www.veidas.lt2 EUR / 6,91 Lt

2015 gegužės 8Nr. 18

KONTRABANDA: LIETUVOJE JOS SULAIKOMADAUGIAU NEI LATVIJOJE IR ESTIJOJE 26 p.

VYRAI: KODĖL LIETUVOJE JIEGYVENA TRUMPAI 38 p.

SPAUDOS DIENA: KELIĄ KLOJO KNYGNEŠIAI 48 p.

KARO PRIEŠ LIETUVĄ SCENARIJAI

Lietuva abejingai žiūrėjo į Rusijos grėsmę. Pagaliau rimtai susirūpintagynybiniais pajėgumais, bet ar to užtektų, jei būtume netikėtai užpulti?

2015–05–08 ● 3

Turinys

Nr. 18, 2015 m. gegužės 8 d.

30 p.Milijardaiyra,proveržio –ne Daugiau nei pusėEuropos Sąjungosstruktūrinės para-mos lėšų2007–2013 m. buvoskirta Lietuvos kon-kurencingumui di-dinti, bet esminiųpokyčių nepasiekta.

38 p.VyraimirštaankstiDemografų irsociologų tiki-nimu, lietuvėsnašlauti pri-verstos dėl is-torinių aplinky-bių, pačių vyrųpožiūrio į svei-katą ir ligų pre-vencijos nebu-vimo.

65 p.Istorijos irdykumųrožynasJordanija: gamta iristorija čia jautūkstantmečiusvaržosi, kuri paliksįspūdingesnįženklą. Ši nedide-lė Artimųjų Rytųvalstybė – įdomy-bių rožynas.

Ekspresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Viršelio temaKaras prieš Lietuvą: tankai ar „žalieji žmogeliukai“ . . . . .10

LietuvaKaro pramonė: nuo batų iki lazerių . . . . . . . . . . . . . . . . . .20

Savaitės interviuMuitinė: korupcijos problema neišnykusi . . . . . . . . . . . .26

VerslasES parama: milijardai proveržio nesukūrė . . . . . . . . . . . .30

VisuomenėLietuvos mokslas: pirmūnų mažoka . . . . . . . . . . . . . . . . .34

Vyrai: kodėl jų amžius Lietuvoje trumpas . . . . . . . . . . . .38

PasaulisIslamizmas: ar tai panašu į Europos religinius karus? . . .42

Izraelis: juodaodžių žydų riaušės . . . . . . . . . . . . . . . . . .46

KultūraSpaudos atgavimas: kelią klojo knygnešiai . . . . . . . . . . . .48

V.Paukštelis: dailininkas ir pianistas . . . . . . . . . . . . . . . . .50

IstorijaParaštės: Antrojo pasaulinio karo labirintai . . . . . . . . . . .54

SportasOlimpinės šakos: rezultatai ties galimybių riba . . . . . . . . .60

LaisvalaikisKelionės: stebuklingi Jordanijos kampeliai . . . . . . . . . . .65

Skaitiniai: Kauno mafijos retrospektyva . . . . . . . . . . . . .70

KomentaraiRedaktoriaus laiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4

A.Šindeikis: dėl Vilniaus milijardo spręs

Konstitucinis Teismas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .74

20 p.Atkutusi karo pramonėLietuvos įmonėms, gaminančioms karinę produkciją, veriasi tarptautinių korporacijų durys.Tos rūšies lietuviškas eksportas pernai siekė apie 80 mln. eurų.

VIRŠELYJE PANAUDOTA „SHUTTERSTOCK“ NUOTR.PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „SCANPIX“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

Neseniai teko vėl apsilanky-ti Valdovų rūmuose. Jiestovi ant kažkada ten tel-kšojusios pelkės, į kurią sukaltipoliai. Dabar tie rastai virto be -veik suakmenėjusiais stuobriais –statybine medžiaga, kuri ir šian -dien tinka naudojimui. Ve ne cijairgi iškilusi ant stuobrių. Jie pui-kiai laiko – ant polių sudėtus ak -meninius pamatus, iškilusias sie-nas reikia nuolatos re mon tuoti, okas imsis taisyti pelkėje įmirkusį stuob rį?

Tamsiais feodalizmo laikais dalis valdiniųbūdavo paverčiami stuobriais, pavyzdžiui, pa -ėmus juos į rekrutus. Vyras baudžiauninkas,kol ne kareivis, darbus dirbdavo, kartais pa -šokdavo, padainuodavo, ir, palyginti su ka -riuo mene, jo gyvenimas buvo gana laisvas. Ka -rininkų išmuštruotas lazda, jis tapdavo ta ranu:nužygiuodavo iki ugnies linijos, pašaudy davo,paskui, jei likdavo gyvas, eidavo ba dy ti priešųdurtuvais. Taranas – gulsčias stuob rys.

Nuo vaizdingų palyginimų pereikime priepavadinime surašyto klausimo. Kokie poliaisu kalti į žmogiškosios prigimties pelkę, viršku rios bandoma suręsti gyvenimui tinkamasbu veines? Juk nepasakysi, kad ta prigimtisšvie si, kad visi mes angelai. Kaip rašė vienasAp švietos laikų filosofas, valstybė reikalingatam, kad žmonės neišsižudytų.

Ant ko statome taikaus sambūvio būstą?Ga lima surengti protmūšį ir išklausyti ilgųvar dijimų: įstatymų viršenybė, valdžių padali-ji mas, visuotiniai, lygūs ir slapti rinkimai,žmo gaus teisės, nuomonių reiškimo ir susi-rin kimų laisvė.

Kad ir kaip dėliotume sąrašą, tektų pripa-žinti, jog yra esminiai ir neesminiai poliai.Va dinamosios tautinės vertybės pamatamsne labai tinka. Jų vieta vyno rūsyje, gaivausvan dens statinėje, gal ir aukščiau – prie miltųir prieskonių.

Viena vertus, tautiškumas yra langas į ži -niją. Lietuvis dažniausiai pradeda pažinti pa -saulį lietuvių kalba. Tačiau, pa vyz džiui, lietu-

viški, bet visiškai ne patogūs„Windows“ reikalauja daugeliuinepasiekiamo lietuviško raštin-gumo – gal tokio, kuris leidžiaįveikti ir išverstus pamatinius po -litinės minties veikalus, parašy-tus lotynų, anglų, prancūzų, vo -kiečių, italų kalbomis – visa tai,kuo remiantis sukurtos daugu-mos valstybių konstitucijos. Tik -tai kuoktelėjęs gali norėti sulie-tuvinti visą pasaulį.

Tautiškumas nėra etinė kategorija jau vientodėl, kad dalis lietuvių yra nusikaltėliai. „Lie -tuva lietuviams, o Londonas bachūrams“ –išplėtotas šūkis reiškia lūkestį, kad lietuviškaikalbantys niekšai kur nors išsinešdins. Etnosasir etika – skirtingi dalykai.

Eikime prie aktualijų. Vienas Rusijos tink -lalapis išspausdino Baltijos šalių oku pa ci josplaną su žemėlapiu, kuriame Vilnius pri skirtasKaliningradą su Baltarusija jungiančiam kori-doriui, Klaipėda prijungta prie Ka liningrado,Ryga ir Talinas koridoriais prijung ti prieRusijos, likusi teritorija suskirstyta pagal prin-cipus: Lietuva – lietuviams, Lat vija – latviams,Latgalija – latgaliams, Estija – es tams (rusaiatskyrė latgalius nuo latvių, ta čiau nesusipra-to, kad Žemaitija – žemaičiams).

Šiuolaikinė valstybė – piliečių valstybė, one genčių samplaika. Krašto apsauga – visųpi liečių, o ne vien to pavadinimo ministerijosreikalas. Prisimenant šlovingą pokario rezis-tenciją vis pasvajojama, kad Lietuvos pilie-čiai virs taranais, kurie nors trumpam sulai-kys priešo antpuolį. Akivaizdu, kad Vilniųgins tie, kuriems jis brangus, – taigi ir tie, ku -riems „Wilno nasze“. To „nasze“ turinys galibūti pilietinis ir tautinis.

Manantieji, jog kaldami į pelkę tautišku-mo stuobrį jie stiprina valstybės pamatą,matyt, nesuvokia, kad iš tiesų kala pleištą,ku ris skaldo pilietiškumą. Arba suvokia ir da -ro tai tyčia – ne vienas pagaikštis įsivaizduojaesąs taranas. ■Arūnas Brazauskas

Kokiais stuobriais paremta valstybė?Stuobrys geras daiktas, kol tai medis. Tačiau stuobriu pavadintas žmogusgali įsižeisti. Mediniai stuobriai kai kada nepamainomi, ko nepasakysiapie žmones.

2015 m. gegužės 8 d.; Nr. 18 (1157)Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1452Leidžiamas nuo 1992 m.

Direktorius Andrius ValackaLaikinai einantis vyr. redaktoriaus pareigasArūnas Brazauskas, tel. 264 9427

SKYRIAI:Vidaus politika – A.Lėka, tel. 264 9423,J.Kiliulienė, tel. 264 9386,D.Pabiržis, tel. 264 9436Verslas – A.Pocienė, tel. 264 9432Užsienis – R.JanužytėVisuomenė – K.Kanišauskaitė-Šaltmerė, tel. 264 9433, V.Sapetkaitė, tel. 264 9431,G.Sabaliauskaitė, tel. 264 9435Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 Fotoredaktorė – L.Gušauskienė, tel. 264 9415 Bendradarbiai – A.Bačiulis, E.Labanauskas,R.Milašiūnas, J.Rudokas, D.Urbienė,J.Laurinėnaitė-ŠimelevičinėVyr. dizainerė L.Beatričė PaukštėDizaineriai K.Katkus, R.OstrouchKalbos redaktorė V.KundrotienėReklama R.Senkuvienė, tel. 264 9422,A.Papievienė, tel. 264 9421Rinkodara J.KariniauskaitėPlatinimas ir prenumerataG.Strazdienė, tel. 264 9424

Buhalterija – tel. 264 9417Redakcijos adresas:A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 VilniusTelefonas 262 6813, Faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.ltSpausdinoUAB „Spaudos kontūrai“, Vakarinė g. 1, Vilnius

Tiražas audituojamasVisos teisės saugomos © 2015 UAB „Veido“periodikos leidykla. Žurnale „Veidas“ paskelb-tą informaciją galima platinti ar naudoti kitosežiniasklaidos priemonėse tik gavus rašytinįUAB „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą.Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažy-mėtų straipsnių turinį redakcija neatsako.2015 m. savaitraščio „Veidas“ prenumeratainternetu: www.veidas.lt, privačiose platini-mo tarnybose ir redakcijoje, Lietuvos paš-tuose – iki mėnesio 20 d.

Savaitinis iliustruotas žurnalas

SAVAITRAŠTIS „VEIDAS“ IŠEINA PENKTADIENIAIS

Redaktoriaus laiškas

Kiekvieną ketvirtadienįpo 21 val. „Apple App Store“

skaitykite naują numerį

Žvelk giliauŽvelk giliau

Skaitykitesavaitraštį

VEIDAS„Apple iPad“

Skaitykitesavaitraštį

VEIDAS„Apple iPad“

6 ● 2015–05–08

Ekspresas

VEIDAS: Kaip 2015 m. keičiasi eg-zaminų struktūra, jų vertinimas, arnumatyta procedūrinių pokyčių? S.V.: 2015 m. brandos egzaminųsesija neturi jokio naujo aspekto,kurį būtų galima išskirti. 2014 m.lapkritį buvo patikslinta Matemati-kos brandos egzamino progra-ma, pagal kurią rengiama 2015metų užduotis. Tikrinami gebėji-mai nesikeitė, apibrėžta egzami-no užduoties struktūra ir taškųsuma.Kaip numatyta Lietuvių kalbos irliteratūros brandos egzaminoprogramoje, lapkritį buvo patiks-lintas ir šio mokomojo dalyko eg-zamino vertinimas: šįkart nebuvogriežtinami reikalavimai raštingu-mo kriterijams, o tiksliau aprašytiturinio vertinimo kriterijai. VEIDAS: Kada bus aiškūs egzami-nų rezultatai, kada bus galimapateikti apeliacijas?S.V.: Galutinė data, kada paskel-biami pagrindinės sesijos valsty-binių brandos egzaminų rezulta-tai, yra liepos 10 diena. Dažniau-

siai valstybinio brandos egzami-no rezultatai skelbiami po mėne-sio nuo egzamino vykdymo die-nos. Per tris darbo dienas nuoegzamino rezultatų skelbimo die-nos mokiniai gali teikti apeliacijasdėl valstybinio brandos egzami-no vertinimo. VEIDAS: Kokius egzaminus priva-loma išlaikyti norint gauti brandosatestatą, kuriuos egzaminus pasi-rinkusių laikyti kandidatų šiemetžymiai padaugėjo?S.V.: Norint gauti brandos atestatąreikia išlaikyti du brandos egza-minus, išskyrus tuos atvejus, kainuo pasirinkto brandos egzami-no mokyklos vadovo įsakymukandidatas bus atleistas. Vienasiš jų privalomas – lietuvių kalbosir literatūros. Šio egzamino tipą –valstybinį ar mokyklinį – renkasimokinys ar buvęs mokinys. 2015 m. Lietuvoje įgiję vidurinį iš-silavinimą ir pretenduojantys į pir-mosios pakopos ir vientisųjų stu-dijų valstybės finansuojamas stu-dijų vietas jaunuoliai turi būti

išlaikę lietuvių kalbos ir literatūrosvalstybinį brandos egzaminą, jei-gu pretenduoja į universitetiniųstudijų programas – lietuvių kal-bos ir literatūros valstybinį arbamokyklinį brandos egzaminą.Taip pat užsienio kalbos egzami-ną ne žemesniu nei B1 lygiu pa-gal Bendruosius Europos kalbųmetmenis. Užsienio kalbos mo-kėjimo lygis būtų nustatomas, lai-kant brandos egzaminą arbatarptautinį užsienio kalbos egza-miną, valstybinio brandos egza-mino atitikmuo yra ne mažiaukaip 16 balų. 2015 metais prašy-mus laikyti brandos egzaminuspateikė 37 279 kandidatai, 3,3proc. mažiau nei 2014 m. Šiemetvienas kandidatas vidutiniškai pa-sirinko laikyti apie 3,42 egzamino,pernai – 3,38 egzamino. Akivaiz-du, kad šiemet šis rodiklis padi-dėjo. Jau trečius metus daugėjapasirinkusiųjų laikyti geografijosvalstybinį brandos egzaminą,šiais metais jį rinkosi 16,58 proc.visų kandidatų. Taip pat daugiaukandidatų (8892, arba 23 proc.)rinkosi laikyti biologijos valstybinįbrandos egzaminą. 2015 m. privalomąjį lietuvių kal-bos ir literatūros valstybinį bran-dos egzaminą pasirinko 21 095 kandidatai, 1 proc. ma-žiau nei 2014 m. Užsienio kalbos(anglų) valstybinį brandos egza-miną rinkosi 21 892 kandidatai,12,4 proc. daugiau nei praėjusiaismetais. Kitus du populiariausiusvalstybinius brandos egzaminus– matematikos ir istorijos – rinkosimažiau kandidatų negu pernai,atitinkamai 1,9 ir 4,7 proc. ■

PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

134Tiek hektarų žemės ūkio paskirties žemėsnusipirko užsienio piliečiai nuo 2014-ųjųgegužės 1d., kai Lietuvoje buvo leistas žemėspardavimas užsieniečiams.

67Tiek užsieniečių per metus nusipirko žemėsLietuvoje.

216Tiek užsienio valstybių piliečių nuo praėjusiųmetų gegužės 1 d. įgijo nuosavybės teisę įžemės ūkio paskirties žemę. Daugumoje atvejųžemė jiems atiteko paveldėjimo būdu.

753Tiek hektarų žemės iš viso per metus tapoužsieniečių nuosavybe.

5Tiek leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemėsnuo praėjusių metų gegužės 1 d. yra išdavusiNacionalinės žemės tarnyba. (Leidimoreikalaujama norint įsigyti daugiau nei 10hektarų žemės.)

500Tiek daugiausiai hektarų žemės ūkininkams irsusijusiems asmenims leidžia įsigyti pernaigegužę įsigaliojęs žemės pardavimo saugikliųįstatymas.

3,47Tiek milijonų hektarų Lietuvoje užima žemėsūkio naudmenos.

53Tiek procentų viso valstybės žemės fondosudaro žemės ūkio naudmenos.

122Tiek tūkstančių ūkių yra įregistruota Lietuvoje. Šaltinis: Žemės ūkio ministerija, Registrų centras

Žemė – prekė

834 d.

Premjero Algirdo Butkevičiaus kalendorius

Šiandien – 2015 m. gegužės 8 d.

876 d.

2 250 d.

3 650 d.

6 728 d.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku dar dvejųmetų kadencijai buvau perrinktas prieš

Vis neįgyvendinamų pažadų statyti naują atominę elektrinę seriją pradėjau prieš

Prie Vyriausybės vairo stojau prieš

Pirmą kartą LSDP pirmininku buvau išrinktas, nors ilgametis partijos lyderis Algir-das Brazauskas matė kitą įpėdinį, prieš

Koalicijos politinei tarybai nepritarus mano siūlomai mokesčių reformai atsistatydi-nau iš finansų ministro posto, pabuvęs juo rekordiškai trumpai – tik metus – prieš

Vienmandatėje Vilkaviškio rinkimų apygardoje sau lygių varžovų nesulaukiu ir lai-miu jau pirmame ture nuo tada, kai čia pirmą kartą į Seimą buvau išrinktas prieš

7 d.

Saulei Vingelienei, Nacionalinio egzaminų centro direktorei3 KLAUSIMAI3 KLAUSIMAI

Ekspresas

Po įnirtingų varžytuvių Vinsento van Gogo paveikslas „Les Alyscamps“ Niujorko aukcione parduotas už daugiau nei 66 mln. dolerių. Jį įsigijo kolekcininkas iš Azijos. Suma, už kurią parduotas šis olandų

postmodernisto 1888 metais nutapytas darbas, – didžiausia nuo 1998-ųjų. Aukcionų namai „Sotheby's“ pradine paveikslo kaina buvo paskelbę 40 mln. dolerių.

Kęstutis Trečiokas, aplinkos ministras, pa-laimino sprendimą nuogegužės 15 dienos įvestilankytojo bilietą visose sau-gomose šalies teritorijose.Bilietas, kurio kaina – vienaseuras penkioms dienoms,

neprivalomas, saugomų gamtos kampeliųlankytojai galės apsispręsti, ar jiems vertajuos paremti. Surinktas lėšas numatyta skirtisaugomų teritorijų infrastruktūros gerinimui.Per metus jose apsilanko 3,5 mln. gamtosmylėtojų. Spėjama, kad finansiškai paremtiparkus sutiks apie 10 procentų lankyto-jų.Aukštaitijos nacionalinis parkas, jau anks-čiau įsivedęs savanorišką bilietą, pernai su-rinko 40 tūkst. litų. ■

Eglę Daugėlaitę,Lietuvos radijo ir televizijoslaidos „Labas rytas, Lietuva“vedėją, visuomenė ir kalbi-ninkų komisija išrinko šiųme-te „Kalbos grynuole“. Ši no-minacija skelbiama jau aš-tuntą kartą, o šiemet buvo

klausomasi jaunųjų žurnalistų ir laidų vedėjų(iki 30 metų) kalbos. Įvertindama laidos „La-bas rytas, Lietuva“ vedėjos kalbą, komisijosnarė dr.Irena Smetonienė teigė, kad kalbėtibe klaidų tiesioginiame trijų valandų eteryje iratsikėlus ketvirtą valandą ryto neįmanoma, ta-čiau Eglės tartis, intonacijos yra geros, o vie-na kita kirčio klaidelė medaus statinės nepa-gadina. ■

Dainius Pavalkisšvietimo ir mokslo ministroportfelio netenka nuo gegu-žės 11 dienos. PrezidentėDalia Grybauskaitė pasirašėdekretą, kuriuo priėmėD.Pavalkio atsistatydinimą,bei pavedė teisingumo mi-

nistrui Juozui Bernatoniui laikinai eiti švietimoir mokslo ministro pareigas nuo gegužės 12dienos, kol bus paskirtas naujas ministras.D.Pavalkis pasitraukti nusprendė, kai jį dele-gavusios Darbo partijos vadovybė apkaltinonevykdant partijos ir Vyriausybės programosir priėmė sprendimą atšaukti jį iš pareigų. Pa-gal Konstituciją, ministrus skiria ir atleidžiaprezidentas premjero teikimu. ■

Vladimiras Antonovas irRaimondas Baranauskas,buvę „Snoro“ akcininkai, turibūti grąžinami į Lietuvą, nu-sprendė Londono aukščiau-siasis teismas. Du aukščiausiojo teismo tei-sėjai atmetė V.Antonovo ir

R.Baranausko nuogąstavimus, kad jie tapo„atpirkimo ožiais" nacionalizuojant „Snoro"banką, teigdami, kad nėra pateikta įtikinamųargumentų šiems faktams patvirtinti. Teismosprendimas dar gali būti apskųstas. ■

SAVAITĖS NUOTRAUKASAVAITĖS NUOTRAUKA SŪPUOKLĖSSŪPUOKLĖS

2015–05–08 ● 7

Gegužės 2 d., šeštadienį, menopasaulį nuliūdino žinia apie pa-saulinio garso balerinos, cho-reografės, „baleto maištininkės“Majos Pliseckajos mirtį. Vienatalentingiausių ir įtakingiausiųXX a. baleto šokėjų laikomąM.Pliseckają ištiko širdies smū-gis. Jai buvo 89-eri.1925 m. žydų šeimoje Rusijojegimusios M.Pliseckajos vaikystėnebuvo lengva: jos tėvas buvosušaudytas, o motina su jau-nesniuoju broliu ištremta. Būsi-moji legenda augo tetos, kurisu vyru buvo žymūs MaskvosDidžiojo teatro solistai, šeimoje.Baletą ji ėmė šokti aštuonerių, opirmasis pasirodymas Didžiaja-me teatre įvyko sulaukus vie-nuolikos metų.

1943 m. baigusi geriausią pa-saulyje baleto mokyklą – Di-džiojo teatro baleto akademijąM.Pliseckaja pati prisijungė priešio teatro. 1960 m. ji tapo teatroprimabalerina, o netrukus ir jovizitine kortele. Specialiai jai ba-letus kūrė tokie žymūs choreog-rafai kaip Jurijus Grigorovičius,Rolandas Petitas, Albertas Alon-sas, Morisas Bežaras. Žymiausiais jos vaidmenimislaikomi Odeta-Odilija „Gulbiųežere“, Aurora „Miegančiojojegražuolėje“, taip pat Karmen,Ana Karenina iš tų pačių pava-dinimų baletų. Baleto scenoje jiišbuvo ilgai - sceną paliko su-laukusi 65-erių. Po aktyvios ba-lerinos karjeros M.Pliseckajaėmėsi choreografės darbo, iš-

leido autobiografinę knygą „Aš,Maja Pliseckaja“. Jos darbaiįamžinti ir dokumentinio kinojuostose: 1953 m. filme „Rusųbaleto žvaigždės“, 1957 m.„Gulbių ežere“ ir 1966 m. juos-toje „Pliseckaja šoka“.M.Pliseckaja turėjo glaudžių ry-šių su Lietuva – jos motina, ne-byliojo kino aktorė RachilėMesserer-Pliseckaja, gimė Vil-niuje. Pati M.Pliseckaja ir josvyras kompozitorius RadionasŠčedrinas turėjo Lietuvos pilie-tybę, daug laiko praleisdavoLietuvoje. M.Pliseckaja apdo-vanota ordino „Už nuopelnusLietuvai“ Didžiuoju kryžiumi irDidžiojo Lietuvos kunigaikščioGedimino ordino Didžiuoju kry-žiumi. ■

In memoriam

Baleto legendabaigė savožemiškąją kelionę

�

8 ● 2015–05–08

Ekspresas

Arvydas AvulisAB „Hanner“ vadovasNekilnojamojo turto plėtrosbendrovė „Hanner“ iš Šiauliųbanko perka sostinės centreesantį „Žalgirio“ stadioną. Sta-dionas ir kiti įvairios paskirtiesstatiniai bei žemės sklypai yra

nebankinis turtas, kurį Šiaulių bankas perėmėkartu su kita dalimi bankrutavusio Ūkio bankoturto. Bendra sandorių suma – per 40 mln. eurų(PVM neįskaičiuojamas). 8 hektarų teritorijoje„Hanner“ planuoja investuoti apie 200 mln. eurų.Legendinio stadiono vietoje iškils gyvenamosiosbei komercinės paskirties pastatai – modernūsbutai, biurai, viešbučiai, restoranai. ■

Darius ZubasAB „Linas Agro Group“ generalinis direktoriusEuropos bendrovė „ERGOLife Insurance“ Lietuvoje irtarptautinei agroverslo įmoneiAB „Linas Agro Group“ pri-klausanti pavaldžioji bendrovėAB „Linas Agro“ sudarė sutartį

dėl AB „Linas Agro“ darbuotojų pensijų kaupimoprogramos iki pensinio amžiaus, 65 metų. Nuošio balandžio bendrovės darbuotojai gali daly-vauti pensijų kaupimo programoje – sudaryti in-dividualias sutartis, o darbdavys jiems skirs ana-logišką įmokų sumą, tai yra, kaupiama 50 / 50principu. Pagal programą, įmonė savo lėšomisprisidės prie darbuotojų finansinio stabilumo. ■

Gintautas BareikaAB „Utenos trikotažas“ generalinis direktoriusAB „Utenos trikotažas“ įmoniųgrupė pirmąjį šių metų ketvirtįpatyrė 480 tūkst. eurų nuosto-lių. Didžiąją dalį jų lėmė užsie-nio valiutų kursų svyravimas.

2014 m. pradžioje grupės konsoliduoti nuostoliaisiekė 1,631 mln. eurų, jie taip pat buvo nulemti fi-nansinių sąnaudų. Nežiūrint to, veiklos rezultatasper metus suprastėjo. Grupės veiklos nuostolissiekė 50 tūkst. eurų, palyginti, prieš metus pel-nas siekė 182 tūkst. eurų. „Utenos trikotažo“grupės pardavimai kiek sumažėjo, nuo 4,362mln. eurų pernai iki 4,340 mln. eurų šiemet. ■

Vaidotas KrenciusUAB „BIOK laboratorija“ vadovasDidžiausios Lietuvos kosmeti-kos gamintojos „BIOK labora-torija“ apyvarta šių metų pirmą-jį ketvirtį, palyginti su tuo pačiulaikotarpiu pernai, krito 5 proc.

ir siekė 1,39 mln. eurų. Ruošdama metų biudžetąbendrovė planavo nedidelį nuosmukį remdamasianksčiau eurą įsivedusių kaimyninių šalių patirti-mi – iš pradžių vartojimas sumažėja, nes gyven-tojams reikia apsiprasti su naujomis kainomis.„BIOK laboratorija“ šį ketvirtį mažiau pajamų sky-rė reklamai. Praėjusio laikotarpio krytis – didžiau-sias bendrovės patirtas nuo krizės laikų. ■

BLOG

OS N

AUJI

ENOS

GERO

S NA

UJIE

NOS

PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

TAIP NEAr reikia paviešinti asmenis, bendradarbiavusius su KGB?

Diskusi ja

Arvydas AnušauskasSeimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, istorikas

Kadangi esu maksimalaus viešumo šioje srityješalininkas, be abejonės, sakau „taip“, tačiau pa-brėžiu, kad tai turėtų būti daroma įstatymu nusta-tyta tvarka. Kitaip sakant, jei įstatyme buvo nuro-doma, kad tie duomenys įslaptinami, dabar rei-kia papildyti įstatymą ir nustatyti iki kokio terminojie turėjo būti išslaptinti. Aiškumo pasigendama, nes kalbama apie poįs-tatyminius aktus, kuriais apibrėžtas tas slaptumo„grifas“, tačiau reikėtų baigti su priėjimo prieKGB archyvo ribojimais. Tuo naudojamasi nepri-leidžiant tyrinėtojų prie tam tikrų bylų. Tačiau turėkime galvoje, kad jokių bendrų prisi-pažinusių asmenų sąrašų šiuo atveju niekas ne-žada skelbti, nes jų nėra. Kalbama apie Valsty-bės saugumo departamento sudarytas bylas,kurios yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezis-tencijos tyrimo centre. Kadangi teisme man yra tekę būti vienoje ar kito-je byloje ekspertu, turiu pastebėti, kad tie žmo-nės, kurie ginčijasi dėl bendradarbiavimo suKGB, apeliuoja į 1990 m. kovo 27-sios Aukščiau-siosios Tarybos pareiškimą, kuriuo buvo garan-tuojama besąlyginė nutraukusių bendradarbiavi-mą asmenų teisinė ir asmeninių duomenų ap-sauga. Apeliavimas į šį pareiškimą, žinoma,išliks. Laiko šiam klausimui nėra labai daug: for-maliai iki liepos 1 d. reikėtų viską sutvarkyti.Bet socialdemokratams ir jų partneriams tai gananauja sfera, svarstymas Seime netrukus parodystikruosius jų interesus, o kol kas – tik kalbos. Tuometu Latvija turi asmenų, kurie bendradarbiavosu KGB, agentūrinius pranešimus ir sąrašus:jiems pavyko tai išsaugoti. Estijoje – neteko gir-dėti apie ketinimus šią informaciją viešinti. ■

Dalia KuodytėSeimo Žmogaus teisių komiteto narė, buvusiLietuvos gyventojų ir genocido tyrimų centrovadovė

Šį klausimą traktuoju kaip valstybės patikimumoarba pasitikėjimo valstybe klausimą. Priimant įstatymą 1990 m., jame nebuvo pasaky-tas nė vienas žodis apie tai, kad šis įslaptinimasterminuotas. Žmonėms tuo metu buvo sakoma,jei šie ateis ir prisipažins, pats faktas taps valsty-bės paslaptimi, o valstybė įsipareigos šios infor-macijos neviešinti (tokiu būdu žmonės buvo pa-skatinti pasitikėti).Manau, net tuomet buvo aiškiai suvokiama, kadtokios apimties liustracijos įvykdyti negalėsimedėl dokumentų stokos, todėl ir buvo pasirinktastoks būdas nesiveliant į teisminius procesus.Žmonės bendradarbiaudami parodė savo lojalu-mą Lietuvos valstybei, tačiau reikėtų suvokti, kaddabar jie gali tapti taikiniu nedraugiškų šalių spe-cialiosioms tarnyboms. O juk buvo kalbama, kadreikia juos apsaugoti nuo galimo šantažo. Dauge-lis prisipažinusių žmonių ir šiandien užima atsa-kingas pareigas, dirba įvairiose srityse, o mes sie-kiame, kad jie nebūtų pažeidžiami. Save gerbianti valstybė laikosi duotų pažadųsavo piliečiams, juolab kad vieną kartą žmonėsjau buvo apgauti. Prisiminkime 1990 m. kovo 27d., kuomet Lietuvos Aukščiausioji Taryba buvopriėmusi kreipimąsi į buvusius slaptuosius KGBbendradarbius kviesdama juos ateiti ir prisipažinti.Buvo duotas pažadas, kad žmonės nebus perse-kiojami ir galės bendrai dirbti Lietuvai. Bėda tik,kad nebuvo jokio mechanizmo tiems prisipažini-mams fiksuoti, suteikti teisinę formą. Taigi žmonėsrašė laiškus ir prisipažino atskiriems Aukščiausio-sios Tarybos deputatams – kartą atsiliepę į kvieti-mą jie jau prisipažino, tai kodėl valstybė nenorilaikytis savo įsipareigojimų ir duotų pažadų? ■

SENTENCIJOSSENTENCIJOS

2015–05–08 ● 9

Ekspresas

Operos ir baleto teatrasturės savo kvapą Antrąjį gegužės savaitgalį, gegužės 9-10 d., tarp-tautinė organizacija „Opera Europa“ skelbia Euro-pos operos dienomis. Daugiau nei šimtas operosteatrų 24 šalyse ta proga kviečia į nemokamusrenginius – ekskursijas, susitikimus ir koncertus. Šį savaitgalį taip pat pradedama „Opera Europa“skaitmeninė platforma, kurioje jau gegužės 8-osios vakarą iš Madrido karališkojo teatro viso pa-saulio žiūrovams bus gyvai transliuojama „Travia-ta“. Vėliau spektaklio įrašas bus saugomas ir pri-

einamas platformos lankytojams dar šešismėnesius. Čiapat bus talpinama išsami informaci-ja apie daugelio Europos operos teatrų spektak-lius.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras taippat prisideda prie šios internetinės iniciatyvos: te-atro „Facebook“ paskyroje bus paskelbti filmukaiapie artistų kostiumų siuvyklą, dekoracijų dirbtu-ves, scenos mechanizmus bei ypatingąjį teatrokvapą. „Kvapų namų“ specialistės vaikščiojo poteatro užkulisius, teatro garažą, butaforijos ir gri-mo kambarius, moterų ir vyrų drabužines, baletosales, orkestro ložę ir, žinoma, pagrindinę scenąbei analizavo, kokie komponentai sudaro vienosar kitos erdvės būdingą dvelksmą, kurio neįgudu-si nosis galbūt net nesuvokia kaip atskiro specifi-nio aromato. Pavyzdžiui, scenoje buvo užuostassausas kvapas su medžio, geležies, dulkių, vaš-ko, tabako bei ambros natomis. Vėliau „Kvapųnamų“ laboratorijoje sauso medžio dvelksmuiperteikti pasirinktas virgininio kadagio eterinisaliejus, o jį sumaišius su ambros kvapu (Peru bal-zamu) ir dar keletu elementų gautas suestetinto irsustiprinto scenos aromato akordas. Tačiau savaitgalį žiūrovai kviečiami pabendrautisu atlikėjais ir betarpiškai. Šeštadienį 11 val. pie-velėje prie Kipro Petrausko paminklo visiems kar-tu siūloma išgerti tradicinės „Kavos su Kipru“, 13val. vyks Teatro kvapo, sukurto „Kvapų namų“ la-boratorijoje, pristatymas ir parodos atidarymasRaudonojoje fojė, 14 val. – šventinis koncertasKamerinėje salėje, kuriame dalyvaus teatro ope-ros stažuotojų programos diplomantai KarolinaGlinskaitė, Aistė Miknytė, Šarūnas Šapalas ir Ro-kas Šveisteris, šokio kolektyvas „Polėkis“ bei vai-kų operos studijos mažieji dainininkai. Sekmadienį 13 ir 15 val. smalsuoliams rengiamostradicinės ekskursijos po teatro užkulisius, į kuriasbūtina išankstinė registracija. Jų dalyviams bus lei-džiama pasikvėpinti ir naujaisiais Teatro kvapo kve-palais. ■

KULTŪRAKULTŪRA

„Man daug maloniau, kadPrezidentė bus kartu sumūsų žydų bendruomene,negu Maskvoje stebėtų karinįparadą.“LRT la ida „Savai tė“Lietuvos žydų bendruomenėspirmininkė Faina Kukliansky turi

savų priežasčių džiaugtis Dalios Grybauskaitėssprendimu ignoruoti gegužės 9-osios iškilmes.

„Darbo partija laimės 2016-ųjų Seimo rinkimus.“15min.ltĮ Darbo partijos gretas įsilie-jęs Valentinas Mazuronis įsi-vaizduoja, kad jo svorio pa-kanka paversti darbiečiusstipriausia politine jėga, norsjų reitingai tolydžio prastėja.

„Vilčių daug nėra, tačiau vil-tis miršta paskutinė.“15min.ltLietuvos vyrų krepšinio rinkti-nės treneris Jonas Kazlaus-kas dar turi vilties komandoješią vasarą išvysti traumą paty-rusį Donatą Motiejūną.

„Lietuva turėtų suvokti giliai irprasmingai, kad Berlyno sie-nų formavimas Europoje yraprastas ženklas."del f i . l tEurokomisarui Vyteniui PoviluiAndriukaičiui nepatinka Lietuvosužsienio politika.

„Feminizmas pratrūko bepro-tiškomis idėjomis, pasisemto-mis iš beprotiškų disciplinų,tokių, kaip „moterų studijos".Vyrams liepta atmesti vyrišku-mo „stereotipą" ir skubiai rastisavyje kniaukiantį katinėlį.“del f i . l tApžvalgininkas Vladimiras Lau-

čius atsisako kniaukti.

„Niekas negali nustatyti naf-tos kainų – tai priklauso nuoAlacho.“„Business Ins ider“Saudo Arabijos naftos ministrasAli al-Naimi apgailestauja, kadjuodasis auksas išsprūdo išžmogaus rankų, esą nei SaudoArabija, nei OPEC neturi jokios

įtakos naftos kainoms.

Seimui liko vienintelis balsavi-mas, kuriuo nuo šių metų lapkri-čio siūloma uždrausti alkoholįvartoti žmonėms iki 20 metų.Antradienį Seimas po svarsty-mo pritarė atitinkamoms Alkoho-lio kontrolės įstatymo pataisoms,už kurias pasisakė 42 Seimo na-riai, prieštaravo 12, o susilaikė18 parlamentarų.Jeigu Seimas priims pataisas,asmenims iki 20 metų būtųdraudžiama ir vartoti, ir turėti betkokių alkoholinių gėrimų, o pre-kybininkams – draudžiama juosparduoti.Be to, tai bus griežčiausia alko-holio pardavimo jaunimui tvarkavisoje Europos Sąjungoje. Norsdaugelis valstybių riboja arba

draudžia alkoholio pardavimąvaikams ir jaunimui, nė vienojeES šalyje alkoholio pardavimasnėra ribojamas vyresniems nei18 m. jaunuoliams, o kai kuriosevalstybėse svaigieji gėrimai par-duodami net nuo 16 m. (Portu-galijoje, Italijoje, lengvi alkoholi-niai gėrimai – ir Vokietijoje, Aust-rijoje, Nyderlanduose) ar 17 m.(Maltoje). Tiesa, kai kurios ESnepriklausančios Vakarų šalysalkoholio įsigijimui taiko ganavėlyvą amžiaus cenzą. Pavyz-džiui, JAV alkoholio negali nusi-pirkti jaunesni nei 21 metų, Islan-dijoje 20, Norvegijoje 20 m. yrariba, nuo kurios parduodamistipresni nei 22 proc. alkoholioturintys gėrimai.

Tiesa, specialistai nesutaria, aramžiaus, nuo kurio parduoda-mas alkoholis, vėlinimas yra patiefektyviausia priemonė kovojantsu žalingais jaunimo įpročiais. Visdėlto faktai rodo, kad, pavyzdžiui,nusikaltimų, susijusių su alkoho-lio vartojimu, drastiškai sumažėjaįvedus apribojimus svaigalų par-davimo laikui (pavyzdžiui, nepar-davinėjant nuo 22 val.). Kai kurios šalys taiko dar dau-giau ribojimų. Pavyzdžiui, Suo-mijoje, Švedijoje, Norvegijoje irIslandijoje galioja valstybės mo-nopolis stipresniųjų (daugiau nei3,5 proc. alkoholio tūrio) gėrimųprekybai, jie parduodami tik spe-cialiose valstybinėse parduotu-vėse. ■

Riba

Lietuva – nepakančiausia alkoholiui visoje ES

Galimą Rusijos agresijos scenarijų interviu„Veidui“ yra pateikęs kariuomenės vadasgen. mjr. Vytautas Jonas Žukas. Pasak jo,karas Rytų Ukrainoje ir Kryme parodė, kad naujopobūdžio konfliktuose atliekami nekonvenciniaikariniai veiksmai, panaudojant vietinius gyvento-jus. Tai pavyksta padaryti, kai nepatenkinti šaliespolitika žmonės sukurstomi, ima mitinguoti, pultitaikius demonstrantus, o netrukus netikėtai atsi-randa daug naujai atvykusių žmonių – „specna-zo“, Rusijos federalinės saugumo tarnybos inst-ruktorių, kurie nėra vietiniai, tačiau įsilieja į vyks-tančius neramumus. Taip gimsta nekonvencinėkariuomenė, kariaujanti netradicinį karą: ji užimi-nėja miestus, stato blokpostus. Tokiu atveju tradi-cinė kariuomenė nedaug ką gali padaryti, nes jiartilerija ar aviacija nešluos šių dalinių, kuriedangstosi ir naudojasi civiliais gyventojais.

„Labai abejoju, kad rusai kada nors veršis pasmus su tankais, kaip darė per Antrąjį pasaulinįkarą. Netgi Čekoslovakijoje 1968-aisiais jie jaudarė kitaip. Atskris civiliniais lėktuvais turistai:trumpai kirpti, gerai nuaugę vaikinai gražiais dra-bužiais, ir staiga Vilniuje jų atsiras labai daug. Irsuskris jie ne per vieną dieną, o per kelias savaites.Tada staiga atsiras ir uniformų, ir ginklų. Priešjuos nepadės nei prieštankiniai „ežiai“, nei kito-kios kliūtys. Tą reikia labai gerai suvokti. Jei prasi-dės kokie neramumai, civilių kurstymas, pasųdalijimas, tai įkandin to pas mus iš karto atsirasžmonių ne iš Lietuvos, kurie dar vakar buvopaprasti turistai“, – galimą agresijos scenarijų api-brėžė kariuomenės vadas.

Tokį puolimo prieš Lietuvą veiksmų planą rea-liausiu laiko ir kiti „Veido“ kalbinti ekspertai.Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademi-jos profesoriaus Valdo Rakučio manymu, puoli-mo atveju visų pirma būtų stengiamasi paslėptiakivaizdžius karo veiksmus. O agresija būtų nau-dojama, jei šalyje pavyktų sukelti nestabilumosituaciją, kai piliečiai supriešinami tautiniu, religi-niu ar socialiniu pagrindu. Kita galima aplinkybė– didelio masto krizė toli už Lietuvos ribų:

10 ● 2015–05–08

Viršelio tema

L E N K I J ASuvalkai

Olštynas

R U S I J A

Černiachovskas

Kaliningradas

Zelenogradskas

B A L T I J O SJ Ū R A

Klaipėda

Šiauliai

R Y GĮ L A N

Venspilis

Ju

Liepoja

Tauragė

Mažeikiai

Kretinga

Šilutė

J

Tukums

Stende

Saldus

Kolka

Kaip atrodytų agresijaprieš Lietuvą: „žaliejižmogeliukai“ arkonvencinis karas?Karyba. Turėdama tokią nenuspėjamąkaimynę, kaip Rusija, Lietuva ganaabejingai žiūrėjo į grėsmę. DabarLietuvoje dislokuotos NATO pajėgos, oir pati valstybė susirūpino gynybiniaispajėgumais. Bet ar to užtektųnetikėto puolimo atveju?

8 LAIVAI

8 LĖKTUVŲ (NATO)

5 TANKAI (NATO)

16 LAIVŲ

99 TŪKST. KARIŲ 900 TANKŲ 113 LĖKTUVŲ

31 LAIVAS

15–25 TŪKST. KARIŲ

? TANKŲ

? LĖKTUVŲ

57 LAIVŲ

RAKETOS „ISKANDER-M“

12 RAKETŲ „TOCHKA“

RAKETOS „PATRIOT“

�

2015–05–08 ● 11

Viršelio tema

B A L T A R U S I J A

Lida MINSKAS

VILNIUS

RYGA

Postavy

Polockas

Vitebskas

Gardinas

Orša

R U S I J A

PskovasY G O S A N K A

Daugpilis

Jurmala

Pytalovas

Nevelis

E S T I J A

ValgaVöru

L I E T U V A

Panevėžys

Druskininkai

Alytus

Kaunas

Ostrov

Sushchevo

NovosokolnikaiPustoška

Utena

Jonava

UkmergėŠvenčionėliai

Jelgava

JekabpilsRezekne

Gulbene

Aluksne

Cesis

Valmiera

Ogre

ms

L A T V I J A

O)

12 TŪKST. KARIŲ

5 TŪKST. KARIŲ

48 TŪKST. KARIŲ

1,1 TŪKST. TANKŲ

72 LĖKTUVŲ

36 RAKETŲ „TOCHKA“

766 TŪKST. KARIŲ

15 TŪKST. TANKŲ

6 TŪKST. LĖKTUVŲ

Šaltinis: ui.se, diplomaatia.ee, un-register.org, kam.lt, eda.europe.eu, IISS Military Balance 2014

12 ● 2015–05–08

„Islamo valstybėje“, Turkijoje ar kur kitur. JeiNATO sąjungininkai į šią krizę turėtų koncent-ruoti visą savo dėmesį, atsirastų proga veikti kito-se vietose.

Panašią tragišką istorinę pamoką jau esamepatyrę: 1991 m. sausį pasaulio dėmesys buvonukrypęs į Persų įlanką, kur JAV ir jų sąjunginin-kai ruošėsi pulti Irako diktatorių SaddamąHusseiną. Istorikai ir politologai beveik vieningaisutaria, kad Maskvos nebylus pritarimas šiemsveiksmams kartu atrišo rankas ir agresijaiLietuvoje.

V.Rakučio teigimu, tylios priedangos operaci-jos scenarijus Lietuvoje yra mažiau įmanomas,užtat kur kas realesnis kaimyninėse Latvijoje irEstijoje, kur rusų tautinė mažuma kur kas gauses-nė. Ypač pažeidžiamas šiuo požiūriu rytinisLatvijos Latgalos regionas, kuriame ne tik daugu-mą sudaro tautinės mažumos, bet ir pastebimanemaža socialinė atskirtis, palyginti su kitomisšalies vietovėmis.

Pavyzdžiui, antrame pagal dydį šalies miesteDaugpilyje gyvena apie 100 tūkst. žmonių, tačiau

čia latviai sudaro vos 20 proc. Prieš keletą metųsurengtame referendume dėl antros rusų valstybi-nės kalbos įvedimo šalyje už tai pasisakė net 85proc. šio miesto gyventojų, o visoje Latgaloje –daugiau nei pusė (56 proc.). Nesudėtinga įsivaiz-duoti ypatingą Rusijos „susirūpinimą“ dėl pažei-džiamų šių žmonių teisių bei veiksmų situacijaiatitaisyti.

Pernai rudenį Latgaloje pasirodė pranešimų,kad Rusijos ambasada Rygoje prisideda priegyventojų verbavimo vykti į Ukrainą ir kovotiRusijos pusėje, o prorusiški aktyvistai vaikšto pasgyventojus į namus ir ragina atsiskirti nuo Latvijosbei jungtis prie Rusijos.

„Pirmiausia viskas būtų iš vidaus – pagrindinisatramos punktas yra vietiniai gyventojai. Išorinissmūgis, neturėdamas vidaus palaikymo, yrabeveik beprasmiškas: jei nėra vietinių jėgų,remiančių agresiją, ilgalaikiu požiūriu kažką pasi-ekti yra labai sunku, bet trumpalaikiu, žinoma,galima. Kai sakoma, kad Lietuvą galima užimtiper dvi valandas, – galima tai padaryti, ir net dargreičiau užimti: atskristi lėktuvu ir išlaipinti žmo-

nes. Bet ar šis desantas kažką reiškia? Nereiškianieko, jei vietiniai nepripažįsta šios valdžios. Vistiek po to reikia atlikti visus sunkios okupacijosdalykus – ne greitis ir ne dvi valandos čia svarbu,kaip rodo ir Ukrainos atvejis“, – komentuojaV.Rakutis.

Galima prisiminti, kad tokių vidinių krizių arkilusių autonominių judėjimų, kuriais galimapasinaudoti pateisinant išorinę agresiją Baltijosšalyse, buvo ne viena, tačiau jos vyko tais laikais,kai Rusijos užsienio politika dar buvo paremtakitokia doktrina. Vos atkūrus nepriklausomybę surimtomis teritorinio integralumo problemomissusidūrė Estija, kurios Rytų Virumos regionesovietmečiu susitelkė gausi rusų tautinė mažuma,iš esmės nepritarusi naujai valstybės krypčiai.

1993-iaisiais didžiausiame regiono miesteNarvoje, kur ir šiandien daugiau nei 90 proc.gyventojų sudaro rusakalbiai, savivaldybės tary-bos pirmininkas Vladimiras Čuikinas suorganiza-vo vietinį referendumą „dėl autonomijosEstijoje“. Tokį balsavimą dauguma miesto gyven-tojų tuomet palaikė, tačiau referendumą nelega-

Rusija Vs NatoRusijos kariuomenėKariai 766 tūkst.Tankai 15 tūkst.Lėktuvai 2 tūkst.Sraigtasparniai 1,5 tūkst.Atominiai povandeniniai laivai 33Lėktuvnešiai 1

NATO kariuomenėKariai 3 000 tūkst.Tankai 23 tūkst.Lėktuvai 6 tūkst.Sraigtasparniai 7 tūkst.Atominiai povandeniniai laivai 80Lėktuvnešiai 17

Vienas iš galimų Rusijos puolimo scenarijų – ataka, prisidengiant rengiamomis karinėmis pratybomis. Pavyzdžiui, 2013 m. vykusiosiose pratybose „Zapad 2013“ galėjo dalyvauti apie 40 tūkst. rusų ir baltarusių kareivių, o jose praktiškai buvo imituojama Baltijos valstybių okupacija

�

2015–05–08 ● 13

liu paskelbė Estijos teismas. Po kelių mėnesiųEstija uždraudė pilietybės neturintiems gyvento-jams būti miestų tarybos nariais ir taip išsprendėkrizinę padėtį. Boriso Jelcino Rusija tuomet nesi-kišo, tačiau jeigu analogiška situacija pasikartotųšiandien, Rusijos reakciją prognozuoti būtų kurkas sunkiau. Po Krymo aneksijos Jungtinių TautųŽmogaus teisių komitete Rusija išreiškė „susirū-pinimą“ dėl tautiečių padėties Estijoje, ir tai darkartą sukėlė baimių, kad šis Rytų Estijos regionasgali tapti naujuoju Rusijos taikiniu.

Kitokio pobūdžio krizė kilo Taline 2007-aisiais,perkeliant „Bronzinio kario“ skulptūrą. Tuometper kelias dienas užsitęsusias riaušes tarp vietiniųrusakalbių ir Estijos pareigūnų netgi buvo žuvu-siųjų. Po dvejų metų panaši istorija pasikartojoRygoje, kai opozicinių partijų ir profsąjungųmitingas dėl ekonominio sunkmečio padariniųišvirto į riaušes, per kurias iš viso buvo sužeistapenkiasdešimt protestuotojų.

Nereikėtų pamiršti ir Lietuvos. Nors čia analo-giški protestai prieš ekonominę krizę masiškumuvykusiems kaimyninėje Latvijoje neprilygo, mėgi-nimas sukurti Rusijai palankų autonominį darinįPietryčių Lietuvoje buvo dar nepriklausomybėsaušroje, 1989-aisiais, kai Šalčininkų rajono tarybapriėmė nutarimą paskelbti Šalčininkų rajonąLenkų nacionaliniu teritoriniu autonominiu rajo-nu LTSR sudėtyje, o prie jų prisidėjo ir aplinkiniairajonai. Jau po pučo Maskvoje žlugimo Šalčinin-kų, Vilniaus rajonų ir Visagino tarybos dėl to buvopaleistos, įvedant čia tiesioginį valdymą.

Būtent tokio pobūdžio neramumai, neišspręs-ti ir įsisenėję tautinių mažumų integracijos klausi-

mai, grėsminga socialinė atskirtis ir nelygybėdabartiniame geopolitiniame kontekste keliaypač didelį pavojų. Tokia padėtimi nesunkiai galipasinaudoti valstybei priešiškos jėgos.

Kaip pabrėžia Vilniaus universitetoTarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto(VU TSPMI) lektorius, karybos ekspertasDeividas Šlekys, „žaliųjų žmogeliukų“ scenarijusgalėjo įvykti tik ten, kur Rusija turėjo palankiąbendruomenę, palaikančią tokius veiksmus, be to,šis scenarijus jau įvyko, ir Lietuva padarė daugnamų darbų, kad tokio pobūdžio veiksmus būtųgalima neutralizuoti.

„Atsirado Lietuvos greitojo reagavimo pajė-gos, priimti sprendimai, kad panašios situacijosatveju Prezidentės dekretu būtų galima skelbtitam tikrus karinius veiksmus ar įvesti karo padėtįkonkrečioje teritorijoje. Taigi esame investavę įsavo budrumą ir pasiruošę“, – tikina D.Šlekys.

Diversantų scenarijus mažai tikėtinas ir dėl to,kad Lietuvoje, kitaip nei Latvijoje ar Estijoje,beveik nėra vietovių, kuriose jie galėtų sėkmingaiveikti. Išimtis galėtų būti nebent retai apgyventaKuršių nerija, lengvai pasiekiama iš Kaliningradosrities. Nuo čia netoli ir Klaipėda, kurioje aktyviaiveikia didelis Rusijos konsulatas. Tačiau tokiaiveiksmų sekai užkardyti jau kuris laikas Kuršiųnerijoje patruliuoja Pamario dragūnų motorizuo-tojo bataliono kariai.

VU TSPMI docentas Tomas Janeliūnasneabejoja, kad esant stabiliai valdžiai beveik neį-manoma pražiūrėti kažkokių valstybės jėgosstruktūroms nepriklausančių „žaliųjų žmogeliu-kų“ veiklos – jie būtų pastebėti per valandą. Tuo

Lietuva reikšmingai skiriasi nuo Ukrainos, kurKrymo aneksijos metu politinė situacija buvolabai nestabili, vyko realus valdžios pasikeitimas iriš Kijevo buvo sunku suvaldyti, efektyviai reaguo-ti, o dažnai ir suprasti, kas vyksta kituose regio-nuose. Lietuvoje į tokio pobūdžio veiksmus būtųreaguojama nedelsiant, pradedant policija ir bai-giant įvairiomis sukarintomis struktūromis.

Klausimas, ar Rusija ryžtųsi prieš Baltijos šalispradėti konvencinį karą ir kaip jis galėtų atrodyti,jau ilgą laiką kelia įvairiausias diskusijas. Ar išdrįs-tų Rusija pulti NATO narę? Ar būtų puolamavienu metu iš Kaliningrado srities ir išBaltarusijos? Ar būtų atakuojamos iš karto visostrys Baltijos valstybės? Kiek laiko galėtų atsilaiky-ti Lietuvos kariuomenė? Galų gale – kada atvyk-tų NATO pagalba? O galbūt, pabūgusi galimobranduolinio karo, iš viso neatvyktų ir taipnuspręstų „paaukoti“ Baltijos valstybes?

Be to, neaiškūs būtų ir galimi tokio puolimotikslai. Galbūt būtų siekiama pakeisti Baltijosšalių politinę valdžią, visiškai jas okupuoti arbasunaikinti konkrečius strateginius objektus? Nuoto priklausytų ir konkretūs kariniai veiksmai beipasirinkta strategija.

Reikėtų pradėti nuo to, kad dideli kariuome-nės manevrai, jos judėjimas Rusijoje arBaltarusijoje ir telkimas prie sienų neliktų nepa-stebėti NATO žvalgybos. O šiandien netoliBaltijos valstybių turimos Rusijos pajėgos nėratokios didelės, kad galėtų nedelsiant pasiekti tei-giamą rezultatą. Skaičiuojama, kad Kaliningradosrityje gali būti dislokuota apie 15 tūkst. kareivių(kitų šaltinių duomenimis – ir iki 30 tūkst.),�

Dideli kariuomenės manevrai Rusijoje ar Baltarusijoje ir jos telkimas prie sienos neliktų nepastebėtas NATO žvalgybos

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

14 ● 2015–05–08

Viršelio tema

Pskove – dar 7–8 tūkst., panašus skaičius – irLugos bazėje Leningrado srityje. Būtent šie dali-niai pirmiausia ir galėtų būti panaudoti priešBaltijos valstybes.

Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis įsiti-kinęs: į Lietuvos teritoriją įžengusi svetimakariuomenė atkirčio iš Lietuvos greitojo reagavi-mo pajėgų sulauktų per vieną dvi valandas, o galir dar greičiau. Jos priimtų pirmąjį smūgį, visomisįmanomomis priemonėmis stabdytų priešininką,bandytų sutrukdyti jo tolesnį judėjimą, sumažintijo motyvaciją ir norą pulti. O per tą laiką neabe-jotinai prasidėtų sąjungininkų pajėgų siuntimas.

„O jeigu toliau kalbame apie konflikto eskala-ciją, viską lemia tai, kas tuo metu dominuoja oroerdvėje, kas yra užsitikrinęs viršenybę ore. Betokios viršenybės jokia įprastinė sausumos opera-cija nėra įmanoma. Kai tik būtų užsitikrinta ši vir-šenybė, visos priešininko pastangos būtų sukaus-tytos ir priešas sunaikintas. O užsitikrinti oro vir-šenybę jau yra ne Lietuvos užduotis – tą ne kartąyra pasakęs NATO pajėgų Europoje vyriausiasisvadas gen. Philipas Breedlove`as“, – pabrėžiaekspertas.

Ar agresijos prieš Lietuvą atveju NATO iš tik-rųjų laikytųsi sutarties 5-ojo straipsnio, įtvirtinan-čio kolektyvinę Aljanso gynybą, o gal ieškotųspragų, kaip jį apeiti, kad nerizikuotų didžiuliukonfliktu – galbūt net trečiuoju pasauliniu karu?Tokios galimybės plačiai svarstomos. Vis dėlto,A.Matonio teigimu, spekuliuoti dėl pagalbos išNATO buvo galima tuomet, kai Aljansas Rusijątraktavo kaip galimą partnerę ar bent jau neke-liančią grėsmės kaimynę, bet po Krymo aneksijosir akivaizdžiai Rusijos remiamos agresijos RytųUkrainoje visų Aljanso valstybių pozicija pasikei-tė.

Tačiau vis vien išlieka klausimas: jei NATOsuskubtų į pagalbą, kaip ši pagalba būtų priimta –juk dar palyginti neseniai, kaip viskas konkrečiaiturėtų būti, nelabai žinojo net mūsų karinė val-džia? T.Janeliūno teigimu, po truputėlį šis vaizdasneabejotinai dėliojamas. Per pastaruosius metusne kartą rengtos pratybos, skirtos koordinuotikonkretiems veiksmams, jei tektų priimti paramąiš kitų NATO šalių narių, ir jau patys karinių pra-tybų scenarijai skirti tikėtinoms situacijoms išban-dyti. Nors, žinoma, kaip reaguoti, kokius kontin-gentus siųsti į Lietuvą, kaip geriau tai daryti, būtųsprendžiama atsižvelgiant į konkretų atvejį, visvien praktiškai išbandytos situacijos leistų užtik-rinti sklandų NATO pagalbos priėmimą.

Nors Lietuva su NATO bendradarbiauja darnuo 1991-ųjų, o 2004 m. tapo šio gynybinio aljan-so nare, dėl konkrečių Baltijos šalių gynybos

planų nebuvo apsispręsta net iki 2010 m. Iki 2008m. NATO atliktas grėsmės nustatymas – karinioplanavimo pagrindas – apskritai atmetė Rusijoskarinės grėsmės galimybę, tad niekas tam nematėrimto reikalo.

„Planai slapti, bet, matyt, ten užfiksuota, perkiek laiko, kur išsilaipintų, o gal net kokia apimti-mi atkeliautų NATO pagalba. Nemanau, kad šiepatvirtinti gynybos planai būtų statiški. Manau,kaip tik visos tos vykstančios karinės pratybos ver-čia juos koreguoti ir pildyti“, – svarstoT.Janeliūnas.

Drąsos suteikia ir pernai Lietuvoje viešėjusioNATO jūrinio komponento vadavietės vado,Jungtinės Karalystės karališkojo laivyno vicead-mirolo Peterio Dereko Hudsono žodžiai, kadNATO neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik gintibet kurią užpultą Aljanso narę, nes nuo to pri-klauso ne tik visos organizacijos reputacija, bet iregzistavimo prasmingumas.

Galimos agresijos prieš Lietuvą ar apskritaiBaltijos valstybes kontekste nevienareikšmiškakorta išlieka Baltarusija. Kartais atrodo, kadBaltarusija yra linkusi demonstruoti savo savaran-kiškumą ir nesutikti su „didžiosios sesės“ Rusijospozicija bei veiksmais. Pavyzdžiui, taip nutiko pre-zidentui Aliaksandrui Lukašenkai pareiškus, kadBaltarusija nepritaria Rusijos veiksmams dėlKrymo, ir stengiantis kiek įmanoma atsiriboti nuoRusijos karinių veiksmų. Antra vertus, karinisRusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas yralabai glaudus ir į pastarąją dažnai žvelgiama kaipį tam tikrą Rusijos kariuomenės tęsinį, todėl kylaklausimas, ar Baltarusijai apskritai būtų įmanomapasirinkti – prisidėti prie Rusijos planų ar ne.

Politologas Vytis Jurkonis atkreipia dėmesį,kad spekuliacijų tiek pirmu, tiek antru atvejunetrūksta, vis dėlto jis į Baltarusijos kariuomenėssavarankiškumą ir neretai prieštaringą Minskoretoriką žiūri skeptiškai. Argumentų tam netrūks-ta: juk be to, kad abi valstybės priklauso vienamkariniam aljansui ir egzistuoja bendra jų oroerdvė, Baltarusijoje yra nemažai Rusijai strategiš-kai svarbių karinių objektų. V.Jurkonis iš tokiųkarinės reikšmės objektų pamini esančiusBaranovičiuose (radarus ir oro uostą), Vileikoje(komunikacijos centrą, reikalingą povandeni-niams laivams, esantiems tiek Norvegų jūroje,tiek Šiaurės Atlante), taip pat Lydoje, Breste, pla-nuojamus Bobruiske ir kitur.

Čia galima vėl paminėti Lietuvos, Lenkijospašonėje Baltarusijos kartu su Rusija rengiamuskasmetinius mokymus – didžiulio masto karinespratybas, diskusijas apie Rusijos karinių lėktuvųturėjimą. „Karinis bendradarbiavimas vyksta ir

optinės elektronikos srityje. Yra baltarusiškųgamybos įmonių, tiekiančių Rusijai naktiniomatymo įrenginius. Taip pat yra tokia įmonė„BelTechExport“, kuri irgi susijusi su tam tikrųkarinių prietaisų ir įrenginių eksportu bei techni-niu bendradarbiavimu šioje srityje, be to, netoliMinsko yra traktorių gamykla, gaminanti trans-porterius balistinėms raketoms.... Tokių pavyz-džių būtų galima minėti be galo“, – vardijaV.Jurkonis ir prideda, kad nereikia pamiršti, jogdaug aukšto karinio rango pareigūnųBaltarusijoje yra išėję mokymus ne kur kitur, oRusijoje arba buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Vadinasi, gana realu, kad kažką panašaus kaipir Ukrainos atveju A.Lukašenka galėtų deklaruo-ti prasidėjus agresijai prieš Baltijos šalis. Kita ver-tus, natūralu, kad Baltarusijos priešlėktuvinėgynybos sistema, apskritai oro apsaugos erdvėssistema integruota į bendrą sistemą su Rusija, irjeigu prieš Baltijos būtų naudojama karinė aviaci-ja, Baltarusija nori nenori būtų į tai įtraukta.Galbūt ji aktyviai neįtrauktų savo karinių lėktuvų,bet radarų stotys, visa komunikacija neišvengia-mai eitų per ją.

Daugelis analitikų teigia, kad Baltarusija taipelgiasi pirmiausia galvodama apie savo ekonomi-nius interesus, o A.Lukašenka virtuoziškai lavi-ruoja tarp Rytų bei Vakarų ir išnaudoja Rusiją,kad, tarkime, ši neva už dyką aprūpintųBaltarusiją karine technika. Deja, nemokamasbūna tik sūris pelėkautuose, tad Baltarusijai užgautas gėrybes vis tenka mokėti savo kariniu, eko-nominiu ar energetiniu savarankiškumu, infor-macine laisve. O ženklų, rodančių, kad būtų juda-ma mažesnio bendradarbiavimo ir mažesnėsintegracijos su Rusija link, esama labai mažai.

Galiausiai akcentuotinas Baltarusijos balsavi-mas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjojedėl Krymo. Nepaisant visų pareiškimų,Baltarusija buvo viena iš dešimties valstybių, sto-jusių į Kremliaus pusę. Taigi, kai reikėjo priimtiesminį sprendimą, Baltarusija palaikė Rusiją.V.Jurkonis net kelia klausimą, ar visa Rusijainepalanki retorika, susitikimai su PetroPorošenka, priimti Kremliui gana patogūsMinsko susitarimai tiesiog nebuvo tam tikras„suderėtas“ vaidmuo.

Visi analitikai sutaria, kad Rusija nėra pajėgikariauti prieš NATO. Rusija galėtų surengtipavienes operacijas prieš atskiras Aljanso nares,bet nebūtų pajėgi atsilaikyti prieš visą NATO,todėl į atvirą konfliktą greičiausiai nesiveltų.

Politologo T.Janeliūno manymu, jeigu iš tikrų-jų į Lietuvą būtų masiškai gabenama karinė tech-nika, artilerija, naudojama aviacija, tokiu atveju

�

Kaip manote, koks Lietuvos gynybos planas geriausias? (proc.)1. Bandyti sustabdyti okupantų pajėgas plačiu frontu ties kuria nors riba (pvz., Kaunu, Vieviu, Trakais?) 28,42. Susitelkti į kelių miestų žiedinę gynybą (pvz., Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) 33,0 3. Iš paskutiniųjų ginti tik Vilnių 10,64. Nežino 28,0

Kuriam okupuotos Lietuvos planui pritartumėte? (proc.)1. Lietuva vaduojama, kaip 1991 m. atkariautas Kuveitas 32,82. Puolama užpuolusios šalies teritorija (pvz., Kaliningrado sritis), o priešininko pajėgos pasitraukia iš Lietuvos po to, kai agresorius pralaimi karą 25,43. Apie tai negalvoja 41,8Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2015 m. balandžio 29–gegužės 1 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

2015–05–08 ● 15

Viršelio tema

mūsų karinėmis pajėgomis visų pirma būtų ban-doma apsaugoti tik tam tikrus strateginius objek-tus ir greičiausiai būtų koncentruojamasi į galimy-bę išlaikyti oro uostų kontrolę, Klaipėdos jūrųuostą, tam tikrus kelius ir pan., o tiesiogiai kakto-muša susidurti su masyvia konvencine ginkluotenebūtų mėginama.

Kitas galimas Rusijos puolimo scenarijus –mėginimas prieš Lietuvą ar kitas Baltijos valstybessurengti ataką, prisidengiant rengiamomis karinė-mis pratybomis. Pavyzdžiui, 2013-aisiais vykusio-siose pratybose „Zapad 2013“ galėjo dalyvautiapie 40–45 tūkst. rusų ir baltarusių kareivių, šim-tai tankų, lėktuvų ir artilerijos pabūklų. Tuometbuvo imituojamas teroristų, kurie greičiausiaibuvo įsivaizduojami kaip Lenkijos ir Lietuvospasiuntiniai, bandymas nuversti Baltarusijos val-džią bei sėkmingas Rusijos atsakas, kuris, kaikurių analitikų vertinimu, kartu reiškė Baltijosvalstybių okupaciją bei šių šalių politinių lyderiųpakeitimą Maskvai palankiais politikais.

Šiose pratybose dalyvavo daugiau karių neivisų trijų Baltijos valstybių pajėgos kartu sudėjus,todėl neatmestina, kad tokios pratybos galėtųtapti realios agresijos priedanga. Tačiau į tokiąpavojingą situaciją reaguoja ir Lietuva, per praty-bas sustiprindama kariuomenės parengtį. Galimaneabejoti, kad tokius kaimynų manevrus akyliaustebi ir NATO žvalgyba.

Kaliningrado deblokavimas ir bandymas prasi-skinti koridorių iki Baltarusijos, ką per pratybasdažnai repetuoja Rusijos kariuomenė, pasakD.Šlekio, yra vienas realiausių puolimo scenarijų,

nors pratybos ir nėra vien tik idėjų testavimas irkarių parengimas – jos gali būti naudojamos irkaip tam tikras apgaulės manevras, siekiant įtikin-ti priešininką, kad elgsiesi būtent šitaip.

Tačiau, žinoma, gana neilgos sienos su Lenkijaatkirtimas ir sausumos kelio į Vakarus uždarymasbūtų vienas realiausių tikslų, nes tokiu atvejupagalba iš Vakarų galėtų atkeliauti tik jūros keliuarba iš oro. D.Šlekio teigimu, akivaizdu, kad ren-giant Lietuvos gynybos planus į tokį scenarijų atsi-žvelgta, nes vienas iš dviejų Lietuvos greitojo rea-gavimo grupių – Birutės ulonų batalionas veikiaAlytuje. Taigi Pietų Lietuvoje laikyti aukštosparengties pajėgas yra labai logiška.

Iš Kaliningrado galima judėti trimis kryptimis:per Tauragę link Klaipėdos arba Šiaulių, tiesJurbarku arba Šakiais judėti Kauno kryptimi arbaties Vilkaviškiu veržtis į Baltarusijos sienos pusę.Visos trys kryptys yra panašiai reikšmingos, nesišsikeltas tikslas gali būti ne tik atkirsti sieną suLenkija, bet ir užimti vienintelį karinį oro uostąbei uostamiestį.

D.Šlekio manymu, agresijos atveju neabejoti-nai būtų bandoma kontroliuoti šalies oro erdvę –tai yra kiekvieno šiuolaikinės karybos dalyko pra-džiamokslis: užsitikrini oro kontrolę, kuri leidžiaatlikti žvalgybą ir paremti sausumos pajėgas, kadir kokia forma jos juda. Todėl labai svarbu, kaipsuveiktų oro policija bei turima priešlėktuvinėginkluotė, galinti bent jau pristabdyti puolimą išoro, laukiant NATO paramos.

Kaip pastebi Estijos apžvalgininkas VahurasKooritsas, tikėtina, kad Rusija mėgintų suduoti

staigų smūgį ir pasiekti pergalę iki atvykstantNATO pagalbai. Jei jau būtų pasirinktas tokskelias, visos trys Baltijos šalys greičiausiai būtųpuolamos vienu metu. Kadangi prie Latvijos sie-nos Rusijos kariuomenės beveik nėra, Pskove dis-lokuoti daliniai turėtų atakuoti tiek pietrytinęEstijos dalį, tiek Latgalą.

Žinoma, labai daug priklausytų ir nuo Bal ta -rusijos pozicijos – ar į puolimą būtų įtraukta ir šiosšalies armija. Jeigu taip, Baltijos valstybių galimy-bės apsiginti labai sumažėtų. Tačiau net ir tokiuatveju, V.Kooritso skaičiavimu, visiškai Lietuvos,Latvijos bei Estijos okupacijai ir kontrolei prireik-tų maždaug 120 tūkst. karių (Lietuvos teritorijoje– 60 tūkst.), o tai išties didelis skaičius, kurį sudė-tinga nepastebimai mobilizuoti. Net ir su tokiomispajėgomis liktų nemažai nuošalesnių vietovių,kuriose galėtų sėkmingai veikti partizaniniopobūdžio grupės, kurios itin gerai teritoriniu prin-cipu išplėtotos Estijoje.

Akivaizdu, kad didžiausią pavojų Lietuvos sau-gumui kelia ne tiesioginis Rusijos kariuomenėsįsiveržimas, bet faktas, kad tiek Kaliningrade, tiekBaltarusijoje yra dislokuotos taktinės ir priešlėk-tuvinės raketos, galinčios atakuoti svarbiusLietuvos objektus iš savo teritorijos, taip pat irsutrukdyti atvykti pagalbai iš NATO sąjungininkų.Šiuo metu Černiachovske ir Asipovičuose (į piet-ryčius nuo Minsko) yra dislokuotos trumpojonuotolio balistinės raketos „Tochka-U“, galinčiosšaudyti maždaug 120 kilometrų atstumu ir pasiek-ti Klaipėdą bei joje dislokuotas pajėgas (Karinesjūrų pajėgas bei Dragūnų motorizuotąjį batalio-

Sukarinta visuomenės organizacija Lietuvos Šaulių sąjunga galėtų dalyvauti kariniuose veiksmuose, teikti žvalgybinę informaciją, vykdyti diversijas, saugoti svarbius objektus, padėti palaikyti viešąją tvarką

�

A.U

FAR

TO, „

BFL

“ N

UO

TR.

16 ● 2015–05–08

Viršelio tema

ną), Ruklą, kurioje sutelkta didelė dalis šalieskarinių pajėgų, Ignalinos atominę elektrinę aratakuoti sostinę Vilnių su politine ir karine šaliesvadovybe. Modifikuota „Tochka-U“, apie kuriossukūrimą buvo pasirodę pranešimų, gali pasiektiir Zoknių karinę oro bazę.

„Didžiausias jų pavojus Lietuvai toks, kad josgali sunaikinti oro taikinius, kurie yra Lietuvosteritorijoje, ir taip Lietuvą izoliuoti iš išorės. Jeigukalbame, kad ateis pagalba, tai ta pagalba turikažkaip ateiti, o variantai iš esmės yra trys: perLenkijos sieną, kuri, mano nuomone, yra pažei-džiamiausia vieta, taip pat laivais, bet tada mesturime išlaikyti Klaipėdos uostą, ir kažin kaip čiasektųsi, nes Baltijos jūroje, ko gero, dominuotųRusijos laivynas, o dominavimas jūroje iš esmėsužkerta kelią bet kokiems perdislokavimams.Trečias kelias yra oras, kuris, kaip žinoma, patiki-miausias. Tad jeigu atsiranda priešlėktuvinėsraketos, kurios dengia Lietuvos teritoriją, o apietai ir kalbama, kai Rusija iš Kaliningrado pasiekiamūsų oro erdvę, tokiu atveju mūsų sąjungininkųatėjimas susidurs su labai konkrečiomis logistinė-mis problemomis“, – aiškina V.Rakutis.

O dar grėsmingiau skamba žinios, kad Ka -liningrade jau dislokuotos ir balistinės raketos„Iskander-M“, kurių šūvio nuotolis apima visąLietuvos teritoriją. Pirmieji pranešimai apie„Iskander-M“ buvimą Kaliningrado srityje pasi-rodė dar 2013-aisiais, tačiau tuomet buvo spėja-ma, kad raketos galėjo būti laikinai čia permestosper „Zapad 2013“ pratybas. O šiemet kovą vienas

Rusijos gynybos pareigūnas patvirtino, kad rake-tos Lietuvos ir Lenkijos kaimynystėje bus dislo-kuotos artimiausiu metu.

Raketų panaudojimas puolimo atveju reikštų,kad Rusija galėtų smogti į svarbiausius šalies kari-nius, strateginius ar infrastruktūros objektus ir tiktuomet pradėti sausumos invaziją. Tokiu atvejugalimybės apsiginti patiems liktų menkos. Galimenesunkiai įsivaizduoti, kad pirmieji kariniai taiki-niai galėtų būti Zoknių oro uostas ar Rukla, kursutelkta didžioji dalis Lietuvos kariuomenės.

Tačiau, kaip tvirtinta V.Rakutis, „Iskander-M“raketos kelia pavojų ne tik Lietuvai, bet irLenkijai ar Vokietijai, o jų panaudojimas atimagalimybę viską daryti po priedanga ir slėpti savoveiklą. Todėl tokio puolimo galimybė mažai tikė-tina.

„Jeigu jau smogė raketomis iš Ka li nin gra do,tai viskas aišku, kas čia kaltas, ir galima tada pasa-koti ką nori. Rusija taip tikrai neskubės elgtis:nepaisant visokių grasinimų, ji vis dėlto siekia kaž-kaip maskuoti savo veiklą, kad dalis Vakarų euro-piečių bent tikėtų jos pasakomis. Tokių raketųnaudojimas mažai tikėtinas, tai labiau gąsdinimopriemonė ir tam tikra korta derybose. Jos gali būtipanaudojamos tik jei konfliktas tampa globalinis,kai nuomonės jau tampa nebesvarbios. Tačiau taiper daug brangiai kainuoja, prieš Lietuvą nevertaimtis tokių priemonių“, – įsitikinęs GeneroloJono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profe-sorius.

Puolimą „Iskander-M“ raketomis ne itin rea-

liu laiko ir T.Janeliūnas. Pasak jo, vykdant hibri-dinį karą informaciją dar galima blokuoti, mėgin-ti aiškintis, kas ką darė, o ko ne, bet raketiniai šau-dymai bemaž akimirksniu yra fiksuojami palydo-vais ar kitomis komunikacijos priemonėmis.Tokiu atveju Rusija akivaizdžiai paskatintų visągalimą NATO atsaką, ir NATO nebūtų jokio pre-teksto susilaikyti, tarkime, nuo aviacijos smūgiųRusijos taikiniams, visų pirma tiems, iš kurių būtųpaleistos raketos. „Tai reikštų masyvų NATO karąprieš Rusiją. Ar Rusija tam būtų nusiteikusi?Labai abejočiau. Šiuo atveju amerikiečiai net ir sutam tikrais nuostoliais turi geresnių galimybiųpadaryti Rusijai didesnę žalą“, – sako analitikas.

Būtina atkreipti dėmesį, kad tokio pobūdžioginkluotės panaudojimas greičiausiai reikštų nevien Lietuvos ar kitų Baltijos šalių užpuolimą.Rukloje šiuo metu dislokuoti amerikiečių kariai,o Zokniuose Baltijos valstybių oro erdvę pakaito-mis saugo kitų NATO šalių naikintuvai. Todėlgalima neabejoti, kad tokie veiksmai sulauktų ryž-tingo atsako.

Tokios atakos atveju, pasak D.Šlekio, didelisklausimas yra ir pirmieji galimi taikiniai – tai pri-klauso nuo konkrečių atakos tikslų. Mokslininkaspabrėžia, kad šiuo metu dominuojanti JAV oropajėgų ir raketų naudojimo strategija nurodo, jogpirmasis tikslas dažniausiai yra ne kariuomenė arjos bazės, o politiniai lyderiai ir komunikacijos sis-temos. Taip siekiama palaužti pasipriešinimą psi-chologiškai, sutrukdyti komunikaciją ir sukeltisumaištį, dėl kurios pergalė tampa lengvai pasi-

Ginkluotė laikymas gana stipriai centralizuotas. Būtų racionaliau daugiau ginklų laikyti daliniuose, kad, kilus pavojui, nereikėtų gaišti laiko gaunant reikalingą ginkluotę

�

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

2015–05–08 ● 17

Viršelio tema

ekiama. O kariuomenė, remiantis šia strategija,jau yra paskutinis ir tikrai nebūtinas taikinys, nespaprasčiausiai nebeprireikia naudoti resursų fiziš-kai ją naikinant.

„Galima užduoti klausimą, kas būtų pirmasistaikinys, jei Rusija iš tiesų pultų. Tai gali būti irVilniuje esanti vadovybė, ir karinės bazės, ir mūsųinfrastruktūra – oro uostai, Klaipėdos uostas,Televizijos bokštas ir kt. Rukloje dislokuota tikrainemaža dalis karinių pajėgų, tačiau reikėtų paieš-koti tokios dienos, kai visi kariai vienu metu būnakareivinėse, – juk jie nuolat dalyvauja pratybose,būna kur nors išsiųsti. Be to, yra ir šioks toksišskaidymas – daliniai Panevėžyje, Tauragėje,Alytuje ir kitur“, – svarsto D.Šlekys.

Sudėtingiau kažką pasakyti apie Rusijos ra -ketų ir antskrydžių strategiją, nes tokių pavyzdžiųnėra daug. Per antrąjį Čečėnijos karą, pasimokiu-si iš savo klaidų, Rusijos kariuomenė sistemingaibombardavo Grozną ir įžengė į jį tik tuomet, kaitai padaryti pasidarė daug paprasčiau, o pasiprie-šinimas buvo beveik palaužtas.

Šiuo metu Lietuva efektyvios priešraketinėsgynybos neturi. A.Matonio teigimu, „Iskander-M“ paleidimą pastebėti radarais galima jam jauįvykus, o tokia raketa iki Vilniaus, priklausomainuo konkrečios paleidimo vietos Kaliningrade,skrietų nuo dviejų su puse iki keturių minučių.Tad į ją sureaguoti nėra jokių galimybių.

Efektyvi gynyba prieš „Iskander-M“, ameri-kietiškos „Patriot“ sistemos, Lietuvai sunkiai įper-kamos, be to – ir ne itin lengvai prieinamos, nessiekiant jų įsigyti būtinas JAV Kongreso pritari-mas. A.Matonio manymu, Lietuva nebent galėtųpradėti pokalbius su sąjungininkais dėl galimotokios ginkluotės dislokavimo. Ekspertas pateikiapavyzdį: „Patriot“ buvo dislokuotos Turkijos pie-tuose po to, kai įsiliepsnojus karui Sirijoje šiosvalstybės saugumas pastebimai sumažėjo.

Be brangiai kainuojančios priešraketinės gyny-bos trūkumo, Lietuvos gynybą pažeidžiamą daroir lengvai ištaisomi netoliaregiški sprendimai.Pasak A.Matonio, vienas pagrindinių būtų tas,kad ginkluotės laikymo sandėliai yra gana stipriaicentralizuoti. Tokia praktika veikiau buvo tinka-ma kitokios grėsmės epochai, todėl būtų protingakuo skubiau decentralizuoti šią sistemą, kuo dau-giau ginkluotės laikyti daliniuose. „Ypač kai kal-bama apie krašto apsaugos savanorių pajėgas,kad kilus pavojui jie savo dislokacijos vietose jauturėtų reikalingų ginklų, taip pat ir prieštankinių.Jiems tikrai nebūtų laiko vykti į centrinius arsena-lus ar kitas vietas, kad jų gautų“, – teigia gynybosekspertas.

Be to, nereikia būti genijumi, kad suprastum,jog taip juos lengviau sunaikinti, o tai būtų stiprussmūgis mūsų gynybai. Kadangi tai konfidencialiinformacija, tiksliai negalime žinoti, ar po Krymoįvykių nebuvo apsispręsta dėl decentralizacijos,tačiau dar visai neseniai tai buvo opi problema.

Sakoma, kad geriausias būdas išvengti karo –būti jam pasirengusiam. Tačiau Lietuvos kariuo-menė realia šalies gynyba susirūpino tik išaugusgrėsmei. Kaip ir daugelis kitų valstybės sričių,Lietuvos krašto apsaugos sistema išgyveno postū-mį modernizuotis, stiprėti ir tapti šiuolaikiškesnė,kai aktyviai buvo siekiama kaip galima greičiauįsilieti į karinį saugumą užtikrinančią NATO

organizaciją. Pa sie kus šį tikslą krašto apsauga irjos finansavimas pateko politikų nemalonėn,todėl paprastai likdavo kaip trečiaeilis klausimas.

Kaip „Veidui“ yra sakęs buvęs šalies ka riuo -menės vadas gen. mlr. Jonas Algirdas Kron kaitis,Lietuvoje į ginkluotę daugiau in ves tuota tik1998–2000 m., kai buvo įsigyta modernių prie-štankinių ir taktinių priešlėktuvinių ginklų. Tačiauvėliau persiorientuota į sėkmingą dalyvavimątarptautinėse operacijose ir daugiausia joms skir-tos, tačiau realiai gynybai ne itin naudingos gink-luotės pirkimą. Toks pavyzdys gali būti šarvuotiSISU logistikos sunkvežimiai, kuriems įsigyti rei-kėjo itin daug lėšų, bet jie buvo neefektyvūs irnereikalingi valstybės gynybai.

Lietuvai aktyviai siekiant narystės NATO2001-aisiais patvirtintos krašto apsaugos gairėsnumatė kasmet kariuomenės personalo skaičiųdidinti bent penketu procentų, daug dėmesio skir-ti mobilizacinio rezervo rengimui, nemažinti išbiudžeto skiriamo kariuomenės finansavimo.Tačiau 2002-aisiais Prahoje per NATO viršūniųsusitikimą Lietuvai sulaukus oficialaus kvietimotapti Aljanso nare dėmesys kariuomenei netrukusnuslopo. Jau po metų priimtose krašto apsaugossistemos 2004–2009 m. plėtros gairėse numatyta,kad pertvarkant šalies kariuomenę iki 2008 m.ginkluotosios pajėgos sumažės beveik du kartus,bus parengtas vienas batalionas, atitinkantisAljanso dalyvavimo tarptautinėse operacijose rei-kalavimus, suplanuota kariuomenėje laipsniškaimažinti šauktinių dalį, taip pat krašto apsaugossavanorių pajėgų dalinius, profesinės karo tarny-bos savanorių skaičių.

2003–2004 m. gynybai Lietuva dar skyrė 1,36proc. BVP, bet po oficialaus stojimo į NATO šikreivė ėmė pastebimai leistis žemyn, kol krizėsmetais nusirito iki 0,88 proc.

Per ekonominę krizę, palyginti su kitomisministerijomis, Krašto apsaugos ministerijos išlai-dos nukentėjo bene labiausiai. 2009 m. pavykosutaupyti degalų, šaudmenų rezervus, iš kuriųkariuomenė gyveno dar ir kitus metus, tačiauKAM biudžetas tuomet sumažėjo nuo 1,2 mlrd.iki 0,85 mlrd. Lt, o minimaliems poreikiamspatenkinti reikėjo bent 0,98 mlrd. Lt. Tuomet įšal-dytos arba į ateitį nukeltos ir visos ginkluotės įsi-gijimo programos. Pagal krašto apsaugos finansa-vimą tuo metu atsilikome nuo kaimynių Lenkijos,Latvijos, o ypač Estijos, kuri beveik pasiekė 2proc. BVP finansavimo lygmenį. 2010 m. daugiaunei du kartus mažesnė Estija ne tik beveik dvigu-bai lenkė Lietuvą pagal BVP dalį, skiriamą kraštoapsaugai finansuoti, bet ir aplenkė mūsų šalį abso-liučiais skaičiais: Lietuva tais metais skyrė 850mln., o Estija – 893 mln. Lt.

2008-aisiais, prieš Seimo rinkimus, buvo atsisa-kyta ir šauktinių kariuomenės. Tai padaryta netu-rint realaus plano, kas juos pakeis. Taip iš esmėsbuvo sustabdytas karių rengimas mobilizaciniamrezervui. Tikėtasi, kad šauktinių vietą sėkmingaiužpildys profesionalūs kariai, tačiau jų gretosnepilnėjo taip sparčiai, kaip planuota, o tam irnebuvo numatyta fi nansavimo.

Požiūris į krašto apsaugą bei grėsmių vertini-mas pasikeitė po Rusijos įsiveržimo į Gru ziją2008-aisiais. Be to, akivaizdžiai pakito ir NATOpozicija. Teigiama, kad iki Rusijos karo prieš

Gruziją NATO būstinėje net neverta buvo bandy-ti užsiminti apie minėtuosius Baltijos šalių gyny-bos planus – esą teritorinė gynyba yra šaltojo karoatgyvena, o Rusija nekelia jokio pavojaus. Po karoGruzijoje požiūris į Baltijos šalių gynybą tapo visaikitoks. Nors Lietuvos krašto apsaugos finansavi-mas nuo to ir nepagerėjo, tačiau kariuomeneivadovaujant generolui leitenantui Arvydui Pociuibuvo parengti Lietuvos gynybos planai – sufor-muotos trys operatyvinės kryptys, nustatytakariuomenės sąveika su Vidaus reikalų ministeri-jos padaliniais ir kt.

„Po karo Gruzijoje situacija pasikeitė ir pradė-ta galvoti: o ką mes darysime, jei kas nors įvyks?Daug gal ir nepasiekėme, bet sutarėme, kad tamreikia ruoštis ir turėti planus, žinoti, kaip veiksmobilizacija. Trumpai tariant – žinoti, kaip viskasveiks, kai prasidės krizė. Dėl to pirmą kartą perpastaruosius 25-erius metus atsirado gynybos pla-nai“, – teigė Lie tu vos kariuomenės vadas gen.mjr. Vytautas Jo nas Žukas.

Pasak jo, iki tol po priėmimo į NATO gyveno-me jausdami euforiją ir manydami, kad gintiLietuvos teritorijos nereikės, nes dalyvaujamekolektyvinėje gynyboje, galioja 5-asis straipsnis, omums tereikia turėti pajėgas, galinčias vykdytitarptautines misijas už Lietuvos ribų, ir batalionokovinę grupę, kurią galima greitai perdislokuotivykdyti operacijų NATO pajėgų sudėtyje.

Panašiai situaciją vertino ir krašto apsaugosministrė Rasa Juknevičienė, kurios teigimu,Lietuva, stodama į NATO, prisižadėjo būti pavyz-dinga narė, tačiau kai įstojome, visos pastangos irpažadai išblėso. „Įstojus į NATO žmonės buvoužliūliuoti tikrovės neatitinkančiais įspūdžiais,

2014 m. gegužė. „Juodoji strėlė 2014“Gegužės 12–23 d. Gaižiūnų poligone (Rukla,Jonavos r.) vyko didžiausios praėjusių metųLietuvos kariuomenės Mechanizuotosiospėstininkų brigados (MPB) „Geležinis Vilkas“lauko taktinės pratybos „Juodoji strėlė 2014“.Per jas apie 1,5 tūkst. karių iš MPB „GeležinisVilkas“ ir kitų Lietuvos kariuomenės vienetųkartu su NATO sąjungininkų kuopa iš JAVsausumos pajėgų Europoje 173-iosios orodesanto brigados treniravosi vykdyti gynybi-nes operacijas Lietuvoje.2014 m. birželis. „Kardo kirtis 2014“Birželio 9–20 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijojevienu metu vykusios tarptautinės pratybos„Kardo kirtis“ – tai kasmetinės Jungtinių Ame-rikos Valstijų sausumos pajėgų Europoje(angl. U.S. Army in Europe, USAREUR) orga-nizuojamos tarptautinės pratybos Baltijos ša-lyse. Tai buvo didžiausios tarptautinės praty-bos Lietuvoje nuo šalies įstojimo į NATO.2014 m. lapkritis. „Geležinis kardas 2014“Šios pratybos – tai Lietuvos kariuomenėsSausumos pajėgų organizuojamos tarptauti-nės pratybos. Pernai jos Lietuvoje buvo su-rengtos pirmą kartą, o ateityje planuojama or-ganizuoti kasmet. ■

Svarbiausios Lietuvoje pernaivykusios NATO pratybos

�

18 ● 2015–05–08

Viršelio tema

kad esame saugūs ir nieko neturime daryti, tikmisijose reikia dalyvauti, o savo pačių gynybaidėmesio skirti nereikia. Iš tiesų NATO yra visaikitokiu principu veikianti organizacija, kuriosstiprumas priklauso nuo jos narių stiprumo“, –sakė ji.

Šių metų vasarį Valstybės gynimo tarybapareiškė, kad dėl pasikeitusios geopolitinėssituacijos ir agresyvesnės bei mažiau nuspėja-mos Lietuvos kaimynystės penkerių metų laiko-tarpiui grąžinami šauktiniai. Kaip pranešėLietuvos kariuomenės vadas, dešimtyjeLietuvos kariuomenės batalionų realus etatųužpildymas siekia tik 30 proc. Vos dviejuosebatalionuose – Lietuvos didžiojo kunigaikščioAlgirdo mechanizuotame pėstininkų irDidžiosios kunigaikštienės Birutės batalione –kareivių pareigybės užpildytos 54 ir 72 proc. Kaikur šis skaičius tesiekia penktadalį. Tokia padė-tis kelia realią grėsmę valstybės saugumui.

Kareivinių skyles kamšyti šauktiniais nu -spręsta laikinai – šiemet planuojama pašauktiapie 3 tūkst. vyrų, o per penkerius metus bata-lionuose iš viso parengti apie 16 tūkst. šauktinių,kurie taptų trūkstamu kariuomenės rezervu.

Šiemet pagaliau susirūpinta ir krašto ap sau -gos finansavimu: šalies išlaidos valstybės gy -nybai padidėjo net 30 proc. ir pasiekė prieškrizi-nį 2008-ųjų lygmenį. Finansavimas išaugo iki424,5 mln. eurų (1,47 mlrd. Lt), arba 1,11 proc.BVP. Pinigų kariuomenei pradėjo skirti net irpatys šalies gyventojai: pernai 2 proc. savogyventojų pajamų mokesčio jai pervedė beveik900 žmonių, o bendra suma siekė 125 tūkst. Lt.Užpernai tokių gyventojų tebuvo trys.

Pastebimai padidėjęs finansavimas lemia,kad šiemet turėsime daugiau pratybų su kitomisNATO narėmis, taip pat bus didinamas profe-sionalių karių skaičius, vykdoma karinių poligo-nų plėtra bei perkama ginkluotė.

Pagaliau susirūpinta realiomis Lietuvos gali-mybėmis apsiginti Rusijos agresijos atveju. Šiuometu kuriamos NATO greitojo reagavimo pajė-gos gali pradėti veikti mažiausiai po 72 valandų,tad karinio konflikto atveju iki tol privalomeapsiginti patys. Tokie tikslai numatomi ir 2012-aisiais priimtoje Lietuvos karinėje strategijoje:Lietuvos, kaip NATO narės, saugumą užtikrinaNATO kolektyvinės gynybos garantijos, tačiaukarinio užpuolimo atveju mūsų kariuomenė turibūti rengiama gintis savarankiškai, kol bussuteikta sąjungininkų karinė pagalba. Be to, čiaiškelti reikalavimai kariuomenei turėti irparengtą rezervą bei užtikrinti gebėjimą veiktisu NATO sąjungininkų pajėgomis.

Agresijos atveju vos 8 tūkst. karių Lietuvoskariuomenei tektų atremti kur kas didesnespajėgas, tad, kol atkeliautų NATO parama,svarbus vaidmuo tektų pilietinei gynybai.A.Matonis atkreipia dėmesį, kad iš Ukrainosistorijos galėjome pasimokyti, jog šaliai svarbuturėti kuo daugiau kariškai parengtų žmonių,nors ir civilių, kurie galėtų identifikuoti priešųtaikinius, fiksuoti jų koordinates, stebėti jų judė-jimą ir skubiai apie tai pranešti draugiškomspajėgoms – kitaip tariant, teikti žvalgybiniusduomenis.

Jei būtų prieita prie to, kad būtų skelbiama

gyventojų mobilizacija (pasirengimas kolektyvineivalstybės gynybai, drauge ir pasirengimas priimtisąjungininkų ginkluotųjų pajėgų pagalbą), taibūtų daroma pagal viešai neskelbiamus mobiliza-cijos planus. Yra vienas „bet“ – gyventojų mobili-zacijai reikalingos atitinkamos lėšos, o jų naciona-liniame ižde nenumatyta, tad veikiausiai nesklan-dumų kiltų jau šiame etape.

Dar didesnė atsakomybė tektų organizuotomssukarintoms piliečių struktūroms, pavyzdžiui,Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP),Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS). Krašto apsaugossavanoriai yra aktyvi kariuomenės rezervo dalis,kai žmonės derina savo civilinį gyvenimą su kari-ne veikla – darbu ar studijomis. A.Matonio teigi-mu, KASP tikrai būtų pasirengusios visavertiškaiįsilieti į teritorinę gynybą ir padėti šalies kariuo-menei. Juolab kad savanoriai gerai pažįsta tas vie-toves, kuriose yra dislokuoti, mokėtų ginti mies-tus, gatves, strategiškai svarbius objektus.

Pabrėžtina, kad krašto apsaugos savanoriaiturėtų reikalingos įrangos, priemonių, ginklų irbūtų parengti tuo naudotis, nes kiekvienas tarny-bos metu įgyja karinę specialybę. Apie savanoriųpasirengimą byloja ir tai, kad jie dalyvauja tarp-tautinėse karinėse operacijose, misijose. Įženguspriešiškai kariuomenei, KASP galėtų sustiprintireguliariosios kariuomenės vienetus, vykdytigynybines funkcijas, suteikti paramą sąjungininkųpajėgoms.

Kol kas ne visas savanorių potencialas išnau-dojamas, jie tebėra jaunesniojo brolio vietoje, visdėlto, atsižvelgiant į dabartinį kontekstą, galimatikėtis, kad artimiausiu metu jie sulauks daugiaudėmesio.

LŠS visoje Lietuvoje turi apie 8 tūkst. narių, iškurių nemaža dalis yra atlikę tarnybą kariuome-nėje ar ketina ją atlikti. Sukarintos visuomeninėsorganizacijos, integruotos į Lietuvos gynybos sis-temą, pagrindinis uždavinys yra visais reikiamaisbūdais remti reguliariąją šalies kariuomenę. Taigali būti nuo svarbių objektų apsaugos ar viešo-sios tvarkos palaikymo funkcijų, provokacijų stab-dymo iki žvalgybinės informacijos teikimo, įvairiųdiversijų vykdymo. Yra rikiuotės šaulių, kurie galiveikti ir koviniuose būriuose (tai aukščiausioparengimo šauliai, turintys karinių žinių), ir yrašaulių, kurie prie bendrų tikslų gali prisidėti savociviliniais gebėjimais.

Pasak LŠS vado atsargos pulkininko leitenan-to Liudo Gumbino, šiandien organizacija darnėra tokia, kokios norima, bet einama teisingakryptimi, juolab kad Ukrainos įvykių konteksteprie jos aktyviai prisideda daug naujų narių.„Kada egzistuoja koordinuota disciplinuotastruktūra, ją kur kas lengviau pasitelkti vieno-kioms ar kitokioms užduotims, negu išbarstytusžmones“, – pabrėžia L.Gumbinas.

Karo atveju visa kariuomenė bus mobilizuotair, žinoma, kiekvienas bataliono vadas apsidžiaug-tų, jei papildomai gautų gerai parengtą, geraiapginkluotą šaulių būrį, kurį, gal ir ne svarbiau-sioms užduotims, tikrai galėtų panaudoti.

Kad viskas vyktų pagal tokį scenarijų, labaisvarbu formuoti šaulių kovinius būrius (jų jaudabar yra). Kitas dalykas – šauliai turėtų perimtisvarbių karinių objektų, visos infrastruktūrosapsaugą, nes reguliarioji kariuomenė paprasčiau-

Kaip „Veidui“ paaiškino atsargos majoras DaivisPetraitis, Rusijos karinė reforma oficialiai pradėtadar 2008 m. pabaigoje ir ją planuojama galutinaiužbaigti tik 2020 m. Ją būtų galima padalyti į to-kius etapus: pasirengimą reformoms, trukusį2003–2008 m., reformą, vykdytą taktiniu lygiu,naujosios brigados sukūrimą (2008–2010 m.),operacinio ir strateginio lygio reformą (2010–2012m.), valstybinės karinės struktūros optimizavimą –Gynybos ministerijos ir kitų susijusių institucijų(2012–2015 m.). Be šių procesų, tuo pačiu metu lygia greta vykdy-tas ir Rusijos kariuomenės perginklavimas. Jį taippat galima suskirstyti į du etapus. Pirmuoju etapusiekta perginkluoti reorganizuotas pajėgas moder-nizuotais ginklais. Šie veiksmai pradėti dar 2010m. Antrasis etapas turėtų prasidėti kitais metais irtęstis iki 2020 m. Jo pagrindinis tikslas yra per-ginkluoti pajėgas jau ne modernizuotais, o naujoskartos ginklais. Šiuo metu matome, kad Rusijos operacinių pajė-gų kūrimas eina į pabaigą, jau yra suformuotosbranduolinės ir greitojo reagavimo pajėgos, kuriųveikimo galimybės ir pajėgumai jau išbandyti perkarines pratybas ir dabar šalinami pastebėti trūku-mai. Kol kas vėluoja nebent vadinamųjų kosmosopajėgų kūrimas. Anksčiau skelbtas jų įkūrimo ter-minas – 2016 m. vasario 1 d. Kariuomenei reikalingų specialistų ir karininkų ren-gimo sistema, kuri prasidėjus reformai buvo be-veik panaikinta, dabar jau pertvarkyta ir karininkaivėl rengiami. 2013 m. į karo mokyklas ir kitas ren-gimo institucijas buvo priimta apie 15 tūkst. naujųkadetų, o tai beveik tiek pat, kiek buvo priimamaSovietų Sąjungos laikais. Atsargos karininkų ren-gimas civilinėse aukštojo mokslo institucijose irgiatnaujintas.Verta paminėti ir tai, kad pradėta kurti karinių dali-nių kovinio parengimo sistema. Jos pagrindu atsi-ras kovinio parengimo centrai, įkurti kiekvienojekarinėje apygardoje. Kiekviename jų bus galima iškarto rengti netgi visą brigadą, o per metus apmo-kytų karių skaičius turėtų siekti 30 tūkst. Pirmasistoks centras jau pradėjo veikti Mulino vietovėjeprie Maskvos. Vyksta agresyvi karių verbavimo kampanija, išviso tikimasi turėti apie 800 tūkst. rezervo karių. Taileistų, esant poreikiui, suformuoti dar apie 180 bri-gadų. Ofi cialiai skelbiama, kad Rusijos kariuome-nės dydis turėtų siekti bene 1 mln. karių (1,8 mln.po mobilizacijos).D.Petraičio teigimu, nėra abejonių, kad Rusijos ka-riuomenė tampa vis pajėgesnė ir galinti greitai rea-guoti. Toks vertinimas tampa vis pagrįstesnis, ypačmatant, atrodo, visai sėkmingai baigtą operaciniųpajėgų kūrimą, didėjantį kadetų, priimtų į karo mo-kyklas 2013–2014 m., skaičių, vis intensyvėjantį at-naujintos ginkluotės tiekimą, neginčijamą kariniųreikalų prioritetą ir kitus požymius. Jei ši karinė re-forma vyktų taip, kaip planuojama, tai jau 2020 m.Rusija galėtų turėti tokio pat pajėgumo kaip ir pa-saulyje pirmaujančių valstybių kariuomenę. ■

Rusijos kariuomenėstiprinama

�

2015–05–08 ● 19

Viršelio tema

siai neturėtų galimybių ir saugoti savo teritorijos,ir tuo pačiu metu kariauti, o šauliai tam labaitiktų. Be to, šauliai jau turi nemažai bendradar-biavimo su policija ir kitomis panašiomis struktū-romis patirties. Na, o aktyviai kovai netinkamišauliai galėtų savo gebėjimus panaudoti kiberne-tinėje, informacinėje erdvėje.

Deja, organizacijos gynybinį potencialą smuk-do labai žemiškos problemos – ginkluotės ir amu-nicijos trūkumas. Kol kas dažnai verčiamasi suasmeniniais šaulių ginklais, skirtais medžioklei,sportui ar savigynai, nors, reikia pripažinti, jiemažai kuo skiriasi nuo kariuomenės turimos gink-luotės. „Tarkime, medžiotojų medžiokliniai šau-tuvai gali atlikti snaiperio funkcijas – šauti ganatoli ir gana taikliai. Tokių ginklų turi nemažai šau-lių, ir šiandien yra tas etapas, kai šauliai, turintyskokybiškos ginkluotės, imti burti į padalinius,pavyzdžiui, dabar kaip tik formuojamas snaiperiųbūrys“, – pavyzdį pateikia L.Gumbinas.

Ginkluotės turi ir pati Šaulių sąjunga, nors tainėra toks kiekis, kad būtų galima visus aprūpintiginklais. Viltys siejamos su šalies kariuomene, iškurios tikimasi, kad ji perduos tam tikrą pertekli-nės amunicijos kiekį šauliams. Deja, kol kas rezul-tatų nėra.

Nepaisant to, šiuo metu yra suaktyvėjęs šauliųrengimas, bendradarbiavimas su Lietuvos kariuo-mene, kuriami padaliniai, formuojamas mokymocentras, kuriame jie apmokomi, stengiamasi padi-dinti ginkluotės atsargas. O jei teritorija faktiškaivis dėlto būtų užimta ir joje nebeliktų reguliario-sios kariuomenės, lauktų pilietinis pasipriešini-mas – partizaninis karas, ir viena iš LŠS funkcijųbūtų pasipriešinimo okupantams organizavimas.

O ką piliečiai galėtų padaryti, jei jiems tektųstoti prieš tankus? L.Gumbinas ramina, kad bepėstininkų ar kitos paramos tankai yra labaipažeidžiami. Juos sustabdyti, užtvėrus kelią įvai-riomis kliūtimis, padėjus geležinių „ežių“, tiesiogiškasus griovių, ar sulėtinti „Molotovo kokteiliais“nėra sunku. Realiai tam gali pakakti primityviųpriemonių. Šiuolaikiniame kare tankai palygintimažai ko verti.

Beje, įdomių įžvalgų apie Lietuvos gyventojųnuotaikas pateikia „Veido“ užsakymu atlikta 500didmiesčių gyventojų apklausa. Uždavus klausi-mą, koks, jų manymu, Lietuvos gynybos planasbūtų geriausias, daugiausiai palaikymo (33 proc.)sulaukė variantas, kad vertėtų susitelkti į keliųsvarbiausių miestų žiedinę gynybą (pavyzdžiui,Vilniaus, Kauno, Klaipėdos). 28,4 proc. atsakė,kad protingiausia būtų bandyti okupantų pajėgassustabdyti plačiu frontu ties kuria nors riba(pavyzdžiui, ties Kaunu, Vieviu, Trakais). O 10,6proc. gyventojų mano, kad iš paskutiniųjų reikėtųginti tik Vilnių. Likusieji atsakymo nežinojo.

Na, o jei sulauktume blogiausio scenarijaus irLietuva būtų okupuota, tai dauguma apklaustų(32,8 proc.) gyventojų labiausiai pritartų planui,kad Lietuva būtų vaduojama, kaip 1991 m. atka-riautas Kuveitas, daugiau nei ketvirtadalis (25,4proc.) atsakė, kad geriau būtų pulti užpuolusiosšalies teritoriją (tarkime, Kaliningrado sritį), opriešininko pajėgos pasitrauktų iš Lietuvos po to,kai agresorius pralaimėtų karą. Likusieji apie tainegalvoja. ■Dovaidas Pabiržis, Vaiva Sapetkaitė

Jei Rusija pultų panaudojusi Kaliningradedislokuotas raketas „Iskander-M“, Lietuva jokiųefektyvių „priešnuodžių“ neturėtų. Jų paleidimąradarais galima užfiksuoti jam jau įvykus, iki Vilniaus tokia raketa atskrietų per kelias minutes

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

20 ● 2015–05–08

Verslas

Vos prieš metus įkurta Lietuvos gynybosir saugumo pramonės asociacija jauvie nija beveik 40 narių, kuriems pri-klauso daugiau kaip šimtas šalies įmonių. Aso -ciacijos direktorius Vaidotas Malinionis neturitikslių duomenų, kiek iš viso šalies įmonių dar-buojasi šioje srityje, tačiau tikisi, kad dar pometų prie asociacijos prisijungusių įmo niųskaičius bus dar didesnis.

„Asociacijos tikslas – suburti, plėtoti irm