Kiekvienas gali sustabdyti elektronines patyčias

Jurgita Smiltė Jasiulionė

psichologė, savanorių mokytoja

Mariaus istorija

Marius mokosi 8-oje klasėje. Turi ten vieną kitą draugą, nors šiaip yra gan uždaras ir bendrauja su kitais nedaug. Šiandien Mariui nutiko baisiai nemalonus dalykas. Prieš kūno kultūros pamoką persirenginėjant klasiokai ėmė išsidirbinėti, kabinėtis ir numovė Mariui kelnes. Mariui buvo žiauriai gėda... Negana to, besibaigiant visai tai nesąmonei Marius suprato, kad klasiokai ne tik kabinėjosi, bet ir viską filmavo. „Šakės...“ – pamanė Marius.

Vakare prisijungęs prie Facebook‘o profilio Marius rado tai, dėl ko visą dieną nervinosi. Filmuką. Klasės grupse. Pats neprisivertė iki galo jo pasižiūrėti. Pamatęs „skaičiukus“ po filmu suprato, kad filmuką matė visi 25 klasiokai. 20 klasiokų pa-like-ino. 10 – pa-share-ino. Po filmuku buvo 42 komentarai. Bjaurūs. Mariui galvoje sukosi viena mintis: “Va dabar tai jau visai šakės...“

Marius nervingai bandė sugalvoti, kaip jam elgtis, ką daryti. „Galima filmuką užreportinti... Reikia pabandyti...“. Pažymėjo filmuką, išsiuntė pranešimą Facebook‘o administracijai. Tačiau nebuvo tikras, kad nuo to situacija geresnė.

„Nekreipk dėmesio“ – nuskambėjo Mariaus galvoje. Taip, jis jau kažkada buvo girdėjęs tokį patarimą iš mamos. Gal tikrai pabandyti nekreipti dėmesio? Kitą dieną mokykloje Marius jautėsi klaikiai. Bijojo net akis pakelti, nes pakėlęs sutikdavo kieno nors pašaipų žvilgsnį. Jam buvo jausmas, kad filmuką pamatė visa mokykla. Na, bent jau didesnė jos dalis. Nes žvilgsniai, šnabždesiai ir žvengimas buvo nepakeliami ir lydėjo jį visoje mokykloje.

Vakare prisijungęs prie facebook‘o Marius vėl rado filmuką. Tą patį. Tik „pagerintą“. Prisivertė pasižiūrėti iki galo. Filmas buvo papildytas neva tai Mariaus sakomais žodžiais, bjauriais garsais ir panašiai. Like‘ų ir share‘ų skaičius buvo jau keliašimtinis.

Marius žinojo, kad neprisivers niekam papasakoti apie tai, kas nutiko. Nes jam buvo klaikiai gėda. O pasakyti mokytojai ar tėvams – reiškia pasmerkti save dar didesnei gėdai. Jau ir taip tėvas nervuojasi, kad Marius toks „nevyriškas“, nemoka kaip reikiant atsikirsti.

Marius pasijuto visiškai beviltiškai.

Elektroninės patyčios

• Žeidžia ir skaudina

• Vyksta 24 val. per parą

• Sparčiai plinta

• Pasiekia didžiulę auditoriją

• Sunku sustabdyti

O stabdyti būtina. Kas ir kaip turėtų tai daryti?

• Bausti? Ką?

• Kalbėtis? Su kuo ir kiek?

• Į situaciją būtinai įsikišti suaugusiems? Ar tikrai?

Apie atsakomybę

• 100 proc. pamatė

• 80 proc. pa-like-ino

• 40 proc. pa-share-ino

Tai yra aktyvus

prisidėjimas prie elektroninių patyčių ir jų platinimas

Suaugusiųjų vaidmuo: ar būtinas?

• 83% mokinių, kurie tyčiojasi elektroniškai, tyčiojasi ir „tradiciškai“

• 84% mokinių iš kurių tyčiojosi elektroniškai, taip pat patyrė ir „tradicines“ patyčias

(Cross, et al 2008)

Grįžkime prie Mariaus. Tipinė reakcija?

1. Marius niekam nepasakoja ir laukia kol viskas aprims.

2. Marius bando sugalvoti, kaip atsikeršyti klasiokams. Ir pats pradeda skleisti gandus internete.

3. Marius papasakoja tėvams ir toliau situaciją sprendžia su jais.

4. Marius papasakoja auklėtojai. Ji imasi situaciją spręsti su visa klase.

5. Marius niekam nepasakoja. Tačiau Justė, jo klasiokė, nueina pas socialinę pedagogę ir papasakoja, kas vyksta.

Grįžkime prie Mariaus. Tipinė reakcija?

1. Marius niekam nepasakoja ir laukia kol viskas aprims.

2. Marius bando sugalvoti, kaip atsikeršyti klasiokams. Ir pats pradeda skleisti gandus internete.

3. Marius papasakoja tėvams ir toliau situaciją sprendžia su jais.

4. Marius papasakoja auklėtojai. Ji imasi situaciją spręsti su visa klase.

5. Marius niekam nepasakoja. Tačiau Justė, jo klasiokė, nueina pas socialinę pedagogę ir papasakoja, kas vyksta.

Grįžkime prie Mariaus. Pageidaujama reakcija

1. Marius niekam nepasakoja ir laukia kol viskas aprims.

2. Marius bando sugalvoti, kaip atsikeršyti klasiokams. Ir pats pradeda skleisti gandus internete.

3. Marius papasakoja tėvams ir toliau situaciją sprendžia su jais.

4. Marius papasakoja auklėtojai. Ji imasi situaciją spręsti su visa klase.

5. Marius niekam nepasakoja. Tačiau Justė, jo klasiokė, nueina pas socialinę pedagogę ir papasakoja, kas vyksta.

Kodėl „realūs sprendimai“ taip skiriasi nuo norimų,

pageidaujamų?

„Nieko blogo“

„Visi taip daro“

„Kodėl būtent aš turėčiau kažką daryti?“

Pasaulis yra pavojingas ne dėl tų žmonių, kurie daro bloga, bet dėl

tų, kurie visa tai stebi ir nieko nedaro.

(A. Enstein)

Kiekvienas gali sustabdyti elektronines patyčias!

Vaikai, tėvai, mokytojai, kiti suaugusieji

Jei nori pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs.

(M.K. Ghandi)

Nuo ko pradėsime?

Ką galiu padaryti aš?

Rodyti garbingo elgesio pavyzdį internete

Ką gali padaryti vaikai?

• Parodyti savo nepritarimą – komentuoti pozityviai, paskatinti liautis.

• Ne „like‘inti“ ir ne „share‘inti“

• Būti draugiškam su tuo, kuris patiria patyčias, pvz. įvardinti, jog žinot, kad netiesa tai, ką kiti kalba, kad nepritariat patyčioms.

• Informuoti suaugusiuosius, jei situacija nesiliauja.

If you don‘t like bullying –

don‘t it.

Ką gali padaryti suaugusieji?

1. Domėtis vaiku, jo gyvenimu internete ir kalbėtis su juo apie tai.

2. Kuo ramiau reaguoti į pasakojimą apie elektronines patyčias ir suprasti – jei vaikas pasakoja, vadinasi jam pačiam sunku situaciją išspręsti.

3. Nespręsti el.patyčių situacijos vietoj vaiko, o spręsti kartu su juo. T.y. derinti veiksmus, susitarti, ką daro pats vaikas, o ką gali padaryti suaugęs.

4. Kreiptis pagalbos kai jaučiame, kad negalime vaikui padėti patys

• Įvairi švietėjiška veikla, skirta visuomenei informuoti apie grėsmes internete ir galimybes saugiai naudotis technologijomis.

• „Karštoji linija“ – vieta pranešti apie įvairų netinkamą turinį ir kitus virtualis erdvės pažeidimus.

• Emocinė parama ir informacija vaikams, susidūrusiems su pavojais internete.

Saugesnio interneto projektas

www.draugiskasinternetas.lt

O kaip gi Marius? Apie tai, kas vyksta klasės Facebook‘o grupse sužinojo klasės auklėtoja. Pasitarusi su mokyklos socialine pedagoge ji visų pirma pasiklabėjo su Marium ir pasakė, kaip ji mato situaciją bei ką siūlo daryti. O siūlymas buvo toks – pasikalbėti su filmuką įdėjusiais vaikinais ir pareikalauti, kad jie išimtų filmuką. Taip, filmukas gali būti nukeliavęs ir dar pas ką nors, visų „kopijų“ nebesugaudysi. O po to bus organizuojamos kelios kelios klasės valandėlės su klase, kurios metu auklėtoja ir mokyklos socialinė pedagogė kalbėsis su visais apie virtualią erdvę, atsakomybę ir kompiuterinius pirštų

antspaudus. Taip pat auklėtoja

aptarė su Marium, kokiu būdu jis

galėtų saugiai kreiptis pagalbos,

jei patyčios nesiliautų.

Emocinė parama telefonu ir internetu kasdien

nuo 11 iki 21val.

Kampanija BE PATYČIŲ, www.bepatyciu.lt

Projektas Saugesnis internetas – pagalba vaikams ir suaugusiems grėsmių internete situacijose