elektronines komercijos teisiniai aspektai (civilka, 2002)

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

ELEKTRONINS KOMERCIJOS TEISINIAI ASPEKTAI: BENDRIEJI KLAUSIMAI

M.Civilka Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Informatikos teiss centras (http://itc.tf.vu.lt)

2002 m.

1


TurinysELEKTRONINS KOMERCIJOS TEISINIAI ASPEKTAI: BENDRIEJI KLAUSIMAI.................1 Turinys.................................................................................................................................................2 anga ..................................................................................................................................................5 Elektronins komercijos teis neivengiamyb?..........................................................................5 IT revoliucijos iprovokuotas stresas ..............................................................................................6 Teisins tradicijos taka IT teiss krimui ...........................................................................................7 Lietuva kontinentins teiss tradicijos? ............................................................................................8 Europos Bendrija .................................................................................................................................9 Teismai nespja?..................................................................................................................................9 Elektronin komercijos samprata.......................................................................................................10 Elektronins komercijos apibrimo problema.............................................................................10 Elektronin komercija ir EDI (Electronic Data Interchange).......................................................12 Elektronins komercijos ekonomins aknys................................................................................13 B2c ...........................................................................................................................................14 Esmin klitis pasitikjimo stoka ..............................................................................................17 Elektronins komercijos rys ...........................................................................................................18 EK privalumai ir trkumai ............................................................................................................19 EK alys/dalyviai ...............................................................................................................................21 Pardavjas ................................................................................................................................22 Pirkjas.....................................................................................................................................22 Galutins pastabos dl elektronins komercijos............................................................................23 Elektronins komercijos teiss altiniai..................................................................................................25 EBPO veikla ......................................................................................................................................25 (a) EK reguliacijos ir savireguliacijos problema. mons jau nebekalba apie dichotomij poiris linksta ta kryptimi, kad bt surastas kakoks kompromisinis variantas. Toks miinys efektyvus integruotas poiris, pagrstas reguliacijos fundamentu ir inovatyvumo bei modernumo sumetimais papildomas efektyviomis ir operatyviomis savireguliacijos priemonmis. Be abejo, paios valstybs turt nusprsti, kur gi model pasirinkti, taiau paymtina, kad reguliacin aplinka turt bti balansas tarp reguliacijos ir savireguliacijos. EBPO gali padti nustatydama politikos formavimo EK srityje principus. ................................................................................................................................28 Gairs, rekomendacijos.................................................................................................................28 Konferencijos................................................................................................................................29 Pasaulins prekybos organizacijos veikla..........................................................................................30 UNCITRAL veikla elektronins komercijos srityje ..........................................................................30 United Nations Economic Commission for Europe vaidmuo............................................................31 Tarptautins prekybos rm elektronins komercijos projektas (ECP).............................................32 ES vaidmuo elektronins komercijos reguliavime .................................................................................33 UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas ..................................................................34 Apimtis ..............................................................................................................................................34 Funkcinio ekvivalentikumo koncepcija............................................................................................35 Technologija ......................................................................................................................................36 Apibrimai .......................................................................................................................................36 Teisinis EDP pripainimas.................................................................................................................36 Reikalavimas, kad dokumentas bt sudarytas ratu (raytins formos)...........................................37 Reikalavimai parao atvilgiu............................................................................................................38 Originalumo reikalavimas .................................................................................................................40 EDP rodomoji galia ir vert..............................................................................................................41 EDP isaugojimas ..............................................................................................................................41 Kontrakt sudarymas ir j galiojimas ................................................................................................42 ES elektronins komercijos reguliavimas...............................................................................................44 Pradi pradia ..................................................................................................................................44 E-Komercija ir Europos (-ietka) Politika.....................................................................................44 Tinkam Reguliacijos(ni) Rm (Regulation Framework) Sukrimas ......................................46 Silomi Elektronins Komercijos Reguliacini(vimo) Rm (Regulation Framework) Principai ......................................................................................................................................................48 Bendras Europos Sjungos ir JAV Susitarimas Dl Elektronins Komercijos .............................49 Bonos Konferencija ......................................................................................................................52

2

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektaiSusiliejani Technologij alioji Knyga (The Green Paper on Convergent Technologies) ...52 Ivados...............................................................................................................................................55 Lisabonos Europos Taryba ................................................................................................................55 2002 m. Sevilijos Europos Taryba ir eEurope 2005 Action Plan ......................................................57 ES teiss aktai elektronins komercijos srityje.......................................................................................59 I. Bendro pobdio teiss aktai .....................................................................................................59 II. Elektronins komunikacijos (ryiai).........................................................................................60 III. Interneto turinio reglamentavimas ..........................................................................................60 IV. Elektroninis paraas ................................................................................................................61 V. Intelektin nuosavyb ..............................................................................................................61 VI. E-komercija ir mokesi sistema ............................................................................................62 VII. E-bankininkyst ir e-atsiskaitymai ........................................................................................62 VIII. Taikytina teis ir jurisdikcijos kolizijos ...............................................................................63 IX. Revoliucin darbotvark .........................................................................................................63 ES Elektronins komercijos direktyva....................................................................................................64 Tikslai ir udaviniai. .....................................................................................................................65 Taikymo apimtis. ..........................................................................................................................65 Apibrimai ..................................................................................................................................66 Nediskriminacinio reimo tvirtinimas .........................................................................................68 I. Kilms valstybs (ang. country of origin) principas ........................................................68 II. Informacins visuomens paslaug teikj buvimo vieta....................................................70 sisteigimas ir informacijos reikalavimai. .....................................................................................70 Principas, paalinantis iankstinio leidimo privalomum.........................................................70 Sutartini santyki sureguliavimas ...............................................................................................71 Pateiktina informacija ..............................................................................................................71 Neprayti ir nepageidaujami praneimai. Spamming (7 str.).............................................72 Reguliuojamos profesijos..............................................................................................................77 Elektroniniai kontraktai ................................................................................................................77 Elektroninio kontrakto sudarymo momentas............................................................................79 LR CK...........................................................................................................................................81 Lietuvos e-parduotuvs.................................................................................................................81 IVP tarpinink atsakomyb...........................................................................................................83 Paprastas perdavimas/persiuntimas (ang. mere conduit)..........................................................85 Sulaikimas arba keavimas (ang. Caching) ..............................................................................85 Informacijos primimas. eimininkavimas (Hosting)..............................................................86 Elgesio kodeksai ...........................................................................................................................86 Kitos nuostatos..............................................................................................................................87 Lietuva taipogi gyvendina ES E-komercijos direktyv................................................................87 ES elektronini tinkl ir elektronini tinkl paslaug reguliavimo tendencijos................................88 Vartotoj teisi apsauga elektronins komercijos kontekste .............................................................89 ELEKTRONINIAI KONTRAKTAI ......................................................................................................90 Apibrimas, technologin charakteristika ........................................................................................90 Internetrini kontrakt sudarymo procesas........................................................................92 Sociologins ir ekonomins elektronini kontrakt sudarymo problemos rodomosios galios klausimai.......................................................................................................................................92 Elektronini kontrakt pripainimas, j teisin galia ........................................................................93 EDI teisinis status quo kaip ieitin pozicija ................................................................................93 Teisiniai reikalavimai sandori formai ir elektroniniai kontraktai.....................................................94 1. UNCITRAL ..............................................................................................................................94 2. 1980 m. JT Vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari ................94 Kada yra reikalaujama formalum? .........................................................................................97 3. Europos Sjunga .......................................................................................................................97 4. Lietuvos Respublika..................................................................................................................99 I. Ar utenka bendrj teiss norm?.......................................................................................99 II. Reikalavimai formai ir e-kontraktai...................................................................................100 III. Reikalavimai formai ir sandori galiojimas................................................................101 IV. Esmin problema elektronini rodinjimo priemoni leistinumas ..............................102 ali anonimikumo problema....................................................................................................102 Anonimikumas: laipsnio klausimas ......................................................................................103 Teisins absoliutaus anonimikumo pasekms pagal privatin teis......................................104

3

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektaiProblemos, susijusios su absoliuiai anonimik sandori gyvendinimu .............................105 Pusiau anonimiki sandoriai...................................................................................................107 Esam teiss norm renovacija ar nauj taisykli krimas? ..................................................107 Elektronini kontrakt sudarymo momentas ir vieta .......................................................................109 Elektroninio parao (EP) reguliavimas ES ...........................................................................................116 ifravimo algoritmas .......................................................................................................................117 Apsauga ...........................................................................................................................................117 Privatus ir vieasis raktas.................................................................................................................117 Pasiraymas skaitmeniniu parau................................................................................................117 Skaitmeninio parao patikrinimas ...............................................................................................118 Su EP susij teisiniai aspektai..........................................................................................................118 Viej rakt sertifikatai..................................................................................................................118 Pagrindins EP alys (asmenys, dalyvaujantys EP formavimo ir tikrinimo mechanizme...........119 EB reguliavimo reimas ..................................................................................................................119 Direktyvos bruoai......................................................................................................................121 EP teisin galia............................................................................................................................121 Kvalifikuoto EP vaidmuo ...........................................................................................................121 Sertifikavimo paslaug teikjai...................................................................................................122 EB vidaus rinka...........................................................................................................................122 Prieira (ang. supervision) ........................................................................................................122 Prieira-inspekcija.....................................................................................................................123 Sertifikatori akreditacija............................................................................................................123 Atsakomyb ................................................................................................................................123 Asmens duomen apsauga ..........................................................................................................124 Kas dabar?...................................................................................................................................124 Paskutiniai vykiai.......................................................................................................................125 Valstybi pasirinkto teisinio reguliavimo modelio taka technologiniam neutralumui...............126 Teisins problemos, susijusios su EP reguliavimu ir jo panaudojimu. LR Elektroninio parao statymas ..........................................................................................................................................128 Kas gali pasirayti? .....................................................................................................................129 Elektroninio parao galia ............................................................................................................131 Sertifikavimo paslaug teikj veiklos slygos ..........................................................................132 Paskutiniai vykiai Lietuvoje ......................................................................................................134 Tolesns perspektyvos ................................................................................................................135 E-komercija ir netiesioginis apmokestinimas .......................................................................................137 OECD .........................................................................................................................................141

4


anga Neuilgus po to, kai internetas tapo labai populiaria informacijos perdavimo ir ryio nustatymo bei palaikymo priemone ir aplinka, kibererdv1 tapo kone natralia komercins veiklos aplinka ir altiniu. Ko gero beveik visos komercins veiklos rys gali bti skmingai kultivuojamos naujojoje erdvje. ia paminsiu tik kelet garsesni pavyzdi:

vairi preki http://www.boeknet.nl; http://www.buy.com;

pardavimas pvz., knyg: http://amazon.com, kompaktini plokteli: http://www.cdnow.com,

Aukcionai bet koki preki: http://www.rinkis.lt; http://www.ebay.com/, meno krini: http://artdatabank.com/lnk1.artdatabank.com.html; Paslaug teikimas pvz., teisins konsultacijos: http://www.legal.com/Mediation/Index.htm, http://www.advocaat.nl; Publikavimas pvz., urnal, laikrai: http://www.lrytas.lt/; konferencij http://www.acm.org/dl/available_proceedings.html. http://www.moteris.lt, mediagos:

Usiminus apie elektronin komercij2, daugelis ima galvoti apie internet ir jo populiariausi paslaug - World-Wide Web (WWW)3. World-Wide Web paslauga neabejotinai sudaro internetins komercijos Icommerce (Internet commerce) branduol, taiau pastaroji sudaro tik dal (tiesa, tolydio augani) elektronins komercijos. Taigi, elektronin komercija neapsiriboja vien tik World-Wide Web, ir apima vairias komercines veiklas, atliekamas elektronini priemoni pagalba, skaitant netgi, atrodyt, tokias nebe pirmosios jaunysts ryio palaikymo priemones kaip telefon, faks ar teleks. Nors ioje dalyje bus kalbama ne vien tik apie internetin komercij, pagrindinis dmesys bus skiriamas btent Icommerce. Elektronins komercijos teis neivengiamyb? Istorikai elektroninio verslo taisykls vystsi labai panaiai kaip vidurami pirkli teis - lex mercatoria. Elektronins komercijos teiss pamatas eklektikas teiss norm ir sistem rinkinys. Elektronins komercijos teis, panaiai kaip viduramiais lex mercatoria, tiek i teisins, tiek ir i neteisins aplinkos pasiskolino daugyb element4. Todl JAV itin paplitusi nuomon, kad tai, kas vadinama eKiberdrvs (Cyberspace) termino autorius William Gibson, pirm kart termin pavartoj knygoje Neuromancer. (r. illiam Gibson. Neuromancer. 1984, p. 51). 2 Aikumo ir nuoseklumo sumetimais buvo pasirinktas btent elektronins komercijos terminas, tokiu bdu elektronin komercij atribojant nuo elektronins prekybos (ang. e-trade), pastarajai patenkant daugiau vieosios teiss reguliavim PPO (WTO) rmuose. 3 Sukurtas CERN veicarijoje ir diegtas 1991 m. Plaiau apie www ir interneto atsiradim r. http://www.isoc.org/internet-history. 4 Dodd J. C. Systems Integration Contracts and the Revision of UCC Article 2 // Proprietary Rights, 18. 1995, 7 No. 1. p. 19.1

5

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai kontraktai, tra ne kas kita, o nuostatos, tikjimasis, k padarys ar kaip pasielgs teismai5. I esms elektronins komercijos teis kaip tik ir ieko toki srii, kurioms negalima pritaikyti tradicini komercins teiss taisykli (arba j pritaikymas nesuteikia galimybs tinkamai gyvendinti ir apsaugoti tiek privaiuosius, tiek ir vieuosius interesus) ir siekia sukurti elektroninius pakaitalus. Taigi, elektronins komercijos teis pagrsta fikcija, kad EK yra tradicin, klasikin komercija. Tai gerai iliustruoja 2002 m. balandio Danijos teismo sprendimas, kuriuo viena Danijos internetin parduotuv buvo nubausta u Parduotuvi darbo laiko statymo nesilaikym, nes joje buvo leidiama alkoholinius grimus usisakyti ir po atuntos valandos vakaro. Vis dlto, bet kokio teisinio reikinio reguliavim negalima velgti kaip savitiksl dalyk, todl kyla klausimas ar informacinms technologijoms btina nauja teisin baz? iuo poiriu vl svarbi istorija. IT revoliucijos iprovokuotas stresas XX amius tapo fenomenalios technologins raidos ir pltots, ilgainiui virtusios itisa revoliucija, liudininkas ir stebtojas. Wright' broli skrydis amiaus auroje tapo preliudija mogaus isilaipinimui Mnulyje bei jau planuojamam skrydiui Mars. Tokie aibiki pokyiai neivengiamai iprovokavo visuomenin stres. Tokio streso pasekms visuotinos visa moderni visuomen pergyvena transformacij ini visuomen. Neivengiami nesusipratimai ir netgi socialiniai konfliktai pvz., Internetins kavins Vietname ar Kinijoje. Ikalbingas visuomeninio nesusipratimo pavyzdys 2001 m. pradioje yd holokausto aukos pateik iekin prie JAV kompanij IBM, kuriuo reikalaujama priteisti alos atlyginim. al sukls iradimas - IBM tabulating mainos, kurios paddavo hitlerininkas identifikuoti ir surasti bei pasirinkti aukas (ydus). Arba internetas netgi paatrina trint su fundamentaliomis mogaus teismis ir laisvmis. Pvz., 2001 m. buvo imtasi priemoni, siekiant udrausti A.Hitlerio krinio Mein Kampf pardavinjim. Ai dievui, Vokietijos prokurorai nusprend neinicijuoti iekinio prie Yahoo! dl to, kad i platino mint knyg online6. Kita vertus, informacins technologijos tampa verslo instrumentais ir kaip niekad iki iol paniekina geografinius, suverenitetinius suvarymus ir pan. Pavyzdys Pranczijos teismo nagrinta Yahoo byla dl faistini naci simboli ir atminimo skatinimo internete. Kadangi tai ne tik draudiama, bet ir nusikalstama pagal Pranczijos BK, Yahoo portalo serveriui buvo paskirta bauda ir jis buvo pareigotas udaryti savo server bei nutraukti veikl Pranczijoje. Kyla dilema ar JAV bendrovei privalomas Paryiaus teismo sprendimas. Yahoo nepaklusus, auktesns instancijos teismas priima tok pat sprendim, jau paskirdamas didesn baud. Yahoo priverstas paklsti, tiek, kiek jo veikla lieia Pranczij, taiau toks teismo sprendimas negyja ekstrateritorinio veikimo. Byla sukl nema rezonans visoje JAV ir paioje Pranczijoje, sukruto Pranczijos mogaus teisi organizacijos odio ir spaudos laisv ir pan. Galiausiai, tampa akivaizdu, kad matyt sunku berasti visuomeninio gyvenimo srit, kurios nebt paveikusios naujosios technologijos. Vienu tokiu pavyzdiu galtDodd J. C., Hernandez J. A. Contracting In Cyberspace // Computer Law Review and Technology Journal, 1998. p. 2.6 5

Tiesiogins kreipties reime.

6

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai tapti planai JK Liverpulio vietiniuose rinkimuose utikrinti galimyb balsuoti mobiliuoju telefonu trumpj inui (SMS) pagalba. Teisins tradicijos taka IT teiss krimui Vienas i toki stres statym leidjai tapo priversti vytis sibgjusi technologin revoliucij. Pvz., Anglijos teismai visuomet pasiymi tam tikra laisve, sprendiant sutartins teiss problemas. Nors dar 1695 m. buvo priimtas Statute of Frauds, statymin intervencija visuomenin gyvenim taip ir iliko didele retenybe ir ypatinga iimtimi. ia btent teisjai tapo naujosios teiss, priderintos moderniajai epochai, krjai. Pleiantis telekomunikacijoms, ir patys kontraktai imti sudarinti naujomis priemonmis, ima gauti vis modernesnes formas. Byloje Entores v. Miles Far East Corporation7, nagrintoje dar 1955 metais, Anglijos Apeliacinis teismas turjo vertinti kontrakt, sudaryt telekso pagalba. Panaiai, Goodman v. Eban byloje, nagrintoje dar 1954 m., Anglijos Apeliacinis teismas nusprend, kad bus patenkinti formals statyminiai reikalavimai sskaitas pasiraant guminiu antspaudu su firmos vardu. Neseniai 1996 m. nagrintoje byloje Re A Debtor vienas i teisjas ketino pripainti, kad pasirayto dokumento faksin kopija tenkino statyminius reikalavimus, kad toks dokumentas bt pasiraytas. Teism sugebjim prisitaikyti prie kintani aplinkybi ir nauj poreiki iliustruoja byla British Telecommunications v. One-in-a-Million-Limited8 (1998 m.), kuri buvo susijusi su interneto domeno vard "kaupimu atsargai" (reikinys, inomas kaip cybersquatting). ioje byloje teismas neturjo ypating sunkum pasiremti daugiau nei imto met senumo precedentais 1882 m. byla Singer v. Loog, kuri buvo susijusi su siuvimo mainomis, ir Guiness v. Ullmer [1847], dl etikei spausdinimo. Kitas pavyzdys, pademonstruojantis, su kokiu pavydtinu paprastumu bendrosios teiss tradicijos teismai sugeba sensias tradicines normas priderinti prie moderni reikini byla Mandarin records v. Mechanical Copyright Protection Society Ltd9, kurioje iekovas buvo ra gamintojas, kuris daugiausia usiminjo jau seniau atlikt bei rayt muzikini darb kompiliacijomis. Byloje buvo sprendiama, ar "Power CD" galima pripainti "raais" 1963 m. Autorini teisi statymo tikslais. Teismas nusprend, kad naujj technologij galimybs per se nra klitis jau egzistuojanios teisins bazs taikymui. Pagaliau, domu tai, kad bendrosios tradicijos valstybi teismai (JAV, Anglijoje, Kanadoje) gana anksti pradjo pripainti elektronines rodinjimo priemones, e-dokumentus ir pan. Be to, pvz., 2002 m. rugpjt buvo pakeistos Anglijos Civil Procedure (Amendment) Rules 2002, kurios proceso dalyviams suteik galimyb visus procesinius dokumentus taip pat pateikti e-forma: internetu, e-patu ir pan10. Kontinentins (civilins) teiss tradicijos valstybs nuo seno puoselja reguliacin model, todl ia pagrindinis naujj technologij keliam poreiki tenkinimo krvis teko statym leidiamajai valdiai. Tiesa, 2002 m. rugpjt Vokietijos Federacinis Konstitucinis teismas pripaino, kad apeliacinio skundo pateikimas kompiuteriniu faksu e-dokumento isiuntimas be parao, ne visais

7 8

[1955] 2 Q. B. 327. CA, The Times, July 29, 1998. 9 [1999] I.L.R.M. 154. 10 (SI 2002 2058).

7

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai atvejais paeidia raytins skundo formos reikalavimus (BPK 410 (Strafprozessordnung))11. Visgi, nepaisant sparios niveliacijos, teisin tradicija ilieka gana reikmingas teiskr takojantis veiksnys, todl lieka aiku viena - kontinentins (civilins) teiss tradicijos valstybse teis priderinti naujiems poreikiams yra kur kas sunkiau nei common law sistemoje. Lietuva kontinentins teiss tradicijos? Tiesa, Lietuvoje jau galima pastebti pirmuosius teisj valdios kuriant teis daigus. Elektronins komercijos poiriu domu tai, kad LR Aukiausiasis teismas 2000 m. gegus 29 d. nagrintoje byloje Ramnas Beliackas v. UAB Sabina konstatavo, kad raytinis dokumentas vien tik dl to, kad jis yra duomen praneimo formoje ir perduodamas telekomunikacij tinklais, ios formos nepakeiia ir pripaintinas leistina rodinjimo priemone teismuose ir kitose kompetentingose institucijose12. Pastaruoju metu 2001 m. spalio 10 d. LR Aukiausiojo teismo nagrintoje byloje Lietuvos Aukiausiojo teismo Individuali mon Skms sistemos v. AB Lietuvos telekomas, UAB Lietuvos telekomo verslo sprendimai teismas taip pat padar vis eil ivad, itin svarbi elektroninio verslo santyki sureguliavimui, susijusi su spammingu, duomen perdavimu telekomunikaciniais tinklais ir pan.13. Atsivelgiant tai, kad Lietuvoje buvo atsisakyta atskiro elektronins komercijos santykius reguliuojanio statymo14, akivaizdu, kad esminis krvis teks bendrosioms, tradicinei komercijai skirtoms normoms, vis pirma, LR Civiliniam kodeksui15 ir pan., ypating reikm gaunant bendrj norm aikinimui ir taikymui. Lietuva, atrodo, ilgai snaudusi nusprend ir itoje srityje aklai sekti EB pavyzdiu. Nors integraciniais sumetimais tai neivengiama, vis dlto tik ateitis parodys, kaip nacionalins priemons veiks realiame gyvenime. Vertinant istoriniu poiriu, Lietuvos teisins sistemos esminiai bruoai yra paveldti i tarybins teiss tradicijos, todl iuo metu dar gana gajos detalaus, grieto ir isamaus santyki sureguliavimo tendencijos. Akivaizdu, kad toks kieto reglamentavimo metodas yra visikai netinkamas santykiams, pagrstiems privaia iniciatyva, komercine veikla, konkurencine aplinka, nepritaikytas rinkos dsniais paremtai aplinka. Elektronins komercijos esm gldi privaiajame komercinio pobdio santyki elemente, todl iuo poiriu reguliavimas turt bti minimalus, tvirtinantis fundamentalius privatins teiss principus. Kita vertus, elektronins komercijos santykiams visikai pakanka bendrj komercins teiss norm, todl aikios ir efektyvios teisins aplinkos sukrimui utenka, kad elektronini verslo form atvilgiu bt tvirtintas nediskriminacinis reimas tokiu bdu elektronin versl sulyginant su tradiciniu. Elektronins komercijos reglamentavimas ir tam tikr jos form teisinimas neivengiamai reikalauja atsivelgti vis eil visuomenini interes, viej poreiki, kuri apsauga ir patenkinimas yra visos visuomens, valstybs udavinys,BVerfG decision of 04.07.2002. LR Aukiausiojo teismo 2000 m. gegus 29 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-619/2000. Tiesa i byla labiau susijusi su faksimilmis, bet aptariamu aspektu tinka ir kitokioms elektronini duomen formoms. 13 LAT byla Nr. 3K-3-927/2001 m. 14 Rimantas ylius. Challenges of the New Era: Legal Regulations in a Changing World in Lithuania // Baltic IT&T Review, 2001, No. 2 (21). 15 Valstybs inios 2000, Nr. 74-2262.12 11

8

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai taiau svarbu sismoninti, kad nauj, specialiai e-komercijai skirt suvarym nustatymas danai yra inercinio pobdio, nepagrstas jokiais racionaliais motyvais. Elektronins komercijos santykiai akivaizdiausiai pademonstruoja grieto ir isamaus reguliavimo modelio netinkamum rinkai, pagrstai veiksmingos konkurencijos principais. Europos Bendrija EB vieningos rinkos krimas slygoja tai, kad tampa btinas harmonizuot teisini ir administracini priemoni primimas ir gyvendinimas. Tai po truput niveliuoja skirtumus tarp kontinentins (civilins) teiss tradicijos ir bendrosios teiss (common law) tradicijos. Ne iimtis ir IT teisinis reguliavimas. Ne kart pabrta, jog tik unifikuotas ir suderintas ios srities reguliavimas gali duoti laukiam vaisi. Teisin minties IT srityje vystymsi gana domu stebti i EB ir jos pagrindins prekybos partners JAV santyki. JAV iuo metu yra neabejotina pasaulins IT rinkos lyder, todl kartais pasigirsta nuomoni, kad nauj reikini sureguliavimas EB lygmenyje vertintinas kaip atsvara itokiai rinkos padiai. Sunkiai tiktina, kad JAV Teisingumo departamentas bt inicijavs antimonopolin akcij ir byl prie Microsoft, jeigu i kompanija turt kok galing ne JAV kilms konkurent. Taigi, yra pavojus, kad Europa priims taisykles, kurios Europos kompanijoms suteiks tam tikras privilegijas ir pranaumus ioje srityje. statym leidyba gali bti vertinama kaip priemon sustiprinti vartotoj pasitikjim elektronine komercija16. Europos Komisijos odiais greitis ir laipsnis, kuriuo Europa ilo i elektronins komercijos didija dalimi priklauso nuo to, ar bus diegta moderni ir efektyviai funkcionuojanti teisin baz, kurios labai reikia tiek verslininkams, tiek ir eiliniams vartotojams, ir vis pirma jiems17. Precedent tokiai situacijai galime rasti kompiuterini program apsaugoje. 1980 aisias buvo labai daug diskusij dl to, ar kompiuterinms programoms i viso nustatyti teisin apsaug. Vlgi, teismai nelaukdami statymins intervencijos, patys msi sunkaus ir atsakingo teiskros udavinio. JAV teismai byloje Apple Computer v. Franklin Computer [1981], Pranczijos teismai - Apple Computer v. Segimex [1985]18, Austrijos teismai Re Copying of Computer Programs [1990]19 pademonstravo savo neeilin indl teiss raid. Nepaisant to, EB vis dlto nusprend, kad yra btina priimti Direktyv 61/250 dl Kompiuterini program teisins apsaugos20. Teismai nespja?

domu tai, kad InternetNews duomenimis, vartotoj pasitikjimas per 2001 metus gerokai gteljo. Pagal naujausi Yahoo bei AC Nielsen vartotoj pasitikjimo indekso vertinim, indeksas siekia 115 punkt; lyginant su 2001 m. spalio mnesiu, jis padidjo 1 punktu, o lyginant su rugsju net 10 punkt. Pirm kart indeksas buvo vertintas 2001 m. birel; tuomet jis sudar 100 punkt. Taiau nepaisant akivaizdaus pasitikjimo internetu augimo, 2002 m. I ketvirt pirkti internete planuoja 13 % maiau vartotoj, nei 2001 m. IV ketvirt. Be to, prognozuojama, kad bendros ilaidos internete 2002 m. I ketvirt sudarys 15 mlrd. USD, t.y. apie 1 mlrd. maiau, nei 2001 m. IV ketvirt. iek tiek iaugo vidutins vartotojo ilaidos internete: nuo 219 USD spalio mn. iki 226 USD gruod. (www.ebiz.lt). 17 European Initiative on Electronic Commerce COM (97) 157. 18 F.S.R. 608. 19 E.C.C. 465. 20 ES Direktyva 91/250/EC.

16

9

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Vis dlto, nors teismai i ties gali gana operatyviai reaguoti elektronins komercijos keliamus poreikius, jie akivaizdiai per lti. Vieneri metai yra labai daug IT sektoriuje. Tai kas prie metus buvo stulbinanti naujiena, iandien gali teturti antikvarin vert. Utenka vilgterti asmenini kompiuteri procesori galingumo pokyius (ir to slygotas rinkos kainas). Dar daugiau, tiek teisminis precedentas susiformuos, tiek ir bus priimtas atitinkamas teiss aktas tik tuomet, kai realiame gyvenime jau bus kils konkretus ginas. Viena i esmini statymins intervencijos prieasi globalizacija. Internetas yra pasaulinis, globalus tinklas, todl jis neabejotinai reikalauja toki taisykli, kurios bt taikomos vienodai visame pasaulyje, kur tik prieinamas internetas netgi Afganistane ar ade. EB nusprend pati priimti taisykles, kurios bus taikomos jos vidaus rinkoje. Ir tai labai logika. Internetas absoliuiai ignoruoja bet kokius geografinius apribojimus, sienas ir pan., todl bt ma maiausia neprotinga fenomen palikti pavieni valstybi nari nuoirai. EB kontekste internetas vertintinas kaip pagrindinis kelias EB vidaus, bendrajai rinkai sukurti ir funkcionuoti. Ir enkliai suaktyvjs EB teiss akt IT srityje primimas tarsi simbolizuoja t reikm, kuri EB teikia IT. Bdama didiausia rinka pasaulyje, EB neabejotinai turi potencijos takoti ir pasaulines tendencijas, formuluoti standartus ir pan.

Elektronin komercijos samprata Stengiantis pateikti bent reikmingesnes elektronins komercijos gaires, ko gero tikslingiausia bt bandyti isiaikinti, kuo elektronin komercija skiriasi nuo tradicins komercijos. Elektronins komercijos apibrimo problema Nra unifikuoto ir visuotinai pripainto elektronins komercijos apibrimo. Dar visai neseniai elektronin komercija reik ne k daugiau nei tradicin apsikeitim duomenimis - EDI, taiau per paskutinius 5 metus interneto komercializacijos takoje elektronin komercija m aprpti vis naujesnes technologijas. Paprastai elektronins komercijos terminas pateikiamas arba kaip modernus komercins veiklos metodas, bdas21 arba akcentuojamos elektronins technologijos, kurios pasitelkiamos tokiame versle22. vairi altini pateikiami elektronins komercijos apibrimai labai skiriasi23. Vieni jos svok traukia visas finansines ir komercines transakcijas, kurios yra atliekamos elektroniniu bdu, traukiant visas kreditini/debitini korteli transakcijas. Kiti elektronin komercij apriboja mamenine prekyba vartotojams, kuri atvilgiu sandoris ir mokjimas vyksta atviruosiuose tinkluose, pvz., internete. Pirmasis apibrimas taikomas elektroninei komercijai, kuri egzistuoja jau ne pirm

WIPO Primer on Electronic Commerce and Intellectual Property Issues. (http://ecommerce.wipo.INT/primer/html). 22 UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas apibriant elektronin komercij, pasitelka EDI svok. 23 Apie elektronins komercijos samprat ir santyk su informacins visuomens paslaugomis r. toliau (Apie ES elektronins komercijos reguliavim).

21

10

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai deimtmet. Antrasis tik tai elektroninei komercijai (kurios didij dal sudaro Icommerce), kuri gyvuoja vos kelis metus. Kaip jau minta, elektronin komercija labai danai sutapatinama su Internet commerce. Kad ir pavyzdiui apibrimas, pateikiamas Patricia Buckley24: "() Elektronin komercija (i.e., verslo operacijos, kurios sandori sudarym perkelia Internet ar kok kit global atvir tinkl). Elektronin komercija sandorio sudarymo ir vykdymo priemon, kuri iki 1995 m. bt adekvati tokioms komercijos formoms, kaip verslas telefonu, faksu, EDI ar pan." Akivaizdu, kad is apibrimas tik Icommerce apibrimas. Prieingai, platusis EK apibrimas yra pateikiamas Olandijos vyriausybs 1998 m. kovo mnes parengtame elektronins komercijos veiksm plane25: "Daugeliui moni elektronin komercija yra veiklos vykdymo internete sinonimas. Vis dlto, elektronin komercija ymiai daugiau nei vien tai ji apima visas ir bet kokias verslo transakcijas, kurios vykdomos elektroniniu bdu turint tiksl padidinti rinkos funkcionavimo efektyvum." Grynj elektronins komercijos apibrim pateikia Roger Clarke, ymus austr teoretikas, kuris su elektronine komercija susijusias problemas analizuoja jau nuo 1980 - j. Jis teigia, kad elektronins komercijos paprastai apibdinama kaip "verslo, prekybos prekmis ir paslaugomis vykdymas, pasitelkiant telekomunikacijas ir telekomunikacijomis pagrstas priemones, instrumentus."26 domu tai, kad pvz., Olandijos elektronins komercijos Elgesio Kodeksas pateikia tok elektronins komercijos apibrim27: "Elektronins komercijos veikla bet kokia veikla, ryio palaikymo (komunikacij) formos ir komercinio pobdio sandoriai vykdomi, atliekami ir pan. elektroniniu bdu, elektronini priemoni pagalba ir pan." Esmins elektronins komercijos charakterizuojanios savybs, kurias manoma ivesti i aukiau pamintj definicij, yra ios:

Komercinis kontekstas Preks ir paslaugos (produktai) (tele) komunikacijos verslo transakcijos (sandoriai). Taigi, atsivelgiant aukiau idstytus poirius, silytinas toks elektronins komercijos apibrimas: tai komercin veikla, susijusi su preki ir paslaug pirkimu-pardavimu ir kitomis verslo transakcijomis, kuri dalyviai yra nebtinai toje

24

(The Emerging Digital Community part II', June 1999 (Document of the US government: www.ecommerce.gov/ede/chapter1.html). 25 Actieplan Electronic Commerce', March 1998 (http://www.minez.nl/bt_it/fs_techno.htm. 26 (http://www.anu.edu.au/people/Roger.Clarke/EC/ECDefns.html). 27 (Draft version 2.0, June 1999) (http://www.ecp.nl/vertrouwen/).

11

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai paioje fizinje vietoje ir todl sandori sudarymui, j vykdymui pasitelkia elektronines ar joms adekvaias priemones28. Elektronin komercija ir EDI (Electronic Data Interchange) Elektronins komercijos pagrindas yra EDI, kuri isivyst dar atuntojo deimtmeio pradioje, kai mons pradjo keisti tradicin, popierin aplink efektyvesnes elektronines ryio priemones29. EDI paprastai yra apibriama siaurai, kaip elektroninis pasikeitimas automatiniu bdu tvarkomais struktrizuotais duomenimis, kurie buvo suformatuoti atsivelgiant nustatytus, sutartus standartus ir kurie telekomunikacini interfeis pagalba gali bti perduoti tiesiogiai tarp skirting kompiuterini tinkl ar sistem30. 1994 m. Europos Pavyzdiniame EDI Susitarimas EDI apibria kaip elektronin sutinkamai su nustatytais standartais struktrizuot duomen perdavim i vieno kompiuterio kit. Tuo tarpu EK yra kur kas platesnis visaapimantis terminas, naudojamas apibdinant EDI, interneto komunikacijas, elektronin pat ir netgi faks. iaip, literatroje sutariama, kad elektronins komercijos svok neeina tradicin telefonija31. Esminis skirtumas tarp EDI ir elektronins komercijos pasireikia tuo, kad EDI yra udara rinka, o elektronin komercija kaip tik ir pasiymi rinkos atvirumu, globalumu. EDI paprastai yra naudojamas nacionaliniu lygmeniu, tuo tarpu elektronin komercija i prigimties yra tarptautin, globalin. EDI yra naudojama tik tinklo savininko, o elektronin komercija atviras tinklas, prieinamas kiekvienam. JAV 1998 m. Interneto mokesi laisvs aktas (ang. Internet Tax Fredom Act) elektronin komercij apibria kaip bet koki transakcij, atlikt internete arba prijimo prie interneto pagalba, apimani pirkim - pardavim, nuom, licencij, pasilym, turto preki, paslaug ar informacijos atlygintin ar neatlygintin pristatym, taipogi apimant prijim prie interneto32. JAV autoriai Kalakota ir Winston 1997 m. elektronin komercij apibr kaip reikin, turint daugyb aspekt, pasireikianti kaip komunikacijos, verslas, paslaugos ir internetas33. Elektronin komercija gali bti apibrta kaip bet kokie veiksmai, atlikti kio subjekt, kurie reikalauja, kad finansins transakcijos bt atliktos globaliuose tinkluose, tokiuose kaip internetas34. Taigi, EDI tra viena elektronins komercijos form.

28

Pvz., Australijos 1997 m. lapkriio 2 d. Electronic Financial Services Efficiency Act elektronin komercij apibria kaip komercijos r, form, kurioje visos komercins transakcijos atliekamos elektroninmis priemonmis. 29 EDI 9 deimtmeio pradioje buvo itin plaiai paplitusi maisto pramonje, automobili pramonje ir perveim srityje. 30 Europos Pavyzdiniame EDI Susitarimo (ES komisijos rekomendacija Nr. 94/820/EC) 2 straipsnis EDI apibria analogikai. Taip pat r. Wright B. The Law of Electronic Commerce (Looseleaf updated). Boston, 1996. 1.1.4. 31 Plaiau r. Wright B. The Law of Electronic Commerce (Looseleaf updated). Boston, 1996. Chapter 2. 32 Hyperdictionary of Electronic Commerce Law (ed. by Shamos M.I., 1999). (www.ecom.cmu.edu/resources/elibrary/eclgloss.shtml). 33 Kalakota R. and Whinston A. B. Electronic Commerce: a Managers Guide. Mass: Addison Wesley, 1997. p. 3. 34 Swindells Ch. Legal Regulation of Electronic Commerce // Journal of Information, Law and Technology, 1998, No. 3.

12

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai UNCITRAL 1996 m. Pavyzdinis elektronins komercijos statymas (ang. UNCITRAL Model Law on Electronic Commerce)35 elektronin komercij apibdina per EDI svok, pastarj apibriant kaip elektronin informacijos perdavim i kompiuterio kompiuter naudojant sutart standartin informacijos struktr. Nra aiku, ar is apibrimas btinai reikia, kad EDI praneimai yra perduodami elektroniniu bdu ir forma i kompiuterio kompiuter, ar jis apima ir atvejus, kuomet duomenys, esantys EDI formate yra perduodami priemonmis, kurios netraukia telekomunikacini sistem (pvz., magnetiniai diskai, talpinantys EDI praneimus, adresatui perduodami per kurjer)36. Apibendrintai galima teigti, kad elektronins komunikacijos uima tarpin funkcin viet tarp tradicinio pato ir telefonijos. Bet kokiu atveju, elektronins komunikacijos negali utikrinti momentinio ir tiesioginio ryio, deryb tarp ali, kuri metu alys galt nedelsiant panaikinti bet kokius neaikumus ar nesusipratimus, itaisyti klaidas ar netikslumus, ikraipymus, kilusius praneim perdavimo metu37. Elektronin komercija pasiymi tuo, kad yra tam tikras tarpas, spraga laike ir erdvje, taiau is tarpas yra kur kas maesnis nei tradicinio pato ar telegrafo atveju. Elektronin komercija pasiymi ir tuo, kad tokio ryio umezgimo bei palaikymo metu yra ymiai maiau pastebimas bet koki treij ali tarpinink dalyvavimas38. Elektronins komercijos ekonomins aknys Bendrai pamus, elektronin komercija nra labai naujas reikinys. Jau daugel met kompanijos keiiasi duomenimis vairi komunikacini tinkl pagalba. Taiau iuo metu pastebima labai sparti akseleracija, ekspansija, dramatiki pokyiai, iprovokuoti eksponentins INT pltros39. Pamau ES e-verslo augimo tempais ima vytis pasaulin lyder JAV. Pvz., A 2002 m. Vokietijos BVP i e-verslo gteljo net 70 procent ir siek apie 8,5 milijardus. Online pardavimai iuo metu sudaro apie 1.6 procent vis mamenini pardavim. Paskutiniai tyrimai parod, kad net 58% vis Vokietijos intertneto naudotoj yra pirk produktus internete. Populiariausios preks knygos, CD, programin ranga, kelions. domu tai, kad net 50% vis Vokietijos online pardavim yra vykdomi per 10 Vokietijos online verslovi toki kaip, Amazon, Otto katalogas, Karstadt Quelle ir Tchibo. Smulkios ir vidutins mons internet vertina ne kaip prekybos rank, o greiiau kaip vartotoj priviliojimo ir prijaukinimo priemon40.

Jis buvo patvirtintas kaip rekomendacija valstybms narms. UNCITRAL Model Law on Electronic Commerce, Article to Article Remark (http://www.uncitral.org/en-index.htm). Para 34. 37 Wright B. The Law of Electronic Commerce (Looseleaf updated). Boston, 1996. 2.1-2.8, 5.1-5.6. Williston R. A. A Treatise on the Law of Contracts. Vol. 2. (4th ed.) Rochester, 1991. 6.4. 38 Eiseln S. Electronic Commerce and the UN Convention on Contracts for the International Sales of Goods // The EDI Law Review, 1999, No. 6. p. 23. 39 Naujausio tyrimo duomenimis, iki 2002 m. pabaigos interneto vartotoj skaiius pasaulyje virys 600 milijon moni, kurie internete ileis daugiau kaip trilijon JAV doleri. Bendrovs "International Data Corp" (IDC) atlikto tyrimo ataskaitoje teigiama, jog 2002 metais interneto paslaug rinka prads spariau augti, ir vien tiktai JAV ios rinkos apyvarta iki 2006 m. sieks 20,8 milijardo JAV doleri. 40 http://www.ftd.de/tm/it/1030192778346.html.36

35

13

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai EK danai yra sjungoje su kitomis tradicinmis verslo/komercijos formomis41. Pvz., kompanijos danai turi parduotuv INT ir parduotuv realiame pasaulyje. Kai kurios kompanijos, pvz., Amazon.com42, versl vykdo tik internete. Bet kokiu atveju, visose iose situacijose pirkjas gali prek usisakyti INT ir produktai jam bus pristatyti fizikai/realiai. Be abejo, jeigu pats produktas yra skaitmeninis kompiuterins programos, aidimai ir pan., jos gali bti pristatytos elektroniniu bdu per INT. iose situacijose EK tampa skirtinga nuo tradicins komercijos. Taip atsitinka dl to, kad EK atveju alims nebtina inoti fizins j partnerio buvimo vietos ir versle nebereikia pasitelkti koki nors treij al pvz., pato staig43. Jeigu INT usisakytas produktas turi bti pristatytas fizikai, usisakymas INT visikai nesiskiria nuo usisakymo telefonu, patu ar teleksu. EK pavyzdys kompanija INT prekiaujanti muzika ir knygomis. Pirkjas ias prekes gali usisakyti INT arba elektroniniu patu arba per www form. Tokio usakymo rezultate yra sukuriami sutartiniai santykiai44. Dar daugiau, kadangi produktai yra pristatomi skaitmeniniu bdu, pirkjas juos gauna arba EM arba atsisisdamas juos i pardavjo tinklapio, pasinaudojant FTP (ang. file transfer protocol) paslauga. io proceso metu pirkjas ir pardavjas neprivalo bti pastami, turj kakoki ankstesni santyki, ryi ir pan. Netgi prieingai, kaip taisykl jie net neino fizins vienas kito buvimo vietos ir pan. Taigi, to rezultatas neskaidrs susitarimai be jokio ryio su konkreia valstybe, jos teritorija. Kaip inia, toks ryys yra centrinis nustatant taikytin teis45. Be to, kad INT neturi konkretaus ryio su teritorija, jis galina EK tapti globalia. Kadangi pats INT yra globalus, EK dalyviai gali pasiekti vartotojus ar pardavjus visame pasaulyje, kur jie bebt. Ir tam net nereikia fizikai bti tose valstybse. Taigi, INT sukuria globali rink, kurioje gali dalyvauti visi mons ir mons, nepriklausomai nuo j geografins buvimo vietos. Dl INT skaidrumo stokos, ELK alis gali sukurti sutartinius santykius su bet kokios valstybs pilieiu net jo neinodamas. Iki iol b2b santykiai vystsi udaruose tinkluose. Dabar EK pleiasi globaliai. Tradicinei EK tinklai yra duomen ir informacijos perdavimo priemon, tuo tarpu INT EK, tinklai yra rinka. Supaprastintai skirtum tarp tradicins elektronins komercijos, pagrstos EDI, ir internetins elektronins komercijos galima pavaizduoti tokia lentele: Tradicin EK (pagrsta EDI) Tik b2b Internetin elektronin komercija B2b B2c Verslo subjektai ir valstybins institucijos Vartotojas vartotojui Atvira, globali rinka Neribotas partneri skaiius

Udari klubai, danai suformuoti ir funkcionuojantys atskir pramoni akose Ribotas moni-partneri skaiius41 42

Lenda, p. 19. domu tai, kad amazon.com grynj peln, kuris siek 5 mln. JAV doleri, pirm kart apskaiiavo tik 2001 m. paskutin ketvirt. ELTA, 2002 sausio mn. 22 d. 43 Be abejo, interneto paslaug teikjas gali bti laikomas savotiku pato staigos analogu. 44 Apie tai r. toliau. 45 Lenda, p. 19.

14

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Udari tinklai inomi ir patikimi partneriai Saugumas-tinklo dalis RINKA YRA KLUBAS Atviri, neapsaugoti tinklai inomi ir neinomi partneriai Btinas saugumas ir autentifikacija TINKLAI YRA RINKA

Itin reikminga tai, kad Europos Komisija dar 1997 m. parengtoje Europos Elektronins Komercijos Iniciatyvoje46 nepateikia elektronins komercijos definicijos, taiau j pasil apibdinti taip: Elektronin komercija - verslas elektroniniu bdu. Jis grindiamas elektroniniu duomen ( juos eina tekstas, garsas ir vaizdas) perdavimu, apdirbimu bei pltote. Tai apima daug ir vairi veiklos srii, toki kaip: elektronin grybi bei paslaug prekyba, skaitmeninio turinio (digital content) pristatymas online, elektronins fond perlaidos, elektronin prekyba akcijomis, elektroniniai vataraiai (electronic bills of lading), komerciniai aukcionai, collaborative design and engineering, online sourcing, vieieji pirkimai, tiesioginis vartotoj marketingas (direct consumer marketing), after-sales paslaugos (pvz.: informacins paslaugos, finansins ir/ar teisins paslaugos); taip pat tradicines (pvz.: sveikatos prieira, vietimas), bei netradicines (pvz.: virtualios erdvs (virtual malls)) veiklas.47 Europos komisijos manymu elektronin komercija i esms apima dvi veiklos sritis: pirma, netiesiogin elektronin komercij - kas, jos teigimu, yra materialini grybi usakymas elektroniniu bdu, o pristatymas fiziniu, tai yra naudojant tokias tradicines tarnybas kaip patas ar komerciniai kurjeriai; antra, tiesiogin elektronin komercij - online usakymas, pristatymas ir atsiskaitymas u tokias nematerialines prekes bei paslaugas, kaip antai: kompiuteri programin ranga, pramoginio turinio preks, ar informacins paslaugos.48 Komisija pastebi, kad elektronin komercija neturt bti ribojama ar siejama tik su Internetu, j reikia velgti ymiai plaiau: Ji apima didel program vairov: veikiani trumpj bang srityje (videotext), transliacini (teleparduotuvs), taip pat ir off-line aplinkos vienetai (CDROM pardavim katalogai), be to ir atitinkami stambs tinklai (bankininkyst). Kaip inia, Internetas remiasi jam skirtais stipriais ir nuo tinklo nepriklausaniais protokolais, kuri pagalba greitai sujungia skirtingas elektronins komercijos formas. Korporaciniai tinklai tampa intranetiniai. Tuo pat metu Internetas sukuria tokiuos inovatyvius elektronins komercijos hibridus jungianius, pavyzdiui, skaitmenins televizijos informacinius vienetus su Internetinio atsako mechanizmais (Internet response mechanisms (skirtus betarpikam usakymui), CD-ROM katalogus su Internetinmis jungtimis (turinio ir kain atnaujinimui), taip pat komercinius webpuslapius su vietiniais iplstais CD-ROMais (multimedijos su intensyvia atmintimi demonstravimui (for memory-intensive multimedia demonstrations).49 Elektronin komercij Komisija mato kaip kylani rink, kuri operuoja greitai auganioje, bei itin palankioje aplinkoje.50 Kaip inia, Komisija interneto, kaip nemokamos ir dovanins ekonomikos er mato besibaigiant.46 47

COM(97) 157. Para. 5. 48 Para. 7. 49 Para. 8. 50 Para. 9.

15

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Kaip matyti, EK i esms apima dvi pagrindines veiklos ris netiesiogin EK (elektroninis apiuopiam preki usisakymas, kurios turi bti pristatytos tradicinmis priemonmis ir bdais) ir tiesiogin EK (OL usisakymas, mokjimas ir neapiuopiam preki pristatymas pasauliniu lygiu). Tiek netiesiogin, tiek ir tiesiogin EK silo savas galimybes. Abejomis danai usiima tos paios kompanijos programine ranga prekiauja tiek OL tiek ir nuo lentynos. Netiesiogin EK labai priklauso nuo iorini faktori pvz. transportavimo sistemos efektyvumas. Tiesiogin EK kuri galina nematom, galutinis takas-galutinis takas ELK perengiant geografines ribas ir ji pasinaudoja visomis globalios rinkos teikiamomis galimybmis. Verslo subjektai jau kelis deimtmeius naudojasi vairiomis elektronins komercijos formomis, ypatingai privaiuose udaruose tinkluose. Tarpbankiniai atsiskaitymai, tokie kaip banko point-of-sale (POS) arba automatiniai kliringo namai (ACH). Privats tinklai yra aptarnaujami ir juose dalyvauja tik nustatyti nariai ar dalyviai; taipogi yra aikiai apibrtas tokio komunikavimo tikslas. Pastaruoju metu taipogi plinta transakcijos tarp verslo subjekt ir vartotoj. vairios online parduotuvi paslaugos yra prieinamos privaiuose tinkluose America Online (AOL), CompuServe, Minitel. iais atvejais transakcijos taipogi vykdomos pagal i anksto nustatyt tvark ir procedr, su kuria yra susipain ir su kuria sutinka visi tinklo dalyviai. Asmen, sudarani ELK INT skaiius didja geometrine progresija. Nors 1999 met paskutiniame ketvirtyje online mamenin prekyba sudar vos 0,64 visos JAV vidaus prekybos procentus, jos apimtys siek 5,5 mlrd. JAV doleri51. Anot ekspert, is skaiius per ateinanius kelerius metus turt iaugti deimtis kart52. INT vartotojikas potencialas pradjo labai staigiai augti kakur nuo 1995 m. Per iuos 5 metus INT paskatino nauj verslo form ir priemoni atsiradim, novatorik komunikacij form gimim, skaitmenini preki/paslaug pltr, sudar slygas beprecedentiniam inovacij pasireikimui. 1999 m. trei ketvirt (liepa-rugsjis) JAV mamenin prekyba OL sudar apie 5.5 milijardo JAV doleri. Taipogi paymtina, kad IT sektoriaus produkcija JAV 1999 m. sudar tik apie 8 procentus JAV BVP, taiau per paskutinius keturis metus IT gamybos apimtys isiplt apie 20 procent53.2000 met duomenimis, JAV apie 33 procentus individ, atliekani INT pirkimus, ileidia nuo 100-500 JAV doleri. Dar daugiau, apie 40 proc. individ, atliekani INT pirkimus, ileidia daugiau nei 500 JAV doleri. 52 U.S. Department of Commerce, Emerging Digital Economy II, at 16-9 June 1999). EBPO prognozuoja, kad elektronins komercijos apimtys per ateinanius kelis metus turt padvigubti (OECD (1997a) Measuring electronic commerce, Working Paper 5). Pagal EBPO pateiktus duomenis, elektronins komercijos apimtys 2005 metais sieks apie 1 trilijon JAV doleri (r. OECD, The Economic and Social Impact of Electronic Commerce: Preliminary Findings and Research Agenda, Ch. 1 (1998); www.doc.gov/ecommerce/EmergingDig.pdf). 53 iuo poiriu itin domu tai, kad per 2001 met paskutinius tris mnesius (neskaitant paskutins gruodio savaits) pirkjai interneto parduotuvse ileido 9,6 mlrd. USD. Tokie duomenys leidia sprsti, kad internetin prekyba, ypa JAV, toliau pleiasi ir jau yra gijusi tvirt pamat. Viena pagrindini augimo prieasi garantuotas ir greitas preki pristatymas. Analitik kompanijos comScore duomenimis, i viso per paskutin i met ketvirt pasaulio el. prekybos apyvarta pasiek 10,5 mlrd. USD. skaii nra traukti interneto aukcion ir elektronini kelioni agentr pardavimai. Tai reikia, kad nepaisant didelio skepsio per 2001 metus elektronins komercijos apimtys, palyginus su 2000 metais, iaugo apie 15%. Per aktyviausios prekybos dien gruodio 12 d. interneto pirkjai parduotuvse paliko 261,3 mln. USD. Analitikai pabria, kad sezon elelktroniniai pirkjai daugiausiai siek pasinaudoti specialiais pasilymais ir progomis pirkti emesnmis kainomis. Atsiliepdami tai, dauguma interneto pardavj sil prekes u smarkiai sumaintas kainas. Nemaa pardavj dalis ryosi klientams (aiku, ipildiusiems tam tikras slygas,51

16

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Pavyzdiui, Jungtinje Karalystje 2001 m. online prekiavo daugiau nei pus milijono pardavj. Tai leido JK isiverti IT lyderes, alia toki valstybi kaip vedija, Vokietija ar Kanada. Negalima nepastebti ir Lotyn Amerikos bei kit, ilg laik treiajam pasauliui priskiriam valstybi nao e-verslo pltr. Pvz., 2000 metais vien tik Lotyn Amerikoje B2B e-komercijos apimtys pasiek USD 953 mln. Aiku viena dar labai anksti kalbti apie reali EK tak pasaulinei ekonomikai. Viskas dar tik ateityje. Taiau paskutins tendencijos JAV veria suvokti, kad per dvideimt met OL EK sudarys apie 95 procentus visos mamenins prekybos. Kaip jau minta aukiau, elektronin komercij aikinant siaurai, ji suprastina kaip pirkimas-pardavimas, atliekamas OL reime ir OL aplinkoje. EK gali bti suprantama ir kaip elektronin rinka. Savo 2001 m. atliktoje studijoje PwC prijo ivados, kad palankiausia valstyb e-verslo steigimui ir pltojimui Danija, o mietas - Kopenhaga. Esminiai tyrimo faktoriai ir kriterijai darbo jgos (profesionalios) pasila ir darbuotoj lankstumas, usienio kalbos inojimas, prieinamumas, patogi ir palanki ekspatriant reimo sistema ir emi biuro nuomos katai. Buvs Vokietijos fiksuotojo ryio monopolininkas Deutsche Telekom paskelb, kad jis ketina pasinaudoti Kopenhaga kaip forpostu savo IT ekspansijai Skandinavijos valstybes. Esmin klitis pasitikjimo stoka Vis pirma b2c verslo pltros tempai kol kas nra spdingi dl vienu balsu linksniuojamos prieasties vartotoj pasitikjimo naujaisiais verslo modeliais stoka. Beje, naujosiomis technologijomis verslininkai pasitiki labiau, nes jauiasi saugesniais, labiau apsaugoti. Vis dlto, ir verslas verslui e-sektoriuje pasitikjimo stoka neretai kia koj. Siekiant sustiprinti pasitikjimo aknis, 2001 m. JAV Better Business Bureau ir dvi Europos verslo grups ketina sukurti savanorik interneto tinklapi standart rinkin, kurios reikalaus, kad e-kompanijos laikytsi patikimumo, teisingo ir siningo reklamavimosi reikalavim, utikrint klient privatum bei teikiam paslaug kokyb. Be to, 2001 m. Europos Komisija paskutinsyk susirinko kaip E-Iniciatyvos nariai siekiant padaryti ivadas dl bendrj e-komercijos geros ir siningos praktikos princip siekiant veikti vadinamj e-pasitikjimo barjer. 2001 m. JAV ne pelno asociacija Better Business Bureau (BBB) ir dvi Europos verslo grups susitiko siekiant ipltoti standart, skirt online pardavjams, rinkin, kurio tikslas padti e-pardavjams prisijaukinti vartotojus ir skiepyti pasitikjim e-aplinka. ios trys grups ketina sujungti savo elgesio kodeksus ir tvirtinti neprivalomus, tarptautinio masto standartus online verslui ir nustatyti gin sprendimo mechanizmus. Susitarimas be kita ko numato, kad tik atitikus nustatytus standartus mons gis teis savo tinklapius paymti pasitikjimo enklu ("trustmark").

tarp kuri populiariausia - preki pirkimas u tam tikr sum) silyti nemokam preki pristatym. Kompanij atstovai teigia, kad 2001 met pardavim augim labai paskatino vis geresnis prekes pristatani kompanij darbas. Dar prie metus preki pristatymo problemos buvo pagrindiniu JAV el. pirkj nepasitenkinimo objektu. (www.ebiz.lt).

17

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai 2001 m. pabaigoje Laisvi Aljansas (Liberty Alliance) ir jo projektas gavo pagreit nes buvo pripaintas didiausi ir stipriausi pasaulio kompanij interneto veikj kredito kompanijomis Mastercard ir American Express iki telekomunikacij operatori bei didiausi bank, taipogi Microsoft. Liberty Alliance tikslas - sukurti kooperacin standart, kuris padt internet padaryti saugesniu ir paprastesniu tiek vartotojui, tiek ir verslininkui. 2002 m. antroje pusje Microsoft ir IBM pasil visai nauj taisykli rinkin, kuri tikslas utikrinti online sandori saugum. i iniciatyv remia ir Verisign. Elektronins komercijos rys Elektronin komercij atsivelgiant jos dalyvi ypatumus bei charakteristikas, visuotinai priimta skirstyti penkias pagrindines kategorijas: verslas verslui (b2b (business to business); iki iol pati skmingiausia ir labiausiai progresuojanti elektronins komercijos dalis; tokios elektronins komercijos pavyzdiu galt bti elektroninis preks usakymas, tarpininkavimo paslaugos, sertifikavimo paslaugos)54; 2002 m. baland Europos Komisija paskelb komunikat dl btinybs skatinti siningum verslas verslui sektoriuje. Esminis dmesys skiriamas pasitikjimo stokai, kaip esminei e-verslo pltros kliiai; verslas vartotojui (b2c (business to consumer; domiausia i teisins reguliavimo puss; tokios elektronins komercijos pavyzdiu galt bti knygynas internete)5556; verslas valstybinms institucijoms (b2public government (is elektronins komercijos tipas itin prisidjo prie JAV elektronins komercijos globalios skms; tokios elektronins komercijos pavyzdiu galt bti vieieji pirkimai); vartotojai vartotojams (c2c (consumer to consumer) (palyginus nauja ris; pvz., aukcionai (www.ebay.com; www.rinkis.lt) ir pan.);57 vartotojai verslui (c2b (pvz., joint purchases; pvz., www.letsbuyit.com);58 vartotojas valstybinei institucijai (c2public government (dar labai nauja elektronins komercijos ris, taiau ateityje ir individuals vartotojai gals vyriausybs teikiamas paslaugas sigyti on-line);59 valstybins institucijos verslui, vartotojams ir kitoms valstybinms institucijoms60 (A2B/C/A (taipogi inoma kaip e-vyriausyb (E-government; transformation of the administration (government) from paper organizations to virtual organizations)61.

i dalis sudaro apie 80 proc. visos elektronins komercijos (Forrester Research, 2001). Pagal OECD duomenis, b2c elektronin komercija 2000 met paskutin ketvirt pasiek apie 9 mlrd. JAV doleri (kas sudar apie 1 procent visos JAV mamenins prekybos). 56 i dalis sudaro apie 10-15 proc. visos elektronins komercijos (Forrester Research, 2001). 57 i dalis sudaro apie 2-3 proc. visos elektronins komercijos (Forrester Research, 2001). 58 i dalis sudaro apie 0,5 proc. visos elektronins komercijos (Forrester Research, 2001). 59 i dalis sudaro apie 0,3 proc. visos elektronins komercijos (Forrester Research, 2001). 60 i dalis sudaro apie 3 proc. visos elektronins komercijos (Forrester Research, 2001). 61 Viena pirmj e-vyriausybi buvo kurta Naujojoje Zelandijoje. r. http://www.govt.nz. Taipogi r. http://www.usis.hu/infotech.htm (Vengrijos e-vyriausyb); http://portal.dubai-e.gov.ae. (JAE evyriausyb).55

54

18


Paios svarbiausios elektronins komercijos kategorijos b2b ir b2c elektronin komercija. Pagrindin dal globaliu lygmeniu sudaro btent b2b. Vis dlto, akivaizdu, kad b2c pasiymi gerokai didesne dalyvi gausa. Taigi, daugeliu atveju ir daugeliu poiriu pats fundamentaliausias elektronins komercijos skirstymas yra skirstymas b2b ir b2c. Tokio skirstymo pagrindas vis pirma sandori/santyki dalyviai; vis antra sandori tikslas; vis treia sandori prigimtis ir pobdis. Elektronins komercijos skirtumas nuo kit verslo form62 Elektronin komercija pasiymi dviem savybmis, kurios j ir iskiria i kit komunikacijos form ar priemoni. Skirtingai nei tam tikros informacijos (garso, vaizdo ir pan.) transliavimas, INT (a) galina dvipus bendravim, ryio palaikym, ir (b) yra pagrstas atvirais principais. Dvipusis bendravimas, komunikavimas reikia skaitmenins informacijos nukreipim auditorijai ir ios atgalinis reagavimas. Transliacijos atveju inios ir praneimai informacija yra siuniama visiems, neidentifikuojant kokio nors konkretaus vartotojo ar gavjo. Atviri standartai reikia, kad INT yra pagrstas dvejais komunikavimo protokolais - TCP (Transmission Control Protocol) / IP (Inetrenet Protocol)63. EK privalumai ir trkumai Elektronin komercija pasiymi savybmis, kurios negailestingai lauo ilgus amius kurt tradicins komercijos modeli principus. Internetas, nematomas komunikacij tinklas, pagaliau sulau laiko ir atstumo barjerus, kurie ilgus amius buvo neveikiami ir netgi nekvestionuojami64. Unikalios interneto savybs tapo svetimos tradicinms teiss taisyklms, itisus imtmeius itikimai tarnavusioms off line reimui suteikia daugyb privalum. Viena kertini interneto savybi globalumas, atvirumas. Dl tokios INT prigimties ir pobdio, alys gali umegzti komercinius santykius visikai nepaisydamos nei geografini, nei laiko, nei kit tradicinei komercijai bding apribojim. Internetas pardavjui sudaro galimyb pasiekti vartotojus, esanius kitoje valstybje, nepatiriant kat, kurie bt neivengiami tradicins komercijos atveju kelions, reklamos, tiesiogins rinkodaros ir pan. Maos ir vidutins mons gali bti atstovaujamos tokiose valstybse, kuriose paprastai veikia tik labai didiuls multinacionalins kompanijos. Vartotojai prekes/paslaugas gali rinktis i bet kur ir iekoti geriausios kainos ir geriausiai j poreikius atitinkanius produktus. Kitas EK teikiamas pranaumas mai EK katai. Didels mons, naudodamos elektronines priemones, sugeba ymiai sumainti savo ilaidas (popieriaus, telekomunikacij ir pan.)65. Vienas i svarbiausi interneto atribut tai,Plaiau apie skirtum tarp informacins visuomens paslaug ir transliavimo, turinio perdavimo ir pan. paslaug r. Toliau (apie ES elektronins komercijos reguliavim). 63 Plaiau apie TCP/IP protokol veikim r. Nicolaus Negroponte. Being Digital. London(1995), Houder&Stoughton, p. 233-240. 64 Yvonne A. Tamayo. Who? What? When? Where? Personal Jurisdiction and the Worl Wide Web // The Richmond Journal of Law and Technology, vol. IV, Issue 3, Spring 1998. 65 Taip yra dl to, kad daniausiai btent stambiose monse vidaus administravimo tikslais tradicikai patiriamos ilaidos (pvz., susijusios su vidaus memorandum siuntinjimu ir pan.).62

19

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai kad jis galina dideliais greiiais gauti, tvarkyti, persiuntinti didelius informacijos kiekius66. Kasdienini sandori, toki kaip atsiskaitym, finansins informacijos siuntimo, produkt usakym patvirtinim ir j vykdymo, konsultacij suteikimo, informacijos suteikimo gyvendinimas atvirj tinkl technologij pagalba tampa nepalyginamai pigesnis negu naudojant tradicines, popieriumi pagrstas priemones. Gamybos monse intranetas ir kitos tinkl technologijos galina pigiai ir labai efektyviai platinti reikiam informacij, tokiu bdu ymiai sumainant kasdienes administravimo ilaidas. Tinklu pagrstos komunikacijos taip pat galina dideli kompanij darbuotojus, esanius skirtingose valstybse, dirbti prie vieno projekto. Tokios pasaulinio masto kompanijos kaip Cisco Systems ir Oracle savo vidaus komunikavimui itin plaiai naudojasi tinklo technologijomis. Kita vertus, EK, atsivelgiant jos potencial, danai yra kat prasme efektyvi didelms monms, taiau bti vargu EK prasme yra netgi brangiau nei tradiciniame verslo pasaulyje67. Dl INT globalumo yra labai pranau bti dideliam ir turti itekli, pasiekiam pasauliniu mastu. Santykyje su tradicine komercija, EK danai labai tiksliai ufiksuoja (tarsi palieka aikius pdsakus praeityje) to, kas i ties ir kada bei kaip vyko. Taip yra dl to, kad EK ir kompiuterini program veikla yra struktrizuota veikti efektyviai ir labai tiksliai. Neatsivelgiant tai, kad tokie raai gali bti sunaikinti ar net pakeisti, pirkjai ir pardavjai bet kada gali pasiirti, kada ir kas atsitiko68. Galiausiai, INT interaktyvumas ir jo efektyvumas laiko atvilgiu taipogi yra svarbus elektronins komercijos pranaumas. Verslo subjektai ry su vartotojais gali palaikyti labai efektyviu bdu. Elektroninio pato naudojimas ar Daniausiai uduodam klausim (FAQ) rubrikos tinklapiuose vartotoj padaro laimingesn, o pardavjas sutaupo laiko ir pinig. Artimesnis ryys tarp pardavjo ir vartotojo arba tarp pardavjo ir gamintojo galina pasiekti ymiai kokybikesns produkcijos, kuri bt labiau orientuota individual vartotoj ir jam pritaikyta, prieinamum INT. I kitos puss, netgi jeigu INT ar kit Informacini Komunikacij Technologij (ICT) naudojimas turi daug privalum, neretai pasireikia ir trkumai, susij su globalikumu ir INT interaktyvumu, bei laiko ir erdvs samprata INT. Vienas i toki trkum sandori skaidrumo stoka. Informacija apie sandor, skaitant asmenin informacij, gali bti paskleista visam pasauliui per labai trump laik. Sunku nustatyti ali buvimo fizines vietas, todl ELK labai sunku atsekti, identifikuoti ir iskirti, palyginus su kitomis tradicinmis verslo ir ryio palaikymo formomis69. is reikinys, kartais dar vadinamas internetiniu anonimikumu70, ELK

66

Robert E. Litan, Alice M. Rivlin. The Economy And The Internet: What Lies Ahead? // Internet Policy Institute, November 2000.

Lenda, p. 20. T galina vairios technologijos. Vienas plaiausiai paplitusi bd taip vadinami cookies. 69 Apie elektroninius kontraktus r. toliau. Taip pat r. H. Burkert. Which Law for the European Information Society. // Text of the presentation given at EC Information Day for senior executives of IEPRC, ICRT and EPC Brussels, 31 January 1996. http://www.gmd.de/people/herbert.burkert/Brussels.htm. ioje prezentacijoje H. Burkert analizuoja naujj technologij savybes, tokias kaip sudtingumas, laiko apribojimas, kiekyb, erdv ir fizinis atstovavimas, ir tokiu bdu padaro ivad, kad elektroniniu bdu sudaryti sandoriai yra neapiuopiami, nematomi.68

67

20

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai padaro skirtingais nuo tradicini kontrakt. Anonimikumo svoka ilg laik buvo kritikuota dl savo neapibrtumo ir pernelyg plataus vartojimo, kaip apimanti i esms visas su internetu susijusias elektronins komercijos problemas71. INT anonimikumas gali pasireikti labai vairiai. Pagrindin problema pardavjas ir pirkjas ar bet kokios kitos elektronins komercijos alys (ir netgi pats statym leidjas) susiduria su sunkumais identifikuojant asmenis, veiksmus, produktus, veikl, fizin viet ar netgi paias alis. Dl anonimikumo INT galima susikoncentruoti ties trimis aspektais. Anonimikumas i esms yra susijs su keletu dalyk: kas (kuris asmuo ar asmenys) yra traukti sandor; kas sudaro sandorio objekt (skaitant asmens privatumo ir asmens duomen apsaugos elementus); kur sudaromas sandoris; kuomet veikla pagal sandor sukelia teisines pasekmes ir kaip sandoris vykdytinas. Kita anonimizavimo ris galima velgti EK naudojam technologij skaidrumo stokoje72. ie aspektai turi labai svarbi teisini implikacij, taiau taipogi sukelia nemenk neigiam pasekmi EK. Skirting EK aspekt anonimikumas pasireikia informacij (bitus) siuniant i vieno kompiuterio kit (us). Bitai yra dvejetaini skaii grandins, todl iki to momento, kai tokia grandin yra nukreipiama adresatui, yra sunku nustatyti jos turin. Iki aikaus ir galutinio bit nustatymo, yra labai sunku nustatyti tam tikrus teisinius kriterijus. Netgi identifikavus bitus, gali bti sunku determinuoti tokios informacijos turin. Bitai gali pasireikti labai vairiai tiek kaip muzika, grafinis vaizdas, video ir pan. Bet realaus pasaulio prasme, k reikia tokie pasireikimai? Ar tai preks/paslaugos73? Kitas EK anonimikumo aspekt ali anonimikumas. INT sukurtas nehierarchiniu principu, todl yra sunku nustatyti sandorio ali buvimo viet. alys gali ilikti neinomos. Toks ali anonimikumas gali bti tyinis arba netyinis74. Dar daugiau, ali anonimikumas sukelia neaikumo dl ali tapatybs vardo, pavards, adreso ir pan. Lietuvis, gyvenantis Pranczijoje vis dar gali turti elektroninio pato adres LR. Tokio lietuvio nuolatin gyvenamoji vieta bus Pranczijoje, bet jeigu jis naudos lietuvikj EM, pardavjas gali labai pagrstai pagalvoti, kad jis ir gyvena LR. Kita vertus, vien inant IP adres, yra labai sunku nustatyti kiekvieno kompiuterio fizin buvimo viet. EK alys/dalyviai

termin pirmasis pradjo vartoti Joachim Benno. r. Joachim Benno. Consumer Purchases through Telecommunications in Europe Application of Private International Law to Cross-Border Contractual Disputes, Oslo, 1993, p. 117-122. 71 Lenda, p. 21. 72 Tai neturt bti painiojama su tokios rangos stoka. Elektronins komercijos vykdymas gali bti apsunkintas rangos ar technologini galimybi, btin jos sklandiam funkcionavimui, trkumu. Pvz., mon nori pradti verkl internete, taiau jos vartotojai ar klientai gali neturti galimybi pasinaudoti tokio verslo pranaumais (dl to, kad jie neturi tam tikros programins rangos ar i viso neturi prijimo prie interneto). 73 Plaiau apie tai, ar skaitmeniniai produktai yra preks, irti M.Civilka. Skaitmeniniai produktai: preks ar paslaugos? // Justitia, 2002. 74 Pvz., nemokamos internetino elektroninio pato duts, tokios kaip hotmail.com ar yahoo.com suteikia galimyb susikurti tiek anonimikus, tiek pusiau anonimikus, tiek ir pseudonimikus elektroninio pato adresus.

70

21

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Anonimikumas INT sukelia nemaai teisinio neaikumo tiek dl pai elektroninio sandorio ali tapatybs, tiek ir dl j pobdio, prigimties. Centrinis klausimas: kas turi prisiimti tokio neaikumo teisin rizik? Siekiant bent i dalies isiaikinti interneto ypatybi keliamus klaustukus, btina pabadyti isiaikinti elektronins komercijos ali ris, j prigimt. I esms elektronin komercija gali gyti bet kokias ir tradicinei komercijai bdingas formas, todl teisine prasme elektronins komercijos alys visikai nesiskiria nuo tradicini komercini santyki dalyvi ir atitinka tradicini sutrartini santyki alis. Vis dlto, elektronins komercijos branduolys pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todl EK iskirtinos dvi pagrindins alys pirkjas ir pardavjas. Kita vertus, atsivelgiant elektronins komercijos tip (ar tai b2b ar b2c elektronin komercija) bei pai santyki prigimt reikt skirti profesionalias alis komercinius kinius subjektus nuo vartotoj. ie skirtumai labai danai turi esmin tak ir reikm sandorio teisinms pasekmms. Pardavjas I pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad mamenin prekyba vairiausiais produktais internete greitai istums tradicin prekyb75. Vis dlto, procentikai mamenin elektronin prekyba 2000 m. pradioje tesudar vos vien procent visos mamenins prekybos, o artimiausioje ateityje is skaiius neturt viryti deimties procent. Kai kurie autoriai paymi, kad interneto pardavjai ima labai panti tradicinius pardavjus pirmieji sigyja fizinius sandlius, rpinasi produkt paskirstymu ir pristatymu, o antrieji savo produktus ima silyti ir internete, tokiu bdu papildydami produkt pardavinjim parduotuvse ar per katalogus. Daugumoje atvej, tai kompanija, kuri didiausi savo pelno dal gauna i OL produkt pardavimo. Todl visai natralu, kad pardavjas turi turti galimybes suinoti savo tiksli teisin situacij ar status. Jeigu tokios galimybs nra, neaiku ar i viso pardavjas dalyvaus EK, kas savo ruotu gali sukelti EK stagnacij. Labiausiai savo situacijos teisinio aikumu yra suinteresuotos maos ir vidutinio dydio mons76. Tai reikia, kad didels mons turi galimyb nusisamdyti teisininkus, gali leisti sau bylintis teismuose ir pan. ios kompanijos paprastai turi dukterines kompanijas ar filialus kitose valstybse, tad joms kaip taisykl nesudaro didesni problem bylinjimasis ir kit valstybi teismuose. I to seka, kad maos ir vidutins mons EK turt bti ginamos labiau nei didels kompanijos. Pardavjai rodo iniciatyv silydami produktus INT, taiau jie privalo turti bent minimalias savo investicij apsaugos priemones inoti, kokioje teisiniu poiriu situacijoje jie bus. Kitaip tariant, vis pirma, pardavjas turi inoti teisin sistem, kuri reguliuos jo santykius su pirkju. Pirkjas

75

Atrodyt, tokie internetins prekybos gigantai, kaip Amazon.com ar Buy.com palieka maai vili realaus pasaulio pardavjams. 76 Lenda, p. 24.

22

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Tai gali bti tiek profesionali alis, tiek ir vartotojas. Tarp pirkj taipogi galima iskirti multinacionalines kompanijas ir vidutines mones. Kaip ir pardavjai, pirkjai lygiai taip pat turi turti galimybes suinoti savo tiksli teisin situacij ar status. Profesionals pirkjai turi bti laikomi vienodoje situacijoje su pardavjais. Taigi, profesionalus pirkjas iuo poiriu negali bti apsaugomas labiau nei pardavjas. Tuo tarpu vartotojai yra be abejo silpnesnioji alis77. Todl jiems turi bti utikrinta ymiai auktesn apsauga, lyginant su profesionaliais kiniais-komerciniais subjektais. Pagrindinis pavojus slypi tame, kad vartotojai danai yra priversti paklsti ir sutikti su j atvilgiu visikai nenaudingomis sutartinmis slygomis ir terminais, nes vadovaujamasi principu nenori, nepirk. Dar daugiau, dl toki nesining bei neteising slyg vartotojas gali patirti labai neigiamas ekonomines pasekmes. Be to, vartotojas savo paeist teisi gynybai retai igali pasisamdyti advokat ar teisinink. ES iuo poiriu yra primusi labai tvirt poir, tvirtint visoje eilje Direktyv. Vis pirma, pamintina ES Direktyva 93/13/EEC dl nesining slyg vartojimo sutartyse78; ES Direktyva 97/7/EC Dl vartotoj teisi gynybos sandori, sudarom per atstum atvilgiu79. Vartotoj apsauganios teisins normos tvirtintos ir 1968 m. Briuselio konvencijoje dl teismingumo ir teism sprendim vykdymo civilinse ir komercinse bylose80 bei 1980 m. Romos konvencijoje dl sutartinms prievolms taikytinos teiss81. Vartotoj teisi gynybos prezumpcija negali bti apeita ir TPT. Taigi, pastebimas konfliktas tarp vartotoj teisi EK gynybos ir profesionalios alies suinteresuotumo teisiniu santyki aikumu. Interneto ir paios elektronins komercijos anonimikumas danai sukelia sunkum tinkamai identifikuojant alis ir nustatant j teisin status. iuo poiriu itin svarbu tai, kad INT anonimikumas sukuria neaikum dl pirkjo statuso, todl kyla klausimas ar pardavjo inojimas apie pirkjo pozicij takoja vartotojo teises apsaugani teiss norm pritaikym. Gali bti, kad pardavjas savo svetainje ar siuniamame elektroniniame praneime aikiai nurodo, kad jis siekia ar ketina pltoti komercinius santykius tik su komerciniais subjektais: (a) taiau pirkjas, nepaisant to, kad tai puikiai ino, gali vis tiek usisakyti produkt; (b) taiau vartotojas usisako prek neinodamas apie tai, kad pardavjas neketina sudaryti sandori su vartotojais. Giuliano teigia, kad jeigu preki ar paslaug gavjas tiesiogiai veik u savo profesijos rib, taiau kita alis to neino, ir remiantis aplinkybmis, to netgi negaljo protingai inoti, situacija visgi neturt patekti vartotojo teises apsaugani nuostat sfer82. Taigi, ioje situacijoje btina ativelgti tai, ar pardavjas yra siningas ar ne. Galutins pastabos dl elektronins komercijos Galima drsiai teigti, kad EK ko gero greiiausiai besivystanti komercijos ri. Vienas i svarbiausi tai takojani faktori pastoviai didjantis vartotoj/naudotoj skaiius. Taipogi jau patys verslo subjektai pradeda suvokti, kad ilaid prasme tai labai efektyvus komercijos bdas. Kaip parod tyrimai, didel dalisApie vartotoj teisi apsaug r. toliau (skyriuje apie ). 93/13/EC [1993] O.J. L095/29-34. 79 97/7/EC [1997] O.J. L144/19. 80 Conevntion on Jurisdiction and Enforcement of Judgements in Civil and Commercial Matters (O.J. 1990, C 1189, p. 2). Paymtina, kad 2000 m. gruodio 22 dien primus Tarybos reglament Nr. 44/2001 (OJ 2001, L 012, 16/01/2001), 1968 m. Briuselio Konvencijai buvo suteiktas reglamento statusas ir forma. Naujasis reglamentas yra orientuotas elektronins komercijos poreikius. 81 Rome Convention on Law, Applicable to Contractual Obligations, OJ L 266, 09/10/1980. 82 Giuliano-Lagarde Report. Official Journal of European Communities, 1980, No. C 282. p. 23.78 77

23

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai produkt, nupirkt INT, gali bti pristatyta elektroniniu bdu83. Kompiuterin ir programin ranga dominuoja b2b rinkoje, taiau pastaruoju metu itin plinta kelions, konsultacijos ir knygos. Tuo tarpu pramog, aidim, finansini paslaug, laikrai, urnal, knyg, CD, maisto produkt ir kit buitini produkt rinkoje akivaizdiai dominuoja b2c EK. Privati rinka yra pagrindinis EK vystymosi katalizatorius. JAV INT parduotuvi skaiius padvigubja kas 6 mnesius. EBPO teigimu, palyginus per trump laik EK nukariaus visas kitas komercijos formas84. Nors skaiiai spdingi, teisiniu poiriu galima padaryti tokias ivadas. Pirma, EK vert ir jos pltra labai galimas dalykas sukels daugyb tarpvalstybini teisini kolizij. Antra, INT anonimikumas taipogi sukelia problemas, nes tampa beveik nemanomas ali tapatybs nustatymas. Netgi jeigu alys gali bti identifikuotos, atstumas tarp j gali sukelti sunkum. Visgi, gali bti, kad saugumo technologijos, tokios kaip elektroninis paraas, galins eliminuoti INT anonimikumo sukuriamas problemas. Tai neabejotinai priklauso nuo pasaulinio elektroninio parao standarto primimo. Dar daugiau, norint, kad EK pasiekt visas savo potencialias galimybes, reikia nema l. Dl dideli ilaid ir teisiniu poiriu neprognozuojamos situacijos, maos ir vidutinio dydio mons gali nesugebti pasinaudoti EK teikiamomis galimybmis. Tai gali bti vienas i praktikj EK limit. Galiausiai, EK pasiymi ir tam tikromis neigiamomis savybmis. Norintiems dalyvauti EK yra btina isiaikinti EK teikiamas galimybes ir galimas situacijas bei teisines pasekmes.

Lenda, p. 26. EBPO (http://www.oecd.org/dsti/sti/it/ec/prod/e_97-185.htm on OECD/GD(97)185) paskaiiavimu, elektronin komercija sudar apie 26 mlrd. JAV doleri 1998 metais. EBPO prognozmis, elektronins komercijos mastai turt pasiekti 1 500 mlrd. JAV doleri 2005 metais.84

83

24


Elektronins komercijos teiss altiniai Atsivelgiant tai, kad EK yra i prigimties globalus reikinys, elektronins komercijos sureguliavimas reikalauja globali poiri ir sprendimo bd. Nacionalinis, izoliuotas reglamentavimas nra ir negali bti efektyvus, todl neivengiamai btinas harmonizuojantis tarptautini organizacij ir institucij vaidmuo. Ko gero ikalbingiausias iuo poiriu galt bti bendras 1997 met gruodio mnesio JAV ir ES susitarimas dl elektronins komercijos, atskleidiantis plai nesutarim tarp i pasaulins ekonomikos lyderi, apimt85. Kita vertus, valstybs natraliai susirpino savo suverenitetu ir jurisdikcija, nes EK negerbia joki sien, joki suverenitet. Tai jas veria tarptautiniu lygiu bandyti sureguliuoti bent pagrindinius EK INT principus. EBPO veikla Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos (Organisation for Economic and Cooperation and development)86 vaidmuo EK srityje svarbi struktrini pokyi, kuriuos turi patirti privaios kompanijos, analizavimas, bendr tendencij/koncepcij iekojimas. EBPO poiriu elektronin komercija centrinis EBPO ateities pasaulio ekonomikos vizijos elementas. EBPO tampa centriniu tarptautiniu forumu, kuriame stengiamasi apibendrinti vairi valstybi praktik, iekoti unifikuot, bendr elektronins komercijos sureguliavimo modeli. EBPO pripasta, kad EK bus esmins rytojaus ekonomikos dalis. JAV Komercijos departamento parengta studija Emerging Digital Economy (1998 m.)87 pabria, kad informacins ekonomikos pltros idavoje pasaulin ekonomika gtels tredaliu, tredaliu padids darbo viet skaiius. Aiku, EK slypi labai didelis ekonominis potencialas, taiau palyginus maai suprantama, kaip EK funkcionuoja i tikrj, kaip galima maksimizuoti EK teikiam galimybi naud. Statistika ia pateikia viso labo skaiius. EBPO valstybi nari diskusijos danai pasibaigia vairaus pobdio rekomendacij primimu. Nors teisikai nepareigojanios ir neprivalomos, jos tvirtina labai stiprius valstybi nari moralinius/politinius sipareigojimus. Labai danai, Sekretoriato atlikta isami analiz, surinkti duomenys padeda VN ymiai informuoiau ir efektyviau atlikti koordinuot darb ioje srityje. ios tarpvalstybins diskusijos traukia privaiojo sektoriaus atstovus, vyriausybes, vartotoj atstovus. EBPO BIAC (Business and Industry Advisory Committee) komitetas formalizavo konsultacin VN bendradarbiavim. BIAC koordinuoja Alliance for Global Business, daugybs verslo organizacij, sitraukusi EK, grup, kuri parengia plaiai pagrst verslo pozicij EK atvilgiu88.85

Electronic commerce: Joint statement released in conjunction with the E.U./U.S. Summit, Washington, D.C., 5 December 1997. http://europa.eu.int/comm/dg01/infus00.htm. 86 r. http://www.oecd.org. (EBPO svetain). 87 The Emerging Digital Economy, U.S. Dept. of Commerce, 1998. http://www.ecommerce.gov/ederept.pdf. 88 Alianco pagrindiniai partneriai Tarptautins prekybos rmai (International Chamber of Commerce (ICC), Globalios Informacins Infrastruktros Komisija (Global Information Infrastructure Commission (GIIC), Tarptautin Telekomunikacij Naudotoj Grup (International

25

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Pagrindin kritika iuo poiriu tenkanti EBPO kad ji priima aktus, kurie negali bti laikomi ta, nes jie teturi rekomendacin gali. Kita vertus, akivaizdu, kad interneto ir elektronins komercijos dinamikumas, itin sparti raida galima tik dl to, kad nra sukuriama pernelyg griet ir nelanksi reguliacini barjer. Todl EBPO kuriama minktoji teis (ang. soft law) tarptautiniu mastu yra labiausiai tinkantis unifikuojantis instrumentas89. EBPO yra reguliarus kontaktinis organas santykiams su kitais tarptautiniais organais ar renginiais, dirbaniais EK srityje. 1999 m. EBPO sukompiliavo ir pareng Praneim dl tarptautini ir regionini institucij: Veikla ir Iniciatyvos EK90. is praneimas yra atnaujinamas kas metai. Jis apima 14 TO ir 5 regionini institucij (skaitant ES) darb EK srityje. Elektronins komercijos srityje galima iskirti tokias pagrindines EBPO veiklos kryptis: (a) Partnerysts pltra. EBPO skatina valstybi bendradarbiavim ir kooperacij, siekiant kiek tai manoma sukurti globali partnerysts sistem, apimani vis pasaulin rink; (b) Globalus forumas: iniomis paremta ekonomika elektronin komercija. Forumas akcentuoja du esminius aspektus: (a) e-komercija, informacija ir ryio technologijos ir (b) biotechnologija. Forumas taip pat atlieka tiriamj darb susijusiose srityse: vietimo, statistiniai aspektai, moni migracija ir pan.; (c) Informacijos ir ryio politika. Informacijos, Kompiuteri ir Ryi komitetas (Committee for Information, Computer and Communications Policy ( CCP)) atlieka tyrimus skaitmenins ekonomikos srityje, siekia sukurti globali informacijos infostruktr ir globali, pasaulin informacin struktr; (d) Informacins ekonomikos vertinimas. Siekiama itirti ir vertinti ekonomin naujj informacini technologij poveik EBPO nari ekonomikai; (e) Elektronin komercija ir mokesiai. Elektronin komercija greiiausiai XXI amiuje besivystanti ekonomika, todl EBPO nari privalo taikyti unifikuotus elektronins komercijos apmokestinimo standartus91; (f) Naujosios ekonomikos prekybiniai aspektai. EBPO Prekybos komitetas analizuoja naujosios ekonomikos ir susijusi technologini proces tak pasaulinei prekybai. Esminis dmesys skiriamas prekybai paslaugomis ir naujojo tipo produktais skaitmeniniais produktais. 1998 m. Otavoje buvo surengta Ministr Konferencija (A Bordeless World Realising the potential of Global Electronic Commerce)92. Mintoje konferencijoje,Telecommunications Users Group (INTUG) ir Pasaulin Informacini technologij ir paslaug asociacija (WITSA). 89 r. plaiau Regulating Electronic Commerce, Privatization, Self-organization and Governance organised by the Institute for Prospective Technological Studies (IPTS) and the European Commission, in Seville, 14-15 June, 1999, in the opening session, The Role of Europe in a Global Perspective. 90 OECD Report on International and Regional Bodies: Activities and Initiatives in Electronic Commerce, 1999. 91 iuo poiriu pamintinas EBPO leidinys Taxation and Electronic Commerce: Implementing the Ottawa Taxation Framework Conditions, ileistas 2001 m. gegus mnes. 92 Vol. 6, no. 98 : OECD Ministerial Conference "A Borderless World : Realising the Potential of Global Electronic Commerce", Ottawa, 7-9 October

elektronines komercijos teisiniai aspektai (civilka, 2002)

Documents

apimant du skirtingus

vykdani valstybines funkcijas

autorini teisi paeidimus

romos konvencij pakeitimai

intensive multimedia demonstrations

globaliuose kompiuteriniuose tinkluose

skirtus betarpikam usakymui

galinius telekomunikacij renginius