elektronines komercijos reguliavimas tarptautineje ir es teiseje (civilka, 2001)

Elektronins komercijos reguliavimas tarptautinje ir ES teisje

Mindaugas Civilka ; paskelbta www.teisininkas.lt Puslapis 1 i 124

ELEKTRONINS KOMERCIJOS REGULIAVIMAS TARPTAUTINJE IR ES TEISJE

(Pareng Mindaugas Civilka)

Vilniaus universitetas Teiss fakultetas

Vilnius, 2001

Mindaugas Civilka



Turinys

EK prigimtis. Svoka. ........................................................................................................................................................................................3 anga ...........................................................................................................................................................................................................3

Teisinio EK nagrinjimo ribos................................................................................................................................................................3 Elektronins komercijos apibrimo problema...................................................................................................................................................3

Pasitikjimas elektronine komercija .............................................................................................................................................................7 EK privalumai ir trkumai............................................................................................................................................................................8 Elektronins Komercijos alys/dalyviai........................................................................................................................................................9

EBPO veikla. ..................................................................................................................................................................................10 EK reguliacijos ir savireguliacijos problema ..............................................................................................................................................10

UNCITRAL darbas EK srityje. ........................................................................................................................................................................11 ES vaidmuo EK reguliavime ......................................................................................................................................................................12

Elektronins Komercijos Teiss altiniai..........................................................................................................................................................13 UNCITRAL vaidmuo elektronins komercijos reguliavime.......................................................................................................................13

Funkcinio ekvivalentikumo koncepcija...............................................................................................................................................14 ICC EK Projektas (ECP) ............................................................................................................................................................................26

ES elektronins komercijos reguliavimas.........................................................................................................................................................27 E-Komercija ir Europos (-ietka) Politika.......................................................................................................................................27 Tinkam Reguliacijos(ni) Rm (Regulation Framework) Krimas ............................................................................................28 Silomi Elektronins Komercijos Reguliacini(vimo) Rm (Regulation Framework) Principai..................................................29 Bendras Europos Sjungos ir JAV Susitarimas Dl Elektronins Komercijos................................................................................30 Bonos Konferencija ........................................................................................................................................................................32 Susiliejani Technologij alioji Knyga (The Green Paper on Convergent Technologies) ......................................................32

Lisabonos Europos Taryba................................................................................................................................................................34 ES teiss aktai elektronins komercijos srityje ...............................................................................................................................35

ES Elektronins komercijos direktyva..............................................................................................................................................................36 Apibrimai ....................................................................................................................................................................................37 Nediskriminacinio reimo tvirtinimas............................................................................................................................................38

ES elektronini tinkl ir elektronini tinkl paslaug reguliavimo tendencijos................................................................................................41 Vartotoj teisi apsauga elektronins komercijos kontekste...........................................................................................................42

ELEKTRONINIAI KONTRAKTAI. ...............................................................................................................................................................43 ELK INT sudarymo procesas..........................................................................................................................................................44 INT ELK sudarymo principai ir metodai ........................................................................................................................................44 Elektronini kontrakt sudarymo momentas ir vieta.......................................................................................................................45 INT EK asimetrijos principas .........................................................................................................................................................49

VARTOTOJ TEISI APSAUGA ELEKTRONINS KOMERCIJOS KONTEKSTE .................................................................................53 EBPO 1999 m. Gairs dl vartotoj apsaugos EK kontekste ..........................................................................................................58

ELK SUDARYMAS ......................................................................................................................................................................61 ELK sudarymo scenarijai................................................................................................................................................................61

Elektroninio parao reguliavimas ES................................................................................................................................................................70 EP teisin galia ...............................................................................................................................................................................73

Elektroniniai atsiskaitymai ...............................................................................................................................................................................82 JURISDIKCIJOS KOLIZIJOS PROBLEMOS ELEKTRONINJE KOMERCIJOJE.....................................................................................84

B. Briuselio I reglamentas: primimo aplinkybs ...........................................................................................................................86 Svetains ryio su konkreia teritorija vertinimas................................................................................................................................94

III. Tarptautinio teismingumo taisykls internete - JAV poiris .............................................................................................................100 A. JAV jurisdikcins analizs apvalga. ...................................................................................................................................................100

2. Minimals kontaktai .................................................................................................................................................................101 3. Tradicini jurisdikcini taisykli taikymas su internetu susijusiai veiklai ................................................................................102

Elektroniniams kontraktams taikytina teis ....................................................................................................................................................106 Skaitmenins preks .....................................................................................................................................................................109 Ar sandoriai dl e-produkt yra pirkimo-pardavimo sandoriai?....................................................................................................109 Ar yra pereinamasis bvis tarp preks ir paslaugos?.....................................................................................................................111 Natralus skirtum tarp preki ir paslaug supratimas .................................................................................................................112 Taikytinos teiss nustatymo taisykls. ..........................................................................................................................................114 ali valios autonomijos principas................................................................................................................................................114 Specialios taikytinos teiss nustatymo taisykls vartotoj atvilgiu..............................................................................................118 Galimi sprendimo bdai................................................................................................................................................................124

Elektronins komercijos reguliavimas Lietuvoje............................................................................................................................................124



EK prigimtis. Svoka.

anga

Teisinio EK nagrinjimo ribos. EK apima tokias stambias sritis: Elektroniniai kontraktai; Elektroninis paraas; E-taxation; E-payments; Asmens duomen apsauga. Neuilgus po to, kai internetas tapo labai populiaria informacijos perdavimo ir komunikavimo priemone, kibererdv tapo komercins veiklos aplinka ir altiniu. Dabar daugyb vairi kompanij silo savo produktus internetu. Ko gero nesuklysiu teigdamas, kad beveik visos komercins veiklos rys gali bti skmingai kultivuojamos naujojoje erdvje. ia paminsiu tik kelet garsesni pavyzdi:

vairi preki pardavimas pvz., knyg: http://amazon.com, http://www.boeknet.nl; CDs: http://www.cdnow.com, http://www.frs.nl;

Aukcionai bet koki preki: http://www.ebay.com/, meno krini: http://artdatabank.com/lnk1.artdatabank.com.html;

Paslaug teikimas pvz., teisins konsultacijos: http://www.legal.com/Mediation/Index.htm, http://www.advocaat.nl;

Publikavimas pvz., urnal, laikrai: http://www.moteris.lt, http://www.lrytas.lt/; konferencij mediagos: http://www.acm.org/dl/available_proceedings.html.

Usiminus apie EK, daugelis ima galvoti apie internet ir jo populiariausi paslaug - World-Wide Web (WWW). Vis dlto, elektronin komercija neapsiriboja vien tik World-Wide Web, bet apima visas ir bet kokias komercines veiklas, atliekamas elektronini priemoni pagalba telefono, fakso ir pan. Nors iame kurse kalbsime ne vien tik apie Icommerce (Internet commerce), pagrindinis dmesys bus skiriamas btent Icommerce. Pagrindinis klausimas, kur reikia atsakyti kuo EK skiriasi nuo tradicins komercijos. I esms ELK sudarymo taisykls vystsi panaiai kaip lex mercatoria. EK teiss pamatas eklektikas teiss norm ir sistem rinkinys. EK teis, panaiai kaip viduramiais lex mercatoria, i aplinkos tiek teisins, tiek ir neteisins pasiskolino daugyb element. Ir JAV netgi paplitusi nuomon, kad tai, kas vadinama e-kontraktai, tra ne kas kita, o nuostatos, tikjimaisi, k padarys ar kaip pasielgs teismai. I esms EK teis kaip tik ir ieko toki srii, kurioms negalima pritaikyti tradicini kontrakt sudarymo taisykli ir siekia skurti elektroninius surogatus-pakaitalus. Taigi, EK teiss esm fikcija, kad EK yra tradicin, klasikin komercija. Nra unifikuoto ir visuotinai pripainto EK apibrimo. EK yra daug daugiau nei vien tik preki ir paslaug pirkimas ir pardavimas internetu. I esms ji apima bet koki komercin transakcij atlikt elektroniniu bdu elektroninmis priemonmis, elektroninje aplinkoje ir pan.

Elektronins komercijos apibrimo problema



vairi altini pateikiami elektronins komercijos apibrimai labai skiriasi. Vieni jos svok traukia visas finansines ir komercines transakcijas, kurios yra atliekamos elektroniniu bdu, traukiant visas kreditini/debitini korteli transakcijas. Kiti elektronin komercij apriboja mamenine prekyba vartotojams, kuri atvilgiu sandoris ir mokjimas vyksta atviruosiuose tinkluose, pvz. internete. Pirmasis apibrimas taikomas elektroninei komercijai, kuri egzistuoja jau ne pirm deimtmet. Antrasis tik tai elektroninei komercijai (kurios didij dal sudaro Icommerce), kuri gyvuoja vos kelis metus. Visgi, manyiau, kad pirmasis platesnis apibrimas yra kur kas tikslingesnis ir todl ia ek vartosiu btent ia prasme. Elektronins komercijos pagrindas yra taip vadinama EDI Electronic Data Interchange (Elektroninis pasikeitimas duomenimis). i sistema naudojama daugelio kini subjekt sandoriuose su j tiekjais. Bet yra esminiai skirtumai tarp ED ir Elektronins komercijos. EDI tra tarp dviej ali: tai yra udara rinka, o Elektronin komercija (ypatingai Icommerce) kaip tik ir pasiymi rinkos atvirumu. EDI paprastai yra naudojamas nacionaliniu lygmeniu, tuo tarpu ek i prigimties yra globalin. EDI yra naudojama tik tinklo savininko, o ek atviras tinklas, prieinamas kiekvienam. Ek yra labai spariai siaknijantis kompleksin komercini veikl, tarp daugybs dalyvi juridini asmen ir individ, inom ir neinom, atlikt globaliniu lygmeniu, tinkl. I esms, EK neabejotinai apima ir EDI, taiau iame kurse pagrindin dmes skirsime visgi btent internetinei EK. Kaip jau minta, Electronic Commerce labia danai sutapatinama su Internet commerce. Kad ir pavyzdiui apibrimas, pateikiamas Patricia Buckley (The Emerging Digital Community part II', June 1999 (Document of the US government: www.ecommerce.gov/ede/chapter1.html):

"() Elektronin komercija (i.e., verslo operacijos, kurios sandori sudarym perkelia Internet ar kok kit global atvir tinkl). Elektronin komercija sandorio sudarymo ir vykdymo priemon, kuri iki 1995 m. bt adekvati tokioms komercijos formoms, kaip verslas telefonu, faksu, EDI ar face-to-face contact."

Akivaizdu, kad is apibrimas tik Icommerce apibrimas. Prieingai, platusis EK apibrimas yra pateikiamas Olandijos vyriausybs EK veiksm plane 'Actieplan Electronic Commerce', March 1998 (http://www.minez.nl/bt_it/fs_techno.htm):

"Daugeliui moni elektronin komercija yra veiklos vykdymo internete sinonimas. Vis dlto, elektronin komercija ymiai daugiau nei vien tai ji apima visas ir bet kokias verslo transakcijas, kurios vykdomos elektroniniu bdu turint tiksl padidinti rinkos funkcionavimo efektyvum." Grynj EK apibrim pateikia Roger Clarke, ymus austr teoretikas, kuris su EK susijusias problemas analizuoja jau nuo 1980 - j. Jis teigia, kad EK paprastai apibdinama kaip (http://www.anu.edu.au/people/Roger.Clarke/EC/ECDefns.html):

"verslo, prekybos prekmis ir paslaugomis vykdymas, pasitelkiant telekomunikacijas ir telekomunikacijomis pagrstas priemones, instrumentus. " domu tai, kad pvz., Olandijos EK Elgesio Kodeksas (Draft version 2.0, June 1999) (http://www.ecp.nl/vertrouwen/) pateikia tok apibrim: "Elektronins komercijos veikla = bet kokia veikla, ryio palaikymo (komunikacij) formos ir komercinio pobdio sandoriai vykdomi, atliekami ir pan. elektroniniu bdu, elektronini priemoni pagalba ir pan." Esmins EK charakterizuojanios savybs, kurias manoma ivesti i aukiau pamintj definincij, yra ios:

Komercinis kontekstas

Preks ir paslaugos (produktai) (tele) komunikacijos

verslo transakcijos (sandoriai).

Silytinas toks EK apibrimas: tai komercin veikla, susijusi su preki ir paslaug pirkimu-pardavimu ir kitomis verslo transakcijomis, kuri dalyviai yra nebtinai toje paioje fizinje vietoje where participants are not



necessarily at the same physical location and therefore do apply ir todl pasitelkia telekomunikacines priemones. JAV ITFA EK apibria kaip bet koki transakcij, atlikt INT arba prijimo prie INT pagalba, apimani pirkim-pardavim, nuom, licencij, pasilym, turto preki/paslaug ar informacijos atlygintin ar neatlygintin pristatym ir taipogi apima suteikim prijimo prie INT. Taigi, ia bandoma netgi detaliau specifikuoti, kokios tos transakcijos/sandoriai, sudaromi INT galt bti. Be abejo, nurodyt sandori ri sra reikt traktuoti tik kaip viso labo pavyzdin ir jokiu bdu nebaigtin. Kalakota ir Winston 1997 m. EK apibr kaip reikin, turint daugyb aspekt komunikacijos, verslas, paslaugos ir OL. EK gali bti apibrta kaip bet kokie veiksmai, atlikti kio subjekt, kurie reikalauja, kad finansins transakcijos bt atliktos globaliuose tinkluose, kaip INT. EDI tra viena EK form. Bendrai pamus, EK nra labai naujas reikinys. Jau daugel met kompanijos keiiasi duomenimis vairi komunikacini tinkl pagalba. Taiau iuo metu pastebima labai sparti akseleracija, ekspansija, dramatiki pokyiai, iprovokuoti eksponentins INT pltros. Iki iol, b2b santykiai vystsi udaruose tinkluose. Dabar EK pleiasi globaliai. Tradicinei EK tinklai yra duomen ir informacijos perdavimo priemon, tuo tarpu INT EK, tinklai yra rinka. Tradicin EK INT EK Tik b2b b2c B2b B2valstybins institucijos Vartotojas2vartotojas Udari klubai, danai suformuoti ir funkcionuojantys atskir pramoni akose atvira rinka, globali ribotas moni-partneri skaiius neribotas partneri skaiius udari tinklai atviri, neapsaugoti tinklai inomi ir patikimi partneriai inomi ir neinomi partneriai saugumas-tinklo dalis btinas saugumas ir autentifikacija RINKA YRA KLUBAS TINKLAI YRA RINKA EK i esms apima dvi pagrindines veiklos ris netiesiogin EK (elektroninis apiuopiam preki usisakymas, kurios turi bti pristatytos tradicinmis priemonmis ir bdais) ir tiesiogin EK (OL usisakymas, mokjimas ir neapiuopiam preki pristatymas pasauliniu lygiu). Tiek netiesiogin, tiek ir tiesiogin EK silo savas galimybes. Abejomis danai usiima tos paios kompanijos programine ranga prekiauja tiek OL tiek ir nuo lentynos. Netiesiogin EK labai priklauso nuo iorini faktori pvz. transportavimo sistemos efektyvumas. Tiesiogin EK kuri galina nematom, galutinis takas-galutinis takas ELK perengiant geografines ribas ir ji pasinaudoja visomis globalios rinkos teikiamomis galimybmis. Verslo subjektai jau kelis deimtmeius naudojasi vairiomis ELK formomis, ypatingai privaiuose udaruose tinkluose. Tarpbankiniai atsiskaitymai, tokie kaip banko point-of-sale (POS) arba automatiniai kliringo namai (ACH). Privats tinklai yra aptarnaujami ir juose dalyvauja tik nustatyti nariai ar dalyviai; taipogi yra aikiai apibrtas tokio komunikavimo tikslas. Transakcijos tarp verslo subjekt ir vartotoj taipogi pastaruoju metu plinta. vairios OL parduotuvi paslaugos yra prieinamos privaiuose tinkluose AmericaOL (AOL), CompuServe, Minitel. iais atvejais taipogi, transakcijos vykdomos pagal i anksto nustatyt tvark ir procedr, su kuria yra susipain ir su kuria sutinka visi tinklo dalyviai. Asmen, sudarani ELK INT skaiius didja geometrine progresija. JAV apie 33 procentus individ, atliekani INT pirkimus, ileidia nuo 100-500 JAV doleri. Dar daugiau, apie 40 proc. individ, atliekani INT pirkimus, ileidia daugiau nei 500 JAV doleri.



INT vartotojikas potencialas pradjo labai staigiai augti kakur nuo 1995 m. Per iuos 5 metus INT paskatino nauj verslo form ir priemoni atsiradim, novatorik komunikacij form gimim, skaitmenini preki/paslaug pltr, sudar slygas beprecedentiniam inovacij pasireikimui. 1999 m. trei ketvirt (liepa-rugsjis) JAV mamenin prekyba OL sudar apie 5.5 milijardo JAV doleri. Taipogi paymtina, kad IT sektoriaus produkcija JAV 1999 m. sudar tik apie 8 procentus JAV BVP, taiau per paskutinius keturis metus IT gamybos apimtys isiplt apie 20 procent. Aiku viena dar labai anksti kalbti apie reali EK tak pasaulinei ekonomikai. Viskas dar tik ateityje. Taiau paskutins tendencijos JAV veria suvokti, kad per dvideimt met OL EK sudarys apie 95 procentus visos mamenins prekybos. EK aikinant siaurai, ji suprastina kaip pirkimas-pardavimas, atliekamas OL reime ir OL aplinkoje. EK gali bti suprantama ir kaip elektronin rinka. Ek galima skirstyti penkias pagrindines kategorijas:

b2b (business to business; iki iol pati skmingiausia); b2c (business to consumer; domiausia i teisins reguliavimo puss); b2public government (is elektronins komercijos tipas itin prisidjo prie JAV elektronins komercijos

globalios skms); c2c (palyginus nauja ris; pvz., aukcionai (www.ebay.com; www.rinkis.lt) ir pan.); c2b (pvz., joint purchases; pvz., www.letsbuyit.com); c2public government (dar labai nauja, taiau ateityje ir individuals vartotojai gals vyriausybs

teikiamas paslaugas sigyti on-line); A2B/C/A (taipogi inoma kaip e-vyriausyb (E-government; transformation of the administration

(government) from paper organizations to virtual organizations.)

Paios svarbiausios elektronins komercijos kategorijos b2b ir b2c elektronin komercija. Pagrindin dalis globaliu lygmeniu btent b2b (apie 85 %). Taigi, daugeliu atveju ir daugeliu poiriu pats fundamentaliausias EK skirstymas yra skirstymas b2b ir b2c. Tokio skirstymo pagrindas vis pirma sandori/santyki dalyviai; vis antra sandori tikslas; vis treia sandori prigimtis ir pobdis. Ek pavyzdiai on-line marketingas, on-line preki ir paslaug usisakymas, on-line reklama. Ek susideda i verslo bet kokiomis prekmis ir paslaugomis, jeigu tik jis vyksta elektroniniu bdu, elektroninje aplinkoje ir elektroninmis priemonmis. Ek apima tiek ir susitarim dl preki/paslaug elektroniniu bdu, kurios yra pateikiamos fizikai; tiek ir tokias prekes/paslaugas, kurios yra pateikiamos elektronikai (programin ranga, konsultacins paslaugos). Ek yra naudinga tiek vartotojams, tiek ir pardavjams. Pardavjas gali bti globaliai esantis visur ir visada, nepriklausomai nuo geografini sien ir pan. Vartotojai iloia i didesns pasilos ir pasirinkimo. EK pasiymi dviem savybmis, kurios j ir iskiria i kit komunikacijos form ar priemoni. Skirtingai nei transliavimas, INT (a) galina dvipus bendravim/komunikavim ir (b) yra pagrstas atvirais principais. Dvipusis bendravimas/komunikavimas reikia skaitmenins informacijos nukreipim auditorijai ir ios atgalinis reagavimas. Transliacijos atveju inios ir praneimai informacija yra siuniama visiems, neidentifikuojant kokio nors konkretaus vartotojo ar gavjo. Atviri standartai reikia, kad INT yra pagrstas TCP/IP. LR parengtas E-prekybos statymo projektas vartoja e-prekybos svok, o apie EK jau nekalba. Projektas e-prekyb apibria kaip prekybins veiklos bd, kai sutartys sudaromos, o esant reikalui - ir vykdomos, naudojant informacines technologijas bei priemones kompiuteri tinklais keiiantis elektroniniais duomen praneimais.

EDI (Electronic Data Intgerchange) Paprastai EDI yra apibriama (siaurja prasme) kaip elektroninis pasikeitimas automatiniu bdu tvarkomais struktrizuotais duomenimis, kurie buvo suformatuoti atsivelgiant nustatytus/sutartus standartus ir kurie telekomunikacini interfeis pagalba gali bti perduoti tiesiogiai tarp skirting kompiuterini tinkl ar sistem.



Tuo tarpu EK yra kur kas platesnis visaapimantis terminas, naudojamas apibdinant EDI, INT komunikacijas, EM ir netgi faks. iaip, literatroje sutariama, kad EK svoka neeina telefonija. 1994 m. Europos Pavyzdiniame EDI Susitarimas EDI apibria kaip elektronin sutinkamai su nustatytais standartais struktrizuot duomen perdavim i vieno kompiuterio kit. UNCITRAL 1996 m. Pavyzdinis EK statymas (UNCITRAL Model Law on Electronic Commerce) (PEK) taipogi kalba tik apie EDI, o ne EK. Jis EDI apibria kaip elektronin informacijos perdavim i kompiuterio kompiuter naudojant sutart standartin informacin struktr. is apibrimas paimtas i Europos Ekonomins Komisijos (JT organas) Darbo Grups. Nra aiku, ar is apibrimas btina reikia, kad EDI praneimai yra komunikuojami elektronikai i kompiuterio kompiuter, ar jis apima ir atvejus, kuomet duomenys, esantys EDI formate yra perduodami priemonmis, kurios netraukia telekomunikacini sistem (pvz., magnetiniai diskai, kuriuose yra EDI praneimai yra perduodami adresatui per kurjer). Duomen inut UNCITRAL PEK apibria kaip informacij, surinkt, pasist, gaut ar laikom elektroninmis, optinmis ar panaiomis priemonmis, skaitant, bet neapsiribojant EDI, EM, telegram, telefaks, telekopij. Elektronins komunikacijos uima kakur tarpin pozicij tarp tradicini laik ir telefonini pokalbi. Visais EK atvejais nra tiesioginio komunikavimo, taiau vienos aplikacijos yra daugiau tiesioginio pobdio nei kitos. EK yra laiko ir erdvs tarpas, taiau is tarpas yra kur kas maesnis nei tradicinio pato atveju ir treij ali-tarpinink dalyvavimas ia yra ymiai maiau pastebimas, nei pvz., pato/telegrafo atveju. EK danai yra sjungoje su kitomis tradicinmis verslo/komercijos formomis. Pvz., kompanijos danai turi parduotuv INT ir parduotuv realiame pasaulyje. Kai kurios kompanijos, pvz. Amazon.com, turi parduotuves tik INT. bet kokiu atveju, visose iose situacijose pirkjas gali prek usisakyti INT ir produktai jam bus pristatyti fizikai/realiai. Be abejo, jeigu pats produktas yra skaitmeninis programos/aidimai ir pan., jos gali bti pristatytos elektroniniu bdu per INT. iose situacijose EK tampa skirtinga nuo tradicins komercijos. Taip atsitinka dl to, kad EK atveju alims nebtina inoti fizins j partnerio buvimo vietos ir versle nebereikia pasitelkti koki nors treij al pvz. pato staig. Jeigu INT usisakytas produktas turi bti pristatytas fizikai/realiai, usisakymas INT visikai nesiskiria nuo usisakymo telefonu, patu ar teleksu. EK pavyzdys kompanija INT prekiaujanti muzika ir knygomis. Pirkjas ias prekes gali usisakyti INT arba EM arba per www form. Tokio usakymo rezultate yra sukuriami sutartiniai santykiai. Dar daugiau, kadangi produktai yra pristatomi skaitmeniniu bdu, pirkjas juos gauna arba EM arba atsisisdamas juos i pardavjo tinklapio, naudojantis FTP paslauga. io proceso metu pirkjas ir pardavjas neprivalo bti pastami, turj kakoki ankstesni santyki ir pan. Netgi prieingai, kaip taisykl jie net neino fizins vienas kito buvimo vietos ir pan. Taigi, to rezultatas ne skaidrs susitarimai be jokio ryio su konkreia valstybe, jos teritorija. Kaip inia, toks ryys yra centrinis nustatant taikytin teis. Be to, kad INT neturi konkretaus ryio su teritorija, jis galina EK tapti globalia. Kadangi pats INT yra globalus, EK dalyviai gali pasiekti vartotojus ar pardavjus visame pasaulyje, kur jie bebt. Ir tam net nereikia fizikai bti tose valstybse. Taigi, INT sukuria globali rink, kurioje gali dalyvauti visi mons ir mons, nepriklausomai nuo j geografins buvimo vietos. Dl INT skaidrumo stokos, ELK alis gali sukurti sutartinius santykius su bet kokios valstybs pilieiu net jo neinodamas.

Pasitikjimas elektronine komercija Kritinis elektronins komercijos pasisekimo elementas tiesiogiai susijs su realiu moni pasitikjimu. Jie turi jaustis saugs, lygiai kaip ir apsipirkindami paprastoje parduotuvje. Yra trys esmins tokio pasitikjimo utikrinimo alternatyvos:

(a) valstyb turi utikinti, kad veiksmai elektroninje aplinkoje bus traktuojami lygiai taip pat kaip ir tradicinje popierinje aplinkoje jiems bus pripastamas analogikas statusas ir pan. (b) pramon ar vartotoj organizacijos turt sukurti elgesio kodeksus, pateikianius vairi praktini problem sureguliavimo mechanizmus. is bdas dar vadinamas savireguliaciniu (self-regulation), pvz., http://www.ecp.nl/model.pdf.



(c) informuoti mones apie elektronins aplinkos privalumus, galimybes ir suvarymus1.

EK privalumai ir trkumai. EK suteikia daugyb privalum. Vienas kertini INT globalumas. Dl tokios INT prigimties ir pobdio, pardavjas gali pasiekti vartotojus, esanius bet kur pasaulyje. Maos ir vidutins mons gali bti atstovaujamos tokiose valstybse, kuriose paprastai veikia tik labai didiuls multinacionalins kompanijos. Vartotojai prekes/paslaugas gali rinktis i bet kur ir iekoti geriausios kainos ir geriausiai j poreikius atitinkanius produktus. Kitas EK teikiamas pranaumas mai EK katai. Kartais tai visika tiesa, bet EK, atsivelgiant jos potencial, danai yra kat prasme efektyvi didelms firmoms, taiau bti vargu EK prasme yra brangu. Didels mons naudodamos elektronines priemones, sugeba ymiai sumainti savo ilaidas (popieriaus, telekomunikacij ir pan.). Dl INT globalumo yra labai pranau bti dideliam ir turti itekli, pasiekiam pasauliniu mastu. Santykyje su tradicine komercija, EK danai labai tiksliai ufiksuoja (tarsi palieka aikius pdsakus praeityje) to, kas i ties ir kada bei kaip vyko. Taip yra dl to, kad EK ir kompiuterini program veikla yra struktrizuota veikti efektyviai ir labai tiksliai. Neatsivelgiant tai, kad tokie raai gali bti sunaikinti ar net pakeisti, pirkjai ir pardavjai bet kada gali pasiirti, kada ir kas atsitiko. Galiausiai, INT interaktyvumas ir jo efektyvumas laiko atvilgiu taipogi yra svarbus EK pranaumas. Verslo subjektai gali komunikuoti su vartotojais labai efektyviu bdu. EM naudojimas ar FAQ (DUK) tinklapiuose vartotoj padaro laimingesn, o pardavjas sutaupo laiko ir pinig. Artimas ryys tarp pardavjo ir vartotojo arba tarp pardavjo ir gamintojo galina pasiekti ymiai kokybikesns produkcijos, kuri bt labiau orientuota individual vartotoj ir jam pritaikyta, prieinamum INT. I kitos puss, netgi jeigu INT ar kit Informacini Komunikacij Technologij (ICT) naudojimas turi daug privalum, neretai pasireikia ir trkumai, susij su globalikumu ir INT interaktyvumu, bei laiko ir erdvs samprata INT. vienas i toki trkum transakcij skaidrumo stoka. Informacija apie sandor, skaitant AI, gali bti paskleista visam pasauliui per labai trump laik. Sunku nustatyti ali buvimo fizines vietas, todl ELK labai sunku atsekti, identifikuoti ir iskirti, palyginus su kitomis tradicinmis verslo formomis. is reikinys INT ELK padaro skirtingais nuo tradicini kontrakt. is reikinys dar vadinamas anonimikumu INT. Anonimikumo svoka ilg laik buvo kritikuota dl savo neapibrtumo ir pernelyg plataus vartojimo, nes reik situacij, kuomet ELK stokoja skaidrumo dl to, kad jie sudaryti INT. INT anonimizavimasis gali pasireikti labai vairiai. Pagrindin problema pardavjas ir pirkjas (ir netgi pats statym leidjas) susiduria su sunkumais identifikuojant asmenis, veiksmus, produktus, veikl, fizin viet ar netgi paias alis. TPT prasme ito pasekm taikytina teis nustatoma atsivelgiant ry tarp fizins vietos ir tam tikros veiklos. Dl anonimikumo INT galima susikoncentruoti ties trimis aspektais. Anonimizavimas susijs su keletu dalyk: kas (kuris asmuo ar asmenys) yra traukti sandor; kas sudaro sandorio objekt (skaitant privatumo elementus); kur sudaromas sandoris; kuomet veikla pagal sandor sukelia efekt/teisines pasekmes ir kaip sandoris vykdytinas. Kita anonimizavimo ris galima velgti EK naudojam technologij skaidrumo stokoje. ie aspektai turi labai svarbi teisini implikacij, taiau taipogi sukelia nemenk neigiam pasekmi EK. Skirting EK aspekt anonimikumas pasireikia informacij (bitus) siuniant i vieno kompiuterio kit (us). Bitai yra dvejetaini skaii grandins. Iki kol tokia grandin yra nukreipiama adresatui, yra sunku nustatyti jos turin. Iki aikaus ir galutinio bit nustatymo, yra labai sunku nustatyti tam tikrus teisinius kriterijus. Netgi identifikavus bitus, gali bti sunku determinuoti bit turin. Bitai gali pasireikti labai vairiai tiek kaip muzika, grafinis vaizdas, video ir pan. Bet realaus pasaulio prasme, k reikia tokie pasireikimai? Ar tai preks/paslaugos? Kitas EK anonimikumo aspekt ali anonimikumas. INT sukurtas nehierarchiniu principu, todl yra sunku nustatyti sandorio ali buvimo viet. alys gali ilikti neinomos. Toks ali anonimikumas gali bti tyinis arba netyinis. Dar daugiau, ali anonimikumas sukelia neaikumo dl ali tapatybs vardo, pavards, adreso ir pan. Lietuvis, gyvenantis Pranczijoje vis dar gali turti e-pato adres LR. Tokio lietuvio nuolatin gyvenamoji vieta bus Pranczijoje, bet jeigu jis naudos lietuvikj EM, pardavjas gali labai pagrstai pagalvoti, kad jis ir gyvena LR. INT yra labai sunku nustatyti kiekvieno kompiuterio buvimo viet.

1 r. P. Kolkman & R.W. Van Kralingen 1998, in: A. Schmidt & A. de Kroon (eds.), Informatietechnologie & Recht 12, Deventer: Kluwer).



Elektronins Komercijos alys/dalyviai. Anonimikumas INT sukelia nemaai teisinio neaikumo. Centrinis klausimas: kas turi prisiimti tokio neaikumo teisin rizik? Todl btina isiaikinti ali prigimt. EK yra dvi pagrindins alys pirkjas ir pardavjas. Be to, reikt skirti profesionalias alis komercinius kinius subjektus nuo vartotoj. ie skirtumai labai danai turi esmin tak ir reikm sandorio teisinms pasekmms. Pardavjas mon, parduodanti s-produktus. Daugumoje atvej, tai kompanija, kuri didiausi savo pelno dal gauna i OL produkt pardavimo. Todl visai natralu, kad pardavjas turi turti galimybes suinoti savo tiksli teisin situacij ar status. Jeigu tokios galimybs nra, ar i viso pardavjas dalyvaus EK, kas savo ruotu gali sukelti EK stagnacij. Labiausiai savo situacijos teisinio aikumu yra suinteresuotos maos ir vidutinio dydio mons. Tai reikia, kad didels mons turi galimyb nusisamdyti teisininkus, gali leisti sau bylintis teismuose ir pan. ios kompanijos paprastai turi dukterines kompanijas ar filialus kitose valstybse, tad joms kaip taisykl nesudaro didesni problem bylinjimasis ir kit valstybi teismuose. I to seka, kad maos ir vidutins mons EK turt bti ginamos labiau nei didels kompanijos. Pardavjai rodo iniciatyv silydami produktus INT, taiau jie privalo turti bent minimalias savo investicij apsaugos priemones inoti, kokioje teisiniu poiriu situacijoje jie bus. Kitaip tariant, vis pirma, pardavjas turi inoti teisin sistem, kuri reguliuos jo santykius su pirkju. Pirkjas Tai gali bti tiek profesionali alis, tiek ir vartotojas. Tarp pirkj taipogi galim iskirti multinacionalines kompanijas ir vidutines mones. Kaip ir pardavjai, pirkjai lygiai taip pat turi turti galimybes suinoti savo tiksli teisin situacij ar status. Profesionals pirkjai turi bti laikomi vienodoje situacijoje su pardavjais. Taigi, profesionalus pirkjas iuo poiriu negali bti apsaugomas labiau nei pardavjas. Tuo tarpu vartotojai yra be abejo silpnesnioji alis. Todl jiems turi bti utikrinta ymiai auktesn apsauga, lyginant su profesionaliais kiniais-komerciniais subjektais. Pagrindinis pavojus slypi tame, kad vartotojai danai yra priversti paklsti ir sutikti su j atvilgiu visikai nenaudingomis sutartinmis slygomis ir terminais, nes vadovaujamasi principu nenori, nepirk. Dar daugiau, dl toki nesining bei neteising slyg vartotojas gali patirti labai neigiamas ekonomines pasekmes. Be to, vartotojas savo paeist teisi gynybai retai igali pasisamdyti advokat ar teisinink. ES iuo poiriu yra primusi labai tvirt poir, tvirtint visoje eilje Direktyv. Vis pirma, pamintina ES D 93/13/EEC dl nesining slyg vartojimo sutartyse; ES D 97/7/EC Dl vartotoj teisi gynybos sandori, sudarom per atstum atvilgiu. Vartotoj apsauganios tn tvirtintos ir 1968 m. Briuselio K. Vartotoj teisi gynybos prezumpcija negali bti apeita ir TPT. Taigi, pastebimas konfliktas tarp vartotoj teisi EK gynybos ir profesionalios alies suinteresuotumo teisiniu santyki aikumu. Galutins pastabos dl EK. Galima drsiai teigti, kad EK ko gero greiiausiai besivystanti komercijos ri. Vienas i svarbiausi tai takojani faktori pastoviai didjantis vartotoj/naudotoj skaiius. Taipogi jau patys verslo subjektai pradeda suvokti, kad tai labai ilaid prasme efektyvus komercijos bdas. Kaip parod tyrimai, didel dalis produkt, nupirkt INT, gali bti pristatyta elektroniniu bdu. Kompiuterin ir programin ranga dominuoja b2b rinkoje, taiau pastaruoju metu itin plinta kelions, konsultacijos ir knygos. Tuo tarpu pramogos, aidimai, finansins paslaugos, laikraiai/urnalai, CD, maisto produktai ir pan. p-p dominuoja b2c EK. Privati rinka yra pagrindinis EK vystymosi katalizatorius. JAV INT parduotuvi skaiius padvigubja kas 6 mnesius. Palyginus per trump laik EK nukariaus visas kitas komercijos formas. Nors skaiiai spdingi, teisiniu poiriu galima padaryti tokias ivadas. Pirma, EK vert ir jos pltra labai galimas dalykas sukels daugyb tarpvalstybini teisini kolizij. Antra, INT anonimikumas taipogi sukelia problemas, nes tampa beveik nemanomas ali tapatybs nustatymas. Netgi jeigu alys gali bti identifikuotos, atstumas tarp j gali sukelti sunkum. Visgi, gali bti, kad saugumo technologijos, tokios kaip EP, galins eliminuoti INT anonimikumo sukuriamas problemas. Tai neabejotinai priklauso nuo pasaulinio EP standarto primimo. Dar daugiau, norint, kad EK pasiekt visas savo potencialias galimybes, reikia nema l. Dl dideli ilaid ir teisiniu poiriu nenumatomos situacijos, maos ir vidutinio dydio mons gali nesugebti pasinaudoti EK teikiamomis galimybmis. Tai gali bti vienas i praktikj EK limit. Galiausiai, EK pasiymi ir tam tikromis neigiamomis savybmis. Norintiems dalyvauti EK yra btina isiaikinti EK teikiamas galimybes ir galimas situacijas bei teisines pasekmes. Globalus EK reguliavimas.



Atsivelgiant tai, kad EK yra i prigimties globalus reikinys, reikia btent globali poiri ir sprendimo bd. Pasauliniu lygmeniu yra neleistina ES pozicija izoliuotai ir atskirai vystyti tik vidin ES rink ir j priepastatyti kitoms rinkoms JAV, Japonijai ir pan. Nesutarim ir konsensuso sritys labai aikios i bendr JAV/ES pareikim dl EK (1997 m. sumitas Vaingtone). Neirint sparios globalizacijos, skirtingas EK supratimas ir reguliavimas regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu gal labai neigiamai takoti pai EK. EBPO vaidmuo EK srityje svarbi struktrini pokyi, kuriuos turi patirti privaios kompanijos analizavimas, bendr tendencij/koncepcij iekojimas. Pagal paskaiiavimus, pasauliniu lygmeniu 2003 m. prekyba INT sudarys maiausiai 3.5 trilijonus JAV doleri, tai yra apie 5 procentus pasaulinio BVP. Visgi, tenka pripainti, kad EK tra embrioniniame bvyje. Valstybs natraliai susirpino savo suverenitetu ir jurisdikcija, nes EK negerbia joki sien, joki suverenitet. Tai jas veria tarptautiniu lygiu bandyti sureguliuoti bent pagrindinius EK INT principus. EBPO pripasta, kad EK bus esmins rytojaus ekonomikos dalis. JAV studija Emerging Digital Economy (1998 m.) pabria, kad informacins ekonomikos pltros idavoje pasaulin ekonomika gtels tredaliu, tredaliu padids darbo viet skaiius. Aiku, labai didelis ekonominis potencialas slypi EK, taiau palyginus maai suprantama, kaip EK funkcionuoja i tikrj, kaip galima maksimizuoti EK teikiam galimybi naud. Statistika ia pateikia viso labo skaiius.

EBPO veikla. EBPO VN diskusijos danai pasibaigia vairaus pobdio rekomendacij primimu. Nors teisikai nepareigojanios ir neprivalomos, jos tvirtina labai stiprius VN moralinius/politinius sipareigojimus. Labai danai, Sekretoriato atlikta isami analiz, surinkti duomenys padeda VN ymiai informuoiau ir efektyviau atlikti koordinuot darb ioje srityje. ios tarpvalstybins diskusijos traukia privaiojo sektoriaus atstovus, vyriausybes, vartotoj atstovus. EBPO BIAC (Business and Industry Advisory Committee) formalizavo konsultacin VN bendradarbiavim. BIAC koordinuoja Alliance for Global Business, daugybs verslo organizacij, sitraukusi EK, grup, kuri parengia plaiai pagrst verslo pozicij EK atvilgiu. Kitos verslo grups Internet Law and Policy Forum (ILPF), Global Business Dialogue (GBDe). Pagrindin kritika iuo poiriu tenkanti EBPO kad ji priima aktus, kurie negali bti laikomi ta, nes jie teturi rekomendacin gali. Pirmoji pagrindin EBPO suorganizuota konferencija EK probleminiams klausimams isprsti buvo Turku, Suomijoje 1997 m. lapkrit. 1998 m. Otavoje buvo surengta Ministr Konferencija (A Bordeless World Realising the potential of Global EK), o 1999 m. spal Paryiuje buvo surengtas EBPO EK Forumas. is forumas prats Otavos Ministr Konferencijos darb, kuris buvo tarsi kertinis ioje srityje. Forume dalyvavo apie 40 V ministr lygyje i viso 750 delegat dalyvavo ioje konferencijoje. EBPO pareng veiksm plan, traukiant daugel labai svarbi ir skubi klausim: Vartotoj teisi EK apsaugos gairi parengimas (jos buvo ileistos 1999 m. gruod); Vystyti praktines gaires 1980 m. Gairi gyvendinimui OL reime; Analizuoti technologij ir verslo modelius autentifikacijai ir sertifikavimui; EK apibrimas; Analizuoti EK socialin ir ekonomin tak/poveik; vertinti prijimo prie besivystani komunikacini tinkl priemones; steigti patarj grupes, kurie verslui patart dl mokestini klausim. Antrasis veiksm planas buvo susijs jau su kitomis pasaulinmis ir regioninmis institucijomis. EBPO yra reguliarus kontaktinis organas santykiams su kitais tarptautiniais organais ar renginiais, dirbaniais EK srityje. Neseniai 1999 m. EBPO sukompiliavo ir pareng Praneim dl tarptautini ir regionini institucij: Veikla ir Iniciatyvos EK. is praneimas yra atnaujinamas kas metai. Jis apima 14 TO ir 5 regionini institucij (skaitant ES) darb EK srityje. Paryiaus forumo praneimas pateik tokias ivadas:

EK reguliacijos ir savireguliacijos problema



mons jau nebekalba apie dichotomij poiris linksta ta kryptimi, kad bt surastas kakoks kompromisinis, vidurinis variantas. Toks miinys efektyvus integruotas poiris, pagrstas reguliacijos fundamentu ir inovatyvumo bei modernumo sumetimais papildomas efektyviomis ir operatyviomis savireguliacijos priemonmis. Be abejo, paios valstybs turt nusprsti, kur gi model pasirinkti, taiau paymtina, kad reguliacin aplinka turt bti balansas tarp reguliacijos ir savireguliacijos. EBPO gali padti nustatydama politikos formavimo EK srityje principus. Paplits pripainimas, kad dialog reikia traukti visus EK dalyvius. Negalima neatsivelgti socialines ir kultrines dimensijas. Ne visos valstybs yra pasiekusios vienod lyg, todl tie patys sprendimai ir modeliai negali bti taikomi visoms valstybms. EBPO bando atlikti tyrimus ir valstybse, kurios nra VN, atvilgiu, umezgant interaktyv dialog su jomis. 2001 m. sausio mnes pirm kart EBPO konferencija buvo surengta V, kuri nra EBPO nar Dubajuje (JAE). Taigi, EBPO yra neabejotinai ne tik diskusij forumas, kuriame galima isakyti vairias nuomones tai priemon, galinanti sprsti EK sureguliavimo problemas pasauliniu mastu. Be to tai vieta, kur manomas privataus ir vieojo sektoriaus kompromisas. Galima pateikti toki EBPO darb EK srityje trump apvalg: Mintos 1999 m. Gairs dl vartotoj teisi apsaugos EK aplinkoje; Ekonominiai ir socialiniai EK efektai: Pirmins pastabos ir tyrim planas; Pranczijos patirtis su Minitel: EK pamokos INT; Business2consumer EK analiz. Taipogi galima paminti ias EBPO konferencijas ir j metu priimtus dokumentus: OECD working papers / Organisation for Economic Co-operation and Development. - Paris, [1990]-

Vol. 6, no. 98 : OECD Ministerial Conference "A Borderless World : Realising the Potential of Global Electronic Commerce", Ottawa, 7-9 October 1998 : OECD action plan for electronic commerce / Directorate for Science, Technology and Industry, Streering Committe for the Preparation of the Ottawa Ministerial Conference "A Borderless world : Realising the Potential of Global Electronic Commerce". - Paris, 1998

Vol. 6, no. 88 : Frances's experience with the Minitel : lessons for electronic commerce over the Internet / Working Party on the Information Economy, Directorate for Science, Technology and Industry. Committee for Information, Computer and Communications Policy. - Paris, 1998

Vol. 6, no. 56 : "Dismantling the barriers to global electronic commerce" : an International Conference organised by the OECD and the Government of Finland in cooperation with the European Commission, the Government of Japan and the Business and Industry Advisory Committee to the OECD (BIAC), Turku, Finland, 19-21 November, 19. - Paris, 1998

Vol. 5, no. 97 : Measuring electronic commerce. - Paris, 1997 Konferencijos: Atsirandanti rinkos ekonomika EK (Dubajus, 2001 01 16-17); EBPO EK Forumas (Paryius, 1999 m. spalis); Konferencij praneimai: B2b EK (Oslo, 1999 06 17); EK apibrimas ir vertinimas (Paryius, 1999 m. balandio 21 d.); Potenciali EK galimybi vertinimas (Otava, 1998 m. spalis); Globalios EK barjer panaikinimas (1997 m. Turku). 2000 m. lapkriio 23 d. Vilniuje Europos komisija sureng konferencij E-volution conference: e-commerce legal and regulatory issues: European initiatives: an update.

UNCITRAL darbas EK srityje. Be abejo, pagrindinis pasiekimas 1996 m. parengtas UNCITRAL Pavyzdinis EK statymas (apie j vliau).



Be to, jau 1985 m. pareng Rekomendacij dl kompiuterini ra ir duomen bazi teisins verts. Ja VN buvo rekomenduojama perirti nacionalinius teiss reikalavimus, takojanius kompiuterini ra galimyb bti rodymais teisminio nagrinjimo metu ir j teisins galios bei pripainimo kitais oficialiais tikslais, panaikinti bereikalingas klitis j rodomajai vertei, utikrinti, kad nacionalinius teiss aktai bt suderinti su spariai besivystaniomis technologijomis, suteikti teismams ir kitoms valstybinms institucijoms priemones ir metodus, kuri pagalba ios galt vertinti toki kompiuterini ra ir duomen bazi juridin gali. Taipogi buvo rekomenduota, kad VN perirt nacionalinius teiss reikalavimus, nustatanius, kad bet kokie ar dauguma komercini sandori turi bti sudaromi tik raytine forma, kad bt nustatyta, kad kompiuteriniai raai bt laikomi adekvaiais ir analogikais sandoriams, sudarytiems raytine forma. Taipogi buvo rekomenduota, kad VN perirt nacionalinius teiss reikalavimus, susijusius su parao naudojimu ir jo teisine reikme komerciniams sandoriams. Be to, vyksta parengiamasis darbas ruoiant Pavyzdin EP statym (2000 m. rugsjo mn. Vienoje buvo susirink nacionalins darbo grups).

ES vaidmuo EK reguliavime iuo metu ES galioja ES Direktyva dl tam tikr EK teisini aspekt. ADA DG (veikianti Direktyvos 95/46 29 str. pagrindu) atlieka esmin indl iame darbe. Jau 1997 m. ES Komisija publikavo komunikat, pavadint Europos EK iniciatyva. Jo tikslas buvo sukurti bendr teisin baz ES vidinei rinkai EK prasme, paalinti neaikumus ir klitis, kylanius tarpvalstybini EK santyki rezultate, stimuliuoti investicijas i srit. Komunikatas taipogi pabr poreik ir btinyb sustiprinti ES EK konkurencingum ir nustatyti ES pozicij dl EK globaliu mastu. Ryium su tuo ES Komisija pareng pasilym dl mintos Direktyvos. Pamintina, kad 1997 m. gruodio 5 d. buvo pasiektas JAV-ES susitarimas dl EK, tvirtintas bendrajame praneime. Nors buvo susitarta dl darbo vystant pasaulines rinkas, pastebtinas ES siekis ilaikyti regionin ES bendrosios rinkos, skaitant ir EK, reguliavim. Vartotoj apsaugos srityje ES jau nuo 1990 j ipltojo labai aiki, konkrei ir griet pozicij, kuri be abejo taikytina ir EK b2c srityje. ES EK atvilgiu jau pasiektas milinikas progresas jau identifikuotos problemos, nustatyti principiniai bdai j isprendimui. Svarbu paminti, kad taip vadinamos pirmosios kartos teisins problemos tra viena lygties dalis. EK vystosi ir pltojasi nelaukiant atitinkam teisini pakeitim. tai dl ko tiek ES, tiek ir JAV jau dmesys krypsta kur kas svarbesne ir sudtingesnes antrosios kartos problemas konkurencijos, ekonomins takos, verslo skatinimo, inovacij ir moni problemas. Plaiau apie ES vaidmen r. toliau. Be to, nors ir sutvarkytas teisinis reguliavimas, lieka esmin gyvendinimo ir realizavimo problema.



Elektronins Komercijos Teiss altiniai. Viduramiais tarpvalstybiniai-tarptautiniai verslai/prekyba spariai pakeit tarptautins prekybos veid. Sutartins nuostatos labai pasitarnavo isprendiant skirtumus tarp jurisdikcij, taiau danai i ali reikalavo ilg deryb, tokiu bdu gerokai padidinant verslo ilaidas. Prekybai isipleiant u vienos V sien, prekybininkai/pirkliai gana greitai suvok, kad yra btinas unifikuotas tesis norm, skirt sureguliuoti j poreikius, rinkinys. To rezultatas Lex mercatoria. Lex mercatoria ivyst specialius teismus, susidedanius i teisj, kurie patys buvo pirkliai. Jie taik paprotin verslo teis, sprendiant ginus tarp pirkli. Be abejo, ji buvo labai lanksti, taiau turjo ir trkum. Vienas i toki ji daugiau sprag pildytoja, negu atskiras teisinis darinys. Visgi, netgi iais laikais Lex mercatoria yra vis dar svarbi sprendiant tam tikrus klausimus, susijusius tiek su popieriniais, tiek ir ELK. Viena i svarbiausi TS TPT srityje 1980 m. Vienos K Dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari (Vienos Konvencija). Yra daugyb ir kit TTA, kurie vienokiu ar kitokiu bdu takoja EK, yra susij su ELK. Visgi, ia paminsiu tik tuo Tarptautinius ir ES teiss aktus, kurie yra specialiai skirti EK santyki sureguliavimui.

UNCITRAL vaidmuo elektronins komercijos reguliavime Jau 24 sesijoje 1991 m. UNCITRAL prie save turjo praneim EDI. Jis apvelg vairi organizacij, susiduriani su EDI, praktik, analizavo standartini pasikeitim duomenimis sutari nuostatas. iame praneime buvo raginama, kad UNCITRAL priimt pavyzdin, standartin komunikacin susitarim, naudotin tarptautiniame versle. Sprendimas priimti UNCITRAL PEK buvo slygotas to fakto, kad kai kuriose valstybse nacionaliniai statymai, reguliuojantys informacijos perdavim ir saugojim/laikym yra jau nebeadekvats ir gerokai pasen, nes jokiu bdu neapima EK. Tam tikrais atvejais nacionaliniai statymai apriboja moderni komunikacij priemoni naudojim, nes aikiai reikalauja raytini, pasirayt ar originali dokument. Tik kelios valstybs prim teiss aktus, specialiai skirtus sureguliuoti tam tikrus EK aspektus, trksta teiss akt, kurie bendrai, apskritai sureguliuot EK, tai yra bt skirti tik EK sureguliavimui. Tai gali sukelti teisin neaikum dl informacijos (duomen), kuri pateikta ne popieriniame dokumente, teisins reikms ir galios. Dar daugiau, kai kur toks neaikumas egzistuoja net ir telefaks ir pan. atvilgiu. Be abejo, tokie skirtumai tarp nacionalini reikalavim labai stabdo ir tarptautin e-prekybos, EK pltot. UNCITRAL PEK pagrindinis tikslas EK pltros skatinimas ir utikrinimas, kad elektroninei dokument formai bt suteikta ekvivalentika teisin padtis ir statusas kaip ir popieriniams dokumentams. VN, traukdamos UNCITRAL PEK savo nacionalinius teiss aktus, sukurs media-neutrali aplink, btin efektyviam EK vystymusi. Kaip ir kiti UNCITRAL pavyzdiniai statymai, taip ir is yra rekomendacija, gairs valstybms narms. Jos pagrindiniai tikslai:

1. skatinti electronic commerce tarp taut ir valstybi; 2. pripainti teisin gali sandoriams, sudarytiems naujj technologij pagalba; 3. skatinti ir remti naujj informacini technologij gyvendinim ir pritaikym; 4. garantuoti teiss vienodum; ir 5. remti komercin praktik.

Apimtis. Pats akto pavadinimas dar nuorod EK, taiau apibrimas pateikiamas jau tik EDI, o EK nra apibriama. Rengiant UNCITRAL PEK, UNCITRAL nusprend vartoti EDI plaija prasme. EK apima ias komunikacines



priemones, pagrstas elektroniniu duomen, I perdavimu, saugojimu ir pan.: tradicinis EDI, suprantamas siaurai kaip I perdavimas i kompiuterio kompiuter standartizuota forma; elektronini inui perdavimas, naudojant vieai pripaintus standartus ar privaiai nustatytas taisykles; laisvai suformatuoto teksto siuntimas elektroninmis priemonmis, pvz. per INT. Buvo taipogi paymta, kad EK svoka apima ir toki technologij, kaip telekso ar telekopijos (fakso) naudojim. Svarbu tai, kad UNCITRAL PEK buvo rengiamas atsivelgiant pastoviai tobuljanias I perdavimo, rinkimo ir pan. technologijas (EM, EDI), taiau jo nuostatos aikiai taikytinos ir emesni technologij (telekso ar telekopijos) atvilgiu. Galimos situacijos, kuomet skaitmenin informacija, kuri originaliai buvo isista standartizuotame EDI formate, kuriame nors persiuntimo grandins take tarp siuntjo ir adresato gali bti peradresuota telekso (kompiuterinio) arba net telekopijos (kompiuterinio ispausdinto teksto) pavidale. inut gali bti pradta kaip garsinis, balsinis signalas ir baigtis telekopijos (kompiuterinio ispausdinto teksto) pavidalu, arba ji gali prasidti kaip telekopija ir baigtis kaip EDI praneimas. EK charakteristika yra ta, kad ji vis pirma apima programuojamus praneimus. Btent mintos kompiuterins programos ir skiria EK nuo popierins aplinkos. UNCITRAL PEK yra ketinama sureguliuoti tokias situacijas, nes naudotojui reikia nuosekli taisykli, taikytin visai technologinei komunikacij vairovei, kurios gali bti netgi tarpusavyje pakeiiamos. Apskritai, principas i UNCITRAL PEK taikymo sferos nra iimama nei viena technologijos ris, nes yra btina tinkamai apimti ir visas bsimas priemones. Be abejo, geriausiai UNCITRAL PEK udaviniai pasiekiami kuo labiau ipleiant jo taikymo sfer. UNCITRAL PEK galim vertinti kaip subalansuot ir diskret taisykli rinkin, kurias yra rekomenduojama tvirtinti nacionaliniu lygiu vientisame ta. Be abejo, VN gali pasirinkti ir kit keli ias taisykles nustatyti keliuose ta. UNCITRAL PEK nustato esmines procedras ir principus, skirtus moderni I rinkimo ir perdavimo technologij panaudojimo skatinimui. Tai rminis statymas, kuris pats savaime nenustato isami ir detali taisykli. Jo gyvendinimo technika paliekama Vn nuoirai. Paymtina, kad I rinkimo, saugojimo ir pan. technologijos UNCITRAL PEK vis pirma yra reguliuojamos procedriniu aspektu tam tikri teisiniai klausimai yra paliekami kitoms teiss akoms BT, CPT, ADT ir pan.

Funkcinio ekvivalentikumo koncepcija UNCITRAL PEK yra pagrstas pripainimu, kad teisiniai reikalavimai, sakantys naudoti tik tradicines popierines priemones, sudaro didiul klit moderni komunikacij vystymuisi. Rengiant j, buvo svarstoma galimyb sureguliuoti klitis, sukeliamas nacionalini teisini reikalavim, ir atitinkamai praplsti toki svok, kaip raytinis, pasiraytas, originalas reikm ir prasm nauj, moderni komunikacij kontekste. Toks poiris yra tvirtintas visoje eilje UNCITRAL parengt tarptautini dokument pvz. UNCITRAL Tarptautinio komercinio arbitrao P (7 str.) ir 1980 m. Vienos Konvencijos 13 straipsnis. Buvo nutarta, kad UNCITRAL PEK turt leisti VN adaptuoti ir pritaikyti savo nacionalines taisykles modernioms technologijoms, taikytinoms tarptautiniams komerciniams santykiams nenustatant pareigos visiko tradicini taisykli atsisakymo ir pakeitimo. Tuo paiu, buvo paymta, kad elektroninis raytini reikalavim patenkinimas tam tikrais atvejais sukuria nauj teiss norm tvirtinimo btinyb. Taip yra dl vieno i daugeli skirtum tarp EDI ir tradicini popierini dokument yra tas, kad pastarieji gali bti suprantami ir perskaitomi mogaus akimi, o EDI praneimai turi bti sumainami bent jau iki raytinio formato arba pavaizdavimo ekrane. Tokiu bdu UNCITRAL PEK remiasi poiriu, kartais vadinamu funkcinio ekvivalentikumo poiriu, pagrstu tradicini popierini reikalavim tiksl ir funkcij analize, siekiant nustatyti, kaip tie tikslai ir funkcijos gali bti patenkinti ar pasiekti EK technologijomis. Pvz., popierinis dokumentas atlieka ias pagrindines funkcijas: (a) utikrina, kad dokument gali perskaityti visi; (b) utikrina, kad dokumentas lieka nepakeistu bgant laikui; (c) leidia dokumento reprodukcij, kad kiekviena alis galt turti to paties dokumento kopij; (d) galina duomen autentifikacij parao pagalba; (e) utikrina, kad dokumentas bus teismams ir kitoms valstybinms institucijoms priimtinos formos (tai itin svarbu i praktins puss). Pastebtina, kad vis aukiau pamint funkcij atvilgiu elektroniniai raai gali suteikti t pat saugumo laipsn ir, daugeliu atveju, ymiai auktesn saugumo, patikimumo ir greitumo lyg, ypatingai praneimo altinio ir turinio identifikacijos atvilgiu, jeigu yra laikomasi visos eils technini ir teisini reikalavim. Be abejo, ios FE koncepcijos pripainimas neturt EK dalyviams ukrauti grietesni saugumo standart ir su tuo susijusi ilaid. Duomen inut/praneimas, pats savaime negali bti suvokiamas kaip popierinio dokumento ekvivalentas, nes toli grau ne kiekvienas toks praneimas atlieka visas popierinio dokumento funkcijas ar tikslus. tai dl ko UNCITRAL PEK pasirinko gerokai lankstesn poir, atsivelgiant tradicini popierini teisini reikalavim vairialypikum ir hierarchij: reikalavimas, kad tam tikri duomenys bt popieriniame formate (tai sudaro esmin reikalavim) neturt bti painiojamas su ymiai grietesniu reikalavimu, kad dokumentas bt pasiraytas ar pasiraytas originalas ar autentikas teiss aktas. UNCITRAL PEK nesistengia kiekvienam popierinio dokumento bruoui priskirti atitinkam kompiuterin ekvivalent. Vietoje to, jis iskiria pagrindines popierinio dokumento funkcijas ir nustato kriterijus, kuriuos patenkinus, tam tikrai elektroninei inutei yra



suteikiama tokia pati teisin gynyba ir pripainimas, kaip ir tradiciniam popieriniam dokumentui, atliekaniam t pai funkcij(as). Paymtina, kad FE poiris taikytinas tik raytins formos reikalavimui, paraui ir originalui, o ne apskritai visoms UNCITRAL PEK reguliuojamoms teisinms koncepcijoms. Todl pvz. saugojimo reikalavim atvilgiu FE paira netaikoma. Imperatyvins teiss normos UNCITRAL PEK tvirtina ali valios autonomijos princip (4 str.) taisykli, numatyt 3 skyriuje atvilgiu. 3 skyriuje yra taisykli, kurios tipikai randamos sutartyse tarp ali (pasikeitimo I taisyklse, sistemos taisyklse). Taigi, ios taisykls gali bti panaudotos ali savo sutartini santyki nustatymui; jos taipogi gali pasitarnauti upildant spragas ali sutartiniuose dokumentuose. Be to, jos gali bti vertinamos kaip standartai toms situacijoms, kai praneimais yra pasikeiiama nesant iankstinio susitarimo tarp ali atviruose komunikaciniuose tinkluose. 2 skyriuje jau kitokios taisykls, nuo kuri negalima nukrypti net ali susitarimu. Tai minimaliai priimtinas standartas, kur btina ufiksuoti nacionaliniu lygiu. Be abejo, VN gali utikrinti ir auktesnius standartus, taiau tai gali neigiamai takoti tarptautinius komercinius santykius. Jau rengiant UNCITRAL PEK buvo baiminamasi, kad i jo sferos imus tam tikras technologijas, arba aikiai ivardijus technologijas, kurioms UNCITRAL PEK yra taikomas, bus ukirtas kelias nauj, spariai tobuljani technologij pripainimui teisine prasme. I kitos puss, nra siekiama pakeisti tradicini taisykli popierini dokument atvilgiu. Taipogi, vis pirma UNCITRAL PEK yra taikytinas komerciniams santykiams tarp ali. Tai turt bti suprantama kiek galima plaiau, kaip apimantys tiek sutartinius, tiek ir nesutartinius ryius, kylanius bet kokios komercins veiklos pagrindu. Be abejo, VN gali iplsti jo taikym ir u komercini santyki rib. Taipgi nurodoma, kad vartotojika prekyba neturt bti iimta i UNCITRAL PEK sferos, taiau vartotoj apsaugos teisiniai reikalavimai, bdami imperatyvios prigimties, turt turti virenyb UNCITRAL PEK nuostat atvilgiu. I principo, UNCITRAL PEK yra taikytinas tiek nacionalinei, tiek ir tarptautinei EK. Visgi, VN gali apriboti UNCITRAL PEK taikym tik tarptautiniams elektronini praneim persiuntimams. Taiau, vieno ir to paties I ir duomen persiuntimo skirstymas vietin ir tarptautin gali bti sudtingas praktikoje. Apibrimai Duomen inut/praneimas (DP) I, surinkta, pasista, gauta ar isaugota elektroninmis, optinmis ar panaiomis priemonmis, skaitant, bet neapsiribojant, EDI, EM, telegram, teleks ar telekopij. Taigi, kaip matyti, DP nra apribojamas tik komunikavimu, bet apima ir kompiuterinius raus, kurie nra skirti komunikacijoms. Tokiu bdu, terminas DP apima ir ra. Nuoroda panaias priemones siekiama atspindti UNCITRAL PEK siek apimti visas ir bet kokias ateities technologijas, skirtas I rinkimui ir tvarkymui, ir kurios neapsiriboja popieriniu formatu. Todl visos I perdavimo ir laikymo/saugojimo priemons, atliekanios paralelines ir sulyginamas funkcijas su tomis, kurias atlieka apibrime ivardintos technologijos, yra laikytinos panaiomis. Tai yra, panaios reikia funkcikai ekvivalentikas. DP taipogi apima vieno DP pakeitim kitu DP. Siuntjas - elektroniniame duomen praneime nurodytas elektronins prekybos dalyvis, kuris praneim para ar sudar, ar kurio vardu tai buvo padaryta, bet neapima tarpininko, kuris veikia io DP atvilgiu. Nereikia suklysti pagal UNCITRAL PEK kompiuteris ar bet kokia kompiuterin programa, kuri tiesiogiai isiunia DP nra laikoma siuntju, bet kokiu atveju, siuntjas yra asmuo, kurio vardu veikia konkretus kompiuteris ar programa (e-agentas). Adresatas asmuo, su kuriuo siuntjas ketina komunikuoti pasisdamas DP. Adresatu nra asmuo, kuris gauna ir persiunia DP perdavimo metu. O siuntjas asmuo, kuris sukr DP. J pasisti jau gali visai kitas asmuo. Taigi, siuntjo apibrimas nereikalauja ketinimo. Bet kokiu atveju, gavjas, kuris saugoja DP, persist siuntjo, nra laikomas siuntju. Siuntjas turt apimti ir situacijas, kuomet I yra generuojama ar perduodama, bet ir situacijas, kai tokia I viso labo surenkama neturint tikslo jos persisti. Visgi, siuntjo apibrimas yra skirtas eliminuoti galimyb, kad gavjas, kuris tik saugo/laiko I, bt laikomas DP siuntju. Tarpininkas asmuo, kuris kito asmens vardu siunia, gauna ar isaugo/laiko DP ar DP atvilgiu teikia kitas paslaugas. Tai paima tiek profesionalius, tiek ir neprofesionalius tarpininkus. Pagrindin tarpininko funkcija DP siuntimas, gavimas ar isaugojimas/laikymas. Papildomos pridtins verts paslaugos, kurias gali teikti tarpininkas formatavimas, vertimas, raymas, autentifikavimas, sertifikavimas ir DP ilaikymas, ELK saugumo utikrinimas. Tai nra bendroji kategorija kiekvieno DP atvilgiu btina nustatyti, kas yra tarpininku. Vieno DP gali bti gavjas ar net siuntjas, o kito btent tarpininkas. Visgi, pats UNCITRAL PEK, kuris yra skirtas vis pirma siuntjo ir gavjo santyki sureguliavimui, apskritai pamus, nereguliuoja tarpinink teisi ir pareig.



IS apima vis eil vairi technologini priemoni, skirt I rinkimui, saugojimui, perdavimui. 3 straipsnis numato aikinimo taisykles aikinant UNCITRAL PEK, btina atsivelgti jo tarptautin pobd ir btinyb skatinti ir utikrinti jo taikymo vienodum bei geros valios ir siningumo laikymsi. i nuostata aikiai inspiruota 1980 m. Vienos Konvencijos 7 straipsnio. Tai gairs, skirtos nacionaliniams teismams ir kitiems valstybiniams organams. Aikinantis pagrindinius principus, kuriais yra pagrstas UNCITRAL PEK, galim paminti iuos: (a) EK skatinimas; (b) suteikti teisin gali kontraktams, sudarytiems nauj/moderni technologij pagalba; (c) nauj informacini technologij gyvendinimas; (d) teiss EK srityje vienodumo utikrinimas; (e) paremti komercin praktik. 4 straipsnis nukrypimas ali susitarimu (ali valios autonomijos principo iraika). DP siuntimas, gavimas ir kitoks tvarkymas tarp ali gali bti sureguliuotas nukrypstant nuo 3 skyriaus. 3 skyriuje yra tvirtintos ne imperatyvinio pobdio taisykls. O 2 skyrius tvirtina visuotinai pripaint ir priimtin minimum. 4 straipsnis taikytina ir santyki su tarpininku sureguliavimui/nustatymui. 2 skyrius teisini reikalavim taikymas DP atvilgiu. 5 straipsnis teisinis DP pripainimas. 1. Elektroninis duomen praneimas nepraranda teisins galios, gyvendinamumo priverstine tvarka vien dl to, kad informacija jame yra pateikta elektronine forma. is straipsnis knija fundamental EK postulat EDP negali bti diskriminuojami prie popierinius dokumentus, tai yra negali bti skirtumo tarp popierini ir elektronini laikmen teisinio pripainimo. Tai yra bendras principas, ir jo pritaikymas negali bti apribotas tik rodomja galia ir pan. Be abejo, kaip jau minta anksiau, tai nereikia, kad kiekvienas EDP turi bti prilyginamas popieriniam dokumentui. 5 straipsnis tik reikalauja, kad EDP nebt diskriminuojamas vien jau tuo pagrindu, kad yra elektronins kilms ir pobdio. 5 bis straipsnis. Inkorporacija nuoroda (pakeitimas, priimtas 1998 m. birelio mnes).. 1. Elektroninis duomen praneimas nepraranda teisins galios, gyvendinamumo priverstine tvarka vien dl to, kad informacija nra tvirtinta paiame DP, o j tra nurodoma tokiame EP. Elektroninje aplinkoje danai inkorporacija nuorodos pagalba yra suprantama EDI, EM, skaitmenini sertifikat ir pan. plaiam pripainimui ir panaudojimui. Pvz., elektronins komuniakcijos yra struktrizuotos taip, kad yra apsikeiiama didiuliais EDP kiekiais; kiekviename yra trumpa I ir pateikiama nuoroda, kurios pagalba galima labai nesunkiai ir efektyviai rasti norim I ar jos altin. Taigi, siekiant ivengti to, kad EDP bt apkrautos pernelyg dideliu kiekiu laisvos ir danai nelabai reikalingos I, nuorodos yra labai efektyvus to bdas. Toki inkorporacij standartinmis nuorodomis svarba taipogi pasireikia ir viej rakt panaudojimu (nes tai yra trump raai su labai ribota apimtimi). Trusted third parties, kuri iduoda sertifikat, reikalauja tam tikr slyg traukimo, kurios apribot j atsakomyb. Sertifikat tikslas, apimtis ir galia komercinje praktikoje bt labai miglota ir neaiki, jeigu nuorod pagalba nebt trauktos iorins slygos. Kaip inia, EK labai remiasi toki nuorod standartais bei praktika, o prijimas prie pilnos I, kuri ir nurodo nuoroda, gali bti labai palengvintas elektronini komunikacij pagalba. Pvz., EDP gali savyje talpinti URL, kuris skaitytoj nukreipia reikiam dokument. Tokie URL gali suteikti hipertekstinius linkus, galinanius skaitytoj nukreipianiojo prietaiso (pvz. pels) pagalba pasirinkti raktin od, susiet su URL. Nurodytasis tekstas tokiu bdu ir tampa prieinamas. Vertinant nurodytojo teksto prieinamum, btina atsivelgti : prieinamumas (depozitaro veikimo laikas ir prijimo lengvumas); prijimo katai; vientisumas (turinio vertinimas, siuntjo autentifikacija, perdavimo klaid taisymas); laipsnis, kuriuo ta slyga yra pakeista vlesni slyg (update praneimai; pakeitim praktikos pateikimas). Vienas i 5 bis tiksl paalinti neaikumus, esanius daugelyje jurisdikcij, dl to, ar EK aplinkoje nuorodos turi toki pai teisin gali kaip ir prastinj/tradicinje aplinkoje. Visgi, priimant 5 bis, reikt atkreipti dmes tai, kad svarbu ivengti grietesni reikalavim nuorod EK aplinkoje atvilgiu, negu yra taikomi prastinj/tradicinje popierinje aplinkoje. Kitas tikslas nepaeisti vartotoj apsaugos ir kit imperatyvi nacionalini ir tarptautini tn. Pvz., kai kuriose valstybse nacionaliniai ta inkorporacij nuorod pagalba pripasta tik jeigu yra patenkinamos trys slygos: (a) nuorodos slyga turt bti traukta pat EDP; (b) dokumentas, kur yra nurodoma (pvz. bendrosios slygos ir terminai), turt bti aktualiai inomi aliai, prie kuri toks nurodytasis dokumentas gali bti panaudotas; (c) dokumentas, kur yra nurodoma, turt bti priimtas (akceptuotas) tos aliai, prie kuri toks nurodytasis dokumentas gali bti panaudotas. 6 straipsnis. Ratu.



1. Kuomet statymas reikalauja, kad I bt ratu, laikoma, kad EP patenkina tok reikalavim, jeigu jame esanti I yra prieinama tokiu bdu, kad j galima panaudoti vliau/paskiau. 2. 1 dalis taikoma, tiek kuomet toks reikalavimas (dl to, kad I bt raytiniame dokumente) yra ireiktas pareigojimo/pareigos forma, tiek ir kuomet toks statymas paprasiausiai numato tokio reikalavimo nesilaikymo pasekmes. is straipsnis nustato pagrindinius standartus, kuriuos privalo atitikti EDP, norint, kad jis bt laikomas ekvivalentiku raytiniam dokumentui. is 6 straipsnis yra skaitytinas drauge su 7 ir 8 straipsniais, nes j struktra yra identika. Svarbu akcentuoti funkcijas, kurias atlieka tam tikri reikalavimai, kad dokumentas bt raytinis. tai nebaigtinis sraas toki funkcij: (1) utikrinti, kad bt apiuopiamas ir materialus rodymas, priveriantis alis laikytis sutartini sipareigojim; (2) palengvinti alims suprasti savo sutartini sipareigojim nevykdymo pasekmes; (3) utikrinti, kad jis bt perskaitomas ir prieinamas bet kam; (4) utikrinti, kad jis bt nepakeistas bgant laikui ir utikrint pastov transakcijos ra; (5) leisti dokumento reprodukcij, kad kiekviena alis galt turti to paties dokumento kopij; (6) galinti duomen autentifikacij parao pagalba; (7) utikrinti, kad dokumentas bt priimtinos formos teismams ir kitoms valstybinms institucijoms; (8) finalizuoti raytinio dokumento autoriaus ketinimus ir vali ir utikrinti tokios valios ra; (9) galinti lengv duomen/ra isaugojim apiuopiamoje formoje; (10) skatinti kontrol ir paskesn prieir, audit apskaitos, mokesi ir pan. tikslais; (11) iaikinti ali teises ir pareigas tais atvejais, kuomet raytin forma buvo reikalaujama teisinio galiojimo sumetimais. Visgi, rengiant UNCITRAL PEK, buvo nustatyta, kad bt neadekvatu ir netinkama priimti pernelyg isam poir ir bendr raytins formos funkcij svok. Egzistuojantys teisiniai raytins formos reikalavimai danai kombinuoja reikalavim su skirtingomis koncepcijomis kad dokumentas bt pasiraytas, bt originalus ir pan. todl priimant funkcin poir, raytins formos reikalavimas turi bti suprantamas kaip emiausias teiss reikalavimas formos atvilgiu. Toks reikalavimas turi bti nesupainiotas su kitais parao, originalumo, autentifikacijos ir pan. Pvz., tam tikr valstybi statymai nustato, kad raytinis dokumentas, kuris nei datuotas, nei pasiraytas, ir kurio autorius neidentifikuotas nei paiame raytiniame dokumente, nei ant kitos puss, bus laikomas raytiniu, taiau jo rodomoji vert ir teisin galia bus minimali (jeigu i viso kokia nors). Bendrai pamus, tokios svokos kaip rodymas ar ali ketinimas sipareigoti yra susijusios su daugiau bendresnmis patikimumo problemomis. 6 straipsnio tikslas nenustatyti, kad visais ir bet kokiais atvejais EDP atlieka visas raytinio dokumento funkcijas. Jis akcentuoja btent pagrindin/esmin I reprodukcijos/atkrimo ir perskaitymo funkcij. Taigi, jis nustato labai aiku objektyv kriterij kad I yra prieinama tokiu bdu, kad j galima panaudoti vliau/paskiau. Isireikimo prieinama vartojimas reikia implikuojant, kad I, esanti kompiuteriniame formate turi bti skaitoma/suprantama, ir kad programin ranga, reikalinga I supratimui, taipogi yra prieinama. odis panaudota nereikia, kad jis gali bti panaudota tik mogaus tai apima ir panaudojim, atliekam kompiuteri. Vlesnis panaudojimas turt reikti tai, kad isaugomas prieinamumas, raymas, ilaikymas ir pan. Buvo silomi ilgalaikikumo, nepakeiiamumo ir pan. kriterijai, kurie galiausiai pasirod pernelyg subjektyvs. VN gali padaryti ilygas specifini atvej atvilgiu spjimo apie tam tikr teisin rizik (kad ant produkt bt udti raytiniai spjimai ir pan.) ir pan. atvejais. Kita ilyga formalumai, kurie reikalaujami pagal tarptautin sutart (pagal 1931 m. enevos Konvencij dl eki - ekiai turi bti raytins formos) ir kitos situacijos, kuri VN negali pakeisti ar ivengti. 3 paragrafas VN suteikia teis kaip tik ir tvirtinti ilygas ir iimtis i 6 straipsnio. Be abejo, tokios iimtys turi bti tik labai grietai apgalvotos. 7 straipsnis reikalavimai parao atvilgiu. Tais atvejais, kai reikalingas asmens paraas, elektroninis praneimas atitinka tok reikalavim, jeigu: naudojamas metodas, skirtas identifikuoti pasiraantj asmen ir nurodyti tokio asmens patvirtinim dl I, esanios tokiame EDP; toks naudojamas metodas yra patikimas tikslais, kuriais EDP buvo sukurtas ir perduotas, atsivelgiant visas aplinkybes, apimant bet kok turint ry susitarim. 1 paragrafas taikomas nepriklausomai nuo to, ar kuomet toks reikalavimas (dl to, kad I bt raytiniame dokumente) yra ireiktas pareigojimo/pareigos forma, tiek ir kuomet toks statymas paprasiausiai numato tokio reikalavimo nesilaikymo pasekmes. is straipsnis taipogi pagrstas funkcijomis, kurias atlieka paraas tradicinje popierinje aplinkoje. Rengiant UNCITRAL PEK, buvo svarstomos tokios EP funkcijos: (a) identifikuoti asmen; (b) susieti t asmen su dokumento turiniu. Buvo paymta, kad be to, EP gali atlikti daugyb kit funkcij, priklausomai nuo pasiraytojo dokumento prigimties. Pvz., paraas gali patvirtinti/paliudyti pasiraiusios alies ketinim sipareigoti; paraas gali patvirtinti/paliudyti pasiraiusios alies



ketinim patvirtinti teksto autoryst; asmens ketinim susieti save su dokumento, kur para kas nors kitas, turiniu; paraas netgi gali patvirtinti fakt, kad konkretus asmuo pasiraymo metu buvo toje konkreioje vietoje. Be tradicinio parao egzistuoja daugyb kit procedr (perforavimas, parafavimas, antspaudavimas ir pan.), kurios kartais taipogi vadinamos paraais, kurios taipogi utikrina tam tikrus saugumo laipsnius. Pvz., kai kuriose valstybse egzistuoja bendras reikalavimas, kad pirkimo-pardavimo sutartis bt pasirayta. Tik tokiu atveju ji gauna visik teisin gali ir vert. Kai kur netgi reikalaujama keli liudytoj para. Bt labai gerai, jei bt manoma ivystyti FE vairiems skirtingiems para reikalavimams. Toks poiris aikiai padidint pasitikjimo ir aikumo laipsn. Bet, paradoksalu, taiau pati parao svoka yra intymiai susijusi su popieriniu dokumentu. Taigi, 7 straipsnis tvirtina plat ir visaapimant poir. Jis nustato bendrsias slygas, esant kurioms, EDP bus laikomi autentifikuotais, utikrinant pakankam aikum, patikimum ir bus gyvendinami priverstine tvarka. is straipsnis susikoncentruoja ties dviem pagrindinmis parao funkcijomis autoriaus identifikacija ir patvirtinimas, kad autorius sutinka su EDP turiniu. Identifikacinis metodas, naudojamas pagal 1(a) paragraf, turt bti toks patikimas, kaip tai yra tinkama ir btina atsivelgiant tikslus, kuriems yra sukurtas EDP, taipogi turint omenyje visas kitas aplinkybes, skaitant bet kok susitarim tarp siuntjo ir EDP gavjo. Nustatant, ar tas identifikacijos metodas yra pakankamai patikimas, btina atsivelgti iuos teisnius, komercinius ir techninius kriterijus: rangos, kuri naudoja alys, sudtingumas; j komercini santyki prigimtis; komercini transakcij tarp ali danumas; sandorio ris ir dydis; parao reikalavimo funkcija konkreioje teisinje aplinkoje; komunikacini sistem pajgumai; atitikimas treij ali nustatyt autentifikacini procedr; treij ali nustatyt autentifikacini procedr vairov; atitikimas verslo paproi ir praktikos; draudimo sistemos egzistavimas prie neteistus EDP; svarba ir vert I, esanios EDP; alternatyvi identifikacini metod prieinamumas ir j gyvendinimo katai; tam tikr identifikacini metod pripainimas ir paplitimas konkreioje pramons srityje; bet kokie kiti turintys reikm ir ry faktoriai. 7 straipsnis nenustato skirtumo tarp situacij, kuomet EK alys yra tarpusavyje sudariusios kok nors komunikacin susitarim ar anksiau nra turjusios joki santyki. Tokiu bdu tai bendras standartas, taikytinas EDP autentifikacijai. Be to, is straipsnis tarsi pateikia gaires, kuri reikt laikytis net ir esant ali susitarimui. Susitarimas tarp siuntjo ir gavjo turt reikti ir apimti taipogi ir susitarimus, apimanius ir tarpininkus/tinklus (treij ali paslaug sutartys). Tokie susitarimas tarp EK naudotoj ir tinklo operatori gali traukti sistemines taisykles, tai yra administracines ir technines taisykles ir procedras, taikytinas pasikeiiant EDP. Visgi, galimas susitarimas tarp siuntjo ir gavjo dl autentifikacijos metodo naudojimo nra galutinis rodymas to, kad tas metodas yra patikimas. Pagal UNCITRAL PEK paprastas EDP pasiraymas priemonmis, funkcionaliai ekvivalentikomis ranka padarytam paraui pats savaime EDP nesuteikia tesins galios. Tai, ar tokia teisin gali bti suteikta EDP, nusprstina pagal taikytinos teiss reikalavimus. 8 straipsnis Originalumo reikalavimas. 1. Jei statymas reikalauja, kad dokumentas bt saugojamas ar pateikiamas originaliame formate, tai j atitinka toks elektroninis duomen praneimas, kuriame patikimai utikrinama, kad praneimo informacija nebuvo pakeista nuo to laiko, kai elektroninis duomen praneimas buvo visikai baigtas sudaryti (pirm kart) ir isistas, iki tol, kol j gavo adresatas. (tai yra utikrinamas EDP vientisumas/integralumas). Kuomet reikalaujama, kad I bt pateikta, toki I yra galima/manoma pateikti adresatui/gavjui. 2. 1 paragrafas taikomas nepriklausomai nuo to, ar kuomet toks reikalavimas (dl to, kad I bt raytiniame dokumente) yra ireiktas pareigojimo/pareigos forma, tiek ir kuomet toks statymas paprasiausiai numato tokio reikalavimo nesilaikymo pasekmes. 3. Paragrafo 1 subparagrafo (a) tikslais,



EDP integralumo nustatymo ir vertinimo kriterijumi yra tai, ar I liko pilna ir nepakeista, iskyrus bet kokius papildomus patvirtinimus ar pakeitimus, kurie atsiranda normalioje komunikacij, EDP saugojimo/laikymo ar parodymo eigoje; Patikimumo standartas bus vertintas atsivelgiant tiksl, kuriam I buvo surinkta ir visas kitas turinias reikm aplinkybes. Jeigu originalu bt pavadinta priemon, kurioje I buvo ufiksuota pirm kart, nebt manoma kalbti apie originalius EDP, nes EDP adresatas visuomet gauna tik EDP kopij. Bet 8 straipsnis aikintinas kitaip. Originalo svoka yra labai naudinga, nes praktikoje daug gin kyla dl btent dokument originalumo, o EK reikalavimas pateikti originalius dokumentus yra viena i jos vystymosi stabdi. Nors kai kuriose valstybse reikalavimas dl raytins formos, originalumo ir parao gali persikloti, UNCITRAL PEK juo laiko visikai atskiromis koncepcijomis. is straipsnis taipogi naudingas aikinant raytin ir original, ypatingai dl j rodomosios verts. Jis vis pirma taikomas nuosavybs dokumentams ir perleidiamiems dokumentams (ekiams, vekseliams ir pan.), nes j atvilgiu originalumo reikalavimas turi esmins ir lemiamos reikms. Be abejo, jis taikytinas ir T, ir NT sandoriams, ir kokybs sertifikatams, inspektavimo paymoms, draudimo sertifikatams, polisams ir pan. nors tokie dokumentai nra perleidiamieji (ang. negotiable), labai svarbu, kad jie bt perduoti nepakeisti, tai yra savo originalioje formoje, kad kontrahentai galt bti tikri dl j turinio. Popierinje aplinkoje tokie dokumentai yra priimami tik jeigu jie yra originalai. Yra prieinamos vairios technins priemons nustatyti, ar tam tikras dokumentas yra originalus ir ar nebuvo pakeistas. 8 straipsnis kaip tik ir pateikia metodus, kurie utikrina EDP funkcin ekvivalentikum originaliems dokumentams. Jis tvirtina tik minimalius visuotinai pripaintus standartus. Jis laikytinas imperatyviu. Jis originalumo idj susieja su autentifikacijos metodu ir akcentuoja btent pastarj nustatant originalumo reikalavimo patenkinim. Tai pagrsta iais elementais: duomen integralumas; element, kuriuos reikia atsivelgti vertinant EDP integralum; ir lankstumo elementas: atsivelgim kitas aplinkybes. Isireikimas kuomet jis buvo pirm kart sugeneruotas savo galutine forma jis apima ir tuos atvejus, kai I i pradi buvo sudaryta ir patalpinta popieriniame formate ir tik vliau buvo perduota kompiuter. Taigi, I turi bti nepakeista nuo pat to momento, kai ji buvo sukurta kaip popierinis dokumentas, o ne tik nuo to momento, kai ji buvo performatuota elektronin format. 3(a) skirtas patvirtinimams, sertifikavimams, notarizavimui ir pan. Bet kokiu atveju, galimi elektroninio duomen praneimo priedai negali pakeisti originalaus teksto, o tik j papildyti. Taigi, tokie papildymai, kaip dokumento gale pridedamas sertifikatas, patvirtinantis to dokumento originalum, ar kai tam tikri duomenys automatikai yra pridedami prie EDP, laikytini originalaus EDP sudedamja dalimi. Svarbu tai, kad UNCITRAL PEK prasme statymas reikia bet kur normin ta. Bendrosios tradicijos valstybse tai apima ir precedentin teis - case law. Be abejo, statymas ia nereikia lex mercatoria. 4 paragrafas valstybs gali numatyti iimtis i 8 straipsnio. Be abejo, tai neturt bti viso labo blanketins normos, nes tokiu bdu nebt pasiektas UNCITRAL PEK tikslas. 9 straipsnis EDP rodomoji galia ir vert. 1. Bet kokiose teisminse procedrose rodym leistinumo taisykli taikymo paskoje EDP negali netekti leistinos rodinjimo priemons statuso: vien tik dl to, kad jis yra EDP; jeigu tai yra geriausias ir vienintelis rodymas, kur gali protingai pateikti asmuo, vien tik dl to, kad jis yra neoriginaliame formate. 2. I EDP formoje bus suteikta tinkama rodinjimo vert/svoris. Vertinant EDP rodomj vert, btina atsivelgti bdo, kuriuo tas EDP buvo sugeneruotas, perduotas ar laikomas, patikimum; bdo, kuriuo buvo utikrintas to EDP integralumas; bd, kuriuo buvo identifikuotas EDP autorius ir bet kokias kitas turinias reikms aplinkybes. is straipsnis tvirtina bendr taisykl, kad elektroninis duomen praneimas yra leistina rodinjimo priemon teisme ir kitose kompetentingose valstybinse institucijose. 10 straipsnis EDP isaugojimas. 1. Kuomet statymas reikalauja, kad tam tikri dokumentai, raai ar/ir I bt isaugoti, tai tok reikalavim atitinka EDP isaugojimas, jeigu yra tenkinamos ios slygos: I, esanti tokiame EDP, yra prieinama tokiu bdu, kad yra manomas jos vlesnis/paskesnis panaudojimas;



EDP yra isaugomas formate, kuriame jis buvo sugeneruotas, isistas ar gautas, ar formate, kuris galina tiksliai pademonstruoti sugeneruot, isist ar gaut I; Tokia I yra saugoma/laikoma galinant EDP kilms ir paskirties nustatym, bei jos isiuntimo ar gavimo datos bei laiko suinojim. 2. Pareiga ilaikyti tam tikrus dokumentus, raus ar/ir I netaikoma bet kokiai I, kurios vienintelis tikslas yra galinti EDP isiuntim ar gavim. 3. Asmuo gali patenkinti aukiau idstytus reikalavimus pasinaudojant kito asmens teikiamomis paslaugomis, jeigu yra laikomasi aukiau ivardint slyg. Nacionaliniai statymai reikalauja, kad tam tikri dokumentai, raai ar/ir I bt isaugoti vis pirma apskaitos, mokesi ir pan. tikslais. Subparagrafas (a) atkartoja 6 straipsnio reikalavimus, kad EDP atitikt raytin form. Subparagrafas (b) pabria, kad EDP nebtinai turi bti saugomas nepakeistas tiek, kiek saugoma I tiksliai atspindi tok EDP, koks jis buvo isiuntimo metu. Bt neprotinga reikalauti, kad I bt laikoma visikai nepakeista, nes paprastai EDP yra dekoduojami, suspaudiami, performatuojami, suarchyvuojami, kad juos bt patogiau saugoti. Subparagrafas (c) ketina apimti bet koki , kuri reikia laikyti, kuri be paties EDP apima tam tikr perdavimo I, kuri gali bti btina EDP identifikacijai. Jis turi bti suprantamas kaip nustatantis reikalavim isaugoti I, kuri yra atskirame EDP, pvz. gavimo patvirtinimas. Be to, kai kuri perdavimo I yra labai svarbi ir privalo bti isaugota, o kita gali bti paalinta net netakojant EDP integralumo. tai dl ko subparagrafas (c) nustato skirtum tarp t perdavimo I element, kurie yra svarbs EDP identifikacijai ir t perdavimo/persiuntimo I element (pvz. komunikacini protokol), kurie EDP neturi jokios reikms ir kurie yra automatikai itrinami gaunaniojo kompiuterio i EDP teksto. Praktikoje I saugojimas, ir ypatingai - perdavimo/persiuntimo I saugojimas yra atliekamas kit asmen, o ne EDP siuntjo ar gavjo. Paragrafe 3 minimas treiasis asmuo gali bti nebtinai tarpininkas. Svarbu tik, kad jis atitikt kriterijus, nustatytus 1 paragrafe. 3 skyrius. EDP persiuntimas (komunkavimas) 11 straipsnis kontrakt sudarymas ir j galiojimas 1. Kontrakt sudarymo kontekste, jeigu kitaip nesusitarta tarp ali, oferta ir akceptas gali bti ireikti EDP priemonmis. Kuomet kontrakt sudaryme pasinaudojama EDP, toks kontraktas nepraranda teisins galios, gyvendinamumo priverstine tvarka vien dl to, kad iam tikslui buvo panaudotas EDP. 2. io straipsnio nuostatos netaikomos []. iuo straipsniu nesiekiama paeisti kontrakt formavimo taisykli; jo tikslas skatinti tarptautin prekyb utikrinant teisin aikum ELK sudarymui. Jis sprendia ne tik kontrakt sudarymo problem, bet kartu nustato ofertos ir akcepto form. Kai kuriose valstybse tai savaime suprantama, kad tiek oferta, tiek ir akceptas gali bti ireikti bet kokiomis priemonmis, skaitant ir duomen inutes/praneimus. Visgi, i nuostata yra labai reikalinga atsivelgiant daugyb neaikum, egzistuojani daugelyje valstybi, dl to, ar gali bti sudaromi teisikai galiojantys ir privalomi kontraktai elektroninmis priemonmis. Tokie teisiniai neaikumai danai kyla i to fakto, kad EDP, ireikiantys ofert ir/ar akcept, yra generuojami kompiuteri, be jokios mogikosios intervencijos. Todl ir kyla abejoni dl ali valios iraikos. Kita toki teisini neaikum prieastis tai jau gldi paioje komunikacij prigimtyje ir kyla dl popierins aplinkos dingimo. Nors 1 paragrafas i esms pakartoja tai, k ir taip tvirtina kiti UNCITRAL PEK straipsniai. Visgi, 1 paragrafas yra svarbus ir reikalingas, nes EDP gali turti teisin gali kaip rodymai ir sukelti vairias teisines pasekmes, kaip numatyta 9 ir 13 straipsniuose, bet tai savaime nereikia, kad EDP gali bti panaudoti galiojani ELK sudarymui. 1 paragrafas paima ir tuos atvejus, kai tik oferta, ar tik akceptas yra elektroniniame formate. odiai jeigu alys nesusitaria kitaip ne tik atkartoja UNCITRAL PEK 4 straipsn, bet aikiai tvirtina, kad nra siekiama primesti alims ELK, nors jos labiau pasitiki ir pratusios prie tradicini taisykli. Be abejo, jeigu nacionaliniai ta nustato grietus reikalavimus pvz. NT sandoriams ar pan., tai tokios valstybs gali pasinaudoti 2 paragrafu.



12 straipsnis ali pripainimas EDP Tarp EDP siuntjo ir gavjo valios/ketinim pareikimas/deklaracija nepraranda teisins galios, gyvendinamumo priverstine tvarka vien dl to, kad iam tikslui buvo panaudotas EDP, tai yra, kad toks valios/ketinim pareikimas/deklaracija yra EDP formoje. is straipsnis skirtas jau nebe kontrakt sudarymo stadijai, o kontrakt vykdymui (praneima dl defektyvi preki, spjimai apie sutarties nutraukim, skolos pripainimas ir pan.). 13 straipsnis EDP priskyrimas (ang. attribution). EDP yra siuntjo, jeigu EDP pasiunt pats siuntjas. Santykiuose tarp EDP siuntjo ir gavjo EDP yra laikomas siuntjo, jeigu toks EDP buvo isistas: asmens, kuris turjo galinimus veikti siuntjo vardu to EDP atvilgiu; IS, suprogramuota siuntjo ar jo vardu, kad ji veikt automatikai. Santykiuose tarp EDP siuntjo ir gavjo gavjas turi teis EDP laikyti siuntjo EDP ir veikti sutinkamai su ia prezumpcija, jeigu: siekiant nustatyti, ar EDP buvo siuntjo, gavjas tinkamai taik procedras, dl kuri buvo susitarta i anksto tarp ali; EDP, gautas gavjo, yra rezultatas veiksm tokioi asmens, kurio ryiai su siuntju ar bet kokiu jo agentu tok asmen galino prieiti prie metodo, naudojamo siuntjo, skirto EDP identifikuoti kaip jo EDP. Paragrafas 3 neta

elektronines komercijos reguliavimas tarptautineje ir es teiseje (civilka, 2001)

Documents