jūsų socialinės apsaugos teisės -...

Estijoje

Jūsų socialinės apsaugos teisės

Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis

Jūsų socialinės apsaugos teisės Estijoje

2012 m. liepos mėn 2

Šiame vadove pateikta informacija buvo parengta ir atnaujinta glaudžiai

bendradarbiaujant su Tarpusavio informavimo apie socialinę apsaugą sistemos (Mutual

Information System on Social Protection, MISSOC) nacionaliniais pranešėjais. Daugiau

informacijos apie MISSOC tinklą rasite internete

(http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=815).

Šiame vadove bendrais bruožais aprašomos socialinės apsaugos sistemos, kurios

veikia aptariamose šalyse. Daugiau informacijos galima rasti kituose MISSOC

leidiniuose; visi jie yra paskelbti nurodytoje interneto svetainėje. Taip pat galite

kreiptis į šio vadovo I priede išvardytas atsakingas institucijas.

Nei Europos Komisija, nei jokie Komisijai atstovaujantys asmenys neatsako už šiame

leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.

© Europos Sąjunga, 2012 m.

Leidžiama dauginti nurodžius šaltinį.

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=815




Turinys

I skyrius. Įžanga, organizavimas ir finansavimas ................................................... 4 Įžanga ........................................................................................................... 4 Socialinės apsaugos organizavimas ................................................................... 4 Finansavimas ................................................................................................. 5

II skyrių. Sveikatos priežiūra............................................................................... 6 Kada turite teisę į sveikatos priežiūros paslaugas? .............................................. 6 Ką apima? ..................................................................................................... 6 Kaip galima naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis? ...................................... 6

III skyrius. Piniginės ligos išmokos ...................................................................... 8 Kada turite teisę gauti pinigines ligos išmokas? .................................................. 8 Ką apima? ..................................................................................................... 8 Kaip galima gauti pinigines ligos išmokas? ......................................................... 8

IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos ...........................................................10 Kada turite teisę gauti motinystės arba tėvystės išmokas? ..................................10 Ką apima? ....................................................................................................10 Kaip galima gauti motinystės ir tėvystės išmokas? .............................................10

V skyrius. Invalidumo išmokos ...........................................................................11 Kada turite teisę gauti invalidumo išmokas? ......................................................11 Ką apima? ....................................................................................................11 Kaip galima gauti invalidumo išmokas? .............................................................12

VI skyrius. Senatvės pensijos ir išmokos .............................................................13 Kada turite teisę gauti senatvės išmokas? .........................................................13 Ką apima? ....................................................................................................13 Kaip galima gauti senatvės išmokas? ................................................................14

VII skyrius. Išmokos netekus maitintojo ..............................................................15 Kas turi teisę gauti išmokas netekus maitintojo? ................................................15 Ką apima? ....................................................................................................15 Kaip galima gauti išmokas netekus maitintojo? ..................................................16

VIII skyrius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos ........................17 Kada turite teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokas? .......17 Ką apima? ....................................................................................................17 Kaip galima gauti išmokas patyrus nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgus

profesine liga? ...............................................................................................17 IX skyrius. Šeimos išmokos ...............................................................................18

Kada turite teisę gauti išmokas šeimai? ............................................................18 Ką apima? ....................................................................................................18 Kaip galima gauti išmokas šeimai? ...................................................................20

X skyrius. Bedarbio išmokos ..............................................................................21 Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas? .........................................................21 Ką apima? ....................................................................................................21 Kaip galima gauti bedarbio išmokas? ................................................................22

XI skyrius: Minimalios lėšos ...............................................................................23 Kada turite teisę į minimalių lėšų apsaugą? .......................................................23 Ką apima? ....................................................................................................23 Kaip gali būti užtikrinama minimalių išteklių apsauga? ........................................24

XII skyrius: Ilgalaikė priežiūra ............................................................................25 Kada turite teisę į ilgalaikę priežiūrą? ...............................................................25 Ką apima? ....................................................................................................25 Kaip įgyjama teisė į ilgalaikę priežiūrą?.............................................................25

Priedas: Institucijų adresai ir interneto tinklalapiai ................................................26




I skyrius. Įžanga, organizavimas ir finansavimas

Įžanga

Socialinės apsaugos teisės iš esmės pagrįstos gyvenamąja vieta. Pilietybė nėra

įtraukta į reikalavimus, taigi socialinė apsauga apima ir nemažą dalį gyventojų, kurie

yra kitų šalių piliečiai.

Estijos socialinės apsaugos sistema remiasi trimis įmokomis pagrįstomis socialinės

apsaugos sistemomis, tai: pensijų draudimas, sveikatos draudimas ir nedarbo

draudimas. Pensijų draudimas ir sveikatos draudimas finansuojami iš socialinio

mokesčio, o nedarbo draudimas – iš nedarbo draudimo įmokų. Kitos sistemos (pagal

kurias mokamos išmokos šeimai, valstybės skiriamos bedarbio pašalpos, nacionalinė

pensija, išmokos mirties atveju ir socialinės išmokos neįgaliesiems) yra neįmokinės ir

finansuojamos iš bendrųjų valstybės pajamų.

Socialinės apsaugos organizavimas

Už socialinę apsaugą ir socialinę paramą atsako Socialinių reikalų ministerija

(Sotsiaalministeerium). Šiai ministerijai yra pavaldi valstybės įstaiga Socialinio

draudimo taryba (Sotsiaalkindlustusamet) ir du viešosios teisės reglamentuojami

juridiniai asmenys Sveikatos draudimo fondas (Eesti Haigekassa) ir Nedarbo draudimo

fondas (Eesti Töötukassa), administruojantys įvairių rūšių socialinę apsaugą.

Socialinio draudimo taryba administruoja pensijų draudimo, išmokų šeimai, socialinių

išmokų neįgaliesiems ir laidotuvių pašalpų sistemas. Ji taip pat tvarko apdraustųjų

asmenų ir išmokų gavėjų registrą. Taryba užtikrina, kad pensijos ir išmokos pagal

valstybės įstatymus ir tarptautinius susitarimus būtų mokamos laikantis nustatytų

terminų. Nuolatinį nedarbingumą vertina Tarybos medicinos komisija. Regioniniai

pensijų skyriai, pavaldūs Socialinio draudimo tarybai, nagrinėja prašymus skirti

minėtas išmokas ir tvarko jų mokėjimą per bankus arba pašto skyrius.

Nedarbo draudimo fondas tvarko nedarbo draudimo sistemą, kurios paskirtis – mokėti

nedarbo draudimo išmokas (töötuskindlustushüvitis) ir su kolektyviniu darbo sutarčių

nutraukimu bei darbdavio bankrotu susijusias išmokas. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. jis

taip pat administruoja bedarbio pašalpų sistemą (töötutoetus), o Fondui pavaldžios

regioninės užimtumo tarnybos nagrinėja prašymus, skiria ir moka pašalpas.

Sveikatos draudimo fondas valdo sveikatos draudimo sistemą, kurioje teikiamos

medicinos paslaugos, kompensuojamos vaistų kainos ir mokamos išmokos pinigais

(ligos, motinystės ir priežiūros). Fondas sudaro metines sutartis su medicinos

paslaugų teikėjais ir padengia išlaidas, kurių jie patiria pagal šias sutartis teikdami

medicinos paslaugas apdraustiesiems asmenims. Fondas taip pat tiesiogiai moka ligos,

motinystės ir priežiūros išmokas apdraustiesiems asmenims.

Kitos Socialinių reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos yra Sveikatos taryba

(Terviseamet), Valstybinė vaistų tarnyba (Ravimiamet) ir Darbo inspekcija

(Tööinspektsioon).

Socialinės paramos išmokas pinigais moka ir socialines paslaugas teikia savivaldos

institucijos.




Finansavimas

Sveikatos draudimas ir pensijų draudimas finansuojami iš įmokų – socialinio mokesčio

(33 %), kurį moka darbdavys. Nedarbo draudimas finansuojamas iš 4,2 % įmokų,

kurias moka darbdaviai ir darbuotojai. Socialines įmokas (socialinį mokestį ir nedarbo

draudimo įmokas) surenka Mokesčių taryba (Maksuamet).

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejais mokamų išmokų sistema

finansuojama iš socialinio mokesčio (darbdavių, savarankiškai dirbančių asmenų ir

valstybės mokamų įmokų), bendrųjų mokesčių ir pagal darbdavio civilinės

atsakomybės draudimą.

Papildomųjų pensijų sistemą, finansuojamą iš privalomų įmokų, administruoja atskiri

pensijų fondai, prižiūrimi Finansų ministerijos (Rahandusministeerium). Pensijų

fonduose privalo draustis 1983 m. ir vėliau gimę asmenys, o iki 1983 m. gimę

asmenys juose gali draustis savanoriškai. Ši pensijų sistema finansuojama

išankstinėmis įmokomis – dirbantis asmuo į pensijų fondą moka 2 % savo atlyginimo

neatskaičius mokesčių. Valstybė prideda 4 % iš dabartinio socialinio mokesčio (kuris

sudaro 33 %, kaip aprašyta pirmiau) ir pasilieka 29 %.

Visi asmenys gali savanoriškai mokėti papildomųjų pensijų kaupimo (3 „ramsčio“)

sistemos įmokas. Įmokas mokėjęs asmuo turi teisę gauti išmokas sulaukęs 55 metų,

jei yra visiškai ir visam laikui neįgalus ir nedarbingas.




II skyrių. Sveikatos priežiūra

Kada turite teisę į sveikatos priežiūros paslaugas?

Asmenys, kuriems taikoma ši sistema – tai pagal darbo sutartį ir savarankiškai

dirbantys asmenys, taip pat tam tikroms kategorijoms priskirti asmenys, kurių vardu

valstybė perveda socialinį mokestį. Asmenų, kurie turi teisę į sveikatos priežiūrą

nemokėdami socialinio mokesčio, kategorijos yra šios:

vaikai iki 19 metų;

studentai iki 24 metų, kurie mokosi dieniniame skyriuje;

valstybinės pensijos gavėjai;

nėščios moterys nuo tada, kai gydytojas nustato nėštumą;

apdraustojo asmens, kuriam iki pensinio amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai,

išlaikomas (-a) sutuoktinis (-ė).

Reikalaujamo laikotarpio išmokoms gauti paprastai nėra. Darbuotojai turi būti bent

vieną mėnesį dirbę pagal darbo sutartį. Savarankiškai dirbantiems asmenims šis

laikotarpis yra trys mėnesiai nuo užsiregistravimo Sveikatos draudimo fonde.

Ką apima?

Paslaugų, teikiamų pagal šią sistemą, skaičius priklauso nuo sveikatos draudimo

biudžeto apribojimų. Į paslaugų sąrašą, be kitų, įtrauktos:

bendrosios praktikos gydytojo ir specialistų konsultacijos (įskaitant atėjimą į

namus);

laboratoriniai bandymai.

prevencinė medicininė apžiūra;

išorės konsultacijų metu ir ligoninėje atliekami tyrimai ir procedūros;

priežiūra ligoninėje (įskaitant slaugos darbuotojų paslaugas ir būtinus vaistus);

nėščiųjų priežiūra iki gimdymo, gimdymas ir priežiūra po gimdymo.

Sveikatos draudimo sistema apima ir gydytojo išrašytus vaistus, kurie apdraustiesiems

asmenims teikiami mažesne kaina. Skirtumą vaistinėms padengia Sveikatos draudimo

fondas.

Kaip galima naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis?

Estijos nacionalinės sveikatos tarnybos sistema apima išmokas, susijusias su

medicininiu gydymu; pagal šią sistemą apdraustasis asmuo turi teisę pasirinkti

bendrosios praktikos gydytoją.

Pacientai padengia dalį išlaidų, apmokėdami išorės konsultacijų ir priežiūros ligoninėje

kasdienes išlaidas. Medicinos paslaugų teikėjai turi teisę prašyti, kad būtų apmokėtos

paciento lankymo namuose ir gydytojų specialistų išorės konsultacijų išlaidos, mokant

daugiausia 3,20 EUR. Ligoninės turi teisę prašyti padengti priežiūros ligoninėje




kasdienes išlaidas, mokant ne daugiau kaip 1,60 EUR per dieną, daugiausia dešimt

dienų.




III skyrius. Piniginės ligos išmokos

Kada turite teisę gauti pinigines ligos išmokas?

Piniginė ligos išmoka mokama apdraustajam asmeniui (neatsižvelgiant į reikalaujamą

laikotarpį išmokoms gauti) laikino nedarbingumo atveju, jei jis negauna darbo

užmokesčio, kuriam nedarbingumo laikotarpiu taikomas socialinis mokestis.

Ką apima?

Ligos išmokos koeficientas yra 70 % darbo užmokesčio gydymo ligoninėje,

ambulatorinio gydymo ir karantino atveju, 100 % – nelaimingo atsitikimo darbe ar

profesinės ligos atveju. Bazinis darbo užmokestis, kuriam taikomas išmokos

koeficientas – tai apdraustojo asmens vidutinės dienos pajamos (kurioms taikomas

socialinis mokestis). Savarankiškai dirbančių asmenų bazinis darbo užmokestis yra

tas, nuo kurio apdraustasis asmuo mokėjo socialinį mokestį per praėjusius

kalendorinius metus. Nėra nustatyta nei didžiausia ligos išmokos riba, nei darbo

užmokesčio, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant išmoką, riba. Ligos išmoka mokama

nuo kitos kalendorinės dienos po tos dienos, kuriai išduota pirminė nedarbingumo

atostogų pažyma; taigi taikomas 4 dienų laukimo laikotarpis. Ligos išmoka

apdraustajam asmeniui mokama nuo ketvirtosios nedarbingumo dienos. Nuo

ketvirtosios iki aštuntosios apdraustojo asmens ligos dienos ligos išmoką moka

darbdavys. Ji sudaro 70 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Vėliau ligos išmoką

moka Sveikatos draudimo fondas.

Paprastai piniginė išmoka ligos atveju mokama iki nedarbingumo atostogų pabaigos,

kuri nurodyta ligos lapelyje, bet ne ilgiau kaip 182 kalendorines dienas iš eilės per

vienerias nedarbingumo atostogas. Tuberkuliozės atveju išmoka gali būti mokama

ilgiausiai 240 kalendorinių dienų iš eilės. Laikino paskyrimo dirbti kitą darbą dėl

sveikatos būklės atveju ligos išmoka yra lygi skirtumui tarp ankstesniojo ir naujojo

darbo užmokesčio; ji mokama ilgiausiai 60 dienų. Apdraustieji asmenys, kurie slaugo

sergantį šeimos narį, turi teisę į slaugos išmoką, mokamą ilgiausiai 14 dienų. Ligos ir

slaugos išmokoms taikomas pajamų mokestis.

Nedarbingumą procentų dešimtimis (10 %, 20 %, 30 % ir t. t. iki 100 %) vertina

gydytojų komisija. Neįgalumo ir nedarbingumo vertinimo procedūra yra tokia pati,

tačiau kriterijai, kuriais vadovaujamasi siekiant nustatyti nedarbingumo ir neįgalumo

lygį, yra skirtingi.

Specialieji priedai skiriami sergančių vaikų slaugymo išlaidoms padengti (išsami

informacija pateikta MISSOC lentelėse).

Mirties atveju išmoka neskiriama.

Kaip galima gauti pinigines ligos išmokas?

Prašymus reikėtų pateikti Sveikatos draudimo fondui. Prie prašymo reikėtų pridėti

pažymą (ligos lapelį), kurią išduoda gydantis gydytojas. Išmokos mokamos ligos,

sužeidimo, karantino atvejais ir tada, kai apdraustasis asmuo dėl savo sveikatos

http://www.missoc.org/MISSOC/comparativeTables




būklės laikinai paskiriamas dirbti kitą darbą. Išmokos pervedamos į apdraustojo

asmens einamąją sąskaitą.




IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos

Kada turite teisę gauti motinystės arba tėvystės išmokas?

Gimdymo išmokos pinigais mokamos apdraustoms moterims laikino nedarbingumo dėl

nėštumo ar gimdymo laikotarpiu. Išmoka mokama nuo pažymos apie nėštumą

išdavimo dienos; laukimo laikotarpio nėra.

Ką apima?

Gimdymo išmokos koeficientas yra 100 % uždarbio, kuriuo remiantis apskaičiuojama

išmoka. Išmoka mokama laikotarpiu iki ir po gimdymo, ilgiausiai 140 dienų. Kiekviena

nėščia moteris, kuri dėl savo būklės turi laikinai pakeisti darbą, iki motinystės atostogų

pradžios gauna sumą, lygią skirtumui tarp naujojo ir ankstesniojo darbo užmokesčio.

Gimdymo išmokai pinigais taikomas pajamų mokestis.

Teikiama nemokama nėščiųjų ir sveikatos priežiūra.

Kaip galima gauti motinystės ir tėvystės išmokas?

Prašymus reikėtų pateikti Sveikatos draudimo fondui.




V skyrius. Invalidumo išmokos

Kada turite teisę gauti invalidumo išmokas?

Yra dvi invalidumo pensijų rūšys: nedarbingumo pensija ir nacionalinė nedarbingumo

pensija. Estijoje teisę gauti nedarbingumo pensiją turi šioje šalyje gyvenantys

asmenys nuo 16 metų iki pensinio amžiaus, kurių nuolatinis nedarbingumas siekia

bent 40 % ir kurie pensijos skyrimo dieną yra išdirbę bent metus, suteikiančius teisę į

pensiją (kai asmeniui yra nuo 25 iki 26 metų). Kas trejus metus prisideda po vienus

metus ir 60 metų asmuo turi būti išdirbęs 14 metų.

Asmenys, kurių nuolatinis nedarbingumas yra bent 40 %, ir kurie nėra išdirbę tiek

metų, kiek reikalaujama, kad turėtų teisę į nedarbingumo pensiją, turi teisę į

nacionalinę nedarbingumo pensiją, jei gyveno Estijoje bent metus iki prašymo

pateikimo ir negauna kitos valstybės pensijos.

Visiškas (100 %) nedarbingumas apibrėžiamas kaip padėtis, kai asmuo negali

pakankamai užsidirbti pragyvenimui dėl sunkaus funkcinio neįgalumo, kuris yra ligos

ar sužeidimo pasekmė. Dalinis nedarbingumas (10–90 %) apibrėžiamas kaip padėtis,

kai asmuo gali dirbti ir užsidirbti pragyvenimui, bet dėl sunkaus funkcinio neįgalumo,

kuris yra ligos ar sužeidimo pasekmė, negali dirbti savo sugebėjimus atitinkančio

darbo tiek laiko, kiek paprastai dirbama šalyje (t. y. 40 valandų per savaitę).

Ką apima?

Apskaičiuojant nedarbingumo pensiją apskaičiavimo pagrindu pasirenkama didesnė iš

toliau nurodytų dviejų sumų:

senatvės pensijos, apskaičiuojamos taikant asmens darbo stažo, suteikiančio teisę į

pensiją, ir pensijų draudimo koeficientus, suma (t. y. vidutinės senatvės pensijos

suma);

asmens, išdirbusio 30 metų, suteikiančių teisę į pensiją, senatvės pensijos suma.

Nedarbingumo pensija apskaičiuojama apskaičiavimo bazei taikant koeficientą,

atitinkantį nedarbingumo laipsnį, bet nėra mažesnė už nacionalinės pensijos normą

(rahvapensioni määr). Nacionalinės pensijos norma yra 134,10 EUR per mėnesį.

Nacionalinė nedarbingumo pensija apskaičiuojama nacionalinės pensijos normai

taikant koeficientą, atitinkantį nedarbingumo laipsnį. Nedarbingumo pensija ir

nacionalinė nedarbingumo pensija skiriamos tokiam laikui, kiek trunka

nedarbingumas.

Nedarbingumas gali būti nustatytas šešiems mėnesiams, metams, dvejiems, trejiems,

penkeriems metams arba iki pensijos, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams.

Asmenys, kurie gauna nedarbingumo pensiją ir sulaukia pensinio amžiaus, perkeliami į

senatvės pensijos sistemą. Pensinio amžiaus sulaukę nacionalinės nedarbingumo

pensijos gavėjai perkeliami į nacionalinės senatvės pensijos sistemą.




Kaip galima gauti invalidumo išmokas?

Prašymus reikėtų teikti regioniniams pensijų skyriams prie Socialinio draudimo

tarybos.




VI skyrius. Senatvės pensijos ir išmokos

Kada turite teisę gauti senatvės išmokas?

Senatvės pensijų sistema pagrįsta trimis ramsčiais, tai:

valstybinė pensijų draudimo sistema (pirmoji pakopa);

privalomojo kaupimo pensijų sistema (antroji pakopa, nustatyta 2002 m. liepos

mėn.);

savanoriškojo kaupimo pensijos pagal privačią sistemą (trečioji pakopa).

Pirmoji pakopa

Valstybinė pensijų draudimo sistema yra dviejų lygių: su darbo stažu susijusi senatvės

pensija ir nustatyto dydžio nacionalinė pensija.

Gauti senatvės pensiją turi teisę apdraustieji asmenys, kurie turi bent 15 metų darbo

stažą, suteikiantį teisę į senatvės pensiją Estijoje. Vyrų pensinis amžius yra 63 metai,

moterų – 61,5 metų. 2016 m. pensinis amžius bus suvienodintas, palaipsniui didinant

moterų pensinį amžių.

Nustatyto dydžio nacionalinė pensija mokama kiekvienam Estijoje gyvenančiam

asmeniui, kuris sulaukė 63 metų, gyveno Estijoje bent penkerius metus iki prašymo

skirti pensiją pateikimo dienos, bet neturi 15 m. darbo stažo, suteikiančio teisę į

senatvės pensiją Estijoje. Pensijos prašantis asmuo turi būti gyvenęs Estijoje bent

5 metus prieš pat prašymo skirti pensiją pateikimą.

Toliau kalbama tik apie pirmojo ramsčio pensijas.

Antroji pakopa

Įmokas pagal antrąjį ramstį privalo mokėti po 1983 m. gimę asmenys. Visi kiti pagal

darbo sutartis dirbantys asmenys neprivalo priklausyti šiai sistemai.

Trečioji pakopa

Yra dvi priklausymo savanoriškoms papildomosioms pensijų sistemoms pagal trečiąjį

ramstį formos: pensijų draudimo polisas, kurį siūlo patvirtintos privačios draudimo

kompanijos, ir privačių fondų valdytojų valdomi pensijų fondai.

Ką apima?

Apskaičiuojant senatvės pensiją atsižvelgiama į tris dalykus:

į visiems vienodą nustatyto dydžio bazinę sumą, kuri yra solidarumo elementas

sistemoje (šiuo metu 114,65 EUR);

į iki 1998 m. gruodžio 31 d. įgytus darbo laikotarpius;

į pensijų draudimą, taikomą po 1999 m. sausio 1 d. įgytiems darbo laikotarpiams.




Iš esmės apskaičiuojant pensiją į iki 1999 m. sausio 1 d. įgytas teises atsižvelgiama

pagal darbo laikotarpius, o nuo 1999 m. sausio 1 d. naujosios teisės į pensiją įgyjamos

pagal socialinio mokesčio mokėjimą.

Asmenys, kurie neturi pakankamo darbo stažo, bet sulaukė 63 metų amžiaus ir

gyveno Estijoje bent penkerius metus iki prašymo skirti pensiją pateikimo dienos, turi

teisę į nacionalinę pensiją (2012 m. jos dydis – 134,10 EUR).

Pensijoms ir trims jų dydį lemiantiems veiksniams taikoma metinė indeksacija pagal

indeksą, pagrįstą (atitinkamai 20 % : 80 %) vartotojų kainų indekso ir pajamų iš

socialinio mokesčio didėjimu.

Pagal Estijoje taikomus mokesčių įstatymus mėnesio pensijos dalis, viršijanti 192 EUR,

yra apmokestinama. Apmokestinant atsižvelgiama ne į mėnesius, už kuriuos buvo

atliktas mokėjimas atgaline data, o į faktinę už atitinkamą mėnesį pervestą sumą.

2012 m. kiekvieno asmens neapmokestinamos pajamos yra 144 EUR.

Galima gauti pensiją nesulaukus nustatyto pensinio amžiaus (arba, atvirkščiai, atidėti

pensijos gavimą) taikant aktuarinį koregavimą.

Kaip galima gauti senatvės išmokas?


tarybos.

Išmokos pervedamos į gavėjo asmeninę banko sąskaitą.




VII skyrius. Išmokos netekus maitintojo

Kas turi teisę gauti išmokas netekus maitintojo?

Kaip ir senatvės ir invalidumo pensijų atveju maitintojo netekimo rizika draudžiama

dviem pensijų rūšimis: pensija netekus maitintojo ir nacionalinė pensija netekus

maitintojo. Į maitintojo netekimo pensiją turi teisę mirusio apdraustojo asmens šeimos

nariai, kurie buvo jo išlaikomi, su sąlyga, kad jo mirties dieną pagal įgytą darbo stažą

jis turėtų teisę į nedarbingumo ar senatvės pensiją. Jei ši sąlyga neįvykdoma,

maitintojo netekę asmenys turi teisę į nacionalinę pensiją netekus maitintojo, su

sąlyga, kad miręs apdraustasis asmuo iki savo mirties bent metus gyveno Estijoje.

Pensija netekus maitintojo ir nacionalinė pensija netekus maitintojo nemokamos

asmenims, kurie verčiasi profesine veikla, išskyrus vaikus iki 18 metų ir studentus iki

24 metų, besimokančius dieniniame skyriuje.

Ką apima?

Atsižvelgiant į mokėtas įmokas, išmokas turi teisę gauti mirusio asmens sutuoktinis (-

ė), vaikai ir tam tikromis aplinkybėmis kiti artimieji, pavyzdžiui, broliai, seserys arba

tėvai.

Pensija netekus maitintojo apskaičiuojama panašiai, kaip ir nedarbingumo pensija.

Tam pasirenkama didesnė iš toliau nurodytų dviejų sumų:

senatvės pensijos, apskaičiuojamos taikant asmens darbo stažo, suteikiančio teisę į

pensiją, ir pensijų draudimo koeficientus, suma (t. y. vidutinės senatvės pensijos

suma);

asmens, išdirbusio 30 metų, suteikiančių teisę į pensiją, senatvės pensijos suma.

Faktinė maitintojo netekusio asmens pensijos suma siekia:

100 % teorinės pensijos, jei buvo išlaikomi trys ar daugiau asmenų;

80 % teorinės pensijos, jei buvo išlaikomi du asmenys;

50 % teorinės pensijos, jei buvo išlaikomas vienas asmuo.

Nacionalinė pensija netekus maitintojo apskaičiuojama taikant tuos pačius

koeficientus, bet jie taikomi nacionalinei pensijai.

Laidojimo pašalpa

Laidotuvių išmoka skiriama siekiant padengti dalį laidotuvių rengėjo išlaidų. Laidotuvių

išmoka gali būti skiriama tik vietos savivaldos institucijai, kuri surengė laidotuves

mirus asmeniui, kurio tapatybė nenustatyta arba kuris neturėjo artimųjų. Išmokos

dydį kiekvienais finansiniais metais atskirai nustato Riigikogu. 2012 m. laidojimo

išmoka buvo 191,74 EUR.




Kaip galima gauti išmokas netekus maitintojo?


tarybos.




VIII skyrius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos

Kada turite teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokas?

Estijoje socialinė apsauga, teikiama nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos

atveju, nesudaro atskiros sistemos.

Sveikatos priežiūros išlaidos dengiamos ir piniginės ligos išmokos mokamos pagal

sveikatos draudimo sistemą. Trumpalaikės išmokos mokamos pagal sveikatos

draudimą, o ilgalaikės – pagal pensijų draudimą.

Draudžiama rizika apima nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas. Socialinių

reikalų ministerija yra patvirtinusi profesinių ligų sąrašą.

Ką apima?

Nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atveju išmokos koeficientas yra 100 %

uždarbio, kuriuo remiantis apskaičiuojama išmoka, taigi didesnis nei kitais atvejais

(80 % pagal gydymo būdą).

Tačiau Sveikatos draudimo fondas privalo padengti atsakingam darbdaviui susidarantį

skirtumą. Išskyrus šį skirtumą tokios pat taisyklės taikomos ir kitoms ligos piniginėms

išmokoms.

Nuolatinio nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atveju

pagal valstybinį pensijų draudimą skiriama ir mokama nedarbingumo pensija.

Nedarbingumo pensijoms taikomos bendrosios taisyklės, tik neprivaloma būti įgijus

draudimo laikotarpį, suteikiantį teisę į išmokas.

Mirties atveju darbdavys privalo padengti laidotuvių išlaidas. Darbdavys taip pat gali

būti įpareigotas padengti papildomų paslaugų, įskaitant vaistus ir medicinos įrangą,

išlaidas ir susijusias kelionės išlaidas.

Kaip galima gauti išmokas patyrus nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgus profesine liga?

Pirmiausia reikėtų pateikti prašymą darbdaviui.




IX skyrius. Šeimos išmokos

Kada turite teisę gauti išmokas šeimai?

Išmokos šeimai

Visi Estijoje gyvenantys asmenys turi teisę į socialines pašalpas šeimai. Konkrečios

išmokos mokamos, jei įvykdytos specialios sąlygos, taip pat dėl amžiaus žr. skyrelį

„Ką apima?“).

Išmokos tėvams

Išmoka tėvams mokama Estijoje gyvenančiam ir vaiko priežiūros atostogų išėjusiam

tėvui ar motinai arba vaiko globėjui.

Pašalpa vaiko priežiūrai kiekvieną mėnesį mokama tėvams, auginantiems

ikimokyklinio amžiaus vaikus. Šiai pašalpai netaikoma jokie su pajamomis susiję

reikalavimai. Ji teikiama šiems asmenims:

asmenims, išėjusiems vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sukaks treji metai;

tėvams, auginantiems vaikus nuo trejų iki aštuonerių metų, kai šeimoje yra dar

vienas trejų metų neturintis vaikas;

tėvams, auginantiems tris (ar daugiau) aštuonerių metų neturinčius vaikus.

Pašalpa vaiko priežiūrai nemokama kartu su motinystės pašalpa arba pašalpa tėvams,

skirta tam pačiam vaikui.

Pašalpa šeimai, auginančiai septynis ar daugiau vaikų – tai mėnesinė pašalpa,

mokama tėvui, globėjui ar asmeniui, auginančiam ne mažiau kaip septynis vaikus,

gaunančiam pašalpą šeimai.

Pašalpa neįgaliam vaikui mokama kas mėnesį.

Ką apima?

Išmokos vaikams

Išmokų vaikams sistema apima šių rūšių išmokas:

pašalpą vaikui;

pašalpą vienišai motinai (vienišam tėvui);

pašalpą armijoje tarnaujančio asmens vaikui;

priėmimo į šeimą pašalpą;

pašalpą gimus vaikui;

įvaikinimo pašalpą;

pašalpą savarankiško gyvenimo pradžiai;

pašalpą 7 ar daugiau vaikų auginančiam tėvui arba motinai.




Pašalpa vaikui

Šios išmokos mokamos kiekvieną mėnesį. Joms netaikoma pajamų sąlyga. Išmokos

apskaičiuojamos pagal pašalpos vaikui dydį (9,59 EUR) ir finansuojamos iš valstybės

biudžeto.

Teisę į šią pašalpą turi visi vaikai nuo gimimo iki 16 metų. Vaikai, lankantys pradinę,

vidurinę mokyklą arba profesinio mokymo įstaigą, kurioje suteikiamas vidurinis

išsilavinimas, besimokantys dieniniame skyriuje arba, dėl su sveikata susijusių

priežasčių, kitokiu būdu, turi teisę gauti pašalpą iki 19 metų. Sulaukus tokio amžiaus

pašalpa mokama iki mokslo metų pabaigos.

Pašalpa armijoje tarnaujančio asmens vaikui

Pašalpa armijoje tarnaujančio asmens vaikui mokama kiekvienam armijoje

tarnaujančio asmens vaikui visą jo tarnybos armijoje laiką; jos dydis kiekvienam

vaikui – pašalpos vaikui suma, padauginta iš penkių.

Priėmimo į šeimą pašalpa

Priėmimo į šeimą pašalpos vieno mėnesio išmokos dydis – pašalpos vaikui suma,

padauginta iš dešimt. Ši pašalpa mokama iki 16 metų arba iki 19 metų, jei jaunuolis

mokosi dieniniame skyriuje.

Pašalpa vienišai motinai

Vaikai, kurių gimimo liudijime tėvas nenurodytas, turi teisę į pašalpą vienišo tėvo

vaikui, kuri mokama kiekvieną mėnesį; jos dydis – pašalpos vaikui suma, padauginta

iš dviejų.

Pašalpa gimus vaikui ir įvaikinimo pašalpa

320 EUR dydžio pašalpa gimus vaikui mokama gimus kiekvienam vaikui, išskyrus

atvejus, kai vaikas gimsta negyvas. Vienkartinė 320 EUR įvaikinimo pašalpa mokama

už kiekvieną įvaikintą vaiką.

Pašalpa savarankiško gyvenimo pradžiai

Kiekvienas asmuo, kuris nėra išlaikomas tėvų ir kuris augo socialinės pagalbos

įstaigoje arba specialiųjų poreikių vaikų globos įstaigoje, turi teisę į pašalpą

savarankiško gyvenimo pradžiai, kai pradeda savarankiškai gyventi naujame būste.

Šios pašalpos dydis – pašalpos vaikui suma, padauginta iš keturiasdešimties.

Išmoka tėvams

Šiomis išmokomis užtikrinamos pajamos, lygios pajamų neturintiems asmenims

skirtoms išmokoms (100 % bazinio darbo užmokesčio). Išmokos tėvams skiriamos

nuo kitos dienos, kai baigiamos mokėti motinystės išmokos, ir mokamos ilgiausiai 435

dienas.

Vaiko priežiūros pašalpa

Pašalpos vaiko priežiūrai dydis priklauso nuo šeimoje auginamų vaikų amžiaus ir

skaičiaus. Kiekvienam trejų metų neturinčiam vaikui skirta pašalpa siekia 38,35 EUR.




Yra ir papildomoji vaiko priežiūros pašalpa, kurios dydis – 6,40 EUR per mėnesį ir kuri

mokama tėvams ir motinoms, auginantiems metų neturinčius vaikus.

Jei be vieno (ar daugiau) vaiko, neturinčio trejų metų, šeima augina ir vaikus nuo

trejų iki aštuonerių metų (arba baigiančius pirmąją mokyklos klasę), jai skiriama

19,18 EUR kiekvienam tokio amžiaus vaikui.

Pašalpa vaiko priežiūrai pridedama prie paprastos pašalpos, neatsižvelgiant į tai, ar

tėvas dirba, ar ne.

Pašalpa šeimai, auginančiai septynis ir daugiau vaikų

Šia pašalpa kompensuojamos išlaidos, kurias patiria tėvas, neturintis galimybių dirbti

visu etatu. Taip tokiam tėvui ateityje užtikrinamas sveikatos, pensijų draudimas ir

didesnė senatvės pensija. 2012 m. šios pašalpos dydis buvo lygus vaiko priežiūros

pašalpos sumai, padaugintai iš 2,2, t. y. 168,74 EUR.

Pašalpa neįgaliam vaikui

Vaikui, turinčiam nesunkų neįgalumą, pašalpos dydis – 270 % socialinės išmokos, o

sunkų arba visišką neįgalumą – 315 % socialinės išmokos. Socialinės išmokos dydį

(šiuo metu 25,57 EUR) nustato parlamentas, balsuodamas dėl valstybės biudžeto.

Kaip galima gauti išmokas šeimai?

Prašymą reikėtų pateikti Sveikatos draudimo tarybai. Prašymą skirti išmokas šeimai

taip pat galima pateikti elektroninėmis priemonėmis Piliečių portale.

http://www.ensib.ee/




X skyrius. Bedarbio išmokos

Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas?

Socialinė apsauga nuo nedarbo rizikos yra dviejų lygių:

nedarbo draudimo išmokos, susietos su pajamomis ir finansuojamos iš privalomojo

draudimo sistemos įmokų;

vienodo dydžio valstybinės bedarbio pašalpos, finansuojamos iš bendro valstybės

biudžeto.

Teisei į bedarbio išmokas įgyti reikia būti užsiregistravus įdarbinimo agentūroje.

Nedarbo draudimo sistema

Nedarbo draudimas apima visus pagal darbo sutartį dirbančius asmenis. Jis

netaikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, administracinių tarybų nariams,

juridinių asmenų priežiūros institucijoms ir tam tikrų kategorijų valstybės

tarnautojams, dirbantiems konstitucinėse įstaigose. Teisei į bedarbio išmokas įgyti

reikia per 36 praėjusius mėnesius bent 12 mėnesių būti mokėjus nedarbo draudimo

įmokas.

Be to, kad būtų skirta nedarbo draudimo išmoka (töötuskindlustushüvitis),

suinteresuotas asmuo turi būti:

bedarbis ne savo noru;

nedirbantis;

darbingas ir galintis be jokių kliūčių dirbti tinkamą darbą;

galintis dirbti visą darbo dieną;

nuo 16 metų iki pensinio amžiaus, išskyrus ankstyvą pensiją gaunančius asmenis;

registruotas kaip bedarbis Darbo rinkos valdyboje;

aktyviai ieškantis darbo.

Valstybinė bedarbio pašalpa

Valstybinė bedarbio pašalpa skiriama atsižvelgiant į pajamas ir mokama tik

bedarbiams, kurių pajamos mažesnės už bedarbio pašalpą. Bedarbio pašalpa

(töötutoetus) gali būti skiriama asmeniui, kuris savo arba ne savo noru yra bedarbis ir

atitinka minėtas sąlygas. Be to, asmuo turi gyventi Estijoje, taip pat atitikti

asmeniniame darbo paieškos plane nustatytas sąlygas ir vykdyti jame nustatytas

užduotis.

Ką apima?

Nedarbo draudimo sistema

Nedarbo draudimo išmokos sudaro 50 % apdraustojo asmens ankstesnio darbo

užmokesčio (daugiausia iki trijų vidutinių darbo užmokesčių); jos mokamos 100 dienų

nuo nedarbo pradžios. Vėliau išmoka sudaro 40 % uždarbio, kuriuo remiantis

apskaičiuojama išmoka.




Bedarbio išmoka mokama nuo 6 mėnesių iki vienų metų, atsižvelgiant į jos paprašiusio

asmens draustumą.

Išmokos mokamos aštuntą dieną nuo prašymo pateikimo dienos, t. y. praėjus

septynių dienų laukimo laikotarpiui. Nedarbo draudimo išmokos apima ir išmokas

(nesumokėtą darbo užmokestį, atostoginius ir darbo sutarties nutraukimo išmokas),

kurios turi būti mokamos darbuotojams kolektyvinio atleidimo iš darbo ar nemokumo

atveju. Išmokos finansuojamos tik iš darbdavio įmokų ir yra apmokestinamos.

Valstybinė bedarbio pašalpa

Valstybinė bedarbio pašalpa apskaičiuojama pagal dienos bedarbio išmoką, kurios

dydis 2,11 EUR. Taikomas septynių dienų laukimo laikotarpis: išmokos pradedamos

mokėti aštuntą dieną nuo užsiregistravimo įdarbinimo įstaigoje dienos. Tam tikroms

bedarbių kategorijoms, pavyzdžiui, neseniai diplomus gavusiems studentams ar

asmenims, kurie buvo atleisti iš darbo darbdaviui praradus pasitikėjimą jais, laukimo

laikotarpis pratęsiamas iki 60 dienų. Bedarbio pašalpa mokama ilgiausiai 270 dienų.

Šis laikotarpis gali būti pratęstas, jei asmeniui lieka mažiau kaip 180 dienų iki pensinio

amžiaus.

Kvalifikacijos kėlimo pašalpa skiriama, jei jos gavėjas dalyvauja kvalifikacijos kėlimo

kursuose. Ši pašalpos nustatyta dienos suma yra 3,84 EUR ir ji mokama už kiekvieną

mokymo dieną. Valstybinė bedarbio pašalpa ir kvalifikacijos kėlimo pašalpa

neapmokestinamos.

Kaip galima gauti bedarbio išmokas?

Reikėtų pateikti prašymą atitinkamam draudimo fondui. Nedarbo draudimo išmokos ir

valstybinė bedarbio pašalpa pervedamos į apdrausto asmens asmeninę banko

sąskaitą.




XI skyrius: Minimalios lėšos

Kada turite teisę į minimalių lėšų apsaugą?

Minimalų pragyvenimo lygį užtikrinanti išmoka

Šią išmoka gali gauti visi gyventojai, kurių pajamos ir turtas nesiekia tam tikro dydžio.

Jie neprivalo būti Estijos piliečiai. Jie gali būti bet kokio amžiaus.

Pagrindinis šios sistemos tikslas – užtikrinti, kad šeimos arba vieniši asmenys,

sumokėję būsto išlaidas (neviršijančias nustatytų ribų), vis dar turėtų lėšų pragyventi,

atitinkančių pragyvenimo lygį. Šį minimalų pragyvenimo lygį kiekvienais metais

nustato parlamentas.

Pašalpos neįgaliems asmenims

Socialinėmis išmokomis iš dalies kompensuojamos papildomos su neįgalumu susijusios

išlaidos. Taip siekiama padėti neįgaliesiems savarankiškai gyventi, taip pat sudaryti

sąlygas lygioms galimybėms ir socialinei integracijai.

Šios išmokos paprastai skiriamos asmenims, turintiems nesunkų, vidutinio sunkumo ar

sunkų neįgalumą, dėl kurio tenka patirti papildomų išlaidų.

Bedarbio pašalpa

Žr. Skyrių apie bedarbio pašalpas.

Ką apima?


Minimalų pragyvenimo lygį užtikrinanti išmoka nustatoma remiantis minimaliomis

išlaidomis maistui, drabužiams, apavui ir kitoms prekėms bei paslaugoms,

reikalingoms pagrindiniams poreikiams patenkinti. Šios išmokos mėnesinė suma yra:

vienišam asmeniui arba šeimą išlaikančiam asmeniui – 76,70 EUR);

kiekvienam papildomam šeimos nariui (įskaitant vaikus) – 61,36 EUR.

Minimalų pragyvenimo lygį užtikrinančios išmokos gavėjas, kurio visi šeimos nariai yra

nepilnamečiai (iki 18 metų), kartu su šia išmoka turi teisę gauti papildomą socialinę

išmoką (Täiendav sotsiaaltoetus) – 15 EUR.

Išmokų gavimo laikotarpis neribojamas. Išmokų mokėjimas atnaujinamas kas mėnesį.


Yra septynių rūšių išmokos (pašalpa neįgaliam vaikui, pašalpa neįgaliam

suaugusiajam, pašalpa padedančiajam asmeniui, pašalpa neįgaliam tėvui arba

motinai, pašalpa lavinimui, pašalpa reabilitacijai ir pašalpa nuolatiniam mokymuisi).

Jos skirtos padėti asmenims padengti išlaidas, susijusias su reabilitacija, specialiojo




ugdymo srities poreikiais ar pagalba, profesiniu mokymu ir darbu, asmenine pagalba

ar įranga, naudojimusi transportu ar kitomis viešosiomis paslaugomis.

Išmokos neįgaliam suaugusiajam mokamos kiekvieną mėnesį, siekiant iš dalies

kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su neįgalumu ir veikla, numatyta pagal

individualų reabilitacijos planą, išskyrus veiklą, finansuojamą iš kitų valstybės išteklių.

Taigi, manoma, kad turintieji teisę į šias išmokas asmenys galės pasinaudoti

reabilitacijos paslaugomis ir kitais jų veiklos gebėjimus galinčiais pagerinti veiksmais,

bet asmenys nėra baudžiami, jei to nedaro. Rengiant naują reabilitacijos planą ir iš

naujo įvertinant neįgalumo lygį (kas pusę metų, kasmet ar kas trejus metus)

įvertinama, kokiu mastu įgyvendinti ankstesniame reabilitacijos plane nustatyti tikslai

ir kokios pažangos pasiekta.

Kaip gali būti užtikrinama minimalių išteklių apsauga?


Reikėtų pateikti prašymą vietos administracijai, kurios jurisdikcijai priklauso asmuo

pagal nuolatinę gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip 20-tą to paties mėnesio dieną.

Prašantis asmuo turi nurodyti asmenų, kuriems prašoma pragyvenimo išmokos,

vardus, pavardes ir asmens kodus arba gimimo datas. Prie prašymo reikia pridėti šiuos

dokumentus:

pažymą, patvirtinančią teisę gyventi būste;

pažymą apie praėjusio mėnesio pajamas atskaičius mokesčius (įskaitant pašalpas,

mokamas vienišam asmeniui arba šeimos nariams);

nustatytas būsto išlaidas per atitinkamą mėnesį.

Kilus abejonių dėl pajamas patvirtinančių dokumentų ir gyvenamosios vietos duomenų

tikrumo, dokumentai ir informacija pateikiami patikrinti Mokesčių ir muitų tarybos

regioniniam padaliniui (Maksu – ja Tolliamet) arba įgaliotam gyventojų registro

tvarkytojui. Siekiant užtikrinti teisę atmesti pragyvenimo išmokos prašymą remiantis

turto vertinimu, vietos valdžios institucijų pareigūnai turi teisę prašyti atitinkamo

asmens arba kitų asmenų suteikti papildomos informacijos (pavyzdžiui, ar yra

pagrindo manyti, kad suinteresuotas asmuo tyčia pateikė klaidingus duomenis).


Neįgalumo lygį ir papildomų išlaidų dydį nustato medicinos ekspertų komisijos, bet

kriterijai ir procedūros labai skiriasi nuo tų, kurie taikomi nustatant nedarbingumą.

Medicinos ekspertų komisija atsižvelgia ir į asmens veiklos gebėjimų padidėjimo

galimybę po reabilitacijos.




XII skyrius: Ilgalaikė priežiūra

Kada turite teisę į ilgalaikę priežiūrą?

Ilgalaikė priežiūra – tai socialinė paslauga (išmoka natūra), organizuojama regioniniu

lygmeniu.

Ilgalaikės priežiūros paslaugomis gali naudotis visi vyresni kaip 18 metų asmenys, jei

nustatoma, kad jiems būtina priežiūra. Reikalaujamo laikotarpio išmokai gauti

nenustatyta, nors atliekamas turimų išteklių nustatymas ir įvertinami asmens

funkciniai gebėjimai. Vertinimą atlieka gydytojai, slaugytojai arba socialiniai

darbuotojai.

Išmoka priežiūros paslaugas teikiančiam asmeniui

Išmoka priežiūros paslaugas teikiančiam asmeniui gali būti skiriama asmenims, kurie

padeda patvirtintą invalidumą turintiems asmenims atlikti kasdienius veiksmus

(mokėti mokesčius, prireikus nuvykti pas gydytoją arba į banką) ir taip pat teikia

priežiūros namuose paslaugas (padeda asmeniui pavalgyti, apsirengti, skalbtis;

padeda atlikti namų ruošos – valymo, maisto gaminimo, produktų pirkimo – darbus).

Ką apima?

Atsakomybė už ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimą padalyta sveikatos priežiūros ir

socialinės pagalbos sistemoms. Sveikatos priežiūros sistemoje teikiamos slaugos,

pagyvenusių asmenų poreikių vertinimo ir slaugos namuose paslaugos. Socialinės

pagalbos sistemoje skiriama ilgalaikė priežiūra socialinėse įstaigose, dienos priežiūros

centruose (dienos priežiūra), priežiūra namuose ir apgyvendinimo paslaugos bei kitos

socialinės paslaugos.

Asmenims, kurių priklausomumas minimalus, teikiamos priežiūros namuose arba

dienos priežiūros paslaugos. Šeimos nariai privalo padengti dalį ilgalaikės priežiūros

išlaidų, bet jei jiems nepakanka išteklių, atsakomybę perima vietos administracija.

Išmoka priežiūros paslaugas teikiančiam asmeniui

Kai kuriose vietos administracijose ši išmoka mokama neįgaliam asmeniui. Jos

mokėjimo sąlygas nustato vietos administracijos, todėl jos gali būti skirtingos.

Pagrindinė sąlyga – kad prižiūrintį šeimos narį paskirtų vietos administracija. Sumą

nustato vietos valdžios institucijos.

Kaip įgyjama teisė į ilgalaikę priežiūrą?

Prašymą skirti paramą reikėtų pateikti atsakingai vietos administracijai.

Priežiūros poreikį įvertina socialinis darbuotojas, o slaugos poreikį – gydytojas.

Valstybė sukūrė priemonę, pagal kurią vietos administracijų socialiniai darbuotojai

vertina priežiūros poreikį.




Priedas: Institucijų adresai ir interneto tinklalapiai

Daugiau informacijos apie nustatytas sąlygas ir socialinės apsaugos išmokas

asmenims Estijoje galima gauti iš socialinės apsaugos sistemą valdančių viešųjų

įstaigų.

Socialinės apsaugos keliose ES šalyse klausimais galite kreiptis į atitinkamą instituciją

iš institucijų sąrašo, kurį pildo ir internete skelbia Europos Komisija

http://ec.europa.eu/social-security-coordination.

Prašymus suteikti informacijos apie atvejus, kai siekiantis gauti išmokas asmuo yra

draustas dviejose ar daugiau valstybių narių, reikia siųsti:

Socialinių reikalų ministerija

SOTSIAALMINISTEERIUM

Gonsiori 29

15027 Tallinn

Telefonas: +372 626 9301

Faks. +372 699 2209

El. paštas: [email protected]

http://www.sm.ee

Socialinio draudimo taryba

SOTSIAALKINDLUSTUSAMET

Lembitu 12

15092 Tallinn

Informacijos telefono linija: 16106

Skambinantiems iš užsienio: +372 612 1360

Faks. +372 640 8155


http://www.ensib.ee

Estijos sveikatos draudimo fondas:

EESTI HAIGEKASSA

Lembitu 10

10114 Tallinn



Faksas : +372 603 3631


http://www.haigekassa.ee

Estijos nedarbo draudimo fondas:

EESTI TÖÖTUKASSA

Lasnamäe 2

11412 Tallinn



Skype: tootukassa

http://www.tootukassa.ee

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=26&langId=lt

http://www.sm.ee/

http://www.ensib.ee/

http://www.haigekassa.ee/

http://www.tootukassa.ee/




Finansų ministerija

RAHANDUSMINISTEERIUM

Suur-Ameerika 1

15006 Tallinn

Telefono numeris Estijoje: +372 611 3558

Faksas : +372 611 3664


http://www.fin.ee

mailto:[email protected]

http://www.sm.ee/

jūsų socialinės apsaugos teisės -...

Documents