slaugos ir rŪpybos katedra regina nalivaikienė2206895/2206895.pdf · santrauka r. nalivaikienė....

`LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

Regina Nalivaikienė

SLAUGOS STUDENTŲ KLINIKINIO MOKYMO(SI) APLINKA IR

PROFESIONALIOSIOS SLAUGOS MOKYMO(SI) MODELIS UNIVERSITETO

LIGONINĖJE

Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. Olga Riklikienė

Kaunas, 2014

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė

Prof. J. Macijauskienė

Parašas

2014 m. …..mėn. ......d.

SLAUGOS STUDENTŲ KLINIKINIO MOKYMO(SI) APLINKA IR

PROFESIONALIOSIOS SLAUGOS MOKYMO(SI) MODELIS UNIVERSITETO

LIGONINĖJE

Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. Olga Riklikienė

2014 m…….mėn. ....d.

Recenzentas Darbą atliko

Dr. Daiva Zagurskienė Magistrantė

Regina Nalivaikienė

2014 m. …..mėn. .....d. 2014 m. …..mėn. ....d.

Kaunas, 2014

TURINYS

SANTRAUKA ........................................................................................................................... 4

SUMMARY ............................................................................................................................... 6

ŽODYNĖLIS ............................................................................................................................. 8

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .................................................................................... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................ 12

1.1. Slaugos studijos ........................................................................................................ 12

1.2. Slaugos studentų klinikinio (praktinio) mokymo(si) samprata ................................. 14

1.3. Slaugos studentų praktinio mokymo(si) komanda .................................................... 17

1.4. Slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinka ..................................................... 19

1.5. Slaugos praktikos mokytojo (mentoriaus) vaidmuo praktinio mokymo(si) procese 21

1.6. Slaugos praktikos organizavimas .............................................................................. 23

2. TYRIMO METODIKA .................................................................................................... 26

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai ............................................................................. 26

2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis ......................................................................................... 27

2.3. Tyrimo etika .............................................................................................................. 28

2.4. Statistinė duomenų analizė ....................................................................................... 28

3. REZULTATAI ................................................................................................................. 29

3.1. Respondentų demografinių duomenų analizė ........................................................... 29

3.2. Duomenų apie respondentų atliekamą klinikinę praktiką analizė ............................ 30

3.3. Duomenų apie respondentų klinikinės praktikos aplinkos vertinimą analizė ........... 34

3.3.1. Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimas ................................................ 35

3.3.2. Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus vertinimo analizė ............................ 41

3.3.3. Slaugos padalinyje vertinimo aspektų analizė ....................................................... 46

3.3.4. Slaugos studento ir jo praktikos mokytojo santykių vertinimo analizė ................. 49

3.3.5. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas ir jų ryšių analizė ................................ 59

4. REZULTATŲ APTARIMAS .............................................................................................. 72

IŠVADOS ................................................................................................................................ 76

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...................................................................................... 77

PUBLIKACIJOS ...................................................................................................................... 78

LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................... 79

PRIEDAI .................................................................................................................................. 84

SANTRAUKA

R. Nalivaikienė. Slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinka ir profesionaliosios slaugos

mokymo(si) modelis universiteto ligoninėje. Darbo vadovė doc. O. Riklikienė; Lietuvos Sveikatos

mokslų Universitetas; Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2014, – 91 p.

Raktažodžiai: praktikos mokytojas, praktinis mokymas(sis), slaugos studentai, klinikinio

mokymosi aplinka.

Slaugos studento praktinio mokymo(si) tikslų pasiekimas didele dalimi priklausys nuo

praktikos mokytojo požiūrio į mokymą, nuo įstaigos, kaip mokymo bazės, pasirengimo mokyti bei

vertinti studento laimėjimus ir nuo įstaigoje sudarytų mokymo(si) sąlygų.

Darbo tikslas – ištirti slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinką ir profesionaliosios

slaugos mokymo(si) modelį universiteto ligoninėje.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinką universiteto ligoninėje.

2. Įvertinti slaugos studentų ir jų praktikos mokytojų santykius klinikinio mokymo(si) metu

bei studentų pasitenkinimą atlikta praktika.

3. Įvertinti profesionaliosios slaugos mokymo(si) modelį, atsižvelgiant į studentų nuomonę.

Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo Vilniaus universiteto, Vilniaus kolegijos ir Utenos

kolegijos sveikatos priežiūros fakulteto I-IV kurso slaugos studentai, atliekantys klinikinę slaugos

praktiką Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centre, terapinio ir

chirurginio profilio skyriuose. Tyrimo metodas – anketinė apklausa, kuri vyko 2012 m. sausio – 2013

m. gegužės mėn. Naudota standartizuota užsienio autoriaus Mikko Saarikoski ir bendraautorių

(Suomija) sukurta 43 teiginių anketa apie slaugos studentų patirties aspektus klinikinio mokymo(si)

metu. Anketa pildyta naudojantis interneto prieiga.

Rezultatai ir išvados. Slaugos studentai geriausiai vertina galimybę kreiptis į padalinio

personalą ir padalinyje vyravusią teigiamą atmosferą. Teigiami studentų mokymo(si) aplinkos

vertinimai susiję su geresniais slaugos organizavimo padalinyje bei slaugos administratoriaus

lyderystės stiliaus vertinimais. Vertinant studentų pasitenkinimą atlikta praktika nustatyta, kad didžioji

dauguma buvo patenkinti, trečdalis – labai patenkinti. Studentai, kurie nurodė didesnį savo individualų

įdirbį klinikinės praktikos metu ir buvo labai patenkinti atlikta praktika, reikšmingai geriau vertino

klinikinio mokymo (si) aplinką universiteto ligoninėje. Geriausiai savo santykius su praktikos

mokytoju vertina trečio kurso slaugos studentai, blogiausiai – ketvirtojo kurso. 25 metų bei vyresni

studentai savo santykius su praktikos mokytoju vertina geriau nei jaunesni jų kolegos. Individualus

praktinio mokymo(si) modelis buvo pranašesnis už grupinį modelį ar kurį kitą. Taikant individualų

mokymo(si) modelį, slaugos studentai mokymo(si) aplinką skyriuje visais aspektais vertino geriau, nei

praktikos mokytojo neturėję studentai.

SUMMARY

R.Nalivaikiene. Evaluation of clinical learning environment for nursing students and

teaching/learning model of professional nursing at university hospital. Supervisor Assoc.

Prof. O. Riklikiene, Departament of Nursing and Care, Faculty of Nursing, Lithuanian University of

Health Sciences. – Kaunas, 2014, – P.91.

Keywords: mentor, clinical teaching and learning, nursing studens, clinical learning

enviroment.

The achievement of nursing studedent's learning outcomes will depends largerly on the

mentor's approach to student's teaching, also on institution of practical placement and its preparation to

teach and assess the student, and on clinical learning environment.

The purpose of this study was to investigate clinical learning environment for nursing

student's and teaching/ learning model of professional nursing at university hospital.

The aims were:

1. To explore the clinical learning environment for students at university hospital.

2. To evaluate the relationship between nursing students and their mentors during clinical

learning and assess student's satisfaction with practical placement.

3. To examine the teaching and learning model of professional nursing at university hospital

from the students perspective.

Material and methods. Nursing students (from first to fourth year) from Vilnius University,

Vilnius College and Utena College that have had their practical placement at Family medical center,

surgery and internal diseases units. The anonymous survey was organised in January. – May, 2013.

Cles instrument was used (Clinical learning environment scale), Autors – M. Saarikoski et al., Finland.

The scale consisted of 43 items on the student's experience about the last clinical placement and was

filled using electornical assess.

Results and conclusions. The possibility to apply the staff and positive atmosphere in the

unit was rated at highest by nursing students. The positive student's evaluation of clinical learning

environment was related to better nursing organization in the unit and the leadership style of nursing

administrator. The majority of students were satisfied with their practical training and one third – very

satisfied. Satisfied students with higher individual input to their learning evaluated learning

environment during clinical training at university hospital better. The students of third year assessed

their relationship with mentors at the highest level and last year students graded ad the lowest.

Students of 25 years old and older has had better students-mentor relationship in comparison to their

younger colleagues. Individual model of teaching and learning of professional nursing was recognized

as more advantaged then group model or any other. Students supervised under individual model

assessed the all aspects of clinical learning environment better in comparison with those who were

teached without a mentor.

ŽODYNĖLIS

Globotinis – mažiau patyręs, norintis mokytis žmogus, pasitelkiantis į pagalbą daugiau

patyrusį asmenį [25].

Komunikacija – verbalus ir neverbalus bendravimas, keičiantis patyrimu, mintimis,

išgyvenimais [22].

Kompetencija – konkretus mokėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos funkciją [17].

Mentorius – labiau patyręs asmuo, kuris jaunesniam ir mažiau patyrusiam žmogui teikia savo

paramą įvairiais veiklos klausimais [26].

Mentorystė – sąmoningas daugiau patyrusio ar įgudusi asmens suporavimas su mažiau

patyrusiu ar įgudusiu asmeniu, turint bendrą tikslą siekti mažiau įgudusio asmens augimo ir vystyti jo

specifines kompetencijas [25].

Mokymasis – individo patirties konstravimo ir transformavimo į žinias, įgūdžius, vertybes,

emocijas ir prasmes procesas [22].

9

ĮVADAS

Būsimo slaugos specialisto praktinis mokymas(is) yra labai svarbus ir platus savo turiniu bei

formomis. Jo prioritetai ir turinys didele dalimi priklauso nuo klinikinio mokymo(si) aplinkos, būsimo

slaugytojo poreikių ir turimos patirties. Praktika studijų metu suvokiama kaip pirmasis postūmis į

profesinę tikrovę, tinkamų sąlygų sudarymas įgyti tuos gebėjimus, kurių negalima įgyti akademinėje

aplinkoje [21].

Slaugos studentų praktika savo esme gerokai išsiskiria iš viso studijų proceso – per teorinius

užsiėmimus vyksta abipusė komunikacija tarp pedagogo ir studento, o praktika – tai trilypės

komunikacijos procesas, į kurį įsiterpia ir organizacija, kurioje atliekama praktika. Slaugos studentų

praktiniame mokyme dalyvauja universitetų ar kolegijų dėstytojai, praktikos vadovai, praktikos

mokytojai, slaugos studentai, pacientai ir jų artimieji. Praktinio mokymo esmė yra užtikrinti sąveikos

tarp teorijos ir praktikos efektyvumą, rengiant būsimuosius specialistus [25].

Bendrą slaugos studentų programos praktinio mokymo trukmę reglamentuoja ne tik LR

Švietimo normatyviniai aktai, bet ir Europos Sąjungos direktyva [7], tačiau slaugos studijų programų

rengėjai daug diskutuoja apie tai, kokios trukmės turėtų būti atskiros studentų praktikos. Užsienio

slaugytojų rengimo programose atskirų praktikų trukmė vidutiniškai ilgesnė nei Lietuvoje, kai kurios

praktikos vyksta iki 8 mėn. be teorinių paskaitų.

Darbo aktualumas. Slaugytojų rengimo procese akcentuojamas esminių slaugytojo veiklai

kompetencijų įgijimas. Atlikdami tam tikras užduotis autentiškoje aplinkoje, būsimi slaugos

specialistai turi galimybę išbandyti save, pritaikyti įgytas žinias praktinėje veikloje [25]. Mokantis

realioje darbo aplinkoje sudaromos sąlygos geriau suprasti profesijai būdingas vertybines nuostatas,

konkrečios įstaigos veiklos normas, organizacijoje plėtojamas kultūros ir mikroklimato subtilybes – tai

veiksniai, lemiantys mokymo(si) darbo vietoje pranašumą [12].

Praktikos kokybei nemažą įtaką daro įstaigos, kurioje atliekama praktika, mikroklimatas,

santykiai su praktikos mokytoju, kolegomis ir kitais tos įstaigos darbuotojais. Svarbu tinkamai gebėti

organizuoti praktinio mokymo(si) procesą, kad studentai aktyviai jame dalyvautų, kuo lengviau

perimtų informaciją, kuo sėkmingiau formuotųsi jų mokėjimai ir įgūdžiai [24]. Reikalinga, kad

studentas suvoktų sudėtingus socialinius santykius, išmoktų sėkmingai dirbti, pažinti skyriuje

dirbančius sveikatos priežiūros darbuotojus ir bendradarbiautų su jais. Įrodyta, kad net labai geros

darbo sąlygos ir įdomus profesinės veiklos turinys gali būti neaktualus, esant įtemtiems darbo

tarpasmeniniams santykiams [31]. Todėl siektina, kad mokymo(si) aplinkoje vyrautų pagarbos,

savarankiškų ir autonomiškų sprendimų priėmimo, pasirinkimo laisvės, asmeninės atsakomybės,

poreikių tenkinimo galimybės.

10

Darbo naujumas. Analizuojant mokslo literatūrą pastebėta, kad mūsų šalies slaugytojų

rengimo ir slaugos studentų praktinio mokymo(si) srityje atlikta vos keletas darbų, kuriuose buvo

nagrinėjami santykiai tarp praktikos mokytojų ir slaugos studentų praktikos metu, praktikos mokytojo

vadovavimo slaugos studentų praktikai ypatumai, slaugos studentų požiūris į atliekamą praktiką [12,

14, 27, 28]. Tačiau šie tyrimai nekėlė tikslų sistemiškai vertinti slaugos studentų praktinio mokymo(si)

proceso, naudojant standartizuotą tyrimo instrumentą, apimantį visas esmines slaugos praktinio

mokymo(si) dimensijas: mokymo(si) aplinką, slaugos administratoriaus lyderystės stilių, slaugą

padalinyje ir studento-praktikos mokytojo santykius praktikos metu. Darbo naujumas grindžiamas ir

šio instrumento panaudojimu mokslo tyriamajam darbui Lietuvoje, kas vyko pirmą kartą.

Darbo praktinė reikšmė. Įvertinus įstaigos, kaip mokymo bazės, pasirengimą mokyti

slaugos studentus ir įstaigoje sudarytas mokymo(si) sąlygas, bus galima siekti geresnės studijų

kokybės, šalinant probleminius aspektus. Slaugos studentų pripažintas veiksmingiausias praktinio

mokymo(si) modelis bus pagrįstas įrodymais ir plačiau taikomas praktikų metu. Darbo autorei,

atsakingai už studentų praktikas tyrimo įstaigoje, duomenys apie atskirų padalinių sudarytas sąlygas

mokymui(si) ir studentų atsiliepimai bei vertinimai bus vertingi didinant praktikų kokybę,

bendradarbiaujant su slaugytojų rengimo institucijomis. Universitetai ir kolegijos gaus naudingų

mokslo įrodymų apie tai, kokiomis sąlygomis studentai pageidautų mokytis klinikinėje aplinkoje, kaip

jiems patogu derinti teorines paskaitas ir praktinius užsiėmimus, kokie bendravimo būdai yra

pageidaujami tarp visų praktinio mokymo(si) dalyvių, todėl galės šią informaciją naudoti labiau

studentui draugiškos studijų aplinkos kūrimui.

Šio darbo tikslas – ištirti slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinką ir profesionaliosios


11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: ištirti slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinką ir profesionaliosios


Darbo uždaviniai:

1. Ištirti slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinką universiteto ligoninėje.

2. Įvertinti slaugos studentų ir jų praktikos mokytojų santykius klinikinio mokymo(si) metu

bei studentų pasitenkinimą atlikta praktika.

3. Įvertinti profesionaliosios slaugos mokymo(si) modelius, atsižvelgiant į studentų nuomonę.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Slaugos studijos

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje įteisintas visuotinas aukštasis universitetinis ir aukštasis

profesinis slaugos specialistų rengimas. Slaugos specialistų rengimas Respublikoje vyksta 3-juose

universitetuose: Vilniaus, Kauno (Lietuvos sveikatos mokslų universitete), Klaipėdos ir šešių kolegijų

sveikatos priežiūros fakultetuose: Vilniaus, Kauno, Utenos, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos.

Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos įstatyme pateikiamas slaugos apibrėžimas: Slauga –

tai asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir

rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą.

Slaugytojas – tai asmuo, įgijęs slaugos studijų baigimo diplomą ir įgijęs bendrosios praktikos ir/ar

atitinkamą specialiosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją. Pagrindinės slaugos studijos – tai

slaugos studijos kolegijoje, kurių trukmė ne mažesnė kaip 3 metai ir mokymo programos apimtis ne

mažesnė kaip 120 kreditų arba pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos, kurias baigus

suteikiama slaugos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir/ar slaugytojo profesinė kvalifikacija [18].

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nurodoma aukštosioms mokykloms rengti

asmenybes, gebančias ne tik savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti, bet ir sėkmingai veikti, konkuruoti ne

tik savo šalies, bet ir užsienio darbo rinkose. Norint parengti aukštos kvalifikacijos specialistą, dalis jo

studijų organizuojamos realioje profesinės veiklos aplinkoje, nes praktika suteikia kitokių galimybių

matyti, jausti, patirti, veikti, rengti profesinei veiklai svarbias vertybines nuostatas negu teorinės

studijos. Universitete vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė

plėtra. Pagrindiniai universiteto tikslai:

vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo

ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo

kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą ir kūrybingą asmenybę;

plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir

eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir

užsienio partneriais;

ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai

naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų ir paslaugų rinkoje [17].

Anot autorių O. Riklikienės ir L. Sajienės (2011), universitetinis slaugytojų rengimas –

ypatingas edukacinis reiškinys, kuris siejamas ne tik su žinių teikimu ir įsisavinimu, mokėjimų ir

įgūdžių, protinių galių bei vertybinių orientacijų plėtote, bet ir naujų mokslo žinių kūrimu bei jų

taikymo galimybių paieška. Universitetinis mokymas remiasi mokymosi visą gyvenimą, nuolatinio

13

ugdymosi koncepcijomis ir idėjomis. Nors visiems edukaciniams reiškiniams bendra tai, jog

realizuojama ugdymo funkcija, tačiau universitetinėse studijose kuriamos mokslo žinios. Šį procesą

stipriai įtakoja slaugos mokslo vystymo poreikiai. Universitetinis išsilavinimas neatsiejamas nuo

profesinio rengimo. Universiteto absolventas, įgijęs platų bendrąjį išsilavinimą bei moksliniu

pasirengimu paremtą meistriškumą, intelektualinius sugebėjimus generuoti netipiškas idėjas, tampa

svarbiu visuomenei, tobulinant slaugos instituciją, plėtojant slaugos mokslą. Turinčiam platų bendrąjį

išsilavinimą slaugytojui yra lengviau adaptuotis, prisitaikyti prie slaugos pokyčių. Aukštasis

išsilavinimas įgytas universitetinių studijų metu turi platų pritaikymo diapazoną [25].

Slaugos studijų programos praktinio mokymo trukmę reglamentuoja ne tik LR Švietimo

normatyviniai aktai, bet ir Europos Sąjungos direktyvos [7]. Remiantis D. Kalibatiene (2005), slaugos

bakalauro programos tikslas yra parengti aukšto bendrahumanitarinio išsilavinimo ir geros profesinės

kvalifikacijos slaugos specialistus, kurie gebėtų savarankiškai dirbti įvairiose sveikatos priežiūros,

slaugos ir globos įstaigose, gebėtų teikti visapusiškas slaugos paslaugas vaikams, suaugusiems ir

seniems žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis, gydomiems ligoninėse ir pirminės sveikatos

priežiūros įstaigose, konsultuoti ir mokyti ligonius sveikatos klausimais, sudaryti ir įgyvendinti slaugos

planus, dirbti slaugos praktikos mokytojais, gebėtų visiškai atsakyti už savo profesinę veiklą įstatymų

reglamentuotos kompetencijos ribose. Kitas labai svarbus aukštųjų mokyklų slaugos programų tikslas

yra pasiekti, kad slaugos specialistai po slaugos magistrantūros studijų tęstų slaugos mokslo tiriamąjį

darbą, studijuotų doktorantūroje, taptų slaugos mokslo teoretikais su moksliniais laipsniais,

galėsiančiais vystyti nacionalines slaugos mokslo kryptis ir temas, gebėsiančiais sukurti bazę slaugos

moksliniam tiriamajam darbui [11]. Remiantis Lietuvos mokslininkų pastebėjimais apie universitetines

studijas, galima teigti, kad universitetinės studijos yra daugiau orientuotos į gilų teorinį parengimą

[22].

Kolegijose rengiamų slaugos specialistų tikslas – parengti gerą konkrečios srities specialistą,

profesionalą, tuo tarpu universiteto paskirtis – suteikti platų visapusišką išsilavinimą. Remiantis

Vilniaus kolegijos studijų reglamentu – Kolegijose organizuojamos slaugos neuniversitetinės studijos

yra į praktinę veiklą orientuotos aukštosios profesinės studijos. Ne mažiau kaip pusę Sveikatos

priežiūros fakultete įgyvendinamos Bendrosios praktikos slaugos studijų programos sudaro praktinis

mokymas. Teorinis ir praktinis mokymas yra vientisas, iš atskirų komponentų sudarytas procesas,

todėl labai aktualu nuolat stebėti ir vertinti praktinio mokymo efektyvumą, jo silpnąsias ir stipriąsias

puses, ieškoti tobulinimo galimybių [35].

Aukštojo mokslo Baltojoje knygoje (1999) pateikiami šie pagrindiniai universitetų ir kolegijų

skirtumai:

universitetuose pabrėžiamas gilesnis teorinis išsimokslinimas, o kolegijose daugiau

dėmesio skiriama pasirengimui konkrečiai praktinei veiklai;

14

universitetai vykdo fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, o kolegijose

vyrauja mokslo ir technologijų plėtros veikla;

dauguma universiteto dėstytojų – mokslininkai, todėl jų karjerą lemia mokslinis

aktyvumas;

kolegijų dėstytojų mokslinė veikla irgi skatinama, bet jiems svarbiausia turėti pakankamai

profesinės veiklos patirties;

dauguma universitetų yra į visos Lietuvos poreikius orientuotos institucijos, o kolegijos

dirba regioninės veiklos principu, t.y. sprendžia pirmiausia savo regiono problemas, užtikrina

regiono gyventojų tęstinio mokymosi galimybes [16].

V. Kondratavičienė ir L. Sajienė (2007) teigia, kad teorinės žinios ir tam tikri mąstymo

gebėjimai įgyjami mokymo institucijose: pirmieji praktiniai įgūdžiai įgyjami imitacinėje aplinkoje ir

tik vėliau sustiprinami realiose veiklos situacijose – klinikinėje mokymo bazėje [12]. Taip pat ir

užsienio autoriai J. Walkington, P. Pemberton ir kt. (2004) patvirtina, kad visiškai suprasti ir įsisavinti

teorines žinias ir pritaikyti jas realiose situacijose studentai pirmiausiai turi pažinti reiškinį ir jo

charakteristiką taikydami teoriją realiose situacijose, jie turi galimybę sustiprinti savo supratimą [59].

Remiantis Lietuvos mokslininkų (Pukelis K. ir kt. 2005), pastebėjimais apie universitetines studijas,

galima teigti, kad universitetinės studijos yra daugiau orientuotos į gilų teorinį parengimą. Kolegijose

rengiamų slaugos specialistų tikslas – parengti gerą konkrečios srities specialistą, profesionalą, tuo

tarpu universiteto paskirtis – suteikti platų visapusišką išsilavinimą [22].

Apibendrinant galima teigti, jog pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programos skiriamos:

bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams

formuoti. Universitetinių studijų programos yra labiau orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą,

teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus, o kolegijų – į pasirengimą profesinei

veiklai. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba

kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų.

1.2. Slaugos studentų klinikinio (praktinio) mokymo(si) samprata

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis studentų praktikas, dabartiniu metu yra Lietuvos

Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, kurio 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „jeigu studijų

programoje numatyta studentų praktika, įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka

praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Už

studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla“ [17].

15

Studentų praktikų organizavimas ir jų vietos parinkimas remiasi aukštųjų mokyklų ir

organizacijų bendradarbiavimu pagal aukštosios mokyklos iš anksto parengtas programas. (Jonienė V.

2006) [9].

Anot V. Kondratavičienės ir L. Sajienės (2007), praktika – tai darbuotojų rengimo proceso

dalis. Jos tikslai yra: taikyti teorines žinias ir skatinti tokių žinių poreikį, susipažinti su praktinio

mokymo įstaigomis, kaip būsima darbo vieta, ugdyti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, atsakingą

požiūrį į profesinę veiklą ir pareigas, praktiškai patirti, kokius vaidmenis atlieka praktikos specialistai

[12]. Vilniaus universiteto praktikos reglamente teigiama, jog praktika – tai studijų programos dalis,

kurios metu studento įgytos programos pagrindų ir specialaus lavinimo žinios, kompetencijos ir

gebėjimai įtvirtinami, pritaikomi ir tobulinami praktinėje profesinėje veikloje [35]. Praktinio

mokymo/si metu studentas įtvirtina ir tobulina bendrąsias studijų programoje įgytas programos

pagrindų ir specialaus lavinimo žinias, kompetencijas ir gebėjimus [43].

Nuolat vykstantys socialiniai, ekonominiai, kultūriniai pokyčiai Lietuvoje sąlygoja slaugytojų

poreikį įgyti naujų žinių, įgūdžių, gebėjimų, t.y. slaugytojo profesija reikalauja kompetencijos įgijimo

bei nuolatinio jos plėtojimo. L. Calman (2006) kompetencijas supranta kaip žinių, gebėjimų, įgūdžių ir

nuostatų derinį. Kompetentingos slaugos pagrindą, jo nuomone, sudaro techninių slaugos įgūdžių ir

slaugymo žinių visuma [40]. Studentų praktinio mokymo svarba pabrėžiama Lietuvos ir

tarptautiniuose teisės aktuose bei kituose dokumentuose. Bolonijos deklaracijoje (1999) [6] įvardijami

aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo Europos darbo rinkai tikslai, OECD gairėse dėl tarptautinio

aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo (2005) (angl. Guidelines for Quality Provision in Cross-border

Higher Education) praktinis mokymas ir mokymasis įvardijamas kaip labai svarbus bendros aukštojo

mokslo erdvės Europoje kūrimo studijų ir kokybės užtikrinimo veiksnys. Kiti užsienio autoriai

M.Winter (2011), J. Wildt (2007) apibrėžia, kad praktikinis mokymas, tai ne tik sėkmingas žinių

panaudojimas ar pritaikymas darbo vietoje, šis terminas įgyja daug platesnę prasmę. Praktinė veikla tai

ne tik savarankiška studentų veikla profesinėje aplinkoje, bet praktikuojantys studentai generuoja savo

patirtimi pagrįstas žinias ir plėtoja koncepcijas – vykdoma mokslinė tiriamoji veikla, kurios paskirtis –

naujų žinių paieška ir kūrimas – atsiranda nauja sąvoka: „mokslinė praktika“ [61, 62].

Pasak V. Baidenko (2006), praktiniam mokymui būdingi šie bruožai:

praktinio mokymo metu įgyta patirtis prisideda prie studento asmeninio ir profesinio

ugdymo bei tobulėjimo;

praktika yra suplanuota ir suderinta su mokymo įstaiga, atitinka studijų reikalavimus;

praktika yra kontroliuojama ir kuruojama;

praktinio mokymo metu įgyta patirtis, susijusi su studento karjera, papildo teorines žinias,

įgytas universitete paskaitų metu;

praktika grindžiama santykiais ir ryšiais tarp mokymo įstaigos ir darbdavių;

16

praktika yra sėkmingiausia kuomet studentas, universitetas ir darbdavys dalinasi

atsakomybe siekiant įgyti vertingos patirties;

praktikos pabaigoje ji bus aptariama ir vertinama [64].

Teorinis ir praktinis mokymas yra vientiso proceso komponentai, susisiejantys į skirtingų, bet

vienas kitą papildančių patyrimų visumą. Atlikti tyrimai rodo, kad rengiant slaugos specialistus būtinos

šios sąlygos: teorijos ir praktikos vienovė, praktikos vadovų specialus pasirengimas, jų parama

studentams, psichosocialinė aplinka. (Frenkel A., 2009) [44]. Praktikos turinys tiesiogiai susijęs su

konkrečios studijų programos tikslais ir studijų rezultatais, kuriuos praktinėje veikloje galima patikrinti

tik turint tam tikrą pasirengimą. Taigi, praktikos paskirtis kaip pastebi autoriai M. Weil ir P. Tremp

(2010) – per konkrečią praktinę veiklą patikrinti, kaip pasiekti studijų rezultatai [60]. Praktinių

mokymų yra įvairaus pobūdžio. Tyrėjai W. Schubarth., K. Speck (2011) su kolegomis dažniausiai

išskiria šias mokymų rūšis: orientuotas į tyrimus, praktiniai darbai (praktiniai seminarai, simuliacinės

veiklos), savarankiškos veiklos praktika, pačių studentų iniciatyvos ir kt. [56]. Klinikinė patirtis visada

buvo ir bus neatsiejama slaugos išsilavinimo dalis. Remiantis L. Chapman (2004) savarankiškas

mokymasis bei atsakomybė už mokymosi pasiekimus yra svarbūs komponentai užtikrinantys sėkmingą

praktinio mokymosi procesą [41].

Lietuvos valstybės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatose [34] akcentuojama

aukštųjų mokyklų atsakomybė už studijų kokybę įjungiant socialinius partnerius, pabrėžiant glaudų

ryšį su darbo rinka. Tyrėjas S. J. Poulsen (2007) pateikia septynis „geros praktikos“ principus. Pasak

autoriaus, gera praktika:

skatina bendradarbiavimą tarp studentų ir fakulteto;

skatina bendradarbiavimą tarp studentų;

skatina aktyvų mokymąsi;

užtikrina greitą ir tikslų grįžtamąjį ryšį;

padeda išmokti efektyviai valdyti laiką;

skatina didelius lūkesčius;

gerbia skirtingus talentus ir mokymosi būdus [52].

V. Barkauskaitė ir P. Pečiuliauskienė (2007) nustatė, kad praktika suvokiama kaip edukacinė

erdvė ir aktyvus procesas, kuris įgalina atsiskleisti studento kompetencijoms, jų kokybei bei

suformuluoja galutines studento nuostatas į darbą [3]. V. Senkus ir V. Grincevičienė (2008) teigia, jog

studentų praktinis mokymas atlieka didelį vaidmenį vertinant ir tobulinant studijų programas, nes

užtikrina grįžtamąjį ryšį tarp aukštosios mokyklos ir studentų bei praktikos vietos organizacijos [29].

Studentų praktika savo esme gerokai išsiskiria iš viso studijų proceso – per teorinius užsiėmimus

vyksta dvipusė komunikacija tarp pedagogo ir studento, o praktika – tai trilypės komunikacijos

procesas, į kurį įsiterpia ir organizacija, kurioje atliekama praktika. Šioje komunikacijos grandinėje

17

mokymo įstaiga (universitetas ar kolegija) ir priimanti organizacija kaip veikiantys asmenys gerokai

skiriasi nuo studento. Mokymo įstaiga ir organizacija turi aiškią organizacinę struktūrą, misiją, viziją

bei veiklos planus, o pats studentas daugiau gali būti traktuojamas kaip studijų proceso vartotojas

(Tomaševska K. 2010) M. Clements (2009) nustatė, kad studentų praktinis mokymas turi atitikti

penkias kategorijas:

pastovi ir sklandi studentų lavinimo aplinka;

vystomas bendradarbiavimas su praktikos organizacijomis (padaliniais);

išlaikyti stiprias pozicijas studentų praktinių žinių vystyme (per teorinių žinių prizmę);

praktikoje įgytas žinias pritaikyti savo veikloje;

prisidėti prie visuomenės gerovės [33, 42].

Taip pat ir tyrėjas A. Martinez (2006) teigia, kad praktika studentui suteikia galimybę

paskaitų metu įgytas teorines žinias pritaikyti realioje darbo vietoje, ir atvirkščiai – praktinę patirtį

panaudoti analizuojant teorinę medžiagą, įgyti įvairių profesinių įgūdžių, darbo patirties, užmegzti ir

palaikyti ryšius su studijuojamos srities profesionalais, ir taip padidinant įsidarbinimo ateityje

galimybes [47].

Apibendrinant galima teigti, nors įvairių autorių pateikiami praktinio mokymo/si apibrėžimai

skiriasi tam tikrais aspektais, tačiau dauguma autorių sutinka, jog pagrindiniai praktinio mokymo

bruožai yra teorinių žinių pritaikymas praktikoje ir praktinės patirties įgijimas.

1.3. Slaugos studentų praktinio mokymo(si) komanda

Studentų praktiniame slaugos mokyme dalyvauja mokymo įstaigų (universitetų arba kolegijų)

dėstytojai, praktikos vadovai (tutoriai), praktikos mokytojai (mentoriai), būsimieji slaugytojai, t. y.

slaugos studentai, pacientai ir jų artimieji.

Praktikos vadovai (tutoriai), tai mokymo įstaigų dėstytojai, kurie atlieka ne tik dėstytojo

vaidmenį, bet ir dalyvauja slaugytojų praktikos programų rengimo, planavimo ir vertinimo darbe,

kontroliuoja, kad praktinis mokymas(is), kuriam vadovauja praktikos mokytojai, atitiktų slaugytojų

rengimo programos tikslus, kad būtų sudarytos studentui palankios mokymosi sąlygos įgyvendinti

mokymosi tikslus ir siekinius. Praktikos vadovui priskirtinos priežiūros (supervizijos) ir netiesioginio

instruktavimo (distance coaching) funkcijos. Praktikos vadovas įstaigos administracijai ir skyriaus

darbuotojams pristato programos struktūrą, mokymosi procese studentui keliamus tikslus ir siekinius.

Konstruktyvus praktikos vadovo ir įstaigos, kurioje atliekama praktika, administracijos, skyriaus

personalo ir studento bendradarbiavimas leidžia pasiekti geresnių rezultatų: studentai geriau jaučiasi

18

skyriuje, daugiau sulaukia dėmesio iš praktikos mokytojų, slaugos administratorių, kitų sveikatos

priežiūros komandos narių [39].

Remiantis O. Riklikiene (2008), praktikos mokytojas (mentorius) tai – profesionalus

slaugytojas, turintis nemažą slaugos patirtį, pakankamai žinių ir gebantis tas žinias tinkamai perduoti

studentui, slaugytojas, kuris dalyvauja praktiniame slaugytojų mokyme. Praktikos mokytojo viena

pagrindinių užduočių yra palaikyti studentą ir formuoti teigiamą jo mokymosi patyrimą klinikinėje

aplinkoje. Praktikos mokytojas planuoja, stebi ir vertina studento darbą, demonstruoja ir praktiškai jį

moko atlikti slaugos veiksmus, atsako už teikiamų slaugos paslaugų kokybę ir saugumą, skatina

studento profesinę socializaciją [26].

Anot J. Matuizienės ir R. Butkuvienės (2011), būsimasis slaugytojas – tai slaugos studentas,

kuris dalyvauja praktinio mokymosi procese ir turi tikslą mokytis iš praktikos mokytojo. Glaudus

praktiką atliekančio studento, praktikos mokytojo ir teorijos mokytojo bei praktikos vadovo

bendradarbiavimas yra pagrįstas trišaliais santykiais [20]. O. Riklikienė ir L. Sajienė (2011) teigia, jog

praktikos metu studentai paprastai turi du vadovus: vieną vadovą skiria aukštoji mokykla, kitą vadovą

– priimanti institucija. Svarbu, kad šie vadovai nuolatos komunikuotų. Nors šių vadovų uždaviniai kiek

skirtingi, tačiau galutinis jų tikslas yra gana panašus – sėkminga tolesnio studento mokymosi proceso

tąsa. Jie siekia, kad studentas įgytų kiek galima daugiau praktinių įgūdžių, reikalingų savo būsimam

darbui [25].

Vakarų šalyse praktinio mokymo/si tyrimai atliekami nuo 20 a. 8-ojo dešimtmečio. Tyrėjai

Saarikoski M. (2002), Johansson U. (2010), Newton JM. (2007) vertino klinikinio mokymo(si)

aplinką, praktikos mokytojo vaidmenį. Praktinio mokymo(si) procesui vertinti naudojami įvairūs

klausimynai (angl. Clinical Learning Environment Inventory), atspindintys įvairius praktinio

mokymo/si kontekstus: studentų įtraukimo į praktiką, užduočių skyrimo, pasitenkinimo praktikine

veikla, asmenines vertybes ir kt. Šie klausimynai naudojami vertinti studentų praktinio mokymo ir

tarpkultūrinius panašumus ir skirtumus – lyginama atskirų šalių klinikinio mokymo(si) praktika

[54,45,49]. Lietuvoje daugiau praktinio mokymo tyrimų atliko socialinio darbo specialistai ir

psichologai (Dirgėlienė I., Kiaunytė A., Grincevičius O., Skridlaitė I., Jurkuvienė R. Kupčikienė I. ir

kt.). I. Kupčinskienė (2010) teigia, jog Lietuvoje nėra parengtų ar adaptuotų tyrimo instrumentų,

leidžiančių identifikuoti studentų praktinio mokymo ypatumus ir pokyčius [13].

R. Rimkienės (2011) ir bendraautorių [28] atlikto tyrimo, kurio tikslas buvo įvertinti

psichosocialinę aplinką ir praktinio mokymo tikslų pasiekimo sąsajas praktikos vietose (tyrime

dalyvavo sveikatos priežiūros ir socialinio darbo studijų programos 213 kolegijos baigiamojo kurso

studentų) duomenimis, studentai palankiausiai vertina praktikų pagalbą ir galimybę konsultuotis. Taip

pat šio tyrimo duomenimis, palankiau baigiamąją praktiką vertina tie studentai, kurie sulaukia paramos

bei gali konsultuotis su praktikos mokytoju (mentoriumi) ar kitais darbuotojais. Studentai, kurių

19

praktikos vietoje buvo nepalankus psichologinis klimatas, savo įgytą patirtį vertina menkiau. Tyrimo

rezultatai rodo, kad kas dešimtas apklaustasis studentas dėl netinkamo darbo organizavimo negalėjo

kokybiškai atlikti praktikos užduotis ir pasiekti praktikos programoje numatytus tikslus. Praktikos

metu vyravusi pozityvesnė psichologinė aplinka teigiamai sąlygojo studentų praktikų realizavimą,

sudarė prielaidas konsultuotis su praktikos mokytoju (mentoriumi) ar kitais darbuotojais, didėjo

apklaustųjų studentų pasitenkinimas praktine patirtimi, geriau jiems sekėsi atlikti praktikos užduotis ir

pasiekti praktikų programose numatytus tikslus. Šiuo tyrimu nustatyta, kad studentai pageidauja dirbti

įstaigose, kuriose sulaukė visavertės praktikos mokytojo (mentoriaus) ar kitų darbuotojų paramos.

Tyrimo rezultatai rodo, kad įstaigose, kuriose dirbančiųjų skaičius mažesnis, psichologinė atmosfera

kolektyve yra palankesnė, todėl galima daryti prielaidą, jog tose įstaigose studentams geriau sekėsi

pasiekti praktikų programose numatytus tikslus [28].

Apibendrinant lietuvių ir užsienio tyrėjų duomenis, galima teigti, kad slaugos studentų

praktiniame mokyme labai svarbus visos komandos glaudus bendradarbiavimas. Kai dalyvauja

mokymo įstaigų dėstytojai, praktikos vadovai, praktikos mokytojai ir būsimieji slaugytojai pasiekiami

užsibrėžti tikslai ir lūkesčiai.

1.4. Slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinka

V. Kondratavičienė ir L. Sajienė (2007) akcentavo, kad praktinis mokymas užima didelę dalį

rengiant šiuolaikinius sveikatos priežiūros specialistus ir įgyja vis didesnę reikšmę. Įstaigos, kurioje

atliekama praktika aplinkoje, būsimi specialistai patenka į realią situaciją, sprendžiami su profesine

veikla susiję klausimai [12]. A.Pajak (2005) su kolegomis teigia, kad studentų mokymosi sėkmė labai

priklauso nuo praktinio mokymo, kuris organizuojamas ir vykdomas realiomis darbo sąlygomis, kai

studentai darbą stebi ir jiems pataria praktikos mokytojas, pasirengęs vykdyti tokią funkciją [50]. Anot

O. Riklikienės ir L. Sajienės (2011), prieš pradedant organizuoti būsimųjų slaugytojų mokymąsi darbo

vietoje, medicinos įstaigos administracija kartu su universiteto ar kolegijos dėstytojais turėtų atlikti

slaugytojų rengimo programos didaktinę analizę ir, atsižvelgdama į praktinių studijų tikslus bei

remdamasi šios analizės rezultatais, numatyti optimalias praktinio mokymosi priemones. Tik tokie

didaktiniu požiūriu svarbūs sprendimai gali užtikrinti mokymosi darbo vietoje efektyvumą [25].

Remiantis J. Matikoviene (2009), mokymas(is) praktikos vietoje yra socialinis procesas, nes

studentas, padedamas vadovo, mokosi ir iš santykių su kitais asmenimis. Praktikos metu įsisavintas

reflektyvaus (arba patyriminio) praktikos modelis ilgainiui suformuoja gebėjimą jau dirbančiam

asmeniui konkrečioje situacijoje veikti kūrybiškai ir derinti turimą informaciją su praeityje įgyta

patirtimi, ieškant sėkmingų sprendimų [19]. Tyrėjai S. Palmer (2005) su kolegomis teigia, jog

20

praktikos kokybei nemažą įtaką daro organizacijos mikroklimatas, santykiai su praktikos vadovu,

kolegomis, kitais studentais [51]. Studento praktikos sėkmė daugeliu atvejų priklauso nuo

organizacijos pasirengimo jį mokyti, sudarytų mokymosi sąlygų, atsakingo asmens vadovavimo

praktikai, kurio veiklos esmė – užtikrinti sąveikos tarp teorijos ir praktikos efektyvumą. Pagal A.

Suslavičių (1999), net labai geros darbo sąlygos ir įdomus profesinės veiklos turinys gali būti

neaktualus esant įtemptiems darbo santykiams [31]. Svarbu, kad mokymo aplinkoje vyrautų pagarbos,

savarankiškų ir autonomiškų sprendimų priėmimo, pasirinkimo laisvės, asmeninės atsakomybės

poreikių tenkinimo galimybės [4,2]. R. Adamonienė, S. Daukilas (2003) ir kt. teigia, kad praktinis

mokymas grindžiamas studento bendravimu su pedagogais, profesinio rengimo sistemos specialistais,

darbdaviais. Bendravimas – vienas iš svarbiausių vidinių veiksnių, kuris išryškina jame dalyvaujančių

asmenų patirtis, vertybines ir gyvenimo nuostatas, lūkesčius, poreikius bei interesus [1]. Ž.

Jankauskienės, E. Kubilienės (2008) ir kolegų atlikti tyrimai rodo, kad profesinės veiklos

organizavimas yra nevienodai vertinamas dirbančių slaugytojų ir slaugą studijuojančiųjų – pastarieji

vertina palankiau, dažniau pritaria darbinio mikroklimato svarbai [8]. Siekiant sėkmingos studentų

profesinės socializacijos darbo vietose, labai svarbu valdyti šį procesą, kad naujai parengti specialistai

nenusiviltų ir pasiteisintų jų profesiniai lūkesčiai [14]. Literatūros šaltiniai apibrėžia, kad pasirengimas

profesijai yra nuolatinis tobulėjimo procesas, neatsiejamas nuo mokymo ir mokymosi.

Autoriai H. Sweitzer ir M. King (2009) siūlo tris praktikos naudingumo studentams aspektus:

1. Asmeninis (intelektualus ir emocinis) tobulėjimas, kai vystomi informacijos vertinimo,

kritinio ir kūrybinio mąstymo, minčių dėstymo, sprendimų priėmimo, darbo komandoje, etiškos

elgsenos, patikimumo, nuoseklumo ir savalaikio užduočių vykdymo, prioritetų pasirinkimo gebėjimai.

2. Profesinis tobulėjimas – išmoksta pritaikyti turimas teorines žinias realiose praktinėse

situacijose, vystomas studento realus ir kompleksinis darbo suvokimas, išmoksta suprasti profesijos

darbo normas ir vertybes.

3. Pilietinių savybių vystymasis. Praktikos metu studentai įgyja naujų žinių, gebėjimų,

socializuojasi darbinėje aplinkoje bei susiformuoja vertybės, padedančios produktyviai dalyvauti

visuomeninėje veikloje [58].

Praktikos prasmę labai aiškiai pabrėžė užsienio autorius M. Rothman (2007), kuris tyrė

studentų pasitenkinimą praktika. Tyrimai rodo, kad studentai geriau vertina tas praktikas, kuriose

praktiką atliekantys studentai laikomi lygiaverčiais kolektyvo nariais, studentams pateikiami aiškiai

suformuluoti praktikos uždaviniai, tarp studento ir priimančios į praktiką organizacijos yra nuolatinis

grįžtamasis ryšys [54]. V. Baidenko (2006) pritaria, kad praktika yra naudinga visiems trims praktikos

dalyviams: studentui, darbdaviui (priimančiai organizacijai) ir mokymo įstaigai. Pasak tyrėjo,

studentas praktikos metu įgyja galimybę gauti informaciją apie karjeros galimybes ateityje ir dirbti

profesionalioje aplinkoje, įgyja darbo patirties ir turi galimybę išbandyti save naujoje darbo aplinkoje,

21

įgyja naudingų kontaktų, didėja studento pasitikėjimas savimi, atsiskleidžia studento įgūdžiai,

gebėjimai ir talentai. Tyrėjas teigia, kad naudą gauna ir priimanti į praktiką organizacija: gali įvertinti

studento gebėjimus ir ateityje atsirinkti geriausius „kandidatus“ darbui, turi galimybę sulaukti iš

studentų naujų idėjų ir sprendimų, studentai dažniausiai prisiderina prie darbo grafiko kaip nemokama

darbo jėga. Nauda ir mokymo įstaigai: stiprėja studentų ir mokymo įstaigos bendradarbiavimo ryšiai,

geri darbdavių atsiliepimai pagerina mokymo įstaigos reputaciją [64].

Apibendrinant galima teigti, jog studentai savo įgytą patirtį vertina geriau ten, kur praktikos

vietoje vyrauja palankus psichologinis klimatas kolektyve, geras darbo organizavimas, jaučiama

praktikos mokytojo ir kitų darbuotojų parama. Ar studentas pasieks jam iškeltus praktinio mokymo

tikslus labai priklauso nuo darbdavio požiūrio į praktinį mokymą, nuo organizacijos, kaip mokymo

bazės, pasirengimo mokyti bei įvertinti studento pasiekimus, nuo organizacijoje sudarytų mokymosi

sąlygų, pagalbos studentui adaptuojantis organizacijoje, atsakingo ir kvalifikuoto asmens, t.y.

praktikos mokytojo.

1.5. Slaugos praktikos mokytojo (mentoriaus) vaidmuo praktinio mokymo(si)

procese

Remiantis O. Riklikiene (2008), praktikos mokytoju gali tapti kvalifikuotas ir patyręs slaugos

praktikas, pasirengęs prisiimti atsakomybę už būsimojo slaugos specialisto mokymąsi praktinėje

aplinkoje, mokymo/si kokybę ir studento kompetencijų, įrodančių mokymo/si tikslų pasiekimą,

įvertinimą. Praktikos mokytojui būdinga tai, kad būdamas labiau patyręs, jis aktyviai veikia mažiau

patyrusio asmens profesinį ir asmeninį tobulėjimą [26]. J. Juralevičienė ir J. Palidauskaitė (2011)

teigia, kad praktikos metu studentai paprastai turi du vadovus. Vieną vadovą skiria aukštoji mokykla,

kitą vadovą – priimanti institucija. Svarbu, kad šie vadovai nuolatos komunikuotų. Nors šių vadovų

uždaviniai kiek skirtingi, tačiau galutinis jų tikslas yra gana panašus – sėkminga tolesnio studento

mokymosi proceso tąsa. Jie siekia, kad studentas įgytų kiek galima daugiau praktinių įgūdžių,

reikalingų savo būsimam darbui. Abu vadovai atsakingi už praktikos eigos priežiūrą [10]. Asmenys,

vadovaujantys studentų praktikai, mokslinėje literatūroje apibūdinami labai įvairiai: praktikos

mokytojas, profesijos mokytojas, praktikos instruktorius, mentorius ir kt.

Mentoriaus vaidmens įtaką naujiems darbuotojams socializuojantis organizacijoje nagrinėjo

I. Žukauskaitė (2009). Gauti tyrimo rezultatai išryškina abipusio bendradarbiavimo teigiamus

aspektus, padedančius sėkmingiau adaptuotis naujiems darbuotojams. [38]. Tyrėjai U. Jahansson,

P. Kaila (2010) su kolegomis teigia, kad praktikos sėkmė priklauso nuo bendravimo ir

bendradarbiavimo stiliaus tarp praktikos studentų ir praktikos mokytojų (mentorių) [45].

22

Pasikeitus požiūriui į slaugos praktiką, svarbi pasidaro praktikos mokytojų kompetencijos

problema ir jų gebėjimas dalyvauti ugdymo procese. Autoriai V. Žydžiūnaitė, G. Merkys ir kt. (2006)

pabrėžia, kad vadovaujant profesinės veiklos praktikoms, ypač svarbūs pedagoginiai gebėjimai:

bendravimo, bendradarbiavimo kultūra, organizaciniai gebėjimai, pedagoginis kūrybingumas,

pažintiniai moksliniai, ekspresijos ir sugestyvumo gebėjimai. Šias vertybes studentas turi pamatyti ir

pajusti praktikos mokytojo asmenybėje. Slaugytojas – praktikos mokytojas turi suvokti tiek slaugos,

tiek pedagoginį procesą, sugebėti lanksčiai taikyti įvairius mokymo metodus, motyvuoti studentus

praktiniam įgūdžių formavimui [37].

Remiantis O. Riklikiene ir L. Sajiene (2011), slaugos dėstytojai ir praktikos mokytojai turi

gerai išmanyti slaugos mokslo dalykus, suvokti slaugos mokslo esmę bei jo plėtotės situaciją ir

tendencijas savo šalyje ir pasauliniame kontekste, žinoti slaugos mokslo teorinę ir praktinę reikšmę,

teorines ir praktines sąsajas su medicinos ir socialiniais mokslais, kvalifikacinių profesinės veiklos

reikalavimų kitimo tendencijas, gebėti lanksčiai siekti ugdymo tikslų, plėtoti juos atitinkantį turinį,

formas, metodus ir vertinimo būdus, gebėti vertinti ir analizuoti savo veiklą, pasižymėti asmeninėmis

savybėmis, padedančiomis ugdytiniams formuoti nuostatas savęs, savo sveikatos, aplinkos ir veiklos

atžvilgiu, mokėti naudotis naujomis mokymo technologijomis; gerai įvaldyti įvairias mokymo

metodikas [25]. M. Teresevičienė, G. Gedvilienė (2006) su kolegomis akcentuoja, kad mokantis darbo

vietoje, mokymas grindžiamas tiesiogine sąveika tarp praktikos mokytojo ir studento. Šis klasikinis

metodas taikomas paprastiems psichomotoriniams veiklos procesams išmokti. Tačiau sveikatos

priežiūros ir socialinio darbo specialistų veikla neapsiriboja mechaniniu procedūrų atlikimu. Todėl

lavinti vien techninius procedūrinius įgūdžius nepakanka, siekiant išugdyti aukštos kvalifikacijos,

lankstų, konkurencingą, nuolat tobulėjantį specialistą. Taigi, praktikos mokytojo veikla panašesnė į

patyrusio asmens veiklą, patariant ir remiant jaunų ar ne tiek patyrusių kolegų, ar veiklą pradedančių

žmonių profesinę adaptaciją organizacijoje bei perimant būtinas žinias, vaidmenis ir gebėjimus. Tai

abipusiškai naudingos partnerystės kūrimas, tobulinant gebėjimus, elgseną bei požiūrį, siekiant padėti

globotiniui įgyvendinti tikslus [32].

Anot O. Riklikienės (2011), praktikos mokytojui šiandieną keliami dideli reikalavimai. Jis turi

būti ne tik patyręs slaugytojas, bet ir iškili asmenybė, tikėti savo profesinės veiklos reikšmingumu,

mylėti savo darbą, laikytis profesinės etikos, būti kūrybingu ir tolerantišku, mokėti pajusti kitų žmonių

situaciją bei suvokti jų būseną [25]. Autorių D. Nelson, L. Godfrey ir kt. (2004) tyrimais įrodyta, kad

vadovavimas praktikai (mentorystė) vysto bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, didina profesinį

prestižą tarp kolegų, pacientų, padeda įžvelgti praktikoje esančias problemas ir skatina ieškoti

sprendimo galimybių [48].

Taip pat ir kiti užsienio autoriai W. Schubarth., K. Speck. (2011) ir L. Kragelund (2011),

tyrinėdami praktikos kokybę, pabrėžia, kad vadovavimo praktikai kokybė tampa esmine studijų ir

23

praktinio mokymosi sąsajų stiprinimo prielaida, lemiančia praktikos naudą ir sąlygojančia studijų

kokybę. Ši nauda pasireiškia tuo, kad praktikos vietoje studentai įgyja aiškesnį supratimą apie

profesinę veiklą, dalykinius ir profesinius gebėjimus, užmezga ir plėtoja profesinius kontaktus [56,

46]. Sellars J., Clouder L. (2011) patvirtina, kad klinikinio praktikos mokytojo nauda įrodyta tyrimais

– studentų priežiūra praktinio mokymo metu ir vadovavimas jiems yra būtini ir naudingi veiksniai

profesinio rengimo ir tobulėjimo procese. Ugdomas asmeninis tobulėjimas, įgyjama praktinė patirtis,

didinamas pasitikėjimas, bendradarbiavimas, ugdomos kompetencijos [55].

R. Rimkienės su bendraautoriais (2012) Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete

atliktas tyrimas, kurio tikslas atskleisti praktikos mokytojo paramos veiksmingumą studentams

realizuojant baigiamąją praktiką. Rezultatai rodo, kad baigiamosios praktikos metu praktikos mokytojo

(mentoriaus) paramą, galimybę konsultuotis su praktikos mokytoju (mentoriumi) ar kitais praktikais

itin palankiai vertino didžioji dalis apklaustųjų. Kas penktas biomedicinos srities ir socialinio darbo

studijų programų apklaustasis studentas dėl praktikos mokytojo (mentoriaus) nesidomėjimo

savarankišku darbu, dalykinės informacijos neteikimo negalėjo kokybiškai atlikti praktikos programoje

numatytų savarankiškų užduočių. Praktikos mokytojo (mentoriaus) pagalba svarbi ne tik atliekant su

savarankišku darbu susijusias užduotis, bet ir skatina studento pasitikėjimą savimi, padeda tinkamai

pasirengti profesinei veiklai bei konstruoti teigiamą profesinę elgseną. Kuo palankiau respondentai,

realizuodami baigiamąją praktiką, vertina praktikos mokytojo (mentoriaus) paramą ir galimybę

konsultuotis, tuo labiau jie sulaukė praktikų visavertės pagalbos, dėmesio ir galėjo tinkamai atlikti

praktikos programoje numatytas savarankiškas užduotis [27].

Taip pat kitu tyrimu nustatyta, kad praktikos metu su studentais individualiai ir pastoviai visą

praktikos laiką dirbantis vienas praktikos mokytojas geriau pažintų studentą, žinotų, kokių gebėjimų

jam trūksta, teiktų grįžtamąjį ryšį, padėtų reflektuoti patirtį, užtikrintų praktinio mokymo(si) kokybę.

Tyrimai rodo, kad dėl darbo intensyvumo ir laiko sąnaudų menka praktikos mokytojų pagalba

studentams yra viena iš praktinio mokymo spragų [15].

Apibendrinant aiškėja, jog praktikos mokytojo vaidmuo praktinėje veikloje yra didžiulis.

Mentorius – labiau patyręs asmuo, kuris moko, įkvepia, konsultuoja, vadovauja ir padeda mažiau

patyrusiam asmeniui plėtoti asmeninius ir profesinius gebėjimus. Vadovavimas (mentorystė) naujokui

padeda įsitraukti į darbą, suvokti organizacijos taisykles, išsiugdyti specifinius įgūdžius.

1.6. Slaugos praktikos organizavimas

Universitetuose ir Kolegijose studijuojančių studentų profesinės veiklos praktikos vyksta visų

lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Siekiant užtikrinti jų kokybę, su gydymo įstaigomis yra

24

sudarytos sutartys. Kiekvienas studentas praktikos metu turi savo praktikos mokytoją dirbantį praktinio

mokymo įstaigoje. Tai yra pirmas žmogus į kurį iškilus klausimams ir problemoms kreipiasi studentai.

Slaugos praktikos organizavimas – tai viena svarbiausių užduočių dėstytojams. Organizuoti

praktiką taip, kad studentai teorines žinias galėtų pritaikyti ir patikrinti praktiškai, įgytų ir plėtotų

gebėjimus. Kita, ne mažiau svarbi užduotis – studentų savarankiškumo ir atsakomybės už praktinį

mokymąsi skatinimas [20].

Remiantis E. Stasiūnaitiene (2011), nepriklausomai nuo studijų programos ir institucijos,

kurioje atliekama praktika, studento praktikos procesą (išskyrus pažintinę praktiką) sudaro 4 etapai:

įvadas, bandymai, savarankiškumo įtvirtinimo ir vertinimo.

Įvado etape studentai supažindinami su praktikos programomis (metodiniais nurodymais) ir

institucijos, kurioje atliekama praktika, veiklos specifiniais (teisiniais, organizaciniais ir kt.)

reikalavimais bei pasirengia įsijungti į darbuotojų komandą.

Bandymų etapas – tai savo savybių, žinių, mokėjimų išbandymas konkrečiame profesinės

veiklos kontekste. Šiame etape studentai ir praktikos institucija įvertina turimas teorines žinias,

mokymosi per praktiką poreikius ir abiejų šalių lūkesčius bei suformuluoja bendros veiklos tikslus ir

konkrečias užduotis.

Savarankiškumo įtvirtinimo etapas – tai teorinių žinių perkėlimas į profesinį lauką. Šiame

etape praktinio mokymo aplinkoje studentas susiduria su dalykinėmis problemomis, socialiniais

santykiais, konfliktais, hierarchijos ir statuso klausimais. Studentas bendradarbiaujant su praktikos

mokytoju turi išmokti kritiškai vertinti pasirinktos veiklos modelius, atpažinti, kokių mokėjimų ir

asmeninių savybių stokoja, išmokti dirbti profesinėje komandoje.

Vertinimo etapas – tai praktikos metu įgytos profesinės ir asmeninės patirties reflektavimas ir

įgytos patirties vertinimas: analizuojamos asmeninės ir profesinės perspektyvos, aptariamos praktikos

metu atliktos užduotys [30]. Svarbu gebėti tinkamai organizuoti praktinio mokymo procesą, kad

studentai aktyviai jame dalyvautų, kuo lengviau perimtų informaciją, kuo sėkmingiau formuotųsi

atitinkami jų mokėjimai ir įgūdžiai. V. Rajeckas (2000) teigia, kad praktikos sėkmė labai priklauso nuo

jos tikslų ir uždavinių išaiškinimo studentams [24]. Labai svarbu, kad studentas suvoktų sudėtingus

socialinius santykius, išmoktų sėkmingai dirbti, pažinti skyriuje dirbančius sveikatos priežiūros

darbuotojus ir bendradarbiauti su jais.

Remiantis M. Saarikoski (2002), pasirengimas praktikai iš esmės priklauso nuo to, kaip

mentorius supažindina su skyriaus struktūra, personalu, praktikos tikslais. Praktinio mokymo/si

efektyvumui reikšmės turi sistemingai vykdomi susitikimai, kuriuose aptariami įvairūs su praktiniu

mokymu susiję klausimai [54]. Gerai organizuota – kokybiška praktika pagal P. Wordelmanną (2009),

turi atitikti 4 kokybės parametrus, tai:

25

1) praktikos struktūros ir išteklių kokybė (praktikos organizavimo sąnaudos, praktinio

mokymosi aplinka, materialiniai ir žmoniškieji ištekliai, studijų programos, praktikos planai ir kt.);

2) praktikos realizavimo kokybė. Tai optimalus praktikos proceso eigos užtikrinimas,

panaudojant turimus praktikos išteklius, siekiama numatytų praktikos rezultatų. Praktikos aplinkos ir

proceso eigos stebėjimas, formalus ir neformalus formuojamasis vertinimas, išorinis konsultavimas,

praktikos proceso vadyba padeda geriau realizuoti praktikos procesą;

3) praktikos rezultatų kokybė. Praktikos rezultatai apima ne vien tik studijų programos arba

studijų dalyko rezultatų pasiekimą, bet ir tikslingą išteklių praktikos metu panaudojimą, praktikos

įgyvendinimo proceso eigą, praktikos šalių (mokymo įstaigos, praktikos institucijos, studento)

susitarimus. Praktika bus sėkminga, jei įgyvendinami visų praktikos šalių tikslai. Aiškiai apibrėžti

tikslai leidžia suformuluoti praktikos vertinimo kriterijus. Praktikos rezultatų kokybė atskleidžiama per

pateiktą praktikos ataskaitą, baigiamąjį praktikos vertinimą ir parengtus praktikos rezultatų vertinimo

instrumentus;

4) praktikos poveikio kokybė demonstruoja praktikos reikalavimų atitiktį asmens lūkesčiams

ir įdėtų visų šalių pastangų reikšmingumą. Praktikos poveikio rezultatams nusakyti svarbus ne tik

galutinių praktikos produktų įvertinimas, bet ir numatomos perspektyvos tolesniems darbams [63].

Apibendrinant galima teigti, kad praktika būtų sėkminga ir kokybiška, programos apraše turi

būti aiškiai suformuluoti tikslų pasiekimo kriterijai. Svarbu gebėti tinkamai organizuoti praktinio

mokymo procesą, kad studentai aktyviai jame dalyvautų, kuo lengviau perimtų informaciją, kuo

sėkmingiau formuotųsi atitinkami jų mokėjimai ir įgūdžiai. Pagal tai parenkamos ir paskiriamos

praktikos užduotys, mokymo(si) metodai, vertinimas.

26

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai

Tyrimo objektas – slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinka ir profesionaliosios

slaugos mokymo(si) modelis.

Tyrimo subjektas – slaugos studentai, atliekantys klinikinę praktiką universiteto ligoninėje.

Tyrimo metodas – anketinė apklausa.

Naudota standartizuota anoniminė internetu pildoma anketa. „Klinikinė mokymosi aplinka,

priežiūra ir slaugos mokytojas“ (Clinical learning environment, supervision, and nurse teacher –

Cles+T scale) Priedas Nr. 1. Leidimas naudoti anketą gautas iš autoriaus Mikko Saarikoski, Turku

taikomųjų mokslų universitetas, Suomija. Priedas Nr. 2. Anketa išversta į lietuvių kalbą ir pritaikyta

mūsų šalies kultūrai.

Anketą sudarė 43 klausimai. Anketoje tiriami slaugos studentų patirties aspektai.

Mokymasis klinikinėje praktikoje:

Praktikos atlikimo vieta

Praktikos trukmė

Ar atliekant praktiką lankė ir teorines paskaitas

Kaip praktikos metu studentas bendravo su praktikos mokytoju

Koks praktinio mokymosi modelis buvo taikomas klinikinėje praktikoje

Kas vadovavo klinikinei praktikai.

Klinikinio mokymosi aplinka:

Mokymo aplinka skyriuje (ar galėjo lengvai kreiptis į skyriaus personalą, kokia skyriuje

vyravo atmosfera, ar skyriaus personalas buvo susidomėjęs studentų mokymu, ar mokymosi

atvejai ir situacijos buvo įvairūs ir turiningi)

Slaugos administratoriaus lyderystės stilius (ar slaugos administratorius vertino personalą

kaip svarbiausius išteklius, ar buvo komandos narys, ar darbuotojo pastangos buvo

vertinamos)

Slauga padalinyje (ar slaugos filosofija buvo aiškiai apibrėžta, ar pacientams taikoma

individuali slauga ir priežiūra, ar slaugos dokumentacija buvo aiški ir suprantama)

Studento ir praktikos mokytojo santykiai (koks buvo praktikos mokytojo požiūris į mokymą,

ar studentas patyrė individualų mokymą, ar teikė nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį, ar studento ir

praktikos mokytojo santykiuose vyravo abipusė pagarba, dėmesys ir pritarimas)

27

Slaugos studentų pasitenkinimas ir nuostatos apie savo profesinį tobulėjimą (koks

svarbiausias asmuo padėjo studentui suvokti esmines slaugos sąvokas ir praktinę veiklą, koks

studento asmeninis indėlis į klinikinę praktiką, ar patenkintas studentas klinikine praktika, ar

svarbu studentui, kad praktikos mokytojas būtų slaugytojas).

Tyrimo organizavimas. VšĮ VUL Santariškių klinikose 2012 m. sausio – 2013 m. gegužės

mėn. Šis tyrimas atliktas bendradarbiaujant su tarptautinio projekto „Slaugytojų profesionalumo

didinimas plėtojant praktikos mokytojo veiklą“ (Empowering the Professionalization of Nurses

through Mentorship (EmpNURS) 2010-2013 m. mokslininkų grupe. Projekte dalyvavo dvi Lietuvos

institucijos – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Klinikinė Kauno ligoninė. LSMU projekte

atstovavo tyrimo vadovė – doc. Olga Riklikienė. Projektas šio darbo autorei sudarė galimybę naudoti

internetinę anketos versiją, suformavus specialią paskyrą tyrimo duomenims kaupti. Tyrimui

pasibaigus, projekto vadovas iškėlė duomenis iš sistemos ir persiuntė darbo autorei. Be Lietuvos tokios

pat anketos pildomos kitose projekto partnerių šalyse: Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje.

Tyrimas vykdytas keliais etapais:

I etapas – mokslinės literatūros paieška LSMU bibliotekos informacijos ištekliuose ir rastos literatūros

analizė.

II etapas – anketos vertimas į lietuvių kalbą.

III etapas – anketinės apklausos vykdymas VšĮ VUL Santariškių klinikose.

IV etapas – statistinė duomenų analizė, rezultatų aptarimas.

V etapas – išvadų bei rekomendacijų pateikimas.

2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis

Tyrime dalyvavo Vilniaus Universiteto, Vilniaus Kolegijos ir Utenos Kolegijos sveikatos

priežiūros fakulteto I-IV kurso slaugos studentai, atliekantys klinikinę slaugos praktiką Šeimos

medicinos centre, terapinio ir chirurginio profilio skyriuose.

Įtraukimo į tyrimą kriterijai:

Slaugos programos I-IV kurso studentai;

Sutikimas dalyvauti tyrime;

Ilgosios praktikos (ilgiau nei 1savaitė) atlikimas studijų metu.

Tyrime dalyvavauti pakviestas 381 respondentas. Tyrme dalyvauti atsisakė 31 studentas, todėl

anketas užpildė 350 respondentų (atsako dažnis 100 proc.):

104 iš VU

242 iš Vilniaus kolegijos

28

4 iš Utenos kolegijos

2.3. Tyrimo etika

Tyrimui vykdyti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas

2012-01-17 Nr. BC-KS (M) – 133. Priedas Nr. 3. Visi apklausos dalyviai pasirašė informuoto tyrimo

dalyvio formą. Apklausos metu buvo laikomasi laisvanoriškumo principo, todėl kiekvienas tyrime

dalyvavęs studentas atsakė į klausimus savo noru, turėdamas teisę ir atsisakyti bei nedalyvauti tyrime.

Apklausų duomenys anonimiški.

2.4. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės „SPSS 21.0“ ir

„Excel“ programų paketus. Naudoti šie analizės metodai: aprašomoji statistika, požymių dažnių

analizė, neparametriniai duomenų analizės testai dviem ir daugiau nei dviem nepriklausomoms imtims

(dviem imtims – Mann - Whitney testas, trims ir daugiau imčių – Kruskall - Wallis testas). Statistiškai

reikšmingiems skirtumams tarp skirtingų sociodemografinių tiriamųjų charakteristikų nustatyti naudoti

Chi kvadrato (χ2) kriterijus.

Atsakymai pagal Likert skalę – kiekybinių kintamųjų pasiskirstymas pagal normalųjį dėsnį

tikrintas taikant Kolmagorov - Smirnov testą [5].

Apskaičiuotos statistinio reikšmingumo (p) reikšmės. Pasirinkti keli rekšmingumo lygmenys

statistinėms hipotezėms tikrinti: kai p>0,05 – skirtumas statistiškai nereikšmingas, kai p<0,05 –

skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p<0,01 – skirtumas labai reikšmingas. Aprašomoji statistika

atlikta apskaičiuojant vidutines kintamųjų reikšmes su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu. Reikšmių

sklaidai apibūdinti pateikiamas standartinis nuokrypis.

Kiekybinių charakteristikų ryšiams nustatyti naudoti tiesinės koreliacinės analizės metodai.

Klasifikacinių (intervalinių) dydžių tarpusavio priklausomumui nustatyti apskaičiuotas Pearson

koreliacijos koeficientas.

29

3. REZULTATAI

3.1. Respondentų demografinių duomenų analizė

Daugiausia apklausoje dalyvavusių respondentų (90,9 proc.) buvo jaunesni nei 25 metų

amžiaus. Mažiausiai (0,6 proc.) tyrime dalyvusių respondentų buvo vyresni nei 45 metų amžiaus

(1pav.).

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, proc., N = 319

Dauguma 96,6 proc.) tyrimo dalyvių buvo moterys (2 pav.).

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, proc., N = 319

90,9

2,2 2,5 2,5 1,3 ,6 0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

<25 25-29 30-34 35-39 40-44 >=45

Amžiaus grupės (metais)

Pro

cen

tai

3,4%

96,6%

vyras moteris

30

3.2. Duomenų apie respondentų atliekamą klinikinę praktiką analizė

Tarp tyrimo dalyvių daugiausia, t.y. 41,4 proc. buvo trečio kurso studentų. Kiek mažiau,

respondentų (30,1 proc.) nurodė esantys antro kurso studentai. Mažiausiai tyrime dalyvavo pirmo

kurso studentų (3 pav.).

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kursą, proc., N = 319

Dauguma (89 proc.) tyrime dalyvavusių studentų praktiką atliko ligoninėje (4 pav.).

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal klinikinės praktikos atlikimo vietą, proc., N = 319

Beveik trečdalis (32,6 proc.) tyrime dalyvavusių studentų nurodė, kad praktiką jie atliko

chirurgijos skyriuje. Penktadalis respondentų savo praktikos vieta nurodė vidaus ligų skyrių, šiek tiek

daugiau nei dešimtadalis teigė, kad praktiką jie atliko psichiatrijos skyriuje. 27,9 proc. respondentų

įvardijo kitas praktikos vietas, nei buvo nurodyta anketoje (5 pav.).

,3

30,1

41,4

28,2

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

pirmo antro trečio ketvirto

Kursas

Pro

cen

tai

89

11

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

ligonineje bendruomenejePraktikos vieta

Pro

cen

tai

31

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal skyrių, kuriame jie atliko klinikinę praktiką, proc.,

N = 319

Dauguma studentų (71,2 proc.) nurodė, kad atlikdami praktiką, jie kartu lankė ir teorines

paskaitas (6 pav.).

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie lankė teorines paskaitas praktikos metu, proc.,

N = 319

Vertinant respondentų pasiskirstymą pagal praktikos trukmę savaitėmis nustatyta, kad

dažniausiai studentai atliko praktiką septynias (40,4 proc.) arba penkias (32,3 proc.) savaites (7 pav.).

32,6

5,3

19,4

4,4

10,3

27,9

0 10 20 30 40

chirurgijos

ginekologojos

vidaus

vaikų

psichiatrijos

kitas

Procentai

Pra

ktik

os

sky

riu

s

28,8

71,2

0

10

20

30

40

50

60

70

80

ne taip

Lankė teorines paskaitas praktikos metu

Pro

cen

tai

32

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal praktikos trukmę, proc., N = 319

Analizuojant gautuosius duomenis nustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tendencija

(χ2=52,668; lls=9; p<0,001) tarp kurso, kuriame studijuoja studentai bei jų konsultavimosi su praktikos

mokytoju. Pastebėta, jog reikšmingai didesnė dalis ketvirto kurso studentų su teorijos dėstytoju ar savo

praktikos mokytoju nesusitiko nei karto, lyginant su antro bei trečio kursų studentais (p<0,001). Tuo

tarpu daugiau trečio ir antro kurso studentų, lyginant su ketvirto kurso studentais, teigė per praktikos

laikotarpį su praktikos mokytoju ar teorijos dėstytoju buvo susitikę daugiau nei 3 kartus (p<0,001)

(1 lentelė).

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal susitikimų su teorijos dėstytoju arba praktikos vadovu

iš kolegijos/universiteto dažnumą ir studijų kursą, proc. N = 319

Susitikimu

dažnumas

Studijų kursas

Pirmas Antras Trečias Ketvirtas

Nei karto 100 6,3 2,3 24,4*

1 – 2 kartus 0 58,3 55,3 61,1

3 kartus 0 4,2 4,5 4,4

Daugiau nei 3 kartus 0 31,3 37,9 10*

*p<0,05, lyginant su antru ir trečiu kursu.

Tyrime dalyvaujančių studentų buvo prašoma nurodyti, ar per praktikos laikotarpį studentai

bendravo internetu su teorijos dėstytoju arba praktikos mokytoju iš kolegijos/universiteto, kuris buvo

atsakingas už jų praktiką. Dauguma studentų nurodė, kad su teorijos dėstytoju ar praktikos mokytoju

internetu nepalaikė jokio ryšio. Tuo tarpu reikšmingai dažniau teigiančių, jog su praktikos vadovu

konsultavosi nuotoliniu būdu nuo 1 iki 3 kartų buvo tarp trečio ir antro kurso studentų, lyginant su

ketvirto kurso studentais (p<0,05) (2 lentelė).

0,9

7,2

17,9

0,3

32,3

0,9

40,4

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

1 2 3 4 5 6 7

Pro

cen

tai

Praktikos trukmė (sav.)

33

2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal bendravimo internetu su praktikos vadovu iš

kolegijos/universiteto dažnumą ir studijų kursą, proc. N = 319

Bendravimo internetu

dažnumas

Studijų kursas


Nei karto 100 44,8 47,7 67,8

1 – 3 kartus 0 47,9 48,5 31,1*

4 – 6 kartus 0 5,2 0 1,1

Daugiau nei 6 kartus 0 2,1 3,8 0

*p<0,05, lyginant su antru ir trečiu kursu.

Vyresnio amžiaus studentai buvo labiau linkę teigti, kad su teorijos dėstytoju arba praktikos

mokytoju susisiekė internetu: 6,9 proc. vyresnių nei 25 metų amžiaus studentų nurodė, kad susisiekė

4–6 kartus, o dešimtadalis šios amžiaus grupės studentų nurodė, kad internetu susisiekė daugiau nei 6

kartus (p<0,002) (8 pav).

*p<0,05, lyginant vyresnius ir jaunesnius studentus.

8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal susitikimų su teorijos dėstytoju ar praktikos vadovu iš

kolegijos/universiteto dažnumą ir studentų amžiaus grupes, proc. N = 319

Vertinant studentų pasitenkinimą atlikta praktika nustatyta, kad didžioji dauguma buvo

patenkinti, trečdalis – labai patenkinti. Reikšmingų skirtumų tarp studentų pasitenkinimo praktika

nenustatyta, atsižveliant į amžiaus grupes ir lytį (3lentelė). Pasitenkinimas praktika reikšmingai

nesiskyrė ir tarp visų keturių kursų studentų (p=0,060).

34

3 lentelė. Studentų pasitenkinimas atlikta praktika, atsižvelgiant į amžiaus grupes

Pasitenkinimas praktika Amžiaus grupės (proc.) Lytis (proc.)

<25 >=25 Vyr. Mot.

Labai nepatenkintas 3,1 0 9,1 2,6

Nepatenkintas 6,6 13,8 9,1 7,1

Ir patenkintas ir nepatenkintas 19,3 13,8 9,1 19,2

Patenkintas 42,1 34,5 54,5 40,9

Labai patenkintas 29 37,9 18,2 30,2

Studentai, kurie nurodė, kad praktikos metu turėjo 3 dienas teorinių paskaitų, buvo linkę

teigti, kad atlikta praktika yra nepatenkinti, lyginant su studentais, kurie praktikos metu turėjo 1 dieną

teorinių paskaitų (p=0,002). Studentai, kurie su praktikos mokytoju susitiko 1- 2 kartus, savo praktika

yra labai patenkinti, lyginant su studentais, kurie su praktikos mokytoju nesusitiko nei vieno karto ar

susitiko daugiau nei 3 kartus. Studentai, kurie nurodė, kad su praktikos mokytoju susitiko daugiau nei

3 kartus, savo pasitenkinimą praktika linkę vertinti daugiau patenkinamai nei tie studentai, kurie

nurodė, kad su praktikos mokytoju buvo susitikę 1–2 kartus (p=0,016). Analogiškai, studentai, kurie

teigė, kad su praktikos mokytoju internetu bendravo 1–3 kartus, savo praktika buvo labiau patenkinti

nei studentai, kurie su praktikos mokytoju nebendravo (p=0,021). Studentai, kurie nurodė, kad

praktikos metu jiems buvo taikomas individualus modelis, savo pasitenkinimą praktika vertino labai

gerai. Savo pasitenkinimą praktika studentai, kurie praktikos metu patyrė grupinį praktikos modelį bei

nepatyrė jokio, buvo linkę vertinti neutraliai, lyginant su studentais, kuriems buvo taikytas

individualus praktikos modelis (p=0,017). Vertinant tai, ar studentams svarbu, kad jų praktikos

mokytojas būtų slaugytojas, nustatyta, kad studentams, kurie praktiką atliko vidaus ligų skyriuje bei

kituose skyriuose, buvo svarbiau, kad praktikos mokytojas būtų slaugytojas, nei studentams, kurie

praktiką atliko chirurgijos skyriuje (p=0,045). Statistiškai reikšmingas skirtumas rodo, kad studentai,

kurių praktika užtruko 5 savaites, labiau, nei tie studentai, kurie praktiką atliko 2 savaites, linkę teigti,

kad praktikos mokytoju būtų slaugytojas, yra šiek tiek svarbu (p<0,001).

3.3. Duomenų apie respondentų klinikinės praktikos aplinkos vertinimą analizė

Vertinant slaugos studentų klinikinės praktikos aplinką studentų požiūriu, teiginiai buvo

suskirstyti į tris atskirus klausimų blokus – dimensijas: mokymo(si) aplinka skyriuje, slaugos

administratoriaus lyderystės stilius, slauga padalinyje ir studento-praktikos mokytojo santykiai.

Skiriant didesnę reikšmę, studento ir jo praktikos mokytojo santykiams išsamiau analizuoti atskiroje

dalyje.

35

3.3.1. Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimas

Vertindami mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektus, slaugos studentai geriausiai įvertino

galimybę kreiptis į padalinio personalą (4,41 balo iš 5 balų) ir padalinyje vyravusią teigiamą atmosferą

(4,11 balo). Mažiausias balas (2,03) skirtas galimybei atvirai diskutuoti penkiaminutėse ir personalo

susirinkimuose (4lentelė).

4 lentelė. Respondentų atsakymų pasiskirstymai, vertinant mokymo(si) aplinką skyriuje

apibūdinančius teiginius (aspektus)

Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektai N Balo vidurkis SN

Galėjau lengvai kreiptis į padalinio personalą 319 4,41 0,75

Aš jaučiausi gerai pradėdamas savo pamainą

padalinyje

319 4,04 0,85

Penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose aš

galėjau atvirai diskutuoti

319 2,03 1,04

Padalinyje buvo teigiama atmosfera 319 4,15 0,82

Personalas buvo ganėtinai susidomėjęs slaugos

studentų mokymu

319 3,87 0,91

Personalas išmoko slaugos studentų vardus ir jais

kreipdavosi

319 4,07 0,91

Padalinyje buvo pakankamai mokymuisi tinkamų

atvejų ir situacijų

319 4,11 0,90

Mokymosi atvejai ir situacijos buvo įvairūs ir

turiningi

319 4,03 0,89

Padalinys buvo geros mokymosi aplinkos

pavyzdys

319 4,07 0,83

Padalinys kaip geros mokymosi aplinkos pavyzdys buvo vertinamas skirtingai atsižvelgiant į

amžių (Kruskall – Wallis testas χ²=12,664; df=5; p<0,027). Aukščiausiais balais šį teiginį vertino 25–

29, 35–39 bei 40–44 metų amžiaus studentai, šiek tiek žemesniais balais – jaunesni nei 25 metų

amžiaus, 30–34 metų amžiaus, bei vyresni nei 45 metų amžiaus studentai.

Lyginant antro ir trečio kurso studentus pastebimas statistiškai reikšmingas skirtumas – antro

kurso studentai dažniau teigė, kad jie galėjo lengvai kreiptis į padalinio personalą lyginant su trečio

kurso kolegomis (Mann – Whitney testas=5405,000; Z=-2,156; p<0,031). Statistiškai reikšmingo

skirtumo tarp pirmo kurso ir kitų kursų studentų, vertinant mokymosi aplinką skyriuje, nenustatyta.

Daugiausia statistiškai reikšmingų skirtumų vertinant mokymo(si) aplinką rasta tarp antro bei

ketvirto kurso studentų. Antro kurso studentai dažniau nei ketvirto kurso studentai teigė, kad jie galėjo

lengvai kreiptis į padalinio personalą, gerai jautėsi pradėdami pamainą padalinyje ir dažniau stebėjo

teigiamą atmosferą. Antrus metus studijuojantys studentai taip pat geriau vertino ir visus kitus

mokymo(si) aplinkos aspektus, lyginant su ketvirto kurso studentais, išskyrus galimybę atvirai

diskutuoti penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose, kai skirtumas tarp studentų nuomonės

nenustatytas (5lentelė).

36

5 lentelė. Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į studentų

kursą

Mokymo(si) aplinkos skyriuje

aspektai Kursas

Vidutiniai

rangai (vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė

Galėjau lengvai kreiptis į padalinio

personalą

Antras 103,27 3382,500 -2,881 0,004

Ketvirtas 83,08

Aš jaučiausi gerai pradėdamas

savo pamainą padalinyje

Antras 102,49 3456,500 -2,498 0,012

Ketvirtas 83,91

Penkiaminutėse ir personalo

susirinkimuose aš galėjau atvirai

diskutuoti

Antras 93,20 4291,000 -0,085 0,933

Ketvirtas 93,82

Padalinyje buvo teigiama

atmosfera

Antras 102,36 3469,000 -2,482 0,013

Ketvirtas 84,04

Personalas buvo ganėtinai

susidomėjęs slaugos studentų

mokymu

Antras 106,42 3079,500 -3,567

<0,001 Ketvirtas 79,72

Personalas išmoko slaugos

studentų vardus ir jais kreipdavosi

Antras 104,76 3239,000 -3,110 0,002

Ketvirtas 81,49

Padalinyje buvo pakankamai

mokymuisi tinkamų atvejų ir

situacijų

Antras 109,24 2808,500 -4,354


Mokymosi atvejai ir situacijos

buvo įvairūs ir turiningi

Antras 104,34 3279,000 -3,003 0,003

Ketvirtas 81,93

Padalinys buvo geros mokymosi

aplinkos pavyzdys

Antras 101,10 3590,500 -2,124 0,034

Ketvirtas 85,39

Lyginant trečio ir ketvirto kurso studentų mokymo(si) aplinkos vertinimus statistiškai

reikšmingas skirtumas nustatytas vertinant šešis aspektus. Trečio kurso studentai, lyginant su

absolventais, dažniau teigė, kad padalinyje buvo teigiama atmosfera, personalas buvo ganėtinai

susidomėjęs slaugos studentų mokymu bei išmoko slaugos studentų vardus ir jais kreipdavosi. Trečius

metus studijuojantys studentai labiau teigiamai vertino ir mokymuisi tinkamų atvejų ir situacijų kiekį

bei jų įvairiapusiškumą ir turiningumą Trečiakursiai dažniau nurodė, kad padalinys buvo geras

mokymosi aplinkos pavyzdys, lyginant su ketvirto kurso studentų vertinimu (6lentelė).

37

6 lentelė. Mokymo(si) aplinka skyriuje aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į studentų kursą


aspektai Kursas

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney

U

reikšmė

Z p

reikšmė


personalą

Trečias 114,96 5483,000 -1,070 0,285

Ketvirtas 106,42

Aš jaučiausi gerai pradėdamas savo

pamainą padalinyje

Trečias 116,55 5273,500 -1,516 0,130

Ketvirtas 104,09



diskutuoti

Trečias 116,91 5225,500 -1,610 0,107

Ketvirtas 103,56

Padalinyje buvo teigiama atmosfera Trečias 120,72 4723,000 -2,786 0,005

Ketvirtas 97,98



mokymu

Trečias 123,50 4355,500 -3,579


Personalas išmoko slaugos studentų

vardus ir jais kreipdavosi

Trečias 125,13 4140,500 -4,083 <0,001

Ketvirtas 91,51



situacijų

Trečias 127,01 3893,000 -4,642


Mokymosi atvejai ir situacijos buvo

įvairios ir turiningos

Trečias 126,16 4005,000 -4,380 <0,001

Ketvirtas 90,00


aplinkos pavyzdys

Trečias 121,83 4576,000 -3,122 0,002

Ketvirtas 96,34

Lyginant mokymo(si) aplinkos skyriuje vertinimus, atsižvelgiant į praktikos skyrius,

statistiškai reikšmingas skirtumas rastas vertinant daugelį mokymosi aplinkos aspektų. Paaiškėjo, kad

visus aspektus geriausiai vertino ginekologijos skyriuje praktikavęsi studentai.

Lyginant mokymo aplinką chirurgijos bei ginekologijos skyriuje paaiškėjo, kad buvo daug

statistiškai reikšmingų skirtumų (p<0,05) beveik visuose aspektuose, išskyrus „penkiaminutėse bei

personalo susirinkimuose galėjau atvirai diskutuoti“ (p>0,05). Visi statistiškai reikšmingi skirtumai

buvo geriau vertinami ginekologijos skyriuje.

Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas vertinant teiginį „skyriuje buvo galima lengviau

kreiptis į padalinio personalą” chirurgijos bei vidaus skyriuose – vidaus skyriuje praktiką atlikę

studentai šį aspektą vertino geriau (Mann – Whitney testas=2637,500; Z= -2,158; p<0,031).

Lyginant studentų mokymo(si) aplinkos vertinimus ginekologijos bei vidaus ligų skyriuose

nustatyti skirtumai vertinant daugelį aspektų (p<0,05), išskyrus šiuos: „aš jaučiausi gerai pradėdamas

savo pamainą padalinyje“ ir „personalas išmoko slaugos studentų vardus ir jais keipdavosi“;

mokymosi aplinka ginekologijos skyriuje buvo vertinama reikšmingai geriau.

Statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant vaikų ir psichiatrijos skyrius nustatytas vertinant

tai, ar penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose studentai galėjo atvirai diskutuoti: vaikų skyriuje

atvirumo aplinka buvo įvertinta geriau (p<0,002).

38

Lyginant psichiatrijos bei vidaus ligų skyrius, statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti

vertinant tokius mokymo(si) aplinkos aspketus kaip: „penkiaminutėse bei personalo susirinkimuose

galėjo lengviau diskutuoti“ (p<0,001) ir „mokymosi atvejai ir situacijos buvo įvairūs ir turiningi”

(p<0,028). Abu šiuos aspektus studentai, praktiką atlikę psichiatrijos skyriuje, buvo linkę vertinti

geriau, nei tie studentai, kurie praktiką atliko vidaus ligų skyriuje.

Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimas ginekologijos bei vaikų skyriuose

statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Lyginant mokymosi aplinkos vertinimus chirurgijos bei

vaikų skyriuose, ginekologijos ir psichiatrijos skyriuose bei vaikų ir vidaus ligų skyriuose, statistiškai

reikšmingų skirtumų taip pat nebuvo rasta (p>0,05).

Analizuojant mokymo(si) aplinkos skyriuje vertinimus, atsižvelgiant į praktikos trukmę

savaitėmis, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant šiuos aspektus: padalinyje buvo

teigiama atmosfera (Kruskall–Wallis testas χ²=13,593; df=6; p<0,035), personalas išmoko slaugos

studentų vardus ir jais kreipėsi (Kruskall Wallis testas χ²=20,521; df=6; p<0,02), padalinyje buvo

pakankamai mokymuisi tinkamų atvejų bei situacijų (Kruskall–Wallis testas χ²=22,930; df=6;

p<0,001), pastarieji buvo įvairūs bei turiningi (Kruskall–Wallis testas χ²=20,977; df=6; p<0,002) ir

padalinys buvo vertinamas kaip geros mokymosi aplinkos pavyzdys (Kruskall–Wallis testas

χ²=13,593; df=6; p<0,032).

Vertinant pirmus tris mokymo(si) aplinkos aspektus skyriuje pastebima, kad tarp praktikos

trukmės ir mokymo aplinkos vertinimo nėra tiesinio ryšio (p>0,05). Kitų aspektų atžvilgiu matyti, kad

ilgėjant praktikos laikui mokymo aplinkos skyriuje aspektų vertinimas yra labiau teigiamas, tačiau

ypatingai stiprus koreliacijos ryšys matyti tarp studentų praktikos trukmės bei padalinio teigiamos

atmosferos – kuo ilgesnis praktikos laikotarpis, tuo padalinio atmosferos vertinimas yra teigiamesnis.

Toks pat ryšys stebimas ir tarp studentų praktikos trukmės bei personalo susidomėjimo slaugos

studentų mokymu. Silpniausias koreliacinis ryšys buvo tarp praktikos trukmės bei personalo gebėjimo

įsiminti studentų vardus; praktikos trukmės ir atvejų bei situacijų, kurios buvo įvairios ir turiningos

mokymuisi. Gana stiprus ryšys išsilaiko tarp studentų praktikos trukmės bei padalinio, kaip gero

mokymo pavyzdžio, vertinimo – kuo studentų praktika buvo ilgesnė, tuo studentai labiau linko teigti,

kad padalinys buvo geros mokymosi aplinkos pavyzdys (7 lentelė).

39

7 lentelė. Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų ryšys su studentų praktikos trukme

Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektai

Praktikos trukmė

p Koreliacijos

koeficientas r

Galėjau lengvai kreiptis į padalinio personalą 0,423 -0,045

Aš jaučiausi gerai pradėdamas savo pamainą padalinyje 0,983 0,001

Penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose aš galėjau atvirai diskutuoti 0,348 0,053

Padalinyje buvo teigiama atmosfera 0,007 0,150

Personalas buvo ganėtinai susidomėjęs slaugos studentų mokymu 0,014 0,137

Personalas išmoko slaugos studentų vardus ir jais kreipdavosi <0,001 0,200

Padalinyje buvo pakankamai mokymuisi tinkamų atvejų ir situacijų 0,001 0,185

Mokymosi atvejai ir situacijos buvo įvairūs ir turiningi <0,001 0,213

Padalinys buvo geros mokymosi aplinkos pavyzdys 0,003 0,168

Pagal individualų bei grupinį vadovavimo praktikai modelį, statistiškai reikšmingi skirtumai

nustatyti studentams vertinant daugelį mokymo(si) aplinkos aspektų. Individualų vadovavimo

praktikai modelį patyrę studentai dažniau buvo linkę teigti, kad jie jautėsi gerai pradėdami savo

pamainą padalinyje nei tie studentai, kurie patyrė grupinį vadovavimo praktikai modelį (p<0,05).

Studentai, kuriems buvo vadovaujama indivudaliai, dažniau nurodė, jog padalinyje atmosfera buvo

teigiama, personalas buvo susidomėjęs slaugos studentų mokymu bei išmoko studentų vardus,

padalinyje buvo pakankamai mokymuisi tinkamų atvejų ir situacijų, lyginant su tais studentais, kurių

praktikai buvo vadovaujama grupėje. Individualaus vadovavimo atveju studentai aukščiau vertino ir

padalinį kaip gero mokymo aplinkos pavyzdį (8 lentelė).

40

8 lentelė. Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į vadovavimo

studentų praktiniam mokymuisi modelį


aspektai

Praktikos

modelis

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė


personalą

Grupinis 148,25 10246,000 -0,449 0,653

Individualus 144,32


pamainą padalinyje

Grupinis 136,88 8971,500 -2,323 0,020

Individualus 158,49



diskutuoti

Grupinis 146,42 10516,500 -,020 0,984

Individualus 146,60

Padalinyje buvo teigiama atmosfera Grupinis 134,26 8547,500 -2,986 0,003

Individualus 161,75



mokymu

Grupinis 131,40 8084,500 -3,611

<0,001 Individualus 165,31



Grupinis 130,99 8017,000 -3,749 0,000

Individualus 165,83



situacijų

Grupinis 135,77 8791,500 -2,606

0,009 Individualus 159,87


įvairūs ir turiningi

Grupinis 135,24 8705,500 -2,719 0,007

Individualus 160,53


aplinkos pavyzdys

Grupinis 132,54 8268,500 -3,389 0,001

Individualus 163,90

Slaugos studentai, kuriems praktikos metu buvo taikomas individualus mokymo(si) modelis,

mokymo(si) aplinką skyriuje visais aspektais vertino geriau, nei tie studentai, kurie iš viso neturėjo

praktikos mokytojo ir dirbo skyriuje bendrai su visu personalu (p<0,05).

Mokymo(si) aplinkos vertinimas pagal tai, ar studentai turėjo praktikos mokytoją, kuris

vadovavo jų praktikai grupėje (ne individualiai), ar toks mokytojas iš viso nebuvo skirtas, nustatyti

septyni statistiškai reikšmingi skirtumai – visi studentai, kurie turėjo praktikos mokytoją grupinio

mokymo metu, septynis mokymo(si) aplinkos aspektus vertino geriau nei tie studentai, kuriems

nebuvo skirtas slaugytojas, kuris mokytų juos praktikos metu (9 lentelė.)

41

9 lentelė. Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į vadovavimo

studentų praktiniam mokymuisi modelį


aspektai

Praktikos

modelis

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė


personalą

Grupinis 93,44 819,500 -3,074 0,002

Nebuvo 57,21


pamainą padalinyje

Grupinis 92,86 913,500 -2,452 0,014

Nebuvo 62,74



diskutuoti

Grupinis 93,46 816,500 -2,914 0,004

Nebuvo 57,03

Padalinyje buvo teigiama atmosfera Grupinis 92,30 1004,000 -1,961 0,050

Nebuvo 68,06



mokymu

Grupinis 92,21 1019,500 -1,876 0,061

Nebuvo 68,97



Grupinis 93,35 833,500 -2,833 0,005

Nebuvo 58,03



situacijų

Grupinis 93,82 757,500 -3,213 0,001

Nebuvo 53,56


įvairūs ir turiningi

Grupinis 93,07 879,500 -2,577 0,010

Nebuvo 60,74


aplinkos pavyzdys

Grupinis 92,79 925,500 -2,370 0,018

Nebuvo 63,44

Analizavome mokymo(si) aplinkos aspektų vertinimus, atsižvelgiant į tai, kokiose pareigose

dirbo slaugos studentų praktikos mokytojas. Statistiškai reikšmingo skirtumo vertinant mokymo(si)

aplinką ir atsižvelgiant į tai, ar studentų praktikos mokytojas buvo slaugos administratorius, ar

slaugytojas, nustatyta nebuvo (p>0,05).

3.3.2. Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus vertinimo analizė

Vertindami slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektus, slaugos studentai geriausiai

įvertino slaugos administratoriaus buvimą komandos nariu (4,12 balo iš 5 balų) ir kiekvieno

darbuotojo pastangų vertinimą (4 balai iš 5). Mažiausiu balu (3,83) vertintas slaugos administratoriaus

požiūris į personalą, kaip svarbiausius išteklius (10 lentelė).

42

10 lentelė. Respondentų atsakymų pasiskirstymai, vertinant slaugos administratoriaus lyderystės

stilių apibūdinančius teiginius (aspektus)

Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektai N Balo vidurkis SN

Slaugos administratorius vertino personalą skyriuje kaip

svarbiausius išteklius 319 3,83 0,81

Slaugos administratorius buvo komandos narys 319 4,12 0,82

Slaugos administratoriaus atsiliepimai buvo greitai

panaudojami mokymui 319 3,95 0,83

Kiekvieno darbuotojo pastangos buvo vertinamos 319 4 0,78

Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektai buvo analizuojami, atsižvelgiant į

skyrių, kuriame studentai atliko klinikinę praktiką. Pastebėta, jog slaugos administratoriaus lyderystės

stiliaus vertinimai statistiškai reikšmingai skyrėsi vertinant šiuos aspektus: slaugos administratoriaus

atsiliepimai buvo greitai panaudojami mokymui (Kruskall–Wallis testas χ²=14,222; df=5; p=0,014) bei

kiekvieno darbuotojo pastangos buvo vertinamos (Kruskall–Wallis testas χ²=17,213; df=5; p=0,004).

Lyginant ginekologijos ir chirurgijos skyriuose praktiką atlikusių respondentų nuomones

pastebėta, jog pastarosios statistiškai reikšmingai skiriasi vienu atveju. Ginekologijos skyriuje praktiką

atlikę studentai buvo labiau linkę teigti, jog kiekvieno darbuotojo pastangos buvo vertinamos (Mann–

Whitney testas =570,000; Z=-2,588; p=0,010). Kitų aspektų atveju reikšmingo skirtumo nepastebėta

(11 lentelė).

11 lentelė. Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant

į studentų praktikos atlikimo skyrių

Slaugos administratoriaus

lyderystės stilius

Praktikos

skyrius

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė

Slaugos administratorius vertino

personalą skyriuje kaip svarbiausius

išteklius

Chirurgijos 59,34 711,000 -1,420 0,156

Ginekologijos 71,18

Slaugos administratorius buvo

komandos narys Chirurgijos 60,38

820,000 -0,517 0,605 Ginekologijos 64,76


atsiliepimai buvo greitai

panaudojami mokymui

Chirurgijos 59,29 706,000 -1,441 0,150

Ginekologijos 71,47

Kiekvieno darbuotojo pastangos

buvo vertinamos Chirurgijos 57,98

570,000 -2,588 0,010 Ginekologijos 79,47

Tuo tarpu, lyginant chirurgijos ir vidaus ligų skyriuose atlikusių praktiką studentų nuomones

pastebėta, jog vidaus ligų skyriaus praktikantai pozityviau vertino slaugos administratoriaus lyderystės

stilių. Jie nurodė, jog kiekvieno darbuotojo pastangos buvo vertinamos (Mann–Whitney

testas=2667,000; Z=-2,052; p=0,040) (12 lentelėje).

43




lyderystės stilius

Praktikos

skyrius

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė



išteklius

Chirurgijos 81,08 2972,500 -0,921 0,357

Vidaus 87,56


komandos narys

Chirurgijos 84,40 3130,500 -0,337 0,736

Vidaus 81,99



panaudojami mokymui

Chirurgijos 79,67 2826,000 -1,447 0,148

Vidaus 89,92


buvo vertinamos

Chirurgijos 78,14 2667,000 -2,052 0,040

Vidaus 92,48

Chirurgijos bei psichiatrijos skyriams atstovaujančių studentų nuomonės išsiskyrė, kalbant

apie slaugos administratoriaus atsiliepimų greitą panaudojimą mokymui bei kiekvieno darbuotojo

pastangų vertinimą. Minėtuosius aspektus labiau teigiamai vertino psichiatrijos nei chirurgijos skyriaus

praktikantai (atitinkamai – Mann–Whitney testas=1043,500, Z= -3,619, p=0,000; Mann–Whitney

testas =1041,500, Z= -3,689, p=0,000) (13 lentelė).




lyderystės stilius

Praktikos

skyrius

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė



išteklius

Chirurgijos 66,14 1419,000 -1,618 0,106

Psichiatrijos 78


komandos narys

Chirurgijos 66,19 1423,500 -1,596 0,110

Psichiatrijos 77,86



panaudojami mokymui

Chirurgijos 62,53 1043,500 -3,619 <0,001

Psichiatrijos 89,38


buvo vertinamos

Chirurgijos 62,51 1041,500 -3,689 <0,001

Psichiatrijos 89,44

Psichiatrijos skyriuje praktiką atlikę studentai teigiamiau vertino aptartuosius aspektus nei

vidaus ligų skyriaus praktikantai (atitinkamai – Mann–Whitney testas=722,500, Z= -2,535, p=0,011;

kiekvieno darbuotojo pastangos buvo vertinamos: Mann–Whitney testas=779,500, Z= -2,085,

p=0,037).

Analizuojant slaugos administratoriaus lyderystės stilių pagal praktinio mokymo(si) modelį,

taip pat pastebėta statistiškai reikšmingas nuomonių skirtumas. Studentų, su kuriais klinikinės

44

praktikos metu dirbo slaugytojai individualiai, nuomonės reikšmingai skyrėsi tų studentų, kurie iš viso

neturėjo praktikos mokytojo. Praktikos mokytojus turėję studentai labiau teigiamai vertino slaugos

administratoriaus lyderystės stilių apibūdinančius veiksnius: slaugos administratorius buvo komandos

narys (Mann–Whitney testas=791,000; Z=-2,059; p=0,039), slaugos administratoriaus atsiliepimai

buvo greitai panaudojami mokymui (Mann–Whitney testas=653,000; Z=-2,970; p=0,003), kiekvieno

darbuotojo pastangos buvo vertinamos (Mann–Whitney testas=763,500; Z=-2,291; p=0,022)

(14 lentelė.).


į studentų praktiniam mokymuisi modelį


lyderystės stilius

Praktinio

mokymosi

modelis

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė



išteklius

Individualus 74,56 1032,000 -0,481 0,631

Nebuvo 69,71


komandos narys

Individualus 76,42 791,000 -2,059 0,039

Nebuvo 55,53



panaudojami mokymui

Individualus 77,48 653,000 -2,970 0,003

Nebuvo 47,41


buvo vertinamos

Individualus 76,63 763,500 -2,291 0,022

Nebuvo 53,91

Svarbu pastebėti, jog analizuojamų veiksnių vertinimas taip pat buvo neatsiejamas nuo to, kas

buvo praktikos mokytojas. Respondentų, kurių praktikos mokytojai buvo slaugos administratoriai,

nuomonės reikšmingai skiriasi nuo tų, kurių mokytojas buvo slaugytojas. Respondentų nuomonės

išsiskyrė vertinant teiginius: slaugos administratorius vertino personalą skyriuje kaip svarbiausius

išteklius (Kruskal–Wallis testas, χ²=13,626; df=5; p=0,018), slaugos administratorius buvo komandos

narys (Kruskal–Wallis testas, χ²=11,988; df=5; p=0,035) bei slaugos administratoriaus atsiliepimai

buvo panaudojami mokymui (Kruskal Wallis testas, χ²=15,182; df=5; p=0,010). Slaugos

administratorių praktikoje prižiūrimi studentai labiau teigiamai vertino tris iš keturių slaugos

administratoriaus lyderystės stilių apibūdinančių teiginių: slaugos administratorius vertino personalą

skyriuje kaip svarbiausius išteklius (Mann–Whitney testas=10729,000; Z=-2,171; p=0,030), slaugos

administratorius buvo komandos narys (Mann–Whitney testas=10377,500; Z=-2,635; p=0,008),

slaugos administratoriaus atsiliepimai buvo greitai panaudojami mokymui (Mann–Whitney

testas=10131,500; Z=-2,946; p=0,003) (15 lentelė).

45


į tai, kas buvo praktikos mokytojas


lyderystės stilius

Praktikos

mokytojas

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė


personalą skyriuje kaip

svarbiausius išteklius

Slaugos

administratorius 169,01

10729,000 -2,171 0,030

Slaugytojas 148,36


komandos narys

Slaugos


10377,500 -2,635 0,008

Slaugytojas 146,27



panaudojami mokymui

Slaugos


10131,500 -2,946 0,003

Slaugytojas 144,81


buvo vertinamos

Slaugos


11330,500 -1,366 0,172

Slaugytojas 151,94

Vertinant slaugos administratoriaus lyderystės stilių, apklausos dalyvių buvo teiraujamasi, ar

slaugos administratorius buvo komandos narys. Nuomonės statistiškai reikšmingai skyrėsi,

atsižvelgiant į apklaustųjų kursą (p<0,05). Pažymėtina, jog antro, trečio bei ketvirto kurso studentai

buvo linkę sutikti su analizuojamu teiginiu (9 pav.).

*p=0,021, lyginant su antro kurso studentais; ◊p<0,05, lyginant su ketvirto kurso studentais

9 pav. Atsakymų į klausimą „Ar slaugos administratorius buvo komandos narys?“ dažnių

palyginimas skirtingose studentų grupėse, atsižvelgiant į studijų kursą

Palyginamoji analizė parodė, kad trečio bei ketvirto kurso besimokantieji buvo labiau linkę

sutikti, kad slaugos administratorius buvo komandos narys (p<0,05), lyginant su antro kurso

studentais. Tuo metu, visiškas sutikimas buvo labiau būdingas trečio kurso strudentams nei ketvirto

(p<0,05).

0

20

40

60

80

100


0 5,2

0,8 3,3

100

24

9,8 18,9

0

70,8

89,4*, ◊

77,8*

Nesutinku

Ir sutinku, irnesutinku

Sutinku

Pro

cen

tai

Kursas

46

3.3.3. Slaugos padalinyje vertinimo aspektų analizė

Vertindami slaugos padalinyje aspektus, respondentai geriausiai įvertino pacientams taikomą

individualią slaugą ir priežiūrą (4,14 balo iš 5 balų) ir slaugos dokumentacijos (4,05 balai iš 5)

aspektus (16 lentelė).

16 lentelė. Respondentų atsakymų pasiskirstymai, vertinant slaugą padalinyje apibūdinančius

teiginius (aspektus)

Slaugos padalinyje aspektai N Balo vidurkis SN

Padalinio slaugos filosofija buvo aiškiai apibrėžta 319 3,84 0,713

Pacientams taikoma individuali slauga ir priežiūra 319 4,14 0,805

Informacija apie pacientų priežiūrą buvo

skleidžiama be jokių problemų 319 3,77 0,928

Slaugos dokumentacija (slaugos planai,

paskyrimų lapai) buvo aiški ir suprantama 319 4,05 0,740

Atlikus palyginamąją duomenų analizę paaiškėjo, kad slaugos padalinyje vertinimai skyrėsi,

atsižvelgiant į respondentų praktikos atlikimo skyrių. Pastebėti du skirtumai, apimantys padalinio

slaugos filosofijos aiškų apibrėžimą (Kruskall–Wallis testas χ²=13,028; df=5; p=0,023) bei pacientams

taikomą individualią slaugą ir priežiūrą (Kruskall–Wallis testas χ²=22,916; df=5; p<0,001).

Slaugą padalinyje labiau teigiamai vertino studentai, praktiką atlikę ginekologijos skyriuje.

Jie, priešingai nei studentai, buvę chirurgijos skyriuje, dažniau teigė, kad padalinio filosofija buvo

aiškiai apibrėžta (Mann–Whitney testas=535,000; Z=-2,898; p=0,004), pacientams buvo taikoma

individuali slauga ir priežiūra (Mann–Whitney testas=430,500; Z=-3,655; p<0,001) bei informacija

apie pacientų priežiūrą buvo skleidžiama be jokių problemų (Mann–Whitney testas=609,500; Z=-

2,185; p=0,029) (17 lentelė).

17 lentelė. Slaugos padalinyje aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į studentų praktikos

atlikimo skyrių

Slauga padalinyje Praktikos

skyrius

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė

Padalinio slaugos filosofija buvo

aiškiai apibrėžta

Chirurgijos 57,64 535,000 -2,898 0,004

Ginekologijos 81,53

Pacientams taikoma individuali

slauga ir priežiūra

Chirurgijos 56,64 430,500 -3,655 <0,001

Ginekologijos 87,68

Informacija apie pacientų priežiūrą

buvo skleidžiama be jokių

problemų

Chirurgijos 58,36 609,500 -2,185 0,029

Ginekologijos 77,15

Slaugos dokumentacija (slaugos

planai, paskyrimų lapai) buvo aiški

ir suprantama

Chirurgijos 58,81 656,000 -1,849 0,065

Ginekologijos 74,41

47

Tuo metu vaikų skyriuje atlikusieji praktiką, priešingai nei chirurginiame skyriuje, dažniau

tvirtino, jog pacientams buvo taikoma individuali slauga ir priežiūra (Mann–Whitney testas=471,000;

Z=-2,334; p=0,020)


atlikimo skyrių


skyrius

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė



Chirurgijos 65,48 1350,00 -2,018 0,044

Psichiatrijos 80,09



Chirurgijos 63,74 1168,500 -2,953 0,003

Psichiatrijos 85,59



problemų

Chirurgijos 67,65 1575,500 -0,750 0,453

Psichiatrijos 73,26



ir suprantama

Chirurgijos 69,92 1620,500 -0,531 0,595

Psichiatrijos 66,11

Minėtosios tendencijos pastebimos ir lyginant psichiatrijos bei chirurgijos skyriuose klinikinę

praktiką atlikusių studentų nuomones. Tad galima teigti, jog slaugą padalinyje pozityviau vertins

psichiatrijos skyriaus studentai. Pastarieji dažniau nurodė, jog padalinio slaugos filosofija buvo aiškiai

apibrėžta (Mann–Whitney testas=1350,000; Z=-2,018; p=0,044) bei pacientams taikyta individuali

slauga ir priežiūra (Mann–Whitney testas=1168,500; Z=-2,953; p=0,003) (18 lentelė).


atlikimo skyrių


skyrius

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė



Ginekologijos 48,94 375,00 -2,034 0,042

Vidaus 37,55



Ginekologijos 47,71 396,000 -1,703 0,089

Vidaus 37,89



problemų

Ginekologijos 48,41 384,000 -1,804 0,071

Vidaus 37,69



ir suprantama

Ginekologijos 49,74 361,500 -2,154 0,031

Vidaus 37,33

Taip pat pastebėta, jog ginekologijos skyriaus praktikantai priešingai nei vidaus ligų skyriaus,

palankiau vertino slaugą skyriuje, kadangi, jų nuomone, padalinio slaugos filosofija aiškiai apibrėžta

48

(Mann–Whitney testas=375,000; Z=-2,034; p=0,042). Ginekologijos skyriuje atlikusių praktiką

studentų nuomone, priešingai nei psichiatrijos skyriuje, slaugos dokumentacija buvo aiški ir

suprantama (Mann–Whitney testas=182,500; Z=-2,329; p=0,020) (19 lentelė).

Tuo tarpu, analizuojant slaugą padalinyje pagal praktikos trukmę, taip pat pastebėta

statistiškai reikšmingas nuomonių skirtumas, vertinant apie pacientams taikomą individulią slaugą ir

priežiūrą (Kruskall–Wallis testas χ²=21,006; df=6; p=0,002) bei informacijos apie pacientų priežiūrą

sklaidą (Kruskall–Wallis testas χ²=14,089; df=6; p=0,028).

Gautuosius rezultatus analizuojant pagal praktinio mokymo(si) modelį, statistiškai

reikšmingai nuomonės išsiskyrė vertinant padalinio slaugos filosofijos aiškų apibrėžtumą (Kruskall –

Wallis testas χ²=9,625; df=3; p=0,022) bei slaugos dokumentaciją (Kruskall–Wallis testas χ²=9,927;

df=3; p=0,019). Studentai, patyrę individualų mokymo(si) modelį, labiau teigiamai vertino slaugą

padalinyje nei dirbusieji pagal grupinį modelį. Individualų praktinį mokymo(si) modelį patyrę

studentai teigė, kad padalinio slaugos filosofija buvo aiškiai apibrėžta (Mann–Whitney

testas=8951,500; Z=-2,429; p=0,015) bei slaugos dokumentacija buvo aiški ir suprantama (Mann–

Whitney testas=9076,500; Z=-2,218; p=0,027) (20 lentelė).

20 lentelė. Slaugos padalinio aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į studentų praktinio

mokymo(si) modelį

Slauga padalinyje

Praktinio

mokymosi

modelis

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė



Grupinis 136,76 8951,500 -2,429 0,015

Individualus 158,64



Grupinis 147,40 10384,500 -0,218 0,827

Individualus 145,38



problemų

Grupinis 140,10 9494,000 -1,531 0,126

Individualus 154,47



ir suprantama

Grupinis 137,53 9076,500 -2,218 0,027

Individualus 157,68

Taip pat pastebėta, jog reikšmingai skyrėsi studentų nuomonės, su kuriais klinikinės praktikos

metu dirbo slaugytojai individualiai bei tų, kurie praktikos mokytojo neturėjo. Praktikos mokytojus

turėjusieji studentai labiau teigiamai vertino slaugą padalinyje, kadangi, jų nuomone, padalinio slaugos

filosofija buvo aiškiai apibrėžta (Mann–Whitney testas=751,500; Z=-2,411; p=0,016) bei slaugos

dokumentacija buvo aiški ir suprantama (Mann–Whitney testas=701,500; Z=-2,699; p=0,007)

(21lentelė).

49

21 lentelė. Slaugos padalinio aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į studentų praktinio

mokymo(si) modelį

Slauga padalinyje

Praktinio

mokymosi

modelis

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė



Individualus 76,72 751,500 -2,411 0,016

Nebuvo 53,21



Individualus 75,27 940,500 -1,080 0,280

Nebuvo 64,32



problemų

Individualus 75,92 855,500 -1,615 0,106

Nebuvo 59,32



ir suprantama

Individualus 77,10 701,500 -2,699 0,007

Nebuvo 50,26

3.3.4. Slaugos studento ir jo praktikos mokytojo santykių vertinimo analizė

Tyrimas atskleidė, kad geriausiai savo santykius su praktikos mokytoju vertino 40–44 metų

amžiaus studentai (santykių vertinimo vidurkis – 4,31 balo). Tuo tarpu jaunesni studentai buvo

kritiškesni vertindami savo santykius su praktikos mokytoju: 30–34 metų amžiaus studentai savo

santykius su praktikos mokytoju vertino vidutiniškai t. y. 3,89 balo. Kadangi, studentų skaičius

grupėse labai netolygus, todėl ir vidurkių lyginimas gali būti laikomas nepatikimu. Palyginamoji

analizė parodė, kad vertinant studentų ir jų praktikos mokytojo tarpusavio santykius, atsižvelgiant į

studentų amžių, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (p>0,05). Tačiau sugrupavus duomenis apie

studentų amžių į dvi grupes paaiškėjo, kad 25 metų bei vyresni studentai savo santykius su praktikos

mokytoju vertino aukštesniais įverčiais nei jaunesni jų kolegos (p<0,05).

Reikšmingų statistinių skirtumų nenustatyta, analizuojant studentų bei praktikos mokytojų

santykių aspektus, atsižvelgiant į studentų lytį (p>0,05).

Analizuojant slaugos studentų vertinimus apie jų santykius su praktikos mokytojais nustatyta,

kad geriausiai savo santykius su praktikos mokytoju vertino trečio kurso studentai, blogiausiai –

ketvirto (22 lentelė).

50

22 lentelė. Slaugos studentų ir jų praktikos mokytojų tarpusavio santykių vertinimas,

atsižvelgiant į studentų kursą

Kursas N Vidurkis SN

Pasikliautinasis intervalas

95 % Min.

reikšmė Maks. reikšmė

Žemutinė

riba

Aukštutinė

riba

Pirmo 1 4 -- - - 4 4

Antro 96 4,05 0,75 3,89 4,20 2 5

Trečio 132 4,14 0,63 4,03 4,25 2 5

Ketvirto 90 3,73 0,69 3,59 3,88 1,75 5

Iš viso: 319 4 0,70 3,92 4,08 1,75 5

Statistiškai reikšmingas skirtumas rastas lyginant visų keturių kursų studentų santykių su

praktikos mokytoju vertinimus (p<0,005). Lyginant antro ir trečio kurso studentų vertinimus

tarpusavyje pagal atskirus teiginius pastebėta, kad statistiškai reikšmingas skirtumas yra vertinant

teiginį „Praktikos mokytojas teikė man nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį“. Trečio kurso studentai,

lyginant su antro kurso studentais, buvo labiau linkę su juo sutikti (Mann–Whitney testas =5347,000;

Z= -2,117; p<0,034). Lyginant kitus santykių su praktikos mokytoju teiginius, statistiškai reikšmingų

skirtumų tarp antro ir trečio kurso studentų vertinimų nenustatyta.

23 lentelėje pateikiami antro ir ketvirto kurso studentų teiginių, susijusių su jų ir praktikos

mokytojų santykiais, vertinimai. Visus teiginius, išskyrus du – apie grįžtamojo ryšio teikimą bei

abipusę sąveiką – antro kurso studentai vertino aukščiau nei ketvirto kurso studentai.

51

23 lentelė. Teiginių, susijusių su studento ir jo praktikos mokytojo santykiais, vertinimų

palyginimas, atsižvelgiant į studentų kursą (antras ir ketvirtas kursas)

Teiginiai, susiję su studento ir jo

praktikos mokytojo santykiais Kursas

Vidutiniai

rangai (vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė

Mano praktikos mokytojo požiūris į

mokymą buvo teigiamas

Antras

Ketvirtas

103,94

82,36

3317,500 -2,941 0,003

Aš patyriau individualų praktikos

mokymą („vienas su vienu“)

Antras

Ketvirtas

101,89

84,56

3515,000 -2,280 0,023

Praktikos mokytojas teikė man

nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį

Antras

Ketvirtas

99,37

87,24

3756,500 -1,605 0,109

Apskritai aš esu patenkintas savo

praktikos mokymu

Antras

Ketvirtas

107,29

78,79

2996,500 -3,813 0,000

Mano praktikos mokymas buvo

grįsta lygiais santykiais ir stiprino

mokymąsi

Antras

Ketvirtas

104,65

81,61

3249,500 -3,074 0,002

Mano santykiuose su praktikos

mokytoju rėmėsi abipuse sąveika

Antras

Ketvirtas

98,61

88,04

3829,000 -1,414 0,157


mokytoju vyravo abipusė pagarba,

dėmesys ir pritarimas

Antras

Ketvirtas

102,64

83,76

3443,000 -2,584 0,010

Mano santykiai su praktikos

mokytoju buvo pagrįsti pasitikėjimu

Antras

Ketvirtas

101,33

85,15

3568,500 -2,191 0,028

Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti lyginant trečio ir ketvirto kursų studentų vertinimus

apie studentų ir jų praktikos mokytojų tarpusavio santykius. Trečio kurso studentai visus teiginius apie

tarpusavio santykius su praktikos mokytoju vertino kur kas palankiau nei ketvirto kurso studentai

(24 lentelė).

52


palyginimas, atsižvelgiant į studentų kursą (trečias ir ketvirtas kursas)


praktikos mokytojo santykiais Kursas

Vidutiniai

rangai (vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė



Trečias 120,86 4704,500 -2,867 0,004

Ketvirtas 97,77



Trečias 121,64 4601,000 -2,962 0,003

Ketvirtas 96,62



Trečias 126,77 3925,000 -4,558 0,000

Ketvirtas 89,11


praktikos mokymu

Trečias 125,72 4062,500 -4,305 0,000

Ketvirtas 90,64



mokymąsi

Trečias 124,20 4263,000 -3,807 0,000

Ketvirtas 92,87



Trečias 122,49 4489,500 -3,358 0,001

Ketvirtas 95,38




Trečias 122,87 4439,500 -3,524 0,000

Ketvirtas 94,83


mokytoju buvo pagrįsti

pasitikėjimu

Trečias 121,08 4676,000 -2,917 0,004

Ketvirtas 97,46

Antro ir trečio kurso studentai su pateiktu teiginiu „Apskritai aš esu patenkintas savo

praktikos mokymu“ buvo labiau linkę visiškai sutikti nei tie studentai, kurie nurodė, kad yra ketvirto

kurso studentai (p<0,05). Ketvirto kurso studentai buvo labiau linkę abejoti vertinant teiginį, nei visų

kitų kursų studentai.

Pastebima, kad santykių vertimas tarp studentų ir jų praktikos mokytojų statistiškai

reikšmingai skyrėsi, atsižvelgiant į skyrių, kuriame buvo atliekama praktika. Geriausiai savo santykius

su praktikos vadovu linkę vertinti studentai, kurie praktiką atliko ginekologijos skyriuje (vidutiniškai

4,57 balo), palyginus su kituose skyriuose praktiką atlikusių studentų vertinimu (p<0,05). Praktiką

atlikusių studentų santykių vertinimo atveju, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp chirurgijos ir vidaus

ligų skyrių nebuvo (p>0,05) (25 lentelė).

53

25 lentelė. Slaugos studentų ir jų praktikos mokytojų tarpusavio santykių vertinimas, atsižvelgiant į

praktikos skyrių

Skyrius N Vidurkis SN


95 % Min.

reikšmė

Maks.

reikšmė Žemutinė

riba

Aukštutinė

riba

Chirurgijos 104 3,88 0,67 3,75 4,01 2 5

Ginekologijos 17 4,57* 0,49 4,31 4,83 3,38 5

Vidaus 62 3,87 0,80 3,66 4,07 1,88 5

Psichiatrijos 14 4,11 0,79 3,65 4,56 2 5

Kitas 33 4,26 0,71 4,00 4,51 2,25 5

Iš viso: 89 4,01 0,61 3,88 4,14 1,75 5

*p<0,05, lyginant ginekologijos skyrių su kitais.

Teiginį apie studento ir praktikos mokytojo santykius – „Aš patyriau individualų praktikos

mokymą („vienas su vienu“) – didesniais balais vertino studentai, atlikę praktiką vaikų skyriuose,

lyginant su chirurgijos skyriumi (Mann–Whitney testas =481,500; Z= -2,136; p<0,033).

26 lentelėje pateikiama, kaip tarpusavio santykius su praktikos mokytoju vertino studentai,

kurie praktiką atliko chirurgijos ir psichiatrijos skyriuose. Statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant

pagal šiuos du skyrius, nustatytas vertinant keturis aspektus: studentai, praktikavęsi psichiatrijos

skyriuose, juos buvo linkę vertinti geriau, nei studentai iš chirurgijos skyriaus.

54


palyginimas, atsižvelgiant į skyrių, kuriame studentas atliko praktiką (chirurgijos ir psichiatrijos

skyrius)


praktikos mokytojo santykiais

Skyrius

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė



Chirurgijos 63,86 1181,000 -2,923 0,003

Psichiatrijos 85,21



Chirurgijos 66,12 1416,000 -1,572 0,116

Psichiatrijos 78,09



Chirurgijos 65,77 1380,500 -1,787 0,074

Psichiatrijos 79,17


praktikos mokymu

Chirurgijos 62,20 1008,500 -3,824 <0,001

Psichiatrijos 90,44



mokymąsi

Chirurgijos 66,07 1411,000 -1,638 0,101

Psichiatrijos 78,24



Chirurgijos 66,08 1412,500 -1,648 0,099

Psichiatrijos 78,20




Chirurgijos 62,21 1009,500 -3,850 <0,00

Psichiatrijos 90,41



Chirurgijos 64,18 1214,500 -2,712 0,007

Psichiatrijos 84,20

Analogiškai, studentai, atlikę praktiką ginekologijos bei vidaus ligų skyriuose vertino jų

santykius su praktikos mokytojais. Daugelį aspektų ginekologijos skyriuose praktiką atlikę studentai

vertino statistiškai reikšmingai geriau, nei studentai, kurie praktiką atliko vidaus ligų skyriuje

(27 lentelė).

55


palyginimas, atsižvelgiant į skyrių, kuriame studentas atliko praktiką (ginekologijos ir chirurgijos

skyrius)


praktikos mokytojo santykiais Skyrius

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė



Ginekologijjos 52,29 318,000 -2,704 0,007

Vidaus 36,63



Ginekologijjos 45,74 429,500 -1,218 0,223

Vidaus 38,43



Ginekologijjos 56,26 250,500 -3,416 0,001

Vidaus 35,54


praktikos mokymu

Ginekologijjos 55,85 257,500 -3,468 0,001

Vidaus 35,65



mokymąsi

Ginekologijjos 56,03 254,500 -3,444 0,001

Vidaus 35,60



Ginekologijjos 53,15 303,500 -2,808 0,005

Vidaus 36,40




Ginekologijjos 51,26 335,500 -2,493 0,013

Vidaus 36,91



Ginekologijjos 55,03 271,500 -3,254 0,001

Vidaus 35,88

Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp studentų, kurie atliko praktiką vaikų ir ginekologijos

skyriuose, vertinimų nustatyti šiems santykių aspektams – „Praktikos mokytojas teikė man

nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį“ (Mann–Whitney testas =69,000; Z=-2,127; p<0,033), „Apskritai aš esu

patenkintas savo praktikos mokymu“ (Mann–Whitney testas =60,500; Z= -2,705; p<0,007) bei „Mano

praktikos mokymas buvo grįstas lygiais santykiais ir stiprino mokymąsi“ (Mann–Whitney testas

=70,500; Z= -2,167; p<0,030). Vertinant kitus santykių aspektus šiuose skyriuose statistiškai

reikšmingo skirtumo nebuvo.

Lyginant studentų vertinimus vidaus ir psichiatrijos skyriuose paaiškėjo, kad šešis tarpusavio

santykių su praktikos mokytoju aspektus reikšmingai geriau vertino psichiatrijos skyriuose praktiką

atlikę studentai (28 lentelė).

56


palyginimas, atsižvelgiant į skyrių, kuriame studentas atliko praktiką (vidaus ir psichiatrijos skyrius)


praktikos mokytojo santykiais Skyrius

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė



Vidaus

Psichiatrijos

43,36

56,71

735,500 -2,440 0,015



Vidaus

Psichiatrijos

46,99

49,89

960,500 -,510 0,610



Vidaus

Psichiatrijos

43,40

56,65

737,500 -2,315 0,021


praktikos mokymu

Vidaus

Psichiatrijos

43,05

57,30

716,000 -2,582 0,010



mokymąsi

Vidaus

Psichiatrijos

45,30

53,08

855,500 -1,379 0,168



Vidaus

Psichiatrijos

43,90

55,70

769,000 -2,088 0,037




Vidaus

Psichiatrijos

43,28

56,86

730,500 -2,499 0,012



Vidaus

Psichiatrijos

43,74

56,00

759,000 -2,200 0,028

Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo pastebėta, lyginant studentų ir jų praktikos mokytojų

tarpusavio santykių vertinimą pagal tai, ar studentai praktiką atliko vaikų, ar psichiatrijos skyriuose

p>0,05.

Tyrimo metu nustatyta, kad studentai, kurie nurodė turėję teorines paskaitas praktikos metu,

ir studentai, nurodę, kad teorinių paskaitų praktikos metu neturėjo, savo santykius su praktikos

mokytoju vertino vienodai gerai – vidutiniškai 4,0 balo (p>0,05). Studentai, kurie nurodė, kad

praktikos metu teorines paskaitas lankė penkias dienas, buvo labiau linkę nesutikti su teiginiu, kad yra

patenkinti savo praktikos mokymu (p<0,001). Taip pat studentai, kurie teigė, kad jiems praktikos metu

dvi dienas teko lankyti teorines paskaitas, buvo labiau linkę abejoti, kad jie yra patenkinti atlikta

praktika, nei studentai, kurie praktikos metu turėjo skirti vieną dieną teorinėms paskaitoms (p<0,001).

Duomenų analizė atskleidė, kad studentai, kurie nurodė, kad su savo teorijos dėstytoju arba

praktikos vadovu praktikos metu susitiko 1–2 kartus, savo santykius su praktikos mokytoju vertino

geriau nei tie studentai, kurie nurodė, kad su praktikos mokytoju ar teorijos dėstytoju nebuvo susitikę

nei karto (p<0,05) (29 lentelė).

57


palyginimas, atsižvelgiant į tai, kiek kartų praktikos metu studentai susitiko su teorijos dėstytoju ar

praktikos vadovu


praktikos mokytojo santykiais

Susitikimai

su

praktikos

vadovu

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė



Nei karto

1–2 kartus

88,73

111,94

2311,500 -2,123 0,034



Nei karto

1–2 kartus

94,23

110,98

2487,500 -1,461 0,144



Nei karto

1–2 kartus

83,25

112,89

2136,000 -2,593 0,010


praktikos mokymu

Nei karto

1–2 kartus

85,39

112,52

2204,500 -2,433 0,015

Mano praktikos mokymas buvo grįsta

lygiais santykiais ir stiprino mokymąsi

Nei karto

1–2 kartus

81,45

113,20

2078,500 -2,809 0,005

Mano santykiai su praktikos mokytoju

rėmėsi abipuse sąveika

Nei karto

1–2 kartus

92,86

111,22

2443,500 -1,645 0,100

Mano santykiuose su praktikos mokytoju

vyravo abipusė pagarba, dėmesys ir

pritarimas

Nei karto

1–2 kartus

89,53

111,80

2337,000 -2,029 0,042

Mano santykiai su praktikos mokytoju

buvo pagrįsti pasitikėjimu

Nei karto

1–2 kartus

77,92

113,82

1965,500 -3,237 0,001

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp studentų ir jų praktikos mokytojų tarpusavio santykių

vertinimo nebuvo, atsižvelgiant į tai, ar jie praktikos metu su teorijos dėstytoju ar praktikos mokytoju

nebuvo susitikę nei karto ir tų, kurie susitiko 3 kartus (p>0,05) ar daugiau nei tris kartus per praktiką

(p>0,05).

Studentai, kurie su praktikos ar teorijos mokytoju praktikos metu susitiko 1–2 kartus, savo

santykius su praktikos mokytoju pagal visus santykių aspektus vertino reikšmingai geriau, nei tie

studentai, kurie su teorijos dėstytoju ar praktikos mokytoju buvo susitikę daugiau nei tris kartus

praktikos metu.

30 lentelėje pateikiami duomenys rodo, kad geriausiai savo santykius su praktikos mokytoju

vertino tie studentai, kurie, su atsakingu už jų praktiką vadovu iš universiteto ar kolegijos, internetu

bendravo daugiau nei 6 kartus praktikos laikotarpiu – šie studentai savo santykius su praktikos

mokytoju įvertino vidutiniškai 4,3 balo. Prasčiausiai savo santykius su praktikos mokytoju vertino tie

studentai, kurie su praktikos vadovu internetu nepalaikė jokių ryšių – jie santykius vertino vidutiniškai

3,82 balo.

58

30 lentelė. Slaugos studentų ir jų praktikos mokytojų tarpusavio santykių vertinimas, atsižvelgiant į

tai, ar studentai praktikos metu bendravo internetu su teorijos dėstytoju arba praktikos vadovu iš

kolegijos/universiteto

Bendravimas

internetu N Vidurkis SN

Pasikliautinas intervalas

95 % Min.

reikšmė

Maks.


riba

Aukštutinė

riba

Ne 168 3,82 0,65 3,72 3,92 1,88 5

1-3 kartai 138 4,19 0,73 4,07 4,31 1,75 5

4-6 kartai 6 4,16 0,57 3,55 4,77 3,50 5

> 6 kartai 7 4,3 0,42 3,93 4,71 4 5

Iš viso: 319 4 0,70 3,92 4,08 1,75 5

Palyginus studentų vertinimus pagal tai, ar jie per praktikos laikotarpį bendravo internetu su

savo dėstytoju arba praktikos vadovu, kuris buvo atsakingas už praktiką ar ne, paaiškėjo, kad

statistiškai reikšmingas skirtumas yra vertinant visus tarpusavio santykių aspektus, išskyrus „Mano

praktikos mokytojo požiūris į mokymą buvo teigiamas“. Šio aspekto vertinimas nebuvo reikšmingai

skirtingas (p>0,05).

Statistiškai reikšmingas skirtumas matyti, kai studentai su savo praktikos vadovu ar teorijos

dėstytoju bendravo internetu 1–3 kartus lyginant su tais studentais, kurie nurodė, kad su jais internetu

nebendravo. Kuo studentų bendravimai internetu su teorijos dėstytoju ir praktikos vadovu buvo

dažnesni, tuo studentų tarpusavio santykis su praktikos mokytoju buvo vertinamas geriau (p<0,05). Be

to, studentai, kurie nurodė, kad su praktikos vadovu bendravo internetu 1–3 kartus, buvo labiau linkę

sutikti arba visiškai sutikti su teiginiu, kad jie patyrė individualų praktikos mokymą, nei studentai,

kurie teigė su praktikos vadovu internetu nebendravę. Studentai, kurie teigė, kad su praktikos vadovu

jiems yra tekę bendrauti 1–3 kartus labiau buvo linkę sutikti su teiginiu „Praktikos mokytojas teikė

man nenurūkstamą grįžtamąjį ryšį“ nei tie studentai, kurie nurodė, kad su praktikos vadovu

nebendravo.

Statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta pagal tai, ar studentai su praktikos vadovu ar

teorijos dėstytoju praktikos metu bendravo internetu 4–6 kartus ir 1–3 kartus, ar nei karto (p>0,05).

Lyginant studentų vertinimus, kurie su praktikos vadovu ar teorijos dėstytoju praktikos metu

bendravo internetu daugiau nei 6 kartus su tų studentų vertinimu, kurie teigė, kad iš viso nebendravo

internetu, statistiškai reikšmingas skirtumas rastas vertinant šiuos santykių aspektus: „Aš patyriau

individualų praktikos mokymą („vienas su vienu)“ (Mann–Whitney testas=290,500; Z= -2,346;

p<0,019) ir „Apskritai aš esu patenkintas savo praktikos mokymu“ (Mann–Whitney testas =345,000;

Z= -1,988; p<0,047). Tie studentai, kurie su praktikos vadovu ar teorijos dėstytoju praktikos metu

bendravo internetu daugiau nei 6 kartus, savo santykius su praktikos mokytoju šiais dviem aspektais

vertino geriau nei tie, kurie nurodė, kad internetu nebendravo.

59

Statistiškai reikšmingas skirtumas matyti, vertinant visus studentų ir jų praktikos mokytojo

santykių aspektus, pagal tai, koks praktinis modelis buvo taikomas studentui praktikos metu. Visi

studentai, kurie nurodė, jog praktikos metu jiems buvo taikytas individualus praktinis mokymas, savo

santykius su praktikos mokytoju vertino reikšmingai geriau nei kiti studentai (p<0,05). Kaip antai,

dauguma studentų (54,6 proc.), kuriems praktikos metu buvo taikytas individualus praktikos modelis,

visiškai sutiko su teiginiu, kad praktikos mokytojo požiūris į mokymą buvo teigiamas lyginant su kitus

praktikos modelius patyrusių studentų vertinimais. Studentai, kurie patyrė grupinį praktikos modelį bei

studentai, kurie nurodė neturėję praktikos metu juos prižiūrinčio vadovo buvo labiau linkę laikytis

neutralios nuomonės vertinant teiginį „Praktikos mokytojas teikė man nenurūkstamą grįžtamąjį ryšį“

nei tie studentai, kuriems taikytas individualus praktikos modelis. Studentai, patyrę individualų

praktikos modelį, buvo labiau linkę visiškai sutikti su pateiktu teiginiu nei tie studentai, kurie nurodė

turėję grupinį praktikos modelį. Taipogi, pagal taikytą praktikos modelį praktikos metu matyti, kad

studentai, patyrę individualų praktikos modelį bei tie, kuriems nebuvo taikomas joks praktikos

modelis, buvo linkę visiškai sutikti su teiginiu, kad yra patenkinti praktikos mokymu lyginant su

kolegomis, kurie nurodė patyrę grupinį praktikos modelį (p=0,001). Tie studentai, kurie nurodė, kad

praktikos metu iš viso neturėjo praktikos mokytojo, pateiktą teiginį labiau linkę vertini neutraliai nei

tie studentai, kuriems buvo taikomas grupinis bei individualus praktikos modeliai.

Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta analizuojant studentų ir jų praktikos mokytojų

santykių vertinimus pagal tai, kas buvo jų praktikos mokytojas – gydytojas, slaugos administratorius,

slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kt. (p>0,05).

Vertinant, koks svarbiausias asmuo padėjo studentams geriau suvokti esmines slaugos

sąvokas ir praktinę veiklą nustatyta, kad trečio kurso studentai labiau nei antro kurso studentai, linkę

teigti, kad visi asmenys, dalyvaujantys praktikos mokyme, yra vienodai svarbūs. Antrakursiai

statistiškai reikšmingai labiau buvo linkę manyti, kad praktikos mokytojas yra svarbiausias asmuo

praktinėje veikloje, lyginant su trečio kurso studentų vertinimu (p=0,002).

3.3.5. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas ir jų ryšių analizė

Analizuotas ir nustatytas ryšys tarp mokymo(si) aplinkos skyriuje ir slaugos padalinyje bei

slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus vertinimų. Kaip matyti 31 lentelėje, stebėti vidutinio

stiprumo statistiškai reikšmingi tiesiniai ryšiai tarp mokymo(si) aplinkos skyriuje ir slaugos

administratoriaus lyderystės stiliaus (r=0,621); mokymo(si) aplinkos skyriuje ir slaugos padalinyje

vertinimų (r=0,651) bei tarp slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus ir slaugos padalinyje

60

vertinimų (r=0,553). Tai rodo, kad teigiami studentų mokymo(si) aplinkos vertinimai susiję su

geresniais slaugos padalinyje bei slaugos lyderystės vertinimais.

31 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimo tarpusavio ryšys

Klinikinės praktikos

dimensijos

Slaugos lyderystė Slauga padalinyje

p Koreliacijos

koef. r p

Koreliacijos

koef.r

Mokymo(si) aplinka skyriuje 0,000 0,621 0,000 0,651

Slaugos lyderystė - - 0,000 0,553

Rezultatai parodė, kad 25 metų bei vyresni studentai, visas tris klinikinės praktikos dimensijas

ir santykius su praktikos mokytoju vertino aukštesniais įverčiais nei jaunesni jų kolegos. 25 amžiaus ir

vyresni studentai aukščiau vertino lyderystės aspektus (Mann–Whitney testas =3151,500; Z= -2,251;

p<0,024), mokymo(si) aplinkos teiginius „Penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose aš galėjau

atvirai diskutuoti“ (Mann–Whitney testas=3194,500; Z= -2,260; p<0,024) bei „Padalinys buvo geros

mokymosi aplinkos pavyzdys“ (Mann–Whitney testas=2940,000; Z= -2,862 p<0,04). 25 metų bei

vyresni studentai nurodė, kad jų vertinimu „Slaugos administratorius buvo komandos narys“ (Mann –

Whitney testas =3305,500; Z= -2,047; p<0,041), (p<0,05, p=0,041) ir „Slaugos administratoriaus

atsiliepimai buvo greitai panaudojami mokymui“ (Mann–Whitney testas =3018,500; Z= -2,683;

p<0,007) (32lentelė).

32 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas, atsižvelgiant į slaugos studentų amžiaus

grupes


dimensijos Amžius N Vidurkis SN

Pasikliautinasis intervalas 95 %

Žemutinė riba Aukštutinė riba

Mokymo(si) aplinka

<25 290 3,84 0,64 3,77 3,91

>=25 29 4,07* 0,46 3,89 4,25

Iš viso: 319 3,86 0,63 3,79 3,93

Slaugos lyderystė

<25 290 3,94 0,68 3,86 4,02

>=25 29 4,25* 0,53 4,04 4,45

Iš viso: 319 3,97 0,67 3,90 4,05

Slauga padalinyje

<25 290 3,94 0,59 3,87 4,01

>=25 29 4* 0,58 3,78 4,23

Iš viso: 319 3,94 0,59 3,88 4,01

Santykiai su praktikos

mokytoju

<25 290 3,98 0,72 3,90 4,07

>=25 29 4,13* 0,54 3,93 4,34

Iš viso: 319 4 0,70 3,92 4,08

*p<0.05, lyginant studentų amžiaus grupes.

Nustatytas reikšmingas skirtumas tarp trijų studentų klinikinės praktikos dimensijų vertinimo

ir studentų kurso (Kruskall–Wallis testas χ²=20,290; df=3; p<0,001). Statistiškai reikšmingas

skirtumas tarp antro ir ketvirto kurso studentų nustatytas, jiems vertinant mokymo(si) aplinkos skyriuje

61

aspektus (Mann–Whitney testas =2975,000; Z=-3,673; p<0,0001) ir slaugą padalinyje (Mann –

Whitney testas =2936,000; Z=-3,809; p<0,0001).Trečio ir ketvirto kurso studentų vertinimai

statistiškai reikšmingai skyrėsi, jiems vertinant klinikinę praktiką pagal visas tris dimensijas

(33lentelė).

33 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų įvertinimų palyginimas, atsižvelgiant į slaugos studentų

kursą


dimensijos Kursas

Vidutiniai rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann – Whitney

U reikšmė Z p reikšmė

Mokymo aplinka Tečias 126,37

3977,500 -4,185 <0,001 Ketvirtas 89,69

Slaugos lyderystė Tečias 120,20

4791,000 -2,481 0,013 Ketvirtas 98,73

Slauga padalinyje Tečias 124,94

4165,500 -3,816 <0,001 Ketvirtas 91,78

Slaugos studentai, atlikę praktiką įvairiuose ligoninės skyriuose taip pat statistiškai

reikšmingai skirtingai įvertino slaugą padalinyje ir mokymo(si) aplinką skyriuje (Kruskall–Wallis

testas χ²=19,213; df=5; p<0,002 ir Kruskall–Wallis testas χ²=14,989; df=5; p<0,010).

Statistiškai reikšmingi tiesiniai, tačiau silpni, ryšiai nustatyti tarp studentų praktikos trukmės

ir klinikinio mokymo(si) aplinkos, slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus ir slaugos padalinyje

vertinimo (34 lentelė). Tai rodo, kad kuo ilgiau vyksta studentų praktika, tuo jie labiau teigiamai

vertina šias klinikinės praktikos sudedamąsias.

34 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimo ryšys su praktikos trukme

Klinikinės praktikos dimensijos Praktikos trukmė

p r

Mokymo(si) aplinka skyriuje 0,004 0,161

Slaugos lyderystė 0,035 0,118

Slauga padalinyje 0,004 0,162

Remiantis tyrimo duomenimis, mokymosi aplinkos skyriuje ir slaugos padalinyje vertinimas

statistiškai reikšmingai skyrėsi, atsižvelgiant į tai, koks praktinio mokymo modelis buvo taikytas

slaugos studentams (Kruskall–Wallis testas χ²=32,037; df=3; p<0,001 ir Kruskall–Wallis testas

χ²=9,664; df=3; p<0,022). Mokymo(si) aplinką skyriuje ir slaugą padalinyje reikšmingai geriau vertino

tie studentai, kurie buvo mokomi praktikoje individualiai, t.y. turėjo jiems paskirtą praktikos mokytoją,

lyginant su grupinio vadovavimo praktikai modeliu (35 lentelė).

62

35 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į vadovavimo

studento praktikai modelį

Klinikinės

praktikos

dimensijos

Praktikos

modelis N Vidurkis SN

Pasikliautinasis 95 %

intervalas Min.

reikšmė

Maks.


riba

Aukštutinė

riba

Mokymo(si)

aplinka

Grupinis 162 3,80* 0,63 3,71 3,90 1 5

Individualus 130 4,03 0,57 3,93 4,13 1,89 5

Kitoks 10 3,67 0,63 3,22 4,13 2,44 4,56

Nebuvo 17 3,23 0,44 3,00 3,46 2,33 4

Iš viso: 319 3,86 0,63 3,79 3,93 1 5

Slaugos

lyderystė

Grupinis 162 3,95 0,72 3,84 4,07 1,50 5

Individualus 130 4,04 0,62 3,93 4,15 1,50 5

Kitoks 10 3,85 0,54 3,46 4,23 3 4,50

Nebuvo 17 3,67 0,62 3,35 3,99 3 5

Iš viso: 319 3,97 0,67 3,90 4,05 1,5 5

Slauga

padalinyje

Grupinis 162 3,90* 0,60 3,81 4,00 1 5

Individualus 130 4,04 0,57 3,94 4,14 2,25 5

Kitoks 10 3,90 0,70 3,39 4,40 3 5

Nebuvo 17 3,66 0,43 3,43 3,88 2,75 4,50

Iš viso: 319 3,94 0,59 3,88 4,01 1 5

*p< 0,05, lyginant vertinimus studentų, kuriems taikytas grupinis ir individualus praktinio mokymo(si) modelis.

Statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant visas tris klinikinio mokymo(si) dimensijas

nustatytas atsižvelgiant į tai, ar studentams buvo taikomas individualus praktikos modelis ar praktikos

metu nebuvo taikoma jokio modelio apskritai ( 36 lentelė).

36 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių palyginimas), atsižvelgiant į

vadovavimo studento praktikai modelį

Klinikinės

praktikos

dimensijos

Praktinio

mokymo(si)

modelis

Vidutiniai rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p reikšmė

Mokymo(si)

aplinka

Individualus 80,40 273,000 -5,050 <0,001

Nebuvo 25,06

Slaugos lyderystė Individualus 77,06

707,500 -2,458 <0,014 Nebuvo 50,62

Slauga padalinyje Individualus 77,61

635,500 -2,891 <0,004 Nebuvo 46,38

Rezultatai parodė, kad didžioji dalis studentų klinikinės praktikos metu buvo paskirti skyriaus

slaugytojo (N=168) arba slaugos administratoriaus (N=147) priežiūrai. Vertindami mokymo(si)

aplinką, didesnį vertinimo vidurkį skyrė tie studentai, kuriais praktikoje rūpinosi slaugytojas; slaugos

administratoriaus lyderystės stilių didesniu vidurkiu įvertino tie studentai, kuriais rūpinosi slaugos

administratorius, o slaugą padalinyje abi šios studentų grupės įvertino vienodu vidurkiu (37 lentelė).

63

37 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į tai, kas

rūpinosi studentu klinikinės praktikos metu

Klinikinės

praktikos

dimensijos

Rūpinosi

studentu

praktikos

metu

N Vidurkis SN

Pasikliautinasis

intervalas 95 % Min.

reikšmė

Maks.


riba

Aukštutinė

riba

Mokymo(si)

aplinka

Gydytojas 1 3,56 - - - 3,56 3,56

Sl. admin. 147 3,88 0,60 3,7869 3,9841 1 5

Slaugytojas 168 3,85 0,65 3,7536 3,9524 1,89 5

Kt. studentas 1 3,67 - - - 3,67 3,67

Dėstytojas 1 4,56 - - - 4,56 4,56

Niekas

nesirūpino 1 2,78 - - - 2,78 2,78

Iš viso: 319 3,86 0,63 3,79 3,93 1 5

Slaugos

lyderystė

Gydytojas 1 3,25 - - - 3,25 3,25

Sl. admin. 147 4,08 0,62 3,9871 4,1898 1,50 5

Slaugytojas 168 3,87 0,70 3,7705 3,9854 1,50 5

Kt. studentas 1 4,75 - - - 4,75 4,75

Dėstytojas 1 5,00 - - - 5 5

Niekas

nesirūpino 1 3,00 - - - 3 3

Iš viso: 319 3,97 0,67 3,90 4,05 1,50 5

Slauga

padalinyje

Gydytojas 1 3,50 - - - 3,50 3,50

Sl. admin. 147 3,94 0,58 3,8500 4,0412 1 5

Slaugytojas 168 3,94 0,60 3,8545 4,0384 2,25 5

Kt. studentas 1 4,50 - - - 4,50 4,50

Dėstytojas 1 5,00 - - - 5 5

Niekas

nesirūpino 1 3,75 - - - 3,75 3,75

Iš viso: 319 3,94 0,59 3,88 4,01 1 5

Pastebimas statistiškai reikšmingas skirtumas slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus

vertinime pagal tai, kas rūpinosi studentu jo praktikos metu – studentai, kurie nurodė, kad jų praktikos

metu jais rūpinosi universiteto dėstytojas, lyderystės aspektą vertino aukštesniu balu, taip pat studentai

gerai vertino lyderystės aspketą ir turėdami kitą studentą kaip praktikos mokytoją skyriuose.

(Kruskall–Wallis testas χ²=14,735; df=5; p<0,012).

Rezultatai parodė, jog studentai, nurodę, jog visi asmenys praktikos metu buvo vienodai

svarbūs padedant jiems geriau suvokti esmines slaugos sąvokas ir praktinę veiklą, reikšmingai geriau

vidutiniškai vertino mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus lyderystės stilių, slaugą

padalinyje bei santykius su savo praktikos mokytoju (Mann–Whitney testas, p<0,05). Nustatyta

statistiškai reikšmingų skirtumų analizuojant studentų vertinimus mokymo(si) aplinkos (Kruskal –

Wallis testas χ²=37,648, lls=3, p<0,001), slaugos lyderystės (χ²=12,947, lls=3, p=0,005), slaugos

padalinyje (χ²=15,034, lls=3, p=0,002) ir studento–praktikos mokytojo santykių grupėse (χ²=37,396,

64

lls=3, p<0,001) pagal tai, koks svarbiausias asmuo padėjo studentams geriau suvokti esmines slaugos

sąvokas ir praktinę veiklą (38 lentelė).

38 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į tai, ką

studentai laikė svarbiausiu asmeniu, padėjusiu jiems geriau suvokti esmines slaugos sąvokas ir

praktinę veiklą

Klinikinės

praktikos

dimensijos

Svarbiausias

asmuo

praktikoje

N Vidurki

s SN

Pasikliautinasis


reikšmė

Maks.


riba

Aukštutinė

riba

Mokymo (si)

aplinka

Praktikos

mokytojas 101 3,74 0,58 3,63 3,86 1,00 4,89

Teorijos

dėstytojas 15 2,91 0,63 2,56 3,27 1,89 3,89

Vyresnis

studentas 2 3,61 0,24 1,45 5,77 3,44 3,78

Visi vienodai

svarbūs 201 4,00* 0,58 3,92 4,08 2,33 5,00

Iš viso 319 3,87 0,63 3,79 3,93 1,00 5,00

Slaugos

lyderystė

Praktikos

mokytojas 101 3,89 0,68 3,76 4,03 2,00 5,00

Teorijos

dėstytojas 15 3,43 0,80 2,98 3,88 2,00 5,00

Vyresnis

studentas 2 3,87 0,17 2,29 5,46 3,75 4,00

Visi vienodai

svarbūs 201 4,05* 0,64 3,97 4,15 1,50 5,00

Iš viso 319 3,98 0,68 3,90 4,05 1,50 5,00

Slauga

padalinyje

Praktikos

mokytojas 101 3,90 0,60 3,79 4,03 1,00 5,00

Teorijos

dėstytojas 15 3,38 0,62 3,04 3,73 2,25 5,00

Vyresnis

studentas 2 3,75 0,70 -2,60 10,10 3,25 4,25

Visi vienodai

svarbūs 201 4,01* 0,56 3,93 4,09 2,75 5,00

Iš viso 319 3,95 0,6 3,88 4,01 1,00 5,00

Santykiai su

praktikos

mokytoju

Praktikos

mokytojas 101 3,86 0,64 3,73 3,99 1,88 5,00

Teorijos

dėstytojas 15 2,98 0,70 2,6 3,37 1,75 4,00

Vyresnis

studentas 2 3,06 1,32 -8,82 14,95 2,13 4,00

Visi vienodai

svarbūs 201 4,15* 0,65 4,07 4,25 2,00 5,00

Iš viso 319 4,00 0,71 3,93 4,08 1,75 5,00

*p<0,05 lyginant su kitomis grupėmis.

Pažymėtina, kad apklausos dalyviai, kurių nuomone praktikos metu svarbiausias asmuo buvo

praktikos mokytojas, palankiau vertino mokymo(si) aplinką skyriuje ( Mann–Whitney testas,

p<0,001), slaugos administratoriaus lyderystės stilių (Mann–Whitney testas, p<0,05), slaugą

65

padalinyje (Mann–Whitney testas, p<0,05) bei santykius su savo praktikos mokytoju (p<0,05),

lyginant su tais studentais, kurie nurodė teorijos dėstytoją.

Taip pat pastebėta, kad statistiškai reikšmingai skiriasi tų studentų nuomonės, kurie nurodė,

jog esminėms slaugos sąvokoms ir praktinei veiklai suvokti jiems buvo svarbus tik praktikos

mokytojas ir nurodžiusiųjų, kad buvo svarbūs visi asmenys praktikos metu. Pastarųjų atveju labiau

tikėtina, jog bus pateikiami teigiami vertinimai mokymo aplinkos (Mann–Whitney testas, p<0,001),

slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus (Mann–Whitney testas, p<0,05) bei santykių su praktikos

mokytoju (Mann–Whitney testas, p<0,05) atžvilgiu. Vertinant slaugą padalinyje, studentų nuomonės

statistiškai reikšmingai nesiskyrė (39 lentelė).

39 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių palyginimas), atsižvelgiant į tai, ką

studentai laikė svarbiausiu asmeniu, padėjusiu jiems geriau suvokti esmines slaugos sąvokas ir

praktinę veiklą

Klinikinės

praktikos

dimensijos

Svarbiausias asmuo

padėjęs suvokti

esmines slaugos

sąvokas ir praktinę

veiklą

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p

reikšmė

Mokymo(si)

aplinka

Praktikos mokytojas 126,56 7631,500 -3,526 <0,001

Visi vienodai svarbūs 164,03

Slaugos lyderystė Praktikos mokytojas 136,91

8677,000 -2,083 0,037 Visi vienodai svarbūs 158,83

Slauga padalinyje Praktikos mokytojas 143,42

9334,000 -1,153 0,249 Visi vienodai svarbūs 155,56

Santykiai su

praktikos mokytoju

Praktikos mokytojas 126,12 7587,000 -3,591 <0,001

Visi vienodai svarbūs 164,25

Tyrimo rezultatai parodė, kad studentai, kurie nurodė didesnį savo individualų įdirbį

klinikinės praktikos metu, reikšmingai geriau vertino mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos

administratoriaus lyderystės stilių, slaugą padalinyje bei santykius su savo praktikos mokytoju

(40 lentelė).

66

40 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į tai, kaip

studentai vertino savo individualų įdirbį klinikinės praktikos metu

Klinikinės

praktikos

dimensijos

Studento

įdirbis

(balais)

N Vidurkis SN


95 % Min.

reikšmė

Maks.


riba

Aukštutinė

riba

Mokymo(si)

aplinka

skyriuje

1 4 2,80 1,33 0,68 4,93 1,00 4,22

2 5 3,48 0,35 3,04 3,93 3,11 4,00

3 47 3,48 0,64 3,29 3,67 1,89 4,78

4 158 3,82 0,59 3,73 3,92 2,11 5,00

5 105 4,15 0,48 4,06 4,25 2,89 5,00

Iš viso 319 3,87 0,63 3,8 3,93 1,00 5,00

Slaugos

lyderystė

1 4 3,00 0,73 1,83 4,17 2,00 3,75

2 5 3,50 0,46 2,92 4,08 3,00 4,00

3 47 3,67 0,79 3,44 3,91 1,50 5,00

4 158 3,93 0,65 3,84 4,04 1,50 5,00

5 105 4,22 0,55 4,12 4,33 2,50 5,00

Iš viso 319 3,98 0,68 3,90 4,05 1,50 5,00

Slauga

padalinyje

1 4 2,75 1,17 0,88 4,62 1,00 3,50

2 5 3,50 0,35 3,06 3,94 3,25 4,00

3 47 3,64 0,56 3,48 3,81 2,75 4,75

4 158 3,91 0,52 3,83 3,99 2,25 5,00

5 105 4,20 0,55 4,09 4,31 3,00 5,00

Iš viso 319 3,95 0,6 3,88 4,01 1,00 5,00

Santykiai su

praktikos

mokytoju

1 4 3,22 0,89 1,8 4,65 2,13 4,13

2 5 3,00 1,01 1,74 4,26 1,88 4,25

3 47 3,65 0,66 3,46 3,85 1,75 5,00

4 158 3,90 0,63 3,81 4,01 2,00 5,00

5 105 4,38 0,61 4,26 4,50 2,38 5,00

Iš viso 319 4,00 0,71 3,93 4,08 1,75 5,00

Palyginamoji analizė atskleidė statistiškai reikšmingus skirtumus respondentams vertinant

mokymo aplinką skyriuje (Kruskal–Wallis testas, χ²=45,613, lls=4, p<0,001), slaugos

administratoriaus lyderystės stilių (χ²=33,182, lls=4, p<0,001), slaugą padalinyje (χ²=42,552, lls=4,

p<0,001) bei santykius su savo praktikos mokytoju (χ²=56,984, lls=4, p<0,001), atsižvelgiant į jų įdirbį

praktikos metu. Studentai, kurie savo asmeninį įdirbį įvertino 4 balais palankiau vertino klinikinės

praktikos aspektus, tokius kaip slaugos administratoriaus lyderystės stilius ir slauga padalinyje (Mann

– Whitney testas, p<0,05) nei studentai, savo įdirbį įvertinę 1 balu. Analogiški skirtumai, tik jau

vertinant visas klinikinės praktikos dimesnijas, nustatyti studentų grupėse, kurie savo įdirbį vertino 1 ir

5 balais (41 lentelė).

67

41 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į tai, kaip

studentai vertino savo individualų įdirbį klinikinės praktikos metu (minimalus ir maksimalus

įdirbis)

Klinikinės

praktikos

dimensijos

Studento

įdirbis

(balais

Vidutiniai rangai

(vidurkių palyginimas)

Mann – Whitney U

reikšmė Z p reikšmė

Mokymo(si)

aplinka

1 16,38 55,500 -2,496 0,013

5 56,47

Slaugos

lyderystė

1 8,88 25,500 -3,015 0,003

5 56,76

Slauga

padalinyje

1 9,50 28,000 -2,967 0,003

5 56,73

Santykiai su

praktikos

mokytoju

1 16,63

56,500 -2,495 0,013 5 56,46

Šios tendencijos išlieka studentų kontingente, kurie savo asmeninį įdirbį įvertino 2 ir 5 balais:

aukštesniu balu savo įdirbį įsivertinę studentai linkę pozityviau vertinti ir mokymo aplinką skyriuje

(Mann–Whitney testas, p<0,05), slaugos administratoriaus lyderystės stilių (Mann–Whitney testas,

p<0,05), slaugą padalinyje (Mann–Whitney testas, p<0,05) bei santykius su praktikos mokytoju (Mann

– Whitney testas, p<0,05). Ši tendencija išlieka lyginant respondentų nuomones, kurie savo įdirbiui

priskyrė 3 ir 4 balus, 3 ir 5 bei 4 ir 5 balus. Savo ruožtu, nuomonės reikšmingai nesiskyrė lyginat

respondentų grupes 1 ir 2, 1 ir 3, 2 ir 3. Pastarosios suformuotos remiantis praktikos įdirbio įvertinimo

balų pagrindu, kurį nurodė studentai.

Analizuotas studentų klinikinės praktikos dimensijų vertinimas, atsižvelgiant į jų

pasitenkinimą klinikine praktika. Studentai, kurie nurodė esantys labai patenkinti savo klinikine

praktika vidutiniškai geriau vertino mokymo aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus lyderystės

stilių, slaugą padalinyje bei santykius su praktikos mokytoju (42 lentelė).

68

42 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į studentų

pasitenkinimą klinikine praktika

Klinikinės

praktikos

dimensijos

Pasitenkinimas

praktika N Vidurkis SN

Pasikliautinasis


reikš

mė

Maks.

reikš

mė Žemutinė

riba

Aukštutinė

riba

Mokymo(si)

aplinka

Labai nepatenkintas 9 3,00 0,97 2,25 3,75 1,00 3,78

Nepatenkintas 23 3,29 0,57 3,04 3,54 2,11 4,33

Ir patenkintas ir

nepatenkintas 60 3,39 0,53 3,26 3,53 2,11 4,56

Patenkintas 132 3,86 0,45 3,79 3,95 2,33 5,00

Labai patenkintas 95 4,37 0,40 4,30 4,46 2,78 5,00

Iš viso 319 3,86 0,63 3,80 3,93 1,00 5,00

Slaugos

lyderystė


Nepatenkintas 23 3,71 0,75 3,39 4,04 2,50 5,00

Ir patenkintas ir

nepatenkintas 60 3,52 0,66 3,35 3,70 1,50 5,00

Patenkintas 132 4,03 0,59 3,93 4,13 1,50 5,00


Iš viso 319 3,97 0,67 390 4,05 1,50 5,00

Slauga

padalinyje


Nepatenkintas 23 3,53 0,53 3,30 3,77 2,25 4,25

Ir patenkintas ir

nepatenkintas 60 3,62 0,45 3,51 3,74 2,75 4,75

Patenkintas 132 3,92 0,49 3,84 4,01 3,00 5,00


Iš viso 319 3,94 0,59 3,88 4,01 1,00 5,00

Santykiai su

praktikos

mokytoju


Nepatenkintas 23 3,48 0,64 3,21 3,76 1,75 4,75

Ir patenkintas ir

nepatenkintas 60 3,39 0,68 3,22 3,57 1,88 5,00

Patenkintas 132 4,01 0,50 3,93 4,10 2,00 5,00


Iš viso 319 4,00 0,70 3,93 4,08 1,75 5,00

Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai studentams vertinant mokymo aplinką skyriuje

(Kruskal–Wallis testas χ²=137,407, lls=4, p<0,001), slaugos administratoriaus lyderystės stilių

(χ²=59,230, lls=4, p<0,001), slaugą padalinyje (χ²=80,847, lls=4, p<0,001) bei santykius su savo

praktikos mokytoju (χ²=121,912, lls=4, p<0,001), atsižvelgiant į jų pasitenkinimą klinikine praktika.

Statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas tarp studentų, nurodžiusių, jog jie buvo labai nepatenkinti

bei priešingai – labai patenkinti savo klinikine praktika: mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos

administratoriaus lyderystės stilių, slaugą padalinyje bei santykius su savo praktikos mokytoju

reikšmingai geriau vertino labai patenkinti studentai (Mann–Whitney testas p<0,001) (43 lentelė).

69

43 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į studentų

pasitenkinimą klinikine praktika

Klinikinės

praktikos

dimensijos

Pasitenkinimas

praktika

Vidutiniai

rangai

(vidurkių

palyginimas)

Mann –

Whitney U

reikšmė

Z p reikšmė

Mokymo(si)

aplinka

Labai nepatenkintas 8,22 29,000 -4,629 <0,001

Labai patenkintas 56,69

Slaugos

lyderystė



Slauga

padalinyje



Santykiai su

praktikos

mokytoju



Studentų grupėse, kurie nurodė esantys labai nepatenkinti ar patenkinti praktika, išliko toks

pat reikšmingas skirtumas: savo praktika patenkinti studentai labiau teigiamai vertino mokymo(si)

aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus lyderystės stilių bei santykius su savo praktikos mokytoju

(Mann–Whitney testas, p<0,05). Vertinant slaugą padalinyje, skritumo tarp patenkintų ir labai

nepatenkintų studentų vertinimų nebuvo.

Reikšmingi skirtumai tarp labiau ir mažiau savo praktika patenkintų studentų išlieka tokie

patys visose pasitenkinimo grupėse: studentai, nurodę, jog klinikinė praktika juos tenkina, pozityviau

vertino ir visas jos dimensijas (Mann–Whitney testas, p<0,05).

Tyrimo duomenys analizuoti pagal tai, kaip studentai vertina klinikinės praktikos dimensijas,

atsižvelgiant į tai, ar jiems labai svarbu, kad jų praktikos mokytojas bus slaugytojas. Šios nuomonės

slaugytojai vidutiniškai geriau vertino mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus

lyderystės stilių, slaugą padalinyje bei santykius su savo praktikos mokytoju (44 lentelė).

70

44 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į tai, ar

studentams svarbu, kad jų praktikos mokytojas būtų slaugytojas

Klinikinės

praktikos

dimensijos

Svarba, kad

praktikos

mokytojas būtų

slaugytojas

N Vidurkis SN

Pasikliautinasis


reikšmė

Maks.

reikšmė Žemutin

ė riba

Aukštutinė

riba

Mokymo(si)

aplinka

skyriuje

Visai nesvarbu 5 3,29 0,84 2,24 4,34 1,89 4,00

Šiek tiek svarbu 26 3,79 0,50 3,59 4,00 2,78 4,56

Labai svarbu 288 3,88 0,63 3,81 3,96 1,00 5,00

Iš viso 319 3,86 0,63 3,80 3,93 1,00 5,00

Slaugos

lyderystė

Visai nesvarbu 5 3,40 0,33 2,98 3,82 3,25 4,00

Šiek tiek svarbu 26 3,76 0,66 3,50 4,04 2,75 5,00

Labai svarbu 288 4,00 0,67 3,93 4,08 1,50 5,00

Iš viso 319 3,97 0,67 3,90 4,05 1,50 5,00

Slauga

padalinyje

Visai nesvarbu 5 3,55 0,59 2,81 4,29 2,75 4,25

Šiek tiek svarbu 26 3,87 0,53 3,66 4,09 2,75 4,75

Labai svarbu 288 3,96 0,59 3,89 4,03 1,00 5,00

Iš viso 319 3,94 0,59 3,88 4,01 1,00 5,00

Santykiai su

praktikos

mokytoju

Visai nesvarbu 5 3,40 0,37 2,93 3,88 2,88 3,88

Šiek tiek svarbu 26 3,62 0,62 3,37 3,88 2,13 4,50

Labai svarbu 288 4,04 0,70 3,97 4,13 1,75 5,00

Iš viso 319 4,00 0,70 3,93 4,08 1,75 5,00

Analizuojant studentų grupes, nurodžiusias, kad jiems visiškai nesvarbu, ar jų praktikos

mokytojas bus slaugytojas bei teigusiųjų priešingai, nustatyta, jog studentai, kurie suinteresuoti, kad jų

mokytojas praktikos metu būtų slaugytojas reikšmingai geriau vertino slaugos administratoriaus

lyderystės stilių bei santykius su praktikos mokytoju (Mann–Whitney testas, p<0,05). Kitų aspektų

atžvilgiu statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo.

Koreliacinės analizės metu nustatyta, kad respondentų indėlio į pastarąją klinikinę praktiką

bei jos dimensijų vertinimo ryšiai yra teigiami, tačiau silpni. Labiau tikėtina yra tai, kad studentai,

įdėję didesnį indėlį praktikos metu labiau teigiamai vertins santykius su praktikos mokytoju. Nustatyti

silpni koreliacijos ryšiai taip pat suteikia galimybę teigti, jog didesniu balu savo įdirbį įvertinę

studentai bus linkę pozityviau vertinti mokymo aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus lyderystės

stilių bei slaugą padalinyje (45 lentelė).

71

45 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų ryšys su studento indėliu į klinikinę praktiką bei

pasitenkinimu ja


dimensijos

Studento indėlis į klinikinę

praktiką

Studento pasitenkinimas

klinikine praktika

p Koreliacijos

koeficientas r p

Koreliacijos

koeficientas r

Mokymo(si) aplinka skyriuje 0,000 0,377 0,000 0,654

Slaugos lyderystė 0,000 0,311 0,000 0,413

Slauga padalinyje 0,000 0,356 0,000 0,500

Santykiai su praktikos

mokytoju 0,000 0,419 0,000 0,610

Koreliacinė analizė patvirtino, kad studentų praktikos vertinimas yra neatsiejamas nuo

pasitenkinimo ja: kuo didesnį pasitenkinimą klinikine praktika jaučia studentai, tuo jie labiau teigiamai

vertina klinikinės praktikos dimensijas – mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus

lyderystės stilių, slaugą padalinyje bei santykius su praktikos mokytoju. Labiau tikėtina, kad

respondentai teigiamai vertins mokymo aplinką bei santykius su savo praktikos mokytoju, kadangi

šiuo atveju ryšių stiprumas yra vidutinis.

72

4. REZULTATŲ APTARIMAS

O. Norkutė ir E. Stasiūnaitienė (2012) teigia, jog praktika studijų metu suvokiama kaip

pirmasis postūmis į profesinę tikrovę, tinkamų sąlygų sudarymas įgyti tuos gebėjimus, kurių negalima

įgyti studijuojant akademinėje aplinkoje [21]. Todėl šio tyrimo metu studentai vertino keturias

praktinio mokymo(si) dimensijas: mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus lyderystės

stilių, slaugą padalinyje ir studento–praktikos mokytojo santykius.

Skyriaus aplinkoje slaugos studentai geriausiai įvertino galimybę kreiptis į padalinio

personalą ir padalinyje vyravusią teigiamą atmosferą; studentai taip pat nurodė, kad jie turėjo mažas

galimybes atvirai diskutuoti penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose. Literatūroje rašoma, kad

didžioji dalis slaugos studentų lūkesčių praktikoje susiję su gerais santykiais kolektyve, su jų sėkminga

profesine ir socialine integracija [1, 19, 51]. Praktinio mokymo aplinkoje esantys ir kartu dirbantys

žmonės praktikuojantį studentą gali veikti įvairiai: būti paramos ir pasitenkinimo šaltiniu arba

nusivylimo ir įtampos priežastimi [57]. Slaugos studentai mūsų šalyje, paklausti, ko tikisi iš praktikos,

taip pat dažniausiai nurodo gerus santykius su skyriaus slaugytojais, supratimą, paramą.

Pastebėjome ir tai, kad mokymo(si) aplinkos skyriuje vertinimams reikšmės turėjo studentų

kursas: antrus metus studijuojantys studentai geriau vertino visus, išskyrus vieną mokymo(si) aplinkos

aspektą (galimybę diskutuoti penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose), lyginant su ketvirto kurso

studentais. Galime tik daryti prielaidą, kad antro kurso studentai, turėdami mažiau darbo gydymo

įstaigoje patirties, kelia mažesnius reikalavimus praktikos aplinkai, nei absolventai, kurie rimtai

rengiasi profesiniam darbui ir siekia didžiausios naudos iš praktinio mokymo(si).

Bendrą slaugos studijų programos praktinio mokymo trukmę reglamentuoja ne tik LR

Švietimo normatyviniai aktai, bet ir Europos Sąjungos direktyvos [7], tačiau slaugos studijų programų

rengėjai daug diskutuoja apie tai, kokios trukmės turėtų būti atskiros studentų praktikos. Užsienio

slaugytojų rengimo programose atskirų praktikų trukmė vidutiniškai ilgesnė nei Lietuvoje, kai kurios

praktikos vyksta iki 8 mėnesių be teorinių paskaitų. Studentai, teikdami grįžtamąjį ryšį praktikos

organizatoriams taip pat nurodo, kad ilgesnės praktikos jiems yra naudingesnės. Šis tyrimas atkleidė

svarbų rezultatą apie praktikos trukmės ryšį su mokymo(si) aplinkos vertinimu: ilgėjant praktikos

laikui mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimas buvo labiau teigiamas, tačiau ypatingai stiprus

ryšys nustatytas tarp studentų praktikos trukmės bei padalinio teigiamos atmosferos – kuo ilgesnis

praktikos laikotarpis, tuo padalinio atmosferos vertinimas buvo labiau teigiamas. Toks pat ryšys

stebėtas ir tarp studentų praktikos trukmės bei personalo susidomėjimo slaugos studentų mokymu. Be

to, kuo ilgiau vyksta studentų praktika, tuo jie labiau teigiamai vertina klinikinės praktikos

sudedamąsias: aplinką, slaugos lyderystę, slaugą padalinyje.

73

Slaugos lyderis, t. y. vyresnysis slaugytojas-slaugos administratorius kuria palankią aplinką

ne tik skyriaus personalo darbui, bet ir jaunųjų kolegų mokymui. Nuo jo individualių savybių ir

lyderystės gebėjimų priklausys, kaip studentas bus priimtas į praktiką, pristatytas kolektyvui, kiek

paramos ir palaikymo jis gaus iš personalo. Nurodoma, kad kolektyve vyraujant teigiamai

psichologinei atmosferai, studentams lengviau adaptuotis ir atlikti praktikos programos užduotis bei

ugdyti profesinius gebėjimus [28]. Šiame tyrime slaugos studentai geriausiai įvertino slaugos

administratoriaus buvimą komandos nariu ir kiekvieno darbuotojo pastangų vertinimą, kas rodo, jog

universiteto ligoninėje dirba patyrę, lyderystės savybes puoselėjantys slaugos vadovai. Kita vertus,

vertindami ne tik praktikos mokytojo, bet ir skyriaus slaugos lyderio vaidmenį, slaugos studentai

išpildo vieną iš praktinio mokymo(si) tikslų – praktiškai patirti, kokius vaidmenis atlieka praktikos

specialistai [12]. Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektų įvertinimai atskiruose skyriuose

sudomino darbo autorę, kuri yra atsakinga iš slaugos personalo formavimą, darbo planavimą ir

organizavimą, tobulinimą ir kartu – už slaugos studentų praktikos organizavimą. Tačiau šie duomenys

negali būti perkeliami į kitą aplinką, nes jie tiesiogiai susiję su atskiromis asmenybėmis.

Geresni studentų atsiliepimai apie slaugos administratoriaus lyderystės stilių buvo tada, kai

jiems vadovavo slaugos administratoriai, o ne slaugytojai: studentai labiau teigiamai vertino tris iš

keturių slaugos administratoriaus lyderystės stilių apibūdinančių teiginių: slaugos administratorius

vertino personalą skyriuje kaip svarbiausius išteklius, slaugos administratorius buvo komandos narys,

slaugos administratoriaus atsiliepimai buvo greitai panaudojami mokymui. Tai greičiausiai susiję su

geresniais užsimezgusiais tarpusavio santykiais tarp admnistratoriaus ir studento bei gilesniu žmogaus

pažinimu. Sulaukę dėmesio ir paramos iš slaugos administratoriaus, studentai linkę geriau vertinti jį ir

kaip skyriaus lyderį.

Vertindami slaugos padalinyje aspektus, studentai geriausiai įvertino pacientams taikomą

individualią slaugą ir priežiūrą bei aiškią ir suprantamą slaugos dokumentaciją. Tyrimo įstaigoje

slaugos dokumentacija įdiegta nuo 2005 metų, ji nuolat tobulinama, bendradarbiaujant su universiteto

dėstytojais ir atsižvelgiant į slaugytojų pastabas. Šis darbas neliko nepastebėtas studentų.

Metodinė ir mokslinė literatūra nurodo, kad praktinio mokymo(si) metu turėtų vyrauti trišaliai

santykiai tarp slaugos studento, praktikos mokytojo ir praktikos vadovo [20, 26, 39, 47]. Idealiu atveju,

mokyme aktyviai dalyvauja teorijos dėstytojas ir slaugos administratorius. Mūsų tyrimas patvirtino,

kad teorijos dėstytojo arba praktikos vadovo dalyvavimas (susitikimai su studentu praktikos metu)

lėmė tai, kaip studentai vertino jų santykius su praktikos mokytoju: studentai, kurie nurodė, kad su

savo teorijos dėstytoju arba praktikos vadovu praktikos metu susitiko ar bendravo internetu bent kelis

kartus, savo santykius su praktikos mokytoju vertino geriau nei tie studentai, kurie su praktikos vadovu

ar teorijos dėstytoju nebuvo susitikę nei karto ir nebendravo nuotoliniu būdu.

74

Vertinant ryšį tarp klinikinio mokymo(si) dimensijų nustatyta, kad teigiami studentų

mokymo(si) aplinkos vertinimai susiję su geresniais slaugos padalinyje bei slaugos lyderystės

vertinimais. Vadinasi, organizuojant slaugos studentų praktinį mokymą svarbu atkreipti dėmesį į visus

šiuos elementus, juos nuolat vertinti ir tobulinti, atsižvelgiant į studentų, slaugytojų–praktikos

mokytojų bei kitų praktinio mokymo dalyvių nuomonę ir patirtį. Studentų praktinio mokymo vienas

tikslų – užtikrinti grįžtamąjį ryšį tarp aukštosios mokyklos ir studentų bei praktikos vietos

organizacijos, kuris bus panaudotas vertinant ir tobulinant studijų programas [29].

R.Pukelytė (2010) teigia, kad universitetinių studijų paskirtis – suteikti studentams ne tik

teorinių žinių, bet išmokyti mokytis, paruošti mokymuisi visą gyvenimą, suformuluoti poreikius ir

gebėjimus ieškoti, rasti, kritiškai vertinti ir naudoti informaciją problemoms spręsti, sprendimams

priimti, žinioms nuolat atnaujinti [23]. Šio tyrimo metu studentai buvo prašomi įvertinti savo įdirbį

praktikos metu, nes asmeninė studento motyvacija mokytis ir aktyviai dalyvauti klinikinėje aplinkoje

yra būtina universitetinio rengimo tikslams pasiekti. Studento įdirbį galima traktuoti kaip savarankišką

mokymąsi bei atsakomybę už mokymosi pasiekimus [41]. Nustatėme, kad studentai, kurie nurodė

didesnį savo individualų įdirbį klinikinės praktikos metu, reikšmingai geriau vertino mokymo(si)

aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus lyderystės stilių, slaugą padalinyje bei santykius su savo

praktikos mokytoju. Ne tik labiau motyvuoti, bet ir labiau praktika patenkinti studentai pozityviau

vertino praktiką: kuo didesnį pasitenkinimą klinikine praktika jaučia studentai, tuo jie labiau teigiamai

vertina klinikinės praktikos dimensijas.

Šis tyrimas atskleidė, kad didžioji dauguma praktiką universitetinėje ligoninėje atlikusių

studentų liko patenkinti klinikiniu mokymu(si), trečdalis – labai patenkinti. Studentų pasitenkinimas

praktika nebuvo susijęs su jų amžiumi ir lytimi bei nesiskyrė ir tarp visų keturių kursų studentų. Tai

rodo, jog slaugos praktika gydymo įstaigoje organizuojama tenkinant studentų lūkesčius ir poreikius, o

šis tyrimas tampa naudinga priemone dar detaliau išsiaiškinti studentų nuomonę ir gauti reikalingos

informacijos praktinio mokymo organizavimui tobulinti.

Mokymasis realioje darbo aplinkoje turi savitumų, lyginant su teorine studijų dalimi:

sudaromos sąlygos geriau suprasti profesijai būdingas vertybines nuostatas, konkrečios įstaigos veiklos

normas, organizacijoje plėtojamas kultūros ir mikroklimato subtilybes – tai veiksniai, lemiantys

mokymosi darbo vietoje pranašumą [12]. Rezultatai padėjo išsiaiškinti, kad studentai praktika yra

labiau patenkinti tada, kai beveik visą mokymo(si) laiką jie skiria praktikai, nelankydami paskaitų,

tačiau susitikimai su praktikos vadovu jiems reikalingi bent 1–2 kartus per praktikos laikotarpį.

Slaugos studentai teigiamai vertino galimybę su praktikos vadovu bendrauti internetu ir siejo tai su

didesniu pasitenkinimu praktika – vadinasi, jiems kyla klausimų, kuriuos jie pageidautų aptarti su

praktikos vadovu nuotoliniu būdu.

75

Šio tyrimo rezultatai atskleidė individualaus praktinio mokymo(si) modelio (vienas

studentas – vienas slaugytojas – praktikos mokytojas) pranašumą prieš grupinį modelį ar kurį kitą.

Studentai, kurie nurodė, kad praktikos metu jiems buvo taikomas individualus modelis, savo

pasitenkinimą praktika vertino labai gerai. Nustatyta, kad studentai, kuriems buvo vadovaujama

indivudaliai, dažniau nurodė teigiamą padalinio atmosferą, personalo susidomėjimą slaugos studentų

mokymu, pakankamą kiekį mokymuisi tinkamų atvejų ir situacijų, lyginant su tais studentais, kurių

praktikai buvo vadovaujama grupėje. Ypač svarbu tai, kad individualaus vadovavimo atveju studentai

aukščiau vertino ir padalinį kaip gero mokymo aplinkos pavyzdį. Ir bene svarbiausia buvo tai, kad

studentai, kurie nurodė, jog praktikos metu jiems buvo taikytas individualus praktinis mokymas, savo

santykius su praktikos mokytoju vertino reikšmingai geriau nei kiti studentai. Tai patvirtina teiginį,

kad slaugos studentui ir praktikos mokytojui bendraujant betarpiškai, susiformuoja tvirtas teigiamas

ryšys, reikalingas sėkmingam praktikos mokymui(si) ir net tolesnei profesinei karjerai. Lietuvių

autorių nustatyta, kad kuo blogesnė psichologinė aplinka ir darbo organizavimas praktikos vietose, tuo

mažesnis respondentų noras dirbti tose įstaigose [28]. Individualaus ir pastovaus vieno praktikos

mokytojo būtinybę vadovaujant studento praktikai pripažino ir kiti mūsų šalies edukologijos tyrėjai

[15].

Individualaus praktinio slaugos mokymo(si) modelio įgyvendinimui reikšmę turi tai, kas bus

studento praktikos mokytoju. Didžioji dauguma studentų sutiko, kad jų praktikos mokytoju turėtų būti

slaugytojas. Pastebėtas studentų nuomonių skirtumas, kad atlkiekant praktiką chirurgijos skyriuje,

turėti praktikos mokytoją–slaugytoją yra mažiau svarbu nei vidaus ligų skyriuje. Tai galima paaiškinti

chirurginės ligonių priežiūros ypatumais, kurioje vyrauja daug medicininių intervencijų, vadovaujant

gydytojui: operacijos, chirurginis žaizdų tvarkymas, lūžių gydymas ir pan., todėl studentai daug

mokosi tiek iš slaugytojo, tiek ir iš gydytojo.

Praktikos turinys ir pobūdis priklauso nuo atitinkamos studijų krypties, studijų programos

tikslų ir studijų organizavimo specifikos [30]. Studentų pasitenkinimas atlikta praktika variavo,

atsižvelgiant į ligoninės skyrių, kur jie praktikavosi. Mums nepavyko rasti analogiškų literatūros

duomenų apie studentų praktikos vertinimus įvairiuose skyriuose užsienio šalyse ar Lietuvoje. Vis tik

manome, kad šios sąsajos tarp studentų pasitenkinimo praktika ir skyriaus profiliu yra lemiamos darbo

organizavimo specifikos, slaugos vadovo–lyderio vaidmens, pačių paslaugų pobūdžio pagal lygmenį

(antrinis, tretinis), ir visi šie ypatumai yra gana individualūs atskiroms įstaigoms. Todėl nėra

tikimybės, kad kitoje universiteto ligoninėje slaugos studentų pasitenkinimas praktika chirurgijos,

vidaus ligų, psichiatrijos skyriuose bus didesnis nei ginekologijos skyriuje, ką nustatėme mūsų tyrimo

metu. Juolab, kad ir šio tyrimo duomenys prieštaringi ginekologijos skyriaus atžvilgiu, nes visus

klinikinio mokymo(si) aplinkos aspektus geriausiai vertino ginekologijos skyriuje praktikavęsi

studentai.

76

IŠVADOS

1. Vertindami mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektus, slaugos studentai geriausiai vertina

galimybę kreiptis į padalinio personalą ir padalinyje vyravusią teigiamą atmosferą. Teigiami studentų

mokymo(si) aplinkos vertinimai susiję su geresniais slaugos organizavimo padalinyje bei slaugos

administratoriaus lyderystės stiliaus vertinimais. Slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinkos

vertinimui reikšmės turi studentų amžius, studijų kursas, praktikos skyrius ir praktikos mokytojo

paskyrimas, iš dalies vertinimą lemia praktikos trukmė.

2. Vertinant studentų pasitenkinimą atlikta praktika nustatyta, kad didžioji dauguma buvo

patenkinti, trečdalis – labai patenkinti. Studentai, kurie nurodė didesnį savo individualų įdirbį

klinikinės praktikos metu ir buvo labai patenkinti atlikta praktika, reikšmingai geriau vertino klinikinio

mokymo(si) aplinką universiteto ligoninėje. Geriausiai savo santykius su praktikos vadovu vertina

trečio kurso slaugos studentai, blogiausiai – ketvirtojo kurso. 25 metų bei vyresni studentai savo

santykius su praktikos mokytoju vertina geriau nei jaunesni jų kolegos.

3. Individualus praktinio mokymo(si) modelis (studentas–praktikos mokytojas) buvo

pranašesnis už grupinį modelį ar kurį kitą. Taikant individualų mokymo(si) modelį, slaugos studentai

mokymo(si) aplinką skyriuje visais aspektais vertino geriau, nei praktikos mokytojo neturėję

studentai. Lyginant su grupinį vadovavimą patyrusiais studentais, individualiai praktikoje mokomi

būsimi slaugytojai geriau vertino mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos organizavimą padalinyje ir

santykius su praktikos vadovu: dažniau nurodė teigiamą padalinio atmosferą bei personalo

susidomėjimą mokymu, pripažino padalinį kaip gero mokymo(si) aplinkos pavyzdį.

77

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Prieš pradedant organizuoti slaugos studentų mokymą (si) darbo vietoje, medicinos

įstaigos administracija kartu su universiteto ar kolegijos dėstytojais turėtų aptarti optimalias

praktinio mokymo(si) priemones.

2. Praktiniam slaugos studentų mokymui medicinos įstaigoje reikalingi praktikos mokytojai,

kuriems būtų sumažintas klinikinis darbo krūvis , o jų veikla būtų orientuota į darbą su

slaugos praktikos studentais.

3. Slaugos praktikos metu praktikos mokytojui taikyti individualaus praktinio mokymo(si)

modelį (vienas studentas – vienas praktikos mokytojas).

4. Praktikos mokytojas bent du kartus per savaitę su studentu privalo aptarti slaugos praktiką,

teikti nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį mokant sudaryti slaugos planą, vertinti pasiekimus

praktikos metu, mokyti studentus dirbti komandoje.

78

PUBLIKACIJOS

Nalivaikienė R., Riklikienė O. Slaugos praktikos mokytojo vaidmuo ir funkcijos. Slauga

Mokslas ir praktika. 2013;2:194.

Nalivaikienė R. Slaugos studentų Klinikinio mokymo(si) aplinka universiteto ligoninėje.

Pranešimas skaitytas Respublikinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje 2013 m. gegužės 10 d.

Vilnius.

79

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Adamonienė R., Daukilas S., Krikščiūnas B., Maknienė I., Palujanskienė A. Profesinio

ugdymo psichologija ir pedagogika. Utena: Indra, 2003. p. 348.

2. Balčytienė A. Aktyvaus mokymosi metodai. Vinius, 1998. p. 14.

3. Barkauskaitė M., Pečiuliauskienė P. VPU studentų pedagoginių kompetencijų raiška

švietimo kaitoje. Pedagogika 2007; 85:43-52.

4. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius, 1996. ISBN 9986-

09-116-0.

5. Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. II dalis –Vilnius: TEV; 2002. p.

237.

6. Europos aukštojo mokslo erdvė. Bendra Europos šalių švietimo ministrų 1999 m. birželio

19 d. susitikimo Bolonijoje Deklaracija. 2013, liepa [žiūrėta 2013-07-03]. Prieiga per Internetą:

˂http://www.kvc.cr.vu. lt/site/sites/default/files/bolonijos_deklaracija.pdf. ˃.

7. Europos bendrijų oficialus leidinys. 77/452/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojų

diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo.

341/30, 1989.11.23.

8. Jankauskienė Ž., Kubilienė E., Juozulynas A. Slaugytojų darbinis statusas, lemiantis

profesinės socializacijos aspektų vertinimą. Sveikatos mokslai, 2008, Tomas 6, p. 2063-72.

9. Jonienė V. Praktikos nauda studento būsimai profesijai. Vakarų Lietuvos verslo kolegija.

2006. Prieiga per Internetą: ˂ http://www.vlvk.lt/private/KC/7praktikos_nauda.pdf. ˃.

10. Juralevičienė J., Palidauskaitė J. Lietuvos viešojo administravimo studentų praktikos

teisinio reglamentavimo ir įgyvendinimo aspektai. Viešoji politika ir administravimas. 2011, 10 (1) p.

91-102.

11. Kalibatienė D. Slaugos mokslo raida. Slauga, mokslas ir praktika 2005, 99 (3) p. 3-5.

12. Kondratavičienė V., Sajienė L. Praktinio mokymo realioje darbo vietoje

modernizavimo vertinimas: studentų požiūrio tyrimas. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2007,

13, p. 102-113.

13. Kupčikienė I. Supervizijos svarba sveikatos priežiūros sistemos specialistų veiklai.

Sveikatos mokslai, 2010, Tomas 3, Nr.20, p. 3175-9.

14. Laužackas R., Pūkelis K. Kvalifikacija ir kompetencija: samprata, santykis bei struktūra

profesijos mokytojo veiklos kontekste. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. Kaunas, 2000. Nr. 3.

15. Lepaitė D., Valuckienė J., Balčiūnas S., Damkuvienė M. Vadybos ir ekonomikos

studijų programų praktikos organizavimo modelis. Mokslo studija. Šiauliai, 2012.

80

16. Lietuvos aukštasis mokslas. Baltoji knyga. Vilnius, 1999, Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministerija.

17. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. (Žin. 2009, Nr. 54-2140).

18. Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas Nr. XI-343,

2009 m. liepos 14 d. (Žin., 2009, Nr. 89-3801).

19. Matikovienė J. Studento praktikos procesas ir praktikos vieta. Socialinis darbas. Patirtis

ir metodai 2009,3 (1), p.105-115.

20. Matuizienė J., Butkuvienė R. Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakulteto

bendrosios praktikos slaugos programos studentų praktinio mokymo aspektai, Prieiga per Internetą:

˂http://www.e-library.lt/resursai/Mokslai/VIKO/EKF_050420/EKF_050420_17.pdf (2011.12.30) ˃.

21. Norkutė O., Stasiūnaitienė E. Praktika universitetinėse studijose, kaip studentų

įsidarbinamumo gebėjimų įgijimą skatinantis veiksnys. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2012,

23. VDU. p. 22-34.

22. Pukelis K., Pileičikienė N. Studijų kokybė: studijų rezultatų paradigma. Aukštojo

mokslo kokybė, 2005, 2:96-107.

23. Pukelytė R. Universitetinių studijų kaip paslaugos kokybės vertinimas: dimensijos ir

kriterijai. Aukštojo mokslo kokybė, 2010, 7:155-175.

24. Rajeckas V. Pedagogikos pagrindai. Vilnius, 2000. p. 372.

25. Riklikienė O., Sajienė L. Praktinis slaugos mokymas, Kaunas, 2011. p. 172 -180.

26. Riklikienė O. Slaugos praktikos mokytojas. Kaunas, 2008. p. 115 – 120.

27. Rimkienė R., Grūnovienė D., Dovydaitis J. Praktikos vadovo (mentoriaus) parama

studentams realizuojant baigiamąją praktiką: studentų požiūrio analizė, 2012, 22(5), p. 180-7.

28. Rimkienė R., Piščalkienė V., Dovydaitis J. Psichosocialinės aplinkos ir mokymo tikslų

pasiekimo sąsajos praktinio mokymo vietoje. Sveikatos mokslai, 2011, Tomas 21, Nr.5, p. 196-203.

29. Senkus V., Grincevičienė V. Pilietinio ugdymo ypatumai: pedagoginę praktiką atlikusių

studentų požiūris. Pedagogika 2008; 92:83-88.

30. Stasiūnaitienė E., Norkutė O. Universitetinių studijų praktikos kokybiniai parametrai.

Profesinis rengimas, tyrimai ir realijos. Aukštojo mokslo kokybė. 2011; 8: 94-117.

31. Suslavičius A. Socialinė psichologija, Vilnius: VU leidykla; 1999.

32. Teresevičienė M., Gedvilienė G., Zuzevičiūtė V. Andragogika. Kaunas: Vytauto

Didžiojo universiteto leidykla; 2006.

33. Tomaševska K. Pedagoginę praktiką atlikusių studentų bendravimo gebėjimų

įsivertinimo rezultatai. Pedagogika 2010; 98:49-55.

34. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos .Valstybės žinios. 2003, 71:

3216.

81

35. Vilniaus kolegijos Studijų reglamentas. Prieiga per Internetą:

˂ http://www.viko.lt/uploads/files/2010/04/2010041603.pdf.˃.

36. Vilniaus universiteto praktikos reglamentas. Prieiga per Internetą:

˂http://www.vu.lt/site_files/SD/Studentams/SP/SRD/Praktikos_reglamentas.pdf.˃.

37. Žydžiūnaitė V., Merkys G., Petrauskienė A. Slaugytojo, dirbančio priklausomybės ligų

prevencijoje, kompetencijos turinio elementų vertinimas. Sveikatos mokslai, 2006, Tomas 4, p. 275-

280.

38. Žukauskienė I. Naujų darbuotojų socializacijos organizacijoje veiksniai: mentoriaus

vaidmuo. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas, 2009.

39. Andrews GJ., Brodie DA., Andrews JP., Hillan E., Thomas BG. Professional roles and

communication in clinical placements: a qualitative study of nursing students‘ perceptions and some

models for practice. International Journal of Nursing Studies 2006; 43:861-874.

40. Calman L. Patients' views of nurses' competence. Nurse Educ Pract 2006, 6(6): 411-

417.

41. Chapman L. Advancing Practice Through Work-based Learning. Work-based Learning

in Primary Care 2004, 2(1): 90-96, Raddiffe Medical Press.

42. Clements Md. Connecting key stakeholders: sustainable learning opportunities.

Development and Learning in Organizations, 2009, 23 -2.

43. D‘Abate C., Youndt M., Wenzel K. Making the Most of an Internship: An Empirical

Study of Internship Satisfaction. Academy of Management Leraning and Education, 2009, Vol. 8,

No. 4. Prieiga per internetą:

˂http://aom.metapress.com/app/home/contribution.asp?referrer=parent&backto=issue,5,14;journal,3,1

0;linkingpublicationresults,1:109449,1˃.

44. Frankel A. Nurses' learning styles: promoting better integration of theory into practice.

Nurs Times, 2009, 105(2): 24-27.

45. Johansson U. B., P. Kaila, et al. Clinical learning environment, supervision and nurse

teacher evaluation scale: psychometric evaluation of the Swedish version. J Adv Nurs, 2010, 66(9):

2085-2093.

46. Kragelund L. The Windmill of Learning Processes: A learning and teaching tool for

student nurses and mentors. Nurse Education Today. 2011; 31: 54–58.

47. Martinez A. In the Fast Lane: Boosting Your Career Through Cooperative Education

and Internships. 2006, Prieiga per Internetą: ˂http://www.singlearticles.com/in-the-fast-lane-

a4387.html˃.

48. Nelson D., Godfrey L., Purdy J. Using a mentorship program to recruit and retain

student nurses. J Nurs Adm 2004; 34:551-3.

82

49. Newton J., Jolly B., Ockerby CM. Clinical learning environment inventory: factor

analysis. J Adv Nurs, 2007; 66:1371-81.

50. Pajak A., Jankowski P., Kotseva K., De Bacquer D. Depression, anxiety, and risk factor

control in patients after hospitalization for coronary heart disease: the EUROASPIRE III Study. Eur J

Prev Cardiol. 2005.

51. Palmer S., Cox A., Callister L. Nursing education and service collaboration: making a

difference in the clinical learning environment. J Contin Educ Nurs 2005; 36:271-6.

52. Poulsen S. Faculty inventory: 7 principles for good practice in undergraduate education.

Racine, Wis.: Johnson Foundation. 2007.

53. Rothman M. Lessons learned: Advice to employers from interns. Journal of Education

for Business, 2007, 82. Prieiga per Internetą:

˂http://web.ebscohost.com/ehost/detail?vid=64&hid=7&sid=cee06243-7fdd-4cba-83b3-

bd360b1cb203%40sessionmgr10&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3QtbGl2ZQ%3d%3d#db=trh&AN=24558

086˃.

54. Saarikoski M., H. Leino-Kilpi, et al. Clinical learning environment and supervision:

testing a research instrument in an international comparative study. Nurse Educ Today, 2002, 22(4):

340-349.

55. Sellars J., Clouder L. Impact of the Accreditation of Clinical Educators scheme:

reflections from one higher education institution. Physiotherapy. 2011, 97(4): 339-344.

56. Schubarth W., Speck K., Seidel A., Kamm C., et al. Niproschke Evidenzbasierte

Professionalisierung der Praxisphasen in auseruniversitaren Lernorten: Erste Ergebnisse des

Forschungsprojektes ProPrax. In Schubarth. Potsdam, 2011.

57. Sutton C. Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija Vilnius: VU Spec.

psichologijos laboratorija. 1999.

58. Sweitzer H., King M. The Successful Internship. Third Edition. 2009, Books/Cole:

JAV. Prieiga per Internetą:

˂http://books.google.com/books?id=7_V5AsErqwsC&printsec=frontcover&dq=internship&hl=lt&ei=

QTR9TP6vJYS6OMrKvYUE&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=4&ved=0CDkQ6AEwAw#

v=onepage&q&f=true˃.

59. Walkington J., Pemberton P., Eastwell J. Practical Work in engineering: A challenge

for distance education. Distance Education, 2004, Vol. 15, No. 1. Prieiga per Internetą:

˂http://www.informaworld.com/smpp/content~db=all~content=a919583793˃.

60. Weil M., Tremp P. Praktikum im Studium als Berufswirklichkeit auf Zeit. Zur Planung

und Gestaltung obligatorischer Praktika im Studium. In B. Behrend, H. P.Voss & J. Wildt. Neues

Handbuch Hochschullehre. Berlin: Raabe Verlag; 2010.

83

61. Wildt J. Praxisbezug revisited – Zur hochschuldidaktischen Rekonstruktion von

Theorie-Praxis-Verhaltnissen in Studium und Lehre. In Merkt M., Mayrberger K. (Hrsg.). Die Qualitat

akademischer Lehre. Zur Interdependenz von Hochschuldidaktik und Hochschulentwicklung.

Innsbruck, 2007, p. 59–72.

62. Winter M. Praxis des Studierens und Praxisbezug im Studium. Ausgewahlte Befunde

der Hochschulforschung zum „neuen“ und „alten“ Studieren. In Schubarth Universitatsverlag

Potsdam, 2011.

63. Wordelmann P. Berufliches Lernen im Ausland – Stand der Forschung und Desiderata

an die Berufs und Wirtschaftspadagogik. Bonn, BIBB. 2009. [žiūrėta 2013-02-08]. Prieiga per

Internetą: ˂http://www.bwpat.de/profil2˃.

64. Байденко В. Bыявление состава компетенций выпускников вузов как необхо-

димый этап проектирования гос впо нового поколения. 2006. Prieiga per Internetą:

˂http://main.isuct.ru/files/gos3/compet.pdf˃.

84

PRIEDAI

85

Priedas Nr. 1

Mokymasis klinikinėje praktikoje

Jūsų patirtis apie paskutinę klinikinę praktiką

Šio tarptautinio tyrimo tikslas sužinoti, ką slaugos studentai mano apie savo klinikinę

praktiką. Tai internetu pildoma anketa, todėl atsakydami į klausimus jūs užtruksite vos 10 min.

Anketoje tiriami trys jūsų patirties aspektai: klinikinės praktikos aplinka, jūsų kontaktas ir santykiai su

praktikos mokytoju ir jūsų pasitenkinimas ir nuostatos apie savo profesinį tobulėjimą.

Šis tyrimas yra dalis tarptautinio projekto “Slaugytojų profesionalumo didinimas plėtojant

praktikos mokytojo veiklą” (Empowering the Professionalization of Nurses through Mentorship

(EmpNURS), kuris bus vykdomas 2010-2013 metais, gaunant finansavimą iš Europos Sąjungos

Mokymosi visą gyvenimą programos.

Be Lietuvos, tokios pat anketos bus pildomos kitose projekto partnerių šalyse: Čekijoje,

Vengrijoje ir Rumunijoje. Siekiant parengti visoms šalims universalią anketą, kai kurie jos klausimai

gali skambėti neįprastai, tačiau tikimės, kad jūs vis tiek rasite jūsų nuomonę ir patirtį atitinkantį

atsakymą tarp jums siūlomų atsakymo variantų.

Apklausos rezultatus panaudosime slaugos studentų klinikinio mokymo tobulinimui.

Dėkojame už bendradarbiavimą!

Dr Mikko Saarikoski

EmpNURS projekto koordinatorius

Turku University of Applied Sciences, Finland

EI.paštas: [email protected]

Pradėkite pildyti anketą. Atsakydami į klausimus, galvokite TIK apie paskutinę praktinio

mokymo vietą (ligoninėje ar bendruomenėje), kurioje jūs atlikote klinikinę praktiką. Įrašydami

skaičius, rašykite tik sveikuosius dėmenis.

1. Jūsų šalis:

a) Čekija

b) Vengrija

c) Lietuva

d) Rumunija

mailto:[email protected]

86

2. Jūsų amžius (metais):

3. Jūsų lytis:

a) Vyras

b) Moteris

4. Kelinto kurso slaugos studentas jūs esate:

a) Pirmo kurso

b) Antro kurso

c) Trečio kurso

d) Ketvirto kurso

5. Jūs studijuojate:

a) Dieniniame skyriuje

b) Neakivaizdiniame skyriuje

c) Kitu būdu

6. Kur jūs atlikote klinikinę praktiką:

a) Ligoninėje

b) Bendruomenėje (PSPC centre, poliklinikoje)

c) Kitur

7. Kuriame skyriuje jūs atlikote klinikinę praktiką:

a) Geriatrijos skyriuje

b) Chirurgijos skyriuje

c) Ginekologijos skyriuje

d) Vidaus ligų/terapijos skyriuje

e) Vaikų ligų skyriuje

f) Psichiatrijos skyriuje

g) Kitame skyriuje

8. Kiek truko Jūsų praktika (savaitėmis):

9. Ar atlikdamas praktiką jūs kartu lankėte ir teorines paskaitas?

a) Ne

b) Taip (Kiek dienų per savaitę?) _________

10. Kiek kartų praktikos metu jūs susitikote su teorijos dėstytoju arba praktikos

vadovu iš kolegijos/universiteto, kuris buvo atsakingas už jūsų praktiką?

a) Nei karto

b) 1 - 2 kartus

c) 3 kartus

d) Daugiau nei 3 kartus

87

11. Ar per praktikos laikotarpį jūs bendravote internetu (rašėte el.laiškus, SMS,

kalbėjote Skype) su savo dėstytoju arba praktikos vadovu iš kolegijos/universiteto, kuris buvo

atsakingas už jūsų praktiką?

a) Ne, tokiu būdu nebendravome

b) 1 - 3 kartus per praktikos laikotarpį

c) 4-6 kartus per praktikos laikotarpį

d) Kur kas daugiau, nei 6 kartus

12. Koks praktinio mokymo (t.y. vadovavimo, paramos ir įvertinimo) modelis buvo

taikomas jūsų klinikinėje praktikoje?

a) Grupinis praktinis mokymas, kai vienas slaugytojas rūpinosi keliais studentais

b) Individualus praktinis mokymas, kai slaugytojas rūpinosi atskirai kiekvienu studentu.

c) Kitoks modelis

d) Man iš viso nebuvo skirtas slaugytojas, kuris rūpintųsi manimi praktikos metu.

13. Kas buvo jūsų praktikos mokytojas (pagal pareigybinę instrukciją), jums

vadovavęs ir jus vertinęs praktikoje? Praktikos mokytojas – tai dirbantis slaugytojas, kuris

vadovauja, teikia paramą ir vertina slaugos studentą jo klinikinės praktikos metu. Praktikos mokytojo

veikla gali būti individuali ir grupinė.

a) Gydytojas

b) Slaugos administratorius

c) Slaugytojas

d) Slaugytojo padėjėjas

e) Kitas daugiau patyręs studentas

f) Aš neturėjau praktikos mokytojo tarp slaugytojų, bet manimi rūpinosi dėstytojas iš

kolegijos/universiteto

g) Aš neturėjau nei praktikos mokytojo tarp slaugytojų, nei dėstytojo iš kolegijos/

universiteto, kuris rūpintųsi manimi praktikos metu

Kiti teiginiai yra susiję su klinikinės praktikos aplinka ir suskirstyti į atskirus klausimų

blokus. Kiekvienam teiginiui skirkite atitinkamą balą pagal tai, kiek teiginys atitinka jūsų nuomonę.

Įvertinimo skalė: 1-visiškai nesutinku, 2-nesutinku, 3-ir sutinku, ir nesutinku, 4-sutinku, 5-

visiškai sutinku

Klinikinio mokymosi aplinka

Mokymo aplinka skyriuje:

14. Galėjau lengvai kreiptis į padalinio personalą

15. Aš jaučiausi gerai pradėdamas savo pamainą padalinyje

16. Penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose aš galėjau atvirai diskutuoti

17. Padalinyje buvo teigiama atmosfera

18. Personalas buvo ganėtinai susidomėjęs slaugos studentų mokymu

19. Personalas išmoko slaugos studentų vardus ir jais kreipdavosi

20. Padalinyje buvo pakankamai mokymuisi tinkamų atvejų ir situacijų

88

21. Mokymosi atvejai ir situacijos buvo įvairūs ir turiningi

22. Padalinys buvo geros mokymosi aplinkos pavyzdys

Slaugos administratoriaus lyderystės stilius:

23. Slaugos administratorius vertino personalą skyriuje kaip svarbiausius išteklius

24. Slaugos administratorius buvo komandos narys

25. Slaugos administratoriaus atsiliepimai buvo greitai panaudojami mokymui

26. Kiekvieno darbuotojo pastangos buvo vertinamos

Slauga padalinyje:

27. Padalinio slaugos filosofija buvo aiškiai apibrėžta

28. Pacientams taikoma individuali slauga ir priežiūra

29. Informacija apie pacientų priežiūrą buvo skleidžiama be jokių problemų

30. Slaugos dokumentacija (slaugos planai, paskyrimų lapai) buvo aiški ir

suprantama

Teiginiai, susiję su studento ir jo praktikos mokytojo santykiais

Įvertinimo skalė:1 - visiškai nesutinku, 2 - nesutinku, 3- ir sutinku, ir nesutinku, 4- sutinku, 5-

visiškai sutinku

31. Mano praktikos mokytojo požiūris į mokymą buvo teigiamas

32. Aš patyriau individualų praktikos mokymą („vienas su vienu“)

33. Praktikos mokytojas teikė man nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį

34. Apskritai aš esu patenkintas savo praktikos mokymu

35. Mano praktikos mokymas buvo grįstas lygiais santykiais ir stiprino mokymąsi

36. Mano santykiai su praktikos mokytoju rėmėsi abipuse sąveika

37. Mano santykiuose su praktikos mokytoju vyravo abipusė pagarba, dėmesys ir

pritarimas

38. Mano santykiai su praktikos mokytoju buvo grįsti pasitikėjimu

Profesionalios slaugos mokymo modelis:

39. Jūsų manymu, koks svarbiausias asmuo padėjo jums geriau suvokti esmines

slaugos sąvokas ir praktinę veiklą:

a) Praktikos mokytojas

b) Teorijos mokytojas

c) Vyresnis kolega studentas

d) Visi jie buvo vienodai svarbūs

89

40. Jūsų asmeninis indėlis į pastarąją klinikinę praktiką (įvertinkite balu: 1-mažiausias,

5- didžiausias)

41. Ar jūs esate patenkintas klinikine praktika, kurią ką tik pabaigėte?

a) Labai nepatenkintas

b) Nepatenkintas

c) Ir patenkintas, ir nepatenkintas

d) Patenkintas

e) Labai patenkintas

42. Ar jums yra svarbu, kad jūsų praktikos mokytojas būtų slaugytojas?

a) Visai nesvarbu

b) Šiek tiek svarbu

c) Labai svarbu

43. Jeigu jūs norėtumėte pateikti savo papildomą nuomonę ar komentarus, įrašykite

ją, prašau:

Jei baigėte pildyti anketą, spauskite mygtuką “SIŲSTI”

Dėkojame už jūsų laiką ir pagalbą.

90

Priedas Nr. 2

91

Priedas Nr. 3

slaugos ir rŪpybos katedra regina nalivaikienė2206895/2206895.pdf · santrauka r. nalivaikienė....

Documents