IV DALIS

20. Krovinio nuleidimas į transporto priemonę

Stropuotojas gali duoti ženklą nuleisti krovinį tik tada, jeigu visi asmenys yra pasišalinę iš sandėliavimo

aikštelės pavojingos zonos.

Vis dar atsitinka nelaimingi atsitikimai dėl to, kad stropuotojas arba nuo žemės valdomo, arba bekabelinio

valdymo krano operatorius suspaudžiamas, susidūręs su žemai judančiu kroviniu, dėl to, kad jie norėjo

greitai pastatyti į vietą medinius tarpinius tašus arba atlikti kitus darbus sandėliavimo aikštelėje.

Kai perkėlimo metu kroviniai turi būti vairuojami (vedami) arba pasukami, tada turi būti naudojamas

vedantysis lynas arba traukimo kabliai.

Kai krovinys, jį nuleidžiant, pataisomas rankiniu būdu, norint jį pasukti niekada negalima būti tarp

sukamo krovinio ir standžių dalių (elementų). Taip pat rankiniu būdu pradedant judinti krovinį įdedama

taip daug energijos, kad krovinio negalima fizine jėga sustabdyti vietoje.

Nuleidžiant krovinį reikia atkreipti dėmesį į tai, kad būtų teisingai padėti tarpiniai tašai ir kelti taip, kad

krovinį padedant neatsirastų traiškymo pavojus (pav. 20-1 ir 20-2).

Apvalius krovinius reikia apsaugoti nuo nuriedėjimo. Atkreipti dėmesį į medinių pleištų rievių orientaciją.

Dedant į žardus (gardus) arba į rungus negalima nuleisti krovinio ant tašų galų (pav. 20-3).

Pav. 20-1. Tarpiniai tašai negali būti taip paimami. Yra galimybė sutraiškyti pirštus

Pav. 20-2. Tarpiniai tašai taip paimamai teisingai. Pirštams pavojaus nėra

Pav. 20-3. Stropuotojai, kurie šį krovinį nuleido, nepagalvojo apie tai, kad šis krovinys vėl turės būti

keliamas kranu

21. Krovinių sandėliavimas

Sandėliuojant negalima užkrauti judėjimo kelių (pav. 21-1). Būtina išlaikyti bent mažiausią 0,5 m atstumą

nuo bėginių transporto priemonių arba kranų.

Būtina atkreipti dėmesį, kad rietuvės aukštis gali būti ne aukštesnis kaip trys - keturi jos pločiai. Kai yra

galimybė, į rietuves turėtų būti dedami surišti atskirų krovinių pakai.

Ypatingas atsargumas ir apdairumas būtinas tada, kai tarp žardų arba aukštų rietuvių bus dirbama.

Tada signalininkas papildomai turėtų koordinuoti bendrą dalyvaujančiųjų darbą.

Pav. 21-1. Pavyzdinis sandėliavimas žarduose.

22. Kaip išvengti kėlimo reikmenų sugadinimo

Ąsos ir kabliai turi tikti vienas prie kito (pav. 22-1 ir 22-2).

Kabliai ąsose turi būti įkabinti laisvai, priešingu atveju būtina naudoti redukuotas pakabas.

Pav. 22-1. Ąsos kabliui yra per mažos. Jos prasiplės ir išlinks. Ant kablio nėra apsauginio užrakto

Krovimo kabliai yra taip parenkami, kad būtų išvengta nenumatyto atsikabinimo.

Tai netaikoma, jeigu dėl specifinių nelaimingų atsitikimų pavojaus, pvz., karštose gamybose, krovinio

atsikabinimui nereikalinga stropuotojo pagalba.

Pav. 22-2. Kablys įkabintas į per daug mažą ąsą. Kablys ir ąsa išsilenks. Be to, atsiranda nenumatyto

atsikabinimo pavojus

Siekiant išvengti pažeidimų, dėl kurių kėlimo reikmenis reikėtų tuoj pat išbrokuoti, lynai, grandinės,

kėlimo juostos ir aprišimai negali būti:

surišami,

dedami prie krovinio aštrių briaunų taip, kad lynas užlūžtų, grandinių grandys išlinktų arba

kėlimo juostos ar aprišimai galėtų būti perpjauti.

Aštrios briaunos yra tada, kai briaunos spindulys yra mažesnis kaip kėlimo reikmens skersmuo. Todėl

naudojant lynus daugeliu atvejų reikalinga briaunų apsauga (pav. 22-3).

Pav. 22-3. Aštrios briaunos, kai briaunos spindulys ( r ) yra mažesnis negu lyno, grandinės, kėlimo juostos

skersmuo ( d )

Kai pasirenkama grandinė, kuri mažiausiai vienu vardiniu dydžiu storesnė, negu reikalinga numatytai

ribinei apkrovai , į tai neatsižvelgiama. Dėl grandinės grandžių išlinkimų nesibaiminama. Kai krovinys su

labai aštriomis briaunomis, dar geriau tiks ir bus ilgaamžiškesnė dviem vardiniais dydžiais storesnė

grandinė, kai yra pavojus grandinei atsitrenkti į aštrias briaunas arba kitus sandėliuojamus aštrius daiktus

ar statybines dalis. Tokiu atveju grandinės minimalus vardinis dydis turi būti ne mažiau 16 mm.

Persuktus lynus, grandines arba kėlimo juostas prieš apkrovą atsukti (pav. 22-4).

Jeigu grandininis stropas yra su galinėmis jungiamosiomis grandimis, kėlimo proceso metu jos negali būti

pasuktos kampu.

Pav. 22-4. Smarkiai susukta grandinė. Keliant krovinį grandinė taip bus sugadinta, kad ji daugiau

nebegalės būti naudojama

23. Nusidėvėjimas, brokavimas ir kontrolė prieš naudojimą

Nepriklausomai nuo periodinių būtinųjų kėlimo reikmens patikrinimų, kasmet atliekamų įgaliotų asmenų,

stropuotojas prieš kiekvieną naudojimą privalo patikrinti lyną, grandinę arba kėlimo juostą ir įsitikinti, kad

jo „įranga“ yra tvarkinga. Veikiant išorinėms jėgoms arba perkrovoms, po paskutinio periodinio

patikrinimo kėlimo reikmuo gali būti taip sugadintas, kad toliau jį naudojant krovinys gali nukristi dėl

lyno arba grandinės nutrūkimo (pav. 23-1).

Kontrolė prieš naudojimą tarnauja asmeninei stropuotojo saugai.

Kėlimo reikmenų brokavimas

Kėlimo reikmenų brokavimas priklauso nuo jų būklės.

Įgaliotų asmenų atliekami periodiniai tikrinimai ir stropuotojo vizualinė kontrolė leidžia atpažinti

trūkumus.

Pav. 23-1. Grandinės kablys su kaiščiu (ašimi) apkrauna grandinę daug labiau negu kitoks sukabinimas.

Esant perkrovai atskira grandis nepailgėja, bet lūžta. Todėl žiūrėkite skrupulingai!

Plieniniai vieliniai lynai brokuojami, kai yra

nutrūkusi viena gija,

sulenkimas (pav. 23-2),

sutrynimas, prispaudimas (pav. 23-3),

išskėtimas,

perlenkimas/padaryta kilpa (pav. 23-4)

surūdiję, pvz., korozijos randai,

didelis perkaitimas,

didelis lyno galinių jungčių nusidėvėjimas, pvz., presuotų kaiščių, supynimo,

išsikišusios arba pažeistos (sugadintos) pluoštinės šerdys,

Pav. 23-2. Sulenkimas

Pav. 23-3. Sutrynimas, prispaudimas

Pav. 23-4. Perlenkta/padaryta kilpa ir deformuota vija. Lyno supynimas pažeistas. Išbrokuoti!

Lyno tipas Matomas nutrūkusių vielelių skaičius atkarpoje

3 d*

6 d*

30 d*

Vytasis lynas 4 6 16

Lyninis lynas 10 15 40 * d- lyno skersmuo

Pav. 23-5. Vielinio lyno brokavimas

Pav. 23-6. 14 mm vytojo lyno 6 nutrūkusios vielelės 6 lyno skersmenų atkarpoje = 84 mm duoda signalą

lyną išbrokuoti

Pluoštiniai ir sintetiniai lynai brokuojami, kai:

nutrūkusi viena gija (pav. 23-7),

yra mechaninių pažeidimų,

didelis nusidėvėjimas arba iškedenimas (pav. 23-8),

pluošto plaušelių kritimas pasukus lyną,

drėgmės arba agresyvių aplinkų įtaka, pvz., rūgščių, šarmų,

didelis sutrūkusių gijų skaičius – daugiau kaip10 % nuo bendro skaičiaus,

nudegimas, sutepimas arba trapumas dėl šiluminės spinduliuotės (pav. 23-9),

gijų išardymas (išklibinimas).

Pav. 23-7. Suardyta viena gija

Pav. 23-8. Suardytas gijų supynimas dėl užlaužimo

Pav. 23-9. Gija suardyta dėl karščio (pradeginta)

Grandinės brokuojamos, kai yra:

mechaniniai pažeidimai dėl suspaudimo, įpjovų arba trūkių atsiradimo,

deformacijų dėl perlenkimų, persukimų arba įspaudimų (pav. 23-10),

ištempimas dėl perkrovų: kai visa grandinė arba atskira jos grandis yra pailgėjusi 5 % ir

daugiau (pav. 23-11 iki 23-13,

išsidėvėjimas: grandies storio sumažėjimas kurioje nors vietoje daugiau kaip 10 %.

Pav. 23-10. Grandinė su įlenkta ir įspausta grandimi

Pav. 23-11. Grandinė labai ištempta dėl perkrovos

Pav. 23-12. Grandinė yra brokuojama, kai vienos arba daugiau grandžių išorinis matmuo pailgėjęs apie 3

%. Tai atitinka vidinio matmens padidėjimui 5 %.

Pav. 23-13. Grandinė brokuojama, kai vidutinis grandies skersmuo bent vienoje vietoje sumažėja 10 %

arba daugiau.

dm = d1 + d2/ 2 > 0,9 d

Kaiščius grandinių jungiamosiose grandyse ir V tipo sujungimuose (žr. pav. 23-1) taip pat privalu

įvertinti. Mažiausiai kas trys metai jie turi būti pakeisti.

Kėlimo juostos brokuojamos, kai yra:

siūlų nutrūkimai, pvz., įpjauti siūlai audinyje sudaro daugiau kaip 10 % skerspjūvio ploto

(pav. 23-14),

nešančios siūlės pažeidimai,

išsikraipymai karščio įtakoje, pvz., dėl spinduliuotės, trinties, sąlyčio,

agresyvių medžiagų, tokių kaip rūgštys, šarmai, skiedikliai, įtaka.

Kėlimo juostos iš cheminio pluošto turi būti stabilizuotos šviesai ir karščiui. Šis reikalavimas yra susijęs

su technikos būkle.

Tačiau geležies ir metalo pramonės įmonės dėl vidinių nusidėvėjimų rekomenduoja kėlimo juostų ir

aprišimų nebenaudoti vėliau negu po šešių metų nuo etiketėje nurodytos pagaminimo datos.

Tačiau intensyviai naudojant, kėlimo juostos susidėvi žymiai anksčiau ir tada išbrokuojamos.

Kėlimo juostos, kurios naudojamos retai arba visai nenaudojamos, pvz., stambiems remontams arba

gelbėjimo tikslais, galima naudoti be laiko apribojimo.

Pav. 23-14. Kėlimo juosta, įpjauta aštriomis krovinio briaunomis

Aprišimai brokuojami, kai yra:

deformacija dėl karščio (pav. 23-16 ir 23-17), pvz., dėl spinduliuotės, trinties, sąlyčio,

dangos ir akivaizdūs įdėklo pažeidimai (pav. 23-15 ir 23-18 bei 23-19),

ypač prieš kiekvieną kėlimą aprišimai apžiūrimi, ar nėra įpjovų. Iš ryto nauji aprišimai jau po

pietų gali būti nelaimingo atsitikimo priežastimi!

agresyvių medžiagų, tokių kaip rūgštys, šarmai, skiedikliai, įtaka

Pav. 23-15. Aprišimo dangos ir įdėklo pažeidimas įpjovus

Pav. 23-16. Danga pažeista dėl karščio

Pav. 23-17. Dėl trinties ir perkrovos sukietėjusios aprišimo vietos. Linijinio pailgėjimo kompensacija

viduje centrinės gyslos yra pažeista. Išbrokuoti!

Pav. 23-18. Sutrinta apsauginė įvorė. Kai pažeistas ir įdėklas, nebeįmanomas joks remontas

Pav. 23-19. Aprišimų įdėklai dažniausiai sudaryti iš mažiausiai 11 susuktų atskirų centrinių gyslų. Jei šis

mezginys nors kartą perpjautas, vidinis aprišimo supynimas, veikiant trinčiai, taps neveiksmingas.

Papildomi lynų, grandinių ir kėlimo juostų reikmenys, kaip kabliai, ąsos ir armatūra

(sutvirtinimas), brokuojami, kai yra:

mechaniniai pažeidimai dėl suspaudimo, įpjovų, įtrūkimų,

deformacija dėl perlenkimų, persukimų arba įspaudimų (pav. 23-20).

Pav. 23-20. Trys apatiniai kabliai atlenkti daugiau kaip 10 %, todėl turi būti išbrokuoti. 10 % nėra daug!

Tačiau pavojinga!

24. Kabinimo ir kėlimo reikmenų laikymas (saugojimas)

Kabinimo grandinės ir kabinimo lynai laikomi pakabinti stelažuose.

Jie turi būti džiovinami ir vėdinami, taip pat saugomi nuo nepalankių meteorologinių veiksnių ir agresyvių

medžiagų įtakos (pav. 24-1).

Pav. 24-1. Pavyzdingas lynų ir grandinių laikymas

Tikslinga sunkius kabinimo reikmenis su dideliais žiedais taip dėti į pakabinimo įtaisus, kad krano

operatorius galėtų juos tiesiog paimti krano kabliu (pav. 24-2).

Po to nereikia sunkių žiedų padėti rankomis.

Pirštams gresia suspaudimo pavojus.

Pav. 24-2. Padėti, nuo nugriuvimo apsaugoti kėlimo reikmenys

Kai standartiniams kroviniams kelti naudojamas vienašakis lynas arba grandinė, ant kurių nenurodytos

ribinės apkrovos, tikslinga arti kėlimo reikmenų stovo turėti apkrovų lentelę su nurodytomis ribinėmis

apkrovomis.

25. Kompetentingų už kėlimo reikmenis ir krovinių kabinimo priemones asmenų uždaviniai

ir paskyrimas

Kompetentingas asmuo – tai asmuo, kuris dėl savo profesinio išsilavinimo ir patirties turi pakankamai

žinių įvairių kėlimo reikmenų ir kabinimo priemonių įvertinimui ir yra taip susipažinęs su susijusiais

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės norminiais aktais, taisyklėmis ir pan., kad gali įvertinti kėlimo

reikmenų ar kabinimo priemonių saugią būklę, Kompetentingais gali būti skiriami ne tik kranų būklės

tikrinimo ekspertai, kurie dažniausiai turi kompetencijos kėlimo reikmenų ir kabinimo priemonių būklei

įvertinti, bet ir įmonės inžinieriai, mašinų meistrai, kranų darbo vadovai arba tam specialiai apmokytas ir

turintis pakankamos patirties ir žinių personalas.

Šiam darbui jie turi turėti rašytinį įgaliojimą. Įgaliojime jiems rekomenduojama iš vienos pusės laikytis

dalies darbdavio pareigų, iš kitos pusės –suteikiama galimybė aprašyti uždavinius ir teises, taikomus

atsakingiems asmenims.

Tas, kas žino darbo priemonių brokavimo kriterijus pagal Darbo įrenginių naudojimo bendruosius

nuostatus ir atitinkamus standartus, su atitinkama patirtimi įprastiniais atvejais gali atlikti periodinius

kėlimo reikmenų ir kabinimo priemonių tikrinimus. Kėlimo įrenginiai, kurie priskiriami potencialiai

pavojingiems įrenginių kategorijai ir jų kėlimo reikmenys yra tikrinami įgaliotos įrenginių techninės

būklės įstaigų eksperto nustatytu įrenginio tikrinimo periodiškumu.

Apvalių plieno grandinių specialiems tikrinimams, be specialių kontrolės įrenginių arba specialių

apkrovos svorių, reikalingas ir magnetinis įtrūkimų kontrolės įrenginys. Tokio įrenginio naudojimas

reikalauja specialaus apmokymo, paprastai pas įrenginio gamintoją, ir atitinkamo sugebėjimo matyti.

Todėl dažniausiai specialūs apvalių plieno grandinių tikrinimai gali būti pateikiami įgaliotų įstaigų

ekspertams, kurių kompetentingi asmenys turi didelę patirtį dėl dažnai atliekamų tikrinimų.

Priešingai, kai kuriems kėlimo reikmenims, kaip vakuuminiai kėlimo įtaisai ir magnetai, pakanka

naudojimo instrukcijoje duotų nurodymų, kaip atlikti patikrinimus.

Po pažeidimų arba ypatingų įvykių, kurie gali turėti įtakos ribinei apkrovai, taip pat po remonto, kėlimo

reikmenims ir kabinimo priemonėms turi būti atliekami neeiliniai patikrinimai. Ypatingas įvykis yra, pvz.,

kai krautuvas pervažiuoja per kėlimo reikmenį arba kėlimo reikmuo nenumatytai paveikiamas šilumine

spinduliuote. Atsakingas (kompetentingas) asmuo, atlikdamas šiuos tikrinimus turi galėti nustatyti kėlimo

reikmens vidinius pažeidimus, kad galėtų priimti sprendimą.

Lynas, paveiktas grįžtamąja suvirinimo srove, tuoj pat po gijų virinimo kontakto vietose kaip tik turi

vidinius didelius nusidėvėjimus! Atsakingas asmuo turi teisę nutraukti (sustabdyti) defektų turinčių kėlimo

reikmenų tolesnį naudojimą.

Atliktų tikrinimų rezultatus reikia įforminti raštiškai. Įmonė gali pasirengti ir naudoti sau tinkamos formos

kėlimo reikmenų tikrinimo žurnalą.

26. Teisės norminių aktų nuostatos

Asmeninės apsaugos priemonės

Aprūpinimas „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai“ „7. Darbdavys privalo:

7.1. nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis Nuostatuose nustatytomis sąlygomis ir

tvarka, išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad darbuotojas padengia dalį išlaidų uţ tas

asmeninės apsaugos priemones, kuriomis naudojasi ne vien darbo vietoje, arba asmeninės apsaugos priemonės

susidėvėjo, buvo sugadintos ar dingo dėl darbuotojo kaltės;“

„7.3. išduoti darbuotojui asmenines apsaugos priemones, kurios privalo:

7.3.1. apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje, pačios nesukeldamos

papildomos rizikos;

7.3.2. atitikti darbo vietoje esančias sąlygas;

7.3.3. atitikti ergonominius reikalavimus ir darbuotojo sveikatos būklę;

7.3.4. tiksliai tikti darbuotojui, atlikus visus būtinus pakeitimus (priderinimus);

7.4. aprūpinti darbuotoją, kurį vienu metu veikia daugiau kaip vienas rizikos veiksnys, visomis reikiamomis

asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kurios būtų tarpusavyje suderintos ir garantuotų apsaugą nuo rizikos veiksnio

ar veiksnių;“

„7.16. aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis, paţenklintomis CE ţenklu ir turinčiomis EB

atitikties deklaraciją, įrodančią, kad asmeninė apsaugos priemonė atitinka techninio reglamento „Asmeninės

apsauginės priemonės“ II priede nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus;‘

Naudojimas

Darbdavys privalo:

„7.5. nustatyti asmeninių apsaugos priemonių naudojimo sąlygas, ypač naudojimo trukmę,

atsiţvelgdamas į įvertintą riziką, jos daţnį, kiekvieno darbuotojo darbo vietos charakteristiką ir asmeninių

apsaugos priemonių eksploatacines savybes; 7.6. uţtikrinti, kad asmeninių apsaugos priemonių naudojimas nesukeltų sveikatos ar higienos problemų

skirtingiems darbuotojams, kai susidarius aplinkybėms tas pačias asmenines apsaugos priemones turi

dėvėti daugiau kaip vienas darbuotojas, nes asmeninės apsaugos priemonės iš principo yra skirtos

asmeniniam naudojimui; 7.7. informuoti darbuotojus, atliekant instruktavimą darbo vietoje, apie naudojamų asmeninių apsaugos

priemonių, turinčių atitikti Nuostatų 7.3 ir 7.4 punktų reikalavimus, paskirtį ir apie tai, nuo kurių rizikos

veiksnių jos saugo. Rengti asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo ir naudojimo mokymus ir, jei reikia,

demonstravimą. Pagrindinius naudojimosi reikalavimus įrašyti į darbuotojų saugos ir sveikatos

instrukcijas; 7.8. uţtikrinti, kad asmeninės apsaugos priemonės būtų naudojamos pagal asmeninės apsaugos priemonės

gamintojo parengtoje naudojimo instrukcijoje nurodytąją paskirtį (išskyrus specifines ir išskirtines

aplinkybes) ir naudojimo instrukcijas. Tokios instrukcijos turi būti darbuotojams suprantamos;“ „9. Darbuotojas privalo: 9.1. nepradėti dirbti be asmeninių apsaugos priemonių, kai to reikalauja darbuotojų saugos ir sveikatos

norminiai teisės aktai, tarp jų įmonės vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, ir naudoti jas viso darbo

proceso metu; 9.2. rūpestingai priţiūrėti ir naudoti pagal paskirtį asmenines apsaugos priemones, laiku pranešti

darbdaviui ar darbdavio įgaliotam asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai apie jų susidėvėjimą,

uţterštumą, netinkamumą naudoti;“

Priemonės nuo meteorologinių sąlygų įtakos

Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės DT 8-00

„95. Kranų naudojimas atvirame ore turi būti nutrauktas, kai meteorologinės sąlygos pablogėja taip, kad

kyla pavojus saugiai naudoti kranus ir atsiranda rizika darbuotojams, esantiems pavojingoje zonoje. Turi

būti imtasi priemonių, kad nenukristų krovinys, įrenginys nevirstų ar nepajudėtų iš vietos ir nekeltų

pavojaus darbuotojams.“

Pareiga instruktuoti

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas

27 straipsnio 1 dalis

„Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai

dirbti jam pavestą darbą.“

Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės DT 8-00

„45. Kroviniams uţkabinti, jei būtina, skiriami stropuotojai. Savininkas turi apmokyti stropuotojus, kaip

perduoti ţodinius pranešimus ir rankų ţenklus pagal Saugos ir sveikatos apsaugos ţenklų naudojimo

darbovietėse nuostatus. Stropuotojų instruktavimo, mokymo ir ţinių tikrinimo tvarką nustato kranų

savininkas arba jo prašymu specializuota įmonė ar asmuo, uţsiimantis šia veikla.“

Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai

„21. Darbuotojai privalo būti supaţindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų

darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu

darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja.

22. Darbuotojams skirta informacija ir rašytinės instrukcijos turi būti parengtos taip, kad jos būtų lengvai

suvokiamos. Darbo įrenginio naudojimo instrukcijos, kuriomis naudojasi darbuotojai, turi būti parašytos

lietuvių kalba arba jiems suprantama kalba.

23. Darbdavys privalo uţtikrinti, kad:

23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs uţduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supaţindintas su

galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį;

23.2. šių nuostatų 17.2 punkte nurodyti darbuotojai, kurie skiriami dirbti su įrenginiais, būtų ir

atitinkamai specialiai apmokyti.“

Darbuotojų mokymas ir informavimas

Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai

„19. Darbdavys privalo uţtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių

saugų naudojimą, o ten, kur reikia, darbo vietoje prie darbo įrenginių būtų rašytinės darbo įrenginio

naudojimo instrukcijos.“

„21. Darbuotojai privalo būti supaţindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų

darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu

darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja.“

Įgaliojimas

Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai

„17. Kai tikėtina, kad naudojami darbo įrenginiai dėl jų konstrukcijos, techninių parametrų, naudojimo

sąlygų ar kitų aplinkybių gali sukelti specifinį pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys privalo:

17.1. darbo įrenginių naudojimą apriboti ir pavesti juos naudoti tik tam tikriems darbuotojams;“

Pašaliniai pavojai

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas

„30 straipsnis. Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje įmonėje, darbo

vietoje

1. Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo

vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsiţvelgiant į

tai, kurio darbdavio ţinioje darbuotojas dirba.

2. Darbdaviams atstovaujantys asmenys organizuodami darbus toje pačioje įmonėje ar darbo

vietoje ir siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, paskiria

darbdaviui atstovaujantį asmenį, kurio vadovaujamoje įmonėje atliekami darbai kitai darbdavių veiklai

sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas koordinuoti. Darbdaviams

atstovaujantys asmenys praneša vienas kitam bei darbuotojams apie galimus pavojus, riziką atliekant

darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto darbdaviui atstovaujančio asmens paskyrimas įforminamas

raštišku darbdaviams atstovaujančių asmenų susitarimu.“

Draudimas būti pavojingoje zonoje

Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai

„2 priedas

3.1.3. Privalo būti imtasi priemonių uţtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų,

išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija.

Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai.

Tuo atveju, kai krovinių negalima perkelti kitu būdu (ne virš neapsaugotų darbo vietų), privalo būti

nustatomi ir taikomi atitinkami saugūs veikimo būdai.“

Draudimas kelti žmones kartu su kroviniu

Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai

„2 priedas

3.1.2. Ţmonės gali būti keliami tik šiam tikslui skirtais darbo įrenginiais ir priemonėmis. Išskirtinais

atvejais darbo įrenginiai, kurie nėra specialiai skirti ţmonėms kelti, gali būti naudojami ţmonėms kelti,

jeigu bus imtasi tinkamų veiksmų, kurie numato atitinkamą kontrolę ir uţtikrina darbuotojų saugą.

Kol darbuotojai yra darbo įrenginyje, suprojektuotame kroviniams kelti, jo padėtis visą laiką privalo būti

kontroliuojama. Keliami asmenys privalo turėti patikimas ryšio priemones. Privalo būti numatytos

patikimos darbuotojų evakuacijos priemonės iškilus darbuotojų, esančių kėlimo įrenginyje, pavojui.“

27. Baigiamosios nuostatos

Mes linkime, kad susipažinus su šia atmintine, Jūs galėtumėte atlikti savo darbą kokybiškiau, lengviau,

greičiau ir saugiau. Saugiau dirbti galėsite, jeigu jausite „pagarbą“ transportuojamiems kroviniams ir

įvertinsite visus nukrypimus. Darbas su kėlimo reikmenimis bus paprastas, jeigu laikysitės

elementariausių nustatytų taisyklių.

Visus stropuotojus būtina apmokyti teoriškai ir praktiškai. Susipažinę su šia atmintine Jūs jau padarėte

gerą žingsnį.

Parengė Technikos ir normatyvų sk. vyr. darbo inspektorė

Irena Mikalajūnienė

Tinkami kėlimo reikmenys

+ tinkami kėlimui kroviniai

+ apmokyti stropuotojai saugioje

darbo vietoje

_________________

= saugus krovinių kėlimas