ina liorančaitė bakterinĖs degligĖs (erwinia …

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

AGRONOMIJOS FAKULTETAS

Biologijos ir augalų apsaugos katedra

Ina Liorančaitė

BAKTERINĖS DEGLIGĖS (ERWINIA AMYLOVORA BURR.)

PROGNOZAVIMAS LIETUVOS VERSLINIUOSE SODUOSE

TAIKANT INTERNETINĘ ,,iMETOS®sm‘‘ SISTEMĄ

Magistro baigiamasis darbas

Studijų sritis: Biomedicinos mokslai

Studijų kryptis: Žemės ūkio mokslai

Studijų programa: Agronomija

Akademija, 2012

2

Magistro baigiamojo darbo valstybinė kvalifikacinė komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. .............)

Pirmininkas: prof. habil. dr. Z. Dapkevičius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras

Nariai: doc. dr. V. Pranckietis, Aleksandro Stulginskio universitetas

prof. dr. A. Žiogas, Aleksandro Stulginskio universitetas

prof. habil. dr. R. Velička, Aleksandro Stulginskio universitetas

doc. dr. D. Jodaugienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

dr. R. Dapkus, UAB „Dotnuvos projektai“

Vadovė: lekt. dr. Elena Survilienė-Radzevičė, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės

institutas

Konsultantė: dr. Alma Valiuškaitė LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Recenzentas: doc. dr. A. Amšiejus, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas: doc. dr. R. Ruibys, Aleksandro Stulginskio universitetas

3

Liorančaitė, I. Bakterinės degligės (Erwinia amylovora Burr.) prognozavimas Lietuvos

versliniuose soduose taikant internetinę „iMETOS®sm‘‘ sistemą . Agronomijos studijų

programos magistro darbas / Vadovė lekt. dr. E. Survilienė- Radzevičė; ASU. Akademija,

2012, 56 p.: 37 pav., 1 lentelės. Bibliogr.: 35 pavad.

SANTRAUKA

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami internetinės prognozavimo

„iMETOS®sm“ sistema atlikti bakterinės degligės rizikos faktorių analizė bei prognozavimo

galimybes Lietuvos versliniuose soduose

Darbo objektas –. obelys (Malus); ligos sukėlėja - bakterinė degligė (Erwinia

amylovora Burr.).

Darbo metodai: tiriamas meteorologinės stotelės Pessl Instruments

„iMETOS®sm“ Erwinia amylovora Burr. infekcijos rizikos prognozavimo modelio

pritaikymas Lietuvos versliniuose soduose.

Darbo rezultatai. 2011 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo

Sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti tyrimai prognuozuojant bakterinės degligės

(Erwinia amylovora Burr.) pasireiškimo galimybes Lietuvos versliniuose soduose taikant

internetinę „iMETOS®sm‘‘prognozavimo sistemą. Bakterinės degligės prognozavimo modelis

numato skirtingus ligos pasireiškimo fonus (PETΣ): 1) paskutinius du sezonus degligės

nebuvo; 2) paskutinius du sezonus degligė pasireiškė atskirose vietose; 3) praeitą sezoną

degligė pasireiškė atskirose vietose; 4) bakterinė degligė aptikta šalia sodo; 5) netoliese dabar

aktyvios degligės žaizdos.

Visuose stebėtuose ūkiuose per 2011 m. vegetacijos periodą bakterinės degligės

prognozavimo modelis apskaičiavo iš viso 310 dienų, kai bakterinės degligės infekcijos

rizikos indeksas DIV rodė didžiausią E. amylovora pasireiškimo galimybę pagal PETΣ.

Stebėtuose obelų soduose, kai paskutinius du sezonus degligės sode nebuvo, nustatyta,

kad didžiausia patogeno pasireiškimo pagal PETΣ galimybė buvo soduose: ,,Luksnėnų sodai“

UAB, Alytaus r. – 57 dienos; „Aukštikalnių sodai“ UAB, Pasvalio r. – 59 dienos; „Naradava“

UAB, Pasvalio r. – 56 dienos, „Dembavos medelynas“ UAB, Panevėžio r. – 52 dienos.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto obelų soduose, Kauno r., kai degligė

aptikta šalia sodo, didžiausiai patogeno E. amylovora pasireiškimo galimybei viso užfiksuota

86 dienos.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto obelų soduose vykdant 2011 m.

stebėseną, vizualių bakterinės degligės požymių neaptikta. Tačiau įvertinus prognozavimo

4

modelio duomenis, galima teigti, kad ateinančių 2012 m. vegetacijos periodui lieka

susikaupęs stiprus bakterinės degligės užkrato potencialas.

Nuo bakterinės degligės visų pirmą taikomos agrotechninės, profilaktinės priemonės,

užkertančios kelią ligos paplitimui soduose. Turi būti taikoma integruota sodo augalų

apsaugos strategija nuo bakterinės degligės: cheminių bei prevencinių apsaugos priemonių

naudojimas ir taikymas, vaismedžių genėjimas, pažeistų vaismedžio šakų, ūglių šalinimas ir

naikinimas, subalansuotas vaismedžių tręšimas bei kenkėjų kontrolė.

Raktažodžiai: obelys, meteorologinės sąlygos.

5

Liorančaitė, I. Fire bight (Erwinia amylovora Burr.) forecasting of Lithuanian business

orchards using an online "sand'' iMETOS ® system.. Master thesis of Agronomy study

program / Supervisor lekt. dr. E. Survilienė- Radzevičė; ASU. Akademija, 2012, 56 p.: 37

figures, 1 tables. References: 35 titles.

SUMMARY

Master’s thesis submitted to the online prediction "sand'' iMETOS ® forecasting

system to perform fire blight risk factor analysis and the predictive ability of Lithuanian

business orchards.

Object of the work- apple (Malus) to cause disease - a fire blight (Erwinia amylovora

Burr.).

Method of the work: working methods studied meteorological station Pessl

Instruments iMETOS ® sm 'Erwinia amylovora Burr. infection risk prediction model for

Lithuanian business orchards.

The results of work. In 2011. Lithuanian Institute of Agrarian and Forest Sciences

Centre branch of the Institute of Horticulture forecasting studies of fire blight (Erwinia

amylovora Burr.) The possibility of a Lithuanian business orchards using an online "sand''

iMETOS ® forecasting system. Fire blight forecasting model for the different disease

backgrounds (PETΣ): 1) the last two seasons were not fire blight, 2) the last two seasons fire

blight occurred in different places, and 3) last season fire blight occurred in different places,

4) fire blight found near the orchards, 5) nearby is now active fire blight wounds.

All the observed farms in 2011. fire blight vegetation period forecasting model

documented a total of 310 days after infection, fire blight DIV risk index showed the highest

E amylovora by PETΣ to occur.

Apple orchards in all observed the last two seasons did not fire blight the garden, it

was found that the greatest manifestation of the pathogen by orchards PETΣ option was:

„Luksnėnų sodai” UAB, Alytus district - 57 days, „Aukštikalnių sodai“ UAB, Pasvalys

district - 59 days, „Naradava” UAB, Pasvalys district - 56 days, „Dembavos medelynas”,

Panevėžys district. - 52 days. LAMMC Horticulture Institute of apple orchards, Kaunas

district. Fire blight found near the garden, the largest of the pathogen E. amylovora was

observed in the possibility of a total of 86 days.

LAMMC Horticulture Institute of apple orchards in 2011. monitoring, visual signs of

fire blight detected. However, the assessment of prediction model data, it can be said to come

in 2012. vegetation period remains a strong accumulation of fire blight vector potential.

Since bacterial scorch in particular, the agrotechnical, preventive measures to prevent

the spread of the disease in orchards. There must be an integrated strategy for the protection

6

of garden plants from bacterial scorch: chemical and preventive use of safeguard measures

and the application of pruning fruit trees, damaged tree branches, shoots disposal and

destruction, a balanced tree fertilization and pest control.

Key words: apple, meteorological conditions.

7

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Lentelės:

2.2.1 lentelė. Bakterinės degligės rizikos rodikliai ir PETΣ

paaiškinimas..............................................................................................................................34

Paveikslai:

3.1.1 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. gegužės mėn. UAB

,,Aukštikalnių sodai“, Pasvalio r……………………………………………………………...36

3.1.2 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. birželio mėn. UAB


3.1.3 pav. Bakterinės degligės rizikos rodiklių dinamika 2011 m. liepos mėn. UAB


3.1.4 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. rugpjūčio mėn. UAB



,,Naradava“, Pasvalio r………………………………………………………………………..38



3.1.7 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. liepos mėn. UAB



,,Naradava“, Pasvalio r..............................................................................................................40


,,Dembavos medelynas“, Panevėžio r………………………………………………………...41






,,Luksnėnų sodai“, Alytaus r………………………………………………………………….43

8







3.4.1 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. gegužės mėn.

Sodininkystės ir Daržininkystės Institutas……………………………………………………46

3.4.2 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. birželio mėn.

Sodininkystės ir Daržininkystės Institutas……………………………………………………46

3.4.3 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. liepos mėn. Sodininkystės

ir Daržininkystės Institutas……………………………………………………………………47

3.4.4 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. rugpjūčio mėn.

Sodininkystės ir Daržininkystės Institutas................................................................................47

4.1 pav. Koreliacinis priklausomumas tarp infekcijos rizikos galimybės ir lapų drėgnumo

2011 m. gegužės mėn., SDI......................................................................................................49

4.2 pav. Koreliacinis priklausomumas tarp infekcijos rizikos galimybės ir vid. oro

temperatūros 2011 m. gegužės mėn., SDI................................................................................49


2011 m. gegužės mėn., Pasvalio r. „Naradava“........................................................................50


temperatūros 2011 m. gegužės mėn., Pasvalio r. „Naradava“..................................................50

9

TURINYS

ĮVADAS ................................................................................................................... ..............10

1. LITERATŪROS APŽVALGA..........................................................................................12

1.1. Sodininkystė būklė Lietuvoje......................................................................................12

1.2. Sėklavaisių sodo augalų ligos ir jų kontrolė..............................................................13

1.3. Bakterinė degligė ir jos sukėlėjas...............................................................................20

1.4. Augalų jautrumas bakterinei degligei........................................................................22

1.5. Erwinia amylowora nomenklatūrinė padėtis.............................................................22

1.6. Veiksniai įtakojantys bakterinės degligės paplitimą.................................................23

1.7. Bakterinės degligės vystymosi ciklas..........................................................................24

1.8. Apsaugos priemonės nuo bakterinės deglikės...........................................................26

1.9. Ligų prognozavimo pritaikymas obelų sode apsaugai nuo bakterinės deglikės....29

2. TYRIMO METODAI IR SĄLYGOS ...............................................................................32

2.1. Eksperimento atlikimo vieta ir laikas........................................................................32

2.2. Tyrimo metodai............................................................................................................32

3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ......................................................................35

3.1. Bakterinės degligės infekcijos rizika pagal „iMETOS®sm“ prognozavimo sistemos

modelį Pasvalio rajone..........................................................................................................35


modelį Panevėžio rajone............................................................................................. 40


modelį Alytaus rajone................................................................... ..............................42


modelį Kauno rajone.................................................................................................45

4. Bakterinės degligės prognozavimo modelio efektyvumas Lietuvos sąlygomis pagal

internetinę prognozavimo „iMETOS®sm“ sistemą...................................................................48

IŠVADOS................................................................................................................................51

LITERATŪRA.......................................................................................................................52

PRIEDAI................................................................................................................................56

10

ĮVADAS

Vaismedžių bakterinė degligė, kurią sukelia bakterija Erwinia amylowora, gali

pažeisti daugiau kaip 180 Rosaceae šeimos augalų rūšių. Liga pirmą kartą buvo pastebėta

JAV 1780 m., Europoje ši liga žinoma nuo 1957 m., Lenkijoje – 1966 m. Lietuvoje liga

pasirodė 2005 m. Šiuo metu E. amylovora nustatyta 43-ose pasaulio šalyse. Bakterinė degligė

– labai rimta ir klastinga liga, padaranti daug žalos sodininkams ir dekoratyvinių augalų

augintojams. E. amylovora bakterijos gyvenančios ir neparazituojančios vidiniuose augalo

audiniuose, staiga sukelia bakterinės degligės epidemiją. Vieno sezono metu liga gali

sunaikinti visą kriaušių ar obelų medelyną, bet gali pasireikšti ir tik ant atskirų žiedynų ar

šakų (Baranauskaitė, 2004). Todėl sunku nusakyti ekonominę ligos žalą. Bet ji labai

akivaizdi, todėl būtina sudeginti ne tik visus užkrėstus augalus, bet ir kitus 10–20 m spinduliu

esančius augalus šeimininkus. Tokias griežtas priemones būtina taikyti, nes visos infekuoto

augalo dalys (išskyrus sėklas) gali būti užkratas ir toliau platinti ligą. Šiuo metu yra nustatytos

37 ligos židinių vietos aštuoniuose Lietuvos apskrityse (Baranauskaitė, Jogaitė, Jankuvienė,

2008).

Bakterijos E. amylovora tyrimai Lietuvos mokslo įstaigų ir Fitosanitarinių tyrimų

laboratorijose vyksta nuo 1998 m. Ši bakterija yra įtraukta į kenksmingų (karantininių)

organizmų sąrašą. Ligos sukėlėjas plinta su vėju, lietumi, kruša, bakterijas platina vabzdžiai,

paukščiai. Ji gali būti pernešta su sodinamąja ir skiepijimo medžiaga, su vaisiais, eksudatu

ištepta tara ir pakavimo medžiaga. Ligai išplisti reikalinga pakankamai drėgmės, patogenas

gali daugintis nuo 4 iki 32oC temperatūros diapazone. Nustatyta, kad liga greičiau vystosi šilto

ir drėgno oro sąlygomis. Labai svarbu numatyti ir išaiškinti bakterinės degligės užsikrėtimo,

plitimo kelius bei sąlygas. Iki šiol bakterinės degligės kontrolė pagrindinai grindžiama

agrotechninėmis ir prevencinėmis priemonėmis (Baranauskaitė, Jogaitė, Jankuvienė, 2008).

Pasaulyje yra sukurtos bakterinės degligės prognozavimo sistemos – modeliai

Maryblyt, Cougar blight, Billing (Smith, 1993; Steiner, 2000; Kuflik, Pertot, Moskovitch ir

kt., 2008). Jos leidžia nustatyti ligos plitimo riziką ir pagal tai tiksliau pasirinkti purškimo

laiką. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute naudojama sodo ir daržo augalų ligų

ir kenkėjų prognozavimo sistema iMETOS®sm, kuri yra sukurta 2005 m. Austrijos

kompanijos Pessl Instruments. iMETOS®sm – pažangi, moderni automatinė matavimų stotis

meteorologiniams duomenims fiksuoti bei ligų ir kenkėjų rizikai nustatyti. Internetinės

prognozavimo iMETOS®sm sistemos bakterinės degligės prognozavimo modelis pagal

meteorologinius duomenis apskaičiuoja ir numato skirtingus ligos pasireiškimo fonus

11

(Valiuškaitė, 2009). Naudojant šią sistemą bakterinės degligės prognozavimo tyrimai

Lietuvoje pradėti nuo 2008 m. Šių tyrimų tikslas yra bakterinės degligės židinių stebėsena,

pažeidimų nustatymas ir identifikavimas, ligos rizikos veiksnių analizė bei infekcijos

prognozavimo galimybės Lietuvos versliniuose soduose ir medelynuose.

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei lekt. dr. Elenai Survilienei- Radzevičė ir

konsultantei dr. Almai Valiuškaitei už idomią magistro baigiamojo darbo temą, pastabas,

patarimus, bendradarbiavimą bei supratingumą.

Darbo hipotezė

Lietuvos versliniuose soduose, esančiuose skirtingose agroklimatinėse zonose, gali

susidaryti nevienodos bakterinės degligės (Erwinia amylovora) pasireiškimo galimybės.

Taikant internetinę ,,iMetos®sm“ prognozavimo sistemą, bus nustatyta skirtingo lygio

bakterinės degligės infekcijos rizikos galimybė.

Darbo tikslas

Taikant internetinę prognozavimo „iMETOS®sm“ sistemą atlikti bakterinės degligės

rizikos faktorių analizę bei prognozavimo galimybes Lietuvos versliniuose soduose.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti pagrindinius bakterinės degligės pasireiškimo požymius obelų sode.

2. Taikant „iMETOS®sm“ sistemos bakterinės degligės prognozavimo modelį, ištirti

degligės pasireiškimo galimybės riziką Pasvalio rajone.


degligės pasireiškimo galimybės riziką Panevėžio rajone.


degligės pasireiškimo galimybės riziką Alytaus rajone.


degligės pasireiškimo galimybės riziką Kauno rajone.

6. Palyginti bakterinės degligės prognozavimo modelių rodmenis ir nustatyti Erwinia

amylovora infekcijos rizikos skirtumus skirtingose agroklimatinėse zonose.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sodininkystės būklė Lietuvoje

Lietuva puoselėja gilias sodininkystės tradicijas. Šalyje verslinė sodininkystė vystoma

dviem kryptimis: vaisiai ir uogos auginamos desertui, uogos auginamos giliai užšaldyti ir

perdirbti, o vaisiai - koncentruotoms sultims. Verslinės sodininkystės tikslas – aprūpinti

desertiniais obuoliais, braškėmis ir kitais vaisiais bei uogomis didžiąją dalį šalies rinkos,

plėtoti vaisių ir uogų perdirbimo pramonę ir didinti sodo produkcijos eksportą į ES bei

trečiąsias šalis. Eksportuojant vaisius ir uogas tenka patirti didesnį konkurencinį atviros rinkos

spaudimą, atsižvelgti į aukštesnius reikalavimus ir daugiau dėmesio skirti vaisių ir uogų

rūšiavimui, pakavimui, prekinei išvaizdai, kokybei. 2005 m. duomenimis, kai po 1989–1994

m. stagnacijos, kai nebuvo sodinama naujų sodų, o tuometiniai versliniai sodai menkai

prižiūrimi, Lietuvos vaisių ir uogų sektoriui remti skirta 12,8 mln. Lt nacionalinių ir 4,7 mln.

Lt. ES lėšų, buvo iš dalies išspręstas verslinių sodų statusas, išplėsti moksliniai tyrimai kuriant

ir diegiant naujausias vaisių išauginimo ir laikymo technologijas (Obuolių eksportas ir

importas į ES šalis, 2003).

Pasėlių deklaracijų duomenimis, šalyje bendras sodų ir uogynų plotas sudaro 42,5 tūkst.

ha, iš jų ketvirtadalis (9 443 ha) yra versliniai. Obelų sodai užima 4 070 ha, iš jų tik pusė yra

intensyvūs, naudojantys šiuolaikines auginimo technologijas. Verslinių serbentynų

priskaičiuojama 3 890 ha, braškynų – 750 ha, avietynų – 260 ha, kitų vaismedžių – 320 ha.

Derliaus svyravimai dideli, vidutiniškai per metus priskinama 100–120 tūkst. tonų obuolių, iš

jų versliniuose soduose – 20–30 tūkst. tonų. Būtent pastarieji obuoliai patenka į prekybos

tinklus, visi kiti skirti perdirbti. Verslinius sodus ir uogynus augina ūkininkai ir specializuotos

sodininkystės bendrovės. Vidutinis verslinio sodo ir uogyno plotas Lietuvoje – 4,4 ha. 2005

m. didesni negu 10 ha sodai užėmė 73% verslinių sodų ploto, didesni nei 10 ha uogynai –

57% verslinių uogynų ploto. Stambieji augintojai labiau atitinka rinkos poreikius, nes gali

tiekti didesnius vienarūšės produkcijos kiekius, tinkamai juos paruošti realizavimui

(Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos, 2002).

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto

specialistų apskaičiavimu kasmet mūsų šalyje reikėtų įveisti po 350 ha naujų sodų – tuomet

būtų išlaikytas geras plėtros tempas, nes lietuviškos produkcijos, kuriai pirmenybę teikia

vartotojai, rinkoje trūksta. Verslinių sodų plotai didėja Kauno, Panevėžio, Vilniaus ir Šiaulių

apskrityse, didžiausi – Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Mėgėjiški sodai auginami visoje

šalyje. Skaičiuojant vienam ŽŪN hektarui, 2005 m. daugiausia sodų ir uogynų buvo Alytaus,

Kauno, Vilniaus apskrityse, mažiausia – Tauragės, Telšių ir Šiaulių apskrityse. Artimiausiais

13

metais reikėtų įveisti 2 000 ha intensyvių obelų sodų. Pasikeitė obelų poskiepių asortimentas.

Vietoj aukštaūgių ir vidutinio augumo poskiepių sodinami pusiau žemaūgiai ir žemaūgiai, iš

esmės pasikeitė naujų verslinių sodų konstrukcijos. Vietoj ekstensyvių sodų, kur buvo

sodinama po 30-660 vaismedžių hektare, dabar sodinama po 1250-1660 ar net 3-4 tūkstančių

vaismedžių hektare. Versliniuose soduose siekiama užauginti ne tik didelį, bet ir kokybišką

derlių. Tai pasiekti padeda efektyvūs, šiuolaikiniai gamtosaugos ir higienos reikalavimus

atitinkantys pesticidai nuo ligų ir kenkėjų. Stebint ir prognozuojant žalingiausias ligas ir

kenkėjus, optimizuojamas purškimų kiekis. Optimizavus vaisių skynimo laiką ir laikymo

sąlygas, vaisiais galima gerokai ilgiau aprūpinti vartotojus (Intensyvios obelų ir kriaušių

auginimo technologijos, 2005).

1.2. Sėklavaisių sodo augalų ligos ir jų kontrolė

Sodo ir daržo augalų derlius ir vaisių kokybė labai priklauso ne tik nuo bendrų

organizacinių–ūkinių, agrotechninių, biologinių, cheminių, fizinių, mechaninių, genetinių,

biocheminių integruotoje augalų apsaugoje kompleksiškai taikomų priemonių ir metodų, bet

ir nuo savalaikės ligų ir kenkėjų kontrolės vegetacijos ir produkcijos sandėliavimo metu.

Išskiriama keletas obelų ir kriaušių ligos, kurios mažina bendrą sėklavaisinių augalų

derlingumą

(http://www.balticseeds.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=34:sklavaisinia

i-sodo-augalai&catid=21&Itemid=49#6.1).

Žalingiausios obelų ir kriaušių ligos, kurios turi didelę reikšmę derliui ir vaisių kokybei

yra obelų ir kriaušių rauplės. Grybai Venturia inaequalis (Cooke) Aderh. ir Venturia pirina

Aderh. pažeidžia lapus, vaisius, užuomazgas, ūglius, kai kada ir žiedus (1.2.1 pav.).

Didžiausią žalą padaro vaisiams. Pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia apie 9°C ir

būna drėgnas oras, aukšliasporės pasklinda ir apkrečia lapus bei ūglius. Vasarą liga plinta

konidijomis, palankiomis sąlygomis išsivysto 9 konidijų generacijos. Žiemoja infekcija

grybiena šakutėse, nukritusiuose lapuose, per žiemą išsivysto periteciai su aukšliais. Konidijos

sudygsta, kai yra 20–25°C temperatūra. Tokioje temperatūroje inkubacijos periodas trunka 5–

14 dienų. Konidijos plinta su lietumi, jas išnešioja vėjas ir vabzdžiai. Rauplėms plisti įtakos

turi veislių jautrumas ligai.

14

1.2.1 pav. Rauplių pažeidimai ant lapų ir vaisių

Nuo ligų fungicidais purškiama kritiniu ligos pasireiškimo laiku, žaliojo kūgio tarpsniu,

žiedpumpuriams rausvėjant ir po žydėjimo, vaisių užuomazgų – vaisių kritimo tarpsniu ir

vaisiams augant. Siekiant apsaugoti nuo pirminės infekcijos, labai svarbu nepavėluoti

nupurkšti fungicidais pirmąjį kartą. Kitų purškimų laikas labai priklausys nuo meteorologinių

sąlygų ir ligos vystymosi dinamikos. Žieminių veislių obelis reikėtų purkšti rugpjūčio mėnesį,

kad obelų rauplės neplistų sandėlyje (75–77 BBCH), taip pat labai svarbu rudenį atlikti

purškimus karbamidu, lapams krintant, kad kuo mažiau ligos užkrato liktų kitiems metams.

Produktus būtina keisti, kad sukėlėjai prie jų nepriprastų. Atsparumo padeda išvengti

kontaktinių ir sisteminių fungicidų maišymas. Optimalus purškimo laiko nustatymui

naudojamas ligos prognozavimas. registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios

medžiagos: obelims, kriaušėms – ciprodinilas, ditianonas, flutriafolas, krezoksim metilas,

mankocebas, tolylfluanidas, trifloksistrobinas, vario sulfatas, vario hidroksidas; obelims –

difenokonazolas.

Obelų miltligė (sukėlėjas Podosphaera leucotricha (Ell. et Ev.) Salm.) pažeidžia lapus,

žiedynus, ūglius, rečiau vaisius (1.2.2 pav.). Pažeisti pumpurai sprogsta vėliau arba visai

neišsprogsta. Ryškiausiai liga matoma vaismedžiams sulapojus – jauni ūgliai ir žiedai būna

aptraukti baltu valkčiu, o lapai – smulkūs, siauri, į viršų užsirietusiais pakraščiais. Per vasarą

grybas plinta konidijomis. Labiausiai liga plinta, kai yra sausi ir šilti orai. Sukėlėjo grybiena

žiemoja pumpuruose. Pirminė infekcija mūsų klimato sąlygomis būna gegužės mėnesį,

paprastai negausi, antrinė – birželio pabaigoje. Labiau serga azoto trąšomis pertręšti sodiniai.

Miltligei plisti įtakos turi ir veislių jautrumas ligai.

1.2.2 pav. Miltligės požymiai ant lapų ir vaisių

15

Svarbu užkirsti kelią pirminei ligos infekcijai, t.y anksti pavasarį išgenėti obelų ūglius

su miltligės pažeistais pumpurais. Nuo miltligės purškiama kritiniais ligos pasireiškimo

terminais, žaliojo kūgio tarpsniu, žiedpumpuriams rausvėjant ir po žydėjimo. Nuo obelų

rauplių naudojami kontaktiniai ir sisteminiai fungicidai tuo pačiu apsaugo ir nuo miltligės,

jautrių veislių obelis fungicidais pavasarį nupurkšti reikėtų anksčiau. Kritulių kiekis miltligei

plisti įtakos neturi, bet svarbus faktorius yra didelė oro santykinė drėgmė ir šiltas oras.

Palankios sąlygos ligai vystytis nebūtinai turi sutapti su palankiomis sąlygomis grybo

konidijoms plisti, todėl praktiškai ligą prognozuoti yra sunku, bet įmanoma. Pagrindiniai

purškimai fungicidais kas 7–14 dienų yra derinami su bendra obelų apsaugos sistema. Veislių

jautrumas ligai daro įtaką purškimų kiekiui per sezoną. Idealu būtų nuolat išgenėti miltlige

pažeistus ūglius, bet praktiškai tai yra neįmanoma. Nuo miltligės registruoti produktai, kurių

sudėtyje yra veikliosios medžiagos difenokonazolas ir krezoksim metilas. Taip pat efektyvus

flutriafolas, registruotas obelims nuo rauplių.

Kriaušių rūdys (Gymnosporangium sabinae) daugiausia išplinta vasaros viduryje ir

pabaigoje. Labai pažeisti lapai (1.2.3 pav.) nukrinta anksčiau laiko, vaismedžiai nusilpsta,

blogiau peržiemoja, blogėja vaisių kokybė. Stipriai pažeistos kriaušės dažniausiai kitais

metais nedera. Rūdys kriaušių lapus apkrečia, kai vidutinė paros temperatūra ne žemesnė kaip

8°C ir drėgna, ypač po lietaus. Liga labai išplinta ten, kur daug senų, aukštų, sutankėjusių

vaismedžių. Augalai tarpininkai neturi augti arčiau kaip 300 m iki sodo. Nuo kriaušių rūdžių

fungicidais purškiama po žydėjimo. Kriaušes purškiant fungicidais nuo rauplių, apsaugoma ir

nuo rūdžių. Registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: ditianonas,

krezoksim metilas, mankocebas, flutriafolas. Taip pat efektyvus difenokonazolas, registruotas

obelims nuo rauplių.

1.2.3 pav. Kriaušių rūdžių pažeidimo požymiai

Obelų filostiktoze (Phyllosticta mali Prill. et Del., Phyllosticta briardi Sacc.)

pažeidžiami obelų lapai. Tai viena iš dažniausių lapų dėmėtligių. Labai dėmėtų lapų

asimiliacinis paviršius sumažėja, mažiau gaminama organinių medžiagų, todėl vaisiai subręsta

16

smulkesni ir prastesnės kokybės (1.2.4 pav.). Daugiausia žalos padaro drėgną vasarą, nes

smarkiau pažeisti lapai anksti nukrinta. Liga pasirodo vasaros pradžioje ir progresuoja iki pat

rudens. Intensyviausia sporuliacija būna drėgnu oru. Sporas platina vėjas, lietaus lašai,

vabzdžiai. Žiemoja nukritusiuose lapuose. Rudenį giliai užarkite į tarpueilius nukritusius

lapus. Ramybės metu ir per vegetaciją purkškite fungicidais.

1.2.4 pav. Filostiktozės sukelti pažeidimai obuoliuose

Obelų vėžys (Nectria galligena Bres.) ir kitos žievės ligos (1.2.5 pav.) dažniausiai pažeidžia

obelų, kriaušių, liepų, uosių kamienus, šakas. Jaunos šakutės ir ūgliai nudžiūsta. Serganti

žievė parausta, džiūdama įdumba, koncentriškai sutrūkinėja, susidaro pilkšvi kauburėliai su

netaisyklingomis kreminės spalvos karputėmis. Ant stambesnių šakų ir kamienų atsiranda

gilios, rumbuotos žaizdos. Kai obelys serga uždara vėžio forma, ant šakų būna ne žaizdos, o

įvairios nekrotinės dėmės ar išaugos. Žiemoja grybiena ir periteciai. Obelys labiausiai

apsikrečia rudenį per šakučių randus, atsiradusius nukritus lapams. Į storesnes šakas ir

kamieną vėžio sukėlėjas patenka per mechaninius sužalojimus. Tiek aukšliasporės, tiek

konidijos žymiai geriau plinta drėgnu oru. Paprastojo vėžio sukėlėjas nereiklus šilumai, jo

sporuliacija prasideda anksti pavasarį, kai oro temperatūra šiek tiek aukštesnė kaip 0°C.

Grybas gali vystytis esant temperatūrai nuo +2 iki +30°C. Ne visos obelų veislės vienodai

atsparios paprastajam vėžiui. Kiti grybai: Valsa spp., Cytospora spp., Pezicula spp.,

Phomopsis mali sukelia įvairias sėklavaisių, sodo augalų žievės ir kamieno ligas. Pastaruoju

metu sparčiai pradėjo plisti sidabraligė (Chondrostereum purpureum). Visi šie sukėlėjai

pažeidžia vaismedžius sąlyginai mažiau, bet atskirais metais gali padaryti apčiuopiamos žalos.

Svarbu apsaugoti vaismedžių kamienus nuo sutrūkinėjimo. Išpjaustyti pažeistas šakutes, o

žaizdas aptepti. Šakose esančias žaizdas, jeigu jų negalima išpjaustyti, reikia dezinfekuoti ir

aptepti. Dažniausiai obelys apsikrečia rudenį per šakučių randus, atsiradusius nukritus lapams,

todėl labai svarbūs yra purškimai nuėmus derlių, lapams krintant ir ankstyvasis purškimas.

Sodą, kur ypač išplitęs paprastasis vėžys, rudenį lapams krintant, reikia purkšti neorganiniais

fungicidais, nes jie skatina lapų kritimą ir profilaktiškai apsaugo vaismedžius nuo galimos

infekcijos. Žaizdas išvalyti ir pradėti gydymą geriausia anksti pavasarį. Žaizdų aptepimui taip

17

pat galima naudoti vandens emulsinių dažų ir sisteminio fungicido skiedinį. Nuo vėžio

registruotas produktas, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – ditianonas.

A B C

1.2.5 pav. Žievės ligos (A, B – obelų vėžys; C – citosporozė)

Obelų šaknies kaklelio puvinys (Phytophthora cactorum, Ph. syringae) plačiai

paplitęs ir kasmet padaro daug žalos. Gali sirgti kriaušės, serbentai, agrastai, braškės. Ant

suaugusių obelų žemutinės dalies poskiepio, ties šaknies kakleliu, žievė būna suminkštėjusi.

Puvinys palaipsniui pereina į medieną, mediena po žieve būna raudonai ruda su gelsvu,

oranžinio atspalvio apvadu. Žievės plyšiuose pradeda formuotis gelsvas kaliaus audinys.

Intensyviausiai liga vystosi per žydėjimą ir ūglių augimą. Sutrinka maisto medžiagų apykaita,

lapija įgauna rausvai violetinį atspalvį, kai kurie lapai ūglių viršūnėse užsiraito ir anksti

pradeda kristi. Vaisiai būna smulkūs, intensyvios spalvos, neskanūs. Šaknies kaklelio puviniui

itin jautrūs MM106, M9, M26 vaismedžių poskiepiai. Rekomenduojama integruota ligos

kontrolės programa, tinkama agrotechnika, augalo šeimininko atsparumas ir cheminių

apsaugos priemonių taikymas. Parinkti atsparius puviniui poskiepius, intarpus ir veisles,

nesodinti augalų blogai drenuotoje, užmirkstančioje dirvoje. Šaknies kaklelio prevencijai

naudoti vario grupės fungicidus, juos naudoti po vaismedžių genėjimo. Kitose Europos šalyse

naudojami sisteminiai fungicidai – metalaksilas, fosetilo- aliuminis. Lietuvoje specifinių

fungicidų nuo šaknies kaklelio puvinio registruota nėra, ligos profilaktikai naudojami vario

grupės produktai.

Bakterinis vėžys (Pseudomonas syringae pv. syringae) pažeidžia obelis ir kriaušes. Ant

obelų pasireiškia kaip žievės nekrozė. Ant šakelių, ūglių, kamieno matyti raudonai rudos,

įtrūkusios dėmės. Simptomai pasireiškia vasaros pradžioje. Stipriai pažeisti ūgliai džiūsta,

nekrozė apima vaismedžio pumpurus ir lapus. Ant kriaušių požymiai kitokie – nudžiūvę

žiedai, pajuodavusios šakelės ir ūgliai, labai dažnai primenantys bakterinės degligės

simptomus. Ligos plitimą skatina staigus žemų temperatūrų svyravimas, per didelis dirvos

drėgnumas, vaismedžių pertrešimas azotinėmis trąšomis. Būtina genėti ligos pažeistas obelų

18

dalis. Kriaušėms naudoti vario grupės preparatus kaip profilaktinę priemonę, derinant kartu su

vaismedžių genėjimu. Auginti atsparias veisles.

Išskiriamos obuolių ir kriaušių vaisių ligos, kurios dažniausiai plinta laikymo patalpose,

bet pirminė infekcija įvyksta lauke vegetacijos metu. Labai dažnas ir pavojingas yra rudasis

vaisių puvinys, sukeliamas Monilinia fructigena (Aderh. et Ruhl.) Honey, Monilinia cinerea

Bonor. Vaisiai užsikrečia per rauplių, vabzdžių, paukščių ar mechaniškai sužalotas vietas.

Monilija daugiausia pūdo vaisius (1.2.6 pav.) laikymo pradžioje. Sandėlyje supuvę vaisiai

būna standžia juoda blizgančia odele, grybų sporų nesusidaro ir kitų vaisių nepažeidžia. Žema

temperatūra ligos vystymąsi sulėtina.

1.2.6 pav. Rudasis vaisių puvinys ant kriaušių ir obuolių

Pilkasis arba kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) panašus į rudąjį, ypač pradžioje.

Grybas dažniausiai patenka į sandėlius iš sodo, bet gali išsilaikyti ir nedezinfekuotoje

patalpoje bei taroje. Obuoliai labiau nukenčia tais metais, kai per obelų žydėjimą ir kurį laiką

po žydėjimo dažnai ir gausiai lyja. Kekerinis puvinys (1.2.7 pav.) pūdo visų veislių, įvairioje

taroje bei temperatūroje laikomus vaisius. Grybas daugiau žalos padaro, kai temperatūra

svyruoja nuo –1°C iki +2°C.

1.2.7 pav. Kekeriniu puviniu pažeisti obuoliai

19

Pelėjūninis puvinys (Penicillium expansum) daugiausia nuostolių padaro pirmoje laikymo

pusėje, jei vaisiai sandėliuose atšaldomi, nuostolių žymiai mažiau. Pažeistoje vaisiaus dalyje

(1.2.8 pav.) aiškiai jaučiamas pelėsio kvapas, kuris persiduoda ir sveikam vaisiui. Šiuo

puviniu greitai apsikrečia šalia esantys sveiki vaisiai. Grybas labiausiai puola mechaniškai

pažeistus, įspaustus, per vėlai nuskintus vaisius.

1.2.8 pav. Pelėjūninis vaisių puvinys

Nuo karčiojo puvinio (Gloeosporium fructigenum) vaisiai būna kartūs, vysta,

raukšlėjasi, lieka tamprūs. Kartusis puvinys dažniausiai vaisius pažeidžia laikymo pabaigoje,

nes labiau plinta ant prinokusių, šiltai laikomų vaisių. Sandėlyje puvinys persiduoda nuo

vieno vaisiaus kitiems. Jeigu vasara lietinga ir šilta, obuoliai gali užsikrėsti prieš skynimą

sode. Ant vaisių dažniausiai iš karto atsiranda kelios rudos nedidelės, kiek įdubusios su

juodais, dažniausiai ratu išsidėsčiusiais spuogeliais dėmės. Dėmelės daug nepadidėja, tuo jos

skiriasi nuo baltojo puvinio.

Baltojo puvinio (Gloeosporium album) vietoje vaisiaus minkštimas nemaloniai

saldokas, nekartus. Vaisiai baltuoju puviniu gali užsikrėsti dar sode nuo sergančių šakučių, bet

jis vystosi tik tada, kai vaisiai visai prinoksta – sandėliuose. Įpuvusioje dėmėje iš pradžių

iškyla balzgani kauburėliai – grybo acervuliai, išsidėstę dėmėje koncentriškais ratais.

Atsiradus konidijoms, jie įgauna baltų, dulkėtų karpučių pavidalą. Grybas vystosi žemoje

temperatūroje, labai dažnai šaldytuvuose, daugiausia žalos padaro laikymo pabaigoje. Šio

puvinio plitimą sulėtina didesnis anglies dioksido kiekis laikymo kamerose.

Fuzarinis puvinys (Fusarium lateritium Nees) vaisius pūdo iš vidaus nuo sėklalizdžio.

Perpjovę pažeistą vaisių, viduje randame rudąjį šerdies puvinį, o sėklalizdyje susiformuoja

rausvos spalvos pelėsis. Pradėję pūti vaisiai būna kartoki ir valgymui netinka. Puvinys

palaipsniui apima visą vaisių ir pereina į paviršių, kuris pasidengia rusvomis, į karputes

susitelkusiomis apnašomis. Šerdies puvinį gali sukelti ir kiti grybai.

Be anksčiau minėtų grybinių puvinių, labai dažnai pasitaiko antrinių puvinių, kuriuos

sukelia įvairūs grybai (Trichotecium roseum, Phyllosticta solidaria, Leptothyrium pomi).

Pagrindinė strategija mažinant vaisių puvinių nuostolius – prisilaikyti bendros sėklavaisių

apsaugos sistemos. Žieminių veislių obelys papildomai purškiamos fungicidais liepos-

20

rugpjūčio mėnesiais, atsižvelgiant į karencijos terminus. Auginti atsparias puviniams veisles.

Nustatytas B. cinerea, P. expansum, Gloeosporium spp. atsparumas benzimidazolų grupės

fungicidams. Šalyje registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos:

obelims ir kriaušėms – ciprodinilas, krezoksim metilas, tolylfluanidas, trifloksistrobinas;

obelims – ditianonas ir difenokonazolas.

Šaknų gumbą (Agrobacterium tumefaciens) sukelianti bakterija parazituoja obelų,

kriaušių, vyšnių, trešnių, abrikosų, vynuogių ir daugelio kitų augalų šaknis. Lietuvoje ši liga

žalingiausia obelims medelynuose. Ant šaknų ir šaknies kaklelio ima formuotis įvairaus

didumo išaugos. Iš pradžių jos šviesios, minkštos, vėliau paruduoja, susiraukšlėja, sumedėja.

Užsikrečia per šaknų žaizdeles. Išaugos susidaro sparčiai dalijantis parenchiminėms ląstelėms.

Ligą sukeliančias bakterijas galima aptikti tik jaunose nesumedėjusiose išaugose. Žiemoja

bakterijos dirvoje, dažniausiai greta augalo šaknų. Šaknų gumbui plisti palanki sausa dirva,

neutrali arba silpnai šarminė dirvos reakcija. M 7, M 9, M 26 – obelų poskiepiai, jautrūs

šaknų gumbui. Neveisti vaismedžių medelyno dirvoje, kurioje prieš tai augo runkeliai, ir greta

kito medelyno. Aptikus šaknų gumbą, augalus tręšti fiziologiškai rūgščiomis trąšomis,

nepertręšti azotu. Palaikyti optimalią dirvos drėgmę. Dezinfekuoti medelyne naudojamus

įrankius, tarą.

Sėklavaisiniai sodo augalai yra pažeidžiami virusų ir kitų mikroorganizmų, kurie

sukelia įvairias virusines ligas, deformacijas. Nėra galutinai žinomi šių infekcijų pernešėjai –

vektoriai. Todėl yra labai svarbi vaismedžių sodinamosios ir dauginamosios medžiagos

kontrolė siekiant užtikrinti augalų sveikatingumą. Virusai nustatomi laboratoriniais testavimo

metodais, naudojant augalus induktorius. Visi dauginimui skirti augalai turi būti testuojami ir

devirusuojami siekiant užtikrinti sodinamosios medžiagos kokybę. Įdiegti nacionalinę

devirusavimo, sodinamosios ir dauginamosios medžiagos kokybės kontrolės sistemą.

1.3. Bakterinė degligė ir jos sukėlėjas

Vaismedžių bakterinė degligė Erwinia amylowora (Burill) Winslow et. al. –

karantininė liga, galinti pažeisti daugiau kaip 180 erškėtinių šeimos (Rosaceae) augalų rūšių iš

39 genčių (Thomson, 2000). Liga pirmą kartą buvo pastebėta JAV 1780 m. Po šimto metų

(1883 m.) mokslininkas Burrill nustatė, kad ligos sukėlėja yra bakterija Erwinia amylovora.

Tai vietinė Šiaurės Amerikoje paplitusi bakterija. Vėliau ji buvo atrasta (1920 m.) Naujojoje

Zelandijoje (Smits ir kt., 2010). Šiuo metu E. amylovora nustatyta 43-ose pasaulio šalyse

(Cooley, Autio, Clements ir kt., 2008). Europoje (Anglijoje) bakterinė degligė buvo pastebėta

nuo 1957 m., 1964 m. – Egipte. Nuo šių dviejų šalių liga sparčiai plinta per visą Vakarų

21

Europą ir Artimuosius Rytus. 45 metų laikotarpyje, bakterinė degligė išplito visoje Europoje

(van der Zwet, 2002). 1966 m. – Lenkijoje (Sobiczewski, 1984). Lietuvoje ši liga pasirodė

2005 m. (Valiuškaitė, 2009), Latvijoje – 2007 m. (Baranauskaitė, Jogaitė, Jankuvienė, 2008).

Bakterija E. amylovora yra viena iš pavojingiausių, agresyviausių augalams

patogeninių bakterijų, sąraše užimanti antrą – trečią vietą (Baranauskaitė, 2004). Ji gali

gyventi kaip epifitas ir augalo tarpląstelinėje ertmėje kaip endofitas, nekenkti augalui ir ten

daugintis. Žiedkočiais patenka į lapų gyslas. Apytakiniais indais bakterijos pasiekia ūglius,

šakas ir poskiepius. Taip jos gali plisti net augalo ramybės periodu. Toks sisteminis

pažeidimas turi latentinę infekcijos stadiją, kai augalas jau serga, bet ligos simptomų dar

vizualiai nematyti. Šitaip pasislėpusi transportuojamuose augaluose bakterija gali išplisti

tūkstančius kilometrų, o susiklosčius palankioms sąlygoms, tapti ypač agresyviu patogenu

(Lukoševičius, 1994).

Yra penki bakterinės degligės tipai: tai žiedynų, šakų, trauminė, poskiepių ir vėžinė

degligė (Dapkevičius, Brazauskienė, 2007). Tik vėžinius pažeidimus aptiksime kasmet tose

vietose, kur liga jau buvo aptikta ir ankstesniaisiais metais. O kiti infekcijos tipai gali atsirasti,

o gali ir nepasirodyti – tai priklauso daugiausiai nuo oro sąlygų (Dewdney ir kt., 2007).

Bakterinės degligės infekcija dažniausiai pasireiškia nuo gegužės vidurio iki liepos

mėnesio. Pažeisti augalai žūva per 1–2 metus. Bakterinė degligė pažeidžia žiedus, lapus,

metūglius, šakas, liemens žievę, vaisius. Per kelias dienas augalo šakose (1.3.1 pav.) infekcija

išplinta 15–30 cm ilgiu. Ant žiedkočių pasirodo tamsios dėmės, iš kurių sunkiasi bakterijų

eksudato lašai. Dieną jie sustingsta ir įgyja gintarinę spalvą. Žiedai nuvysta, pajuosta ir kabo

ant medžio, nenukrenta. Tai žiedynų degligė. Šakų degligės požymiai: pažeistos jaunos

šakelės vysta, išlinksta ir susiformuoja- Šeferdo kabliai. Kai pažeidžiamos senesnės šakelės,

ant kurių jau yra išsivystę 20 lapų, jos neišlinksta, o vytimas ir nekrozė vystosi tik viršūninėje

ūglio dalyje. Ant ūglių ir šakų atsiranda bakterijų eksudato lašų. Skystis būna pilkšvai baltas

ar pieno spalvos. Šiltu ir sausu oru skystis sustingsta ir pasidaro gintarinės spalvos. Pažeista

žievė sutrūkinėja, aiškiomis ribomis žaizdos, kurios labai greitai didėja, apimdamos vis naujus

sveikos žievės plotus. Trauminės degligės simptomai: ūglių viršūnėlės keičia spalvą nuo

geltonos iki oranžinės, lapai vysta, praranda žalią spalvą. Jei pažeidžiami žiedynai, infekcija

labai greitai persimeta į šakas, kamieną, vaisius. Vaisiai pasidaro rausvai rudos spalvos,

susiraukšlėja. Trauminė degligė gali išsivystyti ir tuomet, kai šakelės apipjaustomos

nedezinfekuotais įrankiais, užkratas pernešamas nuo pažeistų augalų. Tokiu atveju ant šakelių

žemiau nupjovimo vietos susiformuoja daug vėžinių žaizdelių (Smith, 1993).

Vėžinė degligė aplink žaizdą suformuoja siaurą (1–2 mm pločio) vandeningą juostelę.

Po keleto dienų ant vidinės žievės pusės atsiranda rausvi dryželiai, vėliau jie paruduoja. Šakos

22

netoli tokių vėžinių žaizdų dažniausiai nudžiūsta.Vėžinės žaizdos yra drėgnos, iš taip

patskiriasi eksudato lašeliai. Sezono metu žaizdos plečiasi, didėja, apjuosia šaką ir ją

nudžiovina. Netoli esančių vegetacinių ūglių viršūnėlės nusidažo orandžine spalva, vysta.

Baziniai lapai nusidažo tamsiais dryžiais, pagrindinė lapo gysla pajuoduoja. O poskiepių

degligė gali išryškėti tik po 5-6 metų. Pažeidimas apima ir įskiepį, apjuosia medį ir jis žūva

(Smith, 1993).

1.4. Augalų jautrumas bakterinei degligei

Bakterinė degligė pažeidžia kriaušes, obelis ir kitus Rosaceae šeimos augalus. Nuo

1925 m. buvo pradėti tyrimai, norint nustatyti jautrius augalus bakterinei degligei. Neskaitant

Malus ir Pyrus genčių bakterinė degligė pažeidžia dar 129 rūšių, iš 37 genčių, Rosaceae

šeimos augalų. Pasaulyje iš šių genčių labiausiai jautrios bakterinei degligei ir ekonomiškai

svarbiausios yra Cotoneaster, Crataegus, Cydonia, Pyracantha ir Sorbus gentys. Ligai taip

pat labai jautrūs Prunus genties augalai (įvairios slyvų, abrikosų, trešnių rūšys ir kt.),

Fragaria (braškės ir kt.), Rubus (avietės) bei Rosa, Aronia, Amelanchier, Chaenomeles,

Raphiolepis ir Spiraea genčių augalų rūšys (Cooley, Autio, Clements ir kt., 2008).

1.5. Erwinia amylowora nomenklatūrinė padėtis

1882 m. Burrill pirmą kartą aprašė bakterinės degligės sukėlėją ir pavadino

Mycrococcus amylovorus. Vėliau Trevisan savo darbuose bakterijos pavadinimą pakeitė į

Bacillus amylovorus, o Chester į Bacterium amylovorus. 1915 m. Serbinov aprašė, kad kai

kuriuose pietiniuose Rusijos regionuose, ši bakterija sukelia vaismedžių žievės nekrozes, o

ligos sukelėja pavadino sinonimu Bacterium amylovorum. 1920 m. Winslow bakterijų gentį

pavadino Erwinia, sukėlėjo rūšį Erwinia amylovorum. Po trijų metų Amerikos bakterialogų

1.3.1 pav. Bakterinės degligės pažeista šaka (http://www.canr.msu.edu/vanburen/fbcankl.jpg.)

23

draugiją oficialiai ligos sukėlėją, kuris sukelia bakterinę degligę, pavadino Erwinia

amylovorum (Roberts ir kt., 1998).

Bakterinės degligės sistematikos raida:

1882 m. Micrococcus amylovorus Burrill

1889 m. Bacilus amylovorus (Burr.) Trevisan

1897 m. Bacterium amylovorus (Burr.) Chester

1915 m. Bacterium amylovorum (Burr.) Serbinoff

1920 m. Erwinia amylovora (Burr.) Winslow et al.

1923 m. Erwinia amylovora (Burr.) Com.Soc. Amer. Bact.

1.6. Veiksniai įtakojantys bakterinės degligės paplitimą

Ligos sukėlėją platina lietus, vėjas, kruša, vabzdžiai (bitės, amarai, vapsvos, musės,

pjūkleliai, blakutės, skruzdėlės, blakės), paukščiai ir žmonės. Kai kuriuos vabzdžius pritraukia

bakterijų išskiriamas eksudatas. Tokiu būdu vabzdžiai aplipę eksudatu migruoja ant sveikų

vaismedžio ūglių ir juos užkrečia. Bitės gali platinti bakterinę degligę žydėjimo metu,

pernešdamos bakterijas iš užsikrėtusių į sveikus žiedus (Chen ir kt., 2007). Todėl, esant

bakterinės degligės pasireiškimo rizikai, negalima bičių avilius laikyti šalia sodo. Po žydėjimo

labiau plinta amarai, kurie taip pat platina degligę.

Iš meteorologinių sąlygų, ligą labiausiai platina lietus. Jis platina bakterijas tiek

pirminės tiek antrinės infekcijos metu. Kai yra lietingas ar drėgnas oras, obelys yra jautresnės

ir labiau serga bakterine deglige. Vėjas taip pat platina bakterijas, 22 km/s stiprumo vėjas gali

lengvai pernešti 1 m atstumu vandens lašus, kuriuose yra susikaupusios bakterijos. Ligai

išplisti palankios sąlygos, kai pakankamai drėgna (laikosi daugiau kaip 70% drėgmė) ir šilta.

Nustatyta, kad patogenas gali daugintis esant plačiam temperatūros diapazonui nuo 4oC iki

32oC. Be to, drėgnas ir šiltas oras skatina greitai vystytis augalo audinius, kurie yra labiausiai

jautrūs infekcijai. Karštu vasaros laikotarpiu ligos plitimas gali sustoti, tačiau vėl atsinaujinti

rudenį (Šaluckaitė, 2008).

E. amylovora – pirmoji išaiškinta augalų patogeninė bakterija, kurią platina

migruojantys paukščiai savo virškinamajame trakte pernešdami ligos sukėlėją nemažais

atstumais. Nustatyta, kad bakterijos pernešamos ne tik prilipusios prie plaukelių ar

plunksnelių, bet daugiausia – per ekskrementus.

Kadangi bakterija E. amylovora gali sukelti besimptominę (kai augalas iš pažiūros

atrodo visai sveikas), latentinę ligos būseną, ji gali išplisti su sodinukais, įskiepiais,

poskiepiais. Žmogaus neatsargus elgesys su infekuota sodinamąja ir skiepijimo medžiaga, kai

24

genėjimo metu nedezinfekuojami (geriau būtų dar ir nudeginti atvira liepsna) sekatoriai ir kiti

genėjimo įrankiai, sudaro sąlygas didelei rizikai išplatinti ligą.

Eksudatu ištepta tara ir pakavimo medžiaga, retai vaisiai, irgi didina ligos išplitimo

riziką. Eksudatas – bakterijų sankaupa higroskopinėje polisacharidinėje medžiagoje. Tai

klampus balkšvas skystis, kuris skverbiasi iš pažeisto augalo vidinių organų į augalo paviršių

dažniausiai anksti rytais, kai ore daug drėgmės. Įdienojus skystis stingsta įgaudamas

tamsėjančio gintaro atspalvius. Papūtus stipresniam vėjui, bestingstantis eksudatas išsidraiko

vijomis, kurios gali patekti ant kito augalo, prilipti prie vabzdžio ar paukščio. Žinoma, kad,

esant žemai aplinkos santykinei drėgmei, bakterijos eksudate gali išgyventi ilgiau negu metus.

Peržiemujosios bakterijos išplinta po pakenktus augalus, o su išskirtu eksudatu patenka į

aplinkinius augalus šeimininkus.

E. amylovora plinta su lietumi, gūsingu vėju ir kruša. Bakterijos patenka į augalą

kontaktiniu būdu per natūralias augalo angeles, žaizdeles, įtrūkimus, žiedus ar net per

perkūnijos pažeistas vietas. Jos gali pažeisti visas augalo šeimininko dalis (Longstroth, 2009).

Žiedo purka yra vieta, kur susiformuoja didelė epifitinė bakterijų populiacija. Lietus, rūkas,

migla ar rasa padeda bakterijoms iš purkos nukeliauti į žiedo pamatinę dalį. Čia patenka į

nektarines, o nektaras yra puiki terpė bakterijoms daugintis. Tačiau bakterijos pažeidžia ką tik

išsiskleidusius žiedus. Jau 4–5 dienų žieduose E. amylovora nebegali vystytis.

Nėra aiškaus atsakymo į klausimą, ar bakterijos išlieka ir ar ilgai išbūna gyvybingos

sunokusiuose ir šaltai sandėliuojamuose vaisiuose. Vieni autoriai mano, kad iš žiedkočio į

vaisių patekusios bakterijos gali sukelti latentinę infekciją ir tapti tolimesnio išplitimo

priežastimi. Kiti teigia, kad šis patogenas negali išbūti kaip endofitas subrendusiame vaisiuje,

o kaip epifitas ant vaisiaus paviršiaus ilgai neišgyvena. Tad pirmoji sąlyga, kad pavasarį

bakterijos infekuotų žiedus – išsiskleidę ir ne senesni kaip 3 dienų žiedai, rytmetinė migla,

rasa ar rūkas, trunkantis apie dvi valandas.

1.7. Bakterinės degligės vystymosi ciklas

Ligos vystymosi ciklas susietas su augalais ir yra skirstomas į pirminį ir antrinį

vystymosi ciklą. Pirminė infekcija prasideda pavasarį. Degligės bakterijas ant žiedų ar ant

jaunų augančių ūglių audinių perneša vėjas, lietus ir vabzdžiai (1.7.1 pav.).

25

1.7.1 pav. Bakterinės degligės vystymosi ciklas (Gotham, 2001)

Bakterijos patenka per besiskleidžiančius žiedus ir dauginasi (Kuflik ir kt., 2008). Po

kelių dienų sutrinka augalų audinių augimas ir pasimato nekrotinės dėmės, o dar po kelių

dienų pažeisti žiedai nuvysta (1.7.2 pav.). Nuvytus žiedams degligės infekcija skverbiasi į

žiedinius ūglius, po to į lapkočius ir taip užsikrečia lapai (1.7.3 pav.) ir galiausiai šakos. Tuo

metu pradeda formuotis žaizdos, o jei bakterijos nesikaupia žievės paviršiuje jos toliau plinta

šakomis į storesnes šakas ar kamieną. Pažeistas medis gali žūti. Kai kuriais atvejais žūsta

kelios ar dauguma šakų. Vabzdžiai, lietus ir vėjas bakterijas gali pernešti ant sveikų audinių ir

įvyksta antrinė infekcija (Longstroth, 2009).

Kai jau yra pirminė infekcija ir liga apėmusi augalo audinius, užsikrėtimas gali tęstis

antrinės infekcijos pagalba vegetacijos metu. Antrinės infekcijos šaltiniai gali būti bakterijų

masė, esanti eksudate, bakterijų grandinės, kurios dauginasi ūgliuose, lapuose, vaisiuose

(1.7.4 pav.) ar stambesnėse šakose. Bakterijas platina lietus, vėjas, vabzdžiai ar paukščiai.

Žmogus genėdamas užterštais bakterijomis genėjimo įrankiais taip pat gali platinti bakterijas.

Antrinė infekcija yra žymiai gausesnė už pirminę ir paprastai padaro daug daugiau žalos

augalams. Į lapų ir sukulentinių ūglių audinius bakterijos patenka per padarytas žaizdas arba

tiesiog pro viršutinėje lapų pusėje esančias išskyrų žioteles ir pro lapkočių, ūglių žioteles. Kai

patogenas patenka į lapo audinius jis labai greitai migruoja stiebų floema. Antriniai ligos

užsikrėtimo ciklai gali tęstis visą vegetacijos laikotarpį ir formuoti mažesnes ar didesnes

26

žaizdas. Į vegetacijos pabaigą bakterijų prisidaugina daugiausia. Žuvus medienos audiniams,

bakterijos taip pat žūna. Tačiau gyvų audinių viduje esantys bakterijų telkiniai išlieka iki

pavasario (Agrios, 2005).

1.7.2 pav. Bakterinės degligės pažeisti žiedai

(http://www.canr.msu.edu/vanburen/blytfrt.jpg

.)

1.7.3 pav. Bakterinės degligės pažeisti lapai

(http://www.canr.msu.edu/vanburen/fblfl.jpg

.)

1.7.4 pav. Iš vaisių išsiskiria lašelinis eksudatas (Stansbury ir kt., 2000)

1.8. Apsaugos priemonės nuo bakterinės degligės

Augintojas, norėdamas įveisti vaismedžių sodą, būtinai turėtų kreiptis į Regioninius

augalų apsaugos ir karantino punktus, kad išsiaiškintų, ar toje vietoje yra bakterinės degligės

židinių bent jau 5 km spinduliu aplink. Taip pat jie turi atkreipti dėmesį į tai, ar aplinkui į

norimą įsteigti augavietę nėra kolektyvinių sodų bendrijų bei senų gudobelių ar kaulenių

gyvatvorių, nes šie faktoriai dažniausiai kelia didžiausią grėsmę ir sudaro palankias sąlygas

ligai plisti.

http://www.canr.msu.edu/vanburen/blytfrt.jpg

http://www.canr.msu.edu/vanburen/blytfrt.jpg

27

Šiuo metu bakterinė degligė yra karantininis organizmas, todėl 2006 m. birželio 14 d.

Lietuvo žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D–246, nustačius soduose bakterinės degligės

židinius, per 15 dienų degligės židiniuose bei žemaūgiuose soduose 10 m, o aukštaūgiuose 20

m atstumu esantys vaismedžiai turi būti išrauti ir sudeginti.

Norint laiku užkirsti kelią ligos plitimui soduose visų pirma reikia sodinti tik sveikus

sodinukus. O sodinant sodą reikia parinkti atspariausias bakterinei degligei obelų veisles bei

jų poskiepius.

Efektyvių cheminių preparatų nuo bakterinės degligės nėra. Todėl pagrindinai ligos

kontrolė yra grindžiama profilaktinėmis priemonėmis.

Vaismedžių sodų vietos parinkimas (medelynus veisti kelių kilometrų atstumu nuo

pramoninių sodų) ir priežiūra (geras drenažas; apsauga nuo vabzdžių; naikinti medžių ataugas

ir šaknų atžalas, šalinti vėžines žaizdas; vengti pernelyg smarkaus genėjimo; nuolat

apžiūrinėti medžius sode žydėjimo metu, anksti vasarą ir rudenį).

Medžių parinkimas ir mityba, dirvožemio priežiūra (parinkti atsparias ligoms veisles,

poskiepius, įskiepius; atlikti lapų analizę, kad maitinimo metu būtų medžiams būtinas N-P-K

balansas; palaikyti dirvos pH 5,5–6,5; vengti išviršinio laistymo, geriau naudoti lašelinį).

Kaip profilaktinės kontrolės priemonės po genėjimo medžių žaizdos dezinfekuojamos

Bordo tirpalu, 3% vario sulfato ar 0,1% benzalkonium chlorido tirpalais, įrankiai

dezinfekuojami 10% vario sulfato, 1% formalino tirpalais ar 70% etilo alkoholiu 5 min. ar

nudeginami liepsnoje.

Stebima aplinkos temperatūra, drėgmė; jei nėra išankstinės prognozės, žydėjimo metu

purškiama kas 5 dienas, ypač jei šilta, drėgna, lynoja; naudojami insekticidai vaisių augimo

metu, po krušos 24 val. laikotarpiu purškiama baktericidais.

Pirmosios cheminės medžiagos panaudotos degligės kontrolei buvo vario grupės

fungicidai: vario hidroksidas ir vario sulfatas. Italijoje naudojamas vario oksichloratas 50

g/100 l koncentracijos. Tyrimai Bolonijos universiteto eksperimentiniuose soduose parodė,

kad ši medžiaga padaro mažiausią žalą lapų ir vaisių išvaizdai, nes vario preparatai palieka

rudus taškelius ant vaisių ir pablogina prekinę išvaizdą (ypač Cu hidroksidas turi fitotoksinį

efektą aukštoje aplinkos temperatūroje).

Iš visų dezinfekavimo priemonių geriausios yra chloro turinčios medžiagos, bet ir jos

neužtikrina visiško bakterijų sunaikinimo. Todėl įrankius siūloma dezinfekuoti nudeginant

liepsna. Šaltai sandėliuojant (0,5°C) bakterijos augalų ar vaisių paviršiuje žūva po paros, bet

lieka gyvybingos audiniuose.

Lietuvoje nuo bakterinės degligės profilaktiškai naudojami vario grupės preparatai.

Registruoti Funguranas 50% š.m. ir Čempionas 50% š.m. (v.m. vario hidroksidas), kurie yra

28

skirti obelų apsaugai nuo rauplių. Kadangi preparatai leidžiami naudoti nuo rauplių, tuo pačiu

jie sąlyginai sumažina ir bakterinės degligės pasireiškimą sode. Funguranu 2,5 kg/ha,

Čempionu (5,0 kg/ha) purškiama iki pumpurų brinkimo ar krintant vaismedžių lapams,

mažesnė fungurano (0,75 kg/ha) norma naudojama vegetacijos metu iki žydėjimo. Preparatus

būtina naudoti profilaktiškai, ypač medelynuose ir jaunuose soduose. Vario preparatai

naudojami tuoj po genėjimo (Valiuškaitė, 2008).

Obelis po genėjimo patartina apdoroti Bordo tirpalu pridėjus 1% aliejaus. Žydėjimo

metu nenaudoti insekticidų, bet parengti jų naudojimo programą, ypač nuo siurbiančiųjų

vabzdžių vaisių augimo metu, o po krušos nupurkšti fungicidais per 24 valandas..

Nors bakterinė degligė dažnai pasirodo ūmiai, tačiau jos paplitimo galimybę galima

sumažinti, taikant profilaktines priemones:

●apsaugoti sodus nuo vabzdžių. Vabzdžiai platinantys bakterinę degligę naikinami

insekticidais. Insekticidai naudojami žalio kūgio tarpsnyje, prieš žydėjimą bei po žydėjimo

pradėjus plisti amarams.

●laikytis avilių transportavimo taisyklių;

●purkšti vario preparatais, kurie sumažina bakterinės degligės populiaciją ant lapų ir

žievės;

●dezinfekuoti genėjimo įrankius;

●nepalikti ant medžių atvirų žaizdų, šalinti vėžines žaizdas;

●tręšiant svarbu pasiekti būtiną medžiams N-P-K balansą, nepertręšti azoto trąšomis,

nes tai sudaro palankią terpę degligei plisti. Reikia atlikti lapų analizę, kad pasiekti maitinimo

metu būtiną medžiams N-P-K balansą.

●palaikyti dirvos pH 5,5–6,5. Taip pat reikia vengti išviršinio laistymo, geriau naudoti

kur reikia lašelinį laistymą.

Visos šios priemonės kontroliuoja ne ligą, o augalą ir sudaro sąlygas geriau augti, daro

jį tvirtesnį, atsparesnį. Tačiau svarbiausia – padaryti viską, kad liga „neateitų“ į sodus. Taip

pat svarbu nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje ir imtis griežtų priemonių (židinio sunaikinimo),

kad liga neplistų. Šią karantininę ligą reikia nuolat stebėti ir tikrinti medelynų, sodų,

gyvatvorių, apsauginių juostų ir pavienių augalų šeimininkų būklę (Steiner, 2000).

JAV žydėjimo metu obelys yra purškiamos streptomicinu (Chen, Scholz, Borriss ir kt.,

2009). Toks pat purškimas kartojamas ir po didesnių krušų, kai ledai pažeidžia ne tik vaisius,

bet ir ūglius, o tada per pažeidimo vietas gali plisti bakterija (Cooley, Autio, Clements ir kt.,

2008). Kitose valstijose degligės bakterija tapo atspari streptomicinui. Tada imta naudoti kitą

antibiotiką- gentamiciną. Lietuvoje cheminiai preparatai yra draudžiami, nes pripažinti kaip

kenksmingi ir dėl to yra neleidžiami naudoti soduose. Yra manoma, kad ir šiam antibiotikui -

29

gentamicinui , per tam tikrą laiką, degligės bakerija taps atspari. Todėl Kornelio universiteto

Ženevos sodininkystės tyrimų stoties mokslininkai siekia išvesti degligei atsparius poskiepius

ir sukurti atsparias obuolių veisles. Surasta, kad obelų veislė Liberty yra bakterinės degligės

atsparumo donoras, kuri galės pasitarnauti ateities veislėms.

Norint apsaugoti sodinamąją medžiagą, obelis nuo šios pavojingos ligos, kai kurios

šalys turi saugomos zonos statusą. Šios zonos ypač atidžiai stebimos ir kontroliuojamos.

Tokios saugomos zonos yra kai kurios Austrijos provincijos, Ispanija, kai kurios Italijos

provincijos, Portugalija, Suomija, Airija, dalis teritorijų Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje,

Estija, Latvija, Slovakija ir Slovėnija, išskyrus kai kurias jų provincijas (Lapinskas, 2007).

Visa Lietuvos teritorija taip pat turi nuo šios bakterijos saugomos zonos statusą, todėl

įvežti į Lietuvą augalus, kuriuos ši bakterija gali pažeisti sodinamąją medžiagą galima tik iš tų

šalių, kurios taip pat turi saugomos zonos statusą, arba turi oficialiai paskelbtas buferines

zonas, kuriose yra taikomos tokios pačios fitosanitarinės priemonės, kaip ir saugomoje

zonoje. Saugomoje zonoje nustatyti ligos židiniai turi būti visiškai sunaikinti, sudeginant ne

tik užkrėstus augalus, bet ir augalus šeimininkus 10–20 m spinduliu aplink užkratą

(Lapinskas, 2007).

1.9. Ligų prognozavimo pritaikymas apsaugai nuo bakterinės degligės

Kelis dešimtmečius yra mėginama prognozuoti bakterinės degligės protrūkius.

Panaudojant meteorologinius duomenis (maksimalią, minimalią, vidutinę paros temperatūras,

paros kritulių kiekį ir kt.), yra sudaryta keletas bakterinės degligės rizikos analizės modelių:

Maryblyt, Cougarblight, Billing (Smith, 1993; Steiner, 2000; Kuflik, Pertot, Moskovitch ir

kt., 2008). Jos leidžia nustatyti ligos paplitimą ir pagal tai pasirinkti vaismedžių purškimo

laiką (Valiuškaitė, 2011). Moduliuose atsižvelgiama ir į kitus veiksnius, turinčius įtakos

rizikai užsikrėsti; pvz: augalų šeimininkų neatsparumą, augalų amžių, azoto kiekį dirvoje,

laistymo sistemą, alternatyvių augalų žydėjimo laiką, avilių buvimą netoli žydėjimo metu,

vabzdžių aktyvumo laiką, žydėjimo gausumą, esamą užkrėtimo laipsnį ir kt.

Sodo augintojai bijo bakterinės degligės pasireiškimo, todėl jie purškia ligos kontrolės

medžiagas pagal tvarkaraštį, nepriklausomai nuo infekcijos rizikos. Apsaugos produktų

etiketėse nurodytas purškimo laikas ir pagal tai nuolat purškia sodus. Norėdami kontroliuoti

šią ligą, augintojai turėtų mokėti atpažinti rizikos veiksnius (patogenų buvimas, drėgmė,

palanki temperatūra ir kt.) ir taip sustiprinti kontrolės priemones kritišku infekcijos rizikos

laikotarpiu (http://county.wsu.edu/chelan-

douglas/agriculture/treefruit/Pages/Cougar_Blight_2010.aspx).

http://county.wsu.edu/chelan-douglas/agriculture/treefruit/Pages/Cougar_Blight_2010.aspx

http://county.wsu.edu/chelan-douglas/agriculture/treefruit/Pages/Cougar_Blight_2010.aspx

30

Vienas geriausių ir efektyviausių būdų optimizuoti ir sumažinti pesticidų naudojimą ir

apsaugoti obelis nuo ligų ir kenkėjų yra prognozavimas, kuris padeda tinkamu laiku nustatyti

ligų ir kenkėjų plitimą ir laiku naudoti chemines apsaugos priemones. Tam tikslui yra

kuriamos ir diegiamos ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemos, naudojant prognozavimo

įrangą. Tokios sistemos yra įdiegiamos ir sėkmingai veikia Norvegijoje, Vengrijoje,

Švedijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse (Raudonis, Survilienė, Valiuškaitė, 2008).

iMETOS®sm – prognozavimo sistema („Pessl Instruments“, Austrija) yra naujausia

pasaulyje ir pradėta diegti 2006 m. Tai moderni automatinė matavimų stotis pilnam

meteorologinių duomenų fiksavimui bei ligų ir kenkėjų rizikos nustatymui. Ją sudaro: oro

temperatūros, santykinės oro drėgmės, vandens rinktuvas krituliams matuoti, lapų drėgmės,

vėjo krypties ir greičio, dienos periodo bei slėgio matavimo jutikliai. Meteorologinės stotys

duomenis fiksuoja kas 10 min., ir perduodami naudojant GPRS ryšį. Duomenys internetinėje

duomenų bazėje talpinami kas 1 val. Atsivertus internetinį puslapį ir įvedus slaptažodį

atidaromi meteorologinių stotelių pateikiami duomenys. Pateikiami visų jutiklių fiksuojami

duomenys. Ligų ir kenkėjų modeliai (programos) periodiškai naudodami šiuos duomenis

apskaičiuoja ligų infekcijos rizika ar kenkėjų galimą pasireiškimą. Bakterinės degligės

prognozavimo modelio tikslas yra numatyti ir nustatyti užsikrėtimo Erwinia amylovora

tikimybę soduose.

Bakterinės degligės modelis pagal iMETOS®sm nurodo klimatinių sąlygų įtaką

bakterijų dauginimuisi. Bakterijos sparčiai dauginasi šiltu oru. Kuo šiltesnis oras žydėjimo

metu tuo didesnė bakterinės degligės infekcijos rizika. Jei bakterijoms daugintis sąlygos

nepalankios bei arti sodo nėra kito bakterinės degligės židinio tokiu atveju sode degligės

infekcijos rizika yra maža. Jei bakterijoms daugintis sąlygos yra palankios, tokiu atveju

degligės infekcijos rizika yra didelė, netgi kai netoli sodo nėra degligės židinio. Užtenka

nedaug vandens, kad bakterijos pradėtų daugintis ir infekuotų augalus ar jų atskiras šakas,

ūglius. Pagrindinės sąlygos reikalingos degligės bakterijoms daugintis ir infekuoti augalus

pavaizduotos 1.9.1 paveiksle (Valiuškaitė, 2009).

31

.

1.9.1 pav. Bakterinės degligės prognozavimo modelio schema bei sąlygos bakterijoms

daugintis.

Prognozavimo modelis apskaičiuoja infekcijos riziką

remiantis oro temperatūra,

infekcijos rizika atsiranda kai,

trunka 8 val. lietus

lapai drėgni 7 val.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rel. H.

Leaf W.

Temp.

Rain

Leaf

W. 0

95

Klimatiniai

duomenys

If Tn > 15°C

Σ0..95PE(Tn)

Rezultatas:

Nurodomas bakterijų dauginimosi greitis

Infekcijos rizika nuo 0 iki 7

Infekcijos tikimybė

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41

Pliti

mas

[PE

(T)]

Temperatūra [°C]

Bakterinės degligės efektyvios temperatūrų sumos

valandomis pagal Smith Fire Blight Model

If Σ88..95LWn

> 5h

Galima infekcija

If Rn95..88> 1mm

or Rn

95..88+ Rn-1

95..88 > 1.5mm

or Rn

95..88+ Rn-1

95..88 + Rn-2

95..88 >

2mm

32

2. TYRIMO METODAI IR SĄLYGOS

2.1. Eksperimento atlikimo vieta ir laikas

Tyrimai buvo vykdomi 2011 m. LAMMC filialo Sodininkystės ir daržininkystės

instituto (SDI) augalų apsaugos laboratorijoje ir bandymų bazėje, pagrindiniuose versliniuose

soduose, kuriuose yra įrengtos iMETOS®sm stotelės: ,,Luksnėnų sodai“ UAB, Alytaus r.,

„Aukštikalnių sodai“ UAB, „Naradava“ UAB Pasvalio r., „Dembavos medelynas“ UAB,

Panevėžio r.

2.2. Tyrimo metodai

Bakterinės degligės prognozavimo tyrimai buvo vykdomi ekspedicijų metu 4 Lietuvos

versliniuose: Pasvalio r., Panevėžio, Kauno bei Alytaus r. soduose, naudojant iMETOS®sm

(„Pessl Instruments“, Austrija) ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemą.

Degligės monitoringas buvo atliekamas dvejais etapais pagal obelų augimo BBCH

tarpsnių skalę, nuo vaismedžių žydėjimo pradžios (BBCH 65) iki vaisių brandymo pradžios

(BBCH 81-83) (Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, 2002). 1 etapas: gegužės 25-

27 d. (BBCH 65-69), birželio 8-10 d. (BBCH 69-73). 2 etapas: rugpjūčio 29-30 d. (BBCH

75), rugsėjo 19-20 d. (BBCH 79), spalio 3-4 d. (BBCH 81-83). Obelų augimo tarpsniai pagal

BBCH skalę:

65-66 visiškas žydėjimas: mažiausiai 50 % žiedų atsivėrę, krenta pirmieji vainiklapiai,

67-68 žiedai vysta: dauguma vainiklapių nukritę,

69 žydėjimo pabaiga: visi vainiklapiai nukritę,

70 pagrindinis augimo tarpsnis: vaisiaus vystymasis,

71 vaisius padidėja iki 10 mm, dalis vaisių po žydėjimo krenta,

72 vaisius padidėja iki 20 mm,

73 antras vaisių kritimas,

74 vaisių diametras padidėja iki 40mm, vaisius status (T – stadija): vaisiaus apačia ir

vaisiakotis sudaro T raidės formą,

75-76 vaisius pasiekia pusę būdingo dydžio,

77-79 vaisius pasiekia apie 70 % būdingo dydžio,

80 pagrindinis augimo tarpsnis: vaisiaus ir sėklų branda,

81-83 brandos pradžia: vaisius nusispalvina augalui būdinga spalva.

Prognozavimo modeliui parodžius bakterinės degligės infekciją konkrečiame sode,

obelys butų tikrinamos nedelsiant. Pagal meteorologinės iMETOS®sm stoties fiksuojamus

33

klimatinių sąlygų duomenis bakterinės degligės modelis apskaičiuoja Erwinia amylovora

infekcijos rizikos indeksą (DIV daily infection value). Atsižvelgiant į sodo būklę pagal

bakterinės degligės pasireiškimo galimybę nustatomas E. amylovora infekcijos rizika

konkrečiame sode (2.2.1 lentelė). Pagrindines sąlygas reikalingas degligės bakterijoms

daugintis ir infekuoti augalus apsprendžia oro temperatūros ir drėgmės santykis. Infekcijos

rizika atsiranda kai lyja 8 val. ir drėgmė ant lapų išsilaiko 7 val.

Bakterinės degligės stebėjimas atliktas LAMMC SDI eksperimentinės bazės

intensyviuose (5,4 ha) ir ekologiniame (0,25 ha) soduose dviem etapais – pradedant žydėjimo

tarpsniu (BBCH 65) ir baigiant vaisių brandos pradžios tarpsniu (BBCH 81-83) (Žemės ūkio

augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, 2002). Pirmame etape apskaitos atliktos: 1) gegužės 25–

27 d. (BBCH 65–69); 2) birželio 8–10 d (BBCH 69–73). Antrame etape apskaitos atliktos: 1)

rugpjūčio 29–30 d. (BBCH 75); 2) rugsėjo 19–20 d (BBCH 79); 3) spalio 3–4 d. (BBCH 81–

83).

Naudojant vizualinį metodą bakterinės degligės požymiai ant obelų buvo tikrinami

einant įstrižai sodo vertinant keturiose vietose 25 vaismedžius (OEPP/EPPO, 1992).

Tikrinimo metu buvo kreipiamas dėmesys į būdingus degligei pažeidimo požymius, tokius

kaip pajuodavęs žiedynas arba tik keli žiedai žiedyne, ūglių bei šakų deformacijos, iš pažeistų

augalų dalių besisunkiančias balkšvas išskyras. Užkrėsto E. amylovora augalo audiniai būna

drėgni, nėra aiškios ribos tarp sveiko ir pažeisto audinio, mediena įgauna lyg oranžinį

atspalvį, lapai juoduoja, nekrotizuoja, bet nenukrenta.

Intensyviame sode stebėtos šių veislių: Pinova (M9), Jonagold Decosta (M9), Gloster

(P22), Jonagold King (M9), Ligol (P22), Šampion (M9), Pilot (M9), Auksis (P60), Alesia

(P22), Rubin (P22), Aldas (P22) Delicates (M26), Auksis (M9), Lobo (M9), Lodel (P2),

Lodel (M26), Ligol (M9), Alva (M9), Conel Red (M9), Noris (M9), Spartan (M26);

ekologiniame sode - Aldas (B,369), Enterprise (B,369), Topaz (B,369), Rosana (B,369), Vitos

(B,369), Goldstar (B,369), Florina (B,369), Goldrush (B,369), Freedom (B,369), Rubinola

(B,369), Rajka (B,369), Pinova(B,369), Pilot (B,369), Lodel (B,369) obelys.

Darbe taip pat naudojamas regresijos koreliacijos metodas. Nustatysime Erwinia

amylovora rizikos lygmens priklausomybę nuo meteorologinių sąlygų. Įvertinsime tarp

reiškinių egzistuojančius tarpusavio koreliacinius ryšius ir jų sąveikos laipsnį. Koreliacija bus

teigiama, kai vieno požymio (oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, kritulių kiekis, lapų

drėgnio trukmė) reikšmėms didėjant, kito požymio (Erwinia amylovora rizikos lygio

procentas) reikšmės taip pat didėja, o neigiama, kai vieno požymio (oro temperatūra,

santykinė oro drėgmė, kritulių kiekis ar lapų drėgnio trukmė) reikšmėms didėjant, kito

34

požymio (Erwinia amylovora rizikos lygio procentas) reikšmės mažėja. Požymių

priklausomumo stiprumas:

silpnas, kai r nuo 0,3 iki 0,5;

vidutinis, kai r nuo 0,5 iki 0,7;

stiprus , kai r nuo 0,7 iki 0,9.

2.2.1 lentelė. Bakterinės degligės rizikos rodikliai ir PETΣ paaiškinimas

Patogeno pasireiškimo galimybė Labai

maža Maža

Nuo

mažos iki

vidutinės

Vidutinė Didelė

Paskutinius du sezonus

degligės nebuvo PETΣ 0–200 200–220 220–250 250–325 325+

Paskutinius du sezonus

degligė pasireiškė

atskirose vietose PETΣ 0–100 100–200 200–220 220–325 325+

Praeitą sezoną degligė

pasireiškė atskirose

vietose PETΣ 0–100 100–200 200–220 220–300 300+

Degligė aptikta šalia

sodo PETΣ 0–60 60–110 110–160 160–220 220+

Dabar, netoliese aktyvios

degligės žaizdos PETΣ 0 0–60 60–80 80–160 160+

35

3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. buvo įvertinta keturiuose

versliniuose sodininkystės ūkiuose, kuriuose paskutinius du sezonus degligės sode nebuvo, tai

Alytaus, Pasvalio (Aukštikalniai ir Naradava), Panevėžio rajonuose ir Kauno r. obelų sode

fone, kai degligė aptikta šalia sodo.

Duomenys rodo (3.1.1 – 3.4.4 pav.), kad palankiausios sąlygos ligai susidarė gegužės–

rugpjūčio mėnesiais. Atlikus obelų stebėseną pagal prognozavimo modelio rizikos rodmenis,

ligos pasireiškimo požymiai nebuvo aptikti. Tačiau, bakterijos yra latentinėje fazėje ir

ateinančių 2012 m. vegetacijos periodui lieka susikaupęs stiprus bakterinės degligės užkrato

potencialas.


modelį Pasvalio rajone

Pagal degligės rizikos rodiklį PETΣ ir prognozavimo modelio infekcijos rizikos indeksą

(DIV), Pasvalio r. ,,Aukštikalnių sodai“ per 2011 m. vegetacijnos periodą. su didele infekcijos

rizika gegužės mėn užfiksuota 1 diena, kai vidutinė oro temperatūra siekė 14,66°C, lapų

drėgnumas 555 min.; birželio mėn. – 15 dienų, kai vid. oro temperatūra siekė 16,71–23,89°C,

lapų drėgnumas iki 700 min.; liepos mėn. – 28 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 16,7–

22,89°C, lapų drėgnumas iki 1165 min. ir rugpjūčio mėn. – 16 dienų, kai vid. oro temperatūra

siekė 14,21–20,86°C, lapų drėgnumas iki 745 min.

Vidutinė ligos pasireiškimo galimybė, kai E. amylovora infekcijos rizikos indeksas DIV

264–320, truko 11 dienų. Gegužės mėn. tokių dienų užfiksuota 2, kai vid. oro temperatūra

siekė 12,55–16,99°C, lapų drėgnumas iki 680 min.; birželio mėn. – 2 dienos, kai vid. oro

temperatūra siekė 15,74–20,01°C, lapų drėgnumas 0 min.; liepos mėn. – 3 dienos, kai vid. oro

temperatūra siekė 17,94–21,16°C, lapų drėgnumas iki 740 min. ir rugpjūčio mėn. – 4 dienos,

kai vid. oro temperatūra siekė 12,87–20,04°C, lapų drėgnumas iki 1135 min.

Dienų su ligos pasireiškimo galimybe nuo mažos iki vidutinės, kai E. amylovora

infekcijos rizikos indeksas DIV 246 ir 237, buvo rugpjūčio mėn. – 2 dienas., kai vid. oro

temperatūra siekė 14,41–20,42°C, lapų drėgnumas iki 340 min.

Kitomis vegetacijos periodo dienomis internetinės prognozavimo iMETOS®sm sistemos

bakterinės degligės modelis rodė mažą ir labai mažą bakterinės degligės riziką. Pasvalio r.

‚,Aukštikalnių sodai“ bakterinės degligės monitoringas atliktas fone, kai paskutinius du sezonus

degligės sode nebuvo, nuo to priklauso ligos rizikos koeficiento parametrai.

36

didelė bakterinės degligės infekcijos rizikos galimybė

vidutinė infekcijos rizikos galimybė

maža infekcijos rizikos galimybė

Didelė bakterinės degligės rizika užfiksuota gegužės 13 d. (DIV 351), vidutinė rizika buvo 12

ir 14 d., kai DIV siekė 317 ir 285. Maža rizika buvo gegužės 11 ir 15 d. (DIV 218 ir 210 ).


,,Aukštikalnių sodai“, Pasvalio r.

Nuo birželio 1 iki 14 d. ir 30 d. užfiksuota didžiausia bakterinės degligės rizika, kai DIV siekė

nuo 342 iki 400. Vidutinė rizika buvo birželio 15 ir 29 d.



37

Didžiausia bakterinės degligės rizika liepos mėn.,užfiksuota 1-6 d., 8-15 d., 18-31 kai DIV

siekė nuo 348 iki 400. Vidutinė rizika buvo liepos 7 d., 16-17 d. (DIV 320, 292-305).

3.1.3 pav. Bakterinės degligės rizikos rodiklių dinamika 2011 m. liepos mėn. UAB


Didelė bakterinės degligės rizika užfiksuota rugpjūčio 1-10 d. (DIV 358-400), 16-17d. (DIV

338-348) ir rugpjūčio 27-30 d. (DIV 362-400). Vidutinė rizika buvo rugpjūčio 11 d., 18-19 d.

ir 26 d. (DIV 264, 268-321, 289). Maža infekcijos rizika- rugpjūčio 20 d. ir 25 d. (DIV 204 ir

203). Nuo mažos iki vidutinės rizikos- 15 d. ir 31 d. (DIV 246 ir 237).


UAB ,,Aukštikalnių sodai“, Pasvalio r.

38

Pasvalio r. Naradavos sode per 2011 m. vegetacijos periodą didelė bakterinės degligės

rizikos galimybė iš viso buvo 59 dienas. Birželio mėn. užfiksuota 15 dienų, kai vid. oro

temperatūra siekė 14,66–24,46°C, lapų drėgnumas iki 580 min.; liepos mėn. – 30 dienų, kai

vid. oro temperatūra siekė 17,7–25,79°C, lapų drėgnumas iki 795min.; rugpjūčio mėn. – 11

dienų, kai vid. oro temperatūra siekė 14,55–20,64°C, lapų drėgnumas iki 770 min.; rugsėjo

mėn. – 3 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 19,76–22,31°C, lapų drėgnumas 0 min.




temperatūra siekė 15,72–20,28°C, lapų drėgnumas 0 min.; liepos mėn. – 1 diena, kai vid. oro

temperatūra siekė 18,81°C, lapų drėgnumas 220 min.; rugpjūčio mėn. – 5 dienos, kai vid. oro

temperatūra siekė 12,99–24,61°C, lapų drėgnumas iki 920 min.


bakterinės degligės modelis rodė mažą ir labai mažą bakterinės degligės riziką.

Gegužės mėn. didelės bakterinės degligės infekcijos rizikos neužfisuota. Vidutinė rizikos

galimybė (297-313 DIV) buvo gegužės 13 ir 14 d. Maža infekcijos rizikos galimybė

užfiksuota 12 ir 15 d. (218 ir 229 DIV).


,,Naradava“, Pasvalio r.

39

Nuo birželio 1-14 d. ir 30 d. užfiksuota didelė bakterinės degligės rizikos galimybė (DIV 382-

400). Vidutinė rizika buvo birželio 15 ir 29 d. (278 ir 282 DIV).



Visą liepos mėn. iMETOS®sm sistemos bakterinės degligės prognozavimo modelis rodė

didelę bakterinės degligės riziką (DIV 337- 400). Vidutinė rizika užfiksuota liepos 17 d. (DIV

320).



40

Didelė bakterinės degligės rizika užfiksuota rugpjūčio 1-4 d., 6-10 d., 29-30 d. (DIV 342-

400). Vidutinė infekcijos rizika buvo rugpjūčio 5 d., 11 d., 21 d., 28 d., 30 d. (257, 264, 286,

307 DIV). Maža rizika – rugpjūčio 20 d. (DIV 209).


UAB ,,Naradava“, Pasvalio r.


modelį Panevėžio rajone

Panevėžio r. tirtame sode per 2011 m. vegetacijos periodą didelė bakterinės degligės

rizikos galimybė iš viso sudarė 52 dienas. Birželio mėn. užfiksuota 11 dienų, kai vid. oro

temperatūra siekė 15,7–22,91°C, lapų drėgnumas iki 995 min.; liepos mėn. – 27 dienos, kai

vid. oro temperatūra siekė 15,64–25,07°C, lapų drėgnumas iki 1140 min.; rugpjūčio mėn. –

14 dienų, kai vid. oro temperatūra siekė 14,19–21,18°C, lapų drėgnumas iki 805 min.

Vidutinė bakterinės degligės rizikos galimybė iš viso buvo 11 dienų. Birželio mėn. tokių

dienų užfiksuota 2, kai vid. oro temperatūra siekė 19,57–20,32°C, lapų drėgnumas iki 515

min.; liepos mėn. – 4 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 17,96–20,91°C, lapų drėgnumas

iki 590 min.; rugpjūčio mėn. – 5 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 16,09–19,76°C, lapų

drėgnumas iki 635 min.

Nuo mažos iki vidutinės bakterinės degligės rizikos galimybės susiformavo tik

rugpjūčio mėn. – 3 dienas, kai vid. oro temperatūra siekė 12,9–19,76°C, lapų drėgnumas iki

645 min.

Maža bakterinės degligės rizikos galimybės iš viso truko 3 dienas. Gegužės mėn. tokių

dienų užfiksuota 1, kai vid. oro temperatūra siekė 16,33°C, lapų drėgnumas 0 min.; rugpjūčio

mėn. – 2 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 16,06–17,74°C, lapų drėgnumas iki 650 min.

41


bakterinės degligės modelis apskaičiavo labai mažą bakterinės degligės rizikos galimybę.

Didžiausia infekcijos rizika buvo nuo birželio 6 iki 14 d. ir 30 d. (373-400 DIV). Vidutinė

rizika buvo birželio 5 ir 29 d. (DIV 270 ir 305). Mažiausia rizika užfiksuota birželio 15 d.

(245 DIV).


,,Dembavos medelynas“, Panevėžio r.

Liepos mėn. buvo keturios dienos, kurios rodė vidutinę infekcijos riziką, tai 6 ir 7 d. (DIV 270

ir 278), 16 ir 17 d. (DIV 290 ir 307). Visos kitos dienos rodė didžiausią infekcijos riziką (DIV

341-400).


,,Dembavos medelynas“, Panevėžio r.

42

Didelė bakterinės degligės infekcijos rizikos galimybė buvo rugpjūčio 1-4 d., 6-10 d., 16 d.,

27-30 d. (DIV 332- 400). Vidutinė degligės rizika rugpjūčio 5 d., 17-19 d., 26 d. (257-319

DIV). Maža infekcijos rizika užfiksuota rugpjūčio 20-21 d. (DIV 200-216). Nuo mažos iki

vidutinės rizikos buvo 11 d., 15 d. ir 30 d. (DIV 241-249).


UAB ,,Dembavos medelynas“, Panevėžio r.


modelį Alytaus rajone

Alytaus r. stebėtame sode per 2011 m. vegetacijos periodą didelė bakterinės degligės

rizikos galimybė iš viso susidarė 54 dienas. Gegužės mėn. užfiksuota 2 dienos, kai vid. oro

temperatūra siekė 12,86–15,98°C, lapų drėgnumas iki 8 min.; birželio mėn. užfiksuota 13

dienų, kai vid. oro temperatūra siekė 15,09–24,98°C, lapų drėgnumas iki 10 min.; liepos mėn.

– 24 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 14,22–23,43°C, lapų drėgnumas iki 21 min.;

rugpjūčio mėn. – 15 dienų, kai vid. oro temperatūra siekė 15,18–22,31°C, lapų drėgnumas iki

8 min.

Vidutinė bakterinės degligės rizikos galimybė iš viso truko 16 dienų. Gegužės mėn.

tokių dienų užfiksuota 4, kai vid. oro temperatūra siekė 12,43–18,78°C, lapų drėgnumas iki 8

min.; birželio mėn. užfiksuota 2 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 17,27–21,16°C, lapų

drėgnumas 0 min.; liepos mėn. – 3 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 14,35–21,15°C, lapų

drėgnumas iki 20 min.; rugpjūčio mėn. – 7 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 13,71–

20,43°C, lapų drėgnumas iki 5 min.

Maža bakterinės degligės rizikos galimybė iš viso truko 8 dienas. Gegužės mėn. tokių

dienų užfiksuota 3, kai vid. oro temperatūra siekė 10,99–22,07°C, lapų drėgnumas iki 12

43

min.; rugpjūčio mėn. – 5 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 14,64–19,23°C, lapų


Didelė bakterinės degligės infekcijos rizika buvo gegužės 13 ir 23 d. (332 ir 343 DIV).

Vidutinė rizika užfiksuota gegužės 12 d., 14 d., 22 d., 24 d. (DIV 257, 267, 273, 286). Maža

rizika 21 d., 25 d., 31 d. (200, 236, 244 DIV).


UAB ,,Luksnėnų sodai“, Alytaus r.

Nuo birželio 1-12 d. ir 30 d. užfiksuota didelė bakterinės degligės rizika (DIV 374-400).

Vidutinė rizika buvo birželio 13 ir 29 d. (251 ir 256 DIV). Maža rizika (240 DIV) birželio 17

d.



44

Didelė bakterinės degligės rizika (DIV 354- 400) buvo beveik visą liepos mėn.: liepos 1-3 d.,

9-24 d., 27-31 d. Vidutinė (DIV 302, 323-325) infekcijos rizika užfiksuota liepos 4 d., 25-26

d.


,,Luksnėnų sodai“, Alytaus r.

Didelė bakterinės degligės rizika užfiksuota rugpjūčio 1-4 d., 7-10 d., 15-17 d., 27-30 d. (DIV

326-400). Vidutinė infekcijos rizika rugpjūčio 5-6 d., 11 d., 18-19 d., 26 d., 31 d. (251-323

DIV). Maža rizika rugpjūčio 14 d., 20-22 d., 25 d. (DIV 200-240).



45


modelį Kauno rajone

Bakterinės degligės pasireiškimo galimybių tyrimas pagal prognozavimo modelio

rodmenis LAMMC SDI Kauno r. obelų sode buvo atliekamas fone, kai degligė aptikta šalia

sodo. Įvertinus bakterinės degligės modelio rodmenis per 2011 m gegužės–rugpjūčio mėn.,

nustatėme, kad per visą šį laikotarpį su didele bakterinės degligės infekcijos pasireiškimo

rizikos galimybe užfiksuota 86 dienos, kai E. amylovora infekcijos rizikos indeksas DIV siekė

225–400.

Gegužės mėn. dienų su didele infekcijos rizikos galimybe užfiksuota 10, kai vidutinė

oro temperatūra siekė 12,79–21,88°C, lapų drėgnumas iki 720 min.; birželio mėn. – 20 dienų,

kai vid. oro temperatūra siekė 15,16–23,92°C, lapų drėgnumas iki 1180 min.; liepos mėn. –

31 diena, kai vid. oro temperatūra siekė 14,97–24,43°C, lapų drėgnumas iki 1260 min. ir

rugpjūčio mėn. – 25 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 13,41–20,97°C, lapų drėgnumas

iki 1375 min.




temperatūra siekė 14,84–20,09°C, lapų drėgnumas iki 870 min. ir rugpjūčio mėn. – 2 dienos,

kai vid. oro temperatūra siekė 15,03–19,08°C, lapų drėgnumas iki 705 min. (1 pav.).

Dienų su ligos pasireiškimo galimybe nuo mažos iki vidutinės, kai E. amylovora

infekcijos rizikos indeksas DIV 119–156 buvo 11 (1 pav.). Gegužės mėn. tokių dienų

užfiksuota 4, kai vid. oro temperatūra siekė 11,17–19,72°C, lapų drėgnumas iki 870 min.;

birželio mėn. – 3 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 15,04–17,17°C, lapų drėgnumas iki

845 min. ir rugpjūčio mėn. – 4 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 17,25–17,54°C, lapų


46

Bakterinės degligės didelė rizikos galimybė (225-370 DIV) gegužės 10-14 d., 22-25 d., 31 d.

Vidutinė rizikos galimybė (181, 186, 213 DIV) 15, 21, 26 d. Nuo mažos iki vidutinės rizikos

(119, 156 DIV) gegužės 9 d., 16 d., 27 d., 30 d.


Sodininkystės ir Daržininkystės Institutas.

Bakterinės degligės didelė rizikos galimybė (328-400 DIV) birželio 1-18 d., 29-30 d. Vidutinė

rizikos galimybė (173-203 DIV) užfiksuota 19-20 d., 23-26 d., 28 d. Nuo mažos iki vidutinės

rizikos ( 133-141 DIV) birželio 21-22 d., 27 d.



47

Visą liepos mėn. iMETOS®sm sistemos bakterinės degligės prognozavimo modelis rodė

didelę bakterinės degligės infekcijos riziką (DIV 232- 400).

3.4.3 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. liepos mėn.


Didelė bakterinės degligės infekcijos rizika (258-400 DIV) rugpjūčio 1-11 d., 15-31 d.

Vidutinė degligės rizika (168 DIV) užfiksuota 14 d. Nuo mažos iki vidutinės rizikos (120-

124 DIV) birželio 12-13 d.



48

4. Bakterinės degligės prognozavimo modelio efektyvumas Lietuvos sąlygomis pagal

internetinę prognozavimo „iMETOS®sm“ sistemą

Internetinės prognozavimo „iMETOS®sm“ sistemos bakterinės degligės prognozavimo

modelis numato skirtingus ligos pasireiškimo fonus: 1) paskutinius du sezonus degligės nebuvo;

2) paskutinius du sezonus degligė pasireiškė atskirose vietose; 3) praeitą sezoną degligė pasireiškė

atskirose vietose; 4) bakterinė degligė aptikta šalia sodo; 5) netoliese dabar aktyvios degligės

žaizdos.

Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika buvo įvertinta keturiuose Lietuvos

sodininkystės ūkiuose. Duomenys rodo, kad palankiausios sąlygos ligai susidarė gegužės–

rugpjūčio mėnesiais. Tai parodo Erwinia amylovora rizikos lygmens priklausomybė nuo

meteorologinių sąlygų. Ir tarp reiškinių egzistuojantys tarpusavio koreliaciniai ryšiai ir jų

sąveikos laipsnis (4.1-4.4 pav.).

Pagal degligės rizikos rodiklį PETΣ (1 lentelė) ir prognozavimo modelio infekcijos

rizikos indeksą (DIV), visuose stebėtuose ūkiuose per 2011 m. vegetacijos periodą


rizikos indeksas DIV rodė didžiausią patogeno pasireiškimo galimybę.

Stebėtuose obelų soduose, kai paskutinius du sezonus degligės sode nebuvo, nustatyta,

kad didžiausia patogeno pasireiškimo pagal PETΣ galimybė buvo soduose: Alytaus r.- 57

dienas; Pasvalio r. „Aukštikalnių sodai“ buvo 59 dienas; Pasvalio r. „Naradava“ užfiksuota 56

dienas, o Panevėžio r. sode didžiausia patogeno pasireiškimo galimybė užfiksuota 52 dienas.

Kauno r. obelų sode, kai degligė aptikta šalia sodo, didžiausia patogeno pasireiškimo

galimybė užfiksuota 86 dienas.

Regresijos analizės rezultatai leidžia numatyti kaip kinta gegužės mėn infekcijos

rizikos vertė keičiantis lapų drėgmei ir vidutinei oro temperatūrai. Koreliacinės analizės

metodai parodo kokio stiprumo ir kokios krypties priklausomumas egzistuoja tarp dviejų

kintamųjų (DIV ir lapų drėgnumas; DIV ir vidutinė oro temperatūra) yra statistškai

reikšmingas.

49

DIV priklausomumas nuo lapu dregnumo

0

100

200

300

400

0 200 400 600 800 1000

Y= 83.167 • e^-.001X; R2= .703; t= 5.324

Y calc.

Y actual


2011 m. gegužės mėn., SDI.

Determinacijos koeficientas parodo 70%, kad infekcijos rizikos vertė SDI priklauso

nuo lapų drėgnumo. Taip pat nustatytas pilnas neigiamas (kreivinis) eksponentinis 99%

tikimybės lygmenyje koreliacinis priklausomumas. Regresijos koeficientas rodo, kad lapų

drėgnumui padidėjus vienu vienetu, infekcijos rizikos vertė sumažėja 0,004.


temperatūros 2011 m. gegužės mėn., SDI.

Determinacijos koeficientas parodo 17%, kad infekcijos rizikos vertė SDI priklauso

nuo vidutinės oro temperatūros. Taip pat nustatytas silpnas teigiamas (kreivinis) logaritminis

95% tikimybės lygmenyje koreliacinis priklausomumas. Regresijos koeficientas rodo, kad

vidutinei oro temperatūrai padidėjus vienu vienetu, infekcijos rizikos vertė padidėja 9,422.

50


2011 m. gegužės mėn., Pasvalio r. „Naradava“.

Determinacijos koeficientas parodo 60%, kad infekcijos rizikos vertė Pasvalio r.

priklauso nuo lapų drėgnumo. Taip pat nustatytas pilnas teigiamas (kreivinis) eksponentinis

99% tikimybės lygmenyje koreliacinis priklausomumas. Regresijos koeficientas rodo lapų

drėgnumui padidėjus vienu vienetu, infekcijos rizikos vertė padidėja 0,043.


temperatūros 2011 m. gegužės mėn., Pasvalio r. „Naradava“.

Determinacijos koeficientas parodo 29%, kad infekcijos rizikos vertė Pasvalio r.

priklauso nuo vidutinės oro temperatūros. Kompiuteris parinko logaritminį koreliacinį

priklausomumą, bet mums labiau tinka tiesinis koreliacinis priklausomumas. Nustatytas

vidutinis teigiamas tiesinis 99% tikimybės lygmenyje koreliacinis priklausomumas.

Regresijos koeficientas rodo, kad vidutinei oro temperatūrai padidėjus vienu vienetu,

infekcijos rizikos vertė padidėja 11,765.

51

IŠVADOS

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės

institute 2011 metais atlikti tyrimai prognuozuojant bakterinės degligės (Erwinia amylovora

Burr.) pasireiškimo galimybes Lietuvos versliniuose soduose taikant internetinę

„iMETOS®sm‘‘prognozavimo sistemą leidžia suformuoti tokias išvadas:

1. Atlikus obelų stebėseną pagal prognozavimo modelio rizikos rodmenis, bakterinės

degligės pasireiškimo požymiai nebuvo aptikti.

2. Visuose stebėtuose ūkiuose per 2011 m. vegetacijos periodą bakterinės degligės


rizikos indeksas DIV rodė didžiausią E. amylovora pasireiškimo galimybę.

3. Nustatyta, kad didžiausia patogeno pasireiškimo pagal PETΣ galimybė buvo

soduose: Alytaus r.- 57 dienas; Pasvalio r. „Aukštikalnių sodai“ buvo 59 dienas; Pasvalio r.

„Naradava“ užfiksuota 56 dienas, o Panevėžio r. sode didžiausia patogeno pasireiškimo

galimybė užfiksuota 52 dienas.

4. Bakterinei degligei pasireikšti 2011 m. Kauno r. (LAMMC SDI) taip pat buvo

susidariusios labai palankios sąlygos, iMETOS®sm bakterinės degligės prognozavimo

modelis apskaičiavo iš viso 86 dienas, kai bakterinės degligės infekcijos rizikos indeksas rodė

didžiausią patogeno pasireiškimo galimybę.

5. Kaip rodo ligos pasireiškimo prognozavimo 2011 m. duomenys, galime daryti

prielaida, kad 2012 m. vegetacijos periodui lieka susikaupęs stiprus bakterinės degligės

užkrato potencialas.

52

NAUDOTA LITERATŪRA

1. AGRIOS, G. N. 2005. Plantpathology. Academic Press, 922 p. [interaktyvus]. [žiūrėta

2011 m. lapkričio 26 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.google.com/books?id=AUTPXJXU...&hl=lt&source=gbs_similarbooks_s

&cad=1

2. BARANAUSKAITĖ, A. 2004. Vaismedžių bakterinė degligė. Augalininkystė. Mano ūkis,

nr. 1, p. 48.

3. BARANAUSKAITĖ, L.; JOGAITĖ, V.; JANKUVIENĖ, L. 2008. A tree- year study

of fire blight in Lithuania. Žemdirbystė – agriculture,vol. 95, no 3, 19-26 p.

4. CHEN, C.; CHEN, J.; HU, B.; JIANG, Y.; LIU, F. 2007. Potential Distribution of

Alien lnvasive Species and Risk Assessment: a Case Study of Erwinia amylovora in

China. Agricultural Sciences in China, no. 6. [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m.

lapkričio 26 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.sciencedirect.com >.

5. CHEN, X. H.; SCHOLZ, R.; BORRISS, M., JUNGE, H., MÖGEL, G.; KUNZ, S.;

BORRISS, R. 2009. Difficidin and bacilysin produced by plant-associated Bacillus

amyloliquefaciens are efficient in controlling fire blight disease. Journal of

Biotechnology. A Institut für Biologie, Humboldt Universität Berlin, Chausseestrasse

117, D10115 Berlin, Germany, no. 140, 44 p. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m.

lapkričio 26 d.]. prieiga per internetą: < http://www.sciencedirect.com >

6. COOLEY, D. R.; AUTIO, W. R.; CLEMENTS, J. M.; COWGILL, W. P.; SPITKO,

R. 2008. An Annual Fire Blight Management Program for Apples. New Jersey

Agricultural Experiment Station [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 15 d.].

Prieiga per internetą: < www.umass.edu/fruitadvisor/factsheets/F-133.pdf

7. DAPKEVIČIUS, Z.; BRAZAUSKIENĖ, I. 2007. Augalų patologija. Akademija, 493

p.

8. DEWDNEY, M.M.; BIGGS, A.R.; TURECHEK W.W. 2007. A Statistical

Comparison of the Blossom Blight Forecasts of Maryblyt and Cougarblight with

Receiver. Phytopathology. Department of Plant Pathology, Cornell University,

Geneva [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. lapkričio 26 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.sciencedirect.com

9. GOTHAM, E. 2001. Tree Fruit 8 Berry Pathology. New York 14456 Geneva, Cornell

University [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 12 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.nysaes.cornell.edu/pp/extension/tfabp/disindx.shtml

http://www.google.com/books?id=AUTPXJXU...&hl=lt&source=gbs_similarbooks_s&cad=1

http://www.google.com/books?id=AUTPXJXU...&hl=lt&source=gbs_similarbooks_s&cad=1

http://www.sciencedirect.com/


http://www.umass.edu/fruitadvisor/factsheets/F-133.pdf


http://www.nysaes.cornell.edu/pp/extension/tfabp/disindx.shtml

53

10. Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos. 2002. Sudarytojas: Uselis, N.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Babtai, 190 p.

11. Intensyvios obelų ir kriaušių auginimo technologijos. 2005. Sudarytojas: Uselis, N.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Babtai, 209 p.

12. KUFLIK, T.; PERTOT, I.; MOSKOVITCH, R.; ZASSO, R.; PELLEGRINI, E.,

GESSLER, C. 2008. Optimization of Fire blight scouting with a decision support

system based on infection risk. Computers and electronics in agriculture The MIS

Department, Faculty of Social Sciences, The University of Haifa, Mount Carmel,

Haifa 31905, Israel, no. 62, 118–127 p. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 26

d.]. Prieiga per internetą: < http://www.sciencedirect.com >

13. LAPINSKAS, G. 2007. Lietuvoje- bakterinės degligės protrūkis. Žemės ūkio ministerija

[interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 16 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=3355&langparam=Lt&Ti

tle=&From=&To=&Page=1&list=10

14. LONGSTROTH, M. 2009. Fire Blight Symptoms. Horticulture. Michigan State

University of West Virginia [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 12 d.]. Prieiga

per internetą: < http://www.canr.msu.edu/vanburen/fblinks.htm&prev=/search?

15. LONGSTROTH, M. 2009. Managing Fireblight in Southwest Michigan. Horticulture.

Michigan State University [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 12 d.]. Prieiga per

internetą: <

http://www.canr.msu.edu/vanburen/fbpicts.htm&prev=/search%3Fq%3Dfire%2Bblig

ht%26hl%3Dlt%26biw%3D1258%26bih%3D580%26prmd%3Dib&rurl=translate.go

ogle.lt&usg=ALkJrhhe-QSyKlRLFhlcLTaGLnpWLnpi2w

16. LUKOŠEVIČIUS, A. 1994. Kriaušių auginimas. Kaunas, 78 p.

17. RAUDONIS, L.; SURVILIENĖ, E.; VALIUŠKAITĖ, A. 2008. Sodo ir daržo augalų ligų

ir kenkėjų prognozavimo modelių efektyvumo tyrimai. Sodininkystės ir daržininkystės

mokslo tyrimai. Mokslinės ataskaitinės konferencijos medžiaga. Lietuvos Sodininkystės ir

Daržininkystės Institutas. Babtai, nr. 21, 210 p.

18. ROBERTS, R. G.; HALE, C. N.; van der ZWET, T.; MILLER, C. E.; REDLIN, S. C.

1998. The potential for spread of Erwinia amylovora and fire blight via commercial

apple fruit; a critical review and risk assessment. Crop Protection. Tree Fruit Research

Laboratory, USDA-ARS 1104 N. Western Ave., Wenatchee, WA 98801, USA, The

Horticulture and Food Research Institute of New Zealand, vol. 17, no 1, 19-23 p.

[interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 26 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.sciencedirect.com >


http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=3355&langparam=Lt&Title=&From=&To=&Page=1&list=10

http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=3355&langparam=Lt&Title=&From=&To=&Page=1&list=10

http://www.canr.msu.edu/vanburen/fblinks.htm&prev=/search

http://www.canr.msu.edu/vanburen/fbpicts.htm&prev=/search%3Fq%3Dfire%2Bblight%26hl%3Dlt%26biw%3D1258%26bih%3D580%26prmd%3Dib&rurl=translate.google.lt&usg=ALkJrhhe-QSyKlRLFhlcLTaGLnpWLnpi2w




54

19. Obuolių eksportas ir importas į ES šalis. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. spalio 4 d.].

Prieiga per internetą: < http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/2446.html

20. OEPP/EPPO. 1992. Quarantine procedures, Erwinia amylovora – sampling and test

methods.nr. 40, [žiūrėta 2011 m. lapkričio 22 d.]. Prieiga per internetą;

http://www.eppo.org/QUARANTINE/bacteria/Erwinia_amylovora/ERWIAM_ds.pdf

~~HEAD=NNS

21. SMITS, T. H. M.; REZZONICO, F.; KAMBER, T.; BLOM J.; GOESMANN, A.;

FREY, J. E.; DUFFY, B. 2010. Complete genome sequence of the fire blight pathogen

Erwinia amylovora CFBP 1430 and comparison to other Erwinia spp. The American

Phytopathological Society, vol. 23, no. 4. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 26

d.]. Prieiga per internetą: < http://www.sciencedirect.com

22. SMITH, T. J. 1993. A Predictive model for forecasting fire blight of pear and apple in

Washinton State. Acta Horticulturae, vol. 338, 153-160 p. [interaktyvus]. [žiūrėta

2011 m. gruodžio 27 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.actahort.org/books/338/338_21.htm

23. SOBICZEWSKI, P. 1984. Study on fire blight forecasting. Acta Horticulturae, vol.

151, 91-96 p. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 27 d.]. Prieiga per internetą: <


24. STANSBURY, C; McKIRDY S.; POWER G. 2000. Fire blight. Exotic threat to

Western Australia. HortguardTM Initiative AGWEST [interaktyvus]. [žiūrėta 2012 m.

vasario 14 d.]. Prieiga per internetą: <

www.agric.wa.gov.au/content/pw/ph/.../fs04700.pdf

25. STEINER, P. W. 1990. Predicting apple blossom infections by Erwinia amylovora

using the MARYBLYT model. Acta Horticulturae, no. 273, 139-148 p.

26. STEINER, P.W. 2000. Managing Fire Blight in Apples. College of Agriculture and

Natural Resources. University of Maryland, College Park [interaktyvus]. [žiūrėta

2011 m. spalio 4 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.sciencedirect.com >.

27. ŠALUCKAITĖ, A. 2008. Augalų karantinas. Akademija, 95 p.

28. THOMSON, S. V. 2000. Epidemiology of fire blight. Fire Blight: The Disease and Its

Causative Agent, Erwinia amylovora. Vanneste, J. L., ed. CABI Publishing,

Wallingford, UK, 9–36 p.

29. VALIUŠKAITĖ, A. 2008. Bakterinės degligės valdymo filosofija. Mano ūkis, nr. 8, p. 49.

30. VALIUŠKAITĖ, A. 2009. Bakterinės degligės židinių stebėsena Lietuvos versliniuose

soduose ir medelynuose ir ligos rizikos veiksnių analizė. Sodininkystės ir daržininkystės

plėtra. 2008-2009 m. galutinė ataskaita. Babtai, 26 p.

http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/2446.html

http://translate.googleusercontent.com/translate_c?hl=lt&prev=/search%3Fq%3Derwinia%2Bamylovora%26hl%3Dlt%26client%3Dfirefox-a%26rls%3Dorg.mozilla:lt:official%26biw%3D1280%26bih%3D889%26prmd%3Dimvns&rurl=translate.google.lt&sl=en&u=http://www.eppo.org/QUARANTINE/bacteria/Erwinia_amylovora/ERWIAM_ds.pdf&usg=ALkJrhjvRl_6MXqNTDBx8YvP3FRb_vouRg

http://translate.googleusercontent.com/translate_c?hl=lt&prev=/search%3Fq%3Derwinia%2Bamylovora%26hl%3Dlt%26client%3Dfirefox-a%26rls%3Dorg.mozilla:lt:official%26biw%3D1280%26bih%3D889%26prmd%3Dimvns&rurl=translate.google.lt&sl=en&u=http://www.eppo.org/QUARANTINE/bacteria/Erwinia_amylovora/ERWIAM_ds.pdf&usg=ALkJrhjvRl_6MXqNTDBx8YvP3FRb_vouRg





55

31. VALIUŠKAITĖ, A. 2011. Bakterinės degligės prognozavimas. Augalininkystė. Mano

ūkis, nr. 2, p. 48.

32. van der ZWET, T. 2002. Present worldwide distribution of fire blight. Acta

Horticulturae, no. 590, 33-34 p. [interaktyvus]. [žiūrėta 2012 m. vasario 14 d.].

Prieiga per internetą:<http://www.actahort.org/books/590/590_1.htm

33. VENSKUTONIS, V. 1999. Sodininkytė. Enciklopedija. Vilnius, 219 p.

34. Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita. 2002. Sudarytojai: Šurkus, J.,

Gaurilčinkienė, I. Lietuvos žemdirbystės institutas, 345 p.

35. Prieiga per internetą:<

http://www.balticseeds.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=34:sklav

aisiniai-sodo-augalai&catid=21&Itemid=49#6.1

ina liorančaitė bakterinĖs degligĖs (erwinia …

Documents