history of literature

Download History of literature

Post on 08-Mar-2016

214 views

Category:

Documents

2 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Describes first few periods of the history of literature (ancient, renaissance and medieval literature) in Lithuanian.

TRANSCRIPT

  • 1

    vilgnis i ariau Literatros istorija

    I dalis

    2012 m. gegus mn. 3d.

    Literatra ne tik apibdina realyb, taiau ir t prie

    jos prideda. Ji pagerina inias ir sugebjimus, kuri

    mums reikia ir kuriuos gyjame kasdien. Ji sudrkina

    dykumas, kuriomis tapo ms gyvenimas.

    C.S. Lewis

  • 1

    Turinys

    Antikos literatra............................2 psl.

    Vidurami literatra......................5 psl.

    Renesanso literatra......................8 psl.

    Mieli skaitytojai,

    io mnesio urnalus paskyrme pasaulio literatros istori-

    jai apvelgti. Js rankose pirmasis i keturi, trumpai pasa-

    kojantis apie Antikos, Vidurami ir Renesanso literatr,

    garsiausius autorius ir krinius, j indl literatros raid.

    Tikims, jog jus sudomins i tema ir nesigailsite perskait

    trumpai ir domiai pateiktus faktus, kurie pads jums susi-

    daryti bendr literatros raidos vaizd ir, jei nepaskatins j-

    s domtis toliau, tai gal bent iek tiek pads literatros ar

    istorijos pamokose.

    Nuoirdiai Js urnalo

    vilgnis i ariau

    redaktor

    1

  • 1

    Antikos literatra

  • 1

    Homeras pirma-sis Europos poetas, Iliados ir Odisjos - svarbi senovs grai-k mitologijos altini auto-rius. XVIII a. suabejota poem vieningumu ir net poeto egzistavi-

    mu, taiau XX a. pab. tyrintojai sitikino, jog abi poemos sukurtos ir uraytos to paties autoriaus Joki ini apie jo gyvenim nei-liko.

    Aischilas vienas y-miausi grai-k tragedij autori. Trylika kart laimjo tragik varybas. Su-kr apie devyniasde-imt dramos krini, taiau iliko tik septy-nios dramos

    (Prikaltasis Promet-jas, Vyno aukotojai ir kt.).

    Antikos literatra senovs graik ir romn literatra, kur-ta VIII a. Pr. m. e.V a.

    Antikos literatrai bdingi harmonijos ir tobulumo idealai, protvi ir diev apdainavimas, dmesys kno ir daik-t estetikai. Didel tak Antikos literatrai dar mitologija: greta moni veikia dievai ir deivs, atsakingi u visas gy-venimo sritis. ios epochos raytojai ir poetai suformavo pa-grindinius epikos, lyrikos ir dramos anrus.

    3

  • 1

    Ovidijus vienas i trij kanonini romn poet, susipains su graik ir romn literatra, akylai stebjs gyvenim, krs grakius eilraius, to-dl anksti igarsjs. Ovi-dijaus poezija turjo mil-inik tak Europos dai-lei ir literatrai.

    Sofoklis ymiausias graik tragikas, sukrs apie 120 tragedij (iliko 7). Nuo maens buvo moko-mas muzikos ir poezijos, o jo dramaturgo karjera prasidjo pergale prie Aishil dramaturg varybose Mediaga ir siuetai tragedijoms imti i mit, taiau veikjai nebe dievai, o mons. Teatruose Sofoklis ved kelet nau-jovi: pirmasis pakviet vaidinti treij aktori, pilnai i-vyst dialog, padidino chor.

    Ezopas graik filosofas, pasakios anro pradininkas, su-krs alegorik pasakojimo form Ezopin kalb.

    Vergilijus ymiausias rom-n raytojas, ras ltai, apgal-vodamas kiekvien eilut ir paliks tik 3 krinius, i kuri svarbiausias yra herojinis epas

    Eneida, kurioje autorius pranaavo bsi-m Romos didyb. Vis gyve-nim jis domjosi grai-k filosof teorijomis ir svajo-jo atsidti filosofijai.

    4

  • 1

    Vidurami literatra

  • 1

    Vidurami literatros raid ypa veik krikionyb,

    antikos (daugiausia romn) kultrinis palikimas ir

    liaudies krybos palikimas (kelt, german mitologi-

    ja). Vidurami menui, literatrai bdingi simboliai, pa-

    saulis buvo aikinamas alegorijomis. Stebuklai, burtai,

    mistika, ragan ar net gyvn teismai, vairs ritualai ,

    simboliai visa tai vidurami pasaulvaizdio enklai.

    Rykiausias Vidurami literatroje religinis atspal-

    vis. J veik, formavo Biblijos siuetai ir personaai.

    Dauguma autori galutinai usidar teologijos klausi-

    muose, atitrko nuo gyvenimo, nesidomjo gamta ir ap-

    linkine tikrove. Tolimesnis gamtos ir antikins kultros

    studijavimas merdjo. Susikr itisa banytin literat-

    ra: ventj gyvenimo apraymai, himnai, giesms,

    "regjimai", arba kelions pomirtin karalyst, religi-

    niai vaidinimai ir kt. Joje daugiausia buvo vaizduojami

    ventieji, dl tikjimo kenia asketai, atsiskyrliai. Ba-

    nytin literatra skiepijo liaudiai paklusnum, susitai-

    kym su esama padtimi, nuolankum, vilt po mirties

    sulaukti geresnio gyvenimo.

    6

  • 1

    Vertingiausi io laikotarpio liaudies krybos paminklai

    herojins poemos, apdainuojanios karygi didvyrikum

    bei drs. Herojinis epas krsi susiformavusio feodalizmo

    laikotarpiu, todl jame atsispindjo liaudies paproiai ir

    buitis, feodalins visuomens ir krikionikosios pasaul-

    iros bruoai: itikimyb valdovui, dvaro gyvenimo pa-

    proiai, krikioni kovos su musulmonais ir kt. Dauguma

    herojini poem susikr XIIXIII a. ymiausios j

    prancz Rolando giesm", vokiei Nibelung

    giesm". I j isivyst ir kita Vidurami literatros a-

    kariterin literatra romanai, apraantys fantastikus ri-

    teri nuotykius, j meil irdies damai". Svarbi viet rite-

    rinje literatroje um lyrika, kurios autoriai Pranczijoje

    buvo vadinami trubadrais, o Vokietijoje minezingeriais.

    Apdainuodama emikus idealus, daug dmesio skirdama

    meilei, ji griov asketizmo idjas, skatino domjimsi mo-

    gumi, jo gausm ir pergyvenim pasauliu. Vienas ymiau-

    si riterins literatros kriniTristanas ir Izolda".

    Sustiprjus miestams, auga miesteln literatra. Joje dau-

    giausia vaizduojama kasdienin miesteln buitis, irykja

    satyros pradai. Pajuoka daugiausia nukreipta prie feodalus

    ir dvasininkus. Svarbiausias miesteln literatros kri-

    nysLaps romanas", kuriame buvo paiepiami vairs

    vidurami gyvenimo trkumai.

    7

  • 1

    Renesanso literatra

  • 1

    Renesanso pasaulira ga-vo humanizmo vard. Hu-manistins pasauliros centre mogaus didingu-mas, vidinio pasaulio turtin-

    gumas, iorinis grois. Viena svarbiausi humanizmo id-j - mogus priklauso ne nuo auktesns valios, o pats yra savo likimo eimininkas, todl humanist idealas bu-vo protinga, veikli, tvirta as-

    menyb, prieinga viduram-i asketikajam idealui. Humanistai gyn mogaus asmenybs savarankikum, jausm laisv, kovojo su luominmis tradicijomis bei prietarais.

    Daug vietos io laikotarpio li-teratroje skirta mogaus san-tykiams su gamta pavaizduoti.

    Renesanso literatra glaudiai siejosi su liaudies kryba. Ra-ytojai plaiai panaudojo folk-lor. Renesanso literatra rea-listikai vaizdavo tikrov ir siek teisingai ir visapusikai pavaizduoti mog, mindami ir teigiamus, ir neigiamus j bruous. Humanizmo literat-ros herojus gili jausm ir stiprios dvasios asmenyb, i-siskirianti i aplinkos. i epo-cha dav pradi daugeliui naujj laik literatros an-r: dramai, novelei, romanui.

    Renesansas - XVXVI a. visuomeninio gyvenimo pasikeiti-m laikotarpis, mokslo, meno ir literatros suklestjimo epo-cha. Renesanso judjimas nukreiptas prie vidurami tamsu-m, mogaus asmenybs, sitikinim varym.

    Renesanso epochoje buvo labai domimasi antikine kultra: ty-rinta antikini autori kryb, perrayta nemaai senovs ra-ytoj rankrai. Nemaa krini sukurta, panaudojant anti-kins mitologijos ir istorijos mediag. Renesanso raytojams buvo artimas antikos mene vaizduoja-mas tobulas mogaus grois, laisvs ir meils idjos.

    9

  • 1

    Viljamas ekspyras angl raytojas, poetas ir dramatur-gas. Ilikusios 38 pjess, 154 sonetai, 2 eiliuoti epai ir kele-tas eilrai. Jis iki iol yra dramaturgas, pagal kurio pjeses pastatoma daugiausia spektakli. ekspyro kryba pasiymi gyvenimo meile, filosofiniu susimstymu, sudtingais cha-rakteriais, didele dramine tampa. Pirmuoju krybos deimt-meiu ekspyras ra daugiausia dramines kronikas(Henrikas VI,Riardas III) ir komedijas (Vasarvidio nakties sapnas, Dvyliktoji naktis). Po 1600 m. ekspyro kryboje atsispindjo humanizmo ideal kriz, tragikas gy-venimo suvokimas. Tuo laikotarpiu sukurti ymiausi auto-riaus kriniai (Hamletas, Otelas).

    Franeskas Petrarka ymiau-sias Renesanso poetas, tyrinjs senovs rankraius, pakreips ital poezij nuo mistikumo ir abstraktumo. Jo kryboje pirm kart meils lyrika m tarnauti emikos aistros iauktinimui, todl padjo stiprinti humanisti-n pasaulir. Petrarkos su-kurtas individualistinis stilius ta-

    po lyrins poezijos kanonu. Gar-siausi kriniai: Afrika, Mano Italija.

    Diovanis Bokaas ital poetas, humanis-tas. Kur laik artimai draugavo su Petrar-

    ka.1358 m. Svarbiau-

    sias darbas Dekamero-nas, kur ra net deimt met. Dekamerone su-dera klasikin ir roman-tin tendencijos. is k-rinys padar tak dau-geliui vlesni krj visoje Europoje.

    10

  • 1

    Dant Aligjeris Florencijos poetas.

    Jo ymiausias kri-nys Dievikoji ko-medija yra laikomas geriausiu Europos

    Viduram-

    i literatriniu kri-niu. Jame pasakoja-

    ma apie Dants ke-lion per pragar ir skaistykl roj pas mylimj Beatri.

    Migelis de Servantesas ispan raytojas. Kare su turkais neteko kairiosios rankos. Plaukdamas atgal tvyn, pa-kliuvo jros plik rankas ir 5 metus ibuvo nelaisv-je Alyre. Raytojas sukr poetini ir dramini krini, roma-n Galatja, noveli rinkin Pamokomosios nove-ls, satyrin poem Kelion Parnos. Labiausiai j i-garsino romanas Don Kichotas i La Mano.

    Fransua Rabl prancz raytojas, an-tikins literatros bei kalb inovas, me-

    dicinos daktaras. ymiausias jo kri-nys fantastinis romanas Gargantiua ir Pantagriuelis. Tai pasakojimas apie milino Gargan-tiua ir jo snaus Pantagriuelio gy-venim, darbus, kalbas. Tai ne vien groins literatros krinys, bet ir teiss, filosofijos, medicinos trakta-tas. ia randame ini i botanikos, senovs istorijos, mitologijos. Jame daug vairiausi anr: mito, pasa-kios, humoristinio pamokslo, dis-puto.

    11

  • 1

    1. Vardas