History of literature

Download History of literature

Post on 08-Mar-2016

214 views

Category:

Documents

2 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Describes first few periods of the history of literature (ancient, renaissance and medieval literature) in Lithuanian.

TRANSCRIPT

<ul><li><p>1 </p><p>vilgnis i ariau Literatros istorija </p><p>I dalis </p><p>2012 m. gegus mn. 3d. </p><p>Literatra ne tik apibdina realyb, taiau ir t prie </p><p>jos prideda. Ji pagerina inias ir sugebjimus, kuri </p><p>mums reikia ir kuriuos gyjame kasdien. Ji sudrkina </p><p>dykumas, kuriomis tapo ms gyvenimas. </p><p>C.S. Lewis </p></li><li><p>1 </p><p>Turinys </p><p>Antikos literatra............................2 psl. </p><p>Vidurami literatra......................5 psl. </p><p>Renesanso literatra......................8 psl. </p><p>Mieli skaitytojai, </p><p>io mnesio urnalus paskyrme pasaulio literatros istori-</p><p>jai apvelgti. Js rankose pirmasis i keturi, trumpai pasa-</p><p>kojantis apie Antikos, Vidurami ir Renesanso literatr, </p><p>garsiausius autorius ir krinius, j indl literatros raid. </p><p>Tikims, jog jus sudomins i tema ir nesigailsite perskait </p><p>trumpai ir domiai pateiktus faktus, kurie pads jums susi-</p><p>daryti bendr literatros raidos vaizd ir, jei nepaskatins j-</p><p>s domtis toliau, tai gal bent iek tiek pads literatros ar </p><p>istorijos pamokose. </p><p>Nuoirdiai Js urnalo </p><p>vilgnis i ariau </p><p>redaktor </p><p>1 </p></li><li><p>1 </p><p>Antikos literatra </p></li><li><p>1 </p><p>Homeras pirma-sis Europos poetas, Iliados ir Odisjos - svarbi senovs grai-k mitologijos altini auto-rius. XVIII a. suabejota poem vieningumu ir net poeto egzistavi-</p><p>mu, taiau XX a. pab. tyrintojai sitikino, jog abi poemos sukurtos ir uraytos to paties autoriaus Joki ini apie jo gyvenim nei-liko. </p><p>Aischilas vienas y-miausi grai-k tragedij autori. Trylika kart laimjo tragik varybas. Su-kr apie devyniasde-imt dramos krini, taiau iliko tik septy-nios dramos </p><p>(Prikaltasis Promet-jas, Vyno aukotojai ir kt.). </p><p>Antikos literatra senovs graik ir romn literatra, kur-ta VIII a. Pr. m. e.V a. </p><p>Antikos literatrai bdingi harmonijos ir tobulumo idealai, protvi ir diev apdainavimas, dmesys kno ir daik-t estetikai. Didel tak Antikos literatrai dar mitologija: greta moni veikia dievai ir deivs, atsakingi u visas gy-venimo sritis. ios epochos raytojai ir poetai suformavo pa-grindinius epikos, lyrikos ir dramos anrus. </p><p>3 </p></li><li><p>1 </p><p>Ovidijus vienas i trij kanonini romn poet, susipains su graik ir romn literatra, akylai stebjs gyvenim, krs grakius eilraius, to-dl anksti igarsjs. Ovi-dijaus poezija turjo mil-inik tak Europos dai-lei ir literatrai. </p><p>Sofoklis ymiausias graik tragikas, sukrs apie 120 tragedij (iliko 7). Nuo maens buvo moko-mas muzikos ir poezijos, o jo dramaturgo karjera prasidjo pergale prie Aishil dramaturg varybose Mediaga ir siuetai tragedijoms imti i mit, taiau veikjai nebe dievai, o mons. Teatruose Sofoklis ved kelet nau-jovi: pirmasis pakviet vaidinti treij aktori, pilnai i-vyst dialog, padidino chor. </p><p>Ezopas graik filosofas, pasakios anro pradininkas, su-krs alegorik pasakojimo form Ezopin kalb. </p><p>Vergilijus ymiausias rom-n raytojas, ras ltai, apgal-vodamas kiekvien eilut ir paliks tik 3 krinius, i kuri svarbiausias yra herojinis epas </p><p>Eneida, kurioje autorius pranaavo bsi-m Romos didyb. Vis gyve-nim jis domjosi grai-k filosof teorijomis ir svajo-jo atsidti filosofijai. </p><p>4 </p></li><li><p>1 </p><p>Vidurami literatra </p></li><li><p>1 </p><p>Vidurami literatros raid ypa veik krikionyb, </p><p>antikos (daugiausia romn) kultrinis palikimas ir </p><p>liaudies krybos palikimas (kelt, german mitologi-</p><p>ja). Vidurami menui, literatrai bdingi simboliai, pa-</p><p>saulis buvo aikinamas alegorijomis. Stebuklai, burtai, </p><p>mistika, ragan ar net gyvn teismai, vairs ritualai , </p><p>simboliai visa tai vidurami pasaulvaizdio enklai. </p><p>Rykiausias Vidurami literatroje religinis atspal-</p><p>vis. J veik, formavo Biblijos siuetai ir personaai. </p><p>Dauguma autori galutinai usidar teologijos klausi-</p><p>muose, atitrko nuo gyvenimo, nesidomjo gamta ir ap-</p><p>linkine tikrove. Tolimesnis gamtos ir antikins kultros </p><p>studijavimas merdjo. Susikr itisa banytin literat-</p><p>ra: ventj gyvenimo apraymai, himnai, giesms, </p><p>"regjimai", arba kelions pomirtin karalyst, religi-</p><p>niai vaidinimai ir kt. Joje daugiausia buvo vaizduojami </p><p>ventieji, dl tikjimo kenia asketai, atsiskyrliai. Ba-</p><p>nytin literatra skiepijo liaudiai paklusnum, susitai-</p><p>kym su esama padtimi, nuolankum, vilt po mirties </p><p>sulaukti geresnio gyvenimo. </p><p>6 </p></li><li><p>1 </p><p>Vertingiausi io laikotarpio liaudies krybos paminklai </p><p>herojins poemos, apdainuojanios karygi didvyrikum </p><p>bei drs. Herojinis epas krsi susiformavusio feodalizmo </p><p>laikotarpiu, todl jame atsispindjo liaudies paproiai ir </p><p>buitis, feodalins visuomens ir krikionikosios pasaul-</p><p>iros bruoai: itikimyb valdovui, dvaro gyvenimo pa-</p><p>proiai, krikioni kovos su musulmonais ir kt. Dauguma </p><p>herojini poem susikr XIIXIII a. ymiausios j </p><p>prancz Rolando giesm", vokiei Nibelung </p><p>giesm". I j isivyst ir kita Vidurami literatros a-</p><p>kariterin literatra romanai, apraantys fantastikus ri-</p><p>teri nuotykius, j meil irdies damai". Svarbi viet rite-</p><p>rinje literatroje um lyrika, kurios autoriai Pranczijoje </p><p>buvo vadinami trubadrais, o Vokietijoje minezingeriais. </p><p>Apdainuodama emikus idealus, daug dmesio skirdama </p><p>meilei, ji griov asketizmo idjas, skatino domjimsi mo-</p><p>gumi, jo gausm ir pergyvenim pasauliu. Vienas ymiau-</p><p>si riterins literatros kriniTristanas ir Izolda". </p><p>Sustiprjus miestams, auga miesteln literatra. Joje dau-</p><p>giausia vaizduojama kasdienin miesteln buitis, irykja </p><p>satyros pradai. Pajuoka daugiausia nukreipta prie feodalus </p><p>ir dvasininkus. Svarbiausias miesteln literatros kri-</p><p>nysLaps romanas", kuriame buvo paiepiami vairs </p><p>vidurami gyvenimo trkumai. </p><p>7 </p></li><li><p>1 </p><p>Renesanso literatra </p></li><li><p>1 </p><p>Renesanso pasaulira ga-vo humanizmo vard. Hu-manistins pasauliros centre mogaus didingu-mas, vidinio pasaulio turtin-</p><p>gumas, iorinis grois. Viena svarbiausi humanizmo id-j - mogus priklauso ne nuo auktesns valios, o pats yra savo likimo eimininkas, todl humanist idealas bu-vo protinga, veikli, tvirta as-</p><p>menyb, prieinga viduram-i asketikajam idealui. Humanistai gyn mogaus asmenybs savarankikum, jausm laisv, kovojo su luominmis tradicijomis bei prietarais. </p><p>Daug vietos io laikotarpio li-teratroje skirta mogaus san-tykiams su gamta pavaizduoti. </p><p>Renesanso literatra glaudiai siejosi su liaudies kryba. Ra-ytojai plaiai panaudojo folk-lor. Renesanso literatra rea-listikai vaizdavo tikrov ir siek teisingai ir visapusikai pavaizduoti mog, mindami ir teigiamus, ir neigiamus j bruous. Humanizmo literat-ros herojus gili jausm ir stiprios dvasios asmenyb, i-siskirianti i aplinkos. i epo-cha dav pradi daugeliui naujj laik literatros an-r: dramai, novelei, romanui. </p><p>Renesansas - XVXVI a. visuomeninio gyvenimo pasikeiti-m laikotarpis, mokslo, meno ir literatros suklestjimo epo-cha. Renesanso judjimas nukreiptas prie vidurami tamsu-m, mogaus asmenybs, sitikinim varym. </p><p>Renesanso epochoje buvo labai domimasi antikine kultra: ty-rinta antikini autori kryb, perrayta nemaai senovs ra-ytoj rankrai. Nemaa krini sukurta, panaudojant anti-kins mitologijos ir istorijos mediag. Renesanso raytojams buvo artimas antikos mene vaizduoja-mas tobulas mogaus grois, laisvs ir meils idjos. </p><p>9 </p></li><li><p>1 </p><p>Viljamas ekspyras angl raytojas, poetas ir dramatur-gas. Ilikusios 38 pjess, 154 sonetai, 2 eiliuoti epai ir kele-tas eilrai. Jis iki iol yra dramaturgas, pagal kurio pjeses pastatoma daugiausia spektakli. ekspyro kryba pasiymi gyvenimo meile, filosofiniu susimstymu, sudtingais cha-rakteriais, didele dramine tampa. Pirmuoju krybos deimt-meiu ekspyras ra daugiausia dramines kronikas(Henrikas VI,Riardas III) ir komedijas (Vasarvidio nakties sapnas, Dvyliktoji naktis). Po 1600 m. ekspyro kryboje atsispindjo humanizmo ideal kriz, tragikas gy-venimo suvokimas. Tuo laikotarpiu sukurti ymiausi auto-riaus kriniai (Hamletas, Otelas). </p><p>Franeskas Petrarka ymiau-sias Renesanso poetas, tyrinjs senovs rankraius, pakreips ital poezij nuo mistikumo ir abstraktumo. Jo kryboje pirm kart meils lyrika m tarnauti emikos aistros iauktinimui, todl padjo stiprinti humanisti-n pasaulir. Petrarkos su-kurtas individualistinis stilius ta-</p><p>po lyrins poezijos kanonu. Gar-siausi kriniai: Afrika, Mano Italija. </p><p>Diovanis Bokaas ital poetas, humanis-tas. Kur laik artimai draugavo su Petrar-</p><p>ka.1358 m. Svarbiau-</p><p>sias darbas Dekamero-nas, kur ra net deimt met. Dekamerone su-dera klasikin ir roman-tin tendencijos. is k-rinys padar tak dau-geliui vlesni krj visoje Europoje. </p><p>10 </p></li><li><p>1 </p><p>Dant Aligjeris Florencijos poetas. </p><p>Jo ymiausias kri-nys Dievikoji ko-medija yra laikomas geriausiu Europos </p><p>Viduram-</p><p>i literatriniu kri-niu. Jame pasakoja-</p><p>ma apie Dants ke-lion per pragar ir skaistykl roj pas mylimj Beatri. </p><p>Migelis de Servantesas ispan raytojas. Kare su turkais neteko kairiosios rankos. Plaukdamas atgal tvyn, pa-kliuvo jros plik rankas ir 5 metus ibuvo nelaisv-je Alyre. Raytojas sukr poetini ir dramini krini, roma-n Galatja, noveli rinkin Pamokomosios nove-ls, satyrin poem Kelion Parnos. Labiausiai j i-garsino romanas Don Kichotas i La Mano. </p><p>Fransua Rabl prancz raytojas, an-tikins literatros bei kalb inovas, me-</p><p>dicinos daktaras. ymiausias jo kri-nys fantastinis romanas Gargantiua ir Pantagriuelis. Tai pasakojimas apie milino Gargan-tiua ir jo snaus Pantagriuelio gy-venim, darbus, kalbas. Tai ne vien groins literatros krinys, bet ir teiss, filosofijos, medicinos trakta-tas. ia randame ini i botanikos, senovs istorijos, mitologijos. Jame daug vairiausi anr: mito, pasa-kios, humoristinio pamokslo, dis-puto. </p><p>11 </p></li><li><p>1 </p><p>1. Vardas Anne Hathaway dabar daugumai siejasi su populiaria </p><p>JAV aktore, taiau tok pat vard turjo ir vieno garsaus Re-nesnso raytojo mona. Kas tas raytojas? </p><p>2. Utopija reikia idealios, negyvendinamos santvarkos pro-jekt. Koks brit humanistas ir politikas savo veikale pirm-kart paminjo od? </p><p>3. Prometjui pavogus ugn, Dzeusas i molio nulipd pirmj moter kaip dal bausms monijai. Ivertus jos vardas rei-kia graioji bda. Kuo vardu buvo ta moteris? </p><p>4. Kaip vadinama Vidurami mokslo ir filosofijos kryptis Va-kar Europoje ir Bizantijoje, kur remiamasi tik krikioni-kosiomis tiesomis? </p><p>5. Dants Dievikoji komedija sudaryta i 100 dali: po 33 Pragare, Skaistykloje ir Rojuje (i viso 99). Kaip vadinama imtoji? </p><p>6. Daugum savo diev ir didvyri romnai pasiskolino i graik ir juos pervadino. Kok vard romnai dav Herak-liui? </p><p>7. Servanteso romane Don Kichotas" vaizduojamos herojs vardas ironizuojant vartojamas kaip odio mylimoji sino-nimas. Kuo vardu buvo toji Don Kichoto irdies dama? </p><p>Kryiaodis </p><p>12 </p></li><li><p>1 </p><p>Kitame numeryje... </p><p> Klasicizmo, Apvietos ir Romantizmo </p><p>charakteristika </p><p> interviu su literatrologe </p><p> A. Rimgaudiene </p><p> kryiaodis </p><p>Prajusios savaits kryiaodio atsakymus galite rasti adresu </p><p>www.zvilgsnis_is_arciau.lt. Ten skelbiami ir nugaltojai, kiekvien sa-</p><p>vait apdovanovami knygomis ir urnalo prenumerata. </p></li></ul>