42016 m. liepos 19 d. Nr. 54

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Jie gynë Lietuvos laisvæVarënos kraðto kariai Nepriklausomybës kovose

1 pëst. pulko kulkosvaidininkø stovykla Druckûnuose. 1923 m. birþelis

Merkinës parapijos tarybosrekomenduotas Julius Binge-lis ið Purpliø pulke tarnautipradëjo 1919 m. sausio 3 d., oJuozas Sakalauskas ið Ilginin-kø á pulkà priimtas sausio 7 d.

1919 m. sausio 3 d. á pulkàástojo Vincas Prasevièius ið Pil-vingiø, sausio 6 d. – Juozas Ur-banavièius ið Kapiniðkiø, sau-sio 8 d. – Krisius Navickas iðMardasavo ir Juozas Marcevi-èius ið Varënos valsè. Graba-naukos (?). Pasak 1 pëst. pul-ko kapelmeisterio Juozo Gu-davièiaus, muzikantø koman-dos mokinys V. Prasevièius1920 m. geguþës 30 d. pabëgo(LCVA f. 513, ap. 1, b. 48).

Á pulkà 1919 m. sausio 6 d.priimtas Kleofas Vaièiulis, ku-rá, „kad jis yra tikras lietuvis“,sausio 5 d. rekomendavo Ne-dzingës parapijos komitetas.Merkinës valsèiaus vedëjastaip pat sausio 5 d. rekomen-davo Jurà Galkauskà ið Netie-sø, kuris sausio 15 d. priimtas ápulko ûkio kuopà.

Juozas Daugirdas ið Slabod-kos á 7 kuopà priimtas 1919 m.sausio 31 d. su Daugø parapi-jos tarybos 1918 m. gruodþio29 d. rekomendacija.

Merkinës valsè. komitetas1919 m. kovo 18 d. paliudijo,kad Tamoðius Jakavonis, Alpo-nas Milius ir Vincas Jezerskis„eina á Olità (Alytø. – Aut.past.) ástoti savanoriais á Lie-tuvos kariuomenæ.“ Tas patskomitetas kovo 21 d. paliudi-jo, kad Juozas Penkevièius, Mi-ko, ið Salovartës kaimo „einaLietuvos kariuomenën savonoru tarnauti.“ J. Penkevièius,vedæs vyras, á 1 pëst. pulkà ásto-jo tà paèià dienà; buvo pabë-gæs, bet gráþo ir tarnavo 2 kul-kosvaidþiø kuopoje. V. Jezers-kis ið Maksimoniø 1919 m. rug-sëjo 21 d. þuvo ties Murlite(Murliðkëmis Zarasø r.); palai-dotas Zarasuose.

Merkinës valsè. komitetas1919 m. kovo 28 d. iðraðë liu-dijimus, kad Domininkas Ra-manauskas ið Marcinkoniø pa-rapijos Zervynø kaimo ir Ani-cetas Likauskas, Juozo, ið Va-rënos parap. Mergeþerio kai-mo „nori ástoti á Lietuvos ka-riuomenæ Alytuje.“ A. Likaus-kas tarnauti 1 pëst. pulke pra-dëjo kovo 29 d. (vyriðkis pami-nëtas dar dviejuose dokumen-tuose: viename, kad kilæs ið

Mergeþerio, kitame – kad iðMargioniø kaimo). Pulko ka-riø 1922 m. spalio 31 d. sàraðeminimas dar vienas mergeþe-riðkis – Petras Linauskas, tar-navæs nuo 1919 m. kovo 26 d.

1919 m. balandþio 8 d. Mer-kinës valsè. komitetas iðraðëliudijimà, kad Merkinës mies-telio gyventojas AleksandrasJezerskas nori stoti savanoriuá Lietuvos kariuomenæ. „Je-zerskas yra vyras doras ir atsa-kantis.“ Á 1 pëst. pulkà Jezers-kas nuvyko tà paèià dienà.

A. Jezerskas gimæs 1893 m.kovo 4 d. Vaièiðkës viensëdyje.1914 m. rugsëjo mën. buvo pa-imtas á rusø kariuomenæ. Jojebaigë felèeriø mokyklà. Dël sil-pnos sveikatos 1917 m. pabai-goje ið kariuomenës paleistas.Ið 1 pëst. Gedimino pulko 1921m. rugpjûèio 15 d. perkeltas á1 atskiràjá lazaretà. Uþ narsàlenkø fronte apdovanotas Vy-èio Kryþiumi. Ið tarnybos pa-leistas 1921 m. rudená sanita-rijos vyresniojo puskarininkiolaipsniu. Kaip savanoris buvogavæs þemës netoli Merkinëskryþkelës. Vëliau gyveno Kau-ne. Miræs apie 1962 metus.

Laikinasis Varënos parapi-jos komitetas 1919 m. balan-dþio 26 d. apie Chaimà Olke-nická paraðë, kad „yra jis mies-to Varënos (t. y. Varënos I. –Aut. past.) gyventojas, tuo irliudijame.“ Pasiraðë komitetopirmininkas D. Poðkus (rusið-kai) ir sekretorius J. Kaziulio-nis. Ch. Olkenickis balandþio27 d. priimtas á 1 pëst. pulkà;namo paleistas 1920 m. birþe-lio 23 d. (LCVA f. 930, ap. 7,b. 453).

Nedzingës valsèiaus komite-tas 1919 m. balandþio 28 d. ið-raðë liudijimus, kad VaclasDaugirdas ið Slabodkos ir Vik-toras Stankevièius ið Dobrovo-lës nori „pastupic laisvanoriuLietuvos kariuomenën.“ Á 1pulko 3 kuopà abu jaunuoliaipaskirti geguþës 5 d. Eilinis V.Stankevièius pasiþymëjo mûðy-je su lenkais 1920 m. spalio 3d. prie Merkio upës „á deðinænuo Varënos miestelio.“ SuJurgiu Balioniu pasiøsti apsau-goti kuopos sparnà, uþduotáávykdë, ir kuopa galëjo atsi-traukti á antràjà pozicijà(LCVA f. 513, ap. 1, b. 16).

Merkinës valsèiaus komite-tas 1919 m. balandþio 29 d. pa-

raðë raðtà, kad Jonas Valentu-kevièius, Edvardas Karsokas,Juozas Liuolia, Simas Gaidysir Petras Nadzeika „eina visi 5á Alytø ástoti savanoriais á Lie-tuvos kariuomenæ, visi yra gy-ventojai s.[odþiaus] Marcinko-niø.“ E. Karsokas ir J. Valen-tukevièius balandþio 30 d. pa-skirti á 1 pulko baltarusiø þval-gø komandà, kiti á 8 kuopà. E.Karsokas paskui gavo jaunesn.puskarininkio laipsná; S. Gai-dys, pradëjæs tarnybà balan-dþio 30 d., buvo grandinis; tàpaèià dienà á pulkà ástojo ir P.Nadzeika. Pulko 3 kulkosvai-dþiø kuopoje nuo 1919 m. ge-guþës 1 d. tarnavæs J. Liuoliarugsëjo 22 d. buvo sunkiai su-þeistas ir rugsëjo 25 d. mirëKaune; ten ir palaidotas(LCVA f. 513, ap. 1, b. 34).

Á pulko 2 kulkosvaidþiø kuo-pà (komandà) „kaipo specia-listas kulkosvaidþiø“ 1919 m.geguþës 1 d. priimtas Valenti-nas Oðkutis ið dabartinës Se-nosios Varënos. Jis, kaip kul-kosvaidþio virðininkas, geguþës20 d. pasiþymëjo mûðyje su bol-ðevikais prie Antanavo palivar-ko (14 km nuo Kavarsko). Pa-gal kuopos virðininko koman-dà iðstatë kulkosvaidá ir atiden-gë ugná á mûsø gurguolæ ata-kavusià prieðo kavalerijà. Prie-ðo eilës iðsisklaidë, ir gurguolëtvarkingai atsitraukë. Kità die-nà V. Oðkutis pasiþymëjo mû-ðyje ties Utenos apskr. Kaniû-kø kaimu (LCVA f. 930, ap. 7,b. 287). Karys apdovanotas Vy-èio Kryþiumi.

V. Oðkutis gimæs 1898 m. ge-guþës 16 d. Jo koviniai nuopel-nai apraðyti þurnalo „Karys“1936 m. Nr. 37 P. Vaitiekaus(Vinco Uþdavinio) straipsnyje„Vyras, kurio në kulkos neim-davo“. Pasak straipsnio, V. Oð-kutis netgi tarnavæs Rusijos ka-riuomenëje ir per I pasaul. ka-rà pabuvæs vokieèiø nelaisvëje(?). Tarnybà 1 pëst. pulke bai-gæs 3 kulkosvaidþiø kuopoje1921 m. gruodþio 4 d. jaunes-niojo puskarininkio laipsniu.Vëliau bandæs tarnauti vieðo-joje milicijoje ir pasienio poli-cijoje, bet dël girtavimo ið jø ið-varytas. Gyvenæs Varënoje I,Kaune ir Muravoje prie Kau-no. Nuolat turëjæs reikalø suteisësauga, 1938 m. uþdarytasá Kauno sunkiøjø darbø kalë-jimà. Nuo 1939 m. gyveno Va-rënoje I, po II pasaul. karo –

stribas. Skerdþiavo. Mirë 1964m. balandþio 5 d. PalaidotasSenosios Varënos kapinëse.

Pulko 7 kuopos eiliniai Ze-nonas Mikluðis ið Kamorûnø irBernardas Bingelis ið Purpliø1919 m. geguþës 21 d. pasiþy-mëjo mûðyje su rusø bolðevi-kais Ukmergës apskrityje: pir-masis – ties Kurkliø valsè. Di-dþiuoju kaimu, antrasis – prieKurkliø dvaro (dabar Anykð-èiø r.). Abu apdovanoti VyèioKryþiais.

Zenonas Mikluðis, gimæs1900 m. geguþës 16 d., 1919 m.balandþio 24 d. ástojo savano-riu á 1 pulko 2 kuopà, nors vë-liau tarnavo 7 kuopoje. Daly-vavo mûðiuose su bolðevikaisir bermontininkais, o paskui irsu lenkais. Tarnybà baigë 1924m. balandþio 23 d. to patiespulko ûkio kuopoje vyresn.puskarininkio laipsniu. Þurna-las „Karys“ 1939 m. Nr. 32 at-sargos puskarininkiui paskyrëstraipsná „Paëmë prieðo pa-trankà“. Z. Mikluðis 1924-1927m. tarnavo pasienio policijoje,1927 m. Martinavos dvare ga-vo 14 ha þemës. 1932 m. kovomën. ástojo á Ðauliø sàjungà.Hitlerininkø persekiotas dëlkairiøjø paþiûrø ir þmonos gi-minystës su broliais komunis-tais Boliumi ir Tomu Tamule-vièiais, o po II pasaul. karo ke-lis kartus buvo suimtas bolðe-vikø. Mirë 1971 m. vasario 15d. Palaidotas Babriðkëse.

Bernardas Bingelis, gimæs1898 m., savanoriu á 1 pëst. pul-ko 7 kuopà ástojo 1919 m. ba-landþio 23 d. Pasak þurnalo„Karys“ 1936 m. Nr. 17, B. Bin-

gelis dar ko-vësi su bolðe-vikais ties Pa-berþe, Zara-sais ir Kalkû-nais, su ber-montininkais1920 m. tiesÐiauliais irRadviliðkiu,vëliau su len-kais ties Va-rëna, Babrið-këmis, Eiðið-këmis, No-èia. Paskuigyveno Mer-kinës valsè.Mardasavo irNaujaplentësk a i m u o s e .Taèiau þiniøapie buvusiokario gyveni-mà trûksta.

Vyèio Kry-þiaus kavalie-rius AntanasKerðys iðKurðiø pasi-þymëjo 1919 m. rugpjûèio 25d. mûðyje su bolðevikais tiesAsavytø kaimu Zarasø rajone.Á kariuomenæ paðauktas 1919m., buvo 1 pëst. pulko 9 kuo-pos kareivis. Tarnavo þvalgøkomandoje. Paskui pasiþymë-jo mûðyje su bermontininkaisties Radviliðkiu. Vëliau, bent1938 m., gyveno Ukmergësapskr. Þemaitkiemio valsèiuje.Buvusio kario tolimesnis liki-mas neþinomas.

1 pëst. pulke tarnavo du kai-mynai ið Druckûnø kaimo –

Mikas Krasnauskas ir KazysPipas. Abu gimæ tais paèiais1894 metais, abu savanoriai,abu tos paèios kuopos þvalgaiir Vyèio Kryþiaus kavalieriai.

Mikas Krasnauskas á pulko5 kuopà ástojo 1919 m. balan-dþio 21 d. dalyvavo mûðiuosesu bolðevikais ir bermontinin-kais. Pasiþymëjo mûðyje su bol-ðevikais 1919 m. rugpjûèio 24d. ties Deguèiø kaimu netoliZarasø; kuopos þvalgai pirmie-ji áþengë á Zarasø miestà, o pas-kui á Kalkûnus (Kalkûnai – vë-liau Gryva Latvijoje netoliDaugpilio). Kario narsà pa-imant prieðo kulkosvaidá savoatsiminimuose apraðæs gene-rolas Stasys Raðtikis. Tik karysbuvo sunkai suþeistas ir tapokaro invalidu. Tarnybà jis bai-gë 1920 m. birþelio 20 d. pulko1 kuopoje. Savanoris 1925 m.Martinavos dvare gavo 6 ha þe-mës. Dirbo Perlojos girininki-jos eiguliu, vertësi ir dailidësamatu. Taèiau 1946 m. birþe-lio 13 d. NKVD já suëmë kaippartizanø ryðininkà, o Ypatin-gasis pasitarimas 1947 m. lap-krièio 1 d. nuteisë 7 metams la-gerio. Iðveþtas á Peèiorlagà Ko-mijoje, vëliau perkeltas á Ma-riinskà Kemerovo srityje. Ið la-gerio paleistas 1953 m. gegu-þës 15 d., taèiau be teisës gráþtiá Lietuvà. Sibire praradæs ko-jà, mirë 1965 m. lapkrièio 3 d.Palaidotas Mariinske. Po mir-ties reabilituotas.

Tæsinys. Pradþia Nr. 49, 50, 53

Vytautas ValentinasÈESNULIS

Valentinas Oðkutis Kauno sunkiøjø darbø kalëjimeAleksandras Jezerskas

Mikas Krasnauskas

2016 m. liepos 19 d. Nr. 545

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Saulëtà vasaros dienà, per patá augalø kupëjimà, á Mar-cinkoniø kaimo kapinaites atgulë mûsø Petrukas – Pu-voèiø kaimo etnografinio ansamblio muzikantas.

Gimë Petras Kaðëta 1934 metø birþelio 12 dienà Kaðëtøkaime. Tame paèiame kaime uþaugo, gyveno, vedë gretimoMardasavo kaimo mergaitæ vardu Stasë. Èia uþaugino sûnø.

Ilgà laikà Petras darbavosi Puvoèiø girininkijoje. Nuoðir-dþiø bei sàþiningu darbu prisidëjo prie mûsø kraðto giriø puo-selëjimo.

Marcinkoniø kraðte Petras garsëjo kaip auksarankis ir la-bai iðradingas meistras. Jam nebuvo jokio neámanomo dar-bo. Ypaè jeigu tekdavo kà nors labai kruopðèiai suvirinti arnetgi surasti koká netradiciná sprendimo bûdà. Jis ilgai irkruopðèiai braiþydavo tik jam suprantamus brëþinius, o tiktada imdavosi darbo. Sau reikiamus ûkio padargus jis remon-tuodavo ar netgi pasigamindavo pats. Jo tvarkingoje sodybo-je kiekvienas daiktas turëjo savo vietà. Jis pirmasis Dzûkijosnacionaliniame parke parodë, kaip ið berþo toðies pasigamin-ti degutà.

Petras buvo puikus þvejys, daþniau gráþtantis be þuvies, nesmaþiukes paleisdavo. Nuoðirdus gamtos mylëtojas. Ið miðkojis pareidavo neðinas ne grybais ir uogomis, o kokia nors ádo-miai susiraièiusia ðaka ar ðaknimi, briedþio ar stirnino ragu...

Nei vienas susibûrimas gimtajame ar gretimuose kaimuoseneapseidavo be Petruko muzikø. Nesvarbu vestuvës, krikðty-nos, jubiliejai, vardinës ar jaunimo vakarojimai. Jis grojo ar-monika ir sugebëdavo vienu metu muðti bûgnà, barðkinti lëkð-telëmis ar pûsti ðvilpynæ. Pats muzikantas buvo sumeistravæsvisa savo muðamøjø instrumentø komplektà. Kad lengviaubûtø vykti á koncertus visas jo „kombainas“ (taip vadino savo„instrajus“ pats muzikantas) turëjo ratukus. Turëjo du tokiuskomplektus – koncertiná ir naminá. Vienas buvo skirtas grotinamuose, o kitas „iðeiginis“. Vykstant koncertuoti á Dainøðventes ar net á uþsiená retai savo instrumentà patikëdavo man,tikindamas, kad tai jo rûpestis.

Kai po eisenø ir koncertø ávairiuose Lietuvos miestuose,kaimeliuose ar sveèiose ðalyse jau, regis, iðsekdavo jëgos, Pet-rukas iðsitraukdavo savo armonikà ir ðûkteldavo: polka – „Ðo-vë perkûnas bûzon...“. Visa nuovargá lyg ranka nuimdavo irneiðlaikæ polkos garsø Puvoèiø kaimo etnografinio ansam-blio lakðtingalëlës viena kità griebdavo uþ parankës ir imda-vo trepsëti polkos ritmu.

Gretimo Puvoèiø kaimo giedorëlës mylëjo savo muzikantàir uþ muzikas, ir uþ puikø humoro jausmà, gebëjimà rasti tin-kamà paguodos ar uþuojautos þodá. Jis buvo ðviesus þmogus,mëgæs skaityti ir dalintis savo þiniomis ar diskutuoti. Niekadaniekuo nesiskøsdavo, tikindamas: – „man liuoson Lietuvongyvenc gera“.

Kai skambindavo pasveikinti vardiniø proga – sveikindavosavo sukurtomis eilëmis ar pagrodavo armonika.

Uþsukusá sveèià Petras su Staselë visada sodindavo prie staloir kuo tik turëdavo, tuo vaiðindavo. Jo þmona Staselë buvopuiki ðeimininkë ir jos kamaroje netrûko gamtos ir darþo gë-rybiø. O Petrukas visada pagrodavo koká naujà kûriná, iðgirs-tà per radijà ar televizoriø. Jis buvo savamokslis, ágimtà klau-sà turintis muzikantas.

Petrà prisiminsime kaip kuklø, santûrø, jaukø ir nuoðirdø,nepaprastai kantrø mûsø muzikantà. Jo ákvepianèiai groja-mas kûrinys „Ant melsvo Nemuno bangø“ dar ilgai skambësmûsø atmintyje.

Petras Kaðëta birþelio 21 d. palaidotas Marcinkoniø kaimokapinaitëse ðalia savo þmonos Stasës.

Ilsëkis Amþinybëje, mûsø Petruk. Tebûnie lengva Tau gim-toji smiltelë.

Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius ir liûdime kartu.

Puvoèiø etnografinio ansamblio dainininkësir Ona DROBELIENË

Amþinybën palydëjusPetrà Kaðëtà

ið Kaðëtø kaimo

Þygeivius lydëjo Valkinin-kø bendruomenës pirminin-kë Danutë Blaþulionienë.

Eidami vaizdingais Gelu-þos upës krantais projektodalyviai su palydove susitikoprie koplytsulpio kelyje þu-vusioms aukoms, kuris pa-statytas ðalia kelio Vilnius -Druskininkai, avaringiausiaivietai paþymëti. Èia pat – irpaminklas karo aukoms, su-ðaudytiems Valkininkø mies-telio gyventojams. Toliaumiestelio pakraðèiu patrau-këme link vietovës, kuriojenuo 1635 metø pradëjo savogyvenimà ir iki pat karo sto-vëjo Valkininkø pranciðkonøvyrø vienuolynas, priklausæsVilniaus konventui. Ðiandienðio pastato vaizdà, iðdëstymàpristato bendruomenës ini-ciatyva pastatytas maketas,dar iðlikæ pamatai ir uþdary-ta rûsiø anga, seniûnijostvarkoma sala su grioviu.

Valstybës dienos proga –paþintis su Valkininkø istorijaTiltø kaimo bendruomenë pradëjo ágyvendinti Trakø rajono savivaldybës remiamà projektà „Kilk

nuo sofos ir judëk“, o minëdami Valstybës dienà iðsiruoðë á þygá „Mano kraðtas“, kurio metu nuþy-giavo apie 18 km ir aplankë istorines Valkininkø apylinkës vietas

Buvusio vienuolyno teritori-joje stovi 1998 metais pasta-tytas áspûdingas kryþius, ið-droþtas meistro Juozo Jakð-to, primenantis tuos laikus,kai ðioje vietoje buvo vienuo-lynas.

Kiek toliau prieiname vie-tovæ, kurioje Geluþa áteka áMerká, o èia pat ásikûræs irPaklëðtarës kaimas. Perëjæper tiltà atsiduriame Santa-kos miðke ir þygiuojame pa-þintiniu turistiniu taku „Þo-dis girios draugui“. Miðkas -rekreacinio pobûdþio puðy-nas su senais medþiais. PrieMerkio praretinti ir prakirs-ti krûmai, pro juos atsiveriaupës vingiai su vaizdingais,nuplautais smëlio krantais.D. Blaþulionienë veda toliauir prieiname nuostabø regi-ná – dviejø upiø - Ðalèios irMerkio - santakà. Aplanko-me vietinës reikðmës archi-tektûros paminklà – Uþuper-

kasio kaimà. O akmenimisgrástoje aikðtëje dunkso Val-kininkø Ðvè. Mergelës Ma-rijos Apsilankymo baþnyèia.Valkininkai – vienas ryðkiau-siø lietuviø liaudies medinësarchitektûros urbanistikoskompleksø. Miestelio planasyra archajiðkas, reliktinis,autentiðkas. Vaikðèiodamimediniø trobø apsuptosaikðtës akmeniniu grindiniugalëjome ásivaizduoti, jog at-sidûrëme XVI amþiuje, neskaip tik tada aikðtë, mieste-lis ir pradëjo formuotis. Is-toriniuose ðaltiniuose Valki-ninkø vietovë þinoma nuoXIV a.: 1418 m. paminëtasValkininkø dvaras ir mieste-lis, 1503 m. – valsèius, 1516m. - miestas, o 1571 m. jamsuteiktos Magdeburgo tei-sës. 1795 m. LDK þemiø da-lis kartu su Valkininkais ati-teko carinës Rusijos imperi-jai ir iðliko jos valdþioje iki

1918 m. Tuo metu Valkinin-kø miestelis priklausë Vil-niaus gubernijai, Trakø ap-skrièiai, tuo tarpu tarpuka-riu (1920–1939 m.) Valkinin-kai buvo sudëtinë Lenkijosvalstybës dalis.

Didelæ átakà miesteliui tu-rëjo þydai su savo amatødirbtuvëmis, sinagogomis,aludëmis, parduotuvëmis,vaistine, skerdykla ir gyvena-maisiais namais. Þydai turë-jo ir savo kapines, kurios pri-þiûrimos ir saugomos iki da-bar. Kaip ir daugelá vietoviø,taip ir Valkininkus, palietëantrasis pasaulinis karas,sunaikinæs miestelá, pakeitæsgyventojø likimus. Kelionëspabaigoje bendruomenëspirmininkë nuvedë á dar vie-nà kultûros paveldo objektà- Karalienës Bonos piliavie-tæ. Prasibrovæ pro miðkingàteritorijà priëjome pilies var-tø liekanas, kurios iðlikusiosiki ðiø dienø. Èia bendruo-menës pirmininkë papasa-kojo dar vienà Valkininkøkaraliðkojo medþioklës dva-ro istorijà.

Paþintá su Valkininkø apy-linkëmis baigëme ten, nuokur ir pradëjome, prie ávaþia-vimo á miestelá – liûto skulp-tûros su uþraðu -VALKININKAI. Didingasmiestelio simbolis, visiemspakeleiviams primena didþiàmiestelio istorijà – apie su-teiktas Magdeburgo teises,1792 m. Lenkijos karaliaus irLietuvos didþiojo kunigaikð-èio Augusto PoniatovskioValkininkams suteiktà herbàir dabartiná herbà, patvirtin-tà 1993 m. kovo 30 d. Prezi-dento dekretu.

Vaiva NETECKIENËProjekto vadovëPrie buvusio pranciðkonø vienuolyno maketo

Iðanalizavusi Lietuvos is-torijos ðaltinius, pastebëjau,kad visais laikais Lietuvojeþmonës stengësi kurti savogerovæ patys. Steigë ávairiasdraugijas, bendruomenes,rûpinosi auganèios kartosateitimi. Tokios veiklos pa-vyzdþiu istoriniais ir dabar-tiniais laikais buvo ir yraMarcinkoniø miestelis. 1906metø laikraðtyje ,,Ðaltinis“Marcinkoniø kaimo gyven-tojas Petras Kieras (1871-1918), vienydamas bendruo-menës narius, kreipiasi áMarcinkoniø gyventojus: ,,...stokime visi petys á petá ir kiekgalëdami darbuokimës Tëvy-nës gerovei. Suvienykim pa-jëgas, norus ir rûpesèius, pla-tinkime ávairias draugijas,kaip antai ûkio kuopas, stei-kime paðalpas talentamsðelpti...“ 1905 m. ,,Vilniaus

Marcinkoniðkiai kuria savo gerovæ patysPastaruoju metu vis daþniau girdime nusiskundimø, kad Lietuvos kaimai tuðtëja, gyventojø ma-

þëja, o senyvo amþiaus þmoniø daugëja, bet ar mes, Lietuvos pilieèiai, padarëme viskà, kad gyveni-mas Lietuvoje butø ádomesnis, patrauklesnis ir prasmingesnis

Þiniose“ jis raðo: ,,Susivieny-kim ir praþys brangi mûsø Të-vynë Lietuva ir vël skambësmalonios mûsø sesuèiø dai-nos...“ Norëdamas átrauktikuo daugiau gyventojø á ak-tyvià veiklà P. Kieras 1907m.laikraðtyje „Ðaltinis“ skelbiapraneðimà: ,,29 balandþiomûsø miestelyje bus lietuvið-kas teatras. Bus vaidinamosdvi komedijos – „Amerikapirtyje“ ir „Neatmezgamasmazgas“. Noras gyventi pra-smingai skatino tuometiniolaikotarpio Marcinkoniø gy-ventojus tobulëti ávairiapu-siðkai – skaityti knygas, vai-dinti spektakliuose, giedotibaþnytiniame chore, kartuvakaroti. Þvelgiant á praei-tá, galima teigti, kad tuome-tinë Marcinkoniø gyventojøðvietëjiðka veikla atsispindiir dabartinëje Marcinkoniø

gyventojø veikloje. Gerbda-mi savo protëvius marcinko-niðkiai iki mûsø dienø iðsau-gojo savo regiono tautináturtà – liaudies dainas, pa-tarles, legendas, liaudies ðo-kius, spektaklius, gamtinápaveldà, humorà. Kas tieþmonës, kurie per amþiussugebëjo iðsaugoti protëviøbei tëvø tautiná palikimà irkurti savo miestelio gerovæpatys? Atsakymas akivaiz-dus – pilieèiai, kurie neabe-jingi Lietuvos bei Marcinko-niø miestelio ateièiai. Tai ak-tyvûs, smalsûs ir kûrybingisavo kraðto patriotai: Mar-cinkoniø seniûnijos seniû-nas Vilius Petraðka, tautiniobei gamtinio paveldo saugo-tojai Vytautas Paulaitis, Ei-mutis Gudelevièius, OnutëGrigaitë, Eugenijus Drobe-lis, Rimutë Aviþinienë, Jo-

nas Bajoriûnas, Juzë ir Sta-nislovas Èesnulevièiai, Biru-të Jazukevièienë, Ana Kro-keviè, Rûta Sakalienë , Min-daugas Lapelë, Lina Èer-niauskienë, Marcinkoniøpagrindinës mokyklos ko-lektyvas bei visi Marcinko-niø miestelio gyventojai, ku-riems rûpi ateinanti kartabei miestelio gerovë. Mar-cinkonys – tai neiðsenkanèioentuziazmo, kûrybos beiðviesuoliø kraðtas, kurisdþiugina savo gamta ir tra-dicijomis ne tik ðeimininkus,bet ir atvykstanèius ið visopasaulio sveèius. Toks rezul-tatas – vieningos bendruo-menës, kurianèios savo ge-rovæ, dëka.

Svetlana MAKARÈIUKmarcinkoniðkio P. Kiero

provaikaitë