42021 m. kovo 2 d. Nr. 17

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Þmonës KGB pinklëse*Liet. KGB 2 valdybos virð.pavaduotojas papulkininkis S.Jankûnas 1985 m. geguþës 31d. KGB Varënos r. sk. virði-ninkui majorui S. Matuko-niui. Vilniuje geguþës 16-26 d.kaip turistë ið JAV buvo ið Èi-kagos atvykusi Ana Vaidilaus-kienë ir susitiko su Varënojegyvenanèia Marijona Marke-liûniene. Per patikrinimàmuitinëje pas Vaidilauskienæaptikti 5 auksiniai þiedai ir 3poros auksiniø auskarø. Pa-sak P. Kuro 1985 m. rugpjû-èio 21 d. S. Jankûnui adresuo-tos paþymos, M. Markeliûnie-në dirba Kapsuko tarprajoni-nës apsëklinimo ámonës Va-rënos filialo zootechnike. Jipaaiðkino, kad su A. Vaidi-lauskiene nëra giminës ir josnepaþinojo, sustiko pirmà-kart. Susitikimà numatë josvyro Albino Markeliûno tëvobrolis, Èikagoje gyvenantisAntanas Krutulys, kuris iðAlytaus r. Bakðiø k. 1942 m.vokieèiø buvo iðveþtas dar-bams á Vokietijà ir pateko áJAV. Kompromituojanèiosmedþiagos apie M. Markeliû-nienæ ir jos vyrà nëra, apie A.Krutulá nieko neþinoma.

S. Jankûnas S. Matukoniui1985 m. geguþës 31 d.: Vilniu-je geguþës 10-20 d. buvo tu-ristas, JAV pilietis MykolasBucelevièius, gyvenæs „Lietu-vos“ vieðbutyje. PatikëtinioMOP þiniomis, geguþës 14 d.já aplankë merkiniðkiai Anta-nas Konstantinavièius ir Joa-na Konstantinavièienë beiVladislava Krukonienë. Kapi-tonas I. Zinkevièius ið Varë-nos papildæs, jog pagal já trysaukðèiau iðvardintieji geguþës14 d. tikrai susitikæ „Lietuvo-je“ su M. Bucelevièium, Flo-ridoje gyvenanèiu banko tar-nautoju, ir jo broliu RièarduBucelevièium ið San Francis-ko, skalbyklos vedëju. Jø të-vai, ieðkodami darbo, iðvykodar burþuaziniais laikais.Konstantinavièienei ir Kruko-nienei uþsienieèiai yra jøpusseserës vaikai (jødviejømotina ir uþsienieèiø senelë– motinos motina – buvo tik-ros seserys). Kompromituo-janèios medþiagos apie juosneturi. S. Jankûnas S. Matu-koniui 1985 m. birþelio 13 d.vël paraðë, kad geguþës 9-20d. „Lietuvos“ vieðbutyje gyve-næ JAV turistai Bucell Mièelir Buceleviè Frensis. PagalMOP informacijà su jais ge-guþës 16 d. susitiko JuozasBatulevièius. Þinias vël papil-dë I. Zinkevièius: J. Batulevi-èius geguþës 16 d. susitiko supusbrolio vaikais Mykolu Bu-celecvièium ir Rièardu Buce-levièium. Jie á Lietuvà atvykoantrà kartà. J. Batulevièius iramerikieèiai apsikeitë ne-brangiomis dovanomis. Kom-promituojanèios medþiagosapie J. Batulevièiø neturi.

S. Jankûnas 1985 m. birþe-lio 13 d. S. Matukoniui. Vil-niuje geguþës 18-28 d. buvouþsienio turistas Juozas Kari-butas. Ið patikimo asmensMOP suþinota, kad geguþës22 d. jis susitiko su MaryteKaðëtaite. J. Kaributas –emigrantø reakcinës spaudosbendradarbis. Ið I. Zinkevi-

èiaus 1985 m. lapkrièio 20 d.paþymos paaiðkëja, kad M.Kaðëtaitë yra Onos Kaman-dulytës-Vilkancienës ið Nera-vø k. sesers duktë, Merkinësvid. mokyklos-internato 9 kl.mokinë. Jai „Vneðposyltor-go“ krautuvëje Vilniuje J. Ka-ributas nupirko prekiø uþ 300JAV doleriø. Marytës tëtis Al-fonsas yra Þilinø kolûkiotraktorininkas, motina Mary-të, gyvenanti Varënoje, dukartus teista uþ piktybiná ven-gimà mokëti vaikø iðlaikymui.Pinigus ið JAV per J. Karibu-tà perdavë Marytë LiudvisiaKilmonienë, Merkinës t. û.profkomiteto pirmininkës O.Vilkancienës tëvo sesuo.

S. Jankûno 1985 m. liepos10 d. praneðimas S. Matuko-niui – ðá kartà apie J. Griga-ravièienës ryðius. Vilniujekaip turistë ið JAV 1985 m. ba-landþio 14-24 d. lankësi Juli-ja Grigaravièienë, 1935 m. gi-musio Algio Grigo motina.Bûdama Vilniuje, uþsienietësusitiko su Meile Kukuðkie-ne, Varënos vid. m-los Nr. 1mokytoja. S. Jankûnas praðëþiniø apie M. Kukuðkienæ irJ. Grigaravièienæ su A. Gri-gu. Ið Varënos rugpjûèio 19 d.atsakë P. Kuras. J. Grigaravi-èienë balandþio 15 d. Vilniu-je susitiko su M. Kukuðkiene,TSKP nare, gyv. Varënoje.Kompromituojanèios me-dþiagos apie jà nëra. J. Gri-garavièienë yra M. Kukuðkie-nës tëvo brolio þmona, iðvy-kusi á JAV vokieèiø laikais; josvyras miræs. Algis Grigas jau4 kartus vaþinëjæs á Lietuvà,buvo turistø grupës vadovas,uþ kà neva gavæs 15 tûkst. do-leriø. Jis Vilniuje tris kartussusitiko su Kukuðkiene ir pa-þástamais: Sakalausku, Ðepe-èiu, Petroniu, Noreika, Amb-razaityte, Rekaðiumi ir kt. A.Grigas ruoðiasi vël atvykti irdainuoti operos teatre. J. Gri-garavièienë balandþio 20 d.aplankë Pamusius, susitiko suKukuðkienës broliu JonuGrigaravièium, „Dainavos“kolûkio sandëlininku, ir Ku-kuðkienës seserimi EmilijaJuozapaitiene, Vilniuje gyve-nanèia pensininke, bei Kukð-kienës kitos sesers vaikais irkitais giminëmis. A. Grigasapie atvykimà M. Kukuðkie-nei praneða telefonu.

*Agentûrinis praneðimas:ðaltinis Eduardas 1985 m.rugpjûèio 1 d. susitiko su Pat-riotu ir kà iðgirdæs papasako-jo KGB Druskininkø operá-galiotiniui majorui P. Janke-liûnui. Liepos mën. kaip tu-ristai ið JAV Lietuvoje vaþinë-jo 6-iø þmoniø Ezepikø ðei-myna: Juozas Ezepikas, 64 m.pensininkas; jo þmona MeriEzepik, 44 m. prancûzë, tele-fonistë; Petras Ezepikas, 60m. statybininkas; ? Ezepik, 48m. privaèioje firmoje dirban-tis apdailininkas; StenslerEzepik, 45-50 m. medicinossesuo; Ona Ezepik, 87 m.pensininkë. Ðaltinis su RimaZuikevièiene liepos 20 d. va-þinëjo á Vilniø ir aplankë uþ-sienieèius. Ðie pasakojo, kad

buvo nuvaþiavæ á Merkinæ, da-lyvavo giminaièiø ið Maksi-moniø krikðtynose. Ona Eze-pik kilusi ið Þiogeliø k. Ið Lie-tuvos ji iðvaþiavo 1930 m. Vi-si kiti atvykëliai gimæ uþsieny-je. Toliau paþymoje pasakoja-ma apie Ezepikø (Jezepèikø)susitikimus su giminëmis Vil-niuje ir Druskininkuose.Agentûriná praneðimà papil-dæs I. Zinkevièiaus.

*S. Matukoniui á Varënà1985 m. spalio 4 d. paraðë Liet.KGB 5 tarnybos 2 skyriaus vir-ðininkas Ðiaudinis. KGB Ka-liningrado srities valdybos 5skyrius tiria Leonà Paslavièiø,kuris birþelio mën. Vilniuje su-sitiko su turistais ið JAV – se-serimi Marija Juozapaitiene irjos vyru Jonu Juozapaièiu. Uþ-sienieèiai be leidimo Nedzin-gëje aplankë objekto broláBroniø Paslavièiø. Juos tennuveþë Paslavièiø pusbrolis J.Kniubas ið Kibyðiø. Praðomaiðtirti Broniø Paslavièiø, jo po-litines paþiûras, ryðius ir kt., arjis su broliu neuþsiima nacio-nalistine veikla, iðtirti J. Kniu-bo politines nuotaikas ir jo ry-ðius su Paslavièiais. KadangiLeonas panaudoja Broniøkaip tarpininkà susiraðinëji-mui su uþsieniu, „PaslavièiausBroniaus tarptautiná susiraði-nëjimà mes átraukëme á „ÏÊ“(rus., gal= nuolatinë kontrolë?). Pra-ðoma informuoti Kaliningra-dà ir Vilniø.

*Agentûrinis praneðimas:agentë Jurga 1985 m. spalio 4d. susitiko su Maryte. Praneð-mà priëmæs P. JankeliûnasDruskininkuose. Kaip turistasá Lietuvà ir á Kabelius ne kar-tà vaþinëjo ið Kabeliø kilæs Jo-nas Valentukevièius. Ðaltinisneseniai vaþinëjo á Mardaasa-và padëti kasti bulviø. Jo moti-na papasakojo, kad vasarà va-þinëjo á Vilniø susitikti su gi-minaièiais ið JAV, apie kuriuosjai papasakojo Gardine gyve-nanti giminaitë. Ið Amerikosturëjo atvaþiuoti Jonas Valen-tukevièius su þmona, bet atva-þiavo tik þmona, kilusi, atro-do, ið Mergeþerio ar Manèia-girës. Kilusi ið labai didelës ðei-mos, tad buvo labai daug gi-minaièiø. Ið viso susirinko dau-giau kaip 40 þmoniø. Ið jos pu-sës buvo Agotos Mikluðienësduktë su ðeima, kiti atvaþiavoið Gardino ir kitur. Ðá kartà Va-lentukevièienë atvaþiavo suseserimi. Dovanos prastos,tinkanèios apeigoms. TikAgotos duktë gavo daugiau: iðanksto parengtà lagaminà irjai uþ 300 doleriø dar krautu-vëje nupirko. I. Zinkevièius sa-vo paþymoje patikslina: pagalþodiná susitarimà su P. Janke-liûnu jis painstruktuos Jurgà,kaip per jà iðaiðkinti Varënosrajono teritorijoje gyvenan-èius J. Valentukevièiaus ir joþmonos gimines.

*Agentûrinis praneðimas –agentas Saulius 1986 m. gegu-þës 21 d. kapitonui I. Zinkevi-èiui. Merkinëje gyvena JonasBakanauskas, Druskininkømeno dirbiniø ámonës Merki-nës cecho ðaltkalvis. Jo þmo-

na anksèiau dirbo pardavëjaMerkinëje, o dabar „Drobës“f-ke Vieèiûnuose. J. Baka-nauskas pasakojo, kad JAV gy-veno jo dëdë ir po mirties pa-liko palikimà. Uþ uþsienio va-liutà jis nusipirko japoniðkà te-levizoriø. Sauliui pavesta to-liau tirti Bakanauskà: kada jodëdë iðvyko á uþsiená, ar turiten kitø giminiø, kas ið jø ren-giasi atvaþiuoti. „...Atsiþvelgusá gautus duomenis reikia ið-spræsti klausimà átraukti já ááskaità pagal „Fort-67“ siste-mà“, iðsiaiðkinti Bakanauskopolitinæ nuotaikà, jo ir gimi-niø uþsienyje uþmaèias.

*P. Kuras 1985 m. rugpjû-èio 29 d. paþymoje raðo, kadsu Liet. KGB leidimu auto-maðina, priklausanèia Uþda-viniui, tà dienà kaip turistë iðJAV vaþinëjo Elen Sargas.Darguþiuose ji aplankë Juo-zà Ðpokà ir Stasá Þydelá, oValkininkuose Feliksà Èironá.

P. Kuro 1986 m. birþelio 26d. paþyma apie asmenis, susi-tikusius su Simu Mikðënu iðJAV. S. Mikðënas, g. 1912 m.Butvydonyse, su JAV turistøgrupe Vilniuje buvo 1985 m.rugpjûèio-rugsëjo mën. jauketvirtà kartà. Jis 1939 m. bu-vo mobilizuotas á lenkø ka-riuomenæ, pateko á vokieèiønelaisvæ, á amerikieèiø okupa-cinæ zonà. Ieðkodamas pusse-serës, iðvyko á JAV. Viengun-gis pensininkas, gaunàs 300doleriø pensijà. Jis 1985 m.susitiko su giminaièiais: bro-liu Motiejumi ið Paversekiokaimo; jo sûnumi StanislovuMikðënu, gyv. Èiþiûnuose,Valkininkø kolûkio brigadi-ninku; Motiejaus dukterimis– Jadvyga Mikðënaite-Kerðie-ne, gyv. Voriðkëse, dirbanèiaMatuizø taryb. ûkyje, ir Ge-novaite Mikðënaite-Davseviè,Matuizø autobusø stoties ka-sininke; savo seserimi pensi-ninke Emilija Mikðënaite-Antuliene, gyv. Butvydonyse;mirusios sesers Pranës Mik-ðënaitës-Poðkienës dukterimiStase Poðkute-Èesnuliene,gyv. Matuizose, statyb. me-dþiagø gamyklos operatore, irjos vyru Vladu Èesnuliu, sta-tyb. medþiagø g-los ðaltkalviu;Stasës broliu Motiejum Poð-kum, II gr. invalidu, ir jo sû-numi Stasiu Poðkum, Varënosþ. û. proftechnikos mokyklosmokiniu; su Stasës broliu An-tanu Poðkevièium, Matuizøstatyb. medþiagø g-los ðaltkal-viu. Kadangi uþsienio turistasir jo giminës lojalûs tarybøvaldþiai, tai „operatyvinësreikðmës KGB organams jieneturi.“

P. Kuro 1986 m. birþelio 30d. paþyma apie susitikusius suturistëmis ið JAV Onute Gai-liûnas ir Lilija Valiene. Anotpasakojusios M. Þydelienës,O. Gailiûnas yra grupës vado-vë ir á Lietuvà atvaþiuoja be-veik kasmet. Gyvena ji Bosto-ne. O. Gailiûnas 1985 m. lie-pos 24 d. kaip vertëja dalyva-vo Lilijos Valienës susitikimesu Maryte Þydeliene, gyv. Ma-tuizø apyl. Papiðkëse. O. Gai-liûnas ir M. Þydelienë nepa-

þástamos, susitiko pirmàkart,o L. Valienë yra Þydelienëspusseserë – tëvo sesers duk-të. L. Valienës motina á JAViðvaþiavo prieð karà ir prieð 25metus mirusi. Lietuviðkai L.Valienë beveik nemoka. ApieM. Þydelienæ kompromituo-janèios medþiagos nëra, sau-gumo organams ji neádomi.

P. Kuro kita 1986 m. birþe-lio 30 d. paþyma – apie turis-tæ ið JAV Ðelmà Petruðis. Vil-niuje, „Lietuvos“ veðbutyje,Ð. Petruðis 1985 m. rugsëjo23 d. susitiko su pensininkeGene Meðkiene, g. 1917 m.JAV, gyv. Èiþiûnuose. Jos ne-paþástamos ir susitiko pirmàkartà. Nuo prieðkario JAVgyvena G. Meðkienës brolisFeliksas Eidukonis, pas kurásesuo vaþinëjo 1984 m. vasa-rio 14 d.-balandþio 10 d. Bro-lis 1985 m. rugpjûèio mën.laiðke praneðë seseriai, jogper Ð. Petruðis perduos jaidovanà. Telegrama ið Kaunorugsëjo mën. Ð. Petruðis pa-kvietë Meðkienæ á Vilniø,perdavë jai dovanà ir 10 do-leriø. Operatyvinu poþiûriuG. Meðkienë KGB nedomi-na.

P. Kuro 1986 m. liepos 11d. paþyma. Á Vilniø 1985 m.liepos 19 d. atvaþiavo turistëið Kanados Bitë (Elþbieta)Jankauskas (Jankauskaitë), g.1938 m. Kanadoje, ir jos se-suo Janina Jankauskaitë, g.1939 m. irgi Kanadoje. Jos su-sitiko su Veronika Gurskaite-Savickeine, gyv. Valkininkøgeleþ. stotyje, „Puðelës“ sana-torijos kardiologinio skyriausmedseserimi. V. Savickienëbe leidimo vieðnias automo-biliu parsiveþë á savo namus,o paskui nuveþë á Vilniø. V.Savickienë papasakojo, kadB. Jankauskas 1971 m. buvoatvaþiavusi á Lietuvà su moti-na Monika Baliukonyte-Jan-kauskas, kuri á Kanadà iðvy-ko 1927 m. ieðkodama darboir 1982 m. mirë. Seserys tu-ristës gyvena Monrealyje, kal-ba prancûziðkai, bet moka irlietuviðkai, nors ryðiø su Ka-nados lietuviais nepalaiko.Jankauskaitës yra Savickieneipusseserës: jø motinos sese-rys. Nustatyta, kad V. Savic-kienës tëvas AleksandrasGurskas turëjo 18 ha þemës,po karo pripaþintas buoþe ir1952 m. (matyt, 1951 m.) suðeima buvo iðtremtas. Tëvas1952 m. pavasará tremtyje mi-rë. Kitos kompromituojan-èios medþiagos apie Savickie-næ nëra, ji „darbe ir buityjeapibûdinama teigiamai“.

Antra P. Kuro 1986 m. lie-pos 11 d. paþyma – apie ga-vusius vertingø dovanø ið Vo-kietijos Federacinës Respub-likos. Stanislovas Kërys,TSKP narys, Þilinø kolûkiopirmininko pavaduotojas, irjo þmona Danutë Lepeðkai-të-Kërienë, kolûkio dispeèe-rë-operatorë, 1984 m. rugsë-jo mën. susitiko su VFR pi-lieèiu ið Paderborno ArturuMicheliu Kurtu (Artur Mi-cheel Kurt), atvaþiavusiu pasbrolá á Ðilutës rajonà. A. M.Kurtas yra lietuvis, D. Kërie-nës dëdë ið tëvo pusës, per ka-rà iðvykæs á Vokietijà, vedæs.

Pirmoji þmona mirë, tuometjis vedë vokietæ ir priëmë jospavardæ. Susitikus Kurtui irKëriui Ðilutës r-ne, pastarasissakë, kad nors turás „Þigu-lius“, taèiau norëtø „Volgos“.Kurtas paþadëjo nupirkti au-tomobilá kaip dovanà Kërioþmonai. Paskui Vilniuje ir nu-pirko uþ 15 tûkst. markiø ar-ba uþ 4865 rub. Dabar Kërysvaþinëja „Volga“, o „Þigu-lius“ pardavë. Kompromituo-janèios medþiagos apie Kë-rius neturi.

*P. Kuro 1986 m. liepos 23d. paþyma. „Lietuvos“ vieð-butyje Vilniuje 1985 m. rug-pjûèio 23 d. turistë ið JAVElena Ðarks susitiko su gimi-naièiais: Elena Kaðëtiene,Valkininkø kolûkio melþëja,kuri yra Ðarks pusseserë; supussesere Teofile Ðpokaite-Peciukonene, gyv. Vilniuje;pussesere Aldona Uþdavi-niene, Vilniuje gyvenanèiamedicinos seserimi. E. Ðarksyra duktë Ðpokaitës, prieðkarà iðvykusios ieðkoti darboir seniai mirusios. Turistë áLietuvà atvyko jau treèià kar-tà, atveþë dovanø, Vilniujebuvo iki 1985 m. rugsëjo 2 d.Gráþusi á JAV patyrë insultàir patalpinta á invalidø na-mus. E. Kaðëtienë KGB ne-domina.

Kita tos paèios dienos P.Kuro paþyma. „Lietuvos“vieðbutyje 1985 m. rugsëjo 2d. su turiste ið JAV ElenaStarks (!) susitiko pensinin-kë Grasilë Èernienë ið Krû-miniø, Starks paþástama. To-liau apie turistæ pakartota,kas paraðyta ankstesnëje pa-þymoje. KGB G. Èernienëneádomi.

P. Kuro 1986 m. rugpjûèio1 d. paþyma. „Lietuvos“ vieð-butyje 1985 m. liepos 17 d. suturiste ið JAV Patricija Petkussusitiko seserys: pensininkëJoana Jautakienë, gyv. Varë-noje, ir Barèiuose gyvenantipensininkë Elena Gudaitie-në. Abiem moterims turistëyra pusseserë – tëvo sesersVerbickaitës, iðvaþiavusios áJAV ið Barèiø 1912 m., duk-të. Verbickaitë buvo iðtekëjusiuþ Didikos. Patricijos Didikai-tës-Petkus abu tëvai jau mi-ræ. Ji lietuviðkai nekalba, to-dël susikalbëjo sunkiai ir ma-þai kà vieni apie kitus suþino-jo. Jokiø dovanø vieðnia ne-atveþë, todël Gudaitienë irJautakienë ja labai nepaten-kintos. KGB jos neádomios.

*Net septynias paþymaspapulkininkis P. Kuras sukur-pë 1986 m. rugpjûèio 4 d.

„Lietuvos“ vieðbutyje Vil-niuje 1985 m. liepos 20 d. tu-ristë ið JAV Mari Sikes, gimusiMerkinëje, iðvykusi prieð ka-rà, susitiko su giminëmis: Ma-rijona Tamulaitiene, gyv. Val-kininkø geleþ. stotyje, „Puðe-lës“ sanatorijos mokytoja, ku-riai M. Sikes yra seniai miru-sio motinos brolio þmona –dëdienë; su tolima giminaiteJule Svikliene, gyv. Varënoje,dirbanèia skaièiavimo stotyje.M. Sikes mergautinë pavardëyra Volungevièiûtë. Á Lietuvàatvyko antrà kartà. KGB ji ne-domina.

Tæsinys 5 psl.

2021 m. kovo 2 d. Nr. 175

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Kryþdirbystës meistrai Dzûkijoje(XX a. pab. XXI a, prad.)

Povilas Raugala veþa atkurtà koplytëlæ prie Bingeliø girinkijos.1992 m.

Povilo Raugalos atkurta koplytëlë ant puðies prie Bingeliø girininkijos. 2013 m.

Atgimimo laikais atstatytas kryþius buvusioje Merkinës, Druskininkø ir Bingeliø keliø sankryþoje. Po-vilas Raugala, atstatæs kryþiø, sudauþytà jo dalá norëjo paslëpt toliau nuo þmoniø akiø, bet neprieðtaravopasiûlius ðalia atstatyto palikti ir sovietinio barbarizmo liudijimà. 2020 m.

Povilas Raugala

Povilas Raugala Atgimimolaikais, 1989 m., senojoje Bin-geliø kryþkelëje atkûrë soviet-meèiu stribø sudauþytà kryþiø,1990 m. pagamino atminimolentà, skirtà kunigo, knygne-ðio K. Jagmino atminimui, ini-cijavo jo vardo graþinimà gat-vei Merkinëje, kuri sovietme-èiu buvo pervadinta á Binge-liø g. 1991 m. atnaujino kop-lytëlæ ant puðies prie Bingeliøgirininkijos, padarë dar kele-

tà dailës darbø ið medþio. Pa-praðytas pagalbos niekada ne-atsisako. Ne kartà ið Kaunospaustuvës á Alytø kraðtoty-ros muziejø veþë „Dainavos“þurnalo tiraþà. Uþ aèiû.

Gimë Povilas Raugala 196210 09 Merkinëje, èia 1980 m.baigë Rojaus Mizaros vid. mo-

kyklà. Po nesëkmingo stojimoá Vilniaus technologijø techni-kumà ir vengdamas tarnautiTSRS ginkluotose pajëgoseástojo á Vilniaus 21-àjà techni-kos mokyklà. Tuo metu buvosudaryta papildoma grupënuo spalio mënesio neástoju-siems á aukðtàsias, techniku-

mus. Povilas, stodamas á ðiàmokyklà, „pasislëpë“ nuo tar-nybos tarybinëje kariuomenë-je. 1981 m. su pagyrimu ágijoðaltkalvio – árankininko spe-cialybæ, taèiau mokymosi me-tu vis tiek teko atlikti praktikàsukarintoje Vilniaus radijokomponentø gamykloje.1982–1986 m. studijavo biolo-gijà Vilniaus valstybiniame pe-dagoginiame institute. Studi-juodamas dirbo laborantuGamtos fakultete. Baigæs stu-dijas 1986 m. paskirtas dirbtibiologijos mokytoju á Garlia-vos 1-àjà vidurinæ mokyklà,kurioje dirbo dvejus metus.Tuo metu mokytojams, dir-bantiems kaime arba auginan-tiems du vaikus, atidëdavoðaukimus á sovietinæ kariuo-menæ. Todël 1988 m. paskuti-nius privalomus atidirbimomokytoju metus buvo perves-tas á Kauno m. 35-àjà viduri-

næ mokyklà. 1989 m. aktyviaidalyvavo átikinëjant Varënosvaikø muzikos mokyklos ad-ministracijà atidaryti Merki-nëje dailës skyriø, kuriamedailës mokytoju dirbo metus.Atgimimo laikotarpiu Merki-nëje bûrë Þaliøjø judëjimà,këlë ekologines miestelio pro-blemas Þaliøjø stende, áreng-tame dabartinës „IKI“ (tuometu „Stangë“) parduotuvëslange. Su kitais Merkinës sà-jûdieèiais organizavo Merki-nës vieðøjø lankytinø vietøtvarkymo talkas. 1990–1991m.dirbo Kauno m. 31-osios vidu-rinës mokyklos liaudies menomokytoju.1991–1992 metaisvalstybinës ámonës „Gilðë“(Merkinëje) inþinierius tech-nologas. Perorganizavo karna-valiniø „papjemaðe“ kaukiøgamybos cechà á keramikosgaminiø cechà. Tada buvo pa-statyta juodosios keramikosdegimo krosnis, gaminamiðviestuvai, àsotëliai, gipso for-mose buvo liejamos vazos.1992–1995 m. P. Raugala – R.L. Valeðkø individualios ámo-nës direktoriaus pavaduoto-

jas. Nuo 1995 m. dirba Kaunorajono Neveroniø vidurinësmokyklos technologijø moky-toju. Petro Pretkelio sodybo-je (Zakavoliø kaime) organi-zavo ávairias stovyklas, semi-narus technologijø mokyto-jams ir mokiniams. 2008 m.buvo iðrinktas Kauno r. Ðvie-timo centro technologijø mo-kytojø metodinës grupës pir-mininku, organizavo rajonomokytojams seminarus, paþin-tines iðvykas po Lietuvà, nekartà su jais keliavo ir á Mer-kinæ, po jos apylinkes. Net irásikûræs Kaune jis nuolat gráþ-ta á gimtàjà Merkinæ ir beveikkiekvienà savaitgalá já gali pa-matyti Kunigo Jagmino gatvesu ðypsena þingsniuojantá áMerkinæ. Tai akmens amþiaustrinamas girnas tempia, tai ak-meniná patrankos sviediná iðSusmaros kiemo á muziejø ri-dena arba tiesiog gyvenimuMerkinëje pasidþiaugti eina.

Bus daugiau

AlgimantasÈERNIAUSKAS

Broliø Èernkiauskø nuotr.

Þmonës KGB pinklëse1985 m. liepos 24 d. su tu-

ristu Vincu Valenta, iðvykusiuá JAV per karà, susitiko: Ka-zys Markeliûnas, gyv. Varëno-je (dabar Senoji Varëna), me-teorologinës stoties virðinin-kas, kuriam Valenta yra pus-seserës vyras – uþ Valentos ið-tekëjusi motinos sesers duktëSasnauskaitë; Vanda Marek-liûnienë, pensininkë (buv. mo-kytoja ir kt.). V. Valenta á Lie-tuvà atvyko pirmà kartà. Vil-niaus miestas ir tvarka jam pa-tiko. Apie Marekliûnus kom-promituojanèios medþiagosnëra, KGB jie nedomina.

„Lietuvos“ vieðbutyje 1985m. rugpjûèio 16-21 d. turistëið JAV Ruta Jonys susitiko suðiais giminaièiais: Stase Iva-nauskaite-Susmariene, gyv.Varënoje, „Lietþemûktechni-kos“ operatore, kuriai R. Jo-nys yra tëvo motinos pussese-rës dukra; Pranu Susmara, Va-rënos „Lietþemûktechnikos“ðoferiu; su Stase Ivanauskie-ne ið Nedzingës, kuriai R. Jo-nys yra pusseserës duktë; Da-nute Ivanauskaite-Bagdþiu-viene, gyv. Varënoje, vaikødarþelio „Pumpurëlis“ medi-cinos seserimi; Albinu Ra-dþiumi, gyvenanèiu irgi Vytau-to g. 48-1, „Lietþemûktechni-kos“ automechaniku (tad galjis Bagdþius, o ne Radþius?).R. Jonys tëvai iðvykæ prieð ka-rà ir miræ. Ji gimusi Ameriko-je, kalba su dzûkiðku akcentu,Lietuvoje pirmà kartà buvoprieð 5 metus. KGB neádomi.

„Lietuvoje“ 1985 m. rugpjû-èio 25 d. su turiste ið JAV Eli-zabete Slivinskas, iðvykusia suvyru darbams á Vokietijà perkarà, susitiko Varënoje gyve-nanti pensininkë Ona Vilbi-kienë, kuriai vieðnia yra pus-seserë (tëvai – broliai). Nusta-tyta, kad turistë atvyko su ko-munistine grupe. O. Vilbikie-

Pradþia 4 psl. në KGB nedomina.Vilniuje 1985 m. rugpjûèio

23 d. – rugsëjo 1 d. buvo turis-të ið JAV Helen Usonis, mer-gautine pavarde Kerðytë, gi-musi JAV. Jos motina Elþbie-ta Bernatavièiûtë-Kerðienë iðBarèiø ir tëvas Petras Kerðysið Giraitës iðvaþiavo ieðkotidarbo 1912 m.; tëvas prieð 10metø mirë. H. Usonis vyrastaip pat miræs. Ji atvaþiavo jautreèià kartà. Pirmà kartà bu-vo prieð 7 metus su motina iraplankë Barèius. Ðákart H.Usonis susitiko: su dëde, mo-tinos broliu Aleksndru Berna-tavièium ið Barèiø; jo þmona,pensininke Ona; su teta MareBernatavièiûte-Svirneliene,pensininke; su tetos dukteri-mi Elena Svirnelyte-Kranaus-kiene, gyv. Varënoje, bankoekonomiste, ir jos vyru VytuKranausku, ekskavatorininku;su Elena Bernatavièiûte-Pet-ruðiene, Varënos r. Vykd. k-toFinansø sk. vyr. revizore-ins-pektore, ir jos vyru Algiu Pet-ruðiu, autoámonës ðoferiu; suElena Juodyte-Kerðiene ið Gi-raitës, H. Usonis tëvo seseri-mi. H. Usonis Lietuvoje buvoir 1986 m. Apie niekà ið sumi-nëtø asmenø kompromituo-janèios medþiagos nëra. ApieH. Usonis Kuras trumpai ra-ðë ir 1985 m. rugpjûèio 28 d.:tà dienà su „Inturisto“ maði-na ji Varënoje aplankë AlgáPetruðá su þmona, o Barèiuo-se Aleksandrà Bernatavièiø suþmona. Maðinraðtyje 1987 m.rugpjûèio 3 d. ranka priraðy-ta, kad H. Usonis 1987 m. rug-pjûèio 1 d. su leidimu buvo at-vaþiavusi á Varënà pas E. Kra-nauskienæ.

„Lietuvos“ vieðbutyje 1985m. rugsëjo 24 d. su turiste iðJAV Ana Masis (Masiene), ið-vykusia maþdaug 1929 m. ieð-koti darbo, susitiko LeopoldasStoðys, Varënos þemës ûkio

valdybos juristas, ir jo þmonaTamara Vikonienë, Varënos 1vid. m-los direktorë. A. Masisyra JAV gyvenanèios Stoðio te-tos Marytës Valskis draugë. A.Masis vyras prieð kelerius me-tus mirë, þmona parveþë jo pa-laikus ir palaidojo Rokiðkio r.Þiobiðkiø k. kapinëse. Atva-þiavo antrà kartà ir atveþë L.Stoðiui tetos M. Valskis dova-nø. Stoðiai KGB nedomina(paþymoje minimi asmenys iðtikrøjø yra Staðiai – plg. 198008 11 agentûriná praneðimà irkt.).

Vilniuje 1985 m. spalio 13d. su turiste ið JAV Maryte Na-lis (Nalivaikiene), per karà suvyru pasitraukusia á Vokietijà(vyras buvo eigulys) ir turëju-sia 2 sûnus, susitiko: PetrasKelmelis, Varënoje gyvenan-tis autobazës ðoferis, tolimasgiminaitis (Nalis yra Kelmeliomotinos pusseserë); jo þmonaAnastasija, f-ko „Merkys“ siu-vëja; P. Kelmelio motina, pen-sininkë Ona Grigienë, kuriaivieðnia yra pusseserë. Spalio16 d. su Nalis susitiko: Varë-nos miðkø gamybinio susivie-nijimo medelyno inþinieriusAntanas Skrabulis, kuriamvieðnia yra teta – tëvo sesuo,ir jo þmona Ona Skrabulienë,Ðvietimo skyriaus metodistë;Kapèiamiestyje gyvenantis M.Nalis brolis Stasys Skrabulis,baustas pagal RTFSR BK 58str. 1a p. Pokalbyje su Ant.Skrabuliu iðsiaiðkinta, kad M.Nalis atvaþiavo antrà kartà susûnumis Vytu ir Gediminu.Jos vyras Juozas Nalivaika da-bar pensininkas. Jie gyvenaÈikagoje. Abu sûnûs lankë lie-tuviðkà mokyklà ir gerai kal-ba lietuviðkai.Tæsinys. Pradþia Nr. 6, 7, 8, 9, 10,

11, 13, 15

Vytautas ValentinasÈESNULIS