42015 m. birþelio 26 d. Nr. 48

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Su maþøjø linkëjimais, kad tokia diena, kaip ta lem-tingoji 1941 m. birþelio 14-oji, daugiau nebepasi-kartotø, kad pasaulyje vyrautø taika ir meilë, taip

pat su viltimi, kad kiekvienas, praeidamas pro ðalá, paþvel-gæs á plazdanèià þvakelës liepsnà, nors trumpam sustos, su-simàstys, kiek daug lietuviø tàdien buvo iðveþta ir kiek ma-þai jø sugráþo, iðkeliavome NAMO...

Daugiau suþinoti apie Gedulo ir vilties dienos ávykius ga-lima uþsukus á Naujøjø Valkininkø kaimo bibliotekà.

Sigita ÐVEDËVarënos kultûros centro Valkininkø filialo meno vadovë

Paroda atkeliavo ið Lietu-vos Seimo rûmø, kur buvoeksponuojama birþelio më-nesá Seimo renginiø, skirtøGedulo ir vilties dienos pa-minëjimui, metu. Parodojeeksponuojami darbai sukur-ti 1978 - 2015 m. Aukðtaiti-joje, Dzûkijoje ir Sibire. Juosvienija Atmintis tø siaubingøávykiø, kuriuos pagimdë vals-tybingumo praradimas, ka-ras, holokaustas ir tremtys.Parodà Molëtuose atidarëKaiðiadoriø vyskupijos Mo-lëtø dekanas, monsinjorasKæstutis Kazlauskas, ilgà lai-kà dirbæs Merkinës parapijo-je (pirmas ið deðinës). Paro-dos atidaryme dalyvavo au-toriai, Molëtø meras Þvinys,þmonës ið Molëtø, Giedrai-èiø ir Dzûkijos.

MÛSØ INF.

Ðiemet stovyklai va-dovavo pradiniøklasiø mokytoja D.

Ðlaièiûnienë, o stovyklà lan-kë 16 mokiniø. Kadangi ðiemetai yra Regionø metai,daug dëmesio buvo skirta vi-siems Lietuvos regionams.

Stovyklos atidarymo metusveikatos prieþiûros specialis-të G. Balciukevièienë papa-sakojo, kaip suteikti pirmàjàmedicininæ pagalbà. Stovyk-lautojai apsilankë biblioteko-je, kurioje kartu su A. Valat-kevièiene rinko medþiagàapie Lietuvos regionus, susi-paþino su regionø þemëlapiu,sukûrë plakatà „Mano Lietu-va“.

Su Aukðtaièiø regionu mussupaþindino G. Balciukevi-èienë. Vaikai klausësi aukðtai-

Ðventiná renginá vedëAlytaus apskrities li-teratø klubo ,,Tëk-

më“ pirmininkë Emilija Kru-ðinienë, pasveikinusi visussusirinkusius tëvelius su gra-þia ðvente ir perskaièiusi sa-vo kûrybos eilëraðtá ,,Tëve“.

Malonià muzikà padova-nojo Alytaus muzikos mo-kyklos mokinës - smuikinin-kës seserys Mocevièiûtës.Gydytoja Viltauta Pocienëpaskaitë paskaità ,,Tëvovaidmuo ðeimoje“.

Alytaus mokslininkø drau-gijos ,,Vizija“ pirmininkas,socialiniø mokslø daktarasKazimieras Sventickas pasi-dalino savo mintimis apieðeimos sampratà, þmogausugdymà, teises ir pareigas.

Margaspalves dainø pynesdovanojo Luksnënø ben-druomenës moterø ansam-blis ,,Alasëlis“ (vadovë, nu-sipelniusi kultûros ðvietimodarbuotoja Genovaitë Ðva-bienë).

Savo kûrybos dainas pa-dainavo literatë RamutëBiesevièienë, susirinkusiøjøðirdis poezijos posmais virpi-no ,,tëkmieèiai“: alytiðkësEmilija Kruðinienë, Scholas-tika Kavaliauskienë, MuditaMakaveckienë, AlfonsasVitkauskas (Balbieriðkio se-

Ið anksto anûkëlë Ugnë pakvietë mus, abi moèiutes, apsilan-kyti Senosios Varënos baþnyèioje Motinos dienà ðv. Miðiø me-tu. Ugnë lanko muzikos mokyklà ir dainuoja mokytojos IlonosZalanskienës vadovaujamame „Varënës“ chore.

Baþnyèioje áspûdinga áþangine homilija pasveikino klebonasPranciðkus Èivilis. Netrukus baþnyèios skliautais nuaidëjo „Ky-rie eleison“ melodija, atliekama „Varënës“ vaikø choro ir pri-vertusi sulaikyti kvëpavimà, ið akiø iðtryðkusias aðaras.

Didingà „Sanctus“ giedantys jauni balsai, rodës, pakilo á patádangø. Rodës, prie Dievo kojø pakilo ir visø besimeldþianèiøMamyèiø ir Moèiuèiø svajonës bei rûpesèiai, kad geri uþaugtøvaikai, anûkai, kad jie gyvenime pasirinktø tik tai, kas ðviesu,dora, kilnu...

Po ðv. Miðiø posmus bei dainas mamytëms ir moèiutëms sky-rë Senosios Varënos jaunieji dainininkai, iðdalijæ joms didþiau-sià kraitæ pavasario gëliø.

Norime nuoðirdþiai padëkoti talentingajai „Varënës“ chorovadovei Ilonai, kad varginanèiø repeticijø metu mûsø nenu-oramas anûkëlius moko paþinti tikràjá menà ir juo garbinti Die-và. Kadaise Italijoje kompozitorius Dþiuzepë Verdis, koncer-tavæs baþnytinæ muzikà karo iðgàsdintiems ir þiauriam likimuipasmerktiems vaikams, prikëlë juos naujam gyvenimui. Tikë-kime, kad ir gerb. Ilonos pasiaukojamo darbo dëka ðie vaikaitaps dvasingais ir didþiais Lietuvos pilieèiais.

Dëkojame ir anûkëlei Ugnei, ir jos tëveliui uþ siurprizus: ro-þes, ðokoladines ðirdeles ir vaiðes kavinëje. Tai buvo taip neti-këta, miela, áspûdinga...

Ugnës moèiutës Veronika ir Janina

Gedulo ir vilties dienaNaujuosiuose Valkininkuose

Naujøjø Valkininkø ikimokyklinio ir prieðmokykli-nio ugdymo skyriaus auklëtiniai ir auklëtoja JaninaBujienë, Naujøjø Valkininkø bibliotekos maþieji skai-tytojai ir bibliotekininkë Danutë Blaþulionienë, iðklau-sæ trumpà istorijos pamokëlæ, apþiûrëjæ foto ekspozi-cijà, eiles dovanojo ir po paèià nuoðirdþiausià þvakelæuþdegë prie tremtiniø kryþiaus

Taps dvasingais pilieèiaisAtðventëme Motinos dienà, bet patirti áspûdþiai ne-

iðblësta, nes labai giliai palietë ðirdá, palengvindamimetø uþdëtà naðtà, patirtà skausmà, negalavimus...

Atmintis tø siaubingø ávykiøBirþelio 20 d. Molëtø parapijos namuose atidaryta Algimanto ir Mindaugo Èerniauskø foto-

grafijos darbø paroda „Budëk“

Broliø Èerniauskø nuotr.

Lietuvos regionai ir tarmësÐiø metø birþelio pradþioje, kaip ir kasmet, Þilinø pagrindinëje mokykloje bu-

vo organizuojama vaikø vasaros poilsio stovykla „Að augu Lietuvoj”

tiðkos tarmës, dainavo aukð-taièiø dainas, þaidë þaidimus.Vyresnieji mokiniai raðë raði-nëlá „Mano Lietuva“. Stovyk-los metu vyko sveikatingumodiena. Jos metu buvo suorga-nizuota viktorina „Protø ko-vos“. Vaikams buvo uþduoda-mi klausimai apie sveikà gy-vensenà, mitybà. Mokiniai netik atsakinëjo á klausimus, betir suþinojo daug naujø daly-kø. Dienoje, skirtoje Þemai-tijai, mokiniai klausësi moky-tojos N. Kuzmenkovos þe-maitiðkai sekamos pasakos.Vaikams tai sukëlë daug juo-

ko, nes ne visus þodþius jie su-prato. Stovyklautojai pieðëþemaièiø tautinius drabuþius,dainavo þemaitiðkai. Jie lenk-tyniavo, kas daugiau þino þe-maitiðkø þodþiø. Vyko vikto-rina „Tas kraðtas Suvalkija“.Buvome iðvykæ ir á Darguþiøamatø centrà. Ten vaikai da-lyvavo edukacinëje pamoko-je apie molá ir jo dirbinius.Daug suþinojo ir patys gami-no darbelius. Galëjo pamatytiaudimo stakles, drobiø rieti-mus, iðaustus ir pasiûtus dzû-kø drabuþius.

Viktorinoje „Ið bobulës

margos skrynelës“ vaikairungtyniavo, kas þino daugiaudzûkiðkø þodþiø, upiø, eþerø,kurie yra Dzûkijoje. Visi sto-vyklautojai dalyvavo pieðiniøkonkurse „Mano Lietuva“.

Stovyklos uþdarymo metuvyko diskusija „Kaip iðsaugotiLietuvà“. Uþ aktyvø dalyva-vimà stovyklos veikloje moki-niai buvo apdovanoti padë-kos raðtais. Taip pat buvo su-rengta atsisveikinimo popie-të.

Danutë ÐLAIÈIÛNIENËStovyklos vadovë

Ðeimos ir tëvo samprataÁ Tëvo dienos minëjimà ,,Aèiû tau, Tëve, uþ duonà ir meilæ“, ávykusá Alytaus

miesto ðauliø namuose ðio mënesio pradþioje miestelënus ir sveèius pakvietëAlytaus apskrities literatø klubas ,,Tëkmë“ (rëmëjai – Alytaus miesto savivaldy-bë ir Alytaus miesto biblioteka)

niûnijos, Prie-nø raj., kaimøbendruome-nës ,,Vidupis“pirmininkas),tremtinë Mil-da Zaveckie-në.

Sveikinimoþodþius savoeilëmis iðsakësveèias ið Ma-rijampolës, li-teratø klubo, , S i e t y n a s “valdybos pir-mininkas Ri-èardas Jurge-levièius. Savoðirdies ðilumair kûrybiniaisatradimais pa-sidalino Varë-nos kraðto lite-ratës LidijaCichockienë (eilëraðèiu ,,Të-ve, atleisk“), Ramutë Kaðë-tienë (,,Þydros mylinèiosakys“), Irena Malmygienë(„Tëvo paveikslas“).

Renginá uþbaigë ir geranuotaika visus uþkrëtë ma-þieji dainininkai, padainavæ,,Saulëtà dainelæ“ (vadovë li-teratë Asta Galbuogienë).

Ðventinio renginio metuveikë literatø klubo ,,Tëkmë“naujausiø knygø parodëlë.

Lidija CICHOCKIENË

Tëvo dienos ðventëje dalyvavusios varëniðkës: (ið kairës) ðiø eiluèiø autorë, RamutëKaðëtienë, Irena Malmygienë

2015 m. birþelio 26 d. Nr. 485

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Tautosakos kûriniai – dai-nos, pasakos, sakmës, máslësir kt. – dar ne taip seniai bu-vo þmoniø gyvenimo dalis: jiebuvo reikalingi sunkaus dar-bo ir trumpo poilsio valando-mis, rûpesèiuose ir dþiaugs-muose, ðventëse ir netektiesgëloje. Tautosaka buvo ir lie-ka svarbiausias ðaltinis mûsøpsichologijai, filosofijai, este-tikai, sociologijai paþinti.Tautosakos rinkëjø pastan-gomis sukauptas didþiulis lie-tuviø tautosakos lobynas.Tautosakos pateikëjø ir rin-këjø tarpe viena iðkiliausiø fi-gûrø – dzûkë Roþë Saba-liauskienë.

Ðio straipsnio tikslas – nau-dojantis publikuota literatû-ra trumpai priminti RoþësSabaliauskienës biografijà,atkreipti dëmesá á jos asme-nybæ, literatûrinius gabumusir, aiðku, aptarti jos surinktàbei pateiktà tautosakinæ me-dþiagà.

R. Sabaliauskienës tauto-saka buvo uþraðinëjama pen-kiasdeðimt metø (1934-1984). Ðá darbà dirbo pati R.Sabaliauskienë ir daugelistautosakos rinkëjø – MatasUntulis, Jonas Balys, PranasBieliauskas, Juozas Jurga,Margarita Vymerytë, JurgisDovydaitis, Norbertas Vë-lius. Etnografinæ medþiagàuþraðë pati R. Sabaliauskie-në. Dalis jos tautosakos ir et-nografinës medþiagos saugo-ma Lietuviø kalbos ir litera-tûros instituto tautosakos

2015-ieji – Etnografiniø regionø metai

„ Daina yra kaþkas nepaprasta… Dainos – neapèiuopiamas groþis, jos – liaudies siela, varguoliø ramintoja. Jeigu nebûtø pasaulyje dainø, tai bûtøliûdna, atrodytø kaip miðkas be paukðèiø, kaip pieva be gëliø, kaip þmogus be sielos... Mane dainos lydi nuo vaikystës iki senatvës. Dainos ðildë irramino, sunkià gyvenimo naðtà lengvino...“ (Roþë Sabaliauskienë)

Lietuviø liaudies kûrybos puoselëtojaRoþë Sabaliauskienë-Tamulevièiûtë – þymi tautosakos pateikëja ir rinkëja. Padainavo ávairiems tyrinëtojams 633

dainas, pasekë 80 pasakø, 30 sakmiø, 500 patarliø ir prieþodþiø, 200 másliø, apie 450 burtø ir prietarø, 60 anekdotø,deðimtis liaudies medicines, meteorologijos ir kitokiø pastebëjimø

rankraðtyne.R. Sabaliauskienë gimë

1901 m. Puvoèiø kaime, be-þemio Tamulevièiaus ðeimo-je. Tëvas buvo mokyèiausiaskaimo þmogus. Þiemà moky-davo kaimo vaikus, vasaràtaisydavo þmonëms knygas,maldaknyges, kurias suneð-davo aplinkiniai þmonës. Tu-rëjo specialias stakles ir kny-gas aptaisydavo oda. Darmokëjo skiepyti vaikus nuoraupø. Motina buvo gera dai-nininkë, gera audëja ir juos-tø pynëja. Tëvas anksti mi-rë plauèiø uþdegimu, o mo-tina liko jauna naðlë su ketu-riais vaikais. Kaip ir visi ne-turtingi kaimo vaikai, Roþëpiemenavo, patyrë sunkiàsamdinës dalià. O pati skau-dþiausia nelaimë – ankstyvamotinos mirtis, po kurios Ro-þæ uþgulë visi ûkio darbai, ne-turtas, karai. 1924 m. Roþëiðtekëjo uþ Sabaliausko.Nors iðtekëjo, kaip ji pati sa-kë, ne meilës vedama, taèiausu vyru sugyveno graþiai: Sa-baliauskas suprato jà, leidoskaityti, vaidinti vakarëliuo-se. R. Sabaliauskienë buvopagrindinë vaidintoja, dekla-muotoja klojimø vakarëliuo-se. R. Sabaliauskienë visadamëgo skaityti, perskaitytàknygà galëdavo atmintinaiatpasakoti. Vëliau ániko skai-tyti laikraðèius, dël to kaimeatsirado prieþodis : „Ir tukaip Sabaliauskienë su laik-raðèiais“.

Ið lietuviðkø Vilniaus krað-

to laikraðèiø Roþë suþinoju-si, kad renkamos lietuviøliaudies dainos ir pasakos uþ-sigeidë kaip nors pasiektiVilniø. Ir proga pasitaikë –1933 metø pavasarinë maldi-ninkø kelionë á Kalvarijas.(Toji kelionë apraðyta atsimi-nimø knygoje „Prie Merkiomano kaimas“). Nuvykusi áVilniø R. Sabaliauskienë su-sirado áþymiausius tautosa-kos rinkëjus: Matà Untulá,Pranà Bieliauskà, Juozà Ai-dulá. R. Sabaliauskienë pri-simena: „Untulis daug kalbë-jo apie dainas, sakë, kad taimûsø, lietuviø, turtas, kaddainos þûsta ir kad jas reikiarinkti. Labai dþiaugësi mane,dainininkæ, sutikæs. Klausi-nëjo, kaip gyvena kaimoþmonës. Að vis pasakojau, ojis kaþkà raðësi á maþas kor-teles, sakydamas, kad tai busdar vienas þodelis Didþiajamlietuviðkam þodynui“. (PrieMerkio mano kaimas, p. 213-214).

1934 metais R. Sabaliaus-kienë susitiko su Pranu Bie-liausku. Kovo mënesá Mar-cinkose vyko parapinës reko-lekcijos. Parapijø kunigasButkevièius pakvietë P. Bie-liauskà iðpaþinèiø klausyti.Tuo pasinaudodamas, jis irsusitiko su R. Sabaliauskie-ne. Per kelias dienas P. Bie-liauskas uþraðë R. Sabaliaus-kienës 78 dainas. 14 ið jø pa-skelbta „Varguoliø dainose“(1937).

Draugiðki santykiai uþsi-mezgë ir su tautosakos rin-këju Juozu Aiduliu. Jo pa-raginta ji ëmë raðinëti laiðkusið kaimo. Raðinëlis „Kaimomoters laiðkas“ iðspausdintas1938 m. Vilniaus kraðto vien-kartiniame leidinyje, o „Laið-kas ið kaimo“ – „Versmëje“,1939 m.

Po II pasaulinio karo Sa-baliauskø ðeima persikelë áLentvará. Mirus vyrui, 1966m. R. Sabaliauskienë atvykoá Vilniø, kur gyveno iki patmirties. Vilniuje ji ásitraukë áaktyvià veiklà. Nesitenkinda-ma liaudies kûrybos uþraði-nëjimu, ji ir pati raðinëjo et-

nografinius vaizdelis, kuriuosspausdino „Tarybinë mote-ris“, „Ðvyturys“. Jos dainos irpasakos buvo spausdinamosávairiose rinktinëse , o ji patidalyvavo mokyklø ir ávairiøklubø rengtose tautosakosvakaronëse ir t.t.

Su pasakojamàja tautosa-ka, jos sekimo tradicijomisglaudþiai susijusi R. Saba-liauskienës atsiminimø kny-ga „Prie Merkio mano kai-mas“ , kurià iðleido „Vagos“leidykla 1972 metais. Taibiografinio pobûdþio atsimi-nimai, perpinti etnografinë-mis detalëmis, pastabia aki-mi uþfiksuotais kaimo buitiespaveikslais. ,,Ji tarsi analiti-kë atrenka savo gyvenimoávykius, neperkraudama jaispasakojimo, ir ieðko bûdø,kaip, uþuot atvërus plaèiàávykiø panoramà, trumpai,bet átaigiai pristatyti skaityto-jui ano meto realijas, þmonesar jø tarpusavio santykius“(V. Daugirdaitë, Folklorinëspatirties apraiðkos gyvenimopasakojimuose // Tautosakosdarbai, t. XXXII p. 217) .Knygà sudaro 23 pasakoji-mai-atsiminimai. Autorës at-siminimus papildo pluoðtelisnuotraukø. Juozas Aidulisknygos pratarmëje nurodo:,,Jaudinanèiomis gyvenimodetalëmis, pastebëjimais irpergyvenimais, betarpiðku-mu ir etnografiniu tikrovið-kumu jie sudomins ne vienàetnografà, tautosakininkà,kalbininkà, liaudies buitiestyrinëtojà, papildys ir paávai-rins memuarinës literatûrosfondà, o gal ir paskatins nevienà raðyti atsiminimus“.Norbertas Vëlius, raðydamasapie ðià knygà, pabrëþia:,,Atsiminimuose atsiskleidþialiaudies menininko asmeny-bë, kurià svarbu paþinti, no-rint geriau suprasti paèiàliaudies kûrybà. Èia apstu irtiesioginiø duomenø apietautosakos gyvavimà XX a.pirmojoje pusëje: pavartotadaug patarliø ir prieþodþiø,gamtos garsø pamëgdþioji-mø, dainø, þaidimø ir kt. tau-tosakos kûriniø, pateiktø na-

Roþë Sabaliauskienë

tûralaus pasakojimotëkmëje“. (Liaudieskûryba, Vilnius, 1991,p. 241). Apie ðià kny-gà buvo paraðyta kele-tas recenzijø respubli-kos spaudoje: Vytau-to Kaþukausko „Ne vien Pu-voèiø kaimas...“ ( Literatûrair menas, 1973, saus. 20), Vy-tauto Èesnulio „Prie upelëssrauniosios“ ( Raudonoji vë-liava, 1972, rugs. 16) ir kt.bei paþangiame JAV lietuviølaikraðtyje „Vilnis“ („Atsimi-nimai, skirti anûkams“,1972).

Vertingiausia R. Sabaliaus-kienës dainuojamoji, pasa-kojamoji, trumpøjø pasaky-mø (smulkioji) tautosaka,etnografiniai dzûkø ðeimos,kalendoriniø paproèiø apra-ðymai spausdinami antrojojeR. Sabaliauskienës knygoje„Atbëga elnias devyniaragis“(1986). Ðioje rinktinëje R.Sabaliauskienë iðkyla kaip di-delio talento dainininkë, nëkiek ne menkesnë pasakoto-ja, o kartu ir sunkiai pralen-kiama smulkiosios tautosa-kos þinovë. Leidinyje dainos,smulkioji tautosaka ir etno-grafinë medþiaga daugiausiapateikiama ið paèios R. Sa-baliauskienës sudarytø rinki-niø, o pasakojamoji tautosa-ka – ið R. Sabaliauskienës irN. Vëliaus. Visà gausø R.Sabaliauskienës tautosakospalikimà apibendrina knygospradþioje spausdinamas áva-das. Jame dainuojamàjà tau-tosakà analizuoja Pranë Jo-kimaitienë, Bronius Ambra-ziejus aptaria pateikëjos me-lodijø savitumus , NorbertasVëlius – pasakojamàjà tauto-sakà. P. Jokimaitienës ir N.Vëliaus parengtuose paaiðki-nimuose skelbiamos þiniosapie spausdinamus tautosa-kos kûrinius (metrika, papli-timas ir kiti pastebëjimai). Árinktinæ „Atbëga elnias devy-niaragis“ folkloristë P. Joki-maitienë surinko geriausiasir bûdingiausias R. Saba-liauskienës repertuaro dai-nas, N. Vëlius publikavimuiparinko keliolika graþiai pa-

sektø pasakø, juokø, anek-dotø, sakmiø. Ðià tautosakàypaè pagyvina skelbiamiðmaikðtûs ir þodingi patarliø,prieþodþiø, másliø ir minkliøvariantai, vaizdingai perteik-ta etnografinë medþiaga, pa-sakojanti apie senuosius dzû-kø paproèius, susijusius suprietarais, burtais, oro spëji-mais.

Roþë Sabaliauskienë mirë1987 metais sausio 20 dienà.

Roþës Sabaliauskienëstautosakos lobynas, manau,sudomins visus, besidomin-èius lietuviø etnologija, pa-skatins plësti akiratá, gal netatrasti pasakas, sakmes, pa-sakojimus, dainas, másleskaip neiðsiamiamà þiniø ir ið-minties ðaltiná. Varënos vie-ðosios bibliotekos fonde sau-gomos R. Sabaliauskienësknygos „Prie Merkio manokaimas“ ir „Atbëga elnias de-vyniaragis“, Lietuviø litera-tûros ir tautosakos institutoiðleista knyga “7 Vilniaus dai-lës ir literatûros vienkartiniaileidiniai (1937-1939)” , ku-rioje rasime Roþës Saba-liauskienës „Laiðkà ið kai-mo“ ir „Kaimo moters laið-kà“, „Liaudies kûrybos“ I to-mas (1969), kuriame ið-spausdinti R. Sabaliauskie-nës atsiminimai ið piemena-vimo laikø „Piemenëliø var-gai ir jø dþiaugsmai: (Kaipbûta senovëje)“ , „Lietuviøtautosakos“ 1 ir 2 tomai, ku-riuose iðspausdintos R. Saba-liauskienës dainos.

Daugiau informacijos apieRoþës Sabaliauskienës gyve-nimà ir kûrybà galima rastiVarënos vieðosios bibliotekosBibliografijos, informacijosir kraðtotyros skyriuje.

ParengëLaimutë CIBULSKIENË

Varënos vieðosiosbibliotekos bibliografë

Stovyklautojai aktyviai da-lyvavo sporto renginiuose, ið-reiðkë savo kûrybiðkumà pie-ðiniø konkursuose, buvo or-ganizuojamos dienos iðvykos,ekskursijos.

Jau kelinti metai draugau-jame su Liðkiavos pagrindi-nës mokyklos stovyklauto-jais. Ðá kartà su jais þaidëmesportinius þaidimus, po to

Nepamirðo aplankyti muziejøSenosios Varënos Andriaus Ryliðkio vidurinëje mokykloje birþelio 1-12 dieno-

mis vyko 1-5 klasiø mokiniø dieninë vasaros poilsio stovykla ,,GRYBAICIAI“,kur mokiniai ilsëjosi, atskleidë savo gabumus, mokësi aktyvaus poilsio

vaiðinomës gaiviomis sulti-mis ir skaniu pyragu. Gráþda-mi uþkopëme á Merkinës pi-liakalná ir apþvalgos bokðtà.

Buvo suorganizuota iðvykaá Alytaus kraðtotyros muzie-jø. Ten turëjome du eduka-cinius uþsiëmimus: lipdëmeið molio ir pabuvome pieme-nukais.

Vienà dienà vaþiavome á

Varënos kinoteatrà – þiûrë-jome filmà ,,Septintasis nykð-tukas“.

Nuvykome á Varënos poli-cijos komisariatà, kelionësáspûdþius pavaizdavome pie-ðiniuose.

Buvo suorganizuoti þygiaiprie Þieþulio, Dainø slënyje,Merkio upës. Kiekvienà die-nà groþëjomës nuostabia Se-

nosios Varënos apylinkiøgamta. Mokiniai stebëjo au-galus, mokësi atpaþinti vais-taþoles.

Su dþiaugsmu ir gera nuo-taika ruoðëmës kelionei ámûsø sostinæ Vilniø, aplan-këme vienà ið ádomiausiø ka-

ro technikos muziejø.Vida

GROCHIACKIENËSocialinë pedagogë

Karo technikos muziejuje