gliukokortikoidai ir jų farmakologinė reikšmė. antanas pečiūra

KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA

SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETAS

KINEZITERAPIJOS KATEDRA

Antanas Pečiūra

Kineziterapijos programos studentas

Nuolatinės studijos, II kursas, 4 grupė

GLIUKOKORTIKOIDAI IR JŲ FARMAKOLOGINĖ REIKŠMĖ

Referatas

Darbą tikrino:

dėst. S. Dumčienė

Klaipėda, 2012

TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................................4

1 GLIUKOKORTIKOIDAI.........................................................................................................5

1.1 Gliukokortikoidų struktūra...................................................................................................5

1.2 Gliukokortikoido kortizolio farmakokinetika.......................................................................5

1.3 Gliukokortikoidų farmakodinamika.....................................................................................61.3.1 Gliukokortikoidų farmakologinis poveikis......................................................................71.3.2 Metaboliniai poveikiai......................................................................................................71.3.3 Uždegimą ir imunitetą slopinantys poveikiai...................................................................71.3.4 Kiti gliukokortikoidų poveikiai........................................................................................8

1.4 Pagrindiniai šalutiniai gliukokortikoidų poveikiai..............................................................8

2 PAGRINDINĖS LIGOS IR SUTRIKIMAI, KURIOS YRA GYDYMOS GLIUKOKORTIKOIDAIS.............................................................................................................11

2.1 Astma..................................................................................................................................122.1.1 Simptomai......................................................................................................................122.1.2 Diagnozė.........................................................................................................................122.1.3 Gydymas.........................................................................................................................12

2.2 Alerginės reakcijos.............................................................................................................132.2.1 Simptomai......................................................................................................................132.2.2 Diagnozė.........................................................................................................................132.2.3 Gydymas.........................................................................................................................14

2.3 Hemolizinė anemija............................................................................................................142.3.1 Simptomai......................................................................................................................142.3.2 Diagnozė.........................................................................................................................142.3.3 Gydymas.........................................................................................................................15

2.4 Sarkoidozė..........................................................................................................................152.4.1 Simptomai......................................................................................................................152.4.2 Diagnozė.........................................................................................................................152.4.3 Gydymas.........................................................................................................................16

2.5 Reumatoidinis artritas........................................................................................................162.5.1 Simptomai......................................................................................................................162.5.2 Diagnozė.........................................................................................................................162.5.3 Gydymas.........................................................................................................................17

2.6 Išsėtinė sklerozė..................................................................................................................172.6.1 Simptomai......................................................................................................................172.6.2 Diagnozė.........................................................................................................................172.6.3 Gydymas.........................................................................................................................18

3 PAGRINDINIAI GLIUKOKORTIKOIDAI.........................................................................19

3.1 Hidrokortizonas..................................................................................................................193.1.1 Kontraindikacijos...........................................................................................................203.1.2 Dozavimas......................................................................................................................203.1.3 Nepageidaujamos reakcijos............................................................................................203.1.4 Nėštumas........................................................................................................................213.1.5 Žindymas........................................................................................................................213.1.6 Įspėjimai.........................................................................................................................213.1.7 Vaistų sąveika.................................................................................................................21

3.2 Deksametazonas.................................................................................................................213.2.1 Kontraindikacijos...........................................................................................................223.2.2 Dozavimas......................................................................................................................223.2.3 Nepageidaujamos reakcijos............................................................................................223.2.4 Nėštumas........................................................................................................................223.2.5 Žindymas........................................................................................................................223.2.6 Įspėjimai.........................................................................................................................22

3.3 Prednisolonum....................................................................................................................233.3.1 Kontraindikacijos...........................................................................................................233.3.2 Dozavimas......................................................................................................................233.3.3 Nepageidaujamos reakcijos............................................................................................243.3.4 Nėštumas........................................................................................................................243.3.5 Žindymas........................................................................................................................243.3.6 Įspėjimai.........................................................................................................................243.3.7 Vaistų sąveika.................................................................................................................24

3.4 Triamcinolonum.................................................................................................................243.4.1 Kontraindikacijos...........................................................................................................253.4.2 Dozavimas......................................................................................................................253.4.3 Nepageidaujamos reakcijos............................................................................................253.4.4 Nėštumas........................................................................................................................253.4.5 Žindymas........................................................................................................................253.4.6 Įspėjimai.........................................................................................................................253.4.7 Vaistų sąveika.................................................................................................................25

3.5 Methylprednisolonum.........................................................................................................263.5.1 Kontraindikacijos...........................................................................................................263.5.2 Dozavimas......................................................................................................................263.5.3 Nepageidaujamos reakcijos............................................................................................273.5.4 Nėštumas........................................................................................................................273.5.5 Žindymas........................................................................................................................273.5.6 Įspėjimai.........................................................................................................................273.5.7 Vaistų sąveika.................................................................................................................27

APIBENDRINIMAS........................................................................................................................28

LITERATŪRA.................................................................................................................................29

ĮVADAS

Šiais laikais pasaulyje plačiai paplitusios uzdegiminės, alerginės, hematologinės,

autoimuninės kilmės ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai susiję su inkstų veikla. Šių ligų ir

sutrikimų gydymui tapo svarbūs sintetiniai kortikosteroidai – gliukokortikoidai. (Katzung G. B.,

2005). Nepaisaint jų fiziologinės svarbos, jie yra tarp vienų iš dažniausiai naudojamų vaistų ir taip

par dažnai gydytojų skiriamų vaistų dėl priešuždegiminių ir imunitetą slopininančių savybių.

(Bowen R., 2006).

Tikslas: atskleisti, kas tai yra gliukortikodai ir kokia yra jų farmakologinė reikšmė.

Uždaviniai:

1. Apibūdinti, kas tai yra gliukortikoidai.

2. Susipažinti su gliukortikoidų farmakologine reikšme, jų farmakodinamika,

farmakokinetika.

3. Nurodyti pagrindes ligas, kurios yra gydomos gliukokortikoidais.

4. Išsiaiškinti pagrindinius gliukokortikoidus, jų indikacijas, kontraindikacijas,

dozavimą.

1 GLIUKOKORTIKOIDAI

Steroidinė antinksčių žievės hormonų struktūra buvo išsiaiškinta, kai 1937 metais, Reišteinas

susintetino dezoksikortikosteroną. Galiausiai buvo nustatya, jog antinksčių žievė gamina hormonus,

kurie skiriasi savo kiekiu, įgimtu veikimu. Šių hormonai veikla labia plačiai organizme, kone iki

kiekvienos ląstelės. (Craig C. R., Stitzel R. E., 1997)

1.1 Gliukokortikoidų struktūra

Gliukortikoidai yra viena iš steroidinių hormonų rušių, kurie prisijungia prie gliukokortikodų

receptorių esančių beveik visuose stuburinių gyvūnų lastelėse. Gliukokortikoidų pavadinimas

susideda iš trijų dalių:

1. „Gliuko” – gliukozė (monosacharidas angliavandenis).

2. „Kortik“ – lot. cortex, išvertus į lietuvių kalbą žievė.

3. Žodžio galas „oid“, nuo žodžio steroidas (organinis junginys turintis keturis

cikloalkaninius žiedus, pvz.: cholesterolis)

Šis pavadinimas kyla iš gliukokortikoido veikimo organizme reguliuojant gliukozę, taip pat

dėl to, kad jis yra gaminamas žmogaus inkstų antinkščių žievėje bei turi steroidinę struktūrą.

1 pav. Gliukortikoido kortizolio cheminė struktūra.

1.2 Gliukokortikoido kortizolio farmakokinetika

Tai pagrindinis natūralus glukokortikoidas, kuris yra gaminas organizme (cheminė kortizolio

struktūra viršuje, 1 pav.) dar kitaip vadinamas hidrokortizonu, kurio fiziologinis poveikio spektras

platus, (žiūrėti 1 lentelę) reguliuoja tarpinį metabolizmą, širdies ir kraujagyslių funkciją, augimą ir

imunitetą. Jo sintezę ir sekreciją tampriai reguliuoja CNS, labia jautri cirkuliuojančio kortizolio ir

sintetinių gliukokortikiodų neigimo grįžtamojo ryšio poveikiui.

Jis sintetinamas iš cholesterolio, o sekrecija vyksta pagal cirkadinį ritmą, valdomą AKTH.

(Katzung G. B., 2005)

Hidrokortizono farmakokinetika - greitai absorbuojamas iš virškinimo trakto, but gali

pasitaikyti indivualumų tarp žmonių, priklausomai nuo jų unikalių organizmų, metabolizmo.

Kortizolis ir metabolizuojamas kepenyse ir kituose audiniuose prieš būnant pašalintam su šlapimu.

(Riter J. M., Lewis D. L., Mant GK. T., Ferro A., 2008)

Kortizolio gyvavimo pusperiodis kraujatakoje yra apie 60 – 90 minučių, pusperiodis pailgėja,

jei skiriami dideli hidrokortizono (farmacinio kortizolio preparato) kiekiai, jei pacientą veikia

stresas, serga hipotiroidizmu ar kepenų liga. (Katzung G. B., 2005) Be to pagal (Riter J. M., Lewis

D. L., Mant GK. T., Ferro A., 2008) biologinis pusperiodis yra ilgesnis (nuo šešių iki aštuonių

valandų).

Tik 1 % nepakitusio kortizolio šalinama su šlapimu. Šiek tiek jo verčiama kortoliu ir

kortolonu. Nedaug susidaro kitų metabolitų. (Katzung G. B., 2005)

1.3 Gliukokortikoidų farmakodinamika

Dauguma žnomų gliukokortikoidų poveikių medijuoja plačiai pasklidę gliukokortikoidų

receptoriai, sudaryto iš 8000 aminorūgščių. Nuo 10 % iki 20 % genų ląstelėje reguliuoja

gliukokortikoidai. Jų poveikiai skirtingoms ląstelės lemia hormone receptorių skaičius ir trauka,

transkripcijos faktorių ir koreguliatorių rinkinys ląstelėje ir po transkripcijos vykstantys procesai.

Glukokortikoidų poveikiai labiausiai priklauso nuo baltymų, kurie sintetinami iš mRNR,

nuskaitytos iš gliukokortikoidų genų taikinių.

Gliukokortikoidai sukelia daug poveikių, nes turi įtakos daugeliui organizmo ląstelių.

Pagrindiniai gliukokortikoidų sekrecijos ar skyrimo metaboliniai padariniai pasireiškia dėl

tiesioginio poveikio ląstelėms. Bet kai kurie svarbūs poveikiai yra homeostazinio insulino ir

gliukagono atsako rezultatas. Nors daug gliukokortikoidų poveikių priklauso nuo dozės ir

sustiprėja, kai gydyti skiriami dideli kiekiai, sukeliama ir tokių, kurie vadinami „leidžiamais“, be

kurių daugelis normalių funkcijų yra neužtenkamos. Pavyzdžiui kraujagyslių ir bronchų lygiųjų

raumenų atsakas į katecholaminus nusilpsta, jei nėra kortizolio, ir atkuriamas, jei gliukokortikoido

kiekiai fiziologiniai. Negana to, lipolizinis riebalų ląstelių atsakas į katecholaminus, AKTH ir

augimo hormonų silpnesnis, jei nėra gliukortikoidų. (Katzung G. B., 2005)

1.3.1 Gliukokortikoidų farmakologinis poveikis

Gliukokortikoidų farmakologinis poveikis paprasčiausiai yra jų fiziologinio efekto pratęsimas.

Normaliomis, fiziologinėmis koncentracijomis, jie yra nepakeičiami tam, jog būtų palaikoma

homeostazė, jog būtų galima susidoroti su stresu ir galiausiai, kad būtų palaikoma gyvybė.

Gliukokortikoidai taip pat pasižymi mineralkortikoidiniu poveikiu. Hidrokortizonas, taip pat

kaip ir tam tikri sintetiniai gliukortikoidai kaip prednizonas, deksametazonas, susijungia su

mineralkortikoidų receptoriais. Tačiau šių dviejų grupių atskyrimas duoda naudą, kai reikia

optimizuoti steroidų terapuetinę naudą. (Craig C. R., Stitzel R. E., 1997).

1.3.2 Metaboliniai poveikiai

Gliukokortikodai sukelia nuo dozės priklausomų poveikių angliavandenių, baltymų ir riebalų

metabolzimui. Gliukokortikoidai stimuoliuoja ir yra reikalingi gliukoneogenezei ir glikogeno

sintezei badaujant. Taip pat jie stimuliuoja aminorūgščių sekreciją raumenų katabolizmo metu.

(Katzung G. B., 2005). Angliavandenių sintezei yra naudojami baltymai, todėl proteinų

katabolizavimas dėl gliukokortikoidų sukelia neigiamą azoto balansą. Baltymų sisntezės

sustabdymas dėl gliukokortikoidų, dalį aminorūgščių priverčia keliauti iš kaulų, raumenų į kepenis,

kur jos yra verčiamos į gliukozę. Tačiau gliukokortikoidai ne tik skaido baltymus, bet ir stimuliuoja

lipidų katabolizmą riebaliniame audinyje, dėl to kraujo plasmoje mažėja riebalų rūgščių.

Gliukokortikoidų sukeltas biocheminių pakitimų efektas, yra insulino antagonizmas. Šis atvirkščias

efektas skatina hyperglikemiją, glikosurija ir tai yra panašu į diabetinę būklę. (Craig C. R., Stitzel

R. E., 1997).

1.3.3 Uždegimą ir imunitetą slopinantys poveikiai

Uždegiminis procesas yra labai sudėtingas, įtraukiantis įvairias retikuloendotelines ląsteles,

cheminius mediatorius, įskaitant prostaglandinusm kininus ir biogeninius aminus. (Craig C. R.,

Stitzel R. E., 1997)

Gliukokortikoidai labai malšina uždegimą. Tai lemia stiprus poveikis periferinių leukocitų

koncetracijai, pasiskirstymui ir funkcijai, supresinis poveikis uždegiminiams citokinams,

chemokinams ir kitiems lipidiniams uždegimo mediatoriams. (Katzung G. B., 2005). Visi uždegimo

procesai yra blokuojamis: temperatūros, eritemos, patinimo mažinimas, (Craig C. R., Stitzel R. E.,

1997).

Po vienkartinės trumpai veikiančio gliukokortikoido dozės cirkuliuojančių neutrofilų

koncetracija didėja, o limfocitu (T ir B), monocitų, eozinofilų ir bazofilų kraujotakoje mažėja.

Pokyčiai dižiausi po 6 valandų, o praeina per 24 valandas.

Gliukokortikoidai dar slopina audinių makrofagų ir kitų antigeną pateikiančių ląstelių

funkciją.

Gliukokortikoidų veiksmingumą kontroliuoti transplanto atmetimui sustirpina jų geba

sumažinti antigeno raišką persodintame audinyjem uždelsti revaskuliarizaciją, trikdyti citotoksinių

T limfocitų jautrinimą ir pagrindinių antikūnus gaminančių ląstelių susidarymą. (Katzung G. B.,

2005)

1.3.4 Kiti gliukokortikoidų poveikiai

Svarbūs gliukokortikoidų poveikiai nervų sistemai. Antinksčių nepakankamumas sukelia

ženklų alfa ritmo suletėjimą EEG ir siejamas su depresija. Pagausėję gliukokortikoidai žmonėms

dažnai lemia elgesios sutrikimus. Iš pradžių nemigą ir euforiją, paskui – depresiją. Didelės

gliukokortikoidų dozės gali padidinti intrakranialinį spaudimą.

Ilgai vartojami gliukokortikoidai slopina AKTH, AH, SSh ir LH išsiskyrimą iš posmegeninės

liaukos.

Didelės gliukokortikoidų dozės siejamos su pepsinės opos raida, nes tikriausiai jie sutrikdo

vietininį imunitetą prieš Helicobacter pylori. Dar jie skatina organizme pasiskirstyti riebalus, jų

pagausėja vidaus organuose, ant veido, sprando ir virš raktikaulių. Atrodo, kad kalcio absorbciją jie

veikia priešingai negu vitaminas D. Svarbūs gliukokortikoidų poveikiai ir kraujodaros sistemai. Be

minėtų poveikių leukocitams, jie pagausina trombocitų ir eritrocitų.

Jei fiziologinio kortizolio trūksta, inkstų funkcija (ypač filtracija inkstų kamuolėliuose)

sutrinka, vazopresino sekrecija sustiprėja ir psaireiškia negebėjimas šalinti vandens pertekliaus.

Gliukokortikoidai svarbūs vaisiaus plaučiams augti. Iš tiesų struktūrinius ir funkcinius plaučių

pokyčius prieš gimdymą, iš jų veiklios paviršiaus medžiagos, reikalingos kvėpuoti oru

(surfaktanto), gamybą stimuliuoja gliukokortikoidai. (Katzung G. B., 2005)

1.4 Pagrindiniai šalutiniai gliukokortikoidų poveikiai

Trumpa gliukokortikoidų terapija gydant gyvybei pavojingas ligas, kaip status asthmathicus

duoda didelę naudą, sukeldama mažai šalutinių poveikių. Tačiau skiriant terapiją ilgiems

periodamas, gliukokortikoidai sukelia rimtus toksinius poveikius, kurie yra jų farmakologinio

poveikio tęsimas. Gydant gluukokortikoidais paciento amžius gali būti svarbus, nes pavyzdžiui,

šalutinis poveikis hipertenzija, gali reikštis senyvo amžiaus pacientams, su širdies ir kraujagyslių

sutrikimais. Su atsargumu reikia skirti nėščiosioms. (Craig C. R., Stitzel R. E., 1997)

Gliukokortikoidų terapija turi būti parinkta mažiausia doze, kuri duotų norimą terapinį

poveikį. (Katzung G. B., 2005)

Pagal (Riter J. M., Lewis D. L., Mant GK. T., Ferro A., 2008) pagrindinia šalutiniai

gliukokortikoidų sukelia poveikiai yra:

1. Antinksčių slopinimas, žievė nebegamina kortizolio dėl to, kad yra gydoma išoriniu

gliukokortikoidu.

2. Prognozuojama antinksčių krizė, jei nėra mažinama vaistų po lėtinės vaistų terapijos.

3. Metabolinis poveikis, hiperglikemija, ir hipokalemija atsitinka staiga, kaip ir

insomnija bei nuotaiko svyravimai.

4. Lėtiniai pašaliniai poveikiai – Kušingo sindromo išvaizda, hipertenzija, osteoporozė,

proksimalinė miopatija.

5. Imunosupresija – jautrumas infekcijoms.

6. Maskuoja ūmininį uždegimą, pvz.: perforuotas intraabdonimalinis organas.

7. Gydant pacientus lėtine steroidų terapija sukelia padidntą dozę stresorių žmogui –

infekcijos ar operacijos.

Papildomai gali būti dar ir šie šalutiniai reiškiniai: peptinės opos, pankreatitas, pykinimas,

vėmimas, padidintas akispūdis, nervingumas, psichozė, natrio jonų sulaikymas, neigiamas kalcio

jonų balansas, odos plonėjimas, Striae purpurae, aknė. (Craig C. R., Stitzel R. E., 1997)

1 lentelė Apibendrintas kortizolio veikimas organizme ir pasekmės kai jo trūksta ar

yra perteklius. (Riter J. M., Lewis D. L., Mant GK. T., Ferro A., 2008)

Poveikis Trūkumas Perteklius

Angliavandenių,

baltymų ir riebalų

metabolizmas

Padidinta gliukoneogenezė, insulino antagonistas,

hiperglikemija, sumažinta baltymų sintezė

Hipoglikemija,

svorio

netekimas

Kušingo sindromas,

svorio priaugimas, odos

strijos, atrofija, galūnių

raumenų eikvojimas

Vandens ir druskų

metabolizmas

Stabdo skysčių perėjimą iš lastelių išorės į vidų,

vazopresino antagonistas, natrio ir vandens

sulaikymas, kalio praradimas

Svorio

praradimas,

hipovolemija,

hiponatraemia

Edema, troškulys,

poliurija, hipertezija,

raumenų silpnumas

Kraujo sudėtis Sumažina limfocitų ir eozinofilų kiekį, padida Floridinė kompleksija,

neutrofilų, trombocitų kiekį, krėšėjimo tendenciją policitemia

Poveikis Trūkumas Perteklius

Virškinimo sistema Padidėjusi skrandžio rūgščių ir pepsino gamyba Anoreksija,

pykinimas

Dispepsija, peptinės

opos pablogėjimas

Širdies ir

kraujagyslių sistema

Arteriolių jautrinimas katecholaminams,

angiotensinogen gamybos skatinimas

Hipotensija,

alpimas

Hipertensija,

aterosklerozė

Skeleto sistema Sumažėjusi kremzlės gamyba ir osteoporozė,

antivitaminas D, padidėjės inkstų kalcio praradimas

Nugaros niežėjimas dėl

osteoporozės, inkstų

akmenys, priešingas

efektas nei augimo

hormono

Nervų sistema Pakeistas nervų sujaudinimas, katecholaminų

pasisavinimo slopinimas

Depresija ir kitokio

psichiatriniai pakitimai.

Priešuždegiminis ir imuninis atsakas

Sumažina skysčių formaciją ir ląstelinį eksudatą, skaidulinių audinių atūrimas, limfocitų ir plasmos ląstelių skaidymas (laikinas imunoglobulino išlaisvinimas)

Padidėjęs polinkis į infekcjas, sumažėjusi limfocitų masė, sumažinta imunoglobulino produkcija

2 PAGRINDINĖS LIGOS IR SUTRIKIMAI, KURIOS YRA GYDYMOS

GLIUKOKORTIKOIDAIS

2 lentelė Kelios terapinės indikacijos vartoti gliukokortikoidus nuo ne antinksčių

sutrikimų pagal (Katzung G. B., 2005).

Alerginės reakcijos Angioneurozinė edema, astma, bičių įgėlimas, kontaktinis dermatitis,

reakcijos į vaistus, alerginis rinitas, seruminė liga, dilgėlinė

Kolageno ir kraujagyslių sutrikimai Gigantinių ląstelių arteritas, lupus arythematosus, mišrūs jungiamojo

audinio sindromai, polimiozitas, polymyialgia rheumatica,

reumatoidinis artritas, temporalinis arteritas.

Akių ligos Uveitas, alerginis konjuktyvitas, chorioiditas, optinis neuritas.

Virškinimo ligos Uždegiminė žarnyno liga, netropinė spru, poūminė kepenų nekrozė

Hematologiniai suutrikimai Įgyta hemolizinė anemija, ūminė alerginė purpura, leukemija,

autoimuninė hemolizinė anemija, idiopatinė trombocitopeninė purpura,

dauginė mieloma.

Sindrominiai uždegimai Ūminis respiracinio distreso sindromas; (palaikomoji terapija

saikingomis dozėmis spartina sveikima ir malšina mirštamumą).

Infekcijos Gramneigiama septicemija, (kartais padeda slopinti per didelį

uždegimą).

Uždegiminės kaulų ir sąnarių būklės Artritas, burzitas, tenosinovitas.

Neurologiniai sutrikimai Cerebrinė edema (po smegenų operacijų pacientams skiriamos didelės

deksametazono dozės mažina smegenų edemą), išsėtinė sklerozė.

Organų transplantai Atmetimo prevencija or terapija imuniteto slopinimas.

Plaučių ligos Aspiracinė pneumonija, bronchinė astma, kūdikių respiracinio disreso

sindromo prevencija, sarkoidozė.

Inkstų sutrikimai Nekrozinis sindromas.

Odos ligos Atopinis dermatitis, dermatozės, lichen simplex chronicus (vietinis

neurodermatitas), mycoaia fungoides, pemphigus, seborejinis

dermatitas, kserozė.

Skydliaukės ligos Piktybinis egzoftalmas, poūmis tiroiditas

Kitos ligos Hiperkalcemija, aukštumų liga.

2.1 Astma

Astma yra uždegiminės kilmės kvėpavimo takų einančių į plaučius liga. Liga, dėl kvėpavimo

takų hiperjautrumo dėl kažkokio aplinkos sukelėjo (alergenai ore, rūkalų dūmai), maisto, fizinio

krūvio, šalto sauso oro, medikamentų (aspirino), maisto, priverčia juos susiaurėti ir gaminti glaives,

kurios apsunkina kvėpavimą. Astma yra laikoma atopine liga kartu su šienligė ir egzema. Vien

Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo astmos kenčia 20 milijonų žmonių.

Astma galima paveldėti, ją provokuoja gyvenimas dideliame mieste, rūkalų dūmai, darbas su

cheminėmis medžiagomis, rasė (afro-amerikiečiai, puertorikiečiai Amerikoje, turi didesnį polinkį

astmai nei kiti žmonės); berniukai dvigubai labiau linkę susirgti astma nei mergaitės, suaugusiems

atvirkščiai; persivalgymas ir mažas svoris gimus taip pat gali įtakoti astmos išsivystimą.

2.1.1 Simptomai

1. Šniokštimas.

2. Kosulys.

3. Dusulys.

4. Suspaustas šonkaulių lankas.

Astmos simptomai tarp skirtingų žmonių yra įvairūs. Kai kurie žmonės, kuriems diagnozuota

astma patiria kartas nuo karto lengvus šniokštimo iš kvėpavimo takų epizodus ar kosėjimą, bet gali

kvėpuoti normaliai, kai šie epizodai vyksta. Kitiems astmos priepuoliai gali būti pavojingi gyvybei,

jie pamėlynuoja dėl deguonies stokos, jiems skauda krūtinę ir gali prarasti sąmonę.

2.1.2 Diagnozė

1. Simptomatika.

2. Šeimos ligų istorija.

3. Spirometrija.

4. Bronchų išbandymo testas, kai duodama maža dozė vaistų, kurie sukelia astmos

simptomus.

2.1.3 Gydymas

Gydymas skiriamas priklausomai paciento nuo ligos sunkumo ir simptomų dažnumo. Tikslas

kontroliuoti simptomus ir išvengti astmos priepuolių. Pacientams reikalingi vaistai vartojimui ilgą

laiką ir trumpo poveikio „gelbėjančių“ vaistų – gliukokortikoidų. Poveikis trunka nuo keturių iki

šešių valandų. Gaila tačiau astmai negalima užkirsti kelio, galima tik sumažinti priepuolių sunkumą

ir dažnumą. (Frey R. J., 2009)

2.2 Alerginės reakcijos

Alergija ar alerginės reakcijos yra žmogaus kūno atsakas į tam tikrą alergeną, „svetimą“

medžiagą, kuri kontaktuoja su organizmu ar įeina į jį. Įprastai, organizmo imuninė sistema

pagamina IgE antikūnus, kvoti prieš ligą, kurie sukelia histaminų paleidimą į organizmą, kuris

sukelia alergijų simptomus. Kai būna alergija, organizmas per stipriai reaguoja į alergeną, kuris gali

būti visai nepavojingas.

Kai kurios alergijos paliečia tik maža dalį kūno, kitos alergijos gali paveikti kelias pagrindines

organizmo sistemas, pavyzdžiui kai įgelia bitė. Kai kurias alergijas sukelia maistas.

Pagrindinės alergijos:

1. Šienligė.

2. Alerginis konjunktyvitas.

3. Astma.

4. Egzema (atopinis dermatitas).

5. Dilgėlinė.

6. Sunkios reakcijos į bičių įgėlimus.

7. Alergijos maistui.

8. Kontaktinis dermatitas.

2.2.1 Simptomai

1. Paraudonavusi oda, jos niežėjimas, iškilimai, šašai, dėmės ant jos.

2. Kvėpavimo sistema: šniokštimas, čiaudėjimas, kosulys, dusulys, sloga.

3. Virškinimo sistema: pykinimas, vėmimas, diarėja, skrandžio spazmai.

4. Akys: niežėjimas, ašarojimas, pasruvusios krauju ar putlios išvaizdos.

5. Kiti: galvos skausmai, skambėjimas ausyse, svaigulys.

2.2.2 Diagnozė

Kartais išsiaiškinama dėl to, jog pacientas paaiškina, kad simptomai atsiranda po kontakto su

tam tikru alergenu. Dažniausiai naudojamas metodas – odos testas. Maža dalis alergeno yra

įšvirkščiama po oda, arba daromas kraujo tyrimas, kai alergenas sukelia sunkias reakcijas darant

odos testą.

2.2.3 Gydymas

Dažniausiai vartojami antihistaminiai vaistai,Kadangi alergijos vyksta dėl per daug stiprios

imuninės sistemos reakcijos į alergeną, netgi galinčios pasiekti anafilaksinį šoką, jam nuslopinti ir

valdyti, yra vartojami gliukokortikoidai. Taip jie gali būti vartojami tepalo pavidale, egzemos

sukeltam niežėjimui slopinti, tačiau jie neturėtų būti vartojami ilgai dėl sunkių šalutinių poveikių.

Gydant šienligę, gliukokortikoidai yra purškiami į nosį siekiant sumažinti audinių uždegimą, dėl

kurių atsiranda alergija.

Alergiją galima gydyti ir specifine imunoterapija, gydymo būdas, kai, vartojant alergeną

didėjančiomis dozėmis ir ilgėjančiais laiko tarpais, sukeliama tolerancija tam alergenui. Tai gali

užtrukti ilgą laiko tarpą. (Frey R. J., 2009)

2.3 Hemolizinė anemija

Tai autoimuninė liga, pasireiškianti dideliu eritrocitų skaičiaus mažejimo kraujotakoje.

Hemolizinė anemija autoimunininis sutrikimas, todėl organizmas gamina antikūnus prieš

eritrocitus, todėl jie juos sunaikina dar nespėjus subręsti. Tačiau hemolizinė anemija gali būti

sukelta ir dėl infekcijų, medikamentų, kai kurių maisto produktų, netinakamų kraujo perpylimų,

autoimuninių ligų.

2.3.1 Simptomai

1. Nuovargis.

2. Dusulys.

3. Pageltusi oda.

4. Tamsios spalvos šlapimas.

5. Blužnies ar kepenų padidėjimas.

2.3.2 Diagnozė

Tikrinama paciento medicininė istorija, atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuriame matomas

eritrocitų kiekio ir hemoglobino sumažėjimas, fizinė blužnies ir kepenų apčiuopa. Matuojami

eritrocitų šalutiniai skaidymo produktai kraujyje ir šlapime. Kartais imami kaulų čiulpai tam, kad

nustatyit ar tai hemolizinė anemija.

2.3.3 Gydymas

Svarbiausi vaistai yra gliukortikoidai. Jie vartojami tol, kol hemoglobino kiekis pasidaro

normalus. Jei šis gydymas nėra efektyvus, šalinama blužnis (splenektomija). Hemolizinės anemijos

valdymas apima vengimą vaistų, kurie gali sukelti ją. (Bernabeo P., 2011)

2.4 Sarkoidozė

Sarkoidozė – tai lėtinė nežinomos kilmės liga, pažeidžianti daugelį organų. Dažniausiai

pažeidžia plaučius, taip pat odą, limfmazgius, širdį, blužnį, kasą, akis, nervų sistemą. Tai

jungiamojo audinio liga, kuriai būdingas kalcio padidėjimas kraujyje.

Šios ligos kilmė nežinoma, bet manoma, kad iš dalies ligą lemia paveldėjimas bei sąlytis su

tam tikru antigenu iš aplinkos.

2.4.1 Simptomai

1. Plaučių jungiamojo audinio pažeidimas.

2. Stambiųjų sąnarių skausmas, bėrimas ir karščiavimas, kai yra rentgeninių sarkoidozės

požymių.

3. Kai kurie ligoniai sausai kosi, jaučia dusulį;

4. Daugelis ligonių epizodiškai ar nuolat jaučia nuovargį, silpnumą;

5. Kai pažiedžiami kiti organai, nustatomas akių uždegimas, padidėję limfmazgiai, seilių

liaukos, kepenys, įvairių tipų odos pažeidimas, širdies aritmija, nervų sistemos

pažeidimas.

2.4.2 Diagnozė

Įtariant sarkoidozę, atliekamas krūtinės ląstos tyrimas. Taip pat šiuo tyrimu vertinamas ir

ligos kitimas. Galima atlikti kompiuterinę tomografiją, kuri yra tikslesnis tyrimas šiai ligai nustatyti.

Atlikus bronchoskopiją daugeliui ligonių, sergančių sarkoidoze, nenustatoma jokių patologinių

trachėjos ar bronchų pokyčių. Bronchoskopijos metu paimamos bronchų išplovos, kuriose imuninių

ląstelių santykis turi diagnostinės reikšmės. Taip pat paimama plaučių audinio biopsija, kurią ištyrus

nustatoma tiksliausia diagnozė.

Kraujo tyrimuose ūmiu periodu randamas sumažėjęs limfocitų skaičius. Gali būti didesnis

kalcio kiekis bei padidėjęs fermentų kiekis. Atlikus šlapimo tyrimą, gali būti rasta kalcio.

2.4.3 Gydymas

Liga praeina savaime per maždaug 2 metus, todėl daugeliu atvejų gydymo nereikia.

Besimptomiai ligoniai stebimi, jiems periodiškai atliekama krūtinės ląstos rentgenologiniai tyrimai,

spirogramos.

Siūloma gydyti tik aktyvią sarkoidozę, kai yra ryškių simptomų ar yra padidėjęs kalcio kiekis

kraujyje, pažeisti kiti organai. Skiriami gliukokortikoidai pakankamai ilgai – net ir 2 metus. Deja,

ginčijamasi, ar šie vaistai padeda.

(http://www.infomed.lt/lt/2/Infomed_plius/Ligu_katalogas,id,/sarkoidoze, 2009)

2.5 Reumatoidinis artritas

Tai autoimuninis sutrikimas, vienas iš labiausiai pasitaikančių sąnarių uždegimų, Jam kuriam

būdinga sąnarių uždegimai, dėl to jaučiamas skausmas juose, sąnariai patinę ir palaipsniui

prarandama jų funkcija. Dažniausiai pažeidžiami rankų, riešų, alkūnių, kelių, čiurnos ir kojų

sąnariai, kiti sąnariai gali taip pat būti pažeisti. Dažniausiai reumatoidinis artritas išsivysto

palaipsniui. Manoma, nors nėra tikra, jog jį sukelia genetiniai faktoriai, arba bakterijos ir virusai,

kitų manymu tai hormonų sukeltas sutrikimas, nes moteris jis paveikia kur kas dažniau.

2.5.1 Simptomai

1. Skausmingi ir standūs sąnariai.

2. Mazgeliai po sąnario esančia oda.

3. Nuovargis.

4. Karščiavimas.

2.5.2 Diagnozė

Diagnozuoti yra sunku. Tai kraujo testų, sąnarių vaizdų, paciento ligos istorijos kombinacija.

Pacientas, kuris atitinka bent keturis iš kriterijų yra laikomas sergančiu reumatoidiniu artritu:

1. Standūs sąnariai ryte tęsiasi ilgiau nei valandą pastarasias šešias savaites.

2. Artritas rankų sąnariuose besitęsiantis šešias ar daugiau savaičių.

3. Artritas trijuose ar daugiau sąnarių iš keturiolikos kitų sąnarių besitęsiantis mažiausiai

šešias savaites.

4. Simetrinis artritas besitęsiantis mažiausiai šešias savaites..

5. Reumatoidinis faktorius kraujyje didesnis nei kitų 95 % populiacijos narių.

6. Mazgeliai po sąnario esančia oda.

7. Rengeno nuotraukoje matomas sąnarių pakenkimas.

2.5.3 Gydymas

Gydymui vartojami keletos skirtingų vaistų tipų: skausmo malšinimui, vaistai skirti sulėtinti

sąnario audinio ardymą. Tarp jų ir gliukokortikoidai, kurie turi uždegimą ir imuninę slopinantį

poveikį. Kartais, išsivysčius sąnarių deformacijai, prireikia chirurginio gydymo. (Frey R. J., 2009)

2.6 Išsėtinė sklerozė

Tai autoimuninė liga, kuri pasireiškia atrankiu nervinių ląstelių dalių amielino dangalo

naikinimu – demielinazacija, tai ypatingai trikdo elektriniu impulsų perdavimą. T- ir B- limfocitai

tiesiogiai žaloja mieliną, kuris gaminas oligodendrocitų ir aksonų esančių centrinęje nervų

sistemoje, ar netiesiogiai, per uždegiminių medžiagų sekreciją.

2.6.1 Simptomai

1. Funkcijos sutrikimas, priklausomai nuo tos vietos CNS, kur įvykęs pažeidimas.

2. Tirpimai ir dilgčiojimai.

3. Sutrikusi kalba.

4. Koordinacijos praradimas.

5. Impotencija.

6. Asmenybės kaita.

7. Prastas protinis aktyvumas.

2.6.2 Diagnozė

Šiuo metu nėra lemiamo tyrimo, kuriuo būtų galima nustatyti, kad žmogus serga išsėtine

skleroze. Išsėtinės sklerozė diagnozavimo sunkumus sudaro labai didelė simptomų įvairovė

skirtingiems žmonėms. Reikalingi specializuoti tyrimai, atlikti neurologinė apžiūra ir įvertinti

rezultatus.

Diagnozė grindžiama klinikiniais ir paraklinikiniais kriterijais. Medžiagą klinikiniams

kriterijams pateikia anamnezė, klinikinių-neurologinių tyrimų rezultatai ir klinikiniai rezultatai.

Naudojama magnetinio rezonanso tomografija, sukeltieji potencialai, taip pat smegenų skysčio

analizė.

2.6.3 Gydymas

Paūmėjimui sutrumpinti ir lengvinti gali būti skiriami gliukokortikoidai (švirkščiami

į veną arba geriamieji). Silpnesni pablogėjimai dažnai yra negydomi – ligonis ilsisi ir laukia

pagerėjimo. Paūmėjimams retinti gali būti taikomas beta-interferonas arba aminorūgščių derinio

pagrindu sukurti švirkščiami vaistai.

Simptomus palengvina vaistai, fizioterapinės procedūros, pagalbinės priemonės vaikščiojimui

ar judėjimui, šlapimo pūslės kateteriai. Kartais reikalinga psichologinė ar psichoterapinė pagalba.

(Bernabeo P., 2011)

3 PAGRINDINIAI GLIUKOKORTIKOIDAI

3 lentelė Natūralių ir sintetinių gliukokortikoidų veiklumo, dozavimo ir vartojimo

apibendrinimas pagal (Katzung G.B., 2005)

Veiklumas

Medžiaga Nuo uždegim

o

Vietinis

Druską sulaikanti

s

Lyiavertė geriama

dozė (mg)

Formos

Trumpai ir vidutiniškai veikianti gliukokortikoidaiHidrokortizonas (kortizolis)

1 1 1 20 Geriamas, švirkščiamas, vietinis

Kortizonas 0.8 0 0.8 25 Geriamas, švirkščiamas, vietinis

Prednizonas 4 0 0.3 5 GeriamasPrednizolonas 5 4 0.3 5 Geriamas, švirkščiamas,

vietinisMetilprednizolonas

5 5 0 4 Geriamas, švirkščiamas, vietinis

Meprednizonas 5 0 4 Geriamas, švirkščiamasTarpinio veikimo gliukokortikoidaiTriamcinolonas 5 5 0 4 Geriamas, švirkščiamas,

vietinisParametazonas 10 0 2 Geriamas, švirkščiamasFluprednizolonas 15 7 0 1.5 GeriamasIlgai veikiantys gliukokortikoidaiBetametazonas 25-40 10 0 0.6 Geriamas, švirkščiamas,

vietinisDeksametazonas 20 0 0 0.75 Geriamas, švirkščiamas,

vietinis

3.1 Hidrokortizonas

2 pav. Hidrokortizono cheminė struktūra

Natūralus antinksčių žievės kortikosteroidas, turintis silpną gliukokortikoidinį ir

mineralkortikoidinį poveikį. Indikacijos - ūminis ir lėtinis antinksčių žievės nepakankamumas,

anafilaksinis šokas, astminė būklė, reumatinės sąnarių, sausgyslių ligos (vartoti vietiškai), kitos

ligos, kai reikia slopinti uždegimą, imunitetą (tačiau pirmenybė teikiama stipresniems

gliukokortikoidams, kurie turi mažesnį mineralkortikoidinį veikimą).

3.1.1 Kontraindikacijos

Jautrumas sintetiniam hidrokortizonui, kai yra ūminės virusinės, bakterinės ir sisteminės

grybelinės infekcinės ligos, kol netaikomas atitinkamas gydymas, skiepai gyvomis vakcinomis.

3.1.2 Dozavimas

Gali būti vartojamas tablečių, odos purškalo, gelio, žvakaučių, injekcijų, kremų pavidale

Suaugusiems: Ūminiam antinksčių žievės nepakankamumui injekcinos į veną arba raumenis,

iš pradžių 100 mg po to kas 8 valandas, toliau dozę mažinti. Per os kas 8 valandas po 50 mg, vėliau

mažinti 30–50 mg. Lėtinis antinskčių nepakakamumas 20–30 mg per parą Per os, rytinė dozė

didesnė. Anafilaksinis šokas: 500 mg–2 g hidrokortizono sukcinato injekciją į veną, kas dvi

valandas. Astminė būklė: po 100–200 mg hidrokortizono sukcinato. Uždegimui, imunitetui slopinti:

po 150 240 mg per o sir injekcijomis į raumenis ir veną, kas 12 valandų.

Vaikamas: Ūminiam antinksčių žievės nepakankamumui injekcinos į veną arba raumenis, iš

pradžių 1–2 mg/kg po to kas 6-8 valandas 25–150 mg padalijus į lygias dalis, vyresniems iš pradžių

1–2 mg/kg po to kas 6-8 valandas 150–250 mg per parą, injekcijos ir Per os.Lėtinis antinskčių

nepakakamumas 20–30 mg per parą Per os, rytinė dozė didesnė. Anafilaksinis šokas: 500 mg–2 g

hidrokortizono sukcinato injekciją į veną, kas dvi valandas. Astminė būklė: po 100–200 mg

hidrokortizono sukcinato. Uždegimui, imunitetui slopinti: po 150 240 mg per o sir injekcijomis į

raumenis ir veną, kas 12 valandų. Anafilaksinis šokas: iš pradžių 50 mg/kg, vartoti po 4 valandų ir

(arba) kas 24 valandas. Uždegimui, imunitetui slopinti: 1–5 mg/kg per parą, padaligus į lygias dalis,

kas 12 valandų. Per os injekcijos į veną ir raumenis.

Senyviems: Vartoti mažiausią įmanomą dozę ir kuo trumpiau.

3.1.3 Nepageidaujamos reakcijos

Dažniausios: nemiga, nervingumas, padidėjęs apetitas, burnos kandidozė, pykinimas,

hirsutizmas, paprastieji spuogai, sutrikusi angliavandenių tolerancija, atralgijos, arterinė

hipertenzija, antinksčių žievės atrofija, padidėjusi infekcijų rizika, leukocitozė, aneozinofilija,

katarakta.

Kitos: Pepsinė opa, skrandžio erozijos opines, opines ezofagitas, pankreatitas, žagsėjimas,

hipokalemija, natrio ir skysčių susilaikymas, hiperglikemija, blogas žaizdų gijimas,, odos atrofija,

strijos, osteoporozė, anafilaksija, euforija, Cushing sindromas, atrofija, raumenų silpnumas,

glaucoma, regos nervo spenelio edema, amenorėja, galvos svaigimas, traukuliai, pakitusi nuotaika.

3.1.4 Nėštumas

Vaistas kelia nedidelę riziką vaisiui. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad vaistas gali būti

susijęs su mažesniu naujagymio svoriu bei šiek tiek dažnesniais lūpų ir gomurio defektais. Tačiau

kortikosteroidų nauda motinai dažniausiai viršija galimą žalą vaisiui, todėl pastojusiai moteriai

vaisto vartojimo nebūtina nutraukti. Moteris turėtų būti informuota apie galimą riziką ir dalyvauti

priimant sprendimus.

3.1.5 Žindymas

Piene aptinkama endogeninio kortizono pėdsakų. Nėra duomenų apie egzogeninio

hidrokortizono patekimą į motions pieną.

3.1.6 Įspėjimai

Atsargiai skirti kai yra pepsinė opa, Cushing sindromas, infekcija, hipertirozė, hipertenzija,

polinkis į tromboemboliją, sunki širdies dekompensacija, osteoporozė, kepenų cirozė, cukrinis

diabetes, epilepsija, glaucoma, psichikos sutrikimas su epitelio defektais susijusios ragenos ligos.

Buvus tuberkuliozei,. Staiga nutraukus ilgalaikę terapiją ar ištikus stresui, galimas antrinis aninksčių

žievės nepakankamumas. Gali maskuoti infekcinių ligų požymius, vartojant gliukokortikoidus,

gyvomis vakcinomis neskiepyti. Reguliariai tirti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, glikemiją, AKS.

3.1.7 Vaistų sąveika

Kliniškai reikšminga: Amphotericinum, B, barbitūratai, Carbamazepinum, Erythromicinum,

Itraconazolum, Ketoconazolum, Methotrexatum, Phenobarbitalum, Phenytoinum, Primidonum,

Rifampicinum, Warfarinum. (Griškevičius L., Popovaitė L. Ragelytė E., Rokaitė D., Stulpinas D.,

Vaitkus A., 2006)

3.2 Deksametazonas

3 pav. Deksametazono cheminė struktūra

Tai yra sintetinis kortikosteroidas, priklausantis antinksčių žievės gaminamų hormonų grupei

veiklioji medžiaga deksametazonas. Skiriamas pakeičiamajam gydymui, kai nepakankama normalių

kortikosteroidų serkrecija, vartojamas uždegiminėms reumatinėms ligoms gydyti. Dažniausiai

vartojamas simptominiam gydymui, kol pasireikš pagrindinių vaistų poveikis arba kai jo

nepakanka.

3.2.1 Kontraindikacijos.

Negalima vartoti, kai yra jautrumas deksametazonui, jei pasireiškia Kušingo sindromas, kai

yra ūminės virusinės, bakterinės ir sisteminės grybelinės infekcinės ligos, kol netaikomas

atitinkamas gydymas, skiepai gyvomis vakcinomis.

3.2.2 Dozavimas

Suaugę ir senyvo amžiaus žmonės: Rekomenduojama pradinė parosdozė suaugusiems - 0.5-

9mg Per os, padalijama į 2-4 vienkartines dozes. Įprastinė palaikomoji paros dozė - 0.5-3 mg Per

os, padalija į 2-4 vienkartines dozes. Tabletę reikia nuryti nepažeistą, valgio metu arba po jo,

užgeriant skysčiu. Vaistas baigiamas vartoti palaipsniui, per kelių dienų ar ilgesnį laikotarpį.

Vaikams: Įprasta dozė vaikams - 0.02-0.3 mg/kg Per os kūno svorio.


Staiga padidėjęs kraujospūdis, širdies veiklos pakitimas, kraujavimas virškinamajame trakte,

pilvo skausmas, staigus ir stiprus galūnių arba nugaros skausmas, staiga atsirado patinimas, sutriko

psichika, pasireikšė infekcinė liga, taip reiktų pranešti gydytojui, jei atsirado nemiga, sukasi galva,

prasidėjo traukuliai, žagsulys, jaučiamas raumenų silpnumas, sutriko mėnesinių ciklas. Lengvesni

poveikiai – lėtesnis žaizdų gyjimas, odos plonėjimas, Retesni poveikiai – krešulių susidarymas

kraujagyslėse, impotencija, pykinimas. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti glaukomą, kataraktą,

kraujospūdžio ar akispūdžio padidėjimą.

3.2.4 Nėštumas

Būtina pasitarti dėl vartojimo su gydytoju. Ar saugu vartoti – nenustatyta.

3.2.5 Žindymas

Deksametazono išskiriama su pienu, todėl vartojant šį vaistą žindyti negalima.

3.2.6 Įspėjimai

Praėjus sutrikimams, dėl kurių buvo vartojamas deksametazonas, jo vartojimo nutraukti

negalima. Per anksti nuraukus gydymą, liga gali pasunkėti. Atsargiai skirti, kai yra infekcija,

hipertirozė, hipertenzija, polinkis į tromboemboliją, sunki širdies dekompensacija, osteoporozė,

kepenų cirozė, cukrinis diabetes, epilepsija, glaucoma, psichikos sutrikimas su epitelio defektais

susijusios ragenos ligos. Buvus tuberkuliozei,. Staiga nutraukus ilgalaikę terapiją ar ištikus stresui,

galimas antrinis aninksčių žievės nepakankamumas. Gali maskuoti infekcinių ligų požymius.

(Dexamethason Krka)

3.3 Prednisolonum

4 pav. Prednizolono cheminė struktūra

Sintetinis kortikosteroidas, turintis vidutinį gliukokortikoidinį ir mažesnį mineralkortikoidinį

veikimą. Ūminis lėtinis antinksčių žievės nepakankamumas, uždegiminės autoimuninės,

hematologinės, piktygbinės ligos, kai reikia slopinti uždegimą, imunitetą.


Jautrumas prednizolonui, kai yra ūminės virusinės, bakterinės ir sisteminės grybelinės

infekcinės ligos, kol netaikomas atitinkamas gydymas, skiepai gyvomis vakcinomis.

3.3.2 Dozavimas

Suaugusiems: Per os Antinksčių žievės nepakankamumas (substitucinė terapija), pradinė

dozė – 20-30 mg per parą, palaikomoji – 5-10 mg per parą. Kitos indikacijos: 20-100 mg per parą.

Suvartojamas per kelis kartus po valgio. Pasiekus gydomąjį efektą, dozė mažinama 1 mg per

mėnesį. Ilgai vartojant 70 procentų paros dozės vartoti ryte. Injekcijos į veną ir raumenis

anafilaksinio šoko metu: vienkartinė dozė – 50-400 mg prednizolono hemisukcinato. Jei reikia,

kartojama po 3-4valandų. Paros dozė – 400-1200 mg prednizolono hesukcinato.

Vaikams: Per os. Antinksčių žievės nepakankamumas (substitucinė terapija) pradinė dozė –

1-2 mg/kg per parą, palaikomoji – 0,3-0,6 mg/kg per parą. Ūminė astma 1-2 mg/kg per parą Per os

padalijus lygiomis dalimis, 3-5 paras arba 2-4 mg/kg predznizolono hemisukcinato per parą

injekuot į veną padalijus į 3-4 dalis.Uždegimui imunitetui slopinti 0,1-2 mg/kg per parą Per os,

injekuoti į veną ir raumenis padalijus į 2-4 lygias dalis.

Senyviems vartoti mažiausią įmanomą dozę ir kuo trumpiau.


Tokios pačios kaip ir nuo hidrokortizono.

3.3.4 Nėštumas

Prednizolonas gali sukelti burnos ir veido defektų. Didelės prednizolono dozės (>10 mg per

parą) gali slopinti vaiusiaus ir naujagymio aninksčių veiklą. Gimdymo metu motinai, kuri vartojo

>10 mg prednizolono per parą, būtina skirti kortikosteroidų, stebėti, ar nesusilaiko skysčiai.

3.3.5 Žindymas

Motinos piene aptinkama prednizolono pėdsakų.

3.3.6 Įspėjimai

Tokie patys kaip ir hidrokortizono.


Kliniškai reikšminga: tokia pati sąveika kaip ir su hidrokortizonu. (Griškevičius L., Popovaitė

L. Ragelytė E., Rokaitė D., Stulpinas D., Vaitkus A., 2006)

3.4 Triamcinolonum

5 pav. Triamcinolono chemininė struktūra

Sintetinis kortikosteroidas, turintis vidutinį gliukokortikoidinį ir beveik neturintis

mineralkortikoidinio veikimo. Uždegiminės, autoimuninės ligos, kai reikia slopinti uždegimą,

imunitetą.


Netinka bronchinės astmos paūmėjimui gydyti. Jautrumas sintetiniam triamnicilonui kai yra

ūminės virusinės, bakterinės ir sisteminės grybelinės infekcinės ligos, kol netaikomas atitinkamas

gydymas, skiepai gyvomis vakcinomis.

3.4.2 Dozavimas

Suagusiems. Per os 4-48 mg per parąpadalijus lygiomis dalimis, paskui laipsniškai mažinant

iki mažiausios efektyvios dozės. Injekuoti į raumenis giliai po 40 ,g (20-100 mg)

triamnicilonoacetonido kas 4-6 savaites.

Vaikams injekuoti giliai į raumenis 6-10 metų – 0,03-0,2 mg/kg triamnicilono acetonido kas

1-7 paras.

Senyviems: Vartoti mažiausią dozę ir kuo trumpiau.


Tokios pat kaip ir hidrokortizono.

3.4.4 Nėštumas

I nėštumo trimestru vartojami kortikosteroidai gali sukelti burnos ir veido defektų.

3.4.5 Žindymas

Nėra duomenų apie vaisto vartojimą žindymo laikotarpiu. Vaisto poveikis žindomam kūdikiui

nežinomas.

3.4.6 Įspėjimai

Tokie patys kaip hidrokortizono.


Kliniškai reikšminga: visi, kurie sąveikauja su hidrokortizonu. (Griškevičius L., Popovaitė L.

Ragelytė E., Rokaitė D., Stulpinas D., Vaitkus A., 2006)

3.5 Methylprednisolonum

6 pav. Metilprednizolono cheminė struktūra

Sintetinis kortikosteroidas, turintis vidutinį gliukokortikoidinį ir mažesnį mineralkortikoidinį

veikimą. Uždegiminės, autoimuninės, hematologinės, piktybinės ligos, kai reikia slopinti uždegimą,

imunitetą, antinksčių žievės nepakankamumas


Jautrumas metilprednizolonui, kai yra ūminės virusinės, bakterinės ir sisteminės grybelinės

infekcinės ligos, kol netaikomas atitinkamas gydymas, skiepai gyvomis vakcinomis.

3.5.2 Dozavimas

Suaugusiems uždegimui, imunitetui slopinti: Per os iš pradžių 2-60 mg per parą padalijus į 1-

4 lygias dalis, paskui laipsniškai mažinti iki mažiausios efektyvios dozės, injekcijos į raumenis –

10-80 mg metilprednizolono natrio sukcinato 1 kartą per parą arba 10-80 mg metilprednizolo

acetato kas 1-2 savaites, injekcijos į veną – 10-470 mg metilprednizolono natrio sukcinato, kartoti

pagal poreikį, kai reikia didelių dozių – po 0,5-1 g metilprednizolono natrio sukcinato. Astminė

būklė injekcijoms į veną iš pradžių 2 mg/kg, paskui po 0,5-1 mg/kg metilprednizolono natrio

sukcinato kas 6 val. 5 dienas.

Vaikams: Per os injekcijoms į raumenis ir venas uždegimui, imunitetui slopointi 0,5-1,7

mg/kg metilprednizolono natrio sukcinato per parą padalijus į lygias dalis kas 6-10 valandų, paskui

dozę laipsniškai mažinti iki mažiausios efektyvios dozės.

Injekcijoms į veną (per >30 min.) uždegimui ir imunitetui slopinti, kai reikia didelių dozių, po

15-30 mg/kg metilprednizolono natrio sukcinato 1 kartą per parą 3 dienas. Astminė būklė; iš

pradžių 2 mg/kg, paskui po 0,5-1mg/kg metilprednizolono natrio sukcinato kas 6 valandas 5 dienas.

Senyviems: Vartoti mažiausią įmanomą dozę ir kuo trumpiau.


Tokios pačios kaip hidrokortizono.

3.5.4 Nėštumas

Bendrojo ir vietinio poveikio kortikosteroidų preparatai yra teratogeniški gyvūnams. I

nėštumo trimestru vartojami kortikosteroida gali sukelti burnos ir veido defektų.

3.5.5 Žindymas

Kūdikiui gali lūpų ir veido vystymosi sutrikimų. Metilprednizolono paprastai neskiriama

nėščiosioms ar žindyvėms.

3.5.6 Įspėjimai

Greitai švirkščiant dideles dozes, galima hipotenzija. Ir kiti tokie par, kaip hidrokortizonui.


Kliniškai reikšminga: Ciclosporinum ir kiti tokie par, kaip hidrokortizonui. (Griškevičius L.,

Popovaitė L. Ragelytė E., Rokaitė D., Stulpinas D., Vaitkus A., 2006)

APIBENDRINIMAS

Gliukokortikoidai yra antinksčių žievės hormonai ir jų sintetiniai analogai, dėl to jie yra

svarbūs vaistai, nes tai tiesioginiai natūralaus gliukokortikoido kortizolio pakaitalai.

Jie tampa labai svarbūs, kai sutrinka normali antinksčių žievės veikla. Svarbų imunosupresinį

jie vaidina tada, kaireikia, jog po transplantacijos vienokio ar kitokio poveikio, organizmas

neatmestų transplanto,dėl aktyvaus antikūnų veikimo prieš svetimą organizmui objektą. Taip pat jie

veikia angliavandenių apykaitą, slopina uždegimą, mažina alergines reakcijas. Jų farmakologinė

reikšmė didelė.

Kaip ir kiti vaistai jie turi įvairių šalutinių poveikių – pepsinės opos, skrandžio erozijos

opines, padidėjusi infekcijų rizika, net osteoporozė. Tačiau kartais žmogaus gyvybė gręsia didelis

pavojus ir šių vaistų vartojimas yra būtinas.

LITERATŪRA

1. Bernabeo P. Encyclopedia of diseases and disorders. Marshal Cavendish Corporation.

Malaysia. 2011

2. Craig C. R., Stitzel R. E. Modern pharmacology with clinical applications. Little

Brown and Company. Boston. 1997

3. Frey R. J. UXL encyclopedia of diseases and disorders. Gale, cengage learning. 2009

4. Katzung G. B. Bendroji ir klinikinė farmakologija. Charibdė. 2005

5. Riter J. M., Lewis D. L., Mant GK. T., Ferro A. Clinical pharmacology and

therapeutics. Great Britain. 2008

6. Bowen R., 2006. Gliukokortikoidai [žiūrėta 2012-10-20] Prieiga per internetą:

http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/pathphys/endocrine/adrenal/gluco.html

7. Dexamethason. Vaistinis lapelis. Krka.

8. Sarkoidozė [žiūrėta 2012-10-21] Prieiga per internetą:

http://www.infomed.lt/lt/2/Infomed_plius/Ligu_katalogas,id,/sarkoidoze

9. Deksametazonas [žiūrėta 2012-10-22] Prieiga per internetą:

http://en.wikipedia.org/wiki/Dexamethasone

10. Kortizolis [žiūrėta 2012-10-22] Prieiga per internetą:

http://en.wikipedia.org/wiki/Cortisol

11. Prednizolonas [žiūrėta 2012-10-22] Prieiga per internetą:

http://pl.wikipedia.org/wiki/Prednizolon

12. Metilprednizolonas [žiūrėta 2012-10-22] Prieiga per internetą:

http://de.wikipedia.org/wiki/Methylprednisolon

13. Triamcinolonas [žiūrėta 2012-10-22] Prieiga per internetą:

http://en.wikipedia.org/wiki/Triamcinolone

gliukokortikoidai ir jų farmakologinė reikšmė. antanas pečiūra

Documents