Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Lietuviams būtina keisti požiūrį į migraciją5 p.

Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu Mūsų paveldas 9–14 p.

Šiaurietiškas vaikščiojimas pailgina gyvenimą18–19 p.

Vėjo malūnai – nykstantys kraštovaizdžio ženklai9 p.

Angina paūmėja atšilus orams

8 p.

Žagarės dvaro malūnas. Lilijos Valatkienės nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57) 1Aktualijos

Saulius TVIRBUTAS

Kauno centras nuo seno garsė-ja istoriniais ir kultūrinę vertę turin-čiais statiniais. Ketinantys rekons-truoti ar ti k pakeisti stogus, duris ar langus įstaigų savininkai ar gyvento-jai turi nemažai pavargti vaikščioda-mi po paminklosaugininkų kabinetus. Tačiau kultūros paveldo sargai įtarti -nai lengvai užsimerkia prieš iš ti esų darkančius miestą projektus. Kaunie-čiai neatsistebi nuniokotais restoranų „Metropolis“, „Tulpė“ stati niais, kurie beveik nepakitę išbuvo visą sovietme-tį , taip pat prie senųjų namų nederan-čiais naujais sti klo fasadais, suteiktais valdininkų leidimais statyti pastatus neleisti nose vietose.

Paskuti nis akibrokštas – išdygęs stik linis antstatas ant šimtamečio namo Laisvės alėjoje.

Sudarkytas paveldas

Kauniečiai buvo šokiruoti, kai ant XIX amžiaus pastato šalia savivaldy-bės išdygo juodo stiklo antstatas, ku-ris iš toli rėžia akį. „Tai tikras miesto išniekinimas, – rėžė Laisvės alėjoje užkalbinta Rita. – Galiu tik barba-rais pavadinti tuos, kurie leido darkyti gražiausią mieste gatvę.“

Stendas ant pastato skelbia, kad ten bus turistinis viešbutis, o projektą remia Europos Sąjunga.

Architektas Audrys Karalius šį ko-legos Virginijaus Juozaičio sprendi-mą pavadino akibrokštu visuomenei. „Įžvelgiu ir korupcijos galimybę“, – kalbėjo A.Karalius. Pasak jo, šis atve-jis dar kartą parodė Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno sky-riaus pirmininkės Irenos Vaškelienės ir Kauno savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevi-čiaus nekompetenciją. „Jų pasiteisini-mai ir vis kartojama maldelė, kad vis-kas buvo padaryta pagal įstatymus, tik

įrodo jų nesugebėjimą atlikti pavesto darbo“, – įsitikinęs architektas.

Šiam skandalui tirti sudarytai laiki-najai komisijai vadovaujantis Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis žada kreiptis į prokuratūrą, ar nebuvo pažeistas visuomenės interesas ir ar nebuvo nusižengta teisės aktams.

Taip pat, A.Karaliaus nuomone, kyla abejonių ir dėl visos paveldosau-gos sistemos darbo. „Mačiau to klai-kiai rekonstruoto pastato bylą, kuri yra gal 12 cm storio – tiek ten viso-kiausių dokumentų, bet rezultatas, kaip matome, klaikus, – stebėjosi jis. – Tad ko verta ta brangiai kainuojanti ir daugybę darbuotojų turinti kultūros paveldo institucija?“

Be profesinės savigarbos

Pastato rekonstrukciją atliekan-čios įmonės „Eigulių Topolis“ va-dovas Rimantas Meška teigė, kad šitą rekonstrukcijos variantą prime-tė Kauno architektai, nes objektas buvo svarstytas Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje. V.Juozaitis irgi teisinosi, kad siūlęs kelis variantus.

Tačiau ekspertai dar derinant pro-jektą buvo įspėję, kad reikia išsaugoti pastato fasadus ir frontonus, o antsta-tas turi derėti su senuoju pastatu. Pas-kui statybininkai įtikino valdininkus, kad rekonstruojant pastatą frontonai neva buvo kritinės būklės ir juos teko nugriauti.

Beje, architektai kritikavo ir prieš dešimtmetį V.Juozaičio suprojektuo-tus „Metropolio“ restorano dalies fa-sado pakeitimus. Restorane taip pat neliko dešimtmečius neliesto seno-vinio sietyno. Tačiau, atrodo, kad šis architektas neturi jokios profesinės savigarbos ir gali bet kur suprojek-tuoti bet ką visiškai nesukdamas gal-vos, kad tokiais savo „kūriniais“ ne tik bjauroja, bet ir žaloja miestą.

Tikru juodu humoru dvelkia prie rekonstruoto pastato Laisvės alėjoje esančios grindinio plytelės su užrašu „Čia buvo restoranas „Tulpė“. Tarpu-kariu jame (tada restoranas vadinosi „Konrado kavinė“) lankėsi garsiausi šalies menininkai.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Seime skinasi kelią Piliečių nuo-savybės teisių į išlikusį nekilnojamą-jį turtą atkūrimo įstatymo pataisos, kurioms priešinasi žemės savininkai. Jie ragina politikus susivokti, nes už miestuose nusavintą žemę valstybė gyventojams sumokės grašius, o ją parduos už milijonus.

Šiaušiasi prieš Vyriausybės planus

Sovietmečiu nuosavybės netekę žmonės priešinasi Vyriausybės pa-teiktiems Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūri-mo įstatymo pakeitimams, kuriems įsigaliojus buvusiems savininkams už turėtą miestuose žemę bus kom-

pensuota pinigais pagal nominalią jų vertę.

Praėjusią savaitę tokį atlyginimo būdą protokoliniu sprendimu pasiū-lė įteisinti Vyriausybė, kuri mano, kad kompensuojant pinigais būtų galima greičiau ir skaidresniu būdu atsiskaityti su savininkais.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

„Berlyno, Barselonos ar Prahos nakti niai klubai beveik niekuo nesi-skiria nuo mūsiškių. Muzika ta pati , jaunimas svaiginasi alkoholiu ir nar-koti kais“, – sakė Kaune studijuojan-ti šiaulietė Laura. Lietuvoje, nors ir lėtais tempais, tačiau taip pat dau-gėja besisvaiginančiųjų pasilinksmi-nimo vietose.

Apsvaiginti klubinės kultūros

Klubinė kultūra šiuo metu Lietu-voje išgyvena stiprų pakilimą. Ryš-kiausi užsienio šokių muzikos vardai, įvairūs muzikos renginiai sutraukia didžiausias eiles prie naktinių klu-bų, nors už įėjimą neretai jau tenka pakloti net ne dvi ir ne tris dešim-tis litų.

Kaip rodo užsienio šalių patirtis, dalis Europos jaunimo eina linksmin-tis į naktinius klubus pavartoję nar-kotikų. Lietuva – jau irgi ne išimtis. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad kol kas Lietuvoje dauguma šalies jauni-mo (net 83 proc.) niekada nieko ben-dro neturėjo su narkotikais ir iki šiol linksminasi be jų.

Aplankiusi daugybę Europos nak-tinių klubų Laura pastebi, kad Kauno klubų apsaugininkai yra akylesni ir savo darbą dirba itin atsakingai. Lau-rai teko įtikinėti geriausio Lietuvoje naktinio klubo „Exit“ apsaugininkus, kad ji yra pilnametė.

Nukelta į 2 p.

Nukelta į 3 p.

Linksminti s į klubus – apsisvaiginus narkoti kais

Nukelta į 2 p.

Kaune plinta miestą bjaurojanti s architektūrinis chuliganizmasNevykusi naujoji architektūra vis įžūliau braunasi į miestų senamiesčius, o architektai pastebi, kad šalyje vis daugėja menkaverčių ir aplinką darkančių stati nių.

Kauniečius papikti no ant šimtmečio senumo pastato išdygęs juodas sveti mkūnis. Autoriaus nuotrauka

Valstybė spekuliuoja savo piliečių turtu

Kaip rodo užsienio šalių pati rti s, dalis Europos jaunimo eina linksminti s į nak-ti nius klubus pavartoję narkoti kų.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Valstybė pripažįsta, kad žmonėms už žemę sumokės 100 kartų mažiau, o lėšas sukaups pardavusi valstybinę žemę. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)2

„Vis dėlto reikėjo grįžti namo pa-siimti pasą, nes klubo apsauga ma-nimi netikėjo. O kituose Europos miestuose viskas paprasčiau“, – sakė šiaulietė.

Pasak merginos, ji ne kartą matė, kaip Lietuvoje apsauginiai pričiumpa narkotikus norinčius įsinešti vaiki-nus. O svečiose šalyse dažnai nebūna

patik ros ir į pasilinksminimo vietas galima įsinešti net savo alkoholio.

Pasikeitęs įvaizdis

Laikui bėgant ne tik atsirado nau-jų narkotikų, bet ir pasikeitė vartoji-mo tikslai, o kartu ir vartojimo kul-tūra. Dabartiniai vartotojai smarkiai skiriasi nuo anksčiau mūsų susi-

kurto narkotikų vartotojo įvaizdžio. Dar prieš 5 ir daugiau metų išgirdę žodį „narkomanas“ įsivaizduodavo-me netvarkingą, vagiliaujantį, niekur nedirbantį asocialų asmenį. Šiuolai-kiniai narkotikų vartotojai gali būti puikiai socialiai prisitaikę, dirbantys ir net kopiantys karjeros laiptais.

„Mano draugai, nevengiantys lais-valaikiu parūkyti „žolės“, išties yra ne-paprastai daug dirbantys žmonės. Jie jau pasiekę karjerą ir toliau jos sie-kia. „Žolė“ jiems – tik pramoga, bū-das trumpam atsipalaiduoti, bet ne daugiau. Štai mano pažįstami nese-niai grįžo po trumpų atostogų Ams-terdame, į kurį skrido pailsėti, pasi-linksminti klubuose, nes žinojo, kad kanapės ir haliucinogeniniai grybai Olandijoje yra legalūs. Jie pasakojo, kad Amsterdamo klubuose puikiai atsipalaidavo ir pailsėjo nuo didelių darbo krūvių“, – pasakojo Laura.

Lengva įsigyti

Populiariausiame šalyje socialinia-me tinkle „Facebook“ vyksta jokių ins-

pekcijų nekontroliuojamos diskusijos narkotikų tema. Čia ne tik aptariama, ką geriau rūkyti, bet ir kaip pasigaminti tam tikras svaigiąsias medžiagas.

„Mano manymu, klubai be „drug-sų“ (narkotikų), tai tas pat, kas vaka-rėlis be muzikos“, – rašo Airidas. „Pa-rūkęs drąsiai į klubą eiti gali, o „hašo“ pritraukęs išėjau iš namų ir vos kelią atgal radau“, – savo įspūdžiais inter-nete dalijosi Vaidas.

Narkotikų kontrolės depar-tamento tyrimas atskleidė, kad 10 proc. šalies gyventojų nurodė ži-

nantys bent vieną konkrečią vietą, ku-rioje parduodami narkotikai. Patys prieinamiausi – kanapės ir ekstazis („ratai“). Apklaustieji nurodė, kad jei norėtų, per 24 valandas jiems būtų lengva gauti kanapių.

18,5 proc. Lietuvos gyventojų tei-gia, kad jiems nors kartą gyvenime buvo pasiūlyta narkotikų. Iš tokių 44,6 proc. nors kartą gyvenime yra jų bandę. Vietos, kuriose siūloma įsi-gyti ekstazio, amfetamino ir kitų nar-kotikų, yra tos pačios, kaip ir prekybos kanapėmis.

„Kitaip nei nacionalizacija šių pla-nų negaliu įvardyti, nes už nusavintą žemę žmonės gaus šimtus kartų ma-žesnę kompensaciją, nei galėtų už ją gauti rinkoje“, – sakė Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovas Kęstu-tis Mozeris. Šiuo metu piliečiams už mieste esančią valstybės išperkamą žemę atlyginama žemės ūkio pas-kirties žeme kaimo vietovėse, verty-biniais popieriais, iki 20 arų sklypais mieste ir kitkuo.

Visoje Lietuvoje miestuose yra 10,9 tūkst. ha valstybės išperkamos žemės, į kurią nuosavybės teises pra-šo atkurti 15,5 tūkst. piliečių.

Pardavė per vieną dieną

K.Mozeris nurodė konkrečius atvejus, kaip valstybė yra apgavu-si žmones. „Prieš 20 metų Užsienio reikalų ministerijos prašymu Vilniuje, įskaitant ir prestižinį Žvėryno mik-rorajoną, buvo rezervuota apie 30 grąžintinų sklypų, kurie sovietmečiu iš savininkų buvo atimti, – pasako-jo K.Mozeris. – Tuometinė Vilniaus miesto savivaldybė apsižiūrėjo, kad ambasadų ten nebus, ir iš sąrašo iš-braukė 20 sklypų. Jie buvo parduoti per vieną dieną!“

Žemės savininkų atstovas neabejo-ja, kad panašiai įvyks ir dabar, kai Vy-riausybė planuoja už žemę kompen-suoti pinigais nominalia jos verte.

„Vienas savininkas Žvėryne pre-tenduoja atgauti 1 ha sklypą, kurio rinkos vertė siekia apie 10 mln. Lt, bet pagal naująją tvarką jis gaus tik 10 tūkst. Lt ir tik per penkerius metus“.

K.Mozeris neatmeta galimybės, kad jeigu Seimas priims pataisas, dėl pažeisto lygiateisiškumo principo bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Tei-sių Teismą.

Valstybės išperkamos žemės kompensavimo metodiką rengia Nacionalinė žemės tarnyba, bet jau

dabar aišku, kad valstybė žmones tiesiog apgaus. Visoms kompensa-cijoms per 5 metus prireiks beveik 330 mln. Lt, o pagal senąją tvarką, galiojančią nuo 1992 m., reikėtų ge-rokai daugiau.

„Kompensacijoms pagal rinkos vertę reikėtų 32 mlrd. litų, todėl ne-realu, kad savininkams sumokėtume rinkos verte“, – tikino žemės ūkio vi-ceministras Edvardas Raugalas.

Valstybė pripažįsta, kad žmonėms už žemę sumokės 100 kartų mažiau, o lėšas sukaups pardavusi valstybinę žemę ir nuosavybės teisėms atkurti rezervuotus miškus.

Išpardavusi rezervinius miškus (apie 55 tūkst. ha) ir žemės ūkio pas-kirties žemę (65 tūkst. ha) iki 2015 m. valstybė surinktų 1,14 mlrd. litų.

Hektaras sosti nėjeįkainotas 80 tūkst. litų

Žemės vertę Vyriausybė apskai-čiuos ir pagal 1999 m. lapkričio 9 d. Vyriausybės nutarimą, kuris nustato kompensuojamą pinigų dydį už arą. Vadovaujantis minėtu nutarimu, vieno aro vidutinė vertė Kaune siekia 768 Lt, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje – 576 Lt. Naujai siūloma metodika rengiama iš kelių dedamųjų. Žemės vertė bus apskaičiuojama net pagal iki 1940 m. nacionalizacijos buvusią vertę.

„Už valstybės išperkamą 0,5 ha žemę, kuri iki 1940 m. nacionali-zacijos buvo naudota kitai paskir-čiai Vilniaus mieste, piliečiui būtų atlyginama 38,4 tūkst. Lt“, – teigė

Nacio nalinės žemės tarnybos atsto-vė spaudai Kristina Chlynova-Žu-kovski.

Už valstybės išperkamą žemės ūkio paskirčiai naudotą 0,5 ha žemę Vilniaus mieste piliečiui būtų atlygi-nama tik 10,9 tūkst. Lt. Tačiau kiek-vienu atveju ši vertė skirsis priklau-somai nuo sklypo vietos, dydžio ir paskirties.

Žemės ūkio viceministras E.Rau-ga las teigia, kad net jei valstybė imtų atlyginti už žemę rinkos verte, kiltų bylinėjimosi banga tarp valstybės ir piliečių, kuriems anksčiau buvo kom-pensuota už nusavintą turtą.

Jo žodžiais, negali būti nė kalbos apie tai, kad žmonėms už nusavintą žemę kompensacijos būtų skaičiuo-jamos pagal verčių žemėlapius, „nes tai jau būtų rinkos kaina“.

K.Mozeris akcentuoja, kad savi-ninkai niekada ir nesitikėjo gauti rin-kos vertės dydžio kompensacijas.

Pataisos sulaukė kriti kos

Seime mėginama prastumti ir ki-tas Piliečių nuosavybės teisių į išliku-sį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įsta-tymo pataisas, kuriose numatyta už miestuose turėtą žemę savininkams atlyginti lygiaverčiu miško plotu kai-mo vietovėje. Dokumentui nepritarė Seimo Antikorupcijos komisija, atsi-žvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarny-bos (STT) rekomendacijas.

Projektą sukritikavo ir Seimo teisi-ninkai. „Nuostatos gali pažeisti piliečių interesus. Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja „in-ter alia“ ir tai, jog valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santy-kių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus“, – teigia Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Vienintelis šioms pataisoms pri-tarė Petras Gražulis, kuris teigia, kad geriau žmonėms už turtą atlyginti mišku, nei siūlyti centus.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Visoje Lietuvoje miestuose yra 10,9 tūkst. ha valstybės išperkamos žemės, į kurią nuosavybės teises prašo atkurti 15,5 tūkst. piliečių.

Linksminti s į klubus – apsisvaiginus narkoti kaisAsmenų, nors kartą gyvenime vartojusių ekstazio, dalis tarp jaunų (15–34 metų) žmonių ES šalyse (proc.):

Didžiojoje Britanijoje 9,9Latvijoje 5,0Olandijoje 4,4Ispanijoje 4,4Vokieti joje 3,7Danijoje 2,6Norvegijoje 2,5Lietuvoje 2,1Prancūzijoje 1,8

Asmenų, bent kartą gyvenime vartojusių amfetamino, dalis tarp jaunų (15–34 metų) žmonių ES šalyse (proc.):

Didžiojoje Britanijoje 12,3Danijoje 5,9Olandijoje 3,1Ispanijoje 3Airijoje 3Latvijoje 2,6Lenkijoje 1,9Lietuvoje 1,1Portugalijoje 0,5

Valstybė spekuliuoja savo piliečių turtu

Nevertėtų didinti nusivylimo valdžiaGitanas Nausėda, ekonomistas

Švelniai tariant, neapsiverčia liežuvis net komentuoti panašių Vyriausybės siūlymų. Jeigu valstybė šiuo metu ne-turi pinigų atsiskaityti su žmonėmis už žemę, geriau gal palaukti geres-nių laikų, kada valstybė galės tai pa-daryti , o ne siūlyti grašius. Ne pirmą kartą valdžia pirmiausia numato lė-šas, o vėliau mėgina prie jų pritaikyti apskaičiavimo metodikas. Kitaip ta-riant, viskas apverčiama aukštyn ko-jomis, o ne taip, kaip diktuoja protas. Valdžia mėgina medinį rublį įverti nti kažkokiais indeksais ir mano, kad tai būtų teisinga. Gal šiuo atveju reikėtų minėtą žemę parduoti rinkos kaina ir tokiu būdu atsiskaityti su žmonėmis, bet ti krai nevertėtų didinti nusivylimo valdžia ir už sklypus siūlyti šimteriopai mažesnes išmokas.

Mažesnė blogybėDaiva Rakauskaitė, Finansų analiti kų asociacijos prezidentė

Siekdama atsiskaityti su žemę susi-grąžinusiais asmenimis ir jiems sumo-kėti už ją ne rinkos kaina, Vyriausybė pasirinko mažesnę iš dviejų blogybių. Valstybės biudžete ir taip trūksta lėšų, todėl spaudimas biudžetui dar labiau padidėtų, jei būtų nuspręsta už žemę kompensuoti rinkos kaina. Juk šiandien pardavėjai sklypus siekia parduoti už gerokai aukštesnę kainą, nei pasiren-gę sumokėti pirkėjai. Todėl būtų netei-singa, jei valstybė skirtų rinkos vertės dydžio išmokas, nors parduoti tą žemę už rinkos kainą niekada nepavyktų. Kiti gyventojai valdžią apkalti ntų neskai-driais sandoriais ir korupcija, todėl šiuo atveju vienareikšmiškai palaikau Vy-riausybės siūlymą.

Laikui bėgant ne ti k atsirado naujų narkoti kų, bet ir pasikeitė vartojimo ti kslai, o kartu ir vartojimo kultūra. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Už valstybės išperkamą žemės ūkio paskirčiai naudotą 0,5 ha žemę Vilniaus mieste piliečiui būtų atlyginama ti k 10,9 tūkst. Lt. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57) 3

Netgi sovietmečiu pavyko išsau-goti senuosius ten buvusius baldus. O šaliai atkūrus nepriklausomybę, neliko ne tik jų, bet ir fasado. Jis išgriautas ir perstatytas įrengiant vitrinas par-duotuvėms.

A.Karalius apgailestauja ir dėl miesto centre išdygusio prekybos giganto „Akropolis“, kuris užgožė Karmelitų bažnyčią. „Šiam baroko perlui buvo skeltas tikras antausis, – teigė architektas. – Šio prekybos centro garažas virš gatvės irgi dar-ko miesto veidą. Nesuprantamas ir leidimas iškilti 8 aukštų stikliniam pastatui I.Kanto gatvėje prie vienin-telio išlikusio XVII amžiaus gynybi-nio bokštelio.“

Ne pirmas skandalas

KPD Kauno teritorinio padali-nio vaidmenį leidžiant statyti stiklinį antstatą ant Laisvės alėjos namo tiria KPD sudaryta tarpžinybinė komisi-ja. „Ponia I.Vaškelienė arba savival-dybės Urbanistikos skyriaus vedėjas turėjo pasakyti: „Šito negalima leis-ti“, – viename iš komisijos posėdžių sakė KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.

KPD Kauno teritorinio padalinio pirmininkė I.Vaškelienė „Gimtajam kraštui“ teigė, kad nepadarė jokio pa-žeidimo. „Mes negalime vadovautis subjektyvia nuomone, buvo ekspertų išvados, darbai atlikti laikantis teisės aktų“, – teigė ji. Paklausta, ar, jos as-menine nuomone, pastatas neatro-do subjaurotas, I.Vaškelienė atsakė: „Esu valstybės tarnautoja, todėl ne-galiu reikšti savo nuomonės ir turiu vadovautis įstatymais.“

I.Vaškelienės veiklą lydėjo ne vie-nas skandalas. 2006 m. ji buvo nuša-linta nuo pareigų vykstant teisėsaugos ir KPD tyrimui dėl suteikto leidimo statyti automobilių saloną IX forto memorialinio muziejaus teritorijoje. Bet vėliau ji sugrąžinta į pirminin-kės pareigas.

KPD sudaryta komisija prieš ke-lerius metus buvo konstatavusi, kad I.Vaškelienė padarė tarnybinį nu-sižengimą, kai palaimino sklypo I.Kanto gatvėje detalųjį planą.

Kauniečius ir miesto valdžią pir-mininkė yra nustebinusi, kai po Alek-soto tilto rekonstrukcijos pareikalavo sugrąžinti anksčiau ten ant turėklų buvusias sovietines žvaigždes.

Kauno Raudonojo Kryžiaus kli-nikinės ligoninės inžinierė Gintarė Žvinytė teigė, kad atlikdama bet ku-riuos vidaus ar išorės remonto darbus privalo viską derinti su KPD Kauno

teritoriniu skyriumi, nors dalis ligoni-nės statinių nėra saugotini. „Keisdami langus, duris, grindis ar atlikdami net ir smulkų kosmetinį remontą priva-lome tvarkyti dokumentus ir derin-ti su paveldosaugos specialistais“, – teigė ji.

Ligoninei jau seniai reikėjo reno-vuoti stogą, nes lietaus ar tirpstančio sniego vanduo varvėdavo netgi ope-racinėse. Net ir gavus lėšų ir parengus projektą darbai ilgai nebuvo pradė-ti dėl sudėtingų ir ilgų biurok ratinių procedūrų. Kauno Centro bendruo-menės pirmininkas Sigitas Vaikšnys kalbėjo, kad nemažai Centro gyvento-jų nesiryžta tvarkyti savo būstų išorės arba tai daro nelegaliai. „Kitu atveju darbų savikaina padidėtų keleriopai, būtų gaištama labai daug laiko deri-nant dokumentus su valdininkais“, – aiškino jis.

Taisyklės nevienodos

S.Vaikšnys pastebi, kad paveldo-saugininkai reiklūs ne visiems. „Lais-vės alėjoje, viename kiemų, prieš ke-lerius metus buvo parengtas projektas nugriauti vieno aukšto šimtmečio se-numo namą ir vietoje jo ankštame sklype pastatyti daugiaaukštį stati-nį, – pasakojo jis. – Tik didelėmis gyventojų pastangomis, talkinant prasidėjusiai krizei, šis verslininkų sumanymas žlugo.“

S.Vaikšnys stebėjosi, kad daugia-butis, šalia kurio turėjo išdygti nau-jas statinys, netgi neteko kultūrinio paveldo statuso, nors jis statytas dar 1925 m. „Taip buvo padaryta spe-cialiai, kad neliktų kliūčių tą namą užgožti naujuoju statiniu“, – tvirtino pirmininkas.

Aktualijos

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UABŽurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Kaune plinta miestą bjaurojanti s architektūrinis chuliganizmas

Ką paliksime ateiti es kartoms?Vytautas Dičius, architektas

Kauno Laisvės alėjoje iškilęs antstatas yra ti kras architektūrinis chuliganiz-mas. Tai tas pats, kas prie frako pride-rinti džinsus. Tai nepagarba senosios architektūros stati niams, jų autoriams. Už tai užsienyje šalinama iš architektų gildijos. Pastaruoju metu kokybiški ar-chitektūriniai sprendimai verslui aps-kritai yra kliūti s. Kyla vien sti kliniai ir neskoningi pastatai. O juk reikia galvo-ti ir apie ateiti es kartas, kokį savo kul-tūrinį paveldą paliksime joms.

Daug auklių – vaikas be galvosGintautas Blažiūnas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas

Paveldo apsaugos sistemoje daug auk-lių, todėl vaikas be galvos. Matome daugybę griūvančių paveldo objektų, priimami nesuprantami sprendimai, tokie kaip Kaune. Blogai, kad visuome-nė apie tokius sprendimus sužino, kai jau būna po laiko. Visai nerengiamos viešos diskusijos, nesvarstomi konkur-siniai pasiūlymai.

Pastebiu, kad menkaverčių statinių miestuose ėmė daugėti po Viešųjų pir-kimo įstatymo priėmimo, kai ieškoma pigiausio varianto. Tada nukenčia este-ti ka, nors architekto paslaugos bendro-je sąmatoje nesudaro nė procento.

Tarnautoją nubausti nelengvaDiana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė

Tarnautojui neti nkamai atlikus par-eigas, jo veiklai išti rti departamen-to vadovas privalo sudaryti komisi-ją. Jos išvados lemia nuobaudos gali-mybę ir pobūdį. Jeigu tarnautojas yra profsąjungos narys, reikia kreipti s į ją suti kimo skirti nuobaudą. Jeigu ji pa-skiriama, darbuotojas gali kreipti s į teismą. Neretas reiškinys, kai teismas nuobaudą sušvelnina arba apskritai panaikina.Tai paaiškina, kodėl nubausti neti n-kamai savo pareigas atliekantį asme-nį yra labai sunku. Netgi tokiais rezo-nansiniais atvejais, kaip, pavyzdžiui, Aušros vartų sužalojimas, automobi-lių salono IX forto teritorijoje statyba (pastarojoje istorijoje bergždžios buvo ir STT pastangos).Be abejo, tokie atvejai kaip Kaune kompromituoja paveldosaugą, o jeigu kalbėsime dar ti ksliau – kai kurių šioje srityje dirbančių valstybės tarnautojų neatsakingumas ir nebaudžiamumas daro didelę skriaudą atsidavusiems ir sąžiningai dirbanti ems paveldosau-gininkams.

Laikinosios sosti nės architektus stebina, kaip buvo leista prie išlikusio gynybinio bokštelio Kaune iškilti senuosius pastatus už-gožiančiam sti kliniam daugiaaukščiui. Sauliaus Tvirbuto nuotrauka

Gimtasis kraðtas

Atkelta iš 1 p. Pastebimas padidėjęs investuoto-jų susidomėjimas Visagino atominės elektrinės (AE) projektu. Po nelai-mės Japonijos Fukušimos atominėje jėgainėje Lietuva ir toliau neatsisako planų statyti savo jėgainę.

„Aš sakyčiau, kad susidomėjimas buvo padidėjęs jau tada, kai mes pra-tęsėme konkursą tiesioginių derybų būdu. Nuo tada pastebėjome padi-dėjusį susidomėjimą, ir įvykiai Japo-nijoje tiesioginio poveikio neturėjo“, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas po Vyriausybės posėdžio trečiadienį.

„Manau, kad šiemet bus gauti in-vestuotojų pasiūlymai, tiksliai da-bar negalėčiau pasakyti kada, todėl kad Fukušimos įvykiai kelia dides-nius saugumo reikalavimus. Mes irgi sieksime griežtesnių saugumo reika-lavimų“, – teigė A.Sekmokas.

Ministras taip pat tvirtino dar ne-galįs pasakyti, ar tie griežtesni saugu-mo reikalavimai nereikš ir didesnės jėgainės kainos. Pasak A.Sekmoko, kaina priklauso ir nuo paklausos, kuri po įvykių Japonijoje yra sumažėjusi.

Įvykiai Japonijoje, rodos, nesustab-dė planų dėl branduolinių jėgainių šiame regione. Kol kas nepaskelbta nė apie vieną planą atsisakyti ketini-mų statyti jėgaines greta Lietuvos – Rusijoje ar Baltarusijoje. Ministras priminė, kad Baltarusija yra pasira-šiusi Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame konteks-te (Espoo) ir turi laikytis jos reikala-vimų. Prieš savaitę Europos Sąjun-gos (ES) viršūnių susitikime Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pa-siūlymu buvo nuspręsta sugriežtin-ti saugumo reikalavimus atominėms elektrinėms.

„Aš dalyvavau ES Energetikos ta-ryboje, kur numatyti testai, kuriuos turėtų atitikti visos esamos elektrinės. Taip pat bus numatyti reikalavimai, visų pirma ES statomoms naujoms atominėms elektrinėms ir ypač kai-myninių šalių naujoms statomoms atominėms elektrinėms“, – teigė A.Sekmokas.

GK, Eltos inf.

Sulaukusi dvigubai daugiau prašy-mų nei anksčiau kompensuoti kasos aparatų įsigijimo išlaidas, Vyriausybė iki šių metų gegužės 1 dienos pratęsė 100 proc. kasos aparatų įsigijimo iš-laidų kompensavimo terminą. Prašy-mų Valstybinei mokesčių inspekcijai išmokėti kompensacijas už įsigytus kasos aparatus per pastarąsias kelias dienas padvigubėjo – pirmadienį buvo pateikti 209 prašymai, o trečiadienį – jau 429. Sprendimu pratęsti 100 proc. kompensavimo už įsigytus kasos apa-ratus laikotarpį Vyriausybė patvirtina,

kad atšaukti sprendimo įvesti kasos aparatus uždarose patalpose prekiau-jantiesiems maistu neketina. Jau 40 dienų tęsiasi Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovų pro-testo prieš kasos aparatų įvedimą bado akcija, tad Seimas vakar nusprendė pasiūlyti Vyriausybei sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų ir šios asoci-acijos atstovai. Priimtoje rezoliucijoje smulkieji verslininkai raginami nu-traukti bado akciją ir aktyviai dalyvauti sudarytos darbo grupės darbe.

GK, Eltos inf.

Lietuva neatsisako atominės energeti kos

Pasiūlė nutraukti bado akcijąKlaudijaus Driskiaus nuotrauka

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)4

Saulius STOMA

Pagaliau išmušė ta valanda. Sei-mas ima svarstyti vieną didžiausių šios kadencijos galvosūkių. Tai – pensijų reforma. Tačiau, atrodo, pa-sitvirtins sena išmintis. Kuo daugiau reformų, tuo mažiau pokyčių.

Seimui pateiktos SODROS ir vi-sos pensijų sistemos pertvarkos gai-rės yra ypač suveltos ir nekonkrečios. Greta to parlamentarams teks spręs-ti ir konkrečią buhalteriją: kokį pen-sijos skaičiavimo modelį pasirinkti – taškų ar virtualių sąskaitų.

Ši sumaištis dar kartą įrodo, kad mūsų valstybės viršūnėje lieka vis ma-žiau konkrečios politinės valios ir su-vokimo, ką iš tikrųjų reikia daryti. Pa-siklausius politikų šnekų apie pensijas, ima šiauštis plaukai. Štai Kęstutis Gla-veckas įvardija svarbiausią problemą: politikai anksčiau priėmė tiek įsiparei-gojimų pensininkams, kad valstybė jų jau nebegalės pakelti. Suprask – pen-sijos Lietuvoje per didelės!

Tačiau toje pačioje TV laidoje Rai-mondas Kuodis – tikrai ne kairysis, o greičiau sveiko proto dešinysis – sako: „Mūsų ekonomika nebuvo tokia pras-ta, kokios mažos buvo pensijos.“

Ir jis visiškai teisus. Skaičiai iš-kalbingi. Pagal visus pensijų dydžio parametrus esame Europos Sąjun-gos dugne. O juk kalbame net ne apie realų, bet apie santykinį pensijų dydį. Lietuvoje vidutinė pensija su-daro tik 40 proc. vidutinio atlygini-mo. Santykis su BVP taip pat daug mažesnis nei visoje ES.

Už skaičių – gyvi žmonės. Tur-būt daugelis pažįstame pensininkų, kurie šio šildymo sezono metu vien iš pensijos negalėjo išgyventi, nors visą gyvenimą sąžiningai dirbo. Tad vargu ar pertvarkos kūrėjų iškeltas

„ambicingas“ tikslas buhalterinėmis manipuliacijomis kaip nors išlaikyti tuos 40 proc., o ne kristi iki 26 proc., kaip prognozuojama 2050 metams, yra priimtinas visuomenei.

Vakarų demokratijose įprastas posakis „per rinkimus gavo manda-tą tokioms ir tokioms reformoms“ šioje šalyje apskritai nežinomas. Iš-rinktieji pasidalija valdžią ir tik tada ima galvoti, ką gi čia nuveikus.

Galbūt dar nebūtų taip graudu, jei tie aklą tautą per dykumą vedantys gelbėtojai patys turėtų aiškią viziją ir tikslą. Tačiau kai viskas suvedama vis į

tą patį fi nansų defi cito naikinimą, die-vai virsta eiliniais buhalteriais. Antra vertus, šioje siauro akiračio plotmėje bent jau nėra kur per daug įsisiautėti.

Kai net tokios visiems svarbios srities, kaip pensijų sistemos re-forma, svarbiausiais tikslais tampa „defi cito mažinimas“, „fi nansų tva-rumas“ ar „skylių kamšymas“, soti senatvė laukia tik išrinktųjų.

Tačiau ką mūsų atveju darytų de-mokratiškos valstybės politikai? Ži-noma, jie atsiklaustų tautos. Laikas netgi palankus. Diskutuojant ateis ir rinkimai, iki kurių liko vos pusan-trų metų. Sakysite, problemas rei-kia spręsti nedelsiant. Taip! Tačiau SOD ROS biudžeto skylės kamšy-mas negali užgožti esminių dalykų. Politikai turi atsiklausti visuomenės: 1. Kokio procentinio dydžio pensijų, palyginus su atlyginimais ir BVP, tu-rime siekti? 2. Koks turėtų būti san-tykis tarp buhalterinio teisingumo ir socialinio solidarumo? Tai yra, kiek žmogaus pensija turėtų priklausyti tiesiogiai nuo jo viso gyvenimo už-darbio? 3. Kokią pensijų kaupimo dalį atiduoti privatiems fondams ir ar tai apskritai tikslinga?

Kitas klausimas – išėjimo į pensiją amžius. Jo vėlinimas yra neišvengia-mas. Tai nėra malonu. Tačiau net ir čia galima siekti visuomenės pritarimo.

Tarsi teisingas, tačiau įtartinas yra ir moterų bei vyrų išėjimo į pensi-ją laiko sulyginimas. Taip, moterys gyvena ilgiau, tačiau dažnam vyrui išėjimas į pensiją yra psichologinis smūgis. Moteris pensininkė ran-da daugiau užsiėmimų namuose ir aplinkoje, lieka visuomeniškai nau-dinga. Todėl ir šiuo atveju galimybė laisvai pasirinkti ėjimo į pensiją am-žių būtų pats geriausias sprendimas.

Taigi, visuomenei visų pirma rei-kia pateikti aiškias alternatyvas ir iš-girsti jos atsakymą. Toks dabar turi būti politikų tikslas.

Bet ar mes pasirengę duoti pasi-rinkimo laisvę žmonėms? Ar patys žmonės jau subrendę to reikalauti? Ar ir toliau plauksime įprasta vaga?

Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Konsti tucinis Teismas priėmė nutarimą, kad tam ti krais išimti -niais atvejais galima miško paskirti es žemėje formuoti namų valdą. Seimo valdybos sudaryta darbo grupė parengė įstatymo projektą, pagal kurį privačiame miške bus galima pasistatyti namą. Dabar yra daugiau nei 250 tūkst. miškų savininkų. Seimo pirmininkė Irena Deguti enė baiminasi, kad leidus statyti miškas netaptų panašus į kolektyvinį sodą, aptvertą tvoromis. Tokiam įstatymui priešinasi žalieji, kitos visuomenės grupės.

Ar statysime namus miškuose?

Sukčių įstatymasKęstuti s Daukšys, Seimo Darbo parti jos frakcijos narys

Šis įstatymas, ko gero, kokius pusę milijardo litų tikrai iš valstybės kišenės iškrapštys ir įdės kam nors į kišenę. Atvirai pasakysiu, jis pada-rytas taip, kad lyg žmonėms būtų geras, bet iš tikrųjų tai yra sukčių įstatymas. Jis yra tiems, kurie turi prisipirkę, prisisukę (būdami mati-ninkais ar kaip nors kitaip) sklypų prie ežerų, geruose miškuose. Mes dvidešimt metų žmonėms, kurie atsiiminėjo savo turtą ir žemę, sa-kėme: miške tu turėsi 4 ha, nieko statyti negalėsi. Žmogus paėmė ir pardavė tą mišką. O dabar tas, ku-ris už 1 000 ar už 1 500 Lt nusi-pirko, atneša į Seimą, per kitą galą įkiša įstatymą. Galbūt ir nusipir-ko tam, kad galėtų ten pasistatyti ir tą žemę padaryti kelis šimtus kartų brangesnę. Todėl aš manau, kad nei skaidyti miškų, nei statyti ten namų tokiu būdu leisti negalima, nes tai pirmiausia bus nelygios konkuren-cijos sąlygos.

Pagal šį įstatymą net Nidoje bus galima statyti namus miške. Kilo-metras nuo jūros kranto ir kilomet-ras nuo marių kranto – atsiras vietų, kurios atitiks tokius apribojimus. Taigi bus sunaikintos tam tikros zo-nos prie upių, visos gražiausios vie-tos. Net grybauti nebus galima nu-eiti, nes šimtą metrų aplink namus gali uždrausti rinkti grybus. Upė-je nusimaudyti nebus galima, nes bus tvoromis aptverta. Todėl ma-nau, kad šitas įstatymas yra blogas. Ir neužtenka jį pataisyti, reikia mesti visą lauk. Tegul Vyriausybė pasiima ir sutvarko, vieną kartą parodo, kad ji iš tikrųjų su korupcija ir su mili-jonieriais kovoja, o ne tik apie tai šneka. Kas tik turtingesnis, tam ir geriau (bankams, dar kam nors), o paprastiems žmonėms, kaip ir visą laiką, per kepurę – pensiją atėmiau, atlyginimą sumažinau, važiuok į Angliją, ten įstatymai geresni. To-dėl sakau, kad už šį įstatymą bal-suoti negalima.

Miške galima gyventi Jonas Šimėnas, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Mes turime rasti kompromisą tarp visuomenės poreikių ir aplin-kos apsaugos. Priimdamas rezoliu-ciją dėl valstybinių miškų Seimas la-bai aiškiai pasakė, kad Lietuvoje turi dominuoti valstybiniai miškai. Ta-čiau reikia svarstyti ir tai, ką gi daryti su privačiais miškais. Konstitucijoje kalbama, kad privati nuosavybė yra neliečiama. Tiems, kurie painioja są-vokas „šventa“ ir „neliečiama“, noriu dar kartą pasakyti: tai yra neliečia-ma, tačiau ne šventa. Ir nesvarbu, ar miškai priklauso privačiai nuosavy-bei ar valstybės nuosavybei, kiekvie-nas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.

Pagal dabartinį Miškų įstatymą buvo galima miško žemę naudoti ir kitai paskirčiai, bet tik Vyriausybės sprendimu. Konstitucinis Teismas pasakė, kad kitai paskirčiai miškus galima naudoti tik įstatymų nusta-tyta tvarka.

Sprendžiant šį klausimą teko išklausyti nemažai pasiūlymų, to-dėl darbo grupė ir priėjo prie to-kios išvados, kad miškai negali būti skaidomi mažesniais sklypais nei 5 hektarai. Išskyrus tris atvejus: kai atkurta nuosavybė, bendrą nuosa-vybę galima atskirti, kai yra gali-mybė atskirti miškuose esančią ki-tos paskirties žemę, t. y. žemės ūkio paskirties žemę, ir kai tose miško valdose buvo pastatytas gyvenama-sis namas iki 1995 m., kol buvo pri-imtas šis galiojantis įstatymas.

Naujo įstatymo projekte numa-tėme aštuonis atvejus, kada gali būti keičiama miško žemės paskirtis. Tai valstybinės svarbos, inžinerinės inf-rastruktūros, visuomeninės paskir-ties, naudingų iškasenų, krašto ap-saugos, atliekų, buvusioms sodyboms atkurti ir naujoms valdoms formuo-ti. Rengiant detalųjį planą gali būti formuojama viena namų valda vie-noje miško valdoje, kai reikalingą in-žinerinę infrastruktūrą galima įkurti nedarant žalos miškui.

Skurdo pensijos ir dieviški buhalteriai

Pagal visus pensijų dydžio parametrus esame Europos Sąjungos dugne.

Aštuoni iš dešimti es šalies gy-ventojų mano, kad valstybės rei-kalai pastaruoju metu blogėja. Septyni iš dešimti es yra nusivylę demokrati jos veikimu.

Tokius gyventojų nuomonės ap-klausos duomenis pateikia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompa-nija „Baltijos tyrimai“, vasario 15–23 dienomis atlikusi apklausą nau-jienų agentūros ELTA užsakymu.

Jos duomenimis, 81 proc. Lie-tuvos gyventojų antrą metų mėne-sį buvo tos nuomonės, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja.

Šeštadalis – 17 proc. – viešosios nuomonės apklausos dalyvių atsakė, kad reikalai pastaruoju metu Lietu-voje iš esmės krypsta į gerąją pusę.

2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per mėnesį nuo sausio apklausos atsakymai į klausimą apie padėtį ša-lyje pakito nedaug.

Palyginti su situacija prieš metus – 2010 m. vasariu, padėties šalyje vertini-mas pagerėjo 9 procentiniais punktais. Prieš metus tik 8 proc. respondentų teigiamai vertino padėtį Lietuvoje.

Kad reikalai šalyje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę, kaip ir anksčiau, dažniau mano jaunimas iki 30 metų, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, dirbantieji valstybinia-me sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų rin-kėjai ir tie, kurie savo šeimos fi nan-sinę padėtį vertina kaip gerą.

Dabartine padėtimi šalyje labiau-siai nepatenkinti pensininkai, bedar-biai, namų šeimininkės ir vadovai.

Didelių pokyčių sociologai nepa-stebėjo ir apibendrindami demok-

ratijos padėties vertinimus – per mėnesį šios kategorijos vertinimai pakito taip pat nedaug.

Antrą šių metų mėnesį septyni iš dešimties – 69 proc. – Lietuvos gy-ventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.

Beveik ketvirtadalis – 23 proc. – respondentų teigė esą patenkinti jos veikimu.

8 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Prieš metus – 2010 metų vasa-rį – patenkintų demokratijos veiki-mu Lietuvoje buvo 7 procentiniais punktais mažiau.

Demokratijos veikimu Lietuvoje santykinai labiau patenkintas jauni-mas iki 30 metų, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra didžiausios – per 2 000 litų.

Demokratijos veikimu daugiau ne-patenkinti yra bedarbiai, namų šeimi-ninkės ir tie, kurie savo šeimos fi nan-sinę padėtį apibūdina kaip blogą.

GK, Eltos inf.

Turbūt daugelis pažįstame pensininkų, kurie šio šildymo sezono metu vien iš pensijos negalėjo išgyventi , nors visą gyvenimą sąžiningai dirbo.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Opti mizmo Lietuvoje nepadaugėjo

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57) 5ImigracijaVismantas ŽUKLEVIČIUS

Imigrantai Lietuvoje sudaro vos 1 proc. šalies gyventojų, tačiau ateityje jų neišvengiamai daugės. Kaip jie jaučiasi mūsų šalyje?

Trečiųjų šalių sąvoka

Demografi nės duobės, senstanti vi-suomenė – aktualios problemos visoms Vakarų pasaulio šalims, taip pat ir Lie-tuvai. Tai problema visų šalių, perėjusių iš industrinės į žinių visuomenę. Atsi-randa visiškai kitokie darbo poreikiai. Tokioms šalims būtina kurti strategiją ir spręsti tam tikras problemas, susiju-sias su imigracijos klausimais.

Nuo 2004 metų Lietuvai tapo aktuali trečiųjų šalių sąvoka. Lietu-va mums yra pirmoji šalis. Europos Sąjungos (ES) ir Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos (ELPA) valsty-bės – antrosios šalys. Visos kitos šalys yra trečiosios, tarp jų ir ekonomiškai stiprios JAV, Japonija, Kinija, Kanada. Dažnai trečiosios šalys painiojamos su trečiojo pasaulio šalimis.

Trūksta migracijos vizijos

Tik gerai koordinuota imigran-tų integracijos politika leis greičiau adaptuotis trečiųjų šalių piliečiams Lietuvoje, nekels socialinių įtam-pų, užtikrins svetimtaučių ir lietuvių saugumą, savitarpio pagalbą.

Kad lietuviai būtų tolerantiškesni atvykusiems iš svečių šalių, buvo su-kurtas ir neseniai pristatytas lietuvių fi lmas „Sveiki atvykę!“ Filme populia-riai ir informatyviai pasakojama apie trečiųjų šalių piliečius Lietuvoje.

„Kurdami fi lmą siekėme parodyti, kokie žmonės skirtingi. Norėjome at-skleisti, kad išankstinės nuostatos apie migrantus dažniausiai pagrįstos menka pažintimi su šiais didelį indėlį į mūsų visuomenę įnešančiais asmenimis. Fil-mu norėjome perteikti mintį, kad pa-garba, supratimas, kantrybė ir siekis nuolatos tobulėti, suvokti žmogų yra kelias, atveriantis į bendrumus“, – tei-gė projekto, pagal kurį sukurtas fi lmas, vadovas Artūras Rudomanskis.

Lietuva dažnai prisistato kaip ša-lis, kurianti žinių visuomenę. Tačiau aukštos kvalifi kacijos darbuotojų pri-traukimo politikos nėra. Mūsų šaliai labai trūksta migracijos vizijos, kuri būtų integruota į ekonominės plėtros strategiją ir padėtų planuoti, kokių specialistų Lietuvai reikia.

Vidinės baimės

Dažnam lietuviui jau vien imig-ranto sąvoka kelia baimę. „Užims jie mūsų darbo vietas, o ir taip to darbo nėra. Dažnai kal-bos nemoka viso-kie kinai“, – sakė prieš imigran-tus nusista-tęs vilnietis Mantas.

Iš Rusijos ki-lęs Jevgenijus teigia, kad Lietuvai būtinai reikia aiš-kios migracijos politikos. Puikiai lietuviškai kalbantis vy-ras Kaune greitai atidarys savo par-duotuvę. „Lietuviai labai skeptiškai žiūri į atvykusiuosius iš trečiųjų ša-lių, tačiau nuvykę į migrantų mėgs-tamas Didžiąją Britaniją ar Airiją, nori kad juos priimtų kaip pilnatei-sius piliečius. Būkite pakantūs savo šalyje, tuomet ir jus palankiai priims kitur“, – mano Lietuvą darbui ir gy-venimui pasirinkęs rusas.

Lietuviams būtina ne tik keisti po-žiūrį į migraciją, bet ir įveikti vidines baimes bei barjerus. Į ją reikėtų žiū-rėti ne kaip į grėsmę, o kaip į galimy-bę išeiti iš krizės. Tik aiški migracijos politika leis mums sėkmingai kovoti dėl aukštos kvalifi kacijos darbuotojų su kitomis Europos šalimis.

Raulis Davidas Rodrigezas Kontre-ras į Kauno technologijos universitetą atvyko su užduotimi čia įkurti naują nanotechnologijų krypties mokslinių tyrimų labortatoriją. KTU mikrosis-temų ir nanotechnologijų laboratori-ja aktyviai bendradarbiauja su garsiais užsienio nanotechnologijų centrais. Raulis, bendradarbiaudamas su Bar-selonos mokslinin -kais, Kaune ti-ria įvairių rūšių mikrodalelių nanosa-

vybes ir praktinį jų panaudojimą. Iš tokių dalelių sukons-truotos mikrokapsulės galėtų vaistus transportuoti į užkrėstas organizmo ląsteles, apsaugant sveikąsias nuo ša-lutinio vaisto poveikio.

„Po studijų Prancūzijoje mokslinei praktikai pasirinkau Lietuvą dėl visiš-kai kitos kultūros, tradicijų, mąstymo, visai kitokių mokslinių tyrimų būdų. Man tai yra kitokia patirtis, kurios ir ieškojau“, – sakė iš Venesuelos kilęs KTU mikrosistemų ir nanotechno-logijų mokslinio centro jaunesnysis mokslo darbuotojas. Egzotiškos iš-vaizdos vyras jau pamėgo Kauną ir neatmeta galimybės pratęsti su KTU pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, čia pasilikti ir dirbti toliau.

Afrikiečiui – 80 litų bauda

Egiptietis Mohamedas į Lietuvą atvyko norėdamas pažinti mūsų šalį. „Pirmos dienos vakarą važiavau au-tobusu. Kontrolierius paprašė bilie-to ir klausė, kodėl jis nepažymėtas. Nežinojau, ką tai reiškia, nes Egipte nusiperki bilietą ir viskas. Man liepė susimokėti 80 litų baudą. Aš pasa-kiau, kad esu ne lietuvis, pirmą kartą atvykau ir viskas man dar nauja. Ta-čiau kontrolierius pasakė, kad tai ne jo problemos ir kad aš būsiąs nuves-tas į policiją, jei nemokėsiu baudos. Ten nenorėjau eiti, tad teko sumo-kėti baudą“, – pirmos dienos Lietu-voje įspūdžius pasakojo egiptietis.

Mohamedui kelionė į Lietuvą – tai pirma pažintis su Europa. „Ren-giu nedidelę knygelę apie Lietuvą savanoriams, kurie čia atvyks. Kad būtų lengvesnės pirmos dienos Lie-tuvoje, vadovėlyje pateikiami lietu-vių kalbos pagrindai, kultūra, ži-niasklaidos aktualijos, aprašoma, ką verta pamatyti, o kur geriau neiti. Lietuva man pradėjo patikti, esu čia tris mėnesius ir jau pradėjau adap-tuotis“, – sako savanoris iš Afrikos. Norėdamas pasimelsti, egiptietis turi važiuoti į Kauną. Sostinėje gy-

venantis Mohamedas šypsodama-sis sako, kad Lietuvos sostinėje taip pat turėtų būti bent viena

mečetė.

Mokykimės sveti ngumo

Marijaną Boliavską į Lietuvą at-vedė meilė. Transporto vadybininkė bei informacinių technologijų spe-

cialistė Vilniuje apsigyveno čia suti-kusi savo vyrą. „Gyvenimas Lietuvoje atveria daug perspektyvų – kelionės į Europos Sąjungos šalis, galimybė gauti ES paramą kuriant bendrovę. Tai mums svarbu, nes su vyru pla-nuojame čia užsiimti savo verslu“, – sako iš Ukrainos atvykusi Marijana.

Pasak merginos, ukrainiečiams sunku palikti darbą, o juo labiau

vykti į užsienio šalį, tačiau Marija-na norėjo įgyti naujos patirties. „Aš pasiryžau viską pakeisti. Tai juk įdo-mu. Tai įkvepia. Visada galima su-grįžti į buvusį darbą, prie seno gy-venimo, bet jeigu naujo neišbandysi, to ir nepatirsi“, – sakė naują gyveni-mo puslapį verčianti Marijana.

Lietuva turėtų rūpintis svečių ša-lių piliečių integracijos klausimais. Svetimtaučiai turėtų žinoti Lietuvos konstituciją, mokytis kalbos, kultū-ros, istorijos. Tik tuomet imigrantai taps pilnaverčiais mūsų šalies visuo-menės nariais.

Lietuviams taip pat reikia moky-tis priimti atvykėlius: mokėti išklau-syti, padėti, patarti. Juk vien mūsų piktas ar perdėm smalsus žvilgsnis į kitaip atrodantį svetimtautį ver-čia atvykėlį jaustis mažų mažiau-siai nejaukiai.

Aiški svetimtaučių integracijos politika ir Lietuvos gyventojų švie-timas siekiant, kad visuomenė būtų palanki atvykusiesiems, neleis atsi-rasti socialinėms įtampoms, priešiš-kumui, nesusikalbėjimui. Savitarpio pagalba, supratingumas ir noras čia visiems kartu gyventi, dirbti ir siekti gerovės, kurs stiprią, įvairiakultūrę ir darnią Lietuvos valstybę.

Lietuvius vis dar kausto vidinė baimė ir barjerai

Aiški sveti mtaučių integracijos politi ka neleis atsirasti socialinėms įtampoms ir priešiškumui. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Mūsų šaliai labai trūksta migracijos vizijos ir ekonominės plėtros strategijos.

Vyriausybė pritarė siūlymui įtvirti nti galimybę teismui, ski-riant nuobaudą tėvams už vai-kų nepriežiūrą, kartu įpareigoti juos išklausyti ir bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.

Tai nustatyti siūloma siekiant gerinti vaiką supančią aplinką, kuri jo elgesiui turi didžiausią įta-ką – pirmiausia šeimoje. Tokie kursai padėtų tėvams ar globė-jams tobulinti bendravimą šeimo-je, sti printi atsakomybę, išmok-ti efektyviau spręsti bendravimo su vaiku problemas, laiku identi -fi kuoti nepageidauti no jo elgesio apraiškas ir užkirsti joms kelią.

Teisingumo ministro R.Šima-šiaus teigimu, tai yra pagalbinė priemonė tėvams, leisianti kurti geresnę socialinę terpę vaikui – namuose, mokykloje, draugų rate, užklasinėje veikloje ir pan. Kadangi neti nkama vaikų prie-žiūra neretai yra viena iš jų nusi-kalstamo elgesio priežasčių, kar-tu tai leis sti printi vaikų daromų nusižengimų prevenciją.

Šiems pokyčiams įtvirtinti Teisingumo ministerija parengė Administracinės teisės pažeidimų kodekso (ATPK), kurį arti miausiu metu planuojama pakeisti Admi-nistracinių nusižengimų kodeksu, pakeiti mus. Jo projekte ši nuos-tata taip pat įtvirti nta.

Numatoma, kad kursai būtų rengiami savivaldybėse pagal ats-kirą Vyriausybės patvirti ntą tvar-ką, o už juos tėvai turėtų susimo-kėti patys. Tais atvejais, kai tėvų turtas ir meti nės pajamos nevir-šija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, už dalyvavimą bendravimo su vaikais tobulini-mo kursuose apmokėtų valstybė. Kursus galėtų rengti savivaldybė-se veikiantys švieti mo centrai, pa-galbos mokiniui, mokytojui ir mo-kyklai centrai ar psichologinės-pedagoginės tarnybos.

Jei tėvai nevykdys šio teismo nurodymo ar vengs tai daryti , jiems grės administracinė bau-da iki 400 litų. Tiesa, už tokį teis-mo įpareigojimo nevykdymą su-mokėta bauda neatleis tėvų nuo pareigos išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.

Šiuo metu galiojančiame ATPK numatyta, kad už vaiko tėvų ar globėjų pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko intere-sams teismas gali skirti nuobau-dą nuo įspėjimo iki 200 litų sie-kiančią piniginę baudą. Tačiau prakti ka ir stati sti ka rodo, kad piniginės baudos ne visuomet duoda norimą rezultatą, todėl šalia šių nuobaudų būti na įtvir-ti nti ir kitas priemones – edu-kacines, padedančias tobulinti bendravimą su vaiku, didinti at-sakomybės jausmą, efektyviai spręsti kylančias problemas.

GK inf.

Neprižiūrėjai vaikų – į kursus

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)6 Sportas

Tapęs šiemet Lietuvoje vyk-siančio Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011“) oficialiuoju ambasadoriumi Ar-vydas Sabonis keliauja po Euro-pą ir visus kviečia į šias varžybas. Jis kviečia ne ti k pasižiūrėti krepši-nio, bet ir į Lietuvą atvykti pailsėti , pasimėgauti mūsų gamtos turtais. A.Sabonis jau aplankė Slovėniją, Didžiąją Britaniją, Vokieti ją ir Ru-siją. Vien Maskvoje į susiti kimą su Sabu atėjo net Rusijoje tokiuose renginiuose nematytas būrys žur-nalistų – apie šimtas reporterių.

A.Sabonis savo misiją turėtų tęsti Latvijoje, Lenkijoje, Graikijo-je, Ispanijoje, Ukrainoje ir Izraely-je. Penktadienį jis aplankė ir Lie-tuvos premjerą Andrių Kubilių, papasakojo šių svarbių kelionių įspūdžius.

Arvydai, kaip apsipratote su jums patikėta nauja veikla? Ar sunku būti krepšinio šalies ambasadoriumi?

Sunkumo man jokio nėra. Koks čia sunkumas pakeliauti, lėktuve pa-

sėdėti. Juk susitikti su žmonėmis, pasikalbėti visada įdomu. Keliauju ir žiūriu, kad vis dėlto tas krepšinis yra populiarus!

Kurioje šalyje jus sutiko šilčiau-siai?

Turbūt Maskvoje. Draugų daug atėjo. Visi tarsi savi, todėl viskas man aišku.

Kuo domisi žmonės užsieny-je per susitikimus su „Eurobasket 2011“ ambasadoriumi – kaip jums pačiam sekasi, kaip Lietuva rengia-si krepšinio čempionatui, ar domisi mūsų šalimi apskritai?

Dažniausiai bendraujame papras-tai – atsakau į man užduotus klausi-mus. Žmonės klausia visko: ir ką aš dabar veikiu, prisimena ir kokius nors senus dalykus, prašo pakomentuoti.

Daug klausia ir apie Lietuvoje šiemet vyksiantį Europos čempio-natą. Mano pristatyme viskas yra la-bai aiškiai pasakyta, bet jei kas nors neaišku, paklausia. O aš atsakau.

Lietuvos valdininkai jau daug metų ir už didelius pinigus bando į mūsų šalį pritraukti kuo daugiau užsienio turistų. Koks būtų Arvydo Sabonio receptas?

Nežinau, ar gali būti koks re-ceptas, bet matau, kas vyksta. Bu-

vau poroje turizmo parodų – Ber-lyne, Maskvoje.

Ką ir kalbėti, jeigu tose parodo-se nėra nė vieno plakatėlio su krep-šinio krepšiu. Man net juokinga – šiemet pas mus vyks čempionatas! Kažkokį kamuoliuką lietuviai vėliau pasidarė, atvažiavo ir čempionato talismanas Amberis.

O aš juk tose parodose pasižiū-riu ir kas darosi šalia, kitų valstybių stenduose. Suomiai turizmo paro-doje buvo pasistatę ledo ritulio var-tus ir lankytojams leido lazda į juos ritulį pamušinėti.

Lygiai taip pat ir slovakai darė reklamuodami pas juos vyksiantį ledo ritulio čempionatą. Vaikšto po visą parodą jų simbolis (kažkoks vil-kiukas) – gražu, visi žmonės mato, jau žino.

Manau, kad krepšinis yra vienas iš Lietuvos pliusų ir dabar turime pro-gą tuo pasinaudoti, nes į „Eurobasket 2011“ suvažiuos daug užsieniečių.

O per čempionatą viskas priklau-sys tik nuo mūsų pačių. Jeigu lietu-viai parodys savo tikrąjį svetingumą, o tą mes tikrai turime ir mokame jį parodyti, krepšinio aistruoliai gal vėliau atvažiuos pas mus pailsėti, daugiau tos Lietuvos pažinti.

Aš tikrai nemanau, kad krepšinis yra pagrindinė Lietuvos trauka – mes turime gražią gamtą, upes, eže-rus. Bet krepšinis gali padėti žmo-nes iš kitur pakviesti pas mus.

Ar jums įdomus „Eurobasket 2011“ ambasadoriaus darbas?

Koks čia darbas? Jeigu reikia man tą padaryti dėl krepšinio, tai ir darau. Juk šiemet pas mus vyks ne-eilinis renginys – Europos čempio-natas! Visi turi vienodai tuos darbus daryti, net klausimų nekyla.

Kad tik čempionatas būtų kuo geresnis, viskas praeitų sklandžiai. Kad užsieniečiai liktų patenkin-ti mumis, mes patys džiaugtumės. Dėl krepšinio galima daug ką pa-daryti. Ne tik aš, visi galime.

GK, balsas.lt inf.

Dėl krepšinio galima Dėl krepšinio galima daug ką padaryti daug ką padaryti

Šią savaitę 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011“) ofi cialusis ambasadorius Arvydas Sabo-nis su kitais mūsų krepšinio vadovais lankėsi Vyriausybėje. Eltos nuotrauka

2012 m. Europos futbolo čem-pionato atrankos varžybų I grupės rungtynėse Lietuvos rinkti nė Kau-no S.Dariaus ir S.Girėno stadione 1:3 nusileido pasaulio ir Europos čempionei Ispanijos komandai ir patyrė antrą nesėkmę.

Praėjusių metų spalio 8 dieną Salamankoje lietuviai pralaimėjo ispanams tokiu pat rezultatu – 1:3.

Po laimėtų rungtynių Ispanijos

rinktinės treneris Visentė del Bos-kė ne tik džiaugėsi iškovota pergale, bet ir buvo laimingas, kad visi Ispa-nijos žaidėjai liko sveiki.

„Nugalėjome sunkumus. Įveikėme priešininkus, kurie ryžtingai kovėsi iki paskutinės minutės. Varžovai žaidė „švariai“. Ispanija į šias rungtynes žiū-rėjo rimtai. Džiaugiamės, kad pavyko nugalėti. Esame patenkinti, kad ko-voje su Lietuva ir Čekija iškovojome šešis taškus“, – teigė V. del Boskė.

O Lietuvos rinktinės strategas Raimondas Žutautas nebuvo paten-kintas rungtynių baigtimi, bet teigė, kad Lietuva tebeturi gerus šansus grupėje užimti antrą vietą. „Rezul-tatas trenerių netenkina, nepavy-ko padaryti tai, ko norėjome. Kova buvo, rungtynės buvo gana gero ly-gio. Labai ačiū žaidėjams, kurie sa-vęs negailėjo. Labai ačiū žiūrovams, kurie atėjo mūsų palaikyti. Aš tikiu, kad mes vis dar turime puikią pro-gą užimti antrą vietą. Aikštės koky-bė trukdė ispanams, kamuolys šiek tiek šokinėjo. Negaliu pasakyti, kad vyrai išpildė visas užduotis. Iš klai-dų mokomės. Aš tikiu, kad iki kitų rungtynių pasirengsime šimtu pro-centų. Visgi ispanai šiandien buvo geresni“, – sakė R.Žutautas.

Pasaulio reitinge pirmaujantys Ispanijos futbolininkai po penkerių rungtynių turi 15 taškų, o lietuviai, kurie pasaulio reitinge užima 54-ą vietą, po ketverių rungtynių turi ke-turis taškus.

Kitas „Euro-2012“ atrankos var-žybų rungtynes Lietuvos rinktinė žais birželio 3 dieną svečiuose su Lichtenšteino komanda.

GK, Eltos inf.

Lietuvos futbolo rinkti nė Kaune pralaimėjo pasaulio geriausiesiems

„Manau, kad krepšinis yra vienas iš Lietuvos pliusų ir dabar turime progą tuo pasinaudoti , nes į „Eurobasket 2011“ suvažiuos daug užsieniečių“, – sako krepšinio legenda A.Sabonis.

Pasaulio reiti nge pirmaujantys Ispanijos futbolininkai po penkerių rungtynių turi 15 taškų, o lietuviai po ketverių rungtynių turi keturis taškus. Eltos nuotrauka

Kataras, organizuojanti s 2022 m. pasaulio futbolo čempionatą, pa-skelbė, kad su kepinančia kaitra kovos mechaniniais debesimis, ku-rie, valdomi nuotoliniu būdu, galės pakilti ir judėti virš stadionų.

Saulės energiją naudojantys itin lengvi, iš anglies pluošto pagaminti dirbtiniai debesys bus tokio dydžio ir manevringumo, kad vieno pakaks visam stadionui, skelbia CNN.

Debesis sukūrė Kataro univer-siteto mokslininkai ir inžinieriai. Vieno jų gamybos kaina vertinama 500 tūkst. JAV dolerių (1,23 mln. litų). Mechanikos ir pramoninės in-žinerijos skyriaus vadovas Abdulas

Ghanis nurodė, kad dirbtinių debe-sų viduje bus helio dujų ir jie galės pakilti labai aukštai bei, keisdami trajektoriją kartu su saule, blokuoti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius jos spindulius.

Kol kas debesų gamyba nepra-dėta, sukurtas tik jų modelis. Va-sarą, kai tradiciškai vyksta pasaulio futbolo čempionatai, oro tempera-tūra Katare paprastai pakyla iki 50 laipsnių karščio.

Buvo net siūloma čempionatą surengti žiemą, o tokiam variantui pritarė net FIFA prezidentas Sepas Blateris, tačiau turnyro organizato-riai šį siūlymą kategoriškai atmetė.

GK, Eltos inf.

Kataras sukūrė debesis

Pasaulio futbolo čempionatas 2022 metais bus surengtas Katare. EPA-Eltos nuotrauka

Oligarchas iš Londono išti esė pagalbos ranką

Rusijos verslininkas Romanas Abramovičius suremontuos lengvo-sios atleti kos stadioną Volgograde (Rusija), kad ten galėtų treniruoti s olimpinė čempionė šuolininkė su karti mi Jelena Isinbajeva. Dažnai su legendiniu Sergejumi Bubka lygi-nama geriausia visų laikų šuolių su karti mi atstovė asmeniškai papra-šė Rusijos milijardieriaus užsiimti sporto arenos remontu, o šis nieko nelaukęs suti ko.

28-erių J.Isinbajeva ir R.Abramo-vičius susiti ko 2010 m. gruodį per Rusijos prisistatymą dėl teisės rengti 2018-ųjų pasaulio futbolo čempio-natą. Apie tai papasakojo Rusijos lengvosios atleti kos federacijos pre-zidentas Valenti nas Balachničevas.

Anot jo, R.Abramovičius jau pa-samdė specialistus, kurie nustatys, kokių darbų reikia stadione ir kiek jie kainuos. Remontas gali būti baig-tas iki 2011-ųjų vasaros pabaigos.

Neseniai trenerį pakeitusi ir pas ankstesnį šuolių su karti mi specia-listą Jevgenijų Trofi movą grįžusi lengvaatletė planuoja kovoti dėl 2012 m. Londono olimpiados auk-so. Karjerą J.Isinbajeva žada baigti po 2013-ųjų pasaulio čempionato, kuris vyks Maskvoje.

Šiuo metu Rusijos lengvosios atleti kos žvaigždė gydosi nedidelę traumą, o vėliau planuoja rengti s pagrindiniam šių metų startui – pa-saulio lengvosios atleti kos čempio-natui Pietų Korėjoje.

VL, Eltos inf.

Dabar lengvosios atleti kos žvaigždė Jelena Isinbajeva gydosi traumą.

EPA-Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57) 7Kelyje

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Automobilių pardavėjai trina rankomis – prekyba automobiliais dėl baltarusių antplūdžio atsigau-na, pajamos vis didėja. O lietuviai pirkėjai nesidžiaugia išaugusiomis kainomis ir laukia liepos 1-osios, kai padidės muitai pirkėjams iš tre-čiųjų šalių.

Senesnis automobilis už didesnę kainą

„Baltarusiai yra lyderiai tarp pir-kėjų Kauno turguje. Atvažiuoja daž-niausiai antradieniais ir šeštadie-niais“, – sako Kauno automobilių turgų valdančios UAB „Varanas“ di-rektorius Valentinas Naujanis. Pasak jo, automobiliai didžiausiame Lie-tuvos turguje vidutiniškai pabrango 1 300 Lt. Tam įtakos turėjo Baltaru-sijos piliečių suaktyvėjimas – jie per-ka vis daugiau automobilių.

Pasak sostinės Gariūnų auto-mobilių turgaus prekeivių, perkami visi automobiliai iš eilės. Nuo lie-pos mėnesio didėsiantis į Baltarusi-ją, Rusiją ir Kazachiją įvežamų nau-dotų automobilių importo mokestis verčia šių šalių perpardavinėtojus prisipirkti kuo daugiau mašinų.

„Nežiūri nei į metus, nei į būk lę. Svarbu, kad važiuoja“, – sako Gariū-nuose automobilius pardavinėjantis Jurijus. Pasak vilniečio, su baltaru-siais daug lengviau suderėti kainą ir greitai parduoti automobilį. Lie-

tuviai esą labiau priekabesni ir nori didesnių nuolaidų.

O Kauno automobilių turgaus direktorius baltarusius vertina kaip labai atsargius pirkėjus. „Baltarusiai, pirkdami 2001-ųjų ir naujesnius au-tomobilius, kruopščiai juos apžiūri ir įvertina, nes už detales, pagamin-tas 2000 metais, jie privalės mokė-ti didesnius muito mokesčius. Daž-nai 2001 metų gamybos automobilis parduodamas už mažesnę kainą nei senesnis“, – prekybos Kauno turguje ypatumus atskleidė V.Naujanis.

Pardavėjai nesidžiaugia

Į Lietuvą pirkti automobilių at-vyksta ir Kazachijos, Kirgizijos bei Rusijos piliečiai. „Kirgizai ir kaza-chai nuolat pirko Kauno turguje ir tokio jų suaktyvėjimo, kaip staigus baltarusių antplūdis, nėra“, – sakė V.Naujanis.

Populiariausi tarp Rusijos pilie-čių yra 3–5 metų senumo automo-biliai, pirkėjai iš Vidurinės Azijos graibsto 5–10 metų senumo maši-nas. Užsieniečiai labiausiai vertina „Toyota“ ir „Nissan“ automobilius.

Lietuviai nesidžiaugia pirkėjų iš Rytų antplūdžiu ne tik dėl išaugu-sių kainų, bet ir vis mažėjančios au-tomobilių pasiūlos. Dažnai į turgų tautiečiai vedasi automobilius iš-manantį žmogų, kuris ne tik patars, bet dar ir nusiderėti padės. Už tokią paslaugą dažnai mokama nuo 50 iki 150 Lt. Pasak Gariūnų prekeivių,

tokių „pagalbininkų“ atsiveda ir bal-tarusiai, tačiau neteko girdėti, kad būtų tradicija už paslaugą mokėti.

Anksčiau skundęsi dėl mažo pir-kimo, naudotų automobilių prekei-viai šiuo metu turėtų būti paten-kinti, tačiau V.Naujanis teigia, kad lietuviai nemoka pasidžiaugti sėkme ir vis tiek skundžiasi.

„Pardavimas auga, mašinų perpar-davinėtojai krizės jau tikrai nejaučia, tačiau besiskundžiančiųjų yra ir vi-suomet bus. Vieni net skundžiasi, kad jau ir pinigų per daug kišenėse, ne-patenkinti klientų skambučių gausa. Lietuviai nuolat mėgsta skųstis. Jeigu neperka – blogai, jei perka – vis tiek suras ką pasakyti“, – apie prekybinin-kų nuotaikas kalbėjo kaunietis.

Grūsti s pasienyje

Paklaustas, ar po liepos 1-osios sumažės baltarusių, rusų ir pirkė-jų iš Vidurinės Azijos šalių, Kauno automobilių turgaus direktorius tei-gia, kad jų Lietuvoje sumažės gerokai anksčiau. „Jie tiek prisipirks automo-bilių, kad neturės, kur jų dėti. Gali

būti, kad dar iki liepos nustos pirk-ti. Juk tuos automobilius jiems rei-kės parduoti savoje rinkoje“, – sakė V.Naujanis.

Kad automobiliai masiškai per-kami, matyti ir Lietuvos pasieny-je su Baltarusija. Medininkų poste jau trečia savaitė nutįso didžiulė au-tomobilių eilė. „Labai didelės eilės pasienyje su Baltarusija. Jie (balta-rusiai) perveža automobilį, pereina sieną ir nuvarinėja jau kitą mašiną. Bet čia jų tiek daug, kad nežinia, kada viskas baigsis“, – sakė pas gi-mines į kaimyninę šalį važiuojantis Viktoras.

Padėtimi naudojasi ir pasienio kaimuose gyvenantys lietuviai – jų kiemai ir šalimais esančios pievos užgrūstos parengtų per sieną gaben-ti mašinų.

Baltarusius ir kazachus pakeis lenkai

Gali pasikartoti ir pernykštis sce-narijus, kai taip pat žadėta didinti muitus. Kazachai prieš naujus me-tus stengėsi kuo daugiau nupirkti mašinų, tačiau muitams nepadidė-jus, pirkimas sustojo ir vėl atsigavo tik po trijų mėnesių, kai užsieniečiai automobilius pardavė savo krašte.

Dėl liepos 1-ąją didėsiančių mui-to mokesčių Baltarusijoje ir Ka-zachstane turgininkai per daug ne-

suka galvos. Tikimasi, kad jau dabar automobilių prekyba pradėję do-mėtis lenkai pakeis šiuo metu ak-tyviausius pirkėjus.

„Lenkai jau dabar apžiūrinėja ir perka 5–10 metų senumo automo-bilius. Tokie automobiliai populia-riausi. Juos noriai perka ir lietuviai, ir lenkai. Prie tokių automobilių su-sidaro net eilės, jaučiamas jų trūku-mas“, – sakė V.Naujanis.

Lietuvos miestai, kuriuose yra automobilių turgūs, vis tik pajus

kazachų ir baltarusių pasitraukimą. Kauno turgaus teritorijoje esančia-me viešbutyje daugiausia apsistoja Vidurinės Azijos šalių piliečiai. Jie taip pat aktyviai lankosi nebrangio-se kavinėse, baruose. Kas naudosis turgaus viešbučio paslaugomis, kai neliks azijiečių? Kazachus pakei-siantiems lenkams į namus kelias neilgas, tad nakvynės paslaugomis jie tikriausiai nesinaudos.

Azijiečių netektį pajus ir Pa-lemono mikrorajono gyventojai. Kaune įsikūrusi automobilių trans-portavimo įmonė padeda turgaus pirkėjams parsigabenti automobi-lius į Vidurinę Aziją geležinkeliu. Abipus geležinkelio esančio Pale-mono gyventojai nesnaudžia ir jau beveik dešimtmetį kazachams tei-kia nakvynės bei maitinimo pas-laugas.

Tiesa, šio verslo klestėjimo me-tas buvo prieš Lietuvai prisijungiant prie Šengeno erdvės, tuomet pale-moniškių kiemuose netilpdavo visų nakvoti norinčių kazachų automo-biliai. Nors už nakvynę prašoma vos 20 Lt, kauniečiai patenkinti užsie-niečių tvarkingumu ir nenorėtų pra-rasti šio papildomo verslo.

Baltarusiai perka ir internetu

Populiari prekyba automobiliais ir internetu. Vienos automobilių pre-kybos svetainės duomenimis, balta-rusiai sudaro apie 15 proc. pirkėjų.

„Statistikos, kiek jie nuperka auto-mobilių, neturime, tačiau pastaruoju metu baltarusiai yra daug aktyvesni. Paėjusį rudenį jie sudarė 7–10 pro-centų lankytojų, dabar jų beveik dvi-gubai daugiau“, – sakė auto.24bazar.com svetainės savininkai. Svetainė-je daugiausia parduodama 1995–2003 metų gamybos automobilių.

Daugiau nei pusė (60 proc.) ap-klaustų Lietuvos vairuotojų vairuo-dami naudojasi telefonu be laisvų rankų įrangos. Nedrausmingi vai-ruotojai ne ti k atsiliepia, kai jiems skambina, bet netgi ti krina elek-troninį paštą arba rašo žinutes.

Įsigaliojusios didesnės baudos už kalbėjimą mobiliuoju telefonu, vai-ruojant be laisvų rankų įrangos, lėtai keičia vairuotojų įpročius. Apklausus 558 šalies gyventojus, vairuojančius automobilį, paaiškėjo, kad draus-mingų yra 40 proc. Būtent tiek ap-klaustų vairuotojų teigė, kad niekada vairuodami nesinaudoja mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos.

26 proc. teigė, kad tik atsiliepia ir kalba, kai jiems skambina. 18 proc. pripažino, kad naudojasi telefonu visada, kai tik reikia.

„Kol kas lietuviai vis dar toleruo-

ja kalbėjimą mobiliuoju vairuojant, nors patirtis ir tragiški įvykiai visame pasaulyje rodo, kad toks elgesys turi įtakos saugiam vairavimui“, – lietuvių įpročius dėsto „Lietuvos draudimo“ gyventojų draudimo skyriaus vado-vas Andrius Gimbickas.

Nuo kovo mėnesio policijos pa-reigūnai atidžiau stebi mėgstančiuo-sius plepėti telefonu prie vairo. Kas savaitę vien Vilniuje policija nubau-džia apie 200 pažeidėjų.

GK, Eltos inf.

Lietuvos automobilių sporto komanda „Foman Ulti mate Lithu-anians“ balandžio 1–7 dienomis dalyvaus pasaulio ralio maratonų čempionato antrame etape „Abu Dhabi Desert Challenge“ Jungti -niuose Arabų Emyratuose (JAE).

Ekipažą sudaro absoliutus Lie-tuvos visureigių sporto čempio-nas Antanas Juknevičius ir an-trasis pilotas šturmanas Vytautas Bučiūnas.

Anot A.Juknevičiaus, balandžio pradžioje vyksiančios varžybos yra

vienos sudėtingiausių ir įspūdin-giausių visame dykumų ralio var-žybų pasaulyje. „Šis čempionato etapas yra išskirtinis, nes beveik 95 proc. 2 500 km besidriekiančios trasos sudaro smėlynai ir itin dide-lės kopos. Be to, jos pareikalaus ir didelės ištvermės kovojant su ali-nančiu karščiu – dienos metu pa-vėsyje temperatūra čia siekia net 45 laipsnius karščio“, – teigė Lietu-vos komandos pilotas.

Ralio maratone Lietuvos sporti-ninkai dalyvaus su specialiai šioms varžyboms paruoštu ir patikimumu garsėjančiu „Bowler Wildcat 200“ automobiliu, turinčiu benzininį 4 litrų darbinio tūrio V8 variklį. Au-tomobilis buvo pagamintas 2005 m. Didžiojoje Britanijoje. Iš viso da-lyvavimas šiame čempionato eta-pe lietuviams atsieis daugiau nei 0,5 mln. litų.

GK, Eltos inf.

Lietuviai lenktyniaus ralio maratonų čempionate

Vairuotojai sunkiai atsisako telefonų

Pasaulio ralio maratone jėgas išbandys ir lietuviai. GK archyvo nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Automobilių turgus užplūdo pirkėjai iš Rytų

Populiariausi tarp Rusijos piliečių yra 3–5 metų senumo automobiliai, pirkėjai iš Vidurinės Azijos graibsto ir senesnes mašinas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Kadaise garsėjusiame Radviliškio automobilių turguje šiuo metu yra automobilių prekybos aikštelės. Tur-gaus savininkai užsiima naudotos žemės ūkio technikos prekyba. „Pa-grindiniai žemės ūkio technikos pir-kėjai yra lietuviai ir latviai. Traktoriai atvežami iš Anglijos, Danijos, Olan-dijos, Vokieti jos, Švedijos, Prancūzi-jos“, – sakė Mindaugas Monkevičius, UAB „Antaniškiai“ direktoriaus pa-vaduotojas komercijai.

Nuo liepos 1-osios į Muitų sąjungos šalis įvežamų automobilių importo mo-kesti s kai kuriais atvejais padidės net 12 kartų. Šiuo metu už ne naujesnį nei 3, bet ne senesnį nei 10 metų automobilį, kurio variklio darbinis tūris 1 500 kub. cm, taikomas 0,4 euro (1,38 Lt) už vieną kub. cm mokesti s, iš viso – 600 eurų (2 070 Lt). Nuo liepos tarifas šoktelės net iki 3,5 euro (12 Lt), tad iš viso už tokį automobilį teks mokėti net 5 250 eurų (18 tūkst. Lt) importo mokestį .

Lietuviai nesidžiaugia pirkėjų iš Rytų antplūdžiu šalies turguose ne ti k dėl išaugusių kainų, bet ir vis mažėjančios automobilių pasiūlos.

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)8

Meilė JANČORIENĖ

Kai oras pasidaro šiltas kaip va-sarą, nustojame saugoti s, todėl ir susergame angina – įšilusius perpu-čia skersvėjis, atsigeriame šaltų gė-rimų, vakarojame per lengvai apsi-rengę, o gegužės naktys dar šaltos. Žinoma, angina pirmiausia griebia tuos, kurių imunitetas silpnesnis.

Mikrobai laukia palankaus momento

Anginą sukelia beta hemolizinis streptokokas – bakterija, kuri daugi-nasi tonzilėse (gomuriniuose mig-doluose). Mikrobai lindi tonzilių tarpeliuose lyg kišenėse, kur pui-kiai jaučiasi, tarsi gyventų šiltnamy-je. O kai peršąlame, pradeda akty-viai daugintis.

„Tonzilės – tarsi vartai į mūsų kvėpavimo takus, bet kartu ir bar-jeras, sulaikantis su įkvepiamu oru patenkančią infekciją. Jei infekcija itin aktyvi arba organizmas nusil-pęs, prasideda angina – tonzilių už-degimas“, – sako Santariškių šeimos medicinos „Euroklinika“ gydytoja Daiva Trimonienė.

Angina užpuola tada, kai nusilps-ta imunitetas. Kartais nereikia net

skersvėjo, anginą sukeliančią bakte-riją gali „paskolinti“ kitas sergantis žmogus. Užsikrėsti galima per seiles, todėl su sergančiaisiais geriau nesi-bučiuoti, negerti iš to paties puode-lio, nevalgyti tuo pačiu šaukštu.

Savaime nepraeina

Angina – ne tik tonzilių, tai ben-dra organizmo liga. Sergant ne tik skauda gerklę, bet ir pakyla tem-peratūra, kamuoja bloga savijauta.

Tonzilės patinsta, ant jų gali atsi-rasti gelsvų taškelių, baltų apnašų. Padidėja limfmazgiai, skauda gal-vą, sąnarius, raumenis, o tempera-tūra gali būti netgi labai aukšta – iki

40 laipsnių. Vaikai nuo anginos gali pradėti vemti, jiems skauda pilvą.

Įtardamas anginą, gydytojas pada-ro visus reikalingus tyrimus. Jeigu nu-stato, kad ligą sukėlė beta hemolizinis streptokokas, būtinai skiria antibioti-kų. Anginos gydytis patiems nega-lima, neišgydyta ji ne tik pasikartos kas kelis mėnesius, bet gali prasidėti dar rimtesnės komplikacijos – sąnarių arba širdies raumens uždegimas. Juk mikrobai niekur nesitraukia, jie savo juodą darbą dirba toliau. Streptokoką galima įveikti 10 dienų vartojant anti-biotikus. Anginą gerai gydo mums ge-rai pažįstamas penicilinas – paprastai tokius vaistus gydytojai ir išrašo.

Ar būti na šalinti tonziles?

Pastaruoju metu į tonzilių šali-nimą žiūrima vis skeptiškiau, ban-doma infekciją sunaikinti įvairiais kitais būdais. Kiekvienas ligonis – kitoks, kiekvieno gydymas yra indi-vidualus, tačiau būna atvejų, kai ton-ziles tenka šalinti be jokių abejonių. Pagrindinė priežastis – ligos dažnu-mas. Jei pūlinga angina vargina ne mažiau kaip du tris kartus per me-tus, gydytojai pataria tonziles šalinti, nes jos jau neatlieka jokios apsaugi-nės funkcijos, o atvirkščiai – palai-ko lėtinę infekciją, todėl organizmas verčiamas gaminti antikūnus. Kai antikūnų kraujyje pasidaro pernelyg daug, jie ima veikti atvirkščiai – pra-deda ardyti itin jautrų širdies, inkstų, sąnarių audinį. Taip prasideda lėti-nės, sunkiai išgydomos ligos, kurios kartais tęsiasi metų metus.

Jei pradeda kilti temperatūra, bū-tinai kreipkitės į gydytoją.

Pavasaris, šildo saulutė, net šešėlyje šiluma viršija dvidešimt laipsnių. Kam šautų į galvą tokiu metų laiku sirgti ? Neįti kėti na, bet pavasarį ypač padaugėja susirgimų angina.

Sveikata

Aušra LAUMAKĖ

Ar brangus maistas visada yra sveikas, o pigus – ne? Gydytojai dietologai teigia, kad nebūti nai. Gerą sveikatą ir savijautą lemia ne ti k produktų kokybė, rūšis, bet ir suvalgomo maisto kiekis ir net pa-gaminimo būdas.

JAV atliktais moksliniais tyri-mais įrodyta, kad kasdien raudoną mėsą valgantys žmonės tris kartus dažniau rizikuoja susirgti stemplės ir du kartus skrandžio vėžiu nei tie, kurie valgo įvairesnį maistą: mėsą bent du tris kartus per savaitę keičia žuvimi ar daržovių patiekalais.

Ypač nereikėtų dažnai ir daug val-gyti daugeliui nuo seno taip mėgs-tamo rūkyto kumpio, įvairių rūkytų dešrų ar skilandžių, o parduotuvėse šie gaminiai priskirti aukščiausios rūšies mėsos gaminiams ir kainuoja brangiausiai. Ne itin sveika ir kepta

mėsa, nes kepant aukštoje tempera-tūroje riebaluose susidaro kancero-geninių junginių. Nereikėtų dažnai mėgautis ir įvairiomis keptomis pa-rūkytomis dešrelėmis ar šašlykais.

Mitybos specialistų sudarytoje sveikos mitybos piramidėje aukš-čiausią vietą užima grūdų produktai ir duonos gaminiai. Reikėtų valgyti daugiau rupios duonos, grūdų košių. Naudingiausios ir pigesnės iš jų – vietinių grūdų kruopos, ne atvež-tinės kukurūzų, ryžių ar sojų. Ne-žinia, kur, kokioje žemėje jos augo, nežinia, kaip buvo apdorotos.

Reikėtų nepamiršti, kad gardžių košių galima išsivirti ne tik iš grūdų, bet ir iš žirnių, pupų – tai sveika ir

tikrai nebrangu. Mokslininkai reko-menduoja žmogui per dieną suvalgy-ti penkias porcijas daržovių ar vaisių. Tai irgi palyginti nebrangūs ir sveiki maisto produktai, kurie padeda iš-vengti daugelio ligų. Į sveikiausių ir pigiausių produktų sąrašą turėtų būti įtrauktos visos arbatos rūšys.

Daugybė studijų parodė, kad vienas pigiausių produktų – švarus, grynas vanduo, dėl kurio naudos ir teigiamo poveikio sveikatai niekas nesiginčija. Nebrangus ir natūralus mineralinis vanduo, kurio nereikėtų keisti į daug brangesnes, bet never-tingas sultis iš koncentratų, taip pat limonadą ar gaiviuosius gėrimus, tuo labiau kokakolą.

Angina paūmėja atšilus orams

Kaip gydyti s anginą• Laikykitės tausojančiosios dietos. Negalima gerti labai karštų ar šaltų gėri-

mų, valgyti rupių ir aštrių pati ekalų.• Gerkite švelnios dezinfekuojančios ramunėlių arbatos.• Jeigu nesate alergiški, galite čiulpti tabletes nuo gerklės skausmo.• Dėkitės šiltus kompresus, šiltai apsiriškite gerklę.• Tepkite gerklę Liugolio ti rpalu.

Gamta dovanoja pirmąją vaistažolę

Asta KUPRYTĖ

Po beržo pumpurų, kurių jau reikėjo prisirinkti , šalpusnių žie-dai, panašūs į mažytes pavasarinio džiaugsmo teikiančias saulutes, yra pirmoji gamtos dovanojama vais-tažolė. Jos žiedus reikia surinkti dabar, o lapus – prieš Jonines arba liepos–rugpjūčio mėnesiais.

Nuo dažniausiai žmones kanki-nančio bronchito veiksmingiausias yra džiovintų šalpusnių žiedų ir lapų mišinys. Imti šaukštą tokio mišinio, suberti į emaliuotą ar stiklinį indą, užplikyti stikline verdančio vandens ir dar 15 minučių kaitinti kitame ver-dančio vandens inde. Paskui ataušin-ti, perkošti ir išsunkti, papildyti virin-tu vandeniu iki pilnos stiklinės tūrio. Gerti likus valandai iki valgio – po pusę stiklinės tris kartus per dieną.

Tokio antpilo galima pasidary-ti atitinkamai daugiau, kad užtektų porai dienų. Antpilą galima laikyti šaldytuve.

Šalpusnių žiedai renkami kovo–balandžio mėnesiais saulėtą sausą dieną, kai žiedai pilnai išsiskleidę. Renkami švarūs, kenkėjų neapgadin-ti žiedai. Šalpusnių žiedai skinami su koteliais, džiovinti geriau džiovyklo-je, nes natūraliai džiūdami žiedai dar kurį laiką bręsta ir iš jų gali likti tik pūkai. Tinkamai sudžiovinti žiedai gelsvi, be pūkų, kartoko skonio.

Šalpusnio lapai vaistams renka-mi liepos–rugpjūčio mėnesiais. Sten-giamasi skinti sveikus, vabzdžių bei ligų nepakenktus, neskylėtus lapus. Surinkta žaliava naudojama iš karto šviežia arba džiovinama. Džiovinti reikia 30–35 0C temperatūroje. Iš su-rinktos šviežios žaliavos išdžiovinus lieka tik penktadalis. Tinkamai pa-ruošti lapai sausi, tačiau palietus ne-subyra į miltus, žaliava pilkšva, lapų apačia šviesesnė ir padengta švelniais plaukeliais. Lapai kartoko skonio.

Ankstyvojo šalpusnio lapai gali būti naudojami salotoms, kartu su kitais žalumynais dedami į sriubas bei troškinius. Maistui plačiau var-tojamas Skandinavijoje.

Baigianti s kovui pražydo pirmoji molingų laukų ir atšlaičių gėlelė – šalpusnis.

Žolininkės Zitos Mikoliūnienės patarimai

1. Tinkamai ir ilgai vartojami šalpus-nių žiedai išgydo net astmą.

2. Šalpusniai veiksmingai šalina ko-sulį, apvalo kvėpavimo takus nuo uždegimo gleivių.

3. Ši vaistažolė gydo užkimimą, ger-klės uždegimą.

4. Sti prioje šalpusnių arbatoje mir-kyta drobė ti nka gydomiesiems kompresams.

GK archyvo nuotrauka

Anginos gydyti s pati ems negalima, neišgydyta ji ne ti k pasikartos kas kelis mė-nesius, bet gali prasidėti dar rimtesnės komplikacijos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nago kraštas ar visas nagas įauga į odą ir ją spaudžia. Daž-niausiai įauga kojos didžiojo pirš-to nagas. Ūmiais atvejais nago įaugimas būna susijęs su pė-dos trauma. Tuomet skausmas būna labai sti prus, aplinkiniai audiniai paraudę, gali būti ir in-fekcijos požymių. Jei problema dažnai kartojasi, yra lėti nė, tuo-met simptomai ne tokie ryškūs, skausmas jaučiamas vaikštant.

PRIEŽASTYS: ankšta, siaura avalynė, pakitęs nago storis ir forma, piršto trauma, neti nka-mas nago kirpimas, paveldimu-mas. Tačiau dažnai jokios aki-vaizdžios priežasti es nebūna.

KĄ DARYTI? Jei pastebėjote, kad nagas pradeda įaugti , kiekvieną vakarą darykite voneles su drus-ka. Procedūros trukmė – 10 mi-nučių. Naudodamiesi medvilni-niu krapštuku, atstumkite odą nuo nago. Pradėkite nuo nago pagrindo ir stumkite link galo. Taip darykite kelias savaites, kol nagas užaugs reikiamo ilgio. Ga-lima įkišti nedidelį vatos gabalė-lį po nagu, tačiau nepamirškite dažnai jo keisti . Kirpkite nagus ti esiai, neužapvalinkite karštų ir nekirpkite labai trumpai. Jei na-gas įaugo, nebandykite kirpti pa-tys, kreipkitės į specialistą.

GK inf.

Įaugęs nagas Sveikata pinigais nematuojama

Košės iš žirnių – sveika ir nebrangu.GK archyvo nuotrauka

Rūkytų dešrų ir skilandžių nerekomenduojama valgyti daug ir dažnai.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Mûsø paveldasPriedas apie Lietuvos paveldà 2011 m. balandþio 1–8 d., Nr. 13 (57). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Joniðkio rajone

Lilija VALATKIENĖ

Vėjo malūnai –Lyg paskutiniai dinozaurai,Lyg priešistoriniai kokie –Jie stovi perpučiami kiaurai…

Justinas Marcinkevičius

Iki XIX a. pabaigos vėjo malū-nai buvo būdinga Lietuvos kaimo kraštovaizdžio detalė. Aukščiausi iš visų kaimo pastatų, ant kalniukų pa-silipėję, tarsi jausdami savo vertę ir naudą, šie puošniosios architektūros pavyzdžiai aukščiu dažnai drįsdavo rungtis net su bažnyčiomis.

Jie atrodydavo vieniši, bet sti-prūs, galingi, be baimės pasitin-kantys vėją. Malūnai mojuodavo savo plačiais sparnais, romantiškai nuteikdami pakeleivius. Apie šiuos ažūriniais raižiniais ir vėjalentėmis pasipuošusius, atokiau nuo gyven-viečių pūpsančius statinius sukurta daug dainų, padavimų, pasakų, le-gendų. Malūnininko dukros – gra-žiausios ir turtingiausios – prisivi-liodavo jaunikaičių iš užjūrio. Dažni malūnų svečiai – velniai ir raganos. Jie naktimis atsliūkindavo paslėptų lobių ieškoti.

Jau XIV a. rašytiniai šaltiniai Lietuvoje mini malūnus, sukamus vėjo, jaučių ir arklių. Ypač padau-gėjo jų XIX a. pabaigoje, kai žmo-nėms prireikė daugiau malti grūdų gyvulių pašarui.

Lietuvoje labiausiai buvo papli-tę kepuriniai ir stiebiniai vėjo ma-lūnai. Kepuriniai buvo modernesni už savo stiebinius brolius, nors ir vieni, ir antri sukonstruoti taip, kad būtų galima bet kada atsukti į vėją. Tik stiebiniai sukdavosi visu kūnu, o kepurinių į vėją gręžiodavosi vien kepurė.

Romaldas GADEIKISJoniškio rajono savivaldybės meras

Esu kilęs iš Žemaitijos, nuo Skuo-do, bet Joniškio kraštas man labai brangus. Aš – meilės tremtinys, žmo-na čia mane atviliojo. Joniškyje prabė-go mano gražiausi metai, čia padaryti svarbiausi sprendimai, užauginti vai-kai, nuveikti darbai, todėl joniškiečiams nesu abejingas ir noriu, kad jiems la-bai sektųsi.

Šiemet rinkimuose nusprendžiau ne-bedalyvauti. Beveik dvidešimt metų po-litikoje man buvo didelis, įdomus, at-sakingas gyvenimo tarpsnis. Pasakiau sau, kad pakaks. Jauki dvasinė būse-na – pagrindinis motyvas, galintis su-laikyti žmogų vienoje vietoje pririštą tarytum prie stiebo. Dabar dirbsiu šei-mos įmonėje. Be to, turi kažkas rūpintis senelių paveldėta žeme. Joniškio rajone ji itin gera, derlinga.

Kuo pasižymi Šiaurės Lietuvos gy-ventojai? Nelengvas klausimas, nes žmonės keičiasi su kiekviena karta. Jau-nystėje iš karto po studijų dirbau Joniš-kio melioracijos valdyboje. Buvo smagu ir gera tarp nuoširdžių, draugiškų žmo-nių. Po kelerių metų gavau pasiūlymą dirbti Trakų MSV direktoriaus pava-duotoju. Apsidžiaugiau, maniau, kad karjerą padarysiu. Išvykome su žmona į labai įdomų kraštą, gamtos grožiu ir istorinėmis vertybėmis apdovanotą. Bet po trijų mėnesių grįžau atgal į Joniškį. Negalėjau ten dirbti vien dėl santykių su tenykščiais žmonėmis. Bendravimas, interesai, pomėgiai, požiūris į kolegas man buvo absoliučiai nepriimtinas. Tai-gi jaunystėje gavęs gyvenimo pamoką nusprendžiau sparnų nebekelti, neban-dyti keisti likimo, o leisti šaknis čia.

Šiaurės Lietuvos lygumos tapo brangiausios, jos mane savotiškai už-būrė. Pamenu, kai atvažiavau iš kal-votosios Žemaitijos, iš pradžių šitoji plynė, keliai be vingių atrodė labai ne-įprastai. Dabar, kai važiuoju šiais ke-liais, matau neaprėpiamus javų laukus, jie banguoja tarytum jūra, neapsakomo geltonumo rapsų laukai spinduliuoja ryškų optimizmą, o skustos ražienos primena garsiųjų olandų tapytojų dro-bes. Gyvenimas yra gražus, tik reikia į jį žiūrėti atmerktomis akimis ir mokė-ti džiaugtis.

Joniškiečiai – Lietuvos šiauriečiai. Jie įsikūrę Latvijos žiemgalių krašto pašonėje. Save vadina skerslatviais.

Joniškiečiams būdingas uždarumas, jie nemėgsta didesnių susibūrimų, atsi-veria nedidelėje patikimų draugų kom-panijoje. Latviai labiau bendrauja tar-pusavyje. Tiesa, tai labai individualu.

Liudmila RYBNIKOVA

Dvi sinagogos miesto centre

Unikalų dviejų skirtingo laiko-tarpio Joniškio sinagogų kompleksą sudaro du mūriniai lygiagrečiai sto-vintys pastatai: Raudonoji ir Baltoji sinagogos.

Baltoji (vasarinė) sinagoga, kuri buvo skirta iškilmingoms progoms, statyta 1823 m., vėlyvuoju klasiciz-mo stiliaus periodu. Po Antrojo pa-saulinio karo pastate buvo įrengtas sandėlis, vėliau – sporto salė. Joniškio Baltoji sinagoga – vienintelė išliku-si sinagoga, kurioje ryški klasicizmo ir romantizmo stilių architektūrinė jungtis.

Šalia esanti Joniškio Raudono-ji sinagoga statyta 1865 m., istoriz-mo laikotarpiu. Pastatas turi neogoti-

kos architektūros elementų. Jo fasadų kompozicija būdinga istorizmo laiko-tarpio žydų maldos namams: vakarų fasadas dviaukštis, rytų – vienaukštis, o šoniniai (pietų ir šiaurės) fasadai – vieno ir dviejų aukštų. Sinagogoje vyrai ir moterys melsdavosi atskirai. Raudonosios sinagogos vertę suda-

ro itin puošni fasadų architektūra su originaliu dekoru, vitražo langais ir Toros ritinio saugykla. Sinagogose ji dažniausiai buvo puošniai dekoruo-ta, panaši į spintą. Saugykla įrengia-ma prie sienos, orientuotos į Jeruzalę rytinėje sinagogos pusėje.

Liūdi malūnas prie kelio Kodėl čia gyventi gera?

Nuo seno malūnai buvo neatskiriama Lietuvos peizažo dalis. Šiandien jie – beišnykstantys mūsų kraštovaizdžio ženklai.

Melnių malūnas turi istorinę, techninę ir kraštovaizdinę vertę. Tai plūkto molio stati nys su išlikusia technologine įranga. Malūnas pastatytas 1897 m. Pamatai sumūryti iš akmenų, sienos – iš plūkto molio, iš lauko apkaltos lentomis.

Autorės nuotrauka

Baltoji (vasarinė) sinagoga buvo skirta iškilmingoms progoms. Ji statyta 1823 m., vėlyvuoju klasicizmo sti liaus periodu. Lilijos Valatkienės nuotrauka

Nukelta į 10 p.

Nukelta į 11 p. Nukelta į 14 p.

Žydų tautos sakralinis palikimas Žydų tautos sakralinis palikimas tarnaus istorijai ir kultūraitarnaus istorijai ir kultūrai

1899 metais darytoje nuotraukoje – šventi škai pasipuošę žydai. Anuomet Joniškyje jų buvo apie 40 procentų gyventojų. Dabar neliko nė vieno.

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)10 Mūsų paveldas

Joniškio rajone iki mūsų dienų išlikę penki vėjo malūnai. Tik visi jie labai vargani, prastos būklės, panašesni į šmėklas nei romantiškus statinius.

Be jau minėto Žagarės vėjo malūno, rajone yra Melnių, Mekių, Šlapakių, Plikiškių ir Raktuvės vėjo malūnai.

XIX a. pabaigoje vėjiniai malūnai sudarė 54, vandens malū-nai – 43, garo – 3 procentus visų Lietuvoje stovėjusių malūnų.

1914–1921 m. kartografi nės medžiagos duomenimis, Lietu-voje buvo apie 1 000 vėjo malūnų.

1937 m. Lietuvoje (be Vilniaus krašto) buvo 2 124 malūnai, iš kurių net 889 – vėjo, kiti 569 – vandens.

XX a. daugėjo vėjo malūnų, turinčių ir šiluminius variklius.Malūnai ypač buvo paplitę lygumose – Šakių, Vilkaviškio, Ma-

rijampolės, Klaipėdos, Kėdainių, Panevėžio, Kupiškio, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų ir kituose rajonuose. Jie daugiausia buvo mediniai, nors pasitaikydavo iš akmenų, plytų, molio ir dolomito.

Liūdi malūnas prie kelio

Jis statytas 1889 m., turi istorinę, techninę ir kraštovaizdinę vertę. Vėjo malūno pamatai mūryti iš akmenų, kepurė medinė. Fasadas taip pat medinis, karkasinis, apkaltas malksnomis.

Tai unikalus 1801 m. statytas vėjinis kepurinis statinys (ki-tuose šaltiniuose malūnas minimas nuo 1780 m.). Anuomet jis buvo didžiausias Lietuvoje. Šis malūnas yra olandiško tipo (kreipiant tokio malūno sparnus prieš vėją pasukama tik ma-lūno kepurė). Kūginio tūrio, statytas iš lauko riedulių, statinio apačią juosia plati galerija, kuri buvo skirta vežimams pastaty-ti. Malūnas penkiaaukštis su sraigtiniais laipteliais centre. Po pastatu buvo įrengti skliautuoti rūsiai.

Tai seniausias malūnas Lietuvoje, vertingas liaudies archi-tektūros statinys įdomiomis proporcijomis papildo dvaro pas-tatų ansamblį.

Tiesioginės savo paskirties malūnas neatlieka jau nuo 1914 m.

1979 m. tuometinis Žagarės valstybinis žirgynas malūną res-tauravo ir įkūrė jame ūkio valgyklą, kavinę, viešbutį svečiams, žirgyno istorijos ir sportinių trofėjų muziejų. Senbuviai prisi-mena gražiai sutvarkytą aplinką, nutiestą kelią. Pasakojama, kad malūnas buvo viena mėgstamiausių poilsio ir švenčių vietų. Šiuo metu malūnas privatizuotas ir užstatytas bankui. Jis yra avarinės būklės. Privažiuoti prie malūno galima tik lauko keliuku.

Tai dar viena išlikusi Žagarės puošmena. Šį statinį vietiniai vadina Lakštutės Preikšaitės malūnu. Greičiausiai jis buvo pa-statytas apie 1900 m.

Jo teritorija užima 0,28 ha. Šis statinys turi istorinę, techninę ir kraštovaizdinę vertę. Jo aukštis – 13,35 m. Pamatai akmeni-niai, beveik 4 metrų aukščio, su akmeninėmis atramomis.

Statytas XX a. 2–3 dešimtmetyje. Vėjo malūno sienos drėbtos iš molio. Dabartinė jo būklė avarinė – malūnas nu-griuvęs. Yra išlikusi jo technologinė įranga.

Turi istorinę ir technologinę vertę. Pamatai ir sienos lipdy-tos iš akmenų mūro ir apdrėbtos moliu. Vėjo malūnas staty-tas 1897 m.

ŽAGARĖS DVARO malūnas

MEKIŲ malūnas

ŠLAPAKIŲ malūnas

RAKTUVĖS MOTORINIS VĖJO malūnas

PLIKIŠKIŲ malūnas

Lilija VALATKIENĖ

Daugelio Lietuvoje statytų koply-čių architektūra turi išliekamąją ver-tę ir yra reikšminga tautos kultūros paveldo dalis.

Joniškio rajono Kurmaičių ka-pinių prižiūrėtoja Onutė Meškaus-kienė savo kieme išvydusi nedrąsiai mindžikuojančius svetimus žmones nė kiek nenustemba. Moteris žino, kad jie nori apžiūrėti Šv. Mato apaš-talo kapinių koplyčios vidų. Orams atšilus padaugėjo dviratininkų. O.Meškauskienė džiaugiasi, kad ne tik vietiniams gyventojams rūpi se-noji koplyčia. Jos apžiūrėti atvyksta žmonės iš visos Lietuvos.

„Koplyčia ne tik puošia mūsų kai-mą. Ji yra neįkainojamas mūsų pro-tėvių dvasinės kultūros paminklas, artimai susijęs su buitimi. Galite įsi-vaizduoti, kiek mūsų kaimo žmonių gyvenimų, linksmų ir liūdnų mo-mentų nuo pat gimimo iki mirties matė Šv. Mato koplyčia“, – aiškino O.Meškauskienė, rankoje laikyda-ma didžiulį raktą nuo senosios kop-lyčios.

Apie unikalią koplyčią Onutė pa-pasakoja kiekvienam, kas tik paklau-

sia. Paaiškina ir sakralinės statybos taisyklių principą. Mat koplyčias buvo rekomenduota statyti aukštumėlėje, kad kiti pastatai neužstotų ir būtų ge-rai matoma iš visų pusių, o pagrindi-nis fasadas turėdavo būti atgręžtas į vakarų pusę. Manoma, kad Kurmai-čių kaimo kapinių koplyčia buvo pa-statyta 1799 m. Pastato planinė struk-tūra ir architektūrinė išraiška būdinga lietuvių liaudies architektūrai.

Koplyčia originali tuo, kad jos sto-gas yra keturšlaitis, lyg didelės pirkios.

Ant kraigo centro uždėtas aštuonia-sienis bokštelis su kūginiu stogeliu ir kryžiumi.

Koplyčia yra stačiakampio plano su trisiene apside ir prie jos prišlie-ta zakristija.

Interjere išlikęs saikingo dekoro medinis altorius, baliustrada, sakyk-la, pagrindinės įėjimo durys su kalvio darbo apkaustais, kryžiai.

2004 m. restauruotas unikalus kop lyčios altorius.

Kapinių koplyčios – amžinieji ramybės sargaiLiaudiškos medinės sakralinės architektūros šedevrai – kaimo koplyčios – liudija katalikybės šimtmečių tradiciją.

Kurmaičių koplyčia su keturšlaičiu stogu atrodo lyg didelė ir aukšta pirkia.

Kurmaičių kaimo kapinaičių prižiūrėtoja O.Meškauskienė gali atrakinti koplyčią paveldu besidominti ems žmonėms. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Atkelta iš 9 p.

Nukelta į 12 p.

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57) 11Mūsų paveldas

Vidaus interjeras pasižymėjo puošnumu ir prabanga, buvo gausu puošnių ritualinių objektų, padarytų iš brangių medžiagų.

Atgauna pirminį vaizdą

Abi sinagogos yra aktyviai res-tauruojamos.

Buvo pakeistas ir apšiltintas Bal-tosios sinagogos stogas, sutvarkyti pamatai, atlikti archeologiniai ty-rinėjimai, atkurti sovietmečiu nu-griauti pastato šoniniai frontonai,

taip pat buvo atkurtos langų angos ir įstatyti autentiško suskirstymo mediniai langai.

Gavus fi nansavimą iš Kultūros paveldo departamento, buvo pra-dėti pastatų fasadų tinkavimo ir da-žymo darbai.

2007 m. įgriuvus Raudonosios sinagogos rytinei sienai, pasta-to būk lė tapo kritinė, todėl Joniš-kio rajono savivaldybė ėmėsi akty-vių veiksmų norėdama ją išsaugoti. 2009 m. birželį buvo pasirašyta tri-šalė sutartis dėl Joniškio Raudono-sios sinagogos išsaugojimo ir pritai-kymo viešosioms reikmėms. Bendra projekto išlaidų suma yra 1,8 mln.

Lt. Jau restauruoti pamatai, fasadų mūras, atkurta nuogrinda, išardy-tos perdangos, sutvarkytas stogas, pagaminti ir sumontuoti langai bei durys.

Langai, durys ir plytos buvo ga-minami pagal specialų užsakymą, siekiant kiek įmanoma labiau atkur-ti autentišką pastato vaizdą. Buvo sumontuoti langai, kurie yra dvigubi su mėlynu vitražiniu stiklu.

Iki vasaros planuojama pabaigti antro etapo (rekonstravimo ir pritai-kymo) darbus. Jų metu bus įrengtos

lauko inžinerinių tinklų, elektros, šildymo, buitinių nuotekų, vėdini-mo, vidaus vandentiekio, apsauginės ir gaisrinės signalizacijos sistemos, sutvarkytas sinagogos vidus.

Sinagogose įsikurs muziejai ir koncertų salės

Joniškio rajono savivaldybės stra-teginis tikslas yra įkurti pirmą tokio tipo daugiafunkcį kultūros ir urba-nistinio paveldo centrą Lietuvoje, kuris atspindėtų visų Lietuvos mies-teliuose gyvenusių ar gyvenančių

etninių grupių urbanistinį paveldą ir jo istoriją bei tarnautų tiek vietos bendruomenės, tiek ir krašto svečių poreikiams.

Raudonoji sinagoga bus naudo-jama kaip muziejus, kuriame veiks nuolatinė žydų paveldo bei kilnoja-mosios parodos, vyks konferencijos, įvairūs renginiai.

O Baltojoje sinagogoje bus ren-giami koncertai, didesni renginiai, konferencijos. Bet bus nepamiršta sinagogų buvusi paskirtis ir išlaiky-ta šviečiamoji-mokomoji šių pasta-tų funkcija.

Bitė VYŠNIAUSKAITĖ

Ar teko kada ragauti prisirpusias žagarvyšnes? Kas bent kartą lankėsi Žagarėje ir mėgavosi ten nokstančių legendinių vyšnių skoniu, neatsispirs pagundai apsilankyti čia dar kartą.

Žagarės regioninio parko direkto-rius Mindaugas Balčiūnas sako, kad gausybė svečių, atvykusių į Vyšnių festivalį, dažnai klausia, kur galima įsigyti tų garsiųjų vyšnaičių. Išgirdę žmonių norus, regioninio parko dar-buotojai nusprendė kiekvienam no-rinčiam suteikti galimybę tam tikro-je vietoje pasodinti savo vyšnaitę, kuri ateityje neš derlių ir garsins Žagarę.

Žagarvyšnė – ne ti k akiai

Legenda byloja, kad po Žagarę mėgo vaikščioti dvarininkų dukros, kurioms vieną dieną tėvai parvežė vyšnių. Vaikščiodamos po Žagarės apylinkes, dvarininkų dukros valgė vyšnias ir spjaudė jų kauliukus. Taip iš jų vėliau išaugo žagarvyšnės. Taip pat manoma, kad žagarvyšnė yra kilusi iš Žagarės dvare augintų „Vladimirinių“ vyšnių sėjinukų.

Kas lankydavosi Žagarėje, visada susidomėdavo šiomis žemomis, anks-ti sunokstančiomis vyšniomis ir parsi-veždavo jų į savo kraštą. Plito nuomo-nė, kad jos sėkmingai auga tik Šiaurės Lietuvos žemėje, ypač Žagarės apy-linkėse, o kitur sunkiai prigyja. Ža-garvyšnė sužydi anksti, o jos vidutinio didumo tamsiai raudonos spalvos vai-

siai džiugina ne tik akį – jų paragauti nori kiekvienas.

Sodinukas kiekvienam

Artėjant septintajam Vyšnių fes-tivaliui, Žagarės regioninio parko di-rekcija kartu su Joniškio rajono savi-valdybe numatė skirti apie 2 hektarų plotą būsimam sodui, kuriame, kaip teigia Žagarės regioninio parko spe-cialistė Modesta Stočkutė, bus galima pasodinti nemažai sodinukų.

Parengtas sodo planas. Kiekvie-nam norinčiam pasodinti vyšnaitę bus nurodyta medelio sodinimo vie-ta. Prieš įrengdami sodą, Žagarės re-gioninio parko darbuotojai tarsis su

apželdinimo specialistais, kokiu ats-tumu vienas nuo kito turi būti paso-dinti sodinukai, nes sodas – ne miš-kas, jis turi būti tvarkingas ir nuolat prižiūrimas.

Pasak Žagarės regioninio parko direktoriaus M.Balčiūno, ateityje planuojama šalia vyšnaičių pastaty-ti atminimo lenteles, kad kiekvienas surastų savo pasodintą medį. Vyš-naičių sodinimą miesto svečiai turės derinti su Žagarės regioninio parko direkcija.

Ateiti es planuose – draugystės uogienė

Vyšnių festivalio organizatorių tei-gimu, sodas ne tik puoš miestą, tur-tins jo augmeniją, bet ir taps vienu iš šventės akcentų. Žagarvyšnės džiu-gins kiekvieno akį ir taps miesto sve-čio viešnagės Žagarėje liudininku.

„Ateityje planuojama kartu su vyš-naites pasodinusiomis organizacijomis, pavieniais asmenimis ir šeimomis fes-tivalio metu virti draugystės uogienę. Įgyvendinant šią idėją, bus galima pa-skelbti akciją „Padovanok vyšnios uogą festivaliui“, nes ne kiekvienais metais žagariečiai džiaugiasi gausiu uogų der-liumi“, – sakė Žagarės regioninio par-ko direktorius M.Balčiūnas.

Parko darbuotojai mano, kad so-dinukus bus galima įsigyti iš Žaga-rės miesto gyventojų. Sodinuko kaina neturėtų būti didelė – apie 15 litų. Jį žmonės galės įsigyti tiesiog atvykę į Žagarę. Taip bus sutaupomas laikas, nereikės ieškoti, kur galima būtų įsi-gyti vyšnaitę, o užsidirbti galės ir pa-tys žagariečiai.

Taigi tokiomis idėjomis ir ateities planais gyvena Žagarės regioninio parko darbuotojai, kasmet atrandan-tys naujų akcentų, puošiančių Vyšnių festivalį, jungiančių visuomenę ir gar-sinančių Žagarės miesto vardą.

Žydų tautos sakralinis palikimas Žydų tautos sakralinis palikimas tarnaus istorijai ir kultūraitarnaus istorijai ir kultūrai

Kulinarinio paveldo lobis žagarvyšnių vynas – kiekvieno žagariečio namų pasidi-džiavimas. Lilijos Valatkienės nuotrauka

Legendinės žagarvyšnės – miestelio simbolis, saldus raudonas turistų masalas.

Nika PUTEIKIENĖ

Rekonstruojant Jūrų muziejaus del-fi nariumą buvo atkastas tunelis po ma-riomis, jungianti s Smiltynę su Klaipėda. Apie šį tunelį buvo žinoma dar prade-dant statyti delfi nariumą devintą pra-eito amžiaus dešimtmetį . Tačiau sovie-ti nis saugumas uždraudė ir jį tyrinėti , ir apie jį kalbėti , nes čia pat ėjo griežtos kontrolės pasienio zona.

„Bet koks slaptas, niekam nežino-mas kelias kėlė saugumo tarnyboms didelį nerimą, – pasakojo Jūrų muzie-jaus istorikas Dainius Elertas. – Tačiau dabar toks tunelis gali virsti patraukliu turizmo objektu, nes poilsiautojai ti e-siai iš centro tuneliu pasiektų Smiltynės paplūdimius.“

Pasak istoriko, šis tunelis buvo pra-dėtas kasti 1864 metais, statant Nerijos fortą, ir pabaigtas 1886-aisiais. Darbo sąlygos buvo labai sudėti ngas, tad dir-bo ti k kaliniai ir belaisviai prancūzai.

„Šis kelias po mariomis, galima sakyti , grįstas žmonių kaulais, – sakė D.Elertas. – Jis ne vieną kartą statybos metu yra įlūžęs, žemėmis ir purvu buvo užversta keli šimtai darbininkų.“

Tunelis Prūsijos karalystei buvo rei-kalingas kaip uosto gynybinės sistemos dalis, garantuojanti pati kimą susisie-kimą su Nerijos fortu. Įėjimas į tunelį mieste buvo įrengtas slaptoje vietoje teismo ir kalėjimo pastate – dabar čia įsikūręs Klaipėdos policijos komisaria-tas ir arešti nė.

Tunelis po mariomis

Tunelyje liko II pasaulinio karo metu įrengti šviestuvai.

Alfonso Mažūno nuotrauka

Žagarę garsins vyšnių sodasNaujomis idėjomis ir ateiti es planais gyvena Žagarės regioninio parko darbuotojai. Šiemet jie atrado naujų akcentų, papuošiančių Vyšnių festi valį.

Joniškyje atstatytas vienas seniausių miesto pastatų – Raudonoji sinagoga. Joje, kai bus sutvarkytas vidus, keti nama įrengti muziejų. Lilijos Valatkienės nuotrauka

Atkelta iš 9 p.

1930-aisiais darytoje nuotraukoje puikiai matyti sinagogų kompleksas.

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)12

Sakralinės architektūros mediniai statiniai išsaugojo autentišką struk-tūrą. Ivoškių, Jakiškių, Kurmaičių ir Raktuvės koplyčiose išliko senieji architektūriniai elementai: durys, geležiniai kryžiai (Ivoškiai), naujai sutvarkyta šiai architektūrai būdin-ga malksnų stogo danga, bokšteliai, langų puošyba ( Jakiškių, Kurmaičių koplyčiose).

Dar sovietmečiu į kultūros pa-minklų sąrašus įtraukti šiose koply-čiose buvę altoriai ir paveikslai yra pradingę.

Ivoškiuose koplyčia gražiai pri-žiūrima, naujai sutvarkyta, tačiau senojo XVII a. altoriaus su skulp-tūromis nebėra nė pėdsako (dalis paveikslų 1986 m. pateko į Lietuvos dailės muziejų).

Ant lubų teliko atnaujinta liau-diška tapyba.

Jakiškių koplyčioje autentiškos įrangos esama daugiau, tebestovi ir senasis barokinių formų altorius, ta-čiau nebeliko puikaus dar iki 1990 m.buvusio altoriaus dekoro – XVIII a. datuotinų ornamentinių drožinių, skulptūrų, taip pat ir jame buvusių paveikslų.

Kurmaičių Šv. evangelisto Mato koplyčioje išsaugota daugiausia senųjų (XVIII–XIX a.) interje-ro elementų (altorius, baliustrada, klausyklos, sakykla), jie neseniai res-tauruoti, trūkstamos architektūrinės detalės rekonstruotos.

Ant Žagarės piliakalnio esan-ti Raktuvės koplyčia pastaty-ta 1796 m. Tai medinės liau-dies architektūros statinys. XIX a. viduryje piliakalnio aikštelė-je buvo atidarytos katalikų ka-pinės. Pylimo kampe – nedidelė stulpinės konstrukcijos varpinė.Išlaikytas autentiškas pastato pavi-

dalas. Viduje esama ir klasicistinio iliuzinio ant lentų nutapyto alto-

riaus su Nukryžiuotojo skulptūra. Šioje koplyčioje Žagarės parapijos tikintieji įsteigė nedidelį sakralinio paveldo muziejų, kuriame laikomi ir eksponuojami nebenaudojami li-turginiai rūbai, baldai, bažnytinės knygos, iš aplinkinių kapinių su-rinkti metaliniai kryžiai.

Pagrindinius liaudiškos sakra-linio pastato struktūros elementus išlaikiusi, senaisiais geležiniais kry-žiais tebesipuošianti medinė Balkai-čių koplyčia, kurioje, be altoriaus ir baldų, yra puikaus liaudies meistro drožtas krucifi ksas, XVIII a. alavi-nės žvakidės, kiti reikmenys. Iš pa-žiūros nepuošni Balkaičių koplyčia stovi kaimo kapinėse. Jos pastatymo metai nežinomi.

Joje yra trys XIX a. gražaus dar-bo medinės Jėzaus Nukryžiuotojo skulptūros.

Mūsų paveldas

Ivoškių kaimo Šv. Jono Nepamuko kapinių koplyčia pastatyta apie XVIII a. Ivoškių kaimo kapinaitėse, kuriose išlikę daug vertingų paminklų.

Ivoškių koplytėlėje iki šių dienų išliko vertingų religinio meno kūrinių ir kulto reikmenų: XVIII a. geležinis ornamentuotas kryžius, dievadirbio Lengvenio XIX a. daryta medinė Jėzaus Nukryžiuotojo skulptūra.

Kalnelio kaimo Šv. Jono Krikš-tytojo kapinių koplyčia, pasak pa-davimų, gali būti pastatyta buvusio-je senovės lietuvių tikybos šventoje vietoje – romuvoje. Koplyčia, sto-vinti rytinėje Kalnelio kaimo dalyje, yra XIX a. pradžios liaudies archi-tektūros statinys.

1939 m. koplyčia buvo suremon-tuota, pakeista dalis fasado kons-trukcijų, pristatytas bokštelis, tačiau ši koplyčia yra išlaikiusi ir daug au-tentiškų elementų.

Kapinėse yra įdomių metalinių kryžių retai besikartojančiais ele-mentais ir lietinis 1849 m. kryžius. Kaltinės kapaviečių tvorelės rodo aukštą kalvių meninį lygį.

Jakiškių kaimo Šv. Ignaco kapinių koplyčia statyta vietos kaimo gyvento-jų. Pastatymo laikas nėra žinomas. Ši koplyčia yra viena iš nedaugelio Lietu-voje išlikusių medinių koplyčių, atspindinčių kaimo architektūros bruožus.

Vertingiausia šio medinio sakralinės architektūros paminklo dalis – aukš-tas valminis stogas su kraigo viduryje esančiu bokšteliu, arkinės dvivėrės du-rys, puikūs langai šoninėse sienose.

Monografijos „Lietuvos medinės bažnyčios, koplyčios ir varpinės“ autorė Algė Jan-kevičienė rašo:

Bažnytinės apeigos Lietuvo-je įgijo tautinę formą, susilydė su vietine kultūra ir tradicijomis. Nuo pat katalikybės įvedimo sakraliniai pastatai buvo vie-ni reikšmingiausių architektū-ros kūrinių, pranokę kitus tipus konstrukcijų ir statybos technikos tobulumu, išraiškos priemonių gausumu, kompozicijos estetišku-mu ir formų dekoratyvumu.

Šie pastatai atspindėjo aukš-čiausią epochos materialinės ir dvasinės kultūros lygmenį. Jie tapo labai svarbiais praeities kul-tūros reprezentantais, nusipelniu-siais rimto tyrinėtojų dėmesio.

Lietuvos medinių bažnyčių, koplyčių ir varpinių architektū-ros raida, etninių regionų ypatu-mai, liaudiškumo ir profesiona-lumo santykis kompozicijoje, šių pastatų vieta Europos medinės architektūros kontekste, bendrieji ir savitieji jų bruožai – tai ak-tualūs ir iki šiol mažai tyrinėti klausimai, atvira architektūros istorijos mokslo problema.

Užsienio mokslininkų vei-kaluose, skirtuose pasaulio šalių medinės architektūros studijoms, apie Lietuvą beveik neužsime-nama. Lietuvių autorių darbų, kuriuose analizuojami šie klau-simai, nedaug.

Tarpukaryje visos liaudies architektūros kontekste me-dines bažnyčias, koplyčias ir

varpines nagrinėjo P.Galaunė. 1930 m. išleistoje knygoje jis trumpai aptarė šių sakralinių pastatų erdvės sprendimus, planus, išorės ir vidaus kom-poziciją.

Po II pasaulinio karo išleis-to kelių autorių leidinio „Lie-tuvių liaudies architektūra“ antrame tome yra mediniams kulto pastatams skirtas skyrius (autorė A.Jankevičienė).

Jame lakoniškai apibūdin-tos medinių bažnyčių, koply-čių ir varpinių konstrukcijos, planų ir tūrių formos, fasadai bei interjerai.

Lietuvos medinių bažny-čių ir varpinių architektū-rą kruopščiai tyrinėjo išeivi-jos mokslininkas inžinierius J.Gimbutas.

Balkaičių kaimo koplyčia išlaikė pagrindinius liaudiškos sakralinio pastato struktūros elementus.

Raktuvės koplyčia – medinės liaudies architektūros stati nys – stovi ant Žagarės piliakalnio.

Kapinių koplyčios – amžinieji ramybės sargai

Kurmaičių koplyčioje išsaugota ir rekonstruota daug senųjų interjero elementų.Lilijos Valatkienės nuotraukos

Atkelta iš 10 p.

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57) 13Mūsų paveldas

Čia išsidėstęs peizažinio pobū-džio parkas, kotedžų sti liaus na-meliai, neogoti ški žirgyno stati niai, griežto klasikinio sti liaus rūmai. Ki-tuose Lietuvos dvaruose panašių Anglijos architektūros formų de-rinių nepasitaiko.

Dovana favoritui

Naująją Žagarę buvusių caro fa-voritų Naryškinų dvaro ir parko an-samblis garsino ilgą laiką. XVIII a. pabaigoje Rusijos carienė Jekateri-na II, užgrobusi Lietuvą, daugumą Šiaulių ekonomijos dvarų, taip pat ir Naująją Žagarę, padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui. Išlikęs Zubovų valdymo laikotarpio (1836 m.) inventorius liudija, kad Žagarės dvaro rūmai tada buvo mediniai, su akmenų pamatu.

1865 m. inventoriuje jau mini-mas mūrinis dviejų aukštų su dviem fl igeliais rūmų pastatas, vaisių sodas prie jo bei mūrinis namas su oran-žerija ir rūsiu. 1864–1867 m. buvo taisomas rūmų skardinis stogas, krosnys, durys. Tikslesnių duomenų apie statybos pradžią tyrinėtojams kol kas nepavyko rasti, tačiau labai

abejotina, ar mūrinių rūmų statybą galėjo pradėti P.Zubovas.

Naujųjų dvarininkų nuopelnai išliko amžiams

XIX a. viduryje šis turtas ati-teko caro malonę Peterburge pra-radusiems Naryškinams, kurie perstatė ir išplėtė Zubovų dva-rą, pavertė jį prašmatnia angliško stiliaus rezidencija. Dvaro ansam-blis galutinai suformuotas XIX a. pabaigoje. Jis išsidėstęs šiaurrytinia-me miestelio pakraštyje, kurį kerta Žagarės–Joniškio kelias.

Lygiame reljefe skleidžiasi ke-lios pastatų grupės: parko apsupti rūmai, netoli jų – žirgyno komplek-sas, atokiau šiaurės kryptimi – ūki-niai trobesiai, malūnas, dvaro dar-bininkų namai.

1914–1915 m. vokiečiai išsive-žė daug dvaro gėrybių ir istorinių vertybių, o rūmai buvo apgadinti. Tarpukario Lietuvoje dvaro žemės buvo išdalytos savanoriams ir dvaro darbininkams. Naryškinai įpėdinių nebeturėjo, išvyko į Angliją, o dvarą iki 1940 m. valdė jų įgaliotinis. 1940 m. čia įsikūrė vidurinė mokykla.

Rūmuose atgijo klasika

Rūmai pastatyti tarp 1840 ir 1860 metų, nes 1865 m. inventoriuje jau minimas dviejų aukštų su dviem fl i-geliais „ponų namas“ (šeimininkų re-zidencija). Inventoriuje pateiktas api-būdinimas atitinka dabartinį dviaukštį mūrinį U raidės plano pastatą, fasadu orientuotą į rytus. Tačiau dviaukš-tė yra tik centrinė dalis (pagrindinis rizalitas), o šoninės dalys (fl igeliai) – vieno aukšto su mansardomis. Spren-džiant iš stilistinių formų, XIX a. pabaigoje buvo pertvarkytas man-sardinis aukštas, šiek tiek pailginti fl igeliai kiemo pusėje, įrengti nau-ji įėjimai.

Gali būti, kad griežtą, lakonišką klasicizmo variantą fundatoriai pasi-rinko sekdami Anglijos architektūra, kurioje tuo metu buvo populiari kla-sikos atgaivinimo (vadinamoji Greek Revival arba Clasic School) kryptis. Ar-chitektūros istorikas V.Levandauskas Žagarės rūmus laiko nuosekliausiu klasicistinių formų pavyzdžiu Lietu-vos architektūros istorijoje.

Žagarės rūmai kompaktiški, pu-siau uždaro plano. Dviaukštis riza-litas užbaigtas trikampiu frontonu, kurio timpane puikuojasi Naryškinų herbas. Sienos plokštumą skaido rus-tika, piliastrai, tiesūs langų sandrikai. Keturkampiai prieangio stulpai laiko balkoną, apjuostą baliustrada, kurią anksčiau puošė dekoratyvinės vazos. Rizalito žemutinio tarpsnio dalijama-sis karnizas sutampa su vienaukščių pastato dalių (fl igelių) vainikuojančio karnizo linija. Vienaukštėse dalyse ak-centuotos mansardos, kurių stoglan-giai puošti piliastrėliais ir trikampiais sandrikais. Rūmų stogai nuolaidūs, dengti skarda. Fasadus pagyvina me-džio elementai – dvivėrės durys su augaliniais bei kriauklių drožiniais, tekintos langų rėmų kolonėlės.

Pagrindinis įėjimas į pastatą – rytų pusėje. Per prieangį patenkama į ves-tibiulį ir ašyje esančius laiptus. Rū-muose yra net ketveri laiptai; greta paradinių – sraigtiniai, kuriais galima užkopti į apžvalgos aikštelę, įrengtą ant rizalito stogo.

Simonas Aleksandravičius – bajoras, vienas iš 1769 m. Šiau-lių ekonomijos valsti ečių sukili-mo vadų.

Matas Slančiauskas – knygne-šys, visuomenės veikėjas, aušri-ninkas, publicistas, tautosakos rinkėjas.

Jakovas Dinezonas – žydų ra-šytojas, žinomas kaip senti men-talaus romano pradininkas.

Juozas Žiogas – kunigas, kolek-cininkas, kraštotyrininkas, lietuviš-kos spaudos plati ntojas.

Sofi ja Kymantaitė-Čiurlionie-nė – rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kriti kė.

Adomas Varnas – dailininkas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas.

Marcė Kati liūtė – grafi kė, tapy-toja, knygų iliustratorė, 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje ge-riausieji jos grafi kos darbai apdo-vanoti aukso medaliu.

Marius Kati liškis (ti kr. pavardė Albinas Vaitkus) – rašytojas.

Jonas Avyžius – rašytojas.Algimantas Lopas – dirigentas

ir kompozitorius.Juozas Kisielius – aktorius.Gintaras Ramonas – Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Ta-rybos akto „Dėl Lietuvos nepri-klausomos valstybės atstatymo“ signataras.

Daina Kazimiera Galvydytė – geografė, fi zinių mokslų daktarė.

Sofi ja Jonaitytė – operos so-listė.

Eugenijus Urnėžius – chemi-kas, profesorius.

Povilas Mataiti s – Lietuvių folk-loro teatro vadovas ir režisierius, dirigentas.

Juozas Šalkauskas – Lietuvos radijo ir televizijos diktorius.

Algimantas Raudonikis – kom-pozitorius, kultūros ir meno vei-kėjas.

Ona Mikalauskienė – poetė.Giedrė Lastauskienė – gamtos

mokslų daktarė.Ernestas Vasiliauskas – isto-

rikas, archeologas, muziejinin-kas, humanitarinių mokslų dak-taras.

Juozas Galkus – Vilniaus dailės akademijos profesorius.

Liudas Norvaišas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos solistas.

Alfredas Franckaiti s – pasto-rius, poetas, vertėjas.

Silva Genovaitė Povilaitytė – aktorė.

Arvydas Butkus – vaikų ir jau-nimo teatro „Bendraamžiai“ vado-vas, režisierius.

Leonas Karaliūnas – vieninte-lio Lietuvoje krepšinio muziejaus įkūrėjas.

Stasys Vaitekūnas – geogra-fas, profesorius, habilituotas dak-taras.

Mindaugas Kulbis – fotomeni-ninkas, dienraščio „Lietuvos rytas“ fotokorespondentas.

„Žiburys“, „Jievaras“, „Rati lis“, „Bendraamžiai“ – garsiausi rajono meno kolektyvai.

Joniškio kraštą garsinę ir garsinantys žmonės

Dvarininkų Naryškinų iniciatyva XIX a. pabaigoje sukurtas Žagarės ansamblis yra unikalus angliško sti liaus apraiškų įvairove.

Ryškus Žagarės dvaro sodybos akcentas – žirgyno, maniežo ir rati nės neogoti kinis kompleksas.

Žagarėje – prašmatni Žagarėje – prašmatni angliško sti liaus rezidencijaangliško sti liaus rezidencija

Dvaro valgomojo salėje dabar įsikūrusi mokyklos valgykla. Masyvūs šviestu-vai – stalinizmo epochos palikimas.

Naująją Žagarę keletą šimtmečių puošia ir garsina Naryškinų dvaro ir parko ansamblis. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Nukelta į 14 p.

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)14 Mūsų paveldas

Vidaus planas koridorinis, tačiau dauguma paradinių patalpų sujung-tos (pereinamos). Vestibiulio dešinėje būta 52 kv. m dydžio valgomojo salės; už jos – biliardinė (kampinė patalpa), toliau – 63 kv. m svetainė su išėjimu į neišlikusią plačią kampinę terasą. Te-rasos baliustradą puošė vazos su gė-lėmis ir keturios antikinių skulptūrų imitacijos. Antrame aukšte buvo sve-čių ir medžioklės kambariai. Patalpose stovėjo baltų koklių krosnys su karni-zais, salėse – židiniai. Gausus medžio naudojimas rūmų vidaus apdailai nėra būdingas klasicizmo architektūrai. Jis veikiau liudija sąsajas su Naryškinų pamėgtu anglišku stiliumi.

Senojo žirgyno autenti ka

Labai ryškus dvaro sodybos ak-centas yra žirgyno, maniežo ir rati-nės kompleksas. Jis pastatytas apie 1895–1900 m., kai buvo plečiamas parkas. Žirgynas, maniežas ir ratinė (karietinė) statyti iš geros kokybės medžiagų, pabrėžiant jų spalvą bei faktūras. Cokoliai sumūryti iš tašytų akmenų, sienos – iš raudonų plytų, stogai dengti kalnų šiferio plokštelė-mis. Pastatų išorė primena anglų go-

tikos stilių, sekimą, kuris vadinamas neogotika. Ši kryptis XIX a. plito vi-soje Europoje.

Siaura, pailga arklidė skaidoma tankiai išdėstytais dvipakopiais kon-traforsais, tarp jų – smulkiomis pa-dalomis sudalyti segmentinių sąramų langai, kai kurie su anglų neogotikai būdingais (vadinamaisiais tiudoriš-kais) sandrikais. Korpuso viduryje iš-keltos simetriškos dviaukštės iškyšos, skirtos pagalbinėms patalpoms. Vien-tisą arklidės vidaus erdvę dalija dvi eilės medinių stulpų. Jie ne tik remia perdangos sijas, bet ir laiko gardų tvo-reles. Jos yra lieto ketaus, pagamintos 1870 m. Londone, gamykloje „Iron Works“, kaip ir emaliuoti arklių šė-rimo loveliai.

Arklidės vidaus sienos seniau buvo išklotos melsvomis glazūruoto-mis plytelėmis. Grindys iš labai pa-tvaraus klinkerio plytų nesusidėvėjo iki šiol. Tebėra ir pirminė vanden-tiekio bei kanalizacijos įranga. Kai-riajame rizalite, balninės patalpoje, sumontuoti lieto ketaus sraigtiniai laiptai, taip pat atvežti iš Anglijos. Prie šiaurinio pastato galo stovi na-melis, kuris buvo skirtas arklidžių sargui, bet vėliau jis paverstas ūkiniu trobesiu. Kaip ir stambieji komplek-so pastatai, jis turi tašytų akmenų cokolį, raudonų plytų sienas, čerpių stogą bei segmentinių sąramų lan-gus, paryškintus sandrikais.

Buvęs ratinės pastatas pritaiky-tas arklidei – vientisoje, tik medinių

stulpų eilėmis perskirtoje erdvėje įrengti gardai, galerijos pusėje iš-mūryti treji vartai. Bendroje kom-pozicijoje ratinė akcentuota grakš-čiu konusiniu bokšteliu su vėtrunge, iškelta virš dvišlaičio stogo. Pietinis stogo šlaitas kartu dengia ir plačią

galeriją. Gegnės remiasi į keturkam-pius medinius stulpus, sutvirtintus spyriais. Ratinės vartuose padarytos varčios žmonėms įeiti.

Parengta pagal architektūros istoriko, profesoriaus Vytauto

Levandausko tyrinėjimo darbus

Uždarumo neprikiši mūsiškiams kūrė-jams, jie gyvena labiau atlapota siela.

Iš vaikystės pamenu nuoširdų že-maičių bendravimą. Jie mokėdavo ir apie reikalus pakalbėti, ir iš savęs pasijuokti, ir kaimyną per dantį pa-traukti. Joniškio krašte su humoru reikia būti atsargiam, nes rizikuo-ji likti nesuprastas, o juokeliai gali skaudžiai sugrįžti atgal. Todėl juo-kauti reikia atsargiai.

Per dvidešimt metų žmonės labai pasikeitė. Didesnioji dalis buvo įpra-tusi prie senųjų laikų, anos sistemos santykiai jiems labiau įaugę į krau-ją. Dabartinei jaunajai kartai reikia pačiai savimi pasirūpinti. Neretai tai suteikia kai kurių nepatogumų, for-muoja charakterį. Apskritai kiekvie-nas laikotarpis daro labai didelę įta-ką žmonėms.Į Žemaitiją žvelgiau vaiko, vėliau

jaunuolio akimis. Dabar su tuo kraš-

tu bendrauju labai mažai ir trumpai. Laidotuvės, vestuvės, tokie tie ryšiai liko. Joniškio kraštą ėmiau vertinti brandesnio žmogaus akimis, todėl tas įspūdis gali būti ir nelabai tei-singas. Turėčiau vėl kurį laiką pa-gyventi šių dienų Žemaitijoje, tuomet galėčiau pasakyti ir apie skirtumus. Žmonės keičiasi ir dėl migracijos. Iš kitų kraštų atsikelia, bendruome-nių santykiams įneša naujų spalvų, tradicijų.

Man gera čia gyventi. Jaučiuosi savas ir reikalingas. Manau, jeigu mes deramai nesutvarkysime savo praeities palikimo, nežinosime kur turime eiti ir į ką turime atsirem-ti kurdami savo ateitį. Tad kultūros paveldo puoselėjimą, rūpestį laikau viena svarbiausių sričių.

Vienas nebūčiau galėjęs daugybės darbų nuveikti. Reikėjo politinės va-lios. Taip pat reikėjo suburti bendra-minčių komandą. Mums pasisekė! Aš labai džiaugiuosi dėl nuveiktų dar-

bų paveldo išsaugojimo srityje, pa-dirbėjome neblogai. Žinoma, visada norisi greičiau pasiekti tikslą, todėl žinau, ką reikia nuveikti, kad dar vie-nas unikalus rajono paveldo objek-tas – Žagarės dvaro rūmai – tarnautų visuomenei.

Giedrė RAKŠTIENĖŽagarės regioninio parko vyriausioji kraštotvarkininkė

Aš vietinė kaip ta žagarvyšnė. Mano mama kilusi iš Žagarės, sene-liai čia yra amžinojo poilsio atgulę. Dabar ir mes su šeima įsikūrėme šia-me Dievo kampelyje.

Žagarė yra Šiaurės Lietuvoje, pa-lyginti nuošaliame mūsų šalies pa-kraštyje, toliau nuo didesnių kelių bei miestų, pačiame Latvijos pasienyje. Mūsų apylinkės yra Žiemgalos lygu-mos vakariniame pakraštyje. Pirmą kartą plentu atvažiavę žmonės nu-stemba: o kurgi miestelis? Plentas neria į miško prieblandą. Ir staiga, už pirmojo posūkio, atsiduriame Ža-garės centre.

Tiesa, man ilgai teko gyventi ir dirbti Joniškyje. Mano specialybė – vandentvarka, tačiau kultūros pavel-das viliojo nuo mažų dienų. Galima sakyti, su juo augau, nes mama visą gyvenimą dirbo architekte. Palan-ki aplinka tenkino mano smalsumą, žinios, gautos iš mamos, mane ska-tino domėtis, lankyti paveldo objek-tus, sužinoti jų istoriją ir pasakoti ją kitiems.

Susižavėjimas peraugo į meilę pa-veldui, ir likimas man suteikė dova-ną – ilgus metus dirbau rajono pa-minklosaugininke.

Pamačiau, kiek daug įdomaus mūsų rajone, kokią turtingą praeitį

turime. Tik visa tai reikia išsaugoti ateinančioms kartoms, kad žinotų, iš kur atėję, ir savo vaikus supažindintų su pamatiniais dalykais.

Joniškio krašto paveldo būklė nėra itin gera. Yra pastatų, kurių iš-gelbėti nesuskubta, tačiau turime ir tokių objektų, kuriuos spėjome išplėš-ti iš visa naikinančio laiko nagų. Ne paslaptis, kad ši sritis ilgai buvo ap-leista, todėl neverta tikėtis labai grei-tų rezultatų. Ačiū Dievui, kad mūsų žmonės pradėjo domėtis ir remti sa-vivaldybės iniciatyvą išsaugoti pra-eities vertybes.

Žagarė – mano mylimiausias miestelis. Čia kiekviename name gali aptikti kažką įdomaus ir netikėto.

Praeities istorijos slepiasi už kiek-vieno kampo – nuo lietvamzdžių iki langinių. Man patinka čia dirbti ir gyventi.

Ištekėjau, turime vaikelį ir niekur kitur sparnų kelti neketiname. Nu-važiuoju į didmiesčio teatrus ar mu-ziejus, patenkinu kultūrinį poreikį ir skubu atgal į savo kraštą, nes niekur geriau nėra kaip savo namuose.

Kodėl čia gyventi gera?

Žagarėje – prašmatni angliško sti liaus rezidencija

Lilija VALATKIENĖ

Paklaustas, kiek metų dirba ark-lidėse, Virginijus Baltrušaiti s nusi-juokė: „Nė vienos dienos. Susirask įdomų pomėgį ir nereikės dirbti . Įsivaizduokite kokį buhalterį, kas dieną įnikusį į skaičius ir svajojantį savaitgaliais pajodinėti . Man sva-joti nereikia, aš – kalvis, kasdien su savo arkliais. Pavyzdžiui, šiandien 18 pakausčiau.“

V.Baltrušaiti s apie žirgyną gali kal-bėti nesustodamas. Sako, kad anais laikais visos arklidės prie dvaro būdavo reprezentacinės. Jose stovėdavo pag-rindiniai dvaro arkliai. Tačiau nedauge-lis žino, kad Žagarės arklidėse nuolat ilsėdavosi apie 50 pašto arklių, čia juos apžiūrėdavo, šerdavo, girdydavo ir pa-keisdavo tolimesnei kelionei.

– Ar žinote, koks trečias pagal svar-bą žmogus būdavo dvare? – Virginijus paklausia, pats ir atsako. – Ogi vyriau-siasis arklininkas.

Jaučia, kad nežinau apie tą svar-bų žmogų.

Arkliai anksčiau buvo ir transpor-tas, ir pramoga, ir darbo jėga.

– Kairiajame fl ange buvo karieti nė. Atskirus gardus turėjo 34 reprodukto-riai, kurie aptarnaudavo visą Šiaurės Lietuvos regioną ir dalį Latvijos. Ato-

kiau nuo jų ilsėdavosi apie 50 pramo-ginių žirgų, su kuriais ponai jodavo pa-medžioti , pasportuoti ir papletkavo-ti , – kalvis V.Baltrušaiti s viską žino.

Mylimiausius arklius šeimininkai saugodavo kaip savo akį.

– Ar žinote, kodėl per medžioklę šuo bėga priešais arklį? – nenustoja klausinėjęs kalvis.

– Gal nenori pasiduoti sti presniam už save?

– Ne, – juokiasi V.Baltrušaiti s. – Kurtai bėga ne tam, kad lenktyniautų zuikių medžioklėje, o tam, kad išbaidy-tų žvėrelius, kurie gali išgąsdinti jojan-čio pono arklį. Arklius ponai mylėdavo kaip patys save.

Profesija lyg pomėgisAngliškų kotedžų ti po pastataiŽagarės dvaro sodybos pirminį kompleksą sudarė rūmai, ledainė,

pie tų sargo namas, keturi gyvenamieji namai, arklidė, rati nė, maniežas, sandėlis, arklininko namas, sodininko namas, aludarių namas, vėjo ma-lūnas, šėriko namas, šiaurės rytų sargo namas, rytų sargo namas.

Dvaro sodybos architektūra: rūmai – vėlyvojo klasicizmo sti liaus, žir-gyno pastatų kompleksas – istorizmo laikotarpio negoti kinių formų, likę pastatai – istorizmo laikotarpio angliškų kotedžų ti pas. Visi stati niai ko-kybiški, lengvi ir gražūs išlikę iki šių dienų. Neišlikusi ti k Šv. Georgijaus cerkvė. Ji stovėjo pietvakarinėje dvaro sodybos dalyje.

Kalvis Virginijus Baltrušaiti s viską žino apie arklius.

Maniežo patalpa šviesi, prie įėjimo išdėstytos tribūnos žiūrovams ir buvusi Naryškino ložė. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Iki šių dienų dvare puikiai išsilaikė raudonplyti s arklidžių sargo namelis.

Atkelta iš 13 p.

Atkelta iš 9 p.

Gimtasis kraštas 152011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Irma KAZLAUSKAITĖ

Saule ir sidabru švyti ntys šalta-lankiai augintojui žada didelę nau-dą. Tačiau dėl šių, atrodo, neįno-ringų sodo augalų yra nusvilęs ne vienas. Šaltalankynui pradėjus de-rėti , nusviro rankos.

Dygliuotasis nebūti nai dygliuotas

Šaltalankis yra žilakrūminių šeimos atstovas. Gentyje iš viso šešios rūšys ir devyni porūšiai, daugiausia papli-tę Azijoje. Tačiau didžiausio dėmesio visame pasaulyje susilaukė vienintelė rūšis – dygliuotasis šaltalankis (Hip-pophae rhamnoides L.). Tai lėmė ne tik patrauklios vaisių maistinės bei vais-tinės savybės, bet ir augalo gebėjimas augti neturtinguose dirvožemiuose.

Rūšies pavadinimas nėra labai vy-kęs, mat paaiškėjo, kad greta dygliuo-tų formų yra ir mažai dygliuotų, ir visai bedyglių. Yra nemažai dygliuo-

tojo šaltalankio arealų, vienas nuo kito nutolusių šimtus kilometrų. Tai lėmė gana skirtingų populiacijų susi-formavimą: Altajaus, Kaukazo, Kar-patų, Prūsijos ir kt. Skiriasi derėjimo laikas, prisitaikymas prie klimato.

Pasak dr. Antano Ryliškio, dar XX a. pirmoje pusėje šaltalankis buvo

retas augalas botanikos soduose ir parkuose. Pokario metais juo susido-mėjo Lietuvos miškininkai. Ieškoda-mi augalo, tinkamo eroduojamiems plotams apsodinti, jie atkreipė dėmesį į Karaliaučiaus krašte, Baltijos pajū-rio smėlynuose, augančius šaltalan-kius. Jais apsodino kelis šimtus hekta-rų mišrių pušynų, eksploatuotus žvyro karjerus ir pakelių kalvas. Vietinė Bal-tijos pajūrio šaltalankių populiacija yra vertingas genofondo turtas.

Penki skirtumai

Kultūriniai šaltalankiai nuo lauki-nių skiriasi bent penkiais požymiais:• kultūrinių šaltalankių vaisiai gero-

kai didesni (sveria apie 0,7 g);• geros veislės derlių nepalyginti

lengviau skinti: nuo šakutės atsi-skiria vaiskotis, neplyšta odelė;

• kultūrinių šaltalankių daug gau-sesnis derlius – šakos net linksta nuo svorio (apie 7 kg, net 10–15 kg nuo augalo);

• ant kultūrinio augalo šakų dyglių mažai arba jų visai nėra (‘Avgus-tinka’, ‘Vitaminaja’);

• selekcionuoti šaltalankiai skanesni už laukinius. Yra veislių, kurių vai-siai tinkamesni perdirbti, o yra de-sertinių, turinčių daugiau cukraus (‘Masličnaja’ – 4, ‘Vitaminaja’ – 4,5, ‘Novost Altaja’ – 5,5 proc.).

Su kultūriniais – kultūringai

Žinodami, kad dygliuotasis šal-talankis yra atsparus ir neįnoringas

augalas, tinkamas net ir išeksploa-tuotiems karjerams apsodinti, žmo-nės kai kada ir kultūrinius pasodina prasčiausiose žemėse, tiesiog pikt-žolyne. Nėra ko stebėtis, kad tokio-mis sąlygomis ir nebūna laukiamo derliaus.

Dr. Juozas Lanauskas pabrė-žia, kad šaltalankiams tinkamiausi lengvesni, vandeniui ir orui laidūs įdirbti dirvožemiai. Sunkesnes dir-vas būtina patręšti mėšlu, durpė-mis ar kompostu. Svarbu, kad au-galams čia pakaktų drėgmės, bet nebūtų per šlapia. Optimalus dir-vos pH 6–7.

Augalus rekomenduojama so-dinti anksti pavasarį ar rudenį, 4×2–2,5 m atstumais, 5–7 cm gi-liau negu augo medelyne (vyriškieji

augalai turi sudaryti ne mažiau kaip dešimtadalį medelių). Dirva po au-galais mulčiuojama, ravima, sekliai purenama. Pirmus trejus–penke-rius augimo metus ankstyvą pa-vasarį šaltalankiai genimi siekiant, kad visos šakos būtų apšviečiamos saulės. Pavėsyje esančios šakos grei-čiau pasensta ir būna mažai pro-duktyvios.

Sodo lapas

BALANDISKalendorius sudarytas pagal Mėnulio fazes ir kelią per Zodiako ženklus. Atsižvelgiant į kambarinių gėlių bei šilt namio augalų priežiūros ypatumus, jis aprėpia beveik visus metus. Sėjant į gruntą, paisoma opti malių terminų, kurie parenkami pagal fenologinius gamtos reiškinius. Tam laikui lentelėje ir ieškokite ti nkamiau-sios dienos. Jeigu jos nėra, vis ti ek galima sėti , ti k patarti na vengti nepalankių dienų. Ženkliukas PP prie dieną žyminčio skaičiaus reiškia, kad palanki ti k pirmoji dienos pusė, AP – palanki antroji dienos pusė.Nepalankios dienos sėti , sodinti , persodinti (tačiau geros kovai su kenkėjais ir ligomis)2, 3, 4, 24, 25Palankios dienos derliui imti (paryškintomis dienomis – ilgam laikymui), kovoti su kenkėjais ir ligomis3, 4, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 20, 21, 25, 26, 30Palankios dienos sėti (sodinti , persodinti , dauginti )Agurkai 10, 11PP Moliūginės daržovės 11AP, 16, 17Ankšti niai augalai 16, 17 Morkos, pastarnokai 19Bazilikai, mairūnai 11AP Paprikos, baklažanai 11APBraškės, rūgštynės 19 Petražolės (lapinės) 10, 11PPBulvės, topinambai 19, 20, 21, 22, 23 Petražolės (šakninės) 19, 22AP, 23Burokėliai, pašari-niai šakniavaisiai

1, 19, 22AP, 23, 27, 28

Pomidorai 11AP

Česnakai 18, 19, 20, 21 Porai 8, 9, 10, 11PPGėlės (iš sėklų) 10, 11PP, 14, 15, 16,

17Ridikėliai 19, 20, 21, 22, 23

Gėlės (svogūninės) 19, 22AP, 23 Salierai 1, 5, 6, 7PP, 10, 11PP, 27, 28, 29PP

Kopūstai 5, 6, 10, 11PP Svogūnai laiškams –Krapai, pankoliai 8, 9, 10, 11PP, 14, 15 Svogūnai ropiniai 19, 20, 21, 22, 23

Krienai 19, 22AP, 23 Salotos, špinatai 5, 6, 7PP, 10, 11PPKukurūzai 10, 11PP

Mėnulio sėjos kalendorius

Įsigydami šaltalankiųĮsigydami šaltalankiųneapsirikimeneapsirikime

Selekcininkai stengiasi padidinti vitamino C kiekį vaisiuose ir padaryti augalą ti nkamesnį imti derlių mechanizuotai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kaip išsirinkti sodinukus• Geriausia, kai šaltalankio veislė yra

pati krinta vietos sąlygomis. Tai pa-ti kimas rodiklis, kad augalas prisi-taikęs augti mūsų klimato sąlygo-mis, yra atsparus ligoms, spėja su-nokinti derlių. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos dvi dygliuo-tojo šaltalankio veislės: ‘Avgusti n-ka’ ir ‘Botaničeskaja’.

• Renkanti s iš kitų veislių, būti na pa-sidomėti jų kilme. Altajaus kilmės šaltalankių veislės aprašymas gali būti labai patrauklus, tačiau auga-lai prisitaikę augti griežto žemyni-nio klimato sąlygomis, nepakenčia permainingų žiemų.

• Moteriškieji augalai turėtų būti pa-dauginti auginiais. Kol sodinukai jau-ni, šiuo metodu padaugintus augalus lengva atskirti nuo šaknų atžalų.

• Vyriškieji augalai būti ni moteriškie-siems apdulkinti , jų savybės neturi įtakos derliaus kokybei. Tai gali būti ir šaknų atžala. Tačiau svarbu įsiti -kinti , kad tai yra iš ti krųjų vyriško augalo atžala – šaltalankių šaknys ilgos, atžala gali pasirodyti net už 5 metrų nuo pagrindinio augalo.

• Vyriškuosius individus nuo mote-riškųjų lengviausia atskirti , žinoma, derėjimo metu. Subrendusius auga-lus galima atskirti žiemą ar ankstyvą pavasarį: jų pumpurai yra skirti ngi.

Daržiniai builiai

Janina AUGULYTĖ

Vienas ankstyviausių žalumyni-nių augalų išsiskiria subti liu aro-matu, primenančiu anyžių, pan-kolių ir petražolių mišinį.

Daržinis builis (Anthriscus cerefoli-um) – salierinių šeimos žolinis vien-metis 20–70 cm aukščio prieskoni-nis, vaistinis, medingas augalas, kilęs iš Vakarų Azijos, Kaukazo. Europos šalių daržuose paplito viduramžiais.

Kulinarai labai vertina specifi nio prieskonio lapus. Daržiniai builiai puikiai tinka su kitomis prieskoninė-mis žolėmis, ypač peletrūnais, petra-žolėmis, bazilikais. Žolė dažniausiai vartojama šviežia. Builių galima už-šaldyti, nors šviežių lapelių galima tu-rėti visus metus: augalai puikiai auga ir vazonėlyje ant palangės.

Vešlios aromatingos sultingos plunksniškos skrotelės sukaupia daug eterinių aliejų, vitaminų (A, C, karotino), mineralinių (geležies, magnio) ir karčiųjų medžiagų. Tai vitamininis, organizmą stiprinantis augalas. Skatina virškinimą, inkstų veiklą. Pavasarį vartojant daržinio builio lapus, galima iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas ir pagerinti kraują. Die tinėje mityboje rekomenduojamas sergant kepenų,

inkstų, tulžies pūslės ligomis. Liau-dies medicinoje lapai ir vaisiai nau-dojami sutrikus žarnyno veiklai, nuo bėrimų, sumušimų.

Tai nereiklus, šalnoms atsparus augalas. Sėti, daigus sodinti reko-menduojama saulėtoje vietoje ar dali-niame pavėsyje. Pageidautina drėgna, puri, humusinga, giliai įdirbta dirva. Sėją galima pradėti ankstyvą pavasarį, kai tik pavyksta įeiti į dirvą. Norint nuolat turėti jaunų lapelių, galima sėti pakartotinai kas kelias savaites. Vasa-rą patartina parinkti vietą daliniame pavėsyje, kad augalai ne taip skubėtų žydėti, būtų lengviau palaikyti dirvos drėgmę. Galima sėti iš rudens.

Sėklos įterpiamos į 0,5–1 cm gylį. Sudygsta per 12–16 d. Sudygę augalai retinami 8–10 cm atstumais. Vėliau dar kartą retinama paliekant 25 cm tarp augalų, 40 cm tarpueiliais. Der-lius ištisai imamas po sėjos praėjus 6–8 sav., iki žydėjimo. Builiai pjau-nami 10–15 cm virš dirvos. Patręšti (pvz., kompostu) ir palaistyti augalai vėl užaugina sultingus lapus.

Builius galima sėti pramaišiui su ridikėliais ir ridikais, taip pat auginti tarp salotų, svogūnų. Eteriniai alie-jai saugo juos nuo skruzdžių, amarų, sraigių, tikrosios miltligės.

Netinkami builių kaimynai yra petražolės, kalendros, gražgarstės.

Vaiskrūmiai, vaismedžiai ir kiti daugiamečiai augalai mažiau jautrūs Mėnulio fazių pasikeitimui bei Zodiako ženk lų įtakai. Tačiau sodinant, persodinant reikėtų vengti dienų, kai Mėnulis yra jaunas, taip pat kai jis Vandenio ženkle (lentelėje jos išskirtos kaip nepalankios dienos sodinti, persodinti). Genėti rekomenduojama pradedant ketvirtąja diena po pilnaties ir baigiant antrąja diena iki jaunaties.

Builio lapai iš organizmo pašalina kenksmingas medžiagas. GK archyvo nuotrauka

Dar turime laiko pasidomėti , ką verti ngo siūlo šalies medelynai.

Gimtasis kraštas16 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)

Nijolė BARONIENĖ

Pagrindinio Saulės vaidmens atli-kėja Neringa Nekrašiūtė ti kina, kad serialo fi lmavimo metu įgyta pati r-ti s pravers kuriant vaidmenis Kauno valstybiniame dramos teatre.

Ašaros prieš fi lmavimo kamerą

„Nors serialai dažnai vadinami muilo operomis, nereiškia, kad akto-riai gali dirbti bet kaip, vaidinti seria-le prasčiau ar paprasčiau. Kai, pavyz-džiui, buhalterė tvarko kelių įmonių apskaitą, niekas nesako, kad ji užsi-ima „chaltūra“. Taip ir aktoriai – jei vertina savo vardą ir profesiją, iš ku-rios gyvena, tai kad ir ką darytų, daro gerai“, – tikino Neringa.

Ji dėkinga likimui, kad seriale tenka vaidinti su daugybe puikių aktorių. Vaidinant vien teatre tokios patirties įgyti neįmanoma.

Šiuo metu Neringos gyveni-mas sukasi tarp Vilniaus ir Kau-no. Didžiausia aktorės svajo-nė – išsimiegoti. Tad jei tik yra galimybė tą valandą, kol važiuoja iš taško A į B, stengiasi išnaudoti poilsiui. Diena, kai su-sitikome, buvo viena iš tų retų laisvadie-nių. Gal todėl Ne-ringa nuolat šypsojo-si? Nors įsivaizduoti ją kitokią būtų sunku.

„Esu pozityvaus mąs-tymo šalininkė. Manau, kad problemas žmonės sau susikuria patys. Aš noriu džiaugtis kiekviena diena. Štai šiandien po pokalbio su jumis eisiu pasivaikščioti po mies-tą. Seniai tokio malonumo neturė-jau“, – linksmai kalbėjo aktorė.

Tiesa, „Jausmų mieste“ jos herojei teks išlieti ne vieną ašarą, nes iš pro-vincijos atvykusi į sostinę įsitikins, kad ne visi žmonės geri ir daro tai, ką galvoja. Paklausta, ar lengva pra-virkti prieš fi lmavimo kamerą, akto-rė tikino, kad svogūno neprireikia: „Jei nuosekliai seki savo vaidmens liniją, giliniesi į kuriamą persona-žą, ypatingų pastangų nereikia. Tie-sa, kartais tenka dėl įvairių trukdžių fi lmuoti dublius. Štai tada jau ten-ka prisiminti aktoriaus meistrišku-mo pamokas.

Be apkalbų ir intrigų

Regis, taip neseniai baigtos stu-dijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tačiau jau po truputį kaupiasi vaidmenų kraitis.

„Džiaugiuosi, kad mūsų kur-so vadovė buvo Algė Savickaitė, nuostabi pedagogė ir puikus žmo-gus. Antra likimo dovana – dar-bas Kauno valstybiniame dramos teatre. Nežinau, kur dar galėčiau taip gerai jaustis. Atėjome į tea-trą beveik visas kursas. Visi vaidi-name. Vadovas Egidijus Stancikas stengiasi, kad aktoriai būtų užim-ti, kviečia spektaklius statyti reži-sierius iš kitų teatrų. Kol kas ne-žinau, kas yra intrigos, apkalbos. Vyresnieji kolegos iškart mus pri-ėmė kaip savus. Svarbu ir tai, kad dirbame pagal darbo sutartis. Taigi kuo daugiau vaidini, tuo daugiau

uždirbi“, – sakė Neringa. Tad vaidinti seriale ji sutiko ti-krai ne dėl pinigų. Jaunai aktorei norisi išbandyti save, kur tik gali dirbti jos profesijos žmonės.

Užderėjo serialų

„Nežinau, kodėl Sau-lės vaidmeniui režisierius Donatas Ulvydas pasirin-ko mane. Žinau tik, kodėl aš sutikau vaidinti. Po pir-mo pokalbio supratau, kad su šiuo žmogumi rasi-me bendrą kalbą. Kaip sako

mano kolegė Jūratė Onaitytė, svar-bu pajusti režisieriaus pasaulėjautą. Manau, abu ilgokai pabendravę, ap-tarę ne vieną temą supratome, kad galime dirbti kartu. Nemanau, kad galėčiau dirbti vien dėl pinigų“, – ti-kino N.Nekrašiūtė.

Anot jos, ir pinigai ne tokie, kad pralobsi, o dar pusę honoraro ati-tenka mokesčiams.

Tai, kad Lietuvoje pastaruoju metu užderėjo daug serialų, akto-rė vertina teigiamai: aktoriams yra darbo. Žiūrovai atsirinks, ką žiūrėti. Aukščiausius reitingus, pasak jos, pel-nys ne tik profesionaliai, bet ir nuo-širdžiai, su meile dirbantys kūrėjai.

Pragaišti ngi vingiai

Ar daug bendro tarp provincijos miestelyje užaugusios Saulės ir nuo pat vaikystės dvylika metų scenoje pra-leidusios marijampolietės Neringos?

„Be abejo, Saulė daug sudėtin-gesnio likimo. Panašios mes galbūt tik vidinėmis savybėmis. Todėl man, manyčiau, ir yra nesunku įsijausti į šį vaidmenį. Esu patikli, kartais naivi, tikiu žmonėmis, tačiau, kaip ir mano herojė, moku atsirinkti, kas yra kas, prireikus galiu būti labai ryžtinga“, – linksmai kalbėjo Neringa. Ji tikino, kad tokių kaip Saulė merginų Vil-niuje sutiktume ne vieną. O tai, kaip jaučiasi iš kito Lietuvos krašto į sos-tinę atvykęs jaunas žmogus, pati pa-tyrė pradėjusi studijuoti Vilniuje, vė-liau atvažiavusi į Kauną.

„Nuotykių buvo visokiausių: pra-dedant kuriozais, kai troleibusas nuve-ža ne ten, kur reikia, baigiant įdomio-mis pažintimis ir patirtimis dideliame, įvairiausių pagundų kupiname mies-te. Šis serialas – tikrai ne odė miestui. Greičiau atvirkščiai. Žiūrovai turėtų susimąstyti, kokia vertybė yra gyven-ti nedideliame miestelyje, kur viskas sava, saugu, o žmogus nepasimeta lyg adata šieno kupetoje“, – entuziastin-gai pasakojo Neringa. Anot jos, ne-brandžią asmenybę miestas gali su-gadinti, įtraukti į pragaištingą verpetą. Taip nutinka ir „Jausmų miesto“ he-

rojams. Vieną įtraukia keršto sūkurys, kita prapuola ieškodama laimės pini-guose, trečią gyvenimas mėto ir vėto ieškant brangaus žmogaus – tėvo.

Senamadiškas požiūris

Paklausta apie asmeninį gyveni-mą, Neringa tikino, kad abu su drau-gu Rafailu (operos solistu R.Karpiu), švelniai jos vadinamu Rafi ku, sten-giasi kantriai prisitaikyti prie pasi-keitusių aplinkybių ir galimybių.

„Abu esame menininkai. Mokame džiaugtis vienas kito sėkme. Rafi kas dabar užsiėmęs buto remontu. Nesame iš tų, kurie į mylimą žmogų įsikimba, negali be jo žengti nė žingsnio. Visa-da buvau savarankiška, laisva asmeny-bė. Džiaugiuosi, kad mano draugas tai supranta“, – sakė Neringa. Ir pridūrė, kad į santuoką žiūri labai rimtai. Gal

net senamadiškai. Tačiau kol kas, anot aktorės, apie tai anksti galvoti.

Popsas jau praeityje

Apie dainavimą Laimos Lap-kauskaitės „O lia lia“ chore Nerin-ga nepanoro daug kalbėti.

„Kas buvo, pražuvo. Kitaip nei dau-guma vaikų, turėjau galimybę pamatyti pasaulio, tačiau viskas turi savo kainą. Nesigailiu pasirinkusi aktorės profe-siją, tačiau neslėpsiu – dainuoti labai norisi“, – prisipažino aktorė. Tad nieko nuostabaus, kad jos galvoje kirba min-tis studijuoti džiazo vokalą. Pasak Ne-ringos, tik įgijusi tinkamą išsilavinimą, tik profesionaliai dainuodama, ji galėtų vėl pakilti į sceną kaip vokalistė. „Gana man to popso. Jei dainuoti, tai ne bet kaip ir ne bet ką“, – griežtai ir žaismin-gai jautrią temą užbaigė aktorė.

Gyvenimas

Išrankius žiūrovus televizijos serialo „Jausmų miestas“ kūrėjai stebina ne ti k siužetų vingiais, bet ir šaunia aktorių komanda.

Aktorė Neringa Nekrašiūtė sako, kad televizijos serialo „Jausmų miestas“ herojų gyvenimo peripeti jos yra mūsų visuomenės santykių atspindys.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Miestas negailesti ngas – vienus pražudo, kitus iškelia sėkmei

2008 m. Neringa Nekrašiūtė baigė LMTA aktorinio meistriškumo studijas. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Kauno valstybiniame dramos teatre (KVDT).2010 m. baigė teatro pedagogikos magistrantūros studijas.Kauno valstybiniame dramos teatre sukurti vaidmenys:2011 m. – dainuojanti mergina, liudininkė (G.Padegimas „JAH“, rež. G.Padegimas),2010 m. – Ismenė (A.M.Sluckaitė „Anti gonė Sibire“, rež. J.Jurašas,2010 m. – moderatorė (A.Kurienius „Moderatoriai“, rež. A.Kurienius),2009 m. – Noema (D.Danis „Paskuti nė Diuranų daina“, rež. A.Jankevičius),2009 m. – dainininkė (B.Srlbjanovič „Skėriai“, rež. R.Atkočiūnas),2008 m. – Marcelė, Uršulė (K.Boruta „Baltaragio malūnas“, rež. J.Ušins kai tė),2008 m. – auklė Ginesė (B.Šou „Sudužusių širdžių namai“, rež. A.Savickaitė),2008 m. – mergina, kurios rudos seilės (I.Vyrypajev „Sapnai“, rež. K.Glu ša jev).2009 m. suvaidino Verutę G.Lukšo fi lme „Duburys“ pagal Romualdo Granaus-ko to pati es pavadinimo apysaką.

Tai, kad Lietuvoje pastaruoju metu užderėjo daug serialų, Neringa verti na teigiamai: aktoriams yra darbo. Žiūrovai atsirinks, ką žiūrėti .

Gimtasis kraštas 172011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57) Kelionės

Meilė JANČORIENĖ

Niagaros krioklį Šiaurės Ameri-koje kasmet aplanko apie 30 mi-lijonų turistų. Tai yra didžiausias pasaulyje krioklys – kas sekundę žemyn krenta 5 700 kubinių met-rų vandens.

Tarp dviejų valstybių

Mūsų kelionė po Ameriką jau ėjo į pabaigą, tad automobiliu grįž-dami iš Čikagos į Bostoną nuspren-dėme užsukti į Niagarą. Teko pada-ryti šiokį tokį lanką, nes Niagaros upė ir kriokliai yra kiek šiauriau, jie skiria Kanados provinciją Ontariją ir JAV Niujorko valstiją.

Nakvynei sustojome nedidelia-me mieste, maždaug 50 kilometrų nuo Niagaros miesto. Prie krioklių važiuosime ryt rytą, kol keliai dar nebus užkimšti automobilių. Dar viena priežastis nakvoti kiek tolėliau nuo krioklio buvo viešbučio kaina. Pačiame Niagaros mieste nakvynė kainuoja kur kas brangiau.

Atvykome į Niagarą pačiu lai-ku – dešimtą ryto, kai dar buvo gali-ma lengvai privažiuoti ir rasti vietos automobiliui. Tos vietos yra įrengtos paupyje, visiškai šalia šniokščiančios Niagaros. Ilgas asfaltuotas kelias, ei-nantis nuo krioklio aukštyn upe, ke-liomis eilėmis pristatytas mašinų. Visos vietos – nemokamos, tik staty-ti reikia tvarkingai. Jeigu nuvairavai savo mašinytę ne taip, kaip parodyta piešinėlyje, prie tavęs privažiuos ant dviratuko daili baltai apsirengusi pa-nelė ir mielai šypsodamasi paprašys pastatyti automobilį į kitą vietą. Ir jokių ginčų! Ji stovės šalia tavęs ir šypsosis tol, kol paklusi.

Šniokšti mas vis garsėja

Pasukame paupiu. Niagara čia pat, ranka pasiekiama, ir atrodo gerokai įniršusi: vanduo verda, pu-toja, taško akmenis. Tolumoje upė

išnyksta ir virsta miglos debesimi – tikriausiai ten ir yra nuostabusis krioklys. Eidami pasroviui girdime vis stiprėjantį vandens šniokštimą. Sunku suprasti, kodėl ji taip šniokš-čia. Juk Niagara – labai plati upė, tekanti visiška lyguma! Nematyti jokio nuolydžio, neatrodo, kad van-duo tekėtų žemyn, kaip kalnų upėse. Pakrantės pilnos žmonių, jie foto-grafuojasi, sėdi ant suolelių, klausosi vandens ošimo.

Niagaros pavadinimas kilo iš žodžio „Onquiaahra“ reiškiančio vandens griaustinį. Niagaros kriok-lį sudaro trys kriokliai: Amerikos krioklys (American Falls), Nuo-takos šydo krioklys (Bridal Veil Falls) ir Pasagos krioklys (Horses-hoe Falls). Pastarasis yra Kanados pusėje, o nuo Amerikos krioklio jį skiria Ožkos sala (Goat Island). Nuotakos šydo krioklys yra ma-žesnis, nuo pagrindinio krioklio atskirtas Mėnulio salos (Luna Is-land). Pasagos krioklio aukštis – 51 m, plotis – 792 m. Amerikos krioklys yra 21 m aukščio ir 323 m pločio. Amerikos ir Nuotakos šydo kriokliu prateka 10 procen-tų, o Pasagos kriokliu – 90 procen-tų vandens. Turistai mato tik pusę

šios vandens masės, kita dalis suka milžiniškas turbinas, gaminančias elektros energiją.

Laukinė gamta užburia

Net trys mano draugės ameri-kietės – Diana, Siuzana ir Šarlo-tė – tvirtino, kad į Niagarą važiuoti neverta. Sakė, nusivilsite, ten dabar už viską reikia mokėti, komercija kiekviename žingsnyje, nebėra gra-žios laukinės gamtos. Gaila, pagal-vojau, kad taip, bet vis tiek noriu tą krioklį pamatyti.

Atvažiavusi supratau, apie ką mano draugės kalbėjo, tačiau ne-nusivyliau – žiūrėjau į šniokščiantį

vandenį lyg užburta, rijau jį akimis, stebėjausi jo jėga.

Taip, visur reikia mokėti pinigus, bet viskas padaryta tam, kad žmo-gus galėtų kuo arčiau priartėti prie stichijos, kad patirtų kuo stipresnius Niagaros įspūdžius, pajustų jos lau-kinį šėlsmą.

Visi turisto norai yra išpildomi. Nori pažvelgti į krioklį iš paukš-čio skrydžio? Lipk į didžiulį bokštą arba užvažiuok į jį liftu. Nori pa-liesti vandenį? Link vandens sti-chijos gali kabarotis uolomis arba atsargiai prieiti siauru takeliu. Kad nenukristum, yra įkalti kuoliukai, pririšta virvė. Laikykis už virvės ir lipk į krioklį, jeigu esi toks narsus ir mėgsti adrenaliną.

„Ūko mergelės“ kruizas

Laivas romantišku pavadinimu „Maid of the Mist“ (Ūko mergelė) vežioja turistus į patį krioklio vidurį. Vasarą tie laivai perpildyti nuo ryto iki vakaro, tačiau kiekvienas norintis galų gale į kruizą patenka.

Prieš įlipdami, gauname mėlynus lietpalčius su gobtuvais. Iš Kana-dos pusės atplaukiančiuose laivuose matyti geltonais lietpalčiais apreng-ti žmonės. Ir mėlynieji, ir geltonieji sukasi tame pačiame šniokščiančių vandens sienų apsuptame verpe-te. Atplukdė mus čia, kad galėtume pažvelgti į galinguosius krioklius iš apačios. Į laivelius lipa maži ir di-

deli, tėčiai ant rankų laiko kūdikius. Plaukiame visi į patį vandens sūkurį, ten, kur ūžia, šniokščia, taškosi. Dau-gelis rimtai išsigąsta šios stichijos, vaikai pradeda verkti. Fotografuotis jau neįmanoma, nebent sugebėtum paslėpti aparatą po lietpalčiu. Ameri-kiečių laivelis parodo ir Kanadai pri-klausantį krioklį, pasisukinėja, pagąs-dina dar didesniu vandens srautu, o paskui visą klykiančią iš džiaugsmo minią parplukdo atgal.

Nors ir apsivilkę lietpalčiais, išli-pame šlaputėliai. Vanduo varva nuo plaukų, kliuksi bateliai. Tačiau tai menkniekis, drėgmę greitai išdžio-vina šilta vasaros saulutė. Lieka tik džiaugsmas ir nepakartojami įspū-džiai – juk aš ne tik pamačiau Niaga-rą, bet ir jaučiau, liečiau ją, buvau kar-tu su jos šėlsmu, gėriau jos aistrą.

Niagara – plati lygumų upė, virstanti griausti niuJeigu jums pavyko pamatyti Niagarą – plačią šniokščiančią upę, virstančią griausti niu, galite didžiuoti s išvydę vieną iš dešimti es pasaulio stebuklų. Daugeliui žmonių pabūti prie Niagaros krioklio – didžiausia gyvenimo svajonė.

Keli faktai apie NiagarąNiagaros krioklys sukuria

daugiau nei 4 milijonus kilova-tų elektros, kurią naudoja ir JAV, ir Kanada.

Niagaros upę maiti na ežerai: Aukštuti nis, Mičiganas, Huronas ir Eris, o galiausiai ji įteka į On-tarijo ežerą. Šie ežerai sudaro beveik penktadalį pasaulio gėlo vandens išteklių.

1969 metų birželį JAV kariuo-menės inžineriniai daliniai, pa-statę laikiną užtvanką, nukreipė Niagaros upės vagą nuo maždaug 300 metrų pločio ir 51 m aukš-čio Amerikos teritorijoje esan-čio krioklio. Krioklys pirmą kartą po milijonų metų kelis mėnesius buvo sausas. Tai buvo padaryta siekiant apsaugoti krioklio uolie-nas nuo erozijos ir jį sutvirti nti . Pabaigus darbus tų pačių metų rudenį JAV esanti Niagaros kriok-lio dalis vėl pradėjo veikti .

Štai taip atrodė išdžiūvęs Niagaros krioklys 1969 m. vasarą. Vandens įniršio neliko nė pėdsako. Nepaparastai paslapti ngai atrodo Niagaros krioklys žiemą. Jį kasmet aplanko apie 30 milijonų turistų. GK archyvo nuotraukos

Krioklį galima pamatyti ir visai iš arti , tereikia turėti drąsos įsėsti į nedidelį lai-velį „Ūko mergelė“, nuplukdysiantį jus į patį purslų verpetą.

Niagaros krioklys atsirado maždaug prieš 25 000 metų, paskuti nio ledynmečio pabaigoje. Tirpstant ledynui, vanduo išsiliejo iš Erio ežero ir nutekėjo į šiaurę.

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)18 Laisvalaikis

Avinai turėtų būti budrūs ir klau-syti proto balso priimdami sprendimus. Jus gali apgauti , todėl būkite atsargūs. Meilės fronte įvykiai gali pasisukti neti kė-ta linkme – atsiti kti nė pažinti s ti kriausiai virs audringu romanu.

Jaučiams veikiausiai iškils prob-lemos, kurios jus privers ieškoti kompro-miso. Galimas daiktas, kad aplinkiniai ir giminės pareikalaus daugiau dėmesio, reikš įvairias pretenzijas. Todėl turite tvar-dyti s, o kai kuriais klausimais reikėtų ti e-siog nusileisti .

Dvyniai ateinančią savaitę galės skirti kūrybai. Materialiniu požiūriu ne viskas klostysis taip, kaip norėtųsi, tačiau turėsite galimybę užmegzti partnerystės santykius. Savaitgalį ti kriausiai gausite dovaną arba būsite nudžiuginti malonios staigmenos.

Vėžys ateinančią savaitę ne kar-tą turės keisti savo požiūrį į tuos ar kitus klausimus. Naujų idėjų ir pasiūlymų ti krai pakaks, todėl turėsite gerai juos apgalvo-ti , prieš priimdami sprendimą. Daugelis šio Zodiako ženklo atstovų turės progą palypėti karjeros laiptais.

Liūtai turi atkreipti dėmesį į nau-jus žmones, kurie ateis į jūsų gyvenimą kitą savaitę. Jie jus praturti ns naujomis idėjomis ir atvers naujus horizontus. Dar-be ti kriausiai pelnysite vyresnybės pagyri-mą ir neblogą materialinį atlygį už įtempą darbą pastaruoju metu.

Mergelėms seksis kaupti materi-alines gėrybes arba siekti naujų

profesinių aukštumų. Nau-ji laimėjimai pažadins jūsų

vidines jėgas, ir tada pavyks išspręsti sudėti ngiausius užda-

vinius. Jeigu visą savo energiją skirsite darbui, rezultatai ti krai

bus įspūdingi.

Svarstyklės kitą savaitę bus po-puliarios ir reikalingos. Aplinkiniai įver-ti ns jūsų laimėjimus ir būti nai perims jūsų pati rtį . Jūs galite smarkiai pagerinti savo fi nansinę padėtį , jeigu greitai pri-imsite teisingus sprendimus. Tiesa, at-sisakykite pernelyg didelių planų ir ne-išlaidaukite.

Skorpionai bus puikiai nusiteikę, todėl nesunkiai įveiks kliūti s, iškilsiančias jų kelyje. Atkaklumas ir ryžtas leis pasiekti didelių profesinės veiklos laimėjimų. Jūs esate atsakingi už šeimą, bet dėl to ne-būkite pernelyg priekabūs.

Šauliams asmeninis žavesys ir at-kaklumas padės palypėti karjeros laiptais ir pasiekti profesinės veiklos laimėjimų. Tikriausiai turėsite prisiimti papildomų įsipareigojimų, jei būsite paskirti į aukš-tesnį postą. Jums taip pat seksis įgyven-dinti visus projektus, susijusius su nekil-nojamuoju turtu.

Ožiaragiai ras garbingą išeitį iš kebliausių konfl iktinių situacijų. Vers-lo srityje laukia įtempta konkurencinė kova – partneriai stiprūs, todėl būkite atsargūs ir nepriimkite skubotų sprendi-mų. Tramdykite savo emocijas, tuomet seksis vesti bet kurias derybas.

Vandenius ateinančios savaitės įvykiai paskatins priimti svarbius komer-cinius sprendimus. Kad neapsiriktumėte tokiu atsakingu momentu, turite blaiviai įvertinti savo sugebėjimus bei galimy-bes ir aiškiai suformuluoti reikalavimus patiems sau.

Žuvys neturėtų ati dėlioti svarbaus susiti kimo arba dalykinio skambučio. Jei dabar delsite, prarasite puikią gali-mybę, kurią jums suteiks verslo partne-riai. Ypač daug dėmesio skirkite asme-niniams santykiams – galimi tam ti kri nesutarimai.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

HoroskopaiHoroskopai(balandžio 4–10 d.)

Bitė VALATKAITĖ

Ši masinė sporto šaka patraukli ti ems, kurie negali bėgioti arba sli-dinėti . Šiaurieti škas vaikščiojimas padeda palaikyti sporti nę formą ir vasarą, ir žiemą.

Suomiškas atradimas

Šiaurietišku vaikščiojimu vadi-nama sporto šaka gimė Suomijoje ir greitai paplito po kitas šalis. Suomijo-je atlikti tyrimai parodė, kad ėjimas su lazdomis yra 40 procentų efektyvesnis nei įprastas žingsniavimas.

Sporto inventorius – specialios sli-dininko lazdos, ant kurių užmauna-mas guminis antgalis. Jis reikalingas tam, kad nesant sniegui aštrūs lazdų smaigaliai neišdraskytų žaliosios par-kų ir miškų paklotės.

Daugelis suomių dėvi specialias pirštines, skirtas tvirčiau laikyti laz-das. Aktyvesni šio sporto gerbėjai perka patobulintus lazdų antgalius

su amortizatoriais. Suomijoje įsitvė-rę lazdas rytais ir vakarais vaikštinėja įvairaus amžiaus žmonės. Vaikų dar-želiuose šiaurietiškas vaikščiojimas yra privaloma kūno kultūros progra-mos dalis.

Nejausite nuovargio

Lietuvos keliautojų sąjungos vado-vo Algimanto Jucevičiaus automobi-lio bagažinė prikrauta vaikščiojimo lazdų. Pirmi 50 laimingųjų, atvykę į starto vietą, visuomet gaus šį lengvutį sporto inventorių.

Lazdų paprastai užtenka visiems, nors į savaitgaliais A.Jucevičiaus orga-nizuojamus žygius susirenka apie 200 žmonių. Mat po kelių žygių sportinę formą norintys palaikyti žmonės nu-sprendžia patys nusipirkti šiaurietiško vaikščiojimo lazdas.

„Vaikštant pečius reikia laikyti nu-leistus, o lazdas – kuo arčiau kūno. Rankos turi būti atpalaiduotos, o delnai – atviri, kad lazdos galėtų juo-

se laisvai svyruoti. Ėjimo greitį pa-sirinkite pagal savo galimybes, tuo-met neuždusite, nejausite nuovargio. Pagrindinė šiaurietiško vaikščiojimo taisyklė – žengiant kaire koja, į priekį statyti dešinėje rankoje laikomą lazdą ir atvirkščiai“, – ėjimo techniką nau-jokams aiškina šio sporto entuziastas A.Jucevičius.

Pažinimo nauda

Vaikščiojimo entuziastams nei šal-tis, nei lietus netrukdo.

„Gamta nuostabi visais metų lai-kais, todėl specialios progos vaikš-čiojimui ieškoti nereikia. Kiekvie-ną sekmadienį vis kitame Vilniaus parke ar miške rengiami sveikatin-gumo pasivaikščiojimai“, – pasako-jo A.Jucevičius, mokydamas žmones šiaurietiško vaikščiojimo ir skatinda-mas keliauti iki įdomiausių lankyti-nų objektų.

Dažnai keliautojų klubo pirminin-kui A.Jucevičiui tenka būti ir gidu,

pasakoti sakmes ir padavimus, stab-telėti prie gamtos paminklais virtu-sių medžių, priminti įvairių krašto-vaizdžių istorijas, susijusias su mūsų valstybingumu.

Kai į žygį susirenka per šimtą en-tuziastų, A.Jucevičiui talkina istorikas Rimantas Matulis. Juk sunku vienam su tokiu būriu žmonių.

Šiaurieti škas vaikščiojimas pailgina gyvenimąKai pamatysite žygeivius, keliaujančius su specialiomis lazdomis, nepamanykite, kad jie pametė slides. Šiaurieti škas vaikščiojimas su lazdomis, seniai užkariavęs Skandinavijos šalių gyventojų simpati jas, pati nka ir lietuviams.

Lietuvos keliautojų sąjungos vadovas A.Jucevičiaus – nenuilstanti s keliautojas. Autorės nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57) 19Laisvalaikis

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusia-me GK numeryje, 14 p., atsakymai:

Verti kaliai: „Rover“. Pikų. Kaime-nė. Valkti s. LT. Petarda. Ritasi. Mina. Panas. FM. Tunas. Kaaba. Ko. Delta. Tarp. Post. Ilgos. Neina. Alenas. Lit. Bedievė. Austrija. Prosas. Brasas.Horizontaliai: Tapyba. Emu. Virti nis. Ana. Taip. Metras. Ler. Dievo. Rėva. Kelnės. Alga. Patosas. Krabas. Ruti -na. Sb. Ita. Notr. Pesas. Te. RA. Kailis. Kalifornija. Patas.Pažymėtuose langeliuose: DIVERSIJA.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusia-me GK numeryje, 15 p., atsakymai:

Vertikaliai: Patarška. Pilnatis. Taika. Banionis. „Kia“. Mesti . Mieli. Padai. Anti es. „Patrol“. Dėmėta. Blu-sa. Entre. Osaka. Prasmenga. Karta. Rauma. Startas. Tarimas. Prašau. Li-bija. Misa. Maut. Asas.

Horizontaliai: Ati ka. Egida. Tali-nas. Ainai. Orka. Talpa. Odiniai. Ša-tenė. Taps. Imbiero. Sėlenos. Trasa-tas. Tustla. „Astra“. Sumatra. Apela. Merai. Mamba. Ant. Maišais. Oras. Gana. Sauja. Skautas.

Skaičiais pažymėtuose lange-liuose: RADIJAS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 13)

(Užs. 14)

• • •Jonas baseine stovi ant trijų metrų

aukščio bokštelio. Plaukimo mokytojas išsigandęs šaukia:

– Stovėk! Nešok, baseine nėra van-dens.

Jonas atsako:– Nieko tokio, aš juk nemoku plauk-

ti !• • •

Hansas sako draugui:– Žmonės jau visiškai nebegerbia Baž-

nyčios. Įsivaizduok, vakar paskuti niame suole kažkas užsidegė cigaretę. Aš iš siau-bo vos neišmečiau alaus iš rankų.

• • •Kai parke ant suoliuko sėdinčiam vy-

rui ketvirtą kartą į koją pataiko kamuo-lys, jis piktai šūkteli futbolą žaidžianti ems vaikėzams:

– Ar negalit savo futbolo žaisti kur nors kitur?

Vienas jų atsako:– Mielai, bet jūs turite eiti kartu su

mumis, nes esate kairysis mūsų vartų virpstas.

• • •

– Ar nematėte ženklo, ribojančio grei-tį ? – klausia policininkas eismo taisykles pažeidusio vairuotojo.

Šis stebisi:– Ką, ar aš važiuodamas tokiu greičiu

dar turiu ir skaityti ?• • •

Uvė važiuoja dviračiu be šviesų. Jį su-stabdo policininkas:

– Jei važiuojate be šviesų, prašau nu-lipti nuo dviračio.

Uvė:– Aš jau bandžiau tai daryti , bet švie-

sos vis ti ek neužsidega.• • •

Mažasis Bjornas klausia savo ma-mos:

– Mama, kodėl Žemė sukasi?Ši pyksta:– Klausyk, ar tu ti k negurkštelėjai iš

tėvo sti klinės alaus?• • •

Pirmosios medicinos pagalbos sutei-kimo pamoka.

– Julijanai, ką darytum, jei tavo brolis prarytų raktą?

– Įlipčiau į namą pro tualeto langą.

Pasijuokime

(Užs. 15)

Saugu ir paprasta

Vaikščiojimas su lazdomis yra pui-kus būdas pagerinti gyvenimo koky-bę. Populiarėjanti sporto šaka nau-dinga visiems, o medikai pabrėžia jos išskirtinį bruožą – ji sujungia vaikš-čiojimo paprastumą su ypač aktyvia viršutinės kūno dalies raumenų veik-la. Lazdų naudojimas suteikia sau-gumo silpnesnės sveikatos ir sergan-tiems žmonėms.

Šis sportas suaktyvina energiją ir pagerina nuotaiką. Be to, vaikščioji-mas su lazdomis yra kelis kartus sau-gesnis nei važinėjimas dviračiu.

Šiaurieti ško vaikščiojimo nauda

Normaliai vaikščiojant, širdies dažnis yra 130 dūžių per minutę, o vaikščiojant su lazdomis – 147 dū-žiai per minutę.

Energijos eikvojimas padidėja vi-dutiniškai 20 proc. Daugiau nei 46 proc. pagerėja energijos suvartojimas. Šiaurietiškas vaikščiojimas atpalai-duoja raumenis kaklo ir pečių srityje. Itin pagerėja kaklo ir stuburo lanks-tumas.

Vaikštant daugiausia dirba dilbio tiesiamasis raumuo ir lenkiamieji rau-menys, užpakaliniai pečių raumenys, didieji krūtinės ir nugaros raumenys. Į darbą įtraukiami viršutinės kūno da-lies raumenys.

Neapsunkinami sąnariai ir keliai. Sudeginama apytikriai 400 kalorijų per valandą (vaikščiojant be lazdų – apie 280 kalorijų per valandą).

Gerėja organizmo bendra funk-cinė būklė, aerobinė ištvermė, nes į darbą įtraukiama 90 proc. kūno raumenų masės.

Inventorius

• Pagrindinis šiaurietiško ėjimo inventorius yra specialios lazdos. Jos yra lengvos, gaminamos iš aliumi-nio, stiklo ir anglies pluošto mišinio arba tik iš anglies pluošto. Lazdos

gali būti fi ksuoto ilgio ir sustumia-mos. Labai svarbi lazdos dalis yra ergonominė rankena ir priderina-mo dydžio dirželis.

• Slidininkų lazdos šiaurietiš-kam vaikščiojimui netinka, nes jos yra per ilgos. Lazdos parenkamos pagal žmogaus ūgį, pavyzdžiui, jei-gu jūsų ūgis 1,75 metro, tai bus rei-kalingos apie 1,20 metro ilgio laz-dos. Gamintojai paprastai pateikia proporcijų lenteles. Lazdos galuo-se turi specialias kilpas, kurios lei-džia įmauti riešus, tad nereikia laz-dų per daug spausti ir atlaisvinama kraujotaka.

• Lazdų kaina priklauso nuo me-džiagos, iš kurios jos pagamintos. Aliuminio lazdos yra pigesnės, ta-čiau sunkesnės, jų techniniai para-metrai blogesni nei pagamintų iš anglies pluošto. Pastarosios kainuo-ja nuo 100 litų, jų galima įsigyti ir Lietuvoje.

• Šiaurietiško ėjimo lazdos tinka vaikštant įvairiomis dangomis. Pri-klausomai nuo ėjimo pagrindo (as-faltas, pieva, gruntinis kelias, snie-gas) gali būti naudojami skirtingi lazdų antgaliai. Einant šaligatviu ar asfaltu, ant smaigalio galima už-mauti specialų guminį antgalį.

Pagrindiniai šiaurieti ško ėjimo pranašumai:• lengvai išmokstamas;• ti nka visoms amžiaus grupėms;• iki 30 proc. mažiau apkrauna

judėjimo aparatą, todėl ypač ti nka turinti esiems problemų dėl sąnarių ir nugaros;

• atpalaiduojami kaklo ir sprando sriti es raumenys;

• veiksminga svorio metimo treniruotė gryname ore;

• vysto aerobinę ištvermę, tuo pat metu treniruoja viršuti nės kūno dalies raumenis;

• gerina širdies ir kraujagyslių veiklą;

• maža ti kimybė pati rti traumų;• dėl aktyvaus kvėpavimo pagerėja

viso organizmo aprūpinimas deguonimi;

• geriausiai pritaikyta reabilitacija atvirame ore po sportinių traumų.

Šiaurieti šku vaikščiojimu vadinama sporto šaka gimė Suomijoje, bet labai greitai išpopuliarėjo ir Lietuvoje. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Ant batų apsauga dedama tam, kad eidami per sniegą ar ledą žmo-nės nepaslystų.

(Užs. 16)

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)20 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir draugai“. 8.40 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Septynios Kauno dienos. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.25 Laiko ženklai (k.). 15.15 Žmonės kaip žmonės (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir draugai“. 16.40 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 17.15 TV spektaklis.

F.Dostojevskio „Nuolankioji” (k.).

18.05 Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai.

18.55 Vienas eilėraštis. 19.05 M.K. Čiurlionio

100-osioms mirties metinėms paminėti. LTV aukso fondas. „Žalčio karūna“ (1). Vaid. f.

20.15 Kasdienybės aitvarai. 21.00 Vizijos ir tikrovė.

Žemutinė pilis – Vilniaus perlas, senosios Lietuvos valstybingumo simbolis.

21.55 Durys atsidaro. 22.30 Pasaulio dokumentika.

Į gamtą. 23.00 Pasaulio dokumentika.

Keliaujantys namų dailintojai.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama. 0.45 Muzika gyvai (k.).

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.30 „Laiko policija”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?” 9.30 „Laiko policija”. 9.55 „Ogis ir tarakonai”. 10.20 „Dr. Šuo“. 10.45 „Tazmanija” (2).

Animac. serialas. 11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. Animac. serialas. 12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”.

13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III“. Humoro

serialas. (N-7) 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka“. 18.00 „Vaiperis” (2). Veiksmo

serialas. (N-7) 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Animacinis f. „Halkas

prieš...“ 22.35 „Atskalūnas”. (N-7) 23.35 „Mentalistas“.

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. 12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir ugnies

ratas“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.35 UEFA Čempionų lygos

rungtynės. Milano „FC Internazionale”–Gelzen-kircheno „FC Shalke”. Tiesioginė transliacija.

23.35 „Pietų parkas“. Animacinė komedija. (N-14)

0.10 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Skonio reikalas (k.).

11.05 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Rykliai pabaisos”(k.). (N-7)

12.05 Ilgai ir laimingai (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. (N-7) 14.10 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Kas tu toks? 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.20 „Du karaliai“. Laida apie

sportinį pokerį (k.). 0.30 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.25 Detektyvai. 17.05 Tegul kalba. 18.10 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Moters

svajonės apie tolimas šalis”.

22.10 Liudytojai. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Didelio

miesto žiburiai”. 0.15 TV serialas „Pėdsakas”. 0.55 Detektyvai. 1.25 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Šiuolaikinė muzika. Iš LRT archyvų (k.).

12.00 Veidai. Legendos. G.Kernagienė (k.).

12.50 Durys atsidaro. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Muzikos istorijos.

K.Debiusi. „Iš jūros ir vėjo“ (k.).

15.00 Etnokultūros ratas. Gyvasis vanduo (k.)

15.25 Literatų gatvė (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Kultūrų kryžkelė. 17.15 Miesto kodas (k.). 18.05 Pasaulio dokumentika

„Gyvenimas su priešu“. 19.00 Žmonės kaip žmonės. 19.40 Detektyvo klasika.

„Šerloko Holmso sugrįžimas“. (N-7)

21.25 Septynios Kauno dienos.

22.05 Elito kinas. Komiška drama „Visada svajojau būti gangsteriu“. (N-14)

24.00 Panorama. 0.45 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?“

Animac. serialas. 9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas. 9.55 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Džekio Čano

nuotykiai”. 10.45 „Tazmanija” (1).

Animac. serialas. 11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. 12.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai III“. 15.00 „Atskalūnas“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis” (1). Veiksmo

serialas. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Kriminalinė drama

„Dviem šūviais“. (N-7) 22.45 „Atskalūnas“. (N-7) 23.45 „Mentalistas“. (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Išlikimas. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. Drama. 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. 12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir dingusi

karalystė“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. Drama. 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Aštuonkojis“. Siaubo f. 23.30 „Pietų parkas“ (1).

Animacinė komedija. 24.00 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Ilgai ir laimingai (k.). 9.50 Super L.T. (k.). 10.20 Kas tu toks? (k.). 11.05 Dok. serialas

„Naikinanti jėga”.„Potvyniai” (N-7) (k.).

12.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

12.50 24/7 (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.20 Galiūnų pasaulio

čempionatas 2009 (2) (k.).

23.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.05 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.25 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.10 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 TV serialas „Moters

svajonės apie tolimas šalis”.

22.10 Atviras kosmosas. 0.05 Lietuvos „Laikas”. 0.10 TV serialas „Didelio

miesto žiburiai”. 1.10 TV serialas „Pėdsakas”. 1.50 Detektyvai. 2.20 Muzikinis kanalas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Super KK2 (k.).

(N-7) 9.55 Komedija

„Nenaudėlė beždžionėlė“ (k.).

12.00 Dviračio šou. 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime

virtuvėje. Kulinarinė laida.

18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinė

komedija „Naktis Makulo bare“. (2001 m., JAV). (N-14)

0.20 „Detektyvė Džonson“.

1.20 „Kelias per ramunes“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Stilius“ (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt (k.). 12.30 Duokim garo! (k.). 14.15 Pradėk nuo savęs

(k.). 14.45 Pulsas (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio

taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Proto šturmas“. 0.05 Dok. serialas

„Vienuolio pašaukimas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.).

(N-7) 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). (N-7) 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Sveikinimų

koncertas (k.). 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Nacionalinio

saugumo agentas“. (N-7)

23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

0.10 „Gelbėtojai-112“ (k.). (N-7)

0.45 Autofanai (k.). 1.15 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Bėglys“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 „Širdys

paklydėlės“. 11.15 Komedija

„Beždžionėlė riedlentininkė“ (2001 m., JAV, Kanada).

13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Bakuganas“. 14.00 „Hana Montana“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. 18.00 „Naisių vasara“

(N-7). 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra

gražus. 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Komedija

„Buvusieji“. (N-7) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 24.00 „Daktaras Hausas“

(N-14) 1.00 „Herojai“. (N-14) 1.50 „Penktadienio

vakaro žiburiai“.

Balandžio 4, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.05 Spaudos apžvalga.

5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Mickiewicz. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta

(k.). 11.25 Farai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti

gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta

valanda“. (N-14) 0.30 „Detektyvė

Džonson“. (N-7) 1.30 „Kelias per

ramunes“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Mūsų dienos – kaip

šventė (k.). 14.00 Gustavo

enciklopedija (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Kai

gandras nuvilia“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Melodrama „Meilės

melodija“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios

akimirkos. 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Komedija „Gitler Kaput!“ (2008 m., Rusija, Ukraina). (N-7)

23.00 Fenomenas (k.). (N-7)

24.00 „Gelbėtojai-112“ (k.). (N-7)

1.00 Tauro ragas (k.). 1.30 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. (N-7) 8.00 „Sugrįžau“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 „Širdys

paklydėlės“. 11.15 Paskutinė

instancija. 12.05 Akistata. (N-7) 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Bakuganas“. 14.00 „Hana Montana“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim. 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Liudininkai“.

(N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 24.00 „Daktaras Hausas“.

(N-7) 1.00 „Herojai“. (N-14) 1.50 „Penktadienio

vakaro žiburiai“.

Balandžio 5, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Mozuriūnas. 23.58 LR himnas.

„Volkeris, Teksaso reindžeris“. Dviračio šou. „Buvusieji“. „Srautas II“.

„Komisaras Reksas“. KK2. „Daktaras Hausas“. „Gitler Kaput!“

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57) 21TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Veidai. Penki vakarai (k.). 12.55 Kūrybos metas.

Istorinio interjero architektė Onutė Buklienė (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Vakaro autografas

(k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius.

Nuojautos. 17.40 Likimai. Sesuo Janina

Navickaitė 1995 m. 18.15 Veidai. Arti toli. 19.05 M.K.Čiurlionio

100-osioms mirties metinėms. LTV aukso fondas. „Žalčio karūna“ (2). Vaid. f.

20.15 Dainuoja Sergejus Larinas.

20.50 Kuluarai. 21.35 Laiko portretai.

Cezario grupė. Žinia tarp eilučių.

22.20 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO.

22.50 Pasaulio dokumentika. „Alta Maremos virtuvė. Patiekalai keliaujantiems Toskanos pakrante“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?” 9.30 „Laiko policija”. 9.55 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Betmenas”.

11.35 „Nerealių draugų namai”.

12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 13.00 „Likimo kerai”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III”. 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”.

Veiksmo serialas. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Ketvirtadienio

detektyvas „Moreno ir tyla”. (N-7)

22.40 „Atskalūnas”. 23.40 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 9.50 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 12.00 Gražuolės ir moksliukai. 12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir amazonės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Kovos klubas“. Trileris.

(N-14) 0.30 „Erotinės istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Gongo Gangas (k.). 11.05 Laida „NKTV” (k.). 11.35 Namų daktaras (k.). 12.05 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.10 „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas (k.).

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Gongo Gangas. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

23.55 Penktoji pavara (k.). 0.25 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Animacinis f. 14.25 Susituokime. 15.25 Animacinis f. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.10 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.05 TV serialas „Moters

svajonės apie tolimas šalis”.

22.10 Žmogus ir įstatymas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.25 TV serialas „Didelio

miesto žiburiai”. 0.25 TV serialas „Pėdsakas”. 1.00 Detektyvai. 1.35 Žvaigždėlaivis. 1.50 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.05 Klounų duetas

„Nu, geras” (k.). 12.40 Veidai. Lietuvių

dokumentikos meistrai (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai (k.). 15.15 Kasdienybės aitvarai

(k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 17.15 Lietuvių dokumentika

„Meninykai“ (k.). 18.10 Veidai. Penki vakarai.

Susitikimas su gydytoja Laima Griciūte.

19.05 Europos kinas. „Trečias princas“. Pasaka.

20.35 Vakaro autografas. 21.30 Sporto panorama.

Savaitės apžvalga. 22.00 Kūrybos metas.

Istorinio interjero architektė Onutė Buklienė.

22.35 Pasaulio dokumentika. „Bankokas. Kepti vabzdžiai visą parą“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „Dingę“. (N-7)

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?”

Animac. serialas. 9.30 „Laiko policija”. 9.55 „Kitas Džimio pasaulis“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Betmenas“.

Animac. serialas. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. Animac. serialas.

12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”.

13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III“. 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”.

Veiksmo serialas. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Veiksmo f. „Maksimali

rizika”. (N-14) 23.00 „Atskalūnas”. 24.00 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir ugnies

ratas“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.35 UEFA Čempionų lygos

rungtynės. Londono „Chelsea FC”–Mančesterio „United FC”. Tiesiogiai.

23,35 Vienam gale kablys. 0.10 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Gongo Gangas (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.).

11.05 Galiūnų pasaulio čem-pionatas 2009 (2) (k.).

11.35 Girių takais. 12.05 Ekovizija. 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 „Ilgai ir laimingai“.

TV žaidimas. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.10 Kas tu toks? 24.00 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.25 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.25 Detektyvai. 17.05 Tegul kalba. 18.05 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 TV serialas „Moters

svajonės apie tolimas šalis”.

22.05 Gyvenamoji aplinka. 23.05 Lietuvos „Laikas”. 23.10 TV serialas „Didelio

miesto žiburiai”. 0.10 TV serialas „Pėdsakas”. 0.45 Detektyvai. 1.20 Muzikinis kanalas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Nuo.. Iki... (k.). 9.50 Dviračio žvaigždė

2011 (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f.

„Prezidento patikėtinis“ (2000 m., JAV). (N-7)

0.20 „Detektyvė Džonson“.

1.20 „Kelias per ramunes“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.30 Gamtos patruliai

(k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Pinigų karta. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

(N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų

mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi. 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Komedija „Gitler

Kaput!“ (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios

akimirkos. 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Vesternas„Traukinys į Jumą“ (2007 m., JAV). (N-7)

23.35 Katastrofų trileris „Mirtis iš gelmių“ (k.). (N-7)

2.10 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Sugrįžau“. (N-7) 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Amžini jausmai“. 10.35 „Širdys

paklydėlės“. 11.15 Kodėl? 12.15 Prieš srovę. 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Bakuganas“. 14.00 „Hana Montana“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. 16.00 „Klonas“. 17.00 „Marinela“. 18.00 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim... 21.10 „Pasmerkti“. 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „CSI kriminalistai“. 0.05 „Daktaras Hausas“.

(N-14) 1.05 „Herojai“. (N-14) 1.55 „Penktadienio

vakaro žiburiai“. (N-7)

Balandžio 6, trečiadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Nyka-Niliūnas. 23.58 LR himnas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.45 Lietuvos

supermiestas (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Trileris „Idealus

pabėgimas“ (2008 m., JAV). (N-7)

0.35 „Detektyvė Džonson“.

1.35 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.45 Teisė žinoti (k.). 14.45 Gamtos kodas (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto komandos.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Mūsų dienos – kaip

šventė. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Taurė perpildyta“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Romantinė

komedija „Pabėgusi nuotaka“ (k.). (N-7)

15.05 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 19.10 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Mirtinas smūgis“ (2008 m., JAV). (N-14)

23.00 Veiksmo f. „Nenugalimasis 3: išpirkimas“ (k.). (N-7)

1.00 Autopilotas. 1.30 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Sugrįžau“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.15 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 12.00 Vaikų balsas 2011.

(N-7) 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Bakuganas“. 14.00 „Hana Montana“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“. 19.40 Paskutinė

instancija. (N-7) 20.30 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Aferistas“. (N-7) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-14) 24.00 „Daktaras Hausas“.

(N-7) 1.00 „Kaltės kaina“.

(N-14) 1.50 „Penktadienio

vakaro žiburiai“. (N-7)

Balandžio 7, ketvirtadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę (k.). 23.48 Vidurnakčio lyrika.

B.Pūkelevičiūtė. 23.58 LR himnas.

Žurnalisto tyrimas. „Prezidento pati kėti nis“. „Simpsonai“. „Traukinys į Jumą“.

„Senis“. „Idealus pabėgimas“. Nuodėmių dešimtukas. „Mirti nas smūgis“.

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)22 TV programa

LTV2 8.00 Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas.

Laida lenkų kalba. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Savęs link. Mįslingi

reiškiniai. NSO (k.). 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 10.55 Vizijos ir tikrovė (k.). 11.45 Kulinarinės kelionės. 12.15 Keliaukim! 12.40 Šventadienio mintys. 13.10 Laiko ženklai. 14.00 Tarptautinis jaunųjų

atlikėjų konkursas „Kaunas sonorum”.

18.00 Pasaulio dokumentika. Mąstantis automobilis (k.).

19.00 „Zenonas 2011. Perkrauta“. Pompastiškas Teatro dienos minėjimas „Keistuolių teatre“.

20.50 Aktoriaus B.Babkausko 90-osioms gimimo metinėms. „Visa teisybė apie Kolumbą“. Vaid. f.

22.10 Pramoginės muzikos koncertas (k.).

22.30 Panorama. 23.00 „Marketa Lazarova“

(1). Istorinė drama. Čekija. (N-7)

0.20 Būk artistas.

TV1 8.40 Sveikatos ABC (k.). 9.35 Spąstai. 10.05 „Gyvoji enciklopedija”.

Dok. serialas. 11.10 „Kelionės į pasaulio

kraštą”. Dok. serialas. 12.10 Alchemija XV. Du labai

pavėluoti portretai. 12.50 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Kitas Džimio pasaulis”.

Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano

nuotykiai”. 14.05 „Bilio Engvalo šou”.

(N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 18.00 „Čakas“. Serialas. 19.00 „Užribis”. 20.00 „Žvėris” (1).

Kriminalinis serialas. 21.00 Romantinė komedija

„Tobulas vyras“. 23.00 Lietuviško kino

vakaras. „Virto ąžuolai“. Vaid. f.

0.40 KTV – kino ir tele virtuvė (k.).

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Robinzonai. 11.05 „Sugrįžau“. Komedija.

(N-7) 12.00 Mados reidas. 12.30 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai. 13.25 Pakvaišęs sportas. 13.55 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“ (1). Fantas-

tinis nuotykių serialas. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite tikėkite,

norite – ne! 19.00 Ledo kelias. 20.00 Topmodeliai. 21.00 „Pretendentas“. Drama. 22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kraujo ryšiai“.

Fantastinis siaubo serialas.

24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

1.00 „Erotinės istorijos“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Teletabiai. 9.00 Griūk negyvas! (N-7) 10.25 Padėkime augti. 11.00 Namų daktaras.

11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

14.00 Penktoji pavara. 14.30 Galiūnų pasaulio

čempionatas 2009. 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Žinios. Orai. 19.02 Šeštadienio

detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis”. (N-7)

21.00 Reporteris. Orai. 21.30 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.). 22.20 Romantinė komedija

„Visa tiesa apie meilę“. (N-7)

0.20 Serialas „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Grok, armonika! 8.00 Gudruolės ir

gudruoliai. 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.15 Skanėstas. 9.55 Gyvenimo skonis. 11.00 Naujienos. 11.20 Gyvenamoji aplinka. 12.25 „Jeralaš”. 12.55 TV serialas

„Mėlynosios naktys”. 15.50 Mistinė žvaigždžių

žūtis. 16.50 TV serialas

„Bendroji terapija”. 18.50 Žvaigždžių fabrikas. 20.00 Laikas. 20.15 Žvaigždžių fabrikas. 21.50 Paris Hilton

prožektorius. 22.35 Kas? Kur? Kada? 23.50 I.Matvijenkos

jubiliejinis vakaras. 2.10 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.45 Laiko portretai. Cezario

grupė. Žinia tarp eilučių (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Mįslingi

reiškiniai. NSO (k.). 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 17.15 Senas televizorius.

Šurmas. 18.15 Veidai. Legendos.

Dalia Tamulevičiūtė. 19.05 Senas geras kinas.

Senoji čekų animacija. 20.45 Vienas eilėraštis. 20.55 Tarp žemės ir dangaus. 21.25 Dalia Kutraitė kalbina...

Nijolę Gelžinytę. 21.55 I.Stravinskis „Šventasis

pavasaris”. 22.35 Pasaulio dokumentika.

Mąstantis automobilis. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Vokalinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „Žemė-2“.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?” 9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas. 9.55 „Džekio Čano

nuotykiai“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų

namai“. 12.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi”. 13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III”.

15.00 „Atskalūnas“. 16.00 Daktaras Ozas.

Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo

serialas. (N-7) 19.00 „Mentalistas” . 20.00 „Įstatymas ir tvarka” . 21.00 Penktadienio

detektyvas. „Midsomerio žmogžudystės XIII. Ramybės savaitgalis“. (N-7)

23.10 „Atskalūnas”. 0.10 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. Drama. 12.00 Gražuolės ir moksliukai. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir dingusi

karalystė“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas“.

Drama. (N-7) 22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kraujo ryšiai“. 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

1.00 „Erotinės istorijos“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 „Ilgai ir laimingai“.

TV žaidimas (k.). 11.05 Padėkime augti (k.). 11.35 Pagaminta Lietuvoje.

12.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. 14.10 Ekovizija (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 LKL čempionatas:

Klaipėdos „Neptūnas”–„Šiauliai” (Šiauliai). Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Ilgai ir laimingai. 22.40 Vertas kinas. Trileris

„Dievo miestas”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Detektyvai. 16.05 Lauk manęs. 17.05 Tegul kalba. 18.05 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 19.05 TV žaidimas „Stebuklų

laukas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 DO RE: Igoris

Nikolajevas. 23.15 Vaidybinis f.

„Nesugaunamasis ketvertas”.

1.25 Muzikinis kanalas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Žvaigždžių

duetai 5 (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Tu gali. 21.45 Nuotykių f.

„Skorpionų karalius“ (2002 m., Belgija, JAV, Vokietija).

20.35 Premjera. Veiksmo komedija „Piko valanda 3“ (2007 m., JAV, Vokietija). (N-7)

0.10 Premjera. Mistinė drama „Mergina vandenyje“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Bėdų turgus (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Talentų ringas (k.). 13.45 Popietė su

Algimantu Čekuoliu (k.).

14.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Duokim garo! 23.00 „Giminės po 20

metų“ (k.). 24.00 Istorinis serialas

„Elžbieta I – skaisčioji karalienė“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Gimnazistai (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Vesternas

„Traukinys į Jumą“ (k.). (N-7)

15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 19.10 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 20.55 Amerikos

talentai V. 22.45 Kriminalinė drama

„Vergija“ (2007 m., Vokietija, JAV). (N-14)

1.15 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Sugrįžau“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.15 Chorų karai. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Vaikų balsas 2011. 21.40 Nuotykių f.

„Netikšunis“ (2007 m., JAV). (N-7)

21.55 Komedija „Karšta pupytė“ (2002 m., JAV) (N-14)

24.00 Komedija „Orų mergaitė“ (2009 m., JAV). (N-14)

Balandžio 8, penktadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

R.Skučaitė. 23.58 LR himnas.

6.30 Animac. f. „Žaibo smūgis“.

6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.20 „Laslo stovykla“. 7.45 Animac f.

„Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f. „Benas

Tenas“. 9.00 Kažkas atsitiko. 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių komedija „Policininkas su puse“ (1993 m., JAV).

11.45 Romantinė komedija „Tas pažįstamas jausmas“ (1997 m., JAV).

13.50 „Turtuolių privilegijos“.

14.55 „Eva Luna“. 15.54 Nematomi. 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių

duetai 5. 22.30 Veiksmo f.

„Klastotė“ (1998 m., JAV). (N-14)

0.10 Premjera. Kriminalinė drama „Zodiakas“ (2007 m., JAV). (N-14)

8.15 Kelias. Laida evangelikams

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Robotukas“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.30 Linksmoji

šeimynėlė. 10.00 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Sporto panorama. 12.45 Mūsų miesteliai.

Pilviškiai. 13.45 Humoro šventė

„Juokis“. 15.30 Pasaulio

panorama. 16.00 Žinios (su vertimu

į gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.30 Keliaukime po

Lietuvą. 19.00 „Velnio nuotaka“

(1974 m., Lietuva). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Vytauto Kernagio

dainos Vilniui. 22.35 Siaubo trileris

„Negyvųjų šnabždesiai 2. Praregėjimas“ (2007 m., JAV).(N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas

(k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.30 Be recepto. 12.00 Amerikos talentai

V (k.). 14.00 „Detektyvas

Kalas II“. (N-7) 15.00 „Juodasis riteris“.

(N-7) 16.00 Filmas šeimai.

Romantinė drama „Viktorija. Jaunoji karalienė“ (2009 m., JAV, D. Britanija).

18.20 „Gelbėtojai 112“. (N-7)

19.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio

saugumo agentas“ (k.).

21.20 Veiksmo drama „Lozoriaus planas“ (2008 m., JAV). (N-14)

23.30 Drama „Naktinis budėjimas“ (2007 m., Olandija, Kanada, Prancūzija, Lenkija, D. Britanija). (S)

1.25 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Alergija

monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Filmas šeimai

„Lobio ieškotojai. Legenda apie Tilamuko auksą“ (2006 m., JAV).

12.10 Komedija „Man per brangu“ (2006 m., Prancūzija).

14.25 Romantiška drama „Prezidento duktė“ (2004 m., JAV).

16.30 Gyvenimas yra gražus.

17.05 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. f. „Bitės

fi lmas“ (2007 m., JAV).

20.45 Nuotykių f. „Rytojus niekada nemiršta“ (1997 m., JAV, D. Britanija). (N-7)

23.05 Mistinė drama „Nuojauta“ (2007 m., JAV). (N-7)

1.00 Kriminalinė drama „Laisvės puslapiai“ (2007 m., JAV, Vokietija). (N-14)

Balandžio 9, šeštadienis

. Žinios šeštadienį ir sekmadienį –

5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.29 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Dabulskis. 23.58 LR himnas.

„Piko valanda 3“. „Neti kšunis“. „Vergija“.

„Negyvųjų šnabždesiai 2. Praregėjimas“.

Duokim garo!

„Klastotė“. „Rytojus niekada nemiršta“. „Lozoriaus planas“.

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57) 23TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su... Vaidučiu

Kučinsku. 9.05 Alma mater musicalis.

Groja Vilniaus universiteto kamerinis ansamblis.

10.00 Miesto kodas. 10.55 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu.

Dailininkas J.Varnas. 12.45 Mūsų miesteliai.

Žagarė. 2 d. 13.35 Vienas eilėraštis. 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.35 „Velnio nuotaka“.

Muzik. f. 15.50 Koncertas

M.K.Čiurlionio 100-osioms wmirties metinėms.

17.10 Krašto garbė. 18.00 M.K. Čiurlionio

100-osioms mirties metinėms. Lietuvių dokumentika „Dangaus šešėlis“.

20.00 Dalia Kutraitė kalbina... Nijolę Gelžinytę.

20.30 Literatų gatvė. 21.00 Salomėja Nėris.

Eilėraščiai. 21.20 Poetės Dalios

Teišerskytės kūrybos vakaras.

22.30 Panorama. 22.45 „Negyvųjų šnabždesiai

2. praregėjimas“. Siaubo trileris. (N-14)

TV1 8.40 Retrospektyva.

„Dailininke Nijolė Vitulytė“.

9.05 Etnos. 9.35 KTV – kino ir

televirtuvė. 10.05 „Gyvoji enciklopedija“.

Dok. serialas. 11.10 „Gamtos vaikai“ (1).

Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.40 Kitokie? 12.50 „Keisti Blynelio Džeko

nutikimai” (1). Animac. serialas.

13.15 „Kitas Džimio pasaulis” (1). Nuotykių serialas.

13.40 „Džekio Čano nuotykiai”.

14.05 „Bilio Engvalo šou”. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas.

16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 18.00 „Čakas”. Serialas. 19.00 „ Užribis”. Kriminalinis

serialas. (N-7) 20.00 „Žvėris” (2). Kriminalinis

serialas. 21.00 „Bethovenas“.

Nuotykių komedija. 22.35 Alchemija XV. Du labai

pavėluoti portretai (k). 23.10 Retrospektyva.

„Dailininke Nijolė Vitulytė“ (k.).

23.45 „Bilio Engvalo šou”.

TV6 8.45 Teleparduotuvė 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. 11.00 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai. 12.00 Mados reidas. 12.30 Topmodeliai. 13.25 Pakvaišęs sportas. 13.55 Jokių kliūčių! 15.00 Ledo kelias. 16.00 „X mutantai“.

Fantastinis nuotykių serialas.

17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite tikėkite,

norite – ne. 19.00 „Formulės-1” pasaulio

čempionato Didžiojo Malaizijos prizo lenktynės. Vaizdo įrašas.

21.30 „Šeimos bičas“. Animac. serialas.

22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kraujo ryšiai“. 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 1.00 „Nerealus seksas“.

Erotinis fi lmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Penktoji pavara. 10.30 Laida „NKTV”. 11.00 Šiandien kimba. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno

instinktas”. „Gličios pabaisos”. (N-7)

13.00 Serialas „Pagrindinis įtariamasis”. (N-7)

15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės: Šiaulių „Šiauliai”–Klaipėdos „Atlantas”. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių . Pertraukoje – Žinios.

20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.10 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai”. (N-7) 23.10 Bušido LT. 24.00 „Zona“ (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.15 Naujienos. 7.25 Top-shop. 7.40 Animacinis f. 7.55 Noriu žinoti. 8.20 Metas į kosmosą. 9.00 Naujienos. 9.20 Kol visi namie. 10.15 Mūšis dėl kosmoso. 11.00 Naujienos. 11.15 Mūšis dėl kosmoso. 14.40 Vaidybinis f. „Ugnies

sutramdymas”. 17.35 Žiaurūs žaidimai. 20.00 Laikas. 21.10 Didelis skirtumas. 22.30 Vaidybinis f. „Viliojimo

pamokos”. 0.25 Pozneris. 1.20 Muzikinis kanalas.

6.25 Animac. f. „Žaibo smūgis“.

6.50 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.15 „Mažieji Tomas ir Džeris“.

7.40 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.05 Animac f. „Magija“. 8.30 Animac. f. „Benas

Tenas“. 8.55 Naujas ūkis. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių fi lmas šeimai „Edas“ (1996 m. JAV).

11.50 Komedija „Seržantas Bilko“ (1996 m. JAV). (N-7)

13.55 „Turtuolių privilegijos“.

14.55 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 Lietuvos

supermiestas. 22.00 Premjera.

Veiksmo f. „Susišaudymas“ (2007 m., JAV). (N-14)

23.40 Drama „Lengvi pinigai“ (2005 m., JAV). (N-7)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Kurmis ir draugai“. 9.15 „Robotukas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.00 Pulsas. 12.30 Pasaulio

dokumentika. „Gyvenimas su priešu“.

13.30 „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7)

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas. 16.50 Pradėk nuo savęs. 17.20 Septynios Kauno

dienos. 18.00 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Premjera. „Giminės

po 20 metų“. 22.15 Elito kinas.

Premjera. Komiška drama „Istorija apie gaidelį ir jautuką“ (2005 m., D.Britanija).

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas

Kalas II“. 8.00 Nesėsi – nepjausi

(k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Juodasis riteris“

(k.). 13.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 13.45 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

16.15 Smagiausios akimirkos.

17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 „Gelbėtojai 112“.

(N-7) 19.00 Fenomenas 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama

„Savaitgalis Zioderholme“ (2007 m., Vokietija). (N-7)

22.50 Romantinė drama. „Viktorija. Jaunoji karalienė“ (k.). (N-7)

1.10 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Alergija

monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Nuotykių f.

„Laikrodžio stabdytojai“ (2002 m., JAV). (N-7)

11.50 Komedija „Žandaras ir ateiviai“ (1979 m., Prancūzija).

13.45 Komedija „Gyvenimas su Maikiu“ (1993 m., JAV). (N-7)

15.30 „Choras“. 16.30 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 17.10 Tik tarp mūsų. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.35 „Darom 2011“.

Ekologinė laida. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės

komentarai. 19.30 Chorų karai.

Tiesioginė transliacija.

22.30 Mokslinės fantastikos f. „Aiborgai“ (2009 m., JAV). (N-14)

Balandžio 10, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė 9.03 Mes, moterys (k.).

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.36 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai.

17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.23 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. T.Venclova. 23.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Istorija apie gaidelį ir jautuką“. „Susišaudymas“. „Žandaras ir ateiviai“. „Viktorija. Jaunoji karalienė“.

TV6Pirmadienis, balandžio 4 d.

21.30 val. Siaubo filmas „Aštuonkojis“. JAV, 2000 m. Rež. John Eyres (N-14).

Vaidina: Jay Harrington, Ravil Issyanov, David Beecroft, Ca-rolyn Lowery, Ricco Ross ir kiti.

1962-ieji, Karibų krizė. Amerikiečių torpedos paskandino sovietų povandeninį laivą. Iš pasmerktojo laivo į vandenyno gel-mes išmestas paslaptingas krovinys – statinės su ypač pavojingais naujų ligų sukėlėjais. Po kelių dešimtmečių Bulgarijos sostinėje Sofi joje slaptasis CŽV agentas Rėjus Terneris sučiumpa teroristą Kasperą, mėginusį susprogdinti Amerikos ambasadą. Vadovybė nusprendžia nusikaltėlį į JAV gabenti povandeniniu atominiu lai-vu. Apie tai sužino Kaspero sėbrai. Teroristai užgrobia didžiulį keleivinį jūrų lainerį, paima įkaitais jo įgulą bei keleivius ir, pakei-tę kursą, tikisi sėkmingai įvykdyti operaciją – išlaisvinti Kasperą. Tačiau netikėtai visus planus sugriauna... jūrų pabaisa.

Lietuvos ryto TVPirmadienis, balandžio 4 d.

19.05 val. TV žaidimas „Šeimų dvikova – „Akropolio“ tur-nyras“. Vedėjas V.Sinkevičius.

Laidoje dalyvauja dvi šeimos, kurios stengiasi atspėti, ką į paprastus ir linksmus klausimus atsakė šimtas gatvėje apklaus-tų žmonių. Komandos kovoja dėl pagrindinio prizo – 2 000 litų vertės „Akropolio“ dovanų čekio. Kiekvieną penktadienį laidoje susikaus dvi žinomų aktorių, politikų ar muzikantų šeimos.

Žaidimą veda žiūrovams jau gerai pažįstamas laidos „Kas tu toks?“ vedėjas Vytenis Sinkevičius.

BTVKetvirtadienis, balandžio 7 d.

21.00 val. GERAS FILMAS „Mirtinas smūgis“. JAV, 2008 m. Rež. Jeff King (N-14).

Vaidina: Steven Seagal, Holli Dignard, Karyn Michel Balzer, Kris Tomas King, Filip Granzhe.

Nepailstantis detek-tyvas Džekobas atvyks-ta į Memfi o miestą, kad surastų samdomus žu-dikus. Jis – vienas ži-nomiausių detektyvų, mėgstančių aiškintis žiaurias ir neištirtas žmogžudystes. Šį kartą jis rado vertą priešinin-ką – klastingą ir nesu-gaunamą žmogžudį-iškrypėlį, kuris vis dar laisvėje ir terorizuoja seną miesto rajoną.

TV3Ketvirtadienis, balandžio 7 d.

1.00 val. Kriminalinė drama „Kaltės kaina“ (1). JAV, 2007 m. (N-14).

Vaidina: Glenn Close, Rose Byrne, Tate Donovan, Anastasia Griffi th, Ted Danson, Zachary Booth, Michael Nouri ir kiti.

Baigusi teisės mokyklą, Elen Parsons pakviečiama pokalbio dėl darbo į garsią Niujorko fi rmą. Jai vadovauja Petė Hjuz, ne-gailestinga advokatė, kurią renkasi klientai, kovojantys su galin-gais korporacijų titanais. Pasklidus žiniai, kad ja domisi „Hjuz ir partneriai“, Elen netenka kito pelningo pasiūlymo, bet ji vis tiek nesutinka patenkinti Petės prašymo ateiti pokalbio savo se-sers vestuvių dieną. Petei tai padaro įspūdį, ji ateina į vestuves ir pasiūlo Elen darbą. Elen Parsons, jauna perspektyvi teisininkė, įsidarbina prestižinėje teisininkų kontoroje pas kontraversišką advokatę. Tam, kad laimėtų bylą ir įtiktų savo vadovei, Elen yra pasiryžusi daryti net neetiškus ir neteisėtus dalykus. Galiausiai toji byla tampa labai asmeniška – viena liudytojų yra jos sužadė-tinio sesuo ir dėl to ima griūti jos santykiai su mylimuoju. Išvar-ginta bylos, ji nusprendžia pasitraukti iš advokatų kontoros.

BTVŠeštadienis, balandžio 9 d.

16.00 val. Romantinė drama „Viktorija. Jaunoji karalienė“. JAV, Jungtinė Karalystė, 2009 m. Rež. Jean-Marc Vallee (N-7).

Vaidina: Emily Blunt, Rupert Friend, Paul Bettany, Miranda Richardson, Jim Broadbent, Th omas Kretschmann, Mark Strong.

Aukso amžiaus Didžioji Britanija... Karališkuosiuose rūmuose bręsta permainos – jaunajai princesei Viktorijai netrukus sukaks aštuoniolika ir ji bus karūnuota imperijos valdove. Tačiau kovo-je dėl sosto nėra draugų – tie, kurie žarsto patarimus ir šypsosi į akis, puoselėja savus kėslus. Būsimoji karalienė negali pasitikė-ti net savo motina. Vieninteliu Viktorijos draugu tampa prin-cas Albertas, atsisakęs dalyvauti dvariškių manipuliacijose. Tarp Viktorijos ir žavaus jaunuolio įsiplieskę jausmai virs romantiš-kiausiu meilės romanu Anglijos istorijoje. Ji valdė milijonus... Tačiau jos širdis priklausė tik vienam. Nuostabaus grožio epas buvo apdovanotas „Oskaru“ už geriausius kostiumus ir nomi-nuotas keturiolikai kitų prestižinių kino apdovanojimų, įskai-tant dar du „Oskarus“.

TV3Sekmadienis, balandžio 10 d.

11.50 val. Komedija „Žandaras ir ateiviai“. Prancūzija, 1979 m. Rež. Jean Girault (N-7).

Vaidina: Luis de Funes, Michel Galabru, Maurice Risch.Nerimstantis inspektorius Kriušo gelbėja San Tropezo gyven-

tojus nuo ateivių antplūdžio. Vienintelis būdas atskirti žmones nuo ateivių – tai troškulys naftos produktams ir tuščių skardinių garsas prie jų prisilietus. Miestelyje įsigali chaosas!

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 1–8 d., Nr. 13 (57)24 Lietuva per savaitę

2012 m. Europos futbolo čempionato atrankos varžybų I grupės rungtynėse antradienį Lietuvos rinktinė Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione 1:3 (0:1) nusileido pasaulio ir Europos čempionei Ispanijos komandai bei patyrė antrą nesėkmę.

Ispanijos futbolininkai laimėjo visas penkerias žaistas rungtynes.19-ą min. svečius į priekį išvedė Chavis Ernandesas. Jis pasiuntė kamuolį į lietuvių vartus nuo baudos aikštelės prieigų. Į

Deivido Šembero koją atsimušęs kamuolys praskriejo virš vartininko Žydrūno Karčemarsko ir įkrito į vartus. 57-ą min. re-zultatą išlygino Marius Stankevičius. „Valencia“ (Ispanija) klubui atstovaujantis gynėjas pasiuntė kamuolį į apatinį dešinįjį vartų kampą iš maždaug 25 m. 70-ą min. nesėkmingai gynyboje sužaidęs Tadas Kijanskas nukreipė kamuolį į savo vartus ir sugrąžino pranašumą pasaulio čempionams, o 83-ią min. Ispanijos rinktinės pergalę įtvirtino Chuanas Mata.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiko su darbo vizitu į Lietuvą atvykusiu Kroatijos prezidentu Ivu Jo-sipovičiumi.

Iki birželio Kroatija tikisi baigti derybas dėl narystės Eu-ropos Sąjungoje, teigė šios šalies prezidentas.

Pralaimėjo

Beveik 1 500 kilometrų trasą, vingiuojančią per tris Balti-jos valstybes, įmanoma įveikti su 43 litrais degalų. Tai įrodė ekožygio nugalėtojai. Jie įveikė maršrutą Vilnius–Talinas–Vil-nius su nepilnu degalų baku.

Ekožygis TerapijaVizitas

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos

Metų ir kelių mėnesių niūfaundlendo veislės Plutas yra ne tik šeimininkų Meilės ir Antano Juškų numylėtinis. Plutas – terapijai naudojamas šuo. Lietuvoje šunų terapija kol kas nėra įteisinta, nors užsienyje šunys yra pagalbininkai neįgaliųjų gy-dymo, reabilitacijos ir socializacijos procesuose.

Atsisakė

Interpeliaciją inicijavusiai Seimo opozicijai nepavyko iš Gedimino Kazlausko atimti aplinkos ministro portfelio.

Antradienį už Seimo redakcinės komisijos parengtą nu-tarimo projektą, kuriame pareikštas pritarimas ministro at-sakymams, balsavo 65 Seimo nariai, 42 buvo prieš, 11 parla-mentarų susilaikė.

Ministras G.Kazlauskas iš Seimo tribūnos atmetė jam adresuojamus kaltinimus, susijusius su būsto renovavimu, atliekų, miškų tvarkymu.

Nenuvertė

Balandžio viduryje Lietuvos banko valdybos pirmininko postą paliksiančiam 65 metų R.Šarkinui pagal įstatymą pri-klauso įspūdinga išeitinė kompensacija – neatskaičius mo-kesčių ji siekia apie 162 tūkst. litų.

Šiandien R.Šarkinas pareiškė, kad nors ir užleidžia valdy-bos pirmininko kėdę 37-erių teisininkui Vitui Vasiliauskui, tačiau iš Lietuvos banko išeiti neketina. „Man dar yra, ką čia veikti, – sakė R.Šarkinas. – Dirbsiu valdybos pirmininko pa-vaduotoju. Atsisakau ir išeitinės kompensacijos – čia aš už-dirbsiu kur kas daugiau.“

Savaitgalio orai

Raimundo Šuikos nuotrauka

Šeštadienį pragiedrulių bus daugiau, nežymių kritulių pasirodys tik vietomis. Vėjas pūs iš šiaurės vakarų. Oro temperatūra naktį nukris iki 1–6 laipsnių šalčio, dieną kils iki 8-13 laipsnių šilumos.

Sekmadienį kritulių jau nenumatoma, vėjas pasisuks iš pietvakarių. Orai išliks šalti. Naktį laukiama 0–5 laipsnių šilumos, dieną oras sušils iki 13–18 laipsnių šilumos. Ateinančios savaitės pradžioje debesuotumas padidės, iškris kritulių, išliks šalta. Orų pagerėjimo ir šilumos sulauksime tik nuo ateinančios savaitės vidurio.

Vertėtų susirasti žiemojusius skėčius – gali jų prireikti.Delčia. Saulė teka 6.50, leidžiasi 19.57

Dieną: +8 +13°

Naktį : -1 -6°

Šeštadienį SekmadienįDieną: +13 +18°

Naktį : 0 +5°