Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Girių galiūnams baisūs tik žmonės1–2 p.

Vakarinė Amerikos dalis pribloškia pragariškais

karščiais13 p.

Pirmasis legalus lietuvis Anglijoje5 p.

Išmokti valgyti vėžių – į Dusetas

Lietuviai išmano, kaip taisyklingai nurauti nelukštentai krevetei uodegytę

ar kokia šakute valgyti paruoštą sraigę, tačiau sunkiai įsivaizduoja, kaip

dorojamas virtas vėžys. O juk vėžius nuo seno baltai vartojo maistui.

Išmokti valgyti vėžius ir dalyvauti jų

valgymo varžybose gali kiekvienas,

apsilankęs Dusetų vienkiemyje.

11 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73) 1

Saulius TVIRBUTAS

Lietuva sulaukė itin nemalo-naus kitos ES narės, Austrijos, aki-brokšto: šioje šalyje sulaikytas ir labai greitai paleistas buvęs KGB karininkas Michailas Golovato-vas, kuris per sausio 13-osios įvy-kius vadovavo televizijos bokštą šturmavusiam būriui „Alfa“ . Grį-žęs į Maskvą įtariamasis sausio 13-osios žudynių byloje pareiškė, esą Viena suprato apie jam teikia-mų kalti nimų nepagrįstumą. Po-litologai neabejoja, kad Austrija pasidavė Rusijos spaudimui, ir tei-gia, jog Lietuvos diplomati jos lau-kia nelengvas išbandymas ginant valstybės orumą.

Tirs abiejų šalių ekspertai

Antradienį dvišaliame susitiki-me Lietuvos ir Austrijos teisingu-mo ministrams sutarus, vakar buvo sudaryta abiejų šalių ekspertų dar-bo grupė, kuriai pavesta ištirti visas faktines aplinkybes dėl M. Golova-tovo paleidimo incidento.

Į šią grupę įtraukta po du kiekvie-nos šalies ekspertus – po vieną iš Pro-kuratūros ir Teisingumo ministerijos.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Dėl žmonių godumo Lietuvoje kasmet nykstantys ąžuolai jau uži-ma mažiau nei 2 proc. visų medynų. Iti n aršūs konfl iktai tarp verslininkų ir bendruomenių pastaraisiais me-tais kilo Kaune, kur miškų parkuose galiūnams iškilo reali grėsmė. Ąžuo-lams apsaugoti gyventojai net pasiū-lė priimti ąžuolo įstatymą, bet šiuos medžius kol kas geriausiai apsaugo mažytės lervutės.

Keti no statyti namus

Ąžuolas gamtoje sukuria buvei-nes daugiau kaip 1000 gyvių. Šį medį nuo pagonybės laikų lietuviai laikė šventu.

Nuo 2007 metų už Kaune esančio Romainių ąžuolyno išsaugojimą ko-voja Romainių bendruomenė – 2002 m. 1,88 ha miškas natūra buvo grą-žintas A.V.

Kauno apygardos prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą teismuo-se ir pasiekė, kad Kauno apygardos teismas panaikintų Kauno apskrities sprendimą atkurti nuosavybę A.V. re-kreacinėje miesto vietoje.

Grąžinti miškus natūra miesto te-ritorijoje buvo leidžiama tik nuo 1999 iki 2001 metų pabaigos, o A.V. skly-pai buvo grąžinti 2002-aisiais.

Savininkas ketino čia statyti 19 gyvenamųjų namų, bet bendruome-nė pasipriešino ir džiūgauja, kad po kelerių bylinėjimosi metų pavyko pa-siekti pergalę.

„Įrodėme, kad Romainių ąžuo-lynas yra unikali vieta“, – pasakojo bendruomenės atstovė Gėlė Min-kuvienė.

Romainiuose veisiasi 109 vabalų rūšys, tarp kurių – į Raudonąją knygą įrašytieji aštuoniataškis auksavabalis, niūriaspalvis auksavabalis, ąžuolinis skaptukas, kiti gyviai. Jiems veistis bū-tini seni, trūnijantys ąžuolai, nes bū-tent jais minta vabzdžių lervutės.

Byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą

Romainių bendruomenės pirmi-ninkas Vidas Zigmantas teigia, kad A.V. pavyko parduoti kitiems savi-ninkams dar apie 1,5 hektaro miško, kuriame auga per 150–160 metų su-laukę ąžuolai.

„Tikimės, kad prokuratūrai pavyks ir šį kartą apginti viešąjį interesą, nes byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą“, – vylėsi V.Zigmantas.

Būtent Romainių bendruomenė inicijavo diskusijas, kad galbūt Sei-mui reikėtų priimti ąžuolo įstatymą, kuris dar griežčiau saugotų šiuos visai lietuvių tautai brangius medžius.

„Visai neseniai važiavau į pajūrį ir mačiau, kokią medieną į uostamiestį

vežė miškavežio vairuotojas, – pasa-kojo V.Zigmantas. – Mašinoje buvo sukrautos 8–10 centimetrų storio pu-šelės. Tai kas bus, jei mes negalime apsaugoti net tokių jaunų medžių?“

Ąžuolai gyvena 400–500 metų, ta-čiau pasitaiko ir senesnių. Miestuose jų amžius siekia 200 ir daugiau metų. Seniausias ir storiausias Lietuvoje – Stelmužės ąžuolas, kuriam apie 1500 metų.

Atsodino ti k 20 medelių

Europoje didžiausias miesto teri-torijoje esantis Kauno ąžuolynas irgi ne kartą traukė verslininkų dėmesį. Į jo valdas ypač kėsintasi per nekil-nojamojo turto burbulą 2006–2008 metais.

Kauno bendruomenei tik vargais negalais pavyko apginti ąžuolyną, nors visuomenė neteko jo dalies, kai Kauno miesto savivaldybės sprendi-mu buvo pakeista miško paskirtis.

Meilės ąžuolynui neslepiantys kauniečiai buvo sukrėsti ir 2010 metų škvalo padarinių, kai Kauno ąžuolyne vėjo gūsių neatlaikė de-šimtys šimtamečių ąžuolų.

Dirigentės Danguolės Beinary-tės vadovaujamas Kauno burgun-diškasis choras, 2011 m. laimėjęs televizijos projektą „Chorų karai“, už laimėtus 35 tūkst. litų pasižadėjo atsodinti bent dalį Kauno ąžuolyno, tačiau valdininkai leido pasodinti tik 20 medelių.

Aktualijos

Brangiai kainuojanti valdžia

Ąžuolas gamtoje sukuria buveines daugiau kaip 1000 gyvių. Šį medį nuo pagonybės laikų lietuviai laikė šventu. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Girių galiūnams baisūs ti k žmonės

Nukelta į 3 p.

Prie Austrijos ambasados Vilniuje mi-ti ngavo žmonės. Eltos nuotrauka

Į ąžuolynus besikėsinantys verslininkai išprovokavo diskusijas apie būti nybę šalyje priimti ąžuolo įstatymą.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Į 2012–2016 metų kadencijos Seimą nepateksiantys politi kai ne-liks nuskriausti . Seimo kanceliarija jiems ir politi nio pasiti kėjimo parei-gūnams išmokės apie 5,5 mln. Lt iš-eiti nių kompensacijų ir išmokų.

Daugiau nei pusė neperrenkami

Artėjantiems Seimo rinkimams Vyriausybė pasirengusi skirti 23 mln. litų – šiek tiek mažiau, nei pa-geidavo Vyriausioji rinkimų komi-sija. Pirmas rinkimų ratas kainuos

17 mln. Lt, o antras – 6 mln. Lt. „Planavome skirti dar 2 mln. Lt kan-didatų diskusijoms per radiją ir tele-viziją, bet šių lėšų, deja, negausime“, – apgailestavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vai-gauskas.

Europos Sąjungoje precedento neturinti s įvykis tapo išbandymu šalies diplomati jai.

Austrijos akibrokštas Lietuvai

Nukelta į 2 p.

Nukelta į 2 p.

Kitais metais vyksianti ems Seimo rinkimams, už valdžios durų likusių parlamentarų ir jų padėjėjų išeiti nėms kompensacijoms iš valstybės biudžeto teks atseikėti beveik 30 milijonų litų.

Lietuvos piliečiams politi kai kasmet vis brangsta. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)2

Jo teigimu, 2008 m. Seimo rinki-mai valstybės biudžetui kainavo 26,6 mln. Lt. Prieš dvejus metus sureng-tiems Prezidento ir Europos parla-mento rinkimams išleista šiek tiek mažiau – 26,4 mln. Lt.

„Dar mažiau mums kainavo savi-valdybių rinkimai, kurie vyko šiemet ir jiems išleidome mažiau nei 17 mln. Lt“, – kalbėjo Z.Vaigauskas.

Rinkimų praktika rodo, kad į Sei-mą naujai kadencijai nepatenka maž-daug 60 proc. buvusių parlamentarų.

„Kiekvienas Seimo narys iki pas-kutinio momento tikisi, kad bus per-rinktas į Seimą“, – GK sakė Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo kan-celiarijoje dirbantis nuo 1990 m.

Paskaičiavo išeiti nes

Išeitinės kompensacijos į parla-mentą neišrinktiems dabartinės ka-dencijos parlamentarams kainuos maždaug 5,8 mln. Lt, arba dvigubai daugiau nei po 2008 m. rinkimų, kai išeitinėms išmokoms buvo panaudoti tik 2 mln. Lt.

Pagal Seimo statutą, pasibaigus Seimo nario įgaliojimams, jam išmo-kama tiek vidutinių mėnesinių atly-ginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo ka-dencija Seime, bet ne mažesnė kaip dvi ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mė-

nesinių Seimo nario atlyginimų dy-džio išeitinė išmoka.

Šiuo metu parlamentaro mėne-sio atlyginimas siekia 6 910 Lt ne-atskaičius mokesčių. Taigi eiliniam parlamentarui, jei nebus perrinktas, priklausys 41,4 tūkst. Lt išeitinė kom-pensacija.

Daugiau uždirba kokias nors pa-reigas – komitetų vadovų, frakcijos se-niūnų – einantys Seimo nariai. Seimo pirmininkės alga neatskaičius mokes-čių sudaro 9 195 Lt, jos pavaduoto-jų – 7 800 Lt.

„Neišrinktiems parlamentarams suplanavome 4,3 mln. Lt išeitinių kompensacijų, dar 1,5 mln. Lt bus iš-mokėta jų politinio pasitikėjimo pa-

dėjėjams“, – pridūrė Seimo kancleris J.Milerius.

Perrinktiems Seimo nariams išei-tinės kompensacijos nepriklauso.

Bendros 2012 m. Seimo rinkimų išlaidos sudarys iš viso 28,8 mln. Lt.

Tikina, kad sunku rasti darbo

Seimo TS-LKD frakcijos seniū-no Jurgio Razmos nuomone, išeiti-nės kompensacijos buvusiems par-lamentarams itin reikalingos, kad šie neelgetautų.

„Į Seimą patekęs parlamentaras iš esmės praranda profesinius gebėjimus ir kvalifi kaciją, todėl vėliau jam nėra paprasta susirasti darbo. Dauguma

darbdavių vengia priimti tokius po-litikus“, – aiškino J.Razma.

Jo žodžiais, darbdavys, kuris pre-tenduoja į valstybinius arba savival-dybių užsakymus, nenori, kad įmo-nė būtų siejama su vienu ar kitu nuo politinės arenos nuėjusiu politiku, nes baiminasi politiko oponentų keršto.

Kai kurie buvę politikai yra net pa-kėlę ranką prieš save, nesugebėdami po politinės karjeros grįžti į normalų gyvenimą.

Taip 1997 m. lapkričio 11 d. Jo-niškyje nusižudė jauniausias Kovo 11-osios Akto signataras Gintaras Ramonas.

2003 m. savo namuose iš pistole-to nusišovė ir 1996–2000 m. Seimo narys Jonas Mocartas, nors prieš tai tris mėnesius dirbo UAB „Alsa“ kon-sultantu.

Artėjantys Seimo rinkimai kaitina aistras ir dėl partijų fi nansavimo. An-tradienį Prezidentė Dalia Grybaus-kaitė pareiškė, kad politinių partijų neturėtų fi nansuoti juridiniai asme-nys, o lėšos turėtų būti skiriamos iš biudžeto ir rinkėjų paramos.

GK primena, kad politinė korup-cija pražudė jau du ministrus. Su bu-vusiu ūkio ministru Dainiumi Kreiviu siejama įmonė „Specializuota kom-plektavimo valdyba“ (SKV) 2010 m. gavo apie 6 mln. Lt ES paramos, o bendrovė 2006–2007 m. TS-LKD partiją parėmė 53 tūkst. Lt.

Parlamentaras Rimantas Jonas Dagys šių metų balandį pralaimėjo bylą Vyriausiajai tarnybinės etikos ko-misijai, kuri nustatė, kad eidamas soci-alinės apsaugos ir darbo ministro pa-

reigas 2009 m. jis skyrė 252 tūkst. Lt ES paramos bendrovei „Elektros zona“. Ji R.J.Dagį per 2008 m. Sei-mo rinkimus parėmė 16 tūkst. Lt.

Kasmet skiriama 6 mln. Lt

Šiuo metu Lietuvoje partijos re-miamos ir juridinių, ir fi zinių asme-nų. Paramą jos gauna ir iš valstybės biudžeto. Šiemet VRK aštuonioms didžiausioms partijoms (iš 40 regis-truotų) paskirstė apie 6 mln. Lt.

VRK pirmininkas Z.Vaigauskas teigia, kad politinių partijų fi nansa-vimas biudžeto lėšomis neabejotinai būtų skaidresnis.

„Ši fi nansavimo tvarka sėkmin-gai taikoma Vokietijoje, o kitos šalys, tarp jų ir Lietuva, labai rimtai svars-to uždrausti juridiniams asmenims remti politinius judėjimus“, – teigė Z.Vaigauskas. Anot jo, tik atrodo, kad ofi cialūs pinigų pervedimai padeda iš-vengti neskaidrumų, bet „tokia prakti-ka minusų turi nepalyginti daugiau“.

„Kol nėra parengtas ąžuolyno gamtotvarkos projektas, leidome so-dinti tik ten, kur buvo galima“, – aiški-no Kauno miesto savivaldybės Aplin-kos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Būtent Kauno valdinin-kai už 2,2 mln. Lt ES lėšų planuoja parengti gamtotvarkos planą Kauno ąžuolynui sutvarkyti, kad jame galėtų veistis niūriaspalvis auksavabalis.

„Pats vabalas gyvena neilgai (iki 4 savaičių), bet jo lervutės nuo 2 iki 4 metų minta negyva mediena“, – aiš-kino R.Savickienė.

Nėra nustatyta, kokio dydžio vaba-lų populiacija yra ąžuolyne, bet 2002 m. jų aptiko gamtininkai.

Ąžuolo įstatymas? Kodėl ne varlių?

Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderis Rimantas Braziulis abejoja, ar Lietu-vai reikėtų ąžuolo įstatymo.

„Kodėl ne gandro arba varlių įsta-tymo? Juk jie taip pat saugotini“, – kalbėjo R.Braziulis.

Jo nuomone, ąžuolas niekuo nesiskiria nuo kitų medžių. „Kuo ąžuolas geresnis už pušį? Jeigu taip,

tuomet priimkime ir pušies įstaty-mą, nes Lietuvoje turime irgi įspū-dingų pušų ir pušynų, vertų dides-nės apsaugos“, – sakė žaliųjų lyderis R.Braziulis.

Jo teigimu, ąžuolams nekyla joks pavojus, kad juos reikėtų dar labiau saugoti, o griežtesnė tvarka neleistų nupjauti net šakos savo kieme. „Bet yra kita pusė – ąžuolai ir miško par-kai miestuose. Ten susidūrė dideli verslo interesai ir apsaugos, supran-tama, reikėtų geresnės“, – neabejoja R.Braziulis.

Žaliųjų judėjimo lyderio žodžiais, yra didelis skirtumas tarp ąžuolyno Kaune ir ąžuolyno kur nors Žagarės miškuose.

„Romainiuose ąžuolynas susijęs su šventąja pagonių vieta Romuva, o ten ąžuolyną norima paversti statybomis. Jei tai leistume, ten neliktų nė vieno ąžuolo, nes žmonių godumas ir be-protybė beribiai“, – sakė R.Braziulis.

Ąžuolynų plotai sumažėjo daugiau nei 10 kartų

Generalinės miškų urėdijos tar-nautojai teigia, kad, remiantis istori-niais šaltiniais, XVI a. ąžuolynų Lie-tuvoje buvo daug daugiau nei dabar.

Mišrūs su ąžuolais miškai tada užėmė 15–20 proc. visų miškų plo-to, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad ąžuolynų Lietuvoje suma-žėjo daugiau nei 10 kartų.

2005 m. sausio 1 d. duomenimis, ąžuolynai užėmė jau tik 1,9 proc. (37,3 tūkst. ha) visų miškų ir ši situa-cija beveik nekinta. Bendra ąžuolynų vertė siekia apie 24 mln. Lt.

Ąžuolynų plotus siekiama pa-didinti įgyvendinant Ąžuolynų at-kūrimo valstybiniuose miškuose

programą, kuri numatyta 16 metų laikotarpiui (nuo 2006 iki 2021 m.). Tikimasi, kad iki 2021 m. ąžuolynų plotai padidės bent iki 2,4 proc. (47,5 tūkst. ha) arba tik 0,5 proc.

Toks nedidelis ploto padidėjimas susijęs su ąžuolų augimo specifi ka. Medžiams reikia daug šviesos.

2011 m. numatyta atkurti 223,7 ha ąžuolynų kitų medžių kirtavietė-se ir įveisti 58 ha naujų medynų, ku-riuose ąžuolas būtų vyraujanti me-džių rūšis.

Aktualijos

2011 m. numatyta atkurti 223,7 ha ąžuolynų kitų medžių kirtavietėse ir įveisti 58 ha naujų medynų, kuriuose ąžuolas būtų vyraujanti medžių rūšis.

Verslininkas kadenciją baigusio Seimo nario į darbą ti krai nepriimtų, nes jis ti k trukdytų verslui.

Brangiai kainuojanti valdžia

Tarnautojai savaip interpretuoja įstatymusAurelija Stancikienė, Seimo narė:

Nelabai įsivaizduoju, koks turėtų būti ąžuolo įstatymas, bet galiu patvirti nti ti k tai, kad savivaldybių tarnautojai ir žemėtvarkos pareigūnai savaip inter-pretuoja įstatymus, todėl kenčia gam-ta. Pavyzdžiui, pavasarį Pagėgiuose buvo iškirsta per 40 šimtamečių liepų ir ąžuolų. Deja, į šią problemą nelabai kas kreipė dėmesį. Lygiai taip pat ir Kuršių nerijoje kelininkams buvo leista iškirsti 5 metrų atstumu visus medžius nuo kelio, nes esą ten ti e medžiai yra visai ne medžiai, o želdiniai, o jau už 5 metrų, girdi, prasideda ti kri medžiai.

Geriausias sargas – miško savininkasAlgis Gaižuti s, Lietuvos miško savininkų asociacijos prezidentas

Dabarti niai įstatymai ir teisės aktai ir taip yra per griežti miškų savininkams. Jei medis saugoti nas, joks miško šeimi-ninkas nedrįs jo nukirsti . Kas kitas, jei ne savininkas gali būti geriausias miš-ko šeimininkas, todėl nemanau, kad papildomi įstatymai galėtų pagerinti situaciją. Savininkai puikiai supranta, kad ąžuolas yra išskirti nis medis, netgi laikomas šventu. Jei savininkas gautų nors nedidelę kompensaciją, jis būtų suinteresuotas ąžuolus saugoti labiau, nei sugeba įvairiausios inspekcijos. Tad sąlygas reikėtų gerokai švelninti , o ne papildomai griežti nti .

Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderis Rimantas Braziulis abejoja, ar Lietuvai reikėtų ąžuolo įstatymo. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Atkelta iš 1 p.

Girių galiūnams baisūs ti k žmonės

Parlamentaras Rimantas Jonas Dagys šių metų balandį pralaimėjo bylą Vy-riausiajai tarnybinės eti kos komisijai.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Su buvusiu ūkio ministru Dainiumi Kreiviu siejama įmonė SKV 2010 m. gavo apie 6 mln. Lt ES paramos.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73) 3

Iš Austrijos pusės paaiškinimus Lie-tuvai teiks Johanesas Martetschla-egeris (vyriausiasis prokuroras) bei Barbara Goth-Flemich (Teisingu-mo ministerijos Tarptautinės bau-džiamosios teisės padalinio vadovė), o mūsų šaliai atstovaus – Tomas Kru-šna (Generalinės prokuratūros Bau-džiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas) bei Darius Žilys (Teisingumo minis-terijos Tarptautinės teisės departa-mento direktoriaus pavaduotojas).

Austrai nusižemino

Politologas Tomas Janeliūnas mano, kad Austrija, paleidusi sulai-kytą jos teritorijoje M.Golovatovą, atskleidė savo silpnumą. „Ši valstybė parodė, kad negerbia pagrindinių tei-sės principų ir pati savęs, pasiduoda-ma kitos valstybės spaudimui“, – įsi-tikinęs politologas.

Pasak T.Janeliūno, Lietuva teisin-gai reagavo įteikdama notą Austrijos ambasadoriui ir kreipdamasi į kitas ES institucijas. „Paleistas ne koks nors kišenvagis, o už nusikaltimus žmo-niškumui ieškomas asmuo, – aiškino jis. – Būtina reikalauti ES, kad sausio 13-osios įvykiai būtų prilyginti Balka-nų karo nusikaltimams. Taip pat būti-na ES priminti, kad visi nusikaltimai turi būti vertinami vienodai.“

Drasti škos priemonės negelbės

Politologas Algis Krupavičius mano, kad šis precedento neturin-

tis įvykis taps Lietuvos diplomatijos iššūkiu. „Susikerta kelių šalių intere-sai. Austrai bandys viską sumenkin-ti iki teisinių dalykų ir nesusipra-timų, nors akivaizdu, kad tai buvo politinis sprendimas, padiktuotas ekonominių interesų“, – įsitikinęs A.Krupavičius.

Jo nuomone, Seimo Užsie-nio reikalų komiteto pirmininko Emanuelio Zingerio mintys, kad gali tekti nutraukti diplomatinius santykius ar imtis kitų sankcijų, ne-virs realybe. „Greičiausiai tai ir liks tik griežtomis deklaracijomis, be to, tai nieko gero ir neduotų, – įsitiki-nęs A.Krupavičius. – Geriausias ke-lias – visą šį reikalą perkelti į platų tarptautinį lygį ES valdžios struk-tūrose.“

Sujudino politi kus

„Lietuva ir toliau visomis išgalė-mis sieks, kad sausio 13-osios žu-dikai nesijaustų saugūs, kad ir kur jie būtų“, – sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji išsiuntė laišką Europos Parlamento pirmininkui ir parlamentarams, kuriame klausia, ar po tokių įžūlių Austrijos teisėsaugos akibrokštų kitai ES narei ES vis dar vienija bendra teisingumo samprata, ar atskiroms ES narėms taikomos skirtingos teisės normos.

E.Zingeris iš pat pradžių paskel-bė, kad reikia nutraukti diplomati-nius santykius, reikalauti kitų šalių apriboti Austrijos valdymą ES or-ganuose. Bet vėliau buvo atsižvelg-ta į opozicijos pasiūlymus ir tonas sušvelnintas. Pasiūlyta NATO ir ES šalims tik įvertinti tokį Austri-

jos elgesį. Užsienio reikalų ministe-rija savo ruožtu įteikė notą Austri-jos ambasadoriui, taip pat atšaukė konsultacijoms Lietuvos atstovą Austrijoje.

Yra ir mūsų kaltės?

Buvęs euroderybininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius nemano, kad toks savanaudiškas ir silpnava-liškas Austrijos sprendimas rodo visos ES silpnumą. „Tiesa, ES padorumo skraistė plyšinėjo, kai teko fi nansiniai išbandymai per krizę, o dabartiniai įvykiai parodė, kad nesilaikoma su-tartų dalykų, – pripažino politikas. – Bet tai nereiškia, kad reikia trenkti durimis ir visiems išsiskirstyti. Prie-šingai, išryškėjančios ES negerovės turi mobilizuoti rimtam darbui ir pa-stangoms kuriant vieningesnę ir prin-cipingesnę Europą.“

P.Auštrevičius pastebi, kad sausio 13-osios byloje būta ir mūsų proku-ratūros darbo trūkumų. „Man ne-

suprantama, kaip siunčiant arešto orderį iškart nepasirūpinta verti-mu į vokiečių kalbą, to turėjo pra-šyti Austrijos pareigūnai, – stebėjosi jis. – Manau, kad tirdami tokią svar-bią mums bylą, prokurorai privalo nuolat savo stalčiuje turėti orderio ir kaltinimo vertimus į kelias Europos kalbas, o nelaukti, kol to atskirai pa-prašys kitų valstybių pareigūnai.“

P.Auštrevičiaus teigimu, būtina ne tik apgailestauti, bet ir visapusiš-kai įvertinti šį įvykį, kuo daugiau iš jo pasimokyti.

Prokurorai sako padarę viską

Pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį M.Golovatovas Vie-noje buvo sulaikytas ketvirtadienį. Apie jo sulaikymą, neatskleisdama įtariamojo pavardės, kitą dieną pra-nešė Generalinė prokuratūra, bet jau savaitgalį M.Golovatovas ilsė-josi Maskvoje.

Generalinis prokuroras Darius Valys mano, kad Lietuva laikėsi visų procedūrų, kurios numatytos tarp-tautinėse sutartyse dėl ekstradicijos. Austrai į Lietuvos pareigūnus kreipė-si du kartus: jie paprašė išversti Eu-ropos arešto orderį į vokiečių kalbą ir sukonkretinti įtarimo turinį. D.Valio teigimu, tai ir buvo padaryta.

Generalinis prokuroras teigė pa-sirašęs kreipimąsi į Austrijos tei-singumo ministrą klausdamas, ko-kių duomenų trūko sprendžiant M.Golovatovo laikino sulaikymo pratęsimo klausimą.

„Taip pat paklausiau, kodėl ne-sikreipta papildomų duomenų į

Generalinę prokuratūrą, kokiomis normomis vadovaujantis priimtas sprendimas paleisti M.Golovatovą ir kas tokį sprendimą priėmė“, – tei-gė D.Valys.

Užsienio reikalų ministras Au-dronius Ažubalis sakė, kad po no-tos įteikimo Austrijos ambasadoriui lauksiantis įtikinamo argumento, ko-dėl priimtas sprendimas įtariamąjį paleisti taip greitai. „Valstybė, kuri prašo kitos valstybės – ES narės – išduoti asmenį, sulaikytą pagal šitą Europos arešto orderį, turi iki 40 dienų laiko terminą pateikti infor-maciją valstybei, kuri yra sulaikiusi tą asmenį“, – aiškino A.Ažubalis.

Rusija viešai paskelbė Lietuvos prašymą

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ viešai paskelbė dokumen-tą, kuriuo Lietuvos prokurorai prašė sulaikyti sausio 13-osios bylos įta-riamąjį Michailą Golovatovą. Lie-tuvos prašymas atskleidžia, kad bu-vusiam būrio „Alfa“ vadui Lietuvoje grėstų griežčiausia Lietuvos teisės leidžiama bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.

Toks terminas nurodomas antra-me „RIA Novosti“ paviešinto do-kumento puslapyje, grafoje, kurioje asmenį išduoti prašanti šalis nurodo maksimalius įtariamojo laisvės apri-bojimo terminus.

Naujienų agentūra skelbia, kad dokumentą jai pateikė pats M.Golovatovas. Tai įrodo ir Sau-sio 13-osios bylos įtariamojo para-šas, suraitytas ant pirmo dokumento puslapio. Taigi M.Golovatovas, iš-vykdamas iš Austrijos, turėjo ofi -cialų dokumentą anglų ir vokie-čių kalbomis, kuriame Lietuva jam pateikia kaltinimus nusikaltimais žmogiškumui.

Lietuvos prokurorai dokumente M. Golovatovą kaltina 1991 m. sau-sio 11–29 dienomis sąmoningai Lie-tuvos teritorijoje taikius kitos valsty-bės – Tarybų Sąjungos – politiką ir siekus pakeisti Lietuvos konstitucinę sistemą. Būrio „Alfa“ vadui taip pat pateikiami kaltinimai sistemingu ci-vilių puolimu ir jų žudynėmis, rim-tais sveikatos sutrikdymais, kankini-mais, neteisėtais areštais ir t.t.

Prokurorai taip pat pateikia tiks-lius būriui „Alfa“ priskiriamų veiks-mų apibūdinimus: 14 žmogžudys-čių, 31 žmogaus rimtas sveikatos sutrikdymas, 33 neteisėti areštai (17 iš jų – ir neteisėto suėmimo atve-jai), 14 žmonių neteisėtas kankini-mas, neinformavimas apie 18 netei-sėtai sulaikytų žmonių buvimo vietą bei bandymas neteisėtai sulaikyti 15 žmonių ir suvaržyti jų laisvę. Smo-gikai taip pat kaltinami sistemingu Lietuvos žmonių persekiojimu.

Dokumente kaltinimo tekstas pa-teikiamas dviem kalbomis – vokie-čių ir anglų.

Aktualijos

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060.Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UABŽurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius, Aurelija Meškaitė, Rūta Klišytė.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraðtas

„Ši valstybė parodė, kad negerbia pagrindinių teisės principų ir pati savęs“, – įsiti kinęs politologas T.Janeliūnas.

Eugenija Bajorytė mirė trečiadienį po ligos, eidama 71-uosius metus.

E. Bajorytė gimė 1941 metais Mirabelėlio kaime, Kupiškio rajo-ne. 1970 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigė dainavimo specialybę, tapo Valsty-binės fi lharmonijos dainininke, vė-liau išgarsėjo vaidmenimis kine. Bū-dama studente debiutavo dviejuose

vaidmenyse režisierių Almanto Gri-kevičiaus ir Algirdo Dausos fi lme „Jausmai“ (1968 m.). Šios juostos fi lmavimo metu aktorė susipaži-no su savo būsimu vyru aktoriumi R.Adomaičiu. 1969 m. nusifi lmavo dar viename A.Grikevičiaus fi lme „Ave vita!“ Vėliau vaidino režisie-riaus Vytauto Žalakevičiaus fi lme „Visa teisybė apie Kolumbą“, Rai-mondo Vabalo fi lmuose „Smokas ir

Mažylis“, „Rungtynės nuo 9 iki 9“, „Skrydis per Atlantą“. E.Bajorytė ir R.Adomaitis išaugino tris sūnus. E. Bajorytė bus laidojama šeštadie-nį Vilniuje.

balsas.lt

Mirė aktoriaus R.Adomaičio žmona aktorė E.Bajorytė

Austrijos akibrokštas LietuvaiPrie Austrijos ambasados Vilniuje protestavo šimtai žmonių. Eltos nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)4 Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Austrijos teisėsaugai paleidus 1991 m. sausio 13 d. žudynėmis įtariamą KGB pulkininką Michailą Golovatovą, Lietuva sukėlė politi nį erzelį pačiu aukščiausiu Europos Sąjungos lygiu. Tačiau šalies politi kai nesutaria, ar Lietuva adekvačiai sureagavo į Aus-trijos veiksmus. Galbūt apskritai reikėjo nutraukti diplomati nius santykius su Austrija.

Ar reikėjo nutraukti santykius su Austrija?

Gaila, kad Lietuvos neparėmė LenkijaGintaras Songaila, Seimo narys

Į Austrijos veiksmus reaguota adekvačiai ir ta reakcija nėra pasi-baigusi. Lietuva kreipėsi į Eurojustą, ir nors jo išvados jokios teisinės ga-lios neturės, vis dėlto privers Austri-jos atsakingus asmenis sumokėti visą politinę kainą už savo veiksmus, kad ateityje pagalvotų, ar apsimoka kaž-kam pataikauti ignoruojant tarptau-tinę teisę. Galiausiai, tai išbandymas visai Europos Sąjungai, nes Austrija pažeidė ne eilinę, o Lisabonos sutar-tį, kuri susijusi su bendra Europos Sąjungos teise. Nemanau, kad Lie-tuvos atsakas buvo koks nors kerš-tas, kaip ir nemanau, kad reikėjo nu-traukti diplomatinius santykius su Austrija. Emanuelio Zingerio siū-lymas tai padaryti buvo populisti-nis, žinant, kad tam niekas nepritars. Bet šiandien Lietuva turi patikrinti, ar apskritai Europos Sąjunga nėra tik fi kcija. Žinoma, labai gaila, kad Lietuvos neparėmė Lenkija. Tai tik patvirtina, kad Lenkija mums iki šiol nebuvo nei strateginė partnerė, nei gera kaimynė.

Pademonstravome ti k ambicijasJulius Veselka, Seimo narys

Lietuvos reakcija į Austrijos aki-brokštą pirmiausia turėjo būti kvali-fi kuota ir sąžininga. O ką Lietuva pa-darė? Pademonstravo dideles politines ambicijas ir per mažai teisinio pagrin-dimo. Tokia nuolatinė Lietuvos poli-tika atsigręžė prieš ją pačią. Šalį remia tik artimiausios jos kaimynės – Latvi-ja ir Estija. Visos kitos valstybės, taip pat ir senosios Europos šalys, Lie-tuvos reakciją įvertino skeptiškai. O kaip kitaip reaguoti, kai mes neįver-tiname pirmiausia savo pačių veiksmų teisėtumo, tik politikuojame. Lietuva, matyt, neatliko visko teisiškai, o Aus-trija yra labai patyrusi diplomatė ir padarė tai, kas jai naudingiau. Juk tik kvailiai daro sau blogiauVadinasi, tu-rime atsisakyti ambicijų ir remtis tik politiniu pragmatizmu. Deja, Lietuva net po šio įvykio nenusiėmė rožinių akinių. Dar blogiau tai, kad mūsų val-džiai šiomis dienomis yra didelė lai-mė demonstruoti didvyriškumą, kuris labai kvailai atrodo. Drąsus gali būti kiekvienas kvailys, o protingam būti ne kiekvienam duota.

Rimanto Dovydėno piešinys

Stasys JOKŪBAITIS

Seimo valdančioji Tėvynės są-junga-Lietuvos krikščionys de-mokratai gali džiūgauti – jų gre-tas netrukus papildys klaipėdiškis konservatorius Naglis Puteikis. Naujasis Seimo narys prieš kurį laiką buvo pagarsėjęs nelabai gra-žiais skandalais, bet kaip sakoma, nugalėtojai neteisiami.

Per sekmadienį vykusį pakar-totinį balsavimą N.Puteikis, pre-liminariais duomenimis, surinko 58,97 proc. balsų. Įspūdingai at-rodo šie skaičiai, tiesa? Juo labiau kad jo varžovas antrame ture so-cialdemokratų kandidatas Aloyzas Každailevičius gavo gerokai ma-žiau – tik 38,46 proc. rinkėjų balsų. Išrinktasis Seimo narys prisieks ir visas Tautos atstovo teises įgis, kai Seimas susirinks į rudens sesiją.

Laisva vieta parlamente atsira-do liberalui Vytautui Grubliaus-kui Seimo nario mandatą iškeitus į Klaipėdos miesto mero postą. Li-beralų sąjūdžio frakcija Seime da-bar sumažėjo vienu nariu. Per lie-pos 3 d. vykusį pirmą rinkimų turą Danės rinkimų apygardoje Seimo nario, kaip žinome, išrinkti nepavy-ko, nes nė vienas iš kandidatų ne-surinko daugiau kaip pusės balsuoti

atėjusių (o atėjo labai nedaug, vos dešimtadalis esančių sąrašuose) rin-kėjų balsų

Seimo rinkimų įstatyme para-šyta labai aiškiai: jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandida-tai ir Seimo narys nebuvo išrink-tas, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas.

Per pakartotinį balsavimą iš-rinktu laikomas kandidatas, ga-vęs daugiau balsų, neatsižvelgiant

į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs dau-giau balsų.

Taigi viskas pagal įstatymą. Ta-čiau žinant, kad ir antrame rinki-mų rate balsuoti į Danės rinkimų apygardą atvyko dar mažiau negu dešimtadalis rinkėjų, ši pergalė at-rodo komiškai. Juk iš esmės parla-

mentarą išsirinko saujelė konser-vatorių gerbėjų, kurie, anot vieno lietuviškos politikos mohikano, vi-sada ateis – lis ar snigs, pūs vėjas ar trankysis žaibai.

Jokiu būdu negalima smerkti to-kių žmonių, priešingai – gerai, kad partija turi savo nuolatinį elektora-tą. Tegul ir kitos išsiugdo. Tačiau ar tai nepanašu į rinkimų farsą? O jei-gu į antrą turą netyčia būtų patekę ne tradicinių partijų kandidatai, bet

nedidelių partijėlių atstovai, kurių gerbėjų ratas visai mažytis ir tik jie būtų atėję balsuoti? Tada, ko gero, Seimo narys galėtų būti išrinktas ir vos kelių procentų apygardos rinkė-jų. Jiems ir atstovautų parlamente. O kas kitiems?

Žinoma, galima sakyti: patys kalti, reikėjo ateiti balsuoti. Gali-me vadinti tai demokratija, žmo-gaus teise apsispręsti ir pasielgti taip, kaip jis mano reikalinga. Ta-čiau nuo to ne lengviau. Tūkstančiai litų iš visų mokesčių mokėtojų ki-šenės išmesti kaip į balą, o apygar-dos rinkėjams parlamente atstovaus žmogus, turintis vos penktadalio žmonių pasitikėjimą.

Ar tai nėra tuščias pinigų švais-tymas? Seimo nario rinkimai Da-nės vienmandatėje rinkimų apy-gardoje Klaipėdoje kainavo apie pusę milijono litų. Jei už kandidatą balsuoja vos keli procentai iš ma-žiau kaip dešimtadalio atvykusiųjų į rinkimus, vadinasi, kažkas čia ne-gerai. Gal partijos nerado įspūdin-gesnių kandidatų ir nusivylę žmo-nės nutarė visai neiti balsuoti? Gal jie nematė prasmės likus vos me-tams rinkti naują savo atstovą par-lamente, nes netiki, kad jis kaden-cijai visai ritantis į pabaigą ką nors nuveiks.

Gal tokiais atvejais reikėtų va-dovutis protingumo kriterijais ir, likus tiek mažai laiko, vienmanda-tėje apygardoje visai nerengti Sei-mo nario rinkimų arba apsiriboti vienu turu. Norėjote – išsirinkote, neatėjote, vadinasi, nenorėjote ir žadate tuos likusius mėnesius ap-sieiti be savo atstovo parlamente. Vis vien jis kalnų nenuvers ir po kelių mėnesių jau rengsis naujiems rinkimams. O jei šį kartą juose ne-pavyks, jam dar teks išmokėti ir kompensaciją.

Žinoma, vien protingumo krite-rijaus čia nepakanka. Reikia tai įtvir-tinti įstatymu. Tačiau to tikriausiai nebus, nes iš karto bus bandoma dengtis demokratijos skydu, visiš-kai nepaisant, kad tokia rinkimų de-mokratija, kokia buvo Klaipėdoje, yra tik fi kcija arba savęs pačių ap-gaudinėjimas.

Jei už kandidatą balsuoja vos keli procentai iš mažiau kaip dešimtadalio atvykusiųjų į rinkimus, vadinasi, kažkas čia negerai.

Seimo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gali džiū-gauti – jų gretas netrukus papildys klaipėdiškis konservatorius Naglis Puteikis.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Rinkimų demokrati ja, arba savęs pačių apgaudinėjimas

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73) 5Didžiojoje Britanijoje juos pasi-

ti ko ne ti k muiti ninkai, bet ir žur-nalistai su mikrofonais ir fotoa-paratais. Dainius Radauskas ir jo lietuviai draugai, išlipę iš kelto Do-veryje, pasijuto lyg žvaigždės. Tačiau su Dainiumi kalbėjomės ne ti k apie gyvenimo pradžią Jungti nėje Kara-lystėje, bet ir apie jo jau beveik pa-siektą ti kslą būti laivo kapitonu.

Kaip atsitiko, kad šioje šalyje ta-pote pirmaisiais legaliais lietuviais?

Į Angliją dirbti atvykau prieš 10 metų. Keletą mėnesių prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, grįžome namo pailsėti. Taip susiklostė, kad pa-čioje balandžio pabaigoje vėl pasuko-me Anglijos link. Balandžio 30-osios vakare buvome prie kelto Prancūzi-joje, o apie antrą nakties, jau gegužės pirmąją, – Anglijoje. Žiūrime – stab-do mus žurnalistai su mikrofonais, klausinėja, fotografuoja. Tada ir su-pratome, kad esame pirmieji „ofi cia-lūs“ lietuviai. Vėliau bendradarbis at-bėgo su laikraščiu, kiek pamenu, tai buvo „World News“, – o ten mūsų nuotraukos, visas reportažas pareng-tas. Tiesa, šiek tiek nesąmonių prirašė, esą išlipę Anglijos žemę bučiavom...

Koks jausmas buvo jau turint teisę atvykti čia?

Baimės vis tiek buvo – įleis ar neį-leis, labiausiai bijojo tie, kurie anksčiau

buvo deportuoti. Tačiau jau Prancūzijoje mums iš-

davė tokius popierius dėl įsidarbinimo Anglijoje, tada supratome, kad viskas bus gerai. Darbo vietos mūsų jau lau-kė, „apšilimas“ čia jau buvo padarytas. Iš pradžių dirbome fabrike Bostone, paskui – žemės ūkyje.

O vėliau užsiėmėte savo verslu?Su tais pačiais draugais, su kuriais

kartu atvykome, pradėjome galvoti, kad reikia atidaryti lietuviško maisto parduotuvę. Londone tokių parduo-tuvių jau buvo, o Bostone – ne, tačiau ir šiame mieste gyvena daug lietu-vių. Pasikonsultavome su parduotu-vių tinklo „Lituanica“ įkūrėju, mes iš to paties krašto kilę – Kėdainių. Pa-žįstamas anglas, nekilnojamojo turto agentas, tuo metu turėjo tuščias patal-pas, tai ir sako – bandykit. Pabandėm ir pavyko, iki šiol Bostone su dviem partneriais turime dvi parduotuves „Baltic Food & Grocery Ltd“.

Kaip įsitraukei į žvejybą?Prieš dvejus metus vaikštinėda-

mas pakrante pamačiau didelę žuvį. Greit nubėgau, nusipirkau meške-rę, aišku, nieko nepagavau (juokiasi). Žvejoti mėgau visą gyvenimą, bet anksčiau nebuvau jūroje žvejojęs, na, tik ant Palangos tilto. Pradėjau rinkti informaciją apie žvejybą jūroje, me-tus su draugais važinėdavome į pa-jūrį žvejoti. Vienas draugas pasiūlė plaukti į žvejybą laivu. Iš pradžių at-sisakiau, bet vėliau vis tiek išplaukė-me. Taip ir „užsikabinome“.

Tai visas laisvalaikis – žvejybai?Pradėjau regzti planus, kaip čia įsi-

gijus mažą laivelį. Po pusmečio pa-vyko juos įgyvendinti– už kateriuką sumokėjau 13 tūkst. svarų sterlingų,

žvejodavau netoli Grimsbio. Paskui pradė-

jau galvoti, kad be

reikalo pirkau, sukišau pinigus, ir viskas. Vėliau kiek-vieną savaitgalį plaukdavau į žvejybi-nes keliones, kurios vienam žmogui kainuoja 50 svarų. Važiuodavome toli, net 250 mylių į pietus, kad tik pa-žvejotume. Taip susipažinau su vie-nu kapitonu, susidraugavome, jis vis man paskambindavo, kai laisva vieta būdavo, net vidury savaitės. Atsisaky-davau, juk man dirbti reikia, prekes vežti... Bet ramybės neturėdavau, tad naktį susikraudavau prekes, pakeliui į parduotuves nuveždavau ir – į žvejybą. Tikrai susirgau ta liga (juokiasi).

Kada nusprendei, jog tai gali būti ne tik pomėgis, bet ir darbas?

Visada galvojau – čia tai darbas! Ne darbas, o malonumas. Tačiau man at-rodė, kad pačiam tapti kapitonu – ne-realu: ir anglų kalbą reikia gerai mokė-ti, ir visokius formalumus susitvarkyti. Iki šiol esu nepatenkintas savo anglų kalba, bet nėra laiko mokytis. Tačiau kai tas kapitonas paskambino man ir pasiūlė tapti partneriu – vežioti žmo-nes į žvejybines keliones laivu „MV Deep Blue“ – sutikau.

Kaip manai, kodėl pasirinko bū-tent tave?

Kiek žinau, jis labai didelės at-rankos nedarė. Tiesiog žinojo, kad aš turiu laivelį ir man tokia veikla patinka. Apskritai lietuviai jam pa-tinka ir kaip klientai. Anglai, jei auk-sinės žuvelės nepagauna, būna labai nepatenkinti. O lietuviai kitokie – džiaugiasi pačia žvejyba, nereiškia jo-

kių pretenzijų. Tačiau šis kapitonas niekada neplaukia tik dėl pinigų. Jei oras netinka žvejybai – neplauks. Jis ieško žuvies, gerų vietų. Jam geriau-sias atlygis – patenkinti klientai.

Kodėl iš Bostono persikėlėte į Istborną?

Persikėlėme abu šių metų sausio mėnesį. Anksčiau žvejodavome netoli

Hulo, tačiau Šiaurės jūra ne visa-da palanki žvejybai, ilgai nenu-rimsta. O čia, netoli Lamanšo sąsiaurio, kai tik vėjas nurims-ta, ir jūra pasidaro rami.

Koks didžiausias tavo lai-mikis?Tokio dar nepagavau (juokiasi).

Esu ištraukęs 15 kilogramų menkę. Labiausiai mėgstu menkių ir saidų (ledjūrio menkių) žvejybą. Dar nesu bandęs, bet labai norėčiau pamėgin-

ti pagauti ungurių – jie net iki 50 kilogramų užauga!

Kokie tavo ateities planai?Pabaigti kapitonų kursus. Prakti-

nę dalį jau įveikiau, iš tiesų tai buvo ne pamokos, o atostogos: plaukėme laivu, ten ir miegojome, ir valgėme.

O teorinę kursų dalį tik pradėjau. Po poros mėnesių tikiuosi gauti kvali-fi kaciją, kad galėčiau kitus žmones plukdyti į jūrą. Taip pat planuojame įsigyti ir antrą laivą. Šiuo metu tikrai negalvoju apie grįžimą į Lietuvą, įsi-kūriau čia, tikiuosi, visam laikui...

Anglija.lt

Emigracija

Daugelis Lietuvos gyventojų įsiti -kinę, kad žmonės emigruoja iš šalies ne ti k dėl didesnių algų, bet ir dėl to, kad kitose valstybėse mažiau plėši-kauja monopolininkai.

BTV laidoje „Karštas vakaras“ sig-natarė Nijolė Oželytė teigė savo ke-lionių po užsienį metu pasisėmusi nemažai patrioti zmo.

Anot buvusios parlamentarės, dvi-guba pilietybė reikalinga dar ir todėl, kad į Lietuvą gyventi galėtų sugrįžti

emigrantų vaikai. Tačiau Amerikoje gimęs ir Lietuvoje jau 19 metų gyve-nanti s verslininkas Arūnas Pemkus ne-siti ki didelio grįžtančiųjų srauto.

„Jeigu valstybė, mokslo insti tuci-jos nedarys bandymų pritraukti lietu-vių palikuonis, tai grįš ti k maža dalis jų. Tik iš idėjos pamatyti tėvų žemę. Jeigu būtų galima pakviesti juos mo-kyti s, jų grįžimo į Lietuvą ti kimybė būtų didesnė“, – sakė A.Pemkus.

GK inf.

Didelio grįžtančiųjų srauto ti kėti s sunku

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pirmasis legalus lietuvis Anglijoje

Dainius Radauskas įsitvirti no Didžiojoje Britanijoje.

Istbornas – miestas Pietų Anglijoje, į pietus nuo Londono, prie Lamanšo sąsiaurio. GK archyvo nuotraukos

Viename didžiausių Europoje miestų Londone darbuojasi tūkstančiai mūsų tauti ečių.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)6 Kelyje

Vismantas VILČINSKAS

Pavargę, neišsimiegoję vairuo-tojai stengiasi kuo greičiau pasiekti galuti nį kelionės ti kslą ir jau tada svajoja lengviau atsikvėpti . Tačiau vairuotojų pati riamas nuovargis ir net sekundę trunkanti s snustelėji-mas prie vairo yra viena iš dažniau-sių skaudžių avarijų priežasčių.

Pavargai – samdyk kaimyną

Monotonija, ilgalaikis vairavimas ir nepatrauklus kraštovaizdis neigia-mai veikia vairuotojų dėmesingumą. Be abejonės, mieguistumą gali su-mažinti tik visavertis miegas.

„Dabar aš niekada nevažiuoju, kai esu pavargęs, neišsimiegojęs. Senais laikais pervargęs išgerdavau 100–200 gramų degtinės ir nuovargis ding-davo. Dabar taip nepadarysi“, – sakė Kėdainių rajono gyventojas Juozas.

Žemuosiuose Šančiuose, Kaune, gyvenęs vyras pasakojo ir apie tėvuko

bemieges keliones. „Mano tėvukas, 1941 metų sukilimo dalyvis, su „palu-tarka“ (pokarinė kareiviška, pusantros tonos krovinį galinti vežti mašina) 3 paras rinko Baltarusijoje išblaškytus paskutiniuosius tremtinius. Jis varto-jo tuos pačius „vaistus“. Tačiau dabar pavargusiems jaunuoliams patarčiau niekur nevažiuoti, o esant būtinybei –

samdyti kaimyną“, – senus laikus pri-siminė Juozas.

Pasak vairuotojo, ir kava, ir tabletės nuo nemigos kartais gali būti pragaiš-tingos. „Aklai pasitikėti maisto produk-tais, o ypač tarp jaunimo populiariais energetiniais gėrimais nereikėtų. Ge-riausia sustoti ir kelionę tęsti visiškai

pailsėjus“, – savo nuomonę dėstė per 30 metų vairavimo stažą turintis vyras.

Regensburgo universiteto (Vo-kietija) miego medicinos tyrimo centro duomenimis, kas ketvirtas automagistralėje žuvo dėl vairuo-tojo nuovargio. Šis veiksnys sukelia dvigubai daugiau tragiškų pasekmių nei vairavimas išgėrus alkoholio.

Energeti niai gėrimai – pavojus vairuotojams

Didžiosios Britanijos profesiona-lių vairuotojų institutas (IAM) nu-statė, kad besaikis kofeino turinčių gėrimų, įskaitant ir kavą, vartojimas gali kelti pavojų vairuotojams.

Ypač didelę įtaką energetiniai gėrimai turi tolimųjų reisų vairuo-tojams. Daugeliui iš jų kavos puo-delis ar energetinis gėrimas – įpras-ta priemonė, padedanti neužsnūsti prie vairo. Paaiškėjo, kad piktnau-džiavimas tokiais gėrimais gali su-kelti priešingą efektą.

Tyrimas parodė, kad energeti-nio gėrimo poveikis yra trumpalai-kis, nes, praėjus valandai po suvar-toto gėrimo su dideliu kofeino ir cukraus kiekiu, pavargęs vairuoto-jas gali sunkiai koncentruoti dėme-sį ir lėčiau stabdyti, t. y. po valandos nuovargis vėl atsinaujina.

Amerikos maisto ir gėrimų administracija (FDA) pažymi, kad

perdozavus energetinių gėrimų, pa-sireiškia tokie simptomai kaip dir-glumas, nervingumas, nereguliarus arba greitas širdies plakimas, rau-menų trūkčiojimas arba padrika kalba.

Vos išvengė tragiškos avarijos

Pasak Kėdainių rajono gyventojos Stasės Žuklevičienės, reikėtų keliones taip planuoti, kad poilsis ir vairavimas būtų suderinti.

„Kai važiuojame dviese ir žinau, jog vyras pavargęs, visada jį šnekinu, kad nesnaus-tų. Įjungta šiluma ir radijas veikia mo-notoniškai. Kar-tą naktį grįžo-me iš Palangos. Labai norėjosi miego, tad pa-siūliau susto-ti. Vyras išlipęs pavaikščiojo, ap-

siprausė šaltu vandeniu ir tęsė kelionę. Aš taip pat nemiegojau, kad išblaš-kyčiau jį“, – prisipažino Lančiūnavos kaime gyvenanti moteris.

To paties kaimo gyventojas Vi-das Ūsas pasakojo, kaip kelionė iš vyriausios dukros sodybos vos ne-sibaigė tragiškai.

„Ankstų rytą labai skubėjome iš Kiemėnų (Pasvalio r.) į Kėdainius. Reikėjo suspėti į darbą. Labai norėjau miego, tad paprašiau žmonos Biru-tės, kad šnekintų mane. Ant užpaka-linės sėdynės miegojo dukra Neringa. Žmonai buvo vėsu, tad įjungiau šil-dymą, ir netikėtai ji užmigo“, – pa-sakojo Vidas, vienos Kėdainių vaira-vimo mokyklos instruktorius.

Pamatęs, kad žmona užmigo, vy-ras, norėdamas išsiblaškyti, susto-jo įsipilti benzino, nors jo dar ne-reikėjo. „Kai vėl pradėjau važiuoti, netyčia snūstelėjau ir nuvažiavau į priešingą eismo juostą“, – avaringą situaciją prisiminė V. Ūsas.

„Tuo metu prabudau ir pama-čiau priešais atvažiuojančią mašiną. Garsiai riktelėjau. Vyras pabudo ir laiku spėjo grįžti į savo juostą“, – šokiruojančią istoriją užbaigė Bi-rutė Ūsienė.

Vidas sakė, kad dabar stengiasi iš svečių grįžti vėlai vakare, o rytais neišsimiegojęs daugiau nekeliauja.

Tačiau ne visiems taip laimingai baigiasi užsnūdimas prie vairo. Ge-

gužę užsnūdusios 57 metų moters vairuojamas

automobilis „To-yota Carina“

nulėkė nuo kelio ir kliu-dė pakelės medž iu s . Vežama į Kauno li-goninę mo-

teris mirė.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Vyriausybė nusprendė ieškoti teisinių priemonių, kad vairuoto-jai patys draustųsi nuo laukinių gy-vūnų keliuose keliamos grėsmės. „Šiuo metu teismuose yra per 50 ieškinių valstybei dėl laukinių gyvū-nų padarytos žalos, bendra ieškinių suma – apie 1 mln. litų“, – sakė Vy-riausybės kancleris D.Matulionis.

„Teisingumo ministerijos many-mu, reikia papildomų priemonių, kad ne valstybė turėtų kompensuoti tokius nuostolius, o draudimas. Mes siektume, kad tik atskirais atvejais valstybei liktų prievolė kompensuo-ti – tik kai keliuose nėra atitvarų. Valstybė negali už visus gyvūnus at-sakyti“, – sakė D.Matulionis.

Pasak Vyriausybės kanclerio, teis-

mas pripažįsta, kad dėl tokių avarijų nėra valstybės kaltės, jei yra įspėjamieji ženklai ir atitvarai. „Bet yra ir proto ri-bos, ne ant kiekvieno žvyrkelio ar regi-oninės reikšmės kelio galima sustatyti (atitvarus)“, – kalbėjo D.Matulionis.

Šiuo metu Vyriausybė, pasak kanclerio, yra numačiusi kompensa-cijoms skirti lėšų iš Rezervo fondo, jei teismai nuspręstų, kad valstybė privalo kompensuoti vairuotojams laukinių gyvūnų padarytą žalą.

„Jeigu valdžia priimtų sprendimą dėl naujo draudimo, mūsų kompanija būtų pasirengusi vairuotojams pasiūlyti tokį produktą, bet kiek jis būtų popu-liarus ir kokia būtų jo kaina, kol kas ne-galime prognozuoti“, – sakė AB „Lie-tuvos draudimas“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Pasak A. Gimbicko, šiuo metu da-

lis vairuotojų jau gau-na išmokas iš draudimo bendrovių už laukinių gyvūnų padaromą žalą jų automobiliams. „Tai grupė vairuotojų, kurie turi KASKO draudimą. Tačiau tokį draudimą turi tik apie 20 proc. visų vairuotojų ir iš šių ap-sidraudusiųjų žalą dėl laukinių gyvūnų patiria tik vienas iš šimto vairuotojų“, – sakė Draudimo skyriaus vadovas.

Tiesa, išmokos už gyvūnų pada-rytą žalą keliuose yra 25 proc. di-desnės, palyginti su vidutine KAS-KO išmoka.

Draudikų skaičiavimais, viduti-nė susidūrimų su laukiniais gyvūnais žala transporto priemonei siekia 3,5 tūkst. litų. Lietuvos kelių policijos tarnyba per dešimt praėjusių metų mėnesių užregistravo 823 automobi-lių susidūrimo su gyvūnais atvejus.

„Praėjusiais metais „Lietuvos drau-dimas“ savo klientams už gyvūnų pada-rytą žalą keliuose išmokėjo vidutiniškai po 2,5 tūkst. litų, o vidutinė KASKO išmoka buvo apie 1,9 tūkst. Lt“, –

sakė A.Gumbickas.Pasak kėdainiškės

Danguolės, per 25 vairavi-mo metus jai dar neteko nukentė-ti nuo žvėrių. „Apskritai draudimais nepasitikiu. Draudžiuosi tik privalo-muoju draudimu. Abejoju, kad bus daug norinčiųjų draustis nuo laukinių gyvūnų“, – sakė vairuotoja.

Danguolės manymu, reikėtų tin-kamai apsaugoti kelius nuo žvėrių. „Tai daryti reikia protingai. Gyvūnų migracijos keliai negali būti atkirs-ti. Tam turi būti įrengtos pralaidos, o keliai nuo miško aptverti tvoro-mis“, – įsitikinusi kėdainiškė.

Kiti kalbinti vairuotojai taip pat neskubėtų drausti savo automobilio nuo laukinių žvėrių. Daugumai tai visai neaktualus klausimas.

Pavojingiausi Lietuvos keliai dėl staiga iššokančių laukinių gyvūnų yra miškingesnio reljefo vietovėse – Kauno apskrityje, Rytų Lietuvoje, taip pat magistralėje Vilnius–Pane-vėžys ties Ukmerge.

Valstybė kratosi atsakomybės dėl laukinių gyvūnų daromos žalos

Lietuvos kelių policijos tarnyba per dešimt mėnesių užregistravo 823 automobilių susidūrimo su gyvūnais atvejus.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Užsnūsti prie vairo labai pavojinga

Vairuotojams kavos puodelis, energeti nis gėrimas – įprasta priemonė, padedanti neužsnūsti prie vairo. Tačiau piktnaudžiavimas jais gali sukelti priešingą poveikį.

Monotonija, ilgalaikis vairavimas ir nepatrauklus kraštovaizdis neigiamai veikia vairuotojų dėmesingumą. Be abejonės, mieguistumą gali sumažinti ti k visaverti s miegas. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73) 7Sportas

Brazilijoje vykstančiose 5-osiose pasaulio kariškių sporto žaidynėse Lietuvos atstovas Simonas Krėpšta (nuotraukoje) iškovojo aukso me-dalį orientavimosi sporto varžybų viduti nėje trasoje.

Mūsų šalies kariuomenės atsto-vas 4,3 km ilgio trasą su 18 kontro-lės punktų (KP) įveikė per 24 min. 13 sek. ir antrąją vietą užėmusį aust-rą Gernotą Keršbaumerį aplenkė 24 sek. Bronzos medalį pelnė šveicaras Andreasas Kiburcas (+42 sek.).

Vilius Aleliūnas ir Donatas Stul-gys trasą įveikė per 26 min. 12 sek. ir užėmė 12-ąją vietą.

Vyrų varžybose dalyvavo 159 sportininkai iš 28 šalių.

Moterų varžybose (2,9 km, 10 KP) iš Lietuvos atstovių geriausiai sekėsi Sandrai Paužaitei. Ji užėmė penktą vietą (26 min. 2 sek.).

Krepšinio turnyre dalyvauja 12 komandų, suskirstytų į dvi grupes. Į ket virtfi nalį pateks po keturias ge-riausias grupių ekipas. Krepšinio

turnyre pergalingai žengia Lietuvos rinktinė. Mūsiškiai B grupėje iško-vojo keturias pergales iš tiek pat ga-limų.

Mūsų šalies krepšininkai pirmo-siose rungtynėse 65:61 įveikė Bra-zilijos komandą, antrosiose – 82:69 nugalėjo Kataro rinktinę, trečiosio-se – 86:53 sutriuškino Uzbekista-no ekipą. Ketvirtosiose rungtynėse lietuviai 82:56 įveikė Kazachstano krepšininkus.

Vakar vakare lietuviai susi-

tiko su Italijos nacionaline ko-manda.

Paplūdimio tinklinio varžybų pirmajame etape Lietuvos sporti-ninkai patyrė po dvi nesėkmes.

Bokso varžybų svorio kategorijos iki 81 kg šešioliktfi nalyje Lietuvos at-stovas Mantvydas Miliauskas 5:8 pra-laimėjo keniečiui Džošuai Nderei.

Pasaulio kariškių žaidynėse da-lyvauja per 7000 sportininkų iš 113 pasaulio šalių.

GK,Eltos inf.

Pasaulio jaunių iki 19 metų čempionatas Latvijoje sutrau-kė daugybę NBA lygos komandų skautų. Hiustono „Rockets“ eki-poje tarptauti niu skautu dirban-ti s buvęs Lietuvos rinkti nės kapi-tonas Artūras Karnišovas taip pat akylai stebėjo Lietuvos jaunių rink-ti nės žaidimą, verti no kitų pasau-lio čempionato žaidėjų galimybes ateityje praverti sti priausios pa-saulio lygos duris.

Kokiu tikslu vykote į Rygą? Ar tai dalis jūsų darbo, ar tiesiog nu-sprendėte pasinaudoti galimybe iš-vysti Lietuvos rinktinę?

Atvykau pasižiūrėti pasaulio čempionato, nes toks mano darbas – stebėti žaidėjus. Tai tiesiog sutapi-mas, kad čempionatas vyksta Rygo-je, kuri yra arti Lietuvos. Žinoma, lietuviai demonstravo gerą žaidimą, tad smagu buvo juos stebėti.

Ar du Lietuvos rinktinės pra-laimėjimai čempionato pirmojoje pusėje jus nustebino?

Tai pasaulio čempionatas. Ma-nau, nesvarbu, kaip ji keliavo iki fi -nalo. Svarbiausia, kad jį laimėjo.

Šiais metais Lietuvos rinktinėje buvo net du itin ryškūs jauni žai-dėjai ( J.Valančiūnas ir D. Motie-jūnas – aut. past.). Ar Lietuvos jau-nojoje krepšininkų kartoje matote žaidėjų, kurie taip pat galėtų tapti jaunosiomis žvaigždėmis?

Kol kas dar to nepastebėjau. Ma-nau, visais laikais yra tokių, kurie vė-liau išsiskirs ir išsilaikys. Kol kas dar to nesimato. Pasižiūrėsime į rinktines U18 ir U16 ir viską pamatysime.

Ar pasaulio čempionate Latvi-joje buvo žaidėjų, kurie patraukė jūsų dėmesį? Palyginti su praėju-sių metų čempionatu Lietuvoje, ar jų padaugėjo?

Šiame turnyre dalyvavo koman-dos, kurios žaidė ir U18 čempiona-te. Pora žaidėjų po šio čempionato buvo paimti NBA naujokų biržoje jau praėjusiais metais. Ateitis pri-klauso ir nuo pačių žaidėjų, nuo to,

kaip vystysis jų žaidimas klubinėse komandose ir kaip jie atrodys vėliau. Manau, jie dar turi laiko. Ten rung-tyniavo 1992 m., 1993 m. gimimo žaidėjai, pora buvo 1994 m. gimusių ir net 1995 m.

Ar jums buvo netikėta JAV rink-tinės nesėkmė?

Truputį nustebino. Žinau, kad jie yra nusivylę, nes pastaruoju metu jie dominavo U16, U17, U19 pasaulio čempionatuose, ne tik vyrų, bet ir moterų. Jie laimėjo ir olimpinėse žaidynėse, ir pasaulio čempionate.

Po JAV ir Rusijos rungtynių tur-būt jums teko bendrauti su savo ko-legomis amerikiečiais. Ką jie kalbė-jo po šių rungtynių?

Šį pralaimėjimą, manau, žaidė-jai, kurie buvo toje JAV komandoje, prisimins ilgai. Žinoma, jų valdžia turės padaryti kažkokias išvadas.

Vis dėlto ši JAV krepšininkų karta yra itin talentinga, tačiau visi pagrindiniai krepšininkai atsisakė padėti savo šaliai. Gal galėtumėt papasakoti, kodėl taip nutiko?

Truputį skiriasi požiūris į nacio-nalinę rinktinę. Taip pat yra sun-kumų, susijusių su mokyklomis. Vasarą krepši-ninkai turi būti mokyklose ir susirinkti kre-ditus dar prieš mokslo metus. Kiekvienas tu-rėjo individualų pasiaiškinimą, kodėl negalėjo dalyvauti čem-pionate. Manau, europiečiai ir li-

kusi pasaulio dalis tikrai dalyvau-ja su dideliu noru ir bando pasau-lio čempionatui suburti geriausias rinktines.

Kaip manote, ar sėkmingas eu-ropiečių žaidimas NBA – pavyz-džiui, Dirko Novickio pasirodymas fi naluose – gali padidinti NBA ly-goje žaidėjų iš Europos skaičių?

Manau, pastaruoju metu NBA lygoje yra gana daug europiečių. Šiuo metu lygoje yra 85 užsienie-čiai. Ar jų skaičius augs – nežinau.

NBA naujokų biržoje yra nema-žai ir nesėkmingų europietiškų is-torijų, nevykusių aukštų šaukimų iš Europos. Ar tai neatbaido NBA komandų nuo antro Dirko Novic-kio paieškų?

Visi nori rasti franšizės žaidėją. Ir kuo žemesniu šaukimu renkiesi, tuo tas procentas jį rasti mažėja. Visi to proceso metu ieško atsakymų ir ban-do sukurti formulę, kaip rasti geriau-sią žaidėją. Kai ateina tavo šaukimas, turi pasirinkti geriausią tuo metu dar esantį krepšininką. Kiekvienas klu-bas pasveria riziką ir tuo metu ren-kasi žaidėją, kuris, jų nuomone, pa-darys sėkmingesnę karjerą.

Ar jūs vis dar sportuojate, ar esa-te kada gavęs pasiūlymų dirbti Eu-ropoje?

Vis dar sportuoju. Visada surandu tam laiko. Dėl savo darbo neverkiu. Jis man patinka ir dar galėsiu porą metų padirbėti Hiustone. Pasiūlymų dirbti Europoje nesu gavęs.

balsas.lt

Atlantoje ( JAV) vykstančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „World Tour 250“ serijos turnyro „Atlanta Tennis Championships“, kurio prizų fondą sudaro 531 tūkst. JAV dolerių, vienetų varžybų pirmajame rate lie-tuvis Ričardas Berankis 7:6 (7-5), 6:2 pralaimėjo 96-ajai pasaulio raketei 29-erių prancūzui Nikolia Mahiu.

21metų R.Berankis, kuris pasau-lio reitinge užima 115-ąją vietą, į te-niso aikštynus grįžo po beveik ke-turių mėnesių pertraukos. Lietuvis dėl sveikatos problemų nežaidė nuo kovo mėnesio pabaigos.

GK,Eltos inf.

Europos futbolo klubų Čem-pionų lygos atrankos varžy-bų antrojo etapo atsakomosiose rungtynėse Lietuvos čempionė Panevėžio „Ekrano“ komanda namuose 1:0 (1:0) įveikė „Vallet-ta“ (Malta) futbolininkus ir pa-teko į kitą etapą. Vienintelį su-sitikimo įvartį 5-ąją min. įmušė Ignas Dedura.

Pirmąjį susitikimą išvykoje Pa-nevėžio klubas laimėjo 3:2.

Trečiajame Čempionų lygos at-rankos varžybų etape „Ekranas“ su-sitiks su Borisovo BATE (Baltaru-sija) futbolininkais.

GK,Eltos inf.

Europiečių ir amerikiečių požiūris į rinkti nę skiriasi

Lietuvos orientacininkui – pasaulio kariškių žaidynių auksas

GK archyvo nuotrauka

R.Berankis Atlantoje pralaimėjo „Ekranas“ pateko į trečiąjį Čempionų lygos etapą

R.Berankis po keturių mėnesių privers-ti nės pertraukos grįžo į teniso aikšteles.

Martyno Vidzbelio nuotrauka „Ekrano” komanda susiti ks su baltarusiais. Eltos nuotrauka

A.Karnišovas per 16 savo profesio-nalaus krepšininko karjeros metų žaidė Vilniaus „Statybos“, „Cholet“, „FC Bar-celona“, Pirėjo „Olympiakos“ ir Boloni-jos „Forti tudo“ komandose.

Ispanijos ir Italijos lygų čempionas 1992 m. ir 1996 m. Lietuvos vyrų krep-šinio rinkti nei olimpinėse žaidynėse padėjo iškovoti du bronzos medalius, o 1995 m. – Europos čempionato si-dabrą.

A.Karnišovas prie Hiustono „Roc-kets“ komandos oficialiai prisijun-gė 2008 metų rugsėjį. Čia jis dirba iki šiol.

Šiuo metu Artūras dirba Hiustone, „Rockets” klube. basketnews.lt nuotrauka

Buvęs Lietuvos rinkti nės kapitonas A.Karnišovas yra tapęs dukart olimpiniu medalininku. Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)8 Sveikata

Aurelija MEŠKAITĖ

Vasara – ti nkamiausias laikas rink-ti ir džiovinti naudingąsias vaistažo-les. Tačiau, anot vaisti ninko, liaudies medicinos žinovo Virgilijaus Skirke-vičiaus, gydymosi vien ti k žolelėmis nepakanka. Šiuolaikiniai žmonės dėl cheminių vaistų vartojimo gyvena ilgiau, nes ūmiems procesams mal-šinti imasi skubių priemonių. Žolelės veikia daug lėčiau ir švelniau, todėl labiau ti nka chroniškiems negalavi-mams, įsisenėjusioms arba lengves-nėms ligoms gydyti .

Reikia pašalinti ligos priežastį

„Kai manęs klausia, kokiomis žo-lėmis reikia gydyti vėžį, sakau, kad geriausiai jį žudo mūsų medicina – nei rupūžės, nei gyvatės, nei kurpelės nepadės, labiausiai padeda skalpelis, chemija ir spinduliavimas“, – neslepia vaistininkas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad dabartiniai vaistai dažniausiai yra tik „gesintuvai": jie „užgesina“ ligos simptomus, bet tikrosios negalavimų priežasties neišgydo. Juk šiuolaikinis žmogus neturi laiko ilgam gydymui. „Bet kokia liga yra ženklas keistis – keisti savo gyvenimą, elgesį, mitybą, santykius su žmonėmis. Tik dažniau-siai žmogus to nenori daryti“, – samp-rotauja V.Skirkevičius.

Kaip teigia liaudies medicinos žinovas, ligą mes užauginame kaip medį. Pajutę nemalonius simptomus,

bandome iš karto jų atsikratyti, neįsi-gilinę į tai, ką jie galėtų reikšti. „Pakilo spaudimas, nes galbūt sutriko mity-ba, kraujotaka, limfos sistema. Tokiu atveju skubame jį mažinti, nors iš tik-rųjų tai tik apsauginė organizmo re-akcija. Taigi pašalinę simptomą mes jaučiamės geriau, bet toliau taip gy-dytis yra kvaila. Kodėl? Atsakymas paprastas – nuo vaistų visam gyve-nimui tapsite priklausomi“, – kons-tatuoja jis.

Vaistažolės gydo lėtai

Vaistininko teigimu, dabar klesti „romantizmo“ laikotarpis, kai už-puolus kokiems nors negalavimams atsigręžiame į vaistažoles, tikime, kad jos labai sveika, bet iš tiesų ne-žinome, kaip jas vartoti. Vaistažolių arbatas reikėtų gerti ne kelias die-nas, kaip įprasta cheminiams vais-tams, ir ne nuolat, kaip vartojame paprastą arbatą, o ciklais. Būtent per tiek laiko pasikeičia kraujas: 21 die-ną geri, 21 dieną pauzė, 21 dieną vėl geri. Tada, anot vaistininko, jos gali turėti teigiamą poveikį. Pagal Rytų mediciną, pirmiausia per maždaug 10 dienų reikėtų išsivalyti kirmė-les, paskui 21 dieną gerti organiz-mą valančias vaistažoles ir tik tada vartoti vaistažoles, kurios gydys ligą, pavyzdžiui, širdies. Kad organizmas išsivalytų, pravartu pabadauti arba sukelti viduriavimą, paskatinti šla-pimo išsiskyrimą.

Svarbu ne tik, kokias vaistažoles ir kaip vartoti, bet ir kada. Pavyzdžiui, inkstų veiklai gerinti skirtos arbatos turėtų būti geriamos nuo 17 iki 19 valandos, kai aktyviausi inkstai, ke-penims skirtos arbatos – vakaro va-landomis, kai aktyviausios būtent jos. Nederėtų pamiršti ir vaistažolių ko-kybės – kur jos rinktos, kokiu metu, nes mieste surinktuose augaluose pilna sunkiųjų metalų, todėl gali ne

tik nepadėti, bet dar ir pakenkti. Be to, vaistažolių vartojimas labai pri-klauso ir nuo konkretaus žmogaus savybių.

Saugiausia gerti mišinius

Jei nesate tikri, ar kokia nors vais-tažolė tinka, geriausia ją vartoti miši-nyje, kad sumažintumėte galimą ša-lutinį poveikį. Čia taip pat egzistuoja

tam tikros taisyklės: Rytų medicina teigia, kad šalia tų augalų, kuriuos no-rima naudoti gydymui, prie pagrindi-nių dviejų turi būti dedamas trečias, kuris slopina. Pavyzdžiui, naudojant prakaitą skatinančius liepžiedžius ir aviečių lapus, į mišinį reikėtų įmaišy-ti ir priešingą poveikį turinčios mėtos arba medaus. Nežinant, kaip tiksliai kuri vaistažolė veikia, žolininkas pa-taria naudoti ramunėles – jos tinka visiems mišiniams.

Anot V.Skirkevičiaus, žmonės dažnai nežino, kokie augalai iš tie-sų suteikia daug naudos. Pavyzdžiui, kaip itin vertingą jis išskiria gaurome-tį, kuris turi stiprių antivėžinių savy-bių, o skonis panašus į žaliąją arbatą: „Visą laiką sakau, kad pilni miškai ža-liosios arbatos, bet mes jos nevarto-jame, perkame kinišką.“ Jo teigimu, gaurometis prikaupia medžiagų, ku-rios padeda prisitaikyti prie kintan-čios aplinkos, o sumaišytas su medu-mi yra gera priemonė cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti.

Neįvertiname mes ir mėlynių arba šaltalankių – nors jų uogos maistin-gos, tačiau šių augalų lapai ir stiebai gali duoti netgi daugiau naudos. Šias vaistažoles galima drąsiai maišyti su kitomis, nebijant šalutinio povei-kio. Vaistininkas skatina pasidairyti savo aplinkoje, o ne domėtis egzo-tika, ypač idėjomis, kurios ateina iš Rusijos: „Žmogus, išsekintas onko-loginės ligos, turėtų pavartoti papras-čiausių medetkų, gysločių, kurie gali padėti atkurti jėgas, o ne pulti prie visokiausių „ūsų“, kurie atvežami va-zonuose ir yra augalai-žudikai.“ Svar-biausia – į mišinius dėti pažįstamus augalus, kuriuos naudojo motina ar močiutė, ir pasidomėti, kurie augalai yra nuodingi.

Eva TOMBAKAITĖ

„Vasarą daugiau prakaituojame, oda tampa jautresnė, nuo saulės poveikio išsausėja, kartais nudega, gali prasidėti paviršinės infekcijos, alerginės reakcijos“, – teigia Vilniaus universiteti nės ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos cent-ro direktorė doc.dr. Mati lda Bylai-tė. Anot jos, šiltuoju metų laiku dėl odos daugiau problemų turi ti e žmonės, kuriems apskritai būdingos odos ligos, tačiau daugiau dėmesio skirti odai turėtume kiekvienas.

Kai karšta, žmonės daugiau prau-siasi po dušu, maudosi ežeruose ir jūroje, todėl nuplauna natūralų ap-sauginį odos barjerą. Jei kiekvieną kartą prausiamės su muilu arba jei naudojamos nepritaikytos higienos priemonės, oda gali išsausėti , todėl jai reikia specialios priežiūros. „Kuo oda sausesnė, tuo didesnė ti kimy-bė, kad prasidės uždegimas, ir tada ją gali lengviau paveikti įvairūs mikro-organizmai – virusai, grybeliai, bakte-rijos“, – aiškina M.Bylaitė. Nusiprau-sus iškart per kelias minutes reikėtų

pasitepti drėkinamuoju losjonu arba kremu. Gydytoja primena, kad ir va-sarą odos priežiūros priemones reikia rinkti s pagal odos ti pą.

Medikė pataria ati džiau prižiūrė-ti ne ti k jautresnę veido, sausėti lin-kusią plaštakų, alkūnių, bet ir pėdų odą: „Vasarą žmonės labai mėgsta vaikščioti basi, dėvi atvirą avalynę. Taip ant odos gali patekti daugiau dulkių ir mikroorganizmų – į tai rei-kia atkreipti dėmesį.“ Specialistė per-spėja apie saulės pavojų ir rekomen-duoja geriau naudoti savaiminio įde-gio kremą – nebent esate alergiški jo sudėti nėms dalims. Prieš tokias pro-cedūras odą reikia gerai nušveisti , o kremus ar purškalus ant odos paskirs-tyti tolygiai.

Dekoratyvinė kosmeti ka, pasak docentės, vasarą turėtų būti kukles-nė: „Kuo karščiau ir kuo didesnis kos-meti kos sluoksnis, tuo didesnė ti ki-mybė, kad gali užsikimšti odos poros, padaugėti uždarų inkšti rų, pūlingų mazgelių.“ Anot jos, vietoj tepamos, veido pudra galėtų būti lengvesnė, biri, nepadauginti reikėtų ir kitų prie-monių.

Liga – ženklas, kad reikia keisti s

Gaurometi s – nepelnytai pamirštas vieti nis augalas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Tomas GURECKAS

Sveikas darbingo amžiaus žmogus per naktį turėtų miegoti 6–8 valan-das, atsibusti be žadintuvo ir jausti s pailsėjęs, žvalus. Tačiau tam ti kros aplinkybės kartais tai pakoreguoja. Štai šiltuoju metų laiku neretai mie-game atsidarę langus, todėl atsiran-da ir triukšmas, kuris taip pat trik-do normalų miegą. Tokie trukdžiai daugiausia įtakos gali turėti vyresnio amžiaus, ligoti ems žmonėms, nes tuomet pablogėja jų būklė, o pras-čiau jaučianti s suprastėja ir miegas.

Tačiau Vilniaus Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydyto-ja Raminta Masaitienė aplinkos įtakos miegui nelinkusi sureikšminti. Anot R.Masaitienės, miegas labai priklau-so nuo žmogaus: „Yra žmonių, kurių gyvenime gali nutikti bet kas, o jie vis tiek visada miega gerai. Įrodyta, kad tai yra genetiškai nulemta – vieni gerai adaptuojasi tam tikrą laikotarpį neišsi-miegoję, gali dirbti pamaininį, nakti-nį darbą, kiti – vidutiniškai, treti visai negali.“ Kalbėdama apie miego sutri-kimus, medikė išskiria tam tikro tipo jautresnius žmones: „Jie rūpestingi, at-sakingi, perfekcionistai, labai tvarkingi, jų budrumo sistemos veikia aktyviau. Budrumas – priešinga miegui fazė. To-kių žmonių miegas jautresnis nei kitų. Jie į bet kuriuos svarbius gyvenimo įvykius gali reaguoti nemiga.“

Tokiems žmonėms nemigą gali su-kelti stresas, pasikeitusi aplinka, tem-peratūra ar tiesiog natūralūs su amžiu-mi susiję miego struktūros pakitimai. Vasaros metu nemiga gali pasireikšti ir dėl veiklos pokyčių, pavyzdžiui, bai-giantis atostogoms. „Atostogų pradžia turi mažiau įtakos, paprastai tuomet atsipalaiduojame, bet baigiantis atos-

togoms, kartais net likus savaitei iki darbo pradžios, jau gali prasidėti ne-miga“, – teigia R.Masaitienė.

Paklausta, kaip reikėtų pagerinti savo miegą, gydytoja atsako: „O gal jo nereikia gerinti, gal jis ir taip geras?“ Ji skatina daugiau klausytis savo orga-nizmo: jei neturite sveikatos prob lemų ir retkarčiais dienos metu užsinorite pasnausti, taip ir padarykite. Tačiau jei taip nutinka nuolat, tai gali būti li-gos ar miego sutrikimo požymis. Net ir vasarą, kai labai karšta ir išvargina saulė, tvankuma, nebūtina miegoti – galima tiesiog ramiai pagulėti. Anot R.Masaitienės, miego higienos taisy-klės galioja bet kuriuo atveju. Gydy-toja pataria susiruošti miegoti iki vi-durnakčio, išsiugdyti reguliarų ėjimo miegoti ir kėlimosi ritmą, galbūt net susikurti tam tikrą ritualą, kuris padė-tų atsipalaiduoti prieš miegą, pavyz-džiui, ką nors paskaityti. 3–4 valandas iki miego reikėtų neužsiimti aktyvia fi zine veikla (nors dienos metu tai la-bai skatintina), nevartoti alkoholio, kofeino ir kitų stimuliuojančių me-džiagų, nepersivalgyti ir neprigerti daug skysčių, tačiau lengvai užkąsti būtų naudinga.

Oda neatostogaujaNe visada miegas saldus

Vasarą miego trukmė gali patrumpėti dėl sutrumpėjusio tamsaus ir pailgėjusio šviesaus paros meto.

Suaugusiam žmogui

opti malu miegoti apie 7–8 valandas.

GK acrhyvo nuotrauka

Patariama ati džiau prižiūrėti ne ti k jautresnę veido, sausėti linkusią plašta-kų, alkūnių, bet ir pėdų odą. GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73) 9Sodo lapas

(Užs. 268)

Dr. Marcelė RYLIŠKIENĖ

Prieš šliužų ėdrumą ir žalingu-mą augalams nublanksta net kolo-rado vabalai. Moliuskai maiti nasi grauždami pupeles, salotas, špina-tus, bulvių gumbus, morkas, buro-kėlius, sunaikina braškyno derlių, o kai įsimeta į kopūstų ar salotų lysvę, iš sulti ngų lapų lieka ti k gyslos.

Šliužai mėgsta drėgmę

Šliužai dažniausiai įsiveisia drėg-nuose soduose ir daržuose su gausia ir tankia augmenija. Dieną tūno po lapais ar žemės grumstais, o naktį iš-lenda maitintis. Šliauždami jie palieka gleives, besidriekiančiais sidabriniais ruoželiais. Tokių ruoželių randama ir ant takų, ir ant augalų, netgi ant pastatų.

Lietuvoje labiausiai paplitę ru-dieji, vikrieji, dirviniai ir tinkluotieji

šliužai. Žalingiausi yra tinkluotieji ir dirviniai.

Tai dvilyčiai gyvūnai (hermofro-ditai). Kiaušinius deda paviršiniame dirvos sluoksnyje po augalų liekano-mis, tarp augalų stiebelių ar po žolė-mis. Peržiemoja ir suaugėliai, ir kiau-šinėliai. Pavasarį išlenda iš žiemojimo vietų. Ypač gyvybingi bei ėdrūs būna lietingu oru. Pradžioje minta sultin-gais tulpių, vėlyvių, hiacintų ir kitų svogūninių augalų lapais bei žiedais. Vėliau keliauja į ridikėlių, salotų, ko-pūstų lysves.

Šliužų atsikratyti nelengva. Šiek tiek gelbsti profi laktinės priemonės: piktžolių naikinimas, dirvos pureni-mas, augalų retinimas, lapų kompos-tavimas.

Kuo skiriasi nuo sraigių

Šliužai – pilvakojų klasės mo-liuskai, neturintys išorinės kriauklės. Lietuvoje žinoma 13 jų rūšių. Šliužų kūnas – minkštas, kirmėliškas ar ci-lindriškas, 40-60 mm ilgio, susideda iš galvos, liemens ir kojos, kuria šliaužia. Galvoje šliužas turi 2 poras čiuopiklių. Ilgesniųjų galuose yra akys. Šliužo lie-žuvis – su raumeningais aštriais dan-teliais, vadinamas radula.

Sraigės priklauso tai pačiai pil-vakojų moliuskų klasei. Lietuvoje jų apie 130 rūšių. Jų kūno sandara be-

veik tokia pati, tik čiuopiklių skaičius gali skirtis (2 arba 4), be to, dauguma sraigių turi asimetriškai susisukusią kriauklę. Sraigės šliaužioja pado for-mo koja.

Iš Prancūzijos į Lietuvą atvežtos vynuoginės sraigės tinka maistui, o jų kriauklės – papuošalų gamybai (iš jų gaunamas perlamutras).

Tačiau yra daugybė sraigių, kurios maitinasi augalais ir jiems kenkia. Jos nedidelės, įvairių spalvų kriauk-lelėmis ir paprastai juodu padu (vy-nuoginių sraigių padas – baltas). Daugumą jų žmonės vadina savaip: miškinėmis, sodinėmis. Gausiai iš-

plitusios kūdrinukės. Jos ne tik ken-kia augalams, bet ir yra parazitinių kirmėlių tarpiniai šeimininkai. To-kie tarpiniai šeimininkai gali būti ir šliužai.

Soduose masiškai išplitusios srai-gės yra labai ėdrios. Nuo jų nuken-čia ir daržovės, ir gėlynai. Jų apstu dilgėlių sąžalynuose prie sodų besi-šliejančiuose miškeliuose, ugniažo-lių augavietėse. Ieškodamos maisto, jos traukia į sodus ir daržus. Šliaužia krūmų kamienais ir šakomis, užlipa į smidrų krūmus, įsikuria česnakų lys-vėse. Ir žiūrėk, ant vieno augalo jau maitinasi 5 ir daugiau sraigių. Jau-ni sraigiukai noriai graužia svogū-nų laiškus, darželiuose jiems patinka piliarožių, vėlyvių lapai, o iš jurginų kartais palieka tik apgraužtus stiebus. Kol kas neaptikau soduose augalų, kurių šios žaladarės vengtų.

Atbaidome, surenkame

Tarplysviuose ir ant takų galima patiesti senų šlapių skudurų, rabarba-rų ar varnalėšų, kopūstlapių, ar palik-ti išravėtų piktžolių krūvelių. Į tokias slėptuves moliuskai sulenda anksti rytais. Belieka surinkti ir sunaikinti.

Vakarop ant dirvožemio ir takų rekomenduojama pabarstyti gesintų kalkių, smulkinto superfosfato, gele-žies sulfato, amonio salietros arba ru-pios druskos ir pelenų mišinio. Veng-dami kūnelį dirginančių medžiagų, moliuskai pasitraukia ieškoti geresnio prieglobsčio.

Kopūstus nuo ėdrūnių galima ap-saugoti purškiant 10 proc. kalio drus-kos tirpalu.

Norint sutrukdyti moliuskams pa-tekti į braškių lysves, klojamos pušų ir eglių spyglių užtvaros, paberiama pjuvenų ir smėlio.

Kai nepadeda natūralios priemonėsVieni sodininkai šiuos kenkėjus renka ir išneša į paupius, paežeres, miškus, kiti kibire užpila verdančiu vandeniu, treti meta į vandenį su žibalu, o ketvirti mažus sraigiukus vištoms lesina.Gamtoje daugumą sraigių sulesa paukščiai, naikina kurmiai, ežiai. Tačiau atrodo, kad jie jau nesugeba sumažinti sraigių ir šliužų popu-liacijos gausumo.Lieka cheminis kovos būdas. Gerai žaladares sraiges naikina moliusko-cidas „Groza ulitok i sliznei“. Tai naudoti paruoštos granulės (veiklioji medžiaga – metaldehidas), kurias galima barstyti dirvos paviršiuje aplink augalus, tarplysvėse ir kenkėjų susikaupimo vietose. Esant sausam orui veikliosios granulių medžiagos efektyvios 2–3 savaitės. Reikia laikyti s instrukcijos reikalavimų dirbant, o nuo preparato pa-naudojimo iki derliaus ėmimo turi praeiti 20 dienų. Tad žalumyninių daržovių lysvėse jo naudoti negalima. Ten sraiges ir šliužus reikia su-rinkti ir priimti niausiu būdu sunaikinti .

Sunerimę sodininkai prašo pagalbos: šiųmeti s moliuskų antplūdis jau primena epidemiją.

Ant žydinčių sėklojų, barščių ir kitokių žiedų kartais pastebime nektarą renkančius į širšes pana-šius vabzdžius. Tai geros sodų sani-tarės popiervapsvės, kurios sunai-kina daugybę kenkėjų vikšrų.

Pievinės popiervapsvės gyvena natūraliose sausose pievose. Čia lip-do nedidelius lizdus, juos paprastai tvirtina prie tvirto pernykščio žolės stiebo, kur didžiąją dienos dalį šildo tiesioginiai saulės spinduliai.

Atėjūnėms europinėms popier-vapsvėms sąlygos veistis palankes-nės, mat jos įsikuria žmogaus sta-tiniuose.

Popiervapsvės, kaip ir širšės bei kamanės, gyvena vienų metų ben-druomenėmis. Peržiemoja apvai-sintos patelės. Jos iš sukramtytos augalinės masės, panašios į pil-ką popierių, lipdo lizdus. Skirtin-gai nei širšės, popiervapsvės liz-das neturi išorinio apvalkalo, yra atviras. Korių akelėse besivystan-čios lervos maitinamos daugiausia drugių – lapsukių, ugniukų ir kt. – vikšrais. Popiervapsvės juos moka

netgi ištraukti iš susuktų lapų.Pirmoje vasaros pusėje iš lervų iš-sivysto nedidelės nevaisingos pate-lės darbininkės, o vėliau – patinai ir žiemosiančios patelės motinos. Se-noji motina, darbininkės ir patinai rudenį žūva.

Suaugusios popiervapsvės mai-tinasi daugiausia nektaru, kartais lipčiumi, saldžiomis augalų sulti-mis. Karštomis vasaros dienomis jų galima pamatyti nedidelių vandens telkinių paviršiuje, mat šie vabzdžiai sugeba gerti plūduriuodami. Pievi-nių popiervapsvių kartais galima iš-vysti pievose ant medinių kuoliukų ar tvorų stulpelių, kur jos graužia plaušus savo lizdui.

Šie vabzdžiai nėra labai agresy-vūs, tačiau lizdą gina, tad prie pat lizdo lįsti nepatartina.

Parengė Irma Kazlauskaitė

Popiervapsvės – mūsų talkininkės

GK archyvo nuotrauka

Šliaužiantys sodų Šliaužiantys sodų siaubūnaisiaubūnai Lietuvoje yra per 420 piktžolių

rūšių. Apie 50 proc. jų atkeliavo iš kitų kraštų, daugiausia su grū-dais. Per praėjusį šimtmetį Lietu-voje įsitvirti no apie 30 sveti mša-lių piktžolių rūšių.

Piktžolės naikinamos, bet jų vis ti ek lieka dirvose. Išsilaikyti padeda savitos biologinės savybės. Nuolat kovojan-čios dėl būvio šios žolės gerai prisitaiko prie nepalankių augimo sąlygų, ramy-bės būklės gali išlikti daug metų. Pa-vyzdžiui, vienas javų augalas ti nkamai prižiūrėtas gali išauginti 1 200–1 500 grūdų, o daugelis piktžolių subrandi-na kelis kartus daugiau sėklų: daržinės žliūgės, garstukai, varnalėšos – 25–45 tūkst., baltosios balandos, paprasti eji kiečiai – 700 tūkst. Viename kiaulpie-nių graiže subręsta iki 200 vnt. sėklų (augale 3–12 tūkst.).

Ta pati piktžolė gali išauginti įvai-raus daigumo sėklas. Vienos gali dyg-ti tuoj pat, kitos laukia geresnių sąlygų ir dygsta vėlesniais metais. Ilgiausiai būna daigios sėklos su kieta, vande-niui nelaidžia luobele. Jų nesuvirški-na nei gyvulių, nei paukščių virškini-mo traktas.

Nušienautos žydinčios piktžolės sėklas gali subrandinti net pradalgė-se (jonažolės). Yra ir tokių, kurių vieni žiedai dar ti k ruošiasi žydėti , kiti – jau sėklas brandina (daržinės žliūgės, kva-piosios garduonytės ir kt.). Išrautos ir numestos ant drėgnos dirvos galinso-gos gali išleisti šaknis iš sti ebų ir lapų.

Kompostavimo vietose sėklos išlie-ka gyvybingos, kaip dirvoje. 3–5 metus daigios rugiagėlių, kiaulpienių, žliūgių, takažolių ir daugelio kitų sėklos, 30–40 ir daugiau metų – balandų, karpažo-lių, rauktalapių ir smulkiųjų rūgštynių. Amerikiečių archeologų tyrimai paro-dė, kad baltųjų balandų ir dirvinių ke-žių sėklos žemėje daigios išliko 1 700 metų. Štai todėl į kompostą reikėtų krauti ti k žaliąją žolės masę.

GK inf. ir nuotrauka

Soduose masiškai išplitusios sraigės yra labai ėdrios. Nuo jų nukenčia ir daržovės, ir gėlynai. Raimundo Šuikos nuotrauka

Piktžolių ilgaamžiškumas

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)10 Užribis

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Įpusėjusi vasara ir šilti orai į didžiausią šalies kurortą Palan-gą sukviečia daugybę poilsiau-tojų. Daugeliui miesto svečių ir gyventojų rūpi, ar šiemet vasa-rą kurorte ilsėtis yra saugu. Sta-tistika rodo, kad nusikaltimų po-puliariausiame šalies kurorte po truputį mažėja. Vietiniai gyven-tojai ir poilsiautojai taip pat pa-stebi pagerėjusią kriminogeninę situaciją mieste.

Vieti niai problemas sprendžia nedelsdami

Palangos policijos komisariato pranešime teigiama, kad ekonominis sunkmetis ir skiriamos lėšos visuome-nės saugumui užtikrinti pakoregavo ir policijos pajėgų skaičių, todėl kei-tėsi pareigūnų darbo organizavimas. Anksčiau buvo daugiau matomų uni-formuotų policijos pareigūnų, o dabar didesnis dėmesys skiriama neviešam patruliavimui, kurį vykdo kriminali-nės policijos ir prevencijos padalinių pareigūnai.

„Sprendimas sutelkti didesnį dė-mesį į naktinį patruliavimą yra labai geras ir aktualus, ypač vasaros sezonu, kai miestas pilnas poilsiautojų. Tam-siuoju paros metu liejasi alkoholis, tad įvairūs incidentai dažniausiai neišven-giami. O dienos metu patruliuojan-tys pareigūnai saugumo nepadidina, atvirkščiai – jaučiuosi nesaugiai, ta-rytum čia pat įvyko koks nelaimin-gas atsitikimas“, – tvirtino palangiškis Tomas Stončius.

Populiariausiame šalies kurorte fi ksuojami prekybos alkoholiniais gė-rimais, tabako gaminiais pažeidimai, kontrabandos atvejai, operatyviai rea-

guojama į šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, nusikalstamas vei-kas. Tarnybos metu mobilieji policijos patruliai tarnybos užduotis atlieka ne vienoje vietoje, o nustatytais marš-rutais užtikrina viešąją tvarką, vykdo policines priemones, eismo saugumo kontrolę ir kt.

Policijos pajėgos taip pat reaguoja į miesto vaizdo stebėjimo kameromis fi ksuotus teisėtvarkos pažeidimus ar konfl iktų užuomazgas.

„Sezono metu atvažiuoja iki pusės milijono poilsiautojų, tad palangiškiai sudaro mažumą. O ne sezono metu, kai mieste lieka vietiniai, apie nusikal-timą sužinoma labai greitai ir jis išaiš-kinamas, nes vieni kitus žmonės gerai pažįsta“, – sakė palangiškis.

Pasak Tomo, palangiškiai pilietiški, pamatę incidentą, kviečia policiją arba patys imasi veiksmų. „Mano brolis buvo vagį sulaikęs. Iškvietėme policiją, nusikaltėlį suėmė. Vietiniai stengiasi kuo greičiau išspręsti prob lemas, ne-delsti“, – pasakojo vyras.

Statistika rodo, kad Palangoje si-tuacija yra stabili. Visų įvykių kate-gorijų skaičius 2010 m. ir 2011 m. I pusmetį užregistruotas panašus, o pa-lyginti su 2009 m., padėtis tikrai yra geresnė. Todėl būtų klaidinga many-ti, kad šią vasarą Palangoje ilsėtis tapo nesaugu.

Policija ne visada gali atsirasti įvykio vietoje per kelias minutes nuo gauto pranešimo, o iš karto kylantis žmonių nepasitenkinimas ir prie-kaištai pareigūnams rodo mūsų vi-suomenės vis dar mažą toleranciją. Saugus poilsis pirmiausia priklauso nuo asmeninio pavyzdžio. Reikia elg-tis drausmingai, linksmintis su sai-ku, pagelbėti asmeniui, kuriam bū-tina pagalba, atsakingai saugoti savo turtą, tada ir policijai, ir visiems po-ilsiautojams vasara ir jūra suteiks tik gerų emocijų.

Sumušė kopose

Pasak palangiškio Tomo, krimino-geninė situacija gerėja visoje Lietuvo-je, taip pat ir Palangoje. „Asmeniškai manęs nebuvo užpuolę ar apiplė-

šę, tačiau nelaimingų incidentų yra buvę mano draugams. Vis dėlto Pa-langa, kaip didžiausias šalies kurortas, yra saugus“, – savo nuomonę dėstė T.Stončius.

Pasak Tomo, nesaugiai tamsiuo-ju paros metu galima pasijusti neap-šviestose miesto vietose. „Lankomiau-sios miesto vietos apšviestos, tačiau pajūris ir nuošalesnės vietos vis dar skendi tamsoje. Kita vertus, pajūry-je neišvystyta infrastruktūra, tad ap-švietimas nėra būtinas. Palanga galėtų imti pavyzdį iš Vilniaus, kurio meras nusprendė uždegti visas šviesas sosti-nėje. Geras apšvietimas išties sukuria saugumo ir pasitikėjimo miestu jaus-mą“, – sakė T.Stončius.

Vilnietis Mantas iš Palangos par-sivežė ne pačius geriausius prisimini-mus. Vaikiną ir jo draugus tamsiuoju paros metu užpuolė, sumušė ir api-plėšė.

Jaunuoliai nekvietė policijos, nes patys bijojo gauti baudą už alkoho-lio vartojimą viešoje vietoje. „Iš da-lies patys kalti, tačiau jei ir nebūtu-me apsvaigę nuo alkoholio, manau, sumušimo ir apiplėšimo nebūtume išvengę. Kitą kartą net pagalvoti apie pasisėdėjimą prie jūros bus baisu“, – sakė Mantas.

Tačiau kiti kalbinti prie jūros jau atostogavę tautiečiai tikino, kad ku-rorte jaučiasi jaukiau ir saugiau. Pasak policijos pareigūnų, vasaros metu ku-rorte tradiciškai padaugėja visų nusi-kaltimų, daugiausia iš jų – apiplėšimų, vagysčių iš automobilių, užpuolimų ir vandalizmo atvejų.

Poilsiautojai raginami būti budrūs: nesinešioti didelės pinigų sumos, be priežiūros nepalikti daiktų, nevaikš-čioti neapšviestais takais, pastebė-jus vagystę ar užpuolimą, nedelsiant skambinti pagalbos telefonais.

Prie jūros atostogavę tauti ečiai ti kina, kad šiemet jaučiasi jaukiau ir saugiau

2009, 2010 ir 2011 m. I pusmečio duomenų palyginimas

2011 m. I pusm.

2010 m. I pusm.

2009 m. I pusm.

Įvykiai, į kuriuos reagavo policija 3 371 4 036 4 010

Užregistruota nusikalstamų veikų 154 140 189

Nusikalstamos veikos, padarytos viešosiose vietose 21 22 37

Iš jų gatvėse 14 14 22

Eismo įvykiai 29 56 53

Iš jų eismo įvykiai, kuriuose sužeisti asmenys 4 sužeisti 1 žuvęs,6 sužeisti

8 sužeisti

Stati sti ka rodo, kad nusikalti mų populiariausiame šalies kurorte

po truputį mažėja. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vilniaus oro uoste pasieniečiai su-laikė iš Danijos išsiųstą elektrėniškį, kuris kaip įtariamasis nusikalti mo pa-darymu buvo ieškomas Lietuvoje.

24-erių Elektrėnų gyventojas sulai-kytas, kai buvo grąžintas reisu iš Ko-penhagos. Jis iš Danijos buvo išsiųstas už šios šalies įstatymų pažeidimus.

Valstybės sienos apsaugos tarny-bos (VSAT) pareigūnai nustatė, kad šio vyro kaip įtariamojo nusikalti mo padarymu Lietuvoje nuo 2010 m. birželio ieško Elektrėnų policija. Pa-sieniečiai jį sulaikė ir perdavė į oro uostą atvykusiam Elektrėnų polici-jos konvojui.

Iš viso pasieniečiai šiemet sulaikė 378 asmenis, kurių dėl įvairių nusikal-ti mų ir pažeidimų ieškojo Lietuvos ir užsienio teisėsaugininkai. Daugiausia tarp jų yra Lietuvos (273) ir Baltarusi-jos (53) piliečių.

Bandančiuosius pasislėpti nuo tei-singumo VSAT pareigūnai dažniausiai sulaiko šalies oro uostuose.

Ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis – nuo 4 iki 6 metų – nuteisti organizuotos grupės na-riai, siekę pasisavinti 2,5 mln. vertės žemės sklypą.

Vilniaus apygardos teismo nuos-prendžiu V.M. ir keturi jo suburtos or-ganizuotos grupės nariai pripažinti kaltais sukčiavimu įgiję 2,5 mln. ver-tės žemės sklypą, apgaule pasisavinę 800 tūkst. litų, klastoję dokumentus, apgaulingai tvarkę bendrovės LK aps-kaitą, vykdę pinigų ir turto legalizavi-mo veiksmus.

Teismas konstatavo, kad šie asme-nys veikė organizuota grupe, kuriai vadovavo V.M., pats suklastojęs nu-kentėjusiojo tariamai išduotą įgalio-jimą ir paskirstęs užduoti s bendrinin-kams – Registrų centre surinkti rei-kiamus dokumentus, panaudojant suklastotą įgaliojimą perleisti šį turtą bendrininkui, paruošti turto perleidi-mui reikiamą kadastrinę bylą, ieškoti pirkėjų pagrobtam sklypui.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vado-vavusios ir valstybinį kalti nimą šio-je baudžiamojoje byloje palaikiusios Vilniaus miesto apylinkės prokuratū-ros prokurorės Jolitos Kančauskienės, nepaisant to, kad įtariamieji V.M. bei R.M. slapstėsi, juos pavyko sulaikyti ir bylą perduoti teismui per 10 mė-nesių.

Teismo nuosprendžiu taip pat buvo atkurtos nukentėjusiojo turti -nės teisės: jam sugrąžintas nekilnoja-masis turtas, be to, iš kalti namųjų nu-kentėjusiojo naudai priteista 30 tūkst. litų neturti nei žalai atlyginti .

Grupė veikė nuo 2008 m. kovo iki 2009 m. sausio mėnesio.

Nuteisti eji turi teisę Vilniaus apy-gardos teismo nuosprendį per 20 die-nų apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

GK, Eltos inf.

Ugniagesiai gelbėtojai nuo metų pradžios surado ir ištraukė 103 nuskendusius žmones, tarp jų – 5 vaikus.

Skaudi nelaimė įvyko Kėdainių rajono Rukų kaime. Kaimo sodybo-je esančioje kūdroje nuskendo vaikas. Jį iš vandens ištraukė tėvas, atvykę medikai niekuo padėti nebegalėjo. Ugniagesiai gelbėtojai perspėja: ne-palikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų, nestovėkite ir ne-žaiskite ten, kur galite netikėtai įkristi į vandenį – ant prieplaukos ar molo krašto, stataus kranto. Nesimaudy-

kite nežinomose, nuošaliose vietose, neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Nešokinėkite į van-denį nežinomoje vietoje, jūs galite su-sižaloti atsitrenkę į dugne slypinčias nuolaužas, akmenis. Nesimaudyki-te iškart po valgio, išgėrę alkoholi-nių gėrimų. Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsi-šlakstykite. Neplaukite į laivų farva-terį, nesiartinkite prie praplaukiančių laivų – jus gali įtraukti po laivo sraig-tais. Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadar-bių plaustų ar kitų priemonių. Ypač

pavojinga išdykauti valtyje, vaikščio-ti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti. Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, ir atkreipti į save dėmesį mojuodami rankomis. Pamatę skęstantį žmogų, iškvieski-te gelbėjimo tarnybą tel. 112. Paskui įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.). Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.

GK, Eltos inf.

Pajūrio policijos skelbiama stati sti ka rodo, kad Palangoje situacija yra stabili.

Prisidirbo Danijoje ir Lietuvoje

Nuteisti organizuotos grupės nariai

Nesimaudykite nežinomose, nuoša-liose vietose, neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gelbėtojai šiemet jau ištraukė 103 skenduolius

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73) 11Gamta

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Lietuviai išmano, kaip taisyklingai nurauti nelukštentai krevetei uodegy-tę ar kokia šakute valgyti sraigę, tačiau sunkiai įsivaizduoja, kaip dorojamas virtas vėžys. O juk vėžius baltai nuo seno vartojo maistui. Išmokti valgyti vėžius ir dalyvauti jų valgymo varžybo-se gali kiekvienas, apsilankęs Dusetų vienkiemyje.

Nuo seno – didelis delikatesas

„Užaugau šeimoje, kur ant stalo vėžių visuomet būdavo. Dubuo dide-lis, valgyk kiek nori, tačiau jei tėvelis pamatė, kad ne viską suvalgai, tai ge-riausiu atveju būsi nuvytas nuo stalo, o šiaip gali ir per sprandą gauti. Aš taip išauklėtas, kad jei Dievulis davė teisę atimti gyvybę, tai tu turi suvartoti tą produktą“, – vaikystę prisimena Ra-mūnas Čižas.

Vėžius labai lengva paruošti. Nuo seno jie laikomi dideliu delikatesu, Radvilų valdymo metais didžiau-sios, ištaigingumu garsėjusios puo-tos neapsieidavo be šio žnyplėto už-kandžio.

Iki XX a. vidurio, kol ežerai ir upės buvo gaivios ir švarios, vasaros nak-timis jų pakrantės nušvisdavo nuo fakelų ir žibintų šviesų – tai specia-liais tinkleliais „ginkluoti“ vėžiautojai traukdavo ieškoti laimikių. Senais lai-kais Lietuva buvo žinoma kaip vėžius eksportuojanti valstybė. Liepos antro-je pusėje ne vienoje vietoje buvo ren-

giamos vėžiavimo ir vėžių valgymo šventės. „Labai gerbiu žmogų, kuris nesigėdija ir paprašo pamokyti, kaip suvalgyti vėžį. Tokia jau tendencija, kad krevetę lietuvis moka suvalgyti, o vėžio, kurį valgė protėviai, jau ne-moka“, – pastebi vienkiemio sodybos šeimininkas.

Taip Ramūnui kilo mintis surengti šventę, kurioje mokytų žmones vėžius valgyti. Tačiau aukštaitis ilgai galvojo, kaip reikėtų tą padaryti. „Ilgai nešio-jau tą idėją. O vienais metais prekybos centre pirkau silkę. Ją pardavėja pa-

svėrė elektroninėmis svarstyklėmis ir popierėlį su tiksliu svoriu ir kaina už-klijavo ant maišelio. Tada man nušvito akys ir grįžęs namo per naktį parašiau scenarijų. Po poros mėnesių surengė-me pirmą renginį“, – idėjos įgyvendi-nimo istoriją pasakoja Ramūnas.

Virs mediniame kubile

Varžytuvių tikslas – kas kokybiš-kiau suvalgys vėžius. „Elektroninėmis svarstyklėmis sversime tris vėžius prieš valgymą, kurį stebės teisėjai, kad žmo-

nės su kiautais nepradėtų valgyti (juo-kiasi). Na ir sversime jau po valgymo. Laimės tas, kas kokybiškiausiai per 5 minutes suvalgys vėžius, t. y. kuo ma-žiau svorio paliks kiautuose“, – varžy-bų ypatumus komentuoja R.Čižas.

Būsimos šventės naujovė – archa-jiškas vėžių virimas. „Kaip kepti, at-rodo, visiems aišku – ant pagalio pa-mauni mėsos gabalą ir baigta. O kaip išvirti? Archajiškas virimas yra toks: išplakama molyje duobė, į ją įmeta-mas įkaitintas akmuo ir vėžiai išverda. Molio neturiu, todėl parodysiu kitą archajišką būdą – vėžius virsiu me-diniame kubile“, – aiškina renginio organizatorius, vėžių prisigaudantis aplinkiniuose ežeriukuose. Paklaustas, kokių įrankių reikia turėti varžytuvių dalyviams, R.Čižas sako, kad ir valgy-ti reikės archajiškai – rankomis.

Su praėjusių metų čempionu ren-ginio organizatorius savo sodyboje ant Sartų ežero nuo liepto paleis ki-birą nedidelių vėžiukų. Tuo bus pa-rodyta, kad lietuviai ne tik valgo, bet ir rūpinasi ežerais. Vėliau prie stalo ir sodybos šeimininkas aiškins, kaip rei-kia valgyti vėžį. Po pamokos prasidės vėžių valgymo varžytuvės.

Atvažiuoja net užsieniečiai

Pasak Ramūno, geriausiai renginys pavyksta, kai susirenka ne per dau-giausia žmonių. „Pirmais metais buvo daug lankytojų – iki 2 tūkst. Rengi-nį tuomet vedė geras mano draugas Dainius Martinaitis, tai man labai pa-

dėjo suvaldyti minią. Praeitais metais susirinko apie 600 žmonių, tad buvau labai patenkintas, nes taip šeimyniškai visi pasibuvom – atvažiavo žmonės, su kuriais malonu buvo bendrauti“, – džiaugėsi Dusetose vienkiemį puose-lėjantis aukštaitis.

Pasak sodybos šeimininko, sun-kiausia, kai atvyksta išpuikę svečiai, kurie tikisi, kad juos kažkas linksmins ir aplink juos šokinės: „Atvažiuoja žmonės ir iš Klaipėdos, ir iš Jūrma-los. Yra buvę lankytojų iš Anglijos ir net iš Australijos. Apie renginį už-sieniečiai sužinojo iš vaizdo repor-tažo. „Praeitais metais renginys buvo fi lmuojamas. Reportažas pasiekė per 600 naujienų agentūrų visame pasau-lyje“, – sako R.Čižas.

Donatas MOTUZAS

Aplinkos ministerija nustatė rei-kalavimus vadinamiesiems žalie-siems pirkimams. Jais turi vado-vauti s visos paslaugas ar produktus perkančios valstybės įstaigos. Siekia-ma, kad pirmenybė būtų teikiama aplinką tausojančioms paslaugoms ar gaminiams.

Ne ti k kaina ir kokybė, bet ir aplinka

Viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, patvirti nti aplinkos ministro Gedimino Kazlaus-ko įsakymu, jau įsigaliojo. Su jais gali-ma susipažinti atsivertus šių metų lie-pos 12-osios „Valstybės žinių“ Nr. 84-4110. Nustatytos trys produktų, kurie turi būti perkami pagal tuos kriterijus, grupės. Pirkdama šiuos produktus, valstybės įstaiga ar organizacija priva-lo taikyti numatytus minimalius aplin-kos apsaugos kriterijus. Be minimalių, yra numatyti ir išplėsti niai kriterijai, ku-riuos galima taikyti pasirinkti nai.

Lietuvoje veikianti Nacionalinė dar-naus vystymosi strategija numato pa-siekti , kad didėjanti s vartojimas ne-prasti ntų aplinkos būklės, pirmenybę teikti palankioms aplinkai paslaugoms ir gaminiams, kuriems gaminti ir varto-ti sunaudojama kuo mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių. Seimui praėjusį gruodį pati kslinus Viešųjų pirkimų įsta-tymą, š. m. sausio 6 d. įsigaliojo nuosta-ta, kad perkančioji organizacija, pirkda-ma prekes, paslaugas ar darbus, pirki-

mo dokumentuose turi nustatyti ener-gijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (ar) kriterijus Vyriausybės ar jos įgaliotos insti tucijos nustatytais atvejais ir tvarka.

Žaliasis pirkimas – tai viešasis pirki-mas, kai perkančioji organizacija įrašo bent minimalius Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus į viešojo pirkimo dokumentus, o pre-kes, paslaugas ir darbus pasirenka ne ti k pagal jų kainą ir kokybę, bet ir da-romą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose produkto būvio fazė-se, taip skati ndama kurti kuo daugiau aplinką tausojančių produktų.

Tokio pirkimo ti kslas yra įsigyti pro-duktą, kuris, palyginti su kitu tą pačią funkciją atliekančiu produktu, pasižy-mi tuo, kad jam pagaminti , paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojama mažiau gamtos išteklių ir elektros ener-gijos, kad naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai, kad jis turi mažiau ar visai neturi pavojingų, toksi-nių ir aplinkos apsaugos požiūriu kenks-mingų medžiagų, kad yra tvirtas, ilga-amžis, funkcionalus, neteršia aplinkos ir nekelia pavojaus sveikatai, kad ti n-kamas naudoti daug kartų, kad virtęs atlieka yra ti nkamas perdirbti ar antri-niam naudojimui. Pavyzdžiui, skati nant žaliuosius pirkimus galima pasiekti , kad daugiau būtų perkama prekių, kurių su-dėtyje yra perdirbtų medžiagų, ir dėl to pradėtų mažėti sąvartynų. Mažes-nis jų skaičius duotų ekonominės nau-dos ir naudos aplinkosaugai, sumažėtų į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Siekis – 25 procentai

Kaip numatyta Vyriausybės patvir-ti ntoje Viešųjų pirkimų sistemos tobu-linimo ir plėtros 2009–2013 metų stra-tegijoje, siekti nas žaliųjų viešųjų pirki-mų rezultatas 2013 m. – 25 proc. visų viešųjų pirkimų. Siekdama skati nti to-kius pirkimus, Vyriausybė 2010 m. lie-pą nustatė, kad valdžios insti tucijos ir įstaigos, atliekančios prekių, paslaugų ar darbų viešuosius pirkimus, kuriems yra nustatyti aplinkos apsaugos kriteri-jai, 2011 m. turi juos taikyti ne mažiau kaip 25 proc. tokių pirkimų.

Perkančiosios organizacijos gali apibrėžti pirkimo objektą tokiu būdu, kuris, jų manymu, yra labiausiai pa-gristas aplinkos apsaugos, socialinių klausimų požiūriu. Kaip veiksmingai tai bus atlikta, iti n priklauso nuo tų organizacijų vadovų, darbuotojų są-moningumo, geros valios, suprati mo ir žinių.

Žaliasis pirkimas reikalauja gana daug žinių apie specifi nės prekės ar paslaugos aplinkosaugos aspektus. Taip pat būti na gerai išmanyti aplin-kosaugos reikalavimus ati ti nkančių produktų rinką. Perkančioji organiza-cija turi realiai įverti nti savo siekius ir numatyti , ar atsiras rinkoje ti ekėjas ar gamintojas, galinti s pasiūlyti norimą produktą, ir ar toks produktas gali būti įsigytas už jai prieinamą kainą. Aplin-kai mažiau kenksmingi produktai tam ti krais atvejais gali būti brangesni nei šia savybe nepasižymintys produktai. Todėl apibrėždamos pirkimo objektą perkančiosios organizacijos turi rasti opti malų sprendimą, atsižvelgdamos į savo fi nansines galimybes ir siekį pir-kimus paversti žalesniais.

Dėmesys – visoje ES

Tarptauti niu mastu žalieji viešie-ji pirkimai pirmą kartą buvo paminė-ti 2002 m. per Johanesburge vykusį pasaulio valstybių vadovų susiti kimą darnaus vystymosi klausimais priimta-me įgyvendinimo plane, raginančiame remti plėtrą ir aplinkai palankių prekių bei paslaugų sklaidą skati nančias vie-šųjų pirkimų strategijas.

Žaliesiems pirkimams vis daugiau dė-mesio skiria Europos Sąjunga. 2004 m. kovą buvo priimtos dvi Europos Parla-

mento ir Tarybos direktyvos – dėl vie-šojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ir dėl subjektų, vykdančių veiklą van-dens, energeti kos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirki-mų tvarkos derinimo. Jos nurodo gali-mybes įtraukti aplinkosaugos reikmes į technines specifi kacijas, atrankos ir su-tarčių sudarymo kriterijus bei sutarti es vykdymo sąlygas.

Kasmet Europos valstybių val-džios įstaigos išleidžia apie 16 proc. ES bendrojo vidaus produkto pirk-damos prekes (baldus, biuro įrangą, transporto priemones), paslaugas (valymo, viešojo maiti nimo, pastatų priežiūros) ar darbus. Viešieji pirki-mai vis svarbesni socialinei ir ekono-minei visos ES, taip pat ir Lietuvos, raidai. Jie gali suformuoti gamybos ir vartojimo tendencijas, o didesnė žalesnių prekių paklausa valdžios įs-taigose gali sukurti arba išplėsti ma-žiau aplinkai kenkiančių produktų bei paslaugų rinkas ir taip paskati nti ben-droves kurti aplinkosaugos techno-logijas. Daugėjant žaliųjų pirkimų ES šalyse, siekiant, kad nebūtų iškreipta bendroji rinka ir nemažėtų ES konku-rencija, buvo sukurti bendrieji žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai. Jais remian-ti s parengti ir Lietuvoje taikomi tokių pirkimų kriterijai.

Aplinkos ministerija ragina vykdyti žaliuosius pirkimus

Žaliasis pirkimas reikalauja gana daug žinių apie specifi nės prekės ar paslaugos aplinkosaugos aspektus.

Išmokti valgyti vėžių – į Dusetas

Plačiažnyp-lius ir siaura-žnyplius vėžius draudžiama gaudyti nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d., o likusiu laikotarpiu – mažesnius nei 10 cm vėžius (vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pra-džios iki išti estos uodegos plokštelės galo). Gaudyti galima ti k tam skir-tais bučiukais, samteliais ar ti esiog rankomis, ir jokiais kitais įrankiais. Vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vėžių per parą (skai-čiuojant bendrai ir siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius). Pagautus ma-žesnius vėžius reikia tuoj pat paleisti į tą patį telkinį. Žymėtuosius, o ypač rainuotuosius vėžius galima gaudyti išti sus metus ir visais įmanomais žū-klės būdais.

Vėžius labai lengva paruošti . Nuo seno jie laikomi dideliu delikatesu.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

nyp-ura-žius

ma od.

(Užs. 501)

Gimtasis kraštas12 2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)Gyvenimas

Būsima šokių projekto dalyvė ir dainininkė Eglė Jakštytė teigia nesi-vaikanti pigaus populiarumo, todėl gavusi pasiūlymą apsinuoginti foto-sesijoje nesuti ko, nes nemano, kad tai sėkmingas būdas pelnyti šlovę.

Egle, kokia tavo nuomonė apie fotosesijas apsinuoginus? Ar tai ga-lėtų būti sėkmingas bandymas pra-mogų versle išlįsti iš šešėlio ir at-kreipti į save dėmesį?

Savaime suprantama, kad apnuo-gintas kūnas visada sulaukia nema-žai dėmesio ir apkalbų. Apnuogintas kūnas – tiesiausias kelias žinomumo link, – taip mano daugelis merginų, no-rinčių greit išpopuliarėti. Taip pat tai gali būti tiesiog iššūkis sau, drąsos iš-mėginimas. Neretai nuogos fotosesi-jos motyvu tampa siekis pristatyti savo veiklos produktą – tai gali būti muzikos

albumas, knyga ar net verslas. Aš nesi-ryžčiau tam, nes nemanau, kad tokiu būdu siekti populiarumo yra gerai.

Tuomet kokiais būdais reikėtų siekti šlovės ir populiarumo?

Dabartinė publika atsirenka, kur yra tuščia nuogybė, o kur prie nuo-gybės yra ir charizma bei talentas. Nuogas kūnas turi „kalbėti“. Apsi-nuoginimas yra gana slidus – gali-ma prisilipdyti labai jau „nemalonią“ etiketę, kurią gali tekti nešioti labai ilgai. Manau, kad tai nėra vienas iš būdų tapti populiaresne ar susilaukti šlovės – vien apsinuoginimo nepa-kanka. Kaip ir minėjau, prie viso to turi prisidėti talentas bei charizma.

Ar esi kada nors gavusi pasiū-lymą nusifotografuoti apsinuogi-nusiai?

Taip, esu sulaukusi pasiūlymo nu-sifotografuoti erotinėje fotosesijoje, tačiau nedvejodama atsisakiau, nes gerbiu save. Man tikrai nepatiktų, jei visi aptarinėtų, kaip atrodau nuoga, ar kokie nenormalūs vyrukai kabintų mano nuotrauką prie lovos.

Galbūt nesutikai dėl to, kad kompleksuoji dėl kai kurių savo kūno trūkumų?

Myliu save tokią, kokia esu. Ne-sutikau fotografuotis erotinėje foto-sesijoje tikrai ne dėl to, kad turėčiau kokių nors kompleksų.

O ar tai padarytum už didelę sumą pinigų?

Kad pasiūlytų nemažą sumą pini-gų, reikia būti „megažvaigžde“, o jei ja būsiu, manau, dėmesio ir populia-rumo užteks ir be tokių fotosesijų.

Ar nusifotografuotum apsinuo-ginusi dėl mylimo žmogaus?

Įsiamžinti nuogai dėl mylimo žmogaus galima. Bet ir tai turėtų likti tik tarp dviejų žmonių. Gražu įamžinti jausmą žmogui tokiu būdu, nes viskas, kas daroma su meile, da-roma natūraliai, tame nėra vaidy-bos.

Nemanau, kad merginos, kurios ryžtasi tokiai fotosesijai, yra gašlios ar vulgarios. Tik kiekvienas grožį suprantame skirtingai. Man gražu tai, kas skanu, meniška, subtilu ir neperspausta. Būtent taip suprantu seksualumą. Seksualumas turi būti paslaptingas, o per daug nuogumo peržengia ribą tarp seksualumo ir vulgarumo. Šiandien nuogumas nėra joks stebuklas...

„Zuzi“

Talenti ngo atlikėjo ir muzikos prodiuserio iš Kauno Lino Adomai-čio gerbėjai gali džiaugti s: šįmet turėtų pasirodyti antrasis jo soli-nis albumas. Radijo stotys nuolat transliuoja naujausią dainininko kartu su žinomos mūsų šalyje repo grupės „G & G Sindikatas“ nariu Pushu įrašytą dainą „Ji – mano“.

Susiti ko giminingos sielos

Nedaug trūko, kad Lino daina „Flo-ating to you“ atstovautų Lietuvai Euro-vizijos konkurse. Atlikėjas pelnė LAT-GA-A specialų prizą už kūrybingumą ir antrą vietą. Dainininkas juokauja, kad

išgelbėjo dainininkę Rūtą Ščiogolevaitę nuo antros vietos sindromo – ji šiame konkurse šį kartą liko trečia. Iš karto po konkurso Linas su žmona Irma patrau-kė į saulėtąją Malaiziją.

„Gyvenu šia diena, esu pozityvus ir plačiai atmerkęs akis gyvenimui, o ši daina visiškai atspindi mano ir žmo-nos gyvenimo būdą – galime susidėti daiktus ir išvykti“, – šypsosi atlikėjas. Jis negaili gerų žodžių kalbėdamas apie savo mylimąją. „Giminingos sie-los“ – taip savo ryšį su Irma apibūdi-na vyras. Jis pamini, kad žmona taip pat rašo tekstus dainoms anglų kalba, tarp jų ir „Floating to you“.

Muzikos prodiuseris nemėgsta kal-bėti apie asmeninį gyvenimą, tačiau pripažįsta, kad bendro gyvenimo su žmona metai suteikė daug vidinės ra-mybės ir paskatino netikėčiausiems darbams. „Asmeniniai dalykai ir turi būti asmeniniai, o ne reklaminiai. Ži-noma, pasitaiko, kad koks nors žur-nalistas parašo, kas šauna į galvą, pri-skaldo malkų, tačiau aš tam neteikiu

reikšmės, nesiveliu į pigius pokštus, nekuriu skandalų. Stengiuosi sudo-minti savo muzika, o ne viešai džiaus-tomais skalbiniais“, – vaizdžiai kalba muzikantas, neslėpdamas šypsnio, kad

Lietuvoje tendencingai garsenybėmis per kelis mėnesius tampa padlaižūnai ir pseudoskandalistai.

Sulčių mėgėjas

„ M a n čia patinka, kažkaip ki-taip jaučiuo-si, mano mūza čia. Ne Palan-goje, ne Švento-joje, bet Nerijos juostoje. Jauku. Tarsi sustoja lai-kas“, – šiltą liepos vakarą Juodkrantė-je gerdamas kavą ir žvelgdamas į marias kalbėjo atlikėjas.

Kava jis mėgaujasi labai retai, mie-liau renkasi šviežiai spaustas vaisių, dar-žovių sultis. Jos tiesiog karaliauja atli-kėjo namuose – kartu su žmona Irma jis glėbiais perka apelsinus, obuolius, burokėlius, pomidorus, morkas.

Kaune gyvenantis kompozitorius save su žmona vadina sulčių fanatikais. Šiai silpnybei įtakos turėjo kelionės. Viešėdami Malaizijoje jie išbandė ir cukranendrių sultis. Jos, atlikėjo tei-gimu, buvo vienas geriausių kelionės atradimų.

Aistringas keliautojas

Linas Adomaitis įsitikinęs: kelio-nės būtinos kiekvienam. Jų metu gali pažvelgti į savo šalį, savo gyvenimą kitu kampu, taip pat pasikrauti tei-giamos energijos, kuri padeda tobulėti ir kurti.

„Išsivalai sie lą, min-tis, galiausiai grįžęs gali kalnus dar-bų nuveikti“, – kalbėjo atlikėjas. Jis dažniausiai renkasi Centrinės Ame-rikos šalis ar Azijos platybes, Euro-pos kraštai kelionių sąraše būna retai. Tokį pasirinkimą dainininkas paaiš-kina paprastai: artimus Senojo žemy-no miestus jis išmaišė dar paauglys-

tėje, kai keliavo su bažnyčios jaunimo choru. Muzikanto netraukia ir Turkija ar Egiptas. Per daug turistų mina šių šalių žemę. Ir dar – jokių lagaminų. Vyras pripažįsta tik kuprines ir kitokį keliavimo būdą jau nuo 2007 metų.

„Pinigus švaistyti, kad gautum dirbtinį malonumą, – ne man“, – taip apie kelionių agentūrų siūlomas paslaugas mano dainų kūrėjas Linas Adomaitis. Jo nuomone, kur kas įdo-miau vykti į Malaiziją, Tailandą, Pa-namą, Gvatemalą ar kitas egzotiškas pasaulio šalis, o ten susidaryti savo maršrutą, vadovaujantis žemėlapiu. Taip pat bendrauti, žvejoti, groti, ga-minti maistą su vietos gyventojais.

„Jie į tave žiūri ne kaip į turistą pilnom kišenėm, bet kaip į žmogų, svečią, draugą. Kartu su Irma kelio-nėse patiriame nuostabių dalykų,

įgyjame neapčiuopiamo turto, kurio niekas nesugebėtų atimti – tai nuo-tykiai ir prisiminimai“, – teigia dai-nininkas, pasakodamas apie indėnų strėles, beždžionių šventyklą, mil-žiniškus vėžlius, saulėlydžius Kari-bų salose. Linas prisipažįsta, kad pa-saulio grožis išlaisvina jo kūrybą, tad naujos vietos laukia poros ir netoli-moje ateityje. Garsus Rusijoje esantis Baikalo ežeras – planai nuvykti prie jo jau kuris laikas sukasi Lino ir Ir-mos galvose.

Niekada nereikia skubėti

Atlikėjas užsiminė apie kitą kelio-nės atradimą – smuiką, kurio skam-besį visai neseniai pradėjo derinti su elektronine muzika. „Šiuo instru-mentu grojau 17 metų, jo virpesiai giliai mano sieloje. Aš to nepakeisiu ir nenoriu keisti, nesvarbu, kad dažnai klausau džiazo, hip hopo, soulo muzi-

kos – smuikas yra mano antroji žmo-na“, – juokauja muzikos atlikėjas.

Grįžęs iš Malaizijos Linas Adomai-tis pasinėrė į darbus. Jis – J.Gruodžio konservatorijos dėstytojas. Muzikos prodiuseris dėsto garso režisūrą ir vaiz-do technologijų pagrindus. Valandų valandas vyras praleidžia įrašų studijo-je, kurioje gimsta įvairūs kūriniai. Vieni skirti populiariems atlikėjams Vaidui Baumilai, Monikai Linkytei, Sashai Song ar Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui, kiti – solinė muzika, kurią ruo-šia naujam savo albumui.

„Laikas greitai bėga, paskutinis albumas „Window of my soul“ buvo išleistas 2008 metais. Titulinė daina sulaukė sėkmės ir garsiajame muzi-kos MTV kanale. Šiandien pagal-voju apie instrumentinį albumą, ne-bijau keistis. Įrašinėju, perklausau, lyginu, gryninu skambesį. Noriu al-bumą pakreipti hip hopo ir fanko, soul muzikos stilistikos linkme“, – pasakojo kompozitorius.

Atlikėjas pastebėjo, kad daug po-puliarumo sulaukė daina ,,Floating to you“ bei su Pushu bendras darbas „Ji – mano“. „Šios dainos tikrai bus garbingai įtrauktos į albumą, nes jos atspindi mano pasaulėžiūrą. O sep-tynios naujos dainos, nors ir įrašytos, dar laukia verdikto. Atsižvelgiu ne tik į savo nuojautą, bet ir klausau žmonos bei draugų nuomonių“, – sako ne vie-ną dešimtį garsių dainų sukūręs kom-pozitorius ir prodiuseris.

Lino Adomaičio nuomone, kū-ryboje ir gyvenime niekada nereikia skubėti. Skuba tik

reklamos agentai, o žmonės pa-vargę nuo reklamų ir brukte brukamų prekių. „Nenoriu, kad mano muzika būtų tik prekė. Siekiu, kad klausant liūdnų dainų spaustų širdį, per humo-ristines ar ironiškas – vyrautų jaudulys ir juokas. Visi mes pavargstame nuo to „Pirk arba mirk!“ Žmonėms reikia tikrų jausmų, o ne eterio bangomis prievartaujančio diktoriaus balso“, – įsitikinęs kompozitorius.

balsas.lt, GK inf.

Eglė Jakštytė: „Man siūlė eroti nę fotosesiją – nesuti kau, nes gerbiu save“

GK archyvo nuotrauka

Linas Adomaiti s nenori, kad jo muzika būtų ti k prekė

Atlikėjas ir kompozitorius Linas Adomaiti s įsiti kinęs: kelionės būti nos kiekvienam. Jų metu gali pažvelgti į savo šalį, savo gyvenimą kitu kampu, taip pat pasikrauti teigiamos energijos, kuri padeda tobulėti ir kurti . Eltos nuotraukos

Dainininko Lino Adomaičio nuomone, kūryboje ir gyvenime niekada nereikia skubėti . Skuba ti k reklamos agentai.

Gimtasis kraštas 132011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73) Kelionės

Deividas JASIUKAITIS

Mūsų šeimą užvaldžiusi aistra ke-lionėms. Viena mūsų svajonių buvo pamatyti vakarinę Jungti nių Valsti jų dalį. Taigi kartu su šeimyna – Nilute, Arnoldu ir iš Lietuvos atvažiavusiu bei prie mūsų prisijungusiu mano broliu Aidu – susidėjome lagami-nus ir išsiruošėme į žygį. Dar vienas mūsų šeimos narys – kati nas Ska-jus – liko saugoti namų.

Kolorado upę gelbsti sniegynai

Kelionę pradėjome skrydžiu į Las Vegasą. Išlipę iš lėktuvo iškart pajutome neapsakomą karštį, kurį dar labiau sustiprino dykumų vėjas. Įspūdis toks, tarsi į veidą būtų pūtęs įkaitintas plaukų džiovintuvas.

Nuskubėjome paimti mašinos iš nuomos punkto. Pajudėjome Huve-rio užtvankos, esančios į rytus nuo Las Vegaso – pačiame Nevados ir Arizonos pasienyje, link.

Kolorado upė labai ištvinsta pa-vasarį, kai pradeda tirpti kalnuose esantis sniegas. Tačiau jos vaga toliau eina pro itin sausringus Arizonos plo-tus, taigi ji būtų visiškai sausa dides-nę metų dalį. O milžiniška Huverio užtvanka padeda reguliuoti vandens lygį. Kolorado upė vandeniu aprūpi-na net penkias valstijas Amerikoje ir dvi valstijas Meksikoje.

Didžiojo Kanjono žavesys

Pirmąją naktį apsistojome Arizo-nos dykumų Seligmano kaimelyje. Jis įžymus tuo, kad būtent šioje vietoje „gimė“ legendinis kelias „Route 66“. Pirmoji šio kelio mylia buvo nutiesta būtent čia. „Route 66“ – tai pirmasis Amerikos greitkelis, nutiestas XX a. pradžioje ir jungiantis 8 valstijas, ei-nantis nuo Čikagos iki Los Andže-lo, tiksliau – iki Ramiojo vandenyno pakrantėje įsikūrusio Santa Moni-kos miestelio. Pasižvalgę aplinkui nu-sprendėme, kad Seligmano gyven-vietė nuo tų laikų tikriausiai visiškai nepasikeitė. Gatvelėse galima išvysti ganėtinai daug klasikinių XX a. vidu-rio automobilių modelių. Miestelį ap-lanko gana daug baikerių ir turistų.

Teko girdėti posakį: „Jei nematei Didžiojo kanjono, nematei Ameri-kos“. Taigi kitas mūsų kelionės eta-pas – Didysis kanjonas. Kai nuvyko-me į vietą, skubiai nurūkau kanjono link ir, atsistojęs ant bedugnės krašto, paprašiau, kad mane nufotografuotų. Tačiau mano šaunieji bendrakeleiviai net pyktelėjo ant manęs, sakydami, kad jie nenori, jog nugarmėčiau į bedug-nę. Tarpeklio gylis svyruoja nuo 2,3 iki 2,8 km! Žmonės iš viso pasaulio plūsta norėdami pamatyti šį nuostabų gamtos stebuklą. Itin gražu būna per saulėlydį, kai uolos tarytum nusidažo

ryškiai raudona spalva! Iki pat vėlu-mos, kol pasukome motelio link, gro-žėjomės nuostabiu vaizdu. Kelias ėjo per Navajo genties indėnų žemes, pasi-jutome baisiai išalkę, tai nusprendėme paskanauti indėnų maisto. Jei būtume žinoję, kad porcijos bus tokios didelės, būtume užsisakę vieną keturiems.

Dar kurį laiką teko važiuoti pavojin-gais, bet gražiais Arizonos kalnų keliais. Į priekį skynėmės gana lėtai, nes reko-menduojamas greitis dažnai neviršyda-vo 20–25 mylių per valandą. Vienoje kelio pusėje – kalnas tarytum siena, o kitoje – bedugnė, į kurią tikrai nesi-norėjo nugarmėti su visu automobiliu. Pervažiavę šį sudėtingą kalnų ruožą, galiausiai patekome į dykumą, kur iš-vydome milžiniškus kaktusus, keliskart aukštesnius už žmogų. Kaktusai paauga tik 1 cm per metus, taigi dauguma jų yra senesni nei 500–600 metų.

Turti ngųjų miestas

Vos įvažiavus į Kaliforniją, dyku-ma tarytum pasikeičia – kiek akys

užmato vien smėlis (visai kaip Sa-charoje)! Per šią tikrą dykumą va-žiavome neilgai, vos kelias mylias. Ji greit baigėsi, bet buvo gana įspūdin-ga. San Diego link pasukome greit-keliu, kuris driekiasi visai palei pat Jungtinių Amerikos Valstijų ir Mek-sikos sieną. Buvome sumanę trum-pam užsukti į Meksiką pavakarie-niauti, bet šios minties atsisakėme.

Galima būtų drąsiai teigti, kad San Diegas yra pats gražiausias Amerikos miestas. Jame nėra neturtingų žmonių kvartalų (arba mes jų nematėme), gat-vės ir aplinka idealiai sutvarkyta, kli-matas idealus – saulutė maloniai šildo, bet nesijaučia karščio, nes orą vėsina švelnus vėjelis, pučiantis nuo Ramio-jo vandenyno. Smėlis San Diego pa-plūdimiuose blizga, nes jis turi meta-lo krislelių. Ir nors miestas tėra apie 5 mylias nuo Meksikos, jame beveik

nepamatysi meksikiečių. Gana didelė italų bendruomenė, tad pasijunti tarsi Italijoje. Čia gausu picerijų, restoranų ir autentiškų italų stiliaus pastatų.

Al Kaponės dvasia

Kitas mūsų kelionės tikslas – San Franciskas. Pakeliui – Santa Barbaros miestelis, kurį daugelis tikriausiai žino, nes yra matę to paties pavadinimo se-rialą. Šiek tiek buvo keista, kad 22 val. uždaromos visos kavinės bei restoranai, miestelio centras nutyla, ištuštėja.

San Franciske mūsų tikslas buvo pamatyti įžymųjį Alkatraso kalėjimą, esantį įlankos prie San Francisko sa-loje, nutolusioje keletą mylių nuo šio miesto. Kalėjimas įžymus tuo, kad jame kalėjo gangsteris Al Kaponė, jis ten ir mirė. Norint aplankyti šį buvu-sį kalėjimą, o dabar muziejų, bilietus

reikia užsisakyti internetu prieš sa-vaitę ar daugiau, nes norinčiųjų čia atvykti labai daug. Tai buvo nepapras-tai griežto režimo kalėjimas didžiau-siems Amerikos nusikaltėliams. Ta-čiau vis dėlto trims kaliniams pavyko pasprukti, tik jų niekas iki šiol nerado nei gyvų, nei mirusių.

San Francisko kalneliai

Įsiminė kalnuotos San Francis-ko gatvės. Važiuodami tai kilome, tai leidomės ir vėl kilome... Sustoję sankryžoje, laukdami žalio švieso-foro signalo, net aikčiodavome ma-tydami, kokia stačia nuokalne teks leistis žemyn arba kilti įkalne į vir-šų. Gatvės – ne vingiuotos, o visiškai tiesios. Unikalus miestas. Šiuo atve-ju labai pravertė automatinė pavarų dėžė. Mašinos čia statomos ne pa-lei šaligatvį, o priekiu į jį dėl vienos priežasties – kad nenuriedėtų atgal.

Nepamiršome aplankyti ir San Francisko pasididžiavimo – Auksi-nių vartų tilto. Tai 9-as pagal dydį til-tas pasaulyje – jo ilgis 2737 m. Kasmet juo pravažiuoja 41 mln. automobilių.

Ryžomės dideliam iššūkiui – per-važiuoti visą Mirties slėnį, kuriame tvyro rekordiškai dideli karščiai. Pa-sirinkome trumpiausią kelią, vedantį per kalnus. Pakeliui matėme didžiulius neseniai išdegusių miškų plotus. Gais-rai jau buvo užgesę ir norėjosi tikėti, jog sėkmingai pravažiuosime tą kelio atkarpą. Tačiau likus visai nedaug ke-lio priekyje pamatėme policijos patru-lius, kurie mandagiai paaiškino, kad priekyje dar yra neužgesintų gaisro ži-dinių, ir paprašė mūsų apsisukti. Teko važiuoti atgal ir keliauti aplinkui. Per tą laiką sutemo ir, kaip bebūtų gaila, praradome nemažai laiko.

Kitą rytą atvažiavę į Mirties slėnį mes išdidžiai nusifotografavome prie iškabos, žyminčios Mirties slėnio na-cionalinio parko pradžią. Ilgiau nei keletą minučių būti lauke pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Tem-peratūra dienos metu pavėsyje siekia apie 52 laipsnius karščio. Sunku įsi-vaizduoti, ką reikėtų daryti, jei beva-žiuojant sugestų mašina.

„Amerikos lietuvis“

Vakarų Amerika pribloškia pragariškais karščiais

Įsiminti nos kalnuotos San Francisko gatvės. Važiuojant tenka tai kilti , tai leisti s ir vėl kilti ... GK archyvo nuotraukos

Mirti es slėnyje temperatūra dienos metu pavėsyje siekia apie 52 laipsnius karščio.

Garsusis greitkelis „Route 66“.

Galima būtų drąsiai teigti , kad San Diegas yra pats gražiausias Amerikos miestas.

Alkatraso kalėjimas įžymus tuo, kad jame kalėjo gangsteris Al Kaponė, jis ten ir mirė.

Milžiniška Huverio užtvanka padeda reguliuoti vandens lygį

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)14 Laisvalaikis

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Gintarė JANČIŪTĖ

Lietuvos liaudies buiti es mu-ziejuje liepos 23 dieną, šeštadie-nį, 12 val. vyks Oninės ir Rugia-pjūtės šventė. Pinsime vainikus, sveikinsime Onas, pjausime rugius, kepsime duoną, mušime sviestą, o po rugiapjūtės darbų susirinkusių-jų lauks dainos, šokiai, žaidimai, pasivažinėjimas arkliukais, švie-žia duona ir kitos naujojo derliaus vaišės.

Tradicinis rugiapjūtės laikas pa-gal senąjį kalendorių – nuo Škaplie-rinės (07 16) iki Oninių (07 26). Oninėms iškepdavo šviežios duo-nos, nes iki to laiko stengdavosi nu-pjauti rugius. Pjauti pradėdavo per pilnatį, tikėdamiesi, kad tuomet bus pilni aruodai ir kluonai. Liepos 26-oji – naujojo derliaus ir Onos var-dadienio šventė.

Kadangi liepos 26-oji šiemet yra antradienis, Onines pradėsime švęsti šiek tiek anksčiau – liepos 23 dieną, šeštadienį, Lietuvos liaudies buities muziejuje, Mičiūnų sodybo-je (Aukštaitija). Durys ir varduvi-ninkės kėdė bus papuošti vainikais. O netoli sodybos augančių rugių laukas visus pakvies padirbėti. An-samblio ,,Praviena” nariai parodys,

kaip buvo kertami ir rišami rugiai. Išgirsite rugiapjūtės dainų ir patys pabandysite nupinti vainiką bei su-rišti rugių pėdą.

Pirmoji rugiapjūtės diena vadinta prapjovomis. Į prapjovų lauką šei-mininkė būtinai nešdavosi duonos – tegul duona su duona susitinka. Kai visos pjovėjos supjaudavo bent po vieną rugių pėdą, prasidėdavo pra-pjovų vaišės. Pirmasis pėdas, vadin-tas šeimininku, svečiu, diedu, buvo pjaunamas itin pagarbiai. Šis pėdas turėdavo ypatingą galią: saugoda-vo trobas nuo gaisro, teikdavo skal-są žmonėms ir gyvuliams. Pirmąjį rugių pėdą šeimininkė apdengda-vo drobine skarele ir ant jo padė-davo duonos, sūrio, sviesto. Rugių lauke, susėdę aplink šį vaišių stalą, pjovėjos bei rišėjai vaišindavosi ir dainuodavo.

Rugiapjūtės pabaigtuvių papro-čiuose svarbią vietą užėmė vainiko pynimas ir vaišės. Baigiant pjauti rugius, paskutiniam pėdui palikda-vo didesnį plotą. Paskutinis pėdas turėdavo būti kiek didesnis, kad ki-tais metais rugiai būtų brandūs, geri. Grįžusias iš prapjovų pjovėjas, ne-šančias pirmąjį pėdą, šeimininkai sutikdavo su duona ir druska: sena namų duona pasitikdavo naują duo-

ną. Pasitinkant sakydavo: „Šviežia duona parėjo“.

Ansamblio „Praviena“ rišėjos nupins vainiką lauko pabarėje. Jį pindavo iš paskutinio pėdo var-pų. Vainiką pagarbiai parnešdavo ir įteikdavo šeimininkei. Įteikiant vainiką, būdavo sakomos oracijos. Svetys rugys turėjo būti gerai sutik-

tas ir gražiai priimtas: ,,Atėjo svetys, vardu rugys. Dabar tas svetys ne-buvėlis prašo, kad būtų jis linksmai sutiktas ir maloniai priimtas. Jis rei-kalauja, kad būtų daržinės išvalytos, klojimai iššluoti ir klėtys išvėdintos, nes ten pareis ilsėtis.“

Su paskutinio pėdo papročiais siejosi ir kita apeiga – jievaro pyni-

mas. Lietuviai tikėjo, kad pjaunant rugius derliaus dievybė traukdavo-si į nenupjautą rugių plotą, o bai-giant pjauti, – įeidavo į paskutinį rugių pėdą, ypač jo varpas. Dėl tos priežasties paskutinis rugių plotelis buvo laikomas nepaprastu. Mote-rys, sustojusios aplink ratu, ne pli-ka ranka, o per sijoną ar prijuostę jį išravėdavo. Tai darydavo, kad atei-nančiais metais rugiai būtų šviesūs, švarūs. Tada dainuodamos supinda-vo kuokštelį į kasą ir nulenkdavo į šeimininko sodybos pusę. Ant jie-varo ar po juo padėdavo duonos su druska ir taip palikdavo.

Įteikus pabaigtuvių vainiką visi laistydavosi vandeniu, tikėdami, kad duona būsianti skalsesnė. Pabaig-tuvių vainiką įnešdavo į seklyčią ir pakabindavo garbingiausioje trobos vietoje – kriškštasuolėje. Ten jis ir sulaukdavo naujo derliaus.

Rugiapjūtė baigdavosi vaišėmis, kurioms buvo ruošiamasi iš anks-to: taupomi geriausi valgiai, daro-mas alus, gira. Buvo įprasta vaišin-tis šviežiais sūriais, sviestu, duona, medumi, dešromis, skilandžiais, la-šiniais.

Po rugiapjūtės darbų lauks vai-šės ir susirinkusiųjų į Liaudies bui-ties muziejų. Bus ir šokių bei žaidi-mų – pasirodys Rumšiškių miestelio folklorinis ansamblis ,,Nedėja“ ir Juškių šeimos kapela su šokiais ir žaidimais.

HoroskopaiHoroskopai Avinams derėtų tapti ati džiais

savo likimų stebėtojais: atsiras galimy-bė iš naujo įverti nti savo elgesį ir laimė-jimus. Jūsų naujas požiūris bus svarbiau-sias ateinančios savaitės rezultatas. Ką ti k užsimezgę santykiai plėtosis teigia-ma linkme.

Jaučiai gali gauti užduotį , kuri taps jūsų pati rti es ir žinių išmėginimu. Todėl dėkite visas pastangas, kad ją sėkmingai atliktumėte. Tai leistų ge-rokai palypėti karjeros laiptais. Savait-galį skirkite vakarėliams, susiti kimams su draugais, apsilankymams parduo-tuvėse.

Dvyniai bus opti misti škai nu-siteikę savo darbo ir karjeros atžvilgiu. Jums garantuotas pajamų didėjimas. Bet jūs turėtumėte daugiau domėti s savo fi nansiniais reikalais. Tarnautojai gali ti kėti s aukštesnio posto ir dides-nio darbo užmokesčio. Atsiveria pa-lankios perspektyvos imti s savaran-kiško verslo.

Vėžiai kitą savaitę bus aktyvūs. Jūs pagerinsite savo fi nansinę padėtį , imsitės naujų projektų. Jų įgyvendini-mas teigiamai atsilieps jūsų reputaci-jai. Galbūt jums pavyks įgyvendinti ir asmeninio gyvenimo planus. Žmogus, kuriam jaučiate simpati ją, atsakys tuo pačiu.

Liūtai turės puikią progą būti pa-matyti ir išgirsti . Seksis tvarkyti su dar-bu susijusius reikalus, įveikti sunkumus. Darbe bus sureguliuoti visi konfl iktai, stabilizuosis santykiai su kolegomis ir vyresnybe.

Mergelės kitą savaitę turės pa-dirbėti . Tikriausiai vyresnybė prašys jus ilgiau užtrukti dar-be. Bet jūsų uolumas bus pa-

stebėtas ir įverti ntas. Šeimoje ir namuose viskas klosis sėk-mingai. Geriau suorganizavę buiti nių reikalų tvarkymą, su-

taupysite daug jėgų ir laiko.

Svarstyklės nustebins aplinki-nius nepaprastu darbštumu. Jūs bū-site kupini energijos. Pasistenkite ją pažaboti ir nukreipti reikiama linkme. Nereikėtų atsisakyti ir linksmybių. Pa-sistenkite neįskaudinti arti mų žmonių savo poelgiais.

Skorpionai turi daugiau dė-mesio skirti visuomenės reikalams ir problemoms. Kaip tik jūs galite ras-ti optimalų jų sprendimą. Tuo pel-nysite aplinkinių pagarbą. Kitą sa-vaitę jums seksis ieškoti papildomų pajamų šaltinių arba imtis naujos veiklos.

Šauliai bus energingi ir opti -misti škai nusiteikę. Jūs kupini naujų idėjų ir planų. Ateinanti savaitė bus ti nkamas metas juos įgyvendinti . Nie-ko nebijokite, darbas jums eina kaip iš pypkės. Bičiuliai ir arti mieji parems visus jūsų sumanymus.

Ožiaragių kitą savaitę laukia susiti kimai su naujais žmonėmis. Labai galimi ir teigiami fi nansinės padėti es pokyčiai. Tam ti krų svarbių sprendi-mų priėmimą ti kriausiai teks ati dėti , nors viskas baigsis sėkmingai. Buiti -niams reikalams reikės skirti visas po-ilsio dienas.

Vandeniai kitą savaitę sė-kmingai išspręs visas savo pinigines problemas. Teigiamų rezultatų duos bendravimas su žmonėmis ir daly-kiniai susitikimai. Jūsų sugebėjimas būti lyderiais ir ginti savo požiūrį bus deramai įvertintas. Savaitgalis žada kelis malonius vakarus mielo-je draugijoje.

Žuvis lydės fi nansinė sėkmė. Jei-gu elgsitės pakankamai atsargiai, tai ateityje galėsite ti kėti s solidaus pelno, kurio duos rizikingas žingsnis. Su išti -kimo draugo pagalba įgysite galimybę išplėsti naudingus ryšius. Kitą savaitę jums teks nemažai laiko skirti ir buiti -niams reikalams.

Pjauti pradėdavo per pilnatį , ti kėdamiesi, kad tuomet bus pilni aruodai ir kluonai.Romo Žaltausko nuotrauka

d

bstir mbu

taup

Oninės ir rugiapjūtė

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73) 15Laisvalaikis

XII–XV a. Lietuvos ir kaimyninių kraštų sidabriniai pinigai bei svare-liai tauriesiems metalams sverti šiuo metu eksponuojami Trakų salos pi-lyje. Neseniai centriniuose pilies rū-muose ati daryta paroda „Piniginiai ly-diniai Stasio Žukausko kolekcijoje“.

„S.Žukauskas savo kolekcijoje yra sukaupęs unikalų numizmatikos rin-kinį. Privačios kolekcijos – Lietuvos paveldo dalis, todėl itin džiugu, kai jos atveriamos ir plačiajai visuomenei“, – sako Trakų istorijos muziejaus direk-torius Virgilijus Poviliūnas.

Nemažą kolekcininko visuome-nei pristatomo rinkinio dalį sudaro į Lietuvą iš užsienio sugrąžinti eks-

ponatai: Litvos lobis – iš JAV rytinės pakrantės, Sembos pusiasalio ( Jan-tarno) lobis – iš Vokietijos, dar kele-tas lydinių – iš Lenkijos ir Olandijos aukcionų ir antikvariatų.

Pernai dalis S.Žukausko sidabro lydinių ir Vytauto Didžiojo (1392–1430) pinigėlių buvo eksponuota tarptautinėje parodoje „Žalgirio mū-šio laikmečio monetos“, kurią Lie-tuvoje ir Lenkijoje organizavo Tra-kų istorijos bei Olštyno Varmijos ir Mozūrų muziejai. Tačiau daugelis S.Žukausko kolekcijos eksponatų vi-suomenei pristatomi pirmą kartą.

Anot V.Poviliūno, Trakų istori-jos muziejus jau 15 metų organizuo-

ja įvairias temines parodas, kurioms eksponatų maloniai skolina kolekci-ninkai. Ši paroda, kurioje eksponuo-jama dalis vieno kolekcininko rinki-nio, – tai naujas požiūris į muziejų ir kolekcininkų bendradarbiavimą.

Trakų istorijos muziejuje sukaup-tas didelis – maždaug 60 tūkst. eks-ponatų – numizmatikos rinkinys, kurį sudaro 45 monetų lobiai, monetos, apdovanojimai, medaliai, žetonai ir ženkleliai. Į šį rinkinį iš S.Žukausko kolekcijos pateko unikalus XIV a. 31 lydinys iš Ešerinės lobio, totoriški so-mai, Šiaurės Rusios lydiniai ir itin reti XIII–XIV a. aukso lydiniai.

GK, Eltos inf.

200 kg sverianti moteris su papū-ga ant peti es užeina į barą ir sako:

– Kuris iš jūsų atspės, kas per gy-vis tupi man ant peti es, galės su ma-nimi praleisti naktį .

Bare įsivyrauja mirti na tyla. Stai-ga vienas sušunka:

– Krokodilas.Moteris:– Gerai, atsakymą užskaitysiu.

• • •Per avariją abiejų automobilių

vairuotojai pati ria nesunkius suža-lojimus. Vienas sako:

– Jums pasisekė, aš esu gydyto-jas.

Kitas:– Jums nepasisekė, aš esu advo-

katas.• • •

Kalbasi dvi draugės:– Tavo auksinė grandinėlė yra

be galo graži ir tokia ilga. Iš kur ją gavai?

– Užsakiau padaryti iš savo senų sužadėtuvių žiedų.

• • •– Jums kavą su konjaku?– Be!– Be konjako?– Be kavos!

• • •Tomas susimąstęs savo žmonai:– Nesuprantu, kam jums, mote-

rims, visada reikia ti ek daug pinigų. Jūs nerūkote, negeriate ir pačios esate moterys...

• • •Gūdi naktis. Skambutis prie

durų.– Kas ten?– Ati darykite – policija!– Namie nieko nėra.– O kas kalba?– Jums pasigirdo.– O kodėl dega šviesa?– Tuoj išjungsiu.

• • •Kaip žinia, seniausia profesija –

prosti tutės.Antra pagal senumą – vagies.O trečioji pagal senumą – po-

liti ko. Pastaroji susidarė iš pirmų dviejų.

Pasijuokime

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: Tavim. Norą. Arina. Siena. Lynas. Ragena. Mir. Vakaras. Kola. Latas. Tūlas. Ap-aratas. Medis. Asas. Šamas. Pati . Menas. Ne. Atas. Mini. LOT. Karabinas. Jonava. As. Sula. Abatas.Horizontaliai: Tyla. Alpaka. Tara. AV. Raitas. Masalas. AB. Katarsis. Piratas. Nu. Naras. Mal. Nagas. Misa. ES. Šen. Manija. Ąsa. Tema. Ob. Kūdas. Na. Bemolis. Lat. Nilas. Nova. Maras. Melas.Pažymėtuose langeliuose: ŠEIMININKAS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:Verti kaliai: Ieti m. Visad. Bala. Gana. Onasis. „Lumene“. Pakasė. Tave. Teisėtumą. Nakti n. Pasiansas. Ruoša. Krata. Aidas. Klaudijus. Laka. Salė. Moti . Liejas. Pusti . Akla. Yvas. Rika. Pudu. Ramu.Horizontaliai: Nauda. Nemiga. Gitana. Salsa. Stena. Mada. Pienas. Areka. Pasiekė. Morad. Ridikėlis. Altana. Namas. Tarnauk. Sumalė. Pa-tyrusi. Padą. Per. Kivis. Jauja. Balsai. Aktau. Dam. Sausu.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: DUONELĖ.Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

Kokybiškos gyvos muzikos, gam-tos ir gero laiko su draugais mylė-tojus kviečia jau trečiasis „Tamstos muzikos“ festivalis. Varėnos miš-kuose esančio ežero saloje „Dainų slėnis“ liepos 22–24 dienomis skam-bės įvairių stilių muzika, atliekama žinomiausių lietuviškų grupių ir perspektyviausių atlikėjų.

Pagrindinė festivalio žvaigždė – reperis, soulo, hip hopo, ritmenbliuzo atlikėjas Aloė Blekas ( JAV). Išgarsė-jęs daina „I need a dollar“, šis daini-ninkas į festivalį atvyks tiesiai iš turo po Europą – į jo koncertus Anglijoje, Olandijoje, Rusijoje jau dabar išpirkti visi bilietai.

„Tamstos muzika“ ruošiasi visus nustebinti ne tik svečiu iš užsienio – šiemet čia koncertuos daugiau nei 20 lietuviškų grupių: „G&G sindikatas“, elektroninės roko muzikos meistrai „Happyendless“, nesenstantys „Po-liarizuoti stiklai“, BIX ir begalė kitų, kurių nereikia pristatinėti: „Empti“, „Brassbastardz“, „Freaks on fl oor“, choras „Sounds in G“ ir kt.

Be muzikos, festivalis siūlo įvai-rias pramogas: festivalio teritorijoje veiks menininkų turgelis, „One“ par-kas kvies išbandyti savo jėgas sporti-niuose žaidimuose ir atrakcijose, gat-

vės šokio meistrai suburs į bendrą ratą visus norinčius išmokti naujų judesių, o mėgstančiųjų maudytis lauks van-dens pramogos. Jau trečius metus iš eilės vykstantis festivalis garsėja savo draugiškumu – čia kaip niekur kitur leidžiama atsivesti šunis, o tėveliai ra-ginami nepalikti namuose savo atža-lų – vaikams iki 11 m. įėjimas nemo-kamas. Nežinantiesiems, kaip atvykti, festivalio organizatoriai siūlo važiuoti traukiniu – turintieji bilietus į renginį „Lietuvos geležinkelių“ traukiniais va-žiuos už pusę kainos į abi puses. Be to, bus proga patekti ir į muzikinį trauki-nį – keliaujantieji galės klausytis gyvai atliekamos muzikos tiesiog vagone. Atvykusiuosius pasitiks į salą ir atgal kursuojantis autobusas.

GK inf.

Kviečia trečiasis „Tamstos muzikos“ festi valis

Kolekcijos lobiai – Trakų pilyje

Pagrindinė festi valio žvaigždė – reperis, soulo, hip hopo, ritmenbliuzo atlikėjas Aloė Blekas (JAV). GK archyvo nuotrauka

Trakų istorijos muziejuje sukauptas didelis – maždaug 60 tūkst. eksponatų – numizmati kos rinkinys. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)16 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Sietynas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys “. 14.20 Čiurlionio kodas. (k.). 15.10 Septynios Kauno

dienos. 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir...“ 16.35 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Gyvenimas gražus. 17.50 „Likimo valsas“.

TV serialas. 18.35 Kaimo akademija. 19.05 LTV aukso fondas.

„Devyni nuopuolio ratai“ (1). TV fi lmas.

20.15 Veidai. 21.10 Auksinio balso

konkursas „Triumfo arka”. 2010 m.

23.00 „Įkyrių minčių nelaisvėje“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Arfos muzika.

24.00 Panorama. 0.30 Skambina Petras

Geniušas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”.

Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. Animac. serialas.

9.40 „Antinas Dafi s“. Animac. serialas.

10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“.

Humoro serialas. (N-7)

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius.

Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. (N-7)

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Mirties traukinys“. Trileris. (N-14)

22.55 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.55 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Spec. būrys“.

Veiksmo drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Spec. būrys“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Aukščiausias

įvertinimas“. Kriminalinė komedija. (N-7)

23.25 „Pietų parkas“ 23.55 „CSI Niujorkas“. 0.50 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 „Kas tu toks?” 10.40 Namų daktaras (k.).

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Sodo detektyvės”.

(N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.) 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitikimas”. 22.05 Liudytojai. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas

„Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.10 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda (k.). 13.00 Etnokultūros ratas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Tūkstantmečio

akimirkos. Teatro instinktas.

14.35 Dalia Kutraitė kalbina... Gražiną Ručytę-Landsbergienę. 1997 m. (k.).

15.05 Miesto kodas (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Pasaulio dokumentika.

„Civilizacijų paslaptys. Raudonoji karalienė. Majų paslaptis“.

17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Sietynas. 19.05 Detektyvo klasika.

„Prisiminimai apie Šerloką Holmsą“.

20.50 Septynios Kauno dienos. 21.30 Dok. f. ciklas

„Šiaurietiškas būdas“. 22.05 „Duotasis laikas“. 23.00 Elito kinas.

„Monstrų puota“. Drama. (N-14)

0.50 Panorama. 1.20 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Ekomitas”. 9.40 „Antinas Dafi s“. 10.05 „Supermergaitės”. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. 11.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos“. 12.00 „Detektyvė Džonson“. 13.00 „Jos vardas Nikita“.

Nuotykių serialas. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Nenaudėlė

beždžionėlė”. Komedija.

23.00 „Detektyvė Džonson” (k.).

24.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. Nuotykių

serialas. (N-7) 12.00 „Spec. būrys“.

Veiksmo drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Spec. būrys“.

Veiksmo drama. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. (N-7) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Akis“. Siaubo trileris.

(N-14) 23.40 „Pietų parkas“. 0.10 „CSI Niujorkas“. 1.05 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 24/7 (k.). 8.40 Griūk negyvas! 8.50 Super L.T. (N-7) 9.20 „Pora kaip tvora”. 9.45 Kas tu toks? (k.) 10.40 Šiandien kimba. 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 12.05 Griūk negyvas! 12.30 24/7 (k.).

13.30 TV parduotuvė. 14.00 Gongo Gangas (k.). 14.50 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”.

TV serialas. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona”. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.). 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Animacinis f. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.25 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitikimas”. 22.05 TV serialas

„Pabėgimas”. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas

„Pabėgimas”. 0.30 TV serialas „Pėdsakas”. 1.00 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.).

(N-7) 10.45 Nuotykių f.

„Turtuolis Ričis“ (k.).

12.40 Farai (k.). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Kažkas atsitiko. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“.

Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los

Andželo policija“. 23.30 „Bręstantis blogis“.

(N-14) 0.30 „Vampyro

dienoraščiai“. (N-14)

1.30 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.15 Žingsnis po

žingsnio (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo

dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Klausimėlis.lt. 20.00 Myliu krepšinį.

2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio

taikinyje“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir

kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų

koncertas (k.). (N-7)

14.30 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas

„Mirtina dvikova“ (2009 m., Vietnamas). (N-14)

23.10 Baimės faktorius (k.).

0.10 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

1.20 Karštas vakaras. 1.55 Bamba. (S)

6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“ (N-7).

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

10.30 „Širdys paklydėlės“.

11.10 Nuotykių f. „Mažasis sniego žmogus 2“ (1997 m., JAV).

13.05 Norite – tikėkite, norite – ne!

14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Žiūrim, ką turim. 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou. (N-7)

21.40 TV3 žinios. 22.00 „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 23.10 Trileris „Kung Fu

žudikas“ (2007 m., JAV). (N-14)

1.00 „Išgelbėk mane“. 1.55 „Kaltės kaina“.

(N-7) 2.45 „Biuras“. (N-7)

Liepos 25, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.05 Spaudos apžvalga.

5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida „112“. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika A.Kalanavičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 „24 valandos“. 11.40 Kažkas atsitiko (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris „. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Kažkas atsitiko. 19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Katastrofų f.

„Panika ore“ (2001 m., JAV). (N-14)

0.20 „Vampyro dienoraščiai“.

1.20 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“

(k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Jūros šventė

2010. Atidarymo koncertas „Prie jūros gimusiųjų dainos“ (k.).

14.05 Pulsas (k.). 14.35 Myliu krepšinį.

2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama

„Savaitgalis Zioderholme“ (k.). (N-7)

14.35 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai

II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Naujoji banga

2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos.

24.00 Baimės faktorius (k.).

1.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

2.00 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

10.30 „Širdys paklydėlės“.

11.10 Vasara pagal Rūtą. 12.05 „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou. 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Žiūrim, ką turim. 20.00 Ūkininkas ieško

žmonos. 21.00 „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou. (N-7)

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Vilko bilietas“.

(N-7) 23.00 Trileris „Kung Fu

žudikas 2“ (2008 m., JAV). (N-14)

0.50 „Išgelbėk mane“. 1.45 „Kaltės kaina“.

(N-7) 2.40 „Biuras“. (N-7)

Liepos 26, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida „112“. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir

religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

K.Inčiūra. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Makleodo dukterys“. „Bręstanti s blogis“. „Kung Fu žudikas“. „Mirti na dvikova“.

Nacionalinė paieškų tarnyba. „Panika ore“. „Kung Fu žudikas 2“. „Naujoji banga 2011“.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73) 17TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas, Malaizijos

tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.05 Dok. fi lmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai” (k.).

13.20 Prisiminkime. Dainuoja Adolfas Jarulis.

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Gyvenimo ratu. (k.). 15.40 Tūkstantmečio

akimirkos. Teatro instinktas (k.).

16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas,

Malaizijos tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai.

Palanga (2). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Dalia Kutraitė kalbina...

Juozą Domarką. 1997 m. 19.05 Lietuvos balsai. 20.55 Kuluarai. 21.35 Šalia mūsų. Lietuvos

tautinės muzikos instrumentų muziejus ir „Tutučio” mokykla.

22.00 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (2).

22.30 Dirigento Juozo Domar-ko 75-mečiui. „Tebūnie“.

23.00 Pasaulio dokumentika. „Svajonė apie Šiaurės ašigalį“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinė muzika iš LRT archyvų.

24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. Animac. serialas.

9.40 „Antinas Dafi s”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi“. 11.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos“.

12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius.

Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Ketvirtadienio detek-tyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14)

22.30 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.30 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Spec. būrys“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“.

Kriminalinė drama. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. (N-7) 21.30 „Žurnalistai“. 21.35 „Paskutinis Škotijos

karalius“. Drama. (N-14) 0.05 „Pietų parkas“. (N-14) 0.35 „CSI Niujorkas“. 1.30 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas!

11.10 Šeimų dvikova – „Akro-polio” turnyras (k.).

12.05 Girių takais (k.). 12.30 Dok. serialas

„Gimę žudyti”. 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Sodo detektyvės” (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas „Di-

džiausios pasaulio katastrofos”. „Žudantys ugnikalniai”. „Žemės drebėjimai Amerikoje”.

0.15 „Pora kaip tvora”. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 „Sutuoktuvių žiedas”. 18.20 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitkimas”. 22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.25 TV serialas „Pabėgi-

mas”. 0.25 TV serialas „Pėdsakas”. 1.00 Detektyvai. 1.30 Žvaigždėlaivis. 1.45 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Kultūros paveldas.

„Pietizmas. Kas tai?“ 11.45 Auksinio balso

konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.)

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai. 15.10 Veidai. 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Be pykčio. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Brydė. Antano

Baranausko giesmynas. 19.05 Europos kinas.

„Studentų Petro ir Jakubo kelionė“. Drama. (N-7)

20.45 Gyvenimo ratu. Pamario dukrų palikimas.

21.10 Dok. f. ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”.

22.25 Akademiko Jono Kubiliaus 90-mečiui. „Matematikos poetas“. Dok. f.

23.00 Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Gyvenimas gražus (k.). 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac.

serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. 9.40 „Antinas Dafi s“.

Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi”. 11.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”.

13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. Nuotykių serialas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. Veiksmo serialas.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Žakas Merinas. Mirties instinktas”. Trileris. (N-14)

23.15 „Detektyvė Džonson” (k.).

0.15 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. (N-7) 12.00 „Spec. būrys“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 „Spec. būrys“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. 21.30 „Žurnalistai“.

Humoro laida. 21.35 „Kitapus ringo“.

Romantinė drama. (N-7)

23.55 „Pietų parkas“. 0.25 „CSI Niujorkas“. 1.15 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.).

9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova -

„Akropolio” turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Sodo detektyvės” (k.). 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”.

(N-7) 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 „Sodo detektyvės” (k.). 0.05 Du karaliai. 0.10 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitikimas”. 22.05 Gyvenamoji aplinka. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas

„Pabėgimas”. 0.30 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 24 valandos. 11.40 Kažkas atsitiko (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Kažkas atsitiko. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris

„Matrica. Perkrauta“ (2003 m., JAV). (N-7)

1.20 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.30 Gustavo enciklopedija (k.).

14.00 Pasaulio dokumentika. „Karo šešėlyje“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Metai iki 2012-ųjų

Londono vasaros olimpinių žaidynių. Tiesioginė transliacija iš Londono.

22.30 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir

Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 „Jūros dainos“.

Muzik. konkursas (k.).

15.45 Smagiausios akimirkos.

16.20 „Linksmasis našlys“.

16.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Naujoji banga

2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos.

24.00 „Srautas I“. 1.00 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

10.30 „Širdys paklydėlės“.

11.10 Ūkininkas ieško žmonos.

12.05 Pasirink mane. Pasimatymų šou.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Žiūrim, ką turim. 20.00 Didieji pokyčiai.

Realybės šou. 21.00 „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou. 21.40 TV3 žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 Veiksmo f. „Ijona

Flaks“ (2005 m., JAV). (N-14)

0.55 „Išgelbėk mane“. 1.50 „Kaltės kaina“.

(N-7) 2.40 „Biuras“. (N-7)

Liepos 27, trečiadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Skambanti vasara. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

L.Gutauskas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „ Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 „Pavogta laimė“. 11.40 24 valandos. 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą. (N-7). 20.10 Nuo... Iki... 21.00 Farai. 21.30 Pričiupom! (N-7). 22.00 Žinios. 22.30 Trileris „Smurto

istorija“ (2006 m., JAV, Vokietija). (N-14)

0.35 „Vampyro dienoraščiai“.

1.35 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

14.15 „Šilko kelias“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. 16.00 „Makleodo

dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Dok. serialas „Tuk tuk Indija“.

19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.45 Dok. f. ciklas

„Šiaurietiškas būdas“.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Karo

šešėlyje“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 „Jūros dainos“.

Muzik. konkursas (k.).

15.20 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Naujoji banga

2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos.

24.00 „Srautas I“ (k.). (N-14)

1.00 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

10.30 „Širdys paklydėlės“. (N-7)

11.10 Didieji pokyčiai. (N-7)

12.05 „Pasirink mane“. Pasimatymų šou.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 Heraklis“ (1).

Animac. serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Žiūrim, ką turim. 20.00 Nuodėmių

dešimtukas. 21.00 „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou. 21.40 TV3 žinios. 22.00 „Pagrindinis

įkaltis“. (N-7) 23.00 Nuotykių f.

„Konanas užkariautojas“ (1984 m., JAV) (N-7)

1.05 „Išgelbėk mane“. 2.00 „Kaltės kaina“.

(N-7) 2.540 „Biuras“. (N-7)

Liepos 28, ketvirtadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. Z.Gėlė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Tuk tuk Indija“. „Smurto istorija“. „Konanas užkariautojas“. Baimės faktorius.

„Komisaras Reksas“. „Matrica. Perkrauta“. „Ijona Flaks“. „Naujoji banga 2011“.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)18 TV programa

LTV2 8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 10.55 Gyvenimas yra gražus. 11.45 Etnokultūros ratas.

„Tautos mentaliteto išsaugojimas”.

12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Aktoriaus Juozo

Meškausko 85-mečiui. Juozo Meškausko kūrybos vakaras.

15.10 LNDT spektaklis. „Žaldokynė”.

16.50 Kuluarai (k.). 17.30 Savęs link. „Mįslingi

reiškiniai. NSO“ (k.). 18.00 Pasaulio dokumentika.

„Karo šešėlyje“ (k.). 18.45 Bernardo Brazdžionio

poezija. „Ieškojau tėviškės juodoj nakty...“

19.00 Dirigento Juozo Do-marko 75-mečiui. Groja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

20.40 Dainuoja Kastytis Kerbedis (k.).

21.00 „Šeštasis Saros jausmas“. Trileris. (N-14)

22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva.

„Kino operatorius J.Tomaševičius”.

9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu”. Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“.

Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”.

Humoro serialas. 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”.

Serialas. 13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai”. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7)

16.30 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. 19.00 „Majamio ligoninė”.

(N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Tai bent mamytė!“

Komedija. (N-7) 22.45 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 23.45 „Senosios Kristinos

nutikimai“.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.15 Džipai monstrai. 12.10 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 „Džeimis Oliveris

Amerikoje“. Kulinarinis šou.

13.40 Pakvaišęs sportas. 14.05 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 „Kaulai“. 19.00 „Bitės fi lmas“.

Animacinis f. 21.00 „Pretendentas“. Drama. 22.00 „Kalėjimo bėgliai“.

(N-14) 23.00 „Vilko bilietas“. 23.55 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.50 „Erotinės istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! 10.00 Dok. serialas „Mitų

griovėjai”. 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Skonio reikalas. 13.00 Dok. serialas

„Katastrofų pamokos”. „Laivai”. „Tiltai”.

15.00 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Šeštadienio detektyvas.

„Inspektorius Luisas”. (N-7)

21.00 Žinios. Orai. 21.15 Europos krepšinio

karštligė. Europos jaunimo (vaikinų iki 18 m.) krepšinio čempionato rungtynės. Pusfi naliai. Transliacija iš Lenkijos.

0.30 „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Noriu žinoti. 8.00 Animacinis f. 8.05 Grok, armonika! 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.20 Skanėstas. 10.00 Irina Mirošničenko. 11.00 Naujienos. 11.20 Gyvenamoji aplinka. 13.35 Animacijos projektas. 13.55 Liudytojai. 15.00 Nuosprendis. 16.10 Žmogus ir įstatymas. 17.20 V.Drobyšo koncertas. 19.00 Kaip prisijaukinti

sėkmę. 20.00 Laikas. 20.20 Kokie mūsų metai! 21.40 Linksmųjų ir išradingųjų

klubas. 23.10 Vaidybinis f. „Myliu

tave, žmogau”. 1.10 Vaidybinis f. „Keista

daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija”.

2.35 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Poetas Vytautas

Bložė (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Mįslingi

reiškiniai. NSO (k.). 14.50 Kultūros paveldas.

„Liuteroniški kryžiai“ (k.).

15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika.

„Keto ir Kotė“. Komedija.

20.35 LNOBT spektaklis. Baletas „Bajederė”.

22.35 Dainuoja Kastytis Kerbedis.

22.55 Pasaulio dokumentika. „Karo šešėlyje“.

23.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kvarteto muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas.

„Devyni nuopuolio ratai“ (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. 9.40 „Antinas Dafi s”. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7)

18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXII. Priežastis žudyti”. (N-14)

22.35 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. (N-7) 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas”.

Drama. (N-7) 22.00 „Kalėjimo bėgliai“.

Nuotykių serialas. (N-14)

23.00 „Vilko bilietas“. Krimin. drama. (N-14)

24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

0.50 „Erotinės istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas. 13.00 Reproteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Humoro laida „Naša

Raša”. 15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida

„Naša Raša”. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas.

„Transamerika” . Komedija. (N-14)

23.50 Naša Raša. 0.50 „Pora kaip tvora“ (k.).

(N-7) 1.20 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Animacinis f. 14.15 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 Lauk manęs. 17.10 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 Tegul kalba. 19.05 TV žaidimas

„Stebuklų laukas”. 20.00 Laikas. 20.35 Dvi žvaigždės. 22.10 Vaidybinis f.

„Sankryža”. 0.20 Vaidybinis f.

„Vaiduokliškas kardas”. 2.15 Naktinis eteris.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k.). (N-7) 9.50 „Omnitel“ 1 000 km

lenktynės. Didysis nugalėtojų sutiki-mo koncertas (k).

13.10 „Džekio Čano nuotykiai“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VII“. 18.45 Žinios. 19.00 Muzikos festivalis

„Laumės juosta 2011“. Pirmoji diena. Tiesioginė transliacija iš Palangos.

21.30 Veiksmo f. „Pragaro vaikis“ (2004 m., JAV, Australija). (N-7)

24.00 Nuotykių komedija „Hazardo ketvertukas“ (2005 m., JAV). (N-7)

2.05 Mistinis trileris „Prestižas“(2006 m., D. Britanija). (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė

informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.).

11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

14.00 „Snaiperio taikinyje“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Jūros šventė

2011. Atidarymo koncertas „Klaipėda – supermiestas“. Pertraukoje – 22.04 Loterija „Perlas“.

23.15 Premjera. Trileris „Šeštasis Saros jausmas“ (2005 m., JAV). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 „Jūros dainos“.

Muzik. konkursas (k.).

15.10 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis

našlys“. 16.45 „Dapkai ir

Butkai II“. 17.30 „Miesčionys I“. 18.00 „Nuomininkai“.

Humoro serialas (Lietuva).

19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Naujoji banga

2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos.

23.20 Veiksmo f. „Mirtina dvikova“ (k.). (N-14)

1.25 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

10.30 „Širdys paklydėlės“. (N-7)

11.10 Nuodėmių dešimtukas.

12.05 „Pasirink mane“. Pasimatymų šou.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Heraklis“ (2).

Animac. serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Žiūrim, ką turim. 20.00 Komedija

„Paskutinis uošvių išbandymas“ (2004 m., JAV). (N-7)

22.20 Komedija „Van Vailderis. Pirmi metai koledže“ (2009 m., JAV). (N-7)

0.30 Komedija „Nerealus fi lmas“ (2006 m., JAV, Kanada). (N-7)

Liepos 29, penktadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. P.Drevinis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir

Džeris II“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis

Dū“. 8.35 Animac. f.

„Antinas Dafi s“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Pričiupom! 10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Ponas auklė“ (1993 m. JAV).

11.40 Nuotykių komedija „Bebaimis Kelis“ (1993 m., Australija).

13.20 Pričiupom! (k). 13.50 „Nepaprastoji

istorija“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti

gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Muzikos festivalis

„Laumės juosta 2011“. Antroji diena. Tiesioginė transliacija iš Palangos.

21.30 Veiksmo f. „7 sekundės“ (2005 m., JAV, D. Britanija). (N-7)

23.35 Veiksmo f. „Atpildas“ (1991 m., JAV). (N-14)

1.25 Drama „Mes – viena komanda“ (2006 m., JAV). (N-7)

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę

Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 12.00 Pulsas. 12.30 „Petras Kurmelis“

(1). TV fi lmas. 13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų

koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

18.30 Kine kaip kine. 19.00 Muzik. f.

„Velnio nuotaka“ (1974 m.).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Jūros šventė 2011.

Koncertas „Saulės miesto dovanos“.

23.20 Premjera. Istorinė drama „Liuteris“ (2003 m., Vokietija). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 9.00 „Nuomininkai“.

Humoro serialas (k.).

10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai

V (k.). 12.45 Baimės faktorius

(k.). 13.45 „Šventinis

Domino“. Koncertas.

15.45 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir

kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde

(k.). 17.50 „Srautas I“. 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Naujoji banga

2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos.

23.20 Komedija „Čarlio Bartleto išdaigos“ (2007 m., JAV). (N-7)

1.20 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas.

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“.

Animac. serialas. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Mistinė drama

„Paviršius“ (2005 m., JAV).

10.00 Komedija „Kelei nuo Džastino“ (2003 m., JAV). (N-7)

11.35 Romantinė drama „Prieskonių princesė“ (2005 m., JAV, D. Britanija). (N-7)

13.15 Komedija „7 dalykai, kuriuos turiu padaryti iki 30 gimtadienio“ (2008 m. JAV, Kanada). (N-7)

15.05 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 2011 m. Europos

vyrų krepšinio čempionato burtų traukimo ceremonija.

20.40 Komedija „Ir velnias dėvi „Prada“ (2006 m., JAV). (N-7)

22.55 Drama „Rokis Balboa“ (2006 m., JAV). (N-7)

1.00 Trileris „Pasikėsinimas į popiežių“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

Liepos 30, šeštadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai.

9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos.

20.03 Vaikų radijo teatras. 20.29 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika G.Bleizgys. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Pragaro vaikis“. „Paskuti nis uošvių išbandymas“. Smagiausios akimirkos.

„Liuteris“.

„Šeštasis Saros jausmas“.

„7 sekundės“. „Ir velnias dėvi „Prada“. „Čarlio Bartleto išdaigos“.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73) 19

BTVPirmadienis, liepos 25 d.

21.00 val.GERAS FILMAS „Mirtina dvikova“.Vietnamas, 2009 m. Rež. Le Th ahn Son (N-14).

Vaidina: Johnny Nguyen, Veronica Ngo, Hoang Phuc Nguyen, Lam Minh Th ang, Hieu Hien.

Iš prostitucijos liūno ją ištraukė „geradaris“ ir pavertė pajė-giausia smogike. Kaskart ji verčiama žudyti ir rizikuoti savo gy-vybe dėl mafi jos užgaidų. Ši misija jai bus paskutinė, nes ji turi išgelbėti pagrobtos dukters gyvybę mainais už slaptą kompiu-terį, valdantį Vietnamo palydovinę gynybos sistemą. Surinkusi profesionaliausių kovotojų komandą Trinh leidžiasi į žūtbūtinį žygį. Ji net nenutuokia, kad vienas iš jos gaujos narių yra slaptas policijos agentas, pasiryžęs užkirsti kelią šėlstančiai mafi jai.

Lietuvos ryto TVKetvirtadienis, liepos 28 d.

22.15 val. Dokumentinis serialas „Didžiausios pasaulio katastrofos“.

„Žudantys ugnikalniai“. Ugnikalnio išsiveržimas yra viena iš pavojingiausių ir nenuspėjamiausių gamtos jėgų. Išmesda-mas didžiausius pelenų debesis į atmosferą ir paleisdamas tekėti mirtinas karštos lavos upes ugnikalnis gali ne tik pakeisti gam-tovaizdį, bet ir nužudyti šimtus ar net tūkstančius žmonių.

Pats žymiausias visų laikų ugnikalnio išsiveržimas įvyko daugiau nei prieš 2 000 metų, kai išsiveržęs Vezuvijus, esantis Italijoje, sunaikino Pompėjos bei Herkulano miestus ir nužudė

3 000 žmonių. Ekspertai mano, kad jau metas dar sykį išsiveržti Vezuvijui, bet niekas nežino, kada tai įvyks. Žinoma tik viena, kad šįkart gali žūti dar daugiau žmonių.

„Žemės drebėjimai Amerikoje“. Kalifornijos pakrantė Ame-rikoje yra nukentėjusi nuo pačių siaubingiausių žemės drebėji-mų, kokie tik tėra vykę pasaulyje. Jų metu tūkstančiai žmonių žuvo, o namus ir sugriuvusius miestus atstatyti kainavo milijar-dus dolerių. Ši dokumentinė laida tiria vienus iš didžiausių že-mės drebėjimų, kada nors sukrėtusių Ameriką. Aptariamas San Francisko žemės drebėjimas, kuris pražudė tūkstančius žmonių ir paliko ketvirtį milijono gyventojų be namų. Los Andželui, kaip ir visiems kitiems aplinkiniams mažiems miestams, taip pat gresia nuolatinis pavojus. Jie visi yra išsidėstę žemės ruože, kurį ženklina 800 kilometrų besitęsiantis geologinis lūžis, vadi-namo San Andreaso lūžiu. Aliaskoje ir Meksiko mieste taip pat vyksta didžiuliai drebėjimai. Deja, nėra jokių priemonių išvengti šių baisių nelaimių, tad belieka su jomis susitaikyti.

TV3Ketvirtadienis, liepos 28 d.

23.00 val. Nuotykių fi lmas „Konanas užkariautojas“. JAV, 1984 m. Rež. Richard Fleischer (N-7).

Vaidina: Arnold Schwarzenegger, Grace Jones, Wilt Cham-berlain.

Šįkart Konanas su trimis padėjėjais iškeliauja ieškoti stebu-klingo kristalo nė nenumanydamas, kad jį išsiuntusi karalienė kristalą ketina panaudoti piktoms užmačioms. Gavusi kristalą ir praliejusi nekaltos princesės Jehnos kraują, ji gali tapti piktą-ja pasaulio visgale valdove. Vėliau perpratęs jos kėslus drąsusis karys Konanas stoja į kovą už gėrį...

TV6Ketvirtadienis, liepos 28 d.

21.35 val.Drama „Paskutinis Škotijos karalius“. Didžioji Bri-tanija, 2006 m. Rež. Kevin Macdonald (N-14).

Vaidina: Forest Whitaker, James McAvoy, Kerry Washington.

Jaunas, vilčių kupinas gydytojas Nikas Geriganas palieka gim-tąją Škotiją ir su kolege Sara Merit išvyksta į Ugandą dalyvauti medikų misijoje. Niko optimizmą ypač stiprina pompastiškos naujo Ugandos vadovo Idi Amino kalbos, tad gydytojas įsitiki-nęs, jog krašto laukia šviesi ateitis. Kai Idi Aminas netikėtai pa-kliūva į automobilio avariją, jo padėjėjai iškviečia Niką. Sužavėtas Niko elgesiu kritiškomis aplinkybėmis, šalies vadovas pasiūlo jam tapti asmeniniu gydytoju. Jaunasis gydytojas pakliūva į praban-gos kupiną prezidento aplinką ir džiaugiasi tapęs artimu šalies vadovo draugu. Tačiau staiga Nikas pamato kitą tikrovės pusę: visą šalį yra sukaustęs neregėtas Idi Amino žiaurumas. Jį patiria net ir patys artimiausi. Nikas bando pabėgti iš Afrikos. Tačiau ar įmanoma pabėgti nuo galingojo Ugandos kraugerio?

TV3Šeštadienis, liepos 30 d.

22.55 val. Drama „Rokis Balboa“. JAV, 2006 m. Rež. Sylves-ter Stallone (N-7).

Vaidina: Sylvester Stallone, Burt Young, Antonio Tarver.Rokis Balboa tapo restorano savininku, gedinčiu savo miru-

sios žmonos Adrianos. Jis įveiks liūdesį sugrįžęs į bokso ringą. Kai apie Rokio sumanymą grįžti išgirs sunkiasvoris čempionas Meisonas Diksonas, Rokis gaus pasiūlymą susikauti ypatingo-je dvikovoje.

TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu. Pamario

dukrų palikimas (k.). 9.00 Šalia mūsų. „Lietuvos

tautinės muzikos instrumentų muziejus ir „Tutučio” mokykla“ (k.).

9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai.

Palanga (k.). 11.40 Dirigento Juozo Do-

marko 75-mečiui. Groja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (k.).

13.25 B.Brazdžionio poezija. „Ieškojau tėviškės juodoj nakty...“ (k.).

13.40 Būtovės slėpiniai. 14.30 Kine kaip kine. 15.00 Kino operatoriaus

Algimanto Mockaus 80-mečiui. „Velnio nuotaka“. Muzik. f.

16.15 Dainuoja Kastytis Kerbedis (k.).

16.35 Dalia Kutraitė kalbina... Juozą Domarką (k.).

17.05 Krašto garbė. 18.00 Medininkų tragedijos

20-mečiui. „Atgimimo kronika“. Dok. f.

19.10 „Likimai. Tomas Šernas“. 19.40 „Mitai ir legendos,

91-ųjų rugpjūčio meditacijos”.

20.30 Istorinė drama „Liuteris“. (N-7)

22.30 Panorama. 22.45 LNOBT spektaklis. Opera

„Pikų dama”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Etnos. 9.10 Eko mitas. 10.05 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu”. Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai”. Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”.

Serialas. 13.40 Makaliaus kelionės. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai“. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”.

Serialas. (N-7) 17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. (N-7) 19.00 „Majamio ligoninė”.

Serialas. 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 Sekmadienio romantika.

Iš Utos Danielos kolekcijos „ Dangus tavo akyse“. (N-7)

22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.50 „Senosios Kristinos nutikimai”.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.15 Džeimis Oliveris

Amerikoje. 12.15 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 Topmodeliai. 13.35 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 „Aiškiaregys“. Kriminali-

nė komedija. (N-7) 16.00 „X mutantai“.

Fantastinis nuotykių serialas.

17.00 Jokių kliūčių! 18.00 „Kaulai“. 19.00 „Formulės-1” pasaulio

čempionato Vokietijos Didžiojo prizo lenktynės. Vaizdo įrašas.

21.30 Šeimos bičas“. Animac. serialas.

22.00 „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) 23.00 „Vilko bilietas“. (N-14) 23.55 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.50 „Erotinės istorijos“.

Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Namų daktaras. 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas „Laukinė

gamta”. „Pamokos”. 11.00 Šiandien kimba.

11.30 Dok. serialas „Grobuonys”. „Masinis puolimas”. (N-7)

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Babuinai”. (N-7)

13.00 Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas” (k.).

15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės: Kauno „Kaunas”–Pa-kruojo „Kruoja”. Tiesiogi-nė transliacija iš Kauno. Per pertrauką – Žinios.

21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Europos krepšinio

karštligė. Europos jau-nimo (vaikinų iki 18 m.) krepšinio čempionato rungtynės. Finalas.

23.45 Naša Raša.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Laida kariams. 7.55 Noriu žinoti. 8.20 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.20 K-278. 12.30 Vaidybinis f.

„Balzaminovo vedybos”. 14.20 Vaidybinis f. „Mylima

mechaniko Gavrilovo moteris”.

16.00 Serialas „Teismo kronika”. 18.00 J.Vajengos koncertas. 20.00 Laikas. 20.25 Didelis skirtumas. 21.30 Vaidybinis f. „Laimės

metas 2”. 0.20 Yesterday live. 0.10 Vaidybinis f. „Ados

šeimynėlė”. 1.40 Naktinis eteris.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.

7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis

Dū“. 8.35 „Antinas Dafi s“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių komedija „Naminukai“ (1997 m., D. Britanija).

11.45 Romantinė komedija „Ir tada atėjo meilė...“ (2007 m., JAV). (N-7)

13.50 „Nepaprastoji istorija“.

14.55 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Mistinis trileris

„23“ (2007 m., JAV). (N-14)

23.05 Veiksmo f. „Paskutinis ėjimas“ (2006 m., JAV). (N-14)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas,

Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 Medininkų tra-

gedijos 20-mečio minėjimas. Tiesio-ginė transliacija iš Medininkų.

10.30 „18 metų laukimo“. Dokumentinė apybraiža apie Me-dininkų žudynes. 2009 m.

11.30 Pasaulio dokumen-tika. „Juanming Juanas – Kinijos imperatoriaus sodas“.

12.30 Dok. f. „Šiaurietiš-kas būdas“.

13.00 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Lavo-nas bibliotekoje“.

15.00 Kryžių kalno atlaidai. Šv. Mišių tiesioginė transliacija.

16.00 Žinios. 16.40 Gamtos kodas. 17.15 Septynios Kauno

dienos. 17.50 Popietė su Algi-

mantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Veiksmo drama

„Nibelungų žiedas“ (2004 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Apie žūklę ir

medžioklę. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.50 Trileris „Šeima.

Kraujo ryšiai“ (2006 m., Indija, JAV).

14.00 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Naujoji banga

2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos.

24.00 „Srautas I“ (k.). (N-7)

1.00 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 „Paviršius“. 10.00 Komedija

„Popžvaigždė“ (2005 m., JAV).

11.55 Komedija „Šuns istorija apie meilę“ (2006 m., JAV).

13.55 Komedija „Kaip vesti milijonierę“ (2000 m., JAV).

15.45 „Raselų mergaitė“. Drama (2008 m., JAV).

17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 „Oranžinė manija“.

Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai

2010. 23.10 Drama „Taikdarys“

(1997 m., JAV). (N-14)

1.35 Komedija „Keista porelė 2“ (1998 m., JAV). (N-7)

Liepos 31, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė. 9.03 Vasaros metą – vasaros

dainos.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.37 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj.

18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.39 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Gailius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Nibelungų žiedas“. „23“. „Taikdarys“. Apie žūklę ir medžioklę.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)20 Lietuva per savaitę

Seime iškilmingai išlydėti ekologinės akcijos „Vanduo – tai gyvybė“ dalyviai.Akcijos globėja Seimo pirmininkė Irena Degutienė žygio dalyviams įteikė Lietuvos valstybės vėliavą ir kapsulę „Gintaro

ašara“, kuri bus simboliškai nuleista į Baikalo ežerą. Ekologinė akcija skirta lietuvių tremties 70-mečiui.Akcijos sumanytojas, ekologinių žygių Nemunu ir Baltijos jūra įgyvendintojas triatlonininkas Vidmantas Urbonas liepos

27–29 dienomis bandys perplaukti Baikalo ežerą ir taip garsinti Lietuvos didžiųjų tremčių istoriją. Taip pat numatytas su-sitikimas su Irkutske gyvenančiais lietuviais.

V.Urbonas bandys perplaukti Baikalą

2012-ieji – J.Matulaičio metai

JAV karininko viešnagė

Politi nis skandalas

Šventosios uostas dar atgims Lankėsi Latvijos prezidentas

Savaitgalio orai

Šeštadienį numatomi trumpi lietūs, vietomis su perkūnija. Žemiausia temperatūra naktį bus 14–19, aukščiausia dieną – 18–23 laipsniai. Sekmadienio naktį vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Temperatūra naktį nukris iki 10–15, o dieną pakils iki 19–24 laipsnių. Kita savaitė atneš ir drėgnesnių, ir saulėtų dienų. Šilumos turėtų būti daugiau nei savaitgalį, bet ne taip karšta kaip šiomis dienomis.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukaKlaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vakar į Lietuvą atvyko JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Markas Hertlingas. Svečias lan-kėsi Krašto apsaugos ministerijoje ir kariuomenės jungti-niame štabe, susitiko su laikinai Lietuvos kariuomenės vadą pavaduojančiu Sausumos pajėgų vadu generolu majoru Jonu Vytautu Žuku.

Parengė Robertas Sabaliauskas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos

Dieną: +18 +23

Naktį : +14 +19

Šeštadienį Sekmadienį

Dieną: +20 +25°

Naktį : +10 +15°

Pilnati s. Saulė teka 5.12, leidžiasi 21.38.

Įtariamąjį Sausio 13-osios byloje, buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, pagal Europos arešto orderį austrai su-laikė praėjusį ketvirtadienį, liepos 14-ąją, ir kitą dieną jį palei-do. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad M.Golovatovas jau grįžo į Rusiją. Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgi-rytė-Liauškienė įteikė notą Austrijos laikinajam reikalų pati-kėtiniui Jozefui Zigmundui, kurioje Austrijos prašoma paaiš-kinti, vadovaudamasi kokiais argumentais ir kodėl taip skubiai ji nusprendė paleisti pagal Europos arešto orderį sulaikytą įta-riamąjį Sausio 13-sios žudynių byloje M.Golovatovą. Lietuvos poziciją viešai palaikė Latvija, Estija, Lenkija.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė, kad su-daryta komisija išanalizavo veiksnius, turėjusius įtakos Švento-sios įplaukos kanalo užnešimui. Nustatyta, kad viena priežas-čių buvo nebūdingos meteorologinės sąlygos – vyravo šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, vėjo gūsiams pasiekus 14 m/s, susiformavo 1,5 m bangos, todėl nuslinko dalis sukaupto grunto.

Lietuvoje viešėjęs naujasis Latvijos prezidentas Andris Berzinis teigiamai atsiliepia apie dalyvavimą Visagino ato-minės elektrinės (AE) projekte, tačiau ir toliau nuogąstauja dėl fi nansinio pajėgumo. Latvijos valstybės vadovas yra įsi-tikinęs, kad Visagino AE projektas politiškai yra svarbus vi-soms Baltijos šalims.

Lietuvos vyskupai nutarė 2012 metus Lietuvoje paskelbti Palaimintojo Jurgio Matulaičio metais. 2012-aisiais sukaks 25 metai nuo arkivyskupo J.Matulaičio paskelbimo palai-mintuoju.