Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Šiaudinis namas nebijo nei pelių, nei žemės drebėjimų7 p.

Argentinietiško tango lietuviškos aistros12 p.

Kurtuvėnuose atgimsta senoji dvarų kultūra8 p.

Ratai du, o problemų –

begalė6 p.

Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58) 1Aktualijos

Gediminas STANIŠAUSKAS

Kuo skurdesnė valstybė, tuo brangiau jai kainuoja išlaikyti val-džią. Gausybė privilegijų, tarnybi-niai butai, automobiliai ir kitos iš-imtys padalijo Lietuvą į dvi dalis. Kai kurie politi kai teigia, kad to-kia valstybe būsime tol, kol šalyje bus gajus prisitaikėliškas gyveni-mo būdas.

Išeinanti eji neliks nuskriausti

Socialinį neteisingumą šalyje valdžia sėja kaip įmanydama. Antai kadenciją baigiantiems savivaldy-bių tarybų politikams bus išmokė-ta beveik 2 mln. Lt išeitinių kom-pensacijų.

Valstybės tarnybos įstatymas nu-mato, kad paliekantieji postus turė-tų, už ką pragyventi bent tris mė-nesius.

Dvylika metų Lietuvos bankui vadovavusiam Reinoldijui Šarkinui dėl paliekamo posto priklausys 162 tūkst. litų išeitinė kompensacija.

Bet šiomis dienomis „pasižymė-jo“ ir premjeras Andrius Kubilius, kurio patarėjų gretos dauginasi it bakterijos. Visuomeniniu patarėju paskirtas susikompromitavęs buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys, o nuo vasaros užsienio politikos klau-simais A.Kubiliui patarinės ir da-bartinis Lietuvos ambasados Gruzi-joje įgaliotasis ministras Laimonas Talat-Kelpša. Tad A.Kubiliaus ko-mandoje bus jau per 30 įvairiausių patarėjų ir konsultantų.

Priemokoms atseikėta 73 mln. litų

Premjeras A.Kubilius, mosuo-damas Konstitucinio Teismo išaiš-kinimu, tikina, esą sunkiomis eko-nominėmis sąlygomis valstybė gali sumažinti pensijas, kurias planuoja-ma kompensuoti tik 2014–2019 m., tačiau paskutinė Seimo Audito ko-miteto ataskaita rodo, kad valdžios vyrams ir moterims taikomi kiti standartai.

Pernai 2010 m. paskutinį ketvirtį valdžios įstaigos savo darbuotojams išmokėjo apie 30 mln. litų įvairiau-sių priemokų, lyg jie dirbtų daugiau negu kiti piliečiai ir gyventų blogiau negu nustekenti pensininkai, kuriems

šviesesnis fi nansinis rytojus žadamas, kai dauguma jų jau bus išmirę.

Daugiausia lėšų įvairioms varg-šų valdininkų priemokoms ištaš-kė Sveikatos apsaugos ministerija. Ji metų pabaigoje savo darbuoto-jams išdalijo 116 tūkst. Lt, o per visus metus priemokoms išmėtyta 302 tūkst. Lt. Išlaidavo pamalonin-damos savo klerkus priemokomis visos ministerijos.

Kuklumu nepasižymėjo aukšto-jo mokslo įstaigos. 2011 m. išvaka-rėse Vilniaus universitetas išmokėjo 5,9 mln. Lt priemokų, Kauno techno-logijos universitetas – 2,9 mln. Lt, o Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas – 1,6 mln. Lt. Per visus 2010 m. priemokoms atseikėta 73 mln. Lt.

Ministrai nieko nežinojo?

Seimo Audito komiteto narys An-drius Mazuronis neslepia pašaipos mi-nisterijų vadovams, kurie trečiadienį teisinosi Audito komitetui dėl išlaida-vimų. „Pavyzdžiui, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teisinosi, neva jis nežinojo, kad paval-džios ministerijai įstaigos išsimokėjo priemokas, – pasakojo A.Mazuronis. – Aplinkos ministras Gediminas Kaz-lauskas tikino, kad milijoninė suma serialo „Kelias namo“ kūrėjams, kurie turėjo reklamuoti aplinkosaugą, buvo skirta pagrįstai. Tai tegul visos minis-terijos remia serialus. Bet kur mes tada nueisime?“

Vida TAVORIENĖ

Auditoriai ragina netoleruoti dvi-gubo mokėjimo už gydymo paslau-gas, tačiau ligonių kasos tvirti na, kad neturi galių bausti prasižengėlius. Tai esą turėtų daryti sveikatos prie-žiūros įstaigų steigėjai. Tik ar to bus imtasi? Kai kurie steigėjai sunkmečiu pamalonino medicinos įstaigų vado-vus ir padidino jiems atlyginimus.

Turės grąžinti pinigus

Konstitucijoje įteisintas nemoka-mas gydymas, tačiau ir politikai, ir gydytojai, ir pacientai pripažįsta, kad nemokama medicina Lietuvoje – tik afi ša. Tai konstatavo ir valstybės kon-trolieriai, vertinę privalomojo sveika-tos draudimo panaudojimo efekty-vumą. Anot auditorių, netoleruotina, kad pacientai gydymo įstaigose moka

ir už tokias paslaugas, už kurias lėšas skiria ligonių kasos. Taigi už tas pa-čias paslaugas gydymo įstaigoms ten-ka dvigubas mokestis.

Ligonių kasos (LK) taip pat kons-tatuoja, kad dažnėja gyventojų skun-dų dėl priemokų sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau LK sako, jog neturi galių nubausti pažeidėjus. Tai esą tu-rėtų daryti gydymo įstaigų steigėjai.

Albinas ČAPLIKAS

Po įvairių skandalų daugelis poli-ti kų jau linkę pakeisti įtakingos Vie-šųjų pirkimų tarnybos (VPT) paval-dumą, tačiau nuomonės tuoj pat išsiskiria, kai ti k pradedama svars-tyti , kam ji turėtų būti priskirta, nes visi norėtų būti kuo arčiau šio pyra-go dalybų. 2008–2009-aisiais viešie-siems pirkimams būdavo išleidžia-ma po 11–12 mlrd. litų. Ekonomistai pasvarstydavo: sutaupykime nors 8 proc., ir investi cijų badas šalyje ge-rokai sumažėtų

Keista reakcija

Daug kas nustebo, kai apie netvar-ką šioje sistemoje prabilo pats Viešų-jų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas. Politikai netgi pasišiaušė: kas jo prašė, ar negalėjo patylėti. Kodėl tokia reakcija?

Nukelta į 3 p.

Nukelta į 2 p.

Milijardams reikia tvirtos rankos

Nukelta į 2 p.

Dvi Lietuvos – nuskurdinta ir turti ngaPrisidengusi ekonomine krize ir Konsti tucinio Teismo išvadomis mūsų valdžia ir toliau skriaudžia piliečius, bet nešykšti šimtų milijonų litų ministerijų klerkų gyvenimui pagerinti .

Nemokamas gydymas – ti k afi ša

Prieš dvejus metus premjeras vadovavimą Vyriausybei pradėjo nuo viešųjų pirkimų kriti kos. Tačiau per tą laiką Vyriausybė šios sistemos taip ir nepajudino.

Socialinio pasiti kėjimo tarp piliečio ir valdžios kol kas nėra, nors tai galėtų būti didžiausia vertybė mūsų visuomenėje.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gyventojų skundai dėl nelegalių priemokų ligoninėse ir poliklinikose pa-siekė ir valstybės kontrolierių ausis. Jie konstatavo, kad kartais gydymo įs-taigos dvigubai uždirba, gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų.

Gyventojams sunku pati kėti , kad sveikatos priežiūros įstaigos sunkiai verčiasi. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)2

Parlamentaras Andrius Šedžius ti-kina, kad dvejus metus visos minis-terijos savo darbuotojams, be algų ir priedų, moka nuo 20 iki 100 proc. at-lyginimo dydžio priemokas.

„Kai tik pradėjau kelti priemokų klausimą, mane pradėjo raminti ne tik konservatoriai, bet ir kitų partijų politikai“, – sakė A.Šedžius.

Jo žodžiais, „nesvarbu, kas yra val-džioje, nes iš biudžeto pinigus gauna

ir socialdemokratai, ir konservatoriai“. Be to, pasak A.Šedžiaus, visi politikai, kurie mėgina aiškintis valdžios išlai-davimą ir privilegijas, netikėtai tampa „blogais“ ir iš jų pradedama šaipytis.

Kvailį ir bažnyčioje muša

Seimo narys Julius Veselka apie valdžios dosnumą sau ir savo arti-miesiems pasisako dar griežčiau. „Kai buvo sumažintos pensijos ir Konsti-tucinis Teismas pareiškė, kad pensi-

jos sumažintos teisėtai, tapo akivaiz-du, kad šis teismas prisitaiko prie bet kurios valdžios ir laimina visus jos sprendimus“, – kalbėjo J.Veselka.

Kad tai gali būti susiję su asmeni-niu teisėjų naudos siekimu, paliudi-ja šiomis dienomis kadenciją baigu-sio Konstitucinio Teismo pirmininko Kęstučio Lapinsko paviešintas pra-šymas skirti jam valstybinę signata-ro rentą. Pastaroji per mėnesį sudaro 2 764 Lt.

Valstybines signatarų pensijas gau-na apie 60 Kovo 11-osios akto signa-tarų. Parlamentaro J.Veselkos teigimu, vadinamasis elitas pirmiausia rūpinasi savimi ir savo šeimų nariais, visiškai negalvodami apie kitus žmones.

„Tačiau kvailį ir bažnyčioje muša, todėl kol liaudis nepasidarys piktesnė, kaip buvo Vakarų Europoje praėjusio amžiaus penktame ir šeštame dešimt-mečiuose, situacija Lietuvoje nepasi-keis“, – teigė J.Veselka.

Saugoja nuo tautos pykčio

Aukščiausi valdžios asmenys tau-tos pykčio greičiausiai išvengtų, nes jie eiliniam žmogui nepasiekiami.

Vadovybės apsaugos departamen-tas (VAD), kurio vyrai nuolat saugo-ja 5 svarbiausius šalies asmenis, kas-met iš biudžeto gauna apie 24 mln. Lt. Apie du trečdalius šių lėšų sudaro darbuotojų darbo užmokestis.

„Nemanau, kad asmenų saugu-mui skiriama per daug pinigų“, –

sakė VAD direktorius Raimundas Kairys.

Jo teigimu, saugomi ne tik valsty-bės vadovai (prezidentai, premjeras, Seimo pirmininkė), bet ir svečiai iš užsienio valstybių, atvykstantys ofi cia-

lių vizitų į Lietuvą. Tačiau paklaustas, ar tikrai dabar būtina europarlamen-taro Vytauto Landsbergio apsauga, R.Kairys nesileido į diskusijas.

„Mes jį saugome nuo pat 1991 metų, o ar ta apsauga būtina, tikrai nekomentuosiu“, – sakė R.Kairys.

Jis tik pridūrė, kad V.Landsbergį pakaitomis po vieną saugoja trys dar-buotojai.

„Šiais laikais partijos be pinigų į valdžią patekti neturi jokių šansų. O per viešuosius pirkimus teka milijar-dai, todėl partijos suinteresuotos, kad VPT vadovautų įtakai atviras žmo-gus. Partijos siekia, kad toks žmogus neturėtų tvirto stuburo, kad jį būtų nesunku prigąsdinti, paspausti, o dar geriau, kad toks vadovas nesusigaudy-tų politikoje ir ekonomikoje“, – atvi-rai rėžia Seimo Ekonomikos komi-teto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka.

Daugiausia viešųjų pirkimų atlieka ministerijos, savivaldybės, viešosios įs-taigos, aukštosios mokyklos ir daugy-bė kitų institucijų, kurioms vadovauja įvairių partijų nariai.

Sarginis šuo – be dantų

VPT vadovas kol kas atskleidė tik vieną pažeidimų sluoksnį, tačiau ir šie duomenys stulbina. Pasak Ž.Plytniko, 2010-aisiais iš 5 200 perkančių or-ganizacijų neskelbiamų derybų būdu sudaryta beveik 4 tūkst. viešųjų pir-kimų, o tokių sandorių suma siekė daugiau nei milijardą litų. Milijardą! Gal ne visais atvejais buvo pažeista viešųjų pirkimų tvarka ir dalis valsty-bės pinigų išleista ne pagal paskirtį, tačiau akivaizdu, kad tokių galimy-bių buvo.

Tikslesnių duomenų iš dabartinės VPT negalime reikalauti, nes ši tar-nyba yra tarsi sarginis šuo be dantų. Kaip žinome, per metus sudaroma apie 20 tūkst. viešųjų pirkimų san-

dorių, o VPT patikrina tik iki 6 proc. Kodėl tiek mažai? Tokios realios gali-mybės. Paskaičiuokime. Paprastai vie-nam sandoriui atlikti pateikiama apie 50–60 puslapių įvairių reikalavimų. Kiek tokių sandorių gali patikrinti 12 VPT tarnautojų? Gal ne visus sando-rius būtina tikrinti, tačiau pajėgiama patikrinti tik apie 300 sutarčių.

Kita bėda – net jeigu pavyksta nu-statyti pažeidimus, tai baudos neiš-gąsdina nei pirkėjų, nei Viešųjų pir-kimų komisijų narių. Štai už vieną dažniausiai pasitaikantį pažeidimą, kai parenkamas netinkamas pirkimo būdas, šiuo metu skiriama bauda nuo 500 iki 2 500 litų. Pažeidėjų neišgąs-dins ir pasiūlymai baudas padidinti du kartus – nuo 500 iki 5 000 litų, o pakartotinai pažeidus – nuo 2 500 iki 10 000 litų. Tiek pat bauda padidinta ir už VPT reikalavimų ar sprendimų nevykdymą.

Nuomonės dėl pavaldumo skiriasi

Iki 2010 m. pradžios VPT buvo pavaldi Vyriausybei, paskui Saulėly-džio komisijos siūlymu tapo pavaldi Ūkio ministerijai. Dabar vėl ieškoma naujo šios tarnybos šeimininko. Kas

juo taps? Kandidatų netrūksta. Dau-gelis politikų pritaria pasiūlymui keis-ti VPT pavaldumą, tačiau nuomo-nės išsiskiria, kai pradedama svarstyti, kam ji iš tiesų turėtų būti pavaldi.

Seimo Ekonomikos komiteto pir-mininko pavaduotojas J.Veselka su ironiška šypsena vertina ir Preziden-tės, ir Seimo Antikorupcijos komisi-jos pasiūlymus.

„Prezidentė siūlo VPT priskirti Fi-nansų ministerijai. O kokie argumen-tai? Apskritai aš stebiuosi, kad Finansų ministerijoje, kaip sovietiniais laikais, koncentruojami visi svarbiausi vals-tybės reikalai. Net sovietmečiu Plano komitetas nebuvo pavaldus Finansų ministerijai“, – sako J.Veselka.

Padėti gali viešumas

Ne per seniausiai Prezidentė Sei-mui pateikė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų projektą, kuriame siūloma vie-šai skelbti visus viešuosius pirkimus, o prieš vykdant viešuosius pirkimus ne-skelbiamų derybų ar vidaus sandorių būdu, apie tai privalomai informuoti VPT. Sandorius būtų galima vykdyti tik gavus tarnybos leidimą.

Įstatyme numatyta išimtimi pas-laugas ir prekes pirkti vidaus sando-riais dažniausiai naudojasi savivaldy-bės, paprastai pirkdamos iš pavaldžių įmonių ir ignoruodamos kitas įmones rinkoje. Įdomu, kad A.Bilotaitė dar praėjusių metų Seimo rudens sesi-joje siūlė uždrausti vidaus sandorius, tačiau šiam pasiūlymui nepritarė jos kolegos iš valdančiosios daugumos.

Visos landos dar neuždarytos

„Dažni atvejai, kai pirkėjas ap-klausia kelis asmenis ir tokia apklau-sa vadinama viešuoju pirkimu – pats

tarnautojas pasirenka, kuriuos subjek-tus apklausti. Todėl manau, kad visą informaciją apie viešuosius pirkimus reikėtų privalomai skelbti viešai elek-troninėje erdvėje“, – siūlo papildyti įstatymą V.Gapšys.

Viešųjų pirkimų įstatymo patai-sas Seimas pradės nagrinėti antroje balandžio pusėje. Mūšis bus atkaklus ir intriguojantis.

Seimo Ekonomikos komiteto nario Valdemaro Valkiūno teigimu, per viešuosius pirkimus labai dažnai permokama, netaupoma, išlaidauja-ma. Jo apskaičiavimais, patobulinus viešųjų pirkimų sistemą įmanoma sutaupyti net iki 4 mlrd. litų. Tiek lėšų būtų galima skirti kitiems pro-jektams, padidinti užimtumą, valsty-bė gautų daugiau mokesčių. Tačiau kažkas, anot parlamentaro, aukščiau-siuose sluoksniuose tuo nesuintere-suotas. VPT vadovas, Seimo nario nuomone, turėtų būti nepriklauso-mas nuo politikų ir skiriamas tokia pat tvarka, kokia skiriami prokurorai ir STT vadovas.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

2010-aisiais organizacijų neskelbiamų derybų būdu sudaryta beveik 4 tūkst. viešųjų pirkimų, o tokių sandorių suma siekė daugiau nei milijardą litų.

Milijardams reikia tvirtos rankos

Dvi Lietuvos – nuskurdinta ir turti nga

Nėra pasiti kėjimo tarp piliečio ir valdžiosBoguslavas Gruževskis, Darbo ir socia linių tyrimų insti tuto direktorius

Pasisakau už dar didesnius valstybės tar-nautojų ir politi kų atlyginimus, bet jų atlyginimus reikėtų susieti ne su veikla dėl veiklos, o su konkrečiais rezultatais. Todėl problema yra ne tai, kad valdžia išmokėjo savo tarnautojams daug, o kad tas atlygis buvo neadekvatus valdžios veiklos efektyvumui. Didžiausia blogybė valstybės tarnyboje yra nekompetencija, kai valstybės piliečiai nemato valdžios pastangų. Gal tada, kai padidės pensijos ir sumažės skurdas, kai padidės sociali-nis saugumas ir sumažės nedarbas, kai padidės ti esioginės investi cijos ir šalyje susti prės socialinis solidarumas, būtų galima skirti daugiau pinigų valdymo struktūroms, bet ne dabar. Deja, to so-cialinio pasiti kėjimo tarp piliečio ir val-džios kol kas nėra, nors tai galėtų būti di-džiausia vertybė mūsų visuomenėje.

Vieni pasikars, kiti nusišaus, treti iškentėsGrasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė

Akivaizdu, kad mūsų valstybei mes vi-siškai nereikalingi. Turime dvi Lietu-vas, kurių nematyti neįmanoma. Nie-kada negalvojau, kad valdžia, žino-dama, jog žmonės badauja, o komu-nalinės paslaugos ir maisto produktai ti k brangsta, galėtų taip išlaidauti . Nė vienoje Europos valstybėje nėra tokių mažų pensijų kaip Lietuvoje, o išlaidos valdžiai išlaikyti yra, ko gero, didžiau-sios. Labai abejoju, ar tokia situacija kada nors pasikeis, nes bent jau mes padarėme viską, kas nuo mūsų pri-klauso. O juk tai mes po Antrojo pa-saulinio karo prikėlėme Lietuvą iš griu-vėsių, dabar visi mūsų prašymai at-simuša lyg į sieną. Ką žmonės darys toliau? Vieni pasikars, kiti nusišaus, treti , manau, iškentės.

Vadovybės apsaugos departamento vadovas, paklaustas, ar ti krai dabar būti na europarlamentaro V.Landsbergio apsauga, nesileido į diskusijas.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Daugiausia viešųjų pirkimų atlieka ministerijos, savivaldybės, viešosios įstaigos, aukštosios mokyklos ir daugybė kitų insti tucijų, kurioms vadovauja įvairių parti jų nariai. Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58) 3

Anot Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos me-dicinai Reginos Venckienės, šiemet buvo nustatyti du atvejai, kai iš paci-entų neteisėtai buvo paimti pinigai už gydymo paslaugas. Abu skundai gauti iš gyventojų, kurie gydėsi Kupiškio li-goninėje. Ši įstaiga įpareigota grąžinti pinigus, o rajono meras informuotas apie prasižengimus.

„Ne iš gero gyvenimo taip atsitin-ka. Akivaizdu, kad ligoninių fi nansa-vimas neadekvatus patiriamoms išlai-doms. Sutinku, kad žmonės neturėtų primokėti, tačiau matome, jog gydy-mo įstaigoms labai sunku“, – pabarti ligoninės vadovą žadėjo Kupiškio ra-jono meras Jonas Jarutis.

LK tyrimą atlieka, kai gaunamas raštiškas skundas. Tačiau žmonės daž-niausiai skambina, anonimiškai infor-muoja apie jiems abejones sukėlusias priemokas.

Ligoninės jaučiasi įkaitėmis

„Vyresnio amžiaus pacientus ka-muoja ne viena liga, todėl reikia dau-giau medikamentų, daugiau paslaugų. Juk reikia gydyti ne ligą, o ligonį. O kai suteikiame daugiau paslaugų, su-kame galvas, kaip išsiversti. Kartais tenka prašyti pacientų, kad jie prisi-dėtų“, – pripažino Kupiškio ligoninės vadovas Povilas Rimkus.

Kupiškio ligoninės direktorius ne-slėpė, kad šių metų pradžia galėjo pra-sidėti bankrotu. Ligoninę išgelbėjo metų pabaigoje iš Privalomojo svei-katos draudimo fondo (PSDF) gauti daugiau nei pusė milijono litų.

„Dvigubo apmokėjimo negali būti“, – kategoriškai teigia Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Kauno ligoninės genera-linis direktorius Stasys Gendvilis.

Tačiau LGVS vadovas pabrėžė, kad dėl sumažinto fi nansavimo gy-dymo įstaigos tapo įkaitėmis. „Su-mažinus gydymo paslaugų balo vertę, gydymo įstaigoms labai sunku vers-tis. Juk kai kurios paslaugos kainuoja gerokai daugiau nei sumoka ligonių kasos, o nedraustųjų gydymo iš viso niekas nekompensuoja. Tokių kas-dien turime po 8–15 – juos turime nuprausti, neretai išblaivinti ir gydy-ti“, – apmaudavo S.Gendvilis.

Pasak Kauno ligoninės vadovo, paslaugų daugiau suteikiama nei už jas sumoka ligonių kasos tuomet, kai į ligoninę patekusį pacientą tenka gy-dyti ir dėl gretutinių ligų. Ligonių ka-sos sumoka už susirgimo, dėl kurio pateko į ligoninę, gydymą.

S.Gendvilio tvirtinimu, jei praėju-sių metų pabaigoje paslaugų balo ver-tė nebūtų pakelta nuo 0,81 iki 0,89 Lt, daugiau nei pusė gydymo įstaigų būtų paskendusios skolose.

Biudžetus suryja šildymas ir algos

Gydymo įstaigų vadovai apgailes-tauja, kad sumažinti gydymo paslaugų įkainiai nerealūs, nes lėšos skiriamos ne tik ligoniams gydyti bei medici-nos personalui išlaikyti. Vis didesnė našta užgula dėl infrastruktūros išlai-kymo. Brangsta šildymas, elektra, taip pat medikamentai, aparatūros priežiū-ra, maistas ir kt.

P.Rimkus įsitikinęs, kad ūkinės da-lies išlaidos turėtų būti atskirtos. „Jau ne kartą tą klausimą keliame. PSDF biudžeto lėšos turėtų būti skiriamos personalo atlyginimams, vaistams, di-agnostikai, ligonių maitinimui, o išlai-kyti pastatus galėtų padėti steigėjos – savivaldybės“, – išeitį siūlo Kupiškio ligoninės direktorius.

Anot S.Gendvilio, didžioji gydy-mo įstaigų biudžetų lėšų dalis ten-ka atlyginimams mokėti, brangstan-čiam infrastruktūros išlaikymui. „Tad iš ko gerinti paslaugų kokybę?! Reikė-tų tik pasidžiaugti, kad tokiomis są-lygomis įstaigų vadovai subalansuo-

ja savo biudžetus“, – pareiškė LGVS prezidentas.

Sveikatos priežiūros įstaigų vado-vai sako, kad pakėlus paslaugų balo vertę ir padidinus fi nansavimą prie-mokų problema taptų mažiau opi.

Nemokama medicina tolsta

Valstybės kontrolieriai tvritino, kad pacientams savo pinigines atverti rei-kia dėl sumažėjusio gydymo įstaigų fi nansavimo. Tai ypač baugina skurdo alinamus gyventojus, kuriems mažėja gydymo paslaugų prieinamumas.

„Labiausiai bijau, kad tik niekas šeimoje rimčiau nesusirgtų, nes atsi-durtume bėdoje. Savo kailiu esu pa-tyrusi, kiek kainuoja operacijos, vaistai ligoninėje“, – sakė pusamžė moteris, kurios šeimos pajamos pastaraisiais metais sumažėjo dvigubai.

Panevėžio diabeto draugijos „Vil-tis“ pirmininkė Nijolė Vaitelionienė krimtosi, kad visokios priemokos la-bai skaudžiai atsiliepia diabetikams, kuriuos paprastai kamuoja ir gretuti-nės ligos. „Neretai žmonės skundžia-si, kad gydantis ligoninėje jiems tenka gerti savo vaistus nuo hipertenzijos“, – teigė diabeto draugijos vadovė.

Kad nemokama medicina Lietu-voje tėra blefas, rodo ir Sveikatos ap-saugos ministerija (SAM) užsakymu atliktos apklausos duomenys. Dau-giau nei 60 proc. apklaustųjų mano, kad konstitucinės teisės į nemokamą sveikatos priežiūrą mūsų šalyje užti-krinamos tik iš dalies, o 28 proc. įsiti-kinę, kad už gydymo paslaugas reikia mokėti legaliai ir nelegaliai. Bemaž 50 proc. apklaustųjų prisipažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių asmeniškai yra atsilyginę už sveikatos priežiūros paslaugas.

Gyventojams kartais sunku pati-kėti, kad sveikatos priežiūros įstaigos sunkiai verčiasi. Krizės įkarštyje vi-suomenę pribloškė paskelbti gydy-

mo įstaigų vadovų atlyginimai. Kai kurių poliklinikų ir ligoninių vadovų darbo užmokestis pranoko ministrų ir Seimo narių algas. Akibrokštas, kad kai kurių vadovų atlyginimai per sun-kmetį, kai susitraukė PSDF biudže-tas, net padidėjo.

Šiemet ketinama patvirtinti gydy-mo įstaigų vadovų atlyginimų regulia-vimo tvarką. SAM siūlo vadovų algas nustatyti pagal kolektyvo atlyginimų vidurkį. Vyriausybei ir Prezidentūrai priimtiniau vadovų atlyginimus sieti ne su sveikatos sektoriumi, o su šalies darbo užmokesčio vidurkiu.

Rengia pacientų informavimo sistemą

Praėjusių metų pabaigoje iš PSDF biudžeto gydymo įstaigoms papil-domai buvo skirta per 150 mln. litų. SAM atstovai tvirtina, kad šios papil-domos lėšos, kompensuojančios dėl paslaugų bazinių kainų balo vertės su-mažinimo patirtus nuostolius, sutei-kė gydymo įstaigoms galimybę teikti kokybiškas paslaugas. Todėl neleisti-nas piktnaudžiavimas imant iš priva-lomuoju sveikatos draudimu draustų pacientų papildomą mokestį.

SAM atstovai tikina, kad jokių teisės aktų dėl pacientų priemokų už asmens sveikatos priežiūros paslau-gas įvedimo nerengia. SAM įsitikini-mu, ekonominis sunkmetis nepalan-kus metas įvesti vieningas visuotines priemokas, nes jų atsiradimas dar la-biau pablogintų fi nansinę gyvento-jų padėtį.

Rengiamasi įdiegti pacientų in-formavimo sistemą, kuri leistų pa-teikti informaciją apie valstybės lėšomis apmokėtų medicinos pas-laugų kainą. Informavimas apie tai, kiek lėšų sumokėjo valstybė už paci-entui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, turėtų mažinti nelegalias priemokas.

Aktualijos

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UABŽurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Nemokamas gydymas – ti k afi ša

Gimtasis kraðtas

Atkelta iš 1 p.

Socialdemokratų parti jos frak-cijos seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad gyventojų nekilnojamo-jo turto mokesti s iš esmės būtų tei-singas, solidarus ir naudingas, tačiau sunkmečiu neti nkamas.

Jo nuomone, šiuo metu mokesčio įvesti negalima dėl dviejų labai svar-bių priežasčių. Anot parlamentaro, sunkmečiu smuko vartojimas, kol kas Vyriausybė nedaro nieko, kad jį skatintų. „Per ekonomikos krizę su-mažėjo mūsų gyventojų pajamos, jie nebeįperka net kai kurių būtinų pre-

kių. Dabar įvedus nekilnojamojo tur-to mokestį, žmonėms tektų atiduo-ti dalį ir taip sumažėjusio uždarbio šiam mokesčiui sumokėti“, – teigia A.Butkevičius. Antra svarbi priežas-tis, dėl ko dabar netinkamas metas įvesti šį mokestį, – tai merdinti ne-kilnojamojo turto rinka. O premjeras A.Kubilius yra nekilnojamojo turto mokesčio šalininkas. Pasak Vyriausy-bės vadovo, dėl tokio mokesčio įvedi-mo koalicija susitarė ir jį įrašė į Vy-riausybės programą dar 2008-aisiais.

GK, Eltos inf.

Įvedus nekilnojamojo turto mokes-tį , žmonėms tektų ati duoti dalį ir taip sumažėjusio uždarbio.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Visuomenę pribloškė paskelbti gydymo įstaigų vadovų atlyginimai. Kai kurių poliklinikų ir ligoninių direktorių darbo užmokesti s pranoko ministrų ir Seimo narių algas.

Valstybės kontrolieriai tvirti no, kad pacientams savo pinigines atverti reikia dėl sumažėjusio gydymo įstaigų fi nansavimo.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Medininkų byloje kalti namam Konstanti nui Michailovui proku-rorai prašo skirti griežčiausią lais-vės atėmimo bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos.

Generalinės prokuratūros atsto-vė Vilma Budėnienė atkreipė dėme-sį, kad baigiamąją kalbą prokurorai skaitė net tris dienas. Pati byla yra di-delės apimti es, ją sudaro 41 tomas, viename tome yra ne mažiau kaip 200 lapų.

1991-ųjų liepos 31 d. Medininkuo-se buvo nužudyti Mindaugas Bala-vakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanis-lovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko ti k sunkiai sužeistas muiti ninkas Tomas Šernas. Ikiteisminis tyrimas dėl Lietu-vos Respublikos pareigūnų nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti pradėtas tą pačią dieną.

2007 m. spalio 8 d. prokuroro nu-tarimu buvęs TSRS vidaus reikalų mi-nisterijos Vidaus kariuomenės Rygos ypati ngosios paskirti es milicijos būrio (OMON) milicininkas K.Michailovas pripažintas įtariamuoju.

Jis sulaikytas Rygoje ir pargaben-tas į Lietuvą tų pačių metų lapkričio 28 d. Tada K.Michailovui įteiktas pra-nešimas apie įtarimą dalyvavus nužu-dant septynis Lietuvos pareigūnus ir pasikėsinus nužudyti dar vieną.

2009 m. sausį paskelbta apie iki-teisminio tyrimo K.Michailovo atžvil-giu pabaigą.

Tyrimas likusių įtariamųjų – taip pat buvusių OMON būrio milicinin-kų Andrejaus Lakti onovo ir Aleksan-dro Ryžovo bei šio būrio vado Česlavo Mlyniko – atžvilgiu tęsiamas.

GK, Eltos inf.

Gresia kalėjimas iki gyvos galvos

K.Michailovui gali tekti praleisti kalė-jime visą gyvenimą. Eltos nuotrauka

Nekilnojamojo turto mokesčiui – ne laikas

Akylūs skaitytojai pastebėjo „Gimtajame krašte“ Nr. 13 (57) ba-landžio 1-osios apgavystę, išspaus-dintą 11 p. – „Tunelis po mariomis“. Būkite ramūs ir dėl 24 p. išspausdinto pokšto. R.Šarkinas iš Lietuvos banko pasitraukė negrįžtamai.

GK inf.

Melo ausys kyšo

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)4 Komentarai

Saulius STOMA

Atėjo laikas atsakyti į klausi-mą, kas gyvena Lietuvoje: Lietuvos ar Lenkijos lenkai. Atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Jei anks-čiau visos šalys būtų į jį teisingai at-sakę, neturėtume jokių nesklandumų nei Vilnijoje, nei su Lenkija. Ir niekas dabar negalėtų ištarti, kad senų kai-mynių santykiai yra pačiame dugne ir „blogiau būti jau negali“.

Lietuvos Konstitucija yra gerai ap-galvota, subalansuota ir nė kiek ne-sikerta su liberaliosios demokratijos vertybėmis. Tai – esmių esmė. Ką li-beralioji demokratija sako apie tautos ir tautybių santykį? Ji įtvirtina pilieti-nės arba politinės tautos sampratą.

Demokratinėje aplinkoje piliety-bė yra laisvo apsisprendimo reikalas. Niekas negali būti laikomas piliečiu per prievartą. Tačiau jeigu nori būti Lietuvos pilietis, turi prisiimti ne tik privilegijas, bet ir pareigas. Ir būti lo-jalus savo tėvynei.

Jeigu esi lojalus ne Lietuvai, o kitai šaliai – tavo valia. Esi laisvas žmogus apsispręsti. Ir niekas neturi teisės va-ryti tave į tą tikrąją tėvynę. Europos Sąjunga suteikia puikią galimybę pa-sirinkti gyvenamąją vietą bet kurioje šalyje ir neprarasti savo tapatybės. Net galėsi dalyvauti vietos rinkimuose ir spręsti savivaldos reikalus. Tačiau – tik savivaldos!

Ir net spręsdamas savivaldos rei-kalus turėsi laikytis šalies, kurioje gy-veni, Konstitucijos ir įstatymų. O pa-čios Konstitucijos ir įstatymų keitimą turėsi palikti lojaliems tos šalies pi-liečiams.

Tokios taisyklės. Visi bandymai šią sampratą griauti yra destruktyvi, an-tivalstybinė veikla. Tik silpnos, išple-rusios demokratijos tokią veiklą tole-ruoja. Lietuva, deja, vis dar tokia.

Jeigu kas nors turi pilietybę šalies, kurioje gyvena, tačiau visa širdimi yra atsidavęs ir lojalus kitai valstybei, ne-išvengiamai kyla problema. Jeigu to-kių žmonių yra daug ir kur nors jie net sudaro daugumą, problema aš-trėja. Ir, žinoma, situacija tampa kri-tinė, kai tuos žmones agresyviai remti ima jų širdžių tėvynė – valstybė de-šimt kartų didesnė nei ta, kurios pi-liečiai jie yra.

Tada jau nereikėtų stebėtis, jei kai kas tuos žmones imtų vadinti penktą-ja kolona. Istorinių pavyzdžių geriau nenagrinėti.

Jokia save gerbianti valstybė nega-li toleruoti nacionalistinio kišimosi į savo vidaus politiką. Tokie veiksmai griauna įvairialypės visuomenės san-tarvę, kenkia į atskirumą ir susvetimė-jimą stumiamai tautinei mažumai.

Tolerancija tokiems veiksmams rodo tik neatsakingumą ir mūsų elito politinės brandos stoką. Po Sąjūdžio Vilnijos reikalai buvo nedovanotinai apleisti. Imta galvoti, kad situacija ge-rės pati savaime. Juk integruotis į vi-suomenę, kurioje gyveni, – savaiminis kiekvieno žmogaus noras.

Tačiau vietiniai vadukai mikliai pasinaudojo vienintele galimybe il-gam įsitvirtinti valdžioje. Uždarumo kūrimas yra sėkmingiausias jų politi-

nio verslo būdas. Vilniją iš esmės jie pavertė jugoslaviško tipo pokomu-nistine-nacionalistine tėvonija, ku-rioje apie demokratinės Konstitucijos veikimą galima tik svajoti.

Didžiosios Lenkijos politikai į šį pavojingą žaidimą kurį laiką beveik nesikišo. Tačiau augant nacionalizmui jų pačių šalyje tai irgi pasidarė poli-tiškai naudinga. Nederėtų pamiršti, kad ištisi Lenkijos vakarinių terito-rijų plotai po karo buvo apgyvendinti iš prarastų rytinių teritorijų atvykusių persikėlėlių. Jų pačių ar jų palikuonių balsai politikams irgi labai svarbūs.

Taigi problemos šaknys – mūsų bendroje istorijoje. Vilnijos „lenkai“ – Pilsudskio ir Želigovskio įvykdyto Vil-niaus atplėšimo nuo Lietuvos padarinys. To neįmanoma paneigti ir spekuliuoti nacionalumu yra apgailėtina.

„Lenkai“ rašau kabutėse ne todėl, kad norėčiau ką nors įžeisti. Nuo to ir pradėjau – kiekvienas turi teisę būti tuo, kuo save laiko. Ir savo giminė-je turiu tokių „lenkų“. Tačiau Vilnija Lenkijos dalimi per visą savo isto-riją buvo tik du nepilnus tarpukario dešimtmečius. Apsispręsti, kas esą, tiems žmonėms progų buvo pakan-kamai. Po Antrojo pasaulinio karo nemažai krašto gyventojų persikėlė į Lenkiją. Vieni laikė save tikrais len-kais, kiti tiesiog norėjo gyventi šiek tiek laisvesnėje šalyje.

Didžiausia bėda, kad „tuteišas“ tapo pajuokiamu apibūdinimu. O juk būti tuteišu – visai ne gėda! Taip susi-klostė šio krašto istorija. Sava istorija reikia didžiuotis. Ir, žinoma, jei tavo protėviai Vilnijoje gyveno nuo senų senovės, jie buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai. Gal jie kal-bėjo lietuviškai, gal lenkiškai, tačiau kartu su Adomu Mickevičiumi galėjo išdidžiai tarti: „litwinam jestem“.

Šiuo paveldu reikia didžiuotis. Bet ar galima didžiuotis tuo, kad neatsisa-kydamas Lietuvos pilietybės mojuo-ji kitos valstybės spalvomis ir prašai jos užtarimo, nes nenori būti lietu-vis? Lenkų, rusų, totorių ar tuteišų kil-mės, tačiau lojalus Lietuvos pilietis? Tai reiškia – lietuvis plačiąja politi-ne prasme?

Ar tokia veikla kraštutiniais atve-jais nėra Konstitucijos laužymas? O tokios veiklos skatinimas? Isteriški trukdymai Lietuvoje pamažu pereiti prie Vakaruose įprastos švietimo sis-temos, kai ir tautinei mažumai suku-riamos lygiavertės sąlygos stoti į savo, o ne į kitos šalies aukštąsias mokyklas ir konkuruoti darbo rinkoje?

Taigi dėl visuomenės santarvės tu-rime padaryti viską, kad Lenkijos Lie-tuvoje politine prasme būtų kuo ma-žiau. Ir tegul tūkstantmetė Lenkijos kultūra skverbiasi į Lietuvą, kad pra-turtintų mus visus, o ne vien tuos, ku-riuos norima paversti tikrais lenkais.

Nesveiką priešpriešą reikia stab-dyti. Ir kuo greičiau.

Ant politi nių svarstyklių

40 proc. Lietuvos gyventojų nepri-taria, o dar 45 proc. visiškai neprita-ria planams vėlinti pensinį amžių. Tai paaiškėjo po Kauno technologijos uni-versiteto mokslininkų iniciatyva su-rengtos reprezentatyvios gyventojų apklausos. Beveik 40 proc. apklaustų-jų ti kisi, kad po dešimtmečio pensijos bus didesnės nei yra šiuo metu.

Visiškai pritaria pensinio amžiaus tolinimui 2 proc. gyventojų, dar 7 proc. sakė pritariantys, o 6 proc. šiuo klausi-mu neturėjo tvirtos nuomonės.

Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad pensinio amžiaus tolinimui labiau yra linkę pritarti ti e žmonės, kurie jau-čiasi arti mi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų parti jai.

„Jie palaiko savo parti jos, kuri šiuo metu dominuoja politi nėje pozicijoje, sprendimus“, – sakė mokslininkė.

Siūloma nuo kitų metų pradėti vė-linti pensinį amžių, kad galiausiai jis pa-siektų 65 m. Šiuo metu moterys į pen-siją išeina 60 m., o vyrai – 62,5 m.

34 proc. gyventojų vylėsi, kad po dešimtmečio pensijos bus didesnės

nei dabar, 4 proc. prognozavo daug didesnes pensijas, 23 proc. manė, kad jos liks nepakitusios, daugiau kaip penktadalis prognozavo mažė-jimą.

Dažniau didesnių pensijų ti kėjosi vyrai, miestų gyventojai, žmonės, ku-rie šiuo metu yra patenkinti savo gy-venimo kokybe.

Maždaug penktadalis apklaustų gy-ventojų pritarė pensijų mažinimui dir-banti ems pensininkams, o 74 proc. tam nepritarė. Absoliuti dauguma gyvento-jų mano, kad Lietuvoje neužti krinama ori senatvė: pagarba senjorams, pakan-kama senatvės pensija visaverčiam gy-venimo lygiui ir pan. 53 proc. respon-dentų tvirti no visiškai nepritariantys, o 39 proc. nepritariantys teiginiui, kad Lietuvoje užti krinama ori senatvė.

GK inf.

Infrastruktūros projektai vėluojaVytenis Andriukaiti s, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Turbūt pirmą kartą dabar disku-tuojame apie tai, kaip reikia suregu-liuoti teisinius santykius, kai valstybė savo žinion paima privačią nuosavy-bę, šiuo atveju žemės sklypą, ir sie-kia subalansuoti valstybės interesus ir asmens, iš kurio nuosavybė paima-ma. Reikia ieškoti balanso tarp šitų dviejų pozicijų.

Šiandien Lietuva tikrai vėluoja su tokiais sudėtingais infrastruktūros projektais kaip „Rail Baltica“, elek-tros linija iš Lietuvos į Lenkiją, du-jotiekis, Klaipėdos uosto plėtra. Pati gyvenimo praktika padiktavo, kad da-bar reikia eiti tokiu keliu: priimti ats-kirus įstatymus, kuriais būtų galima reglamentuoti susidariusią situaciją, nes priešingu atveju mes išties dar dešimt mečiui nublokšime mūsų ga-limybes išvystyti infrastruktūrą.

Kai kas kritikuoja, kad mes sustab-dome teisminių ginčų karuselę ir su-paprastiname teisminį nagrinėjimą, jeigu savininkas nėra patenkintas siū-loma kompensacija. Jeigu dabar gal-votume apie keturių pakopų teismą ir apie teisminio ginčo begalinį nagrinė-jimą, tai akivaizdu, kad tuomet dvejus, trejus, ketverius, o gal ir septynerius metus užtruktų bet koks ginčas. Su-prantame ir teisininkų argumentus, kad galbūt ta supaprastintų pakopų procedūra sumažina savininko tei-sę skųsti, tačiau ji palieka atvirą kelią kreiptis į Konstitucinį Teismą, toliau ginčyti tas procedūras ir Europos ins-titucijose. Pritariu siūlomam projek-tui, bet priėmimo metu reikia dar at-sižvelgti į kai kurias pastabas.

Pažeidžiami savininkų interesaiJonas Ramonas, Seimo Krikščionių parti jos frakcijos narys

Šis įstatymų paketas iš pirmo žvilgsnio atrodo gana paprastas. Bet kai paklausi, kaip teisingai atlyginti, nelabai kas nori girdėti ir suprasti.

Kalbėkime apie paprastus že-mės savininkus, kurie užsiima že-mės ūkio veikla, ir netyčia ar tyčia jų žemę reikia paimti vadinamie-siems visuomenės projektams. Že-mės ūkio paskirties žemės kaina priklauso nuo vietos – 1 000, 2 000, 5 000 Lt už hektarą. Paima žemę, lyg ir teisingai atlygina savininkui, o paskui ji pasidaro ar komercinės, ar kitokios paskirties, kurios vertė nuo 5 000 šoka (sakau santykinai) iki 100 tūkst. Lt.

Kai kurios savivaldybės dabar gali tai daryti. Sakykime, paima savinin-ko žemę kokiam nors pliažui ar rek-reacinei, funkcinei zonai arba dar kam nors, o po kurio laiko ta pati savival-dybė, tarkime, deklaruoja, kad jai tapo našta eksploatuoti šį visuomenei svar-bų objektą. Tada reikia šitą žemę arba objektą privatizuoti. Taigi savivaldy-bė parduoda ir gauna – aš vėl įvar-dysiu tą pačią sumą – 100 tūkst. Lt. O savininkui sumokėta 2 000 Lt. Ar tai teisinga?

Visada ir Seimas, ir Vyriausybė, ir įvairios institucijos sako: nepatin-ka, eik į teismą. O aš nelabai girdėjau, kad teisme būtų teisingai sprendžia-mi paprasto, kaime ūkininkaujančio žmogaus klausimai. Taigi aš manau, kad čia yra pažeidžiami tų žmonių interesai. Šis įstatymų paketas yra pa-viršutiniškas, jis turi būti grąžintas iš naujo svarstyti.

Dauguma gyventojų nenori dirbti kone iki mirti es

Lietuvos ar Lenkijos lenkai?

Seimas svarsto labai sudėti ngą įstatymų paketą, pagal kurį ypati n-gos valstybinės svarbos projektams būtų galima paimti savininkų žemę. Savininkai neturėtų teisės teisme ginčyti pati es nuosavybės paėmimo fakto, o į teismus galėtų kreipti s ti k dėl atlygio už paimtą nuosavybę dydžio. Tokį projektą parengė Seimo vicepirmininko Česlovo Stankevi-čius vadovaujama darbo grupė, kurioje dalyvavo ir valdančiosios dau-gumos, ir opozicijos nariai.

Žemės paėmimas valstybės reikmėms

Tokie užrašai, kurių apstu Vilniaus ir Šalčininkų valstybinėse įmonėse, švieti mo įs-taigose, turėtų žeisti kiekvieną mūsų valstybės pilietį . Raimundo Šuikos nuotrauka

Jokia save gerbianti valstybė negali toleruoti nacionalisti nio kišimosi į savo vidaus politi ką.

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58) 5EmigracijaMeilė JANČORIENĖ

Devyniolikmetė studentė atvyko į sveti mą šalį porai mėnesių, norė-dama užsidirbti pinigėlių mokslams. Tačiau į Kauno universitetą taip ir negrįžo, užsidirbo mokslams Lon-done ir gražiam namui vakariniame didmiesčio rajone. Tikriausiai jau ir nebegrįš, nes pernelyg tvirtai į sve-ti mą žemę šaknis įleido.

Ilgesys kamuoja iki šiol

Indrė kiekvieną dieną per skaipą kalbasi su Lietuvoje likusiais artimai-siais – motina, tėvu, broliu. „Gerai, kad dukrelę galiu matyti kiekvieną dieną, – sako jos motina Dalia, – kal-bamės kartais ištisas valandas. Man atrodo, kad ji, nutolusi tūkstančius kilometrų, netgi artimesnė nei čia pat gyvenantis sūnus. Su Indre ga-lime ne tik kalbėtis, bet ir matytis, viena kitai parodome naujus batelius, sukneles, baldus, gėlynus, pasidžiau-giame kiekviena namų naujove. Ta-čiau yra ir vienas trūkumas – negaliu savo vaiko per internetą skanumy-nais pavaišinti.“

Indrė juokiasi iš slapto motinos troškimo pavaišinti ją pyragais, ta-čiau paklausta apie Tėvynės ilgesį, vos sulaiko ašaras: „Visada ilgėjausi Lietuvos ir dabar ilgiuosi. Taip no-riu namo, kad jei tik galėčiau, tuo-jau lėkčiau.“

Bet ji nelekia. Kodėl, Indre?

Lizdelį susuko svetur

„Prieš metus nusipirkome namą, – pasakoja Indrė. – Nusibo-do gyventi nuomojamuose butuo-se, juk tai tikras pinigų švaistymas. Jei būčiau anksčiau nuosavą būstą įsigijusi, jau nemažą paskolos dalį būčiau išmokėjusi.“

Indrė gyvena su draugu Ignu, atvykusiu čia prieš šešerius metus. Ignas dirba staliumi, o po darbo ir laisvadieniais pluša namie. Juk nau-jame name tiek daug visko reikia įrengti. Indrę tėvai išmokė darbštu-mo ir tvarkingumo, o ir Ignas – ne iš kelmo spirtas, viską moka, kaip ir daugelis lietuvių. Įsirengti ir su-remontuoti būstą padėjo tik Indrės tėvas, ilgesnį laiką pabuvęs svečiuo-se. Pavasarį jis ir vėl atvažiuos, juk reikia padėti vaikams kiemą susi-tvarkyti.

Ar nuosavo namo įsigijimas reiš-kia, kad Indrė jau niekada nebegrįš namo? „Nežinau, – atsako mergina. – Dar ne laikas grįžti, Lietuvoje gy-

venti vis dar nesaugu. Darbo nėra, o jei ir rastume, argi iš lietuviškų atly-ginimų išgyventume. Ignas turi savo motiną išlaikyti, kuri gauna tik 350 litų pensijos – nei maistui, nei būs-tui neužtenka. O aš savoje Tėvynėje jau jaučiuosi svetima. Tik tėvų labai pasiilgstu, lietuviškos gamtos, miškų ir ežerų. Anksčiau ilgėdavausi ir pa-togesnio gyvenimo – man vis atro-dė, kad Lietuvoje visi turi geras gy-venimo sąlygas, nuosavus būstus, o

čia mes iš taupumo gyvename lyg bendrabučiuose.“

Versti s padeda nuoma

Kol neturėjo nuosavo būsto, In-drė ir Ignas taip pat gyveno dide-liame nuomininkų pilname bute. Tokio buto nuoma kainuoja 1 200 svarų per mėnesį, tad lietuviai, kad būtų taupiau, gyvena kaip bendra-butyje, kiekviename kambarėlyje po

kelis. Indrės draugė neseniai nusi-pirko nuosavą butą, tačiau pati jame gyvena kaip vargšė, su vyru ir šu-nimi – viename kambarėlyje, kitus nuomoja. Taip išlaiko butą ir sumo-ka paskolą bankui.

Indrė sako, kad vien dėl šios prie-žasties prieš trejus metus ji jau buvo susikrovusi lagaminus grįžti namo. Vilniuje ji netgi nusipirko dviejų kambarių butą, praleido ten pusę metų ir tikrai galvojo sugrįžti, nes Lietuvoje gyvenimas gerėjo.

Sulaikė meilė

Rudenį ji atvyko į Londoną tik išlaikyti paskutinio egzamino (stu-dijavo buhalteriją ir fi nansus), ta-čiau ir vėl įstrigo. Šį kartą ją sulai-kė meilė. Viename vakarėlyje Indrė sutiko Igną. Pora nutarė nesiskirti, bet grįžti į Lietuvą tik po metų. Juk reikėjo užsidirbti pinigų bendro gy-venimo pradžiai.

Kol taupė, Lietuvoje prasidėjo kri-zė. Emigracijos banga vėl sustiprėjo. Atgal į Londoną parlėkė netgi tie emigrantai, kurie jau buvo į Tėvynę sugrįžę. Nedarbas ir sumažėję atlygi-nimai į Angliją parskraidino Indrės draugus, kurie paprotino: nėra ten, Lietuvoje, ką veikti. Nei darbo, nei pinigų, visi rauda, liūdi, protestuoja, krizė visu sunkumu užgulė žmonių pečius. Supratę, kad Lietuvoje tikrai niekas jų su pyragais nelaukia, Indrė ir Ignas nusprendė, kad į Lietuvą grįš tik tada, kai ten situacija pagerės.

Darbo nėra ir Londone

Tačiau ir Londone pasidarė sun-kiau. Jau beveik metus Indrė neturi darbo. Ieško jo labai aktyviai, eina į pokalbius, klausinėja draugų, bet pa-siūlymo vis nesulaukia. Pretendentų į vieną darbo vietą būna apie 500, tad Indrė supranta, kad darbo dar gali tekti palaukti. Kartais net gai-lisi, kad savo noru paliko registrato-rės vietą grožio salone. Ten ji gauda-vo neblogą atlyginimą, 1 060 svarų per mėnesį, o nuoskaudos prabėgus laikui užsimiršo. Atsimena, kad dir-bo ji ten ir šeštadieniais, ir neskai-čiuodama darbo valandų. Kai kartą darbdavės paprašė pasirašyti sutartį, kurioje būtų surašytos darbo valan-dos, išgirdo: „O kam tau ta sutartis? Juk mes mylime tave kaip dukrą, tu

čia esi tokia sava – kaip mūsų salono interjero detalė!“

Indrė dirbo viską, ko tik jos pa-prašydavo. Vietiniams anglams pati-ko lietuvė, ji buvo iš tiesų nepaprastai tvarkinga ir darbšti. Tačiau mergina suprato, kad ją išnaudoja, tad kartą neištvėrusi trenkė durimis. Kantry-bės taurę perpildė staiga prasidėję nepagrįsti grožio salono savininkės vyro priekaištai. Pats dėl krizės nete-kęs darbo jis, matyt, neturėdamas, ką veikti, ėmė kas dieną trintis salone. Kabinėjosi ir priekaištavo Indrei dėl nebūtų nuodėmių, neva tikrindamas, kaip ši atlieka savo pareigas.

Kaip viskas prasidėjo

Prieš dešimt metų atvykusi į An-gliją, Indrė skynė uogas viename di-deliame ūkyje. Dirbti ten buvo labai sunku, tad po mėnesio vieno drau-go prikalbinta mergina atvažiavo į Londoną. Tačiau čia prasidėjo jau-nos merginos bėdos. Pirmoji – ją ap-gavo tas pats į Londoną pakvietęs draugas. Išviliojo visus jos uždirbtus pinigus ir, anot Indrės, „labai ilgam juos pasiskolino“. Antroji – pasiro-dė, kad darbo susirasti Indrė negalės, nes neturi leidimo dirbti mieste. Teko skambinti į Lietuvą ir prašyti moti-nos, kad padėtų. Jos motina susisiekė su drauge, kurios sūnus jau anksčiau buvo įsikūręs Londone, ir Indrė gavo darbą greitojo maisto restorane „Bur-ger King“. Svetimu vardu ji įsidarbi-no padavėja ir aptarnaudavo klientus nuo 8 vakaro iki 4 valandos ryto.

„Taip ir pasilikau Londone ilges-niam laikui, – prisimena Indrė, – juk tada tikrai supratau, kad grįžti namo bus gėda, kad net tų pinigų, kuriuos tėvai buvo kelionei davę, negalėsiu jiems grąžinti.“

Apie grįžimą nebekalba

„Mūsų gyvenimas labai pasikeitė, kai nusipirkome namą, – pasakoja lietuvė. – Dabar matome lietuvišką televiziją, turime gražų kiemą, sa-vaitgaliais su draugais kepame šaš-lykus. Dažnai nuvažiuojame į Rytų Londoną, kur gyvena daugiausia lietuvių. Ten yra didelė lietuviško maisto parduotuvė, keli restoranai. Smagu juose pasėdėti, pabendrauti, pašokti lietuvių klubuose. Norintie-ji pasimelsti ar besiruošiantys san-tuokai gali lankyti Švento Kazimie-ro katalikų ar Lietuvių Krikščionių bažnyčias. Juk Londonas – didžiulis miestas, čia visada rasi, ką veikti.“

Prieš porą metų garsiai aptarinėję grįžimą į Lietuvą, Indrė ir jos drau-gai apie tai jau nebekalba. Daugu-ma baigė čia mokslus, turi gerus dar-bus arba plėtoja savo verslus, perka būstus, kuria šeimas. Kai kurie net ir savo tėvus į Londoną atsivežė, visi kartu gyvena. Jau nebėra, kas juos į Lietuvą trauktų.

Indrė į Lietuvą jau nebegrįšIndrė Steponaitytė Londone gyvena jau dešimt metų. Kartą buvo susikrovusi lagaminus ir pakėlusi sparnus, tačiau į Tėvynę taip ir nesugrįžo – Lietuvoje prasidėjo labai ilga ir sunki krizė.

Supratę, kad Lietuvoje ti krai niekas jų su pyragais nelaukia, Indrė ir Ignas nusprendė, kad į Lietuvą grįš ti k tada, kai ten situacija pagerės.

Indrės ir Igno namas Nortolto rajone Vakarų Londone angliškai vadinamas Semi-Detached House, t. y. namas, sujungtas su kaimynų. Atskirų namų čia statoma mažai, be to, jie yra labai brangūs. Nuotraukos iš asmeninio albumo

Londonas – didžiulis mies-tas, jame Indrė ir Ignas vi-sada randa, ką veikti .

Indrė ir Ignas susisukę lizdelį Londone, apie grįžimą į Lietuvą jau nebekalba, ta-čiau Tėvynės ilgesys juos kamuos visą gyvenimą.

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)6 Kelyje

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Lietuva gali pasigirti gražiais mies-tais, išvystytu kelių ti nklu, vaizdingo-mis ežerų ir upių pakrantėmis, tačiau sumaniusieji pakeliauti dviračiais iš karto pastebės, kad net sosti nėje la-bai trūksta jiems skirtų takų. Dvira-ti ninkai gatvėse jaučiasi nesaugūs ne ti k dėl prastos kelių dangos, bet ir vairuotojų abejingumo. Provinci-joje nuti esti ti k atskiri, tąsos netu-rintys takai. Kur kas geresnė situa-cija pajūryje.

Dvirati ninkams nesaugu

Prasidėjęs šiltasis sezonas nelepins dviratininkų: jiems Lietuvos mies-tuose teks kasdien įveikti duobes, ša-ligatvio bortelius ir intensyvų eismą. Sostinėje vargiai rasi kelią, kuriuo ke-liauti dviračiu būtų patogu. Gatvėmis važiuoti nesaugu, pėsčiųjų alėjos ne-sutvarkytos, dviračiams skirtų takų labai mažai.

Klimato sąlygomis Vilnius ne-daug skiriasi nuo toje pačioje platu-moje esančių Stokholmo, Kopenha-gos ar Helsinkio. Tačiau dviratininkų ten kur kas daugiau. Nėra ko stebė-tis. Iki šiol net sostinės skersai ir išil-gai dviračiu nepervažiuosi – nėra tam skirtų takų ir šviesoforų. Eismo daly-viai Lietuvoje ne tik nedraugiški, bet ir nepastabūs. Skaudžios eismo nelai-mės kas savaitę nusineša bent vieno dviratininko gyvybę.

Norint numinti iki parko ar kokio kito žaliojo skvero ir ramiai pasivaži-nėti, tenka ne tik duobėtais keliais ir šaligatviais dardėti, bet ir automobilių spūstyse kvėpuoti užterštu oru. Saky-site, dviratę priemonę galima autobu-su iki parko nusigabenti? Deja. Vie-šajame transporte už dviračių vežimą teks mokėti baudą. O galų gale pasie-kęs miesto parką ar centrą, atsipalai-duoti taip pat negali. Palikęs dviratę transporto priemonę prie vandens tel-kinio ar kavinės, turi nuolat žvilgčio-ti, ar ji vis dar tebestovi savo vietoje. Dviračius Lietuvoje labai mėgsta il-gapirščiai.

Užsienieti s dviračio neteko kelis kartus

Geritas Nisenas į Lietuvą buvo atvykęs studijuoti. Danijos sostinė-je gyvenančiam vokiečiui Lietuva iš

karto labai patiko. Vaikinas iki šiol mūsų šalį aplanko bent kelis kartus per metus. Kaip ir įprasta Kopenha-goje, Geritas mėgsta apžiūrėti Vilnių važinėdamas dviračiu.

Tačiau vokiečiui teko priprasti prie mūsų kultūros, kuri kardinaliai ski-riasi nuo Vokietijos ar Skandinavijos šalių. Geritas Vilniuje dviratį pirko kelis kartus. Ne dėl to, kad norėjo vis naujesnio. Stabtelėjęs išgerti kavos se-namiesčio kavinukėje, dviračio tiesiog neberado. Pasak vokiečio, teko pirkti storą grandinę ir bet kur stabtelėjus prirakinti dviratį.

Užsieniečiui keistai atrodo, kad Vilniuje vis dar nėra normalių dvira-čių takų. Negana to, vairuotojai labai priešiškai nusiteikę prieš dviratinin-kus: nepraleidžia sankryžose, signa-lizuoja. O ir pasistatyti dviratį dau-gumoje vietų yra keblu. Tiesiog nėra dviračiams skirtų stovų.

Gerais takais gali pasigirti ti k pajūris

Kaunietis Tomas mano, kad takų trūkumas yra viena pagrindinių prie-žasčių, kodėl Lietuvoje nepopuliarūs dviračiai. „Kaunas nepritaikytas dvi-račių eismui. Mieste važiuoti neįma-noma. Vieną kartą važiavau nuo savo namų Europos prospekte iki darbo centre. Vairuotojai signalizuoja, jau-tiesi nesaugus. Pakako vieno karto, kad daugiau dviračiu mieste nevaži-nėčiau“, – sakė kaunietis. Pasak Tomo, dviračių takai turėtų sujungti Kauną su Panemunės pilimis, Rumšiškėmis. Daugiau takų norėtųsi vaizdingose miesto gatvėse. Štai dviračių takas pa-lei Nemuną, Žemuosiuose Šančiuo-se, taip ir nesujungia miesto centro su Panemunės šilo takais.

Mažeikiškiui Eduardui Vaičiuliui esamų takų mieste pakanka. „Mažei-kiuose nėra daug dviratininkų. Vi-sos naujai tvarkomos gatvės turi dvi-račių takus, bet mažeikiškiai vangiai jais naudojasi. Menkas malonumas

minant šalia gatvės kvėpuoti auto-mobilių išmetamosiomis dujomis“, – situaciją naftininkų mieste vertina Eduardas. Pasak vyriškio, užmiesty-je dviračių takų tikrai mažoka. Tiesa, vienas geras takas jungia Mažeikius ir šalia esančius Tirkšlius.

O pajūrio regionas gali pasigirti la-biau išvystyta dviračių infrastruktūra. Dviračiu turistai iš Klaipėdos, persi-kėlę keltu per marias, gali numinti į

Nidą, Būtingę ar Rusnės salą. Kelių ilgis viršija 200 km. Tai yra pirma šalyje ofi cialiai įteisinta ir speci-aliais ženklais pažymėta dviračių trasa. Neringos ir Palangos dviračių takais džiaugiasi ne tik vietiniai gy-ventojai, bet ir kurortų svečiai.

Kaunietis Tomas giria Palangos ir Neringos takus, kuriais malonu va-žiuoti ne tik dviračiu, bet ir riedu-čiais. Garsiausiame šalies kuror-te gyvenanti raseiniškė Agnė Siaurytė taip pat patenkin-ta Palangos dviračių takais. „Takų būklė gera, tik erzi-na pėstieji ir vasaros sezo-nu pavojų keliantys neblai-vūs asmenys, kurie taip pat labai pamėgo dviratininkų kelius“, – sakė Agnė.

Pigu, bet pavojinga

Pajūryje dviratis naudojamas poil-siui ir laisvalaikiui, o mažesniuose ša-lies miestuose ir kaimuose – kaip pigi transporto priemonė.

Visagine dviračiais daugiausia va-žinėja senyvo amžiaus žmonės. „Pagy-venę žmonės dviračius naudoja kaip transporto priemonę – nuvažiuoti į kaimą, o jaunimui važinėjimas dvi-račiu visų pirma yra sportas“, – sako Jaroslavas Kločkovas. Vaikinas daž-nai lankosi pas gimines Rusijoje, kur dviratis dažniau naudojamas provin-cijoje taip pat kaip pigi susisiekimo priemonė.

Lančiūnavoje (Kėdainių r.) gy-venantis Marius šiltuoju metų laiku dviračiu mėgsta ne tik į gretimo kai-mo karjerus nuvažiuoti, bet ir anks-ti į darbą numinti. „Dviračių takų kaimo vietovėse labai trūksta. Palei „Via Baltica“ magistralę yra nuties-tas trumpas dviračių takas ties Lan-čiūnava, tačiau jis beveik nenaudo-jamas – nėra kur juo nuvažiuoti, jis

tiesiog per trumpas“, – dviračių takų problemas

vardino Marius.Tuo įsitikinti gali bet

kuris vairuotojas, važiuojantis pagrindiniais šalies keliais. Ties di-

desniu kaimu atsiranda dviračių ta-kas, kuris to paties kaimo teritorijoje ir baigiasi. Tokie takai ne tik nedomi-na dviračių sporto mėgėjų, bet nenau-dingi ir vietos gyventojams.

Kasdien Stasinės, Milžemių, Ru-džių gyventojai į Lančiūnavą atvyksta dėl būtiniausių dalykų – čia esančių parduotuvės, ambulatorijos, švietimo įstaigų ir kt. Deja, dviračių takų, jun-giančių kelias gyvenvietes, nėra. Vai-kai į mokyklą vežami mašinomis arba eina pėsčiomis. Suaugusieji važiuoja dviračiais, tačiau keliauti nepatogu ir nesaugu dėl prastų kelių. Pasak Ma-riaus, ypač pavojinga kirsti „Via Bal-tica“ magistralę, kurioje labai inten-syvus eismas.

Ties naujus takus

Šiemet šalyje numatoma įrengti 10 dviračių takų ruožų, kurių ben-dras ilgis – beveik 30 km. O dešim-tyje gyvenviečių, kurias kerta inten-syvaus eismo keliai, vietiniai žmonės galės jaustis saugiau važinėdami nau-jais pėsčiųjų ir dviračių takais. Pės-čiųjų ir dviračių takai bus įrengiami Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus regionų gyvenvietėse. Pats il-giausias – 4 km ilgio – dviračių takas bus tiesiamas vaizdingose Druskinin-kų apylinkėse. Jis sujungs Druskinin-kus, Neravų gyvenvietę ir Viečiūnus.

Nauji pėsčiųjų ir dviračių takai leis žmonėms saugiau pasiekti na-mus, mokyklą, parduotuvę ar auto-busų stoteles. Gyvenvietėse susida-rys mažiau pavojingų eismo situacijų. Tyrimų duomenimis, kelio ruože, prie kurio nutiesiamas dviračių takas, net 5 kartus sumažėja eismo įvykių, mažiau nukenčia vietos gyventojai.

Prasidėjęs šiltasis sezonas nelepins dvirati ninkų: jiems Lietuvos miestuose teks kasdien įveikti duobes, šaligatvio bortelius ir intensyvų eismą.

Ratai du, o problemų – begalė

Šiemet šalyje numatoma įrengti 10 dviračių takų ruožų, kurių bendras ilgis – beveik 30 kilometrų.

Nauji pėsčiųjų ir dviračių takai leis žmonėms saugiau pasiekti namus, mokyklą, parduotuvę ar autobusų stoteles. Raimundo Šuikos nuotrauka

Užsieniečiui keistai atrodo, kad Vilniuje vis dar nėra normalių dviračių takų. Negana to, vairuotojai labai priešiškai nusiteikę prieš dvirati ninkus: nepraleidžia sankryžose, signalizuoja. Eltos nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58) 7Jaukūs namai

Saulius TVIRBUTAS

Šiaudinių namų statytojai teigia, kad nors ir yra palyginimų su pasa-ka apie tris paršiukus, kurių vienas gailėjosi, jog surentė būstą iš šiaudų, žmonės vis labiau domisi ekologiš-kų, aplinką tausojančių ir šiltų namų savybėmis. Šie stati niai daugeliu at-žvilgių ne ti k nenusileidžia, bet daž-nai ir pranoksta mūrinius, rąsti nius ar įprastus karkasinius namus.

Keli statybos būdai

Šiaudinių namų statytojų asociaci-jos pirmininkas Domantas Surkys pa-sakojo, kad šiaudiniai namai gali būti statomi be karkaso ir įvairiais kar-kasinio tipo variantais. Nedideliems statiniams, kurių sienų ilgis apie še-šis metrus, šiaudų ryšuliai gali atstoti karkasą ir išlaikyti stogo svorį. Šiaudų ryšuliai gali būti dedami vienas ant kito kaip plytos. Tokia siena surišama metaliniais ar mediniais virbais – laz-dyno šakomis, medienos atraižomis, kuoliukais. Paskui sienos nutinkuo-jamas moliu. „Tačiau tokį neturintį karkaso statinį pas mus būtų sunkiau įteisinti, – kalbėjo D.Surkys. – Jie la-biausiai paplitę Anglijoje.“

Pirmieji namai Lietuvoje pastatyti naudojant medinį karkasą ir jį užpil-dant presuotais šiaudų ryšuliais. Sta-tant karkasinio tipo šiaudinius namus rekomenduojama pirmiausia pastatyti karkasą ir stogą, o tik paskui į sienas dėti šiaudų ryšulius. Taip galima iš-vengti šiaudų sušlapimo pradėjus lyti, o ir statybininkams dirbti po stogu yra patogiau.

„Šis būdas reikalauja didelio sta-tybininkų meistriškumo, nes svarbu labai tiksliai ir glaudžiai sudėti šiau-dų ryšulius, kad nebūtų jokių tarpelių ir nesusidarytų šalčio tiltai“, – aiškino D.Surkys.

Keli asociacijos nariai pradėjo propaguoti dar vieną technologiją ir įsteigė įmonę. Jos ceche gaminami šiaudiniai skydai – medinis karkasas specialia įranga šiaudų ryšuliais už-pildomas taip glaudžiai, kad sienos elementas tampa vientisas.

„Dabar tai paprasčiausias ir grei-čiausias būdas statyti šiaudinį namą. Klientas gauna garantiją, kad šiaudų sienos pagamintos laikantis visų būti-nų reikalavimų, – teigė asociacijos pir-mininkas. – Ant pamatų skydus gali-ma sumontuoti per 2–3 dienas.“

Tokio namo grindų kvadratinis metras be vidinės apdailos su su-montuota šildymo sistema kainuoja 1,4–1,5 tūkst. Lt.

Šiltas ir jaukus

Šiaudinių namų statytojų asociaci-jos tarybos narys energetikas Evaldas Paulavičius, gyvenantis šiaudiniame name Kauno rajone, tvirtino, kad jo būstas pasižymi daug didesne šilumos varža nei plytinis ar įprastas karkasi-nis, taigi tokie namai yra taupesni.

„Šiaudiniai namai taip pat išsiski-ria jaukumu, geru vidaus mikroklima-tu, nes sienos tinkuojamos natūraliu molio tinku“, – aiškino E.Paulavičius. Taip pat šiaudinių namų sienos pasi-žymi itin gera garso izoliacija.

E.Paulavičius neigia mitus apie šiaudinių namų degumą. Pasak jo, šie namai kaip tik išsiskiria saugumu.

„Kad vyktų degimas, reikalingas deguonis, – kalbėjo jis. – Supresuota-me šiaudų ryšulyje oro tarpų beveik nėra, be to, jis nutinkuotas molio tin-ku. Bandymais įrodyta, kad šiaudinė siena, nutinkuota molio tinku, yra ne-degi. Pavyzdžiui, pagal darytus testus JAV gaisro pavojaus atveju tokios sie-nos tampa patvarios, t. y. gaisro metu jos gali išlikti nepakitusios 2 valandas ir visiškai patikimai išlaikyti pastatą.“

Šias ir kitas išvadas, atlikę daug laboratorinių tyrimų, yra patei-kę vokiečių, amerikiečių ir olandų specialistai. Taip pat užsienio eks-pertai yra įrodę, kad šiaudiniai na-mai daug atsparesni audroms, že-mės drebėjimams.

Pasak šiaudinių namų entuziastų, dar vienas mitas, kad šiaudinius na-mus gali pamėgti pelės. „Suspaustų šiaudų ryšuliai sienoje yra supresuoti ir gan storai nutinkuoti moliu, be to, apatinėje sienos dalyje yra dedamas 50 cm aukščio metalinis tinklelis, ku-ris taip pat užtinkuojamas. Remda-masis savo ir kitų entuziastų, jau ne vienus metus gyvenančių šiaudiniuose namuose, patirtimi, galiu drąsiai saky-ti, kad pelių šiaudinėse sienose nėra“,– teigė E.Paulavičius.

Geriausios – natūralios medžiagos

Šiaudinių namų sienas geriausia tinkuoti molio tinku ir dekoruoti na-tūraliais iš žemės mineralų pagamin-tais dažais.

„Tada sienos gauna oro, nesikaupia kondensatas. Tai grėstų, jei dažytume sintetiniais dažais, kurie izoliuoja sie-ną plėvele“, – kalbėjo E.Paulavičius.

Norint išlaikyti natūralų ekolo-giško namo stilių, geriausia šiaudinio namo stogą dengti nendrėmis arba molio čerpėmis.

Natūralių apdailos priemonių en-tuziastas Saulius Jackevičius sako, kad namų sienas galima gruntuoti, tinkuo-ti, glaistyti, dažyti, taip pat impreg-nuoti dailylentes vien natūraliomis medžiagomis. Tinkuojant natūraliu tinku turi būti ne vėsiau nei 5 laips-niai šilumos. Spalvų įvairovė kuklesnė nei naudojant sintetinius pigmentus, tačiau atspalviai – šilti ir jaukūs. Išgau-namos įvairios faktūros: nuo ramybe dvelkiančio molio tinko iki prabanga tviskančio blizgaus molio glaisto.

„Nemažai žmonių palieka tinkuo-tą molio sieną ir jos nedažo, – pasako-jo S.Jackevičius. – Tinką galima trinti specialiomis mentelėmis iki blizgesio, įmaišyti kapotų šiaudų arba palikti šiurkštesnį – koks kieno skonis.“

Molio tinkas ne tik pastatui sutei-kia originalumo, jaukumo, bet ir yra antistatiškas – prie jo nelimpa dulkės, plaukai. Jis natūraliai reguliuoja patal-

pų mikroklimatą – sugeria drėgmės perteklių arba „garuoja“, jei kambary-je per sausa, todėl savijauta tokiuose būstuose yra gera. Be to, molis neut-ralizuoja pašalinius kvapus.

Priklausomai nuo molio rūšies ir pigmentų, išgaunami įvairūs tinko atspalviai. Norintiesiems spalvingų paviršių siūloma įvairiaspalvių dažų, kurie gaminami naudojant sėmenų aliejų, bičių vašką, mineralų miltus ar kitas gamtos dovanas. S.Jackevičiaus teigimu, natūralios priemonės nėra brangesnės už kokybiškus pramoni-nius gaminius.

Galima įrengti ir šiuolaikišką mo-lio aslą. Ji lygi, nedulkanti, lengvai pri-žiūrima, nes impregnuojama aliejais, poliruojama specialiu vašku.

Saulės šiluma

Šiaudų namus šildyti galima visais būdais, kaip ir kitus namus.

„Tokiam namui geriausiai tinka aplinką tausojančios technologijos: geoterminis šildymas, saulės kolek-torių panaudojimas ir kt.“, – kalbėjo E.Paulavičius.

Architektas Audrys Kručius yra suprojektavęs ir pastatęs 38 kv. metrų ploto šiaudų namą, kuris didelę metų dalį šildomas vien per langus paten-kančiais saulės spinduliais.

„Namo langai sumontuoti taip, kad žiemą gautų kuo daugiau spin-dulių, o vasarą jie būna pavėsyje, – aiš-kino jis. – Tarkime, kai lauke būna 10 laipsnių šalčio, saulėtą dieną viduje prišyla iki 25 laipsnių šilumos.“

Spindulių teikiamą šilumą kaupia molio tinku dengtos sienos, kurios naktį atiduoda sukauptą šilumą.

„Netgi apniukusiomis dienomis namas šyla, – teigė A.Kručius. – Vi-duryje pastačiau židinį, kuris šildo pastatą, kai pritrūksta energijos iš saulės.“

Dabar A.Kručius projektuoja di-desnį (130 kv. metrų dydžio) tokios architektūros namą. Jame saulės ši-lumą akumuliuos ir patogios beto-no grindys.

Šiaudinis namas nebijo nei pelių, nei žemės drebėjimųEkologiški šiaudiniai namai, apaugę išgalvotais mitais dėl jų degumo bei ilgaamžiškumo, vis ti ek sulaukia susidomėjimo.

Šiaudiniai namai išsiskiria didele šilumos varža, grožiu ir jaukumu. Autoriaus ir Šiaudinių namų statytojų asociacijos nuotraukos

Domantas Surkys (kairėje) ir Evaldas Paulavičius pasistatė šiaudinius namus ir subūrė bendraminčių asociaciją.

Iš molio ti nko namo viduje galima su-kurti įvairaus reljefo ir spalvų sienas. Viena paprastesnių šiaudinių namų statybos technologijų – ceche pagamintų skydinių karkasų montavimas.

Saulius Jackevičius jau daug metų po-puliarina natūralų ti nką ir dažus.

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)8 MiesteliaiNijolė PETROŠIŪTĖ

Kurtuvėnai – nedidelis miestelis, įsikūręs Rytų Žemaičių plynaukštė-je, 20 kilometrų į pietvakarius nuo Šiaulių, palei kelią Šiauliai–Užven-ti s. Legendomis apipintas miestelis šliejasi prie Kurtuvėnų kraštovaiz-džio drausti nio.

„Kur tu, viena...“

Miestelis žinomas jau nuo XIII amžiaus. O XIX amžiuje miestelis buvo vienas svarbiausių to krašto kultūros židinių. Ir šiandien garsas apie Kurtuvėnus plačiai sklinda.

Sena legenda byloja, kad mieste-lio pavadinimas susijęs su paslaptin-gu reginiu. Kadaise tose apylinkėse, kai dar miestelio vietoje ošė girios, medžiojęs kunigaikštis ir miško eže-re pamatęs nenusakomo grožio mer-gelę. Ji stovėjo įsibridusi į vandenį ir grožėjosi vandens lelijomis bei apie jas plaukiojančiomis gulbėmis. Ku-nigaikštis net žadą prarado nuo tokio grožio ir kurį laiką nė nesuprato, ką jis regi: mergelę ar deivę. Bet kai pa-bandė žengti artyn jos, ši šoktelėjo iš vandens ir pradingo tarp medžių.

Veltui ją vijosi jaunuolis šauk-damas: „Kur tu, viena...“ Jis norėjo perspėti, kad į tokį gūdų mišką vie-nai mergelei nesaugu eiti, bet ne-pavijo. Tik nuo to karto ši vietovė Kurtuvėnais imta vadinti, o ežeras, į kurį mergelė buvo įbridusi, – Kurtu-vos. Tačiau iki šiol taip ir liko neaiš-ku, ar mergelės, ar deivės ten būta.

Dvaro garsas

Iš gilios senovės į mūsų dienas at-eina Kurtuvėnų dvaras, kurį valdė to-kie garsūs didikai kaip Tiškevičiai, Pliateriai ir kiti. Tačiau bene labiau-siai Kurtuvėnams nusipelnęs liko XVIII a. pabaigoje juos valdęs Jo-kūbas Nagurskis, tuomet ėjęs žemai-čių seniūnijos matininko pareigas. Būtent J.Nagurskis pastatė daugu-mą dvaro pastatų ir buvo vienintelis bažnyčios fundatorius. Manoma, kad jis ir palaidotas kriptoje po bažnyčia. Dvaro teritorijoje šiandien yra išlikę apie 20 įvairios paskirties pastatų.

2002 m. tyrinėjant Kurtuvėnų bažnyčios rūsius buvo atidengtos kriptos su XVIII a. pabaigos–XIX a. pradžios palaidojimais ir itin dide-lės vertės įkapėmis. Tarp bažnyčios požemių relikvijų – gerai išsilaikęs dviejų dalių vyšnios spalvos kontu-šas (Lietuvos ir Lenkijos bajorų kos-tiumas), dvi puošnios Slucko juostos (kilmingų bajorų statuso ženklas) ir daug kitokių vertingų radinių.

Svirno istorija

Iš visų dvaro statinių bene gar-siausias – dviaukštis medinis dvaro svirnas, unikalus liaudiško baroko architektūros paminklas. Jis stebina lenktomis stogo šlaitų linijomis, ko-lonomis, arkų formos sijomis, pusap-valiais stoglangiais ir daugybe kitų unikalios statybos elementų.

Šį svirną apie 1796 m., pasak ar-chyvinių dokumentų ir kurtuvėniš-kių pasakojimų, perduodamų iš lūpų į lūpas, čionykščių dvarininkų Na-gurskių paliepimu statė baudžiau-ninkai, turėdami kone vienintelį įrankį – kirvį.

Dvarininkai Nagurskiai įstabų dviaukštį svirną rentė ne tik buities reikmėms, ir jis buvo naudojamas ne vien pagal paskirtį. Čia vykdavo po-kyliai, vaidinimai, netgi buvo įkurtas baudžiauninkų teatras.

Beje, baudžiauninkai šiame krašte ne pėsti buvę – 1805 m. jie atsisakė eiti baudžiavą, o jų malšinti vėliau buvo atsiųstas net karinis dalinys.

Pasakojama, kad svirno teatre lan-kėsi artistai iš Italijos, o į jame rengia-mus vaidinimus ir pasilinksminimus atvykdavo turtingų svečių iš Anglijos, Prancūzijos. Po vaidinimų vykdavu-sios garsiosios Kurtuvėnų gegužinės, kurios dabar yra atgaivintos.

Ne visada pagal paskirtį Kurtu-vėnų svirnas buvo naudojamas ir vėlesniais laikais, pvz., Antrojo pa-saulinio karo metais čia buvo rusų kariuomenės vadavietė. Kolūkių steigimo laikais šis statinys paga-liau tapo tikru svirnu.

Ko nepajėgė sunaikinti net patran-kų sviediniai, pataikę į svirno stogą, tą padarė nerūpestingi svirno naudo-tojai. Dvaro architektūra jiems buvo nė motais. Kai 1996-aisiais Kurtuvė-nų svirno šeimininku tapo regioninis

parkas, išmanančių žmonių dėka at-gijo ne tik senoji dvarų kultūra.

Restauratorių triūsą suniokojo ugnis

Netrukus Kurtuvėnų svirnas tapo žmonių susibūrimų vieta. Čia vyko įvairiausi renginiai, parodos, o 1998 m. į svirną atėjo ir restaurato-riai. Trejetą metų plušėjo specialis-tai, keldami unikalų statinį naujam gyvenimui. Tie darbai kainavo arti milijono. O kai beveik viskas buvo baigta, 2001-ųjų rugpjūčio 1-osios naktį svirnas sudegė. Per kelias va-landas sauso medžio statinys virto juoduojančių nuodėgulių krūva.

Tą dieną kurtuvėniškiai prisi-mena kaip juodžiausią savo mieste-lio istorijoje. Per laiko tėkmę daug baisių nelaimių miestelis pakėlė, bet anie karai, marai, gaisrai liko kaž-kur toli, praeityje, o svirno gaisras –

šviežia žaizda. Be galo daug prarado ir visos Lietuvos kultūros paveldas. Praradimo skausmą didino ir tai, kad žmonės neabejojo, jog tai tyči-nis padegimas.

Puolė vėl atstatyti

Kaimo bendruomenės pirmi-ninkė Irena Pluščiauskienė tuokart sakė, kad idėja atstatyti svirną kilo tiesiog iš dar karščiu tebealsuojan-čių pelenų. Kiekvienas kurtuvėniš-kis pajuto tarsi netekęs dalelės savęs ir ėmė raginti regioninio parko va-dovybę svirną prikelti naujam gy-venimui.

Žmonėms tada nerūpėjo, kaip tai bus daroma ir kiek tai kainuos, iš kur reikės paimti pinigų. Buvo paskelb-ta svirno atstatymo labdaros sąskai-ta. Žmonės į ją sunešė per septynetą tūkstančių litų. Vietiniai gyventojai žinojo, kad ši suma – tik lašas jūroje.

Svirno atstatymui reikėjo gerokai per milijoną, bet moraliniu požiūriu tai buvo didžiuliai pinigai ir paskata.

Gyventojams iš paskos savo pi-niginę atlapojo Šiaulių rajono sa-vivaldybė, svirno atstatymą rėmė valstybė ir buvusioje gaisravietėje vėl pakvipo šviežia mediena. Darbo ėmėsi UAB „Telšių meistrai“, ta pati bendrovė, kurios restauruotu svirnu neteko pasidžiaugti.

Pasak Kurtuvėnų regioninio par-ko direktoriaus Rimvydo Tamulai-čio, svirnas buvo atkurtas ne tik ar-chitektūriniu požiūriu visiškai toks, koks buvo kadaise, bet ir medžiagos naudotos ypatingos. Specialiai šiam statiniui iš Karelijos buvo gabena-mi 32 centimetrų storio pušų rastai. Svirnas atstatytas ir griežtai laikan-tis senosios darbų technologijos, be-sąlygiškai atkartojant visas buvusios architektūros detales.

Šiandien Kurtuvėnų dvare vyksta spektakliai, klojimo teatrų festiva-liai, įvairūs respublikiniai ir krašto seminarai, konferencijos, kiti kul-tūriniai renginiai.

Laukia turistų

Regioninio parko direkcija, taip pat įsikūrusi viename iš dvaro pas-tatų, šiuo metu sėkmingai įgyven-dina projektą „Kurtuvėnų dvaro sodybos ūkinės dalies pritaikymas viešajai turizmo infrastruktūrai“. Šio projekto įgyvendinimui skirta 2,5 mln. litų.

Jau šiandien vilioja turistus Kur-tuvėnų žirgynas. 66 m ilgio ir 22 m pločio skiedromis dengtas stati-nys užima net 16 arų plotą. Čia, be jodinėjimo maniežo, yra nedidelė mokymo klasė, trenerių kambariai, jojikų persirengimo, Jojimo centro administracijos, buitinės patalpos. Nuo parko pusės jau įrengtas trin-kelėmis grįstas privažiavimo kelias, automobilių stovėjimo aikštelė.

Jodinėjimas žirgais Kurtuvė-nų dvare buvo atgaivintas prieš 15 metų, o jojimo maniežas įrengtas buvusioje dvaro karvidėje. Tačiau 2005-aisiais praūžęs uraganas Ervi-nas senąjį pastatą sulygino su žeme. Tad teko po ES paramos fondus pa-sižvalgyti, nes per metus Kurtuvė-nus lankiusių 10–12 tūkst. turistų nuvilti nebuvo galima.

Beje, tai ne pirmas kurtuvėniškių dvaro atgaivinimo projektas. 2007–2008 m. regioninio parko įgyven-dinto projekto vertė – 3,96 mln. litų. Vykdant šį projektą palapinių mies-telio poreikiams pritaikytas dvaro so-dininko namelis, įrengta kroketo žai-dimo aikštelė, atkurta buvusi parko kelių ir takų sistema, atstatytos dvaro sodybos tvoros, rūmų terasa su ba-liustrada ir kiti statiniai.

Kurtuvėnuose atgimsta Kurtuvėnuose atgimsta senoji dvarų kultūrasenoji dvarų kultūra

Kurtuvėnų regioninio parko drausti nį iti n pamėgo gulbės.

Medinis dvaro svirnas – praeiti es ir šiandienos jungti s.Įspūdinga miestelio bažnyčia.

Viename dvaro pastatų įsikūrė smuklė. Dvaro sodyba pritaikyta aktyviam turizmui. Autorės nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58) 9

Tomas ZABULIS

Nors dar ne visur nuti rpo snie-gas, ugniagesiai jau gesino kelias-dešimt gaisrų, kilusių deginant pernykštę žolę, pusę jų – Vilniaus rajone. Pernai Lietuvoje tokių gais-rų buvo beveik 3 tūkstančiai.

Siekdami užkirsti kelią masiniam sausos žolės deginimui, aplinkosaugi-ninkai, ugniagesiai ir miškininkai pra-dėjo rengti reidus. Pažeidėjams gre-sia ne tik baudos. Dalis pernai žolę ir ražienas deginusių ūkininkų neteks 0,5 mln. litų išmokų už pievas. Tokios sankcijos bus taikomos ir šiemet.

Aplinkos apsaugos inspektoriai, nustatę, kiek žolės išdeginta, ieško padegėjų ir žemės savininkų.

„Baudos už žolės deginimą svy-ruoja nuo 100 iki 1,2 tūkst. litų. Be-veik visais atvejais įvertiname gamtai padaryta žalą. Ten, kur metai iš metų deginama žolė, surandame žemės sa-vininką, įvertiname pažeidėjų neteisė-tus veiksmus“, – teigė Vilniaus regio-no aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius.

Duomenys apie savininkus, nesi-laikančius aplinkosaugos reikalavimų, perduodami Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri už pernai padarytus pažeidimus sumažino išmokas 84 že-mės valdoms. Dėl to ūkininkai neteks 0,5 mln. litų išmokų.

„Už padarytus pažeidimus maksi-maliai išmoka sumažinima 23 proc. Jei kitais metais nustatomas to pa-ties pareiškėjo pakartotinis tyčinis pažeidimas, tai išmoka nemokama visai“, – aiškino Nacionalinės mo-kėjimo agentūros Tiesioginės para-mos departamento direktorė Sonata Miškinienė.

Daugiausia gaisrų kasmet kyla

Vilniaus regione, kur plyti palygin-ti daug negrąžintos žemės, o ir sa-vininkų valdomos pievos neretai yra apleistos.

Žmonės klaidingai mano, kad deginant žolę žemė bus derlingesnė. Taip nėra. Gaisro liepsnose sunaiki-nama pirmoji augalija, žūsta smul-kūs gyvūnai, dėl žmonių neatsargu-mo ir aplaidumo ugnis persimeta į miškus, kiemus, pastatus, neretai žūsta ir žmonės. Išdegusieji plotai skaičiuojami šimtais hektarų.

Gaisrai ne tik naikina gyvybę, bet ir smarkiai užteršia aplinką. Gais-ro metu išsiskiria toksiškos dujos ir dideli kiekiai sveikatai kenksmingų įvairių dalelių, kurių sudėtyje yra suo-džių, dervos, nesudegusių medžiagų

bei neorganinių atliekų. Per gaisrą į atmosferą paprastai išmetama 20–400 kartų daugiau kenksmingų dale-lių negu tada, kai degiosios medžia-gos yra specialiai deginamos.

Gaisrus gesinti brangiai kainuoja ir ugniagesiams, kuriems fi nansavimas sunkmečiu sumažintas penktadaliu.

„Vieno tokio atvejo likvidavimas užtrunka 25 minutes, neskaitant ko-mandos nuvykimo į vietą ir grįžimo į gaisrinę. Jei yra daug žolės padegimų, mes vėluojame į kitus gaisrus“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiulpys.

Pernykštė žolė deginama kiekvieną pavasarį. GK archyvo nuotrauka

Gamta

Baudos didėja, laukai vis ti ek liepsnoja

Lota BALSYTĖ

Pakeliui iš Juodkrantės į Nidą sengirėje yra Garnių kalnas. Var-dą jis gavo nuo netoliese įsikūru-sios pilkųjų garnių kolonijos. Ta-čiau šiandien čia karaliauja didieji kormoranai.

Įsibrovėliai įžūlėja

Istoriniuose šaltiniuose aprašo-mos pilkųjų garnių kovos su agresy-viu atėjūnu – kormoranais. Kormo-ranai, kitaip vadinami jūrų krankliais (Corvus marinus), Juodkrantėje pa-sirodė 1803 m. Jie apsigyveno greta garnių ir ėmė užiminėti jų lizdavie-tes. Palaipsniui garniai buvo išstum-ti į pakraščius. Jie pradėjo migruoti piečiau Juodkrantės. Po dešimtmečio susidarė dvi atskiros garnių ir kor-moranų kolonijos pietiniame ir šiau-riniame Juodkrantės pakraštyje.

Kovą laimėję kormoranai kuriam laikui išstūmė pilkuosius garnius.

Tačiau į šiuos santykius įsi-kišo žmogus. Atsižvelgda-ma į vietos girininkų reko-mendacijas ir vietos žvejų skundus, Prūsijos valdžia

leido išnaikinti juoduosius atvykėlius.Iki 1978 m. didieji kormo-

ranai buvo labai reti svečiai Lie-tuvos pajūryje ir Kuršių mariose. Vėliau šiuose regionuose kartkartė-mis būdavo sutinkami tik pavieniai paukščiai, dažniausiai – pavasari-nės ir rudeninės migracijos laiko-tarpiais.

Kita kormoranų banga pasie-kė Juodkrantę 1974–1978 metais. Juodieji paukščiai buvo stebimi marių platybėse įvairiu metų lai-ku. Palaipsniui garniai buvo pri-versti įsibrovėliams užleisti dides-nę dalį savo lizdaviečių, o 1995 m. užregist ruota mažiausiai perinčių garnių. Anuomet čia perėjo 500 porų pilkųjų garnių ir 2 000 porų didžiųjų kormoranų.

Fejerverkai perinti ems kormoranams

Į Kuršių neriją šiemet grįžę kormoranai intensyviai krauna lizdus, mat netrukus patelės dės kiaušinius. Tačiau gamtosauginin-kai žada jų populiaciją reguliuo-ti baidydami perinčius paukščius iš lizdų.

„Dabar kasmet peri apie 3 tūkst. porų kormoranų. Šis skaičius stabi-lizavosi“, – teigė Kuršių nerijos na-cionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius.

Kormoranų populiaciją pradė-ta reguliuoti prieš ketverius metus. Gamtosaugininkų teigimu, veiks-mingiausia perinčius paukščius bai-dyti petardomis.

„Fejerverkai perinčius paukščius pakelia nuo lizdų. Kiaušiniai atšąla ir tų metų prieauglis būna labai ma-žas. Taip išvengiama paukščių žudy-mo, sunaikinami embrionai, esantys

kiaušiniuose“, – aiškino Kuršių ne-rijos nacionalinio parko direktorius Tomas Tukačiauskas.

Ėmė augti lapuočiai

Po fejerverkų šventės iš patelės padėtų vidutiniškai šešių kiauši-nių, išauga vos du trys jaunikliai. Kormoranais piktinasi ir žvejai, įsitikinę, kad dalies laimikio jie netenka dėl šių žuvimi mintančių sparnuočių.

Savo rūgščiomis išmatomis jie jau spėjo išnaikinti ir apie 12 hek-tarų Juodkrantės sengirės. Tačiau

gamtosaugininkai sako, kad kormo-ranai tiesiog keičia aplinką.

„Buvusioje kormoranų koloni-joje atsikuria naujas miškas. Atsi-rado aplinkui pasisėjusių ąžuoliukų ir beržų. Tikimės, kad palaipsniui nerijoje susiformuos naujas miško tipas“, – teigė T.Tukačiauskas.

Kuršių nerijoje kormoranų ko-lonija yra viena didžiausių šalyje. Kiek mažesnės yra Nemuno deltos ir Zarasų regioniniuose parkuose, Elektrėnų tvenkinyje. Aplinkos mi-nisterijos iniciatyva šį pavasarį nu-matoma kormoranų skaičių regu-liuoti visose jų perimvietėse.

Faktai ir skaičiai• Lietuva tarp ES šalių išsiskiria palyginti mažu gaisrų skaičiumi. Europos miš-

kų gaisrų informacinės sistemos duomenimis, 2009 m. Lietuvoje kilo 471 miško gaisras, pasiglemžęs 286 ha miško.

• Kaimynės Lenkijos miškuose užsiplieskė 9 161 gaisras, suniokojęs 4 400 ha miško plotą.

• Esti joje per 2 045 gaisrus sudegė 59,3 ha miško.• Latvijoje 823 gaisrai pasiglemžė 646 ha miško.

Prieš dvejus metus daugiausia miškų liepsnojo šiltose šalyse: Portugalijoje kilo 13 836, Ispanijoje – 11 656, Italijoje – 6 648 gaisrai.

Kormoranai naikina senuosius miškus

Kormoranų populiaciją pradėta reguliuoti prieš ketverius metus. Gamtosaugininkų teigimu, veiksmingiausia perinčius paukščius baidyti petardomis. GK archyvo nuotraukos

Švaros akcija „Darom“ kviečia apsikuopti

Tradicine tampanti švaros akcija „Darom“ balandžio 16 dieną vyks visose šalies savivaldybėse ir se-niūnijose.

Jos ti kslas – sutvarkyti užterš-tas teritorijas, surinkti ir išrūšiuoti atliekas, skati nti visuomenę tausoti aplinką ir ja rūpinti s.

Sumanymas rengti švaros akciją „Darom“ kilo grupei Esti jos savano-rių. Jiems 2008 m. pavyko į Esti jos miškus ir laukus sukviesti daugiau nei 50 tūkst. talkininkų ir per vieną dieną surinkti apie 10 tūkst. tonų šiukšlių. Tais pačiais metais Lietuvo-je prie gamtos švarinimo prisidėjo keli tūkstančiai savanorių, o akcijai „Darom 2010“ jau talkino daugiau kaip 150 tūkst. dalyvių. Šiemet ti ki-masi sulaukti daugiau kaip 200 tūks-tančių aktyvių Lietuvos piliečių.

Keti nanti eji dalyvauti akcijoje kviečiami užsiregistruoti jos ti nkla-lapyje www.mesdarom.lt. Akcijos organizatoriai ragina žmones telk-ti s tvarkyti ne ti k savo kiemus, bet ir miestų apylinkes – miškus, pae-žeres, laukus.

Akcijos dalyviams sudaryta gali-mybė interneto svetainės skyrelio „Žymėk“ žemėlapyje pažymėti la-biausiai užterštas vietoves. Planuo-jama, kad bus pažymėta daugiau kaip 3 tūkst. tokių taškų.

GK inf.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)10 Sveikata

Nijolė BARONIENĖ

Saulės spinduliai skati na mela-nomos – baisiausio odos vėžio – at-siradimą. Apie tai, ar verta artėjant pavasariui nerimauti daug apgamų turinti ems žmonėms, kalbamės su Medicinos diagnosti kos ir gydymo centro bei Onkologijos insti tuto gy-dytoju onkologu Jonu RĖKLAIČIU.

Ar iš tiesų melanoma yra dažna ir nepagydoma liga, kuri gali prasidėti nuo apgamo?

Netiesa. Melanoma nėra dažnas onkologinis susirgimas. Kitas klai-dingas įsitikinimas yra tai, kad ja gali susirgti turintieji apgamų. Melano-ma gali atsirasti ir kituose žmogaus organuose. Tačiau tai praktiškai ne-pagydomas onkologinis susirgimas. Manyčiau, reikia kalbėti apie kitą prob lemą – odos vėžį, kuris daug daž-nesnis ir kurį laiku diagnozavus mūsų onkologai gali išgydyti visiškai.

Tačiau melanoma todėl ir kelia didžiausią baimę, kad yra praktiš-kai neišgydoma. Kaip reikia gy-venti norint išvengti šio susirgi-mo, juolab žinant, kad giminėje kas nors mirė būtent nuo jo?

Melanomos baimė suprantama, nes tai labai agresyvi piktybinio su-sirgimo forma. Tačiau teigti, kad ji yra genetiškai paveldima, jokiu būdu negalime. Tvirtinti, kad didžiausias pavojus kyla tiems, kas turi daug ap-gamų, taip pat negalima, nes tai neį-rodyta. Kodėl susergama, vis dar neži-nome. Sakyčiau, tokia jau likimo valia. Aišku viena, kad didesnis pavojus yra šviesaus gymio žmonėms. Labai ken-kia stiprūs nudegimai saulėje. Mėgs-tantieji degintis turi suvokti, kad ruda odos spalva – tai apsauginė organiz-mo reakcija. Tokiu būdu mūsų kūnas ginasi nuo to, kas jam kenksminga. Žinoma, kad afrikiečiai beveik ne-serga odos vėžiu ir melanoma, nes jų oda prisitaikė.

Koks jūsų požiūris į soliarumus? Juk juose lankosi ir seni, ir jauni.

Pirmi soliariumai buvo sukur-ti tam tikroms odos ligoms gydyti. Deja, dabar jų naudojimas padaro daug žalos. Man gaila ir baisu ma-tyti soliariumuose dirbančias jaunas merginas. Nuolatinis odos svilinimas nieko gero neduoda. Dar blogiau, kai į soliariumus eina brandaus amžiaus ar

pagyvenę žmonės. Jie ypač pakenkia savo odai, nes vyresniųjų oda sauses-nė ir jautresnė, tad atsiranda daugiau raukšlių.

Ar patartumėte naudoti kremus, apsaugančius nuo saulės poveikio? Sakoma, kad jie gali taip pat pa-kenkti odai.

Apsauginiai kremai – geras daly-kas. Būtinai reikia juos naudoti. Ypač šviesios, jautresnės saulei odos žmo-nėms. Juk žmonės nuo senų senovės naudojo natūralias apsaugos priemo-nes: tepdavosi purvu, riebalais, sume-džiotų žvėrių krauju.

Kas jus, kaip onkologą, stebina kalbant šia tema?

Nors ir teigiu, kad turint daugiau ar mažiau apgamų nereikia baimintis dėl piktybinių susirgimų, būnu pri-blokštas, kai pamatau išvešėjusią me-lanomą ar odos vėžį dėl paprasčiausio aplaidumo. Net aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės ne visada kreipiasi į gydytojus. Vyrai dažnai ateina tik tada, kai pamato kraują ant marški-nių, nes nugaroje sunku pastebėti, kas vyksta. Būna, kad ir ant pilvo žmogus nesugeba pamatyti išvešėjusio delno dydžio apgamo. Tokiais atvejais trūks-ta žodžių. Liga būna smarkiai pažen-gusi, o medikai tada jau bejėgiai. Tai-gi pulti į paniką dėl atsiradusio mažo apgamėlio nereikia, bet būtina mylėti

save. Ir jei kyla įtarimas, reikia skubė-ti pas specialistus. Beje, 94 proc. odos vėžio būna ant veido.

Teigiama, kad įtartino apgamo geriau neliesti. Esą išoperavus ga-lima prisišaukti bėdos.

Netiesa. Laiku išoperavus galima gyventi kad ir šimtą metų. Nuspren-dusieji atsisakyti operacijos, neturi jo-kių šansų išlikti, nes vienintelis mela-nomos gydymo būdas yra chirurginė operacija.

Ar tiesa, kad turintieji daugiau nei 100 apgamų patenka į rizikos grupę?

Netiesa. Melanoma gali susirgti ir vos kelis apgamus turintis žmogus. Vis dėlto reikia pasakyti, kad dėl me-lanomos yra per daug panikos. Šis su-sirgimas nėra toks dažnas kaip kiti vėžiai. Esmė ta, kad šis susirgimas – rezonansinis. Liga pasiglemžia gana jaunus žmones. Per pastaruosius aš-tuonerius metus užregistruota 250 su-sirgimų, kurių pusė buvo mirtini. O kiti onkologiniai susirgimai nusineša daug daugiau gyvybių. Todėl būti-nai liepiu moterims pasitikrinti krū-tis, o vyrams – susirūpinti prostata. Tai daug svarbiau nei pulti į paniką dėl apgamėlio.

Tačiau ne kartą teko girdėti, kad medikai liepia išsioperuo-ti kuo daugiau apgamų. Tada esą galėsi ramiau gyventi.

Nepamirškime, kad yra labai daug privačia praktika užsiimančių plasti-nės chirurgijos specialistų. Kas galėtų paneigti, kad taip siekiama didesnio pelno? Mane asmeniškai ir juokina, ir piktina, kai reklamuojamos opera-cijos, nepaliekančios randų. Taip ne-būna. Net ir nuo mažiausio odos pa-žeidimo lieka randai.

Rima KURPAITĖ

Vaistams ti nka beržų sula, pum-purai, žirginiai, lapai, žievė, ant brandaus beržo kamieno augantys grybai (renkami visus metus), ang-lis, pelenai. Dar neišbrinkę pum-purai skinami kartu su šakutėmis. Apdžiūvę jie nubraukiami ir džiovi-nami toliau. Lapai skinami gegužę, kol yra švieži, lipnūs ir kvapūs.

Besiskleidžiančių pumpurų aro-matas grynina orą. Kvėpavimas tokiu oru – puiki priemonė gydant nualintą nervų sistemą. Beržas skleidžia lakią-sias medžiagas – fi toncidus. Beržyno oras ypač stiprina sveikatą balandžio–gegužės mėnesiais. Pumpurai – viena pagrindinių medžiagų, iš jų bitės ga-mina pikį. Taigi jiems būdingos be-veik tos pačios gydomosios savybės, kaip ir pikiui.

Beržų pumpuruose ir lapuose yra fl avonoidų, eterinio aliejaus, dervų, vitamino C, cukraus, saponinų, orga-

ninių rūgščių, mikrobus naikinančių medžiagų. Pumpurai turi baktericidi-nių, skausmą malšinančių, uždegimą gydančių medžiagų.

• Pumpurų nuoviras (2 šaukšte-liai stiklinei verdančio vandens) gydo skrandžio negalavimus, malšina spaz-minius skausmus.

• Beržų pumpurų kompresai šalina akių nuovargį.

• Pumpurų nuoviras ar spiritinis užpilas valo organizmą: varo tulžį, šla-pimą, skatina prakaitavimą, lengvina atsikosėjimą, slopina uždegimą, ate-rosklerozę, širdies nepakankamumą ir odos ligas.

• Spiritinis (tinka ir degtinė) pum-purų užpilas tinka reumatui gydyti. Juo reikia tepti skaudamas vietas.

• Veidui valyti tinka nuoviras, pa-ruoštas iš šaukšto pumpurų (šviežių ar džiovintų) ir stiklinės verdančio vandens.

• Jaunus žalius lapelius Skandina-vijos šalių gyventojai deda į salotas.

• Galvos odą, plaukus naudin-ga skalauti beržo pumpurų nuo-viru (stiklinė šviežių pumpurų ar lapų užpilama litru verdančio van-dens, po pusvalandžio perkošiama). Pumpuruose esantys saponinai valo riebios odos poras nuo suragėjusių ląstelių, eterinis aliejus skatina krau-jo apytaką, rauginės medžiagos su-traukia odos poras, stiprina plaukų šaknis. Beržo pumpuruose ar žie-

vėje esantis betulolas skatina plau-kų augimą.

• Beržų lapų dedama į daugelio vaistažolių mišinius. Lapai gydo avi-taminozę, stiprina ir valo organizmą, gerina virškinimą. Beržo lapų terapi-ją puikiai žino garinės pirties mėgėjai. Kvapi beržinė vanta šalina stresą, nuo-vargį, gerina kraujo apytaką, atšviežina odą geriau už bet kurias kitas kosme-tikos priemones ir procedūras.

Ne kiekvienas apgamas pavojingas

Jei norite išvengti odos vėžio ar melanomos:• stebėkite savo odą,• nesideginkite saulėje,• naudokite apsauginius kremus,• pamatę, kad apgamas keičia

formą, pradeda kraujuoti ar šlapiuoti , būti nai apsilankykite pas gydytoją.

Daugelį džiugina ilgai lauktas pavasaris, tačiau yra žmonių, kuriems šis nuostabus metų laikas kelia ir nerimą.

Beržai gyduoliai

Jadvyga MIELYTĖ

Aštraus maisto mėgėjams smulkiavaisės paprikos – tikras atradimas. Ir dekoratyvu, ir vie-tos nedaug užima, o prieskoniniai vaisiukai visada po ranka: sriubai, mėsos pati ekalui ar marinatui, rau-giamiems agurkams. Tačiau jie ti n-ka ne ti k prieskoniams!

Bulvinių šeimos atstovė viename-tė paprika (Capsicum annuum), apie 40 cm aukščio kerelis, turi nemažai patrauklių savybių. Teigiama, kad augalas skati na aktyvumą, darbin-gumą. Darbo kambaryje šis „įnamis“ pravers turinti esiems mažą kraujos-pūdį, sti ngant iniciatyvos. Tačiau dir-gliems, karšto būdo žmonėms papri-ka ant darbo stalo, juolab miegama-jame, nereikalinga. Nepriti ks ir vaikų kambaryje. Apskritai reikėtų žiūrėti , kad smalsūs mažieji nesumanytų ra-gauti paprikų. Jų sultys gali nudegin-ti burnos gleivinę ir akis, sudirginti jautrią odą. Vaisiuose yra kapsicino – tokios aitrios medžiagos, kad degi-nanti s skonis jaučiamas net atskie-dus 1:900000.

Vienametės paprikos gana pla-čiai pritaikomos medicinoje: apeti -tui ir virškinimui gerinti , kaip diure-ti kas (šlapimo išsiskyrimą skati nti ). Išoriškai naudojama šildomiesiems pleistrams, tepalams nuo reumati nio skausmo. Teigiamų rezultatų gau-nama gydant migreną. Antpilu gy-domas nušalimas. Vidurio Amerikos indėnai paprikomis malšino maliari-nį karščiavimą. Aromaterapijoje au-galas naudojamas norint atsikratyti pykčio ir nusivylimo, lyti niam akty-vumui skati nti .

Paprikų preparatų nevalia vartoti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, naudoti ant pažeistos, sudirgusios ar jautrios odos. Jautrumą galima pati k-rinti taip: patrinti delnus vieną į kitą ir palaikyti virš paprikos kerelio. Jaut-riesiems delnų oda po kurio laiko pa-rausta, pradeda niežėti .

Neturinti eji liguisto jautrumo pap-rikai gali pasidaryti naminio vaisto.

Tinktūra apeti tui skati nti ir nuo raumenų bei sąnarių skausmo

25 g paprikų užpilama 200 ml degti nės, laikoma 14 dienų. Apeti tui skati nti vartojama po 10 lašų. Esant skausmingiems raumenų bei sąnarių uždegimams (neuralgijai, mialgijai, artralgijai), ti nktūra įtrinamos skau-damos vietos.

Tinktūra nuo radikulito 10 g paprikų užpilama 10 ml deg-

ti nės, ekstrahuojama 14 dienų. Ser-gant radikulitu įtrinama skaudama nugara arba ruošiami vieti niai šildo-mieji kompresai.

Ar žinote, kad:

Gydomės paprika

Beržyno oras sti prina sveikatą balandžio–gegužės mėnesiais. Raimundo Šuikos nuotrauka

Autorės nuotrauka

94 proc. odos vėžio būna ant veido. Jei kyla įtarimas, reikia skubėti pas specialistus. GK archyvo nuotrauka

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas 112011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58) Sportas

UEFA Čempionų lygoje sužais-tos ketverios ketvirtfi nalio etapo rungtynės. Viena iš turnyro favori-čių „Barcelona“ (Ispanija) namuose iškovojo solidžią pergalę, rezultatu 5:1 sutriuškinusi Donecko „Šach-tar“ (Ukraina) futbolininkus, o An-glijos grandų akistatoje Londone vietos „Chelsea“ minimaliu skirtu-mu 0:1 nusileido Mančesterio „Uni-

ted“ vienuolikei. Solidžias pergales iškovojo Madrido „Real“, namuose net 4:0 nugalėjęs Londono „Tot-tenham“, ir Gelzenkircheno „Schal-ke“ (Vokietija), svečiuose 5:2 įveikęs Milano „Inter“ (Italija).

Atsakomosios rungtynės bus žai-džiamos balandžio 13–14 dieno-mis.

GK, Eltos inf.

Ryti s BURNECKAS

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) Drausmės ko-misija bėgikei Živilei Balčiūnaitei už anti dopingo taisyklių pažeidi-mą skyrė dvejų metų diskvalifi -kaciją. Toks sprendimas priimtas remianti s Tarptauti nės lengvosios atleti kos federacijos (IAAF) taisy-klėmis.

Sprendimą žada apskųsti

32-ejų maratonininkė privalės grąžinti pernai iškovotą Europos čempionato aukso medalį. Spor-tininkės treneriui Romui Sausai-čiui pareikštas griežtas papeikimas. Dėl diskvalifi kacijos, kuri įsigalio-ja nuo sportininkės veiklos suspen-davimo dienos – rugsėjo 6-osios, Ž.Balčiūnaitė negalės dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse.

Diskvalifi kuota sportininkė turi teisę LLAF Drausmės komisijos sprendimą apskųsti Tarptautiniam sporto arbitražo teismui Lozanoje.

„Galime drąsiai teigti, kad tai buvo vienas sudėtingiausių tyrimų Lietuvos sporto istorijoje, susijusių su įtarimu vartojus draudžiamus prepa-ratus“, – spaudos konferencijoje tei-gė Drausmės komisijos darbui vado-vavęs LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis. Anot jo, komisija spren-dimą priėmė išanalizavusi visas žino-mas aplinkybes ir atsižvelgusi į nepri-klausomų ekspertų komentarus.

Spaudos konferencijoje dalyva-vęs Ž.Balčiūnaitės atstovas Aiva-

ras Žilvinskas teigė, kad jie ketina skųsti LLAF Drausmės komisijos sprendimą.

Kalti nime nėra argumentų

Bėgikė Ž.Balčiūnaitė žada šį sprendimą apskųsti Sporto arbitražo teismui (CAS). Pasak sportininkės, LLAF Drausmės komisija pasiūlė atlikti trečią mėginio likučių tyrimą neutralioje laboratorijoje, tačiau, pa-sitarusi su advokatais Ž.Balčiūnaitė tokio žingsnio atsisakė.

„Anot mane ginančių advoka-tų, pagal galiojančias IAAF anti-dopingo taisykles, numatytas tik A ir B mėginių tyrimas. Trečio, pa-kartotinio, mėginio tyrimo, taisyk-lės nenumato. Kadangi mes, rem-damiesi nepriklausomų ekspertų išvadomis, išsamiai paneigėme la-boratorijos pateiktus A ir B tyrimo rezultatus, tai pagal taisykles parei-ga įrodyti kaltę ir paneigti pateiktus paaiškinimus atitenka kaltinančiai pusei. Todėl mums visiškai netiks-linga šiuo metu daryti mėginio li-kučių pakartotinį tyrimą, nes jau ir

taip pakankamai pagrindėme, kad pažeidimo nebuvo, tačiau prašėme saugoti mėginio likučius tam atve-jui, jeigu bylą nagrinėjant CAS iš-kiltų poreikis juos pakartotinai tir-ti“, – sako bėgikė.

„LLAF Drausmės komisijos priimtame sprendime yra apsiri-bojama tik konstatavimu, kad esu kalta, tačiau nepateikiamas nė vie-nas argumentas ar motyvas, kurie paneigtų mano pasitelktų nepri-klausomų mokslininkų ir gydyto-

jų išvadas, paaiškinančias mėginyje tariamai aptiktus draudžiamų me-džiagų likučius, – teigiama praneši-me. – Komisija skelbė, kad priim-dama sprendimą rėmėsi daugelio ekspertų išvadomis, tačiau mums buvo pateikta tik vienintelio tarp-tautinei antidopingo sistemai pri-klausančio eksperto iš Šveicarijos asmeninė nuomonė pavieniais klau-simais. Mano pateiktų argumen-tų visumos ir techninio, specifi nio pobūdžio komentarų komisija net neįvertino ir negalėjo įvertinti, nes jos sudėtyje net nebuvo asmenų, ku-rie nusimanytų apie masės spektro-metriją, tai yra apie tyrimo metodą, kuris ir buvo pagrindinis grindžiant man pateiktą kaltinimą.“

IAAF pranešimą apie tyrimą dėl įtarimą sukėlusio Ž.Balčiūnaitės mėginio, paimto per Europos čem-pionatą Barselonoje, LLAF gavo praėjusių metų rugsėjo pradžioje. IAAF pranešime buvo teigiama, kad lietuvės mėginyje buvo rasti tam tikri nukrypimai nuo leistinos normos, kuriuos galėjo lemti inter-vencija iš išorės. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad testosterono ir epi-testosterono santykis nuo normos buvo nukrypęs keturis kartus.

Paliko be valstybinės rentos

Antidopingo taisyklių pažeidi-mas atėmė teisę ateityje gauti vals-tybinę rentą, kurią Ž.Balčiūnaitė pernai buvo pelniusi pergalingu fi nišu Europos pirmenybėse Bar-selonoje. Kūno kultūros ir sporto įstatyme, reglamentuojančiame ren-tų mokėjimo karjeras baigusiems sportininkams tvarką, nustatyta, kad mėnesinė išmoka negali būti skiria-

ma dėl dopingo vartojimo įkliuvu-siems atletams.

Praėjusių metų pabaigoje iš-braukta iš olimpinės rinktinės kan-didatų sąrašų bėgikė nebegauna ir valstybinės stipendijos – 1 820 litų.

Kol kas neaiškus 20 tūkst. litų premijos, Ž.Balčiūnaitei skirtos už žemyno čempionato aukso medalį, likimas. Vyriausybės nutarime dėl didelio meistriškumo sportininkų skatinimo nėra įtvirtinta galimybė į biudžetą sugrąžinti išmokėtą pini-ginę premiją, jei ją užsitarnavęs atle-tas vėliau apkaltinamas draudžiamų preparatų vartojimu.

Reikalaus ati duoti pinigus

Kūno kultūros ir sporto depar-tamento (KKSD) generalinis di-rektorius K.Rimšelis pripažino neturintis teisinių svertų, kaip išsi-reikalauti premiją iš Ž.Balčiūnaitės. Tiesa, KKSD vadovas svarstė gali-mybę prašyti lengvaatletės atiduoti pinigus geruoju.

„Kol nesibaigė sprendimo ap-skundimo procesas, nemanau, kad išvis reikia daryti kokius nors veiks-mus. O jeigu bus galutinis nuos-prendis, KKSD gali rašyti raštą sportininkei ir spręsti klausimą ge-ranoriškai, prašydamas grąžinti be pagrindo išmokėtą premiją. Tai yra paties žmogaus garbės reikalas“, – aiškino K.Rimšelis.

Ati ms ir valstybinį ordiną?

Jei KKSD vadovams tenka sukti galvas dėl Ž.Balčiūnaitei skirtos pre-mijos, Prezidentūros atstovams iš-kilo klausimų, kaip pasielgti su ma-ratonininkei praėjusį rudenį įteiktu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Ge-dimino ordino Riterio kryžiumi.

Kartu su Prezidente Norvegijoje viešėjęs jos atstovas L.Balsys nega-lėjo pasakyti, ar Prezidentės dekretas dėl valstybinio apdovanojimo skyri-mo Ž.Balčiūnaitei bus atšauktas.

Nuo žiniasklaidos tylos siena at-sitvėrę Ž.Balčiūnaitė ir jos treneris R.Sausaitis ketino surengti spaudos konferenciją ir išdėstyti savo nuo-monę apie sportininkei skirtą dvejų metų diskvalifi kaciją, tačiau vėliau persigalvojo ir išplatino tik praneši-mą spaudai.

Parengta pagal GK, Eltos inf.

Živilė Balčiūnaitė: Živilė Balčiūnaitė: bausti galima, nepasigailėti bausti galima, nepasigailėti

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad rusų šiuolaikinės penkiakovės federacija (RŠPF) gavo palaimini-mą dėl Donatos Rimšaitės dalyva-vimo tarptauti nėse varžybose su šios šalies vėliava. Sporto naujie-nų agentūra „Ves Sport“ skelbia, kad Tarptauti nė šiuolaikinės pen-kiakovės federacija (UIPM) sutei-kė 23-ejų sporti ninkei teisę atsto-vauti Rusijai visose pasaulio taurės etapuose, Europos čempionate ir Maskvoje vyksiančiose planetos pirmenybėse.

„Tai eilinė RŠPF prezidento Via-česlavo Aminovo politinė pergalė, – neslėpė Rusijos atstovas. – Balandžio 8 dieną D.Rimšaitė vyks į Italiją, kur 14–17 dienomis dalyvaus trečiame pasaulio taurės etape Sasario mies-te – pirmą kartą Rusijos rinktinės su-dėtyje. Dabar vienintelis likęs klau-simas – D.Rimšaitės dalyvavimas Londono olimpiadoje 2012-aisiais. V.Aminovas derasi su Lietuvos olim-piniu komitetu, tačiau kol kas leidimo

nėra. Manau, kad po UIPM verdikto mūsų šansai auga. O svarbiausia – at-sirado galimybė derėtis be žalos da-bartinei D.Rimšaitės karjerai.“

Džiaugsmo dėl šio sprendimo neslėpė ir penkiakovininkė.

„Labai džiaugiuosi, kad pagaliau gavau leidimą dalyvauti varžybose, nors ir po tokio ilgo laukimo. Tiesą pasakius, jaučiau didelę vidinę įtampą, nors RŠPF mane ir labai palaikė. Esu

labai visiems dėkinga, ypač prezidentui V.Aminovui“, – kalbėjo D.Rimšaitė.

Šis UIPM sprendimas – naujas posūkis praėjusių metų pabaigoje prasidėjusioje D.Rimšaitės istorijo-je. Primename, kad vasario pradžioje UIPM nesuteikė teisės sportininkei ginti kitos šalies garbę ir paskelbė, kad laiku negavo reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktą, kad 23-ejų lietu-vė apsisprendė atstovauti Rusijai.

LTOK prezidentas A.Poviliūnas tuo metu interviu Rusijos žiniasklai-dai dar kartą patvirtino, kad mūsų šalis nesuteiks teisės D.Rimšaitei olimpinėse žaidynėse atstovauti Ru-sijai. „Lietuva manęs nesuprastų – pagalvotų, kad mane nupirko“, – tą-syk sakė LTOK vadovas.

Beje, vasario mėnesį D.Rimšaitė ištekėjo už Rusijos sportininko, taip pat penkiakovininko.

Pasaulį valdo pinigai. Kas galėtų paneigti, kad rusai labai gerai „pate-pė“ kam reikia , o ateityje, neabejo-kime, „pateps“ dar daugiau ir mūsų sportininkė tikrai atstovaus Rusijai per Londono olimpiadą. Klystame... Na, duok Dieve, kad klystume.

GK, delfi .lt inf.

Įteisinta išdavystė

Mūsų šalis nesuteiks teisės D.Rimšaitei olimpinėse žaidynėse atstovauti Rusijai.

EPA-Eltos nuotrauka

Per ketverias rungtynes – 18 įvarčių

Madrido „Real“ net 4:0 sutriuškino Londono „Tott enham“. EPA-Eltos nuotrauka

Metai Turnyras Vieta Rungti s Rezultatas1997 Pasaulio kroso čempionatas 74 4 689 m 16:581998 Pasaulio jaunimo čempionatas 10 3 000 m 9:34.011999 Europos U23 čempionatas 5 10 000 m 33:47.132001 Europos U23 čempionatas 5 10 000 m 34:04.342003 Pasaulio pusės

maratono čempionatas28 1:13:47

2003 Europos kroso čempionatas 46 6 595 m 24:132004 Olimpinės žaidynės 14 Maratonas 2:35:012006 Europos čempionatas 4 Maratonas 2:31:012007 Pasaulio čempionatas 33 Maratonas 2:43:282008 Olimpinės žaidynės 11 Maratonas 2:29:332009 Pasaulio čempionatas 19 Maratonas 2:31:062010 Europos čempionatas 1 Maratonas 2:31:14

32-ejų maratonininkė privalės grąžinti pernai iškovotą Europos čempionato aukso medalį. Raimundo Šuikos nuotraukos

Gimtasis kraštas12 2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)Gyvenimas

Lota BALSYTĖ

Gimęs Urugvajuje, užaugęs Argen-ti noje, bet lietuviškas šaknis turinti s Eduardas Gimenezas šeimą sukūrė ir gyvena Lietuvoje. Su aktore Ineta Stasiulyte lietuviško tango tėvas su-sipažino ir ją pamilo šokdamas.

Moterį pavergė šokiu

Vyrauja nuomonė, kad karšto kraujo pietietis, ypač šokėjas, nuolat įsimyli. E.Gimenezas neslepia, kad iš tiesų tai – pietiečių vyrų strategija. Jie moteriai į ausį kužda, ką toji nori girdėti: kad ji – jo gyvenimo moteris, kad jis netikėtai surado laimę ir mei-lę. Tai pietietis atlieka taip įtikinamai, kad suabejoti neįmanoma.

„O kad tie žodžiai visada būtų pati tikriausia tiesa“, – šypteli Edu-ardas. Ir čia pat užtikrina, kad pats taip nesielgiąs – jis esą turi kitų būdų užkariauti širdis.

Paprašytas išduoti paslaptį, vy-ras mįslingai nusišypsojęs sako: „Aš labai gerai šoku.“ Anot Eduardo, tango – nuostabus būdas atskleisti jausmus. Nekyla klausimų, kodėl pa-sisekimo Lietuvoje sulaukusi aktorė Ineta Stasiulytė susižavėjo, o vėliau ir sumainė žiedus su kitataučiu.

Uždegti parketą gali kiekvienas

Vienuolika metų Lietuvoje gy-venantis argentinietis puikiai kalba lietuviškai, tačiau vis tiek tvirtina, kad verbalinė kalba kartais riboja.

„Kalba, ko gero, yra blogiausia iš-raiškos priemonė. Autentiškiausia ir mažiausiai nesusipratimų sukelia kūno kalba, todėl tango ir yra toks populiarus visame pasaulyje. Kasdie-nis gyvenimas – kupinas draudimų. Pasireikšti draudžia valdžia, viršinin-kas, žmona arba vyras. O šokyje te-reikia judėti“, – įsitikinęs Eduardas.

Judėti, nors kartais taip ir neatro-do, gali kiekvienas. Aistringą auten-tišką argentinietišką tango gali šokti ir dažnai susikaustęs, nedrąsus (ypač šokių aikštelėje) lietuvis. Anot Edu-ardo, uždegti parketą gali kiekvienas, kuris turi širdį ir gali verkti, svajoti, yra mylėjęs ir buvo įskaudintas.

„Seni tango šokėjai Argentinoje sakydavo, kad atlikti tango (dainuoti arba šokti) galima tik po trijų nelai-mingų meilių. Gali šokti mechaniš-kai, kai pramogauji, arba taip, kaip užsiimdamas buities veikla, kai skal-bi, lygini, verdi vakarienę. Šokti ais-tringai – visai kas kita“, – apie šoky-je slypinčius jausmus pasakoja tango tėvynėje užaugęs profesionalas.

„Šokti tango reikėtų taip, tarsi tau liko gyventi trys minutės. Tarsi tai būtų paskutinis šansas. Tada tango įgauna prasmę. Taigi šokti gali žmo-nės iš viso pasaulio – tautybė nėra svarbi“, – mitus apie šaltą lietuvių prigimtį griauna E.Gimenezas.

Paslapti s – laki vaizduotė

Televizorių ekranuose ir šokių konkursuose dažniausiai susiduria-me ne su argentinietišku, o su pra-moginiu tango. Tai, anot šokėjo, vi-sai kas kita.

Pramoginis tango – standartizuo-tas šokis. Jis sukurtas, kad galėtų būti rengiami konkursai, juo siekiama už-dirbti pinigų, todėl šokis tampa „su-valdytas“, o judesiai – „pamatuoti“. Nuo autentiško argentinietiško tango jis skiriasi kaip diena nuo nakties.

„Tango esmė – atspindėti žmo-gaus galimybę improvizuoti, priim-ti staigius sprendimus. Svarbiau-sia – laisvė. Standartiniame tango viskas numatyta ir suprogramuota. Argentinietiškas tango vertinamas ne dėl judesių tobulumo, o dėl vaiz-duotės. Visada turi nustebinti pu-bliką ir partnerį – tai yra tango pa-slaptis“, – lyg burtažodžius šnabžda E.Gimenezas.

Tango šokėjas – magnetas

Prieš kelerius metus Lietuvoje vi-siems staiga užsikrėtus šokių virusu, tango tapo labai populiarus. Tačiau šokėjas ir profesionalus mokytojas teigia, kad iki šiol tango dažniau šoka lietuvės, o ne lietuviai. Gaila.

„Vyrų labai trūksta. Vyras, kuris šoka tan-go, galvoja kaip dvidešimt nešo-kančiųjų. Jis įgy-ja pasitikėjimo ir tokių charakte-rio bruožų, kad tampa ma-

gnetu – mo-terys pačios pas jį ateina. Tango – vyrų šokis, nes jie valdo moteris. Atvirkš-čiai, nei gyvenime. Mes, vyrai, šokdami labai trumpam pa-sineriame į tango – savo ka-ralystę, kurioje esame valdo-vai“, – šokio magiją atskleidžia Eduardas.

Moterys, anot lietuviško tan-go tėvu vadinamo Eduardo Gi-menezo, dažniau pradeda šokti norėdamos, kad kas nors apka-bintų, trokšdamos pasinerti į glė-bį ir pasimesti šokio sūkuryje.

„Jos ieško, kad kas nors jas nu-neštų nežinomais keliais. Mote-rims tango – trumpa kelionė toliau nuo gyvenimo, buities, namų“, –

lyčių skirtumus šokyje atskleidžia E.Gimenezas. Šokyje skiriasi ne tik partnerių norai, bet ir lietuviškas bei pietietiškas charakteriai.

Tu privalai man pasakyti „taip“

Charakterių skirtumai nėra tokie reikšmingi, kaip galėtume pagal-voti. Kodėl? Nes šis šokis turi savo charakterį.

„Tango yra sukurtas tam, kad iš naujo formuotų ir pakeistų žmones. Šis šokis reikalauja drąsos, laikyse-nos, pasitikėjimo ir charakterio. Jei to neatrasi savyje, iš šokio liks tik fi -gūros ir žingsneliai“, – aiškina dės-tytojas ir atskleidžia pagrindinį šo-kančių lietuvių skirtumą.

„Kviesdamas šokti argentinietis išpučia krūtinę, pakelia galvą ir iš-didžiai reikalauja šokio: „Tu privalai

pasakyti man taip“. Gal jis ir nemoka šokti, galbūt jis nė nepatinka mote-riai, tačiau jis drąsiai ištiesęs ranką žengia į priekį ir žvilgsniu neišduo-da nė krislelio abejonės. O lietuvis į šokių aikštelę kiūtina susigūžęs, ne-žino, kur dėti rankas, dažnai – pa-kumpęs, susikūprinęs: „Jei jau reikia, tai reikia. Eime šokti.“ Dažniausiai lietuvius tiesiog už rankų paima mo-terys ir ištempia į aikštelę. Argenti-noje to niekada nepamatysite“, – tei-gia E.Gimenezas.

„Lietuvos visuomenėje moters vai-dmuo stipresnis“, – pastebi Eduardas ir priduria, kad jos dominavimas at-sispindi ir šokyje. Šokėjas stebisi, kad moterys dirba vyriškus darbus: žiemą valo gatves, vairuoja troleibusus.

„Kita vertus, – juokiasi meninin-kas, – konkurencija tarp moterų Lie-tuvoje labai didelė, nes iš dešimties moterų – aštuonios labai gražios. Gal-būt vyrai per daug išlepo ir to nebe-vertina. Pietiečiai, atvažiavę į Lietuvą, pasijunta lyg rojuje. Jie nebežino, kur pasisukti. O lietuviai paprastai stovi ir laukia iniciatyvos iš moterų.“

Skirtumai tarp ar-gentiniečių ir lie-

tuvių moterų – panašūs, kaip ir

tarp stiprio-sios lyties

atstovų. Šiaurietės jautriau reaguoja į prisilietimus, vengia kontaktų.

„Kartais nevaldomų emocijų per daug. Šiaip ar taip, temperamentai skiriasi, bet tai nereiškia, kad kuris nors iš jų – blogesnis“, – apie pie-tietiškų ir šiaurietiškų charakterių skirtumus kalba Eduardas.

Temperamentas – uždrausta teritorija?

„Nemanau, kad lietuviams trūksta temperamento, – netikėtai pripažįsta argentinietis. – Atrodo, kad jiems tie-siog draudžiama jį išreikšti. Girdėjau, kad Vilniaus savivaldybė nori uždrausti grafi čius. Kodėl? Jau uždraudė mitin-gus prie Seimo, uždraudė homoseksua-lų eitynes. Tai labai veikia laisvę ir gali-mybę išreikšti savo pažiūras, aistras.“

Gyvendamas Lietuvoje šokėjas teigia visada bandęs išlaikyti argen-tinietišką požiūrį į gyvenimą.

„Visada stengiausi ieškoti teigia-mų dalykų. Stiklinė yra pusiau pilna, o ne tuščia. Gyventi reikia kuo ais-tringiau“, – mano jis.

Taip pat vyras auklėja ir dukrelę: „Jos kraujas – argentiniečio ir žemai-tės mišinys. Galima sakyti, kad naci-onaliniai bruožai tie patys. Ji nuo pat vaikystės girdėjo pietietišką muziką, kalbą, žaidė žaidimus, todėl įsiliejo į kitą ritmą, pajuto kitokią laisvę. Be to, jos mama – aktorė ir, kaip pati sako, cirkininkė, todėl dukra išmo-ko vaidinti, šokti, dainuoti.“

Turėdamas šeimą, pragyvenęs ša-lyje ne vienus metus ir kalbėdamas lietuviškai užsienietis kartais jaučia-si nesuprastas.

„Nesu revoliucionierius, bet mane apima liūdesys, kai matau į protesto akcijas ir mitingus susirinkusių dešimt ar dvidešimt žmonių. Labai gaila, kad lietuviai nepalaiko savo draugų, kai-mynų ir nereiškia pilietinės nuomo-nės. Individualizmas Lietuvoje labai stiprus, trūksta vienybės. Jei kažkas nepatinka – važiuok į Angliją ar Is-paniją, tačiau nebandyk nieko keisti. Šiuo klausimu galbūt dažniausiai jau-čiuosi nesuprastas ir nesuprantantis.“

Lapkritį įkaiti na festi valis

Penktus metus iš eilės Eduardas organizuoja Baltijos šalių tango fes-tivalį. Pastarąjį kartą jis vyko ne sau-lėtą birželį, o žvarbų lapkritį.

„Tango reikia karščio, – dėl ren-ginio laiko pritaria organizatorius, – tačiau šis šokis pats suteikia pasiti-kėjimo ir aistros.“

Kad lapkritis – teisingai pasi-rinktas laikas, parodė festivalyje šokę profesionalai iš Madrido, Pary-žiaus ir Berlyno, svečiavęsi muzi-kantai iš Italijos ir Argentinos.

Eduardas žada, kad tango fes-tivalyje skambės ne akordeonas, o bandonija.

„Lietuvoje nėra nė vieno žmo-gaus, kuris ja grotų. Čia tango muzi-ka grojama akordeonu, bet bandonijų skambesys rafi nuotesnis“, – subtiliai paaiškina tango ne tik šokantis, bet ir dainuojantis Eduardas.

E.Gimenezo spėjimu, Lietuvoje gyvena keturi ar penki argentinie-čiai. Jie bando išreikšti save per mu-ziką, meną, futbolą, kulinariją. Gal dėl kitokio, „garsesnio“ požiūrio į gyvenimą, vyrai jaučiasi reikalingi.

Eduardas Lietuvoje jaučiasi puikiai, turi šeimą, draugų. Lietuviškojo tango tėvas – mylimas ir reikalingas, tad ge-resnio gyvenimo svetur ieškoti neža-da: „Ko man važiuoti? Jei ateis diena, kai pasijusiu nebereikalingas, galbūt ir išvažiuosiu.“ „Moters savaitė“

Argenti nieti ško tango lietuviškos aistros

„Šokti tango rei-kėtų taip, tarsi tau liko gyventi trys minutės“, – sako Eduardas Gimenezas.

Nuotrauka iš asmeninio albumo

Argenti nieti ško tango paslapti s – nustebinti publiką ir partnerį.

Gimtasis kraštas 132011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58) Kelionės

Nijolė BARONIENĖ

Ekspedicijos „Antarkti da 2011“ dalyviai, Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) nariai, dalijasi prisimini-mais apie kelionę ir pasiektą ti ks-lą – Antarkti doje surengtas slidi-nėjimo varžybas.

Didžiausias lietuvių būrys

Su varžybų baltajame žemyne sumanytoju PLIKSMA preziden-tu Algimantu Kepežėnu porą va-landų praleidome žiūrėdami nuot-raukas. Pašnekovas mielai dalijosi įspūdžiais, kurie, anot jo, dar ilgai neišblės. „Svarbiausias mūsų tiks-las buvo iškilmingai paminėti Lie-tuvos nepriklausomybės dieną, ta proga surengti slidinėjimo varžybas. Sumanymas pavyko, nors buvo la-bai prastas oras. Beje, baltajame že-myne įsiamžinome ir kitaip. Mūsų komanda – tai didžiausias lietuvių būrys, vienu metu išsilaipinęs An-tarktidoje. Net 28. To dar nebu-vo“, – sakė A.Kepežėnas. Anot jo, tai stebino ir laivo, su kuriuo plau-kė, įgulą, ir kitų valstybių piliečius, į Antarktidą traukiančius po penkis ar du. Buvo ir pavienių keliautojų.

Ugnies žemė

Kelionė buvo ne tik įdomi, bet ir pareikalavo nemažai kantrybės. Pirmas etapas – skrydis iš Vilniaus į Frankfurtą prie Maino, tada ke-turiolikos valandų skrydis iki Bue-nos Airių, iš ten – į Ugnies žemę, nes iš jos plaukia laivai į Antarktidą. „Užteko laiko pasigrožėti Patagoni-jos gamta, susipažinti su svetinga ir

įdomia vietos lietuvių bendruome-ne bei išpildyti Martyno Starkaus prašymą palikti lietuvišką pėdsa-ką, kurį, atkeliavęs į šiuos kraštus, jis galėtų rasti, – linksmai pasakojo A.Kepežėnas. – Beje, kodėl Ugnies žemė? O todėl, kad pakrantėse gy-veno gentis, kuri nežinojo, kas yra drabužiai, tad nuo šalčio gynėsi kū-rendama laužus. Pirmieji keliautojai, pamatę liepsnojančią pakrantę, taip ją ir pavadino – Ugnies žemė.“

Ledkalnių alėja

Iš Ušojos uosto Ugnies žemėje Dreiko sąsiauriu keliautojai pasuko Antarktidos link. Anot Algimanto, jiems pasisekė, kad buvo nedide-lis bangavimas, nors ne vienas savo kailiu patyrė, ką reiškia jūros liga. Po dviejų parų kelionės į išsvajo-tą krantą ekspedicijos dalyviai lipo tik tada, kai buvo atlikta dezinfek-cinė procedūra. Kojas turėjo plauti net trijose vonelėse su dezinfekuo-jamuoju skysčiu, mat net menkiau-sias žmogaus atneštas užkratas tap-tų didele nelaime jautriai žemyno ekosistemai. O apie gamtinius rei-kalus krante nė kalbos negali būti. Jei prispaudė, kentėk, kol pasieksi laivą. Instruktoriai paaiškino, kad prie pingvinų negalima eiti arčiau nei penkis metrus. Tačiau smalsūs paukščiai patys prieidavo kur kas arčiau, nes visiškai nebijojo žmo-nių. Paklaustas apie visuotinį atšili-mą, pašnekovas tikino, kad jaudintis nereikėtų, mat didesnė už Europą savo teritorija Antarktida yra už-klota pustrečio kilometro storio ledo antklode. Atskilę nuo žemy-no jo gabalai plūduriuoja vandenyje kartas nuo karto apsiversdami, nes

tirpsta iš apačios. Todėl plaukiant ledkalnių alėja nuo ledinių milžinų lai-komasi atstumo.

Stebintys pingvinai

„Sunkiausia užduotis buvo įrengti slidinėjimo trasą. Parink-ti ją padėjo laive dirbanti slidinėji-mo instruktorė iš Pietų Amerikos. Reikėjo patiems slidėmis suminti sniegą trijų šimtų metro ilgio traso-je. Oras buvo prastas, bet visų nuo-taika – puiki, nes buvome užsibrėžę tikslą – Kovo 11-osios proga star-tuoti ir fi nišuoti baltajame planetos žemyne. Buvo ir tokių, kurie ant sli-džių stojosi pirmą kartą“, – šypsojosi A.Kepežėnas. Kiekvieną kartą nusi-leidus, į kalną teko kopti pėsčiomis, nes apie keltuvus, savaime supranta-ma, nė vienas net nesvajojo.

Geriausius rezultatus pasiekė ši-lališkė Diana Petrauskienė ir Justi-nas Rimas iš Kauno. Jų sėkmę galėjo įvertinti ne tik bendražygiai, bet ir būrys varžybas stebėjusių pingvinų.

Ekspedicijos vadovui A.Kepe-žėnui ir Alvydui Platukiui – tai šeš-tas žemynas, kuriame jie slidinėjo. Atsakingajam asociacijos sekreto-riui Algirdui Valantiejui, Egidijui Baškiui ir australiečiui Mindaugui Mauragiui Antarktida buvo penk-tas žemynas.

Nuorodų stulpas

Ekspedicijos dalyviai apsilankė akademiko Vladimiro Vernadskio vardu pavadintoje Ukrainos An-tarktidos tyrinėjimų stotyje. Joje dirbantys mokslininkai atrado ozo-no skylę. Tuo metu stotis vadinosi Faradėjaus vardu ir priklausė Di-džiajai Britanijai. Britai ją 1996 m.

pardavė Ukrainai už simbolinį vieną svarą. Tad dabar Ukraina yra tikroji Antarktidos sutarties narė.

„Šiuo metu mokslinėje stotyje dirba tik vyrai. Jie – įvairiausių sričių mokslininkai. Susipažinome su tyri-nėtojų gyvenimo sąlygomis, pama-tėme, kad jie turi net operacinę, ką jau kalbėti apie sporto sales. Susipa-žinome su mokslinių tyrimų progra-momis. Sužinojome, kad šeštadienis jiems – poilsio diena, kai apsiren-gia eilutę, pasiriša kaklaraištį“, – pa-sakojo A.Kepežėnas. Tik, anot jo, taip pasipuošus nėra, kur eiti. Ne-bent pas pingvinus. Lietuvių vizitas

V.Vernadskio stotyje turėjo konkre-tų tikslą – prie nuorodų stulpo buvo sumanyta pritvirtinti iš Lietuvos at-vežtą rodyklę, kurioje aiškiai parašy-ta, kiek kilometrų iki Lietuvos. Tai padaryti buvo nesunku.

Vulkano suformuota sala

Pamačiusi nuotraukas, kuriose besimaudantys ekspedicijos daly-viai, aiktelėjau iš nuostabos. Nu-stebę buvo ir patys keliautojai, kai atsisveikindami su Antarktida iš-silaipino pasagos formos maždaug 12 km skersmens saloje, kurią prieš 10 tūkst. metų suformavo galingas vulkano išsiveržimas. Vasarą joje vei-

kia dvi mokslinės tyrimų stotys.„Smagu buvo matyti, kai

kone visi puolė maudytis. Labiausiai džiūgavo Sta-sys Grigas, „Lietuvos ruonis“ iš Marijampo-lės, kuriam tą dieną (kovo 14 d.) sukako 70 metų. Tiesa, vanduo pakrantėje buvo ne mažiau nei 25 laipsnių šilumos. Mėgstantieji kontrastus plaukdavo

tolėliau, o sušalę grįžda-vo prie kranto šildytis“, –

šypsojosi pašnekovas.Tai savo istorija ir gamta

įdomi sala. Nuo XIX a. ji buvo gausiai lankoma, prieglobstį nuo

audrų ir ledkalnių joje rasdavo ke-liautojai, tyrinėtojai ir medžioto-jai. 1906 m. saloje įsikūrė pirmoji ir didžiausia Norvegijos bei Čilės banginių medžiotojų kompanijos bazė. 1914 m. saloje jau veikė 13 banginių medžioklės ir perdirbimo bazių. Kasdien gulėdavo apie 3 000 banginių kūnų, kurie čia pat buvo dorojami. Negailestingas banginių naikinimas būtų ir toliau tęsęsis, jei ne stiprus vulkano išsiveržimas XIX a. viduryje. Jis sunaikino ba-zes, kurių atstatyti ir toliau medžioti banginius fi nansiškai nebeapsimo-kėjo. Dabar čia galima rasti tik įspū-dingas bazių liekanas ir banginių griaučių kapines.

Ugnies ir ledo žemėje – lietuvių pėdos

Antarkti dos žemynas neti nkamas gyventi žmonėms. Tik dirbanti eji mokslinėse stotyse įsikuria ten ilgesniam laikui.

Žvirblį ir lietuvį suti ksi visur. Tiesa, dvidešimt aštuoni mūsų tauti ečiai, grįžę iš Antarkti dos, matė ten kitokius paukščius – pingvinus.

Pingvinai stebėjo kiekvieną lietuvių žingsnį.

Lietuvių komanda išsiskyrė ne ti k gausumu, bet ir skaisčiai žaliomis „Audėjo“ striukėmis, saugojusiomis nuo šalčio ir vėjo.Algimanto Kepežėno nuotraukos

V.Vernadskio mokslinėje stotyje galima sužinoti , kiek kilometrų iki Lietuvos.

Varžybų nugalėtoja Diana Petrauskienė.

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)14 Laisvalaikis

Avinas atkakliai ieškos galimy-bių išplėsti savo veiklą. Tikriausiai lei-sitės į keliones po šalį, kurių metu ra-site naujų verslo partnerių. Pradedan-tys vadybininkai sėkmingai kops karje-ros laiptais.

Jaučiai, dirbantys valstybės tarnyboje, bus paskirti į svarbų dar-bo barą ir taip priartės prie savo am-bicingų sumanymų įgyvendinimo. Ko-mersantams seksis toli gražu ne viskas. Gal jūs ti esiog nervinatės dėl konku-rentų laimėjimų? Pasistenkite suimti save į rankas.

Dvyniai gaus gerą žinią iš užsie-nio. Jūsų rizikingi fi nansiniai sandoriai gali aptemdyti santykius su vyresnio amžiaus giminaičiais. Rekomenduoja-ma labai apdairiai tvarkyti reikalus. Stu-dentams puikiai pavyks išlaikyti visus egzaminus.

Vėžys turės atkakliai dirbti , kad laiku realizuotų savo planus. Teks kovoti su varžovais ir konkurentais, kurie sten-giasi jums apsunkinti gyvenimą.

Liūtai padidins savo pajamas, jei sudarys komiso sandorius ir dirbs virš-valandžius. Valstybės tarnautojų lau-kia premija arba didesnis darbo užmo-kesti s. Horizonte gali pasirodyti senas jūsų bičiulis.

Mergelė turės apsvarstyti vilio-jančius dalykinius pasiūly-

mus, kurie padės kop-ti karjeros laiptais. Tar-nautojams niekas nesu-trukdys užsiminti vyres-

nybei apie didesnį darbo užmokestį . Gali būti , kad turėsite paskolinti pinigų

kažkuriam giminaičiui.

Svarstyklės vėl svarstys daly-kinį pasiūlymą, kurį jos vieną sykį jau atmetė. Pasielkite lygiai taip pat, jeigu norite išvengti fi nansinių nuostolių. Ne-sivaikykite naujų sutarčių ir neskubėki-te keisti darbovietės. Pirmiausia viską gerai apgalvokite, o ti k paskui priimki-te sprendimą.

Skorpionui vertėtų atsisakyti da-lykinių pasiūlymų, kurie pareikalaus daug dėmesio ir didelių išlaidų. Susirū-pinkite vieną sykį savo sveikata, keiski-te gyvenimo būdą ir laikykitės dietos.

Šauliai turės skirti daug pinigų papildomoms šeimos išlaidoms arba namo remontui. Tiems, kurie yra išvy-kę į kelionę, nepavyks išvengti biudžeto viršijimo, nors sąnaudos netrukus atsi-pirks. Galėsite sėkmingai investuoti pi-nigus, įgyti naudingų verslo partnerių ir įtakingų pažįstamų.

Ožiaragis pasieks gerų verslo re-zultatų. Papildomos pajamos leis nusi-pirkti vertybinių popierių, įsigyti žemės sklypą ar kitokio nekilnojamojo turto. Šeimoje gali iškilti tam tikrų prob lemų dėl nenumatytų išlaidų, kurios ypač nu-liūdins namų šeimininkes.

Vandeniams atitrūkti nuo kas-dienių rūpesčių padės dalykinė kelionė, kurios rezultatai pranoks visus lūkes-čius. O štai realizuojant bendrus vers-lo projektus gali atsirasti keblumų dėl partnerių nesutarimų. Jūsų konkuren-tai to tik ir laukia.

Žuvys kitą savaitę turės daugy-bę įvairiausių reikalų ir rūpesčių. Poilsį teks derinti su darbu. Ilgalaikės inves-ti cijos duos pelno, kurį reikės proti ngai panaudoti . Šeimos gyvenime nepavyks išvengti problemų.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

HoroskopaiHoroskopai(balandžio 11–17 d.)

Saulius TVIRBUTAS

Kauno folkloro ansamblis „Ku-polė“ surengė pirmą kartą šalyje išleistos kompaktinės plokštelės „Linksmos parti zanų dainos“ pri-statymą. Kauno apskriti es biblio-tekoje paklausyti iki šiol mažai gir-dėtų šmaikščių autenti škų pokario parti zanų dainų susirinko nemažai jaunimo.

Kovojo ir humoru

Kauno folkloro ansamblio „Kupo-lė“ nariai partizanų dainas rinko per ekspedicijas po šalies kaimus. Dau-giausia kūrinių užrašyta Dzūkijos re-gione.

„Be liūdnų, ilgesingų ir lyriškų dai-nų, jie dainuodavo ir visai kitokius, dėl aštrių ir nepadorių žodžių kartais netgi nelabai scenai tinkančius kūri-

nius. Jie nederėjo prie anksčiau mūsų ansamblio įdainuoto rimtų partiza-ninių dainų rinkinio, todėl išleidome atskirą kompaktinę plokštelę“, – pa-sakojo ansamblio vadovas Antanas Bernatonis.

Rinkinyje – 21 daina. Jose daž-niausiai pašiepiami NKVD tarnau-jantys parsidavėliai, vadinti stri-bais.

„Tiesiogiai tų stribų, aišku, niekas negalėjo išjuokti, todėl lietuviai jautė pasitenkinimą bent tokiu būdu atsi-mokėdami už patiriamas skriaudas. Tai buvo lyg špygos rodymas kišenė-je“, – šypsojosi A.Bernatonis. „Pilvą pančiu užsirišęs, žvaigžde šikną užsi-kišęs“, – tokiais ir panašiais žodžiais pasipriešinimo kovų dalyviai šaipėsi iš savo priešų.

Taip pat partizanų kūryboje pašie-piama ir prievartinė kolektyvizacija: dainuojama apie Kūčių naktį vienas kitam besiskundžiančius, iš ūkinin-kų nusavintus gyvulius, vienišą kolū-kio laukuose dirbančią komjaunuolę, kuriai partizanai nutarkuoja užpakalį, o ši tada prašo Stalino „daryti tvarką, kad nebūtų aštri tarka“ ir t. t.

Paplito liaudyje

Partizanų dainos išliko dėl to, kad greitai paplito tarp kaimiečių.

„Viena moteris pasakojo, kad šių dainų išmoko būdama mergaitė, kai jų namus lankydavo miško broliai ir susėdę prie stalo dainuodavo. O ji gu-lėdama ant pečiaus klausydavo, – kal-bėjo vadovas. – Taip pat dainos buvo užrašomos, paskui paslapčia platina-mos nelegaliuose leidiniuose.“

Žmonės atsimena, kad pasilinks-minimuose lietuviai neretai išdrįsdavo sudainuoti vieną kitą sovietų valdžią išjuokiančią dainą.

„Ekspedicijose pastebėjome, kad netgi šiais laikais kai kurios moterys tebejaučia baimę, o paprašytos padai-

nuoti partizanų dainų, tai daro neno-romis. Pokario baisumai, stribų žiau-rumas giliai įaugo vyresnės kartos žmonėms“, – teigė A.Bernatonis.

Renginyje jis ir kiti ansamblio na-riai pasakojo užrašytus žmonių atsi-minimus apie stribų žiaurumą, dekla-mavo pašaipius to meto eilėraščius.

Prisimena dramati škus laikus

Kai kurie renginyje kalbinti žmo-nės sakė puikiai prisimenantys nera-mius pokario laikus ir tada skambė-jusias dainas.

„Pamenu, buvau paauglys, kai mano tėvas dažnai priimdavo parti-zanus, leisdavo jiems dieną išsimiego-ti daržinėje, – pasakojo iš Kaišiadorių rajono kilęs Juozas Murauskas. – Stri-bokai nujautė ir dažnai grasino mūsų šeimai, kartą buvo padegę namo sie-ną, paskui įrėmė tėvui šautuvą ir liepė pasakyti, kur yra partizanų bunkeriai. Ačiū Dievui, tada likome gyvi, nors tėvas ir neišdavė partizanų.“

Petras Milašius prisimena, kad bū-damas 11 metų matė sušaudytus par-tizanus. „Kai kurias šį vakarą skam-bėjusias dainas esu girdėjęs ir tuo neramiu metu“, – teigė vyras.

1944 m. prasidėjus antrajai sovie-tinei okupacijai tūkstančiai patriotų vienijosi į didelio masto partizaninį karą. Niekieno iš šalies neremiama lietuvių tauta ištisą dešimtmetį prie-šinosi brutaliai okupacinei politikai. Buvo suformuota visą šalį apimanti karinė struktūra. Okupantai naikino partizanų šeimų ir jų rėmėjų sodybas, žuvusiųjų kūnus viešai niekino mies-telių ir kaimų aikštėse, rengė agentų smogikų provokacijas.

Lietuvos gyventojų genocido ir re-zistencijos tyrimo centro duomeni-mis, daugiau kaip 20 tūkst. lietuvių žuvo su ginklu rankose arba buvo nu-kankinti. Partizaninis pasipriešinimas nuslopintas tik 1953 m.

Folkloro ansamblis „Kupolė“ išleido humoristi nę pokario laisvės kovotojų kūrybos rinkti nę.

„Kupolė“ parti zaninių dainų plokštelės pristatyme priminė pokario meto dra-mati zmą ir nepalaužtą kovų dvasią. Autoriaus nuotrauka

Linksmos parti zanų dainos – lyg špyga kišenėje

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58) 15Laisvalaikis

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 18 p., atsakymai:

Verti kaliai: Atas. Banda. Estrada. Iti n. Nedoras. AB. Komija. Akytas. Nata. Ūgis. Kolonija. Pan. Praraja. Radasta. „Nars“. Anas. Ad. Korys. „Viksan“. Oka. Danaja. „Passat“. Setas. Samda. Tąsa.

Horizontaliai: Afi ša. Pikis. Yka. „Sena-tor“. Yda. Balansas. Eta. Soja. Narvas. Ša-moni. Sija. Maj. Kam. Sanitaras. Eja. Anapa. Būda. Dana. Ūpas. ST. Noragas. Osą. Inta-kas. Aksis. Adata.

Pažymėtuose langeliuose: KORDILJEROS.Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 19 p., atsakymai:

Verti kaliai: Lomė. Liga. Rusė. Pala. Ra-keta. Paparti s. Arena. Veja. Tina. Košė. Ra-munė. Vata. Musė. Nuovada. Katė. Kara. Daka. Pelė. Kekė. Valanda. Šėta. Mityba. Pakasa. Fesas. Lėlys. Rytoj. Dūda. „Nida“.

Horizontaliai: Prizas. Kopa. Vežimas. Lopu. Turkija. Ten. Gėlė. Tona. Niša. Kaka-du. Pamatas. Pusė. Velėna. Keturakė. Paša-kė. Dėlė. Lira. Nemėtyk. Data. Lyta. Atlapas. Anti s. Dalybos. Saja.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŽIBUOKLĖS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 13)

(Užs. 14)

Žmona pasiti nka vyrą, grįžusį iš dar-bo: „Na, pagaliau!“

Vyras nustebęs: „Kas pagaliau? Negi aš pavėlavau?“

Žmona džiaugsmingai: „Ne, paga-liau nuo tavęs kvepia padoriais mote-riškais kvepalais!“

• • •Didžiausias meilės trikampio para-

doksas yra tas, kad vienas kampas daž-niausiai būna bukas.

• • •Ar Ieva buvo išti kima Adomui? Tiks-

liai nežinoma, bet mokslininkai tvirti na, kad žmogus kilęs iš beždžionės...

• • •Vyras iš komandiruotės grįžta namo.

Iškart ati daro spintą, pažiūri, o ten – nieko. Pažiūri po lova, pažiūri už užuo-laidos – irgi nieko. Apieško visą butą – vis vien nieko neranda. Tada prisėda prie stalo, išsitraukia butelį konjako, įpi-la sti kliuką sau, sti kliuką žmonai ir taria: „Na ką, brangioji... Sensti , ar ne?“

• • •Vyriškis piktai sako jaunuoliui: „Jūs

pažadėjote mano dukrą parvežti namo 24 valandą. Dabar jau 3 valandos ir tai ne mano dukra!“

• • •Žmona sako vyrui: „Išeinu pen-

kioms minutėms, pamaišyk kas pusva-landį sriubą!“

• • •Liaudies išminti s byloja: jei jūsų vy-

ras namuose nieko neveikia, visur pa-lieka neskalbtas kojines ir sėdi prie te-levizoriaus gurkšnodamas alų, vadina-si – jūs ta vienintelė, su kuria jam ti krai gera gyventi .

• • •Auksinės vestuvės. Svečiai ir su-

tuoktuvininkai sėdi už didelio šven-tinio stalo. Vyras kaskart švelniai ir mandagiai kreipiasi į žmoną: „Aukseli mano, prašau, paduok duonos... Gul-bele mano, prašau, paduok man bal-tos mišrainės...“

Greta sėdinti s draugas šnabžda vy-rui: „Ech, kaip aš jums pavydžiu! Jūs jau ti ek daug metų kartu ir vis dar į savo žmoną kreipiatės taip švelniai.“

Pastarasis atsako: „Supranti . Hm... Aš ti k pamiršau, koks jos vardas.“

• • •Kuo skiriasi išti kimas vyras nuo ne-

išti kimo?Išti kimą vyrą kartais graužia sąžinė.

Pasijuokime

(Užs. 15)

Veidas ant kaukės yra vienas svar-biausių Stasio Eidrigevičiaus kūrybos motyvų, atskleidžiančių savitą daili-ninko mąstymą, požiūrį į jį supančią tikrovę. Varšuvoje gyvenantis garsus lietuvių menininkas atsisakė tradici-nės kaukės interpretacijos, kaip pa-togaus daikto užsidėti ant veido, kaip būdo pasijusti kažkuo kitu – tapti tuo, kuo nesi. Dailininko nedomina ne-gyvos kaukės, jam rūpi paradoksalio-ji veido ant kaukės reikšmė – įkvėpti gyvybę tam, kuris yra negyvas, pra-kalbinti tą, kuris yra nebylus, kuriam neduota kalbos dovana.

S.Eidrigevičius labiausiai siejamas su dailininko fantasto, iliustratoriaus įvaizdžiu. Pasaulyje ir Lietuvoje jo

vardą išgarsino iliustracijos vaikų kny-goms, su kuriomis užaugo ne viena karta. Jis yra žymus originalių plakatų kūrėjas. Veido ant kaukės koncepcija S.Eidrigevičiui leidžia atsiskleisti kaip dailininkui pasakotojui, stebinčiam ir tyrinėjančiam pasaulį, o tai parodo kitą jo kūrybos aspektą.

Parodoje eksponuojama apie 200 kūrinių, sukurtų 1974–2010 m. Tai – aliejinė tapyba, pastelės, kaukės, mi-niatiūros, skulptūra, estampai, akva-relės, piešiniai ir fotografi jos. Kūriniai parodai pasiskolinti iš dailininko stu-dijos Varšuvoje ir Lietuvos dailės mu-ziejaus rinkinių.

Paroda Nacionalinėje dailės ga-lerijoje (Konsti tucijos pr. 22, Vilnius) vyks iki birželio 5 dienos.

GK inf.

„Vaclovas Kosciuška paliko patri-otiškai nusiteikusio lietuvio vilniečio, laisvo bohemos atstovo legendą ir kū-rinius, kurie tampa vis svarbesne XX a. vidurio Lietuvos meninio paveldo dalimi, reprezentuoja jos įvairovę“, – pasakojo parodos kuratorė Giedrė Jankevičiūtė.

Dailininkas gimė ir gyveno epo-choje, kurioje visą laiką idealistinis „tautos“ ir „tėvynės“ sąvokų aukšti-nimas grūmėsi su realybe, trypusia, niokojusia, naikinusia tautas ir jų tė-vynes. Nepaisant visų likimo išmė-ginimų, gražiausias pasaulio miestas V.Kosciuškai liko Vilnius, brangiausia ir įdomiausia šalis – Lietuva. Rūpes-tis dėl Lietuvos išlikimo ir lietuvybės saugojimo bei ugdymo V.Kosciušką tvirtai susiejo su romantinės pasau-lėžiūros formuota kultūra ir realisti-nės raiškos tradicija. Ji leido visiems suprantama forma perteikti alegori-nius įvaizdžius ir tą tikrovę, kuri dai-lininko tautiečiams turėjo simbolio prasmę, galią ir vertę.

V.Kosciuškos gerbėjų būrys buvo ir liko nemažas, nes dailininkas tapė tai, kas Lietuvą mylinčioms akims buvo ir yra gražu. Jo peizažų moty-vai – saulės nutvieksti laukai, vešli va-saros pievų žolė, tyros upės ir upeliai, medžiais apaugusiais krantais, medi-nės kaimo trobos ir jaukūs Vilniaus Žvėryno kiemai, vingrios Vilniaus se-

namiesčio gatvelės. Sovietmečio pil-kume žavėjo ryškios V.Kosciuškos natiurmortų spalvos, buvo patrauklios ir kiek ekscentriškos pastangos atverti langelį į legendų pasaulį su undinė-mis, kipšais, antropomorfi nius pavi-dalus įgyjančiais rūkais ar debesimis, mergaitėmis-angelais.

Dailininkas yra nutapęs ne vieną muziejinę vertę turintį paveikslą. Ta-čiau šio menininko kūrybos visumos neįmanoma pamatuoti vien tapybos matu. V.Kosciuškai nestigo meistriš-kumo ir įgūdžių, kuriuos jis sėkmin-gai pritaikė pačiose įvairiausiose me-ninės kūrybos srityse. Jis buvo tikras universalas: dirbo tapybos, grafi kos, spaudos dizaino, taikomosios dai-lės, medalininkystės srityse. Jo vardas siejamas ir su Lietuvos moderniosios fotografi jos istorija. V.Kosciuška pa-sižymėjo ir bažnytinės dailės srityje, kurios didieji XX a. Lietuvos dailės talentai vengė.

Jubiliejinėje V.Kosciuškos gimimo šimtmečiui (1911–1984 m.) skirtoje parodoje eksponuojama per 200 dai-lininko darbų. Tai pirmas tokio masto šio XX a. romantiko viešas pristaty-mas. Eksponuojami tapybos kūriniai, knygų iliustracijos ir pačios knygos, ekslibrisai ir jų projektai, scenografi -jų projektai, medaliai, šaržai, plakatai, paties dailininko darytos nuotraukos. Parodoje pristatomi kūriniai iš pri-

vačių kolekcijų ir valstybiniuose rin-kiniuose (Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dai-lės muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Maironio lietuvių literatū-ros muziejuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Bibliografi -jos ir knygotyros centre) saugomos vertybės. Parodą inicijavo Vilniečių ainių klubas ir Lietuvos dailės muzie-jus. Prie parodos sumanymo įgyven-dinimo prisidėjo ir dailininko dukra Aurelija Kosciuškaitė-Petkevičienė.

Paroda Vilniaus paveikslų gale-rijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) vyks iki gegužės 5 dienos.

GK inf.

Romanti ko V.Kosciuškos sugrįžimas

Vaclovo Kosciuškos autoportretas

S.Eidrigevičiaus S.Eidrigevičiaus „Veidas „Veidas ant kaukės“ant kaukės“

Dailininkas savo darbais pasakoja, stebina ir tyrinėja pasaulį.

Menininkas Stasys Eidrigevičius.GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)16 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir draugai“. 8.40 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Septynios Kauno dienos. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.25 Laiko ženklai (k.). 15.15 Žmonės kaip žmonės

(k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir draugai“. 16.40 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 17.15 Kultūros metraščiai.

Profesorius Stasys Šalkauskis.

18.05 „Lemties kilpa“. Dok. f. 18.40 „ANBO“. Dok. f. 19.10 LTV aukso fondas.

„Kaimynai“. TV fi lmas. 20.15 Kasdienybės aitvarai. 21.00 Vizijos ir tikrovė.

Grafų Komarų dvaras Baisogaloje.

21.55 Durys atsidaro. 22.30 Pasaulio dokumentika.

„Į gamtą“. 23.00 Pasaulio dokumentika.

„Keliaujantys namų dailintojai“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinė muzika.

24.00 Panorama. 0.45 Poetės D.Teišerskytės

kūrybos vakaras (k.).

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?”

Animac. serialas. 9.30 „Laiko policija”. 9.55 „Keisti Blynelio Džeko

nutikimai” (1). Animac. serialas.

10.20 „Dr. Šuo“. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Detektyvas Drupis“ (1).

Animac. serialas. 11.35 „Nerealių draugų namai”.

Animac. serialas. 12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Likimo kerai“.

14.30 „Draugai IV“. Humoro serialas. (N-7)

15.00 „Atskalūnas”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka“. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo

serialas. (N-7) 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Veiksmo f. „Ringo karalius“.

23.05 „Atskalūnas”. (N-7) 0.05 „Mentalistas“.

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir ugnies

ratas“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.35 UEFA Čempionų lygos

rungtynės. Donecko „FC Shakhtar”–„FC Barcelona”. Tiesioginė transliacija.

23.35 „Pietų parkas“. Animacinė komedija. (N-14)

0.10 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.30 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.). 9.20 Super L.T. (k.). (N-7) 9.50 Skonio reikalas (k.). 10.40 Namų daktaras.

11.10 „Gongo Gangas“. TV žaidimas (k.).

12.00 Ilgai ir laimingai (k.). 12.45 Reporteris (k.). 13.30 Lietuva tiesiogiai. (N-7) 14.00 Serialas

„Pora kaip tvora“ (k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Serialas „Pora kaip tvora“. 19.00 Žinios. Orai. 19.10 LKL čempionatas:

Utenos „Juventus“–Klaipėdos „Neptūnas“. Tiesioginė transliacija iš Utenos. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.20 Bušido LT (k.). 0.10 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Pirmieji kosmose. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.25 Detektyvai. 17.05 Tegul kalba. 18.10 „Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Moters

svajonės apie tolimas šalis”.

22.10 Pirmojo skrydžio į kosmosą jubiliejui.

23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.25 Pirmojo skrydžio į

kosmosą jubiliejui. 1.30 Muzikos projektas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Vokalinės muzikos vakaras (k.).

12.00 Veidai. Legendos. Dalia Tamulevičiūtė (k.).

12.50 Durys atsidaro. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 G.Ilgūno 75-osioms

gimimo metinėms. „Nesugalvotas gyvenimas“ (k.).

15.25 Literatų gatvė (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Kultūrų kryžkelė. 17.15 Miesto kodas (k.). 18.05 Gyvybės vardan. 19.00 Žmonės kaip žmonės. 19.40 Detektyvo klasika.

„Šerloko Holmso sugrįžimas“. (N-7)

21.25 Septynios Kauno dienos.

22.05 Elito kinas. Komiška drama „Istorija apie gai-delį ir jautuką“. (N-14)

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Bardų muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „Snaiperio taikinyje“

(N-7)

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?“

Animac. serialas. 9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas. 9.55 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Džekio Čano

nuotykiai”. 10.45 „Tazmanija”.

Animac. serialas. 11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. 12.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III“.

15.00 „Atskalūnas“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo

serialas. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Veiksmo f. „Demaskavimas“.(N-14)

22.45 „Atskalūnas“. (N-7) 23.35 „Mentalistas“. (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Išlikimas. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir dingusi

karalystė“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. Drama. 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Klyksmas“. Siaubo f.

(N-14) 23.50 „Pietų parkas“.

Animac. komedija. 0.20 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Skonio reikalas (k.). 8.30 Ilgai ir laimingai (k.). 9.20 Super L.T. (k.). 9.50 Kas tu toks? (k.) 10.40 Šiandien kimba. 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

12.00 Skonio reikalas (k.).

12.45 24/7 (k.). 13.30 Lietuva tiesiogiai. 14.00 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 “Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Serialas

„Pora kaip tvora“. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.20 Galiūnų pasaulio

čempionatas 2009 (3) (k.).

23.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.05 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.25 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.10 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.05 TV serialas

„Moters svajonės apie tolimas šalis”.

22.15 Pirmojo skrydžio į kosmosą jubiliejui.

0.25 Lietuvos „Laikas”. 0.30 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Muzikinis kanalas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 9.50 Romantinė

komedija „Tas pažįstamas jausmas“ (k.).

12.00 Dviračio šou. 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 „Susitikime

virtuvėje“. Kulinarinė laida.

18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Premjera. Veiksmo

serialas „Specialioji Los Andželo policija“. (2009 m., JAV). (N-7)

0.30 „Detektyvė Džonson“.

1.30 „Kelias per ramunes“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Stilius“ (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt (k.). 12.30 Duokim garo! (k.). 14.15 Pradėk nuo savęs

(k.). 14.45 Pulsas (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7)

19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio

taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Sporto panorama

(k.). 0.35 Dok. serialas

„Vienuolio pašaukimas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.).

(N-7) 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). (N-7) 10.00 Nerealios namų

šeimininkės. (k.). 10.45 Šeštadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Sveikinimų

koncertas (k.). 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Nacionalinio

saugumo agentas“. (N-7)

23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

0.10 „Gelbėtojai 112“ (k.). (N-7)

0.45 Autofanai (k.). 1.15 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Sugrįžau“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 „Širdys

paklydėlės“. 11.15 Komedija „Man per

brangu“ (2006 m., Prancūzija).

13.30 „Bakuganas“. 14.00 „Hana Montana“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. 18.00 „Naisių vasara“

(N-7). 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra

gražus. 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Komedija

„Buvusieji“. (N-7) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 24.00 „Daktaras Hausas“.

(N-14) 1.00 „Kaltės kaina“.

(N-14) 1.50 „Penktadienio

vakaro žiburiai“.

Balandžio 11, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. P.Palilionis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta

(k.). 11.25 Farai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti

gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta

valanda“. (N-14) 0.30 „Detektyvė

Džonson“. (N-7) 1.30 „Kelias per

ramunes“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Mūsų dienos – kaip

šventė (k.). 14.00 Gustavo

enciklopedija (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. f. „Solo virš

Atlanto“. 24.00 Dok. serialas „Kai

gandras nuvilia“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Sniego skonis“.

(N-7) 13.10 Melodrama.

„Savaitgalis Zioderholme“ (k.). (N-7)

15.00 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Kriminalinis trileris. „Vagių pasaulis“ (2009 m., JAV, Vokietija). (N-14)

23.05 Fenomenas (k.). (N-7)

0.05 „Gelbėtojai 112“ (k.). (N-7)

1.05 Tauro ragas (k.). 1.35 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. (N-7) 8.00 „Sugrįžau“. 9.00 „Meilės sūkuryje“

(N-7). 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 „Širdys

paklydėlės“. 11.15 Paskutinė

instancija. 12.05 Akistata. (N-7) 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Bakuganas“. 14.00 „Hana Montana“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim. 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Liudininkai“.

(N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 24.00 „Daktaras Hausas“.

(N-7) 1.00 „Kaltės kaina“.

(N-14) 1.50 „Penktadienio

vakaro žiburiai“.

Balandžio 12, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Bukontas. 23.58 LR himnas.

„Snaiperio taikinyje“. „Specialioji Los Andželo policija“. „Klonas“. Nerealios namų šeimininkės.

Nacionalinė paieškų tarnyba. „Vienuolikta valanda“. Prieš srovę. „Vagių pasaulis“.

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58) 17TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Veidai. Penki vakarai (k.).

12.55 Kūrybos metas. Dailininkas R.Sakalauskas (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Vakaro autografas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius.

Nuojautos. 17.40 Likimai. Andriulionių

šeima – Gruzijos karo pabėgėliai.

18.15 Veidai. Arti toli. 18.55 Vienas eilėraštis. 19.05 LNOBT spektaklis.

Dž. Pučinis. Opera „Bohema”.

20.45 Kuluarai. 21.30 Laiko portretai. Aktorė

Nelė Savičenko. 22.20 Savęs link. Bioenergeti-

kas A.Daškus. 22.50 Pasaulio dokumentika.

„Alta Maremos virtuvė. Patiekalai keliaujantiems Toskanos pakrante“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinės muzikos perlai.

24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?” 9.30 „EimiJumi roko grupė”

(1). Animac. serialas. 9.55 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Detektyvas Drupis”. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. 12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

13.00 „Likimo kerai”. 14.30 „Draugai IV”. 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo

serialas. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Byla G”. (N-7)

22.45 „Atskalūnas”. 23.45 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 12.00 Gražuolės ir moksliukai. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir amazonės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Snaiperis“. Trileris.

(N-14) 0.05 „Pietų parkas“. (N-7) 0.35 Pati baisiausia laida.

(N-7)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.30 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

9.20 Super L.T. (k.). (N-7) 9.50 Gongo Gangas (k.). 10.40 Laida „NKTV” (k.). 11.10 Ilgai ir laimingai (k.). 12.00 Kas tu toks? (k.). 12.45 Reporteris (k.). 13.30 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.00 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.).

14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Pora kaip tvora“. 19.00 Žinios. Orai. 19.07 Kaimo diena. 19.10 Gongo Gangas. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

23.55 Penktoji pavara (k.). 0.25 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.05 Tegul kalba. 18.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.05 TV serialas „Moters

svajonės apie tolimas šalis”.

22.15 Žmogus ir įstatymas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.25 TV serialas „Didelio

miesto žiburiai”. 0.25 TV serialas „Pėdsakas”. 1.00 Detektyvai. 1.35 Žvaigždėlaivis. 1.50 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Kamerinė muzika (k.).

12.05 Kultūros archyvai. Daili-ninkas P.Smuglevičius.

12.40 Kultūros metraščiai. Profesorius S.Šalkauskis (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai (k.). 15.15 Kasdienybės aitvarai (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 17.15 Veidai. Penki vakarai.

Susitikimas su Martynu Švėgžda von Bekkeriu.

18.05 Dailininkės Sofi jos Veiverytės 85-mečiui. „Likimai. Dailininkė Sofi ja Veiverytė“.

18.50 Istorinė atmintis. „Protestantai Vilniuje“. 1 laida.

19.05 Europos kinas. „Vien-kiemyje prie miško“. Tragikomedija. (N-7)

20.35 Vakaro autografas. 21.30 Sporto panorama.

Savaitės apžvalga. 22.00 Kūrybos metas. Daili-

ninkas R.Sakalauskas. 22.35 Pasaulio dokumentika.

„Omanas. Dykumos rožės“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „Dingę“. (N-7)

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?”

Animac. serialas. 9.30 „Laiko policija”. 9.55 „Kitas Džimio pasaulis“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Kitas Džimio pasaulis“.

Animac. serialas.

11.35 „Nerealių draugų na-mai”. Animac. serialas.

12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Likimo kerai“. 14.30 „Draugai III“. 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”.

Veiksmo serialas. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Trileris „Majamio policija”. (N-14)

23.35 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 12.00 „Gražuolės ir moksliu-

kai“. Realybės šou. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir ugnies

ratas“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir moksliu-

kai“. Realybės šou. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.35 UEFA Čempionų lygos

rungtynės. Totenhemo „Hotspur FC”–Madrido „Real FC”. Tiesioginė transliacija.

23.35 Vienam gale kablys. 0.10 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.30 Gongo Gangas (k.). 9.20 Super L.T. (k.) (N-7). 9.50 Šeimų dvikova - „Akro-

polio” turnyras (k.) 10.40 Galiūnų pasaulio čempi-

onatas 2009 (3) (k.). 11.10 Skonio reikalas.

12.00 Ekovizija. 12.45 Reporteris (k.). 13.30 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.00 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Serialas „Pora kaip

tvora“. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 „Ilgai ir laimingai“.

TV žaidimas. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.10 Kas tu toks? 24.00 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas.

Lietuvos „Laikas”. 21.00 TV serialas

„Moters svajonės apie tolimas šalis”.

22.10 Gyvenamoji aplinka. 23.05 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Piotras

Mamonovas”. 0.25 P.Mamonovas fi lme

„Taksi-bliuzas”. 2.15 Muzikos projektas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.55 Neišgalvoti

gyvenimai. (k.). 10.25 Tu gali. 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f.

„Mirtinoji“ (2004 m., JAV). (N-14)

0.15 „Detektyvė Džonson“.

1.15 „Kelias per ramunes“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.30 Gamtos patruliai

(k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Pinigų karta. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

(N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi. 11.45 Televitrina. 12.15 „Sniego skonis“.

(N-7) 13.10 Amerikos talentai

V (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios

akimirkos. 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Sniego skonis“.

(N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Drama „Vyrukai“ (2002 m., JAV). (N-7)

22.45 Veiksmo drama „Lozoriaus planas“ (k.). (N-14)

0.55 Statybų TV (k.). 1.25 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Sugrįžau“. (N-7) 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Amžini jausmai“. 10.35 „Širdys

paklydėlės“. 11.15 Kodėl? 12.15 Prieš srovę. 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Bakuganas“. 14.00 „Hana Montana“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. 16.00 „Klonas“. 17.00 „Marinela“. 18.00 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim... 21.10 „Pasmerkti“. 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“.

(N-7) 23.05 „CSI kriminalistai“. 0.05 „Daktaras Hausas“.

(N-14) 1.05 „Kaltės kaina“.

(N-14) 1.55 „Penktadienio

vakaro žiburiai“. (N-7)

Balandžio 13, trečiadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Sirijos

Gira. 23.58 LR himnas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.45 Lietuvos

supermiestas (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Premjera. Veiksmo

komedija „Kietas faras“ (2007 m., D. Britanija). (N-14)

1.05 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.45 Teisė žinoti (k.). 14.45 Gamtos kodas (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka ISM ir Klaipėdos universiteto komandos.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Mūsų dienos – kaip

šventė. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Tikra istorija.

Raudonasis baronas“.

24.00 „Saulės dovanos“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Sniego skonis“

(k.). (N-7) 13.10 Romantinė drama

„Viktorija. Jaunoji karalienė“ (k.). (N-7)

15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Sniego skonis“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 19.10 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Drama „Naktis, kai dingo kaimas“ (2009 m., Vokietija). (N-7)

23.00 Kriminalinis trileris „Vagių pasaulis“ (k.). (N-7)

1.00 Autopilotas. 1.30 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Sugrįžau“. 9.00 „Meilės sūkuryje“

(N-7). 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.15 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 12.00 Vaikų balsas 2011.

(N-7) 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Bakuganas“. 14.00 „Hana Montana“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“. 19.40 Paskutinė

instancija. (N-7) 20.30 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Aferistas“. (N-7) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 24.00 „Daktaras Hausas“.

(N-14) 1.00 „Kaltės kaina“.

(N-14) 1.50 „Penktadienio

vakaro žiburiai“. (N-7)

Balandžio 14, ketvirtadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis (k.). 21.03 Forumas (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę (k.). 23.48 Vidurnakčio lyrika. B.Sruoga. 23.58 LR himnas.

„Senis“. Farai. „Melo teorija“. „Vyrukai“.

„Volkeris, Teksaso reindžeris“. „Kietas faras“. „Kempiniukas“. „Viktorija. Jaunoji karalienė“.

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)18 TV programa

LTV2 8.00 Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas.

Laida lenkų kalba. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Kelias.

Laida evangelikams. 9.30 Savęs link.

Bioenergetikas A.Daškus (k.).

10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda.

10.55 Lėlių spektaklis. „Molio Motiejukas”.

11.20 Kultūros archyvai. Dailininkas P.Smuglevičius (k.).

11.55 Kulinarinės kelionės. 12.25 Keliaukim! 12.50 Šventadienio mintys. 13.20 Etnokultūros ratas.

Ar esame patriotai? 13.45 Laiko ženklai. 14.35 Teatro popietė. Vilniaus

mažojo teatro spektaklis „Madagaskaras”.

17.15 Muzikos istorijos. Aran-žuotės, transkripcijos, parafrazės.

18.00 Pasaulio dokumentika. „Nesutaikomi priešai. Drambliai ir liūtai“.

19.00 Muzika gyvai. Šventinis Šv. Kristoforo kamerinio orkestro 17-ojo gimtadienio koncertas.

20.25 Veidai. Arti toli. 21.05 „Andrejis Dripė.

Paskutinis barjeras“ (1). TV fi lmas.

22.30 Panorama. 23.00 „Marketa Lazarova“ (2).

Istorinė drama. Čekija. (N-7)

0.30 Būk artistas.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Sveikatos ABC (k.). 9.35 Spąstai. 10.05 „Gyvoji enciklopedija”.

Dok. serialas. 11.10 „Gamtos vaikai”.

Dok. serialas. 12.10 Pasivaikščiojimai

su kino režisieriumi Šarūnu Bartu.

12.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. Animac. serialas.

13.15 „Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas.

13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 Bilio Engvalo šou. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo te-

orija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 18.00 „Čakas“. Serialas. 19.00 „Užribis”. 20.00 „Žvėris”. Kriminalinis

serialas. 21.00 Romantinė komedija

„40-ies ir vis dar skaistus“. (N-14)

23.20 Lietuviško kino vakaras. „Elzė iš Gilijos“. Vaid. f.

1.35 KTV – kino ir televirtuvė (k).

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Robinzonai. 11.05 „Sugrįžau“. Komedija.

(N-7) 12.00 Mados reidas. 12.30 „Gordono Ramzio

virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou.

13.25 Pakvaišęs sportas. 13.55 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. Fantasti-

nis nuotykių serialas. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite – tikėkite,

norite – ne! 19.00 Ledo kelias. 20.00 Topmodeliai. 21.00 „Pretendentas“.

Drama. (N-7) 22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kraujo ryšiai“. Fantasti-

nis siaubo serialas. 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

1.00 „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Teletabiai. 9.00 Griūk negyvas! (N-7) 10.25 Padėkime augti. 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

14.00 Penktoji pavara. 14.30 Galiūnų pasaulio

čempionatas 2009. 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Žinios. Orai. 19.02 Šeštadienio detektyvas.

„Pagrindinis įtariamasis”. (N-7)

21.00 Reporteris. Orai. 21.30 Gongo Gangas (k.). 22.20 Drama „Žaidimas be

taisyklių“. (N-14) 0.30 „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Grok, armonika! 8.00 Gudruolės ir gudruoliai. 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.15 Skanėstas. 9.55 Gyvenimo skonis. 11.00 Naujienos. 11.20 Gyvenamoji aplinka. 12.30 Didelis skirtumas. 13.20 TV serialas

„Mėlynosios naktys”. 16.25 Naujasis „Jeralaš”. 16.50 TV serialas

„Bendroji terapija”. 18.50 Žvaigždžių fabrikas. 20.00 Laikas. 20.15 Žvaigždžių fabrikas. 21.50 Paris Hilton prožektorius. 22.40 Kas? Kur? Kada? 23.55 Vaidybinis f. „Berniukai-

mergaitės”. 2.10 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.45 Laiko portretai. Aktorė

N.Savičenko (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link.

Bioenergetikas A.Daškus (k.).

14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 17.15 Senas televizorius.

Šurmas. 18.15 Veidai. Legendos.

Donatas Banionis. 19.05 Senas geras kinas.

Senoji čekų animacija. 20.45 Vienas eilėraštis. 20.50 Kardiochirurgo habil.

dr. Algimanto Jono Marcinkevičiaus 90-mečiui. Dok.f. „Baltoji viltis“.

21.20 Dalia Kutraitė kalbina... Juozą Domarką.

21.50 Vakaro autografas. N.Malūnavičiūtė.

22.35 Pasaulio dokumentika. „Nesutaikomi priešai. Drambliai ir liūtai“. (N-7)

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kvartetinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „Kai gandras nuvilia.

Po penkerių metų“ (1). Dok. serialas.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Kas naujo, Skūbi Dū?” 9.30 „EimiJumi roko grupė“

(2). Animac. serialas. 9.55 „Džekio Čano

nuotykiai“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Tazmanija”. 11.10 „Detektyvas Drupis”.

11.35 „Nerealių draugų namai“.

12.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 13.00 „Gilmoro merginos” (1).

Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai IV”. 15.00 „Atskalūnas“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Moters auka”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo

serialas. (N-7) 19.00 „Mentalistas” . 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Penktadienio detektyvas. „Kregždė, katė, rožė, mirtis“. (N-7)

22.40 „Atskalūnas”. 23.40 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. Drama. 12.00 Gražuolės ir moksliukai. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir dingusi

karalystė“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas“. Drama.

(N-14) 22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kraujo ryšiai“. (N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

1.00 „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.30 Kas tu toks? (k.). 9.20 Super L.T. (k.). (N-7)

9.50 „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas (k.).

10.40 Padėkime augti (k.). 11.10 Ekovizija. Žalioji idėja. 12.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

12.45 Reporteris (k.). 13.30 Lietuva tiesiogiai. 14.00 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Serialas „Pora kaip

tvora“. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Ilgai ir laimingai. 22.40 Vertas kinas.

Romantiška drama „Paryžius”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Detektyvai. 16.05 Lauk manęs. 17.05 Tegul kalba. 18.00 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 19.00 TV žaidimas „Stebuklų

laukas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.05 Respublikos turtas. 0.20 Vaidybinis f. „Vienąkart

provincijoje”. 2.10 Muzikinis kanalas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Žvaigždžių duetai

5 (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Tu gali. 20.35 Nuotykių f. šeimai

„Du broliai – tigrės vaikai“ (2004 m., D.Britanija, Prancūzija).

22.45 Premjera. Romantinė komedija „Užkibo“ (2007 m., JAV). (N-7)

1.25 Premjera. Drama „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ (1989 m. D. Britanija, Prancūzija). (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Bėdų turgus (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Talentų ringas (k.). 13.45 Popietė su

Algimantu Čekuoliu (k.).

14.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Duokim garo! 23.00 „Giminės po 20

metų“ (k.). 24.00 Istorinis serialas

„Elžbieta I – skaisčioji karalienė“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Rahanas“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Gimnazistai (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Sniego skonis“

(k.). (N-7) 13.10 Drama „Vyrukai“

(k.). (N-7) 14.55 Smagiausios

akimirkos. 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Sniego skonis“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 19.10 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 20.55 Amerikos

talentai V. 23.45 Komedija

„Lemiamas balsas“ (2008 m., JAV). (N-7)

2.15 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Sugrįžau“. 8.30 Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai.

9.00 „Meilės sūkuryje“ (N-7).

10.05 „Amžini jausmai“. (N-7)

10.35 „Širdys paklydėlės“. (N-7)

11.15 Chorų karai. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Vaikų balsas 2011. 20.10 Komedija „Rožinė

pantera“ (2006 m., JAV). (N-7)

22.05 Komedija „Mano pusbrolis Vinis“ (1992 m., JAV) (N-14)

0.25 Komedija „Jaunavedžiai“ (2005 m., JAV). (N-7)

Balandžio 15, penktadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Strazdas. 23.58 LR himnas.

6.30 Animac. f. „Žaibo smūgis“.

6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris“.

7.45 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f.

„Benas Tenas“. 9.00 Kažkas atsitiko. 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai.

Komedija šeimai „Futbolas „asas“ (2005 m. JAV).

11.50 Veiksmo f. „Dantės viršukalnė“ (1997 m., JAV). (N-7)

13.55 „Turtuolių privilegijos“.

14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių

duetai 5. 22.30 Fantastinis

nuotykių f. „Laivas į pragarą“ (2008 m., JAV). (N-14)

0.20 Premjera. Siaubo trileris „Numirėlių aušra“ (2004 m., Kanada, Japonija). (N-14)

8.15 Kelias. Laida evangelikams

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Robotukas“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.30 Linksmoji

šeimynėlė. 10.00 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Sporto panorama. 12.45 Mūsų miesteliai.

Onuškis. 13.45 Humoro šventė

„Juokis“. 15.30 Pasaulio

panorama. 16.00 Žinios (su vertimu

į gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.30 Keliaukime po

Lietuvą. 19.00 „Atpildo diena“

(1975 m., Lietuva). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Labdaros

koncertas „Ateitis gyvai“.

22.30 Siaubo trileris. „Mirties metro“ (2007 m., Rusija). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas

(k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 „Nesėsi –

nepjausi“. TV žurnalas.

11.30 Be recepto. 12.00 Amerikos

talentai V (k.). 14.55 „Juodasis riteris“.

(N-7) 16.00 Filmas šeimai.

Komedija „Pragaro komanda“ (2010 m., Vokietija).

18.20 „Gelbėtojai 112“. (N-7)

19.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio

saugumo agentas“ (k.).

21.20 Katastrofų trileris „Tornadas“ (2006 m., Vokietija). (N-7)

1.05 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Alergija

monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija

„Stebuklingi batai“ (2002 m., JAV). (N-7)

12.00 Romantinė drama „Džordžijos taisyklės“ (2007 m., JAV).

14.15 Komedija „Žandaras“ (1982 m., Prancūzija). (N-7)

16.30 Žaliosios vienybės koncertas.

18.35 Darom 2011. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. f.

„Susipažinkite su Robinsonais“ (2007 m., JAV). (N-7)

20.50 Nuotykių f. „Ir viso pasaulio negana“ (1999 m., JAV, D.Britanija). (N-7)

23.20 Romantinė drama „Nerimo dienos“ (2008 m., JAV, D.Britanija). (N-14)

Balandžio 16, šeštadienis

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.00, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.29 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. G.Dabrišius. 23.58 LR himnas.

„Du broliai – ti grės vaikai“. „Rožinė pantera“. „Lemiamas balsas“.

„Mirti es metro“.

„Elžbieta I – skaisčioji karalienė“.

„Dantės viršukalnė“. „Susipažinkite su Robinsonais“. „Pragaro komanda“.

Gimtasis kraštas2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58) 19TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su... dailininku

V.Marcinkevičiumi. 9.05 Vizijos ir tikrovė.

Grafų Komarų dvaras Baisogaloje (k.).

10.00 Miesto kodas. 10.55 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu.

Gintarė Karaliūnaitė. 12.45 Mūsų miesteliai.

Pabiržė. 1 d. 13.35 Būtovės slėpiniai. 14.25 Dalia Kutraitė kalbina...

Juozą Domarką (k.). 15.00 Nacionalinės krepšinio

lygos fi nalo ketverto rungtynės. Tiesioginė transliacija iš Garliavos sporto komplekso.

16.45 LRT studija Tarp-tautinėje Vilniaus knygų mugėje. 2011 m. Leidiniai, skirti Č.Milošo 100-osioms gimimo metinėms.

17.30 Nacionalinės krepšinio lygos fi nalo ketverto rung-tynės. Finalas. Tiesioginė transliacija iš Garliavos sporto komplekso.

19.15 Krašto garbė. 20.10 Lietuvių dokumentika.

Premjera. „Kūrybos erdvė“.

21.05 Literatūrologo P.Bražėno sukaktuvinis vakaras su nauja knyga „Amžinin-kai ir bendraamžiai”.

22.30 Panorama. 22.45 „Mirties metro“.

Siaubo trileris. (N-14)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Daili-

ninkas Igoris Piekuras”. 9.05 Etnos. 9.35 KTV – kino ir televirtuvė. 10.05 „Gyvoji enciklopedija“.

Dok. serialas. 11.10 „Gamtos vaikai“.

Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.50 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai”. Animac. serialas.

13.15 „Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas.

13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Bilio Engvalo šou”. 15.30 „Didžiojo sprogimo teo-

rija”. Humoro serialas. 16.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 18.00 „Čakas”. Serialas. 19.00 „ Užribis”. Kriminalinis

serialas. (N-7) 20.00 „Žvėris”. Kriminalinis

serialas. 21.00 „Bethovenas-2“. Nuoty-

kių komedija. 22.35 Pasivaikščiojimai su kino

režisierium Š.Bartu (k). 23.05 Retrospektyva. „Daili-

ninkas Igoris Piekuras” (k.).

23.40 „Bilio Engvalo šou”.

TV6 8.45 Teleparduotuvė 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. 11.00 Gordono Ramzio virtu-

vės košmarai. 12.00 Mados reidas. 12.30 Topmodeliai. 13.25 Pakvaišęs sportas. 13.55 Jokių kliūčių! 15.00 Ledo kelias. 16.00 „X mutantai“. Fantasti-

nis nuotykių serialas. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite tikėkite,

norite – ne. 19.00 „Formulės-1” pasaulio

čempionato Didžiojo Kinijos prizo lenktynės. Vaizdo įrašas.

21.30 „Šeimos bičas“. Animac. serialas.

22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kalėjimo bėgliai“.

Nuotykių serialas. (N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 1.00 „Nerealus seksas“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai.

8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Penktoji pavara. 10.30 Laida „NKTV”. 11.00 Girių takais. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno

instinktas”. „Krokodilai pavojuje”. (N-7)

13.00 Serialas „Pagrindinis įtariamasis” (k.). (N-7)

15.00 Serialas „Pora kaip tvora“.

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės: Panevėžio „Ekranas”–Klaipėdos „Klaipėda”. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Pertraukoje – Žinios.

20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.10 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai”. (N-7) 23.10 „Du karaliai“. Laida apie

sportinį pokerį. 0.20 „Zona“ (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.15 Naujienos. 7.25 Top-shop. 7.40 Animacinis f. 7.50 Tarnauju Tėvynei. 8.15 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.15 Vaidybinis f.

„Rumiancevo byla”. 13.20 Naujasis „Jeralaš”. 13.50 Vaidybinis f. „Saugok

mane, lietau”. 17.15 Ala Pugačiova. 18.20 Žiaurūs žaidimai. 20.00 Laikas. 21.05 Žiaurūs žaidimai. 22..25 „Yesterday live”. 23.20 Vaidybinis f. „Nevykėlio

prisiminimai” 1.20 „Pozneris”. 2.15 Muzikos projektas.

6.25 Animac. f. „Žaibo smūgis“.

6.50 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.15 „Mažieji Tomas ir Džeris“.

7.40 Animac. f. „Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.05 Animac f. „Magija“. 8.30 Animac. f. „Benas

Tenas“. 8.55 Naujas ūkis. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių fi lmas šeimai „Išlaisvinti Vilį“ (1997 m., JAV).

11.45 Romantinė komedija „Skubi siunta“ (1997 m., JAV). (N-7)

13.30 „Tomas ir Džeris“. 13.55 „Turtuolių

privilegijos“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 Lietuvos

supermiestas. 22.00 Premjera. Veiksmo

trileris „Invazija“ (2007 m., Australija). (N-7)

0.05 Veiksmo trileris „Doom“ (2005 m., Didžioji Britanija, Čekija, JAV, Vokietija). (N-14)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Kurmis ir...“ 9.15 „Robotukas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Verbų sekmadienis.

Šv. Mišių transliacija iš Vilniaus Bernardinų bažnyčios.

12.00 Pulsas. 12.30 Talentų ringas. 14.00 Dok. f. „Nyderlandų

karališkoji dinastija“.

14.25 „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7)

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimuį gestų k.).

16.15 Gamtos kodas. 16.50 Pradėk nuo savęs. 17.20 Septynios Kauno

dienos. 18.00 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Premjera. „Giminės

po 20 metų“. 22.15 Elito kinas.

Premjera. Biografi nė drama „Nuodėmingoji Beti Peidž“ (2005 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas

Kalas II“. 8.00 Nesėsi – nepjausi

(k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Juodasis riteris“

(k.). 13.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 13.45 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

16.15 Smagiausios akimirkos.

17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 „Gelbėtojai 112“.

(N-7) 19.00 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama

„Katarinabergo žirgai“ (2007 m., Vokietija). (N-7)

22.50 Drama „Naktis, kai dingo kaimas“ (k.). (N-7)

0.50 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Alergija

monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Animac. f. „Juodasis

katilas“ (1986 m., JAV).

11.35 Nuotykių f. „Džekas Hanteris ir prarastas Ugarito lobis“ (2008 m., JAV). (N-7)

13.35 Romantinė komedija „Kietos merginos“ (2006 m.,JAV). (N-7)

15.30 „Choras“. 16.30 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 17.10 Tik tarp mūsų. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.35 „Darom 2011“.

Ekologinė laida. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės

komentarai. 19.30 Chorų karai.

Tiesioginė transliacija.

23.00 Romantinė drama „Paskutinis novelės puslapis“ (2006 m., JAV). (N-14)

Balandžio 17, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė 9.03 Mes, moterys (k.).

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.38 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai.

17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.23 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.A.Jonynas. 23.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Nuodėmingoji Beti Peidž“. „Invazija“. „Paskuti nis novelės puslapis“. Be recepto.

TV6Pirmadienis, balandžio 11 d.

21.30 val. Siaubo trileris „Klyksmas“. JAV, 1996 m. Režisie-rius. Wes Craven (N-14).

Vaidina: Drew Barrymore, Courteney Cox, Neve Campbell, David Arquette, Kevin Patrick Walls.

Iš pažiūros ramiame miestelyje kažkas pradeda vieną po kito žu-dyti vietinės mokyklos mokinius. Keletas draugų imasi savarankiš-kai aiškintis šią paslaptį, tačiau pa-aiškėja, kad miestelis pavirto pra-garu, kur nė vienas nėra saugus ir visi tampa įtariamaisiais.

Lietuvos ryto TVPirmadienis–penktadienis

18.20 val. TV serialas „Pora kaip tvora“. Rež. Georgij Dro-nov, Ivan Kitajev.

Vaidina: Viktor Loginov, Natalya Botschkareva, Darbya Saga-lova, Sascha Yakin, Juliya Eacharova, Alexey Sekirin.

Vedęs, turi vaikų, bet gyvena Rusijoje – taip galima apibū-dinti situacijų komediją „Pora kaip tvora“. Scenarijus šiek tiek pažįstamas: tai vyro, kuriam didžiausią malonumą teikia alus bei televizoriaus žiūrėjimas, ir žmonos, kuri naujai suknelei išleidžia paskutinius šeimos pinigus, santykiai. Šeimynišką „idilę“ papildo pora nenuoramų paauglių ir veltėdis šuo.

Smagus komedijos žanro serialas „Pora kaip tvora“ – atnau-jinta gerai žinomo „Vedęs ir turi vaikų“ versija. Tai milžinišką populiarumą pelnęs serialas apie provincialų Genos ir Dašos Bukinų gyvenimą. Kiekvienoje serijoje tarp sutuoktinių kyla begalė kuriozinių situacijų.

BTVAntradienis, balandžio 12 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. Kriminalinis trileris „Vagių pasaulis“. JAV, Vokietija, 2009 m. Rež. Mimi Leder (N-14).

Vaidina: Morgan Freeman, Antonio Banderas, Tom Hardy, Ro-bert Forster, Radha Mitchell, Rade Serbedzija.

Niujorko šulas ir profesionalus vagis Keitas Riplis pakviečia Majamio gatvės vagišių Gabrielį Martiną dirbti kartu. Jų tiks-las vienas – pavogti du legendinius Faberžė kiaušinius, kurių kiekvienas juodojoje rinkoje vertas mažiausiai 20 milijonų do-lerių. Gabrieliui tai pasakiški pinigai, o Keitas pagaliau atiduo-tų skolas galingiausios nusikaltėlių grupės bosui. Dviem profe-sionalams užduotis atrodo gana paprasta, tačiau viskas apvirsta aukštyn kojomis, kai policijos leitenantas Veberis, jau dvidešimt metų persekiojantis Keitą, sukuria genialų planą, kaip sučiupti nepagaunamąjį vagišių.

TV6Ketvirtadienis, balandžio 14 d.

21.30 val. Veiksmo trileris „Snaiperis“. JAV, 2007 m. Rež. Antoine Fuqua.

Vaidina: Mark Wahlberg, Michael Pena, Danny Glover, Elias Koteas ir kiti.

Dar gana jaunas buvęs JAV jūrų pėstininkų snaiperis Bobas Ly Svageris po nepavykusios specialiosios operacijos pasitraukia iš kariškių gretų. Jis pasirenka atsiskyrėlio gyvenimą, tačiau jo vil-tims surasti ramybę nelemta išsipildyti. Bobas – pernelyg geras specialistas, kad būtų taip lengvai pamirštas. Kai JAV specialio-sios tarnybos imituoja neva atskleistą planą nužudyti šalies prezi-dentą, B. Ly Svageris, suprasdamas, kad yra reikalingas, sugrįžta. Tarnyboje jo laukia nemalonus netikėtumas. Bobas išduodamas ir netgi pats apkaltinamas bandymu nužudyti JAV lyderį!

Tie, kurių galvose gimė planas „pakišti“ snaiperį, net nenu-tuokė, kokiu žmogumi sumanė pasinaudoti... Su dviem kulkomis kūne snaiperis pabėga nuo persekiotojų ir nusprendžia pats išsi-aiškinti, kas yra tikrasis išdavikas ir iš tikrųjų bandė pasikėsinti į prezidentą. Prasideda nacionalinė žmogaus medžioklė.

Lietuvos ryto TVPenktadienis, balandžio 15 d.

22.40 val. Romantiška drama „Paryžius“. Prancūzija, 2008 m. Rež. Cedric Clapisch (N-14).

Vaidina: Juliette Binoche, Romain Duris, Fabrice Luchini.

Paryžius – meilės, neapykantos, švelnumo ir aistros miestas. Pjeras – jaunas talentingas šokėjas, dėl sunkios širdies ligos ne-begalintis šokti. Atsisėdęs savo apartamentų balkone jis įsižiūri į Paryžiaus gatvėmis skubančius praeivius, ir miestas įtraukia Pje-rą į siautulingą meilės, gyvenimo ir mirties šokį. Atrodo, kad iki šiol jis nepastebėjo pilkų Paryžiaus gatvelių, ramių skverų, Eifelio bokšto, daugybės kasdien meilės miesto gatvėse vykstančių dra-mų: kartais komiškų, kartais romantiškų, o dažnai tragiškų.

BTVŠeštadienis, balandžio 16 d.

21.20 val. Katastrofų trileris „Tornadas“. Vokietija, 2006 m. 1 ir 2 dalys. Rež. Andreas Linke (N-7).

Vaidina: Matthias Koeberlin, Mina Tander, Rudolf Kowalski.Meteorologas Janas iš Oklahomos, kur tyrinėjo uraganinių

vėjų prigimtį ir išbandė savo jėgas kovodamas su gamtos stichi-jomis, sugrįžta į Berlyną. Mieste pats vasaros įkarštis. Saulės nu-tviekstose gatvėse ir aikštėse miesto gyventojai ir svečiai mėgau-jasi vidurvasario malonumais. Niekas nė neįtaria, kad netrukus virš šios ramybės oazės pakibs mirtina grėsmė. Niekas, išskyrus Janą. Net jo tėvas – vietos meteorologinės stoties direktorius – rimtai nesiklauso jauno mokslininko įspėjimų. Tačiau prie miesto artinasi šiam metų laikui nebūdingas šalto oro frontas. Netrukus staiga apsiniaukęs dangus žemėn pažeria galingus krušos šuo-rus – gatves padengia didžiuliai ledo gabalai.

Gimtasis kraštas 2011 m. balandžio 8–15 d., Nr. 14 (58)20 Lietuva per savaitę

Šešioliktą kartą Kaune kovo 31–balandžio 2 dienomis vyko žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2011“. Parodos organizato-riai – Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos žemės ūkio universitetas.

Parodoje „Ką pasėsi... 2011“ dalyvavo daugiau kaip 240 fi rmų (17 jų – iš užsienio šalių: Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Olandijos, Latvijos, Baltarusijos, Anglijos, Suomijos, Čekijos, Ukrainos) ir apie 400 smulkiųjų gamintojų bei pardavėjų.

Pasak Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktoriaus Virginijaus Venskutonio, apie 20 proc. dalyvių parodoje da-lyvavo pirmą kartą. Šiemet parodoje pirmą kartą buvo galima pamatyti ir išbandyti vieno galingiausių pasaulyje vikšrinio traktoriaus galią, vyko parodomieji važiavimai.

Balandžio 1-osios vakarą TV3 televizija surengė politikų apdovanojimus „Auksiniai svogūnai“.

Apdovanojimai įteikti politikams, kurie labiausiai „nusi-pelnė“ Lietuvos gyventojams.

„Ką pasėsi... 2011“

Policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ moky-mo bazėje žiniasklaidai buvo surengtas rinktinės pristatymas. Balandžio 4-ąją „Aras“ minėjo veiklos dvidešimtmetį.

Susiti ko „Auksiniai svogūnai“„Arui“ – 20

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos

Bendrovė „Pamario restauratorius“ jau baigė restauruoti du Kretingos dvaro komplekso pastatus – ratinę-sandėlį ir vandens malūną.

Pastarajame įrengta etnografi nė ekspozicija, kurioje šei-mininkaus ne tik muziejininkai, bet ir senas malūnininkas, jo „gizelis“ ir net pats kipšas.

Restauravo

Sostinės Pamėnkalnio galerijoje atidaryta tradicinė, jau XXXV, balandžio 1-osios karikatūrų paroda „Apie krepši-nį – linksmai“. Parodoje galima pamatyti 113 darbų, kuriuos sukūrė 34 autoriai iš visos Lietuvos.

„Apie krepšinį – linksmai“

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dviem dienoms buvo išvy-kusi valstybinio vizito į Norvegiją.

Lietuvos vadovė susitiko su Norvegijos karaliumi Haraldu V ir karaliene Sonja.

Savaitgalio orai

Šeštadienio dieną orams įtakos turės lėtai į rytus slenkantis ciklonas. Iš šiaurės veršis šaltas oras, todėl dar labiau atvės. Nu-matomi trumpi krituliai, daugiausia šlapdriba, kai kur pereinanti į sniegą. Pūs žvarbus gūsingas vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Vi-durdienį temperatūra neviršys 2–7 laipsnių šilumos. Sekmadienį kai kur numatomi trumpi krituliai. Šiaurės vakarų vėjas aprims iki 7–12 m/s, 15–18 m/s gūsiai numatomi tik vietomis. Temperatūra naktį svyruos nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 šalčio, dieną bus 3–8 laipsniai šilumos. Atrodo, kad šašlykų šį savaitgalį gamtoje nekepsime...

Jaunati s. Saulė teka 6.35, leidžiasi 20.08

Dieną: +2 +7°

Naktį : -3 +2°

Šeštadienį SekmadienįDieną: +3 +8°

Naktį : -3 +2°

Rimanto Dovydėno piešinys

Raimundo Šuikos nuotrauka

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka