1-10 laboratorinių darbų gynimų ataskaitos

Liudvika NėnytėBenediktas LiepasNerijus PetronaitisDainius Jokymaitis

1 Laboratorinis darbasAzoto dioksido koncentracijos

nustatymas ore pasyvaus kaupimo metodu

Darbo tikslas: nustatyti azoto dioksido koncentracija Kauno miesto vietose: Vileikos g., Vytauto pr. ir Taikos pr.

Hipotezė: azoto dioksido koncetacija bus didžiausia intensyvaus trasporto judėjimo Taikos pr.

Darbo objektai: Kauno mieste esančios gatvės ir prospektai: Vileikos g., Vytauto pr. ir Taikos pr.

Darbo priemonės: pasyvus kaupykliai, kuriuose absorbuojamas chemosorbcijos būdu, apinkoje esantis azoto dioksidas

Eksponavimo laikas: 6 paros ir 7,20 val.

Rezultatai

.

Rezultatai

Formulė: x=1,44*105*m/P*t• t= 151,2 val.= 9672 min.• T= 20 °C• P=2,65+(0,036*20)=3,37

• Y=0,147x+0,075

• Masė (NO₂) nustayta po filtro ekstakcijos, µg

• X1(Vileikos g.)=1,0367 µg• X2(Vytauto pr.)=0,0502 µg• X3(Taikos pr.)=1,1387 µg

Azoto dioksido ore koncentracija• Bendra formulė:

x=1,44*105*m/P*t• X1(Vileikos g.)=4,5796 µg/m3

• X2(Vytauto pr.)=0,2156 µg/m3

• X3(Taikos pr.)=5,0302 µg/m3

Rezultatai

Mėginio paėmimo vieta Azoto dioksido ore koncentracija, µg/m3

ABS

Vileikos g. 4,5796 0,249

Vytauto pr. 0,2156 0,104

Taikos pr. 5,0302 0,264

Išvados

.

Didžiausia azoto dioksido koncentracija buvo Taikos pr. 5,0302 µg/m³.

Mažiausia koncentracija buvo Vytauto pr. 0,1256 µg/m3

Hipotezė pasitvirtino didžiausia azoto dioskido koncentracija buov taikos pr., kurioje yra intensyvus transporto eismas.

Azoto dioksido leitina norma ore yra 200 µg/m3

Todėl normos nėra viršijamos per vienos val. laikotarpį.

2 Laboratorinis darbasPriežemio ozono koncentracijos nustatymas

ore naudojant nešiojamą ozono matuoklį

Darbo tikslas: nustatyti pažemio ozono koncentraciją prie šių,Kauno miesto teritorijoje esančių VDU GMF, Lietvos energetikos instituto ir Architektūros ir statybos instituto pastatų.

Hipotezė: tolstant nuo VDU GMF fakulteto pastato link Architektūros ir statybos instituto, esančio netoliese gatvės, pažemio ozono koncentracija didėja

Darbo objektas: pasirinktos pažemio ozono matavimo vietos: šalia VDU GMF pastato; prie Lietuvos enegetikos instituto ir prie Architekturos instituot netoli važiuojamosios kelio dalies.

Naudota įranga: ozono matuoklis AeroQUAL 300

Matavimo vieta

Pažemio ozono koncentracija , mg/l

1. Šalia VDU GMF pastato 0,002

2. Prie Lietuvos energetikos instituto 0,001

3. Šalia Architektūros ir statybos instituto 0,003

Išvados

• Didžiausia pažemio ozono koncntracija buvo 0,003 mg/l, šalia architekturos ir statybos instituto. O mažiausia pažemio ozono koncentracija buvo 0,001 mg/l prie Lietuvos energetikos instituto.

• Tolstant nuo VDU GMF pastato link judraus intensyvumo gatvės, pažemio ozono koncentracija padidėjo.

• Pažemio ozono koncentracija atitinka lestinas ore koncentracijas, kuri yra 1800 mg/l per vienos valandos laikotarpį.

2.1 Laboratorinis darbasKietųjų dalelių (KD) koncentracijos

nustatymas ore naudojant nešiojamą optinį kietųjų dalelių matuoklį

Darbo tikslas: nustatyti kietųjų dalelių koncentracijas ore, trijose Kauno miesto teritorijos vietose, tai yra prie VDU GMF pastato, Lietuvos energetikos instituto, Architektūros ir statybos instituto.

Hipotezė: ore esančių KD koncentrcija yra didžiausia tokioje aplinkoje, kurioje yra intensyvus eismas ir daug transporto priemonių.

Darbo objektas: pasirinktos kietųjų dalelių matavimo vietos: šalia VDU GMF pastato; prie Lietuvos enegetikos instituto ir prie Architekturos ir statybos instituto esančių automobilių stovėjimo aikštelių.Naudota įranga: Microdust Pro

Matavimo vieta

Kietųjų dalelių (KD) koncentracija ore, mg/m³

1. Šalia VDU GMF pastato 0,075

2. Prie Lietuvos energetikos instituto 0,076

3. Šalia Architektūros ir statybos instituto 0,074

Išvados

• Didžiausia kietųjų dalelių ore koncentracija buvo 0,076 mg/m³ ties Lietuvos enegetikos institutu, o mažiausia (KD) ore koncentracija buvo 0,074 mg/m³, netoli architekturos ir statybos instituto.

• Didesnės KD koncentacijos buvo tokiose matavimo vietose, šalia kurių yra automobilių stovėjimo aikštelės ir didesnis transporto aktyvumas. Ir kuo didesnės aikštelės tuo didesnė KD koncentracija.

• KD leistina norma neviršyjama, kuri yra 0,00005 mg/m³ per 24 val. laikotarpį.

3 Laboratorini darbasNitratų nustatymas vandenyje

Darbo tikslas:

• nustatyti nitratų koncentraciją geriamojo vandens šuliniuose Marijampolės raj. ir Kėdainių raj.

• ištirti ar nitratų koncentracija geriamojo vandens mėginiuose neviršija leistinos mormos

Hipotezė: nitratų koncentracija bus didesnė geriamajame vandenyje iš Kėdainių rajone esančio šulinio, nes arti pramonės įmonės.

1. Geriamasis vanduo iš Marijampolės rajone esančio šulinio

2. Geriamasis vanduo iš Kėdainių rajone esančio šulinio

Tyrimo objektai

Darbo rezultataiKalibravimo kreivė

0,183

1,24

2,114

3,07y = 5,1204x + 0,0516

R2 = 0,99

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7

Koncentracija (mg/l)

Ab

so

rbc

ija (

AB

S)

Darbo rezultatai

Apskaičiavome nitratų koncentraciją geriamajame vandenyje:

x=(0,434-0,0516)/5,1204=0,075 mg/l (iš Marijampolės raj.)

x=(1,457-0,0516)/5,1204=0,274 mg/l (iš Kėdainių raj.)

Darbo rezultatai

Nitratų koncentracija geriamajame vandenyje

0,075

0,274

0

0,05

0,1

0,15

0,2

0,25

0,3

0,35

Marijampolės raj. Kėdainių raj.

Nit

ratų

ko

nc

en

tra

cija

, mg

/l

Išvados

1. Mūsų hipotezė pasitvirtino, nes Kėdainių rajono esančio šulinio geriamajame vandenyje buvo didesnė nitratų koncentracija (0,274 mg/l), nei Marijampolės rajono esančio šulinio geriamajame vandenyje (0,075 mg/l).

2. Pagal Lietuvos higienos normą HN 48: 2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai” nurodo, kad nitratų koncentracija turėtų būti iki 50 mg/l. Mūsų abu mėginiai neviršija leistinos normos.

4 Laboratorinis darbasNitratų nustatymas dirvožemyje

Darbo tikslas: nustatyti nitratų kiekį skirtingų Lietuvos raj. dirvožemiuoseHipotezė: nitratų kiekis didžiausias intensyvaus žemės ūkio rajonuoseDarbo objektai: Kauno, Marijampolės ir Kėdainių rajonuose esanti daržo žemė.

Kalibracinė kreivė

NO koncentracija mg/l₃⁻ ABS

0,05 0,369

0,2 0,568

0,4 0,874

0,6 1,283

Rezultatai

Kauno raj. žemės ūkio veiklos paskirties pievoje nitratų koncentracija – 0 mg/lMarijampolės raj. ūkinės veiklos paskirties daržo žemėje nitratų koncentracija – 0 mg/lKėdainių raj. ūkinės veiklos paskirties daržo žemėje nitratų koncentracija – 0,024 mg/l

Lietuvos raj. NO ₃⁻koncentracija

mg/l

ABS

Kaunas 0 -0,141

Marijampolė 0 -0,346

Kėdainiai 0,024 0,065

Išvados

Kėdainių rajono dirbamoje žemėje buvo didžiausia nitratų koncentracija 0,024 mg/l. Kauno ir Marijampolės rajonų tirtuose dirvožemiuose nitratų nerasta.

Kėdainių raj. vyksta įntensyvi ž.ū. veikla todėl, ten ir rasta nitratų, kurių koncentracija labai maža.

5 Laboratorinis darbasJudriojo P2O5 kiekio nustatymas dirvožemyje

(Egnerio-Rimo-Domingo A-L metodas)

Darbo tikslas: nustatyti judriojo P2O5 kiekį dirvožemyje, naudojantis kalibracine kreive.

Hipotezė: judriojo P2O5 kiekis bus didžiausias iš Utenos rajono paimtos ariamos žemės mėginyje.

1. Dirvožemio mėginys paimtas iš ariamos žemės, tręšiamos mėšlu ir medžių lapais (Marijampolės raj.).

2. Dirvožemio mėginys paimtas iš ariamos žemės, gausiai tręšiamos mineralinėmis trąšomis (Utenos raj.).

3. Dirvožemio mėginys paimtas iš ariamos žemės, tręšiamos mineralinėmis trąšomis (Kėdainių raj.)

Tyrimo objektai

Darbo rezultatai

Kalibravimo kreivė

0,0620,16

0,405

0,861

1,557y = 0,0617x - 0,0207

R2 = 0,9962

0

0,5

1

1,5

2

0 5 10 15 20 25 30

Koncentracija (mg/l)

Ab

so

rbc

ija (

AB

S)

Darbo rezultatai

Apskaičiavome judriojo fosforo (P2O5) koncentracijas:

1. x=(1,936+0,0207)/0,0617=31,713 mg/l (iš Marijampolės raj.)

2. x=(0,589+0,0207)/0,0617=9,882 mg/l (iš Utenos raj.)

3. x=(1,158+0,0207)/0,0617=19,103 mg/l (iš Kėdainių raj.)

Darbo rezultatai

Apskaičiavome judriojo fosforo (P2O5) kiekį dirvožemyje:

1. x=(20mg/kg*9,882mg/l)/1mg/l=197,64mg/kg (iš Marijampo-lės raj.)

2. x=(20mg/kg*31,713mg/l)/1mg/l=634,26 mg/kg (iš Utenos raj.)

3. x=(20mg/kg*19,103mg/l)/1mg/l=382,06 mg/kg (iš Kėdainių raj.)

Darbo rezultatai

Judriojo P2O5 kiekis dirvožemyje

197,64

634,26

382,06

0

100

200

300

400

500

600

700

Marijampolės raj. Utenos raj. Kėdainių raj.

Ju

dri

ojo

P2O

5 k

iek

is, m

g/k

g

Išvados

1. Mūsų hipotezė pasitvirtino, jog judriojo fosforo (P2O5)

kiekis buvo didžiausias dirvožemio mėginyje iš Utenos raj. (634,26 mg/kg). Taip buvo todėl, nes buvo gausiai tręšiama ariamoji žemė mineralinėmis trąšomis.

2. Agrocheminių tyrimų centro duomenimis, daugiausiai judriojo fosforo (P2O5) yra Vidurio Lietuvoje (Kėdainių raj.), tačiau mūsų rezultatai neatitinka šių duomenų.

6 Laboratorinis darbasCheminio deguonies sunaudojimo (ChDS)

nustatymas vandenyje

Darbo tikslas: • nustatyti cheminį deguonies sunaudojimą (ChDS) buitinių

nuotekų vandenyje• ištirti, ar cheminis deguonies sunaudojimas (ChDS) buitinių

nuotekų vandens mėginyje neviršija leistinos normos

Hipotezė: buitinių nuotekų vandenyje bus didelė organinių medžiagų koncentracija, todėl cheminis deguonies sunaudojimas bus didelis.

Tyrimo objektas

Buitinių nuotekų vanduo paimtas Marijampolės rajone iš nuotekų šulinio.

Darbo rezultatai

Gavome, kad mūsų buitinių nuotekų vandens cheminio de-guonies sunaudojimo koncentracija yra 1143 mg/l.

Išvados

1. Mūsų hipotezė pasitvirtino, jog buitinių nuotekų vanduo yra labai užterštas organinėmis medžiagomis, nes cheminio deguonies suvartojimo (ChDS) koncentracija - 1143 mg/l.

7 Laboratorinis darbas

Nitratai daržovėse

Darbo tikslai ir uždaviniaiNustatyti kiek nitratų ir nitritų yra tiriamose daržovėse.Nustatyti kurioje iš tirtų daržovių nitratų kiekis didžiausias.

Hipotezė

Morka nitratus ir nitritus kaupia labiau nei kitos tirtos daržovės.

Darbo esmė (aktualumas), tyrimo objektas, naudotas metodas

•Nitratai, nitritai ir jų dariniai yra viena iš dažniausių priežasčių dėl kurių susergama onkologinėmis virškinamojo trakto ligomis. Taip pat jie gali veikti mutageniškai todėl yra itin pavojingi nėščiosioms ir kūdikiams.•Tyrėme 4 skirtingas daržoves – morką („Rimi“), svogūną („Rimi“), pomidorą („Rimi“), bulvę (naminė).•Tyrimui panaudotas „Nitratų nustatymas testais daržovėse“ metodas, metodas remiasi spalvinėmis reakcijomis ir galutinis rezultatas gaunamas atsižvelgiant į spalvų skalę.

• Jeigu žmogus sveria 50kg, o morkoje yra 250mg/kg, 50kg * 3,7 mg = 185 mg (tiek nitratų yra šio žmogaus paros norma jo kūno svoriui)

• 1000g – 250 mg, o x g – 185 mg, tai 1000*185/250=740g morkos per parą gali suvalgyti žmogus sveriantis 50kg.

Rezultatai

Išvados

Nitritų neradome nei vienoje daržovėje.

Nitratų radome tik morkoje ir pomidore. Hipotezė , kad morka nitratus ir nitritus kaupia labiausiai, pasitvirtino tik iš dalies. (nes labiausiai kaupia tik nitratus )

8 Laboratorinis darbasVandenyje ištirpusio deguonies nustatymas

Vinklerio metodu

Tikslas – nustatyti vandenyje ištirpusio deguonies kiekį vandenyje dviejuose mėginiuose(1 mėginys - 50ml. distiliuoto vandens + 50ml. čiaupo vandens; 2 mėginys – 100ml.distiliuoto vandens).

Hipotezė – vandenyje ištirpusio deguonies kiekis priklausuo nuo vandens sudėties.

Darbo esmė (aktualumas), tyrimo objektas, naudotas metodas

Deguonies kiekis vandenyje yra jo užterštumo rodiklis (kuo mažiau deguonies, tuo daugiau vandenyje bûna organinių atliekų, kurioms

oksiduoti suvartojamas deguonis).

Buvo tiriami du vandens mėginiai (1 mėginys - 50ml. distiliuoto vandens + 50ml. čiaupo vandens;

2 mėginys – 100ml.distiliuoto vandens).

Naudotas Vinklerio metodas.

Rezultatai

Formulė

• X=8*a*N*100/V

Skaičiavimai1 mėginys:

•Ištirpusio vandenyje O2 koncentracija:

X=8*12*0,02*100/100=2,0 mg/l•Ištirpusio vandenyje O2 kiekis (%):

X=2*100/8,24=24,27%

2 mėginys:

•Ištirpusio vandenyje O2 koncentracija:

X=8*20*0,02*100/100=3,2 mg/l•Ištirpusio vandenyje O2 kiekis (%):

X=3,2*100/8,24=38,83%

Rezultatai

Rezultatai

1 mėginyje (kuris buvo paruoštas iš 50ml. čiaupo vandens ir 50 ml. distiliuoto vandens) ištirpusio vandenyje deguonies koncentacija nustatyta 2,0 mg/ml, o 2 mėginyje (100ml.distiliuoto vandens) – 3,2 mg/ml. Vertinant gamtinio vandens tinkamumą buitiniam naudojimui ir gėrimui 1 - as mėginys neviršijo 3mg/ml leistinos normos, o 2 - as mėginys viršijo nežymiai.

Išvados

Deguonis - tai bene svarbiausios gamtiniuose vandenyse ištirpusios dujos. Ištirpęs deguonies kiekis kiekybiškai išreiškiamas deguonies kiekiu (mg/l), kuris yra ekvivalentiškas analizės eigoje susieikvojusiam oksidatoriaus kiekiui. Gamtinis vanduo tinka buitiniam naudojimui ir gėrimui, jei jo ištirpusio deguonies kiekis neviršija 3,0 mg/l.

9 Laboratorinis darbas

10 Laboratorinis darbas

Fe ir Mn nustatymas vandenyje atominės absorbcinės spektrinės

analizės metodu

Darbo tikslasAtominės absorbcinės spektrinės analizės metodu nustatyti mangano ir geležies kiekį čiaupo vandenyje.

Hipotezė

Čiaupo vanduo yra ganėtinai švarus ir tinkamas gerti.

Darbo esmė (aktualumas), tyrimo objektas, naudotas metodas

• Atominė absorbcinė spektrinė analizė pagrįsta elektromagnetinės spinduliuotės srauto atrankine absorbcija analizuojamosios medžiagos nesužadintaisiais atomais.

• Buvo paimtas vandens mėginys iš čiaupo.

• Tyrimui naudotas atominis absorbciniais spektrometras Shimadzu AA-6800.

Rezultatai

Ištyrus, nustatyta mangano koncentracija, kuri lygi 0,0087 mg/l ir geležies koncentracija - 0,0207 mg/l. Mangano ir geležies kiekiai yra mažesni už ribinę vertę (0,05 mg/l mangano ir 0,2 mg/l geležies).

Išvados

Iškelta hipotezė pasitvirtino. Čiaupo vanduo yra tinkamas gerti. Jame esančių mangano ir geležies koncentracijos (0,0087 mg/l mangano ir 0,0207 mg/l geležies) neviršija ribinės vertės (0,05 mg/l ir 0,2 mg/l).