Fizika

doc. dr. Vytautas Stankus

Fizikos katedraFundamentalij moksl fakultetasKauno Technologijos Universitetas

Student 50 120 kab.Darbo tel.: 300325Vytautas.Stankus@ktu.lt

Bendrosios fizikos kursas 2 dalys 8 kreditai.

Fizika 1 - Mechanika, Termodinamika ir Elektromagnetizmas 4 kr.

(studijuojama 2 semestr).

Fizika 2 Optika ir atomo fizika 4 kr.

(studijuojama 3 semestr).

Fizika 1

Mechanika, Termodinamika ir Elektromagnetizmas 4 kr.

Fizikos kursas studijuojamas trimis mokymo bdais:

1. Teorins paskaitos 32 val.

2. Pratybos 16 val.

3. Laboratoriniai darbai 32 val.

Mechanika, Termodinamika ir Elektromagnetizmas.

Paskait ciklo tem sraas (kiekviena tema turi skyrius):

1.1 Slenkamojo ir sukamojo judjimo kinematika 1.2 Slenkamojo ir sukamojo judjimo dinamika 1.3 Mechanin energija. Potencialini jg laukai. 1.4 Svyravimai. 1.5 Bangos. 1.6 Skysi mechanika

2. Molekulin fizika ir termodinamika

3.1 Elektrostatinis laukas vakuume 3.2 Elektrostatinis laukas dielektrike 3.3 Laidininkai elektrostatiniame lauke ir elektros srov metaluose 3.4 Elektros srov dujose 3.5 Magnetinis laukas vakuume 3.6 Elektromagnetin indukcija 3.7 Magnetinis laukas mediagoje

1 dalis

2 dalis

Mechanika, Termodinamika ir Elektromagnetizmas.

Atsiskaitymo planas:

Semestro darbas:

Koliokviumas raomas 8 savait

Pratybos kontroliniai.Laboratoriniai 8 darbai.

Egzamin galima laikyti, tik atsiskaiius u visus semestro darbus teigiamais balais.

Koliokvium ir pratybas semestro metu galima perrayti tik vien kart.

Antras perraymas vyksta sesijos metu su skolos lapeliais.

Sesija.

Egzaminas 2 dalis, sesijos metu. Pakartotinai fizikos egzaminas laikomas po sesijos su skolos lapeliais.

Mechanika, Termodinamika ir Elektromagnetizmas.

Galutinio paymio vertinimas:

B = 0,15BL+ 0,15BP + 0,30BK + 0,4BE,

iaBL laboratorini darb gynimo bendras balas,BP - pratyb bendras balas, BK - koliokviumo balas, BE - egzamino balas.

Balai raomi deimtbalje sistemoje ir dauginami i katedros patvirtint svorio koeficient.

Koliokviumas 30 % Egzaminas - 40 %Laboratoriniai darbai - 15%, Pratybos - 15 %,

Fizika 1

Informacija ir mokomosios-metodins priemons KTU Fizikos Katedros interneto svetainje:

http://www.fizika.ktu.lt

ST 0/4, SP 0/1 ir SP 0/2 grupi fizikos modulio informacijos tinklalapis:

http://www.fizika.ktu.lt/fizika

Kas yra fizika?

Kas yra fizika?

Gr. Physice, kils i physis gamta.

FIZIKA - mokslas apie gamt, tiriantis paprasiausias ir tuo paiubendriausias materialaus pasaulio savybes.

FIZIKA mokslas apie fundamentalius materijos, erdvs ir laiko reikinius ir dsnius.

K tyrinja fizika?

Fizikos tyrimo objektas - gamtoje egzistuojantys fizikiniai objektai ir gamtoje vykstantys fizikiniai reikiniai.

Fizikinis objektas struktrinis visatos elementas, pasiymintis tik jam bdingomis fizikinmis savybmis.

Pavyzdiui: kietas knas, mediagos, dujos, skysiai, laidininkas, dielektrikas, 4 tip fizikiniai laukai, atomas, elektronas, planetos, vaigds,studentas... ir kt.

Fizikinis reikinys arba procesas vyksmas gamtoje, pasiymintisfizikiniais dsningumais.

Pavyzdiui: judjimas, elektros srov, svyravimas, darbas, skysi tekjimas,ilydis dujose, termoelektronin emisija, bang sklidimas, degimas... ir kt

Fizikinis objektas struktrinis visatos elementas, pasiymintis tik jam bdingomis fizikinmis savybmis.

Pavyzdiui: kietas knas, mediagos, dujos, skysiai, laidininkas, dielektrikas, 4 tip fizikiniai laukai, atomas, elektronas, planetos, vaigds ir kt.

Visi fizikiniai objektai turi savo skiriamsias savybes. Jos vardijamos ir vertinamos fizikiniais parametrais arba dydiais.

Fizikinis parametras arba dydis materijos ar objekto atitinkamosskiriamosios fizikins savybs kiekybinis matas.

Pavyzdiui: objekto tris, auktis, mas, kryptis, elektrinio lauko stipris, kno temperatra, laidininko vara, inercijos momentas, krvis ir kt.

Fizikinis reikinys arba procesas vyksmas gamtoje, pasiymintisfizikiniais dsningumais.

Visi fizikiniai reikiniai turi savo skiriamsias savybes. Jos vardijamos ir vertinamos fizikinmis charakteristikomis arba savybmis.

Fizikin charakteristika arba savyb reikinio ar proceso atitinkamosskiriamosios savybs kiekybinis matas.

Pavyzdiui: judjimo greitis, besisukanio kno svyravim danis, svyruokls svyravimo periodas,elektros srovs stipris, termoelektrins emisijos srov, bangos ilgis, amplitud, danis, elektros srovs sukurto magnetinio lauko indukcija ir kt.

Kiekvienas fizikinis reikinys gamtoje pasiymi fizikiniais dsniais.

Fizikinis dsnis objektyviai egzistuojantis kokybinis ir kiekybinis prieastinis sryis tarp vykstanio fizikinio reikinio parametr ir charakteristik arba dydi ir savybi.

Kokybinis (odinis) sryis atsako klausim: koks ir kaip konkretusdydis priklauso nuo kit dydi?

Kiekybinis (Matematinis) sryis - atsako klausim: kiek pasikeiskonkretus dydis, pasikeitus kitam dydiui ar dydiams?

Gamtoje vykstantys procesai ir reikiniai daniausiai turi prieasties-pasekms arbakitaip vadinam deterministin ry.

Dydiai, vaidinantys fizikiniuose reikiniuose prieasties arba takos vaidmen,daniausiai vadinami parametrais.

Kiekybiniai sryiai dsniai, apibdinantys fizikin reikin, matematikaiapraomi taip, kad dydiai, esantys matematins lygties deinje pusje, laikomiprieastimis, lemianiomis charakteristik, esani kairje lygties (ar lygybsenklo) pusje.

Fizikiniuose grafikuose, vaizduojaniuose atitinkamos charakteristikospriklausomyb nuo atitinkamo parametro, yra priimta vaizduoti prieast-takabscisi (x) ayje, o pasekm arba sistemos charakteristikos reakcij ordinai (y)ayje. Fizikins lygtys, formuls arba grafikai, neatitinkantys ios taisykls, vadinamosivestinmis lygtimis ir taikomos, norint paskaiiuoti atitinkam dyd, kai kiti dydiainekinta. Tai nra dsniai.

Fizikiniai gamtos objekt ir reikini apraymo bdai:

Fizikiniai objektai ir reikiniai daniausiai apraomi tokiais etapais:

1. Fizikini objekt ir j fizikini dydi:

1.1 Objekto vardinimas.1.2 Objekto vizualizacija.1.3 Objekto parametr vardinimas.1.4 Objekto parametr kiekybinis vertinimas fizikiniais vienetais.

2. Fizikini reikini ir j savybi arba charakteristik.

2.1 Reikinio vardinimas.2.2 Reikinio vizualizacija.2.3 Reikinio charakteristik vardinimas.

3. Kokybinis (odinis) dsningumo formulavimas. Fizikinio reikinio charakteristik priklausomybi nuo parametr kokybinis apraymas.

4. Kiekybinis (matematinis) fizikinio dsnio formulavimas. Fizikinio reikinio charakteristik priklausomybi nuo parametr grietas kiekybinis-matematinis apraymas.

Fizikiniai gamtos tyrimo ir painimo metodai.

Stebjimo ir analizs metodas:

1.1 Seniausiai naudojamas tyrimo bdas yra gamtoje vykstani reikini ir objekt stebjimas. Arba tam tikro reikinio gavimas eksperimentas.

1.2 Kiekvienas stebimas reikinys ar objektas yra bandomas paaikinti. Jis analizuojamas (skaldomas sudedamsias dalis, lyginamas, iekomospirmins prieastys, fundamentals dsniai, objektai ir dsniai, sudarantysreikin ar objekt).

2. Loginio iprotavimo ir sintezs metodas:

1. Pasinaudojant pirminiais postulatais, aksiomomis, loginiais iprotavimais, ir matematiniu apraymu, formuluojamos ivados. Gautos ivados taikomossudtingesniam-platesniam atvejui ir vlgi tuo paiu loginiu-matematiniubdu formuluojamos sekanios ivados.

2. Taip prieinama iki galutins iraikos dsnio, matematikai apraanionuspjanio reikin. Jeigu gauto reikinio dsningum patvirtina eksperimentas, tokia login-matematin struktra vadinama teorija.

Fizikos mokslas lygiagreiai naudoja abu iuos painimo metodus.

Fizika.

Fizikos studijavimo motyvacija.

Tenkinant ingeidum ir keliant bendrojo isilavinimo lyg.

Tikslingai gyti fundamentini ini baga, siekiant:

2.1 Palengvinti sau specialybini-technologini dalyk studij proces.

Pvz.:Teorin mechanikaMediag atsparumas Skysi mechanika Elektrotechnikos pagrindaiIninerin mediag mechanika Statybin fizika ir mediagotyraTermodinamika ir ilumos generavimasildymo, vdinimo ir oro kondicionavimo sistemos Duj tiekimo sistemos Statybin mechanika

2.2 Turti fizikin nuovok, susiduriant su fizikinmis technologinmis problemomis darbe. Krybikai sprsti technologines problemas, ikilusias darbe, panaudojant kitokiais fizikiniais efektais pagrstus prietaisus renginius.

Pagrindins fizikos sisavinimo problemos studijuojant

1. Pagrindini svok ar fizikini termin neinojimas ar klaidingas j supratimas.

2. Tikslaus fizikinio reikinio vaizdinio nesivaizdavimas arba klaidingas vaizdinys.

3. Kokybini (odini) sryi neinojimas dsniuose.

4. Nesugebjimas ireikti ar suprasti kiekybinius (matematinius) sryius dsniuose.

5. Nuoseklumo nepaisymas.

6. Vieno informacijos altinio naudojimas.

Fizika 1. Literatra:

1. Tamaauskas A. Fizika, 1 t: Vadovlis respublikos ininerini specialybistudentams. - V.: Mokslas, 1987. - 224 p.

2. Tamaauskas A., Vosylius J. Fizika, 2 t.: Vadovlis respublikos ininierinispecialybi studentams. - V.: Mokslas, 1989. - 193 p.

3. Javorskis B., Detlafas A., Mikolskaja L., Sergejevas G. Fizikos kursas 1-2t.

4. Matvejevas V. Mechanika ir reliatyvumo teorija: Mokymo knyga universitetofizikos specialybs studentams. - V.: Mokslas, 1982. - 334 p.

5. Saveljev I.V. Kurs obej fiziki, T. 1. Mokymo knyga technikj mokyklstudentams. M.: Nauka,1989. 350 p.

6. Saveljev I.V. Kurs obej fiziki, T. 2. Mokymo knyga technikj mokyklstudentams. M.: Nauka, 1982. 496 p.

7. Jasiulionis B., Ambrasas V. Mechanika, termodinamika ir elektromagnetizmas,2007, Kaunas.

Visa kita literatra bendrosios fizikos klausimais.

Studij ypatumai

Paskait metu teorin mediaga dstoma naudojant skaidres.

Skaidrs yra talpinamos tinklalapyje http://www.fizika.ktu.lt/fizika

Rekomendacijos studijuojantiems:

Prie paskait:

btinai susipainti su dstoma tema keliuose altiniuose ir skaidrse,pasiymti neaikius ar nesuprastus aspektus

b. Paskaitos metu:

iekoti atsakym nesuprastus aspektus,konspektuoti tik svarbiausius akcentus,ymtis konspektuose neinomus terminus,

c. Po paskaitos: surasti pasiaikinti nesuprast termin reikmes,btinai pasikartoti idstytos temos mediag (15 min bent).