Europos Vadovų Tarybos veikla 2013 m.

2014 M. VASARIO MĖN.

LT

Europos Vadovų Tarybos veikla 2013 m.

2014 M. VASARIO MĖN.

Šią brošiūrą parengė Tarybos generalinis sekretoriatas.www.european-council.europa.eu Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2014

ISBN 978-92-824-4168-8doi:10.2860/76689ISSN 1977-3226© Europos Sąjunga, 2014Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.Printed in BelgiumSpausdinta ekologiškame popieriuje

3

Ekonomikos atsigavimo link 5

Stipresnė euro zona 6

Ekonomikos augimas ir darbo vietos 10

Sąjunga pasaulyje 15

Demokratija ir tarpusavio priklausomumas 19

Būsimas atsinaujinimas 23

Europos Vadovų Tarybos išvados ir valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimai 25

Turinys

Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us apie Europos Vadovų Tarybą 2013 metais

4

2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimas.

5

Europai 2013 m. buvo ”tarpiniai“ metai – audra jau buvo praūžusi, bet tamsiausi debesys dar

neišsisklaidę. Varginantys ”gaisrų gesinimo“ metų darbai pagaliau pradėjo duoti vaisių: 2013 m.

sumažėjo įtampa rinkoje ir galėjome pagrįstai sakyti, kad finansų krizės keliama egzistencinė grėsmė tikrai liko praeityje. Bet mūsų šalys dar nebuvo išbridusios vis dar neišbridusios iš gilios ekonominės krizės, o didžiausią susirūpinimą kelia nedarbas ir lėtas ekonomikos augimas. Todėl didžiausią dėmesį savo darbe skyrėme tam, kad būtų sparčiau judama link ekonomikos atsigavimo.

Pranešime Europos Vadovų Taryba 2013 metais apžvelgiama šios institucijos veikla per praėjusiuosius metus. Akivaizdu, kad per visus praėjusiuosius metus kova siekiant kurti darbo vietas užėmė svarbiausią vietą vadovų darbotvarkėje. Bet taip pat mes dar labiau sustiprinome ekonominę ir pinigų sąjungą naujais veiksmais dėl bankų sąjungos, priėmėme sprendimą dėl likusių šio dešimtmečio metų ES biudžeto ir sutelkėme dėmesį į strateginius santykius su pasauliniais partneriais ir kaimyninėmis šalimis, visų pirma Ukraina.

Mūsų institucija prie bendro stalo suburia aukščiausiuosius Europos Sąjungos vadovus: 28 valstybių ar vyriausybių vadovus, Komisijos Pirmininką ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininką. Mūsų užduotis – nustatyti Sąjungos strateginę kryptį. Nustatome politinius prioritetus ir imamės atsakomybės krizių metu. Mūsų susitikimai prasideda nuo pokalbio su Europos Parlamento Pirmininku. ES vyriausiasis įgaliotinis dalyvauja visose diskusijose užsienio reikalų klausimais, o prie mūsų pokalbių ekonomikos klausimais reguliariai prisijungia Europos Centrinio Banko vadovas. Europos Vadovų Tarybos susitikimai yra renginiai, kuriuose verda veiksmas ir priimami sprendimai, taip pat jie yra proceso dalis – vien dėl perspektyvos, kad jie įvyks, pradedami pasiruošimai ir imamasi veiksmų visoje Sąjungoje.

Per visus 2013 m. mes sveikinomės su naujais kolegomis ir atsisveikinome su darbą baigiančiaisiais po vyriausybių pasikeitimo Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Italijoje, Liuksemburge, Maltoje ir Slovėnijoje. Iš viso surengėme šešis oficialius Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir vieną euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą – šis tempas patvirtina, kad prasidėjo ramesnis laikotarpis.

Metų viduryje džiaugėmės galėdami pasveikinti Kroatiją, tapusią dvidešimt aštuntąja Sąjungos valstybe, o su kitomis regiono šalimis, visų pirma Serbija, esame pasirengę vesti derybas. Akivaizdus priminimas apie mūsų bendrą tikslą – dirbame kartu, kad užtikrintume ne vien Europos piliečių klestėjimą, bet ir tam, kad sutiprintume taiką tarp Europos valstybių.

Ekonomikos atsigavimo link

6

pirminės padėties prie užtikrinto galutinio rezultato tam tikra prasme yra tilto statymas.

Bankų sąjungas sudaro trys komponentai – dalyvaujančių bankų priežiūra, žlungančių bankų pertvarkymas ir klientų indėlių garantijos. Priežiūros srityje tiltą jau beveik perėjome. Užbaigiant parengiamąjį etapą 2013 m. pabaigoje Danièle Nouy buvo paskirta Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos pirmininke, o Europos Centrinis Bankas, kaip būsimas prižiūrėtojas, pradėjo preliminarų visų bankų padėties patikrinimą. 2014 m. lapkričio mėn. pradės veikti bendras priežiūros mechanizmas.

Politiniu požiūriu pagrindinė 2013 m. užduotis buvo pasiekti susitarimą dėl bankų pertvarkymo. Kai bankų priežiūra taps europinė, tiesiog nebegalėsime palikti bankų įsipareigojimų nevykdymo problemos spręsti nacionaliniu lygiu. Per mūsų paskutinį 2012 m.

2013 m. pagrindinis tikslas buvo nebe vien užtikrinti euro zonos stabilumą, bet išjudinti ekonomikos atsigavimą visoje Sąjungoje ir jį paspartinti. To siekiant reikėjo dirbti iškart keturiomis kryptimis. Pirma, reikėjo išsaugoti finansinį stabilumą – ir nors sunkiausias krizės laikas praėjo, per metus buvo momentų, kai reikėdavo imtis greitų veiksmų, visų pirma dėl Kipro bankų sistemos. Antra darbo kryptis – buvo tęsiamas ekonominės ir pinigų sąjungos pagrindų stiprinimas. Trečia, buvo didinamas mūsų valstybių ekonomikos sistemų atsparumas užtikrinant patikimus bei tvarius viešuosius finansus ir didesnį konkurencingumą. Ketvirta ir paskutinė darbo kryptis buvo ypač neatidėliotina atsižvelgiant į socialinę neviltį – tai kova su nedarbu pasitelkiant nedelsiant taikomas ir tikslines priemones.

Europos Vadovų Tarybos nariai priimdami ekonominius sprendimus per visus metus vadovavosi šia bendra strategija. Kai kuriuose etapuose dėmesį sutelkdavome į vieną konkretų aspektą, kitais – į kitą, bet užtikrinome, kad būtų atsižvelgta į visus aspektus. Vadovai gerai supranta, kad visi aspektai yra tarpusavyje susiję ir kad negalima atskirti trumpalaikių ir ilgalaikių veiksmų. Kad ir, pavyzdžiui, mūsų veikla kuriant bankų sąjungą – ja ne tik siekiama sustiprinti pinigų sąjungos struktūrą, bet, esant padėčiai, kai tam tikrose šalyse kredito trūkumas trukdė ekonomikos atsigavimui, ši veikla tapo ir viena iš mūsų kovos su nedarbu priemonių.

Veiksmai, susiję su bankais

Kai Europos Vadovų Taryba dar 2012 m. birželio mėn. nusprendė nuo nacionalinių bankininkystės sistemos margos įvairovės pereiti prie bankų sąjungos, ji žinojo, kad tai bus kelių etapų procesas. Perėjimas nuo netvarios

Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu.

Stipresnė euro zona

7

skirtumai. 2009–2013 m. valstybių biudžetų deficitas visoje euro zonoje vidutiniškai sumažėjo daugiau nei perpus. Fiskalinis konsolidavimas niekada nebuvo tikslas savaime, o priemonė sugrąžinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Vis dėlto, diskusijos dėl bendros mūsų 28 šalių ekonomikos sistemų biudžeto strategijos 2013 m. pavasarį suintensyvėjo. Bet mano ir visų Europos Vadovų Tarybos narių nuomone ginčuose

”taupymas ar

augimas“ keliama dilema buvo ir yra dirbtinė. Niekas nėra nusistatęs prieš ekonomikos augimą, bet skolos krizės didesniu valstybės ar privačiojo sektoriaus įsiskolinimu neišspręsi. Faktas, kad kai kurios šalys neturėjo kito pasirinkimo, tik atkurti savo finansinį patikimumą.

Iš tikrųjų diskutuojama – apie tai mes diskutavome kovo ir birželio mėn. susitikimuose – apie konsolidavimo pastangų tvarkaraštį ir eiliškumą. Kiekviena šalis turi rasti tinkamą tempą ir pusiausvyrą, kaip sumažinti savo deficitą ir skolą, tačiau ypač svarbu, kad tai darydama kiekviena šalis atsižvelgtų į poveikį visai zonai. Mūsų bendrose ES taisyklėse aiškiai nustatyta, kad šalims leidžiama didžiausią dėmesį skirti struktūriniams, ne tik nominaliems, fiskaliniams tikslams. Kaip dar kartą pabrėžėme kovo mėn., yra įvairių galimybių, numatytų tiek Stabilumo ir augimo pakte, tiek fiskaliniame susitarime, kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. Kryptis yra svarbesnė už greitį.

Kovo ir birželio mėn. vadovai taip pat aptarė socialinį ekonominės ir pinigų sąjungos aspektą, pavyzdžiui, pabrėždami socialinių ir užimtumo rodiklių svarbą.

susitikimą nusistatėme griežtą terminą – susitarti dėl pertvarkymo turime iki 2013 m. pabaigos. Nors procesui daugiausiai vadovavo finansų ministrai, Europos Vadovų Taryba visą laiką įdėmiai stebėjo procesą, daugumoje mūsų susitikimų buvo apžvelgiama pažanga. 2013 m. gruodžio mėn., ir vėlgi vėlai vakare, Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvakarėse, finansų ministrai susitarė dėl bendro pertvarkymo mechanizmo, taip pat dėl bendro pertvarkymo fondo. Numatoma, kad galutinis patvirtinimas su Europos Parlamentu bus užbaigtas iki šios Parlamento kadencijos pabaigos 2014 m. pavasarį.

Kalbant apie klientų indėlių apsaugą, gruodžio mėnesį buvo susitarta dėl naujosios direktyvos, kuri užtikrins suderintas indėlių garantijų schemas visose valstybėse narėse. Taigi, visomis trimis kryptimis tiltai arba jau pastatyti, arba jau statomi, ir greitai mes galėsime jais pereiti. Šių tik per aštuoniolika mėnesių, kai buvo priimtas sprendimas kurti bankų sąjungą, nuveiktų darbų masto nereikėtų nuvertinti. Euro zonai tai yra didžiausias šuolis į priekį nuo paties euro sukūrimo ir, vertinant ES standartais, šis procesas vystosi šviesos greičiu.

Debatai biudžeto klausimaisSiekiant nuslopinti finansų krizės audrą svarbiausia buvo suvaldyti valstybių skolas ir deficitą. Nuo 2010 m. fiskalinės taisyklės buvo įvairiais būdais griežtinamos, ir valstybės, pirmiausia euro zonos šalys, pradėjo intensyviau koordinuoti savo biudžetų ciklus. Šis darbas gana svariai prisidėjo prie pasitikėjimo viešaisiais finansais atkūrimo – tai akivaizdžiai rodo mažesni nei ankstesniaisiais metais obligacijų pajamingumo

8

Per metus aptarinėjome naujus nacionalinių ekonominių reformų skatinimo būdus – vieną iš ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo veiklos krypčių. Viena iš veiklos krypčių yra plėtoti nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų partnerystes, kad būtų skatinamos reformos ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir konkurencingumui didinti. Kadangi šioje srityje įdirbio dar nebuvo, birželio mėn. nustatėme principų (tokius kaip tvirtos nacionalinės atsakomybės poreikį) rinkinį ir susitarėme dėl tikslų. Gruodžio mėn. susitikime vadovai įsijungė į diskusiją ir susitarė dėl partnerysčių pobūdžio – jų pagrindas bus tarpusavyje suderintų sutartinių nuostatų ir susijusių solidarumo mechanizmų sistema – bet dėl visų aspektų susitarti nepavyko. Todėl Europos Vadovų Taryba vėl svarstys šį klausimą 2014 m. rudenį.

Kai kurie Europos Vadovų Tarybos susitikimai įsiminė tuo, kad neįvyko. Šiuo požiūriu labiausiai nuskambėjo Kipre įvykę finansiniai neramumai. Dėl Kipro bankų sektoriaus pozicijos rizikos padėties Graikijoje atžvilgiu, Kipras ištisus mėnesius balansavo ant didelės finansų krizės ribos. Be abejo, labai susirūpinę atitinkamų šalių vadovai šį klausimą pavedė spręsti jų finansų ministrams. Kai 2013 m. kovo mėn. galiausiai prasidėjo neramumai, euro zonos ministrai su Kipro Vyriausybe susiderėjo dėl dešimties milijardų eurų pagalbos paketo. Po kelių dienų Parlamentas Nikosijoje atmetė susitarimo, kuris palietė tiek vietinius santaupų turinčius asmenis, tiek turtingus užsienio indėlininkus, sąlygas ir dėl to buvo atsidurta politinėje aklavietėje ir nežinomybėje. Visos sudėties Europos Vadovų Tarybos susitikimo sušaukimas apie tai pranešus prieš kelias valandas būtų buvusi krizinė priemonė, kurios norėjau išvengti. Palaikydamas glaudžius ryšius su kitais nariais, Briuselyje surengiau susitikimą su naujuoju Kipro Prezidentu Nicosu Anastasiadesu, Komisijos Pirmininku, Europos Centrinio Banko Pirmininku, Euro grupės pirmininku ir Tarptautinio valiutos fondo generaliniu direktoriumi. Šiomis aplinkybėmis prieš pat vidurnaktį, kovo 24 d., sekmadienį, po visos dienos intensyvių diskusijų radome sprendimą. Tada šį susitarimą aptarė ir patvirtino finansų ministrai.

Tai nebuvo šlovingiausias Europos Sąjungos gyvenimo etapas. Tačiau finansų rinkos reagavo gana santūriai. Tai buvo aiškus ženklas, kad pernelyg didelio nepastovumo etapas liko praeityje. Akivaizdu, kad Europos vadovų pranešimas, kad bus padaryta

”viskas, ko reikės“

finansiniam stabilumui užtikrinti, buvo išgirstas. Po trijų mėnesių patvirtinimas, kad 2014 m. sausio mėn. Latvija prisijungs prie euro zonos, dar kartą parodė, kad ekonomine ir pinigų sąjunga yra pasitikima.

Pabrėžėme, kad reikalingas konstruktyvus socialinis dialogas. Tai pirmas kartas, kai vienoje Europos Vadovų Tarybos posėdžio dalyje birželio mėn. dalyvavo Europos socialiniai partneriai, atstovaujantys stambiąsias įmones ir MVĮ, viešojo administravimo subjektus ir profesines sąjungas.

Ekonominių reformų skatinimasĮgyvendinant Europos semestrą vadovai reguliariai keitėsi patirtimi, kaip užtikrinti, kad sudėtingos ekonominės reformos būtų patvirtintos. Reformos vykdomos visoje Europoje, ne tik šalyse, patiriančiose didžiausią krizės spaudimą, ir pirmieji rezultatai jau matomi. Tai, kad svarbiausias ekonomikos augimo variklis yra eksportas, yra geras ženklas konkurencingumo didinimo požiūriu.

Tai geros naujienos visiems. Krizė mums aiškiai parodė, kad tai, kad atsitinka vienoje šalyje, gali paveikti visas šalis. Nacionaliniu lygiu pasirinkimas dėl reformų ar koregavimo nevyksta vakuume – visos šalys turi kaimynes, prekybos partnerius ir bendrą valiutą naudojančius narius. Visų pirma dėl to, kad euro zona reiškia daugiau, nei jos dalių suma, tarpusavio priklausomumo ryšiai yra svarbūs. Priemonės, kurios gali atrodyti pagrįstos vienai šaliai imant atskirai, nebūtinai pasižymi tokiu pat poveikiu platesniame kontekste. Svarbiausia matyti bendrą kontekstą – tam, be kita ko, ir turime Europos Vadovų Tarybą.

9

Diskusijos Europos Vadovų Tarybos susitikime.

10

įsipareigojo sudaryti jaunimo garantijų veiksmų planus savo šalyse.

Prezidentai ir ministrai pirmininkai įdėmiai sekė šiuos procesus, be kita ko, Kanclerė A. Merkel liepos mėn. Berlyne ir Prezidentas F. Hollande lapkričio mėn. Paryžiuje surengė konferencijas jaunimo užimtumo klausimais. Per metus, šį klausimą svarstydami keliuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, vadovai susitarė dėl ES masto veiksmų – propaguoti profesinį rengimą, kokybiškas pameistrystes arba tarpvalstybinį judumą pasitelkiant EURES darbo mobilumo portalą ir programą

”Erasmus+“, taip pat buvo susitarta sutelkti

visus partnerius, pradedant nuo mokyklų, socialinių organizacijų ir vietos valdžios institucijų ir baigiant įmonėmis, tiek didelėmis, tiek mažomis.

Nuo kovo iki gruodžio mėn. mes dirbome išvien su Europos investicijų banku, kad įveiktume finansinį susiskaidymą silpnos ekonomikos šalyse ir pagerintume MVĮ galimybes gauti kreditą. 2012 m. Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimą dėl kapitalo padidinimo 10 mlrd. EUR Europos investicijų bankas galėjo 38 procentais padidinti savo skolinimą iki 62 mlrd EUR 2013 m., buvo finansuojami augimo ir darbo vietų kūrimo projektai visoje Sąjungoje.

Konkurencingumas skaitmeniniame amžiuje

Nauji konkurentai, senėjantys gyventojai, deindustrializacija, technologinės revoliucijos ir t. t. – šie veiksniai daro poveikį visoms mūsų šalims, poveikio mastas skiriasi, bet jį patiria visi. Su euru ar be jo, su Sąjunga, ar be jos, bet šiuos klausimus turėsime spręsti. Todėl aš kiekviename Europos Vadovų Tarybos susitikime raginau pirmiausia akcentuoti Europos konkurencingumą.

Metams baigiantis ekonomika pagaliau vėl pradėjo augti – lėtai, bet augimas buvo realus. Tačiau natūralu, kad praeina šiek tiek laiko nuo tada, kai vėl pradeda augti ekonomika ir to momento, kai pradeda kurtis darbo vietos. Taigi, darbo vietų kūrimo spartinimas Europos vadovų Tarybai išliko svarbiausiu prioritetu 2013 m.

Kova dėl darbo vietų

Per penkerius lėto augimo ar nuosmukio metus pernelyg daug šalių skaudžiai nukentėjo užimtumo sektorius. Pastaraisiais metais vadovams tapo akivaizdu, kad nedarbas visoje Sąjungoje yra bendras rūpestis ir kad atsakomybė kovoti su juo ekonominėmis, socialinėmis ir politinėmis priemonėmis yra bendra. Tai ypač pasakytina apie jaunimo nedarbą, kuris pakilo į nepriimtinas aukštumas – tai ypač apmaudu, nes švaistomas jaunystės talentas ir energija.

Kalbant apie užimtumo priemones, natūralu, kad pirmiausia darbo turi imtis nacionalinės vyriausybės. Bet Europos Vadovų Taryboje mes užtikrinome, kad turėtume ES priemonių nacionaliniams veiksmams paremti. Vasario mėn. šiam konkrečiam tikslui Sąjungos septynerių metų biudžete numatėme skirti nemažas lėšas: 6 mlrd. EUR (vėliau su Europos Parlamentu ši suma padidinta iki 8 mlrd. EUR). Didžioji šių lėšų dalis bus skirta ne vėliau kaip 2015 m. Ši Jaunimo užimtumo iniciatyva padės didžiausią poveikį patyrusioms valstybėms narėms išplėtoti savo nacionalines Jaunimo garantijų programas – priemones, skirtas užtikrinti, kad visi jaunuoliai per keturis mėnesius nuo mokyklos baigimo arba darbo netekimo gautų gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis ar atlikti pameistrystę. Remdamosi sėkminga Suomijos ir Austrijos patirtimi įgyvendinant tokias programas, visos valstybės narės balandžio mėn.

Ekonomikos augimas ir darbo vietos

11

Pranešimai spaudai po Paryžiaus konferencijos jaunimo užimtumo tema, 2013 m. lapkričio mėn.

Vadovai ir užimtumo ministrai Berlyno konferencijoje jaunimo užimtumo tema, 2013 m. liepos mėn.

12

savaime suprantamu dalyku ir apie tai mes ne kartą priminėme per praėjusius metus. Bendrų taisyklių tikslas yra būtent sumažinti biurokratizmą – kai mums pavyks, dvidešimt aštuonis taisyklių rinkinius pakeis vienas rinkinys. Vienodos sąlygos visiems.

Paradoksalu, bet interneto ir telekomunikacijų ekonomikos srityje Europos rinka iš tiesų yra vis dar susiskaidžiusi. Anksčiau buvome pasauliniai lyderiai skaitmeninėje srityje, o dabar mūsų ekonomika atsilieka. Buvo akivaizdu, kad praeitą spalio mėn. vykusiame mūsų skaitmeninių klausimų Europos Vadovų Tarybos susitikime šis klausimas kėlė susirūpinimą daugeliui dalyvių. Susitarėme dėl kelių priemonių, skirtų sujungti žemyną ir sustiprinti pastangas įveikti atsilikimą skaitmeninėje srityje, o tai būtų labai naudinga verslui. Be infrastruktūros ir reglamentų, šioje srityje aktualūs ir gebėjimai – visos darbo vietos ateityje bus iš dalies ar visiškai skaitmeninės ir iki 2015 m. imtinai Europoje galime turėti 900 000 laisvų darbo vietų IT srityje. Todėl spalio mėn. padvigubinome skaitmeniniam mokymui (perkvalifikavimui) skirtas lėšas ir įsteigėme visos ES koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti.

Mūsų šalys neturi išleisti iš akių ilgalaikių tendencijų, slypinčių už kai kurių neatidėliotinų klausimų. Kad ir didelės energijos kainos, kurios yra didelė našta bendrovėms ir vartotojams visoje Europoje. Jeigu nebus realios bendros Europos energijos rinkos, mūsų valstybės narės veikiausiai negalės konkuruoti pasaulyje, kuriame Europa liks vieninteliu nuo energijos importo priklausančiu žemynu – skalūnų dujų revoliucija Jungtinėse Valstijose yra tik vienas iš pozicijas žaidime keičiančių veiksnių. Taigi, gegužės mėn. Europos Vadovų Taryba visą susitikimą paskyrė šiam klausimui, priimdama sprendimus pašalinti su energijos gamyba susijusias kliūtis, padidinti energijos rūšių alternatyvų skaičių ir sumažinti energijos sąnaudas įmonėse ir namų ūkiuose.

Be energetikos sektoriaus, pernelyg daug kitų bendrosios rinkos sektorių vis dar neatitinka lūkesčių. Ypač paslaugų, skaitmeninės ekonomikos, telekomunikacijų sektoriai ir transporto infrastruktūra – visos sritys, kuriose sumažinus kliūtis būtų pasiekta didelių pokyčių. Kad būtų padidinta nauda įmonėms, bendrosios rinkos taisyklės turėtų būti nevaržančios ir atitinkančios tikslus – tai visi Europos Vadovų Tarybos nariai laiko

2013 m. pirmas pusmetis. ES Ministrų Tarybai rotacijos tvarka pirmininkauja Airija.

13

susitikimuose – 2012 m. lapkričio mėn. pradiniame susitikime ir lemiamame nepertraukiamai ištisas 24 valandas trukusiame 2013 m. vasario mėn. susitikime (ilgiausiame, kokiame esu dalyvavęs) – suderinau galutinį vadovų susitarimą. Žinoma, visi bandė išsiderėti geriausias savo šaliai ir piliečiams sąlygas – tai visiškai suprantama. Tačiau man svarbu buvo tai, kad mes pasiekėme gerą susitarimą visai Europai – modernizuotą, realistišką biudžetą, orientuotą į aktualiausius poreikius ir pritaikytą ateičiai.

Vasario mėn. susitarimui pasiekti reikėjo vieningo visų dvidešimt septynerių vadovų pritarimo tuo metu, kai visose mūsų šalyse reikėjo

”veržtis diržus“.

Kaip ir kitur Europoje, daug dėmesio skiriama tam, kad išleidžiant mažiau lėšų būtų padaryta daugiau, ir užtikrinta, kad kiekvieno euro poveikis būtų didžiausias. Visgi buvo labai svarbu nepraleisti progos suteikti kuo didesnį postūmį darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui visame žemyne. Aktyviai dalyvaujant Europos Komisijai ir jos Pirmininkui José Manueliui Barroso, mes galiausiai užtikrinome 40 % padidinimą inovacijoms ir konkurencingumui, nedelsiant taikytinas priemones kovai su nedarbu, ir užtikrinimui, kad

Tame pačiame aukščiausiojo lygio susitikime vadovai pabrėžė, kad mūsų visuomenėse reikia puoselėti inovacijas ir verslumo įgūdžius bei padėti mokslinius tyrimus ir idėjas paversti komercine sėkme pasauliniu lygiu. Sutapo, kad prieš savaitę Miunchene Europos patentų tarnyba šventė savo 40 metų sukaktį bei naują bendrą ES patentą – ilgai lauktą persilaužimą, dėl kurio netrukus visoje ES sumažės su inovacijomis susijusios išlaidos.

Investavimas į ateitįPagrindinė Europos Sąjungos bendrų veiksmų priemonė ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui užtikrinti yra jos vieno trilijono eurų biudžetas. Šis biudžetas skiriamas septynerių metų laikotarpiui, ir 2013 m. žiemą priėmėme sprendimą dėl biudžeto laikotarpiui iki 2020 m. Nors palyginus su nacionaliniais biudžetais jis yra nedidelis (sudaro 1 % mūsų bendro BVP), ir tai yra pirmiausia investicinis biudžetas, bet jis vis dėlto gali padaryti didelį poveikį ekonomikos augimui.

Europos Vadovų Taryboje vadovai tradiciškai užduoda tris pagrindinius klausimus – koks biudžeto dydis? Iš kur pinigai? Kam jie bus išleisti? Dviejuose specialiuose

2013 m. antras pusmetis. ES Ministrų Tarybai rotacijos tvarka pirmininkauja Lietuva.

14

tarptautinė parama vystymuisi nebūtų mažinama. Dėl galutinio susitarimo, vadovaujant Tarybai pirmininkaujančiai Airijai, buvo iki vasaros susitarta su Europos Parlamentu – tai suteikė galimybę lėšomis naudotis nuo pat biudžetinio laikotarpio pradžios.

Fiskalinio konsolidavimo laikais, kai viešosios išlaidos mažinamos, teisingumas piliečiams tampa dar svarbesnis. Tačiau kiekvienais metais Europoje nesuvokiamai didelės sumos prarandamos dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo. Po keleto nacionalinių skandalų susidarė neįprastai

palankios politinės aplinkybės, dėl kurių galėjome intensyvinti kovą sprendžiant šį jautrų klausimą per mūsų gegužės mėn. susitikimą. Susirinkusiesiems prie diskusijų stalo buvo aišku, kad tik suderintais veiksmais galima laimėti visuotinį mūšį prieš mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą – praėjus kelioms savaitėms šią mintį per G8 susitikimą, vykusį Lough Erne, ypač akcentavo to susitikimo organizatorius Davidas Cameronas. Pokyčiai inicijuoti, esu tikras, kad per ateinančius metus jie paskatins tolesnę pažangą.

Europos patentų tarnybos įsteigimo 40-ųjų metinių paminėjimas, 2013 m. spalio mėn., Miunchenas.

15

sukaktį, vasario mėn. įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime vadovai apžvelgė tai, kokią paramą Europa suteikė perėjimo prie demokratijos procesui regione. Pastarojo meto įvykiai Egipte, šalyje, kurioje pats lankiausi 2013 m. sausio mėn. pradžioje, dar kartą atskleidė, kad šis perėjimo procesas gali pareikalauti visų jėgų. Kalbu apie bendrą kaimynystę, bendrą atsakomybę.

Bendra siena taip pat reiškia bendrą atsakomybę. Dar niekad tai nebuvo taip akivaizdu, kaip po spalio mėn. pradžioje tragiškai pasibaigusių įvykių prie Lampedūzos krantų Viduržemio jūroje, kuomet nuskendo šimtai prieglobsčio siekusių asmenų. Šis įvykis sukrėtė Europos visuomenę. Netrukus po šios nelaimės susirinkę vadovai pareikalavo imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias žmonių žūtims jūroje. Kad tokie tragiški įvykiai nebepasikartotų, Europos Sąjunga privalo toliau dirbti su kilmės ir tranzito šalimis, kad būtų pašalintos pagrindinės nelegalios migracijos srautų priežastys, šioje srityje vadovaujantis trimis principais – prevencijos, apsaugos ir solidarumo. Gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba apsvarstė Viduržemio jūros regiono specialios paskirties darbo grupės ataskaitą, kuri vertinama kaip būsimų veiksmų preliudija.

Gegužės mėn. lankiausi šalyje kandidatėje Turkijoje ir pakviečiau Ministrą Pirmininką R. T. Erdoganą į Briuselį. Turkijos pareikštas siekis turėti tvirtus santykius su Europos Sąjunga akivaizdus. Net jeigu po to ir būdavo momentų, kai padėtis šalies viduje būdavo įtempta, stojimo derybos, kurių naujas

”skyrius“ buvo atidarytas

rudenį, toliau yra svarbus reformas skatinantis veiksnys.

Tarptautiniai susitikimaiKlausimas dėl dramatiškos padėties Sirijoje mums iškildavo visus 2013 m., pradedant pavasarį surengtais debatais dėl ginklų embargo ir baigiant procesu, kurio

Euro Maidanas

Žvelgiant iš europinės perspektyvos, nekyla jokių abejonių, kad reikšmingiausi praėjusių metų įvykiai rutuliojosi metų pabaigoje Kijevo Maidane – Nepriklausomybės , aikštėje. Lapkričio mėn., prieš Vilniuje įvykstant ES aukščiausiojo lygio susitikimui su mūsų rytinėmis kaimyninėmis šalimis, nedaug trūko, kad su Ukraina būtume pasirašę Asociacijos susitarimą, kuriuo ši šalis būtų politiškai ir ekonomiškai priartėjusi prie Europos. Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime, kuris buvo parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su Tarybai pirmininkavusia Lietuva, padarėme didelę pažangą, kad panašūs susitarimai būtų pasirašyti su Gruzija ir Moldova. Tačiau paskutiniu momentu Ukrainos vadovai atsitraukė, verčiau pasirinkdami glaudesnius ryšius su Rusija; šis sprendimas iššaukė masinius protestus visoje šalyje. Dėl to 2014 m. pradžioje prieita prie gilios politinės krizės, smurto eskalavimo ir žudymų.

Man rašant šią kalbą, kuomet Ukrainos politinis likimas vis dar kybo ant plauko, Europos pasiūlymas dėl glaudesnės asociacijos tebegalioja. Sąlygos buvo beveik įvykdytos. Ukrainos žmonės drąsiai įrodė, kad nori gyventi laisvoje, nepriklausomoje ir vieningoje šalyje, palaikančioje tvirtus ryšius su Europos Sąjunga. Laikas yra jų pusėje.

Bendra atsakomybė

Šiek tiek perdedant galima teigti, kad prieš penkerius metus susidomėjimą Ukraina rodė tik Rytų Europa, o šiandien visi vadovai – nuo Portugalijos iki Nyderlandų ar Airijos – puikiai žino, kad įvykiai Kijeve yra bendras reikalas. Lygiai kaip dabar visi supranta, kad suirutė Šiaurės Afrikoje daro poveikį ne tik Italijai, Maltai ar Ispanijai, bet ir visai Europai. Minint Arabų pavasario dvejų metų

Sąjunga pasaulyje

16

rezultatas – metų pabaigoje surengta antroji Ženevos taikos konferencija. Sankt Peterburge įvykusio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo metu būta karštų diskusijų, o vėliau Vilniuje 28 užsienio reikalų ministrai paskelbė tvirtą bendrą poziciją. Sąjungos pasiryžimas vadovautis politinio sprendimo principu nepasikeitė. Mes patvirtinome visapusišką Europos Sąjungos dalyvavimą JT veiksmuose, kuriais siekiama nutraukti nepakeliamą smurtą ir suburti visas šalis prie derybų stalo. Sakydamas kalbą Sąjungos vardu rugsėjo mėn. įvykusioje JT Generalinėje Asamblėjoje kalbėjau apie tai, kad sėkmingas derybų rezultatas galėtų netgi įnešti pozityvios dinamikos platesniame regione. Europos Sąjunga toliau daugiausiai prisideda prie humanitarinių pastangų Sirijoje, tam jau panaudojusi daugiau kaip 2,6 mlrd. EUR, ir teikia tvirtą paramą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai sunaikinant Sirijos cheminio ginklo atsargas.

Europos išorėje atsispindėjo tas faktas, kad vidaus ekonominė padėtis Europoje pagerėjo. Pirmą kartą nuo 2010 m. euro zona nebebuvo G8 ir G20 susitikimų diskusijų objektas. Rugsėjo mėn. Sankt Peterburge įvykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime apie eurą buvo vos užsiminta. Birželio mėn. Lough Erne įvykusiame G8 susitikime kartu su Prezidentu B. Obama pradėjome derybas dėl transatlantinės laisvosios prekybos erdvės sukūrimo – daug žadančios ir galingos iniciatyvos, kurią įgyvendindami, tikėtina, sukursime šimtus tūkstančių darbų vietų abiejose Atlanto pusėse. Europos Sąjungai ir Kanadai taip pat jau beveik pavyko galutinai susitarti, ir Europos Sąjunga rengia susitarimus su Vietnamu, Indija, Indonezija, MERCOSUR šalimis ir Japonija.

Europos Vadovų Taryba labai atidžiai sekė kaltinimus dėl JAV žvalgybos veiklos ir susijusius susirūpinimą keliančius klausimus dėl duomenų apsaugos, kurie iškilo per 2013 m. Šį klausimą išsamiai apsvarstėme susitikę spalio mėn. ir dėl šio klausimo pradėjome bendrą iniciatyvą dėl dvišalių derybų su JAV; ši iniciatyva yra atvira visoms valstybėms narėms.

2013 m. sausio mėn. į Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą Santjage Andų kalnų papėdėje susirinko daugybė vadovų. Metų laikotarpiu Europos Sąjunga surengė dvišalį aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusija (šalimi, su kuria turime daug iššūkių keliančius santykius, kuriuos išsamiai apsvarstėme kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime), taip pat su Kinija, Japonija, Pietų Afrika, Brazilija, Korėjos Respublika ir kitais strateginiais partneriais.

GynybaPaskutinis metų Europos Vadovų Tarybos susitikimas iš esmės buvo skirtas gynybos temai – tiek jos saugumo, tiek pramonės ir darbo vietų aspektams. Nuo 2008 m. tai pirmoji mūsų lygiu surengta išsami diskusija šiuo klausimu. Laikotarpiu, kuriuo susiduriame su dideliais biudžeto apribojimais, iš mūsų šalių tikimasi prisiimti didesnę atsakomybę už saugumą platesniame regione. Mūsų 2012 m. gruodžio mėn. susitikime ėmėmės parengiamojo darbo trimis kryptimis: gynybos pajėgumų, gynybos pramonės ir ES bendrų operacijų. Susitikimo pradžioje prie mūsų prisijungus NATO Generaliniam Sekretoriui susitarėme dėl konkrečių veiksmų dėl visų trijų krypčių. Savo diskusijose iš esmės siekėme toms valstybėms narėms, kurios nori dalyvauti, nustatyti būdus ir priemones, kaip geriau bendradarbiauti gynybos išteklių srityje – tokių priemonių, kaip nepilotuojamų orlaivių, degalų atsargų papildymo ore sistemų arba kitos kartos palydovinio ryšio priemonių kūrimo, įsigijimo, naudojimo ir priežiūros srityje. Ilgalaikės investicijos gali padėti suteikti postūmį – inovacijoms, technologijoms, taip pat atnešti platesnę naudą, ir net tik darbo vietų prasme. Mūsų tikslas bendros saugumo ir gynybos politikos srityje – geriau ir greičiau veikti karinėse bei civilinėse operacijose, kai veiksmų imamės kartu, ir pagerinti finansavimo sistemą.

2015 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba įvertins visais šiais klausimais padarytą konkrečią pažangą.

2013 m. taip pat buvo atnaujinti Europos įsipareigojimai Afrikos atžvilgiu. Saugumo ir vystymosi klausimai Sahelio ir Sacharos regione turi tiesioginio poveikio mūsų pačių saugumui. Europos Sąjunga rėmė Prancūzijos vadovaujamas taikos palaikymo pastangas užkirsti kelią teroristų siekiui perimti valdžią Malyje ir sustabdyti pilietinį karą Centrinės Afrikos Respublikoje. Pastarosios atžvilgiu skiriame 50 mln. EUR taikos palaikymo misijai Afrikoje ir teikiame 60 mln. EUR humanitarinės pagalbos kenčiantiems gyventojams.

Gruodžio mėn. surengtame susitikime Europos Vadovų Taryba paprašė vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton suplanuoti 2014 m. Bangyje dislokuotiną ES misiją.

Tai rodo, kad Europos šalims yra svarbu turėti tinkamus reagavimo pajėgumus ir veiksmų koordinavimo priemones, kad kilus poreikiui galėtume įvykdyti savo įsipareigojimus.

17

Aukščiausiojo lygio ir kito pobūdžio susitikimai su trečiosiomis šalimis.

18

Lotynų Amerikos, Karibų valstybių ir Europos vadovai CELAC ir ES susitikime, 2013 m. sausio mėn., Santjagas.

19

”Briuselio“, atsakomybę turi prisiimti ir nacionaliniai

vadovai. Europos Vadovų Tarybos susitikimuose dažnai primygtinai ragindavau kolegas ginti tai, ko esame pasiekę savo šalyse, ir tai daryti ne abejingai, bet su įsitikinimu. Nes prie derybų stalo vyrauja bendras įsitikinimas, kad, nepaisant skausmo ir sunkumų, išbridusi iš krizės Europa bus stipresnė ir atsparesnė.

Dvigubas teisėtumasMūsų demokratijose galutinį žodį taria piliečiai. Jis susiduria su plataus masto Europos sprendimais, kurie turi poveikio jų kasdieniam gyvenimui, ir todėl jie privalo būti išgirsti, jie turi teisę turėti balsą. Sudėtinga mūsų Sąjungos struktūra (tokia ji yra ne dėl blogos valios ar

”projektavimo“ trūkumų, bet iš esmės dėl Europos

įvairovės ir integruotos stabdžių ir atsvarų sistemos) reiškia, kad stebuklingų sprendimų nėra. Visada bus įtampos tarp demokratijos ir tarpusavio priklausomumo, tarp šalies laisvų pasirinkimų ir jos narystės Sąjungoje. Dar yra daug darbų, kuriuos galima nuveikti įtampai suvaldyti.

Skolos krizė buvo tas veiksnys, kuris nulėmė Europos vadovų ir institucijų pastarųjų metų bendro darbo kryptį. Buvo išplėtota nauja praktika, pasikeitė santykiai ir pusiausvyra, o proceso metu iškilo naujų klausimų dėl bendrų sprendimų viešojo teisėtumo. Atsižvelgiant į krizės pobūdį, jai spręsti prireikė Europos ir nacionalinių politinių sprendimų derinio – bendrų ES sprendimų, atskirų šalių reformų ar nacionalinių mokesčių mokėtojų pinigų, sutelktų kaip lėšos Europos krizei įveikti.

Paprastai atskaitomybę už nacionalinius sprendimus vykdo nacionaliniai parlamentai, o atskaitomybę už Europos sprendimus bendrai užtikrina Europos Parlamentas ir Taryba, kurios ministrai yra atskaitingi nacionaliniams parlamentams – tai ir dvigubos apsaugos priemonės, ir dvigubas sudėtingumas.

Pastarieji ketveri ar penkeri metai pakenkė Europos idėjai. Siekdami įveikti krizę turėjome priimti sudėtingus ir nepopuliarius sprendimus; šiame procese ES institucijos taip pat buvo priverstos prisiimti naujus vaidmenis, taip prisidedant prie to, kad krizė nebepasikartotų. Artėjant 2014 m. gegužės mėn. įvyksiantiems Europos rinkimams turime pripažinti, kad visuomenės nusivylimas Sąjunga kelia didelį susirūpinimą.

Rezultatai ir įsitikinimasGalų gale žmones geriausiai įtikins rezultatas: vėl auganti ekonomika, kuriamos darbo vietos, akivaizdūs ženklai to, kad darbas, kurį atlieka visuomenės ir vyriausybės – individualiai ir bendrai kaip Sąjunga – atsiperka. O atsižvelgiant į tai, kad visoje Europoje žmonėms pagrindinį susirūpinimą kelia nedarbas, tikrasis išbandymas bus tai, ar užimtumas vėl pradės augti. Šiuo klausimu 2013 m vadovai padarė viską, ką galėjo, kad ateinančiais metais būtų sudarytos sąlygos užimtumui didėti.

Bet kuriuo atveju, ne vien nuo ekonomikos ir ekonominių rezultatų priklauso žmonių įsitikinimas, kad Europa padeda spręsti problemas. Žodžiai taip pat daug lemia. Svarbu sakyti tiesą, pavyzdžiui, kad greitų būdų išspręsti problemas nėra ir kad reformoms į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą įgyvendinti reikia laiko. Tiesa ir tai, kad galutinis atsakas į krizę nėra nei naujos finansinės priemonės, nei grįžimas prie nacionalinių valiutų, o realūs pokyčiai realiojoje ekonomikoje. Politiniai vadovai turi aiškiai nurodyti, kas yra pastatyta ant kortos.

Šiandien, kai sprendimų priėmimo Europos ir nacionaliniu lygiais srityje viskas yra kaip niekada persipynę, tokia informacija negali tik ateiti iš

Demokratija ir tarpusavio priklausomumas

20

Europos ir tarptautinės žiniasklaidos atstovai laukia atvykstančių valstybių ar vyriausybių vadovų.

Tačiau tokia populiari taisyklė, pagal kurią atskaitomybė turėtų tekti tai grandžiai, kurioje

”priimami ir

įgyvendinami“ sprendimai, neduoda atsakymų į visus kausimus. Kartais politinis sprendimas priimamas vienu lygiu, o įgyvendinamas kitu lygiu, pavyzdžiui, 2013 m. gegužės mėn. priimtas sprendimas likviduoti Kipro banką. Tokiais atvejais tam tikra dviguba demokratinė kontrolė turi prasmę.

Yra tiek nacionalinis, tiek Europos suinteresuotumas užtikrinti, kad kiekvienos šalies ekonomika išliktų stipri ateityje. Sąjunga yra stipri tiek, kiek stipri yra jos silpniausia grandis. Tačiau galvojant apie demokratinį teisėtumą svarbu išvengti neproduktyvaus

”arba / arba“

požiūrio – arba dvidešimt aštuoni nacionaliniai parlamentai su tiek pat veto teisių, arba Europos Parlamentas su savais politiniais suvaržymais. Tačiau kai kalba pasisuka apie ekonominius reikalus, kurie yra esminiai atskiros šalies politiniam gyvenimui ir taip pat labai svarbūs siekiant bendros gerovės, dvigubas teisėtumas mums yra būtinas. Kadangi nėra lengva nustatyti, koks yra šių abiejų principų hierarchinis santykis, reikia politinio dialogo ir veiksmų koordinavimo Europos ir nacionaliniu demokratijos lygiais. Per ateinančius metus šioje srityje galima daug ką patobulinti abiejose lygties pusėse. Tai padės sutvirtinti visuomenės paramą Sąjungai.

21

Europos Vadovų Tarybos susitikimo užkulisiai.

23

pasaulinę ekonominę padėtį. Be to, 2014 m. Europoje įvyks du žemynų aukščiausiojo lygio susitikimai – balandžio mėn. Briuselyje susitikimas su Afrika ir spalio mėn. Milane susitikimas su Azijos vadovais, o šalys visame pasaulyje mini Pirmojo pasaulinio karo pradžios metines.

Ryškiausias metų politinis įvykis – 2014 m. gegužės mėn. Europos Parlamento rinkimai. Pats laikas rengti piliečių debatus, apžvelgti didelės finansų krizės laikotarpį, kuris jau praeityje, ir nubrėžti bendrą kryptį pirmyn. Dar niekad nebuvo taip svarbu pasisakyti už Europą.

2014 m. bus konsolidavimo ir pokyčių metai. Gegužės mėn. pabaigoje įvyksiantys Europos rinkimai Sąjungai reiškia naujo politinio ciklo pradžią; vis dėlto, darbas turi būti vykdomas ištisus metus siekiant skatinti darbo vietų kūrimą, sustiprinti euro zoną ir padidinti konkurencingumą. Ekonomikos atsigavimas privalo būti tvirtas.

Nuo sausio 1 d. bus pradėtas naudoti 2014–2020 m. biudžetas, lėšas, be kita ko, jų skiriant Jaunimo užimtumo iniciatyvai, programai

”Erasmus+“ ir didžiausiai pasaulyje

mokslinių tyrimų programai ”Horizontas 2020“.

Politinis prioritetas pavasarį – iki dabartinės Parlamento kadencijos pabaigos galutinai užbaigti su bankų sąjungos sukūrimu susijusį darbą. Švaistyti laiko nebus galima.

Viso mūsų dėmesio prireiks tiek arti mūsų, tiek visame pasaulyje vykstantiems įvykiams – greitai besikeičiančiai situacijai Ukrainoje, bet lygiai taip pat turėsime atidžiai stebėti padėtį platesniame Artimųjų Rytų regione ir HERMAN VAN ROMPUY

Būsimas atsinaujinimas

25

2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas 27Daugiametė finansinė programa 30

2013 m. kovo 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas ir Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas 49Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų organizavimo taisyklės 53

2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas 55

2013 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas 58

2013 m. spalio 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas 63

2013 m. gruodžio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas 69

Europos Vadovų Tarybos išvados ir valstybių ar vyriausybių

vadovų pareiškimai

27

I. PREKYBA

1. Tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas yra vienas iš svarbiausių ES prioritetų. Prekyba prekėmis bei paslaugomis ir investicijomis gali būti svariai prisidedama šioje srityje. Numatoma, kad nustačius plataus užmojo prekybos darbotvarkę, vidutinės trukmės laikotarpiu bendras ekonomikos augimo padidėjimas gali sudaryti 2 % ir gali būti sukurta du milijonai darbo vietų. Kad būtų kuo geriau pasinaudota prekybos galimybėmis, ES privalo plėtoti tinkamą vidaus politikos sistemą, kuria būtų remiamas konkurencingumas, atverti prekybą paslaugomis, sutvirtinti pramoninę bazę Europoje ir stiprinti Europos vietą pasaulinėse vertės grandinėse.

2. Siekiant kuo geriau pasinaudoti prekyba kaip ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomąja jėga, Europos Vadovų Taryba pakartoja, kad ES yra pasiryžusi skatinti laisvą, sąžiningą ir atvirą prekybą, kartu gindama savo interesus, vadovaudamasi abipusiškumo ir abipusės naudos principais. ES prekybos darbotvarkėje bus propaguojami ES standartai ir tarptautinė reguliavimo konvergencija. ES tebėra visapusiškai įsipareigojusi plėtoti tvirtą, taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą. Ypač svarbu kovoti su visų formų protekcionizmu, įskaitant netarifinių prekybos kliūčių srityje, užtikrinti geresnes patekimo į rinką galimybes, skatinti tinkamas investavimo sąlygas, įskaitant jo apsaugos srityje, užtikrinti bei propaguoti intelektinės nuosavybės teises ir atverti viešųjų pirkimų rinkas. Šiuo metu vyksta darbas, susijęs su pasiūlymu dėl patekimo į viešųjų pirkimų rinkas.

3. ES užtikrins veiksmingą ir griežtą galiojančiose taisyklėse nustatytų savo teisių vykdymą, be kita ko, atitinkamais atvejais pasinaudodama PPO ginčų sprendimo sistema ir savo prekybos apsaugos priemonėmis. Europos Vadovų Taryba laukia kitos Komisijos prekybos ir investavimo kliūčių ataskaitos.

4. ES tebėra įsipareigojusi siekti, kad būtų sėkmingai užbaigtos derybos pagal PPO Dohos vystymosi darbotvarkę. Tam būtinos visų derybų dalyvių, ypač iš didelių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, pastangos. Trumpuoju laikotarpiu svarbu, kad iki 2013 m. gruodžio mėn. Balyje įvyksiančios PPO ministrų konferencijos būtų toliau daroma pažanga derybose dėl daugiašalio susitarimo dėl palankesnių prekybos sąlygų sudarymo, taip pat nagrinėjant kitus Dohos vystymosi darbotvarkės aspektus. Tokia pažanga duotų naudos pasaulio ekonomikai ir suteiktų naują postūmį deryboms dėl Dohos vystymosi darbotvarkės platesniu mastu. ES yra pasirengusi bendradarbiaujant su partneriais pradėti svarstymus dėl PPO darbotvarkės po Balio konferencijos, įskaitant Dohos vystymosi darbotvarkę.

5. Daugiašaliais ir sektorių susitarimais gali būti prisidėta prie ES ekonomikos augimo darbotvarkės. ES laukia būsimų derybų dėl paslaugų ir tikisi, kad bus kuo greičiau užbaigta Informacinių technologijų susitarimo peržiūra. Būtina tolesnė pažanga siekiant prekybos aplinkosaugos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimo; tai būtų teigiamas įnašas siekiant efektyvaus išteklių naudojimo, ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos.

6. Nors ES tebėra įsipareigojusi toliau plėtoti daugiašalę prekybos sistemą, ji pirmiausia skiria dėmesį savo dvišaliams prekybos santykiams. Šie santykiai gali ir turi naudingai prisidėti prie daugiašalės sistemos. PPO taisyklėmis grindžiamuose ES dvišaliuose susitarimuose atvirumas yra propaguojamas plačiau ir intensyviau, todėl jais bus sudarytos sąlygos tolesnei pažangai daugiašaliu lygiu.

7. Remiantis pastaraisiais mėnesiais jau padaryta apčiuopiama pažanga įgyvendinant ES dvišalės prekybos darbotvarkę, visos pastangos turėtų būti nukreiptos į susitarimų su pagrindiniais partneriais sudarymą, pirmenybę teikiant toms deryboms, kuriomis būtų užtikrinta didžiausia nauda ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityse. Visų pirma Europos Vadovų Taryba:

a) laukia ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės ataskaitos ir jos rekomendacijų. Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją ir Tarybą šiuo pirmininkavimo laikotarpiu nedelsiant imtis veiklos, susijusios su šiomis rekomendacijomis. Ji pakartoja remianti visapusišką prekybos susitarimą, kuriame ypač daug dėmesio turėtų būti skirta didesnės transatlantinės reguliavimo konvergencijos užtikrinimo būdams;

b) tikisi būsimame ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime pradėti derybas su Japonija po to, kai 2012 m. pabaigoje buvo patvirtinti derybų įgaliojimai;

c) tikisi, kad labai greitai bus užbaigtos derybos su Kanada;d) pabrėžia, kad Rusijos klausimu trumpuoju laikotarpiu

prioritetas turi išlikti Rusijos įsipareigojimų, susijusių su jos įstojimu į PPO, įgyvendinimas. Reikia toliau daryti pažangą derybose dėl naujo išsamaus susitarimo;

e) pažymi, kad ES ir Kinijos santykių darbotvarkė yra plataus pobūdžio ir didelio užmojo. Trumpojo laikotarpio prioritetuose turėtų būti skiriama daug dėmesio investicijoms, patekimui į rinką, viešiesiems pirkimams ir intelektinės nuosavybės teisėms, ir jie turėtų būti grindžiami konstruktyviu strateginiu bendradarbiavimu. Abi šalys įsipareigojo kuo greičiau pradėti derybas dėl svarbaus investicijų susitarimo;

f) primena, kad ES išlieka svarbios derybos su pagrindinėmis besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis:

2013 M. VASARIO 7–8 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMAS

IŠVADOS

28

valstybės apsauga ir propagavimu. Daug regiono šalių tuo pat metu susiduria su dideliais socialiniais ir ekonominiais sunkumais, kuriuos reikia skubiai atremti, kad šių šalių ekonomikai būtų sudarytos patikimos sąlygos – pagrindas atsigauti – ir būtų padedama sutvirtinti perėjimą prie demokratijos.

12. ES yra visiškai įsipareigojusi šios naujos partnerystės atžvilgiu, nuo Arabų pavasario pradžios ji veikė vadovaudamasi bendros atsakomybės principu ir yra pasiryžusi toliau didinti savo paramą demokratiniams bei ekonominiams pereinamiesiems procesams regione, laikydamasi diferencijuoto požiūrio, kad šalys, kurios deda daugiau pastangų įgyvendindamos demokratines reformas, gautų daugiau paramos. Tai apima:

a) paramą demokratiniams pokyčiams, pilietinės visuomenės, teisinės valstybės, žmogaus teisių, lyčių lygybės stiprinimui ir didesniam rinkimų procesų skaidrumui ir veiksmingumui, be kita ko, teikiant technines konsultacijas, pasitelkiant bendradarbiavimą ir rinkimų stebėjimo misijų siuntimą;

b) intensyvesnį bendradarbiavimą laisvės, saugumo ir teisingumo srityse, visų pirma vedant dialogus migracijos, judumo bei saugumo klausimais ir vystant partnerystes judumo srityje bei remiant teisinės valstybės, saugumo sektoriaus reformos ir sienų valdymo uždavinių sprendimą;

c) bendros ekonominės gerovės propagavimą, be kita ko, prisidedant prie makroekonominio stabilumo, skatinant ekonomines reformas ir tinkamą aplinką verslui bei investicijoms, išlaikant spartą, susijusią su glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškais laisvosios prekybos susitarimais, taip padidinant komercinių mainų ir augimo galimybes;

d) žmonių tarpusavio ryšius, visų pirma susijusius su ES ir pietinių kaimyninių šalių jaunimo mainų skatinimu, pirmiausia pagal programą

”Erasmus Mundus“. Ypač daug

dėmesio turėtų būti skirta jaunimo ir moterų įsidarbinimo galimybių skatinimui. Komisija visų pirma teiks paramą ir ekspertines žinias, kad būtų gerinama švietimo ir profesinio mokymo kokybė, aktyviau vykdomi studentų mainai, plėtojamas dialogas švietimo, įsidarbinimo ir profesinio mokymo politikos srityje ir skatinami jaunimo mainai;

e) tvirtesnį bendradarbiavimą įvairiose srityse, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, verslumo ir MVĮ, žemės ūkio, transporto, įskaitant aviaciją ir jūrų transporto paslaugas, aplinkos, energetikos, telekomunikacijų, administracijų gebėjimų stiprinimo, kultūros, ir keitimąsi žiniomis bei ekspertų mainus pereinamųjų procesų srityse.

13. Su kai kuriomis iš šių šalių buvo sudarytos jungtinės specialios paskirties darbo grupės siekiant užtikrinti, kad ES požiūris būtų išsamus ir darnus. Be to, svarbu užtikrinti didesnę ES, jos valstybių narių ir kitų subjektų teikiamos paramos sinergiją ir koordinavimą.

14. Šis bendras tvirtesnis įsipareigojimas apėmė papildomų lėšų ir makrofinansinės paramos skyrimą pereinamojo

– būtinos papildomos pastangos derybose su Indija;– užbaigus derybas su Singapūru turėtų stiprinami

prekybos santykiai su kitomis Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalimis;

– palankiai vertinamas ES ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (MERCOSUR) įsipareigojimas siekti ne vėliau kaip 2013 m. paskutinį ketvirtį pradėti keistis pasiūlymais dėl patekimo į rinką.

8. Europos Vadovų Taryba taip pat ragina siekti pažangos, susijusios su:

a) asociacijos susitarimais, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus su Moldovos Respublika, Gruzija ir Armėnija, kad jie būtų baigti rengti iki Vilniuje įvyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo. Europos Vadovų Taryba dar kartą pakartoja savo įsipareigojimą pasirašyti susitarimą su Ukraina visapusiškai laikantis 2012 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadų;

b) derybų dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimų su Maroku pradžia ir su sparčia pažanga siekiant derybų su Tunisu, Egiptu ir Jordanija;

c) atnaujintos partnerystės su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis plėtojimu sudarant ekonominės partnerystės susitarimus.

II. IŠORĖS SANTYKIAI

Arabų pavasaris9. Europą ir jos pietines Viduržemio jūros regiono partneres

sieja bendra kaimynystė, vienija bendri interesai ir rūpesčiai. ES yra visiškai apsisprendusi dalyvauti abipusiškai naudingoje partnerystėje, kuria siekiama sukurti bendros gerovės, glaudesnės politinės asociacijos ir vis didesnės ekonominės integracijos erdvę ir kuri grindžiama įsipareigojimu laikytis visuotinių vertybių, pavyzdžiui, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, teisinės valstybės ir lyčių lygybės principų. Perėjimo prie demokratijos procese pilietinei visuomenei tenka svarbus vaidmuo. Šios partnerystės plėtojimas turėtų būti užtikrintas pasitelkiant įvairias priemones ir jam būtinas ilgalaikis abiejų šalių įsipareigojimas.

10. Per pastaruosius dvejus metus regione įvyko reikšmingų pokyčių, po Arabų pavasario smarkiai pasistūmėta demokratijos link. Keliose šalyse pirmą kartą buvo surengti demokratiniai rinkimai ir laipsniškai klojami esminiai demokratijos pamatai. ES tvirtai remia šiuos procesus ir ragina atitinkamų šalių vyriausybes ir politines bei socialines jėgas toliau dėti pastangas siekiant plėtoti stabilias ir tvirtas demokratines santvarkas, apimančias daugiau nei vien rinkimų, kurie turėtų būti laisvi ir teisingi, procesus, ir dialogu paremtus įtraukius procesus.

11. Šiam perėjimo prie demokratijos procesui prireiks laiko ir jis priklausys nuo atitinkamų vietinių bendruomenių politinių ir socialinių realijų, bet jis turi būti aiškiai pagrįstas žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir teisinės

29

Europos Vadovų Taryba primena, kad gruodžio mėn. ji pavedė Tarybai išnagrinėti visas galimybes remti opoziciją bei jai padėti ir sudaryti sąlygas teikti daugiau paramos civiliams gyventojams apsaugoti. Todėl ji pažymi, kad kitame posėdyje iki kovo mėnesiui nustatyto termino Taryba įvertins ir prireikus peržiūrės Sirijai taikomą sankcijų režimą.

Malis18. Primindama sausio 31  d. Tarybos išvadas, Europos

Vadovų Taryba palankiai vertina ryžtingus veiksmus, kurių ėmėsi Malio ginkluotosios pajėgos, ypač remiant Prancūzijai, kitoms ES valstybėms narėms ir regiono šalims, siekdamos atkurti šalies teritorinį vientisumą ir Malio valstybės valdžią. ES yra įsipareigojusi teikti finansinę ir logistinę paramą siekiant paspartinti Afrikos vadovaujamos tarptautinės paramos Malyje misijos dislokavimą. Tai, kad Malio Nacionalinė asamblėja priėmė pereinamojo laikotarpio veiksmų planą, yra esminis žingsnis siekiant atkurti demokratiją, konstitucinę santvarką ir civilių vykdomą ginkluotųjų pajėgų kontrolę Malyje, ir jis turėtų būti nedelsiant įgyvendinamas. Tai sudaro galimybę laipsniškai atnaujinti Europos vystomąjį bendradarbiavimą siekiant sparčiai reaguoti į Malio skubiausius poreikius. ES yra pasirengusi remti šio veiksmų plano įgyvendinimą, be kita ko, remdama rinkimų procesą. Itin svarbu vėl pradėti nacionalinį įtraukųjį dialogą, kuris būtų atviras šalies šiaurinės dalies gyventojams ir visoms grupėms, kurios nepritaria terorizmui ir pripažįsta šalies teritorinį vientisumą. Malio valdžios institucijos turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias tolesniems žmogaus teisių pažeidimams ir būtų kovojama su nebaudžiamumu. Netrukus pradėta vykdyti Europos mokymo misija ir sparčiu stebėtojų dislokavimu bus prisidėta prie civilinės valdžios stiprinimo, tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi ir žmogaus teisių propagavimo. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina vasario 5 d. įvykusio Paramos ir stebėsenos grupės susitikimo padėties Malyje klausimais rezultatus, nes jie suteikė papildomą politinį postūmį minėto veiksmų plano įgyvendinimui.

III. DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA

19. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl dokumente 37/13 išdėstytos kitos daugiametės finansinės programos.

laikotarpio šalims. ES dės visas pastangas, kad būtų remiamos reformos ir būtų atsižvelgta į šių šalių individualius poreikius trumpuoju, vidutinės trukmės bei ilgalaikiu laikotarpiu. EIB prašoma toliau didinti paramą investicijoms į regiono privatųjį sektorių, infrastruktūrą ir su klimato kaita susijusioms investicijoms.

15. Taip pat būtina ieškoti papildomų būdų, kaip stiprinti politinį dialogą, įskaitant ir aukščiausiu lygiu, su tomis prie demokratijos pereinančiomis šalimis, bei propaguoti sinergiją su regioninėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Viduržemio jūros šalių sąjunga ir dialogu

”5 + 5“. ES taip

pat rems didesnės regioninės integracijos pastangas. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina komunikatą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir regioninės integracijos Magribe.

16. Europos Vadovų Taryba ragina ES institucijas, valstybes nares ir Viduržemio jūros regiono partnerius išlaikyti aukštą pastangų ir įsipareigojimų lygį. Ji prašo vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos stebėti santykius su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Ji ragina Tarybą įvertinti ES politikos ir priemonių, panaudotų regiono politiniam ir ekonominiam pereinamajam procesui vykdyti, efektyvumą ir pateikti ataskaitą iki 2013 m. birželio mėn.

17. Europos Vadovų Taryba labai apgailestauja dėl pasibaisėtinos padėties Sirijoje  – iš visų šalių, kurių visuomenes sutelkė Arabų pavasaris, ši šalis tebekelia daugiausia nerimo. Europos Vadovų Taryba ragina nedelsiant nutraukti smurtą ir reiškia susirūpinimą dėl plačiai paplitusių ir sistemingų žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, už kuriuos pirmiausia yra atsakingas B. Assado režimas. Ji pakartoja remianti bendro specialiojo įgaliotinio Lakhdaro Brahimi pastangas rasti politinį sprendimą. Ji pakartoja remianti Sirijos gyventojų siekius ir Nacionalinę Sirijos revoliucijos ir opozicinių jėgų koaliciją, kaip teisėtą Sirijos gyventojų atstovę, ir pabrėžia, kad būtinas politinis parėjimas prie ateities santvarkos be B. Assado ir jo neteisėto režimo. ES sutelks savo išteklius, kad būtų visapusiškai remiamas taikos kūrimas ir demokratijos įtvirtinimas. Ji toliau teiks humanitarinę pagalbą ir kitokią civilinę paramą Sirijos gyventojams. Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į ekstremaliąją humanitarinę padėtį Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Kuveite įvykusioje paramos teikėjų konferencijoje prisiimtus svarbius įsipareigojimus, skatina valstybes nares bei Komisiją toliau didinti savo atitinkamus įnašus ir ragina visas konf likto šalis sudaryti palankesnes sąlygas humanitarinei pagalbai teikti.

30

BENDR A INFORMACIJA1. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga ir jos valstybės narės ėmėsi svarbių priemonių reaguodamos į ekonomikos ir finansų krizės

sukeltas problemas. Ateities perspektyvoje kita daugiamete finansine programa (DFP) turi būti užtikrinta, kad Europos Sąjungos biudžetas būtų pritaikytas krizei Europoje įveikti. Europos Sąjungos biudžetas turi skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą visoje Europoje, visų pirma skatinant rentabilias investicijas ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Būsimoje daugiametėje finansinėje programoje lėšos turėtų būti sutelktos ekonomikos augimui, užimtumui, konkurencingumui ir konvergencijai skatinti vadovaujantis strategija

”Europa 2020“. Tuo pačiu metu, dėl to, kad fiskalinė drausmė Europoje stiprinama, itin svarbu, kad būsimoje

DFP būtų atspindėtos konsolidavimo pastangos, kurias deda valstybės narės siekdamos tvaresnės deficito ir skolos padėties. Turi būti atidžiai išnagrinėta kiekvieno išleisto euro vertė, užtikrinant, kad būtų padidinta Europos pridėtinė vertė ir išlaidų pagal būsimą DFP kokybė, ypač sutelkiant išteklius, atliekant katalizatoriaus vaidmenį ir kuriant masto ekonomiją, užtikrinant teigiamą tarpvalstybinį ir šalutinį poveikį ir taip padedant veiksmingiau arba greičiau pasiekti sutartus bendrus politikos tikslus ir sumažinti nacionalines išlaidas. Ekonomika vėl ims tvariai augti ir darbo vietos bus kuriamos tik tokiu atveju, jei bus laikomasi nuoseklaus ir visapusiško požiūrio, apimančio pažangų fiskalinį konsolidavimą, kuriuo išsaugomos investicijos į būsimą ekonomikos augimą, patikimą makroekonominę politiką ir aktyvią užimtumo strategiją, kuria išsaugoma socialinė sanglauda. ES politika turi atitikti subsidiarumo, proporcingumo bei solidarumo principus ir suteikti tikros pridėtinės vertės.

2. Būsima finansine programa turi būti užtikrintas ne tik tinkamas išlaidų lygis, bet ir jų kokybė. Išlaidų kokybė sudarys sąlygas geriau plėtoti įvairių sričių politiką visiškai išnaudojant jos teikiamas galimybes didinti Europos pridėtinę vertę, visų pirma didelių nacionalinių biudžetų suvaržymų laikais. Todėl visos finansavimo priemonės turi būti naudojamos kuo efektyviau. Pastangos gerinti Sąjungos išlaidų kokybę turi apimti, inter alia, geresnį politikos valdymą, įskaitant tam tikras finansavimo sąlygas, sutelkimą ir nukreipimą (kai įmanoma, visose finansavimo priemonėse bei programose pagal visas išlaidų kategorijas) į sritis, kurios labiausiai prisideda prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo. Turėtų būti užtikrintas reguliarus ataskaitų apie visų sričių politiką bei finansavimo priemones teikimas politiniu lygiu, kad būtų galima įvertinti pasiektus rezultatus. Be to, tarp elementų, kuriais užtikrinama tinkama išlaidų kokybė, turi būti lankstumas, pozityvios paskatos, lėšų sutelkimas augimo skatinimo priemonėms, vertinimas ir peržiūra, dėmesys rezultatams, įgyvendinimo supaprastinimas, tinkama techninė pagalba, konkurencijos principo taikymas atrenkant projektus ir tinkamas finansinių priemonių naudojimas. Išvadose nurodyta keletas elementų, kurie leistų taikyti pirmiau nurodytus principus. Be to, visos Sąjungos institucijos turėtų dėti visas pastangas, kad į atitinkamus sektorinius teisės aktus, susijusius su atitinkamomis finansavimo priemonėmis, būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama gerinti išlaidų kokybę.

3. Siekiant išsamiai įvertinti išlaidų kokybę ir atsižvelgiant į metinį Sąjungos finansų įvertinimo pranešimą, kurį Komisija teikia pagal SESV 318 straipsnį, Komisija kiekvienais metais Tarybai ir Europos Parlamentui pateiks BSP programų apibendrinamąją ataskaitą (grindžiamą valstybių narių metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis) ir visų turimų programų įvertinimų suvestinę. Be to, programavimo laikotarpiu bus pateiktos dvi BSP programų strateginės ataskaitos.

4. Naujoji DFP apims septynerių metų laikotarpį (2014–2020 m.) ir bus parengta 28 valstybių narių Europos Sąjungai, darant prielaidą, kad Kroatija įstos į Sąjungą 2013 m.

5. Išlaidos bus sugrupuotos pagal šešias išlaidų kategorijas, atspindinčias Sąjungos politinius prioritetus, kuriomis bus numatytas reikiamas lankstumas, siekiant, kad ištekliai būtų paskirstyti veiksmingai. 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa turės šią struktūrą:– 1a išlaidų pakategorė

”Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, į kurią bus įtraukta Europos infrastruktūros tinklų

priemonė;– 1b išlaidų pakategorė

”Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“;

– 2 išlaidų kategorija ”Tvarus augimas. Gamtos ištekliai“, į kurią bus įtraukta su rinka susijusių išlaidų ir tiesioginių išmokų

tarpinė viršutinė riba;– 3 išlaidų kategorija

”Saugumas ir pilietybė“;

– 4 išlaidų kategorija ”Europos vaidmuo pasaulyje“;

– 5 išlaidų kategorija ”Administravimas“, į kurią bus įtraukta administracinių išlaidų tarpinė viršutinė riba;

– 6 išlaidų kategorija ”Kompensacijos“.

6. Europos Vadovų Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl to, kad 28 valstybių narių Europos Sąjungai numatyta didžiausia bendra išlaidų suma 2014−2020 m. laikotarpiu yra 959 988 mln. EUR asignavimų įsipareigojimams, sudarančių 1,00 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), ir 908 400 mln. EUR asignavimų mokėjimams, sudarančių 0,95 % ES BNP. Asignavimų įsipareigojimams suskirstymas apibūdinamas toliau. Tie patys duomenys taip pat nurodomi I priede pateiktoje lentelėje; joje taip pat nustatomi asignavimų mokėjimams terminai. Visi duomenys išreikšti 2011 m. palyginamosiomis kainomis. Bus vykdomi automatiniai metiniai techniniai koregavimai atsižvelgiant į inf liaciją. Tai yra pagrindas, kuriuo remdamasi Taryba dabar sieks

DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA

31

Europos Parlamento pritarimo pagal SESV 312 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad Taryba priima reglamentą dėl DFP gavusi Europos Parlamento pritarimą.Siekiant užtikrinti, kad Sąjunga 2014–2020 m. laikotarpiu galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus, kylančius iš dabartinių ir būsimų įsipareigojimų, vadovaujantis SESV 323 straipsniu, bus nustatytos konkrečios kasmetinių mokėjimų viršutinių ribų administravimo taisyklės. Nustatant reikalavimų BSP finansavimui gauti atitiktį ir finansinius paketus, taip pat apskaičiuojant visas bendrąsias nacionalines pajamas naudojamasi statistiniais duomenimis ir prognozėmis, kurie buvo naudojami Komisijos 2012 m. liepos mėn. pateiktame atnaujintame pasiūlyme dėl DFP reglamento (COM(2012) 388).

7. Atsižvelgiant į finansines priemones, kurių reikia siekiant plėtoti investavimą Europoje, ir į tikslą kuo labiau padidinti ES biudžeto remiamų veiksmų sverto poveikį, įgyvendinant kitą DFP bus plačiau naudojamos finansinės priemonės, įskaitant projektų obligacijas. Finansinėmis priemonėmis turi būti įgyvendinami vienas ar keli konkretūs Sąjungos politikos tikslai, jos turi būti taikomos nediskriminuojant, turi būti nustatytas aiškus jų galutinis terminas, jas taikant turi būti laikomasi patikimo finansų valdymo principų ir jos turi papildyti tradicines priemones, pavyzdžiui, subsidijas. Sąjungos finansinė atsakomybė už tokias finansines priemones vykdant kitą daugiametę finansinę programą bus susijusi tik su įnašu iš ES biudžeto; tai reiškia, kad neatsiras neapibrėžtųjų įsipareigojimų Sąjungos biudžete.Finansines priemones galima įgyvendinti tik tuo atveju, jei jos atitinka griežtas sąlygas, nustatytas naujajame Finansiniame reglamente. Finansavimas ES biudžeto lėšomis įgyvendinant finansines priemones turėtų būti teikiamas tik pagrįstu mastu ir tik tuo atveju, jeigu sukuriama pridėtinė vertė.

8. Neįvykdyti įsipareigojimai (pranc. reste à liquider) yra neišvengiamas daugiamečio programavimo ir diferencijuotų asignavimų šalutinis produktas. Tačiau dėl įvairių priežasčių 2007–2013 m. finansinės programos pabaigoje neįvykdyti įsipareigojimai bus gerokai didesni, nei buvo numatyta. Taigi, siekiant užtikrinti visose išlaidų kategorijose numatytų mokėjimų lengvai valdomą lygį ir struktūrą, susitarime dėl 2014–2020 m. finansinės programos numatytos kelios neatskiriamą šios programos dalį sudarančios iniciatyvos:– visose išlaidų kategorijose nustatomos tinkamo lygio įsipareigojimų sumos;– įsipareigojimų panaikinimo taisyklės bus griežtai taikomos visose išlaidų kategorijose, visų pirma taisyklės dėl automatinio

įsipareigojimų panaikinimo;– palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu, išankstinio finansavimo normos sumažinamos;– joks laipsniškas metinių įsipareigojimų, skirtų regioniniam minimalios apsaugos mechanizmui pagal sanglaudos politiką,

mažinimas nenumatytas, taip siekiant prisidėti prie lengviau valdomos įsipareigojimų ir mokėjimų struktūros.9. ES turi užtikrinti, kad lėšos būtų geriau panaudojamos; tam tikslui ji nustato tam tikras sąlygas, vykdo griežtą kontrolę ir veiksmingą

veiklos rezultatų vertinimą. Ji taip pat turi atsižvelgti į poreikį supaprastinti išlaidų programas, kad būtų sumažinta paramos gavėjams bei visiems susijusiems subjektams tenkanti administracinė našta ir jų sąnaudos tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu. Todėl visuose sektorių teisės aktuose, susijusiuose su kita DFP, taip pat naujajame Finansiniame reglamente ir Tarpinstituciniame susitarime dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo turėtų būti numatytos esminės nuostatos, kurios padėtų supaprastinti ir pagerinti atskaitomybę ir veiksmingą ES lėšų naudojimą. Tiek teisės aktuose, tiek juos įgyvendinant bus ypač stengiamasi užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į subsidiarumo ir proporcingumo principus ir kad apibrėžiant paprastesnes taisykles būtų atsižvelgta į

”vieno regiono“ valstybėse narėse vykdomų mažų programų specifiką.

10. Kai kurių sričių politikos tikslai optimaliai pasiekiami, jeigu prioritetai, pvz., aplinkos apsauga, įtraukiami į įvairias kitų sričių politikos priemones. 2014–2020 m. laikotarpiu išlaidos kovos su klimato kaita politikos tikslams sudarys ne mažiau kaip 20 % ES išlaidų, todėl jie bus atspindėti atitinkamose priemonėse, siekiant užtikrinti, kad jie padėtų stiprinti energetinį saugumą, kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo ir atsparią klimato kaitos poveikiui ekonomiką, kurioje bus didinamas Europos konkurencingumas ir kuriama daugiau ir ekologiškesnių darbo vietų.

11. Kad ES biudžetas galėtų atlikti savo esminį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą, dabar kuo greičiau, laikantis Sutartyje įtvirtintų procedūrų ir atsižvelgiant į atskirų institucijų vaidmenį, turi būti priimti šie teisėkūros procedūra priimami dokumentai, visų pirma: • reglamentas, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;• tarpinstitucinis susitarimas dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo;• sprendimas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos ir jo įgyvendinimo priemonės. Remiantis šiame susitarime numatytais įsipareigojimų lygiais ir atsižvelgiant į Komisijos pasiūlytus preliminarius duomenis siekiant tikslų pagal visas išlaidų kategorijas, Tarybos ir Europos Parlamento prašoma laiku susitarti dėl kiekvienos iš pagal DFP finansuojamų siūlomų priemonių, programų ir fondų tinkamo finansavimo, įskaitant peržiūros galimybę.Europos Vadovų Taryba primena intensyvius pasitarimus, pastaraisiais mėnesiais vykusius su Europos Parlamentu, tiek Bendrųjų reikalų tarybos posėdžiuose, tiek susitikimuose institucijų pirmininkų lygiu pagal SESV 324 straipsnį ir prašo pirmininkaujančios valstybės narės nedelsiant tęsti diskusijas su Europos Parlamentu.

32

Komisijos prašoma suteikti visą pagalbą ir paramą, kuri, jos manymu, būtų naudinga siekiant daryti pažangą tolesniame sprendimų priėmimo procese.

12. Europos Vadovų Taryba ragina teisės aktų leidėjus nedelsiant priimti finansavimo programas, kuriomis įgyvendinama 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, taip užtikrinant, kad jos būtų pradėtos įgyvendinti laiku, nuo 2014 m. sausio 1 d. Ji primena bendrą institucijų ir valstybių narių tikslą ir pareigą supaprastinti finansavimo taisykles ir procedūras. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina vykstančiose derybose pasiektą pažangą ir primygtinai ragina teisės aktų leidėjus susitarti dėl programų, kurios būtų paprastesnės, kuriomis būtų aiškiai sumažinta viešosioms valdžios institucijoms ir paramos gavėjams tenkanti administracinė našta. Taip programos taptų prieinamesnės, lankstesnės ir tvirtai orientuotos į rezultatų pasiekimą ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje, laikantis mūsų strategijos

”Europa 2020“.

I DALIS. IŠLAIDOS

1a IŠLAIDŲ PAKATEGORĖ. KONKURENCINGUMAS AUGIMUI IR UŽIMTUMUI SKATINTI 13. Pažangus ir integracinis augimas yra sritis, kurioje ES veiksmais sukuriama reikšminga pridėtinė vertė. Pagal šią išlaidų kategoriją

vykdomos programos turi didelį potencialą prisidėti prie strategijos ”Europa 2020“ įgyvendinimo, visų pirma kiek tai susiję su

mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros skatinimu, specialiais veiksmais, kuriais siekiama skatinti bendrovių ir MVĮ konkurencingumą, investicijomis į švietimą ir žmonių gebėjimus vykdant programą

”Erasmus visiems“ ir socialinės darbotvarkės

plėtojimu. Skiriant finansavimą pagal šią išlaidų kategoriją pirmenybė visų pirma teikiama tam, kad ES pastangos mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų srityje būtų svariai ir laipsniškai didinamos, be kita ko, supaprastinant procedūras.

14. Atsižvelgiant į programų ”Horizontas 2020“ ir

”Erasmus visiems“ ypatingą indėlį siekiant strategijos

”Europa 2020“ tikslų, šių

programų finansavimas, palyginti su 2013 m. lygiu, realiai išaugs. 15. Įsipareigojimų pagal šią išlaidų pakategorę lygis neviršys 125 614 mln. EUR:

1a IŠLAIDŲ PAKATEGORĖ ”Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“

(mln. EUR, 2011 m. kainomis)

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

15 605 16 321 16 726 17 693 18 490 19 700 21 079

16. Būtina sustiprinti ir plėsti Sąjungos mokslinės bazės pranašumą. Todėl mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje dedamos pastangos bus grindžiamos kompetencija, kartu užtikrinant daug galimybių dalyvauti visų valstybių narių atstovams; tokiu būdu, kartu nuodugniai supaprastinus programą, bus užtikrinta veiksminga ir rezultatyvi būsima Europos mokslinių tyrimų politika, taip pat užtikrinant geresnes galimybes šiose programose dalyvauti mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Prisidėti prie konkurencingumo didinimo bus raginama visų sričių politika, o ypač daug dėmesio bus skiriama pagal programą

”Horizontas 2020“ finansuojamos

veiklos derinimui su pagal kitas Sąjungos programas remiama veikla, be kita ko, vykdant sanglaudos politiką. Šiomis aplinkybėmis reikės siekti programos

”Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų didelės sinergijos, siekiant sukurti

”kompetencijos laiptus“ ir tokiu

būdu padidinti regioninius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus bei ne taip sėkmingai ekonominę veiklą vykdančių ir mažiau išsivysčiusių regionų gebėjimą plėtoti kompetencijos grupes.

EUROPOS INFRASTRUKTŪROS TINKLŲ PRIEMONĖ17. Tarpusavyje sujungti transporto, energetikos ir skaitmeniniai tinklai yra svarbus Europos bendrosios rinkos sukūrimo veiksnys.

Be to, investicijos į ES pridėtinę vertę turinčią svarbiausią infrastruktūrą gali vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais smarkiai padidinti Europos konkurencingumą esant sudėtingai ekonominei padėčiai, kai ekonomikos augimas yra lėtas ir valstybių biudžetai yra riboti. Galiausiai tokios investicijos į infrastruktūrą padėtų ES pasiekti strategijoje

”Europa 2020“ numatytus ES

tvaraus augimo tikslus ir ES tikslus ”20-20-20“ energetikos ir kovos su klimato kaita politikos srityje. Tuo pat metu šioje srityje

taikant priemones bus atsižvelgiama į su planavimu ir investicijomis į energetiką bei skaitmeninę infrastruktūrą susijusią pagrindinę rinkos dalyvių atsakomybę. Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo finansinis paketas 2014–2020 m. sudarys 29 299 mln. EUR, įskaitant 10 000 mln. EUR, kurie bus pervesti iš Sanglaudos fondo, kaip numatyta toliau a punkte. Ši bendra suma sektoriams bus paskirstyta taip:

a) transportas: 23 174 mln. EUR, iš kurių 10 000 mln. EUR bus pervesti iš Sanglaudos fondo ir turės būti panaudoti pagal EITP reglamentą valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus;

b) energetika: 5 126 mln. EUR;c) telekomunikacijos: 1 000 mln. EUR.

Iš transporto infrastruktūrai skirtų lėšų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, pervestų iš Sanglaudos fondo, bus bendrai finansuojami iš anksto nustatyti projektai, išvardyti EITP reglamento priede; iki 2016 m. gruodžio 31 d. turėtų būti atliekama

33

finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranka, laikantis nacionalinių asignavimų, iš Sanglaudos fondo pervestų į Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Po to visos nepanaudotos lėšos galėtų būti perskirstytos naujiems projektams skelbiant naujus kvietimus teikti pasiūlymus remiantis konkurencijos principu.

18. Trys dideli infrastruktūros projektai – ”Galileo“, ITER ir GMES – bus finansuojami iš 1a išlaidų pakategorės, skiriant 12 793 mln.

EUR. Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą ir finansinę drausmę, kiekvieno iš šių projektų maksimalus įsipareigojimų lygis bus nustatytas DFP reglamentu, kaip nurodyta toliau:

a) ”Galileo“: 6 300 mln. EUR

b) ITER: 2 707 mln. EURc) GMES: 3 786 mln. EUR

19. Siekiant prisidėti prie branduolinės saugos Europoje, bus teikiama parama šių atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimui (1):– 400 mln. EUR Ignalinos atominei elektrinei Lietuvoje 2014–2020 m.;– 200 mln. EUR Bohunice atominei elektrinei Slovakijoje 2014–2020 m.;– 260 mln. EUR Kozloduy atominei elektrinei Bulgarijoje 2014–2020 m.

1b IŠLAIDŲ PAKATEGORĖ. EKONOMINĖ, SOCIALINĖ IR TERITORINĖ SANGLAUDA

SANGLAUDOS POLITIKA20. Svarbus Europos Sąjungos tikslas – skatinti valstybių narių ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei solidarumą. Šiuo

atžvilgiu sanglaudos politika yra pagrindinė priemonė Europos regionų skirtumams mažinti, todėl ji turi būti sutelkta į mažiau išsivysčiusius regionus ir valstybes nares. Sanglaudos politika yra viena iš pagrindinių investavimo, ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo ES lygiu ir struktūrinių reformų nacionaliniu lygiu skatinimo priemonė. ES jai skiriama didelė valstybės investicijų dalis, ja prisidedama prie vidaus rinkos stiprinimo ir todėl jai tenka svarbus vaidmuo skatinant ekonomikos augimą, užimtumą ir konkurencingumą. Be to, sanglaudos politika prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos

”Europa 2020“

visoje Europos Sąjungoje. Pasitelkiant Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Europos socialinį fondą (ESF) ir Sanglaudos fondą (SF), ja siekiama šių tikslų:

”investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ valstybėse narėse ir regionuose – šis

tikslas remiamas iš visų fondų; taip pat ”Europos teritorinio bendradarbiavimo“ – šis tikslas remiamas iš ERPF. Iš Sanglaudos

fondo bus remiami projektai aplinkos ir transeuropinių transporto tinklų srityse. Žmogiškojo kapitalo vystymui reikalinga parama bus užtikrinta panaudojant tinkamą ESF dalį sanglaudos politikoje.

21. Šios išlaidų kategorijos struktūros atžvilgiu ir atsižvelgiant į sanglaudos politikos ypatumus, sanglaudai skirtos išlaidos bus įtrauktos į 1 išlaidų kategorijos pakategorę

”Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“.

Bendras asignavimų lygis22. 1b pakategorėje

”Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ numatytų įsipareigojimų lygis neviršys 325 149 mln. EUR:

1b IŠLAIDŲ PAKATEGORĖ ”Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“

(mln. EUR, 2011 m. kainomis)

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

44 678 45 404 46 045 46 545 47 038 47 514 47 925

23. ”Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslui skiriami ištekliai sudarys iš viso 313 19 mln. EUR ir bus paskirstomi

taip:a) iš viso 164 279 mln. EUR mažiau išsivysčiusiems regionams;

iš viso 31 677 mln. EUR pereinamojo laikotarpio regionams;iš viso 49 492 mln. EUR labiau išsivysčiusiems regionams;

b) iš viso 66 362 mln. EUR iš Sanglaudos fondo remiamoms valstybėms narėms;c) iš viso 1 387 mln. EUR kaip papildomas finansavimas atokiausiems regionams, nurodytiems Sutarties 349 straipsnyje, ir šiauriniams

retai apgyvendintiems regionams, atitinkantiems Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo sutarties Protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

24. ”Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslui skiriami ištekliai sudarys iš viso 8 948 mln. EUR ir bus paskirstomi taip:

(1) Nedarant poveikio Protokolui Nr. 4 dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje ir Protokolui Nr. 9 dėl Bohunice V1 atominės elektrinės Slovakijoje I ir II blokų, pridėtų prie Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo akto (OL L 236, 2003 9 23, p. 944), taip pat Protokolui dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos priėmimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos.

34

a) iš viso 6 627 mln. EUR tarpvalstybiniam bendradarbiavimui;b) iš viso 1 822 mln. EUR tarptautiniam bendradarbiavimui;c) iš viso 500 mln. EUR tarpregioniniam bendradarbiavimui.

25. 0,35 % visų išteklių skiriama Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai. Techninė pagalba visų pirma naudojama siekiant remti institucijų stiprinimą bei administracinių gebėjimų stiprinimą, kad fondai būtų valdomi veiksmingai, ir padėti valstybėms narėms nustatyti ir įgyvendinti vertingus projektus pagal veiksmų programas, kad būtų įveikti dabartiniai ekonominiai sunkumai.

26. 330 mln. EUR struktūrinių fondų išteklių, skiriamų investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui įgyvendinti, bus skiriama novatoriškiems veiksmams Komisijos iniciatyva tvarios miestų plėtros srityje.

Apibrėžtys ir atitiktis reikalavimams

27. ”Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslui numatyti ištekliai bus skiriami trijų tipų regionams, apibrėžtiems

palyginant jų BVP vienam gyventojui, įvertintą perkamosios galios paritetais ir apskaičiuotą pagal 2007–2009 m. laikotarpio Sąjungos rodiklius, ir ES 27 to paties ataskaitinio laikotarpio BVP vidurkį, tokia tvarka:

a) mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 % ES 27 BVP vidurkio; b) pereinamojo laikotarpio regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–90 % ES 27 BVP vidurkio;c) labiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra daugiau kaip 90 % ES 27 BVP vidurkio.

28. Parama iš Sanglaudos fondo bus skiriama toms valstybėms narėms, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos (BNP), įvertintos perkamosios galios paritetais ir apskaičiuotos pagal 2008–2010 m. Sąjungos rodiklius, yra mažesnės kaip 90 % ES 27 to paties ataskaitinio laikotarpio BNP vienam gyventojui vidurkio.

29. Remtini tarpvalstybinio bendradarbiavimo regionai bus Sąjungos NUTS 3 lygio regionai palei visas vidaus ir išorės sausumos sienas ir visi Sąjungos NUTS 3 lygio regionai palei jūrų sienas, tarp kurių yra daugiausia 150 km, neatmetant galimybės tai koreguoti, siekiant užtikrinti bendradarbiavimo programos teritorijų, nustatytų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui, susiejimą ir tęstinumą.

30. Tarptautinio bendradarbiavimo tikslu Komisija patvirtins pagal bendradarbiavimo programas suskirstytą remtinų tarptautinių teritorijų sąrašą, į kurį įtraukiami NUTS 2  lygio regionai, užtikrindama, kad pagal ankstesnes programas vykdytas toks bendradarbiavimas didesnėse susietose teritorijose būtų tęsiamas.

31. ERPF parama tarpregioniniam bendradarbiavimui apims visą Sąjungos teritoriją.32. Valstybės narės prašymu NUTS 2 lygio regionai, sujungti 2011 m. sausio 17 d. Komisijos reglamentu (ES) 31/2011, kurių atveju

dėl pakoreguotos NUTS klasifikacijos keičiasi vieno ar daugiau atitinkamų regionų atitikties reikalavimams kategorijos statusas, laikomi kategorijos, nustatytos pakoreguoto NUTS regiono lygiu, dalimi.

Lėšų paskirstymo metodas Mažiau išsivysčiusiems regionams skiriamų lėšų paskirstymo metodas33. Konkretus kiekvienai valstybei narei skiriamų asignavimų lygis bus grindžiamas objektyviu metodu ir apskaičiuojamas taip:

Kiekvienai valstybei narei skiriamos lėšos yra asignavimų jos atskiriems finansavimo reikalavimus atitinkantiems regionams suma, apskaičiuota atliekant šiuos veiksmus:

i) nustatoma absoliuti suma (eurais), apskaičiuojama padauginus atitinkamo regiono gyventojų skaičių iš to regiono BVP vienam gyventojui, apskaičiuoto perkamosios galios paritetais, ir ES 27 BVP vienam gyventojui (perkamosios galios paritetais) vidurkio skirtumo;

ii) pirmiau minėtai absoliučiai sumai taikomas procentinis dydis siekiant nustatyti tam regionui skirtą finansinį paketą; šis procentinis dydis skiriasi, atsižvelgiant į santykinę valstybės narės, kurioje yra finansavimo reikalavimus atitinkantis regionas, gerovę, įvertintą perkamosios galios paritetais, palyginti su ES 27 vidurkiu, t. y.:– valstybių narių regionams, kurių BNP vienam gyventojui nesiekia 82 % ES vidurkio: 3,15 %;– valstybių narių regionams, kurių BNP vienam gyventojui yra 82–99 % ES vidurkio: 2,70 %;– valstybių narių regionams, kurių BNP vienam gyventojui yra didesnės nei 99 % ES vidurkio: 1,65 %;

iii) prie sumos, apskaičiuotos pagal ii punktą, pridedama (kai taikytina) suma, gauta paskyrus 1 300 EUR priemoką už kiekvieną bedarbį per metus, taikoma tame regione esančių bedarbių skaičiui, viršijančiam skaičių, kurį bedarbiai sudarytų tuo atveju, jei būtų taikomas visų ES mažiau išsivysčiusių regionų vidutinis nedarbo lygis;

iv) priemoka miestams skiriama nebus.34. Taikant šią metodiką apskaičiuotam rezultatui nustatoma viršutinė riba.

35

Pereinamojo laikotarpio regionams skiriamų lėšų paskirstymo metodas 35. Konkretus kiekvienai valstybei narei skiriamų asignavimų lygis bus grindžiamas objektyviu metodu ir apskaičiuojamas taip:

Kiekvienai valstybei narei skiriamos lėšos yra asignavimų jos atskiriems finansavimo reikalavimus atitinkantiems regionams suma, apskaičiuota atliekant šiuos veiksmus:

i) kiekvienam reikalavimus atitinkančiam pereinamojo laikotarpio regionui nustatomas minimalus ir maksimalus teorinis pagalbos intensyvumas. Minimalus paramos lygis nustatomas pagal kiekvienos valstybės narės vidutinį pagalbos vienam gyventojui intensyvumą dar neatsižvelgus į 60 % regioninio minimalios apsaugos mechanizmo sumą, skirtą tos valstybės narės labiau išsivysčiusiems regionams. Maksimalus paramos lygis nustatomas pagal teorinį regioną, kurio BVP vienam gyventojui sudaro 75 % ES 27 vidurkio, ir apskaičiuojamas naudojant 33 punkto i ir ii papunkčiuose apibrėžtą metodą. Atsižvelgiama į 40 % naudojant šį metodą apskaičiuotos sumos;

ii) apskaičiuojami pirminiai regioniniai asignavimai, atsižvelgiant į regioninį BVP vienam gyventojui, taikant regiono santykinės gerovės ES 27 atžvilgiu tiesinę interpoliaciją;

iii) prie sumos, apskaičiuotos pagal ii punktą, pridedama (kai taikytina) suma, gauta paskyrus 1 100 EUR priemoką už kiekvieną bedarbį per metus, taikoma tame regione esančių bedarbių skaičiui, viršijančiam skaičių, kurį bedarbiai sudarytų tuo atveju, jei būtų taikomas visų ES mažiau išsivysčiusių regionų vidutinis nedarbo lygis;

iv) priemoka miestams skiriama nebus.36. Taikant šią metodiką apskaičiuotam rezultatui nustatoma viršutinė riba.Labiau išsivysčiusiems regionams skiriamų lėšų paskirstymo metodas37. Bendras pirminis teorinis finansinio paketo dydis apskaičiuojamas padauginus vidutinį 19,8 EUR pagalbos intensyvumą vienam

gyventojui per metus iš reikalavimus atitinkančių gyventojų skaičiaus.38. Kiekvienai atitinkamai valstybei narei nustatyta dalis yra jos finansavimo reikalavimus atitinkantiems regionams skirtų dalių,

kurios apskaičiuojamos pagal šiuos kriterijus, suma, naudojant šiuos koeficientus: – bendras regiono gyventojų skaičius (koeficientas 25 %); – bedarbių skaičius NUTS 2 lygio regionuose, kuriuose nedarbo lygis viršija visų labiau išsivysčiusių regionų vidurkį

(koeficientas 20 %); – pridedamas užimtumas, kad būtų pasiektas strategijoje

”Europa 2020“ numatytas 75 % regioninio užimtumo tikslas (amžiaus

grupėje nuo 20 iki 64 m.) (koeficientas 20 %); – pridedamas žmonių, kurių amžius nuo 30 iki 34 m., turinčių aukštąjį (tretinį) išsilavinimą, skaičius, kad būtų pasiektas

strategijoje ”Europa 2020“ numatytas 40 % tikslas (koeficientas 12,5 %);

– atimamas švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų (amžiaus grupėje nuo 18 iki 24 m.) skaičius, kad būtų pasiektas strategijoje

”Europa 2020“ numatytas 10 % tikslas (koeficientas 12,5 %);

– skirtumas tarp regiono faktinio BVP (apskaičiuoto perkamosios galios paritetais) ir teorinio regioninio BVP, jei regiono BVP vienam gyventojui būtų toks pat, kaip labiausiai klestinčio NUTS 2 lygio regiono (koeficientas 7,5 %);

– gyventojų skaičius NUTS 3 lygio regionuose, kuriuose gyventojų tankumas yra mažesnis kaip 12,5 gyv./km² (koeficientas 2,5 %).

Priemoka miestams skiriama nebus.Sanglaudos fondo lėšų paskirstymo metodas39. Bendras teorinis finansinio paketo dydis apskaičiuojamas padauginus vidutinį 48 EUR pagalbos intensyvumą vienam gyventojui

iš reikalavimus atitinkančio gyventojų skaičiaus. Šio teorinio finansinio paketo dalis, a priori skirta kiekvienai finansavimo reikalavimus atitinkančiai valstybei narei, atitinka procentinį dydį, grindžiamą jos gyventojų skaičiumi, plotu ir šalies gerove, bei apskaičiuojama atliekant šiuos veiksmus:

i) apskaičiuojamas aritmetinis tos valstybės narės gyventojų skaičiaus ir ploto dalių vidurkis, palyginti su visų finansavimo reikalavimus atitinkančių valstybių narių bendru gyventojų skaičiumi ir plotu. Tačiau jei valstybės narės bendro gyventojų skaičiaus dalis penkis ar daugiau kartų viršija jos bendro ploto dalį, o tai rodo labai didelį gyventojų tankumą, atliekant šį veiksmą atsižvelgiama tik į bendro gyventojų skaičiaus dalį;

ii) tokiu būdu apskaičiuoti procentiniai dydžiai koreguojami pritaikius koeficientą, kuris yra viena trečioji procentinės dalies, kuria tos valstybės narės BNP vienam gyventojui (apskaičiuotos perkamosios galios paritetais) 2008–2010 m. yra didesnės arba yra mažesnės už visų finansavimo reikalavimus atitinkančių valstybių narių BNP vienam gyventojui vidurkį (vidurkis išreikštas 100 %).

40. Siekiant atsižvelgti į valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, didelius transporto ir aplinkos infrastruktūros poreikius, joms iš Sanglaudos fondo skiriama lėšų suma bus lygi vienai trečiajai bendros galutinio finansinio asignavimo sumos, pritaikius viršutinę ribą (struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas), vidutiniškai gautos tuo laikotarpiu.

36

41. Valstybės narės, kurios 2007–2013 m. laikotarpiu visiškai atitinka finansavimo Sanglaudos fondo lėšomis reikalavimus, bet kurių nominali BNP vienam gyventojui suma yra didesnė kaip 90 % ES 27 BNP vienam gyventojui vidurkio, paramą iš Sanglaudos fondo gaus pereinamąjį laikotarpį ir specialiomis sąlygomis. Ši pereinamojo laikotarpio parama vienam gyventojui 2014 m. sudarys 48 EUR ir iki 2020 m. bus laipsniškai panaikinta.

42. Taikant šią metodiką apskaičiuotam rezultatui nustatoma viršutinė riba.

”Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslui skiriamų lėšų paskirstymo metodas

43. Skiriamų išteklių pagal valstybes nares suma, apimanti tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, apskaičiuojama kaip pasienio regionų gyventojų skaičiaus dalies ir kiekvienos valstybės narės visų gyventojų skaičiaus dalies svertinė suma. Koeficientas apskaičiuojamas atsižvelgiant į atitinkamas tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo dalis. Tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo dalys sudaro 77,9 % ir 22,1 %.

Atokiausiems, retai apgyvendintiems regionams ir saloms skiriamų lėšų paskirstymo metodas 44. Atokiausi ir retai apgyvendinti šiauriniai NUTS 2 lygio regionai gaus papildomų specialių lėšų, vienam gyventojui per metus

nustatant 30 EUR dydžio pagalbos intensyvumą. Jos bus paskirstytos regionams ir valstybėms narėms proporcingai šių regionų bendram gyventojų skaičiui. Be to, reikia atsižvelgti į ypatingą salų regionų padėtį.

Viršutinės ribos nustatymas45. Siekiant padėti tinkamai sutelkti sanglaudai skirtas lėšas mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose bei valstybėse narėse ir sumažinti

vidutinio pagalbos intensyvumo vienam gyventojui vidurkio skirtumus, kiekvienai atskirai valstybei narei nustatytas pervedamų lėšų maksimalus dydis bus 2,35 % BVP. Viršutinė riba bus taikoma kasmet ir, jei taikytina, proporcingai mažins visus atitinkamai valstybei narei vykdomus pervedimus (išskyrus skirtus labiau išsivysčiusiems regionams ir

”Europos teritorinio bendradarbiavimo“

tikslui), kad būtų pasiektas maksimalus pervedamų lėšų lygis. Valstybėms narėms, kurios į Sąjungą įstojo iki 2013 m. ir kurių 2008–2010 m. vidutinis realusis BVP augimas buvo mažesnis nei –1 %, pervedamų lėšų maksimalus lygis bus padidintas 10 %, taigi viršutinė riba bus 2,59 %.

46. Atsižvelgiant į esamas ekonomines aplinkybes, dėl to, kad taikomos viršutinės ribos nustatymo taisyklės, nereiškia, kad nacionalinių asignavimų lygis gali būti didesnis kaip 110 % jų lygio realiąja išraiška 2007–2013 m. laikotarpiu.

Minimalios apsaugos mechanizmas47. Visiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75% ES 25 vidurkio, tačiau

kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75% ES 27 vidurkio, minimalus paramos lygis 2014–2020 m. pagal ”Investicijų į

ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslą kiekvienais metais sudarys 60 % jų ankstesnių preliminarių metinių asignavimų vidurkio pagal konvergencijos tikslą, Komisijos apskaičiuoto 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje.

48. Bendra minimali valstybei narei skiriamų lėšų (Sanglaudos fondas ir struktūriniai fondai) suma sudaro 55 % jai 2007–2013 m. skirtų lėšų bendros sumos. Šiam reikalavimui įvykdyti reikalingi koregavimai taikomi proporcingai asignavimams iš Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų, išskyrus asignavimus pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą.

49. Nė vienas pereinamojo laikotarpio regionas negauna mažiau nei būtų gavęs, jei būtų buvęs labiau išsivysčiusiu regionu. Siekiant nustatyti šių minimalių asignavimų lygį, lėšų paskirstymo metodas, skirtas labiau išsivysčiusiems regionams, bus taikomas visiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra bent 75 % ES 27 vidurkio.

Kitos nuostatos dėl specialių asignavimų 50. Kelios valstybės narės ypač nukentėjo nuo ekonomikos krizės euro zonoje; tai turėjo tiesioginį poveikį jų klestėjimo lygiui.

Atsižvelgiant į šią padėtį ir siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą šiose valstybėse narėse, iš struktūrinių fondų bus skirta šių papildomų asignavimų: 1,375 mlrd. EUR labiau išsivysčiusiems Graikijos regionams, 1 mlrd. EUR Portugalijai, paskirstomi taip: 450 mln. EUR labiau išsivysčiusiems regionams (iš kurių 150 mln. EUR – Madeirai), 75 mln. EUR pereinamojo laikotarpio regionui ir 475 mln. EUR mažiau išsivysčiusiems regionams, 100 mln. EUR Airijos pasienio, vidurio ir vakarų regionui, 1,824 mlrd. EUR Ispanijai (iš kurių 500 mln. EUR – Ekstremadūrai) ir 1,5 mlrd. EUR mažiau išsivysčiusiems Italijos regionams (iš kurių 500 mln. EUR – ne miesto zonoms).

51. Kad būtų atsižvelgta į sunkumus, kurie kyla dėl salų valstybių narių padėties ir tam tikrų Europos Sąjungos dalių atokumo, Malta ir Kipras, pritaikius 48 punktą, atitinkamai gauna papildomus 200 mln. EUR ir 150 mln. EUR finansinius paketus pagal

”Investicijų į

ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslą, kurie paskirstomi taip: viena trečioji dalis – Sanglaudos fondo lėšos, dvi trečiosios dalys – struktūrinių fondų lėšos. Seutai ir Meliljai iš struktūrinių fondų skiriamas papildomas 50 mln. EUR finansinis paketas. Atokiausiam regionui Majotui iš struktūrinių fondų skiriamas bendras 200 mln. EUR finansinis paketas.

52. Siekiant padėti tam tikriems regionams prisitaikyti prie jų statuso pokyčių arba prie ilgalaikio poveikio, kurį daro pastarojo meto pokyčiai jų ekonomikoje, skiriami šie asignavimai: Belgijai (133 mln. EUR, iš kurių 66,5 mln. EUR Limburgui ir 66,5 mln. EUR Valonijai ), Vokietijai (710 mln. EUR, iš kurių 510 mln. EUR buvusiems konvergencijos regionams ir 200 mln. EUR Leipcigui). Nepaisant 45 punkto, iš struktūrinių fondų mažiau išsivysčiusiems Vengrijos regionams skiriamas papildomas 1,560 mlrd. EUR

37

finansinis paketas, mažiau išsivysčiusiems Čekijos regionams  – papildomas 900  mln.  EUR finansinis paketas (iš kurių 300 mln. EUR bus pervesta iš Čekijos kaimo plėtrai skirtų lėšų) ir mažiau išsivysčiusiam Slovėnijos regionui – papildomas 75 mln. EUR finansinis paketas.

53. Iš viso 150 mln. EUR bus skirta PEACE programai.

Nuostata dėl peržiūros54. Siekdama atsižvelgti į itin sunkią Graikijos ir kitų nuo krizės kenčiančių šalių padėtį, 2016 m. Komisija peržiūrės visoms valstybėms

narėms pagal 2017–2020 m. sanglaudos politikos ”Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslą skirtą bendrą

asignavimų sumą, taikydama 33–49 punktuose nustatytą lėšų paskirstymo metodą, remdamasi tuo metu turimais naujausiais statistiniais duomenimis ir 2014–2015 m. bendro nacionalinio BVP ir 2012 m. numatyto bendro nacionalinio BVP palyginimu. Ji pakoreguos šią bendrą asignavimų sumą, kai bendras nuokrypis bus didesnis nei +/–5 %. Bendras grynasis koregavimų poveikis negali viršyti 4 mlrd. EUR. Būtinas koregavimas bus atliekamas 2017–2020 m. lygiomis dalimis, o finansinės programos atitinkama viršutinė riba atitinkamai pakeičiama.

Bendro finansavimo normos55. Pagal

”Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslą įgyvendinamų veiksmų programų kiekvienos prioritetinės

krypties bendro finansavimo norma nebus didesnė kaip:a) Sanglaudos fondui – 85 %;b) valstybių narių, kurių 2007–2009 m. laikotarpiu BVP vienam gyventojui vidurkis buvo mažesnis kaip 85 % ES 27 vidurkio tuo

pačiu laikotarpiu, mažiau išsivysčiusiems regionams ir atokiausiems regionams – 85 %;c) valstybių narių mažiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus b punkte, 2014 m. sausio 1 d. atitinkantiems Sanglaudos

fondo pereinamojo laikotarpio sąlygų taikymo kriterijus – 80 %;d) valstybių narių mažiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus b ir c punktuose, ir visiems regionams, kurių BVP vienam

gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 % ES 25 vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75 % ES 27 BVP vidurkio, taip pat regionams, apibrėžtiems Reglamento Nr. 1083/2006 8 straipsnio 1 dalyje, gaunantiems pereinamojo laikotarpio paramą 2007–2013 m. laikotarpiu – 80 %;

e) pereinamojo laikotarpio regionams, išskyrus nurodytus d punkte – 60 %;f) labiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus d punkte – 50 %.

Pagal ”Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslą įgyvendinamų veiksmų programų kiekvienos prioritetinės krypties bendro

finansavimo norma nebus didesnė kaip 85 %. Toms programoms, kuriose dalyvauja bent vienas mažiau išsivystęs regionas, pagal

”Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslą vykdomo bendro finansavimo norma gali būti padidinta iki 85 %.

Papildomų lėšų, skirtų atokiausiems regionams, nurodytiems Sutarties 349 straipsnyje, ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo sutarties Protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus, bendro finansavimo norma nebus didesnė kaip 50 %.

56. Su laikinais biudžeto sunkumais susiduriančioms valstybėms narėms skirtų mokėjimų didinimas.Bendro finansavimo normą galima padidinti (10 procentinių punktų), jeigu valstybė narė gauna finansinę paramą pagal SESV 136 ir 143 straipsnius, ir taip sumažinti pastangas, kurių reikalaujama iš nacionalinių biudžetų vykdant fiskalinį konsolidavimą, kartu išlaikant tą patį bendrą ES finansavimo lygį. Ši taisyklė toliau taikoma šioms valstybėms narėms iki 2016 metų, kuriais ji turi būti persvarstyta atliekant 54 punkte numatytą peržiūrą.

Regioninė pagalba57. Regioninės valstybės pagalbos taisyklės neturi iškreipti konkurencijos. Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją tęsti darbą,

kad būtų skubiai priimtos Komisijos inicijuotos patikslintos regioninės pagalbos teikimo gairės. Šiomis aplinkybėmis Komisija užtikrins, kad valstybės narės galėtų atsižvelgti į ypatingą regionų, kurie ribojasi su konvergencijos regionais, padėtį.

PAGALBA LABIAUSIAI NEPASITURINTIEMS ŽMONĖMS58. Parama, susijusi su pagalba labiausiai nepasiturintiems žmonėms, 2014–2020 m. laikotarpiu sudarys 2 500 mln. EUR, ir jai bus

naudojamos ESF skirtos lėšos.

JAUNIMO UŽIMTUMO INICIATYVA59. Europos Vadovų Taryba ne kartą pabrėžė, kad didžiausias prioritetas turėtų būti skirtas jaunimo užimtumo skatinimui. Šiam

klausimui nagrinėti 2012 m. sausio mėn. ji surengė specialų susitikimą ir jį ypač akcentavo Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Ji tikisi, kad Taryba netrukus priims rekomendaciją dėl iniciatyvos

”Jaunimo garantijos“. Ji prašo Komisijos per

ateinančias savaites užbaigti rengti stažuočių kokybės sistemą, sukurti Gamybinės praktikos aljansą ir pateikti pasiūlymus dėl naujo EURES reglamento. Šiems veiksmams remti turėtų būti panaudotos ES biudžeto lėšos. Europos Vadovų Taryba pripažįsta ypač

38

sunkią jaunimo padėtį tam tikruose regionuose ir nusprendė sukurti Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuri papildytų ir sustiprintų jau iš ES struktūrinių fondų skiriamą labai didelę paramą. Šioje iniciatyvoje galės dalyvauti visi regionai (NUTS 2 lygio regionai), kurių jaunimo nedarbo lygis viršija 25 %. Pagal iniciatyvą vykdoma veikla bus prisidedama prie priemonių, nustatytų 2012 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlytame jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinyje, ir visų pirma bus skirta iniciatyvai

”Jaunimo

garantijos“ remti, kai ji bus priimta. 2014–2020 m. laikotarpiu užimtumo iniciatyvai remti bus skirta 6 000 mln. EUR.60. 3 000 mln. EUR bus skirti iš Europos socialinio fondo tikslinių investicijų paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiuose NUTS

2 lygio regionuose, proporcingai nedirbančių jaunuolių šiuose regionuose skaičiui, ir 3 000 mln. EUR iš specialios jaunimo užimtumui skirtos biudžeto eilutės pagal 1b išlaidų pakategorę. Atitiktis paramos skyrimo reikalavimams ir nedirbančių jaunuolių skaičius bus nustatomi remiantis 2012 m. Sąjungos duomenimis. Kiekvieno ESF intervencijos paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiame regione atveju iš specialios biudžeto eilutės bus pridedama lygiavertė suma. Šiai sutampančiai sumai nebus taikomos 45 ir 46 punktuose numatytos viršutinės ribos nustatymo taisyklės.

2 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. TVARUS AUGIMAS. GAMTOS IŠTEKLIAI61. Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslai yra didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią

žemės ūkio gamybos plėtotę ir kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą; tokiu būdu siekiama užtikrinti tinkamą žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygį, visų pirma padidinant asmenines žemės ūkyje dirbančių asmenų pajamas, stabilizuoti rinkas, užtikrinti pakankamą tiekimą ir tai, kad tiekiama produkcija vartotojus pasiektų priimtinomis kainomis. Reikėtų atsižvelgti į žemės ūkio socialinę struktūrą ir įvairių žemės ūkio regionų struktūrinius bei gamtinius skirtumus.

62. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes reformomis privaloma užtikrinti: 1) perspektyvią maisto produktų gamybą; 2) tausų gamtos išteklių valdymą ir klimato politiką ir 3) darnų teritorinį vystymąsi. Be to, BŽŪP turėtų būti visiškai integruota į strategijos

”Europa 2020“ tikslus, visų pirma tvaraus augimo tikslą, tuo pat metu visiškai laikantis Sutartyje išdėstytų šios politikos tikslų.

63. Šioje išlaidų kategorijoje numatyti įsipareigojimų asignavimai, skirti žemės ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei ir aplinkos bei klimato politikos finansinei priemonei, neviršys 373 179 mln. EUR, iš kurių 277 851 mln. EUR bus skirta su rinka susijusioms išlaidoms ir tiesioginėms išmokoms:

TVARUS AUGIMAS. GAMTOS IŠTEKLIAI(mln. EUR, 2011 m. kainomis)

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

55 883 55 060 54 261 53 448 52 466 51 503 50 558

iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos

41 585 40 989 40 421 39 837 39 079 38 335 37 605

Bendra žemės ūkio politika 2014–2020 m. laikotarpiu ir toliau bus grindžiama dviejų ramsčiu struktūra: – Pagal I ramstį bus teikiama tiesioginė parama ūkininkams ir finansuojamos rinkos priemonės. Tiesioginė parama ir rinkos

priemonės bus visa apimtimi finansuojamos tik iš ES biudžeto, kad būtų užtikrintas bendros politikos vykdymas visoje bendrojoje rinkoje ir būtų naudojama integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS).

– Pagal II BŽŪP ramstį bus užtikrinamos konkrečios su aplinka susijusios viešosios gėrybės, didinamas žemės ūkio bei miškininkystės sektorių konkurencingumas, skatinamas ekonominės veiklos diversifikavimas bei gyvenimo kokybė kaimo vietovėse, be kita ko, specifinių problemų turinčiuose regionuose. Priemones pagal II ramstį bendrai finansuos valstybės narės pagal 73 punkto nuostatas, taip siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai ir būtų sustiprintas kaimo plėtros politikos sverto poveikis.

I ramstis

Tiesioginės paramos paskirstymo lygis ir modelis. Išsami informacija apie konvergenciją valstybėse narėse64. Siekiant patikslinti bendrą išlaidų pagal 2 išlaidų kategoriją lygį, laikantis tiesioginių išmokų laipsniško įvedimo principų, kaip

numatyta Stojimo sutartyse, tiesioginių išmokų už hektarą ES vidutinis lygis, išreikštas galiojančiomis kainomis, bus sumažintas per atitinkamą laikotarpį. Tiesioginė parama valstybėms narėms bus teisingiau paskirstoma (kartu atsižvelgiant į vis dar esamus atlyginimų, perkamosios galios, žemės ūkio sektoriaus produkcijos ir sąnaudų skirtumus) palaipsniui mažinant ryšį su istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais ir atsižvelgiant į bendros žemės ūkio politikos ir Sąjungos biudžeto bendrą kontekstą. Skiriant bendrą BŽŪP paramą turėtų būti atsižvelgta į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, žemės ūkio vietoves, kuriose sukuriama didelė pridėtinė vertė, ir atvejus, kuriais neproporcingai stipriai pasireiškia konvergencijos padariniai.Visos valstybės narės, kurių tiesioginių išmokų dydis už hektarą yra mažesnis nei 90 % ES vidurkio, per kitą laikotarpį turėtų panaikinti vieną trečdalį savo dabartinio tiesioginių išmokų lygio ir 90 % ES vidurkio skirtumo. Tačiau ne vėliau kaip 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti bent 196 EUR už hektarą lygį galiojančiomis kainomis. Šią konvergenciją finansuos visos

39

valstybės narės, kurių tiesioginių išmokų dydis viršija ES vidurkį, proporcingai šio dydžio ir ES vidurkio skirtumui. Šis procesas bus įgyvendintas palaipsniui per 6 metus nuo 2015 finansinių metų iki 2020 finansinių metų.

Paramos dideliems ūkiams apribojimas65. Tiesioginių išmokų stambiems paramos gavėjams apribojimą savanoriškai nustatys valstybės narės.

Finansinės drausmės metodas66. Siekiant užtikrinti, kad BŽŪP finansavimo sumos neviršytų daugiametėje finansinėje programoje nustatytų metinių viršutinių ribų,

reikėtų toliau laikytis Reglamento Nr. 73/2009 11 straipsnyje nustatyto finansinės drausmės mechanizmo, pagal kurį tiesioginės paramos lygis koreguojamas tuo atveju, kai remiantis prognozėmis matyti, kad atitinkamais finansiniais metais viršijama 2 išlaidų kategorijos tarpinė viršutinė riba, bet be 300 mln. EUR garantinės maržos.

Tiesioginių išmokų susiejimas su ekologizavimu67. Bendras BŽŪP aplinkosauginis veiksmingumas bus padidintas tiesiogines išmokas susiejant su ekologizavimu vykdant tam tikrą

klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą, kurią turės vykdyti visi ūkininkai, apibrėžtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, kartu vengiant nereikalingos administracinės naštos. Siekiant finansuoti tokią praktiką, valstybės narės panaudos 30 % metinės nacionalinės viršutinės ribos, aiškiai nustatant, kad valstybės narės galės lanksčiai pasirinkti lygiavertes ekologizavimo priemones. Reikalavimas kiekvienoje žemės ūkio valdoje turėti ekologiniu požiūriu svarbią vietovę bus įgyvendinamas taip, kad nebūtų reikalaujama nevykdyti gamybos konkrečioje žemėje, ir taip, kad ūkininkai nepagrįstai neprarastų pajamų.

Lankstus lėšų pervedimas tarp ramsčių68. Valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą paramą priemonėms pagal iš EŽŪFKP finansuojamas kaimo plėtros programas,

kuri 2014–2019 kalendoriniais metais sudarytų iki 15 % jų metinių nacionalinių viršutinių ribų, kaip nurodyta Reglamento dėl tiesioginių išmokų II priede. Todėl atitinkama suma nebegalės būti naudojama tiesioginėms išmokoms skirti.

69. Valstybės narės gali nuspręsti pagal Reglamentą dėl tiesioginių išmokų tiesioginėms išmokoms skirti iki 15 % sumos, skirtos remti priemones pagal kaimo plėtros programas, 2015–2020 m. finansuojamas iš EŽŪFKP. Valstybės narės, kurių tiesioginių išmokų dydis už hektarą yra mažesnis nei 90 % ES vidurkio, gali nuspręsti kaip tiesiogines išmokas skirti papildomus 10 % sumos, skirtos kaimo plėtros priemonėms remti. Todėl atitinkama suma nebegalės būti naudojama paramos priemonėms pagal kaimo plėtros programas.

II ramstis

Paramos kaimo plėtrai paskirstymo principai70. Parama kaimo plėtrai bus paskirstoma valstybėms narėms remiantis objektyviais kriterijais ir ankstesnės veiklos rezultatais, taip

pat atsižvelgiant į kaimo plėtros tikslus ir bendros žemės ūkio politikos bei Sąjungos biudžeto bendrą kontekstą.71. Paramos kaimo plėtrai bendra suma sudarys 84 936 mln. EUR . Metinį paskirstymą nustatys Europos Parlamentas ir Taryba.

Sumos atskiroms valstybėms narėms bus pakoreguotos siekiant atsižvelgti į pirmiau 68 ir 69 punktuose nurodytas nuostatas.72. Paramos kaimo plėtrai bendros sumos paskirstymas valstybėms narėms bus grindžiamas objektyviais kriterijais ir ankstesniais

rezultatais.Nedideliam skaičiui valstybių narių, kurios susiduria su ypatingais struktūriniais sunkumais savo žemės ūkio sektoriuje arba kurios yra daug investavusios į veiksmingą įgyvendinimo sistemą, susijusią su 2-ojo ramsčio išlaidomis, bus skirti šie papildomi asignavimai: Austrijai (700 mln. EUR), Prancūzijai (1 000 mln. EUR), Airijai (100 mln. EUR), Italijai (1 500 mln. EUR), Liuksemburgui (20 mln. EUR), Maltai (32 mln. EUR), Lietuvai (100 mln. EUR), Latvijai (67 mln. EUR), Estijai (50 mln. EUR), Švedijai (150 mln. EUR), Portugalijai (500 mln. EUR), Kiprui (7 mln. EUR), Ispanijai (500 mln. EUR), Belgijai (80 mln. EUR), Slovėnijai (150 mln. EUR) ir Suomijai (600 mln. EUR). Valstybių narių, kurios gauna finansinę paramą pagal SESV 136 ir 143 straipsnius, atveju šiam papildomam asignavimui bus taikoma 100 % bendro finansavimo norma. Ši taisyklė bus toliau taikoma šioms valstybėms narėms iki 2016 m., kuriais ji turi būti persvarstyta.

Paramos kaimo plėtrai bendro finansavimo normos73. Kaimo plėtros programose bus nustatytas bendras EŽŪFKP įnašo dydis, taikomas visoms priemonėms. Kai taikytina, bus

nustatytas atskiras EŽŪFKP įnašo dydis, taikomas mažiau išsivysčiusiems regionams, pereinamojo laikotarpio regionams, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93. EŽŪFKP įnašo dydis negalės viršyti:– 75 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose, atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo

jūros salose, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, sumos;

40

– 75 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų visiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 % ES 25 vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75 % ES 27 vidurkio, sumos;

– 63 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų pereinamojo laikotarpio regionams, išskyrus nurodytuosius ankstesnėje įtraukoje, sumos;

– 53% reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų kituose regionuose sumos;– 75 % sumos veiklai, kuria siekiama su aplinka ir klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos susijusių tikslų;– 100 % 68 punkte nurodytų iš I ramsčio į II ramstį kaip papildoma parama kaimo plėtrai perkeltų sumų.EŽŪFKP įnašo dydis negalės būti mažesnis kaip 20 %. Kiti didžiausi EŽŪFKP įnašų specialioms priemonėms dydžiai bus išdėstyti Reglamente dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.Bendro finansavimo normą galima padidinti (10 procentinių punktų), jeigu valstybė narė gauna finansinę paramą pagal SESV 136 ir 143 straipsnius, ir taip sumažinti pastangas, kurių reikalaujama iš nacionalinių biudžetų vykdant fiskalinį konsolidavimą, kartu išlaikant tą patį bendrą ES finansavimo lygį. Ši taisyklė toliau taikoma šioms valstybėms narėms iki 2016 metų, kuriais ji turi būti persvarstyta atliekant 54 punkte numatytą peržiūrą.

* * *74. Teikiant finansavimą pagal 2 išlaidų kategoriją taip pat bus remiama bendra žuvininkystės politika (BŽP) ir integruota jūrų politika,

visų pirma panaudojant Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšas ir finansinį paketą, skirtą BŽP tarptautiniam aspektui, taip pat veikla klimato ir aplinkos srityse pagal Aplinkos ir klimato politikos programą (LIFE).

Naujas žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas 75. Į 2 išlaidų kategoriją bus įtrauktas naujas žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas, iš kurio teikiama parama kilus didelėms krizėms,

darančioms poveikį žemės ūkio produktų gamybai arba platinimui, jam skiriant 2 800 mln. EUR. Šis rezervas bus nustatytas kiekvienų metų pradžioje pagal finansinės drausmės mechanizmą taikant tiesioginių išmokų sumažinimą. Rezervo suma bus tiesiogiai įtraukta į metinį biudžetą; jos nepanaudojus kovos su krize priemonėms, ji bus grąžinama kaip tiesioginės išmokos.

SU ERPF, ESF, SF, EŽŪFKP ir EJRŽF SUSIJUSIOS NUOSTATOS

Bendra strateginė programa76. Pagal Bendrą strateginę programą struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas bus sutelkti kartu su Europos žemės ūkio fondu kaimo

plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF), taip siekiant maksimaliai padidinti jų veiksmingumą ir optimizuoti sąveiką. Dėl to bus sudarytas teminių tikslų, atitinkančių strategiją

”Europa 2020“, sąrašas.

Makroekonominės sąlygos77. Glaudesne sanglaudos politikos ir Sąjungos ekonomikos valdymo sąsaja bus užtikrinta, kad Bendros strateginės programos (BSP)

fondų išlaidų efektyvumas būtų pagrįstas patikima ekonomine politika ir prireikus BSP fondų paramą būtų galima perskirstyti tam tikros šalies ekonominėms problemoms spręsti. Dėl šios priežasties BSP reglamente bus nustatytos palaipsniui taikomos makroekonominės sąlygos.

78. Komisija gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą arba kuo labiau padidinti BSP lėšų poveikį ES finansinę paramą gaunančių valstybių narių ekonomikos augimui. Toks prašymas gali būti pateiktas siekiant remti įgyvendinimą:

a) rekomendacijų, pateiktų pagal bendras ekonominės politikos gaires;b) užimtumo rekomendacijų;c) konkrečias priemones, skirtas euro zonos valstybėms narėms pagal 136 straipsnio 1 dalį;d) rekomendacijų, pateiktų pagal perviršinio deficito procedūrą;e) rekomendacijų, pateiktų pagal perviršinio disbalanso procedūrą;f) Sąjungos paramos pagal vidutinės trukmės mokėjimų balanso priemonę;g) Sąjungos paramos pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę;h) finansinę paramą pagal Europos stabilumo mechanizmą.

79. Jeigu valstybė narė nesiima veiksmingų veiksmų reaguodama į Komisijos prašymą peržiūrėti partnerystės sutartį bei susijusias programas ir pasiūlyti jų pakeitimų, visi mokėjimai arba jų dalis gali būti sustabdyti.

80. Kai padaroma išvada, kad valstybė narė nesiėmė pakankamų veiksmų pagal:a) konkrečias priemones, skirtas euro zonos valstybėms narėms pagal 136 straipsnio 1 dalį;

41

b) perviršinio deficito procedūrą;c) makroekonominio disbalanso procedūrą;d) programą pagal vidutinės trukmės mokėjimų balanso priemonę;e) programą pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę;f) finansinę paramą pagal Europos stabilumo mechanizmą,

visi įsipareigojimai ir mokėjimai arba jų dalis sustabdomi.81. Pasiūlymą sustabdyti įsipareigojimus pateikia Komisija, ir jis bus laikomas automatiškai priimtu Taryboje, išskyrus atvejus, kai Taryba

per vieną mėnesį tokį pasiūlymą atmeta kvalifikuota balsų dauguma. Sprendimą sustabdyti mokėjimus priima Taryba remdamasi Komisijos pasiūlymu. Visi sprendimai dėl sustabdymo bus proporcingi ir veiksmingi, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės ekonomines ir socialines aplinkybes, ir jais bus laikomasi vienodo požiūrio į visas valstybes nares principo, visų pirma atsižvelgiant į sustabdymo poveikį atitinkamos valstybės narės ekonomikai. Pirmenybė turėtų būti teikiama įsipareigojimų sustabdymui; mokėjimai turėtų būti sustabdomi tik tuo atveju, jei prašoma imtis neatidėliotinų veiksmų ir jei nesilaikoma reikalavimų.

82. Įsipareigojimų sustabdymui taikoma ”dvigubo apribojimo“ metodika:

a) ne daugiau kaip 50 % BSP lėšų apribojimas, taikomas pirmos perviršinio deficito procedūros atveju, ir ne daugiau kaip 25 % BSP lėšų apribojimas, taikomas pirmos perviršinio disbalanso procedūros atveju. Sustabdytų įsipareigojimų lygis turėtų būti didinamas laipsniškai ir sudaryti ne daugiau kaip 100 % BSP lėšų perviršinio deficito procedūros atveju ir ne daugiau kaip 50 % BSP lėšų – perviršinio disbalanso procedūros atveju, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą;

b) ne daugiau kaip 0,5 % nominaliojo BVP apribojimas, taikomas pirmo perviršinio deficito procedūros pažeidimo atveju pagal BSP reglamento 21 straipsnio 6b dalį, ir ne daugiau kaip 0,25 % nominaliojo BVP apribojimas, taikomas pirmo perviršinio disbalanso procedūros pažeidimo atveju pagal BSP reglamento 21 straipsnio 6c dalį. Jei ir toliau nesilaikoma reikalavimų, šio BVP apribojimo procentinė dalis turėtų būti palaipsniui didinama ir sudaryti ne daugiau kaip 1 % nominaliojo BVP, ją taikant pakartotinio perviršinio deficito procedūros pažeidimo atveju pagal BSP reglamento 21 straipsnio 6b dalį, ir ne daugiau kaip 0,5 % nominaliojo BVP, ją taikant pakartotinio perviršinio disbalanso procedūros pažeidimo atveju pagal BSP reglamento 21 straipsnio 6c dalį, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

83. Nedarydama poveikio įsipareigojimų panaikinimo taisyklėms, Komisija panaikins įsipareigojimų sustabdymą. Sprendimą panaikinti mokėjimų sustabdymą priima Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu. Atitinkama valstybė narė vėl galės naudotis lėšomis, kai tik ji imsis reikiamų veiksmų.

84. 79 punktas, susijęs su 78 punkto a, b, d ir e papunkčiais ir 80 punkto b ir c papunkčiais, netaikomas JK dėl Protokolo (Nr. 15), pridėto prie ES sutarties ir SESV (žr. 2010 m. spalio 21 d. darbo grupės ataskaitą

”Ekonomikos valdymo ES stiprinimas).

Veiklos rezervas85. Kiekviena valstybė narė nustato nacionalinį veiklos rezervą sanglaudos politikoje numatytam investicijų į ekonomikos augimą ir

darbo vietų kūrimą tikslui, taip pat EŽŪFKP ir EJRŽF, kurį sudaro 7 % bendros jai skirtos asignavimų sumos; taip bus sudarytos palankesnės sąlygos daugiau dėmesio skirti veiklos rezultatams ir strategijos

”Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui. Įsipareigojimų

sumoms, kurios kasmet yra skiriamos nacionaliniam veiklos rezervui, n+3 įsipareigojimų panaikinimo taisyklė netaikoma tol, kol nepaskirstomas rezervas. Rezervas bus paskirstytas po 2019 m. atliktos veiklos rezultatų peržiūros.

Išankstinio finansavimo normos86. Išankstinio finansavimo išmokomis programų pradžioje užtikrinama, kad valstybės narės nuo pat pradžios galėtų teikti paramą

gavėjams konkrečiai programai įgyvendinti. Todėl turėtų būti taikomi tokie išankstinio finansavimo lygiai:Pradinė išankstinio finansavimo suma bus mokama tokiomis dalimis:

a) 2014 m.: 1 % viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos ir 1,5 % viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos, jeigu valstybė narė gauna finansinę paramą nuo 2010 m. pagal SESV 122, 143 straipsnius arba paramą iš EFSF, arba jeigu 2013 m. gruodžio 31 d. ji gauna paramą pagal 136 ir 143 straipsnius;

b) 2015 m.: 1 % viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos ir 1,5 % viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos, jeigu valstybė narė gauna finansinę paramą nuo 2010 m. pagal SESV 122, 143 straipsnius arba paramą iš EFSF, arba jeigu 2014 m. gruodžio 31 d. ji gauna paramą pagal 136 ir 143 straipsnius;

c) 2016 m.: 1 % viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos.Jeigu veiksmų programa patvirtinama 2015 m. arba vėliau, ankstesnės dalys bus išmokėtos patvirtinimo metais.

Kitos reguliavimo nuostatos87. Visoms programoms bus taikoma įsipareigojimų panaikinimo procedūra, grindžiama tuo, kad įsipareigojimas panaikinamas,

jeigu su įsipareigojimu susijusios sumos nepadengiamos išankstiniu finansavimu arba nenurodomos mokėjimo prašyme per N+3 laikotarpį.

42

Kalbant apie Rumuniją ir Slovakiją, Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos išnagrinėti praktinius sprendimus, kaip sumažinti su 2007−2013 m. nacionaliniame pakete numatytomis lėšomis susijusių įsipareigojimų automatinio panaikinimo riziką, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 pakeitimą.

Vertinimas88. Remdamasi 3 punkte numatytu pagrindu, Bendrųjų reikalų taryba kas dvejus metus svarstys BSP lėšų panaudojimą bei rezultatus

ir teiks rekomendacijas pavasario Europos Vadovų Tarybos vykdomam bendram visų ES politikos sričių ir priemonių, skirtų ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui užtikrinti visoje Europos Sąjungoje, vertinimui.

89. Projektų, kurių bendros reikalavimus atitinkančios išlaidos sudaro daugiau kaip 50 mln. EUR (75 mln. EUR transporto projektų atveju), atveju Komisija atliks išsamesnį ex ante vertinimą, kad būtų užtikrinta, kad jie atitiktų partnerystės sutartį, jais būtų prisidedama prie programos tikslo ir jie būtų ekonominiu požiūriu pagrįsti.

90. Programavimo laikotarpio pradžioje Komisija ir valstybės narės turi susitarti dėl plataus užmojo tikslų. Tikslai turi būti išmatuojami ir apimti finansinius bei veiklos rodiklius. Komisija nuolat peržiūri pažangą, padarytą siekiant tikslų, ir teikia ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui pagal 3 punktą. Kai yra įrodymų, kad sutartų tikslų pasiekti nepavyksta dideliu mastu, Komisija gali taikyti finansines korekcijas.

Konkurencijos principo taikymas projektų atrankai91. Valstybės narės turi užtikrinti, kad projektų atranka būtų grindžiama procedūromis ir kriterijais, kurie yra nediskriminaciniai,

skaidrūs ir visiškai atitinkantys Sąjungos ir nacionalinę teisę, kad būtų atrinkti tik geriausi projektai.

PVM92. PVM neatitinka finansavimo iš BSP fondų ir iš 10 000 mln. EUR, kurie iš Sanglaudos fondo pervesti į Europos infrastruktūros

tinklų priemonę, reikalavimų. Tačiau PVM sumos atitinka reikalavimus, jei jos yra negrąžintinos pagal nacionalinės teisės aktus dėl PVM.

3 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. SAUGUMAS IR PILIETYBĖ93. Veiksmai pagal šią išlaidų kategoriją yra įvairios saugumui ir piliečiams skirtos programos, kai bendradarbiavimas Sąjungos lygiu

sukuria pridėtinę vertę. Visų pirma tai apima veiksmus prieglobsčio ir migracijos srityse bei iniciatyvas išorės sienų ir vidaus saugumo srityse, taip pat priemones teisingumo srityje. Ypač daug dėmesio bus skiriama salose gyvenančioms bendruomenėms, kurios susiduria su neproporcingomis migracijos problemomis. Veiksmais pagal šią išlaidų kategoriją taip pat remiamos pastangos piliečių dalyvavimui Europos Sąjungos veikloje skatinti, be kita ko, pasitelkiant kultūrą, kalbų įvairovę ir kūrybos pramonę. Be to, tai apima priemones, kuriomis gerinama visuomenės sveikata ir vartotojų apsauga. Supaprastinant programas bus užtikrintas veiksmingesnis ir rezultatyvesnis veiksmų šioje srityje įgyvendinimas ateityje.Įsipareigojimų pagal šią išlaidų kategoriją lygis neviršys 15 686 mln. EUR:

3 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. SAUGUMAS IR PILIETYBĖ(mln. EUR, 2011 m. kainomis)

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

2 053 2 075 2 154 2 232 2 312 2 391 2 469

4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. EUROPOS VAIDMUO PASAULYJE94. Išorės politika yra viena iš pagrindinių ES veiksmų sričių, kuri buvo sustiprinta naujoje Lisabonos sutartimi apibrėžtoje

institucinėje struktūroje. Daugiamete finansine programa turi būti grindžiamas ES pasiryžimas plėtoti savo, kaip aktyvaus subjekto tarptautinėje arenoje, turinčio regioninių ir pasaulinių interesų ir pareigų, vaidmenį. Jos finansavimo priemonėmis bus sustiprintas ES bendradarbiavimas su partneriais, remiami siekiai propaguoti ES vertybes užsienyje, pristatyti tokią ES politiką, kuria būtų prisidedama prie pagrindinių pasaulinių uždavinių sprendimo, didinti ES vystomojo bendradarbiavimo poveikį, investuoti į ilgalaikį ES kaimynystės politikos šalių klestėjimą ir stabilumą, remti ES plėtros procesą, stiprinti Europos solidarumą po gaivalinių arba žmogaus sukeltų nelaimių, gerinti krizių prevenciją bei sureguliavimą ir kovoti su klimato kaita. Atitinkamais atvejais ir taikant objektyvius kriterijus, parama partneriams bus pritaikyta atsižvelgiant į jų vystymosi padėtį ir įsipareigojimą bei pažangą žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo srityse. Viso to pagrindas – didesnis lankstumas 4-oje išlaidų kategorijoje ir veiksmingas įgyvendinimas.Įsipareigojimų pagal šią išlaidų kategoriją lygis neviršys 58 704 mln. EUR:

43

4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. EUROPOS VAIDMUO PASAULYJE(mln. EUR, 2011 m. kainomis)

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

7 854 8 083 8 281 8 375 8 553 8 764 8 794

95. Vienas iš pagrindinių valstybių narių prioritetų yra laikytis ES oficialaus įsipareigojimo iki 2015 m. bendrai skirti 0,7 % BNP dydžio oficialią paramą vystymuisi – tokiu būdu žengiant ryžtingą žingsnį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Todėl Europos Sąjunga, vykdydama šį įsipareigojimą, turėtų siekti užtikrinti, kad 2014–2020 m. laikotarpiu ne mažiau kaip 90 % visos išorės pagalbos sudarytų oficiali parama vystymuisi, remiantis dabartine EBPO Paramos vystymuisi komiteto nustatyta apibrėžtimi.

5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. ADMINISTRAVIMAS

96. Siekiant konsoliduoti viešuosius finansus trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais reikia, kad kiekviena viešojo administravimo įstaiga ir jos darbuotojai dėtų pastangas didinti veiksmingumą, rezultatyvumą ir prisitaikyti prie kintančių ekonominių sąlygų. Numatant išlaidas šioje išlaidų kategorijoje, reikia atsižvelgti į institucijų pajėgumą atlikti Sutartyse joms nustatytas užduotis, ES didėjančius teisinius įsipareigojimus ir kitą ES plėtros etapą. ES institucijos taip pat turi išsaugoti savo pajėgumą pritraukti ir išlaikyti labai profesionalią ir geografiškai subalansuotą ES administraciją.

97. Įsipareigojimų pagal šią išlaidų kategoriją lygis neviršys 61 629 mln. EUR:

5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. ADMINISTRAVIMAS(mln. EUR, 2011 m. kainomis)

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

8 218 8 385 8 589 8 807 9 007 9 206 9 417

98. Esant tokiai viršutinei ribai, institucijų administracinės išlaidos, išskyrus pensijas ir europines mokyklas, neviršys 49 79 mln. EUR laikantis toliau nurodytos tarpinės viršutinės ribos.

Administracinių išlaidų tarpinė viršutinė riba (išskyrus pensijas ir europines mokyklas)(mln. EUR, 2011 m. kainomis)

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

6 649 6 791 6 955 7 110 7 278 7 425 7 590

99. Šios viršutinės ribos apima šias lėšas, kurios bus sutaupytos:• 2013–2017 m. laikotarpiu 5 % sumažinant visų ES institucijų, įstaigų, agentūrų ir jų administracijų darbuotojų skaičių. Tai

kompensuojama padidinant darbuotojų darbo valandų skaičių be atlyginimo koregavimo;• sumažinant su darbuotojais nesusijusias išlaidas, vykdant tolesnes Tarnybos nuostatų reformas ir kitas vidaus administracines

priemones;• remiantis Tarnybos nuostatų reforma visų darbuotojų atlyginimų ir pensijų koregavimą pagal atlyginimo skaičiavimo metodą

sustabdant dvejiems metams;• visos institucijos, taip pat kitos įstaigos vienodai prisideda prie pirmiau nurodyto lėšų taupymo, taikant paskirstymo raktą, ir šis

principas turi būti privalomas, jį įtraukiant į Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo. Vykdant metinę biudžetinę procedūrą visos institucijos, įstaigos ar agentūros turėtų pateikti išlaidų sąmatas, atitinkančias pirmiau nurodytas gaires. Vykdant Tarnybos nuostatų reformą taip pat bus sprendžiamas išlaidų pensijoms raidos klausimas. Remiantis Tarnybos nuostatų reforma bus iš naujo nustatytas naujas 6 % dydžio solidarumo mokestis, kuris bus atlyginimo skaičiavimo metodo reformos dalis. Šios priemonės turės didelės įtakos išlaidoms pensijoms vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais.

100. Pirmiau nurodytos viršutinės ribos sudaro pagrindą bendro sprendimo procesui, kurio metu bus nuspręsta dėl konkretaus šių ir kitų Komisijos pasiūlytų priemonių (pavyzdžiui, ankstyvo išėjimo į pensiją apribojimų, pensinio amžiaus prailginimo, taip pat kasmetinio koregavimo nustatymo metodo) įgyvendinimo.

HORIZONTALIEJI KLAUSIMAI. Į DFP NEĮTRAUKTOS PRIEMONĖS IR LANKSTUMAS

101. Paprastai į DFP bus įtraukti visi punktai, kuriems numatytas ES finansavimas, ir tokiu būdu užtikrinamas skaidrumas bei tinkama biudžetinė drausmė. Tačiau lankstumo priemonė, Solidarumo fondas, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, neatidėliotinos pagalbos rezervas ir Europos plėtros fondas į DFP nebus įtraukti dėl savo specifikos.

102. Sąjunga privalo turėti gebėjimų reaguoti į ypatingas tiek vidaus, tiek išorės aplinkybes. Tuo pačiu metu lankstumo poreikį būtina įvertinti biudžetinės drausmės ir ES išlaidų skaidrumo, įskaitant sutartą išlaidų lygį, atžvilgiu. Todėl į DFP integruota ši lankstumo

44

priemonė: 2 išlaidų kategorijoje sukurtas naujas žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas, iš kurio būtų teikiama parama kilus didelėms krizėms, darančioms poveikį žemės ūkio produktų gamybai ir platinimui. Pats lankstumo priemonių pobūdis lemia tai, kad jų lėšos naudojamos tik atsiradus poreikiui.

103. Europos Sąjungos solidarumo fondas, kurio tikslas yra teikti finansinę paramą didelių nelaimių atveju, bus toliau finansuojamas ne pagal DFP, numatant maksimalią metinę 500 mln. EUR sumą (2011 m. kainomis).

104. Lankstumo priemonė, kurios tikslas yra finansuoti aiškiai nustatytas ir nenumatytas išlaidas, bus toliau finansuojama ne pagal DFP, numatant maksimalią metinę 471 mln. EUR sumą (2011 m. kainomis).

105. Neatidėliotinos pagalbos rezervas, kurio tikslas yra užtikrinti gebėjimą skubiai reaguoti į trečiųjų šalių konkrečius ir nenumatytus pagalbos poreikius (humanitarinės pagalbos operacijos, civilinis krizių valdymas ir apsauga, migracinis spaudimas), bus ir toliau finansuojamas ne pagal DFP, nustatant maksimalią metinę 280 mln. EUR sumą (2011 m. kainomis).

106. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas bus toliau finansuojamas ne pagal DFP, numatant maksimalią metinę 150 mln. EUR sumą (2011 m. kainomis).

107. 2014–2020 m. laikotarpiui, nesilaikant finansinės programos viršutinių ribų, sudaromas nenumatytų atvejų rezervas, kuris neviršija 0,03 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kad juo būtų galima naudotis kaip kraštutine priemone reaguojant į nenumatytas aplinkybes. Sprendimą panaudoti nenumatytų atvejų rezervą kartu priima abi biudžeto valdymo institucijos. Taryba sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma. Bet kuriais konkrečiais metais iš nenumatytų atvejų rezervo naudojamos lėšos neviršija maksimalios sumos, numatytos DFP metiniame techniniame koregavime, ir atitinka nuosavų išteklių viršutinę ribą. Panaudojant nenumatytų atvejų rezervo lėšas skirtos sumos visiškai kompensuojamos iš maržų, numatytų finansinės programos einamųjų ar ateinančių finansinių metų vienoje ar keliose išlaidų kategorijose. Tokiu būdu kompensuotos sumos pagal finansinę programą nenaudojamos. Dėl nenumatytų atvejų rezervo naudojimo neviršijama joje nustatytų einamųjų ir ateinančių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutinių ribų bendra suma.

108. Dėl istorinių ir teisinių priežasčių ES paramos AKR šalims finansavimas tradiciškai neįtraukiamas į ES biudžetą. Esamomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad Kotonu susitarimo galiojimas pasibaigs 2020 m., EPF ir toliau nebus įtrauktas į 2014–2020 m. DFP. Pažymėtina, kad Komisija ketina pasiūlyti įtraukti EPF į biudžetą nuo 2021 m. Bendra EPF skiriama suma sudarys 26 984 mln. EUR. 11-ojo EPF įnašų raktas pateiktas 2 priede.

109. Siekiant laikytis SESV 323 straipsnio, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, bus įgyvendinamas specialus ir kuo didesnis lankstumas. Tai bus įgaliojimų, kuriais remdamasi pirmininkaujanti valstybė narė toliau ves diskusijas su Europos Parlamentu pagal 11 punktą, dalis.

Veiksmingesnis ir aktyvesnis EIB dalyvavimas110. EIB jau dabar labai remia ekonomikos augimą, t. y. teikia paskolas valstybėms narėms, kurios kitu atveju negalėtų prisidėti

prie bendro struktūrinių fondų finansavimo, arba įgyvendina bendras finansines priemones. EIB dalyvavimas turėtų būti suintensyvintas:

a) įgyvendinant ES ir EIB bendrai finansuojamus projektus kuo anksčiau pasinaudojant EIB ekspertinėmis žiniomis;b) užtikrinant, kad EIB būtų informuojamas apie ES remiamus projektus;c) įtraukiant EIB į didelių projektų ex ante vertinimą, be kita ko, pagal programą JASPERS; d) prireikus įtraukiant EIB į veiklą, susijusią su technine pagalba.

II DALIS. PAJAMOS

111. Nustatant nuosavų išteklių tvarką reikėtų vadovautis bendrais paprastumo, skaidrumo ir teisingumo tikslais. Visa nuosavų išteklių suma, skirta Sąjungos biudžetui metiniams asignavimams mokėjimams padengti, neturi viršyti 1,23 % visų valstybių narių BNP sumos. Į Sąjungos biudžetą įskaitytų asignavimų įsipareigojimams bendra suma neturi viršyti 1,29 % visų valstybių narių BNP sumos. Turi būti išlaikomas tinkamas asignavimų įsipareigojimams ir asignavimų mokėjimams santykis, siekiant užtikrinti jų suderinamumą.

112. Nauja Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistema įsigalios pirmąją mėnesio, einančio po to, kai gaunamas paskutinės valstybės narės pranešimas apie jos priėmimą, dieną. Visi jos elementai bus taikomi atgaline data nuo 2014 m. sausio 1 d.

Tradiciniai nuosavi ištekliai113. Tradicinių nuosavų išteklių surinkimo sistema nesikeis.

Tačiau nuo 2014 m. sausio 1 d. surinkimo išlaidoms padengti valstybės narės pasilieka 20 % savo surinktų lėšų.

PVM grindžiami nuosavi ištekliai114. Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą tęsti darbą dėl Komisijos pasiūlymo dėl naujų pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)

grindžiamų nuosavų išteklių, kad jie būtų kuo paprastesni ir skaidresni, sustiprinti ES PVM politikos ir faktinių pajamų iš PVM

45

ryšį ir užtikrinti vienodas sąlygas mokesčių mokėtojams visose valstybėse narėse. Nauji PVM grindžiami nuosavi ištekliai galėtų pakeisti esamus PVM grindžiamus nuosavus išteklius.

FSM grindžiami nuosavi ištekliai115. 2013 m. sausio 22 d. Taryba priėmė Tarybos sprendimą, kuriuo leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių

mokesčio srityje. Dalyvaujančių valstybių narių prašoma apsvarstyti, ar tai negalėtų tapti ES biudžeto naujų nuosavų išteklių baze. Tai neturėtų poveikio nedalyvaujančioms valstybėms narėms ir neturėtų poveikio Jungtinės Karalystės korekcijos apskaičiavimui.

BNP grindžiami nuosavi ištekliai116. Metodas, pagal kurį taikomas vienodas tarifas siekiant nustatyti valstybių narių įnašus į esamų nuosavų išteklių, grindžiamų

bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP), sistemą, nesikeis, nedarant poveikio 115 ir 118 punktų taikymui.

Įgyvendinimo reglamentas117. Remiantis SESV 311 straipsnio ketvirta pastraipa bus priimtas Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos įgyvendinamosios

priemonės.

Korekcijos118. Galiojantis Jungtinei Karalystei taikomas korekcijos mechanizmas bus toliau taikomas. Tik 2014–2020 m. laikotarpiu:

• Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai nustatomas 0,15 % PVM grindžiamų nuosavų išteklių pareikalavimo tarifas; • Danijai, Nyderlandams ir Švedijai bus taikomas atitinkamai 130 mln. EUR, 695 mln. EUR ir 185 mln. EUR bendras jų metinės

BNP įmokos sumažinimas. Austrijai bus taikomas 30 mln. EUR 2014 m., 20 mln. EUR 2015 m. ir 10 mln. EUR 2016 m. bendras jos metinės BNP įmokos sumažinimas.

46

MU

LTIA

NN

UA

L FI

NA

NC

IAL

FRA

ME

WO

RK

(EU

-28)

(EU

R m

illion

- 201

1 pric

es)

CO

MM

ITM

ENT

APP

ROPR

IAT

ION

S20

1420

1520

1620

1720

1820

1920

20To

tal

2014

-202

01.

Sm

art a

nd In

clus

ive

Gro

wth

1a: C

ompe

titive

ness

for g

row

th an

d jo

bs1b

: Eco

nom

ic, so

cial a

nd te

rrito

rial c

ohes

ion

2. S

usta

inab

le G

row

th: N

atur

al R

esou

rces

of w

hich

: Mar

ket r

elate

d exp

endi

ture

and d

irect

paym

ents

3. S

ecur

ity

and

citi

zens

hip

4. G

loba

l Eur

ope

5. A

dmin

istr

atio

nof

whi

ch: A

dmin

istra

tive e

xpen

ditu

re o

f the

insti

tutio

ns6.

Com

pens

atio

ns

60.2

8315

.605

44.67

855

.883

41.5

852.

053

7.85

48.

218

6.64

927

61.7

2516

.321

45.4

0455

.060

40.98

92.

075

8.08

38.

385

6.791 0

62.7

7116

.726

46.0

4554

.261

40.42

12.

154

8.28

18.

589

6.955 0

64.2

3817

.693

46.5

4553

.448

39.8

372.

232

8.37

58.

807

7.110 0

65.5

2818

.490

47.03

852

.466

39.0

792.

312

8.55

39.

007

7.278 0

67.2

1419

.700

47.51

451

.503

38.3

352.

391

8.76

49.

206

7.425 0

69.0

0421

.079

47.92

550

.558

37.6

052.

469

8.79

49.

417

7.590 0

450.

763

125.

614

325.1

4937

3.17

927

7.851

15.6

8658

.704

61.6

2949

.798

27T

OT

AL

CO

MM

ITM

EN

T A

PPR

OPR

IAT

ION

S

as a

perc

enta

ge o

f GN

I13

4.31

81,0

3%13

5.32

81,0

2%13

6.05

61,0

0%13

7.10

01,0

0%13

7.86

60,9

9%13

9.07

80,9

8%14

0.24

20,9

8%95

9.98

81,0

0%

TO

TA

L C

OM

MIT

ME

NT

APP

RO

PRIA

TIO

NS

as a

perc

enta

ge o

f GN

I12

8.03

00,9

8%13

1.09

50,9

8%13

1.04

60,9

7%12

6.77

70,9

2%12

9.77

80,9

3%13

0.89

30,9

3%13

0.78

10,9

1%90

8.40

00,9

5%M

argi

n av

ailab

leO

wn

Reso

urce

s Cei

ling a

s a p

erce

ntag

e of G

NI

0,25

%1,2

3%0,

25%

1,23%

0,26

%1,2

3%0,

31%

1,23%

0,30

%1,2

3%0,

30%

1,23%

0,32

%1,2

3%0,

28%

1,23%

OU

TSI

DE

TH

E M

FF20

1420

1520

1620

1720

1820

1920

20To

tal

2014

-202

0Em

erge

ncy A

id R

eser

veEu

rope

an G

loba

lisat

ion

Fund

Solid

arity

Fun

dFl

exib

ility

instr

umen

tED

F

280

150

500

471

2.951

280

150

500

471

3.86

8

280

150

500

471

3.911

280

150

500

471

3.963

280

150

500

471

4.02

4

280

150

500

471

4.09

3

280

150

500

471

4.174

1 960

1 050

3 500

3 297

26.98

4T

OT

AL

OU

TSI

DE

TH

E M

FF

as a

perc

enta

ge o

f GN

I4.

352

0,03

%5.

269

0,04

%5.

312

0,04

%5.

364

0,04

%5.

425

0,04

%5.

494

0,04

%5.

575

0,04

%36

.791

0,04

%

TO

TA

L M

FF +

OU

TSI

DE

MFF

as a

perc

enta

ge o

f GN

I13

8.67

01,0

6%14

0.59

71,0

6%14

1.36

81,0

4%14

2.46

41,0

4%14

3.29

11,0

3%14

4.57

21,0

2%14

5.81

71,0

2%99

6.77

91,0

4%AN

NEX

I

47

MU

LTIA

NN

UA

L FI

NA

NC

IAL

FRA

ME

WO

RK

(EU

-28)

(EU

R m

illion

- cur

rent p

rices)

CO

MM

ITM

ENT

APP

ROPR

IAT

ION

S20

1420

1520

1620

1720

1820

1920

20To

tal

2014

-202

01.

Sm

art a

nd In

clus

ive

Gro

wth

1a: C

ompe

titive

ness

for g

row

th an

d jo

bs1b

: Eco

nom

ic, so

cial a

nd te

rrito

rial c

ohes

ion

2. S

usta

inab

le G

row

th: N

atur

al R

esou

rces

of w

hich

: Mar

ket r

elate

d exp

endi

ture

and d

irect

paym

ents

3. S

ecur

ity

and

citi

zens

hip

4. G

loba

l Eur

ope

5. A

dmin

istr

atio

nof

whi

ch: A

dmin

istra

tive e

xpen

ditu

re o

f the

insti

tutio

ns6.

Com

pens

atio

ns

63.9

7316

.560

47.41

359

.303

44.13

02.

179

8.33

58.

721

7.056 29

66.8

1317

.666

49.14

759

.599

44.3

682.

246

8.74

99.

076

7.351 0

69.3

0418

.467

50.8

3759

.909

44.62

82.

378

9.14

39.

483

7.679 0

72.3

4219

.925

52.41

760

.191

44.8

632.

514

9.43

29.

918

8.00

70

75.2

7121

.239

54.03

260

.267

44.8

892.

656

9.82

510

.346

8.36

00

78.7

5223

.082

55.67

060

.344

44.91

62.

801

10.2

6810

.786

8.700 0

82.4

6625

.191

57.27

560

.421

44.94

12.

951

10.5

1011

.254

9.071 0

508.

921

142.1

3036

6.791

420.

034

312.

735

17.7

2566

.262

69.5

8456

.224

29T

OT

AL

CO

MM

ITM

EN

T A

PPR

OPR

IAT

ION

S

as a

perc

enta

ge o

f GN

I14

2.54

01,0

3%14

6.48

31,0

2%15

0.21

71,0

0%15

4.39

71,0

0%15

8.36

50,9

9%16

2.95

10,9

8%16

7.60

20,9

8%1.

082.

555

1,00%

TO

TA

L C

OM

MIT

ME

NT

APP

RO

PRIA

TIO

NS

as a

perc

enta

ge o

f GN

I13

5.86

60,9

8%14

1.90

10,9

8%14

4.68

50,9

7%14

2.77

10,9

2%14

9.07

40,9

3%15

3.36

20,9

3%15

6.29

50,9

1%1.

023.

954

0,95%

Mar

gin

avai

lable

Ow

n Re

sour

ces C

eilin

g as a

per

cent

age o

f GN

I0,

25%

1,23%

0,25

%1,2

3%0,

26%

1,23%

0,31

%1,2

3%0,

30%

1,23%

0,30

%1,2

3%0,

32%

1,23%

0,28

%1,2

3%

OU

TSI

DE

TH

E M

FF20

1420

1520

1620

1720

1820

1920

20To

tal

2014

-202

0Em

erge

ncy A

id R

eser

veEu

rope

an G

loba

lisat

ion

Fund

Solid

arity

Fun

dFl

exib

ility

instr

umen

tED

F

297

159

531

500

3.132

303

162

541

510

4.187

309

166

552

520

4.31

8

315

169

563

530

4.46

3

322

172

574

541

4.62

2

328

176

586

552

4.796

335

179

598

563

4.988

2.20

91.1

833.9

453.7

1630

.506

TO

TA

L O

UT

SID

E T

HE

MFF

as a

perc

enta

ge o

f GN

I4.

619

0,03

%5.

703

0,04

%5.

865

0,04

%6.

040

0,04

%6.

231

0,04

%6.

438

0,04

%6.

663

0,04

%41

.559

0,04

%

TO

TA

L M

FF +

OU

TSI

DE

MFF

as a

perc

enta

ge o

f GN

I14

7.15

91,0

6%15

2.18

61,0

6%15

6.08

21,0

4%16

0.43

71,0

4%16

4.59

61,0

3%16

9.38

91,0

2%17

4.26

51,0

2%1.

124.

114

1,04%

48

11-ojo EPF įnašų raktas

BE 3,25%

BG 0,22%

CZ 0,80%

DK 1,98%

DE 20,58%

EE 0,09%

IE 0,94%

EL 1,51%

ES 7,93%

FR 17,81%

IT 12,53%

CY 0,11%

LV 0,12%

LT 0,18%

LU 0,26%

HU 0,61%

MT 0,04%

NL 4,78%

AT 2,40%

PL 2,01%

PT 1,20%

RO 0,72%

SI 0,22%

SK 0,38%

FI 1,51%

SE 2,94%

UK 14,68%

HR 0,23%

II PRIEDAS

11-ojo Europos plėtros fondo įnašų raktas

49

I. EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ POLITIKA

Europos semestras. Konkurencingumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, visų pirma jaunimui, skatinimas1. Kaip susitarta 2012 m. gruodžio mėn., valstybės narės

ir Europos Sąjunga imasi ryžtingų veiksmų, kad būtų skatinamas konkurencingumas, ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, laikydamosi toliau išdėstytų prioritetų, nustatytų metinėje augimo apžvalgoje:

a) tęsti diferencijuotą ir ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą;

b) grįžti prie įprastų skolinimo ekonomikai sąlygų;c) skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą;d) mažinti nedarbą ir šalinti socialinius krizės padarinius;e) modernizuoti viešąjį administravimą.

2. Įgyvendinimas tebėra labai svarbus. Būtina imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų sustiprintas tvirtas politinis įsipareigojimas skatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir spręsti fiskalines, makroekonomines bei struktūrines problemas. Visa tai turėtų atsispindėti valstybių narių nacionalinėse reformų programose bei stabilumo ir konvergencijos programose, visokeriopai atsižvelgiant į Taryboje vykusių diskusijų įgyvendinant Europos semestrą dėl Komisijos pateiktos metinės augimo apžvalgos rezultatus, išdėstytus pirmininkaujančios valstybės narės apibendrinamojoje ataskaitoje ir

atitinkamose Tarybos išvadose (1), taip pat į Komisijos pateiktą analizę, atliktą pagal makroekonominių disbalansų procedūrą, įskaitant Įspėjimo mechanizmo ataskaitą.

3. Šiuo metu daroma didelė pažanga siekiant užtikrinti struktūriniu požiūriu subalansuotą biudžetą, ir ši pažanga turi būti tęsiama. Europos Vadovų Taryba visų pirma pabrėžia, kad būtina užtikrinti diferencijuotą ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą ir kartu primena esamų Stabilumo ir augimo pakto ir Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo (SSKV) fiskalinių taisyklių teikiamas galimybes.

4. Valstybių narių lygiu turėtų būti pasitelktas tinkamas išlaidų ir pajamų priemonių rinkinys, be kita ko, trumpalaikės tikslinės priemonės, visų pirma skirtos jaunimui, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas ir remiamas darbo vietų kūrimas, ir teikiama pirmenybė ekonomikos augimui palankioms investicijoms. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba primena, kad

(1) 2013  m. vasario 12  d. Tarybos išvados dėl metinės augimo apžvalgos ir dėl ataskaitos dėl įspėjimo mechanizmo, 2013 m. vasario 15 d. Tarybos išvados dėl švietimo, 2013 m. vasario 28 d. Tarybos išvados dėl politinių užimtumo ir socialinės politikos gairių ir 2013 m. kovo 5 d. Tarybos išvados dėl viešųjų išlaidų kokybės.

2013 M. KOVO 14–15 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMAS IR EURO

ZONOS AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMAS

IŠVADOS

Pastaraisiais metais daug nuveikėme siekdami spręsti dėl finansų ir valstybių skolų krizės kilusias neatidėliotinas problemas, kad būtų sukurtas grįžimo prie tvaraus darbo vietų kūrimą užtikrinančio ekonomikos augimo pagrindas ir pereita prie tvirtesnio ekonomikos valdymo ES ir euro zonos lygiais. Daug darbų buvo užbaigta, nepaisant tam tikro likusio netikrumo finansų rinkose. Tačiau numatomas ekonominės veiklos sąstingis 2013 m. ir nepriimtinai aukštas nedarbo lygis rodo, kaip svarbu paspartinti pastangas siekiant prioriteto tvarka remti ekonomikos augimą ir kartu tęsti ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą. Europos Vadovų Tarybos susitikime išsamiai apsvarstyta ekonominė bei socialinė padėtis ir nustatytos valstybių narių ir Europos Sąjungos 2013 m. ekonominės politikos gairės. Daugiausia dėmesio turėtų būti skirta priimtų sprendimų įgyvendinimui, visų pirma Susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje. Ypatingas prioritetas turi būti teikiamas jaunimo užimtumo rėmimui ir ekonomikos augimo bei konkurencingumo skatinimui. Birželio mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą įvertins nacionaliniu lygiu nustatytą šių prioritetų įgyvendinimo politiką ir apsvarstys Susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo įgyvendinimą. Susitarta, kad ateinančiais mėnesiais ji apžvelgs konkrečias sritis, pasižyminčias dideliu ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo užtikrinimo potencialu. Be to, rengdamasi birželio mėn. įvyksiančiam susitikimui, ji įvertino atliekamą darbą ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stiprinimo srityje.

* * *

50

8. Skubiai reikia užbaigti rengti ir įgyvendinti teisės aktus, padėsiančius užtikrinti geresnį ekonomikos valdymą. Turi būti visapusiškai įgyvendinami nauji fiskalinės ir makroekonominės priežiūros srities teisės aktai (šešių dokumentų rinkinys, dviejų dokumentų rinkinys ir SSKV). Visų pirma turi būti atliktas visas būtinas parengiamasis darbas siekiant užtikrinti, kad šios naujos taisyklės būtų veiksmingai taikomos nuo nacionalinių biudžeto ciklų pradžios 2013 m.

9. Europos Vadovų Taryba šiandien ypač akcentuoja šiuos klausimus:

a) nedarbo problemos sprendimas yra svarbiausias mums tenkantis socialinis uždavinys. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti teikiamas ypatingas prioritetas ir skiriama ypač daug dėmesio aktyviai užimtumo, socialinei bei darbo rinkos politikai, taip pat teikiamas išskirtinis prioritetas jaunimo užimtumo skatinimui. Švietimo ir mokymo sistemos turi veikti geriau užtikrinant, kad jaunuoliai įgytų tinkamų gebėjimų, o darbo bei švietimo sritys būtų veiksmingiau susietos. Vadovaudamasi 2013  m. vasario  mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime pasiektu susitarimu dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos, Komisija pateikė pasiūlymų, atsižvelgdama į vykstančias derybas dėl Europos socialinio fondo reglamento, dėl techninių koregavimų, kad būtų galima nuo 2014  m. sausio 1 d. visapusiškai vykdyti šią iniciatyvą. Tuo tarpu valstybės narės gali pasinaudoti dabartiniu programavimo laikotarpiu numatytu finansavimu iš visų atitinkamų struktūrinių fondų, kad prisidėtų prie kovos su jaunimo nedarbu. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos pastangas toliau remtis bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis, kuriose jaunimo nedarbo lygis yra didžiausias. Vasario 28  d. Tarybos posėdyje pasiektas susitarimas dėl

”Jaunimo

garantijų“ iniciatyvos padės užtikrinti, kad per keturis mėnesius nuo darbo netekimo ar formaliojo mokymosi užbaigimo visi jaunesni nei 25 metų amžiaus jaunuoliai gautų geros kokybės darbo pasiūlymą, galėtų toliau mokytis arba atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę, ir šis susitarimas turėtų būti skubiai įgyvendintas, be kita ko, pasitelkiant Jaunimo užimtumo iniciatyvą. Apskritai, taip pat turi būti tęsiamas darbas, susijęs su užimtumo srities dokumentų rinkiniu, be kita ko, siekiant, kad būtų įdarbinta žymiai daugiau moterų, mažinant ilgalaikį nedarbą ir užtikrinant visišką vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimą darbo rinkoje. Labai svarbu pašalinti krizės sukeltus socialinius padarinius ir kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi;

b) bendroji rinka tebėra vienas iš svarbiausių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo veiksnių. Todėl Europos Vadovų Taryba prašo valstybių narių visapusiškai atsižvelgti į Komisijos ataskaitoje dėl bendrosios rinkos integracijos būklės pateiktas rekomendacijas ir palankiai vertina Komisijos ketinimą tokias ataskaitas įtraukti į būsimas metines augimo apžvalgas. Vienas iš pagrindinių prioritetų teikiamas skubiam darbo, susijusio su visais pagal I bendrosios rinkos aktą pateiktais pasiūlymais,

visapusiškai laikantis Stabilumo ir augimo pakto, pagal šio pakto prevencinę dalį galima išnaudoti esamos ES fiskalinės sistemos teikiamas galimybes rentabilių viešųjų investicijų poreikius suderinti su fiskalinės drausmės tikslais.

5. Fiskalinis konsolidavimas ir finansinio stabilumo atkūrimas turi būti vykdomi kartu su gerai parengtomis struktūrinėmis reformomis, skirtomis tvariam ekonomikos augimui, užimtumui bei konkurencingumui skatinti ir makroekonominiams disbalansams ištaisyti. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba primena, kad tam tikrais atvejais svarbu nuo darbo jėgos nuimti mokesčių naštą ir pripažinti valstybių narių kompetenciją šioje srityje, kad būtų prisidėta prie darbo galimybių ir konkurencingumo didinimo.

6. Sudėtingo fiskalinio konsolidavimo sąlygomis svarbu užtikrinti, kad kiekvienas mokėtų savo mokesčių dalį. Todėl reikia atnaujinti pastangas, kad būtų didinamas mokesčių surinkimo veiksmingumas ir kovojama su mokesčių slėpimu, be kita ko, sudarant susitarimus dėl taupymo pajamų apmokestinimo su trečiosiomis valstybėmis ir darant sparčią pažangą sprendžiant sukčiavimo PVM problemą. Reikia glaudžiai bendradarbiauti su EBPO ir G20 siekiant plėtoti standartus, dėl kurių sutarta tarptautiniu lygiu, kad būtų užkirstas kelias mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui. Šiuo tikslu ES derins savo pozicijas. Turėtų būti daroma pažanga dirbant su nebaigtais nagrinėti mokesčių srities dokumentais, pavyzdžiui, pasiūlymais dėl energijos mokesčių, dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės ir dėl Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos peržiūros. Europos Vadovų Taryba pažymi, kad vykdant darbą tvirtesnio bendradarbiavimo finansinių sandorių mokesčio srityje daroma pažanga.

7. Kalbant apie ES lygiu vykdomus veiksmus, turi būti toliau visapusiškai nedelsiant įgyvendinamos Europos Vadovų Tarybos per pastaruosius mėnesius patvirtintos gairės, pirmiausia nustatytos Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, visų pirma pasinaudojant ekologiškos ekonomikos potencialu ekonomikos augimui ir konkurencingumui skatinti. Neseniai 10 mlrd. EUR padidinus EIB kapitalą bankui bus sudaryta galimybių paskolinti papildomus 60  mlrd.  EUR ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui remti; šio banko ir Europos investicijų fondo parama bus prisidėta prie iki 180  mlrd.  EUR vertės projektų įgyvendinimo paspartinimo 2013–2015  m. Birželio  mėn. Europos Vadovų Taryba įvertins Susitarimo įgyvendinimą ir ypač daug dėmesio skirs priemonėms, skirtoms darbo vietoms kurti, ir ekonomikos finansavimo skatinimui remiant dinamiškas ekonomikos augimo priemones. Šioje srityje Komisija kartu su EIB birželio mėn. pateiks ataskaitą dėl galimybių ir dėl tikslinių prioritetų, kurie turėtų būti nustatyti, visų pirma infrastruktūros, energijos vartojimo efektyvumo ir efektyvaus išteklių naudojimo, skaitmeninės ekonomikos, mokslinių tyrimų bei inovacijų ir MVĮ srityje.

51

energijos tinklų. Europai reikia investicijų į modernią energetikos infrastruktūrą ir reikia spręsti didelių energijos kainų, kurios trukdo konkurencingumui, klausimą;

b) inovacijos (2013 m. spalio mėn.): Europos Vadovų Taryba tikisi, kad Komisija tinkamu laiku iki diskusijų pateiks Europos mokslinių tyrimų erdvės pažangos ataskaitą ir komunikatą dėl Inovacijų sąjungos padėties 2012 m., įskaitant bendrą inovacijų rodiklį;

c) skaitmeninė darbotvarkė ir kitos paslaugos (2013  m. spalio mėn.): Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina gerokai anksčiau nei spalio mėn. pateikti ataskaitą dėl esamos padėties ir likusių kliūčių, kurias reikia pašalinti, kad būtų užtikrinta, jog ne vėliau kaip 2015  m. būtų sukurta visu pajėgumu veikianti bendroji skaitmeninė rinka, taip pat konkrečių priemonių, skirtų tam, kad kuo greičiau būtų sukurta bendroji informacinių ir ryšių technologijų rinka;

d) gynyba (2013 m. gruodžio mėn.): šioje srityje Europos Vadovų Taryba taip pat svarstys, kaip plėtoti labiau integruotą, novatoriškesnę ir konkurencingesnę Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę;

e) pramonės konkurencingumas ir politika (2013  m. birželio mėn. ir 2014 m. vasario mėn.): pabrėždama, kaip svarbu, kad Europa taptų konkurencingesne gamybos ir investicijų vieta, Europos Vadovų Taryba tikisi tolesnės veiklos, susijusios su neseniai Komisijos paskelbtais komunikatais dėl pramonės politikos ir dėl konkrečių pramonės sektorių, taip pat tikisi, kad Komisija laiku pateiks papildomos informacijos šiai diskusijai: Europos konkurencingumo ataskaitą, ataskaitą dėl pramonės politikos prioritetų įgyvendinimo ir pramonės produktų bendrosios rinkos peržiūros išvadas.

EPS stiprinimas11. Europos Vadovų Taryba įvertino darbą, vykdomą

keturiose srityse, nustatytose jos 2012 m. gruodžio mėn. išvadose dėl EPS stiprinimo. Visus naujus ekonomikos valdymo stiprinimo veiksmus turės papildyti tolesni veiksmai, kuriais siekiama didesnio teisėtumo ir atskaitomybės.

12. Reikia skubiai daryti pažangą kuriant labiau integruotą finansinę sistemą, kad būtų atkurtos įprastos skolinimo sąlygos, padidintas konkurencingumas ir padedama atlikti būtinus ekonominius koregavimus. Atsižvelgiant į pažangą, padarytą bankų kapitalo poreikiui taikomų naujų taisyklių srityje, turi būti greitai išspręsti likę techniniai klausimai, kad iki mėnesio pabaigos būtų galima galutinai susitarti. Artimiausių savaičių prioritetas – užbaigti su bendru priežiūros mechanizmu (BPM) susijusį teisėkūros procesą.

13. Europos Vadovų Taryba primena, kad būtina išardyti užburtą ratą, į kurį pateko bankai ir valstybės. Kaip sutarta 2012 m. gruodžio mėn., kuo greičiau per pirmą 2013 m. pusmetį turėtų būti susitarta dėl veiklos programos, įskaitant seniai įsigyto turto apibrėžtį, kad po to, kai bus sukurtas veiksmingas bendras priežiūros mechanizmas,

užbaigimui, visų pirma svarbiausiems dokumentams, pvz., apskaitos, profesinių kvalifikacijų, viešųjų pirkimų, darbuotojų komandiravimo, elektroninės atpažinties  /  elektroninio parašo srityse, kad būtų didinamas konkurencingumas, stiprinama bendroji rinka ir šalinamos nepagrįstos kliūtys. Komisija nedelsdama pateiks likusius pasiūlymus pagal II bendrosios rinkos aktą, kad juos būtų galima skubiai išnagrinėti ir priimti iki šios teisės aktų leidėjo kadencijos pabaigos. Be to, skubiai reikia gerinti visų bendrosios rinkos teisės aktų, įskaitant Paslaugų direktyvą, įgyvendinimą, visų pirma vykdant griežtą tarpusavio vertinimą ir imantis skubių veiksmų nepagrįstoms kliūtims pašalinti; Europos Vadovų Taryba tęs visų šių klausimų nuolatinę peržiūrą;

c) reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų sumažinta bendra reguliavimo našta ES ir nacionaliniu lygiu, kartu visada atsižvelgiant į tai, kad reikia tinkamai apsaugoti vartotojus ir darbuotojus. Valstybės narės ir Komisija turėtų tęsti su pažangiu reglamentavimu susijusį darbą pagal naujausius Komisijos komunikatus, ypač daug dėmesio skirdamos MVĮ poreikiams. Valstybės narės ypač daug dėmesio skirs tam, kad būtų išvengta papildomos naštos įgyvendinant ES teisės aktus. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina neseniai pateiktą Komisijos ataskaitą dėl didžiausią naštą MVĮ sukuriančių teisės aktų ir tikisi iki birželio mėn. gauti konkrečių pradinių pasiūlymų, kaip įgyvendinti ataskaitoje išdėstytas išvadas. Komisija stebės pažangą, pasitelkdama MVĮ rezultatų suvestinę. Be to, ji užtikrins, kad būtų greitai ir veiksmingai įgyvendinta programa

”Reguliavimo tinkamumas“ (REFIT), visų

pirma, skubiai nustatytos reguliavimo sritys ir teisės aktai, kuriuose galima labiausiai supaprastinti taisykles ir sumažinti reguliavimo sąnaudas. Pirmuosius pasiūlymus dėl reguliavimo supaprastinimo ir reguliavimo naštos sumažinimo Europos Vadovų Taryba tikisi gauti rudenį. Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, vykdydama savo metinę darbo programą, pateikia neišnagrinėtų pasiūlymų, kurie turi būti atšaukti, sąrašą. Kad būtų sumažinta reguliavimo našta ir skatinamas konkurencingumas, ji ragina Komisiją taikant REFIT programą nustatyti reglamentus, kurie nebėra naudingi, ir rudenį pasiūlyti juos atšaukti, taip pat vykdant supaprastinimo darbą tęsti esamų teisės aktų konsolidavimą.

10. Europos Vadovų Taryba per ateinančius mėnesius surengs įvairių teminių diskusijų dėl sektorių ir struktūrinių aspektų, kurie yra svarbūs ekonomikos augimui ir Europos konkurencingumui. Šių diskusijų rezultatais taip pat bus pasinaudota kitais metais vyksiančiuose debatuose dėl strategijos

”Europa 2020“ ir atliekant pažangos siekiant

jos pagrindinių tikslų peržiūrą. Rengdamasi šioms diskusijoms, ji ragina tęsti parengiamąjį darbą ir prioritetą teikti šiems klausimams:

a) energetika (2013  m. gegužės  mėn.): tęsiamas darbas siekiant užbaigti kurti energijos vidaus rinką ir sujungti Europos energijos rinkas. Po 2015 m. nė viena ES valstybė narė neturėtų likti atskirta nuo Europos dujų ir elektros

52

Europos stabilumo mechanizmas, priėmus įprastą sprendimą, turėtų galimybę tiesiogiai rekapitalizuoti bankus. Iki 2013 m. birželio mėn. būtina susitarti dėl Bankų atgaivinimo ir pertvarkymo direktyvos ir Indėlių garantijų sistemos direktyvos, užtikrinant tinkamą buveinės ir priimančiųjų šalių pusiausvyrą. Ne vėliau kaip 2013 m. vasarą Komisija ketina pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl BPM dalyvaujančioms šalims skirto bendro pertvarkymo mechanizmo, kuris turės būti nagrinėjamas prioriteto tvarka, siekiant jį priimti dabartinės Parlamento kadencijos metu. Juo turėtų būti užtikrinta veiksminga finansų įstaigų pertvarkymo sistema, o mokesčių mokėtojai apsaugoti kilus bankų krizėms, jis turėtų būti grindžiamas paties finansų sektoriaus įnašais ir apimti tinkamas ir veiksmingas finansinio stabilumo stiprinimo priemones, laikantis 2012 m. gruodžio mėn. išvadų. Bus visapusiškai laikomasi bendrosios rinkos vientisumo principo ir bus užtikrintos vienodos sąlygos tiek BPM dalyvaujančioms, tiek jame nedalyvaujančioms valstybėms narėms.

14. Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad patvirtintos euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų organizavimo taisyklės, ir palankiai vertina tai, kad šiomis taisyklėmis siekiama gerinti euro zonos valdymo kokybę, kartu išsaugant visos Europos Sąjungos vientisumą, kuris visų pirma pripažintas atitinkamomis SSKV nuostatomis (1).

II. KITI PUNKTAI15. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo pasikeista

nuomonėmis dėl ES santykių su jos strateginiais partneriais.

(1) Nyderlandai pareiškė parlamentinio tikrinimo išlygą dėl šio punkto.

53

Pagrindiniai euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų darbo eigos principai  (1)  – užtikrinti darbo metodų skaidrumą ir veiksmingumą, suteikiant euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo nariams visapusiškas galimybes tarpusavyje aptarti visus euro zonos bendros svarbos klausimus, kartu atsižvelgiant į kitų Sąjungos narių materialines bei procedūrines teises ir teikiant pirmenybę integraciniams metodams, kai tai pateisinama ir įmanoma.Taisyklėse nenustatytų organizavimo klausimų atveju šaltinis, kuriuo remiamasi, mutatis mutandis yra Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklės.Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų organizavimo taisyklės

1. SUŠAUKIMAS IR SUSITIKIMŲ VIETA1. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimai rengiami ne

rečiau kaip du kartus per metus, susitikimus sušaukia jų pirmininkas. Eiliniai euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimai, jei įmanoma, vyksta po Europos Vadovų Tarybos susitikimų.

2. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimai rengiami Briuselyje, išskyrus atvejus, kai susitikimo pirmininkas, pritarus euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo nariams, nusprendžia kitaip.

3. Nukrypti nuo šių taisyklių galima, jei tai pateisinama dėl išskirtinių aplinkybių arba skubos atvejais.

2. PASIRENGIMAS EURO ZONOS AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMO DARBUI IR TOLESNĖ SU JUO SUSIJUSI VEIKLA

1. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkas užtikrina pasirengimą euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo darbui ir jo tęstinumą, glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisijos pirmininku ir remdamasis Euro grupės atliktu parengiamuoju darbu.

2. Euro grupė atlieka su euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimais susijusį parengiamąjį darbą ir užtikrina tolesnę su jais susijusią veiklą. Nuolatinių atstovų komitetas turi būti informuojamas prieš euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimus ir po jų.

3. Pirmininkas užtikrina glaudų bendradarbiavimą su Komisijos pirmininku ir Euro grupės pirmininku, tuo

(1) Apie euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų organizavimą yra kalbama Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) 12 straipsnyje, 2011 m. spalio 26 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime, 2012 m. spalio 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose (EUCO 156/12) ir 2012 m. gruodžio 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose (EUCO 205/12).

tikslu reguliariai, paprastai kartą per mėnesį, rengdamas susitikimus. Europos Centrinio Banko pirmininkas gali būti kviečiamas dalyvauti šiuose susitikimuose.

4. Atsiradus kliūčių dėl pirmininko ligos, jo mirties atveju arba pasibaigus jo kadencijai pagal SSKV 12 straipsnio 1 dalį, pirmininką pakeičia, prireikus iki jį pakeičiančio asmens išrinkimo, euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo narys, atstovaujantis tą šešių mėnesių laikotarpį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, arba, jei netaikytina, Tarybai pirmininkausiančiai valstybei narei, kurios valiuta yra euro.

3. DARBOTVARKĖS PARENGIMAS1. Siekdamas užtikrinti pasirengimo darbą, kaip tai

numatyta 2 taisyklės 1 punkte, ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki kiekvieno 1 taisyklės 1 punkte nurodyto eilinio euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo jo pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisijos pirmininku ir Euro grupės pirmininku, pateikia Euro grupei anotuotos darbotvarkės projektą.

2. Euro grupė paprastai sušaukiama darbotvarkės projektui išnagrinėti per penkiolika dienų iki euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo ir jos pirmininkas praneša euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkui apie posėdyje įvykusių diskusijų rezultatus. Atsižvelgdamas į šį pranešimą euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkas perduoda darbotvarkės projektą valstybių ar vyriausybių vadovams.

3. Jei euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų diskusijose dalyvauja SSKV Susitariančiųjų Šalių, kurių valiuta nėra euro, bet kurios yra ratifikavusios SSKV, valstybių ar vyriausybių vadovai, šios Susitariančiosios Šalys įtraukiamos į pasirengimo euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimams darbą dėl 4  taisyklės 5  punkte nurodytų klausimų tokia forma, kokią nustato euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkas.

4. Susitikimo pradžioje euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai paprasta balsų dauguma patvirtina susitikimo darbotvarkę.

4. EURO ZONOS AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMO SUDĖTIS, DELEGACIJOS IR DARBO EIGA

1. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo sudėtį sudaro Europos Sąjungos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, valstybių ar vyriausybių vadovai, susitikimo pirmininkas ir Komisijos pirmininkas.

2. Europos Centrinio Banko pirmininkas kviečiamas dalyvauti šiuose susitikimuose.

3. Euro grupės pirmininkas gali būti kviečiamas dalyvauti šiuose susitikimuose.

EURO ZONOS AUKŠČIAUSIOJO LYGIO

SUSITIKIMŲ ORGANIZAVIMO TAISYKLĖS

54

4. Išklausyti gali būti kviečiamas Europos Parlamento pirmininkas.

5. SSKV Susitariančiųjų Šalių, kurių valiuta nėra euro, bet kurios yra ratifikavusios SSKV, valstybių ar vyriausybių vadovai dalyvauja euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimuose vykstančiose diskusijose, kuriose svarstomi Susitariančiųjų Šalių konkurencingumo, euro zonos bendros struktūros ir svarbiausių taisyklių, kurios jai bus taikomos ateityje, pakeitimų klausimai, taip pat, prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per metus, diskusijose, kuriose svarstomi konkretūs SSKV įgyvendinimo klausimai.

6. Delegacijų narių, kuriems leidžiama patekti į pastatą, kuriame vyksta euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas, bendras skaičius kiekvienos valstybės narės ir Komisijos atveju yra ne daugiau kaip dvidešimt asmenų. Į šį skaičių neįtraukiamas techninis personalas, atliekantis konkrečias saugumo ar logistinės paramos užduotis. Delegacijų narių pavardės ir pareigos iš anksto pranešamos Tarybos generaliniam sekretoriatui.

7. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko pareiga yra užtikrinti, kad šios taisyklės būtų taikomos ir kad diskusijos vyktų sklandžiai. Šiuo tikslu pirmininkas gali imtis bet kokių priemonių, palankių tam, kad turimas laikas būtų išnaudojamas kuo geriau, pavyzdžiui, sudaryti tvarką, kuria svarstomi punktai, apriboti kalbėjimo laiką ir nustatyti tvarką, kuria kalba pranešėjai.

8. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimai nėra vieši.

5. EURO ZONOS AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMO PIRMININKAS

1. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininką Europos Sąjungos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, valstybių ar vyriausybių vadovai paprasta balsų dauguma skiria tuo pačiu metu, kai Europos Vadovų Taryba renka savo pirmininką; jų kadencijos laikotarpis sutampa.

2. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkas:a) pirmininkauja susitikimui ir vadovauja jo darbui;b) rengia susitikimų darbotvarkes;c) užtikrina pasirengimą euro zonos aukščiausiojo lygio

susitikimo darbui ir jo tęstinumą, bendradarbiaudamas su Komisijos pirmininku ir remdamasis Euro grupės atliktu darbu;

d) užtikrina, kad pasirengimo euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimui darbe atsispindėtų visų atitinkamų Tarybos ir ministrų posėdžių darbas;

e) po kiekvieno euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pateikia ataskaitą Europos Parlamentui;

f) SSKV Susitariančiąsias Šalis, kurių valiuta nėra euro, ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares išsamiai informuoja apie pasirengimą euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimams ir jų rezultatus;

g) kartu su Komisijos pirmininku pristato visuomenei euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimuose vykusių diskusijų rezultatus.

6. PAREIŠKIMAI1. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas gali skelbti

pareiškimus, kuriais būtų apibendrinamos bendros pozicijos ir bendros veiklos kryptys; šie pareiškimai yra vieši.

2. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimų projektai rengiami vadovaujant euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkui, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos pirmininku ir Euro grupės pirmininku, remiantis Euro grupės atliktu parengiamuoju darbu.

3. Dėl pareiškimų susitariama euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo narių bendru sutarimu.

4. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis.

5. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko pasiūlymu pareiškimų neatidėliotinos skubos klausimu projektai gali būti tvirtinami taikant rašytinę procedūrą, jeigu visi euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo nariai sutinka, kad būtų taikoma ši procedūra.

7. PROFESINĖ PASLAPTIS IR DOKUMENTŲ PATEIKIMAS TEISMO PROCESUOSE

Nepažeidžiant pagal Sąjungos teisę taikytinų nuostatų dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, svarstymams euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimuose taikomas profesinės paslapties reikalavimas, išskyrus atvejus, kai euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime susitariama kitaip.

8. SEKRETORIATAS IR SAUGUMAS1. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimui ir jo

pirmininkui padeda Tarybos generalinis sekretoriatas, vadovaujant jo generaliniam sekretoriui.

2. Tarybos generalinis sekretorius dalyvauja euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimuose ir imasi visų priemonių, būtinų susitikimams organizuoti.

3. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimams mutatis mutandis taikomos Tarybos saugumo taisyklės.

9. TAISYKLIŲ KEITIMASEuro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko pasiūlymu šios taisyklės gali būti bendru sutarimu iš dalies keičiamos. Šiuo tikslu gali būti taikoma rašytinė procedūra. Taisyklės turėtų būti tikslinamos visų pirma tuo atveju, jeigu tai būtina atsižvelgiant į euro zonos valdymo raidą.

10. EURO ZONOS AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMUI SKIRTA KORESPONDENCIJA

Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimui skirta korespondencija siunčiama jo pirmininkui šiuo adresu:Euro SummitRue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIË

55

I. ENERGETIKA

1. ES energetikos politika privalo būti saugiai ir tvariai užtikrintas energijos tiekimo namų ūkiams ir bendrovėms prieinamomis ir konkurencingomis kainomis ir sąnaudomis saugumas. Tai ypač svarbu Europos konkurencingumui atsižvelgiant į augančią stipriausios ekonomikos šalių energijos paklausą ir dideles energijos kainas bei sąnaudas. 2011  m. vasario  mėn. Europos Vadovų Tarybos nustatytos gairės tebegalioja ir turi būti toliau taikomos; vis dėlto reikia dar daugiau nuveikti, kaip išdėstyta toliau.

2. Dar kartą patvirtindama tikslus iki 2014 m. užbaigti kurti energijos vidaus rinką ir iki 2015 m. nutiesti tarpusavio jungtis, kad valstybės narės nebebūtų atskirtos nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų, Europos Vadovų Taryba paragino itin didelį prioritetą teikti:

a) veiksmingam ir nuosekliam trečiojo ”energetikos

dokumentų rinkinio“ įgyvendinimui ir likusių tinklo kodeksų priėmimo ir įgyvendinimo paspartinimui. Valstybių narių, dar neužbaigusių perkėlimo į nacionalinę teisę, prašoma tai padaryti skubos tvarka;

b) visų kitų susijusių teisės aktų, pavyzdžiui, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ir Dujų tiekimo saugumo reglamento, įgyvendinimui;

c) ryžtingesniems veiksmams paklausos srityje ir susijusių technologijų plėtojimui, įskaitant nacionalinių planų, skirtų sparčiam pažangiųjų tinklų ir pažangiųjų skaitiklių įdiegimui, rengimą laikantis galiojančių teisės aktų;

d) vartotojų vaidmens ir teisių stiprinimui, be kita ko, kai tai susiję su tiekėjų keitimu, geresniu energijos vartojimo valdymu ir savos energijos gamyba; todėl Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad yra svarbu apsaugoti pažeidžiamus vartotojus;

e) tam, kad Komisija teiktų gaires dėl pajėgumo mechanizmų ir dėl neplanuotų energijos srautų problemos sprendimo.

3. 2014 m. pradžioje Komisija ketina pateikti ataskaitą dėl energijos vidaus rinkos įgyvendinimo pažangos. Valstybės narės reguliariai keisis informacija apie svarbiausius nacionalinius sprendimus dėl energetikos, galinčius turėti įtakos kitoms valstybėms narėms, kartu visiškai atsižvelgdamos į nacionaliniu lygiu pasirinktą energijos rūšių derinį.

4. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą prieinamomis kainomis, reikia didelių investicijų į naują pažangiąją energetikos infrastruktūrą. Tokios investicijos yra itin svarbios darbo vietų kūrimui ir tvariam ekonomikos augimui ir jos padės padidinti konkurencingumą. Jas finansuoti visų pirma turėtų rinka. Dėl to itin svarbu turėti gerai veikiančią anglies dioksido rinką ir nuspėjamą klimato ir energetikos politikos sistemą laikotarpiu po 2020 m., kuri užtikrintų galimybes sutelkti privatųjį kapitalą ir sumažinti investicijų į energetiką išlaidas. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos ir šį klausimą vėl svarstys 2014 m. kovo mėn. po to, kai Komisija pateiks konkretesnių pasiūlymų, siekdama aptarti politikos galimybes šiuo

2013 M. GEGUŽĖS 22 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMAS

IŠVADOS

Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis turime sutelkti visas savo politikos sritis konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui remti.

Šiuo atžvilgiu itin svarbus yra prieinamos ir tvarios energijos tiekimas mūsų ekonomikai. Todėl Europos Vadovų Taryba šiandien susitarė dėl gairių keturiose srityse, kurios kartu turėtų sudaryti galimybę ES skatinti savo konkurencingumą ir spręsti didelių kainų bei sąnaudų problemą: visiškai veikiančios ir tarpusavyje susietos energijos vidaus rinkos kūrimo skubaus užbaigimo, palankesnių sąlygų reikiamoms investicijoms į energetiką sudarymo, Europos energijos tiekimo įvairinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo.

Mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas riboja šalių pajėgumą rinkti pajamas ir vykdyti savo ekonominę politiką. Didelių biudžeto apribojimų laikotarpiu kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu yra ne tik sąžiningo mokesčių mokėjimo klausimas – tai tampa itin svarbu siekiant politinio ir visuomenės pritarimo fiskaliniam konsolidavimui. Europos Vadovų Taryba susitarė paspartinti darbą, susijusį su kova su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu. Visų pirma prioritetine tvarka bus toliau dirbama propaguojant ir plečiant automatinio keitimosi informacija visais lygiais apimtį.

* * *

56

vykdys tolesnę veiklą pagal savo 2011 m. lapkričio mėn. išvadas ir apžvelgs pasikeitimus, susijusius su ES išorės energetikos politika, įskaitant poreikį užtikrinti vienodas sąlygas trečiųjų šalių energijos gamintojų atžvilgiu, taip pat branduolinę saugą ES kaimyninėse šalyse vykdydama tolesnę veiklą pagal 2012  m. birželio  mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas.

7. Efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis galima svariai prisidėti keičiant dabartines energijos kainų ir sąnaudų tendencijas. Itin svarbu įgyvendinti direktyvas dėl energijos vartojimo efektyvumo ir pastatų energinio naudingumo. Komisija, atsižvelgdama į technologinę plėtrą, iki 2014  m. pabaigos peržiūrės direktyvas dėl ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo. Efektyvaus energijos vartojimo priemonės ir programos turėtų būti propaguojamos visais lygiais.

8. Būtina spręsti didelių energijos kainų ir sąnaudų poveikio klausimą atsižvelgiant į pagrindinį gerai veikiančios ir veiksmingos rinkos bei tarifų vaidmenį finansuojant investicijas. Europos Vadovų Taryba ragina daryti pažangą šiais aspektais:

a) naujoviškiems finansavimo metodams, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo srityje, sistemingesniam energijos tiekimo įvairinimui ir didesniam likvidumui vidaus energijos rinkoje taip pat tenka svarbus vaidmuo nagrinėjant energijos sąnaudų klausimą;

b) šioje srityje reikia nagrinėti sutartinio pobūdžio sąsajos tarp dujų ir naftos kainų klausimą;

c) Komisija iki 2013 m. pabaigos ketina pateikti energijos kainų ir sąnaudų sudedamųjų dalių ir veiksnių valstybėse narėse analizę, kurioje ypač daug dėmesio būtų skirta poveikiui namų ūkiams, MVĮ bei daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams ir kurioje būtų plačiau nagrinėjamas ES konkurencingumas atitinkamų pasaulio ekonominių subjektų atžvilgiu. Šie klausimai bus nagrinėjami rengiantis 2014 m. vasario mėn. numatytai Europos Vadovų Tarybos diskusijai dėl pramonės konkurencingumo ir politikos.

9. Taryba iki metų pabaigos pateiks gairių, dėl kurių susitarta šiandien, įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

II. MOKESČIAI10. Svarbu imtis veiksmingų priemonių kovoti su mokesčių

slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu, ypač dabartinėmis fiskalinio konsolidavimo sąlygomis, kad būtų apsaugotos pajamos ir užtikrintas visuomenės pasitikėjimas mokesčių sistemų teisingumu ir veiksmingumu. Šioje srityje reikia dėti daugiau pastangų, derinant priemones nacionaliniu, Europos ir pasaulio lygiu, visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją ir laikantis Sutarčių. Primindama 2013 m. gegužės 14 d. Tarybos priimtas išvadas, Europos Vadovų Taryba ragina skubiai daryti pažangą šiais klausimais:

a) prioritetas bus teikiamas pastangoms išplėsti automatinį keitimąsi informacija ES ir pasaulio lygiu. ES lygiu

klausimu, atsižvelgdama į 2015 m. įvyksiančios 21-os šalių konferencijos tikslus.

5. Prioritetas bus teikiamas šiems palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo veiksmams:

a) sparčiam TEN-E reglamento įgyvendinimui ir bendros svarbos projektų sąrašo priėmimui šį rudenį siekiant remti pastangas visoje ES užtikrinti veiksmingas tarpusavio jungtis tarp valstybių narių ir ryžtingesniems veiksmams, kad būtų pasiektas tikslas tarpusavyje sujungti ne mažiau kaip 10 % įrengtųjų elektros energijos gamybos pajėgumų;

b) Direktyvos dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo priėmimui;

c) valstybės pagalbos taisyklių peržiūrai, kurią turi atlikti Komisija, kad tikslinėmis intervencinėmis priemonėmis būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į energetiką ir aplinkos apsaugą, užtikrinant vienodas sąlygas ir atsižvelgiant į bendrosios rinkos vientisumą;

d) laipsniškam aplinkos ar ekonominiu požiūriu žalingų subsidijų, be kita ko, iškastiniam kurui, panaikinimui;

e) Komisijos gairių dėl veiksmingų ir ekonomiškai efektyvių atsinaujinančiosios energijos rėmimo schemų ir dėl tinkamų gamybos pajėgumų užtikrinimo pateikimui;

f) nacionalinėms ir ES priemonėms, pavyzdžiui, struktūriniams fondams, projektų obligacijoms ir didesnei EIB paramai, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumo ir efektyvaus išteklių naudojimo, energetikos infrastruktūros ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių finansavimą ir skatinti Europos technologinės ir pramoninės bazės plėtojimą;

g) nuolatinėms pastangoms energetikos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, technologijų ir sinergijos su IRT galimybių išnaudojimo srityse geriau derinant ES, valstybių narių ir pramonės veiklą ir parengiant energetikos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros strategiją, kad būtų sukurta tikra pridėtinė vertė Europos lygiu.

6. Tebėra itin svarbu dar intensyviau įvairinti Europos energijos tiekimą ir plėtoti vietos energijos išteklius, siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, mažinti ES energetinę priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir skatinti ekonomikos augimą. Šiuo tikslu:

a) bus toliau plėtojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, kartu užtikrinant jų ekonominį efektyvumą, tolesnę rinkų integraciją bei tinklų stabilumą ir remiantis kai kurių valstybių narių, kurios daug investavo į atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas, patirtimi;

b) Komisija ketina įvertinti galimybes sistemingiau naudoti sausumos ir jūros vietos energijos išteklius siekiant saugiai, tvariai ir ekonomiškai efektyviai juos eksploatuoti, kartu atsižvelgiant į valstybių narių pasirinktą energijos rūšių derinį;

c) atsižvelgiant į tai, kad vidaus ir išorės energijos rinkos tampa vis labiau tarpusavyje susijusios, valstybės narės stiprins savo bendradarbiavimą remdamos ES energetikos politikos išorės aspektą; iki 2013 m. pabaigos Taryba

57

ataskaitos dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo; f) svarbu Europos Sąjungoje tęsti darbą, susijusį su žalingų

mokesčių priemonių panaikinimu. Šiuo tikslu turėtų būti atliekamas darbas, susijęs su Verslo apmokestinimo elgesio kodekso patobulinimu, remiantis turimais įgaliojimais;

g) pastangas, kuriomis siekiama kovoti su mokesčių bazės erozija, pelno perkėlimu, skaidrumo stoka ir žalingomis mokesčių priemonėmis, taip pat reikia dėti ir pasaulio mastu, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ir atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, EBPO, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos, remiantis suderintomis ES pozicijomis. Visų pirma būtina toliau dirbti, kad būtų užtikrinta, jog trečiosios šalys, įskaitant besivystančias šalis, laikytųsi atitinkamų gero mokesčių srities valdymo standartų;

h) reikia visapusiškai spręsti mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo problemas ir kovoti su pinigų plovimu vidaus rinkoje ir nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių bei teritorijų atžvilgiu. Abiem atvejais itin svarbu nustatyti faktiškąją nuosavybę, be kita ko, bendrovių, patikos fondų ir fondų. Peržiūrėta trečioji Kovos su pinigų plovimu direktyva turėtų būti priimta iki šių metų pabaigos;

i) bus nagrinėjamas pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos dėl didelių bendrovių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo, visų pirma siekiant užtikrinti didelių bendrovių ir grupių ataskaitų teikimą pagal atskiras šalis;

j) reikia dėti pastangas siekiant reaguoti į apmokestinimo skaitmeninėje ekonomikoje iššūkius, visapusiškai atsižvelgiant į EBPO vykdomą darbą. Komisija iki 2013 m. spalio  mėn. Europos Vadovų Tarybos diskusijos dėl skaitmeninės darbotvarkės ketina toliau svarstyti šiuos klausimus.

11. Taryba pateiks pažangos visais šiais klausimais ataskaitą iki 2013 m. gruodžio mėn.

Komisija ketina birželio  mėn. pateikti pasiūlymą dėl Administracinio bendradarbiavimo direktyvos pakeitimų, kad automatinis keitimasis informacija apimtų visas pajamų rūšis. Tarptautiniu lygiu, remdamasi ES vykdomu darbu ir valstybių narių grupės iniciatyvos pastaruoju metu suteiktu postūmiu, ES atliks svarbų vaidmenį propaguodama automatinį keitimąsi informacija kaip naują tarptautinį standartą, atsižvelgdama į galiojančius ES susitarimus. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pastangas, kurios dedamos G8, G20 ir EBPO, siekiant parengti pasaulinį standartą;

b) 2013 m. gegužės 14 d. pasiekus susitarimą dėl įgaliojimų patobulinti ES susitarimus su Šveicarija, Lichtenšteinu, Monaku, Andora ir San Marinu, kuo skubiau bus pradėtos derybos siekiant užtikrinti, kad šios šalys toliau taikytų priemones, lygiavertes ES priemonėms.Atsižvelgdama į tai ir atkreipdama dėmesį į bendrą sutarimą dėl patikslintos Direktyvos dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo taikymo srities, Europos Vadovų Taryba paragino ją priimti iki šių metų pabaigos;

c) valstybės narės prioritetą taip pat teiks konkrečiai tolesnei veiklai, susijusiai su Veiksmų planu stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu;

d) siekiant kovoti su sukčiavimu PVM, Europos Vadovų Taryba tikisi, kad Taryba ne vėliau kaip iki 2013  m. birželio  mėn. pabaigos priims direktyvas dėl greitojo reagavimo mechanizmo ir atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo;

e) bus tęsiamas darbas, susijęs su Komisijos rekomendacijomis dėl agresyvaus mokesčių planavimo ir pelno perkėlimo. Komisija iki metų pabaigos ketina pateikti pasiūlymą dėl Patronuojančiųjų ir patronuojamųjų bendrovių direktyvos patikslinimo ir nagrinėja kovos su piktnaudžiavimu nuostatas atitinkamuose ES teisės aktuose. Europos Vadovų Taryba laukia EBPO rengiamos

58

I. JAUNIMO UŽIMTUMAS1. Atsižvelgiant į nepriimtinai didelį jaunų bedarbių

europiečių skaičių, kova su jaunimo nedarbu yra ypatingas ir neatidėliotinas tikslas. Turi būti sutelktos visos pastangos siekiant bendro tikslo – užtikrinti, kad nesimokantys, nedirbantys ir profesiniame mokyme nedalyvaujantys jaunuoliai per keturis mėnesius grįžtų į darbą arba pradėtų studijuoti ar mokytis, kaip nurodyta Tarybos rekomendacijoje dėl

”Jaunimo garantijų“

iniciatyvos. Remiantis Komisijos komunikatu dėl jaunimo užimtumo, tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu būtina ryžtingai ir nedelsiant imtis veiksmų.

2. ES sutelks visas turimas priemones, kuriomis remiamas jaunimo užimtumas. Europos Vadovų Taryba susitaria dėl visapusiško požiūrio, grindžiamo šiomis konkrečiomis priemonėmis:

a) įgyvendinant struktūrinius fondus ypač daug dėmesio bus skiriama jaunimo užimtumui, be kita ko, atitinkamais atvejais pakeičiant nepanaudotų lėšų programavimą.

Komisija ir valstybės narės išnaudos visas galimybes, kurias suteikia Europos socialinis fondas (ESF) – viena iš pagrindinių šiam tikslui skirtų ES lygio finansinių priemonių, be kita ko, remdamos naujų darbo vietų jauniems darbuotojams kūrimą. Prireikus valstybės narės gerins savo administracinius gebėjimus, naudodamosi Komisijos teikiama didesne technine pagalba ir remdamosi geriausia praktika;

b) bus atliktas visas reikiamas parengiamasis darbas, kad ne vėliau kaip 2014 m. sausio mėn. būtų pradėta visapusiškai vykdyti Jaunimo užimtumo iniciatyva ir taip suteikta galimybė suteikti pirmąsias išmokas paramos gavėjams tuose ES regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 % (1). Siekiant, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva

(1) Atsižvelgiant į tai, kad Slovėnijoje jaunimo nedarbo lygis 2012 m. išaugo daugiau nei 30  %, parama pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą taip pat bus teikiama Rytų Slovėnijos regionui, kuriame jaunimo nedarbo lygis 2012 m. buvo didesnis nei 20 %.

2013 M. BIRŽELIO 27–28 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMAS

IŠVADOS

Dabartinėmis aplinkybėmis, kai trumpalaikės ekonomikos perspektyvos yra prastos, keliose valstybėse narėse jaunimo nedarbas pasiekė precedento neturintį lygį; tai nulėmė didžiules žmogiškąsias ir socialines sąnaudas. Būtina nedelsiant imtis veiksmų.

Šiandien Europos Vadovų Taryba susitarė dėl visapusiško požiūrio į kovą su jaunimo nedarbu, grindžiamo šiomis konkrečiomis priemonėmis: Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo spartinimu ir jos lėšų sutelkimu pradiniame etape,

”Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimo spartinimu, didesniu jaunimo judumu ir socialinių partnerių

dalyvavimu. Europos Vadovų Taryba taip pat aptarė investicijų skatinimo ir galimybių gauti kreditų gerinimo būdus. Ji paragino sutelkti Europos išteklius, įskaitant Europos investicijų banko (EIB) išteklius, ir paskelbė, kad bus vykdomas naujas investicijų planas, skirtas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) remti ir ekonomikos finansavimui skatinti.

Finansinis stabilumas didėja, tačiau ES ir jos valstybės narės turi imtis tolesnių veiksmų, kad Europoje vėl būtų tvirtai užtikrintas tvarus ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas. Patikimi viešieji finansai ir politika, kuria remiamas tvarus ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, stiprina vienas kitą. Tuo pačiu metu visais lygiais reikia ryžtingiau dėti pastangas toliau vykdyti struktūrines reformas ir skatinti konkurencingumą bei užimtumą. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba patvirtino konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriomis valstybės narės turėtų vadovautis formuodamos savo politiką ir rengdamos biudžetus, ir taip užbaigė 2013 m. Europos semestrą.

Europos Vadovų Taryba taip pat įvertino pažangą kuriant bankų sąjungą, kuri yra itin svarbi siekiant finansinio stabilumo ir sklandaus ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) veikimo. Galiausiai Europos Vadovų Taryba nustatė tolesnius veiksmus stiprinant EPS struktūrą ir paragino iki gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo tęsti darbą sprendžiant visus šiuos klausimus.

Europos Vadovų Taryba šiltai pasveikino Kroatiją, nuo 2013 m. liepos 1 d. tapsiančią Europos Sąjungos nare. Ji taip pat pasveikino Latviją – ji įvykdė Sutartyje nustatytus konvergencijos kriterijus ir todėl 2014 m. sausio 1 d. galės įvesti eurą.

Europos Vadovų Taryba patvirtino Tarybos išvadas ir rekomendacijas dėl plėtros bei stabilizacijos ir asociacijos proceso.

* * *

59

pagerintų žemos kvalifikacijos jaunuolių integravimą į darbo rinką, spręstų gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties klausimą ir skatintų gamybinę praktiką bei stažuotes pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, taip pat verslumą ir remtų naujai įsteigtas įmones. Keletas valstybių narių jau yra pateikusios plataus užmojo planų, skirtų jaunimo užimtumui remti. Bet reikia nuveikti dar daugiau. Visų pirma valstybės narės, kuriose jaunimo nedarbo lygis yra aukštas, turėtų intensyviau įgyvendinti aktyvias darbo rinkos priemones. Svarbu skirti deramą dėmesį pažeidžiamo jaunimo grupių, kurios susiduria su specifinėmis problemomis, dalyvavimui darbo rinkoje. Europos Vadovų Taryba pripažino valstybių narių kompetenciją šioje srityje, tačiau ji priminė, kad svarbu nuo darbo jėgos nuimti mokesčių naštą, be kita ko, prireikus sumažinant socialinių įmokų dydį, kad būtų didinamos darbo galimybės ir skatinamas darbo vietų kūrimas bei konkurencingumas. Europos Vadovų Taryba paragino intensyviau keistis geriausios nacionalinės praktikos pavyzdžiais; šiuo požiūriu ji palankiai įvertino tai, kad bus surengta Berlyno konferencija.

II. EKONOMIKOS AUGIMAS, KONKURENCINGUMAS IR DARBO VIETŲ KŪRIMAS

Europos semestras4. Išsamiai pasikeitusi nuomonėmis, Europos Vadovų

Taryba iš esmės patvirtino konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir taip užbaigė 2013 m. Europos semestrą. Dabar valstybės narės atsižvelgs į šias rekomendacijas ateityje priimdamos sprendimus dėl biudžetų, struktūrinių reformų ir užimtumo bei socialinės politikos, kartu skatindamos visapusišką nacionalinę atsakomybę ir toliau palaikydamos socialinį dialogą. Taryba ir Komisija atidžiai stebės, kaip įgyvendinamos šios rekomendacijos. Taryba reguliariai aptars ir įvertins ekonominę padėtį Europoje.

5. Ekonomikos augimo skatinimas ir fiskalinis konsolidavimas yra viena kitą stiprinančios priemonės. Patikimi viešieji finansai yra itin svarbūs norint užtikrinti, kad valdžios institucijos išlaikytų savo gebėjimą remti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Šiuo požiūriu Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad keliose valstybėse narėse nutraukta perviršinio deficito procedūra, taip pat valstybių narių, kurios turi įvykdyti savo fiskalinius tikslus, pastangas. Ji primena esamos ES fiskalinės sistemos teikiamas galimybes rentabilių viešųjų investicijų poreikius suderinti su Stabilumo ir augimo pakto prevencinėje dalyje nustatytais fiskalinės drausmės tikslais. Kai kuriose valstybėse narėse fiskalinio konsolidavimo tempas buvo pakoreguotas siekiant atsižvelgti į ekonomines sąlygas, kaip numatyta ES fiskalinėje sistemoje. Tuo pačiu metu valstybės narės turėtų sparčiau vykdyti struktūrines reformas. Taip bus paremtos pastangos siekiant perbalansuoti ES ekonomiką, padėti atkurti konkurencingumą ir šalinti krizės sukeltus socialinius padarinius.

visapusiškai atliktų savo vaidmenį, jai skirti 6 mlrd. EUR turėtų būti išmokėti pirmaisiais dvejais kitos daugiametės finansinės programos metais (1). Be to, maržos, likusios nepasiekus 2014–2017  m. laikotarpiui numatytų daugiametės finansinės programos (DFP) viršutinių ribų, bus panaudotos kaip bendroji įsipareigojimų marža, kad būtų finansuojamos visų pirma kovos su jaunimo nedarbu priemonės. Valstybės narės, kuriose teikiama parama pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, turėtų iki metų pabaigos patvirtinti kovos su jaunimo nedarbu, be kita ko, įgyvendinant

”Jaunimo garantijų“ iniciatyvą,

planą. Kitos valstybės narės raginamos 2014 m. patvirtinti panašius planus. 2016  m. Komisija pateiks

”Jaunimo

garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vykdymo ataskaitą;

c) EIB prisidės prie kovos su jaunimo nedarbu pasitelkdamas savo Jaunimui skirtų darbo vietų iniciatyvą ir Investavimo į gebėjimus programą, kurios turėtų būti įgyvendinamos neatidėliojant;

d) bus dedama daugiau pastangų skatinti jaunų darbo ieškančių asmenų judumą, be kita ko, sustiprinant programą

”Tavo pirmasis EURES darbas“. Valstybės narės

raginamos panaudoti dalį joms skirtų ESF asignavimų tarpvalstybinio judumo programoms remti. Programa

”Erasmus+“, kuria taip pat skatinamas tarpvalstybinis

profesinis mokymas, turi būti pradėta visapusiškai vykdyti nuo 2014  m. sausio  mėn. Ypač palankiai vertinamas Europos Parlamento ir Tarybos susitarimas dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Turėtų būti kuo greičiau išnagrinėti Komisijos pasiūlymai, kuriais remiantis būtų sukurtas valstybinių užimtumo tarnybų tinklas. Reikia dėti daugiau pastangų, visų pirma nagrinėjant pasiūlymą, susijusį su teisių į papildomą pensiją išsaugojimu, kuris turi būti priimtas per šią Parlamento kadenciją;

e) bus skatinama aukštos kokybės gamybinė praktika ir mokymasis darbo vietoje, visų pirma pasitelkiant Europos gamybinės praktikos aljansą, pradėsiantį veikti liepos mėn. 2014 m. pradžioje turėtų būti įdiegta stažuočių kokybės sistema;

f) dedant šias pastangas turi būti visapusiškai įtraukti ir aktyviai dalyvauti socialiniai partneriai. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Veiksmų jaunimo užimtumo srityje programą, dėl kurios socialiniai partneriai susitarė 2013 m. birželio 11 d.

3. Valstybės narės turėtų aktyviau vykdyti savo reformas nacionaliniu lygiu, kuriam priskiriama dauguma su užimtumu susijusių kompetencijų. Valstybės narės imasi priemonių, kad modernizuotų profesinio mokymo ir švietimo sistemas, sustiprintų švietimo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui iš mokyklos į darbo rinką,

(1) Tai bus padaryta nedarant neigiamo poveikio 2013 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Tarybos nustatytiems tikslams energetikos politikos srityje.

60

skolinimo galimybių – daugiau kaip 150 mlrd. EUR – ypač svarbiose prioritetinėse srityse, pavyzdžiui, inovacijų ir gebėjimų, MVĮ galimybių gauti finansavimą, efektyvaus išteklių naudojimo ir strateginės infrastruktūros srityse;

b) bendrų Europos Komisijos ir EIB rizikos pasidalijimo finansinių priemonių išplėtimas, kad privačiojo sektoriaus ir kapitalo rinkų investicijos būtų pritrauktos į MVĮ. Įgyvendinant šias iniciatyvas turėtų būti užtikrinta, kad visoje ES būtų padidintas naujų paskolų MVĮ dydis, laikantis finansinio patikimumo ir skaidrumo principų, taip pat DFP viršutinių ribų. Taryba, konsultuodamasi su Komisija ir EIB, nedelsdama apibrėš tokių priemonių, kurios bendrai finansuojamos struktūrinių fondų lėšomis, projektų parametrus, siekdama užtikrinti didelį sverto poveikį. Turėtų būti atliktas reikiamas parengiamasis darbas, kad šias priemones būtų galima pradėti įgyvendinti 2014 m. sausio mėn.;

c) Europos investicijų fondo kredito vertės didinimo pajėgumų didinimas;

d) EIB prekybos finansavimo sistemų laipsniškas išplėtimas siekiant sudaryti palankias sąlygas MVĮ verslui visoje Sąjungoje, visų pirma programoje dalyvaujančiose šalyse;

e) nacionalinių plėtros bankų ir EIB tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimas siekiant sudaryti daugiau bendro skolinimo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais galimybių;

f) alternatyvių finansavimo šaltinių kūrimas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

Susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo įgyvendinimas9. Prieš metus Europos Vadovų Taryba susitarė dėl

Susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo – dinamiškų ekonomikos augimo priemonių, kurios remiamos 120 mlrd. EUR finansavimu, rinkinio. Vykdant šias priemones padaryta nemaža pažanga ir kai kurios iš jų jau davė rezultatų, tačiau reikia dėti daugiau pastangų. ES institucijos ir valstybės narės turėtų dėti visas įmanomas pastangas siekdamos užtikrinti, kad visi susitarime nustatyti elementai būtų sparčiai įgyvendinami, kaip nurodyta ankstesnėse Europos Vadovų Tarybos išvadose, visų pirma bendrosios rinkos, inovacijų, skaitmeninės darbotvarkės, paslaugų, energetikos ir mokesčių srityse. Europos Vadovų Taryba tikisi, kad 2013 m. gruodžio mėn. bus pateikta atnaujinta susitarimo įgyvendinimo pažangos ataskaita, parengta remiantis Tarybos atliekama reguliaria peržiūra.

10. Kaip buvo sutarta kovo mėn., Europos Vadovų Taryba įdėmiai stebės jos nustatytų gairių ekonomikos augimui stiprinti ir konkurencingumui skatinti įgyvendinimą, visų pirma reguliariai rengdama temines diskusijas. Šiomis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryba surengė pirmą pasikeitimą nuomonėmis dėl dviejų esminių klausimų:

a) stiprios Europos pramoninės bazės, kaip vienos iš esminių ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo darbotvarkės sudedamųjų dalių, išskirtinės svarbos. Europos Vadovų Taryba paragino laikytis plataus

Naujas investicijų planas Europai6. Dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis būtina atkurti

įprastą skolinimą ekonomikai ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijų finansavimui. Atsižvelgiant į MVĮ svarbą ekonomikai, ypač kiek tai susiję su darbo vietų kūrimu, pirmenybė bus teikiama priemonėms, kuriomis remiamas MVĮ finansavimas. Tai ypač svarbu šalyse, kuriose yra aukštas jaunimo nedarbo lygis ir kuriose reikalingos naujos investicijos, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas. Taip pat svarbu skatinti verslumą ir savarankišką darbą. Todėl Europos Vadovų Taryba susitarė dėl naujo investicijų plano vykdymo pradžios.

7. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino pasiektą susitarimą dėl ateinančių septynerių metų ES daugiametės finansinės programos (DFP). Ji padėkojo Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybininkams už jų darbą ir nenuilstamas pastangas, dėl kurių šiandien buvo galima pasiekti šį susitarimą. DFP teks itin svarbus vaidmuo remiant ekonomiką; ji bus varomoji jėga ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Europoje užtikrinti ir ja bus skatinamos rentabilios investicijos ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Europos Vadovų Taryba paragino skubiai oficialiai priimti DFP reglamentą ir susijusį tarpinstitucinį susitarimą. Šiuo požiūriu Europos Vadovų Taryba taip pat palankiai įvertino tai, kad susitarta dėl tokių naujų programų kaip Erasmus, COSME,

”Horizontas 2020“ ir Užimtumo ir socialinių inovacijų

programa. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad svarbu:a) iki metų pabaigos priimti įvairias ES programas, kuriomis

būtų padedama siekti strategijos ”Europa 2020“ tikslų;

b) valstybėms narėms bendradarbiauti su Komisija, kad kuo greičiau būtų sudaryti jų partnerystės susitarimai ir užbaigtos veiksmų programos;

c) sparčiai įgyvendinti struktūrinius fondus, taip pat Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME) bei mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (

”Horizontas 2020“) – jie yra ypač svarbūs MVĮ rėmimo

srityje;d) sparčiau įgyvendinti projekto obligacijų bandomąjį

etapą. Iki 2013 m. pabaigos Komisija ketina pateikti jo įvertinimą.

8. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Komisijos ir EIB ataskaitą dėl ekonomikos finansavimo. Ji susitarė dėl toliau nurodytų priemonių ir palankiai įvertino tai, kad Komisija ir EIB jas ketina įgyvendinti prioriteto tvarka ir iki 2013  m. spalio  mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateikti išsamią jų įgyvendinimo ataskaitą, kurioje būtų nurodyti kiekybiniai tikslai, priemonės ir tvarkaraštis:

a) EIB pastangų remti skolinimą ekonomikai intensyvinimas, visapusiškai pasinaudojant tuo, kad neseniai jo kapitalas padidintas 10  mlrd.  EUR suma. Europos Vadovų Taryba ragina EIB įgyvendinti savo planą 2013–2015 m. laikotarpiu bent 40 % padidinti skolinimą Europos Sąjungoje. Šiuo tikslu EIB jau yra nustatęs naujų

61

2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas. Tai yra ypač svarbu finansiniam stabilumui užtikrinti, finansų rinkų susiskaidymui sumažinti ir įprastam skolinimui ekonomikai atkurti. Europos Vadovų Taryba priminė, kad būtina išsiveržti iš užburto rato, į kurį pateko bankai ir valstybės, ir pabrėžė šiuos aspektus:

a) naujoms taisyklėms dėl bankų kapitalo poreikio (RKP / DKP) ir naujam bendram priežiūros mechanizmui (BPM) teks esminis vaidmuo užtikrinant bankų sektoriaus stabilumą;

b) perėjimo prie BPM laikotarpiu bus atliktas balansų įvertinimas, kurį sudarys turto kokybės vertinimas, o vėliau – testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Todėl BPM dalyvaujančios valstybės narės prieš užbaigiant šį procesą imsis visų tinkamų priemonių, be kita ko, nustatys nacionalines finansinio stabilumo stiprinimo priemones;

c) Euro grupė susitarė dėl tiesioginio bankų rekapitalizavimo pasitelkiant Europos stabilumo mechanizmą (ESM) veiklos sistemos pagrindinių ypatybių. Darbas turėtų būti tęsiamas, kad sukūrus veiksmingą bendrą priežiūros mechanizmą būtų sudaryta galimybė, priėmus įprastą sprendimą, tiesiogiai rekapitalizuoti bankus pagal Europos stabilumo mechanizmą;

d) Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Taryboje pasiektą susitarimą dėl direktyvos, kuria nustatoma bankų atgaivinimo ir pertvarkymo sistema, projekto ir paprašė Tarybos ir Parlamento pradėti derybas, kad direktyvą būtų galima priimti iki šių metų pabaigos. Ji taip pat paragino iki metų pabaigos priimti pasiūlymą dėl Indėlių garantijų sistemos;

e) kad BPM būtų tikrai efektyvus, būtina bankams, kuriems taikomas BPM, nustatyti bendrą pertvarkymo mechanizmą. Europos Vadovų Taryba laukia Komisijos pasiūlymo dėl bendro pertvarkymo mechanizmo sukūrimo, kad iki šių metų pabaigos dėl jo būtų susitarta Taryboje ir jį būtų galima priimti iki dabartinės Parlamento kadencijos pabaigos. Komisija ketina 2013 m. vasarą patvirtinti patikslintas finansų sektoriui skirtas valstybės pagalbos taisykles, siekdama užtikrinti vienodas sąlygas sprendimų dėl pertvarkymo, apimančių paramą viešosiomis lėšomis, srityje.

14. Būtina tęsti darbą visų sustiprintos EPS sudedamųjų dalių srityje, nes jos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios:

a) būtina įdiegti veiksmingesnę ekonominės politikos koordinavimo sistemą laikantis Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos 11 straipsnio ir subsidiarumo principo. Kovo 20  d. Komisija pateikė komunikatą, o rudenį ketina pateikti pasiūlymą dėl pagrindinių ekonominių reformų ex ante koordinavimo;

b) nors nuomonės dėl esminių principų, kuriais grindžiamos tarpusavyje suderintų sutarčių ir susijusių solidarumo mechanizmų koncepcijos, sutampa, per ateinančius mėnesius dar reikės padirbėti sprendžiant šiuos klausimus, visų pirma remiantis būsimu Komisijos komunikatu dėl ekonominės politikos koordinavimo;

horizontaliojo ir nuoseklaus požiūrio į šiuolaikinę Europos pramonės politiką, kuri papildytų struktūrinius pokyčius ir ekonomikos atkūrimo veiksmus. Ji palankiai įvertino Komisijos parengtą Plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planą. Rengiantis 2014 m. vasario mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui, Europos Vadovų Taryba nurodė laukianti tolesnių Komisijos darbų, atsižvelgiant į 2013 m. kovo ir gegužės mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas. Pirmininkavimą perimsiančios valstybės narės prašoma tęsti parengiamąjį darbą Taryboje;

b) primindama savo 2013 m. kovo mėn. išvadas, Europos Vadovų Taryba kaip pradinį indėlį palankiai įvertino Komisijos komunikatą dėl pirmųjų dešimties sunkiausiai įgyvendinamų reglamentų. Ji nurodė, kad tikisi iki 2013 m. spalio mėn. susitikimo gauti išsamią darbo programą, sudarytą iš tolesnių, o atitinkamais atvejais  – naujų konkrečių pasiūlymų dėl bendros reguliavimo naštos mažinimo ir konkurencingumo skatinimo, kartu visada atsižvelgiant į poreikį tinkamai apsaugoti vartotojus ir darbuotojus. Ji ragino toliau dėti pastangas siekiant veiksmingesnio, nuoseklesnio ir paprastesnio ES ir nacionalinio reguliavimo. Ji vėl nagrinės šiuos klausimus atsižvelgdama į tuos pasiūlymus.Rengdamasi savo 2013 m. spalio mėn. teminei diskusijai, kuria bus siekiama suteikti naują postūmį inovacijų, bendrosios skaitmeninės rinkos ir paslaugų srityse, Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos iki to susitikimo pateikti ataskaitą dėl Paslaugų direktyvos tarpusavio peržiūros, taip pat dėl proceso

”Europos

licencijavimas“.11. Europos Vadovų Taryba priminė, koks vaidmuo skatinant

ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tenka prekybai, ir palankiai įvertino tai, kad pradėtos derybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės.

III. EKONOMINĖS IR PINIGŲ SĄJUNGOS KŪRIMO UŽBAIGIMAS

12. Nuo tada, kai praėjusių metų gruodžio mėn. buvo pristatyta ataskaita

”Kelias į tikrą ekonominę ir pinigų

sąjungą“, tęsiamas darbas keturių pagrindinių EPS struktūros stiprinimo sudedamųjų dalių srityje. Konkretūs nauji ekonomikos valdymo stiprinimo veiksmai turės būti papildyti tolesniais veiksmais, kuriais būtų siekiama didesnio demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės tokiu lygiu, kuriuo priimami ir įgyvendinami sprendimai. Šis procesas bus grindžiamas ES institucine struktūra, visapusiškai laikantis bendrosios rinkos vientisumo principo, tuo pačiu ES valstybėms narėms užtikrinant vienodas sąlygas, įskaitant teisingą pusiausvyrą tarp buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės. Jis bus atviras bei skaidrus valstybėms narėms, kurios nėra įsivedusios bendros valiutos

13. Artimiausiu metu svarbiausias prioritetas bus teikiamas bankų sąjungos kūrimo užbaigimui atsižvelgiant į

62

itin sudėtingą Kipro padėtį, suteikia DFP numatyti lankstumo mechanizmai, įskaitant lankstumo priemonę.

19. Plėtros srityje Europos Vadovų Taryba patvirtino 2013 m. birželio 25  d. Tarybos išvadas ir rekomendacijas. Ji nusprendė pradėti stojimo derybas su Serbija. Pirma tarpvyriausybinė konferencija bus surengta ne vėliau kaip 2014 m. sausio mėn. Prieš tai Taryba priims derybų programą, o Europos Vadovų Taryba ją patvirtins savo eiliniame susitikime dėl plėtros.

20. Priimti sprendimai, kuriais suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Kosovo (1)* stabilizacijos ir asociacijos susitarimo.

21. 2014 m. birželio mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba surengs diskusiją siekdama apibrėžti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires (pagal SESV 68 straipsnį). Rengiantis tam susitikimui, pirmininkausiančių valstybių narių prašoma Taryboje pradėti svarstymo procesą. Komisijos prašoma pateikti atitinkamų su šiuo procesu susijusių pasiūlymų.

PRIEDAS

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS PATVIRTINTI DOKUMENTAI

• 2013 m. birželio 25 d. Tarybos ataskaita dėl 2013 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų

• 2013 m. birželio 25 d. Tarybos priimtos išvados dėl plėtros

• 2013 m. gegužės 28 d. Tarybos priimtos išvados dėl ES oficialios paramos vystymuisi metinės ataskaitos

• 2013 m. birželio 25 d. Tarybos priimtos išvados dėl Visa apimančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės

• 2013 m. birželio 25 d. Tarybos patvirtintas Atlanto vandenyno zonai skirtos jūrų strategijos įgyvendinimo veiksmų planas

(1) *Šis pavadinimas nedaro poveikio pozicijoms dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

c) turėtų būti sustiprinta EPS socialinė dimensija. Pirmiausia svarbu geriau stebėti socialinę ir darbo rinkos padėtį ekonominėje ir pinigų sąjungoje ir į ją atsižvelgti, visų pirma naudojantis atitinkamais Europos semestro socialiniais ir užimtumo rodikliais. Taip pat svarbu užtikrinti geresnį užimtumo ir socialinės politikos koordinavimą, kartu visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją. Socialinių partnerių vaidmuo ir socialinis dialogas, įskaitant nacionaliniu lygiu, taip pat labai svarbūs. Netrukus Komisija pateiks komunikatą dėl EPS socialinės dimensijos.

15. Po glaudžių konsultacijų su valstybėmis narėmis Europos Vadovų Taryba vėl nagrinės visus šiuos klausimus. 2013  m. spalio  mėn. ji visų pirma svarstys, į kokius rodiklius ir politikos sritis reikia atsižvelgti stipresnio ekonominės politikos koordinavimo sistemoje, taip pat svarstys EPS socialinę dimensiją. Diskusija bus tęsiama 2013 m. gruodžio mėn. siekiant priimti sprendimus dėl šių klausimų, visų pirma dėl sutartinio pobūdžio susitarimų ir susijusių solidarumo mechanizmų pagrindinių ypatybių. Visos šios priemonės būtų neprivalomos tiems, kas nepriklauso bendros valiutos sistemai, ir būtų visiškai suderinamos su bendrąja rinka visais aspektais.

16. Europos Vadovų Taryba aptarė Latvijos prašymą įsivesti eurą. Ji pasveikino Latviją dėl to, kad vykdydama patikimą ekonominę, fiskalinę ir finansų politiką ji pasiekė reikiamą konvergencijos lygį, ir palankiai įvertino tai, kad Latvija įvykdė visus Sutartyje nustatytus konvergencijos kriterijus. Ji palankiai įvertino Komisijos pasiūlymą, kad 2014 m. sausio 1 d. Latvijoje būtų įvestas euras.

IV. KITI PUNKTAI17. Europos Vadovų Taryba pareiškė užuojautą žmonėms,

nukentėjusiems nuo šį mėnesį Vidurio Europą nusiaubusių pražūtingų potvynių. Turėtų būti sutelkta pakankamai finansinių lėšų (pvz., iš Solidarumo fondo, struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo), kad labiausiai nukentėjusiuose regionuose ir valstybėse narėse būtų kiek įmanoma remiamos skubios pagalbos ir atstatymo pastangos, taip pat remiami būsimi prevenciniai veiksmai. Ji paprašė Komisijos greitai ir konstruktyviai reaguoti į nukentėjusių valstybių narių pateiktus parašymus, siekiant užtikrinti, kad būtų galima nedelsiant pradėti teikti paramą iš ES fondų labiausiai nukentėjusiems regionams ir valstybėms narėms.

18. 2013 m. vasario mėn. Europos Vadovų Taryba pripažino ypatingą ekonomikos krizės poveikį kelioms euro zonai priklausančioms valstybėms narėms; ši krizė padarė tiesioginį poveikį jų gerovės lygiui. Siekiant ištaisyti šią padėtį buvo skirta papildomų asignavimų iš struktūrinių fondų. Tuo metu dar nebuvo priimtas sprendimas dėl makroekonominės paramos Kiprui programos. Tuo tarpu Kipro vyriausybė pateikė prašymą dėl papildomos paramos. Europos Vadovų Taryba paprašė Europos Parlamento ir Tarybos metinės biudžeto procedūros kontekste išnagrinėti galimybes, kurias, siekiant ištaisyti

63

I. SKAITMENINĖ EKONOMIKA, INOVACIJOS IR PASLAUGOS

1. Stipri skaitmeninė ekonomika yra itin svarbi norint užtikrinti ekonomikos augimą ir Europos konkurencingumą globalizuotame pasaulyje. Šiuo tikslu turi būti dedamos visos pastangos, kad Europos pramonė vėl įgytų pagreitį skaitmeninių produktų ir paslaugų srityje. Skubiai reikia integruotos bendrosios skaitmeninės ir telekomunikacijų rinkos, kuri duotų naudos vartotojams ir bendrovėms. Europa, įgyvendindama savo ekonomikos augimo strategiją, turi skatinti skaitmenines, duomenimis grindžiamas inovacijas visuose ekonomikos sektoriuose. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti skaitmeninio atotrūkio tarp valstybių narių mažinimo rėmimui.

Investicijos į skaitmeninę ekonomiką2. Norint išnaudoti visą skaitmeninės ekonomikos

teikiamą potencialą, didinti našumą ir kurti naujų rūšių ekonominę veiklą bei darbo vietas aukštos kvalifikacijos darbuotojams, Europai reikia investicijų ir tinkamos reglamentavimo sistemos. Turėtų būti skatinamos naujos investicijos siekiant paspartinti infrastruktūros, kuri leistų pasiekti Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytus plačiajuosčio ryšio spartos tikslus, plėtojimą ir siekiant paspartinti naujų technologijų, pavyzdžiui, 4G, diegimą, kartu išlaikant technologinį neutralumą. Turėtų būti

skubiai patvirtintos teisėkūros priemonės plačiajuosčio ryšio diegimo sąnaudoms mažinti.

3. Kelios strateginės technologijos, pavyzdžiui, dideli duomenų rinkiniai ir debesijos kompiuterija, yra svarbūs našumo didinimo ir geresnių paslaugų veiksniai. Naudojant debesijos kompiuteriją pagerėtų prieiga prie duomenų ir būtų paprasčiau jais keistis. Didelių duomenų rinkinių tikslas – tvarkyti, rinkti, saugoti ir analizuoti didelius duomenų kiekius. ES veiksmais turėtų būti sudarytos reikiamos pamatinės sąlygos bendrajai didelių duomenų rinkinių ir debesijos kompiuterijos rinkai, visų pirma propaguojant debesijos paslaugų saugumą, aukštą kokybę ir patikimumą užtikrinančius aukštus standartus. Europos Komisija ir valstybės narės, remiant Europos debesijos partnerystei, turėtų toliau dėti visas pastangas, kad Europa užimtų priešakinę poziciją įsisavinant debesijos kompiuteriją. Europos Vadovų Taryba ragina sukurti tvirtą nacionalinių skaitmeninės srities koordinatorių tinklą, kuris galėtų atlikti strateginį vaidmenį plėtojant debesijos, didelių duomenų rinkinių ir atvirųjų duomenų sritis.

4. Darbas, kuris šiuo metu atliekamas siekiant spręsti mokesčių slėpimo, mokestinio sukčiavimo, agresyvaus mokesčių planavimo, mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemas, svarbus ir skaitmeninei ekonomikai. Valstybės narės turėtų prireikus toliau

2013 M. SPALIO 24–25 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMAS

IŠVADOS

Ekonomikos atsigavimo ženklų matoma, tačiau ES turi toliau dėti pastangas, kad būtų didinamas ekonomikos augimo potencialas, skatinamas darbo vietų kūrimas ir didinamas Europos konkurencingumas. Šiandien Europos Vadovų Taryba daugiausia dėmesio skyrė skaitmeninės ekonomikos, inovacijų ir paslaugų klausimams. Šiose srityse esama ypač didelio ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialo, ir jį reikia sparčiai panaudoti. Europos Vadovų Taryba nustatė konkrečias gaires, kad būtų visapusiškai išnaudotas esamas potencialas.

Europos Vadovų Taryba taip pat apžvelgė įvairias ekonominės ir socialinės politikos sritis. Ji įvertino, kaip įgyvendinamos iniciatyvos, nustatytos birželio mėn. kovos su jaunimo nedarbu ir ekonomikos, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, finansavimo srityse, ir susitarė dėl papildomų priemonių. Ji suteikė naują postūmį geresniam reglamentavimui.

Europos Vadovų Taryba surengė išsamias diskusijas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimo. Ji daugiausia dėmesio skyrė stipresniam ekonominės politikos koordinavimui, ekonominės ir pinigų sąjungos socialinės dimensijos stiprinimui ir bankų sąjungos kūrimo užbaigimui. Kaip buvo nuspręsta birželio mėn., Europos Vadovų Taryba visus šiuos aspektus vėl nagrinės gruodžio mėn., siekdama priimti sprendimus.

Europos Vadovų Taryba laukia 2013  m. lapkričio 28–29  d. Vilniuje įvyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo.

Europos Vadovų Taryba pareiškė gilų liūdesį dėl neseniai įvykusių tragiškų įvykių Viduržemio jūroje, kurioje nuskendo šimtai žmonių, ir nusprendė suintensyvinti Sąjungos veiksmus, kad būtų užkirstas kelias pasikartoti tokioms tragedijoms.

* * *

64

tarpusavyje derinti savo pozicijas, kad EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) sistemoje būtų pasiektas kuo geresnis rezultatas valstybėms narėms ir Europos Sąjungai. Vykdydama dabartinę PVM teisės aktų peržiūrą Komisija taip pat spręs skaitmeninei ekonomikai būdingus klausimus, pavyzdžiui, diferencijuotų mokesčio tarifų skaitmeniniams ir fiziniams produktams klausimą. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sudaryti skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo ekspertų grupę. Su apmokestinimu susijusius klausimus Europos Vadovų Taryba vėl svarstys 2013 m. gruodžio mėn. įvyksiančiame susitikime.

Vartotojui ir verslui palankios bendrosios skaitmeninės rinkos skatinimas5. Itin svarbu pasitelkus patobulintą, nuspėjamą ir stabilią

ES mastu nustatytą teisinę sistemą įveikti susiskaidymą, skatinti veiksmingą konkurenciją ir pritraukti privačių investicijų, kartu užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir suteikiant valstybėms narėms tam tikras lanksčias galimybes imtis papildomų vartotojų apsaugos priemonių. Šiomis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad Komisija pateikė Žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonių rinkinį, ir ragina teisės aktų leidėją intensyviai jį nagrinėti, kad jis būtų priimtas laiku. Ji pabrėžia, kad svarbu geriau suderinti spektro paskyrimo laiko terminus ir sąlygas, kartu atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją šioje srityje.

6. Įsipareigojimas iki 2015 m. sukurti bendrąją skaitmeninę rinką turi būti įvykdytas: dabartinis rinkos susiskaidymas trukdo išlaisvinti visą skaitmeninės ekonomikos potencialą. Tam reikia visapusiško požiūrio, kuriuo būtų skatinamos inovacijos bei konkurencija skaitmeninių paslaugų srityje.

7. Visomis išgalėmis turėtų būti siekiama sparčiau nagrinėti vis dar svarstomus pasiūlymus dėl teisės aktų, visų pirma pasiūlymus dėl e. atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų, e.  sąskaitų faktūrų išrašymo ir mokėjimo paslaugų teisės aktų, kad juos būtų galima priimti iki šio teisėkūros laikotarpio pabaigos. Taip pat būtina šalinti kliūtis, trukdančias iš skirtingų platformų prieiti prie savo

”skaitmeninio gyvenimo“; šių kliūčių vis dar yra dėl turinio

ir duomenų nepakankamo sąveikumo ar nepakankamo perkeliamumo. Tai trukdo naudoti skaitmenines paslaugas ir varžo konkurenciją. Todėl turi būti įdiegta atvira ir nediskriminacinė sistema, kad būtų užtikrintas toks sąveikumas ir perkeliamumas, nekliudant vystytis sparčiai kintančiai skaitmeninei aplinkai ir išvengiant bereikalingos administracinės naštos, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Kad skaitmenines paslaugas ir turinį būtų galima teikti visoje bendrojoje rinkoje, būtina nustatyti skaitmeniniam amžiui pritaikytą autorių teisių sistemą. Todėl Komisija 2014 m. pavasarį užbaigs šiuo metu atliekamą ES autorių teisių sistemos peržiūrą. Svarbu modernizuoti Europos autorių teisių sistemą ir sudaryti palankesnes sąlygas licencijavimui, kartu užtikrinant aukšto lygio intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir atsižvelgiant į kultūrų įvairovę.

8. Svarbu didinti piliečių ir įmonių pasitikėjimą skaitmenine ekonomika. Norint iki 2015  m. užbaigti bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimą itin svarbu laiku priimti patikimą ES bendrąją duomenų apsaugos sistemą bei Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvą.

9. Viešojo administravimo institucijos turėtų būti toliau modernizuojamos sparčiai diegiant tokias paslaugas, kaip e. valdžia, e. sveikata, e. sąskaitų faktūrų išrašymas ir e. viešieji pirkimai. Taip visoje Europoje piliečiams ir įmonėms bus teikiama daugiau ir geresnių skaitmeninių paslaugų ir mažės viešojo sektoriaus išlaidos. Atvirieji duomenys yra neišnaudotas išteklius, suteikiantis plačias galimybes plėtoti stipresnę ir labiau tarpusavyje sujungtą visuomenę, kuri geriau tenkintų piliečių poreikius ir sudarytų sąlygas klestėti inovacijoms ir gerovei. Turėtų būti aktyviai skatinamas viešojo sektoriaus informacijos sąveikumas ir pakartotinis naudojimas. Turėtų būti rengiami ES teisės aktai, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos piliečių bei įmonių ir valdžios institucijų skaitmeninei sąveikai. Turėtų būti stengiamasi taikyti principą, kad informacija būtų renkama iš piliečių tik vieną kartą, deramai atsižvelgiant į duomenų apsaugos taisykles.

Gebėjimų tobulinimas10. Vartotojai turi turėti būtinų gebėjimų skaitmeninėje

srityje. Daug Europos piliečių ir įmonių šiuo metu nepakankamai naudojasi informacinėmis technologijomis. Dėl to vis sunkiau užpildyti darbo vietas skaitmeniniame sektoriuje. 2011 m. Europos Sąjungos IRT sektoriuje buvo 300 000 laisvų darbo vietų; jei ši tendencija nebus stabdoma, iki 2015 m. tokių laisvų darbo vietų skaičius gali padidėti net iki 900 000. Ši gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis kenkia mūsų ekonominės ir socialinės politikos tikslams.

11. Siekiant ištaisyti šią padėtį turėtų būti imtasi konkrečių veiksmų:

a) dalis Europos struktūrinių ir investicinių fondų (2014–2020 m.) lėšų turėtų būti panaudotos švietimui IRT srityje, paramai perkvalifikavimui ir IRT srities profesiniam rengimui ir mokymui (be kita ko, pasitelkiant skaitmenines priemones ir turinį), įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

b) reikėtų užtikrinti didesnį skaitmeninių gebėjimų integravimą į švietimą nuo ankstyviausių mokyklinio ugdymo etapų iki kitų aukštojo mokslo, profesinio rengimo bei mokymo ir mokymosi visą gyvenimą etapų;

c) turėtų būti stiprinama Didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti, kad remiant tikslines darbuotojų judumo programas ir naudojant naujai parengtą Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių (ESCO) būtų sprendžiamos gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemos;

d) Komisija toliau intensyvins darbą, vykdomą remiantis ES įgūdžių panorama, darbo vietų skaitmeniniame sektoriuje tikslu, kad būtų spartinama pažanga kuriant visos Europos kompetencijų sistemas skaitmeninių gebėjimų srityje.

65

nacionalinių sistemų struktūrines reformas ir sustiprinti pažangos stebėseną remiantis valstybių narių pateikiamais patikimais duomenimis. Komisijos pateiktoje pažangos ataskaitoje nurodytos tam tikros sritys, kuriose reikės daugiau pastangų. Visų pirma, vykdydami inovacijų strategijas nacionaliniu ir Europos lygiais, turime gerinti mokslo darbuotojų judumą ir karjeros perspektyvas pasitelkdami tinkamus sprendimus pensijų klausimu, suteikdami galimybę tarpvalstybiniu mastu naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūromis, atvirą prieigą prie viešai finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų ir užtikrindami žinių perdavimą.

18. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos ir valstybių narių toliau dėti pastangas inovacijų ir mokslinių tyrimų srityje. Ji įvertins pažangą 2014 m. vasario mėn. susitikime.

Paslaugos ir prekyba19. Paslaugos yra esminė bendrosios rinkos dalis. Norint

pasinaudoti visa ekonomine nauda, reikia, kad valstybės narės skubiai pagerintų Paslaugų direktyvos įgyvendinimą ir tokiu būdu paspartintų paslaugų rinkų atvėrimą. Šioje srityje reikėtų pasinaudoti visomis galimybėmis; turėtų būti pašalintos nepagrįstos arba neproporcingos kliūtys, kad paslaugų rinkoje būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos ir Tarybos pateikti nacionalinių reformų, vykdomų paslaugų srityje, be kita ko, atskiruose sektoriuose, metines pažangos ataskaitas ir prašo Komisijos iki 2014  m. kovo  mėn. pateikti pasiūlymus.

20. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos pateiktą Paslaugų direktyvos tarpusavio vertinimą. Ji sutinka, kad visos valstybės narės turėtų užtikrinti sistemingus, išsamius ir patikimus savo reikalavimų reglamentavimo srityje proporcingumo vertinimus. Visų pirma valstybės narės turėtų panaikinti neproporcingas kliūtis. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos pateikti valstybėms narėms papildomų rekomendacijų dėl proporcingumo koncepcijos ir prašo valstybių narių visokeriopai atsižvelgti į geriausios praktikos pavyzdžius.

21. Europos Vadovų Taryba pabrėžia Komisijos pradėto reglamentuojamųjų profesijų tarpusavio vertinimo svarbą ir ragina užtikrinti skubią pažangą. Šio vertinimo metu turėtų būti nustatyta, kokių dar likę kliūčių galimybei verstis tam tikromis profesijomis valstybėse narėse, įvertintas visų tai pačiai profesijai nustatytų apribojimų bendras poveikis ir pasiūlyta atitinkamų veiksmų.

22. Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į savo 2013 m. vasario mėn. išvadas, primena prekybos, kaip ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo variklio, svarbą. Ji palankiai vertina politinį susitarimą dėl Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo su Kanada pagrindinių elementų ir tikisi, kad Europos Parlamentas ir Taryba juos skubiai išnagrinės. Šis susitarimas suteiks reikšmingų naujų galimybių įmonėms ES ir Kanadoje ir duos stiprų impulsą intensyvinti santykius prekybos srityje abiejose Atlanto pusėse.

12. Visose trijose srityse – investicijų, bendrosios skaitmeninės rinkos ir gebėjimų tobulinimo  – būtinas tvirtas įsipareigojimas, norint pasiekti tikslą didinti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir kurti darbo vietas. Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą ir Komisiją daryti pažangą šiose srityse; šį klausimą ji vėl svarstys 2014 m.

Inovacijos13. Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas skatina

našumą bei ekonomikos augimą ir yra svarbus darbo vietų kūrimo veiksnys. Valstybėms narėms, kurios toliau investavo į mokslinius tyrimus ir inovacijas, esamomis krizės sąlygomis sekasi geriau nei toms, kurios to nedarė.

14. 2011 m. vasario mėn. Europos Vadovų Taryba paragino laikytis strateginio ir integracinio požiūrio skatinant inovacijas ir visapusiškai panaudojant Europos intelektinį kapitalą. Ji nurodė konkrečias priemones, kaip tai padaryti. Praėjus dvejiems metams daugelis šių priemonių yra įgyvendinamos. Plėtojamas bendras programavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Pagal strategiją

”Europa 2020“ vykdoma kasmetinė pažangos inovacijų

srityje stebėsena. Komisija kuria Mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo centrą. Jau beveik parengta nemažai programų, pagal kurias finansuojami moksliniai tyrimai ir inovacijos. Komisija, kaip buvo paprašyta, neseniai pasiūlė bendrą inovacijų rezultatų rodiklį, kuris turėtų sudaryti sąlygas geresnei stebėsenai.

15. Sąjungos intelektinis ir mokslinis potencialas ne visuomet virsta naujais produktais ir paslaugomis, kuriais gali būti prekiaujama rinkose. Pagrindinės šio komercializacijos atotrūkio priežastys yra sunkumai gauti finansavimą, kliūtys rinkoje ir pernelyg didelis biurokratizmas. Suformavus mokslinių tyrimų institutų ir pramonės atstovų grupes (

”klasterius“) gali būti sudarytos sąlygos

rezultatyviems jų tarpusavio santykiams ir naujų produktų, paslaugų bei pramonės šakų atsiradimui.

16. Europai reikia, kad priemonių, pavyzdžiui, dotacijų, ikiprekybinių viešųjų pirkimų ir rizikos kapitalo, naudojimas būtų geriau koordinuojamas, o visame procese nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų iki įdiegimo rinkoje būtų laikomasi integruoto požiūrio. Ypatingą dėmesį sudarant sąlygas sisteminėms inovacijoms, ypač švarių technologijų ir biotechnologijų sektoriuose, reikėtų skirti viešojo sektoriaus vaidmeniui. 2010 m. pavyzdinėje iniciatyvoje

”Inovacijų sąjunga“ nustatyta daug vertingų

priemonių, kuriomis kartu su finansavimo programomis, pavyzdžiui, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME) ir programa

”Horizontas  2020“, įskaitant

rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, gali būti remiamos inovacijos ir didinamas jų poveikis rinkai. Turėtų būti kuo greičiau priimti pasiūlymai dėl jungtinių technologijų iniciatyvų farmacijos, naujų energetikos technologijų, aeronautikos, bioekonomikos ir elektronikos srityse. Taip pat turėtų būti toliau dedamos pastangos nacionaliniu lygiu.

17. Norint, kad iki 2014  m. pabaigos būtų baigta kurti Europos mokslinių tyrimų erdvė, svarbu paspartinti

66

2014 m. sausio mėn. ir jomis turėtų būti prisidedama prie ekonomikos gaivinimo, kovos su nedarbu ir susiskaidymo mažinimo pirmaisiais finansinės programos metais.

28. Siekiant suteikti galimybių MVĮ itin svarbus Sąjungos biudžeto vaidmuo. Todėl Europos Vadovų Taryba palankiai vertina susitarimą dėl programos COSME ir programos

”Horizontas  2020“ ir nurodo, kad jų

įgyvendinimas yra prioritetinis klausimas. Ji taip pat ragina teisės aktų leidėją skubiai nagrinėti siūlomą teisės aktą dėl ilgalaikių investicijų fondų, siekiant jį priimti iki šio teisėkūros laikotarpio pabaigos.

Reglamentavimo kokybė29. Reglamentavimas Sąjungos lygiu yra būtinas norint

užtikrinti, kad būtų pasiekti ES politikos tikslai, įskaitant tinkamą bendrosios rinkos veikimą. Tai turėtų būti pasiekta kuo skaidriau, paprasčiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis, kartu visuomet atsižvelgiant į tai, kad reikia tinkamai apsaugoti vartotojus, sveikatą, aplinką ir darbuotojus.

30. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina neseniai priimtą Komisijos komunikatą dėl reglamentavimo kokybės (REFIT), kuriame pripažįstamas pastaraisiais metais jau atliktas darbas mažinant teisės aktų sukuriamą naštą, visų pirma MVĮ, ir siūlomi tolesni plataus užmojo veiksmai ES reglamentavimo sistemai supaprastinti. Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją pateikti papildomų svarbių pasiūlymų šioje srityje.

31. Europos Vadovų Taryba primygtinai ragina Komisiją ir teisės aktų leidėją skubiai įgyvendinti programą REFIT, inter  alia, supaprastinant galiojančius ES teisės aktus, atsiimant nebereikalingus pasiūlymus ir panaikinant pasenusius teisės aktus.

32. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, jog šiuo tikslu reikia stebėti pažangą naudojantis išsamia suvestine, kad pažanga būtų stebima Europos ir nacionaliniu lygiu ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos dialogui dėl reglamentavimo kokybės. Ji palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės ir ES siekdamos geriau nustatyti sritis, kuriose reglamentavimu sukuriama pernelyg didelė našta, šiuo klausimu atkreipdama dėmesį į subsidiarumo ir proporcingumo principus. Šioje srityje reikia dėti ypač daug pastangų tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu. Europos Vadovų Taryba tikisi birželio mėn. susitikime susitarti dėl tolesnių veiksmų šioje srityje ir kasmet nagrinės šį klausimą Europos semestro kontekste.

III. EKONOMINĖ IR PINIGŲ SÀJUNGA33. Po 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. birželio mėn. įvykusių

Europos Vadovų Tarybos susitikimų Europos Vadovų Taryba diskusijoje daugiausia dėmesio skyrė bankų ir ekonominei sąjungai, tačiau 2013 m. gruodžio mėn. vėl svarstys visus klausimus. Šiame procese remiamasi ES institucine struktūra, visapusiškai laikantis bendrosios rinkos vientisumo principo, kartu užtikrinant vienodas sąlygas ES valstybėms narėms, be kita ko, užtikrinus teisingą pusiausvyrą tarp buveinės ir priimančiųjų valstybių narių. Šis procesas bus atviras ir skaidrus valstybių narių, kurios nėra įsivedusios bendros valiutos, atžvilgiu.

II. EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ POLITIKA

Kova su jaunimo nedarbu 23. Kova su jaunimo nedarbu tebėra vienas iš svarbiausių ES

ekonomikos augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo skatinimo strategijos tikslų. Europos Vadovų Taryba primena, jog reikia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva pradėtų visapusiškai veikti iki 2014  m. sausio  mėn.; tai sudarys sąlygas išmokėti pirmąsias išmokas naudos gavėjams. Ji ragina valstybes nares sutelkti visas tam būtinas pastangas.

24. Europos Vadovų Taryba taip pat ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti

”Jaunimo garantijų“ iniciatyvą

ir Tarybos deklaraciją dėl Europos pameistrystės aljanso. Ji nurodo, jog valstybės narės, kurios naudojasi Jaunimo užimtumo iniciatyva, iki 2013  m. pabaigos turi priimti kovos su jaunimo nedarbu planus, be kita ko, įgyvendindamos

”Jaunimo garantijų“ iniciatyvą, kad

galėtų greitai pradėti naudotis iniciatyvos teikiama nauda. Šiomis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad bus surengta Paryžiaus konferencija.

Ekonomikos finansavimas25. Turėtų būti toliau telkiamos visos pastangos siekiant

atkurti įprastą skolinimą ekonomikai ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijų finansavimui, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atveju.

26. Derybose dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESIF) programavimo turėtų būti siekiama gerokai padidinti šių fondų teikiamą bendrą ES paramą MVĮ skirtoms sverto poveikiu grindžiamoms finansinėms priemonėms 2014–2020 m., tuo pačiu bent padvigubinant paramą tose šalyse, kuriose sąlygos tebėra sudėtingos. Šios priemonės turėtų būti parengtos taip, kad būtų ribojamas rinkų susiskaidymas, užtikrinamas didelis sverto poveikis ir MVĮ gebėjimas greitai jas įsisavinti. Tai padės tinkamai sutelkti lėšas ir padidinti naujų paskolų MVĮ apimtį.

27. Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos ir EIB ataskaitas dėl ekonomikos finansavimo priemonių įgyvendinimo ir prašo valstybių narių tinkamai pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis. Ji pakartoja raginimą išplėsti Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) bendrų rizikos pasidalijimo finansinių priemonių naudojimą, kad būtų pritraukta privačiojo sektoriaus ir kapitalo rinkų investicijų į MVĮ, siekiant padidinti naujų paskolų MVĮ apimtį visoje ES. Turėtų būti užbaigtas su Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimais susijęs darbas, kad būtų sudarytos sąlygos naudotis garantijomis. Naujosiomis priemonėmis turėtų būti užtikrintas didelis sverto poveikis ir jos turėtų būti patrauklios privačiojo sektoriaus ir kapitalų rinkų investicijoms. EIB turėtų pradėti jas įgyvendinti, ir kartu turėtų būti nedelsiant pradėtas darbas, susijęs su tolesniu ateičiai skirtų priemonių, visų pirma pakeitimo vertybiniais popieriais srityje, plėtojimu. Įnašai į MVĮ iniciatyvą turėtų išlikti savanoriški, tačiau Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares kuo aktyviau dalyvauti. Dalyvaujančios valstybės narės iki metų pabaigos informuos Komisiją ir EIB apie savo įnašus. Naujosios priemonės turėtų pradėti veikti

67

didesnės rodiklių įvairovės tikslas – sudaryti sąlygas geriau suprasti pokyčius socialinėje srityje.

38. Ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos koordinavimas bus toliau stiprinamas laikantis esamų procedūrų, kartu visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją. Todėl reikia toliau stiprinti įvairių sudėčių Tarybos bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas šių sričių politikos nuoseklumas atsižvelgiant į mūsų bendrus tikslus.

39. Stipresnis ekonominės politikos koordinavimas ir papildomos socialinės dimensijos stiprinimo priemonės euro zonoje yra neprivalomos toms valstybėms narėms, kurios nėra įsivedusios bendros valiutos, ir bus visiškai suderintos su bendrąja rinka visais aspektais.

40. Galiausiai Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad svarbu stiprinti socialinį dialogą, kuriame dalyvautų socialiniai partneriai, tiek valstybių narių, tiek Europos lygiu, visų pirma Europos semestro kontekste, siekiant visoje Sąjungoje sustiprinti atsakomybę už jo išvadas ir rekomendacijas.

Bankų sąjunga41. Europos Vadovų Taryba aktyviai vadovavo bankų

sąjungos kūrimo procesui. Ji palankiai vertina tai, kad Taryba galutinai priėmė Reglamentą dėl bendro priežiūros mechanizmo ir Reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas dėl Europos bankininkystės institucijos (EBI). Tai yra ryžtingas žingsnis siekiant sukurti bankų sąjungą. Europos Vadovų Taryba pakartoja valstybių narių nediskriminavimo bankų priežiūros ir pertvarkymo srityje principą, kaip 2012 m. spalio mėn. nurodė Europos Vadovų Taryba, ir dar kartą patvirtina, kad EBI reglamente buvo susitarta dėl naujų balsavimo šiais klausimais taisyklių; taip atspindima tinkama dalyvaujančių ir nedalyvaujančių valstybių narių pusiausvyra. Be to, Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina susitarimą dėl to, kad balsavimo taisyklių veikimo peržiūra bus atliekama nuo tos dienos, kurią nedalyvaujančių valstybių narių bus keturios.

42. Bendras priežiūros mechanizmas yra pirmasis žingsnis kuriant bankų sąjungą. Lapkričio mėn. Europos Centrinis Bankas, vadovaudamasis reglamentu, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, pradės visapusišką bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigų vertinimą. Po jo bus atliekamas bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis visoje ES. Europos Vadovų Taryba mano, kad šis procesas yra labai svarbus siekiant sustiprinti pasitikėjimą ES bankų sektoriumi ir atkurti įprastas skolinimo įmonėms ir namų ūkiams sąlygas. Europos Vadovų Taryba tikisi visapusiškos nacionalinių valdžios institucijų paramos ir bendradarbiavimo siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir griežtą požiūrį; tai yra labai svarbus proceso patikimumo veiksnys.

43. Šiomis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryba primena, kad bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančios valstybės narės, rengdamosi Europos Centrinio Banko atliekamam visapusiškam kredito įstaigų įvertinimui, turi skubiai susitarti dėl suderinto Europos požiūrio. Valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių,

Sustiprintas ekonominės politikos koordinavimas34. Ekonomikos valdymo stiprinimas yra nuolatinis procesas,

kurį vykdant pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga. Europos semestras atskirus elementus sujungia į integruotą procesą, kurio pagrindu formuluojamos politikos rekomendacijos.

35. Siekiant skatinti tvirtą, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą euro zonoje, reikia toliau stiprinti ekonominės politikos koordinavimą, visų pirma didinant įsipareigojimo lygį, stiprinant atsakomybę ir intensyvinant ekonominės politikos ir reformų įgyvendinimą euro zonos valstybėse narėse, paremtą dideliu demokratiniu teisėtumu ir atskaitomybe tokiu lygiu, kuriuo priimami ir įgyvendinami sprendimai.

36. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad ekonominė politika turėtų būti glaudžiau koordinuojama daugiausia tose politikos srityse, kuriose teigiamas poveikis konkurencingumui, užimtumui ir EPS veikimui yra ryškiausias.Pirmas žingsnis  – Europos Vadovų Taryba parengs bendrą ekonominės padėties valstybėse narėse ir visoje euro zonoje analizę. Šiuo tikslu jau gruodžio mėn., paskelbus Komisijos metinę augimo apžvalgą ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą, ji surengs diskusiją, kad remdamasi atitinkamais rodikliais susitartų dėl pagrindinių sričių, kuriose turėtų būti vykdomas ekonominės politikos koordinavimas ir reformos.Ši bendra analizė bus grindžiama politikos bei priemonių, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, įskaitant darbo ir produktų rinkų veiklos rezultatus, viešojo sektoriaus veiksmingumą, taip pat mokslinius tyrimus ir inovacijas, švietimą ir profesinį mokymą, užimtumą ir socialinę įtrauktį euro zonoje, įvertinimu.Komisija taip pat pateiks pirmąją konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo apžvalgą, kuria remiantis bus atliekama tolesnė jų įgyvendinimo stebėsena. Bus tęsiamas darbas, kad būtų sustiprintas ekonominės politikos koordinavimas, siekiant gruodžio mėn. priimti sprendimus dėl sutartinio pobūdžio susitarimų ir susijusių solidarumo mechanizmų pagrindinių ypatybių. Tai įtrauktų visas euro zonos valstybes nares, tačiau euro zonai nepriklausančios valstybės narės taip pat gali nuspręsti sudaryti panašius susitarimus. Visos šios priemonės turi būti visiškai suderintos su bendrąja rinka visais aspektais.

Socialinė dimensija 37. Europos Vadovų Taryba palankiai kaip žingsnį į priekį

vertina Europos Komisijos komunikatą dėl EPS socialinio matmens ir pakartoja pokyčių užimtumo ir socialinėje srityse įgyvendinant Europos semestrą svarbą. Reikėtų toliau naudoti užimtumo ir socialinių rezultatų suvestinę bendroje užimtumo ataskaitoje ir parengti užimtumo ir socialinius rodiklius atsižvelgiant į Komisijos pasiūlytas gaires, tęsiant atitinkamą darbą susijusiuose komitetuose, kad Taryba priimtų sprendimą gruodžio mėn., patvirtintą Europos Vadovų Tarybos, siekiant šias naujas priemones pradėti naudoti nuo pat 2014 m. Europos semestro. Šios

68

ko, teikiant tinkamą ES paramą vystymuisi ir taikant veiksmingą grąžinimo politiką. Ji taip pat ragina glaudžiau bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru ir Tarptautine migracijos organizacija, atitinkamose trečiosiose šalyse. Kova su prekyba žmonėmis ir neteisėtu žmonių gabenimu turėtų būti intensyvinama ne tik ES valstybių narių teritorijoje, bet ir kilmės bei tranzito šalyse. Be to, Europos Vadovų Taryba ragina stiprinti

”Frontex“ veiklą Viduržemio

jūros regione ir prie ES pietrytinių sienų. Itin svarbu, kad valstybės narės greitai įgyvendintų naująją Europos sienų stebėjimo sistemą (EUROSUR), siekiant padėti aptikti laivus ir nustatyti neteisėto atvykimo atvejus ir taip padėti apsaugoti ir išgelbėti žmonių gyvybes prie ES išorės sienų.

48. Europos Vadovų Taryba prašo naujai įsteigtos Viduržemio jūros regiono specialios paskirties darbo grupės, kuriai vadovauja Europos Komisija ir kurioje dalyvauja valstybės narės, ES agentūros ir EIVT, remiantis prevencijos, apsaugos ir solidarumo principais nustatyti prioritetinius veiksmus, kuriais būtų užtikrintas veiksmingesnis trumpalaikis naudojimasis Europos politika ir priemonėmis. 2013 m. gruodžio 5–6 d. įvyksiančiame Tarybos posėdyje Komisija jai pateiks ataskaitą apie šios specialios paskirties darbo grupės darbą, kad būtų priimti sprendimai dėl veiksmų. Pirmininkaujanti valstybė narė gruodžio mėn. pateiks pranešimą Europos Vadovų Tarybai.

49. Prieglobsčio ir migracijos klausimus atsižvelgdama į platesnę ir ilgesnę politikos perspektyvą Europos Vadovų Taryba vėl svarstys 2014 m. birželio mėn., kai bus parengtos tolesnio teisėkūros ir veiksmų planavimo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje strateginės gairės.

PRIEDAS

VALSTYBIŲ AR VYRIAUSYBIŲ VADOVŲ PAREIŠKIMASValstybių ar vyriausybių vadovai aptarė pastarojo meto įvykius, susijusius su galimais žvalgybos srities klausimais, ir didelį Europos piliečių susirūpinimą, kurį sukėlė šie įvykiai. Jie akcentavo artimus Europos ir JAV santykius bei tos partnerystės svarbą. Jie pareiškė esantys įsitikinę, kad partnerystė turi būti grindžiama pagarba ir pasitikėjimu, taip pat ir slaptųjų tarnybų veiklos bei bendradarbiavimo srityse.Jie pabrėžė, kad žvalgybos informacijos rinkimas yra gyvybiškai svarbus kovos su terorizmu elementas. Tai pasakytina ir apie Europos šalių tarpusavio santykius, ir apie santykius su JAV. Pasitikėjimo stoka galėtų pakenkti būtinam bendradarbiavimui žvalgybos informacijos rinkimo srityje.Valstybių ar vyriausybių vadovai atkreipė dėmesį į Prancūzijos ir Vokietijos ketinimą siekti dvišalio dialogo su JAV, kad iki metų pabaigos būtų susitarta dėl tarpusavio santykių toje srityje. Jie pažymėjo, kad kitos ES šalys taip pat kviečiamos prisijungti prie šios iniciatyvos. Jie taip pat nurodė, kad egzistuoja ES ir JAV darbo grupė susijusiu duomenų apsaugos klausimu, ir paragino skubiai užtikrinti konstruktyvią pažangą šioje srityje.

įskaitant nacionalines finansinio stabilumo stiprinimo priemones, taikydamos valstybės pagalbos taisykles. Europos priemonėmis galima naudotis pagal sutartas taisykles. Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos tokį požiūrį suformuluoti skubos tvarka ir apie jį informuoti iki lapkričio mėn. pabaigos, siekiant, kad Europos Centrinis Bankas laiku užbaigtų visapusišką kredito įstaigų įvertinimą. Ji taip pat ragina Euro grupę baigti rengti Europos stabilumo mechanizmo tiesioginio rekapitalizavimo gaires, kad sukūrus bendrą priežiūros mechanizmą bankus būtų galima tiesiogiai rekapitalizuoti pagal Europos stabilumo mechanizmą.

44. Būtina skubiai baigti kurti bankų sąjungą, ir tam reikia ne tik bendro priežiūros mechanizmo, bet ir bendro pertvarkymo mechanizmo. Europos Vadovų Taryba ragina teisės aktų leidėjus iki metų pabaigos priimti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Indėlių garantijų sistemų direktyvą. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad reikia suderinti bendrą pertvarkymo mechanizmą ir galutinai priimtą Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą. Ji taip pat pabrėžia įsipareigojimą iki metų pabaigos Taryboje susitarti dėl bendro požiūrio dėl Komisijos pasiūlymo dėl bendro bankų pertvarkymo mechanizmo, kad būtų sudarytos sąlygos jį priimti iki dabartinio teisėkūros laikotarpio pabaigos.

IV. RYTŲ PARTNERYSTĖ45. Europos Vadovų Taryba laukia 2013 m. lapkričio 28–29 d.

Vilniuje įvyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo. Ji pabrėžia, kad Rytų partnerystė yra svarbi kuriant bendrą demokratijos, klestėjimo ir stabilumo erdvę visame Europos žemyne. Europos Vadovų Taryba pakartoja, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi Vilniuje įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime pasirašyti asociacijos susitarimą su Ukraina, įskaitant dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos, su sąlyga, kad yra imtasi ryžtingų veiksmų ir padaryta apčiuopiamos pažangos atsižvelgiant į 2012 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas, ir pradėti jį laikinai taikyti. Ji patvirtina, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi Vilniuje įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime parafuoti panašius susitarimus su Moldovos Respublika ir Gruzija, siekiant juos pasirašyti iki 2014 m. rudens.

V. MIGRACIJOS SRAUTAI46. Europos Vadovų Taryba reiškia gilų liūdesį dėl neseniai

dramatiškomis aplinkybėmis Viduržemio jūroje nuskendusių šimtų žmonių; jų žūtis sukrėtė visus europiečius. Atsižvelgiant į būtinybę imtis prevencijos ir apsaugos priemonių ir vadovaujantis solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principais, reikėtų imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias žmonių žūtims jūroje ir tokie tragiški įvykiai nebepasikartotų.

47. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad yra svarbu šalinti pagrindines migracijos srautų priežastis stiprinant bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis, be kita

69

I. BENDRA SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA

1. Gynyba yra svarbi. Veiksminga bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) padeda didinti Europos piliečių saugumą ir prisideda prie taikos ir stabilumo kaimyninėse šalyse ir platesniame pasaulyje. Tačiau Europos strateginė ir geopolitinė aplinka greitai kinta. Gynybos biudžetai Europoje yra riboti, taip sumažinama galimybė plėtoti, dislokuoti ir palaikyti karinius pajėgumus. Dėl suskaidytų Europos gynybos rinkų kyla pavojus Europos gynybos ir saugumo pramonės tvarumui ir konkurencingumui.

2. Jei ES ir jos valstybės narės kartu su pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir NATO, nori prisidėti prie taikos ir saugumo išsaugojimo pasitelkiant BSGP, jos privalo prisiimti didesnę atsakomybę reaguodamos į šiuos iššūkius. Bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) ir toliau bus plėtojama taip, kad būtų užtikrintas veiksmų su NATO papildomumas pagal sutartą ES ir NATO strateginės partnerystės sistemą bei laikantis kiekvienos jų sprendimų priėmimo autonomiškumo principo ir procedūrų. Tam reikia turėti reikiamas priemones ir išlaikyti pakankamą investicijų lygį. Šiandien Europos Vadovų Taryba prisiima tvirtą įsipareigojimą toliau plėtoti patikimą ir veiksmingą BSGP vadovaudamasi Lisabonos sutartimi ir naudodamasi jos teikiamomis galimybėmis. Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares intensyviau bendradarbiauti gynybos srityje gerinant misijų ir operacijų vykdymo pajėgumus ir visapusiškai pasinaudojant sinergijomis siekiant pagerinti reikalingų civilinių ir karinių pajėgumų plėtojimą ir galimybę juos pasitelkti, remiantis labiau integruota, tvaresne, novatoriškesne ir konkurencingesne Europos gynybos pramonine ir technologine baze (EGPTB). Tai taip pat bus naudinga ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir inovacijų prasme visam Europos pramonės sektoriui.

3. Atsižvelgdamos į 2012 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Komisija, vyriausioji įgaliotinė, Europos gynybos agentūra ir valstybės narės atliko svarbų darbą. 2013  m. lapkričio 25  d. Taryba priėmė reikšmingas išvadas, ir jas patvirtina Europos Vadovų Taryba.

4. Tuo remdamasi Europos Vadovų Taryba nustatė keletą prioritetinių veiksmų, grindžiamų trimis ašimis: BSGP veiksmingumo, matomumo ir poveikio didinimas, pajėgumų plėtojimo stiprinimas ir Europos gynybos pramonės stiprinimas.

a) BSGP veiksmingumo, matomumo ir poveikio didinimas

5. Pastaraisiais metais buvo padaryta pažanga keliose su BSGP susijusiose srityse. Daugybė civilinio ir karinio krizių valdymo misijų ir operacijų visame pasaulyje yra akivaizdi Sąjungos įsipareigojimo tarptautiniu mastu užtikrinti taiką ir saugumą išraiška. Įgyvendindama BSGP šiuo metu Sąjunga dislokuoja daugiau nei 7 000 personalo narių 12 civilinių misijų ir keturiose karinėse operacijose. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės tarptautinėje arenoje gali pademonstruoti unikalų gebėjimą nuosekliai sujungti politiką ir priemones, pradedant diplomatijos, saugumo ir gynybos sritimis ir baigiant finansų, prekybos, vystymosi ir teisingumo sritimis. Vienas iš prioritetų – toliau didinti šio ES visapusiško požiūrio veiksmingumą ir efektyvumą, be kita ko, kai jis taikomas ES krizių valdymui. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės pristatytą bendrą komunikatą.

6. Sąjunga ir toliau yra visapusiškai įsipareigojusi glaudžiai bendradarbiauti su savo pasauliniais, transatlantiniais ir regioniniais partneriais. Toks bendradarbiavimas turėtų būti toliau plėtojamas laikantis abipusio stiprinimo ir papildomumo principų.

7. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad svarbu remti šalis partneres ir regionines organizacijas, organizuojant

2013 M. GRUODŽIO 19–20 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SUSITIKIMAS

IŠVADOS

Pirmą kartą po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Europos Vadovų Taryba surengė teminę diskusiją dėl gynybos. Ji nurodė prioritetinius veiksmus, kaip stiprinti bendradarbiavimą. Prieš  šią diskusiją įvyko susitikimas su NATO Generaliniu Sekretoriumi. Jis kalbėjo apie tai, kaip pats vertina dabartinius bei būsimus iššūkius saugumo srityje, ir palankiai įvertino ES ir jos valstybių narių dedamas pastangas bei įsipareigojimus, kurie atitinka NATO principus ir yra NATO naudingi.

Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Taryboje sutartą bendrą požiūrį dėl bendro pertvarkymo mechanizmo, kuris bus vienas iš bankų sąjungos kertinių ramsčių. Europos Vadovų Taryba apžvelgė ekonominę padėtį ir pažangą, padarytą įgyvendinant Susitarimą dėl ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo. Europos Vadovų Taryba taip pat nurodė pagrindines partnerysčių ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo srityse struktūrinėms reformoms remti ypatybes, siekiant diskusijas šiuo klausimu užbaigti iki kitų metų spalio mėn.

* * *

70

ekonomijos įgyvendinimas sudarys sąlygas valstybėms narėms veiksmingiau naudoti išteklius ir užtikrinti sąveikumą, be kita ko, su pagrindinėmis organizacijomis partnerėmis, pavyzdžiui, NATO. Laikydamosi bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio, pagal kurį valstybės narės arba valstybių narių grupės, kurios to pageidauja, plėtoja pajėgumus, grindžiamus bendrais standartais, arba nusprendžia dėl bendro naudojimo, išlaikymo ar mokymo tvarkos, kartu galėdamos pasinaudoti tokiais pajėgumais, dalyvės galės gauti naudos iš masto ekonomijos ir didesnio karinio veiksmingumo.

11. Europos Vadovų Taryba ir toliau yra įsipareigojusi teikti pagrindinius pajėgumus ir spręsti didelių trūkumų problemas valstybėms narėms vykdant Europos gynybos agentūros remiamus konkrečius projektus. Atsižvelgdama į tai, kad pajėgumai priklauso valstybėms narėms ir jos juos naudoja, ji palankiai vertina visai tai:• nuotoliniu būdu valdomų orlaivių sistemų (RPAS)

kūrimas 2020–2025 m. laikotarpiu: pasirengimas kitos kartos Europos vidutinio aukščio ilgai skraidančių (MALE) nuotoliniu būdu valdomų orlaivių sistemų programai; RPAS naudotojų bendrijos sukūrimas dalyvaujančiose valstybėse narėse, kurioms priklauso šios RPAS ir kurias jos eksploatuoja; glaudžios sinergijos su Europos Komisija reglamentavimo srityje (pirminės RPAS integravimui į Europos aviacijos sistemą iki 2016 m.), tinkamas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos finansavimas nuo 2014 m.;

• Europos degalų atsargų papildymo ore pajėgumų plėtojimas: pažanga didinant bendrus pajėgumus ir mažinant susiskaidymą, visų pirma kalbant apie daugiafunkcių oro tanklaivių pajėgumų sukūrimą, užtikrinant sinergijas sertifikavimo, kvalifikacijų, techninės priežiūros ir mokymo srityse;

• palydovinis ryšys: pasirengimas kitos kartos vyriausybinio palydovinio ryšio sukūrimui, glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujant valstybėms narėms, Komisijai ir Europos kosmoso agentūrai; 2014 m. turėtų būti įsteigta naudotojų grupė;

• kibernetiniai klausimai: veiksmų plano ir konkrečių mokymui ir pratyboms skirtų projektų parengimas, civilinio ir karinio bendradarbiavimo gerinimas remiantis ES kibernetinio saugumo strategija, taip pat turto ES misijose bei operacijose apsauga.

12. Bendradarbiavimui turėtų padėti didesnis skaidrumas ir keitimasis informacija gynybos planavimo srityje, sudarant sąlygas nacionaliniams planuotojams ir sprendimus priimantiems subjektams apsvarstyti didesnės pajėgumų poreikių ir laiko terminų konvergencijos galimybę. Siekdama sistemingesnio ir ilgalaikio bendradarbiavimo, Europos Vadovų Taryba prašo vyriausiosios įgaliotinės ir Europos gynybos agentūros iki 2014 m. pabaigos pristatyti atitinkamą politikos sistemą, išlaikant visapusišką suderinamumą su esamais NATO planavimo procesais.

mokymus, teikiant konsultacijas, įrangą ir išteklius, kai to reikia, kad jos vis labiau galėtų pačios užkirsti kelią krizėms ar jas valdyti. Europos Vadovų Taryba prašo valstybių narių, vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos užtikrinti kuo didesnį Sąjungos ir valstybių narių šiam tikslui pasiekti skirtų veiksmų suderinamumą.

8. ES ir jos valstybės narės turi gebėti greitai ir veiksmingai planuoti ir dislokuoti tinkamus civilinius ir karinius pajėgumus. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad reikia stiprinti ES greitojo reagavimo pajėgumus, be kita ko, pasitelkiant lankstesnes ir sparčiau dislokuojamas ES kovines grupes, jei valstybės narės taip nuspręstų. ES misijų ir operacijų finansiniai aspektai turėtų būti skubiai išnagrinėti, be kita ko, atliekant mechanizmo ATHENA peržiūrą, kad būtų patobulinta jų finansavimo sistema, remiantis vyriausiosios įgaliotinės ataskaita. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos, vyriausiosios įgaliotinės ir valstybių narių užtikrinti, kad civilinių misijų procedūromis ir taisyklėmis būtų sudarytos sąlygos Sąjungai lanksčiau veikti ir greičiau dislokuoti ES civilines misijas.

9. Vis iškyla naujų iššūkių saugumo srityje. Europos vidinė ir išorinė saugumo dimensijos yra vis labiau tarpusavyje susijusios. Siekdama sudaryti sąlygas ES ir jos valstybėms narėms reaguoti, veiksmus derinant su NATO dedamomis pastangomis, Europos Vadovų Taryba prašo:• 2014 m. pateikti ES kibernetinės gynybos politikos

metmenis, remiantis vyriausiosios įgaliotinės, bendradarbiaujant su Komisija ir Europos gynybos agentūra, parengtu pasiūlymu;

• iki 2014 m. birželio mėn. parengti ES jūrų saugumo strategiją, remiantis bendru Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės komunikatu, atsižvelgiant į valstybių narių nuomones, ir vėliau parengti veiksmų planus, kuriais sprendžiamos laivybos problemos;

• didinti BSGP ir laisvės, saugumo, teisingumo srityse veikiančių subjektų veiksmų sinergijas siekiant spręsti horizontaliuosius klausimus, pavyzdžiui, nelegalios migracijos, organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo klausimus;

• daryti pažangą plėtojant BSGP paramos trečiosioms valstybėms ir regionams priemones siekiant padėti jiems gerinti sienų valdymą;

• toliau stiprinti bendradarbiavimą siekiant spręsti energetinio saugumo problemas.

Europos Vadovų Taryba prašo vyriausiosios įgaliotinės, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, įvertinti globalioje aplinkoje vykstančių pokyčių poveikį ir per 2015 m., pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, pateikti ataskaitą Tarybai dėl Sąjungai kylančių iššūkių ir galimybių.

b) Pajėgumų plėtojimo stiprinimas10. Bendradarbiavimas karinių pajėgumų plėtojimo

srityje yra labai svarbus norint išlaikyti pagrindinius pajėgumus, užpildyti spragas ir išvengti pertekliaus. Poreikių sutelkimas, reikalavimų konsolidavimas ir masto

71

ir technologijų (MTT) ekspertines žinias, visų pirma ypatingos svarbos gynybos technologijų srityje. Europos Vadovų Taryba prašo valstybių narių padidinti investicijas į bendradarbiavimu grindžiamas mokslinių tyrimų programas, visų pirma bendras investicijas, ir kuo labiau sustiprinti nacionalinių bei ES mokslinių tyrimų sinergiją. Civiliniai ir gynybos srities moksliniai tyrimai vieni kitus sustiprina, įskaitant tyrimus bazinių didelio poveikio technologijų ir efektyvaus energijos vartojimo technologijos srityse. Todėl Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos ketinimą įvertinti, kaip rezultatai, gauti vykdant programą

”Horizontas 2020“,

galėtų duoti naudos ir gynybos bei saugumo pramoninių pajėgumų srityje. Ji prašo Komisiją bei Europos gynybos agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų parengti pasiūlymai, kuriais būtų skatinami tolesni dvejopo naudojimo moksliniai tyrimai. Bus nustatyta su BSGP susijusių mokslinių tyrimų parengiamoji veikla, kartu, kai įmanoma, ieškant sąveikų su nacionalinėmis mokslinių tyrimų programomis.

Sertifikavimas ir standartizavimas19. Gynybos įrangos standartų ir sertifikavimo procedūrų

rengimas mažina išlaidas, suderina paklausą ir didina sąveikumą. Europos gynybos agentūra ir Komisija iki 2014 m. vidurio parengs gynybos pramoninių standartų rengimo veiksmų planą nedubliuojant galiojančių standartų, visų pirma NATO standartų. Europos gynybos agentūra kartu su Komisija ir valstybėmis narėmis taip pat nustatys galimybes sumažinti karinio sertifikavimo išlaidas, be kita ko, didinant tarpusavio pripažinimą tarp ES valstybių narių. Ji turėtų Tarybai pateikti ataskaitas abiem klausimais iki 2014 m. vidurio.

MVĮ20. MVĮ yra svarbus tiekimo grandinės gynybos sektoriuje

elementas, inovacijų šaltinis ir vienas iš pagrindinių konkurencingumo skatinimo veiksnių. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas MVĮ patekti į tarpvalstybinę rinką, akcentuoja, jog turėtų būti visapusiškai pasinaudota ES teisės suteikiamomis subrangos bei bendro perdavimų licencijavimo galimybėmis ir prašo Komisijos išnagrinėti galimybes imtis papildomų priemonių, siekiant atverti tiekimo grandines mažosioms ir vidutinėms įmonėms iš visų valstybių narių. Be to, labai svarbu remti MVĮ ir strateginių klasterių regioninius tinklus. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos pasiūlymus skatinti didesnes MVĮ galimybes patekti į gynybos bei saugumo rinkas ir aktyvų MVĮ dalyvavimą vykdant būsimas ES finansavimo programas.

Tiekimo saugumas21. Europos Vadovų Taryba pabrėžia tiekimo saugumo

susitarimų svarbą ilgalaikio planavimo bei bendradarbiavimo plėtojimui ir gynybos vidaus rinkos veikimui. Ji palankiai vertina tai, kad Europos gynybos agentūroje neseniai priimtas sustiprintas pagrindų

13. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina esamus bendradarbiavimo modelius, tokius kaip Europos oro transporto vadovavimo centras (EATC), ir ragina valstybes nares išnagrinėti EATC modelio panaudojimo kitose srityse būdus.

14. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pažangą, padarytą bendradarbiaujant pasitelkus Europos gynybos agentūros pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais elgesio kodeksą. Ji ragina toliau plėtoti tokio bendradarbiavimo paskatas ir novatoriškus požiūrius į šį bendradarbiavimą, be kita ko, apsvarstant galimybę taikyti rinkos neiškraipančias fiskalines priemones pagal galiojančią Europos teisę. Ji prašo Europos gynybos agentūrą išnagrinėti, kaip valstybės narės galėtų veiksmingiau ir rezultatyviau bendradarbiauti vykdant sutelktų viešųjų pirkimų projektus, kad apie tai būtų galima pranešti Tarybai iki 2014 m. pabaigos.

15. Atsižvelgdama į tai, kad misijos, kurios yra dažnai vykdomos, yra civilinio pobūdžio, Europos Vadovų Taryba ragina labiau plėtoti civilinius pajėgumus ir pabrėžia, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti civilinių pajėgumų plėtojimo planą.

c) Europos gynybos pramonės stiprinimas16. Europai reikia geriau integruotos, tvaresnės,

novatoriškesnės ir konkurencingesnės gynybos pramoninės ir technologinės bazės, kad būtų plėtojami ir išlaikomi gynybos pajėgumai. Be to, tai gali padidinti jos strateginę autonomiją ir gebėjimą vykdyti veiklą su partneriais. EGPTB turėtų būti sustiprinta siekiant užtikrinti veiklos veiksmingumą ir tiekimo saugumą, kartu išlaikant konkurencingumą pasaulio mastu ir skatinant darbo vietų kūrimą, inovacijas ir ekonomikos augimą visoje ES. Šios pastangos turėtų būti įtraukios, sudarant galimybes ES gynybos pramonei, subalansuotos ir turėtų visapusiškai atitikti ES teisę. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti būtinus gebėjimus, kurie, kaip nustatyta, ateityje bus labai svarbūs Europos gynybos pramonei.

17. Labai svarbu sukurti visiems Europos tiekėjams skirtą gerai veikiančią gynybos rinką, grindžiamą atvirumo, vienodų sąlygų bei galimybių ir skaidrumo principais. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos komunikatą

”Konkurencingesnio ir veiksmingesnio

gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“. Ji atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą, glaudžiai bendradarbiaujant su vyriausiąja įgaliotine ir Europos gynybos agentūra, parengti veiksmų įgyvendinimo planą. Ji pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog dvi 2009  m. direktyvos dėl gynybos būtų visiškai ir tinkamai įgyvendintos bei taikomos, inter alia, siekiant atverti rinką visos Europos subrangovams, užtikrinti masto ekonomiją ir sudaryti sąlygas geresniam su gynyba susijusių produktų judėjimui.

Moksliniai tyrimai: dvejopas naudojimas18. Siekiant užtikrinti ilgalaikį Europos gynybos pramonės

konkurencingumą ir šiuolaikiškus reikiamus pajėgumus, labai svarbu išlaikyti gynybos srities mokslinių tyrimų

72

modernizavimą, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą ir profesinį mokymą;

– užtikrinimą, kad darbo sąnaudų raida atitiktų našumo raidą;

– gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties klausimo sprendimą;

– darbo jėgos judumo didinimą.Politikos priemonės, kuriomis skatinamos inovacijos ir didinamas našumas, tebėra labai svarbios.

Susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo įgyvendinimas26. 2012  m. birželio  mėn. patvirtintas Susitarimas dėl

ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo toliau yra viena iš svarbiausių ES priemonių, kuria siekiama atkurti ekonomikos augimą, skatinti investicijas ir didinti užimtumą, taip pat didinti Europos konkurencingumą. Kad šie tikslai būtų pasiekti, būtina, kad Susitarimas būtų įgyvendinamas. Didelė pažanga padaryta keliose srityse, tačiau pastangos turėtų būti dedamos toliau siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai pasinaudota Susitarimo teikiamomis galimybėmis. Šią veiklą Taryba turėtų reguliariai peržiūrėti. Europos Vadovų Taryba taip pat palankiai vertina tai, kad priimta 2014–2020  m. daugiametė finansinė programa ir susijusios finansinės programos, kuriomis prisidedama siekiant strategijos

”Europa 2020“ tikslų.

Kova su jaunimo nedarbu tebėra vienas iš svarbiausių ES ekonomikos augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo skatinimo strategijos tikslų. Todėl Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares, kurios dar nepateikė

”Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimo

planų, šiuos planus nedelsiant pateikti. Ji primena savo įsipareigojimą užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2014  m. sausio mėn. būtų pradėta visapusiškai vykdyti Jaunimo užimtumo iniciatyva.Įprasto skolinimo ekonomikai, visų pirma MVĮ, atkūrimas tebėra vienas iš prioritetų. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina EIB kapitalo padidinimą, tuo sudarant bankui sąlygas padidinti savo skolinimo mastą visoje ES 38 %, iki 62 mlrd. EUR šiemet. Ji taip pat palankiai vertina EIB grupės 2013  m. suteiktą 23,1  mlrd.  EUR paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms 28 ES valstybėse narėse. Atsižvelgdama į savo 2013 m. spalio mėn. išvadas, Europos Vadovų Taryba dar kartą ragina 2014 m. sausio mėn. pradėti įgyvendinti MVĮ iniciatyvą; kartu turėtų būti tęsiamas darbas toliau plėtojant ateičiai skirtas priemones. Ji  ragina MVĮ iniciatyvoje dalyvaujančias valstybes nares iki metų pabaigos informuoti Komisiją ir EIB apie savo įnašus. Atsižvelgdama į tai, ji palankiai vertina EIB naują įgaliojimą Europos investicijų fondui (EIF) skirti iki 4 mlrd. EUR, ir ragina Komisiją ir EIB dar labiau sustiprinti EIF pajėgumus didinant jo kapitalą, kad iki 2014 m. gegužės mėn. būtų pasiektas galutinis susitarimas. Europos Vadovų Taryba ragina dėti daugiau pastangų, kad visų pirma būtų kuo greičiau priimti pagal I ir II bendrosios

susitarimas dėl tiekimo saugumo, ir prašo Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ir bendradarbiaujant su vyriausiąja įgaliotine bei Europos gynybos agentūra parengti visapusiškos ES masto tiekimo saugumo sistemos veiksmų planą, kuriame būtų atsižvelgiama į globalizuotą svarbiausių tiekimo grandinių pobūdį.

d) Tolesnė veikla22. Europos Vadovų Taryba prašo Tarybą, Komisiją,

vyriausiąją įgaliotinę, Europos gynybos agentūrą ir valstybes nares atitinkamose savo kompetencijos srityse imtis ryžtingų ir patikrinamų veiksmų, kad būtų įgyvendintos pirmiau išdėstytos gairės. Europos Vadovų Taryba 2015 m. birželio mėn. įvertins konkrečią visais klausimais padarytą pažangą ir pateiks tolesnių gairių, remdamasi Tarybos ataskaita, kurioje bus atsižvelgta į Komisijos, vyriausiosios įgaliotinės ir Europos gynybos agentūros pasiūlymus.

II. EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ POLITIKA23. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos

pateiktą 2014  m. metinę augimo apžvalgą ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą. Ji pripažįsta, kad nors ekonomikos atsigavimas vis dar tebėra nedidelis, netolygus ir trapus, ekonomikos perspektyvos palaipsniui tampa vis optimistiškesnės. Diferencijuotas ir augimui palankus fiskalinis konsolidavimas, vidinis rebalansavimas ir bankų balansų sutvarkymas – visose šiose srityse toliau daroma pažanga. Nedarbo lygis stabilizavosi, nors vis dar yra nepriimtinai aukštas. Ryžtingai ir ambicingai įgyvendinant sutartas politikos priemones bus remiamas ekonomikos atsigavimas ir darbo vietų kūrimas 2014–2015 m.

24. Valstybės narės ir Europos Sąjunga toliau vykdys ryžtingus veiksmus, kad būtų skatinamas tvarus ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir konkurencingumas pagal penkis metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus.

25. Metinėje augimo apžvalgoje nurodytos sritys, kuriose kyla svarbių iššūkių ir reikia daryti tolesnę pažangą. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti produktų ir paslaugų bendrosios rinkos veikimo stiprinimui bei lankstumo didinimui, verslo aplinkos tobulinimui ir tolesniam bankų balansų sutvarkymui, siekiant spręsti finansų rinkų susiskaidymo klausimą ir atkurti įprastą skolinimą ekonomikai. Pirmenybė turėtų būti teikiama konkurencingumo stiprinimui, darbo vietų kūrimui ir kovai su nedarbu, visų pirma su jaunimo nedarbu, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant

”Jaunimo garantijų“ iniciatyvą, ir tolesnei

veiklai, susijusiai su reformomis darbo rinkų veikimo srityje.Politikos priemonės turėtų būti sutelktos visų pirma į:– mokestinių ir kitų paskatų stiprinimą darbo vietų

kūrimo tikslu, įskaitant mokesčių naštos perkėlimą nuo darbo;

– darbingo amžiaus ilginimą, darbo jėgos aktyvumo lygio didinimą, aktyvių darbo rinkos priemonių stiprinimą ir tolesnį švietimo bei mokymo sistemų

73

dėmesio skyrė bankų ir ekonominei sąjungai. Šiame procese remiamasi ES institucine struktūra, visapusiškai laikantis bendrosios rinkos vientisumo principo, kartu užtikrinant vienodas sąlygas ES valstybėms narėms. Šis procesas bus atviras ir skaidrus valstybių narių, kurios nėra įsivedusios bendros valiutos, atžvilgiu.

Bankų sąjunga29. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina teisės aktų

leidėjų pasiektą galutinį susitarimą dėl Indėlių garantijų sistemų direktyvos ir Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos. Ji taip pat palankiai vertina Tarybos sutartą bendrą požiūrį ir konkrečias išvadas dėl bendro pertvarkymo mechanizmo. Drauge su jau priimtu bendru priežiūros mechanizmu bendras pertvarkymo mechanizmas bus labai svarbus etapas baigiant kurti bankų sąjungą. Europos Vadovų Taryba ragina teisės aktų leidėjus priimti bendrą pertvarkymo mechanizmą iki dabartinio teisėkūros laikotarpio pabaigos.

Partnerystės ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo srityse30. Per pastaruosius metus padaryta didelė pažanga

ekonomikos valdymo srityje. Strategija ”Europa 2020“

ir Europos semestras užtikrina integruotą politikos koordinavimo procesą siekiant skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą Europoje. Euro zonoje reikia toliau stiprinti ekonominės politikos koordinavimą, kad būtų užtikrinta tiek konvergencija EPS, tiek aukštesni tvaraus ekonomikos augimo lygiai. Glaudžiau koordinuojant ekonominę politiką bus lengviau ankstyvame etape nustatyti ekonominį pažeidžiamumą ir jį laiku panaikinti.

31. Šiuo tikslu būtina didinti įsipareigojimo lygį, stiprinti atsakomybę ir intensyvinti ekonominės politikos ir reformų įgyvendinimą euro zonos valstybėse narėse, remiantis dideliu demokratiniu teisėtumu ir atskaitomybe tokiu lygiu, kuriuo priimami ir įgyvendinami sprendimai.

32. Šiame kontekste labai svarbu sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms vykdyti reformas tose srityse, kurios yra svarbios ekonomikos augimui, konkurencingumui bei darbo vietų kūrimui ir kurios yra būtinos sklandžiam visos EPS veikimui, ir jas remti. Partnerystėmis, grindžiamomis bendrai suderintų sutartinio pobūdžio susitarimų ir susijusių solidarumo mechanizmų sistema, būtų padedama sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti patikimą politiką ir ją remti šalims dar nesusidūrus su dideliais ekonominiais sunkumais.

33. Ši sistema būtų įtraukta į Europos semestrą, joje galėtų dalyvauti euro zonai nepriklausančios valstybės narės ir ji būtų visais aspektais suderinta su bendrąja rinka. Ji būtų taikoma visoms euro zonos valstybėms narėms, išskyrus valstybes nares, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa.

34. Bendrai suderinti sutartinio pobūdžio susitarimai aprėptų įvairią politiką bei priemones, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, įskaitant darbo ir produktų rinkų veiklos rezultatus, viešojo

rinkos aktus numatyti dar nepriimti teisės aktai ir būtų greitai įgyvendintos juose numatytos priemonės. Ji ypač ragina teisėkūros institucijas greitai susitarti dėl numatytų paskutinių dviejų dar nepriimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, numatytų pagal I bendrosios rinkos aktą (darbuotojų komandiravimas ir elektroninė atpažintis).Europos Vadovų Taryba taip pat ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant sumažinti reglamentavimo naštą, įgyvendinant ir toliau plėtojant Reglamentavimo kokybės ir rezultatų (REFIT) programą, ir tikisi, kad birželio mėn. susitikime bus susitarta dėl tolesnių priemonių šioje srityje. Šį klausimą ji kasmet svarstys Europos semestro kontekste.

27. Primindama savo 2013  m. gegužės mėn. išvadas Europos Vadovų Taryba ragina toliau daryti pažangą tiek pasauliniu, tiek ES lygiu, kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu, mokesčių bazės erozija bei pelno perkėlimu ir pinigų plovimu. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina EBPO ir kituose tarptautiniuose forumuose vykdomą darbą sprendžiant su mokesčiais susijusius klausimus ir užtikrinant mokesčių sistemų teisingumą bei veiksmingumą, visų pirma tai, kad rengiamas pasaulinis automatinio keitimosi informacija standartas, kad būtų užtikrintos visiems vienodos sąlygos. Atsižvelgdama į tai, kad norima dar daugiau skaidrumo mokesčių klausimais, Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą 2014  m. pradžioje pasiekti vieningą politinį susitarimą dėl Administracinio bendradarbiavimo direktyvos. Ji ragina paspartinti derybas su Europos trečiosiomis valstybėmis ir prašo Komisijos pateikti pažangos ataskaitą kovo mėn. įvyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. Atsižvelgiant į tai, iki 2014 m. kovo mėn. bus priimta patikslinta Taupymo pajamų apmokestinimo direktyva. Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į Tarybos ataskaitą Europos Vadovų Tarybai mokesčių klausimais, palankiai vertina tai, kad Komisija sudarė Aukšto lygio skaitmeninės ekonomikos mokesčių politikos ekspertų grupę, ir prašo Komisijos pasiūlyti veiksmingų sprendimų, kurie būtų suderinami su vidaus rinkos veikimu, atsižvelgiant į EBPO darbą, ir kuo greičiau pateikti ataskaitą Tarybai. Taip pat turėtų būti sparčiai daroma pažanga siekiant susitarimo dėl Patronuojančiųjų ir patronuojamųjų bendrovių direktyvos pakeitimų.Europos Vadovų Taryba ragina daryti tolesnę pažangą didelių bendrovių atskleidžiamos nefinansinės informacijos srityje.

III. EKONOMINĖ IR PINIGŲ SĄJUNGA

28. Nuo tada, kai praėjusių metų gruodžio  mėn. buvo pristatyta ataskaita

”Kelias į tikrą ekonominę ir pinigų

sąjungą“, tęsiamas darbas pagrindinių sudedamųjų dalių, kuriomis stiprinama ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS), srityje. Europos Vadovų Taryba diskusijose daugiausia

74

37. Europos Vadovų Taryba prašo Europos Vadovų Tarybos pirmininko, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisijos pirmininku, tęsti darbą ties bendrai suderintų sutartinio pobūdžio susitarimų ir susijusių solidarumo mechanizmų sistema, remiantis pirmiau nurodytomis gairėmis, ir pateikti ataskaitą 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybai, kad būtų pasiektas bendras susitarimas dėl abiejų šių elementų. Valstybės narės aktyviai dalyvaus šiame darbe.

EPS socialinė dimensija38. Europos Vadovų Taryba pakartoja pokyčių užimtumo ir

socialinėje srityse svarbą įgyvendinant Europos semestrą. Remdamasi Tarybos atliekamu darbu, Europos Vadovų Taryba patvirtina pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių rezultatų suvestinės naudojimo, kaip išdėstyta bendroje užimtumo ataskaitoje, aktualumą.

39. Be to, turi būti skubiai tęsiamas su užimtumo ir socialinių rodiklių naudojimu susijęs darbas, kaip pasiūlė Komisija, kad šias naujas priemones būtų galima naudoti jau 2014 m. Europos semestro metu. Šie įvairesni rodikliai bus naudojami vieninteliu tikslu – siekiant įvairiapusiškiau suprasti socialinius pokyčius.

40. Tolesniam socialinės dimensijos euro zonoje stiprinimui skirtos priemonės yra savanoriškos toms valstybėms narėms, kurios nepriklauso bendros valiutos sistemai, ir jos visais aspektais bus visapusiškai suderinamos su bendrosios rinkos reikalavimais.

IV. MIGRACIJOS SRAUTAI

41. Europos Vadovų Taryba aptarė pirmininkaujančios valstybės narės ataskaitą dėl Viduržemio jūros regiono specialios paskirties darbo grupės darbo reaguojant į neseniai įvykusias tragedijas prie Lampedūzos krantų. Europos Vadovų Taryba pakartoja savo pasiryžimą sumažinti panašių tragedijų pasikartojimo ateityje riziką.Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriame apibrėžiami trisdešimt aštuoni veiksmai. Europos Vadovų Taryba ragina sutelkti visas pastangas siekiant įgyvendinti komunikate pasiūlytus veiksmus pagal aiškų tvarkaraštį, kurį turi nustatyti Komisija. Vienas iš prioritetinių klausimų turėtų būti intensyvesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis siekiant užkirsti kelią migrantams leistis į pavojingas keliones Europos Sąjungos kryptimi. Informacinės kampanijos, regioninės apsaugos programos, partnerystės judumo srityje ir veiksminga grąžinimo politika yra svarbios šio visapusiško požiūrio sudedamosios dalys. Europos Vadovų Taryba pakartoja teikianti didelę svarbą asmenų, kuriems reikia apsaugos, perkėlimui ir tai, kad būtina prisidėti prie visuotinių pastangų šioje srityje. Ji taip pat ragina stiprinti

”Frontex“ vykdomas sienų stebėjimo

operacijas ir veiksmus, kuriais siekiama kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis, ir užtikrinti tinkamą solidarumą su visomis valstybėmis narėmis, kurios patiria didelį spaudimą dėl migracijos srautų.

sektoriaus efektyvumą, taip pat mokslinius tyrimus ir inovacijas, švietimą ir profesinį mokymą, užimtumą ir socialinę įtrauktį. Juose atsispindėtų ekonominės politikos prioritetai, nustatyti Europos Vadovų Tarybos atliktoje bendroje ekonominės padėties valstybėse narėse ir visoje euro zonoje analizėje, ir būtų atsižvelgta į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

35. Partnerysčių sistema apimtų susijusius solidarumo mechanizmus, kuriais prireikus būtų pasiūlyta parama valstybėms narėms, sudarančioms bendrai suderintus sutartinio pobūdžio susitarimus, taip skatinant investicijas į ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo politiką.

36. Tolesnis darbas bus vykdomas remiantis šiais pagrindiniais aspektais:– Bendrai suderinti sutartinio pobūdžio susitarimai

bus ”vidinis“ įsipareigojimas, kuris reiškia valstybių

narių, Komisijos ir Tarybos partnerystę. Nacionalinė reformų programa, kurią turi pateikti kiekviena valstybė narė įgyvendinant Europos semestrą, bus bendrai suderintų sutartinio pobūdžio susitarimų pagrindas, taip pat atsižvelgiant į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Bendrai suderinti sutartinio pobūdžio susitarimai bus pritaikyti kiekvienos atskiros valstybės narės poreikiams ir juose daugiausia dėmesio bus skirta ribotam pagrindinių svertų skaičiui tvaraus ekonomikos augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo srityse. Bendrai suderintuose sutartinio pobūdžio susitarimuose numatytus ekonominės politikos tikslus ir priemones turėtų suformuluoti valstybės narės, atsižvelgdamos į savo institucinę struktūrą bei konstitucinę tvarką, ir jomis turėtų būti užtikrinta visiška nacionalinė atsakomybė tinkamai įtraukiant nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. Šie susitarimai turėtų būti aptarti ir bendrai suderinti su Komisija, prieš pateikiant juos patvirtinti Tarybai. Komisija bus atsakinga už bendrai suderintų sutartinio pobūdžio susitarimų sutarto įgyvendinimo stebėseną, vykdomą remiantis bendrai sutartais įgyvendinimo laiko terminais.

– Kalbant apie susijusius solidarumo mechanizmus, darbas bus tęsiamas siekiant toliau nagrinėti visas galimybes, susijusias su tiksliu paramos pobūdžiu (pvz., paskolos, subsidijos, garantijos), institucine forma ir dydžiu, kartu užtikrinant, kad šie mechanizmai nesukurtų prievolių valstybėms narėms, kurios nedalyvauja bendrai suderintų sutartinio pobūdžio susitarimų ir susijusių solidarumo mechanizmų sistemoje; jie neturėtų nei tapti pajamų išlyginimo priemone, nei turėti poveikio daugiametei finansinei programai; jais turėtų būti laikomasi valstybių narių biudžetinio suverenumo principo. Bet koks su bendrai suderintais sutartinio pobūdžio susitarimais susijęs finansinės paramos susitarimas bus teisiškai privalomas. EIB pirmininkas dalyvaus šiame darbe.

75

Centrinės Afrikos Respublika46. Europos Vadovų Tarybai yra nepaprastai susirūpinusi

dėl vis gilėjančios krizės Centrinės Afrikos Respublikoje ir dėl skaudžių jos padarinių humanitarinėje ir žmogaus teisių srityse. Ji palankiai vertina labai svarbią Prancūzijos karinę intervenciją, grindžiamą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 2127 (2013), kuria Afrikos pajėgoms padedama atkurti saugumą, ir nuoseklų Afrikos partnerių įsipareigojimą stabilizuoti padėtį. Laikydamasi visapusiško požiūrio Europos Vadovų Taryba patvirtina, kad ES yra pasirengusi išnagrinėti galimybes panaudoti atitinkamas priemones siekiant prisidėti prie šiuo metu dedamų pastangų stabilizuoti šalį, įskaitant bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) priemones, apimančias abu jos matmenis – tiek karinį, tiek civilinį. Ji prašo vyriausiąją įgaliotinę 2014 m. sausio mėn. Užsienio reikalų taryboje pateikti pasiūlymą dėl sprendimo šiuo klausimu.

Rytų partnerystė47. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad

lapkričio 28–29 d. Vilniuje įvykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Gruzija ir Moldovos Respublika parafavo asociacijos susitarimus, įskaitant dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos zonų. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2014  m. rugpjūčio  mėn. pabaigos pasirašyti šiuos susitarimus.

48. Europos Sąjunga tebėra pasirengusi pasirašyti asociacijos susitarimą, įskaitant dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos, su Ukraina, kai tik Ukraina bus pasirengusi. Europos Vadovų Taryba ragina susilaikyti nuo veiksmų, gerbti žmogaus bei pagrindines teises ir demokratiniu būdu rasti politinės krizės Ukrainoje sprendimą, kuris atitiktų Ukrainos žmonių siekius. Europos Vadovų Taryba pabrėžia visų suverenių valstybių teisę priimti savo užsienio politikos sprendimus, nepatiriant nederamo išorinio spaudimo.

VII. KITI KLAUSIMAIEnergetika49. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Tarybos

ataskaitas dėl energijos vidaus rinkos įgyvendinimo ir išorės santykių energetikos srityje. Šiuo klausimu ji pabrėžia, kad būtina skubiai įgyvendinti 2013  m. gegužės mėn. Europos Vadovų Tarybos nustatytas gaires, be kita ko, intensyvinti darbą valstybių narių elektros energijos tarpusavio jungčių srityje. Su energetikos politika susijusius klausimus Europos Vadovų Taryba vėl svarstys kovo mėn. įvyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.

ES strategija dėl Alpių regiono50. Primindama savo 2011 m. birželio mėn. išvadas ir 2013 m.

spalio mėn. Tarybos išvadas dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, iki 2015 m. birželio mėn. parengti ES strategiją dėl Alpių regiono.

42. Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos reguliariai stebėti, kaip įgyvendinami veiksmai. Prieglobsčio ir migracijos klausimą atsižvelgdama į platesnę ir ilgesnio laikotarpio politikos perspektyvą Europos Vadovų Taryba vėl svarstys 2014 m. birželio mėn., kai bus rengiamos tolesnio teisėkūros ir veiksmų planavimo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje strateginės gairės. Komisijos prašoma iki to susitikimo pateikti Tarybai ataskaitą dėl Komisijos komunikate išdėstytų veiksmų įgyvendinimo.

V. PLĖTRA BEI STABILIZACIJOS IR ASOCIACIJOS PROCESAS

43. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina gruodžio 17 d. Tarybos priimtas išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso ir jas patvirtina.

VI. IŠORĖS SANTYKIAI

9-oji PPO ministrų konferencija44. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina sėkmingus

Balyje surengtos 9-osios PPO ministrų konferencijos rezultatus. Konkrečiai, naujas susitarimas dėl palankesnių prekybos sąlygų sudarymo bus labai naudingas visoms PPO narėms ir skatins naujų darbo vietų kūrimą bei ekonomikos augimą. Šie rezultatai taip pat apima svarbius sprendimus, kuriais siekiama skatinti besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, integraciją į pasaulio prekybos sistemą. Europos Vadovų Taryba pakartoja remianti daugiašalę prekybos sistemą ir tikisi, kad bus toliau spartinamos derybos siekiant užbaigti Dohos derybų raundą.

Sirija45. Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į JT Generalinio

Sekretoriaus Ban Ki-Moono pranešimą apie ketinimą 2014  m. sausio 22  d. surengti konferenciją Sirijos klausimu, siekiant užtikrinti tikrą ir įtraukų perėjimo prie demokratijos procesą Sirijoje, kaip apibrėžta 2012 m. birželio 30  d. Ženevos komunikate. Jai didelį nerimą kelia tebesitęsianti sudėtinga humanitarinė padėtis Sirijoje ir skaudus krizės poveikis kaimyninėms šalims. Atsižvelgdama į 2014 m. sausio 15 d. Kuveite vyksiančią įsipareigojimų telkimo konferenciją, Europos Vadovų Taryba primena vadovaujamą ES vaidmenį inicijuojant tarptautines paramos pastangas, per kurias nuo krizės pradžios sutelkta daugiau kaip 2 mlrd. EUR. ES remia humanitarinių organizacijų, visų pirma JT agentūrų, darbą. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad šią savaitę buvo pasirašytas pats didžiausias bendras ES humanitariniams tikslams skirtas finansinis asignavimas. Ji patvirtina ES įsipareigojimą toliau siekti, kad būtų užtikrintos galimybės teikti humanitarinę pagalbą Sirijoje tiems, kuriems jos reikia, ir telkti tinkamas lėšas, remiantis visapusiška paramos strategija, ir ragina vykdyti tolesnes priemones siekiant gerinti ES paramos veiksmingumą. Europos Vadovų Taryba taip pat ragina kitus pagrindinius tarptautinius paramos teikėjus išplėsti ir prisiimti pareigas.

Nuotraukų autoriai

© Europos Sąjunga

doi:10.2860/76689

ISSN 1977-3226

QC-AO

-13-001-LT-C

Rue de la Loi/ Wetstraat 1751048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIËTel. +32 22816111

www.european-council.europa.eu