europos vadovų taryba 2010 m. · nepamiršiu pirmojo susitikimo, kuriam pirmininkavau, įvykusio...

Europos Vadovų Taryba 2010 m.

2011 M. SAUSIO MĖN.

LT

kg_LT_012083_cover_b.indd 1 14/03/11 08:24

kg_LT_012083_cover_b.indd 2 14/03/11 08:24


2011 M. SAUSIO MĖN.

kg_LT_012083_inside_b.indd 1 14/03/11 09:04

Šią brošiūrą išleido Tarybos generalinis sekretoriatas.www.european-council.europa.eu

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2011

ISBN 978-92-824-2809-2doi:10.2860/68319

© Europos Sąjunga, 2011

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Printed in BelgiumSpausdinta ekologiškame popieriuje


3

Europos Vadovų Taryba 2010 m. Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas

Prie posėdžių stalo 5

Euro zonos stabilumo išlaikymas 6

Darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas 9

Sąjungos veiklos krypties pasaulyje nustatymas 11

Dirbti kartu 14

Perspektyvos 19

Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvados ir valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimai 21

Turinys


4

Europos Vadovų Taryba (2010 m. spalio mėn.)


5

Praėjo daugiau nei metai nuo tada, kai tapau pirmuoju nuolatiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Mūsų institucija prie posėdžių stalo suburia Sąjungos aukščiausio rango vykdomosios valdžios vadovus: 27 valstybių narių valstybių ar

vyriausybių vadovus, Komisijos pirmininką ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką. Šis strateginis organas nevykdo teisėkūros funkcijų. Kartu nustatome politinius prioritetus, apibrėžiame strateginę Sąjungos veiklos kryptį ir prisiimame atsakomybę krizės atveju.

Dokumente Europos Vadovų Taryba 2010 m. apžvelgiama mūsų veikla 2010 metais. Tai buvo turiningi metai. Itin daug dėmesio turėjome skirti euro zonos stabilumui, mūsų šalių ekonomikos padėčiai ir Europos Sąjungos vaidmeniui pasaulyje.

2009 m. gruodžio 1 d., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Vadovų Taryba ofi cialiai tapo visaverte institucija. Ji taip pat įgijo nuolatinį pirmininką, renkamą dvejų su puse metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą pratęsta. Sprendimas sukurti šią naują sistemą buvo priimtas siekiant užtikrinti didesnį Sąjungos veiklos nuoseklumą ir tęstinumą. Pirmieji metai parodė, kad ši mintis buvo vertinga.

Mūsų susitikimuose dalyvauja tik vadovai ir vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. Taip suteikiama galimybė surengti atviras ir aktyvias diskusijas. Kai prie ovalaus stalo susirenka apie trisdešimt žmonių, įmanoma susitarti (ar bent jau beveik susitarti). Prieš susitikimą dažnai pasikeičiama nuomonėmis su Europos Parlamento pirmininku. Kartais pakviečiamas Europos centrinio banko pirmininkas. Laikui bėgant labai gerai vieni su kitais susipažįstame. 2010 m., pasikeitus vyriausybėms Jungtinėje Karalystėje, Vengrijoje, Suomijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Nyderlanduose, pasveikinome šešis naujus kolegas ir atsisveikinome su jų pirmtakais. Šie susitikimai yra itin svarbūs plėtojant Europos valstybių ar vyriausybių vadovų santykius. Tik asmeniškai pasitikint vieniems kitais galima pajusti, kad judama viena kryptimi.

2010 m., nuo vasario 11 d. iki gruodžio 16–17 d., įvyko šeši Europos Vadovų Tarybos susitikimai (vienas neofi cialus ir penki ofi cialūs). Taip pat įvyko du euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimai, kuriems pirmininkavau (vienas – kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu, kitas – atskiras posėdis gegužės mėn.). Niekada nepamiršiu pirmojo susitikimo, kuriam pirmininkavau, įvykusio ne įprastose Tarybos patalpose, o Solvay bibliotekoje: lauke – sniegas, o viduje – ryžtingi susitarimai. Kasmet vykstančių susitikimų skaičius gali skirtis (pagal Sutartį reikalaujama, kad įvyktų ne mažiau kaip keturi susitikimai per metus). 2009 m. įvyko šeši susitikimai, 2008 m. – septyni. Kadangi tokie susitikimai vyksta palyginti retai ir politiniu požiūriu būna labai intensyvūs, visuomenės susidomėjimas jais būna didelis. Dėl jų 27 valstybių narių Sąjunga susilaukia itin daug dėmesio. Dėl tų pačių priežasčių jiems būtina kruopščiai pasirengti. Pasirengime dalyvauja daug žmonių ir institucijų tiek Briuselyje, tiek 27 sostinėse. Bendrųjų reikalų tarybai tenka svarbus vaidmuo apibendrinant rezultatus, pasiektus įvairiuose ministrų posėdžiuose.

Pirmininko užduotis – parengti Europos Vadovų Tarybos susitikimus, jiems pirmininkauti ir vadovauti, siekti narių konsensuso ir užtikrinti, kad mūsų priimti sprendimai būtų praktiškai įgyvendinti. Santykiuose su trečiosiomis šalimis pagal savo rangą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas veikia kaip Sąjungos atstovas, kartu su Komisijos pirmininku.

Nors Europos Vadovų Taryba nevykdo teisėkūros funkcijų, tikrai pripažįstama šios institucijos išvadų ir valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimų politinė reikšmė.

Kaip nuo kalno viršūnės, į kurią reikia ilgai kopti, atsiveria nauji vaizdai, taip ir Europos Vadovų Tarybos susitikime gali staiga atsiverti naujos perspektyvos. Toks susitikimas yra ir tam tikro proceso pabaiga, ir naujo proceso pradžia.

Prie posėdžių stalo


6

Aktualiausios problemos 2010 metais buvo su valstybės skola susijusios krizės euro zonoje. Šis klausimas buvo įtrauktas į visų mūsų susitikimų darbotvarkes. Nors bendrą valiutą naudoja tik šešiolika valstybių narių (2011 m. sausio 1 d. prisijungus Estijai – jau septyniolika,), visos 27 valstybės narės yra visiškai įsitikinusios, kad euro zonos stabilumas yra itin svarbus visai Sąjungai. Sprendimais, kuriuos priėmėme pirmiausia gegužės, spalio ir gruodžio mėnesiais, buvo padaryta didžiausia ekonominės ir pinigų sąjungos reforma nuo tada, kai buvo sukurtas euras.

Euro zonoje įvykusios valstybės skolos krizės buvo netikėtas posūkis vykstant didesnio masto pasaulinei fi nansų ir ekonomikos griūčiai, prasidėjusiai 2007 m. rugpjūčio mėn., o bankrutavus „Lehman Brothers“ pasiekusiai tarptautinį mastą. Nors paaiškėjo, kad ekonominio nuosmukio visoje Europoje rizika buvo trumpalaikė (dėl ryžtingų ir suderintų veiksmų per vienus metus daugumoje valstybių narių buvo sugrįžta prie ekonomikos augimo), 2009 m. pabaigoje išryškėjo kita grėsmė, kai Graikijos Vyriausybė susidūrė su fi nansavimo problemomis.

2010 vasario mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime susitarėme dėl principo, kad būtina imtis veiksmų, jeigu to reikia norint užtikrinti visos euros zonos stabilumą ir padėti Graikijai. Kovo mėn. susitarėme dėl tokios galimos paramos pagrindinių bruožų. Mūsų kolega iš Graikijos pirmą kartą paprašė paramos tik balandžio pabaigoje. Kartais teigiama, kad mūsų sprendimų priėmimo procesas yra labai ilgas, todėl gali būti vertinga priminti šią įvykių seką. Po to reikalai greitai pajudėjo. Gegužės 2 d. fi nansų ministrai pasiekė susitarimą, kurį gegužės 7 d. patvirtino euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovai. Jame buvo numatytas 110 mlrd. EUR paskolų paketas, skirtas fi nansinei apsaugai (80 mlrd. EUR iš ES ir 30 mlrd. EUR iš Tarptautinio valiutos fondo). Tokiu būdu, pačiai

Graikijos Vyriausybei taip pat ėmusis ryžtingų taupymo priemonių, Graikijos padėtis buvo stabilizuota.

Lemiama vakarienė

Iki pirmos gegužės savaitės įvykiai paspartėjo. Buvo akivaizdu, kad turime siekti daugiau, nei vien atskiroms šalims skirtų ad hoc sprendimų, ir kurti sistemiškai veikiantį mechanizmą. Vienos šalies problema tapo visos euro zonos problema ir netgi sukėlė pavojų bendram ekonomikos atgaivinimui. Todėl specialus šešiolikos euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, kurį buvo suplanuota surengti gegužės 7 d., kad būtų patvirtintas Graikijai skirtas paramos paketas ir numatyti tolesni veiksmai, netikėtai tapo viena iš tų lemiamų vakarienių, kurios, panašu, yra Sąjungos sėkmės paslaptis. Po vidurnakčio šešiolikos euro zonos šalių vadovai susitarė naudotis „visomis turimomis priemonėmis“, kad būtų užtikrintas euro stabilumas. Tai nebuvo vien tušti žodžiai. Valstybių ar vyriausybių vadovams pateikus prašymą, Europos Komisija per 48 valandas pateikė pasiūlymą, ir fi nansų ministrai susitarė dėl ad hoc krizių valdymo mechanizmo: tam tikromis sąlygomis teikiamų 750 mlrd. EUR paskolų sistemos, kuri jau yra sukurta ir bus taikoma iki 2013 m. vidurio. Kelios valstybės narės pranešė, kad jos nedelsdamos pradės taikyti papildomas biudžetines priemones ir vykdyti ekonomines reformas. Europos centrinis bankas priėmė beprecedentį sprendimą: pirkti obligacijas antrinėse rinkose, kad būtų užkirstas kelias rinkos sutrikdymui. Šios bendros pastangos parodė, kad nekyla jokių abejonių dėl Sąjungos gebėjimų imtis veiksmų.

Kaip minėjau gegužės 25 d. pasakytoje kalboje, pavasario krizės metu „pasielgėme taip, tarsi jūroje būtume sumeistravę gelbėjimo valtį“. Esant „audringai“ padėčiai tai buvo didelis laimėjimas. Tačiau visi supratome, kad norėdami, kai įmanoma, užkirsti kelią tokioms krizėms ir

Euro zonos stabilumo išlaikymas


7

padidinti mūsų gebėjimus įveikti krizes, turime padaryti tinkamas išvadas ateičiai. Šis dvejopas tikslas buvo Europos Vadovų Tarybos prioritetas 2010 m. antrąjį pusmetį. Padarėme tai, ką reikėjo padaryti.

Jau kovo mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba įsteigė Ekonomikos valdysenos darbo grupę, kurios užduotis buvo atsižvelgti į krizės metu įgytą patirtį ir iki metų pabaigos pateikti pasiūlymų. Manęs, kaip Europos Vadovų Tarybos pirmininko, buvo paprašyta pirmininkauti šiai grupei, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, valstybių narių atstovais, Europos centriniu banku ir Euro grupės pirmininku. Komisija itin svariai prisidėjo prie šio darbo. Gegužės mėn., kai paaiškėjo, kad šį darbą ne tik būtina atlikti, bet ir būtina jį atlikti skubiai, darbo grupės veiklą suintensyvinome. Todėl birželio ir rugsėjo mėn. Europos Vadovų Tarybai galėjo būti pateikta informacijos apie padarytą pažangą. Mano nuomone, labai teigiamas dalykas yra tai, kad jau spalio 28–29 d. susitikime Europos Vadovų Taryba patvirtino išsamią darbo grupės ataskaitą. Tai didelis žingsnis į priekį.

Bendra pareiga

Krizių prevencijos srityje išsiskiria su dviem aspektais susiję sprendimai. Pirma, griežtesnis stabilumo ir augimo paktas. Tokiu būdu bus gerokai padidinta fi skalinė atsakomybė. Sankcijos bus pradėtos taikyti anksčiau ir bus progresinės, jų taikymo pagrindas bus platesnis (atsižvelgiant ne tik į metinį defi citą, bet ir į valstybės skolą), o dėl vadinamosios atvirkštinės balsų daugumos taisyklės (kai Komisijos pasiūlymas priimamas, jeigu jo neatmeta kvalifi kuota valstybių narių dauguma) bus galima lengviau priimti sprendimą pradėti taikyti sankcijas. Antra, naujos formos makroekonominė priežiūra. Tai sudarys mums sąlygas geriau vykdyti Sąjungos šalių ekonomikos, konkurencingumo, nekilnojamojo turto rinkos

burbulų rizikos ir kitų silpnų vietų stebėseną. Prireikus imsimės veiksmų ir koreguosime padėtį. Tolesnė su šiomis rekomendacijomis susijusi teisėkūros veikla bus vykdoma taikant įprastas procedūras, dalyvaujant Komisijai, Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Parlamentui, tačiau sparčiau, kad naujoji priežiūros sistema būtų įdiegta iki 2011 m. vasaros. Tai mūsų bendra pareiga.

Trečias svarbus sprendimas darbo grupės veiklos srityje yra susijęs su mūsų gebėjimu įveikti krizes. Spalio mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė sukurti nuolatinį krizių valdymo mechanizmą, skirtą fi nansiniam stabilumui visoje euro zonoje užtikrinti. Šis mechanizmas, dėl kurio sprendimas buvo priimtas gegužės mėn., yra laikinas. Paskutiniame metų susitikime susitarėme dėl nedidelio Sutarties pakeitimo, kuris būtinas norint pasiekti šį tikslą, teksto. Juo bus užtikrintas šio nuolatinio mechanizmo tvirtas teisinis pagrindas. Europos Vadovų Taryba taip pat patvirtino mechanizmo bendrus bruožus, dėl kurių susitarė fi nansų ministrai. Be to, 2010 m. gruodžio mėn. šešiolika euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų ir Europos Sąjungos institucijos dar kartą patvirtino savo pasiryžimą imtis visų priemonių, kurios būtinos visos euro zonos stabilumui užtikrinti.

Sunkiais laikotarpiais išryškėja nematomos ir dažnai nepakankamai įvertinamos jėgos, kurios mūsų Sąjungą išlaiko tvirtą, ir valstybės garantuotos skolos krizė tai dar kartą parodė. Visi Europos Vadovų Tarybos nariai ryžtingai gynė mūsų bendrus sprendimus nacionaliniuose parlamentuose. Mūsų piliečių labui rėmėmės Lisabonos sutartyje įtvirtintais atsakomybės ir solidarumo principais. Buvo patvirtinti Sąjungos narių tvirti tarpusavio politiniai ryšiai.


8

Dalia Grybauskaitė, Angela Merkel, Iveta Radičová, Mari Kiviniemi, Catherine Ashton


9

Daug trumpalaikių problemų kyla dėl to, kad nepakankamai dėmesio skiriama ilgalaikėms struktūrinėms reformoms. Kitos stipriausios ekonomikos šalys mus lenkia konkurencingumo, mokslinių tyrimų ir darbo jėgos gebėjimų požiūriu. Kyla pavojus darbo vietoms ir ekonomikos augimui Europoje. Todėl Europos Vadovų Taryba savo kovo ir birželio mėn. susitikimus skyrė plataus užmojo dešimties metų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ rengimo klausimui.

Visame žemyne žmonės savo darbo vietose susiduria tiek su tarptautinės konkurencijos keliamu jauduliu, tiek su jos keliamu spaudimu – toks yra globalizacijos iššūkis. Nuo Suomijos iki Italijos, miestuose ir kaimuose vaikų darželius keičia seniems žmonėms skirti globos namai – toks yra demografi jos iššūkis. Žemyno pietinėje dalyje Sacharos dykuma greitai išsiplės iki Ispanijos, šiaurinėje dalyje atitirpsta tundros, o centrinėje dalyje tirpsta Alpių ledynai – toks yra klimato kaitos iššūkis.

Ekonomikos strategijose būtina numatyti priemones, kaip įveikti šiuos tris sunkumus. Strategijoje „Europa 2020“, kuri yra daugiausia aspektų apimantis atsakas, numatytos struktūrinės reformos valstybėse narėse ir geresnis ekonominės politikos bei makroekonominės priežiūros koordinavimas. Bendras tikslas – pasiekti ilgalaikį ekonomikos augimą ir užimtumą, kartu užtikrinant valstybės fi nansų tvarumą. Už įvairių sričių politikos įgyvendinimą daugiausia atsako valstybės narės. Tačiau labai svarbu nustatyti bendrą strategiją ir nuoseklų požiūrį, visų pirma siekiant padidinti tarpusavio spaudimą ir sustiprinti politinį ryžtą.

Birželio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė šią Europos strategiją. Nusprendėme nustatyti penkis realistiškus ir kiekybiškai įvertinamus pagrindinius tikslus visai Europos Sąjungai, kurie turi būti įgyvendinti iki 2020 m., šiose srityse:

– moterų ir vyrų užimtumo lygis;

– investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą lygis;

– pastangos sumažinti pasaulio klimato atšilimo pavojų;

– švietimo lygis, siekiant mažesnio mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus ir didesnio universitetų diplomus įgijusių asmenų skaičiaus;

– žmonių, kurie nebepatiria skurdo ir atskirties, skaičius.

Įsipareigojimai realiomis sąlygomis

Kiekviena vyriausybė pateiks pasiūlymų, kaip savo valstybės lygmeniu prisidėti įgyvendinant šiuos penkis bendrus tikslus. Kiekviena iš jų taip pat nustatys, kokių esama kliūčių ekonomikos augimui, ir jų pašalinimo priemones. Aktyvus regionų ir vietos valdžios institucijų, taip pat verslo bei profesinių organizacijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas padidins savarankiškumo ir atsakomybės jausmą. Tai mums padės nuo popieriuje nustatytų tikslų pereiti prie įsipareigojimų realiomis sąlygomis. Svarbus dialogui tokiais klausimais skirtas forumas 2010 m. buvo Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas, vykęs kovo ir spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu.

Siekdama, kad remiantis fi nansų krizės metu įgyta patirtimi būtų toliau didinamas mūsų ekonomikos atsparumas, Europos Vadovų Taryba suteikė stiprų postūmį fi nansų sistemos priežiūros ir reguliavimo plataus užmojo reformai vykdyti. Vykdant šią reformą buvo sukurta Europos sisteminės rizikos valdyba ir trys naujos Europos priežiūros institucijos, kurios 2011 m. sausio 1 d. pradėjo vykdyti savo funkcijas. 2010 m. birželio mėn. susitarėme, kad valstybės narės

Darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas


10

turėtų nustatyti fi nansų įstaigoms taikytinų rinkliavų ir mokesčių sistemas, kad tokios įstaigos tinkamai prisidėtų dengiant išlaidas, susijusias su sisteminės rizikos ribojimu fi nansų sektoriuje. Tame pačiame susitikime taip pat nusprendėme, kad siekiant padidinti skaidrumą turėtų būti viešai paskelbti tuo metu vykdyto pagrindinių Europos bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai.

Stipriausios ekonomikos pasaulio šalių likimas šiuo metu yra susijęs labiau nei bet kada. Ir toliau pasaulio mastu reikės skirti dėmesį Europos ekonomikai svarbiems klausimams. Tai, be kita ko, yra grėsmė fi nansų tvarumui, didelis nedarbo lygis, pagrindinių prekių kainų nepastovumas ir makroekonominis disbalansas. Kad šie uždaviniai būtų sprendžiami, Europos Vadovų Taryba kruopščiai parengė ES poziciją,

kurios buvo laikomasi Toronte (birželio mėn.) ir Seule (lapkričio mėn.) įvykusiuose G 20 aukščiausiojo lygio susitikimuose.

Ekologiškai tvarus augimas

Dar vienas svarbus Sąjungos tvaraus augimo strategijos aspektas yra kova su klimato kaita. Tai yra vienas iš visuomenei labiausiai rūpimų klausimų. Rengdamasi gruodžio mėn. Jungtinių Tautų konferencijai Kankūne, Europos Vadovų Taryba nustatė plataus užmojo konstruktyvią poziciją, kurios laikantis buvo prisidėta prie konferencijos sėkmės. Taip pat skatinome imtis regioninių iniciatyvų, skirtų kovai su klimato kaita ir ekologiškai tvariam augimui skatinti. Kartu reikia tęsti svarbų darbą ir Sąjungoje, kuriant ekologiškas darbo vietas ir užtikrinant ekologiškai tvarų augimą.


11

ir Kinijai, remdamiesi iki šiol mūsų Vyriausiosios įgaliotinės nuveiktu darbu.

Įtraukdama visus aukščiausio lygio veikėjus, Europos Vadovų Taryba gali skatinti sukurti reikiamą nacionalinės diplomatijos ir mūsų bendros išorės veiksmų tarnybos sinergiją, taip palaipsniui formuojant Europos diplomatinę kultūrą. Būtina propaguoti bendras pagrindines idėjas. Šiuo etapu tai svarbiau, nei tradiciškai „kalbėti vienu balsu“.

Rugsėjo mėn. vykusiose diskusijose visi kolegos taip pat sutiko, kad turime siekti abipusiškumo ir rasti bendrų interesų palaikydami ryšius su pasauliniais partneriais. ES turi tam tikrų priemonių, kuriomis galime pasinaudoti tik kartu, pavyzdžiui, suteikdami geresnes galimybes patekti į rinką arba nustatydami patrauklesnį vizų režimą.

Dėl to, kad Europos Vadovų Taryba aktyviau dalyvavo Sąjungos ir jos pagrindinių partnerių dvišaliuose

Valstybių ar vyriausybių vadovams tenka svarbus vaidmuo išorės santykių srityje: jie kartu nustato strateginius interesus, sprendžia dėl prioritetų ir teikia strategines gaires, kurios yra susijusios su „bendra užsienio ir saugumo politika bei kitomis Sąjungos išorės veiksmų sritimis“, kaip nurodyta ES sutartyje.

Mes nepradedame nuo nulio. Europos Sąjungai tenka svarbus vaidmuo prekyboje, ji yra didžiausia paramos vystymuisi teikėja pasaulyje, atlieka stabilizuojantį vaidmenį savo kaimynystėje ir pastaraisiais metais pradėjo ne vieną civilinio ir karinio krizių valdymo misiją. Tačiau visi kartu galėtume daugiau nuveikti, kad fi nansinė ir ekonominė įtaka taptų politine įtaka. Todėl rugsėjo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimas buvo skirtas užsienio politikos klausimams, ypač mūsų pasaulinėms strateginėms partnerystėms. Gruodžio mėn. tęsėme šias strategines diskusijas, itin daug dėmesio skirdami Jungtinėms Valstijoms, Rusijai

Sąjungos veiklos krypties pasaulyje nustatymas

ES kovai su piratavimu skirta operacija „Atalanta“


12

aukščiausiojo lygio susitikimuose, jie tapo efektyvesni. Dėl geresnio pasirengimo šiuo lygiu ir dėl to, kad su Komisijos Pirmininku susitarėme, kaip geriausia atstovauti Sąjungai įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose, Komisijos Pirmininkas ir aš iš tiesų galime kalbėti (ir klausyti) visų 27 valstybių narių vardu.

Abipusė nauda

Tai tik proceso pradžia, tačiau rudenį įvykusiuose dvišaliuose aukščiausiojo lygio susitikimuose jau buvo pastebimi pirmieji skirtumai. Spalio 6 d. užmezgėme strateginę partnerystę su Pietų Korėja, o netrukus po to su šia šalimi buvo sudarytas svarbus susitarimas prekybos srityje. Lapkričio 20 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime su Prezidentu B. Obama dar kartą patvirtinome transatlantinių santykių svarbą ir radome naujų galimybių bendradarbiauti augimo, darbo vietų ir saugumo klausimais. Didelis laimėjimas buvo gruodžio 7 d. įvykusiame susitikime su Prezidentu D. Medvedevu pasiektas susitarimas su Rusija dėl jos stojimo į PPO. Tai mūsų kaimynei taip pat padės įgyvendinti modernizacijos planus, kurie ES turi strateginės svarbos. Aukščiausiojo lygio susitikime su Ukraina galėjome džiaugtis dėl to, kad padarytas žingsnis vizų režimo liberalizavimo link ir padaryta pažanga siekiant sudaryti asociacijos susitarimą. Gruodžio 10 d. aukščiausiojo lygio susitikimas su Indija parodė, kad yra realių perspektyvų sudaryti plataus užmojo ir subalansuotą laisvosios prekybos susitarimą. Netgi spalio pradžioje įvykęs ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame, kaip teigiama, buvo pasiekta daug mažiau, buvo įdomus dėl mūsų pasiryžimo užtikrinti abipusiškumą ir abipusę naudą.

Taip pat dalyvavau lapkričio 19–20 d. Lisabonoje įvykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame buvo pabrėžta ES ir NATO santykių svarba, ir gruodžio mėn. pradžioje Astanoje įvykusiame ESBO aukščiausiojo lygio susitikime.

Visus metus teko skirti dėmesį kai kuriems didelės svarbos įvykiams. Birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo pasiektas 27 valstybių narių susitarimas dėl sankcijų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Irano branduolinė programa ir toliau būtų tik civilinio pobūdžio. Vienas iš svarbiausių Europos strateginių interesų – išsklaidyti nerimą dėl šios programos pobūdžio. Sankcijomis, dėl kurių susitarėme, buvo sustiprintas JT Saugumo Tarybos rezoliucijos politinis poveikis. Tai nebuvo paprasta, tačiau rezultatai buvo puikūs. Mūsų sprendimas įtikino prisidėti kitas stipriausios ekonomikos šalis, ir taip Iranas buvo dar labiau paskatintas sugrįžti prie derybų stalo.

Rugsėjo mėn. susitikime, praėjus mėnesiui po to, kai Pakistaną nusiaubė pražūtingi potvyniai, nusprendėme suteikti šiai šaliai kuo didesnę paramą. Suteikdama geresnes galimybes patekti į rinką, Sąjunga galėjo pasiūlyti „daugiau pagalbos ir daugiau prekybos“.

Rugsėjo mėn. Europos Vadovų Taryba aptarė santykius su Sąjungos rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis. Netrukus Europos Vadovų Taryba svarstys Sąjungos santykius su Vakarų Balkanais (šiame regione 2010 m. lankiausi du kartus). Patvirtinome Vakarų Balkanų europinę perspektyvą, pavyzdžiui, gruodžio mėn. susitikime suteikdami Juodkalnijai šalies kandidatės statusą. Per šiuos metus įvyko keturi mano susitikimai su Ukrainos Prezidentu, įskaitant lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimą. Žemyno šiaurės vakaruose turime tik kelias kaimynes, ir viena iš jų, Islandija, pasibeldė į mūsų duris. Birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo priimtas svarbus sprendimas pradėti stojimo derybas.

Lisabonos sutartyje numačius naujas politines ir diplomatines priemones, Europos Vadovų Taryba 2010 m. parodė esanti pasirengusi imtis veiksmų užsienio santykių srityje.


13

Aukščiausiojo lygio susitikimai su trečiosiomis šalimis


14

Lisabonos sutartimi buvo atnaujinta Europos Sąjungos institucinė struktūra. Komisijai toliau tenka pagrindinis vaidmuo inicijuojant pasiūlymus dėl teisės aktų ir užtikrinant Sutarties nuostatų taikymą. Parlamentas tapo lygiaverčiu Tarybos partneriu teisėkūros proceso metu ir atlieka savo numatytą vaidmenį kaip piliečių atstovas. Europos Vadovų Tarybai, kuri anksčiau teikdavo strategines gaires tiesiogiai nepriklausydama ofi cialiai institucinei struktūrai, teko atrasti savo vietą Lisabonos sutartimi atnaujintoje Europoje. Svarbiausias 2009 m. gruodžio 1 d. kilęs uždavinys – nuostatas, kurios dvejus metus egzistavo tik popieriuje, paversti tikrove. Tam reikia laiko. Daug dėmesio reikia skirti naujų funkcijų vykdymui, naujų įpročių formavimui, kai kurių neaiškių klausimų sprendimui. Jokiame Sutarties tekste, kad ir koks jis būtų išsamus, neįmanoma iš anksto numatyti visų galimybių.

Sutartyje apibrėžti pagrindiniai mūsų institucijos ir kitų institucijų santykių aspektai. Pavyzdžiui, dėl to, kad Komisijos pirmininkas yra Europos Vadovų Tarybos narys, sukuriama itin svarbi sąsaja tarp mūsų dviejų institucijų, tarp valstybių narių sostinėse kylančių iniciatyvų ir Briuselyje įsikūrusių institucijų idėjų bei patirties. Sutartyje taip pat nustatyta, kad Europos Vadovų Taryba gali kviesti Europos Parlamento pirmininką, kad jį išklausytų, ir kad po kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pateikia pranešimą Europos Parlamentui. Dėl to 2010 m. kilo daug karštų debatų. Savo ruožtu, atsižvelgiant į valstybių narių praktiką, atskiri Europos Vadovų Tarybos nariai taip pat teikia pranešimus savo parlamentams. Visa tai užtikrina mūsų veiksmų būtiną demokratinį teisėtumą. Mūsų susitikimus galima palyginti su institucinių gijų audimu,

Dirbti kartu

2010 m. pirmasis pusmetis; ES Tarybai pirmininkauja Ispanija


15

tokiu būdu į bendrą audinį įpinant nacionalinę ir Europos politiką.

Sėkmei užtikrinti visada labai svarbūs pagrindinių veikėjų geri asmeniniai tarpusavio ryšiai. Todėl nuo pat pirmos savo įgaliojimų vykdymo dienos stengiausi užmegzti neofi cialius ir struktūrinius ryšius su Komisija ir jos Pirmininku José Manuel Barroso, su Vyriausiąja įgaliotine Catherine Ashton ir su Europos Parlamentu bei jo Pirmininku Jerzy Buzek. Taip pat buvo malonu bendradarbiauti su dviem 2010 m. rotacijos tvarka Tarybai pirmininkavusiomis valstybėmis narėmis: pirmuosius šešis mėnesius – su Ispanijos Ministru Pirmininku José Luis Rodríguez Zapatero, kuris padėjo užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos sistemos, o kitus šešis mėnesius – su Belgijos Ministru Pirmininku Yves Leterme. Institucijoms, taip pat valstybėms narėms ir institucijoms tarpusavyje bendradarbiaujant,

laikantis pagarbos vieni kitiems principo ir remiantis bendros atsakomybės jausmu, Lisabonos sutartis, kaip ir numatyta, tikrai gali tapti priemone, kuria būtų stiprinamas Europos Sąjungos gebėjimas užtikrinti mūsų piliečių saugumą ir klestėjimą. Tai, kad 2010 m. mums pavyko priimti svarbių sprendimų dėl pinigų sąjungos, rodo, jog įmanoma pasiekti šį tikslą.

Nepaisant to, tam tikruose Briuselio sluoksniuose buvo teigiama, kad dėl naujojo Europos Vadovų Tarybos vaidmens ES institucijų nenaudai padidėjo nacionalinių vyriausybių įtaka, o dėl to tariamai sumažėjo Sąjungos sprendimų veiksmingumas ir demokratinis teisėtumas. Šis teiginys keistas dėl daugelio priežasčių. Europos Vadovų Taryboje dalyvauja 27 demokratiškai teisėti valstybių ar vyriausybių vadovai. Ji yra tapusi neatskiriama ofi cialios sistemos, su visomis joje taikomomis patikros ir pusiausvyros užtikrinimo

2010 m. antrasis pusmetis; ES Tarybai pirmininkauja Belgija


16

priemonėmis, dalimi. Vadinamasis Bendrijos metodas yra ir toliau bus pagrindinis Europos politikos ir teisės aktų tvirtinimo būdas, tačiau visi šio metodo variantai gali būti taikomi tik tose srityse, kuriose Sąjunga turi kompetenciją imtis veiksmų, ir negali būti taikomi srityse, kurios priklauso nacionalinei kompetencijai. Vis dėlto kartais šiose srityse būtina užtikrinti veiklos koordinavimą Europos lygmeniu. Ekonomikos ir fi nansų krizė tai aiškiai parodė.

Europos dvasia

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių dažnai tenka rinktis ne tarp Bendrijos metodo ir tarpvyriausybinio metodo, o tarp suderintos Europos pozicijos ir jokios pozicijos nebuvimo. Europos Vadovų Taryba – organas, sutelkiantis valstybių narių stipriąsias puses ir bendrų

institucijų privalumus – yra gerai pasirengusi prisidėti prie tokios Europos pozicijos suderinimo, glaudžiai bendradarbiaujant su visomis Sąjungos institucijomis ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės yra ne kažkur išorėje, o neatsiejama šios institucijos dalis.

Europos Sąjungoje mes dažnai klaidžiojame tarp „vieno“ ir „daugelio“, tarp „visumos“ ir „dalių“. Ši įtampa yra mūsų tapatybės dalis. Europos dvasia (génie européen) reiškia, kad nuolat randama naujų būdų šiai įtampai įveikti. Tai visa politikos esmė. Praėjusių metų lapkričio mėn. kalbėdama Europos koledže Briugėje, Kanclerė Angela Merkel tokį bendradarbiavimo būdą pavadino „Sąjungos metodu“. Vadovaujantis Lisabonos sutarties dvasia, turi būti sutelkta visa Sąjungos energija ir kompetencijos. Tai vienintelis būdas spręsti problemas, su kuriomis susidursime 2011 m. ir vėliau.

Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas su Europos

Komisijos Pirmininku

Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Europos Parlamente


17

Europos Vadovų Tarybos nariai savo nacionaliniuose parlamentuose


18

Europos Vadovų Taryba (2010 m. gruodžio mėn.)


19

2011 m. Europos Vadovų Taryba pradės darbą nagrinėdama ekonomikos augimo perspektyvas. Vasario 4 d. surengsime debatus dėl tarpusavyje susijusių inovacijų ir energetikos temų. Šiose srityse sprendžiami svarbūs šių laikų visuomenės uždaviniai: patrauklios darbo vietos, sveikas senėjimas, ekologiška mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, patikimas energijos tiekimas. Kovo mėn. susitikime pirmą kartą įvertinsime pažangą, kurią kiekviena šalis padarė įgyvendindama darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“. Atsižvelgdami į naują makroekonominės priežiūros sistemą, dėl kurios priėmėme sprendimą 2010 m., taip pat pateiksime ekonominės politikos strategines gaires. Su malonumu bendradarbiausiu su Vengrijos ir Lenkijos, kurios pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai atitinkamai 2011 m. pirmąjį ir antrąjį pusmetį, ministrais pirmininkais.

Kalbant apie tarptautinius santykius, remdamiesi neseniai įgyta patirtimi tęsime strateginius dialogus su mūsų pasauliniais partneriais, Europos išorės veiksmų tarnybai jau visapusiškai atliekant savo funkcijas. Vienas iš svarbių klausimų, kuriuos reikės spręsti šiais

metais – ar tai, kad kylančios ekonomikos šalys tampa vis stipresnės pasaulio mastu, reiškia, kad kartu jos perims ir pasaulinę atsakomybę? Europa bus stipri tik jei būsime vieningi. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungą sudaro 27 valstybės, norint daryti pažangą užsienio reikalų srityje, kurioje svarbus vaidmuo tenka geografi jai ir istorijai, reikės tarpusavio pasitikėjimo, taigi – ir laiko. Tačiau geopolitikoje, kaip ir gyvenime, kantrybė gali būti dorybė. Todėl prioritetas ateinančiais metais – nustatyti bendrą kryptį.

Galima nustatyti ilgalaikę ekonomikos darbotvarkę ir bendrą strateginę kryptį, tačiau neįmanoma numatyti atskirų įvykių. Todėl 2011 m. Europos Sąjunga neabejotinai turės parodyti (tiek vidaus, tiek išorės reikalų srityse), kad taikant Lisabonos sistemą buvo sustiprintas vienas esminis politinis bruožas: mūsų gebėjimas reaguoti į netikėtumus. Europos Vadovų Taryba yra tam pasirengusi.

Herman Van Rompuy

Perspektyvos


21

2010 m. vasario 11 d. Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimas 23

2010 m. kovo 25 d. euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimas 24

2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Taryba 25

2010 m. gegužės 7 d. euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimas 29

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba 30

2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Vadovų Taryba 35

2010 m. spalio 28–29 d. Europos Vadovų Taryba 40

2010 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Taryba 42

Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvados ir valstybių

ar vyriausybių vadovų pareiškimai


23

Prašome ECOFIN tarybos vasario 16 d. posėdyje priimti Graiki-

jai skirtas rekomendacijas, grindžiamas Komisijos pasiūlymu, ir

patvirtinti papildomas priemones, apie kurias paskelbė Graikija.

Komisija kartu su ECB atidžiai stebės rekomendacijų įgyvendi-

nimą ir pasiūlys reikiamų papildomų priemonių, remdamasi IVF

ekspertų patarimais. Pirmasis įvertinimas bus atliktas kovo mėn.

Euro zonos valstybės narės prireikus imsis ryžtingų ir koordinuotų

veiksmų, siekdamos apsaugoti finansų stabilumą visoje euro

zonoje. Graikijos Vyriausybė nepaprašė jokios fi nansinės paramos.

Visos euro zonos valstybės privalo laikytis patikimos nacionalinės

politikos pagal sutartas taisykles. Jos dalijasi bendra atsakomybe už

ekonomikos ir fi nansų stabilumą zonoje.

Todėl visiškai palaikome Graikijos Vyriausybės pastangas ir įsipa-

reigojimą padaryti viską, kas būtina, įskaitant papildomų priemonių

priėmimą, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti plataus užmojo tik-

slai, nustatyti 2010 m. ir vėlesniems metams skirtoje stabilizacijos

programoje. Raginame Graikijos Vyriausybę tiksliai ir ryžtingai

įgyvendinti visas šias priemones, kad 2010 m. būtų veiksmingai

4 procentiniais punktais sumažintas biudžeto defi citas.

2010 m. vasario 11 d.

Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimas


24

nimu. Tikimės, kad euro zonos valstybės narės dalyvaus atsižvelg-

damos į jų atitinkamą ECB kapitalo raktą.

Šiuo mechanizmu nebus siekiama suteikti fi nansavimą vidutinėmis

euro zonos palūkanų normomis, bet nustatyti paskatas kuo greičiau

vėl taikyti rinkos fi nansavimą riziką atitinkančiomis palūkanų nor-

momis. Palūkanų normos nebus lengvatinės, t. y. jose nebus subsi-

dijos elemento. Sprendimai taikant šį mechanizmą bus priimami

visapusiškai laikantis Sutarties sistemos ir nacionalinių įstatymų.

Dar kartą pakartojame, kad esame įsipareigoję įgyvendinti politiką,

kuria siekiama atkurti tvirtą, tvarų ir stabilų ekonomikos augimą,

kad būtų skatinamas darbo vietų kūrimas ir socialinė sanglauda.

Be to, įsipareigojame remti tvirtą ekonominės politikos koordi-

navimą Europoje. Mūsų nuomone, Europos Vadovų Taryba turi

tobulinti Europos Sąjungos ekonominį valdymą, ir siūlome sti-

printi jos vaidmenį vykdant ekonominį koordinavimą bei apibrė-

žiant Europos Sąjungos ekonomikos augimo strategiją.

Dabartinė padėtis rodo, kad reikia stiprinti ir papildyti esamą

sistemą, kad būtų užtikrintas fi skalinis tvarumas euro zonoje ir

sustiprintas jos pajėgumas veikti krizių metu. Ateityje turi būti susti-

printa ekonominės ir biudžetinės rizikos priežiūra bei jos preven-

cijos priemonės, be kita ko, perviršinio defi cito procedūra. Mums

taip pat reikia tvirtos krizių sprendimo sistemos, atitinkančios pačių

valstybių narių biudžeto atsakomybės principą.

Prašome Europos Vadovų Tarybos Pirmininko, bendradarbiau-

jant su Komisija, įsteigti valstybių narių, pirmininkaujančios vals-

tybės narės ir ECB atstovų darbo grupę, kuri, išnagrinėjus visas

teisinės sistemos stiprinimo galimybes, iki šių metų pabaigos Tary-

bai pateiktų priemones, reikalingas šiam tikslui pasiekti.

Dar kartą patvirtiname, kad visos euro zonos narės turi vykdyti

patikimą nacionalinę politiką laikydamosi sutartų taisyklių ir turėtų

suprasti, kad joms tenka bendra atsakomybė už ekonominį ir fi nan-

sinį stabilumą šioje zonoje.

Visiškai pritariame Graikijos Vyriausybės pastangoms ir palan-

kiai vertiname kovo 3 d. paskelbtas papildomas priemones, kurių

pakanka užtikrinti, kad būtų pasiekti 2010 m. biudžeto tikslai. Pri-

pažįstame, kad Graikijos valdžios institucijos ėmėsi plataus užmojo

ir ryžtingų veiksmų, kuriais Graikijai turėtų būti sudarytos sąlygos

atgauti visišką rinkų pasitikėjimą.

Konsolidavimo priemonės, kurių ėmėsi Graikija, yra svarbus indėlis

stiprinant fi skalinį tvarumą ir rinkų pasitikėjimą. Graikijos Vyriau-

sybė neprašė jokios fi nansinės paramos. Todėl iki šiol nepriimtas

joks sprendimas dėl toliau nurodyto mechanizmo taikymo.

Atsižvelgdamos į tai, euro zonos valstybės narės dar kartą pakar-

toja esančios pasirengusios prireikus imtis ryžtingų ir suderintų

veiksmų, kad visoje euro zonoje būtų užtikrintas fi nansinis stabi-

lumas, kaip buvo nuspręsta vasario 11 dieną.

Įgyvendinant paketą, kuris apima reikšmingą fi nansavimą iš Tarp-

tautinio valiutos fondo ir didžiąją dalį Europos fi nansavimo, euro

zonos valstybės narės yra pasirengusios prisidėti koordinuotai

teikiant dvišales paskolas.

Šis mechanizmas, kuriuo papildomas fi nansavimas iš Tarptautinio

valiutos fondo, turi būti laikomas kraštutine priemone (lot. ultima ratio), kuri visų pirma reiškia, kad rinkos fi nansavimas yra nepa-

kankamas. Sprendimus dėl dvišalių paskolų mokėjimo vieningai

priimtų euro zonos valstybės narės, taikydamos griežtas sąlygas ir

remdamosi Europos Komisijos ir Europos centrinio banko įverti-

2010 m. kovo 25 d.

euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimas


25

I. „EUROPA 2020“ – NAUJA EUROPOS DARBO VIETŲ KŪRIMO IR EKONOMIKOS AUGIMO STRA TEGIJA

1. Tokios sunkios pasaulio ekonomikos krizės, kokią paty-

rėme per pastaruosius dvejus metus, nebuvo nuo pat XX a.

4-ojo dešimtmečio. Ši krizė nubraukė didelę dalį pažangos,

padarytos nuo 2000 metų. Dabar susiduriame su šiomis

problemomis: pernelyg dideliu skolos lygiu, vangiu struk-

tūriniu ekonomikos augimu ir dideliu nedarbu. Ekonomin ė

padėtis gerėja, bet atsigavimas tebėra trapus.

2. Atkurti makroekonominį stabilumą ir viešųjų fi nansų tva-

rumą – būtina ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo

sąlyga. Visiškai užtikrinus atsigavimą, bus svarbu atsisakyti

išimtinių paramos priemonių, kurios buvo patvirtintos sie-

kiant kovoti su krize, kaip susitarta 2009 m. gruodžio mėn.

3. Siekiant tvirto bei tvaraus ekonomikos atgaivinimo ir sie-

kiant išsaugoti mūsų socialinių modelių tvarumą, būtina

vykdyti struktūrines reformas. Tai svarbu darbo vietoms ir

gerovei užtikrinti. Jei nebus imtasi veiksmų, Europa praras

savo pozicijas. Europos Vadovų Taryba yra atsakinga už

tai, kad būtų numatyti tolesni veiksmai.

4. ES reikia naujos strategijos, grindžiamos stipresniu ekono-

minės politikos koordinavimu, kad būtų paskatintas dides-

nis ekonomikos augimas ir sukurta daugiau darbo vietų.

Po to, kai Komisija pateikė komunikatą „2020 m. Europa.

Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ ir Tary-

boje buvo surengtos diskusijos, Europos Vadovų Taryba

susitarė dėl toliau išdėstytų šios naujos strategijos, kuri bus

ofi cialiai priimta birželio mėn., aspektų.

5. Turime geriau sutelkti savo pastangas siekdami didinti

Europos konkurencingumą, darbo našumą, ekonomikos

augimo potencialą ir ekonominę konvergenciją:

a) Naujojoje strategijoje daugiausia dėmesio bus skiriama

pagrindinėms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų: žinių

ir inovacijų, tvaresnės ekonomikos, didelio užimtumo ir

socialinės aprėpties.

b) Europos Vadovų Taryba susitarė dėl šių pagrindinių rodi-

klių – bendrų siekių, kuriais grindžiami valstybių narių ir

Sąjungos veiksmai:

– siekti padidinti 20–64 metų amžiaus grupės moterų ir

vyrų užimtumo lygį iki 75 %, be kita ko, skatinant akty-

vesnį jaunimo, vyresnio amžiaus ir žemos kvalifi kacijos

darbuotojų dalyvavimą bei geresnę legalių migrantų

integraciją;

– pagerinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros

sąlygas, visų pirma siekiant padidinti bendrą viešųjų ir

privačiųjų investicijų šiame sektoriuje lygį iki 3 % BVP;

Komisija parengs rodiklį, atspindintį mokslinių tyrimų

ir technologinės plėtros bei inovacijų intensyvumą;

– 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu; iki 20 % padidinti

atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį galutiniame

suvartojamo energijos kiekio balanse; siekti 20 % padi-

dinti energijos vartojimo efektyvumą;

ES yra įsipareigojusi priimti sprendimą iki 2020 m.

pereiti prie 30 % sumažinimo, palyginti su 1990 m.

lygiu; tai yra jos sąlyginis pasiūlymas siekiant sudaryti

visuotinį ir išsamų susitarimą laikotarpiui po 2012 m., su

sąlyga, kad kitos išsivysčiusios šalys įsipareigos panašiai

sumažinti išmetamą teršalų kiekį, o besivystančios šalys

deramai prisidės, atsižvelgiant į jų pareigas ir atitinkamus

pajėgumus;

– pagerinti švietimo lygį, visų pirma siekiant sumažinti

mokyklos nebaigusių asmenų dalį ir padidinant tretinį

ar lygiavertį išsilavinimą turinčių asmenų dalį; atsižvelg-

dama į Komisijos pasiūlymą, Europos Vadovų Taryba

2010 m. birželio mėn. nustatys skaičiais išreikštus šiuos

rodiklius;

– remti socialinę aprėptį, visų pirma mažinant skurdą. Rei-

kia toliau dirbti rengiant tinkamus rodiklius. Europos

Vadovų Taryba šį klausimą vėl svarstys 2010 m. birže-

lio mėn. susitikime.

Šie rodikliai apima pagrindines sritis, kuriose reikia skubių

veiksmų. Jie yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo. Jie

padės įvertinti pažangą, padarytą įgyvendinant šią strategiją.

Kai kurie iš šių rodiklių atspindėti ES teisės aktuose, tačiau

kiti rodikliai nėra reguliuojamojo pobūdžio ir nėra susiję su

naštos pasidalijimu; tai yra bendras tikslas, kurio turi būti

siekiama tiek nacionaliniais, tiek visos ES veiksmais.

2010 M. KOVO 25–26 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBA

IŠVADOS

Europos Vadovų Taryba aptarė naują Europos Sąjungos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją. Ji susitarė dėl jos pagrindinių aspektų, be kita ko, pagrindinių rodiklių, kuriais bus remiamasi ją įgyvendinant, taip pat nuostatų dėl sustiprintos jos įgyvendinimo stebėsenos. Valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat apsikeitė nuomonėmis dėl konkurencingumo, kuris yra vienas iš esminių Europos ekonomikos augimo perspektyvos veiksnių, ir aptarė pasirengimą kitam Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimui. Klimato kaitos srityje Europos Vadovų Taryba susitarė, kad dabar būtina suteikti naują postūmį deryboms, ir numatė tolesnius veiksmus.


26

c) Atsižvelgdamos į šiuos pagrindinius rodiklius valstybės

narės nustatys savo nacionalinius rodiklius, kuriuos nusta-

tant bus atsižvelgiama į skirtingas pradines pozicijas ir

nacionalines aplinkybes valstybėse narėse. Jos tai darys

taikydamos nacionalines sprendimų priėmimo procedū-

ras, palaikydamos dialogą su Komisija, kad būtų užtikrinta

atitiktis ES pagrindiniams rodikliams. Šio dialogo rezultatus

Taryba išnagrinės iki 2010 m. birželio mėn.

d) Naująja strategija taip pat bus šalinamos pagrindinės kliūtys,

stabdančios ekonomikos augimą nacionaliniu ir ES lygme-

nimis, be kita ko, kliūtys, susijusios su vidaus rinkos veikimu

bei infrastruktūra.

e) Valstybės narės parengs nacionalines reformų programas,

kuriose išsamiai išdėstys veiksmus, kurių jos imsis nauja-

jai strategijai įgyvendinti, daugiausia dėmesio skirdamos

na cionaliniams rodikliams pasiekti reikalingiems veiks-

mams ir kliūčių, stabdančių ekonomikos augimą naciona-

liniu lygmeniu, panaikinimo priemonėms.

f) Komisija toliau rengs ir pateiks Tarybai veiksmus, kurių ji

siūlo imtis ES lygmeniu, konkrečiai, pasitelkiant pavyzdines

iniciatyvas.

g) Strategija turės būti remiama pasitelkiant visą bendrą poli-

tiką, be kita ko, bendrą žemės ūkio politiką ir sanglaudos

politiką. Atsižvelgiant į ekonominio augimo ir užimtumo

potencialą kaimo vietovėse, svarbų įnašą naujajai strate-

gijai suteiks tvarus, našus ir konkurencingas žemės ūkio

sektorius, tuo pat metu užtikrinant sąžiningą konkurenciją.

Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad siekiant prisidėti

prie sėkmingo naujosios strategijos įgyvendinimo svarbu

skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei

vystyti infrastruktūrą.

h) Strategijoje bus numatytas tvirtas išorės aspektas, siekiant

užtikrinti, kad būtų naudojami ES instrumentai ir politikos

priemonės mūsų interesams ir pozicijoms pasaulio arenoje

įtvirtinti, dalyvaujant atvirumo ir sąžiningumo principais

grindžiamose pasaulio rinkose.

6. Veiksmingi stebėsenos mechanizmai yra itin svarbūs

sėkmingam strategijos įgyvendinimui:

a) Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos vykdoma

stebėsena ir Taryboje atliktu darbu, kartą per metus atliks

bendrą strategijos įgyvendinimo tiek ES, tiek nacionaliniu

lygmeniu pažangos įvertinimą. Darbo našumo plėtojimas

yra labai svarbus pažangos rodiklis. Tuo pačiu metu bus

nagrinėjami makroekonominiai, struktūriniai bei konku-

rencingumo pokyčiai, kartu vertinant bendrą finansinį

stabilumą, remiantis Europos sisteminės rizikos valdybos

nuomone.

b) Europos Vadovų Taryba reguliariai rengs diskusijas, skirtas

ekonomikos pokyčiams ir pagrindiniams strategijos pri-

oritetams aptarti. 2010 m. spalio mėn. Europos Vadovų

Taryba svarstys mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros

klausimą, visų pirma ieškodama būdų padidinti Euro-

pos inovacijų potencialą, atsižvelgiant į esamus iššūkius.

2011 m. pradžioje svarstys energetikos politiką, įskaitant

klausimą, kaip ja būtų galima geriausiai remti perėjimą prie

efektyvios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių

technologijų ekonomikos ir užtikrinti didesnį energijos

tiekimo saugumą.

c) Bendras ekonominės politikos koordinavimas bus susti-

printas veiksmingiau taikant Sutarties dėl ES veikimo

121 straipsnyje nustatytas priemones.

d) Siekiant išspręsti euro zonoje kylančias problemas bus susti-

printas veiksmų koordinavimas euro zonos lygiu. Komisija

iki 2010 m. birželio mėn. pateiks atitinkamų pasiūlymų,

panaudodama Sutarties dėl ES veikimo 136 straipsnyje

numatytas naujas ekonominės politikos koordinavimo

priemones.

e) Reikia, kad ES daugiausia dėmesio skirtų neatidėliotinoms

konkurencingumo problemoms ir pokyčiams mokėjimų

balanso srityje. Europos Vadovų Taryba šį klausimą vėl

svarstys 2010 m. birželio mėn. susitikime.

f) Reikėtų geriau suderinti nacionalinių reformų programų ir

stabilumo bei konvergencijos programų teikimo ir jų ver-

tinimo tvarkaraštį, siekiant padidinti bendrą valstybėms

narėms teikiamų rekomendacijų politikos klausimais

nuoseklumą. Tačiau šios priemonės toliau bus aiškiai viena

nuo kitos atskirtos. Bus visapusiškai išlaikytas Stabilumo ir

augimo pakto vientisumas, o Ekonomikos ir fi nansų reikalų

taryba ir toliau bus atsakinga už jo įgyvendinimo priežiūrą.

g) Glaudus valstybių narių ir Komisijos dialogas padės didinti

priežiūros kokybę ir skatinti keitimąsi geriausios praktikos

pavyzdžiais. Be kita ko, galėtų būti rengiami Komisijos ir

valstybių narių ekspertų susitikimai padėčiai apžvelgti.

h) Siekiant garantuoti patikimą ir veiksmingą stebėseną, bus

svarbu užtikrinti, kad nacionalinės statistikos institucijos

laiku teiktų kokybiškus ir patikimus statistinius duomenis.

Būtina kuo greičiau nuspręsti dėl Komisijos pasiūlymų šioje

srityje.

i) Bus toliau glaudžiai bendradarbiaujama su Europos Par-

lamentu ir kitomis ES institucijomis. Siekiant stiprinti

politinę atsakomybę įgyvendinant strategiją, bus įtraukti

nacionaliniai parlamentai, socialiniai partneriai, regionai ir

kiti suinteresuotieji subjektai.

7. Europos Vadovų Taryba prašo Europos Vadovų Tarybos

Pirmininko, bendradarbiaujant su Komisija, įsteigti vals-

tybių narių, rotacijos tvarka pirmininkaujančios valstybės

narės ir ECB atstovų darbo grupę, kuri, išnagrinėjusi visas

teisinės sistemos stiprinimo galimybes, iki šių metų pabai-

gos Tarybai pateiktų priemones, reikalingas krizių valdymo

sistemai patobulinti ir biudžeto drausmei pagerinti.

8. Reikia sparčios pažangos sprendžiant fi nansų sektoriaus

reguliavimo ir priežiūros stiprinimo klausimus tiek ES, tiek

tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Didžiajame dvide-


27

šimtuke (G 20), tuo pat metu užtikrinant vienodas sąlygas

pasaulio mastu. Ypač svarbu padaryti pažangą sprendžiant

tokius klausimus kaip kapitalo poreikiai, sisteminės fi nansų

įstaigos, krizių valdymui skirtos fi nansinės priemonės, išves-

tinių fi nansinių priemonių rinkų skaidrumo didinimas ir

konkrečių priemonių, susijusių su valstybių kredito įsiparei-

gojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, svarstymas bei

tarptautiniu mastu sutartų principų dėl premijų fi nansinių

paslaugų sektoriuje įgyvendinimas. Komisija artimiausiu

metu pateiks pranešimą dėl galimų inovacinių finansa-

vimo šaltinių, pavyzdžiui, pasaulinio fi nansinių sandorių

mokesčio.

9. Todėl būtina, kad ES sparčiai pasistūmėtų spręsdama visus

šiuos klausimus vidaus mastu. Visų pirma, reikia laiku baigti

darbą, susijusį su nauja Europos priežiūros sistema, kad

Europos sisteminės rizikos valdyba ir trys Europos prie-

žiūros institucijos galėtų pradėti dirbti 2011 m. pradžioje.

10. Rengiantis Toronto aukščiausiojo lygio susitikimui, Taryba

ir Komisija pateiks ataskaitą šiais klausimais 2010 m. birže-

lio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui.

II. KLIMATO KA ITA. MŪSŲ VEIKSMŲ PERORIENTAVIMAS PO KOPENHAGOS KONFERENCIJOS

11. Visuotinis ir išsamus teisinis susitarimas tebėra vienintelis

veiksmingas būdas pasiekti sutartą tikslą – kad pasaulio

temperatūros padidėjimas neviršytų 2°C, palyginti su iki-

pramoninio laikotarpio lygiu. Vadovaujantis 2010 m. kovo

15 ir 16 d. Tarybos priimtomis išvadomis ir atsižvelgiant į

2010 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą, tarptautiniam

derybų procesui dabar būtina suteikti naują postūmį.

12. Reikėtų taikyti pakopinį požiūrį, remiantis Kopenhagos

susitarimu, kuris turėtų būti sparčiai įgyvendinamas:

a) Pirmiausia kituose Bonoje įvyksiančiuose susitikimuose

reikėtų sudaryti veiksmų planą, kad derybose būtų pada-

ryta pažanga. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti tam, kad

Kopenhagos susitarimu nustatytos politinės gairės būtų

įtrauktos į įvairius derybų dokumentus.

b) 16-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konven-

cijos Šalių konferencijoje Kankūne bent jau turėtų būti pri-

imti konkretūs sprendimai, kuriais Kopenhagos susitarimas

būtų susietas su JT derybų procesu ir būtų pašalinti likę

trūkumai, be kita ko, susiję su prisitaikymu, miškininkyste,

technologijomis ir stebėsena, ataskaitų teikimu ir patikra.

13. ES yra pasirengusi dalyvauti šiame procese:

a) ES ir jos valstybės narės įvykdys savo įsipareigojimą 2010–

2012 m. laikotarpiu kasmet skirti 2,4 mlrd. EUR „skubios

pradžios“ fi nansavimui, kartu su kitų pagrindinių subjektų

įnašais ir pagal įgyvendinamą Kopenhagos susitarimą. Bus

labai svarbu sparčiai įvykdyti šį įsipareigojimą. Tuo tikslu

ES inicijuos konsultacijas dėl praktinių „skubios pradžios“

finansavimo įgyvendinimo konkrečiose srityse būdų.

ES ir jos valstybės narės 2010 m. gegužės–birželio mėn.

įvyksiančioje JTBKKK sesijoje pateiks preliminarias savo

įsipareigojimų įgyvendinimo apžvalgas, o Kankūne jos

pateiks suderintas įgyvendinimo ataskaitas, kurios po to

bus teikiamos kasmet.

b) ES ir kitos išsivysčiusios šalys įsipareigojo iki 2020 m. kas-

met bendrai sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių, kad padėtų

besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita. Reikia,

kad dėl fi nansinių įnašų, teikiamų ilgesniu laikotarpiu, būtų

sprendžiama atsižvelgiant į veiksmų, kurių besivystančios

šalys turi imtis siekdamos sušvelninti klimato kaitos poveikį,

prasmingumą bei skaidrumą ir į pasaulinių pastangų kovo-

jant su klimato kaita visuotinį pasidalijimą.

c) Europos Vadovų Taryba tebėra tvirtai įsipareigojusi daly-

vauti JTBKKK procese. Ji remia dedamas pastangas didinti

proceso efektyvumą. Atsižvelgiant į tai, kad iki Kankūno

konferencijos liko nedaug laiko, šį procesą galėtų naudingai

papildyti ir paremti diskusijos kituose forumuose, aptariant

konkrečius klausimus.

d) ES stiprins ryšius su trečiosiomis šalimis. Ji to sieks aptar-

dama klimato kaitos klausimus visuose regioniniuose ir

dvišaliuose susitikimuose, be kita ko, aukščiausiuoju lygiu,

bei kituose forumuose, pavyzdžiui, G 20. Pirmininkaujanti

valstybė narė ir Komisija aktyviai konsultuosis su kitais part-

neriais ir sparčiai teiks ataskaitas Tarybai.

e) Reikia išnaudoti bendradarbiavimo, be kita ko, su išsivys-

čiusios pramonės šalimis partnerėmis, galimybes tokiose

srityse, kaip ekologiškų technologijų ir normų bei patikros

būdų. Reikėtų sparčiai nustatyti, kokie interesai yra bendri

su kylančios ekonomikos šalimis dėl klausimų, kurie galėtų

sustiprinti poziciją kovos su klimato kaita debatuose.

14. Reikia skubiai pakeisti tebesitęsiančias biologinės įvairovės

nykimo ir ekosistemų būklės blogėjimo tendencijas. Euro-

pos Vadovų Taryba yra įsipareigojusi įgyvendinti 2010 m.

kovo 15 d. Tarybos išvadose nustatytą ilgalaikę biologinės

įvairovės 2050 m. viziją ir 2020 m. tikslą.

15. Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas pranešė, kad

2010 m. rugsėjo mėn. jis sušauks neeilinį Europos Vadovų

Tarybos susitikimą, kuriame dalyvaus užsienio reikalų

ministrai, siekiant aptarti, kaip Sąjunga galėtų geriau ben-

dradarbiauti visuotiniais klausimais su jos strateginiais

partneriais.

—Europos Vadovų Taryba paskyrė Vítor Constâncio Europos cen-

trinio banko pirmininko pavaduotoju.

Ji taip pat patvirtino vidaus saugumo strategiją.

—


28

PRIEDAS

NAUJA EUROPOS DARBO VIETŲ KŪRIMO IR EKONOMIKOS AUGIMO STRA TEGIJA.TOLESNI VEIKSMAI

a) Atsižvelgdama į ES pagrindinius rodiklius, Komisija, vado-

vaudamasi Sutartimi, skubiai pateiks pasiūlymus dėl kon-

kretesnių integruotų gairių, apimančių užimtumo gaires

ir bendrąsias ekonominės politikos gaires. Šios gairės bus

aptartos Taryboje, kad dėl užimtumo gairių pasikonsul-

tavus su Europos Parlamentu ir kitomis institucijomis,

jas būtų galima patvirtinti 2010 m. birželio mėn. Europos

Vadovų Tarybos susitikime.

b) Komisija šiuo metu nustato, kokios yra pagrindinės augimą

ES lygmeniu stabdančios kliūtys. Taryba aptars tas kliū-

tis. Tą patį savo lygmeniu atliks valstybės narės, glaudžiai

bendradarbiaudamos su Komisija. 2010 m. birželio mėn.

Europos Vadovų Taryba apžvelgs šį darbą, kad jo rezul-

tatais būtų galima remtis rengiant nacionalines reformų

programas.

c) Šių išvadų 5 punkto c papunktyje nurodyti nacionaliniai

rodikliai turėtų būti pateikti laiku, kad į juos būtų galima

atsižvelgti rengiant nacionalines reformų programas.

d) Šiais pirmaisiais naujosios strategijos įgyvendinimo metais

valstybės narės pateiks savo nacionalines reformų progra-

mas 2010 m. rudenį, išsamiai išdėstydamos veiksmus, kurių

jos ketina imtis strategijai įgyvendinti. Šie veiksmai turėtų

būti visapusiškai remiami, sutelkiant visas atitinkamas ES

priemones, be kita ko, inovacines fi nansines priemones,

parengtas bendradarbiaujant su EIB grupe, kuriomis būtų

skatinama reforma.

e) Komisija iki 2010 m. spalio mėn. pateiks veiksmus, kurių

reikia imtis ES lygmeniu naujajai strategijai įgyvendinti,

konkrečiai, pasitelkiant pavyzdines iniciatyvas.

f) Taryba geriau suderins procesų vykdymo tvarkaraštį,

siekdama pagerinti bendrą valstybėms narėms teikiamų

rekomendacijų politikos klausimais nuoseklumą.


29

1. Paramos paketo Graikijai įgyvendinimas

Vasario ir kovo mėn. įsipareigojome imtis ryžtingų ir suderintų

veiksmų, kad visoje euro zonoje būtų užtikrintas finansinis

stabilumas.

Atsižvelgdami į balandžio 23 d. Graikijos Vyriausybės pateiktą

prašymą ir gegužės 2 d. Euro grupės pasiektą susitarimą, skirsime

Graikijai 80 mlrd. EUR; bendra suma kartu su TVF skirtomis

lėšomis sudarys 110 mlrd. EUR. Pirmą išmoką Graikija gaus per

ateinančias dienas iki gegužės 19 d.

Graikijos Vyriausybės priimta programa yra plataus užmojo ir rea-

listiška. Ja sprendžiamos su dideliu fi skaliniu disbalansu susijusios

problemos; ją įgyvendinus ekonomika taps konkurencingesnė ir

bus sukurtas pagrindas didesniam bei tvaresniam augimui ir darbo

vietų kūrimui.

Graikijos Ministras Pirmininkas pakartojo, kad Graikijos Vyriau-

sybė tvirtai įsipareigojusi visapusiškai įgyvendinti šias gyvybiškai

svarbias reformas.

Sprendimai, kuriuos priimame, atspindi Lisabonos sutartyje

įtvirtintus atsakomybės ir solidarumo principus, kurie yra pinigų

sąjungos pagrindas.

2. Veiksmai reaguojant į dabartinę krizę

Dabartinės krizės aplinkybėmis patvirtiname savo įsipareigojimą

užtikrinti euro zonos stabilumą, vienybę ir vientisumą. Visos euro

zonos institucijos (Taryba, Komisija, ECB) ir visos euro zonos

valstybės narės susitaria naudoti visas turimas priemones, kad būtų

užtikrintas euro zonos stabilumas.

Šiandien susitarėme, kad:

– pirma, viešųjų fi nansų konsolidavimas yra visų mūsų pri-

oritetas, ir imsimės visų reikiamų priemonių, kad šiemet

ir ateinančiais metais pasiektume savo fi skalinius tikslus,

kaip numatyta vykdant perviršinio deficito procedūras.

Kiekvienas iš mūsų yra pasirengęs, atsižvelgdamas į savo

šalies padėtį, imtis reikiamų priemonių viešųjų fi nansų kon-

solidavimui paspartinti ir tvarumui užtikrinti. Vadovauda-

masi Komisijos įvertinimu Ekonomikos ir fi nansų reikalų

taryba apžvelgs padėtį ne vėliau kaip iki birželio pabaigos.

Komisijos ir Tarybos paprašėme griežtai užtikrinti pagal

Stabilumo ir augimo paktą valstybėms narėms pateiktų

rekomendacijų vykdymą;

– antra, visapusiškai remiame ECB veiksmus, kuriais siekiama

užtikrinti euro zonos stabilumą;

– trečia, atsižvelgdama į išimtines aplinkybes, Komisija pasiū-

lys Europos stabilizacijos mechanizmą Europos fi nansi-

niam stabilumui išsaugoti. Jis bus pateiktas Ekonomikos ir

fi nansų reikalų tarybai, kad ji dėl to priimtų sprendimą neei-

liniame posėdyje, kurį pirmininkaujanti Ispanija sušauks

gegužės 9 d., sekmadienį.

3. Ekonominio valdymo stiprinimas

Nusprendėme sustiprinti euro zonos ekonominį valdymą. Darbo

grupėje, kuriai vadovauja Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas,

esame pasirengę:

– plėsti ir griežtinti ekonomikos priežiūrą bei politikos koordi-

navimą euro zonoje, be kita ko, atidžiai stebint įsiskolinimo

lygius ir pokyčius konkurencingumo srityje;

– griežtinti euro zonos valstybių narių priežiūros taisykles

ir procedūras, be kita ko, griežtinant Stabilumo ir augimo

pakto nuostatas bei taikant veiksmingesnes sankcijas;

– sukurti patikimą krizių valdymo sistemą, laikantis pačių

valstybių narių atsakomybės už savo biudžetą principo.

Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas nusprendė paspartinti

darbo grupės darbą. Komisija pasiūlymus pateiks kitą savaitę –

gegužės 12 d.

4. Finansų rinkų reguliavimas ir kova su spekuliavimu

Galiausiai susitarėme, kad dabartiniai rinkos neramumai rodo, jog

reikia sparčios pažangos fi nansų rinkų reguliavimo ir priežiūros

srityje. Vieni iš svarbiausių ES prioritetų yra išvestinių fi nansinių

priemonių rinkų skaidrumo ir priežiūros didinimas bei su kredito

reitingų agentūrų funkcijomis susijusių problemų sprendimas.

Taip pat susitarėme intensyvinti krizių valdymo ir problemų spren-

dimo fi nansų sektoriuje darbą ir dėl teisingo bei svaraus fi nansų

sektoriaus įnašo krizių nuostoliams padengti. Turėtų būti sparčiau

atliekamas vertinimas, ar būtina imtis daugiau veiksmų atsižvelgiant

į neseniai vykusias spekuliacijas valstybės garantuotų skolų turė-

tojų atžvilgiu. Todėl Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas ketina

aptarti šiuos klausimus birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos

susitikime, prireikus remiantis Komisijos pasiūlymais.

2010 m. gegužės 7 d.

euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimas


30

I. NAUJA EUROPOS DARBO VIETŲ KŪRIMO IR EKONOMIKOS AUGIMO STRA TEGIJA

Strategijos „Europa 2020“ patvirtinimas ir įgyvendinimas

1. Šiandien Europos Vadovų Taryba patvirtino naująją Euro-

pos Sąjungos darbo vietų kūrimo ir pažangaus, tvaraus ir

integracinio ekonomikos augimo strategiją. Ši strategija

padės Europai atsigauti po krizės ir sustiprėti tiek viduje,

tiek tarptautiniu lygmeniu didinant konkurencingumą,

produktyvumą, ekonomikos augimo galimybes, socialinę

sanglaudą ir ekonominę konvergenciją.

Naująja strategija sprendžiamas politikos perorientavimo

uždavinys – pereiti nuo krizės valdymo prie vidutinės tru-

kmės laikotarpio ir ilgalaikių reformų, kuriomis skatina-

mas ekonomikos augimas bei užimtumas ir užtikrinamas

viešųjų fi nansų tvarumas, inter alia, reformuojant pensijų

sistemas.

2. Valstybės narės yra pasiryžusios užtikrinti fi skalinį tvarumą

ir nedelsiant pasiekti biudžeto tikslus. Pasirinkdamos skir-

tingą tempą jos toliau vykdys fi skalinį konsolidavimą, atsi-

žvelgdamos tiek į fi skalinę, tiek į nefi skalinę riziką. Keletas

valstybių narių neseniai sustiprino biudžeto konsolidavimą

ir teikia jam prioritetą. Visos valstybės narės yra pasiren-

gusios prireikus imtis papildomų priemonių fi skaliniam

konsolidavimui paspartinti. Pirmenybė turėtų būti teikiama

ekonomikos augimui palankioms biudžeto konsolidavimo

strategijoms, kuriose daugiausia dėmesio skiriama išlaidų

ribojimui. Ekonomikos augimo galimybių didinimas turėtų

būti laikomas labai svarbiu siekiant ilgainiui sudaryti palan-

kesnes sąlygas fi skaliniam konsolidavimui.

3. Europos Vadovų Taryba patvirtina penkis ES pagrindinius

tikslus (I priedas), sudarysiančius bendrus siekius, kuriais

bus grindžiami valstybių narių ir Sąjungos veiksmai, susiję

su užimtumo skatinimu, sąlygų inovacijų, mokslinių tyrimų

ir technologinės plėtros srityje gerinimu, kovos su klimato

kaita ir energetikos tikslų įgyvendinimu, švietimo lygių geri-

nimu ir socialinės aprėpties skatinimu, visų pirma mažinant

skurdą. Ji susitaria dėl švietimo ir socialinės aprėpties / skurdo

rodiklių kiekybinės išraiškos, dėl kurios buvo susitarta Tary-

boje. Ji politiniu lygiu pritaria Integruotoms ekonomikos ir

užimtumo politikos gairėms, kurios bus ofi cialiai priimtos

gavus Europos Parlamento nuomonę dėl užimtumo poli-

tikos gairių. Gairėmis toliau bus grindžiamos konkrečioms

šalims skirtos rekomendacijos, kurias Taryba gali pateikti

valstybėms narėms. Šios rekomendacijos turi būti visiškai

suderintos su atitinkamomis Sutarties nuostatomis ir ES tai-

syklėmis ir jomis neturi būti keičiama valstybių narių kom-

petencija, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip švietimas.

2010 M. BIRŽELIO 17 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBA

IŠVADOS

ES pasitiko visą pasaulį apėmusią krizę kupina vieningo ryžto ir padarė viską, kas buvo reikalinga, kad būtų užtikrintas Ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumas. Visų pirma gegužės mėn. ji susitarė dėl paramos paketo Graikijai ir dėl Europos fi nansinės padėties stabilizavimo priemonės ir fi nansinio stabilumo fondo, kuris buvo patvirtintas birželio mėn. Kūrėme pagrindą kur kas tvirtesnei ekonomikos valdysenai. Ir toliau esame įsipareigoję imtis visų būtinų veiksmų, kad mūsų valstybių ekonomika vėl tvariai augtų kuriant darbo vietas.

Šiuo tikslu šiandien:

− priimame naują darbo vietų kūrimo ir pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“. Tai yra nuosekli sistema, kuria Sąjungai sudaromos sąlygos sutelkti visas priemones ir visų sričių politiką, o valstybėms narėms – imtis ryžtingesnių koordinuotų veiksmų. Ja bus skatinama vykdyti struktūrines reformas. Dabar turi būti pabrėžiamas įgyvendinimas, o mes vadovausime šiam procesui ir jį stebėsime. Per ateinančius mėnesius toliau diskutuosime, kaip pasitelkiant konkrečių sričių politiką atverti ES ekonomikos augimo potencialą, pradedant inovacijų ir energetikos sričių politika;

− dar kartą patvirtiname mūsų bendrą pasiryžimą užtikrinti fiskalinį tvarumą, be kita ko, paspartinant fiskalinio konsolidavimo planų įgyvendinimą, jei reikia;

− patvirtiname įsipareigojimą užtikrinti fi nansinį stabilumą pašalinant fi nansų rinkų reguliavimo ir priežiūros trūkumus tiek ES, tiek G 20 lygmeniu. Susitariame skubiai daryti pažangą svarbiausių teisėkūros priemonių srityje, kad naujieji priežiūros organai galėtų pradėti dirbti nuo kitų metų pradžios, ir nustatyti plataus užmojo poziciją, kurios ES laikysis aukščiausiojo lygio susitikime Toronte;

− visiškai pritariame, kad reikia nedelsiant sustiprinti mūsų ekonominės politikos koordinavimą. Susitariame dėl pirmųjų gairių Stabilumo ir augimo pakto bei biudžeto priežiūros ir platesnės makroekonominės priežiūros srityse. Laukiame darbo grupės galutinės ataskaitos, kuri turi būti pateikta spalio mėn.


31

4. Valstybės narės dabar privalo imtis veiksmų šiems politikos

prioritetams įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu. Palaikyda-

mos glaudų dialogą su Komisija, jos turėtų skubiai nustatyti

savo galutinius nacionalinius tikslus, atsižvelgdamos į savo

atitinkamą pradinę padėtį bei nacionalines aplinkybes ir

taikydamos nacionalines sprendimų priėmimo procedū-

ras. Jos taip pat turėtų nustatyti pagrindines ekonomikos

augimo kliūtis ir savo nacionalinėse reformų programose

nurodyti, kaip ketina jas pašalinti. Bus reguliariai atliekama

pažangos siekiant pagrindinių tikslų peržiūra.

5. Strategija turės būti remiama visa bendra politika, įskaitant

bendrą žemės ūkio politiką ir sanglaudos politiką. Svarbus

įnašas į šią naująją strategiją bus tvarus, produktyvus ir

konkurencingas žemės ūkio sektorius, atsižvelgiant į eko-

nomikos augimo ir užimtumo potencialą kaimo vietovėse,

kartu užtikrinant sąžiningą konkurenciją. Europos Vadovų

Taryba pabrėžia, kad svarbu skatinti ekonominę, socialinę

ir teritorinę sanglaudą, taip pat kurti infrastruktūrą, siekiant

sėkmingai įgyvendinti naująją strategiją. Turėtų būti visa-

pusiškai panaudotas strategijos išorės aspektas, visų pirma

pasitelkiant prekybos strategiją, kurią Komisija pristatys iki

šių metų pabaigos. Turėtų būti siekiama šalinti pagrindi-

nes kliūtis, stabdančias ekonomikos augimą ES lygmeniu,

be kita ko, kliūtis, susijusias su vidaus rinkos veikimu bei

in frastruktūra, spręsti bendros energetikos politikos ir nau-

jos plataus užmojo pramonės politikos poreikio klausimą.

6. Įgyvendinant išsamias iniciatyvas, visų pirma turėtų būti

pereita į kitą veiklos, susijusios su viena bendra Europos

rinka, etapą. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina

Mario Monti pateiktą ataskaitą dėl vienai bendrai rinkai

skirtos naujos strategijos ir Komisijos ketinimą imtis toles-

nės su ja susijusios veiklos, pateikiant konkrečius pasiūly-

mus. Europos Vadovų Taryba šį klausimą vėl svarstys

2010 m. gruodžio mėn. susitikime.

7. Atsižvelgdama į Komisijos pristatytą pirmąją pavyzdinę

iniciatyvą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, Europos

Vadovų Taryba patvirtina plataus užmojo veiksmų dar-

botvarkės, grindžiamos konkrečiais pasiūlymais, nustatymą

ir ragina visas institucijas visapusiškai dalyvauti ją įgyven-

dinant, be kita ko, iki 2015 m. sukurti skaitmeninę vieną

bendrą rinką. Komisijos prašoma iki 2011 m. pabaigos

pateikti pažangos ataskaitą.

8. Europos Vadovų Taryba tikisi, kad iki metų pabaigos bus

pateikta kitų pavyzdinių iniciatyvų.

Ekonomikos valdysenos stiprinimas

9. Krizės metu išryškėjo akivaizdūs mūsų ekonomikos valdy-

senos trūkumai, visų pirma susiję su biudžeto ir platesne

makroekonomine priežiūra. Todėl ekonominės politikos

koordinavimas yra itin svarbus ir neatidėliotinas prioritetas.

10. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Ekonomikos

valdysenos darbo grupės pirmininko pateiktą pažangos

ataskaitą ir susitaria dėl pirmųjų gairių.

11. Turi būti visapusiškai įgyvendintos dabartinės biudžetinės

drausmės taisyklės. Šių taisyklių griežtinimo klausimu Euro-

pos Vadovų Taryba susitaria dėl šių gairių:

a) stiprinti Stabilumo ir augimo pakto tiek prevencinę, tiek

korekcinę funkcijas, kurios būtų taikomos atsižvelgiant į

tai, kaip įgyvendinamas konsolidavimo planas vidutinės

trukmės biudžeto tikslui pasiekti, nustatant sankcijas; jos

bus peržiūrimos, kad būtų užtikrinta nuosekli ir progresyvi

sistema, užtikrinant vienodas sąlygas valstybėse narėse. Bus

tinkamai atsižvelgiama į konkrečią euro zonos valstybių

narių padėtį ir laikomasi valstybių narių atitinkamų įsipa-

reigojimų pagal Sutartis;

b) vykdant biudžeto priežiūrą gerokai daugiau dėmesio skirti

skolos lygiams ir pokyčiams bei bendram tvarumui, kaip

pradžioje buvo numatyta Stabilumo ir augimo pakte;

c) atsižvelgiant į „Europos semestrą“ nuo 2011 m. pavasarį

teikti Komisijai tolesnių metų stabilumo ir konvergen-

cijos programas, atsižvelgiant į nacionalines biudžetines

procedūras;

d) užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų patvirtintas

na cionalines biudžeto taisykles ir vidutinės trukmės lai-

kotarpio biudžeto sistemas, kurios atitiktų Stabilumo ir

augimo paktą; jų poveikį turėtų įvertinti Komisija ir Taryba;

e) užtikrinti statistinių duomenų kokybę, kuri yra būtina pati-

kimai biudžeto politikai ir biudžeto priežiūrai užtikrinti;

statistikos tarnybos turėtų būti visiškai nepriklausomos

duomenų teikimo srityje.

12. Makroekonominės priežiūros srityje ji susitaria dėl šių

gairių:

a) parengti rezultatų suvestinę, kad būtų galima geriau įver-

tinti konkurencingumo pokyčius bei disbalansą ir būtų

sudarytos sąlygos anksti nustatyti netvaraus vystymosi ar

pavojingas tendencijas;

b) parengti veiksmingą priežiūros sistemą, kurioje būtų atspin-

dėta konkreti euro zonos valstybių narių padėtis.

13. Europos Vadovų Taryba prašo darbo grupės ir Komisijos

skubiai toliau plėtoti šias gaires ir jas įgyvendinti. Ji tikisi, kad

2010 m. spalio mėn. susitikimui darbo grupė pateiks galu-

tinę ataskaitą, kuri apims veiklą pagal visus jos įgaliojimus.

Finansinių paslaugų reguliavimas

14. Turi būti skubiai užbaigtos būtinos reformos, skirtos Europos

fi nansų sistemos patikimumui ir stabilumui atkurti. Turi būti

užtikrintas bankų sektoriaus atsparumas ir veiklos skaidru-

mas. Itin svarbu daryti pažangą per kelis ateinančius mėne-

sius. Europos Vadovų Taryba sutaria, kad bankininkystės

priežiūros institucijų šiuo metu vykdomo testavimo nepa-

lankiausiomis sąlygomis rezultatai bus paskelbti vėliausiai


32

antroje liepos mėn. pusėje. 2010 m. birželio 2 d. Komisijos

komunikate „Finansinių paslaugų reguliavimas siekiant

užtikrinti tvarų augimą“ išdėstytas išsamus iniciatyvų, kurių

reikia imtis ir kurias reikia įgyvendinti iki 2011 m. pabaigos,

sąrašas. ES turi pademonstruoti savo ryžtą sukurti saugesnę,

patikimesnę, skaidresnę ir atsakingesnę fi nansų sistemą

15. Visų pirma Europos Vadovų Taryba:

a) ragina Tarybą ir Europos Parlamentą skubiai priimti teisėkū-

ros pasiūlymus dėl fi nansų priežiūros siekiant užtikrinti, kad

Europos sisteminės rizikos valdyba ir trys Europos priežiūros

institucijos galėtų pradėti dirbti nuo 2011 m. pradžios;

b) ragina iki vasaros susitarti dėl teisėkūros pasiūlymo dėl alter-

natyvaus investavimo fondų valdytojų ir greitai išnagrinėti

Komisijos pasiūlymą dėl ES vykdomos kredito reitingų

agentūrų priežiūros gerinimo;

c) laukia Komisijos paskelbtų pasiūlymų dėl išvestinių fi nansi-

nių priemonių rinkų ir visų pirma tinkamų priemonių, susi-

jusių su skolintų vertybinių popierių pardavimu (įskaitant

spekuliavimą vertybiniais popieriais jų neturint) ir kredito

įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais.

16. Europos Vadovų Taryba pritaria tam, kad valstybės narės

turėtų nustatyti fi nansų įstaigoms taikytinų mokesčių ir

rinkliavų sistemas, siekiant užtikrinti teisingą naštos pasi-

dalijimą ir nustatyti paskatas sisteminei rizikai suvaldyti1.

Tokie mokesčiai ar rinkliavos turėtų būti patikimos pro-

blemų sprendimų sistemos dalis. Reikia nedelsiant tęsti

darbą, susijusį su jų pagrindiniais aspektais, ir kruopščiai

įvertinti klausimus, susijusius su vienodomis sąlygomis ir

įvairių reguliavimo priemonių bendru poveikiu. Europos

Vadovų Taryba prašo Tarybos ir Komisijos tęsti šį darbą

ir pateikti ataskaitą šiuo klausimu 2010 m. spalio mėn.

II. G 20 AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMAS TORONTE

17. Sąjungos atsakas į krizę ir toliau turi būti koordinuojamas

pasauliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad priemonės

būtų nuoseklios tarptautiniu mastu. Veikla, kurią ji vykdo,

siekdama didinti konkurencingumą, konsoliduoti viešuo-

sius fi nansus ir pertvarkyti savo fi nansų sektorių, sudarys

jai sąlygas būsimame G 20 aukščiausiojo lygio susitikime

užimti tvirtą poziciją dėl panašių tarptautinių veiksmų.

ES turėtų aktyviai siekti, kad pasauliniu lygmeniu būtų

pripažinta būtinybė nustatyti fi nansų įstaigoms taikytinų

mokesčių ir rinkliavų sistemas siekiant išsaugoti vienodas

sąlygas pasauliniu lygmeniu ir tvirtai laikysis šios pozicijos

susitikime su G 20 partneriais. Turėtų būti nagrinėjama

galimybė nustatyti pasaulinį fi nansinių sandorių mokestį

ir tęsiama veikla šiuo klausimu.

1 Čekija pasilieka teisę šių priemonių nenustatyti.

18. Rengdamasi aukščiausiojo lygio susitikimui Toronte Euro-

pos Vadovų Taryba patvirtina gaires, dėl kurių susitarė

Taryba ir kurios atspindėtos įgaliojimuose, parengtuose

ministrų susitikimui Busane. Atsižvelgiant į didelę riziką,

kurią viešųjų sąskaitų tvarumui keltų vėlyvas specialių fi s-

kalinių paskatų atsisakymas, G 20 šalys turėtų susitarti dėl

suderintos ir diferencijuotos pasitraukimo strategijos, kad

būtų užtikrintas viešųjų fi nansų tvarumas. Visos stipriau-

sios ekonomikos šalys turi atlikti savo vaidmenį, kad būtų

pasiektas sutartas stipraus, tvaraus ir subalansuoto ekono-

mikos augimo tikslas. G 20 šalys privalo dar kartą patvirtinti

savo įsipareigojimą dėl fi nansų sistemos reformos ir nuo-

sekliai bei darniai daryti sparčią pažangą daugelyje veiklos

sričių, dėl kurių buvo susitarta Pitsburge, siekiant stiprinti

mūsų fi nansų sistemos atsparumą ir skaidrumą, be kita ko,

pasitelkiant geresnės kokybės papildomą kapitalą ir naujus

likvidumo apsaugos reikalavimus. Tarptautiniame valiutos

fonde kvotos turėtų būti peržiūrėtos kaip platesnio TVF

valdymo aspektų paketo dalis; toks paketas turėtų apimti

visus elementus, dėl kurių buvo susitarta Pitsburge ir Stam-

bule, ir turėtų būti užbaigtas iki 2010 m. lapkričio mėn. kaip

vienas bendras ir visa apimantis rinkinys.

III. TŪKSTANTMEČIO VYSTYMOSI TIKSLAI

19. Būsimas JT aukšto lygio plenarinis posėdis Tūkstantmečio

vystymosi tikslų (TVT) klausimais suteikia išskirtinę gali-

mybę sustiprinti mūsų bendras pastangas ir partnerystes su

besivystančiomis šalimis, kad visame pasaulyje būtų panai-

kintas skurdas, badas ir nelygybė. Birželio 14 d. Tarybos

priimtos išvados suteikia Europos Sąjungai tvirtą poziciją,

kurios ji laikysis šiame susitikime.

20. Europos Sąjunga yra toliau pasiryžusi teikti paramą, kad iki

2015 m. visame pasaulyje būtų pasiekti TVT. Tai įmanoma,

jei visi partneriai pademonstruos tvirtą politinį ryžtą, įgyven-

dins būtinus politinius pokyčius ir imsis konkrečių veiksmų.

Europos Sąjunga ragina aukšto lygio plenariniame posėdyje

susitarti dėl konkrečių veiksmų, kuriais siekiama: didinti besi-

vystančių šalių politinę atsakomybę, sutelkti pastangas, gerinti

įvairių sričių politikos poveikį, sutelkti didesnį ir geriau numa-

tomą vystymuisi skirtą fi nansavimą, įskaitant novatoriškus

fi nansavimo šaltinius; ir veiksmingiau panaudoti vystymosi

išteklius. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina savo

įsipareigojimą iki 2015 m. pasiekti paramos vystymuisi tiks-

lus, kaip nustatyta 2005 m. birželio mėn. Europos Vadovų

Tarybos išvadose. Europos Vadovų Taryba susitaria kasmet

aptarti šį klausimą remiantis Tarybos ataskaita.

IV. KLIMATO KA ITA

21. Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos

komunikatą, kuriame analizuojamos galimybės sumažinti

išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį daugiau

nei 20 % ir įvertinama anglies dioksido nutekėjimo rizika.


33

Remdamasi birželio 11 d. Tarybos išvadomis Komisija

atliks papildomas analizes, be kita ko, pasekmių analizes

kiekvienai valstybei narei, o Taryba toliau nagrinės komu-

nikate iškeltus klausimus. Kaip teigiama Ekonomikos ir

fi nansų reikalų tarybos ataskaitoje, ES ir jos valstybės narės

padarė pažangą įgyvendindamos prisiimtus 2010 m. įsipa-

reigojimus dėl „skubios pradžios“ fi nansavimo ir konferen-

cijoje Kankūne, suderinusios pozicijas, pateiks padarytos

pažangos ataskaitą. Europos Vadovų Taryba vėl svarstys

klimato kaitos klausimą rudenį, prieš konferenciją Kankūne.

V. KITI KLAUSIMAI

22. Europos Vadovų Taryba reiškia padėką Svarstymų grupei

už atliktą darbą. Grupės ataskaita „Projektas „Europa 2030“.

Iššūkiai ir galimybės“ bus naudinga Europos Sąjungos dar-

bui ateityje.

23. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pažangą, pada-

rytą įgyvendinant Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą,

ir patvirtina birželio 3–4 d. Tarybos išvadas.

24. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos

nuomonę dėl Islandijos paraiškos dėl narystės ES ir

rekomendaciją pradėti stojimo derybas. Apsvarsčiusi

paraišką ir remdamasi šia nuomone ir savo 2006 m. gruo-

džio mėn. išvadomis dėl atnaujinto konsensuso dėl plė-

tros, ji pažymi, kad Islandija atitinka 1993 m. Kopenhagos

Europos Vadovų Tarybos nustatytus politinius kriterijus,

ir nusprendžia, kad turėtų būti pradėtos stojimo derybos.

25. Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos priimti bendrą

derybų programą. Ji primena, kad derybomis bus siekiama,

kad Islandija priimtų visą ES acquis ir užtikrintų visišką jo

įgyvendinimą bei vykdymo užtikrinimą, vykdydama esa-

mas prievoles, pavyzdžiui, nurodytas ELPA priežiūros ins-

titucijos pagal EEE susitarimą, ir pašalindama trūkumus

kitose Komisijos nuomonėje nurodytose srityse, be kita

ko, fi nansinių paslaugų srityje. Europos Vadovų Taryba

palankiai vertina Islandijos įsipareigojimą spręsti šiuos klau-

simus ir yra įsitikinusi, kad Islandija aktyviai stengsis, jog

būtų išspręsti visi likę klausimai. Europos Vadovų Taryba

patvirtina, kad derybos bus grindžiamos pačios Islandijos

nuopelnais ir kad jų tempas priklausys nuo Islandijos pažan-

gos vykdant derybų programoje nustatytus reikalavimus,

kurie, inter alia, apims tuos reikalavimus.

26. Europos Vadovų Taryba sveikina Estiją dėl to, kad ji vyk-

dydama patikimą politiką ekonomikos ir fi nansų srityse

pasiekė reikiamą konvergencijos lygį, ir palankiai vertina

tai, kad Estija įvykdė visus Sutartyje nustatytus konvergen-

cijos kriterijus. Ji palankiai vertina Komisijos pasiūlymą leisti

Estijai įvesti eurą nuo 2011 m. sausio 1 d.

27. Europos Vadovų Taryba priima deklaraciją dėl Irano

(II priedas).

28. Patvirtindama ankstesnes 2008 m. gruodžio mėn. ir

2009 m. birželio mėn. išvadas ir remdamasi 2009 m. gruo-

džio mėn. sprendimu išnagrinėti pereinamojo laikotarpio

priemones dėl papildomų 18 vietų Europos Parlamente iki

dabartinės 2009–2014 m. Europos Parlamento kadenci-

jos pabaigos, Europos Vadovų Taryba priima sprendimą

(dok. EUCO 11/10) taikyti reikalingą procedūrą, kad tos

priemonės būtų patvirtintos.

PRIEDAI

I. NAUJA EUROPOS DARBO VIETŲ KŪRIMO IR EKONOMIKOS AUGIMO STRA TEGIJA.ES PAGRINDINIAI TIKSLAI

– Siekti padidinti 20–64 metų amžiaus grupės moterų ir vyrų

užimtumo lygį iki 75 %, be kita ko, skatinant aktyvesnį jau-

nimo, vyresnio amžiaus ir žemos kvalifi kacijos darbuotojų

dalyvavimą bei geresnę legalių migrantų integraciją.

– Pagerinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąlygas,

visų pirma siekiant padidinti bendrą viešųjų ir privačiųjų

investicijų šiame sektoriuje lygį iki 3 % BVP; Komisija

parengs rodiklį, atspindintį mokslinių tyrimų ir technolo-

ginės plėtros bei inovacijų intensyvumą.

– Sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį

20 %, palyginti su 1990 m. lygiu; padidinti atsinaujinančiųjų

energijos išteklių dalį galutiniame energijos suvartojimo

balanse iki 20 %; siekti 20 % padidinti energijos vartojimo

efektyvumą.

ES yra įsipareigojusi priimti sprendimą iki 2020 m. 30 %

sumažinti išmetamą teršalų kiekį, palyginti su 1990 m.

lygiu; tai yra jos sąlyginis pasiūlymas, siekiant sudaryti

visuotinį ir išsamų susitarimą laikotarpiui po 2012 m., su

sąlyga, kad kitos išsivysčiusios šalys įsipareigos panašiai

sumažinti išmetamą teršalų kiekį, o besivystančios šalys

deramai prisidės, atsižvelgiant į jų pareigas ir atitinkamus

pajėgumus.

– Pagerinti švietimo lygius, visų pirma siekiant sumažinti

mokyklos nebaigusių asmenų dalį iki mažiau nei 10 %

ir padidinant tretinį ar lygiavertį išsilavinimą turinčių

30–34 metų amžiaus asmenų dalį bent iki 40 %2.

– Skatinti socialinę aprėptį, visų pirma mažinant skurdą, sie-

kiant panaikinti bent 20 mln. žmonių skurdo ar atskirties

grėsmę3.

2 Europos Vadovų Taryba pabrėžia valstybių narių kompetenciją apibrėžti ir įgyvendinti kiekybinius tikslus švietimo srityje.

3 Ši gyventojų dalis nustatoma kaip žmonių, kuriems gresia skurdas ar atskirtis, skaičius, atsižvelgiant į tris rodiklius (skurdo grėsmė, materialiniai nepritekliai, namų ūkiai, kurių nė vienas narys nedirba), numatant galimybę valstybėms narėms nustatyti nacionalinius tikslus remiantis tinkamiausiais iš šių rodiklių, atsižvelgiant į savo nacionalines aplinkybes ir prioritetus.


34

II. DEKLARA CIJA DĖL IRA NO

1. Europos Vadovų Taryba pabrėžia esanti vis labiau susirūpi-

nusi dėl Irano branduolinės programos ir palankiai vertina

JT Saugumo Tarybos priimtą rezoliuciją 1929, kuria Iranui

nustatomos naujos ribojamosios priemonės.

2. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pastarojo laiko-

tarpio Brazilijos ir Turkijos pastangas užtikrinti pažangą

siekiant susitarimo dėl Teherano moksliniams tyrimams

skirto reaktoriaus; šį susitarimą Iranui 2009 m. spalio

mėn. pasiūlė TATENA. Priimtinas susitarimas su Iranu

dėl Teherano moksliniams tyrimams skirto reaktoriaus

galėtų pasitarnauti kaip pasitikėjimo didinimo priemonė.

Tačiau Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad šia prie-

mone Irano branduolinis klausimas nebūtų sprendžiamas

iš esmės. Europos Vadovų Taryba ragina Iraną sėsti prie

derybų stalo dėl jo branduolinės programos.

3. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina Irano teises ir

pareigas pagal Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo.

Europos Vadovų Taryba labai apgailestauja, kad Iranas

nepasinaudojo daugybe jam suteiktų galimybių išsklaidyti

tarptautinės bendruomenės nerimą dėl Irano branduolinės

programos pobūdžio. Šį susirūpinimą dar labiau padidino

Irano sprendimas sodrinti uraną iki 20 procentų lygio, prieš-

taraujantis jo tarptautiniams įsipareigojimams pagal esamas

JT Saugumo Tarybos ir TATENA Valdytojų tarybos rezo-

liucijas. Šiuo klausimu Europos Vadovų Taryba atkreipia

dėmesį į naujausią gegužės 31 d. TATENA ataskaitą.

4. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, neišvengiamai būtinos

naujos ribojamosios priemonės. Europos Vadovų Taryba,

primindama 2009 m. gruodžio 11 d. deklaraciją ir atsižvelg-

dama į Užsienio reikalų tarybos vėliau atlikto darbo rezulta-

tus, prašo Užsienio reikalų tarybos artimiausiame posėdyje

patvirtinti priemones, kuriomis būtų įgyvendinamos JT

Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1929 nustatytos priemonės

ir jas papildančios priemonės, siekiant derybomis išspręsti

visus susirūpinimą keliančius neišspręstus klausimus, susi-

jusius su Irano kuriamomis „jautriomis“ technologijomis,

reikalingomis jo branduolinei ir raketų programoms. Šių

priemonių turėtų būti imamasi pirmiausia prekybos, ypač

dvejopo naudojimo prekėmis, srityje ir taikant tolesnius

apribojimus prekybos apdraudimui, finansų sektoriuje,

įskaitant papildomų Irano bankų turto įšaldymą bei ban-

kinės ir draudimo veiklos apribojimus, Irano transporto

sektoriuje, visų pirma „Islamic Republic of Iran Shipping

Line“ ir šios bendrovės patronuojamosioms bendrovėms

bei bendrovei „Iran Air Cargo“, svarbiausiuose dujų ir naf-

tos pramonės sektoriuose, uždraudžiant naujas investicijas,

techninę pagalbą ir technologijų, įrangos bei su šiomis sri-

timis susijusių paslaugų, ypač paslaugų, susijusių su naft os

perdirbimu, skystinimu ir suskystintų gamtinių dujų tech-

nologija, perdavimą; jos taip pat turi apimti naujus drau-

dimus išduoti vizą ir turto įšaldymą, pirmiausia taikytinus

Islamo revoliucinės gvardijos nariams.

5. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina Europos

Sąjungos pasiryžimą siekti, kad Irano branduolinės progra-

mos klausimas būtų išspręstas diplomatinėmis priemonė-

mis. Europos Vadovų Taryba taip pat ragina Iraną parodyti

norą stiprinti tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą ir

priimti kvietimą atnaujinti derybas bei dar kartą patvir-

tina, kad tebegalioja 2008 m. birželio mėn. Iranui pateikti

pasiūlymai.

6. Būtinos rimtos derybos dėl Irano branduolinės programos

ir kitų abipusį susirūpinimą keliančių klausimų. Europos

Vadovų Taryba pabrėžia, kad ES vyriausioji įgaliotinė užsie-

nio reikalams ir saugumo politikai yra pasirengusi atnaujinti

derybas šiuo klausimu.


35

I. SANTYKIAI SU STRA TEGINIAIS PARTNERIAIS

Besikeičiantis pasaulis: iššūkis ES

1. Sparčiai keičiantis pasauliui Europa susiduria su dau-

gybe iššūkių, kuriems spręsti reikia suderintų tarptautinių

veiksmų. Pastaroji ekonomikos ir fi nansų krizė akivaizdžiai

parodė, kiek europiečių gerovė, saugumas ir gyvenimo

kokybė priklauso nuo išorės veiksnių. Naujų subjektų,

turinčių savo pasaulėžiūrą ir interesų, atsiradimas taip pat

yra svarbus naujas tarptautinės aplinkos aspektas.

2. Europos Sąjunga privalo būti veiksmingu pasauliniu

subjektu, pasirengusiu dalytis atsakomybe už pasaulio

saugumą ir imtis vadovaujamo vaidmens nustatant ben-

drą atsaką į bendrus iššūkius. Stipri ekonomika ir vidaus

sanglauda sustiprins Sąjungos gebėjimą daryti įtaką pasau-

lyje. Sąjunga gali remtis savo tvirtu tikėjimu veiksmingu

daugiašališkumu, visų pirma JT vaidmeniu, visuotinėmis

vertybėmis, atvira pasaulio ekonomika bei savo unikalio-

mis įvairiomis priemonėmis. Ji tebėra didžiausia paramos

teikėja šalims, kurioms jos reikia, yra didžiausia prekybos

partnerė pasaulyje ir yra sukūrusi bendrą saugumo ir gyny-

bos politiką, sustiprintą krizių valdymo priemonėmis, kurias

reikėtų toliau stiprinti. Ji taip pat atlieka svarbų stabilizuo-

jamą vaidmenį kaimyninėse šalyse. Sąjunga užtikrino sta-

bilumą Vakarų Balkanuose visų pirma tuo, kad suteikė tam

regionui europinę perspektyvą; Europos Vadovų Taryba

šį klausimą vėl svarstys artimiausiame susitikime.

3. Vadovaudamosi Lisabonos sutartimi ir laikydamosi Euro-

pos saugumo strategijos, Europos Sąjunga ir jos valstybės

narės veiks strategiškiau, kad Europa tarptautiniu mastu

darytų realią įtaką. Tam reikia aiškiai nustatyti, kokie yra

jos strateginiai interesai ir tikslai tam tikru momentu, ir kon-

krečiau apsvarstyti būdus, kaip atkakliau jų siekti. Europos

Vadovų Taryba ragina užtikrinti didesnę Europos Sąjun-

gos lygmens ir nacionalinių lygmenų sinergiją, laikantis

Sutarčių nuostatų, didesnį institucinių subjektų veiklos

koordinavimą, geresnį visų atitinkamų priemonių ir įvairių

sričių politikos integravimą ir veiksmingesnį pasinaudojimą

aukščiausiojo lygio susitikimų su trečiosiomis šalimis tei-

kiamomis galimybėmis, kaip išsamiau išdėstyta I priede.

4. Europos Sąjungos strateginės partnerystės su svarbiais

pasaulio subjektais yra naudinga priemonė siekiant Euro-

pos tikslų ir propaguojant jos interesus. Tai pasitvirtins tik

tuo atveju, jeigu šios partnerystės bus abipusės, grindžia-

mos tarpusavio interesais ir nauda bei pripažįstant, kad visi

subjektai turi ir teisių, ir pareigų. Besiformuojančios ekono-

mikos šalims visapusiškas dalyvavimas tarptautinėje siste-

moje turėtų sudaryti sąlygas skleisti jo naudą subalansuotu

būdu ir po lygiai pasidalyti pareigas. Todėl prekybos su stra-

teginiais partneriais intensyvinimas yra labai svarbus tikslas,

kuriuo prisidedama prie ekonomikos atgaivinimo ir darbo

vietų kūrimo. Turime imtis konkrečių veiksmų norėdami

užtikrinti plataus užmojo laisvosios prekybos susitarimus,

užtikrinti Europos įmonėms didesnes galimybes patekti į

rinkas ir intensyvinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje

su svarbiais prekybos partneriais.

Gairės būsimiems renginiams

5. Europos Sąjunga per artimiausias savaites surengs kelis svar-

bius tarptautinius susitikimus. Europos Vadovų Taryba

šiandien nustato šiems susitikimams skirtas pirmines gaires.

Ateityje ji reguliariai aptars išorės santykius, kad iš anksto

prieš svarbius renginius nustatytų strategines gaires, ypač

siekdama apibrėžti pagrindines gaires dėl mūsų tikslų ir

priemonių jiems pasiekti. Reikia, kad Europos Vadovų

Taryba, remdamasi vyriausiojo įgaliotinio ir Tarybos atliktu

veiksmingu parengiamuoju darbu, pateiktų aiškias strate-

gines rekomendacijas.

6. Spalio mėn. įvyks aukščiausiojo lygio susitikimai su Kinija

ir Korėjos Respublika bei Azijos ir Europos susitikimas

(ASEM); vėliau šiais metais bus surengtas aukščiausiojo

lygio susitikimas su Indija. Tai yra gera proga bendradar-

biauti su svarbiais partneriais labai dinamiškoje pasaulio

dalyje. Darbotvarkėje bus tokie klausimai kaip mūsų atitin-

kami vaidmenys siekiant tvaraus ekonomikos atgaivinimo

po ekonomikos krizės ir visuotinių iššūkių sprendimas

pasauliniu mastu. Prioritetinėse Europos ir Azijos ben-

dradarbiavimo srityse reikėtų imtis konkrečių veiksmų,

pavyzdžiui, bendradarbiauti klimato kaitos srityje, įskai-

tant bendradarbiavimą veiksmingo ir patikrinamo išmeta-

mųjų teršalų kiekio mažinimo skatinimo, atsinaujinančiųjų

energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityse,

2010 M. RUGSĖJO 16 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBA

IŠVADOS

Europos Vadovų Taryba apsvarstė, kaip suteikti naują impulsą Sąjungos išorės santykiams visapusiškai pasinaudojant Lisabonos sutartimi suteiktomis galimybėmis. Ji laikėsi nuomonės, kad Europai reikia atkakliau propaguoti savo interesus ir vertybes laikantis abipusiškumo ir abipusės naudos principo. Pirma, kadangi per artimiausias savaites ir mėnesius numatyta surengti keletą svarbių renginių, ji nustatė bendrąsias gaires. Ji taip pat nusprendė dėl kelių konkrečių priemonių, skirtų Sąjungos išorės politikos veiksmingumui apskritai pagerinti. Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į Ekonomikos valdysenos darbo grupės padarytą pažangą.


36

neatidėliotinais saugumo klausimais, pavyzdžiui, ginklų pla-

tinimo, terorizmo, kibernetinio saugumo ir piratavimo klau-

simais; bendradarbiauti regioniniais klausimais, pavyzdžiui,

dėl Irano ir Šiaurės Korėjos, taip pat pasauliniais klausimais,

kaip antai migracijos, energetikos ir galimybių naudotis

žaliavomis; bendradarbiauti vystymosi politikos klausimais,

propaguoti gerą valdymą, darbo standartų laikymąsi bei

žmogaus teises ir plėtoti atskirų šalių žmonių tarpusavio

santykius.

Rengdamasi visų pirma ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio

susitikimui, Europos Sąjunga turėtų aktyviai siekti savo

strateginių interesų, be kita ko, susijusių su dvišalės preky-

bos skatinimu, prekių patekimu į rinką ir paslaugų teikimu

rinkoje bei investavimo sąlygomis; intelektinės nuosavybės

teisių apsauga ir viešojo pirkimo rinkų atvėrimu; didesne

drausme eksporto subsidijų srityje; ir dialogu dėl valiutų

kurso politikos.

7. Per artimiausius mėnesius Europos Vadovų Tarybai teks

nagrinėti keletą kitų svarbių klausimų išorės santykių srityje.

a) G 20 aukščiausiojo lygio susitikimas Seule bus proga

apžvelgti pasaulio ekonomikos atsigavimą ir G 20 narių

įsipareigojimus. Visų pirma tai suteiks galimybę Sąjungai

pabrėžti, kaip svarbu yra išlaikyti didelę spartą finansų

reformos srityje; šioje srityje ES poziciją stiprina neseniai

pasiektas Europos Parlamento ir Tarybos susitarimas dėl

fi nansų priežiūros dokumentų rinkinio bei reguliavimo

sistemos reformos užbaigimo iki 2011 m. pabaigos. Šis

susitikimas taip pat turėtų tapti aiškiu signalu, kad būtina

užbaigti PPO derybas pagal Dohos vystymosi darbotvarkę

ir įgyvendinti stipraus, tvaraus ir subalansuoto ekonomikos

augimo sistemą. 2010 m. spalio mėn. susitikime Europos

Vadovų Taryba išsamiai aptars pasirengimą Seulo susiti-

kimui ir nustatys Sąjungos poziciją. G 8 ir G 20 tebebus

svarbūs forumai apibrėžiant pasaulinį atsaką į daugelį iššū-

kių, su kuriais susiduriame; ES turi prie jo aktyviai prisidėti

laikydamasi suderintų pozicijų. Todėl Europos Vadovų

Taryba palankiai vertina 2011 m. G 20 ir G 8 pirmininkau-

siančios Prancūzijos siekį šiuo tikslu visapusiškai išnaudoti

šių forumų teikiamas galimybes.

b) Transatlantiniai santykiai yra grindžiami bendromis ver-

tybėmis ir yra esminis tarptautinės sistemos elementas.

Dabartinėmis aplinkybėmis šiems santykiams reikia suteikti

naują impulsą ir iš naujo apsvarstyti būdus, kaip sukurti tikrą

partnerystę, kuri būtų grindžiama mūsų atitinkamais pra-

našumais ir ypatumais. 2010 m. lapkričio mėn. įvyksiantis

aukščiausiojo lygio susitikimas su Prezidentu B. Obama

suteiks realią progą šioje srityje ir jam reikės kruopščiai pasi-

rengti. 2010 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba susi-

tars dėl pagrindinių politinių idėjų, kurias Europos Sąjungos

atstovai pateiks minėtame svarbiame aukščiausiojo lygio

susitikime. Įgyvendinant geru abipusių interesų supratimu

ir atitinkamu indėliu grindžiamą transatlantinę partnerystę

daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama potencialios mūsų

ekonominių santykių naudos didinimui, glaudesniam ben-

dradarbiavimui pagrindiniais tarptautiniais klausimais ir

pasaulinių iššūkių sprendimui kartu ekonomikos ir sau-

gumo srityje. Šiuo tikslu vyriausiojo įgaliotinio prašoma

parengti idėjų, kaip būtų galima toliau stiprinti ES ir NATO

bendradarbiavimą krizių valdymo srityje, laikantis Jungtinių

Tautų chartijos ir atitinkamų Jungtinių Tautų Saugumo

Tarybos rezoliucijų. Tai turėtų būti padaryta laikantis abi-

pusio sustiprinimo principo ir deramai išlaikant sprendimų

priėmimo savarankiškumą, atsižvelgiant į rekomendacijas

dėl konkrečių priemonių, kurias ES pateiks NATO 2010 m.

vasario mėn.

c) Spalio mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba apžvelgs

pasirengimą Kankūne rengiamai konferencijai klimato kai-

tos klausimais ir susitars dėl ES pozicijos. Kankūno konfe-

rencijoje turėtų būti padaryta reali pažanga tarptautinėse

derybose klimato kaitos klausimais, kad dalyviai prisiimtų

konkrečius įsipareigojimus postūmiui suteikti ir toliau

daryti pažangą siekiant plataus užmojo galutinio susitarimo.

d) Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo būsimas

svarstymas suteiks galimybę intensyvinti santykius su

Sąjungos rytinėmis kaimynėmis pasitelkiant Rytų partne-

rystę, taip pat santykius su pietinėmis kaimynėmis. Sklandus

projektų, pradėtų pagal Rytų partnerystę, įgyvendinimas yra

ES vertybių propagavimas ir skatina atitinkamų šalių ir ES

taisyklių suderinamumą teisės, ekonomikos ir socialinėje

srityse. Antrasis Viduržemio jūros šalių sąjungos aukščiau-

siojo lygio susitikimas laiku suteiks progą stiprinti Euro-

pos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimą

ir padės atnaujinti tiesiogines šalių derybas Artimųjų Rytų

taikos procese.

e) ES ir Afrikos santykiai pastaraisiais metais įgavo naują dina-

miką. Dar labiau šie santykiai turėtų būti sustiprinti 2010 m.

rugsėjo 28 d. rengiamame ES ir Pietų Afrikos aukščiausiojo

lygio susitikime ir 2010 m. lapkričio 29–30 d. rengiamame

ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime. Palaikydama

partnerystę su Afrikos šalimis ES toliau sieks ekonominio

vystymosi, gero valdymo, skaidrumo ir atskaitomybės tikslų

vadovaudamasi Bendra ES ir Afrikos strategija.

f) Rugsėjo 20–22 d. Niujorke įvyks JT aukšto lygio plenari-

nis posėdis Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) klau-

simais. Europos Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi kartu su

tarptautinės bendruomenės partneriais prisidėti prie to, kad

iki 2015 m. pasauliniu mastu būtų pasiekti TVT.

g) Aukščiausiojo lygio susitikimuose su Ukraina (lapkri-

čio mėn.) ir su Rusija (gruodžio mėn.) turėtų būti susti-

printas bendradarbiavimas abipusės naudos srityse, kad

šiems svarbiems santykiams su šiomis dviem šalimis būtų

suteikta daugiau stabilumo ir jie būtų labiau nuspėjami, taip

pat būtų propaguojamos žmogaus teisės.


37

Visų pirma, aukščiausiojo lygio susitikimas su Ukraina

turėtų užtikrinti pažangą derybose dėl asociacijos susi-

tarimo, įskaitant išsamų ir visaapimantį laisvosios preky-

bos susitarimą, ir akcentuoti ES vaidmenį šioje svarbioje

kaimyninėje šalyje vykdant ekonomines ir demokratines

reformas.

Aukščiausiojo lygio susitikimas su Rusija suteiks progą

intensyvinti bendradarbiavimą su Rusija ir apsvarstyti visų

pirma jos modernizavimo darbotvarkę. Bendradarbiavi-

mas turėtų būti intensyvinamas ekonomikos klausimais,

pavyzdžiui, energetikos, investicijų ir inovacijų, saugumo

klausimais, be kita ko, įšaldytų konfl iktų, kovos su terorizmu

ir organizuotu nusikalstamumu, aplinkosaugos klausimais,

įskaitant klimato kaitą.

Spalio mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba vėl svarstys,

kokios turi būti pagrindinės Europos Sąjungos gairės šiuose

aukščiausiojo lygio susitikimuose, kad jų rezultatai būtų

naudingi.

h) Atsižvelgdama į šiais metais surengto aukščiausiojo lygio

susitikimo su Lotynų Amerikos ir Karibų regiono šalimis

partnerėmis sėkmę, ES yra pasiryžusi toliau glaudžiai ben-

dradarbiauti su regiono šalimis reaguojant į pasaulinius

iššūkius, su kuriais susiduriame.

8. Europos Sąjungai strategiškai svarbu užtikrinti Pakis-

tano vystymąsi ir stabilumą. Reaguodamos į pražūtingus

potvynius šioje šalyje Europos Sąjunga ir jos valstybės

narės padidino dvišalę ir daugiašalę humanitarinę pagalbą.

Europos Vadovų Taryba priėmė Deklaraciją dėl Pakistano

(II priedas).

9. Europos Sąjunga išlaikys aktyvų vaidmenį, be kita ko, daly-

vaudama Ketverto veikloje, remiant Izraelio ir Palestinos

Administracijos derybas bei užtikrinant jų sėkmingą baigtį.

Europos Vadovų Taryba priėmė Deklaraciją dėl Artimųjų

Rytų taikos proceso (III priedas).

II. EKONOMIKOS VALDYSENOS DARBO GRUPĖ

10. Remdamasi Ekonomikos valdysenos darbo grupės pirmi-

ninko tarpine ataskaita, Europos Vadovų Taryba palan-

kiai vertina padarytą didelę pažangą, visų pirma susijusią

su Europos semestru, naujos makrolygio ekonomikos prie-

žiūros sistemos, skirtos tvarumo principų neatitinkantiems

konkurencijos nukrypimams bei disbalansui stebėti ir laiku

koreguoti, kūrimu bei su nacionalinių fi skalinių sistemų

stiprinimu.

11. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad reikia išlaikyti

Europos ekonomikos valdysenos reformos spartą, ir tikisi

2010 m. spalio mėn. įvyksiančiame susitikime sulaukti galu-

tinės darbo grupės ataskaitos, kuri apimtų visus 2010 m.

kovo mėn. susitikime Europos Vadovų Tarybos suteiktų

įgaliojimų aspektus ir pateiktų išsamų priemonių rinkinį,

kuriuo bus remiamasi teisėkūros darbe.

PRIEDAI

I. VIDAUS SUSITARIMAI DĖL EUROPOS SĄJUNGOS IŠORĖS POLITIKOS GERINIMO

a) Apžvelgdama konkrečias priemones, skirtas apskritai page-

rinti Europos Sąjungos išorės politikos veikimą, Europos

Vadovų Taryba ragina laikytis labiau integruoto požiūrio

užtikrinant, kad siekiant Europos Sąjungos strateginių inte-

resų būtų visapusiškai ir suderintai pasitelktos visos atitin-

kamos ES bei nacionalinės priemonės ir politika, laikantis

Sutarčių nuostatų. Rengiantis aukščiausiojo lygio susitiki-

mams ir tarptautiniams renginiams turi būti visapusiškai

atsižvelgta į tokių klausimų kaip klimato kaita, energetikos

politika, prekyba, vystymasis arba teisingumo ir vidaus rei-

kalų klausimai, įskaitant migraciją ir vizų politiką, svarbą,

bendradarbiaujant su partneriais ir daugiašaliu lygmeniu.

Todėl Europos Sąjunga turėtų dar labiau didinti savo

vidaus ir išorės politikos suderinamumą ir papildomumą.

Turėtų būti toliau plėtojama praktika rengti politinius

debatus pakankamai iš anksto prieš aukščiausiojo lygio

susitikimus, ypatingą dėmesį skiriant prioritetų ir konkrečių

užduočių nustatymui.

b) Reikia plėtoti Europos Sąjungos išorės santykių ir valsty-

bių narių dvišalių santykių su trečiosiomis šalimis sinergiją,

kad atitinkamais atvejais tai, kas nuveikta Europos Sąjungos

lygmeniu, papildytų ir sustiprintų tai, kas nuveikta valstybių

narių lygmeniu, ir atvirkščiai. Turėtų būti aktyviau ir regu-

liariau atitinkamais lygmenimis keičiamasi informacija ir

konsultuojamasi dėl pokyčių remiantis ES ir valstybių narių

aukščiausiojo lygio susitikimų su svarbiais strateginiais part-

neriais einamuoju kalendoriumi.

c) Glaudus ir reguliarus visų įvairių institucinių subjektų,

dalyvaujančių nustatant ir įgyvendinant Europos Sąjungos

išorės santykius, veiklos koordinavimas yra būtinas siekiant

užtikrinti, kad ES atstovai galėtų apginti suderintas pozicijas

dėl įvairių Sąjungos strateginių interesų ir tikslų.

d) Europos Sąjungos lygmeniu rengiantis daugiašaliams aukš-

čiausiojo lygio susitikimams padaryta didelė pažanga, visų

pirma pasitelkiant praktinius Europos Vadovų Tarybos

Pirmininko ir ES Komisijos Pirmininko susitarimus dėl

atstovavimo Europos Sąjungai G 8 ir G 20 struktūrose.

Europos Vadovų Taryba prašo jų toliau siekti, kad Europos

Sąjunga geriau reikštų savo poziciją tokiuose forumuose.

e) Europos Sąjungai reikia aiškaus konkrečių klausimų,

kylančių plėtojant santykius su atskiromis valstybėmis

partnerėmis, vaizdo. Jai reikia parengti vidutinės trukmės

laikotarpio planus, kuriuose būtų nustatyti tikslai, kurie


38

ilgainiui turi būti pasiekti, kiekviename aukščiausiojo lygio

susitikime daugiausia dėmesio skiriant dviem arba trims

esminiams klausimams. Todėl Europos Vadovų Taryba

prašo vyriausiojo įgaliotinio, bendradarbiaujant su Komi-

sija ir su Užsienio reikalų taryba, įvertinti santykių su visais

strateginiais partneriais perspektyvas ir visų pirma apibrėžti

mūsų interesus bei galimus svertus jiems pasiekti. Vyriau-

siojo įgaliotinio prašoma 2010 m. gruodžio mėn. įvyksian-

čiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pateikti pirmąją

šio darbo pažangos ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti

apsvarstytas šių aukščiausiojo lygio susitikimų dažnumas,

forma ir rezultatai, kurie turi būti labiau orientuoti į ES tikslų

pasiekimą. Europos Vadovų Taryba prašo Pirmininko, ben-

dradarbiaujant su Komisijos Pirmininku ir vyriausiuoju įga-

liotiniu, imtis reikiamų iniciatyvų šiam procesui tobulinti.

f) Europos išorės veiksmų tarnyba bus labai svarbi priemonė

remiant pastangas Europos Sąjungos išorės politikai inten-

syvinti. Vadovaujant vyriausiajam įgaliotiniui tarnyba padės

Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Komisijai rengti

strategines apžvalgas ir koordinuoti veiksmus, kad būtų

užtikrintas Europos Sąjungos išorės veiksmų apskritai

suderinamumas.

II. DEKLARA CIJA DĖL PAKISTANO

1. Europos Vadovų Tarybą sukrėtė pragaištingas Pakistaną

siaubiančių potvynių, kurie toliau griauna pragyvenimo

šaltinius ir bendruomenes visoje šalyje, poveikis. Tai prece-

dento neturinčio masto katastrofa Pakistano istorijoje. Dėl

jos atsiradę humanitariniai poreikiai ir jos poveikis jau ir taip

pažeidžiamai ekonomikai yra didžiuliai. Kadangi šios kri-

zės mastas yra labai didelis, į ją reikia reaguoti nedelsiant ir

visapusiškai, be kita ko, atsižvelgiant į Pakistano vystymosi,

saugumo ir stabilumo strateginę svarbą regione. Remda-

masi 2010 m. birželio mėn. surengto antrojo ES ir Pakistano

aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatais, Europos Vadovų

Taryba pakartoja ketinanti intensyvinti bendradarbiavimą

politiniais klausimais. Stabilus, demokratiškas ir klestintis

Pakistanas yra itin svarbus sprendžiant pasaulinius klausi-

mus, pavyzdžiui, kovos su terorizmu, ginklų neplatinimo

ir kovos su narkotikais srityse. Geras valdymas taip pat bus

svarbus užtikrinant greitą šalies atstatymą.

2. Europos Vadovų Taryba primena ES (valstybių narių ir

Komisijos) pastaruoju metu reaguojant į krizę dedamas

pastangas, visų pirma didelės humanitarinės pagalbos

teikimą. Ji pripažįsta tolesnės paramos Pakistanui svarbą

siekiant teikti skubią pagalbą ir ilgalaikę paramą atkūrimui

ir atstatymui.

3. Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba nusprendžia pavesti

ministrams skubiai patvirtinti visapusiškas trumpalaikio,

vidutinio ir ilgalaikio laikotarpio priemones, kuriomis bus

grindžiamas Pakistano atkūrimas ir būsimas vystymasis.

Tai turėtų būti didelė papildoma humanitarinė pagalba

ir parama vystymuisi, taip pat plataus užmojo priemonės

prekybos srityje, kurios yra svarbios ekonomikos atgaivini-

mui ir augimui užtikrinti. Todėl Europos Vadovų Taryba

pabrėžia savo tvirtą įsipareigojimą išimtinai suteikti Pakis-

tanui didesnių galimybių patekti į ES rinką nedelsiant ir tam

tikram laikotarpiui ir laikantis PPO taisyklių sumažinant

muitus, taikomus pagrindinėms iš Pakistano importuoja-

moms prekėms, šias priemones įgyvendinant kuo greičiau,

ir dėti pastangas, kad 2014 m. Pakistanas galėtų naudotis

BLS + tvarka su sąlyga, kad Pakistanas atitiks būtinus kriteri-

jus. Komisijos prašoma kartu su PPO partneriais apsvarstyti

galimybes ir spalio mėn. pateikti galutinį pasiūlymą, kuriuo

būtų atsižvelgta į opius klausimus ES pramonės srityje.

III. DEKLARA CIJA DĖL ARTIMŲJŲ RYTŲ TAIKOS PROCESO

Europos Sąjunga labai palankiai vertina tai, kad prasidėjo Izrae-

lio ir Palestinos Administracijos tiesioginės derybos, apie kurias

paskelbta 2010 m. rugsėjo 2 d. Vašingtone, ir gerai vertina izrae-

liečių, palestiniečių ir Jungtinių Valstijų, taip pat Ketverto ir arabų

valstybių partnerių, pastangas. Šalių sprendimas pradėti esmines

derybas yra svarbus žingsnis siekiant teisingos, tvarios ir visaapi-

mančios taikos regione.

Primindama 2009 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadas dėl Arti-

mųjų Rytų taikos proceso, Europos Sąjunga pabrėžia, kad per šias

derybas visais galutinio statuso klausimais turėtų būti rastas dviejų

valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas, kurio pagrindu taikiai bei

saugiai viena šalia kitos egzistuotų Izraelio Valstybė ir nepriklau-

soma, demokratiška ir perspektyvi kaimyninė Palestinos Valstybė.

Todėl Europos Sąjunga mano, jog būtina, kad abi šalys laikytųsi

rimties ir nuosaikumo ir susilaikytų nuo veiksmų, kurie galėtų

pakenkti derybų pažangai. Ji ragina abi šalis laikytis anksčiau pri-

siimtų įsipareigojimų ir siekti sudaryti sąlygas sėkmingai derybų

baigčiai. Europos Sąjunga primena, kad pagal tarptautinę teisę

gyvenvietės yra neteisėtos, ir ragina pratęsti moratoriumą, kurį yra

paskelbęs Izraelis. Ji toliau ragina visiškai nutraukti visus smurtinius

veiksmus, visų pirma apšaudymą raketomis ir teroro aktus.

Europos Sąjunga kartu su Ketverto ir arabų valstybių partneriais

negailėdamos jėgų rems JAV vadovaujamus veiksmus siekiant

sėkmingos derybų baigties, kad per vienerius metus būtų pasiektas

pagrindų susitarimas; tai yra naudinga izraeliečiams ir palestinie-

čiams, regiono žmonėms ir tarptautinei bendruomenei. Europos

Sąjunga yra didžiausia paramos palestiniečiams teikėja ir labai

svarbi politinė bei ekonominė abiejų šalių, taip pat jų kaimynių,

partnerė. Todėl ji pabrėžia, kad Europos Sąjunga toliau aktyviai

dalyvaus, be kita ko, Ketverto veikloje, siekiant remti ir užtikrinti

sėkmingą derybų baigtį ir prašo vyriausiojo įgaliotinio užtikrinti,

kad Europos Sąjunga visokeriopai prisidėtų prie dedamų pastangų.

Europos Sąjunga pabrėžia, kad Ketvertas turi toliau atlikti labai

svarbų vaidmenį taikos procese. Ji taip pat pabrėžia, kad itin svarbu


39

tęsti Palestinos Valstybės kūrimo procesą, kurį Europos Sąjunga

toliau aktyviai rems, įskaitant S. Fayyad plano įgyvendinimą.

Primindama 2010 m. birželio mėn. Tarybos išvadas dėl Gazos

Europos Sąjunga taip pat pabrėžia, jog tam, kad taika būtų tvari,

reikia rasti ilgalaikį sprendimą dėl Gazos. Ji palankiai vertina Izra-

elio Vyriausybės paskelbtas naujas priemones, kurios yra svarbus

žingsnis į priekį. Ji ragina visapusiškai įgyvendinti esamas ir rengti

papildomas priemones, kad būtų iš esmės pakeista politika, suda-

ranti galimybes Gazos atstatymui ir ekonomikos atgaivinimui. ES

pasiūlė savo paramą šiam tikslui pasiekti. Europos Sąjunga ragina

rasti sprendimą, kuriuo būtų išspręsti teisėtą Izraelio susirūpinimą

keliantys saugumo klausimai.

Europos Sąjunga primena, kad taika Artimuosiuose Rytuose turėtų

būti visaapimanti, ir pakartoja Izraelio ir Sirijos bei Izraelio ir Libano

derybų svarbą.


40

I. EKONOMIKOS VALDYSENOS DARBO GRUPĖ

1. Europos Vadovų Taryba patvirtina Ekonomikos valdy-

senos darbo grupės ataskaitą. Įgyvendinę joje išdėstytas

rekomendacijas sustiprinsime fi skalinę drausmę, išplė-

sime ekonominę priežiūrą, užtikrinsime nuodugnesnį

koordinavimą, sukursime patikimą krizių valdymo

sistemą ir užtikrinsime stipresnes institucijas. Europos

Vadovų Taryba ragina laikytis „spartesnių veiksmų“

požiūrio priimant antrinės teisės aktus, reikalingus dau-

geliui rekomendacijų įgyvendinti. Siekiama, kad Taryba ir

Europos Parlamentas iki 2011 m. vasaros pasiektų susita-

rimą dėl Komisijos pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių

aktų, atkreipiant dėmesį į tai, kad darbo grupės ataskai-

toje nagrinėjami ne visi kausimai, kurie sprendžiami

šiuose pasiūlymuose, ir atvirkščiai. Taip bus užtikrinta,

kad naujosios priežiūros priemonės būtų veiksmingai

įgyvendintos kuo skubiau. Ekonominės ir pinigų sąjun-

gos ekonominis ramstis taps gerokai stipresnis, sustiprės

pasitikėjimas ir tokiu būdu bus prisidėta prie tvaraus eko-

nomikos augimo, užimtumo ir konkurencingumo.

Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos greičiau įvertinti,

kaip įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą atsižvelgiama

į pensijų reformos poveikį, ir gruodžio mėn. vėl pateikti

ataskaitą Europos Vadovų Tarybai. Pripažįstant sisteminių

pensijų reformų svarbą, pagal Stabilumo ir augimo paktą

turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos.

2. Atsižvelgdami į darbo grupės ataskaitą ir siekdami užti-

krinti subalansuotą ir tvarų ekonomikos augimą, valstybių

ar vyriausybių vadovai susitaria, kad reikia, jog valstybės

narės nustatytų nuolatinį krizių valdymo mechanizmą visos

euro zonos fi nansiniam stabilumui apsaugoti, ir prašo Euro-

pos Vadovų Tarybos Pirmininko pradėti konsultacijas su

Europos Vadovų Tarybos nariais dėl šiuo tikslu reikalingo

nedidelio Sutarties pakeitimo, nekeičiant Sutarties dėl ES

veikimo 125 straipsnio (nuostata dėl „įsipareigojimų fi nan-

siškai gelbėti neprisiėmimo“).

Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos

ketinimą glaudžiai konsultuojantis su Europos Vadovų

Tarybos Pirmininku pradėti parengiamąjį darbą, susijusį

su būsimo naujojo mechanizmo bendrais bruožais, t .y.

privačiojo sektoriaus vaidmeniu, TVF vaidmeniu ir ypač

griežtomis sąlygomis, kuriomis programos turėtų būti

vykdomos.

Europos Vadovų Taryba vėl aptars šį klausimą gruodžio

mėn. susitikime, kad galėtų priimti galutinį sprendimą tiek

dėl krizių valdymo mechanizmo metmenų, tiek dėl nedi-

delių Sutarties pakeitimų, kad pakeitimus būtų galima rati-

fi kuoti vėliausiai iki 2013 m. vidurio.

Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas ketina, konsultuo-

damasi su valstybėmis narėmis, vėliau nagrinėti euro zonos

narių teisės dalyvauti sprendimų priėmimo procese su Eko-

nomine ir pinigų sąjunga susijusiose procedūrose, jei kyla

nuolatinė grėsmė visos euro zonos stabilumui, klausimą.

3. Valstybių ar vyriausybių vadovai pabrėžė, kad Europos

Sąjungoje stiprinant fi skalinę drausmę, svarbu, jog Europos

Sąjungos biudžete ir būsimojoje daugiametėje fi nansinėje

programoje būtų atspindėtos konsolidavimo pastangos,

kurias deda valstybės narės siekdamos tvaresnės defi cito

ir skolos padėties. Atsižvelgdama į atskirų institucijų vai-

dmenis ir poreikį įgyvendinti Europos tikslus, Europos

Vadovų Taryba kitame susitikime aptars, kaip užtikrinti,

kad Europos lygmeniu daromomis išlaidomis būtų galima

prie to tinkamai prisidėti.

II. DIDŽIOJO DVIDEŠIMTUKO (G 20) AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMAS SEULE

4. Pasaulio ekonomika atsigauna po krizės. Tačiau tebesama

keleto dalykų, kuriuos reikia nuolat stebėti pasauliniu

lygmeniu, įskaitant grėsmę fi nansiniam tvarumui, nevisiškai

sutvarkytą fi nansų sektorių, didelį nedarbo lygį, pagrindi-

nių prekių pasaulinių kainų nepastovumą ir vėl susidarantį

visuotinį makroekonominį disbalansą. Europos Vadovų

2010 M. SPALIO 28−29 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBA

IŠVADOS

Siekiant spręsti pastarojo meto fi nansų krizės atskleistas problemas, reikia iš esmės keisti Europos ekonomikos valdyseną. Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba patvirtino Ekonomikos valdysenos darbo grupės ataskaitą. Įgyvendinus ataskaitoje pateiktas rekomendacijas bus žengtas didelis žingsnis į priekį stiprinant Ekonominės ir pinigų sąjungos ekonominį ramstį: bus sustiprinta fi skalinė drausmė, išplėsta ekonominė priežiūra ir užtikrintas nuodugnesnis koordinavimas. Ataskaitoje taip pat nustatyti pagrindiniai principai, užtikrinantys patikimą krizių valdymo sistemą ir stipresnes institucijas. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl su darbo grupe susijusios tolesnės veiklos gairių. Atsižvelgdama į 2010 m. rugsėjo 16 d. diskusijų rezultatus, Europos Vadovų Taryba taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl pasirengimo G 20 aukščiausiojo lygio susitikimui Seule ir Kankūno klimato kaitos konferencijai, taip pat aukščiausiojo lygio susitikimams su Jungtinėmis Valstijomis, Rusija, Ukraina, Indija ir Afrika.


41

Taryba patvirtino gaires, dėl kurių susitarė Taryba, ir aptarė

prioritetus, kuriuos ES atstovai ir ES valstybės narės, kurios

yra G 20 narės, propaguos aukščiausiojo lygio susitikime

Seule. Aukščiausiojo lygio susitikimas turi duoti plataus

užmojo signalą, kad reikia praktiškai ir reikiamu laiku įgy-

vendinti priemones, dėl kurių susitarta pagal stipraus, tva-

raus ir subalansuoto ekonomikos augimo programą, visų

pirma susijusias su fi skalinio konsolidavimo planais, fi nansų

sektoriaus reguliavimo reforma, socialine sanglauda, darbo

vietų kūrimu ir poreikiu vykdyti tolesnes struktūrines

reformas. Taip pat ypač daug dėmesio reikia skirti pasau-

lio ekonomikos augimo pusiausvyros atkūrimui. Europos

Sąjunga tikisi, kad G 20 aukščiausiojo lygio susitikime bus

patvirtintas Bazelio susitarimas, kuris yra svarbus žingsnis

į priekį stiprinant pasaulinį fi nansinį stabilumą. Europos

Sąjunga pabrėžia, kad reikia ir toliau užtikrinti, jog rinkos

būtų atviros, suteikti naują impulsą deryboms dėl Dohos

vystymosi darbotvarkės ir priimti į ekonomikos augimą

orientuotą vystymosi darbotvarkę. Ji pabrėžia, kad reikia

vengti visų formų protekcionizmo ir nesiimti su valiutų kur-

sais susijusių veiksmų, kuriais siekiama įgyti trumpalaikį

konkurencinį pranašumą.

5. 2010 m. spalio 23 d. G 20 ministrų susitikime pasiektas

susitarimas dėl Tarptautinio valiutos fondo reformos

padės suformuoti efektyvesnį, patikimesnį ir labiau teisiškai

pagrįstą TVF ir sudarys TVF galimybę atlikti savo funk-

ciją – remti tarptautinės pinigų ir fi nansų sistemos veikimą.

Kvotų ir platesnio pobūdžio valdysenos reformos turėtų

būti tuo pačiu laikotarpiu vykdomos kaip vienas bendras

išsamus reformų rinkinys.

6. Reikia toliau dirbti fi nansų įstaigoms taikytinų rinkliavų ir

mokesčių srityje tiek tarptautiniu, tiek ES vidaus lygmeniu.

Vadovaujantis Tarybos ataskaita, reikėtų toliau derinti esa-

mas skirtingas rinkliavų sistemas, kad būtų išvengta dvigubo

apmokestinimo. Tarybos prašoma vėl pateikti ataskaitą

2010 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybai. Be to,

turėtų būti apsvarstytos įvairios fi nansų sektoriaus apmo-

kestinimo galimybės, taip pat geros praktikos pavyzdžiai,

kaip apsunkinti galimybes egzistuoti „mokesčių rojams“ ir

slėpti mokesčius.

III. KA NKŪNO KLIMATO KA ITOS KONFERENCIJA

7. Daryti pažangą sprendžiant klimato kaitos keliamas pro-

blemas tampa vis labiau neatidėliotinu uždaviniu. Todėl

svarbu, kad Kankūno konferencijoje, remiantis Kioto pro-

tokolu ir padedant pamatus pasaulinei ir išsamiai teisiškai

privalomai sistemai, atsižvelgiant į Kopenhagos susitarimu

nustatytas politines rekomendacijas būtų žengtas svarbus

tarpinis žingsnis. Labai svarbu, kad Europos Sąjunga ir

jos valstybės narės toliau atliktų konstruktyvų vaidmenį

ir laikytųsi vienos bendros pozicijos. Europos Vadovų

Taryba patvirtina 2010 m. spalio 14 d. Tarybos išvadas dėl

pasirengimo Kankūno konferencijai ir patvirtina, kad tuo

atveju, jei bus įvykdytos tose išvadose nustatytos sąlygos,

Europos Sąjunga yra pasirengusi pradėti svarstymus dėl

antro įsipareigojimų laikotarpio pagal Kioto protokolą.

Europos Sąjunga pateiks Kankūne išsamią ir skaidrią atas-

kaitą dėl prisiimto „skubios pradžios“ fi nansavimo įsiparei-

gojimo įgyvendinimo, o vėliau ją teiks kasmet ir pabrėš, kad

svarbu toliau didinti kovos su klimato kaita fi nansavimo

skaidrumą. Po Kankūno konferencijos Europos Sąjunga

dar kartą įvertins padėtį, bet kita ko, išnagrinės galimybes

išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti

daugiau nei 20 %, kad būtų pasirengusi reaguoti į vyks-

tančias tarptautines derybas klimato kaitos klausimais;

Tarybos prašoma iki 2011 m. pavasario pateikti ataskaitą

Europos Vadovų Tarybai dėl šio klausimo. ES ne tik sieks

tarptautinio susitarimo, bet ir parengs labiau įvairialypį

požiūrį į veiklą su pagrindiniais partneriais abipusio inte-

reso srityse, kurios padeda jiems mažinti išmetamą teršalų

kiekį. Todėl ES skatina regionines iniciatyvas, skirtas kovai

su klimato kaita ir ekologiškos ekonomikos augimui ska-

tinti, pavyzdžiui, Kovos su klimato kaita Viduržemio jūros

regiono iniciatyvą.

IV. AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMAI SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

8. Atsižvelgdama į 2010 m. rugsėjo mėn. išvadas Europos

Vadovų Taryba aptarė pagrindines politines nuostatas,

kurias Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas ir Komisi-

jos Pirmininkas propaguos būsimuose aukščiausiojo lygio

susitikimuose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Rusija,

Ukraina, Indija ir Afrika.

—Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu vyko socialinių reikalų

aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio buvo

skirta ekonomikos valdysenai po darbo grupės pateiktos galutinės

ataskaitos, atsižvelgiant į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos (Užimtumo,

socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalai) priimtas išvadas.

—


42

I. EKONOMINĖ POLITIKA

1. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino jos Pirmininko

pateiktą ataskaitą, kurioje atsižvelgiama į jos 2010 m. spalio

28–29 d. išvadas. Ji sutiko, kad Sutartis turėtų būti iš dalies

pakeista, kad euro zonos valstybės narės galėtų sukurti nuo-

latinį mechanizmą visos euro zonos fi nansiniam stabilumui

apsaugoti (Europos stabilumo mechanizmas). Šiuo mecha-

nizmu bus pakeistas Europos fi nansinio stabilumo fondas ir

Europos fi nansinės padėties stabilizavimo priemonė, kurie

galios iki 2013 m. birželio mėn. Kadangi šis mechanizmas

yra skirtas visos euro zonos fi nansiniam stabilumui apsau-

goti, Europos Vadovų Taryba susitarė, kad Sutarties dėl

ES veikimo (SESV) 122 straipsnio 2 dalis tokiais tikslais

nebebus reikalinga. Todėl valstybių ar vyriausybių vadovai

susitarė, kad ji neturėtų būti naudojama tokiais tikslais.

2. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl I priede pateikto

sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama SESV, projekto teksto.

Ji nusprendė nedelsdama pradėti ES sutarties 48 straipsnio

6 dalyje numatytą supaprastintą peržiūros procedūrą. Kon-

sultavimasis su atitinkamomis institucijomis turėtų būti

užbaigtas laiku, kad 2011 m. kovo mėn. būtų galima ofi -

cialiai priimti šį sprendimą, iki 2012 m. pabaigos – užbaigti

nacionalines patvirtinimo procedūras, o 2013 m. sausio 1 d.

šis sprendimas galėtų įsigalioti.

3. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino euro zonos fi nansų

ministrus ir Komisiją iki 2011 m. kovo mėn. užbaigti darbus,

susijusius su būsimo mechanizmo steigimo tarpvyriausybi-

niu susitarimu, apimančiu 2010 m. lapkričio 28 d. Euro gru-

pės pareiškime išdėstytus mechanizmo bendrus bruožus,

kuriuos patvirtino Europos Vadovų Taryba (II priedas).

Kilus pavojui visos euro zonos stabilumui, šis mechanizmas

pradės veikti priėmus euro zonos valstybių narių tarpusavio

susitarimą.

4. Jei valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, pageidaus,

jos galės dalyvauti šiame darbe. Jos gali nuspręsti ad hoc

pagrindu dalyvauti operacijose, vykdomose taikant šį

mechanizmą.

5. Europos Vadovų Taryba paragino paspartinti darbą svars-

tant šešis pasiūlymus dėl ekonomikos valdyseną reglamen-

tuojančių teisės aktų, remiantis praėjusį spalio mėn. darbo

grupės patvirtintomis rekomendacijomis ir išlaikant aukštą

užmojo lygį, kad jie galėtų būti priimti iki 2011 m. birželio

mėn. Ji palankiai įvertino Tarybos ataskaitą dėl sisteminės

pensijų reformos aiškinimo pagal Stabilumo ir augimo

paktą ir paragino, kad ataskaita būtų atspindėta reformuoto

Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo sąlygose.

6. Primindama 2010 m. spalio mėn. išvadas, Europos Vadovų

Taryba palankiai įvertino tai, kad Komisija ketina iki

2011 m. birželio mėn. pateikti pasiūlymus dėl naujos dau-

giametės fi nansinės programos, ir paprašė institucijų ben-

dradarbiauti, kad būtų sudarytos sąlygos ją laiku patvirtinti.

7. Reaguodamos į krizes ir skatindamos įgyvendinti struktūri-

nes reformas, Sąjunga ir valstybės narės ir toliau vadovausis

nauja Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo

strategija „Europa 2020“. Europos Vadovų Taryba palan-

kiai įvertino pažangą, padarytą nuo strategijos įgyvendi-

nimo pradžios, kaip nurodyta pirmininkaujančios valstybės

narės pateiktoje ataskaitoje.

8. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino euro zonos

valstybių ar vyriausybių vadovų ir ES institucijų pareiškimą

(III priedas).

II. KITI KLAUSIMAI

9. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino pirmąją Vyriau-

siosios įgaliotinės pateiktą pažangos ataskaitą dėl Europos

Sąjungos santykių su jos strateginiais partneriais. Atsižvelg-

dama į tai, Europos Vadovų Taryba paprašė Vyriausiosios

įgaliotinės glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir Užsie-

nio reikalų taryba tęsti šį darbą laikantis 2010 m. rugsėjo mėn.

išvadų, išdėstyti bendrus Europos interesus ir nustatyti visas

galimas įtakos priemones, kad šie interesai būtų apginti.

Europos Vadovų Taryba kartą per metus apžvelgs pažangą

ir prireikus nustatys gaires. Pradėjus veikti Europos išorės

veiksmų tarnybai ir jai atliekant koordinuojamą vaidmenį,

suteikiama puiki galimybė paspartinti šį darbą.

2010 M. GRUODŽIO 16–17 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBA

IŠVADOS

Per visą krizės laikotarpį vykdėme ryžtingus veiksmus, kad būtų išsaugotas fi nansinis stabilumas ir skatinama sugrąžinti tvarų augimą. Tęsime šiuos veiksmus ir šiai krizei pasibaigus ES ir euro zona dar labiau sustiprės.

Gerėja ekonomikos augimo perspektyvos, o Europos ekonomikos pagrindai yra tvirti. Anksčiau šiais metais įdiegtos laikinosios stabilumo priemonės buvo itin naudingos, tačiau krizė parodė, kad to negali pakakti. Todėl šiandien susitarėme dėl nedidelio Sutarties pakeitimo, susijusio su būsimo nuolatinio mechanizmo sukūrimu siekiant apsaugoti visos euro zonos fi nansinį stabilumą, teksto. Šis pakeitimas turėtų įsigalioti 2013 m. sausio 1 d. Be to, pakartojame, kad esame įsipareigoję iki 2011 m. birželio mėn. pabaigos susitarti dėl pasiūlymų dėl ekonomikos valdyseną reglamentuojančių teisės aktų siekiant stiprinti ekonominės ir pinigų sąjungos ekonomikos ramstį ir toliau įgyvendinti strategiją „Europa 2020“.


43

10. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2010 m. gruodžio 14 d.

Tarybos išvadas dėl plėtros ir susitarė suteikti Juodkalnijai

šalies kandidatės statusą.

11. Europos Vadovų Taryba pasmerkė smurto veiksmus,

kurie buvo vykdomi pasibaigus Dramblio Kaulo Krante

vykusio prezidento rinkimų antrajam turui, visų pirma

gruodžio 16 d. įvykdytus smurto veiksmus prieš civilius

gyventojus. Ji tvirtai paragino visas šalis elgtis santūriai. Ji

priminė, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas pareiškė

esantis pasirengęs patraukti baudžiamojon atsakomybėn

už šiuos veiksmus atsakingus asmenis. Ji paragino visus

Dramblio Kaulo Kranto civilius ir karinius vadovus paklusti

demokratiškai išrinktam Prezidentui Alassan Ouattara,

jeigu jie to dar nepadarė. Ji patvirtino, kad ES yra pasiryžusi

imtis tikslingų ribojamųjų priemonių prieš tuos asmenis,

kurie ir toliau trukdys gerbti Dramblio Kaulo Kranto žmo-

nių pareikštą suverenią valią.

12. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Kankūne įvy-

kusios 16-osios Šalių konferencijos (COP-16) sėkmingus

rezultatus, nes tai svarbi pažanga pasauliniu mastu imantis

priemonių pasiekti sutartą tikslą – kad pasaulio tempe-

ratūros padidėjimas neviršytų 2°C, ir su pasitenkinimu

pažymėjo, kad strategija, dėl kurios ji susitarė kovo mėn.,

sėkmingai įgyvendinta.

PRIEDAI

I. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SPRENDIMO PROJEKTAS

... m. ... ... d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo

136 straipsnis, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu

valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro

EUROPOS VADOVŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 48 straipsnio

6 dalį,

atsižvelgdama į pasiūlymą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos

veikimo 136 straipsnio peržiūrėjimo, kurį 2010 m. gruodžio 16 d.

Europos Vadovų Tarybai pateikė Belgijos Vyriausybė,

[atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, 1]

[atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę, 2]

[gavusi Europos centrinio banko nuomonę, 3]

kadangi:

1 ... m. ... ... d. nuomonė (dar nepaskelbta Ofi cialiajame leidinyje).2 ... m. ... ... d. nuomonė (dar nepaskelbta Ofi cialiajame leidinyje).3 ... m. ... ... d. nuomonė (dar nepaskelbta Ofi cialiajame leidinyje).

(1) Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 48 straips-

nio 6 dalyje Europos Vadovų Tarybai suteikiama galimybė,

pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir Komisija, taip

pat tam tikrais atvejais su Europos centriniu banku, spren-

džiant vieningai priimti sprendimą, iš dalies keičiantį visas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)

trečiosios dalies nuostatas arba jų dalį. Toks sprendimas

negali padidinti Sutartimis Sąjungai suteiktos kompeten-

cijos; jis įsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas

konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.

(2) 2010 m. spalio 28 ir 29 d. Europos Vadovų Tarybos susi-

tikime valstybių ar vyriausybių vadovai susitarė, kad reikia,

jog valstybės narės nustatytų nuolatinį krizių valdymo

mechanizmą visos euro zonos finansiniam stabilumui

apsaugoti, ir paprašė Europos Vadovų Tarybos pirmininko

pradėti konsultacijas su Europos Vadovų Tarybos nariais

dėl šiuo tikslu reikalingo nedidelio Sutarties pakeitimo.

(3) 2010 m. gruodžio 16 d. Belgijos Vyriausybė pagal ES sutar-

ties 48 straipsnio 6 dalies pirmą pastraipą pateikė pasiūlymą

peržiūrėti SESV 136 straipsnį papildant jį dalimi, pagal kurią

valstybės narės, kurių valiuta yra euro, gali nustatyti stabi-

lumo mechanizmą, kuris bus naudojamas kilus būtinybei

visos euro zonos stabilumui apsaugoti; šioje dalyje taip

pat nurodoma, kad bet kokios reikiamos fi nansinės para-

mos pagal šį mechanizmą teikimui bus taikomos griežtos

sąlygos. Tuo pačiu metu Europos Vadovų Taryba priėmė

išvadas dėl būsimo stabilumo mechanizmo (1–4 punktai).

(4) Šis stabilumo mechanizmas bus būtina priemonė, skirta

reaguoti į tokius visos euro zonos fi nansiniam stabilumui

kylančios rizikos atvejus, su kuriais susidurta 2010 m., ir

padės išsaugoti pačios Sąjungos ekonominį ir fi nansinį sta-

bilumą. 2010 m. gruodžio 16 ir 17 d. susitikime Europos

Vadovų Taryba susitarė, kad kadangi šis mechanizmas yra

skirtas visos euro zonos fi nansiniam stabilumui apsaugoti,

SESV 122 straipsnio 2 dalis tokiais tikslais nebebus reika-

linga. Todėl valstybių ar vyriausybių vadovai susitarė, kad

ji neturėtų būti naudojama tokiais tikslais.

(5) 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė,

vadovaudamasi ES sutarties 48 straipsnio 6 dalies antra

pastraipa, dėl pasiūlymo konsultuotis su Europos Parla-

mentu ir Komisija. Ji taip pat nusprendė konsultuotis su

Europos centriniu banku. [[... datos ...] atitinkamai Europos

Parlamentas, Komisija ir Europos centrinis bankas priėmė

nuomones dėl pasiūlymo.]

(6) Šis dalinis pakeitimas yra susijęs su SESV trečiosios dalies

nuostata ir nepadidina Sutartimis Sąjungai suteiktos

kompetencijos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnis papildomas

šia dalimi:


44

,,3. Valstybės narės, kurių valiuta yra euro, gali nustatyti stabi-

lumo mechanizmą, kuris bus naudojamas kilus būtinybei

visos euro zonos stabilumui apsaugoti. Bet kokios reikia-

mos fi nansinės paramos pagal šį mechanizmą teikimui bus

taikomos griežtos sąlygos.“

2 straipsnis

Valstybės narės nedelsdamos Tarybos generaliniam sekretoria-

tui praneša apie šio sprendimo patvirtinimui pagal jų atitinkamas

konstitucines nuostatas būtinų procedūrų užbaigimą.

Šis sprendimas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d., jeigu visi pirmoje

pa straipoje nurodyti pranešimai yra gauti, arba, jei taip nepada-

roma, pirmą kito mėnesio dieną po to, kai gaunamas paskutinis iš

pirmoje pastraipoje nurodytų pranešimų.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos ofi cialiajame leidinyje.

Priimta

Europos Vadovų Tarybos vardu

Pirmininkas

II. BŪSIMO MECHANIZMO BENDRI BRUOŽAI.2010 M. LAPKRIČIO 28 D. EURO GRUPĖS PAREIŠKIMAS

„Pastarojo meto įvykiai parodė, kad fi nansinė įtampa vienoje vals-

tybėje narėje, kuri plinta įvairiais būdais, gali greitai sukelti grėsmę

visos ES makrofi nansiniam stabilumui. Tai visų pirma pasakytina

apie euro zoną, kurioje valstybių ekonomika, ypač fi nansų sektoriai,

yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

Visą dabartinės krizės laikotarpį euro zonos valstybės narės parodė

esančios pasiryžusios prireikus imtis ryžtingų ir suderintų veiksmų,

kad visoje euro zonoje būtų užtikrintas fi nansinis stabilumas ir būtų

vėl užtikrintas tvarus augimas.

Visų pirma buvo įsteigtas Europos fi nansinio stabilumo fondas,

siekiant užtikrinti, kad pasitelkiant Europos fi nansinės padėties

stabilizavimo priemonę ir dalyvaujant Tarptautiniam valiutos fon-

dui (TVF), būtų greitai ir veiksmingai teikiama parama likvidumui

padidinti, remiantis griežtomis ekonominės ir fi skalinės politikos

koregavimo programomis, kurias turi vykdyti sunkumų patirianti

valstybė narė ir kuriomis būtų užtikrinamas skolos tvarumas.

2010 m. spalio 28–29 d. Europos Vadovų Taryba susitarė, kad

būtina nustatyti nuolatinį krizių valdymo mechanizmą visos euro

zonos fi nansiniam stabilumui apsaugoti. Euro grupės ministrai

susitarė, kad šis Europos stabilumo mechanizmas bus grindžiamas

Europos fi nansinio stabilumo fondu, kad pagal jį, taikant griežtas

sąlygas, būtų galima teikti fi nansinę paramą euro zonos valstybėms

narėms, ir kad jis veiks pagal dabartinio Europos fi nansinio stabi-

lumo fondo taisykles.

Europos stabilumo mechanizmas papildys naująją sustiprintos

ekonomikos valdysenos sistemą, kuria siekiama užtikrinti veiks-

mingą ir griežtą ekonominę priežiūrą, kurią taikant daugiausia

dėmesio bus skiriama prevencijai ir bus gerokai sumažinta tiki-

mybė, kad ateityje vėl kils krizė.

Bus patikslintos taisyklės siekiant kiekvienu konkrečiu atveju

numatyti galimybę dalyvauti privačiojo sektoriaus kreditoriams,

visapusiškai vadovaujantis TVF politika. Visais atvejais, siekiant

apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus, o privatiems kreditoriams

aiškiai parodyti, kad jų reikalavimai yra antraeiliai, palyginti su vie-

šojo sektoriaus reikalavimais, Europos stabilumo mechanizmo

paskoloms bus suteiktas privilegijuotojo kreditoriaus statusas ir

svarbesnės už jas bus tik TVF paskolos.

Teikiant paramą euro zonos valstybei narei bus remiamasi griežta

ekonominės bei fi skalinės politikos koregavimo programa ir griežta

skolos tvarumo analize, kurią atliks Europos Komisija ir TVF, ben-

dradarbiaudami su Europos centriniu banku (ECB).

Šiuo pagrindu Euro grupės ministrai priims vieningą sprendimą

dėl paramos teikimo.

Tų šalių, kurios, remiantis skolos tvarumo analize, kurią bendradar-

biaudami su ECB atliks Europos Komisija ir TVF, bus laikomos

mokiomis, privačiojo sektoriaus kreditoriai būtų raginami išlaikyti

savo poziciją laikantis tarptautinių taisyklių ir visapusiškai vadovau-

jantis TVF praktika. Tokiu atveju, jeigu netikėtai paaiškėtų, kad

šalis yra nemoki, valstybė narė turės derybose su savo privačiojo

sektoriaus kreditoriais susitarti dėl TVF praktiką atitinkančio išsa-

maus restruktūrizavimo plano, kad būtų atkurtas skolos tvarumas.

Jeigu skolos tvarumą galima užtikrinti taikant tokias priemones,

pagal Europos stabilumo mechanizmą gali būti teikiama parama

likvidumui padidinti.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šiam procesui, nuo 2013 m.

birželio mėn. į visų naujų euro zonos vyriausybių obligacijų sutarčių

sąlygas bus įtrauktos standartinės ir identiškos bendrų veiksmų

sąlygos, kad būtų išlaikytas rinkos likvidumas. Šios bendrų veiksmų

sąlygos atitiktų po G10 pateiktos ataskaitos dėl bendrų veiksmų

sąlygų JK ir JAV teisėje paprastai taikomas sąlygas, įskaitant sutel-

kimo sąlygas, kad būtų sudaryta galimybė derybose kartu atsižvelgti

į visus valstybės narės išduotus skolos vertybinius popierius. Taip

kreditoriams būtų sudaryta galimybė priimti sprendimą kvalifi -

kuota balsų dauguma, susitariant dėl teisiškai privalomo mokė-

jimo sąlygų pakeitimo (mokėjimų sustabdymas, išpirkimo termino

pratęsimas, palūkanų normos sumažinimas ir (arba) skolos vertės

sumažinimas) tuo atveju, jeigu skolininkas negali sumokėti.

Valstybės narės, platindamos savo naujas obligacijų emisijas, steng-

sis vidutinės trukmės laikotarpiu pratęsti jų išpirkimo terminą, kad

būtų išvengta refi nansavimo koncentracijų.

Bendrą šios sistemos veiksmingumą 2016 m. įvertins Komisija,

bendradarbiaudama su ECB.

Dar kartą patvirtiname, kad privačiojo sektoriaus dalyvavimas šio-

mis sąlygomis nebus pradėtas iki 2013 m. vidurio.

Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Herman Van Rompuy

nurodė, kad jo pasiūlyme dėl nedidelio Sutarties pakeitimo, kurį


45

c) Spartinti ekonomikos augimą stiprinančias struktūrines

reformas. Esame pasiryžę spartinti struktūrinių reformų

įgyvendinimą, kad būtų stiprinamas ekonomikos augimas.

d) Stiprinti stabilumo ir augimo paktą ir įgyvendinti naują

makrolygio priežiūros sistemą nuo 2011 m. vasaros.

e) Užtikrinti tinkamą fi nansinę paramą pasinaudojant Euro-

pos fi nansinio stabilumo fondo (EFSF) lėšomis, kol dar

nėra įdiegtas nuolatinis mechanizmas. Atkreipiame dėmesį

į tai, kad Airijos programai paremti buvo panaudota tik labai

ribota EFSF suma.

f) Toliau stiprinti fi nansų sistemą – tiek reguliavimo, tiek prie-

žiūros sistemas, ir atlikti naujus bankininkystės sektoriaus

testavimus nepalankiausiomis sąlygomis.

g) Visapusiška remti ECB veiksmus. Remiame ECB, kuris

remdamasis savo nepriklausoma atsakomybe užtikrina

kainų stabilumą, tvirtai stabilizuoja tikėtiną infliaciją ir

tokiu būdu prisideda prie euro zonos fi nansinio stabilumo.

Esame įsipareigoję užtikrinti Eurosistemos centrinių bankų

fi nansinę nepriklausomybę.

Per ateinančius mėnesius šios strategijos elementai bus

plėtojami toliau kaip visapusiška priemonė reaguoti į visas

problemas diegiant naująją ES ekonomikos valdyseną.

jis Europos Vadovų Tarybai pateiks kitame jos susitikime, bus

atsižvelgta į šiandien priimtą sprendimą.“

III. EURO ZONOS VALSTYBIŲ AR VYRIAUSYBIŲ VADOVŲ IR ES INSTITUCIJŲ PAREIŠKIMAS

Euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovai ir ES institucijos aiš-

kiai pareiškė, kaip išdėstyta toliau, kad jie pasirengę padaryti viską,

kas reikalinga, kad užtikrintų visos euro zonos stabilumą. Euras yra

ir liks vienas pagrindinių Europos integracijos aspektų. Visų pirma

vadovai paragino imtis ryžtingų veiksmų šiose srityse:

a) Visapusiškai įgyvendinti esamas programas. Palankiai ver-

tiname didelę pažangą, padarytą įgyvendinant Graikijos

programą, ir tai, kad susitarta dėl Airijai skirtos koregavimo

programos, įskaitant 2011 m. biudžeto priėmimą.

b) Išlaikyti fi skalinę atsakomybę. Mes visi esame įsipareigoję

tiksliai įgyvendinti biudžeto politikos rekomendacijas, visa-

pusiškai laikytis 2010 m. ir 2011 m. fi skalinių tikslų ir per

sutartą laikotarpį ištaisyti perviršinį defi citą.


46

Nuotraukų autoriai© Europos Sąjunga

17 puslapis1. Photo: G. Seibold

2. © Administraţia prezidenţială/autor Sorin Lupsa

3. Gabinete do Primeiro – Ministro

4. © Copyright RVD / foto: Richard van Elferen

5. Creative Commons (Some rights reserved)

6. © Grzegorz Rogiński/Chancellery of the Prime Minister

7. © 2009 SIP / Charles Caratini, tous droits réservés

8. Courtesy of the offi ce of the Prime Minister

9. © UK Parliament


Tarybos generalinis sekretoriatas


Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras

2011 — 46 p. — 21,0 � 29,7 cm

ISBN 978-92-824-2809-2doi:10.2860/68319

kg_LT_012083_cover_b.indd 2 14/03/11 08:24

doi:10.2860/68319

Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIËTel. +32 22816111

www.european-council.europa.eu

ISBN 978-92-824-2809-2

QC

-30-10-507-LT-C

kg_LT_012083_cover_b.indd 1 14/03/11 08:24

europos vadovų taryba 2010 m. · nepamiršiu pirmojo susitikimo, kuriam pirmininkavau, įvykusio...

Documents