Zita Sodeikienė. ,,Berlyno siena”. Čikaga, 1983. Lietuvos dailės muziejaus (Vilnius) nuosavybė

PERIODICALS

NEW

SPAP

ER –

DO

NO

T D

ELAY

– D

ate

Mai

led

10-0

3-20

16

ANTRADIENIS – TUESDAY, SPALIO – OCTOBER 4, 2016 • Vol. CVII Nr. 118 Kaina 1 dol.

Žmogaus žvilgsnis – langelis, pro kurį matyti mintys, susikaupusios galvoje – Victor Hugouskaitė

Giedrius Stankevičius – žmogus,subūręs ,,Jievaro” grupę – 6 psl.

San Francisco lietuviams rūpivaikų ateitis – 4 psl.

LITHUANIAN WORLD-WIDE NEWS

DRAUGASLITHUANIAN WORLD-WIDE NEWS

DRAUGASLITHUANIAN WORLD-WIDE NEWS

DRAUGAS

ŠIAME NUMERYJE:

Užsienio reikalų viceminist-ras Mantvydas Bekešius, sa-vaitgalį lankydamasis Lietu-

vių dienose Los Angeles, pabrėžėLietuvai ypatingą diasporos vaid-menį, JAV lietuvių stiprią paramąkelyje į nepriklausomybę, vėliau – įnarystę NATO.

,,Esate puikus pavyzdys jaunoms

besikuriančioms lietuvių bendruo-menėms kitose šalyse, kaip užsie nyjegyvenantys lietuviai gali prisidėtiprie Lietuvos vardo garsinimo, vyk-dyti aktyvią veiklą puoselėjant lie-tuvybę gyvenamojoje šalyje ir įgy-vendinti įvairius kultūros, švieti-mo ar labdaringus projektus. Lietu-vai svarbu, kad užsienio lietuvių

Viceministras M. Bekešius:

esate pavyzdys lietuviųbendruomenėms

Vokietija šventė susivienijimo metinesUžsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

pasveikino Vokietijos užsienio reikalų mi-nistrą Frank-Walter Steinmeier šalies Su-

sivienijimo dienos proga ir pareiškė padėką Vo-kietijai už jos paramą Lietuvos euroatlantinei in-tegracijai.

,,Šiais metais Lietuva mini 25-ąsias diploma-tinių santykių su Vokietija atkūrimo metines. Pertuos metus Vokietija tapo svarbia Lietuvos politi-ne, ekonomine partnere, plėtojami glaudūs kultū-riniai ryšiai", – rašoma L. Linkevičiaus laiške.

Anot ministro, labai svarbus Vokietijos indėlis

užtikrinant regiono ir Baltijos valstybių saugumą.L. Linkevičius laiške padėkojo Vokietijai už jos in-dėlį dalyvaujant NATO oro policijos misijoje Bal-tijos valstybėse ir sprendimą imtis lyderės vaid-mens formuojant daugianacionalines pajėgas Lie-tuvoje.

Vokietijos Susivienijimo dieną prisimenamasVakarų Vokietijos ir Rytų Vokietijos susivienijimas1990 metų spalio 3 dieną. ELTA

Pokalbį su žurnalistu Leonu Stepanausku apie gyvenimąanapus sienos skaitykite 8 psl.

organizacijos būtų stiprios, geban-čios kelti mūsų valstybei svarbiuspolitinius klausimus ir rasti naujųbūdų, kaip panaudoti diasporos pro-fesinę patirtį", – sveikindamas šven-tės dalyvius ir svečius sakė vicemi-nistras.

M. Bekešius spalio 1–2 dienomisLos Angeles dalyvavo jubiliejinėse30-osiose Los Angeles Lietuvių die-nose.

Viceministras taip pat susitikosu Vakarų pakrantės lietuvių orga-nizacijų atstovais. M. Bekešius ra-gino visus, turinčius balsavimo tei-sę, aktyviai dalyvauti 2016 m. spalio9 d. vyksiančiuose Lietuvos Res-publikos Seimo rinkimuose, atkrei-pė dėmesį, kad Lietuvos generali-niame konsulate Los Angeles jauvyksta išankstinis balsavimas.

Los Angeles yra JAV vakaruoselietuvių gausiausiai gyvenamasmiestas, o lietuvių bendruomenė –antra JAV (po Čikagos) pagal nariųskaičių. Los Angeles Lietuvių dienosvyko jubiliejinį – trisdešimtąjį –kar tą. Programoje dalyvavo atlikė-jai iš JAV, Kanados, Jungtinės Ka-ralystės ir Lietuvos.

Po Lietuvių dienų viceministraspagerbė Los Angeles Kalvarijų ka-pinėse palaidoto Nepriklausomy-bės akto signataro prof. Mykolo Bir-žiškos atminimą, susitiko su kito Ne-priklausomybės akto signataro JonoVailokaičio dukterimi Ramute Vai-lokaityte-Backer.

Baigdamas vizitą Los Angeles,M. Bekešius aptarė bendrus pro-jektus su žymiu litvaku, meno iršvietimo mecenatu Eli Broadu, su-sitiko su lietuviško verslo atstovais.

URM info

Los Angeles praūžė jubiliejinės Lietuvių dienos. ,,Facebook” nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvavusi iškil-mingose buvusio Izra elio prezidento ir Nobelio tai-kos premijos laureato Shimon Peres lai dotuvėse Je-ruzalėje, Prezidento atmi nimui pa gerbti, pagal žydųtautos paprotį, at vežė Lietuvos žemės akmenuką.

Įvieno iškiliausių pasaulio lyderių laidotuves at-vyko aukščiausi valstybių vadovai ir politikai:JAV prezidentas Barack Obama, Prancūzijos pre-

zidentas Francois Hollande, Vo kietijos prezidentasJoachim Gauck, Ispanijos karalius Felipe VI, Jung- tinės Karalystės sosto įpėdinis princas Charles, Pa-lestinos prezidentas Mahmoud Abbas, Meksikos, Uk-rai nos ir Gruzijos prezidentai, Austra lijos ir Ka-nados premjerai, dar dau gelio valstybių ir vyriau-sybių, Jungti nių Tautų, NATO, Europos Sąjungosinstitucijų bei diplomatijos vadovai.

„Izraelis neteko valstybės kūrėjo, pasaulis – taik-dario ir vizionieriaus, Lietuva – kraštiečio ir arti-mo draugo. Peres buvo pralenkęs laiką išmin čius,pabrėžęs, kad taikai nėra jokios kitos alternatyvos.Dėjęs daug asme ninių pastangų, kad būtų užbaig-tas kruvinas konfliktas ir dialogo keliu kuriama san-tarvė su kitomis Arti mų jų Rytų tautomis”, – sakėLietuvos vadovė.

Prezidentė šiltai prisiminė susitikimus ir po-kalbius su Peres 2013 m. Vilniuje ir 2015 m. Tel Avi-ve. Tuomet buvo kalbama apie Lietuvą su Izrae liujungiančius panašumus. Buvęs šios šalies vadovasne kartą pabrėžė, kad didžiausias kiekvienos vals-tybės turtas yra jos žmonės, todėl būtina investuo-ti į jų išsilavinimą, žinias ir talentus. Kūrybingų irtalentingų žmonių Prezidentas Peres matė tieksavo šalyje, tiek Lietuvoje, todėl pa sisakė už dviša-lių ryšių stiprinimą plėtojant ateities technologijas.Peres buvo litvakas ir Vilniaus garbės pilietis. Jis

2 DRAUGAS

Prenumeruokime ir skaitykime „DRAUGĄ’’ www.draugas.org

2016 SPALIO 4, ANTRADIENIS

DRAUGAS(USPS-161000)

THE LITHUANIAN WORLD-WIDE NEWSPAPER

Published on Tuesday, Thursday and Saturday except legal Holidays, Jan. 2nd, and Dec. 26th by

the Lithu anian Catholic Press Society, 4545 W. 63rd Str., Chicago, IL 60629-5532.

Tel.: 773-585-9500. Fax.: 773-585-8284Periodical class postage paid at Chicago, IL

and additional mailing offices.Subscription Rates: $150.00.

GARBėS PRENUMERATA $250.00JAV – metams $150.00 • 1/2 metų $80.00 • 3 mėn. $57.00

Pirma klase: kasdien – $340.00 • visos savaitės $240.00Kanadoje (USD): – metams $390.00 • 1/2 metû $210.00 • 3 mėn.$110.00

Užsakant į Lietuvą ir kitas užsienio šalis oro paštu – metams $615.00 • 1/2 metų $315.00Į Lietuvą reguliariu paštu – metams $120.00 • 1/2 metų $66.00

TIK ŠEŠTADIEnIO LAIDAJAV – metams $95.00 • 1/2 metų $70.00 • 3 mėn. $48.00

Kanadoje (USD) – metams $150.00 •1/2 metų $120.00 • 3 mėn.$75.00

Užsakant į Lietuvą ir kitas užsienio šalis: oro paštu – metams $220.00 •1/2 metų $120.00Į Lietuvą reguliariu paštu – metams $70.00

Mažindami pašto išlaidas, pakvitavimų už prenumeratą nesiunčiame. ,,Draugo” prenumerata yra mokama iš anksto.

Administracija dirba kasdien, nuo 8:30 iki 4:30, šeštadieniais nedirba. Redakcija dirba kasdien, nuo 7:00 iki 3:00, šeštadieniais nedirba.

Vyriausioji redaktorė – Ramunė Lapas

vyr.redaktore@gmail.com

Techninis redaktorius –Jonas Kuprys

Korektorė – Dalia Sokienė

Administracija –skelbimai@draugas.org

administracija@draugas.org

Reklama – Audronė Kižytė, audreykizys@gmail.com, 630-805-1404

Už skelbimų turinį ir kalbą neatsakome. Nepanaudotų straipsnių nesaugojame.

PRIEŠRINKIMINISGANYTOJIŠKASLAIŠKASBrangūs tikintieji ir visi geros valios Lietuvos piliečiai,

Mūsų Tėvynė pradėjo antrąjį laisvo ir ne-priklausomo gyvenimo dvidešimtpenk-metį. Tai – ypatinga mūsų tautos pa-

triarchų, laisvės kovotojų brolių ir seserų dovanamums, pašauktiems toliau tęsti laisvos Lietuvoskūrimo darbą. Laisvė yra ne tik duotis, bet irnuolatinė užduotis. Tai – mūsų dalyvavimas vi-suomenės gyvenime.

Netrukus į Seimą rinksime tuos, kurie atsto-vaus mus, kurdami ir tobulindami šalies įstaty-mus pagal rinkėjų valią. Kiekvieno laisvės ir de-mokratijos sąlygomis norinčio gyventi piliečio

svarbiausia pareiga – dalyvauti parlamentarųrinkimuose, o per juos prisidėti prie krašto val-dymo. Atlikdami savo pilietinę pareigą, liudijamemeilę Tėvynei ir rūpestį jos ateitimi. Pagal krikš-čioniškąją sampratą pilietinė pareiga prilygstapareigoms artimui ir bendrajam gėriui. Dėl šiospriežasties kviečiame šią pareigą atlikti ir nepa-siduoti nuogąstavimams, kad vienas balsas niekonepakeis.

Verta priminti, kad pagal rinkimų į Seimątvarką daugiamandatėse apygardose kiekvienasiš mūsų galime pasirinkti kandidatus juos rei-tinguodami. Reitinguodami pareikšime savo nuo-monę apie tai, kuriems kandidatams labiausiaidera patikėti itin atsakingas valstybės įstatymųleidėjų pareigas. Partijų sąrašuose galime rastižmonių, kurie vadovaujasi bendražmogiškomis irkrikščioniškomis vertybėmis, būtinomis pilna-verčiam bet kurios demokratinės visuomenės eg-zistavimui.

Tam, kad krašte būtų vadovaujamasi teise beiklestėtų ekonomika, būtina moralinė kultūra. Tikten, kur dauguma gerbia ir vertina kitą žmogų,klesti santarvė ir solidarumas, kurių šiandieni-nėje Lietuvoje kartais pritrūksta. Besąlygiška pa-garba žmogui yra pamatinis demokratijos prin-

cipas. Turi būti ginamas ir saugomas kiekvienasžmogus nuo savo prasidėjimo iki mirties, žmogussu negalia ar kenčiantis nepagydomą ligą. Ar-timo meilė prasideda šeimoje, grindžiamoje san-tuoka – vyro ir moters vienas kitam savęs dova-nojimu. Valstybei svarbu padėti žmonėms, kuriesavo atsakomybę paliudijo įsipareigodami vienaskitam ir savo vaikams. Tik jei kandidatas į Seimągerbia ir aktyviai palaiko šias vertybes, jis suvo-kia pamatinę moralinės kultūros svarbą laisvaivisuomenei.

Lietuvai reikia žmonių, kurie nepuola į pesi-mizmą ir nemano, kad ateitį lemia vien praeitiesnepasisekimai. Lietuvai reikia žmonių, galinčiųtęsti laisvės kovotojų darbą – valstybės, kuriojevisiems gera gyventi, kūrimą. Kandidatų sąra-šuose ieškokime būtent tokių žmonių, o radę –balsuokime už juos, kad, išrinkti į Seimą, mus at-stovautų. Būkime ne pasyvūs istorijos stebėto-jai, bet jos aktyvūs dalyviai, suvokiantys, kad pa-garba pamatinėms moralinėms vertybėms yrabūtina sąlyga norint gyventi krašte, kurio taiptroško laisvos Lietuvos kūrėjai.

Lietuvos vyskupai2016 m. rugsėjo 30 d.

D. Grybauskaitė: Peres palikimas Lietuvai – geri ir stiprūs santykiai su Izraeliu

Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė ir Izraelio prezidentas Reuven Rivlin Shimon Peres laidotuvėse.Roberto Dačkaus nuotr.

gimė 1923 m. netoli Vilniaus, Vyšniave (dabar Bal-tarusija). Prezi dento asmeninis indėlis buvo labaireikšmingas stiprinant dvišalius Lietuvos ir Izrae-lio santykius, kurie šiuo metu yra geriausi nuo patNepriklausomybės pradžios. Už akty vią veiklą puo-selėjant Lietuvos ir Izraelio partnerystę PrezidentasPe res apdovanotas ordino „Už nuo pelnus Lietuvai”Didžiuoju kryžiumi.

Buvęs Izraelio vadovas 1994 m. kartu su tuo-

mečiais Izraelio premjeru Yitzhak Rabin ir palesti-niečių lyderiu Yasser Arafat apdovanoti No belio tai-kos premija. Vienas garbingiausių pasaulio apdo-vanojimų jam įteiktas už asmenines pastangas de-rybose su palestiniečiais, kurių metu pasiekta ir 1993m. Baltuosiuose rūmuose Washingtone pasirašytaPrincipų deklaracija, įtvirtinusi tai kos proceso Ar-timuosiuose Rytuose pamatus.

ELTA

džiosioms šventėms: Kalėdoms, Ve ly-koms; visam prieššventiniam laiko-tarpiui, visoms Mišioms; Misijos cho-ras, Vaikų choras, Jaunimo Mi šios;Pirmoji komunija, Sutvirtini mas, Ve-dybos, Krikštynos, Laidotu vės; Pasto-racinės tarybos veikla: Sielovadinės ta-rybos, Finansų komi tetai, Švietimo, Li-turgijos; Vaikų ir jaunimo programospuoselėti krikš čionišką dvasinės svei-katos kultūrą, kurti ir stiprinti tar-pusavio bendrystę; Biblinė stovykla;Šv. Rašto studijų būrelis; Naujojo tes-tamento studijos; Psichologinės ir dva-sinės pagalbos draugija ir daug smul-kesnių tarnybų.

Jei būtume „išgrupuoti” iš savošaknų, Pal. J. Matulaičio misija ne tek-tų daug savo narių, moralinio, dvasi-nio, finansinio pagrindo, kas yra ak-tualu šiandieniniame gyvenime. Mi-sijos nariai nepritaria Švč. MergelėsMarijos Gimimo parapijos sugrupa-vimui su misija. Tam yra ir daugiaupriežasčių. Misijos nariai, kurie gy-veno tolimesniuose – vaka riniuose iršiauriniuose – rajonuose, persikėlėgyventi į Lemontą ir jo apylinkes, kadbūtų arčiau savo bažnyčios. Atstumasžmonėms yra svarbu! Būtų nutrauktivisi tarpusavio ryšiai su organizaci-jomis, tarnybomis, lituanistine mo-kykla, sporto, šokių, choro, vaikų bū-reliais ir kt. Netektume daug misijosnarių, atsirastų didelių problemų vi-siems. Misijos nariai pritaria laik-raštyje „Draugas” išreikštai nuomo- nei, kad dar yra dvi lietuviškos baž-nyčios – Cicero ir Brighton Parke. Vi-sos trys lietuviškos bažnyčios yra be-veik toje pačioje gatvėje, visose vyks-ta lietuviškos Mišios. Kodėl nesusi-jungti („susigrupuoti”) joms?

Kviečiame visus neabejingus baž-nyčių išlikimui misijos narius, para-pijiečius pareikšti savo nuomo nę, dis-kutuoti šiuo klausimu ir rasti geriau-sią sprendimą.

Šiomis dienomis tėvas Algis Ba-niulis pradžiugino gera žinia iš arki-vyskupijos, kad bažnyčios nebus už-darytos, nes nėra tam sudarytas juri-dinis pagrindas; tai reikalauja ilgesniolaiko apsvarstymui, ne mažiau kaipmetų. Laukiame naujų min čių, pa-siūlymų. Tęskime diskusiją!

Pal. J. Matulaičio misijos narė Alina Bičkienė

lytstulpių ansamblį, iš viso 25, puo-šiančius Varėnos-Druskininkų kelią.Ypatingas koplytstulpis yra Perlojoj,prie bažnyčios, ant jo išdrožinėti žo-džiai: „Lietuva bus gyva, kol bus gyvasnors vienas lietuvis” (Liaudies tauto-dailininkas).

Aplink PLC ir Pal. J. Matulaičiomisiją žaliuoja pievos, užaugę me-džiai. Šioje medžių paunksmėje, mūsųparke, kasmet vyksta iškilmingos Ben-druomenės Mišios. Jose pakiliai giedamisijos vaikų ir suaugusių chorai, so-listai. Po Mišių vyksta sma gi gegužinė.Tai gera proga pabendrauti ir pavie-šinti misijoje ir PLC esamų organiza-cijų veiklą, pritraukti naujų narių.

Negalima nepaminėti dar vienosvarbaus paminklo mūsų lietuviškameparke – tai paminklas „Mo tinai”. Visaslietuviškas šventes su Lemonto Lie-tuvių Bendruomene šven čiame prie šiopaminklo. Mel džiamės, dainuojametremtinių dainas.

PLC ir misijos bažnyčia yra su-jungti, nepertraukiamais ryšiais „su-grupuoti”. Remiame ir palaikome vie-ni kitus. PLC – tai židinys, kuris jun-gia daugybę lietuviškų organizacijų,

tarnybų, būrelių. Apie dvidešimt pa-grindinių. Mokyklos: Maironio, „Ži-burėlis”; šokių grupės: „Spindulys”,„Suktinis”, „Grandis”, „Vyčiai”; cho-rai: „Dainava”, misijos choras, „Vytu-rys”; skautai: Lituani kos tuntas, Ne-rijos tuntas; organizacijos: Pal. J. Ma-tulaičio misija, JAV LB Lemonto apy-linkė, Lietuvių Fondas, Vydūno fondas,Lietuvių dailės muziejus, LietuvosDukterų draugija, „Sietuva”, „Vaikovartai į mokslą”, „Saulutė”, Rotary bib-lioteka; sporto klubai: Lituanika A.S.K,Čikagos lietuvių krepšinio lyga, Ame-rikos lietuvių tinklinio lyga, Stalo te-niso klubas, LITHS „soccer” klubas.Tai pagrindinės organizacijos. Visų šiųorganizacijų širdis yra Pal. J. Matu-laičio misijos bažnyčia. Visos šventės,jubiliejai, paminėjimai prasideda Mi-šiomis. Tai moralinis, dvasinis ir fi-nansinis vieni kitų rėmimas. Dvasinėatgaiva, bendra malda reikalinga vi-siems tikintiesiems ir ne tik švenčiųmetu.

Pal. J. Matulaičio misija taip patjungia daugybę tarnybų. Visos josveiklios ir reikalingos bažnyčiai iržmonėms, reikalingos pasiruošti di-

Palaimintojo J. Matulaičio misijarūpinasi narių religinėmis reikmėmisbei dvasiniu ugdymu. Lietuvių kal-ba skelbia Kristaus Evangeliją, puo-selėja lietuviškas religines tradicijasir papročius, taip pat katalikiškaiauklėja jaunimą lietuviškoje aplin-koje’ (Iš Misijos biuletenio).

Tokia buvo Pasaulio lietuvių cent-ro (PLC) pradžia. Vienuolių pa-statų kompleksą Lemonte, ku-

riame buvo bažnyčia, vienuolių semi-narija, vienuolynas, gyvenamosios pa-talpos ir kt., nupirko išmintingi lietu-viai, turė dami tikslą įkurti lietuviųcentrą, kad lietuvis galėtų glaustisprie lietuvio.

Darbštuolių lietuvių rankomis irdosnių aukotojų lėšomis metai po metųpastatai buvo atnaujinami, pertvar-komi. Visas pastatų kompleksas tapoPasaulio lietuvių centru, o bažnyčiatapo Palaimintojo Jurgio Matulaičiomisija. Aukotojų dėka, darbščių tau-todailininkų, menininkų ir visų be-dromis pastangomis PLC tapo lyg mažaLietuva, kur buriasi antrosios ban-gos lietuviai, atblokšti karo, ir trečio-sios kartos lietuviai, atvykę žlugussovietinei okupacijai. Jiems PLC tapotarsi antraisiais namais ir kelrodžiunepažįstamoje šalyje.

Mes tokie pažeidžiami ir trapūs,Trokštame dvasinės atgaivos!Paremk, mane, žmogau, malda,Savimi, tyla, širdies šiluma.

(J. Marcinkevičius)

Po ketvirčio amžiaus PLC su visaisčia esančiais kūriniais, pastatais, ap-linka, tapo įspūdingai patrauklia Ma-žąja Lietuva. Čia didingas, aukštaiant Misijos bažnyčios stogo Kryžius,kuris kviečia į šventovę. Jis šviečia irnaktį, – niekada nepaklysite. Bažnyčiospriekyje mus pasitinka lietuviškasKryžių kalne lis. Toks jaukus, tylus, pri-mena uni kalų, vienintelį pasaulyjeKryžių kal ną Lietuvoje. Mūsų kryžiųkalnelis įspūdingai pražįsta per Vėli-nes ir tampa degančių žvakelių jūra.Kasmet čia vyksta Vėlinių Mišios. Taitarsi prisilietimas prie ypatingos ra-mybės – gimtinės jaukios šilumos.Kryžių kalnelio papėdėje – vienas ša-lia kito iškilmingai stovi puošnūs kop-lytstulpiai, kurie mums primena Čiur-lionio kelią Dzūkijoje. Ten Lie tuvostautodailininkai sukūrė unika lų kop-

2016 SPALIO 4, ANTRADIENIS 3DRAUGAS

NUOMONĖS – KOMENTARAI

PLC ir Pal. J. Matulaičio misijajau daugiau kaip ketvirtis amžiaus drauge

Pasaulio lietuvių centras Lemonte – tarsi maža Lietuva. Čia glaudžiasi daugybė lietu-viškų organizacijų.

Šalia išaugęs kryžių kalnelis su koplytstul-piais primena Čiurlionio kelią Dzūkijoje.

Šv. Mišios atnašaujamos ir kiemelyje, netgi lietui lyjant. PLC archyvo nuotraukos

4 2016 SPALIO 4, ANTRADIENIS DRAUGAS

VAKARŲ KRANTAS

INGA GREBLIKIENĖ

Jau atsisveikinome su vasara… PraūžėŠokių šventė, Lietuvos moksleivių Dai-nų šventė, atostogos, susitikimai, ke-lionės! Californijoje dar nerudeniškiorai, saulutė kaitina lyg birželį, tadtikrai buvo smagu susitikti Brisbenojachtų klube – ir jau ko ko – cepelinų,balandėlių ir koldūnų paragauti. Ką tenparagauti – prisivalgyti iki soties! O kurdar kepta duona su sūriu, lietuviškos sa-lotos, nuostabi silkė užkandai ir tikri lie-tuviški vafliukai, „Tinginys” bei kititautiniai saldumynai… Turbūt kylaklausimų – kas, kaip ir kodėl?

Tad pradėkime viską iš pradžių:San Franciscas yra vienas di-džiausių ir turbūt vienas di-

namiškiausių Amerikos miestų. Uos-tas, Silicio slėnis, daugybė besiku-riančių ir, deja, užsidarančių ben-drovių, daugybė jaunų žmonių, puo-selėjančių puikaus gyvenimo viltis.Svajonės ir bėgimas, bėgimas, bėgi-mas… Miestas, kuris savo energija tik-rai pralenkia net ir niekada nemie-gantį Manhattaną. Deja, lietuviai SanFrancisce niekada neturėjo bažny-čios, parapijos ar bendruomenei pri-klausančių pastatų (net ir lietuviškosparduotuvės), nors visada puoselėjotradiciją susiburti, būti kartu ir kur-ti stiprią bendruomenę. Iš šio ben-dradarbiavimo ir kilo lietuviškos mo-kyklos idėja. Ir tikrai – lietuviškašeštadieninė mokykla „Genys” pui-kiai atkartoja miesto dinamiką: ilgąlaiką teturė jusi keletą mokinukų,„Genio” mo kykla pastaraisiais metaismokytis sukviečia daugiau kaip 60įvairaus amžiaus moksleivių, joje dir-ba 16 mokytojų, energingosios mo-kyklos direktorės Virgilijos Tali beikitų filantropių – tėvų komiteto pir-minin kės, JAV LB Tarybos narės Ai-dos Sakalauskaitės, mokytojų VanesosKašelionis, Marijos Steiblienės, kitųšaunių mamų-mokytojų dėka puose- lėjamos pačios gražiausios ir tau-riausios lietuviškos mokyklos tradi-cijos. „Genio” mokykla, nors ir vienajauniausių tarp didžiųjų Amerikosmies tų šeštadieninių mokyklų, tikraituri kuo pasigirti – jau išleido pirmąjąabiturientų kartą, aktyviai bendra dar-biauja su kitomis mokyklomis, daly-vauja lietuvių kalbos egzamino ruo-

San Francisco „Genio” mokyklai popietė

Talkininkai (iš k.): Eglė Mendoza, Aida Sakalauskaitė, Tomas Janušas, Rita Rosicker ir or-ganizatorių draugas-vegetaras)

Gražiai atrodančiais cepelinais ir koldūnais džiaugiasi Virgilija Tali ir Aida Sakalauskaitė.Loretos Barauskas nuotraukos

tarta prašyti nors ir nedi-delės, bet labai draugiškosir geranoriškos bendruo-menės pagalbos.

Vieną sekmadienįšauniame Brisbeno jachtųklube (labai džiaugiamės,kad mokyklos direktorės VirgilijosTali vyras, estas Martin, yra didelis bu-riavimo entuziastas ir padėjo pirmajamrenginiui gauti patalpas, o dar ir dirbobarmenu, kad mes visi galėtume pa-bendrauti), kaitinant labai kaitriai Ca-lifornijos saulei, buvome sukviesti į pir-mąjį lietuviškos mokyklos „Genys”labdaros renginį (kickoff event). Di-rek torės Virgilijos mintis buvo su-rinkti kuo daugiau žmonių ir visus pa-

pagalbininkais prigami no turbūt dau-giau kaip 300 cepelinų – visi privalgė-me ir dar net namo buvo galima par-sinešti. O kam dar liko vietos skran-dyje, galėjo pasmaguriau ti Aidos su šei-ma (Aida augina 3 sūnus) keptais vaf-liukais, Virgilijos kartu su abiem sū-numis gamintu vafliniu tortu ir „MamaPapa Lithuania” restorano padovano-tu „Tinginiu”. Buvo tikra lietuviškapuota.

…Ir tikrai nudžiugino tas buvi-mo kartu jausmas ir ta norėjimo būtikartu patirtis. Smagu buvo matyti ap-linkui lakstančius ir noriai lietuviškuspatiekalus valgančius mūsų vaikus iranūkus bei suvokti, kad bendruomenėtaip gausiai susirinko paremti mūsų at-eitį, mūsų džiaugsmą. Norėčiau paci-tuoti „labdaros” apibrėžimą. „Labdara,labda rystė, filantropija – savanoriškanesavanaudiška asmens (žmogaus, or-ganizacijos) veikla, aukojant kokiasnors vertybes, suteikiant išteklių. Lab-daros teikėjų paramos dalykų teikimasyra pagrįstas laisva valia ir yra neat-lygintinas”. Norėčiau nesutikti, neslabdara vaikams ir bendruomenei yravisada atlyginama – gerumu, vidiniopasitenkinimo jausmu, suvokimu, kadesame kartu, stiprūs, rodome pavyzdįsavo vai kams, puoselėjame gražias tra-dicijas. Ir tikrai tikiu, kad „Genio”mokykla dar ilgai gyvuos, ir net per-gyvens Los Angeles, Čikagos ar Bos-tono lietuviškas mokyklas (čia dar la-bai tolimoje ateityje).

Ir nors renginio metu buvo su-rinkta nemažai lėšų ir dar buvo pa-skelbta gera žinia, kad Kazickų šeimosfondas paremia lėšų rinkimo vajų irpridės po 1 000 dolerių kiek vienam su-rinktam 1 000 dolerių (padvigubins), la-bai prašytume paremti „Genio” mo-kyklą. Gal kituose Ameri kos miestuo-se gyvena „Genio” mo kyk los mokiniųseneliai, krikšta tė viai arba šiaip šeimosdraugai, kurie galėtų neakivaizdžiai da-lyvauti pa ramos akcijoje (deja, cepeli-nus jau suvalgėme)? Amerikoje paštaspuikiai dirba, jūsų laiškas tikrai labaigreitai pasieks San Franciscą. Čekįreikėtų adresuoti mokyklai „Genys” irsiųsti adresu: 815 Perseus Ln, FosterCity, CA 94404.

O gal norite dalyvauti smagiameSan Francisco Lietuvių Bendruome nėsmetų renginyje „Fall Ball” ir gauti bi-lietų nemokamai? Daugiau informa-cijos galėsite rasti tinklalapyje „SFLithuanians”.

Į ,,Genio” sveikatą!

šime, kad būtų pripažintas Ame rikosmokyklose, kartu švenčia šven tes,stengiasi įsilieti į lietuviškos ben-druomenės veiklą.

Mokyklos patalpų nuoma ir išlai-kymas yra pagrindinis rūpestis ir iš-laidos. Didžioji dalis… Deja, išlaidosdrastiškai auga kiekvienais me tais(vien šiemet nuoma išaugo 5 000 dole-rių ir siekia penkiaženklę sumą) irturbūt kitais metais teks keisti mo-kyklos patalpas. Tad šį kartą buvo nu-

vaišinti lietuviškais patiekalais. Tu riupasakyti, idėja buvo tikrai puiki irnuostabiai pasiteisino – į šį labdarosrenginį užsiregistravo ir atvy ko gero-kai daugiau kaip 100 dalyvių. Kažkasmaloniai pasirūpino papuošti salę lie-tuviškomis vėliavėlėmis, aplink skam-bėjo lietuvių kalba, prie įėjimo taip patplevėsavo trispalvė, – nuotaika buvopuiki. „Genio” moki nių tėveliai pasi-rūpino, kad paskanautume lietuviškųužkan džių (ojoj, kaip buvau pasiilgusi

sil kutės ir juodos keptos duonos), o mo- kyklos direktorė Virgilija ir tėvų ko-miteto pirmininkė Aida su keliais pa-galbininkais sukūrė tikrą stebuklą –visą šią lietuvių minią pavaišino karš-tais lietuviškais patiekalais. Virgilijapati pagamino visą didelį puodą ba-landėlių, o Aida suraitė 10 kg nuosta-biausių koldūnų ir dar sekmadienįkepė kugelį. Rita Rosicker pasidalinosavo skaniųjų cepelinų receptu ir su

52016 SPALIO 4, ANTRADIENISDRAUGAS

RIMAS ČERNIUS

Anglijos miestas Birminghamdidžiuojasi simfoniniu orkest-ru. Birminghamo miesto sim-

foninis orkestras (City of Birming-ham Symphony Orchestra) žymus nevien profesionalumu, bet ir tuo, kadrenkasi jaunus, talentingus dirigentus.1980 m. Birminghamo orkestras pa-grindiniu dirigentu paskyrė 25-eriųmetų anglą Simon Rattle, kuris or-kestrui vadovavo 18 metų. Vėliau di-rigentas buvo paskirtas prestižinioBerlyno filharmonijos orkestro vado-

vu, o kitais metais pradės dirbti Lon-dono simfoninio orkestro vadovu. 1998m. Birminghamo orkestras pagrindi-niu dirigentu paskyrė 33 metų suomįSakari Oramo, kuris orkestrui vado-vavo 10 metų, o vėliau buvo paskirtasStockholmo filharmonijos orkestrovadovu ir Anglijos BBC orkestro va-dovu. 2008 m. Birminghamo orkestropagrindiniu dirigentu tapo 30 metų lat-vis Andris Nelsons. Jis orkestrui va-dovavo 7 metus. 2014 m. Nelsons pa-skirtas Bostono simfoninio orkestro va-dovu, o nuo 2017 metų pradės eiti irLeipzigo „Gewandhaus” orkestro va-dovo pareigas.

Šių metų vasario mėnesį Bir-minghamo simfoninis orkestras tęsėsavo jaunų dirigentų skyrimo tradici-ją. Naujuoju dirigentu, tiksliau naująjadirigente, buvo paskirta 29 metų lie-tuvaitė Mirga Gražinytė-Tyla. Jos pir-masis oficialus koncertas naujose pa-reigose vyko rugpjūčio 27 d. MirgosGražinytės-Tylos vadovaujamas or-kestras atliko Wolfgango AmadeusMozarto operos ,,Stebuklingoji fleita”uvertiūrą, Piotro Čaikovskio ketvirtąjąsimfoniją ir šiuolaikinio danų kom-pozitoriaus Hans Abrahamsen dainųciklą ,,Let me tell you”. Abrahamsenciklo dainas dainavo Barbara Hanni-gan. Kitą dieną, rugpjūčio 28 d., Mirga

Gražinytė-Tyla ir Birmingham miestosimfoninis orkestras su soliste tą pačiąprogramą atliko Londone, didžiulėjeRoyal Albert Hall salėje, kur visą va-sarą vyksta „BBC Proms” koncertai.Atsiliepimai buvo labai geri. Kritikaipastebėjo tamprų muzikinį ryšį tarporkestro ir dirigentės. Laikraščio ,,TheGuardian” korespondentas AndrewClements koncertą pavadino užbu-riančiu (spellbinding, bewitching). Jisišgyrė orkestrą ir dirigentę už ryškų irvaizdingą Čaikovskio ketvirtosios sim-fonijos atlikimą. Dirigentė, anot Cle-ments, leido orkestro muzikantams

pasireikšti, bet kartu jųgrojimą suformavo pa-gal savo norus.

Rugsėjo 26 d. diri-gentė Mirga Gražinytė-Tyla debiutavo New Yor-ke. Ji dirigavo Julliardmuzikos konservatori-jos orkestrui. Koncer-tas vyko New Yorko Ali-ce Tully auditorijoje.Koncertas prasidėjošiuolaikiniu kūriniu:lietuvės kompozitorėsRamintos Šerkšnytėskūriniu ,,Fires” (Ug-nys), parašytu 2010 m.Po to skambėjo Ludwigovan Beethoveno trečia-sis koncertas fortepijo-nui, kurį atliko Julliar-do konservatorijos pia-nistas Llewellyn San-chez-Werner. Koncertasbaigėsi didinga HectorBerlioz fantastiškąjasimfonija – ,,Sympho-nie fantastique”. „NewYork Times” laikraščiokorespondentas JamesR. Oestreich teigiamaiįvertino Mirgos Graži-nytės-Tylos dirigavimą.Jis rašė, kad dirigavi-mas buvo aiškus ir eko-nomiškas, bet kartu

raiškingas ir jausmingas. Straipsnisapie jaunąją dirigentę pasirodė ir žur-nalo ,,New Yorker” rugsėjo 26 d. laido-je.

Prieš debiutą New Yorke MirgaGražinytė-Tyla dar spėjo sugrįžti Lie-tuvon. Rugsėjo 16 d. ji dirigavo Klai-pėdos kameriniam orkestrui. Progra-ma buvo pavadinta ,,Kerinti ekspresi-ja”. Klausytojai klausėsi dviejų Fran-zo Josepho J. Haydno simfonijų, šiuo-laikinio gruzinų muziko VakhtangoKakhidzės kūrinio ,,Bruderschaft” for-tepijonui, altui ir styginiam orkestruibei Ramintos Šerkšnytės kūrinį ,,Deprofundis”. Fortepijonu skambino di-rigentės sesuo Onutė Gražinytė. Klau-sytojus dirigentė nustebino: koncertuipasibaigus, po audringų klausytojųplo jimų, ji kartu su savo seseria ir or-kest ro muzikantais užtraukė lietuviųliaudies dainą ,,Ant kalno karklai siū-bavo”. Prie jų dainavimo prisijungėkoncerto klausytojai.

Mirgos Gražinytės-Tylos koncertaisiekia lygsvaros tarp modernių ir kla-sikinių veikalų. Į moderniųjų sąrašądirigentė nebijo įtraukti lietuvių kom-pozitorių, pvz., Ramintos Šerkšnytės,kūrinius. Kompozitorė, pianistė Ra-minta Šerkšnytė, gimusi 1975 m. Kau-ne, yra Lietuvos nacionalinės kultūrosir meno premijos laureatė. Kai kurie

Dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos pasirodymai – nuo Londono iki New Yorko

Mirga Gražinytė-Tyla diriguoja Birminghamo miesto simfoniniam orkestrui – Londone,Royal Albert Hall salėje, BBC Proms koncerte, 2016 m. rugpjūčio 28 d.

www.scoopnest.com/user/bbcproms/769640606574505984 nuotr.

Dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, solistė Barbara Hannigan irBirminghamo miesto simfoninis orkestras atlieka Hans Ab-rahamsen dainų ciklą ,,Let me tell you” – Londone, Royal Al-bert Hall, BBC Proms koncerte, 2016 m. rugpjūčio mėn. 28 d.

jos muzikinių kūrinių pavadinimairodo, kad įkvėpimo ji dažnai ieškogamtoje („Aisbergas”, „Rytų elegija”,„Kalnai migloje”, „Žara”, „Vasarvi-džio giesmė”, „Ugnys”). Dirigentė Mir-ga Gražinytė-Tyla, įtraukdama savotautietės Ramintos Šerkšnytės kūri-nius į savo koncertus, padeda jiems pa-siekti platesnį klausytojų ratą. Pavyz-džiui, šių metų rugpjūčio mėn. 21 d.Mirga dirigavo Europos kameriniamorkestrui Lucernos festivalyje. Prog-ramon buvo įtrauktas Šerkšnytės kū-rinys ,,De profundis” susilaukė tei-giamų įvertinimų.

Lapkričio mėnesį Mirga Gražiny-tė-Tyla – vėl Anglijoje. Lapkričio 16 d.ji su Birminghamo miesto simfoniniuorkestru atliks Ramintos Šerkšnytės

veikalą ,,Fires”, Haydno šeštąją simfo-niją ,,Le Matin” ir Gustavo Mahlerio di-dingą pirmąją simfoniją. 2017 metaisMirga Gražinytė-Tyla angažuota diri-guoti keletą koncertų su Birminghammiesto simfoniniu orkestru. Reper-tuaras įvairus ir sudėtingas. Birming-hamo orkestro koncertų dalyviai išgirsklasikinius Haydno, Mozarto ir Beet-hoveno kūrinius ir XX amžiaus kom-pozitorių (S. Rachmaninov, A. Cop-land, I. Stravinsky, M. Tippett) veikalus.Kitų metų birželį Mirga Gražinytė-Tyla Birminghame diriguos Mozartooperą ,,Idomeneo” koncertine forma.Dirigentės laukia daugelis iššūkių irsunkus darbas, bet jos „gadynei” su Bir-minghamo miesto simfoniniu orkestrupradžia padaryta gera.

6 DRAUGAS2016 SPALIO 4, ANTRADIENIS

Giedrius Stankevičius,,Manau, žmogus natūraliai nori būti kažkuo unikalus”

Su Giedrium ir jo žmona Šarūne su-sipažinom prieš keletą metų At-lan toje, kur vyko JAV LB Tarybos

sesija. Jie buvo vieni tų, kurie prisidė-jo prie sesijos organizavimo. Pamenu,po smagaus sesijos dalyvių susipaži-nimo vakaro dar ilgokai šnekučiavomėssu Šarūne ir Giedriumi – kalbos ir ben-drų įdomių temų nepritrūkom. Tadšiemet susitikę Šokių šventėje Baltimo -rėje, kur šoko ne tik jie, bet ir jų vy-resnėlė Gabija, bendravom lyg seni geripažįstami. Iš mūsų pokalbių supra- tau, kad šiai šeimai yra labai svarbi lie-tuvybė, mūsų kalbos, tradicijų išsau go-jimas. O neseniai sužinojusi, kad Gied-rius yra pakviestas dirbti į JAV LB Švie-timo tarybą, nusprendžiau pakalbintijį ir pasišnekėti ne tik apie šokius, lie-tuvišką švietimą, bet ir apie kitusmums visiems rūpimus dalykus.

– Papasakok apie save, savo šeimą. – Gimiau Kaune, užaugau Ma žei-

kiuose. Vėliau baigiau Kauno tech no-logijos universitetą, kuriame apsigy-niau daktaro laipsnį. Kaune sukū-riau šeimą, žmona Šarūnė – kaunietė,auginame dvi dukras – abiturientęGabiją ir antrokę Ugnę.

– Ar seniai Amerikoje? Ką dirbi? Kaipsekėsi pritapti tau ir jūsų šeimai šioje ša-lyje?

– Į JAV su šeima atvykau 2002 me-tais, apsigyvenom Atlantoje, čia gy-venam iki šiol. Kaip ir daugumaiemigrantų, iš pradžių teko išbandytiįvairius darbus. Nuo 2004 vasarospra dėjau dirbti įmonėje ,,BluewaveComputing” IT inžinieriumi. Priešmetus įmonė susijungė su kitomisdvie jomis ir pasivadino ,,Onepath”,naujoje įmonėje dirbu IT Operacijųvykdomuoju direktoriumi (Opera -tions Manager). Pritapti Amerikojebuvo tikrai nelengva. Keletą metų ka-mavo nostalgija ir dvejonės, ar tei-singai pasielgėm, atvykdami į šią šalį.Tačiau žmonių geranoriškumas, ga-limybė pradėti savo verslą, drau giškaAtlantos Lietuvių Bendruome nė pa-mažu išsklaidė tas dvejones.

– Net trys jūsų šeimos žmonės akty-viai įsijungė į Atlantos lietuvių šokėjų būrį,dalyvavote XV tautinių šokių šventėje Bal-timo rėje – iš kur pomėgis šokti, ar užten-ka laiko šiam užsiėmimui?

– Šokis mūsų šeimoje tikrai ne-svetimas. Lietuvoje šokau nuo 5-eriųmetų amžiaus, Mažeikiuose baigiauchoreografijos mokyklą. Žmona Ša- rū nė taip pat jaunystėje šoko grupėje„Malūnėlis” Kaune, susipažinom abu„Rasos” ansamblyje Kaune. Galimasakyti, kad šokių dėka sukūrėme šei-mą.

Kadangi abu turėjom nemažai pa-tirties ir šokių šventėje Bostone paju-tom, koks yra geras jausmas suktis šo-kio sūkuryje su kitais lietuviais, nu-sprendėm įkurti Atlantoje lietuviųtautinių šokių grupę „Jievaras”. Irvyresniąją dukrą Gabiją prikalbinomšokti kartu. Ji šokyje – ne naujokė,prieš tai šoko modernaus šokio gru-

pėje, tad persijungti prie lietuviško tau-tinio šokio jai nebuvo itin sunku. Lai-ko stengiamės rasti, „Jievaras” repe-tuoja kartą per sa vaitę. Didesnė prob-lema – rasti patalpas repeticijoms.Mūsų nedidelė bendruomenė savų pa-talpų neturi, tenka nuomotis, bet labaiskųstis negalim. Viena vietinė šokiųstudija mus mielai priima, tikimės, kadir toliau sėkmingai su jais bendra-darbiausim.

– Ką be šokių mėgsta veikti jūsų šau-ni šeimyna?

– Trumpos kelionės savaitgaliaisyra vienas iš maloniausių užsiėmi- mų. Bent pora kartų per metus vyks-tame iškylauti prie kurio nors iš dau-gelio ežerų Georgia valstijoje. Taippat labai mėgstame koncertus. Jei ne-nueinam į koncertą bent kartą į mė-nesį, tai ėnuo būna nelabai nusisekęs.Taip pat mėgstame semtis įkvėpimo iš

įvairių kulinarinių ir namų dizainolaidų per TV.

– Kada įsitraukei į Lietuvių Bendruo-menės veiklą?

– Į Lietuvių Bendruomenės veik-lą įsitraukiau beveik iškart atvykęs įJAV. Keletą metų buvau Atlantos Lie-tuvių Bendruomenės valdybos nariu,vienerius metus buvau išrinktas ko-pirmininku. Nemažai prisidėjau prieinternetinės svetainės kūrimo, kuriąiki šiol administruoju.

– Sutikai dalyvauti JAV LB Švietimo ta-rybos veikloje – kokius darbus planuoji, arteko anksčiau ką nors panašaus dirbti?

– Kažkada teko dėstytojauti Kau-no technologijos universitete. O sukokiais iššūkiais ir sunkumais susi-duria lietuviškos mokyklos JAV, matauper mūsų, Atlantos, lietuviš kos mo-kyklos „Saulė” prizmę. Žmona Šarūnėprisidėjo prie jos kūrimo, ne vieneriusmetus joje mokytojavo, todėl manau,kad tą „virtuvę” pažįstu neblogai. Da-bar susipažįstu su JAV LB Švietimo ta-rybos tikslais, struktūra. Konkrečiųdarbų kol kas nesu numatęs – pirmareikia susipažinti su žmonėmis, sukuriais teks dirbti vienoje komandoje,sužinoti, su kokiais sunkumais arproblemomis jiems tenka susidurti, ko-kius tikslus kelia JAV LB Krašto val-dyba, o tada ir apie veiksmų planą pa-galvosiu.

– JAV LB ragina užsienyje gyvenančiusLietuvos piliečius aktyviai dalyvauti būsi-muose Sei mo rinkimuose. Kaip manai, kąreikia daryti, kad užsienyje gyve nantys lie-tuviai nenusigręžtų nuo Lietuvos, skiepy-tų lietuvybę savo vaikams, dalyvautų in-kimuose?

– Aš, žinoma, pritariu tam, deja,priėmus JAV pilietybę ir automa tiškainetekus Lietuvos pilietybės, tai nebe-tenka prasmės.

Manau, kad supratimas, kodėl rei-kia išlaikyti lietuvybę, ateina da lyvau-jant kokiame nors nemažame lietu-viškame renginyje JAV. Tai ne būtinaituri būti dainų ar šokių šventės. Pa-kanka ir vietinės bendruo menės or-ganizuojamų Joninių ar Kalėdų šven-tės. Manau, kad žmogus natūraliai

,,Jievaro” šokėjai prieš Atlantos Lietuvių Bendruomenės kalėdinį vakarą. Justino Bartkevičiaus nuotr.

Su žmona Šarūne ir dukra Ugne šiais metais Šokių šventėje Baltimorėje.Asmeninio archyvo nuotraukos

V. Grybo muziejuje Jurbarke.

2016 SPALIO 4, ANTRADIENISDRAUGAS 7

nori būti kažkuo unikalus. GyvenantJAV ir būnant lietuviu, tam daug pa-stangų nereikia. Esu ne vieną kartą išbendradarbių girdėjęs, kad aš turėčiaujaustis tikrai laimingas ir ypatingas,nes turiu unikalų kultūrinį bagažą,kalbu šeimoje lietuviškai, palaikau lie-tuviškas tradicijas. Visa tai norisiperduoti ir vai kams. Yra skaudu ma-tyti šeimas, kuriose vaikai visiškai ne-bekalba lietuviškai. Žinoma, kiekvie-nas turi savų priežasčių, bet kam at-imti iš vaikų nemažą dalį lietuvybės,kuria patys taip didžiuojamės?

– Kaip Lietuva galėtų ir turėtų išspręstdvigubos pilietybės klau simą?

– Dvigubos pilietybės klausimasyra svarbus kaip niekada. Spręsti jįreikia priimant tam tikrus įstatymus,tik reikia politinės valios. Aš esu užtai, kad žmogus galėtų išlai kyti Lie-tuvos pilietybę priimdamas kitos šaliespilietybę. JAV pilietybės įstatymasinterpretuojamas įvairiai. Mano su-pratimu, jis nedraudžia turėti kitos ša-lies pilietybės – tapdamas JAV piliečiupasižadi būti lojalus šiai šaliai, o tai ne-reiškia, kad turi atsisakyti turimos pi-lietybės. Lietuvoje girdėjau įvairiųnuomonių. Viena iš jų, esą išeiviai, ku-rie yra Lietuvos piliečiai ir turi teisębalsuoti, vis tik neturėtų rinkti savo at-stovo Seime, nes žmogus negyvenda-mas Lietuvoje neturėtų spręsti klau-simų, kurie svarbūs Lietuvos gyven-tojams. Manau, kad tai labai siauraspožiūris. Šiuo metu už renkamą narįbalsuoja tiek išeiviai, tiek Lietuvos gy-ventojai vienoje apygardoje! Argi taine absurdiška situacija? Tuo labiau,kad po rinkimų tas Seimo narys dau-giau atstovauja vietinių rinkėjų inte-resams, pamiršdamas išeivius.

– Tavo nuomone, kokios prie žastys ver-čia mus emigruoti?

– Ekonominės priežastys ir neuž-tikrintumas dėl rytojaus.

– Ar galvojate kada nors grįžti gyven-ti į Lietuvą?

– Kol kas tokių minčių nepuose-lėjam, bet, kaip sakoma, „Niekada ne-sakyk niekada”...

– Neseniai su šeima buvote trumpamsugrįžę į Lietuvą – kokius pasikeitimus ma-tai, kokią įsivaizduoji Lietuvos ateitį?

– Į Lietuvą išsiruošėm iš karto poŠokių šventės, dar apimti tos gerosnuotaikos ir euforijos. Džiaugiuosi,kad tokia nuotaika lydėjo visos kelio-nės metu. Smagu matyti sutvarkytusmiestus, gyvenvietes. Labai maloniainustebino Telšiai – jaukus, fantastiš-kai sutvarkytas miestas. Kauno se-namiestis visada buvo vie na iš mano

Su dukra Gabija šią vasarą Seredžiuje ant piliakalnio (Palemono kalno).

2005 metais Providence Canyon, Georgia. 

mėgstamiausių vietų Lietu voje. Labaismagu buvo pama tyti lankytojų per-pildytus restoranus ir kavines tiekdarbo dienomis, tiek savaitgaliais.Nustebino muziejai, kuriuos aplan-kėme – ekspozicijos atnaujintos, ne-nuobodžios, svarbiausia, kad patikovaikams. Didelį įspūdį paliko išvyka,kurios metu aplankė me Panemunėsmiestelius ir pilis, kurią vainikavo ap-silankymas skulptoriaus Vinco Grybomuziejuje Jur barke. Mane gana sun-ku nustebinti, bet tai, ką pamatėm irsužinojom, paliko neišdildomą įspūdį.Jei kada važiuosit pro šalį – būtinai ap-lanky kite, nenusivilsit!

– Svajonės, planai?– Šiuo metu planuose yra išlai kyti

,,Jievaro” grupę, stengtis, kad šokėjaineišsiskirstytų. Turime su pla navękitų metų pasirodymus, mokysimėsnaujus šokius. Didžiau sia svajonė yradalyvauti Dainų ir šokių šventėje Lie-tuvoje 2018 metais.

– Ačiū už pokalbį, sėkmės visai šau-niai jūsų šeimynai!

Kalbėjosi Loreta Timukienė

Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje atidaryta dailininkės Liucijos Jū-ratės Kryževičienės paroda. Joje menininkė eksponuoja penkių de-šimtmečių kūrybos kelią. O jame – daugybė vienas kitą keičiančių ta-pybos ir tekstilės kūrybos etapų.

Menininkė L. J. Kryževi-čienė parodoje „Kūry-binės transformacijos”

sako pristačiusi viso gyvenimokūrybą – nuo pirmųjų darbų,baigus Lietuvos valstybinį dailėsinstitutą, iki pastarųjų savaičių.Tai tekstilės kūriniai, akvare-lės, monotipijos, trimačiai erd-viniai objektai. Juose – įvairūs iš-gyvenimai, kūrybos ir gyvenimoetapai. Rodydama darbus meni-ninkė pasakoja audusi didžiu-lius smulkius gobelenus ir kū-rusi dekoratyvinę tekstilę inter-jerams, vėliau ėmėsi naujos tech-nikos – batikos, tapė klasikinetechnika, kartais mėgo nuo vis-ko atitrūkti ir lieti akvareles.

„Aš miesto vaikas, pasiilg-davau darželių, gėlių, augalų, ži-nojau visas šaligatvių gėles, to-kias skurdžias žolytes ir augalus,bet paskui, sukaupta gyveni-miška patirtis ir noras prisilies-ti prie turtingo gamtos pasaulio, tarpuose, kai neausdavau didžiuliųgobelenų, mėgdavau lieti akvareles”, – pasakojo menininkė.

12 metų JAV, Čikagoje, gyvenusi menininkė sako patyrusi daugįspūdžių, vėliau nugulusių įvairių formų darbuose. Daug metų audusigobelenus ji atrado kitokį audimo būdą – iš audinių pintus įvairių spal-vų ir formų darbus.

„Šie darbai žėrintys, spindintys ryškiom spalvom – auksu, sidabru,variu ir jų formatai labai įvairūs. Pati autorė taikė tokį individualųįrėminimą. Šie kūriniai labai tinkantys interjerams, kaip dekoraty-viniai akcentai”, – teigė parodos kuratorė Nijolė Žilinskienė.

Pasak kuratorės, darbuose matyti, kad autorė labai įvairi, veik-li, nevengia naujovių. Tai patvirtina ir pati menininkė, netolimoje at-eityje žadanti naujų įdomių darbų. Šią, penkių dešimtmečių jos kū-rybos parodą Taikomosios dailės muziejuje galima apžiūrėti iki lapk-ričio mėnesio. LRT info

Dail. L. J. Kryževičienė pristatė50 savo kūrybos metų parodą

jmm-muziejus.lt nuotr.

Dail. Liucija J. Kryževičienė. Andriaus Valužio nuotr.

Prenumeruokime ir skaitykime „DRAUGĄ’’!www.draugas.org

DRAUGAS2016 SPALIO 4, ANTRADIENIS8

„MES” IR „JŪS”Vieno lietuvio žurnalisto gyvenimas anapus Berlyno sienos

Leonas Stepanauskas (g. 1925 m. birželio 28 d.Kaune) – Lietuvos ir Vokietijos radijo žurnalistas,publicistas. 1956–1963 m. dirbo LTSR valstybini-ame radijo ir televizijos komitete, 1963–1967 m.VDR kelionių biure Berlyne, nuo 1968-jų Berlynotelevizijos redaktorius. Nuo 1975 m. mokslinėsTomo Mano draugijos (Ciurichas) narys. Lietuvos irVokietijos spaudoje paskelbė straipsnių apie lietu-vių ir vokiečių kultūrinius ryšius. Parengė knygas:Vokietijos Demokratinė Respublika (Vilnius: Mintis,1969), Tomas Manas ir Nida (Vilnius: Vaga, 1987,antrasis leidimas 1996), Užsižiebkite: Kvedlinburgoanalai: kelionės esė (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjun-gos leidykla, 2009), Paviliojo Islandija: TeodoroBieliackino pėdsakais (Vilnius: Versus aureus, 2010),Tomas Manas ir Nida: biografinė apybraiža (Vilnius:Versus aureus, 2011), Thomas Mann und Nidden:eine Annäherung aus Litauen (Vilnius: Versusaureus, 2011).

RAIMUNDAS MARIUS LAPAS

Berlyno siena (vokiškai Berliner Mauer) buvopastatyta 1961 m. rugpjūčio 13 d. Ji atskyrėtris sąjungininkų kariuomenių kontroliuo-

jamus Berlyno sektorius nuo Rytų Vokietijos ir tapoŠaltojo karo simboliu. Berlynas buvo padalintas įVakarų Berlyną ir Rytų Berlyną. Pastačius sieną Vo-kietijos Demokratinė Respublika sustabdė šioje ša-lyje gyvenusių vokiečių bėgimą į Vakarus. Sienabuvo nugriauta Michailui Gorbačiovui pradėjus li-beralizacijos politiką, 1989 m. lapkričio 9 d.

Taigi šiemet sukanka 55 metai, kai Europa buvopadalinta per pusę – Vakarai ir Rytai. „Mes” ir „jūs”.Ne viena, o dvi Vokietijos! Galbūt ir būčiau praleidęspro pirštus Berlyno sienos pastatymo jubiliejų, jeine vienas gyvenimo kelyje sutiktas lietuvis – žur-nalistas Leonas Stepanauskas, kuris beveik nuo pir-mųjų dienų gyveno „anapus” (mūsų, vakariečių po-žiūriu) sienos Rytų Berlyne. O jis turi ką prisiminti.

Nuo Fribūro iki Rytų Berlyno

1975-ieji. Tuomet studijavavau katalikiškameFribūro universitete Šveicarijoje. Senoje viloje,adresu Rue Fries 4, gyvenau su mažu amerikiečiųstudentų būreliu. Ironiškas sutapimas, kad 80–90metų anksčiau šiame pačiame pastate gyveno stu-dentai iš tuometinių caro valdomo Vilniaus, Kau-no bei Suvalkų gubernijų. XIX amžiuje lietuviai Fri-būre buvo ypač veiklūs. Kūrė savo organizacijas, šel-pė vargan patekusius tautiečius, statė pamatus bū-simai Nepriklau somai Lietuvai. 1895–1935 m. čiastudijavo per 110 lietuvių. Įdomu tai, kad jaunimas,pabėgęs iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metu,pa sirinkdavo studijuoti būtent šiame mokslo židi-nyje. Tų lietuvių studentų pėdsakai mane itin su-domino. Miesto ir universiteto archyvuose ir bib-liotekose po kruopelę rinkau detales apie jų veik-lą. Pasirodo, ne aš vienas domėjausi Fribūro lie-

tuviškuoju paveldu!Sykį bendrabutyje sulaukiau skambučio iš ne-

toliese gyvenančio Alberto Geručio. Jis – senas lie-tuviškosios Šveicarijos „vilkas”, dar 1933 m. baigęsteisės mokslus Berno universitete. Nuo 1936 m. Ge-rutis dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje.1937–1940 m. Ženevoje Lietuvos delegacijos prieTautų Sąjungos sekretorius. 1940–1946 m. Lietuvospasiuntinybės Berne pirmasis sekretorius. Žino-damas mano smalsumą Lietuvos praeičiai Gerutisteiravosi, ar nenorėčiau susitikti su žurnalistu,kuris taipogi domisi Fribūro lietuvių praeitimi. Ne-suspėjus dar ištarti „taip”, balsas ragelio gale ganrūsčiai įspėjo: „Bet žinok, jis iš ‘anapus’ – ‘rau donas’Nebijai?”. Kruptelėjau, tačiau pasiūlymą priė-miau. Jau kitą rytą geležinkelio stotyje sutikau tą„raudonąjį iš anapus” – Rytų Berlyne dirbusį žur-nalistą Leoną Stepanauską. Abu kiauromis kiše-nėmis (vienas – žurnalistas „iš anapus”, kitas – bied-nas studentas), neišgėrę nė puoduko arbatos, kla-jojome senamiesčio gatvelėmis, kurių grindinį ka-daise mynė ir filosofas Leonas Bistras, ir poetas Al-fonsas Nyka-Niliūnas, ir geografas Kazys Pakštas(beje, 1924–1925 m. buvęs Draugo dienraščio vyr. re-daktoriumi), ir bankininkas Juozas Vailokaitis beikiti.

Ir kas būtų tuomet prognozavęs, jog mudviejųkeliai su Leonu dar ne kartą gyvenime sueis – 1977m. vasarą Paveikslų galerijos paunksmėje Vilniuje,1985 m. rudenį pas Leoną namuose Rudolf Reuschgatvėje Rytų Berlyne ir štai dabar, nepastebimai pra-bėgus daugiau nei 30 metų!

Ta „maža” galimybė

Virtualioji erdvė žino viską, todėl ir Leono te-lefono numerį nesunku buvo atrasti. Su kūrybiniais

projektais jis dažnai keliauja į Lietuvą. Pagal jo pa-rengtą scenarijų Leipcige kuriamas filmas. Pa-skambinau. 91-erių metų žurnalisto Stepanausko bal-sas nė kiek nepasikeitęs – toks, kokį atsimenu iš joapsilankymo Fribūre prieš 40 metų. Ilgai teko Leo-ną įkalbinėti pasidalinti savo unikaliais prisimini-mais su mūsų skaitytojais. Laimingas, kad pagaliauLeonas sutiko.

– Jūs, Leonai, gyvenote „už geležinės uždangos” LTSRsostinėje. Ten baigėte mokslus. Sėkmingai įsidarbinote re-daktoriumi Valstybiniame radijo ir televizijos komitete. At-rodo, ko daugiau norėti? Gyvenote „patogų” gyvenimą kaipgeras tarybinis pilietis. Draugų netrūko. Mintyse – pilna kū-rybinių planų. Tačiau pasukote į „nežinią”, atsidūrėtė Ber-lyne – ir ne Vakarų, o Rytų! Kaip tai įvyko?

– Ach, nepaprastai ir sudėtingai visa tai skam-ba jei nuotolis (ar laikas?) neleidžia apie pašnekovą,šiuo atveju apie mane, pasitelkti daugiau žinių.Štai kaip atrodė tas mano „patogus” gyvenimėlis tuojpo Antrojo pasaulinio karo. Pirmaisiais pokario me-tais aš buvau toli ne tik nuo Vilniaus, bet ir nuo Lie-tuvos. Taigi visai šalia Jūsų, jei taip vadinsime bai-giantis karui iš gimtosios žemės pasitraukusius žmo-nes. Tokia netektis mane ištiko 1943 metais. Dar 1942metų pavasarį baigęs Jono Jablonskio gimnaziją Ma-rijampolėje (net septynioliktojo gimtadienio nesu-laukęs) sumaniau su panašiais į mane jaunuoliaismus okupavusiems vokiečiams priminti, jog Lietu-va – tai ne jų žemė. Lapeliais, net ir nedideliu leidi-

Dar viena siena – iš kitos pusės. Šiandien tai platus Europoskelias: Kaunas – Suvalkai – Varšuva. Tuomet perkirstas. Fo-tografuota iš Lenkijos pusės 1975 matais. Iki Leono Ste-panausko vaikystės miestų Kalvarijos ir Marijampolės –visai arti. L. Stepanausko nuotr.

Berlyno sienos statybos pradžia

Žurnalisto L. Stepanausko (antras iš d.) darbo pradžia Vilniuje. Trečia iš d. – tuomet moksleivė, būsimoji poetė VioletaPalčinskaitė, penkta iš d. – literatūrinio žurnalo moksleiviams redakcijos bendradarbė Sofija Binkienė, pirma iš k. – dai-nininkė Beatričė Grincevičiūtė.

92016 SPALIO 4, ANTRADIENISDRAUGAS

niu. Ir visa tai baigėsi atsiradimu Marijampolės, vė-liau ir Kauno kalėjime. Netgi gestapo (SD) belangėjekameroje. O šiek tiek vėliau atsiradau jau ir taip va-dinamoje Reicho darbo tarnyboje (RAD), toli Vo-kietijoje. Ir būtų ilga kalba, jei čia porinčiau apiepragarą bombarduojamuose vokiečių miestuose,apie ne vieno panašaus likimo jaunuolių žūtį. Tikštai kuo aš skyriausi nuo ne vieno į mane panašauslikimo tautiečio, – pasibaigus karui aš ryžausigrįžti į namus, pas savuosius, pasidalinti jų likimu.Šviesiai tiesiai šiandien sakau, net esu giliai įsiti-kinęs, jog ir Dievas man tuomet padėjo. Sugrįžus įLietuvą man nebuvo užkirstas kelias stoti į Vilniausuniversitetą. Ten pasirinkau germanistiką, o ly-giagrečiai studijavau ir Dramos studijoje prie Vil-niaus akademinio teatro. Mat Marijam polėje buvaudar ir artistas ten besikuriančiame dramos teatre.Keletą sezonų vaidinau Kazio Binkio „Atžalyne” pa-grindinį Jasiaus Šiaučiuko vaidmenį. Nors Vilniausteatre mane pasirinko žymus to meto režisierius Ro-mualdas Juknevičius, visgi laimingai ir laiku ašpats supratau, jog teatras – tai ne mano kelias. Ta-čiau tas diplomas daug prisidėjo prie mano atsira-dimo radijuje. Suporuotas dar ir su filologo žinio-mis bei blykstelėjimu iš šalies. Mat į kompozito-riaus Balio Dvariono rankas buvo patekęs manomoksleivio dienų eilėraštis „Žvaigždutė” (jį iš žur-nalo iškirpusi dar vokiečių okupacijos metaiskompozitoriui atnešė Kauno operos solistė Vincė Jo-nuš kaitė-Zaunienė). Tapusį romansu jį tuomet itinvaizdžiai dainavo Beatričė Grincevičiūtė. Daina ikišiol neišeina iš repertuarų. Taigi, iki abiturienti-nės klasės buvau dar ir poetas, tik sovietiniais lai-kais tai manyje užgeso. Su tokiu kraiteliu mane įdarbą ir pakvietė pirmasis pokario metų VilniausRadijo komiteto va dovas rašytojas Juozas Baltušis.

Visgi Jums, užatlantiečiams, būtina daugiau pa-porinti, kaip gi aš taip greitai ryžausi grįžti į tą oku-puotą tėvų žemę. Tiek Vakarų Vokietijoje, tiek iš da-lies ir Prancūzijoje anksčiau už kitus lietuvius pa-žinau vakariečius, tarp jų ir amerikiečius. Jie visibuvo labai pavargę nuo karo. Lietuvių svajonė, jogjie greitai bus išvaduoti, man atrodė nereali – o manskaudžiai norėjosi atsirasti tarp savųjų. Ir atsiradau!Vilniaus radijuje „gavau” itin malonią ir kultūringą(sic!) viršininkę – Sofiją Binkienę, poeto KazioBinkio žmoną. Į pavaldinius pas ją atėjo Jasius Šiau-čiukas iš „Atžalyno”. Iš karto radome bendrą kal-bą. Ir dar vienas dalykas. Redaktorę Sofiją be pa-liovos tuomet lankė žydai. Tai vis žmonės, kuriuosBinkių šeima išgelbėjo vokiečių okupacijos metais.Mano pirmajai viršininkei tolimas Izraelis kaip tiktuomet suteikė teisuolės vardą. Į ten pakviesta ji is-toriniame parke pasodino savo teisuolės medį.Visa tai stiprino mano viršininkės autoritetą dar-be, jau ir kaip Vaikų bei moksleivių ir jaunimo lai-dų atsakingos redaktorės. Dirbdamas vienamekam baryje su Sofija Binkiene stebėtinai greitai ra-dau su ja bendrą kalbą. Iš jos daug pasimokiau. Giviena jos nuostata mus jungė: dirbkime, net ir ma-žiausia gera galimybe pasinaudokime klausytojųlabui. O maža „galimybe” buvo ir radijo ryšiai suVDR – tai yra Rytų Vokietija.

– Savotiškas žvilgsnis į Vakarus? – Tuometinių Vilniaus radijo vadovų irgi būta

sumanių individų (tai neseniai išgirdome ir šiaismetais, kai minėjome Lietuvos radijo 90-metį). Daršiek tiek prieš Berlyno sienos pastatymą, pamažujau prasidėjus turizmui į taip vadinamas socšalis,radijas prie savų turistinių grupių paskirdavo ir ko-respondentą su tuomet labai sunkiu magnetofonu„Reporter 2”. Ir man taip atsitiko. Kaip mokantis vo-kiečių kalbą aš buvau „prisegtas” prie vienosmūsų mokslininkų medikų grupės (vėliau mano re-portažas skambėjo septynis vakarus). Ar būtina pri-durti, jog Berlyne kuriant reportažą panorėta šaliavokiečių mokslininkų medikų pridurti dar ir vie-ną jauną balsą, tik ateinantį į mediciną? Tai buvoBerlyno Humboltų universiteto Medicinos fakultetostudentė Marlena. Vėliau ir geroji Binkienė, ir dau-gelis kitų žymių lietuvių ją pažino jau kaip čia pa-sakojančiojo žmoną. Lemtingai prisidėjusią prie,kaip Jūs sakote, mano pasukimo „į nežinią...”

Apsaugojimas nuo Vakarų

– 1961 m. rugpjūčio 13 d. Berlyne pradėta statytimilžiniška užtvara tarp Rytų ir Vakarų, kurią patys vokiečiaipavadino „Antifa schisticher Schutzwall”. ,,Geraširdžiai”VDR „angelai sargai” tvirtino, jog siena statoma tam, kad„apsaugotų” Rytų Vokietijos piliečius nuo fašistų. Įdomu

– kas ką saugojo? Juk dar 1960 m.įvyko masinė emigracija į Vakarus.Rytuose liko tik 61 procentas dar-bingųjų (prieš karą tas skaičiusbuvo 70.5 proc). Išbėgo profesionalai– inžinieriai, technikai, gydytojai, mo-kytojai, advokatai... Kas liko?

– Pabėgusiųjų iš Rytų Vo-kietijos į VFR skaičiai tikri irsuprantami. Tik prisiminkimevieną svarbią aplinkybę: vokie-tis bėgo iš Vokietijos į daug tur-tingesnę ir visai laisvą Vokieti-ją. Ten jis buvo laukiamas, net-gi viliojamas. Tai ne tie sunku-mai, kuriuos pakėlė mūsų lie-tuviai, kurie nuo bolševikų bėgoį nežinią. Na ir nuo savęs pri-dursiu: visgi ne tie Vokie tijosDemokratinės Respublikos(VDR) pabėgėliai pasiekė „lem-tingą” pasikeitimą (ir netgi bekraujo!), o tie 17 milijonų liku-siųjų. Tai jie, sulaukę palankiosistorinės valandos pakilo į Leip-cigo, Drezdeno ir Berlyno gat-ves, skandavo: „Wir sind das Volk...” („Tai mes tau-ta”) ir laimėjo! Pasikartosiu – be kraujo! Jūs nori-te išgirsti dar kokią jaudinančią detalę apie tą bai-siąją rugpjūčio 13 dieną? Juk nemaža dalis tautosbuvo įka linta. Vieną detalę ir aš širdyje nešiojuosi.Mano būsimoji žmona medicinos studentė (vėliau jaugarsiųjų Charite klinikų gydytoja) taip pat turėjo tądieną apsispręsti. Kaip tik tos istorinės rugpjūčio 13-tosios išvakarėse ji viešėjo pas giminaičius Vaka-ruose. Nenorėdama prarasti ryšį su manimi ji grį-žo į Rytų pusę!

– Tais nelemtais 1961 m. Vieningos Socialistų par-tijos pirmasis sekretorius Walter Ulbricht išdidžiai pareiškėpasauliui: „Niemand hat die Absicht, eine Mauer zu er-richten” – niekas nemano statyti sieną. Kieno idėja tai buvo– Nikitos Chruščio vo?

– Taip, tik Chruščiovo. Ir jo laikais niekas pasmus iš esmės nespasikeitė. Sovietų valstybė tapo tikmažiau kruvina. Juk ir į Lietuvą tuomet grįžo ne-mažai išvežtųjų bei kalinių. O Walter Ulbricht buvotik marionetė sovietų rankose.

– Ką apie Berlyno sieną kal bėjo LTSR gyventojai? Kądar prieš apsigyvendamas VDR apie tai mąstė žurnalis-tas Leonas Stepa nauskas?

– Mums, žurnalistams, buvo iš karto aišku, jogbendravimas su VDR bus lengvesnis. Net ir dides-nėms, visų pirma specialistų masėms. VDR – pvz.,su Lenkija. Lengviau į Rytų Vokietiją važiavo žemėsūkio specialistai. Atvirai sakant, tai palengvino irmano santuokos galimybes. Dėl Jūsų klausimo apiepirmąją dieną. Nepamirškite, jog aš mačiau Vokie-tiją karo nuniokotą. Ir štai dabar mačiau atgijusią –net ir VDR. Asmeniško gyvenimo pradžia nebuvolengva. Mano žmona buvo tik studentė. Netoli nuoBerlyno gyve nusi jos motina nedaug galėjo mums pa-dėti. Bet mudu laikėmės. Ir vėl Dievas mums padė-jo. Jau po pusmečio buvau pažįstamas su žymiuojupolonistu ir baltistu profesoriumi Viktoru Falken-

hanu. Tai tas žmogus kuris, dar kaip jaunas kalbi-ninkas senajame Karaliaučiaus universitete, buvopaskutiniuoju lietuvių kalbos mokytoju. Tuomet jisdirbo Humboltų universitete. Ir būtent čia, šio pa-siaukojėlio dėka, buvo atgaivinta baltistika Vokie-tijoje. Prof. Fal kenhanas man parūpino neetatinio„Lehrbeauftragter” (vizituojančio paskaitininko)vietą. Prak tiškai aš tapau jo asistentu. Po pusmečio,1964-jų gegužės 29 d. (UNESCO paskelbtais KristijonoDonelaičio metais), pačioje pirmojoje vokiečių moks-linio bal tistų susivienijimo konferencijoje pirmi-ninkas Falkenhanas man patikėjo parengti pagrin-dinį pranešimą apie įžymų lietuvių poetą. Be to, dvie-se „sužvejojome” ir poetą, mokslininką HermanąBuddensiegą, kuris tapo vieninteliu DonelaičioMetų vertėju 20-jame šimtmetyje. Plačiau apie tai ga-lite paskaityti prof. Rainerio Eckerto knygoje DerBaltisten Kreis zu Berlin (Berlynas, 2015). Be to,mūsų draugystę dr. Buddensiegas aprašo ir savoMetų įžangoje Miuncheno leidyklos leidime. Vis tik-tai aš ilgėjausi žurnalistikos. Kažkas man teisingaipakuždėjo: „Įsidarbink kelionių biure...” Su uni-versiteto rekomendacija man buvo patikėtos spe-cializuotos grupės – pvz., žemės ūkio! Sukandęs dan-tis kentėjau (ten buvau tik neetatinis). Ir nuojautapasiteisino. Juk „specializuotas” grupes sekiojotiek radijas, tiek ir televizija su savo kameromis. Taipbuvau „atrastas”. Naujoje vietoje dar kartą buvau„neetatinis”. Bet po metų jau visiškai įsitvirtinauir tapau etatiniu darbuotoju – ilgam, iš pradžių VDR,o paskui ir susi vienijusioje Vokietijo je. Būtina pri- durti, jog su profesoriumi Falkenhanu likomedraugais. Man įsivažiavus ty rinėti Nobelio premijoslaureato Tomo Manno ryšį su Lietuva (su Nida) irTomo Manno gyvenimo palydovės Katios Mann beijos sū naus prof. Golo Mann pakviestam į Šveica riją,prof. Falkenhanas pasirū pino, kad Humboltų uni-versitetas šią kelionę paremtų finansiškai.

Bus daugiau

JAV prezidentas John F. Kennedy pereina Berlyne patikrinimo punktą ,,Checkpoint Charlie”. 1963 m. birželio 26 d.Ulrick Mack nuotr.

1965 m. Rytų Berlyno geležinkelio stotyje sutinkamas iš Vilniaus atvykęs vyrųchoras ,,Varpas”. Svečius sveikina baltistas prof. Viktoras Falkenhanas, sutiki-mą įamžina Leonas Stepanauskas ir jo žmona Marlena.

Asmeninio albumo nuotr.

10 2016 SPALIO 4, ANTRADIENIS DRAUGAS

Parengė Vitalius Zaikauskas

LIETUVA IR PASAULIS

Pabėgėlių nebestebins lietuviškos išmokos Vilnius (Diena.lt) – Vidaus reika-

lų ministerija ruošiasi visiems pabė-gėliams, kuriuos ketinama perkelti įLietuvą, duoti pasirašyti, kad buvoinformuoti apie lietuviškas išmokas iratlyginimus.

Taip siekiama, kad vėliau pabė-gėliai negalėtų skųstis nežinoję, ko-kio dydžio išmokos jų laukia Lietu-voje.

Lietuvoje pagrindinė pašalpa pa-bėgėliui yra 200 eurų per mėnesį. Vo-kietijoje – 700 eurų.

Dvi migrantų šeimos iš Lietuvosjau išvažiavo į turtingesnes valsty-bes. Lietuva yra įsipareigojusi perdvejus metus priimti 1 105 asmenis, ku-rie bėga nuo karo Sirijoje, Irake. Šiuometu į Lietuvą yra perkelta apie 100migrantų sirų ir irakiečių.

Britanija pradės išstojimą iš ES

Vilnius (LRS info) – Valstybiniųpensijų įstatyme siūloma įtvirtintiteisę į nukentėjusiųjų asmenų valsty-binę pensiją asmenims, kurių gyve-namoji vieta nėra Lietuvos Respubli-kos teritorijoje.

Rengti įstatymo pakeitimą paska-tino asmenų, turinčių nukentėjusių as-menų statusą, skundai, kad valstybinępensiją mokėti nustojama deklaravusišvykimą iš Lietuvos.

„Teikiamo Valstybinių pensijų įsta-tymo pakeitimo projekto tikslas – įtvir-tinti teisę į nukentėjusiųjų asmenųvalstybinę pensiją ne tik Lietuvos Res-publikos piliečiams, deklaravusiemsgyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje,bet ir išvykusiems iš Lietuvos. Įstatymopakeitimas suvienodintų valstybinių

pensijų gavėjų statusą turinčių asmenųvalstybinių pensijų gavimo sąlygas ir už-tikrintų konstitucinį asmenų lygiatei-siškumo principą”, – sako projektą tei-kianti Seimo narė V. V. Margevičienė.

Šiuo metu galiojančiame Valsty-binių pensijų įstatyme numatyta, kadnukentėjusiųjų asmenų valstybinespensijas turi teisę gauti ,,Lietuvos Res-publikos piliečiai, kurių duomenysapie gyvenamąją vietą Lietuvos Res-publikoje, o neturinčių gyvenamosiosvietos – apie savivaldybę, kurioje jie gy-vena, yra įrašyti į Lietuvos Respubli-kos gyventojų registrą ir kurie ne-gauna iš kitos valstybės panašaus po-būdžio pensijos (išskyrus socialiniodraudimo pensiją) ar kitokios nuola-tinės kompensacinės išmokos”.

Nukentėjusiųjų asmenų pensiją gaus ir išvykę

Vilnius (Alkas.lt) – Seimas, pa-brėždamas moksleivių lietuvių kalbosžinių prastėjimą, vertindamas lietu-vių kalbos išskirtinumą ir originalumąir siekdamas atkreipti dėmesį į lietuviųkalbos, kaip kultūros paveldo, svarbą vi-suomenei, nusprendė 2017-uosius pa-skelbti Lietuvių kalbos kultūros metais.

Priimtu nutarimu Vyriausybeipasiūlyta sudaryti Lietuvių kalboskultūros metų komisiją, kuri pareng-tų Lietuvių kalbos kultūros metų prog-ramą ir pradėtų parengiamuosius dar-bus jai įgyvendinti, taip pat kitų metųvalstybės biudžete numatyti lėšų šiaiprogramai įgyvendinti.

2017-ieji – Lietuvių kalbos kultūros metai

Vilnius (ELTA) – Migracijos val-dybai prieš rinkimus paraginus gy-ventojus pasitikrinti asmens doku-mentų galiojimo laiką, Vyriausiojirinkimų komisija sako, kad balsuotibus galima ir su dokumentu, kurio ga-liojimas yra pasibaigęs.

Pasak Migracijos valdybos, perankstesnius rinkimus pasitaikydavoatvejų, kai rinkėjai, jau atėję prie bal-sadėžių, negalėjo balsuoti, nes jų as-mens dokumentai nebegaliojo. Tačiau,

VRK teigimu, taip būti neturėtų. Rin-kėjas gali balsuoti pateikęs bet kokį,kad ir baigusį galioti, oficialų doku-mentą, kuriame yra nurodytas jo as-mens kodas ir nuotrauka.

Vis dėlto migracijos skyriai pra-neša dirbsiantys ir rinkimų dieną.

Dokumentą praradusiems žmo-nėms net ir rinkimų dieną bus iš-duodami laikinieji asmens tapatybęarba pilietybę patvirtinantys pažy-mėjimai.

Balsuoti galima ir su nebegaliojančiais asmens dokumentais

V i l n i u s(BNS) – Vilniu-je dviem skve-rams ketinamasuteikti su so-vietų okupaci-ja kovojusiopartizanų vadoJuozo Lukšos-Daumanto beiUkrainos var-dus.

„Vilniujenėra įprasmin-tos rezistenci-jos kovos, o su Vilniumi yra susijęs vie-nas iš herojiškiausių rezistencijos ko-votojų Juozas Lukša-Daumantas. To-dėl skveriuką greta Savanorių pros-pekto siūloma pavadinti jo vardu”, –sako iniciatyvos autoriai.

Jei pritars savivaldybės taryba, J.Lukšos-Daumanto vardas bus suteik-tas erdvei, esančiai netoli „Forum ci-

nemas Vingis” kino teatro.Ukrainos vardo skverui šios šalies

ambasada pasirinko vietą netoli Vil-niaus autobusų stoties.

Panaši iniciatyva įgyvendinamaKijeve, kur turėtų atsirasti Lietuvosskveras, dėl jo meninės idėjos šį mė-nesį turėtų apsispręsti Lietuvos dip-lomatai ir Kijevo merijos atstovai.

Vilniaus skverams – J. Lukšos-Daumanto ir Ukrainos vardai

Stokholmas (ELTA) – Šią savai-tę – spalio 3-iąją, 4-ąją, 5-ąją ir 7-ąją – pa-aiškės Nobelio medicinos, fizikos, che-mijos ir taikos premijų laureatai. Kamatiteks Švedijos valstybinio bankoįsteigta Nobelio ekonomikos premija,bus paskelbta spalio 10-ąją.

Šių metų Nobelio literatūros pre-

mijos laureatas bus paskelbtas spalio13-ąją. Tai pranešė Švedijos akademi-jos, kurios Nobelio komitetas spren-džia, kas pelnys garbingą apdovanoji-mą, narys Per Wastberg.

Pernai Nobelio literatūros premi-jos laureate tapo baltarusių rašytojaSvetlana Aleksijevič.

Pradedamos teikti Nobelio premijos

Kopenhaga (Faktai.lt) – Artė-jant Danijos parlamento rinkimams ša-lies nacionalistai eksploatuoja pabė-gėlių įvykdytų moterų užpuolimųtemą, kad atkreiptų į save dėmesį irpelnytų politinių taškų.

Ultradešiniosios Danskernes Par-ti atstovai Haderslevo mieste surengė

akciją, kurios metu dalijo gyventojamsbalionėlius su ,,antiimigrantišku purš-kalu”, skirtu savigynai nuo atvykėlių.

Purškalas vadinasi ,,Asylspray”. Ištikrųjų tai yra paprasčiausias lakasplaukams, tik su nauja etikete. Mat Da-nijoje draudžiama naudoti pipiriniusaerozolius.

Danijos nacionalistai moko gintis nuo migrantų

Berlynas (Diena.lt) – Anksčiau vo-kiečiai skaičiavo, kad pernai į jų šalįprieglobsčio atvyko apie 1,1 mln. pa-bėgėlių. Bet dabar Vokietijos vyriau-sybė šį skaičių patikslino – pabėgėliųiš tikrųjų būta mažiau.

Vokietijos vidaus reikalų minist-ras Thomas de Maiziere pranešė, kad2015 metais į šalį atvyko 890 000 prie-globsčio prašytojų.

Ministras jau anksčiau yra sakęs,kad pirminiai skaičiai tikriausiai yra

pernelyg aukšti, nes kai kurie asmenysgalėjo būti užregistruoti keletą kartųarba į apskaitą galėjo būti įtraukti irtie, kurie nepasiliko Vokietijoje ir pa-traukė atgal į gimtąsias šalis arba į ki-tas Europos Sąjungos nares.

Vidaus reikalų ministras pažy-mėjo, kad šiemet pastebimas aiškus pa-bėgėlių skaičiaus sumažėjimas. Ikišių metų rugsėjo 21 d. į Vokietiją buvoatvykę 210 000 migrantų.

Patikslintas į Vokietiją atvykusių pabėgėlių skaičius

Pradedami skelbti Nobelio premijų laureatai. Nobelprize.org nuotr.

Londonas („Draugo” info) – Di-džiosios Britanijos ministrė pirmi-ninkė Theresa May pareiškė, kad Di-džioji Britanija formalų išstojimo iš Eu-ropos Sąjungos (ES) procesą pradės2017-ųjų kovo pabaigoje.

Lig šiol Th. May tėra sakiusi, kadDidžioji Britanija ES Lisabonos su-tarties 50-ojo straipsnio, kuriame api-brėžtas iki dvejų metų trukmės pasi-traukimo iš ES (Brexit) procedūra,neaktyvuos iki šių metų pabaigos.

Th. May dabar teigė daugiau de-talių atskleisianti savo kalboje vėliau.Kai tik 50-asis straipsnis bus akty-vuotas, likusios ES narės pačios turėsspręsti kaip tęsti derybų procesą.

Pasak Th. May, balsavimu birželio23-osios referendume pasirinkus pasi-traukimą iš ES parnešama aiški žinia,kad britų visuomenė nori, jog žmoniųjudėjimas iš kitų ES šalių į Britanijąbūtų kontroliuojamas.

„Jis (naujasis įstatymas) sugrą-žins galias ir valdžią mūsų šalyje iš-rinktoms institucijoms; tai reiškia,kad ES įstatymų viršenybė Britanijo-je baigsis”, – pabrėžė ji.

Šiuo teisės aktu bus anuliuoti ESįstatymų viršenybę apibrėžiantys įsta-tymai, visos ES taisyklės bus puoselė-jamos šalies vidaus teisėje ir patvir-tinta, kad Britanijos parlamentas gali

jas keisti kaip nori.Kiti šaltiniai informuoja kiek ki-

taip – esą Jungtinės Karalystės mi-nistrė pirmininkė Theresa May perkitą karalienės kreipimąsi į parla-mentą ketina pristatyti Didžiojo anu-liavimo įstatymo projektą.

Manoma, kad kitais metais bussiekiama iš šalies teisyno pašalinti 1972metų Aktą dėl Europos Bendrijų. Tuo-met ES įstatymai ir reglamentai bus pa-versti nacionaliniais įstatymais ir ga-liausiai arba bus palikti galioti, arba at-šaukti. Tą nuspręs Jungtinės Karalys-tės parlamentas. Be kita ko, įsigaliojęsišstojimo iš ES įstatymas panaikins irEuropos Sąjungos Teisingumo Teismonuosprendžius Jungtinėje Karalystėje.

Tiesa, šis procesas tikriausiai už-truks ne vienerius metus. O tai reiškia,kad dauguma ES įstatymų dar ilgąlaiką galios net ir po to, kai Britanijaoficialiai išstos iš ES.

Anot šaltinių, šalies ministrė pir-mininkė 50-ąjį Lisabonos sutartiesstraipsnį aktyvuos iki 2017 metų Bun-destago rinkimų Vokietijoje. ir kad jineplanuoja iki 2020 m. rengti išanks-tinių rinkimų, nes tai šalyje galėtų su-kelti įvairių nestabilumų.

1972 metų aktas nebus atšauktastol, kol Jungtinė Karalystė nepaliks ESpagal 50-ąjį straipsnį.

Šis skveras bus pavadintas Ukrainos vardu. 15 min.lt nuotr.

www.draugas.org/mirties.html

112016 SPALIO 4, ANTRADIENISDRAUGAS

www.draugas.org/kalendorius

A † AEDMUNDAS EIDUKAS

Mirė 2016 m. rugsėjo 27 d., sulaukęs 91 metų.Gimė Tauragėje.Gyveno Čikagoje, Brighton Parke.Giliame nuliūdime liko: žmona Danutė Jankauskaitė, vaikai Jū-

ratė (Terrence), Dalia (Reid), Alvydas (Jill), Vida (Ross), Saulius(Julia); anūkai Lauren (Matthew), Lynn (Todd), Nicholas, Nicole,Thomas, Erik (Catherine), Kristopher, Jaclyn, Eglė, Linas (Lilly),Leonardo, Sofia; proanūkai Asher, Navy, Archer, Graham, Declan;brolis Liudas (Georgiana) ir jų sūnus Adam bei kiti gimi nės.

A. a. Edmundas buvo tėvas a. a. Gailės Kunstmanienės.Atsisveikinimas įvyks trečiadienį, spalio 5 d., 9:30 val. r. Švč. Mer-

gelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, 2745 W. 44th St.,Chicago, kurioje 11 val. r. bus aukojamos šv. Mišios. Po šv. Mišiųvelionis bus palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse.

Nuoširdžiai kviečiame gimines, draugus ir pažįstamus dalyvautiatsisveikinime ir laidotuvėse.

Nuliūdusi šeima

Laidot direkt. Aldo Marin, tel. 773-436-2746 arbawww.marinfuneralhome.com

VIDAUS LIGOS

AKIŲ LIGOS

ARAS ŽLIOBA, M.D.AKIŲ LIGOS – CHIRURGIJA219 N. Hammes Avenue

Joliet, IL 60435Tel. 815–741–3220

DR. ŽIBUTĖ ZAPARACKASDR. PAUL KNEPPERAkių ligos – chirurgija

150 E. Huron, Suite 1000Chicago, IL 60611Valandos susitarusTel. 312–337–1285

DANTŲ GYDYTOJAI

DR. RENATA VARIAKOJYTĖSKAUSMO GYDYMO SPECIALISTė

7600 W. CollegeDrivePalos Heights, IL 60463Tel. 708–361–5550

Nugaros, kaklo, galvos, sąnarių bei kitųskausmų gydymas

SKAUSMO GYDYMAS

EDMUnDAS VIŽInAS, M.D., S.C.VIDAUS LIGŲ GYDYTOJAS

Kalbame lietuviškai6918 W. Archer Ave. St. 5 ir 6

Chicago, IL 60638Tel. 773–229–9965

Valandos susitarus

DR. JOVITA KERELISDANTŲ GYDYTOJA

9525 S. 79 th Ave., Hickory Hills, IL

Tel. 708–598–8101

EUGEnE C. DECKER, DDS, P.C.DANTŲ GYDYTOJAS

Lietuviams sutvarkys dantis už prieinamą kainą Susitarimui kalbėti angliškai arba lietuviškai

4647 W 103 St, Oak Lawn, ILTel. 708-422-8260

Remkime Draugo fondąNuo 1992 metų Draugo fondas padeda išlaikyti mūsų lietuvišką, ka-talikišką „Draugo’’ laikraštį. Prisiminkite Draugo fondą savo testamente.Keletas stambesnių palikimų užtikrins „Draugo’’ laikraščio gyvavimądaugelį metų!

Draugo fondas4545 W. 63rd St., Chicago, IL 60629 • tel: 773-585-9500

www.draugofondas.org

Pasidalinkite nuomone

www.facebook.com/draugolaikrastis

A † AVINCENTA PLIOPLIENĖ

KRIKŠČIUKAITĖ

Mirė 2016 m. spalio 1 d., Chicago, IL.Gimė 1922 m. balandžio 17 d. Plungėje, Lietuvoje.Nuliūdę liko: duktė Rasa Plioplytė su artimu draugu Tim;

sū nus Aud rius su žmona Sigita; sūnus Algis su žmona Laima,sū nus Vitas su žmona Phyllis; anūkai Hiliary, Audrius, Milda,Auš rinė ir Kiera; kiti giminės, draugai ir pažįstami.

A. a. Vincenta buvo žmona a. a. Vaclovo ir mama a. a. Ra mu -tės. Priklausė Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčios chorui.

Velionė bus pašarvota šeštadienį, spalio 8 d., 11 val. ryto Švč.M. Marijos Gimimo bažnyčioje, Marquette Park, kurioje 12 val.po piet bus aukojamos šv. Mišios. Po šv. Mišių a. a. Vicenta buspa lai dota Šv. Kazimiero kapinėse.

Vietoje gėlių prašome aukoti Švč. M. Marijos Gimimo bažny-čiai.

Kviečiame visus draugus, artimuosius ir pažįstamus daly-vau ti laidotuvėse.

Nuliūdusi šeima

Laidot. direkt. Donald M. Petkus, tel. 800-994-7600 arbawww.petkusfuneralhomes.com

Ilgamečiui žurnalo Lituanus redaktoriui

A † AANTANUI KLIMUI

mirus, reiškiame gilią užuojautą šeimai ir ar ti mie -siems.

Lituanus taryba

DRAUGAS12 2016 SPALIO 4, ANTRADIENIS

PAS MUS IR

APLINK MUS� Spalio 7 d., penktadienį, 6 val. v. Balzekolietuvių kultūros muziejus, New Yorko vie-šoji biblioteka bei LR generalinis konsulatasNew Yorke maloniai kviečia į parodos ati-darymą „No home to go to: the story of Bal-tic displaced persons, 1944–1952”. Paro-da vyks Healy Hall, Science, Industry andBusiness Library (188 Madison Avenue at34th Street, New York, NY 10016). Paro-da veiks iki gruodžio 31 d. Registruotis pa-skambinus tel. 773-582-6500 arba el.paštu info@balzekasmuseum.org.

� Spalio 8 d., šeštadienį, 2 val. p. p.Amerikos katali kų universiteto McGivney Hallauditorijoje (Washington, DC) vyks paskai-ta tema: „Pasikalbėjimas apie Šiluvos ko-plyčios istoriją ir me ną” (prelegentė dr.Jūratė Maciūnas-Landwehr). Paskaitoje lau -kiami visi. Įėjimas nemokamas.

� Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasi-dėjimo bažnyčioje (2745 W. 44th St., Chi-cago, IL) spalio 9 d. 10 val. r. švęsime 28-tąjį eilinį metų sekmadienį. Eucharistijosšventimą atnašaus kunigas Gediminas Ker-šys. Kviečiame dalyvauti.

� Spalio 9 d., sekmadienį, 1 val. p. p. Pa-saulio lietuvių centro, Lietuvių dailės mu-ziejuje, Lemonte, Lietuvos kariuomenės va-das, generolas majoras Jonas Kronkaitis skai-tys paskaitą ,,Lietuvos apsaugos perspektyvagrėsmingame pasaulyje”. Lituanistikos tyri-mo ir studijų centras kviečia visus dalyvau-ti.

� Lietuvos generalinis konsulatas Čikago-je kviečia visus, spalio 9 d. Čikagos mara-tone ketinančius bėgti ir jam užsiregistra-vusius bėgikus prisijungti prie akcijos „Lie-tuviai Čikagos maratone” ir burtis į vienin-gą komandą. Registracija el. paštu: agne.ver-telkaite@urm.lt arba paskambinus tel.312-397-0383. Žinutėje nurodykite savovardą ir pavardę, telefono numerį, el. paš-to adresą ir reikalingų marškinėlių dydį. Taippat kviečiame visus sirgalius dalyvauti ma-ratone ir palaikyti saviškius sirgalių zonojeties 17 maratono mylia, prie Illinojaus uni-versiteto Čikagoje vakarinėje Halsted gatvėspusėje, šiek tiek į pietus nuo Polk gatvės.Lauksime visų pasipuošusių lietuviškaismarškinėliais, kepuraitėmis ir nešinų tris-palvėmis.

� Spalio 9 d., sekmadienį, 2 val. p. p. San-

ta Maria del Popolo koplyčioje (116 N. LakeSt., Mundelein, IL 60060) kiekvieno mėnesioantrą sekmadienį yra atnašaujamos lietu-viškos šv. Mišios. Maloniai kviečiame visusdalyvauti.

� Spalio 13 d., ketvirtadienį, 6 val. v. Wal-ter Reade Theater (Bruno Walter Auditoriumat Lincoln Center for the Performing Arts, 165W 65th Street, New York, NY 10023) vyksDouglas Gordon filmo apie Joną Meką „I hadnowhere to go” premjera. Filmas taip pat busrodomas spalio 14 d., penktadienį, 9:15 val.v. Daugiau informacijos paskambinus tel. 212-875-5600.

� Spalio 16 d., sekmadienį, 2 val. p. p. SLApatalpose (307 West 30th St., New York,NY 10001) Tautos fondas maloniai kviečiaatvykti į kokteilių maišymo „Mixology” va-karą. Profesionalus kokteilių meistras AntanasSamkus mokins, kaip gaminti šiuolaikiškuskokteilius. Bus vaišės, malonus bendravimas.Visos surinktos aukos bus skirtos remti ir stip-rinti Lietuvos mokyklas bei suteikti stipen-dijas studentams. Daugiau informacijos pa-skambinus tel.: 212-868-5860 (Tautosfondas).

� Spalio 16 d., sekmadienį, po 10 val. r.šv. Mišių, JAV LB Brighton Parko apylinkėŠvč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėji-mo parapijos salėje ruošia lietuviškus pietusir susitikimą su ,,Misija-Sibiras” vadovais –Ignu Rusilu ir Karoliu Žemaičiu. Svečiai išLietuvos papasakos apie Sibiro tremtinių kapųtvarkymą bei organizuojamas keliones į lie-tuvių tremties vietas. Kviečiame visus da-lyvauti. Mašinas prašome statyti kiemelyjerytinėje bažnyčios pusėje, šoninėse gatvėsearba Five Holy Martyrs parapijos aikštėje prieFrancisco ir 44-tos gatvės (kad neužstaty-tų jūsų mašinų vėlesnių Mišių dalyviai).

� Spalio 23 d., sekmadienį, 12:30 val. p.p. Pasaulio lietuvių centro salėje (14911127th St., Lemont, IL 60439) vyks kasme-tiniai organizacijos „Vaiko vartai į mokslą” ren-giami lėšų telkimo „Derliaus pietūs”. Bilie-tai bus platinami Pal. Jurgio Matulaičio mi-sijos prieangyje prieš ir po šv. Mišių spalio9 ir 16 dienomis. Stalus galima užsisakytipaskambinus Ritai Venclovienei tel. 630-243-1228 ar Ritonei Rudaitienei tel. 630-257-6451.

Padainuok draugystės dainą!DRAUGAS tai įamžins širdy!

Džiazo vokalistė, kanklininkėkompozitorė-režisierė

Simona Minns2016 m. spalio 30 d., sekmadienį

Willowbrook Ballroom – 8900 Archer Ave., Willow Springs, IL

trambonistas

Dorsey Minns

12 val. p. p. – KOKTEILIAI1 val. p. p. – PIETŪS • KONCERTAS

DRAUGAS – lietuvių kalba leidžiamas laikraštis nuo 1909 m.DRAUGAS NEWS – mėnesinis laikraštis anglų kalba

LITHUANIAN HERITAGE – kas antrą mėnesį anglų kalba leidžiamas žurnalas

www.draugas.org – www.draugas.org/news

Pokylio kaina – 65 dol. Bilietus galima įsigyti

DRAUGO administracijoje tel. 773-585-95004545 W. 63rd St., Chicago, IL 60629

administracija@draugas.org

www.simonaminns.com

DRAUGO laikraščio iškilmingi

PIETŪS ir KONCERTAS

Praėjusią savaitę, rugsėjo 27 d.,nesulaukusi vienos dienos ikisavo 97-ojo gimtadienio, Ha-

miltone, Kanadoje, mirė Lietuvosir išeivijos tautinių šokių ,,milžinė” Ge-novaitė Breichmanienė. Jos liūdi sū-nus Gediminas, dukra Giedrė su šei-momis, kiti artimieji ir visas tautiniųšokių pasaulis.

Atsisveikinimas su velione –antradienį, spalio 4 d., laidotuvės –trečiadienį, spalio 5 d.

Ši nuotrauka iš Danguolės R.Varnienės archyvo primena nuosta-bius laikus, kai G. Breichmanienė su,,Gyvataru” atvyko  į Los Angeles, į,,Spindulio” 35 metų jubiliejaus šven-tę, vykusią garsiajame Hollywoodo,,Palladium” teatre (1984 m.). Iš k.: D.Razutytė-Varnienė, tuometinė ,,Spin-dulio” vadovė Ona Razutienė ir ,,Gy-vataro” vadovė G. Breichmanienėsu abiejų grupių šokėjais.

Neseniai Vilniuje, ,,Litexpo” rūmuose įvykusi konferencija ,,Life Sciences Baltics 2016”sutraukė 1 600 dalyvių iš viso pasaulio. Renginio sėkme džiaugėsi (iš k.): Lietuvos URMeksporto skyriaus darbuotojas Danas Vaitkevičius, Lietuvos ūkio viceministrė RasaNoreikienė, Lietuvos ambasados Kinijoje ekonomikos atašė Arūnas Karlonas, LR gar-bės generalinė konsulė Ingrida Bublienė ir diplomatas Kęstutis Kudzmanas.

Steve Kidder nuotr.www.draugas.org