atviros erdvĖs forumo “ateities mokykla” Į...

1

Harmoningos asmenybės instituto kartu su Stokholmo dramos instituto ir Skandinavijos aukštosios verslo mokyklos profesorium,

Nobelio premijos teikimo ceremonijos koncertų pagrindiniu ekspertu, menotyrininku, pedagogu, smuikininku

prof. MICHAILU KAZINIKU

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje surengto

ATVIROS ERDVĖS FORUMO “ATEITIES MOKYKLA”

Į Ž V A L G O S

Reziumė rengė: Rasa Balčiūnienė, Harmoningos asmenybės instituto įkūrėja

Rūta Kaupinytė, Harmoningos asmenybės instituto projektų vadovė Tel.: 8 610 61272 El. p.: [email protected] www.hai.lt

mailto:[email protected]

http://www.hai.lt/

2

TURINYS

FORUMO IŠTAKOS 3 ESMINĖS FORUMO ĮŽVALGOS 5 ESMINĖS FORUMO MINTYS 6 REKOMENDACIJOS 21 FORUMO DALYVIŲ ĮŽVALGOS 24 FORUMO PROGRAMA 26 FORUMO MODERATORIAI IR PRANEŠĖJAI 27 FORUMO MEDŽIAGA 28

Idėjos partneriai:

3

FORUMO REZIUMĖ

FORUMO IŠTAKOS.

Harmoningos asmenybes institutas rengia Lietuvos visuomenės suinteresuotų žmonių grupių atviros erdvės forumus, siekiant sintezuoti idėjas naujų galimybių paieškai . Atviros erdvės forumo „ATEITIES MOKYKLA“ ištakos - 2010 metų Atviros erdvės konferencijoje „Mažos šalies verslo stereotipai: BŪTI ar NEBŪTI Lietuvai pasaulio verslo žemėlapyje?“. Šioje konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 100 verslo kūrėjų ir lyderių, vadovų, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Šios konferencijos Atviroje erdvėje buvo suformuotas klausimas:

Idėjos esminių pokyčių sprendimams:

Atviros erdvės konferencijoje „Mažos šalies verslo stereotipai: BŪTI ar NEBŪTI Lietuvai pasaulio verslo žemėlapyje?“ įžvalgas galima rasti Harmoningos asmenybės instituto tinklalapyje skiltyje „Lietuvos galimybių vystymas“. ATVIROS ERDVĖS FORUMO „ATEITIES MOKYKLA“ RENGINYS.

2011 m. gegužės 10 d. į forumą „ATEITIES MOKYKLA“ susirinko daugiau kaip 130 gimnazijų ir vidurinių mokyklų komandų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, kitų švietimo įstaigų atstovų, verslininkų ir verslo konsultantų. Forumo pradžioje Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius aktualizavo forumo prasmę: „Dešimtmetį prieš mes labai plačiai kalbėjome apie tiesiausią kelią į mūsų visuomenės sėkmę, tai yra žinių visuomenę. Šiandieną mes kalbame apie kūrybiškumą, iniciatyvumą, apie laisvą ir atsakingą kuriančią asmenybę.“

1) Švietimo sistemos keitimas, informacinį mokymą transformuojant į patirtinį: - atsirastų disciplinos, leidžiančios pažinti ir atskleisti save, savo pamatinius gebėjimus; - atrasti bendrą vardiklį, apjungiantį įvairias psichologijos kryptis, formuojant kūrėjo mentalitetą;

- sukurti bazę patyriminiam ( „pajausti per kūną, per širdį“) mokymuisi, o ne iškalimu „ protu“.

Formuoti žmogų kuriančia, įvairiapuse asmenybe, mokymo sistemą orientuojant į: supratimą apie savo vidų; užklasines žinias (šokių, kulinarijos, estetikos, muzikos, sporto ir t.t.).

2) Auklėjimo sistemos keitimas, formuojant naują mąstymo kultūrą: - skleisti humanizmo vertybes; - pažangiosios psichologijos dėstymas tėvams/pedagogams; - pakeisti mokytojų kvalifikacijos kriterijus; - mokytojų – lyderių formavimas; - verslininkų patirties (kaip dėstytojų) integravimas; - šeimos universitetų įkūrimas. Pedagogika - tai ne auklėjimas, o sukūrimas aplinkos, kurioje atsiskleidžia gebėjimai, talentai, įgimtas potencialas.

„Kaip galima pakeisti jaunimo auklėjimo ir švietimo sistemą, kad jauni žmonės kuo anksčiau taptų

aktyvūs ir atskleistų savąjį prigimtinį talentą?“

„Kaip galima pakeisti jaunimo auklėjimo ir švietimo sistemą, kad jauni žmonės kuo anksčiau taptų aktyvūs ir atskleistų savąjį prigimtinį talentą?“

4

Kokia turėtų būti „ATEITIES MOKYKLA“, kaip ją kurti šiandien? Konferencijos pagrindinis pranešėjas prof. Michailas Kazinikas išryškino visuomenėje vykstančius evoliucinius pokyčius, mokyklos iššūkius, atskleisdamas „ATEITIES MOKYKLOS“ idėją, panoraminio mąstymo reikšmę, kompleksinių-banginių pamokų principus, išplėsdamas mokyklos ir mokytojo veiklos kontekstą ir pažadindamas giluminę motyvaciją „ATEITIES MOKYKLOS“ kūrimui. Prof. Michailo Kaziniko žodžiais tariant, Lietuva gali tapti pasaulio pedagogine provincija, į kurią važiuotų mokytis žmonės iš įvairių pasaulio šalių. Harmoningos asmenybės instituto įkūrėjos Rasos Balčiūnienės surengtoje atviros erdvės diskusijoje forumo dalyviai grupelėse iškėlė faktus, klausimus, abejones, idėjas ir sprendimus, atsakydami į klausimą „Ateities mokykla: kaip ją kuriam?“. Svarbiausios grupelių mintys buvo išsakytuose baigiamuose grupelių pristatymuose. Forumo pabaigoje pasisakiusių forumo dalyvių mintys: „Aš jaučiu, kad ta mano smegenų dalelė, kuri snaudė, prabudo. Ir aš patikėjau, kad aš, kaip vadovė, kaip direktorė galiu. Galiu kurti ir eiti į priekį.“ „Šiandien aš praturtėjau. Praturtėjau mąstymu, kad dar labai daug ko nematom, nežinom. Kad dar daugiau turim klausti vaikų, kas juos domina, ką jie dar norėtų sužinoti. Ačiū Jums už mąstymą, panoraminį mąstymą“. „Šis renginys palietė ne tik protą, bet ir jausmus. Mokslas pasiekia didžiausias aukštumas tuomet, kai jis eina kartu su jausmais“. „Šis renginys sustiprino viltį, kad mūsų šitoj materialioj visuomenėj dar įmanomi pokyčiai“.

ATSIGRĘŽKIME į vaiko vidinį pasaulį, išgryninkime mokyklos PRASMĘ, pasiklausdami VAIKŲ, kokia yra DŽIAUGSMO mokykla? Tai – mokykla, kur mokomasi GYVENTI? Tai – bendruomenė, KURIANTI estetinę kultūrą? Tai – mokytojas, suteikiantis impulsą PAŽINIMUI? ĮVYKSTA mokyklos renesansas... Mokykla tampa gyva LABORATORIJA, kurioje mokosi GYVENTI BŪSIMIEJI ir esami tėvai, o mokytojai TARNAUJA ...vaikų genialumui VYRESNIEJI kuria aplinką mažiesiems: jaunimas – paaugliams, paaugliai – vaikams, vaikai – MOKYTOJAMS... Lietuva TAMPA vieninga pedagogine provincija, NEŠANTI šviesą beatgimstančiai humanizmo EPOCHAI.

R. Balčiūnienė

5

ESMINĖS FORUMO ĮŽVALGOS.

Esminio mokyklos iššūkio įžvalga:

Mokyklos veikimo principų įžvalga:

Mokyklos paskirties įžvalga:

Mokytojo profesijos renesanso įžvalga:

Mokyklos bendruomenės kūrimo įžvalga:

Lietuvos švietimo ir mokslo vizijos įžvalga:

Forumo įžvalgas atspindi dr. Meilės Lukšienės iškelta mintis:

„Visų pirma mokykla turi tapti NE OBJEKTU, kurį tvarko kas nors iš šalies, o SUBJEKTU – veikėju, turinčiu savo veidą, tradicijas.“

„ATEITIES MOKYKLA = bendruomenė + tėvai + verslas +

kolegijos/universitetai + menininkai...“

Taip būtų kuriama vieninga besimokančiųjų sistema.

„Mokykla – tai gyva laboratorija, kurioje vaikai mokosi gyventi.“

SOCIUMO IR GYVENIMO LOGIKOS PRIEŠTARAVIMAS:

sociumo logika: „mokykla ruošia mokinius egzaminui“ gyvenimo logika: „mokykla ruošia mokinius gyvenimui“

„Lietuva – PEDAGOGINĖ PROVINCIJA, į kurią vyksta mokytis žmonės iš įvairių

pasaulio šalių.“

MOKYTOJAS – KŪRĖJAS

Ugdyti mokytoją kaip SAVE REALIZUOJANČIĄ asmenybę.

Tik asmenybė gali sukurti aplinką atsikleisti vaiko genialumui.

Džiaugsmo mokykla – paklauskime vaikų, kaip ją kurti.

6

ESMINĖS FORUMO MINTYS Džiaugsmo mokykla.

Forume prof. Michailas Kazinikas iškėlė „ATEITIES MOKYKLOS – DŽIAUGSMO MOKYKLOS“ sąvoką, apibūdindamas ją taip (cituojama originalia – rusų k.):

„Я её называю – школа будущего или школа радости. Кто-то когда-то в средние века решил, что хватит радоваться в процессе образования. Нужно мистически молиться в узких кельях. И с тех пор спасения мы так и не нашли. Античная школа была чувственной, веселой, остроумной, антагонистической, она горела светильниками и радостные крики – «Демос!», шли учиться.“

Evoliuciniai pokyčiai visuomenėje ir švietimo iššūkiai.

Kalbėdamas apie ATEITIES MOKYKLĄ, prof. Michailas Kazinikas jos iššūkius siejo su šiandien visuomenėje vykstančiais evoliuciniais pokyčiais (cituojama originalia – rusų k.): „И вот самое интересное, вы знаете, что каждые три года удваивается количество информации на земле. Что делать школе? Как быть учителю географии, у которого про гору Джомолунгму написано две страницы в учебнике и черно-белая фотография горы.“

Masinė kultūra kuria vidutinybių visuomenę, internetas keičia mokytojo vaidmenį ir

vadovėlių funkciją.

Panoraminis mąstymas ir kompleksinės-banginės pamokos.

Forumo metu prof. Michailas Kazinikas atskleidė, kaip galėtų būti kuriama „ATEITIES MOKYKLA“, ugdanti talentų, o ne vidutinybių visuomenę šiandienos epochoje.

Besišypsantis mokinys – tai geros pamokos rodiklis. Prof. M. Kaziniko žodžiais tariant, mokinys per pamoką turi nusišypsoti ne mažiau kaip du kartus“.

Prof. Michailo Kaziniko nuomone ATEITIES MOKYKLA, joje vykstančios kompleksinės-banginės pamokos turi formuoti šiandieninėje epochoje aktualų panoraminį mąstymą, padedantį suvokti visumą, o ne matyti pasaulį „gabaliukais“. Kompleksinės – banginės pamokos susieja įvairias disciplinas, paliečia jausmus. Kultūra, prof. M. Kaziniko nuomone yra geriausia siejanti gija.

M. K. Čiurlionis, „Fuga“

7

Prof. Michailo Kaziniko mintys (cituojama originalia – rusų k.):

„Я давал два слова этой школе: комплексная волновая школа. Почему комплексная и почему волновая? Побывав в одной из школ, послушав уроки, опросив детей, я понял одну вещь. Что такое география? Это место. Что такое история? Это время. Что такое культура? Это наполнение места и времени.“ „Первое – это культура, через которую нужно преподавать все предметы. Культура переводится как возделывание души.“

Kompleksinį-banginį principą prof. Michailas Kazinikas iliustravo konkrečių pamokų pavyzdžiais ir istoriniais faktais (cituojama originalia – rusų k.): „Я провел комплексный урок Норвегии. Этот урок продолжался одну неделю. Никаких других уроков не было. Была только Норвегия, и были только учителя: географии, истории, музыки, литературы, изобразительного искусства. Дети, которые побывали на таком первом уроке, написали мне, не сговариваясь одно и то же: «Я запомню этот урок на всю жизнь»“. „Почему Альберт Эйнштейн, в одном из писем написал: «Если бы не было музыки Баха, фуг Баха, я бы никогда не понял, что Е равняется МЦ квадрат, и скорость света – это константа». В музыке и физике лежат важнейшие ответы на самые главные вопросы бытия. Когда эти предметы по-настоящему соединяются, и когда физик будет искать в музыкальном тексте не только то, что касается музыкальных принципов или обертонов, но и по другим причинам, наступит момент истины.“

Lietuvos genijų kūrybinis palikimas - Lietuvos švietimo potencialas.

Prof. Michailas Kazinikas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos švietime galėtų būti panaudojamas Lietuvos genijų kūrybinis palikimas, išryškindamas M. K. Čiurlionio kūrybos ir švietimo sąsajas (cituojama originalia – rusų k.): „Микалоюс Константинас Чюрленис словно был рожден для того, чтобы Литва была государством, в котором на самом серьезном и глубоком уровне могут быть проведены уроки такого комплексного и волнового воздействия.“

Atvira erdvė: „Ateities mokykla: kaip ją kuriam?“

Forume surengtoje Atviroje erdvėje buvo iškeltas klausimas: „Ateities mokykla: kaip ją kuriam?“. Forumo dalyviai dirbo 10-yje grupių, kuriose buvo iškeliami ir pagal svarbą suranguojami faktai, klausimai, abejonės ir idėjos/sprendimai, atsakant į Atviros erdvės klausimą Įvairiose grupelėse atsikartojusios ir grupių pristatymuose išsakytos svarbiausios mintys atskleidė ATEITIES MOKYKLOS kūrimo aspektus, spręstinus klausimus kurie yra aktualiausi duotuoju momentu.

8

MOKYKLOS SOLIDUMAS

„Mokyklos solidumo ir identiteto“ aspektą ryškiausiai reprezentavo I-osios grupės pristatymas: „Svarbiausias faktas yra tas, kad mokykla, kaip institucija, yra praradusi solidumą.“ Mokyklos solidumo praradimas ir atstatymo poreikis yra išreikštas kitų grupių darbe, kur nurodoma, kad „Vaikams reikia kitokios mokyklos; Dauguma vaikų nenori eiti į mokyklą; Reikia puoselėti mokyklos veidą.“

Grupių darbo analizė išryškina šiuos veiksnius, įtakojančius mokyklos solidumo

praradimą: Mokymo programų funkcionalumo, t.y. atitikimo šiandienos poreikiams, trūkumas:

Valstybės politikoje švietimo ir kultūros reikalai nėra prioritetas:

Netinkamas bendrojo ugdymo ir aukštojo mokslo ryšys:

Nesuderintos mokinių ir studijų ugdymo programos;

Vidurinio ugdymo programa dubliuoja aukštųjų mokyklų kursą.

Valstybės politikoje pirmoje vietoje turėtų būti Švietimo ir kultūros reikalai;

ŠVIETIMAS turi iš tikrųjų tapti prioritetine sritimi, o ne deklaruojama;

Švietimas nėra prioritetas (Valstybės politikoje).

Daug kursų yra niekiniai;

Vaikui reikia kompetencijų, o sistemai – žinių, egzaminų rezultatų;

Programose nėra ryšio su gyvenimu;

Ar šeimos ir mokyklos vertybės, auklėjimas, ugdymas sutampa?

Knygų turinys turi atspindėti šiuolaikinį gyvenimą;

Susikoncentruota į žinias;

Reikia peržiūrėti mokymo programą ir pritaikyti ją realioms reikmėms;

Kritinis mąstymas daugiau deklaruojamas, negu ugdomas;

Išmesti visus vadovėlius.

9

Bendrojo ugdymo sistemos ir ugdymo poreikių atotrūkis:

Švietimo sistemos trūkumai:

Mokytojo funkcijų aktualijos:

Asmenybių stoka mokykloje.

Mokyklose daug pavargusių mokytojų;

Nėra vieningos sistemos;

Švietimo sistema per daug sudėtinga;

Nesutvarkyta įstatyminė bazė;

Ar turime sąlygas gabiems?

Ar mokyklos turi ilgalaikę strategiją?

Mokytojas turi turėti daugiau laisvės, juo reikia labiau pasitikėti;

Sumažinti popierinį darbą;

Kaip sustabdyti LT gerai neapgalvotą kaitą? Pokyčiai vykdomi dėl pokyčių, neapgalvojant strategijos;

Reformų dažnumas: „Bent kokius 3 metus neįgyvendinti jokios reformos“;

Ar netrikdo LT Švietimo sistemos ES pinigų įsisavinimas? Daro žalą mokyklai? Tai yra savitikslis pinigų sukimas?

Sistema turi keistis nuo viršaus, ministerijos;

Reformose nuoseklumo nebuvimas, pradėta – nepabaigta; „patys save supančiojame“ vykdydami pokyčius;

Atotrūkis tarp teorijos ir praktikos (steigėjas ir mokykla).

Egzaminas – stabdis ugdymui (turinys); Siūlomas sprendimas - grįžti prie bendro vidurkio kriterijaus, stojant į aukštąsias mokyklas; Pokalbis stojant į aukštąsias mokyklas, turint egzaminų rezultatus;

Nelanksti privalomų dalykų sistema (teorija skiriasi nuo praktikos);

Daug gerų programų „neranda įgyvendinimo praktikoje“.

10

MOKYKLOS IDENTITETAS

Forumo darbe buvo iškelta mokyklos identiteto tema: „Reiktų susitarti: kas yra LT Ateities mokykla; Ar mes žinom, kokia yra Ateities mokykla?; Ar neatsisakome tautinės savasties Švietimo reformoje?; Mums reikia pradėti galvoti savo galva, o ne dairytis į Vakarus; Dabar mums reikia suvokti save.“

M. K. Čiurlionis, Pasaka (Karalių pasaka)

Grupių mintys rodo, kad Lietuvos mokyklai trūksta savojo identiteto suvokimo, kad reikia rasti būdus, kad domėjimasis kitų šalių patirtimi neužgožtų Lietuvos mokyklos unikalumo.

MOKYKLOS VIZIJA

Grupėse pasikartojančios mintys apie mokyklos viziją išryškina, kad šiuo metu nėra aiškumo, kokią mokyklą Lietuvoje norima sukurti:

Mokyklų sistemoje yra daug gerų dalykų, tačiau trūksta išgrynintos vizijos;

Ar nutiesime tiltus, jeigu nežinome, kur važiuojame?

Nėra valstybės politikos;

Ar mes turime konkrečią Ateities mokyklos viziją?

Ar žinome, kur einame?

Ar žinome kokiai šaliai reikalingi mūsų mokiniai?

Ar buvo tikslinga Švietimo idėja?

Mokyklos Idėja;

Palikti mokyklų įvairovę LT (nekalti pagal vieną kurpalių);

Ar yra tikrasis švyturys?

Forume gimusi mokyklos vizijos įžvalga:

Mokyklos ugdomų kompetencijų ir gebėjimų įžvalga:

Kompetencijos: Bendradarbiavimas;

Komunikavimas; Kritinis mąstymas;

Sprendimų priėmimas.

Gebėjimai: Skaityti; Rašyti;

Skaičiuoti.

„Mokykla – gyva laboratorija, kurioje vaikai mokosi gyventi.“

11

MOKYTOJO PROFESIJOS PRESTIŽAS

Mokytojo profesijos prestižo klausimas „Kada mokytojo profesija taps prestižine?“ rodo mokytojo profesijos nuvertėjimą. Jis yra išskirtas prie esminių minčių vienoje grupėje ir labai plačiai atsikartoja kitų grupių darbe („Pedagogas – ne prestižas“).

Teiginiai, kad reikia „kelti mokytojo prestižą“, klausimai „Kaip pakelti pedagogo profesijos prestižą? Nuo ko priklauso mokytojo prestižas?“ rodo, kad net ir suvokiant mokytojo profesijos prestižo nuvertėjimą nepakankamai aišku, kaip jį atstatyti. Forumo grupių mintys išryškina šias mokytojo prestižo nuvertėjimo priežastis:

Mintis, kad „dabartiniai mokytojai ateina iš pačių „blogiausių“ mokinių“ yra nuoroda į pedagogų atrankos ydingumą

M. K. Čiurlionis „Bičiulystė“

Keliami klausimai „Kaip pritraukti talentingus mokytojus? Kaip išsaugoti asmenybes?“ nurodo, jog esamos motyvavimo sistemos nepadeda pritraukti ir išlaikyti mokyklose mokytojų - asmenybių, mokytojų – talentų.

Grupių pastebėjimai, kad „mokyklose daug pavargusių mokytojų“, kad reikia „atrinkti mokytojus, kuriems mokymas būtų ne darbas, o MISIJA, PAŠAUKIMAS, TARNYSTĖ“, kad „tai turi tapti vidine ugnimi“ yra nuoroda į tai, jog dabartinėje švietimo sistemoje skiriamas nepakankamas dėmesys tam, kad mokytojas, o ypatingai mokinys, besirenkantis mokytojo profesiją, geriau suvoktų savo prigimtinį potencialą ir paskirtį.

Grupių mintys, kad „mokytojas turi būti išprususi asmenybė, įdomiai gebanti patraukti dėmesį“, kad „mokytojas turi daug investuot į save“ rodo poreikį kelti mokytojo profesijos prestižą per mokytojo asmenybės ir sąmoningumo ugdymą.

Iš grupių minčių sekantys sprendimai mokytojo profesijos prestižo atstatymui:

Peržiūrėti pedagogų atrankos sistemą;

Kurti naujas motyvavimo sistemas, kurios padėtų pritraukti ir išlaikyti mokytojus – asmenybes, talentingus mokytojus;

Mokytojams ir mokiniams, besirenkantiems mokytojo profesiją, reikalingas švietimas, padedantis geriau suvokti savo prigimtinį

potencialą ir paskirtį, formuojantis asmenybę ir didinantis sąmoningumą.

12

MOKYTOJO ASMENYBĖ

Mokytojo asmenybės svarba ir ugdymo poreikis įvardintas įvairiose grupėse: Lemiamas veiksnys, kalbant apie ateities mokyklos atsiradimą – tai yra asmenybė. Tik asmenybė gali išugdyti asmenybę; Ugdyti mokytojo asmenybę, ir pačiam mokytojui auginti savo asmenybę; Ugdyti mokytoją kaip asmenybę; Daugelis mokytojų yra siauro išprusimo; Asmenybių stoka mokykloje; Mokytojas turi būti išprususi asmenybė, įdomiai gebanti patraukti dėmesį; Mokytojo EGO – kliūtis į vaiko lavinimą; Ieškoti ir kviesti harmoningas asmenybes, kurios šviestų mokytojus; Mokytojas turi būti drąsus, atviras, nesustoti mokytis.

Mokytojo profesija įvardinama kaip „misija, pašaukimas, tarnystė“, kas rodo, kad mokytojams svarbu suvokti savo prigimtinį potencialą ir paskirtį:

MOKYTOJŲ UGDYMAS

Mokytojų ugdymas buvo viena iš labiausiai grupėse rezonavusių minčių: „iš idėjų, pati pagrindinė – kaip mokyti mokytojus ir kad būtent dėl to atsirastų daugiau žmonių su iniciatyva mokyti kitaip“.

M. K. Čiurlionis Sonata Nr. 7 (Piramidžių sonata). Scherzo

Mokytojams reikia išvystyti naujas kompetencijas, siejamas su ATEITIES MOKYKLA, integruotomis pamokomis, genijų ugdymu: Kaip parengti mokytojus Ateities mokyklai? Ar pakaks mokytojų kompetencijų? Mokytojams trūksta žinių; Ar sugebėčiau dėstyti pagal pasiūlytą sistemą? Ar nebus per sunku ruoštis integruotai pamokai? Kitaip mokyti mokytojus jau dabar; Abejoju, kad visiems mokytojams užtenka kompetencijos vesti integruotas pamokas; Kaip AM-oje bus dirbama su skirtingų gabumų vaikais?

Atrinkti mokytojus, kuriems mokymas būtų ne darbas, o MISIJA, PAŠAUKIMAS, TARNYSTĖ;

MOKYTOJAS – DIAGNOZĖ (PAŠAUKIMAS); MOKYTOJAS – GYVYBINGIAUSIA LĄSTELĖ.

13

Mokytojams reikalingas platesnis pasirengimas, kurį sudarytų: Platesnių mokytojų kompetencijų, panoraminio mąstymo ugdymas:

Humanitarinių, meninių, asmenybinių gebėjimų ugdymas:

Tarpdisciplininių žinių ugdymas:

Asmenybės pažinimo ir koučingo įgūdžių formavimas:

Mokytojo sąmoningumo didinimas, savojo potencialo ir tikrosios paskirties atskleidimas (sąsaja su mokytojo asmenybe):

Grupių dalyvių žodžiais tariant, mokytojų kvalifikacijos kėlimas turi būti kokybiškas, sistemiškas ir nuoseklus, pats mokytojas turi daug investuoti į save, pedagogų ugdyme turėtų dalyvauti geriausi pedagogai-praktikai.

Atrinkti mokytojus, kuriems mokymas būtų ne darbas, o MISIJA, PAŠAUKIMAS, TARNYSTĖ;

MOKYTOJAS – DIAGNOZĖ (PAŠAUKIMAS);

MOKYTOJAS – GYVYBINGIAUSIA LĄSTELĖ.

reiktų keisti tradicinį mokymą į savarankišką.

Mokytojas nežino kt. dalykų programų ir nežino, kur dėti akcentų;

Paties mokytojo kompleksinės žinios;

Mokytojai turi būti kelių dalykų specialistais.

Paruošti mokytoją humanitarine prasme Ateities mokyklai;

Naujų dalykų (retorikos, logikos, teatro) nėra paruoštų specialistų;

Įvesti mokyklose intensyvų retorikos kursą mokytojams;

Mokytojus pačius mokyti retorikos (būsimus ir esančius mokytojus);

Mokytojas – aktorius;

Privalomas meninių gebėjimų ugdymas pedagogams.

Ar mokytojas geba būti artistu?

Kviesti menininkus bendradarbiauti su mokytojais.

Kitoks mokytojų parengimas: platesnis, panoraminis;

Nėra paruoštų platesnio profilio pedagogų;

Mokytojų kompetencija – plati.

14

VAIKO VIDINIS PASAULIS, ASMENYBĖS UGDYMAS

Forumo grupės darbe išskirta esminė mintis, kad „pirmiausia – atsigręžti į vaiko vidinį pasaulį“, įvairiai išreiškiama kitose grupėse:

mokytojui reikalingas supratimas apie tai, ko vaikas nori, kaip tai veda į tobulėjimą;

Kaip nustatyti, ko vaikas nori?

Ar vaiko norai veda į tobulėjimą?

M. K. Čiurlionis Angelas (Angelo preliudas)

Reikėtų atrasti daugiau laiko mokytojo bendravimui su mokiniais:

Leisti mokiniui patirti sėkmę, daugiau laimės ir džiaugsmo:

Ugdymo procesą pradėti nuo ankstyvo vaiko amžiaus:

Įvertinant grupėse iškeltus su vaiko asmenybe, vidiniu pasauliu susijusius aspektus, dar labiau išryškinamas poreikis ugdyti mokytojo – koučerio gebėjimus. Koučingo įgūdžiai padeda geriau suvokit save, savo norus ir galimybes, veikti savo tikslų linkme ir tame procese patirti sėkmę ir džiaugsmą.

BENDRUOMENĖ, KURIANTI ESTETIŠKĄ KULTŪRĄ

Poreikis kurti mokyklos bendruomenę, įtraukiant tėvus, verslą, kolegijas/universitetus, įvardintas daugelio forumo grupių darbe „Formulė: ateities mokykla = bendruomenė + tėvai + verslas + kolegijos/universitetai“. Grupės žodžiais tariant, „bendruomenė – sąlyga Ateities mokyklos sukūrimui“. Forumo grupėse išsakytos mintys, kad „pedagoginius klausimus spręsti kolegialiai, į pamokas turėtų būti įtraukiami verslininkai, menininkai“ rodo tai, kad bendruomenės kūrimo formulė gali būti išplėsta, papildant ją kitais bendruomenės nariais.

AM-oje vaikai turi būti ugdomi nuo 3-jų metų;

Kultūrinės ištakos – vaikų lopšelyje.

Mylėti, girti vaikus, leisti jam patirti sėkmę;

Duokime mokiniams laimės ir džiaugsmo!

Mokyklose pamokų metu turėtų atsirasti daugiau laiko mokytojo bendravimui su mokiniais;

Nesusikalbėjimas tarp mokinio ir mokytojo.

15

Bendruomenė yra estetiškos kultūros kūrėja, tai yra atsvara masinei kultūrai, formuojančiai vidutinybių visuomenę. Bendruomenės kūrimui svarbūs aspektai:

Tėvų švietimas:

Bendradarbiavimas tarp mokyklų:

Bendradarbiavimas mokyklos viduje:

Apjungiantys projektai: bendruomenės narius sieja vienijanti idėja:

Vertybės:

Vertybės: vaikas, mokytojas, bendradarbiavimas;

Daugiau pasitikėjimo vieni kitais.

Surasti mokyklos globėjus ir rengti bendrus projektus;

Kurti mažas Švietimo įstaigas (darželius ir mokyklas naujuose mikrorajonuose);

Suburti grupę bendraminčių ateities veiklai;

Skatinti „gyvą“ patirties sklaidą.

Mokytojų bendradarbiavimas: komunikacija tarp skirtingų dalykų mokytojų.

Kurti bendradarbiaujančių mokyklų tinklą;

Skatinti patirties sklaidą „gyvą“;

Min. lygmenyje steigti inovatyvių mokytojų klubus (pvz., muzikantai + fizikai + kiti), kurie sugalvotų kaip sukurti ir įgyvendinti integruotas programas, arba, skleistų idėjas kaip tai padaryti.

Įtraukti tėvų Švietimą – vertybinį, humanitarinį;

Leidiniai, mokymai, info apie kitokį mokymą tėvams;

Tėvų mokymai prenataliniame etape;

Tėvų parengimas (informavimas);


Tėvų mokymai;

Pamokėlės tėvams.

16

SOCIALINĖ APLINKA

Forume išryškinta neigiama socialinė įtaka mokinių ugdymui ir mokymosi motyvacijai: Socialinė aplinka įtakoja darbo ir mokymosi motyvaciją.

Žiniasklaida įtakoja. Išorinė aplinka – kaip nuo jos atsiriboti, kaip su ja gyventi, kaip joje gyventi?

Socialinė aplinka daro įtaką motyvacijai;

Vaiką veikianti išorinė aplinka;

Agresyvi aplinka mokykloje (nesaugi).

Grupių mintys rodo, kad netgi ir suvokiant neigiamą socialinės aplinkos įtaką mokyklai, mokinių mokymuisi, nėra aišku, kas padėtų to išvengti, o paminėtas vienas iš galimų sprendimų yra bendras: „Apriboti neigiamą žiniasklaidą“. PRASMĖ/MOTYVACIJA

Forumo grupių darbe ryški mokytojo ir mokinio motyvacijos tema: Kaip išlaikyti tiek vaikų tiek pedagogų motyvaciją?

Ar yra mokymo sistema be vertinimo?

Kokia motyvacija?.

Motyvacijos tema aktuali mokytojų asmenybių, talentų pritraukimui, išsaugojimui, iniciatyvos skatinimui:

Skatinti (remti) pedagogų pozityvų iniciatyvumą.

Kaip išsaugoti asmenybes?

Kaip pritraukti talentingus mokytojus?

Su mokytojų ir mokinių motyvacija ryškiausiai sietinas prasmės klausimas:

Išgryninti naują mokymosi mokyklose prasmę ir tikslą;

Ar mokiniai nori ko nors?

Kaip išlaikyti pastovų žingeidumą?

Ką aš galiu pakeisti savyje, kad judėčiau tinkama kryptimi?

Kodėl trūksta iniciatyvos?.

VIENINGA BESIMOKANČIŲJŲ SISTEMA

Forume išsakyta idėja sukurti vieningą tėvų, pedagogų ugdymo programą išreiškia švietimo sistemos vientisumo siekį: „Viskas yra vientisa – kaip mes mokysime tėvus, kaip mes mokysime pedagogus, taip bus mokomi ir vaikai. Ir tai galima daryti jau šiandien.“ Grupių mintys nurodo, kaip galima būtų realizuoti šį siekį:

pradėti nuo jaunų tėvų: Potenciali „pradžia“ – nuo jaunų tėvų (lankančių muzikos mokyklas ir t.t.) Jauni tėvai (kai kurie) jau yra paruošti – tie, kurie vaikšto į meno, muzikos mokyklas, nėščiųjų, kūdikių mokyklėles.

į mokymosi procesą įtraukti tėvų švietimą (žr. skiltį BENDRUOMENĖS KŪRIMAS).

17

INTEGRUOTOS, KOMPLEKSINĖS PAMOKOS

Forumo grupių darbe labai plačiai rezonavo integruoto, kompleksinio mokymo tema. Grupių mintys apie kompleksinį ugdymą išryškina kryptis, kaip jį realizuoti:

Lietuvoje jau egzistuojančios integruoto mokymo patirties panaudojimas:

Mokytojų kompetencijų, reikalingų integruotam ugdymui formavimas (žr. skiltį MOKYTOJŲ UGDYMAS)

Bendrojo ugdymo programų susiejimas: tarpdisciplininių ryšių suradimas, kultūros, kaip jungiančios gijos panaudojimas:

Šalia muzikos mokymo galėtų vykti kalbų mokymas;

Matematikoje ir muzikoje galima rasti daug sąlyčio taškų, kaip pavyzdžiui, intervalas;

Neformalus mokymas per meną stovyklose;

Į matematiką per Bachą!

Dalykinė integracija pagrindinio ugdymo pakopoje;

Skatinti menų mokyklas ir integruotas į bendrojo lavinimo mokyklas;

Derama menų vieta mokyklose.

Integruotos pamokos jau vyksta; ypač Valdorfo/Montessori mokyklose.

Turim gerą integruoto pradinio ugdymo patirtį;

Integruoto mokymo elementai lengviau taikomi pradinėje mokykloje;

Integruotos pamokos jau vyksta pradinėse mokyklose;

Idėja apie muzikos pamokas, integruotas su kitais dalykais, yra gyva ir žinoma apie 15 metų;

Integruotos pamokos jau vyksta kitose mokyklose;

„Smetoniškose“ mokyklose buvo privaloma: dainavimo pamoka, grojimas instrumentu;

Kodėl mes nesiremiame senąja gerąja „patirtimi“ („Smetoniška mokykla“), o kuriame dviratį?

18

Konkrečių integruoto mokymo projektų mokyklose realizavimas:

Mokytojų vidinė motyvacija ir išorinis skatinimas integruotam mokymui:

Integruoto mokymo realizavimas Lietuvos mastu:

Grupių darbe taip pat išryškėjo forumo dalyvių matomos kliūtys integruotam ugdymui:

Abejonės dėl integruoto mokymo rezultato:

Neefektyvios integruotos programos;

Ar mokymo(si) gilumas nenukentės įvedus integracinį mokymą?

Ar įmanomas integralinis mokymas?

Integralūs pasikeitimai LR mastu.

Integracija priklauso nuo mokytojo geranoriškumo (noro padėti burti bendraminčius, bendradarbiauti, kt.);

Paskatinti mokytojus dirbti pagal naują metodiką;

Noras dirbti tokioje mokykloje.

Konkrečioje mokykloje organizuoti integruotas 2-3 dienas per mokslo metus;

Kurti eksperimentinę klasę;

Organizuoti integruotus mokymus konkrečioje mokykloje;

Individuali panoraminė pamoka;

Pradėti nuo netradicinio ugdymo dienų;

Sukurti integruoto mokymo modelį pradinėse klasėse.

19

Nėra pakankamai aišku, kas yra integruotas mokymas, kaip jį realizuoti:

Integruotam mokymui trukdantys dabartinės švietimo sistemos ypatumai:

Materialių ir nematerialių resursų, reikalingų integruotam mokymui, poreikis:

Vienoje grupėje įvardintas klausimas „Kas trukdo šiandien mokytojui pagrindinėje mokykloje siekti integracijos?“ yra nuoroda į tai, kad integruoto ugdymo realizavimas labai priklauso nuo paties mokytojo.

Lėšos mokyklos inovacijoms įgyvendinti (spec. lėšos paliktos);

Ar yra pakankamai resursų integruotam mokymui?

Nepakankama „materialinė“ bazė;

Ateities mokykla remiasi tvirtu ekonominiu pagrindu.

Skirstymas: pagrindiniai dalykai ir menai;

Perkrautos programos;

Nėra tarpdalykinio ryšio;

Mokymo proceso suskaidymas kas 4 metai trukdo panoraminiam mąstymui;

Ar programos neriboja panoraminio mąstymo?

Per daug kontrolės mokytojui, mokyklai;

Nėra vieningos sistemos;

Mokyklų sistemoje yra daug gerų dalykų, tačiau trūksta išgrynintos vizijos.

Abejojame, ar visi vienodai supranta, kas tai yra integracija;

Ar Ateities mokykla yra tik integruotas ugdymas, ar su individualiu mokymu?

Kaip realizuoti programas?

Balansas tarp kultūrinių disciplinų ir tiksliųjų;

Kaip suderinti tradicinį mokymą su integruotu?

Kaip parodyti spiralinį principą mokykloje?

Ar apskritai reikalinga bendrojo ugdymo programa?

Integruotos pamokos kiekybės ir kokybės klausimas.

O kaip su formaliuoju žinių įvertinimu?

Kompleksinės ir yra integruotos;

Ar integruotas mokymas yra Ateities mokyklos esmė?

Ar dera integralinis mokymas su tradiciniu?

20

RIBOJANTYS ĮSITIKINIMAI

Išanalizavus grupių įvardintas abejones, klausimus, išryškėja, kad naujovių realizavimui trukdo „pasekėjo“, o ne „kūrėjo“ mąstymas, „sistemos žmogaus“ ribojantys įsitikinimai:

Kol Švietimui vadovaus politikai, tol nuoseklios strategijos Švietimo sistemoje nebus;

Ar galima pakelti mokytojo prestižą?

Ar aukštosios mokyklos pajėgs paruošti kompetentingą Ateities mokytoją?

Ar mūsų visuomenė yra pasirengusi priimti panoraminį mąstymą?

Švietimo sistema per daug sudėtinga;

Nepakankama „materialinė“ bazė;

Ar turime sąlygas gabiems?

Ar mokyklos turi ilgalaikę strategiją?

Ar visi mokytojai tinkamai ruošiasi pamokai?

Su tokia švietimo politika mes jos nesukursime.

Ar bet kuris mokytojas kuria AM?

O kaip su formaliuoju žinių įvertinimu?

Abejoju, kad visiems mokytojams užtenka kompetencijos vesti integruotas pamokas.


Nėra paruošta naujų dalykų (retorikos, logikos, teatro) specialistų;

Kiek yra mokyklų, dirbančių pagal panoraminį mąstymą?

Ar yra pasaulyje sukurta veikianti integralinė mokymo sistema?

Ar pavyktų parengti giliai integruotas programas? (ne tik anglų kalba su muzika, bet, pavyzdžiui, daug dalykų);

Ar mūsų visuomenė yra pasirengusi priimti panoraminį mąstymą?

21

REKOMENDACIJOS

Atsižvelgiant į forumo iškeltas įžvalgas, ŠIANDIEN reikalingi artimiausi ŽINGSNIAI:

ESMINIAMS POKYČIAMS įvykti BŪTINA suinteresuotus žmones vienijanti IDĖJA.

3 ŽINGSNIS:

Surengti MOKINIŲ, mokytojų, verslo atstovų, universitetų/kolegijų, meno atstovų atviros erdvės konferenciją, kurioje vyktų DIALOGAS šiomis kryptimis:

mokyklos PASKIRTIES įžvalga („Mokykla – tai gyva laboratorija, kurioje mokiniai mokosi gyventi“);

mokyklos VIZIJOS įžvalga („Lietuva – pedagoginė provincija, į kurią žmonės atvyksta mokytis iš įvairių pasaulio šalių“).

DIALOGE atsakykime į iškilusius klausimus: kaip atstatyti gyvenimo logiką mokyklose? kaip kurti naujo tipo bendruomenę? kaip inovatyviai realizuoti idėjas? ir t.t......

ESMINIUS POKYČIUS paleidžia naujo mąstymo ŠALTINIS.

2 ŽINGSNIS: Paruošti ir įgyvendinti naujo mąstymo mokymo programą „MOKYTOJAS – ASMENYBĖ“. Programos ESMĖ - mokytojo asmenybės vystymas, mokytojo – kūrėjo mentaliteto ir kompetencijų formavimas.

Ateities Lyderių ugdymo esmė – mentaliteto “AŠ – SAVO GYVENIMO LYDERIS” suformavimas, pažadinant giluminę atsakomybę, kuria vadovavosi didieji pasaulio žmonės.

Jaunimo ugdyme svarbu suformuoti tą gyvenimo logiką, kuria vadovavosi PASAULIO KŪRĖJAI: filosofai, mokslininkai, menininkai, išradėjai, įtakoję visuomenės evoliuciją.

Žodžio „pedagogika“ esminė reikšmė – būti VAIKO VEDLIU. Vesti – tai ne nurodyti, ne stumti, ne nukreipti. Vaikas patiria, pažįsta pasaulį pats, o pedagogas SUKURIA APLINKĄ jo gebėjimams, genialumui atsiskleisti.

Vaikas IEŠKO SPRENDIMŲ PATS, pedagogas suteikia tam instrumentus.

ESMINIAI POKYČIAI prasideda nuo mažų pokyčių DABAR.

1 ŽINGSNIS: Parengti ir įgyvendinti eksperimentinį kompleksinių-banginių pamokų projektą, kuriame laisvanoriškai dalyvautų mokyklų komandos ir įsisavintų šią mokymo metodiką realiame mokymo procese.

22

„GYVENIMO LOGIKA“ IR „SOCIUMO LOGIKA“

Yra dvi logikos: gyvenimo ir sociumo Yra dvi kultūros: estetinė ir masinė

Yra dvi mokyklų paskirtys: ruošti gyvenimui ir ruošti egzaminui Yra du mokymosi būdai: pajausti per Širdį, Kūną ir „iškalti“ Protu

Yra du mąstymo būdai: panoraminis ir fragmentinis Yra du gyvenimo stiliai: kūrėjų ir vidutinybės

Yra du mentalitetai: gyvenimo lyderio ir sistemos žmogaus

Gyvenimo kūrėjas Sociumo-sistemos žmogus

23

SUSIJUSI INFORMACIJA

Harmoningos asmenybės institutas rengia Lietuvos visuomenės suinteresuotų žmonių grupių atviros erdvės forumus, siekiant sintezuoti idėjas naujų galimybių paieškai. Koks galėtų būti mokytojų profesijos renesansas? Įžvalgos iš 2011 metų HAI ir partnerių surengto forumo „Kardinaliai naujų verslo konsultantų bendradarbiavimo galimybių paieška globalių pokyčių laikotarpiu“, kuriame dalyvavo 37 verslo kūrėjai, vadovai ir verslo konsultantai:

Būsimas konsultantų (mokytojų) identitetas:

Sinergiją kuriantis bendradarbiavimas:

Konsultantų forumo įžvalga:

Konsultantų (mokytojų) bendradarbiavimo forma – tai laisvanoriškas mokslo, verslo ir konsultantų tinklas, paremtas nauja mąstymo paradigma ir suteikiantis impulsą evoliuciniams virsmams visuomenėje.

Pagarba ir pasitikėjimas kuria bendradarbiavimui aplinką, kurioje gali būti realizuoti konsultantų (mokytojų) skirtingumai – „mes juk savo skirtingumais galim laimėti lobį“ (prof. Aleksandravičius).

Čia tu gali atnešti savo perlą, matyti kito perlą, kitą perlą pasiimti. Kurti galimybes ir jas lygiai taip pat gauti.

Mokytojas, duodantis impulsą pažinimui, globalių pokyčių virsme;

Konsultantas (mokytojas) – pirmiausia individualistas, kuris išlipęs iš ribojančių stereotipų ir jaučiantis atsakomybę už savo gyvenimą;

Konsultantų (mokytojų) esminė vertybė „evoliucionuoti“: smagiai vystytis viduje, įdomiai augti išorėje.

24

FORUMO DALYVIŲ ĮŽVALGOS Tatjana Liubertienė, Vilniaus privačios gimnazijos direktorė „Labai graži atviros erdvės forumo „Ateities mokykla“ idėja – mokymo kompleksiškumas ir panoraminis mąstymas. Labai laiku pradedate šias idėjas įgyvendinti. Kaip kalbėjo prof. Michailas Kazinikas, menas turi būti visų disciplinų jungiamoji grandis.

Manau, kad įvesti kompleksines pamokas yra lengviau mažose mokyklose, nes jos yra lankstesnės, galima pradėti įvedinėti mažais epizodais. Norėčiau pabrėžti, kad vienas svarbiausių dalykų šiame projekte yra žmogiškasis faktorius, t. y. darbas su mokytojais, jų paruošimas.“

Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius „Manau, kad visi gavome puikią galimybę dar kartą įsitikinti, kad kiekvienas mokytojas turi neribotas galimybes augti ir tobulėti. Noriu pabrėžti, kad mokytojas turi turėti tam tikro idealizmo, tikėjimo – tai labai svarbu pedagoginiame darbe. Esminė mokinių ugdymo sąlyga – jiems turi dėstyti MOKYTOJAS – ASMENYBĖ, visapusiškai išsilavinęs, didelės erudicijos, plataus akiračio savo dėstomo dalyko, literatūros, muzikos ir kitose srityse. Tiek Vakaruose, tiek Lietuvoje yra būdingas siauras matymo laukas, todėl visuminio, panoraminio mąstymo įvedimas yra labai svarbus.“

Daiva Sutkevičienė, Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja „Atviros erdvės forumas „Ateities mokykla“ su prof. Michailu Kaziniku davė naujus impulsus, sujudino, pažadino norą kažką keisti, kurti popamokinę asmenybės ugdymo mokyklą. Pagrindinis klausimas - kaip forumo metu iškeltas idėjas apie panoraminį mąstymą, kompleksines pamokas įgyvendinti dabartinėje švietimo sistemoje, kai paskutinius metus gimnazistus spaudžia egzaminai? Manau, kad privačiose mokyklose įvesti kompleksines pamokas lengviau. Ir įvesti jas reikėtų nuo pradinių klasių, kol nėra „kabančios egzaminų šmėklos“.“

Miša Jakobas, Vilniaus Šolomo Aleichemo vidurinės mokyklos direktorius „Įgyvendinant Michailo Kaziniko idėjas, svarbiausia yra atsigręžti į mokytoją, ruošti jį pagal kitas programas, turėtų būti griežta mokytojų atranka, nes ne kiekvienas gali būti MOKYTOJU. Koks turėtų būti mokytojas, jo išsilavinimas, vertybių sistema – štai pagrindiniai klausimai šių dienų švietimo kontekste. Labai gaila, kad šiame renginyje nedalyvavo švietimo sistemos vadovai, strategai, kai šiuo metu švietimas Lietuvoje turi labai didelių problemų.“

Jūratė Kavaliauskienė, Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja „Pirmiausia, ką norėčiau pažymėti, kad Michailas Kazinikas – yra ASMENYBĖ, visapusiška, improvizuojanti, įtaigi tiek meno, tiek psichologine prasme. Profesorius kalbėjo apie harmoningos asmenybės ugdymą, o asmenybę ugdo bendrakultūriniai dalykai. Šiuo metu yra didelė takoskyra tarp bendrojo ugdymo dalykų ir menų ugdymo, mokyklose vyrauja cechiškumas.“

Raimondas Dambrauskas, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius „Labai geras įspūdis. Šis renginys patvirtino nuostatą, kad menas išgelbės pasaulį. Michailas Kazinikas – asmenybė, puikus oratorius, apjungiantis savo paskaitą su muzikavimu. Pats vesdamas ekonomikos pamokas pastebėjau, kad mokiniai geriau įsisavina medžiagą, yra aktyvesni, kai naudoju ne fragmentinius dalykus, o platesnį matymą, gyvus praktinius palyginimus, ekskursijas. Kadangi dirbu su vyresniais mokiniais, būtų sudėtinga įvesti kompleksines pamokas baigiamosiose klasėse, nes mokinius labai spaudžia egzaminai. Reikėtų tai pradėti nuo apatinės grandies, žemesnių klasių. Tikiu integruotų pamokų, iš asmeninės patirties muzikos nauda.“

Rita Grigelienė, Kauno Saulės gimnazijos direktorės pavaduotoja „Po šio renginio su prof. Michailu Kaziniku įspūdžių daug, esu sužavėta jo požiūriu į mokinį, asmenybę. Toks žmogus yra siekiamybė tapti panašiu į jį, uždega norą tobulėti. Panoraminio mąstymo, kompleksinės pamokos idėjos yra puikios, bet tam trukdo vyraujanti sistema, akcentuojamas prioritetinis egzaminų klausimas. Manau, kad esame pilnai pajėgūs įvesti į mokymo sistemą integruotas pamokas, tačiau sunkumą matau mokytojų profesionalume, jų gebėjime taip įtaigiai, uždegančiai bendrauti.“

Daina Rakšnienė, Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja, Lietuvos muzikos ir meno mokyklų vadovų asociacijos prezidentė „Pirma mintis po susitikimo su prof. Michailu Kaziniku: žmonės iš šalies mato mūsų problemas, apie jas kalba, o mūsų aplinka to nesupranta. Panoraminis mąstymas – labai reikalingas ir naudingas dalykas. Kaip tai įvesti į mūsų mokyklas? Pirmiausia reikia pedagogų asmenybių, visapusiškai išsilavinusių žmonių, o šiuo metu mokytojai yra labiau dalykininkai, tik savo srities žinovai. Pačioje sistemoje yra labai daug spragų, pradedant nuo požiūrio į mokytoją. Pedagogo kelią renkasi bet kas, tie, kurie kitur neįstoja. Apie pokyčius švietimo sistemoje galime kalbėti, kai bus pakeltas pedagogo prestižas. Siūlyčiau ateityje į tokias paskaitas kviesti ne tik pedagogus, bet ir mokinių tėvus.“

25

Vida Morkūnienė, Vilniaus Minties gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui „Po forumo „Ateities mokykla“, po M. Kaziniko paskaitos išėjau pakylėta, su noru dar ateiti į tokius renginius. Tuo metu visa tai sukėlė labai didelį įspūdį ir norą plėtoti čia išgirstas idėjas. Pagrindinis klausimas ir abejonė – aš pati nesugebėsiu to įgyvendinti, mums pedagogams trūksta profesionalių žinių apie kompleksinę pamoką, panoraminį mąstymą. Tad pirmas žingsnis turėtų būti – pedagogų paruošimas šioms idėjoms įgyvendinti.“

Rinardas Goda, UAB “Tegros investicija” prezidentas: “Po forumo vis iškyla nuskambėjusi idėja, kad mokykla turi būti kaip tam tikra LABORATORIJA, kurioje vyksta edukaciniai bandymai. Tai leistų jai nuolat atsinaujinti, ji būtų GYVA ir progresyvi. Svarbiausia, ką turėtume padaryti DABAR – tai atrasti bendrą, jungiančią idėją. Jei ją iš pradžių palaikytų kokie penki procentai žmonių – galėtume nuveikti daug.“

Saulius Vasiliauskas, UAB „Baltic Orbis“ direktorius: „Forumo metu atsivėrė džiuginanti tiesa – tai dalyvaujančių noras ne kalbėti, o iš karto VEIKTI, kurti eksperimentinius projektus. Iniciatyva yra, jai tik reikia teisingo nukreipimo ir palaikymo iš juos kontroliuojančių institucijų. Turėtų vykti komunikavimas su visomis suinteresuotomis šalimis: mokytojais, tėvais, mokiniais, valdžia. Šiandieninės mokytojų kompetencijos yra pakankamos naujos ateities mokyklos iššūkiams. Visi diskutuodami grupėje sutiko, kad turi įvykti didelis paties mokytojo virsmas, ateities mokyklos mokytojo kompetencijos turi būti daug platesnės. Kai vienoje vietoje susirenka šimtas žmonių, kuriems ne vis viena, kas bus su Lietuvos ateities švietimu ir kurie nori sekančio žingsnio, veiksmo. Jautiesi kaip kokiame sąjūdžio priešaušryje.“

Lijana Kanarskienė, UAB „Jostra“ vykdančioji direktorė: „Manau, pirmiausia svarbu suformuoti aiškią viziją, apsibrėžti galutinį tikslą ir ta linkme inicijuoti pokyčius. Įsivaizduodami, ką norime pasiekti po dešimties metų, visai kitaip DABAR darysime žingsnius, atsiras vientisumas ir nuoseklumas reformose. Gal reikėtų atsigręžti į istoriją ir vykdant reformas pasinaudoti smetoniškų mokyklų patirtimi, egzistavusiais metodais? Dar viena dažniausiai pasikartojančių idėjų – pirmiausia ugdyti pačius mokytojus, nes kompleksinėms pamokoms reikia žymiai platesnio žinių fundamento. Tai svarbu pradėti jau besimokant universitete. “

Valdas Stasiukynas, UAB “Skirlita” direktorius: “Po forumo mokytojų klausiau, kas jų nuomone yra banginė pamoka. Jų atsakymas buvo – sukelti jausmus. Banga – tai virpesiai viduje. Mąstant šiuo klausimu, man gimė banginės pamokos metafora. Aš atsiminiau žmonių bangą sporto varžybose. Man ta banga asocijavosi su kolektyvine banga. Kiekvienam iš mūsų užtenka sukelti tik pirmą virpesį ir procesas pats nuvilnys. Tam kiekvienas iš mūsų jėgų TIKRAI sukaupsime.“

Arvydas Augustaitis, Kėdainių „Ryto“ vidurinės mokyklos tarybos pirmininkas: „Manau dabar svarbu suformuoti iniciatyvinę grupę ir forumo dalyvių širdyse gimusias idėjas paversti veiksmais, žinoma, į šį projektą įtraukiant Švietimo ir mokslo ministeriją, mokyklų vadovus, mokytojus. Aš džiaugiuosi, kad turime aiškią kryptį – kompleksiškumo idėją, kokie pokyčiai turėtų vykti mokyklose. Pirmiausia reikėtų atrinkti keletą bandomųjų mokyklų, suteikti metodinės medžiagos ir pradėti eksperimentinius projektus.“

Gintautas Gylys, UAB "Grida Group" valdybos pirmininkas: „Pirmiausia svarbu, kad švietimas taptų PRIORITETINE valstybinės politikos dalimi. Svarbu keisti mokymo programas, nes šiuo metu jos yra per daug sudėtingos ir dubliuojasi su aukštųjų mokyklų kursu. To pasekoje ir dėmesys tokiems dalykams, kaip muzika, menas ar psichologija, yra sumenkintas.“

Laura Zabilienė, koučingo konsultantė: “Aš labai apsidžiaugiau, kad forumas buvo organizuotas Švietimo ir mokslo ministerijoje. O, pagalvojau, tai pirmas žingsnis į ateities mokyklą! Forumo metu, mes visi prisiminėme Smetonos laikus, kai mokytojas buvo kažkas, jį gerbė visas kaimas. Šiandien mokytojo specialybė yra labai nuvertėjusi. Šiandien svarbu plėsti mokytojo kompetenciją, pedagogus ruošti kitaip. Turiu mintyje tiek darželio auklėtojų, tiek mokytojų, universiteto dėstytojų ruošimą. Tik metų laiko reikėtų paruošti jau išsilavinusius šio metodo pedagogus.“

26

FORUMO PROGRAMA

9:30-10:00 Dalyvių registracija.

10:00-10:15 Forumo įvadas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro žodis.

10:15-12:30 „Ateities mokykla: giluminės įžvalgos”. Prof. Michailas Kazinikas.

12:30-14:00 Pietūs

14:00-15:30 „Ateities mokykla: giluminės įžvalgos”. Prof. Michailas Kazinikas (tęsinys).

15:30-16:00 Kavos pertraukėlė.

16:00-17:30 Atvira erdvė „Ateities mokykla: kaip ją kuriam?”. Moderatorė – HAI įkūrėja Rasa Balčiūnienė.

17:30-18:00 Forumo užbaigimas.

27

FORUMO PAGRINDINIS PRANEŠĖJAS

PROF. MICHAILAS KAZINIKAS Stokholmo dramos instituto ir Skandinavijos aukštosios verslo mokyklos profesorius,

Nobelio premijos teikimo ceremonijos koncertų pagrindinis ekspertas, menotyrininkas, pedagogas, smuikininkas, filmo apie M.K. Čiurlionį autorius.

FORUMO MODERATORĖ

RASA BALČIŪNIENĖ Harmoningos asmenybės instituto įkūrėja, tęstinių lyderystės ir jaunimo

mokymo programų autorė, vedančioji, naujų organizacijos diagnostinių-strateginių-kūrybinių technologijų autorė ir sesijų vedančioji, verslininkė, koučingo specialistė, konsultantė.

28

F O R U M O M E D Ž I A G A

29

Darbo grupėse medžiaga

1 grupė

FAKTAI

Mokyklos kaip institucijos solidumo

praradimas;10

Muzika padeda auklėti vaikus;8

Privačios mokyklos veikia ir egzistuoja dabar su

didesniu laisvės veikimo laipsniu;3

Yra žmonių, kurie gali mokėti už privačias

mokyklas;

Jauni tėvai (kai kurie) jau yra paruošti – tie, kurie

vaikšto į meno, muzikos mokyklas, nėščiųjų,

kūdikių mokyklėles;1

Nėra paruoštų platesnio profilio pedagogų;2

Armėnijos pvz. – šachmatai nuo I-os klasės;

Mokiniai realiai skiria dėmesį 3-4 dalykams,

kadangi tiek reikalinga aukštosioms

mokykloms.2

Lietuvoje yra keletas mokyklų, kuriuos

integruoja meną su tiksliaisiais mokslais

(Valdorfo);

LT žodžiai skiriasi nuo darbų/ES programos ir

pan., kurios neveikia;4

Daugelis mokytojų yra siauro išprusimo;7

Mokytojas nėra pavyzdys; tikrosios vertybės

nefunkcionuoja mokyklose.7

KLAUSIMAI

Kaip išsklaidyti dalykininkų ir mokinių tėvėlių

abejones dėl menų mokymo, kad tai yra

antrarūšis dalykas?7

Kaip sustabdyti LT gerai neapgalvotą kaitą?

Pokyčiai vykdomi dėl pokyčių, neapgalvojant

strategijos.8

Reiktų susitarti: kas yra LT Ateities mokykla.10

Ar mes žinom, kokia yra Ateities mokykla?4

Ar netrikdo LT Švietimo sistemos ES pinigų

įsisavinimas? Daro žąlą mokyklai? Tai yra

savitikslis pinigų sukimas?6

30

ABEJONĖS

Privačiai mokyklai šiandien būtų sunku

išsilaikyti;

Naujų dalykų (retorikos, logikos, teatro) nėra

paruoštų specialistų;13

Skaitinis įvertinimas neturėtų būti svarbiausias

stojant į aukštąsias mokyklas;4

Kol Švietimui vadovaus politikai, tol nuoseklios

strategijos Švietimo sistemoje nebus;11

Ar neatsisakome tautinės savasties Švietimo

reformoje?7

IDĖJOS/ PASIŪLYMAI

Tai turėtų būti privati pradinė mokykla;4

Potenciali „pradžia“ – nuo jaunų tėvų (lankančių

muzikos mokyklas ir t.t.);

Šalia muzikos mokymo galėtų vykti kalbų

mokymas;2

Grįžti prie bendro vidurkio kriterijaus, stojant į

aukštąsias mokyklas;

Pokalbis stojant į aukštąsias mokyklas, turint

egzaminų rezultatus;1

Kultūrinės ištakos – vaikų lopšelyje;2

Palikti mokyklų įvairovę LT (nekalti pagal vieną

kurpalių);1

Paruošti mokytoją humanitarine prasme Ateities

mokyklai;9

Bent kokius 3 metus neįgyvendinti jokios

reformos;6

Dabar mums reikia suvokti save;

Mums reikia pradėti galvoti savo galva, o ne

dairytis į vakarus;7

Įtraukti tėvų Švietimą – vertybinį, humanitarinį.2

31

1 grupės pristatymo stenograma

Dirbom labai sklandžiai, gal šiek tiek atsargiai. Kilo daug minčių ir idėjų, vos spėjom viską užfiksuoti. Noriu apibendrinti, noriu paminėti tiek abejones, tiek klausimus. Abejonių skiltyje daugiausia abejonių mums kelia tai, kad naujų dalykų, tokių kaip retorikos, logikos, teatro – nėra paruoštų specialistų. Tai gavo daugiausia balų. Faktai. Svarbiausias faktas yra tas, kad mokykla, kaip institucija, yra praradusi solidumą. Tai gavo 10 balų. Labai smagu buvo pamatyti tai, kad muzika padeda auklėti vaikus. Klausimų skiltyje daugiausia balų surinko klausimas, kad reikėtų susitarti, kas yra Lietuvos ateities mokykla. Mes supratome, kad į tai mes nesame iki galo atsakę. Pasiūlymai. Daugiausia balų surinko idėja - paruošti mokytoją humanitarine prasme ateities mokyklai. Taip pat svarbus pasiūlymas buvo, kad mums reikia pradėti galvoti savo galva, o ne dairytis į vakarus.

32

2 grupė

FAKTAI

Skirstymas: pagrindiniai v.s./ menai;

Perkrautos programos;1

Nėra tarpdalykinio ryšio;2

Turim gerą integruoto pradinio ugdymo

patirtį;

Daug kursų yra niekiniai;

Autoritetas yra uždirbamas;

KLAUSIMAI

1. Kas trukdo šiandien mokytojui

pagrindinėje mokykloje siekti integracijos?

2. Nuo ko priklauso mokytojo prestižas?

ABEJONĖS

1. Integruotos pamokos kiekybės ir

kokybės klausimas.

2. Ar galima pakelti mokytojo prestižą?

3. Ar aukštosios mokyklos pajėgs paruošti

kompetetingą Ateities mokytoją?

33

Rp


7. Mokyklinių programų koregavimas;

8. Skatinti geros patirties sklaidą (t.s.

MATERIALIAI);2

9. Balansas tarp Kultūrinių disciplinų ir

Tiksliųjų;7

10. Dalykinė integracija pagrindinio

ugdymo pakopoje;

11. UGDYTI (S) MOKYTOJĄ –

ASMENYBĘ!;15

12. Sudaryti sąlygas kokybiškai mokytojui

kelti kvalifikaciją;3

1. Kelti mokytojo prestižą;

2. Valstybės politikoje pirmoje vietoje –

Švietimo ir kultūros reikalai;7

3. Pradėti nuo savęs;5

4. Neformalus mokymas per meną

stovyklose;3

5. Suburti grupę bendraminčių ateities

veiklai;10

6. ŽAISKIM

34


Mūsų grupė vieningai nusprendė, kad lemiamas veiksnys, kalbant apie ateities mokyklos atsiradimą, tai yra asmenybė. Todėl daugiausia balų surinko pasiūlymas ugdyti mokytojo asmenybę, ir pačiam mokytojui augintis savo asmenybę. Kalbant apie tai, ką mes šiandien galime padaryti, daugiausia balų surinko tai, kad reikia pradėti veikti. Ketvirtoje vietoje buvo paminėta valstybės politika .Ir penktasis punktas - palinkėjimas sau ir visiems – pradėti nuo savęs.

35

3 grupė

FAKTAI

Egzaminai riboja galimybę mokytis panoraminio

mąstymo;6

Tikslas – gauti gerą pažymį ir išlaikyti egzaminą;2

Iš Universitetų ir institutų dingsta išsilavinimas;4

Dabartiniai mokytojai ateina iš pačių

„blogiausių“ mokinių;2

Stojant į aukštąsias, vyksta ir pokalbiai

(motyvaciniai);

Sistema turi keistis nuo viršaus, ministerijos;3

Mokymo proceso suskaidymas kas 4 metai

trukdo panoraminiam mąstymui;

Kas kuria kultūrą, turime tik apraiškas

mokyklose;4

Reformose nuoseklumo nebuvimas, pradėta –

nepabaigta; „patys save supančiojame“

vykdydami pokyčius.

FAKTAI

Atotrūkis tarp teorijos ir praktikos (steigėjas ir

mokykla);

ŠVIETIMAS turi iš tikrųjų tapti prioritetine sritimi,

o ne deklaruojama.11

36

KLAUSIMAI

Ar programos neriboja panoraminio

mąstymo?12

Kiek yra mokyklų, dirbančių pagal

panoraminį mąstymą?3

Kodėl meno pamokos vyresnėse

klasėse yra apkarpomos?12

Kaip parodyti spriralinį principą

mokykloje?

Kodėl valdiškos mokyklos yra tokios

skirtingos savo lygiu?

Kur dingo mokytojų kartos?3

ABEJONĖS

Mokytojas nežino kt. dalykų programų

ir nežino, kur dėti akcentų;2

Ar yra tikrasis švyturys?2

Ar mūsų visuomenė yra pasirengusi

priimti panoraminį mąstymą?7

Mokyklų sistemoje yra daug gerų

gabalų, tačiau trūksta išgrynintos

vizijos.5

37


Mes išrinkome pagrindines idėjas. Pirmiausia – atsigręžti į vaiko vidinį pasaulį. Antra idėja, kad keistis reikia pradėti nuo savęs. Tai turi tapti vidine ugnimi. Trečia idėja – kitoks mokytojų parengimas, su panoraminiu mąstymu. Dar viena svarbi sritis - išgryninti naują mokymosi mokyklose prasmę ir tikslą. Dabar pagrindinis tikslas yra išlaikyti egzaminus, bet ką mes tam tikslui siekdami paaukojame – čia pagrindinis klausimas.


Individuali panoraminė pamoka;

Paties mokytojo kompleksinės žinios;

Kitoks mokytojų parengimas: platesnis,

panoraminis; 8

Išgryninti naują mokymosi mokyklose prasmę ir

tikslą;6

Tolesnio gyvenimo tikslo pasirinkimas neturi

apsiriboti vien egzaminais;

Atrinkti mokytojus, kuriems mokymas būtų ne

darbas, o MISIJA, PAŠAUKIMAS, TARNYSTĖ;1

Įvesti retoriką mokyklose ir mokytojams

intensyvų kursą;4

Klasikinė muzika pertraukų metu;2

Mokyklose turėtų būti daugiau meno pamokų.1

Meno pamokos; įvesti nuo pradinių klasių ir

darželių;

Atsigręžti į vaiko vidinį pasaulį, jį akcentuoti;12

Keistis pradėti nuo savęs – tai turi tapti vidine

ugnimi;12

Ieškoti ir kviesti harmoningas asmenybes, kurios

šviestų mokytojus;6

Mokyklose pamokų metu turėtų atsirasti

daugiau laiko bendravimui mokytojo su

mokiniais.

38

4 grupė

Mokytojas turi būti išprususi asmenybė,

įdomiai gebanti patraukti dėmesį.

Sistemiškai ir nuosekliai tobulinti

mokytojų kompetenciją; SKUBIAI!!!10

KONKREČIOJE MOKYKLOJE ORGANIZUOTI

INTEGRUOTAS 2-3 mokslo dienas per

mokslo metus. Pvz., 4 skirtingų dalykų

mokytojai.4

Naujų technologijų taikymas pamokose;

Mokiniams ir mokyklai: 4kompetencija +

3gebėjimai;

Kompetencija:

Bendradarbiavimas;

Komunikavimas;

Kritinis mąstymas;

Sprendimų priėmimas.

Gebėjimai:

Skaityti;

Rašyti;

Skaičiuoti.

FAKTAI

MŪSŲ MAŽĖJA!!! < 3 Mln.

NORAS DIRBTI TOKIOJE MOKYKLOJE;1

MOKYKLOJE MOKOSI SKAITMEINĖ

KARTA;3

Mokyklos konkuruoja;

Laaabai svarbi muzika;5

Didelis mokytojų krūvis;7

VISUR – FRAGMENTIŠKUMAS, SKIRTINGA

INFORMACIJA KIEKVIENOJE PAMOKOJE;

Mokytojas turi am daug investuot į save;3

Tebetikrinam žinias (o ne

kompetencijas);3

Vaikui reikia kompet., o sistemai – žinių,

egzaminų rezultatų.

39

KLAUSIMAI

Kaip parengti mokytojus Ateities mokyklai?16

Kas apspręs mokymosi krūvį?4

AR ŠMM (Valstybė) pasiruošusi?12

Ar išvis reikalinga B. Ugd. Programa?

Ar nutiesime tiltus, jeigu nežinome, kur

važiuojame?

ABEJONĖS

Kaip sukurti Ateities mokyklą, kai klasėje yra 30

skirtingų gebėjimų mokinių?2

Ar pakaks mokytojų kompetencijų?20

Ar turėsim mokinių, jeigu ir toliau taip

gyvensim?10


Kurti bendradarbiaujančių mokyklų tinklą;

SISTEMINIS MĄSTYMAS;1

Mylėti, girti vaikus, leisti jam patirti sėkmę;

KAUPTI SĖKMĖS PAVYZDŽIUS KAIP ATEITIES

BANKĄ;

Veikti čia ir dabar;1

Kurti estetišką kultūrą;

TĖVAMS LEIDINIAI, MOKYMAI, INFO APIE KITOKĮ

MOKYMĄ;5

TĖVŲ MOKYMAI (PRENATALINIAME) ETAPE;

AM= bendruomenė + tėvai + verslas +

Univ/kolegija.10

40


Apie faktus. Mes dabar tikriname žinias ne pagal kompetencijas, vaikui reikia ne kompetencijų, o egzamino rezultatų. Iš esmės – mokomės pažymiui. O reikia tikrinti ne “kiek gavai”, o “kiek išmokai” – taip būtų daug smagiau. Kiti faktai: visur dabar yra fragmentiškumas, skirtinga informacija kiekvienoje pamokoje. Vaikai mokosi skirtingų dalykų, kurie pasimeta galvoje. Muzika mokymosi procese užima ypatingą vietą. Ir tai, kad mūsų mokyklose mokosi išskirtinė karta. Kas tai yra - čiabuviai ir imigrantai. Tiek apie faktus. Apie abejones. Didžiausią abejonę mums kelia, ar pakaks mokytojų kompetencijų. Čia buvo nuspręsta vienbalsiai. Antroje vietoje – ar turėsime mokinių, jei ir toliau taip gyvensime. Kalbame apie mažėjančius mokomųjų kiekius. Apie klausimus. Pirma vieta buvo vienareikšmiškai – kaip parengti mokytojus ateities mokyklai. Pasiūlymai : sistemiškai, nuosekliai ir skubiai tobulinti mokytojų kompetencijas. Formulė: ateities mokykla = bendruomenė + tėvai + verslas + kolegijos/universitetai. Trečia – šviesti tėvus, tobulinti mokymą. Organizuoti integruotus mokymus konkrečioje mokykloje. Mąstymas: veikti čia ir dabar. Tai yra, kurti estetišką kultūrą.

41

5 grupė

FAKTAI

MOKYTOJAS – GYVYBINGIAUSIA LĄSTELĖ;5

MOKYTOJAS – DIAGNOZĖ (PAŠAUKIMAS);3

MOKYMO TĘSTINUMAS.5

FAKTAI

PEDAGOGAS – NE PRESTIŽAS;2

NĖRA BAZĖS (PER MAŽA);2

NĖRA VALSTYBĖS POLITIKOS;

YRA VALSTYBĖS SUPRATIMAS (IDĖJINIAME

LYGMENYJE);1

VAIKAMS REIKIA KITOKIOS MOKYKLOS;10

PROGRAMOSE NĖRA RYŠIO SU GYVENIMU;1

EGZAMINAS – STABDIS UGDYMUI

(TURINYS);4

MOKYKLŲ GRYNINIMAS YRA BLOGAI (prad.,

pagr., gimnazija);4

PER DAUG KONTROLĖS MOKYTOJUI,

MOKYKLAI;2

IŠGRYNINIMAS YRA GERAI;

SOC. APLINKA DARO ĮTAKĄ MOTYVACIJAI;7

DEMOGRAFINĖ SITUACIJA;

NESUTVARKYTA ĮSTATYMINĖ BAZĖ;

NESUDERINTOS MOKINIŲ IR STUD. UGDYMO

PROGRAMOS;

VAIKĄ VEIKIANTI IŠORINĖ APLINKA.6

42

KLAUSIMAI

KAIP ĮGYVENDINT IDĖJĄ?;3

KAIP PAKELTI PEDAGOGO PROF.

PRESTIŽĄ?;4

KODĖL NESUSIKALBA MOKINYS IR

MOKYTOJAS?;5

AR SVEIKA KONKURUOTI?

KĄ DARYTI SU „NEPABĖGANČIAIS“?;

AR LIETUVAI REIKIA PILIEČIŲ?;5

KAIP IŠLAIKYTI MOTYVACIJĄ?;8

KAIP IŠLAIKYTI NUOSEKLUMĄ?;3

AR ŠVIETIMO REFORMOS

UŽBAIGIAMOS?;2

KAS YRA GERA VADYBA?5

ABEJONĖS

PEDAGOGAS –NE PRESTIŽAS;6

TARPDALYKINIS BEDRADARBIAVIMAS.3


PUOSELĖTI MOKYKLOS VEIDĄ;2

GERA VADYBA VISOSE GRANDYSE;2

PEDAGOGINIUS KLAUSIMUS SPRĘSTI

KOLEGIALIAI;

SKATINTI (REMTI) PEDAGOGŲ POZITYVŲ

INICIATYVUMĄ.2

43

5 grupės stenograma

Mūsų grupė pritaria visoms prieš tai kalbėjusioms grupėms. Išskirsime faktus. Faktas, kurį pripažino visi tvirtai, kad vaikams reikia kitokios mokyklos. Daug balų surinko ir tai, kad socialinė aplinka įtakoja darbo ir mokymosi motyvaciją. Reikia dirbti su socialine aplinka - šviesti tiek tėvus, tiek mokytojus. Žiniasklaida įtakoja. Išorinė aplinka –kaip nuo jos atsiriboti, kaip su ja gyventi, kaip joje gyventi. Klausimų skiltyje daugiausia dirbome prie klausimo, kaip išlaikyti motyvaciją, tiek vaikų tiek pedagogų. Idėjos ir pasiūlymai mūsų grupėje daugiausia surinko tai, kad reikia plėsti mokytojų kompetenciją, ugdyti pedagogą, plėsti jo požiūrį į pasaulį- ne tik tai, kas parašyta vadovėlyje, bet daug daugiau. Taip pat pedagogams dėstyti retoriką, tai turėtų būti kaip privalomas dalykas. Reikia išgryninti ateities mokyklos idėją.


MOKYTOJŲ KOMPETENCIJA – PLATI;7

IDĖJA (MOKYKLOS); 6

ĮTIKINTI MOKYKLOS VADOVĄ;5

MOKYKLOS VADOVAS ĮTIKINA (PAGRĮSTI)

ŠVIETIMO SKYRIŲ;

TĖVŲ PARENGIMAS (INFORMAVIMAS);

MATERIALINIS SKATINIMAS;4

RETORIKA PEDAGOGAMS;6

MAŽESNIS VAIKŲ SKAIČIUS KLASĖJE;

MOKYKLOS MIKROKLIMATAS;2

MOKYTOJAS – AKTORIUS;2

PEDAGOGUS RUOŠIA GERIAUSI

PEDAGOGAI – PRAKTIKAI;1

ŠVIETIMO SISTEMAI VADOVAUTŲ

PRAKTIKAI;3

TĖVŲ ŠVIETIMAS;

MENINIŲ GEBĖJIMŲ UGDYMAS

(PEDAGOGAMS) PRIVALOMAS.3

44

6 grupė

FAKTAI

Kuriame be valdžios, be pinigų (mažai);10

Tarp kuriančių apie 80% moterų;12

Mokyklose daug pavargusių mokytojų;6

Mokytojams trūksta žinių.31

KLAUSIMAI

Kaip atsikratyti popierizmo?4

Ar tie, kurie kuria programas, yra

praktikai?9

Ar mes turime konkrečią Ateities

mokyklos viziją?34

Ar žinome, kur einame?7

Ar žinome kokiai šaliai reikalingi mūsų

mokiniai?3

45

Daugiau meno pamokų, kitokios meno

pamokos;7

Tėvų mokymai;

Daugiau iniciatyvių žmonių mokykloje,

kurie norėtų tai padaryti;8

Pagarba mokytojui;

Ruošti platesnio profilio mokytojus

(lituanistas, groja);4

Kitaip mokyti mokytojus jau dabar;18

Daug daugiau savarankiškos veiklos;

pamokos rėmai – keisti juos;3

Įvesti naujus dalykus į programas

(retorika, astronomija, karinis

parengimas);6

Dažniau klausti mokytojų – praktikų

(nuomonė, pasiūlymai,...);3

Knygų turinys turi atspindėti šiuolaikinį

gyvenimą.2

ABEJONĖS

Ar šeimos ir mokyklos vertybės,

auklėjimas, ugdymas sutampa?7

Ar neturi pasikeisti karta?3

Ar norime keisti mokyklą?17

Ar mokiniai nori ko nors?4

Ar sugebėčiau dėstyti pagal pasiūlytą

sistemą?7

Ar nebus per sunku ruoštis integruotai

pamokai?2

46

IDĖJOS

Mąstymo inžinerijas disp. Įvesti;4

Pritraukti vyrus į mokyklas;1

Apriboti neigiamą žiniasklaidą;

Mokymo priemonėms skirti pakankamai

pinigų;

Mokytojų bendradarbiavimas (reikia, kad

kalbėtųsi skirt.);

Kurti eksperimentinę klasę (Panevėžio

Balė gimn.; kompl. mokymo); 1, bet kitoje

mokykloje;

Paskatinti mokytojus dirbti pagal naują

metodiką;

Lėšos mokyklos inovacijoms įgyvendinti

(spec. Lėšos paliktos);3

Visą tai padaryti Madagaskare!

Išmesti visus vadovėlius;

Visus mokytojus 6 mėn. į Suomiją;

Išmokyti anglų kalbos visus mokytojus;1

Greičiau kartas pakeist.

Kviesti menininkus bendradarbiauti su

mokytojais;

Sutrumpinti mokymosi laiką mokykloje

(vietoj 12 metų – 6-10 metų)1.

47


Galiu pasidžiaugti, kad idėjų mes turėjome kelis kartus daugiau negu klausimų ir faktų. Bet faktas yra

esminis – mokykloms trūksta žinių. Kai pradėjome rašyti skaičiukus, labai aiškiai matosi, kad tai

svarbiausias klausimas. Ir svarbiausia- jis pripažįstamas. Kitas dalykas, ar turime konkrečią mokyklos

sritį. Abejojame. Ar norime keisti mokyklą? Ir ar sugebėčiau dėstyti pagal tokią naują sistemą? O iš idėjų,

pati pagrindinė – kaip mokyti mokytojus ir kad būtent dėl to atsirastų daugiau žmonių su iniciatyva

mokyti kitaip.

48

7 grupė

FAKTAI

Yra sisteminio mokymo elementai;

Integruoto mokymo elementai lengviau

taikomi pradinėje mokykloje;

Valdorfo sistema (mokausi to, ko noriu);

Montesori sistema;

Švietimas nėra prioritetas (Valstybės

politikoje);12

Uždaromos menų mokyklos;15

Nelanksti privalomų dalykų sistema

(teorija skiriasi nuo praktikos);

Daug gerų programų „neranda

įgyvendinimo praktikoje“;

Vidurinio ugdymo programa dubliuoja

aukštųjų mokyklų kursą.7

KLAUSIMAI

Kaip realizuoti programas?10

Ar yra pasaulyje sukurta veikianti

integralinė mokymo sistema?10

Kaip dera (suderinti) tradicinį mokymą su

integruotu?

Kaip nustatyti, ko vaikas nori?

Ar yra pakankamai resursų integruotam

mokymui?13

Kokios priežastys stabdo reformą?

Kur galima išmokti sisteminio mąstymo?4

Ką aš galiu pakeisti savyje, kad judėčiau

tinkama kryptimi?

Kaip išlaikyti pastovų žingeidumą?

Ar yra mokymo sistema be vertinimo?

Kokia motyvacija?

49

ABEJONĖS

Ar įmanomas integralinis mokymas?

Ar dera integralinis mokymas su tradiciniu?4

Švietimo sistema per daug sudėtinga;9

Ar mokymo(si) gilumas nenukentės įvedus

integracinį mokymą?6

Ar vaiko norai veda į tobulėjimą?

Neefektyvios integruotos programos;

Nepakankama „materialinė“ bazė;7

Ar mokiniai „pajėgūs“ pasirinkti (tinkamai)

dalykus po 10-os klasės?

Ar tinkamas 2010/11 mokslo metų egzaminų

„grafikas“?2

Reforma ar pokyčiai?

Vertinimo sistemos neskatina kūrybiškumo.


Pradėti nuo netradicinio ugdymo dienų

(metodai);9

Keisti tradicinį mokymą į savarankišką

(mokytojas – konsultantas);

Sukurti integruoto mokymo modelį pradinėse

klasėse;

Ateities mokykla remiasi tvirtu ekonominiu

pagrindu;3

Vieninga sistema tarp tėvų, vaikų, pedagogų,

ugdymo ir valstybės politikos;19

Naujos idėjos „naujiems“ žmonėms;1

Privačios mokyklos (prielaidos joms);2

Skatinti menų mokyklas (ir integruotas į bendr.

Lav. mokyklas);

Derama vieta (skatinti) menus mokyklose

(dalykai);7

Teorinį mokymą keisti į praktinį;1

„Šiuolaikiškų“ metodų taikymas pamokose.1


Sukurti atskaitos taškus savarankiškam

mokymui.

50


Mes irgi labai aktyviai prisidėjome prie bendro proceso. Ir faktas yra, kad švietimas – nėra valstybės politikų prioritetas. Ir to pasekmė - mažėja menų ir kitų gyvenimo ugdymo mokyklų, kas yra liūdnas faktas, demonstruojantis visą situaciją šiai dienai Lietuvoje. Dar vienas faktas, kad vidurinių mokyklų programos yra itin sudėtingos ir dažnai dubliuojasi su aukštųjų mokyklų pirmų kursų programomis. Mūsų grupė abejoja švietimo sistemos sudėtingumu, manome, kad ji yra per daug sudėtinga. Dar prie abejonių, ar sukuriant kažką naujo, galime kažką prarasti. O iš klausimų – ar mes turime pakankamai resursų, ne tik materialinių, bet ir intelektualinių, įgūdžių, žinojimo. Viena iš idėjų – sukurti vieningą sistemą. Tiek tėvų, tiek pedagogų, tiek suaugusiųjų ugdymo programai. Viskas yra vientisa – kaip mes mokysime tėvus, kaip mes mokysime pedagogus, taip bus mokomi ir vaikai. Ir tai galima daryti jau šiandien.

51

8 grupė

FAKTAI

Dauguma vaikų nenori eiti į mokyklą;

Vaikai gali mokytis patys internetu;

Susikoncentruota į žinias;2

Griežta programa;

Mokykla laisva kurti programą;2

Asmenybių stoka mokykloje;14

Esama situacija netenkina;

Agresyvi aplinka mokykloje (nesaugi);1

Nesusikalbėjimas tarp mokinio ir mokytojo;

Iniciatyvos trūkumas iš mokytojų;7

Jauni mokytojai neparuošti;8

Mažėja gimstamumas;

Universitetai nepasirengę ateities mokytojo

rengimui;6

Asmenybė gali išugdyti asmenybę;10

LT-oje mokslas yra brangus;

Vyksta teigiami pokyčiai (įtraukiami

mokytojai, vadovai).1

KLAUSIMAI

Kaip išsaugoti asmenybes?9

Kaip pritraukti talentingus mokytojus?14

Ar šiandien mokykloje yra vietos

kūrybiškumui?4

Kodėl trūksta iniciatyvos?11

Ar mokytojas geba būti artistu?7

Ar galima įsigyti vaizdajuostę šio renginio?*

Kada mokytojo profesija taps prestižine?10

Koks Ateities mokytojo vaizdas?

Ar vadovas moka džiaugtis?1

Ar buvo tikslinga Švietimo idėja?

FAKTAI

Abejingi tėvai;2

Nėra tėvų Švietimo;

Mokinio krepšelis – teigiamas sprendimas.

52

ABEJONĖS

Ar visi mokytojai tinkamai ruošiasi

pamokai?11

Ar mokytojai sugrįš po vasaros į

mokyklą?2

Ar turime sąlygas gabiems?18

Ar mokyklos turi ilgalaikę strategiją?11

Ar teisingai skirstomas biudžetas?4

Verslininkai daro verslą;

Per didelis vaikų skaičius siekiant

„krepšelio“;8

Ar bus ką mokyti ateityje?


Didesnis dėmesys gabiems vaikams;7

Daugiau vyrų mokytojų;9

Turėti asistentus pamokoje;6

Daugiau tinkamų pavyzdžių mokytojams;6

ŠMM padovanotų fortepijoną;1

Ugdyti mokytoją kaip asmenybę;7

Skatinti patirties sklaidą „gyvą“;1

Daugiau laisvės direktoriui;3

Integralūs pasikeitimai LR mastu;2

Mažinti valdininkų skaičių;

Valdininkai atlieka konsultanto vaidmenį;

Amžiaus cenzas;

Geresnė atranka į VPU;3

Įtraukti į pamokas verslininkus, meninkus;

ES projektai gerosios patirties sklaidai,

literatūros vertimui;

Orientuotis į mokymosi sąlygų sukūrimą, o

ne mokymą;

Sukurti jauno mokytojo skatinimo

sistemą.1

53


Išskyrėm svarbiausius faktus: tai yra asmenybių stoka, iniciatyvos trūkumas iš mokytojų, mokytojai neparuošti ir tai, kad asmenybę gali išugdyti tik kita asmenybė. Su tuo iškilo tam tikros abejonės: ar visi mokytojai yra tinkamai pasiruošę, ruošiasi pamokoms. Taip pat iškilo keletas klausimų. Kaip išsaugoti asmenybes mokyklose? Kaip pritraukti mokytojus į mokyklas? Kodėl mokytojams trūksta iniciatyvos? Kada mokytojo profesija taps prestižine? Iš viso to išplaukė pasiūlymai: didesnis dėmesys gabiems vaikams, turėti asistentus. Ir paskutinis teiginys – ugdyti mokytoją kaip asmenybę.


Įtraukti tėvus;1

Pamokėlės tėvams;1

Surasti mokyklos globėjus ir rengti

bendrus projektus;

Kurti mažas Švietimo įstaigas (darželius ir

mokyklas naujuose mikrorajonuose);

Mažiau kritikuoti mokytojus;

Daugiau pasitikėjimo vieni kitais.4

54

9 grupė

FAKTAI

Integruotos pamokos jau vyksta pradinėse

mokyklose;2

Idėja apie muzikos pamokas, integruotas su

kitais dalykais, yra gyva ir žinoma apie 15

metų;3

Integruotos pamokos jau vyksta kitose

mokyklose;5

Bendroji programa sudaro galimybę dirbti

temiškai (visas pamokas vesti ta pačia

tema);2

Integracija priklauso nuo mokytojo

geranoriškumo (noro padėti burti

bendraminčius, bendradarbiauti, kt.);8

„Smetoniškose“ mokyklose buvo privaloma:

dainavimo pamoka, grojimas instrumentu;6

Ne visose pradinėse mokyklose muziką dėsto

specialistai;

Matematikoje ir muzikoje galima rasti daug

sąlyčio taškų, kaip pavyzdžiui, intervalas;1

Nėra vieningos sistemos.10

KLAUSIMAI

Ar pavyktų parengti giliai integruotas

programas? (ne tik anglų kalba su muzika,

bet, pavyzdžiui, daug dalykų);12

Ar integruotas mokymas yra Ateities

mokyklos esmė?9

Kodėl mes nesiremiame senąja gerąja

„patirtimi“ („Smetoniška mokykla“), o

kuriame dviratį?11

Klausimas muzikams: ar talentų konkursuose

(per TV) iš tiesų yra talentai?0

Ar Ateities mokykla yra tik integruotas

ugdymas, ar su individualiu mokymu?9

55

ABEJONĖS

Būna konservatyvūs muzikos (ir kt.)

mokytojai;

Ar galima temiškai dirbti anglų kalbos

pamokoje?

O kaip su formaliuoju žinių įvertinimu?7

Abejoju, kad visiems mokytojams užtenka

kompetencijos vesti integruotas pamokas.9

Gal mokytojai neįdomiai dirba?...8

Galbūt bendrosios programos yra perkrautos

faktais (datos, įvykiai), todėl sunku įsisavinti;2

Išlaikyti egzaminus;1

Ne kiekvieno dalyko programos yra

perkrautos;

Abejojame, ar visi vienodai supranta, kas tai

yra integracija;10

Kazinikas greičiausiai nori pereiti nuo

integruotų pamokų prie kitų –

kompleksinių;2

Kompleksinės ir yra integruotos.6


Vyresnėse klasėse turėtų vykti retorikos

pamokos;6

Mokytojus pačius mokyti retorikos (būsimus

ir esančius mokytojus);13

Bendrosios programos pagal kl. temas (pvz.

viduramžiai), vietoj mokyklos ugdymo

įstaigos;4

Duokime mokiniams laimės ir džiaugsmo!4

Galima muziką padaryti privalomą dalyką 11-

12 kl.;3

Surengti integruotą M.K. Čiurlionio dieną

(mokyklose), kad tai atspindėtų kaip

įmanoma daugiau dalykų;5

Į matematiką per Bachą!1

Min. lygmenyje steigti inovatyvių mokytojų

klubus (pvz., muzikantai + fizikai + kiti), kurie

sugalvotų kaip sukurti ir įgyvendinti

integruotas programas, arba, skleistų idėjas

kaip tai padaryti;2

Reikia ieškoti ir skatinti inovatyvius

mokytojus;5

Min. Arba UPC galėtų paruošti Kaziniko

seminaro DVD ir paviešinti per mokyklas.2

56


Apie integruotas pamokas: netgi visas mūsų darbas susiintegravo tarpusavyje. Pradėjom nuo to, kad kas nauja, dažnai būna pamiršta sena. Vėliau mes grįžome prie fakto, kad nėra vieningos sistemos Lietuvoje. Ir prie abejonės – ar skirtinga yra integruotas ir kompleksinis mokymas, ir ar visi suprantame integruotą mokymą taip pat. Vienas iš klausimų buvo, ar pavyktų sukurti giliai integruotas programas. Iš to kilo abejonė, ar tuomet užteks kompetencijos pedagogams. Visa tai aš vedu prie pasiūlymo, kad reikia mokyti pedagogus, ir po to ateis visi kiti dalykai.

57

10 grupė

FAKTAI

Bendruomenė – sąlyga Ateities mokyklos

sukūrimui;11

Kiekvienas dabartinis mokytojas yra AM

kūrėjas;8

Vertybės: vaikas, mokytojas,

bendradarbiavimas;10

Dabar dirba daug pensijinio amžiaus

mokytojų – tai ekonominis dalykas;

Integruotos pamokos jau vyksta; ypač

Valdorfo/Montessori mokyklose;

Mokytojas – nebūtinai asmenybė;1

Kritinis mąstymas daugiau deklaruojamas,

negu ugdomas;

Klasėse pagal Valdorfą dirba 2 mokytojai.

KLAUSIMAI

Kaip AM-oje ugdysime talentus?3

Ką gali padaryti 1 mokytojas?

Ką gali padaryti direktorius?

Ką gali padaryti ŠMM?

Ką vaikai mano apie AM?8

Ar turi verslas dalyvauti AM kūrime?5

Kaip AM-oje bus dirbama su skirtingų

gabumų vaikais?

Ar 1 mokytojas pajėgus su jais dirbti?4

Kokia neformaliojo ugdymo ateitis

bendrojo lavinimo sistemoje

(mokykloje)?7

Kada bus AM?3

58

ABEJONĖS

Ar bet kuris mokytojas kuria AM?7

Ar nekompetetingas mokytojas gali

išugdyti genijų?4

Mokytojo EGO – kliūtis į vaiko

lavinimą;4

Niekas nežino realių reikmių;

Ar mes per artimuosius penkis metus

sukursime tą AM?2

Su tokia politika ir švietimo politika

mes jos nesukursime.10


Turėtume pradėti nuo savęs;14

Kas 10-7 metai mokytojas turėtų gauti

metines atostogas (kūrybines);4

Mokytojo darbo krūvio mažinimas;

Mokytojų perrinkimas pagal mokinių

amžių;

AM-oje vaikai turi būti ugdomi nuo 3-

jų metų;

Reikia peržiūrėti mokymo programą ir

pritaikyti ją realioms reikmėms;

Mokytojas turi turėti daugiau laisvės,

juo reikia labiau pasitikėti;

Sumažinti popierinį darbą;

Tokius forumus reikia rengti mokyklų

bendruomenėms reguliariai.2


Mokytojai turi būti kelių dalykų

specialistais;3

Mokykla – gyva laboratorija, kurioje

vaikai mokosi gyventi;7

Mokytojas turi būti drąsus, atviras,

nesustoti mokytis;3

Atsigręžti į mokytojus, kuriuos jau

turime ir juos palaikyti.

59

10 grupės pristatymo stenograma (pateikiama originalo kalba – rusų kalba)

Я вам скажу, что в нашей группе собрало наибольшую часть энергии. Не буду выделять идеи или сомнения . Мы пришли к такому мнению, что нужно начать с самого себя. То, что прозвучала сейчас в других группах другими словами, то у нас и записалoсь как задание школы, школы будущего. Мы должны начинать с самого себя - этo у нас собрало больше всего энергии. Второй факт: община - это условиe для создания этой школы. Только в здоровой общине может создаться такое творение „ШКОЛА БУДУЩЕГО“. Ценности - это ребенок , это учитель и сотрудничество между ними. И последние, что я хотел бы особенно подчеркнуть, хоть это и не собрало больше всего баллов, это сведение, что школа - это лабаратория, где дети учатся жить.


Sistemiškai, nuosekliai ir skubiai tobulinti

mokytojų kompetencijas;

Ateities mokykla = bendruomenė + tėvai

+ verslas + kolegija;

Šviesti tėvus;

Organizuoti integruotus mokymus

konkrečioje mokykloje.

atviros erdvĖs forumo “ateities mokykla” Į...

Documents