Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdyba

Švietimo ir ugdymo skyrius Kauno pedagogų kvalifikacijos centras Kauno miesto mokyklų metodinė taryba

Lyderių forumo

„Sėkmės istorijos“ pranešimų rinkinys

Kaunas 2015

UDK 316.6

Se71 Leidinio rengėjas Kauno pedagogų kvalifikacijos centras Rengiant leidinį talkino: Doc. dr. Ona Visockienė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja, NMVA išorės vertintoja; Ilmantė Bagdonė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, turizmo plėtros reikalų valdybos vyriausioji specialistė, NMVA vadovaujančioji išorės vertintoja; Nerija Baltrėnienė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, turizmo plėtros reikalų valdybos vyriausioji specialistė, NMVA kuruojančioji išorės vertintoja; Vilija Barzdžiuvienė – Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktoriaus pavaduotoja; Zita Verbickienė – Kauno pedagogų kvalifikacijos centro metodininkė; Jūratė Slavinienė – Kauno Antano Smetonos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, Kauno miesto metodinės tarybos pirmininkė, Kauno miesto lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, NMVA vertintoja; Regina Beinorienė – Kauno lopšelio-darželio „Vaikystė“ direktorė, Kauno miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, švietimo konsultantė; Rozvita Brazaitienė – Kauno šv. Pranciškaus mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, IT mokytoja ekspertė, Kauno miesto IT mokytojų metodinio būrelio pirmininkė; Laneda Jatulevičienė – Kauno Veršvų vidurinės mokyklos dailės mokytoja metodininkė, Kauno miesto dailės mokytojų metodinio būrelio pirmininkė; Lina Kostiukovienė – Kauno Kazio Griniaus progimnazijos istorijos mokytoja ekspertė, Kauno miesto istorijos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė; Undinė Diana Tumavičienė – Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos fizikos mokytoja ekspertė, Kauno miesto e.mokyklos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė; Jolanta Vengalienė – Dainavos pagrindinės mokyklos direktorė, pradinių klasių mokytoja ekspertė, Kauno miesto pradinių klasių mokytojų metodinio būrelio pirmininkė. Viršelio autorė Gražina Šutienė Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, 2015 ISBN 978-609-454-181-0

Už pranešimų turinį ir pateiktus duomenis atsakingi pranešimų autoriai

Mieli mokytojai,

Jūs savo rankose laikote leidinį „Sėkmės istorijos“, į kurį sudėta unikali beveik pusšimčio

mūsų miesto pedagogų patirtis. Dėkoju šiems mokytojams, kurie sutiko su Kauno ir visos Lietuvos

kolegomis pasidalinti savo reikšminga patirtimi ugdant jaunimą.

Jei mokytojas kuria sėkmės istoriją, laimi jo mokiniai – sužinodami, suvokdami, analizuodami,

pritaikydami ir kurdami. Sėkmė yra vertybė, kai ja dalijamasi ir kai ji tampa impulsu kitiems ieškoti,

veikti ir kurti.

Linkiu Jums kurti Kauno sėkmės istoriją!

 Kauno meras Visvaldas Matijošaitis

TURINYS Papasakoti sėkmę. Kokią? Kam? .......................................................................................................................... 6 Aukštelkės mokyklos sėkmės istorija .................................................................................................................... 7 SĖKMĖS ISTORIJOS IKIMOKYKLINIAME IR PRIEŠMOKYKLINIAME UGDYME Kauno Panemunės lopšelio – darželio komandos sėkmingos veiklos patirtis, siekiant gerinti ugdymo(si) kokybę ................................................................................................................................................................... 9 Kūrybinės inovacijos taikant mąstymo ugdymo metodus darželyje .................................................................... 11 Naujas požiūris į lauko aplinkos kūrimą .............................................................................................................. 12 Efektyvi partnerystė. Bendradarbiavimo su tėvais būdai ..................................................................................... 14 Molinės marionetės – dailės, teatro, muzikos sintezė........................................................................................... 16 Nuo idėjos iki rezultato ........................................................................................................................................ 18 Projektinis metodas plėtojant vaikų kalbos ir kūrybiškumo kompetencijas ......................................................... 20 SĖKMĖS ISTORIJOS PRADINIAME UGDYME Sėkmingos tarpdalykinės integracijos galimybės trečioje klasėje ........................................................................ 22 Mokau ir mokomės ne mokykloje ........................................................................................................................ 24 Integruotas ugdymas – mokinio sėkmei ............................................................................................................... 26 Mokau ne mokykloje. Integruotas ugdymas ......................................................................................................... 29 Mokau ne mokykloje. Kūno kultūros pamokos .................................................................................................... 31 Integruotas užsienio kalbos mokymasis žaidžiant ir bendradarbiaujant ............................................................... 34 Geriau vieną kartą pabandyti, negu dešimt kartų išgirsti ..................................................................................... 37 Kuriame atvirą, kūrybingą, atsakingą Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos bendruomenę ..................................... 40 Gabių vaikų ugdymo sistema pradinėje mokykloje ............................................................................................. 41 SĖKMĖS ISTORIJOS PROJEKTINĖJE VEIKLOJE „Visos dienos mokykla“ – pagalba mokiniui ir šeimai ........................................................................................ 44 Tarptautiniai mokinių mainai: užsienio kalbų mokymas netradicinėse aplinkose ............................................... 46 Probleminio mokymosi taikymas ugdant mokinius verslumo .............................................................................. 48 Projektinių darbų vertinimas ir įsivertinimas ....................................................................................................... 50 Mokykla be sienų – tarptautinių projektų patirtis ................................................................................................. 53 Knygos „Aš įveikiau, nebijok kovoti“ sėkmės istorija ......................................................................................... 56 MOKAU NE MOKYKLOJE Ką daryti, kad matematikos pamoka netradicinėje aplinkoje būtų sėkminga ....................................................... 58 Tėvų į(si)traukimas į mokyklos veiklą šiuolaikinėje mokykloje .......................................................................... 60 Tegul kalba akmenys ............................................................................................................................................ 63 Sėkmės istorija: Panemunės šilo potencialių mokymosi aplinkų pritaikymas ugdymo procese .......................... 65 Nacionalinio orumo pamoka ................................................................................................................................ 67 TARPDALYKINĖS INTEGRACIJOS IR MOKYTIS PADEDANČIO VERTINIMO GALIMYBĖS SIEKIANT PAŽANGOS Bendradarbiavimas grupėje lietuvių kalbos pamokose ........................................................................................ 69 Mokinio individualios pažangos fiksavimas ........................................................................................................ 71 Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas vertinant ......................................................................................... 73 Mokytis padedantis vertinimas ir mokinių įsivertinimas žmogaus saugos pamokose ......................................... 76 Mokymosi motyvacijos skatinimo galimybės integruotose etikos - anglų kalbos pamokose .............................. 78 Tarpdalykinė integracija ir praktinis žinių taikymas ugdymo precese, formuojant tautiškai sąmoningą ir pilietiškai aktyvią asmenybę ................................................................................................................................. 80 Mokinių įsivertinimas – viena sėkmingos pamokos sudedamųjų dalių ............................................................... 82 Tarpdalykinė integracija Kauno „Varpo“ gimnazijoje ......................................................................................... 84 VADYBINĖS SĖKMĖS IR IT TAIKYMO ISTORIJOS Veiklos tyrimas – mokyklos vadovo sėkmingos veiklos, dalijantis lyderyste, įrankis ......................................... 86 Moderni matematikos ir informacinių technologijų pamoka – aštuonios idėjos, kurias privalote išbandyti ...... 88 Vadybinės veiklos istorija .................................................................................................................................... 91 „Santaros“ gimnazijos, kaip besimokančios organizacijos, patirtis, įgyvendinant Samsung projektą „Mokykla ateičiai ................................................................................................................................................. 92 Inovatyvios pamokos: mokiniams, mokytojams, mokinių tėvams, mokykloms .................................................. 94 IT pamoka kitaip – vaidinimas „Įjunk kompiuterį ............................................................................................. 100 Metodinės tarybos indėlis siekiant mokyklos pažangos ..................................................................................... 103 Kurti ≠ vykdyti ................................................................................................................................................... 105

6

PAPASAKOTI SĖKMĘ. KOKIĄ? KAM?

Doc. dr. Aurimas Marijus Juozaitis, Lietuvos edukologijos universitetas, ACC

Ar verta kalbėti apie sėkmę? Žinoma! Juk žodis „sėkmė“, kilęs iš sanskrito kalbos žodžio

„sakw“, reiškia „laimę”, „malonumą“. Lietuvių ir latvių mitologijoje tai – likimo, gimimo deivė. Taigi, kalbėtis apie sėkmę, tai kalbėtis apie tai, kas man nutiko, kaip aš išgyvenau tam tikrus įvykius. Søren’as Kierkegaard’as (1813 –1855) sakė, kad gyvename žiūrėdami į priekį, bet pats „gyvenimas gali būti suprastas tik žvelgiant atgal“. Tad kalbėti apie tai, kas man nutiko, buvo būdinga ir naudinga žmonėms visais laikais. „Manyje auga tai, apie ką kalbu“, – sakydavo Vydūnas (1868 – 1953). Todėl kalbėtis apie vertingus dalykus reikia, o juo labiau reikia kalbėtis apie dalykus, lemiančius mūsų gyvenimus.

Nors sėkmė yra permaininga (kaip lemtis), tačiau žmogus jos trokšta, jis ieško ryšio, jam reikia santykio. Tai kas ta laimė? Atrasti save. Suprasti, kokia mano paskirtis šioje vietoje, kur gimiau, kur gyvenu. Ką turiu veikti, kad geriausiai galėčiau pasitarnauti bendrabūvio gerovei? Juk tik geriausiai realizuodamas tai, ką galiu, būsiu toks, koks ir turėjau būti. Tad laimė – pažinti savo galias ir ribas, kad tinkamiausiu būdu galėtume tai perteikti su nauda (plačiausiąja prasme) kitiems.

Tačiau ką daryti, kad atrastume save? Kaip turėtume to ieškoti? Išmintingai. Tikslingai. Ir atkakliai. Ir visa tai turi būti persmelkta mokymusi. „Veltui tu supratai, jeigu nepamilai to, ką suvokei, nes išmintis yra mylėti“ dar XII a. sakė Gvidonas Kartūzas, žymusis dvasinis mokytojas. Taigi pamilti tai, ką supratai, o tai reiškia, kad pirmiausia reikia suprasti, stengtis įsigilinti. Kad įsigilintume, kad galėtume suprasti, turime tam skirti laiko, atkreipti dėmesį į dalykus, kurių skubėdami nefiksuojame. Kreipti dėmesį – tai skverbtis gilyn į stebimą dalyką, pažinti jo viduje esančias dalis, matyti ryšius, pastebėti viduje veikiančias sąveikos jėgas. Gilinimasis – tai gilesnis pažinimas, artėjimas prie dalyko esmę nulemiančių dalių. Šis per pažinimą ateinantis supratimas „kas prie ko“ bus nevaisingas, jei neišreikšime asmeninio, subjektyvaus santykio į tai. O koks tas santykis? Meilė. Ryšys visada yra meilės judesys. Nesavanaudiškas judesys. Ne besisavinantis. Ne norintis valdyti ir naudoti tik siaurai asmeninei naudai. Šis ryšys turi visai kitą kryptį. Jis – atviras. Meilės ryšys linkęs puoselėti ir veikti išvien. Tad pažinimas, kuris veda supratimo link ir noro nesavanaudiškai tuo supratimu dalytis, yra išmintis. Išmintis yra ieškojimo būdas, ji visada kūrybinga, nes gyvai reaguoja į aplinkybes, kurios nuolatos kinta. Kartu tai išveda į santykį su kitais ieškančiaisiais. „Suvokti, kad mums reikia kitų, kad mes priklausomi nuo kitų – tai ir yra pirmas žingsnis į išmintį“, – sako Samuel’is Rouvillois (g. 1961). Tad išmintis veda ne tik gilyn, bet ir platyn.

Tačiau šis būdas neturi veikti visomis įmanomomis kryptimis. Šis būdas turi turėti vieną kryptį, vektorių. Tik taip pastangos bus koncentruotos, veikla atneš konkrečius rezultatus. Ir kur čia nesutiksi su Juozu Miltiniu (1907–1994), mėgusiu sakyti, kad „vizija veda, ji suteikia energiją“. Šiuolaikiniai vadybos ekspertai jam antrina sakydami, kad aiškumas (o vizija, kryptis tai turi) motyvuoja. Todėl suprasdami giliau tiksliname ir savo veikimo kryptį, įgyjame aiškumo, tampame labiau priimtinais aplinkiniams.

Ir visa tai turime daryti atkakliai. Niekas gyvenime nevyksta be pastangų. Seniai mums žinoma mintis, kad jei norime ką nors įgyti, turime kažką duoti. Tad pirmiausia turime duoti patį save, savo pastangas, nusiteikimą dirbti. Tik tuomet atsiranda nemaža tikimybė, kad kažkas pavyks. Čia reikėtų prisiminti Kennedy’žių šeimos „galvą“ Joseph’ą Kennedy’į (1888 – 1969), garsiųjų politikų tėvą, kuris savo vaikus mokė „tik po to, kai jūs padarėte viską, ką galėjote, jūs galite atsitraukti“, t.y. nesvarbu, kad nebūsi pirmas ar arti laimėtojo, ne toks tikslas, svarbiausia, kad būtum laimėtojas prieš save, įveikęs savyje silpnybes ir nuolaidžiavimą joms. Tik atkakliai, vis besitikslinančiai ir įsimąstančiai savęs ieškodamas turi šansą „pataikyti į save“.

O kad tas ieškojimas išties turėtų kuo didesnę tikimybę įvykti – turime veikdami daryti išvadas iš savo veiklos, t.y. mokytis eigoje, iš savo patirties. Reflektuoti, daryti išvadas ir taikyti, t.y. bandyti ir vėl stengtis eiti ieškojimo keliu. Tai darydami ugdomės mokymosi mokytis kompetenciją.

Kas vyksta tuomet, kai taip veikiame? Susitikimai. Su savimi, su aplinka, su kitais. „Tikras gyvenimas visada yra susitikimas“, – sakydavo Martin’as Buber’is (1878 – 1965), o žmonių „susitikimas visada veda į pokalbį“ jam antrina Joseph’as Ratzinger’is, popiežius Benediktas XVI

7

(g.1927). Apie ką kalbamės susitikę? Apie daug ką: dalijamės žinojimais, išgyvenimais, džiaugsmais, skausmais. Svarbiausia, kad tuo besidalydami labai daug gauname, drąsiai galima sakyti – padauginame. Tiek savyje, tiek kituose, su kuriais dalijuosi, daugėja žinių, gilėja supratimas, stiprėja gebėjimai, o svarbiausia – tampame atviresni. Taigi susitikimai – tai mokymosi būti atviru mokykla. Turime to išmokti, turime tuo išmokimu dalytis.

Buvimas atviru – tai drąsa būti jautriu. Nes išdrįsdami pasidalinti tampame labiau pažeidžiami. Kas nors neatsargiai (o gal net ir negeranoriškai) gali mus užgauti. Bet tai ir yra silpnųjų bei pažeidžiamųjų drąsa ir stiprybė. Jautrume skleidžiasi subtilumas, pastebimomis tampa ir mažos detalės. O smulkmenos visada yra kokybės požymis, juk jose išryškėja tai, kas gerą darbą ar jo rezultatą padaro puikiu.

Buvimas atviru – tai nebijojimas apsijuokti. Drąsa suklysti, neatrodyti puikiai, o būti natūraliam ir autentiškam. Gyventi pilnatvišką gyvenimą su visais pakilimais ir nusileidimas (ar net nuopuoliais), o ne tik bandymais atrodyti žaviai. Žavesys tėra momentinis pavidalas, kuris atspindi trumpalaikę būseną ir norėjimas ją ištęsti laike, paverčia ją parodija.

Buvimas atviru – tai ir patyčių prevencija. Kas yra patyčios? Tai pašiepimas, gąsdinimas, pastangos suniekinti žmogaus pastangas ar jį patį kaip asmenį. Kas tai daro? Aišku, kad žmonės, kurie nori įgyti kažkokį pranašumą užsipulto žmogaus atžvilgiu. O kas yra pranašumas? Pranašumas yra savo viršenybės iliuzija, nes iš esmės, savo prigimtimi, visi žmonės yra ir lygūs, ir vieni kitiems reikalingi savo skirtingumais. Tad jei mes siekiame tam tikro pranašumo, mes iš esmės kitą žmogų stengiamės įstumti į jam nebūdingą ir nepatogią situaciją. Todėl šitokio elgesio išviešinimas, jo nesąžiningumo parodymas yra pati geriausia prevencija prieš pastangas įgyti viršenybę, prieš pastangas suniekinti kitą.

Todėl mes turime įprasti atvirai keistis savo žinojimu ir supratimu. Turime įprasti kalbėtis įvairiausiomis temomis, turime dalytis ir supratimu, ir nesupratimu, ir džiaugsmu, ir liūdesiu, ir atradimais, ir netektimis, ir susitikimais, ir išsiskyrimais, ir viltimis, ir nusivylimais, – viskuo. Kyla tik paprastas klausimas, – kaip? Iš tikrųjų nieko įmantraus nereikia sugalvoti, tereikia pasiremti gerai žinoma refleksinių klausimų seka:

Kas vyko? Ką patyriau? Kodėl tai man svarbu? Kaip tai pritaikysiu? Ką darysiu?

Remiantis patirtimi, galima drąsiai teigti, jog jie veiksmingi. Viena vertus, jie suteikia aiškią kryptį patirties aptarimui, kita vertus, jie suteikia konkretumo veiksmams.

Tad ne tik reikia, bet tiesiog būtina dalytis, t.y kalbėtis, pasakoti vieni kitiems apie savo išmokimus, supratimus, įžvalgas, nes taip ne tik turtiname vieni kitus, bet svarbiausia, kad patys taip dalindamiesi geriau įsisąmoniname savo pačių išmokimus. Juk sėkmė – tai įgyti gebėjimą nuolatos mokytis.

Tad būtina kalbėtis. Ir tada sakmė virs sėkme. Dalinkimės sakmėmis apie mokymąsi!

AUKŠTELKĖS MOKYKLOS SĖKMĖS ISTORIJA

Vaidas Bacys, Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos direktorius

Aukštelkės mokykla įgyvendina ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio

ugdymo programas, kuriama jauki, patraukli aplinka su įgyvendintomis mokinių idėjomis, demonstruojamu mokymosi procesu ir baigtais darbais, tinkama įvairiems šiuolaikinio mokymosi būdams bei jo organizavimo formoms. Individualizuojamas, integruojamas ugdymo turinys, fiksuojama kiekvieno mokinio individuali pažanga, sudaromos galimybės kiekvienam mokiniui įgyti mokymuisi būtinas kompetencijas.

Teikiame paslaugas, skirtas geresniam vietos bendruomenės poreikių tenkinimui: veikia pailgintos dienos grupė, bendradarbiaujama su neformaliojo ugdymo įstaigomis (taip siekiama įgyvendinti neformaliojo ugdymo programas ir didinti vaikų užimtumą bei mokyklos patrauklumą bendruomenei).

8

Skiriame dėmesį programoms, orientuotoms į gyvenvietės mokyklinio amžiaus vaikus, kurie nelanko Aukštelkės mokyklos (stovyklos, projektai ir pan.). Kartu su vietos bendruomene sprendžiame gyvenvietės švietimo ir kultūros reikmėms skirtus infrastruktūros klausimus.

Direktoriaus indėlis įgyvendinant ir tobulinant įstaigos administravimą. Savo, kaip direktoriaus veiklą, grindžiau veiklos programa, pateikta konkurso į direktoriaus vietą metu. Įgyvendindamas valstybinę ir savivaldybės švietimo politiką, siekiau ugdymo turinį orientuoti į kompetencijų ugdymą. Jis turėtų padėti įgyti aktualių, universalių ir integralių gebėjimų, reikalingų nuolat kintančiame ir vis sudėtingėjančiame pasaulyje. Įprastą dalykinę sistemą siekiau palaipsniui keisti integruotu probleminiu mokymu, o frontalų mokymą su atskirais diferencijavimo ir individualizavimo elementais – labiau personalizuotu mokymu. Ugdymo turinio įgyvendinimui pasitelkiau organizacijos mokymąsi, vadyboje orientavausi į pasidalintą lyderystę, į mokyklos valdymą labiau įtraukiau vietos bendruomenės atstovus. Skyriau dėmesį darbui su socialinę atskirtį patiriančiais vaikais, telkiau bendruomenę mokymosi erdvėms kurti.

Teikiau paraišką Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai dėl Mokyklų pažangos projekto „Pasiekimų gerinimas kaimiškoje mokykloje“. Projektui įgyvendinti buvo skirtas 50000,00 Lt finansavimas. Projekto tikslas – organizuoti mokyklos darbą taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas mokymasis. Veiklos buvo vykdomos 3 kryptimis: mokyklos bendruomenės veiklos komandose organizavimas, mokymo erdvių pritaikymas mokymuisi, inovatyvių skaitmeninių mokymosi priemonių panaudojimas mokymuisi.

Mokyklos bendruomenės veiklos komandose organizavimas. Siekiant struktūrizuotai spręsti problemas, mokykloje suburti komitetai. Suorganizuotas seminaras, konsultacijos mokytojams, mokiniams (74 dalyviai). Komitetuose priimti sprendimai pristatomi aktyviuosiuose susirinkimuose. Jie vyksta kartą per mėnesį. Buvo pravesti susirinkimų organizavimo ir vedimo mokymai, ekspertų konsultacijos (58 dalyviai).

2014 m. lapkričio 24 dieną 1-4 klasių mokiniams (54 dalyviai) vyko integruota diena „Mokomės kartu“. Integruotos dienos tikslas – parengti užduotis atsižvelgiant į individualius pasiekimus, integruoti veiklas skirtingo amžiaus mokiniams, veiklą orientuoti į konkretų rezultatą, veiklas rinktis savanoriškai. Organizuojant integruotą veiklą, buvo pravestos ekspertų konsultacijos. Parengta mokyklos bendruomenės veiklos komandose organizavimo rekomendacijų programa.

Mokymo erdvių pritaikymas mokymuisi. Organizuotos kūrybinės dirbtuvės mokiniams, tėvams, mokytojams (67 dalyviai). Jų metu buvo nutarta dėl keturių mokyklos aplinkų: 5 klasės, mokyklos holo, amfiteatro ir lauko bibliotekos. Vyko komandų konsultavimas. Sudarant erdvių projektus, vadovautasi „Geros mokyklos“ koncepcijos nuostatomis. Suprojektuotoms erdvėms nupirkti baldai, sukonstruotas apšvietimas, suremontuotos patalpos.

Inovatyvių skaitmeninių priemonių panaudojimas mokymuisi. Mokyklos bendruomenė buvo konsultuota dėl inovatyvių skaitmeninių priemonių panaudojimo pamokose (63 dalyviai). Parengtos inovatyvių skaitmeninių priemonių naudojimo ugdymo procese gairės ir rekomendacijos, žinių bazės apie inovatyvių skaitmeninių priemonių panaudojimą pamokose įskaitmeninimas. Nupirkta 10 nešiojamų kompiuterių. Mokykloje įdiegta failų dalijimosi sistema, ji integruota su visais mokyklos kompiuteriais.

9

SĖKMĖS ISTORIJOS IKIMOKYKLINIAME IR PRIEŠMOKYKLINIAME UGDYME

KAUNO PANEMUNĖS LOPŠELIO – DARŽELIO KOMANDOS SĖKMINGOS VEIKLOS

PATIRTIS, SIEKIANT GERINTI UGDYMO(SI) KOKYBĘ

Ingrida Šilanskienė, Kauno Panemunės lopšelio – darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Dinamiškai kintančioje aplinkoje, esant profesinei konkurencijai, svarbią vietą užima sparčiai

auganti ugdymo įstaigos paslaugų kokybė. Pagrindinė ugdymo(si) kokybės gerinimo kryptis – inovacijos. Vadovo vaidmuo – atvesti į sėkmę visus ugdymo dalyvius, suteikti jiems produktyvios veiklos galimybę, atskleidžiant kiekvieno gebėjimus, lūkesčius, potencialą, motyvaciją. Mokyklos vystymasis remiasi šiais resursais:

Inovacinė veikla; Bendradarbiavimas su tėvais; Ugdymo strateginius tikslus atitinkančios technologijos; Profesinis tobulėjimas, kvalifikacijos tobulinimas; Socialiniai partneriai.

Keičiantis mokyklai būtina nustatyti ugdymo proceso modernizavimo prioritetus. Vienas iš jų – gerinant ugdymo kokybę, didinti mokytojų darbo efektyvumą suvienijant juos į darbo grupes, komandas. Komanda turi aiškius ir konkrečius tikslus, tačiau efektyvus komandinis darbas suteikia galimybę kiekvienam nariui sėkmingai realizuotis ir individualioje veikloje. Komandos sėkmingą veiklą lemia tai, kad jos nariai gerai pažįstami, supranta vienas kito darbą, indėlį, galimybes.

Novatoriška veikla – viena iš pagrindinių sričių, siekiant gerinti ugdymo kokybę. Strateginis ugdymo proceso planavimas, naujų technologijų taikymas, svarbūs ne tik mokyklos vadovams, jų vadovaujamoms komandoms, bet ir visiems ugdymo dalyviams.

Kauno Panemunės lopšelyje – darželyje fiksuojamas pastovus didelis specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių vaikų skaičius. Ugdymo įstaigos geroji patirtis rodo, jog šiems poreikiams tenkinti būtina išlaikyti specialistų komandą. Kauno Panemunės lopšelyje – darželyje bendradarbiaudami dirba psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedai, menų pedagogas, kūno kultūros mokytojas, muzikos pedagogas, masažistas.

Kauno Panemunės lopšelyje – darželyje viena iš susiformavusių darbo grupių – specialistų komanda. Specialistai yra pastoviai besimokanti ir besidominti naujovėmis komanda, kuri ieško kuo efektyvesnių specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimo būdų. Specialistų komanda studijuoja užsienio literatūrą, ieško gerosios darbo patirties su specialiųjų poreikių vaikais pavyzdžių. Konkrečių uždavinių sprendimas mobilizavo specialistus rengti ir įgyvendinti projektus, kurie šiuolaikinėje vadybos praktikoje įvardijami kaip vienas iš bendruomenės vystymosi būdų. Sėkminga komandos veikla – parengtas ir įgyvendintas ilgalaikis projektas – logoritmika.

Logoritmika – viena iš pedagoginės korekcijos grandžių. Ji susieja žodį, muziką ir judesį. Logoritmikos užsiėmimai turi įtakos visapusiškai vaikų raidai, kalbos vystymuisi, judesių koordinacijai, orientacijai erdvėje, girdimąjam ir regimąjam suvokimui, teigiamai veikia širdies – kraujagyslių, kvėpavimo, artikuliacinio aparato sistemas.

Planuojant logoritmikos užsiėmimus atsižvelgiama į šiuolaikinius didaktikos principus: moksliškumo, vaizdumo, prieinamumo, sistemingumo ir nuoseklumo, išmokimo tvirtumo, individualumo, taip pat ir į specialiuosius logoritmikos principus – logopedinės ritmikos ryšį su vaiko fizinėmis galimybėmis, muzikinės veiklos komponentų ir kalbos sutrikimų struktūros sąveiką, vaiko asmenybės vystymąsi.

Logoritmikos užsiėmimai vyksta kartą per savaitę ir glaudžiai siejasi su kitomis korekcinėmis priemonėmis. Užsiėmimo trukmė 30 – 40 min., atsižvelgiant į vaikų amžių ir logopedinės pagalbos etapą. Įdomi siužeto eiga, žaidybinė forma plačiai naudojant vaizdinę medžiagą stimuliuoja bendravimo poreikius, vysto kalbos mėgdžiojimą, motoriką, iššaukia emocinę - estetinę refleksiją.

10

Vieno užsiėmimo metu parenkami įvairūs žaidimai, turintys skirtingus tikslus, veiklos įvairiapusiškumas išlaiko vaikų susidomėjimą ir padeda formuoti priežasties - pasekmės ryšius tarp daiktų ir reiškinių tikrovėje. Užsiėmimo turinys tiesiogiai susijęs su kalbine medžiaga, logopedinės korekcijos tikslais konkrečioje grupėje. Programa sudaroma pagal metų laikus, kiekvieno užsiėmimo metu kartojant ir įvedant naujus pratimus.

Visos parengtos logoritmikos užduotys remiasi pamėgdžiojimu: pedagogas rodo, vaikas pakartoja. Specialiai nesimokoma žaidimų, dainelių tekstų, vaikai išmoksta patys palaipsniui, kartojant užsiėmimų užduotis. Užduotys rengiamos, kad vaikams būtų įdomu, linksma, kartojama kelis užsiėmimus, kol pavyksta viską atlikti sklandžiai, be klaidų. Užduočių sudėtingumas atitinka vaikų amžių, gebėjimus. Logoritmikos užsiėmimuose laisvai eksperimentuojama. Užduotys atliekamos suderinus muziką, kalbą ir judesį.

Logoritmikos pradininkai rekomenduoja platų veiklų spektrą, kurį siekiama įgyvendinti projekto metu. Tai:

įvadiniai pratimai (ėjimas, žygiavimas įvairiomis kryptimis); kvėpavimo, balso ir artikuliacijos pratimai; raumenų tonusą reguliuojantys pratimai; dėmesį aktyvinantys pratimai; skaičiuočių užduotys; ritmikos pratimai; kalbinės užduotys be muzikos; muzikos tempą ir garsumą padedantys skirti pratimai; grojimas muzikiniais instrumentais; savarankiška muzikinė veikla, improvizacija; žaidybinė veikla; užduotys kūrybiškumo ugdymui.

Siekiant projekto veiklų įvairiapusiškumo, kartu su muzikos pedagoge ir logopede logoritmikos užsiėmimus rengia ir veda specialioji ir menų pedagogės, kūno kultūros mokytojas. Nors kiekvienas specialistas prisideda savo žiniomis ir gebėjimais, tačiau už veiklos rezultatus ir efektyvumą atsako visa komanda.

Sėkmingas bendradarbiavimas specialistus paskatino parengti ir vykdyti prevencinius projektus ankstyvojo amžiaus grupėse. Lopšelį – darželį lanko vaikai nuo ankstyvojo iki priešmokyklinio amžiaus. Vaikui tai ilgas, svarbus ir sensityvus periodas jo gyvenime. Nors logopedinį kabinetą pradedama lankyti dažniausiai nuo 4,5 – 5 metų, norėjome atkreipti didesnį dėmesį į ankstyvojo amžiaus grupių vaikus. Ankstyvoje vaikystėje svarbu tikslingai organizuoti vaiko veiklą ir sudaryti palankias sąlygas spontaniškai veiklos formai reikštis. Ankstyvojo amžiaus vaikams reikia padėti pajusti, suvokti save, mokytis taisyklingų judesių, skatinti aktyvų vaikų dalyvavimą įvairioje veikloje, susijusioje su komunikavimu, mobilumu, žaidimais ir pažinimu.

Siekdami ankstyvojo amžiaus vaikų kalbos sutrikimų prevencijos ir sėkmingos socializacijos, įstaigos specialistai, bendradarbiaudami su lopšelio grupių auklėtojomis, rengė ir vykdė bendrus projektus: „Seku, seku pasaką…“, „Žiema“, „Aš moku daug žodelių“. Užsiėmimai vyko įvairiose aplinkose: grupėse, salėje. Pateikta įdomi, estetinė, vaikų smalsumą skatinanti medžiaga. Užduočių sudėtingumas atitiko vaikų amžių, gebėjimus.

Bendradarbiavimas ir komandinis darbas pačių specialistų vertinami kaip svarbiausi gebėjimai, kuriuos jie patobulino vykdydami projektus. Specialistai vertina įgytą patirtį, ją pritaikydami individualių ir grupinių užsiėmimų metu.

Projektų rengimas ir įgyvendinimas skatino ieškoti ir atrasti užduočių pateikimo, atlikimo būdų, rasti ir pritaikyti joms tinkamas priemones. Specialistų komanda, sėkmingai įgyvendinusi projektus, nusprendė gerąją darbo patirtį pristatyti miesto pedagogams.

Mus džiugina teigiamas logoritmikos ir ankstyvojo amžiaus grupių prevencinių projektų poveikis emocinei ir fizinei vaikų raidai. Užsiėmimų metu aktyvūs ir nenustygstantys mažyliai aprimdavo, o lėti ir nespėjantys – pasitempdavo. Suaktyvėjo vaikų ekspresyvioji kalba, patobulėjo bendravimo įgūdžiai. Pateiktos lavinančios užduotys pagerino vaikų regimąjį ir girdimąjį suvokimą, atmintį. Bendra skatinanti ieškoti ir atrasti veikla lėmė sėkmingą vaikų socializaciją. Vaikų pasiekimai skatina eiti toliau pasirinktu keliu.

11

KŪRYBINĖS INOVACIJOS TAIKANT MĄSTYMO UGDYMO METODUS DARŽELYJE

Danguolė Simanauskienė, Kauno vaikų darželio „Raudonkepuraitė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

Gitana Balčiuvienė, Kauno vaikų darželio „Raudonkepuraitė“ auklėtoja

Žinių visuomenėje aukštus gyvenimo ir veiklos standartus lemia žinios ir kompetencijos. Būtina maksimaliai ugdyti vaikų mąstymą, visokeriopus gebėjimus, o kūrybingumas tampa būtinas kiekvienam visuomenės nariui. Vaikai turi gebėti priimti naują informaciją ir ją rūpestingai bei kritiškai išnagrinėti. Kad informacija būtų naudinga, jie privalo sugebėti savarankiškai apgalvoti informaciją bei idėjas ir atitinkamai veikti. Būtina taikyti įvairias mąstymą skatinančias priemones, viena iš jų yra ,,Mąstymo žemėlapiai”.

„Mąstymo žemėlapiai“ paremti intelekto tyrimais, sujungia kognityvinius mąstymo procesus mokantis su vizualine informacijos reprezentacija, naudojama grafiškai išdėstant informaciją.

„Mąstymo žemėlapiai“ yra įrankių rinkinys, įgalinantis pedagogams pristatyti jau dėstomą medžiagą prasmingiau. Vadinasi, vaikai turi gebėti naują informaciją susieti su tuo, ką jie jau žino bei supranta, ir privalo mokėti naują informaciją lanksčiai taikyti įvairiomis aplinkybėmis.

Pateiksime vaizdinio mąstymo ,,Mąstymo žemėlapių“ praktinių pavyzdžių pritaikymą darželyje.

Prieš mąstant apie ką nors nauja, kiekvienam prireikia laiko suprasti, ką jis jau žino ar mano ta tema. Atskleisti savo mintis – tai archeologiškai tyrinėti ankstesnes idėjas, įsitikinimus, informaciją ir patirtį (Pearson, Hansen, Gordon, 1979). Taip pat reikia laiko išreikšti mintis savais žodžiais ir išgirsti, kaip jos skamba. Pasikeisti kritinėmis mintimis irgi reikia laiko. Be pasikeitimo idėjomis nėra galimybių išgirsti kitų mintis grįžtamuoju ryšiu, kuris įgalina patobulinti ar permąstyti mintis. Kad būtų stimuliuojamas kritinis mąstymas, vaikams per veiklas (ir ne tik) reikia skirti pakankamai laiko išsakyti savo mintims ir užmegzti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį. Laiko, kai mintis išreiškiant žodžiais, skatinančioje aplinkoje idėjos tampa išsamesnės ir aiškesnės.

Apskritimo žemėlapis – mąstymo procesas, skirtas atpažinti. Nupiešti du apskritimai (didelis žalia spalva, viduryje mažesnis – raudona spalva). Vienas vaikas kitam dažo dažais kojos pėdą. Vaikas pasirenka patinkančią vietą tarp dviejų apskritimų ir palieka pėdos antspaudą. Tai palaipsniui atlieka visi grupės vaikai. Ant kvadratinio lapelio parašo savo pirmąją raidę ir klijuoja prie pėdos. Apskritimo žemėlapis nuolat papildomas ir keičiamas vaikų išgyventomis kartu su šeima akimirkomis. Pavyzdžiui, parengtas grupėje nuotraukų stendas ,,Vasaros įspūdžiai“, iš jo vaikas pasirenka vieną nuotrauką ir klijuoja prie savo pėdos bei vardo raidės ir t.t.

Burbulo žemėlapis yra mąstymo procesas, kai reikia ką nors apibūdinti. Svarbu klausimo pateikimas, kad būtų atviras, t.y. vaikams leidžiama laisvai samprotauti, tuomet, kai atsiranda minčių ir nuomonių įvairovė, nuomonei pagrįsti taikomos informacinės technologijos, pvz.: Ką žinai apie vilką? Ką žinai apie boružėlę?

Nuoseklus žemėlapis yra mąstymo žemėlapis, kai reikia sudaryti seką. Pasaka ,,Raudonkepuraitė“. Pasaka suskaidyta dalimis, kaip ji turėtų būti pateikiama vaikams. Perskaičius kiekvieną dalį, aptariama tai, kas perskaityta. Pedagogas vadovauja diskusijai, užduodamas klausimus, verčiančius vaikus apmąstyti, ką perskaitė, ir numatyti, kas bus toliau. Kai baigsime skaityti, viską išsamiai aptarsime. Vaikai kuria iliustracijas (piešia mišką, kerpa veikėjus ir kt.), vaizdinius (veikėjus), klijuoja juos ant popieriaus lapo.

Svarbu sutelkti dėmesį į tokios rūšies klausimus: ‚,Kaip tu manai, kas bus toliau?“, „Ką tu galvoji apie?..“, ,,Kaip tau patinka pasakos veikėjas ar veiksmas?“, ,,Ką tu darytum toliau?“ Ir toliau uždavinėkime atvirus klausimus, t.y. tokius, kurie neturi vienintelio teisingo atsakymo.

Taip pat svarbu žinoti, kur daryti pauzę ir užduoti klausimus. Kad pauzės būtų natūralios, tam reikia praktikos. Tai nėra taip lengva, kaip atrodo, ir reikėtų atidžiai pasirinkti vietas pauzėms, kurios leistų vaikams apmąstyti tekstą ir numatyti, kas bus toliau.

Dvigubo burbulo žemėlapis yra mąstymo procesas norint palyginti, kai reikia rasti panašumus ir skirtumus. Nuolat rengiami įvairaus pobūdžio ir tematikos interviu vaikams, kad jie išmoktų laisviau kalbėti ir bendrauti, užduoti klausimus ir į juos atsakyti. Interviu metu gaunama informacija padeda

12

vaikams struktūruoti ir analizuoti pasakojimus. Pavyzdžiui, ,,Kas yra mano šeima?“ pasakojimo akcentas ,,Mama“, pateikiamas klausimas: ,,Ką veikia mama namuose?“, ,,Tėtis“, pateikiamas klausimas ,,Ką veikia tėtis namuose?“. Vaikų atsakymai užrašomi apskritimuose.

Keletas nuoseklių žemėlapių yra mąstymo procesas, kai nustatome priežastis ir pasekmes. Vaikams buvo parengtos išradingos eksperimentų užduotys ,,Eksperimentų stalas“, ant kurio buvo kuriami, išbandomi, analizuojami ir pristatomi medžiagų kitimai (plukdyti gamtinę medžiagą, per vamzdelį pilti birų smėlį, ištirpinti sniegą). Vaikų atliekami eksperimentai fotografuojami ir atliekama akimirkų analizė.

Siekiant ugdomojo poveikio vaikui svarbus glaudus abipusis bendradarbiavimas įtvirtinant darželio ir šeimos vieningą poziciją svarbiausiais klausimais (pavyzdžiui, organizuoti tėvų pedagoginį švietimą, siejant jį su praktine veikla, organizuojant pagalbą vaikui, šeimai, darželiui ir kt.).

Svarbu, kad pedagoginis švietimas būtų glaudžiai siejamas su vaikų ugdymusi, kūrybiškai taikant įvairius aktyvaus, kritinio mąstymo ugdymo metodus.

Aiškiausiai teigiami ugdymo pokyčiai išryškėjo, jog tėvų kūrybinė komanda įsitraukė į daugelį veiklų: pasirūpino nuotraukų persiuntimu ir pagaminimu, kartu su vaikais atliko namuose kūrybinius darbus ir kt.; veiklose (ir ne tik) aktyviau dalyvauja buvę ,,tylieji“ vaikai; pagerėjo reflektavimo įgūdžiai; klausinėjimo ir klausymo įgūdžiai; padidėjo vaikų ugdymosi motyvacija (veiklos pobūdis tikslingai sužadintas/sudomintas, vaizdinė informacija patraukia vaikų dėmesį, pasiekia jų sąmonę ir suaktyvina mąstymą).

Apibendrinant galima sakyti, kad viskas svarbu pedagogui, būnant akistatoje su daugeliu stebinčių, tikinčių, abejojančių, sakančių ir klausančių akių: dorumas, elgesys, valios tvirtumas, kalbos grynumas, žvilgsnis, gebėjimas uždegti vaiką veikla.

Literatūra

1. Pearson P. D., Hansen J., Gordon C. (1979). The effects of background knowledge on young children’s comprehension of explicit and implicit information (Žinių pagrindo poveikis mažamečiams vaikams suvokiant aiškią ir suprantamą informaciją). Journal of Reading Behavior (Skaitymo manierų žurnalas), 11, 201-209.

2. Vaughan J., Estes T. (1985). Reading and reasoning beyond the primary grades (Skaitymas ir protavimas nuo pirmųjų klasių). Boston. Allyn ir Bacon.

3. Nepublikuota seminaro dalomoji medžiaga ,,Mąstymo žemėlapiai“ Prieiga per internetą [žiūrėta 2015-03-20] <mokytojajolanta.jimdo.com/mokytojams/ Žemėlapiai Zemelapiu

korteles>.

NAUJAS POŽIŪRIS Į LAUKO APLINKOS KŪRIMĄ

Edita Martinkėnienė, Kauno lopšelio – darželio „Vaikystė“ auklėtoja metodininkė,

Rūta Gudauskienė, Kauno lopšelio – darželio „Vaikystė“ auklėtoja metodininkė

Šiame straipsnyje pristatome savo sėkmingą praktinę patirtį apie lauko aplinkos kūrimą,

ieškojimus ir atradimus, kurie keitė mūsų sampratą ir skatino gilintis į ugdomąjį jos poveikį vaikams. Mūsų įstaigos lauko aplinką kuriame jau daugelį metų, bet pastaraisiais metais vykdome tikslingus projektus, norėdami pakeisti ar įrengti naujas erdves kiemo teritorijoje, kuriose vaikai galėtų aktyviai ir kūrybiškai veikti, žaisti, tyrinėti.

Nuo ko mes pradėjome? Nuo vaikų veiklos lauke stebėjimų. Išsiaiškinome, ką vaikai mėgsta žaisti, kokias vietas renkasi, kas juos domina. Atlikę vaikų veiklos analizę, išsiaiškinę jų poreikius, o ir patys atidžiau apsidairę pamatėme, kad kieme yra nemažai erdvių, kurios vaikams neįdomios, nes ten jie neranda, ką veikti, trūksta uždarų erdvių vaikų žaidimams mažomis grupelėmis, dauguma esamų įrengimų pritaikyti tik vaikų fiziniam aktyvumui, trūksta priemonių kūrybiniams žaidimams, natūralios gamtinės aplinkos, nepakankamai sudarytos sąlygos vaikų žaidimui šaltais, drėgnaisiais metų sezonais. Taip pat išryškėjo, kad didžiausią veiklos lauke laiko dalį užima vaikų savaiminė veikla, trūksta

13

pedagogų siūlomų idėjų ir naujų veiklos būdų, tikslingos kasdienės veiklos, padedančios ugdytis įvairiems vaikų gebėjimams.

Klausėme vaikų nuomonės, koks turėtų būti darželio kiemas, kas jame turėtų būti, ką vaikai norėtų jame veikti. Vaikai pageidavo, kad darželio kieme atsirastų miško aikštelė, kurioje būtų namelis su langeliu ir durimis, augtų daug eglučių, tekėtų upelis, būtų pastatytas tiltelis ir kt. Manome, kad šioms vaikų idėjoms įtakos turėjo mūsų organizuotos išvykos į miškus, parkus, kur vaikai mėgavosi gamtinės aplinkos malonumais: tyrinėjo skruzdėlynus, išvartas, braidžiojo po upelius, šakomis matuodami gylį ir pan. Vaikų siūlymą priėmėme kaip iššūkį – įkurti miško aikštelę savo darželio kieme. Lauko teritorijoje išrinkome labiausiai vaikų užmirštą vietą, kurioje, pasitelkę tėvelius, pasodinome pušaičių, eglaičių, sumontavome medinį tiltelį, jungiantį du kalnelius, pastatėme keletą medinių trobelių su langeliais ir durimis, atvežėme iš miško medžių šakų, rąstų, kankorėžių, spyglių. Parūpinome ir kitokių medžiagų – medžio ritinių, kelmelių, rąstelių, virvių, kurios tapo puikiomis, netradicinėmis priemonėmis įvairiems vaikų gebėjimams ugdyti kasdienėje veikloje.

„Miško aikštelės“ įkūrimas įkvėpė ir toliau ieškoti netradicinės, vaikų poreikius ir pomėgius tenkinančios veiklos. Pradėjome domėtis užsienio šalių patirtimi, skaitėme Lietuvos pedagogų straipsnius po vykusių stažuočių, analizavome medžiagą, kurią viena mūsų įstaigos pedagogė parsivežė iš stažuočių Islandijoje bei Švedijoje, kur lauko pedagogika vaikų darželiuose yra labai išplėtota. Daug idėjų gavome dalyvaudami Jungtinėje Karalystėje ir už jos ribų žinomos lauko pedagogikos specialistės iš Škotijos Juliet Robertson 5 dienų mokymuose „Outdoor Kindergarden“. Šie mokymai mums padėjo suprasti, kaip panaudoti turimas priemones, natūralią aplinką vaikų gebėjimų ugdymuisi, kaip palaikyti vaikų smalsumą ir norą pažinti, atrasti veikiant. Savo veiklą praturtiname ir analizuodamos Juliet Robertson elektroninius leidinius.

Daugelį lauko aplinkos keitimo sumanymų įgyvendiname kartu su tėvais. Pavyzdžiui, iš lanksvų krūmelių įrengėme labirintą. Labirintas skirtas aktyviam vaikų judėjimui, orientacijos erdvėje ugdymui. Vaikai noriai eksperimentuoja, pratinasi laikytis taisyklių ir susitarimų žaisdami labirinte. Labirintas tapo itin mėgstamas ir džiaugsmo teikiantis vaikams žaidžiant kūrybinius žaidimus mažomis grupelėmis.

Stebėdami veiksmingas vaikų veiklos lauke organizavimo permainas, plėtojame ir kitas lauko pedagogikos idėjas, iš kurių vaikai ypač pamėgo daržo įrengimą. Jame vaikai patys sodina, sėja, ravi, laisto įvairias daržoves, uogas, vaistažoles. Visais pojūčiais tyrinėdami auginamus maistinius augalus, vaikai susipažįsta su svorio ir dydžio matais, skonių, spalvų, formų įvairove. Daržas suteikia vaikams galimybę aktyviai veikiant pažinti visas augalų augimo stadijas, ugdo jų socialinę patirtį: moko pareigingumo, atsakomybės, pratina saugoti augmeniją ir vertinti jos teikiamą naudą sveikatai.

Kodėl tai sėkminga patirtis? Naujos erdvės buvo sukurtos, atsižvelgiant į vaikų pageidavimus, skirtingus jų poreikius ir pomėgius. Atnaujintoje ir kur kas įvairesnėje aplinkoje pastebime vaikų susidomėjimą, norą išbandyti, kas nauja ir nepatirta. Vaikai turi didesnes galimybes rinktis žaidimų erdves ir realizuoti savo kūrybinius sumanymus.

Lauko aplinkos kūrimas padėjo sutelkti visą bendruomenę. Manome, kad aktyviai dalyvaudami tėvai praplėtė savo suvokimą apie „lauko pedagogikos“ galimybes ir naudą vaiko sveikatai ir ugdymuisi. Pastebėjome, kad keičiasi jų požiūris į vaikų aprangą. Palaipsniui vis daugiau tėvų aprūpina savo vaikus lietingoms oro sąlygoms pritaikytais kostiumais. Tėvai vis labiau supranta, kad jiems svarbiau laimingas, o ne švarus vaikas.

Mums, pedagogams, lauko aplinka tapo neatsiejama ugdymo programos dalimi, daugiau veiklos planuojame ir organizuojame lauke, naudojame daugiau ir įvairesnių priemonių, išmokome ugdymo tikslus sieti su veikla lauke ir ugdomais vaikų gebėjimais. Kiemo teritorijos erdvės labiau išnaudojamos vaikų kūrybiškumui, tyrinėjimams, smalsumui ir pažinimui ugdytis.

14

EFEKTYVI PARTNERYSTĖ. BENDRADARBIAVIMO SU TĖVAIS BŪDAI

Silvija Sipavičienė,

Kauno vaikų darželio „Vaivorykštė“ direktorė, Rasa Ratkevičienė,

Kauno vaikų darželio „Vaivorykštė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kauno vaikų darželyje „Vaivorykštė“ aktyviai bendradarbiaujame su ugdytinių šeimomis,

skatiname aktyviai dalyvauti ugdomajame procese, bendruomenės gyvenime. Pristatome pagrindinius įstaigos bendruomenės projektus, renginius, akcijas.

„Vaikų – tėvų – pedagogų diena „Vaivorykštėje“

Vyksmo laikas: pavasaris. Vyksmo vieta: visos įstaigos edukacinės erdvės. Tikslas: atskleisti individualius vaiko gebėjimus tėvams, socialiniams partneriams, ikimokyklinių ir pradinių mokyklų pedagogams apie netradicinius bendradarbiavimo su šeima būdus.

Kaip mes veikiame: 1. Sudarome dešimties grupių vaikams ir šeimoms sąlygas veikti, kurti, tyrinėti, eksperimentuoti

kartu. 2. Padedame vaikui ir tėvams pajusti savo galimybes. 3. Sudarome tėvams galimybes veikti kartu su savo vaiku, per darbinę veiklą atskleisti vaiko

gebėjimus, pasiekimus įvairiose ugdymo erdvėse ir juo didžiuotis. 4. Skatiname originalias, novatoriškas vaikų – tėvų – pedagogų idėjas, kūrybinį mąstymą,

aktyvumą. 5. Atskleidžiame vaikams ir tėvams ekologinį turinį ir antrinių žaliavų panaudojimo galimybes

dirbant su natūraliomis gamtinėmis medžiagomis, biriais produktais, kt. 6. Šešiamečiai pristato „Maisto gaminimo dieną“, tai yra daržovių pjaustymą, serviravimą, maisto

gardinimą jų pačių išaugintais prieskoniniais žalumynais. Kokias antrines žaliavas naudojame? Įvairūs stikliniai, plastikiniai buteliai, indai, kamščiai,

varžtai, dangteliai, popierinių rankšluosčių ritinėliai, saldainių popierėliai, medžiagų atraižos, įvairių formų saldainių dėžės ir kt. Vaikų – tėvų – pedagogų dienos metu vaikai, tėvai patiria daug teigiamų emocijų ir nors veiklos reikalauja dėmesio, mąstymo, kūrybiškumo, komandinio darbo visi džiaugiasi ir yra geros nuotaikos. „Man net vaikystėje neteko paimti molio į rankas... kai sūnus parsineša įvairius molio dirbinius žaviuosi, bet buvo sunku patikėti, kad juos taip smagu kurti (iš tėčio Viliaus Kamblevičiaus atsiliepimų).

Renginys „Susipažinkime“

Vyksmo laikas: vieną kartą per metus, rugsėjo mėnesį. Vyksmo vieta: įstaigos lauko teritorija. Tikslas – „naujokų“ vaikų šeimoms susipažinti su vaikų darželio „Vaivorykštė“ vaikų – tėvų – pedagogų bendruomene bendraujant, bendradarbiaujant, pasijusti tikrais bendruomenės nariais.

Kaip mes veikiame? Įstaigos lauko teritorija padalinama dešimčiai grupių, kuriose tuo pačiu laiku vyksta skirtingos veiklos, t.y. estafetės, sporto varžytuvės, renkami tėvai „galiūnai“.

Viena iš svarbiausių renginio dalių – visos vaikų darželio bendruomenės sustojimas į „Šilumos ratą“. Įstaigos vadovai eina ratu ir sveikinasi su kiekvienu, paduodami ranką. Vėliau pakviečiamos naujokų šeimos kartu eiti ratu ir susipažinti su visa vaikų – tėvų – pedagogų bendruomene.

Po „susipažinimo“ visa bendruomenė kviečiama sudainuoti Darželio dainą. Naujokams padalinami dainos žodžiai. Renginio principas – visi veikia žiūrovų nėra!

Parodytas dėmesys naujokų šeimoms duoda gerų rezultatų, jie išlaisvėja, patiria gerų emocijų ir tampa lygiateisiais mūsų bendruomenės nariais, susipažįsta su vaikų ugdymo procesu. Renginio pabaigoje visų laukiamos įstaigos rėmėjų vaišės – karštos dešrelės, bandelės, šalta arbata.

15

Akcija „Tu gali būti direktorius dienai!“ Vyksmo laikas – pavasaris. Vyksmo vieta – visos įstaigos erdvės. Ką reikia daryti, arba kaip tai

vyksta? Akcija „Tu gali būti direktorius dienai!“ skelbiama priešmokyklinukams. Į idėjų generavimą, pasirengimą įtraukiama visa vaiko šeima. Savo idėjas, lūkesčius šeima pristato vizualizuotai – gamina plakatą, kuriame išdėsto savo viziją pagal paskelbtą akcijos atmintinę (pvz., sugalvok sau kitą vardą, t.y. slapyvardį. Turėk lapą popieriaus (pageidautina A4 formato). Užrašyk slapyvardį, grupę ir papuošk kaip nori. Tu turi parašyti, ar kaip kitaip pristatyti savo idėją – kuo Tu būtum ypatingas, jeigu taptum direktoriumi?! Tu turi pažadėti vaikams veikti kažką naujo, neįprasto, smagaus, kad jie už tave balsuotų. Tai turi būti realus, atsakingas sumanymas, nieko nekainuoti ir nebūtinai tęstis visą dieną. Savo sumanymo pristatymą pakabink prie darželio „Vardinio medžio“, kad kiti vaikai, tavo draugai, galėtų jį perskaityti ir balsuoti už direktorių lyderį. Išrinkti direktoriai vadovaus vaikų darželiui iki nurodytos datos). Direktoriams bus įteiktas diplomas – padėka. Išrinktiems direktoriams įgyvendinti jų sumanymus padeda jų šeimos, direktorė Silvija, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa, specialistų komanda, grupių pedagogai.

Vaikų – tėvų – pedagogų dailės (meno) sesijos

Vaikų – tėvų – pedagogų meno sesijoms vadovauja menų pedagogė, menų terapijos magistrė Joana Tėvelytė. Vyksmo laikas: visus mokslo metus, vieną kartą per mėnesį (paskutinį mėnesio trečiadienį). Vyksmo vieta: dailės studija.

Vaikai čia lipdo, žaidžia su moliu. Į žaidimą ir kūrybos procesą įtraukia visą savo šeimą. Tai ypač aktualu vaikams, turintiems kalbos ir komunikacijos, elgesio ir emocijų, kitų sutrikimų. Lipdant ir žaidžiant lavinama vaikų kalba, dėmesio sukaupimas, todėl darbas su tėvais, praturtintas bendromis meno sesijomis leidžia mums, pedagogams, geriau pažinti vaiko šeimą, pabendrauti su ja, susipažinti su tėvų patirtimi, keisti tėvų požiūrį į vaiko ugdymo(si) procesą.

Dailės (molio) terapijos sesijos tėvams atvėrė savęs ir tarpasmeninių santykių, savo ir vaiko emocijų, kūrybinių galių, vaiko kompetencijų, gebėjimų ir elgesio ne namų aplinkoje pažinimui. Padėjo relaksacijai, emocijų atpažinimui, praturtino šeimos laisvalaikį. Vaikams – tai galimybė pademonstruoti tėvams savo žinias ir gebėjimus, plėtoti saviraišką, ugdyti socialinius įgūdžius, stiprinti pasitikėjimą savimi, būti net mokytojais savo tėvams, vyresniems broliams ar sesėms! Veiklos metu vaikai dažnai patarinėja savo šeimos nariams, kaip lipdyti, kokius įrankius naudoti, kaip klijuoti, dažnai net vadovauja darbui, daug kalba, pasakoja, diskutuoja. Taip pat tai pagalba šeimai ir specialistams elgesio ir kalbinių gebėjimų korekcijai.

Molis – tai terapijos priemonė, o pats lipdymo procesas – minkyti, lipdyti, gadinti ir vėl iš naujo kurti suteikia daug džiaugsmingų akimirkų visiems kūrybinio proceso dalyviams. Šeimai dirbant su moliu, labiausiai tėvams išryškėja vaiko mąstymo ir jausmų procesas. Lipdymas veikia vaikų kalbą kaip veikla, sukurianti „kalbėjimo motyvą“, stimuliuojanti motoriką, smegenų veiklą, atsakingą už kalbos lavinimą, jutiminių sistemų, kineztetinę brandą, lavinanti pasaulio jutiminį pažinimą, pojūčius, suvokimą, dėl ko formuojasi loginis mąstymas ir kalba. Norėdami plačiau supažindinti tėvus, įstaigos bendruomenę su šia ugdymo metodika, dailės terapijos idėjomis, meninio proceso, o ne sukurto rezultato reikšmingumu, įtraukėme tėvus į terapijos procesą. Kuriant kartu tėvams paaiškėjo, kad procesas – tai, ko vaikai išmoksta siekdami rezultato, ir yra svarbiausia. Meninį ugdymą traktuojant kaip terapinį, būtina dirbti su visa šeima. Svarbiausia suprasti kiekvieną šeimos narį, sudaryti sąlygas saviraiškai, galimybę vaikams ir tėvams kalbėtis kūrybine, menine kalba.

Drąsiai galime teigti, netiesa, kad tėvai nenori dalyvauti įstaigos organizuojamose veiklose, netiesa, jog tėvai nesidomi, kad yra abejingi, jeigu jiems yra suteikta laisvė ir pasirinkimo galimybės įstaigoje. Tuo tarpu mes, pedagogai, galime didžiuotis savo darbo patirtimi, pasirinktu kokybišku ugdymo turiniu, metodais, kūrybiškumu, aukšta pedagogine kompetencija, skleidžiant gerąją darbo patirtį įstaigos vaikų šeimoms. Mes, pedagogai, tampame šeimos konsultantais, partneriais ir padėjėjais.

16

MOLINĖS MARIONETĖS – DAILĖS, TEATRO, MUZIKOS SINTEZĖ

Silvija Sipavičienė, Kauno vaikų darželio „Vaivorykštė“ direktorė,

Joana Tėvelytė, Kauno vaikų darželio „Vaivorykštė“ neformaliojo ugdymo mokytoja ekspertė

Kauno vaikų darželio „Vaivorykštė“ viena iš sėkmės istorijų – tarpdalykinė integracija dailės

veiklose. Vaikų kuriamos molinės marionetės ir jų kūrybos etapai praturtina vaikų kūrybiškumo pamokas kūryba, teatro ir muzikos improvizacijomis taip sudarant sąlygas stiprinti vaikų socialinius įgūdžius.

Kauno vaikų darželyje „Vaivorykštė“ menas yra svarbi grandis jungiant specialiųjų pedagogų, grupių pedagogų darbą, nes kuriant sukuriama terpė vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, kalbėjimo, savitarpio pagalbos įgūdžiams formuotis. Dailės veikloje vaikai kuria atsipalaidavę ir žaisdami.

Tyrinėdamas medžiagas ir žaisdamas su jomis, vaikas turi galimybę visa tai sieti su aplinkos įvykiais ir veiksmais. Kūrybinė medžiaga tampa žaislu, kuris padeda suvokti ir išreikšti pasaulį per simbolius. Leidžia paslėpti nepasitikėjimą savimi, skatina netiesiogiai, išdrįsti komunikuoti. Žaidybinė veikla sukuria socialines komunikacines situacijas. Dirbant su specialiųjų poreikių ikimokyklinio amžiaus vaikais, dažnai tenka pasitelkti vaidybą ir apsikeitimą vaidmenimis, kad meno raiška padėtų jiems išmokti gerai jaustis įvairiose socialinėse situacijose, vertinant ir valdant savo jausmus. Pažinti save ir kitus, išvengti streso ir taip išmokti orientuotis socialinėse situacijose ir modeliuoti ten kylančių konfliktų sprendimus.

Dailės veiklose vaikų darželio „Vaivorykštė“ dailės studijoje svarbus yra procesas, terapija ir tarpdiscipliniškumas. Dailės veiklos virsta žaidimo, teatro terpe, kur vaikai kuria ne meno kūrinius, o žaislus, lėles, žaidybines situacijas. Taip gimė idėja daryti tikras molines marionetes – žaidimo įrankius.

Molinių marionečių nauda ir panaudojimas: Tinka suaugusiesiems bendrauti su mažais vaikais – naudojam tėvų – vaikų meno sesijose, kur

vaikai kartą per mėnesį gali palipdyti, pažaisti su savo tėvais ar kitais šeimos nariais. Padeda susikaupti ir išlaikyti dėmesį – naudojam „vaikų susirinkimuose“ – darbų aptarime,

įsivertinant. Lėlei atliekant klausinėtojo vaidmenį, vaikai labai noriai pasakoja apie savo įspūdžius, pasiekimus, reflektuoja. Patys mielai imasi „klausinėtojo“ vaidmens, įsijausdami į žaidimą, nepajunta, kad kantrai išbūna, išklauso draugų, patys noriai pasakoja.

Susidomėjusius įtraukia kaip kūrybinė veikla – žaisti su lėlėmis, tai reiškia vaidinti, kurti siužetus, vadovauti, paklusti ir pan. Įdomiausia, kai visame lėlės gimimo procese gali dalyvauti nuo pradžios – suminkyto molio gumuliuko. Kiekviename etape prisilietus prie lėlės gamybos, ji skiriasi nuo pirktinės „nepažįstamos“ lėlės.

Suaugusiesiems primena vaikystę – per tėvų – vaikų sesijas, pavaidinus vaikams, kartais vaidina tėvai savanoriai, visų įspūdžiai yra apie vaikystės sugrįžimą, laisvės pojūtį. Tokie tėvų vaidinimai labai patinka jų vaikams, stiprina kūrybinius, bendradarbiavimo ryšius.

Padeda suvokti pasaulį per simbolius – vaikai kuria savo pasaulį, savaip interpretuodami suaugusiųjų pasaulio atributus. Mėgdžiodami, išžaisdami suaugusiųjų gyvenimo elementus, mokosi tikro gyvenimo paslapčių tam tikrose socialinėse situacijose.

Padeda išreikšti santykį su pasauliu – padeda išreikšti emocijas, suvaidinti dar nepatirtas. Vaidindami mokosi atskirti įvairias mimikas, taip stiprindami savo empatiją.

Suteikia naujų savybių – atsiranda drąsa, lyderiavimas. Nedrąsūs ir neprakalbinami vaikai, padrąsėja. Su lėle jie jaučiasi drąsiau, juk „vaidina ne jie, bet lėlė“.

Slepia vaidinantį – lėlės padeda pasislėpti, vaikai tarsi pamiršta save – kalba pakeitę balsus, sugalvoja kitus vardus, gyvenimo istorijas, profesijas.

Ramina ir mažina agresiją – lėlė pasitarnauja konfliktams užgesinti, kalbindama, glostydama gali nuraminti daug greičiau nei be lėlės ramintų pats pedagogas. Pats vaidinimas su lėlėmis, galimybė išvaidinti visas emocijas suteikia galimybę „nuleisti garą“, tada tikriems konfliktams nebelieka poreikio ir laiko.

17

Skatina socialinę integraciją – į žaidimą su lėlėmis įsitraukia visi, pogrupiais ar draugų būrelyje, niekas nelieka nuošalyje. Atsiranda poreikis tartis, kalbėtis, kurti bendrą rezultatą. Juk nevaidinantieji „žiūrovai“ ir atlieka savo vaidmenį – ploja, komentuoja, juokiasi ir pan.

Padeda lavinti raumenis ir stiprėti fiziškai – lėles valdyti nelengva, molinė lėlė nesveria labai daug, tačiau vaikams svoris jaučiasi – vaidindami ir valdydami lėlę, treniruojasi, stiprina rankas. Lėlės – marionetės yra supaprastintos konstrukcijos, palengvinto valdymo, pritaikytos vaikams

(valdomos tik rankos, tačiau kojos ir galva truputį juda dėl montavimo būdo), jas galima valdyti dviem kryžmai surištais pagaliukais. Svarbu, kad būtų nesunku padaryti ir valdyti. Vaikų ugdymui(si) vienodai svarbi vaidyba ir lėlių gamybos procesas. Molinių marionečių gamybos ir naudojimo proceso eiga: molinių lėlių gimimas; gyvybės įkvėpimas – judėjimo sukūrimas; žaidimas ir teatras.

Molinių lėlių gimimas Pagal vaikų susikurtą pasakos ar gyvenimo siužetą, vaikai gamina pasirinktus personažus,

molines lėles – marionetes. Patys lipdo atskiras ir tuščiavidures detales ir puošia faktūromis ir įvairiomis ir smulkiomis detalėmis. Vaikai, jau lipdydami lėles, šnekina jas ir fantazuoja apie jų išvaizdą, „mokėjimą kalbėti“ ir vaidmenį. Šiame kūrybos etape kolektyvinis darbas dar neišryškėja – vaikai savarankiškai kuria lėles, pyksta, jei kas nuo jų kopijuoja (nusižiūri).

Gyvybės įkvėpimas – judėjimo sukūrimas

Spalvina išdegtas ir sumontuotas lėles – marionetes, mokosi jas valdyti. Spalvinimas vyksta akvareliniais dažais, lėles montuoja pats pedagogas (montavimas vyksta stebint vaikams, prašant pagalbos – palaikyti, ištraukti siūlą ir pan., tačiau pats montavimo procesas vaikams būtų per sudėtingas). Šiame etape prasideda žaidimas ir fantazavimas. Jau spalvindami marionetes, vaikai fantazuoja apie jas, pasakoja, kaip jos atrodys ir pan.

Atliekant stebėjimus šiame etape, fiksuojamas stiprus bendradarbiavimas – prasideda kolektyviniai žaidimai, pasiskirstymas į grupes, vaidmenų pasirinkimai ir parinkimai. Tai atsiskleidžia per bendrą meninę veiklą, bendro žaidimo – teatro kūrimą, darbą kartu, pasidalinimą patyrimu, socialinių įgūdžių augimu, pogrupių suformavimu.

Žaidimas ir teatras

Improvizuotai vaidindami ir žaisdami vaikai stebi lėlės judesius, lengvai ir aktyviai valdo supaprastintą marionetę. Mielai keičiasi lėlėmis tarpusavyje, kartu tarsi keisdami tapatybę – personažą. Prisiriša prie lėlės – nori kuo greičiau neštis namo. Vaikams lėlės padeda suvokti pasaulį per simbolius ir padeda išreikšti santykį su pasauliu, suteikia naujų savybių. Pasak Mildos Brėdikytės, vaidyba stipriai susijusi su žaidimu, kuris yra pagrindinis kūrybos šaltinis, todėl lėlių panaudojimas vaidybinėms improvizacijoms labai praturtina kūrybinį procesą. Vaikai mėgsta vaidinti, žaisti su savo pasigamintomis lėlėmis. Jiems svarbu ir džiugu, kad tai jų rankų darbas.

Stebint vaikus, matyti, kaip atsiranda pogrupiai, formuojasi simpatijos ir emociniai ryšiai. Vaikai daug tariasi, ginčijasi, kartoja tą pačią situaciją, fantazuoja, skirsto vaidmenis sau ir kitiems vaikams. Išryškėja ir vaidmenys grupėje – lyderiai, stebėtojai, iniciatoriai ir pan.

Kiekvienos veiklos tikslas yra ne tik išmokti ką nors gražiai nulipdyti, gerai praleisti laiką, pažaisti, bet ir praeiti visus pažintinio funkcionavimo lygmenis – jutimo, suvokimo, vaizdinių, vaizdinio mąstymo, sąvokinio mąstymo, kuriems padedant keramika ir žaidimas tampa tik ugdomosios dailės terapijos priemone visuminiam ugdymui.

Lėlių naudojimo amplitudė prasiplėtė nuo vaikų improvizacijų iki pedagogų režisuotų spektaklių, kur vaikų vaidyba dera su vaidyba, naudojant lėles, o lėlės padeda atsiskleisti vaidybiniams gebėjimams.

18

NUO IDĖJOS IKI REZULTATO

Rasa Šniaukienė, Kauno lopšelio – darželio „Žvangutis“ direktorė,

Kauno ikimokyklinių įstaigų vaikų vaidybinės veiklos draugijos „Pasakaitė“ pirmininkė

Žmogaus kūrybiškumo rezultatas – kultūra, o kartu su ja ir visas negamtinis mūsų pasaulis bei mes patys. Kūrybingumas yra gebėjimas kurti naujus dalykus, kuris gali reikštis bet kurioje žmonių veiklos srityje. Todėl mums, ikimokyklinių įstaigų pedagogams, labai svarbu suteikti galimybę savo ugdytiniams kuo plačiau plėtoti bei lavinti savo kūrybinius gebėjimus, pajusti laisvės, džiaugsmo, bendrumo ir kūrybos pojūtį kuriant, dalyvaujant šio proceso projektinėse veiklose. Dėl to ikimokyklinėse įstaigose plėtojama įvairiapusė vaikų veikla. Vieną iš jų – vaidybinę galima priskirti prie svarbesnių veiklų, nes ji apima besivystančio vaiko didesnę pasaulio dalį. Spektaklių statymas yra tapęs gražia tradicija daugelyje vaikų lopšelių – darželių, kur atsiranda vis daugiau pedagogų, norinčių ir sugebančių plėtoti šią veiklą.

2000-aisiais metais kilo mintis, kad reikėtų pasidalinti patirtimi, parodant pastatytus spektaklius ir kitų įstaigų pedagogams, vaikams bei tėveliams. Šia idėja pasidalinau su švietimo skyriaus vyriausiąja specialiste Audrone Bukmanaite, kuri šią mintį palaikė ir padėjo organizuoti pirmąjį ikimokyklinių įstaigų „Teatro dienelių“ renginių ciklą. Jame dalyvavo 21 ikimokyklinė įstaiga. Taigi idėja paskleista, tačiau, kad ji neužgestų, ją reikia plėtoti, valdyti. Tam neužtenka vieno žmogaus, reikalinga bendraminčių komanda, kuri susibūrė iš 6 ikimokyklinių įstaigų direktorių pavaduotojų ugdymui: R. Šniaukienės, A. Muliuolienės, L. Vadapolienės, V. Bružienės, J. Jurkulnevičienės ir R. Runtienės. 2001-aisiais, prie minėto aktyvo prisijungus pedagogams iš kitų įstaigų, susikūrė Kauno ikimokyklinių įstaigų vaikų vaidybinės veiklos draugija, kuri nuo 2002 metų vadinasi „Pasakaitės“ vardu.

Susibūrė bendraminčiai, bet ne profesionalai. Ikimokyklinių įstaigų pedagogams trūko žinių, įgūdžių bei supratimo dirbant su vaikais šioje srityje. Pradėta ieškoti būdų, kaip plėsti ir gilinti žinias apie vaikų vaidybą. Lopšelio – darželio „Etiudas“ metodininkė organizatorė Rimanta Matlašaitienė-Adomaitienė supažindino su tuo metu Švietimo plėtotės centro vyr. specialiste, o dabar Vilniaus Edukologijos universiteto dėstytoja, Vida Kazragyte, kuri daug dėmesio skyrė vaikų vaidybinei veiklai. Tai buvo pirmoji mūsų mokytoja, suteikusi žinių apie vaikų vaidybinę veiklą. Įsibėgėjus draugijos veiklai, auklėtojoms kildavo vis daugiau ir daugiau klausimų, kaip padaryti, kad ši veikla taptų kokybiškesnė, kad ji būtų plėtojama ne tik kaip spektaklių statymas, bet būtų integruota į grupės ugdymo procesą. Ieškojome profesionalų, kurie galėtų mums padėti. Užmezgėme bendradarbiavimo ryšius su aktoriais, mokslininkais, rengėme bendras kvalifikacines programas pedagogams.

Žodis teatras ikimokyklinėse įstaigose tapo lyg burtažodis, kurį ištarus suvirpa jautriausios dvasinio skrydžio siekiančiojo jausmų stygos. Nuostabu, kai jau ankstyvojoje vaikystėje puoselėjama vaikų meilė teatrui, kai sudaromos galimybės išreikšti save, pasitikėti savo jėgomis, patirti didžiulį džiaugsmą, mokyti gražių tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo būdų, skatinti pažinti grožį, atskirti gėrį nuo blogio, atskleisti gimtosios kalbos turtus, supažindinti vaikus su kitų tautų literatūra.

Kiek džiaugsmo patiria vaikų tėvai, kai pamato savo mažylius scenoje! Juk daugelis tėvų, pamatę savo vaiką, atliekantį vieną ar kitą vaidmenį, negali tuo patikėti! Vien pažvelgus į spindinčias mamų, tėčių ar senelių akis, apima dar didesnis noras dirbti su mažaisiais, suteikiant jiems džiugių akimirkų bei naujų potyrių ir galimybę formuoti naujus gebėjimus bei kaupti gyvenimo patirtį.

Kauno ikimokyklinių įstaigų vaikų vaidybinės veiklos draugijos „Pasakaitė“ teatro dienų renginių ciklas tapo tradicija, kuri puoselėjama 15 metų.

Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų vaikų vaidybinės veiklos draugija „Pasakaitė“ organizavo lėlių parodą „Keliaujanti skudurinė Onutė“, kuriai vadovavo lopšelio – darželio „Saulutė“ direktorės pavaduotoja ugdymui Janina Jurkulnevičienė. Joje buvo galima pamatyti ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirbančių auklėtojų gamintas vaidybines pirštines, skudurines, lazdelines, siūtas ir megztas lėles, kurios naudojamos įvairiems vaikų gebėjimams ugdyti ir lavinti. Pagamintos iš įvairių medžiagų lėlės, kaukės ugdymo įstaigose yra naudojamos ugdomojoje veikloje. Paroda „Keliaujanti skudurinė Onutė“ organizuojama ne vienerius metus. Ši paroda aplankė ne tik Kauno miesto, bet ir Šiaulių, Klaipėdos, Birštono bei kitų Lietuvos miestų ikimokyklines įstaigas.

19

Plėtodami vadybinę veiklą siekėme naujų potyrių, būdų, formų. Buvo surengta gerumo akcija mažiems ir dideliems „Keliaujanti pasakaitė“, kurios metu su spektakliais aplankėme senelių namus, ligoninėse besigydančius vaikus. Organizuojamos fotografijų parodos „Mes – artistai“ ir t.t.

Vaikų darželiai stato ne tik lietuvių pasakas, bet ir įvairių tautų kūrinius. Tai jau pažintinės kompetencijos ugdymas. Vaikas ruošdamasis vaidmeniui ugdo įvairias jo gyvenimui reikalingas kompetencijas. Ne taip paprasta vesti dialogą su partneriu, padėti jam. Ar tai ne socialinės ir meninės kompetencijos ugdymas? Taigi, vaikams nauda nenuginčijama.

Vaikų vaidybinės veiklos organizavimas suburia skirtingų įstaigų pedagogus įdomiam bendradarbiavimui, gerosios patirties sklaidai. O pasimokyti yra ko – kaip pasidaryti dekoracijas, pritaikyti muzikinį foną, originaliau sukurti personažo kaukes. Spektaklio statymas suburia visą įstaigos bendruomenę – vaikus, tėvelius, pedagogus, vadovus, pagalbinį personalą. Tai ugdo bendruomeniškumą, kuris turi neįkainojamos naudos įstaigos kultūrai, tradicijoms.

Kauno ikimokyklinių įstaigų vaikų vaidybinės veiklos draugija „Pasakaitė“ yra unikali Lietuvos Respublikoje, kuri sėkmingai plėtoja vaikų vaidybos tradicijas. Ši veikla praturtino ikimokyklinių įstaigų ugdymo turinį bei ugdymo kokybę.

Sėkmė avansu

Mano vadovaujamos Kauno ikimokyklinių įstaigų vaikų vaidybinės veiklos draugijos „Pasakaitė“ veikla – akivaizdus veidrodinis atspindys, kaip pedagogo sėkmės guru.

Dažnai pagalvodavau: sėkmė – kas tai? Ar tai tik atsitiktinumas? O gal tai našaus darbo rezultatas?

Prieš penkiolika metų tikslaus ir išsamaus atsakymo būčiau negalėjusi pateikti. Tačiau laikas, kuris nenumaldomai skrieja lyg aitvaras į dangų paleistas mažo, trapaus, bet savimi pasitikinčio vaiko, man atrakino duris. Per visą kūrybinę veiklą su savo komanda siekėme ne tik vaikus išugdyti dorais, sąžiningais bei tiesos serumą turinčiais Lietuvos Respublikos piliečiais, bet įtraukti ir jų tėvus. Žvelgiant į gyvenimą aktoriaus, režisieriaus akimis, galima pasakyti, kad „Kovok už savo svajones ir tavo svajonės kovos už tave“ (Paulo Coelho). Per vaikų vaidybinės veiklos draugijos „Pasakaitė“ kūrybinius metus išmokau kelias gyvenimo pamokas, kurios man suteikė stiprybės tobulėti. Pirmoji pamoka: jeigu turi idėją, nenustumk jos į šalį, nes tai gali būti tavo sėkmės pradžia. Antroji pamoka: gebėk sėkmę išlaikyti šalia savęs. Trečioji pamoka: tikslas ir jo siekimas – tai visko žadanti ateitis. Ketvirtoji pamoka: nesėkmes priimk kaip dovaną, kuri išlieka atmintyje, tačiau netrukdo siekti sėkmingos ateities. Penktoji pamoka: pozityvus nusiteikimas siekiant tikslo, sėkmę daro sklandesnę ir turiningesnę.

Galiu save priskirti prie sėkmingų žmonių, kurie nepabijojo ir apie savo idėją aiškiai pranešė plačiajai visuomenei. Galiu džiaugtis ir didžiuotis pasiektais rezultatais, kurie puošia ne tik mano, bet ir kitas Kauno miesto ikimokyklines įstaigas, dalyvaujančias šioje sėkmingoje veikloje.

Literatūra

1. „Žvirblių takas“, 2002 m. UAB leidykla „Gimtasis žodis“, Vilnius. 2. Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo skyrius, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir

kultūros centras „Vaidinimų kraitelę atvėrus“. Klaipėda. 2004. 3. Vida Kazragytė „Mažųjų vaidinimai“ literatūriniai tekstai ir komentarai. Ugdymas namie,

priešmokyklinėje grupėje, pirmoje ir antroje klasėje. Vilnius. 2011. 4. Ram Schiller, Tamera Byrant „Vertybių knyga“ supažindiname vaikus su 16 svarbių vertybių.

Vertimas į lietuvių kalbą, „Šviesa“, 2004 m.

20

PROJEKTINIS METODAS PLĖTOJANT VAIKŲ KALBOS IR KŪRYBIŠKUMO KOMPETENCIJAS

Genė Šarkuvienė,

Kauno lopšelio – darželio ,,Žvangutis” logopedė metodininkė

,,Bendravimas – pedagoginio darbo širdis, aprūpinanti ugdymo sistemą viskuo, ko reikia naujo žmogaus kūrybai. Todėl visus ugdymo klausimus vertėtų spręsti iš bendravimo pozicijų“, – L.Jovaiša.

Liaudies išmintis byloja, kad vienas lauke ne karys. Taip ir logopedas be pedagogų ir tėvų pagalbos negali pašalinti vaikų kalbėjimo ar kalbos problemų. Ieškodama būdų, kaip suburti visus į komandą, padedančią vaikams šalinti kalbos sutrikimus, prieš penkerius metus ėmiau taikyti projektinį metodą.

Pasibaigus pirmajam projektui pastebėjau, kad į vaikų kalbos lavinimą labiau įsitraukė ne tik auklėtojos, bet ir tėvai. Žinome, kad lemiamą įtaką vaiko kalbai turi glaudus vaiko bendravimas su mama ir tėčiu. Jie yra pirmieji vaiko kalbos mokytojai. Stebime, kad tėvai vis labiau atsiriboja nuo vaiko kalbos lavinimo, nori, kad viską atliktų logopedas. Projektinės veiklos metu tėvai glaudžiau bendrauja ir bendradarbiauja su logopedu atsakydami į anketos klausimus, gaudami moksliškai pagrįstus anketos apibendrinimus vaikų kalbos lavinimo klausimais, kartu su vaikais dalyvaudami žaidimų popietėse, išmokdami kalbą lavinančių žaidimų, skaitydami patarimus logopedo parengtuose lankstinukuose. Noriu pasidalinti patirtimi, kaip puoselėju vaikų kalbą ir kūrybiškumą projektinės veiklos metu.

Ugdydami vaikus stebime, kad ne visi vaikai geba sėkmingai kurti naujus vaizdinius, ne visi vaikai turi vienodai gyvą ir lakią vaizduotę, turtingą kalbą. Todėl vyresniojoje, 5-erių metų amžiaus ,,Bitučių“ grupėje su vaikais, turinčiais kalbėjimo sutrikimų, inicijavau projektą ,,Ir pasakos gimsta mažųjų širdy...“, kurio tikslas – skatinti verbalinę vaikų kūrybą, saviraišką, žodžiu pasitelkiant meninio ugdymo metodus.

Vienas svarbiausių šiuolaikinio darželio siekių – padėti vaikui išsiugdyti kalbos bei kūrybiškumo kompetencijas. Kūrybiškumas suvokiamas kaip asmens sugebėjimas atrasti nauja naudojantis turimomis žiniomis ir mokėjimas priimti naujus, netikėtus sprendimus. Kūrybiškumą lemia individualios asmens savybės: vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, lankstumas, išradingumas, smalsumas, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą. Vaizduotė yra svarbus kiekvieno vaiko vystymosi veiksnys, glaudžiai susijęs tiek su mąstymu ir atmintimi, tiek ir su emociniais išgyvenimais. Ugdant kalbos bei kūrybiškumo kompetencijas, plėtojami tokie, itin svarbūs, mūsų laikui asmenybės bruožai, kaip smalsumas, imlumas naujovėms, nebijojimas rizikuoti, tikėjimas ir pasitikėjimas savo jėgomis.

Daugelis tyrinėtojų pažymi, kad vaikų gebėjimas ir poreikis nuolatos šnekėti ir pasakoti, labiausiai reiškiasi per pirmuosius trejus gyvenimo metus, o vėliau, jau tik dalis vaikų su malonumu pasakoja įvairias istorijas ir nutikimus, tuo tarpu kita dalis, visiškai nustoja domėtis tokia veikla. Kodėl taip atsitinka? Viena iš priežasčių gali būti tai, kad vaikai dažnai nesulaukia suaugusiųjų palaikymo, pritarimo. Iš tėvų vaikai dažnai girdi: ,,netrukdyk, patylėk, matai, kad užsiėmęs“. Tėvai pamiršta pasiteirauti, kaip sekėsi darželyje, išlaukti, kol vaikas papasakos įspūdžius. Taip noras pasakoti dingsta...

Nepamirškime, kad pasakojimo kūrimas yra kūrybinis aktas, o pasakotojas – kūrėjas, siekiantis įvaldyti kalbą. Kad imtum kalbėti, neužtenka atkartoti išmoktus žodžius, reikia suprasti žodžių reikšmes, imti suvokti prasmes. Vaikai siekia kalbėti prasmingai, o šito galima išmokti tik savarankiškai eksperimentuojant ir atrandant, pačiam daug ir intensyviai kalbant.

Mokslo metų pradžioje kartu su auklėtojomis numatėme projekto dalis: 1. Atlikti anketinę tėvų apklausą ,,Mėgstamiausia vaiko pasaka“. 2. Turtinti vaikų kalbą pasinaudojant logopedės lankstinuku ,,Menu mįslę“. 3. Meninės veiklos užsiėmimuose grupėje pasigaminti iš skirtingų medžiagų įvairių priemonių ir

jas panaudoti vaidyboje (saulė, gėlės, įvairios gyvūnų figūrėlės). 4. Kalbos korekcijos užsiėmimuose skatinti vaikus kurti pasakojimus, pasakėles panaudojant

paveikslėlius, pirštukines lėles, figūrėles, figūrėles ant pagaliukų. 5. Pakviesti tėvelius dalyvauti kalbos korekcijos užsiėmime ,,Žiemos pasaka“.

21

6. Parengti tėvams lankstinuką ,,Tėveliai, paskaitykime drauge...“ 7. Grupėje paruošti su vaikais spektaklį ,,Berniukas miške“ (su didelėmis lėlėmis). 8. Organizuoti vaikų ir tėvelių savos kūrybos pasakėlių konkursą ,,Seku, seku pasaką“.

Atlikus anketinę tėvų apklausą paaiškėjo, kad ne visi tėvai žino mėgstamiausią vaiko pasaką, ne visi su vaiku ar vaikui skaito pasakas. Tėvai teigia, jog neturi laiko, yra pavargę. Jie nežino, ar tiesiog nenori žinoti, kad kartu skaitant vaikas ne tik jaučiasi mylimas ir saugus, bet ir susipažįsta su kalba, plečiamas jo žodynas, aktyvinamas dėmesys, atmintis, vaizduotė. ,,Pasakoje glūdi ištisų amžių mokslo ir išminties derlius. Vaikas, kuriam nebuvo sekamos pasakos, savo sieloje turės gabalą tuščio lauko, kuris vėlesniais metais negalės būti užsėtas“, – teigė J.Herderis.

Iš pradžių vaikams labai sunkiai sekėsi kurti pasakojimus ir pasakėles. Vaikų žodynas buvo ribotas, skurdus, kalboje trūko veiksmažodžių, ypač būdvardžių. Užsiėmimuose dėmesį skyriau žaidimams, lavinantiems vaikų kalbinius gebėjimus, turtinantiems žodyną: ,,Kas iš ko pagaminta?, ,,Sakyk priešingai“, ,,Gražūs žodžiai“ ,,Kas ką veikia?“, ,,Kas kaip juda?“ ir kt.

Vaikų žinių ir socialinės patirties plėtotė grupėje vyko įvairios veiklos metu. Skaitant knygas, žiūrint iliustracijas, paveikslus, animacinius filmukus, dalyvaujant ekskursijose, žaidžiant žaidimus, vaikams buvo ne tik suteikiamos žinios, bet ir ugdomi jų jausmai, formuojamas savitas požiūris į reiškinius, mokoma reikšti savo nuomonę, lavinama kūrybinė vaizduotė.

Pajusti gimtosios kalbos grožį, raiškiai kalbėti, tikslinti įvairias sąvokas, automatizuoti garsus šnekamojoje kalboje vaikams padėjo tautosaka, ypač mįslės. Auklėtojos naudojosi mano parengtu lankstinuku ,,Menu mįslę“. Vaikai ne tik mindavo mįsles, bet ir patys bandydavo jas kurti. ,,Auklėtoja, dar...“, – prašydavo vaikai, girdėdami auklėtojos pašmaikštavimus, pajuokavimus, linksmus erzinimus ir patys bandė šmaikštauti...

Kalbinę raišką skatinome sudarydami sąlygas vaikams vaidinti su lėlėmis. Vaidindami su lėlėmis vaikai turi platesnį raiškos priemonių arsenalą (veido mimika, judesiai, įvairūs garsai). Grupėje auklėtojos su vaikais pastatė spektakliuką ,,Berniukas miške“, kuriame vaikai vaidino su didelėmis lėlėmis. Šias lėles kūrė ir gamino auklėtojos, vaikai ir tėvai.

Kalbos korekcijos užsiėmimuose skatinau vaikus kurti pasakojimus, pasakėles, panaudojant pirštukines lėles, figūrėles, figūrėles ant pagaliukų ar tiesiog atskirus iškirptus paveikslėlius. Žaidžiant žaidimus vaikai mokėsi sklandžiai reikšti mintis, buvo skatinama saviraiška žodžiu. Palaipsniui vaikų pasakojimai laisvėjo, plėtėsi temų įvairovė. Pasakojimuose aiškėjo pradžia, dėstymas, pabaiga. Kai pasakojimą kūrė keli vaikai, jie turėjo sulaukti savo eilės, išklausyti kito, sugalvoti ir priderinti savo mintį. Taip gimė vaikų žodinės kūrybos knygelė.

Tėveliai dalyvavo kalbos korekcijos užsiėmime ,,Žiemos pasaka“ ir susidomėję stebėjo savo atžalėles, galvojančias ,,gražius“ žodžius apie snaigę, ledą, saulę, debesį, stebėjo, kaip vaikai žaidžia ir kuria pasakėlę apie žiemos džiaugsmus naudodami figūrėles ant pagaliukų. Žaidžiant judrų žaidimą ,,Šalta žiema“ tėvai su vaikais patyrė bendravimo džiaugsmą ir teigiamas emocijas.

Projektinę veiklą vainikavo vaikų ir tėvelių savos kūrybos pasakėlių konkursas ,,Seku, seku pasaką“. Kai kurie tėveliai su vaikais ne tik sukūrė pasakėlę, bet ir ją drauge iliustravo. Bendra veikla suteikė ir vaikams, ir tėvams džiugių bendravimo ir pabuvimo kartu akimirkų.

Išvados

1. Projektinės veiklos metu pedagogės dažniau bendrauja su logopede, stebi veiklą, žaidimus ir aktyviau įsitraukia į vaikų kalbos lavinimą grupėje.

2. Projekto metu tėvai taip pat glaudžiau bendrauja ir bendradarbiauja su logopede ir įsitraukia į vaikų kalbos lavinimą namuose.

3. Vaikų gebėjimą pasakoti lemia ne tik individualūs gebėjimai, bet ir šeimos pasakojimo tradicijos, jos domėjimasis vaiko kalbėjimu.

4. Vaiką būti kūrybišku skatina supanti turtinga, įvairi, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti, kurti aplinka.

5. Vaikų kurti pasakojimai priklauso nuo vaikų savarankiškos patirties ir nuo tekstų kūrimo ,,stažo“. Kuo dažniau vaikas pasakoja ir sulaukia draugų bei suaugusiųjų dėmesio, tuo geriau jam sekasi ir tuo labiau jis nori tai daryti.

22

Literatūra 1. Becker – Textor I. Kūrybiškumas vaikų darželyje, 2002. 2. Kievišas J., Gučaitė R. Vaiko veikla meninio ugdymo procese, 2000. 3. Kerbelytė B. Liaudies pasakos prasmė, 2005.

SĖKMĖS ISTORIJOS PRADINIAME UGDYME

SĖKMINGOS TARPDALYKINĖS INTEGRACIJOS GALIMYBĖS TREČIOJE KLASĖJE

Jovita Tamašauskienė,

Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja, Vigilija Petkevičienė,

Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos technologijų, ekonomikos mokytoja

Tarpdalykinis integravimas, kaip teigiama Bendrosiose programose (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008), „sudaro daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti bendrąsias mokinių kompetencijas, pritaikyti užduotis pagal mokinių poreikius, polinkius ir galias, išvengti kartojimosi ir didelių mokymosi krūvių“.

Dirbdamos su vaikais ir dalyvaudamos įvairiose metodinėse veiklose stebime integravimo į ugdymo procesą svarbą. Manome, kad ugdymo procese integracijai turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Tuomet ugdymas tampa įdomesnis, patrauklesnis ir sėkmingesnis, nes šis mokymosi būdas skatina vaikų kūrybiškumą, įtraukia juos į aktyvią veiklą, suteikia galimybes laisvai reikšti savo mintis, nuomonę ar požiūrį. Taip pat integravimas yra labai svarbus skirtingo gebėjimo vaikams. Jie turi galimybę, nepriklausomai nuo mokymosi lygio, išreikšti savo nuomonę, pastebėjimus, įsitraukti į įvairias veiklas, pasijusti reikšmingais. Tikslingai taikant integravimą, atsiranda galimybė ugdymą padaryti tokį, kuris žadina mokinių smalsumą, kūrybingumą, suteikia pažinimo džiaugsmą, didina mokymosi motyvaciją. O tarpdalykinė integracija ugdymą daro efektyvesnį, padeda mokiniams labiau įsitraukti į mokymosi procesą.

Labai svarbus vaidmuo ir atsakomybė yra skiriamas mokyklai ir mokytojui. Pradinėse klasėse į bendrąjį ugdymo turinį integruojamos temos per vaikui pažįstamą aplinką: šeimą, namus, gimtinę, gimtąją kalbą, kraštą ir kt. Panaudojamos įvairios tradicinės ir netradicinės mokymosi aplinkos. Labai patrauklios yra įvairios integravimo galimybės, projektinės veiklos. Vyresnių klasių mokiniai, besimokydami technologijų, mokosi gyvenimiškų patirčių atlikdami įvairius darbus. Taip jie įgauna gyvenimiškos patirties ir įgūdžių savarankiškam gyvenimui ar net profesijos pasirinkimui. Nusprendėme, kad ir pradinėse klasėse pamokas galima paįvairinti naudojant tarpdalykinės integracijos būdus ir išbandant naujas mokymo formas. Pritaikiusios tarpdalykinę integraciją, vedėme atvirą integruotą technologijų, pasaulio pažinimo, matematikos ir ekonomikos pamoką „Kaziuko mugę pasitinkant“.

Mokymosi uždaviniai (2 pamokoms): 1. Pamokos metu dirbdami grupėse susipažins su saugaus elgesio ir higienos reikalavimais technologijų kabinete bei pagamins ir iškeps kokosinius sausainius Kaziuko mugės svečiams. 2. Dirbdami grupėse išmoks apskaičiuoti produkto ekonominę vertę, sužinos sausainio kainą bei galės juos parduoti Kaziuko mugėje.

Ugdymo metodai: diskusija, pokalbis, aiškinimas, demonstravimas, grupinis darbas, praktinis darbas, savarankiškas darbas, bendravimas ir bendradarbiavimas.

Laukiamas rezultatas: dirbdami grupėse iškeps sausainius. Išmoks apskaičiuoti produkto ekonominę vertę ir sužinos vieno sausainio kainą.

Priemonės: informacinės medijos, prijuostės, skarelės, produktai sausainiams, virtuvinė įranga tešlos gamybai ir kepimui. Sąvokų užduotys vokuose.

Vertinimas: mokinių savęs įsivertinimas („šviesoforas“), neformalusis (mokinių darbo stebėjimas), formuojamasis ( pagyrimas, paskatinimas). Pateikiami dviejų pamokų planai:

23

1 pamoka

Eil. Nr. Veikla Laikas Pastabos

1. Įvadas – intriga. 2 min.

2. Mokymosi uždavinio skelbimas. 1 min. Pakabinamas lentoje

3. Saugaus elgesio ir higienos taisyklių pakartojimas. 2 min. Skaidrių demonstravimas

4. Recepto ir gaminimo eigos pristatymas. 5 min. Skaidrių demonstravimas

5. Pasiruošimas darbui, grupių suskirstymas. 1 gr. - Mėlynieji, 2 gr. – Žalieji, 3 gr. - Geltonieji.

3 min. Traukiami spalvų lapeliai

6. Patiekalo gaminimas ir kepimas. 30 min. Sausainių skaičiavimas

7. Pamokos aptarimas ir įsivertinimas. 1 min. Grupės įsivertina savo darbą

8. Kitos pamokos veiklos pristatymas. 1 min.

2 pamoka

Eil. Nr. Veikla Laikas Pastabos

1. Įvadas. Sausainių kepimo rezultatų aptarimas ir degustacija.

5 min. Išvardina atliktas veiklas

2. Mokymosi uždavinio skelbimas. 1 min. Pakabinamas lentoje

3. Produkto ekonominės vertės skaičiavimas. 20 min. Darbas grupėse

4. Pasiruošimas darbui, grupių suskirstymas. 4 min. 5 grupės

5. Grupinė užduotis. 5min. Užduotis vokuose

6. Pamokos apibendrinimas, aptarimas. 5 min. Pokalbis

7. Įsivertinimas – refleksija 5 min. Šviesoforo spalvinimas

Projektas vyko visą mėnesį. Per tą laiką vaikai buvo skatinami gerbti ir bendrauti su

artimaisiais, perimti šeimos tradicijas, pripažinti tėvų ir protėvių būties svarbą, domėtis savo šeimos praeitimi. Projekto metu vaikai aktyviai domėjosi įvairiomis senelių ir prosenelių profesijomis, amatais. Pamokų metu išbandė įvairius amatus, galėjo patys sukurti įvairiausius dirbinius. Šitaip buvo skatinamas mokinių profesinis smalsumas bei verslumas, nes pagaminti darbeliai keliavo į mugę, kur buvo parduoti. Šio proceso metu, vaikai mokėsi ekonomikos ir verslumo pagrindų, skaičiavo produktų ekonominę vertę ir mokėsi „uždirbti“. Pranešime pateikiamas tarpdalykinės integracijos suvokimas, svarba ir problematika Lietuvos mokykloje. Pateikiamas konkretus integravimo pavyzdys trečioje klasėje. Projekte parodytas etninės kultūros pažinimas per dalykų integraciją bei profesijų pažinimas ir palyginimas laiko aspektu (seniau ir dabar) pradinėse klasėse. Taip pat pristatoma patirtis dirbant su mokiniais netradicinio ugdymo aplinkose bei tėvų įtraukimas į tautinio paveldo ieškojimo procesą.

Projektas „Amatai“ I savaitė „Duonos kelias“. Tikslas: Supažindinti vaikus su duonos keliu nuo lauko iki stalo.

Veikloje naudojant tautosaką, grožinę literatūrą, meninės išraiškos priemones, įvairią informaciją, filmuotą medžiagą.

Uždaviniai: Puoselėti pagarbą ir meilę duonai; ugdyti pagarbą žmogui, auginančiam duoną; plėsti žinias apie lietuvių liaudies tradicijas, papročius.

24

Laukiamas rezultatas: Susipažins su duonos keliu nuo lauko iki stalo. Lygins ,,senovinį‘‘ duonos kelią su ,,šiuolaikiniu“. Ieškos papročių, patarlių, priežodžių, mįslių apie duoną. Praplės žinias apie kulinaro profesiją: mokysis gaminti sumuštinius, įtvirtins stalo serviravimo, kultūringo elgesio prie stalo žinias.

II savaitė „Amatai seniau ir dabar“. Tikslas: Susipažinti su lietuvių liaudies amatais. Uždaviniai: Stebint filmuotą ir vaizdinę medžiagą, susipažinti su seniausiais ir dabartiniais

amatais Lietuvoje. Rinkti informaciją apie tautos, savo šeimos, giminės tradicijas. Išsiaiškinti, ką gamina kalvis, puodžius, stalius. Skatinti bendradarbiauti.

Laukiamas rezultatas: Palygins amatus, profesijų rūšis seniau ir dabar. Dirbdami grupėje parašys kūrybinį darbą „Senieji amatai“ ir jį pristatys. Surinkę informaciją iš savo senelių, prosenelių, pristatys savo giminės amatus. Iš modelino nulipdys įvairius dirbinius ir dekoruos geometrinių ornamentų motyvais.

III - IV savaitė „Kaziuko mugę pasitinkant“. Tikslas: Supažindinti su Kaziuko mugės atsiradimo istorija ir dalyvauti mokykloje rengiamoje Kaziuko mugėje.

Uždaviniai: Stebint filmuotą ir vaizdinę medžiagą, supažindinti su Kaziuko mugės atsiradimo istorija. Įvardinti ir palyginti seniau ir dabar mugėje dalyvaujančius amatininkus. Mokyti ekonomikos įgūdžių. Skatinti vaikų aktyvumą, kūrybiškumą.

Laukiamas rezultatas: Prisiminę kulinaro profesiją, dirbdami grupėmis, gamins sausainius, apskaičiuos gaminio kainą ir numatomą pelną. Dirbdami grupėse, sukurs Kaziuko mugės plakatus. Surengs senovinių daiktų parodą. Dalyvaus mokyklos Kaziuko mugėje.

Išvados 1. Integruota technologijų, pasaulio pažinimo, matematikos ir ekonomikos pamoka padėjo

mokiniams suvokti, kad skirtingų mokymo (si) disciplinų, t.y. dalykų žinios ir veiklos būdai gali būti siejami tarpusavyje ir priklausyti vienas nuo kito. Šių pamokų metu mokiniai atliko technologijų dalyko užduotis naudodamiesi pasaulio pažinimo žiniomis; atliekant ekonomikos užduotis, reikėjo pasitelkti matematikos disciplinos žinias.

2. Integruoto technologijų ir pasaulio pažinimo, matematikos bei ekonomikos ciklo metu ugdomos bendrosios kompetencijos: komunikavimo (mokiniai mokosi pagrįsti savo požiūrį, tartis su grupės nariais, priimti bendrą sprendimą, bei susistemintą informaciją pateikti žodžiu), socialinė (tariasi su grupės nariais, dirba pagal aptartas taisykles), mokėjimo mokytis (įgyvendindami mokymosi uždavinį, veikia kryptingai, vertina mokymosi pažangą).

Literatūra

1. Bendrosios ugdymo programos. Bendrosios nuostatos. Etninė kultūra ir jos integracinis pobūdis.

2. Integruoto verslumo ugdymo metodinės rekomendacijos. 3. Integruotas verslumo ugdymas dailės ir technologijų pamokose pradinėse klasėse, 2012.

MOKAU IR MOKOMĖS NE MOKYKLOJE

Daina Girdzevičienė, Kauno humanitarinės pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja,

Ingrida Žemantauskienė, Kauno humanitarinės pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja

„Papasakok – ir aš pamiršiu, parodyk – prisiminsiu, įtrauk mane – ir aš suprasiu“.

Anglų patarlė

Pradinės mokyklos pakopoje padedami pagrindai kiekvienam individui ugdytis gebėjimus, kritiškai vertinti esamą situaciją, aplinką ir joje vykstančius pokyčius. Atsiranda siekis tobulinti ugdymo procesą taikant netradicinius būdus, formas, panaudojant netradicines aplinkas. Mokinių bendrosios vertybinės nuostatos ugdomos per visų dalykų pamokas, tai yra formaliojo švietimo metu.

25

Mokymas ne mokykloje (Integralus ugdymas) papildo formaliojo švietimo programas bei tenkina mokinių saviraiškos poreikius.

Pagrindiniai šiuolaikinio ugdymo principai teigia, kad ugdymas turi būti tikroviškas, aktualus, patrauklus, motyvuojantis, pritaikytas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams. Mūsų šalies bendrojo lavinimo mokyklos programos numato, kad mokiniai turi įgyti įvairių kompetencijų. Vienos iš svarbiausių – mokėjimo mokytis ir pažinimo kompetencijos. Didelis dėmesys mokant ne mokykloje skiriamas šioms kompetencijoms ugdyti.

Mokėjimo mokytis kompetencija – mokymosi pagrindas, ugdantis mokinių gebėjimus, įvairių sričių žinias, teigiamas nuostatas į mokymąsi. Mokėjimo mokytis kompetencija glaudžiai siejasi su pažinimo kompetencija. Noras pažinti pasaulį yra prigimtinis žmogaus poreikis. Mokiniai įgyja naujų žinių, svarbiausių bendražmogiškųjų vertybių. Perimdami tas žinias ir vertybes, ugdo pažintines galias (mąstymą, dėmesį, kalbą, vaizduotę ir pan.), formuojasi intelektiniai, praktiniai mokėjimai bei įgūdžiai, ugdosi emocijos, susikuria pažiūrų į pasaulį sistema; mokiniai ruošiasi gyvenimui, savarankiškam profesijos pasirinkimui. Mokymas ne mokykloje turi ir dalykinį pobūdį, mokoma atskirų mokomųjų dalykų, siekiant ugdyti vertybines nuostatas.

Mokymas ne mokykloje lavina dabartiniam gyvenimui svarbius komunikacinius gebėjimus, padeda įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą; perteikia tautinės ir etninės kultūros pagrindus, sudaro sąlygas asmens tautinei savimonei, dorinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis.

Augdamas vaikas pažįsta pasaulį. Pažintis su juo prasideda nuo artimiausios aplinkos. Mokymą ne mokykloje suskirstėme į vaiko ugdymui artimas aplinkas.

Artimiausia mokymosi aplinka – Mokyklos kiemelis. Čia vyksta įvairios veiklos: tyrinėjame

aplinką, piešiame, skaitome, vaidiname, atliekame įvairias užduotis, sportuojame, švenčiame tradicines ir tautines šventes.

Mūsų mokykla yra Petrašiūnuose. Šalia Kauno marios, Pažaislio pušynas. Čia vyksta integruotos pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, matematikos, dailės, muzikos bei kūno kultūros pamokos. Dalyvaujame Kauno marių regioninio parko organizuojamuose renginiuose. Akcijos „Darom“ metu tvarkome Pažaislio pušyną ir Kauno marių pakrantę. Čia vyksta ir šeimų sporto šventės „Sportuojame drauge“, „Graži mūsų šeimynėlė“ ir kt. Trečių klasių mokinių kūno kultūros pamokos vyksta Girstučio baseine.

26

Kauno miestas ne tik antras pagal dydį, bet ir gausus ugdymui palankių aplinkų miestas. Jame daug muziejų, kuriuose parengtos edukacinės programos plečia mokinių žinias, ugdo kūrybiškumą bei skatina mokymosi motyvaciją. Mūsų mokyklos mokiniai aktyviai dalyvauja edukacinėse programose M. Žilinsko dailės galerijoje, M. K. Čiurlionio, Maironio literatūros, Kauno miesto muziejuose, Zoologijos sode, Botanikos sode, Ryšių muziejuje, Vaikų literatūros, Salomėjos Nėries, Aviacijos, Sporto muziejuose, Gamtos mokykloje, Kauno marių regioniniame parke.

Gerai pažinę savo miestą keliaujame po Lietuvą. Du kartus per mokslo metus vykstame į ekskursijas, kurių metu aplankome įvairius mūsų krašto etnografinius regionus, įžymias Lietuvos vietas, dalyvaujame edukacinėse ir pažintinėse programose, susipažįstame su įvairiomis profesijomis. Dažnai vykstame į Anykščius, Vilnių, Trakus, Kelmę, Druskininkus, Birštoną, Prienus bei kitus miestus.

INTEGRUOTAS UGDYMAS – MOKINIO SĖKMEI

Dalia Lingienė, Kauno Suzukio pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui

Kauno Suzukio pradinė mokykla išsiskiria savita ugdymo metodika: veikla organizuojama

remiantis dr. Šiniči Suzuki ugdymo filosofija ir principais. Suzuki metodas – tai gilaus humanistinio ir brandaus estetinio ugdymo pavyzdys. Ypatingas dėmesys skiriamas harmoningos, visapusiškos vaiko asmenybės puoselėjimui, visų prigimtinių jo galių atskleidimui, akcentuojamas visavertis vaiko dvasinis, psichologinis ir fiziologinis vystymasis. Dr. Š.Suzuki teigia, kad talentas nėra įgimtas, kiekvienas vaikas gimsta su aukštu augimo potencialu. Tačiau norint jį atskleisti, reikalinga vaiko prigimtines galias ugdanti aplinka, tėvų, mokytojų ir vaiko nuoširdus bendravimas ir bendradarbiavimas, sistemingas mokymasis, atitinkantis mokinio individualų mokymosi tempą, mokymasis be nesėkmių. Kiekvienas vaikas iš prigimties yra pajėgus išsiugdyti talentą bet kuriai meno ir mokslo sričiai, jei jam bus sukurta palanki gebėjimams atsiskleisti ugdomoji aplinka.

Mokyklos bendruomenė jau ketvirti metai kryptingai ir sistemingai tyrinėja ugdymo turinio integravimo galimybes, siekdama praturtinti ugdymo turinį aktualiais mokiniams ir visuomenei klausimais, padėti mokiniams ugdytis sėkmingam gyvenimui būtinas kompetencijas, atsakomybę už savo mokymąsi. Ugdymo turinio integravimas yra labai svarbus šiuolaikiniame švietimo sistemos kaitos procese. Kaip teigia M.Lipson, tinkamas dalykų turinio ryšių suradimas ir integravimas padeda mokiniams pritaikyti savo gebėjimus ir įprasmina mokymąsi, padeda greičiau įsiminti reikiamą informaciją, pagilina, išplečia ir susieja žinias bei gebėjimus, žadina mokinių mokymosi motyvaciją, ugdo mokinių gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, leidžia kokybiškiau paskirstyti mokymosi laiką, skatina mokytojus dirbti komandose. Dėl šių priežasčių labai svarbu skatinti integruoto ugdymo plėtrą mokyklose, plėtoti mokytojų kompetencijas, bendradarbiauti ir ieškoti jų mokomųjų dalykų tarpusavio ryšių bei formų sėkmingai dalykų integracijai.

Trejus metus mokyklos bendruomenė labai sėkmingai dalyvavo projekte „Kūrybingumo plėtra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį“. Dirbdami su įvairių sričių kūrybiniais partneriais, mokytojai, vaikai ir tėvai sukūrė ir įgyvendino 5 integruoto ugdymo projektus. Kūrybiško mokymosi projektų metu mokytojai įgijo neįkainuojamos patirties, naujų teorinių ir praktinių žinių, išbandė daugybę naujų metodų bei idėjų, įgijo norą ir gebėjimą kurti savo metodus, idėjas, veiklas. Didžiulis mokytojų, vaikų ir tėvų susidomėjimas, įsitraukimas į netradicines, kūrybines, neformalias kultūrines, projektines veiklas paskatino domėtis ir ieškoti daugiau galimybių tobulinti ugdymo procesą šia linkme. Kadangi mokykloje jau buvo nusistovėjusios tradicijos ir jas pažyminčių renginių kalendorinė seka, liko tik išplėsti vienos dienos veiklą į integruotų veiklų savaitės modelį.

Nuo šių mokslo metų pradžios mokyklos bendruomenės susitarimu pradėtos organizuoti integruoto ugdymo savaitės. Mokyklos mokytojai, vaikai ir tėvai ilgai diskutavo, teikė savo pasiūlymus, pageidavimus, rekomendacijas. Buvo sutarta 2014–2015 m.m. suorganizuoti šešias integruoto ugdymo savaites: savaitę dr. Š.Suzuki gimtadieniui paminėti; savaitę senelių dienos paminėjimui „Šeima – mano tvirtovė“; ekologinę savaitę „Žemė visų namai“; tautinių papročių savaitę

27

„Lietuviais esame mes gimę“; prevencinę savaitę „Savaitė be patyčių“; Bukinisto savaitę. Kiekvienai savaitei organizuoti buvo sudarytos komandos iš klasės mokytojų ir mokytojų dalykininkų, kurie planavo, koordinavo integruotas savaitės veiklas ir jų įgyvendinimą bei savaitės veiklų refleksiją. Kiekviena integracinė savaitė apima įvairius mokomuosius dalykus, skirtingas klases, skirtingus gebėjimus turinčius mokinius (gabius ir turinčius mokymosi sunkumų), neformalųjį ir formalųjį ugdymą, kultūrinę aplinką, vietos bendruomenę. Šių savaičių metu siekiama stiprinti tikslingą kūrybinių ir socialinių partnerių, tėvų įsitraukimą ir aktyvų dalyvavimą mokyklos gyvenime, nuolatinį mokytojų tarpusavio bendradarbiavimą konstruktyvių partnerysčių metodu, dalinantis gerąja kūrybiško mokymosi patirtimi. Daug dėmesio skiriama naujiems, efektyviems mokymo(si) būdams taikyti, netradicinių mokymo(si) aplinkų paieškai, kūrimui ir ugdymo turinio įgyvendinimo pritaikymui. Integruotų savaičių siektini ugdymo rezultatai yra ne tik patobulinti konkretūs intelektiniai ir praktiniai vaikų gebėjimai ir žinios, labai svarbios yra bendrosios kompetencijos (komunikacinė, mokėjimo mokytis, kultūrinio sąmoningumo, darnaus vystymosi, iniciatyvumo ir kūrybiškumo), moralinės nuostatos ir vertybės, turtingos dvasios asmenybės ugdymas. Ne mažiau svarbus tikslas yra išugdyti mokytojų gebėjimus ir suformuoti nuostatas, reikalingas sėkmingam integruoto ugdymo diegimui ir plėtojimui mokyklos aplinkoje, ugdymo turinį integruojant į daugelį mokyklos gyvenimo sričių (neformaliojo ugdymo programas, projektinę veiklą ir kt.), perkeliant ugdymo turinį į gyvenimą.

2014 m. spalio pradžioje buvo įgyvendinta pirmoji integruoto ugdymo savaitė, skirta dr. Š.Suzuki gimtadieniui paminėti. Jos tikslas – integruojant įvairius mokomuosius dalykus gilinti ir skleisti žinias apie dr. Š.Suzuki ir jo ugdymo filosofiją visai mokyklos bendruomenei. Šios savaitės eigoje buvo siekiama visus mokyklos bendruomenės narius supažindinti su dr. Š.Suzuki asmenybe, jo muzikine bei pedagogine veikla, plėsti žinias apie Japonijos kultūrą, papročius ir geografinius ypatumus. Padėti mokiniams suvokti kultūrinio sąmoningumo reikšmę globaliame pasaulyje, pažinti ir išbandyti kultūrinės raiškos galimybes, ugdyti komunikavimo, iniciatyvumo ir socialines kompetencijas. Laikantis dr. Š.Suzuki mokymo principų, visą savaitę įvairiose mokyklos erdvėse buvo muzikuojama: kiekvienas vaikas turėjo galimybę atlikti savo mėgstamus kūrinius, pagroti kartu su draugais ir mokytojais. Kai kurie atsivedė pagroti ir tėvelius. Ryte, pertraukų metu, po pamokų koncertavo gitarų, smuikų, fleitų ansambliai, pasirodė pirmokų, antrokų bei jaunučių chorai. Veiklos klasėse vyko atsižvelgiant į mokinių amžių, poreikius ir interesus. Patys mažiausi mokyklos mokinukai – priešmokyklinukai tyrinėjo vaizdinę medžiagą apie Japoniją (vazas, lėles, atvirukus ir kt.), jos gamtą ir tradicinius menus. Dailės užsiėmimų metu mažieji susipažino su tradiciniu japonų menu – origamiu. Patys mokėsi lankstyti darbelius iš popieriaus. Susipažinę su japonų kalbos rašmenimis – kandži, hiragana ir katakana, vaikai mokėsi užrašyti savo vardą japonškai.

Pirmokai susipažino su dr. Š.Suzuki biografija, žiūrėjo vaizdo filmus apie jo veiklą ir pamokas, o po aptarimo kūrė piešinius tema „Gražus garsas – graži širdis“. Visų pirmokų darbų paroda buvo eksponuojama mokyklos erdvėse. Integruotų veiklų metu vaikai skaitė Š.Suzuki sukurtas daineles „Merės avytė“, „Londono tiltai“, „Šoka kiškis“, „Gegutėlė“, „Bitutė“, ieškojo ir skaičiavo pažįstamas raides, iliustravo perskaitytų dainelių tekstus, vėliau jas dainavo, grojo įvairiais muzikos instrumentais. Pertraukų metu pirmokai su malonumu koncertavo priešmokyklinukams.

Antrokų veiklos buvo sudėtingesnės – jie kūrė projektą „Japonija“, analizavo ir kūrė tradicinius japonų eilėraščius – Haiku. Susipažinę su Š.Suzuki gyvenimu, jo mokymo metodu ir pagrindiniais principais, ieškojo paralelių su savo gyvenimu, o vėliau mokyklos kieme iš daržovių dėliojo mokyklos simbolį – „Spindulėlio“ ženklą.

Trečiokai atliko projektinį darbą „Įdomūs faktai apie dr. Š.Suzuki“. Iš įvairių gamtinių medžiagų kūrė smuiko raktus, rašė rašinius tema „Muzika – kaip fėja“.

Ketvirtokai kūrė miniatiūras „Ar muzika gali pakeisti pasaulį?“, dekoravo akmenukus muzikiniais motyvais, iš molio lipdė darbelius tema „Muzikinis apdovanojimas“. Savaitės veikla iškilmingai apibendrinta visiems susirinkus mokyklos fojė, įžiebiant fejerverką ant dr. Š.Suzuki gimtadienio torto, sugiedant mokyklos himną ir draugiškai pasidalijant tortą.

2014 m. lapkričio pirmąją savaitę organizuotos veiklos tema „Šeima – mano tvirtovė“. Šios savaitės tikslas buvo skatinti domėtis savo šeimos istorija, įtraukti visus šeimos narius į mokyklos bendruomenės veiklą. Jos metu siekta skatinti vaikus domėtis savo seneliais, jų pomėgiais ir profesijomis, mokyti pagarbaus elgesio su vyresniais žmonėmis, ugdyti komunikavimo, iniciatyvumo, socialines bei pažintines kompetencijas. Savaitės pradžioje į mokyklą atvykstančius bendruomenės

28

narius pasitiko teatro būrelio nariai. Persirengę seneliais, jie vaišino visus namine duona, kvietė prisijungti prie mokykloje vykstančių veiklų. Integruotos savaitės metu vaikai kūrė senelių nuotraukų koliažus, rinko informaciją apie savo senelius, kūrė jiems dviejų žodžių palinkėjimus, kurie prasideda jų vardo raide (pvz., aš, Irmina, linkiu ilgo gyvenimo; aš, Tomas, linkiu tolimų kelionių), ruošė kvietimus seneliams, ėmė ir užrašinėjo iš jų interviu pagal iš anksto su mokytojais aptartus klausimus, kūrė darbą „Mano senelio charakterio savybės pagal vardo raides“ (savo senelių vardo raides užrašė iš viršaus į apačią, jas papuošė ir pagal kiekvieną iš šių raidžių parašė senelio savybę: R – rami, I – išradinga, T – tolerantiška, A – aktyvi). Penktadienį į mokyklą rinkosi seneliai su savo anūkais. Kartu su vaikais ir mokytojais, seneliai dalyvavo įvairiose mokyklinėse veiklose: su teatro mokytoju vaidino, su muzikos mokytoja – dainavo ir bandė groti fleitomis, kūno kultūros pamokų metu – atliko įvairius fizinius pratimus, su mokinukais anglų kalbos pamokose – mokėsi angliškų žodžių. Trečiokai ir ketvirtokai savo senelius pakvietė į iškilmingus koncertus mokyklos aktų salėje. Jų metu visi grojo įvairiais muzikos instrumentais, atliko keletą dainų, įteikė seneliams pačių kurtas dovanėles.

2015 m. sausio paskutinioji savaitė buvo skirta integruotai veiklai „Žemė visų namai“. Šios savaitės tikslas – formuoti vaikų elgseną ir požiūrį į gyvąją gamtą, aktualias ekologines problemas, jų sprendimo galimybes ir būdus. Buvo siekiama ugdyti humanistines nuostatas, plečiant supratimą apie gyvūnus ir jų gerovę, skatinti mokinius prisidėti prie aplinkos puoselėjimo, skiepyti įgūdžius rūšiuoti atliekas, ugydtis bendruomeniškumo, pagarbos supančiai aplinkai ir gyvūnams jausmus. Savaitė prasidėjo perfomansu „Žemė visų namai“, kurį paruošė gamtos mylėtojų, teatro bei „Žaliosios akademijos“ būrelių nariai. Šios savaitės metu mokykloje lankėsi Zoologijos sodo darbuotojai su edukacine programa „Ropliai“. Jos metu vaikai susipažino su Lietuvos Zoologijos sode auginamais ropliais, jų gyvenimo ir priežiūros ypatumais, turėjo galimybę pabendrauti su edukatorėmis, kurios ne tik pademonstravo atsivežtą kukurūzinį žaltį, iguaną, balinį vėžlį, bet ir leido juos paliesti, palaikyti. Klasėse vaikai žiūrėjo įvairius filmukus aktualiomis ekologinėmis temomis, kūrė darbelius iš antrinių žaliavų. Savaitę apibendrino visų klasių kurtų plakatų „Žemė visų namai“ paroda mokyklos erdvėse, mokinių augintinių paradas, klasių išvykos bei ekspedicijos į gamtą. Mažesnieji mokiniai vyko į Kalniečių parką palesinti paukščių, vyresni į Kleboniškio mišką nešė daržoves miško žvėreliams, o ketvirtokai vyko į didžiausią gulbių šėryklą Baltijos šalyse, kad padėtų peržiemoti gulbėms. 2015 m. kovo pirma savaitė buvo skirta tautiškumui ugdyti ir vadinosi „Lietuviais esame mes gimę“. Jos tikslas buvo formuoti teigiamą požiūrį į tautiškumą, ugdyti patriotiškumą ir meilę Lietuvos tautai. Šios savaitės metu mokiniai skatinami domėtis tautos papročiais, senoviniais žaidimais, tautiška muzika ir šokiais. Pirmadienį mokyklos fojė visus pasitiko antrokai. Jie iš aukštai pakeltų tautinių juostų sudarė šventinį praėjimą ir visus ateinančius vaišino riestainiais. Netradicinėje aplinkoje – mokyklos rūsyje – visą savaitę veikė senovinių rakandų paroda su lankytojams paruoštomis užduotimis (vaikai turėjo surasti ir atspėti, kam senovėje buvo naudojami rasti daiktai). Mokykloje svečiavosi muzikos mokytoja ekspertė, kanklių dėstytoja Alvyda Česienė su savo mokiniais. Svečiai vaikus supažindino su senoviniais lietuvių liaudies instrumentais, aktyviai įtraukdami visus atvykusius į muzikavimą, šokius ir žaidimus. Į mokyklą atvyko ir „Vikingų kaimo“ įkūrėjai, kurie supažindino mokinius su senoviniais stalo žaidimais. Edukatoriai, pasipuošę senoviniais drabužiais, ne tik pristatė stalo žaidimų atsiradimų istoriją, bet į aktyvią veiklą įtraukė ir mokinius taip paskatindami juos domėtis Lietuvos istorija, papročiais. Vaikai išmėgino viduramžių Lietuvoje mėgiamus žaidimus, mokėsi ir mokė vieni kitus žaidimų taisyklių, žaisdami mokėsi ne tik laimėti, bet ir pralaimėti, lavino loginį, strateginį mąstymą bei bendravimo įgūdžius. Jaunesni mokiniai turėjo galimybę susitikti su keramiku Artūru Matoniu iš Marijampolės. Dailės studijoje jis vaikams demonstravo puodų žiedimo techniką, padėjo kiekvienam nusižiesti savo puodynę, mokė puošti ją tautiniais ornamentais. Mokykloje taip pat viešėjo etnografas iš Kelmės Valdas Rutkūnas. Mokyklos aktų salėje jis su vaikais atliko senovės lietuvių šventines apeigas: kūrė ugnį, dalinosi linkėjimais, šoko ir dainavo, žaidė lietuvių liaudies žaidimus. Pertraukų metu šokio mokytoja su savo mokiniais linksmino mokyklos bendruomenę tautiniais šokiais. Šokiai vyko įvairiose mokyklos erdvėse, į juos įsitraukė visi norintieji. Visą savaitę mokyklos mokiniai su tėvais ir mokytojais domėjosi lietuvių tarmėmis – ieškojo, rinko ir užrašinėjo tarmiškus žodžius. Pirmokai domėjosi suvalkiečių tarme, antrokai – aukštaičių, trečiokai – dzūkų, ketvirtokai – žemaičių. Surinktus tarmiškus žodžius su paaiškinimais vaikai suklijavo ant didelių Lietuvos žemėlapių ir eksponavo mokyklos erdvėse. Savaitės veiklas vainikavo jau tradicine tapusi Kaziuko mugė. Ryte visus pasitiko džiugiai grojantys mokyklos mokytojai, tėvai ir vaikai. Visą

29

dieną vyko prekyba savo sukurtais darbeliais bei skanėstais, veikė kūrybinės dirbtuvės, į kurias vaikus kvietė mokinių tėvai, arbatinėje visus įvairiomis arbatomis vaišino mokyklos direktorė, sporto salėje žaidimus žaidė sporto mokytojas, bibliotekoje įkurtame anglų kalbos klube vyko įvairios veiklos.

Šiais mokslo metais planuojama įgyvendinti dar dvi integruoto ugdymo savaitės: prevencinė savaitė „Savaitė be patyčių“ ir Bukinisto savaitė. Prevencinės savaitės metu planuojame mokytis dažniau šypsotis, sakyti visiems bendruomenės nariams komplimentus, susėsti kartu išgerti „draugystės“ arbatos, pasidalinti savo mintimis apie patyčias, savaitės pabaigoje – apkabinti mokyklą ir paleisti į dangų balionus su linkėjimais draugams ir mokytojams. Bukinisto savaitės metu mokykloje lankysis daug įdomių svečių, kurie papasakos vaikams apie knygos atsiradimą, jos kūrimą ir iliustravimą, knygų įvairovę ir pasirinkimo galimybes. Vaikai iliustruos knygas, kurs pasakas, dalyvaus edukacinėse programose.

Integruotos ugdymo savaitės padeda įgyvendinti pagrindinius mokyklos uždavinius ir atitinka dr. Š.Suzuki metodo principus: padeda kurti stimuliuojančią, motyvuojančią aplinką, užtikrina mokymąsi be nesėkmių, įtraukia visą mokyklos bendruomenę, sudaro galimybes atsiskleisti kiekvieno bendruomenės nario kūrybiniam potencialui, aktyviai ir sąmoningai veiklai, bendravimui ir bendradarbiavimui. Formalaus ir neformalaus ugdymo integracija, sistemingai ir tikslingai taikomi netradiciniai metodai, parinktos netradicinės priemonės bei aplinkos, kryptingos ir ilgalaikės projektinės veiklos, skatinančios mokinių motyvaciją ir ugdančios įvairius gebėjimus, nuolatinis mokyklos bendruomenės bendradarbiavimas padeda užtikrinti aukštą ugdymo proceso kokybę ir lemia puikius mokymosi pasiekimus bei labai gerą mikroklimatą.

MOKAU NE MOKYKLOJE. INTEGRUOTAS UGDYMAS

Aušra Burbienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė

Integruotas ugdymas. Kiekvienas žmogus turi tris polinkius: norą suprasti bet kokį dalyką,

polinkį meninei veiklai bei poreikį atsigręžti į pasaulį bei žmogų sukūrusias jėgas. Menas, mokslas ir religija – tai trys kolonos, laikančios civilizaciją. Jos itin reikšmingos žmogaus ugdymui. Mokykla – tarsi langas, per kurį vaikui turime parodyti visa, kas yra svarbiausia. Mokykla – takelis, vedantis į didįjį KELIĄ.

Mokyti (ugdyti) – mokytis ir ugdytis ne mokyklos aplinkoje – seniai gyvuojanti mokyklos tradicija. Tai atsispindi visuose mokyklos veiklos dokumentuose: strateginiuose, metiniuose, mėnesių mokyklos veiklos ir ugdymo planuose. Mokyklos bendruomenė savo SĖKMĘ apibūdina:

1 kartą per mėnesį organizuojamos paralelinių klasių integruotos pamokos muziejuose, parkuose, laboratorijose, atsižvelgiant į ugdymo turinį: M.K. Čiurlionio, T. Ivanausko muziejuose, VDU Kauno botanikos sode, Kauno marių regioniniame parke, P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje, Lietuvos švietimo istorijos muziejuje, tėvų darbovietėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje;

sudarytos bendradarbiavimo sutartys dėl edukacinių programų su M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos, P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejais, Kauno Tautinės kultūros centru, knygynu „Pegasas“, Saugaus vaiko centru, klinika „Neodenta“, Kauno valstybiniu lėlių teatru;

kiekvienais mokslo metais mokinio krepšelio lėšomis pirmokai aplanko Kauno Algirdo Žikevičiaus saugaus eismo mokyklą, antrokai – Maironio literatūros, trečiokai – Vytauto Didžiojo karo, ketvirtokai – Lietuvos Aviacijos muziejus;

tradiciniai renginiai ne mokykloje: mokslo metų pradžios ir pabaigos, Trijų karalių šventės pamokos – Kauno valstybinio lėlių teatro spektakliai, „Senelių šventė“, „Šokių fiesta“;

iš 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus 5 skiriamos kultūrinei, etninei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, socialinei, prevencinei veiklai ne mokykloje: KTU miestelyje mokslo festivalis „Erdvėlaivis „Žemė“, edukacinės kelionės po Lietuvą, Adventinis projektas Šilainių Šv. Dvasios bažnyčioje, Lietuvos teatrų lankymas, amatų diena;

30

neformaliojo ugdymo būrelių veikla (lanko 86,3% mokyklos mokinių) 50 % organizuojama ne mokykloje, kitose aplinkose, yra susieta su patirtiniu mokymu pagal ugdymo sritis (menas, sportas, sveika gyvensena, ekologija, intelektas, kraštotyra, etnokultūra, sauga): Lietuvos medicinos ir farmacijos, Maironio muziejuose, VDU Kauno botanikos sode, Kauno regiono gyvūnų prieglaudoje, Valdovų rūmuose, KTU regioniniame mokslo parke, Kernavėje, Trakuose, Anykščiuose, Kretingoje, Vievio „Kelių muziejuje“, Kauno oro uoste;

2010 – 2015 m. mokyklos mokiniai ir mokytojai mokėsi 499 kartus ne mokykloje, vidutiniškai per 1 mokslo metus, kuriuos sudaro 32 savaitės, 9 mėnesiai, ugdymas 11 kartų vyko netradicinėje aplinkoje;

100 % mokyklos mokinių lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus įvairiose Kauno miesto įstaigose, nemažai 1 – 2 būrelius. Populiariausi sporto, turizmo ir sveikos gyvensenos – 48,3 %, meninės raiškos – 34,9 %, dalykiniai – 27,1%, meno kolektyvai – 12,8 %, ekologinio ugdymo ir gamtosaugos – 6,9%, techninės kūrybos ir techninio sporto – 5,8 %;

nuo 2003 m. 22 % mokinių yra Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokiniai. Toks VISUMINIS ŽMOGAUS UGDYMAS, žmogaus asmenybės formavimas nuo 5 – 6 m.

iki 11 m. sudaro galimybę pasiekti puikius rezultatus. „Jungti meną, mokslą ir religiją yra pagrindinis šiandienio ugdymo reikalavimas. Vaiko patirtis lemia, kaip jis elgsis suaugęs. Nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų žmogus savaip reaguoja į išorinį pasaulį. Vieno vaiko patirtis skiriasi nuo kito vaiko patirties. Vaikas – ne vien paveldėtų genų ar aplinkos įtakos derinys. Vaikuose slypi jų ateities užuomazgos. Todėl mokytojo ir auklėtojo užduotis yra sukurti vaikui tokią aplinką, kuri padėtų atsiskleisti tam, kas jau slypi jame“ (Valdorfo pedagogika, UNESCO konferencija).

Mokyklos pasiekimai 2013, 2014 m. tarptautiniuose projektuose: „Tavo žvilgsnis“, matematikos ir anglų k.

„Kengūrose“, „Gintaro kelias“, „Eruditas“ ir kt. – 18 laureatų; I vieta tarptautiniame mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurse „Sveikuolių sveikuoliai“; respublikiniuose projektuose: mokslo festivalis „Erdvėlaivis „Žemė“, „Mes – pasaulis“, istorijos, gamtos, lietuvių k. „Kengūros“, „Oi žiba žiburėlis“ ir kt. – 56 diplomai, I laipsnio ŠMM ministro diplomas konkurse ,,Lietuvos vaikai kuria pasakas“; miesto projektuose – 22 diplomai, I vieta „Šviesoforo“ konkurse.

2014 m. mokykla drauge su Kauno kolegija teikė ir laimėjo Erasmus + programos 2 pagrindinio veiksmo „Strateginės partnerystės“ projektą EXPEDUCOM-Experiantial Education Competence – Patirtinio Ugdymo Kompetencija, kuris apims 3 pagrindines pedagoginės veiklos sritis : mokymą, mokymąsi, pedagogų rengimą, jų kvalifikacinį tobulėjimą. Projektas truks 2 metus. Šalys dalyvės: Lietuva, Nyderlandai, Latvija, Turkija, Portugalija, Rumunija, Graikija.

Projekto metu 2014 – 2016 m. kiekvienoje šalyje bus atliktas praktinis patirtinio mokymo(si) 3 – 12 metų amžiaus vaikų grupėje tyrimas pagal klausimyną; išleistas vadovėlis, skirtas pedagogams ir tėvams; mokomoji medžiaga mokiniams ir studentams iš patirtimi pagrįsto mokymo(si) pavyzdžių; sukurta pedagoginėmis naujovėmis, paremta nauja patirtinio mokymo(si) koncepcija ir teorija bei daugiakultūriniais pavyzdžiais UGDYMO programa kiekvienoje šalyje 2016 m.

Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos mokytojai sako: ,,Mokau ne mokykloje, mokau per patirtį, mokau mylėdamas, mokau... kuriu ATEITĮ“. „Vaike slypi būsimas ŽMOGUS“, – teigia William Wordsworth.

31

MOKAU NE MOKYKLOJE. KŪNO KULTŪROS PAMOKOS

Jolanta Venčkauskienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui

Kūno kultūros pamokos. Organizuojant vaikų fizinį ugdymą pradinėje mokykloje, reikia

atsižvelgti į susiklosčiusias tradicijas, įstaigos materialinę bazę, geografinę padėtį, oro sąlygas ir kt. Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos pastate nėra kai kurių ugdymui būtinių patalpų, pavyzdžiui, sporto salės. Tačiau per kūno kultūros pamokas vaikai netinginiauja. Svarbu organizuoti ugdymo procesą taip, kad būtų tinkamai įgyvendinta pradinio ugdymo kūno kultūros programa. Mokytojai, vadovaudamiesi Švietimo ir mokslo ministerijos parengta kūno kultūros ugdymo bendrąja programa, susidaro savo programas.

Jaunesnysis mokyklinis amžius (7–11 metų) yra vienas iš atsakingiausių motorinio aktyvumo formavimosi periodų. Šiame amžiaus tarpsnyje grindžiami kūno kultūros bei fizinio ugdymo pamatai, įsisavinami nauji iki šiol dar nežinomi pratimai bei jų elementai. Šiame amžiaus periode pradeda formuotis asmeniniai interesai ir motyvacija, tam tikras požiūris į kūno kultūros pratybas bei sporto rūšis.

Bendrosiose kūno kultūros nuostatose (punktas 28.1.) teigiama, kad: Fizinis aktyvumas yra svarbiausias veiksnys, skatinantis organizmą augti ir tobulėti. Kiekviena

judėjimo forma optimizuoja žmogaus ne tik motorikos, bet ir psichinės bei socialinės brandos vyksmą. Pradinių klasių mokiniai labai imlūs, judrūs, norintys pažinti pasaulį ir save, todėl šiuo amžiaus tarpsniu svarbu sudaryti sąlygas mokiniui patirti judėjimo džiaugsmą, skatinti jį būti fiziškai aktyvų (28.1.1).

Pradinėse klasėse svarbu ne tik išmokyti judesių, bet ir sudaryti sąlygas vaiko prigimčiai artima fizine veikla išreikšti savo individualumą, saviraišką, kūrybingumą, ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, puoselėti olimpines sporto vertybes, tautinę savigarbą, patriotizmą, pilietiškumą ( 28.1.3).

Rekomenduojama kuo daugiau pamokų organizuoti gryname ore. Mokytojas privalo užtikrinti mokinių saugą, išmokyti juos laikytis saugaus elgesio taisyklių ir reikalavimų (28.1.6).

 

Mokyklos sėkmė 

 

Neformalus ugdymas

Strateginė

partnerystė

Patirtinis ugdymas

Dalykinė integracija

Sisteminis ugdymas ne mokykloje

Mokytojų kompetencija Tėvų

švietimas

Tradicijios

Lyderystė

Mikroklimatas

32

Bendrojoje kūno kultūros programoje pateikiamos tik svarbiausios kūno kultūros turinio gairės. Kūno kultūros mokytojas gali koreguoti atskiros veiklos srities turinį pagal mokinių poreikius, polinkius ir gebėjimus, nekeisdamas programoje nurodytų tikslų ir uždavinių (28.1.11).

Sporto šakų mokymosi tikslais parengtas slidinėjimo, turizmo, plaukimo ir orientavimosi sporto programas vykdo mokyklos, turinčios tam palankias sąlygas arba galinčios pasinaudoti šalia esančia materialine baze (plaukimo baseinu, tinkama vietove, trasomis ir kt.). Spartusis žygis palankiomis oro sąlygomis rekomenduojamas kaip slidinėjimo alternatyva ( 28.1.12).

Įgyvendinant kūno kultūros ugdymo tikslą, mokiniai (BP 28.3): Įgyja supratimą apie sporto šakas: lengvąją atletiką, judriuosius ir sportinius žaidimus,

bendrąją gimnastiką, praktikuoja fizinį aktyvumą gryname ore, ugdosi garbingo rungtyniavimo, bendravimo ir bendradarbiavimo komandoje nuostatas bei elgesį, puoselėja olimpines sporto vertybes.

Įgyja supratimą apie judėjimo formų pasirinkimo įvairovę, renkasi patinkančias fizinio aktyvumo formas, patiria judėjimo džiaugsmą bei teigiamas emocijas, gerina asmeninį fizinį parengtumą ir stiprina sveikatą.

Kūno kultūros pamokų veiksmingumas labai priklauso nuo tinkamo mokinių veiklos organizavimo. Mokytojas, atsižvelgdamas į pamokos uždavinius, turinį, organizuojant mokinių veiklą parenka ir vietą, kuri yra naudingiausia vaikų sveikatai, judesiams lavinti. Vaikams patinka, kai yra daug erdvės, įvairios įrangos, kai veikla laisva, įvairi. Tokioms pamokoms yra daug tinkamų erdvių.

Mokyklos ugdymo planuose nurodoma, kad viena kūno kultūros pamoka 1, 3, 4 klasėse skiriama šokiui. Antrose klasėse šokiui skiriama viena ugdymo valanda iš valandų, skiriamų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti.

Struktūra:

Mes išnaudojame mokyklos kiemą, kuriame galima sportuoti. Čia galima ir be inventoriaus,

įdomiau ir net sveikiau vesti kūno kultūros pamokas.

Sveika gyvensena

Judėjimo įgūdžiai Kūno kultūra  Sporto šakos

Netradicinis fizinis aktyvumas

33

Mokykloje pamokos daromos kuo įvairesnės, įtraukiama kuo daugiau žaidimų, fizinio lavinimo

pratimų, nes mokiniai skirtingi ir ne visi mėgsta vieną sporto šaką. Vaikas, atėjęs į kūno kultūros pamokas, turi atrasti save, savo mėgiamą sporto sritį, reikia jį pripratinti, kad jis tobulėtų. Todėl dalis pamokų vyksta baseine, čiuožykloje, gimastikos salėje.

Pamokos ne klasėje – puikus būdas sudominti mokinius, patenkinti jų judrumo poreikį ir praktiškai parodyti, kodėl dėstomos žinios yra svarbios kasdieniame gyvenime.

Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos kūno kultūros pamokų įvairiose erdvėse tvarkaraštis

2014 – 2015 m.m.

Kūno kultūros pamokų pasiskirstymas pagal mokyklos ugdymo planą %

33

67

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Šokis Mokyklos kiemas, baseinas, čiuožykla, gimnastika

Kūno kultūros pamokų pasiskirstymas %

Baseinas; 21

Gimnastika; 8

Kiemas; 23Čiuožykla; 14

Šokis; 33

rugsėjis spalis lapkritis gruodis sausis vasaris kovas balandis gegužė 1a kiemas baseinas baseinas kiemas kiemas čiuožykla baseinas gimnastika kiemas 1b kiemas baseinas baseinas kiemas čiuožykla čiuožykla baseinas baseinas kiemas 1c kiemas gimnastika gimnastika kiemas kiemas kiemas baseinas baseinas kiemas 2a kiemas baseinas baseinas kiemas čiuožykla čiuožykla gimnastika baseinas kiemas 2b kiemas baseinas baseinas kiemas kiemas gimnastika baseinas baseinas kiemas 2c kiemas baseinas baseinas kiemas čiuožykla čiuožykla gimnastika baseinas kiemas 3a kiemas baseinas baseinas kiemas čiuožykla čiuožykla baseinas baseinas kiemas 3b kiemas baseinas baseinas kiemas čiuožykla čiuožykla baseinas baseinas kiemas 3c kiemas baseinas baseinas kiemas čiuožykla čiuožykla gimnastika baseinas kiemas 4a kiemas baseinas baseinas kiemas čiuožykla čiuožykla čiuožykla gimnastika kiemas 4b kiemas baseinas baseinas kiemas čiuožykla čiuožykla čiuožykla gimnastika kiemas 4c kiemas baseinas baseinas kiemas čiuožykla čiuožykla baseinas baseinas kiemas

34

INTEGRUOTAS UŽSIENIO KALBOS MOKYMASIS ŽAIDŽIANT IR BENDRADARBIAUJANT

Rita Križinauskienė,

Kauno „Nemuno“ mokyklos – daugiafunkcio centro pradinių klasių mokytoja metodininkė

Mūsų mokyklos pedagogai siekia užtikrinti kokybišką ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą ir išlaikyti pagilinto vokiečių kalbos mokymo tradicijas. Mokykla pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Vokiečių draugija ir vokiečių kalbos centru Kaune, Gėtės institutu. Pagal bendradarbiavimo sutartis dalyvavome: ES finansuojamame projekte „Inovatyvus užsienio kalbos mokymas(is) pradinėse klasėse“; Vilniaus Gorthe‘s instituto, vokiečių ambasados koordinatoriaus – konsultanto kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. Siekiant ugdymo procese taikyti naujus, pažangius ugdymo metodus, mokykloje kasmet organizuojamos respublikinės konferencijos: „Vokiečių kalbos mokymosi perspektyvos“, „Integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas“. Įdiegtas dvikalbis mokymo modelis nuo 1 klasės, dvi pradinių klasių mokytojos patobulino kalbinę kompetenciją europiniuose kursuose, vokiečių kalbą pradinėse klasėse integruojame į visus mokomuosius dalykus.

Ypač sėkminga integruota 2 klasės pasaulio pažinimo ir vokiečių kalbos pamoka aktyvioje klasėje „Kodėl reikia rūšiuoti atliekas?“.

Metodai

Darbas grupėse, darbas porose, individualus darbas, darbas su interaktyvia lenta, diskusija, pokalbis, klausinėjimas, informacinių technologijų, pateikčių naudojimas, demonstravimas, žaidimas, apklausa, minčių lietus, įsivertinimas „Nebaigti sakiniai“.

Mokymo priemonės Interaktyvi lenta, mokytojos sukurta pateiktis „Kodėl reikia rūšiuoti atliekas?“, pratybų

sąsiuvinis „Gilė“ 2 klasei, lapai su paruoštomis užduotimis, popieriniai, stikliniai, plastikiniai, metaliniai daiktai; dėžės daiktams sudėti; kortelės su žodžiais: „Metalas“, „Stiklas“, „Plastikas“, „Popierius“; trijų spalvų (16) kamšteliai nuo plastikinių butelių; 16 vokų, juose skaitmenys nuo 1 iki 10 ir septynios spalvotos kortelės. Su mokiniais aptariami pamokos uždaviniai. Išsiaiškinami pasiekimų kriterijai.

Mokomoji veikla

Prisimenama, iš kokių medžiagų gali būti pagaminti daiktai. Mokiniai surūšiuoja daiktus pagal medžiagą. Baigus rūšiuoti aptariama, kaip ir kodėl mokiniai tuos daiktus suskirstė.

Atliekų perdirbimo ženklą matome ant pakuočių (daiktų), kurias galima perdirbti. Pademonstruojame mokiniams pakuotes (daiktus), ant kurių yra šis ženklas. Mokiniai svarsto, diskutuoja, ką reikėtų daryti su daiktais, kuriuos jie surūšiavo į dėžes.

35

Išsiaiškinama kiekvieno konteinerio paskirtis. Ką galima ir ko negalima mesti į kiekvieną konteinerį.

Praktinė užduotis. mokiniai po vieną eina

prie interaktyvios lentos ir komentuodami savo pasirinkimą nutempia daiktą į konteinerį. Aptariama. Vokiečių kalba. Suskaičiuojame kiekviename konteineryje daiktus: eins, zwei, drei, vier, fünf, sechs, sieben, acht, neun, zehn. Įvardijame konteinerio spalvas: blau, grün, gelb.

Darbas grupelėse. Nustatyta darbo trukmė – 3 min. Dalijamoji medžiaga. Iš dėžutės mokiniai

ima spalvotus plastikinius kamštelius ir įvardina spalvą: blau, grün, gelb. Pagal ištrauktą kamštelio spalvą, susiskirsto į tris komandas: „mėlynieji“, „žalieji“, „geltonieji“. Kiekviena komanda išsirenka kapitoną ir atlieka užduotį. Užduotis: lentelėje surašyti daiktų pavadinimai. Reikia nuspalvinti žodžius pagal medžiagą, iš kurios jie pagaminti. Aptariama.

Įsivertinimas. Trys veidukai. Kiekvienas

vaikas eina prie interaktyvios lentos ir nutempia žvaigždutę prie „veiduko“, pagal tai, kaip jam sekėsi dirbti grupėje.

Pedagoginė pertrauka. Žaidimas – ratelis „Was machen wir so gerne hier im Kreis“. Konteineryje dešimt lėlių ir septyni spalvoti pieštukai. Probleminis klausimas: ar nereikalingus daiktus reikia išmesti? Mokiniai diskutuoja.

Vokiečių kalba. Mokiniai skaičiuoja lėles: eine Puppe, zwei Puppen, drei Puppen, …

Užduotis su spalvomis. Žiūrėdami į rodomas spalvas trepsi ir ploja 2/4 ritmą (ti-ti-ta) ir įvardina spalvas: blau, gelb….

36

Žaidimas išmokimo stebėjimui „Pakelk kortelę“. Kiekvienas mokinys iš jam skirto voko išima korteles su skaičiais (1–10) ir 7 spalvomis. Mokytojai pasakius skaičiaus (zwei, fünf, sechs…) ar spalvos (blau, grün, gelb) pavadinimą, iškelia tinkamą kortelę. Baigus žaidimą, mokytoja apibendrina mokinių išmokimą ir kiekvieno mokinio paklausia, kas jam pasisekė, ko dar reikėtų pasimokyti? Mokiniai pasisako.

Kviečiami 4 mokiniai prie interaktyvios lentos. Pasirinkę „magišką rašalą“ nutrina konteinerį ir pamato, kas gaminama iš perdirbto popieriaus, stiklo, plastiko, metalo.

Išvada. Atliekų perdirbimas ir rūšiavimas padeda taupyti gamtos išteklius.

Nuotrauka „Padangos“. Mokiniai svarsto ir

spėlioja, kas gi gaminama iš perdirbtų padangų. Nutrynę nuotrauką su padangomis, pamato, kad iš perdirbtų padangų pagaminta sporto aikštelės danga. Pateikiami faktai: popierius išlieka nesuiręs 2 metus; metalinės konservų dėžutės – 90 metų; plastiko pakuotės – nuo 80 iki 200 metų; stiklo tara – 900 metų. Perdirbus 1 toną popieriaus išsaugome 17 medžių. Su mokiniais diskutuojama apie pateiktus faktus.

37

Darbas porose. Užduoties lape mokiniai turi apibrėžti perdirbimui tinkamas atliekas ir pažymėti, kas iš jų perdirbama. Darbai aptariami, išsiaiškinamos klaidos. Prisimenama ir aptariama, ko šiandien išmokome? Kiekvienas mokinys pabaigia skaidrėje užrašytus sakinius.

Įsivertinimas. Mokiniai nutempia žvaigždutę ant tos spalvos, kuri atitinka jų išmokimą. Pagal

įsivertinimo spalvą mokiniai pasirenka namų darbus iš mėlyno, žalio ar geltono segtuvų. Į mokymąsi žvelgiu kaip į nedalomą visumą, kur viskas tarpusavyje susiję. Todėl aptariant

kurią nors temą su mokiniais lyginame, analizuojame, sujungiame žinias į visumą – tai ir yra integruoto mokymo esmė. Taip veiksmingai įsisąmoninamos dalykinės žinios ir įgyjama šiuolaikiniam vaikui reikalingų gebėjimų ir kompetencijų. Skatinamas domėjimasis, smalsumas ir motyvacija mokytis, sudaromos sąlygos saviraiškai, kūrybiškumui.

GERIAU VIENĄ KARTĄ PABANDYTI, NEGU DEŠIMT KARTŲ IŠGIRSTI

Grasilda Celiešienė, Kauno Rokų gimnazijos pradinių klasių mokytoja

Pedagogai, organizuodami savo veiklą, dažniausiai kelia sau tik vieną iš pagrindinių tikslų –

kaip pateikti dėstomo dalyko medžiagą, kad ji būtų suprantama kiekvienam mokiniui ir įgytas žinias mokinys galėtų panaudoti tolesnėje praktinėje veikloje. Organizuojant pedagoginį procesą labai svarbu prisiminti mokinių mokymosi stilius.

38

Šio darbo tikslas ir yra – organizuojant užsiėmimus paskatinti pedagogus aktyviau naudoti kinestetinį mokinių mokymosi stilių.

Savo darbe aš keliu šiuos uždavinius: 1. Priminti mokymosi stilių ypatumus; 2. Pasidalyti praktine patirtimi, kaip galima organizuoti užsiėmimus naudojant kinestetinį

mokymosi stilių. Mokytojas, besiruošdamas būsimai pamokai, turėtų išmanyti, kokį mokymosi stilių naudoja jo mokiniai informacijai įsisavinti. Neilas Flemingas, mokytojas, dėstytojas iš Naujosios Zelandijos, rekomenduoja skirti šiuos mokymosi stilius:

1. Vizualinis (regimasis) – žmonės gerai prisimena, ką užsirašė, išvydo. Jiems patinka ruošti arba žiūrėti pateiktis. Geba puikiai struktūruoti pateiktą medžiagą. Dažniausiai vartoja frazes: „Aš matau ką jūs galvojate; Įdėmiai peržiūrėjau šią idėją; Negaliu įsivaizduoti...“;

2. Audialinis (girdimasis) – žmonės gerai prisimena, ką girdėjo ar patys kalbėjo. Jie mėgsta diskutuoti, deklamuoti. Jiems sunku ilgai dirbti tylint. Tai vadinamieji plepiai. Dažniausiai vartoja frazes: „Kalbėkit garsiai ir aiškiai; Mes jau seniai nesikalbėjom; Žinau žodis žodin...“;

3. Kinestetinis (judėjimo, liečiamasis) – žmonės gerai prisimena, ką darė, čiupinėjo, kokie buvo pojūčiai. Jiems patinka vaidinti ir atlikti praktines užduotis. Dažniausiai vartoja frazes: „Jaučiu, kad kažkas negerai; Ką tu man sakai tai nesijaučia teisinga; Jis beširdis žmogus...“.

Gerokai anksčiau organizuojant pedagoginį procesą buvo akcentuojami tik du pirmieji mokymosi stiliai. Tačiau Howardas Gardneris rekomenduoja didžiausią dėmesį skirti būtent kinestetiniam, nes, jo manymu, „Kinestetinis intelektas remiasi vaizdais (vizualiniu), žodžiu (audialinis) ir veiksmu (kinestetinis)“. Toks mokymosi stilius patenkina visų mokymosi stilių poreikius ir leidžia geriau įsisavinti, apdoroti ir pritaikyti praktinėje veikloje gautas žinias bei įgytus gebėjimus.

2012 metais mūsų psichologė A. Andriuškienė atlikto tyrimą „2–12 klasių mokinių mokymosi stiliai“. Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokykloje yra ne tik šių trijų mokymosi stilių atstovų, bet nemažas procentas mokinių pasižymi mišriu mokymosi stiliumi. Organizuojant užsiėmimus reikia stengtis parinkti tokias veiklas, kurios leistų aktyviau išnaudoti kinestetinį intelektą, kuris savyje gali apimti audialinį, vizualinį ir kinestetinį mokymosi stilius. Pavyzdžiui, organizuojant pamoką „Kvadratinis metras“ galima pasiūlyti vaikams namuose pasigaminti iš laikraščių kvadratinį metrą ir jį atsinešti į mokyklą. Kitos pamokos metu iš sąsiuvinio lapo išsikerpame ir kvadratinį centimetrą. Ką gi su tuo visu galima veikti?

1. Vaikai įsitikina, kad plotą galime matuoti kvadratiniais metrais arba kvadratiniais centimetrais, nes ant jų galima kažką pastatyti: pieštuką, batą, keletą vaikų, savo sukurtą skulptūrą... Matuojant perimetrą ir nubrėžus tiesią ant jos nieko negali pastatyti visu pagrindu, kad dalis daikto neišlįstų.

2. Formuojasi aiškesnis vaizdinys apie kvadratinį metrą ir centimetrą. Vaikai juos gali palyginti tarpusavyje (uždėję vieną ant kito).

3. Teorines žinias galima pagrįsti praktiškai, kad viename kvadratiniame metre telpa 100 kvadratinių centimetrų (prikarpius skirtingų spalvų kvadratinių centimetrų juos suklijuoti ant kvadratinio metro ir suskaičiuoti). Taip galima sukurti jau nebe stalo, o grindų žaidimą ir naudoti pertraukų metu.

4. Galima matuoti grindų plotus dėliojant kvadratinius metrus ir įtvirtinti sąvoką „Apytiksliai“. 5. Galima apskaičiuoti, kokį grindų plotą kasdien išvalo valytoja. Kiek pinigėlių gauna valytoja

už išvalytą vieną kvadratinį metrą, klasę ir t. t. Naudojant veiklas, grįstas kinestetiniu intelektu, stebimi geresni mokymosi rezultatai. Tokio

ugdymo metu galime tobulinti ir mokinių grupinį darbą. Mokiniai mokosi ne tik patys, bet ir teikia pagalbą tiems, kuriems sunkiai sekasi. Sudaromos sąlygos aktyviai veikti ir specialiųjų poreikių mokiniams. Jie gali išgyventi sėkmę ir aktyviai dalyvauti ugdymo(si) procese. Mokinys gali tiesiogiai suprasti, kur ir kaip gautas žinias galės pritaikyti praktikoje. Tobulėja komunikavimo, bendradarbiavimo ir kiti įgūdžiai.

Organizuojant veiklas, skirtas kinestetinio intelekto lavinimui, reikia nepamiršti, kad visiems gali pasitaikyti nesėkmių (tiek mokiniui, tiek mokytojui), nes mokiniai turi turėti darbo grupėje patirties ir tiksliai žinoti savo pareigas grupėje, darbo užduotis, laiką, skirtą užduočiai atlikti. Mokytojas neturėtų atsisakyti tokių veiklų po pirmosios nesėkmės, o tiesiog aptardamas su vaikais įvykusias veiklas ir gautus rezultatus, pastebėti savo klaidas. Organizuodamas kitą užsiėmimą jų

39

nebekartoti. Visada reikia prisiminti, kad „Bet kuri nesėkmė turi būsimos sėkmės grūdą“ (Napoleonas).

Analizuojant Geoff Petty „Įrodymais pagrįstas mokymas“ praktinį vadovą galime atrasti, kad vienas iš pirmųjų sėkmę garantuojančių mokymo prioritetų – „konstruktų kūrimas“. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus turi susiformuoti supratimą apie vieną ar kitą daiktą, sąvoką, reiškinį ir tik tada jis gali žinias tinkamai naudoti savo tobulėjimui. Tam labai padeda klausimo „Kodėl?“ naudojimas ugdymo procese?

Kiekvienas pradinių klasių mokytojas žino, kad daugumai vaikų sunku suprasti ir teisingai vartoti sąvokas „padalinti, dalinti“. Kaip galėtume mokiniams padėti suprasti šį žodį ir sukurti savo konstruktą?

Mano praktikoje vaikams padeda paprasčiausių daiktų naudojimas, t.y. pieštukai, flomasteriai, pagaliukai ir kt. priemonės, kurios yra klasėje.

1. Vaikai sėdi po du. Vienas poros mokinys pasiima porinį pieštukų skaičių (mokytoja pasako, pvz.: keturi).

2. Mokytoja paprašo, kad pieštukus turintis mokinys pasidalintų su draugu po lygiai. 3. Poros nariai suskaičiuoja savo rankose turimus pieštukus ir pasitikrina, ar iš tikrųjų pieštukų

yra po lygiai? 4. Mokinių klausiama:„Ką jūs darėte?“. 5. Mokiniai nurodo, kad jie pasidalijo. 6. Taip pakartojant keletą pasidalijimo veiksmų porose, grupelėse, mokiniai jau patys puikiai

suformuluoja dalybos apibūdinimą (t.y. dalyba yra dalijimas po lygiai į kelias dalis). Tokiu būdu dauguma mokinių sukonstruoja savo dalybos konstruktą (t.y. prasmę) ir aiškinantis

naujus dalybos uždavinius lengviau orientuojasi. Kalbant apie kinestetinio intelekto lavinimą ir įrodymais pagrįstą mokymą galima atrasti vieną

bendrą idėją, vienijančią šias teorijas, t. y. kad mokymasis nėra sausos, iškaltos žinios. Mokymasis – tai aktyvus veikimas, naudojant turimas žinias kuo įvairesnėse veiklose.

Labai svarbu, kad organizuojant tokias veiklas, kuriose siekiame lavinti kinestetinį intelektą, puikiai integruojami ir specialiųjų poreikių mokiniai. Jie gali pasirinkti tą užduoties dalį, kurią labiausiai geba atlikti. Taip suteikiama galimybė visiems mokiniams išgyventi savo asmeninę sėkmę, o tai skatina ir toliau aktyviai veikti. Tokie metodai yra smagūs vaikams. Kaip teigia Geoff Petty, „Smagūs mokymo metodai skatina įsitraukti ir sukuria gilųjį mokymąsi“.

Praktinėje veikloje mokiniai dar kartą pakartoja savo turimas žinias. Tačiau jau neužtenka tik atkartoti taisyklę, bet reikia ją pritaikyti ir gebėti argumentuoti savo pasirinkimą. Anot Geoff Petty, „Vienintelis būdas, kad sujungtume atskiras dalis į vieną modelį nuolatinėje atmintyje – tai kartojimas“. Todėl mokiniai ne tik išgirsta, bet ir patys mėgina formuluoti taisyklę. Vyksta nuolatinis kartojimas. Susidaro įspūdis, kad mokiniai nieko nesimoko, tačiau jie, įdėdami mažai pastangų, vis tiek išmoksta vieną ar kitą taisyklę ir suformuluoja savo asmeninį konstruktą. Toks mokymosi būdas veda į giluminį mokymąsi.

Vykdant šias veiklas klasėje dažniausiai vyrauja draugiška, pagarbi ir linksma atmosfera. Taip sukuriamas draugiškas mikroklimatas, leidžiantis kiekvienam mokiniui atskleisti savo geriausius gebėjimus, nebijoti suklysti, nes tikras draugas ne tas, kuris pasišaipys iš tavo nesėkmės, bet tas, kuris pasidalins savo įžvalgomis, savo klydimais ir atradimais. Mano manymu, tik pasitikėjimą ir saugumą skleidžiančioje aplinkoje, galime paskatinti mokinius atskleisti savo gebėjimus ir sudaryti sąlygas aktyviai ir prasmingai jų veiklai – mokymuisi.

Literatūra 1. Lepeškienė, V. Hunanistinis ugdymas mokykloje, Vilnius, 1996. 2. Šiaučikienė. Mokymosi individualizavimas ir diferencijavimas, Kaunas: Technologija, 1997. 3. Geoff Petty. Įrodymais pagrįstas mokymas. Vilnius: Tyto Alba, 2008. 4. Gage, N. L., Berliner, D. C. Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma Litera, 1994. 5. http://lt.wikipedia.org/wiki/Suvokimas (20131020) 6. http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title (20131020) 7. http://psichoteraija.ot.lt/fpdb/2004/straipsniai/7intelektai.asp (20131020)

40

KURIAME ATVIRĄ, KŪRYBINGĄ, ATSAKINGĄ KAUNO ,,RYTO” PRADINĖS MOKYKLOS BENDRUOMENĘ

Alina Striškienė,

Kauno ,,Ryto“ pradinės mokyklos direktorė, Reda Stasiukonienė,

Kauno ,,Ryto“ pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui

Kauno ,,Ryto“ pradinė mokykla įsteigta 1993 metais. Jaunos mokyklos veiklos pradžia sutapo su jauno mokyklos vadovo karjeros pradžia. Laukė nuolat besikeičiančio pasaulio iššūkiai, pasirengimas juos priimti. Pagrindinius vadovo veiklos uždavinius spręsti padėjo klasikinės vadybos teorijos autorių teiginiai, jog ,,Didžiausią mokyklos efektyvumą galima užtikrinti ir išvengti nesėkmės tik tada, kai šiam tikslui pritaria visi, kai vadovas jaučia visumą ir gali ją valdyti“.

Iš teorinių svarstymų buvo išgryninta pagrindinė demokratinio ugdymo nuostata, ją suformuluoti padėjo išmintinga 1994-aisiais rašyta Meilės Lukšienės Pilietiškumo ugdymo programa: „Tauta gyvena laisvą gyvenimą. Atkurta valstybė. Lietuvą įsivaizduojame kaip modernią demokratišką respubliką“. Bendrai suformuluotos vertybės subūrė ir augino pedagoginį personalą.

„Mokykla skirta vaikui. Vaikas priimamas toks, koks jis yra. Tikėdami visų vaikų sėkme, mes diegiame jiems, kad jie yra: atviri, kūrybingi, atsakingi.

Mokyklos bendruomenė – išsilavinusi ir kūrybiška. Jai būdingas individualumas, savarankiško darbo įgūdžiai, nuolatinis mokymasis ir noras profesionaliai tobulėti.

Nuosekliai diegiami visuotinės kokybės vadybos principai: „sakykite, ką darote, darykite tai, ką sakote, užrašykite tai į dokumentus, nuolat didinkite veiklos reikalavimus“.

Nuolatinė refleksija padėjo suformuluoti ir apibrėžti 2013 – 2015 m. strateginius mokyklos veiklos tikslus bei užtikrinti efektyvų jų įgyvendinimą. Bendromis mokyklos vadovų, mokytojų, mokinių tėvų ir mokinių pastangomis kuriame atvirą, kūrybingą, atsakingą mokyklos bendruomenę.

H.Fayolio mintis, kad ,,tik gerai pažįstantis darbuotojus vadovas gali parinkti jiems tinkamas užduotis“ bei Ch.Barnardo teiginys ,,Vadovas turi turėti gerą bendrąjį išsilavinimą ir plačią kompetenciją, nes siaura, nors ir būdama puiki, specializacija geram vadovui nepakankama“ skatino nuolat tobulėti mokyklos vadovus, telkti personalą veiklos tikslams įgyvendinti.

Išmanius ir atsakingus piliečius išugdo mokykla, šeima, bendruomenė, suteikdama galimybę dalyvauti mokyklos gyvenime. Pradinuko piliečio (atviro, kūrybingo, atsakingo) ugdymą pradedame nuo arčiausiai mūsų esančios mokyklos aplinkos ir joje vykstančių reiškinių ir problemų sprendimų, šeimos, tautos tradicijų puoselėjimo. 2008 – 2009 m. įgyvendinant tautinį ir pilietinį projektą ,,Auga pilietis“ surengtos akcijos (,,Žalia veja“, ,,Saugus kelias į mokyklą“, ,,Apjuoskime Lietuvą“. ,,Mokinio taisyklės“ ir kt), renginiai (,,Aš gyvenu Šilainiuose“, ,,Lietuva – garbingas kraštas“, ,,Kviečiame į ratą“ ir kt.) įrodė, kad pradinukų sprendimai sąmoningi ir savarankiški. Tad jau septyneri metai mokykloje veikia mokinių taryba.

Mokyklos trečiose klasėse atlikto tyrimo duomenys rodo aukštą mokinių motyvaciją projektinei veiklai ir renginiams mokykloje. Sėkmę garantuoja inovatyvių, mokyklos bendruomenę įtraukiančių projektų kūrimas. Tai pasiekiama bendromis susivienijusių mokytojų entuziastų, mokinių, mokinių tėvų dėka. Būtent šie kūrybiniai ugdymo būdai kalba apie turtingą, įsimenančią, prasmingą gyvenimo mokykloje patirtį. Kiekvieno individuali sėkmė lemia organizacijos sėkmę. Štai keletas sėkmingos pedagoginės praktikos pavyzdžių: 2012 – 2015 m. įgyvendinti projektai: literatūrinis projektas ,,Astridos Lindgren herojų keliais“/ A.Paukštienė; socializacijos projektas ,,Ketvirtokas – pirmokui“/ D.Sutkaitienė, R.Papievienė; etnografinis tarpmokyklinis projektas ,,Patrepsėkim kaip senoliai“/ A.Juškienė, ,,Be duonos sotus nebūsi“/ I.Ūsienė; mokyklos aplinkos puošimo projektas ,,Žiemos mozaika“, meninis projektas ,,Pavasario žiedai“/ K.Alšauskienė, matematinis projektas ,,Skaičių šalyje“/ G.Dinsmonienė, specialiųjų poreikių mokinių tarpmokyklinis projektas ,,Skrieju su pavasario vėju“/ L.Jarošienė; gamtamokslinis projektas ,,Arčiau gamtos“/ A.Juškienė ir kiti mokytojų inicijuoti projektai.

Pedagogai, rengdami ir įgyvendindami projektus, pajunta savo reikšmingumą, mokosi bendradarbiauti, pasidalyti atsakomybe. Mokyklos pedagogų išsakytos mintys metinių motyvacinių

41

pokalbių metu tai patvirtina: „Suteikta laisvė dirbti, pasitikėjimas“, ,,Galiu saugiai ir drąsiai dirbti jaučiant pasitikėjimą“, ,,Viskas čia patinka: nėra streso einant į mokyklą“ ir t.t.

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijoje (2012) siekiant suteikti reikšmingą postūmį pedagogo savarankiškumui bei iniciatyvai mokytis visą gyvenimą ir siekti geresnės ugdymo kokybės, aukštesnių mokinių rezultatų įtraukta kompetencijų įgijimo forma – kolegialus dalijimasis patirtimi. Jau keletas metų tai viena iš labiausiai pedagogų vertinamų kvalifikacijos tobulinimo formų mokykloje – gerosios patirties perėmimas ir dalijimasis tarp mokytojų ir švietimo įstaigų. Mokykla turi gražias keitimosi gerąja patirtimi tradicijas. Nuo 2012 metų mokykloje vedamos pamokos „Kolega – kolegai“.

Mokytojai drąsiau atveria savo klasių duris kolegoms ir parodo savo veiklos sėkmes, taikant naujus mokymo metodus, informacines komunikacines technologijas, pristatant mokinių darbo pamokoje diferencijavimo ir individualizavimo bei dalykų integracijos galimybes. Tai puiki galimybė mokytojams, ypač turintiems nedidelę pedagoginės veiklos patirtį, norintiems pasimokyti iš savo kolegų, stebėti praktinėje veikloje pasitvirtinusius metodus ar priemones, ir viešai pademonstruoti savo pasisekusius mokymo metodus, bet ir sulaukti geranoriškų patarimų „iš šalies“, kaip patobulinti vienus ar kitus pamokos elementus. Mokytojai metodininkai savo pareiga laiko pakviesti kolegas į atviras pamokas ir veiklas ir kartu pasidžiaugti pasiekimais. 2014 m. 80,9 % mokyklos mokytojų aktyviai dalyvavo tarpusavio pamokų stebėjime ir konsultavime, iš jų 77,8 % ne tik stebėjo/aptarė, bet vedė pamokas. 2015 m. plėtojamas mokykloje kolegialaus grįžtamojo ryšio metodas, įtraukiant visus pedagogus. ,,Išorės vertintojų komanda yra įsitikinusi, kad rekomenduojamus tobulinti veiklos aspektus, tiesiogiai susijusius su ugdomuoju procesu, Kauno „Ryto“ pradinė mokykla gali pagerinti veiksmingiau panaudodama savo vidaus išteklius“/NMVA 2013-05-17 A-2013-416.

Anot A.Hargreaves (1999) bendradarbiavimas ir kolegialumas vertinami kaip skatinantys mokytojų profesinį augimą ir mokyklos tobulinimą iš vidaus, o kartu ir plačiai pripažįstami kaip garantuojantys sėkmę diegiant iš išorės primetamus pokyčius. Kolegialumas, dalyvavimas, bendradarbiavimas, mokymasis ir aktyvumas – penkios pagrindinės vertybės, kurios sudaro atsakingo požiūrio į profesionalumą pagrindus.

Šiandien vadovaudamiesi geros mokyklos koncepcija bei įsivertinimo rezultatais, patys įsivardijame savo svarbiausias strategines kryptis ir tikslus, kurie padėtų siekti kiekvieno mokinio pažangos ir sėkmės, užtikrinant turtingas mokinių patirtis.

,,Užkopęs į aukštą kalną pastebėjau, kad aplink yra ir kitų kalnų. Nutariau minutėlę atsikvėpti ir pasigrožėti puikiais vaizdais, apžvelgti nueitą kelią... Bet ilsėtis aš galiu tik akimirką, nes kartu su laisve ateina atsakomybė, ir aš nedrįstu gaišti, nes mano ilgas kelias dar nesibaigė“... (Nelsonas Mandela).

Literatūra 1. Geros mokyklos koncepcija /

http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2015/01/GM_koncepcija_11-121.pdf 2. Kolegialus grįžtamasis ryšys ir pamokų stebėjimas/ https://iqesonline.lt/index.cfm?id=d9cba350-441e-

a138-8254-3b13fd3247c8 3. Tarp juoda ir balta/ Interviu su Meile Lukšiene, in: Mokykla, 1998, nr. 8, pp. 1 – 3.

GABIŲ VAIKŲ UGDYMO SISTEMA PRADINĖJE MOKYKLOJE

Daina Gitana Paražinskienė, Kauno ,,Varpelio“ pradinės mokyklos direktorė,

Loreta Stanaitienė, Kauno ,,Varpelio“ pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui

Siekiant sukurti gabių vaikų ugdymo sistemą pirmiausiai turėjome susitarti, kokį vaiką

laikysime gabiu, kokiu gabumo – talentingumo modeliu vadovausimės. Kai pradėjome kurti gabių vaikų ugdymo sistemą, Lietuvoje tuo metu dar nebuvo oficialaus apibrėžimo, kokį vaiką mes laikome gabiu. Po ilgų diskusijų ir mokslinės literatūros analizės nusprendėme, kad kiekviename vaike bandysime rasti ryškiausią gabumą, nes pradinės mokyklos paskirtis padėti vaikui išreikšti ir atskleisti jo prigimtines galias. Mūsų pasirinktai gabių vaikų ugdymo bei atpažinimo krypčiai labiausiai tiko

42

amerikiečių intelekto tyrėjo, psichologijos profesoriaus H.Gardnerio apibrėžtas intelektų atpažinimo modelis. H.Gardneris išskyrė aštuonis intelekto tipus: kalbinis, loginis-matematinis, muzikinis, erdvinis, kinestetinis (judėjimo), natūralistinis intelektas, asmeninis (personalinis), tarpasmeninis (socialinis) intelektas. Remiantis šia teorija įkūrėme Respublikinę gabumų ugdymo akademiją ,,Smalsutis“. Šios akademijos tikslas – sukurti edukacinę aplinką visiems gabiems pradinių klasių mokiniams, besimokantiems ,,Varpelio“ pradinėje mokykloje, kad galėtų ugdyti savo gabumų potencialą pasirinktoje vienoje ar keliose akademinėse srityse: lietuvių, matematikos ir pasaulio pažinimo. Rugsėjo mėnesį kiekvienas akademijos dalyvis gauna studijų knygelę, kurioje yra nurodytos užduotys bei laikas ir vieta iki kada pristatyti darbą, kada ir kaip vyks darbų aptarimas. Kiekvienas vaiko darbas yra peržiūrimas. Atrinkti geriausi darbai talpinami internetinėje svetainėje http://smalsutis.eu/ bei pristatomi vaikų konferencijose.

2011 m. Kauno ,,Varpelio“ pradinė mokykla su kitomis gabumų akademijoje dalyvaujančiomis mokyklomis tapo partnere VDU projekte „Pradinio mokyklinio amžiaus gabiems vaikams skirto pagilinto turinio gamtamokslinio ugdymo metodo sukūrimas ir taikymas“. Mokyklos pedagogai aktyviai dalyvavo kuriant ugdymo metodiką itin gabiems vaikams gamtamokslinėje srityje, remiantis projekte įgyta patirtimi mokykloje parengta programa ,,Vandens meškutis“. Šioje programoje ugdomi tik itin gabūs, motyvuoti, gerai besimokantys mokiniai, vadovaujantis J.S.Renzulli (1998) pateikta gabumų koncepcija. J.S.Renzulli skiria tris bruožų grupes ar ypatybes, kuriomis turi pasižymėti gabūs žmonės, tai:

aukštesnis nei vidutinis gebėjimų lygis; stipri motyvacija, gebėjimas pabaigti darbą iki galo; kūrybingumas bei gebėjimas formuluoti naujas idėjas ir taikyti jas sprendžiant problemas.

Gabumai

,,Trijų žiedų“ gabumų koncepcija (Renzulli, 1998)

Remiantis J.S.Renzulli (1998) apibrėžimu, gabiųjų vaikų grupei negalima priskirti

nemotyvuotų ir nepasižyminčių aukštesniais pasiekimais vaikų. Jei vaikas nepasižymės aukštais pasiekimais ar nesugebės motyvuotai dirbti, jo nebus galima priskirti gabiųjų grupei net ir tuo atveju, jei jis pasižymės aukštesniu už vidutinį intelektinių gebėjimų lygiu. Taip pat nebus galima priskirti gabiųjų grupei ir kūrybingų, tačiau nepasižyminčių išskirtiniais pasiekimais vaikų.

2013 m. pradėta įgyvendinti dar viena programa, ugdanti lyderystę, sėkmės siekimą, aistrą žinioms, streso įveikimą. Mokiniai, kurdami viktorinas ir jas organizuodami jaunesniems mokiniams, turi panaudoti visas savo asmenines savybes, kurios reikalingos vystytis talentui.

43

Mokinių specialiųjų gabumų 

identifikavimas 

Mokinių specialių gabumų ugdymo 

formos 

Respublikinė gabumų akademija

,,Smalsutis‘‘

2009 m.

Itin gabių vaikų ugdymo programa

,,Vandens meškutis‘‘

2011 m.

Gabių ir itin gabių mokinių lyderystės

ugdymas

2013 m.

Miuncheno gabumų ir talento modelis (Heller et al.,2005) Miuncheno modelis yra vienas iš naujausių pastaraisiais dešimtmečiais Europoje sukurtų,

longitudiniais bei tarpkultūriniais tyrimais išplėtotų ir nuosekliai tikrinamų gabumų modelių. Miuncheno gabumų ir talento modelyje kai kurie nekognityviniai asmenybės bruožai (pasiekimų motyvacija, sėkmės laukimas/nesėkmės baimė, akademinis ar talento vertinimas, kontrolės lokusas ir pan.) bei aplinkos sąlygos (namų aplinkos turtingumas, tėvų išsilavinimo lygis, brolių/seserų skaičius bei gimimo eiliškumas, vaiko savijauta šeimoje ir mokykloje, tėvų reikalavimai, mokymo stilius, ugdymo kokybė, aplinkinių reakcijos į sėkmę/ nesėkmę, kritiniai gyvenimo įvykiai ir pan.) veikia kaip moderatoriai, padedantys asmens išskirtinius gebėjimus realizuoti pasiekimuose ir veikloje (Heller et al., 2005). Šiame modelyje aiškiai atskiriami individualūs kognityviniai ir nekognityviniai kintamieji bei aplinkos sąlygos. Kaip rodo jau atlikti tyrimai, šios sąlygos reikalingos tam, kad vaikas realizuotų savo gebėjimus ir išsiskirtų savo pasiekimais vienoje ar kitoje srityje.

Gabių mokinių ugdymo sistema Kauno ,,Varpelio“ pradinėje mokykloje

44

Literatūra 1. Bradišauskienė A. Gabių mokinių identifikavimo problemos // Acta Paedagogica

Vilnensia. Nr. 19, 2007, pp.42-50. 2. Cohen L. M. Conceptual foundations for gifted education: stoc-

taking//http://proquest.umi.com/ Re- oper Review; Winter 2006; 28, 2; Proquest Education Journals, pg. 91–111. [2014-02-21].

3. Dukynaitė R. Gabiųjų mokymo problema pedagogikoje // Acta Paedagogica Vilnensia. Nr.7, 2000, p.154–165.

4. Frasier M. M., Passow A. H. Toward a New Para- digm for Identifying Talent Potencial Research Monography 94112 (1994).

5. Gabių mokinių ir jaunuolių ugdymo programa //htpp://www.smm.lt/svietimo _bukle/docs/. [pr. 2014-02-22].

6. Gabių mokinių ir jaunuolių ugdymo strategija // htpp://www.smm.lt/svietimo _bukle/docs/ [pr. 2014-02-25].

7. Gabus vaikas ir mokykla: geroji patirtis. Tarptautinės konferencijos ,,Itin gabūs vaikai“: iššūkiai ir galimybės“, 2007 m. spalio 2-5, Kaunas, pranešėjų bei mokytojų straipsnių rinkinys. Technologija, 2007.

8. Gardner H., Solomon B., Power K. Multiple intel-legence // Encyclopedia of Creativity. vol. I, Akademic Press, 1999, p. 273–283.

9. Grakauskaitë-Karkockienė D. Kūrybiškumo psichologija. Vilnius: Logotipas, 2003.

10. Kaip atpažinti vaiko gabumus? Metodinės rekomendacijos pedagogams, švietimo pagalbos specialistams ir tėvams. Švietimo aprūpinimo centras, 2008.

11. Narkevičienė B. Gabių vaikų ugdymo sąlygų modelis ir jo raiška Lietuvoje. Daktaro disertacija. KTU, 2000.

12. Heller K. A., Perleth Ch., Lim T. K. The Munich Model of Giftedness Designed to Identify and Promote Gifted Students // Conceptions of Giftedness. Ed. by Sternberg R. J., Davidson J. E., 2005, p. 147-170.

SĖKMĖS ISTORIJOS PROJEKTINĖJE VEIKLOJE

„VISOS DIENOS MOKYKLA“ – PAGALBA MOKINIUI IR ŠEIMAI

Irena Kašienė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktorė,

Edita Kondrašovienė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos ekonomikos,

vokiečių kalbos, verslo ir vadybos mokytoja

Europoje, ypač Vokietijoje, šalia tradicinės pusę dienos užimančios mokyklos sėkmingai kuriasi ir egzistuoja „Visos dienos mokykla“. Šalies visuomenė priima šią mokyklą kaip vieną aktualiausių švietimo politikos įgyvendinimo uždavinių.

Nuo 2014 – 2015 m. m. rugsėjo pirmosios Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija įgyvendina projektą „Visos dienos mokykla“. Projekte dalyvauja dvi pirmosios gimnazijos klasės. Projekto įgyvendinimui telkiama patyrusių dalyko mokytojų ir klasių auklėtojų, gimnazijos vadovų komanda.

Gimnazija sudaro galimybę projekto dalyviams – mokiniams per formalųjį ir neformalųjį švietimą lavinti įvairius gebėjimus, teikti pagalbą mokymosi pasiekimų gerinimui, tai ypač svarbu pirmųjų gimnazijos klasių mokiniams, kurių vertybės, žinios ne visada atitinka pageidaujamą standartą. Kalbiniam intelektui lavinti mokiniams siūloma mokytis ir trečiosios užsienio kalbos (prancūzų, vokiečių). Šių klasių auklėtojos, turinčios ryškias vadybines klasės auklėtojo

45

kompetencijas, tenkindamos mokinių ir jų tėvų poreikius, kartu su gimnazijos vadovais sudaro „Visos dienos mokyklos“ popamokinės dalies užsiėmimų planą, tvarkaraštį.

Visi tėvai nori, kad jų vaikai taptų išsilavinusiais, protingais ir intelektualiais. Bet pirmiausia jie nori, kad jie būtų laimingi, atrastų save, atskleistų ir puoselėtų savo gebėjimus, mokytųsi ir išmoktų juos pritaikyti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Įrodyta, jog vaiko gabumus lemia įgimtų savybių ir aplinkos sąveika. Todėl mokykloje yra svarbu kuo anksčiau juos pastebėti ir skatinti juos skleistis. Įvairius žmogaus gabumus puoselėti gali padėti pažinimo plėtojimo modeliai. Vienas iš jų, kuriuo mes remiamės, yra Harvardo universiteto psichologijos profesoriaus H.Gardnerio apibrėžtas modelis, kuris apima 9 intelekto tipus, ir yra mūsų pedagogų darbo orientyras. Mūsų uždavinys sudaryti kuo palankesnes sąlygas visų 9 intelektų puoselėjimui ir plėtojimui.

Į Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnaziją priimami mokiniai iš įvairių Kauno mokyklų, netaikant griežtos gabiųjų mokinių atrankos. Jų gebėjimai bei lūkesčiai yra įvairūs, jie atvyksta iš įvairių socialinių aplinkų. Kadangi mūsų gimnazija teikia pagrindinį ir vidurinį ugdymą, tai mūsų pagrindinis tikslas yra parengti mokinius pagrindinio ugdymo ir brandos egzaminams bei padėti jiems pasiruošti tolesniam gyvenimui, tai yra padėti atsakyti į klausimus, kaip ir ką toliau veikti? Eiti dirbti ar mokytis? Ką mokytis? Kur toliau mokytis? Ieškodami naujų mokymo(-osi) formų, pateikdami jiems platų spektrą „Visos dienos mokyklos“ užsiėmimų, kurių metu jie ugdo anksčiau paminėtus intelekto tipus, keliame šiuos uždavinius. UŽDAVINIAI:

1. Bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais, mokiniais dėl jų poreikių ir lūkesčių (auklėtojo, gimnazijos vadovų veikla).

2. Sudaryti mokiniams sąlygas atskirų mokomųjų dalykų spragoms šalinti (konsultacijos pagal mokinių ir jų tėvų poreikius, atliktas anketavimas prieš prasidedant mokslo metams).

3. Sudaryti sąlygas mokytis tris (anglų, rusų ir vokiečių) užsienio kalbas (papildomos vokiečių kalbos pamokos, konsultacijos).

4. Atskleisti ir plėtoti kūrybines mokinių galias, ugdyti meninę ir estetinę kompetenciją, padėti įsitraukti į kultūrinį bendruomenės gyvenimą (neformaliojo ugdymo užsiėmimai, konsultacijos).

5. Ugdyti mokinių gebėjimą kritiškai mąstyti, spręsti problemas (auklėtojo ir mokinių veikla). 6. Puoselėti mokinių pasitikėjimą savo jėgomis, iniciatyvumą, savarankiškumą, nusiteikimą imtis

atsakomybės, nuostatą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą, tobulėti (auklėtojo veikla, etikos mokytojos, pagalbos mokiniui specialistų konsultacijos).

Projekte dalyvauja dviejų 1-osios d ir 1-osios f klasių mokiniai ir gimnazijos vadovų bei auklėtojų suburta mokančių formalaus ir neformalaus ugdymo, puikiai išmanančių ir be galo savo darbą mylinčių mokytojų, kurie yra pasiruošę ne tik dirbti su mokiniais pamokose, bet ir aukoti dalį savo laisvalaikio po pamokų. Todėl vienas iš pirmųjų gimnazijos vadovų ir auklėtojų uždavinių buvo suformuoti tokių entuziastų komandą. Projekto įgyvendinimui skiriamos mokinio krepšelio lėšos (apmokėjimas už papildomai mokytojų atliekamus darbus, neformaliojo ugdymo veiklas).

„Visos dienos mokyklos“ projektą sudaro du etapai, kiekviename etape įgyvendinami skirtingi uždaviniai. Pirmojo etapo pagrindinis uždavinys yra mokymosi spragų šalinimas, socialinių įgūdžių formavimas ir 3-iosios pasirinktos užsienio kalbos mokymas. Tuo tarpu antrojo etapo (sausis - birželis) uždavinys – įvertinti rezultatus, juos išanalizuoti, pasirengti vykdyti antrąjį etapą.

Pasibaigus pirmajam etapui, vykdomas tyrimas dėl probleminių situacijų sprendimo; mokiniams, tėvams ir mokytojams pateikiama anketa. Įvertinus rezultatą, pereinama prie antrojo etapo, kurio tikslas yra daugiau dėmesio skirti visų intelekto formų ugdymui, tam pasitelkiant neformalųjį ugdymą. Mokiniai, jų tėvai ir gimnazijos mokytojų kolektyvas supažindinami pedagogų tarybos posėdyje su pirmojo etapo rezultatais. Pirmojo pusmečio pagrindinis uždavinys buvo tokių socialinių kompetencijų ugdymas, kaip mokymasis mokytis, bendradarbiavimas, mokymosi spragų šalinimas. Išanalizavus tėvų ir mokinių klausimyno rezultatus ir suformavus „Visos dienos mokyklos“ mokytojų komandą, buvo parengtas ir patvirtintas kiekvieno mokinio individualus tvarkaraštis, kur fiksuojama projekto vykdymui reikalinga informacija. Su šia informacija supažindinami visų mokinių tėvai.

46

Pasibaigus pirmajam pusmečiui, auklėtojai, apibendrinę duomenis, parengė ataskaitą, kurios pagrindinis tikslas buvo pasitikrinti, ar projekto „Visos dienos mokykla“ pirmojo etapo uždavinys pasiektas. Šioje dalyje norime pristatyti rezultatus ir konstatuoti, kad pažanga dalinai pasiekta. Pažangą matome palyginę rezultatus, kurie rodo, kad mokymosi rezultatai, lyginant 8-osios klasės ir 1-osios gimnazijos klasės I pusmečio rezultatus, teigiamai pakito 1-ojoje f klasėje.

Be to, palyginus matematikos ir lietuvių kalbos I pusmečio rezultatus su diagnostinio testo rezultatais 8-ojoje klasėje taip pat fiksuojamas teigiamas pokytis abiejose klasėse, tai +1,81 ir + 1,98 taikant dešimties balų mokinių žinių vertinimo sistemą.

Apibendrinus „Visos dienos mokyklos“ teikiamų konsultacijų lankomumo rezultatus, išryškėjo, kad jomis pasinaudojo vidutiniškai 60 procentų mokinių. Taigi ši sritis dar yra tobulintina. Analizuodami I pusmečio veiklas ir mokinių susidomėjimą jomis pastebėjome dar keletą labai svarbių momentų. 1-oji d klasė parodė mažesnį susidomėjimą pasiūlyta socialinių įgūdžių programa, tuo tarpu 1-oji f klasė lankė ją aktyviai. Mūsų manymu, priežastis yra ta, kad 1-ąją d klasę sudaro jau nuo pradinių klasių susiformavęs kolektyvas, tuo tarpu 1-ojoje f klasėje mokosi 23 mokiniai iš 18 skirtingų mokyklų ir progimnazijų. Antras pastebėjimas, kuris mūsų gimnaziją ypač džiugina, tai didelis noras mokytis trečiosios užsienio kalbos – vokiečių kalbos. Kadangi visiems mokiniams antroji užsienio kalba yra rusų, tai, mokinių nuomone, vokiečių k. mokytis yra lengviau ir maloniau, nes ji lengvesnė už rusų kalbą. Norime taip pat pasidžiaugti, kad dešimt šių klasių mokinių dalyvavo ir dar dalyvaus tarptautiniuose projektuose Vokietijoje, kur turėjo ir turės galimybę panaudoti gimnazijoje įgytas vokiečių kalbos žinias. Antrojo pusmečio neformalių ugdymo veiklų pasirinkimai yra labai įvairūs – muzika, dailė, šokis ir sportas. 1-ojoje f klasėje keletas mokinių ir auklėtoja dalyvauja socialinėje veikloje, būdami savanoriais VšĮ „Penkta koja“, jie surengė kartu su gimnazijos mokinių mokomąja bendrove paramos akciją ir planuoja tolesnį bendradarbiavimą su šia gyvūnų globos draugija. Tuo tarpu 1-ojoje d klasėje vyrauja sporto būrelių pasirinkimas. Apibendrinant projekto veiklas, manome, kad tai yra mūsų gimnazijos pagalbos mokiniui ir šeimai sėkmės istorijos gera pradžia.

TARPTAUTINIAI MOKINIŲ MAINAI: UŽSIENIO KALBŲ MOKYMAS NETRADICINĖSE APLINKOSE

Angelina Petrauskienė,

Kauno „Santaros“ gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ekspertė, YFU savanorė nuo 2003 m.

Stiprėjant ryšiams su užsienio šalimis, auga poreikis bendrauti įvairiomis užsienio kalbomis.

Įvaldyti svetimą kalbą nėra lengva, todėl ieškoma kelių ir būdų, kaip padėti mokiniams mokytis kalbos ne tik iš vadovėlių. Kintantis laikas keičia ir mokymo turinį bei metodus. Buvo laikas, kai popieriaus lape stengdavomės išsakyti visus savo siekius (aplankyti Vokietiją ir kitas užsienio šalis, susipažinti su jaunimo gyvenimu ir kasdienybe) ir bent laišku pasiekti norimą šalį. Šios svajonės tapo realybe, „Santaros“ gimnazijai aktyviai įsijungus į Tarptautinę mokinių mainų programą (Youth For Undrestanding, YFU), įkurtą 1951m. Vokietijoje.

Pirmieji tarptautiniai mokinių mainai įvyko 1956 m. tarp JAV ir Vokietijos. Šiuo metu programoje dalyvauja daugiau nei 50 pasaulio šalių. Vien Vokietija kasmet apie 1200 mokinių siunčia į kitas šalis ir apie 450 jaunuolių priima mokytis į savo mokyklas. Lietuvoje ši programa vykdoma nuo 2000 m., Kauno „Santaros“ gimnazijoje – nuo 2003-ųjų. Tarptautiniai mokinių mainai suteikia galimybę 15–18 metų mokiniams vienerius mokslo metus mokytis užsienio gimnazijoje, gyventi priimančioje šeimoje ir tarsi „iš vidaus“ pažinti šalį.

Programos tikslas. Ugdyti brandžią asmenybę per kitų kultūrų pažinimą, savanorišką veiklą ir

patirtį, vykdant ilgalaikius tarptautinius mokinių mainus. Programos uždaviniai:

išmokti užsienio kalbą gyvenant ten, kur ja kalbama; visapusiškai susipažinti su kitos šalies kasdienybe ir kultūra;

47

stiprinti supratimą ir toleranciją tarp įvairių tikėjimų ir tautybių žmonių; susirasti draugų iš viso pasaulio.

Išvykstančių mokinių ir priimančių šeimų globa yra neatskiriama mainų programos dalis.

Kiekvienam mainų dalyviui priskiriamas asmeninis globėjas, kuris visus mainų metus pataria ir gelbsti įvairiose situacijose. Be to:

mainų metų pradžioje, išvažiuojantiems mokiniams organizuojamas įvadinis seminaras, kurio metu padedama įsigilinti į priimančios šalies kultūrą bei bendravimo subtilumus;

mainų metų viduryje mokiniai susirenka savaitės trukmės seminarui, kad pasidalintų patirtimi ir psichologiškai pasirengtų likusiam pusmečiui;

mainų metų gale vyksta baigiamasis seminaras – stovykla, į kurią susirenka visi tuos metus Europos šalyse praleidę mokiniai (apie 400). Priimančios šeimos. YFU džiaugiasi kiekviena šeima, kuri į savo namus priima užsienietį

mokinį, taip atverdama duris ne tik naujam šeimos nariui, bet ir naujai kultūrai. Nejučia užsimezga glaudi, ilgus metus trunkanti draugystė. Priimanti šeima aktyviai dalyvauja ugdant mokinio asmenybę, kartu praplečia ir savo akiratį.

Mainų metai praturtina ne tik pačių mokinių ir jų šeimų, bet ir klasės bei visos gimnazijos gyvenimą: ne kartą mus aplankė Paulas ir Josepha iš Romeno-Rolano (Romain-Rolland) gimnazijos Drezdene. Taip pat buvo šaunus susitikimas su mokiniais iš Vokietijos Maxi, Gustavu, Luku ir Joachimu, kurie mainų metus mokėsi Lietuvoje. Didžiulei mūsų nuostabai, jie puikiai išmoko nelengvos lietuvių kalbos: daug ir noriai bendravo su mumis lietuviškai.

Programos rezultatai. Numatyti programos tikslas ir uždaviniai yra sėkmingai įgyvendinami,

nes mokiniai gyvena šeimose, lanko mokyklą, mokosi užsienio kalbos ir gyvenimo būdo, metams tampa naujos šeimos nariais, naujos šalies piliečiais. Gyvenimas kitoje kultūroje padeda mokiniams labiau pažinti šalį, nei tai įmanoma skaitant knygas ar mokantis kalbos iš vadovėlių.

Užsienio gimnazijose mokėsi šie „Santaros“ gimnazijos mokiniai: 2003 – 2004 m.m. Rūta Subatytė (Vokietija),

Emilija Petrauskaitė (Vokietija). 2004 – 2005 m.m. Simona Petrauskaitė (Vokietija). 2005 – 2006 m.m. Monika Skorupskaitė (Vokietija),

Karolina Žoramskytė (Vokietija). 2006 – 2007 m.m. Lina Krilavičiūtė (Vokietija),

Rokas Barkauskas (Vokietija), Gintarė Gajauskaitė (Vokietija), Joringė Deltuvaitė (Vokietija).

2007 – 2008 m.m. Rūta Ruočkutė, Jurga Paševeckaitė (Vokietija), Justina Navickaitė (Vokietija), Giedrė Šimkevičiūtė (Danija).

2008 – 2009 m.m. Aušra Giedraitytė (Belgija), Giedrė Cirtautaitė (Vokietija).

2009 – 2010 m.m. Ugnė Čepulytė (Vokietija). 2010 – 2011 m.m. Aura Ravaitytė (Vokietija). 2011 – 2012 m.m. Gintarė Pėterytė (Vokietija),

Urtė Bakanovaitė (Belgija), Augustė Aleknavičiūtė (Vokietija).

Malonu, kad užsienio šalyse yra mokinių, besidominčių Lietuva ir norinčių išmokti nelengvos lietuvių kalbos. „Santaros“ gimnazijoje mokėsi ir mokosi šie mokiniai:

2007 – 2008 m.m. Wilko Heitkother (iš Vokietijos), Nina Prokopf (iš Vokietijos). 2014 – 2015 m.m. Olivia Kolu (iš Suomijos).

48

Mainų mokiniai gyvena šeimose ir turi galimybę iš arčiau pažinti kitos šalies kalbą bei kultūrą. Skirtingo auklėjimo žmonių bendra kasdienybė nėra lengva, tačiau šalinant iškylančius nesklandumus, įgyjama abipusio supratimo, geriau įsigilinama į svečios šalies, o kartu ir į savo šalies papročius bei kultūrą.

Išvados, veiklos tęstinumas. Mokiniai gali pasirinkti vieną iš 30 programų. Kiekviena šalis

yra skirtinga ir įdomi savo žmonėmis, galimybėmis, problemomis, nuotykiais, patirtimi... Ieškant šeimos atsižvelgiama į mokinių pageidavimus, kurie nurodomi pildant YFU anketas. Mokiniams suteikiama galimybė netradiciniu būdu išmokti užsienio kalbą, plėsti savo akiratį keliaujant, lankant įvairius būrelius ir užsiimant papildoma veikla.

Pastebėjome, kad visi mainų mokiniai grįžta su gausybe naujų idėjų ir, svarbiausia, siekia jas įgyvendinti. Jie organizuoja mainų programos pristatymo renginius, kantriai atsakinėja į gausius klausimus apie mokymąsi ir gyvenimą užsienyje, apie bendravimą užsienio gimnazijose bei šeimose. Mainų programos pristatymo renginiai „Santaros“ gimnazijoje bei YFU informacinės dienos Kauno miestui ir regionui vyksta kasmet.

Tarptautinėje mokinių mainų programoje (YFU) verta dalyvauti, nes mokiniai grįžta ne tik išmokę kalbą, bet ir įgiję neįkainojamos įvairiapusės patirties, dvasiškai sustiprėję ir užgrūdinę savo charakterį bei patyrę taip brangų draugų, šeimos, kartu ir Tėvynės ilgesį... Jie grįžta brandesni, labiau brangindami savo gimtąją šalį.

Gerbiami mokytojai, mieli mokiniai, jei norite dalyvauti mainų programoje – metus mokytis

užsienyje ar tapti priimančiąja šeima, kreipkitės į YFU Lietuva biurą (www.yfu.lt) arba į Kauno „Santaros“ gimnaziją (www.santara.kaunas.lm.lt). Mielai Jums padėsime!

PROBLEMINIO MOKYMOSI TAIKYMAS UGDANT MOKINIUS VERSLUMO

Justina Naujokaitienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, psichologijos mokytoja,

Dovilė Kulvietienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, anglų k. mokytoja metodininkė,

Laima Girdauskienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, ekonomikos mokytoja

Šiandienos jaunimas, dar besimokydamas mokykloje, turi išmokti prisitaikyti prie nuolatinės

informacinės, technologinės, ekonominės, politinės situacijos kaitos, kuri juos lydės visą gyvenimą. Siekiant, kad baigę mokyklą mokiniai būtų pasirengę gyventi ir dirbti konkurencijos sąlygomis, teisingai ir tikslingai pasirinktų studijas pagal savo gebėjimus, o baigę mokslus aukštosiose mokyklose gebėtų susirasti mėgiamą darbą ar prireikus mokėtų sukurti savo verslą, jį išlaikyti bei mokytis visą gyvenimą, svarbu juos mokyti verslumo.

Tradiciniai ugdymo metodai nemoko verslumo įgūdžių, iš tiesų jie net gali trukdyti jiems vystytis. „Mokymasis – tai ne tobulas atkartojimas to, kas buvo mokoma, o aktyvus prasmių kūrimo procesas, kurio metu atsiranda asmeninės interpretacijos to, ko buvo mokoma“ (Petty, 2008). Aktyviai ugdytinių veiklai organizuoti tinka visi aktyvūs mokymo metodai: mokymasis bendradarbiaujant, komandinis darbas, projektinis metodas, probleminio mokymosi metodas ir pan. Probleminio mokymosi kaip ugdymo strategijos ištakos yra sąlygiškai naujos – siejamos su jo diegimu 1960 m. McMaster universiteto (Kanada) medicinos studijose. Jis jau rado savo vietą JAV ir Europoje. Vis dėlto pastebima, kad probleminis mokymasis daugiausiai naudojamas ir atpažįstamas kaip metodas.

Verslumą galėtume apibūdinti kaip naujos idėjos turėjimą ir siekimą ją įgyvendinti, o tai būdinga ne tik verslui plėtoti, todėl verslumą reikėtų suvokti kur kas plačiau. Geriausiai verslumas pasireiškia aktyvioje veikloje, todėl visas asmenybės verslumo ugdymas turėtų būti nukreiptas į galutinį rezultatą – išugdyti asmenybę, gebančią savarankiškai ir atsakingai veikti. Pagrindinės verslumo savybės: iniciatyvumas, pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas ir vertinimas, rizikavimas, poreikis siekti, polinkis į padėties kontrolę, inovatyvumas (kūrybingumas), siekis būti

49

nepriklausomam, atkaklumas, lyderystė. Ugdant mokinius verslumo efektyviausia yra naudoti netradicinius ugdymo metodus, tokius, kaip jau aptartas probleminis mokymasis. Probleminio mokymosi pavyzdys yra Mokinių mokomųjų bendrovių kūrimas mokykloje.

Mokinių mokomosios bendrovės kūrimas yra kompleksinė, nestruktūruota praktinė veikla, imituojanti realiame gyvenime kylančias problemas. Probleminio mokymosi metu mokytojui rekomenduojama priimti konsultanto vaidmenį tiek pamokoje, tiek organizuojant patį įmonės darbą, tuo tarpu mokiniai tampa visiškai atsakingi už savo darbo – mokymosi rezultatus. Įkurdami trumpalaikę akcinę bendrovę ir ją valdydami pagal bendrovės veiklos įstatus, mokiniai įgyja verslo įgūdžių ir praktiškai pritaiko pamokose išmoktas ekonomikos sąvokas, aktyviai, savarankiškai ieško reikiamos informacijos, mokosi bendradarbiauti, dirbdami grupėse. Jie priversti tirti rinką, savarankiškai priimti nutarimą, koks bus jų verslas, sukaupti kapitalą parduodami akcijas. Galiausiai jie gamina bei parduoda savo produkciją (arba teikia paslaugas) ir tvarko visą bendrovės veiklos apskaitą. Taip mokiniai sėkmingiau ar mažiau sėkmingai pereina visus realios bendrovės veiklos etapus. Nuo tikros firmos mokinių bendrovė skiriasi tik tuo, kad turi ribotą kapitalą ir veikia ribotą laiką (keturis penkis mėnesius). Mokinių mokomojoje bendrovėje yra supaprastinta buhalterinė apskaita. „Lietuvos Junior Achievement“ (ne pelno siekianti organizacija) kasmet rengia Mokinių bendrovių konkursą, kuriame Lietuvos mokinių bendrovių atstovai varžosi dėl geriausios metų Mokinių mokomosios bendrovės vardo. Bendrovės vertinamos pagal pelningumą, gerą gaminio arba paslaugos idėją, veiksmingą darbą, vadybos strategiją. Organizuodami mokomosios bendrovės veiklą mokiniai dirba komandomis, todėl priimdami įvairius sprendimus turi rasti kompromisą. Verslo organizavimas leidžia pasitikrinti bei pervertinti savo vertybinę sistemą, ugdytis kūrybiškumą bei prisiimti visišką atsakomybę už mokymąsi. Mokinių veikla yra vertinama ne tik nuolat su mokiniais dirbančios mokytojos, bet ir pačių mokinių bei išorės vertintojų („Lietuvos Junior Achievement“ atstovų). Vertinimo kriterijai yra nuolat aptariami kartu su mokiniais, vertinamas ne galutinis bendrovės pristatytas produktas, bet visas ugdomasis procesas, kurį pristato mokiniai.

Sėkmingas verslumo ugdymo atvejis Kauno „Saulės“ gimnazijoje

Mokinių mokomųjų bendrovių istorija Lietuvoje prasideda nuo 1994 metų. Kauno ,,Saulės“ gimnazijoje mokinių mokomosios bendrovės pradėjo kurtis 2000 metais. Tuo metu ekonomikos ugdymas pradėtas įgyvendinti pagal Junior Achievement programą. Iki 2008 metų gimnazijoje mokinių bendrovių buvo labai nedaug ir visos turėjo tą patį pavadinimą „Saulita“, kurio prasmė yra visai nesiejama su „Saulės“ gimnazijos pavadinimu. Paprasčiausiai mokiniai norėjo įtikti akcininkams ir jų kredo buvo „sau po litą, o akcininkams viskas kas liks“. Jau 2002/2003 mokslo metais mokykla turėjo geriausią metų mokinių mokomąją bendrovę – MMB ,,Saulita“, kurie gamino suvenyrinius „Saulės“ gimnazijos raktų pakabukus.

2007–2008 m.m. veikusi mokinių mokomoji bendrovė ,,Žuvis“ taip pat buvo lyderė. Daugelyje mugių jie buvo pripažinti pačiais geriausiais. Todėl visai nenuostabu, jog 2007–2008 m.m. geriausia Lietuvos mokinių mokomąja bendrove tapo būtent ,,Žuvis“, gaminusi papuošalus iš stiklo. Finalinėje mugėje ši bendrovė laimėjo net 4 nominacijas iš 12 galimų (geriausia metų MMB, geriausia prezentacija, novatoriškiausias produktas, žiūrovų simpatijos). Šiai bendrovei puikiai sekėsi ir Stokholme, kur vyko geriausios Europos mokinių mokomosios bendrovės konkursas. Čia „Žuvis“ buvo nominuota už „Meno integravimą į tikrą verslą“.

2008 – 2009 m.m. daugelis Lietuvoje susikūrusių bendrovių siekė atspėti bendrovės ,,Žuvis“ sėkmės formulę, todėl tais mokslo metais buvo pastebėta gerokai padidėjusi tendencija gaminti papuošalus. Bet „sauliokai“ vėl visus nustebino originalia mąstysena ir buvo nepralenkiami. Būdami absoliučiais novatoriais tarp mokinių mokomųjų bendrovių (gamino knygeles su kompiuteriniais žaidimais 5 – 10 metų vaikams, skatinančias rūšiuoti atliekas) bendrovė ,,Grėblys“ laimėjo geriausios Lietuvos mokinių mokomosios bendrovės konkursą ir atstovavo Lietuvai Tarptautinėje mugėje Roterdame, Olandijoje, kur Lietuvos atstovai buvo apdovanoti Hewlett-Packard atsakingo verslo apdovanojimu. Tai ne vieninteliai „Grėblio“ laimėjimai. Europos prekybinėje mugėje (JA-YE European Student Trade Fair 2009) Bodo (Norvegija) komanda buvo pažymėta dviem antromis vietomis – geriausios bendrovės konkurse ir inovatyvaus produkto konkurse. Bendrovę įkūrę mokiniai yra gavę ir vieną iš prestižiškiausių nominacijų tarp Lietuvos verslininkų – Lietuvos pramonininkų

50

konfederacijos įsteigtą Petro Vileišio vardo nominaciją. Reikia paminėti, jog nei viena kita Lietuvos mokinių mokomoji bendrovė laimėjimais iki šiol nepralenkė bendrovės „Grėblys“.

2009 – 2010 m.m. pasižymėjo labai išaugusia konkurencija tarp mokinių mokomųjų bendrovių. Mat dalyvių skaičius padidėjo kone dvigubai. Vis dėlto ,,Saulės“ gimnazija trečius metus iš eilės laimėjo geriausios mokinių mokomosios bendrovės konkursą. Šį kartą garbę atstovauti Lietuvai Italijoje laimėjo bendrovė ,,Spoonex“, kurie gamino ,,kabančius šaukštelius“. Ši bendrovė buvo geriausių Europos mokinių mokomųjų bendrovių penketuke.

2010 – 2014 m.m. gimnazijos mokinių mokomosios bendrovės taip pat buvo labai gerai žinomos Lietuvoje ir užsienyje, pelnė LR Ūkio ministerijos, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Swedbank, DnB bankų, ISM tarptautinio universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto ir kitas įsteigtas nominacijas.

Už nuopelnus verslui Kauno „Saulės“ gimnazijos mokiniai septynis kartus (2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2009, 2010 m.) buvo pakviesti dalyvauti Verslo šlovės galerijos apdovanojimuose.

Apibendrinimas

Sėkmės istorija ugdant mokinius verslumo, rodo, jog probleminio ugdymo metodas iš tiesų yra vertingas šiandienos ugdymo sistemoje. Mokiniai dažniau renkasi ekonomikos pasirenkamąjį dalyką vyresnėse klasėse ir pasiekia kokybiškesnių rezultatų, įgyja daugiau bendražmogiškųjų bei dalykinių kompetencijų.

PROJEKTINIŲ DARBŲ VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS

Aldona Vėlyvienė, Aleksandro Stulginskio mokyklos - daugiafunkcio centro

geografijos mokytoja metodininkė

„Projektas apibūdinamas kaip mokymosi metodas, padedantis išmokti naudotis žiniomis“. Petty Geoff

Projektine veikla siekiama pagyvinti mokymo(si) procesą, ugdyti mokinių savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsakomybę už savo darbo rezultatus bei idėjas. Dalyvavimas projektinėje veikloje daro didelį poveikį vidinei mokinių motyvacijai.

Dirbant projektų metodu į pirmą vietą iškeliama konkreti problema, o tik paskui pasitelkiamos teorinės žinios jai spręsti. Mokymo dalykai tampa įrankiu sprendžiant problemą.

Be dalykinių žinių, projektinėje veikloje mokomasi: Ugdyti bendrąsias kompetencijas; Imtis atsakomybės už savo veiksmus; Išreikšti ir apginti savo nuomonę; Sieti teorines žinias su praktiniu darbu.

Mokytojas projektinėje veikloje atlieka tik konsultanto vaidmenį, būna iniciatorius, tikrina medžiagą, vertina darbą.

Mokiniai vieni kitus konsultuoja. Konsultanto vaidmenį atlieka mokinys, kuris tą dalyką geriausiai moka. Mokiniai, bendradarbiaudami su mokytojais, tiria ir sprendžia problemas, neatitrūkę nuo pamokinės veiklos, dirba grupėse.

Pagal mokyklos ugdymo planą, projektinė veikla tęsiasi pusę metų. Ji prasideda lapkričio mėnesį ir baigiasi balandį. Klasės mokiniai iškelia jiems aktualias problemas. Jos aptariamos ir konsultacijų būdu atrenkamos priimtiniausios. Klasei teikiamos penkios projektinės veiklos. Mokiniai patys pasiskirsto į grupes. Mokytojas inicijuoja, kad grupėje būtų ir stipriau ir silpniau besimokantys vaikai. Mokyklos metodinės grupės, aptarusios projektinę veiklą, nurodo baigiamojo darbo dalis, teikia vertinimo ir įsivertinimo kriterijus.

51

Kadangi mokinys dirba pusę metų, vertiname ne tik galutinį rezultatą (parengtą ir mokyklos bendruomenei pristatytą projektą), o ir mokinių pasiekimus ir pastangas už tarpinius projektinio darbo etapus (Pagal Sahlberg, 2006):

1. Pasirengimą – aptariama ir apibrėžiama tema, iškeliama ir įvardijama mokiniams aktuali problema.

2. Planavimą – susiskirstoma į grupes, suformuluojamas tikslas, grupių (grupių narių) ilgalaikiai ir trumpalaikiai uždaviniai (jie sudarys įvertinimo pamatą), numatoma veiksmų trukmė, tarpinių atsiskaitymų pobūdis ir laikas.

3. Vykdymą – renkama ir interpretuojama informacija, atliekami praktiniai darbai, atsiskaitoma už tarpinius rezultatus.

4. Apibendrinimą – randamas problemos (-ų) sprendimas, pasirengiama pateikti apibendrintus projekto rezultatus (ataskaitą).

5. Pristatymą – projekto rezultatai pristatomi klasei, mokyklos bendruomenei, tiriamųjų darbų konferencijose mieste ir kt.).

6. Įvertinimą ir įsivertinimą – remiantis aptartais kriterijais, apmąstomas ir įsivertinamas asmeninis indėlis į projekto sėkmę, suteikiama grįžtamoji informacija kitiems projekto dalyviams.

Projektiniai darbai gali būti tiriamieji (bet kurio mokomojo dalyko problemų tyrimas, pavyzdžiui, „Geografinių žinių tyrimas visuomenėje“, „Medžių aukščio ir amžiaus nustatymas Dainavos parke“) ir kūrybiniai (pavyzdžiui, „Kėdžių dekoravimas“). Šiek tiek skiriasi jų rengimas ir vertinimo kriterijai.

1 – 2 etapai. Projekto parengimo ir planavimo vertinimas Šiame etape vertinama darbo idėja, išsiaiškinama, kaip ji kilo, vertinamas temos aktualumas.

Atkreipiamas dėmesys į darbo tikslų ir uždavinių sudarymą. Formuluojant darbo tikslus ir uždavinius, reikėtų vartoti žodžius paaiškinti, apibrėžti, apibūdinti, nustatyti, išsiaiškinti, įvertinti, ištirti, susipažinti, nustatyti, išnagrinėti ir pan.

Pateikiu projekto „Kėdžių dekoravimas“ mokinių iškeltą problemą, tikslus ir uždavinius kaip tą problemą spręsti.

Mokyklos koridoriuose sustatytos iš salės išneštos senos kėdės. Jos sujungtos po keturias, nusitrynusios, neišvaizdžios. Norime jas nudažyti aliejiniais dažais, dekoruoti kėdžių atlošus geografinių zonų tematika. Dekoruotos kėdės papuoš mokyklos koridorius.

Tikslas: „Dekoruoti senas kėdes“. Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, kokios rūšies dažais galima nudažyti kėdes. 2. Susipažinti su dekupažo technika. 3. Išnagrinėti geografinių zonų gyvūniją ir augmeniją, rasti atitinkamų paveikslėlių. 4. Darbą baigti sausio 20 dieną. 5. Įsigyti reikiamas priemones: teptukus, laką, aliejinius dažus.

Vertinimo kriterijai Taip Ne

1. Aktuali problema * 2. Uždaviniai suformuluoti konkrečiai ir aiškiai * 3. Tikslai suprantami, atsakyta į klausimus: kas, kaip, iš ko? ** * 4. Aišku koks bus galutinis rezultatas * 5. Numatyta konkreti projekto atlikimo eiga * 6. Numatoma veiksmų trukmė * 7. Nurodomos priemonės *

Mokytojas recenzijoje dėkoja už aktualią problemą, aiškius uždavinius, numatytą darbo

trukmę ir priemones. Atkreipia dėmesį, kad nenumatyta atlikimo eiga, nevisiškai aišku, kas atliks užduotis. Mokytojas nori kartu su mokiniais pasidžiaugti galutiniu rezultatu, linki sėkmės. Grupės darbas vertinamas kaupiamuoju balu.

52

3 etapas. Vykdymas Tai pagrindinė darbo dalis. Esminė šio skyriaus paskirtis – pateikti pačius tyrimų rezultatus ir

jų analizę. Naudojami statistinio duomenų apdorojimo ir jų fiksavimo būdai (lentelės, grafikai, diagramos, piešiniai, schemos, brėžiniai, planai, kartogramos, fotografijos). Pateikiame tik svarbiausią medžiagą. Tiriamuosiuose darbuose, dažniausiai naudojamos anketos. Pradedant vykdymo etapą jos įvertinamos.

Kūrybinio darbo vykdymo etapas siejamas su konkrečiu kūrybiniu procesu (gali būti filmo, paveikslo kūrimu, literatūros kūrinio rašymu, laikraščio, žurnalo rašymu ir kt). Atliekant kūrybinį darbą, mokiniai su mokytojais konsultuojasi dažniau (kūryba tai ne skaičių dauginimas).

Pateikiu anketų vertinimo kriterijus: 1. Anketos atsako į iškeltą problemą. 2. Nurodyta, iš ko bus prašoma interviu. 3. Demografiniai ypatumai (lytis, amžius, išsilavinimas). 4. Nurodyta, ar interviu bus įrašomas (jei sutinka pašnekovas). 5. Klausimai paprasti ir aiškūs.

Mokytojas pateikia recenziją, nurodydamas stipriąsias ir silpnąsias anketų puses. Mokiniai aptaria mokytojo rekomendacijas ir rašo savo įsivertinimą. Radę kompromisą, pradeda vykdymo etapo darbus (apklausia respondentus, skaičiuoja apklausos rezultatus, braižo grafikus). Mokytojas etapo darbą vertina kaupiamuoju balu.

4 – 5 etapai. Rezultatų apibendrinimas ir pristatymas

Pagal mokykloje priimtą projektinių darbų organizavimo tvarką mokiniai, atlikę projektinį darbą, rezultatus pristato raštu ir žodžiu.

Savo rašto darbą mokinys atlieka pagal metodinės tarybos patvirtintą aprašą. Vertinamas projekto temos aktualumas, projektinės grupės darbo tikslai ir uždaviniai, kiekvieno uždavinio rezultatas, kūrybinis procesas, suformuluotos išvados, pateiktas naudotų šaltinių sąrašas. Aprašas turi būti konkretus ir aiškus. niekam nereikalingas daugžodžiavimas. Mokinio rašto darbą įvertina draugai ir įsivertina pats mokinys pagal „Pyrago“, „Voratinklio“ metodus. Atsižvelgęs į draugo nurodytas klaidas, mokinys patobulina darbą. Dažnai mokiniai, dirbdami grupėje, atlieka skirtingus darbus: vieni klausinėja respondentų, kiti skaičiuoja, braižo lenteles. Apraše nurodomas konkretus mokinio indėlis. Mokytojas rašto darbą vertina pagal vertinimo kriterijus:

1. Visi užrašai tikslūs, tvarkingi. 2. Tikslingai panaudota teorinė medžiaga. 3. Informacija, pateikta lentelėse, schemose, žemėlapiuose, pateiktyje ir pan., apibendrinta. 4. Tiksliai nurodyta naudotos literatūros metrika.

Kiekvienas mokinys parengia pristatymo kalbą, kurią pasako mokyklos projektinių darbų konferencijoje. Baigus projektinę veiklą dar viena pamoka skiriama įsivertinti. Mokiniai analizuoja, kaip planingai dirbo, kokius gebėjimus ugdėsi, įvardija sėkmes, svarsto iškilusių sunkumų priežastis, numato, ką kitų mokslo metų veikloje norėtų pagilinti ar padaryti kitaip.

6 etapas. Įvertinimas ir įsivertinimas

Mokytojas baigiamąjį darbą įvertina pažymiu.

Balas Įvertinimo kriterijai

Puikus (10 /9)

·mokinys demonstruoja aktyvų dalyvavimą ir iniciatyvą; ·mokinys demonstruoja gerus komandinio darbo įgūdžius; turi tvirtą motyvuotą nuomonę, geba konstruktyviai diskutuoti su kitais; ·mokinys rodo geras žinias, gebėjimus ir įgūdžius.

Geras (8 /7)

·mokinys geba pasinaudoti taisyklėmis ir nurodymais; ·mokinys demonstruoja komandinio darbo gebėjimus; ·yra kai kurių nedidelių akivaizdžių netikslumų.

Patenkinamas (6 /5)

·mokiniui reikalingas vadovavimas; ·mokinys nemoka gerai dirbti su kitais mokiniais; ·darbe yra akivaizdžių klaidų, netikslumų.

53

Gyvenimas yra vienas didelis projektas, sudarytas iš mažų projektų. Kiekvienas projektas turi

pradžią, pabaigą, žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius bei tikslą. Dirbant projekto metodu, aktyvuojama įvairių gebėjimų mokinių veikla mokykloje. Dirbdami komandose mokiniai ugdo(-si) bendrąsias kompetencijas, siekia tikslo per tam tikrą griežtai fiksuotą laiką.

Dirbant projekto metodu kiekvienas grupės narys, dirbdamas sau labiausiai tinkantį ir patinkantį darbą, gali geriausiai atsiskleisti, tai didina motyvaciją siekti projekto tikslų bei ugdo asmeninę atsakomybę.

Literatūra 1. www.geografija.lt. 2. Petty Geoff. Įrodymais pagrįstas mokymas, Vilnius, 2008. 3. Dautaras J. Tyrimų mokėjimų ugdymas kraštotyrinėje veikloje, Vilnius, 1997. 4. Tamošiūnas T. Projektų metodas ugdymo praktikoje, Šiauliai, 1999. 5. Teresevičienė M., Adomaitienė J. Projektai mokymo(si) procese, VDU, 2000.

MOKYKLA BE SIENŲ – TARPTAUTINIŲ PROJEKTŲ PATIRTIS

Aleksandra Bancevičienė, Lina Dovydienė, Daiva Visockienė, Vaida Paulauskienė, Vilma Gudelienė,

Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos tarptautinių projektų koordinavimo komanda

Dalyvavimas mokyklų partnerysčių Comenius projektuose – tarptautinė patirtis ir galimybė

kurti mokyklą be sienų. Tai pamokos, kuriose svarbiausia ne klasės, suolai ar lenta, bet žmonės – mokiniai ir mokytojai. Galima mokytis ir mokyti kitaip. Tinkamai pasirinkta ir pritaikyta projektinė veikla leidžia atsiskleisti kiekvieno dalyvio kūrybiškumui, iniciatyvumui, o problemos ir klausimai sprendžiami bendradarbiaujant. Dalyvavimas tarptautiniame projekte tiesiogiai atliepia šios dienos ugdymo poreikius: dalykų integraciją, netradicinės mokymo(si) aplinkos kūrimą, mokymąsi bendradarbiaujant, bendrųjų kompetencijų ugdymą, padeda sumažinti atotrūkį tarp teorinių žinių ir praktikos. Tarptautinių projektų metu sėkmingai bendradarbiaudami su Europos šalių partneriais, mokytojai ir mokiniai turi galimybę pažinti kitas kultūras, tobulinti užsienio kalbų žinias, pasidalinti patirtimi, naujoviškomis mokymo praktikomis. Visos šių projektų veiklos yra finansuojamos „Mokymosi visą gyvenimą“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų ir paramos fondas.

Nuo 2012 metų rugsėjo, Kauno „Vyturio“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje sėkmingai įgyvendinami du tarptautiniai Comenius projektai. Vienas iš jų – daugiašalis projektas „Dive in the sky“, kurio tikslas pasitelkus astronomiją, integruojant užsienio kalba(s) skatinti mokinius domėtis gamtos bei tiksliaisiais mokslais. Projekte dalyvaujančios šalys – Lietuva, Portugalija, Austrija, Bulgarija, Turkija. Projekto veiklos suplanuotos atitinkamai įvairaus amžiaus mokiniams, interaktyvios ir įdomios, vykstančios netradicinėse aplinkose bei mainų vizitų metu, skatinančios motyvaciją. Kiekvieną mėnesį pagal projekte numatytą grafiką rengiamas projektinės veiklos konkursas. Geriausiai jame pasirodę ar laimėję mokiniai pasirenkami kaip mobilumo programos dalyviai. Į organizuojamas projekto veiklas įtraukiama kuo daugiau mokinių nuo pradinių klasių iki abiturientų. Integruojamose skirtingų dalykų pamokose, netradicinėse aplinkose, mainų vizitų metu sukurti tarpiniai projekto produktai leidžia džiaugtis realiais rezultatais. Mokiniai, kaip numatyta projekto programoje, veiklas atlieka muziejuose, laboratorijose, observatorijoje. Atlikdami praktines užduotis Kauno miesto erdvėse, mokiniai atliko šviesos taršos Kauno centre ir savo gyvenamajame rajone tyrimą. Parengė šviesos taršos, skirtinguose Kauno rajonuose žemėlapius.

Mokyklą papuošė 11 klasių mokinių fotografijų paroda „Mįslingi dangaus toliai“. Aštuntų klasių mokiniai integruotų fizikos, informacinių ir anglų kalbos pamokų metu, bendradarbiaudami su projekto partneriais, sukūrė komiksų istoriją apie daugiapakopės raketos išradėją K. Simanavičių bei kitų šalių išradėjus. Mainų vizitų metu dirbdami su bendraamžiais iš partnerinių mokyklų, paruošė

54

pateiktis projekto tematika „Žymūs astronomai“, „Šviesos tarša ir jos pavojai“, „Ekologiniai pavojai aplink mus“, „Kosmoso tarša“, „Saulės laikrodžiai Europoje“. Pradinių klasių mokiniai dalyvavo piešinių konkurse/parodoje „Šviesos tarša“, sukūrė Saulės sistemos planetų maketus, kuriuos panaudojo kuriant kinestetinį Saulės sistemos modelį bei spektaklyje „Kelionė į Kosmosą“. Integruotų geografijos, fizikos, užsienio kalbų pamokų metu mokiniai pagamino informacinius stendus apie šalis partneres bei jų astronomus ir astronomijos mokslo pasiekimus, sudarė astronomijos terminų žodynėlį. Visi šie mokinių bendri darbo rezultatai toliau naudojami mokykloje kaip mokomoji priemonė. Projekto veiklą mokykloje apibendrino įvykusi tarptautinė konferencija „Dangaus toliai: o kas virš mūsų?“. Kauno arkivyskupijos vyskupo augziliaro Kęstučio Kėvalo pranešimas „Mokslas ir religija“ skaitytas anglų ir lietuvių kalbomis sudomino visus konferencijos dalyvius. Nelson Correia, astronomijos mokytojas iš Portugalijos, savo pranešime „Šviesos tarša ir jos pasekmės“ pristatė problemą, aktualią visai planetai. Lietuvos fizinių mokslų daktarė, meteorologė Audronė Galvonaitė supažindino su Lietuvoje pastebimais nakties meteorologiniais reiškiniais. Konferencijos dalyviai turėjo unikalią galimybę išgirsti pirmo lietuviško palydovo kūrėjo, Kauno technologijos universiteto studento Algio Karpavičiaus pristatymą „Palydovas LitSat 1“.

Konferencijos metu šalių partnerių mokytojai ir mokiniai grupėse skaitė pranešimus ekologine Visatos tematika. Mokiniai domėjosi kosmoso taršos pavojais, rūgščiojo lietaus poveikiu, mobiliųjų šaltinių ir šviesos tarša bei kitomis problemomis. Veiklos buvo suplanuotos atsižvelgiant į skirtingą besimokančių amžių. Kol vyresnių klasių mokiniai dalyvavo konferencijoje, skirtingų šalių pradinių klasių mokiniai mokėsi astronomijos pradžiamokslio: iš molio lipdė dangaus kūnus, kūrė Mėnulio kraterius, modeliavo Saulės sistemą, lankstė žvaigždes ir kartu dalyvavo spektaklyje apie kelionę į Kosmosą. Mūsų mokytojų sukurtos astronomijos pagrindų pradžiamokslio pamokos, sėkmingai pritaikytos partnerinėje Austrijos mokykloje.

Projektas atveria galimybes mokytis dalyvaujant mobilumo programose. Mokiniai gali pažinti skirtingų šalių kultūrą, papročius bei susipažinti su bendraamžiais iš skirtingų Europos mokyklų. Projekto veiklos, bendravimas su partneriais, skatina mokinius lavinti ne tik anglų kalbos, bet ir kitų užsienio kalbų – rusų, vokiečių kalbos įgūdžius. Bendra veikla skatinta mokinius domėtis, tyrinėti ir analizuoti informaciją apie Visatos ekologiją, padeda plėtoti mokinių tiriamuosius, analitinius įgūdžius ir sudaryti sąlygas jų saviraiškai bei kūrybiškumui atsiskleisti, plėtoti komunikacinę kompetenciją.

11 – 12 klasių mokiniai, besidomintys informacinėmis technologijomis bei su jomis siejantys savo ateities lūkesčius, turi puikią galimybę išbandyti save ROBOTENGLISH projekto veiklose, naudojant anglų kalbą integruotam tiksliųjų mokslų, tokių kaip informacinių technologijų, matematikos, elektronikos mokymuisi. Numatomi projekto produktai: savaeigis robotas ir jo veikimo instrukcija/aprašas. Pagal projektą mūsų mokyklos užduotis – parengti naujo roboto aprašą anglų kalba. Dalyvaudami dvišalio mokyklų partnerysčių projekto „Robotenglish” (informacinių technologijų ir anglų kalbos integracija bei praktinis pritaikymas) mainuose Italijoje (Turine) Eduardo Agnelli saliezietiško ugdymo mokykloje, mokiniai galėjo dalyvauti įvairiose veiklose: lankėsi kino muziejuje, Egipto muziejuje, IVECO sunkvežimių ir autobusų variklių pramoniniame centre, komercinės architektūros pastate Lingotto, dalyvavo italų kalbos, informatikos, programavimo, elektronikos pamokose, kurių metu italų mokiniai anglų kalba konsultavo mūsų mokinius, padėjo jiems suprasti elektroninių mechanizmų, reikalingų robotui kurti, veikimo principus. Mokiniai galėjo iš arčiau pažvelgti į robotikos projektus, kuriuose dalyvauja mus priėmusi mokykla.

Anglų kalbos mokytojos turėjo galimybę vesti lietuvių kalbos pamokas anglų kalba. Darbas buvo įtemptas, tačiau tikrai įdomus. Italų mokiniai buvo imlūs, motyvuoti ir gebėjo greitai įsisavinti medžiagą, išmoko pagrindinių pasisveikinimo, prisistatymo ir kitokių frazių.

Lietuvių prisistatymų metu Italijoje mokiniai ir mokytojai anglų kalba pristatė savo mokykloje puoselėjamas vertybes ir tradicijas. Eduardo Agnelli saliezietiško ugdymo mokyklos bendruomenė su dideliu susidomėjimu stebėjo trumpą filmą apie Lietuvą. Mūsų mokiniai nepabijojo pristatyti ir pačių parengtą video medžiagą apie Lietuvą, Kauną ir mokyklą. Projekto dalyviai buvo apgyvendinti italų mokinių šeimose, kurios mūsų vaikais rūpinosi tarsi savais. Ši svetingame krašte įgyta patirtis paliko šiltus prisiminimus tiek mūsų mokinių, tiek italų širdyse. Turėjome galimybę susitikti pokalbiui su garsiu italų rašytoju, saleziečių kunigu Bruno Ferrero. Grįžusi vizito komanda, įspūdžiais dalijosi su mokyklos bendruomene pristatydami atskirus pranešimus.

55

Projekto metu mokiniams nestigo veiklų, kuriose jie galėjo atskleisti savo gebėjimus. Skirtingų

klasių mokiniai dalyvavo projekto svetainės logotipo kūrimo konkurse, informacinėmis technologijomis besidomintys mokiniai mokytojų padedami sukūrė projekto internetinę svetainę. Ypatingas dėmesys skiriamas karjeros ugdymui, mokiniai motyvuojami domėtis robotikos studijomis bei šio mokslo plėtra Lietuvoje. Lankėmės KTU vykusiame mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė 2014“, paskaitoje „Pasigaminkime robotą patys“, kuriame buvo demonstruojami originalūs studentų sukurti autonominiai mobilūs robotų modeliai. Mokiniai turi nemažai patirties redaguodami partnerinės šalies kuriamo roboto naudojimosi instrukciją, dirba konsultuodamiesi su mokyklos mokytojais, sudarinėja trumpą robotikos terminų žodyną, visa ši veikla vykdoma bendradarbiaujant su italų mokiniais įvairiose internetinėse aplinkose.

Projektinės bei kultūrinės veiklos bus tęsiamos ir šiemet, italams atvykus į mūsų šeimas bei svečiuojantis mokykloje. Jie dalyvaus įvairiose su anglų kalba integruotose pamokose, lankysis robotikos akademijoje, vykdys kultūrines popamokines veiklas. Baigiamojo darbo grupių susitikimo metu abiejų šalių mokytojai dalinsis patirtimi, kaip jiems sekėsi integruoti mokomuosius dalykus netradicinėse veiklose, kurios neapsiribojo vien tik įprastomis pamokinėmis veiklomis, aptars, kokie sunkumai kilo ir kaip pavyko juos išspręsti rengiant galutinius projekto produktus.

Šie partnerystės projektai skatina mokytojus dalytis gerąja patirtimi, tobulinti mokymo ir mokymosi mokytis, aktyviųjų metodų taikymo, projektų rengimo ir dalykinės integracijos kompetencijas. Mokytojai išbando naujas veiklas, lavina užsienio kalbos įgūdžius, dalinasi patirtimi. Projekto susitikimų metu mokytojai, pristatydami savo parengtus pranešimus, lankydamiesi partnerinėse institucijose ir susipažindami su jų veikla bei veiksminga darbo praktika, dalyvaudami darbo grupių veikloje, pasikeitė informacija apie Lietuvos ir Europos švietimo sistemas, švietimo kokybės sampratą, darbo metodikas. Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose mokyklai suteikė galimybę tapti lygiaverte Europos mokyklų partnere.

56

KNYGOS „AŠ ĮVEIKIAU, NEBIJOK KOVOTI“ SĖKMĖS ISTORIJA

Sandra Paštuolytė, Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos

ekonomikos mokytoja metodininkė

Kaip atsirado knyga „Aš įveikiau, nebijok kovoti“? Pirmasis žingsnis – tai ekonomikos pamokų metu įkurta mokinių mokomoji bendrovė „Amigos“. Bendrovė kurta pagal Lietuvos Junior Achivement programą, kuri yra viena efektyviausių programų, padedančių mokiniams siekti savo tikslų. Ji suteikia mokiniams galimybę įgyvendinti savo idėją. Įkurdami trumpalaikę akcinę bendrovę ir ją valdydami pagal bendrovės veiklos įstatus, mokiniai įgyja verslo įgūdžių ir praktiškai pritaiko ekonomikos žinias. Jie tiria rinką, nutaria, koks bus jų verslas, sukaupia kapitalą parduodami akcijas, gamina bei parduoda savo produkciją arba teikia paslaugas ir tvarko visą bendrovės veiklos apskaitą. Taip mokiniai pereina visus pagrindinius realios bendrovės veiklos etapus.

Mokinių mokomosios bendrovės tikslas – skatinti jaunimą verslo srityje siekti įgyti patirties, žinių, ugdyti asmenines savybes, išmėginti save, puoselėti kūrybiškumą. Uždaviniai: sukurti mokinių mokomąją bendrovę „Amigos“; suteikti žinių apie verslumą ir verslo kūrimą; stiprinti mokinių mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinę, pilietinę, asmeninę, kultūrinę kompetencijas, ugdyti vaikų kūrybiškumą; platinti ir reklamuoti produkciją.

Mokant mokinių mokomąsias bendroves ir taikant aktyvius mokymo metodus, siekiama ugdyti mokinių kūrybiškumą ne tik mokyklos

aplinkoje, bet ir už jos ribų, taip priartinant veiklą prie realybės. Kūrybiškumas padeda išlaikyti pozityvumą ir dvasinę prasmę, padeda atrasti stipriąsias ir silpnąsias mokinių savybes, suteikia aktyvumo, žaismės, prasmės. Kaip mokyti kūrybiškumo? Teikti klausimus, ne atsakymus, sukelti netikrumą, abejonę, o ne užtikrintumą, būti ne numatomo elgesio, o stebinančiu žmogumi.

Metodika ir priemonės. Veikloje naudojami kompetencijoms ugdyti įvairūs mokymo metodai, kaip antai minčių lietus, grupinė diskusija, bendradarbiavimo metodas ir kt. „Minčių lietus“ – naujų idėjų generavimas. Pateikiamas klausimas „Kokią problemą jūsų idėja turi spręsti?“. Laukiama kuo daugiau minčių šia tema. Dalijamasi idėjomis, analizuojama, sukonkretinama. „Apskritas stalas“ – mokiniai apibendrina tai, kas buvo nagrinėta pamokoje, diskutuodami, analizuodami situacijas. Grupinė diskusija (efektyvumas 50%) – rengiami susirinkimai, kurių metu planuojami tolesni mokinių mokomosios bendrovės žingsniai, keliami klausimai dėl priemonių, kurių imsimės įgyvendindami „mažus“ tikslus, siekdami galutinio tikslo – išleisti knygą „Aš įveikiau, nebijok kovoti“. Mokymasis bendradarbiaujant (efektyvumas 70%) – keitimasis informacija su kitais bendrovės nariais. Informacija su vaizdinėmis priemonėmis (efektyvumas 20%) – filmų, reklaminių filmukų peržiūra, jų kūrimas. Mokymasis mokant kitus (efektyvumas 90%) – pasirenkama mokymo sritis, mokymo medžiaga, susijusi su bendrovės veikla. Viešas, akivaizdus stebėjimas (efektyvumas 30%) – dalyvavimas mugėse. Mokiniai susiduria su prekės pardavimo technika, bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje, ieško naujų idėjų, tobulina savo produktą ar paslaugą. Visi šie metodai ir daugelis kitų ugdo visapusišką pilietį, kuris gali dabartiniame realiame gyvenime reikštis ir pilnavertiškai be jokios neigiamos įtakos integruotis į XXI amžiaus gyvenimą.

Produktas. Kodėl būtent tokia knyga, kurioje keliama socialinių problemų idėja? Ši idėja yra ypač aktuali 14 – 16 m. paaugliams. Norisi jiems ištiesti pagalbos ranką – knyga jiems lyg ramstis, perskaitant kitų žmonių išgyvenimus knygoje, kaip jie įveikė negandas. Visuomenei trūksta pozityvumo, jaunimas nėra motyvuotas spręsti problemas ir kartais, tai įtraukia į dar didesnes problemas, nes jaunimas dažnai bijo apie savo išgyvenimus kalbėti atvirai.

Kontaktų užmezgimas su įvairiomis organizacijomis ir mokyklomis, dirbančiomis su jaunimu, leido mokiniams ne tik formalioje, bet ir neformalioje aplinkoje pajusti verslo dvasią. Tai vyko

57

pristatant verslo idėją įvairiose įstaigose ir raginant rašyti istorijas apie savo įveiktas negandas su pozityvia pabaiga. Idėjos sklaida vyko ne tik įvairiose mugėse, renginiuose, socialiniuose tinklalapiuose, bet ir per Marijos radiją. Nuolatinis domėjimasis knygos spausdinimo, maketavimo, platinimo, taisymo kainomis leido mokomosios bendrovės nariams pasijusti verslo sukūryje. Mokiniai jautėsi savimi pasitikintys ir drąsiai stengėsi reikšti idėjas kuriant knygą.

Kitas labai svarbus klausimas, kurį reikėjo išspręsti, tai projekto finansavimas. Ieškota rėmėjų, kurie prisidėtų ir palaikytų idėją finansiškai. Buvo smagu dalyvauti man kaip vadovei edukaciniame projekte „Liftas“. Projektui mokiniai kartu su mokytoja parašė verslo planą ir jį pristatė komisijai. Idėja jau turėjo vienerių metų įdirbį renkant knygai mokinių parašytas istorijas, todėl abejingų komisijos narių neliko – įvertinimo sulaukta aukščiausiais balais. Laimėtas pagrindinis pirmos vietos piniginis prizas. Idėją palaikė ir Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas A. Bagdonas, tarybos nariai F. ir E. Gudišauskai, mokyklos administracija, mokytojai, mokiniai. Palaikymas ir nuoseklus sistemingas darbas leidžia džiaugtis dabartiniu rezultatu – išleista mokinių mokomosios bendrovės „Amigos“ knyga „Aš įveikiau, nebijok kovoti“. Knyga buvo pristatoma ne viename renginyje, laimėta daug nominacijų, piniginių prizų ne tik miesto, regiono, Lietuvos, bet ir tarptautiniame renginyje Rygoje „Student International Company Festival 2014“. Mokinių mokomoji bendrovė „Amigos“ buvo pripažinta kaip geriausias socialiai atsakingas verslas.

Kokios mokinių kompetencijos buvo išugdytos? Pirmiausia, mokėjimo mokytis kompetencija, kurios tikslas – išugdyti atsakingus už savo mokymąsi, gebančius reguliuoti mokymosi procesus, įvaldžiusius svarbiausius mokymosi gebėjimus ir pasirengusius tobulėti asmenis. Antra, komunikavimo kompetencija, sugebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose socialinėse situacijose. Trečia, pažinimo kompetencija – išugdyti kritiškai mąstančius, pasirengusius spręsti įvairias problemas asmenis. Ketvirta, socialinė ir pilietinė kompetencija – išugdyti atsakingą, sąžiningą, aktyvų, demokratinėmis nuostatomis besivadovaujantį, tėvynę mylintį pilietį. Penkta, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija – išugdyti nebijantį rizikuoti, atkaklų, vertinantį autentiškumą, gebantį veiksmingai realizuoti idėjas, atsakingą kūrėją ir novatorių. Šešta, asmeninė kompetencija – išugdyti pozityviai mąstantį, garbingą, sąžiningą, sunkumus įveikiantį, atsakingą savo gyvenimo kūrėją. Kai problemos atrodo neįveikiamos – nepasiduoti, siekti užsibrėžtų tikslų. Septinta, kultūrinė kompetencija – išugdyti sąmoningą kultūros puoselėtoją ir kūrybingą kultūros procesų dalyvį.

Mokiniai buvo ugdomi formalioje ir neformalioje aplinkoje. Pirma, sugeneruotą, sukurtą, sukonkretintą idėją ekonomikos ir verslumo pamokose mokiniai buvo mokomi pristatyti įvairiuose renginiuose ir organizacijose. Antra, analizuota kiekviena verslo plano dalis, kūrybiškai sukurtas verslo planas, kuris buvo pateiktas organizuotam edukaciniam projekto „Liftas“ konkursui, mokinių turimos ir per daugiau nei pusmetį įgytos žinios skleidžiant idėją mokykloje ir už jos ribų, kartu renkant istorijas, leido laimėti konkurso pagrindinį prizą.

Dar vienas etapas – projekto įgyvendinimas. Jo metu nuosekliai ir sistemingai buvo atliekami, organizuojami ir paskirstomi darbai, kurie leido dirbant papildomai daugiau kaip 20 žmonių komandai įgyvendinti idėją – sukurta knyga „Aš įveikiau, nebijok kovoti“. Taigi, sistemingas, vieningas mokinių ir mokytojų darbas davė puikių rezultatų. Būnant edukacinio projekto „Liftas“ darbo grupės vadove, teko įgyti didelės ir nepamirštamos patirties dirbant kartu su mokiniais ir mokytojais, psichologais, organizacijomis, spaustuve. Džiugu, kad Kauno „Vyturio“ katalikiškai vidurinės mokyklos bendruomenei teko prisiliesti prie šio projekto vienu ar kitu aspektu: mokiniams ir mokytojams palaikant visą „Amigos“ mokinių komandą, lietuvių kalbos mokytojams – tikrinant ne vieną ir ne du kartus mokinių aprašytas iš įvairių organizacijų surinktas istorijas apie įvairias socialines problemas, tikybos mokytojai – renkant katalikiškas sentencijas, psichologams – prisiliečiant prie išgyventų istorijų ir pateikiant įžvalgas, visai „Amigos“ komandai – pristatinėjant pačią idėją organizacijose ir konkursuose, kuriant verslo planą ir dalyvaujant įvairiuose renginiuose bei skleidžiant šią idėją įvairiose mokinių mokomųjų bendrovių mugėse – konkursuose, mokiniams savanoriams, kurie iliustravo knygos viršelį ir visą knygą, mokiniams savanoriams, kurie sutiko šią idėją skleisti mokinių mokomosiose bendrovių mugėse – konkursuose, dalijant dalį knygų mugėse nemokamai, jau išėjus „Amigos“ komandai, maketuotojams, mokyklos pavaduotojai S. Ambrulienei, kuravusiai šį projektą, mokyklos direktorei A. Bancevičienei, palaikant tiek morališkai, tiek finansiškai, Kauno Švietimo skyriaus vedėjui A. Bagdonui, tarybos nariams F. ir E. Gudišauskams, edukaciniam projektui „Liftas“

58

už suteiktą galimybę pakelti idėją iki rezultato, kurie skyrė pirmą vietą ir pagrindinį prizą mūsų mokyklos mokiniams. Per dvejus metus su šiuo edukaciniu projektu „Liftas“ Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokinių ir mokytojų komanda atlikto labai daug darbų ir darbelių, kol sukūrėme knygą „Aš įveikiau, nebijok kovoti“, išleista 1200 vnt. tiražu. Kaip ekonomikos mokytoja nuoširdžiai dėkoju visai komandai už bendradarbiavimą, palaikymą ir puikius šio projekto darbo rezultatus. Knygą „Aš įveikiau, nebijok kovoti“ galima panaudoti etikos, tikybos, pilietinio ugdymo, lietuvių kalbos pamokose arba klasės valandėlėse, kalbant su mokiniais apie šiandien aktualias socialines problemas.

Apibendrinant galima teigti, kad mokiniams ir mokytojams kuriant knygą „Aš įveikiau, nebijok kovoti“, išugdytos tos savybės ir patirta tokia įvairiapusė veikla, kuri davė didžiulę patirtį kiekvienam prisilietusiam prie šios knygos kūrimo, kurią galės panaudoti savo tolesniuose darbuose. Kadangi mokiniai tapo studentais, jie turi galimybę plėtoti savo idėją jau už mokyklos ribų. Mokinių kompetencijos ir gebėjimai buvo ugdomi panaudojant aktyvius mokymo metodus. Mokykla dėkinga mokinių mokomosios bendrovės „Amigos“ grupei už atliktą darbą ir džiaugiasi bei dalijasi sukurtu rezultatu – knyga „Aš įveikiau, nebijok kovoti“.

MOKAU NE MOKYKLOJE

KĄ DARYTI, KAD MATEMATIKOS PAMOKA NETRADICINĖJE APLINKOJE BŪTŲ SĖKMINGA?

Jolita Žagarienė,

Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos matematikos vyresnioji mokytoja

Šiandien mokydamas Z kartos mokinius, mokytojas nuolat priverstas ieškoti naujų mokymo metodų ar būdų. Tik įdomiai pristatytas dėstomas dalykas, neįprastai pateiktos mokomosios temos sudomina mokinius, juos skatina domėtis, pažinti ir išmokti. Pasak psichologės Svetlanos Ramoškienės, Z kartos vaikai (gimusieji 1995–2012 metais) pasižymi padidėjusiu judrumu, nerimastingi, mažiau paklusnūs, hiperaktyvūs, tačiau puikiai moka valdyti informaciją, ją apdoroja skirtingai nuo ankstesnių kartų: greičiau, bet tik mažais kiekiais. Taip pat jie pasižymi gebėjimais gerai atlikti kelis darbus vienu metu. Jiems daug naudingesnė yra ne ta informacija, kuri verčiama įsiminti dideliais kiekiais, bet ta, su kuria dirbama ir kuri skatina mąstyti patiems.

Dabartinių mokinių gyvenimą užvaldė informacinės technologijos, internetas, kompiuteriniai žaidimai, socialiniai tinklai, jie mažai bendrauja „gyvai“. Kiemo žaidimai, kurie suteikia galimybę pabūti gryname ore, pabendrauti, tarsi pamiršti. Tai viena iš priežasčių, kodėl norėdama paįvairinti matematikos mokymąsi renkuosi pamokas netradicinėje aplinkoje. Kita priežastis yra ta, kad dažnai tenka išgirsti, jog matematika „sausas“, nuobodus, neįdomus mokslas, o kai kuriems mokiniams net kyla klausimas „o kam ji iš viso yra reikalinga?“ Būtent pamokos netradicinėje aplinkoje ir yra vienas iš daugelio būdų, kuris mokiniams suteikia galimybę pajausti, kam matematika reikalinga, kokią naudą ji duoda, kam ji gali būti realiai pritaikoma. Ypač tai veiksminga silpnos motyvacijos mokiniams.

Mokantis geometrijos pagrindinės mokymosi priemonės yra knyga, sąsiuvinis, liniuotė ir pieštukas. O mokiniams dažniausiai norisi išbandyti kažką neįprasta, kažką nauja. Pamokos netradicinėje aplinkoje suteikia galimybes pažinti matematiką per žaidimus ir bendrą kūrybinį darbą. Šioms pamokoms renkuosi mokyklos kiemą, dėl to, kad jis didelis, erdvus, saugus, tinkantis įgyvendinti pamokos tikslus. Esant nepalankioms sąlygoms (pvz., lyjant), galima suplanuotą pamoką atidėti kitai dienai. Mokyklos kieme besimokančius mokinius dažnai pastebi jų draugai iš kitų klasių, įvairių dalykų mokytojai, kas verčia mokinius pasitempti, dirbti atsakingiau. Jų darbus mato platesnė auditorija, o ne tik vienas mokytojas ir klasės draugai.

Ruošdamasi matematikos pamokoms netradicinėje aplinkoje, uždaviau sau klausimą, ką daryti, kad ji būtų sėkminga? Vienareikšmio atsakymo turbūt nėra. Kiekviena pamoka, tam, kad ji būtų sėkminga, mokytojui yra iššūkis – jis pats turi rasti tinkantį mokymo metodą, jį išbandyti ir nuolat tobulinti. Kiekvienas mokytojas turi atrasti savo sėkmės receptą.

59

Dirbdama su įvairaus amžiaus mokiniais ir analizuodama savo vestas pamokas netradicinėje aplinkoje, supratau, kad svarbiausias dalykas, yra:

Tinkamai pasirinktas pamokos tikslas. Jis turi sietis su konkrečia matematikos tema, kuri būtų įgyvendinama per žaidimus ar tyrinėjimus su neįprastomis mokymosi priemonėmis.

Mokiniai, atėję į tokią pamoką, jau turi būti susipažinę su pamokos teorine medžiaga, formulėmis ar dėsniais. Jų atliekamame darbe turi būti naudojama jau išmokta teorija, kuri padės kurti, mąstyti, analizuoti, atlikti skaičiavimus ir daryti išvadas.

Ar pamoka pavyks, įtakos turi pamokos planavimas, laiko paskirstymas. Labai svarbu, kad mokiniai spėtų atlikti visas užduotis ir pasiektų pamokos tikslą. Geriau darbas būna paprastesnis, bet svarbu, kad būtų atliktas nuo pradžios iki pabaigos.

Tinkamų darbo metodų ar neįprastų darbo priemonių parinkimas – tai irgi vienas iš veiksnių, lemiančių sėkmingą pamoką. Tokiose netradicinėse pamokose dažniausiai renkuosi darbą poromis arba grupėmis po 3 – 4 mokinius.

Ruošiantis pamokai, svarbu sudaryti užduotis, kurios būtų įveikiamos ne tik stipresniems, bet ir silpnesniems mokiniams. Jei užduotys bus per sunkios, silpnieji mokiniai net nesusidomės darbu ir nebandys jo atlikti.

Eidami į kiemą su mokiniais nesinešame nei vadovėlų, nei sąsiuvinių. Neįprastos darbo priemonės skatina motyvaciją, norą išbandyti. Rašymui renkamės kreidą, matavimams plastikinį ar sulankstomą metrą, ruletę, virvelę. Užduotis žymiai įdomiau atlikinėti su įvairiais buityje naudojamais prietaisais ar daiktais. Čia turėtų atsiskleisti mokinių kūrybingumas, gebėjimas atrasti, pastebėti, analizuoti, daryti išvadas.

Praktinė ar kūrybinė užduotis turi parodyti ir matematikos mokslo apčiuopiamąją vertę, kad kiekvienas mokinys, atlikdamas darbą, pamatytų matematikos žinių pritaikomumą realiame gyvenime.

Be abejo, labai svarbu yra įsivertinti, aptarti, kaip pavyko atliktas darbas. Pasidžiaugti didesniais ar mažesniais pasiektais rezultatais. Norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir pateikti keletą minčių matematikos pamokoms netradicinėje aplinkoje:

1. Tema: Braižome ir matuojame atkarpas (5 klasė). Pamokos tikslas: dirbdami grupėmis, mokiniai buityje naudojamomis matavimo priemonėmis,

netradicinėje aplinkoje nubraižys savo svajonių namą, išmatuos ir užrašys atkarpų ilgius 2 mm tikslumu.

2. Tema: Apskritimas. Skritulys (6 klasė).

Pamokos tikslas: dirbdami poromis, naudodamiesi virvele ir kreida, braižys pasirinkto spindulio ilgio apskritimus; taikydami išmoktą apskritimo ilgio formulę, palygins apskaičiuoto bei išmatuoto apskritimo ilgius, taip pat apskaičiuos skritulio plotą 1 cm2 tikslumu.

60

3. Tema: Trikampių lygumo požymiai (7 klasė). Pamokos tikslas: dirbdami poromis, naudodamiesi virvele, kreida ir liniuote, nubraižys bent tris

nurodyto dydžio trikampius, iš jų sukurs ornamentą ir bent pagal vieną iš trikampių lygumo požymių nurodys lygių trikampių poras.

4. Tema: Plotai (7 - 8 klasė) Pamokos tikslas: dirbdami grupėmis, naudodamiesi rulete, metru, virvele ir kreida, sukurs piešinį

iš įvairių plokštumos figūrų ir apskaičiuos bendrą piešinio plotą.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad sėkmė pamokoje labiausiai priklauso nuo mokytojo

meistriškumo, gebėjimo tinkamai suplanuoti ir organizuoti pamoką.

Literatūra 1. Svetlana Ramoškienė „Z karta“. Prieiga per internetą: <http://psichika.eu/blog/z-karta/>

[2014.11.09]

TĖVŲ Į(SI)TRAUKIMAS Į MOKYKLOS VEIKLĄ ŠIUOLAIKINĖJE MOKYKLOJE

Gita Levickienė, Kauno Milikonių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Nuolat besikeičiančioje visuomenėje pereinant nuo dalyko mokymo prie visapusiškos

asmenybės ugdymo(si), nebepakanka vieno mokytojo pastangų. Šiuolaikinėje mokykloje svarbu įtraukti kuo daugiau mokyklos bendruomenės narių į kokybiškai naujais santykiais grįstos, kompetencijų ugdymą(si) užtikrinančios mokyklos kaip besimokančios organizacijos kūrimą.

61

Pranešimo tikslas – pristatyti Kauno Milikonių vidurinės mokyklos tėvų į(si)traukimo į mokyklos veiklą sistemą, bendradarbiavimo kryptis, būdus ir formas, pateikti sėkmingos partnerystės pavyzdžių.

Kurdama bendradarbiavimo kultūrą, mokykla naudoja tėvų ir mokytojų bei tėvų tarpusavio santykių modelį (M.Warren, S. Hong, C.Rubin, 2010), kurio esmė – šeimos ir mokyklos bei tėvų tarpusavio sąveika. Šis modelis akcentuoja tėvų ir mokytojų bei tėvų tarpusavio santykių plėtojimą ir tėvų lyderystės ugdymą. Tėvai yra ir bendruomenės nariai, aktyviai sąveikaujantys vaiko ugdymosi srityje, ir lyderiai, mokyklos veiklos planuotojai ir įgyvendintojai, siekiantys asmeninio ir mokyklos augimo.

Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas nuolat planuojamas: sukurta mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo tvarka, strateginiame plane numatytos veiklos kryptys, konkrečios priemonės įtraukiamos į metinį veiklos planą, mokyklos tarybos, popamokinės veiklos, klasių vadovų planus.

Mokykla ir tėvai, sutelkdami pastangas bendram tikslui, tobulina sąveiką „vaikas–mokykla–šeima“ įvairiose srityse (žr. pav.). Mokyklos ir tėvų partnerystėje siekiama kurti pasitikėjimo kultūrą. Kartu stengiamasi formuoti ir tėvų tarpusavio santykius padėti kitų tėvų vaikams, veikti kaip lyderiams. Mokytojai, administracija nuolat siekia, kad tėvai jaustųsi turį galių mokyklos veiklai, ypač vaiko ugdymuisi, skatinamos teigiamos tėvų reakcijos ir tikėjimas vaiko galiomis.

Mokyklos ir tėvų bendradarbiavime atpažįstame skirtingus tėvų į(si)traukimo į vaikų ugdymą tipus: mokyklos pagalbą tėvams, tobulinant vaikų ugdymo įgūdžius; mokyklos ir tėvų bendravimą, tėvų savanorišką veiklą, tėvų įtraukimą į pagalbą mokantis. Kiek rečiau pastebime tėvų į(si)traukimą į sprendimų priėmimą. Mokykloje praktikuojamas tiek institucinis, tiek individualus bendradarbiavimo tarp mokyklos ir tėvų lygiai: į mokyklos veiklą siekiama įtraukti kuo daugiau tėvų ir nuolat bendraujama individualiai dėl konkretaus vaiko pasiekimų, sėkmių ir sunkumų.

Viena iš populiariausių bendradarbiavimo formų – mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas padedant vaikui mokytis. Tyrimais nustatyta (Valantinas A., Čiuladienė G., 2012), kad tėvų pagalba mokantis ne tik teigiamai veikia vaiko mokymosi pasiekimus, bet ir gerina vaiko sveikatą, socialinius santykius. Tėvai, įsitraukdami į vaiko mokymąsi, pažįsta vaiko sėkmes ir nesėkmes, todėl gali padėti vaikui formuoti reikiamus įgūdžius. Mokytojų, pagalbos specialistų ir tėvų susitikimai, Tėvų dienos, Gerovės komisijos veikla padeda priimti bendrus susitarimus dėl pageidaujamo vaiko elgesio skatinimo, mokymosi pažangos.

Mokinių, tėvų ir mokytojų partmerystė

Bendradarbiavimo su tėvais sritys, būdai ir formos

Tėvų švietimas, bendras

mokymasis Pamokos

mokykloje, išvykos į tėvų

įstaigas, darbovietes

Klubų, savivaldos,

grupių veiklaRenginiai, projektai

mokiniams, tėvams ir

mokytojams

Vaikų mokymosi ir

elgesio įvertinimas, koregavimas

Bendruomenėsidėjų bankas

62

Mokykloje vis dažniau naudojama bendradarbiavimo forma – tėvų įtraukimas į formalųjį ugdymą. Dalis tėvų mokykloje tampa mokytojais pagal pasirinktą pedagogų ar tėvų pasiūlytą ugdymo turinį, integruojamų programų temas. Ši tėvų iniciatyva ypač populiari pradinėse klasėse. Mokiniams suteikiama galimybių mokytis ne tik klasėje, bet ir kitose jiems patraukliose vietose: tėvų darbovietėse, įmonėse. Tėvai noriai dalyvauja karjeros renginiuose kaip konsultantai. Gabiems mokiniams sudaromos saviraiškos galimybės lankytis laboratorijose, tyrimų centruose.

Mokykla keletą metų sėkmingai naudoja elektroninį dienyną, išnaudodama galimybes šviesti, informuoti tėvus. Per e.dienyną apklausiami tėvai dėl mokyklos veiklos kokybės, prašoma teikti pasiūlymus dėl mokyklos veiklos tobulinimo, svarstymui pristatomi veiklos dokumentų projektai.

Mokyklos bendruomenės telkimui, naujų vaikų ugdymo įpročių formavimui padeda bendri tėvų, mokytojų ir administracijos mokymai tėvų grupėms, mokyklos saviugdos klubo, STEP tėvų grupių užsiėmimai. Klasių vadovai susirinkimuose analizuoja svarbius ugdymo klausimus drauge su mokyklos pagalbos specialistais.

Mokyklos kultūros formavimui įtakos turi bendruomenės sutelktumas ir aktyvumas, rengiant mokyklos veiklos dokumentus. Drauge ieškoma susitarimų, pasirenkant veiklos tikslus, kryptis, priemones. Tėvų iniciatyvos aptariamos ir kartu realizuojamos bendromis pradinių klasių Mamų klubo, mokyklos ir mokinių tarybų, mokytojų ir mokinių, administracijos pastangomis.

Tėvus stengiamasi įtraukti į ugdymo projektus klasėse, klasių grupėse. Pradinių klasių tėvai aktyviai dalyvauja miesto projektuose šeimoms per Kauno miesto pradinių klasių metodinės tarybos iniciatyvinę grupę „Vaikas–mokykla–šeima“. Tėvai noriai įsitraukia ir į mokyklos ugdymo projektus.

Tėvai nuolat kviečiami įsitraukti į tradicinius mokinių, tėvų ir mokytojų renginius klasių koncentrais: Abėcėlės šventę, Sveikatingumo dienas, kalėdinį spektaklį, Atsisveikinimo su pradine mokykla šventę, MTM (mokinių, tėvų, mokytojų), Padėkos dienas ir kt. renginius. Kiekviena klasė kuria savo bendradarbiavimo su tėvais tradicijas. Klasių bendruomenes suburia Advento vakarai, Mamyčių, Šeimos dienos, Senelių šventės, bendros klasės mokinių ir jų šeimų išvykos. Klasių susirinkimuose aptariamos tėvų iniciatyvos, tariamasi dėl bendros veiklos.

Tėvai aktyviai į(si)traukia ir į šalies bei tarptautinių projektų, kuriuose dalyvauja mūsų mokykla, veiklas. Ypač aktyviai pradinių ir penktų klasių mokinių tėvai ir dalykų mokytojai dalyvavo kūrybinių partnerysčių projektuose, kuriuos įgyvendinome dvejus metus. Tėvai drauge su mokiniais, mokytojais mokėsi, realizavo kūrėjų sumanymus.

Tenka pripažinti, kad dalies tėvų į(si)traukimas į mokyklos veiklą dar yra nepakankamas. Dalis tėvų yra aktyvūs (veikia kaip partneriai ar dalyviai), kiti tėvai išlieka pasyvūs ar nematomi. Pasitaiko atvejų, kad kai kurių tėvų aktyvumą slopina neigiamos mokytojų nuostatos, mokytojų nejautrumas tėvų poreikiams. Kartais mokykla neišnaudoja partnerystės su tėvais galimybių, keldama per mažus lūkesčius, netinkamai planuodama, parinkdama priemones. Komunikacija, iniciatyvos partnerystei neretai kyla iš mokyklos, nors skatinama kuo įvairiapusiškesnė sąveika.

Išvados

1. Įvairiapusė sąveika „vaikas–mokykla–šeima“ padeda kurti mokymuisi palankią, bendradarbiavimo bei tarpusavio supratimą skatinančios mokyklos kultūrą.

2. Tik vieningos šeimos ir mokyklos pastangos gali padėti ugdyti mokinį, gebantį aktyviai kurti ir dalyvauti visuomenėje.

3. Bendruomeniškumu, susitarimais grįstas tėvų, į(si)traukimas į mokyklos veiklą padeda siekti sėkmingos darnios ir veiklios mokyklos kaitos.

Literatūra

1. Warren M.R., Hong S., Rubin C.L., Sychitkokhong P. Beyond the bake sale: a comunity based relatiuon aproach to parent engagement in schools. Teachers college record, vol. 111, No.9, 2010, p. 2209-2254.

2. Valantinas A., Čiuladienė G. Tėvų įsitraukimas į šiuolaikinį ugdymą: ar tai problema Lietuvos mokyklose? Vilnius, 2012. https://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/sd/archyvas/dwn.php?id 2015-03-16.

63

TEGUL KALBA AKMENYS

Silvija Asadauskienė, Kauno „Santaros“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė,

Violeta Mečinskienė, Kauno „Santaros“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė

2013 metais Kauno ,,Santaros“ gimnazijos bendra mokinių ir mokytojų komanda pradėjo

dalyvauti tarptautiniame Comenius projekte „Let Stones Speak: Rocking around European Heritage“. Mokytojų paskatinti antrų ir trečių gimnazijos klasių mokiniai labai entuziastingai sutiko dalyvauti atrankoje. Juos labai sudomino kiek paslaptinga, bet daug žadanti projekto tema. Šį projektą vykdė anglų kalbos mokytojos S. Asadauskienė ir V. Mečinskienė, geografijos mokytoja J. Karčiauskienė ir istorijos mokytoja R. Miliuvienė. Mokiniams buvo pristatyti pagrindiniai projekto tikslai. Jiems buvo paaiškinta, kokios veiklos jų laukia. Iš viso projekte dalyvavo 18 mokinių ir 4 mokytojos.

Pirmasis darbas, kurį visi turėjome labai gerai atlikti, tai susitikimo Lietuvoje organizavimas ir pats susitikimas. Projekte kartu su Lietuvos komanda dalyvavo 7 šalys. 2013 m. spalio pirmą savaitę mūsų gimnazijos projekto komanda suorganizavo pirmą darbinį penkių darbo dienų susitikimą Kaune. Į jį atvyko visos 7 šalys partnerės. Susitikime dalyvavo mokytojai ir mokiniai iš Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Slovakijos, Lenkijos, Islandijos. Seminarus apie geologinį paveldą Lietuvoje, apie tektoninės žemės plokštės struktūrą, uolienų sandarą ir mineralus, kurie randami Lietuvoje, vedė bei kūrybines dirbtuves organizavo VU Geologijos katedros doktorantas Simonas Saarman. Tiek mokiniai iš Lietuvos, tiek mūsų svečiai buvo sužavėti Simono Saarman paskaita ir mokomosiomis dirbtuvėmis, kurių metu visi dalyviai, naudodami specialią medžiagą, galėjo patys pasigaminti įvairiaspalvius žemės plokštės modelius.

Visų ekskursijų metu mokiniai dalyvavo netradicinėse pamokose. Ekskursijas anglų kalba vedė gidai profesionalai. Mokiniai jiems uždavė daug klausimų, į kuriuos gavo rūpimus atsakymus. Ekskursijų gidai sugebėjo sudominti ne tik lietuvius, bet ir kitų šalių mokinius taip, kad, pasibaigus šiam susitikimui ir grįžus į namus, prasidėjo dalinimasis įspūdžiais, video filmų, testų bei pristatymų kūrimas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose, susijusiuose su geologija. Visa tai vyko anglų kalba, kas labai patobulino ir praturtino mokinių anglų kalbos žinias ir bendravimo įgūdžius.

Mokinius ypač sudomino ekskursijos po Šaltiškių molio ir Menčių klinčių karjerus. Vaikštinėdami po Šaltiškių molio karjerą projekto dalyviai sužinojo, kad vaikšto po tą vietą, kuri prieš 200–150 milijonų metų buvo jūros dugnas, o dabar jie gali pasirinkti fosilijų, kurios ir susiformavo jūriniame (Jurassic geologic period) geologiniame periode. Pamoka karjere mokiniams suteikė daug naujų žinių ir tokių nepakartojamų įspūdžių, kurių jie niekada nebūtų patyrę klasėje.

Šio susitikimo metu projekto dalyviai aplankė Mosėdžio miestelį ir jame esantį akmenų muziejų. Vaikštinėdami po akmenų muziejų, mokiniai ir mokytojai klausėsi pasakojimų apie čia atkeliavusius akmenis. Salantų regioniniame parke parko direktorė vedžiojo po jau apžėlusius akmenis ir pasakojo apie čia atsiradusių akmenų kilmę. Važiavome prie penkto pagal dydį Lietuvoje Kūlio akmens, kuris yra Šilalės rajone. Išgirdome daug legendų ir pasakojimų apie šį akmenį. Didžiausią įspūdį paliko Barstyčių akmuo Skuodo rajone. Ne visi mūsų mokiniai žinojo, jog tai didžiausias akmuo Lietuvoje. Išgirdome labai įdomią istoriją apie šio akmens atsiradimą.

Visą savaitę pamokos, vykusios ne mokykloje, suteikė mokiniams daug įdomios bei naudingos informacijos apie Lietuvos geologinį paveldą, privertė pamąstyti apie gyvybę Žemėje bei Žemės formavimąsi per tūkstančius, milijonus ar milijardus metų. Šio darbinio susitikimo metu mokiniai patyrė nepakartojamą bendrumo jausmą su visais šalia esančiais ir, žinoma, turėjo puikią galimybę bendrauti angliškai su savo bendraamžiais iš kitų šalių ne tik ekskursijų, seminarų metu, bet ir namie, nes atvykusieji apsigyveno mūsų mokinių šeimose.

Pasibaigus pirmam Comenius projekto susitikimui Lietuvoje, mokiniai ėmėsi įvairiausių darbų darbelių. Vieni paruošė stendinį pranešimą su nuotraukomis, kiti apie šį visapusiškai įdomų susitikimą papasakojo savo bendraamžiams ir parašė straipsnį, kurį patalpino gimnazijos internetiniame puslapyje. Toliau darbas vyko per pamokas ir po jų. Apie šį susitikimą mokiniai sukūrė video filmuką „Let Stones Speak“. Jie taip pat paruošė pristatymus anglų kalba „Baltijos gintaras“, „5 didžiausi akmenys Lietuvoje“, „Idiomos apie akmenis anglų kalboje“, „Mineralai Lietuvoje“, „Mosėdžio

64

miestelio istorija ir akmenų muziejus“, „Klintys“, „Geologinis paveldas Lietuvoje“ (Mokiniams vadovavo anglų kalbos mokytojos S. Asadauskienė ir V. Mečinskienė). Trečios gimnazijos klasės mokinės paruošė pristatymą ,,Fosilijos – mūsų istorijos akmenys“. Šį darbą padėjo paruošti geografijos mokytoja J. Karčiauskienė. Visas kūrybines pateiktis ir video filmuką mokiniai pristatė Kauno m. apskrities ,,Jaunųjų mokslininkų“ konferencijoje. Visi jautėsi laimingi, nes galėjo pasidalinti savo įspūdžiais ir žiniomis su kitais.

Žinios, kurias mokiniai gavo šio susitikimo metu, juos labai praturtino, gerokai praplėtė jų akiratį. Geologijos mokslas tapo daug artimesnis ir suprantamesnis. Šalys, kurių atstovai dalyvavo susitikime Lietuvoje, grįžusios į namus, netrukus pradėjo daryti jiems paskirtas užduotis. Mūsų mokiniai toliau gilinosi į Lietuvos geologinį paveldą.

Gruodžio mėnesį 18 gimnazijos mokinių ir 3 mokytojos vyko į pažintinį žygį po Kauno regioninį parką ir Žiegždrių atodangą. Žygiui vadovavo gidas – ekologas. Jis supažindino su Kauno marių atsiradimo istorija. Sužinojome, kad Žiegždrių atodanga mena paskutinį ledynmetį Lietuvoje. Lankėmės Kauno marių regioninio parko muziejuje, kuriame mokiniai išklausė paskaitą apie Nemuną, Kauno marių susiformavimą, fauną, florą ir dar daug įdomių dalykų.

Dvi trečios gimnazijos klasės mokinės, projekto dalyvės, labai susidomėjo geologija ir, mokytojos paskatintos dalyvavo Lietuvos jaunųjų geologų olimpiadoje Vilniuje, Užupio gimnazijoje. Šios mokinės taip pat buvo išvykusios į jaunųjų geologų stovyklą, kurioje praleido visą savaitę. Jos grįžo iš stovyklos su įsimintinais įspūdžiais ir naujomis žiniomis apie Lietuvos geologinį paveldą. Mokinės parašė straipsnį apie geologinį paveldą Lietuvoje, kuris patalpintas gimnazijos internetiniame puslapyje. Šis straipsnis taip pat buvo išspausdintas Lietuvos geologų leidžiamame žurnale ,,Geologijos akiračiai“.

Kitas projekto darbinis susitikimas vyko Swidnicoje, pietų Lenkijoje netoli Vroclavo. Į šį susitikimą vyko šeši mokiniai ir trys projekte dalyvaujančios mokytojos. Šis susitikimas vyko 2014 metų balandį ir tęsėsi penkias darbo dienas. Mokiniai ir mokytojai iš 7 šalių dalyvavo darbiniuose seminaruose bei ekskursijose po Sudetų kalnus, klausėsi pasakojimų apie geologinę kalnų sandarą, patys ieškojo mineralinių radinių, (pavyzdžiui, ieškodami riedulių su agatais, radome tokių, kurie mena 300 – 400 milijonų metų amžių). Taip pat turėjome galimybę pavaikščioti prieš 400 milijonų metų užgesusio vulkano ,,gerklėje“ ir grožėtis sustingusios lavos piešiniais, kurie susidarė lavai veržiantis į vandenį. Šio susitikimo metu mokiniai kūrė projekto logotipą.

2014 metų rugsėjo mėnesį visi projekte dalyvaujantys mokinai ir mokytojai lankėsi Vievio geologijos muziejuje, kuriame susipažino su geologijos mokslu Lietuvoje. Matė fosilijų, įvairių riedulių bei mineralų pavyzdžių, kuriuos muziejui padovanojo prof. Juozas Dalinkevičius (1893 – 1980). Sužinojo, kad Lietuvoje daroma labai daug gręžinių tektoninėje žemės plokštėje, o išgręžiama uoliena vadinama kernu. Jis naudojamas tyrinėjant Lietuvos tektoninės plokštės sandarą. Kerno saugykla pradėjo veikti 1980 metais. Paskaitą skaitė šio muziejaus direktorius, geologas mokslininkas Vytautas Puronas. Sužinojome, kad giliausias žemės plutos gręžinys Lietuvoje yra padarytas 800 metrų gylyje, o pasaulyje giliausias žemės plutos gręžinys yra 12 000 metrų gylyje. Mokslininkas Vytautas Puronas nustebino, kad Lietuvos tektoninė žemės plokštė geologiniu atžvilgiu yra labai sena. Joje galima rasti visus geologinius sluoksnius. Nustebome sužinoję, jog Žemaitijoje yra daugiausiai metų menanti tektoninė žemės plokštė, kuriai apie 1,8 mijardų metų, tuo tarpu Žemei apskritai yra apie 4,5–5 milijardai metų. Tai vėl buvo puiki pamoka mokiniams, kuri vyko už mokyklos sienų ir kuri priartino mokinius prie žemės paslapčių. Grįžę mokiniai sukūrė video filmuką apie šį muziejų ir apie tai, ką jame matė bei išgirdo.

Kitas darbinis susitikimas įvyko 2014 metų spalio mėnesį Islandijoje. 6 mokiniai ir 3 mokytojos vyko į Islandiją, Selfos miestelį. Kelionės metu projekto dalyviai susipažino su Islandijos geologiniais ypatumais, kurie labai skiriasi nuo Rytų ir Vidurio Europos geologinio paveldo. Daug vulkanų Islandijoje yra aktyvūs ir kai jie išsiveržia, keičiasi salos reljefas, aplinkui salą nuolatos susidaro naujos mažos vulkaninės kilmės salos. Dalyviai lankėsi ne tik toje vietoje, kur yra tektoninės plokštės plyšimas, bet ir kitose geologiškai įdomiose Islandijos vietose. Ypač patiko apsilankymas geizerių parke, kur stebėjome į orą šokančius geizerius ir jau nurimusius, kurie dar kunkuliuoja arba tik skleidžia garus giliai žemėje. Mokiniai sužinojo, kaip geoterminį vandenį islandai efektyviai panaudoja elektros gamybai.

65

Dalyvaujantys projekte mokiniai atliko anglų kalbos, geografijos, informacinių technologijų žinių patikrinimą pagal vieningus projekto partnerių testus adresu: www.makeaquiz.net Projekto metu buvo sukurti internetiniai puslapiai, kuriuose nuolat atnaujinama visa projekto medžiaga: http://letstonesspeak.wikispaces.com; www.wikiloc.com mokytojų grupė „Let stones speak“ socialiniame tinklapyje Facebook ir Google+.

Prieš paskutinį darbinį susitikimą Prancūzijoje 3 projekto dalyvės vedė integruotą anglų kalbos geografijos pamoką apie fosilijas ,,Mokiniai moko mokinius“ aštuntos klasės mokiniams. Pamoką vedė angliškai. Pamokoje mokinės pasakojo apie fosilijas, išdalino aštuntokams iš anksto paruoštas užduotis. Jie turėjo spręsti kryžiažodžius, atsakinėti į klausimus, diskutuoti. Aštuntokų akys žibėjo, kai juos mokė vyresnės daug žinančios mokinės. Pamokai pasiruošti padėjo anglų kalbos ir geografijos mokytojos. Pamoka buvo nufilmuota ir sukurtas video filmas.

Paskutinis darbinis susitikimas įvyko Pietų Prancūzijoje, šalia Nicos, 2015 metų balandžio mėnesį. Jame dalyvavo 6 mokiniai ir 2 mokytojos. Į šį susitikimą važiavo trečios gimnazijos klasės mokinės. Prancūzijoje mokiniai tyrinėjo uolienas, susidariusias prieš 350–400 milijonų metų, daug sužinojo apie jų susidarymą, dirbdami grupėse su mokiniais iš kitų šalių, atliko įvairias praktines užduotis.

Tarptautinis Comenius projektas ,,Tegul kalba akmenys“ atvėrė plačias galimybes mokiniams mokytis patiems dalyvaujant, stebint ir tyrinėjant aplinką, bendrabarbiaujant su kitais, dalinantis įgyta patirtimi, siekiant kuo daugiau sužinoti, ieškant papildomos informacijos, mokant vieni kitus ir nuolatos kūrybiškai naudojant jau turimas ir naujai įgytas žinias. Šis tarptautinis projektas – tai dvejus metus vykusios integruotos pamokos už mokyklos sienų, tikros pamokos apie Žemės sandarą ir gyvybę joje, kurios padėjo mokiniams geriau susivokti juos supančiame pasaulyje, skatino jų smalsumą, ugdė bendrumo jausmą ir norą siekti užsibrėžtų tikslų.

SĖKMĖS ISTORIJA: PANEMUNĖS ŠILO POTENCIALIŲ MOKYMOSI APLINKŲ PRITAIKYMAS UGDYMO PROCESE

Aurimas Adomaitis,

Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos technologijų mokytojas, Indrė Adomaitienė,

Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos geografijos mokytoja

Nuo idėjos iki jos įgyvendinimo praėjo pusė metų. Tiek laiko užtruko įgyvendinti edukacinį renginį ,,Atrask kai ką įdomaus Panemunės šile”, kuris buvo organizuojamas Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos mokytojų.

Mintis kilo besivažinėjant dviračiais Panemunės šile. Nusileidus nuo pėščiųjų tilto ir sustojus jo pabaigoje pasitikrinti diskinius stabdžius įvyko netikėtas reiškinys: prilietus stabdžių diskus nudegė pirštai. Kilo mintis, kad tai yra puiki pamoka, kurios metu galima aptikti ir tyrinėti fizikinius reiškinius. Apsižvalgius vietovėje, kilo daugiau minčių, kaip būtų galima tyrinėti fizikos, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų reiškinius. Panemunės šilo aplinka dėkinga tuo, kad joje yra daug potencialių mokymosi aplinkų, kurias galima pritaikyti ugdymo procesui. Tai yra pėsčiųjų tiltas, kuris turi tam tikrą aukštį, ilgį, po juo tekantis Nemunas, taip pat dažnai pravažiuojantys traukiniai, kurie taip pat turi savo judėjimo greitį, ilgį. Panemunės šile yra didelė teritorija, kurioje galima atlikti įvairias geografijos aplinkotyros užduotis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, buvo pradėtas kurti edukacinis renginys ,,Atrask kai ką įdomaus Panemunės šile“. Šį renginį galima vadinti sėkmės istorija, nes visi renginio dalyviai įsitraukė į aktyvią veiklą, tobulino bendradarbiavimio įgūdžius komandose, plėtojo socialinę kompetenciją, tobulino įvairių dalykų žinias ir gebėjimus, viso renginio metu patirdami geras emocijas ir pažinimo džiaugsmą.

Pagrindinis renginio tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi socialiniais ir gamtos mokslais, netradicinėje mokymosi aplinkoje įtraukiant mokinius į aktyvią bei praktinę veiklą, taip pat parodyti, kad mokymosi procesas gali būti ne tik įdomus bet ir linksmas. Šiam tikslui pasiekti buvo panaudoti fizikos, geografijos, technologijų, biologijos, istorijos ir tikybos ugdymo turinio elementai. Pagrindiniai renginio uždaviniai:

66

1. Pasitelkiant įvairias technologines priemones mokiniai turėtų gebėti išspręsti nesudėtingas problemas, rasti informaciją ir pasigaminti reikiamas priemones problemai išspręsti.

2. Per aktyvią veiklą plėtoti mokinių geografinį pasaulėvaizdį, plėsti geografijos žinias ir supratimą pritaikant įgytas žinias praktikoje.

3. Per aktyvią ir praktinę veiklą komandoje mokiniai turėtų gebėti išspręsti nesudėtingus praktinius uždavinius, susipažinti su fizikinėmis sąvokomis. Stebėti ir tyrinėti juos supančią gyvąją aplinką.

4. Mokiniai istoriniu požiūriu tyrinės savo miesto aplinką, plėtodami socialinę kompetenciją spręs užduotis miesto istorijos kontekste.

5. Mokiniai, bendraudami ir bendradarbiaudami su kitais žmonėmis, pozityviai save realizuos per savanorišką veiklą, rūpinsis savo draugų gerove.

Idėja ir potencialių mokymosi aplinkų aptikimas

Turėdami edukacinės išvykos idėją, kurią aprašėme įvade, ieškojome potencialių mokymosi aplinkų ir jas pritaikėme ugdymo turiniui. Ant Trijų mergelių pėsčiųjų tilto, buvo sugalvotos veiklos, susijusios su fizikos 8 klasės kursu. Visame Panemunės šile auga daug augalų, kurių įvairovę galima pritaikyti biologijos dalyko integracijai. Teritorijoje galima sugalvoti veiklų, susijusių su geografija.

Įvertinus aptiktas potencialias mokymosi aplinkas, buvo galvojama, kokius metodus ir būdus naudoti organizuojant mokymosi veiklas.

Technologijos. Trijų mergelių pėsčiųjų tilto ilgis yra 388,5 metro. Panaudojus technologines priemones (medienos pjūklas, plaktukas, vinys, metrinė liniuotė, ruletė ir medienos ruošiniai) mokiniai gali sukonstruoti lauko skriestuvą. Juo turi išmatuoti tilto ilgį. Žinodami savo ūgį ir nueitų žingsnių skaičių, mokiniai gali apskaičiuoti tilto ilgį. 8 klasėje fizikos kurso turinyje supažindinama su mechaninio judėjimo samprata. Viena iš įdomiausių užduočių – apskaičiuoti savo kojų raumenų galingumą. Mokinys, bėgdamas į tilto pradžią, užbėgs į tam tikrą aukštį, o jo kojų raumenys atliks tam tikrą darbą. Žinodami mokinio kūno masę, laisvojo kritimo pagreitį, aukštį ir laiką, per kurį užbėgo mokinys, galima apskaičiuoti jo kojų raumenų galingumą. Dar viena užduotis, kuriai reikia ypatingo pasiruošimo. Jai atlikti prireiks neįprastos priemonės – 1 gramo švininių rutuliukų, kurių galima nusipirkti žvejų parduotuvėje. Žinodami laiką, per kurį nukris rutuliukas nuo tilto iki vandens, galima apskaičiuoti tilto aukštį nuo vandens. Atlikdami skaičiavimus ir laiko matavimus, vaikai gali naudotis savo išmaniaisiais telefonais. Bandymą galima atlikti kelis kartus ir apskaičiuoti vidutinį laiką, per kurį rutuliukas nukrenta į vandenį.

Panemunės šilo aplinkos tinkamos geografijos aplinkotyros praktinėms užduotims atlikti. Vienos iš užduočių buvo be matavimo prietaisų nustatyti oro, vandens temperatūrą, vėjo stiprumą. Spėjamas rezultatas buvo palyginamas su prietaisų rezultatais, tam, kad nustatytume spėjimo paklaidą.

Panemunės šilo reljefas yra kalvotas, jis labai tinka užduočiai išmatuoti kalvos aukštį su komandos draugu. Tyrinėjant aplinką, pasirinkto medžio aukščiui nustatyti galima pritaikyti Talio teoremą. Užduočiai atlikti reikalingi keli komandoje bendradarbiaujantys mokiniai.

Vienoje iš parinktų potencialių mokymosi aplinkų reikėjo nustatyti atstumus ir azimutą iki parinktų objektų. Kita užduotis – savo pojūčiais nustatyti laiko tėkmės trukmę. Mokinys, mintyse skaičiuodamas laiką, turi pasakyti, kada praėjo 10 sekundžių, 30 sekundžių, 1 minutė. Gauti atsakymai palyginami su chronometro parodymais.

Biologijos ir istorijos dalykų užduotys buvo siejamos su Panemunės šilo aplinka ir pateiktos testo forma (keliolika klausimų su galimais keliais atsakymais).

Kai kuriems vaikams buvo patikėta užduotis – suorganizuoti pietų gamybą renginio dalyviams. Ši veikla labai siejasi su doriniu ugdymu, savanoryste. Keletas devintos klasės mokinių gali pagaminti pietus visiems dalyviams.

Komandinio darbo lavinimo užduotys. Viena iš įdomesnių užduočių – iš baltų centų per tam tikrą laiką pastatyti kiek įmanoma aukštesnį bokštą. Bokštas nenugriuvęs turi išstovėti 30 sekundžių.

Komanda turėjo sugalvoti metodą, kaip suskaičiuoti viso tilto turėklų elementus ir kiek įmanoma tiksliau užrašyti tų elementų skaičių. Lavinant socializacijos įgūdžius mokiniai turi paklausti žmonių, kodėl tilto pradžioje ir gale ant tilto grindinio yra metalinės plokštės, kokia funkciją jos atlieka. Taip pat išsiaiškinti, koks upės plotis.

67

Organizavimas Renginyje dalyvavo visos 8 klasės, jų auklėtojai ir kiti dalykų mokytojai, 9 klasių mokiniai,

kurie taip pat buvo įtraukti į organizacines veiklas. Pasitarimo metu su klasių auklėtojais buvo sprendžiami renginio data, laikas, finansai. Renginio idėja buvo pristatyta mokytojų kolektyvui. Prie renginio organizavimo prisidėjo tikybos mokytojas Egidijus Randis, 8 klasių auklėtojos: Skaistė Jakienė, Vinanta Gulbinienė, Reda Krašauskienė, Inga Boreikienė. Pasirinkta renginio data ir laikas (rugsėjo 29 d. 9 – 15 val.). Užduotys buvo pateikiamos punktuose, kurie pažymėti topografiniame žemėlapyje. Kiekviename punkte dalyvių laukė po kelis 9 klasės mokinius, kurie, atlikdami savo vaidmenį, padėjo dalyviams išsiaiškinti ir tinkamai atlikti užduotis. Aštuntokai buvo suskirstyti pagal tris vaidmenis: intelektualūs, vikrieji ir nuotaikingieji. Intelektualams skirtos užduotys, kurios reikalauja loginio mąstymo, matematinių žinių. Vikriųjų komandos užduotys yra reikalaujančios fizinio aktyvumo. Nuotaikingiesiems skirtos užduotys buvo labiau orientuotos į laisvalaikio praleidimą, socializacijos įgūdžių lavinimą. Teisingai atlikus užduotį pelnomi taškai.

Daugiausiai taškų surinkusi klasė laimėjo žaidimą ir teisę kitais metais padėti organizuoti tokį renginį būsimiems aštuntokams. Visiems kitiems dalyviams įteiktos padėkos, diplomai bei paguodos prizai.

Išvados

Šią sėkmės istoriją galima įvardinti kaip mokymosi per pramogą (edutainment) veiklą, parodant ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, kad mokytis galima įdomiai ir linksmai. Kad potencialios mokymosi aplinkos gali būti lengvai aptinkamos miesto erdvėse ir efektyviai išnaudojamos siekiant švietimo tikslų. Renginį galima pavadinti sėkme, nes jis susilaukė didelio vaikų dėmesio, gerų atsiliepimų ir pageidavimų kitais metais organizuoti tokį pat renginį. Didelis dėmesys buvo skiriamas mokinių bendradarbiavimui komandose.

Renginys išskirtinis tuo, jog jame buvo integruoti 6 mokomieji dalykai. Mokiniai įtraukiami į praktinę veiklą, kurioje neišvengiamai susiduria su praktinėmis problemomis, kurias ateityje mokyklos suole teks aiškintis teoriškai. Taip tikimasi didesnės mokinių mokymosi motyvacijos ir geresnių akademinių pasiekimų.

Nuoširdi padėka visiems prisidėjusiems prie šios idėjos kūrimo ir įgyvendinimo.

NACIONALINIO ORUMO PAMOKA

Vilija Vilkienė, Kauno ,,Varpo“ gimnazijos mokytoja ekspertė, projekto idėjos autorė ir kuratorė

Projekto aplinkybės. Projektas „Nacionalinė orumo pamoka“ gimnazijoje vyksta trečius metus iš eilės. Jis skirtas atsikratyti visuomenėje populiarių tautinio nihilizmo apraiškų, saviniekos, saviplakos sindromų, skatinti tautinio pasididžiavimo, orumo, pagarbos savo valstybei jausmus.

2013 m. veikla. Mokiniai per lietuvių kalbos pamokas po pateikties, kuri perteikė į Lietuvą grįžtančių įžymių žmonių mintis apie savo šalį, peržiūros kūrė miniatiūras apie savo santykį su istorija, kultūra, gamta, gimtosios žemės socialine aplinka. Rezultatas pranoko lūkesčius – mokinių mąstymas buvo pozityvus, brandus, pilietiškas, todėl dalį miniatiūrų pasiūlėme išspausdinti internetinėje svetainėje (http://bendraukime.lrytas.lt/man-rupi/mokiniu-mintys-apie-lietuva-cia-yra-viskas-ko-mums-

reikia.htm#.Ux9ch4WPPzQ). 2014 m. veikla. Šiais metais projektavome

platesnes veiklas, prie projekto prisidėjus ir istorikams. Jos buvo modeliuojamos taip, kad mokiniai turėtų galimybę domėtis ir gyvenimo realijomis, ir istorine Lietuvos patirtimi. Veikla įprasminta kūrybiniais ir tiriamaisiais mokinių darbais, kurie atskleidė ugdytinių gabumus, jų individualios saviraiškos galimybes.

68

7 klasės – susitikimas su Kauno jaunimo organizacija „Jaunieji Lietuvos Patriotai“. Organizacijos atstovai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga pravedė pilietiškumo pamoką. Rezultatas – kūrybinis darbas „Istorijos medis“, kurio pagrindas - refleksijos, lemtos susitikimo akimirkų ir domėjimosi patriotinių organizacijų veikla.

9–10 klasės – šventinių akimirkų, skirtų Vasario 16 ir Kovo 11 šventėms, fiksavimas gimnazijoje ir mieste.

Rezultatas – nuotraukų paroda „Aš tikrai myliu Lietuvą!“ 11–12 klasės – susitikimas su projekto ,,Misija

Sibiras 2013“ dalyviais. Rezultatas – akcija ,,Aš liudiju tautos istoriją“, kurios metu buvo surinkta informacija apie mokinių giminių ir pažįstamų likimus sudėtingais pokario metais, tremčių istorijos (iš viso apie 200 istorijų).

Apie projekto veiklas yra sukurtas filmas, kurį galima pažiūrėti adresu https://www.youtube.com/watch?v=jwLLnZMvvb8

2015 m. veikla. Šiais metais į projekto veiklą įsitraukė visa gimnazijos bendruomenė. Nacionalinio orumo pamoka ,,Lietuva – tai aš“ įtraukė visus mokinius ir į gimnazijos veiklas, ir į Kauno m., ir į Lietuvos akcijas.

Gimnazijos mokiniai padarė 235 apyrankes akcijai ,,Lietuvai ir man“. Be to, atsiliepėme į Kauno

muziejaus akciją ,,Apjuoskime Kauno miesto muziejų trispalvėmis“ ir nuvežėme 892 trispalves, prie kurių gamybos prisidėjo ne tik visi mokyklos mokiniai, mokytojai, administracija, darbuotojai, bet ir mokinių šeimos.

Įdomios veiklos buvo organizuojamos ir gimnazijoje. Per 2 dienas į mokyklą mokiniams pravesti pamokų apie nacionalinį orumą atėjo 22 garbūs svečiai: Martynas Šmitas, Krašto apsaugos ministerijos karinių oro pajėgų leitenantas, Juozas Valčiukas, Mykolo Riomerio universiteto dėstytojas, Paulius Klikūnas, organizacijos ,,Baltai Juoda“ vadovas, Jaunimo lyderis 2014, Mantas Kuraitis, Jaunimo savanorystės organizatorius, Alvydas Laiškonis, LSMU profesorius, infektologas, Vidas Bareikis, aktorius, režisierius, muzikinių grupių narys, Benas Ulevičius, VDU Katalikų teologijos Fakulteto dekanas, Mantas Butkus, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos instruktorius, Gabrielius Liaudanskas – Svaras,

69

Hip hop grupės G&G Sindikatas įkūrėjas ir lyderis, vokalistas, ,,Žalgirio“ krepšinio komandos fanai ir kiti įdomūs ir įžymūs žmonės.

Jų sutikimui ruošiamės atsakingai: buvo paruošti stendai su svečių nuotraukomis ir dosjė, kad mokiniai galėtų susipažinti su kiekvieno svečio veikla, nuopelnais. Po pamokos svečiai pasirašė prie paruoštos medžiagos ir parašė linkėjimus Lietuvai ir jos žmonėms. Be to, svečiai buvo apdovanoti draugystės apyrankėmis ir mokinių rankomis padarytomis keramikinėmis lėkštelėmis su projekto

simbolika. Kiekvienas svečias pamokoje mokiniams kalbėjo apie būtinybę būti oriems savo šalies

piliečiams ir galimybę savo gyvenimą įprasminti įvairia veikla pagal galimybes ir norus – dainuoti, vaidinti, ginti Lietuvos teritoriją, rengti festivalius, sirgti už mylimas komandas, būti politikais, dvasiniais vedliais… Svarbu, kad visi žmogaus darbai būtų prasmingi ir kurtų ateities Lietuvą – laisvą ir orią. Po susitikimo mokiniai per pamokas kurs refleksijas: rašys esė, pieš, tapys, muzikuos. Jų darbai bus eksponuojami parodoje.

Projekto ,,Nacionalinio orumo pamoka” pridėtinė vertė – oresnis žmogus, mokantis didžiuotis savo šalimi, jos laimėjimais, suvokiantis tikro autoriteto svarbą formuojantis vertybėms, išmanantis savo valstybės istoriją, žinantis apie sudėtingus žmonių likimus, suvokiantis savo tautos, kaip didžiulės vienijančios jėgos, vertę sudėtingame, permainų ir grėsmių kupiname pasaulyje.

TARPDALYKINĖS INTEGRACIJOS IR MOKYTIS PADEDANČIO VERTINIMO GALIMYBĖS SIEKIANT PAŽANGOS

BENDRADARBIAVIMAS GRUPĖJE LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOSE

Jūratė Petrikaitė,

Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė „Kiekvienas kenčia, kai dirba tik sau. Dirbdamas kitų labui, žmogus dalijasi su jais ir savo džiaugsmu.“ J. V. Gėtė

Šia citata noriu pradėti savo sistemingo darbo sėkmės istoriją. Ne vienerius metus daug

dėmesio skiriu mokinių mokymo(si) bendradarbiaujant vienam iš būdų – darbui grupėse. Mano nuomone, mokymasis bendradarbiaujant yra veiksmingas, nes padeda ugdyti mokymosi kompetenciją, savarankiškumą, mokiniai mokosi sisteminti, struktūruoti informaciją, jie dirbdami grupėmis prisiima atsakomybę už savo ir bendraklasių mokymąsi, gerėja jų tarpusavio santykiai, pasitikėjimas tiek savimi, tiek kitu. Tinkamai organizuotas darbas skatina aktyviai dalyvauti pamokose. Kaip žinoma, grupės gali būti sudaromos labai įvairiai: pagal gebėjimus, mišrios įvairių gebėjimų grupės, kuriose daugiau gebantys padeda mažiau patyrusiems, pagal mokymosi lygį (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis), pagal tarpusavio bendravimą ar atsitiktinai (išsitraukus temą). Aš savo praktikoje darbą grupėse organizuoju įvairiai, išskyrus dabartinius dvyliktokus, kurie šiais mokslo metais nekeičia savo grupės, nes jau kiekvienoje grupėje yra daugiau ar mažiau susiformavęs pareigų ir darbo pasiskirstymas. Darbą grupėse vertinu įvairiai: visos grupės darbą, individualų darbą, nes kiekviena grupė įvertina kitos grupės ir įsivertina savo visos grupės arba individualų darbą paskirstydami

70

procentais, parašydami ar pasirašydami konkretų įvertinimą pažymiu, piešdami ir dalydami „pyragą“, rašydami vertinimo, įsivertinimo, darbo naudingumo komentarus. Už vienus darbus pažymys rašomas tiesiai į žurnalą, už kitus renka kaupiamuosius pažymius, tai priklauso nuo temos, nuo darbo apimties.

Darbą grupėje taikau ir aiškinantis naują temą, ir kartojant temą, apibendrinant skyrių, aktyvinant mokinių darbą pamokoje. Pasidalinsiu keliais sėkmingais pavyzdžiais.

Baigę nagrinėti K. Donelaičio kūrybą 11 klasėje, apibendrinome dirbdami grupėse. Buvo paskelbtos šešios temos, kiekviena grupė, pasirinkusi temą, dirbo pamokoje, bendravo virtualioje aplinkoje, kitą pamoką pristatė savo temą (skaitė parašytas pastraipas, demonstravo skaidres), vertino kitų grupių darbą (pateiktame lape), rašė komentarus.

Mokinių komentarai: „Man „Metai“ patiko, kūrinys pamokantis, įdomus, tačiau labai sunku skaityti, nes daug

nežinomų žodžių. Prie darbo ruošimo prisidėjau 59 %.“ (Martynas) „Kūrinys sunkus, tačiau įdomus. Iš jo aš net truputį pasimokiau apie atsakomybę.“ (Saulius) „Metus“ man skaityti buvo įdomiau nei „Faustą“. Su Indre rašėme po pastraipą ir „sulipdėme“ į

vieną.“ (Lolita) „Aš dirbau vertintoju, nes nebuvau mokykloje, kai buvo užduotas darbas.“ (Mantas) „Viešas skaidrių pristatymas buvo puiki praktika ruošiantis dvyliktos klasės viešajam

kalbėjimui“ (Modestas) „Darbas, kurį atliekame patys, padeda geriau įsisąmoninti informaciją.“ (Dovilė) „Darbo nauda priklauso nuo grupės narių stiprumo ir pasiruošimo.“ (Inga) Baigusi 11 klasėje skyrių „Švietimo amžius“, apibendrinimą organizavau dirbant grupėse.

Septynios grupės pagal pasirinktą temą turėjo paruošti skaidres, jas pristatyti ir įvertinti vienos grupės darbą pateiktame lape bei parašyti grupės komentarą apie įvertinimą. Pamokoje išsiaiškinę pasirinktą temą ir pasiskirstę darbą, toliau mokiniai bendradarbiavo virtualioje aplinkoje.

Darbų temos

1. Aptarkite pagrindinius Apšvietos epochos bruožus. Palyginkite Apšvietą su Renesansu ir Baroku. Koks šių epochų santykis su Antikos pasauliu?

2. Kokias idėjas kėlė Apšvietos filosofai. Apibūdinkite Apšvietos žmogų. Koks jo santykis su visuomene? Palyginkite Apšvietos, Baroko ir Renesanso epochose vyravusias asmenybės sampratas.

3. Aptarkite Kristijono Donelaičio kultūrinę aplinką. Kokia buvo lietuvių padėtis ir lietuviškos kultūros būklė Prūsų Lietuvoje Apšvietos laikais? Kristijono Donelaičio gyvenimo ir kūrybos kelias.

4. Kristijono Donelaičio poema „Metai“. Kokie „Metų“ bruožai leidžia jį vadinti didaktine poema? Aptarkite vaizduojamą lietuvių bendruomenės kolektyvinį paveikslą. Kokią žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę teigia „Metai“?

5. Kokie buvo svarbiausi lietuvių kultūros pasiekimai Apšvietos epochoje. Išskirkite penkis - septynis Lietuvos Apšvietos reiškinius, idėjas, faktus, kurie, Jūsų manymu, yra svarbiausi. Paaiškinkite, kuo jie reikšmingi?

6. J. V. Gėtės „Faustas“. Aptarkite žmogaus sampratą kūrinyje? Kokius Apšvietos žmogaus bruožus įkūnija Faustas? Palyginkite, kuo panašūs ir kuo skiriasi Hamleto ir Fausto charakteriai? Kaip žmogaus būties tragizmą suvokia Renesanso, Baroko ir Apšvietos menininkai?

7. Mykolas Pranciškus Karpavičius, Tadas Kosciuška, Imanuelis Kantas – Apšvietos epochą reprezentuojančios asmenybės. Darbas pamokoje labai intensyvus, reikalingas ypatingas susiklausymas, nes pristatymai truko

iki 5 minučių, 10 minučių kiekviena grupė vertino nurodytą grupę. Kitą pamoką kiekviena grupė rašė įvertinimo komentarus.

12 klasėje perskaitę (namuose) Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos „Mažvydas“ ištrauką apie Mažvydo susitikimą su Kasparu, klasėje pasiskirstė į keturias grupes. Kiekviena grupė formulavo po penkis klausimus, susijusius su ištraukos analize, į kuriuos turėjo atsakyti kita grupė (pirmosios–antra, antrosios–trečia, trečiosios–ketvirta, ketvirtosios–pirma). Pateiktus atsakymus grupė skaitė, vertino, komentavo, buvo rašomas kaupiamasis pažymys.

71

12 klasėje nagrinėjant XX amžiaus septintojo-aštuntojo dešimtmečio moderniąją lyriką darbas grupėse vyko keturias pamokas, pažymys buvo rašomas į žurnalą. Kiekviena grupė pasirinko po autorių (buvo nurodyti: Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova, Nijolė Miliauskaitė, Marcelijus Martinaitis, Sigitas Geda). Užduotis: pristatyti autoriaus biografiją, kūrybą, kontekstą (sudaryti lentelę, schemą ar kt., kad galėtų pateikti kitoms grupėms), parašyti dviejų eilėraščių analizę (irgi pateikti grupėms), paruošti kuo įdomesnį, kūrybiškesnį skaidrių pristatymą. Darbo pabaigoje kiekviena grupė rašė komentarą apie darbo pasiskirstymą, kas kokį darbą dirbo, kaip sekėsi, kaip vertina save ir kitus grupės narius, komentavo tokio darbo naudą, privalumus ir trūkumus.

Darbą grupėse taikau įvairaus amžiaus įvairiose veiklose. Užklasinio skaitymo pamokos metu mokiniai, pasiskirstę į grupes, skaito grupės narių knygų aprašymus, rašo sąsiuvinyje komentarus ir įvertinimus, renka įdomiausias knygas grupėje, pristato kitoms grupėms, renkasi labiausiai patikusią knygą kitam užklasiniam skaitymui.

Kad mokymasis bendradarbiaujant yra veiksmingas, rodo moksliniai tyrimai, kuriais nustatyta, jog išaugo kritinio mąstymo, pasiruošimo padėti kitam, atsakomybės už savo mokymąsi ir kitos kompetencijos.

Mokymas(is) bendradarbiaujant dirbant grupėse mano sėkmės istorija todėl, kad ir pati esu bendruomeniška, pati mėgstu dirbti komandoje, anot J.V.Gėtės, dirbti kitų labui, dalintis su jais ir savo džiaugsmu. Be abejo, šį metodą taikau ne kiekvienoje pamokoje, reikia jausti, kada kas tinka, kad tai netaptų rutina, kad pamoka būtų efektyvi, kad būtų pasiekta ugdymo kokybė.

MOKINIO INDIVIDUALIOS PAŽANGOS FIKSAVIMAS

Ramutė Grinkevičiutė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos

fizikos mokytoja metodininkė ir matematikos vyresnioji mokytoja

Šiandienos mokiniai, atėję į mokyklą, nori, kad mokytojas ne tik gerai ir įdomiai vestų pamoką, bet spėtų užfiksuoti jų pažangą, pagirtų ir paskatintų dar geriau dirbti. Tai tikrai nelengva užduotis mokytojui.

Esu fizikos ir matematikos mokytoja. Mokykloje dirbu 21 metus. Kasdienis darbas su mokiniais leido pamatyti būdą, kaip galėčiau efektyviau užfiksuoti kiekvieno mokinio pažangą, ar padėti mokiniams siekti geresnių rezultatų, bet ne baksnojant pirštu ar nuolat sakant kas negerai. Savo pasiūlytu individualios pažangos fiksavimo būdu dalijausi su kolegomis, stebėjo ir vertino mokyklos administracija. Šiame leidinyje pateikiu ne kartą tobulintą mokinio individualios pažangos fiksavimo lentelę.

Lentelės pildymas (žiūr. priedą) įdarbina patį mokinį stebėti savo kiekvienos pamokos rezultatus, skatina siekti geresnio rezultato ir pamatyti, kur reikia pasitempti arba galima pasidžiaugti jau pasiektais rezultatais ar, kad minimalus įvertinimas nėra jau tokia neįveikiama užduotis.

Lentelėje sukaupti duomenys naudingi ne tik man, kaip mokytojui, bet ir mokiniui. Joje galime matyti mokinio (ir mokinys mato savo) nuolatinį pasiruošimą pamokoms (1 dalis), ar mokinys daro namų darbus (2 dalis), kaip sekasi mokiniui atlikti užduotis klasėje (3 ir 4 dalys) ir mokinio pažanga (paskutinė eilutė).

Be to, šis pažangos fiksavimas – tai mano užrašų knygutė, kur surašyti: a) Kaupiamieji pažymiai. Iš trijų namų darbų pažymių vedamas vidurkis ir gautas įvertinimas

rašomas į dienyną, kaip kaupiamasis pažymys už namų darbus, o iš trijų rezultatų dešimtbalėje sistemoje vedamas vidurkis ir gautas įvertinimas rašomas į dienyną, kaip kaupiamasis pažymys.

b) Ką ir kiek paskatinti. Nors ir nedidelė pažanga vertinama ir skatinama: prie kontrolinio darbo, rašomo išėjus visą skyrių, pridedamas 1 balas jei pažangos eilutėje už tą laikotarpį yra daugiau „+“ nei „–“. Jei visa pažanga įvertinta „+“ – tai pridedami 2 balai. Ne kartą teko stebėti mokinio šypseną, kai jo pažymys pakilo dviem balais, nors jo pasiekimai klasėje nėra patys geriausi.

72

c) Informacija apie mokinį (atsakingumą, pareigingumą, norą siekti daugiau ir pan.). Tai informacijos šaltinis bendraujant su klasės auklėtoju, mokyklos vadovybe, mokinio tėvais ir akivaizdūs įrodymai, kuriais remiantis galima ieškoti sprendimų iškilusiai problemai spręsti.

d) Jei turite pasiūlymų, klausimų kreipkitės adresu ginrama@gmail.com. Ačiū už skirtą laiką ir sėkmės mokant mūsų jaunąją kartą.

Lentelė Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos.... klasės mokin.............................................................

žinių įsivertinimo lapas

„Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko.“ Albertas Einšteinas

Data Pasiruošimas pamokai ( iki 2 taškų)*** Į pamoką atėjau laiku Dėviu mokyklinę uniformą Atsinešiau: Vadovėlį

Vadovėlis aplenktas Užrašų sąsiuvinį Mėlynos spalvos rašymo priemonę Liniuotę Pieštuką Trintuką Skaičiavimo mašinėlę Namų darbai Taškais ( iki 2 taškų)*** Pažymiu: Trumpa žinių patikra (10 taškų) Užduotys klasėje (pasako mokytojas) Mano surinktų taškų bendra suma ( 1+2+3+4) Bendra visų galimų taškų suma (pasako mokytojas) Rezultatas ( 5:6) šimtųjų tikslumu Rezultatas dešimtbalėje sistemoje Pažanga (+/-) xxx

Pastabos: *** Turiu viską 2 taškai; daugiau kaip pusę 1 taškas; mažiau kaip pusę 0 taškų, nepasiruošęs, nieko neturiu – 2 taškai

1. Dienos pažanga vertinama „+“ jeigu gautas rezultatas yra didesnis už prieš tai parašytą rezultatą šimtųjų tikslumu.

2. Dienos pažanga vertinama „–“ jeigu gautas rezultatas yra mažesnis už prieš tai parašytą rezultatą šimtųjų tikslumu.

3. Dienos pažanga vertinama „–“ jeigu nors vienas taškas parašytas nepelnytai. 4. Iš trijų rezultatų dešimtbalėje sistemoje vedamas vidurkis ir gautas įvertinimas rašomas į

dienyną, kaip kaupiamasis pažymys. 5. Iš trijų namų darbų pažymių vedamas vidurkis ir gautas įvertinimas rašomas į dienyną, kaip

kaupiamasis pažymys už namų darbus. 6. Prie kontrolinio darbo, rašomo išėjus visą skyrių, pridedamas 1 balas jei pažangos eilutėje už

tą laikotarpį yra daugiau „+“ nei „–“. Jei visa pažanga įvertinta „+“ – tai pridedami 2 balai.

MOKINIŲ MOKYMOSI MOTYVACIJOS SKATINIMAS VERTINANT

73

Ilona Tirvienė,

Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos matematikos mokytoja metodininkė

Mokytojai turi įvertinti savo mokinius, nors kai kam toji pareiga nemaloni. Kad ir kaip būtų, vertinimas, įvertinimas, įsivertinimas ir pažymiai yra nepaprastai svarbūs mokiniams ir jų tėvams, o vertinimo išdavos esti ilgalaikės.

Apie galimybę skatinti mokymosi motyvaciją, aktyvinti mąstymą ir mokymosi veiklą (per tyrinėjimą / problemų sprendimą), kai mokiniui suteikiama atsakomybė, nes pats turi identifikuoti, ką jau žino, ko dar nežino, mąstyti, ieškoti atsakymų į probleminius klausimus, spręsti uždavinius, atlikti užduotis, įsivertinti, įvertinti kitus; kai remiamasi ne medžiagos įsiminimu, bet analize, todėl vyksta gilus mokymasis ir tvaresnis išmokimas.

Vertinimas apima žinių plotį ir gylį. Vertinimo privalumai yra tie, kad jis gali įkvėpti, motyvuoti ir kurti grįžtamąjį ryšį, būtiną sužinoti, kur reikia skubios pagalbos. Vertinimas turi kelis skirtingus tikslus. Jis reitinguoja mokinių laimėjimus, padeda mokytojams sužinoti, kiek jų veikla yra veiksminga, o mokiniams nustato ilgalaikius tikslus.

Namų darbų vertinimas Kiekvieną pamoką tikrinu, ar mokiniai atliko namų darbą. Po to visi pasitikrinam, ar atlikta

teisingai. Tie mokiniai, kurie atliko namų darbą teisingai, gauna „+“, kurie suklydo, gauna „◦“, kurie neatliko, gauna „–“. Mokiniams, kurie per visą laikotarpį buvo atlikę visus namų darbus, prie kontrolinio darbo pažymio pridedu vieną balą. O pusmečio gale pagal surinktų pliusiukų skaičių, gauna pažymį.

Klasės darbo vertinimas Matematikos pamokose klasės darbas vertinamas epizodiškai: pagiriant, paskatinant, pataisant

padarytas klaidas, tačiau pažymiu nėra vertinamas.

Mokinių įsivertinimas Baigiantis pamokai, mokiniai bando save įsivertinti. Atlikę užduotis, mokiniai tikrinasi savo

atliktą darbą ir užpildo lentelę.

1 lentelė. Savęs įsivertinimas

Atlikau teisingai savarankiškai Atlikau teisingai su draugo pagalba

Atlikau neteisingai Neatlikau

Kaip matyti iš lentelėje pateiktų grafų, mokiniui tenka savęs paklausti ir pažymėti, ar jam

pavyko teisingai atlikti užduotį bei įsivertinti, ar galėjo užduotį atlikti nesinaudodamas draugo pagalba.

74

2 lentelė. Mokinių įsivertinimo pavyzdžiai

Įsivertinimo metodas Metodo aprašymas

Pavadinimas Vaizdinys

Šypsenėlės

Pamokos pabaigoje mokiniai ne tik aprašo, kaip jiems sekėsi įgyvendinti pamokos uždavinį, bet ir šypsenėlių skalėje pasižymi, kuriai iš šypsenų priklauso, t.y. liūdna šypsena – sekėsi sunkiai, padariau daug klaidų, liko daug neaiškumų, buvo sunku; sumišusi – pamokos uždavinį įgyvendinau, tačiau liko neaiškumų ir reikėtų padirbėti; linksma – sekėsi puikiai, įgyvendinau uždavinį ir pan.

Laiptai

Laiptų metodas naudojamas, kai formuluojamas keliapakopis pamokos uždavinys ir mokinio darbas vertinamas tarsi lipimas laiptais. Pagal atliktą klasės darbą, temos supratimą ir iš anksto apibrėžtus kriterijus mokiniai įsivertindami save užlipa ant atitinkamo laiptelio.

Šviesoforas

Efektyvus ir labai greitas pamokos uždavinio vertinimo būdas. Gali būti naudojamas net smulkiai apklausai, kur mokinys, žinodamas spalvų reikšmes, gali save vertinti (raudona – nesuprantu arba sunku, geltona – vidutiniškai/yra klausimų, žalia – puikiai/gerai).

Kaip matyti iš lentelėje pateiktų metodų, mokinių įsivertinimas siejamas su išsikeltu pamokos

uždaviniu, kas leidžia tiek mokiniams daryti išvadas apie įsisavintą informaciją ar išmoktą temą, tiek mokytojams – kiek dėstoma tema buvo įsisavinta ar suprasta mokinių.

Grupinio darbo vertinimas

Grupės darbui mokiniai suskirstomi taip, kad kiekvienoje grupėje būtų skirtingų gebėjimų mokiniai. Vertinamas bendras grupės darbas ar pasiekimas bei kiekvieno mokinio individualus darbas. Tada kiekvienas mokinys stengiasi ne tik dėl bendro grupės rezultato, bet ir pats aktyviau įsitraukia į darbą.

Paskatinimo-motyvavimo sistema Mokinių ar visos klasės apdovanojimo struktūros veikia visą mokymosi aplinką ir kiek daug

tai, ką mokiniai apsisprendžia daryti arba nedaryti, lemia tai, ką galima pavadinti „pasikeitimu pažymiu už darbą“. Mokiniams, kaip ir visiems kitiems, galima sužadinti motyvaciją daryti tam tikrus dalykus dėl išorinių apdovanojimų.

Skatindama mokinių mokymosi motyvaciją siūlau atlikti kūrybinius – projektinius darbus. 5–oje klasėje mokantis konkrečią temą sudaryti kryžiažodį, atitinkantį temą. Pvz.: atliekant aritmetinius veiksmus (dėmuo, suma; turinys, atėminys, skirtumas; dauginamasis, sandauga; dalinys, daliklis, dalmuo). 6–oje klasėje atlikti bandymus. Pvz.: apskaičiuoti п reikšmę, matuojant apskritų daiktų ilgį, Pamatuoti, kokia 1 dm³ talpa. 7–oje klasėje padaryti aprašą. Pvz.: aprašyti mus supančioje aplinkoje esančių tiesių padėtis. Apskaičiuoti susidariusius kampus, dvi lygiagrečias tieses perkirtus trečiąja. 8–oje klasėje kūrybiniai darbai. Pvz.: rasti įdomių faktų apie žinomus matematikus, sukurti uždavinių apie mus supančią aplinką. 9–oje klasėje kūrybiniai darbai. Pvz.: trafaretų gaminimas, erdvinių figūrų gaminimas. Vyresnėse klasėse vykdomi projektiniai darbai.

Tad norint mokinius skatinti ar motyvuoti kokiai nors veiklai, galima pasinaudoti įvairių išorinių apdovanojimų taktika.

Kontrolinių darbų vertinimas

Kad ir kokį mokinių vertinimą pažymiu pasirenku, kartu su mokiniais surašomos ir aptariamos tikslios vertinimo procedūros ir jie aiškiai žino, kaip bus vertinami kontrolinio darbo metu. Viešas mokinių vertinimo sistemos pristatymas, leidžia mokiniams pamatyti vertinimo sistemos nešališkumą.

75

3 lentelė. Kontrolinių darbų vertinimas

Pažymys 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Taškai 1 – 4

5 – 7

8 – 11

12 - 15

16 – 18

19 – 21

22 – 24

25 – 27

28 – 30

Stengiuosi visus kontrolinius darbus sudaryti taip, kad maksimalus taškų skaičius būtų 30. Jei

keičiasi maksimalus taškų skaičius, atitinkamai keičiu vertinimo skalę.

Pažangos vertinimas Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas, atsižvelgiant į pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų tikslus ir uždavinius, atliekamas pagal idiografinio vertinimo principą, tai yra vertinama individuali mokinio pažanga – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais.

Mokinių pažangos vertinimą siekiama pateikti kuo informatyviau ir ekonomiškiau.

Kompetencijų vertinimas Mokiniams bet koks suvokimas, kad mokytis sekasi, yra puikus paskatinimas. Dėl šios

priežasties mokiniams kas mėnesį (ar suplanuotą periodą) yra pateikiamas formalių ir neformalių kompetencijų sąrašas bei paprašoma juos pačius pasižymėti varnele tas kompetencijas, kurias įgijo, arba paprašoma įsivertinti pagal aiškiai išdėstytus kriterijus. Išskiriamos šios kompetencijos: mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinė, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninė. Štai dalis lentelės, pagal kurią vertinamos kompetencijos.

Kaip matyti iš pateiktos kompetencijų ir savo darbo vertinimo lentelės, mokiniai turi patys pažymėti, koks kiekvienos iš šešių bendrųjų kompetencijų aspektas buvo ugdomas analizuojamu periodu, kaip mokiniui sekėsi (raudona – reikia padirbėti, geltona – vidutiniškai ar gerai, žalia – puikiai) ir galiausiai mokytojas pateikia savo įvertinimą komentarų, ką reikėtų tobulinti, pavidalu.

4 lentelė. Kompetencijų ir savo darbo vertinimas

Minimalus prognozuojamas įvertinimas Realus lygis

Tikslinis vertinimas

Savęs vertinimas Mokytojo vertinimas Bendrosios kompetencijos Raudona Geltona Žalia

Mokėjimo mokytis o Mokausi noriai o Pasitikiu savo jėgomis mokymosi metu o Išsikeliu realius mokymosi tikslus ir uždavinius

o Pasirenku mokymosi strategijas ir priemones

o Planuoju savo mokymosi laiką o Vertinu savo mokymosi pažangą o Numatau tolesnius mokymosi žingsnius

Mokytojo refleksija ir įsivertinimas

Mokantis labai svarbus yra ne tik pats mokymosi procesas, mokymosi rezultatas, bet ir gaunamas grįžtamasis ryšys, t.y. po kiekvieno pamokos etapo išsiaiškinamas mokinių išmokimo lygis ir nustatomos tolesnės veiklos ribos. Tai gali būti įprastai rašomas, deja, ne labai informatyvus, pažymys, tai gali būti mokytojo komentaras, kitų klasės draugų pastebėjimai ir pan. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip tą grįžtamąjį ryšį pateikti, t.y. nesumažinti mokymosi motyvacijos. Vertinimas yra pirmiausiai susijęs su grįžtamojo ryšio teikiama informacija, be to, turi atsakyti į tris pagrindinius klausimus: „Kokie yra mokymosi tikslai?“, „Kaip man sekasi?“ ir „Kas toliau?“.

76

Pagal mokinių įsivertinimą pamokos pabaigoje, ar pastebėjimus pačios pamokos metu, mokytojas daro išvadas ir keičia ugdymo procesą, t.y. kartoja temą ir pan., planuoja tolesnes savo veiklas, generuoja idėjas, remdamasis grįžtamuoju ryšiu, kaip atskaitos tašku. Be to, mokytojos bendradarbiauja ir stebi viena kitos pamokas, pataria, dalijasi idėjomis ir patirtimi.

Vertinimas – tai informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad būtų galima padaryti sprendimus. Tad kiekvienas mokytojas privalo vertinti mokinius ne tik dėl to, kad reitinguotų mokinių laimėjimus, padėtų mokytojams sužinoti, kiek jų veikla yra veiksminga, ar nustatytų mokiniams ilgalaikius tikslus, bet ir vertinimo žinios yra puikus pamatas sprendimų priėmimams.

MOKYTIS PADEDANTIS VERTINIMAS IR MOKINIŲ ĮSIVERTINIMAS ŽMOGAUS SAUGOS PAMOKOSE

Roma Svigarienė,

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, žmogaus saugos mokytoja

Ugdant žmogaus saugos kompetenciją, mokinių individualių pasiekimų ir daromos pažangos

įvertinimas nesiejamas su pažymiu. Mokinių saugos ugdymo(-si) pasiekimai orientuoti į asmens saugos kompetencijos plėtojimą, vertinant vertybines nuostatas, gebėjimus, žinias ir supratimą. 5–10 klasių mokinių žmogaus saugos apibendrinti pasiekimai vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Mokantis taikomas su pažymiu nesiejamas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas. Formuojamasis vertinimas, tai žodžiu ar raštu elektroniniame dienyne parašyti pagyrimai, paskatinimai ar nurodytos probleminės sritys, mokiniui suteikia grįžtamąją informaciją apie pasiektus trumpalaikius tikslus, o mokytojui parodo gaires, kaip toliau kurti pamokos strategiją. Mokiniai skatinami vertinti savo pasiekimus ir pažangą stebėdami savo pačių elgesį aplinkoje, lygindami su ankstesniu, aptardami su klasės draugais ir mokytoja. Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai ir kokie turėtų būti tolesni mokymo(-si) žingsniai.

Vienas iš veiksmingų būdų įsivertinti ir įvertinti žmogaus saugos kompetenciją pamokose, tai pažangos už atliktus kūrybinius darbus, testus, praktines pratybas, fiksavimas diagramose, kurių rezultatus mokiniai trimestro pabaigoje palygina suformuluodami išvadas dėl tolesnio mokymosi bei saugaus elgesio ir saugos kultūrą propaguojančių vertybinių nuostatų išsiugdymo. Šis vertinimo būdas tikslingai taikomas, jeigu žmogaus saugos pamokose naudojami kompiuteriai. Veiklos organizuojamos taip, kad mokiniai mokytųsi naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais (spauda, internetu, statistinių duomenų rinkimais), mokomosiomis kompiuterių programomis (http://sauga-sveikata5-8.mkp.emokykla.lt/; www.etest.lt ir kt.), patys apibendrintų, interpretuotų ir pateiktų statistinius duomenis. Kadangi mokiniai, atlikdami žmogaus saugos užduotis, gali naudotis įvairiais šaltiniais, tai pasirinkome kriterijų, kad darbas įskaitomas, jeigu teisingai atliekama ne mažiau kaip 50% skirtų užduočių. Šis vertinimo kriterijus padeda plėtoti ir mokėjimo mokytis kompetenciją. Atskiroms žmogaus saugos užduotims atlikti nurodomas laikas, todėl trūkstamą ar nežinomą informaciją mokiniai labai greitai turi mokėti susirasti internete, kad skirtą užduotį atliktų teisingai ir laiku. Už atliktą darbą mokiniai gauna įvertinimą procentais, kiek teisingai atliko užduočių arba kokią dalį kūrybinio darbo atliko teisingai pagal numatytus kriterijus. Mokiniai, susipažinę su aiškiais vertinimo kriterijais ir negaišdami papildomo pamokos laiko, gali labai greitai individualiai įrašyti atliktų darbų rezultatų procentinę išraišką į diagramos lentelę:

77

72

10080

10090 90

5680

98

66

100

5577 75

100 92

020406080

100120

1 trimestras 2 trimestras

VARDENIS PAVARDENIS 8c klasėŽmogaus saugos vertinimai

1 darbas 2 darbas 3 darbas 4 darbas 5 darbas 6 darbas 7 darbas 8 darbas 9 darbas

0

200

400

600

800

1000

1 trimestras 2 trimestras

VARDENIS PAVARDENIS 8c klasėI‐ojo ir II‐ojo trimestro pažangumo pokyčių palyginimas

1 darbas 2 darbas 3 darbas 4 darbas 5 darbas 6 darbas 7 darbas 8 darbas 9 darbas

Baigus pirmąjį ir antrąjį trimestrą galima palyginti pažangumo pokyčių rezultatus diagramose ir atsakyti sau į klausimus:

Ar laikui bėgant tu tobulėji? Ar žinai, ką turi daryti, kad tau sektųsi? Ar manai, kad tau sekasi? Ar planuoji, kad tau sektųsi?

Diagramoje matome, kad antrojo trimestro rezultatai žemesni ir dviem darbais atlikta mažiau.

Būtina numatyti pažangos tikslus trečiajam trimestrui. Įsivertinimas, tai paties mokinio priimtas sprendimas apie savo daromą pažangą bei

pasiekimus, siekiant išsiaiškinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Įsivertinimas skatina mokinio savivertę ir motyvaciją, o teisingas vertinimas padeda įveikti mokymosi kliūtis.

Literatūra

1. Žmogaus saugos bendroji programa. Patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2012-07-18, Nr. V-1159.

2. 2013-2014 ir 2014- 2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai. LR ŠMM 2013 05-27 įsak. Nr. V-459.

78

MOKYMOSI MOTYVACIJOS SKATINIMO GALIMYBĖS INTEGRUOTOSE ETIKOS – ANGLŲ KALBOS PAMOKOSE

Ilona Pečkienė,

Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė, Ilona Čimžienė, Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos etikos mokytoja metodininkė

XX amžiaus viduryje edukologijoje galutinai įsitvirtino visuminė, arba holistinė (gr. ,,holos“ –

visas) pažiūra, suformuodama holistinę pedagogiką. Šiuolaikinio ugdymo turinys – tai ne disciplinų ir žinių, bet pirmiausiai būties reikšmių, kurias mokytojas turi mokiniui padėti atrasti, suvokti bei kūrybiškai interpretuoti, visuma. Žinių integracija tampa pagrindiniu mokymo turinio formavimo principu.

Tarptautinių žodžių žodyne galime rasti žodžio integracija reikšmę. „Integrãcija [lot. integratio — atnaujinimas, atstatymas] – tai dalių, elementų jungimas(is) į visumą“ (Tarptautinių žodžių žodynas, p.215). Tarpdalykinės integracijos tikslas – suderinti tarpusavyje atskirų disciplinų perteikiamas žinias ir tokiu būdu ugdyti pasaulio, kaip dėsningais ryšiais susietos visumos sampratą.

Mokomųjų dalykų integravimo galimybės labai plačios. „Išskirtinė ugdymo ypatybė – jo integralumas, t. y. visybiškumas, sąryšingumas, darna. Šiuolaikinis ugdymas organizuojamas kaip vieninga sistema, kiek įmanoma neskaidant ugdymo sričių į atskiras, nesusietas dalis – mokomuosius dalykus. Integruojančioji ugdymo ašis – pats vaikas. Į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiama iš vaiko pozicijų, jo akimis, aiškinamas, remiantis jo patirtimi. Svarbus integracijos aspektas – sąsajos su realiu gyvenimu, ugdymo kontekstualumas. Mokomasi to, kas mokiniui yra svarbu, reikšminga, prasminga. Siekiama kiekvieną mokomąją temą, problemą aktualizuoti, t. y. padaryti mokiniui aktualią, reikšmingą, susieti ją su mokinio reikmėmis, praktiniu pritaikymu. Svarbi integravimo kryptis – tarpdalykinė integracija: nagrinėjant bet kurią temą ar problemą, stengiamasi ugdyti įvairius dalykinius gebėjimus“ (portalas.emokykla.lt).

Mokinių apklausos, tyrimai rodo, kad mokiniams ypač nepatinka tradiciškai vedamos pamokos, nes toks dėstymas vienodas, nuobodus. Didesnė mokymo būdų įvairovė sužadina mokinių susidomėjimą, neleidžia nuobodžiauti, lemia mokymosi motyvaciją.

Integruotų pamokų naudingumas mokinių mokymosi motyvacijai stiprinti: Kai pamokos turinys integruotas, mokiniams lengviau ne tik įsigyti žinių, bet ir ugdyti

vertybines nuostatas. Integruotos pamokos padeda suprasti, kad visi įvykiai, vykstantys visuomenėje, yra tarpusavyje

susiję. Leidžia pasijusti arčiau realaus gyvenimo, nes parodo ryšį tarp įvairių mokomųjų dalykų. Į problemų sprendimą sėkmingai įsitraukia net ir tie mokiniai, kuriems nesiseka kai kurie

mokomieji dalykai. Įvairių metodų naudojimas sudaro palankesnes sąlygas mokinių kūrybiškumui reikštis. Mokiniai pajunta mokymosi džiaugsmą. Leidžia atsiskleisti netradiciniams talentams, įgūdžiams.

Integruotų pamokų naudingumas mokytojų kokybiško darbo užtikrinimui: Skatina plėsti savo akiratį ne tik dėstomo dalyko srityje. Skatina naudoti įvairius dėstymo metodus. Sprendžiant aktualias problemas atsiranda galimybių stiprinti kolegialų bendravimą bei

bendradarbiavimą. Kauno Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje visuomet buvo ir yra akcentuojamas

pozityvus mokinio ir mokytojo ryšys, palankios mokymosi aplinkos kūrimas, motyvuojančio, nukreipto į sąsajas su jaunų žmonių kasdiene patirtimi mokymo turinio formavimas. Labai svarbus kolegialus mokytojų bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi, dalykinėmis ir pedagoginėmis žiniomis. Mokytojų tarpusavio koordinuota veikla užtikrina ir mokinių įsitraukimą į ugdymo procesą, ugdo gebėjimą bendradarbiauti, dirbti grupėje ir skatina mokymosi motyvaciją.

79

Anglų kalba jau seniai tapo pasauline tarptautine bendravimo kalba, todėl šiuolaikinio ugdymo procesas privalo užtikrinti aukštą anglų kalbos mokėjimo lygį tam, kad neprarasdamas savosios tapatybės jaunas žmogus gebėtų lengvai įsilieti į daugiakultūrinę visuomenę. Šiuolaikinis jaunimas pakankamai dažnai vartoja anglų kalbą kasdieniame savo gyvenime, pavyzdžiui, bendraudamas socialiniuose tinkluose, reikšdamas savo nuomonę įvairiais aktualiais klausimais internetiniuose portaluose ir kt. Tačiau anglų kalbos pamokų metu neretai išryškėja problema, kad jaunimo leksika ribota ir skurdi, kalba netaisyklinga, vaikai negeba sklandžiai reikšti savo minčių. Siekiant išspręsti šią problemą, buvo ieškoma būdų, kaip motyvuoti mokinius tobulinti kalbos žinojimą ir kaip žinias panaudoti praktikoje.

Kauno Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje sistemingai taikoma įvairių mokomųjų dalykų tarpdalykinė integracija. Nuo 2008 m. nuosekliai vykdoma etikos – anglų kalbos mokomųjų dalykų tarpdalykinė integracija. Šie mokomieji dalykai lengvai integruojasi dėl savo aktualumo jaunam žmogui, temų suderinamumo, galimybės susieti gautas žinias su kasdiene patirtimi. Atsižvelgdami į mokinių galimybes ir poreikius, išsikėlėme uždavinį užtikrinti, kad žinios, gaunamos etikos ir anglų kalbos pamokų metu, susijungtų į visumą, papildytų viena kitą, atspindėtų etikos ir anglų kalbos ugdymo turinį. Integruotų pamokų temos parenkamos taip, kad jos galėtų būti plėtojamos keliose pamokose, atitikų etikos ir anglų kalbos ugdymo planus. Integruotų pamokų metu su klase temą nagrinėja etikos ir anglų kalbos dalykų mokytojai, pamokos vyksta anglų ir lietuvių kalbomis.

Rezultatai, veiklos tęstinumo perspektyvos Mokiniai, aktyviai dalyvaudami integruotose etikos – anglų kalbos pamokose, įgyja aktualių

žinių, susietų su modernia šiuolaikinio jauno žmogaus pasaulio samprata, tobulina informacijos rinkimo, diskutavimo, loginio mąstymo, bendradarbiavimo ir kt. įgūdžius, išmoksta išreikšti savo nuomonę bei ją pateikti aplinkiniams. Planuojama ir toliau tobulinti mokinių mokymosi motyvavimo pamokose būdus bei metodus akcentuojant tarpdalykinės integracijos potencialą.

Integruotų etikos – anglų kalbos pamokų reikšmė svarbi ne tik mokinio – mokytojo santykiui puoselėti ir mokymosi motyvacijai stiprinti, bet ir mokytojo – mokytojo kolegialiam ryšiui tobulinti. Planuodamos bei vykdydamos integruotas veiklas, kėlėme profesinę kvalifikaciją, dalijomės žiniomis, įgytomis įvairiuose dalykiniuose seminaruose, analizavome metodinę literatūrą. Patyrėme, kad kryptingai bendraujant ir bendradarbiaujant profesinėje veikloje įmanoma ne tik pasiekti puikių ugdymo rezultatų, bet ir patirti savirealizacijos bei kūrybinio požiūrio džiaugsmą.

Norėtume pasidalyti ilgametės veiklos patirtimi – pateikiame integruotų etikos – anglų kalbos pamokų planus. Šios pamokos vyko Kauno Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje nuo 2008 m. Ši veikla tęsiama ir šiais mokslo metais.

Integruotos etikos – anglų kalbos pamokos (Lietuvos pilietis – pasaulio pilietis) 1. Ką reiškia būti piliečiu? 2008 m. 2. Valstybinės šventės Lietuvoje ir užsienyje 2009 m. 3. Gamta ir aš 2010 m. 4. Pažįstu Kitą ir Kitokį 2011 m. 5. Draugystės taisyklės 2012 m. 6. Grožio idealas – koks jis? 2013 m. 7. Švenčiame šventes Lietuvoje ir pasaulyje. Mano svajonių gimtadienis. 2014 m.

80

TARPDALYKINĖ INTEGRACIJA IR PRAKTINIS ŽINIŲ TAIKYMAS UGDYMO PROCESE, FORMUOJANT TAUTIŠKAI SĄMONINGĄ IR PILIETIŠKAI AKTYVIĄ

ASMENYBĘ

Audronė Kondrotienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė,

Edita Morkūnienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė

Atnaujintose Bendrosiose programose teigiama, kad „tinkama ugdymo turinio integracija

sudaro daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti bendrąsias mokinių kompetencijas, pritaikyti užduotis pagal mokinių poreikius, polinkius ir galias, išvengti kartojimosi ir didelių mokymosi krūvių“. Turinio integravimas, problemų sprendimas, tyrinėjimai sudaro sąlygas mokiniams parodyti ir plėtoti visas bendrąsias kompetencijas: kartu planuoti ir veikti, bendradarbiauti, aktyviai klausytis ir siūlyti idėjas, jas įgyvendinti, valdyti emocijas ir jausmus, reflektuoti veiklą ir jos rezultatus, numatyti tobulintinas sritis. Bendrosios programos numato integracijos tikslus, tačiau nenurodo, kokiais keliais ir būdais tų tikslų siekti ir kuris iš būdų yra geriausias. Mokytojas pats turi pasirinkti, kokį metodą taikyti per pamokas: ar tai būtų paralelinis (pavyzdžiui, istorija, susieta su pilietiškumu), ar tarpdalykinis (istorija, lietuvių kalba, menai, IT) integravimo būdas. Pats mokytojas turi apsispręsti, kokį variantą pasirinkti. Šiame pranešime pateiksime veiklos pavyzdžių ir pasidalinsime gerąja patirtimi, kaip integruodami įvairių dalykų žinias, formuojame tautiškai sąmoningą bei pilietiškai aktyvią asmenybę.

Pirmas integracijos būdas – paralelinis, kai tam tikra medžiaga, tema skirtingų dalykų pamokose yra pateikiama vienu metu. Mes siejame du mokomuosius dalykus – istoriją ir lietuvių kalbą. Programos turinys nėra keičiamas, tiesiog suderinamas temos dėstymo laikas. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir istorijos mokytojos moko apie tą patį laikotarpį – Renesansą. Tokiu būdu dalykai yra sujungiami, o išmokimas efektyvesnis. Pavyzdžiui, pamokos tema „XVI a. Renesansas Lietuvoje“. Įvadinę pamokos dalį pradedame klausimu, kuris atveria kelią naujos medžiagos išdėstymui (pvz.: Kokios istorinės sąlygos skatino Renesanso atsiradimą Lietuvoje?) Pagal pateiktą klausimą prisimename, ką jau žinome, ir užrašome kiek tik įmanoma daugiau idėjų (Smegenų šturmo metodas). Po to suformuluojame pamokos uždavinį (pvz.: Remdamiesi vaidinimu apie kultūrines, istorines sąlygas bei figūras, reprezentuojančias šį laikmetį, dirbdami individualiai ir grupėse mokiniai sukurs dienoraščio fragmentą, kuriame išskirs 3–5 LDK svarbiausius Renesanso faktus, reiškinius, idėjas). Mokymo(si) turinio projektavimo ir vykdymo dalyje svarbi mokinių motyvacija, kuri leidžia susitapatinti su veikėjais, įsijausti į to meto sąlygas, imtis iniciatyvos, įvertinti savo ir draugų galimybes bei norus, savarankiškai repetuoti. Bus kuriama kūrybiška mokymo(si) aplinka, suplanuota mokymo(si) veikla. Pritaikomi tinkami mokymo metodai (vaidmenų žaidimai). Pasinaudodami įvairiais šaltiniais mokiniai kuria aplinką, veikėjų paveikslus, parengia kalbas. Viena grupė pristato Renesanso atsiradimo istorines, kultūrines sąlygas (Žygimanto Augusto dvaro aplinka, universitetas, biblioteka ir kt.), kita – asmenybes (A. Kulvietis, M.Mažvydas, M.Daukša, J.Radvanas, Radvila Našlaitėlis). Kalbėdami apie naujos medžiagos įtvirtinimą prisimename, analizuojame tai, kas vyko pamokoje. Iš anksto paruoštoje lentelėje pažymime 3–5 dalykus, svarbius šiai epochai, nurodome istorines, kultūrines sąlygas, apibūdiname asmenybes ir jų skelbiamas idėjas, išskiriame svarbiausią ir argumentuojame savo pasirinkimą.Vėliau įgytas žinias mokiniai kūrybiškai pritaiko kurdami dienoraščio fragmentą. Taigi šis būdas sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui pasiekti kuo geresnių rezultatų ir leidžia į(si)vertinti mokymosi pažangą.

Antras integracijos būdas – daugiadalykinis, kai siejamos viena kitai artimos disciplinos. Skirtingai nuo paralelinio, ne dvi, o daugiau disciplinų (pavyzdžiui, istorija, lietuvių kalba, dorinis ugdymas, muzika, dailė, IT). Šis būdas sudėtingesnis, nes reikalauja mokytojo pasirengimo ir tikslinio pamokos darbo organizavimo. Kaip vieną iš tokios integracijos pavyzdžių galėtumėme išskirti apibendrinamąją istorijos pamoką tema „Tarpukario Lietuva“, kurios metu mokėjimai ir žinios vienose disciplinose pritaikomi, norint sustiprinti kito dalyko mokymą. Viskas prasideda nuo idėjos. Stengiamės išryškinti bendrus dalykų sąlyčio taškus. Ruošdamiesi integruotai pamokai, atsižvelgiame į pamokos temą ir numatome, kokių mokomųjų dalykų žinios ir temos reikalingos, siekiant tikslo,

81

atliekant užduotis ir jas pristatant. Planuodami pamoką susitariame dėl vertinimo, kartais iš anksto parengiame atsiskaitymo užduotis. Pasirūpiname vaizdine medžiaga arba parengiame ją naudodami informacines technologijas. Pirmiausiai taikome pažinimo strategiją, kad mokiniai suvoktų, apie ką pamokoje kalbame, kodėl to mokomės, kur tai galima pritaikyti praktikoje. Mokinai bendradarbiaudami su atitinkamų dalykų mokytojais (dailės, muzikos, lietuvių kalbos, kūno kultūros, ekonomikos, istorijos) sukaupia informaciją apibendrinamai pamokai, kurioje dirbdami grupėse paruošia ir pristato tarpukario Lietuvos muzikos, dailės, literatūros, ekonomikos ypatumus. Taigi, šis mokymosi būdas ne tik susistemina mokinių turimas žinias iš įvairių dalykų apie šį laikotarpį, bet ir padeda išvengti kartojimosi ir didelių mokymosi krūvių.

Dar vienas mūsų naudojamas integracijos būdas – integruota diena. Jos metu mokinių mokymosi laikas paskirstytas, atsižvelgiant į jų poreikius, o ne į institucinius reikalavimus. Šiuo atveju labai svarbi mokinių motyvacija, nes mokymo sritys tiesiogiai susijusios su mokinių kasdieniu gyvenimu. Mūsų gimnazistų pamėgtas integruotos dienos pavyzdys – diena Knygų mugėje. Jau keleri metai organizuojame mokiniams išvyką į Knygų mugę Vilniuje. Ruoštis šiai integruotai dienai pradedame iš anksto. Mokiniai domisi knygų leidybos naujienomis, atskirų dalykų mokytojai, dalyvaujantys šioje integruotoje dienoje, ruošia užduotis, aptaria jas su mokiniais ir numato darbų vertinimo kriterijus. Atvykę į mugę, mokiniai kryptingai ieško jiems reikiamos informacijos, stengiasi pabendrauti su knygų autoriais, dalyvauti edukaciniuose renginiuose. Jų metu renka medžiagą ir atlieka iš anksto pateiktas užduotis. Po išvykos mokiniai ruošia pristatymus klasėse. Šis metodas skatina mokinių kūrybiškumą, bendradarbiavimą, kritinį mąstymą ir pilietinį aktyvumą.

Taip pat tarpdalykinę integraciją vykdome per įvairius projektus, tyrimus, akcijas bei neformalaus ugdymo renginius. Dalyvaudami Kauno miesto mokinių konkurse „Giminės medis“ gimnazistai renka kraštotyrinę medžiagą, kaupia senovinius liaudies buities daiktus, kitas vertingas senienas. Siekiame, kad visa tai taptų ne tik naudingu, bet ir maloniu užsiėmimu. Išleistoje knygoje „Giminės medis“ pateiktos Giminės medžių schemos, šeimos relikvijos, senoviniai daiktai, rankdarbiai, albumo fotografijos, giminės herbai bei jų aprašymai. Jaunimas pajunta, kad tarp dabar gyvenančių žmonių ir protėvių vis dėlto tebeesama dvasinių saitų. Tai suteikia galimybę įprasminti šeimos tradicijas ir kilmę. Siekdami atsakyti į klausimus, kas padeda formuoti aktyvią ir sąmoningą asmenybę, Kauno „Saulės“ gimnazijoje kelis metus iš eilės vykdome 2–4 klasių gimnazistų apklausą apie etnines ir pilietines lietuvių vertybes. Rezultatai padeda atskleisti mokinių turimas žinias apie praeities kultūrą bei požiūrį į tradicijų kūrimą bei puoselėjimą. Šie tyrimai parodo, jog būtina ugdyti gimnazistų tautiškumą, pilietiškumą, istorinę atmintį, pagarbą etninės kultūros tradicijoms ir poreikį jas tęsti, taip pat puoselėti ir turtinti gimtąją kalbą. Dalyvavimas mokinių vertimų konkurse „Lietuvių tautosaka pasauliui“ skatino mokinius tapatinti save su tauta, palaikyti atsparumą destruktyviems masinės kultūros reiškiniams, mokė suprasti ir įvertinti savo ir kitų tautų kultūrinį savitumą, įžvelgti skirtumus bei bendrybes. Šiuo metu, kai esame Europos bendruomenės nariai, ypač svarbi vieta tampa kalbai kaip bendravimo priemonei, kaip tautos identifikavimo ir kultūros raiškai. Tai suteikė galimybę mokiniams praktiškai pritaikyti turimas žinias tiek gimtosios, tiek užsienio kalbų. Mokymasis gimnazijoje vyksta ne vien tik organizuotoje edukacinėje aplinkoje, t.y. mokykloje, bet ir kitose erdvėse, miesto bei šalies muziejuose, parkuose, dirbtuvėse, bibliotekose, teatruose ir kt. Kultūrą suprantame kaip procesą, kurio metu žmogus išsaugo ir modifikuoja ankstesnių kartų pasiekimus. Kas liudija jo savitumą, atsakome integruotoje istorijos, lietuvių kalbos pamokoje „Sustokime ir pamąstykime“, kuri kasmet vyksta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Taigi šios veiklos formos padės ne tik perimti vertybes, bet ir suteiks gimnazistams žinių apie aplinkinį pasaulį, sudarys galimybę rasti jame savo vietą ir įgytus įgūdžius panaudoti įvairiuose kontekstuose.

Mokykla – tai erdvė, kurioje kiekvienas, nors trumpam, tampa kūrėjas. Ne paslaptis, kad pastaruoju metu ypač sunku mokinius sudominti, todėl stengiamės ieškoti netradicinių ir originalių būdų, skatinančių jų mąstymo lankstumą bei kūrybiškumą. Tuo tikslu integruotos pamokos padeda bendradarbiaujant eksperimentuoti, išgyventi kūrybos ir atradimo džiaugsmą, patirti sėkmę. Darbo metu pastebime tarpdalykinės integracijos teikiamus privalumus ir trūkumus mokinių ugdymo(si) veikloje. Taikant tarpdalykinę integraciją lavinami bendrieji gebėjimai, visapusiškai ugdoma asmenybė. Padidėja motyvacija mokytis, mažėja mokymosi krūvis. Integravimas padeda greičiau įsiminti reikiamą informaciją, nes dalis jos gali būti žinoma iš anksčiau. Mokiniai bendraudami ir bendradarbiaudami susieja įvairių dalykų žinias ir gebėjimus. Tačiau pastebime ir trūkumų. Pamokos

82

laiko suderinimo sunkumai – pamokos vyksta vienu metu ir kito dalyko mokytojas dažniausiai užsiėmęs su kita klase. Taip pat vedant integruotą pamoką nepakanka vienos pamokos laiko. Mokytojai galvoja, kad savo dalyko pamokos turiniui atskleisti jiems (integruotoje pamokoje) nepakaks laiko. Sunku suderinti ir skirtingų dalykų ugdymo planus, trūksta žinių ir priemonių apie tarpdalykinę integraciją.

MOKINIŲ ĮSIVERTINIMAS – VIENA SĖKMINGOS PAMOKOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ Ina Dubauskienė,

Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro informacinių technologijų mokytoja, pradinių klasių vyresnioji mokytoja

„Mokinys turi išmokti prisiimti atsakomybę už savo pasirinktus kriterijus, kuriuos jis laiko svarbiais...“

Carl Rogers

Įsivertinimas – paties mokinio priimtas sprendimas apie savo daromą pažangą bei pasiekimus, siekiant išsiaiškinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses – skatina mokinio savivertę ir motyvaciją. Įsivertindami mokiniai pratinami remtis savistaba, savianalize, skatinami prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatus.

Įsivertinimas yra integruojama ir planuojama ugdymo proceso dalis. Pasirenkant įsivertinimo būdą, svarbu atsižvelgti į mokomosios medžiagos turinį, įgūdžių formavimą, tikslus ir uždavinius. Vertindami save ir vieni kitus, rašydami komentarus, mokiniai mokosi būti tolerantiški, mandagiai išsakyti ir neigiamą nuomonę. O tai skatina pasitikėjimą savo jėgomis. Įsivertinimas padeda pripažinti bei įvertinti ne tik savo, bet ir draugo laimėjimus, padėti suvokti, kas jam pavyksta geriau ir kas prasčiau, kokios yra jo galimybės. Mokiniai turi žinoti kriterijus, kuriais remdamiesi vertins savo ar draugo darbus. Pastebėjome, kad įsivertinimas ugdo drausmę, norą būti pastebėtam ir įvertintam, siekti geresnių rezultatų.

Yra įvairių įsivertinimo organizavimo būdų. Kai kurie gali būti taikomi dirbant individualiai ir grupėje, kai kurie – tik savęs įsivertinimui, o kai kuriuos įmanoma taikyti tik grupėje. Kaip bus organizuota ši veikla, priklauso nuo to, kaip mokytojas suplanuoja įsivertinimą, koks yra konkrečios klasės pasirengimas. Kuo daugiau klasėje mokymosi bendradarbiaujant patirties, tuo daugiau gali būti taikoma įsivertinimo būdų. Kauno Aleksandro Stulginskio mokykloje – daugiafunkciame centre taikomi įvairūs įsivertinimo būdai.

TRIJŲ SPALVŲ LANKAI. Kūno kultūros pamokose dažnai naudojame trijų spalvų gimnastikos lankus. Mokiniai žino, kad žalios spalvos lankas „laukia“ tų, kurie džiaugiasi savo veikla pamokoje, jiems gerai sekasi atlikti pratimus, visas užduotis jie įveikia greitai, tiksliai, be klaidų. Mokiniai prieina ir atsistoja šalia ar įlipa į žaliojo lanko vidų. Tie, kurie mano, kad reikia dar pasistengti renkasi geltonąjį. Mokiniai, kuriems nepatiko veikla ar nepavyko įgyvendinti pamokos uždavinio, atsistoja į raudonąjį lanką.

DĖŽUTĖS. Visose pamokose įsivertinimui naudojame dvi dėžutes. Pamokos pabaigoje išdaliname lapelius. Mokinys, parašęs, kas pavyko ir ko išmoko pamokoje, lapelį įdeda į „Sėkmių“ dėžutę. Užrašęs, ko turėtų pasimokyti arba visiškai nesuprato, lapelį įdeda į „Pasistenk“ dėžutę. Mokytojas, perskaitęs visus lapelius, toliau planuoja veiklą, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi pažangą ir stipriąsias puses, nustatydamas sunkumus ir numatydamas galimybes jiems įveikti.

KORTELĖS. „Smaltijos“ leidykloje įsigijome įsivertinimui skirtas korteles. Jas galima naudoti tiek pamokos eigoje, tiek ją apibendrinant. Šiuo metu leidykla siūlo įsigyti naujas, šešias trijų spalvų korteles su emocijas reiškiančiais veidukais.

Mokiniai įsivertina spalvotomis kortelėmis su komentaru: puikiai dirbau ir supratau pamoką – žalia kortelė, gerai dirbau per pamoką – geltona, dar reikia pasimokyti – raudona kortelė.

Įsivertinimas spalvomis suteikia mokiniams galimybę bendradarbiauti. Išsiaiškinę, kas ko nesupranta, arba kam kas sekėsi sunkiau atlikti, mokiniai pasirenka partnerius, kurie aiškina, pataria, pamoko. Vaikai, pakėlę žalią kortelę, susėda su keliančiais geltonos spalvos kortelę. Mokytojas tuo

83

metu konsultuoja ugdytinius, turinčius raudoną spalvą. Mokinio pagalba mokiniui yra labai reikšminga. Svarbu, kad pagalbininkas pats neatliktų užduoties, o tik paaiškintų.

SPALVOTIEJI SEGTUKAI. Vienas iš mėgstamiausių vaikų įsivertinimo būdų, padedančių greitai sužinoti pasiektą pažangą, emocinę būseną, klasės mikroklimatą, bendrąsias kompetencijas.

Užuot piešę skalę ar taikinį klasėje, ištempiame virvelę su atžymomis (puikiai, gerai, vidutiniškai, blogai, labai blogai). Mokiniai prisega spalvotą segtuką toje vietoje, kuri, pasak jų, geriausiai apibendrina darbą pamokoje.

Būtina trumpa diskusija ir bendras įvertinimas. VEIDUKAI. Pasaulio pažinimo pamokose mokiniai įsivertina piešdami veidukus, turinčius

vaizdžiai parodyti įsisavintos informacijos kiekį. Jei vaikui buvo įdomu, jis piešia dideles akis, jei atidžiai klausėsi – dideles ausis. Didelė burna reiškia aktyvų bendravimą pamokos metu ir klausimų pateikimą, tanki plaukų kupeta – naujų išmoktų dalykų. Šiam darbui skiriama 1 minutė.

Darbo pabaigoje mokiniai savo piešinukus aptaria su mokytoja. Pamokos pabaigoje užpildo lenteles:

Buvo įdomu Sužinojau, kad Man buvo sunku Supratau, kad

Ko aš išmokau? Ar pasiekiau iškeltą uždavinį? Kaip aš tai padariau? Ką galėčiau daryti geriau?

OBUOLYS (PYRAGAS, TORTAS). Dirbdami grupėse, komandai įteikiame popieriaus lapus

su nubraižytu apskritimu (obuoliu, tortu). Grupės nariai turi padalyti „obuolį“ į tokias dalis, kurios vaizdžiai rodytų kiekvieno grupės nario indėlį į grupės darbą. Būtina veikti draugiškai, suteikti pagalbą vienas kitam.

PIRŠTINĖS. Mokiniams išdalijami lapeliai, kuriuose jie apsibrėžia savo ranką. Virš pirštų jie užrašo: dirbau savarankiškai, turėjau galimybę pasisakyti, sužinojau kažką naujo (išmokau), padėjau draugui (bendradarbiavau grupėje), dirbau su mokytojo pagalba. Įsivertindami savo darbą pamokoje, mokiniai nuspalvina pirštus, virš kurių parašyti teiginiai geriausiai atspindi jų darbą pamokoje. (Gali būti nuspalvinta tik maža piršto dalis.) Išeidami iš klasės „numegztas pirštines“ priklijuoja prie lentos. Mokytojas gali planuoti savo veiklą atsižvelgdamas į „numegztas pirštines“.

BLYKSTĖS. Pamokoje atlikę užduotį taikome daugybę trumpų, žaismingų grįžtamojo ryšio būdų:

Plojame, jei supratome. Trepsime, jei nesupratome. Keliame nosį į viršų, jei aktyviai dirbome. Susiraukiame, jei buvo nuobodu. „Nykščio“ metodą keičiame į „Rankos“ metodą. Aukštai pakelta ranka reiškia: viską puikiai

supratau, atlikau be klaidų, galiu padėti kitiems, sulenkta prieš krūtinę ranka – beveik viską supratau, tačiau reikalinga nedidelė pagalba. Nuleista ranka – daug klaidų ir neaiškumų, reikalinga pagalba.

Pirštais parodo, kokiu pažymiu vertina savo atliktą darbą, pagrindžia savo nuomonę žodžiu. MEDIS. Šį įsivertinimo metodą taikome pasibaigus pamokoms (pradinėse klasėse). Jis padeda mokytojui gauti grįžtamąją informaciją apie elgesio ir pasiekimų pažangą dienos pamokų ir pertraukų metu. Žmogutis, priklijuotas ant medžio šaknų, reiškia, kad mokiniui reikalinga pagalba, atlikdamas

užduotis paliko daug klaidų, buvo nedrausmingas pamokų ar pertraukų metu. Priklijuotas ant kamieno – beveik viską supratau, tačiau reikalinga nedidelė pagalba, o žmogutis medžio viršūnėje – viską puikiai supratau, atlikau be klaidų.

84

Galima teigti, kad mokinių vienas kito vertinimas pozityvus dėl to, kad jie priima kritiką iš savo bendraamžių daug rimčiau nei iš mokytojo. Įsivertinimas išmoko mokinius save kontroliuoti. O svarbiausia apsaugo nuo nerealių mokymosi tikslų, kurių neįmanoma pasiekti.

Taikant pasiekimų įsivertinimo būdus, mokiniams padidėja susidomėjimas mokomaisiais dalykais, atsiranda motyvacija mokytis, tampama savarankiškesniais, išmokstama adekvačiai vertinti savo padarytas klaidas, keliama savivertė, tobulėja mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai.

Naudodami įsivertinimo metodus, mokiniai gali patys atsakyti už savo ugdymosi procesą ir jo rezultatą. Taip jie geriau suvokia savo padarytą pažangą. Taikant įvairus įsivertinimo būdus formuojasi mokinio charakteris, pasitikėjimas savimi bei ugdomas teisingas požiūris į darbą. Mokiniams išmokus pritaikyti įsivertinimo būdus, pagerėja jų žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir nuostatos į mokymosi procesą.

Literatūra

1. Andriuškevičienė J., Raudonienė D. „Gerai yra blogai, arba vertinimo labirintuose“ Žvirblių takas Nr. 2,- Vilnius. 2007.

2. Andriuškevičienė L. „Mokinio savęs ir draugo vertinimas pamokoje“ Žvirblių takas Nr. 2, - Vilnius. 2007.

3. Critchley Charlton B. Neformaliojo vertinimo strategijos. Vilnius: Tyto Alba, 2007. 4. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagoginė psichologija. – Vilnius: Alma litera, 1994. 5. Kraujutaitytė L. Aukštojo mokslo demokratiškumo pagrindai. Vilnius, 2002. 6. Staniunaitienė R. „Vertinti – tai suprasti, matyti, mylėti“ Žvirblių takas Nr.2, - Vilnius. 2007. 7. Šiaučiukėnienė L., Stankevičienė N. Bendrosios didaktikos pagrindai. Kaunas, 2002. 8. Švietimo gairės. Vilnius: Švietimo kaitos fondas, 2002.

TARPDALYKINĖ INTEGRACIJA KAUNO ,,VARPO“ GIMNAZIJOJE

Alfreda Gedminienė, Kauno „Varpo“ gimnazijos direktorė,

Rasa Butrimienė, Kauno „Varpo“ gimnazijos direktorės pavaduotoja,

Pranė Stankevičienė, Kauno „Varpo“ gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė,

Jovita Damijonaitienė, Kauno „Varpo“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė

Įžanga

Šiuolaikiniame ugdyme svarbu ne tik perteikti mokiniui žinias, naudojant aktyvių mokymo metodų įvairovę bei moderniąsias technologijas, bet ir suteikti praktinių žinių bei įgūdžių. Todėl Kauno „Varpo“ gimnazijoje didelis dėmesys skiriamas mokymo bei gyvenimo ryšio aktualizavimui: organizuojamos pamokos netradicinėse erdvėse; rengiami įvairaus masto projektai, kurių metu mokiniai dalį žinių įgyja praktiškai dalyvaudami kūrybinėje, patirtinėje veikloje; reguliariai vedamos dalyko – anglų kalbos integruotos pamokos (IDUKM). Akivaizdu, kad neatsiejama ugdymo dalis – sąryšis tarp įvairių disciplinų, t.y. tarpdalykinė integracija. Todėl šio darbo tikslas – atskleisti tarpdalykinio bendradarbiavimo principus bei ypatumus Kauno „Varpo“ gimnazijoje, pasidalinant dalyvavimo „Sveikų mokyklų“ programoje bei integruoto mokymo patirtimi.

Integracija per projektinę veiklą

Projektinė veikla – ryškus tarpdalykinės integracijos pavyzdys. Kauno „Varpo“ gimnazija priklauso Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui. Bendromis mokytojų, šeimos ir visuomenės pastangomis vykdoma integruota, įvairias veiklas apimanti sveikatos stiprinimo ir ugdymo programa ,,Saugokime save ir visuomenę ateičiai“. Ši programa realizuojama įvairiapuse veikla:

Mokinių sveikos gyvensenos tiriamieji darbai ir tarpdalykinė integracija. Mokiniai atlieka artimiausios aplinkos tyrimus ,,Oro užterštumo nustatymas aplink mokyklą“‚ ,,Mokinių

85

laikysenos sutrikimai ir fizinis aktyvumas“, ,,Maisto priedai“, ,,Mokiniai ir dietos“. Konsultuoja įvairių dalykų mokytojai.

Protmūšis ,,Sveika gyvensena“. Renginys, įtraukiantis 8 – 10 klasių mokinius, skatina giliau savarankiškai domėtis sveikos gyvensenos temomis. Integruojamos temos – biologija, chemija, kūno kultūra, fizika, anglų kalba.

Parodos, skirtos sveikatingumui populiarinti, ekologijai. Mokiniams patinka tradicinės inkilų, lesyklų parodos, jų kėlimas gimnazijos teritorijoje, plakatų, atvirukų apie sveiką gyvenseną kūrimas ir pristatymas gimnazijos bendruomenei. Rengiant darbus integruojamos technologijų, biologijos žinios.

Mokslo naujovės ir sveikatos stiprinimas. Kasmet nuo 2007 metų gimnazijos mokiniai ir mokytojai dalyvauja respublikiniame mokslo festivalyje ,,Erdvėlaivis „Žemė“ ir turi galimybę pasikviesti į gimnaziją žinomus mokslininkus arba apsilankyti jų darbo vietose. 2014 metais 24 gimnazijos mokiniai dalyvavo ,,Mobiliosios bioklasės” programoje, kurios veiklos sujungė biologijos ir chemijos žinias bei praktinių darbų įgūdžius.

Išvykos ir projektai sveikatingumo tematika. Kasmet grupė 11 – 12 klasių mokinių dalyvauja išvykose į Biotechnologijų institutą ir dalyvauja paskaitose apie šiuolaikinės medicinos pasiekimus, molekulinės biologijos laimėjimus. Paskaitose visuomet integruojamos biologijos, chemijos, fizikos žinios. Dalyvavome tarptautiniuose projektuose NORDPLUS „Sveikas gyvenimo būdas“ bei COMENIUS ,,Klimato kaita: Problemos sprendimas priklauso nuo Tavęs!“ (2009 m. – 2011 m.), kuriuose gamtosauginės bei sveikos gyvensenos temos buvo analizuojamos anglų kalba.

Sportas ir sveikata. Gimnazijoje įkurtas relaksacijos kambarys, treniruoklių salytė, teniso stalas. Vyksta tradiciniai renginiai – sporto šventės Panemunės šile arba Ąžuolyne, kuriose dalyvauja visi gimnazijos mokiniai ir mokytojai.

Sveikatinimo renginiai, pasitelkiant į pagalbą kitus mokyklos specialistus. Gimnazijos visuomenės sveikatos specialistė skaitė paskaitas mokiniams klasėse apie elektroninių cigarečių žalą. Kiekvienais mokslo metais vyksta tradicinis renginys „Savaitė be patyčių“, kurį organizuoja socialinė pedagogė ir psichologė.

Sveikatą stiprinančios veiklos individualizavimas. Vyresniame mokykliniame amžiuje dažniausiai jau būna susiformavęs požiūris į žalingus įpročius (deja, ne visada tinkamas). Todėl svarbiausia prevencinė priemonė – individualus darbas ir ypač su žalingų įpročių turinčiais mokiniais.

Programa ,,Saugokime save ir visuomenę ateičiai“ įtraukia daugelį sričių bei gimnazijos specialistų, todėl tik vykdant tarpdalykinę integraciją įmanoma suteikti mokiniams įvairiapusiškų žinių apie sveiką gyvenseną ir skatinti juos propaguoti sveiką gyvenimo būdą.

Tarpdalykinė integracija pamokose

Atsižvelgus į mokinių poreikius, nuo 2004 m. Kauno „Varpo“ gimnazijoje vykdomas sistemingas įvairių dalykų – istorijos, biologijos, geografijos, informacinių technologijų, ekonomikos, matematikos – ir anglų kalbos integruotas mokymas. Tai procesas tiek mokiniams, tiek mokytojams tapęs savastimi.

Integruotas dalyko – anglų kalbos mokymas vyksta pagal individualų, kiekvienai klasei parengtą tvarkaraštį. Mokslo metų pradžioje parengiamos integruotos dalyko – anglų kalbos programos, kuriose pateikiama svarbiausia terminologija iš anksto suderintoms mokytojų temoms konkrečiai klasei. Pamokoje kaip lygiaverčiai partneriai pakaitomis dirba abu mokytojai, t.y. dalyko bei anglų kalbos. Pamoka vyksta pagal įprastą planą, tačiau visi procesai vyksta abiem kalbom.

Kuo svarbus integruotas dalyko – anglų kalbos mokymas?

Padeda mokiniams patobulinti anglų kalbą bei įgyti naujų žinių, susijusių su mokomaisiais dalykais.

Kadangi Kauno „Varpo“ gimnazija nuolatos dalyvauja tarptautiniuose projektuose, neretai į ugdymo procesą tenka įtraukti iš užsienio šalių atvykusius mokinius. Todėl integruotos dalyko – anglų kalbos pamokos – puiki išeitis suteikti efektyvų, nenutrūkstamą mokymą tiek gimnazistams, tiek atvykusiems mokiniams.

86

Nemažai abiturientų pastaruoju metu renkasi studijas užsienyje. Todėl itin tikslinga mokėti svarbiausius terminus anglų kalba, kadangi tai padeda jiems geriau integruotis į ugdymo procesą išvykus studijuoti bei išvengti nesėkmės studijuojant užsienio kalba. Labai svarbu ir studijuojant Lietuvoje – patikimi studijų šaltiniai neretai būna dar neišversti į lietuvių kalbą.

Be minėtos tiesioginės naudos studijoms, įvairios terminologijos išmanymas anglų kalba naudingas ir profesinėje veikloje.

Integruotos dalyko – anglų kalbos pamokos naudingos ir kiekvienam asmeniškai, nes įgytas žinias galima panaudoti leidžiant laisvalaikį.

Integruoto dalyko – anglų kalbos mokymo nauda akivaizdi. Tačiau gimnazija neapsiriboja vien dvikalbiu ugdymu kaip tarpdalykinės integracijos sritimi. Vedamos giminingų dalykų – matematikos - informacinių technologijų pamokos, menų - lietuvių kalbos, lietuvių kalbos - dorinio ugdymo pamokos. Iš to gimsta įvairios iniciatyvos – projektai, renginiai, išvykos.

Išvados

Tarpdalykinė integracija – svarbus ugdymo aspektas Kauno ,,Varpo“ gimnazijoje, siekiant sėkmingai įgyvendinti sveikatą stiprinančios mokyklos programą, vykdant projektinę veiklą bei organizuojant įvairių dalykų pamokas. Tik integralus mokymas mokiniams suteikia įvairiapusiškų žinių bei padeda formuoti jų praktinius įgūdžius. Tai įmanoma bendradarbiaujant – rengiant projektus, planuojant integruotas pamokas ar kitą veiklą. Be to, tai galimybė patobulėti ir patiems mokytojams, todėl jie neturėtų baimintis naujų iššūkių.

VADYBINĖS SĖKMĖS IR IT TAIKYMO ISTORIJOS

VEIKLOS TYRIMAS – MOKYKLOS VADOVO SĖKMINGOS VEIKLOS, DALIJANTIS LYDERYSTE, ĮRANKIS

Danguolė Miškinienė,

Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos – daugiafunkcio centro direktorė „Sakoma, kad laikas keičia viską, bet iš tiesų tai darome patys.“ Andy Warhol

Gyvename nuolat besikeičiančiame pasaulyje – globalizacija, informacinių technologijų vystymasis, konkurencija visose gyvenimo srityse daro įtaką organizacijų, kurios nuolat turi prisitaikyti prie rinkos poreikių, klientų lūkesčių ir verslo dinamikos, veiklai. Ir verslas, ir švietimas vystosi cikliškai – pakilimus keičia nuosmukiai, tad naujų tikslų, kai senieji tampa neefektyvūs iškėlimas ir jų įgyvendinimas tampa nemažu iššūkiu. Stengiantis veikti efektyviai naujomis sąlygomis, organizacijos ir jų lyderiai turi būti išradingi, greitai prisitaikantys prie pokyčių ir tuo pačiu būti orientuoti į konkrečius tikslus (Smart, 2010).

Efektyviai veikianti mokykla yra visos visuomenės rūpestis. Pokyčiai ir iššūkiai su kuriais susiduria valstybė daro įtaką valstybėje veikiančių organizacijų veiklai. Svarbiausiuose šalies dokumentuose, apibrėžiančiuose valstybės vystymosi strategiją, švietimo organizacijų efektyvi veikla, užtikrinanti kūrybingo, atviro ir išsilavinusio piliečio augimą, priskiriama prioritetinėms valstybės vystymosi sritims. Tačiau Lietuvoje švietimo lyderystė ilgą laiką nebuvo prioritetinė sritis. Vadovavimas mokyklai buvo suprantamas, kaip lyderio pozicijos neliečiamumas, net neužsimenant apie galimybę deleguoti lyderystę ar ja dalintis. Švietimo organizacijų veiklos stebėsena ir tyrimai, pasaulinės švietimo tendencijos, pasikeitusi švietimo sistemos situacija atskleidė, kad egzistuojanti lyderystė daro nedidelę įtaką organizacijos našumui ir efektyvumui. Nusivylimas esančia situacija paskatino švietimo organizacijas ieškoti naujų lyderystės formų, įkvepiančių pokyčiams ir įtraukiančių mokyklos bendruomenę į bendros vizijos kūrimą, tikslų iškėlimą ir jų įgyvendinimą; bei rinktis

87

tinkamiausius lyderystės modelius, kurie įgalintų mokyklų bendruomenes užtikrinti kokybišką ugdymą.

Patirtis rodo, kad mokyklos veikloje atsiranda vis daugiau naujų specifinių užduočių, kurioms atlikti yra sudaromos darbo grupės ar komisijos, jų vadovais skiriant mokyklos bendruomenės narius. Todėl mokyklos vadovas jau nėra vienintelis lyderis inicijuojantis pokyčius, dalyvaujantis visose veiklose ir užtikrinantis mokyklos sėkmingą veiklą. Naujų lyderių paieška ir ugdymas tampa svarbia sėkmingos mokyklos veiklos sritimi. Marzano ir kt. (2011) mokyklos sėkmingumo aspektus sieja su stipria lyderystės raiška mokyklose ir teigia, kad „lyderystė yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių daugelio mokyklos sričių sėkmę.“ Todėl būtina stiprinti lyderystės plėtrą mokyklose, ieškoti naujų lyderystės modelių bei ugdyti naujus lyderius.

Mokyklos lyderystė daro didesnę įtaką mokyklos sėkmingumui, kai ja yra dalijamasi (Harris, 2012). Mokyklos bendruomenės įsitraukimas į mokyklos vizijos kūrimą, strateginių tikslų iškėlimą ir efektyvų jų įgyvendinimą tampa būtina sėkmingos mokyklos veiklos sąlyga. Dauguma tyrėjų pripažįsta, kad mokyklos sėkmingos veiklos sąlyga yra pasidalytoji lyderystė, ir ji daro didelę įtaką (tegul ir netiesiogiai) mokinių mokymosi rezultatams, kurie yra vienas iš svarbiausių mokyklos sėkmingumo rodiklių. Tačiau dažnai mokyklose susiduriama su neteisingu dalijimosi lyderyste suvokimu. Pasidalytoji lyderystė yra gilesnis reiškinys nei užduočių delegavimas ar pasiskirstymas, tai toks lyderystės modelis, kai mokyklos vadovas, mokytojas ar kitas mokyklos bendruomenės narys gali būti ir lyderiu ir sekėju priklausomai nuo situacijos, turimų kompetencijų ar asmeninių savybių.

Taikydamas pasidalytąją lyderystę mokyklose mokyklos vadovas vis tiek išlieka strategine figūra, tačiau jo užduotis yra atkleisti kitų darbuotojų lyderystės gebėjimus, siekiant mokyklos progreso. Daugelis mokyklos vadovų mano, kad pasidalytoji lyderystė mokykloje atsiranda natūraliai, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad tai yra ypač kruopščiai mokyklos vadovo planuojama veikla, kurios rezultatų galima tikėtis tik po kelerių metų (Torrance, 2013). Tad pasidalijimas lyderyste yra mokyklos vadovo atsakomybė, ir nuo jo padrąsinimo, paramos bei skatinimo priklauso ar mokytojai įsitrauks į bendrą veiklą. Mokykloje klestinti pasidalytosios lyderystės kultūra užtikrina geresnius mokyklos veiklos rezultatus, keičia mokyklos kultūrą (Cibulskas, Žydžiūnaitė, 2012).

Pasidalijimo lyderyste kultūros formavimas mokykloje yra nelengvas iššūkis visai mokyklos bendruomenei, o ypač mokyklos vadovui. Pradėjusi dirbti mokyklos direktore, iškėliau sau tikslą – suburti mokyklos bendruomenę (šio tyrimo metu – pedagoginis personalas) bendrai veiklai, kad kiekvieno asmeninė mokyklos vizija sutaptų su bendra visos mokyklos vizija. Juk efektyvi lyderystės praktika mokykloje, kai ugdomos mokytojų lyderių savybės, jiems suteikiami lyderio įgaliojimai (prisiimama atsakomybė už savo veiklą), kuriama bendra vizija, skatina mokytojus dalyvauti tikslų iškėlimo procese, kaip lygiaverčius partnerius, dalijantis lyderyste ir prisiimant atsakomybę, bei leidžia pasiekti puikių rezultatų. Žinojau, kad ne kiekvienas žmogus gali tapti lyderiu, tačiau tikėjau, kad didžioji dauguma mokyklos mokytojų gali. Tik ar nori? Atsakymo į šį klausimą teko paieškoti. Pokyčiams įgyvendinti pasirinkau veiklos tyrimo metodą, ir mano pasirinkimas buvo teisingas.

Šiuo tyrimu siekiau ne tik nustatyti esamą situaciją mokykloje, jos veiklos praktikas įtraukiant mokytojus į strategines veiklas per dalijimąsi lyderyste, bet ir numatyti būdus kaip keisti situaciją. Veiklos tyrimo principai puikiai tiko mokyklai: tyrimą atlikti konkrečioje aplinkoje, sprendžiant praktines problemas; kelti tyrimo dalyvių kompetenciją tiriamosiose srityse; veikti bendradarbiaujant; veikti cikliškai; plėsti mokslines žinias. Taip pat buvo svarbu, kad aš, kaip suinteresuotas asmuo, tampu tyrėju, siekiančiu nustatyti įvairius veikos aspektus, pasiūlyti sprendimus ir tobulinti veiklą. Veiklos tyrimo metu inicijavau intervenciją į esamą situaciją, siekdama veiklos tobulinimo, tuo pačiu įtraukiau į pokytį kartu dirbančius žmones, kurie tapo tyrimo bendraautoriais, o ne informacijos šaltiniais (Kemmis ir McTaggart, 2005).

Tyrimo metu buvo vedami du skirtingi pusiau struktūruoti interviu, siekiant nustatyti esamą situaciją ir įvertinti įvykusį pokytį. Kruopšti situacijos analizė patvirtino, kad pokytis įvyko:

mokytojai įgijo daugiau teorinių ir praktinių lyderystės taikymo ir dalijimosi ja žinių, todėl tapo labiau pasitikintys savimi, atviresni ir drąsesni;

sustiprėjo lyderystės raiška – esami lyderiai įgavo daugiau patirties, atsirado naujų lyderių, mokytojai drąsiau prisiima atsakomybę už veiklą;

pagerėjo mokyklos mikroklimatas;

88

atsirado stiprus bendrystės jausmas ir suvokimas, kad visi kartu kuriame mokyklos ateitį ir turime tai daryti atsakingai. Žinoma, liko neišspręstos kai kurios problemos, pvz., efektyvi komunikacija vis dar yra mūsų

siekiamybė. Tačiau svarbiausias klausimas, kaip išsaugoti, auginti ir tobulinti tai, ką pasiekėme. Ką daryti, kad mokytojų kompetencijų ugdymas lyderystės, bendradarbiavimo ir mokyklos kaitos srityse taptų neatsiejamu nuo sąmoningo ir efektyvaus mokytojų įsitraukimo į mokyklos tobulinimą, dalijantis lyderyste. Tam būtinas kitas veiklos tyrimo ciklas, įtvirtinantis tai kas pasiekta ir padedantis siekti naujų tikslų.

Apibendrinant, galiu teigti, kad veiklos tyrimas yra vienas iš labiausiai tinkamų ir veiksmingų mokyklos vadovo sėkmingos veiklos, dalijantis lyderyste, įrankių. Pasitelkus į pagalbą veiklos tyrimą pavyko pakeisti daugumos mokytojų požiūrį į dalijimąsi lyderyste, jų įtaką mokyklos rezultatams ir pakelti motyvaciją dalintis lyderyste. Taip pat svarbu, kad tyrimo metu mokytojų įsitraukimas į bendrą veiklą vyko savanoriškai ir pozityviai. Trečias svarbus momentas yra pokyčiai mokyklos kultūroje – lyderystė nėra vien tik vadovo teisė ir pareiga, ir tarpusavio santykiai grindžiami bendradarbiavimu, pasitikėjimu, profesionalumu ir abipuse atskaitomybe.

Vadovo veikla yra sėkminga, kai mokykla dirba efektyviai, kai visi jos nariai yra kompetentingi, iniciatyvūs, jaučiantys tapatumą su organizacija, dalijasi bendru likimu ir savo santykius grindžia pasitikėjimu, bendromis pastangomis ir netrukdančiu veiksmų derinimu. Tačiau kaip tai pasiekti? Siekis pajudėti iš nerezultatyvių veiklų taško yra puiki priežastis pradėti veiklos tyrimą.

Literatūra 1. Cibulskas, G.; Žydžiūnaitė, V. (2012). Lyderystės vystymosi mokykloje modelis. Monografija.

Vilnius: ŠAC. 2. Harris, A. (2012). Distributed Leadership: implications for the role of the principal. Journal of

Management Development, 31, p. 7-17. 3. Kemmis, S., McTaggart (2005). Participatory Action Research. London: SAGE Publications. 4. Marzano, R., J.; Waters T.; McNulty, B., A, (2011). Veiksminga mokyklų lyderystė. Nuo

mokslinių tyrimų iki rezultatų. Vilnius: VPU leidykla. 5. Miškinienė D. (2015). Magistro baigiamojo darbo „Mokytojų įtraukimas į mokyklos strateginį

planavimą, taikant pasidalytąją lyderystę“ projektas. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. 6. Smart, M. (2010). The Hidden Power of Informal Leadership. Xulon Elite. 7. Torrance, D. (2013). Distributed Leadership: challenging five generally held assumptions.

School Leadership and Management: Formely School Organizations, p. 354-372.

MODERNI MATEMATIKOS IR INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PAMOKA – AŠTUONIOS IDĖJOS, KURIAS PRIVALOTE IŠBANDYTI!

Aušra Glebauskienė,

Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, informacinių technologijų mokytoja metodininkė,

Lina Kilčiauskaitė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui,

„Renkuosi mokyti!“ matematikos ir ekonomikos mokytoja

Sparčiai besikeičiant šiuolaikinei visuomenei būtina išugdyti kompetencijas, kurių reikės, kad naujosios „skaitmeninės kartos“ vaikai sėkmingai gyventų ir kurtų ateities visuomenėje. Žinių kiekiui greitai augant ir didėjant šio augimo greičiui, labai svarbus tokių kompetencijų ugdymas, kad greitai kintančioje situacijoje „skaitmeninės kartos“ vaikai galėtų priimti sėkmę užtikrinančius sprendimus. Tuo tikslu pamokos organizavimas kaip iš vienos mokymosi formų turi būti modernus procesas, modernus mokiniui ir modernus mokytojui. Moderni pamoka – kas tai?

89

Slaptumo iliuzija

Socialiniai tinklai

Žaidimų turnyrai

Klasės elgesio kontrolės įrankis

Daugialypė (multi) integracija

Vaizdo pamokos kūrimas

Garso įrašymas

Interaktyvi refleksija

 Aštuonios modernios M.IT pamokos idėjos 

Mokymasis turėtų būti ne tik aktyvus, bet ir įdomus, malonus, sėkmingas, džiuginantis ir

modernus procesas. Pasak nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinio pranešimo (2012,3), mokytojai ir toliau pamokose konkrečiau planuoja savo kaip mokytojo veiklą – mokymą, bet ne mokinių veiklą – mokymąsi. Galima daryti išvadą, kad moderni pamoka – tai tokia pamoka, kurioje mokytojo vaidmuo yra „patarėjas“, „konsultantas“, „moderatorius“, bet ne „dėstytojas“, „pranešėjas“.

Norintiems mokymosi procesą paversti aktyvia, džiuginančia ir modernia veikla, pateikiamos matematikos ir informacinių technologijų (toliau – M.IT) aštuonios idėjos, kurias privalote išbandyti pamokose.

Šios aštuonios M.IT idėjos padeda atskleisti modernios pamokos ypatumus. Pirma, pats

požiūris į pamoką yra kitoks. Pamoka – tai susitikimas, kurį mokytojas kruopščiai planuoja (Hargreaves, 2008). Galvoja apie tai, kaip išmokyti mokinius žinias interpretuoti, aiškina, kaip spręsti iškilusias problemas, skatina bendradarbiauti ir ugdytis mokėjimo mokytis kompetenciją – tai toks mokymas atitinka šiuolaikinio mokymo sampratą. Mokymosi procesą mokytojas organizuoja taip, kad būtų ten, kur yra jo mokinys – atitinkantis šių dienų mokinio reikalavimus, t.y. laikmetį. Antra, dėmesys mokymosi motyvacijai. Ji dingsta tada, kai mokoma ne pagal galimybes. Todėl ypač svarbi individualizavimo ir diferencijavimo reikšmė ir būtinybė. Į mokinio mokymosi motyvaciją reikia žiūrėti kaip į mokymo proceso sėkmę: motyvuotas mokinys – sėkmė visam mokymosi procesui. Pasak Leitner S. (1998), trečias akcentas – ugdymo veiklos planavimas. Planuoti veiklą padeda 4 klausimai: Kokie lūkesčiai? Kas sekėsi ir nesisekė? Ką reikia keisti? Kaip mokyti(s) toliau? Mokytojas nuolat turėtų mąstyti apie grįžtamąjį ryšį. Taigi planavimas padeda tikslingai mokyti ir mokytis. Ketvirtas dalykas – vertinimo sistema (vertinimo įvairovė, tikslingumas, aiškumas).

Moderni ir sėkminga pamoka – mąstymą lavinanti pamoka, kurios metu tradicinė pamokos struktūra praturtinama originaliais bei aktyviais mokymosi metodais, kurie pateikiami lentelėje.

„Matematikos neišmokstame – prie

jos tiesiog priprantama“

„... Naudodamasis vien kompiuteriu, mikrofonu

ir planšete aš galiu mokyti visą pasaulį!“

„8 modernios M.IT pamokos

idėjos“

90

Aštuonių modernios M.IT pamokos idėjų išskleidimas

Idėja Veikla Priemonės

Slaptumo iliuzija

Slaptojo M.IT ordino įkūrimas. Taisyklės („minčių lietus“) Priesaika Vertybės (iliustracijas vienai iš vertybių, kurios bus naudojamos ordino herbo iliustracijai) Herbo sukūrimas.

Socialinio tinklo uždara grupė (Facebook, Edmodo) Grafikos rengyklė (Paint, PaintNet, Adobe Photoshop, Pixlr)

Socialiniai tinklai

Darbas uždaroje grupėje; Mokinių nebūtina priimti į draugus; Mokiniams žinoma ir priimtina aplinka; Realaus laiko grįžtamasis ryšys; Mokiniai lengvai pasiekiami; Suaugusiųjų fobija soc. Tinklams (FB); Amžiaus cenzas (>12) (FB); Galimybė „dykinėti“ (FB).

Socialiniai tinklai (Facebook, Edmodo)

Klasės elgesio kontrolės įrankiai

Su mokiniais iš anksto aptariama elgesio vertinimo sistema (sukuriami teigiami bei neigiami vertinimo simboliai). ClassDojo

Edmodo

Garso įrašymas

Garso įrašymas. Procentai. Mokiniai (kiekvienas individualiai) išklauso paruoštą garso įrašą ir remdamiesi juo išsprendžia uždavinį su procentais. Pasitikrinamas sprendimas. Pagal pateiktą tekstinę užduotį įrašo uždavinio sprendimo algoritmą, t.y. paruošia MP3 garso įrašą (4gr. Grupėse vienodi uždaviniai). Perklauso visus grupės įrašus ir išrenka geriausią („Galerijos“ metodu). N.D. išspręsti pagal geriausiai išrinktą garso įrašą uždavinį ir atsiųsti sprendimą.

Audacity Sound recorder Online Voice Recorder

Daugialypė (multi) integracija

Senieji matavimo vienetai ir poezija. Sukurti ketureilį apie pateiktą matavimo vienetą (kurso pabaigoje sumaketuota knygutė su mokinių kūryba). Parengti į paruoštą Power Point šabloną 3 skaidres apie matavimo vienetą. Pasiskirstę į grupes per 10 min. pasiruošia pristatyti tas pačias skaidres „Senieji Lietuvos matavimo vienetai“ (pristatymo vertinimo kriterijai: kalbėjo visi; nebuvo pauzių; sudomino; pralinksmino; kalbėjo į temą). Bohemiška popietė su mokinių kūrybos apie senuosius matavimo vienetus skaitymu.

PowToon Prezi Ms PowerPoint Bendras pristatymas (PechaKucha 20x20) Ms Word Ms Publisher Firefox Mozilla

Vaizdo pamokos kūrimas

Pamokos įrašas. Raidiniai reiškiniai. Veiksmai su teigiamais ir neigiamais skaičiais. Pagal pateiktą užduotį parengti video pamoką ir pasidalinti ja FB. Po kiekviena video pamoka parašyti komentarą, kuriame būtų 3 video pamokos privalumai ir 2 trūkumai. Pateikiama įsivertinimo lentelė.

Sreen recorder Screancast-o-matic

Žaidimų turnyrai

Ordino riterių turnyras. Matematiniai loginiai žaidimai „online“ išrenkant nugalėtojus ir juos apdovanojant.

Realaus laiko internetiniai žaidimai

Interaktyvi refleksija

Kiekvienos pamokos pabaigoje mokiniai pateikia savo nuomonę apie pamoką atsakydami į klausimus: ką išmoko šiandien? Kas pamokoje patiko/nepatiko ir kodėl?

Prezi Padlet Glogster Lino

91

IKT naudojimas matematikos pamokoje turi teigiamos įtakos įvairaus amžiaus, prastai besimokančių ir gabių mokinių gebėjimams ugdyti, tačiau pats naujų priemonių taikymas savaime nelemia geresnių ugdymosi rezultatų. Rezultatai priklauso nuo pasirinktos programinės įrangos, nuo to, ką mokiniai veikia su šia įranga, kaip mokytojai organizuoja ir valdo mokymosi procesą ir pan. Pateiktos aštuonios M.IT pamokos idėjos gali tapti puikiu įrankiu, siekiant sėkmės pamokoje.

VADYBINĖS VEIKLOS ISTORIJA

Virginija Dručkienė, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos

direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Kasdien keičiasi viskas, kas mus supa: švietimo politika, teisės aktai, visuomenė, mokyklų

prioritetai, situacijos, aplinkos. Negalime nuspėti, kas ir kaip keisis, kokia kryptimi vyks pokyčiai. Visa tai liečia kiekvieną iš mūsų, verčia permąstyti savo turimas žinias, naudojamus ugdymo metodus, požiūrį į mokinį (jo vertybių bagažas jau kitoks, nei jo tėvų, o tuo labiau - senelių). Vykstant pokyčiams, privalome keistis ir mes: vadovai, mokytojai. Privalome mokytis dirbti naujomis sąlygomis. Dar M. Lukšienės kelta idėja „Jei sakome, kad mokykla ruošia gyvenimui, tai turime atminti, kad ne vien šios valandos tikrovei, o turimai jos vizijai“ tai tik patvirtina.

Mes dirbame mokiniui, siekiame, kad mokykloje neliktų nepastebėtų, nuskriaustų, nelaimingų, nemotyvuotų mokinių, kad vis daugiau rastųsi jų tarpe kūrybingų, atsakingų, savarankiškų, nebijančių bendrauti ir bendradarbiauti lyderių, todėl mūsų darbas turi atitikti ne tik šiuolaikinius reikalavimus ugdymui, bet turi keistis mūsų požiūris į mokinį, kaip asmenybę, bendravimo forma su juo. Sakoma, kad lyderiais ne tampama, o gimstama. Tai jau mitas. Lyderius galima užauginti ir džiaugtis jų pasiektais rezultatais. O tai priklauso pirmiausiai nuo šeimos, vėliau nuo mūsų motyvacijos padėti mokiniui (neskaičiuojant darbo laiko ir nuolat galvojant apie jaunąją kartą. Juk mes jiems antra šeima. Tai mūsų vaikai). Mums aplinkybės kasdien kelia vis naujus iššūkius, kuriuos motyvuoti mokytojai priima, tuo tarpu kiti – stengiasi tik išdirbti savo darbo laiką (tegul neįsižeidžia atsidavę mokiniams mokytojai) ir gauti už tai atlygį. Mes lyderius auginame ir džiaugiamės rezultatais. Mes esame parama, drausmės sergėtojai, pagalba sudėtingoje ugdymo sistemoje.

Mūsų sėkmės istorija

Ši sėkmės istorija – tai galbūt primiršta ugdymo proceso dalis (klasės seniūnai/tvarkdariai), skatinanti mokinių atsakomybę už priimtus sprendimus, pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą, pagalbą vieni kitiems įvairių situacijų metu, savarankiškumą, darbą komandoje.

Jau dešimtmetį mokykloje ugdomi jaunieji lyderiai. Kadangi mokykla iki 2006 m. sausio 3 d. dar neturėjo etatų (buvo dirbama savanoriškumo pagrindais), geriausieji mokyklos mokiniai gelbėjo situaciją ir vadovavo būriams. Mokinių atranka vyko stebint, vertinant, aiškinantis, kokios jų savybės dominuoja, kaip jie bendrauja su bendraamžiais ir kitais mokiniais, ar sugeba suburti komandą ir ją valdyti. Mokinys turėjo turėti ne tik lyderio savybes, bet ir būti autoritetu, turinčiu žinių įvairiose srityse, gebančiu valdyti savo emocijas bei spręsti sudėtingas situacijas. Mokyklos taisyklės reikalavo drausmės ir tvarkos. Kuriant tai, kas įdomu mokiniui – drausmė, atsakomybė, pareiga atsiranda savaime.

Šiandien mes ugdome lyderius nuo penktos iki dvyliktos klasės. Apklausiami visų klasių mokiniai, kas norėtų tapti būrininkais ir skyrininkais, taip pat, kas siūlomas į šias pareigas pagal pasiektus akademinius ir fizinius rezultatus. Kandidatai atrenkami pagal pažangumą, elgesį, gebėjimą valdyti klasę ir jai vadovauti. Tarp būrininkų ir skyrininkų nemažai yra mergaičių. Kiekvienoje klasėje paskiriamas būrininkas ir trys skyrininkai. Skyrininkui priskiriamas vadovavimas vienos eilės kadetams iš trijų klasėje esamų eilių. Visai klasei vadovauja būrininkas. Vadovaujantis mokyklos Kadeto garbės kodeksu ir Vidaus tvarkos taisyklėmis, būrininkai ir skyrininkai nuo 5 iki 11 klasės mokomi lyderystės, vadovavimo meno. Pritaikant Krašto apsaugos ministerijos statutą mokomasi: mandagumo taisyklių, reikalavimų uniformai ir jos dėvėjimui įsisavinimo, rikiuotei, komandoms,

92

raportui, pagarbos atidavimo vėliavai. Lyderiai mokomi ir privalo laikytis: moralinių, etinių ir garbės nuostatų, pagarbos vieni kitiems, drausmės, elgesio mokykloje ir viešosiose vietose reikalavimų.

Būrininkai ir skyrininkai – nepamainomi vadovų, mokytojų, klasės auklėtojų ir instruktorių pagalbininkai. Jų vadovavimo paskirtis:

1. Rodyti pavyzdį klasės kadetams. 2. Prižiūrėti drausmę ir tvarką pamokų, saviruošos ir užsiėmimų metu. 3. Paskirti klasės budinčiuosius palaikyti tvarką klasėje. 4. Duoti komandas atsistoti įėjus į klasę mokytojui. 5. Raportuoti mokytojui ir instruktoriui, kiek klasėje turi būti mokinių, kiek jų yra, nurodyti

priežastis, kodėl kai kurių nėra. 6. Atsistojimu parodyti pagarbą įėjus į klasę vadovams, svečiams, lydimiems mokyklos vadovų. 7. Išrikiuoti būrį ir lydint mokytojui ar instruktoriui vesti jį į užsiėmimus, valgyklą, renginius,

žygius. 8. Padėti vyresnių klasių budėtojams drausminti kadetus pertraukų metu. 9. Duoti komandas atiduoti pagarbą einant pro Lietuvos vėliavą. 10. Rikiuoti būrį ir vadovauti jam rikiuočių metu. 11. Tikrinti kadetų aprangą ir jos dėvėjimą pagal statutų reikalavimus. 12. Pranešti vadovybei apie nelaimingus atsitikimus klasėje, susižeidusius ar susirgusius kadetus. 13. Informuoti tiesioginį viršininką apie daromus nusikaltimus ir prasižengimus.

Pastebėjus ar gavus informaciją, kad būrininkas ar skyrininkai nesusitvarko su savo įsipareigojimais, aplaidžiai vadovauja, toleruoja netinkamą elgesį, draudžiamas veiklas ar net pats prisideda prie jų, vykdomas tyrimas. Pasitvirtinus informacijai, teikiami siūlymai vadovui nušalinti kadetą nuo pareigų ar suteikti jam žemesnį laipsnį (iš būrininko į skyrininkus).

Kadetai, tai tokie patys vaikai, kaip ir kitose mokyklose, tik reikalavimai jiems keliami aukštesni. Jie nori būti panašūs į suaugusius, turi savo autoritetus. Mokiniai stebi ir pastebi tiek mūsų profesionalumą, tiek mūsų daromas klaidas. Nuo to, kaip mums pavyks priimti ir įsisavinti vykstančius pokyčius ir reikalavimus mokytojui ugdymo procese, kiek pastangų įdėsime nuosekliam, sėkmingam judėjimui pirmyn, priklausys, ar tapsime autoritetais, ar liksime tie, į kuriuos ne tik nenorės niekas lygiuotis, bet liksime nepastebimi, nematomi, nereikalingi.

Apibendrinimas Niekas nepasikeis, jei mes, pedagogai, nebūsime tais vedliais, kuriems rūpės kiekvienas vaikas,

nepaisant to, koks jis yra. Mes visi esame asmenybės, visi turime savo poreikius, tačiau kiekvieno iš mūsų priimtas sprendimas gali globaliai keisti požiūrį į mokinį, kaip į asmenybę, kurią reikia auginti, kuri bus parama sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Arba savo tik stebėtojo požiūriu į augančią jaunąją kartą prisidėsime prie chaoso toleravimo, mokinių, kurie kels mums reikalavimus ir išlygas, siekdami nevaržomos, nekontroliuojamos ir nusikalstamai veiklai palankios laisvės, atsakomybės nebuvimo.

„SANTAROS“ GIMNAZIJOS, KAIP BESIMOKANČIOS ORGANIZACIJOS, PATIRTIS,

ĮGYVENDINANT SAMSUNG PROJEKTĄ ,,MOKYKLA ATEIČIAI“

Deimantė Karaliūtė, Kauno ,,Santaros“ gimnazijos direktorės pavaduotoja,

Rita Baltrušaitienė, Kauno ,,Santaros“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė,

Loreta Kablytė, Kauno ,,Santaros“ gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė,

Danutė Jarmalavičienė, Kauno ,,Santaros“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė

2014 m. rugpjūčio pabaigoje iš 220 atrankoje dalyvavusių mokyklų buvo atrinktos 28, kurios

penkis mėnesius turėjo galimybę nemokamai tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius – išmokti kurti animaciją, įdomias prezentacijas, tinklaraščius, prasmingai panaudoti socialinius tinklus pamokose.

93

Mokymus vedė kūrybingi ,,Renkuosi mokyti“ lektoriai, o viena mokykla sausio mėnesį buvo apdovanota pagrindiniu prizu.

Kauno ,,Santaros“ gimnazija, sukūrusi namų darbą, kaip prasmingai panaudoti naujas technologijas ugdymo procese, buvo atrinkta dalyvauti Samsung projekte ,,Mokykla ateičiai“ ir varžėsi dėl pagrindinio prizo – 10.000 eurų Samsung technologijoms įsigyti. Dalyvavimas projekte ,,Mokykla ateičiai“ keitė mokyklos kultūrą iš esmės, įprasmino besimokančios organizacijos komponentus, kurių vienas svarbiausių yra mokymasis su kitais ir iš kitų (bendruomenės mokymasis – stebint kolegų pamokas, drauge studijuojant įvairius šaltinius, dalinantis patirtimi, atradimais, sumanymais ir kūriniais, dirbant su kolegomis, mokantis iš mokinių ir pan.) Po Samsung mokymų gimnazijoje atsirado iniciatyvos:

,,Mokinys – mokytojui“, kai Samsung komanda, grįžusi iš mokymų, žinias perdavė mokiniams, kaip dirbti su naujausiais IKT įrankiais, po to mokiniai per ilgąsias pertraukas informacinių technologijų kabinete mokė mokytojus. Pirmiausia, kaip dirbti su vienu IKT įrankiu, vėliau ir su kitais. Ši iniciatyva sulaukė teigiamo įvertinimo ir mokiniai lyderiai tęsia veiklą šiais metais.

Kita iniciatyva, kurią taip pat derėtų išskirti, tai ,,Mokytojas – mokytojui“, kai mokytojai veda atviras pamokas vieni kitiems, dalijasi metodine medžiaga, skaito pranešimus metodinėse grupėse, veda atviras pamokas ir pan.

Trečioji iniciatyva, skatinanti kolegialumą tarp mokyklų, yra ,,Mokykla – mokyklai“. Ją įgyvendiname rengdami neformalias Metodines dienas ,,Ieškok geriausio“, kada mokyklos partnerės suvažiuoja į vieną bendrą neformalų renginį ir dalijasi gerąja patirtimi.

Žmogus klausydamas suvokia mažiau pateikiamos informacijos nei žiūrėdamas, o naudingiausias būdas įsisavinti žinias – tai atlikti darbą praktiškai. Tokios pateikčių demonstravimo priemonės, kaip Prezi.com, Infogr.am, anglų kalbos pamokose puikiai padeda sužadinti mokinių susidomėjimą, emocinį įsitraukimą. Be to, mokiniai, patys išmokę jomis naudotis, noriau rengia įdomias prezentacijas, tokiu būdu geriau įsisavindami naują medžiagą, lavindami informacijos ieškojimo, prezentavimo, kalbėjimo užsienio kalba įgūdžius. Pastebėta, kad šias prezentavimo priemones pamokose, net mažiau motyvuotų mokinių susidomėjimas mokymusi didėja. Dalyvaudami Samsung projekte ,,Mokykla ateičiai“ taip pat susipažinome ir su naujomis

mokymosi aplinkomis. Mokytojai, taikydami ED PUZZLE aplinką, sėkmingai įgyvendino „apverstos klasės“ metodą, kai, dirbdami su vaizdo pamoka namuose, mokiniai sėkmingai išsiaiškina naujos pamokos medžiagą, todėl pamokoje galima daugiau dėmesio skirti giluminei mokymosi medžiagai išsiaiškinti. Džiugu tai, kad mokymasis naudojant ED PUZZLE aplinką ir taikant „apverstos klasės“ metodą leido mokiniams pagerinti mokymosi rezultatus, be to, mokiniai tapo aktyviais pamokos dalyviais.

Įgyvendinti „Mokyklos be sienų“ ar „Apversta klasės“ idėjas padeda ir socialiniai tinklai. Oxforde leistame žodyne socialiniai tinklai apibūdinami kaip: „specialus internetinis puslapis ar kita programa, kuri įgalina vartotojus komunikuoti tarpusavyje keičiantis informacija, komentuojant, siunčiant žinutes, paveikslėlius ir kt.“ Dalyvavimas Samsung projekte ,,Mokykla ateičiai“ paskatino „Santaros“ gimnazijos bendruomenę naujai pažvelgti į socialinių tinklų panaudojimą ugdymo procese.

94

Elektroniniai dienynai taip pat turi socialinio tinklo savybes (lengvas dalijimasis turiniu, vartotojų – mokinių, tėvų, mokytojų – dalyvavimas) ir jo naudojimas mokyklose – įprastas dalykas. O Facebooko, tokios įprastos mokiniams komunikavimo aplinkos, taikymo ugdymo procese galimybių paieškos buvo naujas reiškinys (pavyzdžiui, buvo sukurta Debatų būrelio grupė Facebooke, kur sėkmingai dalijamasi informacija, diskutuojama). Pamokose dabar plačiai taikoma Youtube aplinka, kur galima ne tik surasti reikalingos vaizdinės medžiagos ar informacijos, bet ir dalytis savo medžiaga, ją vertinti, komentuoti, sekti pasirinkto vartotojo kūrybą. „Santaros“ gimnazijos matematikos mokytojos L. Kablytės sukurtomis ir Facebooke patalpintomis vaizdo pamokomis gali naudotis visų mokyklų mokiniai. Vis labiau ugdymo procese įsitvirtina Google diskas. Mokytojai su Google dokumentais rengia apklausas, mokiniai bendraudami kuria ir vertina tekstus, bendrina turimą medžiagą su kitais. Per 40 milijonų mokytojų vartotojų taiko savo darbe EDMODO aplinką. Čia mokiniai gali įkelti savo darbus, čia diskutuojama, matuojama mokinių pažanga, bendraujama. Taigi socialinių tinklų taikymas ugdymo procese telkia ugdymą ir atveria naujas galimybes šiandien dirbti efektyviai.

Dalyvavimas skaitmeninių pokyčių projekte įprasmino šiuos besimokančios organizacijos komponentus:

sutelktumas (dirbdami projekto komandoje, atlikdami lektorių užduotus namų darbus, sukūrėme galutinį darbą – strateginį projektą „Probleminio mokymosi laboratorija Kauno SANTAROS gimnazijoje“ (https://prezi.com/e8kayqp4ucdt/problemu-sprendimo-laboratorija/), kurio idėjas įgyvendiname jau šiais metais).

refleksyvumas, pagrįstas atvirumu, įsivertinimu, planavimu (dalyvaujant Samsung projekte ,,Mokykla ateičiai“ gimnazijoje buvo sukurtas metodinis tinklaraštis www.kuryba.blogspot.com, kuriame skelbiamos įvairos metodinės rekomendacijos mokytojams bei skatinamas mokymasis ir asmeninis tobulėjimas);

organizacijos atvirumas švietimo subjektams bei pasauliui (virtualios aplinkos Edmodo panaudojimas mokinio pažangai matuoti, socialinių tinklų panaudojimas pamokose, siekiant pamokos uždavinio, tėvų grupių sukūrimas ir kt. veda organizaciją pažangos link). Viena svarbiausių projekto sėkmių išskirtume tradicinės mokymo paradigmos virsmą į

mokymosi, kai pamokoje svarbiausiu centru yra mokinys, kai naudojamas ,,apverstos klasės“ metodas, kai rengiamos telepamokos, kai įprasminama ,,mokymosi be sienų“ idėja ir kt.

INOVATYVIOS PAMOKOS: MOKINIAMS, MOKYTOJAMS, MOKINIŲ TĖVAMS, MOKYKLOMS

Edita Rabizaitė,

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos – daugiafunkcio centro anglų kalbos, ekonomikos ir verslumo mokytoja metodininkė,

Aušra Ražauskienė, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos – daugiafunkcio centro

lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

XXI amžius skatina švietimo bendruomenę nuolat mokytis, kritiškai mąstyti parenkant mokymosi šaltinius, efektyviai naudoti laiko išteklius, patiems kurti mokymosi turinį. Ieškodami būdų mokytis ir mokyti sukūrėme naudingus, efektyvius (išmokimo atžvilgiu), patogius šiuolaikiniam mokiniui, mokinių tėvams, mokytojui, mokyklai mokymosi scenarijus.

Šiame straipsnyje pristatome Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje – daugiafunkciame centre sukurtas ir išbandytas taktikas planuoti, organizuoti integruotas šiuolaikines pamokas mokiniams, mokytojams, mokinių tėvams, mokykloms. Tokio tipo inovatyvios pamokos mūsų mokykloje vedamos nuo 2014 m. spalio mėnesio. Pateikiame aprašytas keturias inovatyvių pamokų rūšis: 1) Pamokos mokiniams. Mokyklų – muziejų tinklas. 2) Pamokos mokytojams. Mokytojas – mokytojui tinklas. 3) Pamokos mokykloms. Besimokančių mokyklų tinklas. 4) Pamokos mokinių tėvams. Mokyklos bendruomenės tinklas.

95

Skype for Business

(Lync)

Integruotos pamokos

mokiniams

Nuotolinės pamokos

mokytojams

Pamokos, kurias kuria

kelių mokyklų mokytojai

Pamokos mokinių tėvams

Inovatyvių integruotų pamokų modelis: vienas organizavimo modelis, keturi inovatyvių pamokų lygiai

( Sud. E. Rabizaitė, 2015). Šiame paveikslėlyje matyti keturi inovatyvių pamokų tipai ir juos jungianti programa Skype for

Business (ji iš anksčiau žinoma kaip Lync konferencijų organizavimo programa). Ši programa buvo pasirinkta dėl funkcionalumo ir draugiškumo, patogumo vartotojui. Ja naudotis gali net ir neįgudęs vartotojas, o Skype for Business funkcijos lenkia daugelį profesionalių IT specialistų komandos valdomų nuotolinių konferencijų organizavimo programų.

Naudojantis Skype for Business (Lync) galima rodyti ir pateiktis, ir filmavimo kameros perduodamą vaizdą, ir video siužetus, ir kompiuterio monitoriaus perduodamus vaizdus. Šios priemonės sudaro galimybę pateikti apklausas dalyviams, naudoti ,,išmanios“ lentos funkciją, joje rašyti ir įrašus komentuoti. Ši programa leidžia įrašyti visas nuotolines pamokas. Tokį įrašą galima demonstruoti kaip gerąją patirtį, išsiųsti tiems, kurie nespėjo prisijungti laiku, talpinti svetainėje kaip informacinę medžiagą. Programinė įranga ne tik labai funkcionali, bet ir nemokama švietimo organizacijoms.

Integruotos pamokos mokiniams Integruotas dalyko mokymas ne tik panardina mokinius į aktyvesnį mokymąsi, bet ir sujungia

dviejų ar daugiau patyrusių mokytojų kompetencijas, kas neabejotinai gerina ir pamokos kokybę. Tačiau numatyti pamokų tvarkaraštyje tokias pamokas ir jas suplanuoti gana sudėtinga, nes ne visada pageidaujamo dalyko mokytojas reikiamu laiku yra laisvas ir gali dalyvauti pamokoje. Pasikonsultavus su kolega ir vedant pamoką pačiam, susiduriama su nepatogia situacija, kada nežinodami kolegos dalyko vingrybių, pamoką galime padaryti nekokybišką ir rizikuojame iš mokinių sulaukti tokių klausimų, į kuriuos atsakyti negalėsime.

Kaip spręsti šią problemą? Sprendimas yra. Tai bendradarbiaujančių mokyklų – muziejų tinklas. Juk į pamoką galima pasikviesti muziejaus edukatorių, kuris ir taps pamokos ekspertu. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad šiuo atveju edukatorius, kuris pasiryš vesti pamoką, turės į ją atvykti, o po jos vėl spėti grįžti į savo pamokas. Vėl susiduriame su išlaidomis, ilgesnėmis darbo valandomis, bet ir šią problemą lengva išspręsti.

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje – daugiafunkciame centre ši problema sprendžiama naudojant IT įrankius. Naudojame programą nuotoliniams susirinkimams Skype for Business (Lync) ir Microsoft Round Table tipo įrenginį, kurio kamera transliuoja vaizdą ir garsą 360 laipsnių kampu. Kamera reaguoja į tuo metu kalbantįjį ir jo vaizdas perduodamas stambiu planu. Naudojant abu šiuos įrankius, pamoką veda du mokytojai: vienas realus, kurio dalyko pamoka ir vyksta, o kitas elektroninis, tai yra nuotoliniu būdu pamokoje dalyvaujantis ekspertas, kurį mokiniai mato išmaniojoje lentoje ar ekrane. Vaikai darbus pateikia socialiniame tinkle, juos komentuoja patys mokiniai ir pamokos ekspertas.

Tokioms integruotoms pamokoms vesti sukūrėme mokyklos – muziejų tinklą. Bendras pamokas vedame kartu su Nacionaline Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno galerija, Mykolo Žilinsko meno galerija, Vytauto Didžiojo karo muziejumi, Kauno miesto muziejumi, kuris turi net 5 padalinius. Pamokų scenarijus rengia keli mūsų mokyklos mokytojai, muziejaus edukatoriai. Prie šių

96

pamokų kviečiame prisijungti ir dalyvauti kitas Lietuvos mokyklas. Tokiose pamokose integruojami 5 – 6 mokomieji dalykai, sukuriamas originalus mokomasis turinys.

Nuotolinės pamokos mokytojams Vienos iš sėkmingų pamokos pavyzdžių – pamoka ,,Aš – XXI a. knygnešys“, skirta Knygnešio

dienai. Tai pavyzdys, kaip mokytojai gali dalintis patirtimi, stebėti vienas kito pamokas neišeidami iš mokyklos ar patogiai įsitaisę namuose. Pamoką nuotoliniu būdu tiesiogiai stebėjo 250 mokytojų (iš 800 užsiregistravusiųjų) iš įvairių Lietuvos miestų. Pamokos įrašas, pamokos pristatymas, Kauno miesto muziejaus vaizdo įrašai elektroniniu paštu išsiųsti visiems atviros pamokos dalyviams.

Pamokos svečias – Kauno miesto muziejaus knygnešys, kuris mokiniams atnešė žinią. Mokiniai svečiui stengėsi įrodyti, kad jie verti XXI amžiaus knygnešio vardo. Apie knygnešius, naudojant IT įrankius ir debesų kompiuterijos paslaugą Lync nuotolinėms vaizdo konferencijoms, kalbėjo Kauno miesto muziejaus edukacinių programų ir renginių organizavimo skyriaus vedėja, pamokos ekspertė Skaidra Grabauskienė. Ši integruota pamoka – savarankiško/užklasinio skaitymo, mokinių pasidalijimo patirtimi pavyzdys. Manome, kad ši pamoka – tai dar vienas žingsnis, kuris paskatino mokinius atrasti ir pajusti skaitymo malonumą. Mūsų skaitmeninė knyga, kurią pamokoje pristatė mokinės, aktyviausios skaitytojos, atskleidė, ką skaito septintos klasės mokiniai, kuo domisi, kaip suvokia, interpretuoja. Į užklasinio skaitymo veiklas buvo įtraukti ne tik mokiniai, bet ir jų mokytojai, tėvai, giminaičiai, kitų klasių mokiniai. Naudodami Sway web app sukūrėme interaktyvią užklasinio skaitymo atskaitą – duomenų bazę, kuria naudojasi mokiniai, jų tėvai. Tai pravartu parenkant, kokias knygas vaikui būtų naudinga skaityti, skatinant vaikų keitimąsi knygomis. Idėja sukurti tokią knygą gimė, kai supratome, kad mažiau skaitantys mokiniai nežino, ką skaityti, ką ir kaip pasirinkti. Pagaliau ir skaitantieji pamiršta, ką skaitė, pameta pristatymus, reikalaujančius įdėti daug laiko. Idėją palaikė mokiniai, todėl visi kartu ėmėmės darbo.

Pirmiausia mokiniai turėjo pasirinkti 3 perskaitytų knygų pristatymus ir elektroniniu paštu išsiųsti 5 adresatams: draugams, šeimos nariams, giminaičiams, mokytojams, kurie turėjo darbus peržiūrėti ir parašyti atsiliepimus, komentarus. Tikrai nudžiugino ir nustebino aktyvus mokinių tėvų įsitraukimas: jie vertino, komentavo (Lengvas, paprastas ir labai nuoširdus pristatymas. Jis leidžia suprasti, kad knyga tikrai patiko. Buvo įdomu sužinoti apie autorių, kuris turėjo daug svajonių, išbandė daug darbų, ir, matyt, sukaupė didelę patirtį, kuri pravertė rašant knygas. Knygos pristatymas parodo, kad ją perskaityti būtų naudinga visiems. Nepapasakojai, kaip baigėsi knyga, dabar teks skaityti pačiam. Tėtis Vidas./ Visame pristatyme labiausiai patiko tavo vertinimas ir įžvelgtas herojės vidus. Aš tavimi didžiuojuosi, kad turėjai pakankamai kantrybės perskaityti visą knygą. Mama Jolanta.) ir net kritikavo (Mano galva, Padlet nėra pats geriausias įrankis pristatymams, kuriuos auditorija turi peržiūrėti pati. Per daug šokinėjimo tarp langų, kas sukuria paviršutiniškumo ir išsiblaškymo įspūdį. Tai ne katastrofa, nes pristatymas – ne novelė, nuoseklumas čia – ne pats svarbiausias dalykas, tačiau nesiblaškymas būtų maloni prabanga... nemažai parazituojančių žodelių ,,na“, ,,taigi“, kurie pradeda erzinti. Mama Ingrida), bet visi džiaugėsi vaikų darbais, vertindami teigiamais atsiliepimais. Tėvai turėjo galimybę susipažinti, kuo gyvena šiuolaikiniai paaugliai.

Mokiniai, sulaukę vertinimų, kritikos, pristatymų nuorodas sukėlė į Office 365 – iš čia darbai keliavo tiesiai į Sway. Štai tokį kelią nukeliavo mūsų e-knyga.

Mokiniai, pristatydami savo interaktyvią knygą, nustebino visus: ir pamokos svečius, ir mokytojus, ir tėvelius. Nustebino ir mokinių įsivertinimas:

97

98

Pamokos pabaigoje mokinių priesaika, sukurta 7 kl. mok. Austėjos, Aš, septintos klasės mokinys/mokinė,

Šiandien klasės draugų akivaizdoje pasižadu: Kiekvieną mėnesį perskaityti bent po vieną knygą,

Niekada nepamiršti lietuvių kalbos, Ypatingą dėmesį skirti žinių gilinimui ir tobulėjimui,

Gerbti ir tęsti knygnešių pradėtą darbą, Nevartoti barbarizmų ir svetimybių,

Emokykloje atlikti praktines užduotis, Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje neužmiršti lietuviško rašto,

Ypač domėtis šiuolaikine literatūra ir rašytojais, Skatinti kitus skaityti knygas.

įpareigojo mokinius tęsti Lietuvos knygnešių darbą. Nuo šiandien jie – XXI a. knygnešiai, kurie neš žinią apie knygas už Lietuvos ribų. Tai buvo jų namų darbas: išsiųsti knygos nuorodą lietuviams, gyvenantiems užsienyje.

Mokinių refleksija Man šiandienė pamoka labai patiko. Muziejaus ekspertės pasakojimas apie knygnešius

informatyvus. Prisiminiau, kas yra graždanka, skulptūras, skirtas knygnešiams, istoriją apie knygų kelią, sunkų knygnešių darbą. Buvo smagu kalbėti viešai, reikšti nuomonę apie sukurtą el. knygą, jos turinį, skaitymo patirtį, jausmus, patiriamus skaitant knygą. Be to, padedant puikioms pamokos vadovėms, mokytojoms Aušrai ir Editai, pavyko sėkmingai pradėti pamoką, turiningai vesti jos eigą ir puikiai užbaigti. Pavyko ir viešasis kalbėjimas. Nors šiek tiek jaudinomės, tačiau reiškėme nuomonę. Galbūt nesuklysiu, kad mes – ne vieninteliai rengiame nuotolines pamokas, tačiau vienaip ar kitaip, esame jų pradininkai. Tokios pamokos – lyg žingsnis pirmyn, skatinantis kuo daugiau bendrauti, dalytis savo patirtimi bei mokymosi įgūdžiais su kitais, pasitelkiant išmaniąsias technologijas. Manau, jog ši pamoka puikiai atitiko mūsų nagrinėtą temą ,,Aš – XXI a. knygnešys“, nes šiuolaikinės technologijos gali tęsti knygnešių darbą.

Austėja, 7 kl. mok. Po pamokos galybė atsiųstų mokytojų komentarų, pastabų leidžia daryti išvadas, jog IT

panaudojimo galimybės, netradiciniai ugdymo metodai, formos, ugdančios mokinių XXI a. kompetencijas, domina ieškantį, kūrybingą, inovatyvų mokytoją.

Mokytojų mintys

Pirmiausiai dėkoju už puikią, netradicinę pamoką aktualia tema. Nors mano mokiniai dar tik pirmokai, tačiau radau mums suprantamos ir reikalingos medžiagos, kurią rytoj pateiksiu klasės valandėlėje. Žiūrėdami filmuką „Knygnešys iš Kauno muziejaus“ susipažinsime su Knygnešio diena. Labai patiko 7b klasės mokinių knygų pristatymai, jų įvairovė, pateikimai, pamąstymai. ŠAUNUOLIAI! Dar kartą dėkoju už puikią, įdomią medžiagą. Pamoką vertinu labai gerai, nes man kilo naujų idėjų tobulinant savo veiklą. AČIŪ! Linkiu naujų idėjų ir gražių pamokų. Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos mokytoja ekspertė Dalia Elena Solovjovienė

Pamoka motyvuoja mokinius skaityti ir dalintis knygomis. Labiausiai patiko tėvelių ir kitų giminaičių, draugų įtraukimas į šį projektą. Labai dėkinga už suteiktą galimybę stebėti pamoką. Pandėlio gimnazijos mokytoja metodininkė Regina Baltušienė

Pamoka patiko savo novatoriškumu, panaudojimu IT technologijų, refleksijos išraiška, mokinių aktyvumu reiškiant savo nuomonę. Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos mokytoja Rita Valeckaitė

Dėkoju už galimybę stebėti pamoką. Aktuali tema, puiki idėja sudaryti elektroninę knygą,

kurioje savo komentarus parašė tėvai, mokytojai, bendraamžiai. Patiko estetinis knygos apipavidalinimas. Džiugu, kad mokiniai drąsiai išsako savo mintis, argumentuoja, vertina, įsivertina.

Vilniaus Baltupių progimnazijos mokytoja Gintarė Vilkienė

99

Man labai patiko pamoka, mokytojų gebėjimas sutelkti klasę darbui, dėmesys kiekvienam vaikui. Patiko pati pamokos struktūra, aiškus, logiškas užduočių pateikimas, mokinių galimybių ir gebėjimų atskleidimas. Alytaus r. Makniūnų mokyklos–daugiafunkcio centro lietuvių k. mokytoja Rima Rinkevičienė

Pamokos, kurias kuria kelių mokyklų mokytojai Kurdami pamokų scenarijus su 2–3 mokyklų mokytojais, įgijome sėkmingų integruotų pamokų

patirties. Tokiose pamokose internetinio susitikimo metu dalyvauja kelių klasių mokiniai, o pamoką veda keli mokytojai. Tada pamokos yra turtingos skirtinga mokytojų ekspertine patirtimi, interaktyvios, nes mokiniams tenka bendrauti ne tik su savo mokytoju klasėje, bet ir su mokytojais, kuriuos mato kompiuterio ekrane. Pamokų scenarijai yra įtraukiantys, vaikai vienas kito mintis, pateiktus darbus mato socialiniame tinkle, kuriame gali komentuoti, vertinti, diskutuoti. Pamokos pabaigoje mokinių darbą vertina keli skirtingi mokytojai, o tai vaikams suteikia ne tik naujos patirties, bet ir labai nuoseklų grįžtamąjį ryšį, kuris yra be galo svarbus mokinio mokymuisi.

Kartu su Kauno šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos mokytoja eksperte Filomena Beleškevičiene išbandėme naują pamokos scenarijų: ekspertas pamokoje dalyvauja visas 45 minutes, t.y. girdi ir mato vaikų reakcijas, gali pateikti klausimus, pats čia pat atsakyti į vaikų pateikiamus klausimus. Toks nuotolinis ekspertas gali papildyti, prireikus ir pataisyti kolegą, su kuriuo veda integruotą pamoką. Kartu esame suplanavę integruotų klasės valandėlių ciklą. Į mokiniams įprastas klasės valandėles integravome olimpinį ugdymą, kuris remiasi senovės graikų istorija, filosofija, gyvenimo ir buities kultūra.

Pamokos mokinių tėvams Kolegų požiūris į tėvų susirinkimus labai įvairus. Vieni pasisako už gyvus, akis į akį

susitikimus, kiti yra linkę negaišinti tėvų laiko ir pateikti tik svarbiausią informaciją el. paštu ar skambinti ir informuoti telefonu.

Mes organizuojame nuotolinius tėvų susirinkimus. Klasės tėvų ar mokyklos tėvų susirinkimų nuotoliniai susirinkimai tikriausiai nepakeis, nes technologiškai būtų sunku suteikti teisę kalbėti visiems susirinkusiems tėvams, sunku techniškai valdyti tokius susirinkimus, kai juose yra daug pasisakančių. Nuotolinius susirinkimus organizuodavome tik tuomet, kai juose pateikiamos informacijos nėra daug, susirinkimo tema nereikalauja didesnės diskusijos, pateikiama informacija aktuali tik daliai mokinių tėvų.

Kada efektyvu organizuoti tokius tėvų susirinkimus? Vienas tėvų susirinkimo pavyzdys. Susirinkime dalyvauti buvo pakviesti 12 mokinių tėvų, t.y. vieno anglų kalbos pogrupio mokinių tėvai. Susirinkimo laikas internete 20.00. Toks laikas pasirinktas todėl, kad šeimos nariai būna grįžę iš darbo, pavakarieniavę, aptarę savo dienos įvykius ir tikrai ras pusvalandį laiko praleisti prie kompiuterio. Susirinkimo tikslas buvo pristatyti naujus anglų kalbos vadovėlius, papasakoti apie kitaip organizuojamas pamokas, parodyti internete esančius šaltinius, kuriuos mokiniai gali naudoti papildomam skaitymui, mokymuisi. Susirinkimo trukmė 30 min., kitos 10 min. buvo paliktos tėvų klausimams ir atsakymams į juos. Susirinkime dalyvavo ir leidyklos atstovė, kuri anglų kalbos mokytojai padėjo paaiškinti, kaip keisis anglų kalbos pamokos, kuo nauji vadovėliai yra naudingesni mokiniui. Laikantis panašaus scenarijaus tikrai taupysime ir savo, ir mokinių tėvų laiką, o pateikiama informacija bus tikrai tiksli. Reikia paminėti, kad į tokį susirinkimą nereikia vykti. Visi susirinkimo dalyviai lieka savo namuose: tėvai, mokytoja, svečias.

Dar vienas išbandytas scenarijus – tai ,,apverstas tėvų susirinkimas“. Klasės mokinių tėvai, kaip įprasta, rinkosi savo vaikų kabinete, klasės susirinkimą jame vedė klasės auklėtojas, o dalykų mokytojai šiame susirinkime dalyvavo nuotoliniu būdu, t.y. mokinių tėvai visus mokytojus matė išmaniosios lentos ekrane ir galėjo tiesiogiai užduoti klausimus įvairių dalykų mokytojams, diskutuoti, aptarti, kas mokytojo pamokose yra vertinga mokiniui, o ką reikėtų keisti.

Organizuojant nuotolinius susirinkimus reikia nepamiršti išsiųsti susitikimo nuorodos (ją sugeneruoja programa), pravartu parengti prisijungimo prie nuotolinio susirinkimo instrukciją, dalyviams pranešti, kad jei nesuspės tokiame susirinkime dalyvauti, tai vėliau galės peržiūrėti šio susirinkimo vaizdo įrašą.

100

Naudodamiesi Skype for Business (Lync) - „Office 365“ paketo debesų kompiuterijos paslauga, kuri mokykloms, muziejams ir bibliotekoms yra nemokama, suteikiame papildomų galimybių mokinių ugdymui/ugdymuisi. Mokykloje galima rengti aukštos raiškos vaizdo konferencijas, integruotas pamokas, organizuoti nuotolinius klasės tėvų susirinkimus. Greita, patogu, efektyvu.

IT PAMOKA KITAIP – VAIDINIMAS „ĮJUNK KOMPIUTERĮ“

Dalė Uždravienė, Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos IT mokytoja metodininkė

Sparti socialinė ir ekonominė kaita kelia vis didesnius reikalavimus švietimui, kartu ir

šiuolaikiniam mokytojui. N. Bankauskienės teigimu (2014), šiandien mokytojui nebeužtenka būti tik savo srities specialistu, supratimo ir tiesos šaltiniu. Autorė pažymi, kad šiuolaikinio pedagogo paskirtis – gerai orientuotis nuolat besikeičiančioje visuomenėje, suprasti politinius, ekonominius bei socialinius pokyčius, mokėti juos įvardyti ir komentuoti mokiniams bei jų tėvams. Pedagogas, dirbdamas su klase, kaip įžvalgus ir kompetentingas savo srities žinovas, privalo suprasti, kaip nuolat gerinti savo veiklą, kaip padėti mokiniams mokytis, kaip padėti jiems siekti geresnių rezultatų ir plėtoti ugdytinių kompetencijas. Kitaip sakant, mokytojas turėtų padėti mokiniams ugdymo procese siekti sėkmės. Kad mokytojas gebėtų motyvuoti mokinius sėkmei, pats turi nuolat mokytis, sekti savo darbą, reflektuoti ir nuolat kelti klausimą: ką galiu pakeisti ir pagerinti?

Dažnai šiuolaikinio aktyvaus mokinio paklausus, kokia pamoka yra įdomi, jis atsako – kai yra veiksmas, kai vyksta kažkas naujo. Kaip tą įdomumą, veiksmą sukurti mokytojui pamokoje? Apie tai rašo daugelis mokslininkų ir švietimo atstovų – aktyvūs mokymo(si) metodai, IKT naudojimas pamokose, refleksijos ir kt.

Kaip žinome, kompiuteris – viena svarbiausių priemonių informacinės technologijos pamokose. Informatikos visose pamokose naudojamos informacinės technologijos: dirbama su įvairiomis programomis, atliekami praktiniai, kūrybiniai, projektiniai darbai. Šiose pamokose galimi įvairūs kompiuterio taikymo metodai: kompiuteris – mokytojas, kai kompiuteris vadovauja mokymuisi, pateikia klausimus, patikrina žinias, moko naujų dalykų; kompiuteris – priemonė, t.y. kompiuteris naudojamas kaip instrumentas, padedantis greičiau, veiksmingiau atlikti užduotis, surasti informaciją ir pan.; kompiuteris – mokymosi terpė, kai jo galimybes panaudoja mokymosi aplinkai sukurti.

Per IT pamokas naudojama daug aktyvių veiklų. Tačiau situacija tokia, kad pagal bendrąsias ugdymo programas, IT 9 klasės kurse yra teorinių pamokų kursas „Informacija kompiuteryje“, skirtas tinkamai naudotis programine ir aparatine kompiuterio įranga, išorinėmis informacijos laikmenomis; paaiškinti pagrindinių kompiuterio struktūrinių dalių paskirtį ir funkcijas; apibūdinti informacinius procesus, paaiškinti informacijos kodavimą kompiuteryje. Aiškinant IT teorinę medžiagą, kaip ir per visas IT pamokas, žiūrimi filmukai, demonstruojamos pateiktys, diskutuojama, atsakinėjama į klausimus. Analizuojant operacines sistemas, kai mokiniai supažindinami su specialia maža sistema BIOS, reikalinga kompiuterio darbo pradžiai, ši informacija mokiniams sunkiai suprantama. Informacijos šia tema vadovėlyje mažai (kelios pastraipos), tačiau ji – koncentruota ir kiekvienas sakinys – prasmingas. Mokiniai nenoriai analizuoja tuos prasmingus sakinius, o po to dažnai klausia-replikuoja: kodėl kompiuteris taip lėtai „kraunasi“. Analizuojant šią temą, visad norėjosi, kad pamoka būtų įdomesnė ir išjudintų mokinius veiklai, kad mokiniai empatiškai suvoktų, kaip ir kiek reikia „padirbėti“, kad kompiuteris pradėtų veikti. Kilo idėja – organizuoti mokiniams žaidimą – vaidinimą, kuriame mokiniai atliktų kompiuterio įrenginių vaidmenis. Ši idėja patiko, mat kaip teigia (Šiaučiukėnienė, L. ir kt., 2006), mokydamasis žaidimo metodu vaikas tenkina savo gyvybinį poreikį žaisti, siekia žaidimo tikslų, o mokytojas padeda įgyti reikiamų žinių ir gebėjimų, ugdytis nuostatas ir asmenybės bruožus: iniciatyvumą, savarankiškumą, kūrybiškumą, tikslo siekimą, pagarbą draugams, sugebėjimą derinti veiksmus, suvienyti pastangas, kontroliuoti savo veiksmus ir emocijas, vengti konfliktų. Ir įdomu, ir efektyvu, ir linksma.

101

Vaidinimo „Įjunk kompiuterį“ scenarijus

� PASAKOTOJAS skaito tekstą, o „aktoriai“ atlieka veiksmus.

� VARTOTOJAS paspaudžia (paliečia pirštu) SISTEMINIO BLOKO MYGTUKĄ.

� SISTEMINIO BLOKO MYGTUKAS suurzgia (kompiuteris gauna elektros impulsą) ir pajudina PROCESORIŲ.

� PROCESORIUS nurodo BIOS „PRADĖK DARBĄ“.

� BIOS patikrina, ar visi kompiuterio įtaisai veikia: paklausia pelės, klaviatūros, monitoriaus, spausdintuvo, projektoriaus, skenerio, kietojo disko... „AR VEIKI KOREKTIŠKAI?“ � KLAVIATŪRA � PELĖ � MONITORIUS � SPAUSDINTUVAS � PROJEKTORIUS � SKENERIS (SKAITYTUVAS) � KIETASIS DISKAS

� BIOS KIETAME DISKE ieško OS (SISTEMINIS DISKAS-SISTEMINIAI FAILAI). Kai randa OS, ją perkelia į OPERATYVIĄJĄ ATMINTĮ.

Vaidinimo „Įjunk kompiuterį“ idėjos realizavimo etapai .

Pagal 9 klasės vadovėlio „Pasaulis kompiuteryje“ medžiagą, sukurtas vaidinimo „Įjunk

kompiuterį!“ scenarijus. Pagal sukurtą scenarijų išrinkti pagrindiniai vaidmenys (BIOS, SISTEMINIO BLOKO

MYGTUKAS, KLAVIATŪRA, PELĖ, MONITORIUS, SPAUSDINTUVAS, PROJEKTORIUS, SKENERIS (SKAITYTUVAS), KIETASIS DISKAS, OS (SISTEMINIS DISKAS-SISTEMINIAI FAILAI, OPERATYVIOJI ATMINTIS, VARTOTOJAS, PASAKOTOJAS) ir parengtos kortelės su vaidmenų pavadinimais.

Mokiniai prieš savaitę informuoti apie kitokią IT pamoką. Per IT pamoką burtų keliu ištraukti vaidmenys. Klasė parengta vaidinimui – mokiniai suolus sustumdo U raidės forma (1 pav.) ir susėda

reikiamose vietose. 10 min. pagal scenarijų repetuojamas vaidinimas; pagal mokinių poreikius, pageidavimus

persiskirstoma rolėmis; diskutuojama, kada ir kas turi „veikti“. Vyksta vaidinimo premjera (kartais pakviečiami svečiai – kitos informatikos mokytojos ar

auklėtojos). Jei mokiniai sutinka, vaidinimas filmuojamas. Tvarkoma klasė ir apibendrinama pamoka – refleksija žodžiu (kas labiausiai patiko, ką suprato,

su kokiais sunkumais susidurta, kaip jautėsi ir pan.). Jei yra filmuota medžiaga, ji peržiūrima – smagiau apibendrinti pamoką.

Visi išoriniai įrenginiai atsako:

TAIP AŠ VEIKIU KOREKTIŠKAI

102

Mokinių sėdėjimo schema – pasiruošimas vaidinimui „Įjunk kompiuterį“

IT pamoka – vaidinimas „Įjunk kompiuterį“ – sėkminga pamoka. Buvo atsižvelgta į mokinių ypatumus, kūrybiškumą, aktyvumą (galėjo keistis vaidmenimis) ir

mokiniai turėjo galimybę išreikšti save. Mokiniai bendradarbiavo, derino veiksmus, siekė bendro tikslo (įjungti kompiuterį). Mokiniai įgijo atitinkamų žinių apie BIOS paskirtį ir kompiuterio veikimo principus. Mokiniai

suprato ir įsisavino nagrinėjamą medžiagą. Pamokoje buvo geras mikroklimatas.

Literatūra 1. Lozdienė, I. Mackevič. Pasaulis kompiuteryje. Informacinės technologijos 9-10 klasėms. 1

dalis, 2009. 2. N. Bankauskienė, G. Bankauskaitė-Sereikienė. Mokytojo vaidmens visuomenėje ir naujų

vaidmenų ugdymo procese kaita europinių dimensijų kontekste. Peržiūrėta 2015 kovo 10, adresu: http://algirdas.m.home.mruni.eu/wp-content/uploads/2009/10/Mokymo-ir-mokymosi-strategijos.doc.

3. Sėkminga pamoka. Kauno miesto mokytojų konferencijos, skirtos švietimo reformos pradininkės habil. dr. Meilės Lukšienės 100–osioms gimimo metinėms, straipsnių ir pranešimų rinkinys. Kaunas, 2013.

4. Sveikatos mokymas. Mokymo formos ir metodai (1), informacinis metodinis leidinys. Vilnius, 2012. Peržiūrėta 2015 kovo 6, adresu: http://www.kaunovsb.lt/tl_files/Failai/SSM/Sveikat_mokymo_formos.pdf?phpMyAdmin=HSmZDYqiRjKQE7E23wy9Wq0Abo0

� Monitorius

� SISTEMINIO BLOKO MYGTUKAS

Išoriniai įrenginiai

� Klaviatūra

� Pelė

� Spausdintuvas

� Projektorius

� Skaitytuvas

VARTOTOJAS 

Vidiniai įrenginiai

� Operatyvioji atmintis

� Operacinė sistema

� Kietasis diskas

� BIOS

103

5. Mano mėgstamas metodas. Projektas „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“. Peržiūrėta 2015 kovo 12, adresu: http://santaros.lt/wp-content/uploads/2014/08/metodu-aprasai-2010-04-01.pdf

6. Paveikslėlis-suolai. Peržiūrėta 2015 kovo 12, adresu: https://www.google.lt/search?hl=lt&site=imghp&tbm=isch&source=hp&biw=1366&bih=634&q=SUOLAI&oq=SUOLAI&gs_l=img.3..0l2j0i24l2.1707.3078.0.3983.6.6.0.0.0.0.69.386.6.6.0.msedr...0...1ac.1.62.img..0.6.385.xk8KuT5ftEw#hl=lt&tbm=isch&q=school+table+clipart&imgdii=LmCYKbfYsuiyeM%3A%3BYt1uFWaXGLVz6M%3BLmCYKbfYsuiyeM%3A&imgrc=LmCYKbfYsuiyeM%253A%3B4EaJfpLaVMyuLM%3Bhttp%253A%252F%252Fwww.clipartbest.com%252Fcliparts%252Fyco%252FMkp%252FycoMkpp9i.png%3Bhttp%253A%252F%252Fwww.clipartbest.com%252Fschool-desk-in-classroom%3B600%3B483.

METODINĖS TARYBOS INDĖLIS SIEKIANT MOKYKLOS PAŽANGOS

Ina Petkevičienė, Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

Jolanta Leonavičienė, Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos metodinės tarybos pirmininkė,

informacinių technologijų mokytoja metodininkė

2011 metais mokykloje vykęs išorės auditas kaip vieną tobulintinų sričių įvardijo metodinės tarybos veiklą. Tai buvo rimtas postūmis peržvelgti metodinės tarybos veiklos prioritetus, išsikelti naujus tikslus, aktyvinti mokytojų bendradarbiavimą. Šiandien galime teigti, kad Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos metodinė taryba įnešė svarų indėlį siekiant mokyklos pažangos. Tai demonstruoja aukšti mokyklos pasiekimai. Mokyklos reitingas pagal keturių valstybinių brandos egzaminų (VBE) kokybinius parametrus Kauno miesto mokyklų kontekste pakilo iš 19 vietos 2010 metais į 9 vietą 2013–2014 metais.

Aukštų mokymosi rezultatų mokiniams siekti padeda didelis mokytojų kolektyvas – mokykloje dirba 117 mokytojų, kurie susibūrę į 11 metodinių grupių pagal mokomuosius dalykus. Metodinė taryba, kurią sudaro visų metodinių grupių pirmininkai, yra numačiusi ilgalaikius veiklos prioritetus ir kryptingai siekia juos įgyvendinti.

Metodinės tarybos veiklos pirmasis prioritetas.

Padedančios mokyti ir mokytis bei skatinančios kiekvieno mokinio pažangą vertinimo sistemos tobulinimas

Metodinėje taryboje sudaryta darbo grupė parengė „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos“ atnaujinimo pasiūlymus ir nuo 2013 metų sausio mėnesio visi mūsų mokyklos bendrojo lavinimo mokytojai, vertindami mokinių pasiekimus ir pažangą, juo vadovaujasi. Be to, metodinėse grupėse prieš mokslo metų pradžią yra kolegialiai priimami atskirų mokomųjų dalykų vertinimo aprašai bei susitariama dėl kaupiamojo vertinimo kriterijų, jų taikymo ir kaupiamojo vertinimo

104

fiksavimo. Šie susitarimai leidžia mokytojams laikytis vieningos vertinimo tvarkos, suteikia aiškumo ne tik mokiniams, bet ir jų tėveliams stebint mokymosi pažangą ar siekiant aukštesnių rezultatų.

Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos misijoje yra iškeltas siekis kiekvieną mokinį ugdyti sėkmei. Šį siekį mokytojai supranta ne tik kaip gabių vaikų ugdymą ir jų dalyvavimą įvairių dalykų konkursuose ir olimpiadose. Pamokose daug dėmesio skiriama tam, kad visi mokiniai pasiektų mokymosi pažangos, todėl mokytojai nuolat teikia diferencijuotą mokymosi pagalbą mokiniams. Pirmiausia ji suteikiama „čia ir dabar“ – į mokinių klausimus daugelis stengiasi atsakyti pamokoje arba individualiai paaiškina iš karto po pamokos. Vieną kartą per savaitę mokiniai gali apsilankyti mokytojų organizuojamose konsultacijose. Nors jau nuo 2009 metų mūsų mokytojai pedagoginėse konsultacijose teikia mokymosi pagalbą mokiniams, dažnai iškyla diskusijų dėl jų veiksmingumo. Metodinė taryba 2013 metais atliko tyrimą „Pedagoginės pagalbos mokiniui konsultacijų veiksmingumas“, po kurio nutarta neįtraukti į tvarkaraštį menų, technologijų, dorinio ugdymo, kūno kultūros, muzikos konsultacijų (jos teikiamos tik pagal mokinių poreikį). Pedagoginės pagalbos mokiniams konsultacijų tvarkaraštis, suderintas su mokinių ugdymo tvarkaraščiu, skelbiamas ir mokykloje, ir mokyklos interneto svetainėje. Konsultacijose mokiniams dalyvauti rekomenduoja dalyko mokytojai arba mokiniai gali į jas ateiti patys savarankiškai įsivertinę savo mokymąsi. Atliktas „Viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo tyrimas“ (2013) parodė, kad 92% apklaustųjų mokykloje teikiama pedagogine pagalba yra patenkinti.

Šiuolaikinėje pamokoje turi dominuoti su mokinių mokymosi stiliais derantys, motyvaciją ir aktyvumą skatinantys mokymo(si) metodai, strategijos ir veiklos. Metodinė taryba 2014 metais atliko 5 – 11 klasių mokinių apklausą „Dominuojantys mokyklos mokinių mokymosi stiliai“, kurioje dalyvavo 805 mokiniai ir 63 mokytojai. Tyrimo išvados ir rekomendacijos kaip dirbti su skirtingų galimybių mokiniais buvo pristatytos mokytojų tarybos posėdyje, o metodinė taryba parengė lankstinuką „Mokinių mokymosi stiliai. Metodinės rekomendacijos, kaip dirbti su skirtingų poreikių mokiniais“. Klasių vadovai tyrimo metu nustatytus mokinių mokymosi stilius įtraukė į mokinių duomenis elektroniniame dienyne, kad ši informacija padėtų mokytojams geriau individualizuoti mokymą. Kitas metodinės tarybos atliktas tyrimas „Mokėjimas mokytis: priežastis – pasekmė“ atskleidė, kokias problemas mokytojai mato mokinių mokėjimo mokytis kompetencijų ugdyme. Vėliau mokytojams buvo organizuotas seminaras „Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas(is) pamokoje arba kaip padėti mokiniams išmokti valdyti savo mokymąsi“.

Metodinės tarybos veiklos antrasis prioritetas.

Siekti nuolatinio mokytojų profesinės kompetencijos augimo Pamokos kokybę lemia mokytojų kompetencijos ir kvalifikacija, todėl metodinės tarybos ir

metodinių grupių veikloje nuolat akcentuojame reikalavimus šiuolaikinei pamokai. Mokykloje vyko mokymai apie ugdymo turinio individualizavimą ir diferencijavimą pamokoje, buvo organizuotas seminaras „Sėkminga pamoka“, kiti seminarai. Siekiant plačiau įvaldyti informacines technologijas, mokytojai skatinami dalyvauti naujos formos mokytojų kompetencijų tobulinime – „webinaruose“. Nemažai mokytojų, atsižvelgdami į savo individualius kompetencijų tobulinimo poreikius, asmeniškai registruojasi „webinarų“ klausytojais.

Mokytojai tobulėja ne tik patys mokydamiesi, bet ir dalindamiesi savo patirtimi su kolegomis. Metodinė taryba skatina pažangius mokytojus dalyvauti konferencijose, metodinių darbų parodose, atvirų pamokų savaitėse. Mūsų mokytojai dalyvavo KPKC parodoje, atvirų pamokų savaitėje ir konferencijoje „Sėkminga pamoka: gerosios patirties sklaida“, kurioje Kauno miesto pedagogams vedė 11 atvirų integruotų pamokų, supažindino su aktyvaus mokymosi metodų taikymo patirtimi. Sėkminga netradicinė mokinių veikla ekonomikos pamokose ir mokinių mokomosios bendrovės užsiėmimuose buvo pristatyta ne viename renginyje ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Skleisdami įgytą patirtį mieste ir respublikoje, Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokytojai rengia kvalifikacines programas, kitiems pedagogams veda seminarus, mokymus, skaito paskaitas.

Mokytojų tobulėjimui ir darbo kokybei didelės įtakos turi pedagoginės veiklos savianalizė ir refleksija. Siekiant padėti mokytojams planuoti savo kompetencijų plėtotę, 2014 metais buvo sukurta „Virtuali mokyklos mokytojų kompetencijos dokumentų apskaitos duomenų bazė“ ir atnaujinta mokytojų savianalizės anketa. Visos sukurtos dokumentų formos yra laikomos bendradarbiavimo aplinkoje – virtualiame Google diske. Mokytojai visus metus gali pildyti „Mokytojo kompetencijos ir

105

pedagoginės veiklos įsivertinimo“ lentelę Google dokumentų diske, analizuoti įgytas kompetencijas, o baigiantis metams drauge su kuruojančiu pavaduotoju numatyti tobulintinas sritis.

Virtualios mokytojų kompetencijos dokumentų apskaitos duomenų bazės inovatyvumas: Virtualiame Google diske saugomus dokumentus galima pildyti nuolat, bet kurioje vietoje ir

bet kokiu laiku. Dokumentus gali ne tik matyti, bet ir redaguoti, pildyti kiti asmenys, su kuriais yra bendrinama. Yra nesudėtinga surinkti duomenis įvairioms ataskaitoms, juos apdoroti ir analizuoti. Sukaupti duomenys panaudojami planuojant mokyklos ir metodinės tarybos veiklą. Rūpinamės aplinkos išsaugojimu ir ekologija.

Apibendrinant galime konstatuoti, kad sisteminga ir kryptinga metodinė veikla padarė įtaką Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos pažangai, mokinių pasiekimams, mokytojų profesiniam tobulėjimui.

KURTI ≠ VYKDYTI

Vilija Kepežinskienė, Kauno tautinės kultūros centro direktorė,

Osvalda Ivanauskienė, Kauno tautinės kultūros centro direktorės pavaduotoja ugdymui

Kauno tautinės kultūros centras (KTKC) gyvuoja dvidešimt septyneri metai, per kuriuos įvyko

dideli pokyčiai tiek asmeniniame žmonių gyvenime, tiek visuomeniniame, tiek ir šioje įstaigoje. Septyneri metai KTKC komandoje direktore dirba Vilija Kepežinskienė, tiek pat pavaduotoja

ugdymui Osvalda Ivanauskienė. Vadovės, perimdamos vadovavimą įstaigai, puikiai suprato, kad nuo 1988 metų neformaliojo švietimo mokykloje skleisti iškiliojo lietuvių mąstytojo, rašytojo, publicisto ir kultūros veikėjo Vydūno asmeniniu gyvenimo pavyzdžiu, rašytiniu palikimu grįsti mokymai turi tęstis: „Asmenybė negali būti pilnavertė, likdama savyje, nejausdama ryšio su tauta“, „Kas atskiram žmogui svarbu, tas yra verta ir visai tautai“.

Pakitusi visuomenė reikalauja modernesnių, atliepiančių gyvenimo kaitą paslaugų. Kas daroma?

Buvo analizuojamos KTKC veiklos ir nuspręsta sukurti patrauklesnę įstaigos struktūrą, pabrėžtinai akcentuojant etninę kultūrą. Struktūrizuota įstaigos veikla, atnaujintos, parengtos naujos studijų programos, buriami mokytojai, gebantys patraukliai pateikti tautinį paveldą. Tai padėjo išauginti vaikų ir mokinių skaičių įstaigoje. Jei 2008 m. sausio 1 d. duomenimis, KTKC lankė 275 vaikai ir mokiniai, tai 2015 m. sausio 1 d. duomenimis – 866.

KTKC yra 6 folkloro ansambliai, pradedant ikimokyklinukais, baigiant vyriausių klasių mokiniais. Iš jų išskirtine veikla pasižymi „Ratilėlis“, pelnęs aukščiausią mėgėjų meno galimą apdovanojimą – „Aukso paukštę“. Netradiciškai ir kūrybingai dirba „Dailingė“, „Sodailio“. Per 100 mokinių kasmet sukviečia vaikų tautinių šokių ansamblis „Kalvelis“, dalyvaujantis vaikų ir suaugusiųjų miesto, respublikinėse dainų šventėse, sėkmingai koncertuojantis tautinių, valstybinių švenčių progomis, šokdamas, grodamas ir dainuodamas festivaliuose, konkursuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Instrumentinio muzikavimo grupėse ugdomi mokinių grojimo lietuvių liaudies instrumentais įgūdžiai, siekiant išsaugoti liaudiško muzikavimo tradicijas, pritaikyti juos šiuolaikiniame gyvenime. KTKC puikuojasi retu visoje respublikoje bandonininkų ansambliu „Kauno bandonija“, smagiai skamba ansamblio „Linksmoji armonika“ atliekami kūriniai.

Etninės veiklos krypties studijose akcentuojama praktinė veikla, įgalinanti suvokti lietuvių tautiškumo pagrindus, sudaranti sąlygas pasigaminti etninės kultūros ženklais pažymėtų naudingų rankų darbo suvenyrų, padedanti įvertinti Lietuvos gamtos grožį, gebėjimą prisitaikyti prie šiuolaikinės socialinės situacijos, išlaikant tautinį paveldą.

Tautodailės krypties studijas lankę mokiniai geba savarankiškai pasigaminti kai kuriuos tradicinius rankdarbius, kitus gaminius iš tradicinių ar netradicinių medžiagų.

106

KTKC mokytojai patys nuolat gilinasi į etninės kultūros prieinamumą kiekvienam ir sukauptas žinias bei patirtį taiko praktiškai. Per pastaruosius septynerius metus smarkiai išaugo mokytojų dalykinė kvalifikacija. 2008 m. įstaigoje dirbo 18 mokytojų, iš jų 15 turėjo pedagoginę kvalifikaciją. Šiuo metu KTKC dirba 31 mokytojas, iš kurių net 14 mokytojų metodininkų, 7 ekspertai. Svarbus veiksnys yra mokytojų gebėjimas parengti ugdytinius tolesnėms studijoms ir siekiui tęsti pedagoginę veiklą etninės kultūros srityje. Minėtini mokytojai: Alvyda Česienė, Algirdas Kasperavičius, Dalia Žiurkelienė. Asmenybės ugdymas – nuolatinė kūryba. Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai vadovaujasi bendrosiomis atskirų dalykų programomis. Mokytojui belieka kūrybiškai jomis pasinaudoti. Neformaliojo švietimo mokytojas kuria programą pats. Kintančios gyvenimo sąlygos reikalauja vis naujų metodų pamatinėms tautos gyvavimo prasmėms atskleisti. Sugebėti išaiškinti ir praktine veikla paremti, kad etninė veikla yra tautos būties, išlikimo ir stiprybės esmė, nacionalinės kultūros pamatas – tikrai didžiulių mokytojo ir mokinio pastangų reikalaujanti veikla. KTKC vykdo edukacinį švietimą vaikams, mokiniams ir suaugusiems visus mokslo metus, taip pat tarptautinių, respublikinių, miesto, vietos festivalių, konkursų, varžytuvių, švenčių metu. Tokiu būdu tenkinamas miesto bendruomenės, atskirų individų ar grupių poreikis.

2012 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinus Etninės kultūros bendrąsias programas, KTKC parengė etninio turinio edukacinių užsiėmimų „Į pagalbą formaliajam ugdymui“ ciklus šiomis temomis: „Šeima, giminė, tradicijos“, „Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos“, „Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai“, „Lietuvos etnografiniai regionai“, „Gamta tradicinėje kultūroje“, „Kalendorinės šventės ir papročiai“, „Tradiciniai darbai ir amatai“, „Liaudies kūryba“. Edukaciniai užsiėmimai padeda įvairių dalykų mokytojams neformaliai integruoti etninį ugdymą į jų dėstomo dalyko pamokas.

Nuolat vykdomi edukaciniai užsiėmimai vyresniųjų klasių mokiniams, jaunimui ir suaugusiems:

1. ,,Prie molberto“ (tapybos, kompozicijos, grafikos, amatų mokymai). 2. ,,Kūrybos džiaugsmai“ (piešimo, tapybos, grafikos ir amatų mokymai). 3. ,,Vakarojimai seklyčioje“ (rankdarbių gaminimas iš įvairių tekstilės medžiagų). 4. „Dainuokim“ (tradicinių dainų ir giesmių mokymai). 5. „Šokim“ (tradicinių šokių mokymai).

Vykdomos paskaitos „Tautinė kultūra: senosios ir šiuolaikinės gyvenimo vertybės“. Projektinė ir konkursinė kryptis padeda mokiniams geriau suvokti Lietuvos, atskirų jos regionų, pasaulio kultūrų įvairovę. Vykdome šiuos pagrindinius projektus, konkursus, renginius: Projektus:

Tarptautinį tradicinio folkloro festivalį ,,Atataria lamzdžiai“; Tarptautinį tradicinio vaikų folkloro festivalį ,,Baltų raštai“; Respublikinį projektą „Giminės medis“. Kauno miesto ir rajono kapelijų festivalį.

Konkursus: Respublikinio vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso ,,Tramtatulis“ Kauno

miesto turą; Respublikines mokinių varžytuves „Tautosakos malūnas“; „Lietuviško žaislo konkursą“ miesto vaikams ir mokiniams; Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso„Sidabro vainikėlis“ Kauno miesto turą; Respublikinį kūrybinį etnografinės kraštotyros vaikų ir mokinių konkursą „Jei prakalbėtų, daug

pasakytų...“. Etnokultūrinio turinio koncertus, akcijas, šventes miesto bendruomenei:

Tradicinį adventinį folkloro ansamblių koncertą ,,Už girių girių“; Tradicinę advento akciją ,,Laimina miestą angelai“; Mokslo metų pradžios šventę „Ir smagiai, ir lietuviškai“; Užgavėnes; Miesto šventę „Trys karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“; Vaikų Velykėles;

Jurgines; Respublikinę autentiškos liaudies dainos šventę „Po tėviškės dangum“; Vakarus – susitikimus su Kauno miesto, Lietuvos folkloro ansambliais; Šventvakarius, dalyvaujant etnografinių sambūrių nariams.

KTKC kasmet organizuoja vasaros dienos stovyklas „Vasara su tradicine lietuvių kultūra“. Joje praktinė veikla, paremta lietuvių tautodaile, smulkiųjų amatų mokymais, kultūrinio paveldo, aplinkos, gamtos pažinimo ekskursijomis, susitikimais su liaudies meistrais, muzikantais.

Kauno tautinės kultūros centras etnine kultūra neformaliai ugdo per 860 vaikų, mokinių ir yra atviras miesto švietimo įstaigoms, mokytojams, visai miesto bendruomenei, svečiams iš respublikos, užsienio ir supažindina juos su Lietuvos tautiniu paveldu, puoselėdamas ir propaguodamas šimtmečiais gludintą liaudies išmintį, kūrybą, tradicijas.

Tiražas 320 vnt.

Išlaido ir spausdino UAB „Vitae Litera“ Savanorių pr. 137, LT-44146 Kaunas

www.vitaelitera.lt, www.tuka.lt