derinimo paŽyma dĖl nuotekŲ valymo kainos uŽ …cheminės bei pavojingos medžiagos nuotekų...

DERINIMO PAŽYMA DĖL NUOTEKŲ VALYMO KAINOS UŽ PADIDĖJUSIĄ IR SPECIFINĘ TARŠĄ SKAIČIAVIMO TVARKOS

APRAŠO PAKEITIMO

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas

Pastaba, pasiūlymas Pastabų, pasiūlymų vertinimas

2014 M. SPALIO 8 D. VIEŠOJI KONSULTACIJA

1. Lietuvos pieno ūkių asociacija 2014-10-10 Nr. P-92/2014 (reg. data 2014-10-13 Nr. R1-9704), Pastabos pateiktos 2014 m. rugsėjo 16 d. redakcijos

Projektui.

2014-10-17 Nr. P-94/2014 (reg. data. 2014-10-20 Nr. R1-10015)

1.1. Pirma, tiek galiojanti tiek įsigaliosianti nuo 2014 m. lapkričio 01 d. LR

Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 34 str. 8 p.

(įsigaliosianti redakcija) nurodo, jog nuotekų tvarkymo, paviršinių

nuotekų tvarkymo paslaugų kainos abonentams (išskyrus vartotojus)

nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamą teršalų kiekį, pobūdį ir

koncentraciją.

Kaip matyti iš teisinio nuotekų tvarkymo paslaugų kaina įvertinama ir

nustatoma trijų kriterijų pagalba, todėl visiškai neaišku dėl kokių

priežasčių Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą

skaičiavimo tvarkos apraše įteisinta, jog kaina nustatoma įvertinus teršalų

koncentraciją, bet ne patiektą teršalų kiekį. Taigi kaina nustatoma ne

pagal teršalų kiekį (sutvarkytą), bet pagal jų koncentraciją, taigi toks

Apraše numatytas reglamentavimas neatitinka LR Geriamojo vandens ir

nuotekų tvarkymo įstatymo 34 str. 8 punkto reglamentavimo.

Komentaras.

Naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 34 straipsnio

22 dalyje įtvirtinta, kad konkretiems abonentams, viršijus bazinį

nuotekų užterštumą yra skaičiuojama papildoma kaina už nuotekų

valymą. Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje sakoma, kad bazinis

nuotekų užterštumas – nuotekų teršalų koncentracija, atitinkanti

didžiausią leidžiamą buitinių ir paviršinių nuotekų teršalų

koncentraciją.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 989 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo

Nr. 127 „Dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir

suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo

patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtintas naujos redakcijos

Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų

tvarkymo paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Atsiskaitymo

tvarka), kuriame reglamentuojamas abonentų atsiskaitymas už

suteiktas padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo

paslaugas. Atsiskaitymo tvarkos 4 punkte įtvirtinta, kad vandens

tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis nustatomas pagal nuotekų

apskaitos prietaisų rodmenis, o tais atvejais, kai nuotekų apskaitos

prietaisai neįrengti, vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų

kiekis prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui,

atsiskaitymas už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas vykdomas

pagal išleistų nuotekų m3 kiekį, kainos nustatomos Eur už 1 m3.

Todėl, įvertinus abonento išleidžiamas nuotekų teršalų

2

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


koncentracijas mg/l ir išleistų nuotekų kiekius m3, iš esmės

įvertinamas ir teršalų kiekis.

Siūlymas, kad abonentų (pramonės įmonių) nuotekų valymas

būtų apmokestintas pagal pašalintų teršalų kiekį (tonomis ar

kilogramais) yra neteisingas, nes, atsižvelgiant į Geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų

tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2006

m. gruodžio 21 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-92 (toliau –

Metodika) nuostatas, už nuotekų valymą yra atsiskaitoma pagal

išleistų kubinių metrų kiekį, todėl padidėjusios ir savitosios taršos

nuotekų valymo kainos skaičiavimas vienam pašalinto teršalo

kilogramui (ar tonai) neatitiktų teisės aktų reikalavimų.

1.2. Be to skaičiuojant ir matuojant nuotekų užterštumą koncentracijomis

neskatina taupyti vandens, nes daugelis stengiasi kiek galima daugiau

praskiesti nuotekas ir tokiu būdu sumažinti koncentracijas.

Pažymėtina, kad teisės aktais reglamentuojant nuotekų tvarkymo

santykius mato vienetai yra tonos ar/ir kilogramai. Matuojant nuotekas

koncentracija nėra nei informatyvu nei patikima.

Komentaras. Komisija neturi duomenų apie abonentų geriamojo vandens

kiekius, naudojamus praskiesti didelio užterštumo nuotekas.

Žr. 1.1 pastabos vertinimą.

Pažymėtina, kad Atsiskaitymo tvarkos 13 punkte įtvirtintas toks

bazinis nuotekų užterštumas: BDS7 – 350 mg/l, SM – 350 mg/l,

N – 50 mg/l, P – 10 mg/l.

1.3. Antra, Apraše įrašytos net 84 formulės padidėjusios ir specifinės nuotekų

taršos kainai apskaičiuoti formulės neteisingos, pasaulyje nežinomos ir

nenaudojamos, specialiai sukurtos vandens tiekėjų užsakymu. Formulės

nelogiškos, specialiai sukurtos, kad padidinti nuotekų valymo kainą

pramonei – tai nuomonė eksperto, atlikusio Aprašo ekspertizę. Ekspertas

dr. Algirdas Bronislovas Matuzevičius recenzavo beveik visų Lietuvos

miestų biologinio valymo įrenginių projektus. Aprašo ekspertizės

medžiaga buvo įteikta Komisijai.

Komentaras.

2011 m. priimant šį teisės aktą, derinimo pažymoje buvo įvardinti

dokumentai, kuriais remiantis skaičiavimams panaudotos

formulės: A. B. Matuzevičius. Rekomendacijos biologinio

valymo įrenginiams projektuoti, Vilniaus Gedimino technikos

universitetas, 2000, 28 p.; Standard ATV-DVWK-A 131 E, 2000.

Dimensioning of Single-Stage Activated Sludge Plants. German

ATV-DVWK-Standards, May 2000. 58 p.).

Dar kartą norime pabrėžti, kad Apraše nurodytų sąnaudų

skaičiavimas per papildomo nuotekų dumblo kiekio susidarymą

yra Aprašo kūrimui panaudotose šaltiniuose, kurie skirti tik

buitinių nuotekų valymo įrenginių projektavimui, kai pramonės

įmonių įtaka yra nedidelė, pateiktų formulių interpretacija,

3

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


siekiant įvesti kainos už padidėjusią taršą vienodą skaičiavimo

principą visiems vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams ir

susieti būtinąsias sąnaudas su nuotekų dumblo kiekiu.

Apraše nuotekų dumblo kiekio skaičiavimas įvertintas pagal

keturis teršalus, kaip numatyta ir Atsiskaitymo tvarkoje, bei

atsižvelgiant į tai, kad abonetų (pramonės įmonių) tarša kartais

viršija miesto gyventojų taršą net kelis kartus, be to pramonės

įmonių teršalai neatitinka gyventojų generuojamos nuotekų

sudėties ir proporcijų.

Komisijai anksčiau (derinant ankstesnes Aprašo redakcijas)

pateiktoje dr. A. B. Matuzevičiaus 2012 m. kovo 7 d. ekspertizėje

pateikti pavyzdiniai duomenys, kai į nuotekų valyklą atiteka

10000 m3/d tokio užterštumo nuotekos:

BDS7-350 mg/l, SM-350 mg/l, N-50 mg/l, P-10 mg/l. Bei pateikti

skaičiai, koks susidarytų pirminio nuotekų dumblo kiekis pagal

Aprašą (viso 3,16 t/d), taip pat nurodoma, kad pagal pasaulyje(ir

Lietuvoje) priimtus skaičiavimus, susidarytų Vpirm.=2,1 t/d. Šis

skaičius atitinka tik pagal SM suskaičiuotą pirminio nusodinimo

metu sulaikytą nuotekų dumble sausų medžiagų kiekį. Rengiant

Aprašą remtasi informacija, kad biologinio valymo įrenginių

projektavimo praktikoje paprastai priimama, kad nuotekų

pirminis dumblas susidaro pirminiuose nusodintuvuose, kiek

nusėda skendinčios medžiagos (SM) arba priklauso nuo

nusodinimo efektyvumo, skaičiuojant pagal SM koncentraciją, o

biologinio valymo įrenginyje susidarančio perteklinio nuotekų

dumblo kiekis įvertinamas pagal pašalintą organinių medžiagų

kiekį. Siekiant, kad skaičiavimai netaptų ypatingai sudėtingi ir

kelis kartus didesni juos taikantiems vandens tiekėjams ir nuotekų

tvarkytojams, reikalaujantys didelių darbo sąnaudų, nuspręsta

kiekvienam teršalui (pagal BDS7, SM, N, P) taikyti analogiškus

dėsnius: pirminiuose nusodintuvuose susidarančio pirminio

dumblo kiekį skaičiuoti pagal SM pašalinimo metodiką, o

biologinio valymo įrenginiuose susidarančio perteklinio nuotekų

dumblo kiekį – pagal organinių medžiagų pašalinimo metodiką.

Tokiu būdu kiekvienam teršalui yra suskaičiuojamas papildomo

4

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


nuotekų pirminio ir (arba) perteklinio dumblo kiekiai, o tam

papildomam kiekiui sutvarkyti apskaičiuojamos būtinosios

sąnaudos. Akcentuotina, kad Apraše naudojamo nuotekų dumblo

kiekių susidarymo skaičiavimo būdas yra pasirinktas,

atsižvelgiant ir į Aprašo tikslą – padidėjusios taršos, kuri įvardinta

ir reglamentuota Atsiskaitymo tvarkoje, nuotekų valymo

paslaugos kainų reguliavimą ir netaikomas nuotekų valymo

įrenginių projektavime.

Atkreiptinas dėmesys, kad Apraše nuotekų dumblo kiekiai

skaičiuojami darant prielaidą, kad į valymo įrenginius atiteka 100

mg/l, BDS7, 100 mg/l SM, 10 mg/l N, 1 mg/l P.

Taip pat paminėtina, kad Komisija ne kartą pažymėjo, kad 2011

m. rengdama šį teisės aktą, bendradarbiavo su mokslininkais,

vertino iš suinteresuotų asmenų gautus pasiūlymus, siekdama kuo

detaliau reglamentuoti kainos už padidėjusios ir savitosios taršos

nuotekų valymą nustatymo ypatumus.

1.4. Eksperto palyginamasis valymo įrenginiuose sulaikyto dumblo (taršos)

paskaičiavimas pagal Aprašą ir pasaulyje (bei Lietuvoje) naudojamos

formules, projektuojant (ir eksploatuojant) nuotekų valymo įrenginius

(pridedamas).

Kuo dar įdomios šios formulės? Pasirodo pagal Komisijos ir vandens

tiekėjų sukurtas formules valant gamybines nuotekas dumblo (teršalų)

sulaikoma valymo įrenginiuose du kartus daugiau, negu pasaulis iki šiol

žinojo.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog skaičiuojant susidarysiančio dumblo

kiekius (žr. Priedą Nr. 1) pagal Aprašo formules matyti, jog visiškai

nepagrįstai ir nepateisinamai gaunasi didelį susidarysiančio dumblo

kiekiai, pvz. 3,16 t/d (pagrindu imami baziniai teršalų rodikliai), tačiau

skaičiuojant susidarysiančio pirminio dumblo kiekius pagal pasaulinę

skaičiavimo praktiką tokio dumblo teoriškai susidaro ženkliai mažiau

(2,1 t./d.). Akivaizdu, jog toks neteisingas paskaičiavimas yra naudingas

valymo įrenginius valdančioms įmonėms, bet ne paslaugas gaunantiems

subjektams. Šių skaičių skirtumai atsiranda dėl to, jog skaičiuojant pagal

Aprašo formules, nepagrįstai į skendinčias medžiagas (SM), kaip

Žr. 1.3 pastabos vertinimą.

5

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


susidariusio dumblo pagrindą, papildomai įtraukiamas dumblas tariamai

susidaręs iš BDS, N, P, (faktiškai gaunasi, jog teršalai dubliuojami ir

tokiu būdu didinamas dumblo kiekis), būtent SM ir sudaro iš BDS, N, P

susidaręs dumblas.

Siekiant išvengti neteisingumo ir netgi apgaulės tvarkant nuotekas bei

nepagrįstai didinant dumblo kiekius, manome, jog Aprašo projektą turi

vertinti specialistai ar ekspertai (asmenys turintys specialių žinių) tikslu

Aprašas būtų pagrįstas bei teisingas.

1.5. Trečia, Komisija Apraše įvardijo specifinę (savitąją) taršą ir kainos

paskaičiavimą už ją. Bet ši tvarka prieštarauja Geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui (toliau Įstatymas), tiek

galiojančiam, tiek ir naujai priimtam. Apraše bazinė tarša nustatyta

4-iems taršos rodikliams (BDS7; skendinčioms medžiagoms; azotui;

fosforui). Apraše nurodyta, kad bazinė taršą atitinka didžiausią leistiną

buitinių nuotekų užterštumą. Bėda ta, kad buitinių nuotekų užterštumas

neapsiriboją įvardintais 4-iais taršos rodikliais. Buitinėse nuotekose yra

visos Nuotekų tvarkymo Reglamento 2 priedo B2 dalyje išvardintos

medžiagos (plovikliai, riebalai ir kt.) Pagal Komisijos Aprašą už šias

medžiagas abonentai privalo mokėti specifinės taršos mokestį, o

gyventojai – ne!!! Kodėl? Tai prieštarauja Įstatymo “teršėjas moka” ir

nediskriminavimo principams.

Komentaras.

Abonentų (pramonės įmonių) su nuotekomis išleidžiamos kitos

cheminės bei pavojingos medžiagos nuotekų valyklose nėra

išvalomos, todėl sąnaudos jų išvalymui Apraše nėra

skaičiuojamos. Aprašo 7 punkte nurodoma, kad nuotekų valymo

kaina už savitosios taršos nuotekas skaičiuojama pagal Lietuvos

Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytus

tarifus ir tvarką.

Pažymėtina, kad Apraše bazinė tarša nėra nustatyta, Aprašas

nustato kainos už padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų

valymą skaičiavimą (Atsiskaitymo tvarkos 13 punkte įtvirtintas

toks bazinis nuotekų užterštumas: BDS7 – 350 mg/l, SM – 350

mg/l, N – 50 mg/l, P – 10 mg/l).

Kaip jau minima 1.3 pastabos komentaruose, Apraše nuotekų

dumblo kiekio skaičiavimas įvertintas pagal keturis teršalus, kaip

numatyta ir Atsiskaitymo tvarkoje, bei atsižvelgiant į tai, kad

abonetų (pramonės įmonių) tarša kartais viršija miesto gyventojų

taršą net kelis kartus, be to pramonės įmonių teršalai neatitinka

gyventojų generuojamos nuotekų sudėties ir proporcijų. Nuotekų

tvarkymo reglamento 2 priede pateikiamas sąrašas pavojingų ir

kitų kontroliuojamų medžiagų ir jų didžiausios leidžiamos

koncentracijos.

Akcentuotina, kad Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad

nuotekų tvarkymo paslaugų kainos abonentams (išskyrus

vartotojus) nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį,

pobūdį ir koncentraciją. Manytina, kad teiginys, kad „pagal

6

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


Komisijos Aprašą už šias medžiagas abonentai privalo mokėti

specifinės taršos mokestį, o gyventojai – ne!!!“ yra neteisingas.

Apraše yra apibrėžta bazinio nuotekų užterštumo sąvoka, kuri ir

reiškia, kad kainą už iki didžiausios leidžiamos buitinių nuotekų

teršalų koncentracijos arba bazinio užterštumo nuotekų valymą

(tame tarpe ir už „ploviklius“, „riebalus“ ir kt.) moka ir

gyventojas, ir abonentas, o jei abonento nuotekų užterštumas

viršija bazinį užterštumą (kuris įtvirtinimas geriamojo vandens

tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento sutartyje), abonentas

moka už padidėjusios taršos nuotekų išvalymą.

Pažymėtina, kad Atsiskaitymo tvarkos 12 punkte numatyta, kad

geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę imti

mokestį, įskaitant mokestį už padidėjusios ir savitosios taršos

nuotekų valymą, tik už tų teršalų valymą, kurie nurodyti

geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui išduotame

taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

leidime.

1.6. Ketvirta, 2013-05-13 Komisija pakeitė Aprašą galutinai pamindama

galiojančio (ir pakeisto) Įstatymų kainodaros principus. Pakeistame

Apraše Komisija nusprendė, kad nuotekų faktinio užterštumo nustatymui

reikalinga kažkokia tai įranga. Jokie teisės aktai įrangos, faktinės taršos

nustatymui, nereglamentuoja. Tokios įrangos nėra Lietuvoje, nėra ir

pasaulyje. PVZ. BDS taršos rodiklis nustatoma tik laboratorijoje.

Komentaras.

Atsiskaitymo tvarkos 2.3 papunktyje apibrėžiama sąvoka

„Faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistema“.

1.7. Atsižvelgiant į tai prašome:

- Aprašą koreguoti (taisyti) įvertinus šiame rašte pateiktas pastabas;

- Pavesti atlikti Aprašo ekspertizę toje dalyje, kurioje

reglamentuojami (matematinių formulių pagalba) nuotekų tvarkymo

santykiai;

Komentaras.

Apibendrinant į pastabų teikėjo pasiūlymus pateiktus komentarus

bei argumentus, teigtina, kad Aprašas, kuris nustato vienodus

kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo principus

visiems vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, parengtas,

atsižvelgiant į Įstatyme įtvirtintas Komisijos funkcijas geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų reguliavimo

srityje ir yra parengtas neviršijant Komisijos kompetencijos.

Manytina, kad tokiu būdu abonentai (pramonės įmonės) yra

skatinami mažinti išleidžiamų nuotekų užterštumą. Pastabos

teikėjo minimoje dr. A. B. Matuzevičiaus ekspertizėje siūlymas

7

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


skaičiuoti papildomą nuotekų dumblo kiekį tik dėl BDS, leistų

pramonės įmonėms, pavyzdžiui, išleidžiančioms daugiausia tik

skendinčias medžiagas, išvengti atsakomybės dėl padidėjusios

taršos. Komisija ne kartą pažymėjo, kad rengdama šį teisės aktą,

bendradarbiavo su Vilniaus Gedimino technikos universiteto

(VGTU) mokslininkais, vertino iš suinteresuotų asmenų gautus

pasiūlymus, siekdama kuo detaliau reglamentuoti kainos už

padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymą nustatymo

ypatumus.

Pastabos teikėjo siūlymas atlikti ekspertizę toje dalyje, kurioje

reglamentuojami (matematinių formulių pagalba) nuotekų

tvarkymo santykiai, nėra šiuo metu atliekamų Aprašo pakeitimų

apimtyje, diskutuotinas tiek su padidėjusios ir savitosios taršos

nuotekų valymo paslaugos teikėjais (geriamojo vandens tiekėjais

ir nuotekų tvarkytojais), tiek su šios paslaugos gavėjais, bei

kitomis suinteresuotomis pusėmis.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Aplinkos ministerija vykdo

projektą dėl bazinio nuotekų užterštumo dydžio nustatymo, kurio

pagrindinis tikslas – įvertinus nuotekų tvarkymo technologinius,

aplinkosauginius ir su nuotekų tvarkymo kainodara susijusius

aspektus, įskaitant principą „teršėjas moka“ ir sąnaudų

susigrąžinimo principą, pasiūlyti bazinio nuotekų užterštumo,

kurį viršijus pramonės įmonėms skaičiuojama papildoma kaina už

gamybinių nuotekų tvarkymą, dydį ar jo nustatymo principus.

Aplinkos ministerijai įvertinus šio projekto rezultatus, Aprašo

keitimas galėtų būti svarstomas ateityje.

1.8. (2014-10-17 Nr. P-94/2014) Visiškai nepagrįstai Aprašu siekiama

įteisinti apmokestinimą tvarkant dumblą numatant, jog ženkliai susidarys

daugiau nei realiai susidaro, specialistų – mokslininkų įrodyta (sveika

logika sako tą patį), jog pirminio dumblo kiekis negali būti skaičiuojamas

pagal teršalus BDS7,skendinčias medžiagas, bendrą azotą ir bendrą

fosforą (vertinti, jo pirminį dumblą sudaro tie keturi teršalai). Pasaulinė

praktika bei šios srities specialistai mokslininkai yra padarę aiškią išvadą

Žr. 1.3 ir 1.7 pastabų vertinimus.

8

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


– pirminis dumblas susidaro tik dėl skendinčių medžiagų koncentracijos

(kiekio), akivaizdu, jog tiek bendrasis azotas tiek bendrasis fosforas bei

BDS7 negali būti pirminio dumblo sudėtyje, nes paminėtos medžiagos

yra ne kietos būsenos, bet tirpstančios vandenyje, dėl to visiškai negali

įtakoti pirminio dumblo kiekio. (pridedama dr. A. B. Matuzevičiaus

išvada). Analogiškai neteisingi ir perteklinio dumblo kiekiai bei viso

dumblo skaičiavimai, taigi tok siekiamas įteisinti teisinis reguliavimas

tvarkant nuotekas be pagrindo nuotekų tvarkytojams leidžia gauti

pajamas, kurių realiai neuždirbo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, prašome:

Pavesti specialistams/ekspertams atlikti Nuotekų valymo kainos už

padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašo vertinimą

atliekant šio aprašo ekspertizę siekiant įvertinti dumblo tvarkymo

paslaugų kainos nustatymo pagrįstumą bei kitų iš 84 formulių pagrįstumą

bei teisingumą;

2. UAB „Šiaulių vandenys“ 20014-10-16 Nr. S-4369 (reg. data 2014-10-16 Nr.R1-9962)

2.1. 1) Projekto nuotekų valymo kainos dėl BDS7 padidėjimo savikainos

skaičiavimų 16.2.1 – 16.2.4 punktuose lieka nepakankamai

reglamentuotas nuotekų dumblo kiekio nustatymas. Kaip pavyzdį

įvardijame 16.2.1 punktą ir šiame punkte nurodytą DF (nuotekų dumblo

džiovinimo grandyje susidaręs džiovinto nuotekų dumblo kiekis, m3)

dedamąją. Atkreipiame dėmesį, kad nenustatomas būdas, kuriuo vandens

tiekėjas turėtų apskaičiuoti džiovinto dumblo, susidariusio dėl

padidėjusios BDS7 (100 mg/l koncentracijos) taršos parametro, kiekį. Dėl

pastarųjų argumentų, rekomenduojame džiovinto dumblo kiekio

skaičiavimą sieti su projekto 16.5.2.1 skyriumi nustatant apdoroto

dumblo kiekio skaičiavimo metodiką, kuri taip pat vertintų apdorojimo

procese patiriamus dumblo masės praradimus.

Atsižvelgta.

Naujos redakcijos Aprašas papildytas nauju 15 punktu:

„15. Nuotekų dumblo tvarkymo technologinėse grandyse

apdorojamo nuotekų dumblo kiekio skaičiavimas.

Nuotekų dumblo tvarkymo technologinėse grandyse

apdorojamo nuotekų dumblo

kiekis (m3) (MTPD, MTPeD, MSPeD, MSPD, MDŽ, MK, MApd)

skaičiuojamas pagal formulę:

TPD

BDSpirm

TPDC

VM

100.

, m3/metus,

TPeD

BDSpd

TPeDC

VM

100.

, m3/metus

9

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


SPeD

BDSpd

SPeDC

VM

100.

, m3/metus;

SPD

BDSpirm

SPDC

VM

100.

, m3/metus;

DŽ

XXXXXX

DŽC

xVV

M100)

100(

, m3/metus;

K

XXXK

C

VM

100 , m3/metus;

Apd

XXXXXX

ApdC

xVV

M100)

100(

, m3/metus.

čia:

MTPD, MTPeD, MSPeD, MSPD, MDŽ, MK, MApd – tankinamo

pirminio nuotekų dumblo, tankinto perteklinio nuotekų

dumblo, sausinamo perteklinio nuotekų dumblo, sausinamo

pirminio nuotekų dumblo, džiovinamo nuotekų dumblo,

kompostuojamo nuotekų dumblo, apdoroto nuotekų dumblo

kiekiai (bei kitų rūšių nuotekų dumblas – Mxxx);

CTPD, CTPeD, CSPeD, CSPD, CDŽ, CK, CApd – tankinamo pirminio

nuotekų dumblo, tankinto perteklinio nuotekų dumblo,

sausinamo perteklinio nuotekų dumblo, sausinamo pirminio

nuotekų dumblo, džiovinamo nuotekų dumblo,

kompostuojamo nuotekų dumblo, apdoroto nuotekų dumblo

sausumas (bei kitų rūšių nuotekų dumblo sausumas

procentais – Cxxx). Nuotekų dumblo sausumas nustatomas

pagal faktinius duomenis;

x – nuotekų dumblo apdorojimo metu suskaidytų sausų

medžiagų dalis, proc.

10

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


Vxxx – pagal atskirus nuotekų užterštumo elementus

susidariusio nuotekų dumblo kiekis, tonos/metus;

CApd – apdoroto nuotekų dumblo sausumas, proc.“

Ankstesnės Aprašo redakcijos 16.5.2.1; 17.3.1.1; 18.5.1.1 ir

19.7.1.1 punktai išbraukiami, atitinkamai koreguojant Aprašo

punktų numeraciją.

Pakoreguotos Aprašo 16.2.1–16.2.4 punktuose nurodytos

formulės.

2.2. 2) Projekto 16.3, 16.6 – 16.11 skaičiavimuose nenurodoma, ar tokios

formulių dedamosios, kaip nuotekų dumblo kompostavimo

technologinėje grandyje naudojamo konkretaus įrenginio darbo laikas

(16.3 p.) arba nuotekų dumblo tvarkymo technologinėje grandyje

sunaudoto vandens kiekis (16.6 p.) turėtų būti indeksuojamos faktiniais

ataskaitinių metų rodikliais, t.y., faktinių įrenginių darbo laiku (jei

skaičiuojamos degalų sąnaudos), ar geriamojo vandens kiekiu, tenkančiu

apdorotai dumblo tonai.

Atsižvelgta.

Aprašo 16.3, 16.6–16.11 punktuose nurodytos skaičiavimo

formulės pakoreguotos, įvertinant būtinąsias sąnaudas, tenkančias

1 t (pagal sausas medžiagas) apdorojamo nuotekų dumblo.

2.3. 3) Siūlome 16.6 punktą išdėstyti taip: „Geriamojo (techninio) vandens

sąnaudos tolesnio nuotekų dumblo apdorojimo grandyse (GV)

skaičiuojamos pagal formulę:“ Pažymime, kad vanduo, esant dumblo

džiovinimo įrenginių alternatyvai, naudojamas sausinimo bei tankinimo

procesų metu, jokiu būdu ne džiovinimo, todėl punkte naudojamą

apdorojimo sąvoką detalizuojančias grandis – (džiovinimo,

kompostavimo) siūlome išbraukti. Analogiško turinio pastebėjimai

galioja ir Projekto 17.4, 18.6, 19.8 punktams.

Atsižvelgta.

Aprašo 16.6, 17.4 (17.6 punktas naujoje redakcijoje), 18.6, 19.8

punktai koreguoti.

2.4. 4) Taip pat norime atkreipti dėmesį dėl techninės klaidos, įsivėlusios

Projekto punktų numeracijoje: 13 psl. 17.3 punktu aptariama degalų

sąnaudų nuotekų dumblo kompostavimo technologinėje grandyje

skaičiavimo ir 17.4 punktu – papildomų flokuliantų sąnaudų skaičiavimo

metodikos, tuo tarpu 14, 15 psl. naudojant tą pačią numeraciją – elektros

energijos ir geriamojo vandens sąnaudų skaičiavimo metodikos.

Atsižvelgta.

11

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


2.5. 5) Dumblo perdavimo trečiosioms šalims savikainos skaičiavimas yra

nustatomas Projekto 16.2.3, 17.2.3, 18.2.3, 19.5.3 punktuose, todėl

Projekto 20 punkto formulėje aptartą kainos dedamąją TDTP siūlome

naikinti.

Neatsižvelgta.

Projekto 16.2.3, 17.2.3, 18.2.3, 19.5.3 punktuose yra vertinamas

trečiosioms šalims atiduodamo nuotekų dumblo arba nuotekų

dumblo komposto kiekis ir nuotekų dumblo arba nuotekų dumblo

komposto atidavimo trečiosioms šalims kaina (vartų mokestis), t.

y. įvertinamos sąnaudos kai nuotekų dumblas ar šio dumblo

kompostas atiduodamas galutiniam naudotojui (ne tvarkytojui).

Projekto 20 punkto formulėje kainos dedamoji TDTP bus

naudojama tų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų,

kurie veš tvarkyti dalinai apdorotą dumblą į kito geriamojo

vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo dumblo tvarkymo

įrenginius.

3.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacija 2014-10-20 Nr. 141 (reg. data 2014-10-21 Nr. R1-0089)

3.1. Asociacijos nuomone, būtina atsižvelgti į tai, kad Projekto 2.8 punkte

įtvirtinta sąvoka „Savitoji nuotekų tarša“ atkartoja Lietuvos Respublikos

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m.

birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija, įsigaliosianti nuo 2014 m.

lapkričio 1 d.) 3 straipsnio 30 punkte esančią sąvoką „Savitoji nuotekų

tarša“.

Atsižvelgiant į tai, siūlome išbraukti Projekto 2.8 punkte įtvirtintą sąvoką

„Savitoji nuotekų tarša“.

Atsižvelgta.

Panaikintas Aprašo 2.8 punktas.

4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2014-10-22 Nr. (19-2)-D8-7744 (reg. data 2014-10-22 Nr. R1-10143)

4.1. 1. Manome, kad reikėtų patikslinti Projekto 2.4 punktą. Pagal siūlomą

formuluotę, „nustatyta nuotekų valymo paslaugų kaina“ yra „nustatyta

tvarka patvirtinta 1 m3 nuotekų valymo ir dumblo tvarkymo paslaugų

kaina už bazinės teršalų koncentracijos nuotekų išleidimą...“, t. y. galima

interpretuoti, kad kaina nustatoma už dvi paslaugas – nuotekų valymo

paslaugas ir dumblo tvarkymo paslaugas. Kadangi į nuotekų valymo

paslaugų kainą įskaičiuojamos ir dumblo tvarkymo sąnaudos, siūlome

Atsižvelgta.

Pakeistas Aprašo 2.4 punktas, išdėstant jį taip:

„2.4. Nustatytoji nuotekų valymo paslaugų kaina –

vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo

metodika apskaičiuota ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka patvirtinta 1 m3 nuotekų

12

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


nuotekų valymo paslaugų kainos apibrėžime dumblo tvarkymo paslaugų

neminėti.

valymo paslaugų kaina už bazinės teršalų koncentracijos nuotekų

išleidimą į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo

naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.“

4.2. 2. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu yra svarstomas pasiūlymas

nustatyti, kad bazinio nuotekų užterštumo elementų koncentracijos

nustatomos atsižvelgiant į konkrečių nuotekų valymo įrenginių projektinį

pajėgumą. Nuotekų valyklų projektuose šie pajėgumai išreiškiami

hidrauline apkrova (m3/d) ir apkrovomis pagal BDS7, bendrąjį azotą ir

bendrąjį fosforą (kg/d). Projekto 3 punkte nustačius, kad bazinio nuotekų

užterštumo skaičiavimai atliekami ir skendinčioms medžiagoms, būtų

neaišku, kaip tai padaryti kiekvienų valymo įrenginių atveju.

Komentaras.

Pastaba pateikta iki Atsiskaitymo tvarkos patvirtinimo.

Pažymėtina, kad Atsiskaitymo tvarkos 13 punkte įtvirtintas toks

bazinis nuotekų užterštumas: BDS7 – 350 mg/l, SM – 350 mg/l,

N – 50 mg/l, P – 10 mg/l.

4.3. 3. Projekto 8 punkte siūlomas reglamentavimas dėl ChDS/BDS santykio

yra įtvirtintas Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame LR aplinkos

ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-

2103; 2007 Nr. 110-4522). Šio reikalavimo esmė – įvertinti, ar abonento

nuotekos nėra toksiškos, siekiant apsaugoti miestų nuotekų valymo

įrenginius nuo biologinių procesų sutrikdymo ir tokiu atveju galimo

aplinkos teršimo. Nustačius mokestį už šį santykį galimi dvigubo

apmokestinimo atvejai, nes rodiklis ChDS apima visus chemiškai ir

biologiškai skylančius teršalus, tarp jų ir savitąją taršą sąlygojančius

teršalus, už kuriuos abonentai moka atskirai. Iš esmės pareiga įvertinti

santykį ChDS/BDS Projekte gali likti, tačiau siūlytume apsvarstyti

galimybę išbraukti antrąjį 8 punkto sakinį.

Atsižvelgta.

Panaikintas Aprašo 8 punktas ir koreguotas 20 punktas,

išbraukiant ChDS/BDS7 santykio įvertinimą kainos už

padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymą skaičiavime.

4.4. 4. Siūlome pakoreguoti Projekto 12 punkto antrąjį sakinį, kad

skaičiuojant įvertinamas esamos nuotekų valyklos projektinis pajėgumas. Atsižvelgta.

Pakeistas naujos redakcijos Aprašo 11 punktas, išbraukiant antrą

sakinį ir išdėstant jį taip:

„11. Sąnaudos dėl padidėjusios nuotekų taršos apskaičiuojamos

kiekvienai geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo

nuotekų valyklai atskirai. Skaičiuojant naudojamas nuotekų

valykloje išvalomų nuotekų metinis debitas už praėjusius

kalendorinius metus arba iš šios reikšmės apskaičiuotas vidutinis

paros debitas. Nuotekų valymo kaina už padidėjusią ir savitąją

13

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


taršą skaičiuojama taikant svertinį visų geriamojo vandens tiekėjo

ir nuotekų tvarkytojo eksploatuojamų nuotekų valyklų kainų už

padidėjusią ir savitąją taršą vidurkį.“

5. AB „Žemaitijos pienas“ 2014-11-07 Nr. SR-14-06-642 (reg. data 2014-11-11 Nr. R1-10912)

5.1. I. DĖL APRAŠE KETINAMO ĮTEISINTI NUOTEKŲ PIRMINIO

DUMBLO SKAIČIAVIMŲ

Moksliniai šaltiniai pripažįsta, jog pirminis dumblas – tai suspensijos,

kurias sudaro nusėdusios skendinčių bei išplaukusių riebalų, naftos

produktų dalelės. Todėl pirminio dumblo svorio negali įtakoti BDS7, P,

N kaip dujinės būsenos elementai, pirminio dumblo pagrindas

skendinčios medžiagos (SM). Šiuo klausimu aiškiai yra pasisakęs

dr. Algirdas Bronislovas Matuzevičius (A.B Matuzevičiaus išvados dėl

dumblo paskaičiavimo – pridedamos). Todėl dėl šios priežasties Aprašo

13 punkte nurodyti pirminio dumblo kiekio paskaičiavimai nėra teisingi

ir negali būti taikomi.

Komentaras.

Apraše naudojamų nuotekų dumblo kiekių skaičiavimo būdas yra

pasirinktas, atsižvelgiant į Aprašo tikslą – padidėjusios taršos,

kuri įvardinta ir reglamentuota Atsiskaitymo tvarkoje, nuotekų

valymo paslaugos kainų reguliavimą bei vienodo kainos

skaičiavimo principo įvedimas visiems vandens tiekėjams ir

nuotekų tvarkytojams ir būtinųjų sąnaudų susiejimas su

papildomu nuotekų dumblo kiekiu.

Aprašo rengimo pradiniame etape (2011 m.) buvo nuspręsta

kiekvienam teršalui (pagal BDS7, SM, N, P) taikyti analogiškus

dėsnius: pirminio dumblo kiekių skaičiavimui pirminiuose

nusodintuvuose vadovautis pagal SM pašalinimo metodiką, kaip

nurodoma ir 1.3 pastabos įvertinime.

5.2. II. DĖL APRAŠE KETINAMO ĮTEISINTI NUOTEKŲ PIRMINIO

DUMBLO SKAIČIAVIMŲ

Dr. Algirdas Bronislova Matuzevičius vertindamas Aprašo formules

aiškiai nurodė, jog skaičiuojant perteklinio dumblo kiekius, tiksliau

Aprašo 14 punkte ketinamas įteisinti perteklinio dumblo skaičiavimas

yra nepagrįstas ir neteisingas. Mokslininkas padarė išvadą, kad pateiktos

formulės (V pd SM , V pd N ir V pd P) yra nelogiškos ir neteisingos, todėl

netaikytinos.

Komentaras. Pastabos antraštė neatitinka turinio.

Kaip minima 5.1 pastabos komentare, skaičiavimuose taikomi

analogiški dėsniai: perteklinio dumblo kiekių skaičiavimui

biologinio nuotekų valymo įrenginiuose vadovaujamasi pagal

organinių medžiagų šalinimo metodiką (kaip nurodoma ir 1.3

pastabos komentare).

Apraše naudojamo nuotekų dumblo kiekių susidarymo

skaičiavimo būdas yra pasirinktas, atsižvelgiant į Aprašo tikslą –

padidėjusios taršos, kuri įvardinta ir reglamentuota Atsiskaitymo

tvarkoje, nuotekų valymo paslaugos kainų reguliavimą bei

vienodo kainos skaičiavimo principo įvedimas visiems vandens

tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams ir būtinųjų sąnaudų susiejimas

su papildomu nuotekų dumblo kiekiuir netaikomas nuotekų

valymo įrenginių projektavime.

14

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


5.3. III. NETEISINGI FAKTAI DĖL APRAŠO FORMULIŲ

Derinimo pažymoje „Dėl nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir

specifinę taršą skaičiavimo tvarkos parašo pakeitimo“ Valstybinė kainų

ir energetikos kontrolės komisija nurodė, jog : „Atkreiptinas dėmesys,

kad 2011 m. priimant šį teisės aktą, derinimo pažymoje buvo įvardinti

dokumentai, kuriais remiantis skaičiavimams panaudotos formulės A.B.

Matuzevičius. Rekomendacijos biologinio valymo įrenginiams

projektuoti, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2000, 28 p.“. Ši

informacija yra neteisinga bei klaidinanti.

Pareiškėjas išnagrinėjo dr. Algirdo Bronislovo Matuzevičiaus mokslinius

šaltinius – „Rekomendacijos biologinio valymo įrenginiams

projektuoti“, 2002m. taip pat „Biologinio valymo įrenginių projektavimo

rekomendacijos“, 1991m. Pažymime, jog niekur nerasta ir nėra formulių,

kurias ketinama įteisinti Apraše. Priešingai Dr. Algirdas Bronislovas

Matuzevičius yra nurodęs, jog Apraše esančio formulės (dauguma)

neteisingos bei netaikytinos (Išvada – pridedama).

Komentaras.

Žr. 1.3 pastabos įvertinimą.

Dar kartą pažymime, kad Apraše nurodytų sąnaudų skaičiavimas

per papildomo nuotekų dumblo kiekio susidarymą yra Aprašo

kūrimui panaudotose šaltiniuose, kurie skirti tik buitinių nuotekų

valymo įrenginių projektavimui, kai pramonės įmonių įtaka yra

nedidelė, pateiktų formulių interpretacija. Apraše naudojamo

nuotekų dumblo kiekių susidarymo skaičiavimo būdas yra

pasirinktas, atsižvelgiant į Aprašo tikslą, kuris minimas 5.1 ir 5.2

pastabų komentaruose.

5.4. IV. DĖL PASEKMIŲ TAIKANT YDINGAS FORMULES

Taigi vien tik dėl pirminio ir perteklinio dumblo skaičiavimų padidinami

– pirminio dumblo kiekiai daugiau kaip 50 proc., o perteklinio daugiau

kaip 100 proc. Lietuvos verslas privalo sumokėti nepagrįstus milijonus

litų, kenčia ir Lietuvos gyventojai.

Komentaras.

Atkreipiame dėmseį į nuotekų tvarkymo paslaugų kainų

skaičiavimo nuostatas. Komisija, vadovaudamasi Metodika,

įvertina ūkio subjekto pateiktas ataskaitinių metų nuotekų

tvarkymo sąnaudas ir nustato nuotekų tvarkymo veiklos

būtinąsias sąnaudas, nuotekoms išvalyti iki privalomų į nuotekų

valyklą priimti nuotekų taršos ribų, nustatytų Nuotekų tvarkymo

reglamente, patvirtintame aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17

d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento

patvirtinimo“. Ataskaitinių metų sąnaudos ir būtinosios sąnaudos

apima visas nuotekų tvarkymo sąnaudas, tame tarpe ir sąnaudas,

reikalingas padidėjusios ir savitosios taršos nuotekoms išvalyti.

Šios sąnaudos dalinamos iš planuojamo parduoti nuotekų

tvarkymo paslaugų kiekio ir gaunama nuotekų tvarkymo kaina

vartotojams ir abonentams (toliau – Kaina 1). Mokant šią kainą

visi vartotojai ir abonentai padengtų ūkio subjekto būtinąsias

15

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


nuotekų tvarkymo sąnaudas, tame tarpe ir padidėjusios ir

savitosios taršos nuotekų valymo sąnaudas. Vadovaujantis

Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nuotekų tvarkymo

srityje taikomas principas „teršėjas moka“, atskiriems

abonentams, kurie ūkio subjektui atiduoda valyti padidėjusios ir

savitosios taršos nuotekas, skaičiuojama atskira kaina,

padengianti ūkio subjekto būtinąsias padidėjusios ir savitosios

taršos nuotekų valymo sąnaudas (toliau – Kaina 2). Įvertinus ūkio

subjekto planuojamą valyti padidėjusios ir savitosios taršos

nuotekų kiekį ir užterštumo elementų koncentraciją nuotekose,

suskaičiuojamos planuojamos gauti pajamos (sąnaudos) už

padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymą. Šiomis

pajamomis (sąnaudomis) yra sumažinamos Kainai 1 suskaičiuoti

naudojamos būtinosios nuotekų tvarkymo sąnaudos ir

suskaičiuojama kaina, kuri padengia ūkio subjekto iki didžiausios

leidžiamos arba bazinės taršos nuotekų tvarkymo sąnaudas (toliau

– Kaina 3 arba Apraše įvardijama kaip nustatytoji kaina). Tokiu

būdu gaunama, kad vartotojai ir abonentai, mokėdami Kainą 3

ūkio subjektui padengia būtinąsias iki didžiausios leidžiamos arba

bazinės taršos nuotekų tvarkymo sąnaudas, o atskiri abonentai,

mokėdami Kainą 2 ūkio subjektui padengia būtinąsias

padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo sąnaudas ir

įgyvendinama Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostata, kad

nuotekų tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų

susigrąžinimo principas, kuris reiškia, kad nuotekų tvarkymo

paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas. Todėl

manytina, kad Aprašo nuostatos nesudaro sąlygų mokėti

„nepagrįstus milijonus litų“.

5.5. V. DĖL „SAVŲ – VANDENS TIEKIMO ĮMONIŲ“ INTERESŲ

ĮTEISINIMO

Kiekvienas teisės aktas turi būti pagrįstas, teisėtas ir teisingas, juo negali

būti sukuriama daugiau pareigų yra būtina vienam ar kitam santykiui

reguliuoti, todėl teisės aktai (projektai) turi būti ruošiami nesuinteresuotų

ir nešališkų asmenų. Aprašas paruoštas suinteresuotų asmenų – Lietuvos

Komentaras.

Manytina, kad Aprašas, kuris nustato vienodus kainos už

padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo principus visiems

vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, parengtas,

atsižvelgiant į Įstatyme įtvirtintas Komisijos funkcijas geriamojo

16

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


vandens tiekėjų asociacijos užsakymu, kurį paruošė dr. Mindaugas

Rimeika (Vilniaus Gedimino technikos universitetas Vandentvarkos

katedros vedėjas), būtent M. Rimeika dar 2010 m. Lietuvos vandens

tiekėjų asociacijos užsakymu paruošė Nuotekų valymo kainos už

padidintą ir specifinę taršą skaičiavimo aprašą. Mindaugas Rimeika ir jo

vadovaujama Vandentvarkos katedra yra Vandens tiekėjų asociacijos

narė1 (duomenys – pridedami). 1 http://www.lvta/lvta-nariai-2/

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų reguliavimo

srityje ir yra parengtas neviršijant Komisijos kompetencijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Apraše yra vertinamos tik šios

sąnaudų rūšys: papildomo dumblo sandėliavimui,

transportavimui bei galutinio sutvarkymo jį džiovinant arba

kompostuojant (nuotekų dumblo pakavimo, cheminių reagentų,

gamtinių (suskystintų) dujų, vandens (techninio) naudojimo,

biofiltrų įkrovos keitimo, oro taršos mokesčių, struktūrinės

medžiagos ir kt.), sąnaudos elektros energijai ir sąnaudos

reagentams. Atkreiptinas dėmesys, kad į skaičiavimus

neįtraukiamos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, einamojo

remonto ir eksploatacinės medžiagos, aptarnavimo paslaugos

pagal sutartis, kuras, šilumos energijos sąnaudos, darbo

užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos, netiesioginės,

bendrosios (administracinės) sąnaudos bei kitos vandens tiekėjų

ir nuotekų tvarkytojų patiriamos būtinosios sąnaudos.

Reikia paminėti, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas

deklaruoja, kad jo veikla yra atvira bei skaidri, skatinanti mokslo

pažangą, siekianti prisidėti prie Lietuvos socialinės ir ekonominės

gerovės, šalies bei viso regiono plėtros. Universiteto

bendradarbiavimo partneriai, kuriems svarbi mokslinė

kompetencija, yra gerai žinomos kompanijos, asociacijos ir

sąjungos, taip pat ir Lietuvos pramoninkų konfederacija. Todėl

Komisija, situacija, kai šalies universitetas bendradarbiauja su

Lietuvos vandens tiekėjų asociacija ir teikia paslaugas

vandentvarkos srityje bei dalinasi moksline kompetencija, abejoti

neturi pagrindo.

17

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


5.6. VI. DĖL GALIMŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMŲ SIEKIANT

ĮTEISINTI APRAŠĄ

Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas nurodo, jog

viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi

objektyvumo, lygiateisiškumo (3 str.), kas reiškia, kad teisės aktą

priimančio subjekto veiksmai turi būti nešališki, akivaizdu, jog siekis

įteisinti suinteresuotų asmenų pasiūlytos redakcijos teisės aktą rodo, jog

šie principai pažeidžiami, be to akivaizdu, kad tuo pačiu pažeidžiamas

LR Teisėkūros pagrindų įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas

reguliuojančias teisės akto priėmimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis LR Viešojo administravimo

įstatymo 3 str., LR teisėkūros pagrindų įstatymo 10 str., prašome:

1. Nepasirašyti Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą

skaičiavimo aprašo dėl šiame prašyme išdėstytų argumentų;

2. Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo

aprašui parengti sudaryti darbo grupę iš nešališkų, nesuinteresuotų

asmenų, pakviečiant teisės aktui rengti mokslininkus;

Komentaras.

Pastabos teikėjo siūlymas naujam Aprašui parengti sudaryti darbo

grupę iš nešališkų, nesuinteresuotų asmenų, pakviečiant teisės

aktui rengti mokslininkus, yra didelės apimties, diskutuotinas tiek

su padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo paslaugos

teikėjais (geriamojo vandens tiekėjais ir nuotekų tvarkytojais),

tiek su šios paslaugos gavėjais, bei kitomis suinteresuotomis

pusėmis.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Aplinkos ministerija vykdo

projektą dėl bazinio nuotekų užterštumo dydžio nustatymo, kurio

pagrindinis tikslas – įvertinus nuotekų tvarkymo technologinius,




kurį viršijus pramonės įmonėms skaičiuojama papildoma kaina už

gamybinių nuotekų tvarkymą, dydį ar jo nustatymo principus.

Aplinkos ministerijai įvertinus šio projekto rezultatus, pastabos

teikėjo siūlymas galėtų būti svarstomas ateityje.

2015 M. SPALIO 8 D. VIEŠOJI KONSULTACIJA

6. ABF „Šilutės Rambynas“ 2015-10-23 Nr. (01-40)-172 (reg. data 2015-10-23 Nr. R1-9556)

6.1. Nesutinkame su Aprašo projekto nuostatomis ir manome, kad parengtas

Aprašo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų,

susijusių su padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo paslaugomis

ir jų apmokėjimo tvarka.

Aprašo projektu nepagrįstai siūloma patvirtinti tvarką, pagal kurią

abonentams bus nustatoma padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų

valymo paslaugų kaina, neatitinkanti nuotekų tvarkytojo patiriamų

Komentaras.

Naujos redakcijos Įstatymo 34 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, kad

konkretiems abonentams, viršijus bazinį nuotekų užterštumą yra

skaičiuojama papildoma kaina už nuotekų valymą. Pažymėtina,

kad Komisijai pareiga patvirtinti Nuotekų valymo kainos už

padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašą kyla iš

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 15 punkto.

18

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


sąnaudų. Tokia tvarka prieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo įstatymo 17 straipsnyje nustatytam sąnaudų sugrąžinimo

principui, pagal kurį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamojo vandens

tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti. Taip pat siūlomas

reglamentavimas neatitinka principo „teršėjas moka“, nes šis principas

reiškia, kad nuotekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems

šios paslaugos yra teikiamos. Aprašo projekto nuostatos sudaro sąlygas

reikalauti sumokėti už nuotekų tvarkymo paslaugas, kurios nebuvo

suteiktos.

Abonentų atsiskaitymą už suteiktas padidėjusios ir savitosios

taršos nuotekų valymo paslaugas reglamentuoja naujos

redakcijos Atsiskaitymo tvarka bei naujos redakcijos Geriamojo

vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties

standartinių sąlygų aprašas, patvirtintas

2007 m. sausio 31 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 126 (2015 m.

rugsėjo 10 d. redakcija; toliau – Standartinių sąlygų aprašas),

kuriose reglamentuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos bei šių paslaugų

kainų nustatymo tvarka.

Pastebėtina, kad pastabos teikėjui ABF „Šilutės Rambynas“

Komisijos 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. R2-(V)-3079 buvo

detaliai išaiškintos nuotekų tvarkymo paslaugų kainų

skaičiavimo nuostatos. Dar kartą akcentuojame, kad Komisija,

vadovaudamasi Metodika, įvertina ūkio subjekto pateiktas

ataskaitinių metų nuotekų tvarkymo sąnaudas ir nustato nuotekų

tvarkymo veiklos būtinąsias sąnaudas, nuotekoms išvalyti iki

privalomų į nuotekų valyklą priimti nuotekų taršos ribų, nustatytų

Nuotekų tvarkymo reglamente. Ataskaitinių metų sąnaudos ir

būtinosios sąnaudos apima visas nuotekų tvarkymo sąnaudas,

taip pat ir sąnaudas, reikalingas padidėjusios ir savitosios taršos

nuotekoms išvalyti. Šios sąnaudos dalinamos iš planuojamo

parduoti nuotekų tvarkymo paslaugų kiekio ir gaunama nuotekų

tvarkymo kaina vartotojams ir abonentams (toliau – Kaina 1).

Mokant šią kainą visi vartotojai ir abonentai padengtų ūkio

subjekto būtinąsias nuotekų tvarkymo sąnaudas, tame tarpe ir

padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo sąnaudas.

Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata, kad

nuotekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“,

atskiriems abonentams, kurie ūkio subjektui atiduoda valyti

padidėjusios ir savitosios taršos nuotekas, skaičiuojama atskira

kaina, padengianti ūkio subjekto būtinąsias padidėjusios ir

savitosios taršos nuotekų valymo sąnaudas (toliau – Kaina 2).

Įvertinus ūkio subjekto planuojamą valyti padidėjusios ir

19

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


savitosios taršos nuotekų kiekį ir užterštumo elementų

koncentraciją nuotekose, suskaičiuojamos planuojamos gauti

pajamos (sąnaudos) už padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų

valymą. Šiomis pajamomis (sąnaudomis) yra sumažinamos

Kainai 1 suskaičiuoti naudojamos būtinosios nuotekų tvarkymo

sąnaudos ir suskaičiuojama kaina, kuri padengia ūkio subjekto iki

didžiausios leidžiamos arba bazinės taršos nuotekų tvarkymo

sąnaudas (toliau – Kaina 3 arba Apraše įvardijama kaip

nustatytoji kaina). Tokiu būdu gaunama, kad vartotojai ir

abonentai, mokėdami Kainą 3 ūkio subjektui padengia būtinąsias

iki didžiausios leidžiamos arba bazinės taršos nuotekų tvarkymo

sąnaudas, o atskiri abonentai, mokėdami Kainą 2 ūkio subjektui

padengia būtinąsias padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų

tvarkymo sąnaudas ir įgyvendinama Įstatymo 17 straipsnio 1

dalies nuostata, kad nuotekų tvarkymo paslaugų srityje taikomas

sąnaudų susigrąžinimo principas, kuris reiškia, kad nuotekų

tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas.

Todėl manytina, kad Aprašo nuostatos nesudaro sąlygų iš

abonentų reikalauti sumokėti už nuotekų tvarkymo paslaugas,

kurios nebuvo suteiktos.

6.2. Pagal Aprašo projekto 5 punktą, kai abonento išleidžiamos nuotekos

neviršija bazinio nuotekų užterštumo koncentracijų ir leidžiamų ribinių

koncentracijų į nuotekų surinkimo sistemą, už nuotekų valymą mokama

nustatytoji nuotekų valymo paslaugų kaina. Tokia tvarka neatitinka

Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo

paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127, 11 punkto, pagal kurį už

padidėjusios taršos nuotekų valymo paslaugas abonentai atsiskaito, kai jų

išleidžiamų nuotekų užterštumas viršija bazinį nuotekų užterštumą.

Analogiška nuostata yra nustatyta ir dėl apmokėjimo už savitosios taršos

nuotekų valymo paslaugas.

Atsižvelgta.

Siekiant aiškumo, patikslintas Aprašo 5 punktas:

„5. Kai abonento išleidžiamos nuotekos neviršija bazinio

nuotekų užterštumo koncentracijų ir Nuotekų tvarkymo

reglamente nustatytų ribinių koncentracijų medžiagų,

išleidžiamų į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų

tvarkytojo leidžiamų ribinių koncentracijų į nuotekų surinkimo

sistemą, ir didžiausių leidžiamų koncentracijų medžiagų,

išleidžiamų į gamtinę aplinką, už nuotekų valymą mokama

nustatytoji nuotekų valymo paslaugų kaina.“

6.3. Aprašo projektu yra įtvirtinama Nustatytoji nuotekų valymo paslaugų

kaina, kurios nustatymo nenumato nei Geriamojo vandens ir nuotekų Komentaras.

Žr. 6.1 pastabos argumentus.

20

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


tvarkymo įstatymas, nei kiti teisės aktai. Nustatant galimybę taikyti

abonentui nustatytąją nuotekų valymo paslaugų kainą, kai teršalų kiekis

neviršija bazinio nuotekų užterštumo koncentracijos, abonentas mokėtų

už nuotekų tvarkymo paslaugas, kurios faktiškai nėra suteikiamos.

Paaiškiname, kad Apraše vartojama sąvoka „nustatytoji nuotekų

valymo paslaugų kaina“ yra vadovaujantis Metodika

apskaičiuota ir Įstatyme nustatyta tvarka patvirtinta (Komisijos

suderintas kainas savivaldybės turi nustatyti) 1 m3 nuotekų

valymo paslaugų kaina už iki didžiausios leidžiamos arba bazinės

teršalų koncentracijos nuotekų išleidimą į geriamojo vandens

tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo naudojamą nuotekų tvarkymo

infrastruktūrą (6.1 pastabos argumentuose minima Kaina 3).

Taigi, ši kaina yra mokama už abonentui suteiktas nuotekų

valymo paslaugas, kai abonentas atiduoda savo nuotekas tvarkyti

nuotekų tvarkytojui,

t. y. nuotekų tvarkytojas suteikia abonentui nuotekų tvarkymo

paslaugą už kainą, kuri padengia ūkio subjekto iki didžiausios

leidžiamos arba bazinės taršos nuotekų tvarkymo sąnaudas ir

abonentas moka už nuotekų tvarkymo paslaugas, kurios faktiškai

yra suteikiamos.

6.4. Aprašo projekto 6 punkte yra numatoma tvarka, pagal kurią nustatytoji

nuotekų valymo paslaugų kaina yra didinama, kai abonento, geriamojo

vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo sudarytoje sutartyje nustatytas

abonentui leidžiamas išleidžiamų nuotekų užterštumas yra didesnis nei

bazinis nuotekų užterštumas. Tačiau Aprašo projekte nėra numatoma, kad

kaina gali būti mažinama tuo atveju, kai išleidžiamų teršalų kiekis yra

mažesnis nei bazinis nuotekų užterštumas. Dėl tokios kainos skaičiavimo

tvarkos:

- sudaromos sąlygos nuotekų tvarkytojui rinkti mokesčius už

nesuteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas;

- neišnaudojama Aprašo projekto 6 punkte numatyta galimybė

atsiskaityti pagal faktinį nuotekų užterštumą;

- abonentai neskatinami mažinti išleidžiamų nuotekų užterštumą,

todėl nėra įgyvendinami Nacionalinėje aplinkos strategijoje, patvirtintoje

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-

1626, numatyti aplinkos apsaugos politikos strateginiai tikslai nuotekų

tvarkymo sektoriuje.

Komentaras.

Pažymėtina, kad Įstatymas neišskiria ir neapibrėžia mažesnio nei

bazinis nuotekų užterštumo nuotekų valymo kainos derinimo ar

nustatymo tvarkos bei kitokių minėtos kainos nustatymo

principų. Kaip jau minėta 6.1 pastabos argumentuose, pagal

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas, Komisijos

kompetencijai priskirta tvirtinti Nuotekų valymo kainos už

padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašą ir

prižiūrėti, kaip jis taikomas. Manytina, kad siūlymas skaičiuoti

mažesnio nei bazinio nuotekų užterštumo nuotekų valymo kainą,

pažeistų nuotekų tvarkymo srityje taikomus sąnaudų

susigrąžinimo bei nediskriminavimo principus bei sukurtų

precedentą, kuomet abonentams būtų mažinama kaina, kai

vartotojams toks mažinimas neįmanomas, nes vartotojų

išleidžiamų (buitinių) nuotekų tarša nėra matuojama (vartotojai

ir abonentai neturi būti lyginami, nes skiriasi tiek veikla, tiek

taršos mastas, tiek medžiagų koncentracijos). Be to, toks

21

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


diferencijavimo principas Įstatyme nenumatytas, taip pat

abejotina, ar sąnaudų atskyrimas šiuo atveju yra įmanomas.

Atsižvelgiant į 6.1 pastabos komentare išdėstytas nuotekų

tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimo nuostatas, dar kartą

akcentuojame, kad geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų

tvarkytojai negauna papildomų pajamų iš abonentų (pramonės

įmonių), kurių nuotekos yra padidėjusios ir savitosios taršos, o

visos geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų gaunamos

pajamos už nuotekų tvarkymą, tarp jų ir pajamos gaunamos už

padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymą, padengia

patiriamas būtinąsias nuotekų tvarkymo sąnaudas. Todėl

manytina, kad nuotekų tvarkytojui rinkti mokesčius už

nesuteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, sąlygos nesudaromos.

Aprašo 6 punkte nurodomas vienas iš atsiskaitymo būdų: pagal

faktinį nuotekų užterštumą. Įvertinus, tai, kad abonentas privalo

pranešti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui

labiausiai tikėtinas, dažniausiai abonento veikloje pasitaikančias

nuotekų teršalų koncentracijas, sudėtį, manytina, kad abonentas

geriausiai žino ar jam tikslinga savo lėšomis įsirengti teisės aktų

reikalavimus atitinkančias nuotekų faktinį užterštumą

nustatančias sistemas ir pagal jas atsiskaityti už jam suteiktas

nuotekų tvarkymo paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad

Standartinių sąlygų aprašo 17 punkte nustatyta, kad, kai

abonentas nėra įsirengęs faktinį nuotekų užterštumą nustatančių

sistemų, jis moka už sutartyje nustatyto leidžiamo išleisti

nuotekų užterštumo nuotekų tvarkymą.

Pastabos teikėjo minimoje Nacionalinėje aplinkos apsaugos

strategijoje yra įvardinti esminiai aplinkos apsaugos politikos

principai, vienas iš jų – atsakomybės („teršėjas moka“) ir

politikos įgyvendinimo kryptys, viena iš jų – kad vartotojai ir

abonentai optimaliomis sąlygomis ir kainomis gautų viešai

tiekiamą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, taip

pat užtikrinti, kad įmonėse būtų kontroliuojamos prioritetinės

pavojingos medžiagos, galinčios patekti į nuotekas, visos

susidarančios nuotekos būtų surenkamos ir sutvarkomos taip, kad

22

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


atitiktų nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad Įstatyme

nustatyta, kad abonentai moka papildomą kainą už nuotekų

valymą, kai abonentų teršalų koncentracijos didesnės už bazines

koncentracijas. Siekiant tinkamo Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje

įtvirtinto „teršėjas moka“ principo įgyvendinimo ir užtikrinant

optimalias kainas abonentams bei vandens tiekėjų ir nuotekų

tvarkytojų sąnaudų padengimą, nuspręsta būtinąsias sąnaudas

susieti su padidėjusio (papildomo) nuotekų pirminio ir (arba)

perteklinio dumblo kiekių, būtent susidarančių dėl abonentų į

nuotekų tvarkymo infrastruktūrą išleidžiamos padidėjusios

nuotekų taršos, sutvarkymu. Manytina, kad Apraše tinkamai

įgyvendinti Įstatyme įtvirtinti sąnaudų susigrąžinimo ir „teršėjas

moka“ principai, taip pat tarpusavyje buvo suderinti

aplinkosauginis, ekonominis ir socialinio teisingumo aspektai.

Manytina, kad tokia ekonominė priemonė skatina pramonės

įmones teršėjas racionaliai naudoti gamtos išteklius, pasirinkti

aplinkai saugiausią, palankiausią savo veiklos įgyvendinimo

būdą.

6.5. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siūlytina keisti Aprašo projekto 5 ir

6 punktus ir juos išdėstyti taip:

„5. Kai abonento išleidžiamos nuotekos neviršija bazinio nuotekų

užterštumo koncentracijų ir leidžiamų ribinių koncentracijų į nuotekų

surinkimo sistemą, už nuotekų valymą mokama nustatytoji nuotekų

valymo paslaugų kaina. Kai abonento išleidžiamos nuotekos yra mažesnio

(atskiri taršos elementai) užterštumo nei bazinio nuotekų užterštumo

koncentracijos, už nuotekų valymą mokama kaina mažinama

proporcingai nustatytiems nuotekų užterštumo koncentarcijos dydžiams“.

Neatsižvelgta.


6.6. „6. Už padidėjusią ar mažesnę bei savitąją nuotekų taršą nustatytoji

nuotekų valymo paslaugų kaina didinama arba mažinama, kai abonento

deklaruotas sutartyje nuotekų užterštumas yra didesnis arba mažesnis nei

bazinė tarša. Abonentas, vadovaudamasis Geriamojo vandens tiekimo ir

(arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše

nustatyta tvarka, už padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymą gali

Neatsižvelgta.


23

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


atsiskaityti pagal faktinį nuotekų užterštumą, jei abonentas, suderinęs su

geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, savo lėšomis įsirengia,

eksploatuoja, prižiūri nuotekų apskaitos ir faktinį jų užterštumą

nustatančias sistemas, reikalingas faktiniam nuotekų užterštumui

nustatyti, taip pat atlieka jų metrologinę patikrą teisės aktų nustatyta

tvarka. Padidėjusios ar sumažintos taršos nuotekų valymo sąnaudos

apskaičiuojamos pagal Aprašo IV dalyje pateiktus skaičiavimus, nuotekų

valymo paslaugų kainą didinant arba mažinant proporcingai

padidėjusioms ar sumažėjusioms sąnaudoms už padidėjusios ar mažesnės

nei bazinė tarša ir savitosios taršos valymą, Eur/m-3 už kiekvieną 6.1–6.4

punktuose nustatyto taršos žingsnio koncentracijos didėjimą arba

mažėjimą:

6.1. nustatytoji nuotekų valymo paslaugų kaina didinama arba

mažinama proporcingai padidėjusioms ar sumažėjusioms sąnaudoms už

padidėjusios ar mažesnės nei bazinė taršos valymą, Eur/m-3 už kiekvieną

100 mg/l BDS7 koncentracijos didėjimą ar mažėjimą;




100 mg/l SM koncentracijos didėjimą ar mažėjimą;




10 mg/l N koncentracijos didėjimą ar mažėjimą;




1 mg/l P koncentracijos didėjimą ar mažėjimą.“

6.7. Papildomai pabrėžtina, kad kaip ne kartą įvairūs geriamojo vandens ir

nuotekų tvarkymo sektoriaus subjektai, teikdami pastabas dėl Nuotekų

valymo kainos už padidėjusią ir sąvitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašo,

buvo nurodę Komisijai, Aprašo projekto nuostatos dėl nuotekų dumblo

kiekio skaičiavimo yra paremtos neteisingomis formulėmis. Komisija

nurodo, kad formulės yra nustatytos panaudojant A. B. Matuzevičiaus

Komentaras.

Žr. 2014 m. spalio 8 d. redakcijos Projektui pateiktos

1.3 pastabos argumentus.

2011 m. priimant šį teisės aktą, derinimo pažymoje buvo įvardinti

dokumentai, kuriais remiantis skaičiavimams panaudotos

formulės: A. B. Matuzevičius. Rekomendacijos biologinio

24

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


Rekomendacijas biologinio valymo įrenginiams projektuoti, tačiau tokia

informacija yra klaidinga. Pats dr. A. B. Matuzevičius yra pateikęs išvadą,

kad naudojamos formulės yra neteisingos ir netaikytinos. Todėl prašome

Komisijos pakartotinai įvertinti duomenis, kuriais remiantis Aprašo

projekte yra nustatomas nuotekų dumblo kiekio skaičiavimas, pagal

poreikį atliekant papildomą tyrimą dėl realaus nuotekų tvarkymo procese

susidarančio dumblo kiekio nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija

2015 m. splaio 8 d. lydraščiu Nr. R2-(V)-3156 prašė neteikti pastabų,

kurios teiktos ankstesnių Aprašo projekto derinimo metu, pakartotinai

neteikiame dr. A. B. Matuzevičiaus 2012 m. kovo 7 d. ekspertizės.

valymo įrenginiams projektuoti, Vilniaus Gedimino technikos

universitetas, 2000, 28 p.; Standard ATV-DVWK-A 131 E, 2000.

Dimensioning of Single-Stage Activated Sludge Plants. German

ATV-DVWK-Standards, May 2000. 58 p.).

Dar kartą norime pabrėžti, kad Apraše nurodytų sąnaudų

skaičiavimas per papildomo nuotekų dumblo kiekio susidarymą

yra Aprašo kūrimui panaudotose šaltiniuose, kurie skirti tik

buitinių nuotekų valymo įrenginių projektavimui, kai pramonės

įmonių įtaka yra nedidelė, pateiktų formulių interpretacija,

siekiant įvesti kainos už padidėjusią taršą vienodą skaičiavimo

principą visiems vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams ir

susieti būtinąsias sąnaudas su nuotekų dumblo kiekiu.

Apraše nuotekų dumblo kiekio skaičiavimas įvertintas pagal

keturis teršalus, kaip numatyta ir Atsiskaitymo už pateiktą

geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas

tvarkos apraše, bei atsižvelgiant į tai, kad abonetų (pramonės

įmonių) tarša kartais viršija miesto gyventojų taršą net kelis

kartus, be to pramonės įmonių teršalai neatitinka gyventojų

generuojamos nuotekų sudėties ir proporcijų.

Komisijai anksčiau (derinant ankstesnes Aprašo redakcijas)

pateiktoje dr. A. B. Matuzevičiaus 2012 m. kovo 7 d. ekspertizėje

pateikti pavyzdiniai duomenys, kai į nuotekų valyklą atiteka

10000 m3/d tokio užterštumo nuotekos:

BDS7-350 mg/l,SM-350 mg/l, N-50 mg/l, P-10 mg/l. Bei pateikti

skaičiai, koks susidarytų pirminio nuotekų dumblo kiekis pagal

Aprašą (viso 3,16 t/d), taip pat nurodoma, kad pagal pasaulyje (ir

Lietuvoje) priimtus skaičiavimus, susidarytų Vpirm.=2,1 t/d. Šis

skaičius atitinka tik pagal SM suskaičiuotą pirminio nusodinimo

metu sulaikytą nuotekų dumble sausų medžiagų kiekį. Rengiant

Aprašą remtasi informacija, kad biologinio valymo įrenginių

projektavimo praktikoje paprastai priimama, kad nuotekų

pirminis dumblas susidaro pirminiuose nusodintuvuose, kiek

nusėda skendinčios medžiagos (SM) arba priklauso nuo

nusodinimo efektyvumo, skaičiuojant pagal SM koncentraciją, o

biologinio valymo įrenginyje susidarančio perteklinio nuotekų

25

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


dumblo kiekis įvertinamas pagal pašalintą organinių medžiagų

kiekį. Siekiant, kad skaičiavimai netaptų ypatingai sudėtingi ir

kelis kartus didesni juos taikantiems vandens tiekėjams ir

nuotekų tvarkytojams, reikalaujantys didelių darbo sąnaudų,

nuspręsta kiekvienam teršalui (pagal BDS7, SM, N, P) taikyti

analogiškus dėsnius: pirminiuose nusodintuvuose susidarančio

pirminio dumblo kiekį skaičiuoti pagal SM pašalinimo metodiką,

o biologinio valymo įrenginiuose susidarančio perteklinio

nuotekų dumblo kiekį – pagal organinių medžiagų pašalinimo

metodiką. Tokiu būdu kiekvienam teršalui yra suskaičiuojamas

papildomo nuotekų pirminio ir (arba) perteklinio dumblo kiekiai,

o tam papildomam kiekiui sutvarkyti apskaičiuojamos būtinosios

sąnaudos. Akcentuotina, kad Apraše naudojamo nuotekų dumblo

kiekių susidarymo skaičiavimo būdas yra pasirinktas,

atsižvelgiant ir į Aprašo tikslą – padidėjusios taršos, kuri

įvardinta ir reglamentuota Atsiskaitymo tvarkoje, nuotekų

valymo paslaugos kainų reguliavimą ir netaikomas nuotekų

valymo įrenginių projektavime.

Manytina, kad tokiu būdu abonentai (pramonės įmonės) yra

skatinamos mažinti išleidžiamų nuotekų užterštumą. Minimoje

A. B. Matuzevičiaus ekspertizėje siūlymas skaičiuoti papildomą

nuotekų dumblo kiekį tik dėl BDS, leistų pramonės įmonėms,

pavyzdžiui, išleidžiančioms daugiausia tik skendinčias

medžiagas, išvengti atsakomybės dėl padidėjusios taršos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Apraše nuotekų dumblo kiekiai

skaičiuojami darant prielaidą, kad į valymo įrenginius atiteka

100 mg/l, BDS7, 100 mg/l SM, 10 mg/l N, 1 mg/l P.

Taip pat paminėtina, kad Komisija ne kartą pažymėjo, kad

2011 m. rengdama šį teisės aktą, bendradarbiavo su

mokslininkais, vertino iš suinteresuotų asmenų gautus

pasiūlymus, siekdama kuo detaliau reglamentuoti kainos už

padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymą nustatymo

ypatumus.

Siūlymas atlikti papildomą tyrimą dėl realaus nuotekų tvarkymo

procese susidarančio dumblo kiekio nustatymo yra didelės

26

Eil.

Nr.

Pastabos,

pasiūlymo

teikėjas


apimties bei diskutuotinas su rinka. Kaip minėta 5.6 pastabos

komentare, šiuo metu Aplinkos ministerija vykdo projektą dėl

bazinio nuotekų užterštumo dydžio nustatymo, kurio pagrindinis

tikslas – įvertinus nuotekų tvarkymo technologinius,




kurį viršijus pramonės įmonėms skaičiuojama papildoma kaina

už gamybinių nuotekų tvarkymą, dydį ar jo nustatymo principus.

Aplinkos ministerijai įvertinus šio projekto rezultatus, pastabos

teikėjo siūlymas atlikti papildomą tyrimą dėl realaus nuotekų

tvarkymo procese susidarančio dumblo kiekio nustatymo ar

Aprašo nuostatų dėl nuotekų dumblo kiekių skaičiavimo, galėtų

būti svarstomas ateityje.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei aukštesnės galios teisės aktuose

bus įtvirtinti tam tikri papildomi kriterijai ir nuostatos, susijusios

su nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą

apskaičiavimo tvarkos nustatymu, Komisija atitinkamai pagal

kompetenciją patobulins Aprašo nuostatas.

________________________________________________

derinimo paŽyma dĖl nuotekŲ valymo kainos uŽ …cheminės bei pavojingos medžiagos nuotekų...

Documents