bendrieji reikalavimai · 2014-09-25 · naujų nuotekų tinklų ir nuotekų valymo įrenginių...

Naujų nuotekų tinklų ir nuotekų valymo įrenginių statybaDegučių gyv., Šilutės r. sav.

Pirkimo dokumentai.III skyrius. Užsakovo reikalavimai2 skirsnis. Bendrieji reikalavimai

1

2 skirsnis

Bendrieji reikalavimai

Naujų nuotekų tinklų ir nuotekų valymo įrenginiųstatyba Degučių gyv., Šilutės r. sav.



2

TURINYS1 BENDROSIOS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS .................................................................. 13

1.1 Projekto trukmė ir koncepcija.............................................................................................. 131.2 Įrangos patikimumas ir dubliavimas.................................................................................... 131.3 Matavimo vienetai ............................................................................................................... 141.4 Projektinė dokumentacija..................................................................................................... 141.5 Teisės aktai, susiję su projekto įgyvendinimu...................................................................... 151.6 Leidimai ir patvirtinimai ...................................................................................................... 161.7 Laikinas elektros energijos ir vandens tiekimas statybos reikmėms ................................... 16

2 TECHNINIAI REIKALAVIMAI STATYBOS DARBAMS ................................................... 172.1 Bendroji dalis ....................................................................................................................... 17

2.1.1 Užrašai ir brėžiniai ..................................................................................................... 172.1.2 Darbų eigos fotofiksacija ........................................................................................... 172.1.3 Pastatų ir statinių būklė užbaigus darbus ................................................................... 172.1.4 Projektavimas ir analizė ............................................................................................. 172.1.5 Valymo įrenginių statiniai .......................................................................................... 172.1.6 Vandens apkrovos ...................................................................................................... 182.1.7 Lietuvos ir kiti standartai ........................................................................................... 182.1.8 Architektūriniai reikalavimai ..................................................................................... 182.1.9 Tolerancijos ................................................................................................................ 192.1.10 Vidaus apšvietimo lygiai ............................................................................................ 212.1.11 Šiluminės charakteristikos ......................................................................................... 212.1.12 Priėjimas ir darbo erdvė ............................................................................................. 212.1.13 Statybos metodai ........................................................................................................ 21

2.2 Medžiagos ............................................................................................................................ 222.2.1 Betonas....................................................................................................................... 222.2.2 Vanduo ....................................................................................................................... 222.2.3 Cementas.................................................................................................................... 222.2.4 Plieninė armatūra ir standus tvirtinimas..................................................................... 222.2.5 Hidroizoliacija............................................................................................................ 222.2.6 Plėtimosi siūlių užpildai............................................................................................. 23

2.2.6.1 Bitumu surišti kamštiniai užpildai. .................................................................... 232.2.6.2 Statybinės gumos (neopreno) užpildai. .............................................................. 23

2.2.7 Hermetikai.................................................................................................................. 232.2.7.1 Elastomeriniai hermetikai. ................................................................................. 232.2.7.2 Mastikos hermetikai. .......................................................................................... 232.2.7.3 Termoplastiniai hermetikai. ............................................................................... 23

2.2.8 Lanksčios bitumo polietileno plėvelės ....................................................................... 232.3 Betonas................................................................................................................................. 24

2.3.1 Betono gamyba .......................................................................................................... 242.3.1.1 Betono mišiniai .................................................................................................. 242.3.1.2 Chlorido kiekis................................................................................................... 242.3.1.3 Sulfato kiekis...................................................................................................... 24

2.3.2 Mišinio sudėtis ........................................................................................................... 242.3.2.1. Betono technologiškumas .................................................................................. 25

2.3.2.2. Betono kokybės kontrolė ....................................................................................... 252.3.2.3. Užpildų rūšiavimo bandymai. ............................................................................ 252.3.2.4. Natūralios drėgmės kiekio smulkiame užpilde bandymai. ................................ 252.3.2.5. Betono bandymai. .............................................................................................. 252.3.2.6. Technologiškumas – įslūgimas. ......................................................................... 25



3

2.3.2.7. Stipris. ................................................................................................................ 252.3.3. Betoninės konstrukcijos ............................................................................................. 26

2.3.3.1. Betono klasės ..................................................................................................... 262.3.3.2. Konstrukcinių elementų storis ........................................................................... 262.3.3.3. Įtrūkimų kontrolės reikalavimai......................................................................... 262.3.3.4. Armatūra ............................................................................................................ 272.3.3.5. Hidroizoliacija ir sandarikliai............................................................................. 272.3.3.6. Betono apsauga nuo korozijos ........................................................................... 27

2.3.4. Betono liejimas – bendrieji reikalavimai ................................................................... 272.3.5. Betono pumpavimas................................................................................................... 282.3.6. Betono tankinimas...................................................................................................... 282.3.7. Siūlės.......................................................................................................................... 29

2.3.7.1. Technologinės siūlės .......................................................................................... 292.3.7.2. Temperatūrinės siūlės......................................................................................... 29

2.3.8. Hidroizoliacija............................................................................................................ 292.3.9. Apsauga nuo ekstremalių oro sąlygų ......................................................................... 292.3.10. Betono kietėjimas ir apsauga ................................................................................. 302.3.11. Armatūra ir įtempimas ........................................................................................... 30

2.3.11.1. Plieninė armatūra ............................................................................................... 302.3.11.2. Įtemptos konstrukcijos ....................................................................................... 31

2.3.12. Klojiniai ................................................................................................................. 312.3.12.1. Klojinių konstrukcija ......................................................................................... 312.3.12.2. Klojinių nuėmimas............................................................................................. 312.3.12.3. Išėmos ir kiaurymės mechaninėms ir elektros instaliacijoms............................ 31

2.3.13. Paviršiaus apdaila................................................................................................... 322.3.13.1. Suformuotų paviršių apdaila .............................................................................. 322.3.13.2. Neformuotų paviršių apdaila.............................................................................. 322.3.13.3. Paviršių tikslumas .............................................................................................. 322.3.13.4. Debito matavimo latakai .................................................................................... 33

2.3.14. Apkrovimas ir bandymai........................................................................................ 332.3.14.1. Betono ir užbaigtų konstrukcijų apkrovimas ..................................................... 332.3.14.2. Statinių hidrauliniai bandymai ........................................................................... 33

2.3.15. Surenkamasis betonas ............................................................................................ 332.3.15.1. Surenkamojo betono darbai – bendrieji reikalavimai ........................................ 332.3.15.2. Surenkamųjų elementų patikra ir ženklinimas................................................... 332.3.15.3. Juodųjų metalų jungtims skirtos juostos, mastikos ir pastos ............................. 342.3.15.4. Surenkamojo betono šulinių žiedai.................................................................... 342.3.15.5. Išlaikymas paaukštintoje temperatūroje............................................................. 342.3.15.6. Surenkamojo betono kėlimas, transportavimas ir montavimas ......................... 34

2.4. Plieninės konstrukcijos.................................................................................................... 342.4.1 Dažymas .......................................................................................................................... 342.4.2 Galvanizavimas ............................................................................................................... 352.4.3 Normatyvai ir standartai .................................................................................................. 35

2.4.3.1 Statybinis konstrukcinis plienas............................................................................... 352.4.4 Apsauginės grandinės ...................................................................................................... 35

2.4.4.1 Veržlės, varžtai ir poveržlės ............................................................................... 352.5. Vamzdžių klojimas .......................................................................................................... 36

2.5.1. Vamzdžių pagrindo medžiagos .................................................................................. 362.5.2. Lanksčiosios jungiamosios movos ir flanšinės jungtys ............................................. 362.5.3. Vamzdžių guminiai jungiamieji žiedai ir tepimo alyvos............................................ 36



4

2.5.4. Vamzdžių sandėliavimas ............................................................................................ 372.5.5. Pagrindo paruošimas ir klojimas................................................................................ 37

2.5.5.1. Pagrindas vamzdžiams....................................................................................... 372.5.5.2. Vamzdžių klojimas............................................................................................. 372.5.5.3. Vamzdžių atpjovimas ......................................................................................... 372.5.5.4. Vamzdžių jungimas – bendrieji reikalavimai..................................................... 382.5.5.5. Flanšiniai sujungimai ......................................................................................... 382.5.5.6. Dumblo ir nuotekų vamzdynai........................................................................... 382.5.5.7. Užkastų vamzdynų apkrovos ............................................................................. 382.5.5.8. Vamzdynų prijungimas prie statinių .................................................................. 382.5.5.9. Vamzdynų tvirtinimas ........................................................................................ 382.5.5.10. Kanalų ir vamzdynų trasos ................................................................................ 392.5.5.11. Vamzdžių apsauga.............................................................................................. 39

2.5.6. Šuliniai ir kameros ..................................................................................................... 392.5.6.1 Bendrieji reikalavimai........................................................................................ 392.5.6.2 Betoniniai šuliniai .............................................................................................. 402.5.6.3 PVC/PP šuliniai.................................................................................................. 402.5.6.4 Šulinių dangčiai.................................................................................................. 412.5.6.5 Lipynės, kopėčios............................................................................................... 412.5.6.6 Vamzdynų patikrinimas ir išbandymas .............................................................. 422.5.6.7 Hidrauliniai nuotekų linijos bandymai............................................................... 422.5.6.8 Vizuali nuotekų linijų patikra............................................................................. 422.5.6.9 Šulinių ir kamerų bandymai ............................................................................... 432.5.6.10 Nuotekų infiltracijos bandymai.......................................................................... 432.5.6.11 Prijungtų šalutinių linijų bandymai.................................................................... 432.5.6.12 Nuotekų linijų valymas ...................................................................................... 432.5.6.13 Baigiamasis nuotekų linijos patikrinimas .......................................................... 432.5.6.14 Slėginių magistralių bandymai........................................................................... 43

2.5.6.14.1 Bendrieji reikalavimai ................................................................................. 432.5.6.14.2 Plastikiniai vamzdžiai ................................................................................. 452.5.6.14.3 Ketaus vamzdžiai ........................................................................................ 45

2.5.6.15 Šulinių ir kamerų bandymai ............................................................................... 452.6. Esami ir naujai projektuojami pastatai ............................................................................ 45

2.6.1. Daugiasluoksnių „Sendvič“ tipo panelių atitvaroms montavimas ............................. 452.6.2. Mūro darbai................................................................................................................ 46

2.6.2.1. Medžiagos .......................................................................................................... 462.6.2.2. Statybos darbai ................................................................................................... 46

2.6.3. Tinkavimas................................................................................................................. 472.6.3.1. Medžiagos .......................................................................................................... 472.6.3.2. Tinkavimo darbai ............................................................................................... 47

2.6.3.2.1. Tinko sluoksniai ........................................................................................... 482.6.3.2.2. Kokybė ......................................................................................................... 492.6.3.2.3. Tinkavimas žiemos metu.............................................................................. 49

2.6.4. Siūlių sandarinimas .................................................................................................... 492.6.4.1. Medžiagos .......................................................................................................... 492.6.4.2. Sandarinimo darbai ............................................................................................ 50

2.6.5. Grindys....................................................................................................................... 502.6.5.1. Grindų pagrindo įrengimas. ............................................................................... 502.6.5.2. Akmens masės plytelių grindys ......................................................................... 51

2.7. Langai, durys ir vartai ..................................................................................................... 51



5

2.7.1. Plastikiniai langai ....................................................................................................... 512.7.2. Plieninės durys ........................................................................................................... 522.7.3. Vartai .......................................................................................................................... 522.7.4. Rėmų statymas ........................................................................................................... 53

2.8. Kiti metalo darbai............................................................................................................ 532.8.1. Medžiagos .................................................................................................................. 532.8.2. Išorinių atitvarų apdaila profiliuotos skardos danga .................................................. 532.8.3. Tvirtinimas ir montavimas ......................................................................................... 53

2.9. Apdaila ............................................................................................................................ 542.9.1. Sienų padengimas glazūruotomis plytelėmis ............................................................. 542.9.2. Gipso kartono plokštės............................................................................................... 54

2.10. Vidaus santechnikos instaliacijos .................................................................................... 552.10.1. Medžiagos ir darbų vykdymo metodika................................................................. 552.10.2. Bandymai ............................................................................................................... 55

2.11. Dažymas.......................................................................................................................... 552.11.1. Medžiagos .............................................................................................................. 562.11.2. Paviršiaus paruošimas ............................................................................................ 56

2.11.2.1. Metaliniai paviršiai. ........................................................................................... 562.11.2.2. Betonas ir mūras................................................................................................. 562.11.2.3. Mediniai paviršiai. ............................................................................................. 562.11.2.4. Medžiagų naudojimas ........................................................................................ 57

2.12. Pastatų izoliacija.............................................................................................................. 582.12.1. Medžiagos .............................................................................................................. 58

2.12.1.1. Medžiagų pirkimas ir sandėliavimas ................................................................. 582.12.1.2. Medžiagų tipai ir charakteristikos...................................................................... 592.12.1.3. Izoliacijos įrengimas .......................................................................................... 592.12.1.4. Hidroizoliacija ................................................................................................... 59

2.13. Šildymo–vėdinimo įrengimai.......................................................................................... 602.13.1. Projektiniai parametrai ........................................................................................... 602.13.2. Šildymo sistemų prietaisai ..................................................................................... 602.13.3. Vėdinimo įranga..................................................................................................... 61

2.13.3.1. Oro tiekimo įrenginys ........................................................................................ 612.13.3.2. Kanalinės grotelės.............................................................................................. 61

2.13.3.2.1. Vidaus grotelės ........................................................................................... 612.13.3.2.2. Išorinės grotelės ......................................................................................... 61

2.13.3.3. Oro reguliavimo – matavimo sklendės .............................................................. 612.13.3.4. Garso slopintuvai ............................................................................................... 612.13.3.5. Ventiliatoriai....................................................................................................... 61

2.13.3.5.1. Stoginiai sprogimui saugūs ........................................................................ 622.13.3.5.2. Nesprogūs................................................................................................... 622.13.3.5.3. Kanaliniai (apvalūs) ................................................................................... 622.13.3.5.4. Buitiniai...................................................................................................... 62

2.13.3.6. Stogo kaminėlis.................................................................................................. 622.13.3.7. Drėgmės surinkėjas............................................................................................ 622.13.3.8. Ortakiai ir jų fasoninės dalys ............................................................................. 622.13.3.9. Ortakių izoliacija................................................................................................ 632.13.3.10. Pasiruošimas vėdinimo sistemų montavimui................................................... 63

2.13.4. Vėdinimo sistemų montavimas.............................................................................. 632.13.5. Vėdinimo sistemų bandymas ir priėmimas ............................................................ 64

2.14. Žemės darbai ................................................................................................................... 64



6

2.14.1. Kasimo darbai ........................................................................................................ 642.14.1.1. Sutvirtinimas...................................................................................................... 642.14.1.2. Vanduo iškasose ................................................................................................. 642.14.1.3. Drenažinis vanduo ............................................................................................. 652.14.1.4. Per didelis iškasimas .......................................................................................... 65

2.14.2. Pamatų pasluoksnis ................................................................................................ 652.14.3. Paviršių paruošimas konstrukciniam užpildui ....................................................... 652.14.4. Nesaugaus pamatų pasluoksnio susidarymas......................................................... 652.14.5. Pagrindo sutankinimas ........................................................................................... 652.14.6. Nusėdimas.............................................................................................................. 662.14.7. Užpylimas .............................................................................................................. 662.14.8. Konstrukcinis užpylimas........................................................................................ 66

2.15. Keliai, aptvėrimai ir takai................................................................................................ 662.15.1. Bendroji dalis ......................................................................................................... 662.15.2. Asfaltbetonio danga ............................................................................................... 66

2.15.2.1. Apatinis pagrindas ............................................................................................. 662.15.2.2. Bazinis pagrindas ............................................................................................... 672.15.2.3. Leistini nukrypimai baziniam pagrindui............................................................ 682.15.2.4. Apatinis asfaltbetonio sluoksnis (0/16 S-A) ...................................................... 68

2.15.2.4.1. Užpildai ir mikroužpildai. .......................................................................... 682.15.2.4.2. Bitumas ...................................................................................................... 682.15.2.4.3. Klojimas ..................................................................................................... 68

2.15.2.5. Viršutinis asfaltbetonio sluoksnis (0/16 S-V) .................................................... 692.15.2.5.1. Užpildai ir mikroužpildai ........................................................................... 692.15.2.5.2. Bitumas ...................................................................................................... 692.15.2.5.3. Klojimas ..................................................................................................... 69

2.15.2.6. Reikalavimai klojant asfaltbetonio dangas ........................................................ 692.15.2.7. Leistini nukrypimai asfaltbetonio dangai (viršutiniam sluoksniui) ................... 69

2.15.3. Betoninių plytelių ir trinkelių dangos įrengiamas.................................................. 702.15.3.1. Apatinis pagrindas ............................................................................................. 702.15.3.2. Betoninės plytelės .............................................................................................. 702.15.3.3. Bortai ................................................................................................................. 702.15.3.4. Latako įrengimas................................................................................................ 70

2.15.4. Kelių ir takų klojimo darbų kontrolė ir bandymai ................................................. 712.15.4.1. Bendroji dalis ..................................................................................................... 712.15.4.2. Tinkamumo bandymai ....................................................................................... 712.15.4.3. Savikontrolės bandymai..................................................................................... 722.15.4.4. Kontroliniai bandymai ....................................................................................... 722.15.4.5. Bandymų metodai .............................................................................................. 72

2.15.5. Paviršinio vandens drenažas .................................................................................. 732.15.6. Informaciniai ženklai ir apšvietimas ...................................................................... 732.15.7. Aptvėrimas ............................................................................................................. 732.15.8. Priešgaisrinė apsauga ............................................................................................. 73

3. REIKALAVIMAI MECHANINEI ĮRANGAI......................................................................... 753.1. Bendrieji reikalavimai ..................................................................................................... 75

3.1.1. Įranga, medžiagos ir vamzdynai ................................................................................ 753.1.2. Pakeitimai................................................................................................................... 763.1.3. Standartai ir normos ................................................................................................... 773.1.4. Darbo brėžiniai........................................................................................................... 773.1.5. Projektiniai apkrovimai.............................................................................................. 78



7

3.1.6. Atsarginės dalys ......................................................................................................... 783.1.7. Apsauga ir pakuotė gabenant bei sandėliuojant ......................................................... 793.1.8. Pajėgumą nurodančios plokštelės, plokštelės su pavadinimais ir ženklai ................. 803.1.9. Kaltiniai gaminiai....................................................................................................... 813.1.10. Varžtai, veržlės ir poveržlės ................................................................................... 813.1.11. Medžiagos, liejiniai ................................................................................................ 82

3.1.11.1. Liejiniai .............................................................................................................. 823.1.11.2. Nerūdijantis plienas............................................................................................ 823.1.11.3. Ketus .................................................................................................................. 823.1.11.4. Kalusis ketus ...................................................................................................... 83

3.2. Paviršių dangos ir apsauga nuo korozijos ....................................................................... 833.2.1. Bendra informacija..................................................................................................... 833.2.2. Specifikacijos ............................................................................................................. 84

3.3. Įvairūs kiti reikalavimai .................................................................................................. 933.3.1. Esami inžineriniai tinklai, objektai ir instaliacijos..................................................... 933.3.2. Laikino vandens ir galios tiekimo bei higienos įrenginiai ......................................... 94

3.3.2.1. Bendrieji reikalavimai........................................................................................ 943.3.2.2. Laikinas vanduo ................................................................................................. 943.3.2.3. Laikinoji galia .................................................................................................... 943.3.2.4. Higienos įrenginiai ............................................................................................. 94

3.3.3. Eksploatacija rekonstrukcijos ir montavimo metu..................................................... 943.3.4. Judančios dalys .......................................................................................................... 953.3.5. Įrengimų saugumas ir žymėjimas .............................................................................. 953.3.6. Tepimas ...................................................................................................................... 953.3.7. Guoliai........................................................................................................................ 963.3.8. Ankeruojantys varžtai įrenginiams ............................................................................ 963.3.9. Pamatai ir įbetonuojamos detalės............................................................................... 963.3.10. Pavarų apsaugos ..................................................................................................... 983.3.11. Balansavimas ......................................................................................................... 983.3.12. Triukšmo slopinimas.............................................................................................. 983.3.13. Siurbliai .................................................................................................................. 98

3.3.13.1. Bendri reikalavimai............................................................................................ 983.3.14. Sraigtiniai siurbliai ................................................................................................. 99

3.3.14.1. Išpildymas .......................................................................................................... 993.3.14.2. Guoliai ............................................................................................................... 993.3.14.3. Tepimas ............................................................................................................ 1003.3.14.4. Variklis ............................................................................................................. 100

3.3.15. Panardinami nuotekų siurbliai ............................................................................. 1003.3.15.1. Bendra informacija .......................................................................................... 1003.3.15.2. Korpusas .......................................................................................................... 1013.3.15.3. Darbo ratas ....................................................................................................... 1013.3.15.4. Velenas ............................................................................................................. 1013.3.15.5. Išpildymas ........................................................................................................ 101

3.3.16. Panardinami nuotekų siurbliai (kilnojami) .......................................................... 1023.3.16.1. Bendra informacija .......................................................................................... 1023.3.16.2. Korpusas .......................................................................................................... 1023.3.16.3. Darbo ratas ....................................................................................................... 1023.3.16.4. Velenas ............................................................................................................. 1023.3.16.5. Variklis ............................................................................................................. 1023.3.16.6. Išleidimo žarna................................................................................................. 102



8

3.3.17. Sausai statomi nuotekų siurbliai .......................................................................... 1023.3.17.1. Korpusas .......................................................................................................... 1023.3.17.2. Tarpinės............................................................................................................ 1033.3.17.3. Variklis ............................................................................................................. 1033.3.17.4. Manometrai ...................................................................................................... 1033.3.17.5. Oro išleidimas .................................................................................................. 1033.3.17.6. Drenažas........................................................................................................... 1033.3.17.7. Praplovimas (dumblo siurbliai) ....................................................................... 103

3.3.18. Stūmokliniai siurbliai ........................................................................................... 1043.3.19. Technologinio vandens siurbliai .......................................................................... 1043.3.20. Cheminių medžiagų dozavimo siurbliai .............................................................. 1043.3.21. Slėgio didinimo įrenginiai.................................................................................... 105

3.3.21.1. Bendra informacija .......................................................................................... 1053.3.21.2. Siurbliai............................................................................................................ 1063.3.21.3. Valdymas.......................................................................................................... 1063.3.21.4. Žemojo lygio išjungiklis .................................................................................. 106

3.3.22. Horizontalūs siurbliai........................................................................................... 1063.3.22.1. Bendra informacija .......................................................................................... 106

3.3.22.1.1 Korpusas.................................................................................................... 1063.3.22.2. Besisukantys elementai .................................................................................... 1063.3.22.3. Tarpinių dėžutės ............................................................................................... 1063.3.22.4. Guoliai ............................................................................................................. 1073.3.22.5. Manometrai ...................................................................................................... 1073.3.22.6. Drenažas........................................................................................................... 107

3.4. Papildoma vamzdynų įranga ......................................................................................... 1073.4.1. Manometrai .............................................................................................................. 1073.4.2. Lankstūs sujungimai ................................................................................................ 1073.4.3. Kompensatoriai ........................................................................................................ 1083.4.4. Grubaus valymo filtrai ............................................................................................. 1083.4.5. Perėjimai .................................................................................................................. 108

3.5. Kėlimo įranga................................................................................................................ 1083.5.1. Bendra informacija................................................................................................... 1083.5.2. Bėginės sijos keltuvas .............................................................................................. 1083.5.3. Tiltinis kranas (visų tipų) ......................................................................................... 108

3.5.3.1. Tiltinis kranas (rankinio valdymo)................................................................... 1093.5.3.2. Tiltinis kranas (elektrinis) ................................................................................ 109

3.6. Bandymai ir patikrinimai .............................................................................................. 1093.6.1. Bendra informacija................................................................................................... 1093.6.2. Patikrinimai.............................................................................................................. 1113.6.3. Gamykliniai bandymai ............................................................................................. 111

3.6.3.1. Bendrieji reikalavimai...................................................................................... 1113.6.3.2. Siurblių bandymai ............................................................................................ 1123.6.3.3. Variklių bandymai ............................................................................................ 1123.6.3.4. Pridavimas ir kiekių sutikrinimas .................................................................... 1123.6.3.5. Mechaninis išbandymas ................................................................................... 1133.6.3.6. Pirmojo paleidimo bandymai ........................................................................... 113

4. VAMZDYNAI IR ARMATŪRA............................................................................................ 1134.1. Vamzdžiai...................................................................................................................... 113

4.1.1. Bendrieji reikalavimai.............................................................................................. 1134.1.2. Vandentiekio vamzdynai .......................................................................................... 114



9

4.1.3. Buitinių nuotekų vamzdynai .................................................................................... 1154.1.4. Paviršinio vandens vamzdynai................................................................................. 1154.1.5. PVC vamzdžiai ........................................................................................................ 1154.1.6. Plastikiniai vamzdžiai ir fasoninės detalės............................................................... 1164.1.7. Nerūdijančio plieno vamzdžiai ................................................................................ 1184.1.8. Vamzdžių ir sklendžių montavimas ......................................................................... 119

4.2. Sklendės ........................................................................................................................ 1204.2.1. Bendra informacija................................................................................................... 1204.2.2. Pleištinės sklendės.................................................................................................... 1234.2.3. Peilinės sklendės ...................................................................................................... 1234.2.4. Peteliškinės sklendės................................................................................................ 1234.2.5. Rutulinės sklendės.................................................................................................... 1244.2.6. Membraninės sklendės ............................................................................................. 1244.2.7. Slėgio mažinimo vožtuvai........................................................................................ 1244.2.8. Atbuliniai vožtuvai................................................................................................... 125

4.2.8.1. Rutuliniai atbuliniai vožtuvai........................................................................... 1254.2.8.2. “Swing” tipo atbuliniai vožtuvai...................................................................... 1254.2.8.3. Diskinio tipo atbuliniai vožtuvai...................................................................... 126

4.2.9. Nuorinimo vožtuvai ................................................................................................. 1264.2.10. Reguliuojami hidraulinį smūgį mažinantys vožtuvai........................................... 126

4.3. Plovimo vandens hidrantai ............................................................................................ 1274.3.1. Hidrantų sklendės..................................................................................................... 1274.3.2. Statvamzdis .............................................................................................................. 1274.3.3. Žarnų dėžės .............................................................................................................. 127

4.4. Uždoriai......................................................................................................................... 1274.4.1. Bendra ...................................................................................................................... 1274.4.2. Ketaus uždoriai ........................................................................................................ 1274.4.3. Sintetinio tipo........................................................................................................... 1284.4.4. Užtvaros ................................................................................................................... 1284.4.5. Valdymo kolonėles ir sklendžių veleno prailginimas .............................................. 1284.4.6. Valdymo pavaros...................................................................................................... 128

4.5. Elektromagnetiniai debitomačiai ir jutikliai.................................................................. 1294.5.1. Medžiagos ................................................................................................................ 1294.5.2. Tipas ir konstrukcija................................................................................................. 1304.5.3. Žymėjimai ................................................................................................................ 1304.5.4. Skaitiklio tikslumas.................................................................................................. 130

5. TECHNINIAI REIKALAVIMAI ELEKTROS IR AUTOMATIKOS DARBAMS .............. 1315.1. Bendri reikalavimai ....................................................................................................... 1315.2. Normatyvai, standartai, reglamentai ............................................................................. 1315.3. Įranga............................................................................................................................. 1325.4. Saugos nurodymai ......................................................................................................... 1325.5. Apsaugos priemonių naudojimas .................................................................................. 1335.6. Rangovo pateikti brėžiniai ............................................................................................ 1355.7. Medžiagos ir įranga....................................................................................................... 1355.8. Apmokymai................................................................................................................... 1355.9. Rankinės elektros mašinos ............................................................................................ 1365.10. Elektros sistemos charakteristikos ................................................................................ 137

5.10.1. Trumpo jungimo srovės ....................................................................................... 1375.10.2. Sistemos Dažniai ir Įtampos ................................................................................ 1375.10.3. Maitinimas ........................................................................................................... 137



10

5.10.4. Atsarginės dalys ir įranga..................................................................................... 1375.11. Elektros įranga .............................................................................................................. 138

5.11.1. Jėgos paskirstymo spintos (skydeliai).................................................................. 1385.11.2. Suvartojamos elektros energijos apskaitos prietaisai ........................................... 1395.11.3. Žemos įtampos paskirstymo spintos ir variklių valdymo centrai (MCC)............ 139

5.11.3.1. Bendrai ............................................................................................................. 1395.11.3.2. Šynos................................................................................................................ 1395.11.3.3. Gnybtų rinklės ir vidinis elektros laidų tiesimas.............................................. 1405.11.3.4. Etiketės............................................................................................................. 140

5.11.4. Žemos įtampos galios paskirstymas..................................................................... 1405.11.5. Žemos įtampos varikliai ir jų paleidikliai ............................................................ 141

5.11.5.1. Sistemos galios koeficientas ............................................................................ 1435.11.6. Oro jungtuvai (ACB) ........................................................................................... 1435.11.7. Lieto korpuso jungtuvai (MCCB) ........................................................................ 1445.11.8. Miniatiūriniai jungtuvai (MCB)........................................................................... 1445.11.9. Nepertraukiamo maitinimo šaltiniai (UPS).......................................................... 1445.11.10. Elektros pavaros ................................................................................................... 145

5.11.10.1. Bendrai ........................................................................................................... 1455.11.10.2. Dažnio keitikliai ............................................................................................. 1455.11.10.3. Minkšto paleidimo įrenginiai ......................................................................... 146

5.12. Kabelių tiesimas ir instaliacija ...................................................................................... 1465.12.1. Bendrai ................................................................................................................. 1465.12.2. Žemos įtampos kabeliai ....................................................................................... 1465.12.3. Valdymo kabeliai.................................................................................................. 1465.12.4. Automatikos sistemos kabeliai............................................................................. 1475.12.5. Įžeminimo kabeliai............................................................................................... 1475.12.6. Laidai vamzdžiuose.............................................................................................. 1475.12.7. Kabelių skersjūviai............................................................................................... 1475.12.8. Požeminiai kabeliai .............................................................................................. 1475.12.9. Lauko kabelių kanalai ir šuliniai .......................................................................... 1475.12.10. Tranšėjos kabeliams ............................................................................................. 1485.12.11. Bendrieji reikalavimai kabelių instaliacijai.......................................................... 148

5.13. Kabelių montavimo sistemos ........................................................................................ 1505.13.1. Bendri reikalavimai kabelių montavimo sistemoms............................................ 1505.13.2. Perforuoti kabelių kanalai .................................................................................... 1515.13.3. Kabelių kopetėlės ................................................................................................. 1515.13.4. PVC kanalai ......................................................................................................... 151

5.14. Pastatų elektros instaliacijos priedai ............................................................................. 1525.14.1. Bendrieji reikalavimai.......................................................................................... 1525.14.2. Apšvietimo jungikliai........................................................................................... 1525.14.3. Kištukiniai lizdai .................................................................................................. 152

5.15. Apšvietimo įrenginiai.................................................................................................... 1535.16. Papildomos sistemos ..................................................................................................... 153

5.16.1. Žaibosaugos sistema ............................................................................................ 1535.16.2. Priešgaisrinė sistema ............................................................................................ 1545.16.3. Ženklai, grafikai ir skelbimai ............................................................................... 1545.16.4. Įžeminimas ........................................................................................................... 154

5.17. Valdymo sistema ir prietaisai ........................................................................................ 1555.17.1. Bendros nuostatos ................................................................................................ 1555.17.2. Valdymo sistemos programinė įranga .................................................................. 156



11

5.17.3. Proceso langai ...................................................................................................... 1565.17.4. Ataskaitos............................................................................................................. 1575.17.5. Programuojamas loginis valdiklis ........................................................................ 1575.17.6. Maitinimo šaltinio modulis .................................................................................. 1585.17.7. Įvedimo/išvedimo įrenginiai ................................................................................ 158

5.17.7.1. Skaitmeniniai įėjimai ....................................................................................... 1585.17.7.2. Analoginiai įėjimai .......................................................................................... 1585.17.7.3. Impulsiniai įėjimai ........................................................................................... 1595.17.7.4. Skaitmeniniai išėjimai...................................................................................... 1595.17.7.5. Analoginiai išėjimai ......................................................................................... 159

5.17.8. Nepertraukiamo maitinimo šaltiniai..................................................................... 1595.17.9. Valdymo paneliai, skydai, spintos........................................................................ 160

5.18. Projektavimo standartizacija ......................................................................................... 1615.19. Tipiniai PLV įėjimai/išėjimai ........................................................................................ 161

5.19.1. Sklendė su elektrine pavara.................................................................................. 1615.19.2. Reguliuojamos sklendės su elektros pavara......................................................... 1615.19.3. Tiesioginis variklio paleidėjas.............................................................................. 1625.19.4. Variklio valdymas su dažnine pavara................................................................... 1625.19.5. Drumstumo, pH analizatorius .............................................................................. 1625.19.6. Debitmatis ............................................................................................................ 1625.19.7. Matuoklis ............................................................................................................. 1625.19.8. Dozuojantis siurblys............................................................................................. 162

5.20. Projekto specifikacijos ir aprašymas ............................................................................. 1625.21. Matavimo įranga ........................................................................................................... 163

5.21.1. Debitmačiai .......................................................................................................... 1635.21.1.1. Debitmatis kanale ............................................................................................ 1635.21.1.2. Magnetiniai debito matuokliai ......................................................................... 163

5.21.2. Slėgio matuokliai ................................................................................................. 1635.21.3. Lygio matuokliai .................................................................................................. 1635.21.4. Temperatūros matuokliai...................................................................................... 1645.21.5. Analizės prietaisai ................................................................................................ 164

5.21.5.1. pH..................................................................................................................... 1645.21.5.2. Deguonies koncentracija.................................................................................. 1645.21.5.3. Dumblo koncentracija...................................................................................... 1645.21.5.4. Kitos matavimo sistemos ................................................................................. 164

5.22. Automatika, proceso valdymas ir duomenų perdavimas rekonstruojamai pagrindineiJuknaičių nuotekų siurblinei........................................................................................................ 164

5.22.1. Bendroji dalis ....................................................................................................... 1645.22.1.1. Bendrieji reikalavimai...................................................................................... 1645.22.1.2. Standartai, taisyklės ir normos......................................................................... 1655.22.1.3. Darbo dokumentacija ....................................................................................... 165

5.22.2. Automatinė valdymo ir kontrolės sistema (AVS) ................................................ 1655.22.3. Įžeminimas ir apsauga nuo viršįtampio ............................................................... 1655.22.4. Įrenginiai .............................................................................................................. 165

5.22.4.1. Programuojamas loginis valdiklis (PLV)......................................................... 1655.22.4.2. GSM 900/1800 radijo ryšio modemas ............................................................. 1665.22.4.3. Komunikacinis ryšio modulis .......................................................................... 1665.22.4.4. Maitinimo blokas UPS..................................................................................... 1665.22.4.5. Saugiklių blokas............................................................................................... 1665.22.4.6. Tarpinė relė ...................................................................................................... 166



12

5.22.4.7. Laiko relė ......................................................................................................... 1665.22.4.8. Min/Max temperatūros daviklis....................................................................... 1665.22.4.9. Durų ir dangčių padėties davikliai ................................................................... 1665.22.4.10. Hidrostatinis nuotekų lygio daviklis .............................................................. 1675.22.4.11. Plūdinis lygio daviklis.................................................................................... 1675.22.4.12. Gnybtų rinklės................................................................................................ 1675.22.4.13. Kronšteinas .................................................................................................... 1675.22.4.14. Ekranuotas duomenų perdavimo kabelis ....................................................... 1675.22.4.15. Ekranuotas kontrolinis kabelis....................................................................... 1675.22.4.16. Ekranuotas signalizacijos kabelis .................................................................. 167

5.22.5. Specifikacijos atliekamiems darbams .................................................................. 1675.22.5.1. Sistemos konfigūravimas, programavimas ir derinimas.................................. 1675.22.5.2. Saugos reikalavimai ......................................................................................... 1685.22.5.3. Įrenginių montažas........................................................................................... 1685.22.5.4. Žymėjimas ....................................................................................................... 1685.22.5.5. Įrenginių derinimo, išbandymo, matavimo darbai ........................................... 168



13

1 BENDROSIOS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

Šių techninių specifikacijų tikslas - nustatyti pagrindinius techninius reikalavimus, keliamusprojektui, jo apimčiai, naudojamoms medžiagoms ir įrengimams, atliekamų darbų kokybei irpaslaugoms. Techninės specifikacijos susideda iš dviejų atskirų skirsnių. Pirmame skirsnyjepateikiama bendra informacija ir bendrieji techniniai reikalavimai. Antrame skirsnyje pateikiamiišeities duomenys, darbų apimtys ir funkciniai reikalavimai.

1.1 Projekto trukmė ir koncepcijaNuotekų valymo technologija turi būti suprojektuota taip, kad nuotekų valykla dirbtų stabiliai geraiir patikimai, esant didžiausiam įmanomam debito ir taršos svyravimui. Pagrindinis biologinisprocesas turi būti sudarytas bent iš dviejų vienodų lygiagrečių technologinių linijų.

Statiniai turi būti projektuojami 30 metų tarnavimo laikui. Mechaninė ir elektros įranga vietinėmisklimato sąlygomis turi gebėti dirbti tiek 24 valandas per parą, tiek su pertrūkiais. Įvairios įrangosminimalus tarnavimo laikas turi būti toks:

1.1 lentelė Įrangos eksploatacijos trukmė

Įrangos pavadinimas Tarnavimo laikasVamzdynai ir konstrukcijos 20 metųMechaniniai įrengimai 15 metųValdymo sistemos 10 metųProceso loginis valdiklis (PLV) 5 metai

Įrangos išplanavimas turi tenkinti geriausius šiuolaikinius reikalavimus: būti gerai pritaikytas prievietinių sąlygų, visus procesus ir įrangą būtų lengva pastatyti, naudoti, tikrinti ir prižiūrėti.

Rangovas, projektuodamas nuotekų valyklą turi numatyti priemones, kaip sumažinti nesklandumus,atsirandančius dėl gedimų ir techninės priežiūros metu (sumontuojant rezervinę įrangą, atsarginiuspajėgumus, apvedimo linijas ir pan.).

Funkcionalumas, sauga ir patogumas turi būti užtikrinti laikantis Lietuvoje nustatytų sveikatos irsaugos normų bei įgyvendinant sekančias priemones:

geras priėjimas prie visų prietaisų ir įrangos; įrangos kėlimo įtaisų įrengimas; atskiros cheminių medžiagų sandėliavimo patalpos įrengimas; visų darbo vietų apšvietimas; visų dengtų darbo zonų priverstinė ventiliacija kvapų panaikinimui; mechaninės įrangos apsauga; tinkama elektros įrangos izoliacija; triukšmo slopinimu ir izoliacija; laiptai, turėklai, gaubtai ir pan..

1.2 Įrangos patikimumas ir dubliavimasNors įranga yra standartiniai gaminiai gaunami iš gamintojų, Rangovas turi įvertinti, kaip



14

kiekvienas iš jų tinka aplinkos sąlygoms, kuriose įrenginiai bus eksploatuojami, ir užtikrinti, kadstandartiniuose įrenginiuose bus padarytos visos tos modifikacijos, kurios atrodys esą reikalingos,kad įrenginiai būtų sumontuoti patikimai paprastai tvirtai ir saugiai ir atitiktų visus šių techniniųsąlygų reikalavimus.

Pateikti techniniai reikalavimai, o taip pat kiti su šia technologija susiję atitinkamuose skyriuoseapibrėžti reikalavimai, bus laikomi minimaliais būtinaisiais reikalavimais, užtikrinančiais minimaliątechnologinio proceso projekto kokybę ir sąžiningą konkurenciją.

Valymo įrenginių projektas turi užtikrinti atskirų sekcijų lankstumą ir patikimumą. Visi procesusvaldantys elementai (pagrindinė įranga, energijos tiekimo ir paskirstymo sistemos, valdymo paneliaiir centrai, duomenų apdorojimo sistemos ir t.t.) turi būti suprojektuoti numatant pakankamą atsargą.

Įrenginių veikimo patikimumas turi būti užtikrintas numatant atsarginės įrangos, rezerviniųpajėgumų, apylankų ir pan. panaudojimą.

1.3 Matavimo vienetaiŠiame projekte turi būti taikoma metrinė matų sistema. Nuotekų valyklos įrenginių skaičiavimamsnaudojamų parametrų matavimo vienetai turi būti sekantys:

Pavadinimas VienetaiIlgis mPlotas m2

Tūris m3

Debitas l/s , m3/h , m3/dGreitis, paviršiaus apkrova m/s , m/hTemperatūra oCSlėgis bar , m v. st.Galia kWEnergija kWhŠiluma kWh

1.4 Projektinė dokumentacijaRangovas turės paruošti techninį ir darbo projektą, įskaitant brėžinius, medžiagų ir įrengimųspecifikacijas tokio lygio, kad statybvietėje galėtų būti vykdomi darbai ir Inžinierius galėtųpatvirtinti Rangovo projektą ir ketinimus vykdyti darbus. Be to, Rangovas privalo gauti visusreikalingus suderinimus iš atitinkamų valdžios institucijų. Projektų paruošimo išlaidos turi būtiįtrauktos į pasiūlymo kainą.Rangovas privalo parengti statinio techninį ir darbo projektus, atlikti statybos darbams reikalingustyrimus ir statybos darbus vykdyti laikydamasis Lietuvos Techninių Statybos Reglamentų (STR),Lietuvos Techninių Standartų (LST), Statybos Taisyklių (ST) ir Techninių Sąlygų (TS) nuostatų.Konkurso pasiūlyme turi būti pateikti siūlomi technologiniai ir konstrukciniai sprendiniai, visapakankama techninė informacija apie siūlomus techninius sprendinius, technologinę schemą.Techninis projektas turi būti tolimesnis Konkurso pasiūlymo tęsinys.Statinio techninis projektas turi būti parengtas laikantis projektavimo sąlygų, teritorijų planavimodokumentų, sutartyje pateiktų „Užsakovo reikalavimų ir „Techninių specifikacijų“ bei atitikti STR1.05.06:2005 reikalavimus.Rangovas, laikydamasis darbų grafike numatytų terminų, privalės pateikti techninį projektą



15

Inžinieriui, kuris patikrins projekto apimčių atitikimą sutarties sąlygoms ir reikalavimams.Rangovas turės apmokėti parengto statinio techninio projekto ekspertizės išlaidas.Rangovas savo sąskaita turės ištaisyti pagrįstas Inžinieriaus ir projektų ekspertizes pastabas irpateikti Užsakovui penkis (5) pilnai sukomplektuotus statinio techninio projekto egzempliorius(popierinė + skaitmeninė versija). Užsakovas, laikydamasis LR Statybos įstatymo nuostatų, tvirtinstechninį projektą bei teiks jį statybos leidimui gauti į nuolatinę statybos komisiją.Po techninio projekto ekspertizės turi būti parengtas darbo projektas. Darbo projektodokumentacijos egzempliorių skaičius – 3 vnt.Rangovas privalės Užsakovui pateikti išpildomuosius brėžinius ir dokumentaciją, kai statybosdarbai bus baigti. Rangovo darbų apimtyje yra nuotekų valyklos sklypo ir statinių kadastriniaimatavimai. Šie dokumentai turės būti pateikti Užsakovui trimis (3) egzemplioriais.

1.5 Teisės aktai, susiję su projekto įgyvendinimuPagrindiniai teisės aktai, susiję su šio projekto įgyvendinimu yra:

Tarybos direktyva dėl miestų nuotekų valymo 91/271/EEB; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr.5-75); Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr.104-2615; 2003, Nr.36-1544); Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (Žin., 1999, Nr. 47-1469;

2002, Nr. 13-474); Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr.

21-617); Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas

(Žin., 1996 Nr. 82-1965; 2005, Nr.84-3105); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. D1-236 „Dėl

nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr.59-2103); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. D1-314 „Dėl

aplinkos minisro 2004m. Spalio 19d. Įsakymo Nr.D1-543 „Dėl nacionaliniam saugumuiužtikrinti svarbių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančių įmonių fizinės irinformacinės saugos reikalavimų patvirtinimo“pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr.76-2944);

Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklės,įsigaliojusios nuo 2002 m. vasario 09 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 623 (Žin., 2002, Nr.14-522);

Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa, patvirtinta 2004 m. vasario13 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-71 (Žin., 2004, Nr. 46-1539);

Nacionalinė ISPA strategija: aplinkos apsaugos sektorius, 2000; Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatai, 2003;

Statybos techniniai reglamentai: STR 1.02.06:2005 Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas

įgijimo tvarkos aprašas. Statybos inžinieriaus diplomų, įgytų užsienio valstybėje, pripažinimoLietuvos Respublikoje, taisyklės

STR 1.02.07:2004 Statinio projektuotojo, statybos rangovo, projektavimo ar statybos valdytojo,projekto ar statinio ekspertizės rangovo teisės įgijimo tvarkos aprašas. Fizinių asmenų, juridiniųasmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų dokumentų, išduotų užsienio valstybėje irpatvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis,pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės.

STR 1.04.01:2005 Esamų statinių tyrimai



16

STR 1.04.02:2004 Inžineriniai geologiniai(geotechniniai) tyrimai STR 1.05.05:2004 Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis STR 1.05.06:2005 Statinio projektavimas STR 1.05.07:2002 Statinio projektavimo sąlygų sąvadas STR 1.06.03:2002 Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė STR 1.07.02:2005 Žemės darbai STR 1.08.02:2002 Statybos darbai STR 1.09.04:2002 Statinio projekto vykdymo priežiūra STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais vartoti tvarka STR 2.01.04:2004 Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai STR 2.02.04:2004 Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos STR 2.02.05:2004 Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos. STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerines sistemos. Lauko

inžineriniai tinklai. STR 2.09.02:2005 Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas

Visi aukščiau išvardinti ir kiti, su šio projekto įgyvendinimu susiję teisės aktai, turi būti taikomikartu su jų paskutiniais pakeitimais ir papildymais.

1.6 Leidimai ir patvirtinimaiRangovas turės parengti visus dokumentus, reikalingus Užsakovui kreiptis dėl projekto ekspertizėsatlikimo. Ekspertizei pateikus pastabas parengtam techniniam projektui, Rangovas privalo pataisytiprojektą bei padengti papildomos ekspertizės išlaidas.Planuodamas savo darbą, Rangovas turi numatyti realius terminus deryboms su trečiosiomisšalimis, atsakingomis už leidimus ir pan.Rangovas turi laikytis visų sąlygų, nurodytų bet kuriame iš leidimų, kuriuos išduoda trečiosiosšalys, įskaitant sąlygas, nustatytas Užsakovo gautuose leidimuose.Rangovas yra atsakingas už papildomų tyrimų / tyrinėjimų atlikimą (jeigu tokie būtini).Rangovas turės gauti visus leidimus, licenzijas ir suderinimus reikalingus statybos darbų vykdymui.Užsakovas padės Rangovui gauti leidimus ir kt. Rangovas padės Užsakovui gauti leidimus, kuriuosgali gauti tik Užsakovas.

1.7 Laikinas elektros energijos ir vandens tiekimas statybos reikmėmsPrisijungimo sąlygas prie elektros ir vandens tiekimo statybos vykdymo laikotarpiu Rangovas turėsderinti su UAB „Šilutės vandenys“. Rangovas į savo pasiūlymo kainą turi įtraukti elektros energijosir vandens prijungimo bei suvartojimo statybos laikotarpiu kaštus.



17

2 TECHNINIAI REIKALAVIMAI STATYBOS DARBAMS

2.1 Bendroji dalisŠios techninės specifikacijos bendrais bruožais nusako pagrindinius reikalavimus statybos darbuosenaudojamų medžiagų kokybei ir statybos darbų atlikimui.

2.1.1 Užrašai ir brėžiniaiRangovas privalo pildyti Statybos darbų žurnalą. Privalo pildyti jame tikslius įrašus, kuriuose turibūti aprašoma statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki atidavimo naudoti) .Į žurnalą taip patturi būti įrašoma visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai.Žurnalo pildymas turi atitikti LR statybos ir urbanistikos ministerijos reikalavimus. Užsakovui turibūti suteikiama galimybė naudotis šia informacija, kai tik tai yra pagrįstai reikalinga.Rangovas atskirame brėžinių egzemplioriuje turi pažymėti visų esamų vandentiekio magistralių,kanalizacijos kolektorių, drenų, kabelių ir kitų komunikacijų padėtį, lygį bei kitą informaciją apiekomunikacijas, kurios neparodytos toponuotraukoje ir kurios bus atidengiamos vykdant statybosdarbus.

2.1.2 Darbų eigos fotofiksacijaKiekvieną mėnesį turi būti daromos nuotraukos, kuriose užfiksuojama darbų eiga. Užsakovuipageidaujant turi būti daromos ir specialios nuotraukos, kuriose pavaizduojamos konkrečiosįrenginių dalys, susijusios su vykdomais darbais. Visos nuotraukos turi būti sunumeruojamos,sudedamos į aplankus ir perduodamos Užsakovui. Ant nuotraukų turi būti pažymėta data.

2.1.3 Pastatų ir statinių būklė užbaigus darbusPabaigus darbus, Rangovas turi pašalinti visas nereikalingas medžiagas ir šiukšles, išvalyti purvą.Visi aptaškymai ar nuvarvėjimai turi būti pašalinti visais įmanomais būdais. Pastatai ir statiniai turibūti palikti švarūs, su išvalytais langais ir grindimis, tinkami naudoti. Gaminių baigtas apdailinispaviršius neturi būti pažeistas statybos metu. Įrengtuose gaminiuose neturi būti įlenkimų,nelygumų, šiurkščių, nenuobliuotų paviršių, plyšių arba įskilimų. Langai, durys ir vartai turi būtipriduodami nuvalyti, su rankenomis ir užraktais, kur tai numatyta. Defektai šalinami Rangovosąskaita.

2.1.4 Projektavimas ir analizėSavo darbų kokybės užtikrinimo ir kontrolės programoje Rangovas privalo apibrėžti statybosprojektų ruošimo ir derinimo procedūras. Projektiniuose skaičiavimuose turi būti aiškiai nurodytosvisos apkrovos ir konstrukciniai sienų matmenys, įskaitant visų reikšmingų užlankų ir angųišdėstymą bei matmenis.

2.1.5 Valymo įrenginių statiniaiVisi šie statiniai ir jų dalys turi būti suprojektuoti pagal STR 2.02.05:2004 (Nuotekų valyklosPagrindinės nuostatos) taip, kad atlaikytų valyklos ir jos komponentų apkrovas, įskaitant dinaminiusefektus, kur su jais susiduriama. Tokios apkrovos turi būti aiškiai nurodytos projektiniuoseapskaičiavimuose.Perdengimų plokštės darbinėse zonose turi būti suprojektuotos įvertinant visas nuolatines ir kitas



18

apkrovas, galinčias atsirasti vykdant techninio aptarnavimo ar remonto darbus, bet ne mažesnėsnegu nurodyta STR 2.05.04:2003 pagal duotas plotų suskirstymo kategorijas arba pagal duotastechnologinėje užduotyje.Vėjo slėgiai turi būti apskaičiuoti pagal STR 2.05.04:2003.Sniego apkrovos turi būti apskaičiuotos pagal STR 2.05.04:2003.Projekte turi būti atsižvelgta į aplinkos temperatūrą ir talpinamų skysčių temperatūrą, o taip pat įtiesioginių saulės spindulių poveikį.

2.1.6 Vandens apkrovosStatiniai turi atlaikyti vandens apkrovas pakilus jo lygiui.

2.1.7 Lietuvos ir kiti standartaiVisos statybinio betono konstrukcijos turi būti suprojektuotos pagal taikytinus Lietuvos standartus.Jeigu Rangovas pageidauja naudoti alternatyvius patvirtintus nacionalinius ar tarptautiniusstandartus, užtikrinančius bent tolygią kokybę ir atlikimą, jis turi pateikti aiškiai išdėstytus savopasiūlymus Konkursiniame pasiūlyme. Tokie alternatyvūs standartai turi būti naudojami pilnaapimtimi ir Rangovas yra atsakingas už užtikrinimą, kad jie bus suderinami su kitais naudojamaisstandartais, bei už tai, kad jie leis pasiekti tolygios kokybės ir atlikimo projektus, lyginant sustandartais ir norminiais aktais, naudojamais šioje Specifikacijoje.

2.1.8 Architektūriniai reikalavimaiĮvairių Projekto pastatų architektūra turi būti malonios išorinės išvaizdos, tačiau kartu išlaikytipaprastas tiesias linijas bei pasižymėti gerais nuolydžiais lietaus vandeniui ir mažais priežiūrosporeikiais. Turi būti parinktos ilgaamžės medžiagos, skirtos ilgesniam negu 30 metųeksploatavimui.Bendri architektūros reikalavimai aptarnavimo ir gamybinių pastatų projektavimui bei statybai turiatitikti atitinkamus Lietuvos standartus.

STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys; STR 1.12.06:2002 Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė; STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį; STR 2.05.05:2005 Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas; STR.2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerines sistemos. Lauko

inžineriniai tinklai; STR. 2.05.13:2004 Statinių konstrukcijos grindys ir kt.

Nauji pastatai, skirti talpinti technologiniams įrengimams, o taip pat administraciniams tikslams,turi būti numatyti iš lengvų metalinių konstrukcijų su „Sendvič“ tipo, poliuretanu, akmens vata arpolistireniniu putplasčiu užpildytomis daugiasluoksnėmis panelių atitvaromis.Turi būti panaudoti efektyvūs lietaus vandens nuvedimo metodai, užtikrinant, kad vanduo nuo stogoar užlaidų netekėtų pastato sienomis. Visiems išsikišusiems elementams turi būti įrengti efektyvūslietaus vandens nuvedimo latakai.Pastatuose, iš kurių įranga iškeliama mechaniniu būdu, turi būti įrengta speciali kėlimo irtransportavimo įranga. Mažiausias lubų aukštis biuro ir pan. patalpose turi būti 2,5 m., kitose



19

patalpose - pagal poreikį, bet ne mažiau 2,5 m.Langai turi būti įrengiami plastikiniai. Išorinės durys apšiltintos metalinės ar kitos galutiniameprojekte patvirtintos medžiagos.

2.1.9 Tolerancijos2.1 lentelė Pagrindų, paruošiamųjų ir išlyginamųjų sluoksnių leistini nukrypimai

Pagrindo paskirtis Leistini nuokrypiai mm,matuojant 2 m ilgio liniuote

1. Gruntinis pagrindas 20

2. Betoniniai pagrindai visų tipų grindų dangoms, išskyrusklijuojamas karštomis mastikomis ir pagrindus hidroizoliacijai.

5

3. Betoniniai pagrindai ar paruošiamieji sluoksniai grindų dangomsklijuojamoms karštomis mastikomis ir pagrindai hidroizoliacijai, taippat šlifuojami betoniniai sluoksniai

5

4. Išlyginamieji sluoksniai polimerinėms ruloninėms ir plytelių,parketo ir mastikinėms dangoms.

2

5. Pagrindų nukrypimas nuo horizontalios plokštumos patalpoje. 0,2 % patalpos matmens

2.2 lentelė Reikalavimai baigtai grindų dangai.

Techniniai reikalavimaiLeistini

nuokrypiaimm

Kontrolė

Paviršiaus nukrypimai nuo plokštumos,tikrinant 2 m ilgio liniuote:- cementinės, betoninės ir mozaikinėsdangos- keraminių plytelių dangos

2

1

9 matavimai 50 - 70 m2 paviršiausarba vienai mažesnio plotopatalpai.

Nesutapimas tarp gretimų plytelių. 1 9 matavimai 50 - 70 m2 paviršiausarba vienai mažesnio plotopatalpai.

Nesutapimas tarp žyminių ir dangos 2 9 matavimai 50 - 70 m2 paviršiausarba vienai mažesnio plotopatalpai.

Nukrypimai nuo projektinio dangosnuolydžio

mažiau arbalygu 0,2 %

patalposmatmenų

9 matavimai 50 - 70 m2 paviršiausarba vienai mažesnio plotopatalpai.


nuokrypiaimm

Kontrolė



20


nuokrypiaimm

Kontrolė

Dangos storio nukrypimai 10 % nuoprojektinio storio

9 matavimai 50 - 70 m2 paviršiausarba vienai mažesnio ploto patalpai.

Negali būti plyšių tarp grindjuosčių irgrindų dangos

Vizualinė

2.3 lentelė Sienų leistini nuokrypiai:

Nuokrypio pavadinimas Leistinas nuokrypis, mm

Mūro kampų ir paviršių leistini nuokrypiai nuo vertikalės:vieno aukšto 10Leistini angų pločio nuokrypiai 15Vertikalių sienos paviršių tinkuojamo paviršiausnelygumai pridėtos 2 metrų ilgio liniuotės ruože

10

Atraminių paviršių nuokrypiai nuo projektinių 10Tarpangių pločio nuokrypiai 15-20Konstrukcijos ašių nuokrypiai nuo projektinių 10Sienos storio nuokrypis nuo projektinio 15Langų angų kraštų nuokrypiai nuo vertikalės 20Ventiliacijos kanalų matmenų nuokrypiai 20

2.4 lentelė Leistini langų ir durų įrengimo nuokrypiai

Nuokrypio pavadinimas Leistinas nuokrypis, mmLangų, durų ir vartų blokų nuokrypis nuo vertikalėsApvadų nukrypimas nuo vertikalėsGaminių persikreipimas (kreivumas) bet kuria kryptimiPalanginių lentų nuokrypis nuo horizontalėsApvadų pločio nuokrypis nuo projektoHorizontalių elementų nesutapimas langų rėmuose arba duryse

111111



21

2.5 lentelė Reikalavimai dažymo baigtam paviršiui

Techniniai reikalavimai Kontrolės būdaiPaviršiai padengti vandeniniais dažais turi būti vieno tono, be juostų,dėmių, nuotėkių, purslų ir ištrintų vietų

Vizualinė apžiūra

Vietiniai ištaisymai 3 m atstumu nuo paviršiaus neturi būti matomi Vizualinė apžiūraNegali būti išsisluoksniavimo pūslių, raukšlių, dažų kruopelių,nelygumų, teptuko ar volelio žymių, neturi prasišviesti apatiniai dažųsluoksniai


Pridėjus prie išdžiuvusio dažyto paviršiaus tamponą ir juo pabraukusant jo neturi likti dažų žymių


Techniniai reikalavimai Leistininuokrypiai,

mm

Kontrolės būdai

Dviejų skirtingų spalvų paviršių linijos kreivumasatskiruose ruožuose

2 Matuojant liniuote

Dažytų paviršių skiriamųjų juostelių (apvadų) linijųkreivumas ar gretimos kitos spalvos uždažymas (1milgio ruože)


2.1.10 Vidaus apšvietimo lygiaiVidaus apšvietimo projektas turi numatyti žemiau nurodytus minimalius vidutinius apšviestumolygius, visais atvejais parenkant tokį įrangos tipą ir išdėstymą, kuris užtikrintų gerą apšvietimosklaidą:

biuro patalpose, laboratorijose, smulkių ir tikslių darbų vietose 500 Lux elektros patalpose, dirbtuvėse, valgyklose, sanitariniuose mazguose 350 Lux variklių ir įrangos patalpose, sandėliuose, koridoriuose ir laiptinėse 150 Lux minimalus lygis: 100 Lux

2.1.11 Šiluminės charakteristikosSienos ir lubos turi būti suprojektuotos taip, kad nesudarytų sąlygų kondensacijai pastato elementųviduje (kondensacija tarpuose).

2.1.12 Priėjimas ir darbo erdvėLaiptų, kopėčių, laiptinių, pandusų, turėklų ir t.t. konstrukcijos turi atitikti Lietuvos respublikosgaliojančius normatyvus. Įrengti spiralinius arba lenktus laiptus leidžiama tik išskirtinais atvejais,suderinus iš anksto su Užsakovu.

2.1.13 Statybos metodaiGrindys, pamatai ir pamatai po įrengimais turi būti betoniniai ar surenkamų gelžbetoniniųkonstrukcijų.



22

Technologinių chemikalų saugojimo talpos turi būti pagamintos iš betono, pagal poreikį padengtoapsaugine plėvele, arba gamyklinio išpildymo, pagamintos iš atsparių korozijai medžiagų, pvz.,armuoto stiklo pluošto.

2.2 MedžiagosVisos statybai naudojamos medžiagos turi būti tinkamos vyraujančioms klimato ir aplinkossąlygoms.

2.2.1 BetonasBetonas turi būti parinktas pagal LST EN 206-1:2002. Betonas, charakteristika, ruošimas, klojimasir atitikties požymiai. LST.1428.10:1996--1428-19 Betonas (bandymo metodai).

2.2.2 VanduoBetono sumaišymui ir priežiūrai naudojamas vanduo turi atitikti Lietuvos standarto geriamovandens kokybės reikalavimus HN 24:2003 Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai irprograminė priežiūra.

2.2.3 CementasKonstrukcijoms, turinčioms sąlytį su nuotekomis, turi būti naudojamas sulfatams atsparusportlandcementis, o konstrukcijoms, turinčioms sąlytį su geriamu vandeniu - portlandcementis 52,5atitinkantis cemento standartus LST EN 14216:2004. Cementas. Sudėtis, techniniai reikalavimai,atitikties požymiai. LST EN 197-1:2001, LST EN 197-2:2001, LST EN 197-1/A1:2004 Cementas(bandymo metodai).Visas maišuose patiekiamas cementas turi būti patiektas į darbų vykdymo vietą geros būklės,originaliame, neatidarytame, gamintojo paženklintame įpakavime.Jeigu cementas tiekiamas iš kelių šaltinių, turi būti įrengtos atskiros jo sandėliavimo vietos ir jisneturi būti maišomas.Tuoj pat po pristatymo cementas turi būti sandėliuojamas specialiuose bokštuose arba sausose,uždarose, tinkamai ventiliuojamose patalpose, mažiausiai 500 mm aukščiau žemės paviršiausiškeltomis grindimis. Visose sandėliavimo vietose turi būti užtikrintas lengvas priėjimas patikrinimoir identifikavimo tikslais.

2.2.4 Plieninė armatūra ir standus tvirtinimasPlieninė armatūra turi atitikti Lietuvos standartus VS 5781-82*, LST EN 10080:2005, ir/ar EN 81-69, kur pateiktos savybės, žymėjimo simboliai, strypų matmenys bei armatūrinio plieno struktūra.Rangovas privalo surinkti ir, Užsakovui pageidaujant, pateikti gamintojų sertifikatus,patvirtinančius, kad visas plienas ir kiti patiekti komponentai atitinka taikytinus standartus. Plienasturi būti švarus, neišteptas alyva, dažais, plieno drožlėmis, žeme, rūdimis, sulfatais, chloridais ar betkokiomis kitomis medžiagomis, kurios gali pakenkti sukibimui ar sukelti koroziją.

2.2.5 HidroizoliacijaTeptinė arba PVC hidroizoliacija turi neprarasti savybių dėl senėjimo, mechaninio dėvėjimosi beivandens, buitinių nuotėkų ir gamtinių druskų poveikio.Paviršinė hidroizoliacija turi būti su skiedinio užtvaromis. Minimalus plotis turi būti 200 mm.



23

Centrinio išdėstymo vandens pripildomų statinių hidroizoliacijos tinklelio storis turi būti mažiausiai10 mm, o minimalus plotis – 200 mm.Plėtimosi siūlėms naudojama hidroizoliacija turi būti gamintojo rekomenduoto tipo, prisiderinantiprie poslinkių tarp dviejų betono sekcijų.Tarp to paties profilio visi hidroizoliacijos sujungimai, išskyrus galinius, turi būti gamykliniai.

2.2.6 Plėtimosi siūlių užpildai

2.2.6.1 Bitumu surišti kamštiniai užpildai.Bitumu surišti užpildai turi būti naudojami vandens ir nuotekų pripildomų statinių, stogų ir grindųsiūlėse.Užpildas turi susispausti iki 50 % savo pradinio storio ir staigiai išsiplėsti iki 80 % pradinio storiokontakto su drėgme atveju.

2.2.6.2 Statybinės gumos (neopreno) užpildai.Gumos užpildas turi būti sudarytas iš neopreno gumos, nesugeriančios medžiagos su uždaromisporomis; jie turi susispausti bent iki 50 %, esant 50 kg/cm2 spaudimui, ir atsileisti iki 90 % savopradinio storio.

2.2.7 HermetikaiHermetikai turi būti naudojami laikantis gamintojo instrukcijų bei atsižvelgiant į aplinkos sąlygas.

2.2.7.1 Elastomeriniai hermetikai.Šie hermetikai turi būti pagaminti iš polisulfido arba panašios sudėties medžiagos ir būti tinkamipanaudojimui tiek vertikalioms, tiek horizontalioms siūlėms. Hermetikai turi pasižymėti gerusukibimu su betonu, naudojant gamintojo rekomenduotą gruntą. Jie turi būti tinkami panardinimui įvandenį bei atsparūs ištirpusioms druskoms ir šarmams, gyvulinės ir riebalinės kilmės riebalams,mineralinėms alyvoms. Tiesioginį sąlytį su nuotekomis, nuotekų dumblu ar valytomis nuotekomisturintys hermetikai turi būti atsparūs biologiniam poveikiui. Visos vandens pripildomų talpų siūlės,prieš padengiant hermetiku, turi būti gruntuojamos gamintojo gruntu.

2.2.7.2 Mastikos hermetikai.Šie hermetikai pasižymi geru sukibimu su medžiu, stiklu ir betonu bei išlaiko lankstumą beivandens nepralaidumą veikiami poslinkio, smūgių ar vibracijos. Medžiaga turėtų pasižymėtididesniu negu 100 % pailgėjimu, bet žemu sugrįžimo į pradinį būvį rodikliu, t.y., mažesniu negu 10.

2.2.7.3 Termoplastiniai hermetikai.Šie hermetikai turi būti gumos-bitumo ar panašios sudėties, tinkami panaudojimui tiek vertikalioms,tiek horizontalioms siūlėms. Hermetikai turi pasižymėti geru sukibimu su betonu, naudojantgamintojo rekomenduotą gruntą. Jeigu yra sąlytis su nuotekomis, naudoti gumos-bitumo hermetikųpaprastai neleidžiama.

2.2.8 Lanksčios bitumo polietileno plėvelėsSavaime prisiklijuojančios bitumo-polietileno sandarinimo plėvelės turi būti sudarytos iš tvirtos



24

polietileno plėvelės ir tiršto lipnaus gumos-bitumo mišinio. Jos turi pasižymėti ne mažesnio kaip 14N/mm2 tempimo stiprumo riba, 250 % pailgėjimu ir būti ne mažesnio kaip 1,5 mm storio.

2.3 BetonasVisi betono darbai turi būti vykdomi pagal atitinkamų Lietuvos standartų skyrių reikalavimus LSTEN 206-1:2002. Betonas, jo charakteristika, ruošimas, klojimas ir atitikties požymiai, išskyrusatvejus, kai Lietuvos įstatymai nepateikia normatyvų, tokiais atvejais pirmumas ir viršenybė turibūti teikiami šio skyriaus specifikacijoms.

2.3.1 Betono gamyba

2.3.1.1 Betono mišiniaiBetono klasės turi būti nurodytos galutiniame projekte ir atitikti šią lentelę:Betono klasė C12/15 C30/37 C20/25Būdingas atsparumas gniuždymui (N/mm2) (28 dienos) 12 30 20Maksimalus vandens/cemento santykis - 0,55 0,65Minimalus cemento kiekis (kg/m³) - 300 280Maksimalus cemento kiekis (kg/m³) - 450 450Maksimalus užpildo dydis (mm) - 32 32Nuotekų gelžbetoninėms konstrukcijoms turi būti naudojamas sulfatui atsparus portlandcementas.Jokie sudėtinių medžiagų prigimties ir šaltinio pakeitimai, o taip pat didesni negu 20 kg/m3 cementokiekio pakeitimai, lyginant su paskutiniais deklaruotais duomenimis, neturi būti daromi negavusUžsakovo pritarimo.

2.3.1.2 Chlorido kiekisBendras chlorido kiekis betono mišinyje, susidarantis iš užpildo, bet kokių priedų ar kitų šaltiniųjokiomis aplinkybėmis neturi viršyti žemiau nurodytų ribų, išreikštų chlorido jonų procentiniusantykiu nuo cemento svorio.Betono panaudojimo tipas Maksimalus bendrasis chlorido kiekis, išreikštas

chlorido jonų procentu nuo cemento svorioĮtemptas betonas, garintasstatybinis betonas 0,1Gelžbetonis su tiesia armatūra, pagamintasiš sulfatui atsparaus cemento 0,2

2.3.1.3 Sulfato kiekisBendras sulfato kiekis betono mišinyje, susidarantis iš užpildo, bet kokių priedų ar kitų šaltinių,išreikštas nuo cemento svorio, neturi viršyti 4 procentų.

2.3.2 Mišinio sudėtisBendrieji reikalavimai.Betonas turi atitikti LST EN 206-1:2002. Betonas turi būti paruoštas taip, kad:

būtų homogeniškas; būtų tinkamo technologiškumo, įgalinančio jį lieti ir sutankinti;



25

jo stipris ir patvarumas atitiktų darbų specifikacijas.Reikalaujamas stipris turi būti nustatomas remiantis taikytinu Lietuvos standartu. Pagal šį standartąturi būti patikrinamas betono stipris gniuždant.

2.3.2.1.Betono technologiškumasŠviežiai sumaišytas betonas turi būti toks, kad tvarkant ir liejant nesisluoksniuotų, o po sutankinimopilnai užpildytų klojinį ir apgaubtų visą armatūrą bei kanalus. Panaudoto vandens kiekis neturiviršyti reikalingo pagaminti atitinkamo sąstato betonui, skirtam užlieti ir sutankinti reikiamojevietoje.

2.3.2.2. Betono kokybės kontrolėBetonavimo darbų vykdymo metu Rangovas privalo tolygiais laiko tarpais atlikti žemiau išvardytusbandymus, kuriems turi parūpinti visą reikiamą įrangą ir prietaisus. Rangovas privalo, kaipaprašyta, vesti bandymų registraciją ir pateikti visų bandymų rezultatų kopijas Užsakovui.

2.3.2.3.Užpildų rūšiavimo bandymai.Bandymai turi būti atliekami pagal Lietuvos standartų reikalavimus, o rezultatai žymimi grafike,kuriame taip pat turi būti aiškiai pažymėtos leistinų nuokrypų ribos. Nedelsiant po bandymoužbaigimo šio grafiko kopija turi būti pateikiama Užsakovui, o dar viena kopija saugomastatybvietėje.

Maksimalus bandomojo pavyzdžioužpildo kiekis

Smėlis 80 m³Smulkiai sutrupintas užpildas 40 m³Stambiai sutrupintas užpildas 80 m³

2.3.2.4.Natūralios drėgmės kiekio smulkiame užpilde bandymai.Užpildo, kurio dalelių dydis yra 4 mm ir mažiau, drėgnumas turi būti nustatomas prieš pradedantbet kokius betonavimo darbus, o taip pat esant akivaizdžiam užpildo drėgnumo pasikeitimui.

2.3.2.5.Betono bandymai.Jeigu nenurodoma kitaip, visi betono pavyzdžių paėmimai, išlaikymas ir bandymai turi būtiatliekami pagal Lietuvos standartų reikalavimus.

2.3.2.6.Technologiškumas – įslūgimas.Prieš pradedant lieti, turi būti patikrintas viso betono technologiškumas. Įslūgimas neturi skirtis nuoto, kuris buvo nustatytas atitinkamam patvirtintam tiriamajam mišiniui, nurodytam Lietuvosstandarte.

2.3.2.7.Stipris.Bandymams skirti betono kubai turi būti daromi, imant betoną tiesiai iš maišytuvų. Šių bandomųjųkubų stipris gniuždant turi tenkinti atitikimo kriterijus. Atitikimo kontrolei paimtų bandomųjų kubųbriauna turi būti 10 arba 12 cm ilgio.



26

Užsakovas gali pareikalauti iš Rangovo, kad greta atitikimo kontrolei reikalingų bandomųjų kubų jųbūtų paimta daugiau – atlikti stiprio kontrolei ankstesniuose brendimo etapuose, betono kietėjimoeigos kontrolei arba kitiems specialiesiems bandymams.Bandomieji kubai, turintys defektų dėl sutankinimo ar pažeidimų, atitikimo kontrolei negali būtinaudojami. Dėl šios priežasties kiekvienam mėginiui turi būti paimamas dar vienas kubas. Jeiguišėmus iš formų visi kubai pasirodo neturintys defektų, papildomas kubas neįtraukiamas į atitikimokontrolę, tačiau gali būti panaudotas stiprio nustatymui ankstesniame brendimo etape.Visi kubai turi būti pažymėti atpažinimo skaičiais arba raidėmis. Tuoj pat, kai pagaminamaskiekvienas kubas, Rangovas privalo registruoti žemiau išvardytą informaciją ir perduoti kopijasUžsakovui bei bandomajai laboratorijai:

kubo atpažinimo skaičių arba raidę; išliejimo datą; betono porcijos, iš kurios paimtas kubas, panaudojimo statyboje vietą; mišinio proporcijas; cemento kiekį; vandens/cemento santykį; maksimalų užpildo dalelių dydį; panaudoto cemento kategoriją; technologiškumą; temperatūrą kubų formavimo metu; temperatūrą atliekant technologiškumo bandymą.

Kubų kietėjimas turi tęstis, kol jie panaudojami bandymams.

2.3.3. Betoninės konstrukcijos

2.3.3.1.Betono klasėsBendroji klasifikacija remiasi betono suskirstymu į klases:

C30/37 XA1 W8 – konstrukcijos, turinčios sąlytį su nuotekomis, dumblu ir įtemptaiarmuotas betonas; Konstrukcijos , kurios bus statomos lauke betono atsparumo šalčiuimarkė turi būti nustatoma atsižvelgiant į naudojimo sąlygas;

C20/25 – gelžbetonis, neturintis sąlyčio su nuotėkomis ar dumblu; C12/15 – užaklinimo betonas ir nearmuoto monolitinio betono konstrukcijos; C8/10 – paruošiamiesiems sluoksniams.

2.3.3.2.Konstrukcinių elementų storisGelžbetonio ir įtempto gelžbetonio sienų bei plokščių, skirtų skysčio sulaikymui, skerspjūviųmatmenys nustatomi skaičiavimais pagal veikiančius poveikių efektus bei atitinkamų ribinių būviųreikalavimus ir parenkami laikantis STR 2.05.05:2005 reikalavimų.Technologinių rezervuarų ir kitų g/b talpų, pripildytų skysčio, išorinės sienos turi būti ne plonesnėskaip 300 mm, o jų vidinės pertvaros ne plonesnės kaip 250 mm.

2.3.3.3.Įtrūkimų kontrolės reikalavimaiGelžbetoninių konstrukcijų įtrūkimų kontrolė turi būti susieta su skirtingomis aplinkos poveikio



27

agresyvumo klasėmis ir atitikti STR 2.05.05:2005 reikalavimus.

2.3.3.4.ArmatūraPagrindinė armatūra turi būti iš didelio takumo rumbuotų plieno strypų. Sujungimai su sijomis irkolonomis turi būti iš lygaus apvalaus profilio plieno strypų.Betono dangos storis virš išorinių armatūros strypų ir išankstinio įtempio kanalų turi būti nemažesnis negu:

mažesnio negu 300 mm storio, švelniomis sąlygomiseksploatuojamų plokščių ir sienų vidiniai paviršiai 20 mm;

visose kitose vietose 40 mm.

Surišimas, užleidimo ilgiai ir minimalūs lenkimo spinduliai turi atitikti Lietuvos standartųreikalavimus.

2.3.3.5.Hidroizoliacija ir sandarikliaiVandenį sulaikančiose konstrukcijose kiekviename sujungime įbetonuojamos PVC(polivinilchloridinės, termoplastinės) elastinės juostos (sandarikliai).Sandariklis dedamas ir fiksuojamas tiksliai nustatytoje vietoje. Jis negali būti tvirtinamas smaigaisar kitomis priemonėmis, galinčiomis pažeisti jo vientisumą. Sandarikliai vieni su kitais suvirinami.Temperatūrinių-deformacinių siūlių padėtys turi būti nurodytos brėžiniuose ir atitikti specifikacijųreikalavimus.

2.3.3.6.Betono apsauga nuo korozijosTuri būti įvertinta nuotėkų, dumblo ir jų produktų korozinio poveikio betoniniams paviršiamsgalimybė tiek žemiau, tiek aukščiau vandens lygio. Šiuo atžvilgiu ypač reikėtų atsižvelgti įvandenilio sulfido poveikį.Rangovas privalo imtis visų reikalingų priemonių (pvz., papildomas betono sluoksnis antarmatūrinio plieno , PVC antdėklas ir kt.), kad užtikrintų statinių projektinius ilgaamžiškumoporeikius.

2.3.4. Betono liejimas – bendrieji reikalavimaiBetonas turi būti transportuojamas iš maišytuvo į statybos darbų vietą ir liejamas kaip galimagreičiau, naudojant būdus, apsaugančius nuo betono sluoksniavimosi ar bet kurių sudedamųjų daliųpraradimo ir palaikančius reikiamą jo technologiškumą. Betonas turi būti išliejamas kuo arčiau jamnumatytos galutinės vietos, išvengiant perskirstymo.Transportavimo metu dalinai sustingęs betonas neturi būti naudojamas.Visos betono transportavimui naudojamos priemonės ir įranga turi būti švarios. Siekiant išvengtinereikalingų siūlių, turi būti organizuotas nepertraukiamas betono tiekimas.Betono liejimas neturi būti pradedamas, kol klojiniai ir armatūros sekcija neatitinka galutinioprojekto. Užsakovui turi būti pranešama apie kiekvieną numatomą betono liejimą, likus mažiausiai24 valandoms iki jo pradžios.Po to betonavimas turi vykti nepertraukiamai visame plote tarp technologinių siūlių. Šviežiai



28

paruoštas betonas neturi būti liejamas ant jau suformuoto betono, išbuvusio vietoje ilgiau negu 30minučių, nebent pagal šios Specifikacijos reikalavimus suformuojama technologinė siūlė.Kai suformuotas betonas išbūna savo vietoje 4 valandas, papildomai betonas negali būti ant joliejamas dar 20 valandų.Betonas turi būti liejamas horizontaliais sluoksniais iki sutankinamojo gylio, neviršijančio 450 mm,kai naudojami vidiniai vibratoriai, ir 300 mm visais kitais atvejais.Jeigu nenurodyta kitaip, betonas neturi būti metamas į jam numatytą vietą iš aukščio, viršijančio 25metrus. Jeigu naudojamasi kanalais, šis aukštis, įskaitant visą vertikalią kanalo sekciją, neturi viršytiketurių metrų.Betono liejimo metu statybvietėje turi budėti kompetentingas plieno armatūros fiksuotojas, galintispaderinti ir pataisyti armatūros padėtį, jeigu ji būtų pažeista.Rangovas privalo vesti pilną darbų registraciją, rodančią betono liejimo kiekvienoje darbų vykdymovietoje laiką ir datą. Užsakovui pageidaujant, jam turi būti pateikta šios registracijos kopija.

2.3.5. Betono pumpavimasBetonas gali būti liejamas pumpuojant tik tada, kai tam yra pritarta. Šiuo būdu numatomi lietibetono mišiniai turi būti suprojektuoti taip, kad atitiktų specifinės betono rūšies reikalavimus,užtikrintų, kad pumpavimo metu betono komponentai neišsiskirs ir nesisluoksniuos.Jeigu betono mišiniai nebuvo projektuojami pumpavimui, visų pirma jų tinkamumas šiai operacijaituri būti patikrintas, likus pakankamai laiko iki darbų pradžios, kad būtų galima atlikti reikiamuspakeitimus.

2.3.6. Betono tankinimasLiejimo metu betonas turi būti rūpestingai paskirstomas aplink armatūrą, įtempimo gyslas ir betonetvirtinamas dalis bei paskleidžiamas po visą klojinių plotą, taip pat kruopščiai sutankinamas,užtikrinant tankios vienalytės masės be tuštumų susidarymą. Galutinę padėtį užėmusio betonosutankinimas turi būti užbaigtas per 30 minučių nuo išpylimo iš maišytuvo. Jeigu betonasgabenamas specialiais nuolat veikiančiais maišytuvais, šis laikas gali trukti iki dviejų valandų nuocemento įmaišymo į mišinį arba, esant aukštai aplinkos temperatūrai, būti trumpesnis, kaip nurodoUžsakovas, ir neviršyti 30 minučių nuo išpylimo iš specialaus maišytuvo.Visas betonas turi būti sutankinamas naudojant mechaninius vibratorius. Statybvietėje turi būtipakankamas skaičius veikiančių vibratorių, kad gedimo atveju visuomet būtų atsarginė įranga(mažiausiai du vienetai).Panardinamo tipo vibratorių galvutės dydis turi būti tinkamas, atsižvelgiant į tankinamos betonodalies dydį ir atstumą tarp armatūros elementų.Jeigu nenurodyta kitaip, išoriniai vibratoriai gali būti naudojami tik surenkamam betonui. Jeiguvibracija taikoma išoriškai, klojinių projektas ir vibratorių išdėstymas turi būti tokie, kad užtikrintųefektyvų sutankinimą ir įgalintų išvengti paviršinių defektų.Su vibratoriais turi dirbti tik kvalifikuoti operatoriai. Panardinami vibratoriai turi prasiskverbti į visąsluoksnio gylį, o jeigu žemiau esantį sluoksnį sudaro šviežias betonas, turi patekti bei pervibruoti irį jį, užtikrindami gerą gretutinių sluoksnių sukibimą. Turi būti išvengta perteklinio vibraciniotankinimo, galinčio sukelti sluoksniavimąsi ar vandens išsiskyrimą paviršiuje ir pro klojinius.Panardinamieji vibratoriai turi būti ištraukiami palengva, saugantis ertmių susidarymo. Vibratoriaineturi būti naudojami betono sutankinimui išilgai klojinių arba tokiu būdu, kuris galėtų pažeistiklojinius ar kitas konstrukcijos dalis, pakeisti armatūros ar kitų betonuojamų elementų padėtį.



29

Turi būti imamasi priemonių šviežiai sutankinto betono ir armatūros pažeidimams išvengti.

2.3.7. SiūlėsSiūlės betoninėse konstrukcijose turi būti įrengiamos remiantis brėžiniais ir šia specifikacija.

2.3.7.1.Technologinės siūlėsSiūlomas brėžiniuose nepažymėtų technologinių siūlių padėtis Rangovas privalo pateikti likuspakankamam laikui iki betonavimo darbų pradžios.Jeigu nenurodyta kitaip, betono sluoksnių sienose ir kolonose viršutinis paviršius turi būtihorizontalus, o kitų technologinių siūlių – vertikalus. Užtaisymo lentos, padedančios tinkamaisutankinti betoną, turi formuoti vertikalias siūles. Šiose lentose turi būti padarytos skylės arbaplyšiai, kur turi būti klojama armatūra ar hidroizoliacija. Kai tik įmanoma po vertikalios siūlėsklojinio nuėmimo arba sustingus horizontalios siūlės betonui, nuo betono paviršiaus turi būtinuvalyta drėgmė, formavimo alyva ir tepalas. Tai turi būti daroma vieliniu šepečiu arba aukštoslėgio vandens čiurkšle, kol betonas dar šviežias. Jeigu tai neįmanoma, aprasojimą galima pašalintimechaninėmis priemonėmis, su sąlyga, kad betonas jau stingsta mažiausiai 24 valandas, irsaugantis, kad neištrupėtų stambusis užpildas.Prieš pratęsiant betonavimą ties siūle, nuo šiurkščių paviršių turi būti nuvalytos visos palaidosmedžiagos. Šie paviršiai turi būti rūpestingai sudrėkinti, pageidautina, mirkant per naktį, imantispriemonių horizontaliems paviršiams apsaugoti nuo laisvo vandens patekimo prieš pat betonavimą.Nepriklausomai nuo aukščiau pateiktų reikalavimų, vandenį talpinančių statinių technologinėsesiūlėse, išdėstytose tokiose vietose, kurių bandymų metu neįmanoma vizualiai patikrinti (pvz.,dugno plokštėse), turi būti įrengta hidroizoliacija.Visos kitos talpų technologinės siūlės turi būti padengtos epoksidine derva ar kita medžiaga,užtepama ant senos ir šviežios betono siūlės.

2.3.7.2.Temperatūrinės siūlėsTemperatūrinės siūlės turi būti pripildytos atitinkamo suspaudžiančio siūles užpildo, prisilaikantgamintojo rekomendacijų. Brėžiniuose nurodytais intervalais turi būti įrengti kaiščiai, o taip pat,jeigu reikalinga, hidroizoliacija.

2.3.8. HidroizoliacijaTuri būti naudojama patvirtinta PVC arba teptinė hidroizoliacija, tinkamai sujungta pagal gamintojorekomendacijas, įskaitant visas reikiamas lietas arba surenkamas jungčių dalis. Technologinėsesiūlėse gali būti naudojama PVC juostinė hidroizoliacija, jeigu tam pritaria Užsakovas.Hidroizoliacija turi būti įrengta taip, kad išliktų tinkamai įtvirtinta teisingoje padėtyje betonoliejimo metu, kuris turi būti pilnai ir teisingai sutankintas aplink hidroizoliaciją, nepaliekant ertmiųar akytų plotų. Kur yra armatūra, tarp jos ir visos hidroizoliacijos turi būti palikti reikalingi tarpai,įgalinantys atlikti tinkamą betono sutankinimą. Jokios kitos kiaurymės hidroizoliacijoje neturi būtidaromos.

2.3.9. Apsauga nuo ekstremalių oro sąlygųBetonas neturi būti liejamas didelių liūčių metu. Šviežiai išlietas betonas turi būti tinkamaiapsaugotas brezentu ar kitomis priemonėmis taip, kad liūties atveju betonui dar nepakankamai



30

sukietėjus, vanduo negalėtų išplauti cemento ir smulkiojo užpildo arba pažeisti išbaigtų paviršių.Nesiėmus ypatingų priemonių ir negavus Užsakovo pritarimo, jokie betonavimo darbai neturi būtivykdomi, kai žemiausia oro temperatūra šešėlyje nukrinta žemiau 5 °C, ir jų negalima pradėti, koloro temperatūra šešėlyje nepasieks 10 °C.Vykdant betonavimo darbus šaltame ore, Rangovas yra laikomas atsakingu už užtikrinimą, kadbetono temperatūra penkias dienas po užliejimo nenukris žemiau 5 oC, be to jis turi gauti Užsakovopritarimą numatomos metodikos panaudojimui. Betonuojant neturi būti naudojamos jokiosmedžiagos, kurių temperatūra yra 5 °C arba žemesnė.Rangovas privalo atsižvelgti į aukštą temperatūrą ir neutralizuoti jos poveikį priedų pagalba.Cemento temperatūra po užliejimo neturi viršyti 32 °C.

2.3.10. Betono kietėjimas ir apsaugaTuoj po užliejimo ir septynias dienas po to betonas turi būti apsaugotas nuo kenksmingo orųpoveikio, įskaitant tiesioginius saulės spindulius, džiuvimą dėl vėjo ar garavimo ir staigiustemperatūros pokyčius.Naudojama betono išlaikymo metodika ir jos taikymo laikotarpis turėtų apsaugoti nuo betonodrėgmės praradimo.Visi betono paviršiai turi būti apsaugoti tinkama skysta betono išlaikymo plėvele. Paviršiai turi būtipadengiami purškimu arba gamintojo rekomenduotu būdu.Horizontalūs paviršiai turi būti padengiami betono išlaikymo plėvele tuoj po betono užliejimo, overtikalūs paviršiai – kai tik nuimami klojiniai.

2.3.11. Armatūra ir įtempimas

2.3.11.1. Plieninė armatūraNuo visos rangos darbams naudojamos plieninės armatūros turi būti nuvalytos valcavimo dulkės,išorinės rūdys ir kitos medžiagos, kurios galėtų trukdyti tinkamam betono sukibimui su plienu.Plienas turi būti tiksliai pjaustomas ir lankstomas, suteikiant brėžiniuose ir strypų diagramosenurodytas formas.Armatūra turi būti lenkiama šaltuoju būdu, tai gali būti atliekama statybvietėje arba už jos ribų,patvirtinto armatūrinio plieno gamintojo ar tiekėjo dirbtuvėse.Plieninės armatūros suvirinimas yra neleidžiamas, nebent tam būtų gautas Užsakovo pritarimas.Visuose susikirtimo taškuose armatūros strypai turi būti tvirtai surišti tinkama plienine viela. Vielosgalai turi būti užlenkti į pagrindinės betono masės pusę ir neturi liestis prie klojinių. Plieninėarmatūra turi būti išdėstyta tiksliai pagal brėžinius. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas užtikrinti,kad armatūros strypai būtų uždengti betonu kaip reikalaujama brėžiniuose.Tuo tikslu turi būti naudojami betoniniai ar kitokie armatūros fiksatoriai, gerai pritvirtinti viela priearmatūros.Betonavimo darbų metu turi būti ypatingai saugomasi nepažeisti armatūros. Visa iškreipta armatūraturi būti kvalifikuoto fiksuotojo atstatyta į pirmykštę padėtį. Jeigu armatūros iškreipimai randamijau sukietėjus betonui ir jeigu, Užsakovo nuomone, tai gali neigiamai įtakoti statinio stabilumą arbatvirtumą, Rangovas privalo tokias pažeistas vietas išardyti ir užlieti iš naujo, suteikdamas reikiamąformą.



31

2.3.11.2. Įtemptos konstrukcijosNuo įtempimo vielos, lynų ir susijusių komponentų turi būti nuvalytos rūdys, tepalai ir kitosmedžiagos, galinčios pakenkti sukibimui su cemento skiediniu ar betonu.Betonas neturi būti įtempiamas, kol nepasiekia bent tokio amžiaus, kurio atveju du šio betonobandomieji kubai parodo minimalų betono stiprį, numatytą įtempimui. Bandomieji kubai turi kietėtipanašiomis sąlygomis kaip ir betonas, iš kurio jie buvo paimti. Rangovas privalo pagamintipakankamą skaičių kubų, reikalingą pademonstruoti, kad reikiamas betono stipris apkrovimo metubuvo pasiektas.

2.3.12. Klojiniai

2.3.12.1. Klojinių konstrukcijaKlojiniai turi būti pastatyti taip, kad juos būtų galima pašalinti nuo išlieto betono be jo pažeidimų arsmūgių. Klojiniuose turi būti reikiamos angos, įgalinančios visose reikalingose vietose panaudotivibratorius.Jeigu naudojami vidiniai metaliniai jungiamieji klojinių strypai, jokia nuolatiniai į betoną įterpiamadalis neturi būti arčiau jo paviršiaus, negu specifikuotas armatūros apsauginis sluoksnis. Visoskiaurymės, likusios po klojinių jungiamųjų strypų pašalinimo, turi būti užlietos skiediniu,atitinkančiu reikiamą apdailos kokybę.Skysčių talpose aukščiau minėtos kiaurymės turi būti specialiai apdorotos ir užpildytosišsiplečiančia medžiaga taip, kad būtų užtikrintas visiškas sandarumas ir apsauga nuo korozijos.Klojiniai turi būti prieinami paviršinių siūlių paruošimui, kol betonas dar nesukietėjęs.Jeigu nenurodoma kitaip, klojiniai turi būti įrengiami visiems pasviriems paviršiams, statesniemsnegu 15° nuo horizontalės.

2.3.12.2. Klojinių nuėmimasKlojinių nuėmimo laiką nustato Rangovas, tačiau jis jokiais atvejais neturi būti trumpesnis negulaikotarpis, reikalingas kubams, laikomiems tomis pačiomis sąlygomis kaip išbetonuotakonstrukcija, įgauti stiprį, dvigubai viršijantį tai konstrukcijai numatomas apkrovas, bet nemažesnes negu 10 N/mm2.Bet koks sugadinimas, atsiradęs dėl pirmalaikio klojinių nuėmimo ir sukeltas susitraukimo arposlinkių, turi būti ištaisomas Rangovo sąskaita.Rangovas privalo iš anksto informuoti Užsakovą apie savo ketinimą nuimti bet kokius klojinius.

2.3.12.3. Išėmos ir kiaurymės mechaninėms ir elektros instaliacijomsĮrengiant mažesnes negu 150x150 mm kiaurymes, plokščių ir sienų armatūrą aplink jas galimaatitinkamai paslinkti. Didesnių negu 150x150 mm kiaurymių atveju turi būti įdedami papildomiarmatūros strypai, lygūs nupjautiesiems, be to, įstriži to paties skersmens strypai, apjuosiantyskiaurymę.Mašinoms skirtuose pamatuose varžtai turi būti tvirtinami cemento skiediniu su tinkamaišsiplečiančia medžiaga.Jeigu į betoną greta vienas kito tvirtinami skirtingi metalai, turi būti imtasi priemonių, užtikrinančių,kad neįvyks elektrolitinė korozija.



32

2.3.13. Paviršiaus apdaila

2.3.13.1. Suformuotų paviršių apdailaF1 klasė:Ši apdaila gaunama naudojant tinkamai suprojektuotų formų glaudžiai suleistas pjaustytas lentas,plienines plokštes ar kitas tinkamas medžiagas. Smulkūs, tarpuose esančio oro ar vandens sukeltidefektai yra leistini, tačiau paviršiuje neturi būti tuštumų, tarpų ar kitų didelių defektų.F2 klasė:Ši apdaila gaunama naudojant tinkamai suprojektuotų formų glaudžiai suleistas apdorotas lentas,plienines plokštes ar kitas tinkamas medžiagas. Šerpetos ir kitos iškyšos turi būti kruopščiaipašalintos, paviršiaus defektai užpildyti cemento ir smulkaus užpildo pasta, kol betonas daršviežias.F3 klasė:Ši apdaila gaunama naudojant tinkamai suprojektuotas formas, turinčias kietą, lygų paviršių.Leistini tik labai nežymūs paviršiaus defektai, taip pat neturi likti dėmių nuo atskiriamosiosmedžiagos. Kol betonas dar šviežias, visi paviršiaus defektai turi būti užpildyti specialiai paruoštacemento ir smulkaus užpildo pasta.

2.3.13.2. Neformuotų paviršių apdailaU1 klasė:Betonas turi būti išlygintas ir sutankintas, pasiekiant vienodą glotnų arba gūbriuotą paviršių pagalporeikį.Jokie papildomi paviršiaus apdailos darbai neatliekami, nebent jis ruošiamas kaip pagrindas U2 arU3 klasės apdailai.U2 klasė:Kai betonas pakankamai sukietėja, U1 klasės apdaila turi būti užlyginama rankiniu būdu arbamašina tik tiek, kad paviršius taptų vienodas ir nebesimatytų žyminių. Jeigu nurodyta apdailašepečiu, turėtų būti nespaudžiant, tuoj pat po užlyginimo panaudotas šerių šepetys.U3 klasė:Kai drėgmės plėvelė išnyksta ir betonas sukietėja pakankamai, kad į paviršių nebeišsiskirtų drėgmė,U1 klasės apdaila turi būti užtrinama plieniniu trintuvu stipriai spaudžiant, kad susidarytų tankus,lygus ir vienodas paviršius be trintuvo žymių.

2.3.13.3. Paviršių tikslumasJeigu netaikomos specialios tolerancijos, paviršių tikslumas, įskaitant tikslumą skersai siūlių irgriovelių, turi būti toks, kad tarpas po bet kuria ant paviršiaus uždėtos 3 metrų ilgio šabloninėsliniuotės dalimi neviršytų žemiau nurodytų reikšmių.Apdailos klasė Leistinas tarpas (mm)

F1 10F2 6F3 6U1 10U2 6



33

U3 6

2.3.13.4. Debito matavimo latakaiMatavimo latakai turi būti pastatyti pagal debito matavimo įrangos gamintojo specifikuotastolerancijas.Latakas gali būti suformuotas vienu iš šių būdų:

naudojant klojinius ir liejimą vietoje kartu su kanalo sienomis; naudojant klojinius, bet liejant latako blokus po to, kai išliejamos kanalo sienos; naudojant surenkamus armuoto stiklo pluošto latako įdėklus su betoniniu pagrindu.

Kiekviena sandūra turi būti sutvirtinta templėmis ar kitomis tvirtinimo priemonėmis, užtikrinantreikiamą atskirų komponentų pritvirtinimą.

2.3.14. Apkrovimas ir bandymai

2.3.14.1. Betono ir užbaigtų konstrukcijų apkrovimasGelžbetonis jokiu atveju neturi būti apkraunamas jėgomis, įskaitant savą svorį, kurios sukeltų jamegniuždymo apkrovas, viršijančias 0,40 jo stiprio gniuždant apkrovimo metu arba 0,40 specifikuoto28 dienų stiprio.

2.3.14.2. Statinių hidrauliniai bandymaiVisi statiniai, kurių vidiniai paviršiai gali turėti sąlytį su vandeniu, turi būti išbandyti vandensnepralaidumo atžvilgiu.Hidrauliniai bandymai turi būti atliekami prieš užpilant žeme išorines sienas ir prieš uždedant antišorinių paviršių bet kokią vandenį sulaikančią plėvelę.Visi jungiamieji vamzdynai ir bet kokie kiti komponentai, klojami per bandomus konstrukciniuselementus, turi būti instaliuoti iki atliekant bandymą.Bet kokie papildomi bandymai, reikalingi Rangovui ankstesniuose statybos etapuose, turi būtiatliekami jo paties sąskaita. Bandymams turi būti naudojamas švarus vanduo.Talpyklų hidraulinį bandymą galima atlikti tada, kai betono stiprumas pasiekia 100 % projektinio.Prieš bandant turi būti pašalintos statybinės šiukšlės ir talpykla turi būti švariai išplauta.Technologinių įrenginių montavimą talpykloje galima atlikti po hidraulinio bandymo, jei nėra kitųreikalavimų.

2.3.15. Surenkamasis betonas

2.3.15.1. Surenkamojo betono darbai – bendrieji reikalavimaiSurenkamojo betono dalys turi atitikti brėžinius ir visus susijusius šios Specifikacijos bei taikytinųLietuvos standartų reikalavimus.

2.3.15.2. Surenkamųjų elementų patikra ir ženklinimasIšskyrus smulkius konstrukcinius elementus, visi surenkamojo betono elementai turi būti gaminamispecializuotoje įmonėje. Jeigu surenkamuosius gaminius Rangovui tiekia specializuotassubrangovas, Užsakovui turi būti suteikiama teisė bet kuriuo priimtinu metu lankytis įmonėje,



34

kurioje gaminami surenkamieji elementai, per visą jų gamybos laikotarpį.Visi surenkamojo betono elementai turi būti aiškiai paženklinti, nurodant viršutinę dalį, išliejimodatą bei išdėstymą ir orientavimą konstrukcijoje. Atpažinimo ženklai taip pat turi būti parodytiRangovo pateikiamuose išdėstymo planuose, įskaitant visas sujungimo, įdėklų ir inkaravimodetales.

2.3.15.3. Juodųjų metalų jungtims skirtos juostos, mastikos ir pastosPastas turi sudaryti stabilūs neutralūs junginiai prisotintų naftos angliavandenilių pagrindu suantikoroziniais ir inertiškais siliciniais priedais; jos turi būti lipnios ir nesukietėjančios.Mastikas turi sudaryti aukščiau aprašytos pastos, tik turinčios augalinio ir mineralinio jungiamojopluošto; panaudojus, jos turi gerai prilipti.Juostos turi būti iš atviro audimo, inertiškos, didelio sugeriamumo medžiagos, iš abiejų pusiųgausiai suteptos pasta.

2.3.15.4. Surenkamojo betono šulinių žiedaiSurenkamojo betono šulinių sekcijos turi būti gelžbetoninės. Dangčio ir kameros plokštės turi būtiypač patvaraus tipo, su 600 mm skersmens apvaliomis angomis.

2.3.15.5. Išlaikymas paaukštintoje temperatūrojeJeigu taikomas išlaikymas paaukštintoje temperatūroje, betono temperatūra per 2 valandas neturiviršyti 50 °C, arba 100 °C per 6 valandas po betono užliejimo.Temperatūros kilimas, bet kuriuo 30 minučių laikotarpiu, neturi viršyti 10 oC. Po to sekančioaušinimo greitis neturi viršyti šildymo greičio. Naudojama išlaikymo technologija turi apsaugotibetoną nuo drėgmės praradimo.

2.3.15.6. Surenkamojo betono kėlimas, transportavimas ir montavimasRangovas yra atsakingas už bet kokį gaminių sugadinimą dėl jų pirmalaikio iškėlimo iš formų,netinkamo pakėlimo operacijų vykdymo ar pirmalaikio pervežimo; visi tokiu būdu sugadintigaminiai turi būti pakeisti Rangovo sąskaita.

2.4. Plieninės konstrukcijos

2.4.1 DažymasAntikorozinė metalinių paviršių padengimo danga turi būti ilgaamžė, atspari drėgmei, klimatiniams,cheminiams bei mechaniniams poveikiams, turi sudaryti ištisinę dangą, kurioje neturi būti įtrūkimų,pūslelių, nutekėjimų. Danga turi būti gerai sukibusi su pagrindu. Dangos patvarumas turi būtiaukštas - pagal LST EN ISO 12944-1 – daugiau kaip 15 metų. Nuotekų valymo įrenginiųgamybinėse patalpose esančios konstrukcijos turi būti dažomos sieros vandeniliui atspariais dažais.Turi būti laikomasi tokio paruošimo ir dažymo nuoseklumo:

- nuriebinimas;- valymas šratasrove su paruošimo klase Sa 2 ½ pagal LST EN ISO 12944-4:2000;- grunto sluoksnis iš dvikomponenčių dažų epoksido pagrindu, užneštas gamykloje tuoj po

valymo;



35

- du apdailiniai sluoksniai, užnešti gamykloje po gruntavimo (jie turi būti suderinti sukitomisdangomis);

- minimalus visų sluoksnių storis kartu turi būti ne mažesnis nei 180 µm.- spalva turi būti tokia pat kaip esamų konstrukcijų.

Dažymas turi būti atliekamas purškiant aukštu slėgiu. Teptuku gali būti atliekamas tik atskirųvietų pataisymas. Dažymas teptuku atliekamas taip, kad dengiamajame sluoksnyje nesimatytųteptuko žymių.Statybos metu pažeistos vietos turi būti nuvalomos, gruntuojamos ir perdažomos. Tam konstrukcijųgamintojas turi pateikti reikiamą kiekį atitinkamų dažų (ne mažiau kaip po 5% visų tipų dažų).Kai konstrukcijų sujungimas atliekamas aikštelėje, virinimo pėdsakai ir dažų apgadinimas turibūti gerai nušlifuojami ir iš karto gruntuojami.Plieno elementai ir konstrukcijos, kurios bus uždengiamos ir kurių negalės pasiekti dažymoRangovas, prieš jas uždengiant turi būti nudažomos antikoroziniais dažais.Varžtai ir savisriegiai varžtai sujungimams turi būti karštai galvanizuoto arba nerūdijančio plieno.

2.4.2 GalvanizavimasParuošimas gamykloje karštam galvanizavimui:

- elementai turi būti be rūdžių, t.y. esant reikalui nuvalomi mechaniškai;- nuėsdinti paviršių ėsdinimo vonioje.

Padengimas cinku, minimalus dangos sluoksnis 80 µm.

2.4.3 Normatyvai ir standartaiStatybinis plienas turi būti parinktas pagal STR 2.01.01(1):2005. Esminiai statinio reikalavimai.Mechaninis atsparumas ir pastovumas., STR 2.05.03:2003. Statybinių konstrukcijų projektavimopagrindai. STR 2.05.08:2005 - Plieninės konstrukcijos.

2.4.3.1 Statybinis konstrukcinis plienasValcuotas statybinis konstrukcinis plienas ir plokštės turi atitikti Lietuvos respublikos standartus.Nerūdijančio plieno kokybė turi atitikti standartus EN 1.4436..

2.4.4 Apsauginės grandinėsApsauginės grandinės turi būti trumpų grandžių, pagamintos iš ø10 mm, cinkuoto plieno.Grandinės, turinčios sąlytį su nuotėkomis ar dumblu, turi būti pagamintos iš korozijai atspariosmedžiagos.

2.4.4.1 Veržlės, varžtai ir poveržlėsVeržlių, varžtų ir poveržlių galutinio paviršiaus išbaigimo atsparumas korozijai turi būti toks patkaip ir tvirtinamų medžiagų. Jeigu yra tikėtinas skirtingų medžiagų kontaktas, turi būti naudojamostinkamos izoliuojančios poveržlės ir, jeigu reikalinga, movos.



36

Išsiplečiančių arba cheminių inkarinių varžtų, skirtų tvirtinimui betone, atsparumas ištraukimui turibūti nemažesnis negu jų atsparumas tempimui.

2.5. Vamzdžių klojimasStatybvietėje nuolat turi būti visa reikalinga darbų saugos įranga, įskaitant virves ir saugos diržus,kvėpavimo aparatus, dujų detektorius ir t.t., naudojamus darbuose, susijusiuose su veikiančiaiskolektoriais.Vamzdžiai su pažeistais paviršiais ar kitais defektais negali būti naudojami.Vamzdžiai turi būti klojami į tranšėją vienas po kito.Vamzdžiai su paženklinimais, nurodančiais jų viršų, turi būti keliami ženklinimu į viršų. Jeigunaudojamos kilpos, jos turi būti nemažesnio negu 300 mm pločio ir pagamintos ne iš metalo. Kilposiš grandinės arba lyno, kabliai ir t.t., veikiantys žirklinio sugriebimo principu, neturi būti naudojami.

2.5.1. Vamzdžių pagrindo medžiagosAkmens luitai, organinės medžiagos, atsidūrusios tranšėjos dugne, turi būti pašalintos. Prieš klojantvamzdyną būtina tranšėjos dugne įrengti 100-150 mm smėlio pasluoksnį.Dumbluose, uždurpėjusiuose ir kituose silpnuose, vandeninguose gruntuose turi būti įrengtasdirbtinis pagrindas.Užpilą turi sudaryti patvirtinta medžiaga, parinkta iš statybvietės teritorijoje iškasto grunto.Medžiaga turi būti pakankamai vienalytė ir visiškai išvalyta nuo molio gabalėlių, sulaikomų 75 mmsieto, akmenų ir pan., sulaikomų 25 mm sieto ir visų augalinių priemaišų, statybinių šiukšlių beimetalų.

2.5.2. Lanksčiosios jungiamosios movos ir flanšinės jungtysLanksčiosios mechaninės jungiamosios movos ir flanšinės jungtys turi atitikti jungiamo vamzdžioarba vamzdžių klasę. Jos turi būti pagamintos iš plieno arba kalaus ketaus su plieniniais varžtais.Movos turi būti pajėgios be pratekėjimų atlaikyti šiuos kampinius nukrypimus tarp gretimųvamzdžių:iki 600 mm plius minus 6°nuo 600 iki 750 mm plius minus 5°nuo 750 iki 900 mm plius minus 4°nuo 900 iki 1200 mm plius minus 3°nuo 1200 iki 1800 mm plius minus 2°1800 mm ir daugiau plius minus l°Flanšinės jungtys turi užtikrinti pusės aukščiau nurodytų nukrypimų atlaikymą. Movos turi būtipajėgios be pratekėjimo atlaikyti 9 mm kartotinius vamzdžio judesius tarp gretimų vamzdžių, oflanšinės jungtys – 4,5 mm kartotinius judesius.Movos ir flanšinės jungtys turi būti pajėgūs, išlikdami nepralaidūs, išlaikyti 6 metrų ilgio vandenspripildytą vamzdį, instaliuotą virš žemės ant atramų. Movos ir flanšinės jungtys turi turėtimažiausiai 200 mikronų storio gamyklinę dangą su tinkama nailono apdaila.

2.5.3. Vamzdžių guminiai jungiamieji žiedai ir tepimo alyvosVamzdynuose naudojami guminiai jungiamieji žiedai, sandarinimo žiedai, tarpikliai ir t.t. turiatitikti Lietuvoje galiojančius standartus. Tipas turi atitikti numatomą vamzdyno naudojimo sritį



37

(pvz., 1 tipas – geriamas vanduo, 2 tipas – nuotėkos ir drenažinis vanduo). Jeigu nenurodyta kitaip,jungties medžiaga turi būti polietileno, propileno ir sintetinė guma arba jos atitikmuo pagalatsparumą sieros vandeniliui ir bakteriologiniam poveikiui.Tepalai, skirti naudoti su guminiais sandarinimo žiedais, turi atitikti vamzdžių gamintojorekomendacijas. Tepalai, naudojami geriamo vandens linijose turi neįtakoti vandens skonio arspalvos, būti atsparūs bakterijų augimui ir nepasižymėti jokia žinoma sveikatai kenkiančia įtaka.

2.5.4. Vamzdžių sandėliavimasJeigu vamzdžiai sandėliuojami statybvietėje, jiems skirtas plotas turi būti lygus, be iškyšų.Vamzdžiai turi būti kraunami atvamzdžiais ir įleidžiamais galais pakaitomis, paliekant atvamzdžiusišsikišusius, kad vamzdžiai remtųsi vienas į kitą per visą ilgį; alternatyviai vamzdžius galima krautistačiakampiu, kiekvieną eilę išdėstant kaip nurodyta aukščiau, bet stačiu kampu ankstesnei eilei, oapatinę eilę sutvirtinus, kad vamzdžiai nenusiristų į šalį.Vamzdžiai sandėliavimo metu turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių pridengiant arbalaikant po stogu.

2.5.5. Pagrindo paruošimas ir klojimasRangovas privalo nutiesti vamzdynus tiksliai prisilaikydamas brėžiniuose numatytos trasos irpaklojimo lygio, panaudodamas nurodyto tipo vamzdžius, pagrindų medžiagas. Bet kokiemsnukrypimams nuo trasos ar paklojimo lygio turi būti gautas Užsakovo pritarimas dar iki pradedantdarbus toje atkarpoje.

2.5.5.1.Pagrindas vamzdžiamsRangovas privalo apsaugoti pagrindą nuo sugadinimo dėl vandens, nuotėkų ar kito šaltiniopoveikio. Jeigu pagrindas vis dėlto sugadinamas, jis turi būti pašalintas iš tranšėjos ir pakeistasnaujomis medžiagomis prieš klojant ar perklojant naujus vamzdžius.

2.5.5.2.Vamzdžių klojimasPriklausomai nuo reikalavimų dėl patikrinimo prieš priėmimą, apsauginiai kaiščiai, dangteliai ardiskai ant vamzdžių galų, flanšų, specialių įtaisų ar armatūros neturi būti nuimami, kol vamzdžiai,įtaisai ar armatūra neįleidžiami į tranšėją.Prieš įleidžiant vamzdį į tranšėją, jis turi būti kruopščiai patikrintas, įsitikinant, kad jo vidinė dangaarba įdėklas bei išorinė danga ar apvalkalas nėra pažeisti. Jeigu reikalinga, vamzdžių, specialiųįtaisų ir armatūros vidiniai paviršiai rūpestingai išvalomi nuo pašalinių medžiagų. Visi pažeistivamzdžiai ar jų dangos arba įdėklo dalys turi būti sutaisyti arba nenaudojami, priklausomai nuogautų Inžinieriaus nurodymų.Prieš tvirtai inkaruojant vamzdį ties alkūnėmis, sklendėmis, trišakiais ir kita armatūra, turi būtipalaukiama, kol įvyks temperatūrinis susitraukimas.Klojimo metu rekomenduojama valyti iš vamzdžių juose susikaupiančias pašalines medžiagas.Užbaigus vamzdžių klojimą, visos juose likusios pašalinės medžiagos turi būti pašalintos.Vamzdžiai turi būti gerai inkaruojami, kai jie yra klojami vandeningame grunte.

2.5.5.3.Vamzdžių atpjovimasVisi vamzdžiai turi būti atpjaunami pagal gamintojo instrukcijas, naudojantis specialia įranga.



38

2.5.5.4.Vamzdžių jungimas – bendrieji reikalavimaiSujungimai turi būti atliekami griežtai prisilaikant gamintojo instrukcijų. Jeigu gamintojasrekomenduoja naudotis specialia sujungimo įranga, Rangovas privalo pasinaudoti ja atlikdamasvisus vamzdžių sujungimus.Prieš atliekant bet kokį sujungimą, visi jungiamieji paviršiai turi būti kruopščiai nuvalomi irišdžiovinami bei palaikomi švarūs, naudojant gamintojo rekomenduotas sujungimų tepimopriemones, kol sujungimas galutinai užbaigiamas arba surenkamas. Nepriklausomai nuo jungčiųsuteikiamo lankstumo, vamzdžiai turi būti saugiai išdėstyti, kiek įmanoma apsaugant juos nuogalimo judėjimo atliekant sujungimą ir jį užbaigus.Vamzdžiai iš sintetinių medžiagų su nepertraukiamais sujungimais gali būti jungiami ant tranšėjoskrašto prieš nuleidžiant juos į tranšėją.

2.5.5.5.Flanšiniai sujungimaiFlanšai arba flanšiniai sujungimai turi būti tiksliai pozicionuojami, o visos sudedamosios dalys,įskaitant įdedamuosius žiedus, išvalomi ir nusausinami. Įdedamieji žiedai turi tiksliai, be sulenkimųar raukšlių, priglusti prie flanšų. Flanšų paviršiai ir varžtų kiaurymės turi būti tiksliai sutapdinti irsujungimai atlikti, palaipsniui ir tolygiai užveržiant priešingus varžtus. Varžtų užveržimui turi būtinaudojami tik standartinio ilgio veržliarakčiai. Užbaigus sujungimą turi būti atitaisyta flanšųapsauginė danga.

2.5.5.6.Dumblo ir nuotekų vamzdynaiSavitakos vamzdynai montuojami iš polivinilchlorido (PVC) ar kitos patvirtintos atsparios korozijaimedžiagos.Šuliniai turi būti įrengti krypties pasikeitimo, šoninio įsijungimo vietose ir tiesiuose vamzdynotarpuose atitinkamu atstumu, priklausomai nuo vamzdyno skersmens, pagal STR 2.07.01:2003.Slėginiai vamzdynai tranšėjose turi būti nutiesti iš didelio tankio polietileno, o atvirose vietose irpastatų viduje – iš didelio tankio polietileno arba nerūdijančio plieno.Jeigu tai įmanoma, slėginės linijos turi būti suprojektuotos išvengiant pakilusių taškų, kuriuose galisusidaryti oro ar dujų kišenės. Jeigu tai neišvengiama, aukščiausiuose linijos taškuose turi būtinumatytos nuorinimo priemonės (automatiniai nuorinimo vožtuvai arba rankiniai nuorinimo čiaupai– tose vietose, kur nėra dažno naudojimo). Nuotekų sistemos žemiausiuose taškuose turi būtiįrengtos drenažo sistemos.

2.5.5.7.Užkastų vamzdynų apkrovosUžkastų vamzdynų apkrovos turi būti apskaičiuotos, remiantis užberto grunto ir transportoapkrovomis. Greta šių apkrovų, turi būti įvertintas vamzdyje esančio vandens svoris.

2.5.5.8.Vamzdynų prijungimas prie statiniųTuri būti įvertintas santykinis vertikalusis poslinkis tarp vamzdynų ir statinių, atsirandantis dėlpačių statinių, o taip pat juos supančio užpilto grunto nusėdimo.

2.5.5.9.Vamzdynų tvirtinimasVamzdynai tranšėjose klojami įrengiant atramas vamzdžių horizontalių ir vertikalių posūkių vietose,kai atsiradusių įražų negali perimti vamzdžių jungtys; kai klojama iš plieninių vamzdžių (juos



39

suvirinant) , atramos turi būti įrengiamos, jei vertikalaus posūkio kampas yra 30° ir didesnis. Jeivamzdžiai sujungiami movomis, esant darbo slėgiui 1,0 MPa ir posūkio kampui, mažesniam kaip10°- leidžiama atramų neįrengti.Visi tvirtinimo elementai turi būti suprojektuoti atsižvelgiant į vamzdyno bandymų slėgį įrengimovietoje.

2.5.5.10. Kanalų ir vamzdynų trasosJeigu du arba daugiau vamzdynų eina viena kryptimi, jie turi būti klojami lygiagrečiai, jeigu galima,vienoje tranšėjoje. Bendroje tranšėjoje išdėstyti panašaus dydžio vamzdžiai turi būti pažymėtiatpažinimo ženklais.

2.5.5.11. Vamzdžių apsaugaYpatingų atsargumo priemonių turi būti imamasi klojant vamzdžius, kurie tiekiami su apsauginedanga arba antdėklu; jeigu apsauginės sistemos dalys sugadinamos, jos turi būti atkurtos pagalgamintojo instrukcijas. Vamzdžių sujungimo būdas ir vietinė jų apsauga turi užtikrinti, kadapsaugos nuo korozijos laipsnis sujungimo vietoje nebūtų prastesnis, negu viso vamzdyno.Bet koks remontas statybvietėje ir vietinis dangos bei apsauginio sluoksnio atkūrimas sujungimų arkitose vietose turi būti vykdomas sausoje aplinkoje, prieš tai nuvalius nuo pažeistų plotų purvą,tepalus, rūdis ir t.t.

2.5.6. Šuliniai ir kameros

2.5.6.1Bendrieji reikalavimaiŠuliniai ir sklendžių kameros turi būti monolitiniai arba iš surenkamo gelžbetonio, arba išsurenkamų termoplastiko elementų. Visos sklendžių kameros turi būti iš surenkamų elementų iratitikti LST EN 1917, STR 2.07.01:2003 reikalavimus. Šuliniai ar kameros turi būti įrengti posūkiųar nuolydžio pasikeitimo vietose, kiekvienos nuotekynės pradžioje, dviejų ar daugiau nuotekų tinklųsusikirtimo vietose, vietose, kur susikerta skirtingo diametro nuotekų vamzdžiai.Šuliniai gali būti betoniniai ar plastikiniai. Betoninių šulinių kontaktuojančių su nuotekomis betonasturi būti sulfatams atsparus.Atsižvelgiant į vietinį reljefą, buitinė nuotekynė turi būti klojama, pakeičiant altitudę šulinyje. Tokiešuliniai turi būti betoniniai, kai altitudė pakinta daugiau nei 0.5 metro.Jei betoninių šulinių aukštis H ≥ 3.0 m, jie turi būti ne mažesnio kaip 1.5 m skersmens, jei H≤3.0m– ne mažesnio kaip 1.0 m skersmens. Posūkinių šulinių skersmuo priklausys nuo posūkio kampo.Rangovas turi aprūpinti tinklą betoniniais apžiūros šuliniais. Apžiūros šuliniai turi būti suprojektuotitaip, kad žmogus galėtų įlipti į jį.Šulinių angos, pro kurias turi įlipti aptarnaujantis priežiūros personalas, turi būti ne mažesniodydžio plane, kaip:

apskritos angos – 1000 mm skersmens; stačiakampės – 750x1200 mm; apvalainos – 900x1100 mm.

Šulinių montavimo metu Rangovas turi patiekti vamzdžių sandarinimo medžiagas.



40

2.5.6.2Betoniniai šuliniaiVisi šuliniai turi būti statomi iš surenkamų gelžbetonio ar betono elementų ir atitikti LST EN 1917,STR 2.07.01:2003 reikalavimus. Plytų mūro šuliniai negali būti naudojami. Jei nenurodyta kitaip,jie turi būti tiekiami kartu su gelžbetonine perdengimo plokšte, kaliojo ketaus arba ketaus dangčiu irketiniu jo rėmu arba kaip nurodyta brėžiniuose.Betoniniai šuliniai ir monolitinės kameros turi būti su angomis, kad galima būtų įlipti. Landos dydis700 mm. Landos ilgis daugiau nei 1 m. viršuje landos skersmuo bus 1 metras. Gamykliniųelementų sujungimai turi būti padengti lanksčia ir vandeniui atsparia sandarinimo medžiaga.Dangčiai, esantys važiuojamoje dalyje turi atlaikyti mažiausiai 40 tonų apkrovą (klasė D400) irmažiausiai 12,5 tonų apkrovą (klasė B125) nevažiuojamoje dalyje bei atitikti LST EN 124reikalavimus. Asfaltbetonio danga dengtoje važiuojamoje dalyje esančių šulinių liukų dangčiaidedami viename lygyje su važiuojamosios dalies paviršiumi.Šulinių liukai gazonuose ir vejose turi būti pakelti aukščiaužemės paviršiaus:

užstatytose teritorijose – 0,05m; neužstatytose teritorijose – 0,20m.

Minimalus užpylimo aukštis virš šulinio perdengimo plokštės 0,5m.Šuliniai ant savitakinių vamzdynų turi būti statomi tose vietose, kur yra nuolydžio, skersmens arkrypties pasikeitimas. Didžiausias šulinių išdėstymo intervalas nurodytas STR 2.07.01:2003.Sankirtų vietose turi būti įrengti ne mažesnio kaip Ø1000 mm skersmens šuliniai.Visas betonas turi būti nežemesnės kaip C20/25 klasės. Betonas turi būti atsparus vandeniui, storisne mažiau 200 mm.Vamzdžių praėjimui per šulinio sienelę turi būti naudojamos tam skirtos kaliojo ketaus tiesiosiosfasoninės dalys, plastikiniai protarpiniai ar plieniniai riebokšliai. Alternatyvias priemones, turinčiasapsaugoti nuo vandens patekimo, turi patvirtinti Inžinierius. Lanksti jungtis turi būti įrengiama kuoarčiau išorinės šulinio ar bet kurio kito įrenginio pusės.Šulinio dugno latakai nuotekų, drenažo vamzdžiams turi būti formuojami iš C20/25 klasės betono,išlaikant tokį patį nuolydį ir skersmenį, kaip ir prijungiama vamzdyno sistema, glotniai atliekant jųapdailą.Vandeningame grunte (kai gruntinių vandenų lygis aukščiau šulinio dugno) turi būti atlikta šuliniodugno ir sienų hidroizoliacija, kurios viršus turi būti nežemiau kaip 0.5 m virš aukščiausio gruntiniovandens lygio.

2.5.6.3PVC/PP šuliniaiJei naudojami plastikiniai šuliniai, jie turi būti gofruoti iš vidaus ir iš išorės.Drenažo, lietaus ir savitakinėje buitinių nuotekų sistemose taip pat galima naudoti Ø315, Ø400/425,Ø600/630 plastikinius šulinius, atsparius grunto poslinkiams, gruntiniam vandeniui, įšalui,vertikalioms apkrovoms.Ø315, Ø400/425 šuliniai įrengiami iš PVC gofruoto vamzdžio. Ø600/630 – iš PP gofruotovamzdžio. Gofruotą vamzdį galima sutrumpinti pjaunant paprastu rankiniu pjūklu arba prailgintinaudojant specialią movą. Visos šulinio elementų jungimo vietos sandarinamos specialiomistarpinėmis, apsaugančiomis nuo infiltracijos ir atvirkščiai. Šulinio dugnas pagamintas iš PP/PE. Jisturi būti su movomis plastikiniams vamzdžiams prijungti ir su gamykloje reikiamu nuolydžiu



41

išformuotais latakais. Visos šulinio jungtys turi atlaikyti 0,5 bar slėgį. Lietaus surinkimo šulinėliaituri būti su sėsdinimo dalimi. Šulinių dangčiai – ketiniai, plaukiojančio tipo. Lietaus surinkimošulinėlių grotelės – ketinės, plaukiojančio tipo. Dangčiai turi atlaikyti apkrovas kaip paminėtaaukščiau.Plastikinių šulinių nebūtina projektuoti taip, kad žmogus galėtų įlipti. Tokie šuliniai gali būti valominuo žemės paviršiaus.

2.5.6.4Šulinių dangčiaiKiekvienas šulinys turi turėti dangtį. Dangčio tipas turi būti parinktas Rangovo bei suderintasInžinieriumi. Dangčiai turi būti parenkami pagal apkrovas, kurias jie turės išlaikyti. Gatvės dalyjeturi būti dedami „plaukiojantys“ dangčiai.Šulinių dangčių rėmai turi būti įbetonuoti reikiamoje padėtyje; dangčiai turi būti įdėti į įgilinto tiporėmą, atlikti visi priderinimai ir tik po to pradedama betonuoti. Šulinio dangtis turi būti vienamelygyje su gatvės ar šaligatvio danga, 50-70 mm virš žaliosios vejos gyvenamuose kvartaluose ir200 mm virš žemės paviršiaus neužstatytose teritorijose.Įgilinto tipo šulinių dangčių betoninis užpildas turi būti lygiai užtrintas metalu su dideliu spaudimu,nepaliekant užtrynimo žymių, išskyrus pastatų vidų, kur užpildui suteikiama aplinkinių grindųapdaila.Visi dangčiai ir rėmai turi būti pagaminti iš ketaus ir padengti aprobuotu sunkioms eksploatacinėmssąlygoms skirtu, atspariu išdilimui/nubrėžimams smalos epoksidu. Šulinių dangčiai ir rėmai turi būtipagaminti pagal standarto EN124 reikalavimus.Visi dangčiai turi būti pritaikyti prie rėmų ir išbandyti gamintojo gamykloje. Dangčiai ir rėmai turibūti panašiai sunumeruoti įskaitomu būdu ir pastoviam laikui, tokioje padėtyje, kurios nesimatys,kai jie bus sumontuoti savo vietoje.Rangovas turi užtikrinti, kad dangčiai bus sumontuoti prie tinkamai sunumeruotų rėmų po to, kaibus sumontuoti rėmai.Visi kanalizacijos šulinių, kanalizacijos kamerų ir geriamojo vandens kamerų dangčiai turi būtiaprobuotos gamybos, privalo turėti laisvą angą ir būti tokios konstrukcijos, kuri neleistų smėliuiprasiskverbti į vidų. Visi rėmai turi būti komplektuojami su nuimamu savaiminio sandarinimoG.R.P. ar panašia atsparia korozijai plokšte, kuri tiktų tarp dangčio ir rėmo taip, kad jokia rėmo dalisnebūtų atvira atmosferai liuke. Tai turi būti pasiekta, panaudojant neopreno sandarinimo žiedą arpanašiu aprobuotu metodu. Plokštė turi būti komplektuojama su kėlimo rankena ant viršutinėsplokštumos. Rėmo ir dangčio konstrukcija turi būti aprobuota Inžinieriaus. Plokštė privalo turėtiadekvatų pasipriešinimą korozijai iki 10% tūrio, esant sieros rūgščiai 50° C temperatūrai.Visi dangčiai kanalizacijos šulinams turi būti ventiliuojami, išskyrus keletą dangčių dėl pateisinamųaplinkybių. Visi rėmai turi būti sujungti varžtais su dangčių plokštėmis, vidutinės ir sunkioseksploatacijos paskirties dangčiai turi tvirtinimo prie rėmų nerūdijančius vidaus kablius ar užraktus.Spyna turi būti suderinta su kėlimo mechanizmu taip, kad raktas, valdantis užraktą, būtųnaudojamas ir dangčio pakėlimui. Raktas turi būti neištraukiamas, kol užraktas yra atvirojepadėtyje, tai yra raktą galima ištraukti, jeigu dangtis jau įrakintas vietoje.

2.5.6.5Lipynės, kopėčiosNusileidimui į šulinį turi būti įrengtos metalinės kopėčios arba lipynės. Jos turi atitikti LTS EN 124reikalavimus. Jų dydis ir stiprumas turi būti toks, kad galima būtų patekti į šulinį. Didžiausiasvertikalus atstumas tarp pakopų - 350 mm vertikalioje padėtyje. Kopėčios turi būti tvirtos,



42

absoliučiai tiesios tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Lipynės ir kopėčios turi būti pagamintos išnerūdijančio plieno AISI 304 (AISI 316 agresyvioje ar panardinamoje aplinkoje).

2.5.6.6Vamzdynų patikrinimas ir išbandymasVisi vamzdžiai turi būti gerai išvalomi ir išbandomi. Rangovas privalo iš anksto pranešti apie savoketinimus atlikti bet kokių vamzdynų bandymus.Visos sklendės, vamzdynai ir visos kitos įrangos dalys, kurias reikia išbandyti slėgiu, turi būtiišbandomos hidrauliškai pagal atitinkamų standartų reikalavimus. Sklendės turi būti išbandomosužtikrinant, kad jos nelaidžios.Vamzdynai turi būti išbandomi pagal Lietuvos slėgio bandymo standartą prieš įrengiant siurblius arkitą susijusią, į vamzdyno sudėtį įtrauktą įrangą, siekiant išvengti sugadinimo tuo atveju, jeiguprireiktų bandomojo vamzdyno perinstaliavimo.Rangovas turi aprūpinti visa būtina darbo jėga, medžiagomis bei įranga, reikalinga bandymųatlikimui. Rangovas turi aprūpinti vandeniu visiems praplovimo ir bandymo darbams bei busatsakyti už visų vandens, naudojamo visiems laikiniems vamzdynams, vandens saugojimui,transportavimui ir saugiam šalinimui, reikmių nustatymą.Rangovas turi aprūpinti visomis priemonėmis ir įrenginiais, būtinais vandens padavimui įvamzdynus praplovimo ir bandymo tikslais, įskaitant ir visus siurblius, manometrus, matuoklius,akles, gaubtus, orapūčių vamzdynus ir pan., taip pat būtinus statramsčius, atraminius blokus ir pan.,norint įspėti vamzdynų judėjimą praplovimo ir bandymo metu. Visi slėginiai vamzdynai turi būtipraplauti ir išbandyti atkarpose neviršijančios 500 m atstumą. Rangovas turi pranešti prieš septyniasdienas ir nurodytas, kada ji pageidauja atlikti vamzdynų bandymus.Rangovas atsakingas už patikinimą, kad bandymas neturi jokio neigiamo poveikio į atraminiųblokų projektinį betono stiprumą.Nepriklausomai nuo sėkmingo bet kurio bandymo užbaigimo, jeigu aptinkamas akivaizdus betkokio vamzdžio ar sujungimo nesandarumas, toks vamzdis turi būti pakeistas ir (arba) sujungimastinkamai pertvarkytas, o bandymas kartojamas, kol nesandarumas pašalinamas.

2.5.6.7Hidrauliniai nuotekų linijos bandymai750 mm ir mažesnio skersmens nuotekų linijos vamzdyne turi būti sukuriamas 1,2 metro viršnuotekų vamzdžio skliauto hidrostatinis slėgis, bet neviršijantis 6 metrų žemajame vamzdyno gale.Stataus nuolydžio vamzdynai, jeigu maksimalus hidrostatinis slėgis, išbandant visą sekciją iškart,būtų viršytas, turi būti išbandomi etapais.Žemasis nuotekų linijos galas ir, jeigu reikalinga, atšakos užaklinamos sandariais kaiščiais araklėmis, po to vamzdynas pripildomas vandens. Mažų vamzdžių atveju viršutiniame linijos galegali būti laikinai prijungta šarnyrinė alkūnė su pakankamo ilgio vertikaliu vamzdžiu, sukuriantreikiamą hidrostatinį slėgį.Viena valanda turi būti skirta absorbcijai. Vandens praradimas per 30 minučių turi būti matuojamas,vienodais 10 minučių intervalais papildant vandens iš matavimo indo ir fiksuojant jo kiekį,reikalingą palaikyti pradiniam vandens lygiui slėgio vamzdyje. Vidutinis papildyto vandens kiekisneturi viršyti 0,5 litro per valandą vienam vamzdyno ilgio metrui, padalintam iš metro nominalausvamzdyno skersmens.

2.5.6.8Vizuali nuotekų linijų patikraSumontuoti nuotekų vamzdynai turi būti vizualiai patikrinti prieš užkasimą. Užkasto vamzdyno



43

vidaus vizuali patikra atliekama naudojant televizinės diagnostikos aparatūrą.

2.5.6.9Šulinių ir kamerų bandymaiŠuliniai ir kameros turi būti hidrauliškai išbandomi po užbaigimo, užaklinant kiekvieną vamzdį irpripildant vandens iki 0,5 metro žemiau dangčio lygio. Jie pripažįstami nepralaidžiais vandeniui,jeigu, padarius reikiamas pataisas dėl garavimo ir absorbcijos, bendras vandens paviršiaus lygiokritimas neviršija 3 mm per 24 valandas. Akivaizdūs protėkiai ir statybos defektai turi būti ištaisytinepriklausomai nuo nepralaidumo vandeniui bandymo rezultatų.

2.5.6.10 Nuotekų infiltracijos bandymaiVisi nuotekų vamzdynai, šuliniai ir inspektavimo kameros po užbaigimo turi būti pagalspecifikaciją išbandyti dėl vandens ar oro infiltracijos, taip pat patikrinti užkasimo ir statybos darbaivisame linijų ilgyje. Tuo tikslu visi sistemos įvadai turi būti uždaryti. Infiltracija neturi viršyti 2,5litro per valandą vienam vamzdyno ilgio metrui, padalintam iš metro nominalaus vamzdynoskersmens, ir bendrosios ribos, lygios 1 litrui per valandą vienam vamzdyno ilgio metrui,padalintam iš metro nominalaus vamzdyno skersmens, išmatuotos visame į Sutartį įtrauktamevamzdyno ilgyje.

2.5.6.11 Prijungtų šalutinių linijų bandymaiAtskiri slėgio bandymai prijungtoms šalutinėms linijoms neturi būti atliekami, bet kiekviena tokialinija turi būti patikrinta, fiziškai įsitikinant, kad jos yra visiškai švarios ir jose nėra jokių pašaliniųmedžiagų.

2.5.6.12 Nuotekų linijų valymasUžbaigus visų nuotekų linijų, šulinių ir t.t. statybą, jie turi būti gerai išvalyti ir praplauti švariuvandeniu.

2.5.6.13 Baigiamasis nuotekų linijos patikrinimasPrieš pranešant apie galutinį užbaigimą, visos nuotekų linijos ir šuliniai turi būti vizualiai patikrinti.Nuotekų vamzdžių ir sandūrų kokybė vizualiai tikrinama naudojant televizinę diagnostikosaparatūrą.

2.5.6.14 Slėginių magistralių bandymai

2.5.6.14.1 Bendrieji reikalavimaiSlėginių magistralių bandymai turi atitikti Lietuvos standartus LST EN 1671:2000 Slėginiai laukonuotakynai.STR 2.07.01:2003. Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Lauko inžineriniai tinklai. LSTEN 1610:2000 Nuotakyno tiesimas ir bandymas.Slėginių magistralių bandymai turi atitikti Lietuvos standartus LST EN 1671:2000 Slėginiai laukonuotakynai. STR 2.07.01:2003. Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Lauko inžineriniai tinklai. LSTEN 1610:2000 Nuotakyno tiesimas ir bandymas.Prieš užpilant gruntu bet kurios slėginės magistralės atkarpos tranšėją, magistralė turi būtiišbandoma. Prieš bandymus tranšėja turi būti užpilta aplink vamzdį bent per pusę jo ilgio, išskyrusminimalaus 300 mm storio jungtis, gerai suplūktu pasirinktu užpildu arba grūdėtuoju gaubiamuoju



44

sluoksniu, pilnai uždengiant vamzdį.Slėginių magistralių bandymai oru yra draudžiami.Rangovas privalo pateikti reikiamus siurblius, matavimo prietaisus, svirtis, ramsčius ir visusprietaisus, reikalingus bandymams atlikti, ir užtikrinti jų gerą būklę. Bandomoji atkarpakiekviename gale, o taip pat atsišakojimuose turi būti užkišta arba užaklinta.Rangovas privalo atsižvelgti į neparemtų galų spaudimą į žemę ar tranšėjos kraštus.Bandymo metu į vamzdyną turi būti įleidžiamas vanduo, o visas oras išleidžiamas. Turi būtiužtikrinamas laisvas oro išleidimas, kad nesusidarytų vamzdyne užsilikusio oro kišenės. Kad įvyktųabsorbcija, prieš atliekant patį bandymą, vamzdyne 24 valandas turi būti palaikomas nominalusslėgis.Rangovas privalo taikyti rekomenduotą bandymo slėgį, kuris neturi būti mažesnis negu 1,3 karto(plastikiniams vamzdžiams) ir 1,5 karto (ketiniams vamzdžiams) maksimalus darbinis slėgis,įskaitant piko slėgį, bet jokiu būdu ne didesnis už bandomąjį slėgį, taikytą gamykloje. Visaarmatūra, sklendės, nuolatiniai ir laikini inkarai ir t.t. turi būti pajėgūs atlaikyti bandymo slėgį.Bandymo slėgis turi būti be pertraukų palaikomas dvi valandas. Pripumpuotas bandymo vykdymolaikotarpiu vandens kiekis turi būti matuojamas ir neviršyti 0,1 litro vienam milimetrui nominalausvidinio skersmens, padalinto iš magistralės ilgio kilometrais 30-ties metrų vandens stulpui perkiekvienas 24 valandas. Jeigu vandens kiekis slėgiui palaikyti dviejų valandų bandymo metu viršijanurodytą kiekį, Rangovas privalo surasti ir pataisyti pralaidžias vietas, o po to pakartoti bandymą.Kiekvienos atkarpos bandymai turi būti kartojami, kol pasiekiamas nurodytas vandensnepralaidumo lygis.Greta atskirų atkarpų bandymų, užbaigus magistralės tiesimo darbus ji turi būti išbandyta visa,naudojant tą patį slėgį ir procedūras, kaip nurodyta atskiroms atkarpoms.ei bandymų metu išaiškinami defektai, Rangovas turi nedelsiant savo sąskaita juos pašalinti. Po to,Rangovas turi pakartoti bandymą, kol nerandami jokie defektai bei kol bandymo rezultatai tenkinaaukščiau nurodytas ribas.Nepaisant bandymo rezultatų, regimoji vamzdyno inspekcija turi būti atlikta kartu su Inžinieriumibandymo metu bei bet kokie defektai, įskaitant matomą nuotekį, turi būti pašalinami.Rangovas apie numatoma vamzdžių išbandymą turi pranešti prieš savaitę.Įleidžiamo vandens kiekis ltr./m/h neturi viršyti kiekio, apskaičiuoto pagal formulę:

Q=(L*D√P)/71,526kur:

Q= leidžiamas ištėkis ltr./hL= bandomo vamzdžio ilgis mD= vamzdžio vidinis skersmuo mmP= vidutinis slėgis bandymo metu, barais

Pavyzdžiui, leidžiamas ištėkis 100 metrų vamzdyno, esant 8 barų bandomajam slėgiui yra pateiktaslentelėje:Leidžiamų ištėkių pavyzdys

DN(mm) 100 150 200 250 300 400 500 6000.39 0.59 0.80 0.99 1.19 1.58 1.97 2.38

Jei testų metu nustatomi defektai, Rangovas turi juos nedelsdamas pašalinti savo sąskaita. Tada



45

Rangovas kartoja testą, kol defektų nebelieka ir kol pasiekiami aukščiau nurodyti rezultatai.Nežiūrint bandymų rezultatų, bandymų metu vamzdynai apžiūrimi kartu su Užsakovo atstovu irpašalinami visi rasti defektai.

2.5.6.14.2 Plastikiniai vamzdžiaiTokie vamzdžiai turi būti išbandomi vidiniu slėgiu, atitinkančiu normalų darbinį slėgį (6 barų). Toksslėgis turi būti išlaikomas 2 val., vis papildant vandens kiekį, kai tik nukrenta 0,2 baro.Po 2 val. slėgis turi būti padidinamas iki 1,3 x nominalaus darbinio slėgio ir laikoma 2 val., vispapildant vandens kiekį, kai tik nukrenta 0,2 baro.Po 4 val. slėgis turi būti sumažinamas iki normalaus darbinio spaudimo ir uždaroma bandymųsiurblio sklendė. Dar po 1 val. turi būti išmatuojamas vandens kiekis, reikalingas slėgiosugrąžinimui į normalų darbinį slėgį.

2.5.6.14.3 Ketaus vamzdžiaiTokie vamzdžiai turi būti išbandomi vidiniu slėgiu, atitinkančiu normalų darbinį slėgį (6 barų). Toksslėgis turi būti išlaikomas 2 val., vis papildant vandens kiekį, kai tik nukrenta 0,2 baro.Po 2 val. slėgis turi būti padidinamas iki 1,5 x nominalaus darbinio slėgio ir laikoma 2 val., vispapildant vandens kiekį, kai tik nukrenta 0,2 baro.Turi būti palaikomas 9 barų slėgis, kas 1/2 val. papildant vandeniu. Turi būti matuojamas vandenskiekis, reikalingas slėgio sugrąžinimui į normalų darbinį slėgį. Bandymas turi būti tęsiamas 2 val.

2.5.6.15 Šulinių ir kamerų bandymaiŠuliniai ir kameros turi būti hidrauliškai išbandomi po užbaigimo, užaklinant kiekvieną vamzdį irpripildant vandens iki 0,5 metro žemiau dangčio lygio. Jie pripažįstami nepralaidžiais vandeniui,jeigu, padarius reikiamas pataisas dėl garavimo ir absorbcijos, bendras vandens paviršiaus lygiokritimas neviršija 3 mm per 24 valandas. Akivaizdūs protėkiai ir statybos defektai turi būti ištaisytinepriklausomai nuo nepralaidumo vandeniui bandymo rezultatų.

2.6. Esami ir naujai projektuojami pastataiEsami pastatai, kuriuos numatoma toliau eksploatuoti, turi būti renovuojami. Turi būti atliekamaišorės ir vidaus apdaila, išorinių atitvarų papildomas apšiltinimas pagal STR 2.05.01:2005reikalavimus.Naujai projektuojami pastatai, kuriuose bus talpinama technologinė įranga, turi būti projektuojamiiš lengvų metalo konstrukcijų, atitvaroms naudojant daugiasluoksnius „Sendvič“ tipo panelius supoliuretano, akmens vatos ar polistireninio putplasčio užpildu.

2.6.1. Daugiasluoksnių „Sendvič“ tipo panelių atitvaroms montavimasDaugiasluoksniai „Sendvič“ tipo paneliai prie laikančių metalo konstrukcijų turi būti tvirtinamisavisriegiais. Savisriegiai naudojami daugiasluoksnių plokščių tvirtinimui prie plieniniųkonstrukcijų, kurių maksimalus sienelės storis 12mm.Savisriegiai turi būti pagaminti iš grūdinto anglies plieno, su antikorozinės dangos sluoksniu. Visisavisriegiai turi turėti tarpinę, kuri užtikrina jų ilgalaikį naudojimą, išlaikant nepralaidaus elementoelastingumą. Specialiam naudojimui savisriegiai kartu su poveržlėmis gali būti gaminami išnerūdijančio plieno. Taip pat galimi cinkuoti bei lakuoti savisriegiai.Prieš pradedant plokščių montavimą reikia patikrinti kolonų konstrukciją, jų sumontavimo



46

tikslumą.Apsauginę plėvelę nuo vidinio plokščių paviršiaus reikia nuimti prieš montavimą, o nuo išoriniopaviršiaus po montavimo.Plokštės turi būti pjaustomos ant minkštų atramų. Plokštes pjaustyti galima tik smulkiadančiaispjūklais.Plokštes montavimo metu reikia prispausti montavimo prietaisu. Šis prietaisas leidžia tinkamaisujungti elementus jų nepažeidžiant.Savisriegių įsukimui turi būti naudojami specialūs elektrosuktuvai.Negalima montuoti plokščių kai vėjo greitis viršija 9 m/s, o taip pat atmosferos kritulių arba tirštorūko metu.Montuojant panelius (sieninius, denginio) būtina laikytis gamintojo nurodytų instrukcijų.

2.6.2. Mūro darbai

2.6.2.1.MedžiagosPrieš pradėdamas darbus, Rangovas privalo gauti šiuos dokumentus ir pavyzdžius:

plytų ir/ar blokelių gamintojų specifikacijas ir rekomendacijas su medžiagų ir gaminiųduomenimis ir po tris pavyzdžius;

pavyzdžiai turi būti paimti iš pirmos kiekvienos tiekiamos į statybvietę plytų ar blokeliųpartijos ir pateikti patvirtinimui prieš pradedant darbus.

Plytos ar blokeliai iš visų kitų tiekiamų partijų turi būti tokie patys ir atitikti patvirtintus pavyzdžius.Plytos (blokeliai) turi būti geros kokybės, sveikos, tvirtos, gerai išdegtos, vienodų matmenų irformos bei patvirtinto tipo ir spalvos. Visos nuokrypos, paviršiaus defektai turi tenkinti LST EN771-2:2003 ir LST EN 771-1:2003 reikalavimus.Rangovas privalo paruošti plytų ir blokų mūro pavyzdžius, pademonstruoti skiedinio spalvą, plytųir blokelių išdėstymą bei bendrąją darbų kokybę. Šie pavyzdžiai turi būti naudojami kaip standartaspalyginimui su plytų ir blokelių mūro darbais, vykdomais rangos metu.Plytos ir blokeliai turi būti laikomi lauko sąlygomis, tvarkingai sukrauti, užtikrinant gerąventiliaciją ir tinkamą apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų.Cementas turi būti Portlandcementiniotipo ir, kaip ir vanduo, turi atitikti Lietuvoje taikomus reikalavimus. Kalkės turi būti geros kokybės,gesintos. Skiedinio gamybai naudojamas smėlis turi būti švarus, kietas ir be molio, organikos ar kitųpriemaišų; jis taip pat turi atitikti Lietuvos respublikos standartų keliamus reikalavimus.

2.6.2.2.Statybos darbaiPlytų ir blokų mūro statybos darbams naudojami kalkiniai skiediniai turi atitikti šiuos reikalavimus:Mūro tipas Cementas Kalkės SmėlisIšorinės sienos 1 1 6Vidinės pertvaros 1 2 9Medžiagų proporcijos skiedinyje čia pateiktos pagal tūrį.Skiediniai turi būti sumaišomi mechaniniu periodinio veikimo maišytuvu, kuriame galima tiksliaikontroliuoti vandens kiekį. Jeigu darbams reikalingas tik nedidelis skiedinio kiekis, jį galima



47

paruošti rankiniu būdu.Dalinai sukietėjęs arba daugiau kaip prieš pusvalandį paruoštas skiedinys neturi būti naudojamas.Tiesios eilės turi būti mūrijamos iš vientisų plytų, išskyrus vietas, kur jų pusės reikalingos užbaigtisurišimui. Sienos turi būti mūrijamos tiksliai vertikaliai ir pagal užduotą liniją. Visi elementai irkampai turi būti teisingai sumūryti, o vertikalūs angų kraštai – lygiai suformuoti. Nominalus mūrosiūlių dydis turi būti:

horizontalių-12 mmvertikalių -10 mm

2.5 lentelė Laisvai stovinčių mūro sienų ribinis aukštis (be perdangos, denginio) neturiviršyti:

Sienos storis cm Tūrio masė p , kg/m3 Leidžiamas aukštis, kai vėjoapkrova 0,17 kPa, m

25 1800 2.638 1800 4.751 1800 6.3

Nearmuotų mūro pertvarų leistinas mūrijimo aukštis, neturi viršyti 1,8 m - kai pertvara 12 cmstorio. Jei pertvaros aukštis turi būti didesnis, turi būti daroma technologinė pertrauka.Vidaus sienas prie išorinių, kai jos mūrijamos ne vienu metu, taip pat nutrauktą mūrinįgalima prijungti vertikaliu arba nuožulniu nuobėgiu. Jei mūrinys nutraukiamas vertikaliunuobėgiu, tai į jo siūles kas 2 m pagal aukštį, taip pat kiekvienos perdangos lygyje turi būtiįdėti (ne mažiau kaip po 3 vienoje siūlėje) AI tipo armatūros strypai, kurių skersmuo nemažesnis kaip 6 mm ir ilgis ne mažesnis kaip 500 mm.Neleistini mūro konstrukcijų susilpninimai angomis, grioveliais, nišomis nenumatytomisprojekte.Vamzdžių praėjimo per sienas vietose būtina įdėti gilzes.Jeigu mūro nenumatoma tinkuoti, turi būti imtasi priemonių, kad paviršiai statybos darbų metu liktųšvarūs. Jeigu esama kraštų su defektais, nuskilusių kampų, pažeistų arba nevienodos spalvospaviršių, netinkuoto mūro darbai neturi būti priimami.

2.6.3. Tinkavimas

2.6.3.1.MedžiagosKalkės turi būti gesintos, aukščiausios kokybės. Tinkavimo darbams naudojamas smėlis turi būtisudarytas iš kietų smilčių, švarus ir be pašalinių priemaišų. Smėlyje neturi būti medžiagų arsubstancijų, kurios galėtų sukelti metalų, turinčių sąlytį su tinku, koroziją. Smėlis turi būtigraduojamas pagal specifikacijų reikalavimus. Naudojamas vanduo turi atitikti geriamo vandensreikalavimus.

2.6.3.2.Tinkavimo darbaiVisi betoniniai paviršiai, kuriuos numatoma tinkuoti, turi būti pašiurkštinti geresniam sukibimui.Plytų mūro siūlės turi būti užgrandytos arba užaštrintos geresniam sukibimui. Nuo visų paviršių turi



48

būti nuvalyti tepalai, purvas, dulkės ir kt.Prieš pradedant darbus visi paviršiai turi būti sudrėkinami.

2.6.3.2.1. Tinko sluoksniaiPastatų vidaus sienos ir pertvaros gali būti tinkuojamos įprastiniu pagerintu ir aukštos kokybėstinku. Pagerintas tinkas susideda iš 3 sluoksnių: paruošiamojo, išlyginamojo ir dengiamojo (viso 15mm storio). Aukštos kokybės tinkas susideda iš paruošiamojo, 2 išlyginamųjų ir dengiamojo.Paruošiamieji ir išlyginamieji sluoksniaiTinko sluoksnių slankumas turi atitikti tinkavimo būdą ir tinkuojamąjį sluoksnį. Tinkuojantmechanizuotu būdu skiedinys paruošiamajam sluoksniui turi būti 9–14 cm slankumo,išlyginamajam ir dengiamajam – 7–8 cm. Smėlio grūdeliai paruošiamojo ir išlyginamojo sluoksnioskiediniu turi būti ne didesni kaip 2,5 mm, o dengiamajam – 1,2 mm.Tinko skiedinių deformacinės savybės turi būti artimos mūro skiedinio deformacijoms.Vidinių paviršių paruošiamieji ir išlyginamieji sluoksniai (tūrio dalims):

Sienoms ir pertvaroms iš plytų kalkės : smėlisKai santykinis oro drėgnumas iki 60

%1 : 3

Sienoms ir pertvaroms iš plytų cementas : kalkės : smėlisOro drėgnumas didesnis kaip 60% 1 : 1 : 6

Išorinių paviršių paruošiamieji ir išlyginamieji sluoksniai (tūrio dalimis):cementas : kalkės : smėlis

Mūriniams 1 : 0,7 : 4Betoniniams 1 : 0,5 : 4

cementas : smėlisCokoliui 1: 3

Paruošiamasis sluoksnis turi būti ne storesnis kaip 5 mm. Išlyginamasis – ne storesnis kaip 5 mm(tinkuojant cementiniu skiediniu) ir 7 mm (tinkuojant kalkių ir kalkiniu – gipsiniu).Dengiamasis sluoksnis neturi būti storesnis kaip 2 mm. Paruošiamasis sluoksnis išlaikomas 7–12dienų. Šviežiai atliktą tinkavimą reikia saugoti nuo įdrėkimo, perdžiūvimo ir pažeidimų.

Dengiamieji sluoksniai (tūrio dalimis)

Kalkės : smėlisSienoms viduje 1 : 1Sienoms išorėje 1 :1 2…4

Prieš dengiant tinko sluoksnį – atliekamas gruntavimas.Tinką saugoti nuo išdžiūvimo saulėje, nuo vėjo ir papildomai drėkinti.



49

2.6.3.2.2. KokybėTinkas turi gerai sukibti su paviršiais. Paviršiai turi būti lygūs ir visiškai statmeni, be jokių įtrūkimųar tinkavimo įrankių paliktų žymių. Visi vertikalūs iškilimai turi būti suapvalintais kampais, nebentyra reikalaujama kitaip. Neturi matytis glaistymo ruožų skiedinio nubėgimų. Neturi būti įtrūkimų,kauburiukų ir kitų nelygumų.

Pagerintam Labai geramPaviršiaus kauburiukai arbaįdubos, tikrinant 2 m liniuote Ne daugiau 2 (3 mm gylio) Ne daugiau 2 (3 mm gylio)

Sienų nuokrypos nuovertikalės

1 mm – 1 metrui, bet nedaugiau 10 mm per patalposilgį ar aukštį

1 mm – 1metrui, bet nedaugiau kaip 5 mm perpatalpos ilgį ar aukštį.

Vidinio interjero tinkuojami paviršiai turi būti pilnai padengti tinko sluoksniu ir visi nuvarvėjimaibei nelygios vietos sienų plytų ar blokelių mūre turi būti užtinkuotos. Bet kokie tinkavimo darbųdefektai turi būti tuojau pat pašalinami ir tinkavimo darbai tiek išorėje, tiek viduje turi būti aukštoskokybės. Jeigu atsirastų plyšių, bangų, kapiliarinių skilimų, atplaišų ar erozija tinkuotuosepaviršiuose po darbų pabaigos, tokie defektai turi būti pašalinti. Rangovas turi apmokėtipertinkavimo išlaidas ir perdažymo darbus. Cokolis turi būti tinkuojamas cementiniu tinku.

2.6.3.2.3. Tinkavimas žiemos metuTinkuojant sienas žiemos metu, jų drėgnumas neturi viršyti 8 %.

Atliekant tinkavimo darbus žiemos metu, esant minusinei 5–15 °C temperatūrai, reikia naudotiskiedinius su kalcio chlorido, natrio chlorido priedais bei chloruotas ar negesintas kalkes.Patalpose, kuriose žiemą reikia atlikti apdailos darbus, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip10 °C, o santykinis drėgnumas ne didesnis kaip 70 %. Skiedinio temperatūra tinkuojant turi būtine žemesnė kaip 8 °C. Po tinkavimo patalpose palaikyti 10 °C temperatūrą.

2.6.4. Siūlių sandarinimas

2.6.4.1. MedžiagosMedžiagos tiri būti tiekiamos jų originaliame įpakavime, uždarytose dėžėse su aiškiomis etiketėmis,nurodančiomis gamintojo pavadinimą, gaminio tipą ir vienetų kiekį. Visos supakuotos medžiagos,kiek tai įmanoma, turėtų būti pristatomos tiesiogiai iš gamintojo.Šios medžiagos turėtų būti sandėliuojamos tiksliai prisilaikant gamintojo instrukcijų.Išorei skirti sandarinimo mišiniai turi būti naudojami taip:

silikonai turi būti naudojami vietoje išlietų betoninių konstrukcijų ar surenkamojo betonoelementų vertikaliųjų siūlių, o taip pat parametrinių siūlių sandarinimui;

polisulfidai, pagaminti iš vieno komponento, gali būti naudojami vertikalių elementų arbalubų siūlėms, sandarinimui tarp skirtingų medžiagų, o taip pat temperatūrinių siūliųužpildymui;

poliuretanas, pagamintas iš dviejų komponentų, turi būti naudojamas horizontaliomssiūlėms, transporto veikiamiems paviršiams ir betono siūlėms.



50

Patalpų vidui skirti sandarinimo mišiniai turi būti naudojami taip: sandarikliai akrilo pagrindu turi būti naudojami nepaslankiems sujungimams; silikonai turi būti naudojami ten, kur tikėtini sujungimų poslinkiai dėl dinaminių apkrovų; elastingi silikoniniai sandarinimo mišiniai turi būti naudojami vonių, prausyklių, pisuarų

perimetro sandarinimui bei įtvirtintų vonios ir tualeto įrenginių sandarinimui.

2.6.4.2. Sandarinimo darbaiSandarinimo darbai neturi būti pradedami, kai aplinkos temperatūra yra žemiau 5 °C arba virš32 °C. Sandarinimo darbai išorėje neturi būti vykdomi lietingomis dienomis. Jeigu sandariklį,turintį toksiškų medžiagų, reikalinga naudoti patalpose, turi būti užtikrinta reikiama ventiliacija.Jeigu gamintojas reikalauja, turi būti atliekamas gruntavimas. Prieš panaudojant sandariklį, siūlėsturi būti kruopščiai išvalytos, pašalinant iš jų visas pašalines medžiagas, tokias kaip dulkės, alyva,tepalai, vanduo ir paviršiaus purvas.Sandarikliai turi būti naudojami siūlėse, kurių minimalus plotis ir gylis siekia 6 mm.

2.6.5. Grindys

2.6.5.1. Grindų pagrindo įrengimas.Grindų įrengimas susideda iš pagrindo, paruošiamųjų ir išlyginamųjų sluoksnių įrengimo,hidroizoliacijos įrengimo, armatūros įklojimo, grindų betonavimo ir dangos įrengimo.Įrengiant gruntinį pagrindą, suardytos struktūros natūralūs gruntai arba pilti gruntai sutankinami(žiūr. žemės darbus). Pagrinde negali būti augalinio grunto, durpių, dumblo ir statybinių šiukšlių.Viršutinį pagrindo sluoksnį reikia sutvirtinti žvyru arba skalda, įplūkiamais į gruntą per 40 mm.Įrengtų prieduobių, kanalų, trapų ir pan. paviršiai, kurie bus užbetonuoti įrengiant pagrindą, turi būtinuvalyti ir sudrėkinti. Įrengiant išlyginamąjį sluoksnį ant perdangos plokščių, turi būti užtaisytosperdangos plokščių siūlės, plyšiai sandūrose su sienomis, montažinės skylės ir pan.Grindų pagrindai, paruošiamieji ir išlyginamieji sluoksniai gali būti įrengiami esant ne žemesneikaip 5 oC aplinkos temperatūrai. Tokia temperatūra turi būti išlaikyta, kol betonas pasieks 50 %stiprumo.Jeigu kitaip nenurodyta, pagrindai įrengiami iš C 8/10 tipo betono, o paruošiamieji ir išlyginamiejisluoksniai - iš cementinio skiedinio S15 arba betono C12/15, o kai sluoksnis skirtas nuolydžiuiįrengti - iš betono C8/10, arba cementinio skiedinio S10.Pagrindų ir išlyginamųjų sluoksnių leistininukrypimai (tolerancijos) pateikti lentelėje.2.6 lentelė Pagrindų, paruošiamųjų ir išlyginamųjų sluoksnių leistini nukrypimai


1. Gruntinis pagrindas 202. Betoniniai pagrindai visų tipų grindų dangoms, išskyrusklijuojamas karštomis mastikomis ir pagrindus hidroizoliacijai

5

3. Betoniniai pagrindai ar paruošiamieji sluoksniai grindųdangoms klijuojamoms karštomis mastikomis ir pagrindaihidroizoliacijai, taip pat šlifuojami betoniniai sluoksniai

5



51


4. Išlyginamieji sluoksniai polimerinėms ruloninėms ir plytelių,parketo ir mastikinėms dangoms.

2

5. Pagrindų nukrypimas nuo horizontalios plokštumos patalpoje. < 0,2 % patalpos matmens

Paruošiamieji ir išlyginamieji sluoksniai turi būti izoliuoti nuo sienų ir pertvarų hidroizoliacinėsmedžiagos juostomis PVC tarpinėmis.Mažiausias išlyginamojo sluoksnio storis ties kanalais ir tarpais ant perdangos - 20 mm, ant šilumosar garso izoliacijos - 40 mm. Vamzdžius dengiančio sluoksnio storis turi būti 10-15 mm didesnis užvamzdžių diametrą.Klojant išlyginamojo sluoksnio skiedinį betoninis pagrindas sudrėkinamas ir gruntuojamas cementopienu. Sluoksnis lyginamas ir tankinamas iki cemento pieno pasirodymo. Sustingę ruožaiperiodiškai laistomi, kad geriau kietėtų. Išlyginamieji sluoksniai ant kurių bus klijuojamahidroizoliacija gruntuojami bitumo ir benzino mišiniu (1:3 masės dalimis). Paviršius užtrinamas 2ar 3 dieną, kai skiedinio stiprumas pasiekia 2,5 - 3 MPa.

2.6.5.2. Akmens masės plytelių grindysVirš paruošto pagrindo klojamos nepoliruotos ir neslidžios akmens masės plytelės, tiekiamospatvirtinto gamintojo, o konstrukcijos ir spalvos nurodytos techninėje dokumentacijoje beipatvirtinta statytojo atstovo.Grindų plytelės turi būti stačiakampės iki 12 mm storio, paviršius matinis. Visi išmatavimai,išskyrus storį, taip pat kraštinių tiesumas, kampų statumas bei plokštumos gali turėti ± 0,2 % maxnuokrypas. Vandens sugeriamumas ne daugiau 0,05 %. Turi būti atsparios šilumai, šalčiui ir šviesai– neturi matytis paviršiaus pakitimų.Prieš klojant grindų plyteles, grindų paviršiai turi būti kruopščiai nuvalyti ir lygūs bei teisingų lygiųir nuolydžių.Plytelės klijuojamos arba klojamos gamintojo patvirtinta medžiaga,o taip pat patvirtinta statytojoatstovo. Grindjuostėms naudojamos tos pačios medžiagos.

2.7. Langai, durys ir vartai

2.7.1. Plastikiniai langaiLangai naudojami su PVC rėmais ir stiklo paketu. Langai turi būti gamykloje pagaminti supatvarios apdailos paviršiais. Langai turi atitikti LST L 1514:2004, LST EN 513:2000 reikalavimus.Šilumos perdavimo koeficientas turi būti ne didesnis kaip 1.9 W/(m2.K). Langų garso izoliavimasturi atitikti 3 klasei pagal LST L 1514:2004 priedo reikalavimus ir lygus (35-39 dB). Profiliųšilumos laidumo koeficientas turi atitikti DIN ISO 9001 reikalavimus.Rėmai turi būti padaryti iš aukštos kokybės plastiko, sutvirtinti cinkuoto plieno armatūra. Profiliai įvietą turi būti pristatyti švarūs, be rūdžių ar kitų defektų. Įdėtinės detalės (šarnyrai, rankenos,spynos, varstymo mechanizmai) turi būti tokie kaip nurodyta detaliuose brėžiniuose.Atsparumas statinei apkrovai, veikiančiai atvertu 900 kampu langų rėmų varsčių plokštumoje, bei



52

uždarymo prietaisų atsparumas statinių apkrovai neturi būti mažesnis kaip –500 N.Šviesos pralaidumo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,52.Plastikinių profilių kampinių sujungimų stiprio riba turi būti ne mažesnė kaip 3000 N ir leidžiamųįstrižainių pokyčiu 0,2 .

Stiklo paketams naudojamo stiklo storis – 4 mm. Stiklas turi būti skaidrus, be jokių atspalvių,defektų. Skaidrumas daugiau arba lygu 0,89, atsparumas lenkimui daugiau arba lygu 300 kg/cm2.Langų rėmų įtvirtinimai turi būti tokie, kad šių konstrukcijų įtvirtinimas į sienas būtų garantuotas.Fiksuojamų konstrukcijų kampai neturi pakisti. Įstatant rėmus į fiksatorius, rangovas turi vadovautisgamintojo rekomendacijomis. Sandarinimui naudojamos elastingos polimerinės tarpinės.Rėmai turi būti įstatyti tiksliai į jiems paruoštą vietą. Įdėto rėmo padėtis turi būti nustatytagulsčiuku. Rėmas negali būti sulenktas.Vyriai, rankenėlės – emaliuoti.Langų spalva – balta.

2.7.2. Plieninės durysDurų plokštė turi būti ne mažesnio kaip 40 mm storio su mineraliniu užpildu ir iš abiejų pusiųpadengta 0,6 mm storio cinkuota skarda. Minimalūs reikalavimai:

šilumos laidumo koeficientas k 1,95 W/ m2k. garso izoliacija –daugiau arba lygu26 dB. staktos – kampinės standartinės iš cinkuotos, gruntuotos, dažytos milteliniais dažais 1,5 mm

storio plieninės skardos. sandarinimui – EPDM guma. spynos – įleistinės. Rankenos – plieno (plastifikuoto). spalva – balta.

2.7.3. VartaiVartai – turi būti pakeliami (automatinio ir rankinio valdymo). Vartuose įmontuojamos įėjimodurelės. Dalis vartų yra aklini (be durelių). Apatinėje dalyje – vėdinimo angos.Vartų plokštė ne mažesnio kaip 20/42 mm storio su šilumine izoliacija viduje ir iš išorės padengtaplieninėmis (karštai cinkuotomis ir gruntuotomis poliesteriu) plokštėmis. Minimalūs reikalavimai:

šilumos perdavimo koeficientas – 2,0 W/m2K. garso izoliacija daugiau arba lygu 20 dB. atsparumas vėjui – 2-oji klasė (EN 12424). atsparumas ugniai – B2 (normaliai užsideganti).

Turi būti numatyta apsauga pirštams, kritimui, lūžtant spyruoklei (prie rankinio valdymo).Langų ir vartų blokai turi būti įrengiami taip, kad jų vertikalios ir horizontalios plokštumos tiksliaisutaptų su vertikale ir horizontale. Varstant langus, jų varsčios turi lengvai užsidaryti. Plyšiai turibūti gerai užhermetinti polimerine medžiaga.Tarpai tarp langų staktų ir varsčių turi būti ne didesni kaip 1 mm.Langų blokų ir apvadų nuokrypis nuo vertikalės ne didesnis kaip 3 mm.Gaminių nuokrypis bet kuria kryptimi ne didesnis kaip 2 mm.



53

Gaminių apdailos paviršius neturi būti pažeistas statybų metu.

2.7.4. Rėmų statymasRėmų pastatymas, tvirtinimo ir kiti elementai turi atitikti gamintojo instrukcijas.Stakta turi būti saugiai pritvirtinta prie nešančios konstrukcijos, kad būtų išvengta bet kokiųdeformacijų ar poslinkių.Ertmėse tarp durų ar langų ir staktų turi būti įdėta izoliacija, užtikrinant tolygų temperatūrinįbarjerą. Perimetro sujungimuose turi būti panaudoti sandarikliai ir užpildo medžiagos.

2.8. Kiti metalo darbai

2.8.1. MedžiagosTuri būti naudojamas aukštos kokybės konstrukcinis plienas S235JR pagal LST EN 10025-2 arbakitą patvirtintą standartą.Plienas turi būti naujas, smulkaus ir vienodo grūdėtumo, be atsilupimų, pūslelių ar įtrūkimų,glotnaus paviršiaus, švarus ir be rūdžių pėdsakų. Matmenys ir skerspjūviai turi būti visiškai tikslūs.Plieno gaminiai turi būti gruntuojami ir nudažyti mažiausiai dviem sluoksniais aliejinių dažų.

2.8.2. Išorinių atitvarų apdaila profiliuotos skardos dangaProfiliuota šalto valcavimo plieno danga, padengta poliesteriu, pagrinde naudojama išorinių sienųapdailai, renovuojant esamus pastatus. Pagrindiniai reikalavimai plieno kokybei :

plieno charakteristikos S350GD pagal EN 10147; takumo įtempis 350 N/mm²; ribinis pasipriešinimas tempimui 420 N/mm²; nominalus storis 0,50 mm; modulinis plotis 1200 mm; bangos aukštis 18,5 mm.

2.8.3. Tvirtinimas ir montavimasSegmentai tvirtinami prie ilginių sieniniais varžtais plastiko galvutėmis, tokios pat spalvos kaip irsegmentai. Segmentai tvirtinami nuosekliai išilgai sienos, elementai turi perkloti vienas kitą(paprastai per vieną bangą). Segmentai aukštesni negu 7 m turi turėti papildomas priemonesstandumui užtikrinti.Tvirtinimo varžtai - savigręžiai :

ilgis 20 mm ir 28 mm; diametras 4,8 mm ir 5,5 mm; gaminamas iš kietinto paviršiaus galvanizuoto anglinio plieno.

Tvirtinimo tankumas: tvirtinimui prie sienų laikančio karkaso : 4 vnt. į 1 segmentą; siūlėse 1 vnt. kas 1 m.



54

2.9. Apdaila

2.9.1. Sienų padengimas glazūruotomis plytelėmisPlytelės turi būti aukščiausios kokybės, baltos, spalvotos arba su piešiniu, glazūruotos ir atspariosrūgštims. Galinio paviršiaus forma turi užtikrinti gerą sukibimą su skiediniu.Plytelės turi būti taisyklingos formos, vienodų matmenų ir be nelygumų, įskilimų, kapiliariniųįtrūkimų, nudaužtų kampų ar kitokių defektų. Visos plytelės turi būti tokios pačios kokybės kaiptos, kurias patvirtino Užsakovas.Prieš atrenkant naudojimui, turi būti patikrinti plytelių matmenys, status kampas ir paviršiausplokštumas. Visos plytelės, kurios neatitinka aukščiau nurodytų techninių specifikacijų, neturi būtinaudojamos.Plytelės turi būti sandėliuojamos originaliame įpakavime dengtoje patalpoje.Plytelių klojimas:

a) Buitinio tipo plytelėsBuitinio tipo plytelėmis padengiamos sienos visų pirma turi būti sudrėkinamos, o plytelės priešpanaudojimą dvidešimčiai minučių pamerkiamos į vandenį. Kiekviena plytelė turi būti išdėstomaant sienos atskirai, naudojant cemento skiedinį, kurio cemento-smėlio proporcija yra 1:3. Plytelėsturi būti pakalamos, kad gerai susilygiuotų ir tvirtai sukibtų su sienos skiediniu. Klijų naudojimasplytelėms tvirtinti yra neleidžiamas.Horizontalios ir vertikalios siūlės tarp plytelių turi būti nemažesnio negu 1 mm ir nedidesnio negu 2mm pločio ir kiek įmanoma vienodos. Bet kurioje plytelėmis padengto paviršiaus vietoje ir betkuria kryptimi pridėjus vieno metro ilgio tikrinimo liniuotę, tarp jos ir plytelėmis dengto paviršiausneturi būti tarpų, viršijančių 1 mm.24 valandų bėgyje nuo plytelių paklojimo siūlės tarp plytelių, sudrėkinus jas vandeniu, turi būtiužpildytos cemento skiediniu per visą plytelės storį, išskyrus vietas, kur siūlė tarp plytelių sutampasu temperatūrine siūle. Temperatūrinių siūlių vietose siūlės tarp plytelių turi būti tokio pat pločiokaip ir temperatūrinės siūlės ir užpildytos sandarinimo mišiniu.

b) Pramoninio tipo plytelėsPlytelės turi būti klojamos ant cemento skiedinio, kurio cemento-smėlio proporcija yra 1:3 ir į kurįpridėta patvirtinto tipo sandarinimo mišinio.Horizontalios ir vertikalios siūlės tarp plytelių turi būti nemažesnio negu 5 mm ir nedidesnio negu8 mm pločio ir kiek įmanoma vienodos. Bet kurioje plytelėmis padengto paviršiaus vietoje ir betkuria kryptimi pridėjus vieno metro ilgio tikrinimo liniuotę, tarp jos ir plytelėmis dengto paviršiausneturi būti tarpų, viršijančių 2 mm.Prieš skiediniui sukietėjant, siūlės turi būti išvalytos per visą plytelės storį. Po to siūlės turi būtiužpildytos siūlių medžiaga, išskyrus vietas, kur siūlė tarp plytelių sutampa su temperatūrine siūle.Siūlės tarp dviejų skirtingų statybinių medžiagų turi būti laikomos temperatūrinėmis siūlėmis.Siūlių medžiaga turi būti naudojama griežtai laikantis gamintojo nurodymų. Temperatūrinių siūliųvietose siūlės tarp plytelių turi būti užpildytos sandarinimo mišiniu.

2.9.2. Gipso kartono plokštėsTuri būti naudojamos nedegios (atitinkančios A klasės medžiagų ir LST ISO 6308:2002reikalavimus) standartinės gipso kartono plokštės. Jų storis turi būti ne mažesnis, kaip 13 mm,šilumos laidumas – 0,15 w/m2K. svoris – 9 kg/m2. Plokštės prie karkaso profilių tvirtinamos



55

varžtais. Varžtų kiekis – ne mažiau kaip 12 vnt/m2. Siūlės užtaisomos per tris kartus, naudojantarmuotą glaistą ar spec. smulkaus užpildo skiedinį. Galima naudoti taip pat smulkiai perforuotasjuosteles. Gilesnėms siūlėms užtaisyti turi būti naudojamas gipso skiedinys. Siūlės šlifuojamossmulkiu abrazyviniu popieriumi.

2.10. Vidaus santechnikos instaliacijosVandentiekio ir kanalizacijos instaliacijos administraciniuose, valdymo ir kituose pastatuose turibūti įrengtos Lietuvos standartų reikalavimus.

2.10.1. Medžiagos ir darbų vykdymo metodikaVandentiekio tinklų įrengimui turi būti naudojami cinkuoto plieno arba plastikiniai vamzdžiai,galintys atlaikyti mažiausiai 10 atmosferų slėgį.Prieš kiekvieną sanitarinį prietaisą turi būti įrengtas rutulinis ventilis.Horizontaliųjų ir vertikaliųjų kanalizacijos tinklų įrengimui turi būti naudojami PVC kanalizacijosvamzdžiai. Santechninės įrangos kanalizacija iki grindų sifonų turi būti įrengta iš didelio tankiopolietileno arba plastmasinių vamzdžių, o sekcijos sienose – iš tokios pačios medžiagos. Atšakosturi būti įrengtos, naudojant tinkamas specialias dalis. Praustuvų sifonai turi būti pagaminti išplastmasės, o grindų sifonai sudaryti iš tinkamų plastmasinių dalių. Horizontalieji kanalizacijosvamzdžiai turi būti įrengti su nemažesniu negu 1 % išilginiu nuolydžiu ir turi remtis į betoną.Aptarnavimo šuliniai turi būti pastatyti iš betono ir padengti cemento skiediniu. Šuliniai turi turėtidvigubą ketaus dangtį.Lietvamzdžiai turi būti pagaminti iš cinkuoto ar dažais padengto lakštinio metalo, o lietaussurinktuvai – iš tinkamos didelio tankio polietileno medžiagos.

2.10.2. BandymaiVandentiekio ir kanalizacijos sistemos turi būti išbandytos vidiniu hidrauliniu slėgiu. Rangovasprivalo parūpinti visas bandymams reikalingas medžiagas ir įrangą. Visos požeminės arbauždengtos vamzdynų atkarpos turi būti išbandytos prieš uždengiant.Kanalizacijos sistema turi būti išbandoma užsandarinant visas reikiamas angas ir įgalinant pripildytisistemą vandens iki aukščiausio ventiliacijos vamzdžio, esančio virš stogo, lygio. Vanduo sistemojeturi būti išlaikytas 30 minučių, ir per tą laiką vandens lygis ventiliacijos vamzdyje neturi nukristi.Jeigu bandoma tik dalis sistemos, bandymas turi būti atliekamas tokiu pačiu būdu, kaip aprašytavisai sistemai. Bandymui atlikti turėtų būti įrengiamas vertikalus ventiliacijos vamzdis, iškilęs 3metrus virš aukščiausios bandomos atkarpos horizontaliosios linijos, ir atkarpa pripildyta vandensiki to lygio. Toks pat bandymo slėgis gali būti sukurtas siurbliu ir išlaikytas mažiausiai 30 minučių.Vandentiekio sistema turi būti išbandyta prieš instaliuojant įrenginius, sukuriant bent 50 metrųstulpo hidrostatinį slėgį. Slėgis turi būti išlaikomas mažiausiai 30 minučių, per tą laiką neatsirandantjokių pratekėjimų sujungimų vietose.

2.11. DažymasPaviršiai, kurie neturi būti dažomi: nerūdijantis plienas, aliuminis, varis, bronza, gamykliniu būdujau paruošti paviršiai, izoliuoti paviršiai ir paviršiai, skirti tvirtinimui betone.



56

2.11.1. MedžiagosDažai turi būti pristatomi gamykloje uždarytose skardinėse su etiketėmis, nurodančiomis gamintojopavadinimą, dažų tipą, pagaminimo datą ir sumaišymo bei praskiedimo instrukcijas.Sandėliavimui turi būti skirtos tinkamos uždaros, gerai ventiliuojamos patalpos atskirai nuo kitųsandėliuojamų statybinių medžiagų. Šiose patalpose turi būti palaikoma ne žemesnė negu 5 °C ir neaukštesnė negu 30 °C temperatūra.Dažų konteineriai turi būti atidaromi tik prieš pat panaudojimą. Medžiagos, kurių galiojimoterminas pasibaigęs, neturi būti naudojamos.Visos dažymui skirtos medžiagos turi būti aukštos kokybės ir tiekiamos iš pripažintų dažų gamybosįmonių.Grunto ir tarpiniai sluoksniai turi būti maždaug to paties atspalvio kaip ir galutinis sluoksnis, tačiaupakankamai skirtingo tono, kad būtų galima atskirti nuo ankstesnio sluoksnio. Visiems sluoksniamsnaudojami produktai turi būti patiekti to paties gamintojo.Visi dažai turi būti paruošti naudojimui, išskyrus tuos, kurie paruošiami vietoje. Netirpūs pigmentaituri būti visiškai sutrinti taip, kad būtų minkšto glaisto struktūros ir galėtų būti tolygiai, kaiphomogeniškas mišinys, paskleisti teptuku, voleliu arba pulverizatoriumi, priklausomai nuogamintojo rekomendacijų.Dažai turi būti reikiamo takumo, džiūti ir kietėti be dryžių, nuvarvėjimų ir išsipūtimų.

2.11.2. Paviršiaus paruošimasPrieš pradedant dažymą, paviršiai turi būti užlyginti glaistu ir po išdžiovinimo užlyginti švitriniupopieriumi.Paviršiai turi būti padengti grunto sluoksniu per aštuonias valandas po išvalymo.

2.11.2.1. Metaliniai paviršiai.Nuo metalo paviršių valomuoju tirpikliu turi būti visiškai nuvalytos alyvos, tepalai, dažai, druskosir visi kiti teršalai, pašalintos rūdys ir nuodegos. Paviršiai turi būti gruntuojami organiniu cinkogruntu.Tirpikliai nuo cinkuotų paviršių turi būti nuplauti vandeniu. Vanduo ir detergentai turi būtinaudojami nuplauti purvui ir chemikalams, o tirpikliai – kitoms medžiagoms.

2.11.2.2. Betonas ir mūras.Nuo betoninių paviršių turi būti nuvalytas purvas, nesukibęs skiedinys ir jo perteklius, o taip patalyvų likučiai. Jeigu reikalinga, paviršiai turi būti nuvalomi smėlio srove. Įtrūkimai ir kitokiedefektai, pernelyg dideli, kad galėtų būti uždengti dažais, visų pirma turi būti tinkamai užglaistomi.Nuo mūro turi būti nuvalytas purvas, nesukibęs skiedinys ir jo perteklius, o paviršius visiškaiišdžiovintas. Įtrūkimai ir kitokie defektai, pernelyg dideli, kad galėtų būti ištaisyti glaistu, visųpirma turi būti ištaisyti.

2.11.2.3. Mediniai paviršiai.Mediniai paviršiai turi būti nušlifuoti švitriniu popieriumi; bet kokie atsilupę kraštai turi būtipašalinti, o nuo paviršių gerai nuvalytos dulkės.Mazgai, žiediniai įtrūkimai ir matomos dervos dėmės turi būti nuvalyti ir užpildyti glaistu. Paviršiai



57

turi būti dažomi gruntuojamuoju sluoksniu, o vėliau visos vinių skylės, siūlės ir sujungimai turi būtiužpildomi galutinę spalvą atitinkančiu glaistu. Po to paviršiai turi būti nušlifuojami smulkiušvitriniu popieriumi ir nuo jų nuvalomos dulkės.

2.11.2.4. Medžiagų naudojimasParuošti naudojimui dažai ir medžiagos turi būti gerai išmaišomi. Dažoma turi būti teptukais,voleliais arba pulverizatoriais, nenaudojant oro ir laikantis gamintojo rekomendacijų.Dažomų paviršių drėgnumas turi būti matuojamas elektroniniu higrometru. Jokie dažymo darbaineturi būti pradedami, jeigu paviršiaus drėgnumas viršija šias reikšmes:

tinkas, mūras, betonas 12 %; mediniai paviršiai 15 %.

Rangovas privalo susipažinti ir rūpestingai vykdyti reikalavimus, nurodytus ant kiekvieno dažųindo, minimalios ir maksimalios leistinos dažomų paviršių temperatūros. Jokie dažymo darbaineturi būti vykdomi, kai paviršiaus temperatūra yra žemesnė negu 10 °C arba aukštesnė negu 38 °C,taip pat kai santykinis drėgnumas viršija 90 %.Dažant patalpų vidų, turi būti užtikrinta reikiama ir nuolatinė ventiliacija. Jeigu reikalinga, taip patturėtų būti įrengtas šildymas, užtikrinantis 10 °C viršijančios aplinkos temperatūros palaikymąpatalpoje 24 valandas prieš dažymą, dažymo metu ir 48 valandas po dažymo.Dažai turi būti atidžiai paskleidžiami vadovaujantis gamintojo instrukcijomis. Neturi būti paliekamajokių nuvarvėjimų, nenudažytų vietų, pūslių ar kitų defektų. Išbaigti paviršiai turi būti vienodoblizgesio, spalvos ir tekstūros.Kiekvienam dažų sluoksniui turi būti leidžiama visiškai išdžiūti prieš pradedant dažyti sekantį. Tarpdviejų einančių vienas po kito sluoksnių dažymo ant to paties paviršiaus turi praeiti bent 24valandos, išskyrus atvejus, kada dažų gamintojas nurodo kitaip.Metaliniai paviršiai patalpų viduje turi būti lygiai nušlifuojami švitriniu popieriumi prieš dažantkiekvieną naują sluoksnį, kad būtų pasiektas lygus ir glotnus pagrindas paskutiniajam sluoksniui.Nenumatomi dažyti paviršiai turi būti apsaugoti nuo dažų.Sieniniai elektros lizdai, metalinės rėmų dalys, rankenos, spynos ir t.t., tvirtinimo priemonės priešpradedant dažymą turi būti nuimtos. Visos šios dalys turi būti tvarkingai saugomos, išvalomos irgrąžinamos į savo vietas užbaigus dažymo darbus. Metalinių dalių valymui neturi būti naudojamitirpikliai, kurie gali pažeisti jų dekoratyvinę dangą. Dalys, kurių praktiškai neįmanoma nuimti, turibūti uždengiamos.Elektros ir mechaninės įrangos grotelės, gaubtai ir technologiniai dangčiai turi būti nuimami irdažomi atskirai.Pliki vamzdžiai (taip pat ir izoliaciniai), paskirstymo dėžutės, specialios atramos, žiedai ir laikikliaituri būti gruntuojami ir dažomi.Visi izoliaciniai vamzdžiai ir elektros įranga, kuri lieka atvira dažytame plote, turi būti nudažoma,jeigu manoma, kad tai reikalinga. Dažų spalva ir tekstūra turi atitikti aplinkinius paviršius.Įranga, izoliaciniai vamzdžiai, kabeliai ir apskritai visi atviri tinklai turi būti dažomi spalvomis,kurių reikalauja atitinkamų techninių specifikacijų spalvų kodai. Šie darbai taip pat apima srautųkryptį nurodančias strėles, pavadinimus bei atpažinimo numerius ir t.t. Naudojami spalvų kodai turiatitikti susijusių specifikacijų reikalavimus.Rangovas privalo vykdyti dažymo darbų kokybės kontrolę ir tenkinti sekančius specialiuosius



58

reikalavimus:2.7 lentelė Visi dažyti paviršiai turi atitikti bandomojo dažymo pavyzdžius ar patvirtintusetalonus.

Techniniai reikalavimai Ribiniai nuokrypiai, mm Kontrolė

Dažų dangos sluoksniųleidžiamas storis:

– glaisto – 0,5 mm

– dažų sluoksnio- 25 m0,5-

5 matavimai 50–70m2

paviršiausarba mažesnis paviršius sumatomais defektais

Kiekvieno sluoksnio paviršiai turi būti lygūs, be nuotėkių. Dažų sluoksnis turi būti tvirtai ir tolygiaisukibęs su dengiamuoju paviršiumi. Dažytų paviršių kokybė vertinama tik dažams visiškaiišdžiūvus.2.8 lentelė Reikalavimai baigtam paviršiui.


nuokrypiai,mm

Kontrolė

Paviršiai, padengti vandeniniais dažais, turi būti vienotono, be juostų, dėmių, nuotekų, purslų ir ištrintų vietųVietiniai ištaisymai 3 m atstumu nuo paviršiaus neturibūti matomi – Vizualinė apžiūra

Paviršiai, padengti nevandeniniais dažais, turi būti vienotono matinio arba blizgančio paviršiausNegali būti išsisluoksniavimo pūslių, raukšlių, dažųkruopelių, nelygumų, teptuko ar volelio žymių, neturiprasišviesti apatiniai dažų sluoksniaiPridėjus prie išdžiuvusio dažyto paviršiaus tamponą ir juopabraukus, ant jo neturi likti dažų žymių – Vizualinė apžiūra

Dviejų skirtingų spalvų paviršių sandūros linijoskreivumas atskiruose ruožuose 2 Matuojant liniuote

Dažytų paviršių skiriamųjų juostelių (apvadų) linijųkreivumas ar gretimo kitos spalvos paviršiaus uždažymas(1 m ilgio ruože)


2.12. Pastatų izoliacija

2.12.1. Medžiagos

2.12.1.1. Medžiagų pirkimas ir sandėliavimasMedžiagos turi būti pristatomos į statybvietę originaliame gamintojo įpakavime, jo neatidarius,aiškiai nurodant gamintojo įmonės pavadinimą, gaminio prekinį pavadinimą, temperatūrinįkoeficientą bei taikytinus standartus.



59

Sandėliavimo metu medžiagos turi būti gerai apsaugotos nuo nepalankių oro sąlygų, drėgnumo,ugnies ir kibirkšties šaltinių.Izoliacinės plokštės turi būti sandėliuojamos pagal gamintojo instrukcijas.

2.12.1.2. Medžiagų tipai ir charakteristikosa) Šilumos izoliacija. Visos atitvarų šilumos izoliacijai naudojamos medžiagos turi užtikrinti

leidžiamas šilumos laidumo koeficiento reikšmes pagal STR 2.05.01:2005 reikalavimus.Termoizoliacijai galimos naudoti medžiagos:

akmens vata: γ=30÷32 kg/m3; λ=0,037 W/mK; akmens vata: γ=95÷180 kg/m3; λ=0,037 W/mK; ekstruzinis putų polistirenas: γ=25 kg/m3; λ=0,035 W/mK; ekstruzinis putų polistirenas: γ=30 kg/m3; λ=0,036 W/mK.

a) Garo izoliacija. Jeigu termoizoliacija neturi garą izoliuojančio sluoksnio, turi būtipanaudotas specialus sluoksnis iš 0,20 mm storio polietileno plėvelės – stiprumo ribatempiant 15 kN/m, μ daugiau arba lygu150000, degumo klasė B1. Garo izoliacija negali būtimechaniškai pažeista ir turi užtikrinti reikiamą garinę varžą.Visų atitvarinėse konstrukcijose naudojamų medžiagų deriniai turi užtikrinti, kadkonstrukcijos viduje nesusidarys rasos taškas arba susidaręs kondensatas pasišalins ir bustenkinami DIN4108 (3dalis) bei STR 2.05.01:2005 reikalavimai.

b) Mechaninės apkabos. Turi būti naudojamos tik izoliacinių medžiagų gamintojorekomenduojamos mechaninės apkabos.

2.12.1.3. Izoliacijos įrengimasIzoliacijos kraštai turi būti tiksliai sutapdinti. Izoliacija turi būti nupjauta, kad tiksliai atitiktųišorinius kampus, o taip pat paviršiaus nelygumus. Izoliacijos lakštai turi sekti vienas po kitotiksliai, nepaliekant tarpų, išskyrus siūlių išsidėstymo vietas.Prieš įrengiant izoliaciją, izoliuojamas paviršius turi būti nuvalomas. Jis turi būti sausas. Bet kokieplyšiai ar nelygumai (didesni už leistinus) turi būti užtaisyti ir išlyginti.

2.12.1.4. HidroizoliacijaGali būti įrengiama klijuojamoji, tinkuojamoji ir teptinė izoliacija. Teptinei hidroizoliacijai galimanaudoti bituminę arba kitokią analogiškų savybių mastiką, pagal LR galiojančius standartus.Klijuojamoji horizontali hidroizoliacija turi būti daroma klijuojant prie izoliuojamų paviršių 2sluoksnius ruloninės medžiagos, kurios charakteristikos turi atitikti Lietuvos statybos standarto(toliau LST) 1338:1994 reikalavimus.Polietileno plėvelė klojama sausai ant paruošto pagrindo. Plėvelės juostų kraštai turi būtiužskleidžiami vienas ant kito ne mažiau 15 cm. Plėvelė turi būti be plyšių, užpresuotų klosčių,įtrūkių.Karštą bituminę mastika turi būti tepama lygiai ant viso izoliuojamo paviršiaus ne mažiau kaip 2kartus sluoksniais maždaug 2 mm storio kiekvienas. Bitumas turi būti kaitinamas iki 170-180 ˚Cspecialiuose katiluose. Negalima viršyti 220 ˚C temperatūros.Izolas turi būti klijuojamas karštomis bitumo mastikomis, kurių storis ne mažesnis, kaip 1,5-2,0mm. Horizontaliam hidroizoliavimui izolas turi būti klijuojamas visame paviršiuje užleidžiant ne



60

mažiau kaip 10-13 cm. Mastikos išeiga vienam sluoksniui turi būti ne daugiau 2,5 kg/m2.Kai temperatūra žemesnė kaip -20 ˚C, izoliacijos dangas galima įrengti tik taikant specialiųpriemonių kompleksą (šildant paviršius, izoliacines medžiagas, naudojant priedus).Paruošti izoliavimui paviršiai bei kiekvienas įrengtos izoliacijos sluoksnis bus priimami atskiraidalyvaujant Inžinieriui.Klijuotinė hidroizoliacija turi būti nesuplėšyta, priklijuota prie pagrindo visu plotu, paviršius turibūti lygus.

2.13. Šildymo–vėdinimo įrengimaiŠildymo-vėdinimo sistema turi atitikti toliau išvardintus Lietuvos standartus arba jiemsekvivalentiškus Europos standartus:STR 1 05 06: 2005 Statinio projektavimasSTR 2.09.02: 2005 Šildymas–vėdinimas ir oro kondicionavimasSTR 2.09.03:1999 Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacijaRSN156-94 Statybinė klimatologijaSTR 2.05.01: 2005 Pastatų atitvarų šiluminė technikaSTR 2.09.04: 2002 Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui.HN 33-1: 2003 - Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamajai ir darbo aplinkaiHN 69- 2003 – Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo aplinkojeSTR 2.01.04: 2004 Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai.(Žin. 2005. Nr. 26-852) Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės.LST EN13779: 2004 Negyvenamų pastatų vėdinimas. Vėdinimo ir oro kondicionavimo sist.eksploatacinių charakteristikų reikalavimai.

2.13.1. Projektiniai parametraiSkaičiavimuose priimti lauko oro parametrai:2.9 lentelė Lauko oro parametrai

Parametras ReikšmėIšorės temperatūra šildymui -23oCVasaros temperatūra vėdinimui +26,1oCŠildymo periodo trukmė 201 parosŠildymo periodo vidutinė temperatūra -0,3oCŠalto periodo temperatūra vėdinimui -9oCOro greitis patalpose pagal STR 2.09.02:20053 priedas:- šaltuoju periodu iki- šiltuoju periodu iki

0,05-0,2m/s0,15-0,5m/s

Santykinė drėgmė:- šaltuoju periodu iki- šiltuoju periodu iki

30-75%30-75%

2.13.2. Šildymo sistemų prietaisaiPastatų šildymo sistemų prietaisai turi būti elektriniai šildytuvai. Paneliniai elektriniai šildytuvai



61

turi būti IP20 su normalia paviršiaus temperatūra (60 °C) su mechaniniu termostatu ir jungikliu.

2.13.3. Vėdinimo įranga

2.13.3.1. Oro tiekimo įrenginysOro tiekimo įrenginys – skirtas oro padavimui į patalpas. Jis turi būti sudarytas iš tiekiamo oroventiliatoriaus, elektrinio ar vandens šildytuvo, oro filtro ir automatinio valdymo įrangos. Įrenginysturi būti jungiamas prie ortakių kaip slėgimo, taip ir siurbimo pusėje. Dvipusio siurbimo radialinįventiliatorių turi sukti nereikalaujantis aptarnavimo variklis su išoriniu rotoriumi. Rutuliniai variklioguoliai turi būti užsandarinami ir jie turi nereikalauti jokio aptarnavimo. Oro kiekis turi būtireguliuojamas dažnio keitikliais. Šildymo sekcija turi būti sudaryta iš elektrinių šildymo elementų,pagamintų iš nerūdijančio plieno. Ji turi turėti dvi apsaugas nuo perkaitimo. Slėgio kritimasšildytuve turi būti labai nežymus. Ant šildytuvo turi nesikaupti dulkės. Įrenginio korpusas turi būtipagamintas iš 0,9 mm storio cinkuotos plieno skardos. Vidiniai paviršiai turi būti izoliuoti stiklopluošto medžiaga, padengta 50 mm storio mineralinės vatos lakštais, mažinančiais ventiliatoriaustriukšmą ir saugančiais nuo kondensacijos.

2.13.3.2. Kanalinės grotelės

2.13.3.2.1. Vidaus grotelėsGrotelės skirtos oro paėmimui ir išleidimui. Turi būti numatytas viengubas oro srauto kryptiesreguliavimas su sklende. Medžiaga – plienas.

2.13.3.2.2. Išorinės grotelėsGrotelės skirtos oro paėmimui. Grotelių konstrukcija turi apsaugoti nuo lietaus ir sniego. Grotelėsturi būti pagamintos iš cinkuoto metalo, žingsnis tarp plunksnų – 50 mm. Grotelių sudedamosiosdalys turi būti šios: rėmelis, plunksnų kasetė, apsauginis cinkuoto metalo tinklelis.

2.13.3.3. Oro reguliavimo – matavimo sklendėsVėdinimo sistemų hidrauliniam sureguliavimui ant apvalių ortakių - atšakų turi būti numatytos ororeguliavimo sklendės. Šios sklendės viduje turi būti daug metalinių mentelių, kurias pasukantgalima būtų keisti skerspjūvį oro pratekėjimui. Kūginis mentelių išdėstymas turi užtikrinti tylųsklendės darbą ir simetrinį oro srautą ašies atžvilgiu. Sklendėje turi būti numatytas oro srautomatavimas hidrauliniam sureguliavimui. Sklendės korpusas turi būti pagamintas iš plieninėscinkuotos skardos. Sklendė turi būti jungiama su ortakiais moviniais sujungimais per guminestarpines, kurios užtikrina vėdinimo sistemos hermetiškumą.Vėdinimo sistemų hidrauliniam sureguliavimui arba uždarymui ant atšakų turi būti numatytiuždarymo vožtuvai, valdomi rankiniu būdu. Vidinis uždarymo diskas turi būti su gumine tarpine.

2.13.3.4. Garso slopintuvaiKanalinėje vėdinimo sistemoje turi būti statomi garso slopintuvai, kurie sumažina triukšmo lygį ikileistino.

2.13.3.5. VentiliatoriaiVentiliatoriai turi turėti darbo ratą su atgal lenktomis darbo rato mentėmis ir variklį su išoriniu



62

rotoriumi. Visi trifaziai varikliai turi būti sujungti pagal schemą Δ/Y, todėl reikalui esant jie turidirbti dviem greičiais. Varikliai turi būti montuojami ant efektyviai vibracijas slopinančiųamortizatorių. Korpusas turi būti pagamintas iš aliuminio. Darbo ratai iki 355 dydžio turi būtipagaminti iš poliamido PA6 256V, o nuo 400 dydžio iš aliuminio.Variklių apsaugai nuo perkaitimo ventiliatoriuose nuo 355 dydžio turi būti naudojami įmontuotišiluminės apsaugos kontaktai su išoriniais išvadais, kurie turi būti jungiami prie variklio apsaugosįtaiso. Variklio apsaugos klasė turi būti IP 44. Oro šalinimas turi būti vertikalus.

2.13.3.5.1.Stoginiai sprogimui saugūsIšmetamas oras iš ventiliatoriaus turi būti nukreipiamas vertikaliai aukštyn. Variklio apsaugai nuoperkaitimo turi būti naudojami įmontuoti termistoriai su išoriniais išvadais, kurie turi būti jungiamiprie variklio apsaugos relės.

2.13.3.5.2.NesprogūsNesprogūs modeliai turi tenkinti standartų EN50014 ir EN50019 reikalavimus.

2.13.3.5.3.Kanaliniai (apvalūs)Ventiliatoriai turi būti montuojami į ortakį, jungiami moviniu sujungimu. Šių ventiliatorių greitisturi būti reguliuojamas. Varikliai turi būti vienfaziai 230V, 50 Hz asinchroninės indukcijos varikliaiiš žemame slėgyje lieto aliuminio.

2.13.3.5.4.BuitiniaiVentiliatoriai turi pašalinti kvapus ir drėgmę iš WC ir dušų. Į komplektą turi įeiti atbulinės traukossklendė, laikmatis ir drėgnomatis. Varikliai turi būti vienfaziai, 230V, 50Hz.

2.13.3.6. Stogo kaminėlisSu apkabomis stogo kaminėlį turi būti lengva pritvirtinti prie stogo šlaito. Stogo kaminėlis taip patturi atlikti garso slopintuvo funkcijas. Jis turi būti pagamintas iš cinkuotos plieno skardos irizoliuotas 50 mm storio mineralinės vatos sluoksniu. Vidiniai paviršiai turi būti padengti perforuotacinkuota skarda. Kaminėlio dengiančioji plokštė turi būti plokščia. Dengiamosios plokštės turi būtipagamintos iš karštu būdu juodos spalvos milteliniu emaliu padengtos cinkuotos plieno skardos.

2.13.3.7. Drėgmės surinkėjasKilnojamas agregatas, turi turėti vandens konteinerį, oro filtrą, lizdą išoriniam hidrostatui.Elektroninis, pilnai automatizuotas valdymas, su integruota atitirpinimo funkcija, turi būti galimybėprijungti drenažo vamzdį.

2.13.3.8. Ortakiai ir jų fasoninės dalysOrtakiai ir jų fasoninės dalys turi būti iš cinkuotos skardos ar nerūdijančio plieno tokio storio:

apvaliems iki 200 mm skersmens – 0,5 mm; apvaliems 250-450 mm skersmens – 0,6 mm; apvaliems 500-900 mm skersmens – 0,7 mm; stačiakampiams su didžiausia kraštine iki 1000 mm – 0,7 mm storio su išvalcuotomis

standumo įdubomis.



63

Apvalių ortakių alkūnės turi būti gaminamos štampuojant arba iš atskirų elementų. Posūkiovidutinis spindulys turi sudaryti 1,5 D. Stačiakampių ortakių alkūnės turi būti gaminamos iš atskirųdetalių su vidutiniu spinduliu 150 mm.Ortakių sekcijos tarpusavyje, o taip pat su fasoninėmis dalimis turi būti jungiamos flanšais arbamoviniu sujungimu. Sujungimai turi būti standūs bei hermetiški, flanšų plokštuma statmena ortakiųašiai. Ortakių ruošiniai turi būti sukomplektuoti sujungimo bei pritvirtinimo detalėmis.

2.13.3.9. Ortakių izoliacijaOrtakių izoliavimas turi būti atliekamas vadovaujantis ortakių izoliavimo taisyklėmis.Izoliavimui turi būti naudojamos medžiagos, kurių kokybę garantuoja tokios fizinės savybės:

tankis 35 - 40 kg/m3

šilumos laidumo koeficientas k = 0,035 – 0,0038 W/m°KVisų izoliacinių medžiagų sandūros turi būti tinkamai sujungtos. Izoliacija turi būti nedegi. Visiortakiai prie oro paėmimo angų turi būti izoliuojami šilumine 50-80 mm storio izoliacija, ortakiai užslopintuvų, ventkameros ribose izoliuojami 20 mm storio izoliacija.

2.13.3.10. Pasiruošimas vėdinimo sistemų montavimuiĮrengimai ir sistemų ruošiniai į aikštelę turi būti atvežami sukomplektuoti paketais arbakonteineriuose su užrašu apie ruošinius paruošusią gamyklą, užsakymo Nr. Neprimontuota prieparuošų armatūra, tvirtinimo detalės turi būti komplektuojamos atskirai. Kontrolės matavimoprietaisai bei automatikos įranga turi būti pristatoma taip pat atskirai.Prieš pradedant įrengimų bei sistemų montavimą, turi būti atlikti tokie darbai:

statybinėse konstrukcijose paliktos angos ortakių montavimui; įrengtos įdėtinės detalės ortakių bei įrengimų tvirtinimui; įstiklinti langai.

2.13.4. Vėdinimo sistemų montavimasMontuojant vėdinimo sistemas turi būti užtikrinta:

sujungimų sandarumas ir tvirtinimo detalių tvirtumas; ortakių ašių tiesumas; armatūros kokybė, galimybė prieiti remonto metu.

Prieš montavimą turi būti tikrinama, ar į ortakių vidų nepateko nešvarumų ar kitų daiktų.Stačiakampės kanalinės vėdinimo sistemos įrenginiai tarpusavyje turi būti jungiami flanšais sugumos tarpinėmis. Kanalinė vėdinimo sistema ir horizontalusis ortakių tinklas turi būti kabinamasprie lubų, sienų, kolonų, sijų ir t.t.Maksimalus atstumas tarp atramų turi būti 2 m; atrėmimo sistema turi būti tokia, kad nebūtųperduodama jokio įtempimo į skersines siūles. Vertikalūs vėdinimo kanalai turi būti paremiami priesujungimo plieninėmis apkabomis su suvirintais arba užkniedytais kaiščiais, siekiant ortakių tinkleapsaugoti atramas nuo nuslydimo.Vertikalūs ortakiai neturi nukrypti nuo vertikalės daugiau kaip 2 mm vieno ortakio ilgio metrui.Ortakių sekcijos turi būti jungiamos, naudojant purios ir monolitinės gumos 4-5 mm storio tarpines.Horizontalūs bei vertikalūs ortakiai turi būti tvirtinami atstumu, ne didesniu kaip 4 m.



64

2.13.5. Vėdinimo sistemų bandymas ir priėmimasVėdinimo sistemų įrenginiai priimami, atlikus priešpaleidiminį bandymą ir reguliavimą, o taip patapžiūrėjus sistemų įrenginių išorę.Priešpaleidiminių bandymų metu turi būti nustatoma:

ar ventiliatoriaus našumas atitinka projektinį; ortakių ir kitų sistemos elementų sandarumas; kiek faktiniai tiekiamo ir išsiurbiamo oro kiekiai atitinka projektinius; oro pašildytuvų tolygus kaitimas.

Įrengimų veikimo reguliavimas atliekamas, siekiant gauti projektinius rodiklius. Natūralausvėdinimo sistemos tikrinamos pagal trauką grotelių angose.Nesandarumų dydis ortakiuose ir kituose sistemos elementuose nustatomas pagal papildomaipasiurbiamo arba netenkamo oro kiekį, kuris neturi viršyti 10 % ventiliatoriaus našumo.Bandant vėdinimo sistemas, leidžiami tokie nukrypimai nuo projektinių rodiklių:

±10 % oro kiekio pagrindiniais ortakių tarpais bendro vėdinimo sistemose;±10 % oro kiekio, praeinančio pro oro kiekio ir išsiurbimo antgalį.

Iki bandymo vėdinimo įrenginiai turi dirbti nepertraukiamai ir tinkamai 7 val.Atlikus priešpaleidiminį sistemų bandymą ir reguliavimą, turi būti surašytas priėmimo aktas, o priejo pridėti tokie dokumentai:

darbo brėžinių komplektas su įrašais asmenų, atsakingų už montavimo darbų atlikimą; paslėptų darbų ir tarpinių konstrukcijų priėmimo aktai; vėdinimo sistemų priešpaleidiminių bandymų ir reguliavimo rezultatų aktas; kiekvieno įrenginio pasas.

Sanitarinių-higieninių ir technologinių vėdinimo sistemų įrenginių bandymai ir derinimai turi būtiatliekami, esant pilnam vėdinamų patalpų technologiniam apkrovimui.

2.14. Žemės darbaiŽemės darbai turi atitikti STR 1.07.02:2005 Žemės darbai.

2.14.1. Kasimo darbaiKasimo darbai turi būti vykdomi, užtikrinant mažiausius matmenis, reikalingus įvairiomskonstrukcijoms statyti, tačiau įvertinant visą reikalingą erdvę darbams atlikti.

2.14.1.1. SutvirtinimasJeigu reikalinga, iškasos turi būti sutvirtintos klojiniu, audeklu ir poliais, atraminėmis sienutėmis,paremiančiais aplinkinį gruntą ir užtikrinančiais visų darbuotojų, vykdomų darbų ir aplinkiniųstatinių saugumą.Jokie klojiniai ar kiti sutvirtinimai neturi būti palikti iškasose nesant Užsakovo pritarimo. Tokspritarimas neatleidžia Rangovo nuo atsakomybės už aplinkinių statinių ir t.t. saugumą. Rangovasprivalo imtis visų Lietuvos darbo saugos taisyklių reikalaujamų atsargumo priemonių.

2.14.1.2. Vanduo iškasoseIškasos turi būti nuolat palaikomos be susikaupusio vandens. Vanduo iš iškasų turi būti šalinamas



65

tokiu būdu, kuris apsaugo paviršius.Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas iškasų dugno stabilumui palaikyti, apsaugant nuo vandensslėgio poveikio.

2.14.1.3. Drenažinis vanduoRangovas privalo užtikrinti greitą susikaupusio liūties vandens pašalinimą nuo pylimų ir kitųsupiltų plotų arba užbaigtų privažiavimo kelių bei kitų suformuotų plotų. Kada tai praktiškaiįmanoma, vanduo turi būti šalinamas į aplinkinius griovius, kanalus ar kitas paviršinio vandensdrenažo sistemas. Laikinos sistemos, skirtos vandens nukreipimui į nuolatines drenažo sistemas,turi būti aprūpintos reikiamomis sąnašų sulaikymo priemonėmis. Jeigu reikalinga, turi būti įrengtilaikinieji vandentakiai, grioviai, drenos, pumpavimo ar kitos priemonės, reikalingos apsaugotižemės darbus nuo vandens.

2.14.1.4. Per didelis iškasimasVisos dėl Rangovo klaidos per daug iškastos bet kurios tranšėjos ar kitos iškasos dalys turi būti ikireikiamo lygio užpildytos C8/10 betonu. Jeigu per daug grunto iškasama po statiniais, betoninioužpildo kokybė turi atitikti statinio betoną arba tam turi būti panaudota kita medžiaga, dėl kuriosneprieštarauja Užsakovas.

2.14.2. Pamatų pasluoksnisArtėjant prie pamatų pasluoksnio lygio, kai kasama medžiaga nėra kieta uoliena, galutinis šio lygiosutvarkymas turi būti atliekamas tik prieš pat pradedant kloti užaklinimo betoną. Tais atvejais, kaiRangovui reikalinga sutvarkyti pasluoksnį dar iki pasiruošiant užlieti betoną, sutvarkytaspasluoksnis turi būti apsaugomas nuo drėgmės prasismelkimo ar grunte esančios drėgmės garavimo.Kiekvienas iškasos paviršius, kuris suminkštėja dėl per ilgo atviro išlaikymo prieš užbetonuojant,turi būti nukastas, o erdvė užlieta C8/10 klasės betonu.Jeigu iškasoje reikalingas užaklinimo betonas, jos šoniniai paviršiai neturi būti tvarkomi, kol ikiužaklinimo betono klojimo liks bent 48 valandos.Prieš užliejant pasluoksnio betoną, iš visų pagilėjimų turi būti pašalintas vanduo. Betoniniopasluoksnio C8/10 storis turi būti nemažiau 100 mm.

2.14.3. Paviršių paruošimas konstrukciniam užpilduiPaviršiai, ant kurių bus išdėstytas konstrukcinis užpildas, turi būti paruošti, pašalinant organinesmedžiagas bei pašalinant arba sutankinant palaidas ir lakias medžiagas.

2.14.4. Nesaugaus pamatų pasluoksnio susidarymasJeigu gruntas po bet kuria įrenginių dalimi sudaro nesaugų pamatų pasluoksnį, toks gruntas turi būtiiškastas ir pašalintas į Užsakovo nurodytą vietą, o susidariusi erdvė užpildyta sutankintu pagrindu,betono pasluoksniu ar kitu betonu pagal nurodymus. Jeigu Užsakovas neduoda tokių nurodymų, taineatleidžia Rangovo nuo pilnos atsakomybės už darbų defektus, susijusius su nestabiliais statiniųpamatais.

2.14.5. Pagrindo sutankinimasJeigu reikalinga, po iškasimo ir prieš užpildymą atkastas natūralus pamato pagrindas turi būti



66

sutankintas, pasiekiant reikiamą apkrovos išlaikymo galią. Sutankinimas turi būti atliekamas taip,kaip reikalauja statybinio užpildo klojimo specifikacijos.

2.14.6. NusėdimasRangovas yra atsakingas už visų medžiagų ir darbo jėgos pateikimą pašalinant žalą, atsiradusią dėlpagrindų nusėdimo.

2.14.7. UžpylimasJeigu iškasas po statinių ar vamzdynų užbaigimo reikalinga užpilti, Rangovas privalo panaudoti tamanksčiau iš jų iškastą medžiagą, kuri yra sausa arba drėgna, gali būti sutankinta, neturi gendančiųdumblingų medžiagų ar augalinių priemaišų. Jeigu iškastos medžiagos nėra tinkamos, turi būtinaudojamos kitos tinkamos medžiagos pagal nurodymą. Užpylimui naudojamame grunte neturi būtididesnių negu 150 mm akmenų ar skaldos.Užpylimas turi būti vykdomas 40 cm storio sluoksniais. Kiekvienas sluoksnis, prieš užpilantsekantį, turi būti gerai sutankinamas, naudojantis patvirtinta mechaninę tankinimo įrangą.Molingi gruntai turi būti sutankinami smūginiais tankintuvais, o grūdėti gruntai - vibratoriais.Tankinimas iki 500 mm atstumo nuo vamzdyno arba statinio turi būti atliekamas rankiniaistankintuvais. Reikalinga imtis priemonių, kad būtų išvengta didelės medžiagos masės įmetimo įiškasą tokiu būdu, kuris galėtų padaryti žalos vamzdynui ar statiniui.

2.14.8. Konstrukcinis užpylimasTūrinio užpildymo medžiagos po keliais, statiniais ar vamzdynais turi būti supilamos kuo greičiaupo jų iškasimo, kai tik tai praktiškai įmanoma, ir sutankinamos sluoksniais, kaip reikalaujaprojektas. Rangovas privalo atlikti laboratorinius ir vietinius sutankinimo bandymus, užtikrindamas,kad bus pasiektas reikiamas sutankinimo laipsnis.

2.15. Keliai, aptvėrimai ir takai

2.15.1. Bendroji dalisPrie visų reikalingų aptarnauti įrenginių ir dumblo aikštelių turi būti nutiesti tinkami privažiavimokeliai, atsižvelgiant į transporto priemonių tipą ir jų srautą. Kelio plotis turi būti ne mažesnis kaip3.5 m. Bordiūrų spinduliai kelių sankirtose turi būti nemažesni negu 5m. Aptarnaujančiamtransportui skirtų kelių paviršiaus danga – asfaltas. Takai ir pėstiesiems skirti plotai turi būti paklotiiš surenkamųjų šaligatvio plytelių arba trinkelių.

2.15.2. Asfaltbetonio danga

2.15.2.1. Apatinis pagrindasApatinį apsauginį šalčiui atsparų pagrindo sluoksnį sudaro vidutiniagrūdis smėlis. Medžiaga turibūti gerai išrūšiuota ir reikalaujamos granulometrinės sudėties. Filtracijos koeficientas - 6m/parą.Smėlio tamprumo modulis E120MPa, sankabumas C=0,006 MPa.

Smėlio praeinamumo pro sietą Nr.063 dalelių kiekis turi būti ne didesnis kaip 7 mišinio masės.Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio viršutinėje 20cm dalyje grūdelių, didesnių kaip 2 mm, kiekisturi sudaryti ne mažiau 30 mišinio masės. Šioje dalyje mineralinių medžiagų mišiniuose grūdelių,



67

didesnių kaip 2mm, kiekis gali būti ne didesnis kaip 75 mišinio masės. Šie reikalavimainetaikomi, jeigu apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio viršutinė zona yra sustiprinta hidrauliniaisrišikliais.Klojant sluoksnį, turi būti išlaikomi Automobilių kelių pagrindų R34-01*, 5.4.2 punkte nurodytireikalavimai medžiagoms.Smėlio išbandymas vykdomas pagal LST 1361.1. Prieš pristatant medžiagas į vietą ir priešpradedant darbus, Rangovas turi pateikti pavyzdžius inžinieriui ir suderinti su juo šių medžiagųnaudojimą. Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis turi būti paklotas taip, kad jo laikomoji galia beideformacijos, kiek įmanoma, būtų tolygesnės. Todėl medžiagų mišinys turi būti taip pakraunamas,iškraunamas ir klojamas, kad neišsiskirstytų atskiromis frakcijomis. Apsauginis atsparus sluoksnisturi būti sutankintas taip, kad būtų pasiektas sutankinimo rodiklis DPr =100. Apatinio pagrindosluoksnio deformacijos modulio reikšmė turi būti EV2 120 MN/m2. Klojant sluoksnį, mineraliniųmedžiagų mišinys turi būti optimalaus drėgnio, kad būtų sutankinamas kuo mažesnėmissąnaudomis.Užbaigtas apatinis pagrindas turi atitikti projekte nurodytiems storiams.Visos apatinio pagrindo dalys su trūkumais turi būti rekonstruotos ir padarytos pagal techniniusdokumentus arba inžinieriaus nurodymus ir visa tai bus atlikta rangovo sąskaita (silpnų sluoksniųnuėmimas, didesnių nelygumų ir kenksmingų teršalų pašalinimas, profilio išlyginimas).Užbaigtas apatinio pagrindo paviršius turi būti lygus be duobių, be paliktų vėžių, įdaubų, atliekųarba kitų defektų ir bus tikslaus skerspjūvio, gerai užpildytas ir išlygintas.Apatinio šalčiui atsparaus sluoksnio aukščiai neturi nukrypti nuo projektinių aukščių daugiau kaip5,0 cm.

Skersiniai nuolydžiai - daugiau kaip 0,5

Matuojant lygumą, plyšiai po 4 m ilgio liniuote neturi būti didesni kaip 3,0 cm.Pločiai neturi nukrypti nuo projektinio daugiau kaip ±10,0 cm.

2.15.2.2. Bazinis pagrindasBazinį pagrindą sudaro dolomitinės, frakcinės skaldos, skaldelės ir smėlio mišinys. Dolomitinės,frakcinės skaldos tamprumo modulis 200 Mpa.Bazinio pagrindo įrengimui gali būti naudojami 0/45 ir 0/56 mišiniai.Sluoksnis turi būti klojamas taip, kad jo laikomosios ir deformacinės savybės, kiek galima, būtųvienodesnės. Todėl mišinius reikia pakrauti, iškrauti ir kloti taip, kad jie neišsiskirstytų frakcijomis.Tarpinis mišinių sandėliavimas yra neleistinas. Klojant sluoksnį, skleidžiamas mišinys turi būtioptimalaus drėgnio, kad su mažiausiomis sąnaudomis būtų galima jį sutankinti.Bazinio pagrindo dolomitinė, frakcinė skalda išbarstoma ir sutankinama sluoksniais ikimaksimalaus sluoksnio storio ir palaistoma. Po sutankinimo beriama užpildomoji medžiaga žvyro-smėlio-skaldos mišinys ir skaldos sluoksnis galutinai sutankinamas.Skalda turi būti švari, be molio, priemolio dalelių ir kitokių priemaišų. Skaldos sluoksnis beriamas30 % storesnis, nes jis tiek sutankėja. Prieš beriant skaldą lovio briaunos sustiprinamos, pastatantkelio bortus vietose nurodytose brėžinyje.Klojimui numatytų medžiagų arba jų mišinių tinkamumą turi nustatyti Rangovas. Užsakovopripažintas medžiagų arba jų mišinių bandymų protokolas bei kokybės pažymėjimas yra tinkamumopagrindas. Tinkamumas nustatomas pagal LST 1361.2; LST 1360.2; LST 1360.6.



68

Užbaigus bazinį pagrindą, turi būti atlikti kontroliniai bandymai, kuriuos atlieka Rangovasdalyvaujant Užsakovui. Kontrolinius bandymus tikslinga atlikti vykdant savikontrolę.Savikontrolės rezultatai, kurie nustatomi dalyvaujant Užsakovui, gali būti pripažįstami kaipkontroliniai bandymai.Užbaigtas bazinis pagrindas turi atitikti brėžiniuose nurodytiems storiams.

2.15.2.3. Leistini nukrypimai baziniam pagrinduiProjektiniai aukščiai ±5 cm.Skersinis nuolydis ±0,5 %.Lygumas. Maksimalus plyšys po 4 m liniuote £2 cm.Faktinis storis £15%, mažesnis už numatytą.Sluoksnio plotis ±10 cm.Sutankinimo rodiklis DPr ³ 103% (Bandant štampu arba dinaminiu prietaisu).

Deformacijos modulis Ev2 150 MN/m2 pagal LST 1360.5.Asfaltbetonio danga įrengiama ant bazinio pagrindo iš dolomitinės, frakcinės skaldos mišinio.Dangą sudaro vienas apatinis ir vienas viršutinis dangos sluoksnis iš karštų asfaltbetonio mišinių.

2.15.2.4. Apatinis asfaltbetonio sluoksnis (0/16 S-A)

2.15.2.4.1. Užpildai ir mikroužpildai.Užpildams naudoti aukščiausios kokybės skaldelę, atsijas, gamtinį smėlį mineralinius miltelius.

Dalelės 0,09 mm, masės% - 3-9

Grūdeliai 2 mm, masės% - 60-75;

Grūdeliai 11.2 mm, masės%- 20;

Grūdeliai 16 mm, masės%- 10;

Atsijų ir gamtinio smėlio santykis - 1:1

2.15.2.4.2. BitumasBitumo markė – B 70/100, bitumo kiekis 4,0-6,0 masės %

Asfaltbetonio (apatinio sluoksnio) mišinio projektavimas atliekamas Maršalo metodu (LST1362.16)

Liekamasis akytumas pagal Maršalą 4, 0-7,0 % tūrio.

Apatinio asfaltbetonio sluoksnio storis – 6,0 cm storio.

Mišinio kiekis 95-210 kg/m2

Sutankinimo rodiklis 97 %

2.15.2.4.3.KlojimasApatiniai asfaltbetonio sluoksniai klojami ant sausų pagrindo sluoksnių. Apatinius dangos



69

sluoksnius leidžiama kloti esant paros vidutinei temperatūrai ne žemesnei nei +5C. Mažiausiaklojamo apatinio sluoksnio mišinio temperatūra – 120°C, viršutinis – 130°C. Mišinys į asfaltbetonioklotuvą turi būti pilamas be pertraukų. Klotuvas turi būti sureguliuotas taip, kad skleidžiamomišinio sluoksnis būtų lygus, nesutrūkinėjęs, susisluoksniavęs.

Mišinį kloti rankiniu būdu leidžiama tik tais atvejais, kai dangos plotai yra netaisyklingi, klotuvudirbti neparanku.

2.15.2.5. Viršutinis asfaltbetonio sluoksnis (0/16 S-V)

2.15.2.5.1. Užpildai ir mikroužpildaiUžpildams naudoti aukštos rūšies skaldelę, atsijas, gamtinį smėlį ir mineralinius miltelius.

Dalelės 0,09 mm, masės% - 6-10;

Grūdeliai 2 mm, masės% - 50-60;

Grūdeliai 8 mm, masės%- 15-30;

Grūdeliai 11,2 mm, masės%- 10;

Atsijų ir gamtinio smėlio santykis - 1:1.

2.15.2.5.2. BitumasBitumo markė B70/100, bitumo kiekis 5,9-7,2 masės %;

Viršutinio asfaltbetonio sluoksnio projektavimas atliekamas pagal Maršalą;

Liekamasis akytumas pagal Maršalą 2,0-4,0 tūrio %;

Viršutinio asfaltbetonio sluoksnio storis – 4 cm;

Mišinio kiekis 85-125 kg/m2;

Sutankinimo rodiklis 97%;

Liekamasis akytumas po sutankinimo, tūrio 6,0 %.

2.15.2.5.3. KlojimasViršutiniai dangos sluoksniai klojami ant sauso, švaraus, pagruntuoto apatinio sluoksnio. Viršutiniaisluoksniai klojami esant oro temperatūrai ne žemesnei kaip +5° C .

2.15.2.6. Reikalavimai klojant asfaltbetonio dangasDidžiausi leistini plyšiai po 4 m ilgio liniuote :

apatiniams dangos sluoksniui 10 mm;

viršutiniams dangoms sluoksniams 4 mm;leistini projektinių sluoksnių storių arba pakloto mišinio kiekių nuokrypiai viršutiniams ir apatiniamdangos sluoksniui -15 %.

2.15.2.7. Leistini nukrypimai asfaltbetonio dangai (viršutiniam sluoksniui)

dangos plotis 10 cm



70

dangos skersinis nuolydis 0,5 %dangos lygumas:maksimalus plyšys po 4 m ilgio liniuote 6matuojant pagal IRI reikalavimus 2 mm/mdangos sutankinimo koeficientas 0,97dangos šiurkštumas (“smėlio dėmės” metodas) - 0,40rato sukibimo su danga koeficientasmatuojant PKRS-2U prietaisu - 0,28matuojant “švytuoklės” metodu - 45.

2.15.3. Betoninių plytelių ir trinkelių dangos įrengiamas

2.15.3.1. Apatinis pagrindasŠaligatvių pagrindui naudojamas vidutiniagrūdis smėlis. Reikiamas smėlio sluoksnis tolygiaiužpilamas ir sutankinamas. Sutankinimo koeficientas 0,98.

2.15.3.2. Betoninės plytelėsPlytelės turi būti nesuskilusios, be nudaužytų kampų ir šonų. Jos klojamos pagal formą. Dangąrekomenduojama kloti eilėmis. Siūles tarp plytelių užpildyti smulkiu smėliu. Klojant dangąatsirandantys didesni kaip 1 cm tarpai užpildomi atpjautomis pagal tarpo dydį plytelių juostomis.Dangos geometrinių matmenų nukrypimas neturi viršyti šių dydžių:

pagrindo plotis ± 10 cm;

pagrindo sluoksnių storis ± 10%, bet ne 20 mm;

aukščių altitudės ± 50 mm;

tarpai tarp plytelių iki 8 mm;

gretimų plytelių peraukštėjimas iki 2 mm;

paviršiaus nelygumai 4 m ilgio atkarpoje iki 10 mm.

Paklojus plyteles, šaligatvis turi būti švarus, lygus ir atitikti projektuojamus nuolydžius

2.15.3.3. BortaiPrieš klojant asfaltbetonio mišinį, būsimos dangos kraštuose pastatomi bortai.

Visi vejos ir kelio bortai bus padaryti iš pagamintų bortų ant betoninio pagrindo. Betono storis - nemažiau 5 cm, klasė C12/15. Bortai pagal ilgį sujungti 6 mm storio cemento skiediniu.

Visi bortai (turi būti taisyklingi, lygūs ir prieš pradedant klojimo darbus, inžinieriaus patikrinti iraprobuoti.

Bortai gaminami 1,0 m ilgio, tais atvejais, kai reikiamas ilgis nesiekia 1,0 m, bortai sutrumpinamirankiniu būdu.

2.15.3.4. Latako įrengimasVandens surinkimo latakas montuojamas iš surenkamųjų standartinių elementų ant betoniniopagrindo. Betono storis ne mažiau 5 cm, klasė C12/15.

Elementai pagal ilgį sujungti 6 mm storio cemento skiediniu.



71

2.15.4. Kelių ir takų klojimo darbų kontrolė ir bandymai

2.15.4.1. Bendroji dalisBandymai skirstomi į:-tinkamumo bandymas-savikontrolės bandymus,-kontrolinius bandymus.

Bandymai apima:

- pavyzdžio paėmimą,

- pavyzdžio paruošimą siuntimui,

- pavyzdžio transportavimą nuo jo paėmimo iki bandymo vietos,

- tyrimus, įskaitant bandymų ataskaitą.

Mineralinių medžiagų tyrimams atlikti pavyzdžio masė turi būtine mažesnė kaip:

- mineralinių miltelių - 2 kg;

- tiekiamų frakcijų iki 8 mm - 5 kg;

- tiekiamų frakcijų, didesnių kaip 8 mm - 15 kg.

Rišamųjų medžiagų tyrimams atlikti pavyzdžio masė turi būti ne mažesnė kaip 2 kg. Asfaltbetoniomišinio tyrimams atlikti pavyzdžio masė turi būti ne mažesnė kaip:

- kai mišinio grūdelių stambumas iki 12 mm - 10 kg;

- kai mišinio grūdelių stambumas iki 25 mm - 15 kg.

Asfaltbetonio sluoksnio tyrimams atlikti viena iškarta turi būti ne mažesnio kaip 40cm40cmdydžio. Tyrimams reikalingų išgręžtų iškartų (gręžtinių pavyzdžių) dydis ir kiekis, priklausantisnuo tyrimų tikslo ir apimties, parenkamas pagal LST 1362.11 : 1995 reikalavimus.

2.15.4.2. Tinkamumo bandymaiTinkamumo bandymai - tai bandymai, kuriais įrodomas medžiagų ir jų mišinių tinkamumasnustatytam darbui atlikti pagal kelių tiesimo sutarties reikalavimus.

Numatytų medžiagų ir jų mišinių tinkamumą turi nustatyti Rangovas.

Užsakovo nurodytos laboratorijos pateikti esamų medžiagų arba jų mišinių tinkamumo bandymųrezultatai ir yra tinkamumo pagrindimas.

Bandymų rezultatų protokole turi būti pateikti duomenys apie atitinkamų medžiagų arba jųmišinių naudojimo sritį.

Užsakovas gali nereikalauti šio medžiagų kokybės patvirtinimo, jeigu žino apie jų tinkamumą.

Parinkta asfaltbetonio mišinio sudėtis galioja du metus, jei naudojamos tokios pat medžiagos ar jųmišiniai.

Rangovas turi pateikti Užsakovui atliktų bandymų, skirtų medžiagų bei jų mišinių tinkamumuipatikrinti, rezultatus. Remdamasis šių tyrimų rezultatais, rangovas savalaikiai, ne vėliau kaip 2savaitės iki darbų pradžios, turi pateikti Užsakovui duomenis apie numatytas panaudotimedžiagas bei numatomą jų mišinių sudėtį.



72

Jeigu keičiasi medžiagų bei jų mišinių rūšys ir savybės arba kinta dangos klojimo sąlygos, būtinaatlikti naujus bandymus jų tinkamumui nustatyti, o visus pakeitimus būtina raštiškai suderinti suužsakovu.

Užsakovui pareikalavus, iš visų automobilių kelių tiesimui numatytų medžiagų turi būti paimtaspakankamas pavyzdžių kiekis ir perduotas Užsakovui saugoti (kontroliniai pavyzdžiai). Šiųpavyzdžių kontroliniai bandymai naudojami tiekimo sutarties teisingumui įvertinti.

2.15.4.3. Savikontrolės bandymaiSavikontrolės bandymai - tai bandymai, kuriais Rangovas arba jo įgaliotieji asmenys (organizacijos)nustato automobilių kelių medžiagų, jų mišinių ir atliktų darbų kokybinių savybių atitikimą sutartiesreikalavimams.

Rangovas, atlikdamas darbus, turi kruopščiai ir išsamiai atlikti savikontrolės bandymus. Jeibandymų metu surandami tam tikrų sutartyje išdėstytų reikalavimų neatitikimai, būtina nedelsiantpašalinti jų atsiradimo priežastis.

Bandymų rezultatai pateikiami Užsakovui, jei jis to pareikalauja.Savikontrolės bandymai ir tyrimai atliekami Rangovo lėšomis.

2.15.4.4. Kontroliniai bandymaiKontroliniai bandymai - tai Rangovo atliekami bandymai, kuriais jis nustato automobilių keliųmedžiagų, jų mišinių ir atliktų darbų kokybinių savybių atitikimą sutarties reikalavimams.Remiantis šių bandymų rezultatais yra priimamas atliktas darbas. Pavyzdžių paėmimui irbandymams, atliekamiems dangų įrengimo ruože, vadovauja Rangovas, dalyvaujant Užsakovui.

Šlamams keliamų reikalavimų ir tinkamumo bandymų rezultatų neatitinkanti medžiaga ar mišinysuždraudžiami naudoti, o atliktas darbas, naudojant tas medžiagas ar mišinius, turi būti perdarytas.

Kontroliniai bandymai ir tyrimai atliekami Rangovo lėšomis.

2.15.4.5. Bandymų metodaiMineralinių ir rišamųjų medžiagų bei jų mišinių pavyzdžiai paimami ir kokybės patikrinimobandymai atliekami vadovaujantis metodais, pateiktais galiojančiose instrukcijose ir standartuose.

Pakloto sluoksnio bandymams iš kiekvienos paėmimo vietos Užsakovui pateikiamas tik vienasdalinis pavyzdys.

Asfaltbetonio dangos pakloto sluoksnio liekamasis akytumas (Tbit) nustatomas iš iškartos(gręžtinio pavyzdžio) vidutinio asfaltbetonio tankio (ρA) ir iš iškartos (gręžtinio pavyzdžio)asfaltbetonio mišinio vidutinio tankio (ρR,bit).

Žvyro dangoms vartojamų medžiagų bei jų mišinių granuliometrinė sudėtis tikrinama sijojantsausas medžiagas, plaunant atskyrus smulkias daleles.

Dangos sluoksnių profilio padėties tikslumas tikrinamas niveliuojant, o skersinis nuolydis galibūti pamatuotas ir nuolydžio matuokle.

Dangos sluoksnių lygumas tikrinamas 4 m ilgio liniuote pagal „Kelio dangų (pagrindų)lygumo matavimo atmintinė“ reikalavimus arba atitinkamu lygumo matavimo prietaisu (pvz.,IRI).Lygumas 4 m ilgio liniuote išorinėse eismo juostose išilgine kryptimi matuojamas maždaug



73

75 cm atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto, o kitose eismo juostose - jų viduryje (žvyrodangos sluoksnių lygumas paprastai matuojamas kiekvienos eismo juostos viduryje). Leistinoplyšio, neatsižvelgiant į jo ilgį, viršijimo dydžiu įskaitomas didžiausias nuokrypis nuo leistinosreikšmės.

Pagal IRI sistemą išilginis lygumas matuojamas prietaisu, kurio žingsnis ne didesnis kaip 0,25 m.Matuojama kiekvienoje eismo juostoje dviejuose vėžės pėdsakuose, rezultatus pateikiant 50 milgio atkarpomis IRI skalėje.

Rato sukibimo su danga koeficientas nustatomas matuojant traukos jėgą (kai ratas pilnai slysta)šiuo būdu: pastoviu 60 km/h greičiu tempiant pilnai blokuotą, su specialia matavimo padanga,automobilio ratą. Asfaltbetonio danga turi būti padengta 1 mm storio vandens plėvele.

Pakloto sluoksnio storis kontroliuojamas pagal „Automobilių kelių dangos konstrukcijossluoksnių storio nustatymo instrukcijos“ (DKSNI) reikalavimus. Pakloto sluoksnio plotistikrinamas matavimo juosta arba rulete.

2.15.5. Paviršinio vandens drenažasTuri būti numatytos priemonės paviršiniam vandeniui pašalinti nuo stogų ir asfaltuotų bei grįstųpaviršių. Paviršinio vandens nuvedimo sistemos turi atitikti Lietuvos standartų reikalavimus.Keliai turi būti nutiesti su reikiamu skersiniu nuolydžiu arba išlinkiu. Vandens nuvedimas nuo keliųgali būti pasiekiamas įrengus paviršinio vandens drenažą.Lietaus vanduo nuo asfaltuotų ir grįstų plotų, kuris gali būti užterštas dumblu, turi būti nukreiptas įvalymo įrenginių nuotekų drenažo sistemą.

2.15.6. Informaciniai ženklai ir apšvietimasĮrenginių teritorijoje turi būti pastatyti tokie ženklai:

1. įvažiavimas į valyklą, teritorijos planas ir pagrindinės kryptys;2. pavojaus ir įspėjamieji ženklai;3. vidiniai visų patalpų, pastatų ir įrenginių ženklai;4. aiškinamieji ženklai.

Visi ženklai turi būti užrašyti lietuvių kalba ir laikantis Lietuvos įstatymų reikalavimų. Ženklųpastatymas ir įrengimas turi būti atliekamas pagal galiojančių specifikacijų reikalavimus.

2.15.7. AptvėrimasNuotekų valyklų ieritorijos turi būti aptvertos 1.8 m aukščio segmentinėmis tvoromis, kuriose turibūti įrengtas pakankamas skaičius vartų žmonėms ir transportui. Tvoros viršuje visu perimetruįrengiamas spygliuotos vielos sluoksnis. Ant tvoros turi būti pakabinti skydeliai su įspėjamaisužrašais. Naujai įrengti ir renovuoti aptvėrimai turi atitikti nacionalinio saugumo keliamusreikalavimus (LR AM įsakymas D1-543 2004 10 19d).

2.15.8. Priešgaisrinė apsaugaVisi pastatai, įskaitant dirbtuves, valdymo ir pagalbines patalpas turi atitikti Lietuvos galiojančiųgaisrinės saugos standartų reikalavimus. Pastatams turi būti nustatytos atsparumo ugniai kategorijosir gaisringumo klasės. Pagal nustatytas ugniaatsparumo kategorijas ir gaisringumo klasesprojektuojant pastatus ir įrenginius visos statybai numatytos medžiagas ir konstrukcijas turi atitiktiSTR 2.01.04:2004 keliamus reikalavimus.



74



75

3. REIKALAVIMAI MECHANINEI ĮRANGAI

3.1. Bendrieji reikalavimaiStatybos darbai, kurie yra aprašomi šiame skyriuje susideda iš patiektos mechaninės įrangos,vamzdynų bei armatūros surinkimo ir pririšimo prie vietos pagal pateikiamus brėžinius,specifikacijų nurodymus ar tiesiog gamintojo reikalavimus. Šioje dalyje kalbama apie vandentiekioir nuotekų tinklų vamzdynus, siurblius, indus ir rezervuarus, kėlimo įrenginius, technologiniusįrenginius, siurblinių vidaus vamzdynus ir pan. Apimtyje numatomi tokie darbai: pristatymas ikiobjekto, siuntos pilnumo patikrinimas, surinkimas, prijungimas, pirmasis užpildymas patikrinantįrangos, prietaisų, sumontuotų vamzdynų bei armatūros veikimą. Be minėtų sisteminių patikrinimųreikėtų atlikti ir medžiagų kokybinius testus: tai apimtų varžtus, sraigtus, suvirinimo elektrodus,ankeruojančius varžtus, antikorozinį dalių padengimą ir panašiai.

Statybos darbų rangovas turi griežtai laikytis visų specifikacijų ir darbus atlikti kvalifikuotai irracionaliai naudojant modernius statybos metodus. Rangovas turi griežtai vadovautis įrenginiųgamintojų ir tiekėjų įrangos montavimo instrukcijomis.

3.1.1. Įranga, medžiagos ir vamzdynaiRangovas turi garantuoti, kad visa įranga bei vamzdynai būtų tinkamos konstrukcijos, be defektų,teisingai surinkti, pagaminti iš kokybiškų medžiagų ir neturėtų pratekėjimų, lūžimų ar gedimų.Naudojamos medžiagos turi būti tinkamos darbo sąlygomis.

Visa įranga bei vamzdynai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir surinkti pagal patvirtintus gamintojonurodymus, skirti ilgalaikiam tarnavimui, o jų techninė priežiūra turi būti minimali. Atskiros detalėsturi turėti standartinius matmenis, kad remonto metu jas būtų galima lengvai pakeisti naujomisatsarginėmis.

Pristatomi vamzdynai bei įranga turi būti švarūs ir paruošti sumontavimui objekte. Jie turi būtitinkamai supakuoti transportavimui ir, jei reikia, sandėliavimui objekte. Visi vamzdynai, įrenginiaibei prietaisai turi atitikti Europos Sąjungos direktyvą 98/37/EC, kuri nusako bendrus reikalavimusįrenginiams ir įrangai visose Europos Sąjungos valstybėse. Vamzdynai, armatūra ir jungiamosiosdetalės turi būti pristatomos pilnais komplektais, kad galima būtų pilnai prijungti visus įrenginius.Jei nenurodoma kitaip, ten kur vamzdynai išeina iš pastato, turi prisijungti prie slėginių magistraliųar kitų pasiurbimo ar slėgimo vamzdynų, jie turi būti su 250 mm ilgio atsarga, o jų galai apdorotitaip, kad juos būtų galima jungti prie sistemos.

Visos techninėse specifikacijose neaprašytos detalės kaip varžtai, guoliai, tarpikliai ir pan., betreikalingos pilnam įrangos sukomplektavimui ir paleidimui, turi būti įtrauktos į pasiūlymą irpatiektos.

Visa įranga, vamzdynai ir medžiagos, naudojamos įrenginiuose, turi būti nauji, nenaudoti produktai,pagaminti patyrusių gamintojų. Vienodo tipo įranga ir medžiagos, naudojamos projekto metu, turibūti pagamintos to paties gamintojo.

Rangovas privalo pateikti pilną komplektą specialių veržliarakčių, ir kitų raktų, kurių reikėssurinkimui, sureguliavimu ir išmontavimui. Visi pateikiami įrankiai turi būti aukščiausios kokybės,grūdinto plieno gaminiai, apdirbtais galais ir darbinių paviršių išmatavimai turi atitikti veržliųmatmenis. Raktų rinkinys pateikiamas tvarkingoje dėžutėje su durelėmis, kuri pakabinama netoli to



76

įrenginio, kurį reikės aptarnauti. Kiekvienas įrenginys turi būti sukomplektuotas su tepalų iratsarginių dalių (guoliai, diržinių pavarų diržai, sandarikliai, tarpikliai, žiedai ir kitokios greitaibesidėvinčios ar dažnai keičiamos dalys) komplektu, kurio pakaktų vienerių metų eksploatacijai.Visos dalys turi būti sunumeruotos bei sužymėtos, nurodant įrenginio pavadinimą ir numerį.Kiekvienam pajungimui prie antgalio yra pateikiami du sandariklių komplektai.

Visos panardinamos įrenginių dalys arba įrenginiai, veikiantys drėgnoje terpėje, arba panardinamųdalių ašys ir velenai arba kontaktą su jais turintys paviršiai turi būti pagaminti iš atsparių korozijaimedžiagų. Visos dalys, turinčios tiesioginį kontaktą su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, turibūti visiškai atsparios šių cheminių medžiagų koroziniam ar abrazyviniam poveikiui.

Ant visų vamzdžių, fasoninių dalių, movų ir pan. turi būti nurodytas gamintojo pavadinimas arfirmos ženklas, skersmuo, slėgis, klasė, pagaminimo data, alkūnių kampas ir pan. bei papildomainformacija, reikalaujama pagal nustatytus gamybos standartus.

Visi vamzdžiai ir fasoninės dalys, tiekiamos išliekamiesiems darbams turi būti sertifikuoti pagalLietuvoje galiojančią tvarką.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas apsaugai nuo trynimosi korozijos tose vietose, kur liečiasi dukorozijai atsparūs metalai, parenkant tinkamo kietumo ir paviršiaus apdirbimo medžiagas beinaudojant tepimo priemones.

3.1.2. Pakeitimai

Nebent nurodyta kitaip, visi įranga, vamzdynai bei medžiagos, naudojami darbams pagal šią Sutartį,turi būti nauji.

Kur specifinės nuorodos yra padarytos Specifikacijose dėl gamintojų ar gaminio etiketės, arstandartų, jų tikslas - reikalingų medžiagų ar įrangos tipo, kokybės ir funkcijų standartonustatymas. Gamintojų produkcija privalo būti lygiavertė specifikuojamam gaminiui. Faktas, kadgamintojų pavadinimai yra tikslinami ar patvirtinami bet kokiam gaminiui, nebus interpretuojamaskaip reiškiantis, kad toks gaminys gali ir neatitikti charakteristikų, statybos ar kitų reikalavimų,keliamų gaminiui. Visais atvejais Techninių Specifikacijų reikalavimai eis pirma gamintojųstandarto.

Tiktai tie gaminiai originaliai apibūdinti ir/ar patvirtinti kaip pakeitimai gali būti naudojamidarbams. Kai paklausimas dėl pakeitimo yra patvirtintas, turėtų būti suprasta, kad toks patvirtinimasyra sąlyginis ir turi griežtai atitikti visiems Sutarties reikalavimams: Bet kokios medžiagos,vamzdynai ar kiti gaminiai pateikiami suderinimui pagal aukščiau pateiktą procedūrą privalo būtilygiaverčiai, (Inžinieriaus nuomonė pagrindinė) nurodytoms medžiagoms bei gaminiams.Medžiagos bei gaminiai turi būti gaunami geros kokybės bei pakankamu kiekiu, norint išvengti betkokių darbų, inspekcijų ar bandymų vėlavimų; spalvų, tekstūrų, išmatavimų, dydžių, tipų beiapdailos diapazonas turi būti pagrįstai lygiavertis nurodytoms medžiagoms ar gaminiams; jie turibūti lygūs nurodytam gaminiui pagal pajėgumą, ilgaamžiškumą, naudingumą, aptarnavimą,suderinamumą su esamomis sistemomis, priežiūros paprastumą bei kainą; jie turi atitikti projektą; jųpanaudojimas neturi sukelti papildomo darbo ar reikalauti pakeitimų bet kokio kito Rangovo darbebe raštiško tokio Rangovo sutikimo.

Paklausimas dėl visų pakeitimų turi būti pateikiamas su informacine medžiaga reikalingaInžinieriui, įvertinimui atlikti, įskaitant ir gamintojo etiketę ar prekės ženklą, modelio numerius,gaminio aprašymą ar specifikaciją, atlikimo datą, bandymų ataskaitas, projektavimo ataskaitas,



77

skaičiavimus, pavyzdžius, aptarnavimo istoriją bei kitus duomenis.

Papildomai Rangovas turi peržiūrėti bei pateikti Inžinieriaus suderinimui visus brėžinius, susijusiussu pakeitimais.

Visi paklausimai dėl pakeitimo medžiagų ar kiti pakeitimai lyginant su Sutartimi turi būti įtraukti įsąrašą, kuriame nurodytas pakeitimų poveikis. Inžinierius turi teisę, jei tai nėra padaryta, anuliuotibet kokį patvirtinimą dėl pakeitimų ar patį pakeitimą bei įsakyti tokį darbą pašalinti ar pakeistidarbu, atitinkančiu Sutarties reikalavimams, visa tai Rangovo sąskaita, ir įvertinti ar įrašyti visaspapildomas išlaidas, susijusias su pakeitimais Rangovui.

Visi pakeisti pagaminti vamzdynai, medžiagos ir įranga turi būti naudojami, instaliuojami, sujungti,pastatyti, panaudoti, išvalyti ir prižiūrėti pagal gamintojo atspausdintas instrukcijas, nebentnurodyta kitaip.

Rangovas neturi teisės reikalauti termino pratęsimo ar reikalauti atlyginti nuostolius dėl laikosugaišto su Inžinieriumi, svarstant pakeitimus, pasiūlytus Rangovo, ar dėl Rangovo siūlomopakeitimo nepatvirtinimo. Vėlavimai, kylantys dėl pakeitimų bus tik Rangovo atsakomybė. Priėmuspakeitimus, Rangovas privalo kompensuoti prarastą laiką.

Bet kokių siūlomų pakeitimų priėmimas neatleis Rangovo nuo Sutarties Dokumentų nuostatų.

3.1.3. Standartai ir normosVisi vamzdynai ir įrengimų dalys turi būti suprojektuoti, pagaminti, patikrinti ir sumontuoti pagalatitinkamą galiojantį standartą. Jeigu sutartyje ar techniniuose reikalavimuose nenumatyta kitaip,visur, kur duodama nuoroda į darbuose naudojamų medžiagų ir įrengimų atitikimą atskiriemsstandartams ir normoms, turi būti naudojami paskutiniai standartų ir normų leidimai arba jųpakeitimai.

Standartai, kuriais reikia vadovautis: Lietuvos Standartas Europos Sąjungos Standartas Tarptautinis Standartas (ISO, pan.) Nacionaliniai Europos Standartai (DIN, BS, pan.)

Ten, kur Lietuvos nacionaliniai reglamentai, techniniai standartai, statybos ir aplinkos normos yragriežtesnės nei konkretūs šiose specifikacijose nurodyti standartai, pirmenybė turi būti suteikiamaLietuvos standartui ar normai.

Rangovas turi pateikti visus reikalingus vamzdynų bei įrangos gamintojo sertifikatus, kaipįrodymą, jog įranga atitinka jai taikomus standartų ir normatyvų reikalavimus.

3.1.4. Darbo brėžiniaiRangovas turi paruošti visus darbo brėžinius jo montuojamai įrangai, vamzdynams ir sumontavimodarbams, šiuos brėžinius turi patvirtinti projekto autorius. Šie darbo brėžiniai, taip pat skaičiavimaijuose negali būti panaudojami kitur be projekto autoriaus sutikimo.

Visi darbo brėžiniai turi būti pateikiami projekto vadovui suderinti.

Šiuose brėžiniuose turi būti pateikiama informacija apie vamzdynų bei įrangos sumontavimą,



78

prijungimą ir antikorozinį padengimą prisilaikant nustatytų standartų reikalavimų. Nuorinimai irištuštinimai turi būti numatyti pagal poreikį.

Statybos darbų rangovas, projektuodamas ir vykdydamas darbus turi griežtai laikytis visųspecifikacijų ir darbus atlikti kvalifikuotai ir racionaliai naudojant modernius statybos ir inžinerijosmetodus. Normatyvų, standartų ir rekomendacijų reikalavimai, nurodyti šioje specifikacijoje, turibūti pagrindas atliekant projektinius sprendinius, skaičiavimus ir darbų vykdymą.

Ten kur reikalingi papildomi darbo brėžiniai, rangovas pirmiausiai turi parengti darbo brėžinius,juos ir konstruktyvinius skaičiavimus suderinti su projekto autoriumi, ir tik po to vykdytimontavimo darbus. Projektų autoriui turi būti perduota nurodytas skaičius darbo brėžiniųkomplektų.

Darbo brėžinių mastelis turi būti ne mažesnis nei 1:20; detalių vaizdai ir pjūviai ne mažiau 1:10arba 1:1.

Rangovas neša pilną atsakomybę už darbo brėžinių ir konstruktyvinių skaičiavimų teisingumąnepriklausomai nuo to ar projekto autorius yra suderinęs juos ar ne.

Konstruktyviniai skaičiavimai darbo projekte turi būti tokios sudėties: Apkrovimų ir išilginių įtempimų pradiniai duomenys Ribinis apkrovimas

Pagrindinių konstruktyvinių detalių medžiagų žiniaraštis ir mazgų specifikacijos Pagrindinių mazgų skaičiavimai ir pjūviai Maksimalūs įtempimai ir maksimalūs pamatų apkrovimai, o taip pat pagrindinių mazgų

momentai. Stabilumo skaičiavimai

3.1.5. Projektiniai apkrovimaiVisi vamzdynai bei įranga turi būti pagaminti įvertinant visus įmanomus apkrovimus, kuriepaprastai nurodomi duomenų lentelėse. Turi būti įvertintos apkrovos dėl vėjo jėgos, sprogimobangos jėgos, išcentrinės jėgos, prijungtų vamzdynų elementų statikos, transportavimo irmontavimo metu atsirandančių apkrovimų.

Visos apkrovimų vertės, kurios naudojamos projektavime, tame tarpe įrenginių ir jų sudedamųjųdalių, turi būti aiškiai nurodytos projektiniuose skaičiavimuose.

Pajungiamieji įrenginių atvamzdžiai (antgaliai), esant techninėms galimybėms turi būti bedinaminių ar statinių apkrovimų, kuriuos perduoda sistemos slėgis ar prijungtų vamzdynų statika.Jei šito techniškai išvengti neįmanoma, tuomet visi suskaičiuoti apkrovimai turi būti ne didesni neinurodo įrangos gamintojas ir šie skaičiavimai turi būti suderinti su projekto autoriumi.

3.1.6. Atsarginės dalysVisi įrengimai, atliekantys tą patį darbą, turi būti vienodo tipo ir lengvai pakeičiami, kad būtųgalima sumažinti sandėliuojamų atsarginių detalių kiekį. Ypač tai aktualu varikliams, pavaroms,armatūrai.

Konkurso dalyvis turi dokumentais patvirtinti pagrindinių įrengimų atsarginių dalių poreikį, taip patnurodyti siūlomos įrangos vietinį prekybos atstovą, jo pilną pavadinimą, kontaktinį asmenį, adresą



79

ir telefono numerį. Taip pat šio prekybos atstovo darbo patirtį vietinėje rinkoje, aptarnaujantįrengimus ir organizuojant atsarginių dalių tiekimą. Visa tiekiama įranga turi būti sertifikuotanaudojimui Lietuvos Respublikoje.

Po to, kai sumontuota įranga bei vamzdynas priimami ir perduodami Užsakovui, Rangovas turipateikti šių atsarginių dalių komplektus sunumeruotus ir sužymėtus pagal atitinkamus įrenginius.Visos atsarginės dalys, naudojamos įrangos priežiūrai, turi būti keičiamos tik tada, kai pasibaigsgarantinis laikotarpis. Bet kokios atsarginės dalys, kurios Projektuotojo leidimu Rangovas galinaudoti paleidimo - derinimo metu, turi būti pakeistos iki Užsakovas priims iš Rangovo sumontuotąįrangą.

3.1.7. Apsauga ir pakuotė gabenant bei sandėliuojantPrieš išsiunčiant iš pagaminimo vietos, visa įranga bei vamzdžiai turi būti deramai apsaugotinudažant arba kitais aprobuotais būdais, kurie privalo visą gabenimo, sandėliavimo ir montavimolaiką veiksmingai saugoti nuo korozijos ir netyčinio pažeidimo. Rangovas yra atsakingas už tai, kadvamzdžiai ir įrenginiai būtų supakuoti ir/arba apsaugoti taip, kad pasiektų statybos aikštelęnesugadinti ir nepažeisti. Reikalui esant, jie turi būti supakuoti į aukštos kokybės konteinerius arkitą pakuotę, nenaudojant senos naudotos medienos. Visi įpakavimai turi būti pritaikyti keliemstransportavimo etapams jūra, oru ir žeme.

Turi būti imtasi priemonių apsaugoti velenus ir neapsaugotus paviršius, kai jie lieka ant medinių arkitokių padėklų, kur gali patekti drėgmė. Tokiais atvejais tuos paviršius reikia įvynioti įimpregnuotą, nuo korozijos saugančią medžiagą arba turi būti dedamos drėgmę sugeriančiosmedžiagos. Medžiaga turi būti pakankamai stipri, kad apsaugotų nuo pažeidimų ar įlinkimų dėljudėjimo, kuris galimas transportavimo metu.

Jeigu vamzdžiai pervežami neįpakuoti, jų tarpe neturi būti vamzdžių, kurių išorinis skersmuomažesnis už pirmųjų vidinį skersmenį, nebent gamintojas pasirūpintų kaiščiais ant vamzdžių galų.

Vamzdžių flanšai, sklendės ir kitos fasoninės detalės taip pat turi būti apsaugotos. Vamzdžių angosvykdant įrengimo darbus ir sandėliuojant privalo būti uždarytos.

Lanksčiųjų jungiamųjų movų rankovės ir flanšai turi būti įtvirtinami. Bendras dėžių su guminiaisžiedais, varžtais ir kitomis smulkiomis detalėmis svoris neturi viršyti 500 kg.

Visi vamzdžiai turi būti atsargiai iškraunami, kraunami į rietuves ir prižiūrimi pagal gamintojoinstrukcijas. Vamzdžiai neturi būti mėtomi, raižomi ar daužomi.

Vamzdžiai su pažeistais paviršiais ar kitais defektais negali būti naudojami.

Vamzdžiai su paženklinimais, nurodančiais jų viršų, turi būti keliami ženklinimu į viršų. Jeigunaudojamos kilpos, jos turi būti nemažesnio negu 300 mm pločio ir pagamintos iš juostiniobrezento, sintetinio pluošto, austinės medžiagos, džiuto, sizalio, sintetinio pluošto virvės, bet nemetalo. Kilpos iš grandinės arba lyno, kabliai ir t.t., veikiantys žirklinio sugriebimo principu, neturibūti naudojami.

Žemiau išvardintos dalys turi būti sandėliuojamos uždarose dėžėse:Varžtai, smeigės, apsauginiai korpusai, įrankiai, izoliavimo medžiagos, elektrinė įranga bei prieįrenginių priklausančios elektrinės įrangos dalys, elektros varikliai, elektros prietaisai, suvirinimomedžiagos ir aparatai, visos mažos dalys ir visos dalys, kurios jau yra galutinai nudažytos.



80

Ant visų dėžių, įpakavimų ir pan. turi būti aiškūs užrašai lietuvių ir anglų kalbomis. Užrašai turibūti atsparūs vandeniui. Turi būti nurodytas įrenginio pavadinimas, įrenginio tipas, masė, kurgalima tvirtinti virves ar lynus. Taip pat turi būti atpažinimo ženklai, atitinkantys pakavimo lapą irtransportavimo dokumentus.

Rangovas turi užtikrinti tarpinio (laikino) sandėliavimo plotus ir tinkamą įrangos sandėliavimą.Vieta tarpiniam (laikinam) sandėliavimui turi būti išskirta statybos aikštelėje. Sandėliavimo vietojeturi būti įrengtas kietas pagrindas, stoginė arba stogas bei užtikrintas vėdinimas. Pagrindas turi būtiatsparus mechaniniam sandėliuojamų vamzdžių bei įrangos poveikiui.

Jeigu vamzdžiai sandėliuojami statybvietėje, jiems skirtas plotas turi būti lygus, be iškyšų. Jeigunaudojamos medinės atramos, jos turi būti 80 mm pločio ir išdėstytos ne rečiau kaip kas 1 metrasvamzdžiams, kurių nominalus skersmuo nesiekia 150 mm ir kas 1,5 metro vamzdžiams, kuriųnominalus skersmuo viršija 150 mm. Jeigu atramos nenaudojamos, apatinės eilės atvamzdžiams turibūti padaryti pagilinimai grunte. Jeigu kraunama piramide, apatinė vamzdžių eilė turi būti saugiaiįtvirtinta, kad rietuvė nesugriūtų užkraunant aukštesnes eiles. Bet kokia vamzdžių rietuvė neturiviršyti 2 metrų aukščio arba 2 vamzdžių aukščio, pasirenkant didesniąją reikšmę.

Vamzdžiai turi būti kraunami atvamzdžiais ir įleidžiamais galais pakaitomis, paliekant atvamzdžiusišsikišusius, kad vamzdžiai remtųsi vienas į kitą per visą ilgį; alternatyviai vamzdžius galima krautistačiakampiu, kiekvieną eilę išdėstant kaip nurodyta aukščiau, bet stačiu kampu ankstesnei eilei, oapatinę eilę sutvirtinus, kad vamzdžiai nenusiristų į šalį.

Kai vamzdžiai išdėstomi, jie turi būti guldomi ant žemės, išvalytos nuo akmenų, riedulių ir t.t., taippat vengiant didesnių paviršiaus įlinkių ar išlinkių.

Rangovas turi minimalizuoti Užsakovo bei Rangovo medžiagų, vamzdžių ir įrangos sandėliavimotrukmę statybos aikštelėje, sudarydamas pristatymų grafikus, atitinkančius statybos poreikius.Rangovas turi nesandėliuoti nereikalingų medžiagų ar įrangos statybos aikštelėje bei pasirūpinti,kad jokia struktūra, apkrauta svoriu, nekeltų grėsmės jos vientisumui ar žmonių saugumui.Rangovas turi iškabinti ženklus ant pakrovimo struktūrų ir kitų saugumo priemonių reikalaujančiųvietų. Gamintojai turi pateikti Rangovui informaciją, detalizuojančią sandėliuojamų gaminiųsandėliavimo bei priežiūros metodus ir Rangovas turi laikytis šių reikalavimų. Bet kokios išlaidossusijusios su medžiagų, vamzdžių bei įrangos sandėliavimu ir apsauga turi būti įtrauktos įpasiūlymą, joks papildomas mokestis nebus mokomas. Vieta, kurioje turi būti sandėliuojamosmedžiagos, patvirtinama Inžinieriaus.

Daugiau dėmesio reikalauja sintetinių vamzdžių priežiūra (PVC, stiklo pluošto polietileno ir t.t.),ypač esant karštiems ir šaltiems orams. Rietuvių aukštis turi apsiriboti 1,5 metro arba šešiomiseilėmis, pasirenkant mažesniąją reikšmę.

Vamzdžiai sandėliavimo metu turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių pridengiant arbalaikant po stogu.

3.1.8. Pajėgumą nurodančios plokštelės, plokštelės su pavadinimais ir ženklaiKiekvienas pagrindinis ir pagalbinis įrenginys turi turėti gamykloje tvirtai prie jo gerai pastebimojevietoje pritvirtintą plokštelę su pavadinimu ir techniniais duomenimis. Ant šių plokštelių turi būtiišgraviruotas gamintojo pavadinimas, tipas ir gamyklos serijinis numeris, informacija apie apkrovąir pajėgumą, kuriam esant įrenginys buvo sukurtas veikti, sukimosi kryptis, techninių



81

charakteristikų diagramos bei kita reikalinga informacija.

Lentelės (maždaug 120x80 mm) turi būti pagamintos iš vandeniui atsparios tvirtos medžiagos.Tekstas turi būti parašytas lietuvių kalba. Lentelės turi būti pritvirtintos ant paskutinio mazgo, Arpaviršiaus, kur jas galima lengvai pamatyti. Jeigu yra paslėptų ar nesurinktų mechanizmų, turi būtipritvirtintos papildomos lentelės gerai matomose vietose. Informacinės lentelės ir rodyklės,rodančios srauto kryptį, susitarus su Inžinieriumi, turi būti įrengtos gerai matomose vietosepradinėje ir galinėje vamzdyno sekcijoje, be to tokie nurodymai turi būti įrengti ant darbui svarbiųsekcijų. Pagal susitarimą su Inžinieriumi, kiekvienas įrengimas turi gauti savo identifikacinį numerį.Spalva ir šriftas lentelėje ar juostelėje turi būti parinkti pagal susitarimą su Inžinieriumi. Visiįrengimai turi būti pažymėti pagal ES Mechanizmų direktyvą.

3.1.9. Kaltiniai gaminiaiVisi pagrindiniai įrąžas atlaikantys kaltiniai gaminiai turi būti pagaminti pagal taikytinųnormatyvinių aktų reikalavimus. Kaltiniai gaminiai turi būti patikrinti išoriškai, taip pat jiems turibūti atlikti neardomieji defektų nustatymo bandymai bei terminis liktinių įtempimų atleidimoapdorojimas.

3.1.10. Varžtai, veržlės ir poveržlėsBendru atveju medžiagos turi atitikti ISO 898-1:1999 ir ISO 898-2:1992 standartų reikalavimus,keliamus sraigtų mechaninėms savybėms ir ISO 898-2:1992 - veržlių. Visi sraigtai ir varžtai, kuriebus montuojami panardinamoje aplinkoje, aplinkoje kur yra užtvindymo pavojus arba aplinkoje kuryra agresyvios darbinės sąlygos, t.y. padidinta drėgmė arba aplinkos oras sukelia koroziją turi būti išnerūdijančio plieno AISI 316L

Jeigu nenurodyta kitaip, plieniniai varžtai turi būti 8.8 stiprumo klasės, nerūdijančio plieno varžtaiA4 tipo, 70 klasės.

Visi varžtai, veržlės, poveržlės turi būti pagaminti iš tempimui atsparaus plieno su metriniu sriegiupagal ISO ir šešiakampėmis galvutėmis. Varžtai turi būti pakankamo ilgio su mažiausiai dviemsriegiais, esančiais už veržlės, pilnai juos prisukus. Kontraveržlės turi būti cinkuotos, naudojamoskaip pagalbiniai tvirtinimo elementai kartu su standartinėmis veržlėmis.

Plienas, kuris naudojamas veržlių ir poveržlių gamybai turi atitikti jiems taikomus standartus.Parenkant veržles ir poveržles reikia derinti su varžtais. Visų varžtų, veržlių, poveržlių ir tvirtinimodetalės turi būti pagamintos iš tos pačios medžiagos kaip ir tvirtinami elementai. Tas taikytina ircheminiams ankeriams.

Varžtai, veržlės ir poveržlės, skirti galvanizuoto plieno elementų tvirtinimui, turi būti karštaigalvanizuoti. Kad nebūtų pažeista galvaninė danga, galvanizuoto plieno elementų tvirtinimui visadaturi būti naudojamos poveržlės. Turi būti naudojama viena poveržlė tarp galvanizuoto plienoelemento ir veržlės.

Varžtai, veržlės ir poveržlės, skirti nerūdijančio plieno elementų tvirtinimui, turi būti pagaminti išnerūdijančio plieno, kurio kokybė turi atitikti AISI 316L.

Visi varžtai turi būt užveržti ir patikrinti veržliarakčiu.



82

3.1.11. Medžiagos, liejiniai

3.1.11.1. LiejiniaiLiejinių struktūra turi būti vienalytė ir be nemetalinių intarpų ir kitų defektų. Visi liejinių paviršiai,kurie nėra mechaniškai apdirbti, turi būti lygūs ir kruopščiai pašalinti visi liejimo metu atsiradęnelygumai.

Nedideli defektai, neviršijantys 25% į gylį arba 12,5% viso metalo storio, ir kurie vėliau nepaveiksliejinio stiprumo ir panaudojimo galimybių, gali būti ištaisyti patvirtintais suvirinimo metodais.Jeigu metalo pašalinimas, siekiant pataisyti liejinį, sumažintų atsparų įtempimui liejinio skerspjūvįdaugiau nei 25%, arba tiek, kad pažeisti plotai likusiame metale viršytų leistiną įtempimą daugiaunei 25%, tuomet toks liejinys turi būti atmestas.

Jei nenurodyta kitaip, liejiniai turi būti gaminami pagal šiuos ar kitus lygiaverčius standartus: pilkasis ketus tempimo stiprumo riba ne mažiau kaip 14.2 kN/cm2

kalusis ketus DIN1693 anglinis plienas DIN1681-85 varis ir vario lydinys DIN1714, DIN1705, DIN1709

3.1.11.2. Nerūdijantis plienasJei nenurodyta kitaip, turi būti naudojamas nerūdijantis plienas, kurio kokybė turi būti ne prastesnėkaip AISI 316L.

Visas naudojamas nerūdijantis plienas turi turėti sertifikatus. Sertifikatai turi atitikti standarto DIN50049-3.1B reikalavimus. Sertifikatai turi būti įtraukti į kokybės užtikrinimo dokumentaciją.

Jeigu nenurodyta kitaip, medžiagos storis nerūdijančio plieno konstrukcijose turi būti mažiausiai3mm.

Nerūdijantis plienas turi būti naudojamas ir saugojamas taip, kad nepablogėtų jo antikorozinėssavybės. Kad minėti reikalavimai būtu užtikrinti, reikia būtinai įvykdyti žemiau nurodytaspriemones.

Užtikrinti, kad nerūdijantis plienas nekontaktuotų su nelegiruotu plienu pervežimo, darbo irsandėliavimo metu. Tai reiškia, kad visi darbo įrankiai, sandėliavimo lentynos ir t.t. turi būtipagaminti iš nerūdijančio plieno, kurio kokybė turi atitikti AISI 316L ar medžio, arba turi būtipadengti audiniais, nailonu, medžiu ar panašiomis medžiagomis. Nerūdijančio plieno medžiagassaugoti sausoje, švarioje vietoje, kur jų nepasieks geležies dalelės ar dūmai atsirandantysnelegiruoto plieno suvirinimo metu. Jos taip pat turi būti apsaugotos tiek nuo nelegiruoto plieno,tiek nuo nerūdijančio plieno kibirkščių.

3.1.11.3. KetusTai turi būti standartinis pilkasis smulkiagrūdis kietas ir tolygus, išlietas iš geriausio pilkojo ketausir ketaus laužo ketus. Jo struktūra turi būti vienalytė ir be per didelio kiekio nemetalinių intarpų irkitų kenksmingų defektų. Jo tempimo riba turi būti ne mažesnė kaip 142 N/mm2. Neapdorotuspaviršius būtina apdoroti.



83

3.1.11.4. Kalusis ketusTai turi būti standartinis pilkasis smulkiagrūdis ketus, kurio kokybė atitinka DIN1693 arba geresnė.Jo struktūra turi būti vienalytė ir be per didelio kiekio nemetalinių intarpų ir kitų kenksmingųdefektų. Neapdoroti paviršiai turi būti apdoroti, siekiant pašalinti visus liejimo metu atsiradusiusnelygumus.edžiagos, liejiniai

3.2. Paviršių dangos ir apsauga nuo korozijosNaudojant plieną ir ketų, turi būti naudojamos antikorozinės sistemos, nurodytos šiose žemiaupateiktose specifikacijose.

3.2.1. Bendra informacijaVisi metaliniai paviršiai, pagaminti ne iš nerūdijančio plieno, turi būti apsaugoti nuo korozijosdažymu, ar kitu tinkamu apdirbimo būdu. Apdirbimo laipsnis turi būti pakankamas skirtomsfunkcijoms. Sausi paviršiai, pvz. išoriniai sklendžių paviršiai, turi būti priskirti C3 klasei pagal LSTEN ISO 12944 ir atitinkamai apsaugoti nuo korozijos. Šlapi paviršiai, pvz. vidiniai sklendžiųpaviršiai, turi būti priskirti IM2 klasei pagal LST EN ISO 12944 ir atitinkamai apsaugoti nuokorozijos.

Turi būti taikomi šie Lietuvos standartai: STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas.Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai.

Siekiant užtikrinti tinkamą paviršių paruošimo ir tinkamą apsaugojimo nuo korozijos priemoniųpritaikymą, Rangovas turi palaikyti kontaktus su dažų tiekėju ir griežtai laikytis jo nurodymų. Taitaip pat taikytina ir tų komponentų apsaugojimui nuo korozijos, kurie turi būti perkami iš trečiųjųšalių.

Apsaugojimo nuo korozijos procedūros turi būti vykdomos, kiek tai įmanoma, uždaroje erdvėje,prieš pristatant komponentus į jų įrengimo vietą.

Leidžiamas dažų purškimas, su sąlyga, kad jis vykdomas aukšto slėgio ar beoriais įrengimaisuždaroje erdvėje.

Dažymo metu, kai dažoma daugiau nei vienu sluoksniu, neturi būti bet kokių dviejų vienos spalvossluoksnių.

Dažų sluoksnių spalvos turi būti pasirinktos, konsultuojantis su Užsakovu.

Nudažius, turi nebūti nutekėjimų, nuvarvėjimų ir pūslių.

Aptikus bet kokius pažeistus dažytus paviršius, nuo jų turi būti nedelsiant grandikliais ir šepečiaispašalintos rūdys ir po to šie plotai pataisyti tais pačiais dažais, kaip ir šalia esančių paviršių.

Ką tik nudažyti komponentai neturi būti judinami ar transportuojami iki praeis džiuvimo laikas, kurįrekomenduoja dažų tiekėjas. Visiškai arba dalinai nudažytų komponentų transportavimas turi būtiorganizuojamas taip, kad būtų kiek įmanoma sumažinta galimybė pažeisti dažus.

Įrengimų komponentai, kurie turi būti perkami iš trečiųjų šalių, turi būti apsaugoti dažų sistema,panašia į tą, kurią naudoja Rangovas.



84

Komponentai, kurie bus įbetonuojami, turi būti apsaugoti nuo korozijos iki jų įbetonavimo. Jiegalvanizuojami arba panašiai apsaugomas visas paviršius, kuris bus išorėje arba įbetonuotas ikimaždaug 100 mm gylio; paviršiai, kurie bus įbetonuoti turi būti nedažyti.

Komponentai, kurie turi būti atidengti tam, kad tinkamai funkcionuotų, turi būti arba kruopščiaipadengti vandeniui atspariu tepalu be rūgščių, arba, jei reikalinga, padengti apsauginiu laku.

Visos paprasto plieno apkabos, varžtai, veržlės, poveržlės ir pan., kurie bus naudojami drėgnojeaplinkoje, turi būti galvanizuoti karštu būdu.

Padengimo storis, nurodytas specifikacijose, susijusiose su apsaugojimu nuo korozijos, taikomasišdžiuvusių dažų sluoksniui. Bendras padengimo storis apima bet kokius galvanizuotus aranalogiškai padengtus sluoksnius.

Laikinos pagalbinės konstrukcijos neturi būti apsaugomos nuo korozijos.

Žemiau pateiktos padengimo specifikacijos gali būti pakeistos lygiavertėmis alternatyviomisspecifikacijomis pagal dangos tiekėjo rekomendacijas.

3.2.2. SpecifikacijosA ValymasPrieš pradedant valymą, plieno komponentų forma turi būti kiek įmanoma artima galutinei.

Plieno komponentai, kurie po suvirinimo operacijų taps nepasiekiami (ir dėl to jų nebebus įmanomanuvalyti), turi būti pirma nuvalyti, tuoj po to suvirinami ir kaip įmanoma greičiau padengiamiapsauginiu sluoksniu.

Paviršių, kurie taps nepasiekiami užbaigus komponento konstrukciją, skaičius ir matmenys turi būtikiek įmanoma sumažinti tinkamai projektuojant.

Plieniniai komponentai turi būti pilnai nuriebalinami, gerai išdžiovinami, po to kruopščiaipašalinamos rūdys, valant abrazyviniu srautu arba ėsdinimu, po kurio vykdomas galvanizavimaskarštu būdu.

Valymui abrazyviniu srautu turi būti naudojami plieniniai maksimalaus 0,7 mm diametro šrataisarba tokio paties dydžio plieno šratų ir smulkintos plieno vielos mišinys vienodomis proporcijomis,arba inertiška medžiaga.

Išvalymo lygis po valymo nupūtimu, pagal atitinkamą DIN standartą, turi būti: Sa 2 laipsnis švino tetraoksido ir panašiems gruntams; Sa 2½ laipsnis cinko epoksido ir cinko poliuretano dangoms; Sa 3 laipsnis metalizuotoms dangoms.

Po valymo visas paviršiaus šlakas ir nuodegos turi būti nulupti, šiurkštūs paviršiai nušlifuoti, okomponentai vėl kruopščiai nuvalyti.

Nuo ketaus komponentų (paviršių) turi būti kruopščiai nuvalytos rūdys ir jie turi būti valomiabrazyviniu srautu, kol paviršius pradės blizgėti.

B Metalizavimas ir galvanizavimas karštu būdu



85

Tais atvejais, kai nenaudojamas nerūdijantis plienas, plieno komponentai turi būti karštu būdugalvanizuoti, jei tai leidžia techninės galimybės ir konstrukcija. Kai vykdomas karštasgalvanizavimas, turi būti laikomasi LST EN ISO 1461:2000 standarto reikalavimų.

Jeigu galvanizavimas karštu būdu neįmanomas, plieno komponentai turi būti valomi abrazyviniusrautu, po to metalizuojami arba apipurškiami metalo danga, siekiant užtikrinti apsaugą nuokorozijos.

Komponentus galima galvanizuoti tiktai tada, kai jie yra visiškai baigti.

Jeigu galvanizuotam komponentui naudojama dažų sistema, visi cinko drenažo smaigaliai ir fliusoliekanos turi būti pašalintos nuo cinko dangos, o tada paviršiai turi būti išdžiovinti, nuvalyti iratvėsinti. Pirmas dažų sluoksnis turi būti dengiamas tą pačią dieną, kai buvo atliekamasgalvanizavimas. Tačiau, jeigu tai būtų neįmanoma, dideli komponentai turi būti lengvai valomiabrazyviniu srautu, o maži komponentai turi būti dažomi ėsdinimo gruntu; po to, visi komponentaituri būti kruopščiai nuplauti ir išdžiovinti prieš pradedant dažymą. Lengvas valymas abrazyviniusrautu turi būti atliekamas inertiška medžiaga, iš maždaug 2 m nuotolio ir esant srauto slėgiui nuo1.5 iki 3.0 barų.

Cinko danga, dengiama metalizavimo būdu, turi būti vienalytė ir vienodo storio, o dangos masė turibūti mažiausiai 350 g/m2 (=50 mikronų).

Pirmas dažų sluoksnis turi būti dengiamas ant metalizuotų plieno komponentų nedelsiant po to, kainuo jų buvo kruopščiai nuvalytos dulkės po metalizavimo ir ne vėliau, kaip tą pačią dieną, kai buvoatliekamas metalizavimas.

C Paviršiaus dangaSkirta:

paviršiams, kurie nuolat ar dažnai kontaktuoja su nuotekomis, dumblu, dujomis ir/arbažeme;

plieninėms ir ketinėmis detalėms; epoksidiniams dažams; buitinėmis nuotekoms; spalva: juoda.

C.1 Karštu būdu galvanizuotas arba metalizuotas plienasŽėrutinė geležies oksido epoksidinė danga (50 mikronų)Akmens anglies dervos pagrindo epoksidinė danga, 2 sluoksniai (250 mikronų)Bendras dangos storis: 300 mikronųAnt esamų paviršių gali dilti, pavyzdžiui, veikiant susiduriantiems skysčių srautams, turi būtidengiamas papildomas akmens anglies pagrindo epoksidinės dangos sluoksnis (100 mikronų).Bendras dangos storis: 400 mikronų

C.2 Negalvanizuotas plienasCinko epoksidinė danga (30 mikronų)Žėrutinė geležies oksido epoksidinė danga (50 mikronų)Akmens anglies dervos pagrindo epoksidinė danga, 2 sluoksniai (300 mikronų)Bendras dangos storis: 380 mikronųAnt esamų paviršių gali dilti, pavyzdžiui, veikiant susiduriantiems skysčių srautams, turi būtidengiamas papildomas akmens anglies pagrindo epoksidinės dangos sluoksnis (100 mikronų).



86

Bendras dangos storis: 480 mikronų

C.3 KetusAkmens anglies dervos pagrindo epoksidinė danga, 2 sluoksniai (250 mikronų).Ant esamų paviršių gali dilti, pavyzdžiui, veikiant susiduriantiems skysčių srautams, turi būtidengiamas papildomas akmens anglies pagrindo epoksidinės dangos sluoksnis (100 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 350 mikronų.Nesilaikant C.3 punkto nuostatų, maži panardinami siurbliai, ketaus vamzdynai ir sistemos, kuriųnominalus diametras yra mažesnis nei 250 mm, gali būti iš vidaus ir iš išorės padengti karštuasfaltu.

D Paviršiaus sluoksnisSkirtas:

paviršiams, kurie retai liečiasi arba niekada nesiliečia su nuotekomis, valytomis nuotekomis,dumblu bei dujomis ir/arba gruntu;

plieninėms ir ketaus detalėms; epoksidiniams dažams; lauko instaliacijai; spalva: juoda.

D.1 Karštai galvanizuotas arba metalizuotas plienasŽėrutinė geležies oksido epoksidinė danga (50 mikronų)Akmens anglies dervos pagrindo epoksidinės dangos sluoksnis (200 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 250 mikronų.

D.2 Negalvanizuotas plienasCinko epoksidinė danga (30 mikronų).Žėrutinė geležies oksido epoksidinė danga (50 mikronų).Akmens anglies dervos pagrindo epoksidinė danga, 2 sluoksniai (250 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 330 mikronų.

D.3 KetusAkmens anglies dervos pagrindo epoksidinės dangos sluoksnis (200 mikronų).

E Paviršiaus sluoksnisSkirtas:


plieninėms ir ketaus detalėms; epoksidiniams dažams; lauko instaliacijai; spalva: bus nustatyta vėliau.

E.1 Karštai galvanizuotas arba metalizuotas plienasŽėrutinė geležies oksido epoksidinė danga (50 mikronų).Epoksido grunto lako sluoksnis (60 mikronų).Apdailos poliuretano lako sluoksnis (50 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 160 mikronų.

E.2 Negalvanizuotas plienas



87

Cinko epoksidinė danga (30 mikronų).Žėrutinė geležies oksido epoksidinė danga (50 mikronų).Epoksido grunto lako sluoksnis (75 mikronai).Apdailos poliuretano lako sluoksnis (50 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 205 mikronai.

E.3 KetusŽėrutinė geležies oksido epoksidinė danga (50 mikronų).Epoksido grunto lako sluoksnis (75 mikronai).Apdailos poliuretano lakas (50 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 175 mikronai.

F Paviršiaus sluoksnisSkirtas:


plieninėms ir ketaus detalėms; epoksidiniams dažams; pastatų vidui, drėgnoms/korozinėms aplinkoms; spalva: bus nustatyta vėliau.

F.1 Karštu įmerkimu galvanizuotas arba metalizuotas plienasŽėrutinio geležies oksido epoksido sluoksnis (50 mikronų).Apdailos epoksido sluoksnis (110 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 160 mikronų.

F.2 Negalvanizuotas plienasCinko epoksido sluoksnis (30 mikronų).Žėrutinio geležies oksido epoksido sluoksnis (75 mikronai).Apdailos epoksido sluoksnis (100 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 205 mikronai.

F.3 KetusŽėrutinio geležies oksido epoksido sluoksnis (40 mikronų).Apdailos epoksido sluoksnis (100 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 140 mikronų.

G Paviršiaus sluoksnisSkirtas:


plieninėms ir ketaus detalėms; epoksidiniams dažams; buitinėms nuotekoms; dideliam druskingumui; spalva: juoda.

G.1 Karštu įmerkimu galvanizuotas arba metalizuotas plienasŽėrutinio geležies oksido epoksido sluoksnis (50 mikronų).Epoksido iš akmens anglių deguto sluoksnis, 3 sluoksniai (375 mikronai).



88

Bendras sluoksnio storis: 425 mikronai.Ant braižomų paviršių, kuriuos, pavyzdžiui, veikia skysčiai, yra uždedamas papildomas epoksido išakmens anglių deguto sluoksnis (100 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 525 mikronai.

G.2 Negalvanizuotas plienasCinko epoksido sluoksnis (30 mikronų).Žėrutinio geležies oksido epoksido sluoksnis (50 mikronų).Epoksido iš akmens anglies deguto sluoksnis, 3 sluoksniai (375 mikronai).Bendras sluoksnio storis: 455 mikronai.Ant braižomų paviršių, kuriuos, pavyzdžiui, veikia skysčiai, yra uždedamas papildomas epoksido išakmens anglių deguto sluoksnis (100 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 555 mikronai.

G.3 KetusEpoksido iš akmens anglių deguto sluoksnis, 2 sluoksniai (250 mikronų)Ant braižomų paviršių, kuriuos, pavyzdžiui, veikia skysčiai, yra uždedamas papildomas epoksido išakmens anglies deguto sluoksnis (100 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 350 mikronai.Nesilaikant C.3 punkto nuostatų, maži panardinami siurbliai, ketaus vamzdynai ir sistemos, kuriųnominalus diametras yra mažesnis nei 250 mm, gali būti iš vidaus ir iš išorės padengti karštuasfaltu.

H Paviršiaus sluoksnisSkirtas:

paviršiams, kurie retai liečiasi arba niekada nesiliečia su nuotekomis, valytomis nuotekomisir dumblu bei dujomis ir/arba gruntu;

plieninėms ir ketaus detalėms; epoksidiniams dažams; dideliam druskingumui ore; lauko instaliacijai, korozinei aplinkai; spalva: juoda.

H.1 Karštu įmerkimu galvanizuotas arba metalizuotas plienasŽėrutinio geležies oksido epoksido sluoksnis (50 mikronų).Epoksido iš akmens anglių deguto sluoksnis, 2 sluoksniai (300 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 350 mikronų.

H.2 Negalvanizuotas plienasCinko epoksido sluoksnis (30 mikronų).Žėrutinio geležies oksido epoksido sluoksnis (70 mikronų).Epoksido iš akmens anglių deguto sluoksnis, 2 sluoksniai (300 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 400 mikronų.

H.3 KetusEpoksido iš akmens anglies deguto sluoksnis (200 mikronų).

I Paviršiaus sluoksnisSkirtas:

paviršiams, kurie retai liečiasi arba niekada nesiliečia su nuotekomis, valytomis nuotekomis



89

ir dumblu bei dujomis ir/arba gruntu; plieninėms ir ketaus detalėms; epoksidiniams dažams; dideliam druskingumui lauko ore; pastatų vidui, korozinei ir dažnai drėgnai aplinkai; spalva: bus nustatyta vėliau.

I.1 Karštu įmerkimu galvanizuotas arba metalizuotas plienasŽėrutinio geležies oksido epoksido sluoksnis (50 mikronų).Epoksido grunto lako sluoksnis (50 mikronų).Apdailos epoksido sluoksnis (85 mikronai).Bendras sluoksnio storis: 185 mikronai.

I.2 Negalvanizuotas plienasCinko epoksido sluoksnis (30 mikronų).Žėrutinio geležies oksido epoksido sluoksnis (50 mikronų).Epoksido grunto lako sluoksnis (70 mikronų).Apdailos epoksido sluoksnis (85 mikronai).Bendras sluoksnio storis: 235 mikronai.

I.3 KetusŽėrutinio geležies oksido epoksido sluoksnis (40 mikronų).Apdailos epoksido sluoksnis (105 mikronai).Bendras sluoksnio storis: 145 mikronai.

J Paviršiaus sluoksnisSkirtas:

paviršiams, kurie retai liečiasi arba niekada nesiliečia su nuotekomis, valytomis nuotekomisir dumblu bei dujomis ir/arba gruntu;

plieninėms ir ketaus detalėms; epoksidiniams dažams; dideliam druskingumui lauko ore; lauko instaliacijai, korozinei aplinkai; spalva: bus nustatyta vėliau.

J.1 Karštu įmerkimu galvanizuotas arba metalizuotas plienasŽėrutinio geležies oksido epoksido sluoksnis (50 mikronų).Epoksido grunto lako sluoksnis (75 mikronai).Apdailos poliuretano lakas, sluoksnis (60 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 185 mikronai.

J.2 Negalvanizuotas plienasCinko epoksido sluoksnis (30 mikronų).Žėrutinio geležies oksido epoksido sluoksnis (50 mikronų).Epoksido grunto lako sluoksnis (75 mikronai).Apdailos poliuretano lakas (80 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 235 mikronai.

J.3 KetusŽėrutinio geležies oksido epoksido sluoksnis (50 mikronų).



90

Epoksido grunto lako sluoksnis (75 mikronai).Apdailos poliuretano lakas (80 mikronų).Bendras sluoksnio storis: 205 mikronai.

K Paviršiaus sluoksnisSkirtas:

plieniniams skirstomiesiems skydams/prietaisų skydams/stalams; vidinei instaliacijai.

K.1 Bendroji dalisPrieš pradedant komponentų konservavimą, jie turi būti visais kitais atžvilgiais pabaigti;užkonservavus, su komponentais nieko daugiau negali būti daroma.

Konservavimo procesas atliekamas uždaroje patalpoje, prieš išsiunčiant komponentus į jų įrengimovietą. Konservavimo metu griežtai laikomasi dažų tiekėjo nustatytos temperatūros, santykinėsdrėgmės ir džiovinimo laiko reikalavimų.

Dažų purškimas yra leidžiamas, jei tik jis yra atliekamas didelio slėgio aparatu uždaroje patalpoje.

Negali būti uždedami du tos pačios spalvos dažų sluoksniai.

Ant dažymo paviršiaus negali būti nulašėjimų, nutekėjimų ar pūslelių.

Nuo bet kokio aptikto pažeisto dažymo paviršiaus ploto turi būti pašalinamos rūdys, o po to jis vėluždengiamas tokiais pačiais dažais, kokie yra aplinkui.

K.2 Pirminis apdirbimasKomponentai turi būti kruopščiai išvalyti (nuvalyti) ir nuo jų pašalintas tepalas.

K.3 Konservavimo paruošimasAlkidinis gruntasApdailos paviršiai nulyginti su užpilduAbrazyvinis nulyginimasApdailos alkidinis lakasAbrazyvinis nulyginimasApdailos alkidinis lakas

K.4 Tvirtinimo reikmenysVisi varžtai, veržlės, poveržlės ir kt. turi būti iš karštu įmerkimu galvanizuoto plieno arba išnerūdijančio plieno, kurio kokybė turi atitikti AISI 316L.

L Paviršiaus sluoksnisSkirtas:

plieniniams jungikliams/įrengimų dėžėms; lauko instaliacijai

L.1 Bendroji dalisPrieš pradedant komponentų konservavimą, jie turi būti visais kitais atžvilgiais pabaigti;užkonservavus, su komponentais nieko daugiau negali būti daroma.



91

Konservavimo procesas atliekamas uždaroje patalpoje, prieš išsiunčiant komponentus į jų įrengimovietą. Konservavimo metu griežtai laikomasi dažų tiekėjo nustatytos temperatūros, santykinėsdrėgmės ir džiovinimo laiko reikalavimų.

Dažų purškimas yra leidžiamas tik, jei jis yra atliekamas didelio slėgio aparatu uždaroje patalpoje.

Negali būti uždedami du tos pačios spalvos dažų sluoksniai.

Ant dažymo paviršiaus negali būti nulašėjimų, nutekėjimų ar pūslelių.

Nuo bet kokio aptikto pažeisto dažymo paviršiaus ploto turi būti pašalintos rūdys, o po to jis vėluždengiamas tokiais pačiais dažais, kokie yra aplinkui.

L.2 Pirminis paruošimasPreliminariai paruošiant nuo visų komponentų pašalinamas tepalas ir jie nupučiami plieniniaisšratais.

Nupūtimas šratais yra atliekamas su šratais, kurių maksimalus diametras yra 0,7 mm, arba suvienodų proporcijų panašaus dydžio šratų ir sukapotos vielos mišiniu, arba su inertine medžiaga.

Reikalaujamas švarumo laipsnis po nupūtimo yra apibrėžtas taikomame DIN standarte. laipsnis Sa 2½ dažymui cinko dulkių junginiu; laipsnis Sa 3 metalizacijai.

Po valymo, metalizacijos būdu arba nudažant cinko dulkių junginio dažais yra uždedamas cinkosluoksnis.

Metalizacijos pagalba uždėtas cinko sluoksnis turi būti homogeninis ir vienodo storio, su paviršiausmase mažiausiai 350 g/m2 (= 50 mikronų).

L.3 Apdorojimas konservavimo priemonėmisL.3.1 Epoksidinės dangos

Žėručio ir geležies oksido epoksidinė danga (50 mikronų).Epoksidinis lakas gruntas (70 mikronų).Poliuretaninis lakas apdailai (40 mikronų).

L.3.2 Poliuretaninė dangaAnt metalizuoto plieno:Žėručio ir geležies oksido epoksidinė danga (60 mikronų).Epoksidinis lakas gruntas (60 mikronų).Poliuretaninis lakas apdailai (50 mikronų).

Ant cinko dulkių junginiu dažyto plieno:Epoksidinis lakas gruntas (75 mikronai).Poliuretaninis lakas apdailai (60 mikronų).

L.4 Tvirtinimo detalėsVisi varžtai, veržlės, poveržlės ir pan. iki M16 dydžio patiekiami iš nerūdijančio plieno, kuriokokybė turi atitikti AISI 316L.Visi varžtai, veržlės, poveržlės ir pan. virš M16 dydžio patiekiami iš nerūdijančio plieno, kurio



92

kokybė turi atitikti AISI 316L arba karšto nardinimo būdu galvanizuoto plieno.

M Paviršių dangaSkirta:

plieninėms atramoms / pagalbinėms konstrukcijoms; kabelių movoms-rankovėms.

M.1 BendraPrieš pradedant komponentų konservavimo darbus, visi kiti su šiais komponentais susiję darbaiprivalo būti užbaigti. Po konservavimo jokie darbai su šiais komponentais nebegali būti vykdomi.

Konservavimo darbai atliekami uždarose patalpose, prieš gabenant komponentus į jų įrengimovietą. Vykdant konservavimo darbus, būtina griežtai laikytis dažų gamintojo nurodytostemperatūros, santykinio drėgnumo bei džiuvimo trukmės reikalavimų.

Dažus purkšti leidžiama, jeigu tai atliekama aukšto slėgio įranga uždaroje patalpoje.

Viena spalva du dažų sluoksniai negali būti dengiami.

Dažų sluoksnis privalo būti be nutekėjimų, nuvarvėjimų ir pūslių.

Jeigu būtų nustatyta dažų sluoksnio defektų, dažai šiose vietose nuvalomi ir nedelsiant po touždengiamas naujas sluoksnis tais dažais, kuriais yra nudažytas aplinkinis paviršius.

M.2 GalvanizavimasVisos plieninės detalės, kurios nėra pagamintos iš nerūdijančio plieno, privalo būti galvanizuotoskaršto panardinimo būdu. Kai vykdomas karštas galvanizavimas, turi būti laikomasi LST EN ISO1461:2000 standarto reikalavimų.

Po galvanizavimo reikia pašalinti visus aštrius cinko dangos defektus – atplaišas, šlako likučius irpan.

Prieš dažant dažais, paviršius lengvai nuvalomas inertinės medžiagos čiurkšle arba nutepamasėsdinimo gruntu, o po to gerai nuplaunamas ir jam leidžiama išdžiūti.

Jeigu naudojami dažai tinka nedelsiant dažyti galvanizuotus paviršius, tada, grunto sluoksnį galimadengti, kai tik detalė ataušta iki apie 50 oC temperatūros.

M.3 Detalių, kurios yra sausoje ir korozijos nesukeliančioje atmosferos aplinkoje,konservavimas

M.3.1 Epoksidinė dangaŽėručio ir geležies oksido epoksidinė danga (60 mikronų).Poliuretaninis lakas apdailai (60 mikronų).

M.3.2 Poliuretaninė dangaEpoksidinis lakas gruntas (75 mikronai).Poliuretaninis lakas apdailai (40 mikronų).

M.4 Detalių, kurios yra lauke ir drėgnoje atmosferos aplinkoje, konservavimasM.4.1 Epoksidinė danga



93

Žėručio ir geležies oksido epoksidinė danga (50 mikronų).Epoksidinis lakas gruntas (70 mikronų).Poliuretaninis lakas apdailai (40 mikronų).

M.4.2 Poliuretaninė dangaEpoksidinis lakas gruntas (75 mikronai).Poliuretaninis lakas apdailai (40 mikronų).

M.5 Detalių be spalvotos apdailos konservavimasAukštos kategorijos bitumo danga (75 mikronai).

M.6 Tvirtinimo detalėsVisi varžtai, veržlės, poveržlės ir pan. iki M16 dydžio patiekiami iš nerūdijančio plieno.Visi varžtai, veržlės, poveržlės ir pan. virš M16 dydžio patiekiami iš nerūdijančio plieno arba karštonardinimo būdu galvanizuoto plieno.

N Paviršių dangaSkirta:

paviršiams, kurie su nuotekomis, valytomis nuotekomis ir dumblu, dujomis ir / arba gruntuliečiasi retai arba niekada nesiliečia;

plieninėms ir ketaus detalėms; alkidiniams dažams; patalpose, sausoje korozijos nesukeliančioje atmosferos aplinkoje; spalva: nustatoma vėliau.

N.1 Negalvanizuotas plienasAlkidinis cinko fosfato gruntas, du sluoksniai (35 mikronai).Apdailinis alkidinis lakas du sluoksniai (35 mikronai).Bendrasis dangos storis – 140 mikronų.

N.2 KetusAlkidinis lakas gruntas (35 mikronai)Apdailinis lakas gruntas, du sluoksniai (70 mikronų).Bendrasis dangos storis – 105 mikronai.

3.3. Įvairūs kiti reikalavimai

3.3.1. Esami inžineriniai tinklai, objektai ir instaliacijosRangovas privalo susipažinti su esamų inžinerinių tinklų, kuriuos gali paveikti jo atliekami darbai,išdėstymu ir yra atsakingas už savo ar subrangovų sukeltą šių tinklų pažeidimą. Tai taikomatelefono, vandens tiekimo, nuotekų, elektros, šildymo ir kt. linijoms.

Jei reikėtų atlikti pakeitimus esamuose inžineriniuose tinkluose, Rangovas nedelsdamas privaloinformuoti Inžinierių ir Užsakovą. Visi pakeitimai turi būti iš anksto suderinti su Inžinieriumi irUžsakovu.

Už laikinus pakeitimus, būtinus vamzdynams, įrangai ir medžiagoms sumontuoti pagal Šią Sutartį,taip pat tais atvejais, kai Rangovas turėjo numatyti, kad laikini pakeitimai bus reikalingi, papildomainemokama. Rangovas turi įsigyti reikiamą draudimą nuo galimos žalos esamiems inžineriniams



94

tinklams.

3.3.2. Laikino vandens ir galios tiekimo bei higienos įrenginiai

3.3.2.1. Bendrieji reikalavimaiRangovas turi pateikti visus laikinus įrenginius. Rangovas privalo sukoordinuoti bei paruošti visuslaikinus įrenginius pagal vietinių institucijų ar komunalinių įstaigų reikalavimus bei pagal visusvietinius įstatymų sąvadus ir taisykles.

Visas išlaidas, susijusias su laikinais įrenginiais, įskaitant, bet ne ribojant, įrengimo priežiūrą,perkėlimą ir išmontavimą, privalo prisiimti Rangovas.

3.3.2.2. Laikinas vanduo

Rangovas privalo tiekti ir apmokėti visas išlaidas už visą vandenį, reikalingą statybos reikmėms,higieninėms reikmėms, lauko biurams ir vamzdynų praplovimui bei bandymui.

3.3.2.3. Laikinoji galia

Rangovas savo sąskaita privalo pristatyti, įrengti, eksploatuoti bei prižiūrėti visą reikalingą laikinągalios sistemą, naudotiną statybos reikmėms, lauko biurams ir bandymų tikslais. Rangovas turiimtis visų suderinimų su vietiniais elektros tiekėjais dėl laikino elektros energijos tiekimo.Rangovas privalo sumokėti vietiniam elektros tiekėjui visus mokesčius už pasijungimą bei aprūpinsvisais darbininkais, medžiagomis ir įranga, reikalinga laikinam elektros tiekimo įrengti. Užbaigęsdarbus aikštelėje, Rangovas turi atjungti ir išmontuoti laikinas elektros tiekimo sistemas prieš taisuderinęs su vietine elektros tiekimo įmone.

3.3.2.4. Higienos įrenginiai

Rangovas privalo pristatyti ir apmokėti visas išlaidas, susijusias su laikinų tualetų ir prausyklų,reikiamo jų kiekio jo darbininkams, įrengimu. Įrenginiai turi būti tinkamai pastatyti eksploatuojamiatitinkamose vietose. Įrenginiai turi būti švarūs ir higieniški bei ištuštinami pagal reikalingumą.

3.3.3. Eksploatacija rekonstrukcijos ir montavimo metuNuo tos dienos, kai Rangovas pateikia Inžinieriui pirmąjį įrangos pristatymo aktą Rangovas turisavo lėšomis užtikrinti nuolatinę eksploatacinę priežiūrą visos montuojamos įrangos objekte iki tosdienos, kai objektas bus priduotas, o taip pat atsako už šios įrangos derinimo darbus šiamlaikotarpiui.

Jei montavimo ir rekonstrukcijos darbų metu įrenginiai nedirba jiems nustatytų režimu ir dėl to yraatsakingas Rangovas arba įrenginiuose atsiranda defektai ar nukrypimai, Rangovas turi nedelsiantpo įspėjimo imtis priemonių pašalinti šiuo defektus ar nukrypimus arba suderinti įrenginius taip,kad jie dirbtų sklandžiai. Jei tokie priverstiniai sustojimai pasitaiko dažnai ir dėl to yra rimtųsutrikimų arba sumontuota technologinė įranga dirba nepatenkinamai per tą laikotarpį taiInžinieriaus nurodymu Rangovas savo lėšomis turi pakeisti visą technologinę įrangą arba tas josdalis bei įrenginius, kuriuos nurodo techninės priežiūros vadovas.

Rangovas turi pateikti:• detalizuotus grafikus ir visas eksploatacines instrukcijas, atnaujinimo, remontavimo ir



95

pakeitimo terminus, atsarginių dalių tiekimo grafikus ir inventorizacijos grafikus visai įrangai,aparatams, kompiuteriams, programinei įrangai ir kitoms objekto sudedamoms dalims.• Garantinius raštus, kuriuose nurodyta visos įrangos ar atskirų jos dalių garantiniai terminai irsąlygos;• Visų tiekėjų ir aptarnavimo centrų adresus, tai įrangai kuri yra sumontuota objekte;• Dokumentaciją, procedūrinius aprašymus ir kokybės užtikrinimo procedūras, kurios gali būtinaudingos, siekiant užtikrinti objekto, jo atskirų mazgų ar įrenginių optimalų ir patikimą darbą.

3.3.4. Judančios dalysĮrengimų judančios dalys turi būti suprojektuotos dirbti 24 valandas per parą. Pavaros pajėgumasturi būti ne mažesnis už nominalų prijungto variklio galingumą. Kiekviena krumpliaratinė pavaraturi būti visiškai uždaras mechanizmas su tepamąja alyva arba tepalu suteptais guoliais. Guolių irt.t. tepimas turi būti atliekamas įpurškiant arba paduodant slėgiu. Rangovas turi garantuoti, kadpradiniam užpildymui naudojami tepalai ir tepalai nurodyti techninės priežiūros instrukcijoje, tinkailgam eksploatavimui aukščiausioje aplinkos temperatūroje ir apsaugo mechanizmą nuo perkaitimo.

Pavarų dėžės turi būti paženklintos gamintojo ženklu, kartu turi būti nurodyti veleno sukimosigreitis ir išėjimo galingumas.

3.3.5. Įrengimų saugumas ir žymėjimasĮrengimai turi būti saugūs, kad būtų išvengta žmonių sužalojimų ir atitikti Europos saugos taisykliųreikalavimus. Montavimo metu turi būti įrengta atitinkama apsauga, uždengianti visus judančiusmechanizmus. Visos besisukančios ir judančios dalys, pavarų diržai ir t.t. turi būti saugiai uždengti,patvirtinant Inžinieriui, kad būtų apsaugotas dirbantis ir prižiūrintis personalas. Nors visiapsauginiai uždengimai turi būti tinkami ir tvirtos konstrukcijos, tuo pačiu jie turi būti nuimami,kad būtų galima pasiekti įrengimus. Apsauginių uždengimų konstrukcija turi leisti lengvai pasiektiguolius, tepimo vietas, prietaisus ir t.t. Rangovas turi užtikrinti, kad ant visų automatiškai valdomųįrengimų būtų įspėjimo lentelės. Visa atpažinimo informacija ir įspėjimo lentelių tekstai turi būtilietuvių kalba. Įrengimų apsauginiai uždengimai turi būti pagaminti iš nerūdijančio plieno pagalEN1.4301 grotelių arba kitos nerūdijančios medžiagos. Prie dalių, kurios reikalauja patikrinimo,apsauginiai uždengimai turi būti pritvirtinti varžtais ir/arba kaiščiais per kiaurymes. Negalimanaudoti varžtų, kurie patys įsisriegia.

3.3.6. TepimasĮrengimai turi būti tepami tepimo sistemomis, kurioms reikia priežiūros nedažniau kaip kartą persavaitę, dirbant normaliu režimu. Tepimo sistemos turi būti tokios, kad nereikalautų priežiūrospaleidimo ir išjungimo metu.

Elektrinių variklių rutulinių guolių tepimui turi būti naudojamas tirštas tepalas, pageidautina, kadbūtų ličio pagrindo.

Kai tepama tirštu tepalu, pageidautina naudoti slėginę sistemą, kurios nereikia reguliuoti ir naujaipakrauti dažniau kaip kartą per savaitę.

Siekiant pagerinti prieinamumą, tepalo antgaliai įrengiami ant prailginimo vamzdžių, o kai keletątaškų galima apjungti į grupę, antgaliai atvedami į patogiai įtaisytą plokštę. Normaliam tirštamtepalui yra naudojami “hidraulinės galvutės” tipo antgaliai, atitinkantys Lietuvos standartus. Būtinaparūpinti reikiamas priemones, kurios neleistų guolių perpildyti tirštu tepalu ar alyva.



96

Alyvos įpylimo / išleidimo kamščiai įrengiami taip, kad eksploatacinės priežiūros procedūras būtųgalima atlikti nuo žemės ar tiltelio grindų lygio.

Kiekvienos rūšies antgaliui ir kiekvienos rūšies tepalui Rangovas patiekia tepimo įrankius,paženklintus nelaikinomis etiketėmis.

Patiektos alyvos talpos komplektuojamos su alyvos lygio indikacijos priemonėmis: kontroliniulangeliu arba, kai tai nepraktiška, su matavimo virbu. Indikacijos priemonės privalo rodyti lygįesant bet kokiai temperatūrai, kuri galėtų pasitaikyti eksploatacijos metu. Normalus didžiausias irmažiausias lygis privalo būti aiškiai matomas kontroliniame langelyje stovint ant normalių grindų,skirtų prieigai prie konkretaus agregato. Indikacijos priemonės privalo būti lengvai demontuojamosišvalymo reikmėms.

Rangovas patiekia reikiamą aprobuotos gamintojo rekomenduojamos tepimo medžiagos kiekį,reikalingą stabiliam įrenginių darbui užtikrinti. Rekomenduojamų tepimo medžiagų parinkimolentelės turi būti įtrauktos į eksploatacijos ir techninės priežiūros instrukcijas. Rekomenduojamostepimo medžiagos turi būti tokios, kad jas būtų galima lengvai įsigyti Lietuvoje.

Silikono pagrindo medžiagos negali būti naudojamos ten, kur įrengtos dujų kontrolės priemonės.

3.3.7. GuoliaiVisi guoliai turi būti klasifikuoti ir surūšiuoti pagal dydžius, kad būtų užtikrintas geras ir stabilus jųdarbas be vibracijos visose darbo sąlygose mažiausiai 50000 valandų.

Visi guoliai turi atitikti ISO standarto reikalavimus, jų matmenys, ten kur įmanoma, turi būti SImetrinėje sistemoje.

Kiekvienam įrenginiui turi būti nurodyti maksimalūs laiko tarpai tarp tepimų ir įrašyti įeksploatacijos ir techninio aptarnavimo instrukciją. Guoliai turi būti užsandarinti arba tepimo vietosjuose turi būti lengvai pasiekiamos.

Guoliai, kurie yra sutepami tik pagaminimo metu, turi būti pristatomi gamykliškai sutepti, pagalgamintojo nurodymus.

3.3.8. Ankeruojantys varžtai įrenginiamsRangovas turi sukomplektuoti tiekiamą įrangą ankeruojančiais varžtais, kad galima būtų pilnai juospritvirtinti. Turi būti pateikiami ankeriniai varžtai kartu su montavimo schemomis ar brėžiniais, kadbūtų galima juos įmontuoti iš karto po to, kai baigiami konstruktyvo betonavimo darbai.Kiekvienam varžtui turi būti numatyta po dvi išlyginimo veržles.

Jei brėžiniuose ar specifikacijose nenurodyta kitaip, ankeriniai varžtai turi būti pakankamo ilgio, nemažiau 4 cm ilgio po pamatine plokšte, kad būtų galima užpilti skiediniu ir užtikrinti ankeriniųvaržtų įtvirtinimą. Po pilno prisukimo virš veržlės turi likti bent dvi sriegio vijos.

Jei nenurodyta kitaip, ankeriniai varžtai, veržlės ir poveržlės turi būti iš nerūdijančio plieno.

3.3.9. Pamatai ir įbetonuojamos detalėsĮrenginiai, kurie normalaus darbo metu sukelia vibracinius virpesius turi būti montuojami antvibracijos slopintuvų arba amortizatorių, dažniausiai šį reikalavimą apibrėžia įrangos gamintojas.



97

Siurbliai, orapūtės, kompresoriai ir pan. statomi ant grindų, tačiau visuomet yra įrengiamaspamatas, kuris tolygiau išsklaido svorį ir padeda išvengti pažeidimų. Įrenginių pamatinės plokštėsįrengiamos pagal įrangos gamintojo rekomendacijas. Aukštis – ne mažiau kaip 100 mm. Pamatasdaromas iš gelžbetonio, jis su grindimis privalo būti vientisas. Armatūra privalo būti ne mažiau kaip10 mm, o jos žingsnis – 150 mm. Apsauginis sluoksnis turi būti ne mažiau kaip 15-30 mm.

Pamatinė ar atraminė plokštė turi būti tokios konstrukcijos, kad galėtų atlaikyti ant jos montuojamoįrenginio apkrovimą, visus dinaminius apkrovimus sukeliamus vibracijos, smūgių ir kitokiųtiesioginių ir išcentrinių apkrovimų. Pamatinė ar atraminė plokštė turi būti atitinkamų išmatavimų,su tvirtinimo elementais ir būti reikiamo aukščio. Smeigės turi būti tinkamai nejudamai įbetonuotosį atraminę ar pamatinę plokštę. Smeigės turi išsikišti iš plokštės ne mažiau 100 mm.

Srieginės tvirtinimo detalės: medžiaga: karštai galvanizuotas plienas arba nerūdijantis plienas pagal AISI 316L; inkariniai varžtai montuojami į betono konstrukciją; agregatams išlyginti inkariniai varžtai nėra naudojami, naudojami tik nustatymo / fiksavimo

varžtai; cementavimui naudojamas tik dervos pagrindo skiedinys. Cemento skiedinį naudoti

draudžiama. Pagrindo plokščių cementavimas yra numatytas kontrakto darbų apimtyje; po to, kai cemento skiedinys sustingsta, nustatymo / fiksavimo varžtai pašalinami, o

inkariniai varžtai užveržiami.

Jei yra nenurodyta kitaip, ant pamatinės ar atraminės plokštės prieš montuojant įrenginį turi būtidedama išlyginamoji plokštė (dažniausiai standžios gumos plokštė), kurios storis ne mažiau 15 mm.

Įbetonuotų metalinių ir ketaus detalių paviršiai jokia danga nedengiami. Šie paviršiai gerainuvalomi ir nuriebinami. Neprieštaraujama, jeigu šie paviršiai padengiami karšto galvanizavimobūdu. Plastiko dalims naudojami klijai ir smėlis.

Visų į statinius įbetonuojamų vamzdžių ir specialių liejinių išoriniai paviršiai prieš pat instaliavimąturi būti rūpestingai išvalomi. Jeigu nurodoma, nuo metalinių vamzdžių sekcijų turi būti nuimtaapsauginė danga. Išoriniai betoninių vamzdžių paviršiai turi būti pašiurkštinti geram sukibimui subetonu ar skiediniu.

Apsauginė medžiaga nuo metalinių vamzdžių sekcijų turi būti nupjauta, o po įrengimo apsaugaužbaigiama, aptepant vamzdžius susijungimo su statiniais vietose patvirtinta izoliacine medžiaga.Vamzdžiai iš sintetinių medžiagų prieš instaliuojant turi būti apvynioti susispaudžiančia neoprenoguma arba panašia medžiaga, o po to iš abiejų statinio pusių užsandarinti aplink visą vamzdžiopaviršių.

Vamzdžiai, praeinantys pro vandenį talpinančius statinius, jeigu įmanoma, turi būti įmontuojami įstatinį statybvietėje. Klojinys turi būti dedamas palei vamzdžio išorinį paviršių, po to betonasliejamas aplink vamzdį ir sienos flanšą (jeigu naudojamas) ir gerai sutankinamas.

Jeigu vamzdžių tvirtinimas rekonstrukcijos darbų metu neįmanomas, brėžiniuose ar kitaipnurodytose vietose turi būti paliktos laikinos angos arba dėžutės, skirtos vėlesniam vamzdžių arbaspecialių liejinių instaliavimui. Vandens talpinimui skirtuose statiniuose šios angos turi siaurėti įišorinę statinio pusę, o rūsio patalpose, sausose kamerose, siurblinėse ir t.t. – siaurėti link vidinėsstatinio pusės. Užpildant angas betonu vengti betono susisluoksniavimo.



98

Hidroizoliacijos įrengimas dėžutėms nelaikomas būtinu, su sąlyga, kai betoniniai paviršiaipašiurkštinami ir užtikrinamas geras sukibimas. Tačiau dėžučių sandarumas yra Rangovoatsakomybės klausimas, ir jis gali įrengti hidroizoliaciją savo nuožiūra.

3.3.10. Pavarų apsaugosVisos įrenginių pavaros, velenai, judančios įrenginių dalys pirminio perdavimo pavaros turi būti suapsaugomis pagal standartų Bendrieji Pramoniniai Saugaus darbo reikalavimai paskutinis leidimasir ISO 14120:2002 reikalavimus.

Įrenginių apsaugos turi būti pagamintos iš plieno lakštų apdirbtais kraštais su atitinkamaisužleidimais pagal judamos dalies matmenis. Apsaugos dengiamos apsaugine antikorozine danga irtvirtai prisukamos prie įrenginio korpuso. Ten kur reikalinga pastovi priežiūra arba tepimas,apsaugose gali būti numatytos atverčiamos užrakinamos durelės.

3.3.11. BalansavimasBesisukančios dalys turi būti subalansuotos tiek statiškai, tiek dinamiškai, kad prie visų greičio irapkrovos kombinacijų, nebūtų vibracijų dėl nesubalansuotų jėgų.

3.3.12. Triukšmo slopinimasVisi įrengimai turi dirbti tyliai. Triukšmo lygis pastatuose neturi viršyti HN33-2003 keliamųreikalavimų. Rangovas turi garantuoti, kad visi įrengimų skyriai būtų suprojektuoti taip, kad po jųsumontavimo skleidžiamo triukšmo lygis atitiktų reikalaujamą triukšmo lygį konkrečiai aplinkai.

3.3.13. Siurbliai

3.3.13.1. Bendri reikalavimai

Visi siurbliai turi būti montuojami griežtai pagal gamintojo ar tiekėjo instrukcijas. Rangovasatsakingas už visus pažeidimus, atsiradusius dėl nepakankamo montavimo instrukcijų išstudijavimoar dėl darbų atlikimo be deramų žinių taikomai procedūrai.

Siurbliai turi būti neužsikemšantys, išcentriniai, galinio pasiurbimo tipo, tinkami žalių nuotekųsiurbimui. Siurbliai turi nepertraukiamai dirbti panardintose ar pusiau panardintose sąlygose.

Siurbliai turi būti vertikaliai iškeliami iš siurblinės naudojant mechaninį kėlimo įrenginį, gamintojokreipiančiąsias ir lynus, neįžengiant į siurblinę. Montavimo metu siurbliai turi būti nuleisti antkreipiančiųjų ir lynų. Siurbliai turi būti tiekiami su sandarinimo tarpinėmis, pagamintomis išneopreno ar panašios medžiagos, taip, kad prijungtų siurblį ir užsandarintų siurblio alkūnės apačią.Kreipiančiosios ir lynai turi būti saugiai užfiksuoti ant cinkuoto plieno konsolės, nerūdijančio plienovaržtais ir veržlėmis, bei tarpinėmis iš izoliacinės medžiagos.

Mechaninis kėlimo įrenginys turi būti komplektuojamas kartu su grandinėmis, kurios iškelssiurblius iš siurblinės. Kėlimo grandinės turi turėti automatinį blokavimo įrenginį iš abiejų pusių,kuris apsaugos siurblį ir kėlimo įrenginį kėlimo ar nuleidimo procesų metu.

Taip pat turi būti išlaikyti sekantys reikalavimai: patogus priėjimas prie agregatų, uždarymo-reguliavimo įtaisų ir kontrolės matavimo

prietaisų;



99

atsižvelgta į reikalingus atstumus ir aukščius remonto-išmontavimo darbams (pvz. sraigtoištraukimas sraigtiniam siurbliui);

siurblinės turi būti aprūpintos reikalingais kėlimo mechanizmais, atitinkančiais agregatųsvorį;

įgilintos siurblinės su panardinamais siurbliais turi būti įrengtos taip, kad agregatus būtųpatogu pakelti, įleisti ir perkelti ant transportavimo priemonių;

kiekvienas siurblys privalo galėti dirbti vienas, arba kartu su kitu ar visais tam tikros grupėssiurbliais;

siurblinėse turi būti įrengtas mažiausiai vienas (1) atsarginis siurblys, kurio našumas toks patkaip didžiausio našumo siurblio;

visi tos pačios paskirties siurbliai turi būti vieno tipo ir vieno gamintojo; įsiurbimo vamzdyje prieš siurblį turi būti įrengta atjungimo sklendė (tik sausai statomiems

siurbliams), o slėginiame vamzdyje – atjungimo sklendė ir atbulinis vožtuvas; ant slėginio vamzdžio už siurblio turi būti įrengta atšaka su rutuliniu ventiliu ir manometru; pirmenybė turi būti teikiama vienpakopiams siurbliams su mažo sukimosi greičio varikliais,

o daugiapakopiai didelio sukimosi greičio siurbliai neturi būti naudojami. Siurblio sukimosigreitis neturi viršyti 1500 aps/min;

siurbliai turi būti parinkti taip, kad galėtų dirbti esant atitinkamam siurbimo slėgiui visomisgalimomis darbo sąlygomis;

siurblių darbo ciklas turi būti pritaikytas atsarginio siurblio įvedimui į darbą. Siurbliai turibūti paskaičiuoti mažiausiai 10 paleidimų per valandą;

išeinančio iš išcentrinio siurblio su kanaliniu darbo ratu skysčio maksimalus greitis - 3,5m/s;

triukšmas dėl hidraulinės turbulencijos ir kavitacijos neleidžiamas; hidrauliniai smūgiai vamzdynuose turi būti išvengiami įrengiant srovės nutraukimo bakus,

specialius vožtuvus ar panašias priemones; turi būti parinktas didžiausio efektyvumo siurblio darbo ratas. Siurblių darbo taškas turi būti

iš kairės nuo BEP (geriausio efektyvumo taškas) paleidimo metu ir iš dešinės nuo BEPstabdymo metu;

darbo ratai neturi būti naudojami mažiausio ir didžiausio skersmens, lyginant su siurbliokorpusu;

siurblio korpusas turi būti pagamintas iš ketaus, o darbo ratas - iš atsparaus nusidėvėjimui irkorozijai plieno;

kai sukimosi greičio reguliavimui naudojami dažnio keitikliai ir greičio reguliavimasįmanomas žemiau 35 Hz, siurbliuose turi būti įrengta išorinė ventiliacija;

visuose siurbliuose turi būti įrengta temperatūrinė apsauga nuo perkaitimo

3.3.14. Sraigtiniai siurbliai

3.3.14.1. IšpildymasArchimedo tipo sraigtų vijos ištisiniu būdu virinamos prie metalinio vamzdžio. Sraigto vijos irvamzdis gaminami iš tinkamų parametrų plieno lakšto, kuris galės išlaikyti numatomą paleidimometu atsirandantį sukamojo momento apkrovą. Abiejuose vamzdžio galuose montuojami plieniniaivelenai, turintys didelį atsparumą tempimo jėgai.

Visi sraigtai aprūpinami apsaugomis, saugančiomis nuo purslų.

3.3.14.2. GuoliaiApatinis guolis privalo būti sandarus vandeniui, skirtas tik radialinei apkrovai, pritaikytas ilgalaikei



100

eksploatacijai, patvarios konstrukcijos. Privalo būti galimybė išardyti mazgą nepakenkiant guoliopagrindo ir siurblio sraigto išlyginimui. Guolis privalo sugebėti kompensuoti (“absorbuoti”) betkokį sraigto terminį išsiplėtimą.

Atvira veleno dalis tarp apatinio guolio sandariklio ir vamzdžio apsaugoma plieniniu gaubtu, kurisneleidžia apsivelti velenui plaušais ir pan.

Viršutinis guolis privalo būti savaime išsilyginantis, dvigubas sferinis ritininis, pritaikytasabsorbuoti radialinę ir smūginę apkrovą, kurį galėtų sukelti siurblys arba variklis. Šis guolistepamas tirštu tepalu ir yra pritaikytas 1000 000 val. eksploatacinei trukmei esant pilnamapkrovimui.

3.3.14.3. TepimasApatinis guolis tepamas tirštu tepalu per automatinį tepimo įtaisą, kuris varomas pavarų dėžėsvelenu. Numatomos priemonės normuoti tepalo tiekimą į guolį. Tepalo vamzdžiai gali būtitechninio plastiko, nerūdijančio plieno EN 1.4436 arba nailono. Taip pat privalo būti numatytospriemonės guolį sutepti tirštu tepalu rankiniu būdu, o taip pat iš tiršto tepalo vamzdžių pašalinti orokamščius.

3.3.14.4. VariklisSraigtiniai siurbliai varomi elektriniu varikliu, kuris arba per diržinę pavarą, arba per lanksčiąjąmovą prijungiamas prie pavarų dėžės. Pavarų dėžė prie sraigto varomojo veleno prijungiamalanksčiąja mova su gumine įvore.

Įrengiamas įtaisas, neleidžiantis sraigtui suktis atbuline eiga. Pavarų dėžė tinkamai hermetizuojamair aprūpinama:

manometru; alyvos lygio nustatymo langeliu; alyvos įpylimo kamščiu; alyvos išleidimo sistema, užtikrinančia lengvą alyvos išleidimą (sistemą sudaro išleidimo

čiaupas su žarnos adapteriu ir žarna).

Variklio parametrai parenkami didesni, kad jis galėtų pradėti sukti sraigtą, kai įtekio kanalai yrapanirę pertekliniame sraute, o taip pat, kai yra bet koks galimas lygis tarp įprasto darbinio irperteklinio lygio. Trumpojo jungimo asinchroninis variklis privalo būti tinkamas 3 fazių 400 V/50Hz, apsaugos klasė – IP55, izoliacijos klasė – F. Įrengiant patalpose apsaugos klasė turi būti IP 54.

3.3.15. Panardinami nuotekų siurbliai

3.3.15.1. Bendra informacijaSiurbliai privalo būti vertikalūs, vienos pakopos centrifuginiai su radialinės arba mišrios tėkmėsdarbo ratais, tinkami dirbti visiškai arba dalinai panardinti. Jų konstrukcija privalo būti specialiaipritaikyta dirbti su nuotekomis, kuriose yra iki 98 mm skersmens nešmenų, plaušo, smėlio ir kitųnešmenų.

Pageidaujamas sukimosi greitis – 1500 aps./min.

Prieš patiekiant siurbliai turi būti išbandomi pagal ISO2548.



101

Siurbliai aprūpinami statoriaus temperatūrine apsauga, o taip pat apsauga, neleidžiančia patektivandeniui į alyvos ir statoriaus skyrius.

3.3.15.2. KorpusasKorpusai turi būti liejami iš aukštos kokybės ketaus (smulkiagrūdžio ketaus) arba nerūdijančioplieno AISI 316L be ertmių ir defektų, proporcingi, visi vidaus praėjimai privalo būti glotnūs.

3.3.15.3. Darbo ratasDarbo ratas turi būti su viengubu arba dvigubu gaubtu, statiškai arba dinamiškai subalansuotas, suguoliais, kuriuos galima sukeisti tarpusavyje, o laisvas ne mažiau kaip 100 mm skersmens rutuliopraėjimas per darbo ratą, ne užsikemšančio tipo. Išorinėje darbo rato pusėje turi būti įrengiamasdifuzorius, kuris maksimaliai apriboja abrazyvinių medžiagų patekimą į veleną ir jo izoliaciją.Darbo ratas turi būti gaminamas iš aukštos kokybės ketaus, ant veleno tvirtinamas pleištais irpapildomai – prisukamas varžtais.

3.3.15.4. VelenasVisi kaiščiai, varžtai, veržlės, poveržlės ir sraigtai, naudojami siurblių konstrukcijoje, privalo būti išnerūdijančio plieno, kurio kokybė turi atitikti AISI 316L.

3.3.15.5. IšpildymasSiurblys turi būti aprūpinamas dviem mechaninėmis tarpinėmis tepalinėje. Konstrukcija privaloužtikrinti atsparumą dėvėjimuisi, aušinimą užtikrina alyvos cirkuliacija. Siurblys turi laikytis antalkūnės lietos iš ketaus, prie kurios taip pat turi būti montuojama siurblio kreipiamosios irjungiamoji flanšinė mova, prie kurios prijungiamas slėginis vamzdis. Siurblys turi būti įrengiamaspanaudojant dvejetą kreipiamųjų traukių nuo alkūnės išlinkio iki siurblio pagrindo, jos pagamintosiš karšto panardinimo būdu galvanizuoto plieno. Turi būti Pateikti kėlimo trosai iš nerūdijančiopagal AISI 316L arba galvanizuoto plieno su tvirtinimo prie siurblio spynomis. Elektriniai varikliaiprivalo būti tinkami dirbti žemiau vandens lygio / po vandeniu, apsaugos klasė – IP68 (IEC34,5/144), izoliacijos klasė – B (IEC85). Jų apvijos turi būti pritaikytos 3x400 V-50 Hz.

Visi siurblio veleno sandarikliai - mechaninio tipo. Siurblio NPSHR turi būti bent 1.0 m mažesnisnei skaičiuotinas NPSH. Siurblio efektyvumo taškas turi būti dešinėje pusėje nuo slėgio/debitokreivėje esančio optimalaus taško.

Panardinami siurbliai montuojami ant kreipiančiųjų, kad siurblį galima būtų demontuoti irsumontuoti nuo siurbimo prieduobio aptarnavimo aikštelės viršaus. Kreipiančiosiomis siurblysnuleidžiamas iki pritvirtinto slėginio vamzdžio jungties esančios siurbimo prieduobyje.Kreipiančiųjų turi būti dvi. Kreipiančiųjų konstrukciniai komponentai turi būti sukomplektuoti taip,kad galima būtų užtikrinti pilną ir patogų sumontavimą, įskaitant:

Slėginio vamzdžio jungtis turi būti iš ketaus. Kreipiančiosios ir jų tvirtinimai turi būti iš nerūdijančio plieno.

Greitojo sujungimo spyna turi būti pritvirtinta ant siurblio arba turi būti siurblio korpusovientisa dalimi.

Iškėlimo grandinė turi būti nerūdijančio plieno.

Siurblių variklių statorius turi būti su apsaugine šilumine rele, taip pat siurblio korpuse turi būtivandens patekimo į tepalą ir statorių daviklis. Siurblyje turi būti įmontuotas apsaugos nuo sausosiurblio darbo daviklis, kuris išjungtų siurblį esant sausam darbui.



102

Kiekvienai siurblinei turi būti parūpinamas demontuojamo tipo keltuvas, kuriuo būtų galima pakeltiir nuleisti siurblius. Keltuvas privalo turėti vamzdinę strėlę, kurią turi būti galima nustatyti taip, kadkablys nusileistų tiesiai virš kiekvieno siurblio kėlimo taško.

3.3.16. Panardinami nuotekų siurbliai (kilnojami)

3.3.16.1. Bendra informacijaPagrindiniai reikalavimai, tiek kiek juos galima pritaikyti yra tokie patys, kaip panardinamiemsnuotekų siurbliams.

Siurbliai turi būti vertikalūs, neužsikemšantys, vienos pakopos, su radialiniu arba mišriu darbo ratu,tinkami dirbti visiškai arba dalinai panardinti. Jie turi būti specialiai pritaikyti darbui su nevalytomisnuotekomis, dumblu ir kitais nešvarumais. Didžiausias pageidautinas greitis – 1500 aps./min.Siurblyje integruojamas nerūdijančiojo plieno AISI 316L sietas.

3.3.16.2. KorpusasKorpusas turi būti gaminamas iš smulkiagrūdžio ketaus arba nerūdijančio plieno AISI 316L, beertmių ir kitų defektų, proporcingas, visi vidaus praėjimai privalo būti glotniai nulyginti.

3.3.16.3. Darbo ratasDarbo ratas turi būti vienas, statiškai arba dinamiškai balansuotas, vidaus praėjimai glotniainulyginti. Darbo rato išorinėje pusėje turi būti įrengiamas difuzorius, maksimaliai sumažinantisabrazyvinių medžiagų patekimą ant veleno. Iš smulkiagrūdžio ketaus pagamintas darbo ratas prieveleno turi būti tvirtinamas pleištais ir dar papildomai – varžtais.

3.3.16.4. VelenasVelenas privalo būti pakankamo tvirtumo, pagamintas iš nerūdijančio plieno..

3.3.16.5. VariklisSiurblį turi varyti asinchroninis elektros variklis su integruota movos jungtimi, pritaikytas 3 fazių400 V-50 Hz. Variklis turi turėti statoriaus korpusą iš ketaus ir, kur taikytina, tenkinti indukciniųvariklių specifikacijos reikalavimus. Statoriaus apvijų izoliacija turi būti B klasės ir apimti apsaugąnuo drėgmės bei perkaitimo.

3.3.16.6. Išleidimo žarnaSiurblys turi būti aprūpintas tinkama plastikine žarna, armuota tekstile.

3.3.17. Sausai statomi nuotekų siurbliaiSiurbliai vertikalūs, su elektros varikliu sujungti veleno pagalba, su vienos mentės darbo ratu,stabilių Q/H charakteristikų, konkrečiai pritaikyti dirbti su grotose nevalytomis nuotekomis,nesmulkintu dumblu, kuriame yra ne mažiau kaip 98 mm skersmens nešmenų, plaušo, smėlio ir kitųnešmenų. Pirmenybė teikiama panardinamiems sausai statomiems siurbliams.

3.3.17.1. KorpusasLiejamas iš smulkiagrūdžio ketaus pagal DIN 1691, privalo būti be ertmių ir defektų, proporcingas,visi vidaus praėjimai glotniai nulyginti, siurbimo ir slėginės linijos galuose sumontuotos minkštojoplieno arba ketaus atsparios dėvėjimuisi antgaliai. Siurbimo ir slėginės linijos galuose įrengiamos



103

angos, per kurias galima apžiūrėti ir išvalyti siurblio darbo ratą. Tinkamose vietose įrengiamossrieginės įvorės su atitinkama paviršiaus danga, kurios skirtos vakuumetrams ir manometramsįrengti, pagalbiniam siurbimui ir oro išleidimui.

Velenų konstrukcija privalo užtikrinti pakankamą jų tvirtumą. Velenus turi laikyti tvirti guoliai,kurie neleistų darbo metu mazge atsirasti vibracijai. Velenai gaminami iš plieno, turinčio didelįatsparumą tempimo jėgai, balansuojami dinamiškai ir statiškai. Darbo ratai liejami išsmulkiagrūdžio ketaus.

3.3.17.2. TarpinėsDumblo siurblių tarpinės privalo būti iš minkštos medžiagos, su apsauginiais žiedais ir angosšepetukais. Nešvarumai ir smėlis pašalinami praplaunant vandeniu. Slėgio kategorija – ne mažiaukaip PN 10.

3.3.17.3. VariklisStandžiai sujungiami agregatai varomi per lanksčią movą. Prailginta veleno konstrukcija tarpsiurblio ir variklio privalo būti universalaus tipo su įvorėmis ir reikiamu kiekiu tarpinių velenų,užtikrinant darbą be vibracijos.

Tarpinis guolis privalo būti savaiminio išsilyginimo, rutulinio arba ritininio tipo, tvirtame ketauskorpuse, pritaikytas naudoti su atraminėmis metalo konstrukcijomis, kurias gali patiekti ir kitasgamintojas. Guoliai tepami tirštu tepalu darbininkams stovint ant grindų, per 10 mm skersmensvario arba polietileno vamzdį ir fasonines detales. Alternatyva: guminiai guoliai, drėkinamivandeniu. Išskyrus, kai nurodyta kitaip, įrengiamos nuolatinės universalių sujungimų tepimo vietos.Kai dėl pernelyg didelio siurblinių pločio atraminių metalo konstrukcijų naudoti negalima, velenųpalaikymui turi būti naudojamas prailgintas vamzdis, kuriame įrengiami specialūs guoliai. Tačiaušių guolių konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima atskirus guolius išimti (pakeisti) neišardantviso mazgo.

3.3.17.4. ManometraiKiekvienoje siurblių siurbimo linijoje reikia įrengti po vieną 150 mm skersmens ciferblatinįdiafragminį matuoklį. Slėginėse linijose įrengiamas vienas 150 mm skersmens ciferblatinismanometras, kurio skalės turi pakakti ir darbinam, ir maksimaliam slėgiui.

3.3.17.5. Oro išleidimasAtskirai kiekvienam siurbliui įrengiamas dujų išleidimo vamzdynas iš galvanizuoto minkštojoplieno. Jo skersmuo negali būti mažesnis kaip 25 mm, reikia numatyti galimybę išvalyti drenažinęsistemą.

3.3.17.6. DrenažasKiekvienam siurbliui įrengiamas drenažo vamzdynas iš nailono arba PP. Drenažinių vamzdžiųskersmuo negali būti mažesnė kaip 13 mm, jis jungiamas prie siurblio siurbimo dalis dalies, kuriįmontuojama į siurblio korpusą, o iš ten – į drenažo kanalą.

3.3.17.7. Praplovimas (dumblo siurbliai)Siurbimo linijos plovimo sistemą sudaro galvanizuoto minkštojo plieno arba plastikinė talpa surutuline sklende, kuri įrengiama aukščiausiame siurblinės taške. Sistema montuojama išgalvanizuoto minkštojo plieno vamzdyno ir sklendžių. Jeigu vandens talpos sukuriamas slėgis



104

nepakankamas, įrengiamas vienas tinkamo nominalo elektra varomas plovimo vandens siurblys,tiekiantis vandenį į magistralę. Į kiekvieną nuotekų siurblį einančioje linijoje įrengiamamembraninė sklendė, kurios normali padėtis yra uždaryta. Sklendė skirta atidaryti siurblį, su kuriuoji veikia. Kiekviena membraninė sklendė yra aprūpinama apylanka, o joje įrengiamas debitoribotuvas, kuris užtikrina švaraus vandens tam tikro kiekio tiekimą, kol nuotekų siurbliai neveikia. Įkiekvieną siurblį vedančioje linijoje įrengiamas mentinis debitomatis.

3.3.18. Stūmokliniai siurbliaiStūmokliniai siurbliai turi būti savaime prisipildantys, nestringantys.

Jie yra horizontalūs, montuojami ant “kojos”, varomi elektriniu varikliu per lanksčią tipo movą.

Statorius – iš sintetinės gumos EPDM arba žalio kaučiuko.Siurblio rotorius ir velenai – iš rūgštims atsparaus nerūdijančio plieno, kurio kokybė turi atitikti EN1.4436.

Pavarų dėžutės su minkštu kamšalu, tirštu tepalu ir tepimo žiedais.

Korpusas aprūpinamas dangčiais (siurbimo gale), per kuriuos galima išvalyti užsikimšimus.

Variklio ir siurblio mazgas varžtais tvirtinamas prie sudėtinės gamybos minkštojo plieno arba ketauspagrindo plokštės, tinkamos tvirtinti ant betono bloko.

Srauto ir slėgio dingimasĮrengiamas apsauginis įtaisas, kuris gali išjungti siurblį esant nuliniam debitui. Siurblio išleidimogale arba vamzdyne įrengiamas slėgio daviklis, kuris išjungia siurblį esant aukštam slėgiui.

3.3.19. Technologinio vandens siurbliaiŠildymo, karšto ir šilto vandens siurbliai privalo būti tiesioginio jungimo su varikliu, glaudausprijungimo, tiesioginio siurbimo.

Korpusas, padėklas ir pagrindo plokštė gaminama iš ketaus. Darbo ratas gaminamas iš aukštoskategorijos įrankinio plieno arba ketaus, tiksliai subalansuojamas, dirba su fosforingos bronzossandarinimo žiedais, kuriuos galima pakeisti naujais. Velenai gaminami iš rūgštims atsparausnerūdijančio plieno, kurio kokybė turi atitikti EN 1.4436.

Guoliai privalo būti sunkieji rutuliniai guoliai, kurių išorė yra hermetizuota visam eksploatacijoslaikui, viduje įrengta papildoma fosforingos bronzos įmova. Taip pat tai gali būti didelio pajėgumorutuliniai-ritininiai guoliai.

Jungiamosios movos privalo būti lanksčios, visi siurbliai aprūpinami mechaninėmis tarpinėmis.

3.3.20. Cheminių medžiagų dozavimo siurbliaiCheminių medžiagų dozavimo siurbliai pasirenkami pagal tai, kokias chemines medžiagas yranumatoma jais dozuoti, o taip pat pagal dėvėjimosi, sandarumo, atsparumo korozijai ir tikslumoreikalavimus.

Cheminių medžiagų dozavimo siurbliai privalo būti diafragminio tipo, varomi elektros varikliu.Siurblys, variklis ir varomoji sistema įrengiama ant tvirtos kombinuotos pagrindo plokštės su



105

drenažo jungtimi.

Diafragminiai siurbliai privalo turėti termoplastines diafragmas, kurių paviršius padengtaspolipropilenu, butilo guma arba PTFE. Siurblio korpusas arba iš nerūdijančiojo plieno AISI 316L,arba iš polipropileno. Mechaninės tarpinės nenaudojamos.

Diafragmos eksploatacijos laikas turi viršyti 20.000 valandų.

Įrengiamas takto keitimo mechanizmas, kuriuo, panaudojant mikrometrinį ranka sukamą ratelį arbapanašų įtaisą, galima vietoje rankiniu būdu reguliuoti siurblio našumą. Eigos reguliavimo pagalbaturi būti galimybė reguliuoti debitą nuo 0-100 % nominalaus siurblio galingumo su +/- 1 %nominalaus debito tikslumu.

Kiekvienas siurblys aprūpinamas įtekio ir ištekio sklendėmis, o, kai tai yra būtina – slėgiomažinimo ir atbuliniais vožtuvais. Įrengiami dozavimo siurbliai su hidrauliniam smūgiuiatspariomis sklendėmis bei pulsavimo padavimo linijoje slopinimo įrenginiu, priklausomai nuomontavimo sąlygų už siurblio.

Jeigu gali susidaryti sąlygos, kurioms esant siurblio slėginis vamzdis gali būti uždarytas arba slėgislinijoje labai padidėja, tai reikia įrengti slėgio išleidimo vožtuvą. Apsauginio slėgio vožtuvoparametrai parenkami taip, kad jis atitiktų sistemoje esantį slėgį, o siurblys laisvai teiktų maksimaliądebitą. Vožtuvas įrengiamas išleidimo linijoje tarp siurblio ir hidrauliniam smūgiui atspariossklendės. Perteklinio slėgio išleidimo vožtuvai, kurie dirba su siurbliais, dirbančiais sunepavojingomis cheminėmis medžiagomis, skystį išleidžia į technologines atliekas. Siurbiantpavojingas chemines medžiagas, vožtuvo ištekis turi būti grąžintas į siurbimo rezervuaro arbakaupiamas uždaroje zonoje. Grįžtamojo vamzdžio atvirasis galas įrengiamas taip, kad matytųsi irkad būtų galima pastebėti, kada slėgio išleidimo ventilis dirba.

Visoms cheminėms medžiagoms reikalingi rezerviniai/atsarginiai siurbliai. Operatoriai savonuožiūra pasirinks, kurie įrenginiai dirbs, o kurie jų bus rezerviniai, tačiau nenumatoma, kad kaikurie iš jų būtų naudojami išimtinai tik kaip rezerviniai. Kai keičiamas siurblio darbo režimas,rankiniu būdu reikia reguliuoti atitinkamus siurbimo ir slegiamuosius izoliacinius vožtuvus.Siurblių pakeitimas atliekamas ne žarnų pakeitimo, o sklendžių/vožtuvų reguliavimo būdu.

Reikia atsižvelgti į dozavimo siurblių bei vamzdynų išdėstymą. Turi būti numatyta šios sritiesdrenažo sistema bei paviršiaus apsauga nuo cheminio poveikio.

Kiekvienoje cheminių medžiagų dozavimo įrangoje turi būti sumontuotas atitinkamo dydžiokalibravimo vamzdis, kurio pagalba būtų atliekami faktinio dozavimo, kurį pasiekia siurblys,fiziniai išmatavimai.

3.3.21. Slėgio didinimo įrenginiai

3.3.21.1. Bendra informacijaSlėgio padidinimo mazgą sudaro siurbliai, aukšto slėgio talpa ir valdymo priemonės.

Aukšto slėgio talpa su visomis suvirintomis siūlėmis užtikrina nuolatinį vandens patiekimąreikiamu slėgiu į bet kurį vartojimo tašką. Talpos konstrukcija ir montažas privalo atitikti Lietuvosstandartus, taikomus aukšto slėgio talpoms.



106

Aukšto slėgio talpa aprūpinama šiomis fasoninėmis detalėmis: oro ir vandens maišas; kontrolinė anga su dangteliu, pro kurią galima atlikti periodines eksploatacinės priežiūros

procedūras; slėgio jungiklių komplektas; manometrų komplektas; reguliuojamo slėgio mažinimo vožtuvas įrengiamas slėginėje talpos dalyje; talpos ištuštinimo sklendė; oro pašalinimo sklendė.

3.3.21.2. SiurbliaiSiurbliai privalo būti išcentriniai, standaus sujungimo, aprūpinti savaiminio reguliavimosimechaninėmis tarpinėmis. Darbo ratai gaminami iš įrankinio plieno, pagal DIN1705. Siurbliųsiurbimo linijoje įrengiami sudvejinti sietai. Įrengiamos įtekio ir ištekio sklendės, o taip patkontrolinis vožtuvas slėginėje linijoje.

3.3.21.3. ValdymasSlėgio pakėlimo mazgas, skirtas plovimo vandens žiedinei magistralei, privalo būti visiškaiautomatizuotas ir valdomas pagal žiedinės magistralės slėgį. Siurblių variklių įjungimasapribojamas aukšto slėgio indo dydžiu arba įsijungimų skaičiumi per valandą.

3.3.21.4. Žemojo lygio išjungiklisĮrengiamas žemojo lygio jungikls, kuris neleidžia siurbliams dirbti sausa eiga.

3.3.22. Horizontalūs siurbliai

3.3.22.1. Bendra informacijaSiurbliai privalo būti vienos arba dviejų pakopų, priklausomai nuo darbo pobūdžio ir pajėgumoporeikio, su stabiliomis Q/H charakteristikomis.

Siurblys ir variklis montuojami ant gamyklinio pagaminimo minkštojo plieno pagrindo plokštės.

3.3.22.1.1 KorpusasKorpusas gaminamas iš nerūdijančio plieno EN 1.4436, viršutinė ir apatinė dalys suspaudžiamosnerūdijančio plieno pagal EN 1.4436 varžtais arba kaiščiais.

3.3.22.2. Besisukantys elementaiVienos pakopos darbo ratas privalo būti dvipusio siurbimo. Viengubo ir dvigubo siurbimo darboratai ant veleno uždedami panaudojant movą tiek laisvajame, tiek varomajame galuose. Movosišoriniai galai tvirtinami dvigubomis movos fiksavimo veržlėmis.

Darbo ratai, velenai ir kontraveržlės gaminamos iš rūgštims atsparaus nerūdijančio plieno, kuriokokybė turi atitikti EN 1.4436.

Movos ir žiedai gaminami iš plieno arba nerūdijančio plieno EN 1.4436.

3.3.22.3. Tarpinių dėžutėsTarpinių dėžutės privalo būti skeltinio tipo su kaiščio fiksavimo vieta, pagamintos iš nerūdijančio



107

plieno, EN 1.4436, aprūpintos išplėstinėmis viršutinės dalies movomis, kurios neleistų prasisunktivandeniui. Kiekviena tarpinių dėžutė aprūpinama skeltiniu izoliaciniu žiedu, sandarinančiu nuovandens. Tarpinių dėžutės įrengiamos su minkštu kamšalu. Visos tarpinių dėžutės aprūpinamosįvorėmis, pagamintomis iš nerūdijančio rūgštims atsparaus plieno, kurio kokybė turi atitikti EN1.4436.

3.3.22.4. GuoliaiGuoliai laikomi lietame nerūdijančio plieno EN 1.4436 guolio korpuse, kuris varžtais tvirtinamasprie apatinės siurblio korpuso dalies.

Guolių korpusai yra skeltinio tipo su plieniniais spyruokliniais alyvos dangteliais. Guolio korpusasaprūpinamas nerūdijančio plieno EN 1.4436 plokštėmis abiejuose galuose, kurios jį uždengia nuodulkių, o taip pat – alyvos lygio matuokliu.

Guoliai – skeltinės įvorės tipo, tepami alyva, gaminami iš plieno pagal atitinkamus Britų standartussu alyvos žiedais. Besisukančius elementus šiuo atveju ašiškai nustato plieniniai lokaciniai diskai.

3.3.22.5. ManometraiKiekviena siurblio siurbiamoji atšaka aprūpinama vienu 150 mm skersmens ciferblatiniudiafragminiu vakuumetru.

Slėginėje atšakoje įrengiamas vienas 150 mm skersmens ciferblatinis manometras, kurio skalės turipakakti ir darbiniam, ir maksimaliam slėgiui (uždarius sklendę).

3.3.22.6. DrenažasKiekvienam siurbliui įrengiamas nailoninis arba PP drenažo vamzdynas, kurio skersmuo negali būtimažesnė kaip 13 mm; jis nuvedamas į drenažo kanalą.

3.4. Papildoma vamzdynų įranga

3.4.1. ManometraiManometrai į objektą turi būti tiekiami pilnai sukomplektuoti, jiems turi būti atlikta patikra, juoseturi būti darbinio ir avarinio slėgio kontaktai. Manometrų tipas, Borden vamzdis, izoliuojantidiafragma, bronzinis korpusas, flanšinė jungiamoji detalė ir nerūdijančio plieno antgalis.Manometro parodymų skalė kartu su jos korpusu turi būti lengvai išardoma pakeitimui arkalibravimui. Manometro parodymų skalės diametras turi būti ne mažiau 100 mm. Skalė turi būtigraduota kPa. Darbinis diapazonas turi būti ne daugiau, kaip 1,5 karto didesnis už darbinį sistemosslėgį.

Kiekvienas manometras į sistemą turi būti montuojamas per uždaromąją armatūrą (ventilį).Manometrai skirti siurblių darbinio slėgio indikacijai, turi būti montuojami tiesiai ant ventilio taip,kad rodytų siurblio išvystomą slėgį tiesiai už siurblio jungiamojo flanšo spaudiminėje pusėje.

3.4.2. Lankstūs sujungimaiLankstūs sujungimai turi būti naudojami visų vamzdynų prijungimui prie variklių, orapūčių,kompresorių ir kitokios vibruojančios įrangos ir visur kur yra nurodyta specifikacijose. Lankstūssujungimai tai nerūdijančiu plienu armuotos žarnos su nerūdijančio plieno vijomis pintu šarvugaluose su flanšinėmis jungtimis, kurių darbinis slėgis yra ne mažiau 10 bar arba toks koks



108

nurodytas specifikacijose. Lankstaus sujungimo ilgis turi būti ne mažiau 200 mm matuojant tarpflanšų arba toks koks nurodytas specifikacijose. Rangovas turi pateikti gamintojo darbo brėžinius irskaičiavimus.

3.4.3. KompensatoriaiVamzdynų sistemose, kuriuose bus išilginio susitraukimo ir išsiplėtimo reiškiniai turi būti numatytikompensatoriai šių judesių kompensavimui neperduodant įtempimo jėgų tiesiogiai įrenginiams arkonstrukcijoms prie kurių prijungiami vamzdynai. Kompensatorių medžiagos gali būti nerūdijantisplienas, guma arba kitokios tam tinkamos medžiagos parenkamos kiekvienam atskiram atvejui.Rangovas turi pateikti gamintojo darbo brėžinius ir skaičiavimus bei informaciją apiekompensatorių medžiagas, temperatūrinius ir slėgio režimus.

3.4.4. Grubaus valymo filtraiGrubaus valymo filtrai turi būti įrengiami vamzdynų sistemose prieš įrenginius ar prietaisus, kad įpastaruosius nepatektų mechaninės dalelės galinčios pažeisti įrenginio ar prietaiso darbą. Grubausvalymo filtrai turi būti su flanšiniais prijungimais, kad juos būtų galima lengvai išmontuoti,patikrinti ar suremontuoti. Ant jų turi būti lentelė, kurioje nurodoma apžiūros informacija.

3.4.5. PerėjimaiHorizontaliose vamzdynų vietose galima naudoti tik ekscentrinius perėjimus, kad galima būtų juospilnai ištuštinti. Koncentriniai perėjimai gali būti naudojami tik vertikaliose vamzdynų dalyse.

3.5. Kėlimo įranga

3.5.1. Bendra informacijaVisur, kur būtina, įrenginių techniniam aptarnavimui turi būti įrengti kėlimo mechanizmai. Kėlimomechanizmai gali būti rankinio ar elektrinio valdymo, turėti kėlimo grandines ir taip suprojektuoti,kad judėtų apatine sijos lentyna.

Kėlimo mechanizmai turi būti apskaičiuoti kelti sunkiausiam kroviniui plius 10 % jo svoriomontavimo ar techninio aptarnavimo metu. Grandinės turi būti karštai cinkuotos. Mechaninėmsdalims, sveriančioms virš 50 kg, turi būti numatyti atitinkami kėlimo įrengimai.

Kėlimo ir susijusi įranga bendrąja prasme turi atitikti atitinkamus Lietuvos standartus. Agregataituri būti tinkami sunkiausiam įrangos vienetui, esančiam jų darbo zonoje, pakelti. Krovininis kablyssu rutuline šarnyrine jungtimi turi siekti žemiau 1,0 m virš žemiausio darbinio lygio, o taip patpakilti į pakankamą gabaritinį aukštį, įgalinantį iškelti aukščiausią įrangos vienetą 1,5 m virš grindųpaviršiaus lygio.

3.5.2. Bėginės sijos keltuvasBėginės sijos turi būti įrengtos su visais fiksatoriais, sandūriniais antdėklais, varžtais ir galiniaisribotuvais.

3.5.3. Tiltinis kranas (visų tipų)Krano bėgiai su plokščiu padu pagal Lietuvos standartą turi būti įrengti su visais fiksavimo varžtais,inkariniais varžtais, sandūriniais antdėklais, galiniais ribotuvais it t.t. Krano bėgiai turi remtis įbetonines arba plienines iškyšas. Turi būti padaryta užlaida, atsižvelgiant į plėtimąsi.



109

3.5.3.1.Tiltinis kranas (rankinio valdymo)Tiltiniai kranai ir vežimėliai bendrąja prasme turi būti vienos sijos rankinio valdymo tipo. Kranasturi turėti redukcinę skersinę eigą kartu su tinkamu redukciniu keltuvu, automatinę stabdymo įrangąir turi būti pajėgus pakelti sunkiausią įrangos vienetą, esantį jų darbo zonoje.

3.5.3.2.Tiltinis kranas (elektrinis)Išilginės eigos pavaros varikliai turi būti pilnai uždaro tipo su prailgintais velenais ir reguliuojamosukimo momento tipo diskiniais stabdžiais. Varantieji varikliai turi būti maitinami iš reguliuojamųcharakteristikų puslaidininkinių valdiklių, skirtų reikiamam aukštam paleidimo dažniui, įskaitantįsukimą.

Krano judėjimas turi būti valdomas iš žemos įtampos kabančio mygtukų posto, pakabinto kranoišilginio judėjimo dalyje su lankstaus PVC izoliuoto platformos kabelio girlianda, įgalinančiovaldyti kraną iš bet kurio skersinio taško nepriklausomai nuo keltuvo padėties. Turi būti įrengtasįtempimo laidas. Tiek mygtukų sekcija, tiek pats kranas turi būti aiškiai paženklinti, nurodantjudėjimo kryptis.

3.6. Bandymai ir patikrinimai

3.6.1. Bendra informacijaĮvairūs Techninių Specifikacijų punktai nurodo bandymų tipus, kuriuos Rangovas turi atlikti Darbųkokybės kontrolei užtikrinti, nurodomi atliekamų bandymų dažnumas. Rangovo dėmesyskreipiamas į tai, jog bandymų dažnumas, patikslintas atitinkamuose punktuose, yra pateiktas tiktaikaip bendras principas. Priklausomai nuo Sutarties Sąlygų, Inžinierius yra įgaliotas keisti bandymųdažnius kaip jo manymu reikalinga tinkamos Darbų kokybės kontrolės užtikrinimui.Pagamintoms prekėms Rangovas turi gauti Bandymų Sertifikatus, kurie atstovauja pristatytasprekes, bei Rangovas turi nusiųsti dvi sertifikatų kopijas Inžinieriui. Tokie sertifikatai patvirtina,kad medžiagos ar prekės buvo bandomos pagal Sutarties reikalavimus, ir pateikia visų atliktųbandymų rezultatus. Rangovas turi pateikti atitinkamas priemones, identifikuojančias medžiagas irprekes, pristatytas į Statybos aikštelę su atitinkamais sertifikatais.

Užsakovo atstovas arba Inžinierius vykdys montavimo darbų ir atliktų darbų priežiūrą.Techninės priežiūros išvados padarytos montavimo darbų metu gamykloje, dirbtuvėse ar objekte netjei jos yra teigiamos, neatleidžia Rangovo nuo atsakomybės atlikti darbus kokybiškai, naudotitinkamas medžiagas. Inžinierius pasilieka sau teisę bet kada atmesti atliktus darbus, jei jo nuomonemedžiaga ar atliktas darbas neatitinka sutartyje numatytų ir specifikacijose nurodytų reikalavimų.

Rangovas atsako už visas priemones, reikalingas įrangos išbandymui ir apžiūrėjimui prieš atliekantperdavimo eksploatacijai bandymus bei praneša Užsakovui ne mažiau kaip prieš 7 dienasnumatomos vykdyti apžiūros arba išbandymų objekte datą. Visa informacija apie išbandomąjąįrangą ir siūlomąsias bandymo procedūras pateikiama Užsakovui nė vėliau kaip pranešimo apiebandymų datą įteikimo dieną. Rangovas privalo parūpinti bandymams atlikti reikalingą vandenį,elektros energiją ir medžiagas.Rangovas turi sutelkti darbininkus, parūpinti medžiagas ir įranga bandymų atlikimui. Rangovas turipateikti vandenį praplovimui ir išbandymui ir apmokėti už laikinus vamzdžius, rezervuarus irvandens gabenimą.

Rangovas turi pateikti visus prietaisus ir priemones vandeniui įleisti į vamzdžius juos praplaunant irišbandant, tarp jų siurblius, manometrus, skaitiklius, kamščius, išleidžiamuosius vamzdžius ir pan.,



110

reikiamas atramas, atraminius blokus, užtikrinančius vamzdžių stabilumą. Visas slėginis vamzdynasturi būti plaunamas ir išbandomas ne ilgesnėmis už 500 m atkarpomis.

Rangovas privalo užtikrinti, kad bandymai neturėtų neigiamo poveikio atramoms, atsižvelgdamas įbetono projektinį atsparumą.

Inžinierius turi turėti galimybę patekti visur, kur vykdomi montavimo darbai, kur yra sandėliuojamaįranga ir medžiagos ir turi pilną teisę atmesti ar pateikti pastabas atliekamiems darbams beinaudojamoms medžiagoms jei pastarieji neatitinka sutartyje numatytų ir specifikacijose nurodytųreikalavimų.

Inžinierius be vizualinės darbų apžiūros turi teisę reikalauti iš Rangovo atlikti suvirinimo siūliųperšvietimo ar kitokius bandymus, kurie nepažeidžia suvirintų konstrukcijų ir būtent tose vietose,kur jo manymu šiuos bandymus reikėtų atlikti. Visa reikalinga pagalba sėkmingai ir netrukdomaiatlikti minėtus bandymus turi būti suteikta Rangovo.

Po to, kai visi montavimo darbai yra užbaigti turi būti atliekamas pilnas paleidimo derinimo darbas.Jo trukmė turi būti pakankama, kad įsitikinti jog sumontuota įranga ir pastatyti įrenginiaifunkcionuoja patenkinamai. Tik po paleidimo derinimo Inžinierius gali priimti objektą. Paleidimoderinimo metu Inžinieriaus padarytos pastabos turi būti ištaisytos.

Rangovas turi užtikrinti, kad paleidimo derinimo metu objekte būtų visos reikalingos priemonės,vanduo, elektros energija ir kuro atsargos jei jos reikalingos, kad būtų galima sklandžiai atliktiišbandymą. Už paleidimo derinimo darbų organizavimą Rangovas yra pilnai atsakingas. Rangovasprieš 7 dienas turi perduoti Inžinieriui rašytinį pranešimą, kad paleidimo derinimo darbams viskasparuošta bei pateikti paleidimo derinimo darbų programą.

Rangovas turi instruktuoti Užsakovo aptarnaujantį personalą ir operatorius, kaip eksploatuotisumontuotą įrangą. Instruktavimas turi būti vykdomas prieš paleidimo derinimo darbus ir jo metuturi būti rodomi visi avarinių sutrikimų ar klaidų šalinimo atvejai.

Jeigu kuris nors įrenginių komponentas neatitiktų specifikacijos, Rangovas nedelsiant privalo imtispriemonių pakeisti jį kita įranga, atitinkančia specifikacijas.

Visų darbų ir objekte vykdomų išbandymų rezultatai turi būti pažymimi atitinkamame išbandymųakte, kurį pasirašo Rangovo atstovas, atsakingas už bandymų vykdymą. Ataskaita apie bandymųrezultatus drauge su skaičiavimais, grafikais ir pan. Užsakovui pateikiama per 14 dienų nuobandymų.

Visi bandymai, kuriuos vykdo Rangovas, turi būti atliekami Rangovo sąskaita ir rizika.Rangovas turi disponuoti pakankamai kvalifikuotu personalu, tinkama įranga bei įrengimais,reikalingais atlikti darbus.

Rangovas atsakingas už vietos nustatymą, išlyginimą ir niveliavimą bei už patyrusio topografopasamdymą, kad nužymėtų visas linijas, laipsnius bei aukščius reikalingu tikslumu.

Pilnos gamintojo instaliavimo instrukcijos, įskaitant ir leistinus nuokrypius, turi būti pristatytos įstatybos aikštelę.

Visi darbai turi būti atlikti pagal Brėžinius; įskaitant gamintojo specifikacijas, brėžinius ir paklaidas.



111

Prieš bet kokių bandymų pradžią priimtos bandymų procedūros ir metodologija turi būti pateiktiInžinieriaus suderinimui.

3.6.2. PatikrinimaiApžiūrėjimas turi būti atliekamas pagal Rangovo patvirtintą grafiką, dalyvaujant Užsakovo atstovui,jeigu to yra pageidaujama.

Rangovas Užsakovui turi parodyti, kad vamzdynai ir įranga montuojama pagal patvirtintusįrengimo brėžinius ir gamintojo rekomendacijas.

Rangovas Užsakovui turi pateikti garantuojamus įvado galios, bendrojo našumo, galingumo ir kitusskaičius, kurie yra nurodyti specifikacijose.

Jis taip pat privalo Užsakovui laiduoti mechaninį įrenginių patikimumą bei jų funkcionavimą pagalpaskirtį.

Rangovas privalo Užsakovui laiduoti visų bandymams naudojamų prietaisų tikslumą ir pateikiapastaruoju metu vykdyto jų kalibravimo rezultatus arba pasirūpina, kad Rangovo sąskaita prietaisussukalibruotų nepriklausoma įstaiga.

Apžiūrėjimo tikslas yra užtikrinti, kad sistema būtų visiškai sukomplektuota ir jos įrengimasužbaigtas prieš atliekant perdavimo eksploatacijai bandymus.

3.6.3. Gamykliniai bandymai

3.6.3.1.Bendrieji reikalavimaiVisa įranga turi būti išbandyta gamykliškai pas gamintoją. Agregatas ir jo variklis turi būtiišbandomi, kaip vienas vienetas. Išbandymo metu turi būti tikrinami tokie parametrai: darbinissukimosi greitis, išvystomas slėgis, išvystomas našumas, efektyvumas ir stabdymo laikas. Taip patturi būti nustatyta darbo kreivė esant visam slėgio ir našumo diapazonui. Bandymų rezultatai turibūti patvirtinami kvalifikuoto inžinieriaus. Šių bandymų sertifikatai turi būti perduodami techninėspriežiūros vadovui. Siurbliai turi būti bandomi pagal ISO 2548 standarto reikalavimus.

Jei Užsakovas pareikalaus, gamykliniai bandymai turi būti atliekami esant Užsakovo atstovui.

Rangovas turi pateikti bandymų pažymėjimus, kuriuose turi būti pažymėta, kad bandymų rezultataiyra patenkinami. Užsakovui apie gamyklinius bandymus turi būti pranešta trejetą savaičių priešjuos, kad Užsakovas galėtų dalyvauti bandymuose.

Įranga kuri turi būti išbandoma gamykloje:siurblys, kurio pajėgumas daugiau kaip 750 m3/h ir/arba variklis didesnio kaip 37 kW galingumo;kita reikalinga įranga.

Bandymą sudaro:vizualinis apžiūrėjimas;matavimai;suvirinimo darbų įvertinimas;paviršių dangų įvertinimas;



112

patiektų daiktų kiekio patikslinimas;triukšmo nustatymas;vibracijos nustatymas;kiti bandymai.

3.6.3.2.Siurblių bandymaiVisi siurbliai įrengus turi būti išbandomi šitaip:

su visais ašiniais guoliais, atraminiais guoliais, tiesiogiai varoma papildoma įranga, o, jeigu tai yranepraktiška, Rangovas turi nurodyti, kokia atsarga turi būti paliekama netekčiai, kurią sukeltų šiospriemonės, bei pateikia reikiamus įrodymus Užsakovui, kad šios atsargos normos yra tinkamos.

Siurbliai turi būti išbandomi pagaminimo fabrike, bandymų sertifikatai privalo būti įteiktiUžsakovui. Siurbliai išbandomi pagal ISO 3555, B klasę.

Siurbliai išbandomi šiomis sąlygomis:siurblį varo jo nuosavas elektros variklis.bandymų metu matuojama taip pat ir elektros variklio sunaudojama galia.kiekvieną reikiamą stebėjimų kompleksą privalo sudaryti ne mažiau kaip ketvertas kiekvienosiurblio darbinių parametrų. Šie darbiniai parametrai yra:nominali galia;didžiausia leistina apkrovimo galia;mažiausia leistina apkrovimo galia;nulinė galia.jeigu siurblys turi veikti esant darbinės charakteristikos taškui, kada galimas skysčio stulpo aukštisties įsiurbimo atvamzdžiu (NPSH) yra mažiau negu 3 m vandens stulpo didesnis negu reikiamasNPSH, tokiu atveju NPSH kreivė patikrinama keliuose papildomuose darbinės charakteristikostaškuose.

Archimedo sraigto tipo siurbliai gamykliniu būdu hidrauliškai nebandomi, tačiau yra apžiūrimi irpatikrinami atskiri įrangos komponentai.

3.6.3.3.Variklių bandymaiKiekvienas variklių tipas privalo būti deramai išbandytas pagal atitinkamus IEC standartus.

Varikliams, kurių galingumas yra daugiau nei 50 kW, išbandymo sertifikatai turi būti pateikiamipatvirtinimui per šešetą savaičių nuo Kontrakto pradžios, prieš juos užsakant. Visų variklių įprastibandymų sertifikatai turi būti pateikiami prieš pristatant variklį į objektą. Jeigu pageidaujama,Užsakovui turi būti sudaromos galimybės dalyvauti įprastinių bandymų vykdyme.

Varikliams, kurių galingumas yra iki 50 kW, pateikiamos išbandymo sertifikatų kopijos.

3.6.3.4.Pridavimas ir kiekių sutikrinimasAtliktų darbų kiekių suvedimas turi atitikti kiekius nurodytus medžiagų kiekių žiniaraščiuose.Darbų apimtis turi būti nustatoma pagal aukščiau aprašytą tvarką, už juos bus mokama sutartyjefiksuota kaina vienam vienetui, t.y. tiekimas, surinkimas, aprišimas ir sumontavimas į šių atskirųpozicijų kainas turi būti įskaičiuota, padengimas priemonėmis apsaugai nuo korozijos, medžiagos,mechanizmai ir darbai su jais, pirmasis užpylimas darbine terpe, o taip pat ir visi papildomi darbai.

Apmokėjimas už mechaninę ir technologinę įrangą įskaitant ir jiems reikalingus vamzdynus ir



113

armatūrą, bei pusgaminius, pagamintus dirbtuvėse, jų sumontavimą, bus vykdomas pagal vienetokainą, nurodytą medžiagų kiekių žiniaraščiuose. Jei medžiagų kiekių žiniaraščiuose nėra išskirtosatskiros pozicijos papildomiems vamzdynams ir kitokiai pagalbinei įrangai, šios išlaidos turi būtiįtrauktos į pačių įrenginių kainą.

3.6.3.5.Mechaninis išbandymasMechaninio bandymo tikslas yra nustatyti ar variklis veikia, ar veikia visos agregato sudedamosdalys, ar veikia valdymo sistema ir kontrolės prietaisai, o taip pat ar suveikia apsaugos.

Po to, kai Inžinierius priima atliktus darbus, Rangovas turi informuoti įrangos gamintoją apie tai,jog įranga yra sumontuota ir paruošta išbandymams. Rangovas turi organizuoti pirmojo paleidimo irderinimo darbus objekte. Pirmasis paleidimas ir derinimo darbai objekte turi būti baigti per vieną 8valandų darbo dieną. Jei įrangos gamintojas rekomendavo, tuomet pirmąjį paleidimą ir derinimąturėtų atlikti gamintojo atstovas. Po to, kai pirmasis paleidimas atliktas, toliau atliekami derinimodarbai objekte. Rangovas turi užtikrinti, kad pirmojo paleidimo ir derinimo metu objekte būtųkvalifikuotas elektrikas. Rangovas turi pateikti visas reikalingas priemones pirmojo paleidimo irderinimo darbams atlikti.Derinimo darbai objekte turi būti atliekami Rangovo, dalyvaujant Inžinieriaus, gamintojo irUžsakovo atstovams.

Derinimo darbų apimtyje turi būti išbandyta žemiau aprašytos funkcijos, bet apimtis neribojama:• Greičio reguliavimas ir greičio reguliavimo prietaisų bandymai pagal ISO 3046 - 4 standartoreikalavimus ir specifikacijose nurodytas greičio reguliavimo ribas.• Nustatomų greičio reguliatorių darbo režimai ir jautrumas bei linijiškumas greičio kitimo irvaldymo signalo. Šio bandymo rezultatai turi būti užrašomi.• Tikrinami sumontuotos įrangos techniniai parametrai .

3.6.3.6.Pirmojo paleidimo bandymaiVisa pagrindinė ir pagalbinė įranga, o taip pat valdymo pultai ir paskirstymo spintos turi būtiišbandomos pilnu darbiniu apkrovimu. Siurbliai turi būti išbandomi pagal ISO 3555 standartoreikalavimus arba atitinkančių galiojančių standartų reikalavimus. Siurbliai turi būti paleidžiami(taip pat turi būti bandomi orapūtės, kompresoriai ir pan.) ir turi būti matuojamas slėgis tieksiurbimo tiek ir slėgimo pusėje. Išbandant siurblius turi būti parenkami bent keturi taškai iš siurbliodarbo kreivės.Rekomenduojama siurblius bandyti prie:• nominalaus našumo;• maksimalaus leistino apkrovimo;• minimalaus leistino apkrovimo;• tuščios eigos.

4. VAMZDYNAI IR ARMATŪRA

4.1. Vamzdžiai

4.1.1. Bendrieji reikalavimai.Visi vamzdžiai, sklendės ir sujungiamosios vamzdyno dalys turi atitikti atitinkamus Lietuvos artarptautinius standartus ir normas. Rangovas, jei būtina, turi perduoti Inžinieriui sertifikatus, kurie



114

parodo, kad medžiagos buvo išbandytos ir atitinka šios specifikacijos ir atitinkamo standartoreikalavimus. Visi pateikiami vamzdžiai ir jungiamosios dalys turi būti aukštos kokybės, tiksliaiapvalūs, tolygaus skersmens, be atplaišų ir kitų defektų bei skirti atitinkamam darbiniam slėgiui irtemperatūrai. Vamzdžių diametrai neturi būti mažesni negu nurodytieji brėžiniuose arba aprašytikiekių žiniaraščiuose.

Turi būti patiekti pilni vamzdynų, armatūros ir jungiamųjų medžiagų komplektai pagal poreikį,vamzdyno dalims, užsibaigiančioms, jeigu nenurodyta kitaip, 250 mm už pastato lygiu galu,tinkamu prijungti prie slėginės magistralės ar kitų siurbimo arba išpylimo sistemų.

Turi būti patiektos visos vamzdžių atramos, tokios kaip pakabos, kronšteinai ar strypiniai ramsčiai,vamzdynas turi būti tinkamai pritvirtintas prie atramų U formos varžtais arba panašiomisaprobuotomis tvirtinimo priemonėmis.

Vamzdynai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad jokie hidrauliniai smūgiai ar savojokonstrukcijos svorio apkrovos nebūtų perduodamos į siurblių flanšus, korpusus ar kitą mechaninęįrangą. Ketaus vamzdžių sankirtose su sienomis turi būti naudojami specialūs flanšai (“puddleflange”).

Visi vamzdžių nusileidimai turi būti tiksliai vertikalūs. Vamzdynai turi būti išdėstyti taip, kad būtųgalima patogiai išmontuoti siurblius ir kitus įrengimus.

Kad sumažinti sujungimų skaičių, vamzdžiai turi būti užsakomi didžiausių galimų ilgių. Rangovasatsako už visų medžiagų tiekimą pakankamais kiekiais ir nedelsiant, prieš pateikdamas bet kokįužsakymą, ypač importuojamiems gaminiams, pasitikrina būtinus jų kiekius.

Jeigu nenurodyta kitaip, slėgtiniai vamzdynai turi būti parinkti ne mažesniam kaip PN10 slėgiui.HDPE ar kitos lanksčios vamzdinės medžiagos turi būti patiektos su neopreno gumos movomis.Visi flanšai turi atitikti LST EN 1092 standartą. Visuose vamzdžiuose turi būti įrengtos būtinosnuorinimo sklendės, mėginių ėmimo sklendės ir praplovimo jungtys.

4.1.2. Vandentiekio vamzdynaiGeriamo vandentiekio sistema turi būti tinkama eksploatuoti ištisus metus. Lauko vamzdynai turibūti pakloti žemiau įšalo lygio.Vandentiekio vamzdynuose turi būti įrengti vantūzai, montuojami pačiame aukščiausiame linijostaške, ir išleidėjai, montuojami pačiame žemiausiame taške linijos ištuštinimui.

Betoniniai šuliniai ir monolitinės kameros turi būti pastatytos ant vandentiekio linijos. Vamzdžiųpraėjimai per šulinių ar pastatų sienas turi būti tinkamai sandarinami. Rangovas turi užtikrinti visųšulinių ir kamerų sandarumą nuo vandens.

Šuliniai turi būti pažymėti žymėjimo ženklais.Gatvėse turi būti dedami sunkiojo tipo „plaukiojantys“ dangčiai.Šuliniai ir kameros turi būti su landomis, kad į juos būtų galima įeiti. Landos dydis turi būti 700mm. Landos ilgis, viršijantis vieną metrą, turi būti 1 metro skersmens.

Rangovo naudojami visi vamzdžiai, fasoninės dalys ir medžiagos turi būti sertifikuoti Lietuvojepagal atitinkamus Lietuvos standartus. Paklotoms vandentiekio magistralėms Rangovas turi atliktiCCTV inspekciją ir pateikti juostą Užsakovui.

Visi vamzdžiai, fasoninės dalys, jungtys ir pan. turi būti pažymėtos gamintojo pavadinimu ar



115

ženklu, nurodytas dydis, slėgis, klasė, pagaminimo data, alkūnių posūkiai ir pan. bei visa papildomainformacija kaip reikalaujama gamintojo standarte.

Priimtini vamzdžių ir fasoninių dalių vėliausios laidos standartai:

1) Kalus ketus (DI): ISO 2531:1998, ISO 10221:1993, ISO 10802:1992, BS 4772, BS 2789,DIN 1693 ar ekvivalentas.;

2) PVC vandentiekio vamzdžiai (PVC): ISO 1183, ISO 527, DIN 52612, DS 972, NS 3621, SS1776o . ar ekvivalentas.;

3) PE vandentiekio vamzdžiai (PE): ISO 1183, ISO 527, DIN 52612, DS 2119, NS 3622,SS3362 ar ekvivalentas.

4.1.3. Buitinių nuotekų vamzdynaiVisi Rangovo naudojami vamzdžiai, fasoninės dalys ir medžiagos turi būti sertifikuoti jųnaudojimui Lietuvoje pagal Lietuvos standartus.Visi vamzdžiai, fasoninės dalys, jungtys ir pan. turi būti pažymėtos gamintojo pavadinimu arženklu, nurodytas dydis, slėgis, klasė, pagaminimo data, alkūnių posūkiai ir pan. bei visa papildomainformacija kaip reikalaujama gamintojo standarte.

Priimtini vamzdžių ir fasoninių dalių vėliausios laidos standartai:

PVC savitakiniai BS 4660/ 5481, BS 2494, DIN 8061, DIN 4060, DIN 19534, ISO4435,ISO4435, ISO/TR/7473, DS2348, SFS 5102 ar ekvivalentas;

PE savitakiniai ISO/TR/7474, SFS 3154 ar ekvivalentas;

Jeigu tai įmanoma, slėginės linijos turi būti suprojektuotos išvengiant pakilusių taškų, kuriuose galisusidaryti oro ar dujų kišenės. Jeigu tai neišvengiama, turi būti numatytos nuorinimo priemonėsaukščiausiuose taškuose automatinių nuorinimo vožtuvų pagalba arba rankiniais nuorinimo čiaupaisvietose kur nėra dažno naudojimo. nuotekų sistemos žemiausiuose taškuose turi būti įrengtosdrenažo sistemos.

Slėginių vamzdynų alkūnės turi būti ilgo spindulio tipo, T formos jungtys turi būti radialinioatsišakojimo tipo. Kryžminės jungtys neleidžiamos.

Rangovas turi užtikrinti visų šulinių bei kamerų, įrengtų trasoje, sandarumą vandeniui. Šuliniai,kuriuose yra tiesioginis kontaktas su nuotekomis, turi būti pagaminti iš sulfatams atsparaus betono.

4.1.4. Paviršinio vandens vamzdynaiPaviršinio vandens savitakos vamzdynai turi būti pagaminti iš didelio tankio polietileno arba kitųpatvirtintų medžiagų. Minimalus vamzdžio skersmuo turi būti 200 mm.

Šuliniai turi būti įrengti krypties ir šoninio įsijungimo vietose. Tiesiuose tinklo tarpuose šuliniųatstumai priimami pagal STR 2.07.01:2003.

4.1.5. PVC vamzdžiai

Visi polivinilchlorido vamzdžiai ir fitingai, kurie bus naudojami šaltam geriamam vandeniui, turibūti sertifikuoti pagal Lietuvos higienos standartus.



116

UPVC vamzdžiai turi būti naudojami pagal diametrus: nuo 200 mm iki 400 mm savitakėmssistemoms, o namų sujungimų atšakose diametras turi būti 150 mm. Šie vamzdžiai ir priedai, skirtisavitakiams nuotekų vamzdynams, turi atitikti Lietuvos standartą arba ISO 4435, arbaekvivalentišką standartą. Jie turi būti įsigyti iš aprobuoto gamintojo, kartu turi būti patiektasnaudojimui skirtų vamzdžių ir priedų techninis detalus aprašymas.

Tiekiamų vamzdžių ilgiai neturi viršyti 6 metrų. Vamzdžių galai turi būti tinkamai apsaugoti nuoapgadinimų štabeliuojant ir transportuojant, vamzdžiai ir priedai turi būti uždaryti movose ir aklėse,sandarinami guminiais sandarinimo žiedais.

Rangovas privalo atsiminti, kad UPVC vamzdžiai, kaip ir kiti plastikiniai vamzdžiai, yra veikiamikarščio tokiu būdu, kad medžiagos stiprumas mažėja. Taigi Rangovas privalo imtis visų atsargumopriemonių, kad vamzdžiai nebūtų paveikti karščio, ypač tiesioginių saulės spindulių.

Visų perkrovimų, transportavimo, sandėliavimo ir klojimo operacijų metu vamzdžiai turi būtirūpestingai apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Jie turi būti sandėliuojami šešėlyje, geraiventiliuojamuose štabeliuose, taip kad jokia jų dalis nebūtų atvira saulės spinduliams. Vamzdžių irpriedų sandėliavimas po maišų medžiagos apklotu, padengtu tiesiai ant štabelių, neleistinas.

Klojimo operacijos metu vamzdžiai turi būti užpilami aplink ir iš viršaus iki 300 mm virš vamzdžioviršutinio paviršiaus iš karto po paklojimo. Sujungimams, kurie išlieka atviri slėgio bandymo metu,reikia sudaryti šešėlį panaudojant maišų audeklą, kuris turi būti uždengtas mažiausia 0,5 m viršvamzdžio viršutinės dalies, kol prasidės galutinis užpildo supylimas.

Visi vamzdžiai, kurie Inžinieriaus nuomone galėjo būti apgadinti karščio ar saulės spinduliųpoveikio, turi būti atmesti ir pakeisti nepaveiktomis medžiagomis Rangovo sąskaita.

Rangovas turi įtraukti visas išlaidas, susijusias su aukščiau minėtų reikalavimų griežtu prisilaikymu,į savo vamzdžių ir priedų išlaidas.

4.1.6. Plastikiniai vamzdžiai ir fasoninės detalėsGalimybė naudoti plastikinius vamzdžius atitinkamiems tikslams turi būti patvirtinta kokybėssertifikatu.

Parinkti vamzdyno ir su juo susijusius elementus, jų medžiagą, juos projektuoti, montuoti ir jungtireikia laikantis gamintojo rekomendacijų.

Vandentiekiui naudojamų vamzdžių spalva: mėlyna, juoda su mėlynomis juostelėmis.

Plastikiniai vamzdžiai turi būti pagaminti iš medžiagos, atsparios grunto ir eismo apkrovoms, būtilankstūs, ilgaamžiai, atsparūs korozijai ir susidėvėjimui bei bus gerų hidraulinių savybių.

PE slėginiai vamzdžiai ir fasoninės dalys turi atitikti išorinius skersmenis kaip numatytastandartuose. Nebent nurodyta kitaip,vamzdžiai ir fasoninės dalys bus tinkamos minimaliam PN10darbiniam slėgiui.

Vamzdžių sujungimai turi būti atliekami pagal vamzdžių gamintojo specifikacijas.

Rangovas turi užtikrinti, kad vamzdžiai atlaikys įtempimų apkrovas, kurios veiks montavimo darbųmetu be įtrūkimo ar lūžimo. Turi būti pateiktas sertifikatas, patvirtinantis vamzdžių tinkamumą



117

numatomoms įtempimų apkrovoms, kuriai vamzdžiai yra suprojektuoti.

Jeigu naudojamam vamzdžio tipui slėgiai, apkrovos ir įtempimai yra jam leistinose ribose, nereikiajokių specialių skaičiavimų, parenkant vamzdžius vidinio slėgio atžvilgiu.

Jei vamzdžiai klojami atvirame ore, turi būti imamasi saugumo priemonių perduodant apkrovas,siekiant užtikrinti tinkamą vamzdynų funkcionavimą. LDPE, HDPE, PP ir kiti plastikiniaivamzdžiai, kurių elastingumas po apkrovimų gali kisti, visu horizontaliu ilgiu turi būti tiesiamiplieniniuose profiliuose. Leistini nukrypimai, kai vamzdžio skersmuo iki DN50 yra 3mm, kaiskersmuo daugiau nei DN50 – 5 mm.

Vamzdžių, klojamų atvirame ore, plastiko atsparumas UV spinduliams turi būti patvirtintassertifikatu. Jei vamzdžiai neturi tokio sertifikato, tikėtina, kad nuo UV spindulių poveikio jie galitapti trapūs, todėl tokių vamzdžių naudoti neleidžiama.

Turi būti imtasi saugumo priemonių saugant ir sandėliuojant plastikines dalis be įtempimų antminkštų patiesalų. Sandėliavimo pagrindas turi būti lygus, kad būtų užtikrinta atrama per visąvamzdžio ilgį. Plastikines dalis galima saugoti ir atvirame ore, tačiau esant ekstremaliomssąlygoms, pvz. šalčiui, reikia naudoti atitinkamas apsaugos priemones.

Vamzdžiai, skirti geriamam vandeniui atgabenti i vietą, turi būti laikomi ant medinių ar panašiųpadėklų, su vamzdžių galams uždengti skirtais dangčiais, kad nepatektų šiukšlės ir parazitai.

Plastikiniai vamzdžiai gali būti montuojami tik esant aukštesnei kaip +10 oC temperatūrai, jeitemperatūra žemesnė nei +10 oC, turi būti naudojamos apsauginės priemonės, suderintos suinžinieriumi. PE ir PP vamzdžiai turi būti jungiami naudojant sandūros suvirinimą, mažesnioskersmens vamzdžiai gali būti jungiami, naudojant elektromovų sulydymą. Vamzdžių suvirinimaskaitinimo elektrodu, naudojant korozijai neatsparias medžiagas, neleidžiamas.

Polietileno vamzdžiai gali būti sujungiami suvirinant sandūrine siūle, kompresiniais fitingais(compresion fittings), sulydant elektros srove, flanšiniu būdu arba susirakinančiomis mechaninėmismovomis, priklausomai nuo turimų vamzdžių, jungiamųjų detalių ir vietos. Kai vamzdžiai jungiamisuspaudžiant įkaitintus jų galus arba lydant jų galus šiluma arba sulydant elektra, turi būti griežtailaikomasi gamintojo nurodymų.

Polietileno vamzdžių suvirintos siūlės ir fitingai turi atitikti atitinkamus vamzdžių gamintojotechninių sąlygų punktus.

Suvirinimo būdu gautos siūlės turi būti tokio pat stiprumo, kaip pats vamzdis. Siūlės tarp PE 80 irPE 100 arba tarp vamzdžių su skirtingo storio sienelėmis turi būti padarytos laikantis gamintojorekomendacijų, aprobavus Inžinieriui.Polietileno vamzdžiai ir armatūra turi atitikti šių standartų arba lygiareikšmių nacionalinių standartųreikalavimus:

Lietuvos standartai mėlyniems iki 63 mm nominalaus skersmens polietileno vamzdžiams,skirtiems požeminiam naudojimui;

vandentvarkos darbų medžiagos ir standartai – informacinė ir konsultacinė medžiaga; vario ir vario lydinių slėgio armatūros polietileno vamzdžiams su išoriniais skersmenimis

pagal Lietuvos standartus (metriniais) specifikacija; slėginių polietileno vamzdžių šaltam geriamam vandeniui (didesnių negu 63 mm

nominalaus skersmens) specifikacija.



118

Vamzdžių bei fasoninių dalių gamybai naudojama medžiaga turi būti didelio tankio polietilenas,atitinkantis LST EN 12201 ir LST EN 12162 standartus.

Polietileniniai PE vamzdžiai turi atitikti šiuos standartus: LST ISO 4427, DS 119, NS 3622, SS3362. PE vamzdžių naudojamų projekte darbo slėgis PN10.

Polietileno vamzdžiai skirti geriamam vandeniui, turi būti PN 10 tipo ir atitikti ISO 4427, EN 10284arba DIN 8074 standartus.

PE 110 Compact vamzdžiai nominaliais išmatavimais 100-400, skirti vandens magistraliniamsvamzdynams ir slėginiams nuotekų vamzdynams, ir PE Compact vamzdžiai nominaliaisišmatavimais 100-500 turi atitikti EV 45014. EN 155 standartus.

Vamzdžių ir fitingų gamintojas turi būti aiškiai identifikuojamas.

PE-HD (aukšto tankio polietileno) vamzdžiai turi būti panaudoti namų prijungimui bei slėgiolinijoms, kai diametras mažesnis negu 100 mm. Visi vamzdyno elementai turi atitikti standartusDIN EN 12201 ir DIN EN 805. Vamzdžių medžiaga ir montavimas turi atitikti standartus DIN EN12201 ir DIN EN 805. Vamzdžių medžiaga ir montažas turi atitikti standartą DIN 19537 ar kituspanašius standartus.

Reikia atkreipti dėmesį į klimatines projekto vykdymo aikštelės sąlygas, todėl vamzdžiai turi būtiapsaugoti nuo aukštų temperatūrų transportavimo į aikštelę metu, saugojimo aikštelės sąlygomismetu bei vamzdžių klojimo metu.

Pačių vamzdžių, vožtuvų ir kitų pagalbinių detalių sujungimai turi būti atlikti su atitinkama įranga,dirbant tinkamam personalui. Minėta įranga turi būti aprobuota Inžinieriaus.

Vamzdžiai ir priedai turi būti pakankamai tiesūs ir turėti lygiai statmenai nupjautus galus. Montažasvirš žemės paviršiaus reikalauja nuolatinio vamzdžio laikiklio, kurio aukštis neviršytų 1,2 m.Pageidautina, kad sujungimai požeminėse sistemose būtų padaryti elektra suvirinant movas arbakitais būdais, naudojant sraigtinius priedus.

4.1.7. Nerūdijančio plieno vamzdžiaiNerūdijančio plieno vamzdžiai turi atitikti šiuos reikalavimus:

vamzdžiai pagaminti suvirinant iš nerūdijančio plieno, kurio kokybė turi atitikti AISI 316L; skersmens ir sienelės storio paklaida atitinka ISO 1127; nerūdijančio plieno vamzdžių sienelės storis ne mažiau kaip:

Skersmuo, mm Sienelės storis, mm<80 1,680-200 2,0200-250 2,5300-500 3,0> 500 4,0

Alkūnės, reduktoriai ir flanšai turi būti gaminami iš nerūdijančio plieno, kurio kokybė turi atitiktiAISI 316L. Alkūnių ir reduktorių bei kitų fasoninių detalių sienelės storis privalo būti ne mažesnis



119

kaip ir jungiamų vamzdžių.

Nerūdijančio plieno vamzdžiai tinkamu būdu ėsdinami ir pasyvuojami, dėmės pašalinamos.

Alkūnės turi būti presuotos iki Dsąl. 600 (imtinai). Alkūnės turi atitikti DIN2605 ar analogiškusreikalavimus.

Trišakiai turi būti pagaminti gamykloje ir jų dydžiai nustatyti 10 kg/cm2 darbiniam slėgiui.

Flanšiniai jungimai turi būti su nerūdijančio plieno movomis ir laisvais flanšais iš karšto cinkavimoanglinio plieno. Laisvieji flanšai turi atitikti DIN 2642 ar analogiškus reikalavimus, gręžimas PN 10- DIN 2501 ar analogiškus reikalavimus. Tarpikliai turi būti iš armuotos nitrilinės 3 mm storiogumos.

Movos gali būti presuotos konstrukcijos, nominalus dydis iki Dsąl. 150 (imtinai). Movos nuo Dsąl.200 ir daugiau turi būti suvirintos konstrukcijos. Movos turi atitikti DIN 2642 ar analogiškusreikalavimus.

Aklinieji flanšai turi būti karšto cinkavimo anglinio plieno. Aklinųių flanšų vidinis paviršius turibūti apsaugotas nerūdijančio plieno AISI 316L plokštele, kurios storis ne mažesnis už 2.0 mm.

Srieginiai nerūdijančio plieno vamzdžių fitingai turi atitikti DIN 2982...DIN 2993 ar analogiškusreikalavimus.

Nominalūs dydžiai ir išoriniai skersmenys turi būti tokie, kaip nurodyta aukščiau.

4.1.8. Vamzdžių ir sklendžių montavimasVamzdyno ir sklendžių montavimo darbų metu pasirūpinama, kad per siurblių flanšus ir bet kokiaskitos įrangos dalis nebūtų perduodamos jokio pobūdžio apkrovos.

Purvo, vandens ir kitų pašalinių medžiagų patekimui į vamzdžius, sklendes ir fasonines detalesužkirsti Rangovas naudoja galų uždengimo dangčius arba kamščius. Plokščių, kamščių ir dangčiųprie vamzdžių galų negalima tvirtinti virinant, nei jokiu kitu būdu, kuris galėtų pakenkti vamzdžiogalui. Dangčiai ir kamščiai dedami baigus dienos darbą arba, kai daroma pertrauka, išskyrus, jeiguji yra labai trumpa.

Sujungimai atliekami griežtai laikantis gamintojo nurodymų. Rangovas privalo pasinaudotigamintojo teikiamomis konsultacinėmis paslaugomis dėl sujungimų montavimo. Jeigu gamintojairekomenduoja naudoti specialius sujungimo būdus, Rangovas juos turi naudoti visiems vamzdžiųsujungimams.

Prieš atliekant sujungimus, visi jungiamieji paviršiai gerai nuvalomi ir išdžiovinami, tokia jų būklėpalaikoma tol, kol sujungimų montavimas užbaigiamas. Jeigu vamzdžių gamintojas rekomenduoja,naudojama sujungimų tepimo priemonė.

Nepaisant to, kad vamzdžių sujungimai privalo turėti būtiną elastingumą, vamzdžiai taip pat privalobūti pakankamai įtvirtinti, kad nejudėtų darant sujungimą ir padarius jį.

Tarpas tarp elastingai sujungiamų vamzdžių tiesaus galo ir movos privalo būti gamintojorekomenduoto dydžio. Visi 600 mm arba mažesnio diametro vamzdžiai prieš montuojant tiksliai



120

paženklinami taip, kad sujungime pasiliktų tikslus reikalingas trapas. Išlinkis ties sujungimaisnegali viršyti 50% gamintojo rekomenduoto maksimalaus dydžio. Sintetinių medžiagų vamzdžiai sunepertraukiamais sujungimais gali būti sujungiami ant žemės paviršiaus prieš klojant juos į tranšėją.

Visi flanšai, veržlės ir varžtai, kurie yra naudojami sujungti vamzdžius po žeme, turi būti pagamintiiš rūgštims atsparaus nerūdijančio plieno, kurio kokybė turi atitikti EN 1.14301.

Flanšai ir flanšiniai sujungimai privalo būti nustatyti į reikiamą padėtį, o komplektuojančiosiosdalys, įskaitant tarpines, išvalytos bei išdžiovintos. Tarpinės įdedamos į flanšą taip, kadnesusidarytų raukšlės. Plokštumos ir varžtų kiaurymės pakankamai sugretinamos, o sujungimaijungiami varžtus veržiant tolygiai ir palaipsniui simetriškai priešingose pusėse. Varžtai veržiami tikstandartinio ilgio veržliarakčiais. Flanšo apsauginė danga, jeigu ji yra naudojama, uždengiama, vostik sujungimas sujungiamas.

Įrengiant vamzdyną paliekami tokie tarpai: nuo sienos 25 mm nuo lubų 100 mm nuo grindų 150 mm tarp gretimų vamzdžių 25 mm (tarp baigtinių paviršių; kai naudojama

izoliacija, tarp izoliacijos paviršių) nuo kabelių ir instaliacinių kanalų 150 mm

Jokie sujungimai nedaromi sienoje, pilnavidurėse grindyse ir jokioje kitoje vietoje, kur priesujungimo yra sunku prieiti ir jį aptarnauti.

4.2. Sklendės

4.2.1. Bendra informacijaVisos sklendės turi būti parinktos pagal specifikuotas terpes ir darbo sąlygas. Sklendžiųkonstrukcija, medžiaga ir išpildymas turi įvertinti ir eksploatacinius nukrypimus, kurie gali atsirasti,tai vakuumas ar temperatūrinis smūgis.

Jei sklendžių konstrukcijoje atraminis paviršius yra numatytas iš legiruoto plieno ar kitokios kietosmedžiagos, tuomet turi būti numatyta, kad kietumo skirtumas tarp judamo ir nejudamo atraminiopaviršiaus sklendėje būtų ne mažiau 50 ir ne daugiau 100 Brinelio laipsnių. Kietesnės medžiagosturėtų būti nejudamas atraminis paviršius.

Užsklandos, peteliškinės ar pleištinės sklendės gali būti naudojamos oro ir vandens linijose,uždoriai gali būti naudojami tik žemo slėgio linijose. Uždaromosios sklendės turi būti suužrakinimo galimybe. Uždaromosios sklendės turi būti montuojamos prie kiekvieno įrenginio,kuriam reikalingas aptarnavimas. Užsklandos ar pleištinės sklendės turi būti tokios konstrukcijos,kad pilnai atidarytoje užsklandos ar pleišto padėtyje, korpuso anga yra pilno praeinamumo ir jokiaužsklandos ar pleišto dalis neišsikiša. Vamzdyne montuojant rutulinius vožtuvus reikia atkreiptidėmesį į tai, kad atidaryto vožtuvo rankenėlė būtų išilgai vamzdžio ašies. Sklendės ir vožtuvai,kurie uždaro tepimo angas turi būti flanšiniai, plieninio korpuso ir nerūdijančio plieno ašimi.Sklendžių ir ventilių korpusai bei dangteliai turi būti prisukti, bet neužveržti. Ant visų sklendžių irvožtuvų korpusų, kurių darbo režimas yra tik viena tam tikra kryptimi turi būti nupiešta arišpresuota rodyklė, parodanti reguliuojamo srauto kryptį. Sklendžių ir vožtuvų, kurie numatytidarbui lauko sąlygomis ašys ir pavaros turi būti apsaugotos specialiomis apsaugomis nuo laukoaplinkos poveikio.



121

Visos sklendės ir vožtuvai turi būti montuojami tokiame aukštyje ir tokioje padėtyje, kadaptarnaujantis sistemą ir įrangą operatorius galėtų lengvai atlikti savo darbą nuo grindų, aikštelių arpraėjimų. Negalima sklendžių ar vožtuvų montuoti taip, kad jų ašis ir ašies riebokšlis būtų žemiaucentrinės horizontaliosios linijos, kad į ašies riebokšlį nepatektų nešvarumai, o demontuojamąsklendę ar vožtuvą galima būtų pilnai ištuštinti.

Sklendžių ir uždorių rankiniai valdymo ratai turi būti įrengti ne aukščiau kaip 1800 mm virš grindųar platformos lygio (darbinio lygio). Jeigu įmanoma, geriausias aukštis būtų 1000 mm virš darbiniolygio. Jeigu sklendės įrengtos aukščiau kaip 1800 mm virš darbinio lygio, jose turi būti įrengtinuotolinio valdymo įrenginiai, tokie kaip prailginimo velenas arba grandininis ratas, sureikalingomis atramomis ir tepimo įrenginiais.

Jei sklendės ar vožtuvai turi būti su užraktais fiksuojančiais jų padėtį, tuomet jų korpusuose turi būtinumatyta galimybė spynai ar užraktui prikabinti, komplekte turi būti spyna ar užraktas ir vienasraktas. Sklendžių ar vožtuvų vidiniai diametrai turi idealiai sutapti su vamzdžių galų vidiniaisdiametrais prie kurių jie yra montuojami.

Jei specifikacijose nėra nurodoma kitaip, sklendės ar vožtuvai turi atsidaryti prieš laikrodžiorodyklę. Sklendės ir vožtuvai iki 300 mm diametro gali būti rankinės, o virš 300 mm diametro - suelektro-mechaninėmis pavaromis. Maksimalus sklendės rato sukimo momentas, skaičiuojant nuorato liestinės ir esant pilnam hidrauliniam apkrovimui turi būti ne didesnis nei 200 Nm.

Ant visų sklendžių valdymo ratų turi būti užrašai anglų kalboje "atidaryti" ir "uždaryti", o taip patrodyklės žyminčios atitinkama sukimo kryptį. Visi sklendžių valdymo ratai turi būti patvariosmechaninės konstrukcijos.

Sklendžių valdymo ratai turi būti su įtaisais spynų ir užraktų pritaisymui, siekiant užfiksuoti sklendęvienoje ar kitoje padėtyje.

Rangovas, tose vietose, kur prie sklendžių ar vožtuvų sunku prieiti ar jas pasiekti turi įrengtiaptarnavimo aikšteles, pritaisyti joms valdymo grandines, prailginti jų ašis, prailginti tepimoatvamzdžius ar numatyti kitokias priemones leidžiančias valdyti sklendes ar vožtuvus, ar atliktijoms techninę priežiūrą nuo grindų ar kitų paviršių.

Visų tipų sklendės ir vožtuvai turi būti parinkti iš tokių medžiagų, kurios yra atsparios korozijaiesant specifikacijose nurodytoms aplinkos sąlygoms, o tos sklendžių ar vožtuvų dalys, kurios nėrasavaime atsparios korozijai turi būti tinkamai padengtos ar apsaugotos.

Visos sklendės ir vožtuvai turi būti skirti minimaliam darbiniam slėgiui PN 10. Visi flanšai gręžiamiPN 10 slėgiui pagal DIN 2501 ar analogiški.

Kai sklendės yra sunkiai prieinamose vietose, Rangovas privalo pateikti ir sumontuoti grandinėmisvaldomas sklendes, veleno prailginimo elementus, prailgintus tepimo antgalius ar panašią armatūrą.arba įtaisus, palengvinančius priėjimą eksploatavimo, tepimo ir kt. tikslu.

Visi vožtuvai ir sklendės turi būti atsparūs korozijai vyraujančiomis sąlygomis. Jei kuri nors detalėpagaminta iš korozijai neatsparios medžiagos ji turi turėti antikorozinę dangą.

Išbandymai paprastai atliekami Užsakovui nedalyvaujant, nebent jei tai nurodytų ar reikalautų



122

Užsakovo atstovas. Užsakovo atstovui turi būti pateikti gamyklinių bandymų pažymėjimai.

Prieš pristatant į statybvietes visi darbiniai paviršiai turi būti švariai nuvalyti, jei jie metaliniai -padengti tepalu. Rangovas turi užtikrinti pradinį padengimą, būtiną teisingam sklendžių ir uždoriųnustatymui ir veikimui. Įpakavimas turi užtikrinti visišką apsaugą gabenant ir sandėliuojant.Sklendžių ir vožtuvų angos iki pat jų montavimo turi būti užsandarintos. Visos panašaus tiposklendės turi būti patiektos to paties gamintojo.

Visoms sklendėms turi būti priskirtas unikalus identifikacinis numeris, palengvinantis ekploatacijąir priežiūrą. Identifikacinis numeris turi būti atspaustas kortelėje, kuri bus ant sklendės. Visųsklendžių sąrašas, įskaitantis identifikacinius numerius, vietą ir sklendės detales, turi būti parengtasRangovo ir pateiktas projekto pabaigoje. Visuose brėžiniuose turi būti nurodomas sklendės numeris.

Jei specialiai nenurodyta brėžiniuose, esant mažesnio skersmens atšakai, prijungtai prie magistralės,sklendė turi būti įrengta ties atšakos ir magistralės susijungimo tašku.

Sklendės turi būti su guma dengtu uždoriu. Sklendės turi būti montuojamos šuliniuose ar grunte.

Sklendės, montuojamos grunte, turi būti su prailginimo velenu ir apsauginiu gaubtu. Prailginimovelenai turi būti pagaminti iš cinkuoto plieno, apsauginiai gaubtai ir PE.

Sklendžių bandymas tipiškai yra atliekamas, nedalyvaujant Užsakovui, nebent jei Inžinieriusreikalauja Užsakovo dalyvavimo. Gamyklinio bandymo sertifikatas turi būti pateiktas Inžinieriui.

Pakuotė turi užtikrinti absoliučią fasoninių dalių apsaugą transportavimo bei sandėliavimo metu, irvisų sklendžių angos turi būti užsandarintos prieš montavimą.Jeigu reikia, ant rankinių sklendžių valdymo ratų turi būti įrengta krumplinė pavara (reduktorius),kad užtikrinti, jog rankų jėga, veikianti valdymo ratą, neviršys 250N (25kg). Valdymo ratai turi būtilygūs ir tokio skersmens, kad vienas žmogus galėtų valdyti sklendę. Ant valdymo rato turi būtiišlietas jo uždarymo krypties ženklas. Uždarymo kryptis turi būti pagal laikrodžio rodyklę.

Sklendės, nuorinimo vožtuvai turi būti atsparūs korozijai. Jei kuri nors detalė pagaminta iš korozijaineatsparios medžiagos, ji turi turėti antikorozinę dangą.Ant technologinių cheminių medžiagų linijų montuojami ventiliai turi būti atsparūstransportuojančioms cheminėms medžiagoms.

Prieš pristatant į statybvietę, visi darbiniai paviršiai turi būti švariai nuvalyti, o jei jie metaliniai -turi būti padengti tepalu. Pradiniai naftos, tepalų ir panašių medžiagų kiekiai, reikalingi sklendžių irvandentakių eksploatacijai, turi būti parūpinti Rangovo.

Visoms sklendėms ir uždoriams turi būti atlikti slėgio bandymai pagal atitinkamą standartą ar jųslėgio nominalą, kuriam jos yra pagamintos. nuotekis neleidžiamas.

Jeigu sklendės ir uždoriai turi elektrinę ar pneumatinę pavarą, prieš pristatymą į vietą jie turi būti išanksto surinkti ir patikrinti.

Didžiausias leidžiamas vandens greitis per sklendes ir uždorius - 2,5 m/s. Sklendžių atstumas tarpflanšų turi būti pagal LST EN 558. Sklendžių, vožtuvų flanšai turi būti pagal LST EN 1092reikalavimus. Visos sklendės ir atbuliniai vožtuvai turi būti pateikti tik kokybę pagal LST EN ISO9001 sistemą užtikrinti galinčio gamintojo.



123

4.2.2. Pleištinės sklendėsSklendės turi atitikti EN, DIN ar ekvivalentiškų jiems standartų reikalavimus. Sklendės turi būtiskirtos atitinkamai darbui su vandeniu ir nuotekomis, nominaliam slėgiui 10 bar. Visos sklendės turibūti nepralaidžios lašams, kai slėgis yra 10 bar.

Sklendės velenas turi būti neiškylantis, pagamintas iš rūgštims atsparaus nerūdijančio plieno, kuriokokybė turi atitikti EN 1.4436, kanalas tiesus. Korpusas pagamintas iš kalaus ketaus, padengtasepoksidine danga. Sklendžių, naudojamų vandentiekyje, pleištas turi būti padengtas EPDM.Sklendžių, naudojamų nuotekoms, pleištas turi būti padengtas nitriline danga.

Sklendės turi būti jungiamos flanšais.

4.2.3. Peilinės sklendėsSklendės turi atitikti EN, DIN ar ekvivalentiškų jiems standartų reikalavimus. Sklendžių korpusasketinis, padengtas epoksidine danga. Peilinis uždoris iš rūgštims atsparaus nerūdijančio plieno,kurio kokybė turi atitikti EN 1.4436, iškylantis į išorę velenas - galvanizuoto plieno.

Sklendžių, kurias apsemia nuotekos, korpusas turi būti nerūdijančio rūgštims atsparaus plieno, kuriokokybė turi atitikti EN 1.4436.

Sklendės turi būti jungiamos flanšais. Slėgio klasė ne mažesnė už darbinę. Tokio tipo sklendėsmontuojamos ant dumblo ir nuotekų vamzdynų.

Peilinės sklendės turi būti uždaromos rankiniu būdu, sukant pagal laikrodžio rodyklę ketaus ratą,ant kurio nurodyta uždarymo kryptis. Peilinėse sklendėse turi būti įrengti tinkami drenažiniaikaiščiai, sklendžių flanšų paviršiaus profilis ir tvirtinimo kiaurymės – pagal LST EN 1092. Aukštaiišdėstytos peilinės sklendės turi turėti grandininę pavarą valdymui nuo darbinio lygio.

Magistralę atskiriančios peilinės sklendės, įrengtos išorinėje sklendžių kameroje, turi būti flanšaissujungtos su kylančia magistrale, kad atlaikytų statinį slėgį magistralėje. 500 mm ir didesnioskersmens sklendės, instaliuotos horizontaliose vamzdynų dalyse, turi turėti savas atramas ir nebūtipalaikomos vamzdyno.

4.2.4. Peteliškinės sklendės

Visos peteliškinės sklendės turi būti pilno praeinamumo.

Iš išorės sklendės turi būti padengtos epoksidine danga (dangos storis ne mažiau 150 μm): vidinispadengimas EPDM guma arba epoksidinė derva;

Sklendžių srauto pralaidumas turi būti numatytas abiem kryptimis.Peteliškinės sklendės turi atitikti standarto LST EN 593 arba ekvivalentiško jam reikalavimus.Korpusas - ketinis, diskas nerūdijančio plieno, kurio kokybė turi atitikti AISI 316L (DN20-300),galvanizuoto plieno (DN350 - 600), velenas nerūdijančio plieno pagal AISI 316L. Sklendžių ašelėsir rankenėlės, jungiamieji varžtai, centruojanti ašis, sandarinimo žiedai ir kitos vidinės dalys turibūti iš nerūdijančio plieno AISI 316L. Peteliškinės sklendės turi būti su rankiniais smagračiais arbapavaromis, kurias būtų galima užfiksuoti keliose lengvai nustatomose padėtyse. Peteliškiniųsklendžių slėgio klasė turi būti PN10. Tarpinė – EPDM, skirta temperatūrai 120°. Tarpinę turi būtigalima pakeisti. Pakeitimas sklendėje turi būti numatytas toks, kad nereikėtų išiminėti sklendžiųašies.



124

Peteliškinės sklendės jungiamos flanšais. Peteliškinės sklendės montuojamos ant geriamojovandens arba oro vamzdyno. Jos negali būti naudojamos ant nuotekų linijų.

Kiekvienas sklendės diskas nuo pilnai atviros iki pilnai uždaros padėties turi pasisukti 90 laipsniųkampu. Kai diskas yra uždaroje padėtyje, plokštuma, praeinanti per sklendės koto ašį ir sandarinimopaviršius, turi būti statmena vamzdžio ašiai. Sklendės disko sukimosi ašis turi būti horizontali.

Pavaros mechanizmas turi būti pritvirtintas prie sklendės korpuso ir atitikti DIN standartus.Kiekvienas pavaros mechanizmas turi būti nuimamas apžiūrai ir remontui. Turi būti numatytospriemonės įtvirtinti diską atviroje arba pilnai uždaroje padėtyje, kai pavaros mechanizmas nuimtas.

Jeigu nenurodyta kitaip, visos pasukamosios sklendės turi būti tinkamos rankiniam valdymui.

Kiekvienai sklendei turi būti įrengtas rankinio pasukimo ratas, o didesnio negu 200 mm skersmenssklendėms – ir pavaros reduktorius.

Sklendžių korpusai ir flanšai turi būti iš ketaus DIN 1691 arba kalaus ketaus.

Peteliškinėse sklendėse negali būti jokių vario lydinių, turinčių daugiau negu 5% cinko. Bronzoslydiniuose, atitinkančiuose DIN 1714 standartą, kaip vidiniai komponentai gali būti naudojamialiuminio bronzos arba nikelio komponentai.

Ant valdymo įrangos (rankinio pasukimo rato arba bet kokios automatinės pavaros) turi būtistandartinė disko padėties indikacijos rodyklė. Jeigu sklendė valdoma rankiniu svertu, svertopadėtis turi atitikti disko padėtį.

4.2.5. Rutulinės sklendėsRutulinės sklendės turi būti dviejų krypčių tipo, lengvam atidarymui/uždarymui jose turi būtiįrengtos rankenėlės. Flanšai turi būti skirti slėgiui PN 10.

4.2.6. Membraninės sklendėsMembraninės sklendės turi būti pilno praėjimo, jų minimalus skersmuo turi būti 25 mm. Sklendžiųkorpusai ir flanšai turi būti iš ketaus DIN 1691, atitinkančio pilkojo ketaus, skirto sklendėms,flanšams ir vamzdynų armatūrai, arba kalaus ketaus specifikacijas; sklendės turi turėti du flanšuspagal DIN 2632 (alternatyvus išpildymas - plastmasinės). Sklendžių membrana turi būti pagamintaiš medžiagos, tinkančios pratekančiai terpei. Membraninės sklendės turi būti naudojamos metanodujų ir chloruoto vandens sistemose.

4.2.7. Slėgio mažinimo vožtuvaiŠios sklendės privalo gebėti palaikyti pastovų nekintamą slėgį už sklendės pagal aukštesnį pastovųarba kintantį slėgį prieš sklendę. Nepriklausomai nuo srauto tekėjimo ir debito sąlygų, jos privaloneleisti slėgiui pakilti.

Sklendė dirba atsižvelgiant į slėgį prieš ir po sklendės, o taip pat į tarpinius slėgius sklendėje arbavožtuvų sistemą, esančią prieš sklendę.

“Pilotinę” sklendę arba vožtuvų sistemą reguliuojama diafragma, kurios apatinę dalį veikiaištekėjime esantis slėgis, o viršų – pastovus spaudimas, kurį sukuria svarelis arba spyruoklė.



125

Nominalus slėgis – PN 16. Korpuso galai aprūpinami flanšais ir išgręžiami pagal DIN 2543.

Sklendžių gamybai turi būti panaudotos šios medžiagos: korpusams ir gaubtams – ketus; vidinei sklendei – vario-cinko lydinys su bronziniu įklotu; apmovams ir dengiamiesiems

žiedams – oda; relinėms sklendėms – bronza su nerūdijančio rūgštims atsparaus plieno, kurio kokybė turi

atitikti EN 1.4436 velenu ir nailoniniu paviršiumi; diafragmoms – sustiprinta sintetinė guma; apkrovos spyruoklėms (jeigu yra) – spyruoklinė viela; cilindrams ir svarsčiams (jeigu yra) – ketus; jungiamiesiems cilindrų vamzdynams – varis; cilindrams – mažaanglis plienas, padengtas epoksidine derva; vidaus darbinės dalys

padengtos bronzos lydiniu.

4.2.8. Atbuliniai vožtuvaiAtbuliniai vožtuvai turi atitikti EN, DIN ar ekvivalentiškų standartų reikalavimus ir būti skirti 10bar nominaliam slėgiui. Nuotekų ir dumblo sistemose turi būti naudojami rutulinio tipo atbuliniaivožtuvai. Švariam vandeniui - diskinio tipo atbuliniai vožtuvai. „Swing“ tipo atbuliniai vožtuvaigali būti naudojami tiek geriamajam vandeniui, tiek nuotekoms. Atbuliniai vožtuvai turi būtipatikrinti gamintojo įmonėje pagal atitinkamą galiojantį standartą. DN150 ir didesnio skersmensvamzdynuose atbuliniai vožtuvai turi būti įrengti su antsvoriais, siekiant sumažinti hidraulinį smūgį.Kur reikalinga, turi būti įrengti minkšto uždarymo įtaisai.

Korpusas gaminamas iš ketaus pagal DIN1691 su specialaus metalo įtvarais (uždoris ir korpusas).Suklys gaminamas iš nerūdijančio plieno, kurio kokybė turi atitikti AISI 316L, montuojamas antbronzinių guolių ir sandarinamas užmaunamu riebokšliu.

4.2.8.1. Rutuliniai atbuliniai vožtuvaiJei nėra nurodyta kitaip, nuotekų sistemose atbuliniai vožtuvai turi būti rutulinio tipo. Rutuliniųatbulinių vožtuvų rutulio svoris turi būti parinktas taip, kad darbo metu nebūtų rutulio virpesių irnestabilaus vožtuvo darbo. Atbulinių vožtuvų slėgio klasė turi būti ne mažesnė PN 10/16.

Atbulinių vožtuvų korpusai turi būti dvigubo flanšo konstrukcijos pagaminti iš kalaus ketaus pagalISO 1083 arba atitinkamų standartų reikalavimus. Sandarinantys paviršiai turi būti iš nerūdijančioplieno. Antikorozinis padengimas epoksidine derva ant švaraus, apdoroto smėlio srove paviršiaus.Flanšiniai sujungimai turi būti PN10 slėgio klasės.

Rutulinis atbulinis vožtuvas atidarytoje padėtyje turi užtikrinti tiesų vandens tekėjimą be kliūčių.Rutulys turi neužstrigti ir vožtuvas neužsikimšti (neleidžiami jokie rutulio svyravimai).

Vožtuvų korpusas turi būti iš abiejų pusių su flanšais, pagamintas iš kalaus ketaus. Rutulys išpoliuretano. Antikorozinė danga turi būti epoksidiniai dažai, tepami ant švaraus nušlifuoto metaliniopaviršiaus.

Jungiami flanšais. Flanšai turi atitikti standarto LST EN 1092 reikalavimus.

4.2.8.2.“Swing” tipo atbuliniai vožtuvaiKorpusas turi būti iš kalaus ketaus su viduje įmontuotu disku, su svirtimi ir svoriu greitam



126

uždarymui be smūgio. Diskas iš kalaus ketaus, padengto guma. Apsauga nuo korozijos turi būtipadaryta uždažant epoksidiniais dažais. Vožtuvų korpusas turi būti iš abiejų pusių su flanšais.

Vožtuvų flanšai turi atitikti standarto LST EN 1092 reikalavimus. Vožtuvai turi būti skirti PN 10slėgiui.

4.2.8.3.Diskinio tipo atbuliniai vožtuvaiUž siurblių padavimo vamzdynuose (slėginėje pusėje) turi būti montuojami švelniai dirbantysatbuliniai vožtuvai. Atbuliniai vožtuvai turi būti su užsklanda ir atsvaru, kai vamzdynų diametrasyra DN 100 ir didesnis. Atsvaras turi būti uždengtas apsauga. Atbulinių vožtuvų išmatavimai turiatitikti ISO 5752 arba atitinkamų standartų reikalavimus. Atbulinių vožtuvų slėgio klasės turi būtiPN 10/16 skaičiuojant pagal darbinį slėgį.

Atbulinių vožtuvų korpusai turi būti dvigubo flanšo konstrukcijos pagaminti iš kalaus ketaus pagalISO 1083 arba atitinkamų standartų reikalavimus. Sandarinantys paviršiai turi būti iš nerūdijančioplieno. Antikorozinis padengimas epoksidine derva ant švaraus, apdoroto smėlio srove paviršiaus.Flanšiniai sujungimai turi būti PN10 slėgio klasės. Užsklandos ašis turi būti per visą korpusoskerspjūvį pagaminta iš nerūdijančio plieno.

Diskinio tipo atbulinių vožtuvų korpusai ir diskas turi būti pagaminti iš nerūdijančio plieno, kuriokokybė turi atitikti AISI 316L. Jungiamas flanšais.

Vožtuvų flanšai turi atitikti standarto LST EN 1092 reikalavimus.

4.2.9. Nuorinimo vožtuvai

Visuose aukščiausiuose vamzdyno taškuose turi būti įrengiami nuorinimo vožtuvai, per kuriuospripildant vamzdyną yra išleidžiamas oras bei išeina oras/dujos, kurios gali susirinkti įprastoseksploatacijos metu. Pagal poreikį turi būti įrengiami vožtuvai su maža anga, didele anga arbasudvejinti nuorinimo vožtuvai. Slėgis turi atitikti didžiausiąjį magistralės bandomąjį slėgį.

Vožtuvų korpusai, šerdys ir gaubtai turi būti pagaminti iš ketaus pagal DIN 1691. Plūdės, plūdžiųkreiptuvai, svirtys ir atraminiai žiedai turi būti pagaminti iš ABS plastmasės, nailono ar kitųsintetinių medžiagų. Tūtos turi būti iš plieno arba sintetinės medžiagos. Sandarinimo paviršiai turibūti iš EPDM gumos. Jeigu nenurodoma kitaip, nuorinimo vožtuvai turi būti tiekiami kartu suužkertamosiomis pasukamosiomis sklendėmis arba uždoriais.

Dvigubo veikimo nuorinimo vožtuvuose turi būti ir didelė, ir maža kiaurymė. Didžioji kiaurymėturi būti uždaroma laisvai gulinčiu standžiu rutuliu, o kameros korpuso konstrukcija turi būti tokia,kad sklendė dėl išleidžiamo oro neužsidarytų anksčiau negu reikia. Mažoji kiaurymė turi būtiuždaroma laisvai gulinčiu rutuliu, kuris ją laiko uždaręs esant bet kokiam atmosferos slėgiui,išskyrus, kai sklendės kameroje susikaupia oras.

Viengubo veikimo nuorinimo vožtuvai turi turėti vieną mažą angą, kuri veikia taip pat, kaipdvigubo veikimo nuorinimo vožtuvų mažoji anga.

4.2.10. Reguliuojami hidraulinį smūgį mažinantys vožtuvaiReguliuojami hidraulinį smūgį mažinantys vožtuvai turi būti tiesioginio tipo, susidedantys iš ketauscilindro, kuriame slankioja PVC vamzdis, o ketaus riebokšlyje “dirba” ketaus atvamzdis.



127

Atvamzdžio aukštis reguliuojamas minkšto plieno srieginiu sukliu, valdomu ketaus ratu, kurisįrengtas ant ketaus rėmo darbiniame aukštyje ir yra sukamas rankomis. Atvamzdžio kreipiamosiostraukės gaminamos iš bronzos. Vožtuvo padėties indikacija atliekama rodykle pro priekinę pentelę.Kai vandens lygis rezervuare yra maksimalus, rodyklė rodo “nulį”.

4.3. Plovimo vandens hidrantai

4.3.1. Hidrantų sklendėsPlovimo vandens hidrantų sklendės privalo būti prisukamos su įvadu iš apačios, atitinkančiosLietuvos standartus. Apačios flanšai privalo būti 80 mm diametro, paviršius ir išgręžimas – PN16.Visos sklendės aprūpinamos suklio dangteliu ir ištekio dangteliu.

4.3.2. StatvamzdisKiekviena hidranto sklendė aprūpinama vienu “užsukamo” tipo statvamzdžiu su dvejetu išvadų –vienas 65 mm, o kitas 19 mm diametro. Išvade įrengiamos sklendės su kaištinėmis momentiniosujungimo jungtimis.

4.3.3. Žarnų dėžėsGreta kiekvieno sklendės įrengimo taško įrengiama žarnų dėžė, o joje - aukščiau minėtasstatvamzdis, žarna (suvyniota ant ritės), vienas sklendės raktas ir dildė.

4.1.2.1Žarnų dėžė privalo būti iš nerūdijančio rūgštims atsparaus plieno, kurio kokybė turi atitiktiEN 1.4436, užrakinama, įrengta virš žemės ant kampuočių rėmo.

4.4. Uždoriai

4.4.1. BendraUždoriai turi būti pakylančiojo suklio tipo. Suklys gaminamas iš nerūdijančio rūgštims atsparausplieno, kurio kokybė turi atitikti EN 1.4436 su sriegiu. Uždoris sukliu valdomas pro specialausplieno žiedą, įrengtą ant priekinės galvutės. Sriegio žingsnis arba pavara įrengiama taip, kadvaldymo ratą galėtų sukti vienas žmogus. Derinį sudarančios dalys – pvz., suklys ir žiedas –atitinkamai paženklinamos, kad nebūtų supainiotos įrengiant.

Uždoriai turi būti parinkti tokie, kad užtikrintų sandarų uždarymą bei nesunkų atidarymą, opaviršiai būtų atsparūs nusidėvėjimui.

Pavara valdomi uždoriai, be reikalingų automatiniam valdymui ir priežiūrai funkcijų, turi turėtimechaninius sriegio padėties indikatorius, taip pat rankinio valdymo ratus.

4.4.2. Ketaus uždoriaiDurelės gaminamos iš ketaus pagal DIN 1691 ir aprūpinamos sutvirtinimo briaunomis. Dureliųhermetiškas kraštas gaminamas iš bronzos, o hermetizuojantis paviršius nušlifuojamas taip, kadsutaptų su rėmu. Durelėse taip pat įrengiami mechaniniu būdu padarytos įlaidos, kurios turi atitiktikreipiančiąsias juostas

Rėmas gaminamas iš ketaus su bronziniu hermetišku paviršiumi. Rėmas privalo būti tvirtoskonstrukcijos, aprūpintas ketaus šoniniais kreipikliais su mašininio apdirbimo kūginiais paviršiais įapačią.



128

Ant rėmo taip pat montuojama ir suklį laikanti plokštė.

4.4.3. Sintetinio tipoDurelės – sluoksninės konstrukcijos, pagamintos iš standaus suspausto sudėtinio plastiko, turinčioaukštą atsparumą tempimo jėgai ir smūgiams. Jis vidiniu polimeriniu užpildu stabilizuojamasapsaugant nuo irimo dėl ultravioletinių spindulių poveikio. Armuojama plienu.

Rėmas nudažomas pagal dažymo specifikacijos reikalavimus. Jis turi būti pakankamo storio irmatmenų, kad užtikrintų deramą standumą. Hermetiški paviršiai gaminami iš dėvėjimuisi ypatingaiatsparios frikcinės medžiagos numatant galimybę hermetišką suspaudimą pakoreguoti.

4.4.4. UžtvarosRėmas gaminamas iš minkštojo plieno, apdorojamas aukšto spaudimo smėlio srove, cinkuojamaspurškimo būdu, dažomas epoksidiniais dažais, tvirtinimas atliekamas varžtais paslėptomisgalvutėmis. Užtvaros privalo turėti šoninius kanalus ir sandarų žemutinį rėmo įtvirtinimą kanalodugne.

Užtvaros privalo būti sluoksninės konstrukcijos, išorinis paviršius iš standaus suspausto sudėtinioplastiko, turinčio didelį atsparumą tempimo jėgai ir smūgiams, stabilizuoto apsaugant nuoultravioletinių spindulių poveikio. Vidaus medžiaga – granuliuota, standi, didelio tvirtumo ir mažotankio. Papildomas tvirtumas gali būti užtikrinamas plienine matrica. Užtvaros aprūpinamos kėlimokilpute viršuje ir įduba apačioje.

Rėmas ir užtvaros gali būti gaminami taip pat iš nerūdijančio rūgštims atsparaus plieno, kuriokokybė turi atitikti EN 1.4436 arba aliuminio.

4.4.5. Valdymo kolonėles ir sklendžių veleno prailginimasSklendės viršutinę dalį – valdymo kolonėlę – turi sudaryti ketaus stovas su rankomis sukamuvaldymo ratu su rutuliniu guoliu. Ratas turi būti pakankamai didelio diametro, kad jį lengvai galėtųsukti vienas žmogus. Jeigu reikia, įrengiama pavara.

Veleno prailginimas turi būti plieninis, o ketaus kreipiančiųjų apkabų kiekis pakankamas, kadsuklys nesikraipytų į šonus. Kreipiančiosios apkabos turi būti tvirtinamos varžtais. Jos turi būtipatiekiamos sukomplektuotos su tvirtinimo varžtais.

4.4.6. Valdymo pavarosTen, kur reikalinga, pavaros turi būti įrengtos su el. varikliais, integruotais elektromagnetiniaispaleidėjais (mažiausiai 60 paleidimų per valandą), valdymo įrengimais vietiniam valdymui (sumygtukais atidarymui/uždarymui) ir išvadais nuotoliniam valdymui.

Pavaros privalo užtikrinti visišką sklendės/uždorio uždarymą esant maksimaliam slėgio skirtumui.Atidarymo/uždarymo galios atsarga turi ne mažiau kaip 50% viršyti maksimalios atidarymo arbauždarymo sukimo jėgos momentus, priimant tą, kuri iš jų yra didesnė.

Variklis turi būti asinchroninis su F klasės izoliacija. Apsauga nuo perdegimo užtikrinama varikliovijose integruotu termostatu. Korpusas turi būti nelaidus dulkėms ir vandeniui, IP55 arba aukštesnėssaugumo klasės, priklausomai nuo įrengimo vietos.

Reduktoriaus dėžė privalo būti visiškai uždara, tepama panaudojant alyvos vonelę, su pripildymo ir



129

ištuštinimo kamščiais bei kontroliniu langeliu patikrinti alyvos lygį. Darbui avarinėmis sąlygomis,kai variklis yra atjungtas mechaniškai, turi būti įrengtas rankinis valdymo ratas. Turi būti įrengiamamechaninė disko padėties indikacija.

Turi būti įrengiami atidarymo ir uždarymo, sukimo jėgos ir ribojimo jungikliai bei dvejetaspapildomų ribinių jungiklių abiejuose judėjimo trajektorijos galuose, kuriais užtikrinama nuotolinėindikacija ir blokavimas.

Elektrinės pavaros, naudojamos reguliavimo sklendėms, privalo turėti sklendės padėties daviklį.

Valdymo pavaros turi būti pritaikytos sistemos terpei, temperatūrai ir slėgiui.

Nustatymas ir avarinis valdymas turi būti numatytas rankiniu būdu. Variklio pavara turi būtiįjungiama rank./auto svertu ir rankinis valdymas automatiškai išjungiamas. Elektrinio veikimo meturankinio valdymo svirtis neturi suktis.

Pavaros turi būti sureguliuotos gamykloje, užtikrinant teisingą visiškai atidarytą padėtį ir visiškaiuždarytą padėtį. Mechaniniu būdu reguliuojami galiniai išjungikliai turi apsaugoti nuo per didelėssklendės eigos ir uždaroje, ir atidarytoje padėtyse. Rankenėlei pasukti reikalinga jėga neturi viršyti150 Nm.

Sklendės su elektrine pavara mechanizmas turi būti pakankamai galingas, kad, esant didžiausiamslėgių skirtumui sistemoje, būtų galima visiškai atidaryti ir uždaryti sklendes.

Pavaros reduktorius gali būti sliekinio arba judančios veržlės tipo. Elektrinės pavaros turi būti suelektromechaniniais stabdžiais.

Pavaros korpusas, įskaitant ir kabelio užspaustuvą, turi atitikti ne mažesnę kaip IP 55 apsaugosklasę. Pavaros turi būti pateikiamos su:

varikliu, atitinkančiu elektrinės dalies specifikacijos reikalavimus; vidiniais reversinio kontaktoriaus paleidikliais; gnybtais visų išorinių kabelių prijungimui; vidine variklio apsauga su prieškondensaciniu šildytuvu; išrinkimo jungikliu, skirtu distanciniam išjungimo valdymui; vidiniu jungikliu ar mygtukais, skirtais atidarymui, sustabdymui ir uždarymui; bepotencialiniais indikaciniais kontaktais "uždaryta- atidaryta" pozicijoms; reguliuojamais ribinių padėčių jungikliais, skirtais valdymo grandinėms; įranga nuosekliam valdymui su 0/4 - 20 mA signalu.

4.5. Elektromagnetiniai debitomačiai ir jutikliai

4.5.1. MedžiagosTuri būti parinktos medžiagos, pasižyminčioms reikiamu mechaniniu, cheminiu ir elektrocheminiuatsparumu dilimui ir korozijai. Korpusas iš vidaus ir išorės turi būti padengtas epoksidine danga. Suvandeniu kontaktuojančios medžiagos turi būti netoksiškos ir neturi veikti vandens kokybės.

Skaitiklio korpusas turi būti iš pilkojo ketaus, stipriojo ketaus arba plieno.



130

4.5.2. Tipas ir konstrukcijaDebitmačiai turi būti tinkami vandentiekio tinklams ir skirti temperatūrai iki 90 C.

Skaitiklių mechaninė ir elektroninė konstrukcija turi būti modulinė. Veikimo principas – pagal Faradėjausdėsnį. Išėjimo srovė 4-20mA arba 0-20 mA. Turi būti garantuotas skaitiklio atitikimas įprastinėmstelemetrinėms sistemoms.

Duomenys turi būti registruojami ir tiesiogiai parodomi skaitmeniniame displėjuje. Turi būti parodomasfaktinis debito dydis ir bendrasis debitas kubiniais metrais.

Elektromagnetiniai debitmačiai ir jutikliai turi būti skirti vertikaliam ir horizontaliam montavimui antvamzdyno. Elektromagnetiniai jutikliai turi būti montuojami ant vamzdyno paprastaisiais vamzdžiųsuportais.

Skaitikliai turi būti nepralaidūs vandeniui pagal IP 68, projektinė eksploatacijos trukmė turi būti bent 10metų normaliomis eksploatavimo sąlygomis. Gamyklos garantija – vieneri metai po sėkmingo išbandymo.

4.5.3. ŽymėjimaiAnt skaitiklių ir jutiklių turi būti šie žymėjimai, išlieti arba išgraviruoti ant korpuso arba pažymėtineištrinama priemone ant ciferblato:

Bent viena rodyklė ant korpuso, rodanti srauto kryptį; Nominalus dydis ant korpuso; Modelis, unikalus serijos numeris, pagaminimo metai; Gamintojo pavadinimas ant dangčio arba kur kitur.

4.5.4. Skaitiklio tikslumasSkaitiklis turi sugebėti registruoti tėkmės greitį iki 10 m/s.0,5– 10 m/s srauto matavimo tikslumas bent +/- 0,5%.



131

5. TECHNINIAI REIKALAVIMAI ELEKTROS IRAUTOMATIKOS DARBAMS

5.1. Bendri reikalavimaiŠios specifikacijos apibrėžia bendruosius reikalavimus, taikomus elektros darbams bei tiekiamaivaldymo sistemai. Elektros tiekimo sistema turi tenkinti technines sąlygas bei AB LESTOreikalavimus. Rangovas pagal AB „Lesto“ išduotose sąlygose nustatytus reikalavimus turėssuprojektuoti ir įrengti įvadinius elektros tinklus.

Elektros tiekimo sistema turi būti sudaryta mažiausiai iš šių dalių:

Du komplektai žemos įtampos komutacinės įrangos su pagrindiniais automatiniaisjungikliais, automatiniais pagrindiniais ir šalutiniais rezerviniais jungikliais (ARĮ) beiautomatiniais jungikliais kiekvienam varikliui ir kištukinių lizdų linijai;

Stacionarus dyzelinis gereratorius Automatiniai baterijų kondensatoriai reaktyvios energijos kompensavimui, kad kiekvienai

sekcijai cos =0.98-1, su reaktyvios energijos grįžimo į tinklą prevencija; Nepertraukiamo maitinimo šaltiniai (UPS) valdymo ir duomenų perdavimo sistemoms; Kabeliai vietiniams komponentams bei vietiniams jungikliams variklių išorėje; Prisijungimas prie variklių komutacinės įrangos ir PLV; Aikštelės ploto apšvietimas ir šviestuvai ant pastatų; Įžeminimas žemos įtampos sistemoms; Pastatų žaibosaugos tinklai; Valdymo sistema technologinių procesų valdymui su duomenų perdavimu į centrinę

dispečerinę; Duomenų perdavimo sistema; Operatorinė, įrengiama atskirose patalpose ir aptarnaujanti nuotekų valymo įrenginius ir

pagrindinę nuotekų siurblinę; Priešgaisrinės signalizacijos sistemos; Visa įranga turi turėti mažiausiai 10 % rezervinio galingumo.

5.2. Normatyvai, standartai, reglamentaiVisi elektrotechninėje projekto dalyje numatomi įrengimai, gaminiai ir medžiagos, jų montavimas ireksploatacija turi atitikti sekantiems normatyviniams ir teisiniams dokumentams:1.HN 98 - 2000. Natūralus ir dirbtinis apšvietimas darbo vietose;2.Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, 2005 10 07 Nr.4-350;3.Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės, 2004 11 26 Nr.4-432;4.Elektrotechninių gaminių saugos techninis reglamentas 2001 06 20 Nr.54-1932;5.Elektros įrenginių Įrengimo taisyklės. 2001m;6.Elektros įrenginių Įrengimo taisyklės. Penktas, šeštas ir septintas skyriai 2004m;7.RSN 133-91. Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai;

Elektros darbai turi atitikti vėliausius nacionalinių ar tarptautinių kodeksų ir vyriausybiniųreikalavimų leidimus, bei IEC-Standartus, išvardintus "IEC leidinių kataloge”.

Tarptautiniai standartai:IEC-60034 Elektros įrengimai su besisukančiomis dalimis, 1-3-5 dalis.



132

IEC-60044 Srovės transformatoriaiIEC-60051 Tiesioginio veikimo analoginiai elektriniai matavimo prietaisai ir jų priedai.IEC-60059 IEC standartiniai srovių dydžiai.IEC-60072 Elektros įrengimų su besisukančiomis dalimis matmenys ir išėjimo galia, 1-2 dalis.IEC-60076 Jėgos transformatoriai.IEC-60085 Elektros izoliacija – šiluminis klasifikavimas.IEC-60204-1 Sauga. Pramoninių įrengimų elektros įranga.IEC-60269 Žemos įtampos saugikliai.IEC-60364 Elektros instaliacija pastatuose.IEC-60439 Gamykliniai žemos įtampos ir valdymo skydinių mazgai.IEC-60529 Korpusams suteikiamo apsaugos laipsnio klasifikavimas (IP kodas).IEC-60617 Grafiniai schemų simboliai.IEC-60947-1 Žemos įtampos skydinės. Bendrosios taisyklės.IEC-60947-2 Žemos įtampos skydinės. Automatiniai jungikliai.IEC-60947-3 Žemos įtampos skydinės. Kirtikliai, skyrikliai ir saugiklių blokai.IEC-60947-4 Žemos įtampos skydinės. Kontaktoriai ir variklių paleidikliai.IEC-60947-5 Žemos įtampos skydinės. Valdymo grandinių prietaisai ir jungimo elementai.IEC-61000-3 Elektromagnetinis suderinamumas. Elektros tiekimo tinklų trikdžių ribojimas.IEC-61020-5 Mygtukiniai jungikliai.IEC-61024 Žaibosauga.IEC-61346-1 Pramonės sistemos, instaliacija ir įranga bei pramoniniai produktai – struktūros

principai ir žymėjimai.IEC-62053-11 El. skaitikliai. El. Mechaniniai skaitikliai. Klasės 0.5, 1 ir 2.

Kiti reikalavimaiBe standartų ir kodeksų, elektros sistema turi atitikti vietinius reglamentus ir šių valdžios institucijųreikalavimus:- priešgaisrinės apsaugos dalinio;- valstybinės darbo inspekcijos.

5.3. ĮrangaVisa įranga ir medžiagos, naudojamos darbams, turi būti naudojama nauja, kokybiška produkcija.Visa įranga ir medžiagos turi būti gamykliniai bei standartinės konstrukcijos, ergonomiško dizaino.Visi komponentai turi būti pažymėti matomai ir aiškiai.

Rangovas yra atsakingas už visus projektavimo, įrangos, instaliacijos, pridavimo ir koordinavimodarbus, atliekamus pagal Lietuvos reglamentus, standartus, taisykles bei instrukcijas.

5.4. Saugos nurodymaiRangovas yra pilnai atsakingas už saugumo ir bendrosios tvarkos nuostatų statybos aikštelėjeįgyvendinimą pagal galiojančius įstatymus ir taisykles, vietinių institucijų direktyvas bei sutartiessąlygas.

Rangovas yra atsakingas už:• Pirmosios pagalbos įrangą ir priemones statybos aikštelėje;• Saugaus darbo organizavimą statybų aikštelėje;• Tinkamą darbo vietų apšvietimą statybos aikštelėje;• Gaisro gesinimo priemones bei darbų apsaugos nuo gaisro užtikrinimą.



133

Rangovas turi informuoti užsakovą raštu apie bet kokią potencialią riziką, kuri gali atsirasti darbųatlikimo laikotarpiu.

Rangovas turi paskirti prižiūrėtoją/vadovą kiekvienai darbų grupei atlikti. Šis asmuo turi būtiatsakingas tiek už darbų atlikimą, tiek už jų saugumą.

Rangovas pažymės įrenginius bei įrangą pagal pozicijų numeravimą projekte, rodantis pastatymovietą, tipą, bei tekėjimo kryptį bendroje sistemoje ar rotoriaus sukimosi kryptį. Ženklų bei tekstodydis ir forma turi atitikti IEC standartus. Visi tekstai turi būti lietuvių kalba.

Inžinierius turi suderinti įspėjimo ženklus ir spalvas.

Įspėjimo ženklai turi būti statomi, kai:Yra sprogimo ir gaisro rizika statybos aikštelėje;Triukšmas viršija leistiną lygį;Nuodingos ir toksinės medžiagos yra sandėliuojamos statybos aikštelėje, įskaitant ir

pirmosios pagalbos medžiagas;Yra įranga, kuri gali pradėti automatiškai judėti bei automatiškai veikti;Yra atviros srovinės dalys.Yra įranga su pjaunančiomis dalimis, kurios gali būti pavojingos;Stacionari įranga blokuoja priėjimą;Slidi aplinka, kur galima nukristi.

Rangovas yra atsakingas už bet kokio privataus ar viešo turto, kuris yra statybos aikštelėjekontrakto laikotarpiu, apsaugą bei saugumą.

Bet kokia žala atsiradusi dėl rangovo veiksmų, kaltės ar nepaisymo turi būti atlyginta irkompensuota, padengiant visas išlaidas rangovo sąskaita.

Rangovas inicijuos ir pateiks saugumo priemones ir įrangą, kurios kiekis bei kokybė turi atitikti„Saugos taisyklių, eksploatuojant elektros įrenginius ir įrangą“ reikalavimus. Turi būti pateiktinešiojami žibintai su baterijomis ir turi būti nustatytos specialios vietos jų sandėliavimui irpakrovimui.

5.5. Apsaugos priemonių naudojimasApsaugos priemonės turi būti naudojamos pagal gamintojų nurodytą paskirtį. Naudoti šiaspriemones kitiems tikslams draudžiama. Visos apsaugos priemonės turi atitikti galiojančių standartųreikalavimus.

Apsaugos priemonės nurodyta vardinė įtampa neturi būti žemesnė už įrenginio, kuriame ji busnaudojama, įtampą.

Leidžiama naudotis tomis apsaugos priemonėmis, kurios darbų saugos norminių aktų nustatytatvarka yra išbandytos ir patikrintos. Kiekvienas asmuo, prieš naudodamasis apsaugos priemone, turiįsitikinti, kad ji yra išbandyta, ir patikrinti, ar jos paskirtis atitinka naudojimosi sąlygas.

Draudžiama darbo metu liesti apsaugos priemonių izoliuojančią dalį už ribojamojo žiedo aratramos. Pažeidus izoliuojančios apsaugos priemonės izoliacinę dangą arba esant kitiemspažeidimams, dirbti su ja draudžiama.



134

Izoliuojančios replės naudojamos operacijoms su saugikliais, izoliuojantiems gaubtukams uždėti beinuimti ir kitais jų gamintojo nurodytais atvejais.

Operacijas, esant įtampai su saugikliais aukštosios įtampos grandinėse, taip pat kitas operacijasesant įtampai, naudojantis izoliacinėmis replėmis, reikia atlikti mūvint dielektrines pirštines,užsidėjus apsaugos akinius arba skydelius. Žemos įtampos grandinėse reikia naudotisizoliuojančiomis replėmis arba mūvėti dielektrinėmis pirštinėmis. Atliekant operacijas su saugikliaisesant įtampai, turi būti naudojami ir apsaugos akiniai (skydeliai), išskyrus atvejus su kamštiniaissaugikliais.

Įtampos indikatoriai yra prietaisai, skirti įsitikinti, ar nėra įtampos ant atjungtų srovinių dalių, iratitinkamoms fazėms elektros įrenginiuose nustatyti.

Prieš naudojant indikatorius turi būti patikrintas gamintojo nurodytu būdu, specialiu prietaisu arbaprilietus jį prie atitinkamą įtampą turinčių srovinių dalių.

Dirbant su įtampos indikatoriais aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginiuose, reikiamūvėti dielektrinėmis pirštinėmis.

Dielektrinės pirštinės, botai. Elektros įrenginiuose leidžiama mūvėti tik dielektrines pirštines,pagamintas pagal galiojančių standartų reikalavimus. Draudžiama kam nors kitam (chemikalams irpan.) skirtas pirštines naudoti elektros įrenginiuose kaip apsaugos nuo elektros priemonę.

Dielektriniai botai - papildomos apsaugos priemonės. Jos yra taip pat apsaugos priemonės nuožingsnio įtampos (botai avimi bet kokios įtampos elektros įrenginiuose).

Elektros įrenginiuose leidžiama avėti tik dielektrinius botus ir kaliošus, pagamintus pagalgaliojančių standartų reikalavimus.

Dielektriniai botai savo išvaizda (spalva, paviršiumi arba specialiais skiriamaisiais ženklais) turiskirtis nuo kam nors kitam skirtų botų.

Dielektriniai kilimėliai ir izoliuojantys stovai.

Dielektriniai kilimėliai naudojami kaip papildomos apsaugos priemonės bet kokios įtamposuždaruose elektros įrenginiuose (išskyrus šlapias patalpas).

Dielektriniai kilimėliai turi būti gaminami pagal galiojančių standartų reikalavimus.

Drėgnose patalpose ir patalpose su galimais užteršimais reikia naudotis izoliuojančiu stovu,atitinkančiu galiojančių standartų reikalavimus. Leidžiama naudotis vietinėmis sąlygomispagamintais stovais, kurie privalo atitikti šiuos reikalavimus: klojinys turi būti pritvirtintas antatraminių porcelianinių arba plastmasinių izoliatorių, kurių aukštis ne mažesnis kaip 70 mm.Izoliuojantys stovai turi būti tvirti ir stabilūs, net jei žmogus stovės ant jo krašto.

Įrankius su izoliuotomis rankenomis leidžiama naudoti iki 1000 V įtampos elektros įrenginiuose.Naudojami įrankiai turi būti skirti darbui veikiančiuose elektros įrenginiuose. Įrankiai, skirti darbuiesant įtampai, turi būti išbandyti paaukštinta įtampa gamintojo nurodytu būdu. Įrankiais susavadarbėmis izoliuotomis rankenomis naudotis draudžiama.



135

Apsaugos nuo elektros plakatai ir ženklai turi būti naudojami uždraudžiant vykdyti operacijaskomutaciniais aparatais, kuriais gali būti įjungta įtampa į darbo vietą, įspėjant, kad pavojingaartintis prie srovinių dalių, nurodant darbuotojams darbui paruoštą vietą ir primenant apie įvykdytaspriemones.

Atsižvelgiant į tai, apsaugos nuo elektros plakatai ir ženklai skirstomi į keturias grupes: įspėjamieji,draudžiamieji, leidžiamieji ir priminimo.

Pagal naudojimo pobūdį plakatai ir ženklai gali būti nuolatiniai ir kilnojamieji. Kilnojamiejiplakatai ir ženklai gaminami tik iš izoliacinės medžiagos (plastmasės, kartono, faneros ir pan.). Antbetoninių ir metalinių paviršių (oro linijų atramų, kamerų durų ir pan.) nuolatinį plakatą (ženklą)galima nuspalvinti, panaudojus atitinkamą trafaretą arba lipnias plėveles.

5.6. Rangovo pateikti brėžiniaiRangovas užsakovo suderinimui turi pateikti pilną brėžinių komplektą pagal grafiką. Rangovobrėžiniai turi būti geros kokybės bei turi rodyti visas detales bei prijungimus.

Įrangos ir elektros grandinių kodai turi būti pateikti ant Rangovo brėžinių. Turi būti aiškiainurodytos Reikalingos įrangos charakteristikos bei detalės.

Puslapiai ar brėžiniai, kurie yra iš gamintojo katalogų ir įrangos vadovų, yra nepriimtini. Tai galibūti priimtina tik kaip papildoma informacija.

5.7. Medžiagos ir įrangaVisos medžiagos ir įranga, tiekiama pagal kontraktą, turi tenkinti visus reikalavimus, pateiktus šiojespecifikacijoje, bei turi būti pastatyta ir pagaminta pagal gamintojo reikalavimus. Įranga turi būtimoderni ir tenkinti jai keliamus reikalavimus. Visos elektros instaliacijos/įranga turi būti patikrintair išbandyta gamykloje. Užsakovo prašymu specialus bandymas turi būti atliktas instaliavimo metu.Statybų metu įranga turi būti sandėliuojama nepažeidžiant gamintojo numatytų reikalavimų.

Visos medžiagos, įrankiai ir įranga turi būti sertifikuoti Lietuvoje.

Rangovas turi pateikti šią informaciją apie visas tiekiamas medžiagas ir įrangą, be jau pateiktos supasiūlymu techninės informacijos:

• Gamintojo pavadinimas ir adresas;• Prekės ženklas, modelis ir kataloginis numeris;• Pastatymo vieta, aprašymas ir bandymo duomenys originalo ir lietuvių kalbomis;• Gamintojo instaliacijos ir eksploatacijos instrukcijos originalo ir lietuvių kalbomis.

5.8. ApmokymaiStatybos ir darbų pridavimo metu rangovas turi apmokyti užsakovo personalą darbui su instaliuotaįranga.

Personalo apmokymai, susiję su įrangos eksploatacija ir priežiūra, turi būti vykdomi įrangosinstaliavimo, montavimo bei paleidimo metu. Apmokymai turi būti tiek teoriniai, tiek praktiniai.Apmokymų programos, patikrinti brėžiniai bei eksploatacijos ir priežiūros vadovai su lietuviškaisaprašymais turi būti pateikti užsakovo suderinimui prieš apmokymų pradžią.



136

5.9. Rankinės elektros mašinosElektrotechniniai gaminiai pagal dirbančiojo apsaugojimą nuo elektros srovės poveikio priskiriamivienai iš šių klasių: 0, 0I , I , II, III.

0 klasė - elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovėspoveikio užtikrina tik pagrindinė izoliacija. Prie šios klasės elektros įrenginių priskiriami tie,kuriuose nėra elementų apsauginio įžeminimo laidui prijungti.

0I klasė- elektrolechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovėspoveikio užtikrina pagrindinė izoliacija ir kuriuose yra įžeminimui skirtas elementas. Maitinami ištinklo lizdo (šakutės lizdo) be įžeminimo kontakto.

I klasė - elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovėspoveikio užtikrina ne tik pagrindinė izoliacija, bet ir prie jų korpusų prijungti apsauginio įžeminimoPE laidai, esantys virvėlaidyje, Maitinami iš tinklo lizdo (šakutės lizdo) su įžeminimo kontaktu.

II klasė - elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovėspoveikio užtikrina dviguba arba sustiprinta izoliacija ir kuriuose nenumatytas apsauginisįžeminimas.

III klasė - tai elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsauga nuo pavojingo elektros srovėspoveikio užtikrinama saugia žemiausiąja įtampa ir kurių įrenginio dalyse nėra didesnės negu 50 Vkintamosios įtampos arba 75 V nuolatinės įtampos.

Atitinkamos klasės elektrotechninių gaminių eksploatavimas turi atitikti aplinkos sąlygas.

0 ir 0I klasės rankinių mašinų ir įrankiu naudojimas nerekomenduojamas. Su 0 ir 0I klasėsizoliacijos rankinėmis elektros mašinomis ir įrankiais pavojingose patalpose bei lauke leidžiamadirbti turint ne žemesne kaip PK kvalifikaciją.

Prijungti šiuos įrankius per skinamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsauginius atjungimoįrenginius leidžiama turint ne žemesnę kaip VK kvalifikaciją.

Prie skiriamojo transformatoriaus, dažnio keitiklio leidžiama prijungti tik vieną elektros mašinąarba įrankį.

Darbo su rankinėmis elektros mašinomis ir įrankiais pertraukų metu arba nutrūkus elektrostiekimui, jie turi būti atjungiami nuo elektros tinklo.

Darbo su rankinėmis elektros mašinomis ir įrankiais metu draudžiama:- atlikti bet kokį rankinių elektros mašinų, įrankių bei jų elektros laidų remontą;- laikyti rankose jų elektros laidus ir kabelius:- liesti pjovimo bei judančius įrankius, valyti drožles, kol jie nesustoja;- dirbti ant pristatomų kopėčių;- palikti juos be priežiūros įjungtus į elektros tinklą.



137

5.10. Elektros sistemos charakteristikos

5.10.1. Trumpo jungimo srovėsŽemos įtampos įranga elektriškai ir mechaniškai skirstoma pagal atsparumą atitinkamo trumpojungimo srovės dydžiams.

Elektros instaliacijų dinaminė ir terminė apkrova turi būti apskaičiuojama, o medžiagos turi būtiparenkamos pagal apskaičiuotas reikšmes. Rangovas apskaičiuos trumpą jungimą bei žemiausiossrovės ilgiausio kabelio pabaigoje atsijungimą. Rangovas taip pat apskaičiuos didžiausias apkrovas,esant didžiausiam įtampos kritimui ir trumpalaikės srovės įtampos kritimui kabelių galuose. Turibūti naudojami duomenys, atitinkantys rangovo parengtą elektros sistemos projektą, vietines jėgostinklo charakteristikas bei vietinių elektros tinklų reikalavimus. Apskaičiuojant trumpo jungimovertes, turi būti atsižvelgta į asinchroninių ir sinchroninių variklių poveikį.

5.10.2. Sistemos Dažniai ir ĮtamposDažnis 50 Hz

Aprašymas ĮtampaŽemos įtampos-varikliai ir 400/230VŽemos įtampos paskirstymas

Valdymo įtampa 230 V

UPS 230 VValdymo įtampa 24 VApšvietimui, lizdams ir kt. 400/230 V

5.10.3. MaitinimasRangovas turi atlikti visus žemės kasimo darbus kabeliams ir visą įžeminimą. Visa el. įranga turibūti įžeminta. Įrenginiuose kas kiekvienus 20 metrų turi būti plokštiniai įžemikliai, o visas plienas irvamzdžiai turi būti pajungti į įžeminimo sistemą, įskaitant ir armatūrą. Turi būti galimybė nustatytivienodą varžą kiekvienam plokštiniam įžemikliui. Įžeminimo varža turi būti ne didesnė nei 4 omai.

5.10.4. Atsarginės dalys ir įrangaRangovas aprūpins reikalingais įrankiais ir įranga elektros ir automatikos sistemų priežiūrai beiatsarginėmis dalimis mažiausiai dviem metams.

Reikalingų elektros apsaugos priemonių ir instrumentų sąrašas:Įtampos indikatoriai 2 vnt.Dielektrinės pirštinės 2 porosDielektriniai botai 1 poraKilnojamieji įžemikliai 1 kompl.Apsauginis skydelis ar akiniai 1 vnt.Dielektriniai kilimėliai 6 vnt.Elektrosaugos plakatai 10 vnt.Elektriko įrankiai izoliuotomis rankenoms 1 kompl.Šalmas su pošalmiu ir apsaugos skydeliu 2 vnt.



138

Instrumentai:Dulkių siurblys, tinkantis aptarnauti elektros įrenginius 1 vnt.Dielektrinių raktų komplektas 2 kompl.Universalus testeris 1 vnt.Spec. įrankių komplektas pagal technologinę įrangą 1 kompl.Akumuliatorinis prožektorius 1 vnt.Trifazis energijos analizatorius 1 vnt.Megaometras 0,5 – 2,5 kV 1 vnt.Kontaktų temperatūros matuoklis 1 vnt.

5.11. Elektros įranga

5.11.1. Jėgos paskirstymo spintos (skydeliai)

Paskirtis - elektros energijos paskirstymui kintamos 400/230 V įtampos, 50 Hz dažnio tinkluose suįžeminta neutrale bei nueinančių linijų apsaugai nuo perkrovimų ir trumpo jungimo srovių. Jėgosskydeliuose turi būti sumontuota įvadinė paskirstymo ir valdymo aparatūra. Visi paviršiujesumontuoti instaliacijos elementai turi būti pateikti sukomplektuoti su atitinkančiomis to patiesgamintojo montavimo dėžutėmis.

Jėgos paskirstymo spintos (skydeliai) turi atitikti EN 60439, o skirstymo elementai turi atitiktinurodymus, t.y. tai turi būti automatiniai saugikliai, atitinkantys IEC 60947-2, arba miniatiūriniaijungtuvai, atitinkantys EN 60898. Saugiklių laikikliai turi būti lengvai nuimami, tokiu būdupalengvinant kabelių išvedžiojimą. Turi būti paliekamas nors vienas atsarginis kelias.

Jėgos paskirstymo spintos (skydeliai) privalo būti komplektuojami su apsauginiais gaubtaisaktyviųjų srovinių dalių apsaugai nuo prisilietimo su 45 mm aukščio išpjovomis aparatams. Jėgospaskirstymo spintos (skydeliai) turi turėti nulinę šyną. elektriškai sujungtą su korpusu bei gnybtuskabelių ir laidų nulinėms gysloms prijungti; elektrinę izoliaciją, atlaikančią 2500V, 50Hz kintamąįtampą 1 minutę.

Metalinės konstrukcijos po įtampa, esančios jėgos paskirstymo spintose (skydeliuose), turi būtipilnai izoliuotos nuo aptvaro. Neutralus strypas privalo turėti nors vieną prijungimo taškąkiekvienai mazgo paskirstymo atšakai.

Visi skydai turi būti to paties gamintojo ir to paties dizaino. Skydai, montuojami vienas šalia kito,turi būti vieno gylio ir, pagal galimybę, vienodų matmenų.

Skydelių korpusai metaliniai su apsauginėmis durelėmis apsaugos laipsnis IP54. Įvadiniai aparataimontuojami skydelio viršutinėje dalyje , nueinančios linijos – į apačią ir į viršų. Įvadinio aparatoįvadiniai gnybtai turi garantuoti reikiamo skerspjūvio kabelių gyslų prijungimą (pagal aparatonominalinę srovę). Jėgos skydelių aptarnavimas vienpusis iš priekio. durelės turi atsidaryti nemažiau 120º ir turi būti rakinamos.

Paskirstymo skydai privalo turėti pilną komplektą automatinių saugiklių arba miniatiūriniųjungtuvų mazgų.

Sujungimų schema turi būti laminuota ar pagaminta iš plastiko ir turi būti pritvirtinta kiekvienopaskirstymo skydo vidinėje durų pusėje.



139

Kiti reikalavimai jėgos skydeliams:šynos turi atlaikyti smūginę 10 kA trumpo jungimo srovę: vidaus jungiamųjų laidų izoliacijaįtampai 660 V, o izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 1 MΩ.

5.11.2. Suvartojamos elektros energijos apskaitos prietaisaiSuvartojamos elektros apskaitos prietaisai turi būti įrengiami taip, kad būtų galima išmatuoti bendrąir tik technologijai suvartotos elektros energijos kiekį. Baigus nuotekų valymo įrenginių statybosdarbus ir metus laiko eksploatavus įrenginius bendrai suvartotos elektros energijos kiekis turės būtipalygintas su Pasiūlymo garantijose pateiktu suvartojamo elektros energijos kiekiu.

5.11.3. Žemos įtampos paskirstymo spintos ir variklių valdymo centrai (MCC)

5.11.3.1. BendraiŽemos įtampos paskirstymo spintos ir variklių valdymo centrai turi būti pagaminti gamykloje pagalLietuvos standartus.

Skydas turi atlaikyti 30 kA trumpo jungimo srovę 1 s laikotarpiu.

Variklių valdymo centrai (MCC) ir paskirstymo spintos turi būti visiškai uždaros su atskiromissekcijomis šynoms, kiekvienai variklio starterio grupei ir kabeliams. Kiekvienas narvelisišvadiniams kabeliams turi būti aprūpintas kabelių sekcija, kuri turi būti ne mažesnė nei 400 mm.Apsaugos laipsnis IP 23.

Kiekvienam transformatoriui turi būti skirtas vienas žemos įtampos komutacinės įrangoskomplektas. Komutacinė įranga turi būti prijungta jungtuvu. Žemos įtampos komutacinė įrangaprivalo turėti įžemiklį.

Mažas ARI ar trečia šynų sekcija turi būti instaliuoti, kad užmaitintų:

PLV;Duomenų perdavimo sistemą;Debito, slėgio, lygio,deguonies koncentracijos, temperatūros matavimo prietaisus;Apšvietimo ir avarinio apšvietimo grandinę;Priešgaisrinės ir aliarmo signalizacijos grandines;

Variklių valdymo centrai ir paskirstymo spintos turi būti pagamintos iš lakštinio plieno ne plonesnionei 2 mm.

Apsaugos užraktai turi būti įrengiami, norint apsaugoti stacionarius kontaktus. Narvelių ventiliacijayra privaloma.

5.11.3.2. ŠynosŠynos turi būti izoliuotos nuo agresyvios aplinkos ir turi būti pagamintos iš sunkiai besilydančio,aukšto laidumo vario.

Trys fazinės ir neutrali šynos turi būti patalpintos skydo viršuje, o pagrindinė įžeminimo šyna,įrengta per visą kiekvienos valdymo panelės ilgį turi būti patalpinta apačioje. Visos šynos turi būtinumatytos maksimaliai nuolatinei srovei ir gedimo srovėms, atitinkančiomis instaliaciją, o taip pat



140

šynos turi būti sertifikuotos.

Šynos turi atlaikyti rangovo projekte apskaičiuotas trumpo jungimo sroves.

5.11.3.3. Gnybtų rinklės ir vidinis elektros laidų tiesimasValdymo laidų galai turi būti identifikuojami pagal užmaunamas sunumeruotas movas. Standartinisvaldymo grandinės kabelis turi būti gryno vario 1,5 mm2. Visi kabeliai turi būti paklotiplastikiniuose kanaluose. Laidų trasa turi būti lengvai prieinama priežiūros prasme.

Smulkūs laidai gretimų sekcijų prijungimui turi būti pajungiami naudojant nužymėtas ir atitinkamodydžio gnybtų rinkles. Gnybtų rinklių blokas turi būti sumontuotas mažiausiai 400 mm virš grindų.

Kabelių apkabos ir kt. turi būti fiksuojami varžtais. Klijų naudojimas yra nepriimtinas.

5.11.3.4. EtiketėsEtiketės turi būti iš plastiko arba įlaminuotos. Spalva, dydis, turinys ir užrašo formavimo metodasturi atitikti standartą IEC 61293. Etiketės turi būti tvirtinamos žemiau atitinkamos įrangosmažiausiai dviem varžtais. Etiketės turi būti montuojamos visai vidaus įrangai, kaip relėms,kontaktoriams, taimeriams, išvadų prijungimams bei įvadiniam maitinimui.

Etiketės turi apimti: pavadinimą, paskirtį, skerspjūvį, viskas turi būti užrašoma lietuvių kalba.

Pavojaus ženklai turi būti talpinami ant mažiau prieinamos sekcijų pusės. Ženklai turi būti įrengtiant nuimamų šynų ir gnybtų rinklių kamerų gaubtų.

5.11.4. Žemos įtampos galios paskirstymasGalios paskirstymo sistema turi būti projektuojama naudojant grandinės apsaugos prietaisus,kiekvienas iš kurių:

• gali pertraukti bet kokią maksimalią srovę iki ir įskaitant numatomą trumpo jungimo srovęinstaliacijos vietoje. Skaičiuojant trumpo jungimo srovę, turi būti atsižvelgta į dideliųvariklių įtaką. Tiktai įvertinant grandinės šaltinius ir pilnutinę varžą, nereikia atsižvelgti įkitų grandinės prietaisų srovės apribojimo efektus.

• darbinė srovė neviršija: 1,45 x nominali (nustatyta) srovė.• yra atsparus visiems viršsroviams iki trumpų jungimų, kurie yra nepakankami, kad sukeltų

perkaitimą ar žalą grandinei.• apsaugotų ilgiausią kabelį ir prietaisą linijos pabaigoje.

Apsaugos prietaisų charakteristikos turi būti pasirinktos tokios, kad selektyvumas būtų palaikomasvisiems viršsroviams iki trumpų jungimų.

Visos grandinės turi turėti tokią įžeminimo gedimo kontūro pilnutinę varžą, kad trumpas jungimas įžemę sukeltų apsaugos prietaisų atsijungimą 5 sekundžių laikotarpyje. Išskyrus grandinių maitinimokištukinius lizdus, kurie nuo pavojingų įžeminimo gedimo srovių turi būti apsaugoti nuotėkio rele,kurio atsijungimo laikas yra 30 ms, esant 30 mA srovei.

Kiekvienas MCC turės automatinį galios koeficiento korekcijos įrenginį, kuris sudarytas iš reikiamodydžio kondensatorių, norint galios koeficientą palaikyti minimaliai 0,98, o taip pat turi būtiužtikrinta, kad reaktyvioji galia nesugrįžtų į tinklą.



141

5.11.5. Žemos įtampos varikliai ir jų paleidikliaiVarikliai turi atitikti IEC 60034 standartą. Įtampa turi būti 400 V, o mažų variklių mažesnių nei 0.5kW gali būti 230V.

Ant variklių ir jų sukamųjų mechanizmų turi būti pažymėta sukimosi kryptis. Ant variklių įjungimoįtaisų turi būti užrašytas agregato, kuriam jie priklauso, pavadinimas.

Elektros varikliams, kurie gali būti sistemingai perkraunami dėl techninių priežasčių, įrengiamaapsauga nuo perkrovimo. Dėl paprastos konstrukcijos, pigumo ir didelės trumpųjų jungimųatjungimo gebos kaip apsaugos priemonė naudojami saugikliai. Papildomi saugikliai, naudojamikartu su automatiniais jungikliais arba šiluminėmis relėmis, atjungia grandinę tik esant dideliaitrumpojo jungimo srovei. Saugiklių lydukų vardinė srovė parenkama pagal vardinės įtampos irsrovės sąlygas:

Ilyd. ≥ Ipal/α , kurα - koeficientas, įvertinantis variklio paleidimo sąlygas:α = 2,5, kai paleidimo sąlygos lengvos (variklis paleidžiamas retai. įsibėgėjimo laikas

po paleidimo trumpas 2 ÷ 5s);α = 1.6 ÷ 2,0, kai variklio paleidimo sąlygos sunkios (įsibėgėjimo laikas iki 10 s).

Pakartotinai įjungti variklį, jei jis yra išjungtas pagrindinių apsaugų, galima tik apžiūrėjus irišmatavus izoliacijos varžą. Svarbių mechanizmų variklius pakartotinai galima įjungti tik apžiūrėjusiš išorės. Pakartotinai įjungti variklius, kuriuos išjungė apsaugos, galima tik išsiaiškinus išjungimopriežastis.

Elektros variklių guolių vibracija vertikaliąja ir horizontaliąja kryptimi turi būti ne didesnė kaipnurodyta gamintojo instrukcijoje.

Varikliai turi būti tinkami tiesioginiam paleidimui pilna įtampa ir gali būti paleisti mažiausiai 15kartų per valandą, nebent kitur nurodyta kitaip.

Nuolatinė paleidimo srovė neturi viršyti 7.5 x pilnos apkrovos srovės.

Dulkėtoje aplinkoje naudojami elektros varikliai turi būti apsaugoti nuo dulkių prasiskverbimo į jųvidų. Jie turi būti ne mažesnio kaip IP 5X apsaugos laipsnio arba prapučiami švariu oru.

Drėgnose ir labai drėgnose patalpose naudojami elektros varikliai turi būti apsaugoti nuo vandens irvandens purslų patekimo ant srovinių dalių. Tokioje aplinkoje naudojamų variklių izoliacija turi būtiatspari drėgmei, o apsaugos laipsnis nuo vandens patekimo turi būti ne mažesnis kaip IP X4.Varikliai, įrengiami vandenyje, turi būti IP X8 apsaugos laipsnio.

Chemiškai aktyvioje ir agresyvioje aplinkoje veikiantys varikliai turi būti oru prapučiamo tipo arbaturi būti naudojami varikliai, kurių visos srovinės dalys izoliuotos cheminių medžiagų poveikiuiatsparia izoliacija ir ne žemesnio kaip IP X4 apsaugos laipsnio.

Izoliacija turi būti F klasės su B klasės temperatūros kilimu pagal IEC reikalavimus.

Varikliai privalo dirbti, esant maksimaliai atiduodamai galiai su dažnio ±6% tolerancija, įtampos ±6 % tolerancija ir kombinuotai ± 10 % tolerancijai nuo visų be perkaitimo, nebent detaliuosereikalavimuose varikliams nurodyta kitaip.



142

Statoriaus apvijos turi būti sutvirtintos ir impregnuotos, kad būtų atsparios tepalams ir vandeniui.Visi apvijų galai turi būti ištraukti į atskirus gnybtus variklio gnybtų dėžutėje.

Varikliai turi turėti rutulinius ir/ar ritininius guolius. Guolių korpuse turi būti tepalo atvamzdis.

Kur naudojama paprasta gnybtų dėžutė tiek pagrindinės galios maitinimui ir šildytuvo galiosmaitinimui, turi būti pastovi pastaba saugiai pritvirtinta gnybtų dėžutės išorėje: "Izoliuoti variklį irvariklio šildytuvą prieš nuimant dangčius".

Gnybtai ir matavimo kontaktai turi būti izoliuoti nuo kitų gnybtų.

Gnybtai turi būti pažymėti ir fazių žymėjimas turi atitkti IEC 61293 standartą.

Visi varikliai, kurių našumas virš 37 kW, turi būti su anti kondensaciniais šildytuvais. Visi varikliai,kurių našumas 55 kW ar daugiau bei varikliai su dažnio keitikliais, turi būti pagaminti mažiausiai sušešiais tinkamais termistoriais ar Pt100 įtvirtintais apvijose.

Visiems varikliams turi būti tiekiami izoliatoriai, nebent nurodyta kitaip. Izoliatoriai turi būti supapildomais kontaktais informacijai apie būklę perduoti valdymo sistemai.

Visi varikliai turi būti aprūpinti atitinkamomis priemonėmis tinkamo įžeminimo laido prijungimui.

Variklių ir mechanizmų keliamas triukšmas turi neviršyti sanitarinėmis ir higienos normomisreglamentuojamų verčių.

Elektros varikliai ir elektros aparatai turi būti įrengti taip, kad atstumai nuo jų srovinių dalių ikidegiųjų medžiagų ir degiųjų statinių konstrukcijų būtų ne mažesni kaip 1 m. Jeigu tokių atstumųužtikrinti negalima, tarp jų ir degiųjų medžiagų turi būti įrengti izoliaciniai nedegiųjų medžiagųekranai.

Kiekvienas elektros variklis turi turėti savarankišką komutavimo aparatą. Komutavimo aparataivienu metu turi atjungti visus įtampą turinčius laidininkus (polius).

Esant nuotoliniam ar automatiniam variklio valdymui, netoli darbo mechanizmo turi būti įrengtasavarinio išjungimo aparatas, neleidžiantis nuotoliniu būdu arba automatiškai paleisti elektrosvariklio, kol mechanizmas nebus parengtas paleidimui.

Avarinio išjungimo aparatų nebūtina įrengti mechanizmams: įrengtiems tiesioginio matomumo iš valdymo aparatų įrengimo vietos zonoje; prieinamiems tik kvalifikuotam eksploatacijos personalui; kurių konstrukcija neleidžia prisiliesti prie judančių dalių ir prie kurių įrengti plakatai,

informuojantys apie galimą automatinį arba nuotolinį paleidimą; su fiksuojančiais sustabdymą vietinio valdymo aparatais.

Elektros variklių valdymo grandines leidžiama maitinti iš pagrindinių maitinimo grandinių arba iškitų maitinimo šaltinių, jeigu tai techniškai būtina. Tokiu atveju, kad būtų išvengta elektros varikliųpaleidimo atsiradus įtampai pagrindinėse grandinėse po jos išnykimo, turi būti įrengta blokuotė,automatiškai atjungianti pagrindines grandines išnykus įtampai ar sumažėjus jai žemiau leistinosios.

Visi valdymo aparatai ir grandines atskiriantys įtaisai su matomu ir nematomu grandinės



143

nutraukimu turi turėti pagalbines priemones, patikimai rodančias „įjungta“ ir „išjungta“ padėtis.Šviesos signalizacija negali būti vienintelė komutavimo aparatų padėties rodymo priemonė.

Komutavimo aparatai variklių grandinėse turi atjungti visų darbo režimų (paleidimo, stabdymo,reverso, normalaus darbo) vardines sroves. Komutavimo aparatai turi būti atsparūs skaičiuotinomstrumpųjų jungimų srovėms.

Kištukines kontaktines jungtis galima naudoti tik iki 1 kW galios elektros varikliams valdyti.

Iki 1000 V įtampos magnetinių paleidiklių, kontaktorių ir automatinių jungiklių valdymo ritės galibūti jungiamos prie linijinės arba fazinės įtampos. Jungiant minėtų aparatų apvijas prie fazinėsįtampos, variklio grandinėje turi būti numatyta automatiniu jungikliu atjungti visas fazes vienumetu. Grandinėje, apsaugotoje saugikliais, turi būti numatyta speciali įranga kontaktoriui arbamagnetiniam paleidikliui atjungti. Jungiant apvijas prie fazinės įtampos aparato, nulinis įvadas turibūti izoliuotu laidininku prijungtas prie maitinančios linijos nulinio laidininko arba tinklo nuliniotaško.

Naudojant nuotolinį ar automatinį valdymą, turi būti įrengta signalizacija, įsijungianti priešpaleidžiant mechanizmą, jeigu mechanizmo paleidimas gali sukelti pavojų žmonėms.

5.11.5.1. Sistemos galios koeficientasVisos sistemos galios koeficientas, įskaitant ir reaktyvinės galios nuostolius transformatoriuose irkitoje paskirstymo įrangoje, cos φ neturi kristi žemiau 0,98. Taip pat turi būti užtikrinta, kadreaktyvi galia negrįš į tinklą. Kondensatoriaus baterija turi būti instaliuota žemos įtamposkomutacinėje įrangoje. Kondensatoriaus baterija pasileis automatiškai, bei dirbs su reikšmepriešinga cos φ.

Galios faktoriaus korekcijos įtaisai turi būti tokie, kad minimizuotų paskirstymo sistemos galiosnuostolius.

5.11.6. Oro jungtuvai (ACB)ACB turi būti horizontaliai ištraukiami 4-faziai, turi atitikti IEC 60947-2, o taip pat turi būtisertifikuoti ir atlaikyti mažiausiai 30 kA srovę, bei automatiškai užsikrauti per 3 sekundes.

Oro jungtuvai (ACB) turės mechaninius 'ON/OFF' (ĮJUNGTA/IŠJUNGTA) rodmenis irdarbas/bandymas/izoliuotas' padėties žymeklius; turi būti kontaktai be įtampos kiekvienai jungtuvopadėčiai. Abu stacionarių kontaktų komplektai turi būti tiekiami su nepriklausomaieksploatuojamais rakinamais užraktais. Užraktai turi būti pažymėti 'ŠYNOS' ir 'GRANDINĖS'atitinkamai.

Darbo mechanizmas turi būti nepriklausomo atkabinimo energija varomas, varikliu pakraunamas surankinio pakrovimo galimybe. Uždarymui turi būti naudojamas mygtukas ir mechaninis išjungiklis.

Visi oro jungtuvai turi būti įrengti su pažemintos įtampos, disbalanso, viršsrovio, perkrovos irįžemėjimo apsaugos relėmis, kurioms energiją tiekia jų pačių srovės transformatoriai, ir kurios turitiek atvirkštines, tiek nepriklausomas laiko charakteristikas, kaip nurodyta žemiau:• Perkrova - nustatymas reguliuojamas: 0,5-1,0 x srovės vertė.• Atvirkštinės charakteristikos reguliuojamos, duodant 4-24 sekundžių vėlavimą: 6 x srovės

vertė.



144

• Nepriklausomas laikas, nustatymas reguliuojamas: 2-8 x srovės nustatymas.• Nepriklausomas vėlavimas reguliuojamas momentiškai -0,9 s.• Įžemėjimas, nustatymas reguliuojamas: 0,1-0,6 x srovės nustatymas.• Įžemėjimo nepriklausomas vėlavimas reguliuojamas momentiškai -0,9 s.

Charakteristikų tikslumas turi būti ne mažesnis nei 10 %, o relių ir srovės transformatorių gedimoatlaikymas turi būti lygus oro jungtuvų atlaikymui.

Oro jungtuvai gali būti atidaryti ir uždaryti tik, kai durelės yra užrakintos uždarytoje padėtyje.

5.11.7. Lieto korpuso jungtuvai (MCCB)Lieto korpuso jungtuvai (MCCB) turi būti srovę ribojančio tipo, išbandyti uždaram P2 darbui.Rangovas apskaičiuos sistemos TJ Min ir TJ Maks sroves.

MCCB turi būti tiekiami su terminiais-magnetiniais atkabikliais kiekvienai fazei. Terminiaiatkabikliai turi būti temperatūrą išlyginantys pagal IEC 947-4-1 ir turi būti reguliuojami.

MCCB nebus naudojami darbams viršijantiems 800 A, o turi būti naudojami tik ten, kur yraspecifiškai suderinti.

MCCB gali būti atidaryti ir uždaryti tik, kai durelės yra užrakintos uždarytoje padėtyje.

5.11.8. Miniatiūriniai jungtuvai (MCB)Miniatiūriniai jungtuvai (MCB) turi tenkinti standartą IEC 60947-5-1, su trumpo jungimo verte nemažesne nei 6000-A simetrinė. Rankinio valdymo mechanizmas turi būti nepriklausomoatkabinimo, o automatinis valdymo mechanizmas turi būti terminis/magnetinis.

Du ar daugiau miniatiūriniai jungtuvai (MCB) nebus naudojami daugiafazinėje konfigūracijoje, kurrankinio valdymo mechanizmai yra mechaniškai susieti.

5.11.9. Nepertraukiamo maitinimo šaltiniai (UPS)Nenutrūkstamas elektros tiekimas (UPS) turi būti aprūpintas automatikos, priešgaisrinės apsaugosbei apsaugos nuo įsilaužimo sistemoms. Tiekimas turi būti sudarytas išpakrovimo/baterijų/inverterio sistemos. Tiekimas turės automatinį rezervinį įjungimą komponentųgedimo atveju.

UPS turi būti statinio tipo, galintis pilnai maitinti kompiuterį ir jo periferiją ir dar turėti 20%atsargą. UPS turi būti išbaigtas įrenginys, nereikalaujantis jokios priežiūros, išskyrus baterijųpakrovimą visu jo darbo laikotarpiu, kuris turi būti ne mažesnis kaip dešimt metų. Rangovas turipasirūpinti būtina ventiliacija išsiskiriančioms dujoms.

Kiekviename UPS turi būti sekami bendri gedimai, tinklo gedimai, baterijos gedimai, pakrovėjo irinverterio gedimai.

Valdymo sistema turi būti prijungta prie UPS, norint apsaugoti nuo galimo gedimo. Taip pat UPSturi maitinti duomenų perdavimo sistemą, kuri turės pranešti apie el. energijos tiekimo nutrūkimą.

UPS techniniai duomenys



145

LygintuvasĮėjimo įtampa 400/230 VACĮtampos nuokrypis -15/+10 %Dažnis 50 HzDažnio nuokrypis 40-60 HzGalios koeficientas cos f daugiau arba lygu 0,8

InverterisĮėjimo įtampa gamintojo standartasRangovas privalo apskaičiuoti nominalią išėjimo/įėjimo galiąIšėjimo įtampa 230 VACIšėjimo įtampos reguliavimas geresnis/lygus 2 %Išėjimo bangos sinusoidinėsIšėjimo dažnis 50 Hz +/- 4 %Inverterio efektyvumas, esant pilnai apkrovai geresnis/lygus 92 %

Statinis jungiklisĮėjimo/išėjimo įtampa 230 VACĮėjimo/išėjimo dažnis 40-60 HzPerkrovos galimybė 1.5 x nominalas

Bendros charakteristikosTriukšmo lygis: mažiau nei 60 dBADarbinės temperatūros intervalas: 0-40 °CLeistinas santykinis drėgnumas: 90 % (non condensing)Palaikymo laikas: mažiausiai 30 minučių

Sandari, nereikalaujanti priežiūros baterija turi būti dėžutėje ar atskirame kambaryje.

Pilna UPS sistema turi būti instaliuota viename įrenginyje, kurios apsaugos klasė lygi mažiausiaiIP 21.

UPS privalo turėti displėjaus panelę, kuri rodo visus UPS eksploatacijos parametrus bei perspėti išanksto apie neatidėliotinus veiksmus, kurių turi imtis operatorius, norėdamas ištaisyti nenormaliassąlygas.

Baterijoms turi būti suteikiama mažiausiai 10 metų garantija.

5.11.10. Elektros pavaros

5.11.10.1. BendraiStandartinės elektros pavaros, turi būti pakankamos pagrindinių funkcijų atlikimui. Jei įrangaireikalingas remontas, turi būti galimi perjungimai netrukdantys pagrindinio įrenginiofunkcionavimui.Įrenginių reaktyvioji galia turi būti kompensuojama ir filtruojami trikdžiai.

5.11.10.2. Dažnio keitikliaiDažnio keitikliai turi būti valdomi mikroprocesoriaus.



146

Dažnio keitiklis turės valdiklį, kur galima turi būti reguliuoti visus parametrus ir rankiniu būdu juosįvedinėti.

Dažnio keitikliai turi turėti mažiausiai šias apsaugines signalizacijas ir indikacijas:• Perkrovos• Viršįtampis• Įtampos kritimas• Keitiklio perkaitimas• Įžemėjimas• Vienos fazės netekimas

5.11.10.3. Minkšto paleidimo įrenginiaiMinkšto paleidimo įrenginiai turi būti elektroniniai. Įtampos kitimo laikas turi būti reguliuojamaspalaipsniui pradedant 0,5 iki 60 sekundžių.

5.12. Kabelių tiesimas ir instaliacija

5.12.1. BendraiElektros kabelių linijoms turi būti nustatyta didžiausia leistinoji ilgalaikė srovė. Ji nurodomablogiausias aušinimo sąlygas arba aukščiausią aplinkos temperatūrą turinčiam, ne trumpesniam kaip10 m trasos ruožui. Didinti šią apkrovą leidžiama tik atlikus šiluminius bandymus ir įsitikinus, kadkabelio gyslų įšilimas bus ne didesnis nei gamintojo nustatytos leistinosios temperatūros.

Kasinėti žemę ne savo kabelių trasose arba arti jų galima tik raštu gavus juos eksploatuojančiosįmonės sutikimą. Neleidžiama kasti žemės kasimo mašinomis arčiau kaip per 1 m nuo kabelių, taippat naudoti pneumatinių plaktukų, gruntui virš kabelių smulkinti giliau kaip 0,3 m. Naudotismūginius ir vibracinius įgilinimo mechanizmus leidžiama ne arčiau kaip 5 m nuo kabelių.

Kur įmanoma, kabeliai turi būti tiesiami po žeme tam, kad jie būtų apsaugoti nuo gaisro irmechaninės žalos, atskirti atitinkamu atstumu tarp kabelių.

Visi galios, apšvietimo, valdymo ir įžeminimo kabeliai turi būti su variniais laidininkais.

Kabeliai turi atitikti IEC 60228, 60287, 60502.Laidai turi atitikti IEC 60227, 60287, 60502, ir 60540

5.12.2. Žemos įtampos kabeliaiŽemos įtampos kabeliai, apšvietimo ir valdymo kabeliai turi būti PVC- ar XLPE-izoliuoti,apsaugoti PVC.

Šie kabeliai naudojami instaliacijoms tiek grunte, tiek virš žemės. Galios ir apšvietimo kabeliųminimalus skerspjūvis yra 2,5 mm2.

5.12.3. Valdymo kabeliaiKai su įranga nepateikiami gamintojo numatyti kabeliai. valdymo kabeliams turi būti naudojami1,5 mm².



147

5.12.4. Automatikos sistemos kabeliaiSignaliniai kabeliai, skirti analoginių ir skaitmeninių signalų perdavimui tarp prietaisų daviklių beikeitiklių ir nuotolinių valdymo sistemos komponentų, turi atitikti pramoninius šios klasės prietaisųstandartus.

Keleto porų signalų kabeliai turi būti 300/500 V įtampos, sudaryti iš vytų porų varinių laidininkų, supolietilenine spalvota izoliacija, individualiai ekranuoti, bendrai ekranuoti, su PVC izoliacija,sutvirtinti plienine viela ir su PVC apsauga iš viršaus.

Daugiagysliai valdymo kabeliai turi būti 600/1000 V įtampos 1,5 mm2 variniai laidininkai suPVC/SWA/PVC izoliacija.

5.12.5. Įžeminimo kabeliaiĮžeminimo kabeliai turi būti dengti PVC, spalvoti geltoni/žali, antžeminiam naudojimui ir plikipožeminiam naudojimui.

5.12.6. Laidai vamzdžiuoseMinimalus skerspjūvis turi būti 2,5 mm², išskyrus fazių prijungimui tarp jungiklių ir apšvietimoprietaiso, kur gali būti taikomas 1,5 mm² skerspjūvis, tačiau parenkant pagal ilgalaikę leistiną srovęir maksimalų įtampos kritimą.

5.12.7. Kabelių skersjūviaiKabelių skersjūviams nustatyti reikia atsižvelgti į šiuos keturis aspektus:• trumpo jungimo srovės,• įtampos kritimas,• srovės dydis,

Įtampos kritimas kabeliuose neturi viršyti 5 %, pagrįstų nuolatine maksimalia srovės apkrova irvardine įtampa.

Paleidimo ar stabdymo metu bet kokio variklio pereinamos įtampos sumažėjimas gnybtuose neturiviršyti 15 % nuo vardinės įrangos įtampos.

Nustatant kabelių skersjūvius, reikia atsižvelgti į maksimalią ilgalaikę kabelio srovės apkrovą,atitinkančią įrangos našumą.

5.12.8. Požeminiai kabeliaiLauko požeminiai kabeliai turi būti tiesiami per vamzdžių sistemą su šuliniais arba tranšėjose.

Požeminiai kabeliai turi būti klojami, užtikrinant šiuos minimalius gylius:• Kabeliai, neviršijantys žemos įtampos: 800 mm,• Kabeliai, viršijantys žemą įtampą: 1000 mm.

5.12.9. Lauko kabelių kanalai ir šuliniaiKanalai/vamzdžiai ir šuliniai turi atitikti šiuos reikalavimus:

• Vamzdžiai/kanalai turi būti PVC tipo su suvirintomis jungtimis. Turi būti naudojami tiktai110 mm, 160 mm ir 225 mm skersmens vamzdžiai.



148

• Kabeliai turi būti tiesiami tik tiesiomis atkarpomis, o bet kokie krypties pokyčiai priderintišuliniuose;

• Vamzdžiai/kanalai besibaigiantys grindyse turi išsikišti 40 mm virš grindų lygio;• Vietose, kur kabeliai pereina iš požeminio vamzdžio/kanalo į tranšėją, vamzdis turi būti

tęsiamas mažiausiai 1m už kieto paviršiaus, po kuriuo vamzdis yra paklotas;• Šuliniai turi būti minimalaus 1200 mm gylio, kai kabeliai eina tiesiai, minimalūs

išmatavimai turi būti 800 mm x 600 mm ir, kur kabeliai sukasi kampu, minimalūsišmatavimai 800 mm x 800 mm. Didesnių išmatavimų turi būti naudojami, kai reikiapalaikyti minimalų kabelio lenkimo kampą. Drena turi būti įrengta šulinio dugne, o šulinioviršus nuo dulkių ir skysčių turi būti užsandarintas sunkiojo tipo flanšiniu kalaus ketaus arbetoniniu dangčiu.

• Šuliniai turi būti atsparūs 25-tonų ašinio slėgio apkrovai, jei turi būti įrengti važiuojamojedalyje, o visais kitais atvejais – 5 tonų apkrovai.

• Jokia vamzdžio linijos atkarpa negali viršyti 30 m ilgio, todėl kur reikalinga turi būtiinstaliuoti tarpiniai šuliniai

• Po instaliacijos kol kabeliai yra įtraukiami, kanalai turi būti užsandarinti.

Prieš kabelių montažą rangovas turi išvalyti visus vamzdžių kanalus.

Prieš kabelių montažą Inžinierius turi priimti vamzdžių ir tranšėjų išvalymą.

Po kabelių instaliacijos, rangovas visų panaudotų ir nepanaudotų vamzdžių-kanalų kraštus pripildystinkamu mišiniu, kad užsandarintų nuo dujų ir vandens.

5.12.10. Tranšėjos kabeliamsKur kabeliai yra klojami tranšėjose, instaliacijos turi tenkinti šiuos reikalavimus:

Derlingas dirvožemis turi būti atsargiai pašalintas ir turi būti išsaugoti dirvožemioatstatymui jų natūraliame pavidale;

Prieš kabelių paklojimą, tranšėjos dugnas turi būti lygiai niveliuotas ir išvalytas nuoslūgsančių ir išsikišančių akmenų ir pan., o tada turi būti padengtos minimaliu 75 mmsmėlio sluoksniu.

Po kabelių paklojimo trasos turi būti laikinai pažymėtos mediniais stulpeliais, kurie turi būtipalikti toje padėtyje, kol kabelio juosta nėra padėta;

Užpylimas turi būti pradėtas, užpilant kabelius 100 mm smėlio sluoksniu; Likęs užpylimas turi būti atliktas 100 mm storio sluoksniais, kiekvieną sluoksnį sutankinant.

Rankinis sutankinimas turi būti naudojamas pirmiems dviems sluoksniams, o likę sluoksniaituri būti sutankinti mechaniniu plūktuvu;

300 mm žemiau paviršiaus turi būti paklota geltona plastikinė juosta su užrašu „Elektroskabelis“.

Paklotų kabelių trasa turi būti pažymėta kas kiekvienus 50 m ir krypties pasikeitimo vietosebetoninėmis 300 mm x 300 mm x 100 mm storio plokštėmis. Žymekliai turi būti paklotiplokščiai 10 mm virš užbaigto žemės paviršiaus su ženklais VIDUTINĖS ĮTAMPOSKABELIAI ar ŽEMOS ĮTAMPOS KABELIAI, atitinkamai naudojant graviruotas raidesmažiausiai 3 mm gylio ir 50 mm aukščio.

Kabeliai negali būti kertami, ar kur šitai yra neišvengiama, turi būti įterptas papildomassmėlio sluoksnis.

5.12.11. Bendrieji reikalavimai kabelių instaliacijaiKabeliai turi būti instaliuoti pagal IEC 60364.



149

Rangovas atsakingas už visą kabelių ir pan. iškrovimą ir priežiūrą statybos aikštelėje, bei turiužtikrinti, kad kabeliai bet kokiu atveju yra tinkamai apsaugoti.

Kabeliai į statybos aikštelę turi būti pristatomi su gamintojo sertifikatais.

Jokie kabeliai negali būti nuimti nuo ričių ar instaliuoti, kai temperatūra yra žemesnė nei 0 °C. Kurkabeliai yra skirti tokioms temperatūroms, jie neturėtų būti naudojami, kol temperatūra nepasiekė0°C mažiausiai 24 valandų laikotarpyje.

Rangovas turi užtikrinti, kad kabeliai yra nesugadinti, traukimo metu. Kur reikalingos virvės,tinkamos kabelių įmovos turi būti naudojamos komplekte su sandariai užtaisytu tempimo galu. Jeireikia turi būti naudojami tinkamai išdėstyti kabelių volai.

Kabelių lenkimo spindulys atitiks gamintojo rekomendacijas, bei bet kokiu atveju turi būti nemažesnis nei aštuoni kabelio diametrai. Iš karto po instaliacijos kabeliai turi būti patikrinami, o apiebet kokius gedimus turi būti nedelsiant pranešta ir imtasi priemonių jiems pašalinti. Kabeliai turibūti įtempiami, kad visi užsilenkimai ir nelygumai būtų pašalinti.

Kabelinės trasos turi būti paklotos tvarkingai ir profesionaliai, tinkamas dėmesys turi būti skirtaskabelių su skirtingomis įtampomis atskyrimui. Jokiomis sąlygomis kabeliai su kintama įtampanegali būti klojami kartu su nuolatinės įtampos kabeliais tose pačiose trasose.

Prietaisų ir valdymo kabeliai turi būti atskirti nuo jėgos kabelių, kad minimizuotų elektromagnetiniųir radijo trukdžių efektą. Atstumai tarp signalinių ir jėgos kabelių turi būti:

Maitinimo įtampa Minimalus atstumas220 V 300 mm380 V 600 mm

Kabelių tvirtinimo centrai, išskyrus atvejus, kai kabeliai instaliuoti ant kabelių kopėčių, neturiviršyti:

Bendras skersmuo (mm) Horizontaliai (mm) Vertikaliai (mm)Mažiau nei 15 mm 450 30015-20 450 30020-40 450 30040-60 600 450Daugiau 60 750 450

Galios kabeliai gali būti pakloti tik vienu sluoksniu ir kai viduje temperatūrinis pataisos koeficientasyra mažiausiai 0,93.

Kabeliai turi būti pažymėti kiekvienoje kabelio trasos jungčių pusėje 2 m atstumu intervalais.Žymėjimuose turi būti nurodyta kilmė, paskirtis.

Visi kabeliai turi būti parodyti galutinio projekto kabelių plane: Ant visų kabelių einančių iš mašinų valdymo panelių, neesančių pagrindinių paskirstymo

panelių viduje, turi būti pažymėta tik kilmė ir paskirtis, nebent jie yra su 6 mm² ar didesniais



150

laidininkais. Kiekviena gysla turi būti individualiai identifikuota ir pažymėta identifikacijos žymekliu,

užtikrinančiu unikalų kodavimą pagal elektrines schemas ir kabelių gnybtų schemas. Be to,turi būti pritvirtinti gofruoti kaištiniai ilgintuvai, kurie apsaugotų, kad išsitaršiusios vijosnepatektų į gnybtų blokus.

Kur kabeliai išlenda iš kanalo ar tranšėjos į sieną, kabelis turi būti apsaugotas nuo mechaniniopoveikio:

Tinkamo dydžio cinkuotais kabelių kanalais. Apsauga prasidės žemiau grindų ir pakils iki 1,8 m aukščio.

Kur vienas ar keli kabeliai kerta grindis, sienas ar lubas, skylė aplinkui turi būti gerai aptaisytaugniai atsparia medžiaga visu sienos ir lubų ar grindų storiu.

Kai ant vienų kopėtėlių montuojami keli kabeliai kerta grindis, pertvaras ar lubas, kabelių kopėtėlėsturi būti nutrauktos iš kiekvieno krašto. Kabelio montažo skylė aplink kabelius turi būtiužsandarinta ugniai atsparia medžiaga.

Kabelių kopetėlės, instaliuotos lauke, ir visos instaliuotos viduje, kur gali būti pažeistos, turi būtipadengtos dangčiu iš aplinkos poveikiui atsparių plieninių lakštų.

Gaisro, įsilaužimo, aliarmo, duomenų, telefono instaliacija turi būti visiškai atskirta elektrosinstaliacijos

Bet kokia laikina instaliacija rangovo instaliuota statybos aikštelėje turi atitikti tinkamas sąlygas irInstaliacijos taisykles.

Galutinis visų variklių ir kitos įrangos prijungimas turi būti atliktas lanksčių vamzdžių,neviršijančių 300 mm ilgį, pagalba.

Gnybtų blokai sujungimų dėžutėse turi būti saugiai tvirtinami ir turi būti su dengtais gnybtais.

Kabelių kanalai įeinantys į paviršiaus vamzdžius ar aparatus, jie turi būti nutraukti atitinkamojepadėtyje įleistų sujungimų dėžutėse. Nugarinėje vamzdžio ar aparato dalyje turi būti iškirstatinkama skylė, ir kabelis turi būti tinkamai įdėtas į įvorę.

Visos lauke montuojamos sujungimų dėžutės, turi būti cinkuotos, tarpinės turi būti IP 65 saugumoklasės.

5.13. Kabelių montavimo sistemos

5.13.1. Bendri reikalavimai kabelių montavimo sistemomsŠio skyriaus nuostatos vienodai turi būti taikomos perforuotoms kabelių kanalų sistemoms irkabelių kopėtėlių montavimo sistemoms.

Visos atramos, sekcijos, kampai, posūkiai, jungtys, kronšteinai ir priedai turi būti vieno gamintojosistemos dalis. Visi komponentai turi būti karštai cinkuoti po pagaminimo.

Kabelių kanalai ir kopetėlės nebus montuojami arčiau nei 20 mm iki bet kokio vertikalaus



151

paviršiaus ar 300 iki bet kokio horizontalaus paviršiaus.

Kabelių montavimo sistemos turi būti projektuojamos taip, kad 30 % papildomų panašaus dydžio irapimčių kabelių galėtų būti instaliuoti ateityje.

Vietose, kur kabelių kanalų/kopėtėlių sistemos yra negalimos, turi būti sumontuotos specialiosmontavimo sistemos, naudojant sunkiojo tipo karštai cinkuotas kanalų sekcijas, sutvirtintas į tvirtąstruktūrą. Visos detalės turi būti pateiktos darbo projekte.

5.13.2. Perforuoti kabelių kanalaiNominalus plieno lakštų storis turi būti ne mažesnis nei 1,5 mm, kai plotis yra mažesni nei 310 mm,ir turi viršyti 2,0 mm, kai plotis viršija 310 mm.

Jokios skylės neturi būti iškirstos kanale kabelių praėjimui. Išskirtiniais atvejais, kai suderinta,skylės gali būti iškirstos dugne užtikrinant pakankama kabelių apsaugą nuo mechaninio pažeidimo.

Kabeliai turi tvirtinami tinkamais intervalais.

Kanalas, siauresnis nei 300 mm, turi būti atremtas intervalais neviršijančiais 1,2 m didesnio pločiokanalas turi būti atremtas intervalais neviršijančiais 1,5 m.

5.13.3. Kabelių kopetėlėsKabelių kopetėlių sistemos turi būti naudojamos, kai įmanoma. Kopetėlės turi būti tokio stiprumo,kad maksimalus nuokrypis neviršytų 4 mm/m esant 200 kg/m apkrovai.

Atstumas tarp kopėčių laiptelių turi neviršyti 300 mm.

Kabeliai turi būti tvirtinami ant kabelių kopėčių kas antro laiptelio, kai vertikaliai instaliuojame, irkas trečio laiptelio, kai instaliuojame horizontaliai. Tvirtinimas turi būti atliekamas specialiomiskabelių apkabomis arba kitomis spec. priemonėmis.

5.13.4. PVC kanalaiPVC kabelių kanalai turi būti didelio mechaninio atsparumo ir turi atitikti Lietuvos standartus ir/arIEC 61537. PVC kanalai nebus naudojami, kur lauko temperatūra gali viršyti +40 °C ar gali būtižemesnė nei -5 °C.

Jungtys ir galai turi būti pagaminti taip, kad gautume standžius, vandeniui nelaidžius sujungimus,išskyrus tuos atvejus, kai reikalingas laisvumas išsiplėtimui.

Tolerancija dėl išsiplėtimo turi būti priimta, jei Išsiplėtimo šakotuvas, naudojant nekietėjančiusklijus, turi būti naudojamas visiems tiesiems kanalams, viršijantiems 6 m ilgį.

Šaltas lenkimas gali būti atliekamas su spec. įranga, kai kanalų dydžiai neviršija 25 mm.

Kur atsiranda aukštos vietinės temperatūros, turi būti naudojamos specialios karščiui atspariosfasoninės dalys.

Turi būti instaliuotos tokios fasoninės dalys, kad bet kurios dėžutės svoris neviršytų 3 kg.



152

Lankstūs kanalai turi būti su nenutrūkstamu išoriniu futliaru. Jie turi būti atsparūs vandeniui suvandeniui atspariu sandarinimu ir sujungimais.

5.14. Pastatų elektros instaliacijos priedai

5.14.1. Bendrieji reikalavimaiPriedai, tokie kaip kištukiniai lizdai, jungikliai, lankstūs kištukai ir pan. bei susiję komponentai kaipmontavimo dėžutės, pan. turi būti pasirinkti iš standartinės vieno gamintojo produkcijos, bei turiderintis stiliumi ir išvaizda, o taip pat atitikti Lietuvos standartus.

Jokie priedai nebus montuojami, kol visi tinkavimo, dažymo ir apdailos darbai netoliese nebusbaigti.

Priedai turi būti montuojami jų centro linijose šiuose aukščiuose virš galutinio grindų lygio: termostatai 1,6 m apšvietimo jungikliai 1,3 m ventiliatoriaus valdymo prietaisai 1,3 m kištukiniai lizdai 0,8 m (ar 150 mm virš darbinio paviršiaus)

5.14.2. Apšvietimo jungikliaiPaskirtis - elektrinio apšvietimo valdymui. Klavišiniai jungikliai turi būti vieno klavišo, klavišaiįspaudžiami, laidai priveržiami. Nominalioji srovė turi būti ne mažiau 16 A, 250 V kintamosiossrovės. Jungiklių konstrukcija ir išpildymas turi atitikti nominaliai tinklo įtampai ir aplinkossąlygoms bei jų kokybė turi atitikti IEC 60669-1 standartą.

Kur daugiau nei viena fazė yra viename priede, turi būti instaliuoti fazės barjerai ir įspėjimoženklai.

Sienoje montuojami jungikliai turi būti tvirtinami 150 mm nuo atitinkamų durų rakinamoje arrankenos pusėje.

5.14.3. Kištukiniai lizdaiPaskirtis - buitinių elektros prietaisų bei vietinio apšvietimo pajungimui. Viengubi ir dvigubikištukiniai lizdai turi būti su įžeminimo kontaktu. Kištukiniai lizdai 16 A, 250 V ir 400V kintamossrovės, nebent pažymėta kitaip. Kištukinių lizdų konstrukcija ir išpildymas turi atitikti nominaliaitinklo įtampai ir aplinkos sąlygoms. Kištukiniai lizdai skirti montavimui lauke IP44 apsaugoslaipsnio dvipoliai/tripoliai su trečiu/ketvirtu įžeminimo kontaktu.

Komercinio tipo kištukiniai lizdai turi atitikti Lietuvos standartus ir/ar IEC 60669-1.

Pramoninio tipo kištukiniai lizdai turi būti vienfaziai ar trifaziai kaip reikalinga 16 A srovės suįžeminimo kontaktu.

Kištukiniai lizdai nebus pajungiami nuo apšvietimo grandinių. Kištukinių lizdų skaičius irgrandinės turi tenkinti tikimą poreikį.

Kištukiniai lizdai nebus naudojami fiksuotos įrangos maitinimui. Fiksuota įranga turi būtimaitinama nuo tvirtinamos instaliacijos, tačiau, kur reikalinga, gali būti naudojami ir kištukiniailizdai. Tame pačiame kambaryje negali būti vienfazių kištukinių lizdų prijungtų prie skirtingų fazių.



153

Vienfaziai jungikliai ir pan. negali būti išdėstyti arčiau nei 3 m iki panašių skirtingos fazės prietaisų,nebent yra pritvirtinti atitinkami įspėjimo ženklai.

5.15. Apšvietimo įrenginiaiApšvietimo įrenginiai turi būti įrengiami ir eksploatuojami laikantis galiojančių Elektros įrenginiųįrengimo taisyklių bei instrukcijų reikalavimų. Dirbtinės, natūralios ir mišrios patalpų, darbo vietų iratvirų teritorijų apšvietos mažiausios ribinės vertės turi atitikti higienos normą. Montuoti irremontuoti elektros apšvietimo tinklus ir įrenginius galima tik kvalifikuotiems specialistams.Avarinio apšvietimo šviestuvai turi skirtis nuo darbinio apšvietimo šviestuvų: jie turi būti pažymėtiskiriamaisiais ženklais arba būti kitokios spalvos.

Avarinį ir darbinį apšvietimą reikia prijungti prie skirtingų elektros šaltinių arba naudoti tam skirtusšviestuvus su akumuliatoriais

Neleidžiama prie avarinio apšvietimo tinklo prijungti apkrovos, nepriklausančios avariniamapšvietimui. Avarinio apšvietimo tinkle neturi būti šakutės lizdų.

Kilnojamųjų šviestuvų iki 50 V įtampos įjungimo šakutės turi netikti įjungti į aukštesnės įtampostinklą. Greta šakutės lizdų turi būti užrašytas įtampos dydis.

Lempos galia turi būti ne didesnė nei nurodyta šviestuvo techninėje charakteristikoje. Neleidžiamanuimti šviestuvų šviesos sklaidytuvų, ekranuojančiųjų ir apsauginių grotelių. Nuo šviestuvų, laidų ,kabelių turi būti nuolat valomos degios nuosėdos. Nuo elektros šviestuvų iki degių medžiagų turibūti ne mažesnis kaip 0,5 m atstumas.

ŠviestuvaiŠviestuvai skirti darbui kintamos srovės tinkle su nominalia įtampa 380/220 V, 50 Hz. Patalposapšviestumas priimtas pagal higienines normas HN 98 – 2000. Šviestuvai turi ne tik paskirstytišviesos srautą erdvėje, bet ir užtikrinti elektrinį lempų prijungimą bei stabilų darbą, fiziškaiapsaugoti lempas ir jų paleidimo reguliavimo aparatus nuo kenksmingo aplinkos poveikio beimechaninio pažeidimo, normaliomis darbo sąlygomis turi būti patvarūs ir ilgaamžiški, turi būtiekonomiški. Šviestuvų konstrukcija ir išpildymas turi atitikti nominaliai tinklo įtampai ir aplinkossąlygoms bei kokybė atitikti EN 60598 standartą.

Įėjimo iš lauko apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai su kaitrinėmis lempomis IP54 apsaugoslaipsnio, skirti montavimui prie sienos.

5.16. Papildomos sistemos

5.16.1. Žaibosaugos sistemaĮrenginiuose turi būti žaibosaugos sistema, kuri turi būti nesujungta su įžeminimo sistema žemosįtampos skirstykloje. Ant kiekvieno pastato aplink stogo kraštą turi būti paklotas plieninislaidininkas. Kas kiekvienus 20 m turi būti vertikalūs laidininkai jungiantys laidininką ant stogo irįžemiklius įkaltus žemėje. Visos geležinės konstrukcijos esančios ar pastato sienų ant stogo turi būtiprijungti prie plieninio įžeminimo laidininko.

Rangovas turi instaliuoti viršįtampių ribotuvus 400 V prisijungimams ir automatikai su 24VDC, taippat atskiras apsaugas telekomunikacijų ir skaitmeninio ryšio sistemoms.



154

5.16.2. Priešgaisrinė sistemaVisi sistemos komponentai turi būti standartinė vieno gamintojo, atitinkančio tarptautiniusstandartus, gaminys ir turi būti suprojektuoti taip, kad kartu veiktų kaip vieninga sistema.

Sistema turi būti pilnai suderinama su vietiniu tinklu, prie kurio ji turi būti prijungta, bei turi būtipriimtino Lietuvos institucijoms tipo. Patalpose turi būti dūmų detektoriai, o mažose patalpose galibūti termodavikliai.

5.16.3. Ženklai, grafikai ir skelbimaiVisa valdymo įranga, įskaitant paskirstymo spintas, turi būti aprūpinta ženklais. Ženklai turi būtitinkamai atspausdinti su nenuplaunamais simboliais, rodančiais įrangos numeraciją ir pavadinimus,taip pat įtampos ir srovės dydžius. Visi ženklai turi būti lietuvių kalba. Visi variklių valdymocentrai ir paskirstymo spintos turi būti tiekiamos su vienlinijinėmis diagramomis, įlaminuotomis aratspausdintomis ant tvirto plastiko. Diagramos turi būti tvirtai pritvirtintos prie priešakinio dangčiovidinės pusės ar pritvirtinta prie sienos, užrašant šią informaciją:

• Įeinančio kabelio ir jungiklio dydis• Kiekvieno išeinančio kabelio ir susijusios įrangos dydis• Kiekvieno tirpuko našumas ir nustatyta vertė• Kiekvienos terminės relės našumas ir nustatyta vertė

Kitos įrangos parametrai

Rezerviniai gnybtai nebus pažymėti, tačiau turi būti palikti tušti. Atitinkami ženklai ar skelbimaituri būti rašomi šiais atvejais:

• Įžeminimo elektrodams ar gnybtams;• Matavimo gnybtams;• Kiekvienam priešgaisrinės sistemos jungikliui;• Priėjimo durims į visas skydines, generatoriaus patalpas ir pan.• Bet kokiems aparatams ar įrangai, kur yra, normaliomis sąlygomis netiekiama, didesnė nei

230 V įtampa;• Kiekvienam aparato ar skirstyklos punktui, kuriam reikia specialaus dėmesio prieš

eksploataciją;• Pirmos pagalbos suteikimo instrukcijoms, kurios turi būti kiekvienoje skydinėje;• Kabelių įėjimo į pastatą taškams;• Komutacinei įrangai, kuri neturi dirbti, kol atliekami darbai;

5.16.4. ĮžeminimasAptarnaujančio personalo apsaugai nuo elektros srovės, pažeidus izoliaciją, visos elektriniųįrengimų metalinės dalys normaliai neesančios po įtampa, bet pažeidus izoliacįją, galinčios patekti,turi būti įžeminamos. Neleidžiama įrenginių į įžeminimo grandinę jungti nuosekliai. El. įrenginiųįžeminimą atlikti sutinkamai su EĮĮT. El. įrenginių įžeminimui ir įnulinimui taikoma TN-C-Sel. tinklo posistemė. Įvadinis paskirstymo įrenginys turi būti prijungtas prie 30 Ω įžemiklio. Įvadinisapskaitos skydas turi būti prijungtas prie 10 Ω įžemiklio. Elektros įrenginiams įžeminti pirmiausiaituri būti panaudoti natūralieji įžemintuvai.

Natūraliaisiais įžemintuvais gali būti: vandentiekio ir kiti vamzdynai, pakloti žemėje, išskyrus degiųjų skysčių, dujų ir sprogiųjų

medžiagų vamzdynus;



155

apsauginiai gręžinių vamzdynai; reikiamą sąlytį su žeme turinčios metalinės, gelžbetoninės statinių konstrukcijos; metalinės hidrotechninių statinių ir įrenginių konstrukcijos; ne mažiau kaip dviejų grunte paklotų kabelių švininiai apvalkalai (aliuminiai kabelių

apvalkalai negali būti natūraliaisiais įžemintuvais).

Įžemintuvai su įžeminimo magistralėmis skirtingose vietose turi būti sujungti ne mažiau kaip dviemlaidininkais.

Metalinės tvoros arba vielinės aptvaros ir iki 1000 V įtampos oro linijų sankirtoje tarpų tvorojeįrengti nebūtina, o reikia ją įžeminti. Vielinių aptvarų ir metalinių tvorų dalis po oro linija turi būtiįžeminta ne didesne kaip 30 Ω varža.

Įžeminimo ir apsauginiai laidininkai turi būti apsaugoti nuo cheminio poveikio. Įvadų į pastatus irpatalpas vietose įžeminimo laidininkai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.

Įžeminimo magistralės ir laidininkai prie požeminių įžemintuvo dalių (įžeminimo kontūro,įžeminamųjų konstrukcijų) turi būti privirinami. Įžemintuvo elementams iš spalvotųjų arba jaispadengtų metalų sujungimams turi būti naudojamos specialios jungtys, įžeminimo laidininkai prieaparatų, konstrukcijų ir kt. gali būti pritvirtinti priveržiant varžtais arba presuojant.

Atvirai nutiesti įžeminimo laidininkai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Naujai montuojant juosreikia nudažyti geltona/žalia spalva.

Išorės įžeminimo kontūras montuojamas 0,5 - 0,7 m gylyje, iš 40 x 4 mm plieno juostos ir D14,2mm įžeminimo elektrodų.

Įžeminimo elektrodas į gruntą įkalamas dalimis po 1,5 m. Juosta prie elektrodo tvirtinamakryžminės jungties pagalba. Sukalus elektrodus ir nepasiekus norimos varžos būtina didintielektrodų skaičių, arba jų įgilinimą.

Turi būti galimybė išmatuoti įžeminimo vertę ir įžeminimo polių vertes. Įžeminimo sistema 0.4 kVturi būti TN-sistema ir 3-poliai prijungti jungtuvai skirstykloje. Įžeminimo sistema turi būtipajungta žiedu aplink kiekvieną pastatą. Medžiaga turi būti varis ir storesnis nei 50 mm².

Rangovo darbe variniai kabeliai turi būti kartu su aukštos įtampos kabeliai iš įėjimo polių per žemęį vidutinės įtampos skirstyklą. Jei žemės varža yra pakankamai maža, vidutinės ir žemos įtampųįžeminimo sistemos negali būti sujungiamos.

5.17. Valdymo sistema ir prietaisai

5.17.1. Bendros nuostatosValdymo sistema turi būti įdiegta tam, kad užtikrinti aptarnaujančiam personalui saugų ir efektyvųobjekto valdymą. Šiame kontekste terminas „Valdymo sistema“ reiškia visą aparatūrinę irprograminę įrangą susijusią su matavimo prietaisais (pvz. srauto, lygio, pH tt.), vietinio valdymosistemomis, duomenų perdavimo magistralėmis, sujungiančiomis periferinę įrangą su procesostebėjimo ir valdymo įranga centrinėje dispečerinėje.

Pagrindinis sudarymo kriterijus reikalautų, kad sistema būtų tvirta, patikima ir lengvai



156

aptarnaujama. Sistema turi būti suprojektuota distanciniam stebėjimui ir valdymui. Automatinisvaldymas turi būti numatytas ten, kur tikslūs, kartotiniai veiksmai daro rankinį valdymąnepriimtinu.

Valdymo sistemą sudarys duomenų serveris, kuris bendraus su vietiniais valdymo įrenginiais(programuojamu loginiu valdikliu - PLV) sumontuotais automatikos spintoje. Vietiniai valdymoįrenginiai rinks informaciją apie objekto darbą ir perdavinės ją į dispečerinę. Jie taip pat valdysprocesą pagal užduotis, gautas iš dispečerinės.

Rangovas, o taip pat ir projektuotojas, turi būti gerai susipažinę su esama dispečerinės SCADAsistema bei naudojamais ryšio protokolais, serveriais, numatomais darbais. Rangovas turi turėtivisas reikiamas aparatūrines ir programines priemones naujų objektų prijungimui prie esamossistemos. Be to, Rangovas turi užtikrinti nepertraukiamą esamos SCADA sistemos darbą naujųobjektų paleidimo ir derinimo metu. Būtina įvertinti esamos aparatūrinės ir programinės įrangospajėgumus ir užtikrinti, kad, pabaigus darbus, SCADA sistema dirbtų ne mažesniu našumu, negu ikinaujo objekto prijungimo.

5.17.2. Valdymo sistemos programinė įrangaPrograminė įranga turi derėti su naudojamomis programomis. Patiekta programinė įranga procesovaldymui turi apimti:

operacinės sistemos programinę įrangą tinklinę programinę įrangą bevieliam ryšiui SCADA programinę įrangą automatinio proceso valdymo programas PLV darbui Taikomąsias programas SCADA Programų ruošimo paketus kurti ir testuoti naujoms programoms Diagnostikos priemones

Operacinės sistemos programos turi aptarnauti sistemos resursais keletą vartotojų vienu metu.Sistemos darbo apsaugai bus įdiegtas identifikacijos ir slaptažodžių apsaugos režimas. Kiekvienasoperatorius turi gauti atitinkamą leidimo lygį, kuriuo jis naudosis registruodamiesi sistemoje:

0 Peržiūrėti duomenis ekrane1 Visos 0 lygio teisės + patvirtinti aliarmus2 Visos 1 lygio teisės + keisti proceso parametrus3 Visos 2 lygio teisės + keisti sistemos konfigūraciją

5.17.3. Proceso langaiProceso langai kuriami kiekvienam individualiam proceso elementui ir visam procesui. Visi langaiprivalo turėti langus, kuriuose matytųsi:• Dabartinė data ir laikas;• 10 paskutinių elemento ar viso proceso pavojaus signalų atitinkamai;• Visi langai turi pasikeisti automatiškai, jei keistųsi vienas iš matuojamų rodomų kintamųjų.

Turi būti suformuoti sekantys langai:a) Proceso atvaizdavimo langai: Proceso atvaizdavimo langai kiekvienam proceso elementui

ir bendrai visam procesui, atitinkamai, turi schematiškai atvaizduoti proceso dinaminius duomenis,kurie turi atsinaujinti automatiškai. Avarinių įmonės ir kiekvieno objekto situacijų atvaizdavimuituri būti naudojamos spalvos. Taip pat turi būti panaudoti simboliai, nurodantys kiekvieno objekto



157

būseną (atidaryta, uždaryta, dirba, rankinis režimas, nepasiekiamas ir tt.)Atvaizdavimo langai turi būti apsprendžiami darbo metu, tačiau Rangovas turi paruošti eskizusInžinieriui patvirtinti.

b) Diagramos: Turi būti numatyta galimybė matyti ekrane mažiausiai keturias “gyvas”analogines reikšmes vienu metu horizontalių ar vertikalių spalvotų diagramų pavidale.

c) Laiko grafikai: Operatorius turi turėti galimybę pasirinkti bet kurį matuojamą dydį,analoginį ar skaitmeninį, atvaizdavimui ekrane. Sistemoje turi būti galimybė atvaizduoti iki keturiųgrafikų skirtingomis spalvomis. Analoginėms reikšmėms turi būti parinktas atitinkamasmastelis,skaitmeninėms reikšmėms turi būti rodoma būsena įjungta/išjungta. Grafikų duomenysturi būti saugomi atmintyje su galimybe perrašyti į CD – ROM ar juostą ilgalaikiam saugojimui.Turi būti įmanoma atstatyti tokiu būdu išsaugotus duomenis vėlesniam atvaizdavimui.

Turi būti sukurti šie langai:• Bendras proceso langas. Šis langas turi atvaizduoti bendrą proceso eigą pelės mygtuku

parinkus konkrečią pakopą, turi atsidaryti tos pakopos langas.• Įėjimo langas. Pelės mygtuku parinkus kiekvieną šio lango objektą, turi atsidaryti šio

objekto valdymo langas.• Variklių valdymo langai. Šiame lange turi būti automatino/rankinio darbo mygtukai, variklio

paleidimo/stabdymo mygtukai, variklio būsenos laukas, nurodantis veikimo, avarijos,rankinio ar vietinio režimo būsenas ir paskutinių avarijų laukas, rodantis paskutines šiovariklio avarijas.

• Sklendžių valdymo langai. Šiame lange turi būti automatino/rankinio darbo mygtukai,sklendės atidarymo/uždarymo mygtukai, sklendės būsenos laukas, nurodantisatidarytą/uždarytą, atsidarymo/užsidarymo, avarijos, rankinio ar vietinio režimo būsenas irpaskutinių avarijų laukas, rodantis paskutines šios sklendės avarijas. Pozicionuojamomssklendėms taip turi būti numatyta pozicijos indikacija.

• Uždavimų ir ribų langas. Šiame lange turi būti įvedami uždavimo taškai kiekvienamreguliavimo kontūrui ir perspėjimų bei avarijų ribos analoginiams matavimams. Šieduomenys turi būti naudojami proceso automatiniam valdymui ir pavojaus signalųgeneravimui. Šio lango duomenų keitimas turi būti apsaugotas aukštesnio lygioslaptažodžiais.

5.17.4. AtaskaitosTuri būti sudaromos šios ataskaitos:

paros ataskaita su valandos suminėmis reikšmėmis; mėnesio ataskaita su parų suminėmis reikšmėmis; metų ataskaita su mėnesių suminėmis reikšmėmis;

Kiekvienoje ataskaitoje turi būti nurodytos minimali, maksimali, vidutinė ir suminė ataskaitosperiodo reikšmės. Ataskaitose turi atsispindėti šie dydžiai: srautai, reagentų sunaudojimas, kt.Galutiniai ataskaitų variantai turi būti suderinti su Užsakovu.

5.17.5. Programuojamas loginis valdiklisProgramuojamas loginis valdiklis (PLV) turi valdyti vartotojo programą realiame laike pagalsudarytą programą, o taip pat tvarkyti būsenos ir pavojaus signalų duomenų surinkimo operacijas.PLV turi dirbti tinkamu procesui greičiu ir skanavimo dažniu, kuris turi būti nustatytas tyrimobūdu, užtikrinančiu sistemos skanavimo laikus.PLV privalo turėti eilę indikatorių, rodančių modulio būseną. PLV gali būti komplektuojamas sunuotoliniu ekranu arba būti viename korpuse. Ekrano dydis – ne mažiau 10 colių, spalvotas, lietimui



158

jautrus.

5.17.6. Maitinimo šaltinio modulisMaitinimo šaltinio modulis turi būti maitinamas iš nominalios 230 V 50 Hz srovės, ir pakeisti ją įįtampas, reikalingas PLV, atminties sistemai ir įėjimo/išėjimo moduliams su pakankamu galingumuesamiems ir ateityje numatomiems reikalavimams, kuriuos turi atitikti proceso elementas, valdomasvaldiklio.

Maitinimo šaltinio modulis turi būti maitinamas iš nepertraukiamo maitinimo šaltinio (UPS), kadPLV modulis išlaikytų programą savo turimoje atmintyje, o surinktus duomenis duomenų bazėje,kol normalus maitinimas yra dingęs ar nepakankamas. UPS taip pat turėtų palaikyti maitinimąkontroliniams instrumentams, valdymo relėms ir pozicionuojamiems vožtuvams mažiausiai30 min., kol nėra pagrindinio maitinimo. UPS privalo turėti indikatorių, rodantį, ar yra maitinimas,ar maitinimo įrenginys darbingas ar sugedęs, ar baterijos pakrautos.

5.17.7. Įvedimo/išvedimo įrenginiaiĮvedimo/išvedimo įrenginiai turi būti sudaryti iš eilės atskirų modulių, patenkinančių konkretauselemento proceso reikalavimus ir turinčių mažiausiai 20 % resurso atsargą kiekviename moduliotipe. Turi būti patiekti tik tokie moduliai, kurie tinka šio proceso valdymui. Visi kanalai privaloturėti LED indikatorius, rodančius, kad kanalas yra aktyvus.

5.17.7.1. Skaitmeniniai įėjimaiSkaitmeniniai įėjimai turi būti trumpalaikiai arba netrumpalaikiai beįtampiniai kontaktai, izoliuotinuo žemės.

Skaitmeniniai įėjimai turi būti suprojektuoti taip, kad tiektų srovę, kurios įtampa 24V DC. Ją turitiekti maitinimo modulis ir nufiltruoti žemų dažnių filtras.

Skaitmeniniai įėjimai turi teisingai dirbti iki 1000 omų grandinėje.

Izoliacija tarp gamybos įėjimo kontaktų ir skaitmeninių įėjimų modulio turi atlaikyti iki 1,5 kV, otai pasiekiama optiniais atskyrikliais.

Skaitmeniniai įėjimai privalo turėti LED indicatorius, šviečiančius, kai signalas aktyvus.Skaitmeniniai įėjimai turi derintis su bet kokio tipo įėjimo kontaktu, jei jis nustatytas 24VDCįtampai.

5.17.7.2. Analoginiai įėjimaiAnaloginiai įėjimai turi būti 4-20 mA kintančių signalų pavidalo. Maksimalus apkrovos impedansasgrandinėje turi būti 750 omai. Grandinė turi būti maitinama arba iš matavimo keitiklio, arba išmaitinimo šaltinio, naudojant I/O modulio maitinimą ar atskirą maitinimą.

Analoginiai įėjimai turi toleruoti bendro pobūdžio įtampas iki 50 VDC.

Analoginės reikšmės turi būti pateiktos ne mažiau, kaip 10 bitų (be ženklo)

Skaitmeninių keitiklių analogai turi užtikrinti: Tikslumą geresnį nei 0,05 % ±1 skaitmeninės reikšmės bitas, Temperatūrinį koeficientą geresnį, nei 0,02 % nuo visos skalės vienam oC, ir



159

Nestabilumą nuo maitinimo 0,01 % nuo pilnos skalės vienam procentui maitinimo įtampospokyčio.

5.17.7.3. Impulsiniai įėjimaiImpulsiniai įėjimai turi būti beįtampiniai, izoliuoti nuo žemės kontaktai.

Impulsiniai įėjimai turi dirbti teisingai grandinėse, kurių varža iki 1000 omų.

Izoliacija tarp įėjimų ir impulsinio įėjimo modulio turi būti ne mažesnė, kaip 1,5 kV, pasiekiant taioptiniais atskyrikliais. Maksimalus skaičiavimo dažnis turi būti ne mažesnis kaip 100 impulsų persekundę.

5.17.7.4. Skaitmeniniai išėjimaiSkaitmeniniai išėjimo signalai turi būti beįtampiniai kontaktai, galintys komutuoti atskiras 110 VAC, 220 V AC ir 12, 24, 48 ar 110 V DC signalo įtampas, esant 0,5 A apkrovai.

Skaitmeninius išėjimus turi konfigūruoti (užrakinti) vartotojas eksploatacijos metu arba jie turi būtitrumpalaikiai, o jų tarnavimo laikas turi būti ne mažiau kaip 50 milijonų operacijų.

Kietos būklės reles galima pakeisti tiristoriniais ar tranzistoriniais išėjimais ten, kur grandinė yratinkamos formos, tačiau tarpinės relės yra būtinos tarp išėjimo ir valdymo grandinės. Visiskaitmeniniai išėjimo signalai turi būti su optine izoliacija ne mažiau 1,5 kV.

Įtampa diskretiniams signalams turi ateiti arba iš maitinimo šaltinio modulio esant 24 V DC, arbatai turi būti standartinė valdymo grandinės įtampa.

5.17.7.5. Analoginiai išėjimaiAnaloginis išėjimas turi būti 4-20 mA signalas, išduodamas iš paties modulio, esant maitinimoįtampai 24 V DC.

Maksimalus apkrovos impedansas turi būti 800 omų.

Apkrova turi būti izoliuota nuo žemės.

Analoginė reikšmė privalo turėti diskretiškumą ne mažiau kaip 10 bitų, neskaitant ženklo, tikslumasne mažesnis nei 0,2 % nuo visos skalės.

Analoginis modulis privalo turėti mažiausiai keturis išėjimus, kurie ne būtinai atskirti vienas nuokito savo bendrais minusiniais gnybtais. Visi išėjimai turi būti apsaugoti nuo trumpo sujungimo.

5.17.8. Nepertraukiamo maitinimo šaltiniaiKiekviena operatoriaus darbo stotis/failų serveris, turi būti maitinamas iš nepertraukiamo maitinimošaltinio (UPS) kuris galėtų palaikyti darbo stoties/failų serverio kompiuterių ir jų tiesioginėsperiferijos veiklą iki pusės valandos. UPS turi būti statinio tipo, galintis pilnai maitinti kompiuterį irjo periferiją ir dar turėti 25% atsargą. UPS turi būti išbaigtas įrenginys, nereikalaujantis jokiospriežiūros, išskyrus baterijų pakrovimą visu jo darbo laikotarpiu, kuris turi būti ne mažesnis kaipdešimt metų. Rangovas turi pasirūpinti būtina ventiliacija išsiskiriančioms dujoms.

Kiekviename UPS turi būti sekami bendri gedimai, tinklo gedimai, baterijos gedimai, pakrovėjo ir



160

inverterio gedimai.

5.17.9. Valdymo paneliai, skydai, spintosValdymo paneliai ir skydai turi būti dispečerinėse. Jie turi būti pagaminti iš 2 mm storio plieniniųplokščių, sumontuotų ant plieninio kampuočio su plieniniu kanalo pamatu, suformuojant laisvaistovinčią konstrukciją. Matavimo prietaisų reguliatoriai, indikatoriai, siųstuvai ir įrašymo įranga turibūti montuojami ant priekinio panelio, pagalbinė aparatūra montuojama ant galinės sienelės užrakinamų durų. Paneliai ir skydai turi būti apsaugoti nuo korozijos, galutinė spalva derinama suInžinieriumi.

Išoriniai valdymo skydų ar panelių matmenys turi būti suderinti su Rangovo reikalavimais, tačiauderinami su Inžinieriumi. Įranga ir prietaisai turi būti išdėstyti ergonomiškai, kad būtų lengva irpaprasta aptarnauti ir suprasti. Prieš valdymo panelį turi būti palikta pakankamai vietos operatoriuidirbti lengvai ir saugiai, mažiausiai vienas metras turi būti paliktas galinėje dalyje, kad galima būtųprieiti prie gale sumontuotų komponentų. Spintos gylis apsprendžiamas montuojamų prietaisųgabaritais, užtikrinant, kad jungiantys ir išeinantys laidai nebūtų pažeisti.

Visi įeinantys ir išeinantys sujungimai turi būti išvesti į rinkles apatinėje spintos dalyje, virš kabeliųįvedimo sandarintojų, su minimaliu 100 mm atstumu tarp sandarintojų ir rinklių. Maitinimaskiekvienam prietaisui paduodamas iš automatinių saugiklių skirstyklos. Pagalbinė įranga-maitinimo šaltiniai, keitikliai, dažnio keitikliai, PLV turi būti montuojami viršutinėje spintos dalyjesu pakankamais tarpais tarp elementų kabeliams ir aptarnavimui.

Sujungimai tarp prietaisų vietoje ir valdymo spintos turi būti atlikti tinkamais kabeliais ir paklotiloviuose ar tranšėjose. Ekranai turi būti įžeminami tik viename gale, paprastai valdymo spintospusėje.

Kontrolės paneliai ir vietiniai paneliai turi būti atitinkamai kabinos ir laisvai stovinčio tipo. Jie turibūti pagaminti iš atitinkamo storio plieninių lakštų ir sutvirtinti, suformuojant tvirtą konstrukciją.Išoriniuose paviršiuose neturi būti išlinkimų ir bangavimosi.

Valdymo spintos turi būti sumontuotos patalpose pagal brėžinius. Vietinio valdymo skydeliai turibūti pastatuose prie vietos, su kuria jie susiję.

Galutinio išdažymo spalva turi būti suderinta su Inžinieriumi, prieš dažymą paviršiai turi būti pilnainuvalyti nuo purvo ir rūdžių cheminiais metodais ir apsaugoti nuo oksidacijos. Tada skydai turi būtipamerkti į geležies fosfato vonią ir išdažyti elektrostatiškai naudojant epoksidinius poliuretanomiltelinius dažus.

Įranga spintų viduje neturi būti montuojama ant vidinių plieno lakštų paviršiaus, kuris formuojapanelio fasadą, šonus ir galą.

Turi būti numatytos priemonės saugiam ir lengvam transportavimui ir darbui vietoje. Jei naudojamipakėlimo varžtai, jie turi būti nuimami, spintos viršus turi būti sustiprintas, jei būtina. Spintos turibūti montuojamos ant savaime nusidrenuojančių cokolių, kurie turi būti išdėstyti taip, kad sudarytųįdubusią nuleidimo juostą.

Prietaisų skydeliai, montuojami patalpų viduje ar išorėje, pavyzdžiui, pH indikatorių keitikliams,debitomačių stiprintuvams ir kitiems elektroniniams/ silpnų srovių prietaisams, turi būti pagamintiiš patvaraus polikarbonato, suderinant spalvą su Inžinieriumi. Po sumontavimo kiekvieno skydelio



161

viršus turi būti ne aukščiau, kaip 1,8 metro, o apačia ne žemiau kaip 1,0 metras nuo gretimopaviršiaus. Prieš indikatorius raktus ir avarinius indikatorius turi būti numatytos įstiklintos durys.Montuojant skydelius ant sienų reikia palikti 5 mm nuolatinį tarpą tarp skydelio dugno ir sienos.

Spintų ir skydų durys turi būti su vyriais, rakinamos ir sandarios, kad dulkės ir drėgmė nepatektų įvidų. Vyriai turi būti nukabinami. Naudojant ventliatorius ir ventiliacijos groteles, reikia pasirūpinti,kad vanduo ir dulkės nepatektų į vidų. Ventiliatoriaus grandinės turi turėti atskirą saugiklį irvaldomos atskiru jungikliu spintos ar skydo viduje.

Kabeliai įvedami per sandarintojus spintos ar skydo apačioje. Sandarintojų plokštės turi būtipagamintos taip, kad būtų galima įvesti papildomus kabelius ateityje.

Spintos ar skydo apačioje reikia numatyti tvirtinimą kabeliams ir gysloms, įskaitant irnenaudojamus. Rinklės turi būti su varžteliais, prispaudžiančiais laidą Rinklės turi būtimontuojamos ne arčiau, kaip 50 mm virš sandarintojų plokštės ir ne toliau, kaip 100 mm. Rinklynaituri būti išdėstyti taip, kad būtų lengva prieiti prie laidų ir laidų žymėjimai būtų lengvai skaitomi.Ne mažiau, kaip 20 % atsarginių rinklių turi būti palikta naudojamiems ir nenaudojamiemskabeliams. Visi atsarginiai laidai turi būti izoliuoti, sužymėti ir identifikuoti Kontraktoriausparuoštuose brėžiniuose.

Visos rinklės (spintose ir skydeliuose), naudojamos analoginiams signalams, turi turėti galimybępaprastai įjungti testerį ar savirašį prietaisą į grandinę.

Maitinimo įvadas turi būti atskirtas nuo visų kitų rinklių ir turi būti pažymėtas lentele su užrašytadarbine įtampa. Kiekvienam maitinimo įvadui turi būti numatytas įvadinis kirtiklis.

5.18. Projektavimo standartizacijaRangovas turi būti pilnai atsakingas už visos tiekiamos valdymo sistemos projektavimą ir tinkamąfunkcionavimą. Projektą turi patvirtinti Užsakovas; tačiau šis patvirtinimas niekaip nesumažinaRangovo atsakomybės. Detalūs projekto skaičiavimai turi būti pateikti ten, kur reikalinga.

Atitinkančios dalys turi būti jungiamos ir tarpusavyje pakeičiamos, kur tik įmanoma. Užsakovasgali pareikalauti Kontraktoriaus įrodyti komponentų pakeičiamumą faktiškai sukeičiant juos.

Visa įranga turi būti suprojektuota taip, kad patenkinamai dirbtų prie įvairių apkrovų, slėgių irtemperatūrų, įskaitant ir klimatinių sąlygų svyravimus.

5.19. Tipiniai PLV įėjimai/išėjimai

5.19.1. Sklendė su elektrine pavaraSklendei su elektrine pavara turi būti numatyti šie signalai iš PLV:

- Pilnai atidaryta, pilnai uždaryta (2 DI),- Automatinis darbas (1 DI),- Gedimas dėl trumpo jungimo ar terminės apsaugos (1 DI),- Komanda atidaryti ar uždaryti (2 DO).

5.19.2. Reguliuojamos sklendės su elektros pavaraReguliuojamai sklendei su elektros pavara turi būti numatyti šie signalai iš PLV:



162

- Pilnai atidaryta, pilnai uždaryta (2 DI),- Faktinė padėtis 4-20 mA (1 AI),- Automatinis darbas (1 DI),- Gedimas dėl trumpo jungimo ar terminės apsaugos (1 DI),- Komanda atidaryti ar uždaryti (2 DO).

5.19.3. Tiesioginis variklio paleidėjasTiesioginiam variklio paleidėjui turi būti numatyti šie signalai iš PLV:

- Variklis pasiruošęs/ avarija (1 DI),- Variklis dirba (1 DI),- Automatinis darbas (1 DI),- Komanda paleisti (1 DO).

Variklio paleidėjo grandinė turi turėti apsauginį raktą įtampos atjungimui ir avarinio stabdymomygtuką.

5.19.4. Variklio valdymas su dažnine pavaraDažnio pavarai turi būti numatyti šie signalai iš PLV:

- Dažnio pavaros suminis gedimas (1 DI),- Variklis dirba (1 DI),- Automatinis darbas (1 DI),- Dažnio uždavimas 4-20 mA (1 AO),- Greitis ar srovė 4-20 mA (1 AI),- Komanda paleisti (1 DO).

5.19.5. Drumstumo, pH analizatoriusAnalizatoriui turi būti numatyti šie signalai iš PLV:

- Matuojama reikšmė 4-20 mA (1 AI),

5.19.6. DebitmatisDebitmačiui turi būti numatyti šie signalai iš PLV:

- Matuojama reikšmė 4-20 mA (1 AI),- Impulsai sumavimui (1 DI),

5.19.7. MatuoklisMatuokliui turi būti numatyti šie signalai iš PLV:

- Matuojama reikšmė 4-20 mA (1 AI).

5.19.8. Dozuojantis siurblysDozuojančiam siurbliui turi būti numatyti šie signalai iš PLV:

- Suveikė apsaugos (1DI),- Dozuojančio siurblio užduotis 4-20 mA (1 AO).

Kabeliai turi turėti apsaugą nuo žaibų. PLV AI turi turėti galvaninį atskyriklį. Atviro kolektoriausišėjimas į PLV DI turi turėti optinį atskyriklį.

5.20. Projekto specifikacijos ir aprašymasRangovas pateiks užsakovo suderinimui aprašymus SCADA valdymo sistemai, kurią siūlo



163

rangovas, prieš pradedant bet kokius darbus ar prieš užsakant įrangą.

5.21. Matavimo įrangaMontuojant ir išbandant/tikrinant matavimo prietaisus reikia laikytis gamintojo nurodymų irrekomendacijų.

Rangovas turi užtikrinti, kad įrangos tiekėjai pilnai būtų susipažinę su aplinka ir medžiagomis, sukuriomis įranga bus naudojama.

Visi matavimo prietaisai turi būti tokiame aukštyje ir padėtyje, kur galima būtų lengvai prieitimontuojant, remontuojant ir kalibruojant. Tam, kad aptarnaujantis personalas lengvai ir be rizikosgalėtų prieiti prie matavimo įrangos, reikia pasirūpinti, kad būtų šiam tikslui pagamintosaptarnavimo aikštelės, kopėčios ir pan.

Matavimo prietaisai turi turėti atskirą išėjimo 4-20mA signalą su maksimalia 1000 omų varža.

Visi matavimo prietaisai, kurie yra pastatų išorėje ir kuriuos gali paveikti žaibas, turi turėtiapsaugos nuo žaibo įrenginį.

5.21.1. Debitmačiai

5.21.1.1. Debitmatis kanaleDebitas Paršalio kanale matuojamas ultragarsiniu lygio davikliu. Prietaisas turi būti apsaugotas nuokritulių. Jutiklis darbinėje padėtyje tvirtinamas nerūdijančio plieno atrama

Debitmačio tikslumas turi būti nemažesnis kaip 1,0 % matuojamojo dydžio.

5.21.1.2. Magnetiniai debito matuokliaiDebitas vamzdžiuose su turi būti matuojamas elektromagnetiniais debitomačiais.

Vidinis paviršius turi būti padengtas kieta guma, PTFE ar neoprenu, o elektrodai turi būti išnerūdijančio plieno ar aprobuoti lygiaverčiai, priklausomai nuo terpės.

Debitmatis turi būti prijungtas prie įžeminimo sistemos variniu laidu.

Debitmačio tikslumas turi būti ne mažiau kaip 1,0 % matuojamojo dydžio.

5.21.2. Slėgio matuokliaiSlėgio daviklis turi būti dvilaidis prietaisas, kuriam reikalinga 11-30V DC maitinimo įtampa ir kuristuri 4-20A DC išėjimą. Tikslumas turi būti ± 0,5 %.

5.21.3. Lygio matuokliaiLygio matavimo sistemos montuojamos pagal gamintojo rekomendacijas. Analoginis lygiomatavimas atliekamas hidrostatiniai arba ultragarsiniai matuokliai. Analoginiai signalai turi atitiktistandartinį 4-20 mA srovės diapazoną. Ultragarso tipo lygio matuoklis gali būti naudojamas tiktaineputojantiems paviršiams. Jutiklis montuojamas flanšiniu sujungimu arba tvirtinamasnerūdijančio plieno apkaba. Lygio matuoklio tikslumas ±5 mm.



164

5.21.4. Temperatūros matuokliaiTemperatūros matuoklis gali būti kartu su pH matuokliu. Matavimo elementas Pt-100.Matavimo skalė nuo -10 iki +60 ºC.Temperatūros matuoklio tikslumas ±0,1 ºC.

5.21.5. Analizės prietaisai

5.21.5.1. pHTuri būti patiekiami kalibravimui skirti buferiniai tirpalai.Matuojant automatiškai kompensuojama pagal temperatūrą.Matavimo skalė nuo 2 iki 14.Matuoklio tikslumas ± pH 0,1.

5.21.5.2. Deguonies koncentracijaIštirpusio deguonies kiekio matavimo tikslas yra palaikyti ištirpusio deguonies kiekį priimtinamediapazone bei išvengti sąlygų, neigiamai įtakojančių procesą. Ištirpusio deguonies koncentracija turibūti matuojama optiniu jutikliu, nereikalaujančiu periodinio mechaninio nuvalymo.Matavimo skalė nuo 0,00 iki 10,00 mg O2/l.Tikslumas - ±0,15 % deguonies kiekio.Tikslumas nulyje - ± 0,01 ppm.

5.21.5.3. Dumblo koncentracijaMatuoklis turi būti optinio tipo su priemonėmis automatiniam darbui.Matavimo skalė 0,1-2,0 % sausų kietųjų dalelių kiekio.Tikslumas ± 0,1 % matuojamojo dydžio.

5.21.5.4. Kitos matavimo sistemosVisi reikalingi analoginiai ir diskretiniai matavimo prietaisai suderinami su užsakovu. Jie turi būtimontuojami pagal gamintojo standartus. Visos mėginių ėmimo sistemos suderinamos su užsakovu.Mėginių ėmimo sistema valdoma PLV.

5.22. Automatika, proceso valdymas ir duomenų perdavimas rekonstruojamaipagrindinei Juknaičių nuotekų siurblinei

5.22.1. Bendroji dalis

5.22.1.1. Bendrieji reikalavimaiŠi bendroji specifikacija nustato minimalius projektavimo, atlikimo ir medžiagų standartus, būtinusproceso automatizacijos ir vizualizacijos darbams, įrengimams ir medžiagoms. Kai techninėsespecifikacijose reikalaujama, kad medžiagos, įrengimas, darbai ir kt. būtų geresnės kokybės, neireikalauja taisyklės ir normos, reikia laikytis techninių specifikacijų reikalavimų. Visi įrengimai turibūti patiekiami su pilna dokumentacija, t.y.: kokybės atitikties sertifikatai, įrengimų techniniaiaprašymai, montavimo ir eksploatacijos instrukcijos, principinės ir prijungimo schemos,programinė įranga su licenzijomis (loginių įrenginių konfigūravimui, eksploatacijai, diagnostikaibei vizualizacijai) bei aprašymais ir vartotojo vadovais ir t.t.. Visa įranga turi būti patikrinta irišbandyta gamykloje. Visi tos pačios kategorijos prietaisai turi būti vieno gamintojo, kad būtųsumažintas atsarginių dalių kiekis. Visiems įrengimams ir darbams turi būti suteikiama garantija



165

numatyta konkurso sąlygose. Visi gaminami gaminiai ir vykdomi darbai turi būti derinami susiurblinių tarnybos vadovu.

5.22.1.2. Standartai, taisyklės ir normosSistemos įranga turi atitikti valdymo sistemų projektavimo ir tarpusavio sąveikos IEC 1131standarto reikalavimus. Sistemos įrenginiai turi būti pritaikyti dirbti su IEC 61158 standartoreikalavimus tenkinančia komunikacine informacine sistema. Atliekant darbus, turi būtivadovaujamasi galiojančiomis STR, RSN, EĮĮT, higienos ir sanitarinėmis normomis beipriešgaisrinės ir darbo saugos taisyklėmis, taip pat tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC)taisyklėmis kai jos neprieštarauja EĮĮT. Statybos montavimo darbai turi būti atliekami atestuotųtokio pobūdžio darbams atlikti organizacijų, naudojamos medžiagos ir tiekiami įrengimai turi būtisertifikuoti ir atitikti Lietuvoje galiojančioms kokybės bei saugumo normoms.

5.22.1.3. Darbo dokumentacijaRangovo dokumentacijoje turi būti visi brėžiniai reikalingi įrengimų montažui ir eksploatacijai, t.y.:įrengimų išdėstymo ir kabelinių linijų planai, įrengimų sujungimų principinės schemos,programuojamų įrengimų konfigūravimo schemos, visų signalų ir kintamųjų sąrašai ir t.t..Brėžiniuose turi būti aiškiai sužymėti visi įrenginiai, kabeliai, laidai ir gnybtai bei jų tech.charakteristikos.

5.22.2. Automatinė valdymo ir kontrolės sistema (AVS)AVS projektuojama su vienu programuojamu loginiu valdikliu atliekančiu valdymo bei kontrolėsfunkcijas. Duomenų perdavimas į esamą SCADA, GSM radijo ryšiu GPRS remiantis APN (accesspoint name technologija), per telekomunikacinių paslaugų operatorių. Rekonstruojamos nuotekųsiurblinės valdymas turi būti ryšio kabeliu sujungtas su nuotekų valyklos SCADA sistema. GPRSmodemas įrengiamas nuotekų valykloje arba nuotekų siurblinėje, o tarp jų paklojamas ryšio kabelis.

Projektuojama siurblinė dirba autonomiškai automatiniu režimu, priklausomai nuo nuotekų lygio.Pagrindinis ir rezervinis siurbliai automatiškai sukeičiami vietomis pagal užduotą programą. Visiavariniai ir neleistinos būsenos signalai operatorinės monitoriuje turi būti pateikiami išimties tvarkasu priėmimo patvirtinimu. Projekte numatyta duomenų perdavimo magistralė komunikaciniuprotokolu iš minkšto paleidimo įrenginių, debitomačio ir el. energijos skaitiklio telemetrinių išvadų.Duomenų užklausimas ir valdymo komandos turi būti apsaugotos slaptažodžiu. Turi būti numatytasavarinis valdymo režimas be PLV, kuomet siurblys įsijungia ir atsijungia suveikus max. arba min.lygio plūdėms. Neįsijungus pagrindiniam siurbliui, automatiškai turi įsijungti rezervinis siurblys.Turi būti vietinio siurblių valdymo galimybė.

5.22.3. Įžeminimas ir apsauga nuo viršįtampioĮrengimai įžeminami prijungiant prie spintoje sumontuotos įžeminimo šynos ar gnybtų kuriesujungti su įžeminimo kontūru. Apsaugai nuo viršįtampių turi būti naudojami gnybtai su viršįtampiųapsauga bei komunikacinių linijų viršįtampių ribotuvai.

5.22.4. Įrenginiai

5.22.4.1. Programuojamas loginis valdiklis (PLV)Valdiklis turi būti su reikiamu kiekiu įvesties-išvesties moduliais, suderinto protokolokomunikaciniais moduliais, su RS485 ir RS232 jungtimis. Maitinimo įtampa DC24V. Valdiklis



166

programuojamas siurblinės automatinio valdymo ir duomenų perdavimo funkcijoms atlikti. Turibūti numatyta ne mažiau kaip 20% rezervinių diskretinių bei analoginių įėjimų ir išėjimų, irgalimybė prijungti papildomus praplėtimo modulius, taip pat galimybė koreguoti programąpapildomomis loginėmis funkcijomis.

5.22.4.2. GSM 900/1800 radijo ryšio modemasGSM 900/1800 radijo ryšio modemas, GPRS technologijos, su RS232 jungtimi. ModBus protokolopalaikymas, o priklausomai nuo poreikio, apklausime master su slave būtų galima keisti vietomis.Turi būti nepriklausomos atminties modulis perduodamų parametrų registracijai nutrūkus ryšiui.Turi būti automatinis darbo režimo atsistatymas nutrūkus ir atsinaujinus maitinimo įtampai, beiautomatinis duomenų paketo iš atminties modulio išsiuntimas atsistačius darbo režimui.

5.22.4.3. Komunikacinis ryšio modulisKomunikacinis ryšio modulis el. skaitiklio telemetrinių duomenų perdavimui į PLV, skirtas el.skaitiklio ir valdiklio naudojamų protokolų suderinimui.

5.22.4.4. Maitinimo blokas UPSMaitinimo blokas UPS. DC24V, In≥15A nepriklausomo maitinimo blokas (UPS) su viršįtampioapsauga, įtampos stabilizavimu ir avarinių režimų relėmis arba RS232 komunikaciniu moduliu,komplekte akumuliatorių baterija ≥12Ah. Maitinimo bloko galia ir akumuliatorių baterijos talpa turibūti tikslinama darbo projekte pagal konkrečių automatikos įrenginių vartojamą galią, autonominiodarbo laikas turi būti ≥60min.

5.22.4.5. Saugiklių blokasSaugiklių blokas. 24V maitinimo grandinių apsaugai. Blokas su permatomu dangteliu, su lizdaissaugikliams ir laidų prijungimo gnybtais. Bloke montuojami cilindriniai saugikliai stikliniu korpusuIn=0,05...2,0A.

5.22.4.6. Tarpinė relėTarpinė relė su NA ir NU kontaktais skirtos signalams iš plūdinių lygio daviklių ir avariniamsiurblių valdymui.

5.22.4.7. Laiko relėLaiko relė, skirta avariniam rezervinio siurblio įjungimui, nustatomas užlaikymas 0...≥10min.

5.22.4.8. Min/Max temperatūros daviklisMin/Max temperatūros daviklis. Skirtas min. ir max. oro temperatūros avarinei signalizacijai. Turibūti reguliuojami (0…≥+10ºC ir +20...+60°C) suveikimo slenksčiai su persijungiančiaisbepotencialiniais kontaktais.

5.22.4.9. Durų ir dangčių padėties davikliaiDurų ir dangčių padėties davikliai naudojami durų ir šulinių dangčių apsaugai. Turi būti pritaikytasmontažui ant metalinių paviršių ir atsparūs korozijai (nuotekų šulinyje). Jungiami į PLV.



167

5.22.4.10. Hidrostatinis nuotekų lygio daviklisHidrostatinis nuotekų lygio daviklis IP≥68 su keitikliu 4...20mA ir jungiamuoju 10m. kabeliu.Matuojamas lygis 0,0...4m.

5.22.4.11. Plūdinis lygio daviklisPlūdinis lygio daviklis. Su komplektiniu 10m. ilgio kabeliu, skirtas min./max. avarinio nuotekųlygio kontrolei, ir automatiniam siurblių valdymui avariniu režimu (be PLV).

5.22.4.12. Gnybtų rinklėsGnybtų rinklės plastmasinėje dėžutėje IP≥65, skirtos kontrolinių kabelių sujungimams siurblinėje.

5.22.4.13. KronšteinasKronšteinas su vamzdžiu ir tvirtinimo detalėmis, L≈6,0m. Nestandartinės konstrukcijos, skirtaslygio daviklių montažui. Hidrostatinio lygio daviklis įleidžiamas į vamzdį Ø≥50mm. Turi būtigalimybė iškelti lygio daviklius nelipant į rezervuaro apačią. Visos konstrukcijos ir tvirtinimodetalės iš nerūdijančio plieno.

5.22.4.14. Ekranuotas duomenų perdavimo kabelisEkranuotas duomenų perdavimo kabelis 2x(2+1)x0,5mm². Skirtas duomenų perdavimomagistralėms. kabelio tipas turi būti parenkamas pagal PLV gamintojo reikalavimus.

5.22.4.15. Ekranuotas kontrolinis kabelisEkranuotas kontrolinis kabelis su 0,75mm² varinėmis gyslomis skirtas valdymo, signalizacijos irmatavimo prietaisų sujungimams.

5.22.4.16. Ekranuotas signalizacijos kabelisEkranuotas signalizacijos kabelis 4x0,5mm², skirtas apsauginės signalizacijos daviklių prijungimui.

5.22.5. Specifikacijos atliekamiems darbams

5.22.5.1. Sistemos konfigūravimas, programavimas ir derinimasVisa licenzijuota programinė įranga turi būti pateikiama su lizenzijomis ir instaliaciniais CD.Sistemos programinė konfigūracija atliekama vadovaujantis technologinio proceso reikalavimais.Atliekant derinimo darbus turi būti atliktas visas paleidimo – derinimo darbų kompleksas , įskaitantir esamos SCADA programos naujo „lango“ sukūrimą susijusį su naujos siurblinės įvedimu,papildant objekto mnemoschemomis bei technologinių parametrų protokolais ir grafikaisanalogiškai esamoms nuotekų siurblinėms.

Centrinėje dispečerinėje būtina atlikti visus ryšio, SCADA sistemos, bei visų su SCADA susijusiųprogramų (ataskaitos, elektros apskaita ir t.t) darbus. Rangovas turi būti gerai susipažinęs su esamadispečerinės sistema bei naudojamais ryšio protokolais ir, turėti visas reikiamas aparatūrines irprogramines priemones naujų objektų prijungimui prie esamos sistemos. Be to ,rangovas turiužtikrinti nepertraukiamą esamos SCADA sistemos darbą naujų objektų diegimo metu. Būtinaįvertinti esamos aparatūrinės ir programinės įrangos pajėgumus ir esant reikalui išplėsti iružtikrinti, kad pabaigus darbus, SCADA sistema dirbtų ne mažesniu našumu, negu iki naujų objektų



168

pajungimo.

5.22.5.2. Saugos reikalavimaiVisus darbus turi vykdyti tik profesionalūs ir kvalifikuoti specialistai. Sumontuota įranga neturikelti pavojaus jokiam statybvietėje dirbančiam ar galinčiam į ją patekti personalui. Ten, kur galimasnetyčinis kontaktas su įtampą turinčiomis dalimis, turi būti reikiami įspėjantieji užrašai. Kainedirbama, visus vamzdžius ir dėžutes reikia uždengti dangteliais ar uždaryti. Turi būti naudojamigamykliniai PVC dangteliai. Plokštės, valdymo prietaisai, komutaciniai skydai ir kita automatikosįranga turi būti gerai apsaugota nuo dulkių ir mechaninių pažeidimų montavimo metu.

5.22.5.3. Įrenginių montažasVisų korpusų, spintų, laidų zonų ir pan. vidus turi būti valomas, kad nebūtų dulkių, purvo ir pan.,pašalinamas vanduo ir drėgmė. Visos tvirtinimo varžtų kiaurymės korpusuose ir spintose turi būti suvaržtais. Visi įrengimai turi būti patikimai pritvirtinti. Įrengimai turi būti montuojami patogioseaptarnavimui vietose.

5.22.5.4. ŽymėjimasKiekvienas atskiras elementas (pvz. modemas, PLV) turi būti pažymėti kodiniu numeriu tam, kadbūtų identifikuoti ir palyginami pagal projektinę dokumentaciją.

Visi kabeliai, laidininkai ir laidai turi būti pažymėti patikimais žymekliais arba užrašais.Laidininkai, brėžiniuose sužymėti laidų numeriais, turi būti atitinkamai sužymimi. Jei kabelissudarytas iš gamykloje sužymėtų gyslų, jos turi būti naudojamos, ir šie žymėjimai parodomiišpildymo brėžiniuose.

5.22.5.5. Įrenginių derinimo, išbandymo, matavimo darbaiUžbaigęs pavienes darbo dalis, Rangovas privalo atlikti visus vietinius bandymus visose darbosrityse. Rangovas savo lėšomis pasirūpina kvalifikuota darbo jėga, aparatūra ir prietaisais,reikalingais efektyviam bandymų atlikimui. Prireikus turi būti pademonstruotas prietaisų tikslumas.Kiekviena užbaigta objekto sistema turi būti patikrinta kaip visuma eksploatacijos sąlygomis,siekiant įsitikinti, kad kiekvienas komponentas funkcionuoja teisingai sąveikoje su visa sistema.Turi būti atlikti derinimo darbai, reikalingi tam, kad sistema veiktų, kaip numatyta.

bendrieji reikalavimai · 2014-09-25 · naujų nuotekų tinklų ir nuotekų valymo įrenginių...

Documents