PAVOJINGOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS Rizikos vertinimas

Informacija ir rekomendacijos

PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ ŽENKLINIMAS PAGAL PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ IR PAVOJINGŲ KROVINIŲ TEISĘ

Pavojingų medžiagų teisės (Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka) ir pavojingų krovinių teisės (ADR)

svarbiausiu tikslu vieningai laikoma žmonių ir aplinkos apsauga. Jos skiriasi tik jų taikymo sritimi: pavojingų medžiagų teisė turi saugoti nuo darbo vietoje kylančių pavojų, pavojingų krovinių teisė tarnauja saugai pervežimuose. Abiem yra bendra tai, kad jos identifikuoja pavojingų medžiagų savybes ir įspėja apie tai simboliais. Pavojingų krovinių teisėje pagal pavojaus rūšį išskiriamos klasės.

Pavojinga medžiaga Medžiagos savybės Pavojingas krovinys

1 klasė E

Sprogstamoji

Sprogstamosios medžiagos Sprogstamosiomis laikomos pavojingos medžiagos ir preparatai, kurie tam tikromis sąlygomis – pvz., smūgio, trinties arba šilumos poveikyje – galėtų sprogti. Pavojingų krovinių potvarkiu visos sprogstamosios medžiagos priskiriamos I pavojingų krovinių klasei. Poklasiai 1.1 iki 1.6 nurodo, kaip atskiros medžiagos yra pavojingos sprogumo atžvilgiu: kuo didesnis poklasio skaitmuo, tuo mažesnis pavojus.

Sprogumo simboliu ir poklasiu 1.1 žymimos medžiagos, kurios yra labai sprogios

Poklasiu 1.2 ir 1.3 žymimos medžiagos, kurios galėtų sudaryti skeveldras (1.2) arba yra labai lengvai užsidegančios ir pavojų galėtų sukelti skeveldromis arba oro slėgiu

“D” ir “N” suteikia informaciją apie medžiagų grupių suderinamumą ir apie tai, su kokiomis kitomis medžiagomis galima kartu transportuoti

2 klasė Pavojingų medžiagų teisėje nėra specialaus simbolio dujoms.Talpyklos žymimospriklausomai nuo jų turinio (terpės) – pvz., “toksiška” arba “degi”

Dujos transportuojamos arba vartojamos suslėgtos arba suskystintos. Talpyklose dujos laikomos po dideliu slėgiu. Pažeidimai ir stiprūs šilumos poveikiai gali sukelti dujų talpyklų sprogimą. Daugelis dujų, apart to, turi ir kitų pavojingų savybių: jos gali būti, pvz., troškinančios, toksiškos, ardančios (ėsdinančios), degios (liepsniosios) arba aplinkai pavojingos

Dujos

Degios (liepsniosios) dujos

Troškinančios dujos

Toksiškos dujos

Degios/lengvai užsidegančios 3 klasė

Degi

medžiagos (Liepsnieji skysčiai)

Degios arba lengvai užsidegančios skystos medžiagos lengvai sudaro garus, kurie susimaišę su oru ir nuo degimo šaltinio gali užsidegti. Degimo šaltiniu gali būti: ♦ Atvira ugnis, liepsna arba

karštis, ♦ Mechaninė arba elektrinė

kibirkštis, ♦ Elektrostatinio krūvio

sukelta kibirkštis, ♦ Karšti paviršiai

F

Labai degi

Daugelis kietų medžiagų, ypatingai kai jos būna smulkių dalelių forma, kaip dulkės arba kaip drožlės, gali degti paveiktos degimo šaltinio

4.1 klasė: Degios arba lengvai užsidegančios kietos medžiagos

F+

Ypač degi

Šios klasės medžiagos gali be jokių išorinių degimo šaltinių spontaniškai pačios įkaisti ir užsidegti. Tai įvyksta per trumpą laiką. Šios medžiagos vadinamos piroforinėmis

4.2 klasė: Savaime užsidegančios medžiagos

Taip pat egzistuoja medžiagos, kuriosžymimos tik žodžiu “degios”

Kai šios medžiagos susiliečia su vandeniu – taip pat kai gali būti pakankamas oro drėgnumas – įvyksta jų cheminė reakcija su vandeniu. Jos metu susidaro degios dujos, kurios daugeliu

4.3 klasė: Medžiagos, kurios sąlytyje su vandeniu išskiria degias (liepsniąsias) dujas

atvejų tuoj pat užsidega

O

Oksiduojanti

Oksiduojančios medžiagos Šiuo simboliu žymimos medžiagos, kurios kontakte su degiomis medžiagomis gali jas uždegti, kartu su degiomis medžiagomis gali sudaryti sprogius mišinius arba padidinti gaisro pavojų

5 klasė

T

Toksiška

T+

Labai toksiška

Toksiškos medžiagos Kaukole žymimos medžiagos, kurios yra toksiškos įkvėpus, prarijus arba kontakte su oda. Tačiau kaukole taip pat žymimos medžiagos ir preparatai, kurių vėlyvosios pasekmės nėra pašalinamos. Joms priskiriamos medžiagos ir preparatai, kurie klasifikuojami kaip sukeliantys vėžį, pavojingi reprodukcijai arba sukeliantys paveldimumo pakitimus (mutagenai). Papildomas žymėjimas “T” seka nuo angliško žodžio “toxic” (toksiška), “T+” reiškia labai toksišką

6 klasė

Įstatymas skiria labai toksiškus, toksiškus ir mažai toksiškus

Elgesys su radioaktyviosiomis medžiagomis reguliuojamas kitais apsaugos nuo spinduliuotės teisės

Radioaktyviosios medžiagos Radioaktyviosios medžiagos skleidžia nematomą spinduliuotę, kuri yra žalinga žmonėms ir kitiems organizmams. Radioaktyvi

7 klasė

aktais

spinduliuotė kenkia sveikatai, chroniškai žaloja ir net yra mirtina

Raudoni brūkšneliai prie užrašo “Radioactive” nurodo įpakuotos radioaktyvios medžiagos kategoriją. Spinduliuotės sunkumas (intensyvumas) didėja nuo I iki III

C

Ardanti (Ėsdinanti)

Ardančios medžiagos Ardančios yra medžiagos ir preparatai, kurie gali suardyti, gyvus audinius, tokius kaip oda arba gleivinė, kai su jais susiliečia. Be to, jie taip pat ardo (ėsdina) kietas medžiagas, kai kuriuos metalus. Tam pavyzdys gali būti natrio šarmas, sieros rūgštis arba druskos rūgštis

8 klasė

N

Aplinkai pavojinga

Įvairios pavojingos medžiagos ir gaminiai

Šiai klasei priskiriamos medžiagos su skirtingomis savybėmis. Svarbiausia grupė yra aplinkai pavojingos medžiagos. Šios medžiagos, patekusios į vandenį arba orą, gali trumpalaikiai ir ilgalaikiai pakenkti grybams, gyvūnams arba mikroorganizmams

9 klasė

Šiuo simboliu jūrų transporte žymimos jūros vandeniui pavojingos medžiagos

Xn

Kenksmingos ir dirginančios Šiuo simboliu pažymėtos medžiagos ir preparatai laikomi kaip sveikatai kenksmingi. Čia patenka taip pat tie, kurie klasifikuojami kaip sensibilizuojantys arba kurie įtariami veikiantys kaip vėžį

Kenksminga

Xi

Dirginanti

sukeliantys, pavojingi reprodukcijai arba sukeliantys paveldimumo pakitimus (mutageniniai). Dirginančiomis laikomos medžiagos ir preparatai, kurie kontakte su oda arba gleivine gali sukelti nudegimus, atskiri šios grupės atstovai gali sukelti pirminius akių pakenkimus arba veikti dirginančiai kontakte su oda.

Pavojingų krovinių transportas Automobiliai, transportuojantys pavojingus krovinius, privalo būti specialiai paženklinti. Ant automobilinių cisternų dedama įspėjamoji lentelė su tokiomis dviem skaitmenų kombinacijomis. Skaitmenys arba raidžių - skaitmenų kombinacijos viršutinėje dalyje nurodoma šių medžiagų keliamo pavojaus rūšis – 423, pavyzdžiui, reiškia, kad yra pakrauta kieta medžiaga (4), kuri išskiria liepsniąsias (degias) dujas (2 ir 3) ir pavojingai reaguoja su vandeniu. Skaitmenys apatinėje dalyje nurodo medžiagas – 1428, pavyzdžiui, yra natris. Numeris atitinka numerį Jungtinių Tautų išspausdintame medžiagų sąraše.

Pavojingos cheminės medžiagos apibūdinimas (apibrėžimas) pateikiamas “Cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme” (Žin., 2000, Nr.36-987), “Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatuose” (Žin., 2001, Nr.65-2396) o jų klasifikavimo kriterijai nustatomi “Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje” (Žin., 2001, Nr.16-509). Saugos ir sveikatos požiūriu visus pagrindinius duomenis susijusius su konkrečia chemine medžiaga ar preparatu naudotojui galima rasti tos medžiagos Saugos duomenų lape, kurį pagal “Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarką” (Žin., 2002, Nr.26-946) privalo pateikti medžiagos gamintojas. Toliau pateikiama Saugos duomenų lapo apibūdinimas ir kokia informacija jame turi būti pateikiama.

Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos 1 priedas

SAUGOS DUOMENŲ LAPAS Saugos duomenų lapas (pagal Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarką Žin., 2002, Nr. 26-946, direktyvas 91/155/EEB ir 2001/58/EB) 1 lapas iš_______ lapų Pildymo data Paskutinio peržiūrėjimo data 1. CHEMINĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO IR TIEKĖJO PAVADINIMAS Cheminės medžiagos, preparato pavadinimas Kiti pavadinimai (sinonimai) Paskirtis Tiekėjas Adresas Telefonas, faksas Telefonas skubiai informacijai suteikti 2. CHEMINĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO SUDĖTIS. INFORMACIJA APIE KOMPONENTUS Empirinė (molekulinė) formulė Molekulinė masė Pavojingi komponentai CAS Nr. EINECS Nr. ELINCS Nr. Cheminis pavadinimas Koncentracija (%) produkto masės (tūrio) Pavojingumo simboliai Rizikos frazės

3. CHEMINĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO GALIMI PAVOJAI Pavojai, susiję su užsidegimo arba sprogimo galimybe Pavojai žmonių sveikatai, galimo poveikio pasekmės Pavojai aplinkai ir galimos žalos pasekmės 4. PIRMOSIOS MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONĖS Cheminės medžiagos, preparato patekimo į organizmą būdas: Įkvėpus Patekus ant odos Patekus į akis Prarijus Priemonės, kurių gali imtis tik gydytojas 5. PRIEŠGAISRINĖS PRIEMONĖS Tinkamos gaisro gesinimo priemonės Netinkamos gaisro gesinimo priemonės Pavojingos medžiagos, išsiskiriančios iš cheminės medžiagos, preparato degimo metu, degimo produktai, dujos Asmeninės apsauginės priemonės 6. AVARIJŲ LIKVIDAVIMO PRIEMONĖS Kolektyvinės apsaugos ir asmeninės apsauginės priemonės Aplinkos teršimo prevencijos priemonės Cheminės medžiagos, preparato surinkimo (susėmimo) ir neutralizavimo (nukenksminimo) būdai ir priemonės 7. CHEMINĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO NAUDOJIMAS IR SANDĖLIAVIMAS Reikalavimai ir rekomendacijos naudojimui Reikalavimai sandėliavimui Netinkamos (nesuderinamos) kartu sandėliuoti cheminės medžiagos Nurodymai dėl ribinio cheminės medžiagos, preparato kiekio, galimo sandėliuoti nurodytomis sąlygomis Reikalavimai cheminės medžiagos, preparato pakuotei 8. CHEMINĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO POVEIKIO PREVENCIJA cheminės medžiagos, preparato komponento ribinė vertė darbo aplinkos ore (RV, PEL, STEL, TLV, TWA), kilmės šalies patvirtinusios institucijos pavadinimas (ACGIH, NIOSH, OSHA ir kt.) Techninės priemonės Kvėpavimo takų apsauginės priemonės Rankų ir odos apsauginės priemonės Akių apsauginės priemonės Kitos odos apsauginės priemonės (darbo drabužiai, avalynė ir kt.) Asmens higienos priemonės 9. CHEMINĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO FIZIKINĖS IR CHEMINĖS SAVYBĖS

Agregatinė būsena (kieta, skysta, dujinė) Juslinės savybės (spalva, kvapas) Vandenilio jonų koncentracijos vertė, pH Virimo temperatūra, °C ar virimo temperatūros intervalas Degumas Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra, °C Pliūpsnio temperatūra, °C Sprogumo ribos: Žemutinė, tūrio % Viršutinė, tūrio % Oksidavimosi savybės Užšalimo/lydymosi temperatūra, °C Garų slėgis, kPa Specifinė masė, tankis g/cm3, kg/m3 Tirpumas (vandenyje, riebaluose) Pasiskirstymo koeficientas (n-oktanolis /vanduo) Klampumas Garų specifinis tankis Garavimo greitis 10. CHEMINĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO STABILUMAS IR REAKTINGUMAS Cheminis stabilumas ir pavojingos cheminės reakcijos Vengtinos aplinkos sąlygos ir cheminės medžiagos, sukeliančios pavojingas chemines reakcijas Skilimo produktai Stabilizatorių reikmė Egzoterminės reakcijos galimybė Nestabilūs skilimo produktai 11. TOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA Ūmus toksiškumas bandomiesiems gyvūnams: Prarijus, LD50 Per odą, LD50 Įkvėpus, LC50 Dirginimas Pasklidimas Lėtinis poveikis bandomiesiems gyvūnams Poveikis žmonėms: Kancerogeniškumas Mutageniškumas Toksiškumas reprodukcijai 12. EKOLOGINĖ INFORMACIJA Cheminės medžiagos, preparato savybės, galinčios daryti poveikį aplinkai Ekotoksiškumas (toksiškumas vandens, dirvožemio organizmams, kitiems gyvūnams ir augalams) Judrumas Išsilaikymas ir skilimas (biodegradacija) aplinkoje

Bioakumuliacija Duomenys apie kitus poveikius 13. CHEMINĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO ATLIEKŲ TVARKYMAS Reikalavimai atliekų neišmesti į aplinką Cheminės medžiagos, preparato atliekų, užterštų pakuočių šalinimo būdai (deginimas, utilizacija, šalinimas sąvartyne ir kt.) 14. CHEMINĖS MEDŽIAGOS, PREPARATO VEŽIMAS Norminio dokumento pavadinimas RID/ADR, IATA, IMO Cheminės medžiagos, preparato pavadinimas Pavojingo krovinio kodas Pavojingumo klasė JT numeris Pakuotės grupė 15. TEISINĖ REGLAMENTACIJA IR INFORMACIJA, NURODYTA MEDŽIAGOS, PREPARATO PAKUOTĖS ETIKETĖJE Teisės norminiai aktai, reglamentuojantys cheminės medžiagos, preparato klasifikaciją, ženklinimą, naudojimo ribojimą, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ribines vertes darbo aplinkoje, atliekų tvarkymą ir kt. Informacija, nurodyta cheminės medžiagos preparato pakuotės (taros) etiketėje 16. KITA INFORMACIJA Pavojingumo simboliai ir tekstas R frazių ir skaitmeninių ženklų sąrašas pagal 2 ir 3 skyrius. S frazių ir skaitmeninių ženklų sąrašas Šiame saugos duomenų lape pateikti duomenys turi būti prieinami visiems, kurių darbas yra susijęs su chemine medžiaga, preparatu. Duomenys atitinka turimas žinias ir yra skirti apibūdinti cheminį produktą saugos ir sveikatos darbe, aplinkos apsaugos aspektais. Saugos duomenų lapo informacija gamintojo turi būti papildoma atsiradus naujų duomenų apie cheminės medžiagos ar preparato poveikį sveikatai ir aplinkai, apie prevencijos priemones pavojams sumažinti arba jiems visiškai išvengti. Saugos duomenų lape pateikta informacija neatskleidžia kitų specifinių cheminės medžiagos ar preparato savybių. Pagal Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 21 punkto reikalavimus darbdavys įvertinęs riziką privalo užtikrinti, kad rizika darbuotojų saugai ir sveikatai dėl pavojingų cheminių medžiagų ar preparatų būtų pašalinta arba sumažinta iki minimumo. Tai jis privalo padaryti pakeisdamas cheminę medžiagą ar procesą kitu nepavojingu arba mažiau pavojingu. Toliau pateikiame Vokietijos specialistų parengtą metodinę medžiagą „Stulpelių modelį” skirtą cheminių medžiagų ar preparatų pakaitalų įvertinimui ir parinkimui.

STULPELIŲ MODELIS PAGALBA PAVOJŲ NUSTATYMUI IR PAKAITALŲ PARINKIMUI PAGAL DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO CHEMINIŲ VEIKSNIŲ DARBE

NUOSTATŲ 21 STRAIPSNĮ Produktas:

Ūmus pavojus sveikatai (vienkartinis poveikis, pvz.,

cheminės avarijos metu)

Lėtinis pavojus sveikatai (Pasikartojantis poveikis) Pavojus aplinkai1)2) Gaisro ir sprogimo

pavojus3)Pavojus dėl

medžiagų išsiskyrimo Pavojus dėl

proceso

Labai didelė rizika

[] labai nuodingos medžiagos/preparatai (R26; R27; R28) [] medžiagos/preparatai, kurie kontakte su rūgštimis gali sudaryti labai nuodingas dujas (R32)

[] kancerogeninės medžiagos 1 arba 2 kategorijos (Carc. kat. 1, K1; Carc. kat. 2, K2; R45, R49) [] mutageninės medžiagos 1 ar 2 kategorijos (Mut. Kat. 1, M1;Mut. Kat.2, M2, R46) [] preparatai, kurių sudėtyje kancerogeninių ar mutageninių 1 ar 2 kategorijos medžiagų koncentracija ≥0,1%

[] medžiagos ir preparatai su pavojingumo simboliu N ir pažymėtos R50; R51; R53; R54; R55; R56; R57; R58; R59 [] medžiagos /preparatai, pavojingumo klasė vandeniui WGK 3

[] sprogios medžiagos/ preparatai (R2; R3) [] lengvai užsiliepsnojančios dujos ir skysčiai (R12, VbF AI arba B su pliūpsnio temp. < 0 0C ir virimo temp. ≤ 35 0C [] savaime užsiliepsnojančios medžiagos/preparatai (R17)

[] dujos [] skysčiai, kurių garų slėgis 250 hPa (mbar) (pvz., dichlormetanas) [] dulkančios kietos medžiagos [] aerozoliai

[] atviras apdorojimas [] tiesioginio kontakto su oda galimybė [] plačiapaviršis naudojimas

Produktas: Ūmus pavojus sveikatai

(vienkartinis poveikis, pvz., cheminės avarijos metu)

Lėtinis pavojus sveikatai (Pasikartojantis poveikis) Pavojus aplinkai1)2) Gaisro ir sprogimo

pavojus3)Pavojus dėl

medžiagų išsiskyrimo Pavojus dėl

proceso

Didelė rizika [] nuodingos medžiagos/preparatai (R23; R24; R25) [] labai ėdžios medžiagos/preparatai (R35) [] medžiagos/preparatai, kurios kontakte su vandeniu arba rūgštimis gali sudaryti nuodingas dujas (R29; R31) [] odą jautrinančios medžiagos (R43; Sh) [] kvėpavimo takus jautrinančios medžiagos (R42, Sa) [] preparatai, kurių sudėtyje odą ar kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų koncentracija ≥ 1% (dujoms ≥0,2%)

[] pavojingos reprodukcijai 1 ar 2 kategorijos medžiagos (Repr. Kat.1, Re1, Rf1; Repr. Kat.2, Re, Rf2, R60; R61) [] preparatai, kurių sudėtyje pavojingų reprodukcijai 1 ar 2 kategorijos medžiagų koncentracija ≥ 0,5% (dujoms ≥ 0,2%) [] 3 kategorijos kancerogeninės medžiagos (Carc. Kat.3, K3, R40) [] 3 kategorijos mutageninės medžiagos (Mut. Kat.3, M3, R40) [] preparatai, kurių sudėtyje kancerogeninių ar mutageninių 3 kategorijos medžiagų koncentracija ≥ 1% [] medžiagos, kurios kaupiasi organizme (R33)

[] medžiagos /preparatai be pavojingumo simbolio N, bet pažymėtos R52; R53; R59 [] medžiagos /preparatai su pavojingumo vandeniui klase WGK2

[] lengvai užsidegančios medžiagos/preparatai (R11, Vbf AI arba B su pliūpsnio temp. 0….21 0C) [] medžiagos /preparatai, kurios su vandeniu sudaro labai degias dujas (R15) [] medžiagos /preparatai, galinčios sukelti gaisrą (R7; R8; R9) [] medžiagos /preparatai su žinomomis (tam tikromis) savybėmis (R1; R4; R5; R6; R7; R14; R16; R18; R19; R30; R44)

[] skysčiai, kurių garų slėgis 50…250 hPa (mbar) (pvz., metanolis)

Vidutinė rizika [] kenksmingos sveikatai medžiagos/ preparatai (R20; R21; R22) [] medžiagos, kurias galima įsisavinti su motinos pienu (R64) [] Ėdžios medžiagos/preparatai (R34; pH≥11,5; pH ≤ 2) [] akims kenksmingos medžiagos (R41) [] netoksinės dujos, kurios išstumdamos orą gali sukelti dusulį (pvz., azotas)

[] 3 kategorijos reprodukcijai pavojingos medžiagos (Repr. Kat.3, Re3, Rf3, R62, R63) [] preparatai, kurių sudėtyje 3 kategorijos pavojingų reprodukcijai medžiagų koncentracija ≥ 5% (dujoms ≥ 1%)

[] medžiagos /preparatai su pavojingumo vandeniui klase WGK1

[] užsiliepsnojančios medžiagos/preparatai (R10, VbF AII, pliūpsnio temp. 21…550C)

[] skysčiai, kurių garų slėgis 10…50 hPa (mbar), išskyrus vandenį (pvz., toluolas)

[] uždaras apdorojimas su poveikio galimybe, pvz., užpildant, bandant arba valant

Maža rizika [] dirginančios medžiagos/preparatai (R36; R37; R38) [] odos pakenkimai, dirbant drėgnose sąlygose [] medžiagos ir preparatai, kuriuos prarijus pakenkiami plaučiai (R65) [] kenksmingos odai medžiagos/preparatai (R66) [] garai sukelia mieguistumą ir svaigulį (R67)

[] kitaip lėtiniu būdu kenkiančios medžiagos (be rizikos frazės R, tačiau pavojinga medžiaga)

[] nepavojingos vandeniui medžiagos/preparatai (NWG, anksčiau WGK0

[] sunkiai užsiliepsnojančios medžiagos/preparatai (VbF AIII, pliūpsnio temp. 55…1000C)

[] skysčiai, kurių garų slėgis 2…10 hPa (mbar) (pvz., ksilolas)

[] uždari sandarūs įrenginiai [] uždari įrenginiai su nusiurbimu susidarymo vietoje

Nereikšminga rizika

[] iš patirties nekeliančios abejonių medžiagos (pvz., vanduo, cukrus, parafinas ir pan.)

[] nedegios arba tik labai sunkiai užsiliepsnojančios medžiagos/preparatai (skysčiams pliūpsnio temp. > 100 0C)

[] skysčiai, kurių garų slėgis < 2 hPa (mbar) (pvz., glikolis) [] nedulkančios kietos medžiagos

1) Preparatų klasifikavimas kaip “aplinkai nepavojingas” privalomas pagal direktyvos 1999/45/EC 7 straipsnį nuo 2002 m. liepos 30 d., preparatams pagal direktyvas 91/414/EEC ir 98/8/EC nuo 2004 m. liepos 30 d. Visgi

rekomenduotina jau nuo dabar taikyti klasifikavimo taisykles naudojant stulpelių modelį.. 2) Medžiagų/preparatų pavojingumo vandeniui klasės įtraukiamos tik kaip vertinimo kriterijai., kurie nepriskiriami aplinkai pavojingoms savybėms. 3) Sprogios dulkės, atsižvelgiant į jų specifinę problematiką, atskirais atvejais kvalifikuotai patikrinamos ir todėl neklasifikuojamos į pavojingumo klases.

NUORODOS PAKAITALŲ VERTINIMUI PANAUDOJANT STULPELIŲ MODELĮ

Ar jau egzistuoja rekomendacija dėl pakaitalų? Atsakyti į klausimą, kokia medžiaga kelia mažiausią riziką, dažnai nėra paprasta. Visai eilei pakaitalų jau egzistuoja rekomendacijos, kurios galėtų būti perimamos tiesiogiai, pvz.:

Techninės taisyklės pavojingų medžiagų naudojimui; Rekomendacijos profesinių susivienijimų/šakinio instituto; Medžiagų kodai, GISCODES; Kitos šakinės taisyklės.

Veikimo būdai Jeigu Jūsų pakaitalų problemai neegzistuoja rekomendacijų, Jūs galite su stulpelių modeliu atlikti greitą medžiagų ir preparatų palyginimą. Tam Jums tik reikia informacijos, kurią galite paimti iš Saugos duomenų lapo arba, iš dalies, iš ženklinimo etiketės ant pakuotės. Toliau veikite taip: 1. Nukopijuokite aukščiau pateiktą stulpelių modelio lentelę kiekvienai nagrinėjamai medžiagai ir ant

kopijos užrašykite medžiagos pavadinimą; 2. Iš saugos duomenų lapo paimkite reikiamą informaciją. Jūs rasite pavojų klasifikavimą, R frazes,

pavojaus vandeniui klases ir paskirstymą bei duomenis dėl medžiagų išsiskyrimo (emisijos) pagal saugos duomenų lapo 9 skirsnį. Papildomus duomenis Jūs taip pat gausite 3, 5, 11 ir 12 skirsniuose.

3. Pažymėkite surastus duomenis kiekvienai medžiagai ant atitinkamos kopijos. Paskutiniame stulpelyje pažymėkite naudojamus procesus.

4. Dabar palyginkite stulpelius atskirai kiekvienai vertinamai medžiagai: ♦ Ūmus ir lėtinis pavojus sveikatai, ♦ Pavojus aplinkai, ♦ Gaisro ir sprogimo pavojus, ♦ Pavojus dėl medžiagų išsiskyrimo (emisijos), ♦ Pavojus dėl naudojimo proceso. Atkreipkite dėmesį: Lyginamasis vertinimas daromas visada tik stulpelyje ir jokiu būdu ne eilutėje. Stulpeliai “Ūmus

pavojus sveikatai” ar “Lėtinis pavojus sveikatai” suprantami kaip stulpelis. Stulpelyje “Ūmus pavojus sveikatai” ypatingą dėmesį atkreipkite į rizikos frazes R20; R21; R22;

R23; R24 ir R25: kai sutinkamos tokios rizikos frazės kombinacijoje su R48, tai tokios medžiagos/gaminiai priskiriami aukštesnei pavojingumo kategorijai. Tada jau kalbama apie lėtinį pavojų sveikatai.

Taip pat produktai (preparatai) vertinami pagal ūmų ir lėtinį pavojų sveikatai išskirtinai remiantis preparato ženklinimu.

Rezultatų aiškinimas (interpretavimas) Jeigu potencialus pakaitalas visuose penkiuose stulpeliuose pasižymi geriau negu naudojamas

produktas, pakaitalo parinkimo klausimas yra aiškus. Dažnais atvejais būna, kad potencialus pakaitalas kai kuriuose stulpeliuose pasižymi kaip geresnis,

tačiau taip pat kituose: viename ar dviejuose stulpeliuose yra blogesnis. Tada Jums reikia nustatyti, kokios pavojų savybės, t. y. kurie stulpeliai Jums turi didesnę reikšmę. Pavyzdžiui, nepašalinant medžiagos apdorojimo procese užsidegimo šaltinių, sustiprinamas dėmesys gaisro ir sprogimo savybėms, taip pat medžiagų išsiskyrimui. Kai apdorojimo metu susidaro dideli kiekiai atliekų, didesnį svorį turi pavojus aplinkai ir pan.

Dokumentuokite savo sprendimus tinkamu būdu (pvz., pridedant anksčiau nurodytą kopiją).

TEISINIAI PAGRINDAI PAVOJŲ VERTINIMUI IR PAKAITALŲ PAIEŠKAI Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai skirti darbdaviams. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 11 punktas Darbdavys pirmiausiai privalo nustatyti, kokie pavojingi cheminiai veiksniai yra kiekvienoje darbo vietoje ir įvertinti jų keliamą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai… Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 21 punktas Darbdavys privalo užtikrinti, kad rizika darbuotojų saugai ir sveikatai dėl pavojingų cheminių veiksnių yra pašalinta arba sumažinta iki minimumo. Tai jis turi padaryti, pakeisdamas pavojingą cheminį veiksnį cheminiu veiksniu ar procesu, kurie juos naudojant nėra pavojingi arba yra mažiau pavojingi darbuotojų saugai ir sveikatai. Jeigu dėl darbo pobūdžio negalima pavojingų cheminių veiksnių pakeisti kitais ir tuo būdu pašalinti rizikos, darbdavys, atsižvelgdamas į rizikos įvertinimą pagal nuostatų 11 ir12 punktus, turi užtikrinti, kad ji būtų sumažinta iki minimumo, pritaikius apsaugos ir prevencijos priemones, atitinkančias rizikos įvertinimo duomenis. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 5 punktas Ten kur darbo vietoje yra arba gali būti kancerogenų ar mutagenų, šie nuostatai taikomi tiek, kiek darbo su kancerogenais ir mutagenais nereglamentuoja Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 6 punktas Tais atvejais, kai gabenamos pavojingos cheminės medžiagos ar atliekos, nuostatai taikomi tiek, kiek pavojingų cheminių medžiagų ir atliekų gabenimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys ir konvencijos, reglamentuojančios tarptautinį ir vidaus vežimą, gabenant pavojingas medžiagas ar prekes sausumos, vandens, oro ir geležinkelio transportu. (ADR, RID, IATA, IMO) Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai numato detalesnį šių medžiagų naudojimo reglamentavimą Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų 14 punktas Darbdavys turi mažinti kancerogenų ar mutagenų naudojimą darbo vietose, pakeisdamas juos pagal technines galimybes medžiaga, preparatu arba procesu, kuriuos naudojant nekyla pavojus arba kyla mažesnis pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai ir Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai yra paskelbti (Žin., 2001, Nr.65-2396)

RIZIKOS VERTINIMO REKOMENDACIJOS ĮGYVENDINANT DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO CHEMINIŲ VEIKSNIŲ DARBE NUOSTATUS

Atliekant rizikos vertinimą darbdaviai pirmiausiai turi nustatyti su kokiomis cheminėmis medžiagomis yra dirbama įmonėje. Reikia atsižvelgti į visas chemines medžiagas, kurios yra naudojamos, susidaro ar išsiskiria įmonės veikloje, įskaitant gamybos, darbo procesus, sandėliavimą, atliekų pašalinimą, transportavimą. Cheminės darbo medžiagos gali būti apibūdinamos kaip medžiagos, preparatai arba gaminiai. Visos cheminės medžiagos turi būti suregistruotos darbo medžiagų sąraše. Remiantis tuo darbo medžiagų sąrašu darbdavys turi nustatyti ar tos sąraše išvardintos cheminės darbo medžiagos yra pavojingos cheminės medžiagos. Pavojingos cheminės medžiagos apibūdintos Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatuose - tai:

• bet koks cheminis veiksnys, atitinkantis pavojingų cheminių medžiagų klasifikavimo kriterijus, nustatytus Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje (Žin., 2001,Nr.16-509), išskyrus tas medžiagas, kurios atitinka tik aplinkai pavojingų medžiagų kriterijus;

• bet koks cheminis veiksnys, atitinkantis pavojingų preparatų klasifikavimo kriterijus, nustatytus Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje, išskyrus tuos preparatus, kurie atitinka tik aplinkai pavojingų preparatų kriterijus;

• bet koks cheminis veiksnys, kuris, nors ir neatitinka aukščiau minėtų klasifikavimo kriterijų, dėl savo fizikinių – cheminių, cheminių ar toksinių savybių ir naudojimo būdo ar buvimo darbo aplinkoje pobūdžio kelia riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, įskaitant visus cheminius veiksnius, kuriems nustatyti profesinio poveikio ribiniai dydžiai.

Pavojingos cheminės medžiagos yra suregistruotos Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše (Žin., 2002, Nr.81-3501). Informacija apie pavojingas chemines medžiagas, kurios naudojamos, gaminamos ar išsiskiria gamybos proceso metu darbo vietoje bei informacija apie tai, kokiomis pavojingomis sveikatai ir saugumui savybėmis pasižymi tos medžiagos, padeda efektyviau parinkti tinkamas darbo saugos priemones bei veiksmus ir tam, kad darbdavys tiksliai ir gerai atliktų šį darbą, jam reikia išsamios informacijos. Visa esminė informacija ir duomenys, tai yra: cheminės medžiagos kategorija, leistinos koncentracijos, ženklinimas, saugos (S) ir rizikos (R ) frazės, pavojingumo požymiai, reikalingus medžiagos savybių ir rizikos įvertinimui, kaip minėta, yra pateikiama ir galima rasti Saugos duomenų lape, bet to dažnai nepakanka. Kodėl?

• Medžiagų ir preparatų klasifikavimas ir ženklinimas remiasi toksikologinių ir fizikinių-cheminių tyrimų rezultatais. Jei tokie tyrimai esamai medžiagai nėra atlikti ir nėra mokslinių išvadų tai į šias savybes klasifikuojant ir ženklinant medžiagas nėra atsižvelgta.

• Nepaženklintos medžiagos ir preparatai savo sudėtyje gali turėti pavojingų medžiagų arba tos pavojingos medžiagos gali susidaryti darbo proceso metu ir jos taip pat gali išsiskirti darbo vietoje bei kelti riziką darbuotojo sveikatai.

• Gaminių, kaip taisyklė nereikia ženklinti, tačiau vis tiek savo sudėtyje jie gali turėti pavojingų medžiagų arba tos medžiagos gali susidaryti ar išsiskirti darbo proceso metu.

Tai reiškia kad: 1. Negalima vienareikšmiškai teigti, jog nepaženklintos medžiagos ir preparatai neturi

pavojingų savybių. Gal būt nėra atlikti šių medžiagų savybių ar preparatų sudėtinių medžiagų tyrimai.

2. Nėra žinoma, ar paženklintų medžiagų ženklinimo duomenys remiasi pavojingų medžiagų tyrimais ar tik turimais rezultatais. Todėl vienareikšmiškai atsakyti negalima ar Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše įvardinta medžiaga, kuri paženklinta tik kaip pvz. užsiliepsnojanti nėra ir toksiška, nes nebuvo atlikta kitų šios medžiagos savybių (toksiškumo) tyrimai.

Todėl remiantis ženklinimu nustatyti, kad kalbėdami apie chemines darbo medžiagas kalbame apie pavojingas chemines darbo medžiagas, nėra tikslu ir pakankama. Atsakymo į šį klausimą kartais nerasime ir Saugos duomenų lape.

Vokietijoje pavyzdžiui vyrauja nuomonė, kad norint įvertinti cheminės darbo medžiagos savybes, reikia atsižvelgti į atliktus tyrimų rezultatus. Esant nepakankamiems tyrimams iš gamintojo reikia pareikalauti duomenų apie medžiagos savybes remiantis žemiau išvardintais poveikio aspektais:

• ūmus toksiškumas, • odos sudirginimas, • gleivinės sudirginimas, • mutageninis potencialas,

ir remiantis tais duomenimis suklasifikuoti. Ieškant pakaitalų bei parenkant saugos priemones, jei nepakanka tyrimų, kol bus surinkti duomenys turi būti remiamasi turimais duomenimis. Kaip alternatyva vertinant riziką atsižvelgimas į ekspertų nuomonę bei kompetentingų įstaigų patirtį. Lietuvoje pagal “Pranešimų apie tiekiamas į rinką naujas chemines medžiagas tvarką” ir “Cheminių medžiagų rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo tvarką” (Žin., 2004, Nr. 36-1199) rinkti, koordinuoti ir skleisti informaciją susijusią su cheminėmis medžiagomis ir būtiną vertinant riziką įpareigoti:

• Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (koordinuojanti, kompetentinga įstaiga); • Valstybinis aplinkos sveikatos centras; • Nacionalinė ekspertų (konsultantų) grupė (steigia Valstybinė ne maisto produktų inspekcija).

Vertinant riziką kartais nustatyti skirtumą tarp darbo medžiagų sąrašo ir pavojingų medžiagų sąrašo dėl nepakankamos informacijos yra sudėtinga. Norint teisingai atlikti įvertinimą darbdavys turi turėti žinių bei informacijos apie medžiagos toksikologines savybes arba jei trūksta tokios informacijos, jos pareikalauti iš savo tiekėjų, kaip pvz. papildomų Saugos duomenų lapo duomenų. Jei darbdavys neturi informacijos įvertinant minėtus keturis poveikio aspektus, jis turi vadovautis “blogiausio atvejo” metodu ir atliekant tolimesnius veiksmus, pripažinti šias savybes kaip egzistuojančias. Darbdavio veiksmai veikloje susijusioje su pavojingomis medžiagomis turėtų būti tokie. I. Veikloje, susijusioje su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, reikia imtis minimalių priemonių, kaip numatyta Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 17 ir 18 punktuose. Šios priemonės yra esminiai saugumo užtikrinimo reikalavimai dirbant su pavojingomis cheminėmis medžiagomis. II. Įgyvendinus minimalias priemones reikia įvertinti veiklą susijusią su pavojingomis cheminėmis medžiagomis atsakant į klausimą, “ar šios priemonės yra pakankamos?” Atsakant į šį klausimą turėtų būti aptariami ir įvertinami tokie kriterijai:

• Ar tvirtai laikomasi poveikio ir ribinių koncentracijų ore reikalavimų; • Reikia įvertinti konkrečias toksikologines savybes priklausomai nuo panaudoto kiekio,

medžiagų išsiskyrimo potencialą ir saugos priemones arba taikomus metodus.

III. Jei minimalios priemonės pagal nustatytus kriterijus darbuotojų saugai yra pakankamos, tai reiškia, kad pagal Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 20 punktą rizika yra maža (priimtina) ir nereikia imtis papildomų priemonių, pvz. pakaitalai, techninės, organizacinės ir higieninės priemonės. Tačiau vis tiek reguliariai reikia atlikti darbuotojų instruktavimą ir išklausyti darbuotojų/personalo nuomonę. Jei minimalios priemonės remiantis nustatytais kriterijais darbuotojų saugai yra nepakankamos, pagal Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 21-27 punktus, reikia imtis specialių apsaugos ir prevencijos priemonių. Tačiau manoma, kad veikloje su kancerogeninėmis ir mutageninėmis 1 ir 2 kategorijos medžiagomis visuomet egzistuoja rizika, kurios reikia vengti imantis Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų 14-20 punktuose numatytų priemonių.

Visų pirma, jei yra galimybių, pavojingos cheminės medžiagos turi būti pakeičiamos kitomis, mažiau pavojingomis arba turi būti daromi darbo metodų pakeitimai pritaikant juos prie naujausių technologijų išsivystymo. IV. Turi būti atliktas parinktų saugos ir prevencijos priemonių veiksmingumo patikrinimas, o esant reikalui jos turi būti pakeičiamos ar patobulinamos. Objektyvus veiksmingumo kriterijus yra nustatytų ribinės koncentracijos ore ir poveikio dydžių įvertinimas. Veiksmingumo kontrolę galima atlikti:

• įvertinus poveikį remiantis “blogiausio atvejo” požiūriu: • pritaikius specifinius kriterijus, kuriuos parengė asociacijos, profesiniai susivienijimai,

oficialios institucijos ar gamintojai; • atlikus matavimus ir tai dokumentavus.

V. Jei reikia, imtis papildomų priemonių darbuotojų saugos užtikrinimui, parinkus pažangias apsaugines priemones ir tuo pačiu sumažinti pavojingų medžiagų poveikį darbuotojams. VI. Kiekvienos darbo vietos rizikos įvertinimą reikia dokumentuoti o tų pačių rizikos situacijų duomenis galima pateikti apibendrintai. Dokumentaciją sudaro:

• Darbo medžiagų sąrašas; • Pavojingų medžiagų sąrašas; • Įmonės pasas įskaitant matavimų rezultatus, saugos priemones bei reguliarių matavimų ar

patikrinimų rezultatus. VII. Rizikos vertinimą reikia atlikti bet kokiai veiklai susijusiai su cheminėmis darbo medžiagomis ir esant tam tikriems veiklos etapams:

1. Pirminis egzistuojančių darbo vietų įvertinimas; 2. Įdiegus naujas chemines darbo medžiagas; 3. Įsigijus naujus agregatus, įrengimus ar prietaisus; 4. Įdiegus naujas gamybos technologijas; 5. Atlikus darbo organizavimo pakeitimus; 6. Įvykus nelaimingam atsitikimui ar nustačius profesinę ligą; 7. Iš esmės pakitus darbų sugos reikalavimams.

Rizikos vertinimą reikia vykdyti reguliariai pvz. mažiausiai vieną kartą per metus. Rizikos įvertinimo praktinio įgyvendinimo įmonėse, ypač mažose, galimybės ir metodinės rekomendacijos Cheminių darbo medžiagų pavojingų savybių nustatymui, rizikos įvertinimui ir darbo saugos priemonių parinkimui, darbdavys turi turėti specialių žinių. Didelėse įmonėse bei didelėse chemijos pramonės įmonėse dažniausiai yra specialistų, kurie turi pakankamų specialių žinių. Ką gi turi daryti mažos įmonės, ypač tos įmonės, kurios naudoja chemines medžiagas? Tokioms įmonėms be abejonės reikia informacijos ir rekomendacinės metodikos, kurią jie suprastų ir galėtų pritaikyti atliekant rizikos vertinimą. Čia svarbų vaidmenį atlieka cheminių medžiagų gamintojai ir tiekėjai, nes jie privalo darbdaviams pateikti reikalingą informaciją ir metodines rekomendacijas. Cheminių medžiagų gamintojai gerai žino savo produktus, todėl jie turi ne tik apibūdinti jų chemines ir technologines savybes, bet ir pateikti duomenis apie toksikologines ir chemines – fizikines savybes bei reikalingas darbo su šiais produktais apsaugos priemones. Gamintojai gali savo klientams su produktais

pateikti ir reikalingą naudojimui informaciją bei rizikos vertinimo duomenis. Tai gali būti pateikiama pvz. Saugos duomenų lapo forma. Kokią informaciją reikalingą rizikos vertinimui atlikti savo klientams privalo pateikti cheminių medžiagų ar preparatų gamintojas? Arba kokios informacijos darbdavys, neturintis specialių žinių gali pareikalauti:

1. Medžiagų ar preparatų savybės: • Sudėtinės medžiagos, • Medžiagos klasifikavimas ir ženklinimas, nurodant kuo remiantis tai atlikta. Ar įvertinti

keturi poveikio aspektai “ūmus toksiškumas”, “odos sudirginimas”, “gleivinės sudirginimas” ir “mutageninis potencialas”?

• Fizikinės-cheminės savybės; 2. Naudojimo technologija ir paskirtis; 3. Rizikos/poveikio rūšis, atsižvelgiant į poveikį per orą ir sąlytyje su oda; 4. Specifinės darbo saugos priemonės:

• Pakaitinės medžiagos, • Techninės priemonės, • Organizacinės priemonės.

Visuomet turi būti nurodomos bent minimalios priemonės būtinos pagal Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų reikalavimus. 5. Poveikis po priemonių įdiegimo/įgyvendinimo.

Ši informacija yra pagrindinė sąlyga tinkamo rizikos vertinimo atlikimui. Jei darbdavys turi visą šią informaciją ar gavo ją iš tiekėjo, jam tereikia parinkti tinkamas bei įmonei reikalingas priemones arba patikrinti tų priemonių įdiegimą/įgyvendinimą. Šių rezultatų bei informacijos apie produktą palyginimo ir kontrolės priemonių nustatymo pakanka rizikos vertinimo dokumentacijai. Gerai parengta cheminių medžiagų gamintojo informacija apie produktą gali padėti gausiam klientų ratui tinkamai atlikti rizikos vertinimą, kadangi jis ne vien tik pateikia techniškai ir chemiškai kokybišką produktą, bet ir reikalingą informaciją, kaip tinkamai su juo elgtis. Ne kiekvienas klientas turi rūpintis informacijos gavimu, bet gamintojas turi pateikti informaciją gausiam klientų ratui. Gamintojas taip pat atsako už pateiktos informacijos teisingumą. Jei darbdavys nukrypsta nuo produkto naudojimo informacijoje ar Saugos duomenų lape pateiktos informacijos, jis pats turi nustatyti ir atlikti rizikos įvertinimą. Jei produkto naudojimo informacijoje neužtenka duomenų apie darbo saugą, darbdavys turi eiti sunkiausiu keliu, t.y. pasirūpinti reikalinga informacija, o darbo saugos priemones nustatyti remiantis “blogiausio atvejo” metodu. Tuomet jis pats savarankiškai turi įveikti ir visus rizikos vertinimo žingsnius.