biologija 7

Mieli mokiniai!

Tikriausiai sutiksite, kad gamtos paþinimas – vienas ið seniausiø ir þmogø nuolat dominanèiømokslø. Net naujoviø, dideliø atradimø ir sudëtingø technologijø amþiuje gamta mums darneatskleidë visø savo paslapèiø. O norint iðsiaiðkinti dideles paslaptis, reikia pradëti nuo to,kas jau þinoma...Tikimës, kad ðis vadovëlis paskatins domëtis, tyrinëti, atrasti ir suþinoti daug gyvybës paslap-èiø. Jame pristatome organizmus, jø pagrindines grupes, ávairovæ, reikðmæ gamtai ir þmogui.Susipaþinsite ir su kitais ádomiais dalykais: kokie santykiai sieja organizmus gamtoje, kaipbiologijoje taikomos naujausios technologijos (skyriaus „Organizmø naudojimas“ temos nëraprivalomos, bet labai aktualios ðiandieniniame gyvenime). Turësite progos pamàstyti ir padis-kutuoti, kiek þmogus gali kiðtis á gamtos gyvenimà.Kad bûtø lengviau dirbti, susipaþinkite su vadovëlio struktûra.

• Ávadas. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu, informatyviu ir iliustruotu ávadu. Já per-skaitæ pradësite màstyti apie medþiagà, kurià nagrinësite per pamokas, eidami tà skyriø. Beto, prisiminsite jau turimas þinias ir nusiteiksite suþinoti daug nauja.

• Tema. Daugelis temø pradedamos klausimais, iliustracijomis, þadinanèiomis susidomëjimàir norà iðsiaiðkinti. Kai kuriø klausimø atsakymus galima rasti tik atidþiai skaitant tekstà ardomintis papildomai, o kartais uþteks tiesiog prisiminti, kà jau mokëtës. Tokiø klausimøir uþduoèiø rasite ir toliau skaitydami skyrelá bei jo gale. Naujos arba svarbios sàvokosiðryðkinamos kitu ðriftu. Atidþiai nagrinëkite iliustracijas – jose rasite daug informacijos.Kiekvienos temos pabaigoje perskaitysite santraukà „Trumpai“. Èia pateikiami pagrindiniaiir svarbiausi teiginiai. Prie kai kuriø temø siûlome skyrelá „Pabandyk pats“. Galësite sava-rankiðkai arba kartu su draugais atlikti nesudëtingus bandymus, stebëjimus.

• Þinutë ið gamtininkø. Skyriø pabaigoje rasite trumpai ir aiðkiai pateiktà informacijàið ávairiø laboratorijø – ir ne tik. Patys Lietuvos mokslininkai jums pristatys tyrinëjimus, atra-dimus. Tikimës, kad tai paskatins domëtis biologija ir padës geriau suvokti gamtininkøtyrinëtojø darbà.

• Pasitikrinkite. Susipaþinæ su kiekvienu skyriumi, galësite pasitikrinti, ar teisingai supratotemedþiagà, ar ásidëmëjote sàvokas, mokate jas paaiðkinti ir susieti su turima informacija.Padirbësite su tekstu, iliustracijomis, atliksite bandymus. Siûlome ir projektiná darbà. Já atlik-dami dirbsite ir kûrybiðkai, ir praktiðkai. Manome, kad „Pasitikrinkite“ uþduotys jums padësne tik pasirengti kontroliniam darbui, bet ir ágyti daugiau þiniø bei gebëjimø.

• Ádomu. Ðiame skyrelyje pasiskaitysite apie ávairiausias gamtos pasaulio ir jo tyrinëjimoádomybes. Tikimës, kad tai ne tik paskatins domëtis biologija, labiau pamilti gamtà, betir padës geriau susipaþinti su gamtininkø, tyrinëtojø gyvenimu.

• Siûlome paskaityti. Vadovëlio gale rasite literatûros sàraðà, kuriuo galësite naudotis atlik-dami uþduotis, projektinius darbus ar tiesiog norëdami patenkinti savo smalsumà.

• Sàvokø rodyklë. Joje ðalia kiekvienos sàvokos nurodomas puslapis, kuriame ji yra pa-aiðkinta.Linkime tik teigiamø emocijø dirbant su ðiuo vadovëliu.

Jûratë, Margarita, Kæstutis, Danguolë

TurinysÁvadas /3

I skyrius. Þvilgsnis á organizmà

1. Verèiame gyvybës istorijos puslapius /82. Visi organizmai sudaryti ið làsteliø /103. Kà làstelës veikia? /124. Medþiagos juda á làstelæ ir ið jos /145. Dirbant iðvien /166. Gyvosios gamtos karalystëse telpa visa gyvybë /187. Organizmø ávairovë ir klasifikacija /208. Atradimai gamtoje /22

Pasitikrinkite /24Þinutë ið gamtininkø /26

II skyrius. Audiniø neturintys organizmai

1. Virusai – làsteliø „okupantai“ /302. Bakterijos – vienalàsèiai, neturintys branduolio /323. Gerosios ir blogosios bakterijos /344. Vienalàsèiai protistai /365. Dumbliai – vienalàsèiai ir daugialàsèiai protistai /386. Grybai – saviti organizmai /407. Grybø ávairovë ir paplitimas /428. Kerpës – sugyvenimas ar iðnaudojimas? /44

Pasitikrinkite /46

III skyrius. Augalai

1. Samanos – pirmoji pakopa augalø pasaulyje /502. Sporiniai induoèiai – sudëtingesnës sandaros augalai /523. Þvilgsnis á praeitá /544. Neþydintys, bet brandinantys sëklas augalai /565. Magnolijûnai – aukðèiausioji pakopa augalø pasaulyje /586. Magnolijûnai pasirengæ iðplisti /607. Ávairiopa augalø nauda /62


Rodyklë /68Siûlome paskaityti /69Naudota literatûra /69

Turinys

IV skyrius. Gyvûnai

1. Pintys ir duobagyviai – paprasèiausieji bestuburiai /62. Juda, neturëdamos kojø /83. Atsargiai: parazitinës kirmëlës /104. Moliuskai – minkðtakûniai gyvûnai /125. Nariuotakojai. Paþintá pradësime nuo vëþiagyviø /146. Voragyviai. Vorai – sumanûs medþiotojai /167. Vabzdþiai. Sugebëjimas prisitaikyti ir iðplisti /188. Visur esantys vabzdþiai /20

Pasitikrinkite /229. Stuburiniai gyvûnai /24

10. Þuvø gyvenimas vandenyje /2611. Dvejopas varliagyviø gyvenimas /2812. Ropliai. Sëkmingai iðplitæ sausumoje /3013. Ropliø ir paukðèiø giminaièiai /3214. Paukðèiai. Puikiai judantys ore /3415. Paukðèiai mûsø gyvenime /3616. Þinduoliai. Gyvûnai, jauniklius maitinantys pienu /3817. Protingi ir svarbûs gyvûnai /40


V skyrius. Organizmas ir aplinka

1. Kà tiria ekologija? /482. Organizmø „profesijos“ gamtoje /503. Nuo ëdamojo iki ëdanèiojo /524. Kaip bendraujama populiacijoje? /545. Santykiai tarp skirtingø rûðiø organizmø /566. Gamtinës atrankos kûriniai /587. Gyvenimas miðke /608. Vandenyje verda gyvenimas /629. Kad populiacija nedidëtø iki begalybës /64

10. Niokojanti þmogaus ranka /6611. Mokykimës ið gamtos ir supraskime jos þenklus /6812. Kuriantis þmogus /70


VI skyrius. Organizmø naudojimas

1. Þmogus daro atrankà /782. Þmogus keièia organizmus /803. Ekologinë etika /82

Þinutë ið gamtininkø /84

Rodyklë /86Siûlome paskaityti /87Naudota literatûra /87

Aplink mus labai ávairus, savitas augalø pasaulis, sudarantisvienà ið penkiø karalysèiø. Augalai yra vieni ið seniausiø orga-nizmø Þemëje, todël ávairiai prisitaikæ joje iðgyventi. Vienose pa-saulio vietovëse augalai iðtveria didþiausius speigus, kitose – kait-ras, dar kitose jie visàlaik bûna po vandeniu. Vieni augalai labaipaprasti ir neiðvaizdûs, kiti – sudëtingos sandaros ir ástabaus gro-þio. Pavyzdþiui, þolës – trumpaamþiai augalai, tuo tarpu medþiaiyra ilgaamþiðkiausia gyvybës forma Þemëje. Dauguma augaløþydi, bet yra ir tokiø, kurie per savo gyvavimà ið viso neþydiir nebrandina vaisiø. Taigi augalai yra be galo ávairûs ne tik savoiðvaizda, bet ir gyvenimo bûdu. Augalams bendrus ir savituspoþymius, gyvenimo bûdà ir ávairovæ nagrinëja mokslas botååååånika.

Keliaujant per augalø karalystæ atsiskleis visai kitoks jø gyve-nimas, kurio iki ðiolei nebuvote paþinæ. Suþinosite, kokie augalaineturi ðaknø, ar verta ieðkoti paparèio þiedo, kodël augalai vadi-nami vienaskilèiais arba dviskilèiais, kokius vadiname „svetim-þemiais“. Atsakymus á ðiuos ir daugiau klausimø rasite moky-damiesi ðá skyriø.

Taip pat gebësite:

• skirti augalus nuo kitø organizmø;• skirstyti juos pagal grupes;• nurodyti kiekvienos augalø grupës savitus poþymius;• augalus atpaþinti, apibûdinti ir tyrinëti.

1. Samanos – pirmoji pakopaaugalø pasaulyjeSåmanos – paprastos sandaros augalai. Prie augalø priskiria-mos todël, kad dauguma jø turi lapus bei stiebus ir visos gebafotosintetinti. Taèiau samanos neturi vandens apytakos indøbei ðaknø. Vanduo á samanas patenka osmoso bûdu pro visàorganizmo pavirðiø. Ðaknø vietoje yra siûlinës iðaugëlës – ri-zòidai (3.1 pav.). Dauguma samanø jais tvirtinasi dirvoje. Kaikurios jø neturi. Áprasta, kad augalai þydi, bet samanos þiedøneturi. Tokie augalai vadinami beþiìììììdþiais.

SAMANOS – NEREIKLÛS AUGALAI

Samanos gali iðtverti didelius ðalèius ir neregëtas sausras. Kaisàlygos nepalankios, jos nustoja augti, bet iðlieka gyvybingos.Tereikia nedaug vandens, kad samanos vël atsigautø. Bûda-mos iðtvermingos, jos daþnai auga ten, kur kiti augalai nega-lëtø. Panaðiai kaip ir kerpës, jos pirmosios suþelia ant uolø,medþiø kamienø, stogø ir kitø neáprastø vietø. Miðkuose iðtisaissàþalynais veði þaliosios samanos – gegùùùùùþliniai (3.2 pav.). Jieturi plonà, á virðø augantá stiebelá, tankiai apkibusá þaliais siau-rais lapeliais. Vasarà stiebeliø virðûnëse iðauga ruda dëþutë antilgo plono kotelio. Tai spòrø dëþùtë (3.3 pav.). Ið virðaus jàdengia gaubtuvëlis. Sporoms pribrendus, gaubtuvëlis nukrinta,dangtelis atsidaro ir sporos iðbyra. Daþniausiai jas paskleidþia

3.2. Geguþliniai – daþnos Lietuvos

miðkø samanos

3.3. Geguþlinis su sporø dëþutëmis

3.4. Geguþlinio vystymosi ciklas:

a – dëþutë su byranèiomis sporomis; b – ið sporø iðdygæs prodaigis; c – vyriðkasisir moteriðkasis augalai, kuriuose bræsta lytinës làstelës; vyriðkoji lytinë làstelëmoteriðkàjà pasiekia per vandens laðelá – ávyksta apvaisinimas; d – po apvaisinimoið moteriðkojo augalo iðauga sporø dëþutë, kurioje bræsta sporos

3.1. Samanos sandara:

1 – sporø dëþutë, 2 – lapas,3 – stiebas, 4 – rizoidas

1

2

3

4

a

b

d

c

50–51

TRUMPAISamanos turi lapus ir stiebus, bet neturi ðaknø ir apytaki-niø audiniø. Dauginasi sporomis. Daugintis joms reikiadrëgmës. Pelkëse daugiausia auga kiminai.

1. Kokios samanø ypatybës rodo,kad jos – paprastos sandarosaugalai?

2. Kodël samanoms daugintisreikia drëgmës?

3. Kuo ypatingi kiminai?

4. Ásiþiûrëkite á 3.4 paveikslà

ir iðsiaiðkinkite, kaip vystosigeguþlinis.

vëjas. Patekusios á dirvoþemá, sporos sudygsta. Ið jø iðaugaprodaigis. Jis primena þalius siûlelius ir bûna visai nepanaðus ááprastà samanà. Augdamas prodaigis keièiasi. Tai vadinamavôôôôôstymosi ciklùùùùù (3.4 pav.). Samanos daugintis gali tik drëgnojeaplinkoje. Panaðiai dauginasi visi sporas brandinantys augalai.Samanø yra daug rûðiø. 3.5–3.9 paveikslëliuose parodytosdaþniausiai sutinkamos samanos.

PELKËSE AUGA KIMINAI

Vieni ið pagrindiniø pelkiø augalø yra kimina¤¤¤¤¤ (3.10 pav.). Pel-këse jie padeda reguliuoti drëgmæ, nes savo lapuose sukaupiadaug vandens. Kiminø lapai prisitaikæ sugerti keliskart daugiau

vandens, negu patys sveria.Kiminai neturi rizoidø. Ðios sa-manos auga savo virðûnëlëmis,o apatinës dalys lëtai pûva irilgainiui pelkëse susitelkia pu-siau apipuvusiø kiminø lieka-nø. Ið jø susidaro durpës. Todëlkiminai dar vadinami dùùùùùrpinë-mis samanomííííís. Suþinokite, kurnaudojamos durpës.

3.5. Palminë junetë 3.6. Melsvoji balzganë 3.7. Atþalinë gûþtvë

3.8. Dvyndantë

3.10. Kiminai

Kiminai iðskiria tam tikrasorganines rûgðtis, kuriosnaikina bakterijas. Kadaisejais buvo gydomos þaizdos.Vaisiai ir kiti produktai,supakuoti kiminuose,gerai iðsilaiko.

3.9. Gojasamanë

c

a

b

d

e

2. Sporiniai induoèiai –sudëtingesnës sandarosaugalaiSpòriniai induõèiai – daugiameèiai ávairaus dydþio þoliniai au-galai. Bendras ðiø augalø pavadinimas sako, kad jie dauginasisporomis ir turi rëtinius bei vandens apytakos indus. Antrojiypatybë rodo, kad jie labiau iðsivystæ uþ samanas. Prie sporiniøinduoèiø priskiriami paparèiai, asiûkliai ir pataisai. Vieni á kitusjie maþai panaðûs, bet visi turi lapus, stiebus ir ðakniastiebiussu ðaknimis.

AR VERTA IEÐKOTI PAPARÈIO ÞIEDO?

Papa»»»»»èiai daþniausiai auga ûksminguose, drëgnuose miðkuoseir daug reèiau – atvirose vietose (3.12 pav.). Kai kurios rûðysauginamos gyvenamosiose patalpose ir gëlynuose, nes yradekoratyvios.Antþeminë paparèio stiebo dalis trumpa. Poþeminë – daugilgesnë ir panaði á ðakná, todël vadinama ðakniåstiebiu.Paparèiai taip pat, kaip ir kiti augalai, ðviesoje fotosintetina.Dalis pagamintø organiniø medþiagø sukaupiama ðakniastie-byje. Pavasará ið jo iðauga antþeminë dalis – stiebas su lapais(3.11 pav.). Jiems auginti augalas naudoja ðakniastiebyje su-kauptas medþiagas. Vëlyvà rudená antþeminë paparèio dalisnudþiûsta, o pavasará ið ðakniastiebio iðauga nauja, ir taip kas-met kartojasi, todël papartis – daugiametis augalas.Vasarà apatinëje paparèio lapø pusëje susidaro rudi kau-burëliai – sòrai. Juose subræsta sporos, kuriomis ðie augalai

3.13. Paparèio lapas su sorais

3.12. Papartis niekada neþydi.

3.14. Paparèio vystymosi ciklas: a – soras su subrendusiomis sporomis; b – iðbirusios

sporos; c – ið sporø iðdygæs á ðirdelæ panaðus polaiðkis, kuriame ávyksta apvaisinimas;

d – po apvaisinimo iðaugæs paparèio daigas; e – papartis su sorais

1

2

3

3.11. Paparèio sandara:

1 – plunksniðkieji lapai; 2 – stiebas,

pereinantis á ðakniastiebá; 3 – ðaknys

52–53

TRUMPAISporiniai induoèiai yra labiau uþ samanas iðsivystæ augalai.Stiebuose, lapuose ir ðakniastiebiuose jie turi rëtiniusir vandens apytakos indus. Prie sporiniø induoèiø priski-riami paparèiai, asiûkliai ir pataisai – beþiedþiai augalai.Jie dauginasi sporomis. Kaip ir samanoms, sporiniams in-duoèiams daugintis bûtina drëgmë.

1. Kà bendra turi sporiniaiinduoèiai?

2. Kodël poþeminis stiebasyra vadinamas ðakniastiebiu?

3. Kodël sporiniams induoèiamssvarbu ðakniastiebyje prikauptikuo daugiau organiniømedþiagø?

4. Remdamiesi 3.15 paveiksluapibûdinkite, kaip atrodo asiûk-liø stiebai pavasará bei vasarà,ir nurodykite jø paskirtá.

5. Ásiþiûrëkite á 3.14 paveikslàir iðsiaiðkinkite, kaip vystosipapartis.

• Kuomet dar nebuvo elektriniøfotoblyksèiø, pataisø sporasnaudojo objektui apðviestifotografuojant. Taip pat jø buvopridedama gaminant petardas,mat sausos ðiø augalø sporosstaigiai uþsidega ir skleidþiaryðkià ðviesà.• Nuo seno pataisø sporosnaudojamos þaizdoms gydyti,nes jose yra gijimà skatinanèiømedþiagø.• Jei per iðkylà gamtoje jumsprireiktø ðveisti puodà,ðveistuvà puikiausiai atstotøasiûklis. Vasariniai ðiø augaløstiebai yra labai tvirtiir ðiurkðtûs.

dauginasi (3.13 pav.). Subrendusios sporos iðbyra ir drëgnojedirvoje sudygsta. Nuo sudygimo iki visiðko augalo susiformavi-mo praeina nemaþai laiko (3.14 pav.). Taigi paparèiai niekuo-met neþydi.

MINIATIÛRINËS „EGLUTËS“

Jûs tikriausiai esate matæ á miniatiûrines „eglutes“ pana-ðiø augalø. Tai irgi sporiniai induoèiai, vadinami asi¾¾¾¾¾kliais(3.15 pav.). Asiûkliai kaip ir paparèiai neþydi. Jie auga pelkëse,drëgnuose miðkuose, laukuose, pievose, o daþnai ir darþuose.Ðiø augalø stiebai tiesûs ir auga aukðtyn. Á ðalis nuo stiebopagrindo ðakojasi ðoninës ðakelës. Taip asiûklio stiebas atrodovasarà. Jo paskirtis – fotosintetinti ir ðakniastiebiuose prikauptiorganiniø medþiagø. Taèiau pavasariniai ðiø augalø stiebai vi-siðkai kitokie – tai stiebelis su varpute virðûnëje. Joje bræstasporos.Varputëse sporas brandina ir kiti sporiniai induoèiai – pataisa¤¤¤¤¤.Jas iðaugina ant ðliauþianèiøjø stiebø, tankiai apaugusiø smul-kiais visþaliais lapeliais (3.16 pav.).

3.16. Pataisai þaliuoja þiemà vasarà.

3.15. Asiûklis pavasará (a) ir vasarà (b)

a b

3. Þvilgsnis á praeitáPrieð 300 milijonø metø tokie medþiai ir þoliniai augalai, ku-riuos matome ðiandien, neaugo. Pagalvokite, kur slëpësi tuometgyvenæ milþiniðki tarakonai, ðimtakojai, vorai ir net 4 metrøilgio varliagyviai.Pasiþiûrëkite á 3.17–3.19 paveikslus. Paparèiai ir asiûkliai –tobuliausi ið visø ðiandieniniø sporiniø augalø. Geriausiai jieauga drëgnuose miðkuose ar upiø pakrantëse. Ðie auga-lai – giminaièiai senovëje klestëjusiø milþiniðkø paparèiø irasiûkliø. Jø aukðtis tuo metu siekë net iki 40 metrø.

MIÐKØ PELKËS

Prieð 300 milijonø metø klimatas buvo drëgnas ir ðiltas iðtisusmetus. Saulë neiðlásdavo pro storus lietaus debesis. Pliaupëðiltos liûtys. Ore tvyrojo drëgmë. Þemëje nuolat iðsiliedavo pa-tvinusios upës, telkðojo daugybë eþerø ir pelkiø. Tokios sàlygosbuvo tinkamos iðplisti ir suveðëti didþiuliams sporiniø induoèiømiðkams.Prisiminkite, kokie augalai priskiriami prie ðiandieniniø spo-riniø induoèiø.

SENIEJI AUGALAI

Kaip atrodë senoviniai sporiniai induoèiai, galime spræstiið randamø fosilijø (3.20 pav.). Jø aptinkama kalnø uolienøsluoksniuose, upiø nuosëdose.Senoviniai paparèiai, pataisai ir asiûkliai turëjo ðaknis, stiebàir lapus. Jie subrandindavo daug sporø. Ðios greitai pasklisda-vo aplinkoje. Todël sporiniai induoèiai sëkmingai dauginosiir iðplito. Augalai uþaugdavo net iki 40 metrø, o kamienøapimtis siekë iki 6 metrø. Ðtai tokiuose miðkuose (3.21 pav.)

3.17. Paparèiai – seniausi sporiniai

induoèiai

3.18. Asiûkliai

3.19. Austrååååålijoje augantis medinis papartis uþauga iki 3 m aukðèio. Aptinkamas

vësiose ir drëgnose miðkingose vietovëse. Kai kur auginamas kaip dekoratyvinis

sodo augalas.

3.20. Suakmenëjæs papartis – augalas

ið praeities

54–55

TRUMPAIPrieð 300 milijonø metø Þemëje klestëjo milþiniðki sporiniaiinduoèiai – ðiandieniniø paparèiø, asiûkliø ir pataisø gimi-naièiai. Ið jø liekanø per milijonus metø susidarë akmensanglys.

1. Paaiðkinkite, kaip susidarëakmens anglys.

2. Apibûdinkite to meto klimatà.Pagalvokite, ar ðiandieniniamssporiniams induoèiams jis bûtøpalankus. Kodël taip manote?

ir gyveno milþiniðki ðimtakojai, skorpionai,skraidë paukðèio dydþio laumþirgiai, ropojodabartiniø varliagyviø pirmtakai. Taèiau tokiødideliø medþiø ðakose negyveno joks paukðtisar þinduolis. Paprasèiausiai tuo metu ðiø gy-vûnø dar nebuvo...Pasidomëkite, kokiø ðiandieniniø augalø aukð-tis siekia 40 metrø.

AKMENS ANGLIØ SUSIDARYMAS

Pagalvokite, kà bendra turi vertingas kuras –akmens anglys ir senoviniai milþinai – spori-niai induoèiai.Iðvirtæ milþiniðki senoviniai sporiniai induoèiai krisdavo á upes.Ðios per potvynius daugybæ tokiø medþiø suneðdavo á sek-lumas. Èia juos uþpildavo upiø sànaðos, smëlis ar pelkiø dumb-las. Ir beveik nepasiekdavo deguonis. Tai slopino bakterijøveiklà ir neleido augalø dalims suirti visiðkai. Taip ið „uþkon-servuotø“ sporiniø induoèiø pamaþu susidarë durpës. Ilgainiui,kaupiantis naujoms sànaðoms, durpiø sluoksniai grimzdo visgiliau ir giliau. Virðutiniø sluoksniø slegiami ir ðildomi Þemësgelmiø ðilumos, durpiø klodai virto akmens anglimis (3.22 pav.).Tam prireikë milijonø metø.Pasidomëkite, kur naudojamos akmens anglys (3.23 pav.).

3.21. Spëjama, kad taip atrodë senoviniai sporiniø induoèiø

miðkai. Visi juose augantys medþiai buvo neþydintys,

bet subrandindavo sporas.

3.22. Anglies susidarymas:

1 – senoviniai sporiniai induoèiai,

2 – durpës, 3, 4, 5 – anglies sluoksniai

}}}}

1

2

3

4

5

3.23. Akmens angliø kasykloje. Angliøkasyba pavojinga ir sunki. Didþiàjà daládarbo ðachtose atlieka sudëtingosmaðinos.

4. Neþydintys, bet brandinantyssëklas augalaiPuðys, eglës, kadagiai – jums gerai paþástami medþiai ir krûmai(3.24 pav.). Jie turi siaurus þiemà vasarà þaliuojanèius spyg-liðkus lapus, todël daþnai vadinami spygliuoèiais. Botanikai juosvadina puð¾nais.

KANKORËÞIAI – NE ÞIEDAI IR NE VAISIAI

Pavasará, kai orai sausi ir vëjuoti, puðynuose galima pastebëtiskraidanèiø á pelenus panaðiø dulkeliø. Tuomet þmonës sako,kad þydi puðys. Taèiau ar jums teko kada nors matyti puðiesþiedà? Ðiø augalø ðakeliø virðûnëse galima rasti dvejopø – vy-riðkøjø ir moteriðkøjø kankóóóóórëþiø. Jie yra puðûnø dauginimosiorganai (3.25 pav.). Pavasará vyriðkuosiuose kankorëþiuose su-bræsta mikrospòros. Puðûnams daugintis nereikia drëgmës, nesmikrosporas nuo vyriðkojo kankorëþio perneða vëjas. Mote-riðkieji turi sëklapradþius. Patekusios á juos mikrosporos pa-deda susidaryti sëkloms. Ðie procesai vadinami apdùlkinimuir apvaisínimu. Kad uþsimegztø sëkla, pirma turi ávykti apdul-kinimas, paskui – apvaisinimas. Nors puðûnai neturi þiedøir nebrandina vaisiø, bet dauginasi sëklomis. Jø sëklos subræstabe vaisiaus, todël jie dar vadinami plikasºkliais.

PLIKASËKLIØ ÁVAIROVË

Pùùùùùðys – nereiklûs dirvai ir drëgmei medþiai. Jø ðaknys giliaiáauga á þemæ, todël vandená su mineraliniais junginiais galipaimti ið þemës gelmiø. Jos auga sausame, nederlingameir smëlingame dirvoþemyje. Taèiau puðys – ðviesà mëgstantysaugalai. Jos nepakenèia net ir menkiausios ûksmës.Pagal aukðtá ir amþiø ðie augalai yra tikri rekordininkai. Pasi-taiko puðø, siekianèiø 40 metrø ir daugiau bei iðgyvenanèiø400 metø ir ilgiau. Puðys – pagrindiniai miðkø augalai. Miðkepuðims nuolat reikia „siekti“ ðviesos, todël jos ten auga tiesiosir lieknos, su aukðtai virðûnëje kerojanèiu ðakø vainiku. Jaunospuðø ðakelës apaugusios rudais smulkiais þvyniðkais ir melsvai

a

b

3.24. Lietuvoje savaime augantyspuðûnai: a – puðis, b – paprastojieglë, c – kadagys

c

3.25. Vyriðkasis kankorëþis (a), mikrospora (b), moteriðkasis kankorëþis (c),subrendæs moteriðkasis kankorëþis su sëklomis (d), spygliðkas lapas (e)

a

b

c d e

Trumpaûglis

56–57

TRUMPAIPuðûnai – sëkliniai, neþydintys ir vaisiø nebrandinantys me-dþiai bei krûmai. Kankorëþiai – jø dauginimosi organai.Beveik visi puðûnai turi visþalius lapus – spyglius, todëldaþnai vadinami spygliuoèiais. Jie dar vadinami plikasëk-liais, nes jø sëklos bræsta be vaisiaus. Savaime Lietuvojepaplitæ plikasëkliai yra puðis, eglë ir kadagys.

1. Kà bendra turi plikasëkliai?2. Nurodykite, koks procesasvadinamas apdulkinimuir koks – apvaisinimu.3. Kokie plikasëkliø poþymiairodo, kad tai dar nevisiðkaigerai iðsivystæ augalai?4. Suþinokite, kuo reikðmingiplikasëkliai augalai, ir papasa-kokite klasëje.

þaliais spygliðkais lapais. Spygliai bûna suau-gæ po du, prisitvirtinæ prie trumpaûglio. Antðakø iðbûna 2–3 metus ir nukrinta kartusu trumpaûgliu. Plikasëkliø apytakos indai dar nevisiðkai iðsi-vystæ ir vanduo jais teka lëtai. Todël jie prisitaikæ já taupyti.Pagalvokite kaip.ÌÌÌÌÌglës – taip pat medþiai. Skirtingai negu puðys, jos turi dygiusir daug trumpesnius spyglius. Jie iðauga tiesiog ið ðakeliøir nenukrinta 6–7 metus. Egliø ðaknys nesiskverbia giliai á þe-mæ, bet kerojasi dirvos pavirðiuje. Todël eglei reikia derlingosir drëgnos dirvos. Tankûs eglynai daþniausiai bûna tamsûsir gûdûs. Eglëms labiau patinka ûksmë. Kadagia¤¤¤¤¤ – neaukðti,ávairiø formø krûmai. Paplitæ daugiausia miðkuose, bet kaipdekoratyvûs augalai kartais auginami sodybose prie namø.Kadagiai neturi tipiðkø kankorëþiø. Jø kankorëþiai primenauogas. Ið pradþiø jie bûna þali, bet bræsdami tampa tamsiaimëlyni (3.27 pav.).XIX a. pabaigoje mûsø ðalyje augo dar vienas plikasëlis – euròòòòò-pinis kùùùùùkmedis, kuris vëliau iðnyko. Dabar jis daug kur augina-mas kaip dekoratyvinis krûmas. Lietuvojêêêêê auga ir kitø plika-sëkliø, bet dauguma jø yra atveþti ið kitur (3.26 pav.).

a b

3.26. Ið svetur atveþti plikasëkliai: a – dygioji eglë, b – kukmedþio ðakelë su „uogomis“,

c – ginkmedþio ðakelë, d – kanadinë cûga

Dviskiautis ginkmedis (3.26 pav., c) –vienintelis ið plikasëkliø turi ne spyg-lius, bet áprastus lapus. Jis savaimeauga Kííííínijoje ir Japòòòòònijoje. Lietuvojêêêêêauginamas botanikos soduose ir par-kuose kaip retas dekoratyvus medis.Ginkmedis – seniausia medþiø rûðis,augusi prieð 180–200 milijonø metø.Dël savo senos kilmës dar vadinamas„gyvàja iðkasena“.

c d

3.27. Kadagio „uogos“ yra jo kankorëþiai.

3.28. Maumedis vasarà (a) ir þiemà (b). Skirtingainei kiti plikasëkliai, kiekvienà rudená jis numeta lapus.

a b

5. Magnolijûnai – aukðèiausiojipakopa augalø pasaulyje

a b

3.29. Þiedas (a), þiedynas (b)

3.30. Þiedo sandara

c

3a

d

e

Magnolijûnø þiedo sandara (3.30 pav.)

ÞIEDO SUDËTIS SANDARA IR PASKIRTIS

Piestelë (a) Po apdulkinimo ir apvaisinimo ið mez-ginës (1) vystosi apyvaisis, o ið sëklapra-dþiø (2) – sëklos

Kuokeliai (b) Dulkinëse (3) bræsta þiedadulkës. Þieda-dulkës svarbios apvaisinant

Vainiklapiai(þiedlapiai) (c)

Ávairiø spalvø lapeliai. Jø paskirtis – pri-vilioti vabzdþius, kad ðie apdulkintø.Taip pat prieð naktá arba artëjant lietui,jie uþsiveria ir apsaugo þiedo dalis nuodrëgmës

Taurëlapiai (d) Þali lapeliai. Prieð iðsiskleidþiant þieduisaugo gleþnus þiedlapius

Þiedsostis (e) Paplatëjusi þiedkoèio virðûnë. Prie jotvirtinasi visos þiedo dalys

3.31. Vabzdþiai perneða þiedadulkes.

Magnolij¾nai yra paskiausiai atsiradæ, bet tobuliausiai iðsivystæir labiausiai pasaulyje paplitæ augalai. Jø yra ir þoliniø, ir sume-dëjusiø.

ÞYDI IR VEDA VAISIUS

Magnolijûnai – þiediniai augalai. Þiedai yra jø dauginimosiorganai. Vienø augalø jie ryðkûs, kitø kvapûs, dar kitø tokiepaprasti, kad pavieniai bûtø menkai matomi, todël telkiasiá grupeles – þiedônus (3.29 pav.). Pavyzdþiui, smulkûs saulë-gràþø þiedai sudaro þiedynà, vadinamà graiþùùùùù, kuris gerai pa-stebimas. Ryðkios spalvos, kvapai, nektaras prie þiedø bei þie-dynø vilioja vabzdþius, kurieskraidydami nuo þiedo ant þie-do perneða þiedadulkes ir juosapdulkina (3.31 pav.). Magnoli-jûnø þiedadulkes perneða ne tikvabzdþiai, bet ir kiti gyvûnai,þmonës bei vëjas. Po apdulkini-mo ávyksta apvaisinimas, ir þie-das pamaþu tampa vaisiumi susëklomis. Kadangi sëklos bræstaapgaubtos apyvaisio, magnolijû-nai dar vadinami gaubtasºkliais.

2

1

b

58–59

1. Kà bendra turi visi magnolijûnai?2. Pagal koká svarbø poþymá mag-nolijûnai skirstomi á vienaskilèiusir dviskilèius?3. Kokie magnolijûnø poþymiairodo, kad jie – geriausiai iðsi-vystæ augalai?4. Remdamiesi 58 puslapyjepateikta lentele, nurodykitekiekvienos þiedo dalies paskirtá.5. Á pamokà atsineðkite ávairiømagnolijûnø lapø, sëklø ir ðaknø.Pagal juos augalus priskirkiteprie vienaskilèiø ar dviskilèiø.

TRUMPAIMagnolijûnai turi þiedus, todël vadinami þiediniais auga-lais. Þiedai – magnolijûnø dauginimosi organai. Gaubta-sëkliais vadinami todël, kad sëklà gaubia apyvaisis. Pagalsëklaskilèiø skaièiø gaubtasëkliai skirstomi á vienaskilèiusir dviskilèius.

Vienaskilèiø ir dviskilèiø lyginimas

3.32. Vaisiai: a – sausieji, b – sultingieji

VIENASKILÈIAI

Tik viena sëklaskiltë Dvi sëklaskiltës

Lapø gyslotumas lygia-gretus arba lankiðkas

Lapø gyslotumastinkliðkas

Ðaknø sistemakuokðtinë

Ðaknø sistemaliemeninë

DVISKILÈIAI

3.33. Vaisiaus sandara:1 – vaiskotis, 2 – vaisiaus luobelë,3 – apyvaisis, 4 – taurëlapiø likuèiai,5 – sëklalizdis, 6 – sëkla

a b

1

2

3

4

5

6MAGNOLIJÛNØ VAISIAI

Magnolijûnø vaisiai (3.33 pav.) bûna sausi ir sultingi (3.32 pav.).Rieðutas, gilë, lukðtavaisis, dëþutë, ankðtis, grûdas – sausiejivaisiai. Sausøjø vaisiø apyvaisis bûna sausas ir tvirtas. Kaula-vaisis, uoga, obuolys, citrinvaisis – sultingieji vaisiai, nes jøapyvaisis yra sultingas ir minkðtas. Taip pat vaisius gali turëtivienà ar daugiau sëklø. Todël vaisiai bûna vienasëkliai arbadaugiasëkliai.

VIENA AR DVI SKILTYS

Pagal tai, kiek sëkloje yra sëklaskilèiø, gaubtasëkliai skirstomiá dviskilèiùs ir vienaskilèiùs. Vienaskilèiams priklauso beveikvien þolës. Tarp dviskilèiø, be þoliø, gausu medþiø ir krûmø. Beto, vienaskilèiai ir dviskilèiai tarpusavyje skiriasi ðaknø, stiebøsandara ir lapø gyslotumu (þr. lentelæ).

• Magnolijûnai skirstomi á ðeimas.Pavyzdþiui, obelis ir braðkë – tospaèios erðkëtiniø ðeimos augalai.Kodël skirtingi augalai priskiriamiprie vienos ðeimos? Pagrindinisskirstymo kriterijus – panaði þiedosandara. Kai kurie magnolijûnai,pavyzdþiui, pupiniai, turi panaðiusne tik þiedus, bet ir vaisius.

3.34. Plûdenos yra maþiausiið visø þydinèiø augalø. Smulkesniøuþ ðiuos augalus nëra þinoma.

6. Magnolijûnai pasirengæiðplisti

3.35. Gaubtasëkliø sëklos iðplinta ávairiais bûdais.

Augalai nejudrûs, nes ásiðaknijæ dirvoje, bet geba plaèiai iðplisti.Gaubtasëkliai savo subrandintus vaisius ir sëklas iðplatina ávai-riais bûdais. Vienø jie pasklinda patys, kitus iðplatinti padedaþmonës, gyvûnai, vëjas ar vanduo (3.35 pav.).

IÐPLISTI PRISITAIKÆ ÁVAIRIAI

Kiaulpienës vaisius turi skristukà, panaðø á paraðiutà. Pateku-sios á vëjo sûkurá sëklos nuskrenda toli, todël kiaulpienës augavisur. Lakiðiaus, varnalëðos vaisiai prisitaikæ, kad juos iðplatintøþmonës arba gyvûnai. Tam jie turi specialius kabliukus. Pra-einant pro ðiuos augalus, vaisiai prikimba prie þmogaus dra-buþiø ar gyvûno kailio ir taip iðplatinami. Paukðèiai ir þvërysaugalø sëklas iðplatina misdami vaisiais ar kaupdami jø atsar-gas. Vandenyje ir prie vandens auganèiø augalø vaisius su sëk-lomis iðplatina vanduo juos plukdydamas.Daþniausiai gaubtasëkliai dygsta ið sëklø, bet kai kurie ga-li daugintis ir kitais organais: stiebais, lapais ar ðaknimis. Toksaugalø dauginimasis vadinamas vegetatýviniu (3.36 pav.). Pa-vyzdþiui, kambariuose daþnai auginamos gëlës kalankës yralabai vislios (3.36 pav., a). Jos kaip ir visi augalai subrandinasëklas, bet gali daugintis ir vegetatyviðkai. Ðiø augalø lapø pa-kraðèiuose iðauga miniatiûriniai pumpurëliai su ðaknelëmis.Nukritæ ant dirvos, jie ásiðaknija ir netrukus auga kaip atskiriaugalai. Braðkës ir þemuogës á visas puses leidþia ûglius, vadi-namus ûsais (3.36 pav., b). Ûsai lengvai ásiðaknija ir iðauginaatskirà augalà. Bulvës dauginasi stiebagumbiais (3.36 pav., c).Stiebagumbá padalijus á kelias dalis ir pasodinus, ið kiekvienosiðauga atskiras augalas, todël prieð sodinant bulviø gumbaidaþnai pjaustomi. Kai kuriø medþiø, pavyzdþiui, gluosniø, irdaugumos kambariniø augalø ásiðaknija nuskinta ir á dirvoþemáábesta ðakelë. Vegetatyviðkai daugintis gali beveik visi þiediniaiaugalai.

60–61

TRUMPAIVienø magnolijûnø vaisiai su sëklomis pasklinda patys, ki-tus iðplatina þmonës, gyvûnai, vëjas ir vanduo. Svetimþe-miø augalø sëklos ar vaisiai áveþami tikslingai arba atsi-tiktinai atgabenami su ávairiais kroviniais.

3.36. Vegetatyvinio dauginimosi pavyzdþiai: a – pumpurëliais su ðaknelëmis, b – ûsais, c – stiebagumbiais

b ca

• Ne visi ið kitur tikslingai atveþtiaugalai buvo vertingi. Kolùùùùùmbas,atradæs Amêêêêêrikà, ið jos á Euròòòòòpà par-siveþë iki tol nematytà augalà. Taibuvo tabakas. Jo rûkymas þmonijaiatneðë ir tebeneða daug þalos, norsdabar visame pasaulyje ávairiai kovo-jama su ðiuo reiðkiniu.• Maþdaug prieð penkiasdeðimt me-tø specialiai ið ÅÅÅÅÅzijos á Lîîîîîetuvà buvoatveþtas Sosnòòòòòvskio ba»»»»»ðtis. Manyta,kad ðis sultingas augalas tiks paðarui.Vëliau paaiðkëjo, kad jis labai nuo-dingas. Dabar Sosnovskio barðtisátrauktas á naikintinø augalø sàraðà(3.38 pav.).

1. Ásiþiûrëkite á 3.35 paveikslà.Nurodykite, kas iðplatina vaisiussu sëklomis. Paaiðkinkite, kodëltaip manote.2. Nurodykite, kaip kitø kraðtøaugalai patenka á mûsø ðalá irkodël jie taip greitai iðplinta.3. Paaiðkinkite, koks yra augaløvegetatyvinis dauginimasis.

AUGALAI KELIAUNINKAI

Nors vaisiai ir sëklos prisitaikæ plaèiai pasklisti, bet nukeliautiið vieno þemyno á kità patys nesugebëtø. Taèiau mûsø ðalyjeauga ir ið kitø kraðtø kilusiø augalø. Kaip jie atkeliauja? Pasi-rodo, kad vienus augalus þmonës atsiveþë tikslingai. Taip iðAmêêêêêrikos á Euròòòòòpà atkeliavo vertingi maistiniai augalai – bul-vës ir kukurûzai. Kiti pas mus pateko atsitiktinai. Pavyzdþiui,ávairios piktþolës áveþtos su prastai iðvalytais grûdais. Prasidëjuspramonës plëtrai, daug augalø atsigabenta su ávairiais kro-viniais, taip pat su iðkasenomis, akmens anglimis. Augalai, at-keliavæ ið kitø kraðtø ir iðplitæ teritorijose, kuriose anksèiauneaugo, vadinami svetimþìmiais augala¤s (3.37 pav.). Jie áþûliaiskverbiasi á sodus, darþus, pievas, vandens telkinius, kai kuriedarko kraðtovaizdá, todël dauguma yra nepageidaujami. Kodëlðie augalai taip greitai plinta? Didþioji jø dalis ir anksèiau yraaugæ panaðiomis sàlygomis. Be to, beveik visi jie naujose vie-tose neturi sau konkurentø.

3.37. Atsitiktinai atkeliavusios vieðnios ið Amerikos þemyno: a – kanadinë elodëja;b – smulkiaþiedë galinsoga – ákyri piktþolë

ba

3.38. Sosnovskio barðèio geriau neliesti,nes jo iðskiriamomis sultimis galimasmarkiai apsinuodyti.

Nuo seniausiø laikø þmonës naudoja augalus. Þmogaus reik-mëms naudojami augalai vadinami naudinga¤¤¤¤¤siais. Tai ir mais-tas, ir vaistas. Jie mus rengia, dþiugina mûsø aká.

AUGALAI MAITINA

Augalai kaupia visas organizmui bûtinas maisto medþiagas beivitaminus, todël jais þmonës maitinasi patys arba ðeria gyvu-lius. Maistui vartojamos ávairios augalø dalys, pavyzdþiui, mor-kø, burokëliø – ðaknys; salotø, kopûstø, rûgðtyniø – lapai; þie-diniø kopûstø, brokoliø – þiedai; cukranendriø – stiebai; obelø,kriauðiø, vyðniø – vaisiai; kvieèiø, rugiø, mieþiø – grûdvaisiai.Kasdien þmonës valgo ið javø pagamintus produktus. Javai –svarbi dúoniniø augalø grupë. Jø grûdai malami á miltus arbajuos smulkinant gaminamos kruopos. Ið miltø kepama duona,pyragai, gaminami makaronai, ið kruopø verdamos koðës. Lie-tuvoje auginami vasariniai ir þieminiai javai (3.39 pav.).Nurodykite, kokie javai priskiriami prie vasariniø, kokie prieþieminiø; paaiðkinkite, kodël jie taip skirstomi.Augalinius riebalus – aliejø kaupiantys augalai vadinami aliì-jiniais. Daug jo sukaupia linø, sezamø, sojø, alyvmedþiø sëklos,kokosø ir aliejiniø palmiø vaisiai. Ávairiose ðalyse vartojamas viskitoks aliejus. Lietuvoje populiariausias spaustas ið rapsø ir sau-lëgràþø (3.40 pav.). Anksèiau pas mus aliejø spaudë ið linøir rapsø sëklø, dabar já daþniausiai atveþa ið svetur ir iðpilsto.Ðis svarbus, niekuo nepakeièiamas produktas daugiausia var-tojamas maistui. Gaminant aliejø, lieka iðspaudø, kurios taippat naudojamos. Pavyzdþiui, ið saulëgràþø sëklø iðspaudø ga-minama chalva, taip pat jos yra vertingas gyvuliø paðaras.Suþinokite, kur aliejus dar gali bûti naudojamas.

AUGALAI RENGIA

Augalai, ið kuriø gaunamas pluoðtas, vadinami plúoðtiniais.Tam nuo seno Lietuvoje auginamas plúúúúúoðtinis lííííínas (3.41 pav.).Linø pluoðtas gaunamas ið stiebeliø, kurie vadinami ðiaudeliais.Jie ruoðiami rudená: raunami, iðkuliami sëmenys. Po to ðiau-delius specialiai apdorojus gaunami verpalai. Ðilto klimato ða-lyse þmonës pluoðto gauna ið bananø ir ananasø lapø bei koko-sø palmiø apyvaisiø, bet daugiausia – ið vilnamedþiø (3.42 pav.).Jø pluoðtas – mìdvilnë – susidaro tiesiog ant sëklø ir jas ap-auga. Daþniausiai auginamas plaukúúúúúotasis vííííílnamedis. Lietu-voje vilnamedþiai neauginami. Medvilnë pas mus atgabenamaið ÅÅÅÅÅzijos ðaliø. Èia ið jos verpiami siûlai. Ið perdirbimo atliekøgaminama vata. Ið augalø pluoðto iðausti audeklai vadinaminatûraliais.Suþinokite, kaip vadinami audeklai, iðausti ið linø ir medvilnëssiûlø.

a b

3.39. Javai: a – rugiai, b – aviþos

7. Ávairiopa augalø nauda

3.40. Saulëgràþos (a) ir rapsai (b) – svarbûsaliejiniai augalai

a

b

3.41. Linas – aliejinis, pluoðtinisir dekoratyvus augalas. Linø sëklosvadinamos sëmenimis.

62–63

1. Kaip pagal vartojimà daþ-niausiai skirstomi naudingiejiaugalai?2. Nurodykite maistui vartojamusaugalus ir ið jø gaminamus pro-duktus.3. Daugiau suþinokite apie linàir vilnamedá. Pristatykite tai savoklasëje.4. Ið augalø vaistiniø medþiagøgaminami ávairiaus pavidalo vais-tai: piliulës, kapsulës, milteliai.Kokiø dar þinote?5. Kokie dekoratyviniai augalaiauga jûsø namuose? Kodël juosauginate?

TRUMPAIPagal vartojimà þmonës augalus daþniausiai grupuoja á duo-ninius, aliejinius, vaistinius, pluoðtinius, dekoratyvinius. Au-galais maitinasi patys arba ðeria gyvulius. Vaistiniais gydoligas. Ið pluoðtiniø pasigamina pluoðto verpalams, o deko-ratyviniais groþisi.

3.42. Vilnamedþiø laukas. Jø pluoðtas – medvilnë – panaðus á pûkus.

3.44. Lietuvoje litopsiai auginami kaip

dekoratyvûs augalai. Juos dràsiai galima

vadinti augalais apsimetëliais. Ðie á akme-

nëlius panaðûs augalai savaime paplitæ

Pietÿÿÿÿÿ ÅÅÅÅÅfrikoje. Jie auga tarp akmenø,

todël taip „apsimesdami“ iðvengia

þolëdþiø. Kas gi ëda akmenis?

3.43. „Ðvenèioniø vaistaþolës“ – seniausia

vaistaþoliø perdirbimo ámonë Lietuvojêêêêê

AUGALAI GYDO

Augalai, kaupiantys medþiagas, kurios gydomai veikia kuránors þmogaus organà, organø sistemà ar visà organizmà, va-dinami vãistiniais. Kad kai kurie augalai turi gydomøjø sa-vybiø, pastebëta labai seniai. Jau maþdaug 5000 metø pr. Kr.ligoms gydyti naudota apie 2500 vaistiniø augalø rûðiø. Dabarpasaulyje jø naudojama apie 12 000 rûðiø, Lietuvojêêêêê – beveik800 rûðiø (3.43 pav.). Kai kuriø vaistiniø augalø gydomosiossavybës jums gerai þinomos. Liepø þiedø arbata maþina tem-peratûrà, èiobreliø – malðina ir lengvina kosulá. Valerijonø ðak-niastiebiø ekstraktas ramina sudirgusià nervø sistemà, o gu-dobeliø vaisiø – vartojamas susilpnëjus ðirdies darbui. Kartaisvaistiniai augalai vartojami siekiant ligø iðvengti. Taèiau reikianepamirðti kad jø gydomosios medþiagos þmones veikia skir-tingai: vieniems gali padëti, kitiems – turëti nelauktà poveiká.Todël nepasitarus su gydytoju ðiø augalø geriau nevartoti.

AUGALAI STEBINA

Daþniausiai puoðnûs bûna augalø þiedai, bet jie þydi palygintineilgai, todël kai kurie augalai vertinami dël graþiø lapø, ádo-miø vaisiø arba neáprastø formø. Tokie augalai puoðia mûsønamus bei aplinkà ir vadinami dekoratýviniais. Savaime su-prantama, kad jie gali augti ne tik sode ar gëlyne, bet ir kam-baryje (3.44 pav.). Þmonës juos renkasi ne tik pagal groþá, betir pagal tai, kokios jiems reikës prieþiûros. Mat kai kurie auga-lai yra lepûs ir ne visur auga. Tokie auginami oranþerijose, kurjiems sudaromos tinkamos sàlygos. Tai daþniausiai ið kitø krað-tø atveþti augalai.

Pasit ikr inkiteI. Ásiminkite sàvokas.

Apdulkinimas, apvaisinimas, asiûkliai, daugiametis, dviskilèiai, gaub-tasëkliai, geguþliniai, kiminai, paparèiai, pataisai, rizoidai, sëklos, sorai,spygliai, sporos, ðakniastiebis, vienaskilèiai, þiedadulkës, þiedai, þie-dynai.

Pateiktuose teiginiuose áraðykite reikiamas sàvokas.

1. Samanos neturi ðaknø. Jø vietoje yra siûlinës iðaugëlës –

.

2. Miðkuose veða þaliosios samanos – .

3. Vienas ið pagrindiniø pelkiø augalø yra .

4. Prie sporiniø induoèiø priskiriami augalai – ,

ir .

5. Vëlyvà rudená antþeminë paparèio dalis nudþiûsta, o pavasará vël

iðauga nauja, todël papartis – augalas.

6. Vasarà apatinëje paparèio lapø pusëje susidaro rudi kauburëliai –

, juose subræsta .

7. Beveik visi plikasëkliai turi siaurus þiemà vasarà þaliuojanèius

lapus.

8. Vyriðkuosiuose plikasëkliø kankorëþiuose bræsta .

Patekusios á moteriðkuosius kankorëþius, jos padeda susidaryti

.

9. Magnolijûnø sëklas gaubia apyvaisis, todël jie priskiriami prie

augalø grupës.

10. Pagal tai, kiek sëkloje yra sëklaskilèiø, magnolijûnai skirstomi á

ir .

11. Svarbus gaubtasëkliø augalø poþymis – visi jie turi .

12. Kai kuriø gaubtasëkliø þiedai tokie paprasti, kad pavieniai bûtø vos

matomi, todël susitelkia á grupes – .

13. Kad uþsimegztø vaisius, pirma turi ávykti ,

paskui .

II. Atlikite uþduotis, praplësdami savo þinias.

1. Pasidomëkite þodþiø „botanika“ ir „flora“ kilme. Kà jie reiðkia?

2. Suþinokite, kaip augalai prisitaikæ, kad juos apdulkintø vabzdþiai ir

vëjas.

3. Pasiskirstæ á grupes, pasirinkite vienà ið magnolijûnø ðeimø ir jà

iðanalizuokite iðsamiau. Pasidomëkite augalø ypatybëmis, praktine

ir gamtine reikðme. Surinkite svarbesniø ðeimos augalø herbariumà,

sëklø ir vaisiø pavyzdþiø.

4. Pasidomëkite, kokie Lietuvoje augantys augalai taip pat turi pluoðto.

5. Suþinokite, kaip anksèiau buvo apdorojami linai. Paraðykite trumpà

pasakojimà „Lino gyvenimas“.

6. Su klase apsilankykite botanikos sode arba oranþerijoje ir pasido-

mëkite, kokie dekoratyviniai augalai auginami, kuo jie dekoratyvûs,

ið kokiø kraðtø kilæ, kokiø sàlygø reikia jiems auginti. Klasëje paren-

kite dekoratyviniø augalø stendà.

III. Pritaikykite þinias.

1. Kà bendra turi visi augalai?

2. Á kokias grupes augalai skirstomi?

3. Kurie augalai dauginasi sporomis, kurie – sëklomis?

4. Ar verta ieðkoti paparèio þiedo? Atsakymà pagráskite.

5. Kodël kankorëþiai nëra plikasëkliø vaisiai?

6. Palyginkite plikasëklius ir gaubtasëklius augalus.

7. Iðëjæ augalø skyriø, pabûkite tam tikrais jø „ekspertais“. Klasëje

susiskirstykite á grupes. Vieni analizuokite augalø sandarà, kiti daugi-

nimàsi ar gyvenimo bûdo savitumus ir paplitimà. Savo darbus pri-

statykite klasëje surengdami konferencijà.

IV. Praktikos darbai

1. Augalai subrandina daug daugiau þiedadulkiø, negu jø reikia apvai-

sinimui. Ypaè daug jø paskleidþia pavasará þydintys augalai. Ðiø augalø

þiedadulkës itin lengvos, todël gali ilgai laikytis ore. Sumiðusios su lie-

taus vandeniu jos iðlyjamos, todël balos atrodo tarsi pribertos pelenø.

Po smarkesnio pavasario lietaus ið balos pasisemkite tokio vandens. Laðà

apþiûrëkite pro mikroskopà. Mokytojo padedami pabandykite nustatyti,

kokiø augalø þiedadulkiø aptikote.

Iðsiaiðkinkite, kaip augalai prisitaikæ, kad juos apdulkintø vëjas bei vabz-

dþiai. Daugiau pasidomëkite þiedadulkëmis.

2. Reikia ávairiø augalø vaisiø ir sëklø. Susiskirstykite grupëmis po

4–6 mokinius. Ásiminkite, kokiø augalø vaisiø ir sëklø turite. Tyrimà

atlikite kieme, kai puèia nestiprus vëjas. Vienu metu tirkite ne daugiau

kaip keturiø augalø vaisius ir sëklas. Vienas ið grupës nariø tegu juos

iðmeta aukðtyn. Stebëkite, kaip jie leidþiasi þemyn. Jei nepavyko ið pirmo

karto, pakartokite. Nuspræskite, kokiu bûdu jûsø turimos sëklos gali bûti

iðplatinamos, kas tam turi átakos. Savo iðvadas patikrinkite lygindami

su mokslinëje literatûroje pateikiamais patvirtintais faktais.

Bijûnas (Paeonia). Lotyniðkas augalo vardas Paeonia api-pintas legendomis ir siejamas su graikø medicinos ir gydy-mo dievo Asklepijo mokiniu Pajanu. Pasak vieno pada-vimo, jis stropiai mokësi ir tapo puikiu gydytoju, iðgydþiu-siu net poþemio dievà. AAAAAsklepijas pavydëjo mokiniui ðlovësir norëjo já nunuodyti. Poþemio dievas atsidëkodamas uþgydymà iðgelbëjo Pajanà nuo mirties, paversdamas já bijûnu.Bijûnas – mëgstama daugiametë darþeliø gëlë. Euròpojepirmiausia pradëtas auginti vaistinis bijûnas. Þinoma, kad1548 metais jis jau auginamas ÃÃÃÃÃnglijoje ir Nôôôôôderlanduose.Tuo metu Nyderlanduose iðvedama raudonais pilnavidu-riais þiedais bijûnø veislë, o 1597 m. Anglijoje – baltaispilnaviduriais þiedais. Bijûnus Lietuvoje iðpopuliarinogëlininkë ir selekcininkë Ona Skeivienë, iðvedusi veisles’Prof. Grybauskas‘, ’Garbë Motinai‘, ’Virgilijus‘. Lietuvojeyra sukurta nacionalinë bijûnø kolekcija.

Jurginas (Dahlia). Jurginai – daugiameèiai augalai, turintysstambius ðakniagumbius ir graþius þiedynus (graiþus). Lie-tuvos þiemos jiems per ðaltos, todël rudená ðakniagumbiaiiðkasami, o pavasará vël sodinami. Jurginø tëvynë – Mêêêêêk-sikos, Gvatemååååålos, Perùùùùù, Hond¾¾¾¾¾ro, Nikarååååågvos aukðtikal-nës. Actekai jurginus vartojo maistui. Þinoma, kad jau1519–1524 metais Meksikos soduose auginami ávairiø kultû-riniø grupiø jurginai. Madrííííído botanikos sodo darbuotojai1789 metais gavo didþiagraiþio jurgino (Dahlia pinnata) veis-

GËLËS PUOÐIA PASAULÁ

Þmonës nuo seno mëgsta gëles. Jomis puoðia aplinkà, be jøneapsieina ypatingais gyvenimo atvejais, naudoja apeigose.Kai kurios gëlës tinka ligoms gydyti, kvapiesiems aliejams

gaminti. Taigi jos lydi þmogø visà gyvenimà. Gëlës apdai-nuotos lietuviø liaudies dainose, vaizduojamos herbuose.Neámanoma ásivaizduoti lietuvio sodybos be darþelio, sa-koma: „kaip þmogui rûbas, taip darþelis namams“, „gë-lelë – visø geroji þolelë“. Pirmasis lietuviø valstieèiø dar-þelius apraðë agronomas J. Strazdas knygelëje „Darþeliogëlës“, iðleistoje 1930 m. Lietuviai darþeliui skirdavo gar-bingà vietà po trobos langais, nuo kelio pusës, aptverdavojá neaukðta tvorele. Darþelyje buvo auginama daug ir ávai-riø gëliø: bijûnai, medetkos, mëtos, nasturtës, lelijos, si-navadai, kurpelës, pentiniai, saulutës, pakalnutës, pilia-roþës, rudbekijos, naðlaitës. Po langu ar prie durø buvosodinamas diemedis. Lietuvõs etnografiniø darþeliø gë-lës – tai ne tik mûsø kraðte natûraliai augantys graþiausiaugalai, kai kurios anksèiau ar vëliau yra áveþtos ið kitøkraðtø. Þmonës jas pamëgo ir mielai augina.

O. Motiejûnaitë

Biomedicinos (mikologija) mokslødaktarë, Vilniaus pedagoginiouniversiteto Botanikos katedrosdocentë

Jurginas

Bijûnas

ÞINUTË IÐ GAMTININKØ

liø sëklø ið Meksikos ir 1790 metais pirmà kartà Europojepraþydo jurginai. Ðis augalas buvo pavadintas áþymaus bota-niko K. Linëjaus mokinio ðvedø botaniko A. Dalio vardu. Kryþ-minant tarpusavyje ávairias jurgino rûðis, gautos naujos kul-tûrinës veislës, kurios skyrësi þiedynø spalva, dydþiu, forma,kero aukðèiu, þydëjimo laiku ir trukme. Lietuvos gëliø selek-cininkai iðvedë nemaþai naujø formø bei veisliø jurginø. Didelisvilnieèio P. Rotomskio indëlis á Lietuvos jurginø selekcijà. Ðiojesrityje dirba ir panevëþietis A. Graþys. Jurginai – labai mëgs-tami ir auginami ávairiose pasaulio ðalyse, kai kuriose kuriamosjurginø augintojø draugijos, nacionalinës jurginø kolekcijos.

Ðiuo metu yra iðvesta daug gëliø veisliø, o selekcininkai ðiàávairovæ nuolat papildo naujai sukurtomis. Jos puikuojasi gë-lynuose, dþiugindamos þmones.Gëlynuose gëlës sodinamos atsiþvelgiant á jø savybes (þydëjimolaikà, aukðtá, spalvas), poreiká, atsparumà aplinkos veiksniamsir dekoratyvumà. Kuriant gëlynus, reikia gerai iðmanyti ávairiassritis (botanikà, ekologijà, agronomijà, kraðtotvarkà, menà,istorijà). Sodø ir parkø kûrimo istorijoje gëlëms taip pat tenkareikðmingas vaidmuo. Itin spalvingi, dideli ir labai ávairiomisgëlëmis puikuojasi barokiniø sodø gëlynai.

Gëlynas

biologija 7

Documents