7 meno dienos | 2015 m. vasario 20 d. | Nr. 7 (1113) 1 psl.

K u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2015 m. vasario 20 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | F o t o g r a f i j a | K i n a s

7md2Jelena Baðkirova su Kameriniu orkestru

3Premjera – „Aðtuonios mylinèios moterys“

4Fotografija (ne) akims

5Klaipëdos jaunimo teatro gastrolës

6Dialogo poreikis mene

865-osios Berlinalës laureatai

Nr. 7 (1113) Kaina 0,81 Eur / 2,80 Lt

Aistë Kisarauskaitë

Kartais visai nesinori analizuotiuþplûdusiø jausmø, net jei juos su-kelia tik paroda. Norisi tiesiog patu-rëti, iðsaugoti visus juos, kaip geraiorganizuotame didmiestyje iðsaugo-mi miðkø masyvai – plotai su nuvir-tusiais medþiais, eþeriukais ar upe-lio senvage ir net ðabakðtynais. Taspirminio jausmo malonumas, neor-ganizuoto, neskaidyto dekonstrukci-jos takeliais, manæs nepalieka susidu-riant jau ne su pirmu Eglës Kuckaitëskûriniu. Ðiuo metu „Artifex“ galeri-joje vyksta paroda „Somatinë“ (grai-kiðkai sõmatikos reiðkia kûniðkas).Ne, ðioje ekspozicijoje nëra në vie-no augalo, nors menininkë parodospristatyme ir siûlo galerijos grindisásivaizduoti smaragdo spalvos. Ta-èiau atidþiau paskaièiusi ðá tekstàsuprantu, kad takeliai vis dëlto eg-zistuoja – maþiau matomi ar net vi-sai platûs, nes tai greièiau angliðkasparkas, tik vaizduojantis neáþengiamà

girià. Kalbant apie Dainiaus Liðkevi-èiaus „Labyrinthus“ galima teigti, kadjis atstovauja prancûziðko sodo prin-cipui, reikalaujanèiam aiðkios geo-metrinës struktûros, tvarkingai nu-kirptø augalø, o Kuckaitë renkasitaip pat apgalvotà, taèiau apsimes-tinai atsainià struktûrà.

„Viskas lyg tikrovëje, lyg þmogausnepaliesta svajoniø Arkadija, taèiauviskas slapèia, nematomai, apgalvo-ta, suprojektuota ir patobulinta.“Èia – tikrai angliðkas parkas „su an-tikine ðventyklële, egiptietiðku obelis-ku prie jos, su uolienomis, imituojan-èiomis krioklá, bet be manieristinioskulptûrinio „grotos“ apipavidalini-mo. (...) Mat „angliðkas parkas“ tikið pirmo þvilgsnio atrodo natûralusir „laukinis“, su ðen bei ten lyg ne-tyèia iðnyranèia ðventyklële, gëlëmisar griuvësiais. Lordà Burlingtonà irWilliamà Kentà ne veltui ákvëpëuþuominos apie graikiðkus antiki-nius sodus literatûroje – daugiau-sia Homero „Iliadoje“ ir „Odisëjo-

je“, kur apraðinëjama ne vien þemið-koji, bet ir dangiðkoji, dievø gamta –sodai, kuriuose puotauja Dzeusas irmûzos. Kentas dar, labai iðkalbingai,þavëjosi ir garsiojo prancûzø klasi-cisto Claude’o Lorraino tapyba, jopeizaþais, idealizuojanèiais „lauki-næ“ Antikos gamtà, su ðen bei tensuðmëþuojanèiais griuvësiais arðventyklomis.“ (Kristina Sabaliaus-kaitë „Apie angliðko parko dþiaugs-mus“, www.blog.lrytas.lt, Rafinerija,2012 05 31). Taip, Kuckaitës parodo-je irgi galima rasti maþøjø ðventyklø,skirtø nûdienos dievams, èia taip patpuotauja ðiuolaikinio Olimpo gyven-tojai – Peliukas Mikis, MarilynMonroe, Marcelis Duchamp’as sunuoga mûza Eva Babitz þaidþiaðachmatais („Origamis“, 2014 m.),ðmëkðèioja nuogi vyrø torsai kaipd’Orsë muziejuje (Musée d’Orsay)2013 m. vykusioje parodoje „Mas-culine / Masculine“. Dvarø sodai,

Kûniðkieji ðachmatøþaidimo malonumaiEglës Kuckaitës paroda „Somatinë“ VDA galerijoje „Artifex“

N U K E L T A Á 7 P S L .

Eglë Kuckaitë, „Origamis“ (Marcelis Duchamp’as þaidþia ðachmatais su Eva Babitz). 2014 m. A . N A R U Ð Y T Ë S N U O T R .

„Taksi“

2 psl. 7 meno dienos | 2015 m. vasario 20 d. | Nr. 7 (1113)

M u z i k a

Aldona Eleonora Radvilaitë

Þodþiais sunku iðsakyti áspûdþius,patirtus klausantis muzikos mago,burtininko, smuikininko ir dirigen-to Sergejaus Krylovo interpretaci-jos meno. Puikiai Lietuvos meloma-nams þinomas ir jø mylimas maestrovisuomet imasi atlikti tik aukðèiau-sio meninio lygio kûrinius. Mumspasisekë, kad jis yra Lietuvos kame-rinio orkestro meno vadovas, todëlturime progø mëgautis áspûdingu,pakiliu jo vadovaujamo orkestrogrieþimu, o dar labiau jaudina ypaèdvasingai ir temperamentingai be-siliejantys jo nuostabaus smuikotembro garsai. Daug pasaulyje kon-certuojantis virtuozas, pelnæs dau-gybæ apdovanojimø ir garbës þen-klø, Mstislavo Rostropovièiausávardytas vienu ið penkiø geriausiøpasaulio smuikininkø, pasirodo irkaip puikus dirigentas, be to, nuo2012 m. jis dësto Muzikos ir menouniversitete Lugane, Ðveicarijoje.

Vasario 14-osios koncertui Fil-harmonijos Didþiojoje salëje Serge-jus Krylovas pasirinko puikiai Ðv.Valentino dienai tinkanèià progra-mà: pirmoje dalyje nuskambëjo es-tø kompozitoriaus, gyvenanèio Vo-kietijoje, ðiemet ðvenèianèio 80-metá,Arvo Pärto monumentalus veikalas„Te Deum“ (kurtas 1984–1985 m.Vakarø Vokietijos radijo Kelne uþ-sakymu, perþiûrëtas 1992-aisiais)

Garsai tirpo erdvëjeLietuvos kamerinis orkestras su Sergejumi Krylovu ir Jelena Baðkirova

chorui, styginiø orkestrui ir fonog-ramai. Já atliko Kauno valstybinischoras (vadovas Petras Bingelis) irLietuvos kamerinis orkestras, diri-guojamas S. Krylovo. Antroje kon-certo dalyje klausytojai mëgavosipuikiai atliekama Wolfgango Ama-deus Mozarto muzika – Adagiosmuikui ir orkestrui E-dur, KV 261bei Koncertu fortepijonui ir orkest-rui Nr. 21 C-dur, KV 467, já skam-bino Jelena Baðkirova.

A. Pärto, priëmusio Rusijos Or-todoksø Baþnyèios tikëjimà, sukur-tas „Te Deum laudamus“ – iðkilmin-gas ðlovinimo himnas krikðèioniøliturgijoje – uþhipnotizavo áspûdin-gais, talentingai sukomponuotaisskambesiais. Fonograma paslaptin-gu gaudimu kûrë mistinæ atmosfe-rà. Choro grupiø kaita, kai þema-

me registre vyrø giedamà santûrià,átaigià muzikà keitë kitø balsø ku-riama religinio kilnumo nuotaika,po jos nuskambëdavo darnus mini-malistinës medþiagos orkestras, stai-ga iðnirdavo galingos, visø atlikëjøpastangomis pasiekiamos kulmina-cijos, po to vël tarp atskirø orkestroar choro dalyviø „pabyrëdavo“ pa-slaptingos frazës – visa tai kaustë dë-mesá ir neleido atsipalaiduoti. Kar-tais truputá trikdë nelabai sklandþiaiprasidedantys aukðèiausio tembrovienos dainininkës ar ðiø balsø gru-pës atliekami epizodai, taèiau tainesugadino bendro áspûdþio.

Antroje koncerto dalyje maestroS. Krylovo su orkestru pagrieþtasW.A. Mozarto Adagio jaudino dva-siðkai turtingos, intelektualios iraistringos asmenybës ákvëptais sod-

riais, gaiviais, ypatingai graþiaissmuiko garsais. Prisiminiau meta-forà „smuikas pravirko“.

Ádomu buvo paklausyti pasaulyjemëgstamo, garsaus pianisto Dmitri-jaus Baðkirovo dukters Jelenos Bað-kirovos atliekamo W.A. MozartoKoncerto traktuotës. Pianistë studi-javo Maskvos Piotro Èaikovskiokonservatorijoje, savo tëvo klasëje,yra entuziastinga kamerinës muzi-kos atlikëja, koncertuoja ir áraðo ne-maþai áraðø su ávairiais scenos part-neriais, skambina kaip solistë sudaugeliu orkestrø, daþnai akompa-nuoja operos solistams Annai Ne-trebko ir Robertui Hollui. 1998 m.E. Baðkirova ákûrë tarptautiná Je-ruzalës kamerinës muzikos festiva-lá, yra jo meno vadovë. Polinkis á ka-meriná muzikavimà jautësi ir jos

Skirmantë Valiulytë

Lietuvos Nepriklausomybës ðven-tës ir Vilniaus knygø mugës sutiktu-viø dþiaugsmà ðiemet stiprina leidi-nys, svariai papildantis Lietuvoskultûros lobynà. Tai – Lietuviø lite-ratûros ir tautosakos instituto iðleis-tas Teodoro Brazio uþraðytø „Tauti-niø dainø“ I tomas. Èia publikuotosKietaviðkiø, Semeliðkiø ir Þieþma-riø apylinkëse T. Brazio uþraðytosdainos. Knygà sudarë, tomo tekstusklasifikavo, parengë ir redagavo,paaiðkinimus paraðë, dainø tipø ro-dyklæ ir þodynëlá sudarë KostasAleksynas. Melodijas parengë ir re-dagavo, ávadà ir reziumë paraðë Þi-vilë Ramoðkaitë. Knygà apipavida-lino Rokas Gelaþius.

„Teodoras Brazys (1870–1930) –kunigas, aktyvus muzikinës kultûrosveikëjas, XX amþiaus pradþioje klo-jæs pamatus atgimstanèios Lietuvoskultûrai. Jis reiðkësi daugelyje sri-èiø: buvo vargonininkas, chorø va-dovas, pedagogas, kompozitorius,publicistas ir galiausiai muzikolo-gas, tyræs lietuviø folklorà, baþnyti-nes giesmes, skelbæs straipsniusapie muzikà. T. Brazys paraðë pir-muosius lietuviðkus muzikos vado-vëlius. Dar iðvertë estetikos pagrin-

Ilgaamþë kûrybaLietuvos dainynø lobynà papildë „Tautiniø dainø“ I tomas

dø vadovëlá, kuris liko neiðleistas(...). Greta sukurtø originaliø sak-ralinës muzikos veikalø ir liaudiesdainø iðdailø T. Brazys yra palikæsdidelá pluoðtà savo paties uþraðytøliaudies dainø. Lietuviø literatûrosir tautosakos instituto Lietuviø tau-tosakos rankraðtyne saugomi du di-deli rankraðtiniai rinkiniai: LTR 205ir LTR 443, apytikriai datuojami1918–1919 metais. Juose – 1358 dai-nos“, – skyriuje „Apie Teodoro Bra-zio gyvenimà ir darbus“ raðo muzi-kologë Þ. Ramoðkaitë. Ðiameknygos skyriuje patraukliai iðdësty-

ta T. Brazio gyvenimo, tarnystës irnuveiktø darbø faktologija, amþi-ninkø atsiminimai ir tyrëjø mintyslabai gyvai perteikia XX a. pradþiosatmosferà ir spalvingà T. Brazio as-menybæ, kelia didþiulæ pagarbà jonuveiktiems darbams. Knygoje pub-likuota T. Brazio uþraðytos dainosfaksimilë geriausia liudija dainøuþraðytojo kruopðtumà ir atsakomy-bæ – tiksliai fiksuoti natas ir kuo pil-niausius dainø poetinius tekstus.

Du didþiuliai XX a. pradþiojeT. Brazio uþfiksuotø dainø su me-lodijomis pluoðtai galø gale iðvydodienos ðviesà kaip vientisas, ðiø die-nø mokslo darbuotojø profesiona-liai parengtas leidinys, vertingas irmoksliniu poþiûriu, ir praktiniaistikslais. Liaudies kûrybos puoselë-tojams tai dar vienas neákainojamasdainø ðaltinis, apstus graþiausiøliaudies poezijos pavyzdþiø ir senø-jø melodijø. Verta padëkoti knygosleidybà pagal „Nacionalinæ lituanis-tikos plëtros 2009–2015 metø pro-gramà“ finansavusiai Lietuvosmokslo tarybai ir dalá pradiniø kny-gos parengimo darbø parëmusiaiElektrënø savivaldybei.

Numatyta iðleisti ið viso tris „Tau-tiniø dainø“ tomus, medþiagà su-skirstant geografiniu principu. Pir-

mame tome sudëtos dainos, uþraðy-tos Kaiðiadoriø–Trakø regione, antra-me – Merkinës apylinkëje, treèiame –Varënos ir Alytaus apylinkëse, taippat paskiros dainos ið atokesniøLietuvos vietoviø. Leidinio pavadi-nimui pasitelktas paties T. Braziovartotas terminas. Uþbëgant ámano-miems teoriniams ginèams uþ akiø,pavadinimas aiðkiai apibrëþiamasknygos sudarytojo K. Aleksyno pra-tarmëje: „Liaudies dainos T. Brazátraukë kaip gausi ilgaamþë meninëskûrybos sritis, atspindinti ir iðreið-kianti lietuviø tautos poetinës ir mu-zikinës kûrybos galias. Suvokdamasir kartu pabrëþdamas, kad mûsødainos palyginus su kitø tautø ana-logiðka kûryba yra labai savitos,joms vadinti pasirinko tada gyvavusátautiniø dainø terminà, nors vienukitu atveju (...) jas yra vadinæs ir fi-lologø mokslinëje apyvartoje tuometu vis labiau ásigalinèiu terminu –liaudies dainomis. Tad ir leidinio pava-dinimui pasirinktas T. Braziui ápras-tinis nusakymas.“

„Tautiniø dainø“ I tome skelbia-ma medþiaga (412 dainø) iðdëstytapagal pateikëjus (37 dainuotojø) irjø gyvenamà vietà – Anykðtos, Aða-kieniai, Bajorai, Gilûðis, Kareivo-nys, Kietaviðkës, Mijaugonys, Ðuo-

liai, Vindþiuliai, Kakliniðkës, Seme-liðkës, Þuvyèiai, Giluèiai, Girelë,Kudonys, Liutonys, Piktakiemis (vi-si ðie kaimai turi bendrà dainavimotradicijà, savità Kaiðiadoriø ir Tra-kø apylinkiø regionui). Kiekvienodainininko repertuaras sudëtas te-matiðkai, pagal kûrinio paskirtá.Studijuojanèiam prieð ðimtmetá su-rinktas dainas ir bandanèiam susi-vokti to meto kultûriniame kraðto-vaizdyje itin pravarèios yra dainøtekstus ir melodijas leidybai paren-gusiøjø pastabos bei skyrelis „Apiedainø pateikëjus“ – tautosakininkësOnos Rasutës Ðakienës uþraðyta me-dþiaga apie prieð ðimtmetá T. Braziolankytas vietas ir jø gyventojus. Norsir negausi, bet iðkalbinga knygosiliustratyvioji dalis – nuotraukos,faksimilë ir Teodoro Brazio nuo-trauka, paimta ið Kaiðiadoriø vys-kupijos kurijos archyvo.

Jau nekantraujantiems paimti árankas T. Brazio rinktø dainø, jo pa-ties vadintø „brangiausiais ir pui-kiausiais muzikos perlais“, I tomà,linkiu suskubti Vilniaus knygø mu-gën – knygos pristatymas vyks va-sario 22 d., sekmadiená, 13 val. Kon-ferencijø salëje 5.5, I aukðte. Knygàpristato ir platina Lietuviø literatû-ros ir tautosakos institutas.

W.A. Mozarto Koncerto traktuotë-je. Bûtø ádomu iðgirsti pianistës at-liekamà ir kitokià muzikà. Ðá vaka-rà girdëjome daugybæ labai tyliø,beveik beiðtirpstanèiø skambesiø,meistriðkai ir labai vikriai atlieka-mø banguojanèiø (dinamikos pras-me) pasaþø, rafinuotai lanksèias ty-lutëles frazes, kurioms graþiais,gaiviais intarpais bei darniu akompa-nimentu dëmesingai talkino S. Kry-lovo vadovaujamas orkestras. Solis-to kadencijos buvo atliekamos tarsiromantiðkesniu stiliumi, improvi-zuojant, o antros dalies Andante vosgirdimi fortepijono garsai beveiktirpo erdvëje. Bisui pianistë labai ty-liai ir meistriðkai, ramiai, lanksèiaifrazuodama paskambino RobertoSchumanno „Abend“ („Vakare“) ið„Fantastiniø pjesiø“.

Jelena Baðkirova Kauno valstybinis choras, Lietuvos kamerinis orkestras, Sergejus KrylovasD . M A T V E J E V O N U O T R A U K O S

7 meno dienos | 2015 m. vasario 20 d. | Nr. 7 (1113) 3 psl.

T e a t r a s

Kristina Steiblytë

Robert’o Thomas pjesæ „Aðtuo-nios moterys“ dar 2002 m. pastatëkino reþisierius Franšois Ozonas.Pjesëje pasakojama apie aðtuoniasmoteris ir vienà jø gyvenime itinsvarbø vyrà. Jis joms tëvas, vyras,geidþiamas meiluþis, pinigø ðaltinisar globëjas. Po netikëtos jo þmog-þudystës moterys aiðkinasi, kuri tu-rëjo daugiausiai motyvø já nuþudy-ti, ir atskleidþia daugybæ viena kitospaslapèiø. Statydamas filmà, Ozo-nas pasirinko pritrenkianèias akto-res, ðiek tiek perraðë dramà, perin-terpretavo veikëjø santykius irmiesèioniðkà detektyvinæ dramà pa-vertë miuziklu – taip pat miesèioniðkuþanru. Taip buvo sukurta ðiuolaikiniømelodramø parodija, neleidþiantiþiûrovams susitapatinti.

Á ðià pjesæ þiûrëti nerimtai, atro-do, ið tiesø pati geriausia iðeitis jàstatant. Taip nusprendë ir Balys La-tënas, „Aðtuonias mylinèias mote-ris“ pastatæs Valstybiniame jaunimoteatre. Ðiame teatre sukûræs jau an-trà darbà, reþisierius, dirbantis ir„Kitame kampe“, pasirinko jam ar-timiausià komedijos þanrà.

Ir filme, ir spektaklyje nemaþasëkmës dalis priklausë nuo pasirink-tø moterø komandos. Kad ir kas bû-tø reþisieriaus, scenografës, kompo-zitoriaus sumanyta, aðtuoniosaktorës gali viskà pagerinti, iðgelbë-ti arba suþlugdyti. Nebent tai bûtøLietuvoje retas ir nemaþai daliai ak-toriø vis dar sunkiai ávaldomas ne-

vaidinimas. Taèiau kad ðiame spek-taklyje to neprireikë, nesunku atspë-ti net jo nemaèius, – B. Latënas patsyra aktorius, baigæs lietuviðkà teat-rinæ mokyklà, tad galimybiø reikðtisaktorëms jo spektaklyje netrûks.

„Aðtuonioms mylinèioms mote-rims“ reþisierius surinko spalvingàskirtingø kartø aktoriø trupæ. Jau-niausios – Rûta Þibaitytë, GabrielëMalinauskaitë, Jonë Dambrauskai-të, Giedrë Giedraitytë, viduriniosioskartos – Dovilë Ðilkaitytë, NeringaVarnelytë, Auðra Pukelytë ir vyriau-sioji ðioje komandoje – Kristina An-drejauskaitë. Ið ðios aðtuoniukës ikiðiol ádomiausiai atrodë A. Pukelytëir D. Ðilkaitytë, o jaunøjø aktoriø pa-jëgumu ne kartà teko abejoti, kaip,beje, ir reþisuojanèiais aktoriais. Poðio apsilankymo teatre abejoniø ki-lo dar daugiau.

Spektakliui prasidëjus pirmiausiaá akis krito ryðkiai geltoni kostiumai,kartais derinami su þaliais ar juo-dais paltais, lietpalèiais. Geltonaspalva, ypaè toks jos kiekis ir ryðku-mas tamsiame fone, buvo netikëta.Tad kuriam laikui atitraukë dëmesánuo to, kad kostiumai kiekvienampersonaþui parinkti pagal jo tipà iramþiø, o scenografija atrodo paþás-tama. Atpaþástamumo jai Marta Vo-syliûtë suteikë cituodama, ironizuo-dama kitø reþisieriø ir scenografødarbus. Taip B. Latëno spektaklyjeatsirado nuorodø á Eimunto Nekro-ðiaus „Hamletà“, Rimo Tumino irArtûro Areimos „Vyðniø sodà“, Os-karo Korðunovo darbus su Þilvinu

Kempinu „Ten bûti èia“, „Labas So-nia Nauji metai“, „P.S. byla O.K.“.

Vaizdiniai spektaklio sprendimai,nekitæ beveik viso veiksmo metu,buvo gerai matomi. Jais kuriamasdialogas su lietuviðku teatru – aki-vaizdus. Vaidyba, reþisûra to beveikneleido pajusti, o paèioje pjesëjeteiðryðkintas jos pradþios panaðu-mas su Antono Èechovo „Vyðniøsodu“. Tad, regis, nei reþisûra, neivaidyba komentuoti Lietuvos teat-ro nenorëta arba nepavyko.

Vaidyboje, pabrëþianèioje veikë-jø silpnybes, ydas, buvo galima pa-stebëti ir susitapatinimo, ir klouna-dos. Pavyzdþiui, A. Pukelytës Gabi,vaidindama verksmà, spusteli ponosine paslëptà klouno átaisëlá, iðkurio pasipila aðarø fontanas, o Ða-nelæ vaidinanti G. Giedraitytë nevienoje scenoje komiðkumui kurtinaudoja sulëtintas ar neadekvaèiasreakcijas. Tokiø personaþø juokingu-mas pavirðutiniðkas, atlikimo koky-bë vidutiniðka, o spektaklyje veikian-èios moterys pernelyg abstrakèios,kad galëtø bûti lietuviðkos aktoriømokyklos ar konkreèiø vaidybosmanierø komentaru.

Kalbant apie „Aðtuoniø mylinèiømoterø“ reþisûrà, panaðu, kad darvienam reþisuojanèiam aktoriui bu-vo sudëtinga kurti mizanscenas, gal-voti apie savità dramos perskaitymàir formà. Ir vël triumfavo aktorystë,atlikimas. Tokie spektakliai gali bû-ti profesionalûs ir ádomûs, taèiauðiai komedijai pritrûko tvirto reþi-sieriaus ar viso kolektyvo sprendi-

Uþ kito kampo dar vienas kampas„Aðtuonios mylinèios moterys“ Valstybiniame jaunimo teatre

mo, kas ið tiesø pasakojama ir ið kogi norima juoktis.

Spektaklio metu keletas juokopliûpsniø pasigirdo veikëjams pasi-naudojus iðdidinimo bei netikëtumoefektu, siekiant padaryti juokingasjø reakcijas. N. Varnelytës Ogiusti-na – tai itin jautri, tai pamirðtantijautrumà ir tampanti ganëtinai ka-ringa, tarsi sulëtinta Ðanelë ar hi-perdramatiðka Gabi, galinti vienàakimirkà draskytis, kità – kalbëti vi-siðkai ramiai, primena A. ÈechovoArkadinà. Apie personaþus tegali-ma pasakyti, kokie jie, bet ne kà vei-kë, ko siekë ar kà reiðkë (nors siu-þetà, þinoma, nesunku atpasakoti).Juoktis þiûrovai galëjo tik ið reakci-jø, bet ne ið veiksmo, ne ið ydø, neið provincialiai rezgamø intrigø.

Reþisieriui kojà pakiðo jo prakti-kuojamos improvizacijos: poros mi-nuèiø pasirodyme bene svarbiausiareaguoti á partnerá, juokinti kontras-

tais, neatitikimais ar tiesiog paro-dijuojant formà. Ten nëra laikomàstyti apie prasmes ir jø perteiki-mà, nes reikia palaikyti tempà. Svar-biausia – efektas. Tad remdamasisimprovizatoriaus-juokintojo patirti-mi dviejø veiksmø spektaklyje B. La-tënas praðovë. O ir komiðkumà su-kurti ne visai pavyko: nekintantierdvë ir veiksmas trukdë palaikytiritmà ir provokuoti juokà netikëtaveiksmo kaita. Negelbëjo net ir ne-menkos pjesës kupiûros. Tik spek-taklio finalas patvirtino, kad kûrëjøintencija buvo klasikinë komedija –pagal jos reikalavimus pabaiga iðtragiðkos (dabar jau tikros vyro mir-ties) perraðyta á laimingà (jo susi-taikymà su savo gyvenimu ir aðtuo-niomis moterimis). Kitø komedijospoþymiø ðiame spektaklyje vargu arrasime daug. Ypaè pabandæ ieðkotiprofesionaliam teatrui artimesnësaukðtosios komedijos.

Anonsai

Spektaklis „Flamenko irsutartiniø jungtuvës“

Jau penktus metus ið eilës Sevili-joje, Andalûzijos sostinëje, mokau-si flamenko dainavimo ir ðokio. Èiaatradau antrus namus, kurie padëjoið naujo atskleisti ir suprasti gimtuo-sius namus ir mano ðaknyse paslëp-tus lobius. Studijuodama Sevilijojesupratau, kad flamenkas, o, matyt, irbet kuri kita kultûra, ásileidþia manetik iki tam tikros ribos, o galbût ir at-virkðèiai, mano esybë prieðinasi ir ne-leidþia persimainyti iki kaulø smegenø.Atsirado poreikis giliau ir sàmoningiaupaþinti savosios kultûros bruoþus. Te-ko atsitraukti nuo savo ðalies, susiþa-vëti flamenku ir per kontrastà atras-ti sau artimà archajiðkos lietuviðkossutartinës magijà.

Flamenko mokosi þmonës ið visopasaulio. Ypaè daug japonø. Kartà te-ko dalintis butà su ðokëja ið Japoni-jos. Kai jos kambaryje skambëdavojaponiðkos dainos, þinodavau, kad jiraminasi, kad jai sunku. Medituoda-ma su japoniðkomis dainomis ðokëjaatgaivindavo kraujo làsteles okinavie-tiðkø garsø ir sàskambiø deriniu.

Að irgi pavargdavau nuo gerokaiaukðtesniø ir stipresniø, nei manáprasta, flamenko decibelø. Pamo-kose ásikiðdavau kamðtukus á ausisir pasaulis atrodydavo ramesnis. Ypaèsunku bûdavo iðtverti ilgai trunkan-èià penktadieninæ grupinio dþiaugs-

mo euforijà, kuri andalûzams natûra-li. O man taip ilgai ðypsotis ir dþiaug-tis bûdavo sunku. Dabar dþiaugsmoraumenys jau iðtreniruoti.

Gráþusi á savo laikinus namus Se-vilijoje ramindavausi sutartinëmis,kuriø monotonija atgaivindavo ma-no ieðkanèià sielà.

Flamenkas mane átraukë á savokarðtà ir emocingà pasaulá. Ispaniðkoskultûros perlas jau yra mano asmeny-bës dalis, be kurio galbût ir savosiosnebûèiau atskleidusi su tokia meile.Flamenkas atvërë dþiaugsmo ðaltiná irsuteikë dràsos iðreikðti tai, kas verþia-si ið gilumos, o dþiaugsmo raumenyspadeda ágyvendinti svajones.

Po penkeriø paþinties su flamen-ku metø, ið naujo atradusi savàsiassutartines, dþiaugiuosi, kad Lietu-vos þmones galiu pakviesti á ilgaibrandintà ir puoselëtà spektaklá„Flamenko ir sutartiniø jungtuvës“,kuriame dalyvauja flamenko atlikë-jai ið Sevilijos: Javieras Gomezas(gitara, Ispanija), Vicente Gelo (vo-

kalas, Ispanija), Yamuna Henriquess(ðokis, Vokietija, Portugalija), Gab-rielis Aragu (ðokis, Èilë); LMTA Te-atro ir kino fakulteto vaidybos tre-èio kurso studentai (kurso vadovasOskaras Korðunovas): Gailë Butvilai-të, Þygimantë Elena Jakðtaitë, Kami-lë Petruðkevièiûtë, Augustë Pociûtë,Inga Ðepetkaitë, Ugnë Ðiauèiûnaitë,Paulina Taujanskaitë, Viktorija Þu-kauskaitë, Eimantas Pakalka, Pet-ras Ðimonis, Oskar Vygonovski, Ar-tiom Rybakov; sutartiniø giedotojøansamblis „Ûtara“: Lilija Milaðie-në, Jolanta Vaiðvilienë, Rûta Alada-vièienë, Auðra Antanavièienë. Tai te-atralizuotas muzikinis pasakojimasapie flamenko ir sutartiniø susitikimà,meilæ, jungtuves, medaus mënesá irtai, kas ið jø gimsta. Tai spektaklis apienuolatiná judëjimà ir neiðvengiamàtarpusavio ryðiø kaità.

Sutartinës – ypaè svarbus mûsøkultûros reiðkinys, lietuviðkojo iden-titeto branduolys, atskleidþiantismagiðkà monotonijos galià ir gebë-

jimà iðlikti, iðbûti bet kokiomis sà-lygomis. Sutartiniø muzikinio màs-tymo sistema rodo jø archajiðkumà.Anot knygø apie sutartines autorësprof. Daivos Vyèinienës, jø ilgaam-þiðkumà rodo ne tik nepaprastai di-delë atlikimo bûdø ávairovë, bet irplati estetinio vertinimo skalë: nuosutartiniø prilyginimo staugimui vil-kø balsais iki þavëjimosi jø demo-niðka jëga, motorikos tikslumu beiskambesiu, artimu poetiðkiausiopaukðèio – gulbës „tûtavimui“.

Flamenkas yra Ispanijos pietinësdalies, Andalûzijos, kultûros ðerdis,jungianti dainavimà, ðoká ir skam-binimà gitara. Romø, krikðèioniø,arabø, sefardø, afrikieèiø, PietøAmerikos, vietiniø ispanø senøjøkultûrø natûrali tarpusavio kaita su-kûrë flamenko menà. Nors flamen-kas yra kultûrinio proceso ir dau-gelio tautø kultûrinës meninësraiðkos miðinys, jis turi savo auten-tiðkus bruoþus. Istorinis flamenkokodas sukuria pagrindà bet kuriai ki-tai tautai jame surasti dalelytæ savæs.Jis augo, vystësi ir plito geleþinkeliø,upiø ir sausumos keliais, kurie jungësenuosius pietø Ispanijos miestus. Taidinamiðkos miesto kultûros atspin-dys. Flamenko melodijomis skambane tik neþinomø autoriø, bet ir Is-panijos poetø Federiko Garsia Lor-kos, Augusto Ferano, ManuelioMaèado ir kt. eilës.

Sutartinës ir flamenkas yra itinkontrastuojanèios etniniø tradicijø

iðraiðkos formos, taèiau jos dera pa-pildydamos viena kità bûtent skirtin-gumu ir ne racionaliai suvokiamais,bet pajuntamais saitais.

Spektaklio dailininkë Daiva Sa-majauskaitë; choreografës SigitaJuraðkaitë, Rûta Butkus; ðviesø dai-lininkas Vilius Vilutis; garso reþisie-rius Virginijus Bagdzevièius; dizai-neris Mykolas Budraitis.

Paskutinës kelionës á Sevilijà me-tu teko duoti interviu Ispanijos na-cionaliniam radijui apie flamenkoir sutartiniø susitikimà. Manæs klau-sinëjo, kodël mane sudomino fla-menkas ir kodël jis gali bûti ádomusðiaurietiðkos ðalies þmonëms? Pa-màsèiau. Juk flamenkas yra anda-lûzø tradicija. Andalûzija reiðkia„po saule“, o mums saulë labai svar-bi, mes jos pasiilgstame. Tad fla-menkas ðiaurietá gali suðildyti savoandalûziðka ðviesa ir ðiluma, kuriosyra flamenko garsuose. Ateikite pa-siðildyti ir iðtirpdyti þiemà.

Spektakliai „Flamenko ir sutar-tiniø jungtuvës“:

Anykðèiuose: vasario 20 d. 18 val.,Anykðèiø menø inkubatorius, J. Bi-liûno g. 53

Vilniuje: vasario 21 d. 19 val., Lie-tuvos rusø dramos teatras, J. Basa-navièiaus g. 13

Panevëþyje: vasario 22 d. 17 val.,Panevëþio muzikinis teatras, Nepri-klausomybës a. 8

SPEKTAKL IO REÞ IS I ERË

BR IG I TA BUBLYTË

V . I V A N O V O N U O T R .

S . S I R U T A V I È I A U S N U O T R .

4 psl. 7 meno dienos | 2015 m. vasario 20 d. | Nr. 7 (1113)

F o t o g r a f i j a

Agnë Naruðytë

Vartydama Malvinos Jelinskaitësknygà „Auksas ir þuvis“, o paskuiþiûrëdama jos parodà „Kaladëlës“negalëjau atsikratyti prieðtaringojausmo: viena vertus, tai jau maty-ta, kita vertus, veikia kaip ðaltinisiðtroðkusá. Taèiau ðiuos du jausmopolius kerta ta pati estetikos pasau-lio sukimosi aðis: persisotinimasvaizdais, apie kurá jau prikalbëta.

Lyg tyèia, tuo paèiu metu veikëkito tos paèios kartos menininkoGyèio Skudþinsko paroda „12 fotogra-fijos tiesø“, atstovaujanti prieðingampoliui. Autorius ðaipësi ið „nepaneigia-mø“ teiginiø apie fotografijà – imita-vo protesto „demonstracijà“, tarsidar bûtø uþ (prieð) kà kovoti, siûlëspëlioti, kas pavaizduota, parodyda-mas tik antràsias fotografijø puses,iðryðkino ne nuotraukas, o jas retu-ðuojanèios pelës paliktus ðviesospëdsakus. „...bet áspûdis, kad vaiz-das fotografijai nereikalingas, visið-kai tikslus“, – ði Algirdo Ðeðkausnuostata, tikriausiai suformuluotadar 9-ojo deðimtmeèio pradþioje,tiktø ir Skudþinskui. Ji, kaip anota-cijoje raðë Jurijus Dobriakovas, ska-tina Gytá preparuoti medijos „vidu-rius“. Vakaruose tai jau 7-ajamedeðimtmetyje atliko konceptualis-tai, atskyræ fotografijos plokðtumànuo tikrovës pavirðiø, iðvartæ erdvësiliuzijà, skaièiavæ kadrus, taðkus, co-lius ir masteliø atitikmenis, atvëræemulsijos geologinius sluoksnius irt.t. Viskas tik tam, kad iðryðkëtø fo-tografijos fizikoje glûdinti fikcija,kitaip tariant, „fotografija – tobulamelagystë“, kaip uþraðyta vienameGyèio transparante. 1970 m. MelasBochneris netgi paskelbë tezes „Nesu-sipratimai (Fotografijos teorija)“.Ávairiø garsenybiø pasakytos „tie-sos“ apie fotografijà buvo suraðytosant mokyklinio sàsiuvinio lapø. Me-nininkas gyrësi áterpæs ir vienà ne-tikrà pasisakymà. Ðis þinojimas ver-të kvestionuoti viskà, teiginiuoseieðkant paslëpto pokðto, taèiau jiebuvo parinkti tiksliai. Manau, Mar-celis Duchamp’as pasiraðytø po jampriskirta mintimi: „Norëèiau pama-tyti, kaip fotografija privers þmonesneapkæsti tapybos, kol kaþkas kitaspadarys fotografijà nepakeliamà.“Tas „kaþkas kitas“, pasirodo, yra pa-ti fotografija.

Nebepakeliantys fotografijø gau-desio meta fotoaparatus ir imasiveiksmo – atlieka performansus, ku-riais demaskuoja fotografijos „tie-sas“ kaip aparato programos rezul-tatà. Bet tai gresia virsti apsëdimu.Ne tik Gytis Skudþinskas, bet irGintautas Trimakas, Alvydas Lukys,Ugnius Gelguda, Robertas Narkus,Dainius Liðkevièius, pasaulyje –Johnas Baldessaris, DouglasasHuebleris, Sigmaras Polke, Richar-das Prince’as ir daugybë kitø jau se-niai dalyvauja nostalgiðkame atsisvei-kinimo su fotografija rituale, kurisgali uþtrukti visà gyvenimà. Ritua-lo objektas – fotografija – ardomastol, kol lieka vienintelë nepaneigia-ma tiesa: ðviesos gebëjimas „pieð-

ti“ priverèiant kai kurias medþiagaspajuoduoti. Ðis mokslo jau seniai ið-aiðkintas reiðkinys vis dar veikiaprotus, tebesvaigstanèius galimybeper ðviesà susisiekti su kosmoso be-galybe. Galbût todël niekas ir nesi-ryþta pribaigti ant aukuro gulinèiosfotografijos, ji vis kraujuoja ðviesa,bet nemirðta. Be to, jà nuþudþius,tektø pasiieðkoti kito dievo – dar„kaþko kito“.

Ðias elegiðkas mintis sukëlë pa-ties Gyèio Skudþinsko atliktas ritu-alas, kuriame dalyvavau dar birþeláKazio Varnelio muziejuje (jis pakar-totas praëjusià savaitæ, uþdarant joparodà „Titanike“). Ritualo cere-monimeistras poetas Rièardas Ðilei-ka skaitë tekstà, pavadintà „Dvylikaaksiominiø punktø, suformuluotøutriruojant (ne)pamatyta“, ir vienà

po kitos uþtrenkë mediniø dëþuèiødangèius. Asociacija aiðki. „Sarko-faguose“, þinoma, fotografijos. Ta-èiau – ir tai yra apeigos ðerdis – jøniekas nematë, jos buvo ir liko at-verstos nugarine puse, kur tegalë-jome perskaityti uþraðus ir antspau-dus. Bet Gytis parodë, kad net iruþverstos nuotraukos neámanomapaslëpti – vizualiniai ðtampai, kom-pozicinës struktûros, tipiðki objektaiyra taip giliai iðësdinti mûsø sàmonë-je, kad net nematant yra matomi – tar-si matytume kiaurai. Uþtenka tikuþuominos – popieriaus faktûros irspalvos, kraðtelio apkirpimo, rieba-lø dëmës, palinkëjimo ar paraðo,kad pamatytume vaizdà: „Virga, –Lai ðis negyvas ðeðëlis, primena taugyvà ðirdá. Bronius R.“, – iðvedþio-ta mëlynu raðalu ant nuotraukos,

Fotografija (ne) akimsApie Malvinos Jelinskaitës ir Gyèio Skudþinsko parodas bei knygas

áklijuotos á man tekusá Gyèio kny-gelës „Albumas“ (Vilnius: Neruti-na, 2014) egzemplioriø. Atplëðuslipnias juosteles, nuotraukà galimaapversti ir paþiûrëti, kas ten. To darnepadariau (tai nereiðkia, kad nie-kada nepadarysiu). Nenoriu gadin-ti paslapties, nenoriu stabdyti vaiz-duotës filmo. Tas vienintelis vaizdasman ið tiesø nereikalingas, nes koljo nematau, turiu daugybæ kitø.

Galbût tai reiðkia, kad deliozið-kai mëgaujuosi nerealizuotos gali-mybës daugialypumu? Minëto ritu-alo metu Gytis sakë, kad daugelisfotografijø atvertus nustebintø, nesjos neatitinka to, kà ásivaizduojameperskaitæ uþraðà. Vaizduotë iðkartëmësi pieðti neatitikimus – tokiugreièiu, kad nei kalba, nei mintispaskui juos nespëjo. Ðis þaidimasþiûrovø norais, bet ypaè – dvylikakartø trinktelintys dangèiai – ne pa-laidojo fotografijà, bet, prieðingai,prikëlë jos geismà, atkûrë jos vaiz-do laukimà – to vieno ypatingo vaiz-do, kuris yra neiðtrinamas ið atmin-ties ir vis dar turi magiðkà galià.Taigi, veiksmais ir ritualais iðburia-ma ne kas kita, o vaizdas, tik jo kon-kretus pavidalas nëra visiems priva-lomas – kiekvienas tesusikuria já sauir taip pasilieka. Vaizdo nebereikia„perteikti“ arba „medijuoti“. Tarpmûsø – tik oras, sujudintas fotogra-fijos ðventikø rankø mostais, virpan-tis jø kûnuose tvinksinèio kraujo rit-mu ir garso bangø daþniais: þodþiai,trinktelëjimai. Fotoaparatø èekðëji-mas Gyèio parodoje.

Ðtai tokiame kontekste matau irMalvinos Jelinskaitës fotografijas.Jos yra tarsi prieðingybë ritualui. Taitiesiog vaizdai, kuriais turëtume bû-ti „persisotinæ“ ir todël jø nebepri-imti, nebematyti. Bet – keista – jieveikia. Pirmà kartà á rankas paë-miau Malvinos knygà dar rugsëjá,Kaune, kai po visà dienà trukusiøávairiø menininkø fotografijø per-þiûrø su kolegomis ið Velso, Ðkoti-jos ir Prancûzijos nuëjome á kaþku-

rá ilgiau veikiantá barà. Atrodë, kadsàmonë nebepriims jokios fotogra-fijos, jø paliktas nuosëdas nuplautøtik alus (ar viskis, ar vynas). Bet iðMalvinos knygos plûstelëjusi srovënuneðë nuovargá. Sodriai spalvotosfotografijos knygoje keièia viena ki-tà nenuspëjamai – gal todël, kad jøseka pagrásta ne logika, o intuicija,taèiau intuicija, kaip anglai sako,with a twist – su uþsukimu. Juk in-tuicija irgi nuspëjama – visus valdotie patys instinktai, bet Malvinossprendimai juos iðmuða ið vëþiø.Kiekviename puslapyje sudarytakliûtis savaiminiam suvokimui su-stabdo fotografijø srautà ir ðis sukaá ðonà, palenda po susikalbëjimo til-tais ir plaukia neþinoma kryptimi.Ðtai jau ir pradëjau kalbëti metafo-romis (ne paties aukðèiausio lygio) –jø tenka griebtis mëginant nusakytipojûèius, kuriø subtilybës iðsprûstaið klasifikacijø tinklo. Malvinos fo-tografijomis belieka mëgautis – nertiá tà srautà, ðokinëti per bangas, plû-duriuoti, tarsi estetika tebeturëtø taspaèias teises kaip modernizmo lai-kais, tarsi Henri Matisse’as tebesi-semtø ákvëpimo ið rastø audiniø.

Audinius paminëjau ne ðiaip sau –Malvinos fotografijose jø daug.Daþnai bûtent pro juos ji þiûri á ap-linkà tol, kol tekstilinio ornamentokontûrai iðsilieja ir tikrovë iðaudþia-ma „þaliosios retro“, „mëlynojo ka-tino“, „juodosios Monsoon“, „Saboskaralienës aukso kaspinu perriðtos“,„Sacharos ir grietinëlës spalvos“sukneliø raðtais (Malvina Jelinskai-të, „Mano spinta“, bernardinai.lt,2012 05 21). Tai bûtø galima pava-dinti „moteriðku þvilgsniu“, jei neMatisse’as. 2005 m. Londono Ka-raliðkosios akademijos galerijojemaèiau parodà, kur ðalia fovisto pa-veikslø buvo rodomi jo visà gyveni-mà rinkti audiniai, tapdavæ fonais,staltiesëmis, kilimais, modeliø ap-siaustais ar paèiu paveikslu. Jø spal-vos menininkui padëdavo atsiplëðtinuo vaikystëje ádiegtø provincijosvertybiø, turëjusiø já pririðti prie in-dustrializuoto Pikardijos (Picardie)regiono, kur klestëjo odos ir teksti-lës pramonë, ant ðaligatviø voliojo-si gyvuliø skeletai, o upëmis tekëjotekstilës daþai. Þiûrëdamas ne á tik-rovæ, bet á audiniuose ryðkiai at-spaustas gëliø pynes Matisse’as ga-lëjo þaisti kaip vaikas – taðkytisspalvomis, formomis, ðviesa. Kaþkàpanaðaus matau ir Malvinos foto-grafijose, todël jos ir kybo vaikø me-no galerijoje, paèios atspausdintosant audiniø. Ji pripaþásta, kad ben-dravimas su vaikais dëstant JûratësStauskaitës dailës mokykloje, taippat – su savo dukra, jà moko pajus-ti daiktus tarsi ið naujo, apèiuoptitikrovës briaunas, kad galëtø jà var-tyti kaip kaladëlæ, dþiaugdamasikaskart vis nauju paveikslu. („Jau-èiate, kaip aukðtielninkas puodelissusireikðmina?“ – knygos áþangojeraðo Algirdas Ðeðkus, kurio knygasmaketuodama Malvina turbût ir uþ-sikrëtë fotografija.)

N U K E L T A Á 5 P S L .

Gytis Skudþinskas, ið knygos „Albumas“. 2014 m.

Malvinos Jelinskaitës parodos atidarymo metu koncertuoja akustiniø gitarø duetas „Duo“ – Rapolas Graþys irGediminas Griðkevièius A . N A R U Ð Y T Ë S N U O T R .

7 meno dienos | 2015 m. vasario 20 d. | Nr. 7 (1113) 5 psl.

T e a t r a s

Milda Brukðtutë

Valentino Masalskio ákurtas Klai-pëdos jaunimo teatras po pertrau-kos vël pasirodë Vilniuje. Akivaiz-du, kad tam jau pribrendo metas,nes kûrëjai spëjo prikaupti nema-þai vilnieèiams nematytø spektakliø:„Menø spaustuvëje“ buvo parody-tos net trys premjeros. Kad KJT ne-stovi vietoje ir sparèiai juda á prieká,buvo galima suprasti ir ið ávairiausiøgandø, atsklindanèiø nuo pajûrio. Ta-èiau ðis teatras kuo toliau, tuo labiauatrodo netekæs veido, sprendþiantvien ið abstrakèiø pagyrø. Toks itinðauniai prisitaikæs, Klaipëdos miestàir jame vykstanèias ðventes aptarnau-jantis, visiems, kam reikia, gebantisátikti V. Masalskio teatro fabrikëlis.

Vis dëlto per ðias gastroles atkrei-piau dëmesá, kad KJT ne taip jau irramiai mëgaujasi jiems atitenkanèiagerove. Nei kûrybos dþiaugsmo arbent dþiaugsmo apskritai, nei kokiønors kitokiø jaunam teatrui lyg ir pri-valomø palaimos kibirkðtëliø, stebinttris naujausius jø darbus, praktiðkaineteko iðvysti. Atrodo, kad ðis teat-ras didvyriðkai vykdo kaþkokià misi-jà, taèiau në nenumano, kokia ji. Iðpradþiø, kai dar kukliai vadinosi „Tru-pe P.S.“, buvo galima tikëtis ateityjesulaukti kaþkokiø individualiø ðio ko-lektyvo bruoþø, o dabar jau vargu arverta apie tai kalbëti. Susidaro áspû-dis, kad ðiam teatrui jau daug metø irjis siaubingai uþsistovëjæs. Nejaugi to-kiu bûdu, t. y. be laiko pasendami, vil-nieèiai bandë átaikyti á kiek lëtesnáKlaipëdos, kurios dalimi jie aki-mirksniu apsiskelbë esà, ritmà?

Pirmiausia buvo pristatyta Gied-riaus Kuprevièiaus antiopera „Pa-moka“. Lietuviø kompozitorius dar1976 m. ðá kûriná paraðë pagal to pa-ties pavadinimo Eugene O’Neillodramà. Daþnai pasitaiko, kad jau-nø trupiø spektakliuose vienam ak-toriui tenka po kelis vaidmenis. Ðia-

Jokiø paslapèiøKlaipëdos jaunimo teatro gastrolës

me teatre, neþinia kodël átraukusia-me tokià gausybæ þmoniø, sukamasiatvirkðèiai – vienas vaidmuo skiria-mas keliems aktoriams. Mokytojàdalinasi Vaidotas Baèianskas ir Do-natas Þelvys, Mokinæ – MargaritaIntaitë, Rugilë Latvënaitë ir MarijaÞemaitytë, visi kiti, kuriø èia tikrainemaþai, tampa vientisu tarnaièiøchoru. Tik iðskyrus Dirigentæ – jà ku-ria Evelina Lozdovskaja. Labai jauakivaizdþiai besityèiojant ið Mokinës,kuri èia paversta elementaria fifa, kû-rëjai, atrodo, kartu galëtø pasijuoktiir ið savæs. Argi jie ne lygiai taip, kaipMokinë matematinius veiksmus,kartoja atmintinai iðmoktus savo vaid-menis? Argi tas jø sinchroniðkas tar-naièiø trepsëjimas, dar nuo pirmøjøstudijø metø perkëlinëjamas ið spek-taklio á spektaklá, nëra toks pat bukasatkartojimas? Ar tik patiems KJT na-riams neprasidëtø dantø skausmas,jeigu reikëtø bent ðiek tiek pajudintismegenis?

Tam tikra prasme KJT labiau pri-mena mokyklà nei teatrà. Bëda ta,kad ðioje mokykloje kaþkaip labaijau keistai uþsiþaista. Rodos, akto-rinës meistrystës riba èia labai grei-tai pasiekiama, o toliau jau ðiameteatre nëra kur tobulëti. Daug svar-biau tampa atmintis, iðtvermë, galnet apsukrumas. Tikiu, kad jauniejidirba nemaþai, deja, norint su-laukti dþiuginanèiø rezultatø, vienjø paèiø darbo nebepakanka. Be to,ugdant juos kaip vientisà kolektyvà,o ne individualius aktorius, ið jø tie-siog iðplëðiamas savarankiðkumas,be kurio paèiam tobulëti beveik ne-ámanoma. Tokiai didelei ir, deja, ne-savarankiðkai bendruomenei, norintiðvengti elementarios chaltûros, nie-kaip nepakanka vieno vadovo, dargiruoðianèio pagrindiná vaidmená Lie-tuvos nacionaliniame dramos teat-re Krystiano Lupos statomamspektakliui „Didvyriø aikðtë“.

Kità dienà buvo galima pamatyti

Neringos Kruglevièiûtës reþisuotàedukaciná spektaklá vaikams „Kny-gø personaþai atgyja“. Labai norintbûtø galima sakyti, kad V. Masals-kis suteikia galimybæ pasireikðti sa-vo mokiniams, taèiau daug arèiautiesos atrodo tai, kad teatro vado-vas savo aktorius jau antrà spektaklápalieka be reþisieriaus (antiopera„Pamoka“ tokio apskritai neturi).Taigi èia sutinkame padrikus knygøvaikams veikëjus, kurie lyg ir ban-do kalbëtis su vaikais, taèiau jø neimato, nei girdi. Ði nematoma sie-na, o gal baimë ar atsainumas, darpabrëþiama tuo, kad á klausimus,skirtus maþiesiems þiûrovams, tuo-jau atsako kiti, tuo metu veiksme,t. y. prisistatyme, nedalyvaujantysknygø personaþai. Vaikø bandymaikalbëtis, jei tik jie yra kitokie nei su-planuota, taip ir lieka kyboti ore.Tad èia susiduriame ne tik su itinðabloniðku, iðorinëmis detalëmis be-siremianèiu veikëjø kûrimu, bet irvisiðku negebëjimu bendrauti suþiûrovais. Vienintelis Laimos Aks-tinaitës Karlsonas atrodo iðties at-gijæs. Ne vien dël to, kad sëkmingaiperteiktas jo charakteris, bet ir to-dël, kad jis praktiðkai vienintelis èiaturi kà veikti – uogienës ieðkojimas,prieðingai nei visa kita, atrodo ga-nëtinai átikinama veikla. Beje, jis ga-liausiai ir iðtaiso padëtá, mat spek-taklio pabaigoje vaikai, sulaukæ josuieðkotø saldainiø, lieka visiðkaipatenkinti matytu reginiu.

Antràjá vakarà rodytà spektaklápagal Mindaugo Nastaravièiauspjesæ „Man netinka tavo kostiu-mas“ galiausiai reþisavo pats Valen-tinas Masalskis. Atrodo, reþisieriusnepastebëjo, jog jo paties á teatrà at-vestas dramaturgas uþaugo. Filosofi-në, fantasmagorinë pjesë buvo pasta-tyta tuo paèiu V. Masalskio pamëgtubuitiniu bûdu, kurá, negana to, darbandyta pridengti sulëtinus veiksmàir áterpus keletà pauziø. Dþiugu, kad

dramaturgas galiausiai leido sau pa-sirinkti asmeniðkesnæ, dël to gero-kai ádomesnæ ir jautresnæ temà. Au-torius, kituose savo tekstuoseganëtinai atviras, teatre lyg ir pra-nykdavo po þaismingais dialogais,kuriais bûdavo bandyta perteikti,kaip atrodë, prie jø paèiø pritemp-tà socialinæ temà.

Tëvo ir sûnaus santykiø analizë,jø negebëjimas susiðnekëti net irmirties akivaizdoje, dramaturgo bu-vo perteikti gana ádomiai. Taèiau ne-þinia ar kils ranka autoriui dar kartàteatre bandyti bûti atviram po to, kaitaip ðaltai ir, negana to, nuobodþiai,tas jo atvirumas buvo iðnarstytas sce-noje. Sakyèiau, M. Nastaravièiui, at-klydusiam ið poezijos ir dar tik be-simokanèiam raðyti pjeses, itinnesiseka su reþisieriais. Geriausiu at-veju jo pjesës likdavo nesugadintos,taèiau niekuomet dar nebuvo apeitasjø literatûriðkumas, niekuomet josnebuvo labiau pritaikytos teatrui.

Didþiausias dramos „Man netin-ka tavo kostiumas“ trûkumas atro-do pernelyg gausus veikëjø kalbëji-mas. Tai, kas turëtø bûti parodyta,iðsakoma, o kartais, nors ir rodoma,vis tiek dar pakartojama þodþiais.Sûnus Tëvui, o ir þiûrovams pasa-ko viskà, kà pagal visus dramatur-gijos dësnius reikëtø parodyti ávai-riausiais aplinkiniais bûdais, pjesëspabaigoje net pretenduodamas su-muðti monologø ilgio rekordus. Ra-ðant pjesæ tokiems jauniems akto-riams, nors Tëvo vaidmeniui ir buvopakviestas Valerijus Jevsejevas, ver-èiau jau susilaikyti nuo bet kokio tie-

saus teksto, iðreiðkianèio jausmus.Ði pjesë gana fragmentiðka, joje

beveik visi veikëjai, net ir Tëvas suSûnumi, atrodo tarytum praeiviai,panaðûs á tas mistines bûtybes, ku-riø viename spektaklyje daþniausiaitebûna viena. Deja, scenoje nelikojokios fantasmagorijos, o daugumaveikëjø tebuvo ðarþuoti, nors vis tieknejuokingi, tipai. Lygiai taip ne-skambëjo ir dramaturgo paraðytosgiesmës (kompozitorë – Nijolë Sin-kevièiûtë): nejau vien dël to, kad jo-se jauèiama absurdo gaidelë, bûti-na jas visas monotoniðkai, utriruotaiiðrëkti? Matyt, per maþas ðiam dra-maturgui ir daliai aktoriø darosiV. Masalskio teatras, kaip kad permaþas ir ðio spektaklio pabaigoje Sû-nui á scenà atneðamas karstas.

Reiktø paminëti, kad ir „Pamo-kai“, ir ðiam paskutiniam spektak-liui scenografijà kûrë puikiai prieðio teatro prisitaikiusi Renata Val-èik. Visai ðiai monotoniðkai kûrybaiji në kiek netrukdo, negriauna ben-dros stilistikos jokiais netikëtais at-radimais. Stalas – tai stalas, gëlës –tai gëlës, karstas – tai karstas, mo-dernu – tai dryþuota ir t. t.

Galbût didþiausias ðiø spektakliøtrûkumas yra iðryðkëjantis kûrëjø, oypaè jø vadovo pomëgis visa skirs-tyti á juoda ir balta, skubinti pras-mæ, „nuduoti“ emocijas. Ðis teatrasvengia bet kokiø paslapèiø, bet ko-kiø klausimø, jis, kaip toji visus dau-gybos veiksmus atmintinai iðmoku-si mokinë, dar prieð pagalvodamas,jau þino viskà, kà tik bûtø galima iðlëto atveriant þiûrovams suprasti.

Kalbant áprastomis menotyros sà-vokomis, Malvinos kûrybos priemo-nës nëra nei tokios paslaptingos, neineávardijamos. Jai galima pritaiky-ti dar XIX a. suformuluotà „aukøteorijà“, kai ið perdëto, menininkømanymu, fotografijos tikslumo bu-vo vaduojamasi aukojant detales –tai reiðkia, vaizdas minkðtinamas,kol kontûrai susilieja virsdami kaþ-kuo panaðiu á potëpius. XXI a. kylapanaðus noras aukoti, nes „neiðraið-kingumo“ (deadpan) estetikai atsto-vaujantys fotografai – Andreas Gurs-ky, Jeffas Wallas, Thomas Struthasir kiti – taip gerai iðnaudojo foto-grafijos technines galimybes iðryð-kindami visas smulkmenas, kad jømedþioklës teikiamas malonumasëmë pateisinti prasmës trûkumà irjø sekëjø vaizdai tapo vienodi. Kitavertus, dël skaitmeniniø technolo-gijø ryðkus, kokybiðkas vaizdas ta-po visiems lengvai padaromas ir„plika akimi“ nebesimato, kuo ski-

A T K E L T A I Ð 4 P S L .

riasi „menas“ nuo „nemeno“. Taigimenininkë Malvina „aukoja“ deta-les. Iðeina, kad ji irgi dalyvauja vi-suotiniame fotografijos aukojimo ri-tuale. Taèiau jos tikslas – prieðingas.Uþuot nuleidusi vaizdui kraujà, ji su-kelia jam psichodelinæ euforijà. Ga-lëtume papriekaiðtauti, kad tuometfotografija vël darosi panaði á tapy-

bà – ypaè impresionistinæ, kuri ap-nuogina potëpius, kad parodytø,kaip matomà vaizdà èia ir dabar su-kuria ir perkuria ðviesa. Vis dëltoMalvinos atveju svarbesnis yra perdaug priartëjæs þvilgsnis – kad be-veik liestø.

Priartëjusio þvilgsnio kuriamasvaizdas panaðus á Michelangelo An-tonioni filme „Fotopadidinimas“(„Blow-up“, 1966 m.) iki neryðkumopritrauktà pamiðkæ, kurioje (norint)galima áþiûrëti lavonà – tuomet nu-sikaltimas bus tikras. Malvinos pa-rodoje ir knygoje yra net nuoroda áðá filmà – vis ið naujo siûloma þiûrë-ti á neryðkià medþio ir þolës fotogra-fijà, nieko naujo nepamatant. BetMalvina ne didina vaizdà lásdama ánuotraukos grûdeliø ar pikseliø san-darà, o stengiasi priartëti prie pa-èios tikrovës, áveikti archetipiná fo-tografijos atstumà ir prisiglausti priepavirðiø. Ji gaminasi fotografijà,Ðeðkaus þodþiais tariant, kaip „la-bai kuklø ir jaukø bûstà-kokonàsubtiliajai sielai saugiai tarpti“. Jukvaizduojama pati áprasèiausia kas-

dienybë, jos niekingi fragmentai irjudesiai, kuriø neámanoma nusaky-ti, nes jie nieko nereiðkia, tiesiogyra. Bet Malvinos fotografavimo bû-das neleidþia á juos ásiþiûrëti, verèiaáprastus daiktus ðeðëliais, skylëmisvaizde, tarsi fotografija neapsispræs-tø, ar tikrovë tikrai yra. Tuomet irypatingas objektas – juodoji gulbë –ima atrodyti kaip vaikystës kilimuoseant sienø plaukiojusiø gulbiø karalie-niø negatyvas. O gal – nirimo á kas-kart vis labiau nepaþástamà tikrovæ su-keltas svaigulys, krentant á kintanèiøpavidalø sûkurá, sumaþëjant ir kartusu laiko srove keièiant kryptá, atsitren-kus á kiekvienà kelyje pasitaikiusáakmenëlá, ðapà, gurgulà.

Dabar jau aiðku: ir Malvinai vaiz-das (ne)reikalingas. Kà tuo noriu pa-sakyti? Kai dalelytë „ne“ suskliau-dþiama, suprasti þodá galima kaipnori, kaip ir knygà – „visaip vartyti“tarsi vaikiðkà kaladëlæ. Bet negi pa-neigsite, kad Malvinos fotografi-joms irgi tinka Rièardo Ðileikos Gy-èio knygai „Albumas“ paraðytastekstas? Ðtai jo dvyliktas „aksiomi-

nis punktas“ (èia juk tos retro suk-nelës aksomas!): „Lietuviø kalbosatmintis skiria du praeities laikus –bûtàjá kartiná ir bûtàjá daþniná. Da-barties eiga rëpia irgi du laikus –esamàjá jusliná ir esamàjá sapnuo-jamàjá.“ Kai þiûrëdama á Gyèio fo-tografijø antràjà pusæ vengiu atsi-versti vaizdà, þinau, kad noriu toliausapnuodama justi daugiau, nei pa-raðyta fotografijoje. Vartydama Mal-vinos knygà jauèiu, kad panëriau potikrovës pavirðiumi ir visu kûnu ge-riu neatrastus regos ir lytos malonu-mus, kol juslës virsta sapnu. Dabar,kai jau þinau, kad tikrovë nepasiduosjokiems mano átikinëjimams pasi-keisti, ið meno to ir tepraðau: jei nelabirinto, tai bent svaigulingai jus-laus vaizduotës sapno.

Malvinos Jelinskaitës paroda veikia iki

vasario 28 d.

Vilniaus vaikø ir jaunimo meno galerija

„Vëjas“ (Vilniaus g. 39/6, Vilnius)

Dirba antradieniais–penktadieniais 11–18 val.,

ðeðtadieniais 12–16 val.

Malvinos Jelinskaitës fotografija

„Man netinka tavo kostiumas“ D . M A T V E J E V O N U O T R .

6 psl. 7 meno dienos | 2015 m. vasario 20 d. | Nr. 7 (1113)

D a i l ë

Virginija Vitkienë

Þymi amerikieèiø meno kritikë irteoretikë Claire Bishop, bandyda-ma apibrëþti jau kelis deðimtmeèiusJAV ir Vakarø Europoje stiprëjan-èias ir tankëjanèias bendruomeni-niø menø praktikas, vertintojø var-tosenoje atranda gana daug sàvokøir þodþiø: „Ðis iðplëstas post-dirbtu-viø praktikos laukas dabar yra va-dinamas daugybe vardø: socialiaiangaþuotas menas, bendruomeneparemtas menas, eksperimentinësbendruomenës, dialoginis menas,ribinis menas, intervencinis menas,kolaboracinis menas, kontekstinismenas ir (naujausia versija) – socia-linë praktika.“ Dël veikimo mode-liø, átraukianèiø „daugybæ þmoniø“,specifikos pati autorë renkasi varto-ti dalyvavimo meno sàvokà. (ClaireBishop, „Dirbtiniai pragarai: dalyva-vimo menas ir þiûrovystës politika“/ „Artificial Hells: Participatory Artand the Politics of Spectatorship“).Kalbant apie naujàsias meno for-mas, iðviliojusias menininkus ið jødirbtuviø ir autonominio kûrybosproceso á nepaþinià, atvirà, „daugy-bæ þmoniø“ átraukianèià erdvæ, kylaklausimas, ar menininkui, baigusiammeno praktikos ir istorijos studijas,pakanka þiniø bei gebëjimø dirbti su(paþeidþiamomis ir nebûtinai) socia-linëmis grupëmis? Kokiø papildomøkompetencijø, þiniø, praktikø irpartnerysèiø turëtø ieðkoti meninin-kas, pasirinkæs bendruomeniniomeno taktikas? Lietuvoje, kur ben-druomeninio meno atvejai labai re-ti, manau, tikslinga kalbëti apie ávai-rias uþsienio menininkø patirtis irieðkoti teoriniø atramos taðkø, grás-tø ðiø praktikø stiprybiø ir silpny-biø tyrimais.

Ðákart pasigilinkime á dialoginësestetikos, kaip bendruomeniniø me-nø metodo, sampratà, iðskleistà ame-rikieèiø teoretiko Granto H. Keste-rio monografijoje „Pasikalbëjimøkûriniai: bendruomenë ir bendravi-mas ðiuolaikiniame mene“ („Con-versation Pieces: Community andCommunication in Modern Art“).Knygoje dialoginio meno pavyz-dþius Kesteris prieðprieðina hierar-chizuotai menininko ir bendruome-nës sanklodai, vyravusiai Vakarømene nuo Renesanso iki XX a. vi-durio. Stengdamasis atskleisti, kokiopobûdþio hierarchija gresia ben-druomeninëms praktikoms, Kesterisanalizuoja kultûros ir socialinës po-litikos sanklodà JAV, kur XX a. pa-baigoje bendruomeniniø menø fi-nansavimas, lyginant su paramavizualiesiems menams, gerokai iðau-go, kartu naikindamas ribas, skirian-èias menà nuo socialinës politikos.Kitaip sakant, dotacijas teikiantysfondai ið bendruomeniniø menø kû-rëjo ëmë tikëtis, jog jis atliks socia-linio darbuotojo funkcijas: turësbiurokratinius ágûdþius, gebës gau-ti valstybiná ar privatø finansavimà,mokës raðyti paraiðkas ir rengti ata-skaitas, administruoti projektà, kon-sultuoti socialiniais ir psichologi-niais klausimais, spræsti ginèus,

áþvelgti potencialà, formuoti ko-mandà ir daug kitø funkcijø, niekaipnesusijusiø su formaliuoju meno ið-silavinimu, teikiamu dailës akademi-jose ir JAV, ir Europoje. Ðia darbosu bendruomene logika besiremda-mas menininkas, anot Kesterio,nors ir kupinas geriausiø intencijø,bendruomenës nariø atþvilgiu iðlie-ka aukðtesniojo pozicijoje: jis suvo-kiamas kaip kûrybingas, intelektua-lus, finansiðkai ágalus (yra remiamasinstitucijos, fondø), o bendruome-nës ar jos nariai a priori suvokiamikaip stokojanèioji pusë, kuriai rei-kalinga pagalba ir ágalinimas. Pagal

jas. Taèiau neoficiali aplinka, gyvasproblemos pateikimas ir suvokimaslëmë neretorines ir todël daug efek-tyvesnes aptariamos problemossprendimo paieðkas. Projektas pa-skatino bendrà politikø ir savival-dybës atstovø sprendimà ákurti pen-sionà, kuriame prostitutës galëtøpernakvoti, jaustis saugios ir sulauk-ti pagalbos. Centras iki ðiol per die-nà priima apie 20 tokiø moterø.Kaip apibendrina Kesteris, „ðiemsmenininkams pats procesas – prie-globsèio namø idëjos realizacija –buvo meno veiksmas, „konkreti in-tervencija“, kurioje tradicines meno

kaukes. Menininkë instaliacija norë-jo sumaþinti mieste tvyranèià átam-pà dël juodaodþiø nusikalstamumo,tikëjosi, jog ðis pristatymas padësbaltaodþiams miesto gyventojamsempatiðkiau paþvelgti á situacijà.

Daþnai su bendruomene dirban-tys menininkai kaltinami formaliz-mu, jei jø paèiø patirtis su ta ben-druomene niekaip nesisieja. Ðiuoatveju baltaodë menininkë jaunøvyrø kalëjime jautësi esanti tinka-mame kontekste, mat pati buvo netkelis kartus uþpulta ir apiplëðtamiesto gatvëse. Siekdama atsikra-tyti baimës ir nepasitikëjimo, ji ëmë-

terio, Dedeaux instaliacija patvirtinadominuojanèias vizualinës reprezen-tacijos formas, grástas konservatyviupoþiûriu á rasæ, klasæ ir skurdà. Esàmenininkë, naudodama gausybæ„atgailaujanèiø“ juodaodþiø atvaiz-dø ir pokalbiø su jais, bet nepateik-dama jokios socialinio bei ekono-minio konteksto analizës, palaikokonservatyvià ideologijà, skiepijan-èià poþiûrá, jog neturtingøjø, ypaèjuodaodþiø, problemas lemia ne-moralûs pasirinkimai, kartu perðantmintá, kad moralus pasirinkimas, one bûtinos socialinës reformos irsprendiniai gali pakeisti neturtingø-jø socialinæ tikrovæ. Tad paèiai juo-daodþiø bendruomenei Dedeauxprojektas atneðë ir destruktyviø pa-sekmiø, nes ne kvestionavo, betátvirtino stereotipiná poþiûrá á juo-daodþius kaip potencialiai pavojin-gus ir linkusius nusikalsti. Privaèiøkalëjimø interesai, rasiniu poþiûriune neutrali teisinë sistema ir kitiopûs tos vietos klausimai projektetaip pat nebuvo paliesti.

Atvejis nr. 2: „Made Corrections“(„Padaryti pataisymai“) Kaunonepilnameèiø kolonijoje

Projektà „Padaryti pataisymai“Kauno nepilnameèiø kolonijoje ini-cijavo britø menininkai ir aktyvis-tai, átraukæ vietos menininkus. Kaipminëta pirmajame ðio ciklo straipsny-je (7 meno dienos, 2015 01 23, Nr. 3),dël kultûros politikos ypatumø ben-druomeniniø menø praktikos Di-dþiojoje Britanijoje yra skatinamosir finansuojamos, tikint jø socialinenauda visuomenei. Neretai projek-tai (daþniausiai kûrybinës dirbtu-vës) vyksta ir ákalinimo ástaigose.Britai Deanas Stalhamas, DavidasEllisas, Olly Walkeris ir lietuviaiDonatas Stankevièius (fotografas),Vaiva Katinaitytë (menininkë), Edi-ta Simonavièiûtë (psichologë), kitiepizodiðkai átrauktieji dirbo su ne-pilnameèiais kaliniais trimis etapais.2013 m. spalá pirmojo susitikimometu menininkai susipaþino su nu-teistaisiais, pakvietë jaunuolius da-lyvauti ilgalaikiuose meno projek-tuose. Kelias dienas jaunuoliai (ið180-ies dalyvauti pasiryþo 39) buvofotografuojami. Jie þinojo, kad jøportretai (bendradarbiaujant su pa-saulyje þinomu gatvës menininkuJR) virs dideliais plakatais ir bus ið-klijuoti ne tik kalëjimo kieme, betir vieðose miesto erdvëse. Kiekvie-nà jaunuolá Donatas Stankevièiusfotografavo keturis kartus, paskuikiekvienas galëjo iðsirinkti já geriau-siai atspindintá portretà.

Britø raðytojas ir menininkasDeanas Stalhamas papasakojo sa-vo asmeninæ patirtá, kaip menopraktikos, á kurias jis ásitraukë ka-lëdamas, pakeitë jo poþiûrá á saveir visuomenæ, padëjo rasti naujà gy-venimo laisvëje prasmæ. Projekto„Padaryti pataisymai“ svetainëjepublikuojamas anoniminis Kaunekalinèio jaunuolio dienoraðèio lapas,kurio tekste, kaip ir Naujojo Orle-

Keliai ið akligatviøDialogo ir tarpsritinio poþiûrio poreikis bendruomeniniø menø praktikoje

N U K E L T A Á 7 P S L .

ðià tradicinæ bendruomeniniø menøsampratà bendruomenë ir meninin-kas yra skirtingose ekonominëse, po-litinëse ir kultûrinëse situacijose,sudaranèiose sàlygas tam tikromsmoralistinëms nuostatoms, globos,o ne bendradarbiavimo santykiams.

Kesteris kritikuoja toká – mono-loginá / retoriná – menininko santy-ká su bendruomenës nariais, pa-brëþdamas dialogo ir diskusijos,kaip efektyviausiø menininko veiki-mo bendruomenëje metodø, priva-lumà. Dialoginio meno atveju, pa-sak Kesterio, menininkas sukuriasàlygas autentiðkoms patirtimsskleistis be [iðorinio] tarpininko.Vienas daþniausiai Kesterio apta-riamø dialoginio meno pavyzdþiøyra Austrijos menininkø grupës„WochenKlausur“ 1994 m. pradë-tas Ciuricho eþero projektas („Pa-galba nuo narkotikø priklausomomsmoterims“), kurio metu specialiaiuþsakytame laive prie vieno stalodiskusijø ciklui buvo pakviesti mies-to valdþios atstovai, policininkai,þurnalistai, politikai ir sekso indust-rijos dalyviai (prostitutës, sutene-riai). Buvo aptarta sudëtinga proble-ma: miesto prostituèiø, kenèianèiønuo narkotikø priklausomybës irdaþnai neturinèiø bûsto, socialinësgarantijos, jø nesaugumas, mirðta-mumas, stigmatizavimas ir daþnaipatiriamas smurtas. Per kelias savai-tes á diskusijas ásijungë daugiau nei60 svarbiø asmenø, palaikanèiø skir-tingas pilietines ir politines pozici-

medþiagas (marmurà, drobæ ar pig-mentus) pakeitë „sociopolitiniaisantykiai“. Ðiuolaikinio meno aktu-alumà, þvelgiant ið ðios perspekty-vos, lemia ne susirûpinimas forma-liomis objekto savybëmis, o bûdai,kuriais estetinës patirtys gali sukel-ti abejones áprastø vertinimø tikru-mu ir teisingumu bei þinojimo sis-temø neklystamumu (Kester, p. 3).

Atvejis nr. 1: Dawn Dedeauxprojektas „Sielos ðeðëliai: miestokario mitai“

1993 m. Naujajame Orleane me-nininkë Dawn Dedeaux pristatë di-dþiulæ instaliacijà „Sielos ðeðëliai:miesto kario mitai“ („Soul Sha-dows: Urban Warrior Myths“), ku-rià sudarë deðimtys monitoriø irsaugos kamerø, sienø dydþio foto-grafijos, muzika ir vaizdo filmai. Pa-rodai specialiai suformuotoje erd-vëje buvo atskirta deðimt kambariøfilmams þiûrëti, tie kambariai ëjo ið-ilgai ilgo koridoriaus, menininkëspavadinto „Teismo sale“. Parodosobjektai sukurti menininkei bendra-darbiaujant su Naujojo Orleano ka-liniais. Kartu su Dedeaux ákalintiejigaujø nariai (daugiausia – juodao-dþiai, suimti dël prekybos narkoti-kais ir vieðø riauðiø bei nuþudymø)kûrë vaizdo áraðus (davë interviu,komentavo nusikalstamumo prie-þastis, iðreikðdami apgailestavimàdël kitam, sau, savo ðeimai padary-tø skriaudø), taip pat dalyvavo fo-tosesijose, kûrë autorines knygas ir

si darbo kalëjime, pirmiausia susi-paþindama su didþiausiais kalëjimoir nusikalstamo pasaulio autorite-tais Wayne’u ir Paulu Hardy, kuriekalbëdamiesi su menininke (o perjà – kalëjimo kolegoms ir jaunuo-liams gatvëse) nuoðirdþiai reko-mendavo pasakyti „ne“ þalojimui.Be to, Wayne’as Hardy dalyvavo fo-tosesijoje, persirengdamas Vakarømeno ávairiø laikotarpiø persona-þais. Pokalbio su nusikalstamo pa-saulio lyderiu áraðà ákalinti paaug-liai þiûrëjo netekæ þado – juk nekoks politikas ar ðventikas, o jø die-vaitis iðtaria: „Galbût dar kartà irgeriau tai apmàstykime.“ Ðimtasjaunuoliø negalëjo patikëti tuo, kàmato, kartu iðgyveno vidinæ sumaið-tá, baimæ kaip nors reaguoti. Tai bu-vo reali màstymà veikianti patirtis.Projektas buvo svarbus ne tik áka-lintøjø bendruomenei, bet ir paro-dos lankytojui. Vietos policija ir mo-kyklø socialiniai darbuotojai praðëpratæsti parodos laikà, veþë á jàmoksleivius autobusais.

Galima pasidþiaugti projekto þa-dama galimybe pasikeisti, bet dia-loginës estetikos poþiûriu Kesterisðiam projektui turi priekaiðtø. Jø tu-rëjo ir Naujojo Orleano juodaodþiøbendruomenë, apsilankiusi pirmo-joje parodoje. Jie iðreiðkë nepasiten-kinimà ir toliau eskaluojamu rasiniupoþiûriu, kalbant apie nusikaltimàper se, bet nesigilinant á socialines,politines ir kitas nusikalstamumàskatinanèias prieþastis. Anot Kes-

Projektas „Padaryti pataisymai“ Kauno nepilnameèiø kolonijoje. 2013–2014 m. V . K A T I N A I T Y T Ë S N U O T R .

7 meno dienos | 2015 m. vasario 20 d. | Nr. 7 (1113) 7 psl.

D a i l ë

ypaè vasarà, alsuoja pagundomis,erotika, tokius juos pamename ir iðklasikos meistrø, tarkim, Jeano-An-toine’o Watteau tapybos – supran-tama, kad èia vyksta ne tik flirtas. Kàjau kalbëti apie Graikijos alyvmedþiøgiraites, kur iðdykauja apsvaigæs nuovyno Panas, o jam nenusileidþia mo-terø iðtroðkæs Dzeusas. Tai skiriasinuo Laisvydës Ðalèiûtës moteriðkokûno vilioniø, nors Kuckaitë irgi ne-pamirðta moters seksualumo, ku-riam èia atstovauja simboliu tapusiMarilyn Monroe, taèiau jai svarbes-nis lieka vyriðko kûno, jo geidimoir patrauklumo diskursas. Ypaèsmagiai, su gera ironijos doze ir kar-tu itin subjektyviai, ið asmeniðkoþiûrëjimo taðko ji tarsi atskleidþiamûsø, moterø, geismus: „Mintys.Þiûrëkit á jas. Ásileidþiu. Vaikðèioki-te jose. Labai privaèiuose kamba-riuose. Mintys kûniðkos, apèiuopia-mos, banalios.“ Autorë tarsi siûlopasitikrinti, kà mes pastebime þvelg-damos á prieðingos lyties bûtybæ.Kuckaitë sufleruoja – du tapyboskûriniai yra tarsi Edmundo Landol-to regos tikrinimo þiedai (instalia-cija „E. Landolto þiedai“), ið tiesømums rodantys vyro lytinius orga-nus, staiga virstanèius... Peliuku Mi-kiu! Geismas ne visuomet iðsipildoarba daþnai iðsipildæs tampa tik ðab-lonine istorija. Autorës sumanymumums neleidþiama iki galo atidary-ti dëþutës dangtelio, nes ðis atsire-mia á sienà, sustodamas ties vyriðkøtrumpikiø linija, negalime iðskleistikampe áspraustos vëduoklës. ÈiaJums ne rokoko begëdystë, kai pa-tys sodai sukurti intrigoms, flirtui,kûniðkiems malonumams tenkinti,èia – ðiuolaikinis pasaulis, kur visdaugiau vietos uþima vaizdø stebë-jimas („Akiniai“), nuotraukos ið in-terneto, TV, ið tiesø ákalinant mus

atstumuose. Ten, ekranø ar popmu-zikos pasaulio tolumoje, gyvenaSimpsonai, tarp jø ásimaiðo ir Obe-liksas, taèiau realybëje princesëMarilyn neiðteka uþ prezidento,kaip ir mûsø Dzeusas Marcelis Du-champ’as negrobia Europos, o sunuoga moterimi tiesiog... þaidþiaðachmatais.

Ðachmatai vaidina itin svarbøvaidmená Kuckaitës sumanyme (irparodos tekste, ir paèiuose kûri-niuose, kuriø vienas ir yra ðachma-tø lenta su Simpsonø figûromis(„Manai? Dëþë“, 2014 m.), ant joslangeliø matome kontûriná iðsiþer-gusios moters pieðiná, tarsi sujun-giantá skirtingas parodos detales ávienà – ðachmatus, kûnà, animaci-nius personaþus. Pati ekspozicija,geriau ásiþiûrëjus, atrodo lyg ápusë-ta ðachmatø partija, kur taisykliø ne-þinanèiam viskas liks tik figûrëliøsangrûda. O prie ðachmatø lentoslangeliø, galima sakyti, prisijungiaar tiesiog dera ir dëþuèiø su grafi-kos atspaudais ant ðonø rinkinys.Dar vienas þaidimas-ðarada, taèiaukuo toliau á tà aiðkiai suprojektuo-tà miðkà, kuo daugiau medþiø, tuomaþiau lieka pirminio juslinio ma-lonumo, viskas aiðkëja, yra ávardina-ma, dekonstruojama, pradedi supras-ti, kad uþ posûkio tykos romantiðkasroþynas (rausva lempø ðviesa vieno-je ið „Artifex“ galerijos erdviø su-kuria rokokinio buduaro atmosfe-rà, keisdama tikràjà tapybos darbøspalvà á roþinæ). Uþ posûkio bûti-nai aptiksi meno pasaulio ikonas, irtikrai – ðtai jums Amedeo Modiglia-ni, tapantis kaþkurá ið graþiøjø mo-terø portretø, autorës tekste iðmin-timi mosuoja Federico Fellini, viskasvël gráþta á rokokinæ Jeano-Antoi-ne’o Watteau tapybos atmosferà,kur nors nebe po commedia dell’ar-

te kaukëmis, o po ðiuolaikiniø per-sonaþø – Peliuko Mikio, Pinokio,Simpsonø, Asterikso ir Obeliksoplokðèiais veideliais slepiasi tie pa-tys nuotykiautojai, ieðkantys meilësmalonumø. Tik, átariu, pagal nûdie-nos komedijos taisykles, jø neran-da. Bloga pabaiga, kai nelieka nie-ko – dar viena ðio amþiaus taisyklë,labai nekokia, sakyèiau.

Autorë cituoja:

– Ko jums reikia ið manæs? –suðuko Pinokis, ið didelës baimëskildamas ir sësdamas lovoje.– Atëjome tavæs pasiimti,– tarëpats storasis Triuðis.– Manæs pasiimti? Að juk dargyvas!(Karlas Kolodis, Pinokis, Vilnius, 1973, Vaga.)

Taigi – apie nelaimingas pabai-gas: manau, autorë visai be reikalopridëjo parodos apraðymà, pilnà ci-tatø, meno Olimpo dievø ir kitø juo-dø triuðiø, nes kol jo neperskaitai,ekspozicija veikia kaip laikrodis –kiek paslaptingas mechanizmas,perduodantis vienà ið pagrindiniømûsø gyvenimo dësniø. Tik laikro-dis rodo slenkantá laikà, o „Somati-në“ – kûniðkàjà, jusliðkàjà, intuity-vià pasaulio pusæ, nereikalaujanèiàávardijimo ir lukðtenimo, nes iðnars-èius bet kurá mechanizmà, þinoma,gali suprasti, kaip jis veikia, taèiaujau niekad nebebus kaip buvo. Irnors blizgantys dantyti ratukai beispyruoklës kelia nuostabà, kasmums tada parodys tà didájá stebuk-là – tekantá laikà? Taigi, gailiuosi,kad skaièiau autorës pateiktà paro-dos apraðymà, kaip ir tai, kad para-

Kûniðkieji ðachmatø þaidimo malonumaiA T K E L T A I Ð 1 P S L .

ano kaliniø istorijose, juntamas vil-tingas tikëjimas pasikeitimo galimy-be („juk Deanui Stalhamui pavyko“,þr.: http://www.madecorrections.com/inmate-letter/).

2014 m. pavasará jaunuoliai su-laukë su plakatais gráþusiø sveèiø irjais patys dekoravo vidines kalëji-mo kiemo sienas, bet to, kartu sugatvës menininkais Tadu Ðimkumiir Þygimantu Amelynu kûrë sienøpieðinius ir grafièius. Kultûros ak-tyvisto Gedimino Banaièio iniciaty-va savivaldybëje buvo gautas leidi-mas portretinius plakatus klijuoti irvieðose miesto erdvëse. JR projek-to „Inside Out“ („Iðvirkðèiai“, plaèiau:http://www.insideoutproject.net/en)principu, tokie portretiniai atvaiz-dai klijuojami bendruomenës nariøiniciatyva konfliktinëse teritorijosear sprendþiant tolerancijos stokos,nesusikalbëjimo, politinës átamposproblemas. Ákalintø paaugliø por-tretai ant neseniai veikusio, bet ðiuometu apleisto Policijos komisariatopastato Gedimino gatvës ir Laisvësalëjos sankirtoje Kaune turëjo ska-tinti diskusijà apie nusikalstamumà,

smurtà ðeimoje ir kitas socialinesprieþastis, kurios pastûmëja dar vi-sai jaunus þmones nusikaltimo link.Portretai gan greitai nuo pastatobuvo nuplëðti, nors áprastai Kaunegatvës meno artefaktai ilgam susi-draugauja su aplinka. Treèiuojuprojekto etapu, 2014-øjø rudená,menininkai vël sugráþo á ákalinimozonà, kur jaunuoliams surengë vai-dybos ir kûno raiðkos per ðoká kû-rybines dirbtuves.

Projekto kûrëjai sulaukë dideliovietos þiniasklaidos dëmesio, noriai

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

ðiau ðá tekstà, kuris mane privertëiðnarstyti laikrodá, nes kartais visainesinori analizuoti uþplûdusiøjausmø, net jei juos sukëlë tik pa-roda. Ir nereikia. Geriau pasaugotisau tà pirmykðèio, neorganizuoto irneskaidyto malonumo jausmà, per-smelktà rokokinio flirto ar pusnuo-gio Pano vilioniø, pagardintà þaismin-gos ironijos, patirtà ne kaþkur, po iðkartos á kartà paveldimais alyvme-dþiais, net ne parke prie Èizviko na-mo (Chiswick House), o ledokðniaispadengta senamiesèio gatvele paki-lus á nedidelæ Vilniaus galerijà.

Paroda veikia iki vasario 21 d.

VDA Tekstilës galerija „Artifex“

(Gaono g. 1, Vilnius)

Dirba antradieniais–penktadieniais 12–18 val.,

ðeðtadieniais 12–17 val.

dalyvavo vieðose diskusijose, reng-tose VDU galerijoje „101“. Norsprojekto dalyviai smarkiai paveikëákalintus jaunuolius, dialoginës es-tetikos poþiûriu ir ðis projektas turitrûkumø. Jo metu dominavo meni-ninko, kaip turinèio ko pamokyti,(galios) santykis su globotiniu. Taipuikiai iliustruoja ir Deano Stalha-mo jaunuoliams siøstas „Skype“praneðimas-instrukcija apie tai,kaip iðgyventi kalëjime ((1) gerbksave, (2) gerbk kitus, (3) gerai val-gyk, (4) gerai miegok, (5) nesigin-

èyk telefonu su draugais ir ðeima,(6) raðyk laiðkus, (7) sportuok, (8)kurk planus, (9) plauk kojas, (10)ðypsokis, þr.: http://www.madecorrec-tions.com/so-it-begins-day-6/). Susi-tikime su visuomene projekto koor-dinatorius Davidas Ellisas akcentavo,kad jie jokiu bûdu nesidomi ir ne-klausia jaunuoliø, kaip ir kodël ðiepateko á ákalinimo ástaigà. Toks tei-ginys subruzdino klausytojus, èiaáþvelgusius tam tikrà projekto ribo-tumà, kurá konstatuoja ir projekto pa-vadinimas „Padaryti pataisymai“.Paklaustas, koks visgi yra projektotikslas ir kà juo norima „pataisyti“,Davidas teatsakë, kad, þinoma, jau-nuolius. Bet argi nereikëtø dirbtidviem kryptimis: tiek su jaunuoliais,padedant save geriau paþinti ir at-rasti gebëjimus, tiek gilinantis á sàly-gas, kuriose nepilnameèiø nusikals-tamumas gimsta ir tarpsta, tai yra –visuomenëje, mokykloje, ðeimoje to-leruojamà smurtà, patyèias, skurdà,socialines, ðvietimo problemas? Kaiptik dël minëto diskurso trûkumo, voslaikraðèiuose atsiradus praneðimams,kad mieste eksponuojamø portretøherojai – ákalintieji, plakatai buvonuplëðyti nuo sienø.

Ir „Sielos ðeðëliø“, ir „Padarytø

pataisymø“ projekte menininkaibendradarbiavo su kaliniais, bet vi-siðkai nesigilino á miesto bendruo-menæ, kuriai skyrë parodà / vieðàprojekto pristatymà. Yra gausybëpuikiø pavyzdþiø, kai menininkailaimëjo daugiametes kovas spren-dþiant ekologines ar imigracijos irnedarbo problemas, bet kartu sujais dirbo biologai, ekologai, socia-liniø srièiø profesionalai. Jie netgisulaukë (visuomeniniø, o kartais irvalstybiniø) institucijø palaikymobei paramos. Darbas su kaliniaistaip pat yra itin jautri, specializuotøþiniø reikalaujanti sfera, kuriojeprieþasèiø ir pasekmiø santykio ana-lizës negalima apeiti. Individualiosistorijos yra paveikios ir átikinan-èios. Kaune neturëjome progos jøiðgirsti. Taèiau jeigu, kaip sako Kes-teris, nors vienas paauglys Nauja-jame Orleane ir, kaip sako DavidasEllisas, nors vienas paauglys Kau-ne per kûrybiðkumo patirtá atsisa-kys nusikaltimo, projektas yra sëk-mingas. Jis bûtø dar paveikesnis, jeiasmeninë istorija tarnautø sociali-niam diskursui politiniame lygme-nyje – ne pataikaujant bausme grás-tai sistemai, o ieðkant keliø iðakligatviø.

Eglë Kuckaitë, parodos „Somatinë“ fragmentas. 2015 m. A . N A R U Ð Y T Ë S N U O T R .

V.

KA

TIN

AIT

YTË

S N

UO

TR.

Projektas „Padaryti pataisymai“, Olly Walkeris klijuoja plakatus. 2014 m.

8 psl. 7 meno dienos | 2015 m. vasario 20 d. | Nr. 7 (1113)

K i n a s

Þivilë Pipinytë

Ðeðtadiená, kai 65-osios Berlina-lës tarptautinis þiuri, vadovaujamasDarreno Aronofsky, paskelbë fes-tivalio nugalëtojus, buvo sunku ne-pritarti þiuri sprendimui. Kita vertus,ðiemet konkurse vis dëlto nebuvo tovienintelio, svarbiausio filmo, kurisvisam laikui iðlieka atmintyje (mantoks yra Berlyne pirmàkart pama-tytas broliø Coenø „Didysis Le-bovskis“), arba tokio, kuris, panaðiaikaip pernykðtë Richardo Linclaterio„Vaikystë“, pasiþymi originaliaissprendimais.

„Auksiniu lokiu“ uþ geriausià fil-mà apdovanotas Jafaro Panahi„Taksi“ („Taxi“), be abejo, vienasásimintiniausiø ðiø metø Berlinalësfilmø, nors ir ne ðedevras. Pagarbàþadina nuteisto uþ antivalstybinæveiklà reþisieriaus, kuriam Irane uþ-drausta 20 metø kurti filmus bei pa-likti ðalá, ryþtas. Prieð kelerius me-tus Berlyne buvo rodytas savo butereþisieriaus sukurtas filmas „Uþ-danga“. Tada tarptautinë bendruo-menë reikalavo, kad jam bûtø pa-naikintas namø areðtas. Kurdamas„Taksi“ Panahi perþengë namøslenkstá, bet liko uþdaroje erdvëje:visà filmà jis vairuoja automobilá,kuriame átaisytos filmavimo kame-ros. Keleiviai pinigø nemoka, kaikurie jø net atpaþásta reþisieriø,svarbu, kad jie sutiktø filmuotis. Beabejo, tai aktoriai arba reþisieriauspaþástami, taèiau dokumentiðkumoáspûdis atsiranda. Tad filmas yra ke-lionë po Teheranà, veþiojant paèiusávairiausius þmones, bet kartu ir ið-samus totalitarinës ðalies portretas.

Ið pradþiø gali pasirodyti, kad re-þisierius tiesiog reportaþiðkai fik-suoja skirtingø þmoniø nuomones:vagimis pasipiktinæs vyriðkis árodi-nëja, kad reikia kuo daugiau mir-ties bausmiø, o jo pakeleivë moky-toja atkreipia dëmesá, kad pagalmirties nuosprendþius Iranas nusi-leidþia tik Kinijai; avarijoje suþeis-tas vyras pakeliui á ligoninæ praðomobiliajame telefone áraðyti jo pas-kutinæ valià, taèiau kai paaiðkëja,kad jo gyvybei niekas negresia, vy-ro þmona nori Panahi áraðo, nes„neþinia kada jo gali prireikti“; ne-legaliais DVD prekiaujantis vyrasárodinëja reþisieriui, kad jis uþsiimakultûros sklaida, nes be jo Irane nie-kas nepamatytø Woody Alleno ir ki-tø gerø filmø...

Palaipsniui pradeda ryðkëti rafi-nuota „Taksi“ konstrukcija: reþisie-riui svarbu atskleisti, kaip iranieèiøgyvenimà (ir, þinoma, kinà) veikiavisuotinë dviveidystë. Kai reþisie-rius atvaþiuoja prie mokyklos paimtisavo deðimtmetës dukterëèios Han-nos (bûtent ji Berlyne ir atsiëmë fil-mui skirtà „Auksiná loká“), paaiðkë-ja, kad mergaitë rengiasi dalyvautimëgëjiðkø filmø konkurse. Mokyto-jas Hannai padiktavo taisykles, ku-riø nesilaikant filmas neturi jokiøðansø bûti parodytas vieðai. Hannagarsiai skaito taisykles (pavyzdþiui,teigiamø personaþø vardai turi bû-

Laiko ratiluose65-osios Berlinalës laureatai

ti tik musulmoniðki, neigiamø – ira-nietiðki, t.y. persiðki) ir praðo, kaddëdë paaiðkintø kai kurias vietas.Taip prasideda bene svarbiausia„Taksi“ dalis, ið kurios paaiðkëja,kad vieðai gali bûti parodytas tiknieko bendra su Irano realybe ne-turintis filmas, nes tik toks gali ten-kinti cenzoriø reikalavimus. Visa ki-ta bus smerktinas „juodas realizmas“.Mergaitës skaitomos taisyklës at-skleidþia ir subtilias Panahi filmopotekstes, nes „Taksi“ akivaizdþiaisu jomis polemizuoja ir uþdaroje au-tomobilio erdvëje sukuria stereos-kopiðkà savo ðalies vaizdà. „Taksi“baigiasi simboliðkai: kai reþisieriussu dukterëèia trumpam palieka au-tomobilá, vagys já nusiaubia, pasiimakameras ir pabaigoje matome juo-dà kadrà be jokiø uþraðø. Tai, beje,taip pat þenklas – „Taksi“ neturi pra-dþios ar pabaigos titrø, vadinasi, ofi-cialiai negali bûti laikomas filmu.

Didþiuoju þiuri prizu – „Sidabri-niu lokiu“ – apdovanotas Pablo Lar-raîno filmas „Klubas“ („El Club“)nukelia á Èilës uþkampá, á namà þve-jø miestelio pakraðtyje, kuriame at-skirti nuo pasaulio gyvena suspen-duoti kunigai – keli pedofilai irtvirkintojai, Pinocheto armijos ka-pelionas ir juos priþiûrinti vienuo-lë. Jie visiðkai nesijauèia kalti, dre-suoja ðuná, ðis dalyvauja lenktynëseir pelno piniginius prizus, kuriuosðio sàlygiðko klubo nariai naudojasavo reikmëms. Taèiau jø ramybæsudrumsèia naujas ánamis, kurá ámiestelá atlydi psichiðkai nesveika joauka: vyras garsiai pasakoja, kà jampadarë kunigas, kaip já prievartavo,þemino, kà kalbëjo. Neapsikentægarsiø priekaiðtø, namo gyventojaiduoda atvykëliui ginklà, taèiau ðisnusiþudo pats, o auka lieka mieste-lyje ir ima persekioti kunigus. Inci-dento tirti atvykæs jëzuitas – Baþny-èios atsinaujinimo ir apsivalymoðalininkas. Taèiau pabendravæs sususpenduotais kunigais, kurie sek-sà su nepilnameèiais jam pateikiakaip bûdà priartëti prie Dievo ar su-vokti ðventumà, jëzuitas suvokia,kad priversti atgailauti namo gyven-tojus – tuðèias dalykas.

„Klubas“ – vienas pesimistiðkiau-siø ðiø metø Berlinalës filmø. Taikaltinimas Baþnyèiai ir kartu Èilei,kuri nenubaudë në vieno nusikal-tusio kunigo. Bet, man regis, filmuipristigo ásimintinesniø personaþø,nes ádomu stebëti tik dviejø – atvy-këlio jëzuito ir vienuolës transfor-macijà. Pastaroji ið pradþiø dedasityros ðirdies naivuole ir tik filmuiápusëjus supranti, kad ji daug þiau-resnë ir ryþtingesnë uþ savo globo-tinius. Europoje teologijos laipsniuságijæs jëzuitas atvyko tikëdamas sa-vo misija, bet greitai pasijunta be-jëgis prieð absoliutø blogá, kurá ákû-nija kunigai. Vis dëlto, nepaisantgana pavirðutiniðkai pateiktos kuni-gø pedofilø temos, kurià paskutiniumetu pamëgo þiniasklaida, „Klu-bas“ skatina svarstyti aktualias Baþ-nyèios apsivalymo, reformø proble-mas, ypaè Lietuvoje, kur Katalikø

baþnyèios hierarchai mielai ásijau-èia á valstybës ðvenèiø ir ceremoni-jø dalyviø vaidmená.

„Sidabrinis lokys“ – Alfredo Bau-erio prizas uþ filmà, atveriantá nau-jas perspektyvas, – áteiktas reþisieriuiið Gvatemalos Jayro Bustamente, su-kûrusiam filmà „Ixanul“. Abejoju,ar filmas atveria naujas kino per-spektyvas, bet kad jis suþadins susi-domëjimà Gvatemala ir áspûdingo-mis gamtos draustinio – Iksanulougnikalnio – apylinkëmis, akivaiz-du, juolab kad prie „Ixanul“ atsira-dimo prisidëjo ðalá reklamuojantiturizmo agentûra. „Ixanul“ pritren-kia egzotiðkais gamtos ir èiabuviø,kurie ugnikalnio papëdëje auginakavamedþius, gyvenimo vaizdais.Filmo siuþetas paremtas tikrais ávy-kiais – juk Gvatemala garsëja tuo,kad èia paprasta nusipirkti kûdiká.„Ixanul“ herojë, jauna mergina, pa-gimdo nesantuokiná kûdiká, bet li-goninëje jai pasakoma, kad jis mi-rë. Marija netiki ir, iðkasusi karstelá,jame randa akmená. Taèiau tai ávykstik itin pagreitintoje filmo pabaigo-je, nes didþiàjà „Ixanul“ dalá uþimabeveik neorealistiðkas merginos ðei-mos gyvenimo fiksavimas – skurdibuitis, su majø religija sumiðæ krikð-èioniðki ritualai, laukinës gamtosvaizdai. Siuþetas nesudëtingas –geismø pritvinkusià Marijà suve-dþioja ir palieka á JAV svajojantisemigruoti vagiðius. Filme vaidinavietos gyventojai – mëgëjiðko teat-ro aktoriai, kurie tikroviðki tik ta-da, kai jauèiasi savo terpëje. Todëlepizodai, kuriuose reþisierius priki-ðamai bando kurti metaforas, atro-do svetimkûniai, pavyzdþiui, po to,kai filmo pradþioje kergiamam kui-liui sugirdomas romo butelis, sie-kianti suartëti Marija savo iðrinkta-jam taip pat atneða alkoholio.

„Sidabrinius lokius“ uþ geriausiàreþisûrà pasidalijo rumunas Radu Ju-de ir lenkë Maùgorzata Szumowska.Prizas Szumowskai uþ filmà „Kû-nas“ („Body/ Ciaùo“, apie já raðiaupraeitame „7md“ numeryje) – reþi-sûros poþiûriu vienam virtuozið-kiausiø ðiø metø Berlinalës filmø,tikrai pelnytas. Radu Jude’s filmas„Aferim!“ suþadino daug abejoniø,nors nespalvotas, pabrëþtinai archa-jiðkà istoriná kinà stilizuojantis (manjis iðkart priminë Raimondo Vaba-lo „Akmuo ant akmens“) kûrinyssavaip originalus. Pasakodamasapie tai, kaip tëvas ir sûnus sugau-na ið bajoro namø pabëgusá vergà èi-gonà ir gràþina já ðeimininkui, reþi-sierius kuria metaforiðkà, betautentiðkø istoriniø detaliø prisodrin-tà XIX a. pradþios Europos pakrað-èio kronikà. Kà tik ið rusø okupacijosiðsilaisvinusi Valakija pribloðkia socia-linës neteisybës, skurdo, paþeminimø,ið kuriø iðaugo ðiuolaikiniai konflik-tai ir iki ðiol gajûs prietarai, vaizdais.Vienas svarbiausiø filmo epizodø –kai pagrindiniai veikëjai padeda sta-èiatikiø kunigui pataisyti sulûþusá ve-þimà ir iðklauso jo monologà apie tai,kokios blogos yra visos Europos tau-tos. Kunigas vardija visø ydas, bet

galiausiai pabrëþia, kad jie visi yraþmonës ir tik patys blogiausi – þy-dai – þmogaus vardo nenusipelno.

Nuo pat festivalio pradþios, kaibuvo parodytas Andrew Haigho fil-mas „45 metai“ („45 years“), niekasneabejojo, kad „Sidabrinis lokys“ uþgeriausià moters vaidmená atiteksCharlotte Rampling. Filmas pasa-koja apie pagyvenusià anglø porà,kuri rengiasi ðvæsti savo bendro gy-venimo 45 metø jubiliejø. Taèiau, li-kus kelioms dienoms iki ðventës,Dþefas („Sidabriniu lokiu“ uþ ge-riausià vyro vaidmená taip pat apdo-vanotas Tomas Courtnay’us) suþino,kad Alpëse rastas prieð pusðimtá me-tø dingusios jo mylimosios kûnas. Ðiþinia neduoda ramybës jo þmonaiKeit. Rampling herojë vis giliaugrimzta á abejones. Tai ne pavydas,greièiau staiga persmelkusi mintis,kad bendras gyvenimas su Dþefubuvo grástas melu, abejonë, ar ið tik-røjø ji gyveno savo gyvenimà, ar ga-lëjo rinktis kità. Nors filmas sukur-tas pagal Davido Constantine’onovelæ, man jis priminë neseniai lie-tuviðkai pasirodþiusá Juliane’o Barne-so romanà „Pabaigos jausmas“, ku-riame tiksliai perteikta jausmo, kadgyvenimas taip ir neávyko, bûsena. Taiatsispindi ir paskutiniame filmo kad-re, uþfiksavusiame ðventës ðurmulyjepasimetusios Keit þvilgsná.

Pirmàkart Berlyno konkurse pa-rodytas dokumentinis filmas – Pa-tricio Guzmãno „Perlinë saga“ („ElBoton de Nacar“), susiejantis senà-jà ir naujàjà Èilës pietiniø salø isto-rijà, apdovanotas „Sidabriniu lokiu“uþ geriausià scenarijø. Sturla Brand-thu Gr¸vlenas, nufilmavæs vokieèiøreþisieriaus Sebastiano Schipperiofilmà „Viktorija“ („Victoria“), pel-në „Sidabriná loká“ uþ meniná indë-lá. Ðis filmas – ið tikrøjø operatoriauskûrinys: subjektyvi kamera 140 mi-nuèiø, kol trunka filmas, në akimir-kai ið akiø nepaleidþia naktiniameklube atsitiktinai susitikusiø jaunosispanës ir keliø Berlyno banditëliø,kuriems teks apiplëðti bankà. Ðiuoprizu ex aequo apdovanoti ir Alek-sejaus Germano jaun. filmo „Po

elektriniais debesimis“ („Pod elektri-èeskimi oblakami“) operatoriai Jev-genijus Privinas ir Sergejus Michal-èiukas. Deja, filmas paliko ganagremëzdiðkos, negyvos ir pretenzin-gos alegorijos áspûdá. Veiksmas su-kasi aplink nebaigtà statyti dango-raiþá: jo sumanytojas milijardieriusmirë, ið uþsienio atvykæ jo vaikai su-trikæ, visi svarsto, kà daryti su stati-niu – nugriauti já ir statyti kaþkànauja, ar baigti. Septyniø (ir labaiiðtæstø) filmo skyriø herojai – tur-tuoliai, imigrantai, muziejininkai,narkomanai, nusikaltëliai – suka ra-tus aplink dangoraiþá, sukeldami su-stingusio laiko áspûdá, nors reþisie-rius spaudos konferencijoje kalbëjo,kad jam buvo svarbu filme perteik-ti ypatingà Rusijos laiko, kuris lygvandens ratilai gali tekëti atgal ar-ba á skirtingas puses, áspûdá.

Vienintelis dëmesio vertas kon-kursinis filmas, kuris liko apeitasþiuri, – Peterio Greenaway’aus „Ei-zenðteinas Gvanachuate“ („Eisens-tein in Guanajuato“). Pasakojimasapie tai, kaip atvykæs á Meksikà kur-ti filmo trisdeðimt trejø sovietø ki-no genijus praranda nekaltybæ sumeksikieèiu antropologu Palominu,ko gero, gali ðokiruoti, ypaè atvirai,lyg pornografiniame filme, parody-tas meilës aktas, po kurio kino kla-siko uþpakalin ásmeigiama raudonavëliavëlë.

„Gazeta Wyborcza“ kritikas Ta-deuszas Sobolewskis dar prieð fil-mà sakë, kad sveikintinos bet kokiospastangos „nusovietinti“ Eizenðtei-nà. Jis neapsiriko: Greenaway’uitai pavyko. Didysis reþisierius jo fil-me – postmodernistiðkas persona-þas, kartu genijus ir klounas. Fil-mas palieka dþiugaus, ðventiðkoreginio áspûdá, kurá Greenaway’uskuria pasitelkdamas Eizenðteinopornografinius pieðinius, jo tragiðkøfilmø fragmentus ir ypatingà greita-kalbæ. Greenaway’ui pasisekë – Ei-zenðteinà suvaidinæs suomis Elme-ris Bäckas trykðta temperamentu irþavesiu.

Berlynas–Vilnius

„Taksi“

„Aferim!“

7 meno dienos | 2015 m. vasario 20 d. | Nr. 7 (1113) 9 psl.

K i n a s

Ieva Kotryna Skirmantaitë

Lietuviø kino gamintojø susido-mëjimas þanriniu kinu neblësta, pogausybës romantiniø komedijø, ke-lio filmo pagaliau pasirodë ir ves-ternas. Gana prastai ilgo metraþofilmu „Pakeliui“ debiutavæs reþisie-rius Rièardas Marcinkus susiëjo sureþisierium Simonu Aðkelavièiumir, vienam norint sukurti nuotykiøfilmà, kitam – komedijà, pasirodë„Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdëSaulius ir Paulius“. Kaip ir priderakomerciniam kinui, jau ið anksto bu-vo vykdoma intensyvi reklaminëkampanija. Pradedant nuo trumpøyoutube filmukø, pristatanèiø pa-grindinius herojus ir taip atkreipian-èiø potencialiø þiûrovø dëmesá. Fil-mo gamintojai sàmoningai kuriavesterno parodijà, todël filme atvi-rai þaidþiama ðio þanro konvenci-jomis – maþas provincijos miestelis(ðiuo atveju Anykðèiai), kova tarp

Tais paèiais bëgiaisNauji filmai – „Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë Saulius ir Paulius“

gërio ir blogio, ginklai, susiðaudy-mai, meilë ir pinigai, komiðkumuipabrëþti naudojami sulëtinti kadrai.Jau vien traukinio apiplëðimas yrachrestomatinë vesternø siuþetinë li-nija, prisimenant 1903 m. E.S. Por-terio „Didájá traukinio apiplëðimà“,þymintá naujo þanro pradþià. Pirmø-jø vesternø tikslas buvo átvirtintiamerikietiðkà tapatybæ mitologi-zuojant laukiniø Vakarø istorijà, to-dël filmuose nuo didvyriðkø uþka-riautojø kentëjo indënai. Taèiauamerikieèiams susivokus ir arðiamðovinizmui praëjus prasidëjo demi-tologizacija. Mes visgi dar esam (irjau seniai) mitologizacijos stadijo-je. Todël Sauliaus ir Pauliaus prie-ðais tampa „svetimi“: pikti, dideli,smurtaujantys gruzinai (tai filmoapraðyme buvo pavadinta „gruzinið-ku prieskoniu“) ir kaubojiðkais ba-tais bei skrybële pasidabinæs vieti-nis bosas, pravarde „Amerika“.Mitiðkumo aspektà tik dar labiau

paryðkina pirmieji filmo kadrai,vaizduojantys praëjusius laikus irpasakojantys apie Anykðèiø legen-dà – stipriausià miestelio þmogø. Oðis savo jëgos, prieðingai nei pikta-dariai, niekada nenaudojo prieðmoterá, pasakoja Sauliui „baba“,kurià netikëtai suvaidino Bernade-ta Lukoðiûtë, geriau þinoma kaipTeta Beta. Ðio gerai ið radijo laidøvaikams paþástamo balso savininkëvaidina kiek netikëtà vaidmená, tap-dama viskà á vietas sustatanèia ir he-rojus paskutinæ akimirkà nuo pavo-jaus iðgelbstinèia grandimi.

O Sauliaus ir Pauliaus vaidmenysbuvo patikëti Giedriui Savickui irMariui Repðiui. Sakyèiau, tai ge-riausias filmo kûrëjø pasirinkimas,nes ðiems profesionaliems akto-riams toks amplua nesvetimas. To-dël daugiau maþiau buvo iðvengtapagrindinës tokiø filmø duobës –nenatûraliø ir sustingusiø dialogøbei vaidybos. Taip pat reikia pasa-

kyti, kad ðiame filme pasikeitæs irhumoras, iki tol vyravæs daugumo-je komerciniø komedijø ir susijæsdaugiausia su antru galu. Ðákart jislabiau primena ávairias televizijoslaidas, kuriø nuolatinis dalyvis yraGiedrius Savickas. Filmo autoriaitikriausiai norëjo ne tiek ðiø akto-riø, kiek jø suformuotø personaþø,keliaujanèiø per ávairius projektus:ðvelnesnio, á romantikà linkusioG. Savicko personaþo Sauliaus irtvirtesnio M. Repðio Pauliaus. Bettai, kas atrodo juokinga penkias mi-nutes televizijos ekrane, per pusan-tros valandos kino salëje daþniau-siai pabosta. Vis dëlto neseniaipasirodþiusi statistika apie augantáLietuvos kino þiûrovø susidomëjimànacionaliniu kinu, kur dominuojatokie filmai kaip „Valentinas uþ2rø“ ar „Kaip pavogti þmonà“, lei-

dþia spræsti, kad „Saulius ir Paulius“taip pat sulauks savo publikos, o ta-da filmo autoriai galës pasilinks-minti gamindami antrà dalá, nes,kaip patys minëjo, tikimybë jai atsi-rasti priklausys nuo þiûrovø.

Filmas orientuotas á lietuviø pub-likà, apie vertimà nesvarstoma, nesyra bajeriø, kuriø neámanoma ið-versti, kalbëjo filmo kûrëjai. Ne tikneiðverèiami, bet vargiai ar kam jiepasirodytø ádomus uþ mûsø sienø,iðskyrus lietuviø bendruomenes uþ-sienyje, dël jø „Saulius ir Paulius“galës ðiek tiek pakeliauti, bent jautaip teigë filmo reþisieriai. Taigi tokstas B (jei ne C) kategorijos kinas,skirtas vietinei rinkai. O kol auto-riai nenorës paþvelgti toliau savokiemo ir tik jame kapstysis, tikriau-siai nieko labiau intriguojanèio iðkomercinio kino ir nesulauksime.

Per ðventes nepuoðiau medþiøtautinëmis vëliavomis, nepyniau tri-spalviø juosteliø, nesiuvau gigantið-kø trispalviø, trumpai tariant, neda-riau nieko, kas atitiktø, regis, iðprezidentûros nuskambëjusá kvieti-mà tautines ðventes ðvæsti iðradin-gai. Dar sovietmetis iðmokë, kad betkoks panaðus dþiaugsmo demonst-ravimas yra alogiðkas ir beprasmið-kas. Gaila, kad to nesupranta nau-jieji karjeristai, kuriems á galvà ateinapanaðios „iðradingos“ idëjos. Kilo-metriniø vëliavø siuvimas ar neði-mas primena bandymus kurti nevanaujà ideologijà, tik vis labiau aki-vaizdu, kad juokdamiesi ið praeitinnuolat besigræþianèio Vladimiro Pu-tino patys taip pat þiûrime atgal – ánacionalizmo persmelktà tarpukario

Idealai ir kompromisaiKrësle prie televizoriaus

jimas galimybe sukurti rasinës, kul-tûrinës ir politinës tapatybës idëjagrástà visuomenæ susiduria su ideo-loginës priespaudos, marginalizaci-jos ir prievartos praktikomis. Ir kaipið pradþiø nekaltos teorijos tampapavojingais beproèiø ir nusikaltëliøárankiais. Tai ir paroda apie tai, kaiplengva praþiopsoti momentà, kai vi-suomenës nekontroliuojamos moks-linës utopijos virsta parankiomisideologijomis.“

Apie tai kalbës ir keli ateinanèiossavaitës filmai. Vengrø reþisieriusJanosas Szaszas filmà „Dvyniø die-noraðtis“ (LRT, 26 d. 21.30) 2013 m.sukûrë pagal garsià ir á daugelá kal-bø iðverstà Agotos Kristof knygà,kurios herojai – du trylikameèiaibroliai dvyniai. 1944-aisiais dvyniø

sakos (operatorius Christianas Ber-geris filmavo ne vienà MichaelioHaneke’s filmà), taèiau, ko gero, tiktaip galima kalbëti apie karà, kurisnaikina sàþinæ, apie brendimà irblogá, á kurá pabëga dvyniai. Reþi-sierius rodo, kaip neteisybë ir skaus-mas formuoja berniukus, kaip blogispersmelkia jø vidø. Tà vidø atspinditëvo dovana – storas sàsiuvinis, ku-riame broliai turi fiksuoti savo min-tis, jausmus. Taèiau dienoraðtis (su-prask – menas, kûryba) jø neapsaugo,nes pasak Szaszo, blogis neateina iððalies, já savyje augina arba atrandapats þmogus.

Karlovy Varø festivalio prizu ap-dovanotas „Dvyniø dienoraðtis“ su-laukë prieðtaringø vertinimø ir pasmus, taèiau pasiþiûrëti já verta, juo-lab kad Szaszas bando metaforiðkaiparodyti vis tas paèias idëjas. PagalWùodzimierzo Odojewskio apsaky-mà lenkø reþisieriaus Jano JakuboKolskio sukurto filmo „Venecija“(LRT kultûra, 25 d. 21.30) herojus –taip pat karo vaikas. 1939-aisiaisvienuolikmetis Marekas (MarcinWalewski) svajoja apie tëvø paþa-dëtà kelionæ á Venecijà, bet prasi-deda karas ir berniukas su mama(Magdalena Cielecka) atsiduriakaþkur rytiniuose Lenkijos pakrað-èiuose, prie Dniestro, kur teta Ve-ronika (Graýyna Bùæcka-Kolska)didvyriðkai bando iðsaugoti griûvan-èius ðeimos rûmus ir dvarà.

Visø Kolskio filmø personaþai su-geba pamatyti magiðkà tikrovës at-vaizdà. Marekas ið pradþiø – nusi-vylæs, nelaimingas, piktas, ánirðæsant viso pasaulio. Kartu su spalvin-gomis tetomis – mamos seserimis(puikios aktorës Julia Kijowska ir

Agnieszka Grochowska) – jis tikisi,kad karas greit baigsis. Taèiau lauktiteks ne vienus metus ir berniukasuþlietuose dvaro poþemiuose pradëskurti savo fantazijø paþadëtàjà Ve-necijà, magiðkà pasaulá, kai aplinkkaro liepsnose dega visas atrodæsamþinu lenkø provincijos pasaulis,vertybës, gyventojai. Tà akyse nyks-tantá pasaulá, kaip ir Mareko fanta-zijø poþemius, stebëtinai tapybiðkai,lyriðkai ir jausmingai nufilmavo Ar-turas Reinhartas. Todël ið pirmoþvilgsnio gana banalus siuþetas apiebrendimà karo metais neerzina, netatvirkðèiai – kartu su Mareko mamosseserø istorijomis ágyja beveik èecho-viðkos melancholijos. Deja, kuriantðá filmà Kolská iðtiko nelaimë – pa-aiðkëjo, kad puikiai vaizdà papildþiu-si muzika yra plagiatas, jos teko at-sisakyti, todël filmo garso takelis,bijau, atrodys nebaigtas.

Kennetho Lonergano filmo „Mar-gareta“ (TV3, ðiànakt, 20 d. 01.15) he-rojë yra septyniolikmetë Liza (darvaikystëje Jane Campion „Fortepi-jone“ debiutavusi Anna Paquin).Dël jos kaltës avarijoje þuvo mote-

ris. Liza nori prisipaþinti, bet vis at-simuða á artimøjø nesupratimà, nesnei ðeima, nei draugai, nei mokyto-jai nepalaiko nuoðirdþiø Lizos keti-nimø. Taip pamaþu Liza pradeda su-prasti, kad jaunystës idealai visadasusiduria su realiu gyvenimu ir su-augusiøjø pasaulio kompromisais.

„Maragaretoje“ taip pat vaidinaMattas Damonas, Matthew Brode-rickas, Markas Ruffalo ir Jeanas Re-no, taèiau filmas, sukurtas 2005-ai-siais, ekranuose pasirodë tik poðeðeriø metø. Nesutarimai su „FoxSearchlight Pictures“ prodiuseriaisdël ilgos filmo trukmës (sutartyjebuvo 2 val. 30 min., Lonerganas su-montavo 3 val. 30 minuèiø versijà)pareikalavo kompromisø ir ið reþi-sieriaus. Galiausiai viskà padëjo ið-spræsti Martinas Scorsese ir jo mon-tuotoja Thelma Schoonmaker, jiemspavyko sutarti dël galutinës monta-þinës „Margaretos“ versijos (Loner-ganas – vienas Scorsese’s filmo„Niujorko gaujos“ scenarijaus au-toriø).

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Lietuvà. Todël, atsikratæs gripo, perðventes dar suspëjau á Varðuvos „Za-chætos“ galerijoje kuratorës AndosRottenberg surengtà puikià parodà„Progresas ir higiena“. Jos pagrin-dinæ mintá galerijos direktorë Han-na Wroblewska apibûdino ðtai taip:„Parodyti, kaip entuziastingas tikë-

motina, norëdama apsaugoti, iðve-þa vaikus á kaimà pas moèiutæ, ku-rios jie iki tol nepaþinojo. Þiauriaiir godþiai alkoholikei, kurià kaimie-èiai vadina ragana, vaikai – pigi dar-bo jëga, todël iðlepinti berniukai buspriversti mokytis iðgyventi.

Filmo erdvë – tarp realizmo ir pa-

„Venecija“

„Dvyniø dienoraðtis“

10 psl. 7 meno dienos | 2015 m. vasario 20 d. | Nr. 7 (1113)

V a s a r i o 2 0 – k o v o 1

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Kazimieros Zimblytës (1933—1999) anksty-

vosios kûrybos paroda

Aleksandros Kaðubos skulptûrinë tampraus

audinio ir neono ðviesos instaliacija „Spektro

uþuomina“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Algirdo Petrulio (1915—2010) gimimo

ðimtmeèio paroda „Pustoniø turtai paletëje“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

„Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos“

Paroda „Senøjø ikonø paslaptys. Andrejaus

Balykos ikonø kolekcija: pagrobta, gràþinta,

papildyta“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Maiðtas buduare“ (XX a. aðtunto

deðimtmeèio mada ið A. Vasiljevo kolekcijos)

Paroda „Absoliuti tekstilë. Nuo iðtakø iki XXI a.“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Retrospektyvinë Vytauto Kasiulio kûrybos

ekspozicija

Paroda „Jonas Rimða (1903—1978). Ugnies ir

dþiungliø magija“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Treèioji respublikinë konkursinë primityvio-

sios tapybos paroda Monikos Bièiûnienës

premijai laimëti

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Aleksandro Ðepkaus juvelyrikos paroda

Paroda „Abrozdëliai. Ið kun. Mozës Mitkevi-

èiaus rinkinio“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „Meel. Vahtra. Farkas_ idealistinë

funkcija“ (Estija)

Dainiaus Liðkevièiaus paroda „Labyrinthus“

ÐMC rûsio salëje — Matthew Shannono

paroda „barikada dviem savaitëms“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 28 d. — Eglës Gineitytës paroda „Ëjimas á

sodà“

Elenos Grudzinskaitës paroda „Amþinas

áðalas“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

iki 28 d. — Adomo Makarevièiaus tapybos

paroda „Abstrakti tikrovë“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Jano Grarupo paroda „Karo ir bado

gniauþtuose“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

iki 28 d. — Vlado Karatajaus (1925—2014)

paroda

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 28 d. — tarptautinë vaikiðkø knygø

iliustracijos paroda „Baltijos iliustracija“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

iki 21 d. — paroda „Ðviesos spalva“

Raimondos Jatkevièiûtës-Kasparavièienës

skulptûros ir tapybos paroda „Pasikartojimai“

„Aqua 12“ grupës akvarelës darbø paroda

„Skaidrumo palie(s)ta“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 28 d. — Pauliaus Ðliaupos tapybos paroda

„Baltos dienos ritualai“

Lietuvos dailininkø sàjungos galerijaVokieèiø g. 2

Roberto Antinio paroda „Paiðiniai“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Vitalio ir Povilo Èepkauskø parodà „Nomadas“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

iki 28 d. — Pranciðkaus Gerliko tapybos

paroda „Kalbanèios spalvos“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Paroda „Nox lunaris Nox perfecta“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

iki 28 d. — Graþinos Konstancijos Remeikai-

tës paroda „Kostiumas“

Prancûzø institutasDidþioji g. 1

Kristinos Marmokaitës fotografijø paroda

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Valerijano Dombrovskio tapyba

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerija „Vëjas“Vilniaus g. 39

iki 28 d. — Malvinos Jelinskaitës-Vilimienës

fotografijø paroda „Kaladëlës“

Pylimo galerijaPylimo g. 30

iki 28 d. — tapybos paroda „Tëvynëje ir svetur“

Galerija „Gaidys“Gedimino pr. 35

Kristinos Aliðauskaitës ir Eglës Karpavièiûtës

tapybos darbø paroda „Baþnyèia“

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

iki III. 1 d. — Sauliaus Zakarevièiaus paroda

„Povandeninë Lietuva“

M. K. Èiurlionio namaiSavièiaus g. 11

Mstislavo Dobuþinskio darbø paroda „Tarp

Vilniaus ir Peterburgo“

„Compensa“ koncertø salëKernavës g. 84

Sigitos Maslauskaitës tapyba

S. Vainiûno namaiA. Goðtauto g. 2—41

nuo 25 d. — Valentinos Þivilës Vasiliauskie-

nës ir Romantës Uðpalienës tapyba

KAUNAS

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

iki III. 1 d. — paroda „Lietuvos meno paliki-

mo sargyboje“

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Mykolo Þilinsko 110-osioms gimimo meti-

nëms skirta paroda „Nuo fiordø iki Alpiø

virðukalniø: Europos peizaþai ið Mykolo

Þilinsko (1904—1992) kolekcijos“

Paroda „Aliutë. Dailininkës Aliutës Meèys

asmenybë ir kûryba“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

nuo 20 d. — Auðros Andziulytës ir Auðros

Barzdukaitës-Vaitkûnienës paroda „Dvi Auðros“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Aldonos Keturakienës paroda „Jos kambarys“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

iki 22 d. — kûrybinës grupës „Archyvas“

paroda „Jokûbo kopëèios“

„Meno parkas“Rotuðës a. 27

Eglës Ulèickaitës paroda

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

iki III. 1 d. — Algimanto Kunèiaus paroda

„Sekmadieniai prie jûros. Palanga 1965—2014“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Sigito Oranto-Sausio tapyba

Fotografo Rymanto Penkausko paroda „Sub

Specia Aeternitatis (Amþinybës poþiûriu)“

iki 23 d. — dailës pedagogikos studentø

keramikos darbø paroda

VDU menø galerija „101“Laisvës al. 53

iki 27 d. — Tado Gindrëno ir Rafalo Piesliako

parodos

K L A I P Ë D A

Klaipëdos kultûrø komunikacijøcentrasBaþnyèiø g. 4

Meno kieme — paroda „Art Mix 2015“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Zinaidos Vogëlienës gobelenai

Klaipëdos galerijaBaþnyèiø g. 6

Þydrûnës Kriûkaitës-Juciuvienës tekstilë

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

nuo 20 d. — Juozo Vosyliaus tapyba

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

Aloyzo Stasiulevièiaus tapyba

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Paroda „1/1. Vienas autorius — vienas kûrinys“

Petro Rakðtiko fotografijø paroda „Pasaulio

bamba. Tiltai, vanduo, ðeðëliai, statiniai“

Ðiauliø universiteto dailës galerijaVilniaus g. 141

Silvos Linartës tapybos paroda „Atspindþiai“

(Daugpilio Marko Rotko meno centras)

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras20 d. 18.30 — L. Delibes’o „KOPELIJA“.

Dir. — R. Ðervenikas

21 d. 18.30 — J.F. Halévy „ÞYDË“.

Dir. — M. Staðkus

22 d. 18.30 — K. Chaèaturiano „ÈIPOLINAS“.

Dir. — A. Ðulèys

25 d. 18.30 — G. Verdi „ERNANI“.

Dir. — M. Staðkus

26 d. 18.30 — P. Èaikovskio „MIEGANÈIOJI

GRAÞUOLË“. Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatras20 d. 18.30 — M. Bulgakovo „MEISTRAS IR

MARGARITA“. Reþ. — O. Korðunovas

21 d. 18.30 — F. Molnãro „LILIJOMAS“.

Reþ. — L. Bagossy (Vengrija)

24 d. 18.30 — H. Ibseno „VISUOMENËS

PRIEÐAS“. Reþ. — J. Vaitkus

25 d. 18.30 — PREMJERA! D. Charmso

„JELIZAVETA BAM“. Reþ. — O. Korðunovas

26 d. 18.30 — T. Sùobodzianeko „MÛSØ

KLASË“. Reþ. — Y. Ross

Maþoji salë

21, 22 d. 16 val. — PREMJERA! W. Szymbors-

kos „MOTERS PORTRETAS“. Reþ. — D. Miche-

levièiûtë

24 d. 19 val. — J. Balodþio, G. Dapðytës

„BARIKADOS“. Reþ. — V. Silis

25 d. 19 val. — M. Nastaravièiaus „DEMO-

KRATIJA“. Reþ. — P. Ignatavièius

Vilniaus maþasis teatras20 d. 18.30 — N. Erdmano „SAVIÞUDIS“. Insc.

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Anne-Lise Stenseth (Norvegija) paroda

„Selected videoworks 2008—2014“

iki 21 d. — ðiuolaikinio meno paroda

„10 × 10 = 100% Jacquard“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

Rièardo Nemeikðio paroda

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 21 d. — Eglës Kuckaitës paroda „Somatinë“

VDA galerija „5 Malûnai“Malûnø g. 5

iki 23 d. — Tauro Kensmino paroda „Triangu-

liacija“

Galerija „ARgenTum“Latako g. 2

Domo Ignatavièiaus paroda „Skylëta ðirdis“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija „Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

aut. — T. Stirna, reþ. — G. Tuminaitë

21 d. 14, 16 val. — „KELIONË BE BAGAÞO“.

Reþ. — B. Latënas

21 d. 18.30 — J. Tumo-Vaiþganto „DËDËS IR

DËDIENËS“. Reþ. — G. Tuminaitë

22 d. 12, 15 val. — „MAMA KATINAS“.

Reþ. — E. Jaras

Valstybinis jaunimo teatras20 d. 18 val. — E. Scarpettos „VARGÐAI.

ARISTOKRATAI“. Reþ. — P.E. Landi

21 d. 12 val. — „KAKË MAKË“ (pagal L. Þutau-

tës knygas vaikams). Insc. aut. ir reþ. —

V. Kuklytë

22 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ DAN-

GAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

22 d. 18 val. — P. Demirskio „NESISTEBËK, JEI

KAS NORS ATEIS PADEGTI TAVO NAMØ“.

Reþ. — A. Jankevièius

24 d. 18 val. — Þemaitës „TRYS MYLIMOS“.

Reþ. — A. Latënas

25 d. 18 val. — „PABAIGOS PRADÞIA“ (pagal

A. Bushkowskio pjesæ „Nepaþástami tarp

mûsø“). Reþ. — A. Lebeliûnas

26 d. 18 val. — S. Becketto „ÞAIDIMO

PABAIGA“. Reþ. — P. Ignatavièius (Ðiauliø

dramos teatras)

Rusø dramos teatras20 d. 18.30 — W. Shakespeare’o „KARALIUS

LYRAS“ (su lietuviðkais titrais). Reþ. — J. Vaitkus

21 d. 19 val. — „FLAMENKO IR SUTARTINIØ

JUNGTUVËS“. Reþ. — B. Bublytë

22 d. 18.30 — F. Veberio „KVAILIØ VAKA-

RIENË“. Reþ. — M. Poliðèiukas (Prancûzija)

22 d. 12 val. — J. Popovo „SNIEGUOLË IR

SEPTYNI NYKÐTUKAI“. Reþ. — J. Popovas

24 d. 18.30 — klasikinio ðokio kolektyvo

„Nuotaika“ 30-èio jubiliejinis koncertas.

Reþ. — O. Tamaðauskienë

26 d. 18.30 — G. Gorino „JUOKDARYS

BALAKIREVAS“. Reþ. — A. Latënas

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

20 d. 18 val. — „GELEÞIS IR SIDABRAS“

(pagal V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir

reþ. — R. Kazlas

21 d. 12 val. — E.T.A. Hoffmano „SPRAG-

Dailë

Jei ðià savaitæ bûsite Kaune, ten veikia dvi geros parodos. Jauna tapyto-ja Eglë Ulèickaitë kolekcionuoja „Laikinas vietas“ – tai tokios vietos, ku-riø atvaizdais galima uþkoduoti ið atminties beiðnykstanèias praeities pa-tirtis, kad paskui jas galëtum naudoti dabartyje, pavyzdþiui, bendraudamassu èia pat esanèiais, bet niekada to paties nepatyrusiais. Tuomet paveiks-lai ákûnija daugiasluoksnæ bûtá ir prailgina praeities momentø „galiojimolaikà“ (galerija „Meno parkas“). Tapyba gali praeitá traukti tik ið atmin-ties, o fotografijoje ji iðsaugota, kokia buvo. Tarsi numatydamas bûsimøjøkartø poreikius Algimantas Kunèius penkis deðimtmeèius kolekcionavosekmadieninio þmoniø poilsio pajûryje situacijas. Kauno fotografijos ga-lerijoje galima paþiûrëti, kaip per tà laikà keitësi paproèiai, þmoniø elge-sys, paplûdimys ir jûra. Vis dëlto svarbiausia – pati fotografija, kuri Kun-èiaus rankose ima dþiazuoti gyvenimo ritmus.

Muzika

Vasario 21 d. 19 val. Filharmonijos Didþiojoje salëje su LNSO ir maest-ro Juozu Domarku koncertuoja Rûtos Rikterës ir Zbignevo Ibelhauptofortepijoninis duetas. Ðie pianistai, taikliai pavadinti „aristokratiðkuojuduetu“, dëmesá traukia atvirais, á platesnius daugiakultûrinius kontekstuskreipianèiais poþiûriais, interpretaciniø stereotipø nesuvarþytomis idëjomis.Pianistø duetas su orkestru atlieka monumentalø XX a. muzikos opusà –amerikieèiø minimalizmo korifëjaus Johno Adamso koncertà „Grand Pia-nola Music“. Vakaro programoje áprasminamos ir dviejø kompozitoriø su-kaktys. Minint prancûzø kompozitoriaus Paulio Dukas gimimo 150-àsiasmetines, atliekamas nuotaikingas simfoninis skerco „Burtininko mokinys“,o rusø kompozitoriaus Aleksandro Skriabino mirties 100-meèiui skiriamajo rafinuota ir sudëtinga XX a. pradþios simfoninës muzikos partitûra –„Ekstazës poema“.

Teatras

Aktorë Dalia Michelevièiûtë vasario 21, 22 d. 16 val. kvieèia á savo kur-tà spektaklá „Moters portretas“, kuris vyks Lietuvos nacionalinio dramosteatro Maþojoje salëje. „Moters portretas“ pastatytas pagal lenkø poetësWisùawos Szymborskos eiles, ðalia jø skambës ir keli kitø poetø – MarinosCvetajevos, Daivos Èepauskaitës, Donaldo Kajoko ir Juditos Vaièiûnai-tës – kûriniai.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2015 m. vasario 20 d. | Nr. 7 (1113) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

MENAS . FOTOGRAF I JA

20 metø „Individualistams“ : [profesionaliø Lietuvos tapytojø grupës nariø tapybos ir grafikos

darbø albumas] / [sudarytojas Algimantas Stanislovas Kliauga] ; [vertëja á anglø kalbà Nijolë

Bièiûnienë, á rusø kalbà vertë vertimø biuras „e-vertimai“ – „Hesi Group“, UAB] ; [teksto

autorë Graþina Gurnevièiûtë]. – Vilnius : Atkula, 2014 (Vilnius : Standartø sp.). – 127, [1] p. :

iliustr., portr.. – Gretut. tekstas liet., angl.; dalis gretut. teksto liet., angl., rus.. – Tiraþas 1810

egz.. – ISBN 978-609-8084-08-5 (ár.) : [7 Eur 24 ct]

Aliutë : dailininkës Aliutës Meèys (1943-2013) asmenybë ir kûryba : parodos knyga /

[sudarytoja ir teksto autorë] Rasa Andriuðytë-Þukienë ; [vertëja Palmyra Sakalauskienë]. –

Kaunas : Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailës muziejus, 2014 (Kaunas : Kopa). – 149, [3] p. :

iliustr., faks., portr.. – Nugar. antr.: Dailininkë Aliutë Meèys: asmenybë ir kûryba. – Gretut.

tekstas liet., angl.. – Tiraþas 650 egz.. – ISBN 978-9955-471-49-3

Andrius Giedrimas : [tapybos albumas] / [sudarytojai Nijolë Nevèesauskienë, Danutë Zovienë] ;

[teksto autorë Nijolë Nevèesauskienë] ; [vertëja Irena Jomantienë]. – Vilnius : Artseria, 2014

(Vilnius : BALTO print). – 96 p. : iliustr., portr.. – (Ðiuolaikiniai lietuviø dailininkai = Contem-

porary Lithuanian artists, ISSN 2335-2434). – Gretut. tekstas liet., angl.. – Tiraþas 500 egz.. –

ISBN 978-9986-716-99-0 : [4 Eur]

Dalia Matulaitë : [skulptorës kûrybos albumas] / [sudarytojos Daliutë Ona Matulaitë, Danutë

Zovienë] ; [teksto autorë Vaida Ðèiglienë]. – Vilnius : Artseria, 2014 (Vilnius : BALTO print). –

191, [1] p. : iliustr., portr.. – (Lietuvos dailë = Lithuanian art : XX-XXI a. sandûra, ISSN 2335-

8556). – Dalis gretut. teksto liet., angl.. – Tiraþas 700 egz.. – ISBN 978-609-8154-01-6 (ár.)

Konstancija Dzimidavièienë : [keramikos darbø albumas] / [sudarytoja, teksto autorë Lijana

Ðatavièiûtë-Natalevièienë] ; [vertëja Irena Jomantienë]. – Vilnius : Artseria, 2014 (Vilnius : BALTO

print). – 96 p. : iliustr., portr.. – (Ðiuolaikiniai lietuviø dailininkai = Contemporary Lithuanian artists,

ISSN 2335-2434). – Gretut. tekstas liet., angl.. – Tiraþas 500 egz.. – ISBN 978-609-8154-00-9

Kûryba = Works : [fotoalbumas] / Vitas Luckus ; [sudarytojos] Margarita Matulytë, Tatjana

Luckienë-Aldag ; [vertëjai Jurij Dobriakov, Margarita Matulytë]. – Kaunas : Lietuvos

fotomenininkø sàjungos Kauno skyrius ; Vilnius : Lietuvos dailës muziejus, 2014 ([Kaunas] :

Kopa). – 484, [4], LXXVI p. : iliustr.. – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Gretut. tekstas liet., angl.. –

Tiraþas 900 egz.. – ISBN 978-609-8099-06-5 (ár.)

Leonardo Tuleikio tapybos atspindþiai : parodos katalogas [2014 m. kovo 28 - birþelio 8 d.,

Vilnius] / [sudarytoja Nijolë Nevèesauskienë] ; [tekstø autoriai Nijolë Nevèesauskienë, Aloyzas

Stasiulevièius, Rimas Zigmas Bièiûnas … [et al.]. – Vilnius : Lietuvos dailininkø sàjunga :

Lietuvos dailës muziejus, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 318, [2] p. : iliustr., portr.. – Santr.

angl.. – Tiraþas 400 egz.. – ISBN 978-609-95312-4-3 (ár.) : [14 Eur 48 ct]

Lietuva, 1988-1993 : [fotoalbumas] / Romualdas Poþerskis ; [sudarytojai Tomas Pabedinskas ir

Romualdas Poþerskis] ; [vertëja Graþina Matukevièienë]. – Kaunas : Lietuvos fotomenininkø

sàjungos Kauno skyrius, 2014 ([Kaunas] : Kopa). – 287, [1] p. : iliustr.. – Gretut. tekstas liet., angl.. –

Tiraþas [1000] egz.. – ISBN 978-609-8099-11-9 (ár.)

Prieðtaringoji architektûra : [straipsniai apie Lietuvos architektûrà] / Jonas Minkevièius ;

[pieðiniai autoriaus]. – Kaunas : Naujasis lankas, 2014 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 255, [1] p. :

iliustr., faks., portr.. – Santr. angl.. – Tiraþas 350 egz.. – ISBN 978-9955-03-911-2

Rezistencija : pieðiniø ciklas / Mindaugas Lukoðaitis. – Vilnius : Lietuvos edukologijos

universiteto leidykla, 2014 (Vilnius : LEU l-kla). – 134, [1] p. : iliustr.. – Tiraþas [200] egz.. –

ISBN 978-9955-20-934-8 (ár.)

Tapyba. Bëganèio laiko ðviesa = Painting. The light of a passing time / Valdas Antanas

Gurskis ; [sudarytojai Valdas Gurskis, Nijolë Nevèesauskienë] ; [tekstø autoriai Nijolë

Nevèesauskienë, Valdas Gurskis, Algimantas Jonas Kuras]. – Vilnius : Lietuvos dailininkø

sàjunga : Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 175, [1] p. :

iliustr., portr.. – Dalis gretut. teksto liet., angl.; santr. angl.. – Tiraþas 500 egz.. – ISBN 978-

609-95312-5-0 (ár.) : [11 Eur 58 ct]

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A

Lauras : romanas / Jevgenij Vodolazkin ; ið rusø kalbos vertë Danutë Kavaliauskienë. – Vilnius :

Gimtasis þodis, 2015 (Kaunas : Spindulio sp.). – 390, [2] p.. – Tiraþas 2000 egz.. – ISBN 978-

9955-16-521-7 (ár.)

Sàmonës drakonø keliais : [romanas] / Saulë Zujûtë. – Kaunas : Mijalba, 2015 (Vilnius : BALTO

print). – 355, [1] p.. – (Kosminiai memuarai). – Tiraþas 600 egz.. – ISBN 978-609-8050-99-8 (ár.)

Sapnas : ekologinis euroromanas / Algimantas Lyva, Mindaugas Peleckis. – Vilnius : Pasviræs

pasaulis, [2015] (Vilnius : Biznio maðinø komp.). – 162, [1] p.. – Tiraþas 100 egz.. – ISBN 978-

609-8027-12-9

Saulëlydþio blyksnis : eilëraðèiai / Teklë Dþervienë ; [redaktorë ir nuotraukø autorë Birutë

Kulpinskaitë-Orinienë]. – Alytus : Alytaus spaustuvë, 2014 (Alytus : Alytaus sp.). – 98, [4] p. :

iliustr.. – Tiraþas 200 egz.. – ISBN 978-9955-706-96-0

Tarp eiluèiø : [rusø filologës, vertëjos] Lilianos Lunginos gyvenimas, jos papasakotas Olego

Dormano filme / ið rusø kalbos vertë Laima Raèienë. – Vilnius : Gimtasis þodis, 2015 (Vilnius :

Standartø sp.). – 366, [1] p.. – Tiraþas 1200 egz.. – ISBN 978-9955-16-528-6 (ár.)

Tarp laikrodþio rodykliø / Nerijus Pipiras. Ad libitum / Robertas Urbonavièius : [kûrybos

rinkinys]. – Kaunas : Pasaulio lietuviø centro leidykla [i.e. Pasaulio lietuviø kultûros, mokslo ir

ðvietimo centras], 2015 (Kaunas : Judex). – 69, [3] p. : iliustr.. – Tiraþas 400 egz.. – ISBN 978-

9986-418-96-2

Vilties vaivorykðtë : [eilëraðèiø rinkinys] / Saulutë Genovaitë Markauskaitë. – Kaunas :

Pasaulio lietuviø kultûros, mokslo ir ðvietimo centras, 2015 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 109,

[3] p. : iliustr., portr.. – Tiraþas [300] egz.. – ISBN 978-9986-418-95-5

TUKAS“. Scenarijaus aut., reþ. ir dail. —

V. Mazûras

21 d. 18 val. — PREMJERA! „MARÐRUTAS“

(dekadentiðkas koliaþas apie vienà Padarà).

Scen. aut. ir reþ. — A. Jankevièius

22 d. 12 val. — S. Siudikos „PRINCESË IR

KIAULIAGANYS“. Reþ. — A. Mikutis

25 d. 10 val. — „ÞIOGAS ZIGMAS ÞALGIRIO

MÛÐYJE“ (pagal L. Jakimavièiaus pasakà).

Aut. ir reþ. — A. Sunklodaitë (Kauno lëliø

teatras)

26 d. 18 val. — „NE PAGAL ÐIO PASAULIO

MADÀ“ (fantazija apie poetà K. Donelaitá).

Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

Maþoji salë

21 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „COLIUKË“

(H.Ch. Anderseno pasakos motyvais). Reþ. ir

dail. — R. Drieþis

22 d. 14 val. — PREMJERA! „SAULËS VA-

DUOTOJAS“ (pagal A. Liobytës pjesæ „Trys

negraþios karalaitës“). Scen. aut., reþ. ir

dail. — R. Drieþis

„Menø spaustuvë“20 d. 19 val. Juodojoje salëje —

„BUDËJIMAI“. Choreogr. — V. Jankauskas

(V. Jankausko ðokio teatras)

21 d. 11 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„MAÞI STEBUKLAI“. Choreogr. — B. Banevi-

èiûtë (ðokio teatras „Dansema“)

21 d. 12, 17 val. Kiðeninëje salëje —

„DIDYSIS DÛDININKAS“. Reþ. — S. Degutytë

(„Stalo teatras“)

22 d. 12, 15 val. Kiðeninëje salëje — „PREM-

JERA! „STEBUKLINGAS SODAS“. Reþ. —

S. Degutytë („Stalo teatras“)

22 d. 12 val. Juodojoje salëje — „SENELËS

PASAKA“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laborato-

rija „Atviras ratas“)

22 d. 17 val. Juodojoje salëje — „LIETAUS

ÞEMË“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratorija

„Atviras ratas“)

23 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „Pasakø

pirmadieniai maþyliams“. Pasakas seka

S. Degutytë („Stalo teatras“)

24 d. 19 val. Juodojoje salëje — K. Binkio

„SPARNUOTASIS MATAS“. Reþ. — A. Giniotis

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

Keistuoliø teatras21 d. 12 val. — „MAMULË MÛ“.

Reþ. — A. Sunklodaitë

22 d. 15 val. — atvira pamoka su aktore

I. Balsyte ir pianistu A. Anusausku „Profesio-

nalai vaikams: jo didenybë fortepijonas“

26 d. 19 val. — „ATLEISK JIEMS — JIE

NEÞINO, KÀ DARO“ (pagal G. Boccaccio

„Dekameronà“). Reþ. — E. Kiþaitë

KAUNAS

Kauno dramos teatras20 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Patricko

„MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“. Reþ. — A. Latënas

20 d. 19 val. Maþojoje scenoje — J. Tumo-

Vaiþganto „ÞEMËS AR MOTERS“.

Reþ. — T. Erbrëderis

21 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Ðkëmos

„BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

22 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“ (H.Ch. Anderseno

biografijos ir pasakø motyvais). Reþ. — I. Paliulytë

22 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — „BARBORA“

(pagal J. Gruðo dramà „Barbora Radvilaitë“).

Reþ. — J. Juraðas. Adaptacijos autorë —

A.M. Sluckaitë

24 d. 18 val. Rûtos salëje — G. Padegimo

„JAH“. Reþ. — G. Padegimas

25 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Èecho-

vo „VYÐNIØ SODAS“. Reþ. — A. Areima

26 d. 18 val. Rûtos salëje — S. Oksanen

„APSIVALYMAS“. Reþ. — J. Juraðas

26 d. 20 val. Didþiojoje scenoje — Gera

muzika gyvai. „Forabandit Band Trio“

(Prancûzija, Turkija, Libanas )

Kauno valstybinis muzikinis teatras20 d. 18 val. — G. Rossini „SEVILIJOS

KIRPËJAS“. Dir. — J. Janulevièius

21 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS

KRAUJAS“. Dir. — V. Visockis

22 d. 12 val. — Z. Bruþaitës „VORO

VESTUVËS“. Dir. — V. Visockis

22 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO

ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis

25 d. 17 val. — G. Rossini, G. Puccini

„VEDYBØ VEKSELIS“. Dir. — J. Geniuðas

26 d. 18 val. — F. Wildhorno „GRAFAS

MONTEKRISTAS“ (pagal A. Dumas romanà).

Dir. — J. Janulevièius

Kauno kamerinis teatras20 d. 18 val. — E. Radzinskio „KOBA“.

Reþ. — S. Rubinovas

21 d. 18 val. — aktorës K. Kazakevièiûtës

jubiliejinis vakaras

22 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS,

ARBA MELO MOKYKLA“. Reþ. — A. Pociûnas

26 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA IR

NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno maþasis teatras20 d. 19 val. — M. Valiuko „SEPTYNIOLIKA“.

Reþ. — E. Prakuliauskaitë-Milinienë

21 d.18 val. — F. Rame, D. Fo „LAISVOJI

PORA“. Reþ. — R. Januðkevièiûtë, A. Baniûnas

22 d. 14 val. — PREMJERA! „PASLAPTINGA

NAKTIS“. Reþ. — J. Jukonytë

Kauno lëliø teatras21, 28 d. 12 val. — PREMJERA! A. Þiurausko

ir S. Bocullo „MOLINIS SAPNAS“.

Reþ. — A. Þiurauskas

22 d. 12 val. — „SNIEGUOLË IR SEPTYNI

NYKÐTUKAI“. Aut. ir reþ. — O. Þiugþda

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramos teatras20 d. 18 val. Þvejø rûmuose — PREMJERA!

H. Ibseno „LAUKINË ANTIS“. Reþ. — R. Rimeikis

25 d. 18 val. Þvejø rûmuose — K. Draguns-

kajos „LUNAÈIARSKIO LUNAPARKAS“.

Reþ. — D. Rabaðauskas

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras21 d. 18.30 — G. Bizet „KARMEN“

22 d. 12 val. — „TINGINËLIØ KAIMAS“ (pagal

V.V. Landsbergio knygà „Tinginiø pasakos“)

25 d. 18.30 — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“

28 d. 18.30 — Z. Liepinio „PARYÞIAUS

KATEDRA“

Ð I A U L I A I

Valstybinis Ðiauliø dramos teatras20 d. 18 val. — M. Pagnolio „DUONKEPIO

ÞMONA“. Reþ. — A. Lebeliûnas

21 d. 18 val. — „DAKTARAS IR MANGARYTA“

(J. Basanavièiaus surinktø pasakø motyvais).

Pjesës aut. ir reþ. — V.V. Landsbergis

22 d. 12 val. — „KUKUÈIO KELIONË“ (pagal

M. Martinaièio „Kukuèio balades“). Insceni-

zacijos aut. ir reþ. — I. Norkutë

22 d. 18 val. — A. Tarn „DIBUKAS“.

Reþ. — R. Banionis

24 d. 18 val. — Ch. Boitchevo „POGRINDÞIO

KOMEDIJA!“ Reþ. — R. Boravskis (Vilniaus

kamerinis teatras)

26 d. 18 val. — Þemaitës „TRYS MYLIMOS“.

Reþ. — A. Latënas (Valstybinis jaunimo

teatras)

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras20 d. 18 val. — I. Abeles „JAZMINAS“.

Reþ. — M. Kimele

21 d. 18 val. — „ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“ (pagal

L.M. Montgomeri romanà). Reþ. — A. Gluskinas

22 d. 18 val. — J. Tätte’es „SANKIRTA SU

PAGRINDINIU KELIU“. Reþ. — A. Vidþiûnas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija20 d. 18 val. Ukmergës kultûros centre —

Lietuvos kamerinis orkestras. Solistai I. Bakðe-

vièienë (smuikas), Þ. Malikënas (smuikas),

R. Vaitkevièius (violonèelë), D. Bagurskas

(kontrabosas). Programoje A. Vivaldi, J.S. Bacho,

J. Haydno, G. Bottesini kûriniai

21 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoni-

nis orkestras, fortepijonø duetas R. Rikterë ir

Z. Ibelhauptas, Dalyvauja vokalistës B. Stanis-

lauskaitë, L. Valionienë, M. Zapolskaitë. Dir. —

J. Domarkas. Programoje J. Adamso,

P. Dukas, A. Skriabino kûriniai

22 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — muðamøjø instrumentø

ansamblis „Giunter Percussion“: P. Giunteris,

S. Gailius, T. Kulikauskas, R. Vilèinskas.

Dalyvauja muzikologas D. Uþkuraitis.

Programoje N.J. Þivkoviãiaus, M. Fordo,

A. Beallo, D. Friedmano–D. Samuelso,

W. Roggenkampo kûriniai

22 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

ansamblis „Musica humana juventus“.

Solistai fleitininkai: A. Baublinskaitë, V. Kaziuly-

të, M. Raèkauskaitë, R. Rëèkus, D. Ðeibokaitë.

Programoje C.Ph.E. Bacho, E. Griego, E. Elgaro,

M. Berthomieu, W.A. Mozarto, F. Dopplerio,

F. Martino kûriniai

22 d. 14 val. Uþutrakio dvaro sodybos

rûmuose — Èiurlionio kvartetas. Solistë

I. Zelenkauskaitë (sopranas). Programoje

V. Bellini, N. Paganini, R. Schumanno,

N. Èepaitës kûriniai

25 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — kamerinës muzikos koncertas

„Sonatø pakerëti“. D. Kashimoto (smuikas),

V. Ðakûras (fortepijonas). Programoje L. van

Beethoveno, J. Brahmso, C. Francko kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai20 d. 19 val. — solistas E. Montvidas (teno-

ras), Lietuvos valstybinis simfoninis orkest-

ras. Dir. — G. Rinkevièius. Programoje L. van

Beethoveno, W.A. Mozarto, G. Verdi, R. Wagne-

rio, V. Banaièio, J.S. Bacho ir kt. kûriniai

Tolerancijos centras20 d. 17 val. — koncertas „Romantiðkasis

Schönbergas“. A.M. Pammer (sopranas,

Austrija), S. Mauser (fortepijonas, Austrija).

Programoje ankstyvosios A. Schönbergo

dainos R. Reinicko, R. Dehmelio, G. Kellerio,

L. Pfau, N. Lenau tekstais bei ðeðios pjesës

fortepijonui

Lietuvos muzikø rëmimo fondas20 d. 17 val. — muzikologës R. Aleknaitës-

Bieliauskienës kûrybinës veiklos vakaras

25 d. 17 val. — treèiadienio vakaras-koncer-

tas-paroda. V.Þ. Vasiliauskienës ir R. Uðpalie-

nës tapybos darbø parodos atidarymmas

Ðv. Kotrynos baþnyèia22 d. 10.30 — respublikinis muzikos (meno)

mokyklø instrumentiniø ansambliø festivalis

„Mokytojas ir mokinys“

26 d. 19 val. — „Gyvenimo istorijos ir

atspalviai muzikoje“. Solistës R. Lipinaitytë

(smuikas), V. Andriûnaitë (altas). Vilniaus

miesto savivaldybës Ðv. Kristoforo kamerinis

orkestras. Dir. — D. Katkus. Programoje

Z. Bruþaitës, A. Malcio ir kt. kûriniai

Ðv. Jonø baþnyèia21 d. 18 val. — koncertø ciklas „Muzikos

valanda VU Ðv. Jonø baþnyèioje“. V. Pinkevi-

èiaus koncertas „2015 m. vargonø kompozi-

toriai jubiliatai“. Programoje N. Bruhnso ir

J.N. Hanffo kûriniai

P A N E V Ë Þ Y S

Panevëþio miesto dailës galerija22 d. 16 val. — koncertas „Briliantinë fantazi-

ja“. Koncertuoja vario dûdø orkestras „Aukð-

tyn“ (dir. ir meno vad. — R. Vilys). Solistai

kornetininkas T. Hutchinsonas (Velsas), dir. —

trombonininkas S. Legge (Anglija)

V a k a r a i

V I L N I U S

Lietuvos teatro sàjunga23 d. 18 val. — N. Varnelytës ir V. Mockevi-

èiûtës spektaklis „Dzûkiø vakaras“

12 psl. 7 meno dienos | 2015 m. vasario 20 d. | Nr. 7 (1113)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

Redaktorë – Agnë NaruðytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda ÈemerkaitëFinansininkë – Brigita Misiuvienë

V a s a r i o 2 0 – 2 6

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Lietuvos kultûros taryba,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis20—26 d. — Amerikieèiø snaiperis (JAV) —

12.15, 15.10, 18.05, 21.10

20, 23—26 d. — Gauruotos eglutës (Rusija) —

13.45, 16, 19.30; 21, 22 d. — 11.30, 13.45,

16, 19.30

20—26 d. — Juodoji jûra (D. Britanija, JAV,

Rusija) — 16.50, 18, 20.45, 21.40

20, 23—26 d. — Vaizduotës þaidimas (JAV,

D. Britanija) — 15.40, 18.20, 21.15; 21, 22 d. —

12.45, 15.40, 18.20, 21.15

26 d. — Annie (JAV) — 20.20

20—26 d. — Penkiasdeðimt pilkø atspalviø

(JAV) — 12.15, 15.30, 18.45, 21.40

Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë Saulius ir

Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkelavièius) —

11.30, 13.45, 16, 19.30, 21.50

Aviukas Ðonas. Filmas (D. Britanija, Prancû-

zija) — 11, 13.05, 15.10, 17.15

Kingsman. Slaptoji tarnyba (D. Britanija) —

11.10, 14, 18.15, 21.05

Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) — 12, 14.45,

17.45, 20.30

20, 23—26 d. — Meðkiukas Padingtonas

(D. Britanija, Prancûzija) — 13.30, 15.50, 18.10;

21, 22 d. — 11.15, 13.30, 15.50, 18.10

20—26 d. — Visko teorija (D. Britanija) —

17.30, 20.15

8 nauji pasimatymai (Rusija) — 14, 18.30

21, 22 d. — Galingasis 6 (JAV) — 11.15, 12.30

20—26 d. — Galingasis 6 (3D, JAV) — 15 val.

Didelës akys (JAV) — 16.10

Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) — 21 val.

20—22 d. — Tarp þvaigþdþiø (D. Britanija,

JAV) — 20.20

Forum Cinemas Akropolis20—26 d. — Amerikieèiø snaiperis (JAV) — 12,

14.50, 18.40, 21.40; Gauruotos eglutës

(Rusija) — 11.10, 13.20, 18.10

20—26 d. — Juodoji jûra (D. Britanija, JAV,

Rusija) — 15.30, 20.20; Vaizduotës þaidimas

(JAV, D. Britanija) — 17.50, 20.40

26 d. — Annie (JAV) — 18.30

20—26 d. — Penkiasdeðimt pilkø atspalviø

(JAV) — 10.40, 13.30, 16.20, 17.40, 19.05,

20.30, 21.50; Aviukas Ðonas. Filmas (D. Britani-

ja, Prancûzija) — 10.30, 12.35, 14.40, 16.45;

Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë Saulius ir

Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkelavièius) —

10.50, 16, 18.50, 21.10

20, 23—26 d. — Meðkiukas Padingtonas

(D. Britanija, Prancûzija) — 11.30, 13.45,

16.10; 21, 22 d. — 10.10, 11.30, 13.45, 16.10

20—22 d. — Kingsman. Slaptoji tarnyba

(D. Britanija) — 13.10, 18.30, 21.30; 23—26 d. —

13.10, 21.30

20—26 d. — Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) —

12.20, 15.10, 18 val.; Galingasis (JAV) — 10.20,

12.50; Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) — 20.50;

Bukas ir bukesnis 2 (JAV) — 15.20

„Skalvijos“ kino centras20 d. — Meilë ið pirmo smûgio (Prancûzija) —

16.30; 24 d. — 16 val.

20 d. — Balandis tupëjo ant ðakos ir màstë

apie bûtá (Ðvedija, Vokietija, Norvegija,

Prancûzija) — 18.30; 21 d. — 15.20; 23 d. —

21.15; 24 d. — 17.50; 25 d. — 17.30

20 d. — Maidanas (dok. f., Nyderlandai,

Ukraina) — 20.40; 21 d. — 17.30; 22 d. —

20.40; 23 d. — 16.30; 26 d. — 17 val.

23 d. — Baltas Dievas (Vengrija, Vokietija,

Ðvedija) — 19 val.

24 d. — Þiemos miegas (Turkija, Prancûzija,

Vokietija) — 20 val.; 25 d. — 19.40

22 d. — Kino klasikos vakaras. Mirtis Veneci-

joje (Italija, Prancûzija)— 18 val. (filmà

pristatys kino kritikas, scenaristas P. Morkus)

Ciklas „Karlsono kinas“

21 d. — Aukso þirgas (animac., reþ. V. Aðkinis,

R. Kalnaellis) — 13.40

22 d. — Aviukas Ðonas. Filmas (animac.,

D. Britanija, Prancûzija) — 14.20

23 d. — Atkirtis (JAV) — 14.20 (Seansas

senjorams)

Specialûs Knygø mugës seansai

21 d. — Violeta (Prancûzija) — 20 val.

22 d. — Detektyviniai Conano Doyle’io

siuþetai (animac., Ukraina) — 16 val.

Pasaka20 d. — Penkiasdeðimt pilkø atspalviø (JAV) —

17, 22 val.; 21 d. — 14, 21.30; 22 d. — 16 val.;

23 d. — 18.45; 24 d. — 19 val.; 25 d. — 21.30;

26 d. — 22 val.

20 d. — Vaizduotës þaidimas (JAV, D. Britani-

ja) — 19.30; 21 d. — 19 val.; 22 d. — 18.30;

23 d. — 19.15; 24 d. — 21.30; 25 d. — 19 val.;

26 d. — 21 val.

20 d. — Amþinai stilingos (dok., f., reþ. L. Plioplytë) —

16 val.; 21 d. — 12.15, 17.15; 22 d. — 12.15,

17.15; 23 d. — 17.15; 24, 25 d. — 17.30;

26 d. — 15.30, 19.30

20, 24 d. — Visko teorija (D. Britanija) — 18 val.;

23 d. — 21.15; 25 d. — 18 val.; 26 d. — 17 val.

20 d. — Nauja draugë (Prancûzija) — 20.30;

21 d. — 16.30; 22 d. — 20.30; 23 d. — 20.45;

24 d. — 17.15; 26 d. — 18.15

20 d. — Atkirtis (JAV) — 22.30; 21 d. — 21 val.;

22 d. — 19 val.; 23 d. — 21.30

20 d. — Rio, að tave myliu (JAV) — 17.15;

21 d. — 19.15; 22 d. — 14.15

20, 24 d. — Ida (Lenkija) — 19.15; 21, 22 d. —

12.30; 25 d. — 17.15; 26 d. — 16.30

20 d. — Treèias þmogus (D. Britanija, JAV,

Belgija, Vokietija) — 21 val.; 21 d. — 21.15;

23 d. — 18 val.; 26 d. — 20.15

21 d. — Aviukas ðonas. Filmas (D. Britanija,

Prancûzija) — 12 val.; 22 d. — 14 val.

21 d. — Meðkiukas Padingtonas (D. Britanija,

Prancûzija) — 13.45; 22 d. — 12 val.

21 d. — Pakeliui á mokyklà (dok., f., Prancûzi-

ja) — 15.45; 22 d. — 16.30

21 d. — Didelës akys (JAV) — 18.45; 22 d. —

21 val.; 23 d. — 17 val.

21 d. — Baltas Dievas (Vengrija, Vokietija,

Ðvedija) — 14.15; 22 d. — 18 val.

21 d. — Kelias á þvaigþdes (Kanada, JAV, Prancû-

zija) — 16.45; 24 d. — 21 val.; 25 d. — 21 val.

22 d. — Mënesienos magija (JAV) — 21.15

24 d. — Þiemos miegas (Turkija, Prancûzija,

Vokietija) — 20.30

25 d. — Tarp þvaigþdþiø (D. Britanija, JAV) —

20.30

26 d. — Geriausia, kà turiu (JAV) — 15 val.

(Senjorø arbatëlë)

Vokiðko kino dienos

26 d. — Vulva 3.0 (Vokietija) — 18 val.

26 d. — Superego ir tu (Vokietija) — 20 val.

Ozo kino salë20 d. — Avinëlio vartai (reþ. A. Stonys) — 16 val.

20 d. — Ida (Lenkija) — 16.50

21 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 14 val.

21 d. — Nëra laiko gerumui (reþ. ir scen. aut.

A. Janèoras) — 16.10

25 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) — 16 val.

25 d. — Coco prieð Chanel ( Prancûzija) — 17.10

25 d. — Treèias þmogus (D. Britanija, JAV,

Belgija) — 19 val.

26 d. — Didelës akys (JAV) — 16.15 val.

26 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 18.10

KAUNAS

Forum Cinemas20, 21 d. — Juodoji jûra (D. Britanija, JAV,

Rusija) — 13.40, 15.15, 17.50, 21.45, 23.50;

22—26 d. — 13.40, 15.15, 17.50, 21.45

20, 21 d. — Vaizduotës þaidimas (JAV,

D. Britanija) — 15.30, 19, 20.45, 23.20; 22—

26 d. — 15.30, 19, 20.45

20, 21 d. — Amerikieèiø snaiperis (JAV) —

13.25, 16.10, 18.55, 20.30, 23.30; 22—26 d. —

13.25, 16.10, 18.55, 20.30

20—26 d. — Gauruotos eglutës (Rusija) — 11.30

26 d. — Annie (JAV) — 18.15

20, 21 d. — Penkiasdeðimt pilkø atspalviø

(JAV) — 10.15, 13, 15.45, 18.30, 21.20, 23.15;

22—26 d. — 10.15, 13, 15.45, 18.30, 21.20

20—26 d. — Aviukas Ðonas. Filmas (D. Britani-

ja, Prancûzija) — 10.25, 12.30, 14.30, 16.40

20—24, 26 d. — Traukinio apiplëðimas, kurá

ávykdë Saulius ir Paulius (reþ. R. Marcinkus,

S. Aðkelavièius) — 10.50, 13.05, 18.45, 21 val.;

25 d. — 10.50, 18.45, 21 val.

20, 23—26 d. — Meðkiukas Padingtonas

(D. Britanija, Prancûzija) — 11.10, 13.10,

16.30; 21, 22 d. — 10.30, 11.10, 13.10, 16.30

20—25 d. — Kingsman. Slaptoji tarnyba

(D. Britanija) — 15.20, 18.15, 21.10; 26 d. —

15.20, 21.10

20, 21 d. — Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) —

21.30, 23.45; 22—26 d. — 21.30

20—26 d. — Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) —

12.40, 18 val.; Galingasis 6 (JAV) — 10.40

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas20—26 d. — Gauruotos eglutës (Rusija) — 11.10,

13.30, 15.50, 18.10; Amerikieèiø snaiperis

(JAV) — 15.20, 18.20, 21.10; Juodoji jûra

(D. Britanija, JAV, Rusija) — 18, 20.40; Vaiz-

duotës þaidimas (JAV, D. Britanija) — 20.30

26 d. — Annie (JAV) — 18.40

20—26 d. — Aviukas Ðonas. Filmas (D. Britanija,

Prancûzija) — 10.20, 12, 13.10, 14.10, 17 val.

Penkiasdeðimt pilkø atspalviø (JAV) — 10.30,

12.30, 15.30, 18.30, 21.20; Meðkiukas Pading-

tonas (D. Britanija, Prancûzija) — 10.10, 12.20,

14.40, 16.20

Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë Saulius ir

Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkelavièius) —

13.20, 15.40, 19.10, 21.40

20—25 d. — Kingsman. Slaptoji tarnyba

(D. Britanija) — 18.40

20—26 d. — Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) — 21.30

21, 22 d. — Galingasis 6 (JAV) — 10.40

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas20—26 d. — Juodoji jûra (D. Britanija, JAV,

Rusija) — 12.50, 21 val.

Amerikieèiø snaiperis (JAV) — 17.45, 20.45

20, 23—26 d. — Gauruotos eglutës (Rusija) —

15.45; 21, 22 d. — 10.40, 15.45

21, 23, 25 d. — Vaizduotës þaidimas (JAV,

D. Britanija) — 18.15

26 d. — Annie (JAV) — 18.15

20—26 d. — Penkiasdeðimt pilkø atspalviø

(JAV) — 10.20, 13.10, 16, 18.45, 21.45

Aviukas Ðonas. Filmas (D. Britanija, Prancû-

zija) — 10.10, 12.15, 13.20, 14.20

Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë Saulius ir

Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkelavièius) —

16.30, 19, 21.30

20, 23—26 d. — Meðkiukas Padingtonas

(D. Britanija, Prancûzija) — 13, 15.30; 21,

22 d. — 11, 13, 15.30

20—26 d. — Bukas ir bukesnis 2 (JAV) —

15.15

Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) — 18 val.

21, 22 d. — Galingasis 6 (JAV) — 10.30

20, 22, 24 d. — Kingsman. Slaptoji tarnyba

(D. Britanija) — 18.15

20—26 d. — Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) — 21.15

Amerikieèiø snaiperis ****Naujausias Clinto Eastwoodo filmas – Chriso Kyle’o biografijos ekra-

nizacija. Ðis karinis filmas – rimtas „Oskarø“ kandidatas – rodo vieno ge-riausiø visø laikø JAV armijos snaiperio gyvenimo istorijà. Irake jis buvovadinamas velniu. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Bradley Cooperis, SiennaMiller, Maxas Charlesas (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai)

Juodoji jûra ****Ðkotø reþisieriaus Kevino Macdonaldo („Paskutinis Ðkotijos karalius“)

nuotykiø filmas – pasaka apie povandeniná laivà ir naciø auksà. Á bedarbápovandeninio laivo kapitonà (Jude Law) kreipiasi nepaþástamasis ir pa-siûlo vadovauti ekspedicijai prie Juodosios jûros krantø. Ekspedicijos tiks-las – rasti paskendusá laivà, pilnà aukso. Kapitonas surenka rusø ir angløjûrininkø komandà, ekspedicija prasideda ir herojus supranta, á koká rizi-kingà nuotyká ásivëlë. Taip pat vaidina Grigorijus Dabryginas, Konstanti-nas Chabenskis, Sergejus Puskepalis (D. Britanija, JAV, Rusija, 2014). (Vil-nius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai)

Kingsman. Slaptoji tarnyba ****Pagal populiarø Dave’o Gibbonso ir Marko Millaro komiksà sukurtas

Matthew Vaugh kriminalinio filmo pastiðas pasakoja apie specialiøjø tar-nybø agentà, kurio karjera artëja prie pabaigos. Jis imasi globoti naujokà,buvusá smulkø nusikaltëlá, kad perteiktø jam savo sukauptas þinias. Pagrin-dinius vaidmenis filme sukûrë Taronas Egertonas, Colinas Firthas, Samue-lis L. Jacksonas, Michaelas Caine’as, Markas Strongas, Sofia Boutella, Sop-hie Cookson (D. Britanija, 2015). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai)

Meilë ið pirmo smûgio ***Thomas Cailley filmas pasakoja neáprastà dviejø jaunuoliø meilës isto-

rijà. Nutrûktgalvë Madlen (Adele Haenel) neabejoja, kad netrukus Þemæiðtiks praþûtis, todël uoliai ruoðiasi pasaulio pabaigai ir gyvenimà rengiasipabaigti dëvëdama karinæ uniformà. Per gyvenimà pasroviui plaukiantis irið tëvo lentpjûvæ paveldëjæs Arno (Kevin Azais) nebijo nieko, taèiau susiti-kimas dviejø dienø karo pratybose su Madlen, kurios tëvai uþsakë jam tvar-tà, apvers vaikino gyvenimà aukðtyn kojomis. Jiedu pradeda meilës bei ka-ro þaidimà, kurá laimës tas, kuris neprisipaþins pralaimëjæs. Tai tik imtynës,bet reþisierius romantinës komedijos schemas susieja su karinëmis metafo-romis. Taip pat vaidina Antoine’as Laurent’as, Brigitte Rouan, WilliamasLebgilis (Prancûzija, 2014). (Vilnius)

Vaizduotës þaidimas ***Morteno Tyldumo biografinë drama pasakoja apie britø mokslininkà –

matematikà ir ðifrologà Alanà Turingà, kuris Antrojo pasaulinio karo me-tais sukûrë naciø kodavimo maðinà „Enigma“ áveikusá árenginá – ðiuolai-kinio kompiuterio prototipà – ir taip prisidëjo prie karo baigties. Tyldu-mas nusiþudë, nes buvo homoseksualus ir po karo uþ tai nuteistas kalëti.Pagrindiná vaidmená ðiame „Oskarams“ nominuotame filme sukûrë Bene-dictas Cumberbatchas, taip pat vaidina Keira Knightley, Matthew Goode’as,Markas Strongas, Charlesas Dance’as, Allenas Leechas (D. Britanija, JAV,2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai)

Þiemos miegas ****Baigæs aktoriaus karjerà Aidinas ásigijo maþà vieðbutá kalnuose ir ban-

do gelbëti santuokà su daug jaunesne Nihal. Aidinas bando raðyti knygàapie turkø teatro istorijà ir jauèiasi savotiðku vietos bendruomenës teisëju,nors maþa kas jam jauèia simpatijà. Kanø „Auksine palmës ðakele“ apdova-nota turkø reþisieriaus Nuri Bilge Ceylano drama pasakoja apie nuo visuo-menës atitrûkusio elito egoizmà. 3,5 valandos trunkantis filmas – puikus pa-vyzdys, kaip galima sujungti literatûrinæ naracijà, kino kadro groþá ir diskretiðkàmoralizavimà. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Halukas Bilgineras, Melisa So-zen, Serhat Kilic, Nejat Isler (Turkija, Prancûzija, Vokietija, 2014). (Vilnius)

„Vaizduotës þaidimas“