Geguþës 19–21 dienomis vyko jubiliejinë10-oji tarptautinë konferencija „Naujos sta-tybinës medþiagos, konstrukcijos ir technolo-gijos“. Konferencijos tikslas – aptarti laimëji-mus statybos medþiagø gamybos, projektavi-mo, statybos, eksploatavimo, vadybos ir kito-se srityse.

Birþelio 10 dienà VGTU rektorius prof. ha-bil. dr. Romualdas Ginevièius bei Vilniausmiesto savivaldybës meras Vilius Navickas pa-siraðë strateginæ bendradarbiavimo sutartá, kuripadës efektyviau panaudoti Lietuvos aukðtojomokslo potencialà ir jam padedant spartintiVilniaus miesto plëtrà.

Birþelio 15 dienà padëkos raðtaisapdovanoti geriausi 2009/2010 m.m. VGTUsportininkai.

Ðiemet iðleista jau 49-Ðiemet iðleista jau 49-Ðiemet iðleista jau 49-Ðiemet iðleista jau 49-Ðiemet iðleista jau 49-ojiojiojiojiojiabsolventø laida –absolventø laida –absolventø laida –absolventø laida –absolventø laida –

3410 absolventø.3410 absolventø.3410 absolventø.3410 absolventø.3410 absolventø.

Statybos inþinerijos magistrui RYÈIUI MUÐAUSKUI,baigusiam Statybos fakulteto magistrantûrosStatiniø konstrukcijø studijø programà,áteiktas 10000-asis Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto magistro diplomas.

PIRMASIS VISI/VGTU

VISØ LAIKØ ABSOLVENTØ KONGRESAS !

SIEMENS ARENOJE Ð.M. LAPKRIÈIO 6 D.

Kvieèiame atvykti ir pabûti kartusu legendinëmis grupëmis FOJE, ANTIS, SAULËS LAIKRODIS,

bardu ALGIRDU SVIDINSKU, miniatiûrø teatru ÐIUPINYS, taip pat su universiteto meno

kolektyvais.

SUSITIKIME!PRISIMINKIME!PASIVAIÐINKIME!

PASILINKSMINKIME!

Bus iðleista Kongresui skirta knyga.

REGISTRUOJAMËShttp://www.alumni.vgtu.lt/lt/naryste/

SUSITIKIME!PRISIMINKIME!PASIVAIÐINKIME!

PASILINKSMINKIME!

ISSN 1392-5857

Ðiame numeryje2010/3 (76)

GEDIMINO UNIVERSITETAS internete http://www.vgtu.lt

Leidþiamas nuo 1998 m.

Vilniaus Gediminotechnikos universitetas

Redakcijos adresas:Saulëtekio al. 11, 525 kab.10223 VilniusTel.: (85) 274 49 36Faksai: 270 00 12, 270 01 14

El. paðtas: gu@vgtu.ltasta.verbickiene@vgtu.lt

Vyr. redaktorë Asta Verbickienë

Dailininkë ir maketuotojaAsta Rudminaitë

Fotografas Aleksas Jaunius

Spausdino UAB „Baltijos kopija“,Kareiviø 13B, 09109 Vilnius5,4 spaudos lanko

Tiraþas 250 egz.

Pasiraðyta spaudai 2010 07 02Uþsakymo nr. 11679

Pardavimo kaina sutartinë

LEIDËJAS

Vilniaus Gedimino technikos universitetas išleido 10-tûkstantàjá magistràVytautas PLAKYS / 2

IR MEMORIA. VGTU Garbës daktaras, Prezidentas Algirdas BrazauskasAlgimantas NAKAS / 6

Vieni metai mokslo ir studijø sistemos reformaiVytautas PLAKYS / 8

„Naujos statybinës medþiagos, konstrukcijos ir technologijos“ sukvietë moks-lininkus iš viso pasaulioLinas JUKNEVIÈIUS / 13

Geotechnikos verslas remia mokslà ir studijasArnoldas NORKUS, Asta RADZEVIÈIENË / 15

Tarptautiniø studijø centro geriausiejiBirutë TAMULAITIENË / 16

Jaunøjø transportininkø konferencija - jau 13-ojiOlegas PRENTKOVSKIS / 19

Apie VGTU humanitarinæ plëtràJûratë ÈERNEVIÈIÛTË, Tomas KAÈERAUSKAS, Romanas MARTAVIÈIUS, Borisas MELNI-KAS, Povilas TAMOŠAUSKAS / 21

Architektûros fakultete rinkosi jaunøjø mokslininkø bendruomenëEdita JUÈIÛTË / 24

Veikla ir tikëjimas, išdavystës nuojautos virpulys, saugumas ir teisingumasValdas PRUSKUS / 25

Iš universitetø teatrø forumo akimirkøEdita JUÈIÛTË / 27

Tiesos problema ir ekonominë krizëJonas SRËBALIUS / 28

Nauju poþiûriu apþvelgti šiuolaikinës šeimos klausimaiEdita JUÈIÛTË 29

Leidyklos „Technika“ vadovëlisVytautas KEPALAS / 30

Diagnostika – saugumo pagrindasVincas VALAVIÈIUS / 31

„Gabijos“ likimas festivalyje „Dþiûgaukim... Aleliuja“Dainius JAKUBAUSKAS / 32

Ar teisingai perduodama estafetës lazdelë?Erika GIRUTYTË, Ieva KAIRYTË / 33

„Šokis – atgaiva kûnui ir sielai“Aušra KRIÈENAITË /34

Kolegø jubiliejai / 35-40

Matomas, jauèiamas, girdimas groþis Olandijoje...Giedrë STONKUTË / 41

Galerijai A – penkeri / 44

Gyvenimas VGTU

2

Ðiemet iðleista kiek maþesnë neipernai absolventø laida – 3410 ab-solventø. 2444 pagrindiniø studijø ab-solventai gauna bakalauro ir inþinie-riaus diplomus, 953 – magistrø, 13 –specialiøjø profesiniø studijø diplomus.Daugiausia diplomø áteikë Statybos fa-kultetas – 739, ið jø bakalauro – 505,magistro – 234. Aplinkos inþinerijos fa-kultete iš viso áteikti 587 diplomai, ið jøbakalauro – 425, magistro – 162.Verslo vadybos fakultete diplomaisdþiaugësi 372 bakalaurai, 205 ma-gistrai, iš viso – 577 absolventai. Kiekmaþiau – 412 – diplomø buvo áteikta

Transporto inþinerijos fakulteto absol-ventams: juos gavo 335 bakalaurai ir77 magistrai. Penktoje vietoje pagaldiplomø áteikimo gausà yra Funda-mentiniø mokslø fakultetas, kuriame di-plomus ðiemet savo rankose jau laiko348 absolventai. Atitinkamai 310 ab-solventø iðleido Elektronikos fakultetas,268 – Mechanikos fakultetas, 100 –Architektûros fakultetas, 59 – A.Gus-taièio aviacijos institutas bei 10 Tarp-tautiniø studijø centras (2 pav.).

Geriausiø studijø rezultatø pasieku-siesiems buvo áteikti diplomai su pa-gyrimu: bakalauro – 5 bei magistro –

49. Daugiausia diplomø su pagyrimuáteikë Statybos fakultetas (bakalauro –2, magistro –24).

Uþsienyje baigiamuosius darbusapgynë 17 VGTU absolventø. Dau-giausia tokiø absolventø buvo Aplin-kos inþinerijos fakultete – 11, ið jø – 4bakalaurai ir 7 magistrai. Verslo va-dybos fakultete baigiamàjá darbà uþ-sienyje gynë 5 magistrai, Statybos fa-kultete – 1 bakalauras.

Aplinkos inþinerijos fakultete 2010metais Keliø ir geleþinkeliø inþinerijosbakalauro studijø programos absol-ventë Svajûnë Akinytë baigë studijas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas iðleido 10-tûkstantàjá magistrà

Vytautas PLAKYSStudijø direkcijos direktorius

Birþelá, kaip áprastai, VGTU akademinëje bendruomenëje – ðventë: šiemet iðleista jau49-oji absolventø laida. Per visà aukðtosios mokyklos istorijà, t. y. nuo 1962-øjø KPI Vaka-rinio fakulteto, mûsø aukðtàjà mokyklà jau baigë 59267 absolventai, ið jø 47552 inþinie-riai ir bakalaurai, 10794 magistrai ir 913 inþinieriø.

Absolventø laidø dinamika pateikta 1 pav.

1 pav. Absolventø laidø dinamika 1962-2010 m.

3

su pagyrimu. Jos baigiamo-jo darbo tema – „Saugauseismo situacijos analizë posankryþø rekonstrukcijos á þie-dines Vilniaus apskrityje“ (va-dovë doc. dr. Kornelija Rat-kevièiûtë). Keturios Geodezi-jos ir kadastro katedros ab-solventës (Rita Gaidytë, IndrëAndriuðkevièiûtë, Auðra Morkû-naitë, Asta Butkutë) baigiamuo-sius darbus apgynë Norvegi-joje, Gjoviko aukštojoje tech-nikos mokykloje. Dar aðtuoniAplinkos inþinerijos fakulteto ab-solventai rengë baigiamuosiusdarbus uþsienyje ir juos sëkmin-gai apgynë VGTU.

Diplomus su pagyrimugavo 3 Aplinkos inþinerijosfakulteto magistrai: MiglëPaliukaitë, Civilinës inþineri-jos studijø programa, Keliøspecializacija, baigiamojodarbo tema „Klimato átakos automo-biliø keliø asfalto dangos konstrukci-jos stipriui tyrimai ir vertinimas“ (vado-vas dr. Audrius Vaitkus); Sigita Breþins-kienë, Geodezijos ir kartografijos stu-dijø programa, Geodezijos informa-ciniø sistemø specializacija, baigiamo-jo darbo tema „Gravimetrø SCINTREXCG-5 nulio slinkties tyrimai“ (vadovasprof. habil. dr. Petras Petroðkevièius);Ala Sokolova, Vandens ûkio inþineri-jos studijø programa, baigiamojo dar-bo tema „Aeravimo sistemø efektyvu-mo tyrimai“ (vadovas doc. dr. Mindau-gas Rimeika).

2 pav. 2010 m. VGTU absolventø laida pagal fakultetus

Jûratë Bieliauskaitë, Geodezijos irkadastro katedros absolventë, apgy-në baigiamàjá darbà Norvegijoje, Gjo-viko aukðtojoje technikos mokykloje.

Statybos fakultetà su pagyrimu bai-gë du bakalaurai: Darius Jurgutis irRimtautas Dališanskis – Statybos inþine-rijos programa, SKP specializacija.

Mindaugas Geèas pagal dvišalæuniversitetø sutartá nuo 2009 09 21 iki2010 05 24 studijavo Bratislavos tech-nikos universitete ir ten parengë bei ap-gynë bakalauro baigiamàjá darbà te-ma „Universali sporto salë Bratislavo-je“, kuris ávertintas dešimtuku (puikiai).

Statybos fakultete net 24 magistran-tûros absolventai gavo magistro diplo-mus su pagyrimu. Statybos inþinerijosmagistrui Ryèiui Muðauskui, baigusiamStatybos fakulteto magistrantûros Stati-niø konstrukcijø studijø programà, áteik-tas 10000-asis Vilniaus Gedimino tech-nikos universiteto magistro diplomas(nuotraukoje apaèioje).

Rytis Mušauskas, 2004 metais bai-gæs Telðiø m. Þemaitës gimnazijà, ástojoá VGTU Statybos fakultetà su aukðèiau-siu tø metø Statybos inþinerijos progra-mos konkursiniu balu. Bakalauro stu-dijose (programa Energetikos ir trans-

Gyvenimas VGTU

4

porto statyba) R.Muðauskui uþ geràmokymàsi (jo studijø svertinis ávertini-mø vidurkis – 10) ne kartà buvo skirtaaukðèiausio laipsnio Lietuvos Didþiojokunigaikðèio Gedimino stipendija. Irmagistrantûros studijose (programosStatiniø konstrukcijos Specialiøjø stati-niø specializacija) Rytis Muðauskas pa-siþymëjo labai gerais studijø rezulta-tais. 2009 metø rudená Rytis Muðaus-kas pagal ERASMUS programà buvoiðvykæs á Vienos technikos universitetà,á prof. H.Mango (VGTU Garbës dak-taro, buvusio Austrijos mokslø akade-mijos prezidento) vadovaujamàkatedrà atlikti praktikos. RytisMuðauskas parengë baigiamà-já magistro darbà „Plieno plau-ðu armuotø lenkiamøjø gelþbe-toniniø elementø laikomosiosgalios ir deformacijø skaièiavi-mas“ (vadovas prof. G.Kaklaus-kas), kurá apgynë paþymiu 10(puikiai). Sveikiname Rytá Muðaus-kà su puikiø jo studijø ávertinimu.

Elektronikos fakultete išleistapirmoji naujos Informaciniø elek-troniniø sistemø studijø programos,signalø apdorojimo sistemø spe-cializacijos magistrantûros absol-ventø laida. Du Elektronikos fakul-teto I pakopos absolventai ir vie-nas II pakopos absolventas stu-dijavo uþsienio aukðtosiose mo-kyklose, t.y. Nacionaliniame technikosuniversitete Atënuose (Graikijoje) irFurtvangeno aukðtojoje technikos mo-kykloje (Vokietijoje). Jie rengë medþia-gà baigiamøjø darbø ir magistro teziøgynimui Lietuvoje.

Studijas Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto Tarptautiniø studijø centre bai-gë 5 bakalaurai ir 5 magistrai. Bakalau-rai studijavo Architektûros, Mechanikos in-þinerijos, Verslo vadybos, Statybos inþine-rijos studijø programas. Tai pilieèiai ið Tur-kijos, Gruzijos ir Etiopijos. Magistrantûrosstudijas ðiais metais baigæ absolventai stu-dijavo Elektros energetikos sistemø inþi-nerijos, Architektûros, Aviacinës elektroni-kos, Telekomunikacijø inþinerijos studijøprogramas. Jie atvyko iš Portugalijos,Gruzijos, Turkijos, Kirgizijos.

Antano Gustaièio aviacijos institutemagistro diplomas buvo áteiktas pir-majam Aviacinës elektronikos progra-mos absolventui ið uþsienio. Tai Turki-

jos pilietis Cagdas Efe Balin. Jo bai-giamasis magistro darbas „Orlaiviøtechninës diagnostikos sistemø tyrimai“buvo ávertintas aukðèiausiu paþymiu.C.E. Balin nuo pirmojo magistrantû-ros studijø kurso pasirinko perspekty-vià ir aviacijai labai reikalingà temà.C.E. Balin darbas pagrástas realiaisTurkijos avialinijø duomenimis.

Ðiais metais AGAI iðleista pirmojivientisøjø studijø absolventø laida. Ðioslaidos absolventams suteikti transpor-to inþinerijos magistro laipsniai.

Mechanikos fakulteto 8 studentai

gavo geriausiø techniðkøjø universitetøabsolventø sertifikatus.

Transporto inþinerijos fakultetà bai-gë ir vienas geriausiø Vilniaus Gedi-mino technikos universiteto techniniøsportininkø – magistras Linas Adoma-vièius, Transporto inþinerijos studijø pro-gramos Transporto technologiniø sis-temø inþinerijos specializacijos absol-ventas. Jis 2007 metais laimëjo antrà-jà vietà Europos greituminiø automo-deliø èempionate „Class III FEMA“ mo-deliø klasëje, 2008 metais tapo Euro-pos greituminiø automodeliø èempio-nu. Linas Adomavièius apdovanotasKûno kultûros ir sporto departamentomedaliu „Uþ sporto pergales“, tuome-èio Lietuvos Respublikos Ministro Pirmi-ninko Gedimino Kirkilo Padëkos raðtu.

Gaisrinës saugos bakalaurø diplo-mai áteikti birþelio 22 dienà Vilniaus Ge-dimino technikos universitete sureng-tame seminare-konferencijoje ,,Gais-

rinës saugos specialistø parengimo ak-tualijos. Praeitis. Dabartis. Ateitis.“ Uni-versiteto Darbo ir gaisrinës saugos ka-tedros profesoriai, dëstytojai bei Prieð-gaisrinës apsaugos ir gelbëjimo de-partamento vadovai pasidalijo minti-mis apie studentø rengimà bei proble-mas. Prieð penkiolika metø buvo iðleistapirmoji devyniolikos gaisrinës saugosspecialistø laida. Iki ðiø dienø ávykodaug teigiamø pokyèiø: iðleisti specia-lybës vadovëliai, iðugdytas dëstytojøkolektyvas, studentams sudarytos visossàlygos ágyti tiek teoriniø þiniø, tiek prak-

tinio darbo ágûdþiø. To siekti padëjoglaudus Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto bei Prieðgaisrinës apsau-gos ir gelbëjimo departamento ben-dradarbiavimas. Universitete tàdien,birþelio 22-àjà, sveèiavosi ir gaisrinëssaugos pirmosios laidos absolventai,ðiuo metu sëkmingai dirbantys ðaliesprieðgaisrinëje gelbëjimo tarnyboje.Labiausiai ðiais metais pagerbtø Gais-rinës saugos programos 17 absolven-tø bakalauro diplomus gavo ið rekto-riaus prof. Romualdo Ginevièiaus ran-kø, absolventus pasveikino Prieðgais-rinës apsaugos ir gelbëjimo departa-mento direktorius vidaus tarnybos ge-nerolas Remigijus Baniulis.

Sveikiname visus 2010-øjømetø absolventus ir linkime ágy-tas universitete þinias sëkmingaipanaudoti darbe bei kûrybinëjeveikloje.

Gaisrinës saugos bakalaurø diplomai áteikti birþelio 22 dienà surengtame seminare-konferencijoje ,,Gais-rinës saugos specialistø parengimo aktualijos. Praeitis. Dabartis. Ateitis.“

In memoria

6

Netekome Didþios asmenybës, pir-mojo tautos iðrinkto Lietuvos Respubli-kos Prezidento, buvusio Seimo Pirmi-ninko, Ministro Pirmininko Algirdo My-kolo Brazausko. Kaip apie politikà, áþy-mø ðalies vadovà, jau daug pasakytair paraðyta. Ðio áþymaus Þmogaus at-minimas ypatingas mûsø techniðkajamuniversitetui, mûsø absolventams, stu-dentams, profesûrai. A.M.Brazauskasbuvo áþymus statybos inþinierius, talen-tingas vadybininkas, ekonomikosmokslø daktaras.

1956 m. baigæs Kauno politech-nikos instituto Hidrotechnikos fakulte-tà, ágijo inþinieriaus hidrotechniko spe-cialybæ. Pradëjo nuo eilinio inþinieriauspareigø Kauno hidroelektrinës statybo-je ir kilo pareigose. Jau 1958 metaispaskiriamas Energetikos statybos tres-to valdybos virðininku. Tokià greità tar-nybinæ karjerà nulëmë puikus profesi-nis pasirengimas, neeiliniai organiza-ciniai gebëjimai, pasiaukojantis dar-bas. 1962 m. jis skiriamas Liaudiesûkio tarybos Statybiniø medþiagø val-

dybos virðininku, o 1965 m. – statybi-niø medþiagø pramonës ministru. Tuometu jam buvo tik 33 metai! Po to net11 metø – iki 1977-øjø – A.Brazaus-kas buvo Valstybinio plano komitetopirmininko pirmuoju pavaduotoju.1977-1988 jis dirbo LKP CK sekreto-riumi pramonei ir ekonomikai. 1988m. A.Brazauskà iðrinko LKP CK pir-muoju sekretoriumi.

1990 m. Algirdas Brazauskas ta-po Kovo 11-osios Akto signataru, o1993 m. tiesioginiais visuotiniais rinki-

VGTU Garbës daktaras,Prezidentas Algirdas Brazauskas

1932 09 22 Rokiškyje – 2010 06 26 Vilniuje

7

mais išrinktas Lietuvos Respublikos Pre-zidentu.

Turiningoje ir vaisingoje AlgirdoBrazausko veikloje randame solidþiøsàlyèio momentø su Vilniaus aukðtàjatechnikos mokykla. Dirbdamas Planokomisijoje, jis rëmë KPI Vilniaus filialovadovo A.Èyro iniciatyvà ákurti sosti-nëje suverenià aukðtàjà technikos mo-kyklà, rasdavo bûdø kaip paremti lë-ðomis ar medþiagø fondais prasidëju-sius mokymo patalpø regeneravimo arnaujø pastatø statybos darbus. A.Bra-zauskas yra raðæs ir pasakojæs, kad dëlsavo atkaklumo A.Èyras kartais perlenk-davo lazdà, bet jø santykiai visada bu-vo abipusiai pagarbûs ir nuoðirdûs.

A.Brazauskas dalyvavo Vilniaus in-þinerinio statybos instituto veiklos pra-dþios iðkilmëse Profsàjungø rûmuose,po to daugelá metø buvo daþnas sve-èias institute. Prisimena jo dalykiðkos,visada nepolitizuotos kalbos ið tribû-nos, nuostabi faktø ir skaièiø atmintis.Neteko matyti jo rankose teksto ar ko-kio lapelio su uþraðais. Tai buvo tikrassavojo darbo profesionalas, sakyèiau,tuometës Lietuvos pramonës ir staty-bos „vaikðèiojanti enciklopedija“.A.Brazauskas minëdavo geru þodþiumûsø absolventus, puikiai dirbanèiusstatybose ar pramonëje. Ir tai buvo la-bai malonu VISI dëstytojams ir profe-soriams.

Sàjûdþio laikais, 1988 m. rugsëjo1 d., A.Brazauskas dalyvavo VISI nau-jøjø mokslo metø atidaryme. Jo þo-dþiai, pasakyti ið tribûnos („þmonës pa-tyrë tikrà laisvës jausmà“), aiðkiai ro-dë jo politines nuostatas. Ið ðiø dienøþiûrint, jis buvo teisus, sakydamas:„...reikia nepamirðti, kad Lietuvoje ikiðiol buvo nemaþai padaryta. O jauni-mas tegul padaro daugiau.“ Tai jaubuvo þvilgsnis á ateitá, á dabarties ateitá.A.Brazauskas tikëjo, kad mûsø ðalis buslaisva, savarankiðka. Ir sovietmeèiu dau-guma tautieèiø dirbo Lietuvai, jos labui!

Instituto kolektyvas rëmë AlgirdoBrazausko kandidatûrà 1989 m. rin-

kimuose á TSRS Aukðèiausiàjà Tarybà.Prisimena metø pradþioje ávykæs VISIsusirinkimas, kuriame dalyvavo A.Bra-zauskas, jo iðmintinga polemika suklausianèiaisiais, taktiðki paaiðkinimairadikaliems oponentams.

Kai 1990 m. vasarà, naujojo rek-toriaus E.K.Zavadsko iniciatyva VISIbuvo pertvarkytas áVilniaus technikosuniversitetà, mûsø mokykla pergyvenonelengvus, bet labai prasmingus atei-èiai metus. Sausio 13-oji – VTU stu-dento Rolando Jankausko þûtis, átemp-tos tolesnës dienos – tai metas, kai ið-ryðkëjo kas yra kas, kai sunkumai, grës-mës konsolidavo mûsø universitetobendruomenæ. Po 1991 m. rugpjûèioLietuvà viena po kitos pripaþino dau-gelis uþsienio valstybiø. Plëtësi ir VTUtarptautiniai ryðiai.

1993 m. vasario 14 d. AlgirdasBrazauskas tapo Lietuvos RespublikosPrezidentu. Tais metais ávyko dar vie-nas be galo svarbus ávykis – rugpjûèio31 d. paskutiniai sovietinës armijos ka-reiviai paliko Lietuvà.

1994 m. VTU Taryba, surengusi ið-kilmingà posëdá, áteikë Respublikos Pre-zidentui Algirdui Brazauskui VTU Gar-bës daktaro kredencialus, ávertindamajo pasiekimus ekonomikos moksle, va-dyboje, jo ilgametes pastangas plë-tojant ir puoselëjant Vilniaus technið-kàjà aukðtàjà mokyklà.

Algirdo Brazausko pirmosios ka-dencijos prezidentavimo metais Vil-niaus technikos universitetui buvo su-teiktas garbingas ir labai jam prasmin-gas Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio Ge-dimino vardas.

Ið Prezidento, vëliau – Ministro Pir-mininko – rankø daugybë mûsø uni-versiteto absolventø gavo VGTU bai-gimo diplomus, papuoðë savo albu-mus bendromis nuotraukomis, absol-ventai nuoðirdþiai sutikdavo A.Brazaus-ko geriausius linkëjimus jø bûsimajamgyvenimui, jø profesinei veiklai.

A.Brazauskas visuomet pasveikin-davo mûsø rektorius, profesorius

E.K.Zavadskà, R.Ginevièiø jø iðrinkimoir inauguracijos rektoriaus pareigomsbei kitomis progomis, reikðdavo nuo-stabà graþiais universiteto pasiekimais,dþiaugësi besipleèianèiu VGTU tarp-tautiniu pripaþinimu.

A.Brazauskas jaunystëje buvo þy-mus Lietuvos sportininkas, buvo res-publikos lengvosios atletikos rinktinë-je. Mûsø universitetui buvo labai ma-lonu, kad VGTU Aukðtadvario bazëjerengiamose metikø veteranø varþybo-se iki 1998 m. dalyvaudavo ir pats Lie-tuvos Respublikos Prezidentas AlgirdasBrazauskas. Na, o vëliau, jis buvo daþ-nas sveèias ðiose varþybose, nuoðirdþiaibendraudavo su sporto veteranais,mûsø universiteto atstovais, VGTU va-dovais.

Algirdo Mykolo Brazausko nuopel-nai lietuviø tautai yra dideli ir neginèy-tini. Jo rûpestá átvirtinti Lietuvos valsty-bingumà rodë ir Valdovø rûmø atsta-tymo svarbos akcentavimas, jis buvoásitikinæs, kad mûsø ðalies valstybingu-mo istorijà bûtina átvirtinti materialinë-je erdvëje. Gi oponentai turëtø þinoti,kad atstatant, gryno autento jau nie-kada nebûna...

Algirdas Brazauskas iðliks Lietuvosvalstybës istorijoje kaip viena didþiau-siø lietuviø asmenybiø praeito amþiausantrojoje pusëje ir ðio amþiaus pradþio-je. Sumenkinti jo veiklos niekam ne-pavyks. Lietuviø tauta turi teisæ didþiuo-tis tokiu savo sûnumi. Jo atminimas vi-sada bus gerbiamas Vilniaus Gedimi-no technikos universitete.

Doc. dr. Algimantas NAKAS

Aktualijos

8

Ministras paþymëjo pagrindines re-formos nuostatas mokslo ir studijø ásta-tyme:

Studijø kokybë. Ávesti visà kom-pleksà priemoniø, padësianèiø keltistudijø kokybæ, gerinti aukðtojo moks-lo sàsajà su darbo rinka, pasiekti aukð-tojo mokslo atskaitomybës visuomeneiir tarptautinio konkurencingumo: var-totojo pasirinkimo ir paslaugos teikë-jo konkurencijos principai, paramageriausiesiems, mokslo ir studijø veik-los vieðumo ir atskaitomybës prievolë,vidinës ir iðorinës aukðtojo mokslo ko-kybës sistemos plëtojimas.

Studijø prieinamumas. Sukurtisàlygas gauti paskolas pragyvenimoiðlaidoms padengti, gauti solidþiasskatinamàsias stipendijas; teikti socia-linæ paramà tiems, kuriems labiausiaijos reikia.

Mokslo kokybë. Sustiprinti moksloprograminio-konkursinio finansavimosistemà iðplëtojant Lietuvos mokslo ta-rybos funkcijas – taip siekiant dides-nio mokslinës veiklos tikslingumo, ry-ðio su visuomenës ir ûkio poreikiais,moksliniø tyrimø kokybës augimo. Pa-keisti mokslo veiklos rezultatø vertini-mo ir finansavimo principus labiaupabrëþiant kokybiná vertinimà, derinant

ilgalaiká baziná su konkurenciniu pro-graminiu-konkursiniu finansavimu.

Aukðtøjø mokyklø autonomijair atskaitomybë visuomenei. Ið-plësti aukðtøjø mokyklø autonomijà irpagerinti jø valdymà perduodant jomsturto disponavimo teises ir padidinantaukðtøjø mokyklø tarybø vaidmená –taip bus didinama aukðtosios mokyk-los atsakomybë uþ savo veiklos rezul-tatus, tarybose dalyvaujant sociali-niams partneriams.

Mokslo institucijø sistema. Per-tvarkyti mokslo institutø sistemà suvie-nodinant jø juridiná statusà, keièiant val-dymà ir iðgryninant funkcijà – taip buskonsoliduoti ðalies mokslo iðtekliai irpasiekta artesnës mokslo bei verslo, vi-suomenës sàsajos.

Steigti integruotus mokslo, stu-dijø ir verslo centrus (slënius) stip-rinant mokslo sàsajas su studijomis, omokslo ir studijø – su ðalies ûkio, vi-suomenës, darbo rinkos poreikiais.

2009 m. priëmimas – dides-nis studijø prieinamumas. Á Lietu-vos aukðtàsias mokyklas 2009 m. ástojo36 374 studentai: 23 538 universite-tuose ir 12 836 kolegijose. Daugiaukaip kas antras ástojusysis gavo valsty-bës finansavimà studijoms. Viena pir-

makursio studijø vieta universitetuosebuvo finansuota dvigubai daugiau nei2008 m.

Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas sëkmingai pasitiko 2009-2010 mokslo metus. Á VGTU pirmospakopos I kurso studijas buvo priimti1989 studentai su valstybës finansuo-jamu krepðeliu. Tai antras pagal dydápirmakursiø skaièius po Vilniaus uni-versiteto, á kurá tais mokslo metais bu-vo priimta 3069 pirmakursiai. Pirmakartà VGTU aplenkë Kauno techno-logijos universitetà, á kurá buvo priimti1542 studentai.

Ministras paþymëjo, kad 2009-2010 m. m. universitetuose á I kursàpriimta 11589 valstybës finansuojamistudentai ir 11949 studentai universi-tetuose ástojo á mokamas vietas. Ið tomatyti, kad á mokamas vietas priimtadaugiau, negu á valstybës finansuoja-mas vietas. Todël dalis universitetø, ku-riuose pagal naujà ástatymà studijosyra pigesnës, negu technologijosmokslø studijos, priëmë labai daug stu-dentø á mokamas vietas, kur mokan-èiø studentø skaièius virðijo valstybës fi-nansuojamø studentø skaièiø. Mûsøuniversitete priimta tik apie 910 mo-kanèiø uþ studijas studentø, tai 2,2 karto

VIENI METAImokslo ir studijø sistemos reformai

Vytautas PLAKYSStudijø direkcijos direktorius

Geguþës 12 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Ste-ponavièius pakvietë á spaudos konferencijà, skirtà apþvelgtipirmuosius mokslo ir studijø sistemos reformos metus. Mi-nistras pristatë pagrindinius nuveiktus darbus: sukurta siste-ma, leidþianti priimti daugiau visa apimtimi finansuojamøstudijø studentø; garantuojamas studijø socialinis prieina-mumas; sukurtos ir stiprinamos paskatos studijø kokybei rastis;universitetai ir aukðtosios mokyklos ágyja visavertæ autono-mijà; Lietuvos mokslas orientuojamas á tarptautinæ kokybæ;sukurti integruoti mokslo, studijø ir verslo centrai (slëniai),pritaikyti ðiuolaikiniø technologijø proverþiui.

9

maþiau, negu valstybës finansuojamøstudentø skaièius. Ið viso 2009 m. á pir-mos pakopos studijas priimti 2899 stu-dentai. 2008 m. á pirmos pakoposstudijas buvo priimti 3637 studentai,ið jø á valstybës finansuojamas vietas –2305 studentai, á mokamas vietas –1331 studentas. Priimtøjø skaièiaus su-maþëjimas turëjo átakos visam univer-siteto studentø kontingentui, nes suma-þëjo bendras VGTU studentø skaièius.2009 priimtøjø bendras skaièius buvo738 studentais arba 20,3 proc. maþes-nis negu 2008 m. Ypatingai sumaþë-jo norinèiøjø studijuoti iðtæstinëse vaka-rinëse ir neakivaizdinëse studijose, nespasikeitë studijø kaina ir ekonominëskrizës metu labai pasunkëjo sàlygosstudijoms tiems studentams, kurie dir-ba statybos bendrovëse, gamybosámonëse ir nenori prarasti darbo, odarbdaviai nesuteikia mokymosi atos-togø egzaminø sesijai ar rengiant bai-giamuosius darbus.

Mûsø universitetas jau nuo 2008metø pertvarkë iðtæstiniø neakivaizdiniøstudijø organizavimà, kad bûtø toly-gesnis paskaitø tvarkaraðtis ir savaran-kiðko darbo atsiskaitymø grafikas.VGTU iðtæstiniø neakivaizdiniø studijøpaskaitos ir kiti uþsiëmimai organizuo-jami ðeðtadieniais. Studentams pato-giau atvykti á paskaitas, nereikia imtinemokamø atostogø ar atsipraðinëti iðdarbo, tolygiau paskirsto studijø krû-vis studentams.

Sukurta valstybës remiamøpaskolø studentams sistema. Vals-tybës remiamas paskolas gali gautivalstybiniø ir nevalstybiniø aukðtøjø mo-kyklø studentai: sumokëti studijø kai-nà; padengti gyvenimo iðlaidas (ðiospaskolos dydis iðaugo treèdaliu); da-linëms studijoms uþsienyje.

2009 m. valstybë garantavo stu-dentø paskoloms 100 mln. Lt (2010m. numatoma garantuoti 150 mln. Lt).2009 m. 4583 studentai pasiraðë pa-skolos sutartis su atrinktais 5 bankaisuþ 22,5 mln. Lt. Ið jø: studijø kainai –2433 sutartys; gyvenimo iðlaidoms –2120 sutarèiø; dalinëms studijoms uþ-sienyje – 30 sutarèiø. Pasiraðytø pasko-lø skaièius litais yra 3519 (76,7 proc.),eurais – 1068 (23,3 proc.).

Ministro teigimu viena pirmakursiostudijø vieta 2009 – 2010 m.m. uni-versitetuose buvo finansuota dvigubai

daugiau nei 2008 m. Mûsø universi-tetui tai buvo labai naudinga, taèiauiðaugo studijø kaina mokantiems uþ stu-dijas studentams. Studijø kainos padi-dëjimas nulëmë ir maþesná studijuojan-èiøjø skaièiø mokamose vietose. Kaipjau minëta, á VGTU pirmos pakopos Ikursà buvo priimta 910 mokanèiøjø.Didelë dalis jø uþ studijas moka ið sa-vø ar tëvø sukauptø lëðø, bet dalis stu-dentø – 112 – paëmë paskolas mo-këti uþ studijas, tai tik 12,3 proc. studi-juojanèiøjø mokamose vietos. Toká ma-þà imanèiøjø paskolas skaièiø lëmë la-bai didelës bankø nustatytos palûka-nos. Keièiantis ekonominei situacijai,ministras ðiems metams paþadëjo, kadtikrai palûkanos neviršys 5 proc. Ar taipbus, pamatysime rudená, o dabar drà-siai galime teigti, kad bankams pasi-pelnyti ið studijø nepavyko, nes tik 20,4proc. mokanèiø studentø ëmë pasko-las studijø kainai mokëti, o kiti ir atei-tyje neplanuoja imti, o galvoja kaipuþsidirbti èia, Lietuvoje, ar iðvykstant áuþsiená, kad gráþæ galëtø sumokëti uþstudijas.

Iðplëstas socialiniø stipendijøgavëjø ratas. Nuo 2010 m. sociali-nes stipendijas gali gauti studentai;valstybiniø ir nevalstybiniø aukðtøjø mo-kyklø; ir valstybës finansuojami, ir mo-kamose studijø vietose studijuojantys.

Socialinës stipendijos dydis nebu-vo maþinamas ir iðliko 3 bazinës so-cialinës iðmokos (BSI) arba 390 Lt permënesá. Ið viso socialinëms stipendi-joms numatyta 59,3 mln. Lt, nemaþi-nant socialiniø stipendijø fondo.

Socialinës stipendijos skiriamos stu-dentams, kurie yra ið nepasiturinèiø ðei-mø ar vieni gyvenantys asmenys, tu-rintys teisæ gauti arba gaunantys so-cialinæ paðalpà pagal Lietuvos Res-publikos piniginës socialinës paramosnepasiturinèioms ðeimoms ir vieniemsgyvenantiems asmenims ástatymà; turiteisës aktø nustatyta tvarka nustatytà 45procentø ar maþesná darbingumo ly-gá, arba sunkø ar vidutiná neágalumolygá; iki pilnametystës ástatymø nustaty-ta tvarka buvo nustatyta globa (rûpy-ba) arba jø tëvai (turëtas vienintelis iðtëvø) yra miræs.

2010 m. ŠM ministerijai sukûrusStudentø registrà, socialiniø stipendijøadministravimà ið aukðtøjø mokyklø vi-siškai perims Valstybinis studijø fondas

(nuo 2011 m.). Aukðtosios mokyklosnebevykdys joms nebûdingø funkcijø.

Jau nuo 2010 m. pradþios Valsty-binis studijø fondas perëmë socialiniøstipendijø mokëjimà VGTU studen-tams, taèiau dar iki ðiol fakultetø ad-ministracija turi rûpintis socialiai remti-nais studentais, gauti ið jø dokumen-tus, patvirtinanèius jø socialinæ padëtá,sudaryti stipendininkø sàraðus ir teiktiStudijø direkcijai, kuri galutinius univer-sitetinius sàraðus teikia Valstybiniam stu-dijø fondui. Studijø direkcija kas sa-vaitæ privalo teikti fondui informacijàir apie nutraukusius studijas ar paliktuskartoti kursà studentus. Tai sudaro daugpapildomo darbo ir tikimës, kad, kaipministras paþadëjo, bus sukurta studen-tø registro duomenø bazë, kuri paleng-vins socialiniø stipendijø, paramos ne-ágaliesiems administravimà.

Ministro iðsakytos paskatosstudijø kokybei gerëti: galimybësnaujai organizuoti studijas, platesnispasirinkimas studijuojantiesiems, dide-lës investicijos á studijø ir mokymo ba-zæ, kvalifikacijos tobulinimas dëstyto-jams.

Patvirtintos naujos bendrøjø reika-lavimø taisyklës studijoms ir jø baigi-mo tvarkos. Jos aukðtosioms mokyk-loms suteikia didesnæ laisvæ naudotissavo autonomija, formuoti savo stu-dijø veidà. Studentams atsiveria pla-tesnës galimybës rinktis studijas bei stu-dijø dalykus, galimybë gauti dvigubàkvalifikaciná laipsná.

VGTU Studijø komitetas, vadovau-jamas studijø prorektoriaus doc. Alfon-so Daniûno, aktyviai dirba realizuo-damas pagrindines ástatymo nuosta-tas VGTU studijø sistemos tobulinimui,studijø kokybei gerinti, studijø progra-mø atnaujinimui ir naujø sukûrimui.

Parengtas naujas VGTU studijømodelis, atitinkantis naujojo ástatymonuostatas (1 pav.). Studijø komitetasparengë naujà pirmos pakopos ir vien-tisøjø studijø programø sudarymo tvar-kos apraðà programø atnaujinimui.Naujasis studijø programø sudarymotvarkos apraðas suharmonizuotas sureikalavimais naujame studijø ástatymeir ministerijos parengtais poástatymi-niais aktais.

Trumpa Vilniaus Gediminotechnikos universiteto studijø sis-temos apþvalga. VGTU rengia ba-

i

Aktualijos

10

kalaurus, magistrus, mokslø daktarus.Universitete organizuojamos technolo-gijos, socialiniø, fiziniø, humanitariniømokslø ir menø studijø srièiø pirmos irantros pakopos studijos: yra suteiktateisë organizuoti doktorantûros studi-jas 4 mokslo srityse (technologijos, so-cialiniø, fiziniø ir humanitariniø moks-lø) ir 15 mokslo krypèiø.

Vilniaus Gedimino technikos uni-versitete yra organizuojamos trijø pa-kopø studijos: pirmoji – bakalauro;antroji – magistrantûros; treèioji – dok-torantûros.

Pirmosios pakopos universitetinës(bakalauro) studijos – tai studijos, ku-riø studijø programos orientuotos á uni-versaløjá iðsilavinimà, teoriná pasiren-gimà ir aukðèiausio lygio profesiniusgebëjimus, ir kurias baigus ágyjamasaukðtasis iðsilavinimas ir suteikiamasbakalauro laipsnis. Pirmos pakopos240 kreditø (160 nacionaliniø kreditø)apimties studijø programø trukmë – 4metai nuolatine studijø forma ir 5,5metø iðtæstine forma. Pirmosios pako-pos studijø programos skiriamos ben-drai erudicijai ugdyti, teoriniams stu-dijø krypties pagrindams perteikti ir

profesiniams ágûdþiams, kurie bûtinisavarankiðkam darbui, formuoti. As-menims, baigusiems pirmos pakoposstudijas ir apgynusiems baigiamàjá dar-bà, suteikiamas atitinkamos studijøkrypties bakalauro laipsnis. Studentaituri galimybæ studijuoti pagal studijøprogramà, skirtà dviejø krypèiø – pa-grindinës krypties ir aukðtosios mokyk-los nustatytos ir studento pasirenkamosgretutinës krypties – studijoms. Baigusðias studijas suteikiamas dvigubas – pa-grindinës krypties (ðakos) ir gretutinëskrypties (ðakos) bakalauro laipsnis. Ági-jus bakalauro laipsná galima toliau tæstistudijas antros pakopos (magistrantûros)studijose arba uþsiimti profesine veikla.

Antrosios pakopos (magistrantûros)studijos – tai universitetinës studijos, skir-tos studijuojanèio asmens mokslinei irprofesinei kvalifikacijai kelti. Magist-rantûros studijos skiriamos pasirengtisavarankiðkam mokslo (meno) darbuiarba kitam darbui, kurá atlikti reikiamokslo þiniø ir analitiniø gebëjimø.Magistrantûros studijø apimtis – 90-120 kreditø (60-80 nacionaliniø kre-ditø). Antrosios pakopos studijø pro-gramø apimtis gali bûti 90, 112 arba

120 kreditø (atitinkamai 60, 75 arba80 nacionaliniø kreditø). Antrosios pa-kopos 90 kreditø apimties studijø pro-gramø trukmë – 1,5 metø nuolatine stu-dijø forma ir 2 metai iðtæstine forma;112 kreditø apimties studijø programøtrukmë – 2 metai nuolatine studijø for-ma ir 2,5 metai iðtæstine forma; 120kreditø apimties studijø programø truk-më – 2 metai nuolatine studijø forma.Asmenims, baigusiems magistrantûrosstudijas ir apgynusiems baigiamàjá ma-gistro darbà, suteikiamas atitinkamosstudijø krypties magistro laipsnis. Turint ðálaipsná, galima toliau tæsti studijas dokto-rantûroje arba uþsiimti profesine veikla.

Vientisosios studijos – antrosios stu-dijø pakopos magistro laipsniui ágytiskirtos studijos, kai tæstinumu susieja-mos pirmosios ir antrosios pakopø uni-versitetinës studijos. Vientisøjø studijøapimtis 300-330 kreditø (200-220 na-cionaliniø kreditø). Studijø trukmë – 5-5,5 metai. Baigusiems vientisàsias stu-dijas suteikiamas antrosios studijø pa-kopos magistro laipsnis.

Doktorantûra – tai treèios pakoposuniversitetinës studijos, skirtos mokslinin-kams rengti.

1 pav.

11

Asmenims, baigusiems doktorantû-ros studijas, parengusiems ir apgynu-siems daktaro disertacijà, suteikiamasmokslo daktaro laipsnis. Daktarolaipsnis þymi asmens pasirengimà sa-varankiðkai atlikti moksliniø tyrimø ireksperimentinës (socialinës, kultûrinës)plëtros darbus ir spræsti mokslo pro-blemas. Bendra doktorantûros trukmënuolatinëse studijose ne daugiau kaip4 metai, iðtæstiniø studijø – 6 metai. Pir-mieji doktorantûros metai skirti studijomsir doktorantûros egzaminams iðlaikyti.Vëliau rengiama ir ginama daktaro di-sertacija. Daktaro laipsnis suteikiamasasmenims, baigusiems treèios pakoposstudijas bei parengusiems ir apgynu-siems daktaro disertacijà.

Iðlyginamosios universitetinës studi-jos – tai pirmos pakopos studijos, skir-tos kolegijø absolventams, baigusiemstos paèios studijø krypties studijø pro-gramas, turintiems aukðtàjá neuniversi-tetiná iðsilavinimà, ágijusiems profesinækvalifikacijà arba profesinio bakalau-ro laipsná ir norintiems ágyti universite-tiná iðsilavinimà. Iðlyginamøjø universite-tiniø studijø apimtis – 90-150 kreditø (60-100 nacionaliniø kreditø). Studijø truk-më – 1,5-2,5 metø. Asmenys, baigæ ið-lyginamàsias studijas, bendràja tvarkagali dalyvauti konkurse stoti á atitinkamosstudijø krypties VGTU magistrantûrà.

Papildomos studijos – tai studijos,apimanèios pirmos pakopos studijødalykus, kuriø nëra studijavæ preten-dentai stoti á magistrantûrà. Ðie daly-kai yra bûtini tam, kad studentas turë-tø pakankamø þiniø ir gebëjimø, rei-kalingø sëkmingoms atitinkamos stu-dijø krypties magistrantûros studijoms.Papildomos studijos skirtos asmenims,baigusiems kitos krypties universitetinesstudijas ir turintiems bakalauro laipsnáarba baigusiems kolegijas ir ágijusiemsprofesijos bakalauro laipsná. Papildo-mø studijø apimtis – 30-120 kreditø(20-80 nacionaliniø kreditø). Ðiø stu-dijø trukmë – 1-2 metai. Baigus ðiasstudijas, iðduodamas studijø baigimàliudijantis paþymëjimas.

Studijos profesinei kvalifikacijai to-bulinti – tai studijos asmenims, baigu-siems universitetines pirmos arba ant-ros pakopos studijas ir norintiems ágytiaukðtesnæ profesinæ kvalifikacijà arbanorintiems jà patobulinti. Studijø pro-fesinei kvalifikacijai kelti apimtis –

60-120 kreditø (40-80 nacionaliniøkreditø). Ðiø studijø trukmë – 1-2 me-tai. Studijos profesinei kvalifikacijai to-bulinti skirtos asmenims, baigusiemspirmos arba antros pakopos universi-tetines studijas ir norintiems patobulin-ti profesinæ kvalifikacijà.

Ministras savo kalboje paþymëjo,kad su aukðtosiomis mokyklomis pasi-raðytos 38 sutartys dël studijø progra-mø atnaujinimo (32,5 mln. litø).

Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto fakultetø ir katedrø dëstytojaiir darbuotojai aktyviai dalyvavo kon-kursuose studijø programø atnaujini-mui. Laimëti 6 projektai studijø pro-gramø atnaujinimui, kurie bus finan-suojami ið Europos Sàjungos struktûri-niø fondø 5,382 milijono litø sumai.

Studijø naujovës aktyviai diegia-mos VGTU. Naujam Statybos ir nekil-nojamojo turto specialistø imitaciniomokymo centro ákûrimui ið Þmogiðkø-jø iðtekliø plëtros veiksmø programosskirta 1,887 milijono litø. Centras su-darys sàlygas studentams tobulintipraktinius ágûdþius pasinaudojant ino-vatyvia intelektine praktinio mokymoinformacine sistema, sukurta remiantismetodine medþiaga, kurià rengs vienigeriausiø atitinkamø srièiø specialistaiLietuvoje. Projekte naudojamos moky-mo metodø, studijø organizavimo ir sis-teminës inovacijos yra naujos statybosir nekilnojamojo turto ðakai nacionali-niu lygmeniu, o intelektiniø praktiniomokymo sistemø inovacijos yra nau-jos Europos Sàjungos lygmeniu.

Didelë finansinë parama yra nu-matyta A.Gustaièio aviacijos institutui.Ið Sanglaudos skatinimo veiksmø pro-gramos projektui „Aviacijos specialis-tø praktiniam rengimui bûtinos moko-mosios árangos atnaujinimas VilniausGedimino technikos universiteto Anta-no Gustaièio aviacijos institute“ skirta8,622 milijono litø. Pagrindinis projek-to tikslas – uþtikrinti savalaiká, reikiamøapimèiø aukðèiausios kvalifikacijosaviacijos specialistø, ypaè lëktuvø irsraigtasparniø pilotø, rengimà, geri-nant studijø kokybæ ir prieinamumà, di-dinant visø amþiaus grupiø asmenø da-lyvavimà mokymosi visà gyvenimà sis-temoje bei uþtikrinti minëtø procesøekonominá efektyvumà. Ðiam tikslui pa-siekti yra numatytas uþdavinys – atnau-

jinti skrydþiø praktikø mokomàjà áran-gà – ásigyti navigacijos ir procedûrøtreniruoklá, tris vienmotorius ir vienàdvimotorá lëktuvus, du mokomuosiussraigtasparnius. Projekto ágyvendini-mas uþtikrins ðiuo metu esanèios skry-dþiø praktikø vëlavimo problemossprendimà, leis padidinti specialistørengimo apimtis iki rinkos poreikio,padidins tiek orlaiviø pilotavimo tiekkitø studijø programø studijø kokybæ,padarys studijø procesà ekonomiðkaiefektyvesná ir sukurs kvalifikacijos to-bulinimo VGTU AGAI galimybes.

Atsiranda plaèios galimybës pa-rengti ir studijuoti jungtinëje studijø pro-gramoje (rengiamoje kartu su uþsie-nio aukštosiomis mokyklomis).

Jungtinëms studijø programoms suuþsienio ðaliø aukðtosiomis mokyklo-mis rengti ir kitoms studijø tarptautið-kumo skatinimo priemonëms numa-tyta 56 mln. litø.

Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas turi visas prielaidas jungti-niø programø studijoms organizuoti:visuose fakultetuose yra bent po vie-na studijø programa, kuriø studijosvyksta anglø kalba. Universiteto rek-toriaus prof. Romualdo Ginevièiausiniciatyva Verslo vadybos fakultetas(dekanas prof. Vytautas AleksandrasRutkauskas) jau daug metø bendra-darbiauja su Ðtralzundo taikomøjømokslø universitetu. Mûsø universitetoir Vokietijos universiteto absolventai sa-vo baigiamuosius darbus gina ben-drose bakalauro laipsnio suteikimokomisijose. Absolventai gali gautiabiejø universitetø diplomus.

Aplinkos inþinerijos fakulteto ma-gistrantûroje vyksta Aplinkos apsau-gos vadybos ir švariosios gamybosprogramos (katedros vedëjas prof.P.Baltrënas) studijos, Mechanikos fa-kulteto magistrantûroje vyksta Pramo-nës inþinerijos ir vadybos programos(katedros vedëjas doc. R.Strazdas)studijos pagal Baltijos ðaliø technikosuniversitetø konsorciumo BALTECHaprobuotas studijø programas.

Konsorciumas BALTECH vienijaBaltijos ðaliø technikos universitetus,kurie sudarë bendradarbiavimo sutar-tá. Vienas ið sëkmingo universitetø ben-dradarbiavimo rezultatø yra magist-rantûros programø organizavimas irágyvendinimas visuose konsorciumà

Aktualijos

12

sudariusiuose universitetuose.BALTECH programos veikloje daly-vauja Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, Kauno technologijos uni-versitetas, Rygos technikos universitetas.Talino technikos universitetas, Helsinkiotechnologijø universitetas, Lundo univer-sitetas, Linèopingo universitetas, Dani-jos technikos universitetas bei Stokhol-mo Karaliðkasis technologijø institutas.

Aktyviai dirba Elektronikos fakulte-to Elektrotechnikos katedra, vadovau-jama prof. V.Kvedaro. Parengta ir pa-tvirtinta Elektronikos fakulteto magist-rantûros studijø programa Elektrosenergetikos sistemø inþinerija, skirtabendradarbiavimui su uþsienio partne-riais. Yra sutartis tarp VGTU ir Gelsen-kircheno taikomøjø mokslø universite-to bendroms studijoms. Mûsø univer-siteto 3 ir 4 semestrø studijø progra-ma yra átraukta á Gelsenkircheno tai-komøjø mokslø universiteto magistran-tûros studijø programà, kaip speciali-zacija. Pagal abiejø universitetø sutartákeièiamasi studentais 3 ir 4 semestrøstudijoms, bei dëstytojais. Kada stu-dentai studijuoja 2 semestrus vienameir 2 – kitame universitete, áteikiamiabiejø universitetø baigimo diplomai.

Fundamentiniø mokslø fakultete(katedros vedëjas prof. G.Kulvietis) jaukelerius metus vyksta magistrantûrosstudijos pagal Nuotolinio mokymosi in-formaciniø technologijø programà, kuriparengta ir studijos organizuojamoskartu su Kauno technologijos ir Vilniausuniversitetais. Sukaupta didelë bendra-darbiavimo patirtis. Pats laikas Infor-maciniø technologijø katedrai rastipartnerius uþsienyje ir dalyvauti jungti-niø programø sudarymo skatinimoprojektuose.

Birþelio 16-18 dienomis VGTU rek-torius prof. Romualdas Ginevièius beiStatybos ekonomikos ir nekilnojamo-jo turto vadybos katedros vedëjas prof.Artûras Kaklauskas lankësi Baltarusijosvalstybiniame technologijos universite-te. Vizito metu buvo aptarti strateginiøplanø, studijø programø, moksliniobendradarbiavimo tarp Baltarusijosvalstybinio technologijos universiteto irVGTU klausimai. Tai pat buvo pasira-ðyta sutartis dël jungtinës magistrantû-ros studijø programos „Nekilnojamo-jo turto valdymas“. Pagal ðià nuotoli-niø studijø programà kartu su Baltaru-

sijos valstybiniu technologijos univer-sitetu planuojama rengti specialistusjau 2010-2011 mokslo metais. Studi-jos, kaip planuojama, vyks anglø ir ru-sø kalbomis. Abiejø universitetø atsto-vai sutarë ir toliau bendradarbiautiágyvendinant bendrus projektus, rengiantbendras konferencijas bei skelbiantmoksliniø tyrimø rezultatus Lietuvos ir Bal-tarusijos universitetø mokslo leidiniuose.

VGTU vadovai skatina visus fakulte-tø ir institutø vadovus ieðkoti partneriø uþ-sienyje jungtiniø studijø programø reali-zavimui ir pasinaudoti finansine para-ma, kuria numato skirti ministerija.

Sukurtas naujas kvalifikaciniølaipsniø sàraðas bei studijø sri-èiø ir krypèiø sàraðas, taip pat nau-jas Studijø kryptis sudaranèiø ðakø sà-raðas ir studijø programø kodavimo tai-syklës:

* Suteikiama galimybë aukðtosiomsmokykloms teikti kvalifikacinius laipsnius,kurie labai tiksliai ávardins baigtas studi-jø programas ir ágytas kvalifikacijas.

* Aukðtosiose mokyklose bus gali-ma ágyti iki 700 pavadinimø kvalifika-ciniø laipsniø – koleginio iðsilavinimoprofesinio bakalauro ir universitetiniobakalauro ir magistro pakopø.

* Aukðtosios mokyklos galës teiktidvigubas tarpkryptines kvalifikacijas.Baigus tokias dvigubas studijas bus áteik-tas diplomas, kuriame bus nurodytospagrindinë ir gretutinë kvalifikacijos.

* Naujas skirstymas yra smulkesnis,konkretesnis, labiau atitinka darbdaviøporeikius.

* Studijø klasifikatorius atitinkaJungtinëje Karalystëje naudojamàAkademiniø dalykø klasifikavimo sis-temà.

* Siekiama, kad Lietuvoje teikiamikvalifikaciniai laipsniai bûtø geriau at-paþástami tarptautinëje erdvëje.

Pertvarkytas VGTU studijø progra-mø registras. Visi fakultetai savo studi-jø programø klasifikavimà pritaikënaujai klasifikacijai, pertvarkydami stu-dijø programø ir kvalifikaciniø laips-niø pavadinimus.

Nauji bendrieji reikalavimaibakalauro studijø programoms –bus lanksèiau organizuojamas darbasuniversitetuose ir kolegijose:

* Aukðtosioms mokykloms sudary-tos galimybës siûlyti ávairesnes studijø

programas, o stojantiesiems – tiksliaupasirinkti studijø kelià.

* Studijas orientuos á besimokan-èiøjø ir rinkos poreikius – jaunimas ágispapildomø þiniø ir gebëjimø, kurie leislanksèiau prisitaikyti prie nuolat kintan-èios darbo rinkos.

* Tokia studijø organizavimo tvar-ka átvirtins didesná aukðtøjø mokyklø sa-varankiðkumà rengiant naujas ir tobu-linant jau vykdomas programas, taippat leis organizuoti ávairià kvalifikaci-jà suteikianèius kursus.

* Pokyèiams ágyvendinti bus pasi-telktos ES struktûriniø fondø lëðos. Ið jøbus atnaujinamos studijø programos,diegiama europinë studijø kreditø kau-pimo ir perkëlimo sistema bei moduli-në struktûra, grindþiama studijø rezul-tatais.

Aukðtosios mokyklos ágyjadaugiau autonomijos. Aukðtøjø mo-kyklø autonomijos didëjimas neatsie-jamas nuo jø atsakomybës ir atskaito-mybës, átvirtinamos per visuomenës at-stovø átraukimà á valdymà ir veiklos ver-tinimà.

Patvirtinti teisës aktai, reglamentuo-jantys valstybës turto perdavimo val-dyti, naudoti ir disponuoti juo patikëji-mo teise tvarka.

Patvirtintos tvarkos, pagal kurias su-daromi nauji aukðtøjø mokyklø valdy-mo organai, á juos átraukiant ne tik aka-deminës bendruomenës, bet ir plaèio-sios visuomenës atstovus.

Valstybës aukðtosios mokyklos per-sitvarkys ið biudþetiniø ástaigø á vieðà-sias iki 2011 m. gruodþio 31 d.

VGTU rektorius R.Ginevièius ypa-tingai akcentuoja universiteto bendruo-menës atsakomybæ didëjant universi-teto autonomijai. Rektoriaus iniciatyvageguþës 11 dienà ávyko diskusija apiestudijø kokybæ. Studijø direkcija pakvie-të universiteto fakultetø dekanus, ka-tedrø vedëjus, studijø prodekanus, ins-titutø ir centrø direktorius bendrai dis-kusijai-susitikimui su VGTU vadovais„Katedros vedëjo vaidmuo gerinantstudijø kokybæ“.

Vienas opiausiø ðiandienos suaukðtuoju mokslu susijusiø klausimø –studijø kokybë. Ji labai priklauso nuoaukðtosios mokyklos strateginiø nuosta-

Nukelta á p. 26

13

Geguþës 19–21 dienomis konferen-cijø centre „Margis“ vyko jubiliejinë 10-oji tarptautinë konferencija „Naujos sta-tybinës medþiagos, konstrukcijos ir tech-nologijos“. Pagrindinis konferencijos or-ganizatorius – VGTU Statybos fakultetas.Kiti Lietuvos ir uþsienio partneriai – Lietu-vos mokslø akademija, Tarptautinës tiltøir statybiniø konstrukcijø asociacijos Lie-tuvos grupë, Europos statybos inþinieriøtaryba ir Europos statybos fakultetø aso-ciacija – padëjo rûpintis konferencijos in-formacine sklaida, kvieèiant garbinguspraneðëjus bei sveèius, taip pat prisidëjoorganizuojant konferencijos leidiniostraipsniø recenzavimà.

„Gyvename projektø pasaulyje. Kon-ferencija – taip pat projektas. Jeigu jisgyvuoja daugiau nei deðimtmetá, vadi-nasi, yra pavykæs“, – sveikindamas susi-rinkusiuosius kalbëjo VGTU rektorius prof.Romualdas Ginevièius. Pasak rektoriaus,ðis projektas – ne tik vykæs, bet ir sëkmin-gas, nes kaskart sulaukia vis daugiau da-lyviø. Be to, daugelis jø atvyksta jau nepirmà kartà. Pleèiasi ir konferencijos da-lyviø geografija. Pasak VGTU Statybosfakulteto dekano prof. Povilo Vainiûno,kas trejus metus rengiama konferencijaágyja vis didesnæ tarptautinæ reikðmæ.

Konferencijos tikslas buvo aptarti lai-mëjimus statybos medþiagø gamybos,projektavimo, statybos, eksploatavimo,vadybos ir kitose srityse. Ði konferencijasuteikë puikias galimybes mokslininkams,inþinieriams, statybos profesionalams iðviso pasaulio susitikti ir kartu aptarti ak-tualiausias statybos sektoriaus problemasbei laimëjimus.

Ðiemet konferencijoje dalyvavo apie400 mokslininkø, ið kuriø 246 – ið 22 uþ-sienio ðaliø. Be dviejø bendrø plenariniøposëdþiø, konferencijos darbas vyko at-skirose sekcijose. Pagal praneðimø tema-tikà tradiciðkai buvo iðskirtos 6 sekcijos:Statybinës medþiagos ir jø technologija;Statybos technologija ir vadyba; Statybi-

„Naujos statybinës medþiagos, konstrukcijos ir tech-nologijos“ sukvietë mokslininkus ið viso pasaulio

Doc. dr. Linas JUKNEVIÈIUSStatybos fakulteto prodekanas, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas

nës konstrukcijos ir tiltai; Konstrukcijø op-timizavimas ir nauji skaièiavimo metodai;Geotechnika; Gaisrinë sauga ir ergono-mika. Dalis praneðimø savo turiniu buvoaktualûs daugiau negu vienai sekcijai, to-dël ðiais metais konferencijos metu buvoorganizuojami ne tik plenariniai, bet ir 2jungtiniai (tarpsekcijiniai) posëdþiai, ku-riuose praneðimus skaitë þymiausi savo sri-ties Lietuvos ir uþsienio mokslininkai.

Plenariniuose ir jungtiniuose posë-dþiuose praneðimus skaitë tokie pasauli-niu mastu þinomi mokslininkai, kaip Vie-nos technikos universiteto profesorius irbuvæs Austrijos mokslø akademijos pre-zidentas H. A. Mang, Miuncheno tech-nikos universiteto profesorius N. Vogt,Liuksemburgo universiteto profesorius B.Peters, Darmðtato technikos universitetoprofesorius R. Katzenbach, Gdanskotechnologijos universiteto profesorius Z.Sikora ir kiti. Sekcijose per tris dienas bu-vo pateikti 95 stendiniai bei perskaityti127 þodiniai praneðimai.

Ðiemet daugiausia sveèiø sulaukta iðLenkijos, Èekijos, Rusijos, Latvijos bei Vo-kietijos. Konferencijoje aptarti tiltø ir spe-cialiøjø statiniø, eurokodø ir jø taikymo,statiniø konstrukcijø, konstrukcijø stipri-nimo, patikimumo problemø statyboje,konstrukcijø optimizavimo, geotechnikos,statybiniø medþiagø ir jø technologijø,energijà taupanèiø medþiagø, visuotinëskokybës vadybos statyboje, ekonomikos,ergonomikos ir daugelis kitø su statybossektoriumi susijusiø klausimø.

Konferencijoje dalyvavo akademikasAntanas Kudzys, ðvenèiantis garbingà85-eriø metø jubiliejø. Uþ produktyviàmokslinæ veiklà VGTU rektorius prof. Ro-mualdas Ginevièius apdovanojo jubiliatàvardiniu universiteto aukso medaliu beipadëkos raðtu.

Konferecijos dalyvius taip pat pasvei-kino buvæs VGTU auklëtinis aplinkos vi-ceministras Arûnas Remigijus Zabulënas.VGTU docentas V. Stragys, kaip Europosstatybos inþinieriø tarybos (ECCE) Lietu-

Ðiemet konferencijoje dalyvavo apie 400 mokslininkø, ið kuriø 246 – ið 22 uþsienio ðaliø.

Gyvenimas VGTU

14

vos atstovas, perskaitë ECCE prezidento V.P.Economo-poulos sveikinimà.

Pagal konferencijos metu skaitytus praneðimusparengta ir recenzuota per 200 straipsniø, jie iðspaus-dinti 2 tomø leidinyje, kuriame yra daugiau negu duðimtai aukðto lygio recenzuotø straipsniø. Geriausiøstraipsniø autoriams bus siûloma, juos papildþius, spaus-dinti tarptautiniuose þurnaluose „Automation in Const-ruction“, „Engineering Structures“, „Journal of Civil En-gineering and Management“ bei „The Baltic Journal ofRoad and Bridge Engineering“ ir kt.

15

„Mokslo ir gamybos sàjunga – tai ne tik Europos „ekono-miniø lokomotyvø“ Vokietijos bei Prancûzijos, bet ir kitø Euro-pos Sàjungos ðaliø strateginis tikslas, uþtikrinantis ðiuolaikiniøekonominiø iððûkiø konkurencingumà tiek Europos, tiek pa-saulio erdvëje“, - teigë savo inauguracinëje kalboje suteikiantVGTU Garbës daktaro vardà Miuncheno technikos universi-teto profesorius, vienos stambiausiø Vokietijos statybø valdymokompanijø vadovas M. Schieg.

Ðis procesas Vokietijoje yra kasdienybë. O kaip tai pasiektiLietuvoje? Juk ðalies, turinèios ribotus medþiaginius ir energi-nius iðteklius, konkurenciná pranaðumà galëtø uþtikrinti tik tech-ninëmis inovacijomis grásta gamyba.

Vienu pirmøjø bendru mokslo ir gamybos sàjungos projek-tu mûsø ðalyje yra „Saulëtekio slënio“ mokslo ir technologijøparke kuriamas Lietuvos geotechnikos centras, kuriame nau-jausios árangos laboratorijø pagrindu taps VGTU Geotechni-kos katedra. Mûsø universitetas, Lietuvos geotechninës kom-panijos dalyvauja kaip tarptautiniø kompanijø vietos partne-riai geotechninëje srityje svarbiausiuose ðalies objektuose: Ig-nalinos atominës elektrinës kietøjø radioaktyviøjø atliekø tvar-kymo ir saugojimo komplekse, Elektrënø elektrinëje, kuriantvëjo jëgainiø parkus ir kt. Taèiau ilgalaikës sëkmës pagrindas– tyrëjø gebëjimai uþtikrinti mokslo teoriniais tyrimais ir ekspe-rimentine plëtra grástø inovaciniø technologijø kûrimà bei die-gimà. O tai – jau ne vien tik verslo parama pa-dedant aukðtosioms mokykloms ásigyti kai ku-riuos prietaisus, kompiuterinæ programà studijomsar tyrimams, bet ir investicijos á jaunøjø tyrëjø po-

GEOTECHNIKOS VERSLAS REMIAMOKSLÀ IR STUDIJASProf. dr. Arnoldas NORKUSDoc. dr. Asta RADZEVIÈIENË

tencialà.UAB „Geostatyba“ yra vienas ið Geotechnikos katedros part-

neriø. Tomas Kairys, jaunas ir energingas bendrovës vykdanty-sis direktorius, savo bendrovës sëkmæ taip pat grindþia ben-dradarbiavimu su tarptautiniø partneriø, pavyzdþiui, VokietijosEnercon GmbH, Prancûzijos Vergnet vykdomais projektais Lie-tuvoje. Todël jis puikiai supranta, kad maþa vien tik ásigyti naujøárenginiø, technologijø ar apmokyti bendrovës darbuotojus.Reikia investuoti ir á bendrà veiklà su universitetais. Jo iniciaty-va buvo kofinansuojama Geotechnikos katedros magistrantoDariaus Macijausko keturiø mënesiø trukmës mokslinë prakti-ka Vienos technologijos universiteto Geotechnikos institute pa-gal MVG/ERASMUS programà. Èia jis D.Macijauskas atlikomokslo tyrimus, kuriuos toliau tæs doktorantûroje ðiais metais.Geotechnikos katedros doktorantas Kæstutis Keleviðius ástojo ádoktorantûrà deleguotas UAB „Vilniaus rentinys“.

Ðie ir kiti katedros magistrantai, doktorantai, dëstytojai –tai bûsimieji kuriamo Geotechnikos centro tyrëjai. UAB „Ge-ostatyba“ – ne vienintelë ðio proceso dalyvë. Jame taip pataktyviai dalyvauja ir kitos stambios kompanijos: UAB „Hidros-tatyba“, AB „Panevëþio statybos trestas“, UAB „Panevëþio ke-liai“, UAB „Projektana“. Jos ne tik remia Geotechnikos kated-ros studijø ir mokslo tyrimus, bet yra ir partneriai kuriamameGeotechnikos centre.

Nuotraukoje (ið deðinës):Tomas Kairys, UAB „Geostatyba“ vykdantysis direktorius,Darius Macijauskas, Geotechnikos katedros magistrantas,prof. A. Norkus, Geotechnikos katedros vedëjas

Gyvenimas VGTU

16

Studentë ESKEDAR TILAHUN

WOLDEYES gimë ir augo EtiopijosFederacinëje Demokratinëje Respub-likoje, taèiau á Lietuvà atvyko ið Mal-tos, ið kurios jà, kartu su vyru ir pusan-tro mënesio dukrele, kaip pabëgëliuspriglaudë Lietuvos Respublika. Eske-dar - puiki studentë, tikrai siekianti þi-niø, suprantanti, kad iðsilavinimas ið tie-sø yra didþiausia vertybë. Tai, matyt,yra ir dël to, kad jos kelias á Lietuvà, áVGTU tikrai nebuvo paprastas. Eske-dar studijuoja pirmosios pakopos Ver-slo vadybos studijø programoje, jossvertinis ávertinimø vidurkis visà laikà bu-vo didesnis uþ 9. Galbût dël to, kadEskedar þino, kà tai reiðkia bûti pabë-gële, ji trijø mënesiø praktikà po treèiokurso atliko Jëzuitø pabëgëliø centre,Maltoje - ten, kur pati kaþkada glau-dësi. Praktikos atsiliepime ávardintos jospuikiosios savybës, ypaè pabrëþiamasgebëjimà teikti humanitarinæ pagalbà.Anot Eskedar, pirmuosius metus buvolabai sunku gyventi Lietuvoje dël kul-tûriniø skirtumø ir kalbinio barjero, ta-èiau kai dabar juodaodës merginoskas nors universitete paklausia, ar jiTSC, ar ERASMUS studentë, ji atsako:

- Að esu vilnietë ir labai dþiaugiuosibei didþiuojuosi turëdama galimybæstudijuoti VGTU.

TARPTAUTINIØ STUDIJØ CENTROG E R I A U S I E J IBirutë TAMULAITIENËTarptautiniø studijø centro direktorë

Daþniausiai nutinka taip, kad mes kalbame apie tai, kas blogai. Apie blogus arproblemas kelianèius dëstytojus, studentus. Ir pamirðtame tuos, kurie dirba pasiðventæ,kurie mokosi daug ir gerai ar labai gerai. Mano ðio straipsnio tikslas ir yra trumpaipapasakoti apie kai kuriuos gerai ir labai gerai besimokanèius mûsø universitetoTarptautiniø studijø centro studentus, juolab, kad kartais jø atvykimo á Lietuvà istorijosyra labai netradicinës.

Daþniausiai nutinka taip, kad mes kalbame apie tai, kas blogai. Apie blogus arproblemas kelianèius dëstytojus, studentus. Ir pamirðtame tuos, kurie dirba pasiðventækurie mokosi daug ir gerai ar labai gerai. Mano ðio straipsnio tikslas ir yra trumpaipapasakoti apie kai kuriuos gerai ir labai gerai besimokanèius mûsø universitetoTarptautiniø studijø centro studentus, juolab, kad kartais jø atvykimo á Lietuvà istorijosyra labai netradicinës.

Eskedar Tilahun Woldeyes

17

RUSUDAN MARGISHVILI

studijuoti á VGTU atvyko ið Gruzijos,kur dvejus metus studijavo architektû-rà Gruzijos technikos universitete.Rusudan tëvai ir seneliai - profesio-nalûs architektai. Kadangi Rusudannorëjo tæsti studijas Europoje, taipasirinkti studijas VGTU jai rekomen-davo èia, Lietuvoje, gyvenantidraugø ðeima, ávardinusi Architektû-ros fakulteto dëstytojus kaip aukðtolygio profesionalus ir paèias studijaskaip idomias, profesionalias irperspektyvias. Anot Rusudan, jigalvojo, kad integruotis bus lengviaudël panaðios paskutiniojo ðimtmeèioGruzijos ir Lietuvos ðaliø istorijos.Palyginusi studijas Rusudan sako,kad studijos VGTU daug daugsunkesnës, bet labai ádomios. Jidþiaugiasi kiekviena uþduotimi,draugiðkais dëstytojais, kurie skatinajà bûti atvira ir kûrybiðkai laisva. Visøstudijø metu Rusudan rezultatai buvovieni geriausiø lyginant viso jos kursostudentø rezultatus. Didþiausiasiðbandymas Lietuvoje buvo ðaltasklimatas, bet ið kitos pusës, kaip sakoRusudan, jis labai koncentruojadarbui.

CAGDAS EFE BALIN atvyko ið Turkijos, kur baigë bakalauroElektronikos inþinerijos studijas Kadir Has universitete. 2006 metaisCagdas Efe buvo ERASMUS studentas ir tada suþinojo, kad VGTUmagistrantûroje gali studijuoti specialybæ apie kurià visà laikàsvajojo – avionikà. Cagdas Efe rezultatai ið tiesø buvo labai puikûs:svertinis vidurkis – 9,6 ir dël tos prieþasties jis kelis semestrus gavovienà ið dviejø TSC ásteigtø stipendijø geriausiai besimokantiems neES ðaliø uþsienio studentams. Be studijø magistrantûroje, CagdasEfe papildomai mokosi pilotuoti orlaivá. Cagdas Efe ðá pavasarádalyvavo AGAI jaunøjø mokslininkø konferencijoje, kur jo darbasbuvo paþymëtas kaip vienas ið geriausiøjø. Anot prof. Jono Stankû-no tokios tvirtos motyvacijos mokytis, siekti þiniø, rezultatø neturi net irmûsø studentai. Cagdas Efe Balin baigiamasis magistro darbas„Orlaiviø techninës diagnostikos sistemø tyrimai” buvo ávertintasaukðèiausiu paþymiu. Ðiam studentui prof. Jonas Stankûnas siûlë stoti á doktorantûrà, bet Cag-das Efe paaiðkino, kad turi vykti á Turkijà ir atlikti pareigà tëvynei – po studijø atitarnauti Turkijosarmijoje, o tada paþiûrës. Studijuodamas ir bendraudamas su aplinkiniais Cagdas Efe jauiðmoko lietuviø kalbos ir kartais stebisi, kaip þmonës pradeda su juo kalbëtis lietuviðkai manyda-mi, kad jis jau visomis temomis gali bendrauti lietuviø kalba.

Rusudan Margishvili

Cagdas Efe Balin

Gyvenimas VGTU

18

Architektûros studijø programà ma-gistrantûroje pagal individualø planàstudijuoja ir du gruzinai SHOTA SA-

GANELIDZE ir IVANE KSNELAS-

HVILI. Ðiais metais jie studijas jau bai-gia. Ið pokalbio su jais supratau, kadjie vertina studijø metus labai gerai. Ðiedu studentai Gruzijoje baigë bakalau-rines studijas Gruzijos technikos univer-sitete, o norëdami studijuoti Europojeraðë paraiðkà Gruzijos prezidento fon-dui. Dalyvavo konkurse, kurá laimëjoir jiems buvo skirtas finansavimas vi-sam studijø laikotarpiui. Dþiugu, kadjie pasirinko mûsø universitetà ir dþiu-gu, kad Gruzijos prezidento fondasávertino mûsø universitetà labai gerai,paskirdamas jiems stipendijas. Taigipinigai uþ ðiø dviejø studentø studijasbuvo pervesti á VGTU sàskaità tiesiaiið Gruzijos prezidento fondo. Studen-tai ið tiesø uoliai mokësi ir pasiekë ge-rø rezultatø.

Raðydama ðá straipsná tiesiog norëjau pasidþiaugti gerøjøTarptautiniø studijø centro studentø mokymosi rezultatais, neskaip visada apie geruosius, kurie yra tarsi nepastebimi, nes vis-kà atlieka laiku ir gerai, mes visada kalbame maþiausiai, o tainëra gerai. Tiesiog dþiaukimës ir didþiuokimës geraisiais tiek stu-dentais, tiek ir dëstytojais.

Dar viena puikiai studijuojantiTSC studentë, kuri keletà semestrøtaip pat gauna TSC ásteigtà stipendi-jà, atvyko ið Namibijos. ILKA RAE

ADAMS ne tik gera studentë, bet irtapo grupës ir srauto siela. Paskuti-niojo semestro rezultatø svertinisvidurkis 10. Þemesniø kursø rezultatøvidurkis visada bûdavo apie 9. Taiaktyvi, smalsi asmenybë. Á Lietuvàatvyko pas draugà ir nusprendësiekti iðsilavinimo Lietuvoje. Ilka Raestudijuoja Verslo vadybos bakalaurostudijø programà. Studijas ji baigskitais metais ir, tikiuosi, kad stos ámagistrantûrà.

Shota Saganelidze ir Ivane Ksnelashvili

Ilka Rae Adams

19

1998 m. pirmà kartà VGTU Sau-lëtekio rûmuose ávyko Lietuvos jaunøjømokslininkø konferencija „Lietuva bemokslo – Lietuva be ateities“. Tuometjoje buvo tik kelios sekcijos: Technolo-gijos mokslai, Socialiniai mokslai, Fi-ziniai mokslai ir t. t. Konferencijos or-ganizatorius – Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas. Jaunieji transporti-ninkai tuomet dalyvavo dviejose sek-cijose: transporto inþinieriai – Techno-logijos mokslø sekcijoje, transporto va-dybininkai – Socialiniø mokslø sekci-joje. Kitø mokslo krypèiø atstovai taippat galëjo pristatyti savo pirmuosiusmokslinius praneðimus sekcijose, kuriosbuvo pavadintos pagal mokslø sritis.Dalyviø buvo daug, nors tik ið Lietuvosmokslo institucijø ir firmø.

Nuo 1999 m. konferencija „Lietu-va be mokslo – Lietuva be ateities“vyksta sekcijose, kuriø pavadinimai at-spindi sferas, kurioms VGTU rengiaspecialistus: Aplinkos apsaugos inþine-rija; Aviacijos technologijos; Bioinþine-rija ir bioinformatika; Elektronika ir elek-trotechnika; Fizika ir fizinë kompiuteri-ja; Verslas XXI amþiuje; Statyba; Infor-matika (Informacinës sistemos); Infor-matika (Informacinës technologijos);Kompiuterinë grafika ir projektavimas;Informatika (Informaciniø sistemø sau-gumas); K. Ðeðelgio skaitymai (archi-tektø sekcija); Matematika (Matemati-nis modeliavimas); Matematika (Ma-tematinë statistika); Mechanika, me-dþiagø inþinerija, pramonës inþinerijair vadyba; Operacijø tyrimas ir taiky-mai; Pastatø inþinerinës sistemos;TRANSPORTAS.

Nuo 2006 m. konferencijos „Lie-tuva be mokslo – Lietuva be ateities“pavadinimas pakeistas á modernesná,atitinkantá XXI amþiaus ritmà, „Moks-las – Lietuvos ateitis“.

Konferencija „Mokslas – Lietuvos

ateitis. TRANSPORTAS“ nuo 1999 m.vyksta geguþës mënesá. Jos darbas iki2007 m. buvo organizuojamas dvie-jose sekcijose: Transporto inþinerija;Transporto vadyba.

2000 m. turëjome pirmàjá konfe-rencijos dalyvá ið uþsienio. Tai buvo at-stovas ið Prancûzijos, kuris kartu su Kau-no technologijos universiteto doktoran-tu pristatë praneðimà lietuviø kalba iðautomobilio dinamikos srities. Nuo2001 m. konferencijos organizaciniokomiteto posëdyje buvo nutarta leistipraneðimus pristatyti ir pateikti medþia-gà leidiniui ne tik lietuviø, bet ir angløarba rusø kalbomis. Tada konferenci-ja ágijo pagreitá, kiekvienais metais visdaugëjo dalyviø ið uþsienio – jø buvoapie 10–15 per metus, o 2010 m. –net 36.

Sulaukëme dalyviø ið uþsieniomokslo institucijø ir firmø: Baltarusijosvalstybinio transporto universiteto Go-melyje; Gomelio P. Suchojaus valsty-binio technikos universiteto; Baltarusi-jos nacionalinio technikos universiteto;Gardino valstybinio Jankos Kupalosuniversiteto (Baltarusija); AB „MAZ –Minskij avtomobilnyj zavod“ (Baltaru-sija); M. T. Urazbajevo pastatø mecha-nikos ir seismologijos instituto (Kaza-chija); Rygos technikos universiteto (Lat-vija); Transporto ir telekomunikacijøinstituto (Latvija); Latvijos universiteto;Savojos universiteto (Prancûzija);Sankt-Peterburgo valstybinio architek-tûros ir statybos universiteto (Rusija);Sankt-Peterburgo valstybinio politech-nikos universiteto (Rusija); Volgogradovalstybinio technikos universiteto (Ru-sija); Uljanovsko valstybinio technikosuniversiteto (Rusija); AB „Elektropribor“(Rusija); AB „Vektor – ESK“ (Rusija);Þilino universiteto (Slovakija); Nacio-nalinio aviacijos universiteto Kijeve(Ukraina); A. Vulio konstruktoriø biuro

(Ukraina); Ukrainos mokslø akademi-jos dujø instituto; Kijevo nacionaliniostatybos ir architektûros universiteto (Uk-raina); Donecko geleþinkeliø instituto(Ukraina); Donbaso nacionalinës sta-tybos ir architektûros akademijos (Uk-raina); Lvovo tarptautinio oro uosto(Ukraina); Þitomiro nacionalinio þemësûkio ir ekologijos universiteto (Ukrai-na); Charkovo nacionalinio automo-biliø ir keliø universiteto (Ukraina); Uk-rainos nacionalinio transporto univer-siteto; Telekomunikacijø ir globalios in-formacinës erdvës instituto (Ukraina);ERTRAC – European Road TransportResearch Advisory Council (Vengrija);Hanoverio universiteto (Vokietija).

Konferencijose dalyvavo praneðëjaiir ið tokiø Lietuvos mokslo institucijø beifirmø: Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto; Kauno technologijos univer-siteto; Klaipëdos universiteto; Trans-porto ir keliø tyrimo instituto; Tarptauti-nës teisës ir verslo aukðtosios mokyk-los; Vilniaus technologijø ir dizaino ko-legijos; Klaipëdos verslo ir technolo-gijø kolegijos; Utenos kolegijos; Aly-taus kolegijos; Korporacijos „Leminkai-nen Lietuva“; AB „Vilniaus kranai“; ABbankas „DnB Nord“; AB „Lietuvos ge-leþinkeliai“; Vilniaus tarptautinio orouosto; VÁ „Oro navigacija“; UAB „Vil-niaus autobusai“; UAB „Tolimojo ke-leivinio transporto kompanija“ (TOKS).

Konferencijos „Transportas” tikslas– sudomintá akademiná jaunimà (ba-kalaurantus, magistrantus, doktoran-tus, jaunuosius mokslininkus), transpor-to ir kitø firmø specialistus aktualiomistransporto tyrimø problemomis.

Nuo 2008 m. dël konferencijos po-puliarumo ir auganèio praneðimø beidalyviø skaièiaus (bûna 120–150 pra-neðimø ir 130–180 dalyviø) nutarta or-ganizuoti jos darbà ne dviejose o tri-jose sekcijose: Transporto inþinerija:

Doc. dr. Olegas PRENTKOVSKIS

Lietuvos jaunøjø mokslininkø konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis. TRANSPORTAS“ organizacinio komiteto sekretorius

Jaunøjø transportininkø konferencija - jau 13-oji

Gyvenimas VGTU

20

konstrukcijos, technologijos ir mode-liai; Transporto inþinerija: energetika ireismo sauga; Transporto vadyba.

2010 m. konferencijà „Mokslas –Lietuvos ateitis. TRANSPORTAS“ pirmàkartà organizavo ne tik Vilniaus Gedi-mino technikos universitetas, bet ir uþ-sienio partneriai – Transporto ir tele-komunikacijø institutas (Latvija) ir Na-cionalinis aviacijos universitetas Kijeve(Ukraina). Konferencijos programoje– 159 praneðimai, ið jø 36 – uþsieniodalyviø.

Kaip ir áprasta, kiekvienais metaiskonferencijoje gvildenami tokiø tema-tikø praneðimai: transporto inþinerijosobjektø (automobiliø, geleþinkelio,aviacijos transporto priemoniø ir tech-

nologiniø árenginiø bei jø elementø)analizë ir tyrimas; transporto priemo-niø dinamika; transporto eismo sau-ga ir aplinkosauga; matematinis mo-deliavimas transporte; transporto ener-getiniø resursø taupymas; transportokeliø tiesimo ir prieþiûros árenginiø beitechnologijø analizë; keliø dangø me-dþiagø gamybos átaka jø kokybei;transporto infrastruktûros árenginiø ana-lizë bei tyrimas; transporto maðinø ir jøelementø darbo kokybës vertinimas irpatikimumo tyrimas; gaisrinë technikos

áranga ir jos tobulinimas; informaciniøtechnologijø taikymas transporte; trans-porto logistika; transporto paslaugøbei infrastruktûros plëtra.

Pagrindiniai konferencijos rëmëjai– VGTU Transporto inþinerijos fakulte-tas ir Lietuvos valstybinis mokslo ir stu-dijø fondas.

Kiekvienais metais leidþiamas kon-ferencijoje skaitytø praneðimø rinkinys.Nuo 2009 m. metø geriausi jaunøjøtransportininkø praneðimai spausdina-mi periodiniame recenzuojamame þur-

nale „Mokslas – Lietuvos ateitis“, kurisátrauktas á Lietuvos mokslo tarybos pa-tvirtintà duomenø baziø sàraðà, tai reið-kia, kad jame publikuoti mokslo dar-bai áskaitomi ginant disertacijas bei jau-niesiems mokslininkams persiatestuo-jantis pareigoms aukštosiose mokyk-lose. Tokia praneðimø publikavimotvarka iðlieka ir 2010 m.

Nuoðirdþiai dëkoju visø metø kon-ferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis.TRANSPORTAS“ organizaciniø ir moks-liniø komitetø pirmininkams bei na-riams uþ aktyvø darbà rengiant konfe-rencijà bei perþiûrint jaunøjø mokslinin-kø medþiagà, pateiktà á konkreèias sek-cijas; visiems konferencijos dalyviamsuþ mokslines mintis, iðsakytas konferen-cijos sekcijose ir paskelbtas konferen-cijos praneðimø rinkiniuose bei jaunø-jø mokslininkø þurnale.

Linkiu sëkmingo ir produktyvausdarbo! Iki susitikimo kitais metais!

„Sveikinu visus, susirinkusiuosius á tradicinámûsø organizuojamà konferencijà. Ypaè sveiki-nu tuos, kurie pirmàkart atëjo á tokià auditorijàskaityti pranešimø. Juk pranešimas – tai savo-tiška mokslinio darbo praktika, savotiška mo-kykla jaunam mokslininkui“, - gausiai susirinku-siuosius á 2010-øjø metø konferencijà pasveiki-no Transporto inþinerijos fakulteto dekanas doc.dr. Vilius Bartulis.

21

ÁVADAS

2010 m. rektoriaus ásakymu buvosudaryta komisija (vadovas – prof. ha-bil. dr. R.Martavièius, nariai: doc. dr.J.Èernevièiûtë, prof. dr. T.Kaèerauskas,prof. habil. dr. B.Melnikas, prof. ha-bil. dr. P.Tamoðauskas), kuri pateikëpasiûlymus dël VGTU humanitarinësplëtros.

Humanitarinis institutas (HI) vienija4 katedras (Filosofijos ir politologijos,Lietuviø kalbos, Uþsienio kalbø, Kûnokultûros) ir 2 centrus (Estetinio ugdy-mo, Kalbø), leidþia 3 mokslo þurnalus(Filosofija, Sociologija; Santalka; Li-mes), kuruoja bakalauro studijø pro-gramà (Kûrybiniø industrijø). HI puo-selëja asmenybës ugdymà meno irsporto kolektyvuose (choras „Gabija“,teatras-studija „Palëpë“, ðokiø ansam-blis „Vingis“, tautinës muzikos ansam-blis „Radasta“, sporto ir turizmo klu-bas „Inþinerija“), plëtoja humanitarinæmintá diskusijose Gedimino klube beiskatina kûrybines iniciatyvas atvirø ino-vacijø forume „Að, idëja“. HI siekia plë-toti kûrybinio verslo edukacines pro-gramas. Kûrybiniø industrijø plëtra ne-galima be kompetentingø, kûrybiniøverslø specifikà iðmananèiø profesio-nalø. Naujà postûmá ðiam siekiui da-vë sëkmingai vykdoma Kûrybiniø in-dustrijø programa, kuri áeina á popu-liariausiø universitetiniø programø pen-ketukà Lietuvoje.

Baigiantis antriesiems studijø pro-gramos vykdymo metams iðryðkëjo stu-dijø programos Kûrybinës industrijostrûkumai: auditorijø stygius, nekompe-tentingi dëstytojai, netinkamai sudaro-

Apie VGTU humanitarinæ plëtrà

Doc. dr. Jûratë ÈERNEVIÈIÛTËProf. dr. Tomas KAÈERAUSKASProf. habil. dr. Romanas MARTAVIÈIUSProf. habil. dr. Borisas MELNIKAS

Prof. habil. dr. Povilas TAMOÐAUSKAS

mi tvarkaraðèiai, prastai árengtos au-ditorijos (ðiø trûkumø analizë, atlikuskiekybiná bei kokybiná tyrimus, pateik-ta R. Levickaitës straipsnyje „VilniausGedimino technikos universiteto Kûry-biniø industrijø studijø programos stu-dijø kokybës tyrimas“, 2010 m. „San-talka“, Nr. 2 (18). Visa tai kyla ið da-lies dël programos valdymo painumo,kai programà kuruoja Filosofijos ir po-litologijos katedra, kuri yra HI struktû-rinis padalinys, o studentus administ-ruoja Verslo vadybos fakultetas.

VGTU humanitarine plëtra siekia-ma plëtoti universiteto padaliniø ryðius,skatinti kûrybingumà bei iniciatyvumà.Siekiama ne tik sutelkti kûrybines ini-ciatyvas viename padalinyje su fakul-

teto teisëmis, bet ir padaryti já atviràkitiems VGTU padaliniams, plëtotitarptautiðkumà, dalyvauti ávairiuosetarptautiniuose akademiniuose tinkluo-se, programose ar projektuose, stu-dentø mainuose ir t. t.

KÛRYBINËS INDUSTRIJOS –PROVERÞIO SRITIS

Viena ið aktualiausiø humanitarinioproverþio srièiø – kûrybinës industrijos. Kû-rybinës industrijos apibrëþtinos kaip tarp-dalykiniø veiklø laukas, kuriame susiker-ta kultûros refleksija, menas, vadyba irinformacinës technologijos (þr. pav.). Pa-grindas tokiam proverþiui studijø irmokslo srityse yra Lietuvos Vyriausybës

Gyvenimas VGTU

22

dokumentai (Lietuvos Respublikos kul-tûros ministro 2007 m. kovo 28 d. ása-kymas Nr. ÁV-217 „Dël Kûrybiniø in-dustrijø skatinimo ir plëtros strategijospatvirtinimo) ir 2009 m. patvirtinta Lie-tuvos kûrybiniø ir kultûriniø industrijømokslo, studijø, meno ir verslo nacio-nalinë kompleksinë programa bei fo-rumo „Kûrybingai visuomenei: kultû-ros, ðvietimo ir verslo jungtys“ (200911 04) paskelbtos iðvados. Humani-tariniø mokslø ir inþinerijos bei vady-bos partnerystës pavyzdys yra sëkmin-gai veikianti pagrindiniø studijø pro-grama Kûrybinës industrijos (KI).

Daugelyje tyrimø atkreipiamas dë-mesys, kad kûrybinës industrijos stimu-liuoja inovacijas tradicinëje pramo-nëje ir informaciniø technologijø sri-tyje. Iðryðkëjo technologijø poveikis þi-niasklaidos produktø vartojimui,drauge konstatuojama, kad kûrybinisturinys tampa svarbiu veiksniu, skati-nanèiu komunikacijos technologijødiegimà. Pagrindiniuose ES dokumen-tuose pabrëþiamas tarpdalykiniøkompetencijø specialistø poreikis:ypaè jauèiamas kvalifikuotø audiovi-zualinio sektoriaus specialistø trûku-mas. Rinkoje auga su informacinëmiskomunikacinëmis technologijomis su-sijusiø paslaugø poreikis.

KI studijø programos absolventøprofesinës karjeros perspektyvos – in-formaciniø technologijø ir kûrybiniø pa-slaugø KI sektoriuose, ypaè audiovi-zualiniame (programø kûrimo paslau-gos kine, televizijoje, radijuje; progra-mø platinimas, tinklapiø kûrimo pa-slaugos ir pan.). Poindustrinëje visuo-menëje iðkilus naujosioms medijoms(kûrybinë programinë áranga, skaitme-ninis kûrybinis turinys, kompiuteriniaiþaidimai, socialinës medijos), atsiran-da kûrybiniø paslaugø (reklama, ver-slo mugës ir parodos, rinkos tyrimai,kultûrinës veiklos) poreikis.

HUMANITARINIO INSTITU-TO PERTVARKA

Minëtoji komisija siûlo HI pertvar-kyti á fakultetà. Pagrindinis ðio pertvar-kymo tikslas – uþtikrinti pirmos pako-pos nuolatines studijas KI studijø pro-

gramos studentams. Ðiuo metu KI pro-gramoje studijuoja 35 pirmo ir 64antro kurso studentai (ið viso 99). Ið jøviename kurse valstybiná finansavimàgauna 44 studentai (po 22 kiekvie-name kurse). Uþ studijas moka 55 stu-dentai. Susiformavus pilnam studijøciklui – keturiems pirmos pakopos stu-dijø programos kursams – numato-mas studijuojanèiø skaièius siektø 292studentus.

Ðiuo metu HI yra parengta ir pa-tvirtinta VGTU Senate nauja Kûryboskomunikacijos antros pakopos studijøprograma. Programà patvirtinusSKVC, á antros pakopos studijas pla-nuojama priimti 50 studentus, ið jø 25á nuolatines ir 25 á iðtæstines studijas.

Iki 2012-2013 m. mokslo metø ke-tinama parengti ðios programos ver-sijà anglø k., pagal kurià tikimasi pri-imti á I kursà apie 35 studentus. Iðana-lizavus uþsienio studentø, atvykstanèiøstudijuoti á kitas VGTU specialybessrautus, manoma kad Kûrybiniø indust-rijø pirmos pakopos studijø programaturëtø domëtis Vidurio Europos, PietøEuropos, Azijos ðaliø jaunimas, neabe-jingas mûsø regiono kultûrai ir gyven-senai, bei planuojantis plëtoti medijøverslo projektus Vidurio Europoje.

Pradëjus veikti pirmos ir antros pa-kopos studijø programoms, pirmospakopos studijø programai anglø k. irágyvendinus antros pakopos studijøprogramà, HI pagrindu veiksianèiamefakultete studijuos apie 503 studentai(þr. 1 lentelæ).

PLANUOJAMAS STUDENTØSKAIÈIUS

Tai minimalus skaièius, nes iki2012-2013 m. ketinama parengti ki-tà I pakopos komunikacijos kryptieskûrybiniø industrijø ðakos studijø pro-gramà, kurià studijuotø panaðus stu-dentø skaièius.

Siekiant toliau sëkmingai plëtoti ko-munikacijos krypties kûrybiniø industri-jø ðakos I ir II pakopos studijø progra-mas, bûtø tikslinga struktûriðkai pertvar-kyti HI. Vienas naujø HI padaliniø bû-tø Kûrybiniø industrijø (ar Komunikaci-jos) katedra. Kadangi KI studijø pro-grama yra tarpdalykinë – joje daly-vauja vadybos, inþinerijos (IT) ir huma-nitariniø (komunikacijos, meno, filoso-fijos) mokslø srièiø specialistai, tikslin-ga bûtø panaðiu principu formuotinaujosios katedros personalà. Kûrybi-niø industrijø katedra rengtø komuni-kacijos krypties kûrybiniø industrijø ða-kos bakalaurus, magistrus ir daktarus;plëtotø kûrybiniø ir kultûriniø industrijøtyrimus; ágyvendintø tarpdalykinius pro-jektus ir kitas studijø programas ben-dradarbiaujant su kitais VGTU pada-liniais; kurtø naujas komunikacijos kryp-ties kûrybiniø industrijø ðakos studijøprogramas.

Kûrybiniø industrijø katedros dar-buotojø branduolá sudarytø Filosofijosir politologijos katedros personalas,dalyvaujantis KI studijø programoje. Fi-losofijos ir politologijos katedra toliaukuruotø fundamentaløjá pasaulëþiûrinástudijø bei mokslo blokà VGTU. Taip

1 lentelë

23

Lietuvos Respublikos Prezidento rûmø Baltojoje salëje apdo-vanoti geriausiø 2009 metø fiziniø, technologijos, biomedici-nos, humanitariniø ir socialiniø mokslø disertacijø konkurso lau-reatai bei nugalëtojai. Konkursas „Geriausios disertacijos“ jauketvirtus metus rengiamas Lietuvos jaunøjø mokslininkø sàjun-gos iniciatyva.

uþtikrindama VGTU tarpfakultetinius ry-ðius kitu pjûviu, Filosofijos ir politologi-jos katedra papildytø HI misijà.

Kaip minëta, iðryðkëjo studijø pro-gramos ir studentø studijø proceso ad-ministravimo problemos, kurias tikimasiiðspræsti pertvarkius Humanitariná insti-tutà á fakultetà. I etape siûloma sukurtistudijø (0,5 etato) bei mokslo (0,25etato) prodekanø ir vadybininko (0,5etato) pareigybes bei etatus.

Svarbus naujojo fakulteto aspektas– jo finansavimo ðaltiniai. Kadangi KIstudijø programa – viena populiariau-siø VGTU (konkursas á nemokamà vietà– 20, o á mokamà – 1,5), pagrástaitikimasi áplaukø uþ „studentø krepðe-lius“ bei ið mokesèio uþ studijas. Nau-jojo fakulteto uþdirbsimos pajamospateiktos 2 lentelëje.

PAJAMOS UÞ STUDIJAS

Lentelëje matome, kad universite-to biudþetà galima papildyti 2 mln. 50tûkst. Lt. Ið jø 772 tûkst. Lt. sudarytølëðos gautos uþ „krepðelius“ ir 1 mln.278 tûkst. Lt – mokesèiai uþ mokamasstudijas. Tai – pesimistinis variantas, ne-ávertinus naujai kuriamos I pakoposstudijø programos, be to, á mokamasvietas priimami ne visi studentai. Kon-kursas á mokamas studijø vietas 2009m. buvo 1,5 á 1 vietà.

Fakulteto spec. lëðos (taip pat pe-simistiniais skaièiavimais) pateiktos 3lentelëje.

PROGNOZUOJAMOS HU-MANITARINIO INSTITUTO SPE-CIALIOSIOS PROGRAMOS LË-ÐOS

Taigi naujojo fakulteto steigimas –finansiðkai pagrástas. Jis ne tik save ið-laikytø, bet ir „maitintø” VGTU. Esantatskiram fakultetui, kuris disponuotø su-rinktø lëðø dalimi, atsirastø finansinëpaskata priimti daugiau studentø á mo-

kamas vietas ir kurti naujas studijø pro-gramas, drauge – naujas darbo vie-tas dëstytojams. Ðiuo metu vienas di-dþiausiø KI studijø programø plëtrosstabdþiø – dëstytojø nenoras „plëðti plë-ðinius“ vardan graþios idëjos: HI ne-gali paskatinti aktyviausiø KI studijøprogramos dëstytojø, nes nedisponuo-ja uþdirbtais pinigais.

PABAIGA

Naujasis fakultetas atlie-pia ne tik studijø kokybës ge-rinimo tikslus (Kûrybiniø in-dustrijø studijø programos at-veju), bet ir kûrybingumo beiinovatyvumo plëtrà VGTU, at-skirø VGTU padaliniø ben-dradarbiavimo kûrybinësveiklos pagrindu reikmæ. Ap-skritai naujasis fakultetas bû-tø atsakas á besiformuojan-èios kûrybingos (inovatyvios)visuomenës poreikius.

2 lentelë

3 lentelë

Gyvenimas VGTU

24

Geguþës 14 d. VGTU Architektûros fakultete jau dvyliktàjá kartàvyko jaunøjø mokslininkø konferencija „K.Ðeðelgio skaitymai2010“. Konferencijoje pranešimus aktualiais architektûros klau-simais skaitë jaunieji mokslininkai ið Veimaro Bauhauzo, Rygostechnikos, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikosuniversitetø bei Vilniaus dailës akademijos.

Sveikinimo kalbà taræs VGTU mokslo prorektorius prof. ha-bil. dr. Raimundas Kirvaitis pastebëjo, kad Architektûros fakulte-tas tampa solidþia architektûros mokykla, kurioje kartu dirba irnusipelnæ architektai, ir gabi vidurinioji karta, ir jaunøjø moksli-ninkø bûrys. Tai fakultetui garantuoja puikias ateities perspekty-vas.

Konferencijos organizatorius doc. dr. Gintaras Stauskis, jaune pirmà kartà koordinavæs ðá jaunøjø mokslininkø susitikimà, pa-sidþiaugë, kad á konferencijà atvyksta aktyviausiai architektûrossrityje dirbantys Lietuvos jaunieji mokslininkai, kuriø didþiàjà dalásudaro doktorantai. „Malonu stebëti jaunøjø tyrëjø paþangà, kaijie kasmet pristato vis naujà savo tyrimø dalá. Jau kelintus metuskonferencijoje sulaukiame sveèiø ir dalyviø ið pagrindiniø mûsøuþsienio partneriø universitetø. Ðiais metais atnaujinome ryðius suVokietijos Veimaro Bauhauzo universitetu, kuriame mokslo dar-bà praeityje dirbo ne vienas garbus mûsø fakulteto profesorius.Kasmet sulaukiame labai kokybiðkø ir turiningø praneðimø ið Ry-gos technikos universiteto autoriø“, - pasidþiaugë G.Stauskis. Jisaptarë ðiuolaikinius jaunøjø architektûros mokslininkø iððûkius.Moksliniai tyrimai, pasak praneðëjo, ðiuo metu vyksta trimis kryp-timis: miestà suvokiant kaip meno kûrinio interpretacijà, kaip so-cialiná ir ekonominá organizmà. Visos ðios suvokimo kryptys, spartimiestø plëtra, besipleèiantys priemiesèiai, aukðtybiniai pastatai,pastatø sutankëjimas reikalauja ir reikalaus itin daug konstrukty-viø jaunøjø architektø sprendimø. Todël konferencijoje ir buvoaptarta urbanistiniø funkcijø kaita, tautinio tapatumo problemosðiuolaikinëje architektûroje, lauko sakraliniø erdviø tradicijos irnaujosios tendencijos, keliø ir gatviø poveikiai miesto erdvei, prie-miestinës zonos sampratos kitimas, miestø centrø atgaivinimo irdaugelis kitø aktualiø ðiandienës architektûros klausimø.

Konferencijos pranešimai tradiciškai buvo išleisti konferenci-jos praneðimø rinkiniu. Buvo išrinktas geriausias konferencijos pra-nešimas, juo pripaþintas VGTU atstovo Mato Cirtauto darbas„Ðiuolaikinë priemiestinës zonos samprata“. Geriausio moksloþurnale „Mokslas – Lietuvos ateitis“ publikuoto straipsnio nomi-nacijà laimëjo Veimaro Bauhauzo universiteto doktorantë Kat-harina Sucker uþ straipsná „Stambulas ir Europos miestø pavel-das“.

Konferencijos dienà ant áþymiojo architekto ir urbanisto pro-fesoriaus Kazio Šešelgio kapo Þeimiø kaimo kapinëse Kamajøseniûno Vytauto Vilio rûpesèiu buvo padëtas gëliø vainikas VGTUjaunøjø mokslininkø bendruomenës vardu.

Architektûros fakultete rinkosijaunøjø mokslininkø bendruomenëEdita JUÈIÛTË

25

VEIKLA IR TIKËJIMASNieko nëra pasaulyje didingo, kas bûtø sukurta be pasiaukojanèios þmogaus veiklos ir tikëjimo. Bûtent veikla ir

tikëjimas verèia þmogø imtis darbø, kurie atrodo ið pirmo þvilgsnio neágyvendinami. Taèiau jie virsta realybe, jei þmoguspasirengæs, nepaisant visokiø kliûèiø vykdyti tai, kà yra sumanæs.

Tik tuomet pasaulyje gimsta nuostabûs didingi dalykai. Jie dël to ir didingi, kad juose akumuliuota þmogaus veikla irtikëjimas.

Iš pirmo þvilgsnio – keistas derinys. Taèiau tik iš pirmo þvilgsnio. Þmogiškoji veikla visada siejasi su viltimi ir tikëjimu,kad pavyks pasiekti tai, ko trokðtama Kuo didesnis siekis, tuo didesniø pastangø, tikëjimo ir vilties reikalingas. Veiklàmaitina tikëjimas, o tikëjimà daro gyvu ir veiksmingu veikla. Tik su pasiaukojanèia aistra atlikti darbai traukia þmones irpelno jø dëmesá. Tikëjimas be veiklos – bevaisis, o veikla be tikëjimo – akla.

Nëra turbût þmogaus, kuris nebûtø iðdavæs ar tapæs iðdavystës auka. Ne veltui Ðv. Bernardas yra perspëjæs: „Bijokne pasaulio, bijok þmogaus“. Ne pasaulis yra taip pavojingas þmogui, kaip šalia esantis þmogus. Jis visada yrapaslaptis sau ir aplinkiniams – daþnai neprognozuojamas savo elgesiu ir veiksmais. Iðdavystë yra vienas tokiø veiksmø,kuriuos þmogus atlieka, kartais be piktø ketinimø, nesàmoningai, o kartais puikiai suvokdamas savo elgesio pasekmes.Taèiau abiem atvejais iðdavystë lieka iðdavyste.

Tai skaudi patirtis, skatinanti mus ádëmiau apsiþvalgyti ir ávertinti tuos, kurie yra ðalia mûsø ir dedasi iðtikimiausiaisdraugais. Nuojauta sako, kad nëra jokiø garantijø, kad jie liks mums iðtikimi, dalis jø anksèiau ar vëliau mus iðduos. Mestà iðdavystës galimybæ daugiau ar maþiau nujauèiame, bet neþinome tiksliai kada tai ávyks.

Ar tai nëra didþiausia dovana, kurià þmogui suteikia Kûrëjas? Jei þmogus þinotø, kas já iðduos – neturëtø gyvenimo,jis netektø prasmës, nes bûtø aiðki ávykiø seka. Gyvenimas taptø þaidimu, kurio ne tik taisyklës, bet ir rezultatas iš ankstoþinomas.

Bûtent tas neþinojimas ir palaiko viltá, kad gal taip mums neatsitiks, mûsø neiðduos tas, kuriuo taip pasitikëjome.Kartu ir netikrumo virpulá – bûsimos iðdavystës nuojautos palydovà.

SAUGUMAS IR TEISINGUMASŠiandien daug kalbama apie saugumà – saugumà keliuose, darbe, gatvëje, namuose. Taèiau esmë ta, saugumas

neatsiejamas nuo teisingumo. Jei paþeistas teisingumas, tai paþeistas ir saugumas.Teisingumo pasaulyje siekta nuo seno ir ávairiais bûdais. Vieni siûlë jo siekti per savanoriðkà iðsiþadëjimà turto ir jo

padalijimà vargstantiems, kiti – per klasiø kovà atimant ið turèiø ir iðdalinant neturintiems.Mûsø laikais teisingumas bandomas realizuoti per masiná vartojimà, sudarant kuo didesnëms þmoniø grupëms sàly-

gas ir galimybes vartoti ir taip tenkinti savo kaip vartotojø poreikius.Taip vartojimas tampa ir neatsiejama individo saugumo dalimi: jei tu vartoji prekes ir paslaugas, kurias vartoja

dauguma, tai tu savaip uþsitikrini ir saugumà – esi priimamas tarp vartojanèiøjø ir savaip jame ištirpsti, tapdamas vienuiš daugelio. Bet uþtat ágyji vartojanèiøjø pripaþinimà ir paramà.

Savo ruoþtu vartojimas, atrodo, nereikalauja iš mûsø ir atsakomybës bei ásipareigojimø vykdymo neatidëliotinai.Priešingai – uþ mus tà rizikà ir atsakomybæ tariamai prisiima bankai, siûlydami lengvatiná vartojimo kredità. Taip iratsakomybæ nukeldami á ateitá – negalvok, kas bus rytoj – vartok ðiandien. Vartok kaip visi, neribok savæs niekuo, tikvartodamas tai, kà vartoja aplinkiniai gali jausti saugus.

Tuo tarpu teisingumas pirmiausia siejasi su atsakomybe, pasirengimu sàmoningai priimti sprendimus ir vykdytiprisiimtus ásipareigojimus. Kitaip tariant, uþimti aktyvià pozicijà. O aktyvios pozicijos uþëmimas ir jos gynimas niekadanebuvo ir nebus paprastas ir saugus uþsiëmimas. Jis reikalauja iš individo viduje motyvuotø atsakingø veiksmø. Tadnenuostabu, kad šiandien daugeliui kur kas labiau rûpi saugumas, o ne teisingumas. Maþiau þinai – ramiau miegi. Bettas miegas kvepia mirtimi...

IÐDAVYSTËS NUOJAUTOS VIRPULYS

Prof. habil. dr. Valdas PRUSKUSFilosofijos ir politologijos katedra

Aktualijos

26

tø kokybës uþtikrinimo srityje ir konstruk-tyvaus suinteresuotø ðaliø – studentø,dëstytojø ir darbdaviø – bendradar-biavimo ir sutarimo dël visuomeniðkaisvarbiø uþdaviniø. Vidinis studijø ko-kybës uþtikrinimas yra sudedamoji uni-versiteto strategijos dalis.

Sulaukiama vis daugiau kritikos dëlstudijø kokybës netenkinanèiø studijøprogramø, dël dëstymo kokybës. Dis-kusijoje daugiausia ir buvo kalbamaapie studijø kokybæ – nuo dëstymostruktûros, egzaminavimo, konsultaci-jø iki studentø atsiliepimø apie studijasbei ðio proceso ir kokybës vertinimo.

Studijø prorektorius doc. A.Daniû-nas aptarë apklausø, kaip studentaivertina studijø kokybæ, duomenis pa-gal fakultetus. Pvz., apklausoje „Apiedëstytojus ir jø dëstomus dalykus 2009–2010 m. m. rudens semestre“ dalyva-vo 11 757 respondentai. Á klausimà„Kaip vertinate dëstytojo pasiruoðimàpaskaitoms?“ „gerai“ atsakë 68 proc.studentø, 19 proc. – „vidutiniðkai“, 11proc. – „blogai“. Likusieji 2 proc. ne-galëjo atsakyti. Á klausimà „Ar iðdësty-to modulio medþiaga Jums buvo nau-dinga, pritaikoma, apimanti teoriniøþiniø taikymo praktikoje bûdus ir gali-mybes?“ teigiamai atsakë 55 proc. vi-sø studentø, ið dalies – 25 proc., nei-giamai – 15 proc. 5 proc. negalëjoatsakyti á pateiktà klausimà. Ðià ap-klausà surengë Studijø direkcija.

„Mes skiriame per maþai dëmesiodëstymo, jo kokybës aptarimui, daly-kø moduliø tobulinimui, geranoriðkambendravimui su studentais – tai yra vie-na pagrindiniø problemø“, – sakë stu-dijø prorektorius doc. A.Daniûnas.

Rektorius prof. R.Ginevièius atkrei-pë dëmesá á tai, kad studentai nebesi-tiki sulaukti kokios nors reakcijos á jøatsiliepimus ir netiki pasikeitimais. „Ka-tedros vedëjas turi kalbëti su dëstyto-jais, kad pastarieji daugiau dëmesioskirtø studentams. Visi turime dirbti nuo-

ðirdþiai, kad iðliktume begalinëje aukð-tojo mokslo konkurencijoje. Kiekvienasturime áneðti savo teigiamà indëlá, nëvienas neturime bûti abejingas“, – nekartà savo kalboje pabrëþë rektorius.Taip pat jis këlë kità aktualø – dëstyto-jø staþuoèiø – klausimà. Pasak rekto-riaus, jauni dëstytojai, neturintys gamy-binës patirties, turi vykti á staþuotes, kadtà patirtá ágytø pramonës, statybø ir ki-tose gamybos ámonëse.

„Vienintelë iðeitis kovoje uþ bûvá –studijø kokybës gerinimas“, – akcen-tavo diskusijos pabaigoje rektoriusprof. R. Ginevièius. Diskusijoje prieitaprie nuomonës, kad katedros vedëjasturi bûti tarpininkas tarp universiteto ad-ministracijos ir dëstytojo, jis turi padëtiinformacijai apie studijas „ateiti“ ikidëstytojo ir spræsti problemas, kuriosiðkyla tarp dëstytojø ir studentø.

Kaip bus ávertintos universiteto pa-stangos gerinti studijø kokybæ, reaguotiá studentø nuomonæ – greitai patirsi-me per 2010 metø priëmimà.

Ministras G.Steponavièius sulaukënemaþai kritikos: neva Mokslo ir studi-jø ástatyme átvirtintas valdymo modelissiaurina aukðtøjø mokyklø autonomijàir paþeidþia LR Konstitucijà. Ministras tei-gia, kad tokiai kritikai nëra pagrindo.

Ministras Pirmininkas 2009 m. lap-krièio 24 d. sudarë tarpinstitucinæ dar-bo grupæ, kuri ápareigota pateikti ið-vadas dël Konstitucinio Teismo (KT)iðaiðkinimø, susijusiø su aukðtøjø mokykløautonomija ir valdymo reguliavimu. Gru-pës pateiktoje iðvadoje teigiama, kad:

* Mokslo ir studijø ástatyme átvirtin-tas aukðtøjø mokyklø valdymo mode-lis, vadovaujantis KT iðaiðkinimu, ne-paþeidþia konstitucinës aukðtøjø mokyk-lø autonomijos ir keisti galiojantá ásta-tymà pagrindo nëra.

* Kaip 2009 m. spalio 28 d. iðaið-kino Konstitucinis Teismas, ástatymasgali nustatyti aukðtøjø mokyklø orga-

VIENI METAImokslo ir studijø sistemos reformai

Vytautas PLAKYSStudijø direkcijos direktorius

nizacinës ir valdymo struktûros pagrin-dus nepaneigdamas aukðtøjø mokyk-lø autonomijos principo. Ástatyme nu-matyti tik specialaus teisinio reguliavi-mo pagrindai, kuriais remiantis kon-kreèius reguliavimo aspektus nusistatopaèios aukðtosios mokyklos.

* Mokslo ir studijø ástatyme átvirtintiaukðtosios mokyklos valdymo princi-pai uþtikrina, kad akademinë bendruo-menë turi esminæ galià priimant spren-dimus. Aukðtosios mokyklos taip patgali siûlyti kandidatus á „iðorinius“ ta-rybos narius. Tokia nuostata gali bûtinumatyta konkreèios aukðtosios mokyk-los statute.

* Tarybos sudarymo, atskaitingumoir sprendimø priëmimo principai uþtik-rina, kad ðios institucijos veikloje aka-deminë bendruomenë turi esminæ ga-lià priimant sprendimus.

Baigdamas konferencijà ministraspaþërë ir paþadø: 2010 m. aukðtojomokslo kokybinei pertvarkai bus pa-skirstyta 415 mln. litø ES struktûriniø fon-dø lëðø:

* 22 mln. litø bendriesiems projek-tams, kurie padës kelti studijø kokybæir ásilieti á tarptautinæ erdvæ.

* 172 mln. litø skiriama aukðto-sioms mokykloms – gerinti dëstytojøkompetencijai, tobulinti studentø prak-tinius ágûdþius, gerinti studijø sàlygasneágaliesiems ir kt.

* 220 mln. litø aukðtøjø mokyklø in-frastruktûros atnaujinimui, optimizuo-jant aukðtøjø mokyklø tinklà.

Tikëkime, kad atsiras lëðø irpabaigti VGTU mokslo bei studijø cen-tro daugiaaukðèio pastato statybà…

Jau antrus metus vyksta mokslo irstudijø sistemos reforma, o kas toliau?

Pradþia – p. 8

Parengta

pagal Ðvietimo ir mokslo ministerijos inf.

27

Geguþës 4-8 dienomis Vilniaus Ge-dimino universitetas, Vilniaus universite-tas ir asociacija „Koturnos“ surengë jauvienuoliktàjá tarptautiná universitetø teat-rø forumà. Forumo þiûrovai galëjo susi-paþinti su Lenkijos, Baltarusijos, Ispani-jos, Norvegijos, Ðvedijos ir Lietuvos uni-versitetø teatrø kûryba. Forume, ðákart pa-vadintame leitmotyvu „Mano kiemas”, skir-tingose ir netikëèiausiose Vilniaus miestoerdvëse parodyta 11 spektakliø, surengtostrys teatrinës akcijos. Taèiau šiandien, þvel-giant á forumà praëjus porai mënesiø, tam-pa svarbu ne statistika, bet tai, kas iðliekaatmintyje. Kokia impresija nugludo á prisi-minimus praëjus dviems mënesiams po fo-rumo? Kas iðliks prisimenant 2010-øjø te-atrø forumà praëjus dar metams ar dviems?

2010-øjø universitetø teatrø forumasman, kaip galbût ir daugeliui, asocijuo-sis su neáprastomis spektakliø erdvëmis:su nepakartojamai jaukia ir svetingaVGTU teatro-studijos „Palëpës” palëpe,iðkilminga, tarsi iðtikimai sauganèia te-atro tradicijas VU teatro sale, „Minimum“sale – maþu, rasotu Vilniaus universitetorûseliu, su paslaptingais Senamiesèio kie-mais, galu gale su bohemiðku restorano„Aula” ðurmuliu, á kurá net penkis vaka-rus ásiliejo forumo dalyviai ir sveèiai.

Á atmintá ástrigo daugybë garsø. Ne-uþmirðtami turbût visiems buvo Santiagode Compostela universiteto teatro tem-peramentingieji ispaniðkieji moterø, „gi-minaièiø“ dialogai. Dialogai tryðko ispa-nø kalba, taèiau vertimo á lietuviø kalbànetrûko… Miniatiûrinës, taèiau ypaè ryð-kios ir balsingos teatro aktorës dar kartàárodë, kad teatre kalba nëra svarbu, svar-bu – charizma. Ne maþiau charizmatiðki

ir ásimenantys buvo ir poetinëje kompo-zicijoje „Sapfo“ (VGTU teatras-studija„Palëpë“) skambantys net 26-iø aktoriøbalsai, neuþmirðtamos ypatingo gilumopoetës Sapfo akys ir tembras (aktorë Ða-rûnë Bartë Staponaitë).

Daugelá nustebino ir kitas „Palëpës”spektaklis - „Laukiu laiðko“ – tikras nuo-taikingas miuziklas, pripildæs scenà gy-venimo dþiaugsmo garsais. Scenoje netik skambëjo aktoriø dainos, bet ir gita-rø, pianino, violonèelës, smuiko, perku-sijø, lûpinës armonikëlës garsai. Á atmin-tá ástrigs visiems puikiai paþástamas akto-riaus Donato Maèiulio veikëjo vaidina-mas jausmas – geraðirdþio slunkiaus ry-tinis tingëjimas ir pesimistinis „vël dar-ban“ bei tam pritarianti, liûdnai aima-nuojanti jo gitara. Turbût ne vienasspektaklá matæs þiûrovas dabar rytais ke-liasi bûtent su ðio herojaus parafraze „vëldarban“… Kiek kitoks, skandinaviðkai rûs-tus, verèiantis susimàstyti, á pasàmonës gel-mes besismelkiantis buvo teatro trupës „Im-maturus“ ið Norvegijos spektaklio „4.48Psychosis“ garsø áspûdis. Spektaklio mu-zika ir garsai á VU teatro salæ tarsi perkëlëá ðiaurietiðkos gamtos platybes, átraukë ádvasinius klajojimus po pasàmonæ ne tikpaèius personaþus, bet ir þiûrovus.

Teatro trupë „Red the nosepaper“ iðÐvedijos savo spektakliu „Ðypsena ið ki-ðenës“ nukëlë á vaikystës prisiminimus. Duliûdnoje gyvenimo situacijoje atsidûræklounai scenoje bandë sukurti gerà nuo-taikà - sau, vienas kitam bei þiûrovams.Buvo svarbus pats spektaklio pavadini-me uþkoduotas moralas – kokios gyve-nimo aplinkybës bebûtø, vis tiek pasistenk„iðtraukti ðypsenà ið kiðenës“… Apie grei-

tai besikeièianèius gyvenimo vaidmenisprimins VU dramos trupës „Minimum“spektaklis „Sveiki, aš Hamletas“. Spektak-lyje buvo gráþtama prie amþinos ir „neið-semiamos“ ðekspyriðkosios „bûti ar nebû-ti“ temos. Ðèecino universiteto teatras „NieMa“ parodë spektaklá „Ðeimyninës istori-jos“, kuriame taip pat buvo svarbûs vai-kiðkø þaidimø vaidmenys.

Forumo „Mano kiemas“ tematikà be-ne geriausiai atspindëjo VGTU teatro-stu-dijos „Palëpë“ spektaklis „Atëjau ir iðei-nu“, uþkariavæs bene daugiausiai publi-kos ir vertinimo komisijos nariø simpati-jø. Daugybës ásimintinø, charakteringømaþo miestelio personaþø koliaþas, nuokurio kartais smilkteli ðirdá ar pratrûksta-ma juokais. Vien ko vertas maþo mieste-lio girtuoklio (aktorius Lukas Grigaravi-èius) personaþas. Vos laikydamasis ant ko-jø ieðko, kurioje kelniø kleðnëje bus pa-slëpæs paskutinius litukus „pratæsimui“, pa-sak vertinimo komisijos pirmininko, teat-rologo Rido Viskausko, vienas ðauniau-siø girtuokliø, kurá teko matyti teatre ap-skritai. Tokia vaidyba – tarsi pats efekty-viausias antialkoholio vieðøjø ryðiø pro-jektas. Kartais, ko neáveikia brangiai kai-nuojanti reklama, gali padaryti studen-tiškas teatras.

Negalima pamirðti ir finaliniø forumoakimirkø – forumo ðeimininkø, palëpie-èiø rankomis sukalti ir nudaþyti, tautosa-kos motyvais (átariu, kad ir su ðilèiausiaislinkëjimais) dailininkiø išpieðti inkilai ið-keliavo á tokias skirtingas savo kultûromispasaulio ðalis. Iðkeliavo tam, kad kitàmetvël sugráþtø: universitetø teatralai ið ávai-riø Europos ðaliø, daugybë garsø ir tosneáprastos Vilniaus erdvës...

IÐ UNIVERSITETØ TEATRØ FORUMO akimirkøEdita JUÈIÛTË

Nuomonës

28

Tarptautiniø þodþiø þodyne krizëapibrëþiama kaip ekonominis smuki-mas, ekonomikos sutrikimas. Ekono-minë krizë Lietuvoje – reiðkinys, atspin-dintis visuotiná sistemø entropijos didë-jimo dësná. Jokia medþiaginë sistemanegali atlikti atsinaujinimo funkcijos, jeisistemos elementai neturi iðorinio ener-gijos ðaltinio, reikalingo tiesos santy-kiams, laisvam darbui ir kûrybai. Ener-gijos tvermës dësnis nurodo, kad kiek-viena, tarp jø – ir tëvynës, sistema galiatsinaujinti bei uþtikrinti pilieèiø laisvætiesoje, jeigu pilieèiø santykiai grindþia-mi meile savo ðeimai, verslui, valsty-bei, t.y. tëvynei. Tiesos santykiais atsi-skleidþia laisvø tëvynainiø kultûrinës irtechninës atminties jëga. Tiesa yra pra-sminis atsinaujinanèios sistemos nariøryðys, kurá tëvynainiai sukuria darbu –kûrybiniu darbu su meile ðeimos na-riams, verslo partneriams, valstybës pi-lieèiams. Tiesos santykiø iðlaikymas rei-kalauja teisingumo, solidarumo, as-mens orumo principø ágyvendinimovardan laisvo pilieèiø pasirinkimo.

Ekonominë krizë tarsi galingas At-lanto cunamis nusiaubë Baltijos vals-tybiø atsinaujinimo jëgas – ðeimos,verslo struktûrø, valstybës institucijøfunkcijas. Ypaè nukentëjo paprastøLietuvos pilieèiø pajamos, taip reika-lingos atnaujinant tiesos santykius tarptëvø ir vaikø, paslaugø gamintojø irpirkëjø, tarp pilieèiø ir politikø. Tiesossantykiais gyvuoja ir Kleist sinergetinëlaisvës energijos atsinaujinimo sistema– tëvynë. Bûti laisvu yra malonu, o bûtilaisvu tiesoje – sunku. Kas vaikystëjeneágijo tautos atminties, kam tautospaproèiai netapo áproèiu darbu liu-dyti tiesà ir meilæ ðeimoje, versle ir vals-tybëje, tas savo laisvës energijà nau-doja ne kûrybai, o iðnaudojimui. Šian-dien išgyvename laisvæ be tiesos ir tei-singumo. Laisvë vienø tampa nelais-

ve kitiems. Ko verta antikrizinë Vyriau-sybës politika, jei tëvynës struktûrosenerandame tiesos, iðminties, teisingu-mo, solidarumo ir meilës ðeimoje, ver-sle ir valstybës institucijose.

Savo metiniame pranešime Lietu-vos Respublikos Prezidentë pabrëþë:„PAMIRÐOME ÞMOGØ. Ðià pirmap-radæ vertybæ uþgoþë kraðtutinis ekono-mizmas, ásivyravæs visuose lygmenyse.Visos problemos kildinamos tik ið pini-gø stygiaus.“ Prie ðiø Prezidentës þo-dþiø prijunkime TAUTOS atmintá apieþmogø, kuris ðeimoje gimtàja mamoskalba gavo tiesos santykiø kultûrà. Pri-junkime þmogø, kuriam tëvas iðugdëáprotá dirbti su meile ir pagarba tëvy-nainiams ir visiems dirbantiesiems glo-baliuose mainuose.

Tautos atmintis apie laisvæ tiesojesavaime neateina nei á namus, nei á Uni-versitetus, nei á valstybës politikà. Tamreikalinga nepriklausoma valstybë, ásta-tymais derinanti ekonominius interesusKonstitucijos ir Dievo tvarkos tiesomis.

Valdanèioji politiniø partijø koali-cija Seime 2008 metø pabaigoje eko-nominæ krizæ priëmë kaip pasauliná ið-ðûká penkioliktai Lietuvos Vyriausybei.Jau pirmuosius antikrizinës konserva-toriø Vyriausybës þingsnius opozicinësSeimo partijos ávertino kaip Vyriausy-bës iððûká pensininkams, dirbantiemspensininkams, tarnautojams, verslinin-kams ir visiems dirbantiesiems. Vyriau-sybës antikrizinë politika rëmësi, anotPrezidentës, kraðtutiniu ekonomizmu.Gal todël laikinasis „Sodros“ ástatymaspriimtas dviejø balsø persvara Seime.Bûtent jis padarë pradþià dirþø suver-þimo politikai, kuri taupymo dispropor-cijomis paaðtrino tiesos santykiø ir tei-singumo krizæ. Deja, ekonominei kri-zei pabaigos nesimato iki šiol.

2009 m. buvo itin nesëkmingi dau-gumai nefinansiniø ámoniø – ketvirtàjá

2009 m. ketvirtá ámoniø gautos paja-mos uþ parduotas prekes ir suteiktaspaslaugas buvo beveik ketvirtadaliumaþesnës nei tuo paèiu 2008 m. lai-kotarpiu. Bendras metinis rezultatasbuvo dar blogesnis – metinë apyvartapraëjusiais metais sudarë 148,4 mlrd.litø, t.y. beveik 30 proc. maþiau nei2008 metais ir vos virðijo 2006 m. ati-tinkamà rodiklá.

Vyriausybë ir Premjeras ástatymø jë-ga siekia persilauþimo krizëje. Deja,savo siekiuose Vyriausybë ir Seimodauguma balansuoja ant konstitucin-gumo ribos. Vyriausybës pozicija: verþtidirþus reiðkia ne kà kita, kaip tiesos san-tykiø pakeitimà, jëgos santykiø teisæ,kuri niekaip neaptarta Konstitucijoje.Vyriausybë turëtø skatinti tiesos santy-kiø atsinaujinimà ðeimoje, remiant jau-nø þmoniø ðeimas beprocentëmis pa-skolomis pirmajam ðeimos bûstui ási-gyti. Nes tik turëdamos namus jaunosðeimos gali atlikti sisteminæ laisvës irtiesos atsinaujinimo funkcijà. ÐiandienVyriausybë nesuvokia ðeimos kaip lais-vës energijos atsinaujinimo konstrukci-jos, kurioje þmogaus siela, kultûra, kû-nas, tiesa ir jëga, tautos atmintis ir ci-vilizacija ágyja vienybës bûtá. Korupci-jos bujojimas byloja, kad krizës spren-dimo raktas glûdi laisvës ir tiesos san-tykyje. Siekiame laisvës be tiesos, tei-singumo, išminties, pagarbos asme-niui, solidarumo. O juk, kaip kadaiseraðë Aristotelis, kiekviena politinë sis-tema vystosi doroviniø tiesø pagrindu.

Laisvës energijos atsinaujinimokonstrukcija yra ir sudëtinga ir kartu pa-prasta. Bûti laisvu ir jausti laisvës atsi-naujinimo dþiaugsmà bei iðgyventikonstruktoriaus laimæ gali kiekvienasViskas priklauso nuo to, koks bus mû-sø laisvas pasirinkimas: gyventi tieso-je, ar apsimesti. Mama ir tëvas ðeimojesukuria tiesos santykiø kultûrà sinerge-

Jonas SRËBALIUSFilosofijos ir politologijos katedra

Tiesos problema ir ekonominë krizë

29

Geguþës 14 d., Ðeimos dienos ið-vakarëse, sostinës vieðbutyje „Narutis“vyko Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto ir asociacijos „Baltic TurkishCulture Academy“ organizuotas semi-naras „Šeima“.

Seminare, sulaukusiame didelio vi-suomenës susidomëjimo, savo mintisapie ávairias ðiuolaikinës ðeimos pro-blemas ir aktualijas iðdëstë ávairiø kon-fesijø dvasininkijos atstovai bei peda-gogai. Jame dalyvavo teologas To-mas Girdzijauskas, kun. prof. AudriusNarbekovas, muftijus Romas Jaku-bauskas, kun. dr. Kæstutis Ralys, VPUprof. Juozas Vytautas Uzdila ir VGTUKalbø mokymo centro direktorë Van-da Birutë Ginevièienë.

Kun. dr. Kæstutis Ralys aptarë ðei-mos kaip ðiuolaikinës socializacijos mo-kyklos aspektus. Pasak kunigo, ðeima– dvasinë socializacijos mokykla. Bû-tent vaikystëje prasideda pirmoji þmo-gaus socializacijos mokykla, kurios tie-sioginiai mokytojai - tëvas ir mama.

Vilniaus pedagoginio universitetoprofesorius Juozas Vytautas Uzdila, pa-neigæs daugelá mitø apie ðeimà, ap-tarë ðiuolaikinæ ðeimos politikà. Profe-sorius su studentais yra atlikæs ne vie-nà tyrimà, po kurio paaiðkëjo, kad da-bartinë statistika, bylojanti apie dideláskyrybø skaièiø, nëra tiksli. Pasak pro-fesoriaus, realiai santuokoje gyvenakur kas daugiau þmoniø, o skyrybø yramaþiau nei nurodo oficialûs ðaltiniai.

tinei laisvës konstrukcijai bûti dvasiniu,medþiaginiu ir politiniu vienybës pa-grindu ateities gyvenimui prasidëti jaudabar. Ðeimoje atnaujinta tiesa yra nekas kita, kaip jungiantis dvipolis, kurioviename gale Absoliuèios Kûrëjo Bûtiestvarka, o kitame gale krizë Lietuvoje.

Laisvës energija yra duota þmoguitiesos santykiais iðgyventi teisingumàšeimoje, versle ir valstybëje be apgau-liu, be iðnaudojimo, be korupciniø ry-ðiø ir dþiungliø ástatymø nukreiptø prieðmoralës, teisës normas. Neatimsim, ne-apeisim ir jëga nepriversim þmogausatsisakyti laisvo pasirinkimo tiesojeáprasminti savo laisvæ. Siekiame lais-vës, o randame neapibrëþtus jausmus.Neturëdami atmintyje tautos patirties,neturime pagrindo, kuriuo remiantisgalëtume nustatyti tiesos kelià á laisvæ.Tautinës atminties trombai iðkreipiaþmogiškos laisvës kriterijus ir tada mû-sø laisvë bei jos siekiai taip ir liekaamþinoje politikø vaikystëje. Kaip nu-statyti veiklos kryptá, vedanèià mûsølaisvæ á tiesà ðeimoje, versle valstybë-je, kur nëra apgaulës, nëra kyðiø ver-sle, nëra korupcija sudarkytø valstybëstarnautojø ir pareigûnø funkcijø? Ne-turëdami atmintyje praeities kultûriniøir techniniø patyrimo pëdsakø, neran-dame tiesos kelio á pilieèiø santalkà,vyro ir moters sandermæ. Bûti laisvu tie-soje, suderinti unikalius þmogaus lais-vës siekius bendruomeninëje prigim-ties bûtyje visada yra kietas uþdavinys.Daugeliui Lietuvos politikø yra sunkiaisprendþiama problema. Argi ne todëlekonominë krizë gilëja ir dugno nesi-mato? Esame priblokšti, nes stokoja-me sielos darbo, kuris ir gali apribotimûsø ir valdanèiøjø ekspansijos ma-lonumus. Laisvë – tai ir ápareigojimasgyventi tiesoje. Tiesa, kaip prasminispilieèiø ryðys tëvynëje, yra vienintelëproduktyvi antikrizinë jëga.

Teologas Tomas Girdzijauskas,remdamasis senøjø kultûrø patirtimi,apibendrino visø laikø ðeimø identite-tà, struktûrà, konfliktus, bûdingus po-kalbius bei sëkmingø santykiø paslap-tis. Teologas, apþvelgdamas senuosiuspasaulio mitus, gretino juos su ðeimy-ninio gyvenimo bruoþais. „Meilë – be-sàlygiðkas savosios energijos davimaskitam asmeniui“, - taip centrinæ vyro irmoters santykiø aðá ávardijo Tomas Gir-dzijauskas.

Muftijus Romas Jakubauskas prista-të islamo ðeimos vertybes, daþnai uni-versalias kiekvienai ðeimai. Islamiðko-je kaip ir kitø religijø ðeimoje, yra svar-bus sutarimas, pasitikëjimas vienas ki-tu, tarnystës vienas kitam principas. „Auk-lëti ir auginti vaikà – tas pats kaip kastiðuliná adata“, - cituodamas turkø po-saká, apie vaikø auklëjimo svarbà kal-bëjo muftijus, patikinæs, kad islamo reli-gijoje buvimas gerais tëvais vertinamaskaip vienas ið svarbiausiøjø Dievo gar-binimo bûdø. Jeigu valstybëje gyvenadarnios ðeimos, tai, pasak muftijaus, yravertinama kaip pati geriausia valstybësreforma. Ðeima – ðventa mokykla beitvirèiausias valstybës pagrindas.

VGTU Kalbø mokymo centro direk-torë Vanda Birutë Ginevièienë, koor-dinavusi ir vedusi seminarà, pristatëðiuolaikinës ðeimos gaires. Ji uþtikrino,kad tai - ne paskutinis tokio pobûdþiorenginys. Ateityje planuojama rengti se-minarus atskirai moterims ir vyrams.

Nauju poþiûriu apþvelgtiÐIUOLAIKINËS ÐEIMOSklausimai

Edita JUÈIÛTË

Gyvenimas VGTU

30

Vadovëlyje „TRAUKOS RIEDME-NØ ELEKTROS PAVAROS IR JØ

VALDYMAS“ pateikiamos ávairiø san-darø traukos riedmenø elektrinës pa-varos ir joms taikomi valdymo bûdai.Skyriai pateikti chronologiðkai.Kad studentai, specialistai geriausuprastø traukos riedmenø elektri-nes pavaras, jø valdymo sistemas,vadovëlyje pateiktos elektroveþiø,elektriniø traukiniø pavarø, ðilumve-þiø ir hibridiniø riedmenø supapras-tintos sandaros schemos, scheminiaiir raidiniai elektriniø grandiniø elemen-tø þymëjimai, palengvinantys ásisavintidëstomà medþiagà. Kartu su tradici-nëmis DC/DC srovës sistemomis pa-teikiamos ir naujos kartos AC/AC lo-komotyvø elektriniø pavarø sandara,charakteristikos, valdymo bûdai. Ypaèsvarbu, kad tekste, kartu su paveikslë-liais, pateikiamos pagrindiniø terminøapibrëþtys bei jø atitikmenys anglø irkitomis kalbomis. Sudëtingø elektriniøpavarø valdymo principus sunku su-prasti be elektros maðinø ir automati-nio valdymo teorijos þiniø. Todël au-toriø glaustai pateiktos nuolatinës ir kin-tamosios srovës traukos elektros maði-nø sandaros schemos veikimo princi-pai, jø natûraliosios charakteristikos irdirbtiniø charakteristikø kûrimas auto-matinio valdymo sistemomis. Lokomo-tyvuose labai svarbus pirminës ener-gijos optimalaus panaudojimo aspek-tas. Todël vadovëlyje ðiam klausimui

Leidyklos „Technika“ vadovëlisDoc. dr. Vytautas KEPALAS,vadovëlio recenzentasKauno technologijos universitetoElektros ir automatinio valdymo katedra

Geguþës 11-13 d. Lietuvos parodø centre LITEXPO ðurmuliavo dvi tarptautinës paro-dos: jau 18-àjá kartà vykstanti pramonës paroda „BaltTechnika 2010“ ir 8-oji transportoir logistikos paroda „TransBaltica 2010“. Jø metu bendrame VGTU ir AB „Lietuvos gele-þinkeliai” stende parodoje „TransBaltica 2010“ pristatytas naujausias leidyklos „Techni-ka“ iðleistas L.Liudvinavièiaus, L.P.Lingaièio ir S.Dailydkos vadovëlis „TRAUKOS RIEDME-NØ ELEKTROS PAVAROS IR JØ VALDYMAS“. Vadovëlio rengimà rëmë AB „Lietuvos gele-þinkeliai“.

skiriamas ypatingas dëmesys. Vado-vëlyje pateikti traukos riedmenims tai-komi traukos teorijos rei-kalavimai ir

jos taikymo rezultatai gaunant norimopobûdþio traukos charakteristikas. Il-gà laikà dominavusios traukoje DC/DC ir AC/DC srovës sistemos elektri-nës pavaros, kuriø valdymo principaibuvo kuriami analoginiø valdymo sis-temø pagrindu. Todël autoriai vado-vëlyje pateikia atitinkamas automati-nio elektriniø pavarø valdymo teorijos

pagrindu sukurtas struktûrines ir princi-pines lokomotyvø schemas ir valdymoalgoritmus. Naujos kartos AC/AC sro-vës sistemos (treèios kartos) lokomoty-vø elektrinës pavaros ir jø mikroproce-sorinis valdymas iðsamiai pateiktas at-skirame skyriuje. Ypatingas dëmesysskiriamas puslaidininkiniams keitik-liams, veikimo principams, traukos kei-tikliø sandaros schemoms, valdymoypatumams. Keitikliø sandaros sche-mos pateiktos spalvotai - tai padedalengviau suprasti sudëtingus valdy-mo procesus, paþinti iðëjimo para-metrø formà, inverteriø sandarø to-bulëjimà. Taikant IGBT tranzisto-rius traukos keitikliø sandaroje,pateikti universalûs átampos inver-teriai su impulsine trukmine mo-duliacija.

Vadovëlis skirtas VGTUTransporto inþinerijos fakulte-to studentams, studijuojan-

tiems Riedmenø elektros árenginiø dis-ciplinà, geleþinkeliø transporto riedme-nø eksploatacijos ir remonto specia-listams. Taèiau dël bendrøjø elektrosmaðinø, elektros pavarø, puslaidinin-kiniø keitikliø sandaros, valdymo prin-cipø leidinys tinka Lietuvos technikosuniversitetø magistrantûros ir pagrindi-niø studijø studentams, pasirinkusiemselektros inþinerijos ir artimø jai srièiøprogramas Vadovëlis paruoðtas infor-matyviai (spalvotai) - tai ypaè gerinajo moksliná ir pedagoginá lygá.

31

Birþelio 7–10 dienomis Maskvojevyko 10–oji Europos neardomøjø ban-dymø konferencija.

1982 m. Maskvoje taip pat daly-vavau 10–oje Pasaulio neardomøjøbandymø konferencijoje, kuriojesutikau specialistø ið daugiau 50 ðaliø.Dabartinëje konferencijoje po 28 me-tø naujame lygyje ir pasiekimø srityjebuvo demonstruoti naujausi neardo-møjø bandymø ir diagnostikos pasie-kimai: technogeninës, ekologinës irsaugumo, taip pat metrologijos, stan-dartizavimo, liekamojo resurso áverti-nimo, daugiamatës informacijos ap-dorojimo, prietaisø ádiegimo ið nano-diagnostikos, magnetinës atminties,monitoringo, ájungiant ir kosminæ kryp-tá, ir kitø srièiø rezultatai. Atominëmselektros stotims, naftos ir dujø tiekimotransporto sistemoms, metalurgijos ircheminiams kompleksams, raketinës iraviacijos technikos ir kitiems sudëtin-giems objektams yra iðvystytos kom-pleksinës diagnostikos priemonës, su-daranèios sàlygas gauti patikimus duo-menis dël árenginiø liekamojo resurso

Diagnostika – saugumo pagrindas

Doc. dr. Vincas VALAVIÈIUSMatematinio modeliavimo katedra

ir eksploatavimo rizikos nustatymo. Yralabai svarbus neardomøjø bandymømetodø ir priemoniø intelektualizavi-mas ir automatizavimas, daugiame-èiø sistemø su lokalinëmis priemonë-mis, vietiniais diagnostikos centrais, ju-damosiomis ir kosminëmis laboratori-jomis dël dideliø erdviø monitoringo irdideliø matmenø árenginiø sukûrimasir naujausi pasiekimai, kurie taikomitransporte, pramonëje ir energetikoje.

Konferencijoje dirbo ðios sekcijos:Technogeninë diagnostika, Magneti-niai, elektromagnetiniai, ultragarsiniai,radiaciniai, optiniai, infroraudonieji,kapiliariniai ir tekëjimø nustatymo ne-ardomieji bandymai, Vibrodiagnosti-ka, Akustinë emisija, Skaièiuojamoji to-mografija, Transporto priemoniø,vamzdþiø, energetiniø priemoniø, naf-tos ir cheminiø árenginiø, etalurgijos iraukðto slëgio indø neardomieji ban-dymai, Nanotechnologijos, keitikliai,Antiteroristinë, ekologinë diagnostikair kitos.

Ði tarptautinë konferencija ir paro-da man sudarë sàlygas paþvelgti á

naujausius neardomøjø bandymø pa-siekimus lyginant nuo Tomsko politech-nikos instituto 1978 ir 1979 m. Near-domøjø bandymø studijø ir 1982 m.konferencijos. Konferencijoje galëjaususipaþinti su naudojamais elektro-magnetiniais, akustiniais, vibraciniais,optiniais ir kitais neardomøjø bandy-mø pasiekimais, pasitarimais su dau-geliu mokslininkø ir taip pat parodojedemonstruotais prietaisais. Ypaè didelápoveiká padarë besivystantys magne-tinës atminties metodo pasiekimai ir di-deli taikymai, kurie ádiegiami ir Lietu-voje ir ðio metodo pagrindëjo Dûbo-vo Anatolijaus Aleksandravièiaus pa-tarimai. Daugelá metø, pradedant nuoTomsko laikø, taikau akad. prof. Kliu-jevo Vladimiro Vladimirovièiaus near-domøjø bandymø literatûros ðaltinius,kurio ir VGTU rektoriaus prof. Romu-aldo Ginevièiaus buvo pasiraðyta ben-dradarbiavimo sutartis mokslo ir stu-dijø srityje. Taip pat buvo pasiraðytabendradarbiavimo sutartis tarp VGTUir Maskvos civilinës aviacijos valstybi-nio technikos universiteto.

Menø gelmës

32

Penktadiená buvo ðukiø. Nors netikiu prietarais, vyliausi,kad Sekminiø savaitgalis bus kitoks. Ir tikrai!.. Ðeðtadiená suvadove ir keliomis choristëmis ásitikinome, kad Vilnius turinuostabø botanikos sodà su dar nuostabesniais rododen-drais. Þydinti jø ávairovë nuostabiausia, spalvø ir rûðiømargumynas negali nesuþavëti. O ankstø sekmadienio rytàchoras „Gabija“ patraukë á Marijampolæ, á festivalá „Dþiû-gaukim... Aleliuja 2010“. Pro langà matësi kalnai kalneliai,protarpiais mëlynuojantys eþeriukai, Strëvos upë... Taip,vaþiavome graþiu keliu pro Aukðtadvará. Trumpai pamiklintikojø sustojome Birðtone. Pasivaikðèiojome Nemuno pakran-te, apþiûrëjome kurortiná miestelá, tad kelionë iki Marijampo-lës tikrai neprailgo. Nors pats buvau perðalæs ir tiesiognegalëjau daug kalbëti, buvo labai ádomu klausytis kitø.Nori pabandyti ir Tu?

Ir ðtai – jau Marijampolë. Graþi raudonø plytø Ðv.Vincento Paulieèio baþnyèia, kurioje mes giedosime, okitapus gatvës – parkas. Kiekvienà kartà miðiose vis kitaip,netikëta, nauja, bet ádomu. Linksmi áþengiame vidun.Baþnyèia kupina ðviesos ir ðeðëliø þaismo. Giesmës uþliejaþmoniø ðirdis. Stovi... Ádëmiai klausosi... Laimingi, uþsimir-ðæ... Nedràsiai palydi þvilgsniais, tiesiog byloja savimi –gera. Nejuèiomis ir tu ásiklausai savæs, kitø, á save... Graþu,kaþkas neþemiðko suvirpina sielas. Vëliau – palaiminga tyla,susimàstymas. O dar vëliau, þinoma, tradicinës deðrelës.Tiek jëgø atidavus, juk reikia pasistiprinti. Beje, ðákart irjubiliejinis gimtadienio pyragas, kurá chormeisteris Gedasatsiveþë net ið Vilniaus. Paklauskit, kas buvo ant jo „uþraðy-ta“, kas kepë, gal papasakos ir Jums?

Kitas koncertas – Marijampolës kultûros namuose, kur„Gabija“,ið studentø chorø, tàdien dalyvavusiø festivalyje,pasirodë pirmoji. Graþus pristatymas, padëkos, dovanos,didþiulë festivalio afiða ir gëlës vadovei, gausûs aplodismen-tai palydëjo mûsø nuotaikingà pasirodymà. Po jo galëjomeðiek tiek atsipûsti ir jau patogiai atsisëdæ salëje paklausytikitø chorø pasirodymø.

Po pertraukos – koncerto „vinis“ – Karlo Orfo sceninëkantata „Carmina Burana“. Atlikëjai – Trakø meno mokyklosfanfarinis orkestras ir jungtinis studentø choras. Laukiantapninka ávairiausios mintys. Ðedevras? Visiðkai netinka.Nieko nepasakanti frazë. Kam, dël ko Orfas lyg dailininkasëmësi ant tylos tapyti ðià savo drobæ? Kodël potëpiai tokieryðkûs? Kodël pasirinko bûtent viduramþiø klajokliø –vagantø – tekstus? Patosas? Ne? Ar norëjo paðiepti ir

„Gabijos“ likimasfestivalyje „Dþiûgaukim... Aleliuja“

Dainius JAKUBAUSKAS

lengvabûdiðkai apdainuoti þemiðkus malonumus, nevarþo-mas linksmybes, þmogiðkàsias silpnybes, gal vël apjuoktiBaþnyèios tarnus? O gal....kaip tik paðlovinti idealus, sukurtihimnà gyvenimui, jo didybei, kanèiai?

Ir ðtai, átaigi tyla. Staigus, kurtinantis fortissimo: „OFortuna..!“ Lyg kenèianèiojo priekaiðtas iðsiverþia ið paèiossielos gelmiø. „Likime, koks tu negailestingas..!“ Ore tvyrodidþiulë átampa. Po to - „linksmosios“ dalys: klausytojaspatenka net á smuklæ ar á rûsá, kur susitinka vaikinas sumergina... Ir vël repriza. Vël priekaiðtas, gal net dar galin-gesnis...

Papasakojæ Marijampolei apie atmainingà ir negailestin-gà likimà, pajudame klojimo teatro link. Pratæsiame savokoncertø ciklà lietuviø liaudies bei Afrikos tautø dainomis. Sutokiu ðauniu prisistatymu mûsø ilgai nenorëjo paleisti. Betðtai! Suskumbame vakarieniauti. Nors sakoma, kad kantrybë– dorybë, pasekëme kiek kitokiu, gal truputá vagantiðkupavyzdþiu: sero veniebus – ossa ( vëliau atëjusiems –kaulai). Jau skaitëte praëjusias pastraipas? Raskite deðimtskirtumø. Taèiau uþteko tikrai visiems, nes kiauðinienëskeptuvë tiesiog....milþiniðka. Buvo visko, ko ðirdis geidþia:gërimø, saldumynø ir net miðrainiø. Prisikirtome iki soties.Aèiû organizatoriams!

O tada ëmëme ðokti. Beveik pasiutpolkæ! Þmoniø ratasdidëjo, muzikos tempas vis greitëjo, greitëjo... Ir ðokisbaigësi.

Reikëjo vaþiuoti namo. Dirigentas Tadas Ðileika visusiðlydëjo, vyrams dëkodamas paspaudë rankas, o mergi-noms... (na, patys suprantate, kad merginoms rankasspausti nepritinka). Tad ir nespaudë, o dalijo buèinius áskruostus. Belaukiant visø gabijieèiø, kai kurie prie autobusotoliau ðoko, kiti linksmai kalbëjosi: vieni apie ðá ir tà, kiti apieanà ir kità. Pagaliau visi susëdom á autobusà, pajudëjom irvëlai vakare pasiekëme Vilniø.

33

Birþelio 5 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinis choras „Gabija“ dalyvavo Kauno dainø ðventëje,skirtoje paminëti Þalgirio mûðio 600-àsias metines. Paklausite, kuo èia dëta estafetës lazdelë? Turbût visi, kurie uþsiimasportu, þino, kad pagrindinis estafeèiø bëgimo technikos elementas yra lazdelës perdavimas. Geru lazdelës perdavimuið vieno bëgiko rankø á kito komandos nario rankas laikoma, kai tai ávyksta tolygiai ir nesutrikdomas bëgimo ritmas. Visdidesnë dalyvavimo dainø ðventëse patirtis taip pat nejuèia iðkelia klausimà, ar kas kartà sëkmingai perduodameestafetës lazdelæ ir nesutrikdome, nepakeièiame liaudies kultûros vertybiø perdavimo ritmo?

Trumpas priminimas tiems, kurie mano, kad ði estafetë në-ra labai reikðminga Lietuvos gyvenime. 2003 m. Baltijosvalstybiø dainø ðvenèiø tradi- cija ir simbolika buvo pripaþin-ta ðedevru ir áraðyta á UNESCO nematerialaus paveldo sàraðà.Pirmoji Dainø diena Lietuvoje ávyko 1924 metais Kaune, o2009 m. buvo surengta jau aðtuonioliktoji Dainø ðventë„Amþiø sutartinë“. 2010 m. liaudies kultûros tradicijas pra-tæsë Kaunas, nuo 1996 metø reguliariai kas dveji metai ren-giantis Dainø ir ðokiø ðventes Kauno mieste.

Norint ávertinti, ar sëkmin- gai vyksta liaudies kultûros pa-veldo ásisavinimas ir perdavi- mas, bëgant nuo 2009 m.„Amþiø sutartinës“ prie 2010 m. Kauno m. dainø ðventës,bûtina turëti aiðkius vertinimo kriterijus. Ilgai nesvarsèius, pa-sirinkti UNESCO punktai, pa- gal kuriuos vertinamos nema-terialios paveldo vertybës. Pir- ma, iðskirtinës reikðmës þmo-gaus kûrybos ðedevras. Antra, konkreèios bendruomenës kul-tûrinë arba istorinë tradicija. Treèia, neatsiejama ir ypatin-gai svarbi konkreèios ben- druomenës kultûrinës tapatybësdalis. Ketvirta, iðsiskiria atliki- mo meistriðkumu. Penkta, iðskir-tinai svarbus gyvos kultûrinës tradicijos árodymas. Ðeðta, dëlnepakankamø apsaugos prie- moniø, urbanizacijos, sparèiøvisuomenës transformacijø sà- lygojamos staigios kaitos pro-cesø vertybei gresia iðnykimo pavojus.

Lyginant (nors tai, ko ge- ro, nelygintina) 2009 m. Lietu-vos tûkstantmeèio dainø ðven- tæ „Tûkstanèio auðrø dainosLietuvai“ ir 2010 m. Kauno Dainø ðventæ á akis krinta keletas dalykø. Pirma, Kauno Dainø ðventë yra labiau konservatyvibei patriotiðka. Èia þymiai didesnæ repertuaro dalá sudaro liaudies dainos, o ne estradiniai kûriniai. Galima dràsiaiteigti, kad kaunieèiai sau leidþia maþiau eksperimentuoti su kûriniais ar su choristais. Pavyzdþiui, chorø sustatymo tvarka,kai nëra skaidoma balsais, o visi susidainavæ kolektyvo nariai stovi vienoje vietoje. Tuo tarpu Vilniuje Dainø ðventësneretai tampa amþinu eksperimentu. 2009 m. choro nariai turëjo galimybæ stovëti drauge, taèiau daugelá kartø iki tolbuvo iðskaidomi balsais. Todël niekas negali nuspëti, kokiø naujoviø sulauksime kitoje Dainø ðventëje. Kûriniø atþvilgiu,kiekvienà kartà bandoma eksperimentuoti, kas ne visada pavyksta ir lieka suprantama tiek ðventës dalyviui, tiek klausy-tojui.

Visgi matant nemaþëjantá dalyviø ir ðvenèiø þiûrovø skaièiø tampa ramu, kad tokie renginiai lietuviui vis dar turiiðskirtinæ reikðmæ ir neabejotinai laikomi savos kultûros dalimi. O visada atsirandanti ypatinga bendrystës su ðventësdalyviais aura ir sukylantys patriotizmo jausmai neleidþia suabejoti Dainø ðvenèiø gyvybingumu. Kita vertus, nerimaskyla dël atlikimo meistriðkumo ir visuomenës transformacijos sàlygojamø kaitos procesø. Prisipaþinkime, masëje jauèia-ma maþesnë atsakomybë uþ dainos atlikimo kokybæ. Kalbant apie visuomenës transformacijà, tiesiog kyla klausimas,kiek senoji liaudies kultûra sàveikauja su mûsø ðiuolaikiniu, technologijomis apipintu gyvenimu. Ar vis daþniau neatsitin-ka taip, kad neretam ið mûsø Dainø ðventë tampa tuo vieninteliu renginiu, kur prisimenama liaudies daina ar ðokis?Viskà apibendrinus norisi pasakyti, kad kol kas Dainø ðvenèiø estafetë vyksta sëkmingai, nors kartais „sudreba rankos“,perduodant lazdelæ. Ir norisi palinkëti, kad niekada estafetës lazdelë neiðkristø ið mûsø rankø.

Ar teisingai perduodama estafetës lazdelë?

Erika GIRUTYTËIeva KAIRYTË

Menø gelmës

34

„Ðokis – neatsiejama þmoniø kultûrinio gyveni-mo dalis. Ðokis – atgaiva kûnui ir sielai. Ðokioritmu praleiskime ðá vakarà!“ – ðiais þodþiaisbalandþio 29-àjà dienà Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto ansamblis „Vingis“ bei Vilniausmokytojø namai visus pasiilgusius ðokio kvietë ájau antrus metus organizuojamà ðventæ tarptauti-nei ðokio dienai paminëti.

Dar prieð koncertà, 17 valandà, renginiodalyviai bûriavosi prie paminklo LDK kunigaikðèiuiGediminui Katedros aikðtëje, ið kur ðokëjai irkapelos pajudëjo Rotuðës aikðtës link. Eisenasusilaukë nemaþo praeiviø dëmesio, uþsienieèiaigroþëjosi tautiniais kostiumais, liaudiðka muzika,visi buvo kvieèiami prisijungti prie ðventinëseisenos. Dalyvavusius linksmino VGTU ansamblio„Vingis“ bei Vilniaus kolegijos ansamblio „Voruta“kapelos, o priëjus Rotuðës aikðtæ, ðokëjus pasitikoTV3 rengiamos ðokio dienos akcijos dalyviai,kurie belaukdami renginio nesidrovëjo patryptikartu su eisenos dalyviais.

Nusiðluosèius smagaus ðokio prakaità, 18valandà finalinis koncertas persikëlë á Mokytojønamø vasaros terasà, kur susirinkusiøjø akisdþiugino VTDK Jaunimo tautiniø ðokiø ansamblis„Sietuva“, ,VU dainø ir ðokiø ansamblis, Lietuvoskariuomenës Vilniaus águlos karininkø ramovësliaudiðkø ðokiø ansamblis „Neris“, Vilniausuniversiteto ALUMNI ðokiø kolektyvas „Jievaras“,tautiniø ðokiø kolektyvas „Viltukas“, Vilniauskolegijos ðokiø ansamblis „Voruta“,Vilniauspedagoginio universiteto dainø ir ðokiø ansamblis„Ðviesa“ ir, þinoma, ðventës ðeimininkai - VGTUtautiniø ðokiø ansamblis “Vingis“.

Ðventëje buvo netikëtai atsigræþta á kartaisnepelnytai pamirðtamà lietuviðkà klasikà – tautináðoká. Liaudies þingsniu patrepsëti ir vëjavaikiðkaipasisukti galëjo kiekvienas, neabejingas lietuviðkaimuzikai. Smagu, jog vis labiau populiarëjantisðokis tampa fenomenu kiekvieno þmogauskasdienybëje. Save iðbandyti, o gal net ir atrastipradeda kiekvienas, kuris nebijo aplinkiniø reakci-jos ir vadovaujasi posakiu: „kas kaip moka, tastaip ðoka“. Tarp ávairiausiø ðokiø stiliø, lietuviðkapolkutë vis dar þavi savo iðskirtine energija, oliaudiðko ðokio tradicijos ne tik iðlieka gyvybingos,bet ir gali suteikti gyvenimui spalvø.

„Ðokis – atgaiva kûnui ir sielai“Auðra KRIÈENAITË

35

Kolegø jubiliejai

Gyvenimo kryþkelës. Jos atsitiktinësar dësningos – pasitaiko gyvenimo ke-lyje ar jø ieðkoma ir jomis einama?

Ðtai 1969 metø vasarà jaunuolisPranas Baltrënas stabtelëjo prie darvienos gyvenimo kryþkelës. Studijosbaigtos, ágytas Kauno politechnikosinstituto (KPI) maðinø gamybos tech-nologo inþinieriaus diplomas. O kastoliau? Toliau – daug kryþkeliø ir keliø.Kaip pasirinkti tinkamiausius, tikruo-sius? Ðiandien Pranas Baltrënas galine vienam patarti, kaip rinktis gyveni-mo kelius ir jais eiti, nes ëjo atkakliai irprasmingai. Tai liudija rezultatai: Jis -technologijos mokslø srities, aplinkosinþinerijos ir kraðtotvarkos mokslo kryp-ties habilituotas mokslø daktaras, pro-fesorius, moksliniø straipsniø autoriusir bendraautoris, 15 monografijø, 4mokymo knygø, 3 vadovëliø autoriusir bendraautoris, Lietuvos valstybinësmokslo premijos laureatas, uþ nuopel-nus mokslui ir praktikai bei uþ visuo-meninæ veiklà apdovanotas Lietuvosvalstybiniu apdovanojimu – DidþiojoLietuvos Kunigaikðèio Gedimino 5-ojolaipsnio ordinu, jam áteiktas Pasauli-nës intelektinës nuosavybës organiza-cijos (PINO) Aukso medalis ir sertifika-tas, Lomonosovo medalis. Prof. Pra-no Baltrëno nuopelnai mokslui ávertin-ti uþsienyje – jis iðrinktas Ekologijos irþmoniø saugos tarptautinës moksløakademijos akademiku, tos akademi-jos Lietuvos filialo pirmininku, yra Tarp-tautinës kibernetinës technologijosmokslø akademijos narys (Kijevas), Ru-sijos federacijos Ðalèio akademijos uþ-sienio narys (Sankt Peterburgas), Rusi-jos Federacijos Pramoninës ekologi-jos mokslø akademijos akademikas

(Maskva), Gamtos mokslø Europosakademijos narys (Vokietija, Hanove-ris), Sankt Peterburgo valstybinës mið-kø ûkio akademijos garbës daktaras.Profesorius dalyvavo Tarptautinësemokslinëse konferencijose JAV, Italijo-je, Izraelyje, Suomijoje, Vokietijoje, Is-landijoje, Danijoje, Norvegijoje, Ðve-dijoje ir kitur. Reguliariai, kas treji me-tai, organizuoja tarptautinës konferen-cijos „Aplinkos inþinerija“ Aplinkos ap-saugos sekcijos darbà, kruopðèiai ren-gia jaunøjø mokslininkø kasmetesmokslines konferencijas, kurios taponet tarptautinëmis. Vadovauja VGTUAplinkos apsaugos katedros ir Aplin-kos inþinerijos fakulteto Aplinkos ap-saugos instituto kolektyvams.

Tikriausiai, atsitiktinai sutiktos kryþ-kelës tampa prasmingomis, jei pats turijudëjimo aiðkià kryptá. Taip ir Pranui Bal-trënui atsitiktinai gatvëje sutiktas buvæsdëstytojas Patricijus Ðulnis informavo,kad Politechnikos institutas kuria þiny-binæ ûkiskaitinæ katedrà–laboratorijà irkad ieðko darbuotojø. Ir 1970 m. lie-pà Pranas Baltrënas pradëjo dirbti þi-nybinëje Darbo apsaugos laboratori-

joje prie KPI Darbo apsaugos kated-ros. Pasirinktas nelengvas tyrëjo, moks-lininko kelias. Po metø tapo jaunesniuo-ju, o dar po metø – vyresniuoju moks-lo darbuotoju. Laboratorija atliko orotarðos, darbo vietø apðvietimo, triukð-mo, virpesiø tyrimus. Dirbo pedago-giná darbà – jam patikëta studentamsvesti darbo saugos laboratorinius dar-bus. Bet vël – kas toliau? Norëjosi kaþ-ko naujesnio, neliesto, netyrinëto. Jau-nasis inþinierius pradëjo galvoti apiegalimà mokslinio darbo temà. Kartàvyko katedros darbuotojø susitikimassu jau tada garsiu, ne tik mûsø ðalyjegerai þinomu triukðmo, virpesiø specia-listu prof. Kazimieru Ragulskiu. Jis pa-tarë susidomëti dulkëmis, jø koncen-tracijomis, techninëmis priemonëmis iráranga dulkëtumui maþinti – kreiptiþvilgsná á beveik netyrinëtus klausimus.Ðtai ir kryþkelë! Sukti ar ne?

Prasidëjo ne vienerius metus uþsi-tæsæ tekstilës pramonës gamyklø, fab-rikø oro uþterðtumo tyrimai. Ir ne vienmûsø kraðte, bet ir Rusijoje, Ukrainojebei kitur.

Laikui bëgant minëtoji problema ne

GYVENIMO KELIAI IR KRYÞKELËS

Prof. habil. dr. Donatas BUTKUSAplinkos apsaugos katedra

Kolegø jubiliejai

36

tik silpo, bet dar gi stiprëjo. Ðiandientai jauèia mûsø didmiesèiai. Nemaþaipagrindiniø ir ávairiø specifiniø terðaløiðskiria á atmosferà regionai, kuriuose yrapramonës, energetikos gigantai: Maþei-kiø naftos perdirbimo ámonë, gamybi-niai susivienijimai „Azotas“, „Akmence-mentas“, Këdainiø chemijos gamykla,Elektrënø ðiluminë elektrinë. Atmosferàterðia iðplëtotos transporto sistemos.

Ne vienerius metus jaunasis tyrëjasPranas Baltrënas tyrë dulkiø fizikines irchemines savybes, formà, kilmæ, kon-centracijas ore, poveikio þmogui aspek-tus. Tyrimø rezultatai sudarë kandidati-nës (dabar daktarinës) disertacijos pa-grindà „Tekstilës dulkiø tyrimai ir meto-dai jø koncentracijai nustatyti bei jas nu-sodinti“, kurià Pranas Baltrënas 1975m. Ivanovo tekstilës institute sëkmingaiapgynë. Darbo vadovu buvo KPI Dar-bo saugos katedros vedëjas doc. Algi-mantas Kluèininkas. Tyrimø rezultatusapibendrino penkiolikoje publikacijø.

Aspirantas Pranas Baltrënas, reng-damas disertacijà, sukûrë ir pasiûlëprietaisà dulkëms „gaudyti“. Jo sukur-tas prietaisas „Dulkëtumo matuoklis“1973 m. buvo demonstruotas Mask-vos Sàjunginiame liaudies ûkio laimë-jimø parodos paviljone „Darbas ir po-ilsis“ ir pelnë bronzos medalá. Sulau-kæs pripaþinimo ir ávertinimo, savo kû-riná tobulino. Po metø pavadintas jau„Talpuminis dulkëtumo matuoklis“ vëleksponuotas minëtoje parodoje ir pel-në sidabro medalá.

Tai buvo svarbus, visapusiðkai reikð-mingas, bet ne galutinis mokslininkoþingsnis mokslinëje veikloje. Mokslokandidatà (dabar daktarà) Pranà Bal-trënà viliojo naujos kryþkelës, bet tie-siame idëjø kelyje. Todël 1978 m. per-ëjo dirbti á Vilniaus inþineriná statybosinstitutà (VISI), Statybos technologijøkatedrà, oro uþterðtumà pradëjo tirtistatybos industrijoje. Nuo 1985 m.,dirdamas Darbo aplinkos apsaugoskatedroje jau docento pareigose, pa-sirinktà temà iðplëtë. Subûrë mokslinin-kø grupæ, kuri vykdë ûkiskaitinius dar-bus ir tuo paèiu tæsë oro uþterðtumotematikos mokslinius tyrimus. 1970-1991 m. Pranas Baltrënas su kolego-mis oro uþterðtumo klausimus, kitusdarbo sàlygø faktorius tyrë beveik kas

antroje Lietuvos pramonës ámonëje,rengë rekomendacines priemones irkonsultavo. Pradëjo rengti habilituo-to daktaro disertacijà „Koniologiniø ty-rimø teoriniai pagrindai, metodai beipriemonës oro dulkëtumui maþinti sta-tybos industrijoje“. Disertacijà sëkmin-gai apgynë 1989 m. Leningrado inþi-neriniame statybos institute. Ðiame dar-be autorius apibendrino daugelio me-tø mokslinius tyrimus, kuriø pagrindinistikslas buvo sukurti prietaisus bei da-viklius dulkiø parametrams nustatyti,dulkëtumui tirti ir siûlyti oro valymo áren-ginius dulkëtumui maþinti statybos in-dustrijoje, statybiniø medþiagø pramo-nëje. Sukaupta medþiaga, teoriniø ty-rimø ir eksperimentø rezultatai apiben-drinti ðeðiasdeðimt ðeðiose publikacijo-se. Beveik pusæ ið jø paraðë vienas patssavarankiðkai. Habilitaciná darbà lydiaðtuonios mokymo priemonës, mo-nografija, metodinës rekomendacijosir jø analitinës apþvalgos, iðradimai,autoriniai prietaisai, árenginiai – naujiar patobulinti. Daktarinës disertacijosrezultatai ádiegti pramonës ámonëse,statybinëse organizacijose, projektavi-mo institutuose, technologiniuose cen-truose, mokslinio tyrimo institutuose beiaukðtosiose mokyklose. Prof. habil. dr.Pranas Baltrënas yra vienas ið oro uþ-terðtumo dulkëmis problemos sprendi-mo pradininkø Lietuvoje. Kaip ðios sri-ties specialistas jis þinomas ne tik Lie-tuvoje, bet ir uþ jø ribø.

Prof. P. Baltrënas niekada nesiten-kina vien pasiektaisiais rezultatais,áprastai sakant, neuþmiega ant laurø.Taigi apgintos technologijos srities dak-taro ir habilituoto daktaro disertacijos,aktyviai dirbamas mokslinis darbas, di-delë uþsakomøjø darbø apimtis. Ta-èiau ir tai netenkina habilituoto mokslodaktaro Prano Baltrëno. Prasideda pa-ieðka naujos „kryþkelës“, kurioje bûtøpasukta iðsamesnio mokslinio darbo, di-desniø rezultatø paieðkos keliu.

1993 m. prof. habil. dr. Prano Bal-trëno iniciatyva Vilniaus Gediminotechnikos universiteto Aplinkos inþine-rijos fakultete ákuriama Aplinkos ap-saugos katedra. Jos ištakos – tuome-tëje Statybos fakulteto Darbo ir aplin-kos apsaugos katedroje. Prof. P. Bal-trënas imasi aktyviai burti specialistø

kolektyvà ir ruoðti jaunuosius moksli-ninkus bei tyrëjus. Tai tæsiasi iki pat ðiødienø. Ðiuo metu katedroje mokslodaktaro disertacijas ruoðia penkiolikadoktorantø. Dauguma apgynusiøjø di-sertacijas lieka dirbti katedroje, tæsiamokslinius tyrimus, vadovauja magist-rantø ir doktorantø darbams (doc.dr.Saulius Vasarevièius, doc. dr. AuðraZigmontienë, doc. dr. Dainius Paliulis,dr. Egidijus Petraitis, dr. Edita Baltrë-naitë ir kt.). Jaunieji mokslininkai, darruoðdami mokslo daktaro disertacijas,aktyviai dirba moksliná darbà, rezulta-tus skelbia prestiþiniuose mokslo þur-naluose, o apgynæ disertacijas tampaaktyviais katedros nariais (dr. RasaVaiðkûnaitë, dr. Vaidotas Vaiðis, dr.Audra Mikalajûnë, dr. Agnë Kazlaus-kienë, dr. Alvydas Zagorskis, dr. Rai-mondas Grubliauskas ir kt.). Kai kuriebuvæ doktorantai ir apgynæ daktaro di-sertacijas, uþima Lietuvoje vadovau-janèius postus (dr. Aleksandras Spruo-gis, dr. Rolandas Masilevièius, dr. Al-gimantas Bakas ir kt.), yra vadovau-jantys specialistai (dr. Povilas Vabalas,dr. Gytautas Ignatavièius, dr. Riman-tas Beinaravièius, dr. Rima Ladygienë,dr. Laima Pilkytë ir kt.). Vien profeso-riui Pranui Baltrënui vadovaujant šešio-lika doktorantø apgynë daktaro diser-tacijas ir sëkmingai dirba moksliná arpraktiná aplinkos apsaugos darbà, ke-turi jo doktorantai baigia rengti diser-tacijas. Katedroje dirba ir vyresniø, di-delæ pedagoginio ir mokslinio darbopatirtá turinèiø darbuotojø (prof. habil.dr. Petras Vaitiekûnas, doc. dr. Raimon-das Idzelis).

Mokslinis darbas Aplinkos apsau-gos katedroje suintensyvëjo kartu dir-bant su 2002 m. prof. P. Baltrëno ini-ciatyva ásteigto Aplinkos apsaugos ins-tituto darbuotojais. Bendras abiejø pa-daliniø darbuotojø skaièius siekia ke-turiasdeðimt. Uþmegzti naudingi tarp-tautiniai ryðiai su JAV Aplinkos apsau-gos agentûros 5-uoju regionu, Ilino-jaus, Kanzaso, Hamburgo, Miunche-no, Drezdeno, Rostoko bei Danijos,Ðvedijos, Suomijos, Lenkijos Kanados,Anglijos, Prancûzijos, Estijos, Latvijos,Ukrainos, Rusijos ir kai kuriais kitais uþ-sienio ðaliø universitetais. Vykdytos irvykdomos tarptautinës programos:

37

Framework 6, PPPinGMS (2004-2006); COST 859 „Terðalai sistemojedirvoþemis–augalai: terðalø migracija,kaupimasis, dirvoþemio atstatymas“(2004-2009); COST C18 „Miestoinfrastruktûros paslaugø teikimo áverti-nimas: vandens tiekimo, nuotekø ir kie-tøjø atliekø aspektai“ (2003-2008);COST 639 „Ðiltnamio dujø atsargosdirvoþemiuose kintant klimatui ir þemë-naudai“ (2007-2010); COST ES0805„Biosferos sausumo dalis þemës siste-moje“ (2009-2013); Framework 7,WOOD-NET „Latvijos valstybinio me-dienos chemijos instituto tyrimø poten-cialo vystymas Europos tyrimø erdvë-je“ (2008-2011). Ûkiskaitiniø darbømetinës apimtys kai kuriais metais ar-tëja prie milijono litø.

Prof. P. Baltrëno vadovaujamø Ap-linkos apsaugos katedros moksliniødarbuotojø tyrimø kryptys yra ganaávairios ir plaèios apimties: 1.Techno-geninës tarðos poveikio þmogui ir eko-sistemoms vertinimas, 2. Aplinkos uþ-tarðos radioaktyviosiomis medþiagomistyrimai, 3. Terðalø sklaidos kompiuteri-nis modeliavimas, 4. Fizinës aplinkostarðos tyrimai, 5. Atliekø tvarkymas.

Kartu su Aplinkos apsaugos institu-tu mokslinës pajëgos sutelktos tokiemsklausimams spræsti: pramonës ámoniøaplinkos apsaugos audito parengi-mas; terðalø normatyvø analizë; terða-lø sklaidos atmosferoje modeliavimas;darbo vietø inventorizavimas ir atesta-vimas; priemoniø darbo sàlygoms ge-rinti darbo projektø rengimas; atmosfe-ros terðimo ðaltiniø inventorizavimas; di-dþiausios leistinos tarðos projektø ren-gimas bei jø derinimas su Aplinkos mi-nisterijos departamentais; oro valymoárenginiø efektyvumo tyrimas bei jø pa-sø sudarymas; priemoniø oro uþterðtu-mui maþinti gamybinëse patalposeprojektø rengimas; elektrostatiniø filtrøsuvirinimo aerozoliams ir tepalo rûkuiið oro valyti kûrimas ir gamyba; grûdë-tø filtrø su judanèiu uþpildu cemento kal-kiø dulkëms ið oro valyti kûrimas ir ga-myba; kilnojamøjø oro valymo árengi-niø kûrimas ir gamyba; pneumoimpul-siniø átaisø pritaikymas oro valymo áren-giniø regeneravimui, pneumotranspor-tui, biriø medþiagø skliautø ardymui, ku-ro sudeginimo katiluose pagerinimui;statybiniø medþiagø bei konstrukcijø ra-dioaktyvaus uþterštumo tyrimas.

Katedra faktiðkai atsakinga uþmokslo þurnalo „Aplinkos inþinerija“(nuo 2003 m. „Journal of Environmen-tal Engineering and Landscape Ma-nagement“) leidybà. Þurnalas referuo-jamas Web of Science duomenø ba-zëje, todël straipsniø autoriai yra iðdaugelio ðaliø. Taigi katedroje ne tikgeriau jauèiamas aplinkos apsaugosmokslo „pulsas“, bet toliau pleèiamastarptautinis bendradarbiavimas. Ne-þiûrint to, prof. P. Baltrënas ragina sa-vo kolegas mokslinio tyrimo rezultatusskelbti ir kituose prestiþiniuose moks-lo þurnaluose šalyje bei uþsienyje.

Ðiame straipsnyje iðvardyta tik da-lis prof. habil. dr. Prano Baltrëno dar-bø ir pasiekimø. Bet ir tai rodo, kadgyvenimo ir veiklos „kryþkelëse“ pasuk-ta ne á ðalutinius, bet á pagrindinius,magistralinius kelius. Ir ne tik pasukta ánaujus, platesnius gyvenimo kelius, betir prisidëta prie jø plëtimo ir tobulini-mo. Ðito kasdien siekia pats prof. Pra-nas Baltrënas ir tai daryti ragina jo va-dovaujamo kolektyvo narius. Tegu tamsiekiui uþtenka iðmonës ir sveikatos dardaugelá metø.

Prof. habil. dr. Prano Baltrëno vadovaujama Aplinkos apsaugos katedra

Kolegø jubiliejai

38

Romualdas Navickas gimë 1950 m.geguþës 27 d. Varënoje. 1968 m. auksomedaliu baigë Varënos vidurinæ mokyk-là. 1973 m. baigë Kauno politechnikosinstitutà ir tapo elektroninës technikos inþi-nieriumi. 1973-1975 m. buvo nusiøstasdu metus tarnauti inþinierumi kariuomenëjeUkrainoje.

Savo inþinerinæ ir mokslinæ veiklà jispradëjo mokslinio tyrimo institute „Venta“nuo 1975 m., kur dirbo ávairiose parei-gose: vyr. inþinieriumi, vadovaujanèiuojuinþinieriumi, GaAs ir Si technologijø labo-ratorijos vadovu. R. Navickas 1975 -1990m. buvo per 20 moksliniø projektø integ-riniø grandynø technologijø sukûrimo va-dovas ar pavaduotojas ir SSSR elektroni-kos pramonës GaAs krypties vyr. konstruk-toriø tarybos narys: 1979-1981 m. jis pa-siûlë ir pritaikë naujus konstrukcinius ir tech-nologinius principus kuriant 2,0 GHz sili-cio daþnio dalikliø technologijà, ir 1980m. buvo pagaminti greitaveikiðkiausi sili-cio daþnio dalikliai pasaulyje. 1982-1983 m. suprojekta-vo 9-10 skilèiø analogas-skaitmuo keitikliø (ASK) elemen-tus ir gamybos technologijà, kurios pagrindu buvo paga-minti pirmieji pasaulyje 10 skilèiø ASK integriniø grandynøpavyzdþiai. Dirbdamas 1980-1983 m. R. Navickas ne-akivaizdþiai studijavo KPI aspirantûroje ir 1984 m. Balta-rusijos MA Elektronikos institute apsigynë technikos moksløkandidato disertacijà, kurioje nagrinëjo greitaveikiø integ-riniø grandynø technologijø formavimosi procesus. 1986m. R. Navickas, apibendrindamas savo ir kitø darbus in-

Profesoriui habil. dr.ROMUALDUI NAVICKUI – 60

Prof. habil. dr. Albinas Jonas MARCINKEVIÈIUSKompiuteriø inþinerijos katedra

tegriniø grandynø technologijø formavimosi procesø srity-je, sàjunginëje spaudoje iðleido apþvalgà–monografijà(Žr.Навицкас Р. Самоформирование микроструктур в технологии изготовления интегральных схем// Обзоры по электр. технике. Сер. 3, Микроэлект- роника, вып. 1(1181), 1986, - 43 с.)

1989 m. kartu su A. Kvedaravièium iðleido pirmàjàdidesnës apimties lietuviø kalba knygà „Silicio integriniøschemø gamybos vadovas”//Vilnius, Mokslas, 1989, 329p., skirtà mikroelektronikos specialistø mokymui.

39

1991 m. po SSSR „griûties“ akademikas J.Poþëla pa-kvietë R. Navickà dirbti Tarptautinio mokslo ir kultûros cen-tro pasaulinës laboratorijos Lietuvos skyriaus projektø va-dovu GaAs IG, skirtø dideliø energijø fizikai tirti, sukûrimui.1992-1997 m. buvo sukurti pirmieji pasaulyje maþatriukð-miai ir þemos vartojamosios galios GaAs krûviui jautrûsstiprintuvai (KJS) mikrojuosteliniams ir taðkiniams jutikliams.R. Navickas kartu su kolegomis Europos branduoliniø tyri-mø centre (CERN), Þenevoje ir Rezerfordo-Apleotono la-boratorijoje (RAL), Oksforde atliko mikrojuosteliniø KJS ban-dymus.

Nuo 1996 iki 1999 m., kadangi pagrindinë R. Navic-ko darbavietë „Venta” keitë gamybos profilá, jis dalyvavokartu su International Rectifier Corp. Italiana darbuotojaiskuriant galingø diodø ir tiristoriø gamybos technologijà irádiegiant jà á gamybà, buvo ir tiristoriø technologijos ir ko-kybës valdymo sistemos ISO 9000 projektø vadovas. Trum-pà laikotarpá nuo 2000 iki 2001 m. jis dirbo ir Puslaidinin-kiø fizikos instituto vyr. moksliniu bendradarbiu.

Jis staþavosi uþsienio tyrimø centruose: Europos bran-duoliniø tyrimø centras CERN, Þeneva, Ðveicarija, 1992m.;Rezerfordo-Apleotono laboratorija, Oksfordas, D. Brita-nija, 1993 m.; International Rectifier Corp. Italiana, Turi-nas, Italija, 1996 m.

1998 m. R. Navickas 0,5 docento etato pradëjo dirbtiVGTU radijo aparatûros katedroje, o nuo 2001 m. buvoiðrinktas joje docentu, kur dëstë dalykus: Signalai ir gran-dinës, Mikroschemø projektavimas ir technologija, Elek-tronikos pagrindai.

2003 m. dr. R. Navickas savo mokslinio darbo rezulta-tus apibendrino habilitaciniame darbe „Mikrostruktûrø for-mavimosi procesai integriniø grandynø technologijose”, ku-riame buvo iðnagrinëta aktuali mikroelektronikos proble-ma – naujø integriniø grandynø (IG) gamybos technologi-jø, pagrástø mikrostruktûrø susitapdinimo ir formavimosi pro-cesais, sukûrimas. Jam uþ ðá elektros ir elektronikos inþineri-jos darbà suteiktas technologijos mokslø habilituoto dak-taro laipsnis.

2004 m. habil. dr. R. Navickas buvo iðrinktas VGTUElektronikos fakulteto kompiuteriø inþinerijos katedros pro-fesoriumi, pradëjo dëstyti naujà dalykà magistrantams „Na-notechnologijos elektronikoje”, tæsë mokslo darbus nanost-ruktûrø formavimosi procesø modeliavime ir IG, skirtø ma-mografijai ir dentografijai, kûrimui.

2003-2008 m. prof. R.Navickas skaitë paskaitasERASMUS programos rëmuose uþsienyje: Furtwangeno tai-komøjø mokslø universitete Vokietijoje; Athlono technolo-gijos institute, Airijoje; Linkopingo universitete, Ðvedijoje,Lisabonos politechnikos institute.

Nuo 2005 m. R. Navickas yra Aukðtøjø technologijøplëtros programos „Nanotechnologijos ir elektronika” pro-gramos tarybos narys ir ekspertas; o nuo rugsëjo mën.paskirtas Lietuvos atstovu Europos nanoelektronikos tech-nologinëje platformoje ENIAC, kurios 12 mokslo bendruo-menës posëdþiø ir forumø ávairiose ðalyse (Austrijoje, Bel-

gijoje, D. Britanijoje, Prancûzijoje, Ðveicarijoje, Japonijojeir kt.) pristatë Lietuvos nanoelektronikos proverþio kryptis irproblemas. 2006 m. balandþio mën. buvo organizuotaasociacija „Nacionalinis nanoelektronikos ir elektronikosklasteris”, kurios valdybos pirmininku iðrinktas prof., habil.dr. R. Navickas.

Profesoriaus mokslinës veiklos kryptys: elektronikos in-þinerija, mikroelektronika, greitaveikiø integriniø grandynøprojektavimas ir, nano- ir mikrostruktûrø formavimosi pro-cesai. Vienas ir su bendraautoriais Lietuvos ir uþsienio moks-liniuose leidiniuose jis paskelbë virð 80 mokslo darbø, pa-rengë per 30 praneðimø ðalies ir tarptautinëse mokslinësekonferencijose, yra 7 iðradimø autorius ir bendraautoris.2008 m. R. Navickas publikavo naujà knygà „Nanotech-nologijos mikroelektronikoje” (Vilnius: Technika. 448 p.).

Viena ið artimiausiø profesoriaus svajoniø yra sudarytiprielaidas nanoelektroniniø ir mikroelektronininiø sistemøprojektavimo ir tyrimo laboratorijai sukurti, kad Lietuvosnanoelektronikos jaunimas turëtø realias galimybes Euro-pos Sàjungoje. Jau ðiø metø pabaigoje planuojama gautireikiamus árenginius ir programinæ árangà pagal Nacio-nalinio fiziniø ir technologijos mokslø centro sukûrimo pro-gramà. Tame darbe padeda ir profesoriaus mokiniai, ka-tedros darbuotojai, dr. V.Barzdënas, doktorantas G. Ma-salskis ir kt.

Profesoriaus þmona Irena - elektronikos inþinierë, dir-banti Lietuvos hidrometereologijos tarnybos informaciniøtechnologijø skyriaus vadove, dukra Jûratë-gydytoja-peri-odentologë, o sûnus Linas yra transporto inþinerijos ir tarp-tautinës prekybos magistras. Sveiki ir graþûs auga keturianûkai, bûsimi, kaip juokauja „diedukas”, nanoelektroni-kai ir nanotechnologai.

Kompiuteriø inþinerijos katedros kolektyvas nuo-ðirdþiai sveikina savo kolegà Romualdà NavickàJubiliejaus proga, linki geros sveikatos, neblës-tanèio optimizmo ir prasmingø gyvenimo metø.

Kolegø jubiliejai

40

Uþsienio kalbø katedros docente Valerija Marina gimë Leningrade (Sankt Peterburge). 1957 metais Vilniujeaukso medaliu baigë vidurinæ. Mokykloje anglø kalbà mokytis patiko, taèiau, kad ði kalba taps profesija, -nemanë, nesvajojo. Mat tëvai mieliau norëjo, kad dukra studijuotø medicinà, bûtø gydytoja.

Taèiau likimas tëvø ir abiturientës norus bei ketinimus sudëliojo kitaip. Valerija nuvyko á Leningrado medicinosinstitutà pokalbiui. Tais metais medalininkams stojamøjø egzaminø laikyti nereikëjo. Deja, pokalbis neávyko. Tàdienà nesusirinko mandatinë komisija – buvo laidojamas þymus ðio instituto profesorius. Su dokumentais Valerijanuvaþiavo á Leningrado valstybiná universitetà, Þurnalistikos fakultetà. Èia vël laukë netikëtumas – dokumentønepriëmë: bûsimam þurnalistui bûtinai reikëjo turëti publikuotø straipsniø. Tada Valerija padavë dokumentus á topaties universiteto Filologijos fakultetà, anglø kalbos specialybæ, á kurià buvo áspûdingas konkursas – devyni ávienà vietà. Dþiaugësi ástojusi.

Studijø metai prabëgo greitai. 1963 m. baigusi Leningrado valstybiniame universitete anglø kalbos ir literatû-ros specialybæ, Valerija Marina gráþo á Vilniø ir pradëjo dirbti Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo, kurisvëliau iðsiplëtë á Vilniaus inþineriná statybos institutà, ðiandienio Vilniaus Gedimino technikos universiteto Uþsieniokalbø katedroje. Atvirumo valandëlæ pedagogë yra prasitarusi: „Dëkoju Likimui, padëjusiam iðsirinkti iki ðiol mëgstamàspecialybæ“.

1973-1977 metais Valerija Marina studijavo Maskvos valstybinio pedagoginio Moriso Torezo vardo Uþsieniokalbø instituto aspirantûroje. Paraðë disertacijà tema „ Prepozityviniø under – tipo daleliø vaidmuo angliðkø þodþiødaryboje“, kurià apgynë 1977 m. ir ágijo humanitariniø mokslø daktarës laipsná (1979 m.). Docento vardasnostrifikuotas 1992 m. Profesoriø VGTU docentë V. Marina vertinama uþ darbðtumà ir profesionalø moksliniøstraipsniø vertimà, studentø mëgstama uþ santûrumà ir þinias. Kolegø gerbiama uþ màstymo gilumà ir áþvalgumà.

Þinodami, kad Jubiliatei patinka visa, kas gera ir graþu, linkime malonios muzikos, geros literatûros, graþiosaplinkos. Linkime sveikatos, sëkmës ðeimoje. Pasidþiaukite dukros meniniais sugebëjimais, anûko pasiekimaismoksle. Bûkite laiminga!

Laimingas þmogus, galás iðtarti: „Dëkoju Likimui...“

Uþsienio kalbø katedros kolektyvas

41

Menø gelmës

Data: 2010 m. balandþio 17-25 d.Marðrutas: Lietuva-Lenkija-Vokietija-Olandija-Vokietija-Lenkija-LietuvaKeliautojai: VGTU akademinis choras ”Gabija”Aplankyti miestai: Meisenas, Erfurtas, Bona, Kiolnas, Mastrichtas, Kinder-

dijk (vietovë su 19 malûnø), Zeeland apylinkës, Delftai, Haga, Amsterdamas,Harlemas, Keukenhofas (gëliø parkas)

Ásimintini vaizdai: ðaliø gamtovaizdþiai, senamiesèiai, baþnyèios ir kated-ros, gëliø paradas, paukðèiukø lizdas vidury sankryþos ant ðviesoforo, ðvara,tvarka ir jaukumas.

Keletas faktø: Vokietijos mieste Erfurte (kaip ir daugelyje kitø miestø) musbevaikðtinëjant pasitiko baþnyèios varpai, vienas jø – Maria Gloriosa – didþiau-sias viduramþiø varpas.Amsterdame yra apie 100 kanalø ir apie 1000 tiltø. Kai kuriais ðiø kanalø

turëjome galimybæ paplaukioti ir apþiûrëti miestà bei olandiðkus namus antvandens.

Harleme, kurá aplankëme ir kuriame koncertavome, pasak vienos ðio miestogyventojø, yra apie 60 chorø.

Olandijoje daug baþnyèiø naudojamos ávairiems tikslams – vienas labiausiainustebinusiø – po baþnyèios skliautais árengtas knygynas.

Koncertai: Mastrichte - Lutherse Kerk baþnyèioje, Harleme – Kerkgebouwbaþnyèioje.

Olandai (ir vokieèiai studentai): labai svetingi, draugiðki ir ðilti þmonës.Gamta: pavasariðka, þydinti ir uþburianti.

Matomas, jauèiamas, girdimas groþisOLANDIJOJE...

Giedrë STONKUTË

Paprastai visi nuveikti darbai turi vienoká ar kitoká tikslà bei prasmæ.Kartais, galbût, akivaizdþià, kartais – sunkiai apèiuopiamà ir nusakomà.

Data: 2010 m. balandþio 17-25 d.Marðrutas: Lietuva-Lenkija-Vokietija-Olandija-Vokietija-Lenkija-LietuvaKeliautojai: VGTU akademinis choras ”Gabija”Aplankyti miestai: Meisenas, Erfurtas, Bona, Kiolnas, Mastrichtas, Kinder-

dijk (vietovë su 19 malûnø), Zeeland apylinkës, Delftai, Haga, Amsterdamas,Harlemas, Keukenhofas (gëliø parkas)

Ásimintini vaizdai: ðaliø gamtovaizdþiai, senamiesèiai, baþnyèios ir kated-ros, gëliø paradas, paukðèiukø lizdas vidury sankryþos ant ðviesoforo, ðvara,tvarka ir jaukumas.

Keletas faktø: Vokietijos mieste Erfurte (kaip ir daugelyje kitø miestø) musbevaikðtinëjant pasitiko baþnyèios varpai, vienas jø – Maria Gloriosa – didþiau-sias viduramþiø varpas.Amsterdame yra apie 100 kanalø ir apie 1000 tiltø. Kai kuriais ðiø kanalø

turëjome galimybæ paplaukioti ir apþiûrëti miestà bei olandiðkus namus antvandens.

Harleme, kurá aplankëme ir kuriame koncertavome, pasak vienos ðio miestogyventojø, yra apie 60 chorø.

Olandijoje daug baþnyèiø naudojamos ávairiems tikslams – vienas labiausiainustebinusiø – po baþnyèios skliautais árengtas knygynas.

Koncertai: Mastrichte - Lutherse Kerk baþnyèioje, Harleme – Kerkgebouwbaþnyèioje.

Olandai (ir vokieèiai studentai): labai svetingi, draugiðki ir ðilti þmonës.Gamta: pavasariðka, þydinti ir uþburianti.

Gyvenimas VGTU

42

Kelionæ pradëjome saulëtà ðeðtadienio rytà. Prieð akislaukë ilgas kelias, kupinas ásivaizduojamø, bet darnepatirtø áspûdþiø. Pirmoji kelionës dovana, kuri muspasitiko palikus gimtàjá kraðtà, buvo PAVASARIS! Tikrøtikriausias. Su ðilta saule, þalia gamta ir nuostabiumedþiø þydëjimu. Ta balta ir rausva þiedø pasaka, kuritraukë kiekvieno aká ir dþiugino ðirdá. Vylëmës, kad bentdalelæ praþydusio pavasario parsiveðime ir á Lietuvà.

Albertas Einðteinas. Johanas Volfgangas Getë.Johanas Sebastianas Bachas. Albrechtas Diureris.Liudvikas van Bethovenas. Imanuelis Kantas. FrydrichasNyèë. Artûras Ðopenhaueris. Tomas Manas. Ðiø ir dau-gybës kitø þmoniø, palikusiø ryðkø pëdsakà istorijoje,tëvynæ aplankëme pakeliui. Kalvos, ant kuriø puikuojasimaþi vokiðki namukai, áspûdingos baþnyèios, senos pilys,vokiðka dvasia alsuojanèios senamiesèio gatvelës. O kurdar áspûdinga Kiolno katedra! Kelionës mozaika darësivis graþesnë ir graþesnë. Savaitës dienos iðsitrynë, valan-das skaièiavome aplankytais miestais, dienas – kartupalydëtais saulëlydþiais. Vertësi kelioniø knygos puslapiaiir þengëme ið vienos ðalies á kità – rodos, vis graþesnæ.Vieno kraðto gamtovaizdþius keitë kito kraðto peizaþai.

Prieð akis mûsø dar laukë Olandija. Pirmoji paþintissu ja buvo vakarinis Mastrichtas. Be galo jaukios sena-miesèio gatvelës, þvakiø ðviesa lauko kavinëse, miestoaikðtës. Ir olandø choras, kuris mus pasitiko tarsi senuspaþástamus, ðiltai ir svetingai. Puikiai iðsimiegojæ, skaniaipamaitinti ir apþiûrëjæ miestà (ið virðaus – baþnyèiosbokðto bei apaèios) sulaukëme dar vienos nepaprastos

dovanos. Puikios publikos koncer-to metu. Juk turbût kiekvienasatlikëjas sutiks, kad girdëti aplo-dismentus, matyti ðypsenø þaismàlûpose ir stebëti klausytojus besi-mëgaujanèius koncertu – patigeriausia dovana. Koncertorengëjai pasirûpino, kad mûsøpaklausytø ir Baltijos ðaliø studen-tai, kuriø buvo nemaþai (ir net 5lietuvaitës).

Kiekvienam po kelioniø atmintyiðlieka skirtingi prisiminimai, kiek-vienas saugome savo paèiøpatirties skrynelæ. Man ði kelionëbuvo dar vienas árodymas, kiekdaug groþio yra aplink mus.

Groþio, kurá matome.Amsterdamas su savita archi-

tektûra, ávairiaspalviais gyveni-mais, skubanèiais gatvëmis promus. Su daugybe kanalø, tiltø irparkø. Su Vincento van Gogomuziejumi. Ramybe ir jaukumudvelkiantys maþesnieji Nyderlandømiesteliai. Vëjo malûnai! Margas-palviø gëliø jûra!

Groþio, kurá jauèiame.Daugybë graþiø ðirdþiø, graþiø þmoniø. Tø, kurie mus

lydi, kurie yra daþnai ðalia, net jei mes juos ir ne visadapastebime. Ir þmoniø, kurie trumpà akimirkà pasirodomûsø kelyje tam, kad suðildytø, kad praturtintø. Galbût jieskirtingø kultûrø, religijø, kalbø, màstymo. Galbût jie kaþkurkitam pasaulio kraðte, bet kiekvienas jø neðiojasi gerumokibirkðtëlæ.

Groþio, kurá girdime.Daina, lydëjusi ir lydinti mus visur. Smagi ir nerûpestin-

ga vëlø vakarà vieðbuèio kambaryje. Subtiliais gitarosgarsais palydima autobuse, ramiai skambanti þingsniuo-jant vakarinës Hagos gatvëmis. Vienijanti ir priverèiantipamirðti visa kita koncertø metu.

Tikiu, kad ði kelionë visiems, buvusiems kartu, palikodaugybæ gerø prisiminimø. Pamatëme ir iðgirdome kaþkànaujo. Turëjome progà pabûti su savimi ir kartu mokëmëspaþinti ir priimti ðalia esanèius. Padovanojome kitiemsdalelæ savæs – per dainà, per þodá, per padarytus darbus.Likome kaþkam dëkingi. Pripildëm dþiaugsmo taures irgráþome kupini ðviesiø ir pavasariðkø minèiø. Tikiuosi, kadparveþëme daugiau pavasario Lietuvai ir ðirdims. Ir turbûtdar ilgai sapnuose regësime tulpiø laukus, uþuosimeþydinèiø vyðniø bei hiacintø kvapà ir jausime olandiðkàvëjà. Vëjà, kuris pagavo mûsø klegesá, mûsø skambanèiasdainas ir nuneðæs jas pasupo ant malûno sparnø. Opaskui pakëlë ir nuneðë tolyn link jûros, aukðtyn á þydràdangø.

43

Gyvenimas VGTU

44

2000-ieji. Bibliotekos darbuotojai ir lankytojai dþiaugiasi ásikûræ naujose, moder-niose patalpose.

2005-ieji. Biblioteka – viena ið pirmaujanèiø ðalyje, reitingø lentelëse ásitvirtinusiaukðèiausiose pozicijose... Bet kaþko trûksta... „Meno, – sugalvojo direktorë RimutëAbramèikienë. - Kursime galerijà“, – tarë ji. Sujudo, sukruto kolektyvas rinkti galerijaipavadinimà, kurti logotipà. Siûlyti ávairûs pavadinimai, taèiau nuspræsta apsistoti tiespradþiø pradþia – raide A: tai kaip pirmojo þingsnio, pirmojo þodþio, naujo keliosimbolis. Galerija A – pirmoji, vienintelë ir nepakartojama meno sala Saulëtekyje.

Su graþiais palinkëjimais atidaræ pirmàjà parodà ðiai dienai jau esame surengæ jø55. Esame atviri visiems – vaikams, mëgëjams, profesionalams. Nuo pirmøjø vaikiðkøbrûkðtelëjimø pieðtuku iki profesionalø iðtobulintos technikos. 30 autoriniø, 10 grupi-niø, 2 skirtos jubiliejams, 2 vaikø pieðiniø, po 1 mokslo pasiekimø ir pramoninësnuosavybës apsaugai, 9 – kartu su ávairiomis ambasadomis, draugijomis ir fondaisparengtos parodos. Didþiuojamës galëdami savo lankytojus supaþindinti su pasaulinio

lygio menininkais, savo darbais pelniusiais ne vienà prestiþiná apdovanojimà.

Galerijai A – penkeri

Atidarymui pasirinkome gal kiek ir netradici-næ, kai kà ðokiravusià jaunos grafikës KristinosJakinevièiûtës plakatø parodà „Bûti ar nebûti klo-navimui“. Dvylikos plakatø cikle autorë siûlë tarti„taip“ donorystei, organø transplantacijai, plas-tinëms operacijoms, dirbtiniam apvaisinimui.

Grafikas Marius Liugaila suren-gë galerijoje dvi áspûdingas, precizið-kas Ex‘librio ir ofortø parodas.

45

Architektas ir dailininkas Albinas Purys pristatëakvareles ir plakatus.

Dekoratyvûs, šilti ir spalvingi Giedros Purlytës–Maþrimienës paveikslai.

Tapytojos, animaciniø filmø dailininkës-reþisierës Ievos Bunokaitës darbaipristatyti ne tik galerijoje – parodà ji surengë ir virð debesø: 11 tûkst. metrøaukðtyje. 2004 m. iðsipildë dailininkës svajonë – aviakompanijos „Aurela“orlaivyje „Boing 737-300“ á sveèias ðalis skrendantys keleiviai galëjo groþëtis30-èia tapytojos darbø.

Akvarelininkë, dailëtyrininkë ir dailës pedagogë Ramûnë Lebe-dytë savo paveiksluose apjungia dvi stichijas - vandená ir dangø.

Architektës, akvarelës meistrës, dalyvavusios daugiau nei 100 ávairiøparodø Lietuvoje ir uþsienyje, Eugenijos Pilypaitienës peizaþai, natiurmor-tai ir figûrinës kompozicijos.

Savita technika iðsiskiria Emilijos Gaspariûnaitës–Taloèkienës kûriniai, skirtiLietuvos tûkstantmeèiui.

Gyvenimas VGTU

46

Romantiðki ir jaukûs Sigutës Ach piešiniai.

Didelio kruopðtumo ir kantrybës reikalaujantys tautodailininkiø Laimutës Fedosejevos ir Danutës Aleknienës aþûriniai karpiniai.

Ðeimyninis dailininkø Auðrelës ir Henriko Ratkevièiø duetaspristatë tris parodas, suþavëjo savo neribotomis iðraiðkos gali-mybëmis – lietuviðko paðto þenklo kûrimas, portretai, serigrafi-ja ir aliejinë pastelë.

47

Universiteto 50-meèio proga surengta mûsø absolventoarchitekto Henriko Þukausko charakteringa þinomø visuo-menës veikëjø ðarþø paroda.

Architekto Dano Rusecko darbø paroda.

Tautodailininko, VGTU absolvento Eugenijaus Paukðtës juodosios keramikos paroda su jos talis-manu „Begasu“ buvo daugumai netikëta ir abejingø nepaliko.

Knygriðio Ferdinando Saladþiaus kûryba tapo naujø áspûdþiø ir atradimø vakaru. Vykdomi projektai ir su ávairiomis organizaci-jomis, ambasadomis, institutais. Didþiausià áspû-dá paliko Japonijos ambasados pristatyta Hiros-hige Ando medþio raiþiniø (ukiyo-e) paroda „53Tokaido trakto stotys” bei Japonijos ambasadosdarbuotojø kaligrafijos raðymo meno pamokabei arbatos gërimo ceremonija.

Gyvenimas VGTU

48

Neaplenkë mûsø galerijos ir fotografijos parodos. Staigmenà pateikë Fun-damentiniø mokslø fakulteto lektorius Eduardas Vakrina, pristatæs nuostabiasgamtos vaizdø nuotraukas. Jo buvusiø studenèiø, kurios egzamino neiðlaikëið pirmo karto, palikti áraðai atsiliepimø knygoje, kupini susiþavëjimo ir pagar-bos. Lietuvos bajorø karaliðkoji sàjunga per senas restauruotas fotografijassupaþindino su tarpukario bajorø ðeimø gyvenimu.

VII tarptautinio aviacinës fotografijos konkurso paroda „Dan-gaus paveikslai“ uþkariavo studentø ðirdis. 2009 m. gruodá atidarytaVilniaus oro uoste ir keliaujanti po visà Lietuvà, ji ið Panevëþio sugráþoá Vilniø. Vilniaus Gedimino technikos universitetas parodai eksponuo-ti pasirinktas neatsitiktinai. Ðio universiteto A.Gustaièio aviacijos insti-tute mokosi ðimtai jaunuoliø, pasirinkæ aviatoriaus specialybæ. Paro-dos tikslas – vaizdine kalba raðyti lietuviðkà aviacijos metraðtá, skatintiþmones fotografuoti.

Paskutinæ pavasario dienà VGTU bibliotekos Galerijoje A vël susirinkomeno mylëtojai - Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijø fakultetas dëstytojaiJonas Daniliauskas, Vytautas Þilius, Vigintas Ðaulys, Þivilë Ramelienë, DainaUrnieþienë, Lolita Malinauskienë, Loreta Gerulaitienë atidarë bei pristatë savokûrybos parodà „Pavasario takais“.

2010 metø pavasará eksponuota paroda „Apgalvota WencheSelmer architektûra“, kurioje – 10 graþiausiø architektës sukurtø me-diniø trobesiø ir namø. Parodà universitetui dovanoja Norvegijos Ka-ralystës ambasada Lietuvoje.

Smagu jausti ir þinoti, kad dar kaþkam bemûsø Galerija A yra reikalinga.

METIKØ VARÞYBOS VGTU REKTORIAUS TAUREI LAIMËTI

Pirmàjá vasaros ðeðtadiená, birþelio 5 d., Aukštadvaryje,prie Skrebio eþero, jau penkioliktàjá, kartà rinkosi ðaliesmetikai-veteranai. Èia vyko tradicinës metimø daugiakovësvarþybos Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaustaurei laimëti.

Ðiemet dël VGTU rektoriaus taurës bei asmeniniøapdovanojimø varþësi 25 sportininkai (18 vyrø ir 7 moterys).

Susumavus visø ðeðiø rungèiø (rutulys, diskas, ietis, kûjis,rutulio metimas dviem rankom per galvà, rutulio metimasdviem rankom ið apaèios) rezultatus, pereinamoji VGTUrektoriaus taurë vël atiteko mûsø universitetolengvaatleèiams. Uþ universiteto komandà sëkmingaistartavo sportininkai þinomi ne tik Lietuvoje, bet ir Europojebei pasaulyje. Tai Kûno kultûros katedros dëstytoja ValdaMorkûnienë – Pasaulio veteranø lengvosios atletikosèempionato prizininkë, Europos èempionë ir Medþiagøatsparumo katedros (Fundamentiniø mokslø fakultetas)dëstytojas docentas Kæstutis Vislavièius – Pasaulio veteranølengvaatleèiø èempionas. Labai gaila, kad ðiais metais dëlraumens traumos negalëjo startuoti Kûno kultûros katedrosdëstytojas Antanas Èerniauskas – daugkartinis Pasaulio irEuropos veteranø lengvosios atletikos èempionatønugalëtojas ir prizininkas.

Vyrø grupëje pagrindinë kova vyko tarp daugkartinio ðiøvarþybø nugalëtojo Kæstuèio Vislavièiaus ir Jono Ðiaudinio.Ðiais metais èempiono titulà apgynë Kæstutis Vislavièiussurinkæs 313,80 taðkø, Jonas Ðiaudinis surinkæs 282,53taðkus iðkovojo antràjà vietà. Treèioje vietoje liko SauliusSvilainis atstovaujantis lengvosios atletikos daugiakovininkøklubui „7 ir 10“ (278,93 taðkai).

Moterø grupëje nenugalima buvo Valda Morkûnienë. Jisurinko 226,38 taðkus. Pagrindinë V. Morkûnienës varþovëðiais metais buvo Austra Mikëlytë, kuri iðkovojo antrà vietà irsurinko 210,15 taðkø. Treèiàjà vietà iðkovojo JaninaLapënienë, surinkusi 205,30 taðkus.

Anot èempiono titulà apgynusio Kæstuèio Vislavièiaus,„Tokiø varþybø tikslas – sukviesti á bûrá ávairiø kartø sportoveteranus, suteikti jiems galimybæ prisiminti kartu praleistasdienas, „suvesti sàskaitas” su jaunystës laikø varþovu, áveiktipasaulio rekordininkà ar olimpiná èempionà. Juk yranuostabu kartà per metus, prie eþero praleisti savaitgalákartu su bendramoksliais ir bendraþygiais, sugráþti á jaunystæ,dar kartà atstovauti savajai mokyklai, pasijusti jai reikalingu.”

Renginá organizavo VGTU Sporto ir turizmo klubas„Inþinerija“ drauge su sporto klubu „Metikas“, Vilniausmiesto savivaldybës Kûno kultûros ir sporto skyriumi, Vilniausm. lengvosios atletikos federacija ir daugiakovininkø klubu„7 ir 10“.

„Gedimino universiteto” informacija