„pensijų skaičiavimo būdo analizė ir valstybinių pensijų ... · teorinė av sistemos...

1

Lietuvos socialinių tyrimų centras

Tyrimo

„Pensijų skaičiavimo būdo analizė ir valstybinių pensijų

reformos koncepcija“

baigiamoji ataskaita

2012 08 01

2

TURINYS

I DALIS. PAPILDOMO PENSINIO APRŪPINIMO SISTEMOS PERTVARKOS KONCEPCIJA ...................... 3

ĮVADAS ........................................................................................................................................................................... 3

1. PAPILDOMŲ PENSIJŲ TEISINIS REGULIAVIMAS LT IR KITOSE ES ŠALYSE ..................................................................... 4

1.1. Iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų teisinis reguliavimas Lietuvoje ................................. 4

1.1.1. Išmokos politikams...................................................................................................................................... 4

1.1.2. Išmokos nusipelniusiems asmenims ............................................................................................................ 5

1.1.3. Išmokos nukentėjusiems asmenims ............................................................................................................. 6

1.1.4. Išmokos atskiroms profesinėms grupėms .................................................................................................... 7

Apibendrinimas ..................................................................................................................................................... 9

1.2. ES valstybių papildomų pensijų schemų analizė ............................................................................................... 12

1.2.1. Bendri valstybės tarnautojų ir valstybės sektoriuje dirbančių asmenų pensijų schemų bruožai ................ 12

1.2.2. Valstybės tarnautojų ir valstybės sektoriuje dirbančiųjų pensijų schemų pagrindinių bruožų apžvalga kai

kuriose užsienio šalyse ........................................................................................................................................ 14

Apibendrinimas ................................................................................................................................................... 21

1.3. Papildomų pensinio pobūdžio išmokų skyrimo ir mokėjimo administravimo įvertinimas, palyginimas su kitų

šalių pensijų sistemomis .......................................................................................................................................... 22

2. PAPILDOMŲ PENSIJŲ IŠMOKŲ GALIMŲ REFORMŲ LIETUVOJE KONCEPCIJA ................................................................ 23

2.1. Išmokos politikams ............................................................................................................................................ 23

2.2. Išmokos nusipelniusiems asmenims .................................................................................................................. 23

2.3. Išmokos nukentėjusiems asmenims ................................................................................................................... 24

2.4. Išmokos mokslininkams ir teisėjams ................................................................................................................. 24

2.5. Išmokos kariams ir pareigūnams ...................................................................................................................... 27

2.5.1. Pirmoji alternatyva. Atskiros valstybinės pensijos už tarnybą principas išlaikomas ................................. 27

2.5.2. Antroji alternatyva. Karių ir pareigūnų pensijos perduodamos socialinio draudimo žinion ..................... 32

2.5.3. Trečioji alternatyva: virtualios sąskaitos ................................................................................................... 33

Baigiamosios pastabos ........................................................................................................................................ 36

II DALIS. VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ TRANSFORMAVIMO Į NOTIONAL

DEFINED CONTRIBUTIONS IR APSKAITOS VIENETŲ SISTEMOS GALIMYBIŲ ANALIZĖ ..................... 37

ĮVADAS ......................................................................................................................................................................... 37

1. DABARTINĖS LIETUVOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SISTEMOS ANALIZĖ ..................................... 38

1.1. Dabartinis Socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo metodas ..................................................................... 38

1.2. Pagrindinės Lietuvos valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemos ydos .................................................. 40

1.3. Pensijų indeksavimo patirtis Lietuvoje ............................................................................................................. 41

1.4. Gero pensijų indeksavimo principai ................................................................................................................. 43

1.5. Kiti svarbūs pensijų sistemos dizaino bruožai .................................................................................................. 43

2. APSKAITOS VIENETŲ (AV) SISTEMOS ANALIZĖ ......................................................................................................... 45

2.1. Teorinė AV sistemos analizė ............................................................................................................................. 45

2.2. Kelių ES valstybių AV pensijų sistemų pagrindiniai bruožai ............................................................................ 46

3. AV SISTEMOS PASIRINKIMO LIETUVOS PENSIJŲ SISTEMOS PERTVARKYMUI ANALIZĖ ............................................... 52

4. TEORINĖ NDC SISTEMOS ANALIZĖ ............................................................................................................................ 62

5. NDC PENSIJŲ SISTEMOS ŠVEDIJOJE ANALIZĖ ............................................................................................................ 73

6. NDC SISTEMOS PASIRINKIMO LIETUVOS PENSIJŲ SISTEMOS PERTVARKYMUI ANALIZĖ ............................................. 77

LITERATŪRA ............................................................................................................................................................... 86

I DALIES PRIEDAI ....................................................................................................................................................... 88

II DALIES PRIEDAI ..................................................................................................................................................... 99

3

I DALIS. PAPILDOMO PENSINIO APRŪPINIMO SISTEMOS

PERTVARKOS KONCEPCIJA

Įvadas

Pirmoje ataskaitos dalyje pateikiami tyrimo „Pensijų skaičiavimo būdo analizė ir valstybinių

pensijų reformos koncepcija“ (sutarties Nr. D4-154, sutarties data 2012 m. balandžio 10 d.) pirmo

tikslo – identifikuoti pagrindines papildomo pensinio aprūpinimo sistemos problemas ir parengti

šios sistemos pertvarkos koncepcijos projektą – įgyvendinimo rezultatai.

Ataskaitos pirmoje dalyje išanalizuotas iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio

išmokų – valstybinių pensijų, rentų, kompensacinių išmokų artistams teisinis reguliavimas. ES

valstybių papildomo pensinio aprūpinimo schemos palygintos su veikiančiomis Lietuvoje,

nustatytos bei įvertintos pastarųjų teigiamos ir neigiamos pusės.

Antroje ataskaitos dalyje nustatytos reikšmingiausios papildomo pensinio aprūpinimo

sistemos tobulinimo kryptys ir suformuluoti konkretūs siūlymai bei jų įgyvendinimo būdai šiai

sistemai pertvarkyti.

Ataskaitos prieduose pateikta papildoma medžiaga, daugiausia susijusi su pasiūlytų

pertvarkymų alternatyvų pagrindimu ir jų įgyvendinimo rezultatais.

4

1. Papildomų pensijų teisinis reguliavimas LT ir kitose ES šalyse

1.1. Iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų teisinis reguliavimas Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje mokamos penkios pagrindinės valstybinių pensijų ir keturios rentų

rūšys. Valstybinių pensijų rūšys:

1. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos (ir Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos);

2. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos (ir Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių

ir našlaičių pensijos);

3. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (už tarnybą; netekto darbingumo; našlių ir

našlaičių);

4. Mokslininkų valstybinės pensijos;

5. Teisėjų valstybinės pensijos.

Rentų rūšys:

1. Respublikos Prezidento valstybinė renta (ir Respublikos Prezidento valstybinės našlių ir

našlaičių rentos);

2. Nepriklausomybės akto signatarų rentos (ir Valstybinės signataro našlių ir našlaičių

rentos);

3. Rentos buvusiems sportininkams;

4. Kompensacinės išmokos kūrybiniams darbuotojams.

Žemiau detaliau aprašomas teisinis išmokų reguliavimas, jas suskirsčius į keturias pagrindines

grupes pagal pensijų gavėjų grupę:

1. Išmokos politikams;

2. Išmokos nusipelniusiems asmenims;

3. Išmokos nukentėjusiems asmenims;

4. Išmokos atskiroms profesinėms grupėms.

1.1.1. Išmokos politikams

Respublikos Prezidento valstybinė renta skiriama ir mokama iki gyvos galvos

Respublikos Prezidentui, kurio įgaliojimai nutrūko įstatymo numatytais atvejais. Respublikos

Prezidento valstybinė našlių ir našlaičių renta skiriama Respublikos Prezidento našliui (našlei) ir

našlaičiams, mirus Respublikos Prezidentui, kuriam buvo ar galėjo būti paskirta Respublikos

Prezidento valstybinė renta.

Nepriklausomybės akto signatarų rentos skiriamos ir mokamos Lietuvos

Nepriklausomybės Akto signataro statusą turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, neturintiems

draudžiamųjų pajamų. Valstybinę signataro rentą turi teisę tomis pačiomis sąlygomis gauti ir

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, 1990 m. kovo 11–14

dienomis vykdę svarbią valstybinę užduotį Maskvoje. Mirusio valstybinės signataro rentos našlėms

ir našlaičiams įstatymais nustatyta tvarka mokamos valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos.

Pagrindinės išmokų politikams charakteristikos pateiktos 1-1 lentelėje.

5

1-1 lentelė. Išmokos politikams

Išmokų

charakteristikos

Išmokų pavadinimai

Prezidento valstybinė

renta

Prezidento našlių ir našlaičių

renta

Nepriklausomybės akto

signatarų ir signataro

našlių/ našlaičių rentos

Teisė suteikiama Prezidentas, kurio

įgaliojimai nutrūko

Prezidento sutuoktinis, LT

pilietis, vaikai, įvaikiai

Signatarai, jų našlės ir

našlaičiai

Bazinis dydis

pensijai

skaičiuoti

PDU* PDU SNDU**

Dydžio

apskaičiavimo

formulė

0,5*PDU 0,5*0,5*PDU (našliams), po

0,25*0,5*PDU našlaičiams (viso

<0,25PDU arba 0,5 jei nėra

našlės)

0,5*SNDU; 0,25*SNDU

našliams ir t. t.

našlaičiams

Derinimas su kt.

valst. pensijomis

Negalima derinti su

kitomis valstybinėmis

pensijomis

Negalima derinti su kitomis

valstybinėmis pensijomis

(našliams)

Negalima (signatarams)

Derinimas su kt.

išmokomis

Galima derinti su

socialinio draudimo

pensija

Derinimas su

draudž.

pajamomis

Nemokama išrinkus

naujai kadencijai

Nemokama, kol turi

draudžiamųjų pajamų (našliams)

Nemokama, jei turi

draudžiamųjų pajamų

Skiriamos nuo 2007 (iki tol Prezidento

valstybinė pensija)

2007 2004 m.

Mokėjimą

administruoja

Respublikos Prezidento

kanceliarija

Respublikos Prezidento

kanceliarija

Seimo kanceliarija

*PDU – prezidento darbo užmokestis

**SNDU – Seimo nario darbo užmokestis

1.1.2. Išmokos nusipelniusiems asmenims

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos Lietuvos Respublikos

piliečiams, turintiems ypatingų nuopelnų valstybei (pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms

dalyviams, daugiavaikėms motinoms, aukščiausiesiems valstybės pareigūnams, olimpinių žaidynių

čempionams ir prizininkams, kt. žaidynių čempionams ir prizininkams, garbės donorams), jei šie

asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos

amžių arba pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais. Už mirusius pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinės pensijos gavėjus Lietuvos Respublikos piliečiams skiriama valstybinė našlių ir

našlaičių pensija.

Pagrindinės išmokų nusipelniusiems asmenims charakteristikos pateiktos 1-2 lentelėje.

1-2 lentelė. Išmokos nusipelniusiems asmenims

Išmokų

charakteristikos


Pirmojo laipsnio

valstybinės pensijos

Antrojo laipsnio


Valstybinės našlių ir

našlaičių pensijos

Personalinės

pensijos

Amžiaus

cenzas,

nedarbingumas,

kt. sąlygos

Sukakę senatvės pensijos amžių arba

pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais,

t.p. gaunantys kompensaciją už ypatingas

darbo sąlygas

Našliams sąlygos kaip

I.II ne vėliau kaip per 5

metus po sutuoktinio

mirties, augina, globoja

vaiką, pakartotinai

nesusituokęs

Bazinis dydis VPB VPB VPB

Dydžio 4 VPB 2 VPB Našlių: Indeksuojama

6

nustatymas 0,2* 4VPB arba 2VPB

Našlaičių:0,3*4VPB

arba 2VPB (kartu >80

/100 proc. yra/ nėra

našlė)

pgl. VPB

Ribiniai dydžiai Negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija,

Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo

užmokesčio 1,3 dydžio

Derinimas su

kt. valst.

pensijomis

Negalima Negalima Gali būti mokama tik

viena su viena iš

valstybinių pensijų

Negalima

Derinimas su

kt. išmokomis

Negalima su soc..

draudimo našlių pensija

Negalima su

soc.dr.

pensijom

Derinimas su

draudž.

pajamomis

Negalimas, išskyrus

ginkluoto

pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyvius

– karius savanorius

(nuo 2012 m.)

Negalimas,

išskyrus

daugiavaikes

motinas ir garbės

donorus (nuo 2012

m.)

Skiriamos nuo 1995.01.01 1995.01.01 1995.01.01

Iki 1995

Mokėjimą

administruoja

Sodra Sodra Sodra Sodra

1.1.3. Išmokos nukentėjusiems asmenims

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos nuolat Lietuvoje gyvenantiems

Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie nukentėjo dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos

agresijos ir po to buvusių įvykių, dėl pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijai, dėl Černobylio

avarijos likvidavimo darbų, dėl būtinosios karinės tarnybos ar mokymų sovietinėje armijoje (šių

įvykių žuvusiųjų artimiesiems skiriamos Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių

pensijos); t. p. nukentėjusiems Antrojo pasaulinio karo metais, dėl šio karo padarinių, arba šio karo

metais vykdomų priverstinių darbų, tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių armijose,

partizanų būriuose ar junginiuose, priverstinai į Lietuvą atkeltiems asmenims, nukentėjusiems dėl

tarnybos Afganistane ir kt.

Pagrindinės išmokų nukentėjusiems asmenims charakteristikos pateiktos 1-3 lentelėje.

1-3 lentelė. Išmokos nukentėjusiems asmenims

Išmokų

charakteristikos


Nukentėjusiųjų asmenų


Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir

našlaičių pensijos

Amžiaus cenzas, kt.

sąlygos

Sukakę senatvės pensijos amžių

arba pripažinti nedarbingais ar iš

dalies darbingais

Mirusiųjų dėl 1991 m. agresijos našlaičiams ne

ilgiau kaip iki 24 metų, nesudariusioms kitos

santuokos našlėms nepaisant amžiaus

Bazinis dydis VPB VPB

Dydžio nustatymas Nuo 0,75 iki 8 VBP 8*VBP;

(1VBP kitais atvejais ir su pensinio amžiaus/

nedarbingumo sąlyga arba t.p. kaip našlių ir

našlaičių valstybinė pensija)

Derinimas su kt.

valst. pensijomis

Negalima Negalima

Derinimas su

draudž. pajamomis

Be apribojimų Be apribojimų

7

Ribiniai dydžiai Negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė

pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio

darbo užmokesčio 1,3 dydžio

Skiriamos nuo 1995.01.01 1995.01.01

Mokėjimą

administruoja

Sodra Sodra

1.1.4. Išmokos atskiroms profesinėms grupėms

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos turintiems pakankamą stažą

išėjusiems iš tarnybos, sulaukusiems išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, –

senatvės pensijos amžių) arba atleistiems iš tarnybos dėl sveikatos pareigūnams ir kariams (pensijos

už tarnybą); pareigūnams ir kariams pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl

priežasčių, susijusių su tarnyba (netekto darbingumo pensija); bei mirusių pareigūnų ar karių,

gavusių ar turėjusių teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba netekto

darbingumo pensiją, našliams ir našlaičiams (našlių ir našlaičių pensija).

Pagrindinės valstybinių pensijų pareigūnams ir kariams charakteristikos pateiktos 1-4

lentelėje.

1-4 lentelė. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos

Išmokų

charakteristikos


Pensijos už tarnybą Netekto darbingumo

pensijos

Našlių ir našlaičių

pensijos

Amžiaus

cenzas, kt.

sąlygos

20 metų tarnybos (įskaitant rezervą)

stažas, o prokuratūros darbuotojams

ir pensinis amžius; 5 metų stažas jei

atleisti dėl sveikatos arba jei sulaukė

išleidimo į atsargą amžių

Susijusios su tarnyba

priežastys

Bazinis dydis VDU ir tarnybos stažas, VSD BP VDU, stažas arba VSD

BPD

VDU stažas

Dydžio

nustatymas

0,01*Y*VDU;

(0,02 jei atleistas dėl sveikatos) +

VSD BP dydžio priedas

nedirbantiems iki kol įgis teisę į

senatvės pensiją.

Darbo užmokestis apskaičiuojamas

su visais priedais už kario/ pareigūno

nurodytų 5 tarnybos metų paeiliui

einančius 12 mėn.

Nuo 0,5 iki 1,2 proc.

*Y*VDU

priklausomai nuo

netekto darbingumo

laipsnio; savanoriams/

šauktiniams nuo 0,75

iki 2 VSD BPD

Dalys kaip valstybinės

našlių/našlaičių

pensijos

Derinimas su

kt. valst.

pensijomis

Negalima, išskyrus su našlių-

našlaičių valstybine pensija

Negalima, išskyrus su

našlių-našlaičių

valstybine pensija

Mokama kartu su

pensija už tarnybą ar

netekto darbingumo

pensija

Derinimas su

kt. išmokomis

mokama arba

valstybinė arba soc.

draudimo našlių

pensija

Derinimas su

draudž.

pajamomis

Tarnaujantiems kariams nemokama;

dirbantiems nemokamas priedas

Tarnaujantiems

kariams nemokama

Ribiniai dydžiai Negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija,

Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo


Skiriamos nuo 1995.01.01

8

Mokėjimą

administruoja

VRM, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KAM,

Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Finansų Ministerijos, Kalėjimų

departamentas, Lietuvos kariuomenės mokymo ir personalo valdyba, Sveikatos

priežiūros tarnyba prie VRM

Teisėjų valstybinės pensijos skiriamos asmenims, dirbusiems Konstitucinio Teismo,

bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjais bei nuo Lietuvos paskirtais ar

išrinktais bet kokio tarptautinio teismo teisėjais, jeigu jie atitinka įstatymuose numatytas sąlygas

(Lietuvos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, sukakusiems senatvės pensijos amžių,

nustojusiems dirbti teisėjais, turintiems ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą).

Pagrindinės Teisėjų valstybinės pensijos charakteristikos pateiktos 1-5 lentelėje.

1-5 lentelė. Teisėjų valstybinės pensijos

Amžiaus cenzas, kt. sąlygos Sukako senatvės pensijos amžių, nebedirba teisėjais, 5 metų teisėjo darbo

stažas

Bazinis dydis VDU

Dydžio nustatymas 20 m. stažo: 0,45*VDU; 15m: 0,35*VDU 10m: 0,20*VDU 5m: 0,10*VDU

bet ne daugiau kaip 1,5 VDU šalyje;

VDU apskaičiuojamas už paskutinius 5 metus;

Pripažinta neatitinkančiu konstitucijai

Derinimas su kt. valst.

pensijomis

negalima

Derinimas su draudž.

pajamomis

Lyg negalima, bet punktas pripažintas prieštaraujantis konstitucijai

Ribiniai dydžiai negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama

valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio

Skiriamos nuo 2003 m

Mokėjimą administruoja Nacionalinė teismų administracija

Mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos mokslinį vardą ar laipsnį ir pakankamą

daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą (bent 10 metų) turintiems asmenims, sulaukusiems

senatvės pensijos amžiaus arba netekusiems 60–100 procentų darbingumo.

Rentos buvusiems sportininkams skiriamos ir mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams

sportininkams, baigusiems sportininko karjerą, kurie, turėdami Lietuvos Respublikos pilietybę ir

atstovaudami Lietuvos Respublikai, yra tapę olimpinių ar kitų įstatyme numatytų žaidynių

čempionais ar prizininkais, olimpinės sporto šakos Europos ar pasaulio čempionais ar

rekordininkais, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtojais ir kt., jei jie atitinka įstatyme

numatytas sąlygas.

Kompensacinės išmokos kūrybiniams darbuotojams mokamos, įstatymo numatytiems

teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali

dirbti pagal įgytą specialybę iki senatvės pensijos amžiaus ir dėl to nutraukė darbo sutartį (baleto

artistams ir šokėjams, grojantiems pučiamaisiais instrumentais muzikantams ir solistams

vokalistams, choro artistams). Kompensacinės išmokos mokamos, kol jų gavėjui sukaks senatvės

pensijos amžius.

Pagrindinės Mokslininkų valstybinės pensijų, Kompensacinių išmokų kūrybiniams

darbuotojams, Rentų buvusiems sportininkams charakteristikos pateiktos 1-6 lentelėje.

9

1-6 lentelė. Mokslininkų valstybinės pensijos, kompensacinės išmokos kūrybiniams

darbuotojams, rentos buvusiems sportininkams

Išmokų

charakteristikos


Mokslininkų valstybinės pensijos Kompensacinės išmokos

kūrybiniams

darbuotojams

Rentos buvusiems

sportininkams

Amžiaus

cenzas, kt.

sąlygos

Sukakę senatvės pensijos amžių arba

pripažinti nedarbingais ar iš dalies

darbingais, 10 metų daktaro darbo

stažas

Nebedirbantiems pensijos

amžiaus nesulaukusiems

kai kuriems kūrybiniams

darbuotojams su stažu

(20-30 m.)

Pilietis, baigęs

karjerą, nusipelnęs

(dubliuojasi su

valstybine pensija)

Bazinis dydis VPB

MGL Šalies VDU

Dydžio

nustatymas

0,1*Y*VPB

Arba 0,15 už habilituotą stažą.

Stažas: tik valstybinėse mokslo ir

studijų institucijose laikas iki 65 metų

Ribiniai dydžiai Užpraeito ketvirčio šalies ūkio

vidutinio mėnesinio darbo


4MGL 1,5*VDU

Derinimas su

kt. valst.

pensijomis

Negalima

Mokamas skirtumas su

kitomis išmokomis

Negalima su

valstybine pensija

Derinimas su

kt. išmokomis

-

Derinimas su

draudž.

pajamomis

Neleidžiamas Negali turėti

draudžiamųjų

pajamų, išskyrus

pajamas kūno

kultūros ir sporto

srityje

Skiriamos nuo 1995.01.01

1998 2009

Mokėjimą

administruoja

Sodra

Kultūros ir mokslo

ministerija

Kūno kultūros ir

sporto

departamentą

Apibendrinimas

Papildomų pensinių išmokų teisinio reglamentavimo apžvalga rodo didelę šių išmokų

charakteristikų įvairovę ir jos vertintinos nevienareikšmiai. Galima išskirti dvi šių išmokų grupes

pagal teisių į jas atsiradimą.

Pirma, kelios išmokos yra skirtos asmenims profesijų, kurių specifika yra tokia, kad jose

negalima dirbti iki bendro pensinio amžiaus dėl sveikatos ar kitų ypatybių (Pareigūnų ir karių

valstybinės pensijos, Kompensacinės išmokos kūrybiniams darbuotojams, Rentos buvusiems

sportininkams) (1-7 lentelė). Šių pensijų mokėjimas pagrįstas tuo, kad jos suteikia socialines

garantijas tuo laikotarpiu, kai asmenys dėl minėtų ypatybių jau nebetinka darbui pagal turimą

profesiją ir pavėluotai turi konkuruoti bendroje darbo rinkoje nelygiomis sąlygomis, kai jų

bendraamžiai jau yra pažengę kitose profesijose. Todėl laikotarpiu tarp darbo pabaigos pagal

specifinę profesiją ir bendro pensinio amžiaus, nuo kurio pradedama mokėti bendra socialinio

draudimo senatvės pensija, šiems asmenims kompensuojama dalis darbo užmokesčio, kurio jie

netenka dėl „atsilikimo“ bendroje darbo rinkoje.

Tačiau minėtų išmokų mokėjimas ir sulaukus pensinio amžiaus nebeturi anksčiau minėtos

prasmės, todėl jas daro privilegijuotomis, ir dėl to nepateisinamomis, nes daugumai kitų profesinių

10

grupių papildomos pensijos nemokamos. (Visi valstybinių pensijų ir rentų gavėjai turi teisę gauti ir

valstybines socialinio draudimo pensijas).

Antra, rentų politikams (Prezidentui ir Nepriklausomybės akto signatarams) tikslingumas

yra abejotinas, nes politinė veikla savo pobūdžiu yra laikina, apsiriboja kadencijomis, o po to

politikai grįžta į savo profesinę veiklą. (Politikai, kaip ir kiti valstybinių pensijų gavėjai turi teisę

gauti ir valstybines socialinio draudimo pensijas už apmokamos politinės veiklos laikotarpį.)

Trečia, grupė išmokų suteikiamos sulaukus pensinio amžiaus (1-7 lentelė). Joje dvi išmokos

irgi yra profesinėms grupėms (Teisėjų ir Mokslininkų valstybinės pensijos), kurios mokamos

sulaukus pensinio amžius ir todėl turi tik minėta privilegijos pobūdį.

Kitos dvi išmokos (Nusipelniusiems ir Nukentėjusiems asmenims), kurios mokamos

sulaukus pensinio amžius, tik sąlyginai gali būti priskirtos socialinei apsaugai, nes jų skyrimo

pagrindinė priežastis – ne socialinė rizika (senatvė, negalia ir pan.), o atlyginimas už nuopelnus arba

patirtos žalos atlyginimas. Abiem atvejais socialinės apsaugos išmokos tokiems tikslams netinka

dar ir dėl to, kad jos mokamos periodiškai iki asmens mirties, o gyvenimo trukmė nuo išmokos

skyrimo yra labai skirtinga. Tokiu būdu atlyginimo už nuopelnus ir dėl patirtos žalos dydis

priklauso ne nuo veiksnių, už kuriuos išmokos skiriamos (nuopelnai ir žala), bet nuo pašalinio

veiksnio – gyvenimo trukmės, likusios po išmokos skyrimo. O tai yra atsitiktinis dydis. Vietoje

tokio pobūdžio išmokų, susietų su socialine rizika (senatvės pensijų amžius ar darbingumo

netekimas), labiau tiktų išmokos, susietos su nuopelnų ir žalos dydžiu.

1-7 lentelė. Teisė į pensinę išmoką

Baigus profesinę karjerą, bet nesulaukus pensinio

amžiaus

Sukakus senatvės pensijos amžiaus arba netekus

nedarbingumo

Prezidento valstybinė renta

Nepriklausomybės akto signatarų renta

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos

Kompensacinės išmokos kūrybiniams darbuotojams

Rentos buvusiems sportininkams

Išmokos nusipelniusiems asmenims

Išmokos nukentėjusiems asmenims

Teisėjų valstybinės pensijos

Mokslininkų valstybinės pensijos

Aptartas išmokas tikslinga sugrupuoti ir kitaip. Dalis iš jų yra susiję su profesija, dalis – ne

(1-8 lentelė). Profesines pensijas savo ruožtu galima suskirstyti į pagrįstas trumpesne karjera

(pareigūnų, kūrybinių darbuotojų ir sportininkų) ir – nepagrįstas (teisėjų ir mokslininkų) kaip

dubliuojančias Sodros pensijas. Tačiau sulaukus pensinio amžiaus visos profesinės pensijos

dubliuoja Sodros pensiją. Tuo jos yra privilegijuotos ir nepagrįstos dėl to, kad kitos profesinės

grupės papildomų pensijų neturi.

Kita grupė išmokų nėra susijusi su profesija (1-8 lentelė). Jų suderinamumo su socialine

apsauga problemos jau buvo apžvelgtos aukščiau.

1-8 lentelė. Teisė į pensinę išmoką

Profesinės pensinės išmokos Su profesija nesusiję išmokos







Nepriklausomybės akto signatarų renta

Išmokos nusipelniusiems asmenims


Daugumai papildomų pensijų išmokų yra apribojimas – mokama tik viena iš jų (1-9 lentelė).

Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų,

išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena kartu su

viena iš valstybinių pensijų. Tai yra teigiamas bruožas, nes, kaip minėta aukščiau, jos dažnai

mokamos kartu su Sodros pensija, t. y. ir taip yra dubliuojančios pastarąją.

11

1-9 lentelė. Pensijų mokėjimas kartu su kitomis valstybinėmis pensijomis

Mokamos Nemokamos


(mokamas skirtumas su kitomis valstybinėmis

išmokomis)


Nepriklausomybės akto signatarų ir signataro našlių/

našlaičių rentos

Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos

Antrojo laipsnio valstybinės pensijos






Papildomos pensinės išmokos labai skirtingai traktuojamos derinimo su darbo užmokesčiu

(draudžiamosiomis pajamomis) požiūriu. Kai kurios profesinės pensijos mokamos dirbant

(pareigūnų ir karių), kai kurios (pvz., mokslininkų) – nemokamos (1-10 lentelė). Panašiai ir ne

profesinių pensinių išmokų (nusipelniusių ir nukentėjusių asmenų) gavėjai traktuojami nevienodai.

Vieniems dirbant tokios išmokos mokamos, kitiems – ne (1-10 lentelė).

1-10 lentelė. Pensijų mokėjimas dirbant ir turint draudžiamųjų pajamų

Mokamos Nemokamos

Pro

fesi

nės

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, kai

dirbama civiliniame darbe

Rentos buvusiems sportininkams dirbant kūno

kultūros ir sporto srityje

Rentos buvusiems sportininkams (žr. išimtį kairėje

pusėje)

Teisėjų valstybinės pensijos (draudimas pripažintas

prieštaraujantis konstitucijai)


Ne

pro

fesi

nės


Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos

ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)

dalyviams – kariams savanoriams

Antrojo laipsnio valstybinės pensijos

daugiavaikėms motinoms ir garbės donorams

Politikams

Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos (žr. išimtį

kairėje pusėje)

Antrojo laipsnio valstybinės pensijos (žr. išimtį

kairėje pusėje)

Papildomų pensijų išmokų dydžiai yra ribojami. Dauguma išmokų (nusipelniusiems,

nukentėjusiems asmenims, pareigūnams ir kariams, teisėjams, mokslininkams) negali viršyti

užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, Lietuvos statistikos departamento

paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Tik kompensacinės

išmokos kūrybiniams darbuotojams ir rentos buvusiems sportininkams ribojamos kitais dydžiais.

12

1.2. ES valstybių papildomų pensijų schemų analizė

1.2.1. Bendri valstybės tarnautojų ir valstybės sektoriuje dirbančių asmenų pensijų schemų

bruožai

Papildomų pensijų paskirtis yra atskiroje šalies ūkio srityje dirbantiems (arba tarnaujantiems)

asmenims numatyti specialias išmokas arba specialią (ypatingą) jų skyrimo tvarką. Daugelyje šalių

valstybė buvo pirmasis darbdavys inicijavęs senatvės, negalios ir našlių pensijų sistemas. Šios

pensijos vystėsi dviem kryptimis.

Pirmoji, mažesniu darbo užmokesčiu, t. y. valstybės pareigūnai ir toliau tokiais traktuojami,

pasibaigus jų aktyvios karjeros laikotarpiui, bet mokamas sumažintas darbo užmokestis.

Antroji, pensijos yra laikomos atidėtu darbo užmokesčiu, kuris yra investuojamas, siekiant

užtikrinti pajamas senatvėje1.

Valstybė prisiima atsakomybę už paramą valstybės tarnautojams iki jų gyvenimo pabaigos.

Tokiu būdu valstybės tarnyba kaip užimtumo forma reiškia, iš vienos pusės, pasiaukojimą, iš kitos

pusės atlygį – saugų užimtumą bei gerą pensiją.

Paprastai vardijami tokie pensijų schemų valstybės tarnautojams tikslai:

1. Užtikrinti valstybės tarnautojų nepriklausomybę;

2. Padidinti karjeros valstybės tarnyboje patrauklumą;

3. Perkelti atlyginimo valstybės tarnautojams kaštus į ateitį;

4. Išleisti į pensiją valstybės tarnautojus ir politikus socialiai priimtinu būdu2.

Kvalifikacinės sąlygos teisei į pensiją

Tarnybos rūšis, kuri suteikia teisę dalyvauti schemoje ir minimalus darbo stažas. Minimalus

amžius, kada galima pradėti dalyvauti pensijų schemoje, paprastai yra 18-20 metų.

Paprastai kvalifikacinis laikotarpis visai pensijai gauti yra 40 metų. Jei šis laikotarpis yra

trumpesnis, pensija yra mažinama, padauginant apskaičiuotą dydį iš tarnybos laiko koeficiento.

Dažniausiai, jei visas laikotarpis yra 40 metų, o turima 30, tai koeficientas yra 0,75 ir pan.

Daugelyje šalių tarnybos kariuomenėje, įkalinimo karo metu ar dėl politinės veiklos

laikotarpiai įskaičiuojami į socialinio draudimo stažą (žr. 1.2-1 lentelę). Tokiu būdu yra

kompensuojama patirta žala.

1.2-1 lentelė. Įskaitomi draudimo laikotarpiai, kurių metu nebuvo mokamos įmokos

Laikotarpiai Šalys Tarnybos kariuomenėje laikotarpiai Čekija, Vengrija, Italija, Kipras, Bulgarija, Belgija,

Vokietija, Estija, Latvija, Prancūzija, Norvegija,

Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Švedija

Tarnybos kariuomenėje karo metu laikotarpiai Vokietija, Prancūzija, Austrija

Politinio įkalinimo laikotarpiu Vokietija, Prancūzija

Prevencinio sulaikymo laikotarpiai Belgija

Pasipriešinimo II Pasaulinio karo metu laikotarpiai Graikija

Politinių represijų laikotarpiai Latvija

Tarnybos policijoje ir kariuomenėje laikotarpiai Malta

Dalyvavimo pasipriešinimo metu laikotarpiai Portugalija

Kalėjimo karo metu laikotarpiai Rumunija Šaltinis: Sudaryta autorių pagal http://ec.europa.eu/employment_social/missoc/db/public/compareTables.do?lang=en

Kai kuriose pensijų schemose pensija yra apskaičiuojama, remiantis mokėtų įmokų metų

skaičiumi. Pavyzdžiui, jei pilna pensija sudaro 70 proc. darbo užmokesčio, o darbo stažo

1 Civil service pensions schemes. OECD Sigma Papers No. 10 1997.

2 Palacios R. Whitehouse E. Civil-service Pension Schemes Around the World, May 2006.

13

kvalifikacinis laikotarpis yra 35 metai, tai reiškia, kad 2 proc. nuo darbo užmokesčio atskaitoma

kiekvienais metais gauti pilnai pensijai. Skaičiavimai gali būti ir kitokie, t. y. 2,4 už pirmus 15 metų

ir 1,7 proc. už paskutinius 20 metų.

Pensijos dydis

Valstybiniame sektoriuje pensijos paprastai yra apskaičiuojamos, remiantis priešpensiniu

darbu užmokesčiu (paskutiniu darbo užmokesčiu). Tai reiškia darbo užmokestį išėjimo į pensiją

datai, darbo užmokestį per paskutinius vienus metus, vidutinį darbo užmokestį per paskutinius

penkerius metus prieš išeinant į pensiją ir pan. Paprastai apibrėžtų išmokų schemoje pensija yra

dalis (proc.) nuo buvusio darbo užmokesčio. Šis dydis yra nuo 50 iki 100 proc. buvusio paskutinio

darbo užmokesčio, įskaitant bazinę pensiją3.

Finansavimas

Dažnai derinama PAYG sistemos kartu su buferiniais (amortizuojančiais) fondais (angl.

buffer fund), siekiant išlyginti pensijų kaštus per ilgesnį laikotarpį. Tačiau tokia sistema nėra

kaupiamoji, ji išlieka PAYG. Kitas būdas yra dalį pensijų išlaidų finansuoti PAYG principu ir dalį

kaupimo principu.

Administravimas

Pageidautina, kad valstybės tarnybos pensijų administravimas būtų sutelktas centrinėje

administravimo įstaigoje. Šis administravimo vienetas yra atsakingas už sprendimus dėl pretendento

atitikimo pensijų sąlygoms ir yra nepriklausomas nuo institucijų, kur valstybės tarnautojas dirba.

Centralizuotas administravimas užtikrina, kad bus pakankamas teisės žinojimas bei lygus

traktavimas. Tai yra labai svarbu, kai yra įvedamos naujos pensijų schemos 4

.

Socialinės apsaugos ekspertė Christine Leal pastebi, kad šalys bando reformuoti tarnautojų

pensijų schemas žemiau išvardintomis kryptimis5.

Kai kurios šalys valstybinio sektoriaus schemas įjungė į mažiau dosnias bendrąsias pensijų

schemas (Liuksemburgas, Prancūzija ir Austrija), siekdamos sumažinti valstybės išlaidas. Kitos

naudojamos priemonės: rezervo fondų kūrimas bei dirbančiųjų skatinimas likti tarnyboje ar

užimtume iki nustatyto pensinio amžiaus.

Rezervo fondai garantuotų ilgalaikį finansinį apibrėžtos išmokos schemos balansą. Fondai

sudaro galimybę ženkliai nedidinti įmokų, ypatingai kitai dirbančiųjų kartai. Rezervo fondai taip pat

leistų garantuoti esamą pensijų dydį arba riboti mažinimus. Tokie fondai yra Liuksemburge,

Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje, kur dalinio kaupimo metodai buvo daugelį metų. Airijoje 1/3

fondo kapitalo yra skirta valstybinio sektoriaus dirbantiesiems. Vokietijoje valstybės tarnautojai turi

savo rezervo fondą, tačiau jo funkcionavimas buvo įšaldytas iki 2011 m.

Pensinio amžiaus didinimas (Vokietija, Austrija, Italija, jungtinė Karalystė ir Švedija).

Skatinimas neišeiti į pensiją anksti (Vokietija, Austrija, Italija, Olandija ir Švedija). Šalys

suvaržė prieigą prie valstybės tarnybos pensijų.

Peržiūrėtos pensijų skaičiavimo formulės, ištęsiant reikalaujamą dalyvavimo laikotarpį

(Austrija, Švedija, Danija, Olandija, Liuksemburgas, Italija ir Suomija).

Paskutinis darbo užmokestis yra keičiamas vidutiniu per keletą metų.

Šalys svarsto ar reikia valstybės tarnautojus išskirti iš pagrindinės pensinės schemos ar

suteikti jiems specifinę pensinę schemą. Valstybės tarnautojų ir privataus sektoriaus darbuotojų

pensijų schemos bandomos integruoti. Toks derinys yra siūlomas naujai samdomiems valstybės

tarnautojams.



5 Seminar on “Social Rights and Pensions for Civil Servants in some EU Member States” Vilnius, 9 November 2006

Civil Service Dept. under the Lithuanian Interior Ministry and Sigma.

14

1.2.2. Valstybės tarnautojų ir valstybės sektoriuje dirbančiųjų pensijų schemų pagrindinių

bruožų apžvalga kai kuriose užsienio šalyse

Apžvelgsime keleto šalių valstybinių pensijų sistemas. Euromil (European organisation of

military associations) ekspertai lygino 6 karininkų pensijų schemas (Vengrijos, Airijos, Lenkijos,

Ispanijos, Švedijos ir Olandijos)6. Buvo nustatyta, kad šalyse ES narėse šiose pensijų sistemose yra

labai daug skirtumų. Tiek finansavimo sistemose, tiek teisėse į pensijas. Kai kuriose šalyse aktyvūs

kariškiai įmokomis finansuoja pensijas išėjusiems į atsargą, o kitose – dalis darbo užmokesčio yra

kaupiama pensijai. Kai kuriose šalyse teisė į pensiją yra įgyjama už laikotarpius, kuriais nebuvo

dirbama, pavyzdžiui (gyvenant globos namuose („living in retirement homes“)). Kitose sistemose

kariškiai turi ištarnauti 20 metų, kad įgytų teisę į pensiją. Pensinis amžius taip pat yra įvairus. Kai

kuriose šalyse jis priklauso nuo rango ar tarnybos (armija, laivynas ar oro pajėgos). Priklausomai

nuo ekonominės ir demografinės situacijos daugelyje šalių kariškių pensijos yra keičiamos. Pensijos

yra mažinamos ir perskaičiuojamos, o kai kuriose šalyse pensijų mokėjimas yra atidėtas.

Vokietija7

Policininkai, ugniagesiai, teisėjai išeina į pensiją anksčiau (60 metų); kalnakasiai (60 m., jeigu

dirbo 25 metų po žeme).

Privataus socialinės apsaugos draudimo principai yra taikomi specialioms teisėjų ir karinio

personalo tarnyboms.

Valstybės tarnautojų atveju pensijos yra tiesiogiai mokamos darbdavio.

Pagal įstatymą valstybės tarnautojai išeina į pensiją 65 metų amžiaus. Išimtys yra policijos ir

kalėjimų pareigūnų personalui bei ugniagesiams, kurie išeina į pensiją 60 metų. Amžius yra

vienodas vyrams ir moterims.

Valstybės tarnautojai taip pat gali išeiti į pensiją 63 metų arba 60 metų, kai yra rimta negalia.

Taip pat valstybės tarnautojas privalo išeiti į pensiją, jei jis negali atlikti savo oficialių pareigų dėl

sveikatos ir negali daugiau atlikti kito darbo po perkvalifikavimo („reabilitacija prieš išeinant į

pensiją“). Pensija yra mažinama jei išeinama anksčiau. Tik apie 9 proc. valstybės tarnautojų dirba

iki 65 metų amžiaus, 16 proc. iki specialaus pensinio amžiaus, o 47 proc. išeina į pensiją anksčiau,

nes netinka tarnybai.

Valstybės tarnautojai, kurie toliau negali atlikti savo oficialių pareigų, bet gali dirbti bent

pusę darbo laiko, gali pasirinkti tvarką, žinomą kaip „ribotas tinkamumas tarnybai“ , kuri buvo

įvesta 1999 m. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojai ir toliau dirba tiek, kiek pajėgia, gauna darbo

užmokestį atitinkamą darbo valandoms, bet ir dalį pensijos, t. y. tokią, kurią gautų pripažinti

nepajėgiais dirbti. Nuo 2002 01 01 iki 2004 m. ši tvarka buvo taikoma valstybės tarnautojams, kurie

yra jaunesni nei 50 metų.

Valstybės sektoriaus darbuotojai (public employees) yra draudžiami privalomu socialiniu

draudimu, t. y. nariai privalomo sveikatos, ilgalaikės priežiūros, nelaimingų atsitikimų darbe,

pensijų ir nedarbo draudimo. Valstybei priklausantis darbdavys ir dirbantysis dalinasi įmokų

mokėjimo kaštus.

Valstybės tarnautojų pensijos yra apibrėžiamos vieningu įstatymu. Atitinkamas aprūpinimas

yra teikiamas teisėjams, o kariškiams, remiantis Kariškių pensijų įstatymu

(Soldatenversorgungsgesetz – SVG).

Pensijos yra dalis personalo išlaidų ir yra mokamos valstybei priklausančio darbdavio

tiesiogiai iš jo turimo biudžeto. Valstybės tarnautojų teisė į tinkamą pensiją yra vienas iš tradicinių

valstybės tarnybos principų ir apsaugotas Konstitucijos.

Kad turėtų teisę į pensiją, valstybės tarnautojas turi turėti minimalų penkerių metų tarnybos

stažą. Pensijos yra apskaičiuojamos remiantis tarnybos metų skaičiumi bei paskutinio darbo

6 PTSD, Military Pensions and Medical Care During Missions: The 103rd EUROMIL Presidium Meeting in Stockholm.

http://www.euromil.org/. 7 The public service in Germany. www.bmi.bund.de.

15

užmokesčiu, kurį valstybės tarnautojas gavo paskutinius trejus metus. Dabar pensija yra 1.875% už

kiekvienus pensinius tarnybos metus (pensionable year of service) ir iki 75 proc. darbo užmokesčio.

Maksimali pensija yra pasiekiama po 40 metų.

Jeigu dirbama ne pilną darbo laiką, tai perskaičiuojamas stažas atitinkamai pilnam darbo

laikui. Pensijos yra indeksuojamos, atsižvelgiant į ekonomikos augimą, taip pat kaip atlyginimas.

Kariniam personalui yra nustatytas speciali amžiaus riba dėl fizinio tinkamumo reikalavimų

ir pačių karinių pajėgų reikalavimų. Jie negali pasiekti maksimalios 75 proc. pensijos, remiantis

tarnybos metų skaičiumi, tačiau tai yra kompensuojama didinant pensijos normą pagal amžių.

Jei išėjęs į pensiją valstybės tarnautojas ar našlys/našlaitis toliau dalyvauja darbo rinkoje, tai

pensija yra mažinama, kol darbo užmokesčio ir pensijos suma neviršija darbo užmokesčio

ankstesnėje tarnyboje. Jei yra negalia, tuomet dydis nėra ribojamas. Po 65 metų valstybės tarnautojo

uždirbamos lėšos už valstybės tarnybos ribų, daugiau nėra mažinimo pagrindas, nors pajamos

valstybės tarnyboje išlieka pensijos mažinimo pagrindu.

Valstybės tarnautojų pensijų sistemos reforma

Dėl demografinių priežasčių bei išlaidų pensijoms didėjimo valstybės tarnautojų pensijos

tapo vis augančia našta biudžetui. 1998 m. buvo žengtas pirmas žingsnis į kaupiamąją sistemą.

Buvo padidintos kreipimosi dėl pensijos amžiaus ribos, teisei į pilną pensiją tarnybos laikas

(pension scale) buvo pratęstas nuo 35 iki 40 metų. Buvo įvestas taip vadinamas senatvės dalinis

darbo laikas. Numatyta kaupti rezervus pensijoms. Tai buvo padaryta sumažinant augimą darbo

užmokesčių ir pensijų po 0,2 proc. nuo 1999.

Pensijos valstybės sektoriaus dirbantiesiems (public employees)

Papildomos pensijų schemos valstybės tarnautojams yra grįstos kolektyviniais susitarimais ir

yra profesinių schemų privačiame sektoriuje ekvivalentas. Nuo 2000 m. pensija yra apskaičiuojama,

remiantis pensijų kreditais, taip kaip privataus sektoriaus profesinėse schemose. Apskaičiuojama

panašiai, kaip dirbantysis mokėtų 4 proc. įmokų į kaupiamąją pensijų schemą. Tokiu būdu pensija

atspindi dirbančiojo karjeros rezultatus, nes remiasi gyvenimo ciklo pajamomis. Kiekvienas

dirbantysis gauna pensinius kreditus už kiekvienus darbo metu. Jie yra apskaičiuojami asmenines

pajamas sulyginant su nustatyta baze – 1000 eurų.

Tada pensijų kreditai yra pasveriami iš taip vadinamo amžiaus veiksnio. Kuo jaunesnis

dirbantysis, tuo daugiau pensijų kreditų jis įgyja, t. y. pensinė sąskaita yra kredituojama daugiau

pensinių kreditų. Prieš išeinant į pensiją išmoka yra apskaičiuojama padauginant pensinių kreditų

sumą iš 4 eurų.

Pensija yra moka tomis pačiomis sąlygomis kaip ir valstybinė pensija. Jei profesinė pensija

pradedama imti anksčiau, tai ji mažinama 0,3 proc. už kiekvieną mėnesį, maksimalus mažinimas

10,8 proc., kaip tai nustatyta valstybinėje pensijų sistemoje.

Netekto darbingumo ir našlaičių pensijoms, pensijų kreditai yra pridedami kiekvienais

metais prieš 60 metų amžiaus. Pensijų kreditai – iki 500 eurų – yra suteikiami vaiko auginimo

laikotarpiu. Profesinės pensijos yra indeksuojamos ir didinamos iki 1 proc. kasmet.

Lenkija

Šiuo metu Lenkijoje veikia keturios pagrindinės senatvės pensijų schemos:

1. Dirbančiųjų schema, kurioje dalyvauja ir dirbantys savarankiškai;

2. Ūkininkų schema;

3. Pensijų schema „uniformuotoms“ tarnyboms;

4. Teisėjų ir prokurorų schema.

„Uniformuotoms“ tarnyboms pensijos yra mokamos Vidaus reikalų ir administravimo

ministerijos (angl. Ministry of the Interior and Administration (ZER)) pensijų departamento.

Mokamos policijos pareigūnams, Vidaus Saugumo tarnybos darbuotojams, užsienio žvalgybos,

karinės žvalgybos, valstybės apsaugos, Antikorupcijos biuro, Kalėjimų ir kt. pareigūnams.

http://mswia.gov.pl/portal/en

16

Šiuo metu Lenkijoje yra 130000 pensininkų, kuriems yra mokama pagal šį susitarimą,

vidutinė pensija yra 3000 PLN (apie 770 eurų 2011 sausio mėn.17 d. kursu). Pagal dabartines

taisykles dirbantieji turi teisę į pensiją po 15 metų tarnybos. Pensija priklauso daugiausiai nuo

dabartinio darbo užmokesčio, priemokų ir kasmetinių išmokų (bonuses). 8

Po 15 metų tarnybos, pensija yra apie 40 proc. dirbančiojo dabartinio (recent) darbo

užmokesčio. Kiekvieni papildomi tarnybos metai padidina pensiją 2,6 proc. lyginant su dabartiniu

darbo užmokesčiu (of the most recent salary). Kiekvieni metai civilinio pobūdžio darbe, prieš

statutinę tarnybą, taip pat yra įskaičiuojami į pensijų stažą. Kiekvieni tokio civilinio pobūdžio metai

didina pensiją 2,6 proc. Maksimali pensija yra 75 proc. dabartinio darbo užmokesčio ir mokama po

28,5 tarnybos metų.

Ugniagesiai turi tas pačias pensines taisykles. Pensijos kariškiams yra mokamos Gynybos

Ministerijos iš valstybės biudžeto. 2008 m. buvo 105 000 kariškių pensininkų, gaunančių vidutinę

3000 PLN pensiją.

Policijos pareigūnai turi teisę į pensiją po 15 metų tarnybos, kitos taisyklės tos pačios, tačiau

yra papildoma išmoka iki 2 proc. paskutinio darbo užmokesčio už kiekvienus tarnybos metus

povandeninio laivo tarnybos kariškiams arba viršgarsinių lėktuvų kariškiams.

Pensijų schemos „uniformuotoms“ tarnyboms ir teisėjams bei prokurorams yra

finansuojamos iš Valstybės biudžeto. Administruojamos pensijų departamentų atskirose

ministerijose. Pensijų schemos kariškiams, policijos ir kalėjimų pareigūnams yra atskiros, tačiau

labai panašios aprėpties ir išmokos dydžio požiūriu. Administruoja Pensijų institucija, priklausanti

Vidaus reikalų ministerijai bei Armijos pensijų institucija.

Vidutinis dirbantysis su didesniu nei 17 metų draudimo periodu, turi didesnę pensiją nei

samdomų dirbančiųjų (employees‘) sistemoje. Pensijos advokatams ir teisėjams yra skaičiuojamos

75 proc. jų darbo užmokesčio prieš išeinant į pensiją.

1.2-2 lentelė. Vidutinė pensija ūkininkams ir kariškiams Lenkijoje, 2008 Pensijos tipas Ūkininkams Kariškiams

Vidutinė mėnesinė

pensija (PLN)

Proc. vidutinės

algos

Vidutinė mėnesinė

pensija (PLN)

Proc. vidutinės

algos

Senatvės 896 25,3 2 510 85,3

Neįgalumo 679 23,1 2 496 84,8

Netekus maitintojo 886 30,1 2 145 72,9 Šaltinis: Pension Reform in Central and Eastern Europe in times of crisis, austerity and beyond. Edited by Kenichi

Hirose. International Labour Organization 2011.

Ūkininkų vidutinė senatvės pensija 2008 m. buvo 44 proc. mažesnė nei samdomų

darbuotojų, tačiau kariškių pensija buvo 57 proc. didesnė nei pastarųjų.9

Dabartinė pensijų sistema pareigūnams kainuoja valstybei apie 8 mlrd. PLN per metus. Tai

paskatino vyriausybę reformuoti sistemą ir įvesti naujas taisykles pensijai gauti nuo 2012 m.

Vyriausybė ketino pareigūnus įtraukti į bendrą pensijų sistemą. Tai reiškia, kad kariškiai, policijos

pareigūnai ir kt. turėtų dirbti iki 65 metų vyrai ir iki 60 metų moterys. Pensijos dydis priklausytų

nuo įmokų, sumokėtų į pensinę sistemą. Nauja sistema liestų tuos, kurie pradeda tarnybą 2012 m.

Tačiau šie pasiūlymai dar nėra įstatymų projektas.

Policijos pareigūnų profsąjunga sutiko, kad reikia padidinti 15 metų tarnybos metų skaičių ir

siūlė jį padidinti 5-10 metų. Tai reikštų, kad mažiausia pensija apie 40 proc. paskutinio darbo

užmokesčio būtų mokama po 20-25 metų tarnybos. Taip pat sutiko dėl minimalaus amžiaus, kada

pensija būtų mokama, tačiau griežtai prieštaravo 60-65 metams, o siūlė 50 metų pensinį amžių10

.

8 Trawinska M., Institute of Public Affairs Current pension system for public uniformed services.

http://www.eurofound.europa.eu/eiro/2011/02/articles/pl1102019i.htm. 9 Pension Reform in Central and Eastern Europe in times of crisis, austerity and beyond. Edited by Kenichi Hirose.

International Labour Organization 2011. 10

Pension Reform in Central and Eastern Europe in times of crisis, austerity and beyond. Edited by Kenichi Hirose.

International Labour Organization 2011.

17

Išsakoma ir daugiau pasiūlymų pensijų reformai Lenkijoje. Siūloma įtraukti ūkininkus ir

specialias dirbančiųjų grupes (kalnakasius, „uniformuotas“ tarnybas, teisėjus ir prokurorus) į

dirbančiųjų (employees) pensijų schemą, sukuriant vieningą pensijų schemą, kuri mažintų visas

išlaidas pensijoms ir formuotų vienodas paskatas dalyvauti schemoje.

Rumunija

Rumunijoje vykdoma pensijų reforma. Po vienų metų diskusijos Parlamente, 2010 m. buvo

priimtas naujas pensijų įstatymas (Unitary Pension Act (Law No.263/2010)11

.

Pagrindiniai šio įstatymo elementai:

1) Laipsniškas pensinio amžiaus vėlinimas iki 65 metų vyrams ir 63 metų moterims iki 2030

m. Didinami darbo stažo reikalavimai minimaliai ir pilnai pensijai gauti.

2) Panaikintos įvairios privilegijos teisei į pensiją specialioms dirbančiųjų grupėms.

3) Specialios pensijų schemos kariškiams, policijai ir nacionalinio saugumo pareigūnams bus

integruotos į valstybinę pensijų schemą. Tokiu būdu šių grupių teisės tapo kaip ir kitų valstybinės

pensijų sistemos dalyvių. Numatyta šių grupių pensinį amžių padidinti iki 60 metų iki 2030 m.

4) Esamos pensijos, reguliuojamos specialių pensinių įstatymų, buvo perskaičiuotos, remiantis

asmeniniu vidutiniu darbo užmokesčiu per visą karjerą ir mokamos Valstybinės pensijų sistemos.

5) Teisėjams, teismų pareigūnams, diplomatams ir Parlamento nariams pensinis amžius

nustatytas 64 metai vyrams ir 59 metai moterims.

Tačiau pirminiame reformos projekte buvo padaryta keletas pakeitimų. Rumunijos

prezidentas vetavo pensinio amžiaus didinimą iki 65 metų, teigdamas, kad šis pakeitimas turėtų būti

sumažintas dvejais metais. Siūlymas 15 proc. sumažinti pensinio taško vertę visiems pensininkams

buvo pripažintas antikonstituciniu. Konstitucinis teismas atmetė specialių pensijų schemų teisėjams

integraciją į bendrą valstybinę pensijų schemą. Dabar yra tik speciali schema, kuri užtikrina

pensijas, apskaičiuotas remiantis asmeniniu paskutiniu darbo užmokesčiu.

Tik keletas dirbančiųjų grupių (kariškiai, teisėjai ir parlamentarai) turi specialias schemas.

2001 m. buvo priimtas specialus įstatymas dėl Valstybinių pensijų kariškiams (Law No. 164/2001).

Jis aprėpia aktyvų, pensinį ir rezervinį karinį personalą, kurie anksčiau buvo skirtingose

reguliavimo sąlygose.

Pensijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Įstatyme yra numatomos senatvės pensijos

(vadinamos „tarnybos pensijos“), netekto darbingumo ir našlių pensijos. Kariškio pensijos dydis

buvo nustatytas 60 proc. (62 proc. už įtemptas darbo sąlygas ir 64 proc. už labai įtemptas darbo

sąlygas) asmens darbo užmokesčio jo paskutiniais tarnybos mėnesiais.

Tačiau priėmus Vieningą Pensijų įstatymą (Unitary Pension Act (Law No.263/2010)),

kariškių pensijų sistema buvo integruotą į valstybinę pensijų sistemą ir kariškių pensijos buvo

perskaičiuotos pagal valstybinę pensijų sistemą. Tas pats nutiko ir su policijos pareigūnų

pensijomis, kurios anksčiau buvo mokamos iš atskiros pensijų sistemos. Gynybos ministerija,

Vidaus reikalų ministerija ir Rumunijos žvalgybos tarnyba ir toliau administruoja pensijas kariniam

personalui per naujai sukurtas institucijas, vadinamas “sector pension houses”.

Teisėjai ir prokurorai visuose sluoksniuose dalyvauja specialioje pensijų sistemoje, grįstoje

paskutiniu darbo užmokesčiu.

Dirbantieji, dirbantys labai įtemptą darbą ir specialiose sąlygose (kalnakasiai, branduolinė

energija, civilinė aviacija ir kai kurios meno profesijos) gali gauti pilną pensiją nuo 45 metų

amžiaus.

Dirbantieji radiacinėse zonose gali gauti pilną pensiją po 15 ir 17 metų įmokų mokėjimo,

priklausomai nuo zonos lygio ir nepriklausomai nuo jų amžiaus. Tačiau skirtumas tarp nustatyto

pensinio amžiaus ir šių dirbančiųjų pensinio amžiaus negali viršyti 12 metų.

11



18

Valstybės biudžetas padengia įmokas už neįmokinius laikotarpius karinėje tarnyboje (kai

Rumunija perėjo į savanorišką karinę tarnybą), nuolatinėse studijose universitete, motinystės ir

vaiko priežiūros laikotarpius.

Valstybinė pensija yra skaičiuojama, remiantis pensiniais taškais. Pensija yra apibrėžiama

kaip individualus surinktų taškų skaičius ir pensinio taško vertė. Pensijos taško vertė yra nustatoma

kasmet Valstybinio socialinio draudimo biudžete ir yra indeksuojama.

Slovakija Slovakijos socialinio draudimo įstatymas neaprėpia specialių dirbančiųjų grupių. Šios

specialios grupės: policijos pajėgos, Slovakijos žvalgybos tarnyba, Nacionalinio saugumo biuras,

kalėjimų pareigūnai, teisėtvarkos pareigūnai ir geležinkelių policija, muitinės pareigūnai,

kariškiai12

.

Šios grupės turi specialias draudimo sistemas, reguliuojamas atitinkamų ministerijų.

Pavyzdžiui, policijos pareigūnai ir kariškiai yra draudžiami pagal įstatymą No. 328/2002 (On the

social protection of military and police personnel). Pagal šį įstatymą užtikrinamos pensijos. Pensijų

schemos yra įmokinės, tačiau ženkliai subsidijuojamos iš Valstybės biudžeto. Vidutinės pensijos

mokamos iš šių schemų yra žymiai didesnės negu bendros socialinio draudimo pensijos visiems

dirbantiesiems. Pavyzdžiui, vidutinė senatvės pensija kariškiams yra beveik du kartus didesnė nei

vidutinė pensija iš Socialinio draudimo. Vidutinė pensija policijos pareigūnui yra 1,5 karto didesnė

nei vidutinė. Teisėjai ir prokurorai turi teisę į specialias ir gerokai didesnes pensines išmokas.

Kai kurios specialios profesinės grupės, tokios kaip profesionalūs šokėjai ar dirbantys

įtemptus/sunkius darbus yra privalomai įtraukiami į trečią pensijų pakopą, kad galėtų turėti priedą

prie savo išankstinės senatvės pensijos.

Asmuo turi teisę į pensiją, jei turi 15 metų draudimo stažą ir sulaukia pensinio amžiaus.

Neįmokiniai laikotarpiai: tarnyba policijoje, profesionalioje karinėje tarnyboje ir kt. Kariškių ir

policijos pareigūnų pensinėse schemose teisė įgyjama po 15 metų tarnybos. Jei palieka tarnybą, jie

gali dirbti, gaudami visą pensiją.

Pensijos dydis priklauso nuo asmeniškai surinktų taškų skaičiaus, draudimo laikotarpio,

esamos pensinio taško vertės.

Nacionalinė reformos programa Slovakijos Respublikoje 2011-2014 apima daug pasiūlymų,

susijusių su pensijų sistemos reforma. PAYG pakopoje Nacionalinė reformos programa numatė

skatinti solidarumą ir įtvirtinti automatinį stabilizavimo mechanizmą, atsižvelgiant į būsimus

demografinius pokyčius. Taip pat buvo įtvirtintos specifinės priemonės. Pvz., pensinis amžius

didinamas pagal didėjančią gyvenimo trukmę iki bus pasiektas naujas numatytas pensinis amžius.

Dėl kariškių pensijų buvo numatyta:

a) mažinti gavėjų skaičių, dalį šių pensininkų perkeliant į civilinį sektorių;

b) sugriežtinti teisę į pensiją ir jos mokėjimo trukmę bei laukimo laikotarpius.

Bulgarija

Privalomo dalyvavimo antra pensijų pakopa Bulgarijoje sudaryta iš dviejų tipų pensijų

fondų: universalių ir Profesinių. Universalūs aprėpia visus asmenis, apdraustus valstybiniu

socialiniu draudimu ir gimusius po 1960 sausio 1 d. Fondas užtikrina anuitetus bei išmokas šeimos

nariams, apdraustajam mirus. Įmoka į universalų pensijų fondą yra 5 proc. algos13

.

Profesinis pensijų fondas apima visus asmenis, dirbančius 1-2 užimtumo kategorijose

(įskaitant asmenis, dirbančius rizikinguose ar sunkaus fizinio darbo darbuose, pavyzdžiui, plieno

pramonės darbuotojai, šachtininkai, pilotai) nepriklausomai nuo jų amžiaus. Šis fondas užtikrina

nustatytas ankstesnio pensinio amžiaus, kuris paprastai būna žemesnis nei bendras įtvirtintas

12


International Labour Organization 2011. 13



19

įstatyme. Šis fondas apima ir pensijas bei išmokas šeimos nariams, apdraustajam mirus. Įmokos

dydis yra 12 proc. pirmajai kategorijai ir 7 proc. algos antrajai kategorijai. Įmokas moka darbdavys.

Bulgarijoje ankstesnis išėjimas į pensiją yra galimas tik šioms apdraustųjų grupėms:

1) Asmenis dirbantiems pirmoje ir antroje užimtumo kategorijose;

2) Kariškiams ir policijos pareigūnams;

3) Mokytojams.

Karinis personalas ir policijos pareigūnai turi teisę į pensiją, nepriklausomai nuo savo

amžiaus, po 25 metų draudimo laikotarpio, iš kurio du trečdaliai buvo karinėje tarnyboje ar

policijoje. Nuo 2012 m. reikalaujamas draudimo laikotarpis šiems asmenims didinamas 4 mėnesiais

per metus iki pasieks 28 metus. Pensijos skaičiavimui trys tarnybos metai yra traktuojami kaip

penki.

Specialių nuopelnų pensijos yra suteikiamos Nacionalinės Asamblėjos, pasiūlius Ministrų

tarybai, jos teikiamos asmenims už specialius nuopelnus ir yra fiksuotos maksimalios pensijos

dydžio (BGN 700).

1.2-3 lentelė. Pensininkų skaičius, vidutinė pensija kariškiams Bulgarijoje 2009 m. Pensininkų

skaičius

Vidutinė pensija

(BGN)

Pensijos ir draudžiamųjų

pajamų santykis, proc.

Kariškių ir policijos pareigūnų pensijos 92 313 410,61 94,5

Specialios pensijos nusipelniusiems

asmenims

18 599,84 138,1

Šaltinis: Pension Reform in Central and Eastern Europe in times of crisis, austerity and beyond. Edited

byKenichi Hirose. International Labour Organization 2011.

Po diskusijų Nacionalinėje trišalio bendradarbiavimo taryboje, pagrindiniai tarybos

partneriai sutarė dėl reformos priemonių, kurios turi būti įgyvendinamos iki 2035 m. Nuo 2011 m.

įmokos dydį padidinti iki 1,8 proc. Tokiu atveju įmokos dydis pensijai padidėja nuo 16 proc. iki

17,8. (12 proc. valstybės įmokų mokama ir toliau).

Išankstinės senatvės pensijos dirbantiesiems 1-oje ir 2-oje darbo kategorijose mokamos iš

Valstybės pensijų fondo iki 2014 m. pabaigos. Šių dirbančiųjų individualios sąskaitos perduodamos

iš Profesinio fondo į Valstybės pensijų fondą. Nuo 2015 m. išankstinės pensijos šiems

dirbantiesiems bus mokamos iš Profesinio fondo.

Nuo 2017 m. įmokos dydis į universalų pensijų fondą padidės nuo 5 iki 7 proc. Nuo 2014 m.

nebus naujai suteikiamos maksimalios valstybinės pensijos. Iki 2012 m. esamos maksimalios

pensijos 700 BGN bus indeksuojamos, atsižvelgiant į maksimalų draudžiamąjį darbo užmokestį.

Slovėnija

Atskiri įstatymai (tokie kaip Policijos įstatymas) reguliuoja išankstinę senatvės pensiją

specialioms grupėms. Pagal 1999 įstatymą su draudimo stažu vyrai 25 metai, 23 metai moterys

lieka valstybinėje pensijų sistemoje. Tuo tarpu kitiems dirbantiesiems ir naujai įsiliejantiems į

tarnybą, darbdavio įmoka yra mokama į Privalomą papildomą pensijų fondą (MSPF)14

.

Belgija

Karinis personalas, valstybinio sektoriaus dirbantieji (išankstinė pensija prieš 60 metų, nėra

aktuarinio sumažinimo; policijos pareigūnai gali išeiti į pensiją prieš 60 metų). Kai kurios

kategorijos valstybinio sektoriaus dirbančiųjų yra priversti išeiti į pensiją prieš 60 metų

(geležinkelių darbuotojai, universiteto personalas ir t. t.). Kalnakasiai priklausomai nuo to, kur dirbo

gilioje ar atviroje šachtoje, gali išeiti 55 ar 60 metų, jūrininkai 60 metų, civilinės aviacijos

personalas – 55 m. arba priklausomai nuo tarnybos stažo.

14

Promoting Longer Working Lives Through Better Social Protection Systems. Report by the Social Protection

Committee. http://ec.europa.eu/employment_social/social_protection/docs/working_longer_en.pdf.

20

Graikija

Sunkūs ir sveikatai kenkiantys darbai suteikia teisę į pensiją (sumažintą) nuo 53 metų po

10500 dienų arba 35 metų įmokų mokėjimo, iš kurių 7500 dienų sunkiuose ir sveikatai

kenksminguose darbuose. Statybų darbuotojai – 58 m. vyrams ir 53 m. moterims, kalnakasiai

apdrausti prieš 1993 m. – 50m., apdrausti po 1993m. – 55m., nardytojai povandeninėms statyboms,

elektros darbams – 55 m., aktoriai, muzikantai, grojantys styginiais ir mušamaisiais instrumentais,

teatro ir filmų technikai – 60 m. vyrai ir 55 m. moterys, lyrinio teatro aktoriai, choristai, muzikantai,

grojantys pučiamaisiais instrumentais – 50 m., šokėjai – 48m. Šiukšlių rinkėjai, gatvių valytojai ir

kapinių tvarkytojai – 58 m. Teisė atsiranda po minimalaus darbo stažo atitinkamoje profesijoje.

Ispanija

Dainininkai, šokėjai, teatro artistai gali išeiti į pensiją prieš 60 metų, kalnakasiams,

jūrininkams, oro pajėgų darbuotojams ir geležinkelininkams galima išeiti į pensiją anksčiau,

priklausomai nuo įmokų mokėjimo stažo šiuose darbuose. Išankstinės senatvės pensijos

valstybiniame sektoriuje yra dirbantiesiems sunkiose darbo sąlygose.

Airija Valstybės tarnautojai išeina į pensiją 60 metų po 40 metų tarnybos; mokytojai – 55 metų po

35 metų tarnybos; kariškiai po 12 metų tarnybos; policininkai – 50 metų po 30 metų tarnybos,

privalomas pensinis amžius 57 metai; ugniagesiai privalo išeiti į pensiją 55 metų; kalėjimų

pareigūnai – 50 metų po 30 metų tarnybos; sportininkai nuo 50 metų; psichiatrinių slaugės, oro

pajėgų pilotai, pučiamųjų instrumentalistai, žvejai, pinigų makleriai, dainininkai – 55 metų. Visi

gali išeiti anksčiau dėl privataus pensinio aprūpinimo. 2004 m. dėl biudžeto įstatymo buvo įvesti

pakeitimai naujiems valstybės tarnautojams: minimalus pensinis amžius buvo padidintas daugumai

naujų dirbančiųjų nuo 2004 m. balandžio 1 d. Atskiroms kategorijoms: apsaugai, kalėjimų

pareigūnams, pensinis amžius buvo padidintas iki 55 m. ir 50 m. gynybos pajėgoms; minimalus

pensinis amžius padidintas iki 65 metų parlamento nariams.

Italija

Palankios išankstinės senatvės pensijos taisyklės yra taikomos sportininkams ir artistams,

jūrininkams, naviguojančio transporto personalui, kariškiams ir policijos pareigūnams. Dirbantieji,

dirbantys sunkiomis darbo sąlygomis, gali gauti senatvės pensiją 5 metais anksčiau.

Naujoje įmokomis grįstoje schemoje kiekvienas 6 metų laikotarpis sunkiose darbo sąlygose,

sumažina likusią gyvenimo trukmę, naudojamą pensijos skaičiavimui, vienais metais.

Austrija

Geležinkelių darbuotojai išeina į pensiją nuo 54 metų po 36 metų tarnybos. Padidinta iki 58

metų ir 40 metų tarnybos. Dirbantieji sunkiomis darbo sąlygomis, kurių sąrašą patvirtina Socialinės

apsaugos ministerija, – vyrai 57 m., moterys 52 m. po 15 metų darbo per paskutiniuosius 30 metų.

Portugalija

Vietinės valdžios politikai (60 metų po 6 metų tarnybos ir 20 metų stažo arba bet kuriame

amžiuje, turint 30 metų stažą); siuvinėtojai Madeiroje (60 metų, po 15 metų draudimo); kalnakasiai

(50 metų, pensinis amžius mažinamas vienais metais už kiekvienus du tarnybos metus, derinant su

pensijos padidėjimu; jūrininkams (55 metai po 15 metų tarnybos); žvejams (55 metų po 30 metų

darbo); oro pajėgų pilotai (60 metų po 15 metų kvalifikacinio laikotarpio); oro transporto

kontrolieriams (55 metų po 20 metų užimtumo); baleto šokėjams (45 metų po 20 metų užimtumo, iš

kurių 10 metų yra šioje profesijoje arba 55 metų po 10 metų šioje profesijoje).

Suomija

Slaugytojos, policijos pareigūnai, traukinių mašinistai, mokytojai (55 m., 58 m. ar 60 m.

žmonėms, kurie turėjo šias profesijas iki 1989 m ir lieka iki senatvės); kariniam personalui – 55 m.

21

Švedija

Nėra specialių taisyklių valstybinėse schemose, tačiau atskiri kolektyviniai susitarimai

leidžia išankstinę senatvės pensiją oro pajėgų pilotams ir ugniagesiams. Nėra specialaus aprūpinimo

dirbantiems sunkiose darbo sąlygose.

Jungtinė Karalystė

Valstybinio sektoriaus dirbantieji išeina į pensiją 60 metų, didinama iki 65 metų, išskyrus

atskiras profesijas karinėms pajėgoms, ugniagesiams ir policijai; privačios pensijų schemos siūlo

išankstines senatvės pensijas, tačiau lengvatiniai mokesčiai taikomi tik išmokoms, mokamoms nuo

55 metų.

Vengrija

Išankstinės senatvės pensijos yra mokamos dirbantiems pavojinguose ir įtemptuose

darbuose. Šiems asmenims, kurie bent 10 metų (vyrams) ir 8 metai (moterims) dirbo šiuose

darbuose, pensinis amžius yra mažinamas dvejais metais lyginant su nustatytu pensiniu amžiumi.

Tiems, kurie turi ilgesnį darbo stažą tokio pobūdžio darbuose, pensinis amžius yra mažinamas

vienais metais už kiekvienus papildomus 5 metus bei 4 metus moterims. Kariškiai ir policijos

pareigūnai turi teisę į išankstinę senatvės pensiją, esant palankesnėms sąlygoms15

.

Apibendrinimas

Valstybinės papildomos pensinės išmokos labai skiriasi įvairiose šalyse, tačiau pastebimi

kai kure bendri bruožai ir kai kurios bendros tendencijos.

Pirma. Paprastai kariškiams, valstybės pareigūnams bei kai kurioms kitoms profesinėms

grupėms leidžiama į pensiją išeiti anksčiau nei visuotinai nustatytas pensinis amžius.

Antra. Daugelyje šalių yra atskiros nuo dirbančiųjų privačiame sektoriuje pensijų sistemos,

kurios skirtos valstybės pareigūnams, tačiau imamasi pastangų šias dvi sistemas integruoti.

Trečia. Naujosioms ES narėms labiau būdingas trumpesnis tarnybos laikas ir pensinis

amžius nei senosiose ES narėse, tačiau naujosiose narėse radikalesnės reformos, bandoma

pareigūnų ir kitų grupių pensijas artinti prie samdomų darbuotojų pensijų schemų.

Ketvirta. Pareigūnų ir kitų profesinių grupių asmenų, kurie iki šiol naudojasi ankstyvu

išėjimu į pensiją, pensijų sistemos reformuojamos, siekiant sumažinti išlaidas joms.

Penkta. Pensijų reformų priemonės labai įvairios:

- valstybinio sektoriaus schemų įjungimas į mažiau dosnias bendrąsias pensijų schemas;

- prieigos prie valstybės tarnybos pensijų suvaržymas;

- rezervo fondų kūrimas būsimoms pensijoms;

- tarnautojų skatinimas ilgiau likti tarnyboje ir neišeiti į pensiją anksti;

- pensinio amžiaus didinimas;

- skaičiuojant pensijos dydį paskutinio darbo užmokesčio keitimas vidutiniu per keletą

metų.

Šešta. Socialinio draudimo sistemose tarnybos kariuomenėje, dalyvavimo kare ir išgyventų

represijų bei politinio įkalinimo laikotarpiai įskaitomi kaip draudimo stažas ir tuo kompensuojama

patirta žala pajamų apsaugos senatvėje požiūriu.

Septinta. Siekiama, kad valstybės tarnybos pensijų administravimas būtų sutelktas centrinėje

administravimo įstaigoje.

15



22

1.3. Papildomų pensinio pobūdžio išmokų skyrimo ir mokėjimo administravimo įvertinimas,

palyginimas su kitų šalių pensijų sistemomis

Lietuvoje esančios papildomos pensinio pobūdžio išmokos turi teigiamų ir neigiamų bruožų.

Pirma. Papildomos išmokos atskiroms profesinėms grupėms (pareigūnams ir kariškiams)

sudaro galimybę išleisti į pensiją socialiai priimtinu būdu asmenis iš pareigų, kuriose negalima

tarnauti iki bendro pensinio amžiaus.

Antra. Papildomos išmokos padidina karjeros kariuomenėje ir kitose valstybės tarnybose

patrauklumą.

Trečia. Kai kurioms profesinėms grupėms (mokslininkai ir teisėjai) papildomos pensijos

padidina pajamų pakeitimo normą, kuri vien iš socialinio draudimo yra labai maža dėl šių grupių

darbuotojų didesnių nei vidutinės algos. Išmokos šiems asmenims tarnauja kaip papildomos

profesinės pensijos.

Ketvirta. Išmokos nukentėjusiems ir nusipelniusiems asmenims tarnauja atitinkamai kaip

žalos atlyginimo ir paskatinimo priemonės.

Penkta. Teigiamas bruožas yra ir tai, kad papildomų išmokų dydis ir paralelinis kelių išmokų

mokėjimas tam pačiam asmeniui yra ribojamas.

Lyginant su kitomis, ypač vakarų ir šiaurės ES šalimis, iš minėtų teigiamų Lietuvoje

mokamų papildomų pensinio pobūdžio išmokų bruožų, artimiausias šis – pareigūnų, kariškių ir kai

kurių kitų profesinių grupių (pvz., artistų) apsauga laikotarpiu nuo išėjimo į atsargą iki bendro

šalyje nustatyto pensinio amžiaus. Šią papildomų išmokų funkciją reikėtų stengtis išlaikyti.

Pagrindiniai neigiami papildomų pensinio pobūdžio išmokų bruožai Lietuvoje yra susiję su

demokratinėms visuomenėms nebūdingu nevienodu kai kurių visuomenės grupių traktavimu ir

socialinės apsaugos sistemos naudojimu siekiant jai nebūdingų tikslų.

Nevienodas traktavimas, susijęs su išmokų dubliavimu kai kurioms išskirtinėms gyventojų

grupėms, kai jos yra apsaugotos bendromis socialinės apsaugos išmokomis pagal bendrą visiems

gyventojams schemą (rentos politikams, pensijos mokslininkams ir teisėjams, pensijos pareigūnams

ir kariškiams sulaukus pensinio amžiaus).

Išmokos už nuopelnus ir patirtą žalą (valstybinės I ir II laipsnio pensijos bei pensijos

nukentėjusiems asmenims), kaip minėta aukščiau, nėra socialinės apsaugos dalykas, nes teisė į jas

siejama ne su socialine rizika, kuri suprantama kaip pajamų praradimas dėl amžiaus, sveikatos

būklės, nedarbo ar papildomomis išlaidomis dėl šeimos pareigų. Vakarų ES šalyse patirta žala

asmenims kompensuojama socialinės apsaugos sistemoje tik ta dalimi, kuri ir susijusi su socialine

apsauga, t. y. dalyvavimo kare, politinio įkalinimo ir kitų represijų laikotarpių įskaičiavimas į

socialinio draudimo stažą.

Pensijos kariškiams ir pareigūnams mokamos palyginti jauniems ir pajėgiems dirbti

asmenims. Visuomenės senėjimo amžiuje kai ieškoma būdų kaip darbo rinkoje kuo ilgiau išlaikyti

pagyvenusius asmenis, specifinė problema yra kariškių ir pareigūnų pensijų mokėjimo derinimas su

uždirbamomis pajamomis perėjus į civilinį darbą.

Papildomų pensinių išmokų išmokėjimas yra išskaidytas keliose valstybinėse institucijose,

kai kurioms iš jų socialinių išmokų išmokėjimas yra labai nebūdinga funkcija. Šios problemos

sprendimas susijęs su institucijų, atsakingų už pensijų mokėjimą, funkcijų perskirstymu ir galių

nustatymu (šis klausimas pristatomas 1.3 priede).

23

2. Papildomų pensijų išmokų galimų reformų Lietuvoje koncepcija

Atsižvelgiant į tai, kad papildomos pensinės išmokos Lietuvoje labai skirtingos, skirtingi jų teigiami

ir neigiami bruožai bei reikšmė gyventojų socialinei apsaugai ir šalies viešiesiems finansams,

siūlomi skirtingi reformų keliai atskiroms išmokų grupėms.

2.1. Išmokos politikams

Prezidento pensija ir 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės aktą pasirašiusiųjų politikų

rentos yra papildomos išmokos, nes tiek Prezidentas, tiek kiti politikai yra draudžiami socialiniu

draudimu ir todėl jie yra apsaugoti pensijomis senatvės, negalios ir našlystės atvejais kaip ir visi

kiti apdraustieji. Todėl šių papildomų išmokų nereikėtų socialinės apsaugos požiūriu.

Jas galima laikyti išmokų nusipelniusiems asmenims atmaina, nes jos suteikiamos už

vadovavimą šaliai (Prezidento) ir už priimtą Nepriklausomybės aktą. Tačiau tokios išmokos yra

problemiškos socialinio teisingumo požiūriu. Kadangi politikams paprastai priskiriama atsakomybė

už visuomenės gerovę, taip pat ir už pensijų visiems gyventojams lygį, papildomos išmokos jiems

sunkiai toleruojamos visuomenėje. Tas pačias pareigas einančių politikų populiarumas yra

skirtingas. Net ir tų pačių politikų populiarumas svyruoja įvairiais jų veiklos etapais. Skiriasi ir

populiarumas įvairiose gyventojų grupėse. Todėl tokios išmokos visada vertinamos kontraversiškai.

Reikėtų jų vengti.

Ekonominiu požiūriu išmokos politikams dėl mažo gavėjų skaičiaus neturi didelio poveikio

viešiesiems finansams. Tačiau jis gali augti, jeigu būtų plečiamos teisės. Politikai dalyvauja ne tik

centrinėje, bet ir vietos valdžioje, jie keičiasi išbuvę 1-2 kadencijas. Todėl ir ekonominiu požiūriu

svarbu tokių išmokų nebeplėsti.

Tuo tarpu dabartinių išmokų reformavimas, dėl skirtingo atskirų politikų vertinimo

visuomenėje ir jos atskirose dalyse, socialinio teisingumo jausmo nesustiprintų. O reikšmingo

ekonominio poveikio taip pat neturėtų. Todėl šias išmokas siūloma palikti dabar mokamoms

politikų grupėms, tačiau jų gavėjų kategorijų jokiu būdu neplėsti.

Prezidento pensija nemokama išrinkus antrai kadencijai, o Nepriklausomybės aktą

priėmusiems politikams renta nemokama, kai jie turi draudžiamųjų pajamų, t.y. dirba. Taip šios

išmokos nemokamos kartu su kitomis valstybinėmis pensijomis, galima gauti tik kartu su Sodros

pensija. Kadangi Sodros pensija mokama už anksčiau mokėtas įmokas, toks derinimas yra pagrįstas.

Taigi, šios išmokos gali likti dabartiniame pavidale dabar gaunantiems politikams ir likti įstatyme

numatyta galimybė skirti pensiją ir būsimiems kadenciją baigusiems Prezidentams.

2.2. Išmokos nusipelniusiems asmenims

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas sustabdytas, išskyrus skiriamas

daugiavaikėms motinoms. Paskirtas ir mokamas pensijas tenka mokėti ir toliau dėl suformuotų

teisėtų lūkesčių.

Siūlome ateityje nebenaudoti pensijų apdovanojimo tikslais. Nusipelniusius asmenis

apdovanoti premijomis ir nematerialiais ženklais. Motinoms, išauginusioms didelį skaičių vaikų,

vietoje valstybinės pensijos mokėti padidintą numatomą įvesti nacionalinę pensiją. Tai būtų

kompensacija už prarastas galimybes įgyti teisę į didesnę socialinio draudimo pensiją dėl ribotų

galimybių sukaupti ilgesnį draudimo stažą, palyginti su motinomis, kurios augina mažesnį skaičių

vaikų.

I ir II laipsnio pensijos buvo įsteigtos 1994 metų reformos įstatymais, siekiant užtikrinti

aukštesnes pajamas žmonėms, daug nuveikusiems šalies labui iki Nepriklausomybės atstatymo, bet

anuo laikotarpiu neatlygintiems pagal jų nuopelnų mastą. Tikėtasi, kad naujojoje socialiai

teisingesnėje santvarkoje tikrų nuopelnų turintis žmogus bus pakankamai atlyginamas ir jokių

24

papildomų valstybės išmokų senatvėje jam nereikės. Dėl to I ir II laipsnio pensijos buvo

projektuojamos kaip laikinas reiškinys. Jei minėtą jų egzistavimo priežastį galima laikyti išnykusia,

atnaujinti I ir II laipsnio pensijų skyrimo nereikėtų.

2.3. Išmokos nukentėjusiems asmenims

Nukentėjusiems asmenims paskirtas pensijas siūloma mokėti ir toliau, tačiau svarbu jų

neplėsti. Atsirandant naujoms pretendentų grupėms, patirtos žalos atlyginimo klausimą spręsti kitais

metodais, nes pensijos tam netinkama priemonė. Dalis nukentėjusiųjų jų nesulaukia, dalis gauna tik

trumpą laiką, nors yra labiau nukentėję už kai kurios mažiau nukentėjusius, bet gyvenančius ir

pensiją gaunančius ilgą laiką.

Labai svarbu formuoti visuomenės nuomonę apie pensijų paskirtį ir kitas galimas bei labiau

tinkančias žalos atlyginimo priemones, kurios galimos už socialinės apsaugos sistemos ribų.

2.4. Išmokos mokslininkams ir teisėjams

Mokslininkų ir teisėjų papildomos pensijų pagrįstumas gali būti pateisinamas labai maža

Sodros senatvės pensijos pakeitimo norma šiems darbuotojams dėl jų santykinai didesnių algų nei

kitų profesinių grupių algos. Sodros pensijų sistema yra labai stipriai perskirstanti pajamas. Jeigu

visą profesinės karjeros laikotarpį už vidutinę algą dirbančiam asmeniui ji gali garantuoti virš 50

proc. pakeitimo normą, tai uždirbančiam 3 vidutines algas – 30 proc., o penkias – tik 22 proc. (2.4-1

pav.).

2.4-1 pav. Sodros senatvės pensijos neto pakeitimo norma skirtingose darbo užmokesčio

grupėse (turint 40 metų darbo stažo) Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Sodros pensijų formulę ir 2000-2010 m. pagrindinės ir papildomos

pensijų dalies santykį)

Mokslininkų Sodros pensija sudaro tik apie 25 proc. mokslininkų vidutinės algos ir tik kartu su

mokslininko pensija pasiekia apie 40 proc. pakeitimo normą (žr. 2.4-1 lentelę).

25

2.4-1 lentelė. Socialinio draudimo senatvės pensijos ir mokslininko pensijos pakeitimo norma

(proc.)*

Metai „Sodros“ senatvės pensijos Mokslininko pensijos Iš viso

2006 24 17 41

2007 25 18 43

2008 26 17 43 *vidutinė pensija lyginama su mokslininko atlyginimu)

Šaltinis: Mokslininkų socialinės garantijos. Baigiamoji tyrimo ataskaita. Projekto vadovas: dr. (HP) Romas Lazutka.

Projekto registracijos Nr. M – 08008. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Socialinių tyrimų institutas. Vilnius.

2008 m. gruodžio mėn.

Kitose šalyse papildomų pensijų pagrindinė papildomos pajamų apsaugos senatvėje forma yra

profesinės kaupiamosios pensijos. Lietuvoje profesinių kaupiamųjų pensijų sistemos iki šiol nėra

dėl kelių priežasčių:

pirma, istorinė priežastis – tarybiniu laikotarpiu nebuvo kapitalų rinkos, kuria remiasi

kaupiamosios pensijų sistemos;

antra, kaip papildoma pajamų apsaugos priemonė po 1990 m. buvo pasirinktos pay-as-you-go

valstybinės pensijos;

trečia, privačių kaupiamųjų pensijų sistema, pradėta kurti nuo 2004 m., nesiejama su

profesija, bet remiasi individualiu dalyvavimu privačiuose kaupiamuosiuose pensijų fonduose.

Šiuo metu Lietuvoje jau yra sudarytos teisinės prielaidos profesinėms kaupiamosios

pensijoms. 2006 m. liepos 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo

įstatymas16

.

Įstatymas numato, kad būsimų profesinių pensijų kaupimui įmokas gali mokėti (būti

finansuojančiu subjektu) „bet kuri įmonė, įstaiga ar organizacija, ar fizinis asmuo, veikiantis kaip

darbdavys arba savarankiškai dirbantis asmuo ir mokantis pensijų įmokas į pensijų asociacijos

profesinių pensijų fondą (fondus) arba sudaręs gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos

profesinės pensijos“17

.

Įsipareigojimas dėl profesinių pensijų kaupimo savo darbuotojams gali būti įgyvendinamas:

1) per pensijų asociaciją, veikiančią pagal minėtą įstatymą arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje

narėje įsteigtą analogišką subjektą;

2) sudarant gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos gyvybės draudimo

įmonėje18

.

Rekomenduojama papildomą mokslininkų ir teisėjų apsaugą senatvėje organizuoti

naudojantis minėtomis profesinių pensijų teisinėmis prielaidomis. Galimos dvi alternatyvos:

pirma, mokslininkai ir teisėjai gali steigti pensijų asociacijas (ji steigiama sudarant pensijų

asociacijos steigimo sutartį tarp darbdavio (darbdavių) ir darbuotojų arba jų įgaliotų atstovų19

);

antra, sudaryti gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos gyvybės

draudimo įmonėje.

Kadangi dauguma mokslininkų dirba dideliuose kolektyvuose (universitetuose ir mokslinių

tyrimų centruose-institutuose), jiems gali būti priimtina pensijų asociacijų forma. Be to,

mokslininkų šalyje yra gana didelis skaičius – apie 6 tūkst. mokslo laipsnį turinčių asmenų20

.

Tuo tarpu Lietuvoje yra tik apie 770 teisėjų21

. Jie pasiskirstę nuo kelių iki keliasdešimties 67

teismuose 22

, todėl teisėjams labiau priimtinas gali būti profesinės pensijos kaupimas pasirinktoje

gyvybės draudimo įmonėje.

16

http://www.istatymas.lt/istatymai/profesiniu_pensiju_kaupimo_istatymas.htm 17




Mokslo darbuotojai ir jų veikla. Statistikos departamentas, 2008. 21

Lietuvos Respublikos teismų ir teismų savivaldos institucijų 2011 metų veiklos apžvalga. P.5.

http://www.teismai.lt/lt/teismu-savivalda/teismu-savivalda-veiklos-ataskaitos /

http://www.istatymas.lt/istatymai/profesiniu_pensiju_kaupimo_istatymas.htm




http://www.teismai.lt/lt/teismu-savivalda/teismu-savivalda-veiklos-ataskaitos

26

Siūloma Dabar

Mokslininkams ir teisėjams įdiegti privačių

finansų institucijų mokamų profesinių pensijų

sistemą arba papildomai pensijai mokėti įmokas

į trečios pakopos pensijų fondą.

Mokslininkams ir teisėjams pensijos mokamos

iš valstybės biudžeto.

Pensijos dydis priklauso nuo įmokėtų įmokų ir

investicinės grąžos.

Pensijų dydžio formulė nustatyta įstatymu.

Įmokas moka darbdavys. Finansuojama ne įmokomis (bendrosiomis

valstybės biudžeto pajamomis).

Administruoja pensijų asociacijos ir gyvybės

draudimo bendrovės.

Administruoja Sodra ir Nacionalinė teismų

administracija.

Galimos dvi profesinių pensijų finansavimo alternatyvos.

Pirma. Valstybė skiria valstybinėms mokslo įstaigoms ir teismams papildomus asignavimus

pensijų įmokoms mokėti.

Antra. Valstybė įpareigoja valstybines mokslo įstaigas ir teismus didinant atlyginimus

mokslininkams ir teisėjams, dalį (pvz., 50 proc.) atlyginimų padidinimui skiriamų lėšų panaudoti

įmokoms į profesinių pensijų fondą arba į trečios pakopos pensijų fondą mokėjimui.

Kokio dydžio turėtų būti įmokos į profesinį pensijų fondą? Norint nepabloginti šių profesijų

asmenų padėties, reikalinga įmoka, kuri potencialiai galėtų užtikrinti tokią pakeitimo normą, kurią

dabar sudaro mokslininkų ir teisėjų valstybinės pensijos. Kokio dydžio įmokų reikėtų, kad būtų

galima tikėtis dabartinių mokslininkų ir teisėjų dydžio pensijų, galima apskaičiuoti remiantis

kaupimo trukmės, kapitalo grąžos ir būsimos gyvenimo trukmės prielaidomis, tačiau šios pensijos

būtų apibrėžtų įmokų ir konkretus pensijos dydis nebūtų garantuojamas.

Pereinamasis laikotarpis.

Atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių principą, esamiems mokslininkų ir teisėjų pensijų gavėjams

palikti dabartinę pensijų sistemą.

Dirbantiems asmenims, kurie iki reformos pradžios (2014 m.) jau pradėjo kaupti stažą teisėms

į nagrinėjamas pensijas atsirasti ir iki pensinio amžiaus įgytų reikalaujamą stažą, pensijos būtų

mokamos pagal esamą ir pagal naują tvarką už du laikotarpius. Kitaip tariant, teisei gauti pensiją

būtų paliekami dabartiniai reikalavimai, bet pensijos dydis būtų skaičiuojamas pagal stažą, įgytą iki

2014 01 01. Taip laipsniškai mažėtų "senoji" pensijos dalis ir ją vis labiau pakeistų "naujoji",

mokama iš pensijų fondų.

Asmenys, kurie pradės dirbti mokslininkais ir teisėjais nuo 2014 01 01 ir vėliau, dalyvautų tik

naujoje pensijų sistemoje.

Reformos pasekmės.

Valstybinės mokslininkų ir teisėjų pensijos, kurios šiuo metu yra vertinamos kaip iš valstybės

biudžeto finansuojamos privilegijos, būtų transformuotos į vakarų šalyse įprastas profesines

kaupiamąsias pensijas;

Atsakomybė už papildomas pensijas būtų perduota iš valstybės darbdaviams (valstybinėms,

tačiau finansinę autonomiją ir atsakomybę turinčioms institucijoms);

Būtų pradėta kurti profesinių pensijų sistema, kuriai Lietuvoje prieš šešerius metus buvo

sudarytos teisinės prielaidos.

22

Lietuvos Respublikos teismų ir teismų savivaldos institucijų 2011 metų veiklos apžvalga. P.5.

http://www.teismai.lt/lt/teismu-savivalda/teismu-savivalda-veiklos-ataskaitos /


27

2.5. Išmokos kariams ir pareigūnams

Karių ir pareigūnų pensijos šiandien yra suprantamos kaip išskirtinė šios profesinės bei

socialinės grupės privilegija. Iš tikrųjų čia reikėtų atskirti du skirtingus šių pensijų laikotarpius:

1) pirmas –specialią pensiją garantuojantis amžiaus tarpsnis nuo atleidimo iš tarnybos iki

oficialaus pensijos amžiaus Yra nemaža atvejų, kada karys ar pareigūnas negali likti tarnyboje iki

bendrojo pensijos amžiaus dėl tarnybos pobūdžio, reikalaujančio padidintos fizinės ištvermės arba

tiesiog dėl atitinkamų statutų nustatytų reikalavimų;

2) antras – sulaukus bendrojo pensijos amžiaus – kariams ir pareigūnams suteikiantis

privilegijuotą papildomą valstybės atlyginimą senatvėje už išskirtinius šių pareigūnų nuopelnus.

Pensijų paskirtis šiais laikotarpiais labai skirtinga savo esme. Pirmuoju laikotarpiu pensijos

gali būti suprantamos kaip valstybės prievolė suteikti socialines garantijas jos tarnyboje buvusiems

kariams ir pareigūnams, kurie didelę aktyvaus gyvenimo dalį pašventė ypatingai veiklai, bet jos

toliau tęsti nebegali, o įgūdžių, reikalingų atviroje darbo rinkoje, nėra įgiję.

Dėl pensijos antruoju laikotarpiu gali kilti rimtų abejonių, kodėl tam tikra grupė

privilegijuojama ir išskiriama kitų atžvilgiu. Galima į ją žiūrėti kaip į profesinę pensiją, teikiamą

darbdavio (šiuo atveju valstybės). Bet tokiu atveju, kodėl tokios pensijos neturi visi valstybės

tarnautojai ir apskritai visi, kam darbdavys yra valstybė? Dar daugiau, Lietuvoje (kaip ir

daugumoje kitų pokomunistinių šalių) nėra paplitę papildomos profesinės pensijos ir privačiame

sektoriuje.

Rengiant 1995 metais įsigaliojusį pensijų įstatymų paketą, buvo numatyta, kad pirmuoju iš

minėtų laikotarpių karių ir pareigūnų pensijos dėl minėtų priežasčių išliks visada, o pensijos

antruoju laikotarpiu per 10-15 metų nuo įstatymo įsigaliojimo turėjo laipsniškai išnykti23

. Tačiau

įstatymas buvo keičiamas taip, kad privilegijuotas karių ir pareigūnų pensijas turime iki šiol.

Tolesni pertvarkos pasiūlymai remiasi tokiomis nuostatomis:

1) laikotarpiu tarp statutais nustatyto išėjimo iš tarnybos amžiaus ir bendrojo pensijos

amžiaus buvusiam kariui ar pareigūnui turi būti suteikiamos papildomos pajamų garantijos (pensija

už tarnybą), kurių nesuteikia bendra socialinio draudimo sistema;

2) šiuo laikotarpiu buvęs karys ar pareigūnas turi būti skatinamas įsijungti į darbo rinką, jei

reikia, suteikiant jam profesinio mokymo galimybę;

3) sulaukęs bendro pensijos amžiaus, karys ar pareigūnas, gali turėti tik bendras socialinio

draudimo pensines teises, kurias sudarytų teisės, įgytos tarnybos laikotarpiu, ir teisės, įgytos

vėlesniu laikotarpiu.

Siūlomos pertvarkos alternatyvos atsižvelgia į per beveik 20 metų suformuotus teisėtus

lūkesčius. Naujosios sistemos įgyvendinimo pradžia siūloma 2014 metų sausio 1 diena.

2.5.1. Pirmoji alternatyva. Atskiros valstybinės pensijos už tarnybą principas išlaikomas

Siūloma Dabar

Laikotarpiu nuo išėjimo iš tarnybos (arba

atleidimo dėl sveikatos) iki pensinio amžiaus

mokama pensija už tarnybą, skaičiuojama tokiu

principu kaip dabar, bet iš ilgesnio (penkerių

metų) laikotarpio.

Laikotarpiu nuo išėjimo iš tarnybos (arba

atleidimo dėl sveikatos) iki pensinio amžiaus

mokama pensija už tarnybą, skaičiuojama iš 12

geriausių mėnesių paeiliui buvusio uždarbio.

Iki pensinio amžiaus už asmenį, gaunantį

pensiją už tarnybą, valstybė moka socialinio

Įmokos nuo pensijos už tarnybą nemokamos.

23

Valstybinės karių ir pareigūnų pensijos buvo įteisintos 1994 metais dėl to, kad nuo pat Nepriklausomybės atstatymo

karių ir pareigūnų pensijos (dar nuo tarybinių laikų jos sudarė autonomišką sistemą) buvo indeksuojamos dosniau, negu

visos kitos, ir 1994 metais jau buvo vidutiniškai gerokai didesnės. Kadangi norėta karius ir pareigūnus įtraukti į bendrą

socialinio draudimo sistemą bendrais pagrindais, skirtumą tarp jų tuometinių pensijų ir bendrų socialinio draudimo

pensijų teko apiforminti kaip laikiną valstybinę pensiją, ilgainiui turėsiančią išnykti.

28

pensijų draudimo įmokas.

Dirbančiam pensininkui, gaunančiam pensiją už

tarnybą, iki pensinio amžiaus mokama šios

pensijos dalis, mažinant ją proporcingai

gaunamam uždarbiui.

Dirbančiam pensininkui, gaunančiam pensiją už

tarnybą , iki pensinio amžiaus mokama visa

pensija, bet be bazinės dalies.

Pensija už tarnybą indeksuojama pagal šalies

vidutinį darbo užmokestį.

Pensija už tarnybą neindeksuojama, todėl laikui

bėgant nuvertėja.

Sulaukus pensinio amžiaus, mokama tik

socialinio draudimo pensija (tačiau ji didesnė

nei dabar dėl mokėtų įmokų nuo pensijos už

tarnybą).

Sulaukus pensinio amžiaus, mokamos dvi

pensijos: už tarnybą (be bazinės dalies) ir

socialinio draudimo pensija.

Pensija už tarnybą mokama iš valstybės biudžeto

iki asmuo sulauks pensinio amžiaus; sulaukus

šio amžiaus – tik socialinio draudimo pensija iš

socialinio draudimo lėšų.

Pensija už tarnybą mokama iš valstybės biudžeto

iki gyvos galvos; socialinio draudimo pensija

nuo pensinio amžiaus mokama iš socialinio

draudimo lėšų.

Variantas: pensija už tarnybą mokama iš

socialinio draudimo lėšų iki asmuo sulauks

pensinio amžiaus; lėšas šiai pensijai perduoda

valstybės biudžetas kaip padidinto tarifo įmoką

už tarnaujančius karius ir pareigūnus. Dėl to

pastarieji įgyja teisę į didesnes pensines

išmokas senatvėje.

Karių ir pareigūnų netekto darbingumo pensijas

panaikinti. Karius ir pareigūnus drausti

analogišku socialiniu draudimu, koks dabar yra

nelaimingų atsitikimų darbe draudimas. Kariui

ar pareigūnui netekus darbingumo dėl

priežasčių, susijusių su tarnyba arba dėl kitų

priežasčių, jei darbingumo netekta tarnybos

metu, mokėti minėto draudimo išmokas arba

išmokėti vienkartinę draudiminę išmoką.

Karių ir pareigūnų netekto darbingumo pensija

skiriama, jei darbingumo netekta dėl

priežasčių, susijusių su tarnyba, arba dėl kitų

priežasčių, jei darbingumo netekta tarnybos

metu.

Karių ir pareigūnų pensijas administruoja

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba

(Sodra).

Karių ir pareigūnų pensijas už tarnybą

administruoja atitinkamos žinybos, o Sodra tik

socialinio draudimo dalį.

Įsteigiamas pereinamasis laikotarpis, kai

sulaukusiems pensijos amžiaus mokama

socialinio draudimo pensija ir pensijos už

tarnybą dalis.

Teisė gauti pensiją už tarnybą: Pirmojo laikotarpio pensija skiriama kariams ir pareigūnams,

sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių ir ištarnavusiems 5 ir daugiau

metų, o jei statutai tokio amžiaus nenumato – ištarnavusiems 25 metus. (Nuo 2014 metų siūlome

tarnybos stažo reikalavimą laipsniškai kelti nuo dabartinių 20 metų iki 25 metų). Taip pat skirti kaip

ir dabar pensiją už tarnybą atleistiems dėl sveikatos kariams ir pareigūnams, ištarnavusiems ne

mažiau 5 metų, bet su sąlyga, jei jie neįgyja teisės gauti socialinio draudimo netekto darbingumo

pensijos. Antro laikotarpio (sulaukus pensinio amžiaus) valstybinė pensija nebemokama.

Pensijos už tarnybą dydis: Pensijos dydis skaičiuojamas tokiu pat būdu kaip dabar – 1

procentas vidutinio pareigūno ar kario atlyginimo už kiekvienus tarnybos metus plius bazinė

pensija. Vidutinį atlyginimą siūlome skaičiuoti už didesnį negu dabar (12 paeiliui einančių mėnesių)

laikotarpį, laipsniškai didinant laikotarpį penkerių metų po 2014 metų bėgyje bent iki 60 paeiliui

einančių mėnesių. Jei prasminga skatinti karį ar pareigūną ilgiau likti tarnyboje, galima svarstyti

29

galimybę mokėti ne vieną, o pusantro ar du procentus už kiekvienus virš būtinojo laiko atitarnautus

metus.

Atleistiems dėl sveikatos pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems nuo 5 iki 10 metų, už

kiekvienus tarnybos metus dabar skiriama po 2 procentus minėto vidutinio darbo užmokesčio, o

ištarnavusiems nuo 10 iki 20 metų – 20 procentų šio darbo užmokesčio. Šią normą galima palikti

galioti.

Pensijos už tarnybą indeksavimas. Šiuo metu jokios indeksavimo tvarkos nėra, todėl

pensijos už tarnybą santykinis dydis (perkamoji galia) metai iš metų mažėja. Reikėtų pensiją už

tarnybą indeksuoti pagal šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą (išskyrus bazinės pensijos dalį,

kuri būtų indeksuojama bendra tvarka).

Pensijos už tarnybą finansavimas: Pensija lieka nedraudiminė, todėl finansuojama iš

valstybės biudžeto lėšų.

Pensijos už tarnybą finansavimas (alternatyva): Pensija finansuojama iš socialinio

draudimo lėšų. Valstybės biudžetas moka šiai pensijai finansuoti reikalingas lėšas socialiniam

draudimui kaip padidinto tarifo įmoką už tarnaujančius karius ir pareigūnus. To dėka jie įgyja teises

gauti didesnes socialinio draudimo pensijų išmokas, sulaukę bendro pensijos amžiaus, kas

laipsniškai turėtų pakeisti dabartinę antrąją pensiją už tarnybą.

Pensijos mokėjimas, turint darbo pajamų. Kol karys ar pareigūnas tęsia tarnybą, pensija

besąlygiškai nemokama, o pats karys ar pareigūnas įgyja didesnį tarnybos stažą, vadinasi, ir

didesnes socialinio draudimo bei pensijos už tarnybą teises.

Jei karys ar pareigūnas, išėjęs iš tarnybos, dirba (samdomą darbą, valstybės tarnyboje ar

pan.), pensija už tarnybą mokama ne visa. Dabartinė tvarka, kai visa pensija mokama buvusiam

pareigūnui net ir darbingame amžiuje dirbant bet kokį kitą darbą, prieštarauja pensijos paskirčiai –

kompensuoti pajamas nebedirbant dėl senatvės ar neįgalumo24

. Tačiau ją galima pateisinti tais

sumetimais, kad su 20-25 metų pavėlavimu į bendrą darbo rinką patekęs buvęs karys ar pareigūnas

neturi adekvačių jo kartos žmonėms darbo įgūdžių, darbo rinkai reikalingų kvalifikacijų, todėl gaus

mažesnį atlyginimą. Šią nelygybę ir turėtų kompensuoti pensija už tarnybą. Tačiau jei buvęs karys

ar pareigūnas darbo rinkoje randa sau vietą, kurioje yra atlyginamas ne blogiau negu tarnyboje, tai

viso pensijos dydžio už tarnybą mokėjimas netenka prasmės. Todėl šiuo atveju būtinas dalinis

pensijos mokėjimo derinimas su darbo pajamomis – mokama dalis pensijos, kuri padidina

gaunamas pajamas iki buvusio atlyginimo, gauto prieš išeinant į pensiją.

Norint išvengti „spąstų“ nedirbti už atlyginimą, kurio dydis būtų panašus į ir be darbo

garantuojamą pensiją, reikėtų derinti pensiją ir uždarbį taip, kad uždirbtas litas mažintų pensiją ne

litu, o mažiau. Vienas iš galimų būdų to pasiekti – tolygiai mažinti mokamos pensijos dalį nuo

vieneto (neuždirbant nieko arba uždirbant tik ketvirtadalį buvusio pareigūno atlyginimo25

) iki nulio

(uždirbant vieną ar pusantro buvusio atlyginimo).

Socialinio pensijų draudimo įmokos nuo pensijos už tarnybą. Kadangi į šią pensiją pagrįsta

žiūrėti kaip į darbo užmokesčio (prarasto dėl buvimo tarnyboje) dalį, reikėtų nustatyti valstybės

mokamą pensijų draudimo įmoką nuo šios pensijos. Buvusiam kariui ar pareigūnui tai leistų įgyti

didesnes socialinio draudimo pensines teises ir nuo bendro pensijos amžiaus gyventi vien iš

socialinio draudimo pensijos. Tokia įmoka padidintų biudžeto išlaidas įmokoms, tačiau kartu

sumažintų išlaidas išmokoms, nes pensija už tarnybą būtų mokama tik iki pensijos amžiaus, o ne iki

gyvos galvos kaip dabar.

Pensijos mokėjimas, sulaukus pensijos amžiaus. Sulaukus pensijos amžiaus, pensija už

tarnybą nebemokama, bet įgyjama teisė gauti socialinio draudimo pensiją. Kadangi teisės socialinio

draudimo pensijai bus įgyjamos už abu laikotarpius (tarnybos ir po jos), pensijos dydžio turėtų

pakakti (kaip jo pakanka ar nepakanka visiems kitiems).

24

Tiesa, Sodros pensija taip pat mokama dirbantiems pensininkams. Tačiau tai yra daroma senatvės ir neįgalumo atveju

ir pensijos mokėjimas gali būti traktuojamas kaip paskata dirbti net ir turint ribotą darbingumą dėl senatvės ir negalios.

Tuo tarpu pareigūnų pensija už tarnybą mokama visiškai darbingiems ir dirbantiems asmenims. 25

Geriausia naudoti vidutinį pareigūno ar kario atlyginimą, iš kurio buvo paskirta pensija už tarnybą. Tačiau šį vidurkį

reikia indeksuoti bendra tvarka – pagal šalies darbo užmokesčio augimo tempą.

30

Pereinamasis laikotarpis. Pastarasis siūlymas nebemokėti pensijos už tarnybą, sulaukus

pensijos amžiaus, dėl teisėtų lūkesčių principo gali būti įvestas tik palaipsniui. Tiems kariams ir

pareigūnams, kurie jau sulaukė pensinio amžiaus ir pensiją už tarnybą gauna, toliau būtų mokama

pensija už tarnybą, kaip dabar. Kitiems nuo 2014 metų būtų pradedama mokėti pensijų draudimo

įmoka, taigi jie imtų kaupti didesnes socialinio draudimo teises, todėl 2015 metais reikėtų mokėti

19/20 dalį pensijos už tarnybą, 2016 metais – 18/20 dalį ir t. t. bent iki 2021 metų, kai būtų mokama

10/20, t.y. pusė pensijos už tarnybą pensinio amžiaus buvusiems kariams ir pareigūnams

(apskaičiavimo paprastumui priimama, kad pensija už tarnybą paskirta už 20 metų tarnybos). Toliau

įvertinti galimybę nutraukti mokėjimą ar tolydžio tęsti mažinimą.

Kadangi dabar dirbančiam buvusiam kariui ar pareigūnui mokama visa pensija už tarnybą

(be bazinės dalies), tai dėl „teisėtų lūkesčių“ gali prireikti pereinamojo laikotarpio ir šiuo atveju.

Matyt, konkrečiam asmeniui, kuris jau įgijęs bent pusę teisių (10 tarnybos metų), teks leisti rinktis:

arba dirbdamas gauni pensiją už tarnybą kaip anksčiau, bet tada ji neindeksuojama ir už ją

nemokamos socialinio pensijų draudimo įmokos, arba taikoma nauja tvarka – dirbant mokama

mažesnė pensija, bet užtat indeksuojama ir priskaitomos įmokos.

Pensinių išmokų administravimas. Abiejų pensijos laikotarpių administravimas gali būti

patikėtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Ji turi atitinkamą skyrių,

užtikrinantį reikalingą duomenų apie karius ir pareigūnus slaptumą; kariai ir pareigūnai jau yra jos

duomenų bazėje, taigi žinomi jų atlyginimai, kas ir įgalina apskaičiuoti bei mokėti pensijas aukščiau

siūloma tvarka.

Karių ir pareigūnų netekto darbingumo pensija. Ši pensija skiriama, jei darbingumo netekta

dėl priežasčių, susijusių su tarnyba arba dėl kitų priežasčių, jei darbingumo netekta tarnybos metu.

Kadangi ši pensija skiriama, esant tokiam pat netektam darbingumui kaip ir socialinio draudimo

atveju, įgyjama teisė iš karto į dvi pensijas. Tai prieštarauja visai siūlomos pertvarkos logikai.

Socialinio draudimo netekto darbingumo pensija remiasi „stažo dovanojimo“ principu, todėl jos

dydis bus pakankamas (o jei nepakankamas, tai jis visiems vienodai nepakankamas) netekusio

darbingumo kario ar pareigūno pajamoms užtikrinti.

Todėl siūlome karių ir pareigūnų netekto darbingumo pensijas pakeisti draudimu,

analogišku dabartiniam draudimui nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Tuo tikslu

reikėtų adaptuoti esamą socialinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

įstatymą, pritaikant teisę gauti šio draudimo išmokas prie karių ir pareigūnų specifikos. Šį draudimą

toliau vykdytų Sodra.

Kitas variantas – pakeisti karių ir pareigūnų netekto darbingumo pensijas vienkartinėmis

draudimo išmokomis. Jų dydžius nustatyti atsižvelgus į galiojančią gyvybės draudimo praktiką.

Privalomosios karo tarnybos kariai taip pat draudžiami socialiniu draudimu (Valstybinių

socialinio draudimo pensijų įstatymas, 2 str. 1 dalies 7 p.), todėl jiems taikytina ta pati tvarka.

Karių ir pareigūnų našlių ir našlaičių pensija. Dubliuojanti karių ir pareigūnų našlių ir

našlaičių pensija, galiojanti dabar, neturėtų likti. Kaip ir netekto darbingumo atveju, siūlome ją

pakeisti arba nelaimingų atsitikimų darbe draudimo išmokomis (pritaikant teisę jas gauti prie

tarnybos specifikos) arba solidžia vienkartine draudimo išmoka.

Reformos finansinės, darbo rinkos bei karių ir pareigūnų pajamų garantijų pasekmės. Valstybės

finansams numatomos tokios pasekmės:

Valstybės biudžeto išlaidos mažėja Valstybės biudžeto išlaidos didėja

Iš karto nuo

pertvarkymo

pradžios

Kadangi nemažai buvusių karių ir

pareigūnų dirba, nereikės mokėti

dalies pensijos už tarnybą.

Reikia mokėti pensijų draudimo įmokas nuo

pensijos už tarnybą.

Reikia mokėti draudimo įmokas tam

atvejui, jei reikėtų mokėti socialinio

draudimo ar vienkartines išmokas, kariui ar

pareigūnui netekus darbingumo ar mirus

(žuvus).

31

Valstybės biudžeto išlaidos mažėja Valstybės biudžeto išlaidos didėja

Laipsniškai

per

pereinamąjį

laikotarpį

Vis mažiau reikės lėšų pensijoms už

tarnybą, dabar mokamoms sulaukus

pensijos amžiaus, kol tų lėšų visai

nebereikės.

Nebebus skiriamos netekto

darbingumo karių ir pareigūnų

pensijos

Reikia indeksuoti pensijas už tarnybą, taigi

jos didės.

Sulaukęs senatvės amžiaus buvęs karys ar pareigūnas nebegaus pensijos už tarnybą, taigi

bus įgyvendintas „vienos pensijos“ principas, o ne kaip dabar – dviejų.

Bus išsaugota buvusių karių ir pareigūnų motyvacija dirbti, nes dirbant labiau didėtų

būsima socialinio draudimo pensija ir jos dydis būtų reikšmingesnis panaikinus dubliavimą su

valstybine pensija.

Socialinio draudimo pensija buvusiam kariui ar pareigūnui bus didesnė nei dabar net ir

nedirbant laikotarpyje po tarnybos, nes nuo pareigūno pensijos bus mokamos įmokos.

Pavyzdžiai, iliustruojantys išmokų pokyčius

Norint įvertinti siūlomus pokyčius pensijų gavėjų požiūriu, pateikiami pensijų dydžių

pavyzdžiai, palyginantys pensijas, skaičiuojamas dabartine ir siūloma tvarka.

Toliau pateikiami skaičiavimai remiasi šiomis prielaidomis:

Prielaidos dėl pagrindinių rodiklių augimo:

Vidutinis šalies darbo užmokestis didėja 3% per metus, pradedant nuo 2012 metų.

Bazinė pensija didėja 2% per metus, pradedant nuo 2013 metų.

Draudžiamosios pajamos (arba apskaitos vieneto vertė) didėja 3% per metus nuo 2013 metų.

Prielaidos dėl asmens (kario ar pareigūno), kuriam skaičiuojama pensija

Asmuo pradėjo tarnauti 1995 metais ir tarnauja 20 metų iki 2014 metų.

Tarnybos pradžioje asmuo gauna 75% šalies vidutinio darbo užmokesčio. Jo atlyginimas kasmet

tolygiai didėja, kol 2014 metais pasiekia 150% šalies vidutinio darbo užmokesčio.

2015 – 2039 metais asmuo gauna pensiją už tarnybą, o 2040 metais jam sukanka 65 metai ir jis

tampa pensininku.

Prielaidos dėl reformos

Pensija už tarnybą (be bazinės dalies) indeksuojama šalies darbo užmokesčio augimo tempu.

Valstybė nuo viso mokamo pensijos dydžio moka pensijų draudimo įmoką.

Sukakus pensijos amžių, pensija už tarnybą nebemokama.

.

Pensijų dydžio variantai (detalias skaičiavimų lenteles žr. 2.5-1 priede):

Asmuo nuo 2015 metų nebedirba.

Dabartinė tvarka. Asmuo gauna pensiją už tarnybą, didėjančią nuo 1076 iki 1309 litų

(pensija didėja dėl prielaidos apie bazinės pensijos didėjimą). Nuo 2040 metų jo pensija už tarnybą

sumažėja iki 694 litų (atimama bazinė dalis), bet jis pradeda gauti socialinio draudimo pensiją už 20

metų draudimo, kuri lygi 957 litams. Abiejų pensijų suma – 1651 litas. Toliau socialinio draudimo

dalis indeksuojama, o dalis už tarnybą lieka pastovaus dydžio.

Reformuota tvarka. Asmuo gauna pensiją už tarnybą, didėjančią nuo 1097 (jau pirmais

metais pritaikytas indeksavimas 2014 metų uždarbiui) iki 2068 litų. Nuo 2040 metų jis gauna tik

1472 litų pensiją. Šis dydis atrodo kiek netikėtas, bet jis pateisinamas tuo, kad (1) per visą

gyvenimą asmuo dirbo tik 20 metų; (2) 25 metus jam buvo mokamas nemažas atlyginimas –

32

buvusios algos pakaitalas; (3) jo pensija sudaro 71% paskutinio gauto atlyginimo (tiksliau, jo

pakaitalo), kas yra labai aukštas rodiklis, lyginant su kitais pensininkais26

.

Asmuo nuo 2015 metų dirba, gaudamas vidutinį šalies darbo užmokestį.

Dabartinė tvarka. Asmuo gauna pensiją už tarnybą, lygią 694 litams (bazinė dalis

nemokama, nes dirba). Nuo 2040 metų jis pradeda gauti socialinio draudimo pensiją už 45 metus

draudimo, kuri lygi 2070 litų. Abiejų pensijų suma – 2765 litai. Toliau socialinio draudimo dalis

indeksuojama, o dalis už tarnybą lieka pastovaus dydžio.

Reformuota tvarka. Asmuo gauna pensiją už tarnybą, didėjančią dėl indeksavimo nuo 715 iki

1453 litų (bazinė dalis nemokama, nes dirba). Nuo 2040 metų jis gauna 2250 litų socialinio

draudimo pensiją. Šis dydis sudaro 36% paskutinio gauto atlyginimo kartu su pensija ir 45%

vidutinio šalies atlyginimo. Tai atitinka dabartinį Lietuvos pensijų lygį. Be to, reikia atkreipti

dėmesį, kad šiuo atveju jam per 25 metus išmokėta suma 26 tūkst. litų, o dabartinės tvarkos variantu

– 17 tūkst. litų27

.

Alternatyvos privalumai ir trūkumai

Privalumai. Pirma, pensija už tarnybą indeksuojama, todėl ji mokama didesnė ir nebelieka

nelygybės tarp anksčiau ir vėliau tarnybą palikusių pareigūnų; pensijos perkamoji galia išsaugoma

tiek pat, kiek ir kinta visų dirbančių šalies gyventojų perkamoji galia.

Antra, nuo pensijos už tarnybą priskaitomos socialinio draudimo įmokos, todėl į ją galima

žiūrėti kaip į uždarbio dalį, o jos gavėjas įgyja didesnes socialinio draudimo teises.

Trečia, laipsniškai panaikinamas nepopuliarus „dviejų pensijų už tą patį laikotarpį“

principas, o tuo pačiu ir privilegijos. Karių ir pareigūnų apsauga senatvėje unifikuojama su visuo-

tine.

Ketvirta, siūloma reformuota tvarka palyginti lengvai administruojama – užtenka sudėti

uždarbį ir pensiją už tarnybą ir nuo gauto dydžio priskaityti įgyjamus apskaitos vienetus. Kiek

sudėtingiau būtų administruojamas variantas, kai dirbančiam mokama ne visa pensija už tarnybą.

Trūkumai. Esminis trūkumas – pensijos dydžio, sulaukus pensinio amžiaus, sumažėjimas,

lyginant su dabartine tvarka. Tačiau tai kaina, kurią tenka mokėti už privilegijų panaikinimą. Tą

sumažėjimą iš dalies atperka didesnis mokamos pensijos už tarnybą dydis ir nuo jos priskaitomos

įmokos, bet dėl palyginti mažos apskaitos vieneto vertės (mažo draudžiamųjų pajamų dydžio),

atperka ne visiškai. Siūlomas pereinamasis laikotarpis (10-20 metų) šį efektą sušvelnina, įvesdamas

jį palaipsniui.

2.5.2. Antroji alternatyva. Karių ir pareigūnų pensijos perduodamos socialinio draudimo

žinion

Pirmoji alternatyva palaiko valstybės vienu ar kitu būdu finansuojamą pirmojo laikotarpio po

tarnybos pensiją už tarnybą. Jei visą karių ir pareigūnų pensijų sistemą norėtume tvarkyti vien

socialinio draudimo (o ne mišriu, kaip pirmojoje alternatyvoje) principu, tai reikėtų išspręsti

pirmojo laikotarpio problemą. Bendras socialinis draudimas jokio išėjimo į pensiją po 20 metų

darbo nenumato ir išmokų negarantuoja. Todėl kariams ir pareigūnams reikėtų nustatyti išskirtines

socialinio draudimo teises gauti pensiją maždaug nuo 40-45 metų. Tokios teisės bendrojo socialinio

draudimo rėmuose turi būti apmokėtos didesne pensijų draudimo įmoka.

Kadangi pensines teises karys ar pareigūnas turėtų įgyti per beveik dvigubai trumpesnį

laikotarpį, negu kitas apdraustasis, tai jo įmokų tarifas turėtų būti labai aukštas. Bendru atveju

apdraustasis maždaug 35-40 metų įmokomis apmoka 15 metų buvimo pensijoje laikotarpį; jei karys

26

Galima suskaičiuoti, kad 1651 lito dydžio pensijai gauti pensijų draudimo įmoka nuo gaunamos pensijos už tarnybą

turėtų būti 68 proc. didesnė už standartinę. 27

Galima suskaičiuoti, kad 2765 lito dydžio pensijai gauti pensijų draudimo įmoka nuo gaunamos pensijos už tarnybą

turėtų būti daugiau nei triskart didesnė už standartinę, nes šiuo atveju ji ne itin „įtakinga“ dėl to, kad pensija už tarnybą

sudaro tik dalį visų pensijai draudžiamų pajamų. Todėl tarifo didinimas, deja, nebūtų racionalus sprendimas.

33

ar pareigūnas 20-25 metų įmokomis turėtų apmokėti 30-35 metų buvimo pensijoje laikotarpį, tai

nesunku apytikriai įvertinti, kad įmokų tarifas turėtų būti 3 – 4 kartus didesnis (konkrečiais

skaičiavimais šį dydį galima būtų patikslinti, bet rezultatas labai nesiskirtų nuo šio įvertinimo).

Įmokų tarifas būtų bent kiek mažesnis, jei po 20 metų tarnybos garantuotume tik 20 procentų

buvusio atlyginimo visam likusiam gyvenimui, tikėdamiesi, kad po tarnybos buvęs karys ar

pareigūnas dirbs ir įgys daugiau socialinio pensijų draudimo teisių. Tam tikrų prielaidų rėmuose

galima apskaičiuoti, kad 20 metų reikėtų mokėti bent 36 procentų įmoką, kad paskui 35 metus būtų

mokama 20 procentų paskutinio atlyginimo dydžio išmoka. Ši įmoka užtikrintų tik perpus mažesnį

nei dabartinis pensijos ir buvusio darbo užmokesčio santykį, be to, dar turėtų būti pildoma negalios

ir našlystės draudimo dalimi.

Pateikti skaičiavimai remiasi aktuarine logika, kuri einamojo finansavimo sistemai ne visais

požiūriais tinkama. Todėl įvertinkim, kaip visos karių ir pareigūnų sistemos perdavimas galėtų

atrodyti einamojo finansavimo režime.

Pirmiausia reikėtų įsteigti išimtį iš bendrojo socialinio draudimo (specialią privilegiją) –

teisę gauti socialinio draudimo išmoką po 20-25 metų tarnybos.

Imkim pareigūną, tarnavusį 1995-2014 metais ir 2015 metais jau paliekantį tarnybą.

Laikykim, kad jo uždarbis per tuos 20 metų tolygiai kito nuo trijų ketvirtadalių iki pusantro šalies

vidutinių darbo užmokesčių. Mokėtos socialinio draudimo įmokos suteikia šiam pareigūnui 20 metų

stažo ir koeficientą 2,20 (arba 20,66 apskaitos vienetų). Jei pensiją jam skirtume pagal galiojančią

socialinio draudimo tvarką, ji būtų (2/3)∙1,1∙374,5+ 0,005∙20∙2,2∙1626 = 637,66 litų28

. Tačiau pagal

dabartinį karių ir pareigūnų pensijų įstatymą šis pareigūnas turėtų teisę gauti 1076,22 litų pensiją

(20 procentų jo paskutinio atlyginimo plius bazinė). Tokio dydžio pensiją jis galėtų gauti, jei jo

koeficientas būtų ne 2,2, o beveik 4,9. Dar didesnis šis tarifas turėtų būti, jei pareigūnas baigtų

tarnybą, gaudamas du šalies vidutinius atlyginimus. Tada jo koeficientas turėtų būti 6,18 (netaikant

apribojimo penkiais). Vadinasi, ir įmokų tarifas turėtų būti daugiau nei du-tris kartus didesnis už

mokėtąjį.

Kita vertus, padidinę šio pareigūno koeficientą (arba analogiškai padidinę jo apskaitos

vienetų skaičių nuo 20,66 iki maždaug 78,5), toliau mokėtume jau indeksuojamą pagal socialinio

draudimo logiką pensiją. Jei jos neindeksuotume (tai atitinka dabartinę tvarką), tai pareigūno

draudžiamųjų pajamų koeficientą (arba turimų apskaitos vienetų skaičių) kasmet reikėtų mažinti.

Tai sukeltų ir teisinių, ir įgyvendinimo problemų. Jei pensiją indeksuotume, tai mokėtume didžiulę

pensiją tik 20 metų dirbusiam buvusiam pareigūnui iki gyvos galvos. Jei jis dirbtų, pagal dabartinę

socialinio draudimo tvarką pensijos mažinti negalėtume, tačiau į naujai mokamas įmokas reikėtų

atsižvelgti. Visa tai ne tik nepanaikintų privilegijuotos karių ir pareigūnų padėties, bet dargi žymiai

išplėstų esamas privilegijas.

Šis pavyzdys rodo, kad dabartinė socialinio pensijų draudimo logika labai sunkiai

suderinama su karių ir pareigūnų pensijų logika. Bandymas visiškai perduoti karių ir pareigūnų

pensijų sistemą socialiniam draudimui (ne administravimo, o pensijų dydžių apskaičiavimo prasme)

sukeltų daugiau problemų, negu duotų naudos.

2.5.3. Trečioji alternatyva: virtualios sąskaitos

Šiuo atveju būtų taikoma virtualių sąskaitų (NDC) sistema, t.y. pareigūnų ir karių kapitalas

būtų virtualus, biudžetui nereikėtų realių pinigų įmokoms, bet tektų visiems jau bent kiek

atitarnavusiems kariams ir pareigūnams dovanoti tam tikrą „virtualią“ sąskaitą, iš kurios palikusiam

tarnybą asmeniui būtų mokama pensija.

Virtualių sąskaitų sistema karių ir pareigūnų pensijoms gali būti įdiegta ir pradėti

funkcionuoti iš karto, t. y. be pereinamojo laikotarpio. Disponuojant informacija apie tai, kokius

darbo užmokesčius gavo pareigūnai, galima pritaikyti pasirinktą tarifą, skaičiuoti įmokas kiekvieną

28

Skaičiuojama remiantis pirmosios alternatyvos pavyzdžių prielaidomis.

34

mėnesį, jas kiekvienais metais indeksuoti pagal vidutinį darbo užmokesčio augimo tempą ir

nustatyti kiekvieno pareigūno sukauptą virtualų kapitalą.

Už pareigūnus būtų mokamos dvi senatvės pensijų socialinio draudimo įmokos.

Viena įmoka būtų skirta įprastoms pensijoms (senatvės, netekto darbingumo, našlių ir

našlaičių), mokamoms bendrais socialinio draudimo pagrindais (senatvės nuo 65 metų ir pan.). Šiuo

metu šios įmokos tarifas - 26 proc. Antra įmoka būtų skirta pareigūno pensijai finansuoti. Ją asmuo

gautų laikotarpyje nuo tarnybos pabaigos iki senatvės pensijos amžiaus. Pirmos įmokos pagrindu

būtų įgyjami apskaitos vienetai (taškai), o antros įmokos pagrindu būtų kaupiamas virtualus

kapitalas.

Skiriant pareigūno pensiją, sukauptas pareigūno pensijos virtualus kapitalas yra dalinamas iš

metų skaičiaus kiek asmeniui yra likę iki senatvės pensijos, padaugintam iš 12 mėn. Jeigu asmuo

neišnaudotų viso savo kapitalo pareigūno pensijos gavimo laikotarpiu, šis indeksuoto kapitalo

likutis būtų padalinamas iš tikėtinos gyvenimo trukmės metais, padaugintos iš 12 mėn. ir

pridedamas prie paskirtos senatvės pensijos. Taip gali atsitikti, jeigu asmuo buvo įsidarbinęs ir

pareigūno pensijos mokėjimą prašė sustabdyti. Išeinant iš tarnybos sukauptas kapitalas būtų

dalinamas iš tikėtinos gyvenimo trukmės.

Toliau pateikiami skaičiavimai remiasi šiomis prielaidomis:

Prielaidos dėl pagrindinių rodiklių augimo:

Kaip pirmojoje alternatyvoje.

Prielaidos dėl asmens (kario ar pareigūno), kuriam skaičiuojama pensija

Kaip pirmojoje alternatyvoje.

Prielaidos dėl reformos

Pensija už tarnybą modeliuojama virtualių sąskaitų principu.

Per visą tarnybos laikotarpį kariui ar pareigūnui kaupiama virtuali sąskaita.

Pabaigęs tarnybą, karys ar pareigūnas gali naudoti virtualios sąskaitos lėšas, bet gali ir nenaudoti.

Išmokos iš virtualios sąskaitos indeksuojamos bendra tvarka (pagal darbo užmokesčio augimo

tempą).

Sukakus pensijos amžių, mokama tik socialinio draudimo pensija ir nepanaudota virtualios

sąskaitos lėšų dalis.

Papildoma prielaida

Įmokos į virtualią sąskaitą tarifas nustatomas taip, kad pagal šias prielaidas dirbęs karys ar

pareigūnas laikotarpyje po išėjimo iš tarnybos iki pensijos amžiaus gautų 20 proc. geriausio darbo

užmokesčio dydžio pensiją be bazinės pensijos dalies.

Pagal atliktus skaičiavimus sukauptas kapitalas išėjimo į pensiją metu būtų 208 254 Lt.

(detalūs skaičiavimo rezultatai pateikti 2.5-2 priede).

Padalinę šią sumą iš laiko intervalo tarp išėjimo į pareigūno pensiją iki senatvės pensijos

amžiaus (25 metų kart 12 mėn.) gauname jam paskirtą pareigūno pensiją 694,18 Lt, kuri ir sudaro

20 proc. geriausio jo darbo užmokesčio.

Ši pensija būtų indeksuojama pagal darbo užmokestį ir sulaukus 64 m. sudarytų 1453,46 Lt.

Tarifas, kuris yra būtinas šios pensijos mokėjimui yra 0,31 arba 31 proc. darbo užmokesčio.

Pagal šį tarifą turėtų būti formuojamos tarnaujančių pareigūnų ir karių virtualios sąskaitos, o

tiesioginė įmoka socialiniam draudimui liktų 26 proc. bendrojo pensijų socialinio draudimo. Tačiau

virtualių sąskaitų sistemos vykdytojas prisiimtų dar 31 proc. kario ar pareigūno uždarbio dydžio

įsipareigojimus išmokoms.

Sulaukus 65 m. šiam asmeniui paskiriama senatvės pensija, kuri būtų lygi 956,89 Lt ir būtų

gaunama sukauptą apskaitos vienetų skaičių 20.661 padauginant iš apskaitos vieneto vertės išėjimo

į senatvės pensiją metu 24.07 Lt ir pridedant 110 proc. bazinės pensijos.

Toks palyginti mažas pensijos dydis nulemtas tuo, kad modeliuojamu atveju asmuo dirbo tik

trumpą laiką per visą darbingą laikotarpį. Tačiau labiausiai tikėtina, kad asmuo per 25 metų

35

laikotarpį dirbs. Šiuo atveju virtualios sąskaitos labai patrauklios dėl lankstumo įsiliejant į darbo

rinką ir iš jos pasitraukiant.

Tarkime, kad asmuo gauna pareigūno pensiją penkis metus, tada penkis metus dirba, vėl

penkis metus gauna pareigūno pensiją, vėl penkis metus dirba ir vėl penkis metus gauna pensiją.

Tokiu atveju iš 25 metų, kuriuos asmuo maksimaliai galėtų gauti pareigūno pensiją, jis ją gaus tik

15 metų ir sunaudos tik 60 proc. savo sukaupto virtualaus kapitalo. Dirbamas jis mokės socialinio

draudimo įmokas, kurios didins jo pagrindinę senatvės pensiją. Todėl per abi - socialinio draudimo

ir virtualių sąskaitų dalis jis gaus jau 2154.11 Lt pensiją. Dirbdamas dešimt metų apskaitos vienetų

skaičių jis padidino iki 30.661 ir neišnaudojo 40 proc. savo indeksuoto virtualaus kapitalo. Ši suma

susideda iš 737.93 Lt pagrindinės pensijos dalies, 110 proc. bazinės pensijos, t.y. 689.45 Lt bei 40

proc. indeksuoto ir nepanaudoto virtualaus kapitalo 726.73 Lt.

Pareigūno pensijos tarifas priklauso nuo prielaidų apie pareigūno darbinę karjerą. Jeigu

priimtume kitokias prielaidas apie pareigūno karjeros evoliuciją gautume ir kitokį tarifą. Pvz.,

pareigūnas pradėjęs karjerą su 0.5, o pabaigęs ją su 2 vidutinio darbo užmokesčio reikiamą kapitalą,

20 proc. geriausio darbo užmokesčio išmokai, sukauptų tik esant 39 proc. tarifui.

Virtualių sąskaitų sistema yra patraukli dėl keleto bruožų.

Pirmiausiai, labai lanksčiai galima derinti buvimą pensijoje ir darbo rinkoje. Kuo ilgiau

išbūsi darbo rinkoje, tuo daugiau laimėsi. Įmokos pareigūno pensijai niekur nedingsta ir dėl kapitalo

indeksavimo visada išlaiko savo vertę. Pati sistema padėtų formuoti nuostatą, kad pareigūno pensija

reikalinga tik tada, kai negali surasti darbo, o jį suradus visos įmokos perkeliamos ateities

laikotarpių išmokų mokėjimui.

Antra, šią sistemą paprasta administruoti ir paprasta sukurti turint istorinius pareigūnų darbo

užmokesčio ir draudžiamųjų laikotarpių duomenis.

Trečia, nereikalingas joks pereinamasis laikotarpis. Visi esantys pensijų gavėjai gauna jiems

paskirtas išmokas, o visi, kuriems pensija bus paskiriama vėliau, gaus ją jau pagal naują tvarką.

Ketvirta, teisėtų lūkesčių samprata tampa siejamam jau nebe su 20 proc. geriausio darbo

užmokesčio, o su sumokamomis įmokomis ir sukauptu kapitalu.

Penkta, virtualių sąskaitų įdiegimas nereikalauja papildomo finansavimo, nes ar lėšos

skiriamos pensijų mokėjimui „pagal poreikį“ (taip kaip jie skiriami dabar), ar skirti juos paraleliai

užskaitant tai kaip įmokas už dabar dirbančius pareigūnus, jokio skirtumo viešiesiems finansams

nėra.

Šešta, pareigūnų pensijų apskaičiavimo formalizavimas įvestų daugiau skaidrumo į šią

sistemą ir sumažintų neadekvačių subjektyvių sprendimų riziką.

Septinta, tokia sistema, kur už atskiros profesijos atstovus darbdavys pervedinėja labai

dideles papildomas socialinio draudimo lėšas, taptų pavyzdžiu kitiems šalies ūkio sektoriams ir

galimai paskatintų profesinių pensijų bei trečios pakopos pensijų fondų plėtrą bei padidintų lėšų,

kurias visuomenė skiria senatvei, apimtis.

Nepaisant išvardintų patrauklių bruožų, ši sistema taip pat turi ir keletą trūkumų.

Pirma, virtualių sąskaitų pritaikymas pareigūnų pensijų mokėjimui faktiškai įteisintų šias

pensijas, bent iš dalies, suprantamas kaip privilegijas.

Antra, pati pensijų sistema būtų labai dosni, t. y. nesunaudojus pilnai NDC kapitalo, skirto

pareigūno pensijų mokėjimui, šis kapitalas būtų pridedamas prie kapitalo, skirto senatvės pensijų

mokėjimui.

Trečia, pati virtualių sąskaitų sistema turi nemažai trūkumų29

. Jie liktų taikant šią sistemą ir

vien tik karių ir pareigūnų atveju.

Ketvirta, neįmanoma nustatyti tokio tarifo, kuriam esant visi pareigūnai sukauptų reikiamą

20 proc. aukščiausio darbo užmokesčio sumą. Ši sistema įmanoma tik atsisakant taikyti šį principą

naujiems pensijų gavėjams.

29

Detaliai NDC sistema bus išnagrinėta ir jos privalumai bei trūkumai bendru atveju (taikant ne tik karių ir pareigūnų

pajamų apsaugai) bus parodyti kitoje šio darbo ataskaitos dalyje.

36

Baigiamosios pastabos

Visos aptartos alternatyvos būtų taikomos tik naujai skiriamoms (po 2014 metų) pensijoms.

Tiems, kam pensija jau paskirta ir mokama pagal galiojantį įstatymą, matyt, teks mokėti dabartine

tvarka iki gyvos galvos.

Visos alternatyvos vienaip ar kitaip numato pensijų indeksavimo galimybę, siejamą su

bendrais pensijų indeksavimo principais, nors pareigūnų ir karių pensijų įstatymo dabartinė versija

to nereglamentuoja.

Originali 1994 metų įstatymo redakcija tokį indeksavimą numatė anuometiniame 7

straipsnio formulavime:

Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą apskaičiuojama ir mokama pagal pensijos

mokėjimo mėnesį galiojantį pareigūnų arba karių darbo užmokestį už tas pareigas, kurias

išeidamas iš tarnybos turėjo pareigūnas ar karys. (...) Už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į

tarnybos laiką pensijai skirti, mokama po 1% šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto darbo

užmokesčio.

Taigi, jei karys ar pareigūnas paliko tarnybą, eidamas pulkininko pareigas, tai jam turėjo

būti mokamas atitinkamas pulkininko atlyginimo procentas; jei tarnaujančių pulkininkų atlyginimas

didėtų, tai atitinkamai turėjo didėti ir išėjusiam iš tarnybos pulkininkui mokama pensija. Dabartinėje

įstatymo redakcijoje šios nuostatos neliko:

Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario

nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių

jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką

pensijai skirti, skiriama po 1 procentą (...) nurodyto darbo užmokesčio.

Pagal dabartinę įstatymo redakciją pensija jau siejama su pareigūno ar kario turėtu

individualiu uždarbiu ir nebepriklauso nuo uždarbių kitimo KAM, VRM ir kitose tarnybose tuo

metu, kai pareigūnas jau gauna pensiją.

37

II DALIS. VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ

TRANSFORMAVIMO Į NOTIONAL DEFINED CONTRIBUTIONS IR

APSKAITOS VIENETŲ SISTEMOS GALIMYBIŲ ANALIZĖ

Įvadas

Antroje ataskaitoje dalyje pateikiami tyrimo „Pensijų skaičiavimo būdo analizė ir

valstybinių pensijų reformos koncepcija“ (sutarties Nr. D4-154, sutarties data 2012 m. balandžio 10

d.) antro tikslo – kiekybiškai išanalizuoti ir įvertinti galimą valstybinių socialinio draudimo pensijų

apskaičiavimo būdą, įvertinant dvi alternatyvas – Notional Defined Contributions sistemos bei

apskaitos vienetų sistemos privalumus, trūkumus, bei jų pritaikomumą Lietuvos pensijų sistemai –

įgyvendinimo rezultatai.

Ataskaitą sudaro trys pagrindinės dalys. Pradžioje nagrinėjama dabartinė Lietuvos

valstybinių socialinio draudimo pensijų sistema, parodytos pagrindinės jos ydos, ypatingas dėmesys

skiriamas pensijų indeksavimo problemai (1 skyrius).

Kitos dvi didelės ataskaitos dalys skirtos atitinkamai Apskaitos vienetų ir NDC sistemų

analizei. Abiem atvejais pateikiama trumpa teorinė šių sistemų samprata, po to pristatoma užsienio

šalių patirtis.

Po užsienio šalių patirties apžvalgos abiejų pensijų sistemų atveju pateikti skaičiavimai,

kuriais iliustruojama, kokios būtų kiekvienos iš tų sistemų diegimo pasekmės Lietuvoje. Parodytos

pereinamojo laikotarpio iš esamos Sodros sistemos į, atitinkamai, Apskaitos vienetų ir NDC sistemą

problemos.

38

1. Dabartinės Lietuvos valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemos

analizė

1.1. Dabartinis Socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo metodas

Lietuvos valstybinių socialinio draudimo pensijų sistema bendriausiais principais yra panaši

į daugumos ES pensijų sistemas, kurioje pensijos dydis susietas su buvusiu atlyginimu ir yra

apskaičiuojamas kaip tam tikras atlyginimo procentas (prieaugio norma, angl. accrual rate) už

kiekvienus darbo (įmokų mokėjimo) metus.

Dabartinė pensijos apskaičiavimo formulė, įsigaliojusi nuo 1995 metų ir vėliau keletą sykių

modifikuota, sudaroma iš trijų dėmenų:

Pensija = pagrindinė + priedas + papildoma.

Pagrindinė dalis priklauso tik nuo bazinės pensijos dydžio ir nuo to, ar pensijos gavėjas turi

visą būtinąjį stažą:

Pagrindinė dalis = ·1,1·B

Čia = Faktinis asmens pensijų draudimo stažas / Būtinasis stažas ( 1). Būtinojo stažo

reikalavimai senatvės pensijai – 30 pensijų draudimo metų. Jei asmuo neturi 15 pensijų draudimo

metų, senatvės pensija neskiriama.

B – bazinė pensija (šiuo metu 360 Lt.). Dėl "istorinių" aplinkybių bazinė pensija nuo 2008

m. sausio 1 d. dauginama iš koeficiento 1,1, t.y. didinama 10 procentų. Kitaip tariant, faktiškai

bazinė pensija lygi 396 litams, skaičiuojant socialinio draudimo pensijas (bet ne šalpos pensijas ar

priedą).

Priedas skiriamas gavėjams, turintiems daugiau kaip 30 metų pensijų draudimo stažą ir

skaičiuojamas po 3 procentus bazinės pensijos už kiekvienus stažo metus virš 30 metų, t.y. pagal

formulę:

Priedas = ß·B

Čia ß = 0,03·(S-30), jei S > 30, ß = 0, jei S ≤ 30. Priedas įvestas nuo 2007 metų vidurio,

tenkinant reikalavimus padaryti pensiją “labiau priklausomą nuo stažo”.

Pagrindinė dalis ir priedas nepriklauso nuo mokėtų pensijų draudimo įmokų dydžio, o tik

nuo fakto, kad įmokos buvo mokėtos (bent nuo minimalios algos) atitinkamą metų skaičių. Mokėtų

įmokų (tiksliau, uždarbio, nuo kurio jos buvo mokėtos) dydis nulemia papildomą pensijos dalį. Ją

iš esmės sudaro 0,5 procento asmens vidutinio mėnesinio uždarbio už kiekvienus stažo metus. Taigi

papildoma dalis:

Pt = 0,005u1+0,005u2 + ... + 0,005uS.

Čia u1, u2, ... ,us – asmens uždarbiai atitinkamais pirmais, antrais, s – taisiais stažo metais.

Kadangi asmens uždarbiai negali būti imami atitinkamų metų reikšme (dėl pinigų vertės

kitimo laike, o taip pat ir dėl to, kad jie gali būti išreikšti rubliais, talonais ir t.t.), kiekvienų metų

uždarbiai indeksuojami, dalinant juos iš tų metų draudžiamųjų pajamų Di (kol jos nebuvo

tvirtinamos – iš tų metų vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio) ir dauginant iš mokėjimo mėnesį t

galiojančių draudžiamųjų pajamų Dt. Formaliai tai daroma taip:

Pt = 0,005(u1/D1)Dt+...+0,005(uS /DS )Dt .

39

Santykis ki = ui /Di vadinamas metiniu draudžiamųjų pajamų koeficientu ir parodo asmens

uždarbio santykį su tų metų draudžiamosiomis pajamomis. Įrašius koeficientus į ankstesnę formulę,

gaunama:

Pt = 0,005(k1)Dt+...+0,005(kS )Dt ,

Pt = 0,005 (k1 +...+ kS ) Dt.

Iš esmės papildomos pensijos dalies skaičiavimo formulė tokia galėtų ir likti, bet patogumo

dėlei apskaičiuojamas metinių asmens draudžiamųjų pajamų koeficientų vidurkis k = (k1 +...+ kS

)/S, vadinamas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientu ir skaičiavimo formulė perrašoma

Papildoma dalis Pt = 0,005·S·k·Dt

Praktiškai taikant šią formulę, dar tenka atsižvelgti į laikotarpį iki 1994 metų, kol dar

nebuvo sukurta Sodros duomenų bazė ir asmens uždarbius tame laikotarpyje tenka pagrįsti įvairiais

dokumentais. Dėl čia plačiau neaprašomų priežasčių tenka atskirai apskaityti asmens stažą ir

koeficientą iki ir po 1994 metų ir papildomą pensijos dalį skaičiuoti iš dviejų dalių – už laikotarpį

iki 1994 metų ir po jų:

Papildoma dalis Pt = 0,005·S·K·Dt + 0,005·s·k·Dt.

Ši formulė taikoma senatvės pensijoms skaičiuoti. Netekto darbingumo atveju taikoma ta

pati formulė30

. Tačiau čia svarbios bent dvi ypatybės. Pirma, teisė gauti pensiją pripažįstama dėl

neįgalumo, o ne sukakus nustatytą amžių. Todėl teisei gauti pensiją turi būti nustatyti kitokie

minimalaus ir būtinojo stažo reikalavimai (didėjantys su amžiumi ir sutampantys su reikalavimais

senatvės pensijai sulaukus senatvės pensijos amžių). Antra, įgytas iki netenkant darbingumo pensijų

draudimo stažas gali būti labai mažas, todėl ir apskaičiuota pensija būtų visai maža. Todėl

trūkstamas iki pensijos amžiaus stažas neįgaliajam tarsi "dovanojamas" proporcingai jo įgytam iki

netenkant darbingumo pensijų draudimo stažui. Kitaip tariant, į pensijos dydžio skaičiavimo

formulę statomas ne faktiškai įgytas stažas sf, o dar pridedamas dydis (A-a), kur a – asmens amžius

darbingumo netekimo metu, o A – jo senatvės pensijos amžius. Jei iki netekdamas darbingumo

asmuo neturi viso jo amžiui reikalaujamo būtinojo pensijų draudimo stažo, tai prie turimo stažo

pridedamas ne visas dydis (A-a), o tik proporcingai mažesnė jo dalis , remiantis prielaida, kad

asmuo ir likusį iki pensijos amžiaus gyvenimą būtų draustas ta pačia dalimi, kaip ir iki netekdamas

darbingumo, todėl jo stažas skaičiuojamas pagal formulę:

s = sf +· (A-a)

Trečia, netekto darbingumo pensija priklauso nuo netekto darbingumo procentų. Į tai

atsižvelgiama tik pagrindinėje pensijos dalyje, kuri skaičiuojama su dar vienu daugikliu γ:

Pagrindinė dalis = ·γ·B

Netekus 75-100% darbingumo, γ = 1,5; netekus 60-70% darbingumo, γ = 1,1. Netekus 45-55%

darbingumo, taip pat γ = 1,1, mokama tik pusė viso pensijos dydžio (laikant, kad pusė asmens

darbingumo yra išlikę).

30

Galimi bent du netekto darbingumo pensijų skaičiavimo principai. Vienas iš jų remiasi senatvės pensijos formulės

adaptavimo principu (šis kelias pasirinktas ir Lietuvoje), kitas – specialiu negalios (ar gyvybės) draudimu. Pirmojo

principo privalumas tas, kad neįgaliam ir senatvės amžiaus sulaukusiam asmeniniu netekto darbingumo ar senatvės

pensija yra ta pati; antruoju atveju gali atsitikti taip, kad neįgalus asmuo sulaukęs pensijos amžiaus pradės gauti visai

kitokio dydžio pensiją, nors jo gyvenime niekas nepasikeis, tik amžius.

40

1.2. Pagrindinės Lietuvos valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemos ydos

Kaip parodė patirtis, dabartinis pensijos skaičiavimo būdas pensijos gavėjų nėra pakankamai

suprantamas ir dėl to atrodo neskaidrus. Dabartinėje formulėje pabrėžiami tokie voliuntaristiniai

elementai kaip koeficientas 0,005, nežinia kaip nustatomos draudžiamosios pajamos ir bazinė

pensija, neapibrėžtos jų proporcijos, sunkiai paaiškinamas pagrindinės dalies koeficientas 1,1 ir pan.

Dabartinis koeficientų nustatymas, dalinant uždarbį iš ad hoc sprendimais tvirtinamų

draudžiamųjų pajamų nebegali tęstis. Tai pažymi ir IMF analitikai31

.

Dėl einamosios konjunktūros iškraipant draudžiamųjų pajamų dydį, įgyti koeficientai

nebeturi ryšio su šalies vidutiniais uždarbiais, be to, nebėra jų tęstinumo laike. Toliau pateikiamoje

1.2-1 lentelėje parodyti Statistikos departamento nurodomi vidutinio darbo užmokesčio dydžiai ir

draudžiamosios pajamos, taikomos metiniams draudžiamųjų pajamų (DP) koeficientams nustatyti.

1.2-1 lentelė. Vidutinis darbo užmokestis (VDU) ir draudžiamosios pajamos (DP)

Metai Vidutinės mėnesio DP

(nuo 2002 – metų DP)

VDU (su indiv.

įmonėm) VDU/DP

VDU (be indiv.

įmonių) VDU/DP

1995 427 480,9 1,126 515,83 1,208

1996 538 618,2 1,149 672,54 1,250

1997 694 778,1 1,121 813,82 1,173

1998 845 929,8 1,100 1009,31 1,194

1999 886 987,4 1,114 1074,83 1,213

2000 886 970,8 1,096 1068,68 1,206

2001 886 982,3 1,109 1065,65 1,203

2002 886 1013,90 1,144 1118,70 1,263

2003 894 1072,60 1,200 1168,00 1,306

2004 931 1149,30 1,234 1234,75 1,326

2005 1037 1276,20 1,231 1358,45 1,310

2006 1148 1495,70 1,303 1585,38 1,381

2007 1344 1802,40 1,341 1891,48 1,407

2008 1445 2151,70 1,489 2256,78 1,562

2009 1488 2056,00 1,382 2156,55 1,449

2010 1488 1988,10 1,336 2072,58 1,393

2011 1488 2042,00 1,372 2117,58 1,423

Šaltinis: VSDF ir Statistikos Departamento duomenys.

Kaip matome 1.2-1 lentelėje, vidutinio uždarbio gavėjas dėl vis didėjančio draudžiamųjų

pajamų atsilikimo nuo vidutinio darbo užmokesčio, laikui bėgant, įgydavo vis didesnius

koeficientus. Tačiau tai neteisinga dirbusių ankstesniais laikotarpiais atžvilgiu ir prieštarauja pačiai

indeksavimo pagal darbo užmokestį logikai.

Keisti pensijos skaičiavimo būdą reikėtų ir dėl to, jeigu laikui bėgant, pagrindinės pensijos

dalies finansavimas būtų perkeltas į valstybės biudžetą, o pati pagrindinė dalis suprantama kaip

paraminė tiems gavėjams, kas neįgijo teisės gauti pakankamo dydžio papildomą dalį. Prasminga

būtų netgi pakeisti pavadinimus: pensijos dalis vadinti draudimine ir paramine dalimis, o priedą

integruoti į draudiminę dalį.

31 "The use of an administratively defined “insured income” to index the accrual of future pension rights (or points)

leads to labor market distortions. It artificially increases the relative weight of more recent earnings periods when

average wages relative to insured income are increasing over time". David Coady, Alain Jousten, and Alvar Kangur.

Securing the Short- and Long-term Financial Sustainability of Social Security. Aide-Memoire. April 2010.

41

1.3. Pensijų indeksavimo patirtis Lietuvoje

1990-1994 metais Lietuvoje buvo indeksuojamos dar pagal 1956 metų TSRS įstatymą

paskirtos pensijos. Indeksavimas buvo daromas „ad hoc“, vejantis hiperinfliaciją. Kartais buvo

indeksuojama proporcingai esamam pensijos dydžiui, kartais visiems gavėjams pridedama vienoda

suma. Per tą laikotarpį pensijos aiškiai suvienodėjo. Be to, dėl dosnesnio karių ir pareigūnų pensijų

indeksavimo (jie TSRS turėjo autonomišką pensijų sistemą) jų pensijos buvo didesnės, nei visų

likusių. Tačiau apskritai pensijų ir darbo užmokesčio santykis išliko daugmaž stabilus – 41- 44%

lygyje.

1995 metais įsigaliojęs įstatymas numatė, kad bazinę pensiją tvirtina Vyriausybė, o

draudžiamąsias pajamas – VSDF Taryba (nuo 2000 metų vidurio šis tvirtinimas pavestas

Vyriausybei – įstatymas pakeistas 2000 m. liepos 4 d. Nr. VIII-1786).

Bazinė pensija turėjo būti tvirtinama ne mažesnė kaip 110 proc. minimalaus gyvenimo lygio

(MGL), o pastarasis turėjo būti indeksuojamas Pajamų garantijų įstatymo (1990) nustatyta tvarka.

Labai greitai skaičiuojamas ir taikomas MGL išsiskyrė, nes prie jo buvo kabinama vis daugiau

visokių išmokų, ir atitinkamai didinti MGL tapo nebeįmanoma. Bazinė pensija iki 2002 metų

vidurio nedaug skyrėsi nuo 110 proc. taikomojo MGL, o vėliau ėmė vis labiau atitrūkti ir nuo 2008

metų vidurio jau buvo beveik 3 kartus didesnė. Kaip ir MGL, ji buvo indeksuojama

voliuntaristiškai, siekiant politiškai pageidaujamo balanso tarp pensijų lygiavos ir diferencijavimo.

Draudžiamosios pajamos nuo 1995 metų turėjo būti skaičiuojamos ketvirčiais "pagal

pajamas, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos (…), taip pat pagal

išmokėtas valstybinio socialinio draudimo pašalpas." (Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo 14 str., pradinė redakcija). Taigi buvo numatytas abiejų pensijos dalių indeksavimo

mechanizmas – bazinė pagal kainas (kaip MGL), o draudžiamosios pajamos pagal VSDF biudžeto

įplaukas (suponuojant, kad nuo draudimo išmokų taip pat priskaitomos įmokos).

Vykdant įstatymą, 1996-11-29 VSDF Taryba patvirtino „vidutinių mėnesinių draudžiamųjų

pajamų skaičiavimo instrukciją“. Pagal ją ir buvo skaičiuojamos draudžiamosios pajamos.

Instrukcija 1999-04-30 buvo nežymiai patikslinta dėl karių ir pareigūnų darbo užmokesčio fondo

reikalų.

Viskas gerai sekėsi, kol, skaičiuojant 1999 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas,

paaiškėjo, kad jas reikia mažinti nuo 886 iki 880 litų. Nepaisydama savo pačios patvirtintos

instrukcijos, Taryba paliko galioti 886 litų dydį. Toliau reikalai klostėsi taip:

1.3-1 lentelė. Draudžiamųjų pajamų dinamika I

Ketvirtis Apskaičiuota Tvirtinama

1999 I 860 886

1999 II 888 886

1999 III 879 886

1999 IV 889 886

2000 I 862 886

Vis labiau prasilenkiant skaičiuojamiems ir tvirtinamiems dydžiams, buvo nuspręsta pakeisti

skaičiavimo metodiką. Naujoji metodika buvo Tarybos patvirtinta 2000-07-04. Norint išvengti

ketvirtinių svyravimų, buvo pasitelktas slankus VSDF pajamų vidurkis už tris ketvirčius. Be to,

buvo įrašyta nuostata, kad „esant VSDF biudžeto deficitui, vidutinės draudžiamosios pajamos

paliekamos anksčiau (praėjusį ketvirtį) galiojusio dydžio“ (metodikos V punktas). 2000 m. II

ketvirčio draudžiamosios pajamos buvo apskaičiuotos jau remiantis nauja metodika ir buvo lygios

900 litų. Iš karto buvo pasinaudota biudžeto deficito argumentu, ir toliau Vyriausybei pateiktas

tvirtinti 886 litų dydis.

Slankaus vidurkio idėja vis dėlto negelbėjo nuo svyravimų ir toliau draudžiamosios pajamos

buvo tvirtinamos taip:

42

1.3-2 lentelė. Draudžiamųjų pajamų dinamika II

Ketvirtis Apskaičiuota Tvirtinama

2000 II 900 886

2000 III 876 886

2000 IV 914 886

2001 I 879 886

2001 II 937 886

2001 III 853 886

2001 IV 937 886

2002 I 881 886

2002 II 934 886

2002 III 909 886

Skaičiavimams vis prasilenkiant su faktu, buvo nuspręsta dar kartą keisti skaičiavimo

metodiką. Buvo atsisakyta ketvirtinio draudžiamųjų pajamų skaičiavimo. Vyriausybė įpareigota

tvirtinti draudžiamąsias pajamas ne rečiau kaip kartą per metus. Taigi tapo galima taikyti galiojantį

dydį praktiškai iki naujo tvirtinimo (Įstatymo pakeitimas IX-1247, įsigaliojęs nuo 2003 m. sausio 1

d.).

Vykdydama įstatymo pakeitimus, 2003-06-18 Taryba patvirtino naują draudžiamųjų pajamų

apskaičiavimo metodiką. Pagal šią metodiką turėjo būti skaičiuojamos laukiamos pensijų draudimo

pajamos iki metų pabaigos ir, įvertinus gavėjų skaičių bei vidutinę jų papildomos pensijos dalį,

nusprendžiama, ar galima draudžiamąsias pajamas didinti. Kada imtis tokios iniciatyvos skaičiuoti

galimą padidinimą, metodika nenustatė (bent kartą metuose reikalauja įstatymas). Todėl nuo 2002

metų vidurio draudžiamosios pajamos buvo skaičiuojamos „lydekai paliepus“. Taigi ad hoc

parinktais laikotarpiais jos buvo apskaičiuotos ir patvirtintos taip:

1.3-3 lentelė. Draudžiamųjų pajamų dinamika III

2003 liepa 901

2004 rugsėjis 990

2005 liepa 1084

2006 liepa 1212

2007 vasaris 1356

2008 sausis 1414

2008 rugpjūtis 1488

Dėl krizės 1488 litų draudžiamųjų pajamų dydis 2009 metais negalėjo būti be deficito

mokamas. Vis dėlto nebuvo ryžtasi suskaičiuoti naujas draudžiamąsias pajamas. Tik 2009 metų

pabaigoje metodika buvo pakoreguota (patvirtinta 2009-12-16), įtraukiant nuostatą „Fondo biudžeto

išlaidoms viršijant pajamas ir nesant Fondo atsargos rezervo, einamųjų metų draudžiamosios

pajamos gali būti mažinamos (...)“. Pagal šią metodiką buvo apskaičiuotas 1170 litų dydis 2010

metams. 2010 metų gruodžio 16 d. Taryba pasiūlė Vyriausybei ir 2011 metams tvirtinti šį dydį, bet

jokie skaičiavimai pagal naująją metodiką nebuvo pateikti. 2011 metų gruodžio 21 d. Taryba

pasiūlė Vyriausybei 2012 metams tvirtinti 1488 litų draudžiamąsias pajamas. Jokie skaičiavimai

pagal galiojančią metodiką ir vėl pateikti nebuvo.

43

1.4. Gero pensijų indeksavimo principai

Galima išskirti tris pagrindinius pensijų indeksavimo principus: pensijų pakankamumo,

pensijų sistemos finansinio subalansuotumo ir lygybės tarp kartų.

Pensijų pakankamumo principas. Šis principas reiškia, kad indeksavimo mechanizmas

privalo užtikrinti bent 30 metų draudimo laikotarpį turintiems gavėjams tokią pensiją, kuri būtų

aukštesnė už rėmimo slenkstį (threshold).

Pensijų finansinio subalansuotumo principas. Šis principas reiškia, kad išlaidos pensijoms

turi būti suderintos su pensijų sistemos pajamomis ir rezervinėmis lėšomis. Tačiau pensijų dydžiai

ateinantiems biudžetiniams metams neturi būti mechaniškai nustatomi pagal laukiamas pajamas.

Vidutinės pensijos santykis su vidutiniu neto darbo užmokesčiu (makro pakeitimo norma)

neturėtų kristi žemiau 45 procentų. Jei finansinės galimybės leistų didinti šią normą, tai reikėtų

daryti atsižvelgiant į ateinančių metų prognozes: jei didesnę pakeitimo normą ateityje pavyktų

išlaikyti stabiliai, tada ji turėtų būti priimtina; jei ne – geriau iš perteklinių lėšų formuoti rezervą. Jei

finansinės galimybės ir turimas rezervas neleistų palaikyti ankstesnės pakeitimo normos, politikams

turėtų būti siūlomos sprendimų alternatyvos: didinti įmokų tarifą, subsidijuoti socialinio draudimo

sistemą bendrųjų mokesčių lėšomis, didinti pensijos amžių, nemokėti visos pensijos dirbančiam

pensininkui ir pan.

Lygybės tarp kartų principas. Laikantis šio principo, vienodą darbo biografiją turintys

asmenys (pajamų, nuo kurių buvo mokėtos pensijų socialinio draudimo įmokos, santykio su

vidutiniu šalies darbo užmokesčiu prasme) turi gauti vienodas pensijas, nepriklausomai nuo išėjimo

į pensiją metų.

1.5. Kiti svarbūs pensijų sistemos dizaino bruožai

Kiti Lietuvos pensijų sistemos bruožai gali būti vertintini tiek teigiamai, tiek neigiamai,

priklausomai nuo turimų socialinės politikos tikslų.

1. Į pensijų apskaičiavimą turi būti įtraukti visi profesinės karjeros laikotarpiai ir visi

atlyginimai. To reikia, kad sistema būtų teisinga ir dėl to, kad būtų didesnės pastangos dirbti

siekiant didesnės pensijos. Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistema šiuo požiūriu yra gerai

suprojektuota, išskyrus tai, kad pensijos dydis yra apribotas, o įmokos imamos nuo visos algos.

Labai dideles algas (virš 5 vidutinių draudžiamųjų pajamų) uždirbantiems atsiranda labai stipri

paskata vengti įmokomis apmokestinamų pajamų augimo. Iš kitos pusės, šios pensijų sistemos

charakteristikos atsisakymas (lubų apmokestinamoms algoms įvedimas arba lubų pensijos dydžiui

naikinimas) turėtų neigiamas pasekmes Sodros biudžetui.

2. Net neatsižvelgiant į minėtą pensijos dydžio apribojimą, perskirstymas pensijų

sistemoje yra didelis. Už minimalią algą visą karjerą dirbančiam asmeniui pajamų pakeitimo norma

gali būti apie 90 proc., o už 3 vidutinių algų dydžio algą – tik 30 proc. Tačiau sunku tai vertinti

vienareikšmiai neigiamai ar teigiamai. Dėl didelio perskirstymo, daugiau uždirbantiems asmenims

paskatos neatskleisti tikrųjų atlyginimų, dirbti neformaliame sektoriuje. Iš kitos pusės, dėka pensijų

sistemos pajamų nelygybė tarp pagyvenusių asmenų Lietuvoje daug mažesnė, nei tarp visų

gyventojų. Gini koeficientas, atitinkamai, 2007 m.buvo 20,4 proc. ir 33,8 proc.32

3. Lietuvoje mokamos pensijos dirbantiems pensininkams. Pensijos yra skirtos pakeisti

dėl senatvės, nedarbingumo ar mirties netektas darbo pajamas. Todėl atrodo nelogiška mokėti

pensijas dirbantiems pensinio amžiaus sulaukusiems ar dalį darbingumo praradusiems asmenims.

Tai daro neigiamą įtaką socialinio draudimo biudžetui. Tačiau, iš kitos, pusės, pensijos mokėjimas

32

Pensininkų pajamų Gini koeficientas: Atkinson A. B., Marlier E. Income and living conditions in Europe. European

Commission, 2008. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 18 d.]. Prieiga per internetą:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-31-10-555/EN/KS-31-10-555-EN.PDF 2. Bendras šalies Gini

koefocientas: Gini coefficient. Eurostat. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 18 d.]. Prieiga per internetą:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tessi190&plugin=0.

44

tokiems asmenims sukuria paskatas dirbti net ir sulaukus senatvės pensinio amžiaus ar turint

negalią. Todėl pensijos mokėjimą užsidirbantiems pajamas, gali būti ir pateisinamas.

4. Lietuvoje pensijos dydis nesusietas su tikėtina gyvenimo trukme. Susiejimas gal būti

pagrįstas, kad esant fiksuotam pensiniam amžiui ir ilgėjant tikėtinai gyvenimo trukmei, būtų

amortizuotas išlaidų pensijoms didėjimas. Tačiau Lietuvoje yra vėlinamas pensinis amžius, todėl

pensininkų skaičius dėl to bent pusantro dešimtmečio nedidės.

5. Finansinio tvarumo nebuvimas kai pensijų sistemos įplaukos nėra pakankamos

finansiniam įsipareigojimams padengti, mažina pasitikėjimą pensijų sistema. Lietuvoje paprastai

ekonominio nuosmukio laikotarpiais susidaro Sodros biudžeto deficitas, iš kurio sunkiai išeinama.

Tačiau vargu ar tai galima laikyti sistemos yda. Visada galima pasirinkti įmokų ir išmokų santykį,

kad ekonominio augimo laikotarpiu jis leistų sukaupti lėšų rezervą, reikalingą amortizuoti įplaukų

sumažėjimą krizės metu. Tačiau nei viena sistema negali būti apsaugota nuo politinių sprendimų

padidinti išmokas vietoje rezervo kaupimo.

6. Netikrumas, kuris pasireškia tuo, jog daromos dažnos vienkartinės dalinės reformos.

Taip pat netinkami ir vienkartiniai indeksavimai, kurie neturi jokių iš anksto numatytų taisyklių.

Lietuvoje pagrindiniai pensijų sistemos bruožai išsilaikė nuo 1995 m., tačiau dalinių pakeitimų

buvo daug.

45

2. Apskaitos vienetų (AV) sistemos analizė

2.1. Teorinė AV sistemos analizė

Apskaitos vienetų (AV) arba kitaip vadinamoje „taškų“ sistemoje paprastai asmens darbo

užmokestis susiejamas su šalies ūkio vidutiniu darbo užmokesčiu ir asmeniui suteikiami AV,

atsižvelgiant į šį santykį kiekvienais įmokų mokėjimo metais (pensinis AV gali būti lygus 1, kai

santykio vardiklis ir skaitiklis sutampa – t.y. asmuo gauna vidutinį darbo užmokestį). Išeinant į

pensiją, sukaupti AV yra padauginami iš AV vertės ir gaunama pirminis pensijos dydis.33

Taigi, mėnesinė pensija yra dviejų daugiklių sandauga:

P= IAV*AVV

IAV – individualūs AV;

AVV – AV vertė.

Individualių AV suma per metus:

IAV = IDP/ VDP

IDP – individualios metinės draudžiamosios pajamos;

VDP – vidutinės šalies metinės draudžiamosios pajamos.

Apskaitos vieneto vertė:

AVV= VDP*M/N *C

VDP – vidutinės šalies metinės draudžiamosios pajamos;

M – apdraustųjų skaičius;

N – pensininkų skaičius;

C – įmokos tarifas.

Vėliau taškų sistemoje svarbus kasmetinis taško vertės indeksavimo klausimas. Indeksavimo

galimybes riboja pensijų sistemos finansinės galimybės, o jos paprastai priklauso nuo pensininkų ir

apdraustųjų skaičiaus bei pastarųjų darbo užmokesčio.

AV sistema yra gana paprasta ir aiški. Asmuo gali lengvai palyginti savo darbo užmokestį su

vidutiniu ir sužinoti apskaitos vienetų skaičių. Susumavus metinius AV per visą profesinės karjeros

laikotarpį, apskaičiuojama bendra asmens AV suma. Kai paskelbiama AV vertė, ją padauginęs iš

savo AV skaičiaus, asmuo žino, kodėl jo pensija yra būtent tokio dydžio. Dirbančiam žmogui aišku,

kad ilgiau ir už didesnę algą dirbdamas, jis sukaups daugiau AV arba būsimą pensiją.

Apdraustajam gali būti mažiaus skaidrus AV vertės nustatymas ir indeksavimas. Tačiau to

neįmanoma išvengti bet kurioje pensijų sistemoje, nes šis parametras priklauso ne nuo asmens

pastangų, o nuo bendrų ūkio raidos tendencijų. Taip yra net ir individualiomis sąskaitomis

grindžiamoje privačioje kaupiamojoje pensijų sistemoje, kurioje ūkio raidos tendencijų poveikis

būsimos pensijos dydžiui perduodamas per kapitalo rinkas.

33

Queisser M., Whitehouse E. Neutral or Fair? Actuarial concepts and pension system design . OECD social

employment and migration working papers. 04-Dec-2006.

46

2.2. Kelių ES valstybių AV pensijų sistemų pagrindiniai bruožai

Vokietija

Vokietijoje mėnesinės pensijos dydis yra apskaičiuojamas kaip trijų veiksnių rezultatas:

asmeninių (individualių) pensinių taškų, taško vertės, pensijos tipo:

IT*K(1,0)*TV

IT – individualūs taškai (personal renumeration points) – savo ruožtu apskaičiuojami taip:

(IDP/ VDP + CR)*A

IDP – individualios metinės draudžiamosios pajamos;

VDP – vidutinės šalies metinės draudžiamosios pajamos;

CR – kredituotų draudimo periodų vertė;

A – faktorius, kuris nustatomas atsižvelgiant į išėjimo į pensiją amžių (sumažina rodiklį jei į

pensiją išeinama nesulaukus pensinio amžiau ir padidina, jei vėliau nei sulaukus pensinio amžiaus);

TV – taško vertė, kuri nustatoma pagal mėnesinę pensiją, mokamą vidutinį uždarbį gavusiam

asmeniui, už kiekvienus stažo metus. Ši dalis kasmet indeksuojama pagal atlyginimų dydį. Šiuo

metu 27,2 euro senosiose žemėse, ir 24,13 euro naujosiose.

K – koeficientas, priklausantis nuo pensijos tipo (1 – pilnai senatvės pensijai).

Kiekvieni vidutiniškai uždirbančio įmokų mokėtojo metai uždirba 1 pensinį tašką. Didesnės

ar mažesnės įmokos proporcingai uždirba daugiau ar mažiau pensinių taškų.

Sukaupti pensiniai taškai, išeinant į pensiją yra dauginami iš pensinio taško vertės, kuri yra

nustatoma kasmet pagal darbo užmokestį. Pensinio taško vertė yra reguliuojama atsižvelgiant į

įmokos dydį ir pensininkų bei įmokų mokėtojų santykį (šiuo požiūriu galima teigti, kad Vokietijos

„taškų“ sistema integruoja ir NDC sistemos esminį bruožą, pensijos dydžio ryšį su dirbančiųjų ir

pensininkų skaičių santykio kitimu). Šie veiksniai buvo įtraukti į pensijos indeksavimo taisykles.

Todėl pensinio taško vertės indeksas yra šiek tiek žemesnė nei vidutinio darbo užmokesčio

augimas.34

Asmeninis pensinis taškas yra apskaičiuojamas pagal sumokėtas įmokas ir indėlio veiksnį,

arba laiką, kada asmuo pasitraukia iš aktyvaus profesinio gyvenimo. Šis veiksnys mažėja 0,3%

kiekvieną mėnesį prieš pensiją ir didėja 0,5% kiekvieną darbo mėnesį po pensinio amžiaus.

Pensijų taško vertė Vokietijoje yra koreguojama kasmet. Bendru atveju tai atliekama tam,

kad pensijų augimas būtų susietas su darbo užmokesčiu, tačiau taip pat reikia įvesti tam tikrus

koregavimo koeficientus.

Visų pirma, yra atsižvelgiama į valstybės pensijų įmokų normos pokyčius ir subsidijas

privataus kaupimo pensijoms per praėjusius metus (Riester koeficientas).

Antra, atsižvelgiama į tvarumo veiksnį, matuojantį pensijos įnašų mokėtojų skaičiaus kaitą,

atsižvelgiant į pensininkų skaičių.35

Pensijų koregavimas tokiu būdu gali būti žymiai mažesnis nei vidutinis darbo užmokesčio

pokytis, arba net sumažėti iki nulio, jeigu vyksta intensyvus visuomenės senėjimas. Visos pensijos

kasmet tikslinamos, atsižvelgiant į pensijų taško vertės pokyčius, nepriklausomai nuo išėjimo į

pensiją metų.

Pensijos yra koreguojamos kasmet, liepos 1-ąją dieną, pagal žemiau pateikiamą formulę:

34

Pensions at a glance 2011: retirement- income systems in OECD and G20 countries. OECD 2011.www.oecd.org. 35

Išmokos indeksavimo formulė pagal darbo užmokestį ir priklausomybės įmokų mokėtojų/ pensininkų santykį panaši į

NDC palūkanas. Vokietijos sistemoje vidutinis darbuotojas uždirba T taškų, o per t metų vidutinė pensijos vertė PV

išauga kartu su darbo užmokesčio augimu bei priklausomybės santykio tarp įmokų mokėtojų ir pensininkų augimu.

Tokiu būdu vokiškosios pensijos vertė tampa proporcinga NDC schemos generuojamai vertei. Todėl ką pasirinkti tai

yra daugiau istorinio paveldo ir politinių diskusijų klausimas (pagal Borsh-Supan A. What are NDC pension systems?

What do they bring to reform strategies. 2003, 42. Manheim Research Institute for the Economics of ageing).

47

1*1*

100

100*

2

1

22

11

*

2

11

t

t

tt

tt

t

ttt

pc

pc

crrf

crrf

ae

aeppvppv

čia: ppv – pensijos taško vertė;

ae – vidutinės pajamos;

ae* - koreguotos vidutinės pajamos;

rf – įmokų norma subsidijuojamoms privataus kaupimo schemoms;

cr – įmokų į valstybės pensijų schemą norma;

pc – pensininkų/įmokų mokėtojų santykis;

α – perskirstymo koeficientas - 0,25.

Bendrai paėmus, pensijos taško vertė yra koreguojama atsižvelgiant į vidutinio darbo

užmokesčio augimą, tačiau šis padidėjimas yra sumažinamas dėl vadinamojo Riester ir tvarumo

koeficiento, tačiau pensijos taško vertės koregavimas negali būti mažesnis už nulį.

Kalbant apie vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo skaičiavimą, remiamasi statistiniais

duomenimis. Vokietijoje kaip pagrindas yra naudojami Nacionalinių sąskaitų duomenys. Siekiant

atsižvelgti į vidutinio darbo užmokesčio augimo skirtumus, imant vidurkį iš Nacionalinių sąskaitų ir

darbo užmokesčio vidurkį, nuo kurio mokamos įmokos į pensijų sistemą, į pensijos taško vertės

formulę yra integruojamas korekcijos koeficientas. Dėl statistinių priežasčių naudojamas laiko

langas šiame koeficiente siekia t-3. Mažesnis vidutinio darbo užmokesčio, nuo kurio mokamos

įmokos į pensijų sistemą, padidėjimas, lyginant su bendru vidutinio darbo užmokesčio augimu,

nulemia mažesnį koregavimą ir atvirkščiai.

ps

t

ps

t

t

t

tt

ae

ae

aeae

aeae

3

2

3

2

2

*

2 *

Čia: ae* - koreguotos vidutinės pajamos;

ae – vidutinės pajamos pagal Nacionalines sąskaitas;

aeps

– vidutinės pajamos, gaunamos valstybės pensijų schemos dalyvių.

Vadinamasis Riester koeficientas nulemia koregavimo sumažinimą, jei numatytas įmokų

tarifas padidėjo ankstesniaisiais metais. Pavyzdžiui, jei įmokos tarifas padidėjo nuo 19,5% iki

19,6%, koregavimas yra sumažinamas 0,13 procentinio punkto.

Tarkim: 03,1*

2

1

t

t

ae

ae, ir

22

11

100

100

tt

tt

crrf

crrf; pvz.: 9987,0

5,194100

6,194100

ir

0,11*12

1

t

t

pc

pc , tada

0287,1*0,1*9987,0*03,1* 11 ttt ppvppvppv .

Siekiant išlaikyti ilgalaikį finansų tvarumą pensijų sistemoje, tvarumo veiksnys taip pat yra

įtrauktas į koregavimo formulę. Šis koeficientas sukelia koregavimo sumažinimą, jei sistemos

finansuotojų (įmokų mokėtojų) skaičius sumažėja ir/ar jei pensininkų skaičius didėja. Todėl

tvarumo koeficientas yra apskaičiuojamas pagal pensininkų/mokėtojų santykio pokytį. Kadangi

pokyčiai dalinio ir pilno laiko darbe turėtų būti panaikinti, pensininkų ir įnašų mokėtojų skaičius yra

48

apskaičiuojamas remiantis ekvivalentų pagrindu, kurie yra apibrėžti skirtingai Vakarų ir Rytų

Vokietijos teritorijoms.

EW

EW

eConeCon

ePenePenpc

pc – pensininkų/įnašų mokėtojų santykis;

ePen – ekvivalentas pensininkams;

eCon – ekvivalentas įnašų mokėtojams;

W, E – vakarų, rytų Vokietija.

Ekvivalentas pensininkams yra apskaičiuojamas taip:

sp

PEePen

PE – išlaidos pensijoms;

sp – standartinė pensija.

Standartinė pensija apskaičiuojama kaip 45 pensijos taškų ir esamos pensijų taško vertės

sandauga. Dalijant išlaidas pensijoms iš pensijos vidutinio dydžio, gaunama ekvivalento

pensininkams apimtis.

Panašus metodas yra naudojamas apskaičiuojant ekvivalentą įmokų mokėtojams: bendra

įmokų suma yra padalinama iš „standartinio“ įnašo, kuris turi būti sumokėtas vienam pensijų taškui

gauti.

sc

CReCon

CR – bendros sumokėtos įmokos;

sc – standartinis įnašas.

Apibendrinant galima teigti, kad tvarumo veiksnio poveikis yra toks: pavyzdžiui gyvenimo

trukmės padidėjimas 10% reikštų, kad pensininkų skaičius taip pat išaugo 10%, o tai iš pirmo

žvilgsnio reikštų ir atitinkamą išlaidų pokytį. Tačiau dėl tvarumo koeficiento metinis pensijų

koregavimas būtų sumažintas taip, kad išlaidų pensijoms padidėjimas šiuo atveju būtų mažesnis nei

10%. Todėl finansinės naštos įmokų mokėtojams padidėjimas yra ribotas. Dėl mokėtojų skaičiaus

pokyčio veikia tas pats mechanizmas. Taigi, tvarumo koeficiento poveikis priklauso nuo

demografinių ir ekonominių pokyčių ir todėl skiriasi atsižvelgiant į prielaidas.

Slovakijos Respublika36

Pensijos dydis priklauso nuo: asmens surinktų taškų skaičiaus, draudimo laikotarpio ir

dabartinės pensinio taško vertės:

IT*Y*TV + PP

IT – individualūs taškai (taškai už visus draudimo stažo metus, apskaičiuoti santykyje su

vidutine alga šalyje (2010 m. nustatytas maksimalus santykis 2,65) ir proporcingai stažo metų

skaičiui);

Y – stažo metų skaičius;

TV – taško vertė, lygi 0,0125 vidutinės algos šalyje už metus prieš išeinant į pensiją (2010

m. 9,2246 euro).

36


ILO Decent Work Technical Support Team And Country Office For Central And Eastern Europe, 2011.

49

PP – papildoma dalis – antrosios pakopos pensija.

Asmens už vienus draudimo metus priskaičiuotų taškų suma apskaičiuojama dalijant

asmeninę įvertinimo bazę iš bendros įvertinimo bazės. Asmeninė įvertinimo bazė yra asmens darbo

užmokestis, nuo kurio sumokėtos įmokos per metus. Tuo tarpu, bendroji įvertinimo bazė yra

vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Slovakijos Respublikoje, nustatytas Slovakijos Respublikos

Statistikos tarnybos, padaugintas iš 12. Pavyzdžiui, dirbantysis, kurio kasmetinis bruto darbo

užmokestis yra lygus nacionaliniam vidutiniam darbo užmokesčiui, gaus vieną asmeninį pensinį

tašką per kalendorinius metus. Asmeninių pensinių taškų skaičius kiekvienais metais negali būti

didesnis nei trys.

Vidutinis asmeninio darbo užmokesčio taškas yra apskaičiuojamas, padalijant asmeninių

darbo užmokesčio taškų skaičių per visą karjerą iš pensinio draudimo laikotarpio.

Pensijos taško vertė yra nustatoma Socialinės apsaugos įstatyme (Social Security Act). 2010

m. pensijos taško vertė buvo 9,2246 euro, o tai buvo 1,03 proc. bendros vertinimo bazės. Pensijos

taško vertė yra koreguojama kiekvienais metais sausio 1 d. Ir taikoma visais kalendoriniais metais.

Nėra nustatyta minimali pensija. Tačiau įstatymas garantuoja minimalią pensinę išmoką,

apibrėžiant minimalią mokėtų įmokų įvertinimo bazę. Kadangi minimali įvertinimo bazė yra lygi

minimaliam darbo užmokesčiui, kuris yra apie 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio, individas

negali gauti mažiau nei 0,4 taškų per įmokų mokėjimo metus.

Pensininkas, kurio pajamos žemesnės nei pragyvenimo minimumas gali gauti paramą,

priklausomai nuo jo individualios situacijos. Didžiausias pensinių taškų skaičius yra trys, ir jų

pagrindu yra apskaičiuojama maksimali pensija.

Netekto darbingumo pensija yra mokama, jei apdraustas asmuo tampa neįgalus (t. y. netenka

daugiau nei 40 proc. darbingumo), turi minimalų penkerių metų pensijų draudimą ir negalios

momentu tenkina sąlygas senatvės pensijai ar išankstinei senatvės pensijai gauti. Asmenims,

jaunesniems nei 28 metai amžiaus, draudimo laikotarpis draudimo netekto darbingumo pensijai yra

mažinamas priklausomai nuo amžiaus:

a) Vieni metai asmenims, jaunesniems nei 22 metai;

b) Dveji metai asmenims nuo 22 iki 24 metų amžiaus;

c) Treji metai asmenims nuo 24 iki 26 metų amžiaus;

d) Ketveri metai asmenims nuo 26 iki 28 metų amžiaus.

Asmenims, kurie netenka 70 proc. darbingumo, netekto darbingumo pensija apskaičiuojama,

remiantis vidutiniu asmeniniu tašku, turimu draudimo stažu, pridedamu draudimo periodu nuo

negalios momentu iki senatvės pensijos amžiaus, taško vertės.

Jei netektas darbingumas yra mažesnis nei 70 proc., netekto darbingumo pensijos dydis

priklauso nuo netekto darbingumo lygio.

Našlių pensijos yra mokamos:

a) jei miręs sutuoktinis buvo senatvės pensijos ar išankstinės, netekto darbingumo

pensijos gavėjas;

b) jei miręs sutuoktinis atitinka kvalifikacinius reikalavimus senatvės ar netekto

darbingumo pensijai;

c) jei sutuoktinis miršta dėl nelamingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos;

Po vienų metų mokėjimo, našlio pensija ir toliau mokama jeigu:

a) asmuo yra netekęs 70 proc. darbingumo;

b) augina mažiausiai tris vaikus;

c) sulaukė 52 metų amžiaus ir augina du vaikus;

d) sulaukė pensinio amžiaus.

Našlių pensijos dydis yra 60 proc. senatvės pensijos, išankstinės ar netekto darbingumo

pensijos, kurią gavo miręs sutuoktinis arba į kurią turėjo teisę mirties dieną.

50

Jei atitinka kvalifikaciniai reikalavimai ir sąlygos dviem pensijoms, tai mokama didesnė

pensija. Našlaičių pensija yra mokama, jei tėvas/motina ar įtėviai tenkina reikalavimus našlių

pensijai.

Našlaičių pensijos dydis yra 40 proc. senatvės pensijos, išankstinės ar netekto darbingumo

pensijos dydžio, į kurią turėjo teisę miręs asmuo mirties dieną.

Rumunija37

Rumunijoje pensijos dydis yra apskaičiuojamas padauginant kasmetinį vidutinį dydį, kurį

įgyja apdraustasis įmokų mokėjimo laikotarpiu, iš pensinio taško vertės:

Gaunama pensija = vidutinis metinis dydis x pensinio taško vertė

Vidutinis metinis dydis, kurį įgyja apdraustasis, yra apibrėžiamas padalijant taškų skaičių per

draudimo laikotarpį iš draudimo metų skaičiaus:

Vidutinis metinis dydis= metinis dydis/ įmokų mokėjimo metų skaičius

Metinis dydis yra apibrėžiamas padalinus kiekvieną mėnesį surinktų taškų sumą iš dvylikos.

Mėnesinis taškų skaičius yra apskaičiuojamas palyginus individualias draudžiamąsias pajamas su

atitinkamo mėnesio vidutinėmis mėnesinėmis pajamomis, kurias skelbia Nacionalinis Statistikos ir

ekonomikos tyrimų institutas.

Metinis dydis = mėnesinis dydis/12

Mėnesinis dydis = individualus bendras mėnesinis darbo užmokestis (mėnesinės

draudžiamosios pajamos) / mėnesinis bendras vidutinis darbo užmokestis.

Pensinio taško vertė yra apibrėžiama socialinės apsaugos biudžeto įstatyme. Pensinio taško

vertė nustatoma kiekvienų metų gruodžio mėn., atsižvelgiant į infliacijos tempą, prognozuojamą

kitais biudžetiniais metais.

Nuolatinių studijų universitete, tarnybos armijoje ar esant karo belaisvėje laikotarpio pensijų

taškas sudaro 25 proc. nacionalinio vidutinio bruto užmokesčio atitinkamu laikotarpiu.

Nedarbo laikotarpiu, pensijų taškas yra skaičiuojamas, remiantis nedarbo išmoka. Privalomo

pensinio fondo dalyviams pensinis taškas yra skaičiuojamas, atimant įmokas nukreipiamas į pensijų

fondą.

Netekto darbingumo ir našlių pensijos.

Įmokų laikotarpis netekto darbingumo pensijai priklauso nuo besikreipiančio amžiaus, kai

ištinka negalia. Reikalaujamas įmokų laikotarpis yra penkeri metai, jei besikreipiantysis yra

jaunesnis nei 25 metai; aštuoneri metai, jei besikreipiantis yra 25-31 metų; 11 metų, jei amžius 31-

37 metai; 14 metų, jei amžius 37-43 metai; 18 metų, jei 43-49 metų; 22 metai, jei amžius 49-55

metai ir 25 metai, jei amžius 55 metai ir daugiau. Tuo atveju, kai yra labai sunkios ligos, nėra

minimalaus įmokų periodo.

Netekto darbingumo pensijos yra skirstomos į tris kategorijas pagal negalios laipsnį (arba

netekto darbingumo lygį). Pirmasis lygis yra visiškas darbingumo netekimas. Antrasis ir trečiasis

lygiai yra dalinis darbingumo netekimas. Asmenys gali dirbti, esant daliniam darbingumui ir tokiu

būdu kaupti įmokų mokėjimo stažą arba pensijų taškus. Netekto darbingumo pensija yra

skaičiuojamos taip pat kaip senatvės pensijos, t. y. naudojant tą pačią formulę. Tačiau netekto

darbingumo pensijoms apskaičiuoti vertinamas įmokų mokėjimo laikotarpis iki negalios ir

„potencialus įmokų mokėjimo laikotarpis“ (skirtumas tarp nustatyto pensinio amžiaus ir amžiaus,

kai ištiko negalia).

37

Toader S.A., Butucara J. Predescu J. The Public pension system comparative study between Romania and Germany.

Romanian Economic and business review- vol.4 No.2.

51

Kiekvienais potencialaus įmokų mokėjimo laikotarpiais metais pensijų taškas yra lygus:

0,75 pirmojo lygio netekto darbingumo; 0,6 – antrojo lygio; 0,5 – trečiojo lygio.

Jei gaunantysis netekto darbingumo pensiją pasiekia nustatytą pensinį amžių ir turi teisę į

senatvės pensiją, jis gauna didesnę pensiją iš jų abiejų pasirinktinai. Netekto darbingumo pensijos

yra periodiškai peržiūrimos.

Mirties atveju dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, našlys/ė sutuoktinis turi

teisę į našlių pensiją, jei jo/s pajamos yra mažesnės nuo 35 proc. nacionalinio vidutinio šalies bruto

darbo užmokesčio.

Kitais atvejais našlių pensijos yra mokamos našliams iki 6 mėn. po mirties, jei pajamos yra

mažesnės nei 35 proc. nacionalinio šalies bruto darbo užmokesčio.

Našlaičių pensijos vaikams nepriklauso nuo pajamų.

Našlių pensijos yra apskaičiuojamos, remiantis mirusiojo sukauptais pensijų taškais.

Prancūzija

Prancūzijoje pensija apskaičiuojama pagal formulę:

VDP*K*Q/162 + PP.

VDP – vidutinės metinės draudžiamosios pajamos (atlyginimas) apskaičiuotos atsižvelgiant į

geriausius 25 draudimo metus taikant lubas (34 620 EUR), indeksuojamos kasmet.

K – koeficientas, apskaičiuojamas atsižvelgiant į stažą. Maksimalus koeficientas yra 0,5

(160-164 draudimo ketvirčiai). Nepasiekus koeficiento, jis mažinamas 0,05 arba 0,025 priklausomai

nuo kohortos, kuriai priklauso draudžiamasis.

Q – draudimo periodas ketvirčiais.

PP – papildoma pensijos dalis apskaičiuojama naudojant taškus tiems, kurie dalyvauja

papildomose pensijų schemose (ARRCO, AGIRC). Ji apskaičiuojama atsižvelgiant į sukauptų taškų

skaičių ir jų vertę.

52

3. AV sistemos pasirinkimo Lietuvos pensijų sistemos pertvarkymui analizė

Apskaitos vienetų („taškų“) sistemos privalumai

Apskaitos vienetų sistema pakankamai skaidri: kuriais nors metais mokėjęs įmoką nuo vieno

vidutinio darbo užmokesčio, tais metais asmuo įgytų vieną apskaitos vienetą. Žinant skelbiamą

apskaitos vieneto vertę ir sukauptą vienetų skaičių, galima būtų įvertinti įgytas pensines teises. Be

to, tai skatintų mokėti įmokas, nes tiesiogiai veiktų laukiamą pensijos dydį.

Apskaitos vienetai turi tą esminį privalumą, kad vienodą darbo (įmokų) biografiją turintys

asmenys visada gaus vienodas pensijas, nes turės vienodą apskaitos vienetų skaičių. Keičiantis

vieneto vertei, vienodai keisis ir mokamos pensijos dydis, nesvarbu, kada asmuo bus išėjęs į pensiją

– vakar ar prieš 10 metų. To negali garantuoti NDC sistema, nes jaunesnio pensininko virtualus

kapitalas gali būti didesnis, o seniau paskirtų pensijų indeksavimas nebūtinai išlygins galimus

didžiulius skirtumus.

Apskaitos vienetai Lietuvos sąlygomis pranašesni dar ir tuo, kad esamos pensijų

skaičiavimo formulės lengvai gali būti transformuotos į šią sistemą, ko nepasakysi apie virtualias

sąskaitas.

Kaip dabartinį pensijų apskaičiavimą paversti apskaitos vienetų („taškų“) sistema

Bendras principas. Dabartiniai draudžiamųjų pajamų koeficientai savo esme ir yra ne kas kita kaip apskaitos

vienetai („taškai“), todėl juos paprasčiausia būtų sutapatinti su asmens turima apskaitos vienetų

suma, o vieneto vertę nustatyti lygia dabartinei sandaugai 0,005·Dt. Šiandien tai būtų 0,005∙1488

LT = 7,44 Lt.

Pavyzdys. Sakykim, asmuo turi 25 metų stažą iki 1994 metų, o jo asmens draudžiamųjų

pajamų koeficientas už tą laikotarpį 2; nuo 1994 metų asmuo turi 15 metų stažą su koeficientu 3.

Tokiam asmeniui suteikiame 25∙2+15∙3 = 95 AV.

Papildoma pensija pagal dabartinę formulę Papildoma pensija pagal AV skaičių

Pt = 0,005·25·2·1488 + 0,005·15·3·1488 = 706,80. Pt = 95∙7,44 = 706,80

Taigi jau paskirta pensija niekaip nepasikeičia – mokamas tas pats dydis.

Dabartinių apdraustų asmenų metiniai draudžiamųjų pajamų koeficientai žinomi nuo 1994

metų. Asmens, kuriam pensija jau paskirta ir jo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai bei stažas

(už laikotarpius iki 1994 metų ir po jų) apskaičiuoti, apskaitos vienetų sumą sudarytų stažo ir

koeficiento sandauga (kaip parodyta pavyzdyje). Jei asmeniui pensija dar nepaskirta, jo metinių

koeficientų sumą galima būtų prilyginti įgytų apskaitos vienetų sumai. Be to, reikėtų dar pridėti

apskaitos vienetus už laikotarpį iki 1994 metų (žr. pasiūlymą žemiau).

Tolesnį apskaitos vienetų įgijimą reikėtų sieti su Statistikos departamento skelbiamu

vidutiniu darbo užmokesčiu kaip labiau objektyviu bei politiškai neangažuotu ir laikytis principo:

įmokos nuo vieno vidutinio darbo užmokesčio suteikia vieną apskaitos vienetą.38

Tačiau reikia

nuspręsti, kurį iš Statistikos Departamento skelbiamų dydžių rinktis. Vienas iš vidutinio darbo

užmokesčio dydžių (be individualių įmonių) skelbiamas ketvirčiais; kitas (su individualiomis

įmonėmis) – kartą per metus. Turint galvoje, kad, sakykim, spalio mėnesį į pensiją išėjęs asmuo

turėtų laukti „tikro“ pensijos dydžio (atsižvelgiančio į išėjimo metų įmokas) iki kitų metų gegužės,

38

Dar geriau būtų sieti su Sodroje apskaičiuotinu vidutiniu darbo užmokesčiu, nuo kurio realiai buvo priskaitytos

pensijų draudimo įmokos. Draudžiamosios pajamos ir buvo sumanytos kaip būtent toks dydis, bet patirtis parodė, kad

šios idėjos praktiškai nepavyko įgyvendinti. Prie jos būtų galima grįžti, bet reikėtų išspręsti metodologines tokio

vidutinio darbo užmokesčio nustatymo problemas (kaip apskaityti ne visą laiką, ne visu etatu dirbančius ir t.t. ) ir

politinės atsakomybės už šio dydžio tvirtinimą problemas.

53

būtų prasmingiau rinktis ketvirtinius dydžius ir atitinkamai jų vidurkius kaip metų duomenis, o ne

vėluojantį metinį rodiklį.

Kurį iš vidutinių darbo užmokesčių besirinktume, jei laikytumės principo vienas vidutinis

darbo užmokestis – vienas apskaitos vienetas, naujai įgyjami apskaitos vienetai būtų nuvertinti,

lyginant su įgytais anksčiau dėl to, kad draudžiamosios pajamos visada buvo gerokai mažesnės už

bet kurį iš vidutinių darbo užmokesčių. Todėl reiktų po pertvarkos arba pradėti užskaityti daugiau

kaip vieną apskaitos vienetą už įmokas nuo vieno vidutinio darbo užmokesčio arba atitinkamai

koreguoti iki pertvarkos įgytų apskaitos vienetų kiekį.

Jei apskaitos vienetai įsigaliotų nuo 2014 metų, o 2013 metais vidutinio darbo užmokesčio ir

draudžiamųjų pajamų santykis būtų, pavyzdžiui, 1,5, tai nuo 2014 reikėtų arba skirti 1,5 apskaitos

vieneto už įmokas nuo vieno vidutinio darbo užmokesčio arba sukauptą apskaitos vienetų

(koeficientų) sumą mažinti 1,5 karto, atitinkamai didinant vieno apskaitos vieneto vertę. Antrasis

variantas atrodo priimtinesnis, turint galvoje apskaitos vieneto prasmę. Grįžkim prie ankstesnio

pavyzdžio, kurį modifikuosim antrojo varianto linkme.



Tokiam asmeniui suteikiame (25∙2+15∙3)/1,5 = 95/1,5 = 63,33 AV. Tačiau dabar vieno apskaitos

vieneto vertė irgi koreguojama: 7,44∙1,5 = 11,16 Lt.

Papildoma pensija pagal dabartinę formulę Papildoma pensija pagal AV skaičių

Pt = 0,005·25·2·1488+0,005·15·3·1488 =

706,80.

Pt = 63,33∙11,16 = 706,80

Taigi jau paskirta pensija ir šį kartą niekaip nepasikeičia – mokamas tas pats dydis.

Kokį indeksavimo mechanizmą siūlome Lietuvai, jei būtų priimta „taškų“ sistema?

Kadangi visiškai pagrįstai siūloma perkelti bazinės (paraminės) pensijos dalies finansavimą į

valstybės biudžetą, siūlytume jos indeksavimui taikyti jau anksčiau suderintą socialinės apsaugos

išmokų indeksavimo mechanizmą. Toliau pateikiama taip ir nespėjusi įsigalioti dėl krizės (beje, ir

dėl labai nervingo ES bei IMF'o požiūrio į automatinius indeksavimo mechanizmus) įstatymo

dviejų straipsnių redakcija.39

4 straipsnis. Indeksavimas, indeksavimo apskaitos laikotarpis, vartotojų kainų indekso

apskaičiavimas ir skelbimas

1. Indeksavimas yra bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, darbo užmokesčio, socialinės

apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ar kitų pajamų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies

kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.

2. Indeksavimo apskaitos laikotarpiu (toliau – apskaitos laikotarpis) laikomi dveji metai iki

einamųjų metų liepos 1 dienos.

3. Apskaitos laikotarpio (dvejų metų, prasidedančių nuo liepos mėnesio) vidutinį metinį

vartotojų kainų indeksą (toliau – vartotojų kainų indeksas), vadovaudamasis šiame straipsnyje

nustatyta tvarka, kasmet apskaičiuoja ir skelbia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės. Vartotojų kainų indeksas yra geometrinis vidurkis apskaitos laikotarpio paskutinių 12

mėnesių vidutinio metinio vartotojų kainų indekso ir apskaitos laikotarpio pirmų 12 mėnesių

vidutinio metinio vartotojų kainų indekso.

4. Apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas yra procentais

išreikštas skirtumas tarp apskaitos laikotarpio (dvejų metų, prasidedančių nuo liepos mėnesio)

vidutinio metinio vartotojų kainų indekso ir 100.

39

Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir

nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymas (X-1710). 2008 m. liepos 15 d. redakcija.

54

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet, atsižvelgdama į apskaitos laikotarpio vidutinį

metinį vartotojų kainų padidėjimą, priima sprendimą dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio,

minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių, pareigūnų ir

karių valstybinių pensijų, iki 1991 m. liepos 1 d. paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už

tarnybą (ištarnautus metus) ir netekto darbingumo pensijų bei teisėjų valstybinių pensijų

indeksavimo.

6 straipsnis. Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių indeksavimas

1. Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai indeksuojami, jei apskaitos

laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas viršija 3 procentus. Nuo ateinančių po

apskaitos laikotarpio metų sausio 1 dienos turi būti patvirtinti socialinės apsaugos išmokų atskaitos

rodiklių dydžiai. Einamųjų metų birželio mėnesį galioję jų dydžiai turi būti padidinti ne mažiau nei

apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į nacionalinio biudžeto ir Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto galimybes, turi teisę 6 mėnesiams atidėti atitinkamų socialinės

apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžių indeksavimą.

Kaip veiktų šiame įstatyme nustatytas indeksavimo mechanizmas parodyta 3-1 lentelėje.

3-1 lentelė. Indeksavimo mechanizmo veikimas Laikotarpis Vidutinis

metinis

Apskaitos laikotarpio

vidutinis metinis

Bazinė pensija

Automatiškai*

Bazinė

pensija

faktiškai*

2006 liepa – 2007 birželis 1,043088

2007 liepa – 2008 birželis 1,091396 1,066969 (6,7%) 316,00 347,60

2008 liepa – 2009 birželis 1,086606 1,088998 (8,9%) 337,16 396,00

2009 liepa – 2010 birželis 1,011171 1,048210 (4,8%) 367,17 432,00

2010 liepa – 2011birželis 1,032393 1,021727 (2,2%) 384,87 432,00

*Pastaba: Bazinė pensija parodoma laikotarpio sausio 1 dienai. Atsižvelgta į 10 ir laikinai 20 proc.

didinimą

Šiam mechanizmui galima prikišti bent du dalykus: pirma, jis labai inertiškas, nes

indeksavimui gali tekti laukti net du metus su puse, jei ankstesnių metų indeksas mažas; kita vertus,

kainų indeksui kritus, gali tekti išmokas indeksuoti dėl praeitų metų aukšto indekso. Antra, esant

nedideliems kainų indeksams, gali būti neprivaloma indeksuot niekada, nes svarbūs tik pastarųjų

dviejų metų indeksai, o kas sukaupta iki to nebesvarbu. Dėl to kyla grėsmė prasilenkti su pensijų

pakankamumo principu.

Automatinio indeksavimo principas kaipo toks iš viso buvo kritikuojamas kaip griaunanti

šalies finansų sistemą. Lietuvos žiniasklaidoje 2008 m. buvo pateikta tokia informacija:

ES reakcija į kainų indeksavimą – neigiama

Vilnius, liepos 5 d. (BNS). Šią savaitę Seimo priimtas, Prezidento dar nepasirašytas

įstatymas, kuriuo minimali alga, pensijos ir kitos socialinės išmokos pririšamos prie infliacijos,

kritikuojamas Briuselyje. Aukšto Europos Sąjungos (ES) pareigūno - ekonomikos ir pinigų

politikos komisaro Joaquino Almunia - teigimu, kainas suvaldyti turintis įstatymas kaip tik lems jų

kilimą.

"Tokioje šalyje kaip Lietuva, kuri ir taip turi didelių problemų dėl vis augančios infliacijos,

priimti tokį įstatymą - klaida. Puikiai suprantu būtinybę kompensuoti perkamosios galios mažėjimą

silpniausiems visuomenės sluoksniams, tačiau iš patirties žinome, kad indeksavimas - pats

blogiausias būdas kovoti su infliacija. Indeksavimas ją tik dar padidins", - LTV informacinei laidai

"Panorama" teigė ES ekonomikos ir pinigų politikos komisaras Joaquinas Almunia.

Algų indeksavimą taiko ir daug pajėgesnės valstybės - Belgijos - vyriausybė, tačiau šioje

šalyje gyvenantis komisaras sako, kad tai - ne argumentas.

55

"Tai yra priežastis, kodėl Belgijos infliacija dabar siekia beveik 6 proc. ir yra antras

didžiausias rodiklis eurozonoje. Pats gyvenu Belgijoje ir matau, kokį nerimą tai kelia. Prisiminkime

septintąjį-aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį Europoje, kai buvo įsisukusi kainų-atlyginimų-

infliacijos spiralė: ekonomika sustojo, o milijonai žmonių tapo bedarbiais", - sakė jis.

Beje, Almunios kritika buvo nukreipta į automatišką minimalaus darbo užmokesčio

indeksavimą (kas gal ir pagrįsta), bet mūsų žiniasklaidoje buvo pateikta kaip indeksavimo apskritai

neigimas.

Vis dėlto iš pateiktos lentelės matyti, kad finansiškai saugesnis kaip tik būtų buvęs siūlytas

indeksavimo mechanizmas. Todėl gal tikslinga svarstyti tokią tvarką: indeksuojame bazinę pensiją

pagal metodiką, nustatytą panaikintu įstatymu, tada skaičiuojame, kiek reikia pinigų pagrindinei

pensijos daliai, pensijos priedui ir pan., o iš likusių nustatome „taško“ ar „apskaitos vieneto“ vertę.

Kaip transformuoti dabartinį koeficiento apribojimą penkiais?

Sprendimo reikalauja klausimas, ką daryti su šiuo metu galiojančiu draudžiamųjų pajamų

koeficiento ribojimu penkiais? 35 metų stažą turintis „penkiukės“ savininkas gautų 35∙5 = 175 AV,

o turintis 40-ties metų stažą gautų 40∙5 = 200 AV. Tai visai atitinka aukščiau išdėstytą pavertimo

apskaitos vienetais principą jau paskirtoms pensijoms, bet ką daryti su naujai skiriamomis? Jei kas

nors jau iki pensijos paskyrimo yra surinkęs didelę metinių koeficientų sumą, tai pagal dabartinę

sistemą ta suma būtų „suvidurkinta“ ir apribota penkiais. Tačiau pagal AV sistemą – kiek vienetų

surinkai, tiek ir gausi. Ką daryti? Apriboti surinktą sumą 200 AV? Tada tiems, kas turi koeficientą

6, bet 30 metų stažo, tektų mokėti daugiau, negu dabar, nes užskaitytume 30∙6 = 180 AV, o dabar

užskaitome tik 150.

Turint galvoje, kad įmokos vis dėlto mokamos nuo visos uždarbio sumos, be to, tai, kad

paraminė pensijos dalis didelių draudiminių pensijų gavėjams turėtų būti mažinama ar ir visai

nemokama, matyt, draudiminės pensijos „lubas“ reikėtų kelti aukštyn, bent jau iki 200 apskaitos

vienetų. Tai reikštų, kad 30 metų stažo, bet koeficientą 6 turinčiam asmeniui pensiją tektų didinti,

nuo naujos tvarkos įsigaliojimo, priskiriant jam 180 apskaitos vienetų. Tačiau šiame kontekste

reikia griežtai atsižvelgti į koeficiento apribojimą 5 iki 1994 metų, kitaip neišvengsim

piktnaudžiavimo.


pajamų koeficientas už tą laikotarpį 20 (būna ir taip); nuo 1994 metų asmuo turi 15 metų stažą su

koeficientu 2. Tokiam asmeniui taikome koeficiento apribojimą penkiais ir suteikiame (25∙5+15∙2)

= 155 AV.

Tą pačią tvarką pritaikytume ir naujai išeinantiems į pensiją (jei dar iš viso žiūrėsime į

laikotarpį iki 1994 metų, tai tik ribodami to laikotarpio koeficientą penkiais).

Kaip tokios tvarkos (apskaitos vienetų skaičiaus ribojimo) trūkumą tenka pažymėti, kad ji

palankesnė didelį koeficientą, bet mažesnį stažą turintiems.

Pavyzdys. Sakykim, asmuo A turi 25 metų stažą iki 1994 metų, o jo asmens draudžiamųjų


Tokiam asmeniui suteiktume (25∙5+15∙7) = 230 AV, bet mokėjimą ribotume 200 AV dydžiu (pagal

dabartinį skaičiavimą vietoj 7 imamas dydis 5 ir pensija mokama kaip 200 AV savininkui, taigi

toliau asmuo gautų tą patį dydį).

Sakykim, asmuo B turi 25 metų stažą iki 1994 metų, o jo asmens draudžiamųjų pajamų

koeficientas už tą laikotarpį 5; nuo 1994 metų asmuo turi 10 metų stažą su koeficientu 7. Tokiam

asmeniui suteiktume (25∙5+10∙7) = 195 AV (pagal dabartinį skaičiavimą vietoj 7 imamas dydis 5 ir

pensija mokama kaip 175 AV savininkui, taigi asmuo pagal naują skaičiavimą gaus daugiau).

Iš pavyzdžio matyti, kad laimi asmuo B – jam pensija padidėja, nors jo stažas mažesnis.

Viena iš alternatyvų, sprendžiant „penkiukės“ problemą - riboti kiekvienais metais įgyjamų

apskaitos vienetų skaičių. Tačiau tai būtų griežtesnė tvarka, negu dabartinė, nes šiuo metu galima

įgyti ir labai didelius metinius koeficientus, tik paskui jų vidurkis neturėtų viršyti penkių. Jei nuo

56

apskaitos vienetų įsigaliojimo būtų įvestas metinis koeficientų ribojimas, vis dėlto negalima būtų jo

taikyti atgaline tvarka. Tada bendrą apskaitos vienetų skaičių reikėtų skaičiuoti specialiai.


pajamų koeficientas už tą laikotarpį 2; nuo 1994 metų iki 2013 metų pabaigos asmuo turi 20 metų

stažą su dideliais ir mažais koeficientais, kurių visų vidurkis 6,5. 2014 metais jo koeficientas 7,

2015 metais – 6. 2016 metais jis išeina į pensiją. Tokiam asmeniui 1994-2013 metų koeficientą

ribotume 5 (kaip ir buvo žadėta), o už 2014 ir 2015 duotume tik po 5 apskaitos vienetus (jei toks

būtų nustatytas maksimumas). Taigi šiam asmeniui suteiktume (15∙2+20∙5)+5+5 = 140 AV.

Ribojimo „pamečiui“ klausimas siejasi ir su tuo, ar galima būtų įmokėti kuriais nors metais

didžiulę pensijų draudimo sumą ir taip nusipirkti, sakykim, 200 apskaitos vienetų, turint tik

minimalų stažą.

Tikėtina, kad pirkti apskaitos vienetus neapsimokėtų. Norint vienu kartu įsigyti 200

apskaitos vienetų, reikėtų mokėti pensijų draudimo įmoką nuo maždaug 400000 litų (200∙2000)

mėnesinio atlyginimo. Įmoka pensijai būtų 0,26∙400000=104000 per mėnesį arba 1,25 milijono per

metus. Pensijos dydis būtų apie 2000 litų, tačiau tai atsipirktų tik per 52 metus.

Laikotarpio iki 1994 metų problema. Problemos esmę sudaro tai, kad Sodros duomenų bazė neturi duomenų apie apdraustųjų

uždarbius ir stažą iki 1994 metų. Stažo duomenys daugeliu atveju gali būti paimti iš išlikusių darbo

knygelių, tačiau jose nėra duomenų apie uždarbius. Todėl tenka įvairiais vis labiau senstančiais

dokumentais įrodinėti uždarbio duomenis. Užduočiai palengvinti įstatymas leidžia pateikti penkių

paeiliui geriausių metų iki 1994 metų uždarbio duomenis. Pagal šiuos uždarbius apskaičiuotas

koeficientas (imamas ne didesnis už 5) ir taikomas visam iki tų metų įgytam stažui (žr. formulę

aukščiau). Tačiau metai po metų vis sunkiau apdraustiesiems sekasi rasti duomenis (o Sodrai

patikrinti patikimumą ir išvengti piktnaudžiavimo) apie 1984-1993 metų uždarbius. Todėl 2008

metais buvo nuspręsta stažui iki 1994 metų pritaikyti penkių paeiliui geriausių metų nuo 1994 metų

koeficientų vidurkį (jį iš duomenų bazės išrinktų kompiuteris), o uždarbių iki 1994 metų neimti

domėn. Atitinkama įstatymo pataisa dėl krizės buvo suspenduota, bet turėtų įsigalioti nuo 2013

metų.

Apskaitos vienetų sistemoje šią taisyklę nesunku būtų perimti, už kiekvienus stažo metus iki

1994 metų duoti tiek apskaitos vienetų, kiek vidutiniškai per metus asmuo yra gavęs per penkis

paeiliui geriausius metus po 1994 metų. Racionaliau būtų nuo 2013 metų vis dėlto pataisyti

įstatymą ir apskaičiavimui imti 10 ar net 15 metų nuo 1994 metų, nes penkerių metų laikotarpis,

deja, atrodo per dosnus (dėl to ir buvo suspenduotas). Labai svarbu, kad apskaitos vienetams,

suteikiamiems už laikotarpį iki 1994 metų, būtų naudojamas jau užbaigtas (o ne atviru galu)

laikotarpis po 1994 metų. Jei nesilaikytume šio principo, įmokos pensijų draudimui galėtų mažinti,

o ne didinti būsimą pensiją.

Pavyzdys. Asmuo turi 25 metų stažą iki 1994 metų, nuo 1994 metų jo koeficientai parodyti

3-2 lentelėje eilutėje „koef.“. Kaip ir anksčiau preziumuojame, kad koeficientus versdami apskaitos

vienetais juos mažinsime 1,5 karto (žr. ankstesnius pavyzdžius). Eilutėje „AV“ parodyta, kaip įgyti

koeficientai bus paversti apskaitos vienetais, o eilutėje „SAV“ apskaitos vienetai sumuojami.

3-2 lentelė. Apskaitos vienetai pensijos už laikotarpį iki 1994 m. skaičiavimui

Metai 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Koef. 2 2,5 3 3 3,5 3,5 3,5 1 1 0,7

AV 1,33 1,67 2,00 2,00 2,33 2,33 2,33 0,67 0,67 0,47

SAV 1,33 3,00 5,00 7,00 9,33 11,67 14,00 14,67 15,33 15,80

Metai 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Koef. 2,5 3 3,5 4 4 0,5 0,5 2 2 2,5

AV 1,67 2,00 2,33 2,67 2,67 0,33 0,33 1,33 1,33 1,67

SAV 17,47 19,47 21,80 24,47 27,13 27,47 27,80 29,13 30,47 32,13

57

Jei asmuo 2014 metais išeina į pensiją, jo apskaitos vienetų skaičius būtų nustatomas taip:

išrenkami penkeri paeiliui geriausi šiam asmeniui metai, šiuo atveju 1996-2000; randamas tais

metais įgytas AV vidurkis, šiuo atveju 2,2; jis dauginamas iš 25 metų stažo iki 1994 metų, gaunami

55 AV; prie jų pridedami nuo 1994 metų įgyti 32,13 AV, taigi iš viso asmeniui užskaitoma 87,13

AV. Remiantis anksčiau nustatyta AV verte 11,16 litų, draudiminė pensijos dalis bus 972,37 litų.

Jei būtų nuspręsta imti ne penkerių, o dešimties geriausių metų vidurkį stažui iki 1994 metų

įvertinti, šiam asmeniui tai būtų 1999-2008 metai su vidurkiu 1,78 AV, taigi bendras AV skaičius

būtų 25∙1,78+32,13 = 76,63 AV, o draudiminė pensija 855,29 Lt.

Siūloma tvarka gali kelti keblumų, jei nuo 1994 metų asmens atlyginimai buvo labai maži,

kai kuriais metai iš viso nuliai. Taigi galbūt ir palyginti neblogi duomenys iki 1994 metų neįtakotų

asmens pensijos, dėl ko jam būtų daroma skriauda. Dabartinėj įstatymo versijoje leidžiama pateikti

popierinius duomenis už 10 metų laikotarpį iki 1994 metų, jei jie asmeniui palankesni. Kad ir kaip

keblu, bet, matyt, turime palikti tą galimybę. Paversti pateiktus duomenis apskaitos vienetai

neturėtų būti sudėtinga.

Dar vienas šiame kontekste svarbus dalykas – galimi labai dideli asmens metiniai

draudžiamųjų pajamų koeficientai laikotarpiu nuo 1994 metų. Pagal dabartinę tvarką, kokie dideli

jie bebūtų, vidurkis vis tiek ribojamas penkiais, taip pat ir taikant laikotarpiui iki 1994 metų. Šią

taisyklę laikotarpiui iki 1994 metų reikėtų palikti galioti. Vadinasi, jei palankiausių metų nuo 1994

metų AV vidurkis būtų didesnis už 5/1,5 = 3,33, tai vis tiek taikyti aukščio 3,33 „lubas“

(primename, kad 1,5 – čia sąlyginis dydis, kuris turėtų būti nustatytas pagal paskutiniųjų metų prieš

pereinant prie AV sistemos vidutinio darbo užmokesčio ir metų draudžiamųjų pajamų santykį).

Pavyzdys. Asmuo turi 25 metų stažą iki 1994 metų, nuo 1994 iki 2013 metų jo koeficientai

kasmet lygūs 6. Todėl penkių (ar dešimties) geriausių metų nuo 1994 metų jo koeficientas yra 6, o

apskaitos vienetų vidurkis 6/1,5 = 4. Skaičiuodami jo AV skaičių, pritaikysime 3,333 ribą, taigi už

25 metus iki 1994 metų užskaitysime 25∙3,333 = 83,33 AV. 1994-2013 metų laikotarpis turėtų duoti

dar 20∙6/1,5 = 80 AV (jei koeficientų vidurkis nebus ribojamas penketu). Taigi asmuo turės 163,33

AV, o draudiminė pensija bus 1822 litai.

Pasirinktinis išėjimo į pensiją amžius. Galimybė pasirinkti amžių, kada galima išeiti į pensiją – svarbus NDC sistemos privalumas.

Apskaitos vienetų sistemoje įgyvendinti galimybę rinktis išėjimo į pensiją amžių kur kas

sudėtingiau, negu NDC. Galima būtų suformuluoti tokias alternatyvas:

a) tradicinis, dažniausiai taikomas būdas. Pagal jį ankstyva pensija skaičiuojama įprasta

tvarka, o paskui mažinama tam tikru procentu už kiekvieną ankstesnį, negu nustatytas amžius,

išėjimo į pensiją mėnesį visam likusiam gyvenimui (Lietuvoje šiuo metu tai 0,4 proc. už kiekvieną

paankstinimo mėnesį). Analogiškai pensija didinama už kiekvieną vėlesnio išėjimo mėnesį

(Lietuvoje tebegalioja 8 proc. padidinimas už kiekvienus „atidėto kreipimosi“ metus). Pasirinkus šį

būdą, matyt, reikėtų palikti galioti dabartinę išankstinių pensijų skyrimo ir skaičiavimo tvarką.

b) imituojantis NDC logiką būdas. Galima pabandyti sąlyginai „kapitalizuoti“ įgytus AV ir

tuo pagrindu apskaičiuoti mokėtiną dydį, išeinant į pensiją anksčiau ar vėlinant išėjimą. Toliau

pateikiamas bandymas tai padaryti.

Apskaitos vienetų (AV) sistemoje vis tiek yra reikalingas kažkoks bazinis (atraminis)

išėjimo į pensiją amžius. Sakykim, tai 65 metai.

Tegu asmuo, sulaukęs 65 metų, yra surinkęs n taškų, v yra taško vertė pinigais išėjimo į

pensiją metu, o laukiama gyvenimo trukmė g mėnesių.

Tada jo mėnesio pensija (be „paraminės“ dalies) p = n·v, o išmokėtiną jam sumą galima

vertinti kaip s = n·v·g (dabartine AV verte). Tai lyg ir atitinka NDC „virtualų kapitalą“.

Tegu dabar asmuo, sulaukęs 60 metų, yra surinkęs n taškų, v yra taško vertė pinigais tuo

metu, o laukiama 60-mečio gyvenimo trukmė g60 mėnesių, 65-mečio tuo metu laukiama gyvenimo

trukmė yra g65. Asmuo jau dabar nori išeiti į pensiją ir daugiau nebedirbti. Kokią pensiją jam reikėtų

mokėti? Bandykime galvoti taip: jei šiam asmeniui jau dabar būtų 65 metai, jam turėtume

įsipareigojimus išmokėti s = n·v·g65. Tačiau jo laukiama gyvenimo trukmė iš tikro g60, taigi

58

norėdami pasielgti aktuariškai neutraliai, turime arba už AV mokėti mažiau arba sumažinti AV

skaičių (paprašyti sumokėti apskaitos vienetais už ankstesnį išėjimą į pensiją). Racionaliau būtų

mažinti AV skaičių, nes pagal visą sistemos logiką AV vertė visiems pensininkam turi būti vienoda.

Redukuodami AV vertę pagal išėjimo į pensiją amžių, turėtume begales pensininkų su vis

kitokiomis vieneto vertėm. Taigi, jei m – redukuotas AV skaičius, tai turėtume remtis lygybe

m·v·g60 = n·v·g65 ,

todėl

m = n·g65 / g60 .

2010 m. demografijos metraščio duomenimis, Lietuvoje santykis g65 / g60 yra 0,83. Todėl už

5 metais ankstesnį išėjimą į pensiją reikėtų apie 17% mažinti turimų AV skaičių, vadinasi, ir pensiją

visam likusiam gyvenimui (dabar už 5 metus mažinam 0,4%∙5∙12=24%). Laukiama gyvenimo

trukmė 61, 62 ir t.t. amžiaus žmogui demografijos metraštyje nepaskelbta, bet tai nesunkiai

išsprendžiama, ir galima elgtis analogiškai su išeinančiais į pensiją anksčiau.

Gautą rezultatą įrodysime formaliai griežčiau.

Tegu 60 metų žmogus, turintis n taškų, svarsto galimybes, ar jau dabar eiti į pensiją, ar su

tais pačiais taškais, sulaukus 65 metų. Laukiama 60-mečio gyvenimo trukmė – 20 metų; 65-mečio -

16 metų.

Tegu υ taško vertė šiandien, o jo vertės augimo tempas α. Diskontavimo koeficientas δ. Jei

žmogus pasirinks išeiti į pensiją 65 metų, tai šiandieninė jo taškų vertė (diskontuota laukiamų gauti

pensinių išmokų vertė) bus:

20)(

st

ttn

Jei jis rinksis išėjimą į pensiją dabar, tai jam bus užskaityta tik m taškų, ir laukiamos gauti

pinigų sumos dabartinė vertė bus:

19

0)(

t

ttm

Jei elgiamės aktuariškai teisingai, šios sumos turi būti lygios, kitaip tariant

))(...)()(1()())(...)()(1( 1525192 nm

Jei αδ = 1, tai 20m=16n, taigi m ir n santykis lygus laukiamų gyvenimo trukmių santykiui,

kaip ir buvo parodyta aukščiau.

Jei αδ < 1, reiškinys prie n „nukenčia“ labiau, nes jo aukštesni laipsniai, taigi m reikėtų

mažinti labiau, nei santykiu 16/20. Priešingu atveju (kai taško vertė auga sparčiau nei yra

diskontuojama) gali laimėti vėliau einantis į pensiją, taigi m reikėtų nustatyti kiek didesnį, negu

16/20. Kadangi tokie dalykai sunkiai nuspėjami, matyt, reikėtų paprasčiausiai taikyti laukiamų

gyvenimo trukmių santykio principą.

Pavyzdys. Asmuo sulaukė 60 metų ir turi 60 AV. Jei jis rinksis išankstinį išėjimą, jo AV

skaičius bus mažinamas iki 0,8∙60 = 48 ir mokamos pensijos dydis parodytas 3-3 lentelėje

„Išankstinis išėjimas“. Jei asmuo nedirbs iki 65 metų, neįgys daugiau AV ir su turimais 60 AV išeis

į pensiją 65 metų, tai jo pensija bus tokia kaip parodyta 3-3 lentelėje „Bazinis variantas“.

Prielaidos: AV vertė - 10 lt, AV vertės metinis augimo tempas - 1,03.

3-3 lentelės dešinėje pateikiamos nuo išėjimo į pensiją laikotarpio pradžios išmokamos

pinigų sumos, leidžiančios įsitikinti, kad iki 79-80 metų abiem variantais bus išmokėta maždaug ta

pati suma.

59

3-3 lentelė. Ankstyvo išėjimo į pensiją pavyzdys AV sistemoje

Bazinis variantas Išankstinis išėjimas (nuo 60 m.)

Amžius AV sk .

AV

vertė Pensija

Iš viso

išmokėta AV sk . Pensija

Iš viso

išmokėta

60 8,63 48,00 414,05 4969

61 8,88 48,00 426,47 10086

62 9,15 48,00 439,27 15358

63 9,43 48,00 452,45 20787

64 9,71 48,00 466,02 26379

65 60 10 600,00 7200 48,00 480,00 32139

66 60 10,30 618,00 14616 48,00 494,40 38072

67 60 10,61 636,54 22254 48,00 509,23 44183

68 60 10,93 655,64 30122 48,00 524,51 50477

69 60 11,26 675,31 38226 48,00 540,24 56960

70 60 11,59 695,56 46573 48,00 556,45 63637

71 60 11,94 716,43 55170 48,00 573,15 70515

72 60 12,30 737,92 64025 48,00 590,34 77599

73 60 12,67 760,06 73146 48,00 608,05 84896

74 60 13,05 782,86 82540 48,00 626,29 92411

75 60 13,44 806,35 92216 48,00 645,08 100152

76 60 13,84 830,54 102183 48,00 664,43 108125

77 60 14,26 855,46 112448 48,00 684,37 116338

78 60 14,69 881,12 123022 48,00 704,90 124796

79 60 15,13 907,55 133912 48,00 726,04 133509

80 60 15,58 934,78 145130 48,00 747,82 142483

81 60 16,05 962,82 156683 48,00 770,26 151726

82 60 16,53 991,71 168584 48,00 793,37 161246

83 60 17,02 1021,46 180841 48,00 817,17 171052

84 60 17,54 1052,10 193467 48,00 841,68 181152

85 60 18,06 1083,67 206471 48,00 866,93 191556

Sunkesnė problema iškyla, jei asmuo išeis į pensiją, paskui, radęs darbą, atsisakys pensijos,

paskui vėl išeis į pensiją.

Sakykim, asmuo k mėnesių pabuvo išankstinėje pensijoje, grįžo dirbti ir dabar 65 metų vėl

eina į pensiją, turėdamas n AV (skaičiuojami niekaip neredukuoti, nemažinti už išankstinį išėjimą

AV). Tada vėlgi iš jam išmokėtinos sumos reikia atimti, kas jau išmokėta, ir iš naujo redukuoti AV.

Skaičiuokim tokį balansą:

n·v·g65 - m·v·k = n'·v·g65

Čia n' yra AV skaičius, pagal kurį jam visą likusį gyvenimą bus mokama pensija. Iš

pateiktos formulės nesunku išreikšti n' reikšmę. Be to, v reikšmę naryje m·v·k galima laikyti tokia

pat, kaip ir likusiuose dviejuose, nes tokiu būdu anksčiau mokėtas sumas prilyginam dabartiniam

pinigų mastui. Todėl

n' = n - m·k / g65

Tačiau čia iškyla viena problema, dėl kurios paskutiniąją formulę tenka koreguoti.

Sakykim, asmuo išėjo į išankstinę pensiją 60 metų, bet pusmetį prieš 65 metus susirado

darbą ir 65 metų vėl eina į pensiją. Kadangi šiuo atveju k = 54 mėn., turim

60

n' = n - m·54 / g65 = n – n·(g65 / g60 )·54 / g65 = n – n·54 / g60 < m.

Taip atsitinka todėl, kad g60 - 54 < g65, t. y. laukiamo gyvenimo trukmė mažėja lėčiau, nei

didėja žmogaus amžius. Vadinasi, už grįžimą iš pensijos ir pakartotinį išėjimą mes nurašysim

daugiau AV, nei asmuo per pusmetį uždirbs. Kadangi laukiama gyvenimo trukmė 60-65 metų

laikotarpyje mažėja apie 8 mėn. per metus, tai dydį k reikia įskaityti sumažintą daugikliu α = 8/12 ir

skaičiuoti taip:

n' = n – m · α · k / g65.

Pavyzdys. Tegu asmuo iki 60 metų surinko 80 AV ir du metus (24 mėn.) gavo išankstinę

pensiją. 62 metų jis grįžo dirbti ir 65 metų vėl eina į pensiją. Dabar jis jau turi 85 AV. Skiriant

pensiją, jam turėtų būti užskaityta 85 – 80∙0,83∙(8/12) ∙24/(16∙24) = 82,23 AV.

Netekto darbingumo ir našlaičių pensijų skaičiavimo transformavimas į apskaitos vienetus.

Kaip minėta 1.1 skirsnyje, netekto darbingumo pensija skaičiuojama pagal senatvės pensijos

formulę, „dovanojant“ netekusiam darbingumo apdraustajam stažo metus, likusius iki senatvės

pensijos amžiaus. Nėra aiškių argumentų, kodėl šį principą reikėtų keisti.40

Todėl siūlome jį taikyti

ir apskaitos vienetų sistemoje toliau nurodytu būdu.

Teisei gauti pensiją palikti dabartinius minimalaus pensijų draudimo stažo reikalavimus.

Pagrindinę pensijos dalį skaičiuoti kaip dabar. Toks skaičiavimas didelių prieštaravimų

nekelia, o jo keitimas sukeltų perėjimo problemų. Apskritai šios dalies keitimą reiktų spręsti

bendrame pagrindinės dalies pavertimo paramine ir perdavimo valstybės biudžetui kontekste.

Netekusiam darbingumo asmeniui suteikti draudiminę išmoką – apskaitos vienetus už

kiekvienus metus, likusius iki senatvės pensijos amžiaus, proporcingi jo surinktam iki netenkant

darbingumo. Tegu nf – faktinis surinktų AV skaičius per s metų nuo mokslo (studijų) baigimo (bet

ne vėliau kaip nuo 23 metų) iki netenkant darbingumo. Jei a – amžius, kada netekta darbingumo, o

A –asmens pensijos amžius, tai tam asmeniui suteikiama

n = nf + (nf/s)·(A-a)

apskaitos vienetų ir pagal vieneto vertę skaičiuojama papildoma pensijos dalis.

Pavyzdys. Asmuo pradėjo dirbti 20 metų, o 30 metų tapo neįgalus. Per 10 metų jis surinko

15 AV. Jo pensijos amžius – 65 metai. Taigi jam bus suteikta 15+(15/10)∙(65-30) = 67,5 AV.

Pavyzdys. Asmuo pradėjo dirbti 24 metų, o 43 metų tapo neįgalus. Per darbo karjerą jis

surinko 25 AV. Jo pensijos amžius – 65 metai. Taigi jam bus suteikta 25+(25/20)∙(65-43) = 52,5

AV.

Gaudamas netekto darbingumo pensiją, asmuo turėtų įgyti ir apskaitos vienetus senatvės

pensijai. Paprasčiausia būtų laikyti, kad netekto darbingumo pensijos skyrimo metu jam suteikti

apskaitos vienetai būtų pagrindas senatvės pensijai skaičiuoti. Tai leistų, sukakus pensijos amžių,

tik pakeisti pensijos pavadinimą, bet ne dydį.

Tačiau gali taip būti, kad netekto darbingumo pensijos gavėjas dirba. Šiuo atveju taikytina

dabartinė tvarka, atsižvelgianti į „pakaitines pajamas“41

. Į apskaitos vienetų sistemą ją galima

transformuoti tokiu būdu. Jei asmuo per metus dirba ir uždirba daugiau apskaitos vienetų, negu

aukščiau minėtas dydis nf/s, tai jo senatvės pensijai apskaičiuoti užskaitomas didesnis dydis.


15 AV. Taigi metinis „dovanojamas“ apskaitos vienetų dydis yra 1,5. Jo pensijos amžius – 65

metai. Kaip ankstesniame pavyzdyje, jam pensija bus pradedama mokėti pagal 67,5 AV dydį.

40

Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairės II-8 punkte nustato "pensijas netekus

darbingumo skaičiuoti nesiejant su senatvės pensijų apskaičiavimo tvarka", bet jokie argumentai kuo bloga esama

tvarka nepateikiami. 41

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 18 straipsnis.

61

Tačiau tarp 30 ir 65 metų asmuo 12 metų turėjo dvigubą negu vidutinis šalies uždarbis, taigi 12

metų įgijo po 2 AV. Todėl senatvės pensija jam bus skaičiuojama iš 15+1,5∙(65-30-12)+2∙12 = 73,5

AV.

Dar vienas svarstytinas atvejis atsiranda, jei netekto darbingumo pensijos gavėjas prašo iš

naujo jam skirti pensiją, atsižvelgiant į po pirmojo paskyrimo uždirbtus apskaitos vienetus. Vienas

iš sprendimų galėtų būti, apskaičiuojant visus dydžius iš naujo.


15 AV. Taigi metinis „dovanojamas“ apskaitos vienetų dydis yra 1,5. Jo pensijos amžius – 65

metai. Kaip ankstesniame pavyzdyje, jam pensija bus pradedama mokėti pagal 67,5 AV dydį.

Tačiau po pensijos skyrimo asmuo tris metus nedirbo, o dar du metus dirbo, gaudamas 2 AV per

metus. Jis kreipiasi dėl naujo pensijos dydžio. Dabar jis jau turi 15+3∙1,5+2∙2 = 23,5 AV įgytų per

15 metų, taigi vidutinis dydis 1,5667 AV per metus. Iki pensijos jam dabar jau likę nebe 35, o 30

metų, taigi jo pensija skaičiuotina iš 23,5+1,566∙30 = 70,5 AV.

Iš pateikto pavyzdžio matyti, kad dirbančio (nors netekusio dalies darbingumo) asmens

netekto darbingumo pensija vis didėtų (arba nemažėtų, jei jis nedirbtų). Tokia tvarka gali kelti

abejonių. Netekto darbingumo pensijos paskirtis – dalinai kompensuoti pajamas, turėtas iki

draudiminio įvykio. Todėl pajamų, gautų po draudiminio įvykio, įtraukimas į pensijos dydžio

skaičiavimą yra labai abejotinas. Galbūt racionaliau būtų mokėti pensiją tik pagal iki netenkant

darbingumo gautas pajamas, o uždarbį, gautą po to, įskaityti tik į senatvės pensijos skaičiavimą.

Našlaičių pensijoms taikyti dabartinį principą – suskaičiuoti mirusiajam tėvui ar motinai

priklausytiną netekto darbingumo pensiją ir ją dalinti iš našlaičių skaičiaus (jei našlaitis tik vienas –

mokėti pusę minėtos pensijos).

Našlių pensijas paversti paraminės (bazinės) pensijos dalimi, taikant paramos vienišam

pensininkui principą ir nebeatsižvelgiant į sutuoktinio buvusias įgytas pensines teises.

62

4. Teorinė NDC sistemos analizė

NDC pensijų sistemos paprastai įvedamos siekiant tokių tikslų:

1. Užtikrinti ilgalaikį finansinį viešųjų (angl.public) pensijų sistemos tolydumą, pensijas

indeksuojant pagal ekonomikos augimą;

2. Sumažinti darbo rinkos iškraipymus, mažinant ankstyvo išėjimo į pensiją iniciatyvas;

3. Padidinti sistemos teisingumą tarp kartų;

4. Sumažinti sisteminį politinį įsikišimą, įvedant automatinį sistemos reguliavimo

mechanizmą.42

Taigi, pagrindinis NDC schemų tikslas – suvaržyti pensijų išlaidų augimą taikant

indeksavimą pagal ekonomikos augimą. Taip pat NDC taikomas apibrėžtos įmokos dizainas turėjo

sumažinti darbo rinkos iškraipymus, kadangi papildomi asmens įmokų mokėjimo metai tiesiogiai

didina būsimą pensiją. Ši NDC savybė yra sustiprinama taikant koeficientus, kurie pensijos dydį

susieja su pensininko kartos tikėtina gyvenimo trukme.

E.Palmer detalizuoja virtualių sąskaitų sistemos (toliau NDC) pagrindinius bruožus.43

NDC

schema yra apibrėžtos įmokos ir PAYG schema. Įmokos yra fiksuojamos individualioje sąskaitoje.

Šios įmokos nėra „kaupiamosios”. Tai reiškia, kad šie pinigai nėra investuojami į finansų rinkas.

Kitas skirtumas kuo skiriasi NDC ir FDC (FDC – kaupiamosios individualios sąskaitos) yra

palūkanos. FDC dalyviai gauna palūkanas iš investavimo rinkoje, tuo tarpu NDC dalyviai gauna

palūkanas, kurios yra vadinamos vidinėmis ir tik susietos su ekonomikos augimu.

NDC schemoje dirbantieji moka įmokas, apskaičiuotas nuo darbo užmokesčio visu savo

darbiniu laikotarpiu. Nors yra minimalus amžius, nuo kurio galima išeiti į pensiją, „pensinio

amžiaus“ čia nėra. Tiek, kiek žmonės dirba, tiek įmokos patenka į individualią sąskaitą. Taip yra ir

tuo atveju, net jei asmuo jau gauna dalinį anuitetą. Taigi NDC sąskaita didėja, įplaukiant naujoms

įmokoms ir priskaičiuojant palūkanas.

Išmoka yra anuitetas. Anuitetas didėja pagal tokias pačias palūkanas, kurios buvo kaupimo

stadijoje. Apskaičiuojant anuitetą remiamasi kohortos gyvenimo tikimybe.

NDC laikoma aktuariškai teisinga pensijų sistema, nes ji perskirsto individualius išteklius ne

tarp asmenų, bet per asmens gyvenimo ciklą. Kartu laikomasi PAYG draudimo schemos principo.

Tai reiškia, kad sistema subalansuoja individualius pinigų srautus ir tuo pat metu tai yra draudimo

sistema, t. y. perskirsto mirusių narių kapitalą likusiems schemos dalyviams. Sistema yra infliacijai

neutrali, kadangi ji yra nominalios vertės.

Kadangi NDC yra paremta asmeninėmis įmokomis, tai ne visiems gali užtikrinti adekvačias

pajamas senatvėje. Tačiau NDC schemos formulė nenumato perskirstymo, todėl išmoka iš šios

schemos yra papildoma iš kitų paramos schemų minimalių pajamų ar minimalios išmokos

garantijos forma. NDC sąskaitos gali būti papildomos nedraudiminių laikotarpių metu įgytomis

teisėmis, pavyzdžiui, vaiko priežiūros laikotarpiais. Šie laikotarpiai yra finansuojami iš bendrųjų

mokesčių.

Pagrindinis NDC komponentas yra asmeninė gyvenimo (angl. lifetime) ciklo sąskaita.

Virtualaus kapitalo formulė. Pagal NDC formulę, individui – i, kuris mokėjo įmokas nuo

darbo užmokesčio – w, per tam tikrą laikotarpį – t, esant įmokos dydžiui c, virtualus kapitalas

laikotarpio T pabaigoje bus lygus:

Ki,T= cw i,t It

42

Boeri T.Galasso V. Is Social Security Secure with NDC? IZA DP No. 5235, Discussion Paper No. 5235, October

2010. 43

Holzmann R. Palmer E. Pension reform: issues and prospects for non-financial defined contribution (NDC) schemes.

http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/TOPICS/EXTSOCIALPROTECTION/EXTPENSIONS/0,,contentMDK:20811726

~pagePK:148956~piPK:216618~theSitePK:396253,00.html.

63

Kur: cw yra individo įmokos per t laikotarpį (paprastai įmokos turi lubas).

It yra indeksas, apskaičiuotas iš vidinės grąžos normos, 1

It= (1+1) It=1

Vidinė grąžos norma išlaiko sistemos finansinį balansą, esant tam tikram įmokos dydžiui.

Paveldimas kapitalas. Kai kurie dalyviai miršta anksčiau ir tokiu būdu atsiranda

„paveldimas kapitalas“, kuris uždaroje sistemoje yra paskirstomas likusiems draudimo dalyviams

pagal jiems apskaičiuotas vertes. Praktiškai tai daroma paskiriant naujai kohortai ir pagal asmens

indėlį kohortos bendrajame kapitale. Paveldimas kapitalas yra paskirstomas asmenims nuo

minimalaus amžiaus, kuriam esant galima gauti anuitetą. Tai yra papildoma dalis prie individualaus

kapitalo senatvėje. Visas sukauptas kapitalas, išeinant į pensiją, laikotarpyje t, yra kapitalo suma

patekusi į individualią sąskaitą prieš išeinant į pensiją.

Anuitetas. Visas kapitalas prieš išeinant į pensiją, Kt-1 yra padalijamas iš anuiteto veiksnio

G, parodo pirminę anuiteto vertę Pt, pensininkui j iš kohortos k.

Pj,t= Kj,t-1 / G[LEk, (LEk)] (2.3)

Anuitetas priklauso nuo dviejų veiksnių. Pirmasis yra kohorta paremtas tikėtina gyvenimo

trukme LE kohortai k išeinant į pensiją. Antrasis yra vidinė grąžos norma , apskaičiuota tam

tikram laikotarpiui. Vidinė grąžos norma yra praktiškai valorizacijos (kiti vadina indeksacijos)

formulė.

Anuitetas yra skaičiuojamas ex ante, o palūkanos yra skaičiuojamos ex post. Tai reiškia, kad

skaičiavimo formulė reikalauja apibrėžti kaip turi būti įtraukiama į anuiteto formulę.

Viena iš galimų procedūrų įtraukti ex ante vertę į formulę: gali būti bet kokia vertė

pagrįstai artima laukiamai vidinei palūkanų normai. Šis metodas reikalauja antros taisyklės, kuri

nustatytų kaip rezultatų nukrypimai nuo įtraukiami į ex ante formulę būtų naudojami anuiteto

skaičiavimui. Paprastai yra reguliuojama (pavyzdžiui, kasmet) skirtumai tarp palūkanų įtrauktų į

anuitetą, kurios vadinamos norma ir faktinio palūkanų dydžio apibrėžto ex post pagrindu (kasmet).

Jei faktinė palūkanų norma yra žemesnė nuo normos anuitete yra atliekama korekcija ir atvirkščiai.

Praktiškai, 2.3. formulės Pj,t= Kj,t-1 / G[LEk, (LEk)] taikymas reiškia, kad anuiteto vertė yra

aukštesnė pirminiame mokėjimo etape esant kasmetinei indeksacijai, tačiau vėlesniame etape

išmoka mažėja. Tai reiškia, kad asmuo gali vartoti daugiau dabar nei ateityje pagal anuiteto vertę.

Kita alternatyva yra indeksuoti anuitetą kasmet vidinės grąžos normos pagalba. Ši realios

indeksacijos forma leidžia aukštesnį vartojimą kiekvienais metais ateityje – tiek kiek yra realus

augimas – tačiau sąskaita žemesnės pirminės anuiteto vertės. Taip yra todėl, kad asmens gyvenimo

ciklo pensijų paskirstymas yra fiksuotas. Tai reiškia, kad jei anuitetas yra aukštesnis pradžioje,

apskaičiuotas pagal normą, tai ir vartojimas jaunesniems yra aukštesnis. Tačiau, kadangi asmens

ištekliai yra skirstomi per gyvenimo ciklą, tai ištekliai yra mažesni, kai asmuo yra vyresnis.

Asmens individuali sąskaita galioja iki mirties. Tai yra sutartinė nuosavybė dėl dviejų

priežasčių. Pirma, praktiškai visada yra galima dirbti toliau ir mokėti įmokas, net jei sukaupta pilnai

anuiteto sumai. Papildomas darbas ir mokamos įmokos didina sąskaitos vertę. Antra, anuitetas

visada gali būti konvertuojamas į sąskaitos vertę ir atvirkščiai, taikant (2.3) vertę bet kuriame

pensiniame laikotarpyje. Taip pat yra galima gauti dalinius anuitetus – bet kokio procentinio dydžio

– kadangi yra techniškai lengva konvertuoti anuitetus į sąskaitos vertę ir atvirkščiai. Šis NDC

bruožas leidžią ją sėkmingai derinti su darbo pajamomis ir gaunama pensija bei gali užtikrinti

laipsnišką išėjimą į pensiją.

Apibendrinant, individo i gyvenimo ciklo kapitalas yra apibrėžiamas jo pensinės sąskaitos

dydžiu, kohortos gyvenimo trukme ir vidine grąžos norma, kuri išreiškiama kaip vidinė grąža su

nuokrypių korekcijos veiksniu ar kasmetinė indeksacija su vidine grąžos norma. NDC išmokos gali

būti paskirstomos pensininko gyvenimo ciklo laikotarpyje arba mokant didesnes išmokas

laikotarpio pradžioje arba didinant jas laipsniškai , kai didėja šalies gerovė.

64

Gyvenimo trukmės veiksnys. Moterys ir vyrai iš principo turi skirtingas tikėtinos gyvenimo

trukmės vertes. Tačiau šalyse, kur buvo įvesta NDC, anuitetas yra skaičiuojamas, naudojant

neutralias lyties požiūriu gyvenimo trukmes. Tokios trukmės taikymas reiškia perskirstymą iš tų,

kurie gyvena trumpiau tiems, kurie gyvena ilgiau. Ir tai reiškia, kad vidutiniškai perskirstoma iš

vyrų moterims.

Vidinė grąžos norma ir finansinis subalansuotumas. Vidinė grąžos norma turi išlaikyti

schemos finansinį balansą, kai finansinis balansas reiškia, kad esama viso sistemos turto PV (At)

vertė lygi esamai sistemos įsipareigojimų vertei PV (Lt), tai yra:

PV (Lt)=PV (At)

Sistemos įsipareigojimai bet kuriuo laikotarpiu t yra NDC įsipareigojimai visiems gyviems

dalyviams, tiek pensininkams, tiek dirbantiesiems. Kai įsipareigojimai dirbančiajam i yra Ki,t ir

įsipareigojimai penininkui j yra Pj,t (kur t yra data, kai kohortos k nariai išeina į pensiją), tai tada

visi įsipareigojimai yra:

PV (Lt)= Ki,t + Pj,t

Esama turto vertė yra visų dirbančiųjų būsimų įmokų vertė laikotarpyje t plius sukaupti

(techniškai) rezervai. Tai gali būti išreiškiama kaip

PV(At)= TD* cwi,t + Fundt

Kur TD reiškia iš įmokų sudaryto turto apyvartos trukmę. TD yra tankumo funkcija, sukurta

ir aprašyta Settergren ir Mikula (2006). Tankumo funkcija laikotarpyje t yra pagal darbo užmokestį

įvertintų dalyvavimo metų skaičiaus ir pagal išmokėjimą pasvertų vidutinių išmokėjimo metų

skaičius laikotarpyje t. Įmokų turto apyvartos laikas yra piniginio vieneto vidutinis laikas sistemoje.

TD atspindi statinį laiką atskirų sričių (įmokų- išmokų) pinigų srautų tankumą sistemoje.

Kiekviename naujame laikotarpyje t yra potencialiai naujas pinigų srautų tankumas, todėl TD vertė

vis nauja.

Bendrame NDC modelyje, tiek sąskaitos dirbantiesiems kaupimo laikotarpiu ir sąskaitos

pensininkams – konvertuojamos į anuitetus – uždirba tas pačias palūkanas duotuoju t laikotarpiu.

Pastovioje būklėje, kuri apibrėžiama kaip fiksuoto darbo jėgos – darbo užmokesčio

pasiskirstymas ir fiksuoto amžiaus mirtingumo tempas, NDC palūkanos, kurios remiasi įmokų

bazės augimu, yra pakankamos išlaikyti finansinę pusiausvyrą. Palūkanų norma yra apibrėžiama

remiantis našumo augimu g ir darbo jėga . Pastovioje būklėje yra apibrėžiama kaip darbingo

amžiaus žmonių augimo tempas, ką Samuelson (1985) pavadino biologiniu grąžos padidėjimu.

Palūkanų norma + g nėra pakankama palaikyti finansinę pusiausvyrą esant kintančiomis

aplinkybėmis. Esant bet kuriam ekonominiam augimui, t.y. + g – skirtingi įmokų ir išmokų

pasiskirstymai veikia NDC schemos galimybes palaikyti balansą tarp turto ir įsipareigojimų.

Draudimo požiūriu laikas, kada pinigai lieka sistemoje, prieš juos išmokant turi poveikį

momentiniam sistemos likvidumui. Tai buvo parodyta Settergren ir Mikula (2006) kontekste

daugiau nei dviejų kartų modelyje, kadangi dviejų kartų modelis negali parodyti šio bruožo.

Jei būtų žinoma laikotarpyje t, kad piniginis vienetas pasiliko sistemoje tam tikrą laikotarpį,

tai TDt yra didesnis ar mažesnis nei TDt-1 ir turto vertė pasikeičia, o šis pokytis sudaro vidinės

grąžos normos komponentą:

P= [PV(At)/PV(Lt)]-1

Bendroje NDC schemoje tai yra vidinė reali palūkanų norma

= g++p

65

P komponentas yra reguliavimo pagal realų augimą kriterijus g+, kuris gali būti

nepastovioje būklėje. Praktiškai turi būti apibrėžta procedūra kaip nustatyti p vertę, paremtą

įsipareigojimais ir turtu. Praktiškai, p sudarys grynojo išmokėjimo tam tikrame laike komponentą ir

komponentą, kuris vadinamas sistemos “triukšmu”, t.y. dizaino bruožus, kurie sąlygoja šiek tiek

mažesnį nei idealų rezultatą.

NDC savybės.

1 savybė. Bet kuriuo metu individo esama išmokos vertė atitinka individo sąskaitos balansą,

kitaip tariant, pagal sąskaitos vertę yra apskaičiuojama anuitetas. Kiekvienam dalyviui bet kuriuo

metu, suma sąskaitoje K apibrėžia esamą arba laukiamą jo išmokos vertę. Sąskaitos vertė yra

apibrėžiama individo įmokomis ir sistemos vidaus grąžos norma. Tai yra pirmoji NDC savybė, kuri

gali būti užrašoma tokia formule:

E(Pt) = Kt

Tai yra apibrėžtos įmokos sistemos savybė. Įmokos yra mokėjimai individo asmeninei

pensijai panašiai kaip finansinių sąskaitų sistemoje. Ši sąlyga yra būtina NDC schemoje.

2 savybė. Siekiant išlaikyti fiksuotą įmokos dydį, visas NDC sistemos turtas turi būti lygus

ar didesnis už visus įsipareigojimus.

At≥ Lt

Šis savybė taip pat priklauso finansinei apibrėžtos įmokos schemai, kur A=L.

3 savybė. NDC išmoka yra konstruojama kaip anuitetas, atspindintis gyvenimo trukmę,

išėjus į pensiją. Pagrindinis NDC schemos bruožas yra tas, kad anuitetas yra grįstas gyvenimo

trukme. Korektiškas gyvenimo trukmės vertinimas reiškia korektišką sistemos įsipareigojimų

įvertinimą. Net jei vienkartinė išmoka būtų teoriškai galima, tai nėra pageidaujamas privalomos

sistemos bruožas, kurio būtų siekiama pagyvenusių žmonių apsaugoje dėl trumparegiškumo ar

nepakankamo savo finansinių išteklių planavimo.

4 savybė. Sistemos finansinis balansas reikalauja, kad sąskaitos turi būti didinamos pagal

vidinės grąžos normą g+λ+p.

Praktiškai palūkanos yra nustatomos žemesnėmis, neįvertinus viso realaus augimo į anuitetą,

ir toks sumažinimas gali būti vertinamas kaip mokesčiai.

Rezervo fondas. Dėl kohortos dydžio svyravimų gali susidaryti situacija, kai L>A, o kai

didesnė kohorta dirba, o mažesnė yra pensininkai, skirtumas tarp turto ir įsipareigojimų yra

vadinamas pertekliumi. Todėl yra įvedamas automatinis subalansavimas, siekiant išlaikyti būtiną

sąlygą A=L. Taip pat rezervo palūkanos turi būti lygios vidinei grąžos normai.

Rezervo fondas tarnauja demografinio balanso svyravimo klausimams spręsti. Rezervo

fondo šaltiniai ir naudojimas priklauso nuo sistemos dizaino. Tai gali būti mokesčių sistema ar

specialus įmokos dydis. Bet kuriuo atveju toks turtas turi uždirbti vidinę grąžos normą. Švedijos

sistemoje taikoma g indeksuoti sąskaitas ir išmokas, remiantis principu, kad išmokų vertė turi

padidėti pagal darbo užmokesčio augimą asmeniui. Likvidumas yra apibrėžiamas kaip A/L=1 ir ši

vertė gali būti didesnė už vienetą. Tiek kiek A/L išlieka surišti, perteklius lieka likvidumo pagrindu

sistemoje ir sistema yra izoliuota nuo pokyčių λ+p.

Kai išlaikomas turto ir įsipareigojimų subalansuotumas rezervas neišmokamas.

Autonomija. NDC sistema yra finansiškai savireguliuojanti ir gali veikti be išorinės

intervencijos. Bendroji sistema yra dėl savo konstrukcijos autonomiška, kadangi įgyvendina visas

keturias aukščiau minėtas savybes ir turi rezervo fondą. Kitas klausimas yra ar politikai leis sistemai

veikti be intervencijos.

Iš esmės NDC dizainai skiriasi pagal indeksavimo taisykles, įgyvendinimo laiką, politinius

tikslus ir duomenų bei informacijos reikalavimus.

66

Automatinis balansavimas. (ABM). ABM yra aprašomas sekančiai: jei PV (At) < PV(Lt)

dirbančiųjų sąskaitos ir pensininkų anuitetai turi turėti mažesnes palūkanas, kad sistemoje būtų

finansinė pusiausvyra. Iš kitos pusės sistema gali suteikti aukštesnes palūkanų normas dalyviams jei

PV (At) > PV(Lt). Toks ABM yra taikomas Švedijoje. Kitos šalys, kuriose veikia NDC sistema,

tiesiog nepaskirsto visos galimos vidinės grąžos normos. Tai reiškia mokesčius palūkanų normai,

kurie naudojami kitiems tikslams.

Taip pat gali susiklostyti situacija, kai mirtingumas gali skirtis nuo laukiamo, taip pat

anuitetai gali kainuoti daugiau nei buvo laukiama, kadangi asmuo tiesiog gyvena ilgiau. Kitas

nukrypimas gali būti naudojimas g kaip palūkanų normos asmeniui, o ne priemonę, kuri artima

vidinei grąžos normai. Kita indeksacijos forma yra naudoti darbo užmokesčio prieaugį g+λ ir tokia

forma yra iš esmės adekvati g. Visos šios formos gali sukelti finansinį nesubalansuotumą.

Potencialus nesubalansuotumas gali kilti ir todėl, kad palūkanų norma yra grįsta istoriniais

duomenimis.

Gyvenimo trukmės skaičiavimas. Praktikoje naudojamos mažiausiai trys procedūros.

Vienas iš būdų yra demografijos ekspertų parinkta, oficiali kohortos gyvenimo trukmės

prognozė. Pastaroji gali būti kasmet peržiūrima, tačiau korekcijos yra smulkios ir gana retos.

Peržiūros taikomos dirbančiųjų kohortoms ir yra kruopštesnis, kai kohortos amžius didėja nuo

išėjimo į pensiją.

Kitas metodas yra rėmimasis ex post tipiniais gyvenimo trukmės duomenimis. Šie duomenys

yra labai apsaugoti nuo politinės intervencijos. Tačiau šio metodo trūkumas yra prognozės

neatitikimas realybei, reiškia, kad gali būti didesni anuitetai vyresniems dalyviams, perduodami

kaštai būsimoms kartoms. Jei vis kiti dalykai yra lygūs šis metodas generuoja sistemos deficitą.

Trečiasis metodas yra taikymas dabartinių (ex post) tipinių duomenų ir reguliarus

reguliavimas išmokų visiems pensininkams pagal naujas gyvenimo trukmės lentelės, kai tik jos bus

peržiūrėtos. Kai vis dalykai lygūs, reiškia, kad administratorius pastoviai mažins išmokų vertę

visiems pensininkams, kai tik bus aiški nauja gyvenimo trukmės statistika. Ilgiau gyvenantiems

pensininkams toks mažinimas gali tęstis ketvirtį amžiaus.

Balanso požiūriu pirmas ir trečias metodai yra palankiausi, kai tuo tarpu antras ir trečias

užtikrina didesnę autonomiją, kadangi jie paremti faktiniais rezultatais, kurie negali būti įtakojami

politikų. Pirmas metodas turi gerą galimybę būti autonomišku, jei jo taikymas yra aiškus

visuomenei.

NDC ir socialinės politikos sprendimai. NDC atskiria socialinės politikos tikslus nuo

individo vartojimo švelninimo per gyvenimo ciklą. NDC mastas turi būti toks, kad neturėtų

reikšmės individo pirmenybėms vartoti. Pavyzdžiui, mažiau pasiturinčiose visuomenėse, didesnė

pensija ateityje mokama esama vartojimo sąskaita gali sukelti nepasitenkinimą tų asmenų, kuriems

lėšų pragyvenimui nepakanka ir jie norėtų vartoti daugiau dabar. Tokiu atveju reikalingas mažesnis

sistemos mastas ir aukštas minimalus pensinis amžius. Iš kitos pusės, turtingesnėse visuomenėse

dauguma žmonių – ne visi – gali teikti pirmenybes individualiam pasirinkimui dirbti ir kaupti

pensijai. Šiuo atveju tikslas yra užtikrinti adekvačią NDC išmoką senatvėje normaliam

dirbančiajam, kai jis pasiekia minimalų pensinį amžių, paliekant galimybę individualiam

pasirinkimui kiek vartoti ir kiek ilsėtis. Minimalus pensinis amžius reikalingas tam, kad žmonės

nesiektų gauti pernelyg mažo anuiteto, kadangi išmokos yra paremtos gyvenimo trukme po išėjimo

į pensiją. Kitaip tariant, anuiteto dydis yra apibrėžiamas individo pirmenybėmis tarp darbo ir

laisvalaikio. Jei mokesčių sistema vienodai traktuoja darbo užmokestį ir pensiją, tai NDC schema

yra neutrali darbo-laisvalaikio sprendimams vyresnio amžiaus dirbantiesiems.

NDC sistema apibrėžia, kokia dalis pilno anuiteto gali būti gaunama individo sulaukus

nustatyto minimalaus pensinio amžiaus, todėl galima derinti darbą ir pensiją bet kokiomis dalimis

bet kokiame amžiuje. NDC užtikrina darbo mobilumą tarp profesijų, šakų ar ekonomikos sektorių,

regionų ir tam tikru laipsniu tarp šalių.

Minimalios pensinės pajamos. NDC schema nebūtinai užtikrina pajamas, iš kurių būtų

galima pragyventi. Visada bus žmonių, kurie gaus nepakankamą NDC išmoką. NDC išmokos

67

pakankamumas priklauso ir nuo minimalaus pensinio amžiaus. Šalia to reikalinga tam tikra forma

minimalių pajamų (garantuojamų ar vienodo dydžio) sistema, kuri užtikrintų minimalaus lygio

pajamas ir būtų finansuojama iš bendrųjų mokesčių. Kita vertus, tai sukelia problemą, kad asmeniui

gali neapsimokėti dirbti. Ypatingai tose šalyse, kur išplėtotas šešėlinis sektorius.

Paskirstymo politika NDC. NDC schemą galima papildyti ne įmokinėmis teisėmis. Kas yra

svarbiausia šiuo atveju yra palaikyti finansinį stabilumą, t.y. finansuoti tas teises, kurios yra

suteiktos. Iš asmeninių įmokų finansuoti neįmokinių teisių galimybės nėra, tačiau iš bendrųjų

mokesčių tokia galimybė yra. Kita alternatyva gali būti kad valstybė moka dalinius mokėjimus

ateityje. Tačiau atskyrimas paskirstomųjų politikos aspektų nuo NDC draudimo sistemos yra

pranašumas skaidrumo link. Visi sprendimai įvedant įvairias neįmokines teises turi būti aiškūs, taip

pat ir finansavimo šaltiniai.

Ryšys su negalios išmokomis. Daugumoje socialinio draudimo pensijų sistemų sumanytų

praėjusiame šimtmetyje, negalios išmokos buvo bendros pensijų sistemos dalis. NDC yra senatvės

pensijų sistema. Nepaisant to, negalios sistemos integravimas į NDC yra svarbus klausimas. Prieš

gaudamas negalios išmoką, dirbantysis normaliai turi sąskaitą NDC sistemoje. Negalios atveju

finansuojama išoriškai (iš mokesčių) NDC schemą- mokamos įmokos neįgaliesiems likusiam

laikotarpiui iki minimalaus pensinio amžiaus (ar iki kito amžiaus, kai negalios išmoka gali būti

keičiama senatvės pensija) ir tada keisti negalios pensiją senatvės pensija iš NDC. Įmokos dydis

pasirinktas finansuoti negalios išmoką apibrėžiamas darbo užmokesčiu negalios periodu.

NDC sąskaitos tarp sutuoktinių. NDC sistemoje galima dalintis sąskaitą tarp sutuoktinių.

Tokiu atveju būtina atskirti kaupimo ir anuiteto mokėjimo laikotarpį. Kaupimo laikotarpyje NDC

kapitalas sukauptas iki santuokos lieka individui, o po santuokos dalijamas lygiai tarp sutuoktinių.

Po skyrybų ir sukuriant naują santuoką kapitalas yra individo nuosavybė. Šiuo atveju yra svarbūs

keli dalykai. Pirma, sąskaitos dalijimosi taisyklė gali būti privaloma arba savanoriška ir antra ar

numatyta schemoje bendra sąskaita ar individuali. Kita vertus kaip yra vertinama sąskaitos atžvilgiu

kohabitacija, t.y. ar ji turi tas pačias teises kaip ir teisėta santuoka. Kitas aspektas bendras anuitetas

sutuoktiniams. Tai yra gera priemonė švelninti vartojimą našliams, ypač moterims. Tarkime moteris

uždirba vidutinį darbo užmokestį, kuri yra apie 80 proc. vyro darbo užmokesčio, o anuitetui

apskaičiuoti yra taikomos vienodos gyvenimo trukmės lentelės, tai moteris gali tikėtis vidutiniškai

15 proc. išmokos iš vyro dėl to, kad gyvena ilgiau. Sąskaitos dalijimasis lygiai reiškia, kad moteris

gaus 90 proc. jos sutuoktinio gyvenimo pajamų. Tačiau, jei vienišo asmens išmokos alternatyva

reiškia, kad vidutinė moteris gaus išmoką, kuri padidėja 15 procentų, dėl skirtingos vyrų ir moterų

gyvenimo trukmės, ji gaus išmoką, kuri bus lygi (0,8x1,15)=92 proc. jos sutuoktinio pajamų ir tai

yra daugiau nei būtų išmoka tiesiogiai padalijus pusiau. Paprastai tariant, pasidalijamos sąskaitos

yra nepalankios moterims jei jų darbo užmokestis toks pats ar artimas vyrams, tačiau yra palanku

moterims, kurių darbo užmokesti yra gerokai mažesnis.

Privaloma sistema teikiant bendrus anuitetus gali neužtikrinti geresnių anuitetų moterims.

Per ilgą laiką ji gali taip pat būti duoti priešingus rezultatus, kai darbo užmokesčiai tarp lyčių tampa

labai maži. Savanoriška taisyklė leidžia su labiau skirtingomis pajamomis sutuoktiniams pasidalinti

sąskaitas.

Pagal Borsh- Supan (2004), NDC sistema turi tokius pranašumus:

1. Automatiškai pritaiko vidinių palūkanų mechanizmą;

2. Per aktuarinį virtualaus pensinio kapitalo pakeitimą į pensiją, sistema adaptuojasi prie

pasikeitusios tikėtinos gyvenimo trukmės (sprendžiama senėjimo problema) (ši adaptacija yra

nevisiška, kai išmokos yra įšaldytos);

3. Ankstesnis išėjimas į pensiją reiškia automatiškai mažesnę pensiją;

4. Leidžia išvengti šališkumo pensijų indeksavimo taisyklėse, reguliavimo faktoriuose, t.y.

tų aspektų, kurie mažina apibrėžtų išmokų (defined benefit - DB) sistemų patikimumą;

5. Sustiprina ekvivalentiškumo principą, todėl sumažina atotrūkį tarp bruto ir neto pajamų,

kuris kyla dėl mokesčių ir įmokų;

68

6. Likdama PAYG sistema NDC yra skaidresnė, aiškiai identifikuojamos individualios

įmokos ir išmokos, atrodo patikimesnė;

7. Sustiprina principą, kad pensijos yra grįstos gyvenimo ciklo darbo užmokesčiu ir didina

pagarbą dirbantiesiems, kurie anksti įsitraukia į darbo rinką;

8. Neįmokinių laikotarpių kreditavimas (angl. transfer mechanisms) lengvai

identifikuojamas; ypatingai iš mokesčių finansuojamų kreditų už mokymąsi aukštojo mokykloje ar

ugdant vaikus atveju;

9. Sukuria tvarką, kuri pagerina bendrą „apskaitos sistemą“, apjungia visas PAYG

posistemes; visų apjungtų posistemių pranašumai ir trūkumai (valstybės tarnautojų ir savarankiškai

dirbančių) tampa aiškūs šioje apskaitos sistemoje;

10. Sukuria tinkamą tvarką nepriklausomai sutuoktinio pensijai gauti;

11. Sukuria homogenišką paradigmą pirmos, antros ir trečios pakopų sistemos; tokiu būdu

didina priimtinumą antros ir trečios pakopų, kurios matomos kaip „svetimos“ sistemos dalys tose

šalyse, kurios turi dominuojančią pirmos pakopos sistemą;

12. Padidina lankstumą dirbantiesiems, pasirenkant pensinį amžių; išsprendžia problemą kai

„normalus“ pensinis amžius yra nelankstus ir politiškai problematiškas fiksuoti; sukuria mainus tarp

sukauptų įmokų ir pensinio amžiaus per sukaupto kapitalo atitikmenį.44

Vienas iš pagrindinių NDC sistemos stiprybių – skaidrumas – kartu yra lydimas tam tikrų

politinio pobūdžio trūkumų. Pagal Borsh- Supan, NDC sistema turi tokius trūkumus:

1. Kai dirbantieji „pamato“ savo sumažėjusias išmokas sąskaitoje, supranta, kad bendros

žinios apie pensijų sistemos finansinę situaciją yra perkeliamos į jų asmeninę sąskaitą. Tai yra

smūgis skaidrumo privalumui, kadangi virsta trūkumu, kuris mažina pasitikėjimą pensijų schema.

2. Jei įmokos dydis yra fiksuotas, pakeitimo norma yra nežinoma, kadangi ji priklauso nuo

būsimo darbo užmokesčio ir demografinių tendencijų. Pakeitimo norma šioje sistemoje nebegali

būti politiniu instrumentu. Tai, žinoma, yra apibrėžtos įmokos sistemos esmė, tačiau nežinomybė

yra ypatingai skausmingai skaidrioje NDC sistemoje.

3. Sistema nepakeičia įtampos tarp su verslo ciklais susijusių darbo užmokesčio

nuosmukių ir ilgalaikių išlaidų įsipareigojimų. Todėl reikalingas likvidus rezervas. Šalyse, kur jis

buvo išeikvotas, turi būti atkurtas, net jei tai reiškia aukštesnes įmokas, ypatingai verslo pakilimo

laikotarpiu.

4. Nėra stabilizuojančio mechanizmo jei netikėtai išauga gyvenimo trukmė. Esant

fiksuotai įmokai, sistema automatiškai nepaklūsta kasmetiniams biudžeto apribojimams.

5. Politinių sprendimų poveikiai yra gana paslėpti (kai pasirenkama gyvenimo trukmės

lentelės, skaičiavimo taisyklės (tokias kaip suvidurkinimas), vidinės palūkanų normos, apibrėžiamas

minimalus pensinis amžius ir t.t.).

6. Sistema nepakeičia to fakto, kad pensiją tėvų kartai moka vaikų karta. Jei norima, kad

dirbančioji karta x bent dalinai mokėtų savo pensijai, o ne jų vaikai kartoje x+1, reikalingas realus,

ne tariamas, išankstinis kaupimas (angl.pre-funding). Tuo tarpu, NDC sistema nėra pakaitalas

daliniam kaupimui. Tai yra tik PAYG pakopos optimizacija. 45

Palmer (2006) požiūriu, NDC sistema turi tokius trūkumus.46

Ji gali mokėti skirtingas pensijas atskiroms kohortoms. Taip yra todėl, kad pensijos dydis

priklauso nuo kintamos palūkanų normos. Ši taisyklė, deja, galioja visoms pensijų sistemoms.

Individualus rezultatas priklauso nuo rinkos palūkanų (kaupiamosiose schemose) ar indeksacijos

formulės (PAYG schemose) bei kaip yra nustatytos taisyklės, siejančios finansines rinkas ar

ekonomiką bei pensijų sistemą. NDC sistemos palūkanų normos pokyčiai reiškia, kad pensijų

44

Borsch-Supan A. What are NDC Pension Systems? What do they bring to reform strategies? 2004. 45

Borsch-Supan A. What are NDC Pension Systems? What do they bring to reform strategies? 2004. Mannheim

Research Institute For the Economics of Aging. MEA Discussion Papers. 46

Pension Reform: Issues and Prospects for Non-Financial Defined Contribution (NDC) Schemes. Edited by Robert

Holzmann and Edward Palmer. The World Bank Washington, D.C., 2006.

https://ub-madoc.bib.uni-mannheim.de/view/ubmaseries/90090.html

https://ub-madoc.bib.uni-mannheim.de/view/ubmaseries/90090.html

69

rezultatas gali būti skirtingas tarp kohortų ir net tarp asmenų toje pačioje kohortoje, priklausomai

nuo to, kada asmuo įsijungė į darbo rinką ir išėjo iš jos.

NDC sistema neeliminuoja politinės rizikos, tačiau užtikrina aiškesnę tvarką, vertinant

politinių sprendimų pranašumus ir trūkumus dėl mokesčių ir išmokų nacionalinėje pensijų

sistemoje.

Šalyse, kur neformalus ekonomikos sektorius yra didelis, žmonės gali naudotis minimalia

pensija ir dirbti neformaliai. Tai yra problema lanksčiam pensiniam amžiui.

Netekto darbingumo pensijų integracija į NDC sistemą yra didelė problema, teigia Palmer.47

Tiesioginis kelias būtų sugalvoti mokėjimo taisykles - tai yra finansuoti išoriškai NDC sistemą,

mokant įmokas neįgaliesiems už likusį laikotarpį iki minimalaus pensinio amžiaus (arba iki kito

amžiaus, kol negalios pensija bus pakeičiama senatvės pensija iš NDC schemos). Pasirinktas

įmokos dydis netiesiogiai reikštų tariamą darbo užmokestį negalios laikotarpiu.

Pagal Barr (2006), yra tokie NDC sistemos pranašumai48

:

1. Prideda aiškumo: tai reiškia, kad PAYG sistema nėra automatiškai apibrėžtos išmokos

(DB), o taip pat gali būti ir apibrėžtos įmokos (DC).

2. Lankstus pensinis amžius ir galimybė asmeniui rinktis ankstesnę pensiją arba ją atidėti.

3. Automatinis reguliavimas dėl didėjančios gyvenimo trukmės. Tai yra NDC sistemos

bruožas, tačiau jis lygiai taip pat gali būti būdingas ir kitoms pensijų sistemoms. NDC sistemos

pranašumas šiuo atveju yra tas, kad reguliavimo politika yra paprastesnė, lengvesnė.

4. Geresnės galimybės įveikti rizikas ir nežinomybes, su kuriomis susiduria privačios

pensijos. Rizikos ir nežinomybės mažina jų nepageidaujančių asmenų gerovę. Todėl vartojimo

švelninimas yra labiau efektyvus , kai žmonės yra apsaugoti nuo daugelio rizikų ar nežinomybių.

Esant rizikai, draudžiamo įvykio tikimybė yra žinoma, esant nežinomybei - ne. Todėl rizikos gali

būti draudžiamos aktuariniu draudimu. Nežinomybes drausti tokiu draudimu yra sudėtinga, todėl

jos aprėpiamos prastai. Tikėtina gyvenimo trukmė kinta paprastai mažai, todėl anuitetai yra

tinkamas sprendimas draudžiant nuo tų pokyčių. Tuo tarpu infliacijos kitimas yra toks didelis, kad

pilnai nuo infliacijos apsaugotos pensijos yra sunkiai įmanomos ir brangios. Kitaip tariant, galima

nusipirkti gyvybės draudimą, tačiau negalima draudimo nuo infliacijos. NDC pensijos išvengia kai

kurių rizikų, su kuriomis susiduria privačios pensijos, kaip antai valdymo ir investicijų rizikos.

Tačiau pranašumas yra būdingas valstybinei PAYG schemai bendrai, o ne tik NDC schemai.

5. NDC sistema nėra ribojama nepakankamai išvystyto privataus sektoriaus institucijų

sektoriaus. Privačios pensijos turi didžiulį institucinį poreikį tiek valstybiniam, tiek privačiam

sektoriui. Pastarasis paprastai neegzistuoja ekonomiškai neišvystytose šalyse. Tačiau net jei jis

egzistuoja, privačios pensijos nėra labiausiai gerovę užtikrinančios dėl reikalingo žinojimo kaip

veikia privatus kapitalo sektorius. NDC schemos turi didesnį poreikį valstybinėms institucijoms, nei

kitos schemos, kurių ryšys tarp įmokų ir išmokų yra mažesnis.

6. NDC pensijos turi potencialą spręsti nežinomybės sukeliamas problemas tais būdais,

kuriais privačios pensijos negali. Vienas būdas yra mokėti pilnai indeksuotas pensijas, kitas būdas

apsaugoti pensines teises žmonių, kurie turi šeimos narių priežiūros pareigas (kas nėra draudžiama

rizika). Tačiau ir tai, žinoma, nėra vien tik NDC schemos bruožas, o apskritai socialinio draudimo.

7. Aiškumas. Argumentai, kad NDC turi aiškias taisykles ir todėl sistema yra aiški,

grindžiami dviem būdais: individai žino bazę, kurios pagrindu pensija buvo apskaičiuota ir antra,

bet kokie pensijų didinimai vyriausybės sprendimu yra akivaizdūs. Šie bruožai yra svarbūs, bet nėra

išskirtiniai NDC. JK sistema prieš 1975 m. buvo labai aiški, su vienodo dydžio įmokomis visiems

dirbantiesiems bei vienodo dydžio išmokomis. Paskutinio darbo užmokesčio schema taip pat yra

aiški gavėjui ir vyriausybės siekiai pakeisti išmoką yra labai matomi.

47

Pension Reform: Issues and Prospects for Non-Financial Defined Contribution (NDC) Schemes. Edited by Robert

Holzmann and Edward Palmer. The World Bank Washington, D.C., 2006. 48

Barr, Nicholas and Diamond, Peter (2006) The economics of pensions. Oxford review of economic policy, 22 (1). Pp.

15-39. Oxford University Press.

70

8. Mažina apgavysčių iniciatyvas. NDC schemoje, kaip ir kitose PAYG schemose, pinigų

srautas yra einamosios įmokos. Taigi, yra tik keletas priemonių valstybei ar privatiems veikėjams

pasisavinti lėšas, pavyzdžiui, daugiau apmokestinant. Tačiau tai būdinga PAYG bendrai ir nėra

kokia nors NDC dizaino specifika.

Pagal N.Barr, NDC turi pranašumų, tačiau dauguma jų yra valstybinių pensijų bendrai

bruožai, o ne išskirtinai NDC.

Be to pagal N.Barr, Kai kurie NDC bruožai gali būti traktuojami kaip pranašumai ir

trūkumai, priklausomai nuo teorinio požiūrio, empirinių faktų ar vertybių. Tai yra dviprasmiai NDC

sistemos aspektai.

1. NDC sistema neperskirstanti. Pagal Barr, prastai sumanytos pensijos įtakoja darbo rinkos

iškraipymus, sprendimus dėl išėjimo į pensiją. Jeigu tai susiję su išėjimo į pensiją sprendimais,

pensijos turi būti susiję išimtinai su individualiomis įmokomis, kad žmonėms kainuotų ankstyvesnis

pasitraukimas iš darbo rinkos pensijos sumažėjimą. Kaip visa tai taikoma NDC schemoje? NDC

schemos išvengia vieno svarbaus iškraipymo - darbo nemobilumo problemos privačiose DB

schemose. Tačiau iškraipymų minimizavimas yra tik viena pusė, kita pusė yra darbo pasiūlos

vertinimas. Gali būti ginčijamasi, kas yra ekonominė gerovė? Apibrėžtos išmokos schema mažina

darbo pasiūlą, tačiau jei naudos nuostoliai kompensuojami didesniu žinojimu apie vartojimo

svyravimo gyvenimo ciklo metu švelninimą, tai apibrėžtos išmokos schema didina gerovę,

nepaisant sumažėjusios darbo pasiūlos. Taigi, gerovė gali būti didesnė dėl žinojimo, o ne dėl kaštų

dėl sumažėjusios darbo pasiūlos. Argumentas, kad NDC pensijos mažina iškraipymus yra toli nuo

tiesos. O jei tai tiesa, tai tiesa yra ir atveju kitų schemų, kuriose yra aktuarinis ryšys tarp įmokų ir

išmokų, pavyzdžiui, vienodos įmokos ir išmokos schemoje JK 1948-1975 m.

2. NDC sistemos teisingumas. Argumentas, kad aktuarinės išmokos yra teisingos remiasi

tikėjimu, kad perskirstymas turi būti skirtas tik skurdo mažinimui ir vaikų priežiūros kreditavimui.

Priešingas požiūris yra tada, kai valstybinės pensijos turi apimti perskirstymą nelygybės mažinimui.

Nors gali būti teigiama, kad NDC pensijos gali padėti susidoroti su rizikomis ir nežinomybėmis, jos

neapsaugo individo nuo rizikos, susijusios su darbo užmokesčio kintamumu, kai tuo tarpu kiti

metodai, pavyzdžiui, DB aprėpia rizikas plačiau. Tokiu būdu NDC neturi unikalios pretenzijos į

teisingumą. Jos yra neteisingos, jei politikai ar elektoratas tiki, kad socialinis draudimas turi platesnį

perskirstomąjį vaidmenį nei skurdo mažinimas ir politikai nori rizikas paskirstyti plačiau nei galima

su aktuarinėmis išmokomis.

3. NDC sistemoje vyriausybės rankos surištos. Ar NDC tikrai suvaržo vyriausybės

veiksmus? Teoriškai taip, kontraktas yra fiksuotas, tačiau vyriausybė gali pakeisti kontraktą.

4. Antra, ar vyriausybė yra suvaržyta gerovės didinimui? Šiame klausime glūdi du

klausimai. Pirmas yra empirinis apie vyriausybės kompetenciją ir motyvaciją, apie tai, kad žmonės

gali turėti skirtingus požiūrius ir gali būti padaromos skirtingos išvados skirtingose šalyse. Kai kurie

analitikai skeptiškai žiūri į vyriausybę, tikindami, kad politikai nuolaidžiauja specialių interesų

grupėms mainais už trumpalaikę politinę paramą, palikdami šių nuolaidų kaštus būsimiems

mokesčių mokėtojams. Priešingas argumentas yra tas, kad NDC mažina politinį lankstumą, nes yra

sudaromas specialus kontraktas ir tokiu būdu atsisakoma pasirinkimo galimybių švelninti vartojimo

skirtumus, mažinant nežinomybes, su kuriomis susiduria individas.

Kitas klausimas yra susijęs su mainais tarp skaidrumo/žinomumo griežtoje schemoje ir

didesnių pasirinkimų, mažinant rizikas lankstesnėje schemoje. Jei vyriausybės veiksmų suvaržymas

yra laikomas pranašumu, ar tai įmanoma tik su NDC schemomis? Iš principo atsakymas yra ne:

NDC schemos yra tokios kaip ir kitos PAYG schemos. Tačiau yra tiesa, kad politiškai yra sunkiau

pakeisti NDC pensijas.

NDC pensijų trūkumai pagal Barr (2006). NDC turi du esminius trūkumus: jos nėra

efektyvios ir jos nėra optimalios gerovės prasme.

Neefektyvumas. Vienas iš pagrindinių pensijų uždavinių yra leisti kiekvienam asmeniui

padaryti efektyvius sprendimus savo gyvenimo eigoje dėl savo vartojimo. Tokiu atveju efektyvi yra

71

griežtai aktuarinė sistema. NDC ir FDC (funded defined contribution - kaupiamoji apibrėžtų įmokų)

schemos neturi perskirstomųjų ambicijų, tačiau perskirsto pajamas per individo gyvenimo ciklą iš

darbingo gyvenimo laikotarpio į pensinį. Vyriausybės perskirstomoji politika yra finansuojama per

mokesčius iš valstybės biudžeto. Tokiu būdu draudimas bei jo finansai ir socialinė politika bei jos

priemonės yra laikomos atskirai, ir skatinamas skaidrumas.

Tačiau toks būdas kelia eilę klausimų. Ar yra efektyvu turėti pirmos ir antros pakopos

pensijas organizuotas DC metodu? Dar svarbiau, kad griežtai aktuarinė schema būtų efektyvi, jos

dizainas turi susidoroti su rimtomis rinkos nesėkmėmis. Žmonės gali būti „trumparegiai“ ar

nepakankamai informuoti. O tai reiškia, kad paprasčiausia prielaida apie racionalios naudos

maksimizavimą nėra išlaikoma. Šiuo atveju yra naudinga išskirti tarp informacijos problemos ir

informacijos apdorojimo problemos. Informacijos problema yra išsprendžiama, užtikrinant būtiną

informaciją. Tuo tarpu informacijos apdorojimo problema yra labiau kompleksinė priimant

racionalius pasirinkimus, net jei būtina informacija buvo užtikrinta. Problema iškyla, kai laikotarpis

yra ilgas, o taip yra pensijų atveju, ar kai gėrybės ar paslaugos apima kompleksines tikimybes,

pavyzdžiui, gyvenimo trukmę, arba pensiniai produktai yra gana komplikuoti.

Kita problema yra nepilnos (incompleate - trūkstamos) rinkos. Rinka indeksuotiems

kontraktams yra labai menka.

Progresyvus apmokestinimas yra trečia problema. Pagal Diamond, vidutiniškai ribinis

mokesčių dydis auga su amžiumi. Todėl gerai suplanuota DB schema gali duoti geresnius darbo

rinkos rezultatus, todėl, kad bendra mokesčių našta mažiau kinta per gyvenimo ciklą.

Neoptimalumas gerovės prasme. Vartojimo netolygumų įvairiais asmens gyvenimo ciklo

laikotarpiais švelninimas yra vienas iš pensijų tikslų, tačiau yra ir kiti, t.y. rizikų mažinimo, skurdo

mažinimo ir paskirstomieji tikslai. Griežtas laikymasis aktuarinių išmokų gali užtikrinti vartojimo

netolygumų švelninimą individualaus gyvenimo ciklo požiūriu, tačiau kitų tikslų ne. NDC pensijų

propaguotojai tuomet tikina, kad NDC pensijos užtikrina tik vartojimo netolygumų švelninimą, tuo

tarpu kiti instrumentai skurdo mažinimą bei paskirstymo tikslus. Tačiau grįžtant atgal, jei yra trys

tikslai, turi būti užtikrinami trys instrumentai. Optimalus sprendimas paprastai nėra vienas tikslas ir

vienas instrumentas. Taigi, NDC šia prasme turi trūkumų.

Apibendrinant galima teigti, kad didelė dalis NDC sistemos pranašumų yra būdingi ir kitoms

PAYG sistemoms. Svarstant tokį pensijų schemos dizainą pasirinkti, reikia atkreipti dėmesį ar

priimtini skirtumai tarp kohortų ir toje pačioje kohortoje. Atkreiptinas dėmesys į indeksavimo

mechanizmo vėlavimą recesijos laikotarpiu. Taip pat vertinga apsvarstyti ar NDC sistema bus

optimali kaip instrumentas, jeigu šalyje reikės dar keleto instrumentų, kurie spręs kitus labai

svarbius pensijoms keliamus tikslus, kaip antai perskirstymas ir apsauga nuo skurdo arba dar

didesnis vartojimo švelninimas, išėjus į pensiją.

Vieną iš pagrindinių neigiamų NDC sistemos aspektų, kaip minėta, – pensijų išmokų dydžių

diferencijacija skirtingais metais į pensiją išeinantiems žmonėms – iliustruosime hipotetiniu

pavyzdžiu, kuris sukurtas Lietuvos duomenų pavyzdžiu.

Tam, kad šis sistemos trūkumas būtų įrodytas, yra sudaromas kiek supaprastintas NDC

modelis, laikantis šių prielaidų:

1. NDC schemos grąža yra susieta su vidutinio darbo užmokesčio augimu. Kaupiamojo

finansavimo apibrėžtų įmokų planuose grąža yra susieta su finansų rinkos veikla, o NDC planuose

ji siejama su agreguotais atlyginimais ar kitu dydžiu susietu su įmokų į socialinio draudimo sistemą

augimu. Lietuvoje nuo 1998 iki 2011 metų vidutinis darbo užmokesčio augimo tempas buvo 6,2%,

darbo užmokestis per šį laikotarpį Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis išaugo

nuo 930 Lt iki 2042 Lt. Laikomasi prielaidos, kad kiekvienais metais į virtualią sąskaitą įmokėta ir

joje sukaupta suma išauga būtent šiuo dydžiu, t.y. 6,2%. Kaip alternatyvus augimas galėtų būti

naudojamas darbo užmokesčio fondo augimas arba surenkamų į socialinį senatvės pensijų draudimą

lėšų pokytis. Tačiau šiems dydžiams esant mažesniems nei darbo užmokesčio augimo tempas,

atotrūkis tarp skirtingais metais į pensiją išeisiančių pensininkų gaunamų senatvės pensijų dar

72

labiau didėtų, nes tikėtina, jog dėl užimtųjų skaičiaus mažėjimo darbo užmokestis auga greičiau nei

darbo užmokesčio fondas, kuris Lietuvoje augo nuo 1998 iki 2011 metų vidutiniu metiniu 5,8%

tempu.

2. Nagrinėjamas 40 metų laikotarpis. Asmuo A lėšas kaupia virtualioje sąskaitoje nuo

pirmųjų analizuojamo laikotarpio metų, o į pensiją išeina trisdešimtaisiais, o asmuo B lėšas kaupia

nuo vienuoliktųjų metų iki keturiasdešimtųjų metų. Tad abiejų asmenų kaupimo stažas yra vienodas

po 30 metų), o dešimtmečiu skiriasi tik dalyvavimo socialiniame draudime laikotarpiai.

3. Vidutinis darbo užmokestis pirmaisiais nagrinėjamais metais yra lygus 1000 Lt ir kasmet

auga 6,2% tempu. Į NDC sistemos virtualias sąskaitas kasmet pervedama po 24% nuo darbo

užmokesčio.

4. Nors anuitetas turėtų būti apskaičiuojamas kiekvienais metais skirtingas, pagal tų metų

tikėtiną gyvenimo trukmę, tačiau supaprastintame modelyje yra daroma prielaida, kad tikėtina

gyvenimo trukmė bus 15 metų po išėjimo į pensiją, todėl norint nustatyti vidutinę mėnesinę pensiją

sukaupta suma bus dauginama iš 1/(15*12).

5. Apskaičiavus senatvės pensijos dydį, jis būtų indeksuojamas pagal vartotojų kainų

indeksą (VKI). Per 1998 – 2011 metų laikotarpį, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis,

šis rodiklis vidutiniškai per metus siekė 2,8%.

Remiantis aptartomis prielaidomis, asmuo A per 30 dalyvavimo socialiniame draudime

NDC virtualioje sąskaitoje būtų sukaupęs 499 tūkst. Lt, o mėnesinė pensija jam priklausytų 2775

Lt. Indeksuojant šį dydį pagal VKI po dešimties metų, pensijos dydis siektų 3660 Lt.

Tačiau B asmens sukaupta suma keturiasdešimtaisiais nagrinėjamais metais ir taip pat

trisdešimtaisiais asmens B kaupimo metais, siektų 915 tūkst. Lt, o senatvės pensija būtų 5081 Lt.

Tai rodo itin didelį atotrūkį tarp skirtingų kartų pensininkų, kadangi ką tik į pensiją išėjęs asmuo

gautų 39% didesnę pensiją, nei asmuo, jau dešimt metų gaunantis senatvės pensiją.

Vienintelis šios problemos sprendimo būdas būtų taikyti vienodą grąžos normą ir

virtualiame kaupime, ir pačių senatvės pensijų indeksavime. Tačiau esant didesniam atotrūkiui tarp

šio dydžio ir vidutinio darbo užmokesčio augimo, problema išliktų. Pavyzdžiui, jei sudarytame

modelyje sistemos grąža ir vėlesnis indeksavimas būtų vienu procentiniu punktu mažesnis nei darbo

užmokesčio augimas, susidarytų 10% skirtumas tarp asmenų A ir B pensijų dydžių.

Detalus NDC pensijos dydžių apskaičiavimas pateikiamas II dalies 1 priede.

73

5. NDC pensijų sistemos Švedijoje analizė

Švedijos pensijų sistemą sudaro trys pakopos. Pirma pakopa, savo ruožtu, sudaryta iš trijų

sluoksnių (Minimali vienodo dydžio garantuojama pensija (garantipension), Virtualių sąskaitų

susieta su darbo užmokesčiu (Notional Defined Contribution, kuri vadinama inkompstpension),

Privati kaupiamoji papildoma pensija (premiereservsystem).

Taigi, NDC taikoma antram pirmos pakopos sluoksniui, kuris Švedijoje vadinamas ATP.

NDC sistema įvesta 1998 m. kohortoms gimusioms po 1954 m. (mišri sistema yra taikoma tiems,

kurie gimė tarp 1938 m. ir 1953 m. ). Sistema finansuojama iš 18,5 proc. įmokų pensiniam

draudimui nuo darbo užmokesčio. Iš jų 16 proc. punktų keliauja į ATP/NDC ir 2,5 proc. punktai į

kaupiamosios papildomos (premium) pensijos schemą.

Pensinis amžius yra lankstus ir asmuo gali išeiti į pensiją po 61 metų, tačiau kolektyvinės

sutartys ir darbdavių požiūris riboja vyresnių nei 67 metai užimtumą. Anuitetas yra skaičiuojamas

atsižvelgiant į asmens amžių ir skaičiavimui yra naudojama lyčiai neutralios mirtingumo lentelės

(tokiu būdu yra perskirstymas moterių naudai). Palūkanos, priskiriamos anuitetui yra 1,6 proc. ir yra

reguliuojamos pagal darbo užmokesčio augimą. Individualios sąskaitos yra indeksuojamos pagal

darbo užmokesčio augimą – „pajamų indeksas“ (inkomstindex).

Toks indeksavimas neatspindi pokyčių, vykstančių darbo rinkoje. Mažėjant darbuotojų

skaičiui, darbo užmokestis gali augti (didėjant darbuotojų spaudimui darbdaviams), o pats įmokas

mokančių asmenų skaičius mažėti. Jeigu įmokas mokančių asmenų skaičius mažės didesniu tempu,

nei išaugs darbo užmokestis, įmokų bus surenkama mažiau. Dėl šios priežasties pensijų kapitalas

gali būti indeksuojamas aukštesniu tempu, nei galima norint išlaikyti sistemą finansiškai stabilią.

Išeinant į senatvės pensiją, sukauptas kapitalas yra padalinamas iš anuiteto daliklio

(tikėtinos gyvenimo trukmės minus nustatytos 1,6 proc. diskonto normos) ir taip apskaičiuota

išmoka paskiriama asmeniui. Nors diskonto normos procentų atėmimas iš tikėtinos gyvenimo

trukmės metais ir gali pasirodyti mažių mažiausiai kurioziškas, tačiau taip yra daroma siekiant iš

anksto indeksuoti visas išmokas. 1,6 proc. diskonto norma yra pasirinka tikintis būtent tokio

vidutinio Švedijos ekonomikos augimo ilgu laikotarpiu.

Apskaičiuojant pensijas naudojama esama vidutinė abiejų lygčių (unisex) tikėtina gyvenimo

trukmė, o ne šios trukmės prognozė. Tokiu būdu paskiriant pensijas, sistemos atsparumas

demografiniams pokyčiams gali būti pervertinamas. Jeigu faktinė pasirinktos kohortos gyvenimo

trukmė bus didesnė už pensijos paskyrimo metu egzistavusią, visiems kitiems veiksniams nekintant,

toks pensijų paskyrimo būdas sukurs didesnius įsipareigojimus pensijoms ateityje nei egzistuos

galimybės jas išmokėti.

Švedijos NDC sistemoje naudojamas automatinis subalansavimo mechanizmas. Jis aprašytas

žemiau, ir, kaip matysime, jis gali priversti neigiamai indeksuoti pensijas, o tai lemtų pensijų

mažėjimą ir jų gavėjų vartojimo galimybių kritimą.

Paskirtos pensijos yra indeksuojamos kiekvienų metų sausio 1 d., atsižvelgiant į užpraėjusių

metų darbo užmokesčio ir kainų augimo tempus. Pensijų indeksavimo formulė yra tokia:

)1( 21 ttt gPP

gt - koeficientas, kuris vadinamas įmokų grąža ir skaičiavimuose jis prilygintas vidutiniam darbo

užmokesčio augimo tempui;

δ - indeksavimo tempą ribojantis koeficientas, kuris yra prilygintas 0,016, t.y. 1,6 proc.

Formulė rodo, kad pagal darbo užmokestį pensijos yra indeksuojamos tiktai tada, jei darbo

užmokestis išauga daugiau nei 1,6 proc. Ši riba įvesta dėl to, kad paskiriant pensiją jos iš karto buvo

paskirtos su jau „tariamu“ 1,6 proc. augimu.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad t laikotarpį pensijos yra indeksuojamos atsižvelgiant į t-2

laikotarpio darbo užmokesčio augimo tempą. Toks ilgas vėlavimas yra apspręstas objektyvių

74

priežasčių. t laikotarpį pensijos yra indeksuojamos atsižvelgiant į t-1 laikotarpį patvirtintą t-2

laikotarpio darbo užmokesčio augimo tempą.

Šioje lygtyje yra numatytas ir automatinis neigiamas pensijų indeksavimas. Pensijos turėtų

būti mažinamos, jeigu darbo užmokestis augtų mažesniu nei 1,6 proc. tempu. Šis neigiamas

indeksavimas pagal darbo užmokestį turi vieną iš pirmo žvilgsnio patrauklų bruožą. Jeigu darbo

užmokestis auga nedideliu (mažesniu už 1,6 proc.) tempu, o kainų augimo tempas yra sąlyginai

aukštas, pensijos yra indeksuojamos žemesniu procentu.

Sumažėję pensijų gavėjų vartojimo galimybės turėtų pristabdyti kainų lygio augimą. Tokiu

būdu pensijų gavėjai neįgauna didesnių vartojimo galimybių, lyginant su dirbančiais asmenimis, o

pensijos netampa infliaciją spartinančiu veiksniu. Tačiau atsižvelgiant į labai ilgą vėlavimą,

atsiliepiant į makroekonominių kintamųjų pokyčius, šia savybe NDC pensijos nepasižymi. Tarkime,

kad kainų lygis t laikotarpį išaugo, o darbo užmokesčio augimo tempas t-2 laikotarpį viršijo 1,6

proc. ir tik t laikotarpiu buvo mažesnis už 1,6 proc. Pensijos bus indeksuotos t laikotarpį naudojant

t-2 laikotarpio augimo tempą, pensijų gavėjų vartojimo galimybės išaugs lyginant su apdraustųjų

vartojimo galimybėmis, o pensijos netaps infliaciją stabilizuojančiu veiksniu. Priešingai, jos gali tik

sustiprinti infliacijos intertiškumą.

Garantuota pensija (GPt), kurios ekvivalentas Lietuvoje būtų pagrindinė pensijos dalis yra

mokama iš valstybės biudžeto ir indeksuojama atsižvelgiant į kainų lygį:

)1( 21 ttt GPGP

Šioje lygtyje πt yra infliacija. Indeksavimas pagal kainų lygį taip pat gali būti neigiamas.

Jeigu šalyje fiksuojama defliacija, pensijos atitinkamai gali būti mažinamos. Toks pensijų lygio

pritraukimas prie kainų lygio buvusio šalyje turi vieną labai didelį trūkumą. Jeigu defliacija yra

nepageidaujama ekonomikoje ir užsitęsia daugiau nei vienus metus, tai dalies gyventojų pajamų

pritraukimas prie smukusio kainų lygio mažina galimybes greičiau išeiti iš nepageidaujamos

padėties.

Kita vertus, ilgas vėlavimo periodas reaguojant į makroekonominių kintamųjų pokyčius

nulemia, kad jei defliacija buvo fiksuota tik t-2 laikotarpiu, o t-1 ir t laikotarpiais kainų lygis kyla,

tai laikotarpiu pensijų gavėjų vartojimo galimybės smunka.

Švedijoje indeksacija pagal darbo užmokestį yra problematiška dėl didelių recesijų. Sunden

(2009) atkreipia dėmesį į NDC sistemos indeksavimo patirtį Švedijoje, bei neigiamos šios

indeksacijos padarinius finansinės krizės laikotarpiu.49

2008 – 2009 m., prasidėjus finansinei

krizei, Švedijoje darbo užmokesčio augimo tempas buvo mažesnis už 1,6 proc. Nepaisant to,

pensijos nebuvo mažintos. Kadangi sistemos deficitas veikia indeksaciją su vėlavimu, finansinė

krizė neturėjo įtakos NDC išmokoms iki 2010. Balanso santykis už 2008 m. buvo apskaičiuotas

2009 m. pavasarį, patvirtintas vyriausybės 2009 m. ir taikytas indeksacijoje 2010 m. sausio mėn.

Todėl pensijų reguliavime 2009 m. neatsispindėjo finansinė krizė ir išmokos padidėjo 4,5 proc.

Pagal taisykles 2008 m. balanso santykis buvo 0,9672, o tai reiškia, kad indeksacija 2010 m.

buvo sumažinta 0,0328 (1-0,9672) arba 3,3 proc. Vidutinio darbo užmokesčio augimas dėl recesijos

buvo lėtas, todėl išmokos buvo numatyta mažinti 1,3 proc. Balansavimo mechanizmas šį lygį

mažina dar, taigi, grynasis poveikis išmokoms buvo 4,6 proc. mažėjimas. Indeksacija bus pozityvi

tik 2012 m. Todėl balansavimas turi svarbią reikšmę NDC pensijoms. Pensijų gavėjai, gaunantys

mažas NDC pensijas, gali kreiptis į minimalių garantijų pensijų schemą išmokos. Apytiksliai 43

proc. Švedijos pensininkų turi garantuojamą minimalią išmoką. Kai NDC pensijos sumažinamos,

minimalių garantijų pensijos padidėja gavėjams, o taip pat ir išlaidos. Apibendrinant galima teigti,

kad recesijos laikotarpiu dėl indeksavimo mechanizmo vėlavimo, pensijas gali tekti didinti ir tai gali

būti problema, kai yra biudžeto suvaržymai dėl nedarbo ar mažėjančių darbo užmokesčių.

49

Sundén, Annika. The Swedish Pension System and the Economic Crisis December 2009, Number 9-25. Center for

Retirement research at Boston College.

75

Siekiant išlaikyti nesumažėjusias pensijų gavėjų vartojimo galimybes ir išsaugoti pensijų

formulės naudojimą Švedijoje buvo pakeistas pats gt koeficiento apibrėžimas. Darbo užmokesčio

augimo tempas buvo apibrėžtas ne kaip metinis augimo tempas, o kaip slankusis penkių metų

vidurkis.

NDC schema įdiegta Švedijoje turi automatinį subalansavimo mechanizmą. Jeigu

įsipareigojimai viršija rezervo fondą ir turtą, skirtą pensijų mokėjimui, pensijos yra mažinamos

atsižvelgiant į subalansavimo koeficientą. Šis koeficientas α apibrėžtas taip:

2

22

t

tt

tPL

PCR

Šioje lygtyje R yra rezervai, PC yra įmokos pensijoms, o PL yra įsipareigojimai pensijoms

išmokėti. Sistemos balansas priklauso ne tik nuo užimtumo (šis veiksnys yra pagrindinis formuojant

įmokas pensijoms), bet ir nuo finansinių rinkų būklės, nes apie 60 proc. rezervo lėšų yra

investuojami į finansinį turtą.

Šis balansavimo koeficientas užtikrina sistemos finansinį stabilumą ir eliminuoja politikus iš

sprendimų priėmimo proceso.

Švedijos socialinio draudimo sistema buvo subalansuota nuo 2002 iki 2007 m. 2008 m.

balansavimo koeficientas pirmą kartą buvo žemiau vieneto. Pagrindinės priežastys buvo ne

užimtumo smukimas, o rezervo vertės sumažėjimas finansinės krizės metu (rezervo grąža buvo -

21,3 proc.) ir pernelyg dosnus pensijų indeksavimas, atsiradęs dėl pernelyg ilgo vėlavimo.

Jeigu sistema yra nesubalansuota, kaip ir kainų bei darbo užmokesčio augimo tempai, taip ir

deficitas pensijoms turi poveikį su vėlavimu. Rezervų, įsipareigojimų ir turto būklė t-2 laikotarpiu

yra įvertinama t-1 laikotarpiu, o pensijoms poveikį turi tik t laikotarpiu.

Toks balansavimo mechanizmo taikymas neapsaugo sistemos nuo deficito ir skolinimosi

rizikos. Pagrindinis trūkumas yra labai ilgas atsakas į neigiamus, finansinį stabilumą sutrikdančius

veiksnius. Gali susiklostyti nepageidaujama situacija kai po dviejų metų darbo užmokesčiai jau

augs, o pensijos bus sumažintos dėl prieš dvejus metus sistemą ištikusios krizės. Pensijų gavėjai yra

priverčiami „sumokėti“ už krizės pasekmes jau po krizės. Norint, kad balansavimo mechanizmas

funkcionuotų, periodus reikėtų trumpinti ir pereiti bent jau prie ketvirtinio rodiklių peržiūrėjimo ir

tvirtinimo.

Bendra išvada: turima NDC schema garantuoja stabilumą ilgu laikotarpiu, bet ne trumpu.

Pripažįstama, kad Švedijos pensijų sistemos reforma pasiekė tris svarbius tikslus:

Stabilizavo ilgalaikę finansinę Švedijos valstybinės pensijų sistemos padėtį;

Įvedė su darbo užmokesčiu susietą indeksaciją;

Skaičiuojant išmoką, buvo atsisakyta geriausių atlyginimų metų taikymo pensijų

skaičiavimo formulėje.

Tačiau pagal Borsh-Supan (2003), NDC sistema nėra automatiškai subalansuojanti. Ji tiesiog

negali automatiškai papildyti PAYG biudžeto, kai pasikeičia ekonominiai parametrai. Automatinis

balansavimas nesuveikia jei anuitetai yra įšaldomi senatvėje, o įmokos dydis yra fiksuotas, nėra

reakcijos mechanizmo, jei netikėtai išauga gyvenimo trukmė.50

Ši sistema taip pat nėra automatiškai tolydi nebent įmokos dydis yra fiksuotas, o palūkanos

yra lygios įmokos sąskaitai. NDC sistema nepakeičia pagrindinio PAYG mechanizmo, kai vaikai

moka įmokas savo tėvų pensijoms ir nesukuria santaupų, o greičiau sumažina išmokas, kai

santaupos pernelyg didėja.

Tačiau NDC sistema sukuria aktuarinio teisingumo įvaizdį, kadangi pensijos priklauso nuo

sukaupto kapitalo iš įmokų bei aktuarinio neutralumo įvaizdį (kadangi sistema turi automatinį

50

Borsh-Supan A. What are NDC pension systems? What do they bring to reform strategies. 2003, 42. Manheim

Research Institute for the Economics of ageing.

76

reguliavimą pagal pensinį amžių). Ji akivaizdžiai parodo perskirstymą, nes visas ne įmokomis

gautas kapitalas (įskaitomi laikotarpiai ar kreditai) yra aiškiai pažymėti sąskaitoje.

NDC keičia leksiką pensijų sistemoje. Žmonės pradeda mąstyti apie sąskaitą ir tokiu būdu

lengviau psichologiškai pereiti į dalinio kaupimo sistemą. Tokiu būdu tai padidina paskatas kaupti

antroje ir trečioje pakopoje.

Barr, Diamond (2011) teigimu Švedijos balanso suvaržymo (balance ratio) mechanizmas

turi keletą nepageidaujamų rezultatų. Tai turi didelių krizių tikimybę ir jis gali būti palankus

dirbantiesiems, tačiau nepalankus pensininkams.51

Švedijos balanso santykis pirmą kartą žemiau vieneto nukrito 2008 m., o indeksavimo

reguliavimas buvo atliktas 2010 m. Tačiau reikalaujamas reguliavimas buvo toks didelis, kad

vyriausybė šiek tiek pakeitė mechanizmą, sumažindama pirmąjį poveikį mokamoms išmokoms. O

tai reiškia, kad švelnesnis reguliavimas dabar nereikalaus didesnio reguliavimo ateityje.

Siekiant suprasti kaip šis suvaržymo mechanizmas yra naudingas dirbantiesiems, galima

pasitelkti pavyzdį. Tarkim dirbantysis turi 1000 kronų savo sąskaitoje, kai taikomas balanso

santykis, jis prideda po 100 kronų kiekvienais metais. Pirmaisiais ir antraisiais metais yra taikoma

4% palūkanų normos, o trečiais ir ketvirtais metais 6 proc. Taigi, per pirmus metus depozitas yra

1144 kronų, įmoką 100 ir 4% palūkanų 1000 kronų depozito. Antraisiais metais procedūra ta pati,

trečiaisiais ir ketvirtaisiais 6%, periodo pabaigoje sąskaitoje yra 1672 kronų. Nesant balanso

santykio palūkanos būtų 5%, o depozitas 1668 kronų.

Pagal Barr, Diamond (2011) nauda dirbantiesiems yra tuo didesnė:

1) kuo aukštesnis kasmetinis depozitas esant balanso suvaržymui ir atsigavimo laikotarpiu;

2) kuo ilgesnis balanso suvaržymo ir atsigavimo laikotarpis;

3) kuo didesnis skirtumas tarp balanso suvaržymo ir atsigavimo laikotarpio nuo pastovaus

augimo.

2010 m. mokamos pensijos buvo sumažintos 1,3% dėl lėtesnio darbo užmokesčio augimo.

Toks mažinimas buvo atėmus fiksuotą palūkanų normą 1,6%. Dėl sistemos disbalanso pensijos

mažėjo ir darbo užmokesčio augimo lėtėjimo pensijos viso mažėjo iki 4,6%. Kadangi pensininkai

yra labiau pažeidžiami rizikos nei dirbantieji, todėl, kad turi trumpesnį laiką išlyginti šiuos

laikotarpius, tai jiems reikėtų mažesnės rizikos.

Tarkim pensininkas turi 100 kronų pensiją prieš suveikiant subalansavimui. Esant pastoviam

augimui, pensija būtų indeksuojama 3,4% (nominalus darbo užmokesčio augimas 5% minus realus

darbo užmokesčio augimas 1,6%). Naudojant balanso mechanizmą indeksacija sumažėja iki 2,4%;

atsigavimo laikotarpio palūkanos yra 4,4%. Atsigavimas yra pilnas ketvirtais metais. 114,3 yra tas

pats dydis kaip tai būtų pastovioje indeksacijoje. Pirmuosius trejus metus pensijos yra žemesnės

balanso ir atsigavimo laikotarpiu nei esant pastoviai indeksacijai. Todėl visa pensija per ketverius

metus yra mažesnė. Todėl skirtingai nei dirbantieji pensininkai niekada neatstatys ankstesnių

nuostolių.

Todėl nuostoliai pensininkams yra didesni:

1) kuo ilgesnis balanso suvaržymo ir atsigavimo laikotarpis

2) kuo didesnis skirtumas tarp šių laikotarpio ir pastovaus augimo;

Kas patirs naudą ar nuostolius priklauso nuo eilės veiksnių, teigia Barr, Diamond (2011),

tačiau vienas svarbiausių yra laikas.

Siekiant pagerinti balanso suvaržymo mechanizmą, reikia:

1) sumažinti poveikius dirbantiesiems ir pensininkams;

2) sulėtinti reguliavimo greitį.

Barr, Diamond (2011) siūlo dvi sąskaitas suvaržymo laikotarpiui ir atsigavimo laikotarpiui.

Išeinant į pensiją jei tai yra atsigavimo laikotarpiu dirbančiojo sąskaita yra sumažinama pagal du

skaičiavimus, lyg tai būtų pastovi indeksacija.

51

Barr N., Diamond P. Improving Sweden‘s automatic pension adjustment mechanism. Center For Retirement

Reasearch at Botons College. 2011 janurary, Number 11-2.

77

6. NDC sistemos pasirinkimo Lietuvos pensijų sistemos pertvarkymui analizė

Bandant įvertinti NDC sistemos tinkamumą Lietuvai, sumodeliuota ši sistema laikotarpiui

nuo 1999 iki 2010 m. T,y., bandoma parodyti, kas būtų buvę, jei nuo 1999 m. Lietuvoje būtų

veikusi NDC sistema?

Skaičiavimai rėmėsi keliomis prielaidomis: bendras senatvės pensijų socialinio draudimo

tarifas yra 18 proc., 13 proc. punktų skiriama NDC pensijai (papildomai pensijai), o 5 proc. punktai

skiriami bazinei pensijai finansuoti, kuri visiems pensijų gavėjams yra vienoda. Į antros pakopos

pensijų fondų atsiradimą šiame skaičiavime neatsižvelgiama.

Sukauptas NDC kapitalas 1999 m. į pensiją išeinančiai kohortai apskaičiuotas laikantis

prielaidos, kad asmuo darbo rinkoje praleidžia vidutiniškai 35 metus.

Asmuo moka įmokas laikotarpiais. Sukauptas kapitalas KT, laikotarpio pabaigoje T bus:

1

1

1

1)]}1([{T

t

T

ti

itTT gWWK

Šioje lygtyje ρ yra tarifas, Wt – darbo užmokestis, gi yra darbo užmokesčio augimo tempas,

kuris yra naudojamas pervestoms įmokoms indeksuoti. NDC pensija T+1 laikotarpiu bus:

k

KB TT

T1

1

k yra tikėtina gyvenimo trukmė išėjus į pensiją, o αT+i yra balansą sistemoje užtikrinantis

koeficientas.

Sistemoje kaupiant 2 proc. einamųjų pajamų lygio rezervus tuo metu, kai pajamos didesnės

už išlaidas, šis koeficientas yra αT+i=0,98INCT+i-2/EXPT+i-2, o kitais atvejais αT+i=1.

Bazinė pensija yra indeksuojama pagal kainų lygį, o papildoma NDC pensija yra

indeksuojama pagal darbo užmokesčio augimo tempą. Iki 1999 m. paskirtos pensijos yra

indeksuojamos taip pat pagal darbo užmokestį. Vėlavimo periodas, skirtingai nei Švedijoje, yra

sutrumpintas puse metų, naudojant informaciją apie vartotojų kainų indeksą ir darbo užmokestį nuo

II ketvirčio t-2 metų iki II ketvirčio t-1 metų. Indeksavimo formulės yra identiškos Švedijos atvejui,

išskyrus tai, kad vėlavimo periodas sutrumpintas.

Tikėtinai gyvenimo trukmei nustatyti yra naudojama Statistikos departamento skelbiama

gyvenimo trukmė. Socialinio draudimo senatvės pensijų įmokos yra nustatytos naudojant

apdraustųjų darbo užmokesčius. Indeksavimui pagal darbo užmokestį yra naudojamas Statistikos

departamento skelbiamas vidutinis darbo užmokestis. Apdraustųjų skaičius yra faktinis apdraustųjų

skaičius užfiksuotas atitinkamais metais. Naujų NDC pensijų gavėjų skaičius yra atitinkamais

metais užfiksuotas naujų pensijų gavėjų skaičius. Todėl, kad išėjimo į pensiją amžius vyrams ir

moterims buvo skirtingas, jis buvo nustatomas vienai lyčiai naudojant šią formulę:

rat=mptmrat+fptfrat, kur: mrat vyrų išėjimo į pensiją amžius, frat moterų išėjimo į pensiją amžius,

mpt vyrų dalis 60-64 m. amžiaus grupėje, o fpt moterų dalis 60-64 m. amžiaus grupėje. mpt ir fpt

reikšmės tiriamu laikotarpiu stipriai nesvyravo, todėl atliekant skaičiavimus buvo naudoti šių

kintamųjų vidurkiai, atitinkamai 0.42 ir 0.58. Jeigu išlaidos visgi pradeda viršyti pajamas,

einamiesiems įsipareigojimams padengti skolinamasi ir už paskolas mokamos 5 proc. palūkanos.

Kiti naudoti kintamieji ar prielaidos detalesnio aptarimo nereikalauja.

78

Pav. 1: Faktinės ir prognozuojamos socialinio draudimo išlaidos senatvės pensijoms jeigu

būtų taikyta NDC pensijų sistema (tūkst. Lt)

Prognozuojamos išlaidos NDC pensijoms iki 2009 m. labai nesiskirtų nuo faktinių išlaidų (1

pav.). 1999 m. naujiems NDC pensijų gavėjams būtų skirtos didesnės pensijos (vidutinė pensija 334

Lt) nei egzistavo iš tiesų (309 Lt) (2 pav.). Šis skirtumas didele dalimi būtų nulemtas to, kad

visiems pensijų gavėjams pensijos būtų indeksuotos dėl darbo užmokesčio augimo, užfiksuoto nuo

1997 m. vidurio iki 1998 m. vidurio.

Dėl to, kad tariamos pensijų reformos (perėjimo į NDC) pradžia sutapo su ekonomikos

smukimu (tuo pat metu prasidėjo Rusijos krizė), rezervai dar nesukaupti, o įsipareigojimai auga dėl

palankių makroekonominių veiksnių pokyčių praėjusiais laikotarpiais, pensijų sistemoje

susiformuotų deficitas (3 pav.). Koregavimo veiksnys , reaguodamas į 1999 m. deficitą, taptų

mažesnis už vienetą tiktai 2001 m. Sistemai tektų skolintis lėšas, o vėliau jas grąžinti. Perteklius

sistemoje pirmą kartą būtų užfiksuotas tik 2006 m. ir jis sparčiai augtų iki 2008 m.

Pav. 2: Vidutinės senatvės pensijos (Lt)

79

Pav. 3: Einamasis balansas, skola ir rezervai (tūkst. Lt)

80

6-1 lentelė: NDC senatvės pensijos

Išėjimo į senatvės pensiją amžius

Iki 1999 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

1999 333.85 327.17

2000 361.67 354.03 360.24

2001 319.85 313.10 318.58 320.39

2002 324.25 317.50 322.98 324.79 331.33

2003 383.68 375.72 382.18 384.32 392.04 399.42

2004 417.01 408.31 415.37 417.71 426.14 434.20 434.62

2005 406.84 398.33 405.24 407.53 415.77 423.65 424.06 426.81

2006 446.59 437.14 444.82 447.36 456.51 465.28 465.73 468.79 475.68

2007 573.70 561.44 571.40 574.69 586.55 597.92 598.50 602.46 611.40 608.41

2008 757.28 740.80 754.18 758.61 774.56 789.83 790.61 795.94 807.95 803.94 788.15

2009 897.72 878.64 894.13 899.26 917.73 935.41 936.31 942.49 956.40 951.75 933.47 898.94

2010 931.57 913.53 928.18 933.02 950.48 967.20 968.05 973.88 987.03 982.64 965.36 932.72 917.16

Pakankamai kurioziška situacija susiklostytų finansinės krizės laikotarpiu. 2008 m.

pabaigoje smukus užimtumui pensijos 2009 m. būtų didintos reaguojant į teigiamus pokyčius

užfiksuotus praeityje: darbo užmokesčio augimą nuo 2007 m. vidurio iki 2008 m. vidurio ir

perteklių užfiksuotą sistemoje 2007 m. 2010 m. pensijos dar kartą būtų indeksuotos atsižvelgiant į

2008 m. sistemoje užfiksuotą perteklių.

NDC sistemos atveju sistema taptų deficitine 2010 m. ir būtų priversta mokėti 940 Lt

pensijas neturėdama tam jokių galimybių. 2011 m. visos pensijos, reaguojant į 2009 m. deficitą

turėtų būti sumažintos išmokant 77 ct, vietoj NDC sistemos priskirto 1 Lt, o 2012 m. reaguojant į

2010 m. deficitą turėtų būti sumažintos išmokant 69 ct vietoj priskirto 1 Lt.

Labai smukus pajamoms ir pavėluotai reaguojant į pokyčius ekonomikoje, einamasis

sistemos balansas taptų neigiamas, o įsipareigojimai labai dideli. Siekiant išlaikyti finansiškai tvarią

sistemą ir turėti sukauptą rezervą pensijos 2009 m. turėtų išlikti 766 Lt, o 2010 m. turėtų būti

sumažintos iki 752 Lt. Tik tokiu atveju sistema nebūtų deficitinė. NDC rezervai būtų pilnai

sunaudoti 2010 m., o 2011 m. pensijas būtų tekę mažinti.

Pati NDC sistema, lyginant su esama sistema, nežada „stebuklų“ ar „pinigų medžių“. Labai

formalizuota, veikianti griežtai pagal nustatytas taisykles, sistema sukurtų labai didelius

įsipareigojimus pensijoms krizės laikotarpiu ir stipriai sumažintų pensijas 2011 ir 2012 m.

reaguojant į 2009 ir 2010 m. nuosmukį. Skolinimosi taip pat nepavyktų išvengti. Bet esant

protingam administravimui, nebijant 2008 m. priimti sprendimą nedidinti pensijų 2009 m. ir laikinai

atsisakyti NDC indeksavimo taisyklių, sistema gali garantuoti deficito nebuvimą pensijų

nedidinimo ir mažinimo priemonėmis, nors tai ir nėra pačios NDC sistemos kaip tokios nuopelnas.

Tai daugiau atsisakymo taikyti NDC sistemą pasekmė. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad

2005 – 2008 m. laikotarpiu NDC pensijos būtų buvę mažesnės už faktines PAYG pensijas.

Pav. 4: Bruto pakeitimo normos

6-2 lentelė: Bruto pakeitimo normos

1999 2000 2001 2002 2003 2004

Pakeitimo norma NDC 0.39 0.42 0.36 0.35 0.40 0.40

Pakeitimo norma PAYG 0.36 0.36 0.36 0.35 0.35 0.35

2005 2006 2007 2008 2009 2010

Pakeitimo norma NDC 0.35 0.33 0.35 0.40 0.51 0.55

Pakeitimo norma PAYG 0.36 0.35 0.36 0.40 0.45 0.44

Dėl labai ilgo vėlavimo laukiant reakcijos į makroekonominių veiksnių pokyčius NDC

sistema galėtų išlaikyti daugiau mažiau vienodą pakeitimo normą tik labai stabilioje ekonomikoje,

kur nėra labai spartaus ekonomikos augimo ir nėra labai didelių nuosmukių (6-2 lentelė ir 4 pav.).

82

Pasirinktas laikotarpis analizei palankus tuo, kad jis apima dvi krizes, Rusijos ir pasaulinę

finansų, bei labai spartaus ekonomikos augimo laikotarpį. Palyginant bruto pakeitimo normas,

kurios yra apskaičiuotos kaip vidutinės pensijos ir vidutinio apdraustųjų darbo užmokesčio santykis,

matome, kad pakeitimo norma NDC sistemoje būtų linkusi labai svyruoti, t.y. senatvės pensijų

gavėjai atskirais laikotarpiais gautų labai aukštas vartojimo galimybes, lyginant su apdraustaisiais, o

atskirais laikotarpiais šios galimybės stipriai sumenktų.

Esamoje pensijų sistemoje nuo 1999 iki 2007 m. bruto pakeitimo norma buvo 0.35 - 0.36,

tuo tarpu NDC sistemoje atskirais laikotarpiais būtų fiksuojamos tokios aukštos pakeitimo normos,

kaip 0.39, 0.42, 0.40 arba tokios žemos kaip 0.33. Pensijų gavėjų ir dirbančių asmenų vartojimo

galimybės stipriai išsikreiptų 2009 ir 2010 m., kai pensijų gavėjai gautų atitinkamai 51 ir 55 proc.

dirbančių asmenų bruto vartojimo galimybių. Tokios labai aukštos pakeitimo normos išliktų tik

šiais metais, vėliau 2011 ir 2012 m. stipriai mažinant priskirtas NDC pensijas, bruto pakeitimo

norma stipriai smuktų.

Nestabilioje ekonomikoje, kuriai būdingi spartaus augimo ir stiprių nuosmukių periodai

NDC sistema nesukuria ir neišlaiko pastovių senatvės pensijų gavėjų vartojimo galimybių, o tai

nemaksimizuoja asmenų naudingumo. Vartojimo galimybės privalo išlikti pastovios, jos neturi

smukti ar kilti dirbančių asmenų atžvilgiu labai stipriai. Laibai besikeičianti pakeitimo norma

trumpais laikotarpiais gali sukurti nepagrįstus lūkesčius pensijų gavėjams (kai pakeitimo normos

auga) arba stipriai susilpninti jų perkamąją galią apdraustųjų atžvilgiu (kai pakeitimo normos

smunka).

Dar vienas aspektas yra susijęs su tarpkohortiniais pensijų gavėjų skirtumais. Asmenys

turinys tą pačią darbinę biografiją, tiktai išeidami į pensiją skirtingais metais gaus skirtingas

pensijas. Pensijos išmoka neturėtų priklausyti nuo to kada vienam ar kitam asmeniui pasisekė,

nepasisekė gimti. 1999 m. atskirų kohortų pensijos vidutiniškai skyrėsi 4.7 Lt, 2000 m. - 4.1 Lt,

2001 m. - 3.3 Lt, 2002 m. - 4.9 Lt, 2003 m. - 8.3 Lt, 2004 m. - 10.0 Lt, 2005 m. - 10.5 Lt, 2006 m. -

13.1 Lt, 2007 m. - 17.5 Lt, 2008 m. - 22.5 Lt, 2009 m. - 25.7 Lt, 2010 m. - 25.3 Lt.(5, 6, 7 pav.).

Peržengus penkių kohortų slenkstį, o tai įvyko 2003 m., ir tais pačiais augimo tempais indeksuojant

skirtingais laikotarpiais paskirtas skirtingo dydžio pensijas, skirtumai tarp kohortų pradeda didėti ir

pasiekia didžiausią savo reikšmę 2009 m. 2010 m. dėl nedidelio pensijos prieaugio ir kohortų

skaičiaus padidėjimo viena, tarpkohortiniai skirtumai nežymiai sumažėja.

Pav. 5: NDC pensijos skirtingų kohortų NDC pensijų gavėjams 2006 m.

83



Apibendrinant tariamą NDC funkcionavimą Lietuvoje galima teigti, kad:

NDC sistema nebūtų užtikrinusi subalansuoto biudžeto, nebent 2009 m. būtų atsisakyta

pensijų indeksavimo taisyklių;

NDC sistema nepalaiko pastovios arba mažai kintančios pakeitimo normos, o atskiroms

kohortoms pakeitimo normos gali dar labiau skirtis;

egzistuoja dideli tarpkohortiniai pensijų skirtumai ir jie linkę dėl indeksavimo einant laikui

didėti.

NDC sistema gali garantuoti finansinį stabilumą tiktai stabilioje ekonomikoje, kur augimo

tempai yra pastovūs. Lietuvai, kai jos ekonomika tiriamu laikotarpiu išgyveno dvi ekonomikos

krizes ir vienu metu augo labai sparčiai, NDC schema sukurtų didelius netolygumus pačiuose

pensijų dydžiuose ir jų korekcijose. Pensijas tektų mažinti 2011 ir 2012 m. dėl 2009 ir 2010 m.

fiksuoto deficito, t.y. atsakas į krizę būtų stipriai pavėluotas ir nesulauktų pritarimo visuomenėje.

84

Perėjimas iš dabartinės į NDC sistemą.

Pereinant iš dabartinės Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistemos į NDC, iki reformos

pražios į pensiją išėję asmenys (tarkime, iki 2014 01 01) ir toliau gautų pensijas pagal esamą tvarką.

Asmenys, kurie ateitų į darbo rinką po reformos pradžios (tarkime, po 2014 01 01),

dalyvautų tik NDC sistemoje.

Pereinamasis laikotarpis reikalingas asmenims, kurie jau dalyvauja darbo rinkoje ir pensijų

sistemoje ir jau yra sukaupę tam tikrą dalį pensijų teisių. Svarbu, kad tokią pat karjerą (draudimo

stažą ir darbo užmokesčius) žmonės gautų panašaus dydžio pensiją, nepriklausomai nuo

dalyvavimo dabartinėje ar NDC sistemoje. Priešingu atveju reforma pažeistų asmenų teisėtus

lūkesčius ir būtų nepriimtina.

Iš karto konvertavus visus į socialinio draudimo sistemą sumokėtus pinigus, į virtualų

kapitalą atsiranda rizika, kad asmenims, kuriems pensijos būtų skirtos pagal seną ir naują tvarkas

gali labai skirtis. Todėl ta prasme virtualių sąskaitų sistemos įdiegimas Lietuvoje reikalautų

pereinamojo laikotarpio. Pereinamasis laikotarpis šiame kontekste neturėtų būti suprantamas kaip

laiko tarpas, kada asmeniui dalis pensijos paskiriama remiantis viena tvarka, o dalis – kita. Perėjimo

iš įprastinės einamojo finansavimo sistemos į virtualių sąskaitų sistemą atveju pereinamasis

laikotarpis būtų suprantamas kaip virtualaus kapitalo sukūrimas, remiantis įnašais į seną

sistemą.

Tarkime, kad turime aštuonis asmenis, kurie į darbo rinką patenka būdami 19 m. ir iš jos

pasitraukia sulaukę 65 m. amžiaus.

Du iš šių asmenų sulaukia senatvės pensijos amžiaus 2013 m. gruodžio 31 d. (t.y. jie

reformoje nedalyvauja),

du 2014 m. gruodžio 31 d., t.y. jau patyrę dalyvavimą NDC sistemoje vienus metus;

du 2040 m. gruodžio 31 d., t.y. ilgiau dalyvavę NDC sistemoje nei dabartinėje;

du 2059 gruodžio 31 d., t.y. nebedalyvavę dabartinėje pensijų sistemoje.

Pirmas iš asmenų, esančių poroje, visada gauna vidutinių draudžiamųjų pajamų lygio darbo

užmokestį, o antras – vidutinio darbo užmokesčio lygio darbo užmokestį. Pasirinkimas apspręstas

to, kad asmuo gaunantis vidutinį darbo užmokestį reprezentuoja vidutinį dirbantį asmenį, kurio

darbo užmokesčio dinamika niekuo nesiskiria nuo šalies darbo užmokesčio dinamikos. Asmuo

uždirbantis draudžiamųjų pajamų lygio darbo užmokestį reprezentuoja mažesnį nei vidutinį darbo

užmokestį gaunantį asmenį, kurio darbo užmokesčio dinamika tam tikrą laiko tarpą yra

nenuspėjama.

Kitos prielaidos:

- Visų šių asmenų darbo stažas – 46 m.

- Vidutinis šalies darbo užmokestis didėja 3% per metus, pradedant nuo 2012 metų.

- Draudžiamosios pajamos (šiame pavyzdyje jos naudojamos tik kaip atskaitos taškas,

sukuriant darbo užmokesčio eilutę, pagal kurią numatomas NDC sistemos veikimas) didėja 3% per

metus nuo 2013 metų.

- Tikėtina gyvenimo trukmė asmenims išeinantiems į pensiją 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014

m. gruodžio 31 d. yra 19 metų. Tikėtina gyvenimo trukmė asmenims išeinantiems į pensiją 2040 m.

gruodžio 31 d. yra 20 metų. Tikėtina gyvenimo trukmė asmenims išeinantiems į pensiją 2059 m.

gruodžio 31 d. yra 22 metai.

- Tarifas, skirtas papildomai senatvės pensijos daliai yra 10%.

- Skaičiuojant perėjimą į NDC apsiribojama papildoma senatvės pensijos dalimi.

Pirmoji pora.

2013 m. gruodžio 31 d. į senatvės pensiją išeinantiems asmenims pensija paskiriama

naudojant draudžiamųjų pajamų koeficientus.

Pirmas asmuo, kuris visą gyvenimą gavo draudžiamųjų pajamų lygio darbo užmokestį, turi

draudžiamųjų pajamų koeficientą lygų 1. 46 m. stažą padauginus iš draudžiamųjų pajamų 1532,64

Lt ir iš 0,005 gauname 352,51 Lt papildomos pensijos dalį.

85

Nustatant papildomą senatvės pensijos dalį antram asmeniui, kuris visą gyvenimą gavo

vidutinį darbo užmokestį, 26 m. stažą, įgytą iki individualios apdraustųjų įskaitos vedimo pradžios

(1994m.), padauginus iš draudžiamųjų pajamų 1532,64 Lt, iš 0,005 ir iš draudžiamųjų pajamų

koeficiento, kuris yra surastas naudojant palankiausius penkių metų darbo užmokesčio ir

draudžiamųjų pajamų koeficientų santykius po individualios apdraustųjų įskaitos vedimo pradžios,

gauname pirmą papildomos senatvės pensijos dalies dėmenį. Antrą dėmenį gauname pakeisdami 27

m. stažą, įgytą iki individualios apdraustųjų įskaitos vedimo pradžios į 20 m. stažą, įgytą po

individualios apdraustųjų įskaitos vedimo pradžios ir pakeisdami palankiausius penkių metų darbo

užmokesčio ir draudžiamųjų pajamų koeficientų santykius į visus darbo užmokesčio ir

draudžiamųjų pajamų koeficientų santykius. Šiam asmeniui paskiriama 492,10 Lt papildoma

pensijos dalis.

Antroji pora.

2014 m. įdiegiant virtualių sąskaitų sistemą sekančių dviejų asmenų (su ta pačia darbine

biografija, tik metais jaunesnių) virtualus kapitalas bus sukurtas pirmiausiai dirbtinai paskiriant

jiems papildomą senatvės pensijos dalį (skaičiavimas analogiškas jau aptartam, skiriasi tik stažo

daugiklis, kuris yra vienetu mažesnis) ir padauginant ją iš tikėtinos gyvenimo trukmės, kuri yra 19

m. Tai yra daroma todėl, kad laikoma, jog tie asmenys gaus pensiją iš tariamai sukaupto virtualaus

kapitalo, nes jie mokėjo įmokas dabartinėje pensijų sistemoje ir turės gyventi iš pensijos vidutinę

tikėtiną gyvenimo trukmę.

Šiems asmenims gaunamas atitinkamai 78 624,43 Lt ir 109 901,30 Lt sukauptas virtualus

kapitalas (detalūs skaičiavimai pateikti 2 priede). Dirbdami 2014 m. šie asmenys papildys savo

kapitalą, o ir pats dirbtinai sukurtas kapitalas bus papildomai indeksuotas pagal darbo užmokesčio

augimo tempą. Išeinant į senatvės pensiją virtualus kapitalas 2014 m. pabaigoje bus padalintas iš

tikėtinos gyvenimo trukmės 19 m. ir šiems asmenims bus paskirtos 353,15 Lt ir 494,20 Lt pensijos.

Indeksuotos, tokios pat darbinės biografijos asmenų, išėjusių į senatvės pensiją metais anksčiau

papildomos pensijų dalys būtų jau nebe 352,51 Lt ir 494,90 Lt, o 363,08 Lt ir 506,86 Lt. Pensijos

paskirtos pagal seną tvarką ir naują tvarką nors ir nežymiai, tačiau gali skirtis.

Einant laikui šių dviejų porų pensijos vis labiau skirtųsi. Pirmai gavėjų porai paskirtos ir

indeksuotos pensijos 2041 m. būtų 806,51 Lt ir 1132,29 Lt. Antrai porai paskirtos ir indeksuotos

pensijos 2041 m. būtų 784,45 Lt ir 1097,77 Lt. Tuo tarpu su ta pačia biografija į senatvės pensiją

išeinančiai trečiai pensijų gavėjų porai būtų paskirtos 766,85 Lt ir 1081,18 Lt pensijos.

Trečia ir ketvirta poros.

Trečiai porai paskirtos ir indeksuotos pensijos 2060 m. būtų 1344,67 Lt ir 1895,86 Lt, o su

ta pačia biografija į senatvės pensiją išeinančiai ketvirtai pensijų gavėjų porai būtų paskirtos

1248,21 Lt ir 1829,62 Lt pensijos.

Tarpkohortiniai skirtumai virtualių sąskaitų sistemoje egzistuotų ir jie vis didėtų

pereinamajam periodui einant į pabaigą.

Būdo pereiti prie virtualių sąskaitų sistemos, kurioje neegzistuotų tarpkohortiniai skirtumai

nėra. Net dalį pensijos mokant pagal vieną tvarką, o dalį pagal kitą – šie skirtumai egzistuotų, o

pasibaigus pereinamajam periodui būtų tokie patys, kaip ir čia aptarti.

86

LITERATŪRA

I dalies literatūra.

1. Civil service pensions schemes. OECD Sigma Papers No. 10 1997.

2. Lietuvos Respublikos Profesinių pensijų kaupimo įstatymas. Žin., 2006, Nr. 82-3248.

3. Lietuvos Respublikos teismų ir teismų savivaldos institucijų 2011 metų veiklos

apžvalga. P.5. [žiūrėta 2012 m. gegužės 15 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.teismai.lt/lt/teismu-savivalda/teismu-savivalda-veiklos-ataskaitos.

4. Mokslo darbuotojai ir jų veikla. Statistikos departamentas, 2008.

5. Palacios R. Whitehouse E. Civil-service Pension Schemes Around the World, May

2006.

6. Pension Reform in Central and Eastern Europe in times of crisis, austerity and beyond.

Edited by Kenichi Hirose. International Labour Organization 2011.

7. Promoting Longer Working Lives Through Better Social Protection Systems. Report by

the Social Protection Committee. [žiūrėta 2012 m. gegužės 3 d.]. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/employment_social/social_protection/docs/working_longer_en.pdf.

8. PTSD, Military Pensions and Medical Care During Missions: The 103rd EUROMIL

Presidium Meeting in Stockholm. [žiūrėta 2012 m. gegužės 3 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.euromil.org/.

9. Seminar on “Social Rights and Pensions for Civil Servants in some EU Member States”

Vilnius, 9 November 2006. Civil Service Dept. under the Lithuanian Interior Ministry

and Sigma.

10. The public service in Germany. [žiūrėta 2012 m. gegužės 3 d.]. Prieiga per internetą:

www.bmi.bund.de.

11. Trawinska M., Institute of Public Affairs Current pension system for public uniformed

services. [žiūrėta 2012 m. gegužės 3 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.eurofound.europa.eu/eiro/2011/02/articles/pl1102019i.htm.

II dalies literatūra.

1. Barr N., Diamond P. Improving Sweden‘s automatic pension adjustment mechanism. Center

For Retirement Reasearch at Botons College. 2011 janurary, Number 11-2.

2. Barr, Nicholas and Diamond, Peter (2006) The economics of pensions. Oxford review of

economic policy, 22 (1). Pp. 15-39. Oxford University Press.

3. Boeri T.Galasso V. Is Social Security Secure with NDC? IZA DP No. 5235, Discussion

Paper No. 5235, October 2010.

4. Borsch-Supan A. What are NDC Pension Systems? What do they bring to reform strategies?

2004.

5. Holzmann R. Palmer E. Pension reform: issues and prospects for non-financial defined

contribution (NDC) schemes. [žiūrėta 2012 birželio 3 d.]. Prieiga per internetą:

http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/TOPICS/EXTSOCIALPROTECTION/EX

TPENSIONS/0,,contentMDK:20811726~pagePK:148956~piPK:216618~theSitePK:396253

,00.html.


http://ec.europa.eu/employment_social/social_protection/docs/working_longer_en.pdf

http://www.euromil.org/

http://www.bmi.bund.de/

http://www.eurofound.europa.eu/eiro/2011/02/articles/pl1102019i.htm

http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/TOPICS/EXTSOCIALPROTECTION/EXTPENSIONS/0,,contentMDK:20811726~pagePK:148956~piPK:216618~theSitePK:396253,00.html



87

6. Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir

bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymas (X-1710). 2008 m. liepos 15 d.

redakcija.

7. Atkinson A. B., Marlier E. Income and living conditions in Europe. European Commission,

2008. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 18 d.]. Prieiga per internetą:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-31-10-555/EN/KS-31-10-555-

EN.PDF.

8. Gini coefficient. Eurostat. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 18 d.]. Prieiga per internetą:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tessi1

90&plugin=0.

9. Pension Reform in Central and Eastern Europe in times of crisis, austerity and beyond.

Edited by Kenichi Hirose. ILO Decent Work Technical Support Team And Country Office

For Central And Eastern Europe, 2011.

10. Pension Reform: Issues and Prospects for Non-Financial Defined Contribution (NDC)

Schemes. Edited by Robert Holzmann and Edward Palmer. The World Bank Washington,

D.C., 2006.

11. Pensions at a glance 2011: retirement- income systems in OECD and G20 countries. OECD

2011. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 18 d.]. Prieiga per internetą: www.oecd.org.

12. Queisser M., Whitehouse E. Neutral or Fair? Actuarial concepts and pension system design .

OECD social employment and migration working papers. 04-Dec-2006.

13. Sundén, Annika. The Swedish Pension System and the Economic Crisis December 2009,

Number 9-25. Center for Retirement research at Boston College.

14. Toader S.A., Butucara J. Predescu J. The Public pension system comparative study between

Romania and Germany. Romanian Economic and business review- vol.4 No.2.

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-31-10-555/EN/KS-31-10-555-EN.PDF

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-31-10-555/EN/KS-31-10-555-EN.PDF

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tessi190&plugin=0

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tessi190&plugin=0

http://www.oecd.org/

88

I DALIES PRIEDAI

89

1.3 priedas

Valstybinių pareigūnų pensijų administravimo perdavimo socialinei draudimo sistemai

galimybės

Šiame priede analizuojamas pirmasis valstybinių pareigūnų pensijų administravimo

perdavimo socialinei draudimo sistemai galimybių scenarijus. Duomenų šaltinis dviejų interviu bei

pasitarimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kuriame dalyvavo pensijų administravimo

srityje dirbantys specialistai, rezultatai. Naudojamas metodas: kokybinė turinio (content) analizė.

Žemiau 1 lentelėje pateikiama analizės medžiaga. Ji rodo, kad integruojant valstybinių pareigūnų

pensijų administravimą į socialinio draudimo sistemą galima padidinti administravimo racionalumą

bei išspręsti vieningo informacijos teikimo bei traktavimo klausimus. Tačiau būtina detaliai parengti

tvarką:

• dėl slaptumo užtikrinimo skiriant ir mokant pensiją slaptiems pareigūnams, kurie gyvena

su legendine pavarde;

• stažo duomenų perdavimo iš atitinkamų institucijų.

Negali būti perduodama tik pensijų mokėjimas, o skyrimo ir mokėjimo funkcijos kartu.

Reikėtų parengti aiškesnį administravimo perdavimo scenarijų, siekiant įveikti pasipriešinimą, kuris

susijęs ir su konkrečių detalių nežinojimu skirtingose institucijose (dabar mokančiose pensijas ir

Sodroje).

1 lentelė. Administravimo perdavimo analizės rezultatai

Kategorija Reikšminis žodis

(code)

Grindžiantys teiginiai

Esamo

administravimo

privalumai

Efektyvumas V.< Šiuo metu pareigūnų pensijų skyrimą ir mokėjimą

racionaliau ir efektyviau atlieka Vidaus reikalų

ministerijoje (VRM).... . VRM apie 13000 bylų

kontroliuoja 14 žmonių. >

V.< VRM administravimo pensijoms išlaidos yra 0,85

proc. Tuo tarpu Sodros 5 proc.>

Gerai organizuotas

aptarnavimas

V.< Šiuo metu pensijų skyrimas ir mokėjimas yra

įgyvendinamas vieno langelio principu... VRM gerai

organizuotas dokumentų valdymas, todėl skundų atvejais

sprendimai yra priimami greitai ir efektyviai. >

V.< Šiuo metu kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas

individualiai.>

V.< Nėra jokių pastabų dėl pensijų skyrimo.>

V.< Daug veiksmų šiuo metu automatizuota. VRM

įgyvendina projektą, kuriuo siekiama pagerinti pensijų

skyrimo ir mokėjimo funkciją ir kurio pasekoje

numatoma informacinės apskaitos sistema.>

V.< Sprendimas dėl pensijos yra vizuojamas 4 kartus.>

V.< faktinės aplinkybės dėl tarnybos yra geriau

įvertinamos pareigūnų institucijose>

Papildomos

funkcijos

V.< Tie patys žmonės nagrinėja ir skundus.>

V.< VRM moka pensijas ir atlieka visas viešojo

administravimo funkcijas: skundų nagrinėjimą,

pasiūlymus dėl įstatymų tobulinimo ir pan.>

Organizacinės

perdavimo

Programinė įranga S. < Sodra yra pasirengusi perimti, tereikėtų pakeisti

programinę įrangą. Programinės įrangos pakeitimas būtų

90

problemos greitas.>

V. < Daug veiksmų šiuo metu automatizuota. VRM

įgyvendina projektą, siekiant pagerinti pensijų skyrimo ir

mokėjimo funkciją, kurio rezultate numatoma

informacinės apskaitos sistema.>

K.< Sistemos sukūrimas kainavo apie 200 000 LT. Visa

informacija KAM yra elektroninėje sistemoje.>

P.< Sodra neturi reikalingos programinės įrangos...

Reikėtų spręsti duomenų bazių klausimą >

V. < Sodra neturi programinės įrangos.>

Slaptumo

užtikrinimas

S.< Slaptumo klausimai Sodroje yra visiškai išspręsti>

V.< Problema yra su slaptais pareigūnais.>

V. < Pareigūnai keičia tarnybas. Įslaptinti duomenys yra

problema.>

P.< Duomenys turi būti apsaugoti ir tvarkomi atskirai.>

S.< Šiuo metu slaptumas yra visiškai užtikrintas.>

V.< Duomenų negalės perduoti, nes asmuo gali ir

nesutikti.>

V.< Slaptumo užtikrinimas nėra vien tik programos

reikalas. Tai yra ir slaptas pareigūnų atėjimas.... Bus

sudėtinga slaptiems pareigūnams apskaičiuoti stažą, nes

jie gyvena su legendinėmis pavardėmis, o dėl pensijos

skyrimo gali kreiptis tikrąja pavarde>

V.< Tuo tarpu su asmens byla jokiu būdu negalės

susipažinti civiliai asmenys, kadangi joje yra duomenys

apie pareigūno sveikatą, nuobaudos, tarnybinio

patikrinimo išvados. Kyla klausimas ar Sodra turi teisę

disponuoti informacija apie pareigūnus. Pareigūnai

migruoja tarp atskirų tarnybų VRM ir VSD. Tai nėra to

lygio informacija Sodros valdymui.>

Stažo

apskaičiavimas

V.< VRM nuomone jie gali naudotis tarnybos bylomis,

be jų būtų sudėtinga apskaičiuoti pareigūnų stažus.>

V.< Jie neturi pareigūnų stažų. Jie yra tik bylose.>

P.< Šiuo metu stažą skaičiuoti yra paprasčiau, nes tai

atlieka personalo padalinių darbuotojai.>

V.< Pareigūno stažo apskaičiuoti be jo asmens bylos

beveik neįmanoma.>

V.< Neturi stažų iki 1995 m.>

SD.< <atskirti pensijų skyrimo ir mokėjimo negalima>

Teisinės-

ekonominės

problemos

Sankirta su

įstatymais

V.< Mokėjimas Sodroje gali būti problema teisine

prasme.>

V.< Nėra paprasta su įstatymų taikymu.>

V.< VRM funkcija yra užtikrinti pareigūnams socialines

garantijas. Sodra to padaryti negalės. Socialinės

garantijos yra įtvirtintos Vidaus tarnybos statute.>

V.< Sodros teisinis reglamentavimas yra neparengtas

valstybinėms pensijoms mokėti.>

K. <Tai nėra techninis klausimas, tai ir politinis dalykas-

socialinės garantijos.

Neefektyvumas K. <. Sistemos sukūrimas kainavo apie 200 000 LT. Visa

informacija KAM yra elektroninėje sistemoje. KAM yra

skaičiuojama ir atlyginimai, ir pensijos tuo pačiu metu.>

91

V. < Tik mokėjimo perdavimas būtų neefektyvus.>

V.< Tuo tarpu VRM pati pensijas ir moka.>

Suinteresuotų

veikėjų

pasipriešinimas

Žinybinis V.< Kodėl perduoti iš viso? Ar tai nesusiję su valstybinių

pensijų panaikinimu?>

K.< KAM nelinkusi perduoti pensijų.>

P.< Policijos departamento darbuotojai yra patenkinti

esama sistema.>

V.< VRM nuostatos yra kategoriškos - tai bus

neracionalu, neefektyvu.>

Pareigūnų V.< Kita vertus, egzistuoja ir politinės priežastys,

profsąjungų požiūris.>

P.< Valstybinės pensijos yra jautrus klausimas.>

V.< Bus didelis nepasitenkinimas iš pareigūnų pusės dėl

socialinių garantijų.>

Perdavimo

privalumai

Racionalumas S.< Racionaliau būtų administruoti vienoje įstaigoje.>

SD.<Sodros administravimas pigesnis, todėl vienoje

įstaigoje būtų administruoti racionaliau ir pigiau>

P. < Pensijų perdavimas gali būti ir naudingas

pareigūnams.>

Organizaciniai

aspektai

S.< Šiuo metu Sodra turi geriau parengtą programinę

bazę nei kai kurios pareigūnams pensijas mokančios

institucijos.>

SD.<administravimas skirtingose institucijose yra

problema, nes net teisė įstatyme yra traktuojama

skirtingai>

92

2.5-1 priedas

Dabartinė tvarka. Asmuo nuo 2015 metų nedirba.

Metai BP DP VDU

AV

vertė Amžius Uždarbis K Pensija AV

1 1995 427 515,83 20 406,22 0,9513 0,634

2 1996 538 672,54 21 554,85 1,0313 1,322

3 1997 694 813,82 22 701,92 1,0114 1,996

4 1998 845 1009,31 23 908,38 1,0750 2,713

5 1999 886 1074,83 24 1007,65 1,1373 3,471

6 2000 886 1068,68 25 1041,96 1,1760 4,255

7 2001 886 1065,65 26 1078,97 1,2178 5,067

8 2002 886 1118,70 27 1174,64 1,3258 5,951

9 2003 894 1168,00 28 1270,20 1,4208 6,898

10 2004 931 1234,75 29 1389,09 1,4920 7,893

11 2005 1037 1358,45 30 1579,20 1,5229 8,908

12 2006 1148 1585,38 31 1902,46 1,6572 10,013

13 2007 1344 1891,48 32 2340,71 1,7416 11,174

14 2008 1445 2256,78 33 2877,39 1,9913 12,501

15 2009 1488 2156,55 34 2830,47 1,9022 13,769

16 2010 1488 2072,58 35 2797,98 1,8804 15,023

17 2011 1488 2117,58 36 2938,14 1,9746 16,339

18 2012 360 1488 2181,11 37 3108,08 2,0888 17,732

19 2013 367,2 1532,6 2246,54 38 3285,57 2,1437 19,161

20 2014 374,5 1578,6 2313,94 11,16 39 3470,91 2,1987 20,661

21 2015 382,0 1626,0 2383,35 11,49 40 0,00 1076,22 20,661

22 2016 389,7 2454,86 11,84 41 0,00 1083,86 20,661

23 2017 397,5 2528,50 12,19 42 0,00 1091,65 20,661

24 2018 405,4 2604,36 12,56 43 0,00 1099,60 20,661

25 2019 413,5 2682,49 12,94 44 0,00 1107,71 20,661

26 2020 421,8 2762,96 13,33 45 0,00 1115,98 20,661

27 2021 430,2 2845,85 13,73 46 0,00 1124,41 20,661

28 2022 438,8 2931,23 14,14 47 0,00 1133,02 20,661

29 2023 447,6 3019,16 14,56 48 0,00 1141,80 20,661

30 2024 456,6 3109,74 15,00 49 0,00 1150,75 20,661

31 2025 465,7 3203,03 15,45 50 0,00 1159,88 20,661

32 2026 475,0 3299,12 15,91 51 0,00 1169,19 20,661

33 2027 484,5 3398,09 16,39 52 0,00 1178,69 20,661

34 2028 494,2 3500,04 16,88 53 0,00 1188,38 20,661

35 2029 504,1 3605,04 17,39 54 0,00 1198,27 20,661

36 2030 514,2 3713,19 17,91 55 0,00 1208,35 20,661

37 2031 524,5 3824,59 18,45 56 0,00 1218,63 20,661

38 2032 534,9 3939,32 19,00 57 0,00 1229,12 20,661

39 2033 545,6 4057,50 19,57 58 0,00 1239,82 20,661

40 2034 556,6 4179,23 20,16 59 0,00 1250,73 20,661

41 2035 567,7 4304,60 20,76 60 0,00 1261,86 20,661

42 2036 579,0 4433,74 21,38 61 0,00 1273,22 20,661

43 2037 590,6 4566,75 22,03 62 0,00 1284,80 20,661

44 2038 602,4 4703,76 22,69 63 0,00 1296,61 20,661

45 2039 614,5 4844,87 23,37 64 0,00 1308,66 20,661

93

Metai BP DP VDU

AV

vertė Amžius Uždarbis K Pensija AV

46 2040 626,8 4990,22 24,07 65 SD => 956,89 20,661

KP => 694,18

Suma 1651,07

Reformuota tvarka. Įmokos mokamos ir AV priskaitomi nuo pensijos už tarnybą. Asmuo nuo 2015

metų nedirba.

Metai BP DP VDU

AV

vertė Amžius Uždarbis K Pensijs AV

1 1995 427 515,83 20 406,22 0,9513 0,634

2 1996 538 672,54 21 554,85 1,0313 1,322

3 1997 694 813,82 22 701,92 1,0114 1,996

4 1998 845 1009,31 23 908,38 1,0750 2,713

5 1999 886 1074,83 24 1007,65 1,1373 3,471

6 2000 886 1068,68 25 1041,96 1,1760 4,255

7 2001 886 1065,65 26 1078,97 1,2178 5,067

8 2002 886 1118,70 27 1174,64 1,3258 5,951

9 2003 894 1168,00 28 1270,20 1,4208 6,898

10 2004 931 1234,75 29 1389,09 1,4920 7,893

11 2005 1037 1358,45 30 1579,20 1,5229 8,908

12 2006 1148 1585,38 31 1902,46 1,6572 10,013

13 2007 1344 1891,48 32 2340,71 1,7416 11,174

14 2008 1445 2256,78 33 2877,39 1,9913 12,501

15 2009 1488 2156,55 34 2830,47 1,9022 13,769

16 2010 1488 2072,58 35 2797,98 1,8804 15,023

17 2011 1488 2117,58 36 2938,14 1,9746 16,339

18 2012 360 1488 2181,11 37 3108,08 2,0888 17,732

19 2013 367,2 1532,6 2246,54 38 3285,57 2,1437 19,161

20 2014 374,5 2313,94 11,16 39 3470,91 20,661

21 2015 382,0 2383,35 11,49 40 0,00 1097,04 21,121

22 2016 389,7 2454,86 11,84 41 0,00 1126,13 21,580

23 2017 397,5 2528,50 12,19 42 0,00 1156,02 22,037

24 2018 405,4 2604,36 12,56 43 0,00 1186,73 22,493

25 2019 413,5 2682,49 12,94 44 0,00 1218,27 22,947

26 2020 421,8 2762,96 13,33 45 0,00 1250,69 23,400

27 2021 430,2 2845,85 13,73 46 0,00 1283,99 23,851

28 2022 438,8 2931,23 14,14 47 0,00 1318,21 24,301

29 2023 447,6 3019,16 14,56 48 0,00 1353,36 24,749

30 2024 456,6 3109,74 15,00 49 0,00 1389,49 25,196

31 2025 465,7 3203,03 15,45 50 0,00 1426,61 25,641

32 2026 475,0 3299,12 15,91 51 0,00 1464,75 26,085

33 2027 484,5 3398,09 16,39 52 0,00 1503,94 26,528

34 2028 494,2 3500,04 16,88 53 0,00 1544,21 26,969

35 2029 504,1 3605,04 17,39 54 0,00 1585,60 27,409

36 2030 514,2 3713,19 17,91 55 0,00 1628,13 27,847

37 2031 524,5 3824,59 18,45 56 0,00 1671,83 28,284

38 2032 534,9 3939,32 19,00 57 0,00 1716,74 28,720

94

Metai BP DP VDU

AV

vertė Amžius Uždarbis K Pensijs AV

39 2033 545,6 4057,50 19,57 58 0,00 1762,89 29,154

40 2034 556,6 4179,23 20,16 59 0,00 1810,32 29,588

41 2035 567,7 4304,60 20,76 60 0,00 1859,06 30,019

42 2036 579,0 4433,74 21,38 61 0,00 1909,16 30,450

43 2037 590,6 4566,75 22,03 62 0,00 1960,64 30,879

44 2038 602,4 4703,76 22,69 63 0,00 2013,56 31,307

45 2039 614,5 4844,87 23,37 64 0,00 2067,94 31,734

46 2040 626,8 4990,22 24,07 65 SD => 1472,02 31,734

Dabartinė tvarka. Asmuo nuo 2015 metų dirba, gaudamas vidutinį darbo užmokestį

Metai BP DP VDU

AV

vertė

Amžiu

s

Uždarbi

s K Pensija AV

1 1995 427 515,83 20 406,22 0,9513 0,634

2 1996 538 672,54 21 554,85 1,0313 1,322

3 1997 694 813,82 22 701,92 1,0114 1,996

4 1998 845 1009,31 23 908,38 1,0750 2,713

5 1999 886 1074,83 24 1007,65 1,1373 3,471

6 2000 886 1068,68 25 1041,96 1,1760 4,255

7 2001 886 1065,65 26 1078,97 1,2178 5,067

8 2002 886 1118,70 27 1174,64 1,3258 5,951

9 2003 894 1168,00 28 1270,20 1,4208 6,898

10 2004 931 1234,75 29 1389,09 1,4920 7,893

11 2005 1037 1358,45 30 1579,20 1,5229 8,908

12 2006 1148 1585,38 31 1902,46 1,6572 10,013

13 2007 1344 1891,48 32 2340,71 1,7416 11,174

14 2008 1445 2256,78 33 2877,39 1,9913 12,501

15 2009 1488 2156,55 34 2830,47 1,9022 13,769

16 2010 1488 2072,58 35 2797,98 1,8804 15,023

17 2011 1488 2117,58 36 2938,14 1,9746 16,339

18 2012 360 1488 2181,11 37 3108,08 2,0888 17,732

19 2013 367,2 1532,6 2246,54 38 3285,57 2,1437 19,161

20 2014 374,5 1578,6 2313,94 11,16 39 3470,91 2,1987 20,661

21 2015 382,0 1626,0 2383,35 11,49 40 2383,35 694,18 21,661

22 2016 389,7 2454,86 11,84 41 2454,86 694,18 22,661

23 2017 397,5 2528,50 12,19 42 2528,50 694,18 23,661

24 2018 405,4 2604,36 12,56 43 2604,36 694,18 24,661

25 2019 413,5 2682,49 12,94 44 2682,49 694,18 25,661

26 2020 421,8 2762,96 13,33 45 2762,96 694,18 26,661

27 2021 430,2 2845,85 13,73 46 2845,85 694,18 27,661

28 2022 438,8 2931,23 14,14 47 2931,23 694,18 28,661

29 2023 447,6 3019,16 14,56 48 3019,16 694,18 29,661

30 2024 456,6 3109,74 15,00 49 3109,74 694,18 30,661

31 2025 465,7 3203,03 15,45 50 3203,03 694,18 31,661

32 2026 475,0 3299,12 15,91 51 3299,12 694,18 32,661

33 2027 484,5 3398,09 16,39 52 3398,09 694,18 33,661

34 2028 494,2 3500,04 16,88 53 3500,04 694,18 34,661

35 2029 504,1 3605,04 17,39 54 3605,04 694,18 35,661

95

Metai BP DP VDU

AV

vertė

Amžiu

s

Uždarbi

s K Pensija AV

36 2030 514,2 3713,19 17,91 55 3713,19 694,18 36,661

37 2031 524,5 3824,59 18,45 56 3824,59 694,18 37,661

38 2032 534,9 3939,32 19,00 57 3939,32 694,18 38,661

39 2033 545,6 4057,50 19,57 58 4057,50 694,18 39,661

40 2034 556,6 4179,23 20,16 59 4179,23 694,18 40,661

41 2035 567,7 4304,60 20,76 60 4304,60 694,18 41,661

42 2036 579,0 4433,74 21,38 61 4433,74 694,18 42,661

43 2037 590,6 4566,75 22,03 62 4566,75 694,18 43,661

44 2038 602,4 4703,76 22,69 63 4703,76 694,18 44,661

45 2039 614,5 4844,87 23,37 64 4844,87 694,18 45,661

46 2040 626,8 4990,22 24,07 65 SD => 2070,44 45,661

KP => 694,18

Suma 2764,62

Reformuota tvarka. Asmuo nuo 2015 m. dirba. Įmokos priskaitomos nuo uždarbio ir pensijos sumos.

Metai BP DP VDU

AV

vertė

Amžiu

s

Uždarbi

s K Pensija AV

1 1995 427 515,83 20 406,22 0,9513 0,634

2 1996 538 672,54 21 554,85 1,0313 1,322

3 1997 694 813,82 22 701,92 1,0114 1,996

4 1998 845 1009,31 23 908,38 1,0750 2,713

5 1999 886 1074,83 24 1007,65 1,1373 3,471

6 2000 886 1068,68 25 1041,96 1,1760 4,255

7 2001 886 1065,65 26 1078,97 1,2178 5,067

8 2002 886 1118,70 27 1174,64 1,3258 5,951

9 2003 894 1168,00 28 1270,20 1,4208 6,898

10 2004 931 1234,75 29 1389,09 1,4920 7,893

11 2005 1037 1358,45 30 1579,20 1,5229 8,908

12 2006 1148 1585,38 31 1902,46 1,6572 10,013

13 2007 1344 1891,48 32 2340,71 1,7416 11,174

14 2008 1445 2256,78 33 2877,39 1,9913 12,501

15 2009 1488 2156,55 34 2830,47 1,9022 13,769

16 2010 1488 2072,58 35 2797,98 1,8804 15,023

17 2011 1488 2117,58 36 2938,14 1,9746 16,339

18 2012 360 1488 2181,11 37 3108,08 2,0888 17,732

19 2013 367,2 1532,6 2246,54 38 3285,57 2,1437 19,161

20 2014 374,5 2313,94 11,16 39 3470,91 20,661

21 2015 382,0 2383,35 11,49 40 2383,35 715,01 21,961

22 2016 389,7 2454,86 11,84 41 2454,86 736,46 23,261

23 2017 397,5 2528,50 12,19 42 2528,50 758,55 24,561

24 2018 405,4 2604,36 12,56 43 2604,36 781,31 25,861

25 2019 413,5 2682,49 12,94 44 2682,49 804,75 27,161

26 2020 421,8 2762,96 13,33 45 2762,96 828,89 28,461

27 2021 430,2 2845,85 13,73 46 2845,85 853,76 29,761

96

Metai BP DP VDU

AV

vertė

Amžiu

s

Uždarbi

s K Pensija AV

28 2022 438,8 2931,23 14,14 47 2931,23 879,37 31,061

29 2023 447,6 3019,16 14,56 48 3019,16 905,75 32,361

30 2024 456,6 3109,74 15,00 49 3109,74 932,92 33,661

31 2025 465,7 3203,03 15,45 50 3203,03 960,91 34,961

32 2026 475,0 3299,12 15,91 51 3299,12 989,74 36,261

33 2027 484,5 3398,09 16,39 52 3398,09 1019,43 37,561

34 2028 494,2 3500,04 16,88 53 3500,04 1050,01 38,861

35 2029 504,1 3605,04 17,39 54 3605,04 1081,51 40,161

36 2030 514,2 3713,19 17,91 55 3713,19 1113,96 41,461

37 2031 524,5 3824,59 18,45 56 3824,59 1147,38 42,761

38 2032 534,9 3939,32 19,00 57 3939,32 1181,80 44,061

39 2033 545,6 4057,50 19,57 58 4057,50 1217,25 45,361

40 2034 556,6 4179,23 20,16 59 4179,23 1253,77 46,661

41 2035 567,7 4304,60 20,76 60 4304,60 1291,38 47,961

42 2036 579,0 4433,74 21,38 61 4433,74 1330,12 49,261

43 2037 590,6 4566,75 22,03 62 4566,75 1370,03 50,561

44 2038 602,4 4703,76 22,69 63 4703,76 1411,13 51,861

45 2039 614,5 4844,87 23,37 64 4844,87 1453,46 53,161

46 2040 626,8 4990,22 24,07 65 SD => 2250,94 53,161

97

2.2-2 priedas

Sukauptas kapitalas pareigūno ir senatvės pensijoms

Metai Pareigūno darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinio

darbo

užmokesči

o augimo

tempas

Sukauptas

kapitalas

pareigūno

pensijai

Indeksuotas sukauptas

kapitalas pareigūno

pensijai

1995 406.22 515.83 1.41 1511.33 1511.33

1996 554.85 672.54 1.30 4195.50 4195.50

1997 701.92 813.82 1.21 8081.60 8081.60

1998 908.38 1009.31 1.24 13158.94 13158.94

1999 1007.65 1074.83 1.06 20068.87 20068.87

2000 1041.96 1068.68 0.99 25248.29 25248.29

2001 1078.97 1065.65 1.00 29118.14 29118.14

2002 1174.64 1118.7 1.05 33405.83 33405.83

2003 1270.20 1168 1.04 39794.63 39794.63

2004 1389.09 1234.75 1.06 46716.48 46716.48

2005 1579.20 1358.45 1.10 55261.70 55261.70

2006 1902.46 1585.38 1.17 67876.06 67876.06

2007 2340.71 1891.48 1.19 87923.42 87923.42

2008 2877.39 2256.78 1.19 115604.77 115604.77

2009 2830.47 2156.55 0.96 148462.24 148462.24

2010 2797.98 2072.58 0.96 152278.54 152278.54

2011 2938.14 2117.58 1.02 157280.63 157280.63

2012 3108.08 2181.107 1.03 172259.16 172259.16

2013 3285.57 2246.541 1.03 189650.93 189650.93

2014 3470.91 2313.937 1.03 208254.00 208254.00

2015 2383.355 1.03 214501.62

2016 2454.856 1.03 220936.67

2017 2528.501 1.03 227564.77

2018 2604.356 1.03 234391.71

2019 2682.487 1.03 241423.46

2020 2762.962 1.03 248666.17

2021 2845.85 1.03 256126.15

2022 2931.226 1.03 263809.94

2023 3019.163 1.03 271724.23

2024 3109.738 1.03 279875.96

2025 3203.03 1.03 288272.24

2026 3299.121 1.03 296920.41

2027 3398.094 1.03 305828.02

2028 3500.037 1.03 315002.86

2029 3605.038 1.03 324452.95

2030 3713.189 1.03 334186.53

2031 3824.585 1.03 344212.13

2032 3939.323 1.03 354538.49

2033 4057.502 1.03 365174.65

2034 4179.227 1.03 376129.89

98

Metai Pareigūno darbo

užmokestis

Vidutinis

darbo

užmokestis

Vidutinio

darbo

užmokesči

o augimo

tempas

Sukauptas

kapitalas

pareigūno

pensijai

Indeksuotas sukauptas

kapitalas pareigūno

pensijai

2035 4304.604 1.03 387413.79

2036 4433.742 1.03 399036.20

2037 4566.755 1.03 411007.29

2038 4703.757 1.03 423337.50

2039 4844.87 1.03 436037.63

99

II DALIES PRIEDAI

100

1 priedas

NDC pensijų dydžio skirtingo amžiaus žmonėms apskaičiavimas

Metai 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

VKI 102,4 100,3 101,4 102 99 98,7 102,9 103 104,5 108,1 108,5 101,3 103,8 103,4

Vidutinis darbo užmokestis 930 987 971 982 1014 1073 1149 1276 1496 1802 2152 2056 1988 2042

Vidutinis DU augimo tempas 1,0624

Sistemos grąža 1,0624

Senatvės pensijoms skiriama DU dalis 0,24

Vidutinis VKI augimo tempas 1,0281

Laikotarpis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14

Darbo užmokestis 1000 1062 1129 1199 1274 1353 1438 1527 1623 1724 1831 1945 2067 2196

Metinis socialiniam draudimui skiriamas dydis 2880 3060 3250 3453 3669 3897 4140 4399 4673 4964 5274 5603 5952 6324

Sukauptas socialinam draudimui skiriamas dydis (asmuo A) 2880 6119 9751 13813 18343 23384 28983 35189 42057 49644 58014 67235 77381 88531

Sukauptas socialinam draudimui skiriamas dydis (asmuo B) 5274 11206 17857 25294

Senatvės pensija (asmuo A)

Senatvės pensija (asmuo B)

Laikotarpis 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28

Darbo užmokestis 2333 2478 2633 2797 2971 3157 3353 3563 3785 4021 4272 4538 4821 5122

Metinis socialiniam draudimui skiriamas dydis 6718 7137 7582 8055 8557 9091 9658 10260 10900 11580 12302 13070 13885 14751

Sukauptas socialinam draudimui skiriamas dydis (asmuo A) 100770 114192 128896 144990 162590 181821 202819 225729 250707 277923 307559 339810 374888 413020

Sukauptas socialinam draudimui skiriamas dydis (asmuo B) 33590 42822 53075 64440 77016 90911 106238 123125 141704 162122 184535 209114 236041 265513

Senatvės pensija (asmuo A)

Senatvės pensija (asmuo B)

Laikotarpis 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40

Darbo užmokestis 5441 5781 6141 6524 6931 7363 7822 8310 8829 9379 9964 10586

Metinis socialiniam draudimui skiriamas dydis 15671 16648 17686 18789 19961 21206 22529 23934 25426 27012 28697 30487

Sukauptas socialinam draudimui skiriamas dydis (asmuo A) 454450 499441

Sukauptas socialinam draudimui skiriamas dydis (asmuo B) 297743 332960 371413 413366 459108 508948 563218 622279 686515 756344 832212 914602

Senatvės pensija (asmuo A) 2775 2853 2933 3015 3100 3187 3276 3368 3463 3560 3660

Senatvės pensija (asmuo B) 5081

Skirtumas 1,3884

101

2 priedas

Draudžiamųjų pajamų koeficientai ir virtualus kapitalas, pereinant dabartinės Sodros į NDC pensijų sistemą

Metai

Draudžiamosios

pajamos

Vidutinis darbo

užmokestis

Draudžiamųjų pajamų

koeficientas iki 2013 m. ir

virtualus kapitalas nuo 2014

m., asmeniui, kuris visą

gyvenimą gavo draudžiamųjų

pajamų lygio darbo užmokestį





gyvenimą gavo vidutinio

darbo užmokesčio lygio darbo

užmokestį

Virtualus kapitalas asmens,

kuris į darbo rinką įsijungė

2014 m. ir gavo draudžiamųjų

pajamų lygio darbo

užmokestį.



2014 m. ir gavo vidutinio


užmokestį.

1994 334.6 365.80 1 1.093246

1995 427 515.83 1 1.208033

1996 538 672.54 1 1.250074

1997 694 813.82 1 1.172651

1998 845 1009.31 1 1.19445

1999 886 1074.83 1 1.213126

2000 886 1068.68 1 1.206185

2001 886 1065.65 1 1.202765

2002 886 1118.70 1 1.262641

2003 894 1168.00 1 1.306488

2004 931 1234.75 1 1.326262

2005 1037 1358.45 1 1.309981

2006 1148 1585.38 1 1.380993

2007 1344 1891.48 1 1.407351

2008 1445 2256.78 1 1.561785

2009 1488 2156.55 1 1.449294

2010 1488 2072.58 1 1.392863

2011 1488 2117.58 1 1.423105

2012 1488 2181.11 1 1.465798

2013 1532.64 2246.54 1 1.465798

2014 1578.62 2313.94 36087.23 48126.66 1894.34 2776.72

102

Metai

Draudžiamosios

pajamos

Vidutinis darbo

užmokestis













užmokestį




pajamų lygio darbo

užmokestį.





užmokestį.

2015 1625.98 2383.35 39121.03 52430.48 3902.35 5720.05

2016 1674.76 2454.86 42304.36 56949.22 6029.13 8837.48

2017 1725.00 2528.50 45643.50 61691.90 8280.00 12136.81

2018 1776.75 2604.36 49144.90 66667.89 10660.50 15626.14

2019 1830.05 2682.49 52815.31 71886.91 13176.38 19313.91

2020 1884.95 2762.96 56661.71 77359.07 15833.61 23208.88

2021 1941.50 2845.85 60691.37 83094.86 18638.42 27320.16

2022 1999.75 2931.23 64911.81 89105.18 21597.27 31657.24

2023 2059.74 3019.16 69330.85 95401.33 24716.88 36229.95

2024 2121.53 3109.74 73956.61 101995.05 28004.23 41048.54

2025 2185.18 3203.03 78797.52 108898.54 31466.57 46123.63

2026 2250.73 3299.12 83862.33 116124.44 35111.44 51466.28

2027 2318.26 3398.09 89160.11 123685.89 38946.69 57087.98

2028 2387.80 3500.04 94700.27 131596.51 42980.46 63000.67

2029 2459.44 3605.04 100492.61 139870.45 47221.20 69216.73

2030 2533.22 3713.19 106547.25 148522.39 51677.70 75749.06

2031 2609.22 3824.59 112874.73 157567.56 56359.09 82611.04

2032 2687.49 3939.32 119485.96 167021.78 61274.85 89816.55

2033 2768.12 4057.50 126392.28 176901.43 66434.84 97380.05

2034 2851.16 4179.23 133605.45 187223.55 71849.28 105316.53

2035 2936.70 4304.60 141137.64 198005.78 77528.79 113641.55

2036 3024.80 4433.74 149001.53 209266.45 83484.41 122371.29

2037 3115.54 4566.75 157210.23 221024.54 89727.60 131522.53

2038 3209.01 4703.76 165777.34 233299.79 96270.23 141112.72

2039 3305.28 4844.87 174717.00 246112.63 103124.67 151159.94

103

Metai

Draudžiamosios

pajamos

Vidutinis darbo

užmokestis













užmokestį




pajamų lygio darbo

užmokestį.





užmokestį.

2040 3404.44 4990.22 184043.83 259484.27 110303.74 161683.00

2041 3506.57 5139.92 117820.73 172701.39

2042 3611.77 5294.12 125689.48 184235.38

2043 3720.12 5452.94 133924.30 196305.97

2044 3831.72 5616.53 142540.10 208934.99

2045 3946.67 5785.03 151552.31 222145.08

2046 4065.08 5958.58 160976.97 235959.72

2047 4187.03 6137.34 170830.72 250403.32

2048 4312.64 6321.46 181130.80 265501.16

2049 4442.02 6511.10 191895.15 281279.52

2050 4575.28 6706.43 203142.34 297765.63

2051 4712.54 6907.63 214891.65 314987.75

2052 4853.91 7114.85 227163.09 332975.20

2053 4999.53 7328.30 239977.42 351758.42

2054 5149.52 7548.15 253356.16 371368.95

2055 5304.00 7774.59 267321.65 391839.53

2056 5463.12 8007.83 281897.04 413204.12

2057 5627.01 8248.07 297106.37 435497.92

2058 5795.83 8495.51 312974.55 458757.47

2059 5969.70 8750.37 329527.43 483020.64

„pensijų skaičiavimo būdo analizė ir valstybinių pensijų ... · teorinė av sistemos...

Documents