adolfas damuŠis lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940...

55

Upload: rutenis2354

Post on 04-Jan-2016

207 views

Category:

Documents


2 download

DESCRIPTION

1939-45 metų Antrasis pasaulinis karas ir pokaris žmonijai kainavo 35 milijonus gyvybių. Tai yra pasibaisėtinas skaičius. Bet jis pasidaro mums dar baisesnis ir skaudesnis, kai dabar vis daugiau aiškėja, kad dviejų sovietinių okupacijų metais KGB "genocidu buvo sunaikinta apie pusė milijono, tai yra 473,175 Lietuvos gyventojų. Tas sudaro apie septyniasdešimtąją dalį visų pasaulyje karo metu žuvusiųjų ir 15,136% visų Lietuvos gyventojų. Prie to dar pridėjus 210.000 nacių okupacijos aukų, t. y. 6,81% visų Lietuvos gyventojų, Lietuvai atitenka penkiasdešimt ketvirtoji dalis visų karo aukų. Tie visi 683.175 žuvusiųjų sudaro 22,17% visų Lietuvos gyventojų.

TRANSCRIPT

Page 1: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais
Page 2: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

A D O L F A S D A M U Š I S

Lietuvos g y v e n t o j ų a u k o s

i r nuosto l ia i A n t r o j o pasaul in io

karo ir pokar io 1940 —1959 metais

Antra pataisyta laida

a b 90

Page 3: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

Į v a d a s

1 9 3 9 - 4 5 metų Antras i s pasaul in is karas i r pokaris žmoni ja i ka inavo 35 mi l i jonus g y v y b i ų . Tai yra pas iba i sė t inas s k a i č i u s . Bet j i s pas idaro mums dar ba i sesn i s ir skaudesni s , kai dabar v i s daug iau a i škė ja , kad d v i e j ų soviet inių o k u p a c i j ų metais KGB "genocidu b u v o sunaikinta apie p u s ė mil i jono, tai yra 473,175 Lietuvos g y v e n t o j ų . Tas sudaro apie septyn iasdeš im-tąją dalį visų p a s a u l y j e karo metu ž u v u s i ų j ų ir 15,136% v i sų Lietuvos g y v e n t o j ų . Prie to dar pr idė jus 210.000 nacių oku-paci jos aukų, t . y . 6,81% visų Lietuvos g y v e n t o j ų , Lietuvai atitenka penkiasdeš imt ketv ir to j i dal is v isų karo aukų. Tie vi-s i 683.175 ž u v u s i ų j ų sudaro 2 2 , 1 7 % visų Lietuvos g y v e n t o j ų .

Tuo tarpu Lietuvos g y v e n t o j a i vos tesudaro 1300-ąją dalį v i so pasaul io žmonių s k a i č i u j e . Taigi Lietuvos nuostoliai yra 24 kartus didesni negu pasaul io nuostolių v idurk i s . Tokie ka-ro nuostoliai yra išskirt ina karo skr iauda g y v e n t o j a i s negau-siai Lietuvai. Tie mūsų nuostoliai yra tiek didel i , kad ei lė au-torių įvair iais pas ia i šk inimais bando juos mažinti. Tie g i , ku-rie t rėmimus p e r g y v e n o , arčiau juos pažino, tokiai autorių ten-denci jai pr ieš inasi , ir ją laiko nete is ingų duomenų kūrimu.

Mūsų t iks las yra, kiek g a l i m e t iks l iau o b j e k t y v i a i s duome-nimis i šs ia iškint i Lietuvos g y v e n t o j ų nuostol ius, patirtus šio Antro jo pasaul inio karo ir pokario metais .

Karo e i g o j e keitėsi Lietuvos ter i tori ja, tad kei tės i ir g y v e n -tojų skaič ius . V ienas n e k a i m y n i š k a s ka imynas , Vokie t i j a 1939.III.23 dieną o k u p a v o Kla ipėdos uostą ir kraštą. Kitas ne-k a i m y n i š k a s k a i m y n a s , Sovietų S ą j u n g a , 1939.X.10, grąž ino Vi lnių ir ketvirtadalį V i ln iaus krašto, bet į v e d ė į Lietuvą ka-rines įgu las . Vėl iau, 1940.VI.15 d., remdamiesi 1939 m. rug-pjūčio 23 dienos Sovietų S ą j u n g o s - V o k i e t i j o s sutartimi ir pir-muoju s laptuoju protokolu ir 1939 r u g s ė j o 28 dienos antruoju s laptuoju protokolu o k u p a v o visą Lietuvą, 1940 biržel io 15 d. T i k r u m o j e g i , antruoju protokolu S u v a l k i j o s dalį Vokiet i ja bu-vo pasi laikiusi sau. Tuo tarpu Stalino į s a k y m u ir tą „vokiš-k ą j ą " dalį Raudonoji armija b u v o o k u p a v u s i . Tokia Sovietų S ą j u n g o s konfrontaci ja g a l ė j o i š s i v y s t y t i į konfliktą su Vokie-t i ja . Bet ab iems imperia l i s tams p a v y k o niekingu pirkimo par-dav imo, labai nedoru ve iksmu, tą konfliktą l ikviduoti . Trečiuo-ju slaptu protokolu, 1941.I.20 d., Sovietų S ą j u n g a sutiko su-

3

Page 4: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

mokėti V o k i e t i j a i 7.500.000 aukso dolerių kaip kompensaci ją už tą Lietuvai pr ik lausančios S u v a l k i j o s dal į . T i k ė k i m ė s , kad šio b e g ė d i š k o ir abi v a l s t y b e s žeminančio biznio, istori ja ne-pamirš ka ip polit inės g ė d o s būdingą p a v y z d į .

1945 m. g e g u ž ė s mėn. Sovietų S ą j u n g a , la imėjus i karą prieš V o k i e t i j ą , pr ie okupuotos Lietuvos teritori jos p r i j u n g ė Klaipė-dos uostą ir kraštą. Rytų Prūs i ją , t . y. prūsus, s e n ą j ą l ietuviš-ką ją gent į , s a v o laiku kryžiuočių okupuotą, Sovietų S ą j u n g o s rusų r e s p u b l i k a pas i la ikė sau.

Netiktai vis i tie plėšimai ir „pirkiniai" keitė Lietuvos g y -vento jų ska ič ių . Prie to dar ypat ingai pr i s idė jo Sovietų g e n o -cidas ir Nacių holokaustas, kurie buvo v y k d o m i Lietuvos oku-pantų karo ir pokario metais.

Kol L i e t u v o s i š t remtųjų bei suna ik in tų jų sąrašai bus at ideng-ti, tenka naudotis įvair ia is kitais ska ič iav imo metodais bei pri-e inamais šalt iniais, t iks lesniam nuostolių i ša i šk in imui .

Š io je s t u d i j o j e , tuo t ikslu b u v o panaudoti du l y g i a g r e t ū s b ū d a i : g y v e n t o j ų s u r a š y m u (cenzu) i r s p a u d o s bei l iudyto jų informaci ja . Tų d v i e j ų būdų d u o m e n y s v iens kitą papi ldė ir ja i s naudotis buvo atliktas aukų ir nuostolių apskaič iav imas .

Ska ič iuo jant pirmuoju būdu, b u v o remiamasi g y v e n t o j ų su-rašymo, t . y . cenzo duomenimis . Pirmiausia buvo s teng iamas i gaut i pirminius Lietuvos g y v e n t o j ų skaič ius 1940 metams ir 1959 metams, t. y. pradžiai ir pabaiga i karo per i jodo, kurio metu l ie tuvių tauta p e r g y v e n o skaudžius g y v e n t o j ų nuostol ius . 1959 metai buvo pasirinkti dar ir todėl, kad tais metais b u v o į v y k d y t a s v i suot inas g y v e n t o j ų s u r a š y m a s .

Pirminiais Lietuvos g y v e n t o j a i s b u v o skaitomi nuolatiniai or ig ina l ie j i Lietuvos piliečiai ir l ietuviai ir mažumos, bet bu- * vo neįskai tomi okupanto prigabenti kolonistai karo ir pokario metais .

1939 metų Lietuvos g y v e n t o j a i , prie jų p r i d ė j u s Kla ipėdos miesto ir krašto g y v e n t o j u s , o taip pat grąž into Vi ln iaus mies-to ir t rečdal io Vi ln iaus krašto grąžintos dal ies g y v e n t o j u s , su-darė pradinį 1940 metų Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų skaičių.

A i š k i n a n t i s pirminius Lietuvos g y v e n t o j u s 1959 metams rei-k ė j o i š g y v e n t o j ų s u r a š y m o cenzo skaič iaus atimti 1 9 4 0 - 1 9 5 9 metais i š Sovietų S ą j u n g o s p r i g a b e n t u s kolonis tus .

Nuostol ių apskaič iav imui pr ie tų pagrindinių pirminių g y -vento jų skaičių 1940 ir 1959 metams dar re ikė jo ir trečio skai-čiaus i r būtent g y v e n t o j ų pr ieaug io 1 9 4 0 - 1 9 5 9 metų laiko-tarpio.

Tų tri jų skaičių paga lba jau b u v o lengva apskaičiuoti pilną

4

Page 5: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų nuostolį v isam 1 9 4 0 - 1 9 5 9 metų laikotarpiui. Dabar re ikė jo tą nuostolį t iksl iai paskirs tyt i pagal metus, pagal o k u p a c i j a s , pagal sunaikintų g y v e n t o j ų g r u p e s ir pagal v i e t o v e s .

Tam tikslui buvo panaudotas antras nuostolių s k a i č i a v i m o būdas . J i s rėmėsi s p a u d o s informaci ja bei l i u d y t o j ų parody-mais .

Žinoma, p i rmas i s b ū d a s yra mūsų s t u d i j o s pagr indinė atra-ma. J i s rėmėsi o b j e k t y v i a i s g y v e n t o j ų s u r a š y m o duomenimis . Antruoju būdu aiškinant is nuostol ius, paprastai bandoma kiek abe jot i . L y g ir laukiama, kad s p a u d o s darbuotoja i kiek turės t e n d e n c i j o s didinti nuostol ius . Šiuo a tve ju tokios a b e j o n ė s ne-pas i te is ino: abiem būdai s gaut i skaičiai b u v o artimi.

Ši s tudi ja , naudojant abu s k a i č i a v i m o būdus, s u s i d a r ė iš tr i jų dal ių.

Pirmoji dalis pateikia duomenis , g a u t u s naudojant Lietuvos g y v e n t o j ų s u r a š y m o d u o m e n i s .

Antro je d a l y j e yra sutelkta d a u g duomenų iš s p a u d o s infor-maci jos ir l iudyto jų ša l t inių.

Trečio je d a l y j e , naudojant ab ie jų p i r m ų j ų dalių g a u t u s duo-menis , j ie yra paskirstomi pozici jomis, s u g r u p u o j a m i , lyg ina-mi su kitų autorių darbų rezultatais, o taip pat krit iškai svar-stomi, į kokias pataisas dar reikėtų kreipti d ė m e s į , s iekiant d idesn io t iks lumo.

Page 6: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais
Page 7: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

I d a l i s

A u k o s i r n u o s t o l i a i r e m i a n t i s g y v e n t o j ų s u r a š y m u

1. Lietuvos teritorijos ir gyventojų skaičiaus kitimai

Kaip jau ankščiau į ž a n g o j e b u v o minėta, keli o b j e k t y v ū s d u o m e n y s yra būtinai re ika l ing i kaip atramos taškai, norint bent apytikr iai Antro jo pasaul inio karo ir pokario metų Lietu-vos nuostol ius apskaičiuoti .

Tie o b j e k t y v a s d u o m e n y s , čia pradžio je a iškinami ir vė l iau ska ič iav imuose naudojami, yra :

— Lietuvos pradinis pr ieškar inis p irminių* g y v e n t o j ų skai-čius;

- Galutinis pokar inis , t .y. pogenocid in i s ir poholokaust inis 1959 metų Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų ska ič ius ;

— G y v e n t o j ų metinio pr ieaugio nuošimtis v i s o nagr inė ja-mo laikotarpio nuo 1940 iki 1959 metų;

- Fakt inųjų nuostolių skaičiai pagal metus bei nuostolių s u s i d a r y m o a p l i n k y b ė s .

1959 metai pasirinkti todėl, kad tais metais okup. L ie tuvo je b u v o į v y k d y t a s v i suot inis g y v e n t o j ų s u r a š y m a s ir tada jau ne-buvo masinių trėmimų į Gulago v e r g ų s t o v y k l a s .

Antro jo pasaul inio karo metu labai daug keitės i t iek Lietu-vos teritori ja, tiek ir g y v e n t o j ų skaič ius (braižinys 1). Lietu-vos ter i tori jos kitimą lėmė imperial is t inių k a i m y n ų a g r e s i j o s .

1 9 2 0 m e t ų l i e p o s m ė n . 1 2 d . s u t a r t i m i s u Sovietų S ą j u n g a Lietuvai b u v o pripažinta teritori ja 83,111 k v . km. ploto.

1 9 2 0 m e t a i s s p a l i o 9 d . Lenki ja , su laužydama tarp-tautinę sutartį, o k u p a v o sostinę Vi lnių ir Vi ln iaus kraštą, Lie-tuvos ter i tori jos visą trečdalį, 27,441 k v . km. plotą. Lietuvos teritori ja s u m a ž ė j o iki 55,670 k v . km.

1 8 3 9 m e t a i s k o v o 2 3 d . Vokie t i j a o k u p a v o Klai-

* P i r m i n i a i g y v e n t o j a i — v i e l i n i a i g y v e n t o j a i L i e t u v o j e , be o k u p a n t ą į k u r d i n t ų k o l o n i s t ų .

Page 8: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

pėdos uostą ir kraštą, v i so 2 .850 kv. km. Tuo laiku Lietuvos teritori ja buvo p a s i e k u s i minimumą, 52,820 k v . km.

Vokie t i ja , sus i tarusi su Sovietų S ą j u n g a , 1939 metų r u g s ė j o 1 — 2 0 dienomis g ink luota invaz i ja pas idal ino L e n k i j ą . Lietuva, nors V o k i e t i j o s v y r i a u s y b ė s ke l i s kartus kurstoma, nesut iko skelbt i Lenki ja i karo. P a s k e l b ė neutralumą. Į Lietuvą p a b ė g u -s iems nugalė tos L e n k i j o s kariams ir apie 15.000 žydų tauty-bės Lenki jos p i l ieč iams suteikė egzi lų te ises ir leido la i svai vykt i iš Lie tuvos, kur j ie norė jo. Tai b u v o special i pr iv i leg i-ja, kurios kitos v a l s t y b ė s egzi lams n e d a v ė .

1 9 3 9 m e t a i s s p a l i o 1 0 d i e n o s s u s i t a r i m u So-vietų S ą j u n g a prievarta į v e d ė savo kar ines į g u l a s į Lietuvą ir Lietuvai g r ą ž i n o Vilnių ir 6.880 k v . km., t .y. tik vieną ket-virtadalį (24,77% ) 1920 metais L e n k i j o s aneksuotos ter i tori jos . Kitą d idž ią ją dalį 20.561 kv . km., 75,23% at idavė Gudi ja i . Lietuvos teritori ja 1939.X.10 d. pad idė jo iki 59.700 kv . km.

1 9 4 0 m e t a i s b i r ž e l i o 1 5 d i e n ą Sovietų S ą j u n g a , o k u p a v u s i Lietuvą, Lietuvai p r i s k y r ė dar kel iol ika Vi ln iaus krašto kaimų su 2.646 kv . km. Taip okupuotos Lietuvos teri-tori ja p a d i d ė j o iki 62.346 kv. km. Vokiet i ja i 1945 metais karą pra la imėjus, okupuotai Lietuvai g r į ž o 2 .850 kv . km. K l a i p ė d o s krašto ir uosto plotas, padid indamas Lie tuvos teritori ją iki 65.196 kv . km.

Lietuvos g y v e n t o j ų ska ič ius ki tė jo ne tiktai dėl teri tori jos kit imų, bet d a u g daugiau dėl soviet inio genocido, ypač nu-kreipto prieš Lietuvių tautą ir tam tikra dalimi prieš turtin-g u o s i u s žydus ir b o l š e v i k a m s ideo log i ška i nepri imtinus sio-nistus, ir dėl nacių holokausto, d a u g i a u s i a nukreipto pr ieš žy-dų tautą bei g a n a s tambia dalimi ir pr ieš l ietuvių tautos žmo-nes.

Čia pateikiama g y v e n t o j ų skaič ių s u v e s t i n ė rodo, kaip tie skaičiai kito.

1923 metų s u r a š y m u , be Vi ln iaus ir Vi ln iaus krašto bet su Kla ipėdos kraštu, L i e t u v o j e b u v o 2.170.616 g y v .

1939 metų pradž io je , dar su Kla ipėdos kraštu, L ie tuvo je b u v o 2.575.030 g y v .

1939 metais kovo 23 dieną Vokiet i ja i o k u p a v u s Klaipėdą, Lietuva neteko 154.000 g y v .

Page 9: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

1939 metų p a b a i g o j e su ketvir tadal iu Vi ln iaus krašto ir Vi lniumi bet be Kla ipėdos uosto ir krašto L ie tuvo je b u v o 2.880.000 g y v .

1940 metais biržel io 15 dieną Sov ie tų S ą j u n g a i Lietuvą o k u p a v u s , Lietuvai b u v o priskirta dar kel io l ika Vi ln iaus kraš to kaimų, g y v e n t o j ų skaič ius p a d i d ė j o iki 2.925.271 g y v .

1945 metais okupuotai Lietuvai g r į ž o Kla ipėdos uostas ir kraštas, pirminių g y v e n t o j ų skaič ius pad idė jo iki

156.018 g y v . 3.081.289 g y v .

2 . L i e t u v o s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i u s k a r o p r a d ž i o j e

Tą paskut inį j į skaičių 3.081.289 ir tenka laikyti Lietuvos pradiniu pirminių g y v e n t o j ų skaičiumi Antro jo pasaul inio ka-ro metu. J i s apima pilną Lietuvos teritoriją su Vi lniumi, su Vi ln iaus krašto trečdal iu, su Kla ipėdos uostu ir kraštu, g r įžu-siais karo e i g o j e . 3.081.289, L ie tuvos pirminių g y v e n t o j ų skai-čius y ra pirmasis p a g r i n d i n i s mūsų atramos ta škas Lietuvos g y v e n t o j ų nuostol iams skaičiuoti .

3 . L i e t u v o s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i u s 1 9 5 9 m e t a i s

Suradus 1959 metų Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų skaičių, nuostolių ska ič iav imams bus gautas antrasis atramos taškas .

Pagal g y v e n t o j ų s u r a š y m o duomenis pi lnas okupuotos Lie-tuvos g y v e n t o j ų skaič ius 1959 metams buvo 2.711.445*.

Per 1945 — 1959 metus L i e t u v o j e įkurdintų kolonistų skaič ius s i e k ė 225.075 asmenis . Iš pilno okup. Lie tuvos g y v e n t o j ų skai-čiaus atėmus kolonistų skaičių, bus gautas Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų ska ič ius 1959 metais .

* Per 19 o k u p a c i j o s metų p i r m i n i ų L i e t u v o s g y v e n t o j ų s k a i č i u s ne t i k t a i n e p a d i d ė j o , bet d a r g i s u m a ž ė j o 594.919 g y v e n t o j ų . T a s rodo, k a i p inten-s y v i a i g e n o c i d a s i r h o l o k a u s t a s n a i k i n o L i e t u v o s p i l i e č i u s .

2.711.445 — 225.075 = 2.486.370

9

Page 10: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

Tai yra antrasis pagr indin i s atramos taškas tiksliam g y v e n -tojų nuostoliui apskaičiuot i .

Iš pradinio Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų skaič iaus atėmus 1959 metų pirminių Lietuvos g y v e n t o j ų skaičių jau yra g a u -nama viena dalis Lietuvos karo nuostol ių:

3 . 0 8 1 . 2 8 9 - 2 . 4 8 6 . 3 7 0 = 594.919

4 . 1 9 4 9 — 1 9 5 9 m e t ų g y v e n t o j ų p r i e a u g i o n u o š i m č i a i

Pilnam nuostolių skaičiui rasti re ik ia apskaičiuoti Lietuvos g y v e n t o j ų prieaugį v isam tam karo ir pokar io 1940—1959 me-tų laikotarpiui . Tą visų metų prieaugį pr idė jus prie 594.919 bus g a u t a s pi lnas t ikras i s Lie tuvos g y v e n t o j ų nuostol ių skai-čius .

G y v e n t o j ų pr ieaugio a p s k a i č i a v i m u s v y k d a n t , turi būti iš-s iaiškinti to laikotarpio k i e k v i e n i e m s metams g y v e n t o j ų prie-augio nuošimčiai ir g y v e n t o j ų skaič iaus kitimai.

G y v e n t o j ų pr ieaugio nuošimčiai . 1940—44 metams metinio p r i e a u g i o nuošimčiai buvo apskaič iuot i , naudojant prof. K. Pakšto pateiktus g y v e n t o j ų metinius p r i e a u g i u s . 1

1940 metų 26.000/2.925.271 X 100 = 0.82 %

1941 metų 25.000/2.789.410 X 100 = 0 , 9 2 %

1942 metų 36.000/2.716.000 X 1 0 0 = 1 , 3 0 %

1943 metų 33.000/2.637.068 X 100=1,25%

Antros ios sov ie t inės o k u p a c i j o s p i rmies iems š e š e r i e m s 1945 — 1950 metams nerasta t ies ioginių d u o m e n ų . Tad pasinaudota

1 K a z y s P a k š t a s , L i e t u v i ų e n c i k l o p e d i j a , XV t o m a s , 1968, 448 p . Met in ių p r i e a u g i ų n u o š i m č i ų s k a i č i a v i m u o s e p a n a u d o t i g y v e n t o j ų s k a i -

čiai į v a i r u o j a . J ie p a i m t i i š t o l i m e s n i ų j ų š i o s t r a i p s n i o l e n t e l i ų ( 5 l e n t e l ė ) . T i e s k a i č i a i g a u t i , a t ė m u s i š L i e t u v o s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i a u s t o me-t o g e n o c i d o bei h o l o k a u s t o g y v e n t o j ų n u o s t o l i u s i r p r i d ė j u s m e t i n i u s g y -v e n t o j ų p r i e a u g i u s .

1 0

Page 11: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

net ies ioginiu apskaič iav imu ir l o g i n e pr ie la ida. Pagal g y v e n -tojų surašymo duomenis 1959 metais o k u p u o t o j e L ie tuvo je g y -v e n o 233.000 a s m e n y s , g i m ę 1 9 4 5 - 5 0 metais. Tai reikštų, kad metinio pr ieaugio v i d u r k i s b u v o 38.833 a s m e n y s , t .y. g y v e n -tojų metinio pr ieaugio nuošimtis b u v o :

38.833 X = 1,43 % 2

2.711.445

Tai būtų neįtikėtinai aukštas metinio pr ieaugio nuošimtis anų metų s ą l y g o m i s . Per tuos metus l ietuvių tauta p e r g y v e n o soviet inio genocido žiaurumo v i r šūnę . Tais metais Stal inas in-t e n s y v i a u s i a i l ietuvių tautą naikino. T o k i o teroro s ą l y g o m i s pirminių g y v e n t o j ų p r i e a u g i o nuošimtis g a l ė j o būti y p a č ma-žas.

Nepaneig iant s u r a š y m o duomenų ska ič iaus t iks lumo, būtų ga l ima naudoti tokią pr ie la idą: 1 9 4 5 - 5 0 metais į Lietuvą bu-vo atgabenta d a u g kolonistų i š Sovietų S ą j u n g o s . Greičiausia i tai buvo gana jaunos še imos . Pak l iuvus ios į g e r e s n e s Lietu-vos g y v e n i m o s ą l y g a s , jos e f e k t y v i a i rūpinosi s a v o še imos pr ieaugiu. Tad jų še imose per šešer ius metus vaikų pr ieaugi s g a l ė j o pasiekti 95.000. Tada to la ikotarpio pirminių or ig inal ių l ietuvių šeimų p r i e a u g i s tebūtų 138.000, t .y. metinis v idurk i s 23.000. Tokiu būdu metinio pr ieaug io nuoš imčio v i d u r k i s bū-tų šiek tiek d idesnis nei 0,8% . Toks ž e m e s n i s v idurk i s jau labiau tiktų ano meto labai sunkioms l ietuvių g y v e n i m o s ą l y -g o m s . 1 9 4 5 - 5 0 metų laikotarpiu metinio pr ieaug io apskaičia-v i m u o s e tas 0,8%, pr ieaugio nuošimtis ir buvo n a u d o j a m a s .

1 9 5 0 - 5 6 metų laikotarpiui soviet iniai šaltiniai pateikia me-tinio pr ieaugio nuošimčių vidurkį 1,1% .3 4

Tų visų tri jų laikotarpių duomenis p a n a u d o j u s , v i sam 1 9 4 0 -59 metų laikotarpiui g a u n a m a s 1,0% g y v e n t o j ų pr ieaug io me-tinis nuošimtis. Reiškia p r i e a u g i s — šimtui pi l iečių v ienas jau-nas pilietis. Toks pr ieaug i s yra žemiau normalaus metinio prie-augio v idurkio. Tai suprantama, ats ižvelg iant į labai s u n k i a s l ietuvių tautos tų metų g y v e n i m o s ą l y g a s .

2 1959 metų v i s a s ą j u n g i n i o g y v e n t o j ų s u r a š y m o d u o m e n y s , V a l s t . S t a -t i s t i k o s l e i d y k l a , V i l n i u s , 1963, 17 p.

3 A u g u s t i n a s I z d e l i s , . P o p u l a t i o n C h a n g e " , 1983, 91 p., s p a u d a i p a r u o š -ta s t u d i j a .

4 N a r o d n o j e c h o z a j s t v o L i t o w s k i e j SSR ( L i e t u v o s t a u t i n i s Ūkis) , V i l -nius , 1957, 7 p.

1 1

Page 12: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

Je igu š i u o s e a p s k a i č i a v i m u o s e būtų naudojami didesni prie-a u g i o nuošimčiai , tai būtų gaut i dar didesni g y v e n t o j ų nuos-toliai, negu čia pateikt ie j i .

5 . L i e t u v o s g y v e n t o j ų p r i e a u g i a i 1 9 4 0 - 1 9 5 9 m e t a m s

Lietuvos g y v e n t o j ų pr ieaugia i 1 9 4 0 - 5 9 metų laikotarpiu yra apskaičiuoti naudojant metinių g y v e n t o j ų p r i e a u g i o nuošim-čius, pate iktus 4-me s k i r s n y j e . Pi rmoje l e n t e l ė j e yra jų su-ves t inė siekianti 458.266 asmenis . Tai yra trečias s v a r b u s skai-čius pilnam Lietuvos g y v e n t o j ų nuostol ių suradimui .

1 l e n t e l ė

L I E T U V O S G Y V E N T O J Ų P R I E A U G I S A N T R O J O P A S A U L I N I O K A R O I R P O K A R I O 1 9 4 0 - 1 9 5 9 m e t a i s

m e t a i m e t i n i o p r i e a u g i o p r o c .

metų s k a i č i u s

g y v e n t o j ų p r i e a u g i s

1941 0,82 1 23.937 1944 0,92 1

1,27 2 97.341 1947 0,80 3 65.682 1949 0,80 2 39.591 1953 0,80 1

1 , 1 0 3 93.832 1959 1 , 1 0 5,5 137.883

V i s o : 18,5 458.266

6 . A u k o s i r n u o s t o l i a i g y v e n t o j ų s u r a š y m o d u o m e n i m i s

Šį g y v e n t o j ų 1 9 4 0 - 5 9 metų pr ieaugį s u d ė j u s su g y v e n t o j ų skir tumu tarp pradinio pirminių g y v e n t o j ų ska ič iaus ir 1959 metų pirminio g y v e n t o j ų skaič iaus b u s gaut i Antro jo pasaul inio karo ir pokario Lie tuvos g y v e n t o j ų nuostol iai, re-miantis g y v e n t o j ų s u r a š y m o duomenimis .

594.919 + 4 5 8 . 2 6 6 = 1.053.185 Į š į nuostolių skaičių įe ina soviet inio genocido sunaikint i Lietuvos pil iečiai, nacių holokausto ir sporadinių e k z e k u c i j ų

12

Page 13: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

aukos bei ž u v u s i e j i koncentrac i jos s t o v y k l o s e , o taip pat v i s i e m i g r a v u s i e j i , r e p a t r i j a v u s i e j i , bei S ib i re dar 1959 metais už-s i l ikus ie j i g y v i e j i .

Kiek dabar yra patirta, Sibiro tremtinių d r a u g i j o s s ą r a š e L i e t u v o j e yra apie 120.000 narių. Taigi pagal mūsų apskaičia-v imus 1959 metais S ib i re dar g a l ė j o būti užs i l ikus ių apie 50.000 lietuvių tremtinių. Tą kiekį re ikia atimti nuo pirma ap-skaičiuotų nuostolių: 1 . 0 5 3 . 1 8 5 - 5 0 . 0 0 0 = 1 . 0 0 3 . 1 8 5 .

Gyvento jų nuostolių s u v e s t i n ė remiantis s u r a š y m o duome-nimis yra pateikiama 2 lente lė je .

2 l e n t e l ė

N U O S T O L I A I G Y V E N T O J Ų S U R A Š Y M O D U O M E N I M I S

S u V i l n i u m i , s u V i l n i a u s k r a š t o t r e č d a l i u i r s u 1945 m e t a i s g r į ž u s i u K l a i p ė d o s u o s t u i r k r a š t u L i e t u v o j e b u v o p i r m i n i ų g y v e n t o j ų (1 ir 2 s k i r s n i a i ) 3 .081.289

1959 metų g y v e n t o j ų s u r a š y m u , a t ė m u s k o l o n i s t u s , p r i d ė j u s g r į ž u s i u s i š G u l a g o , L i e t u v o j e p i r m i n i ų g y v e n t o j ų b u v o ( D u o m e n y s iš 3 s k i r s n i o ) 2.486.370

G y v e n t o j ų s k i r t u m a s t a r p 1 9 4 0 — 1 9 4 5 i r 1959 metų 594.919

L i e t u v o s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų p r i e a u g i s 1 9 4 0 — 1 9 5 9 m e t a i s ( D u o m e n y s iš 1 l e n t e l ė s ) 458.266

G y v e n t o j ų n u o s t o l i s , į s k a i t a n t g r į ž u s i u s i š G u l a g o 1.053.185

1959 m e t a i s g y v i e j i , u ž s i l i k ę S i b i r e — 5 0 . 0 0 0

G y v e n t o j ų n u o s t o l i s , a t s k a i t a n t i r g y v u o s i u s d a r 1959 m e t a i s u ž s i l i k u s i u s S i b i r e 1.003.185

13

Page 14: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

II d a l i s

L i e t u v o s g y v e n t o j ų n u o s t o l i a i s p a u d o s d u o m e n i m i s

Faktinieji L ie tuvos g y v e n t o j ų karo i r pokario 1 9 4 0 - 1 9 5 1 metų nuostoliai b u v o sutelkti naudojant s p a u d o j e p a s k e l b t u s duomenis . Tie nuostoliai pateikiami c h r o n o l o g i n ė j e e i lė je , nu-rodant jų šalt inius.

Pirmoji sovietinė okupacija 1940.VI.15—1941.VI.22

1 . V a d o v a u j a n č i ų a s m e n ų s u ė m i m a s i r i š t r ė m i -m a s

1940 metų l iepos 1 1 — 1 4 d. ir 1 8 - 1 9 d. 2.000 asmenų bu-vo areštuoti, išvežti ir per v i e n e r i u s bei d v e j u s metus Gulage sunaikint i . 5 6

2 . R e p a t r i a n t a i į V o k i e t i j ą . 1910 metų p a b a i g o j e ir 1941 metų pi rmoje p u s ė j e pagal Sta-

lino ir Hitlerio sutartį į Vokiet i ją r e p a t r i j a v o apie 60.000 as-menų. Jų tarpe b u v o g a n a d a u g l ietuvių, pas inaudo jus ių pa-si taikiusia proga i švengt i sov ie t in io teroro. 7

3 . L i e t u v o s k a r i ų a r e š t a i i r į k a l i n i m a s . Gulago koncentraci jos s t o v y k l a Nori lske, Sibiro arkt ikos zo-

noje, J e n i s i e j a u s u p y n o s r i t y j e b u v o p a g r i n d i n ė Lie tuvos ka-rių naikinimo v ie tovė . Iš soviet inių pol i trukų kontrolės išs i-v a d a v u s i ų karių sur inktomis žiniomis Nori lske ir kitose kon-

5 N. E. S ū d u v i s , . V i e n ų v i e n i " , 1964, B r o o k l y n , N.Y., 5? p. r a š o : . P i r -m a m a s i n i o s u ė m i m o b a n g a b u v o į v y k d y t a 1940.VII . i l — 1 4 d . P a g a l A n -t a n o S n i e č k a u s p a t v i r t i n t ą 1940.V11.7 d i e n o s s l a p t ą į s a k y m ą s u i m t i 2 .000 v e i k ė j ų " . Į s a k y m e r a š o m a „ . . . n u t e i s t i s u n k i e m s d a r b a m s į R u s i j o s to l i-m u o s i u s R y t u s i r Š i a u r ę " .

6 I . P a j a u j i s J a v i s , „Sovie t G e n o c i d e in L l t h u a n l a " , 1980, M a n y j a n d B o o k s , Inc., N e w York, 24 p.

7 P. Z u n d ė , „ L i e t u v o s g y v e n t o j ų n u o s t o l i a i " , L i t h u a n u s , Nr. 3-4, 1961 m., „Į V o k i e t i j ą 1940—41 m. r e p a t r i j a v o 52.000. . K i t ų ž o d i n i ų š a l t i n i ų ž i n i o m i s a p i e 60.000. (aut.), į s k a i t a n t i n d i v i d u a l i a i p a b ė g u s i u s .

1 4

Page 15: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

centraci jos s t o v y k l o s e sunaikinta apie 500 kar ininkų, 6.000 puskar ininkių ir k a r e i v i ų . 8 9 1 0

4 . 1 9 4 0 — 4 1 m e t a i s p i r m o s i o s s o v i e t i n ė s o k u -p a c i j o s m e t u k a l i n i ų l i k v i d a v i m a s . 1 1 1 2

Po 1940 metų l iepos 1 1 - 1 4 d. d. ir po 1 7 — 1 8 d. d. vado-vau janč ių asmenų masinio arešto t ų pačių metų lapkrič io 5 -6 d. d. s e k ė kitų areštų b a n g a . Jos metu b u v o suimti tūks-tančiai a smenų. Po to, suėmimai v y k o beve ik kas naktį. Po-litinių kal inių skaič ius s iekė 15.000. A p i e 9.500 jų b u v o su-naikinti L ie tuvo je , Sibiro š iaurė je , bei europinės Rus i jos teri-tor i jo je prieš pat karo pradžią. 1 3

P i r m a s i s m a s i n i s š e i m ų t r ė m i m a s . * Vieną sava i tę pr ieš Vokie t i jos ir Sovietų S ą j u n g o s karo pra-

džią, 1941 m. biržel io 14—17 d. d. b o l š e v i k i n ė okupacinė ad-ministraci ja į v y k d ė Kremliaus į sakymą masiškai ištremti Lie-tuvos še imas į Gulago vergų s t o v y k l ų s i s temą. Pagal e i lę šal-tinių, i š t remtųjų ska ič ius s i e k ė 34.240. Kiti šaltiniai mini net 40.000.

Geležinkel io į s ta igo je rastame s ą r a š e yra 30.485 a s m e n y s

8 S t a s y s R a š t i k i s , „ L i e t u v o s k a r i u o m e n ė s t r a g e d i j a " , L i e t u v i ų a r c h y v a s , 1952 m., B r o o k l y n , N.Y., 284 — 3 6 5 p., red . dr. pre l . J. P r u n s k i s .

9 K a z y s A l i š a u s k a s , „1940 m . b o l š e v i k a m s L i e t u v ą u ž ė m u s " , L i e t u v i u e n c i k l o p e d i j a , XV t . 1968 m., 1 1 8 — 1 1 9 p., „ S u r i n k t o m i s ž i n i o m i s b o l š e v i -ka i L i e t u v o j e per v i e n e r i u s m e t u s i š ž u d ė i r i š v e ž a a p i e 5 0 0 k a r i n i n k ų i r 6 .000 p u s k a r i n i n k i ų i r k a r e i v i ų " .

1 0 K i p r a s Bie l in i s , „ T e r o r o i r v e r g i j o s i m p e r i j a S o v i e t ų R u s i j a " , I963 m. N e w York, 240 p . G r į ž ę v o k i e č i a i , A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o b e l a i s v i a i : „tei-g i a , k a d dėl n e p a k a n k a m o m a i s t o , l i g ų i r ž u d y m ų p a b a l t i e č i ų kar ių ne-d a u g k a s i š l i k o g y v i . K a s l e n k a m s K a t y n a s , t a s p a b a l t l e č i a m s N o r i l s k a s . "

1 1 J. P a j a u j i s - J a v i s , op. cit., 1 4 0 — 1 4 3 p

12 S ū d u v i s , op. cit., 53 p k a r o p r a d ž i o j e k a l ė j i m u o s ir k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e l a i k o m u s k a l i n i u s b o l š e v i k a i ė m ė m a s i š k a i ž u d y t i — K r e t i n g o -je , P e t r a š i ū n u o s e , P r a v i e n i š k ė s e (ap ie 700 kal inių i r l i e t u v i ų s a r g y b i n i ų s u j ų š e i m o m i s ) , P a n e v ė ž y j e , R a s e i n i u o s e , S a r g ė n u o s e , Rainių m i š k e l y j e . S m ė l y n ė j e pr ie Č e r v e n ė s B a l t g u d i j o j e r a s t a n u ž u d y t a 1.114 l i e t u v i ų .

1 3 P a j a u j i s - J a v l s , op. cit . , 4 5 — 6 0 p . „ M a s s a c r e o f P o l i t l c a l P r i s o n e r s " „ O n l y a s m a l l p a r t o f t h e 12 .000—15 000 a r r e s t e d d u r i n g t h e f i r s t y e a r of t h e S o v i e t o c c u p a t i o n of L l t h u a n i a w e r e d e p o r t e d to R u s s l a in a d v a n c e . S o m e w e r e taken t h e r e d u r i n g t h e S o v i e t r e t r e a t , but m a n y w e r e m u r d e -r e d o n t h e s t r e e t , i n t h e p r i s o n s o r s o m e w h e r e n e a r - b y , w h i l e o t h e r s w e -r e m u r d e r e d a s t h e y w e r e f o r c e - m a r c h e d t o t h e e a s t . "

* P r i e d a s Nr. 1.

1 5

Page 16: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

(Pr iedas Nr. 1). Tame sąraše yra s u ž y m ė t o s trėmimo datos, pask i r t ies s totys , tremtinių skaičiai ir važtaraščių numeriai . 1 4 1 5

Kitas pabalt iečių, t r e m i a m ų j ų į Sibirą, sąrašas b u v o rastas N K V D į s t a i g o j e R y g o j e . Jame surašy ta 21.214 asmenų. Jų paskir t ies s totys : Omskas , Tomskas , Bi j sk , Barnaul, S lavogo-rod, A l e n s k . Ten informuojama, kad iš Lietuvos i švežta apie 3 5 — 4 0 tūkstančių įvair ių p r o f e s i j ų asmenų su še imomis . Yra taip pat žinoma, kad k e l i o n ė j e vyra i b u v o atskirti nuo še imų. 1 6

6 . & 7 . A k t y v i ų j ų l i e t u v i ų g a u d y m a s i r ž u d y -m a s p r i e š p a t k a r o p r a d ž i ą i r s u k i l i m o a u k o s .

1 9 4 1 - 4 2 metais Lietuvos polici ja i š tyrė i r s u r a š ė protoko-lus, l iudininkai patvirtino, sudarė sąrašus a k t y v i ų j ų l ietuvių, kur iuos komunistų part i jos nariai, remiami bes i t raukiančių KGB ir Raudonosios armi jos dalinių nužudė prieš pat karo pradžią ir tuo j karui p r a s i d ė j u s .

Tie 88-iuose va l sč iuose surinkti d u o m e n y s yra surašy t i 201 šap i rogra fuotų puslapių l e i d i n y j e . Vis i nužudyt ie j i su kelioli-ka neatpažintų asmenų yra identi f ikuoti vardu, pavarde, am-žiumi, bei g y v e n a m o s v ie tovės adresu ir kitomis b iograf inė-mis ž iniomis. J ie b u v o atrasti, atkasti i š masinių sek l ių duo-bių ir palaidoti kapinėse .

Suska ič iavus 88-iuose v a l s č i u o s e nukankintus l ietuvius, rasta apie 1.430 a s m e n ų . Šį ž u v u s i ų j ų skaičių per ska ič iavus inter-pol ic i jos būdu į v i s u s 380 Lie tuvos va l sč ius ir to ska ič iaus imant tiktai 65% buvo gauta apie 4.030 pr ieš karą ir karo ei-g o j e ž u v u s i ų j ų . Į tą skaičių įeina apie 2.000 suk i l ime kr i tus ių aktyv i s tų suki lė l ių . 1 7 1 8

8 . Ž y d ų t a u t y b ė s a s m e n y s i r d a l i s L i e t u v o s k a r i ų , p a s i t r a u k u s i ų s u f r o n t u į S o v i e t ų S ą -j u n g ą .

1 4 L e o n a r d a s K e r u l i s , I š v e ž t ų j ų l i e t u v i ų s ą r a š a s , ( A R e g i s t e r o f D e p o r -ted L i t h u a n i a n s ) , 1981, P a s a u l i o L i e t u v i ų A r c h y v a s .

1 5 J u r g i s G l u š a u s k a s , . B u v u s i o k o m i s a r o l i u d i j i m a s " . „ M a s k v a r e i k a l a v o i š L i e t u v o s i š t r e m t i 700.000 a s m e n ų , t .y. k e t v i r t a d a l į t a u t o s . O k u p u o t o s L i e t u v o s t a r y b i n ė v y r i a u s y b ė b u v o p r i v e r s t a p r a š y t i K r e m l i a u s V y r i a u s i ą K o m i t e t ą i š v e ž t i i š L i e t u v o s n e p a g e i d a u j a m ą e l e m e n t ą . J u s t i n a s P a l e c k i s , L i e t u v o s TSR p r e z i d e n t a s d u kar t a p a l p o , b e t p a g e i d a v i m ą i š p i l d ė . "

16 V y t a u t a s V a i t e k ū n a s , „ D e p o r t a t i o n " , L i t h u a n u s , V o l . 17, No. 2, 1971.

17 L i e t u v o s p o l i c i j o s 1942 metų p r o t o k o l ų l e i d i n y s , „ B ė g a n č i ų j ų k e r š t a s " . 18 A l g i r d a s M. B u d r e c k i s , „The Lithuianian N a t i o n a l Revol t of 1941". Rut-

g e r s U n i v e r s i t y , 231 p., 1962.

1 6

Page 17: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

A p i e 5.000 l i e tuv i ško jo 29-ojo soviet inio korpo karių, ku-r iems n e b u v o p a v y k ę i š s ivaduot i i š soviet inių politrukų kont-rolės, turė jo su frontu pasitraukti į Sovietų S ą j u n g o s rytus . 1 9

A p i e 15.000 žydų t a u t y b ė s Lie tuvos pil iečių savanoriškai t raukėsi su Raudonąja armija į Sovietų S ą j u n g ą . Vieni jų trau-kėsi kaip b o l š e v i k ų kalaborantai, b i jodami g y v e n t o j ų keršto, kurių še imos narius bei juos pačius tardydami ka lė j imuos per-s e k i o j o , bodami a k t y v a s ir ž iaurūs soviet iniai pare igūnai . Kiti g i t raukėsi , b i jodami nacių, kur ie žydų t a u t y b ė s a s m e n i s nai-kino be atodairos. 2 0

N a c i ų o k u p a c i j a 1 9 4 1 . V I . 2 6 — 1 9 4 4 , r u d u o "

9 . S u n a i k i n t i p y l i a v a s b o i k a t a v ę ū k i n i n -k a i , p r i e v a r t a V o k i e t i j o n i š g a b e n t i d a r b i -n i n k a i , p a g e l b i n i ų d a l i n i ų n a r i a i , n a c i ų s p o r a d i š k o s e g z e k u c i j o s a u k o s .

Darbo tarėjo J. P a u k š č i o privačia informaci ja per t r e j u s na-cių okupac i jos metus L i e t u v o j e b u v o s u g a u d y t i 75.000 darbi-ninkų ir išvežti į V o k i e t i j ą . 2 1 Dauge l i s jų dėl įvair ių konfl iktų

1 9 Š k i r p a , S u k i l i m a s , op. cit. B i r ž e l i o mėn. 14 d. (1941 m.) . .„iš 20-to k o r p u s o a b i e j ų p o l i g o n ų ( V a r ė n o s i r P a b r a d ė s ) b u v o i š v e ž t a a p i e 300 l ie-tuv ių k a r i n i n k ų . A p i e i š v e ž t ų j ų l i k i m ą d a u g i a u j o k i ų žinių n e g a u t a . " (295 p.) „Birže l io mėn. 2 2 d . v o k i e č i ų k a r i u o m e n e i p e r ž e n g u s s i e n ą S o v i e t ų k a r i u o -m e n ė s v a d ų t a r p e k i l o p a n i k a . 29-to k o r p u s o l i e t u v i a i k a r i a i s p o n t a n i š k a i s u k i l o . V a r ė n o s p o l i g o n e s u k i l i m a s Į v y k o j a u 2 2 d . v a k a r e . . . P a b r a d ė s po-l i g o n e l i e t u v i ų k a r i ų s u k i l i m a s į v y k o 2 4 d . A t s i p a l a i d a v o a p i e 5.000 ka-r e i v i ų . " (296 p.)

20 Dov. Levin, Y a d V a s h a m s t u d i j o j e 1984, vo l . XVI, J e r u s a l e m , I s rae l . „ r o u g h l y 15.000 (Jevvs. a u t h. n o t e ) w e r e e v a c u a t e d or e s c a p e d to t h e in-

t e r i o r o f t h e S o v i e t Union d u r i n g t h e w i t h d r a w a l o f t h e Red A r m y f r o m L l t h u a n i a in J u n e 1941." (334 p.)

„The Red A r m y ' s L l t h u a n i a n l n f a n t r y D i v i s i o n No. 1 6 w a s e s t a b l i s h e d in D e c e m b e r 1941 near t h e c i t y of G o r k i in t h e S o v i e t R u s s i a n R e p u b l i c . A t Its p e a k , the d i v i s i o n n u m b e r e d 12.000 s o l d i e r s a n d o f f i c e r s : a l a r g e m a j o r i t y w e r e L l t h u a n i a n c i t i z e n s ; a f e w w e r e f o r m e n S o v i e t c i t l z e n s . T h e n a t i o n a l c o m p o s l t i o n o f t h e d i v i s o n w a s as f o l l o w s : J e w s — 45 to 5 0 % ; L i t h u a n i a n s ( i n c l u d i n g t h o s e born i n the S o v i e t Union a n d r e s i d e n t s the-re) — 2 5 t o 30°/ ; R u s s l a n s ( v i r t u a l l y all o f t h e m S o v i e t r e s i d e n t s ) — 2 0 t o 2 5 % ; o t h e r s — 4 % t o 5 % , . T h u s for a l o n g t l m e J e w i s h s o l d i e r s c o n s -t i t u t e d t h e l a r g e s t n a t i o n a l c o n t i n g e n t o f t h e D i v i s i o n . H e a v y l o s s e s s u f -f e r e d by the D i v i s i o n in t h e p e r i o d b e t v e e n t h e w i n t e r o f 1943 and t h e e n d of t h e w a r . . . l t s e e m s l i k e l y t l iat on M a y 8, 1945, t h e d a t e of G e r -m a n y ' s s u r r e n d e r , o n l y 10% of t h e o r i g i n a l n u n i b e r o f Jevv i sh s o l d i e r s r e m a i n e d in t h e D i v i s i o n . " (349 p.)

* P r i e d a s nr. 2 2 1 J . P a u k š č i o , d a r b o t a r ė j o , p r i v a t i i n f o r m a c i j a , 1944 m .

1 7

Page 18: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

su naciais darbų pr iž iūrėtoja is b u v o ats idūrę koncentraci jos s t o v y k l o s e . Dachau koncentraci jos s t o v y k l o j e ž u v u s i ų j ų tarpe b u v o per 5.000 l ietuvių, F l o s s e n b u r g o s t o v y k l o j e apie 3.000 ž u v u s i ų j ų l ie tuvių. Apyt ikr iu skaičiavimu koncentraci jos sto-v y k l o s e v iso ž u v u s i ų j ų b u v o apie 17.000 darb in inkų.

Už maisto kvotų ne i šp i ldymą ūkininkai b u v o baudžiami mir-timi bei k a l ė j i m u . Taip pavyzdž iu i vokiečiai iš L ie tuvos bes i-traukdami apie 700 ūkininkų kalinių i š v e ž ė iš Kauno ka lė j imo į IX fortą ir s u š a u d ė .

N. E. S ū d u v i s , k n y g o j e „Vienų v i e n i " 151 p. rašo: „1942 metais keli šimtai ūkininkų iš S u v a l k i j o s , tarp jų moterys , už py l iavų nepristatymą buvo išvežti į Vokie t i jos konc. s t o v y k l a s ir apie j u o s niekas daugiau nieko n e g i r d ė j o . Už py l iavų neiš-pi ldymą ei lė ūkininkų demonstra tyv ia i b u v o s u š a u d y t i . " 2 2

Žiauriausias iš v isų nacių komisarų b u v o Vi ln iaus apy-g a r d o s komisaras W u l f . Jo ūkio v a d o v a s Rexin pats d a l y v a v o ūkininkų e g z e k u c i j o s e . Tam pas i r inkdavo turgaus dieną ar šventę ir žmonių ak iva izdo je e k z e k u c i j a s į v y k d y d a v o ir lavo-nus pa l ikdavo t u r g a u s a ikš tė je kel ias dienas . Pogr indž io spau-da yra apraš ius i Trakų, Pabradės, Rudaminos, Riešės , Paber-žės ir kitų valsčių e g z e k u c i j a s . A p i e penketą ūkininkų iš kiek-v ieno va l sč iaus žmonių įgąsd in imui v ie ša i s u š a u d y d a v o . " 2 3

„Teroras y p a č v e i k ė , kai 1943 metų v i d u r y j e b u v o paskir-tas nau jas SS pol ic i jos v a d a s part i jos g e n e r o l a s Harm, atkeltas i š Dniepropetrovsko, kur b u v o s p ė j ę s pas ižymėti r e p r e s i j o m i s prieš ukrainiečius . Pas i te lkęs Vi ln iaus miesto ir a p y g a r d o s ko-misarus Hingstą ir W u l f ą , sudarė 5.000 eses in inkų dalinį eks-pedic i joms. Generolo „Harm ekspedic in inka i Švenčionių aps-k r i t y j e s u ė m ė 2.000 a s m e n ų . Vėl iau n u s i a u b ė S v y r i u s , Pabra-dę, Rievę, Neinančius, Trakus , V a l k i n i n k u s , Varėną, E i š i š k e s , Žiežmarius . Perloja a t s i g y n ė k u l k o s v a i d ž i a i s . " 2 4

1942 metų v i d u r y j e Sovietų S ą j u n g a pradė jo siųsti v i s dau-g iau partizanų į š iaurės rytų Lietuvą — Biržų, Zarasų, Rokiš-kio, Utenos, Švenčionių, Vi lniaus, Trakų srit is. Partizanai plė-

22 S ū d u v i s , op. cit., 151 p. 23 S ū d u v i s , op. cit., 193 p. „1943.VI.11 k e t u r i E i t k ū n ų g e s t a p o t a r n a u t o -

j a i a t v y k o į E g l i n i n k ų k a i m ą , V i l k a v i š k i o a p s k r . p a s s k l y p i n i n k ą K l e v i č i ų . J i s n u m a t y d a m a s , k a d a t v y k o j o s u i m t i , i š a u t o m a t i n i o g i n k l o n u š o v ė vi-s u s k e t u r i s g e s t a p i n i n k u s i r p a t s s u š e i m a p a s i s l ė p ė . " V ė l i a u , j i s b u v o su-g a u t a s i r nacių s u š a u d y t a s , t a i p pat v i s a jo š e i m a i r 100 į t a r i ų jo p a d ė j ė j ų .

24 P e r l o j o s m i e s t e l i o r e z i s t e n c i j a , Į L a i s v ę , a n t i n a c i n i o p o g r i n d ž i o lai-k r a š t i s , 1943.IX.17 1 8 - 1 9 nr.

1 8

Page 19: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

šė ūkininkus, atimdami maistą, g a l v i j u s . J ie taip pat užpulda-vo vok ieč ius . Ten, kur soviet iniai partizanai n u š a u d a v o vokie-čių karius, g e s t a p a s k e r š y d a v o v ie t in iams g y v e n t o j a m s , sude-g i n d a m a s t r o b e s i u o s e v i sas ūkininkų še imas.

Taip Pirčiupio kaimas b u v o sunaikintas 1944 metais biržel io 3 dieną. Vis i 119 ūk in inkų šeimų nariai b u v o sudeg int i jų na-muose . Ž u d y n ė m s v a d o v a v o Eiš i šk ių komendantas Giess ler . Lietuvos Pirčiupis yra l y g u s Č e k o s l o v a k i j o s Lidiče. 2 5 2 6 ( 3 len-telė)

10. N a c i ų h o l o k a u s t o a u k o s .

Soviet inių autorių duomenimis Lie tuvo je 1941 metais su Vil-niumi ir trečdaliu Vi ln iaus krašto b u v o apie 8,0% žydų.

Tokiu būdu v i s o žydų t a u t y b ė s asmenų b u v o :

2.925.271 X 0,8 = 234.021 2 7

Naudojant Dov L e v i n ' o pate iktus deportuotų, e m i g r a v u s i ų bei l ikviduotų žydų t a u t y b ė s asmenų skaičių sudaryta holo-kausto aukų lentelė: (4 lentelė)

11. L i e t u v o s g y v e n t o j a i , p a s i t r a u k ę į V a k a -r u s , i r K l a i p ė d o s v o k i e č i a i , p a b ė g ę į V o k i e -t i j ą .

A r t ė j a n t antrajai sov ie t ine i okupaci ja i apie 56.000 l ietuvių pas i t raukė į V a k a r u s . 2 8 A p i e 64.000 Klaipėdos vokiečių ir lie-tuvių, frontui artė jant, p a b ė g o į V o k i e t i j ą . 2 9

25 P i r č i u p i s , Į L a i s v ę , 1944.VI.20, 11(34) nr„ p o g r i n d ž i o l a i k r a š t i s .

26 P i r č i u p i o t r a g e d i j a , Mint i s , V i l n i u s , 1951.

2 7 A . S t a n a i t i s i r P . A d l i s , „ L i e t u v o s TSR g y v e n t o j a i " , Mint i s , V i l n i u s , 1973, 100, 114 p.

2 8 P a j a u j i s - J a v i s , o p . cit., 8 9 p .

29 K l a i p ė d a , E n c y c l o p e d i a L i t u a n i c a , vo l . 111, 1973, B o s t o n , Mass . , 1 2 9 — 137 p.

1 9

| Į Vokiet i ją pas i t raukė tiktai dal is Kla ipėdos g y v e n t o j ų . Stam-b e s n ė jų dal is b u v o deportuoti į Gulago v e r g ų s t o v y k l a s .

Page 20: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

3 l e n t e l ė

NACIŲ T E R O R O A U K O S A P Y T I K R I U S K A I Č I A V I M U

17.000 d a r b i n i n k ų , d e z e r t y r a v u s i ų i š d a r b o v i e č i ų V o k i e t i j o j e , įka l in tų k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e i r ten žuvus ių

11.000 ū k i n i n k ų , pi lnai n e a t l i k u s i ų p y l i a v ų , s u š a u d y t ų bei ž u v u s i ų k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e

13.000 d e z e r t y r a v u s i ų i š k a r i n ė s t r a n s p o r t o , p a g a l b o s bei s a r g y b o s dal i-nių, s u š a u d y t ų bei mirusių k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e

4.000 įva i r ių s p o r a d i n i ų e g z e k u c i j ų a u k o s

45.000 V I S O ž u v u s i ų nacių o k u p a c i j o s 1941—1944 m e t a i s .

4 l e n t e l ė

Ž Y D Ų H O L O K A U S T O A U K O S L I E T U V O J E

V i s o žydų t a u t y b ė s a s m e n ų L i e t u v o j e 1940 m e t a i s p r i e š karo pradžią 27

Į Sov ie tų R u s i j ą d e p o r t u o t a 3 0 -

234.021

7 . 0 0 0 . 227.021

1939—1940 m. e m i g r a v u s i ų į užs ienį — 6.000 221.021

1941 m. b i r ž e l i o 2 2 — 2 9 d. p a s i t r a u k ė į S o v i e t ų S ą j u n g ą su R a u d o n ą j a a r m i j a — 15.000

Ž y d a i i š L i e t u v o s i š g a b e n t i į E s t i j ą 3 0

206.021 — 13.000

193.021 I š l iko g y v i L i e t u v o j e bei i š ė j o g y v i i š V o k i e t i j o s konc. s t o v y k l ų — 28.000

N a c i ų v y k d y t o h o l o k a u s t o s u n a i k i n t i L i e t u v o s ž y d a i V i s o 165.021

3 0 Dov Levin, Yad V a s h a m s t u d i j a , vol . XVI, J e r u s a l e m , 1948, 334 p.

2 0

Page 21: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

Antroji sovielinė okupacija*

12. & 13. T r y s m a s i n i a i i š v e ž i m a i į G u l a g o v e r -g ų s t o v y k l a s :

1945.VII.VIII.IX., 1946.11 i r 1947.VII.V1II.XI.XII, b e i i n d i v i d u a l i n i a i a r e š t a i .

Grįžę soviet iniai okupantai 1945 metais ištisai tris m ė n e s i u s ( l iepos, r u g p j ū č i o i r r u g s ė j o ) v y k d ė masinius l ietuvių še imų trėmimus. 1946 metų vasar io mėn. t rėmimus okupantai s k e l b ė kaip keršto veiksmą dėl soviet inių r inkimų boikoto. 1947 me-tų trėmimai v y k o visą antrąjį pusmetį beve ik be per t raukos . 3 1

Šalia tų masinių trėmimu buvo taip pat daug indiv idual ių areštų bei e g z e k u c i j ų .

Dar ir antroje 1944 metų p u s ė j e tarp r u g p j ū č i o ir g r u o d ž i o mėn. apie 37.000 l ietuvių b u v o deportuota bei n u ž u d y t a . 3 2

Eltos biuletenio duomenimis 1945—47 metų aukų balastas yra š is : deportuota 120.0)0, v ie to je l ikviduota 30.000. 3 1

1948 metais indiv idual ia i areštuotų bei i š g a b e n t ų b u v o 18.000.

14. R e p a t r i j u o t i e j i į L e n k i j ą 1 9 4 5 - 1 9 4 7 m .

Eltos b iuletenio duomenimis , 1945—47 metų l a i k o t a r p y j e į Lenki ją i š L ie tuvos r e p a t r i j a v o 140.000 asmenų. 3 3 Soviet inių autorių informaci ja, tų „į Lenki ją r e p a t r i j a v u s i ų j ų ar repatri-juodintų buvo apie 178.030 a s m e n ų " . Tame s k a i č i u j e esą ma-žiausiai apie 100.000 iš Vi ln iaus mies to . 3 4 3 5 3 6

Atrodo t ikresnis yra 140.000 repatr i javus ių į Lenki ją skai-čius, y p a č turint g a l v o j e , kad tarybinia i autoriai ga l i turėti po-linkių „repatri juodintų" į Lenki ją skaičių didinti, tuo mažin-dami į Gulago v e r g ų s t o v y k l a s i š v e ž t ų j ų ska ič ių .

* P r i e d a s Nr. 3 31 E l t o s b i u l e t e n i s , 1950 m. g e g u ž ė s m ė n . 25 d., Nr. 5(79) 3 p. 3 2 P a j a u j i s - J a v i s , op. cit., 8 9 — 9 0 p .

3 3 E l t o s b i u l e t e n i s Nr. 5(79), 1950 m. g e g u ž ė s m ė n . 25 d., 6 p. 34 P. G a u č a s i r E. S t a n k a i t i e n ė , . K a i m o g y v e n t o j ų s k a i č i a u s p a s i k e i t i -

m a s L i e t u v o s a d m i n i s t r a c i n i u o s e r a j o n u o s e , " G e o g r a f i n ė g e o l o g i j a , 10, 1973, V i l n i u s .

35 P. G a u č a s i r E. S t a n k ū n i e n ė , . V i l n i a u s m i e s t o i s t o r i j a " , V i l n i u s , Min-t i s . 1972, 248 p., LTSR M o k s l ų A k a d e m i j o s le id .

3 6 A . Izde l i s , „ P o p u l a t l o n C h a n g e " , s p a u d a i p a r u o š t a s t u d i j a , 1983, 8 — 25 p.

21

Page 22: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

15. M a s i n ė ū k i n i n k ų d e p o r t a c i j a 1 9 4 8 g e g u -ž ė s 2 2 d.

Didžiausia m a s i n ė ūkininkų deportaci ja b u v o į v y k d y t a 1948 metais per pirmus šeš i s mėnes ius . Deportaci jos v i r š ū n ė b u v o g e g u ž ė s 22 d ieną. Okupantai tą trėmimą teis ino ūkininkų pa-s ipr ieš in imu ūkių k o l e k t y v i z a c i j a i . Per tuos šeš i s m ė n e s i u s iš-tremta daug iau nei 100.000 ū k i n i n k ų . Jų tarpe ap ie 70% bu-vo vaikai , m o t e r y s i r senel ia i . Tai buvo a g r e s y v u s , nežmoniš-kai ž iaurus sov ie t in io g e n o c i d o v e i k s m a s . 3 7

Dėl šio trėmimo y p a č nukentė jo r y t i n ė s Lietuvos sr i tys . Tuo b ū d u ūkiai b u v o tuštinami kolonis tams iš Sovietų S ą j u n g o s . Šis ir vė le sn i s 1949 metų trėmimas b u v o v y k d o m a s pagal A b a -k u m a v o pas i rašytą slaptą deportac i jų į s a k y m ą . J i s b u v o d a u g ž iauresnis nei S e r o v o ir Guzevičiaus 1 9 3 9 - 4 0 deportaci jų in-s t rukc i jos .

16. M a s i n ė s m i e s t i e č i ų d e p o r t a c i j o s : P i r m o j i 1949 m . k o v o 2 d.; a n t r o j i b i r ž e l i o m ė n .

J o s d a u g i a u s i a pal ietė mieste lėnus, inte l igent i ją . Tų d v i e j ų deportaci jų a u k o s s i e k ė 120.000 asmenų. 3 8

Soviet inė administraci ja s k u b ė j o dar prieš Lietuvos okupaci-ją jų suplanuotą ištremtinų 700.000 asmenų skaičių i šgabent i į Gulagą.

17. 1 9 5 0 m e t ų k o v o - b a l a n d ž i o m ė n . d e p o r t a c i j a .

A u g u s t i n a s Izdelis savo paruošto je spaudai s t u d i j o j e „Popu-lation C h a n g e " , 1983, 10 p. rašo: „Pagal Lietuvos TSR Minis-terių t a r y b o s centr inės s tat is t ikos v a l d y b o s raportą (Lietuvos TSR ekonomika ir kultura 1975 metais, Mintis, Vi lnius, 1976) tarp 1950 m. saus io mėn. ir 1951 m. s a u s i o mėn., L ie tuvos g y v e n t o j ų ska ič ius nukrito 12.000 a s m e n ų . "

A. Izdelis p r i d ė j ę s prie 12.000 skir tumo metinį pr ieaugį 29.800 randa, kad 1950 metais Lietuva neteko 41.800 g y v e n -to jų . Yra pagr indo manyti , kad tai buvo tų metų į Gulagą iš-t r e m t ų j ų skaičius, nes anais pokar io metais Lietuva kitų g y -vento jų nuostolių neturė jo . 3 9

37 E l t o s b i u l e t e n i s , Nr. 7(72), 1949, 1 p.

38 E l t o s b i u l e t e n i s , Nr. 5(79), 1950, 9 p.

39 A. Izdel i s , op. cit., 8 — 2 5 p.

2 2

Page 23: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

18. 1 9 5 1 , 1 9 5 2 i r 1 9 5 3 m e t ų d e p o r t a c i j o s .

Ties ioginių skaičių apie tų metų masines l ietuvių deportaci-jas neturime, bet tremtinių s k e l b t u o s e a t s iminimuose b u v o ra-šoma, kad dar 1952 metais ir 1953 metų pradž io je Jauni vyra i i š Lietuvos b u v o a t g a b e n a m i į G u l a g o v e r g ų s t o v y k l a s . Grei-čiausiai tai b u v o vyra i įtariami part izanavimu. 4 0

N e t u r i n t d u o m e n ų , l a i s v a i b u v o p a s i r i n k t a s k u k l u s 7 . 0 0 0 m e -t i n i o g e n o c i d o a u k ų s k a i č i u s . P e r t r e j u s m e t u s s u s i d a r ė 2 1 . 0 0 0 .

19. 1 9 4 9 - 5 3 m . i n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i i r d e -p o r t u o t i .

Neturint o b j e k t y v i ų duomenų, v i s iems 5- iems metams b u v o paimtas s p ė j a m a s 25.000 areš tuotų jų ska ič ius . Tai būtų tiktai apie 2 0 % , pagal Eltos biuletenį Nr. 5(72), 1950 m. g e g u ž ė s mėn. 25 d., individual ia i a reš tuotų jų 1 9 4 4 - 4 8 metų laikotar-p y j e . 4 1

20. K o v o t o j a i u ž l a i s v ę i r j ų p r i e š a i s t r i b a i ž u -v ę 1 9 4 4 - 5 4 rn.

Į 36.003 ž u v u s i ų j ų skaičių įeina a k t y v ū s kovotojai už l a i svę , a k t y v ū s jų rėmžja i , o taip pat žuvę jų priešai str ibai, o k u p a n -to kalaborantai .

Wi l l iam J. H. Hough, rašo: „Immediately after the second Soviet invasion of 1944, the Baltic people e n g a g e d in a he-roic, if ult imately unsuccess fu l armed res i s tance to the So-viet forces occupy ing their homelands . O r g a n i z e d partisan re-s i s tance in Lithuania lasted for ten years ( 1 9 4 4 - 1 9 5 4 ) . At its peak in 1945, the Llthuanian res is tance embraced over 30.000 active f ighters with thousands of sympathizers . " 4 2

Vytauto S. Vardžio nuomone, „The part isans w e r e espec ia-lly s trong dur ing 1 9 4 5 - 4 7 , w h e n the controlled la rge sect ions of the countrys ide and held their own against the Sov ie t for-ces . "

Prof. V y t a u t a s V a r d y s informuoja, kad v ienas Sovietų šalt i-nis tvirtina, j o g partizanų k o v o s e žuvo 20.000 l ietuvių ir a p i e tą skaičių Sovietų k o v o t o j ų . 4 3

4 0 K . Bie l in i s , . T e r o r o i r v e r g i j o s i m p e r i j a S o v i e t ų R u s i j a " , 1963, N e w York, 298 p.

41 E l t o s b i u l e t e n i s Nr. 5(79), 1950, 3 — 6 p. 42 W i l l l a m J. HJ H o u g h III, . T h e a f i n e x a t i o n of t h e Bal t ic S t a t e s " , N.Y.

L a w S c h o o l J m . of Internat ional a n d C o r n p a r a t i v e L a w , vol . 6, No. 2, 1985, 473 p.

43 V y t a u t a s V a r d y s , . L i t h u a n i a under t h e S o v i e t s " , 1965, 85 p .

23

Page 24: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

J. Daumantas k n y g u t ė j e „Fighters for F r e e d o m " tvirtina, kad Sovietų karių k r i s d a v o 3 - 6 kart d a u g i a u kaip part izanų. 4 6

1944 — 54 metų kovoto jų už laisvę rez i s tenci ja pr ieš Sovietų okupac ines j ė g a s į Lietuvos istoriją įeina kaip heroiškoj i tra-g i š k o j i kova už la isvę ir Lietuvos savaranki šką v a l s t y b i n g u -

mą44 45 46 47

21. Nuostolių suvestinė spaudos duomeni-mis.

Pirmosios sov ie t inės o k u p a c i j o s metu ( 1 9 4 0 . V I . 1 5 - 1941.VI.22) Lietuva neteko 75.860 g y v e n t o j ų i švežta is ia i s i r d a u g u m o j e su-naikintais Gulago koncentraci jos s t o v y k l ų s i s temoje . Tarp 20.000 iš Lietuvos i š v y k u s i ų j ų karo pradžio je su bes i t raukiančia Rau-d o n ą j a armi ja 15.000 b u v o žydų tautybės a s m e n y s . Maždaug, 6.000 jų į s i rašė Sovietų S ą j u n g o j e į L i e t u v i š k ą j ą diviz i ją nr. 16. Žydų autorių duomenimis apie 90% jų žuvo s u n k i o s e karo k a u t y n ė s e . V o s 10% liko g y v i .

Nėra duomenų apie 5.000 Lietuvos armi jos karių l ikimą. Jų tiktai 3.000 pak l iuvo į L i e t u v i š k ą j ą d iv iz i ją nr. 16. Turbūt jų, kaip ir žydų, g y v ų liko vos 1 0 % . Kiti gi 2 .000 gre ič iaus ia i ats idūrė G u l a g e .

Antros ios s o v i e t i n ė s o k u p a c i j o s 1944 — 54 metais s p a u d o s duomenimis L ie tuvo je sunaikinta bei i švežta į Gulago v e r g ų s t o v y k l a s apie 516.800 a s m e n ų .

Taig i a b i e j ų soviet inių okupaci jų metais į okupanto naiki-nimo g i r n a s b u v o pak l iuvę ap ie 592.660 Lie tuvos g y v e n t o j ų .

1941 —44 metus n a c i ų o k u p a c i j o s p r i e v a r t ą asme-niškai p a t y r u s i ų j ų yra g a n a didel i s skaič ius . 75.000 s u g a u d y t ų darb ininkų ir išvežtų į Vokiet i ją darbams, 11.030 ūkininkų, suareštuotų už py l iavų ne i šp i ldymą, ap ie 40.000 v y r ų į j u n g t ų į į va i r ius transporto, s a r g y b ų , Viet inės r inktinės dal inius, spo-radinių e g z e k u c i j ų aukos, apie 4.000. Tad v i so sus idaro apie 130.000. Tre jų metų nacių o k u p a c i j o j e , iš jų žuvo apie 45.000.

4 4 A . A ! e k x i e v , „Dissent a n d Nacional i s in i n the S o v i c i Ba l l i c " 1983, 33 p.

4 5 P. Zundė, „Lithuania", Nr. 3-4, 1964, Lietuvių e n c i k l o p e d i j a , vo l . X V , 448 p., 1968.

4 6 J . D a u m a n t a s , . P a r t i z a n a i " , j L a i s v ę Fondas, 1981, t r e č i a s l e i d i m a s . F i g h t e r s for F r e e d o m , 1988.

4 7 K ę s t u t i s K. Girnius , „Part izanų k o v o s L i e t u v o j e " , Į L a i s v ę Fondas, 1987.

2 4

Page 25: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

P r i d ė j u s holokausto 165.000 aukų, ž u v u s i ų j ų Lie tuvos pi l iečių nacių o k u p a c i j o j e s u s i d a r o 210.000.

Repatr i jac i jų ir emigrac i jų nuostoliai yra ypat inga i d ide l i , (5 lente lė) . Vis i tie s p a u d o j e rasti d u o m e n y s yra į j u n g t i į nuostolių s u v e s t i n ę , (6 lentelė).

5 l e n t e l ė

1941 m e t ų p r a d ž i o j e r e p a t r i j a v u s i e j i į V o k i e t i j ą 60 .000

1944 m e t ų p a b a i g o j e p a s i t r a u k u s i e j i i š L i e t u v o s ir v ė l i a u e m i g r a v u s i e j i į u ž j ū r i u s 56.000

1944 m e t a i s v o k i e č i a i i r l i e t u v i a i i š K l a i p ė d o s m i e s t o ir k r a š t o p a s i t r a u k ę į V o k i e t i j ą . . . 64.000

1945—4 m e t a i s r e p a t r i j a v u s i e j i į L e n k i j ą 140.000

V i s o 320.000

6 l e n t e l ė

L I E T U V O S G Y V E N T O J Ų N U O S T O L I Ų S U V E S T I N Ė A N T R O J O P A S A U L I N I O K A R O I R P O K A R I O 1 9 4 0 — 1 9 5 9 m e t a i s

P i r m o j i s o v i e t i n ė o k u p a c i j a 1 9 4 0 . V I . 1 5 — 1 9 4 1 . V I . 2 2

1. R e p a t r i j a n t a i į V o k i e t i j ą 1940 metų r u d e n į ir ž i e m ą . . . 60 .000 2 . V a d o v a u j a n č i ų a s m e n ų s u ė m i m a s 1940 m e t a i s

l i e p o s 1 1 - 1 4 d. d. ir 1 8 — 1 9 d. d 2.000 3 . L i e t u v o s k a r i ų a r e š t a i i r į k a l i n i m a s G u l a g o

N o r i l s k e i r k i t o s e k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e 6 .500 4. Kal in ių l i k v i d a v i m a s 1940—1941 m 9.500 5 . P i r m a s i s m a s i n i s š e i m ų i š v e ž i m a s į G u l a g ą 1941.VI .14—17 d. d . 34.000 6 . A k t y v i ų j ų l i e t u v i ų ž u d y n ė s p r i e š pat karą

K G B i r k o m u n i s t ų i n i c i a t y v a 1.600 7 . K o v o t o j a i , k r i t ę s u k i l i m e 1941.VI .22—29 2.000 8 . Ž y d ų t a u t y b ė s a s m e n y s i r d a l i s kar ių

p a s i t r a u k u s i ų su f r o n t u į S o v i e t ų S ą j u n g ą V I . 2 2 — 2 9 d. d. . 20.000

N a c i ų o k u p a c i j a 1 9 4 1 . V I . 2 6 — 1 9 4 4 r u d u o

9 . S u n a i k i n t i p y l i a v a s b o i k o t a v ę ū k i n i n k a i , p r i e v a r t a i š g a b e n t i d a r b i n i n k a i i r k i t o s s p o r a d i š k ų e g z e k u c i j ų a u k o s . . . . 45.000

10. Nacių h o l o k a u s t o a u k o s 16.5.000 11. G y v e n t o j a i , p a s i t r a u k ę į V a k a r u s i r į V o k i e t i j ą 120.000

N u k e l t a į 2 6 p u s l .

2 5

Page 26: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

A t k e l t a l š 2 5 p u s i .

A n t r o j i s o v i e t i n ė o k u p a c i j a n u o 1944 m . r u d e n s

12. T r y s m a s i n i a i i š v e ž i m a i į G u l a g ą : 1945.V1I.V1II.IX; 1946. II ir 1947.VII.VII1.X1.XII 120.000

13. I n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i i r i š g a b e n t i 1 9 4 4 - 1 9 4 8 m . . . . 48.000 14. R e p a t r i j u o t i e j i į L e n k i j ą 1 9 4 4 - 1 9 4 8 . . . . , 140.000 15. M a s i n ė ū k i n i n k u d e p o r t a c i j a 1948.V.22 d 105.000 1.6, M a s i n ė m i e s t i e č i u d e p o r t a c i j a 1949.III.24 120.000 17. 1950 m. k j v o — b a l a n d ž i o mėn. d e p o r t a c i j a 41.800 18. 1951, 1952 Ir 1953 metų d e p o r t a c i j a 21.000 19. 1^48 —1953 m e l a i s i n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i ir d e p o r t u o t i . 25.000 20. Ž u v u s i e j i par t izanų k o v o s e 1944—1951 m 36.000

A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o i r p o k a r i o 1 9 4 0 — 1 9 5 9 m . L i e t u v a i š v i s o b u v o

n e t e k u s i g y v e n t o j ų 1.122.660

7 l e n t e l ė

G Y V E N T O J Ų K A I T A A N T R O J O P A S A U L I N I O K A R O I R P O K A R I O 1940—1959 M E T A I S L I E T U V O J E

M e t a i P r i e ž a s t y s S k a i č i a i

1940 Su V i l n i u m i i r V i l n i a u s k r a š t o t r e č d a l i u , be K l a i p ė d o s 2.925.271 1941 R e p a t r i j a v u s i e j i į V o k i e t i j ą — 60.000

S o v i e t u g e n o c i d o a u k o s — 75 860 V i e n ų metų p r i e a u g i s 23.937

1941 metų b a l a n s a s 2.813.348

1944 S u n a i k i n t i e j i p y l i a v a s b o l k a t a v ę ū k i n i n k a i i r į V o k i e -t i ją i š g a b e n t i d a r b i n i n k a i i r s p o r a d i š k o s e g z e k u c i j o s — 45.000 Nacių h o l o k a u s t o a u k o s — 1 6 5 000 I š v y k ę į V a k a r u s ir V o k i e t i j ą . . . — 1 2 0 000 T r e j ų metų p r i e a u g i s + 97.341

1944 metų b a l a n s a s 2.580.689

1947 T r i j ų m a s i n i ų t r ė m i m ų į G u l a g ą a u k o s 1944—1947 m. 120.000 I n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i 1944—1948 m — 48.000 R e p a t r i j u o t i e j i į L e n k i j ą — 1 4 0 . 0 0 0 Ž u v u s i e j i p a r t i z a n ų k o v o s e 1944—1947 m e t a i s . . . — 20.000 G r ą ž i n t o K l a i p ė d o s m i e s t o ir k r a š t o g y v e n t o j a i . . . + 1 5 6 . 0 1 8 1944—1947 metų p r i e a u g i s + 65.682

1947 metų b a l a n s a s 2.474.389 N u k e l t a į 2 7 p u s l .

2 6

Page 27: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

A t k e l t a lš 25 p u s i .

1949 Ū k i n i n k ų t r ė m i m a s į G u l a g ą 1 9 4 8 . V . 2 2 — 1 0 5 . 0 0 0 M i e s t i e č i u t r ė m i m a s į G u l a g ą 1949.111.24 — 1 2 0 . 0 0 0 1 9 4 7 — 1 9 4 9 m e t ų p r i e a u g i s , . . . + 39.591

1949 m e t ų b a l a n s a s 2 . 2 8 8 . 9 6 0

1953 1950 m e t ų k o v o - b a l a n d ž i o t r ė m i m a i — 4 1 . 8 0 0 1951, 1952, 1953 m e t ų t r ė m i m a i į G u l a g ą — 2 1 . 0 0 0 I n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i 1 9 4 9 — 1 9 5 3 m e t a i s . . . . — 5 5 . 0 0 0 Ž u v u s i e j i p a r t i z a n ų k o v o s e 1 9 4 8 — 1 9 5 3 — 16.000 1 9 4 9 — 1 9 5 3 m e t ų p r i e a u g i s + 9 3 . 8 3 2

1953 m e t ų b a l a n s a s 2 .279.012

1959 1 9 5 3 — 1 9 5 9 m e t ų p r i e a u g i s + 137.883

1959 m e t ų b a l a n s a s 2 . 4 1 6 . 8 9 5

22. G y v e n t o j ų k a i t a 1 9 4 0 — 1 9 5 9 m e t a i s

G y v e n t o j ų kaita Antro jo pasaul inio karo ir pokar io 1940— 1959 metais yra pateikta sept into je lente lė je . J i buvo s u d a r y -ta pradedant 1940 metais . S p a u d o j e paskelbt i nuostoliai, kaip s k i r s n y j e . J ie aprašyt i , b u v o atimami i š pirminių g y v e n t o j ų skaičių. To laikotarpio g y v e n t o j ų pr ieaugia i , apskaičiuoti skirs-nio 4 i šs ia iškintais metiniais nuošimčiais, buvo pridedami prie pirminių g y v e n t o j ų skaičių.

Kaip pavyzdį gal ima paimti sept intos ios lentelės 1947 me-tus. Iš 1944 metų balanso, t .y. pirminių Lie tuvos g y v e n t o j ų ska ič iaus (2.580.689) atimami tri jų metinių trėmimų aukos, (120.000), individual iai areštuotie j i a s m e n y s (48.003), į Lenki-ją r e p a t r i j a v u s i e j i (140.003) ir dal is ž u v u s i ų j ų partizanų kovo-se (1-0.003). Prie to pradinių g y v e n t o j ų ska ič iaus b u v o pridėti grąžinto Kla ipėdos miesto ir krašto g y v e n t o j a i (156.018) ir 1 9 4 4 - 4 7 metų pr ieaug i s (65.682). Taip la ipsniškai skaičiuo-jant yra prieita pr ie 1959 metų balanso (2.416.895).

G y v e n t o j ų v isuot inis s u r a š y m a s L i e t u v o j e buvo v y k d o m a s 1959 metais saus io v i d u r y j e . Tad mūsų ska ič iav imo laikotar-pis a p ė m ė 18,5 metų. 1940 metų tiktai antroji pusė, t .y. nuo o k u p a c i j o s pradžios (1940.V1.15) į ska ič iuo jama, o visi 1959 metai visai ne į ska ič iuo jami . Tad 1 9 5 3 - 5 9 metų pr ieaug i s bu-vo apskaičiuotas 5,5 metams. To paskut inio jo laikotarpio me-tinio pr ieaugio v idurk i s b u v o 25.073 a s m e n y s . Tas sudarė 1,04% metinio pr ieaug io nuošimtį . Tame l a i k o t a r p y j e jau ne-

2 7

Page 28: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

b u v o masinių trėmimų į Gulagą . Tad metinio pr ieaugio nuo-šimtis jau buvo p r a d ė j ę s kiek kilti, bet dar n e p a j ė g ė pas iekt i normalių laikų pr ieaug io l y g i o , 1,2—1,4.

P i r m o j e lente lė je yra pateikta v i s o 1 9 4 0 - 1 9 5 9 metų laiko-tarpio pr ieaugio s u v e s t i n ė . Bendroj i pr ieaugių suma yra 458.266 a s m e n y s . Kolonistai į tuos pr ieaugių ska ič iav imus yra neį traukt i .

8 l e n t e l ė

G Y V E N T O J Ų A U K O S I R N U O S T O L I A I , S P A U D O S D U O M E N I M I S

1940—1945 m e t a i s , k a i p a u k š č i a u y r a p a m i n ė t a , p i r m i n i u g y v e n t o j u b u v o ( S k i r s n i a i A ir B) 3.081.289

S p a u d o s d u o m e n ų a p s k a i č i a v i m u , a t ė m u s k o l o n i s t u s , I š t r e m -t u o s i u s , s u n a i k i n t u s , i š v y k u s i u s , b e g r į ž u s i ų j ų i š G u l a g o 1959 m e t a i s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų b u v o l i k ę . ( D u o m e n y s iš 5 l e n t e l ė s ) 2.416.895

S k i r t u m a s t a r p 1940—1945 ir 1959 m 664.394

1 9 4 0 - 1 9 5 9 m e t ų p i r m i n i ų g y v e n t o j ų p r i e a u g i s ( D u o m e n y s i š 6 l e n t e l ė s ) 458.266

G y v e n t o j ų n u o s t o l i s , n e a t s k a i t a n t g r į ž u s i ų j ų i š G u l a g o . 1.122.660

28

Page 29: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

III d a l i s

1 . N u o s t o l i u p a s k i r s t y m a s į į v a i r i a s p o z i c i j a s .

Skirstant Lietuvos g y v e n t o j ų aukas ir nuostol ius tarp įvair ių pozici jų buvo naudojami g y v e n t o j ų s u r a š y m o bei s p a u d o s bei l iudininkų d u o m e n y s .

Holokausto ir b a u d ž i a m ų j ų nacių v e i k s m ų aukų pagal g a n a t iks l ias s p a u d o s ir l iudininkų informaci jas b u v o 210.000, (3 ir 4 lentelės); e m i g r a v u s i ų ir r e p a t r i j a v u s i ų j ų skaič ius s i e k ė 320.000, (5 lentelė).

Pas inaudojant tais dv iem duomenimis , b u v o gal ima sudaryt i g y v e n t o j ų nuostolių s u v e s t i n ę pagal pozic i jas bendram nuos-tolių skaičiui, gautam g y v e n t o j ų s u r a š y m u , (2 lentelė).

Tas apskaič iuotas nuostolių p a s k i r s t y m a s yra pateiktas de-v into je lente lė je . Nuošimčiams apskaičiuoti pagr indu b u v o pa-imtas pradinis pirminių Lie tuvos g y v e n t o j ų 1940 metų skai-čius, 3.081.289. Šio skirsnio p a b a i g o j e kitas s k a i č i a v i m o pa-gr indas b u v o naudojamas, 3.706.793, normalaus g y v e n t o j ų au-g i m o skaičius, kuris būtų b u v ę s 1959 metais, j e i g u nebūtų aukų ir nuostol ių.

L I E T U V O S G Y V E N T O J Ų N U O S T O L I Ų S U V E S T I N Ė

L i e t u v a k a r o i r p o k a r i o 1940—1959 m e t a i s n e t e k o 1.003.185 a s m e n ų .

9 l e n t e l ė

Tai y r a 1.003.185 3.081.289 - X 100 = 3 2 , 5 5 %

s u n a i k i n t i bei i š v y k ę

n u o s t o l i ų n u o š i m č i a i

S o v i e t i n i o g e n o c i d o s u n a i k i n t i e j i Nacių h o l o k a u s t o bei b a u d ž i a m ų j ų

473.185 15,35%

E m i g r a n t a i , r e p a t r i j a n t a i

v e i k s m ų a u k o s

V i s o 1.003.185

210.000 320.000

6 , 8 2 %

10,38%

3 2 , 5 5 %

2 9

Page 30: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

2 . G y v e n t o j ų s u r a š y m o i r s p a u d o s b e i l i u d i n i n k ų i n f o r m a c i j ų d u o m e n ų p a l y g i n i m a s .

S p a u d o s i r l iudininkų informaci jos duomenimis gauta g y -vento jų aukų ir nuostolių suma (8 lentelė), 1.122.660, yra kiek d i d e s n ė negu suma gauta g y v e n t o j ų s u r a š y m u (2 lentelė), 1.003.185.

Skir tumas tarp tų nuostolių galėtų būti la ikomas g y v ų j ų tremtinių g r į ž u s i ų j ų iš Gulago skaičiumi iki b u s gauta įvair ių pat iks l inančių jų d u o m e n ų :

1.122.660 - 1.003.185 = 119.475.

Spaudos duomenimis surastų aukų ir nuostolių skaičių, 1.122.660, sudaro vis i soviet inio g e n o c i d o sunaikinti Lietuvos pirminiai g y v e n t o j a i , bet taip pat ir tie, kurie g y v i e j i bei pus-g y v i a i i šė jo iš Gulago v e r g ų s t o v y k l ų ir g r įžo į Lie tuvą, o taip pat v is i nacių holokausto bei sporadinių e k z e k u c i j ų , l igų bado koncentraci jos s t o v y k l o s e numarinti Lietuvos žmonės, o taip pat visi repatr i javę, e m i g r a v ę pirminiai Lie tuvos g y v e n -tojai ir dar iš Sibiro 1959 metais n e s p ė j u s i e j i ar n e g a l ė j u s i e j i gr įžt i .

O b j e k t y v i n i a i s g y v e n t o j ų s u r a š y m o bei pr ieaug io duomeni-mis, surastų aukų ir nuostolių skaičių, 1.003.185, sudaro v i s i tie žuvus ie j i , genocido, holokausto sunaikint ie j i , bei i šemigra-v u s i e j i , repat r i j avus ie j i pirminiai Lietuvos g y v e n t o j a i , i š s k y r u s tuos, kur ie g y v i bei p u s g y v i a i i šė jo i š Gulago vergų s t o v y k l ų ir g r į žo į Lietuvą ar dar 1959 metais b u v o užsi l ikę Sib i re .

Taigi tas sk i r tumas, tarp tų dv iem metodais apskaič iuotų pirminių g y v e n t o j ų aukų ir nuostol ių, atrodo, y ra artimas tik-rovei . Jau tą 119.475 asmenų skirtumą yra ga l ima la ikyt i tais g y v a i s i a i s , p a j ė g u s i a i s i šs i la ikyt i Gulage ir dabar jau gr įžu-siais į Lietuvą.

A p s k a i č i u o j a n t turimais duomenimis , i š l ikus ie j i g y v i e j i ir į Lietuvą g r į ž u s i e j i sudaro apie 20% visų į Gulagą i š t remtųjų ir ten bei L ie tuvo je l ikviduotų pirminių Lietuvos g y v e n t o j ų .

119.475 592.660 X 100 = 2 0 , 1 6 %

Nereikėtų angažuotis ir šį skaič ių laikyti pilnai t iksl iu. Iš Gulago koncentraci jos s t o v y k l ų į Lietuvą g r į ž u s i ų j ų g y v ų j ų tremtinių skaičiumi, dar ir dabar maža jų dale lė yra užsi l iku-si S ib i re .

3 0

Page 31: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

3. Gyventojų nuostoliai iš kitų šaltinių.

P. Gaučas savo s t r a i p s n y j e „ G y v e n t o j ų p a s k i r s t y m o dinami-ka L i e t u v o j e " , 1970, 237 p. tvirtino, kad laike Antro jo pasau-linio karo Lietuva neteko užmuštais ir i š v y k u s i a i s 850.000 as-m e n ų . 4 9

Tą patį skaičių pateikia A. Stanaitis ir P. A d l y s „Popula-tion of Lithuania", ed. „Mintis", Vi ln ius , 1973, 13 p. ir 99-117 p. 5 0

1978 metais P. Gaučas patiksl ina s a v o a n k s t y v e s n i u s aps-ka ič iav imus s t r a i p s n y j e „Lietuvos TSR g y v e n t o j ų pas i sk i r s ty-m a s " , Mokslas ir g y v e n i m a s , Nr. 13. Ten j is tvirt ina, kad ka-ro nuostoliai L ie tuvo je s iekia vieną mil i joną a s m e n ų . Jo duo-menimis jokia kita soviet inė respubl ika tokių didel ių g y v e n -tojų nuostolių nėra pa tyrus i . 5 1

Soviet inių autorių duomenis ver t indamas, A. Izdelis daro to-kią išvadą savo paruošto je s t u d i j o j e „Population c h a n g e " , 1983, 10 p.: „... Kadangi apskaičiuoti Antrojo pasaul inio karo nuos-toliai yra tarpe 500.000 - 600.000, tad ga l ima daryti prielaidą, kad pokariniai Lietuvos nuostoliai s i e k ė 400.000 - 450.000 as-m e n ų . " 5 2 Tai A. Izdelio i švadai yra l e n g v a pritarti, remiant i s kel ių masinių trėmimų į Gulagą 1 9 4 5 - 1 9 5 0 metais duomeni-mis, 140.000 asmenų repatr i jaci ja į Lenki ją , ind iv idua l ia i s areš-tais bei partizanų a u k o m i s . 5 2

Čia mūsų apskaičiuoti L ie tuvos g y v e n t o j ų karo aukos ir nuo-stoliai, v i so 1.003.185 a s m e n y s , derinasi su kitų autorių pa-skelbta i s duomenimis ir l a i s v a j a m e p a s a u l y j e , ir už g e l e ž i n ė s u ž d a n g o s .

4. Aukos ir nuostoliai n o r m a l a u s gyventojų augimo skaičiaus pagrindu.

Baigiant šią s tudi ją, aukos ir nuostoliai b u v o apskaičiuot i , imant pagrindu ne pradinį pirminių g y v e n t o j ų skaič ių, 3.081.289, bet normalaus g y v e n t o j ų aug imo 1959 metų skai-

4 9 p . C a u č a s , . G y v e n t o j ų p a s i s k i r s t y m o d i n a m i k a L i e t u v o j e " , L i a u d i e s ū k i s , Nr. 89, 1970, V i l n i u s , '237 p.

50 A. S t a n a i t i s ir P. A d l y s , . P o p u l a t i o n of L i t h u a n i a " , ed. Mint i s , V i l -nius , 1973, 13, 9 9 — 1 1 7 p.

51 P. G a u č a s , „ L i e t u v o s TSR g y v e n t o j ų p a s i s k i r s t y m a s " , M o k s l a s i r g y -v e n i m a s , Nr. 12, 1978, V i l n i u s , 13 p.

5a A. Izdel i s , op. ci t , 10 p.

3 1

Page 32: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

čių, kuris būtų, Jeigu Lietuva nebūtų b u v u s pal iesta tų bai-s i ų j ų karo aukų ir nuostol ių. Tas ska ič ius š iame s k i r s n y j e ap-skaič iuotas yra 3.706.79.

To normalaus g y v e n t o j ų a u g i m o skaič iaus suradimui pir-miausia reikia apskaičiuoti g y v e n t o j ų pr ieaugį , kurį būtų d a v ę tos karo aukos ir nuostoliai, j e i g u jų nebūtų buvę . Naudojant sept intos ios lentelės duomenis , tie pr ieaugiai buvo apskaičiuo-ti ir pateikti d e š i m t o j e lente lė je .

1 0 l e n t e l ė

P R A R A S T A S L I E T U V O S G Y V E N T O J Ų P R I E A U G I S D Ė L A U K Ų I R N U O S T O L I Ų

M e t a i M e t i n i o

p r i e a u g i o % Metų s k a i -č i u s

A u k o s i r

l a i k o t a r p i o

n u o s t o l i a i

s u d ė t i e s

P r a r a s t a s p r i e a u g i s

1941 0,82 1 135.860 135.860 1.114

1944 0,92 1

1,27 2 330.000 465.860 16,119

1947 0,80 3 328.000 793.860 19.153

1949 0,80 2 225.000 1.018.860 16.302

1953 0,80 1

1,10 3 103.800 1 122.660 46.029

1959 1,10 5,5 67.921

166.638

5 . A u k o s i r n u o s t o l i a i i š r e i k š t i g r a f i š k a i .

A n t r a j a m e b r a i ž i n y j e aukos ir nuostoliai yra pateikiami gra-f i š k a i .

V i e n u o l i k t o j e lente lė je yra aprašomi antrojo braižinio plotai kur ie va izduoja ž u v u s i ų j ų bei i š s i g e l b ė j u s i ų ska ič ius ir nuo-š imčius š io je s t ichinėje nežmoniško ž iaurumo karo a u d r o j e .

32

Page 33: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

L i e t u v o s g y v e n t o j a i A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o i r p o k a r i o 1 9 4 0 — 1 9 5 9 m e t a i s ( i š t r e m t i e j i , ž u v ę , g r į ž ę i š t r e m t i e s , i š e m i g r a v ę r e p a t r i j a v ę , n e i š t r e m t i e j i )

Page 34: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

1 1 l e n t e l ė

G Y V E N T O J Ų A U K O S I R N U O S T O L I A I I Š R E I K Š T I G R A F I N I A I S P L O T A I S

Plotai A p r a š y m a s 2 - o j o brėž in io plotų G y v e n t o j ų s k a i č i u s

N u o š i m t i s o/ /o

a b c h a

a b c d a

a d e a

a e f a

a f g a

a g h a

l i k ę n e i š t r e m t i ,

n o r m a l a u s a u g i m o g y v e n t o j ų s k a i č i u s , j e i g u nebūtų b u v ę g e n o c i d o , h o l o k a u s -to, s p o r a d i n i ų e g z e k u c i j ų aukų ir emi-g r a c i j o s r e p a t r l j a c i j o s nuos to l ių , 1959 m e t a i s

g y v e n t o j a i L i e t u v o j e n e n u ž u d y t i , n e i š v y k ę

g r į ž u s i e j i i š G u l a g o

e m i g r a c i j o s i r r e p a t r i j a c i j o s n u o s t o l i a i

g e n o c i d o , h o l o k a u s t o , s p o r a d i n i ų e g -z e k u c i j ų a u k o s

n e g a u t a s p r i e a u g i s dėl g e n o c i d o , holo-k a u s t o , s p o r a d i n i ų e g z e k u c i j ų a u k ų i r e m i g r a c i j o s r e p a t r i j a c i j o s nuosto l ių

3.706.793

2.416.895

119.475

320.000

683.185

166 638

100,00

65,22

3,22

8,63

18,44

4,49

3.706.793 100,000

1 2 l e n t e l ė

L I E T U V O S G Y V E N T O J Ų A U K Ų I R N U O S T O L I Ų S U V E S T I N Ė , p a g r i n d u i m a n t n o r m a l a u s g y v e n t o j ų a u g i m o s k a i č i ų 1959 m e t a m s

L i e t u v a k a r o i r p o k a r i o 1 9 4 0 - 1 9 5 9 n e t e k o 1.003.185 a s m e n ų

1.003.185

3.706.793 X 100 = 27,06 %

S o v i e t i n i o g e n o c i d o s u n a i k i n t i e j i 473.185 12,77% Nacių h o l o k a u s t o bei b a u d ž i a m ų j ų

v e i k s m ų a u k o s 210.000 5 , 6 6 %

E m i g r a n t a i , r e p a t r i j a n t a i 320.000 8 , 6 3 %

V i s o 1.003.185 2 7 , 0 6 %

34

Page 35: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

Devinto je ir d v y l i k t o j e lente lėse yra tie p a t y s aukų ir nuo-stolių skaičiai , tiktai Jų nuošimčiai yra apskaičiuoti skir t ingu pagr indu. Devinto je l ente lė je ska ič iav imo pagr indu b u v o pa-naudotas pradinis pirminių or ig ina l ių jų Lietuvos g y v e n t o j ų 1 9 4 0 - 4 5 m e t ų skaičius, 3.081.289. D v y l i k t o j e l e n t e l ė j e f ikty-v u s Lietuvos g y v e n t o j ų skaičius, koks j i s g a l ė j o būti 1959 me-tais be Antro jo pasaul in io karo ir pokario t rag i škų Lietuvos g y v e n t o j ų aukų ir nuostolių, 3.706.793. A b i e m ska ič iav imais tie rezultatai yra pas ibaisėt ini .

Didelė palaima, t i e s i o g Dievo dovana, būtų žmoni ja i , j e igu vis i sutarę bent dabar ir a te i ty je s u g e b ė t u m e pr ieš int i s tokių žiaurumų iniciatoriams ir ta lk ininkams.

®

G A L U T I N A S S P R E N D I M A S

Šiais laikais Lie tuvos g y v e n t o j ų tarpe tenka išgirst i d a u g pare i šk imų, kad reikia atleisti s a v o b u v u s i e m s pr iešams tero-ristams kankinto jams. Toks at la idumas vertas dėmes io, ypatin-gai turint g a l v o j e , kad j is ky la tautoje, kur io je apie pusę mi-l i jono g y v e n t o j ų buvo sunaikinta Antro jo pasaul inio karo ir pokario soviet inių okupaci jų metais žiauriai v y k d o m u genoci-du. O be to dar nacių o k u p a c i j o j e žuvo apie 210.000 L i e t u v o s g y v e n t o j ų , ir žydų ir l ietuvių kaip holokausto ir sporadinių naikinimo aukų. Tokiu būdu nuostoliai s i e k ė 22% v i s o s tau-tos g y v e n t o j ų .

A t l a i d u m a s yra pagi r t inas kr ikšč ioniškas v e i k s m a s . Bet rei-kia neužmiršti , kad šalia to veikia kiti židiniai, kur ie propa-g u o j a netiktai kerštą bet ir melą kerštui paremti . Ir j ie tiek besaik ia i į s i s i ū b u o j a , kad p e r i j o d i k o s i r k n y g ų paga lba bando sudaryt i į spūdį , kad visi baltaraikščiai , aktyvis ta i , l ietuviai partizanai ne tiek k o v o j o už Lietuvos la i svę ir v a l s t y b i n g u m ą , kiek naikino s a v o s v a l s t y b ė s pi l iečius . O kiti tiek p a j ė g i a pa-minti t iesą, kad net į s idrąs ina ske lbt i , esą v i sa l ietuvių tauta b u v o į s i j u n g u s i į žydų naikinimą.

35

Page 36: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

Esame įsit ikinę, kad tai yra a i š k u s melas . Tie fa l s i f ikator ia i yra t ipingi g o b e l s i n ė s propagandos takt ikos t ę s ė j a i . J ie kuria fa l s i f ikuotus f a k t u s ir ja is kaltina dažniausia nekal tas savo puo-limo aukas. Ar j i ems reikia atleisti, ar juos pirma demaskuot i? Gal būtų t iks l ing iaus ia iškelti faktus, kurie tą visą ga lut ino sprendimo problemą nušvies tų t e i s i n g e s n e spalva . Keli tokie fakta i čia ir yra pat iekiami.

1. Žydų naikinimo iniciatyva ir organizacija

Herman Goer ing, Didžiosios V o k i e t i j o s Reicho maršalas, lie-pos mėn. 31 dieną 1941 metų of ic ia l iuoju laišku V o k i e t i j o s s a u g u m o pol ic i jos ir SD še fu i , SS-Gruppenfuehrer Reinhard Heydr ich 'u i primena s a v o pirmykšt į 1939 metų saus io mėn. 24 d ienos į s a k y m ą pasiruošti galut inam žydų problemos spren-dimui vokiečių į takos s r i t y s e E u r o p o j e .

J i s prašo būti informuojamas apie pažangą tos prob lemos s p r e n d i m e . 1

Reinhard Heydrich tuo metu jau g a l ė j o maršalui pranešt i netiktai apie p lanus bet ir apie į v y k d y t u s d a r b u s . Jau 1939 metais r u g s ė j o mėn. 21 dieną j i s b u v o sudaręs specialų dalinį, sus idedant į maždaug iš tr i jų tūkstančių Gestapo agentų. Tas d a l i n y s b u v o padal intas į keturias g r u p e s — Einsatzgruppen A, B, C, D. K i e k v i e n a Einsatzgrupė b u v o sudaryta iš penkių komandų. 2

Fronte tos komandos b u v o pr iskir tos prie įvair ių W e r m a c h -to g r u p i ų : Šiaurės, V idur io ir Pietų.

Tos Einsa tzgrupės t u r ė j o žyg iuot i p i rmose fronto l in i jose ir v y k d y t i holokausto uždav in ius . E i n s a t z g r u p ė s A komandos 2, 3 ir 8 ž y g i a v o per Lietuvos teritori ją su Šiaurės Wermachto g r u p e .

1 H e r m a n G o e r i n g , 1941.VII.31 d . l a i š k a s R e i n h a r d H e y d r i c h ' u i , B e r l i n . L a i š k a s r a s t a s N a t i o n a l A r c h i v e s , W a s h i n g t o n , D.C.

2 H e l m u t h K r a u s n i c k , T h e T r u p p e d e s V V e l t a n s c h a u u n g s k r i e g e s Tei l 1 , p . 1981, D e u t s c h e V e r l a g A n s t a l t , S t u t t g a r d , W e s t G e r m a n y .

3 6

Page 37: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

1941 metais b iržel io mėn. 20 dieną, dvi d i e n a s prieš karo pradžią, Einsatzgrupė A a t v y k o į Gumbinę, Rytų P r ū s i j o j e ar-ti Lietuvos s ienos . SS B r i g a d e General dr. Franz Walter Stah-lecker pirmą karo dieną a t v y k o į Tilžę. J i s buvo visų koman-dų Bal t i jos v a l s t y b ė s e ir B a l t g u d i j o j e , t . y. Ost lande, vyr iau-sias vadas . Jo pats p i rmasis į s a k y m a s Einsatzgrupės trečios komandos nariams b u v o l ikviduoti žydus i r b o l š e v i k u s s r i t y j e tarp P a l a n g o s ir V i š t y č i o ežero 25 kilometrų Lietuvos teritori-jos g i l u m o j e . Tokiu būdu Pa langa, Kret inga, T a u r a g ė ir kiti t o j e s r i t y j e e s a n t y s miestai ir miestel iai pateko į p i rmąsias ž y d ų t a u t y b ė s asmenų ž u d y n e s Lie tuvos te r i tor i jo je pirmą ka-ro dieną. Už tuos ž u d y m u s Tilžės Ges tapo nariai b u v o teis ia-mi Ulme 1956 metais . 3

2. Gen. Franz W. Stahiecker'io "įtikinantys faktai»

Generolas Stahlecker a t v y k o į Kauną su pirmais iais vokie-čių kariniais dal inia is ketvirtą karo dieną po piet, 1941 metais birželio mėn. 25 dieną, trečiadienį. Pagr indin i s S tahiecker ' io rūpes t i s buvo žydų naikinimo iniciatyvą priskirti v iet inei vi-s u o m e n e i .

Žydų autorius Henry A. Zeiger s a v o k n y g o j e „The case aga ins t Adolf Eichman" d e m a s k u o j a šią Stahiecker ' io klastą. S a v o į v a d i n ė s e p a s t a b o s e Zeiger nurodo į vieną ištrauką iš g e n . Stahiecker ' io 1941 metų spal ių mėn. 15 d ienos laiško Heinrich Himler ' iui , Gestapo š e f u i : 4

„ . . .Tur int g a l v o j e , kad Balt i jos v a l s t y b i ų žmonės sunkiai k e n t ė j o nuo b o l š e v i k ų valdžios Ir ž y d i j o s , kai Lietuva b u v o Sovietų S ą j u n g o s okupuota, r e i k ė j o t ikėtis, kad tų Balt i jos v a l s t y b i ų žmonės, iš laisvinti i š svet imos va ldž ios pr ie spaudos , s u n a i k i n s d a u g u m ą tų s a v o priešų, k u r i e bus l ikę Raudonajai

3 H e l m u t h K r a u s n i c k , Ibid. 173 p. 4 H e n r y Z e i g e r , „The C a s e a g a i n s t A d o l f E i c h m a n " , p u b l . by New

A m e r i c a n L i b r a r y , 67 p. 1956.

37

Page 38: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

armijai pas i t raukus . S a u g u m o polici ja turėtų skatinti, kad to-kio v a l y m o ve ik la turėtų boti į v y k d y t a kiek gal int g r e i č i a u " .

Y p a t i n g a i į s idėmėtina antroji S tah lecker ' io pastaba: „ . . . Ž v e l g i a n t į ateitį nemažiau svarbu sukurti neg inči jamą

ir į t ik inamąj į faktą, kad i š la isv intoj i Balt i jos v i s u o m e n ė pati ėmėsi gr iežtų priemonių prieš bo l šev ik in ius ir ž y d i š k u o s i u s p r i e š u s . To pasiekt i reikia tokiu b ū d u , kad vokiečių v a d o v a -v i m a s v i e š u m o j e nebūtų pas tebėtas . " 4

Kitas ž y d ų t a u t y b ė s autorius, Dr. Phi l ip Friedman, žydų is-tor i jos K o l u m b i j o s univers i te to profesor ius rašo:

„Stahlecker . . . į s i t i k i n o s a v o nuostabai i r n u s i v y l i m u i , kad l ie tuv ia i kaip ta i syk lė , v e n g ė pasinaudoti tūkstančio metų Rei-cho s iū loma g a l i m y b e . Stahlecker s k u n d ė s i : „kad nėra toks papras tas re ika las suorganizuot i e f e k t y v i ą akci ją pr ieš ž y d u s " . 5

Stah lecker ' io laiškų i š t raukos rodo, kad l ietuviai n e p a s i d a v ė jo p r o v o k a c i j o m s , I š skyrus neska i t l ingas išimtis, kurių b u v o ir l ie tuvių tarpe, tačiau mažiau ir kur ios p a s i r e i š k ė Lietuvos oku-p a c i j o s metais n iek ingai .

1941 metų b i rže l io mėn. 2 2 - 2 5 dienomis, t . y . p i rmųjų ke-turių karo dienų la ikotarpy je Kaune i r jo a p y l i n k ė s e v y k o g ink luotos k a u t y n ė s . A p i e 200 suki lė l ių žuvo Kaune, daugu-m o j e t i e s i o g i n ė s e k a u t y n ė s e su N K V D dal iniais i r užs imaska-vus ia i s s lapuka i s . V i s o j e L i e t u v o j e pr ieš pat karą ir suki l imo metu žuvo apie 4.000 l ie tuvių suki lė l ių baltaraiščių.

Suki l imo metu iš l ietuvių suki lė l ių bal taraiščių p u s ė s nebu-vo pastebėt i jok ie iššokiai pr ieš c ivi l inius Kauno g y v e n t o j u s . J ie b u v o įspėti n e v y k d y t i jokių s a v o teismų bei keršto ve iks-mų. Kai ketvirtą karo dieną, t. y. 1941 metais birželio 25 die-ną, vokiečių pirmiej i fronto daliniai a t v y k o į Kauno pr iemies-tį prie Nemuno tilto, j ie turė jo kelt is valt imis. A l e k s o t o tiltas b u v o soviet inių s a r g y b i n i ų i š sprogdintas paniko je , kai j į pra-d ė j o sukilėl iai pulti.

5 Dr. P h i l i p F r e e d m a n , „Their B r o t h e r s k e e p e r s " , O w n P y b l i s h i n g Inc., N e w York, 136 p., 1957.

3 8

Page 39: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

Lietuvos g y v e n t o j a i , pr is imindami pi rmąją N K V D į v y k d y t ą Seimų deportaci ją į Sibiro koncentraci jos s t o v y k l a s , v o k i e č i u s sut iko kaip i š g e l b ė t o j u s nuo ba i saus soviet inio teroro. Bet to-j i nuotaika n e b u v o i lga la ike. Po kel ių sava ič ių Lietuvos g y -ventoja i pajuto, kad n a u j a i s okupantas nemažiau žiaurus i r tiek pat imper i ja l i s t i škas kaip ir p irmasis .

3. Stahiecker'io pirmasis falsifikuotas «įtikinantis» faktas

1941 metais spa l ių mėn. 16 dienos raporte Heinrichui Him-mler ' iui Franz Stahlecker ra šė , kad 1941 metais biržel io mėn. 25 dienos naktį, t. y. tą dieną vokieč ių kar iuomenei į Kauną įžengus , l ietuviai partizanai K a u n e l i k v i d a v o apie 1.500 žydų, ir s u d e g i n o apie 60 namų. Tuo metu Kaune b u v o apie 154.000 g y v e n t o j ų . Jų tarpe žydų b e n d r u o m e n ę sudarė ap ie 30.000 as-menų. 6

J e i g u pi rmąją naktį vok ieč iams įžengus į Kauną būtų nužu-dyta ap ie 5% žydų t a u t y b ė s a smenų, tokios bais ios ž u d y n ė s Kauno g y v e n t o j ų nebūtų l ikus ios nepas tebėtos . Tuo labiau, j e i g u tą naktį būtų padegta 60 namų, Kaunas atrodytų kaip Nero padegta Roma. Tuo tarpu nei tokių masinių pogromų, nei tokių g a i s r ų Kaune nebuvo. G y v e n t o j a i juos matytų, pro-testuotų ir dabar tai pa l iudytų.

4. Algirdo Klimaičio atvejis

Lietuvos laikinoji v y r i a u s y b ė 1941 metais birželio mėn. pa-b a i g o j e pa tyrė apie vieną labai sunkų pras ižengimą nukreiptą pr ieš ž y d u s . Tai b u v o A l g i r d o Klimaičio v y k d y t a s v i e š a s žy-dų mušimas v i e n a m e Kauno garaže . Sužinota, kad A. Klimai-čio b ū r y s Stahiecker ' io š tabo buvo aprūpintas įva ir iomis me-džiagomis — g i n k l a i s ir p r i v i l e g i j o m i s naudotis kar inėmis trans-portaci jos pr iemonėmis .

6 P h i l i p F r e e d m a n , Ibid., 137 p. 1957.

39

Page 40: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

Laikinoji v y r i a u s y b ė apie tai patyrusi tuojau v ienbals ia i pa-v e d ė d v i e m s v y r i a u s y b ė s par inkt iems ats tovams — g e n . Sta-siui Pundzevič iui ir g e n . Mečiui Rėklaičiui i škviest i Alg i rdą Klimaitį į la ikinosios v y r i a u s y b ė s b ū s t i n ę ir oficialiai laikin. v y r i a u s y b ė s vardu įspėt i , kad j i s l iautųsi ir pasitrauktų iš tos Stahlecker ' io kr iminal inės t a r n y b o s .

Stahlecker ' io laiško Himmler ' iui tvirt inimu tą A. Kl imaičio g r u p ę sudarė apie 300 asmenų. Laik inos ios v y r i a u s y b ė s atsto-vai i š pačio g r u p ė s v a d o v o patyrė, kad jo g r u p ė j e b u v o tiktai ap ie 20 a s m e n ų 7 . J ie d a u g u m o j e b u v o politiniai kal iniai, iš-laisvinti iš ka lė j imo suki l imo metu biržel io mėn. 23 dieną.

A. Klimaitis į p o s ė d j a t v y k o kaip h e r o j u s ir tvirt ino, kad j ie a t l y g i n o t iems ž y d a m s marks i s tams, kurie tardymo metu sov ie tų ka lė j ime juos kaip polit inius kal inius kankino ir j i ems lupo n a g u s . Laik . v y r i a u s y b ė s atstovai A. Klimaičio ir jo gru-pės v e i k s m u s griežtai pasmerkė, kaip kriminalinį g ė d i n g ą pra-s iženg imą. A l g . Klimait is s u s i j a u d i n o , pranešdamas d a v ę s prie-saiką Stahlecker ' iu i , v y k d y t i jo į s a k y m u s . Už jo į s a k y m ų ne-v y k d y m ą jam gres iant i mirtis 7 .

Laikinosios v y r i a u s y b ė s vardu A. Klimaičiui b u v o p a s a k y t a pasitraukti iš Kauno ir pas i s lėpt i nuo Stahlecker ' io įpare igo-j imų. Jo s ū n a u s tvirt inimu jo tėvo g r u p ė ž y d u s p r i m u š ė bet nežudė. Tai nėra sunku patikrinti ir dabar, a t s ik lausus sūnaus .

Lietuviškoj i v i s u o m e n ė tą A. Klimaičio g r u p ė s v y k d y t ą žmo-nių mušimą visuotinai smerkė ir neteis ina.

T o k s A. Klimaičio į s p ė j i m a s anais laikais b u v o drąsus lai-k inos ios v y r i a u s y b ė s v e i k s m a s . J i s buvo p a v o j i n g a s kaip g e n . Pundzevič iui ir Rėklaičiui taip ir la ik inosios v y r i a u s y b ė s na-r iams.

A. Klimait is iš v i e š u m o s p r a n y k o . Mirė, berods, 1988 me-tais kaž-kur V o k i e t i j o j e .

7 J u o z a s B r a z a i t i s , Raštų V I t o m a s , Į L a i s v ę f o n d o l e i d y k l a , 1985. 143, 5 4 8 - 5 4 9 p .

40

Page 41: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

5. Pagrindiniai holokausto vykdytojai

Pagrindiniai žydų holokausto skatintojai i r v y k d y t o j a i b u v o g e n . Franz Wal te r Stahlecker, SS Standart tenfuehrer , Befehl-s h a b e r der Sicherheitspol izei und des SD, ir E i n s a t z g r u p ė s va-d o v a s v i s a m e Ost lande.

Kari J a e g e r SS Standart tenfuehrer, B e f e e h l s h a b e r der Sicher-heitspol i tzei und der SD Lie tuvo je . Jo artimiausi p a g e l b i n i n -kai b u v o leitenantas Guenther Hamann ir seržantas Rauka. J e a g e r , kaip jo raporte pažymėta, perėmė žydų holokausto v y k d y m ą 1941 metais l iepos mėn. 2 d ieną . 8

6. Hamann'o riedančios komandos (Rollcomandos)

Leitenantas Guenther Hamann labiausia b u v o p a s i ž y m ė j ę s holokausto v y k d y m e s a v o suorganizuotų i r v a d o v a u j a m ų rie-dančių komandų p a g a l b a . Riedančiomis jos b u v o vadinamos todėl, kad jos greitai j u d ė j o iš v ienos v i e t o v ė s į kitą holokaus-to v y k d y m u i . Karl J a e g e r s a v o s laptame raporte, 1942 metų vasar io mėn. 2 d ienos , g t n . Stahlecker ' iui opt imist i škai aprašo Hamann'o v y k -domus ga lut ino sprendimo uždavin ius , o esą j is, su s a v o rie-dančiomis komandomis, v y k d o holokausto vadų planą e fekt in-ga i . Pagai J a e g e r ' i o raportą riedančią komandą sudarė 8 — 1 0 i š b a n d y t ų ir pat ikimų Einsa tzgrupės v y r ų . 8

Friedrich Jackeln, S S - O b e r g r u p p e n f u e h r e r und General der Polizei Ost lande, s a v o te i smo tardymo p a r o d y m u o s e , sovietų prokuroro tardomas R y g o j e 1 9 4 5 - 4 6 metais saus io mėn. 2 6 -vasar io 3 d ienomis pripažino, kad 1 0 - 1 2 vokiečių SD vyrų g r u p ė sunaik ino paties Hitler ' io i r Himmler ' io į s a k y m u R y g o s getą, talpinusį 2 0 - 2 5 . 0 0 0 asmenų, berods 1941 metais lapkri-

8 Karl J a e g e r , r a p o r t a s g e n . F. W. S t a h l e c k e r ' i u i , g r u o d ž i o I d . i š G e s -t a p o a r c h y v o , L u d w i g s b u r g , B u n d e s r e p u b l i k . D e u t s c h l a n d .

41

Page 42: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

čio mėn. p a b a i g o j e . 9 Taig i Hamann'o riedančių komandų idė-ja b u v o pas iekusi ir Latvi ją .

7. Aktyvistai, baltaraiščiai, lietuviai partizanai

Aktyv i s ta i , baltaraiščiai, dažnai l i teratūro je vadinami lietu-v ia i s part izanais, b u v o idealistai kovotojai už Lietuvos la i svę ir v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę . Dabar j ie tų s luoksnių, pr ieš kur iuos kovo jo, yra m e l a g i n g a i kaltinami pras ižengimais , ku-rių j ie neat l iko. J ie b u v o aiškiai iš anksto įspėti n e v y k d y t i s a v o teismų ir keršto v e i k s m ų . J ie to į s p ė j i m o la ikės i . Tokio-je su i rutė je b e a b e j o g a l ė j o būti sporadinių i s šokių i š nesus i-pratėlių ar partizanais aps i šaukė l ių p u s ė s . Bet tokie v i suome-nės b u v o smerkiami ir sudraudžiami .

Vokieč ių p i rmies iems wehrmachto dal iniams pas iekus Kau-ną ketvirtą karo dieną, suki lė l ia i turė jo nus ig inkluot i ir su-vežti savo g i n k l u s į komendantūras . J e i g u kuris asmuo ir po to turė jo g inklą, re ikštų, kad j is jį g a v o iš kitos jau nelietu-v i š k o s inic iatyvos, kuri jam buvo numačiusi s a v u s nedorus uždavinius . Nuo ketvr tadienio popietės , 1941 metų birželio mėn. 26 d ienos, l ietuvių į s ta igos n e g a l ė j o naudotis radi jo ry-šiais sus is iekt i su s a v o v i s u o m e n e . Už kel ių dienų la ik ina ja i v y r i a u s y b e i b u v o atimtos sus i s iek imo pr iemonės . Skubiai orien-tuoti v i suomenę s ą l y g o s b u v o užblokuotos. Nežiūrint to, per pas iunt inius v i s u o m e n ė b u v o informuojama ir d a u g kur pati gerai or ientavos i .

Yra žinoma v isa eilė a tve jų , kur iuose a s m e n y s g u n d o m i ir verčiami į s i jungt i į holokausto pras ižengimus griežtai a ts i sakė. Už tai keli s a v i s a u g o s daliniai b u v o išs iųst i s a r g y b o s uždavi-niams į p a v o j i n g i a u s i a s fronto l ini jas, darbams į Vokie t i ją , ar V o k i e t i j o s koncentraci jos s t o v y k l a s . Ž a g a r ė j e , g i , l ietuviai po-

9 F r i e d r i c h ' o J e c k e l n ' o t a r d y m o p a r o d y m a i R y g o j e , 1945 m e t a i s g r u o -d ž i o mėn. 1 4 - 1 5 d i e n o m i s , 3 7 4 — 3 7 7 — 2 8 1 p .

1 0 V y s k . V i n c e n t a s B r i z g y s , K a t a l i k ų B a ž n y č i a L i e t u v o j e 1 9 4 0 — 4 4 me-ta i s , 1977, C h i c a g o , 111, 1 7 7 — 1 8 0 p.

4 2

Page 43: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

l icininkai, a t s i sakę šaudyt i žydų t a u t y b ė s žmones, b u v o Ein-s a t z g r u p ė s narių s u š a u d y t i ir užkasti tose pačiose d u o b ė s e su s u š a u d y t a i s žydai s 1 1 . Toks l ikimas išt iko visą e i lę l ietuvių, kurie bandė g e l b ė t i žydus ir buvo Gestapo išaiškinti ir pagau-t i . 1 2

8. Palankios sąlygos Stahiecker'io „įtikinantiems faktams" gaminti

Jau senai re ikė jo atkreipti didesnį dėmesį į Eisatzgrupių vadovų b a n d y m u s fabrikuoti „įt ikinančius f a k t u s " paga l Stah-iecker ' io patarimą. Nesuprantamais m o t y v a i s net į va i rūs ir žy-dų autoriai bando neminėti tų suktų Stahiecker ' io patarimų. Yra žinomi tiktai du autoriai, kurie tuos „įtikinančių f a k t ų " kūr imo p lanus d e m a s k a v o .

Tokių „faktų" kūrimui Einsatzgrupė turė jo pa lankias s ą l y g a s . Štai pora iš d a u g e l i o p a v y z d ž i ų :

Suki l imo metu iš ka lė j imų i š s i la i sv ino d a u g kriminalistų. Išė-ję iš ka lė j imų į la isvę, j ie n e p a j ė g ė i švengt i n a u j ų pras ižengi-mų. Tad vėl pak l iuvo į Lietuvos kr iminal inės pol ic i jos rankas .

Taip vėl suimtie j i kriminalistai tuojau re ika lavo pas imaty-mo su Gestapo atstovais . Pastar ie j i a t v y k d a v o ir kr iminal i s tus perėmę savo žinion tuo jaus i š s iveždavo. Yra žinomi atve ja i , kad Gestapas i š imdavo kriminal is tus t ies iog iš k a l ė j i m ų . Tokie „tal-kininkai" j iems tada b u v o labai re ikal ingi jų v y k d o m a m holo-kaustui .

S a v o e i l ė s e Gestapas turė jo Lietuvos v o k i e č i ų , kurie gerai va ldė l ietuvių kalbą. Su v iena tokia g r u p e V y r i a u s i o Lietuvos Iš la isvinimo Komiteto (VLIK'o) nariams, jų tarpe ir man as-meniškai , teko sus i t ik t i . Tas b u v o 1944 metais birželio mėn., kai aštuoni VLIK'o nariai b u v o g e s t a p o areštuoti . Prieš i šve-žant į teismą Vokiet i jon, mes b u v o m e laikomi Gestapo r ū s y j e

1 1 A d o l f a s D a m u š i s , M i l e s t o n e s of r e s i s t a n c e of L i t h u a n i a , p u b l . Į Lais-

vę F o u n d a t i o n , Inc., 1989. 1 2 K a r l J a e g e r , r a p o r t a s g e n . S t a h l e c k e i ' i u i , i b i d . p u s i .

4 3

Page 44: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

Kaune. Mus s a u g o j o Gestapo b ū r y s s u d a r y t a s i š Lietuvos vo-kiečių. Kai kuriais a tve ja i s j ie su mumis p a s i k a l b ė d a v o . Bet kartais n e v e n g d a v o prasitarti, j e igu jų v irš ininkai lieptų mus l ikviduoti , jie n e s v y r u o d a m i paleistų mums k iekv ienam kulką i g a l v ą .

Yra l iudi j imų, kad tokie Einsa lzgrupių nariai prieš e g z e k u -c i ja s b u v o aprengiami civi l ia is rūbais i r f o t o g r a f u o j a m i ve iks-mo metu. Už tokių egzekiuter ių v e i k s m u s l ietuvių tauta nega-li būti a t sak inga . Tokių e g z e k i u t e r i ų amoralumas ir a tė jūnų indoktrinuotas ž iaurumas išskir ia juos iš Lietuvių tautos bei p r i k l a u s o m y b ė s Lietuvos v a l s t y b e i . Niekad neteko girdėt i lie-tuvių tarpe tokių i š s i šok imų, kad tokių atskirų indiv idų pra-sikalt imai būtų uždedami visai tautai, iš kur ios tie pras ikal tu-s i e j i b u v o kilę. O re ika l ingų konkrečių p a v y z d ž i ų ir mažumų taut inėse g r u p ė s e rastume g a n a d a u g .

Taip lyg ia i ir l ietuvių tauta n e g a l ė j o atsakyti už atskirų at-pla i šų v e i k s m u s , nors j ie i r v e i k ė vė l iau s a v o r a n k o v e s per-r i šę plačiais baltais raiščiais, ar niekino ant s a v o rankovių Lietuvos v ė l i a v o s s p a l v a s . Kai kurie n e o b j e k t y v ū s autoriai s k e l b i a apie baisų sadizmą prie Kauno garažo. Ten esą b u v o i šmėtytos kūnų dalys , k r ū v o s lavonų. J ie tą sadizmą bando priskirti v ie t in iams o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų g y v e n t o j a m s . Tas vi-sai neįt ikėt ina. Nei suki l imo metu, nei po suk i l imo tas nebu-vo žinoma nei s k e l b i a m a . Nėra a b e j o n ė s , kad tas tada nega-lė jo būti s lepiama ar nus lėpta. At rodo, kad š ia is laikais kai kam prire ikė tokių „įtikinančių f a k t ų " . Tai yra daugiau pana-šu į tardymo kamerų va izdus aptiktus tuojau po sov ie t inės okupac i jos .

Šiuo metu į v a i r ū s l iudi j imai kel ia k lausimą, gal tos k r ū v o s lavonų b u v o k a u t y n ė s e ž u v u s i ų j ų kar ių? Šis a t v e j i s šaukias i s k u b a u s pat ikr inimo. J i s liečia VlI-ojo forto e k z e k u c i j a s , ku-rios g e n . Kari J a e g e r ' i o pare i šk imu, jo į s a k y m u buvo v y k d o -mos. Taip pažymėta Jo raporte. Reiktų t iksl iai i šs iaiškinti , kokios tautnės ki lmės b u v o tie jo minimi „Lit. P a r t i z a n e n " 1 2 .

Yra žinoma, kad tūkstančiai Lietuvos žmonių rodė d a u g žmoniškumo, g e l b ė d a m i p e r s e k i o j a m u s žydus , o taip pat ir

4 4

Page 45: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

vokieč ių ir sovietų masiškai mirštančius be la i sv ius nuo bado, šalčio, o taip pat ir iš Rytprūs ių ateinančius i š b a d ė j u s i u s ci-v i l ius v o k i e č i u s .

9. Nepagrįsti kaltinimai nekaltiesiems

P r i e š i š k o j e l ietuviams s p a u d o j e yra bandoma kaltinti tuos l ietuvius, kur ie nacių o k u p a c i j o s metu buvo adminis t rac inėse p a r e i g o s e . Tie kaltinimai taikomi se lek tyv ia i l ie tuviams ir ki-t iems o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų žmonėms. A p i e tokius kal t inimus vokieč iams ar sov ie t in iams rusams tokio pat rango, kaip kal-t inamiej i l ietuviai, neteko g irdėt i .

L i e t u v i š k ą j a m rezistenciniam pogrindžiui sąmoningi infiltruo-ti l ietuviai į administracines bei ekonomines okupantų į s ta igų pozic i jas b u v o labai reikal ingi ir nauding i .

Nepate is inama skr iauda yra daroma anų laikų jaunuol iams, o dabar jau t r e m t y j e ir krašte esant iems p e n s i n i n k a m s . Pil-dant okupantų re ika lau jamą kvotą, j ie b u v o dažniausia prie-varta į jungt i į s a v i s a u g o s dal inius s a r g y b o s p a r e i g o m s . Dabar j u o s už tai kaltina, teis ia ir perduoda kerštui į l ietuvių tautos e n g ė j ų rankas. Nors ir labai užvėl intai reiktų skubia i parody-ti rūpesčio ir g e l b ė t i tuos nekal tus asmenis nuo nesąž in ingų g o b e l s i n ė s p r o p a g a n d o s tipo kalt inimų.

Šiuo metu net ir V o k i e t i j o j e yra bandoma dengt i nacių pra-s iženg imus, juos priskir iant o k u p u o t ų j ų vat s tyb ių g y v e n t o j a m s . Ši tema bus n a g r i n ė j a m a s e k a n č i o j e pris iminimų i š t raukoje , d a u g u m o j e paremtoje dokumentais gauta i s i š Gestapo a r c h y v o L u d w i g s b u r g e .

45

Page 46: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

P I R M A S I S « Į T I K I N A N T I S F A K T A S »

Reinhardo Heidrich'o suorganizuotų Einsatzgrupių vadovai v y k d y d a m i žydų tautos naikinimą, žinojo atlieką nedorą dar-bą. Tad j iems kilo mintis fabrikuoti „įt ikinančius f a k t u s " , kad a te i ty je galėtų s a v o kaltes priskirti ki t iems. Ir tie „faktai" turė-jo būti taip sukombinuot i , kad holokausto pras iženg imais būtų kaltinami ne naciai, bet vokiečių o k u p u o t ų j ų kraštų g y v e n t o -jai, ir kad p a s a u l i s nepastebėtų Einsatzgrupių d a l y v a v i m o ar d i r igav imo. Šiame s t r a i p s n y j e ir yra bandoma pažvelgt i į tų k last ingų planų e igą, kaip j ie b u v o v y k d o m i ir kiek j ie turi dabar į takos V o k i e t i j o j e po m a ž d a u g 48 metų.

1. «įtikinančio fakfo» apybraiža

Tokį klast ingą fa l s i f ikuotu faktų planą patvirt ina dabar ran-dama medžiaga į v a i r i u o s e a r c h y v u o s e , kaip pav . National Ar-chives , W a s h i n g t o n , D.C. ar Gestapo a r c h y v e L u d w i g s b u r g e , Vakarų V o k i e t i j o j e . Tie archyvai taip pat a t idengia holokausto v y k d y t o j ų nus i skundimus, kad j iems n e s i s e k a v ie t inės v i suo-m e n ė s sukurs tyt i kerštauti ž y d a m s .

V y r i a u s i a s holokausto v y k d y m o v a d a s Ost lande g e n . Franz W. Stahlecker, nes i sekant įtraukti v iet inę v i s u o m e n ę , ėmėsi pats ir s u k ū r ė p i rmąj į „įtikinantį faktą" ne t ikrovė je , o s a v o 1941 metų spal io mėn. 16 dienos raporto Heinrichui Himmle-riui p u s l a p i u o s e . 1

Lietuvoje anuo metu toks jo aprašytas faktas n e b u v o g i r d ė -tas ir pagal aprašymo duomenis ir poros l iudininkų pateiktą medžiagą neįmanomas. J i s taip rašo, kad ketvirtą karo dieną

1Franz W a l t e r S l a h l e c k e r , A n m . I V . l , S . 6 8 2 f., R a p o r t a s H e i n r i c h u i H i m m l e r l u i , 1941 m. s p a l i o mėn. 16 d.

4 6

Page 47: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

vokieč ių karuomenei p a s i e k u s Kauną, t. y. 1941 m. biržel io mėn. 25 dieną, naktį Kaune b u v o l ietuvių partizanų l ikviduo-ta 1500 asmenų ir sudeg inta apie 60 namų ir jų tarpe keletą s i n a g o g ų . Didesnė dalis tų žudynių į v y k o 200 metrų nuo vo-kiečių karinės v a d o v y b ė s būs t inės . Toks ž iaurus Įvykis nega-lėjo būti nuslėptas ir likti n e p a s t e b ė t a s . Kaip g a l ė j o jį d i d e l ė masė žmonių ir jų tarpe uniformuotų vokiečių karių stebėti ir nereaguot i . Tokio į v y k i o dir igentai turė jo būti ypat ingai įta-k ingi , je igu bi jota j iems pasiprieš int i . Gatvė turė jo būti nu-klota lavonais i r aplieta krauju. Tokių į v y k i ų p ė d s a k u s nebū-tų b u v ę įmanoma iki paryč io pašal int i .

T o k s tad „įt ikinamas f a k t a s " dabar po 48 metų sutirštintai su „papi ldymais" ke l iamas. Matyti, kad istori ja turi tarti savo autoritetingą žodį, nes kai kam parūpo skubėt i ir s u f a b r i k u o -tą „įtikinantį faktą" paverst i t ikruoju faktu.

Tad ir ky la k laus imas ar k l a s t i n g i e m s propagandis tams pa-v y k s išstumti istori ją iš jos t iesos ir t e i s ingumo ke l io? Arg i jau b ū s i m e p r i g y v e n ę is tori jos te i s ingumo krizės la ikotarpį?

2. «Įtikinančio fakto» atgarsis vokiečių jaunimo ir istorikų sluoksniuose

V o k i e t i j o s jaunuomenei patinka idė ja , nacių kaltes priskirti o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų g y v e n t o j a m s . Kas sus i t inka su ta jaunuo-mene, patiria, kad jų d a u g u m a yra įtikinti, kad ne vokiečių Einsatzgrupių nariai, bet o k u p u o t ų j ų va l s tyb ių g y v e n t o j a i v y k -dė holokaustą, keršydami už marksistų žydų skr iaudas Sovie-tų S ą j u n g o s o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų ž m o n ė m s . 2

Vokieč ių istorikai yra kiek a t sargesni , j i e Jaučia, kad nacių į v y k d y t ų pras ižengimų iš i s tor i jos ne i š ims i . Su tuo tenka skai-ty t i s . Tad j ie g r ieb ias i moral inio r e l i a t y v u m o principo. Tai yra j i e ieško p r a e i t y j e panašių į v y k i ų , kurių motyvac i ja l y g ir švelnintų nacių p r a s i ž e n g i m u s . 3

2 A s m e n i n i a i l i u d i j i m a i i š s u s i t i k i m ų su v o k i e č i a i s , a s m e n ų l a n k i u s i ų V o k i e t i j ą 1 9 8 8 — 1 9 8 9 m e t a i s .

3 V o k i e t i j o s p r e z i d e n t o R i c h a r d o von W e i z s a e c k e r p a r e i š k i m a s „Nacių p r a s i ž e n g i m a s b e p a l y g i n i m o " , F r a n k f u r t e r R u n d s c h a u , 1988.X.13.

Page 48: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

3. Vokiečių Wehrmachto vadovų pažiūra

Speci f inę padėtį čia užima V o k i e t i j o s W e h r m a c h t o v a d o v y b ė . Jų pažiūra ypat inga i verta dėmes io , nes j i b u v o re i šk iama, kai holokaustas b u v o v y k d o m a s . Kai tiktai apie l iepos mėn. 8 dieną g e n . von Roques, v y r i a u s i a s Šiaurės Wehrmachto gru-pės užfrontės v a d a s , a t v y k o į Kauną, j į tuojau g e n . Stahlec-ker „ informavo", kad lietuviai s a v o iniciatyva v y k d o „va lymo" darbus , t . y. k e r š i j a ž y d a m s . Tai b u v o Jo p a s t a n g o s įteisinti s a v o sufabrikuotą „įtikinantį f ak tą" . T ikrumoje , gi , tuo metu A E i n s i t z g r u p ė s 3 komanda, Kari J a e g e r i o v a d o v a u j a m a , sku-botai v y k d ė holokaustą Kaune ir p r o v i n c i j o j e . 4

Tą pačią l iepos 8 dieną von Roques informavo Šiaurės W e h r m a c h t o g r u p ė s fronto vadą Ritter von L e e b apie žydų naikinimą. Pastaras i s tuo k laus imu p a s k e l b ė tokį pare i šk imą:

„Okupacinė kar inė v a d o v y b ė į pr iemones ir metodus, tai-komus žydų naikinimui, neturi į takos . Jai nieko nel ieka, kaip stovėti nuošal ia i . J e i g u pagal s a v o tradicines normas j i į s ikiš-tų, tai sukurtų dar vieną blogą argumentą t ikrosios pr iežas t ies nus lėpimui . Karinio v ieneto intervenci ja Įtikintų, kad nežiū-rint pr ie laidos, kad v y k s t a spontaniškas l ie tuvių „ v a l y m a s i s " , v i s tiek v i s k a s nukryptų pr ieš E i n s a t z g r u p ė s . " 5

Iš jų pare i šk imo matyt i , kad vokieč ių kar inė v a d o v y b ė su-prato, kad Stahlecker bando įpinti v iet inius g y v e n t o j u s į da-l y v a v i m ą holokauste . Bet „įt ikinančio fakto„ šešė l i s , nors jo klastą jaučiant Stahlecker ' io p a s t a n g o m i s v i sur b u v o pr ikergia-mas.

S a v o d i e n o r a š t y j e f e l d m a r š a l a s Ritter von L e e b į rašė ir to-kį sakinį : „ . . . v . Roques g a l v o j a gana te i s inga i , kad tokiu būdu žydų k laus imas n e b u s i š spręs tas . Geriausia būtų tą pro-blemą spręst i s ter i l izuojant v i s u s ž y d u s v y r u s . " 6

4 A f f i d e v l t d e s G e n e r a l s d . l u f . F . v . R o ą u e s ; N b g . Doc. N O K W - 2 6 1 8 . 5 H e l m u t h K r a u s n i c k , „Die E i n s a t z g r u p p e n vorn A n s c h l u s z O e s t e r r e i c h s

b i s zum F e l d z u g g e g n d ie S o v l e t u n i o n " , E r s t e r Te i l , 2 0 9 p . « H e l m u t h K r a u s n i c k , i b i d e m . 208 p.

4 8

Page 49: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

Tie du generola i n e b u v o nacionalsocial izmo šal ininkai, bet anuo metu jie manė, kad s ter i l izavimas mi l i jonus n e k a l t ų j ų botų d a u g „humaniškesnis metodas" n e g u ž u d y m a s .

Tais pačiais 1941 metais v ienas žydų t a u t y b ė s amerikiet i s , Theodore N. Kaufman, i š le ido brošiūrą vardu „Vokiet i ja turi žūt i" . J o j e j i s s iū lė steril izuoti v i s u s v o k i e č i u s v y r u s iki 60 mėtų amžiaus ir v i sas moteris iki 45 m e t ų . 6

4. Laikinosios vyriausybės įsipynimas

Į pasiaiškinimą su Wehrmachto v a d o v a i s žydų naikinimo klausimu buvo į s i p y n u s i i r Lietuvos la ikinoj i v y r i a u s y b ė . Pas g e n . S. Raštikį, laik. v y r i a u s y b ė s Krašto A p s a u g o s ministerį, l iepos mėn. į p u s ė j u s ats i lankė žydų d e l e g a c i j a : Lietuvos ka-r iuomenės vyr iaus ia s rabinas S n i e g a s ir Lietuvos kar iuomenės a t sargos le i tenantas G o l d b e r g a s . J ie prašė la ik inąją v y r i a u s y -bę užtarti Einsatzgrupės naik inamąją žydų b e n d r u o m e n ę kari-n ė j e vokiečių v a d o v y b ė j e . 6

Prof. J. Brazaitis, laik. v y r i a u s y b ė s , laikinai einantis minis-terio pirmininko pare igas ir g e n . S. Raštikis sutarė padaryti demaršą vokiečių karinei v a d o v y b e i ir pareikšti protestą dėl Lietuvos piliečių žydų n a i k i n i m o . 7

Gen. S. Raštikis su tais į ga l io j imais n u v y k o pas g e n . Pohl, Kauno miesto vyr iaus ią karinį v i r š in inką. Su juo kartu j ie nu-ė j o pas g e n . Franz W. Roques . Pastaras i s juos pr iėmė su sa-vo štabo virš ininku pulk. K r i e g s h e i m ir ad jutantu, kuris po-kalbį s tenogra favo . Gen. Stasys Raštikis i šdės tė l ietuvių vi-s u o m e n ė s pasipikt inimą ir protestą dėl Lietuvos pi l iečių žydų žudymo.

Gen. Roques atsakė, kad reikia su tuo apsiprast i . Karinė v a d o v y b ė to je s r i t y j e neturi g a l i o s . Tai esant i Gestapo veik-los dal is . Generolas pažadė jo apie tai painformuoti a u k š t e s n e s

7 S t a s y s R a š t i k i s , . L i e t u v o s l i k i m o k e l i a i s " , IV t . 1982, 4 0 0 — 4 0 7 p., J A V .

49

Page 50: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

inst i tuci jas . B u v o visai a i šku, kad karinė v a d o v y b ė nenori ar net negal i i n t e r v e n u o t i . 8

5. Vizitas į Gestapo archyvą

1988 metais spal io mėn. 1 0 - 1 3 d ienomis n u v y k a u į Zen-trale Stel le der L a n d e s j u s t i z v e r w a l t u n g e n L u d w i g s b u r g , Bun-d e s r e p u b l i k Deutschland. Ten b u v o Antro jo pasaul inio karo Gestapo a r c h y v a s t e i s i n g u m o minis ter i jos žinioje.

Man r ū p ė j o susipažinti su fo togra f i jomis , kur ias , mano nuo-mone, Hellmuth Guenther Dahms tendencinga i p a n a u d o j o sa-vo s t r a i p s n y j e „Jahre der H e i m s u c h u n g " . Tas s t ra ipsnis ti lpo istorinės popul iar izac i jos vokiečių žurnale „Damals" 1988 me-tų kovo ir ba landžio mėnesių n u m e r i u o s e . 9

Buvau iš anksto s u d a r ę s dokumentų sąrašą, su kur ia i s no-rėjau susipažint i . A r c h y v e man paa i škė jo , j e i g u taip nebūčiau b u v ę s p a s i r u o š ę s , nieko nebūčiau la imėjęs . Ten g a v a u Heid-rich'o, Stahlecker ' io , J a e g e r ' i o raportus bei J e c k e l n ' o tardymo protokolus .

Gavęs kel ių fotograf i jų bylą, bandžiau rasti ant jų kokių a tžymėj imų su paties s a v i n i n k o įrašais, bent kokios identifi-k a c i j o s ar datos. Jos gi buvo švarutė lės . Prie tų f o t o g r a f i j ų t e b u v o prikl i juota tiktai juos te lė . J o j e gražiu šriftu b u v o at-spausdinta Zentrale Stelle ident i f ikaci ja su a r c h y v o į s ta igos pilnu vardu. Vis i tekstai turė jo kaltinančių insinuaci jų ne žy-dų naikinimo organizator iams ir v y k d y t o j a m s naciams, bet o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų g y v e n t o j a m s .

Štai v ienas b ū d i n g a s iš tų t e k s t ų : „Kaunas 1941: f e s t g e n o m m e n e Juedinnen, rechs A n g e h o e -

r ige der Litauischen A k t i v i s t e n f r o n t . " 1 0

8 J u o z a s B r a z a i t i s , IV t . 1985, 1 3 8 — 1 4 6 p., J A V , r e d . A l i n a S k r u p s k e -l i e n ė i r Č e s l o v a s O r i n c e v i č i u s .

9 H e l l m u t h G u e n t h e r D a h m s , „Jahre der H e i m s u c h u n g " žurn. D a m a l s , 1938.III, 1 8 6 - 2 1 0 p., IV m ė n . 2 8 7 — 3 0 9 p.

1 0 K e t u r i o s f o t o g r a f i j o s , g a u t o s G e s t a p o a r c h y v e , Z e n t r a l e S t e l l e d e r L a n d e s j u s t i z v e r w a l t u n g e n , L u d w i g s b u r g e , V a k . V o k i e t i j o j e .

5 0

Page 51: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

Fotograf i ja va izduoja g a t v e ž y g i u o j a n č i a s žyde lka i tes , o ant ša l iga tv io stovi g r u p ė aukštų v y r ų . Tokią nuotrauką sufabr i-kuoti visai n e s u n k u . Ten taip l engva b u v o parašyt i „ d e š i n ė j e stovi g r u p ė SS v y r ų , perrengtų c iv i l ia is r ū b a i s " . Ir kitos nuo-traukos turėjo panašios t e n d e n c i j o s į rašus. Special istai turėtų panagrinėt i tų nuotraukų atatikmenį ar neatatikmenį į rašams.

Gestapo a r c h y v e įsakmiai prašiau dr. R. Mauracho origina-l iųjų nuotraukų su jo a s m e n i š k a i s a tžymėj imais , bei pulkinin-ko D. B i s c h o f s h a u s e n o l iudi j imų. J ie abu yra minimi literatū-roje s ą r y š y j e su Stahiecker ' io 1941 metų spalių mėn. 14 die-nos laiško duomenimis . Man a r c h y v o v a d o v y b ė s b u v o paaiš-kinta, kad tos nuotraukos ir l iudi j imų tekstai yra duodami tik-tai te ismui. 1 1 a ir b

6. Vakarų Vokietijos prezidento pareiškimas

Iš Gestapo a r c h y v o i š v y k a u su prastais į spūdžia i s . Jaučiau, kad toks s v e č i a s kaip aš, norintis gauti specia l ius dokumen-tus, a r c h y v o v a d o v a m s nėra p a g e i d a u j a m a s .

V y k d a m a s iš L i u d w i g s b u r g o į Lietuvių Vasar io 17 dienos g i m n a z i j ą , s t o t y j e p a s t e b ė j a u , kad tos dienos t . y . spal ių mėn. 13 d i e n o s Frankfurten Rundschau d i e n r a š t y j e p i rmame pusla-p y j e yra patalpintas V a k a r ų V o k i e t i j o s prezidento Richardo von W e i z s a e c k e r ' i o pare i šk imas „Nacių pras iženg imas be p a l y g i -nimo." Jį godžia i , ke l i s kart perskaič iau.

Tą pareiškimą prezidentas padarė, a t idarydamas 37-ąs ias is-torikų d ienas B a m b e r g e , trečiadienį, 1988 metais spal ių mėn. 12 dieną. Čia pateikiu kel ias pareiškimo m i n t i s : 1 2

Prezidentas repl ikavo į kai kurių istorikų bandymą moralinio r e l i a t y v u m o principu švelnint i nacionalsocial is tų pras ižengi-mus. Prezidento patarimu: . . . „nedera pamesti p u s i a u s v y r o s , kai mūsų žv i lg sn i s i s tor i jos v e i d r o d y j e krenta ant nacionalso-

11a Z e u g n i s Dr. M a u r a c h , a.a, O. (S. A n m . IV-390), S. 59., nuot r . o r i g . 1 1 b Z e u g n i s v . B i s c h o f s h a u s e n , a.a. O . (S . A n m . I V 310) S . 60, V g l . G r a m l .

S . 443. 1 2 R i c h a r d v o n W e i z s a e c k e r , i b i d e m . 1 — 2 p .

5 1

Page 52: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

cializmo bevardžių pras ižengimų. Jis sukel ia m u m y s e s ą m y š į , nukreipiantį mūsų žvi lgsnį į šal į . Nedera n u s i v y l i m e užs ida-ryti, reikia turėti drąsos atsiverti t ies iai ." . . .

. . . „Ką vokieč ių tautai ir jos ka imynams teko p e r g y v e n t i nacionalsocial izmo va ldž io je , nereikia s tengt i s daryt i dėl to kitus kaltais ar a t s a k i n g a i s . " . . .

. . . „Juk pi lnas i š s i l a i sv in imas i š r y š k ė j a , remiantis t iesa l a i s v ė j e ir leidžiant t iesai s a v e nugalėt i . Tame ir g l ū d i istori-jos mokslo atsakingi uždaviniai . Jok ie šios d ienos tvirtinimai n e p a j ė g s sumažinti nacionalsocial izmo pras iženg imų baisu-mo." . . .

. . . „Jaunuomenė tesus ipažįs ta su i s tor i jos į v y k i ų j ė g a ir t enes i s teng ia i s tor i jos naudoti spec ia l iems š ios dienos troški-mams patenkint i . " . . .

. . . „Istorija yra mūsų istori ja ir ji n e p r i k l a u s o vien tiktai i s tor ikams." . . .

Bandymą panaudoti moral inio r e l i a t y v u m o principą nacio-nalsocial izmo pras ižengimų šve ln in imui prezidentas dar opo-navo ir tokia mintimi: . . . „Argi mums kiek padeda, j e igu A u s c h w i t z ' ą p a l y g i n a m e su kitų žmonių panašiais naikinimo į v y k i a i s i r jų ba isumu. A u s c h w i t z ' a s yra unikumas s a v y j e . Kas ten v y k o , į v y k d ė vokiečia i ir vok ieč ių v a r d u . " . . .

Trumpu v e d a m u o j u laikraščio redakci ja p a g y r ė prez idento drąsą. . . . „už t ikslų žodį t ik s l io je v i e t o j e " . . . ( . . . „ W i e d e r einmal hat B u n d e s p r e s i d e n t das r ichtige W o r t an der richti-g e n Ste l le g e s a c h t " . )

7. Užsklanda

Šiuo V a k a r ų V o k i e t i j o s prezidento pareiškimu yra atstato-mas pas i t ikė j imas is tor i jos faktų j ė g a ir sust ipr inama vi l t is , kad sufabr ikuot i „į t ikinantys fakta i " , pras ižengė l ių sukurti ne-p a j ė g s išstumti i s tor i jos iš t e i s i n g u m o ir t iesos kel io.

Skaudžiai p e r g y v e n o m e g e n o c i d o i r holokausto s iaubą. Ap-g a i l e s t a u j a m e , kad tų bais ių ve iksmų v y k d y m e d a l y v a v o Lie-

52

Page 53: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

tuvos g y v e n t o j ų ir l ietuvių ir mažumų, kur ie b u v o pakė lę ran-ką prieš tautos bei v a l s t y b ė s žmones.

Prezidento mintys yra v e r t i n g o s netiktai vokieč iams, bet ir kitų tautų žmonėms, į j u n g i a n t ir mus. Iš jų g a l i m a pas i semti d a u g s t i p r y b ė s . P r a š y k i m e Dievo, kad j i s padėtų mums bran-džiau re ikš t i s panaš iuose ateit ies s ą m y š i u o s e .

5 3

Page 54: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

T u r i n y s

P s l .

Į v a d a s į s t u d i j ą a p i e L i e t u v o s g y v e n t o j ų a u k a s ir n u o s t o l i u s . , 3

P i r m o j i d a l i s .

I . A u k o s i r n u o s t o l i a i r e m i a n t i s g y v e n t o j ų s u r a š y m u .

1 . L i e t u v o s t e r i t o r i j o s i r g y v e n t o j ų s k a i č i a u s k i t i m a i . . . . 7

2 . L i e t u v o s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i u s k a r o p r a d ž i o j e . . . 9

3. L i e t u v o s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i u s 1959 m. . . . . . . 9

4. 1 9 4 0 — 5 9 m. g y v e n t o j ų p r i e a u g i o % 10

5. G y v e n t o j ų p r i e a u g i a i 1940—59 m. 12

1 l e n t e l ė 12

6. A u k o s Ir n u o s t o l i a i g y v e n t o j ų s u r a š y m o d u o m e n i m i s . . 12

2 l e n t e l ė 13

A n t r o j i d a l i s .

L i e t u v o s g y v e n t o j ų n u o s t o l i a i s p a u d o s d u o m e n i m i s . . . . 14

P I R M O J I S O V I E T I N Ė O K U P A C I J A 1940—41 m 14

1. V a d o v a u j a n č i ų a s m e n ų s u ė m i m a s ir i š t r ė m i m a s 14

2. R e p a t r i j a n t a i į V o k i e t i j ą 14

3. L i e t u v o s kar ių a r e š t a i i r į k a l i n i m a s 14

4. 1940—41 m. p o l i t i n i ų ka l in ių l i k v i d a v i m a s 15

5. P i r m a s i s m a s i n i s š e i m ų t r ė m i m a s į G u l a g ą 1 9 4 1 . V I . 1 4 — 1 8 . . 15

6 i r 7 . A k t y v i ų j ų l i e t u v i ų g a u d y m a s i r ž u d y m a s p r i e š pa t k a r o

p r a d ž i ą i r s u k i l i m o a u k o s 16

8 . P a s i t r a u k u s i e j i su f r o n t u į S o v i e t ų S ą j u n g ą 16

N A C I Ų O K U P A C I J A 1941—44 m 17

9 . S u n a i k i n t i e j i ū k i n i n k a i , d a r b i n i n k a i , t r a n s p o r t o i r s a r g y b o s d a l i n i ų

n a r i a i , nacių s p o r a d i š k ų e g z e k u c i j ų a u k o s . . . . 17

10. Nacių h o l o k a u s t o a u k o s 19

11. E m i g r a n t a i , r e p a t r i j a n t a i . . . . . . . . . 1 9

3 ir 4 l e n t e l ė s 20

A N T R O J I S O V I E T I N Ė O K U P A C I J A 1944 m. . . . 21

1 2 — 1 3 . T r y s m a s i n i a i t r ė m i m a i į G u l a g ą 1 9 4 5 — 4 6 — 4 7 m 21

5 4

Page 55: ADOLFAS DAMUŠIS  Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais

P s l .

14. R e p a t r i j a v u s i e j i į L e n k i j ą , 1 9 4 5 — 1 9 4 7 m 21

15. M a s i n ė ū k i n i n k ų d e p o r t a c i j a , 1948 m. 22

16. M a s i n ė m i e s t i e č i ų d e p o r t a c i j a , 1949 m 22

17. 1950 metų k o v o — b a l a n d ž i o m ė n . d o p o r t a c i j a 22

18. 1951, — 5 2 , — 5 3 m. d e p o r t a c i j o s 23

19. I n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i ir d e p o r t u o t i e j i 1 9 4 9 — 5 3 m. . . 23

20. Ž u v ę p a r t i z a n a i , k o v o t o j a i už l a i s v ę , i r jų p r i e š a i s t r i b a i . . 23

21. A u k ų i r n u o s t o l i ų s u v e s t i n ė s p a u d o s i r l i u d i n i n k ų d u o m e n i m i s . 24

5 l e n t e l ė . G y v e n t o j ų aukų i r n u o s t o l i ų s u v e s t i n ė s p a u d o s d u o m e n i m i s 2 5

6 l e n t e l ė . P i r m i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i a u s k a i t a 2 5

7 l e n t e l ė 2 6 - 2 7

22. G y v e n t o j ų k a i t a 1 9 4 0 — 5 9 m 27

8 l e n t e l ė 28

T r e č i o j i d a l i s .

1. N u o s t o l i ų p a s k i r s t y m a s į į v a i r i a s p o z i c i j a s 29

9 l e n t e l ė 29

2 . G y v e n t o j ų s u r a š y m o i r s p a u d o s bei l i u d i n i n k ų i n f o r m a c i j ų

d u o m e n ų p a l y g i n i m a s 3 0

2 . G y v e n t o j ų n u o s t o l i a i i š k i tų š a l t i n i ų 31

4 . A u k o s i r n u o s t o l i a i n o r m a l a u s g y v e n t o j ų a u g i m o s k a i č i a u s p a g r i n d u 3 1

10 l e n t e l ė 32

5 . A u k o s i r n u o s t o l i a i i š r e i k š t i g r a f i š k a i . . . . . . 3 2

2 b r a i ž i n y s 33

11 ir 12 l e n t e l ė s : 34

G a l u t i n a s s p r e n d i m a s 3 5