A D O L F A S D A M U Š I S

Lietuvos g y v e n t o j ų a u k o s

i r nuosto l ia i A n t r o j o pasaul in io

karo ir pokar io 1940 —1959 metais

Antra pataisyta laida

a b 90

Į v a d a s

1 9 3 9 - 4 5 metų Antras i s pasaul in is karas i r pokaris žmoni ja i ka inavo 35 mi l i jonus g y v y b i ų . Tai yra pas iba i sė t inas s k a i č i u s . Bet j i s pas idaro mums dar ba i sesn i s ir skaudesni s , kai dabar v i s daug iau a i škė ja , kad d v i e j ų soviet inių o k u p a c i j ų metais KGB "genocidu b u v o sunaikinta apie p u s ė mil i jono, tai yra 473,175 Lietuvos g y v e n t o j ų . Tas sudaro apie septyn iasdeš im-tąją dalį visų p a s a u l y j e karo metu ž u v u s i ų j ų ir 15,136% v i sų Lietuvos g y v e n t o j ų . Prie to dar pr idė jus 210.000 nacių oku-paci jos aukų, t . y . 6,81% visų Lietuvos g y v e n t o j ų , Lietuvai atitenka penkiasdeš imt ketv ir to j i dal is v isų karo aukų. Tie vi-s i 683.175 ž u v u s i ų j ų sudaro 2 2 , 1 7 % visų Lietuvos g y v e n t o j ų .

Tuo tarpu Lietuvos g y v e n t o j a i vos tesudaro 1300-ąją dalį v i so pasaul io žmonių s k a i č i u j e . Taigi Lietuvos nuostoliai yra 24 kartus didesni negu pasaul io nuostolių v idurk i s . Tokie ka-ro nuostoliai yra išskirt ina karo skr iauda g y v e n t o j a i s negau-siai Lietuvai. Tie mūsų nuostoliai yra tiek didel i , kad ei lė au-torių įvair iais pas ia i šk inimais bando juos mažinti. Tie g i , ku-rie t rėmimus p e r g y v e n o , arčiau juos pažino, tokiai autorių ten-denci jai pr ieš inasi , ir ją laiko nete is ingų duomenų kūrimu.

Mūsų t iks las yra, kiek g a l i m e t iks l iau o b j e k t y v i a i s duome-nimis i šs ia iškint i Lietuvos g y v e n t o j ų nuostol ius, patirtus šio Antro jo pasaul inio karo ir pokario metais .

Karo e i g o j e keitėsi Lietuvos ter i tori ja, tad kei tės i ir g y v e n -tojų skaič ius . V ienas n e k a i m y n i š k a s ka imynas , Vokie t i j a 1939.III.23 dieną o k u p a v o Kla ipėdos uostą ir kraštą. Kitas ne-k a i m y n i š k a s k a i m y n a s , Sovietų S ą j u n g a , 1939.X.10, grąž ino Vi lnių ir ketvirtadalį V i ln iaus krašto, bet į v e d ė į Lietuvą ka-rines įgu las . Vėl iau, 1940.VI.15 d., remdamiesi 1939 m. rug-pjūčio 23 dienos Sovietų S ą j u n g o s - V o k i e t i j o s sutartimi ir pir-muoju s laptuoju protokolu ir 1939 r u g s ė j o 28 dienos antruoju s laptuoju protokolu o k u p a v o visą Lietuvą, 1940 biržel io 15 d. T i k r u m o j e g i , antruoju protokolu S u v a l k i j o s dalį Vokiet i ja bu-vo pasi laikiusi sau. Tuo tarpu Stalino į s a k y m u ir tą „vokiš-k ą j ą " dalį Raudonoji armija b u v o o k u p a v u s i . Tokia Sovietų S ą j u n g o s konfrontaci ja g a l ė j o i š s i v y s t y t i į konfliktą su Vokie-t i ja . Bet ab iems imperia l i s tams p a v y k o niekingu pirkimo par-dav imo, labai nedoru ve iksmu, tą konfliktą l ikviduoti . Trečiuo-ju slaptu protokolu, 1941.I.20 d., Sovietų S ą j u n g a sutiko su-

3

mokėti V o k i e t i j a i 7.500.000 aukso dolerių kaip kompensaci ją už tą Lietuvai pr ik lausančios S u v a l k i j o s dal į . T i k ė k i m ė s , kad šio b e g ė d i š k o ir abi v a l s t y b e s žeminančio biznio, istori ja ne-pamirš ka ip polit inės g ė d o s būdingą p a v y z d į .

1945 m. g e g u ž ė s mėn. Sovietų S ą j u n g a , la imėjus i karą prieš V o k i e t i j ą , pr ie okupuotos Lietuvos teritori jos p r i j u n g ė Klaipė-dos uostą ir kraštą. Rytų Prūs i ją , t . y. prūsus, s e n ą j ą l ietuviš-ką ją gent į , s a v o laiku kryžiuočių okupuotą, Sovietų S ą j u n g o s rusų r e s p u b l i k a pas i la ikė sau.

Netiktai vis i tie plėšimai ir „pirkiniai" keitė Lietuvos g y -vento jų ska ič ių . Prie to dar ypat ingai pr i s idė jo Sovietų g e n o -cidas ir Nacių holokaustas, kurie buvo v y k d o m i Lietuvos oku-pantų karo ir pokario metais.

Kol L i e t u v o s i š t remtųjų bei suna ik in tų jų sąrašai bus at ideng-ti, tenka naudotis įvair ia is kitais ska ič iav imo metodais bei pri-e inamais šalt iniais, t iks lesniam nuostolių i ša i šk in imui .

Š io je s t u d i j o j e , tuo t ikslu b u v o panaudoti du l y g i a g r e t ū s b ū d a i : g y v e n t o j ų s u r a š y m u (cenzu) i r s p a u d o s bei l iudyto jų informaci ja . Tų d v i e j ų būdų d u o m e n y s v iens kitą papi ldė ir ja i s naudotis buvo atliktas aukų ir nuostolių apskaič iav imas .

Ska ič iuo jant pirmuoju būdu, b u v o remiamasi g y v e n t o j ų su-rašymo, t . y . cenzo duomenimis . Pirmiausia buvo s teng iamas i gaut i pirminius Lietuvos g y v e n t o j ų skaič ius 1940 metams ir 1959 metams, t. y. pradžiai ir pabaiga i karo per i jodo, kurio metu l ie tuvių tauta p e r g y v e n o skaudžius g y v e n t o j ų nuostol ius . 1959 metai buvo pasirinkti dar ir todėl, kad tais metais b u v o į v y k d y t a s v i suot inas g y v e n t o j ų s u r a š y m a s .

Pirminiais Lietuvos g y v e n t o j a i s b u v o skaitomi nuolatiniai or ig ina l ie j i Lietuvos piliečiai ir l ietuviai ir mažumos, bet bu- * vo neįskai tomi okupanto prigabenti kolonistai karo ir pokario metais .

1939 metų Lietuvos g y v e n t o j a i , prie jų p r i d ė j u s Kla ipėdos miesto ir krašto g y v e n t o j u s , o taip pat grąž into Vi ln iaus mies-to ir t rečdal io Vi ln iaus krašto grąžintos dal ies g y v e n t o j u s , su-darė pradinį 1940 metų Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų skaičių.

A i š k i n a n t i s pirminius Lietuvos g y v e n t o j u s 1959 metams rei-k ė j o i š g y v e n t o j ų s u r a š y m o cenzo skaič iaus atimti 1 9 4 0 - 1 9 5 9 metais i š Sovietų S ą j u n g o s p r i g a b e n t u s kolonis tus .

Nuostol ių apskaič iav imui pr ie tų pagrindinių pirminių g y -vento jų skaičių 1940 ir 1959 metams dar re ikė jo ir trečio skai-čiaus i r būtent g y v e n t o j ų pr ieaug io 1 9 4 0 - 1 9 5 9 metų laiko-tarpio.

Tų tri jų skaičių paga lba jau b u v o lengva apskaičiuoti pilną

4

Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų nuostolį v isam 1 9 4 0 - 1 9 5 9 metų laikotarpiui. Dabar re ikė jo tą nuostolį t iksl iai paskirs tyt i pagal metus, pagal o k u p a c i j a s , pagal sunaikintų g y v e n t o j ų g r u p e s ir pagal v i e t o v e s .

Tam tikslui buvo panaudotas antras nuostolių s k a i č i a v i m o būdas . J i s rėmėsi s p a u d o s informaci ja bei l i u d y t o j ų parody-mais .

Žinoma, p i rmas i s b ū d a s yra mūsų s t u d i j o s pagr indinė atra-ma. J i s rėmėsi o b j e k t y v i a i s g y v e n t o j ų s u r a š y m o duomenimis . Antruoju būdu aiškinant is nuostol ius, paprastai bandoma kiek abe jot i . L y g ir laukiama, kad s p a u d o s darbuotoja i kiek turės t e n d e n c i j o s didinti nuostol ius . Šiuo a tve ju tokios a b e j o n ė s ne-pas i te is ino: abiem būdai s gaut i skaičiai b u v o artimi.

Ši s tudi ja , naudojant abu s k a i č i a v i m o būdus, s u s i d a r ė iš tr i jų dal ių.

Pirmoji dalis pateikia duomenis , g a u t u s naudojant Lietuvos g y v e n t o j ų s u r a š y m o d u o m e n i s .

Antro je d a l y j e yra sutelkta d a u g duomenų iš s p a u d o s infor-maci jos ir l iudyto jų ša l t inių.

Trečio je d a l y j e , naudojant ab ie jų p i r m ų j ų dalių g a u t u s duo-menis , j ie yra paskirstomi pozici jomis, s u g r u p u o j a m i , lyg ina-mi su kitų autorių darbų rezultatais, o taip pat krit iškai svar-stomi, į kokias pataisas dar reikėtų kreipti d ė m e s į , s iekiant d idesn io t iks lumo.

I d a l i s

A u k o s i r n u o s t o l i a i r e m i a n t i s g y v e n t o j ų s u r a š y m u

1. Lietuvos teritorijos ir gyventojų skaičiaus kitimai

Kaip jau ankščiau į ž a n g o j e b u v o minėta, keli o b j e k t y v ū s d u o m e n y s yra būtinai re ika l ing i kaip atramos taškai, norint bent apytikr iai Antro jo pasaul inio karo ir pokario metų Lietu-vos nuostol ius apskaičiuoti .

Tie o b j e k t y v a s d u o m e n y s , čia pradžio je a iškinami ir vė l iau ska ič iav imuose naudojami, yra :

— Lietuvos pradinis pr ieškar inis p irminių* g y v e n t o j ų skai-čius;

- Galutinis pokar inis , t .y. pogenocid in i s ir poholokaust inis 1959 metų Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų ska ič ius ;

— G y v e n t o j ų metinio pr ieaugio nuošimtis v i s o nagr inė ja-mo laikotarpio nuo 1940 iki 1959 metų;

- Fakt inųjų nuostolių skaičiai pagal metus bei nuostolių s u s i d a r y m o a p l i n k y b ė s .

1959 metai pasirinkti todėl, kad tais metais okup. L ie tuvo je b u v o į v y k d y t a s v i suot inis g y v e n t o j ų s u r a š y m a s ir tada jau ne-buvo masinių trėmimų į Gulago v e r g ų s t o v y k l a s .

Antro jo pasaul inio karo metu labai daug keitės i t iek Lietu-vos teritori ja, tiek ir g y v e n t o j ų skaič ius (braižinys 1). Lietu-vos ter i tori jos kitimą lėmė imperial is t inių k a i m y n ų a g r e s i j o s .

1 9 2 0 m e t ų l i e p o s m ė n . 1 2 d . s u t a r t i m i s u Sovietų S ą j u n g a Lietuvai b u v o pripažinta teritori ja 83,111 k v . km. ploto.

1 9 2 0 m e t a i s s p a l i o 9 d . Lenki ja , su laužydama tarp-tautinę sutartį, o k u p a v o sostinę Vi lnių ir Vi ln iaus kraštą, Lie-tuvos ter i tori jos visą trečdalį, 27,441 k v . km. plotą. Lietuvos teritori ja s u m a ž ė j o iki 55,670 k v . km.

1 8 3 9 m e t a i s k o v o 2 3 d . Vokie t i j a o k u p a v o Klai-

* P i r m i n i a i g y v e n t o j a i — v i e l i n i a i g y v e n t o j a i L i e t u v o j e , be o k u p a n t ą į k u r d i n t ų k o l o n i s t ų .

pėdos uostą ir kraštą, v i so 2 .850 kv. km. Tuo laiku Lietuvos teritori ja buvo p a s i e k u s i minimumą, 52,820 k v . km.

Vokie t i ja , sus i tarusi su Sovietų S ą j u n g a , 1939 metų r u g s ė j o 1 — 2 0 dienomis g ink luota invaz i ja pas idal ino L e n k i j ą . Lietuva, nors V o k i e t i j o s v y r i a u s y b ė s ke l i s kartus kurstoma, nesut iko skelbt i Lenki ja i karo. P a s k e l b ė neutralumą. Į Lietuvą p a b ė g u -s iems nugalė tos L e n k i j o s kariams ir apie 15.000 žydų tauty-bės Lenki jos p i l ieč iams suteikė egzi lų te ises ir leido la i svai vykt i iš Lie tuvos, kur j ie norė jo. Tai b u v o special i pr iv i leg i-ja, kurios kitos v a l s t y b ė s egzi lams n e d a v ė .

1 9 3 9 m e t a i s s p a l i o 1 0 d i e n o s s u s i t a r i m u So-vietų S ą j u n g a prievarta į v e d ė savo kar ines į g u l a s į Lietuvą ir Lietuvai g r ą ž i n o Vilnių ir 6.880 k v . km., t .y. tik vieną ket-virtadalį (24,77% ) 1920 metais L e n k i j o s aneksuotos ter i tori jos . Kitą d idž ią ją dalį 20.561 kv . km., 75,23% at idavė Gudi ja i . Lietuvos teritori ja 1939.X.10 d. pad idė jo iki 59.700 kv . km.

1 9 4 0 m e t a i s b i r ž e l i o 1 5 d i e n ą Sovietų S ą j u n g a , o k u p a v u s i Lietuvą, Lietuvai p r i s k y r ė dar kel iol ika Vi ln iaus krašto kaimų su 2.646 kv . km. Taip okupuotos Lietuvos teri-tori ja p a d i d ė j o iki 62.346 kv. km. Vokiet i ja i 1945 metais karą pra la imėjus, okupuotai Lietuvai g r į ž o 2 .850 kv . km. K l a i p ė d o s krašto ir uosto plotas, padid indamas Lie tuvos teritori ją iki 65.196 kv . km.

Lietuvos g y v e n t o j ų ska ič ius ki tė jo ne tiktai dėl teri tori jos kit imų, bet d a u g daugiau dėl soviet inio genocido, ypač nu-kreipto prieš Lietuvių tautą ir tam tikra dalimi prieš turtin-g u o s i u s žydus ir b o l š e v i k a m s ideo log i ška i nepri imtinus sio-nistus, ir dėl nacių holokausto, d a u g i a u s i a nukreipto pr ieš žy-dų tautą bei g a n a s tambia dalimi ir pr ieš l ietuvių tautos žmo-nes.

Čia pateikiama g y v e n t o j ų skaič ių s u v e s t i n ė rodo, kaip tie skaičiai kito.

1923 metų s u r a š y m u , be Vi ln iaus ir Vi ln iaus krašto bet su Kla ipėdos kraštu, L i e t u v o j e b u v o 2.170.616 g y v .

1939 metų pradž io je , dar su Kla ipėdos kraštu, L ie tuvo je b u v o 2.575.030 g y v .

1939 metais kovo 23 dieną Vokiet i ja i o k u p a v u s Klaipėdą, Lietuva neteko 154.000 g y v .

1939 metų p a b a i g o j e su ketvir tadal iu Vi ln iaus krašto ir Vi lniumi bet be Kla ipėdos uosto ir krašto L ie tuvo je b u v o 2.880.000 g y v .

1940 metais biržel io 15 dieną Sov ie tų S ą j u n g a i Lietuvą o k u p a v u s , Lietuvai b u v o priskirta dar kel io l ika Vi ln iaus kraš to kaimų, g y v e n t o j ų skaič ius p a d i d ė j o iki 2.925.271 g y v .

1945 metais okupuotai Lietuvai g r į ž o Kla ipėdos uostas ir kraštas, pirminių g y v e n t o j ų skaič ius pad idė jo iki

156.018 g y v . 3.081.289 g y v .

2 . L i e t u v o s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i u s k a r o p r a d ž i o j e

Tą paskut inį j į skaičių 3.081.289 ir tenka laikyti Lietuvos pradiniu pirminių g y v e n t o j ų skaičiumi Antro jo pasaul inio ka-ro metu. J i s apima pilną Lietuvos teritoriją su Vi lniumi, su Vi ln iaus krašto trečdal iu, su Kla ipėdos uostu ir kraštu, g r įžu-siais karo e i g o j e . 3.081.289, L ie tuvos pirminių g y v e n t o j ų skai-čius y ra pirmasis p a g r i n d i n i s mūsų atramos ta škas Lietuvos g y v e n t o j ų nuostol iams skaičiuoti .

3 . L i e t u v o s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i u s 1 9 5 9 m e t a i s

Suradus 1959 metų Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų skaičių, nuostolių ska ič iav imams bus gautas antrasis atramos taškas .

Pagal g y v e n t o j ų s u r a š y m o duomenis pi lnas okupuotos Lie-tuvos g y v e n t o j ų skaič ius 1959 metams buvo 2.711.445*.

Per 1945 — 1959 metus L i e t u v o j e įkurdintų kolonistų skaič ius s i e k ė 225.075 asmenis . Iš pilno okup. Lie tuvos g y v e n t o j ų skai-čiaus atėmus kolonistų skaičių, bus gautas Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų ska ič ius 1959 metais .

* Per 19 o k u p a c i j o s metų p i r m i n i ų L i e t u v o s g y v e n t o j ų s k a i č i u s ne t i k t a i n e p a d i d ė j o , bet d a r g i s u m a ž ė j o 594.919 g y v e n t o j ų . T a s rodo, k a i p inten-s y v i a i g e n o c i d a s i r h o l o k a u s t a s n a i k i n o L i e t u v o s p i l i e č i u s .

2.711.445 — 225.075 = 2.486.370

9

Tai yra antrasis pagr indin i s atramos taškas tiksliam g y v e n -tojų nuostoliui apskaičiuot i .

Iš pradinio Lietuvos pirminių g y v e n t o j ų skaič iaus atėmus 1959 metų pirminių Lietuvos g y v e n t o j ų skaičių jau yra g a u -nama viena dalis Lietuvos karo nuostol ių:

3 . 0 8 1 . 2 8 9 - 2 . 4 8 6 . 3 7 0 = 594.919

4 . 1 9 4 9 — 1 9 5 9 m e t ų g y v e n t o j ų p r i e a u g i o n u o š i m č i a i

Pilnam nuostolių skaičiui rasti re ik ia apskaičiuoti Lietuvos g y v e n t o j ų prieaugį v isam tam karo ir pokar io 1940—1959 me-tų laikotarpiui . Tą visų metų prieaugį pr idė jus prie 594.919 bus g a u t a s pi lnas t ikras i s Lie tuvos g y v e n t o j ų nuostol ių skai-čius .

G y v e n t o j ų pr ieaugio a p s k a i č i a v i m u s v y k d a n t , turi būti iš-s iaiškinti to laikotarpio k i e k v i e n i e m s metams g y v e n t o j ų prie-augio nuošimčiai ir g y v e n t o j ų skaič iaus kitimai.

G y v e n t o j ų pr ieaugio nuošimčiai . 1940—44 metams metinio p r i e a u g i o nuošimčiai buvo apskaič iuot i , naudojant prof. K. Pakšto pateiktus g y v e n t o j ų metinius p r i e a u g i u s . 1

1940 metų 26.000/2.925.271 X 100 = 0.82 %

1941 metų 25.000/2.789.410 X 100 = 0 , 9 2 %

1942 metų 36.000/2.716.000 X 1 0 0 = 1 , 3 0 %

1943 metų 33.000/2.637.068 X 100=1,25%

Antros ios sov ie t inės o k u p a c i j o s p i rmies iems š e š e r i e m s 1945 — 1950 metams nerasta t ies ioginių d u o m e n ų . Tad pasinaudota

1 K a z y s P a k š t a s , L i e t u v i ų e n c i k l o p e d i j a , XV t o m a s , 1968, 448 p . Met in ių p r i e a u g i ų n u o š i m č i ų s k a i č i a v i m u o s e p a n a u d o t i g y v e n t o j ų s k a i -

čiai į v a i r u o j a . J ie p a i m t i i š t o l i m e s n i ų j ų š i o s t r a i p s n i o l e n t e l i ų ( 5 l e n t e l ė ) . T i e s k a i č i a i g a u t i , a t ė m u s i š L i e t u v o s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i a u s t o me-t o g e n o c i d o bei h o l o k a u s t o g y v e n t o j ų n u o s t o l i u s i r p r i d ė j u s m e t i n i u s g y -v e n t o j ų p r i e a u g i u s .

1 0

net ies ioginiu apskaič iav imu ir l o g i n e pr ie la ida. Pagal g y v e n -tojų surašymo duomenis 1959 metais o k u p u o t o j e L ie tuvo je g y -v e n o 233.000 a s m e n y s , g i m ę 1 9 4 5 - 5 0 metais. Tai reikštų, kad metinio pr ieaugio v i d u r k i s b u v o 38.833 a s m e n y s , t .y. g y v e n -tojų metinio pr ieaugio nuošimtis b u v o :

38.833 X = 1,43 % 2

2.711.445

Tai būtų neįtikėtinai aukštas metinio pr ieaugio nuošimtis anų metų s ą l y g o m i s . Per tuos metus l ietuvių tauta p e r g y v e n o soviet inio genocido žiaurumo v i r šūnę . Tais metais Stal inas in-t e n s y v i a u s i a i l ietuvių tautą naikino. T o k i o teroro s ą l y g o m i s pirminių g y v e n t o j ų p r i e a u g i o nuošimtis g a l ė j o būti y p a č ma-žas.

Nepaneig iant s u r a š y m o duomenų ska ič iaus t iks lumo, būtų ga l ima naudoti tokią pr ie la idą: 1 9 4 5 - 5 0 metais į Lietuvą bu-vo atgabenta d a u g kolonistų i š Sovietų S ą j u n g o s . Greičiausia i tai buvo gana jaunos še imos . Pak l iuvus ios į g e r e s n e s Lietu-vos g y v e n i m o s ą l y g a s , jos e f e k t y v i a i rūpinosi s a v o še imos pr ieaugiu. Tad jų še imose per šešer ius metus vaikų pr ieaugi s g a l ė j o pasiekti 95.000. Tada to la ikotarpio pirminių or ig inal ių l ietuvių šeimų p r i e a u g i s tebūtų 138.000, t .y. metinis v idurk i s 23.000. Tokiu būdu metinio pr ieaug io nuoš imčio v i d u r k i s bū-tų šiek tiek d idesnis nei 0,8% . Toks ž e m e s n i s v idurk i s jau labiau tiktų ano meto labai sunkioms l ietuvių g y v e n i m o s ą l y -g o m s . 1 9 4 5 - 5 0 metų laikotarpiu metinio pr ieaug io apskaičia-v i m u o s e tas 0,8%, pr ieaugio nuošimtis ir buvo n a u d o j a m a s .

1 9 5 0 - 5 6 metų laikotarpiui soviet iniai šaltiniai pateikia me-tinio pr ieaugio nuošimčių vidurkį 1,1% .3 4

Tų visų tri jų laikotarpių duomenis p a n a u d o j u s , v i sam 1 9 4 0 -59 metų laikotarpiui g a u n a m a s 1,0% g y v e n t o j ų pr ieaug io me-tinis nuošimtis. Reiškia p r i e a u g i s — šimtui pi l iečių v ienas jau-nas pilietis. Toks pr ieaug i s yra žemiau normalaus metinio prie-augio v idurkio. Tai suprantama, ats ižvelg iant į labai s u n k i a s l ietuvių tautos tų metų g y v e n i m o s ą l y g a s .

2 1959 metų v i s a s ą j u n g i n i o g y v e n t o j ų s u r a š y m o d u o m e n y s , V a l s t . S t a -t i s t i k o s l e i d y k l a , V i l n i u s , 1963, 17 p.

3 A u g u s t i n a s I z d e l i s , . P o p u l a t i o n C h a n g e " , 1983, 91 p., s p a u d a i p a r u o š -ta s t u d i j a .

4 N a r o d n o j e c h o z a j s t v o L i t o w s k i e j SSR ( L i e t u v o s t a u t i n i s Ūkis) , V i l -nius , 1957, 7 p.

1 1

Je igu š i u o s e a p s k a i č i a v i m u o s e būtų naudojami didesni prie-a u g i o nuošimčiai , tai būtų gaut i dar didesni g y v e n t o j ų nuos-toliai, negu čia pateikt ie j i .

5 . L i e t u v o s g y v e n t o j ų p r i e a u g i a i 1 9 4 0 - 1 9 5 9 m e t a m s

Lietuvos g y v e n t o j ų pr ieaugia i 1 9 4 0 - 5 9 metų laikotarpiu yra apskaičiuoti naudojant metinių g y v e n t o j ų p r i e a u g i o nuošim-čius, pate iktus 4-me s k i r s n y j e . Pi rmoje l e n t e l ė j e yra jų su-ves t inė siekianti 458.266 asmenis . Tai yra trečias s v a r b u s skai-čius pilnam Lietuvos g y v e n t o j ų nuostol ių suradimui .

1 l e n t e l ė

L I E T U V O S G Y V E N T O J Ų P R I E A U G I S A N T R O J O P A S A U L I N I O K A R O I R P O K A R I O 1 9 4 0 - 1 9 5 9 m e t a i s

m e t a i m e t i n i o p r i e a u g i o p r o c .

metų s k a i č i u s

g y v e n t o j ų p r i e a u g i s

1941 0,82 1 23.937 1944 0,92 1

1,27 2 97.341 1947 0,80 3 65.682 1949 0,80 2 39.591 1953 0,80 1

1 , 1 0 3 93.832 1959 1 , 1 0 5,5 137.883

V i s o : 18,5 458.266

6 . A u k o s i r n u o s t o l i a i g y v e n t o j ų s u r a š y m o d u o m e n i m i s

Šį g y v e n t o j ų 1 9 4 0 - 5 9 metų pr ieaugį s u d ė j u s su g y v e n t o j ų skir tumu tarp pradinio pirminių g y v e n t o j ų ska ič iaus ir 1959 metų pirminio g y v e n t o j ų skaič iaus b u s gaut i Antro jo pasaul inio karo ir pokario Lie tuvos g y v e n t o j ų nuostol iai, re-miantis g y v e n t o j ų s u r a š y m o duomenimis .

594.919 + 4 5 8 . 2 6 6 = 1.053.185 Į š į nuostolių skaičių įe ina soviet inio genocido sunaikint i Lietuvos pil iečiai, nacių holokausto ir sporadinių e k z e k u c i j ų

12

aukos bei ž u v u s i e j i koncentrac i jos s t o v y k l o s e , o taip pat v i s i e m i g r a v u s i e j i , r e p a t r i j a v u s i e j i , bei S ib i re dar 1959 metais už-s i l ikus ie j i g y v i e j i .

Kiek dabar yra patirta, Sibiro tremtinių d r a u g i j o s s ą r a š e L i e t u v o j e yra apie 120.000 narių. Taigi pagal mūsų apskaičia-v imus 1959 metais S ib i re dar g a l ė j o būti užs i l ikus ių apie 50.000 lietuvių tremtinių. Tą kiekį re ikia atimti nuo pirma ap-skaičiuotų nuostolių: 1 . 0 5 3 . 1 8 5 - 5 0 . 0 0 0 = 1 . 0 0 3 . 1 8 5 .

Gyvento jų nuostolių s u v e s t i n ė remiantis s u r a š y m o duome-nimis yra pateikiama 2 lente lė je .

2 l e n t e l ė

N U O S T O L I A I G Y V E N T O J Ų S U R A Š Y M O D U O M E N I M I S

S u V i l n i u m i , s u V i l n i a u s k r a š t o t r e č d a l i u i r s u 1945 m e t a i s g r į ž u s i u K l a i p ė d o s u o s t u i r k r a š t u L i e t u v o j e b u v o p i r m i n i ų g y v e n t o j ų (1 ir 2 s k i r s n i a i ) 3 .081.289

1959 metų g y v e n t o j ų s u r a š y m u , a t ė m u s k o l o n i s t u s , p r i d ė j u s g r į ž u s i u s i š G u l a g o , L i e t u v o j e p i r m i n i ų g y v e n t o j ų b u v o ( D u o m e n y s iš 3 s k i r s n i o ) 2.486.370

G y v e n t o j ų s k i r t u m a s t a r p 1 9 4 0 — 1 9 4 5 i r 1959 metų 594.919

L i e t u v o s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų p r i e a u g i s 1 9 4 0 — 1 9 5 9 m e t a i s ( D u o m e n y s iš 1 l e n t e l ė s ) 458.266

G y v e n t o j ų n u o s t o l i s , į s k a i t a n t g r į ž u s i u s i š G u l a g o 1.053.185

1959 m e t a i s g y v i e j i , u ž s i l i k ę S i b i r e — 5 0 . 0 0 0

G y v e n t o j ų n u o s t o l i s , a t s k a i t a n t i r g y v u o s i u s d a r 1959 m e t a i s u ž s i l i k u s i u s S i b i r e 1.003.185

13

II d a l i s

L i e t u v o s g y v e n t o j ų n u o s t o l i a i s p a u d o s d u o m e n i m i s

Faktinieji L ie tuvos g y v e n t o j ų karo i r pokario 1 9 4 0 - 1 9 5 1 metų nuostoliai b u v o sutelkti naudojant s p a u d o j e p a s k e l b t u s duomenis . Tie nuostoliai pateikiami c h r o n o l o g i n ė j e e i lė je , nu-rodant jų šalt inius.

Pirmoji sovietinė okupacija 1940.VI.15—1941.VI.22

1 . V a d o v a u j a n č i ų a s m e n ų s u ė m i m a s i r i š t r ė m i -m a s

1940 metų l iepos 1 1 — 1 4 d. ir 1 8 - 1 9 d. 2.000 asmenų bu-vo areštuoti, išvežti ir per v i e n e r i u s bei d v e j u s metus Gulage sunaikint i . 5 6

2 . R e p a t r i a n t a i į V o k i e t i j ą . 1910 metų p a b a i g o j e ir 1941 metų pi rmoje p u s ė j e pagal Sta-

lino ir Hitlerio sutartį į Vokiet i ją r e p a t r i j a v o apie 60.000 as-menų. Jų tarpe b u v o g a n a d a u g l ietuvių, pas inaudo jus ių pa-si taikiusia proga i švengt i sov ie t in io teroro. 7

3 . L i e t u v o s k a r i ų a r e š t a i i r į k a l i n i m a s . Gulago koncentraci jos s t o v y k l a Nori lske, Sibiro arkt ikos zo-

noje, J e n i s i e j a u s u p y n o s r i t y j e b u v o p a g r i n d i n ė Lie tuvos ka-rių naikinimo v ie tovė . Iš soviet inių pol i trukų kontrolės išs i-v a d a v u s i ų karių sur inktomis žiniomis Nori lske ir kitose kon-

5 N. E. S ū d u v i s , . V i e n ų v i e n i " , 1964, B r o o k l y n , N.Y., 5? p. r a š o : . P i r -m a m a s i n i o s u ė m i m o b a n g a b u v o į v y k d y t a 1940.VII . i l — 1 4 d . P a g a l A n -t a n o S n i e č k a u s p a t v i r t i n t ą 1940.V11.7 d i e n o s s l a p t ą į s a k y m ą s u i m t i 2 .000 v e i k ė j ų " . Į s a k y m e r a š o m a „ . . . n u t e i s t i s u n k i e m s d a r b a m s į R u s i j o s to l i-m u o s i u s R y t u s i r Š i a u r ę " .

6 I . P a j a u j i s J a v i s , „Sovie t G e n o c i d e in L l t h u a n l a " , 1980, M a n y j a n d B o o k s , Inc., N e w York, 24 p.

7 P. Z u n d ė , „ L i e t u v o s g y v e n t o j ų n u o s t o l i a i " , L i t h u a n u s , Nr. 3-4, 1961 m., „Į V o k i e t i j ą 1940—41 m. r e p a t r i j a v o 52.000. . K i t ų ž o d i n i ų š a l t i n i ų ž i n i o m i s a p i e 60.000. (aut.), į s k a i t a n t i n d i v i d u a l i a i p a b ė g u s i u s .

1 4

centraci jos s t o v y k l o s e sunaikinta apie 500 kar ininkų, 6.000 puskar ininkių ir k a r e i v i ų . 8 9 1 0

4 . 1 9 4 0 — 4 1 m e t a i s p i r m o s i o s s o v i e t i n ė s o k u -p a c i j o s m e t u k a l i n i ų l i k v i d a v i m a s . 1 1 1 2

Po 1940 metų l iepos 1 1 - 1 4 d. d. ir po 1 7 — 1 8 d. d. vado-vau janč ių asmenų masinio arešto t ų pačių metų lapkrič io 5 -6 d. d. s e k ė kitų areštų b a n g a . Jos metu b u v o suimti tūks-tančiai a smenų. Po to, suėmimai v y k o beve ik kas naktį. Po-litinių kal inių skaič ius s iekė 15.000. A p i e 9.500 jų b u v o su-naikinti L ie tuvo je , Sibiro š iaurė je , bei europinės Rus i jos teri-tor i jo je prieš pat karo pradžią. 1 3

P i r m a s i s m a s i n i s š e i m ų t r ė m i m a s . * Vieną sava i tę pr ieš Vokie t i jos ir Sovietų S ą j u n g o s karo pra-

džią, 1941 m. biržel io 14—17 d. d. b o l š e v i k i n ė okupacinė ad-ministraci ja į v y k d ė Kremliaus į sakymą masiškai ištremti Lie-tuvos še imas į Gulago vergų s t o v y k l ų s i s temą. Pagal e i lę šal-tinių, i š t remtųjų ska ič ius s i e k ė 34.240. Kiti šaltiniai mini net 40.000.

Geležinkel io į s ta igo je rastame s ą r a š e yra 30.485 a s m e n y s

8 S t a s y s R a š t i k i s , „ L i e t u v o s k a r i u o m e n ė s t r a g e d i j a " , L i e t u v i ų a r c h y v a s , 1952 m., B r o o k l y n , N.Y., 284 — 3 6 5 p., red . dr. pre l . J. P r u n s k i s .

9 K a z y s A l i š a u s k a s , „1940 m . b o l š e v i k a m s L i e t u v ą u ž ė m u s " , L i e t u v i u e n c i k l o p e d i j a , XV t . 1968 m., 1 1 8 — 1 1 9 p., „ S u r i n k t o m i s ž i n i o m i s b o l š e v i -ka i L i e t u v o j e per v i e n e r i u s m e t u s i š ž u d ė i r i š v e ž a a p i e 5 0 0 k a r i n i n k ų i r 6 .000 p u s k a r i n i n k i ų i r k a r e i v i ų " .

1 0 K i p r a s Bie l in i s , „ T e r o r o i r v e r g i j o s i m p e r i j a S o v i e t ų R u s i j a " , I963 m. N e w York, 240 p . G r į ž ę v o k i e č i a i , A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o b e l a i s v i a i : „tei-g i a , k a d dėl n e p a k a n k a m o m a i s t o , l i g ų i r ž u d y m ų p a b a l t i e č i ų kar ių ne-d a u g k a s i š l i k o g y v i . K a s l e n k a m s K a t y n a s , t a s p a b a l t l e č i a m s N o r i l s k a s . "

1 1 J. P a j a u j i s - J a v i s , op. cit., 1 4 0 — 1 4 3 p

12 S ū d u v i s , op. cit., 53 p k a r o p r a d ž i o j e k a l ė j i m u o s ir k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e l a i k o m u s k a l i n i u s b o l š e v i k a i ė m ė m a s i š k a i ž u d y t i — K r e t i n g o -je , P e t r a š i ū n u o s e , P r a v i e n i š k ė s e (ap ie 700 kal inių i r l i e t u v i ų s a r g y b i n i ų s u j ų š e i m o m i s ) , P a n e v ė ž y j e , R a s e i n i u o s e , S a r g ė n u o s e , Rainių m i š k e l y j e . S m ė l y n ė j e pr ie Č e r v e n ė s B a l t g u d i j o j e r a s t a n u ž u d y t a 1.114 l i e t u v i ų .

1 3 P a j a u j i s - J a v l s , op. cit . , 4 5 — 6 0 p . „ M a s s a c r e o f P o l i t l c a l P r i s o n e r s " „ O n l y a s m a l l p a r t o f t h e 12 .000—15 000 a r r e s t e d d u r i n g t h e f i r s t y e a r of t h e S o v i e t o c c u p a t i o n of L l t h u a n i a w e r e d e p o r t e d to R u s s l a in a d v a n c e . S o m e w e r e taken t h e r e d u r i n g t h e S o v i e t r e t r e a t , but m a n y w e r e m u r d e -r e d o n t h e s t r e e t , i n t h e p r i s o n s o r s o m e w h e r e n e a r - b y , w h i l e o t h e r s w e -r e m u r d e r e d a s t h e y w e r e f o r c e - m a r c h e d t o t h e e a s t . "

* P r i e d a s Nr. 1.

1 5

(Pr iedas Nr. 1). Tame sąraše yra s u ž y m ė t o s trėmimo datos, pask i r t ies s totys , tremtinių skaičiai ir važtaraščių numeriai . 1 4 1 5

Kitas pabalt iečių, t r e m i a m ų j ų į Sibirą, sąrašas b u v o rastas N K V D į s t a i g o j e R y g o j e . Jame surašy ta 21.214 asmenų. Jų paskir t ies s totys : Omskas , Tomskas , Bi j sk , Barnaul, S lavogo-rod, A l e n s k . Ten informuojama, kad iš Lietuvos i švežta apie 3 5 — 4 0 tūkstančių įvair ių p r o f e s i j ų asmenų su še imomis . Yra taip pat žinoma, kad k e l i o n ė j e vyra i b u v o atskirti nuo še imų. 1 6

6 . & 7 . A k t y v i ų j ų l i e t u v i ų g a u d y m a s i r ž u d y -m a s p r i e š p a t k a r o p r a d ž i ą i r s u k i l i m o a u k o s .

1 9 4 1 - 4 2 metais Lietuvos polici ja i š tyrė i r s u r a š ė protoko-lus, l iudininkai patvirtino, sudarė sąrašus a k t y v i ų j ų l ietuvių, kur iuos komunistų part i jos nariai, remiami bes i t raukiančių KGB ir Raudonosios armi jos dalinių nužudė prieš pat karo pradžią ir tuo j karui p r a s i d ė j u s .

Tie 88-iuose va l sč iuose surinkti d u o m e n y s yra surašy t i 201 šap i rogra fuotų puslapių l e i d i n y j e . Vis i nužudyt ie j i su kelioli-ka neatpažintų asmenų yra identi f ikuoti vardu, pavarde, am-žiumi, bei g y v e n a m o s v ie tovės adresu ir kitomis b iograf inė-mis ž iniomis. J ie b u v o atrasti, atkasti i š masinių sek l ių duo-bių ir palaidoti kapinėse .

Suska ič iavus 88-iuose v a l s č i u o s e nukankintus l ietuvius, rasta apie 1.430 a s m e n ų . Šį ž u v u s i ų j ų skaičių per ska ič iavus inter-pol ic i jos būdu į v i s u s 380 Lie tuvos va l sč ius ir to ska ič iaus imant tiktai 65% buvo gauta apie 4.030 pr ieš karą ir karo ei-g o j e ž u v u s i ų j ų . Į tą skaičių įeina apie 2.000 suk i l ime kr i tus ių aktyv i s tų suki lė l ių . 1 7 1 8

8 . Ž y d ų t a u t y b ė s a s m e n y s i r d a l i s L i e t u v o s k a r i ų , p a s i t r a u k u s i ų s u f r o n t u į S o v i e t ų S ą -j u n g ą .

1 4 L e o n a r d a s K e r u l i s , I š v e ž t ų j ų l i e t u v i ų s ą r a š a s , ( A R e g i s t e r o f D e p o r -ted L i t h u a n i a n s ) , 1981, P a s a u l i o L i e t u v i ų A r c h y v a s .

1 5 J u r g i s G l u š a u s k a s , . B u v u s i o k o m i s a r o l i u d i j i m a s " . „ M a s k v a r e i k a l a v o i š L i e t u v o s i š t r e m t i 700.000 a s m e n ų , t .y. k e t v i r t a d a l į t a u t o s . O k u p u o t o s L i e t u v o s t a r y b i n ė v y r i a u s y b ė b u v o p r i v e r s t a p r a š y t i K r e m l i a u s V y r i a u s i ą K o m i t e t ą i š v e ž t i i š L i e t u v o s n e p a g e i d a u j a m ą e l e m e n t ą . J u s t i n a s P a l e c k i s , L i e t u v o s TSR p r e z i d e n t a s d u kar t a p a l p o , b e t p a g e i d a v i m ą i š p i l d ė . "

16 V y t a u t a s V a i t e k ū n a s , „ D e p o r t a t i o n " , L i t h u a n u s , V o l . 17, No. 2, 1971.

17 L i e t u v o s p o l i c i j o s 1942 metų p r o t o k o l ų l e i d i n y s , „ B ė g a n č i ų j ų k e r š t a s " . 18 A l g i r d a s M. B u d r e c k i s , „The Lithuianian N a t i o n a l Revol t of 1941". Rut-

g e r s U n i v e r s i t y , 231 p., 1962.

1 6

A p i e 5.000 l i e tuv i ško jo 29-ojo soviet inio korpo karių, ku-r iems n e b u v o p a v y k ę i š s ivaduot i i š soviet inių politrukų kont-rolės, turė jo su frontu pasitraukti į Sovietų S ą j u n g o s rytus . 1 9

A p i e 15.000 žydų t a u t y b ė s Lie tuvos pil iečių savanoriškai t raukėsi su Raudonąja armija į Sovietų S ą j u n g ą . Vieni jų trau-kėsi kaip b o l š e v i k ų kalaborantai, b i jodami g y v e n t o j ų keršto, kurių še imos narius bei juos pačius tardydami ka lė j imuos per-s e k i o j o , bodami a k t y v a s ir ž iaurūs soviet iniai pare igūnai . Kiti g i t raukėsi , b i jodami nacių, kur ie žydų t a u t y b ė s a s m e n i s nai-kino be atodairos. 2 0

N a c i ų o k u p a c i j a 1 9 4 1 . V I . 2 6 — 1 9 4 4 , r u d u o "

9 . S u n a i k i n t i p y l i a v a s b o i k a t a v ę ū k i n i n -k a i , p r i e v a r t a V o k i e t i j o n i š g a b e n t i d a r b i -n i n k a i , p a g e l b i n i ų d a l i n i ų n a r i a i , n a c i ų s p o r a d i š k o s e g z e k u c i j o s a u k o s .

Darbo tarėjo J. P a u k š č i o privačia informaci ja per t r e j u s na-cių okupac i jos metus L i e t u v o j e b u v o s u g a u d y t i 75.000 darbi-ninkų ir išvežti į V o k i e t i j ą . 2 1 Dauge l i s jų dėl įvair ių konfl iktų

1 9 Š k i r p a , S u k i l i m a s , op. cit. B i r ž e l i o mėn. 14 d. (1941 m.) . .„iš 20-to k o r p u s o a b i e j ų p o l i g o n ų ( V a r ė n o s i r P a b r a d ė s ) b u v o i š v e ž t a a p i e 300 l ie-tuv ių k a r i n i n k ų . A p i e i š v e ž t ų j ų l i k i m ą d a u g i a u j o k i ų žinių n e g a u t a . " (295 p.) „Birže l io mėn. 2 2 d . v o k i e č i ų k a r i u o m e n e i p e r ž e n g u s s i e n ą S o v i e t ų k a r i u o -m e n ė s v a d ų t a r p e k i l o p a n i k a . 29-to k o r p u s o l i e t u v i a i k a r i a i s p o n t a n i š k a i s u k i l o . V a r ė n o s p o l i g o n e s u k i l i m a s Į v y k o j a u 2 2 d . v a k a r e . . . P a b r a d ė s po-l i g o n e l i e t u v i ų k a r i ų s u k i l i m a s į v y k o 2 4 d . A t s i p a l a i d a v o a p i e 5.000 ka-r e i v i ų . " (296 p.)

20 Dov. Levin, Y a d V a s h a m s t u d i j o j e 1984, vo l . XVI, J e r u s a l e m , I s rae l . „ r o u g h l y 15.000 (Jevvs. a u t h. n o t e ) w e r e e v a c u a t e d or e s c a p e d to t h e in-

t e r i o r o f t h e S o v i e t Union d u r i n g t h e w i t h d r a w a l o f t h e Red A r m y f r o m L l t h u a n i a in J u n e 1941." (334 p.)

„The Red A r m y ' s L l t h u a n i a n l n f a n t r y D i v i s i o n No. 1 6 w a s e s t a b l i s h e d in D e c e m b e r 1941 near t h e c i t y of G o r k i in t h e S o v i e t R u s s i a n R e p u b l i c . A t Its p e a k , the d i v i s i o n n u m b e r e d 12.000 s o l d i e r s a n d o f f i c e r s : a l a r g e m a j o r i t y w e r e L l t h u a n i a n c i t i z e n s ; a f e w w e r e f o r m e n S o v i e t c i t l z e n s . T h e n a t i o n a l c o m p o s l t i o n o f t h e d i v i s o n w a s as f o l l o w s : J e w s — 45 to 5 0 % ; L i t h u a n i a n s ( i n c l u d i n g t h o s e born i n the S o v i e t Union a n d r e s i d e n t s the-re) — 2 5 t o 30°/ ; R u s s l a n s ( v i r t u a l l y all o f t h e m S o v i e t r e s i d e n t s ) — 2 0 t o 2 5 % ; o t h e r s — 4 % t o 5 % , . T h u s for a l o n g t l m e J e w i s h s o l d i e r s c o n s -t i t u t e d t h e l a r g e s t n a t i o n a l c o n t i n g e n t o f t h e D i v i s i o n . H e a v y l o s s e s s u f -f e r e d by the D i v i s i o n in t h e p e r i o d b e t v e e n t h e w i n t e r o f 1943 and t h e e n d of t h e w a r . . . l t s e e m s l i k e l y t l iat on M a y 8, 1945, t h e d a t e of G e r -m a n y ' s s u r r e n d e r , o n l y 10% of t h e o r i g i n a l n u n i b e r o f Jevv i sh s o l d i e r s r e m a i n e d in t h e D i v i s i o n . " (349 p.)

* P r i e d a s nr. 2 2 1 J . P a u k š č i o , d a r b o t a r ė j o , p r i v a t i i n f o r m a c i j a , 1944 m .

1 7

su naciais darbų pr iž iūrėtoja is b u v o ats idūrę koncentraci jos s t o v y k l o s e . Dachau koncentraci jos s t o v y k l o j e ž u v u s i ų j ų tarpe b u v o per 5.000 l ietuvių, F l o s s e n b u r g o s t o v y k l o j e apie 3.000 ž u v u s i ų j ų l ie tuvių. Apyt ikr iu skaičiavimu koncentraci jos sto-v y k l o s e v iso ž u v u s i ų j ų b u v o apie 17.000 darb in inkų.

Už maisto kvotų ne i šp i ldymą ūkininkai b u v o baudžiami mir-timi bei k a l ė j i m u . Taip pavyzdž iu i vokiečiai iš L ie tuvos bes i-traukdami apie 700 ūkininkų kalinių i š v e ž ė iš Kauno ka lė j imo į IX fortą ir s u š a u d ė .

N. E. S ū d u v i s , k n y g o j e „Vienų v i e n i " 151 p. rašo: „1942 metais keli šimtai ūkininkų iš S u v a l k i j o s , tarp jų moterys , už py l iavų nepristatymą buvo išvežti į Vokie t i jos konc. s t o v y k l a s ir apie j u o s niekas daugiau nieko n e g i r d ė j o . Už py l iavų neiš-pi ldymą ei lė ūkininkų demonstra tyv ia i b u v o s u š a u d y t i . " 2 2

Žiauriausias iš v isų nacių komisarų b u v o Vi ln iaus apy-g a r d o s komisaras W u l f . Jo ūkio v a d o v a s Rexin pats d a l y v a v o ūkininkų e g z e k u c i j o s e . Tam pas i r inkdavo turgaus dieną ar šventę ir žmonių ak iva izdo je e k z e k u c i j a s į v y k d y d a v o ir lavo-nus pa l ikdavo t u r g a u s a ikš tė je kel ias dienas . Pogr indž io spau-da yra apraš ius i Trakų, Pabradės, Rudaminos, Riešės , Paber-žės ir kitų valsčių e g z e k u c i j a s . A p i e penketą ūkininkų iš kiek-v ieno va l sč iaus žmonių įgąsd in imui v ie ša i s u š a u d y d a v o . " 2 3

„Teroras y p a č v e i k ė , kai 1943 metų v i d u r y j e b u v o paskir-tas nau jas SS pol ic i jos v a d a s part i jos g e n e r o l a s Harm, atkeltas i š Dniepropetrovsko, kur b u v o s p ė j ę s pas ižymėti r e p r e s i j o m i s prieš ukrainiečius . Pas i te lkęs Vi ln iaus miesto ir a p y g a r d o s ko-misarus Hingstą ir W u l f ą , sudarė 5.000 eses in inkų dalinį eks-pedic i joms. Generolo „Harm ekspedic in inka i Švenčionių aps-k r i t y j e s u ė m ė 2.000 a s m e n ų . Vėl iau n u s i a u b ė S v y r i u s , Pabra-dę, Rievę, Neinančius, Trakus , V a l k i n i n k u s , Varėną, E i š i š k e s , Žiežmarius . Perloja a t s i g y n ė k u l k o s v a i d ž i a i s . " 2 4

1942 metų v i d u r y j e Sovietų S ą j u n g a pradė jo siųsti v i s dau-g iau partizanų į š iaurės rytų Lietuvą — Biržų, Zarasų, Rokiš-kio, Utenos, Švenčionių, Vi lniaus, Trakų srit is. Partizanai plė-

22 S ū d u v i s , op. cit., 151 p. 23 S ū d u v i s , op. cit., 193 p. „1943.VI.11 k e t u r i E i t k ū n ų g e s t a p o t a r n a u t o -

j a i a t v y k o į E g l i n i n k ų k a i m ą , V i l k a v i š k i o a p s k r . p a s s k l y p i n i n k ą K l e v i č i ų . J i s n u m a t y d a m a s , k a d a t v y k o j o s u i m t i , i š a u t o m a t i n i o g i n k l o n u š o v ė vi-s u s k e t u r i s g e s t a p i n i n k u s i r p a t s s u š e i m a p a s i s l ė p ė . " V ė l i a u , j i s b u v o su-g a u t a s i r nacių s u š a u d y t a s , t a i p pat v i s a jo š e i m a i r 100 į t a r i ų jo p a d ė j ė j ų .

24 P e r l o j o s m i e s t e l i o r e z i s t e n c i j a , Į L a i s v ę , a n t i n a c i n i o p o g r i n d ž i o lai-k r a š t i s , 1943.IX.17 1 8 - 1 9 nr.

1 8

šė ūkininkus, atimdami maistą, g a l v i j u s . J ie taip pat užpulda-vo vok ieč ius . Ten, kur soviet iniai partizanai n u š a u d a v o vokie-čių karius, g e s t a p a s k e r š y d a v o v ie t in iams g y v e n t o j a m s , sude-g i n d a m a s t r o b e s i u o s e v i sas ūkininkų še imas.

Taip Pirčiupio kaimas b u v o sunaikintas 1944 metais biržel io 3 dieną. Vis i 119 ūk in inkų šeimų nariai b u v o sudeg int i jų na-muose . Ž u d y n ė m s v a d o v a v o Eiš i šk ių komendantas Giess ler . Lietuvos Pirčiupis yra l y g u s Č e k o s l o v a k i j o s Lidiče. 2 5 2 6 ( 3 len-telė)

10. N a c i ų h o l o k a u s t o a u k o s .

Soviet inių autorių duomenimis Lie tuvo je 1941 metais su Vil-niumi ir trečdaliu Vi ln iaus krašto b u v o apie 8,0% žydų.

Tokiu būdu v i s o žydų t a u t y b ė s asmenų b u v o :

2.925.271 X 0,8 = 234.021 2 7

Naudojant Dov L e v i n ' o pate iktus deportuotų, e m i g r a v u s i ų bei l ikviduotų žydų t a u t y b ė s asmenų skaičių sudaryta holo-kausto aukų lentelė: (4 lentelė)

11. L i e t u v o s g y v e n t o j a i , p a s i t r a u k ę į V a k a -r u s , i r K l a i p ė d o s v o k i e č i a i , p a b ė g ę į V o k i e -t i j ą .

A r t ė j a n t antrajai sov ie t ine i okupaci ja i apie 56.000 l ietuvių pas i t raukė į V a k a r u s . 2 8 A p i e 64.000 Klaipėdos vokiečių ir lie-tuvių, frontui artė jant, p a b ė g o į V o k i e t i j ą . 2 9

25 P i r č i u p i s , Į L a i s v ę , 1944.VI.20, 11(34) nr„ p o g r i n d ž i o l a i k r a š t i s .

26 P i r č i u p i o t r a g e d i j a , Mint i s , V i l n i u s , 1951.

2 7 A . S t a n a i t i s i r P . A d l i s , „ L i e t u v o s TSR g y v e n t o j a i " , Mint i s , V i l n i u s , 1973, 100, 114 p.

2 8 P a j a u j i s - J a v i s , o p . cit., 8 9 p .

29 K l a i p ė d a , E n c y c l o p e d i a L i t u a n i c a , vo l . 111, 1973, B o s t o n , Mass . , 1 2 9 — 137 p.

1 9

| Į Vokiet i ją pas i t raukė tiktai dal is Kla ipėdos g y v e n t o j ų . Stam-b e s n ė jų dal is b u v o deportuoti į Gulago v e r g ų s t o v y k l a s .

3 l e n t e l ė

NACIŲ T E R O R O A U K O S A P Y T I K R I U S K A I Č I A V I M U

17.000 d a r b i n i n k ų , d e z e r t y r a v u s i ų i š d a r b o v i e č i ų V o k i e t i j o j e , įka l in tų k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e i r ten žuvus ių

11.000 ū k i n i n k ų , pi lnai n e a t l i k u s i ų p y l i a v ų , s u š a u d y t ų bei ž u v u s i ų k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e

13.000 d e z e r t y r a v u s i ų i š k a r i n ė s t r a n s p o r t o , p a g a l b o s bei s a r g y b o s dal i-nių, s u š a u d y t ų bei mirusių k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e

4.000 įva i r ių s p o r a d i n i ų e g z e k u c i j ų a u k o s

45.000 V I S O ž u v u s i ų nacių o k u p a c i j o s 1941—1944 m e t a i s .

4 l e n t e l ė

Ž Y D Ų H O L O K A U S T O A U K O S L I E T U V O J E

V i s o žydų t a u t y b ė s a s m e n ų L i e t u v o j e 1940 m e t a i s p r i e š karo pradžią 27

Į Sov ie tų R u s i j ą d e p o r t u o t a 3 0 -

234.021

7 . 0 0 0 . 227.021

1939—1940 m. e m i g r a v u s i ų į užs ienį — 6.000 221.021

1941 m. b i r ž e l i o 2 2 — 2 9 d. p a s i t r a u k ė į S o v i e t ų S ą j u n g ą su R a u d o n ą j a a r m i j a — 15.000

Ž y d a i i š L i e t u v o s i š g a b e n t i į E s t i j ą 3 0

206.021 — 13.000

193.021 I š l iko g y v i L i e t u v o j e bei i š ė j o g y v i i š V o k i e t i j o s konc. s t o v y k l ų — 28.000

N a c i ų v y k d y t o h o l o k a u s t o s u n a i k i n t i L i e t u v o s ž y d a i V i s o 165.021

3 0 Dov Levin, Yad V a s h a m s t u d i j a , vol . XVI, J e r u s a l e m , 1948, 334 p.

2 0

Antroji sovielinė okupacija*

12. & 13. T r y s m a s i n i a i i š v e ž i m a i į G u l a g o v e r -g ų s t o v y k l a s :

1945.VII.VIII.IX., 1946.11 i r 1947.VII.V1II.XI.XII, b e i i n d i v i d u a l i n i a i a r e š t a i .

Grįžę soviet iniai okupantai 1945 metais ištisai tris m ė n e s i u s ( l iepos, r u g p j ū č i o i r r u g s ė j o ) v y k d ė masinius l ietuvių še imų trėmimus. 1946 metų vasar io mėn. t rėmimus okupantai s k e l b ė kaip keršto veiksmą dėl soviet inių r inkimų boikoto. 1947 me-tų trėmimai v y k o visą antrąjį pusmetį beve ik be per t raukos . 3 1

Šalia tų masinių trėmimu buvo taip pat daug indiv idual ių areštų bei e g z e k u c i j ų .

Dar ir antroje 1944 metų p u s ė j e tarp r u g p j ū č i o ir g r u o d ž i o mėn. apie 37.000 l ietuvių b u v o deportuota bei n u ž u d y t a . 3 2

Eltos biuletenio duomenimis 1945—47 metų aukų balastas yra š is : deportuota 120.0)0, v ie to je l ikviduota 30.000. 3 1

1948 metais indiv idual ia i areštuotų bei i š g a b e n t ų b u v o 18.000.

14. R e p a t r i j u o t i e j i į L e n k i j ą 1 9 4 5 - 1 9 4 7 m .

Eltos b iuletenio duomenimis , 1945—47 metų l a i k o t a r p y j e į Lenki ją i š L ie tuvos r e p a t r i j a v o 140.000 asmenų. 3 3 Soviet inių autorių informaci ja, tų „į Lenki ją r e p a t r i j a v u s i ų j ų ar repatri-juodintų buvo apie 178.030 a s m e n ų " . Tame s k a i č i u j e esą ma-žiausiai apie 100.000 iš Vi ln iaus mies to . 3 4 3 5 3 6

Atrodo t ikresnis yra 140.000 repatr i javus ių į Lenki ją skai-čius, y p a č turint g a l v o j e , kad tarybinia i autoriai ga l i turėti po-linkių „repatri juodintų" į Lenki ją skaičių didinti, tuo mažin-dami į Gulago v e r g ų s t o v y k l a s i š v e ž t ų j ų ska ič ių .

* P r i e d a s Nr. 3 31 E l t o s b i u l e t e n i s , 1950 m. g e g u ž ė s m ė n . 25 d., Nr. 5(79) 3 p. 3 2 P a j a u j i s - J a v i s , op. cit., 8 9 — 9 0 p .

3 3 E l t o s b i u l e t e n i s Nr. 5(79), 1950 m. g e g u ž ė s m ė n . 25 d., 6 p. 34 P. G a u č a s i r E. S t a n k a i t i e n ė , . K a i m o g y v e n t o j ų s k a i č i a u s p a s i k e i t i -

m a s L i e t u v o s a d m i n i s t r a c i n i u o s e r a j o n u o s e , " G e o g r a f i n ė g e o l o g i j a , 10, 1973, V i l n i u s .

35 P. G a u č a s i r E. S t a n k ū n i e n ė , . V i l n i a u s m i e s t o i s t o r i j a " , V i l n i u s , Min-t i s . 1972, 248 p., LTSR M o k s l ų A k a d e m i j o s le id .

3 6 A . Izde l i s , „ P o p u l a t l o n C h a n g e " , s p a u d a i p a r u o š t a s t u d i j a , 1983, 8 — 25 p.

21

15. M a s i n ė ū k i n i n k ų d e p o r t a c i j a 1 9 4 8 g e g u -ž ė s 2 2 d.

Didžiausia m a s i n ė ūkininkų deportaci ja b u v o į v y k d y t a 1948 metais per pirmus šeš i s mėnes ius . Deportaci jos v i r š ū n ė b u v o g e g u ž ė s 22 d ieną. Okupantai tą trėmimą teis ino ūkininkų pa-s ipr ieš in imu ūkių k o l e k t y v i z a c i j a i . Per tuos šeš i s m ė n e s i u s iš-tremta daug iau nei 100.000 ū k i n i n k ų . Jų tarpe ap ie 70% bu-vo vaikai , m o t e r y s i r senel ia i . Tai buvo a g r e s y v u s , nežmoniš-kai ž iaurus sov ie t in io g e n o c i d o v e i k s m a s . 3 7

Dėl šio trėmimo y p a č nukentė jo r y t i n ė s Lietuvos sr i tys . Tuo b ū d u ūkiai b u v o tuštinami kolonis tams iš Sovietų S ą j u n g o s . Šis ir vė le sn i s 1949 metų trėmimas b u v o v y k d o m a s pagal A b a -k u m a v o pas i rašytą slaptą deportac i jų į s a k y m ą . J i s b u v o d a u g ž iauresnis nei S e r o v o ir Guzevičiaus 1 9 3 9 - 4 0 deportaci jų in-s t rukc i jos .

16. M a s i n ė s m i e s t i e č i ų d e p o r t a c i j o s : P i r m o j i 1949 m . k o v o 2 d.; a n t r o j i b i r ž e l i o m ė n .

J o s d a u g i a u s i a pal ietė mieste lėnus, inte l igent i ją . Tų d v i e j ų deportaci jų a u k o s s i e k ė 120.000 asmenų. 3 8

Soviet inė administraci ja s k u b ė j o dar prieš Lietuvos okupaci-ją jų suplanuotą ištremtinų 700.000 asmenų skaičių i šgabent i į Gulagą.

17. 1 9 5 0 m e t ų k o v o - b a l a n d ž i o m ė n . d e p o r t a c i j a .

A u g u s t i n a s Izdelis savo paruošto je spaudai s t u d i j o j e „Popu-lation C h a n g e " , 1983, 10 p. rašo: „Pagal Lietuvos TSR Minis-terių t a r y b o s centr inės s tat is t ikos v a l d y b o s raportą (Lietuvos TSR ekonomika ir kultura 1975 metais, Mintis, Vi lnius, 1976) tarp 1950 m. saus io mėn. ir 1951 m. s a u s i o mėn., L ie tuvos g y v e n t o j ų ska ič ius nukrito 12.000 a s m e n ų . "

A. Izdelis p r i d ė j ę s prie 12.000 skir tumo metinį pr ieaugį 29.800 randa, kad 1950 metais Lietuva neteko 41.800 g y v e n -to jų . Yra pagr indo manyti , kad tai buvo tų metų į Gulagą iš-t r e m t ų j ų skaičius, nes anais pokar io metais Lietuva kitų g y -vento jų nuostolių neturė jo . 3 9

37 E l t o s b i u l e t e n i s , Nr. 7(72), 1949, 1 p.

38 E l t o s b i u l e t e n i s , Nr. 5(79), 1950, 9 p.

39 A. Izdel i s , op. cit., 8 — 2 5 p.

2 2

18. 1 9 5 1 , 1 9 5 2 i r 1 9 5 3 m e t ų d e p o r t a c i j o s .

Ties ioginių skaičių apie tų metų masines l ietuvių deportaci-jas neturime, bet tremtinių s k e l b t u o s e a t s iminimuose b u v o ra-šoma, kad dar 1952 metais ir 1953 metų pradž io je Jauni vyra i i š Lietuvos b u v o a t g a b e n a m i į G u l a g o v e r g ų s t o v y k l a s . Grei-čiausiai tai b u v o vyra i įtariami part izanavimu. 4 0

N e t u r i n t d u o m e n ų , l a i s v a i b u v o p a s i r i n k t a s k u k l u s 7 . 0 0 0 m e -t i n i o g e n o c i d o a u k ų s k a i č i u s . P e r t r e j u s m e t u s s u s i d a r ė 2 1 . 0 0 0 .

19. 1 9 4 9 - 5 3 m . i n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i i r d e -p o r t u o t i .

Neturint o b j e k t y v i ų duomenų, v i s iems 5- iems metams b u v o paimtas s p ė j a m a s 25.000 areš tuotų jų ska ič ius . Tai būtų tiktai apie 2 0 % , pagal Eltos biuletenį Nr. 5(72), 1950 m. g e g u ž ė s mėn. 25 d., individual ia i a reš tuotų jų 1 9 4 4 - 4 8 metų laikotar-p y j e . 4 1

20. K o v o t o j a i u ž l a i s v ę i r j ų p r i e š a i s t r i b a i ž u -v ę 1 9 4 4 - 5 4 rn.

Į 36.003 ž u v u s i ų j ų skaičių įeina a k t y v ū s kovotojai už l a i svę , a k t y v ū s jų rėmžja i , o taip pat žuvę jų priešai str ibai, o k u p a n -to kalaborantai .

Wi l l iam J. H. Hough, rašo: „Immediately after the second Soviet invasion of 1944, the Baltic people e n g a g e d in a he-roic, if ult imately unsuccess fu l armed res i s tance to the So-viet forces occupy ing their homelands . O r g a n i z e d partisan re-s i s tance in Lithuania lasted for ten years ( 1 9 4 4 - 1 9 5 4 ) . At its peak in 1945, the Llthuanian res is tance embraced over 30.000 active f ighters with thousands of sympathizers . " 4 2

Vytauto S. Vardžio nuomone, „The part isans w e r e espec ia-lly s trong dur ing 1 9 4 5 - 4 7 , w h e n the controlled la rge sect ions of the countrys ide and held their own against the Sov ie t for-ces . "

Prof. V y t a u t a s V a r d y s informuoja, kad v ienas Sovietų šalt i-nis tvirtina, j o g partizanų k o v o s e žuvo 20.000 l ietuvių ir a p i e tą skaičių Sovietų k o v o t o j ų . 4 3

4 0 K . Bie l in i s , . T e r o r o i r v e r g i j o s i m p e r i j a S o v i e t ų R u s i j a " , 1963, N e w York, 298 p.

41 E l t o s b i u l e t e n i s Nr. 5(79), 1950, 3 — 6 p. 42 W i l l l a m J. HJ H o u g h III, . T h e a f i n e x a t i o n of t h e Bal t ic S t a t e s " , N.Y.

L a w S c h o o l J m . of Internat ional a n d C o r n p a r a t i v e L a w , vol . 6, No. 2, 1985, 473 p.

43 V y t a u t a s V a r d y s , . L i t h u a n i a under t h e S o v i e t s " , 1965, 85 p .

23

J. Daumantas k n y g u t ė j e „Fighters for F r e e d o m " tvirtina, kad Sovietų karių k r i s d a v o 3 - 6 kart d a u g i a u kaip part izanų. 4 6

1944 — 54 metų kovoto jų už laisvę rez i s tenci ja pr ieš Sovietų okupac ines j ė g a s į Lietuvos istoriją įeina kaip heroiškoj i tra-g i š k o j i kova už la isvę ir Lietuvos savaranki šką v a l s t y b i n g u -

mą44 45 46 47

21. Nuostolių suvestinė spaudos duomeni-mis.

Pirmosios sov ie t inės o k u p a c i j o s metu ( 1 9 4 0 . V I . 1 5 - 1941.VI.22) Lietuva neteko 75.860 g y v e n t o j ų i švežta is ia i s i r d a u g u m o j e su-naikintais Gulago koncentraci jos s t o v y k l ų s i s temoje . Tarp 20.000 iš Lietuvos i š v y k u s i ų j ų karo pradžio je su bes i t raukiančia Rau-d o n ą j a armi ja 15.000 b u v o žydų tautybės a s m e n y s . Maždaug, 6.000 jų į s i rašė Sovietų S ą j u n g o j e į L i e t u v i š k ą j ą diviz i ją nr. 16. Žydų autorių duomenimis apie 90% jų žuvo s u n k i o s e karo k a u t y n ė s e . V o s 10% liko g y v i .

Nėra duomenų apie 5.000 Lietuvos armi jos karių l ikimą. Jų tiktai 3.000 pak l iuvo į L i e t u v i š k ą j ą d iv iz i ją nr. 16. Turbūt jų, kaip ir žydų, g y v ų liko vos 1 0 % . Kiti gi 2 .000 gre ič iaus ia i ats idūrė G u l a g e .

Antros ios s o v i e t i n ė s o k u p a c i j o s 1944 — 54 metais s p a u d o s duomenimis L ie tuvo je sunaikinta bei i švežta į Gulago v e r g ų s t o v y k l a s apie 516.800 a s m e n ų .

Taig i a b i e j ų soviet inių okupaci jų metais į okupanto naiki-nimo g i r n a s b u v o pak l iuvę ap ie 592.660 Lie tuvos g y v e n t o j ų .

1941 —44 metus n a c i ų o k u p a c i j o s p r i e v a r t ą asme-niškai p a t y r u s i ų j ų yra g a n a didel i s skaič ius . 75.000 s u g a u d y t ų darb ininkų ir išvežtų į Vokiet i ją darbams, 11.030 ūkininkų, suareštuotų už py l iavų ne i šp i ldymą, ap ie 40.000 v y r ų į j u n g t ų į į va i r ius transporto, s a r g y b ų , Viet inės r inktinės dal inius, spo-radinių e g z e k u c i j ų aukos, apie 4.000. Tad v i so sus idaro apie 130.000. Tre jų metų nacių o k u p a c i j o j e , iš jų žuvo apie 45.000.

4 4 A . A ! e k x i e v , „Dissent a n d Nacional i s in i n the S o v i c i Ba l l i c " 1983, 33 p.

4 5 P. Zundė, „Lithuania", Nr. 3-4, 1964, Lietuvių e n c i k l o p e d i j a , vo l . X V , 448 p., 1968.

4 6 J . D a u m a n t a s , . P a r t i z a n a i " , j L a i s v ę Fondas, 1981, t r e č i a s l e i d i m a s . F i g h t e r s for F r e e d o m , 1988.

4 7 K ę s t u t i s K. Girnius , „Part izanų k o v o s L i e t u v o j e " , Į L a i s v ę Fondas, 1987.

2 4

P r i d ė j u s holokausto 165.000 aukų, ž u v u s i ų j ų Lie tuvos pi l iečių nacių o k u p a c i j o j e s u s i d a r o 210.000.

Repatr i jac i jų ir emigrac i jų nuostoliai yra ypat inga i d ide l i , (5 lente lė) . Vis i tie s p a u d o j e rasti d u o m e n y s yra į j u n g t i į nuostolių s u v e s t i n ę , (6 lentelė).

5 l e n t e l ė

1941 m e t ų p r a d ž i o j e r e p a t r i j a v u s i e j i į V o k i e t i j ą 60 .000

1944 m e t ų p a b a i g o j e p a s i t r a u k u s i e j i i š L i e t u v o s ir v ė l i a u e m i g r a v u s i e j i į u ž j ū r i u s 56.000

1944 m e t a i s v o k i e č i a i i r l i e t u v i a i i š K l a i p ė d o s m i e s t o ir k r a š t o p a s i t r a u k ę į V o k i e t i j ą . . . 64.000

1945—4 m e t a i s r e p a t r i j a v u s i e j i į L e n k i j ą 140.000

V i s o 320.000

6 l e n t e l ė

L I E T U V O S G Y V E N T O J Ų N U O S T O L I Ų S U V E S T I N Ė A N T R O J O P A S A U L I N I O K A R O I R P O K A R I O 1 9 4 0 — 1 9 5 9 m e t a i s

P i r m o j i s o v i e t i n ė o k u p a c i j a 1 9 4 0 . V I . 1 5 — 1 9 4 1 . V I . 2 2

1. R e p a t r i j a n t a i į V o k i e t i j ą 1940 metų r u d e n į ir ž i e m ą . . . 60 .000 2 . V a d o v a u j a n č i ų a s m e n ų s u ė m i m a s 1940 m e t a i s

l i e p o s 1 1 - 1 4 d. d. ir 1 8 — 1 9 d. d 2.000 3 . L i e t u v o s k a r i ų a r e š t a i i r į k a l i n i m a s G u l a g o

N o r i l s k e i r k i t o s e k o n c e n t r a c i j o s s t o v y k l o s e 6 .500 4. Kal in ių l i k v i d a v i m a s 1940—1941 m 9.500 5 . P i r m a s i s m a s i n i s š e i m ų i š v e ž i m a s į G u l a g ą 1941.VI .14—17 d. d . 34.000 6 . A k t y v i ų j ų l i e t u v i ų ž u d y n ė s p r i e š pat karą

K G B i r k o m u n i s t ų i n i c i a t y v a 1.600 7 . K o v o t o j a i , k r i t ę s u k i l i m e 1941.VI .22—29 2.000 8 . Ž y d ų t a u t y b ė s a s m e n y s i r d a l i s kar ių

p a s i t r a u k u s i ų su f r o n t u į S o v i e t ų S ą j u n g ą V I . 2 2 — 2 9 d. d. . 20.000

N a c i ų o k u p a c i j a 1 9 4 1 . V I . 2 6 — 1 9 4 4 r u d u o

9 . S u n a i k i n t i p y l i a v a s b o i k o t a v ę ū k i n i n k a i , p r i e v a r t a i š g a b e n t i d a r b i n i n k a i i r k i t o s s p o r a d i š k ų e g z e k u c i j ų a u k o s . . . . 45.000

10. Nacių h o l o k a u s t o a u k o s 16.5.000 11. G y v e n t o j a i , p a s i t r a u k ę į V a k a r u s i r į V o k i e t i j ą 120.000

N u k e l t a į 2 6 p u s l .

2 5

A t k e l t a l š 2 5 p u s i .

A n t r o j i s o v i e t i n ė o k u p a c i j a n u o 1944 m . r u d e n s

12. T r y s m a s i n i a i i š v e ž i m a i į G u l a g ą : 1945.V1I.V1II.IX; 1946. II ir 1947.VII.VII1.X1.XII 120.000

13. I n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i i r i š g a b e n t i 1 9 4 4 - 1 9 4 8 m . . . . 48.000 14. R e p a t r i j u o t i e j i į L e n k i j ą 1 9 4 4 - 1 9 4 8 . . . . , 140.000 15. M a s i n ė ū k i n i n k u d e p o r t a c i j a 1948.V.22 d 105.000 1.6, M a s i n ė m i e s t i e č i u d e p o r t a c i j a 1949.III.24 120.000 17. 1950 m. k j v o — b a l a n d ž i o mėn. d e p o r t a c i j a 41.800 18. 1951, 1952 Ir 1953 metų d e p o r t a c i j a 21.000 19. 1^48 —1953 m e l a i s i n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i ir d e p o r t u o t i . 25.000 20. Ž u v u s i e j i par t izanų k o v o s e 1944—1951 m 36.000

A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o i r p o k a r i o 1 9 4 0 — 1 9 5 9 m . L i e t u v a i š v i s o b u v o

n e t e k u s i g y v e n t o j ų 1.122.660

7 l e n t e l ė

G Y V E N T O J Ų K A I T A A N T R O J O P A S A U L I N I O K A R O I R P O K A R I O 1940—1959 M E T A I S L I E T U V O J E

M e t a i P r i e ž a s t y s S k a i č i a i

1940 Su V i l n i u m i i r V i l n i a u s k r a š t o t r e č d a l i u , be K l a i p ė d o s 2.925.271 1941 R e p a t r i j a v u s i e j i į V o k i e t i j ą — 60.000

S o v i e t u g e n o c i d o a u k o s — 75 860 V i e n ų metų p r i e a u g i s 23.937

1941 metų b a l a n s a s 2.813.348

1944 S u n a i k i n t i e j i p y l i a v a s b o l k a t a v ę ū k i n i n k a i i r į V o k i e -t i ją i š g a b e n t i d a r b i n i n k a i i r s p o r a d i š k o s e g z e k u c i j o s — 45.000 Nacių h o l o k a u s t o a u k o s — 1 6 5 000 I š v y k ę į V a k a r u s ir V o k i e t i j ą . . . — 1 2 0 000 T r e j ų metų p r i e a u g i s + 97.341

1944 metų b a l a n s a s 2.580.689

1947 T r i j ų m a s i n i ų t r ė m i m ų į G u l a g ą a u k o s 1944—1947 m. 120.000 I n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i 1944—1948 m — 48.000 R e p a t r i j u o t i e j i į L e n k i j ą — 1 4 0 . 0 0 0 Ž u v u s i e j i p a r t i z a n ų k o v o s e 1944—1947 m e t a i s . . . — 20.000 G r ą ž i n t o K l a i p ė d o s m i e s t o ir k r a š t o g y v e n t o j a i . . . + 1 5 6 . 0 1 8 1944—1947 metų p r i e a u g i s + 65.682

1947 metų b a l a n s a s 2.474.389 N u k e l t a į 2 7 p u s l .

2 6

A t k e l t a lš 25 p u s i .

1949 Ū k i n i n k ų t r ė m i m a s į G u l a g ą 1 9 4 8 . V . 2 2 — 1 0 5 . 0 0 0 M i e s t i e č i u t r ė m i m a s į G u l a g ą 1949.111.24 — 1 2 0 . 0 0 0 1 9 4 7 — 1 9 4 9 m e t ų p r i e a u g i s , . . . + 39.591

1949 m e t ų b a l a n s a s 2 . 2 8 8 . 9 6 0

1953 1950 m e t ų k o v o - b a l a n d ž i o t r ė m i m a i — 4 1 . 8 0 0 1951, 1952, 1953 m e t ų t r ė m i m a i į G u l a g ą — 2 1 . 0 0 0 I n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i 1 9 4 9 — 1 9 5 3 m e t a i s . . . . — 5 5 . 0 0 0 Ž u v u s i e j i p a r t i z a n ų k o v o s e 1 9 4 8 — 1 9 5 3 — 16.000 1 9 4 9 — 1 9 5 3 m e t ų p r i e a u g i s + 9 3 . 8 3 2

1953 m e t ų b a l a n s a s 2 .279.012

1959 1 9 5 3 — 1 9 5 9 m e t ų p r i e a u g i s + 137.883

1959 m e t ų b a l a n s a s 2 . 4 1 6 . 8 9 5

22. G y v e n t o j ų k a i t a 1 9 4 0 — 1 9 5 9 m e t a i s

G y v e n t o j ų kaita Antro jo pasaul inio karo ir pokar io 1940— 1959 metais yra pateikta sept into je lente lė je . J i buvo s u d a r y -ta pradedant 1940 metais . S p a u d o j e paskelbt i nuostoliai, kaip s k i r s n y j e . J ie aprašyt i , b u v o atimami i š pirminių g y v e n t o j ų skaičių. To laikotarpio g y v e n t o j ų pr ieaugia i , apskaičiuoti skirs-nio 4 i šs ia iškintais metiniais nuošimčiais, buvo pridedami prie pirminių g y v e n t o j ų skaičių.

Kaip pavyzdį gal ima paimti sept intos ios lentelės 1947 me-tus. Iš 1944 metų balanso, t .y. pirminių Lie tuvos g y v e n t o j ų ska ič iaus (2.580.689) atimami tri jų metinių trėmimų aukos, (120.000), individual iai areštuotie j i a s m e n y s (48.003), į Lenki-ją r e p a t r i j a v u s i e j i (140.003) ir dal is ž u v u s i ų j ų partizanų kovo-se (1-0.003). Prie to pradinių g y v e n t o j ų ska ič iaus b u v o pridėti grąžinto Kla ipėdos miesto ir krašto g y v e n t o j a i (156.018) ir 1 9 4 4 - 4 7 metų pr ieaug i s (65.682). Taip la ipsniškai skaičiuo-jant yra prieita pr ie 1959 metų balanso (2.416.895).

G y v e n t o j ų v isuot inis s u r a š y m a s L i e t u v o j e buvo v y k d o m a s 1959 metais saus io v i d u r y j e . Tad mūsų ska ič iav imo laikotar-pis a p ė m ė 18,5 metų. 1940 metų tiktai antroji pusė, t .y. nuo o k u p a c i j o s pradžios (1940.V1.15) į ska ič iuo jama, o visi 1959 metai visai ne į ska ič iuo jami . Tad 1 9 5 3 - 5 9 metų pr ieaug i s bu-vo apskaičiuotas 5,5 metams. To paskut inio jo laikotarpio me-tinio pr ieaugio v idurk i s b u v o 25.073 a s m e n y s . Tas sudarė 1,04% metinio pr ieaug io nuošimtį . Tame l a i k o t a r p y j e jau ne-

2 7

b u v o masinių trėmimų į Gulagą . Tad metinio pr ieaugio nuo-šimtis jau buvo p r a d ė j ę s kiek kilti, bet dar n e p a j ė g ė pas iekt i normalių laikų pr ieaug io l y g i o , 1,2—1,4.

P i r m o j e lente lė je yra pateikta v i s o 1 9 4 0 - 1 9 5 9 metų laiko-tarpio pr ieaugio s u v e s t i n ė . Bendroj i pr ieaugių suma yra 458.266 a s m e n y s . Kolonistai į tuos pr ieaugių ska ič iav imus yra neį traukt i .

8 l e n t e l ė

G Y V E N T O J Ų A U K O S I R N U O S T O L I A I , S P A U D O S D U O M E N I M I S

1940—1945 m e t a i s , k a i p a u k š č i a u y r a p a m i n ė t a , p i r m i n i u g y v e n t o j u b u v o ( S k i r s n i a i A ir B) 3.081.289

S p a u d o s d u o m e n ų a p s k a i č i a v i m u , a t ė m u s k o l o n i s t u s , I š t r e m -t u o s i u s , s u n a i k i n t u s , i š v y k u s i u s , b e g r į ž u s i ų j ų i š G u l a g o 1959 m e t a i s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų b u v o l i k ę . ( D u o m e n y s iš 5 l e n t e l ė s ) 2.416.895

S k i r t u m a s t a r p 1940—1945 ir 1959 m 664.394

1 9 4 0 - 1 9 5 9 m e t ų p i r m i n i ų g y v e n t o j ų p r i e a u g i s ( D u o m e n y s i š 6 l e n t e l ė s ) 458.266

G y v e n t o j ų n u o s t o l i s , n e a t s k a i t a n t g r į ž u s i ų j ų i š G u l a g o . 1.122.660

28

III d a l i s

1 . N u o s t o l i u p a s k i r s t y m a s į į v a i r i a s p o z i c i j a s .

Skirstant Lietuvos g y v e n t o j ų aukas ir nuostol ius tarp įvair ių pozici jų buvo naudojami g y v e n t o j ų s u r a š y m o bei s p a u d o s bei l iudininkų d u o m e n y s .

Holokausto ir b a u d ž i a m ų j ų nacių v e i k s m ų aukų pagal g a n a t iks l ias s p a u d o s ir l iudininkų informaci jas b u v o 210.000, (3 ir 4 lentelės); e m i g r a v u s i ų ir r e p a t r i j a v u s i ų j ų skaič ius s i e k ė 320.000, (5 lentelė).

Pas inaudojant tais dv iem duomenimis , b u v o gal ima sudaryt i g y v e n t o j ų nuostolių s u v e s t i n ę pagal pozic i jas bendram nuos-tolių skaičiui, gautam g y v e n t o j ų s u r a š y m u , (2 lentelė).

Tas apskaič iuotas nuostolių p a s k i r s t y m a s yra pateiktas de-v into je lente lė je . Nuošimčiams apskaičiuoti pagr indu b u v o pa-imtas pradinis pirminių Lie tuvos g y v e n t o j ų 1940 metų skai-čius, 3.081.289. Šio skirsnio p a b a i g o j e kitas s k a i č i a v i m o pa-gr indas b u v o naudojamas, 3.706.793, normalaus g y v e n t o j ų au-g i m o skaičius, kuris būtų b u v ę s 1959 metais, j e i g u nebūtų aukų ir nuostol ių.

L I E T U V O S G Y V E N T O J Ų N U O S T O L I Ų S U V E S T I N Ė

L i e t u v a k a r o i r p o k a r i o 1940—1959 m e t a i s n e t e k o 1.003.185 a s m e n ų .

9 l e n t e l ė

Tai y r a 1.003.185 3.081.289 - X 100 = 3 2 , 5 5 %

s u n a i k i n t i bei i š v y k ę

n u o s t o l i ų n u o š i m č i a i

S o v i e t i n i o g e n o c i d o s u n a i k i n t i e j i Nacių h o l o k a u s t o bei b a u d ž i a m ų j ų

473.185 15,35%

E m i g r a n t a i , r e p a t r i j a n t a i

v e i k s m ų a u k o s

V i s o 1.003.185

210.000 320.000

6 , 8 2 %

10,38%

3 2 , 5 5 %

2 9

2 . G y v e n t o j ų s u r a š y m o i r s p a u d o s b e i l i u d i n i n k ų i n f o r m a c i j ų d u o m e n ų p a l y g i n i m a s .

S p a u d o s i r l iudininkų informaci jos duomenimis gauta g y -vento jų aukų ir nuostolių suma (8 lentelė), 1.122.660, yra kiek d i d e s n ė negu suma gauta g y v e n t o j ų s u r a š y m u (2 lentelė), 1.003.185.

Skir tumas tarp tų nuostolių galėtų būti la ikomas g y v ų j ų tremtinių g r į ž u s i ų j ų iš Gulago skaičiumi iki b u s gauta įvair ių pat iks l inančių jų d u o m e n ų :

1.122.660 - 1.003.185 = 119.475.

Spaudos duomenimis surastų aukų ir nuostolių skaičių, 1.122.660, sudaro vis i soviet inio g e n o c i d o sunaikinti Lietuvos pirminiai g y v e n t o j a i , bet taip pat ir tie, kurie g y v i e j i bei pus-g y v i a i i šė jo iš Gulago v e r g ų s t o v y k l ų ir g r įžo į Lie tuvą, o taip pat v is i nacių holokausto bei sporadinių e k z e k u c i j ų , l igų bado koncentraci jos s t o v y k l o s e numarinti Lietuvos žmonės, o taip pat visi repatr i javę, e m i g r a v ę pirminiai Lie tuvos g y v e n -tojai ir dar iš Sibiro 1959 metais n e s p ė j u s i e j i ar n e g a l ė j u s i e j i gr įžt i .

O b j e k t y v i n i a i s g y v e n t o j ų s u r a š y m o bei pr ieaug io duomeni-mis, surastų aukų ir nuostolių skaičių, 1.003.185, sudaro v i s i tie žuvus ie j i , genocido, holokausto sunaikint ie j i , bei i šemigra-v u s i e j i , repat r i j avus ie j i pirminiai Lietuvos g y v e n t o j a i , i š s k y r u s tuos, kur ie g y v i bei p u s g y v i a i i šė jo i š Gulago vergų s t o v y k l ų ir g r į žo į Lietuvą ar dar 1959 metais b u v o užsi l ikę Sib i re .

Taigi tas sk i r tumas, tarp tų dv iem metodais apskaič iuotų pirminių g y v e n t o j ų aukų ir nuostol ių, atrodo, y ra artimas tik-rovei . Jau tą 119.475 asmenų skirtumą yra ga l ima la ikyt i tais g y v a i s i a i s , p a j ė g u s i a i s i šs i la ikyt i Gulage ir dabar jau gr įžu-siais į Lietuvą.

A p s k a i č i u o j a n t turimais duomenimis , i š l ikus ie j i g y v i e j i ir į Lietuvą g r į ž u s i e j i sudaro apie 20% visų į Gulagą i š t remtųjų ir ten bei L ie tuvo je l ikviduotų pirminių Lietuvos g y v e n t o j ų .

119.475 592.660 X 100 = 2 0 , 1 6 %

Nereikėtų angažuotis ir šį skaič ių laikyti pilnai t iksl iu. Iš Gulago koncentraci jos s t o v y k l ų į Lietuvą g r į ž u s i ų j ų g y v ų j ų tremtinių skaičiumi, dar ir dabar maža jų dale lė yra užsi l iku-si S ib i re .

3 0

3. Gyventojų nuostoliai iš kitų šaltinių.

P. Gaučas savo s t r a i p s n y j e „ G y v e n t o j ų p a s k i r s t y m o dinami-ka L i e t u v o j e " , 1970, 237 p. tvirtino, kad laike Antro jo pasau-linio karo Lietuva neteko užmuštais ir i š v y k u s i a i s 850.000 as-m e n ų . 4 9

Tą patį skaičių pateikia A. Stanaitis ir P. A d l y s „Popula-tion of Lithuania", ed. „Mintis", Vi ln ius , 1973, 13 p. ir 99-117 p. 5 0

1978 metais P. Gaučas patiksl ina s a v o a n k s t y v e s n i u s aps-ka ič iav imus s t r a i p s n y j e „Lietuvos TSR g y v e n t o j ų pas i sk i r s ty-m a s " , Mokslas ir g y v e n i m a s , Nr. 13. Ten j is tvirt ina, kad ka-ro nuostoliai L ie tuvo je s iekia vieną mil i joną a s m e n ų . Jo duo-menimis jokia kita soviet inė respubl ika tokių didel ių g y v e n -tojų nuostolių nėra pa tyrus i . 5 1

Soviet inių autorių duomenis ver t indamas, A. Izdelis daro to-kią išvadą savo paruošto je s t u d i j o j e „Population c h a n g e " , 1983, 10 p.: „... Kadangi apskaičiuoti Antrojo pasaul inio karo nuos-toliai yra tarpe 500.000 - 600.000, tad ga l ima daryti prielaidą, kad pokariniai Lietuvos nuostoliai s i e k ė 400.000 - 450.000 as-m e n ų . " 5 2 Tai A. Izdelio i švadai yra l e n g v a pritarti, remiant i s kel ių masinių trėmimų į Gulagą 1 9 4 5 - 1 9 5 0 metais duomeni-mis, 140.000 asmenų repatr i jaci ja į Lenki ją , ind iv idua l ia i s areš-tais bei partizanų a u k o m i s . 5 2

Čia mūsų apskaičiuoti L ie tuvos g y v e n t o j ų karo aukos ir nuo-stoliai, v i so 1.003.185 a s m e n y s , derinasi su kitų autorių pa-skelbta i s duomenimis ir l a i s v a j a m e p a s a u l y j e , ir už g e l e ž i n ė s u ž d a n g o s .

4. Aukos ir nuostoliai n o r m a l a u s gyventojų augimo skaičiaus pagrindu.

Baigiant šią s tudi ją, aukos ir nuostoliai b u v o apskaičiuot i , imant pagrindu ne pradinį pirminių g y v e n t o j ų skaič ių, 3.081.289, bet normalaus g y v e n t o j ų aug imo 1959 metų skai-

4 9 p . C a u č a s , . G y v e n t o j ų p a s i s k i r s t y m o d i n a m i k a L i e t u v o j e " , L i a u d i e s ū k i s , Nr. 89, 1970, V i l n i u s , '237 p.

50 A. S t a n a i t i s ir P. A d l y s , . P o p u l a t i o n of L i t h u a n i a " , ed. Mint i s , V i l -nius , 1973, 13, 9 9 — 1 1 7 p.

51 P. G a u č a s , „ L i e t u v o s TSR g y v e n t o j ų p a s i s k i r s t y m a s " , M o k s l a s i r g y -v e n i m a s , Nr. 12, 1978, V i l n i u s , 13 p.

5a A. Izdel i s , op. ci t , 10 p.

3 1

čių, kuris būtų, Jeigu Lietuva nebūtų b u v u s pal iesta tų bai-s i ų j ų karo aukų ir nuostol ių. Tas ska ič ius š iame s k i r s n y j e ap-skaič iuotas yra 3.706.79.

To normalaus g y v e n t o j ų a u g i m o skaič iaus suradimui pir-miausia reikia apskaičiuoti g y v e n t o j ų pr ieaugį , kurį būtų d a v ę tos karo aukos ir nuostoliai, j e i g u jų nebūtų buvę . Naudojant sept intos ios lentelės duomenis , tie pr ieaugiai buvo apskaičiuo-ti ir pateikti d e š i m t o j e lente lė je .

1 0 l e n t e l ė

P R A R A S T A S L I E T U V O S G Y V E N T O J Ų P R I E A U G I S D Ė L A U K Ų I R N U O S T O L I Ų

M e t a i M e t i n i o

p r i e a u g i o % Metų s k a i -č i u s

A u k o s i r

l a i k o t a r p i o

n u o s t o l i a i

s u d ė t i e s

P r a r a s t a s p r i e a u g i s

1941 0,82 1 135.860 135.860 1.114

1944 0,92 1

1,27 2 330.000 465.860 16,119

1947 0,80 3 328.000 793.860 19.153

1949 0,80 2 225.000 1.018.860 16.302

1953 0,80 1

1,10 3 103.800 1 122.660 46.029

1959 1,10 5,5 67.921

166.638

5 . A u k o s i r n u o s t o l i a i i š r e i k š t i g r a f i š k a i .

A n t r a j a m e b r a i ž i n y j e aukos ir nuostoliai yra pateikiami gra-f i š k a i .

V i e n u o l i k t o j e lente lė je yra aprašomi antrojo braižinio plotai kur ie va izduoja ž u v u s i ų j ų bei i š s i g e l b ė j u s i ų ska ič ius ir nuo-š imčius š io je s t ichinėje nežmoniško ž iaurumo karo a u d r o j e .

32

L i e t u v o s g y v e n t o j a i A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o i r p o k a r i o 1 9 4 0 — 1 9 5 9 m e t a i s ( i š t r e m t i e j i , ž u v ę , g r į ž ę i š t r e m t i e s , i š e m i g r a v ę r e p a t r i j a v ę , n e i š t r e m t i e j i )

1 1 l e n t e l ė

G Y V E N T O J Ų A U K O S I R N U O S T O L I A I I Š R E I K Š T I G R A F I N I A I S P L O T A I S

Plotai A p r a š y m a s 2 - o j o brėž in io plotų G y v e n t o j ų s k a i č i u s

N u o š i m t i s o/ /o

a b c h a

a b c d a

a d e a

a e f a

a f g a

a g h a

l i k ę n e i š t r e m t i ,

n o r m a l a u s a u g i m o g y v e n t o j ų s k a i č i u s , j e i g u nebūtų b u v ę g e n o c i d o , h o l o k a u s -to, s p o r a d i n i ų e g z e k u c i j ų aukų ir emi-g r a c i j o s r e p a t r l j a c i j o s nuos to l ių , 1959 m e t a i s

g y v e n t o j a i L i e t u v o j e n e n u ž u d y t i , n e i š v y k ę

g r į ž u s i e j i i š G u l a g o

e m i g r a c i j o s i r r e p a t r i j a c i j o s n u o s t o l i a i

g e n o c i d o , h o l o k a u s t o , s p o r a d i n i ų e g -z e k u c i j ų a u k o s

n e g a u t a s p r i e a u g i s dėl g e n o c i d o , holo-k a u s t o , s p o r a d i n i ų e g z e k u c i j ų a u k ų i r e m i g r a c i j o s r e p a t r i j a c i j o s nuosto l ių

3.706.793

2.416.895

119.475

320.000

683.185

166 638

100,00

65,22

3,22

8,63

18,44

4,49

3.706.793 100,000

1 2 l e n t e l ė

L I E T U V O S G Y V E N T O J Ų A U K Ų I R N U O S T O L I Ų S U V E S T I N Ė , p a g r i n d u i m a n t n o r m a l a u s g y v e n t o j ų a u g i m o s k a i č i ų 1959 m e t a m s

L i e t u v a k a r o i r p o k a r i o 1 9 4 0 - 1 9 5 9 n e t e k o 1.003.185 a s m e n ų

1.003.185

3.706.793 X 100 = 27,06 %

S o v i e t i n i o g e n o c i d o s u n a i k i n t i e j i 473.185 12,77% Nacių h o l o k a u s t o bei b a u d ž i a m ų j ų

v e i k s m ų a u k o s 210.000 5 , 6 6 %

E m i g r a n t a i , r e p a t r i j a n t a i 320.000 8 , 6 3 %

V i s o 1.003.185 2 7 , 0 6 %

34

Devinto je ir d v y l i k t o j e lente lėse yra tie p a t y s aukų ir nuo-stolių skaičiai , tiktai Jų nuošimčiai yra apskaičiuoti skir t ingu pagr indu. Devinto je l ente lė je ska ič iav imo pagr indu b u v o pa-naudotas pradinis pirminių or ig ina l ių jų Lietuvos g y v e n t o j ų 1 9 4 0 - 4 5 m e t ų skaičius, 3.081.289. D v y l i k t o j e l e n t e l ė j e f ikty-v u s Lietuvos g y v e n t o j ų skaičius, koks j i s g a l ė j o būti 1959 me-tais be Antro jo pasaul in io karo ir pokario t rag i škų Lietuvos g y v e n t o j ų aukų ir nuostolių, 3.706.793. A b i e m ska ič iav imais tie rezultatai yra pas ibaisėt ini .

Didelė palaima, t i e s i o g Dievo dovana, būtų žmoni ja i , j e igu vis i sutarę bent dabar ir a te i ty je s u g e b ė t u m e pr ieš int i s tokių žiaurumų iniciatoriams ir ta lk ininkams.

®

G A L U T I N A S S P R E N D I M A S

Šiais laikais Lie tuvos g y v e n t o j ų tarpe tenka išgirst i d a u g pare i šk imų, kad reikia atleisti s a v o b u v u s i e m s pr iešams tero-ristams kankinto jams. Toks at la idumas vertas dėmes io, ypatin-gai turint g a l v o j e , kad j is ky la tautoje, kur io je apie pusę mi-l i jono g y v e n t o j ų buvo sunaikinta Antro jo pasaul inio karo ir pokario soviet inių okupaci jų metais žiauriai v y k d o m u genoci-du. O be to dar nacių o k u p a c i j o j e žuvo apie 210.000 L i e t u v o s g y v e n t o j ų , ir žydų ir l ietuvių kaip holokausto ir sporadinių naikinimo aukų. Tokiu būdu nuostoliai s i e k ė 22% v i s o s tau-tos g y v e n t o j ų .

A t l a i d u m a s yra pagi r t inas kr ikšč ioniškas v e i k s m a s . Bet rei-kia neužmiršti , kad šalia to veikia kiti židiniai, kur ie propa-g u o j a netiktai kerštą bet ir melą kerštui paremti . Ir j ie tiek besaik ia i į s i s i ū b u o j a , kad p e r i j o d i k o s i r k n y g ų paga lba bando sudaryt i į spūdį , kad visi baltaraikščiai , aktyvis ta i , l ietuviai partizanai ne tiek k o v o j o už Lietuvos la i svę ir v a l s t y b i n g u m ą , kiek naikino s a v o s v a l s t y b ė s pi l iečius . O kiti tiek p a j ė g i a pa-minti t iesą, kad net į s idrąs ina ske lbt i , esą v i sa l ietuvių tauta b u v o į s i j u n g u s i į žydų naikinimą.

35

Esame įsit ikinę, kad tai yra a i š k u s melas . Tie fa l s i f ikator ia i yra t ipingi g o b e l s i n ė s propagandos takt ikos t ę s ė j a i . J ie kuria fa l s i f ikuotus f a k t u s ir ja is kaltina dažniausia nekal tas savo puo-limo aukas. Ar j i ems reikia atleisti, ar juos pirma demaskuot i? Gal būtų t iks l ing iaus ia iškelti faktus, kurie tą visą ga lut ino sprendimo problemą nušvies tų t e i s i n g e s n e spalva . Keli tokie fakta i čia ir yra pat iekiami.

1. Žydų naikinimo iniciatyva ir organizacija

Herman Goer ing, Didžiosios V o k i e t i j o s Reicho maršalas, lie-pos mėn. 31 dieną 1941 metų of ic ia l iuoju laišku V o k i e t i j o s s a u g u m o pol ic i jos ir SD še fu i , SS-Gruppenfuehrer Reinhard Heydr ich 'u i primena s a v o pirmykšt į 1939 metų saus io mėn. 24 d ienos į s a k y m ą pasiruošti galut inam žydų problemos spren-dimui vokiečių į takos s r i t y s e E u r o p o j e .

J i s prašo būti informuojamas apie pažangą tos prob lemos s p r e n d i m e . 1

Reinhard Heydrich tuo metu jau g a l ė j o maršalui pranešt i netiktai apie p lanus bet ir apie į v y k d y t u s d a r b u s . Jau 1939 metais r u g s ė j o mėn. 21 dieną j i s b u v o sudaręs specialų dalinį, sus idedant į maždaug iš tr i jų tūkstančių Gestapo agentų. Tas d a l i n y s b u v o padal intas į keturias g r u p e s — Einsatzgruppen A, B, C, D. K i e k v i e n a Einsatzgrupė b u v o sudaryta iš penkių komandų. 2

Fronte tos komandos b u v o pr iskir tos prie įvair ių W e r m a c h -to g r u p i ų : Šiaurės, V idur io ir Pietų.

Tos Einsa tzgrupės t u r ė j o žyg iuot i p i rmose fronto l in i jose ir v y k d y t i holokausto uždav in ius . E i n s a t z g r u p ė s A komandos 2, 3 ir 8 ž y g i a v o per Lietuvos teritori ją su Šiaurės Wermachto g r u p e .

1 H e r m a n G o e r i n g , 1941.VII.31 d . l a i š k a s R e i n h a r d H e y d r i c h ' u i , B e r l i n . L a i š k a s r a s t a s N a t i o n a l A r c h i v e s , W a s h i n g t o n , D.C.

2 H e l m u t h K r a u s n i c k , T h e T r u p p e d e s V V e l t a n s c h a u u n g s k r i e g e s Tei l 1 , p . 1981, D e u t s c h e V e r l a g A n s t a l t , S t u t t g a r d , W e s t G e r m a n y .

3 6

1941 metais b iržel io mėn. 20 dieną, dvi d i e n a s prieš karo pradžią, Einsatzgrupė A a t v y k o į Gumbinę, Rytų P r ū s i j o j e ar-ti Lietuvos s ienos . SS B r i g a d e General dr. Franz Walter Stah-lecker pirmą karo dieną a t v y k o į Tilžę. J i s buvo visų koman-dų Bal t i jos v a l s t y b ė s e ir B a l t g u d i j o j e , t . y. Ost lande, vyr iau-sias vadas . Jo pats p i rmasis į s a k y m a s Einsatzgrupės trečios komandos nariams b u v o l ikviduoti žydus i r b o l š e v i k u s s r i t y j e tarp P a l a n g o s ir V i š t y č i o ežero 25 kilometrų Lietuvos teritori-jos g i l u m o j e . Tokiu būdu Pa langa, Kret inga, T a u r a g ė ir kiti t o j e s r i t y j e e s a n t y s miestai ir miestel iai pateko į p i rmąsias ž y d ų t a u t y b ė s asmenų ž u d y n e s Lie tuvos te r i tor i jo je pirmą ka-ro dieną. Už tuos ž u d y m u s Tilžės Ges tapo nariai b u v o teis ia-mi Ulme 1956 metais . 3

2. Gen. Franz W. Stahiecker'io "įtikinantys faktai»

Generolas Stahlecker a t v y k o į Kauną su pirmais iais vokie-čių kariniais dal inia is ketvirtą karo dieną po piet, 1941 metais birželio mėn. 25 dieną, trečiadienį. Pagr indin i s S tahiecker ' io rūpes t i s buvo žydų naikinimo iniciatyvą priskirti v iet inei vi-s u o m e n e i .

Žydų autorius Henry A. Zeiger s a v o k n y g o j e „The case aga ins t Adolf Eichman" d e m a s k u o j a šią Stahiecker ' io klastą. S a v o į v a d i n ė s e p a s t a b o s e Zeiger nurodo į vieną ištrauką iš g e n . Stahiecker ' io 1941 metų spal ių mėn. 15 d ienos laiško Heinrich Himler ' iui , Gestapo š e f u i : 4

„ . . .Tur int g a l v o j e , kad Balt i jos v a l s t y b i ų žmonės sunkiai k e n t ė j o nuo b o l š e v i k ų valdžios Ir ž y d i j o s , kai Lietuva b u v o Sovietų S ą j u n g o s okupuota, r e i k ė j o t ikėtis, kad tų Balt i jos v a l s t y b i ų žmonės, iš laisvinti i š svet imos va ldž ios pr ie spaudos , s u n a i k i n s d a u g u m ą tų s a v o priešų, k u r i e bus l ikę Raudonajai

3 H e l m u t h K r a u s n i c k , Ibid. 173 p. 4 H e n r y Z e i g e r , „The C a s e a g a i n s t A d o l f E i c h m a n " , p u b l . by New

A m e r i c a n L i b r a r y , 67 p. 1956.

37

armijai pas i t raukus . S a u g u m o polici ja turėtų skatinti, kad to-kio v a l y m o ve ik la turėtų boti į v y k d y t a kiek gal int g r e i č i a u " .

Y p a t i n g a i į s idėmėtina antroji S tah lecker ' io pastaba: „ . . . Ž v e l g i a n t į ateitį nemažiau svarbu sukurti neg inči jamą

ir į t ik inamąj į faktą, kad i š la isv intoj i Balt i jos v i s u o m e n ė pati ėmėsi gr iežtų priemonių prieš bo l šev ik in ius ir ž y d i š k u o s i u s p r i e š u s . To pasiekt i reikia tokiu b ū d u , kad vokiečių v a d o v a -v i m a s v i e š u m o j e nebūtų pas tebėtas . " 4

Kitas ž y d ų t a u t y b ė s autorius, Dr. Phi l ip Friedman, žydų is-tor i jos K o l u m b i j o s univers i te to profesor ius rašo:

„Stahlecker . . . į s i t i k i n o s a v o nuostabai i r n u s i v y l i m u i , kad l ie tuv ia i kaip ta i syk lė , v e n g ė pasinaudoti tūkstančio metų Rei-cho s iū loma g a l i m y b e . Stahlecker s k u n d ė s i : „kad nėra toks papras tas re ika las suorganizuot i e f e k t y v i ą akci ją pr ieš ž y d u s " . 5

Stah lecker ' io laiškų i š t raukos rodo, kad l ietuviai n e p a s i d a v ė jo p r o v o k a c i j o m s , I š skyrus neska i t l ingas išimtis, kurių b u v o ir l ie tuvių tarpe, tačiau mažiau ir kur ios p a s i r e i š k ė Lietuvos oku-p a c i j o s metais n iek ingai .

1941 metų b i rže l io mėn. 2 2 - 2 5 dienomis, t . y . p i rmųjų ke-turių karo dienų la ikotarpy je Kaune i r jo a p y l i n k ė s e v y k o g ink luotos k a u t y n ė s . A p i e 200 suki lė l ių žuvo Kaune, daugu-m o j e t i e s i o g i n ė s e k a u t y n ė s e su N K V D dal iniais i r užs imaska-vus ia i s s lapuka i s . V i s o j e L i e t u v o j e pr ieš pat karą ir suki l imo metu žuvo apie 4.000 l ie tuvių suki lė l ių baltaraiščių.

Suki l imo metu iš l ietuvių suki lė l ių bal taraiščių p u s ė s nebu-vo pastebėt i jok ie iššokiai pr ieš c ivi l inius Kauno g y v e n t o j u s . J ie b u v o įspėti n e v y k d y t i jokių s a v o teismų bei keršto ve iks-mų. Kai ketvirtą karo dieną, t. y. 1941 metais birželio 25 die-ną, vokiečių pirmiej i fronto daliniai a t v y k o į Kauno pr iemies-tį prie Nemuno tilto, j ie turė jo kelt is valt imis. A l e k s o t o tiltas b u v o soviet inių s a r g y b i n i ų i š sprogdintas paniko je , kai j į pra-d ė j o sukilėl iai pulti.

5 Dr. P h i l i p F r e e d m a n , „Their B r o t h e r s k e e p e r s " , O w n P y b l i s h i n g Inc., N e w York, 136 p., 1957.

3 8

Lietuvos g y v e n t o j a i , pr is imindami pi rmąją N K V D į v y k d y t ą Seimų deportaci ją į Sibiro koncentraci jos s t o v y k l a s , v o k i e č i u s sut iko kaip i š g e l b ė t o j u s nuo ba i saus soviet inio teroro. Bet to-j i nuotaika n e b u v o i lga la ike. Po kel ių sava ič ių Lietuvos g y -ventoja i pajuto, kad n a u j a i s okupantas nemažiau žiaurus i r tiek pat imper i ja l i s t i škas kaip ir p irmasis .

3. Stahiecker'io pirmasis falsifikuotas «įtikinantis» faktas

1941 metais spa l ių mėn. 16 dienos raporte Heinrichui Him-mler ' iui Franz Stahlecker ra šė , kad 1941 metais biržel io mėn. 25 dienos naktį, t. y. tą dieną vokieč ių kar iuomenei į Kauną įžengus , l ietuviai partizanai K a u n e l i k v i d a v o apie 1.500 žydų, ir s u d e g i n o apie 60 namų. Tuo metu Kaune b u v o apie 154.000 g y v e n t o j ų . Jų tarpe žydų b e n d r u o m e n ę sudarė ap ie 30.000 as-menų. 6

J e i g u pi rmąją naktį vok ieč iams įžengus į Kauną būtų nužu-dyta ap ie 5% žydų t a u t y b ė s a smenų, tokios bais ios ž u d y n ė s Kauno g y v e n t o j ų nebūtų l ikus ios nepas tebėtos . Tuo labiau, j e i g u tą naktį būtų padegta 60 namų, Kaunas atrodytų kaip Nero padegta Roma. Tuo tarpu nei tokių masinių pogromų, nei tokių g a i s r ų Kaune nebuvo. G y v e n t o j a i juos matytų, pro-testuotų ir dabar tai pa l iudytų.

4. Algirdo Klimaičio atvejis

Lietuvos laikinoji v y r i a u s y b ė 1941 metais birželio mėn. pa-b a i g o j e pa tyrė apie vieną labai sunkų pras ižengimą nukreiptą pr ieš ž y d u s . Tai b u v o A l g i r d o Klimaičio v y k d y t a s v i e š a s žy-dų mušimas v i e n a m e Kauno garaže . Sužinota, kad A. Klimai-čio b ū r y s Stahiecker ' io š tabo buvo aprūpintas įva ir iomis me-džiagomis — g i n k l a i s ir p r i v i l e g i j o m i s naudotis kar inėmis trans-portaci jos pr iemonėmis .

6 P h i l i p F r e e d m a n , Ibid., 137 p. 1957.

39

Laikinoji v y r i a u s y b ė apie tai patyrusi tuojau v ienbals ia i pa-v e d ė d v i e m s v y r i a u s y b ė s par inkt iems ats tovams — g e n . Sta-siui Pundzevič iui ir g e n . Mečiui Rėklaičiui i škviest i Alg i rdą Klimaitį į la ikinosios v y r i a u s y b ė s b ū s t i n ę ir oficialiai laikin. v y r i a u s y b ė s vardu įspėt i , kad j i s l iautųsi ir pasitrauktų iš tos Stahlecker ' io kr iminal inės t a r n y b o s .

Stahlecker ' io laiško Himmler ' iui tvirt inimu tą A. Kl imaičio g r u p ę sudarė apie 300 asmenų. Laik inos ios v y r i a u s y b ė s atsto-vai i š pačio g r u p ė s v a d o v o patyrė, kad jo g r u p ė j e b u v o tiktai ap ie 20 a s m e n ų 7 . J ie d a u g u m o j e b u v o politiniai kal iniai, iš-laisvinti iš ka lė j imo suki l imo metu biržel io mėn. 23 dieną.

A. Klimaitis į p o s ė d j a t v y k o kaip h e r o j u s ir tvirt ino, kad j ie a t l y g i n o t iems ž y d a m s marks i s tams, kurie tardymo metu sov ie tų ka lė j ime juos kaip polit inius kal inius kankino ir j i ems lupo n a g u s . Laik . v y r i a u s y b ė s atstovai A. Klimaičio ir jo gru-pės v e i k s m u s griežtai pasmerkė, kaip kriminalinį g ė d i n g ą pra-s iženg imą. A l g . Klimait is s u s i j a u d i n o , pranešdamas d a v ę s prie-saiką Stahlecker ' iu i , v y k d y t i jo į s a k y m u s . Už jo į s a k y m ų ne-v y k d y m ą jam gres iant i mirtis 7 .

Laikinosios v y r i a u s y b ė s vardu A. Klimaičiui b u v o p a s a k y t a pasitraukti iš Kauno ir pas i s lėpt i nuo Stahlecker ' io įpare igo-j imų. Jo s ū n a u s tvirt inimu jo tėvo g r u p ė ž y d u s p r i m u š ė bet nežudė. Tai nėra sunku patikrinti ir dabar, a t s ik lausus sūnaus .

Lietuviškoj i v i s u o m e n ė tą A. Klimaičio g r u p ė s v y k d y t ą žmo-nių mušimą visuotinai smerkė ir neteis ina.

T o k s A. Klimaičio į s p ė j i m a s anais laikais b u v o drąsus lai-k inos ios v y r i a u s y b ė s v e i k s m a s . J i s buvo p a v o j i n g a s kaip g e n . Pundzevič iui ir Rėklaičiui taip ir la ik inosios v y r i a u s y b ė s na-r iams.

A. Klimait is iš v i e š u m o s p r a n y k o . Mirė, berods, 1988 me-tais kaž-kur V o k i e t i j o j e .

7 J u o z a s B r a z a i t i s , Raštų V I t o m a s , Į L a i s v ę f o n d o l e i d y k l a , 1985. 143, 5 4 8 - 5 4 9 p .

40

5. Pagrindiniai holokausto vykdytojai

Pagrindiniai žydų holokausto skatintojai i r v y k d y t o j a i b u v o g e n . Franz Wal te r Stahlecker, SS Standart tenfuehrer , Befehl-s h a b e r der Sicherheitspol izei und des SD, ir E i n s a t z g r u p ė s va-d o v a s v i s a m e Ost lande.

Kari J a e g e r SS Standart tenfuehrer, B e f e e h l s h a b e r der Sicher-heitspol i tzei und der SD Lie tuvo je . Jo artimiausi p a g e l b i n i n -kai b u v o leitenantas Guenther Hamann ir seržantas Rauka. J e a g e r , kaip jo raporte pažymėta, perėmė žydų holokausto v y k d y m ą 1941 metais l iepos mėn. 2 d ieną . 8

6. Hamann'o riedančios komandos (Rollcomandos)

Leitenantas Guenther Hamann labiausia b u v o p a s i ž y m ė j ę s holokausto v y k d y m e s a v o suorganizuotų i r v a d o v a u j a m ų rie-dančių komandų p a g a l b a . Riedančiomis jos b u v o vadinamos todėl, kad jos greitai j u d ė j o iš v ienos v i e t o v ė s į kitą holokaus-to v y k d y m u i . Karl J a e g e r s a v o s laptame raporte, 1942 metų vasar io mėn. 2 d ienos , g t n . Stahlecker ' iui opt imist i škai aprašo Hamann'o v y k -domus ga lut ino sprendimo uždavin ius , o esą j is, su s a v o rie-dančiomis komandomis, v y k d o holokausto vadų planą e fekt in-ga i . Pagai J a e g e r ' i o raportą riedančią komandą sudarė 8 — 1 0 i š b a n d y t ų ir pat ikimų Einsa tzgrupės v y r ų . 8

Friedrich Jackeln, S S - O b e r g r u p p e n f u e h r e r und General der Polizei Ost lande, s a v o te i smo tardymo p a r o d y m u o s e , sovietų prokuroro tardomas R y g o j e 1 9 4 5 - 4 6 metais saus io mėn. 2 6 -vasar io 3 d ienomis pripažino, kad 1 0 - 1 2 vokiečių SD vyrų g r u p ė sunaik ino paties Hitler ' io i r Himmler ' io į s a k y m u R y g o s getą, talpinusį 2 0 - 2 5 . 0 0 0 asmenų, berods 1941 metais lapkri-

8 Karl J a e g e r , r a p o r t a s g e n . F. W. S t a h l e c k e r ' i u i , g r u o d ž i o I d . i š G e s -t a p o a r c h y v o , L u d w i g s b u r g , B u n d e s r e p u b l i k . D e u t s c h l a n d .

41

čio mėn. p a b a i g o j e . 9 Taig i Hamann'o riedančių komandų idė-ja b u v o pas iekusi ir Latvi ją .

7. Aktyvistai, baltaraiščiai, lietuviai partizanai

Aktyv i s ta i , baltaraiščiai, dažnai l i teratūro je vadinami lietu-v ia i s part izanais, b u v o idealistai kovotojai už Lietuvos la i svę ir v a l s t y b i n ę n e p r i k l a u s o m y b ę . Dabar j ie tų s luoksnių, pr ieš kur iuos kovo jo, yra m e l a g i n g a i kaltinami pras ižengimais , ku-rių j ie neat l iko. J ie b u v o aiškiai iš anksto įspėti n e v y k d y t i s a v o teismų ir keršto v e i k s m ų . J ie to į s p ė j i m o la ikės i . Tokio-je su i rutė je b e a b e j o g a l ė j o būti sporadinių i s šokių i š nesus i-pratėlių ar partizanais aps i šaukė l ių p u s ė s . Bet tokie v i suome-nės b u v o smerkiami ir sudraudžiami .

Vokieč ių p i rmies iems wehrmachto dal iniams pas iekus Kau-ną ketvirtą karo dieną, suki lė l ia i turė jo nus ig inkluot i ir su-vežti savo g i n k l u s į komendantūras . J e i g u kuris asmuo ir po to turė jo g inklą, re ikštų, kad j is jį g a v o iš kitos jau nelietu-v i š k o s inic iatyvos, kuri jam buvo numačiusi s a v u s nedorus uždavinius . Nuo ketvr tadienio popietės , 1941 metų birželio mėn. 26 d ienos, l ietuvių į s ta igos n e g a l ė j o naudotis radi jo ry-šiais sus is iekt i su s a v o v i s u o m e n e . Už kel ių dienų la ik ina ja i v y r i a u s y b e i b u v o atimtos sus i s iek imo pr iemonės . Skubiai orien-tuoti v i suomenę s ą l y g o s b u v o užblokuotos. Nežiūrint to, per pas iunt inius v i s u o m e n ė b u v o informuojama ir d a u g kur pati gerai or ientavos i .

Yra žinoma v isa eilė a tve jų , kur iuose a s m e n y s g u n d o m i ir verčiami į s i jungt i į holokausto pras ižengimus griežtai a ts i sakė. Už tai keli s a v i s a u g o s daliniai b u v o išs iųst i s a r g y b o s uždavi-niams į p a v o j i n g i a u s i a s fronto l ini jas, darbams į Vokie t i ją , ar V o k i e t i j o s koncentraci jos s t o v y k l a s . Ž a g a r ė j e , g i , l ietuviai po-

9 F r i e d r i c h ' o J e c k e l n ' o t a r d y m o p a r o d y m a i R y g o j e , 1945 m e t a i s g r u o -d ž i o mėn. 1 4 - 1 5 d i e n o m i s , 3 7 4 — 3 7 7 — 2 8 1 p .

1 0 V y s k . V i n c e n t a s B r i z g y s , K a t a l i k ų B a ž n y č i a L i e t u v o j e 1 9 4 0 — 4 4 me-ta i s , 1977, C h i c a g o , 111, 1 7 7 — 1 8 0 p.

4 2

l icininkai, a t s i sakę šaudyt i žydų t a u t y b ė s žmones, b u v o Ein-s a t z g r u p ė s narių s u š a u d y t i ir užkasti tose pačiose d u o b ė s e su s u š a u d y t a i s žydai s 1 1 . Toks l ikimas išt iko visą e i lę l ietuvių, kurie bandė g e l b ė t i žydus ir buvo Gestapo išaiškinti ir pagau-t i . 1 2

8. Palankios sąlygos Stahiecker'io „įtikinantiems faktams" gaminti

Jau senai re ikė jo atkreipti didesnį dėmesį į Eisatzgrupių vadovų b a n d y m u s fabrikuoti „įt ikinančius f a k t u s " paga l Stah-iecker ' io patarimą. Nesuprantamais m o t y v a i s net į va i rūs ir žy-dų autoriai bando neminėti tų suktų Stahiecker ' io patarimų. Yra žinomi tiktai du autoriai, kurie tuos „įtikinančių f a k t ų " kūr imo p lanus d e m a s k a v o .

Tokių „faktų" kūrimui Einsatzgrupė turė jo pa lankias s ą l y g a s . Štai pora iš d a u g e l i o p a v y z d ž i ų :

Suki l imo metu iš ka lė j imų i š s i la i sv ino d a u g kriminalistų. Išė-ję iš ka lė j imų į la isvę, j ie n e p a j ė g ė i švengt i n a u j ų pras ižengi-mų. Tad vėl pak l iuvo į Lietuvos kr iminal inės pol ic i jos rankas .

Taip vėl suimtie j i kriminalistai tuojau re ika lavo pas imaty-mo su Gestapo atstovais . Pastar ie j i a t v y k d a v o ir kr iminal i s tus perėmę savo žinion tuo jaus i š s iveždavo. Yra žinomi atve ja i , kad Gestapas i š imdavo kriminal is tus t ies iog iš k a l ė j i m ų . Tokie „tal-kininkai" j iems tada b u v o labai re ikal ingi jų v y k d o m a m holo-kaustui .

S a v o e i l ė s e Gestapas turė jo Lietuvos v o k i e č i ų , kurie gerai va ldė l ietuvių kalbą. Su v iena tokia g r u p e V y r i a u s i o Lietuvos Iš la isvinimo Komiteto (VLIK'o) nariams, jų tarpe ir man as-meniškai , teko sus i t ik t i . Tas b u v o 1944 metais birželio mėn., kai aštuoni VLIK'o nariai b u v o g e s t a p o areštuoti . Prieš i šve-žant į teismą Vokiet i jon, mes b u v o m e laikomi Gestapo r ū s y j e

1 1 A d o l f a s D a m u š i s , M i l e s t o n e s of r e s i s t a n c e of L i t h u a n i a , p u b l . Į Lais-

vę F o u n d a t i o n , Inc., 1989. 1 2 K a r l J a e g e r , r a p o r t a s g e n . S t a h l e c k e i ' i u i , i b i d . p u s i .

4 3

Kaune. Mus s a u g o j o Gestapo b ū r y s s u d a r y t a s i š Lietuvos vo-kiečių. Kai kuriais a tve ja i s j ie su mumis p a s i k a l b ė d a v o . Bet kartais n e v e n g d a v o prasitarti, j e igu jų v irš ininkai lieptų mus l ikviduoti , jie n e s v y r u o d a m i paleistų mums k iekv ienam kulką i g a l v ą .

Yra l iudi j imų, kad tokie Einsa lzgrupių nariai prieš e g z e k u -c i ja s b u v o aprengiami civi l ia is rūbais i r f o t o g r a f u o j a m i ve iks-mo metu. Už tokių egzekiuter ių v e i k s m u s l ietuvių tauta nega-li būti a t sak inga . Tokių e g z e k i u t e r i ų amoralumas ir a tė jūnų indoktrinuotas ž iaurumas išskir ia juos iš Lietuvių tautos bei p r i k l a u s o m y b ė s Lietuvos v a l s t y b e i . Niekad neteko girdėt i lie-tuvių tarpe tokių i š s i šok imų, kad tokių atskirų indiv idų pra-sikalt imai būtų uždedami visai tautai, iš kur ios tie pras ikal tu-s i e j i b u v o kilę. O re ika l ingų konkrečių p a v y z d ž i ų ir mažumų taut inėse g r u p ė s e rastume g a n a d a u g .

Taip lyg ia i ir l ietuvių tauta n e g a l ė j o atsakyti už atskirų at-pla i šų v e i k s m u s , nors j ie i r v e i k ė vė l iau s a v o r a n k o v e s per-r i šę plačiais baltais raiščiais, ar niekino ant s a v o rankovių Lietuvos v ė l i a v o s s p a l v a s . Kai kurie n e o b j e k t y v ū s autoriai s k e l b i a apie baisų sadizmą prie Kauno garažo. Ten esą b u v o i šmėtytos kūnų dalys , k r ū v o s lavonų. J ie tą sadizmą bando priskirti v ie t in iams o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų g y v e n t o j a m s . Tas vi-sai neįt ikėt ina. Nei suki l imo metu, nei po suk i l imo tas nebu-vo žinoma nei s k e l b i a m a . Nėra a b e j o n ė s , kad tas tada nega-lė jo būti s lepiama ar nus lėpta. At rodo, kad š ia is laikais kai kam prire ikė tokių „įtikinančių f a k t ų " . Tai yra daugiau pana-šu į tardymo kamerų va izdus aptiktus tuojau po sov ie t inės okupac i jos .

Šiuo metu į v a i r ū s l iudi j imai kel ia k lausimą, gal tos k r ū v o s lavonų b u v o k a u t y n ė s e ž u v u s i ų j ų kar ių? Šis a t v e j i s šaukias i s k u b a u s pat ikr inimo. J i s liečia VlI-ojo forto e k z e k u c i j a s , ku-rios g e n . Kari J a e g e r ' i o pare i šk imu, jo į s a k y m u buvo v y k d o -mos. Taip pažymėta Jo raporte. Reiktų t iksl iai i šs iaiškinti , kokios tautnės ki lmės b u v o tie jo minimi „Lit. P a r t i z a n e n " 1 2 .

Yra žinoma, kad tūkstančiai Lietuvos žmonių rodė d a u g žmoniškumo, g e l b ė d a m i p e r s e k i o j a m u s žydus , o taip pat ir

4 4

vokieč ių ir sovietų masiškai mirštančius be la i sv ius nuo bado, šalčio, o taip pat ir iš Rytprūs ių ateinančius i š b a d ė j u s i u s ci-v i l ius v o k i e č i u s .

9. Nepagrįsti kaltinimai nekaltiesiems

P r i e š i š k o j e l ietuviams s p a u d o j e yra bandoma kaltinti tuos l ietuvius, kur ie nacių o k u p a c i j o s metu buvo adminis t rac inėse p a r e i g o s e . Tie kaltinimai taikomi se lek tyv ia i l ie tuviams ir ki-t iems o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų žmonėms. A p i e tokius kal t inimus vokieč iams ar sov ie t in iams rusams tokio pat rango, kaip kal-t inamiej i l ietuviai, neteko g irdėt i .

L i e t u v i š k ą j a m rezistenciniam pogrindžiui sąmoningi infiltruo-ti l ietuviai į administracines bei ekonomines okupantų į s ta igų pozic i jas b u v o labai reikal ingi ir nauding i .

Nepate is inama skr iauda yra daroma anų laikų jaunuol iams, o dabar jau t r e m t y j e ir krašte esant iems p e n s i n i n k a m s . Pil-dant okupantų re ika lau jamą kvotą, j ie b u v o dažniausia prie-varta į jungt i į s a v i s a u g o s dal inius s a r g y b o s p a r e i g o m s . Dabar j u o s už tai kaltina, teis ia ir perduoda kerštui į l ietuvių tautos e n g ė j ų rankas. Nors ir labai užvėl intai reiktų skubia i parody-ti rūpesčio ir g e l b ė t i tuos nekal tus asmenis nuo nesąž in ingų g o b e l s i n ė s p r o p a g a n d o s tipo kalt inimų.

Šiuo metu net ir V o k i e t i j o j e yra bandoma dengt i nacių pra-s iženg imus, juos priskir iant o k u p u o t ų j ų vat s tyb ių g y v e n t o j a m s . Ši tema bus n a g r i n ė j a m a s e k a n č i o j e pris iminimų i š t raukoje , d a u g u m o j e paremtoje dokumentais gauta i s i š Gestapo a r c h y v o L u d w i g s b u r g e .

45

P I R M A S I S « Į T I K I N A N T I S F A K T A S »

Reinhardo Heidrich'o suorganizuotų Einsatzgrupių vadovai v y k d y d a m i žydų tautos naikinimą, žinojo atlieką nedorą dar-bą. Tad j iems kilo mintis fabrikuoti „įt ikinančius f a k t u s " , kad a te i ty je galėtų s a v o kaltes priskirti ki t iems. Ir tie „faktai" turė-jo būti taip sukombinuot i , kad holokausto pras iženg imais būtų kaltinami ne naciai, bet vokiečių o k u p u o t ų j ų kraštų g y v e n t o -jai, ir kad p a s a u l i s nepastebėtų Einsatzgrupių d a l y v a v i m o ar d i r igav imo. Šiame s t r a i p s n y j e ir yra bandoma pažvelgt i į tų k last ingų planų e igą, kaip j ie b u v o v y k d o m i ir kiek j ie turi dabar į takos V o k i e t i j o j e po m a ž d a u g 48 metų.

1. «įtikinančio fakfo» apybraiža

Tokį klast ingą fa l s i f ikuotu faktų planą patvirt ina dabar ran-dama medžiaga į v a i r i u o s e a r c h y v u o s e , kaip pav . National Ar-chives , W a s h i n g t o n , D.C. ar Gestapo a r c h y v e L u d w i g s b u r g e , Vakarų V o k i e t i j o j e . Tie archyvai taip pat a t idengia holokausto v y k d y t o j ų nus i skundimus, kad j iems n e s i s e k a v ie t inės v i suo-m e n ė s sukurs tyt i kerštauti ž y d a m s .

V y r i a u s i a s holokausto v y k d y m o v a d a s Ost lande g e n . Franz W. Stahlecker, nes i sekant įtraukti v iet inę v i s u o m e n ę , ėmėsi pats ir s u k ū r ė p i rmąj į „įtikinantį faktą" ne t ikrovė je , o s a v o 1941 metų spal io mėn. 16 dienos raporto Heinrichui Himmle-riui p u s l a p i u o s e . 1

Lietuvoje anuo metu toks jo aprašytas faktas n e b u v o g i r d ė -tas ir pagal aprašymo duomenis ir poros l iudininkų pateiktą medžiagą neįmanomas. J i s taip rašo, kad ketvirtą karo dieną

1Franz W a l t e r S l a h l e c k e r , A n m . I V . l , S . 6 8 2 f., R a p o r t a s H e i n r i c h u i H i m m l e r l u i , 1941 m. s p a l i o mėn. 16 d.

4 6

vokieč ių karuomenei p a s i e k u s Kauną, t. y. 1941 m. biržel io mėn. 25 dieną, naktį Kaune b u v o l ietuvių partizanų l ikviduo-ta 1500 asmenų ir sudeg inta apie 60 namų ir jų tarpe keletą s i n a g o g ų . Didesnė dalis tų žudynių į v y k o 200 metrų nuo vo-kiečių karinės v a d o v y b ė s būs t inės . Toks ž iaurus Įvykis nega-lėjo būti nuslėptas ir likti n e p a s t e b ė t a s . Kaip g a l ė j o jį d i d e l ė masė žmonių ir jų tarpe uniformuotų vokiečių karių stebėti ir nereaguot i . Tokio į v y k i o dir igentai turė jo būti ypat ingai įta-k ingi , je igu bi jota j iems pasiprieš int i . Gatvė turė jo būti nu-klota lavonais i r aplieta krauju. Tokių į v y k i ų p ė d s a k u s nebū-tų b u v ę įmanoma iki paryč io pašal int i .

T o k s tad „įt ikinamas f a k t a s " dabar po 48 metų sutirštintai su „papi ldymais" ke l iamas. Matyti, kad istori ja turi tarti savo autoritetingą žodį, nes kai kam parūpo skubėt i ir s u f a b r i k u o -tą „įtikinantį faktą" paverst i t ikruoju faktu.

Tad ir ky la k laus imas ar k l a s t i n g i e m s propagandis tams pa-v y k s išstumti istori ją iš jos t iesos ir t e i s ingumo ke l io? Arg i jau b ū s i m e p r i g y v e n ę is tori jos te i s ingumo krizės la ikotarpį?

2. «Įtikinančio fakto» atgarsis vokiečių jaunimo ir istorikų sluoksniuose

V o k i e t i j o s jaunuomenei patinka idė ja , nacių kaltes priskirti o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų g y v e n t o j a m s . Kas sus i t inka su ta jaunuo-mene, patiria, kad jų d a u g u m a yra įtikinti, kad ne vokiečių Einsatzgrupių nariai, bet o k u p u o t ų j ų va l s tyb ių g y v e n t o j a i v y k -dė holokaustą, keršydami už marksistų žydų skr iaudas Sovie-tų S ą j u n g o s o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų ž m o n ė m s . 2

Vokieč ių istorikai yra kiek a t sargesni , j i e Jaučia, kad nacių į v y k d y t ų pras ižengimų iš i s tor i jos ne i š ims i . Su tuo tenka skai-ty t i s . Tad j ie g r ieb ias i moral inio r e l i a t y v u m o principo. Tai yra j i e ieško p r a e i t y j e panašių į v y k i ų , kurių motyvac i ja l y g ir švelnintų nacių p r a s i ž e n g i m u s . 3

2 A s m e n i n i a i l i u d i j i m a i i š s u s i t i k i m ų su v o k i e č i a i s , a s m e n ų l a n k i u s i ų V o k i e t i j ą 1 9 8 8 — 1 9 8 9 m e t a i s .

3 V o k i e t i j o s p r e z i d e n t o R i c h a r d o von W e i z s a e c k e r p a r e i š k i m a s „Nacių p r a s i ž e n g i m a s b e p a l y g i n i m o " , F r a n k f u r t e r R u n d s c h a u , 1988.X.13.

3. Vokiečių Wehrmachto vadovų pažiūra

Speci f inę padėtį čia užima V o k i e t i j o s W e h r m a c h t o v a d o v y b ė . Jų pažiūra ypat inga i verta dėmes io , nes j i b u v o re i šk iama, kai holokaustas b u v o v y k d o m a s . Kai tiktai apie l iepos mėn. 8 dieną g e n . von Roques, v y r i a u s i a s Šiaurės Wehrmachto gru-pės užfrontės v a d a s , a t v y k o į Kauną, j į tuojau g e n . Stahlec-ker „ informavo", kad lietuviai s a v o iniciatyva v y k d o „va lymo" darbus , t . y. k e r š i j a ž y d a m s . Tai b u v o Jo p a s t a n g o s įteisinti s a v o sufabrikuotą „įtikinantį f ak tą" . T ikrumoje , gi , tuo metu A E i n s i t z g r u p ė s 3 komanda, Kari J a e g e r i o v a d o v a u j a m a , sku-botai v y k d ė holokaustą Kaune ir p r o v i n c i j o j e . 4

Tą pačią l iepos 8 dieną von Roques informavo Šiaurės W e h r m a c h t o g r u p ė s fronto vadą Ritter von L e e b apie žydų naikinimą. Pastaras i s tuo k laus imu p a s k e l b ė tokį pare i šk imą:

„Okupacinė kar inė v a d o v y b ė į pr iemones ir metodus, tai-komus žydų naikinimui, neturi į takos . Jai nieko nel ieka, kaip stovėti nuošal ia i . J e i g u pagal s a v o tradicines normas j i į s ikiš-tų, tai sukurtų dar vieną blogą argumentą t ikrosios pr iežas t ies nus lėpimui . Karinio v ieneto intervenci ja Įtikintų, kad nežiū-rint pr ie laidos, kad v y k s t a spontaniškas l ie tuvių „ v a l y m a s i s " , v i s tiek v i s k a s nukryptų pr ieš E i n s a t z g r u p ė s . " 5

Iš jų pare i šk imo matyt i , kad vokieč ių kar inė v a d o v y b ė su-prato, kad Stahlecker bando įpinti v iet inius g y v e n t o j u s į da-l y v a v i m ą holokauste . Bet „įt ikinančio fakto„ šešė l i s , nors jo klastą jaučiant Stahlecker ' io p a s t a n g o m i s v i sur b u v o pr ikergia-mas.

S a v o d i e n o r a š t y j e f e l d m a r š a l a s Ritter von L e e b į rašė ir to-kį sakinį : „ . . . v . Roques g a l v o j a gana te i s inga i , kad tokiu būdu žydų k laus imas n e b u s i š spręs tas . Geriausia būtų tą pro-blemą spręst i s ter i l izuojant v i s u s ž y d u s v y r u s . " 6

4 A f f i d e v l t d e s G e n e r a l s d . l u f . F . v . R o ą u e s ; N b g . Doc. N O K W - 2 6 1 8 . 5 H e l m u t h K r a u s n i c k , „Die E i n s a t z g r u p p e n vorn A n s c h l u s z O e s t e r r e i c h s

b i s zum F e l d z u g g e g n d ie S o v l e t u n i o n " , E r s t e r Te i l , 2 0 9 p . « H e l m u t h K r a u s n i c k , i b i d e m . 208 p.

4 8

Tie du generola i n e b u v o nacionalsocial izmo šal ininkai, bet anuo metu jie manė, kad s ter i l izavimas mi l i jonus n e k a l t ų j ų botų d a u g „humaniškesnis metodas" n e g u ž u d y m a s .

Tais pačiais 1941 metais v ienas žydų t a u t y b ė s amerikiet i s , Theodore N. Kaufman, i š le ido brošiūrą vardu „Vokiet i ja turi žūt i" . J o j e j i s s iū lė steril izuoti v i s u s v o k i e č i u s v y r u s iki 60 mėtų amžiaus ir v i sas moteris iki 45 m e t ų . 6

4. Laikinosios vyriausybės įsipynimas

Į pasiaiškinimą su Wehrmachto v a d o v a i s žydų naikinimo klausimu buvo į s i p y n u s i i r Lietuvos la ikinoj i v y r i a u s y b ė . Pas g e n . S. Raštikį, laik. v y r i a u s y b ė s Krašto A p s a u g o s ministerį, l iepos mėn. į p u s ė j u s ats i lankė žydų d e l e g a c i j a : Lietuvos ka-r iuomenės vyr iaus ia s rabinas S n i e g a s ir Lietuvos kar iuomenės a t sargos le i tenantas G o l d b e r g a s . J ie prašė la ik inąją v y r i a u s y -bę užtarti Einsatzgrupės naik inamąją žydų b e n d r u o m e n ę kari-n ė j e vokiečių v a d o v y b ė j e . 6

Prof. J. Brazaitis, laik. v y r i a u s y b ė s , laikinai einantis minis-terio pirmininko pare igas ir g e n . S. Raštikis sutarė padaryti demaršą vokiečių karinei v a d o v y b e i ir pareikšti protestą dėl Lietuvos piliečių žydų n a i k i n i m o . 7

Gen. S. Raštikis su tais į ga l io j imais n u v y k o pas g e n . Pohl, Kauno miesto vyr iaus ią karinį v i r š in inką. Su juo kartu j ie nu-ė j o pas g e n . Franz W. Roques . Pastaras i s juos pr iėmė su sa-vo štabo virš ininku pulk. K r i e g s h e i m ir ad jutantu, kuris po-kalbį s tenogra favo . Gen. Stasys Raštikis i šdės tė l ietuvių vi-s u o m e n ė s pasipikt inimą ir protestą dėl Lietuvos pi l iečių žydų žudymo.

Gen. Roques atsakė, kad reikia su tuo apsiprast i . Karinė v a d o v y b ė to je s r i t y j e neturi g a l i o s . Tai esant i Gestapo veik-los dal is . Generolas pažadė jo apie tai painformuoti a u k š t e s n e s

7 S t a s y s R a š t i k i s , . L i e t u v o s l i k i m o k e l i a i s " , IV t . 1982, 4 0 0 — 4 0 7 p., J A V .

49

inst i tuci jas . B u v o visai a i šku, kad karinė v a d o v y b ė nenori ar net negal i i n t e r v e n u o t i . 8

5. Vizitas į Gestapo archyvą

1988 metais spal io mėn. 1 0 - 1 3 d ienomis n u v y k a u į Zen-trale Stel le der L a n d e s j u s t i z v e r w a l t u n g e n L u d w i g s b u r g , Bun-d e s r e p u b l i k Deutschland. Ten b u v o Antro jo pasaul inio karo Gestapo a r c h y v a s t e i s i n g u m o minis ter i jos žinioje.

Man r ū p ė j o susipažinti su fo togra f i jomis , kur ias , mano nuo-mone, Hellmuth Guenther Dahms tendencinga i p a n a u d o j o sa-vo s t r a i p s n y j e „Jahre der H e i m s u c h u n g " . Tas s t ra ipsnis ti lpo istorinės popul iar izac i jos vokiečių žurnale „Damals" 1988 me-tų kovo ir ba landžio mėnesių n u m e r i u o s e . 9

Buvau iš anksto s u d a r ę s dokumentų sąrašą, su kur ia i s no-rėjau susipažint i . A r c h y v e man paa i škė jo , j e i g u taip nebūčiau b u v ę s p a s i r u o š ę s , nieko nebūčiau la imėjęs . Ten g a v a u Heid-rich'o, Stahlecker ' io , J a e g e r ' i o raportus bei J e c k e l n ' o tardymo protokolus .

Gavęs kel ių fotograf i jų bylą, bandžiau rasti ant jų kokių a tžymėj imų su paties s a v i n i n k o įrašais, bent kokios identifi-k a c i j o s ar datos. Jos gi buvo švarutė lės . Prie tų f o t o g r a f i j ų t e b u v o prikl i juota tiktai juos te lė . J o j e gražiu šriftu b u v o at-spausdinta Zentrale Stelle ident i f ikaci ja su a r c h y v o į s ta igos pilnu vardu. Vis i tekstai turė jo kaltinančių insinuaci jų ne žy-dų naikinimo organizator iams ir v y k d y t o j a m s naciams, bet o k u p u o t ų j ų v a l s t y b i ų g y v e n t o j a m s .

Štai v ienas b ū d i n g a s iš tų t e k s t ų : „Kaunas 1941: f e s t g e n o m m e n e Juedinnen, rechs A n g e h o e -

r ige der Litauischen A k t i v i s t e n f r o n t . " 1 0

8 J u o z a s B r a z a i t i s , IV t . 1985, 1 3 8 — 1 4 6 p., J A V , r e d . A l i n a S k r u p s k e -l i e n ė i r Č e s l o v a s O r i n c e v i č i u s .

9 H e l l m u t h G u e n t h e r D a h m s , „Jahre der H e i m s u c h u n g " žurn. D a m a l s , 1938.III, 1 8 6 - 2 1 0 p., IV m ė n . 2 8 7 — 3 0 9 p.

1 0 K e t u r i o s f o t o g r a f i j o s , g a u t o s G e s t a p o a r c h y v e , Z e n t r a l e S t e l l e d e r L a n d e s j u s t i z v e r w a l t u n g e n , L u d w i g s b u r g e , V a k . V o k i e t i j o j e .

5 0

Fotograf i ja va izduoja g a t v e ž y g i u o j a n č i a s žyde lka i tes , o ant ša l iga tv io stovi g r u p ė aukštų v y r ų . Tokią nuotrauką sufabr i-kuoti visai n e s u n k u . Ten taip l engva b u v o parašyt i „ d e š i n ė j e stovi g r u p ė SS v y r ų , perrengtų c iv i l ia is r ū b a i s " . Ir kitos nuo-traukos turėjo panašios t e n d e n c i j o s į rašus. Special istai turėtų panagrinėt i tų nuotraukų atatikmenį ar neatatikmenį į rašams.

Gestapo a r c h y v e įsakmiai prašiau dr. R. Mauracho origina-l iųjų nuotraukų su jo a s m e n i š k a i s a tžymėj imais , bei pulkinin-ko D. B i s c h o f s h a u s e n o l iudi j imų. J ie abu yra minimi literatū-roje s ą r y š y j e su Stahiecker ' io 1941 metų spalių mėn. 14 die-nos laiško duomenimis . Man a r c h y v o v a d o v y b ė s b u v o paaiš-kinta, kad tos nuotraukos ir l iudi j imų tekstai yra duodami tik-tai te ismui. 1 1 a ir b

6. Vakarų Vokietijos prezidento pareiškimas

Iš Gestapo a r c h y v o i š v y k a u su prastais į spūdžia i s . Jaučiau, kad toks s v e č i a s kaip aš, norintis gauti specia l ius dokumen-tus, a r c h y v o v a d o v a m s nėra p a g e i d a u j a m a s .

V y k d a m a s iš L i u d w i g s b u r g o į Lietuvių Vasar io 17 dienos g i m n a z i j ą , s t o t y j e p a s t e b ė j a u , kad tos dienos t . y . spal ių mėn. 13 d i e n o s Frankfurten Rundschau d i e n r a š t y j e p i rmame pusla-p y j e yra patalpintas V a k a r ų V o k i e t i j o s prezidento Richardo von W e i z s a e c k e r ' i o pare i šk imas „Nacių pras iženg imas be p a l y g i -nimo." Jį godžia i , ke l i s kart perskaič iau.

Tą pareiškimą prezidentas padarė, a t idarydamas 37-ąs ias is-torikų d ienas B a m b e r g e , trečiadienį, 1988 metais spal ių mėn. 12 dieną. Čia pateikiu kel ias pareiškimo m i n t i s : 1 2

Prezidentas repl ikavo į kai kurių istorikų bandymą moralinio r e l i a t y v u m o principu švelnint i nacionalsocial is tų pras ižengi-mus. Prezidento patarimu: . . . „nedera pamesti p u s i a u s v y r o s , kai mūsų žv i lg sn i s i s tor i jos v e i d r o d y j e krenta ant nacionalso-

11a Z e u g n i s Dr. M a u r a c h , a.a, O. (S. A n m . IV-390), S. 59., nuot r . o r i g . 1 1 b Z e u g n i s v . B i s c h o f s h a u s e n , a.a. O . (S . A n m . I V 310) S . 60, V g l . G r a m l .

S . 443. 1 2 R i c h a r d v o n W e i z s a e c k e r , i b i d e m . 1 — 2 p .

5 1

cializmo bevardžių pras ižengimų. Jis sukel ia m u m y s e s ą m y š į , nukreipiantį mūsų žvi lgsnį į šal į . Nedera n u s i v y l i m e užs ida-ryti, reikia turėti drąsos atsiverti t ies iai ." . . .

. . . „Ką vokieč ių tautai ir jos ka imynams teko p e r g y v e n t i nacionalsocial izmo va ldž io je , nereikia s tengt i s daryt i dėl to kitus kaltais ar a t s a k i n g a i s . " . . .

. . . „Juk pi lnas i š s i l a i sv in imas i š r y š k ė j a , remiantis t iesa l a i s v ė j e ir leidžiant t iesai s a v e nugalėt i . Tame ir g l ū d i istori-jos mokslo atsakingi uždaviniai . Jok ie šios d ienos tvirtinimai n e p a j ė g s sumažinti nacionalsocial izmo pras iženg imų baisu-mo." . . .

. . . „Jaunuomenė tesus ipažįs ta su i s tor i jos į v y k i ų j ė g a ir t enes i s teng ia i s tor i jos naudoti spec ia l iems š ios dienos troški-mams patenkint i . " . . .

. . . „Istorija yra mūsų istori ja ir ji n e p r i k l a u s o vien tiktai i s tor ikams." . . .

Bandymą panaudoti moral inio r e l i a t y v u m o principą nacio-nalsocial izmo pras ižengimų šve ln in imui prezidentas dar opo-navo ir tokia mintimi: . . . „Argi mums kiek padeda, j e igu A u s c h w i t z ' ą p a l y g i n a m e su kitų žmonių panašiais naikinimo į v y k i a i s i r jų ba isumu. A u s c h w i t z ' a s yra unikumas s a v y j e . Kas ten v y k o , į v y k d ė vokiečia i ir vok ieč ių v a r d u . " . . .

Trumpu v e d a m u o j u laikraščio redakci ja p a g y r ė prez idento drąsą. . . . „už t ikslų žodį t ik s l io je v i e t o j e " . . . ( . . . „ W i e d e r einmal hat B u n d e s p r e s i d e n t das r ichtige W o r t an der richti-g e n Ste l le g e s a c h t " . )

7. Užsklanda

Šiuo V a k a r ų V o k i e t i j o s prezidento pareiškimu yra atstato-mas pas i t ikė j imas is tor i jos faktų j ė g a ir sust ipr inama vi l t is , kad sufabr ikuot i „į t ikinantys fakta i " , pras ižengė l ių sukurti ne-p a j ė g s išstumti i s tor i jos iš t e i s i n g u m o ir t iesos kel io.

Skaudžiai p e r g y v e n o m e g e n o c i d o i r holokausto s iaubą. Ap-g a i l e s t a u j a m e , kad tų bais ių ve iksmų v y k d y m e d a l y v a v o Lie-

52

tuvos g y v e n t o j ų ir l ietuvių ir mažumų, kur ie b u v o pakė lę ran-ką prieš tautos bei v a l s t y b ė s žmones.

Prezidento mintys yra v e r t i n g o s netiktai vokieč iams, bet ir kitų tautų žmonėms, į j u n g i a n t ir mus. Iš jų g a l i m a pas i semti d a u g s t i p r y b ė s . P r a š y k i m e Dievo, kad j i s padėtų mums bran-džiau re ikš t i s panaš iuose ateit ies s ą m y š i u o s e .

5 3

T u r i n y s

P s l .

Į v a d a s į s t u d i j ą a p i e L i e t u v o s g y v e n t o j ų a u k a s ir n u o s t o l i u s . , 3

P i r m o j i d a l i s .

I . A u k o s i r n u o s t o l i a i r e m i a n t i s g y v e n t o j ų s u r a š y m u .

1 . L i e t u v o s t e r i t o r i j o s i r g y v e n t o j ų s k a i č i a u s k i t i m a i . . . . 7

2 . L i e t u v o s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i u s k a r o p r a d ž i o j e . . . 9

3. L i e t u v o s p i r m i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i u s 1959 m. . . . . . . 9

4. 1 9 4 0 — 5 9 m. g y v e n t o j ų p r i e a u g i o % 10

5. G y v e n t o j ų p r i e a u g i a i 1940—59 m. 12

1 l e n t e l ė 12

6. A u k o s Ir n u o s t o l i a i g y v e n t o j ų s u r a š y m o d u o m e n i m i s . . 12

2 l e n t e l ė 13

A n t r o j i d a l i s .

L i e t u v o s g y v e n t o j ų n u o s t o l i a i s p a u d o s d u o m e n i m i s . . . . 14

P I R M O J I S O V I E T I N Ė O K U P A C I J A 1940—41 m 14

1. V a d o v a u j a n č i ų a s m e n ų s u ė m i m a s ir i š t r ė m i m a s 14

2. R e p a t r i j a n t a i į V o k i e t i j ą 14

3. L i e t u v o s kar ių a r e š t a i i r į k a l i n i m a s 14

4. 1940—41 m. p o l i t i n i ų ka l in ių l i k v i d a v i m a s 15

5. P i r m a s i s m a s i n i s š e i m ų t r ė m i m a s į G u l a g ą 1 9 4 1 . V I . 1 4 — 1 8 . . 15

6 i r 7 . A k t y v i ų j ų l i e t u v i ų g a u d y m a s i r ž u d y m a s p r i e š pa t k a r o

p r a d ž i ą i r s u k i l i m o a u k o s 16

8 . P a s i t r a u k u s i e j i su f r o n t u į S o v i e t ų S ą j u n g ą 16

N A C I Ų O K U P A C I J A 1941—44 m 17

9 . S u n a i k i n t i e j i ū k i n i n k a i , d a r b i n i n k a i , t r a n s p o r t o i r s a r g y b o s d a l i n i ų

n a r i a i , nacių s p o r a d i š k ų e g z e k u c i j ų a u k o s . . . . 17

10. Nacių h o l o k a u s t o a u k o s 19

11. E m i g r a n t a i , r e p a t r i j a n t a i . . . . . . . . . 1 9

3 ir 4 l e n t e l ė s 20

A N T R O J I S O V I E T I N Ė O K U P A C I J A 1944 m. . . . 21

1 2 — 1 3 . T r y s m a s i n i a i t r ė m i m a i į G u l a g ą 1 9 4 5 — 4 6 — 4 7 m 21

5 4

P s l .

14. R e p a t r i j a v u s i e j i į L e n k i j ą , 1 9 4 5 — 1 9 4 7 m 21

15. M a s i n ė ū k i n i n k ų d e p o r t a c i j a , 1948 m. 22

16. M a s i n ė m i e s t i e č i ų d e p o r t a c i j a , 1949 m 22

17. 1950 metų k o v o — b a l a n d ž i o m ė n . d o p o r t a c i j a 22

18. 1951, — 5 2 , — 5 3 m. d e p o r t a c i j o s 23

19. I n d i v i d u a l i a i a r e š t u o t i e j i ir d e p o r t u o t i e j i 1 9 4 9 — 5 3 m. . . 23

20. Ž u v ę p a r t i z a n a i , k o v o t o j a i už l a i s v ę , i r jų p r i e š a i s t r i b a i . . 23

21. A u k ų i r n u o s t o l i ų s u v e s t i n ė s p a u d o s i r l i u d i n i n k ų d u o m e n i m i s . 24

5 l e n t e l ė . G y v e n t o j ų aukų i r n u o s t o l i ų s u v e s t i n ė s p a u d o s d u o m e n i m i s 2 5

6 l e n t e l ė . P i r m i n i ų g y v e n t o j ų s k a i č i a u s k a i t a 2 5

7 l e n t e l ė 2 6 - 2 7

22. G y v e n t o j ų k a i t a 1 9 4 0 — 5 9 m 27

8 l e n t e l ė 28

T r e č i o j i d a l i s .

1. N u o s t o l i ų p a s k i r s t y m a s į į v a i r i a s p o z i c i j a s 29

9 l e n t e l ė 29

2 . G y v e n t o j ų s u r a š y m o i r s p a u d o s bei l i u d i n i n k ų i n f o r m a c i j ų

d u o m e n ų p a l y g i n i m a s 3 0

2 . G y v e n t o j ų n u o s t o l i a i i š k i tų š a l t i n i ų 31

4 . A u k o s i r n u o s t o l i a i n o r m a l a u s g y v e n t o j ų a u g i m o s k a i č i a u s p a g r i n d u 3 1

10 l e n t e l ė 32

5 . A u k o s i r n u o s t o l i a i i š r e i k š t i g r a f i š k a i . . . . . . 3 2

2 b r a i ž i n y s 33

11 ir 12 l e n t e l ė s : 34

G a l u t i n a s s p r e n d i m a s 3 5