acdsee pdf image.lad.lt/data/com_ladlibrary/473/231-236.pdf · 2013. 6. 10. · veldo srityje...
TRANSCRIPT
Lictuvos istorijos in titutas
Klaipcdos univcrsitctas
Vilniaus univcrsitctas
• •
Skiriama
Vytauto UrbanaviCiaus
70-n'zeCio jubiliejui
VIL IUS 2005
UDK 902/904(474.5) Li-227
Redaktoriq koJegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos iSlOrijos institutas)
Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas)
Vytautas Kazakevicius (Lietuvos istorijos institL/tas)
Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) -Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istOlijos institutas)
Vytautas UrbanaviCius (Pili"!. tyrimo centras "Lietuvos pilys")
Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos il1stitutas)
v
Vladas Zulkus (Klaipedos universitetas)
v
Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (Lietuvos istorijos institutas)
ISSN 0207-8694 ISBN 9986-23-123-X
© Lietuvos istorijos institutas, 2005 © Straipsni4 autoriai, 2005
L1ET VOS ARCHEOLOGIJA . 2005. T. 28. p. 231-236. ISSN 0207-869~
DISKUSIJA
LIETUVOS ARCHEOLOGIJOS TEZAURO PROJEKTAS
VYKINTAS VAlTKEVICIUS
lVADAS
Sekming<\. specialistl[ darb<\. ir gerus rezultatu lemia daug veiksnil[. Apie kuriam'l. Lietuvos archeologijos tezaur'l. siame straipsnyje bus kalbama kaip veiksn~ nuo kurio priklauso nasus, damu ir kokybiskas paminklosaugininkt[, mokslininkll, muziejinink4. ir kitl[ specialistl[ darbas, susij«s su archeologijos vertybil[ apskaita, tyrimais ir saugojimu.
Tezauro (is gr. thesauros "lobynas, vertybil[ saugykla") s<\.voka siuo metu pasaulyje placiai vartojama reiksminil[ zodzil[ arba tenninl[ zodyno prasme, kuriame zodziai yra grupuojami nustatant trijl[ pagrindinil[ rusil[ tarpusavio rysius: ekvivalentinius (pvz., an/skydis - IIl1lbas ), hierarchinius (gillklai - skydas) ir asociatyvinius (pjalltuI'as - dalgis).
Tezaurai apima mokslo disciplinas, geografines vietoves, muziejinil[ rinkinil[ eksponatus bei daugeli kitl[ srici4.. ' Egzistuoja vienakalbiai ir daugiakalbiai tezaurai, kuri4. kiirim<\. Europoje2 ir Jungtinese ValstijoseJ reglamentuoja griezti standartai.
Tezaurl[ vaidmeni ir reiksm« sunku pervertinti: tai nepakeiciamas instrumentas bet kokio turinio ir apimties duomenims valdyti bei efektyviai paieskai. Siandien tai sisteminis elementas, lemiantis sekming<\. daugelio pasaulio bibliotektl, muziejl[, valdymo ir tyrimo institucij4. bei apskritai daugelio visuomenes naril[ darb<\..
Lietuvoje kurti ir diegti tezaurus (kurie taip pat vadinami klasifikatoriais, zodynais) imta neseniai. Kultiiros paveldo srityje paminetini du pirmieji: apskaitos tikslais naudojami kulturos vertybil[ klasifikatoriai4 bei Lietuvos muziejininkl[ asociacijos sukurtas medziagl[ ir technikt[ zodynas. ~ Tai toli grazu neissemia plataus tezaurl[ panaudojimo galimybil[. Tai irodo pasaulinio pripazinimo sulauk« pavyzdziai, tokie kaip Art & Architecture Thesallnts,6 MoIllIlIlent Type Tlzes(lurLIs,7 Archaeological Objects Thesaurus, s l col/class9 ir kiti. (Elektronines j4. versijos vartotojams prieinamos ir internetu.)
Pradin« param'l. Lietuvo archeologijos tezaurui kurti suteike LR valstybinis mokslo ir studijl[ fondas paramos mokslo programai Lietul'iL{ dvasines kullliros raiskos: e/-
1 Thcsaurus Links. [Zilircta 2005 m. vasario 28 d.]. Priciga pcr intcmctq: <hltp://www.w3c.rl.ac.uk/SWAD/lheslinks.htm>; Indexing Resourccs on thc WWW.[Zilircta2005m.vasari028d.].Prieiga pcr intemetq: <http://www.slais.ubc.ca/resollrceslinde-
v
xing/database I .htm>; Controllcd vocabularies, thesauri and classification systems available in the WWw. DC Subject. [Zilircta v
2005 m. vasa rio 28 d.]. Prieiga per internetq: <http://www.lub .lu .se/mcladala/subject-help.html>; Taxonomy Warehousc. [Zilircta 2005 m. vasario 28 d.]. Prieiga per intemetq: <http://www.laxonomywarchoue.com/>.
~ Documentation - Guidelines for the e lablishment and development of monolingual the auri . ISO 2788- I 986 (E): Documen-tation - Gudelines for the ishment and development of mullllll1gual thesauri . ISO 5964-1985 (E).
v
3 Gudelines for the Con lruetion, Format, and Management of Monolingual Thesauri. A SI I 0 Z39.19-2003 . [Zilireta 2005 m. vasario 28 d.]. Priciga per intemetq: <http://www.niso.org/standards/resourcesIZ39-19.pdf>.
• Klasifikatoriai [intcraktyvlis), [Vilnius]: KPc. [Zilircta 2005 m. vasa rio 28 d.). Prieiga pcr intemetq: <http://I95.182.67.68/ kla lindex.htm!>.
, Muziejuose saugolllil cksponatll, medziagl.!. ir techn ikll zodynas [interaktyvus] . [Vi Inius]: Lictuvos Illuziejll asociacija. [Zilircta 2005 Ill. vasario 28 d.]. Prieiga pcr intemetq: <www.ldm.\t/Slandartai/zodynas.hllll>.
v
6 Art & Archilecture Thesaurus Online [interaktyvus). [Zilireta 2005 Ill. kovo I d.]. Prieiga per intemetq: <http://www.gcl-ty.edu/research/conducting research/vocabularies/aatl>.
v
7 ational Monument Records. Monulllent Type Thesaurus [interaktyvus]. [Zilircta 2005 m. kovo I d.] . Priciga per intemetq: <http://www.english-herilage .org .uklthesauru Illlon types>.
, Archaeological Objects Thesaurus [interaktyvus). MDA. [Zilircta 2005 Ill. kovo I d.]. Prieiga per intemetq: <http:// www.mda.org.uk/archobj>.
9 Iconclass [interaktyvus]. K AW. [Zilircta 2005 Ill. kovo I d.). Prieiga per intemetq: <hltp://www.iconc\ass.nl>.
232
Il%gijos. ka/bos ir istorijos sa/lillill e/ef...1rollillis sqvadas lO
• remuose. Siame straipsnyje disku ijai pateikiami Lietuvos ar
cheologijos tezauro metmenys, kuriuos kuriant 2004 m. dalyvavo ir talkino (abeceles tvarka): dr. A. Bliujiene, habi!. dr. A. Girininkas, dr. M. lrsenas, R. Lauzikas, dr. A. Simniskyte, dr. Y. Vaitkevicius (gmpes vadovas), dr. I. Vaskeviciute, 1. Zukauskaite.
Pirmas etapas: terminija Terminija nuo pirm4.il[ savarankiskos Lietuvos ar
cheologijos disciplinos gyvavimo met4. buvo ir iki siol islieka opus klausimas. Jis bllVO sprendziamas Petro Tarasenkos, Vlado ageviCialls, Jono Puzino, Konstantino Jablon kio pastangomis, pasitelkiant kalbininkus Antan'l Sali, Petr'l Skardziq. XX a. 3-4 desimtmeci4. idirbis kuriant lietuviskus temlinlls geriallsiai matomas to meta straipsniuose bei leidiniuose.
Pradzia buvo padaryta P. Tara enkos darbuose, pig.: "akmens gadynes sedyba" [akmens amziaus tovyklaviete], "archaij ologinis zemelapis" [archeologinis zemelapis], "kalimo bruksneliai" [retusas], "moliniai padarai" [moliniai dirbiniai].11 1. Puzino darbuose vaizdas visai kitoks. Jis palyginti nedaug skiriasi nuo siandieninio, taciau ir cia galima rasti titnaginius asmenelius vadinant geleztemis, Kundos kultur'l - kauline kultura, vietoj "apyranke" rasant "apiranke" ir pan.12 Sio tyrejo idirbi ir dar didesnills llzmojus tenninijos srityje tenka pamineti atskirai.
lki mus4. dien4. isliko mazdaug 1927-1944 m. J. Puzino sudaryta archeologijos tennin4. kartoteka. 13 Septyniose dezutese gali buti saugoma apie 2-3 tukstancills (tikslus skaicius nezinomas) 6x9 cm fomlato plono popieriaus korteli4.. Dalis j4. udetos abeceles tvarka.
Kortelese vokieCi4., lenkLl, rus4. bei lietuviq kalbomis surasyti ivairus archeologineje literaturoje aptinkami terminai. Didelct kartotekos dali sudaro vienos (dazniausiai vokieci4. arba lenkq) kalbos terminijos israsai, taciau kai kuriose kortelese yra surasyti ir lietuviski toki4. terminq atitikmenys (I pav.). Tampa aisku, kad kurdamas ar siUlydamas lietuviskus pavadinimus bendroms Ryt4. Europos archeologinems realijoms (tiek abstrakCioms, tiek materialioms), 1. Puzinas sieke atsizvelgti i kitl[ kalb4. atitik-
VYKI'JTAS VAITKEVICIUS
menis. Kita vertus, atsirado ir savtJ. termin4., sukurt4. atsizvelgiant i Lietuvos archeologinct medziag'l ir i lietuvi4. kalbos ypatumus.
Terminijos klausimas ne kart<\. buvo iskilcts ir tarybiniu laikotarpiu. Pagal aplinkybes meginta esamus tellninus redaguoti. Zinoma, buvo ivesta nemazai ir nauj4.. Vadovaujama R. Volkaites-Klllikauskienes, lstorijos instituto Archeologijos skyriuje nedidele gmpe zmoni4.sprende butent su Lietuvos archeologijos terminija susijusiu klausimus. TaCiau ataskait4. tekstuo e ir publikacijose is dalies del inercijos, dalinai del kit4. priezasci4. daug vartojam4. terminq ir s<\.vok4. buvo nenusistovejct ir nesuvienodinti. Si nesusikalbejim<\. tarsi simbolizuoja iki siol nebaigtas gincas, kaip vadinti vien<\. pagrindini4. archeologini4.laikotarpi4.: bronzos ar zalvario amziumi.
[mpllls4. term in4. zodynui kurti, atrodo, galejo suteikti daugiakalbis 1994 m. Latvijoje isleistas archeologini4. termin4. zodynas. IJ etrukus Lietuvoje paskelbtas lietuvi4.angl4. kalb4. archeologini4. tellninq zodynelis, I~ taciau tctsti pradet'l darb'l trukde finansines ir kitos pridastys.
~.
. --
,
I pay. Kortclill is 1. Puzino tCIminq kartotekos fakslmilcs (L B F. 52. Nr. 53, I dczute). Fig. I. Facsimilcs of cards from 1. Puzinas tCI In file (L B F. 52. No. 53, box I).
10 Lictuviq dvasincs kultliros raiskos: ctnologijos, kalbos ir istorijos saltinill clcktroninis s<\.vadas (RaSa). Vilnius: LLTI, LLI, LKI ir MIl, 2003 m. [Ziiircta 2005 m. kovo I d.]. Priciga pcr internet<\.: <hllp:!/www.aruod::lI .lt>.
" Tarascnka P. Priesistorinc Lictuva. Vadovas krasto pracitics tyrimo darbams. Kaunas, 1927, p. 44, 45,51,5 . 11 Puzinas 1. aujausill proistoriniq tyrincjimq duomcnys Senovc. Kaunas, 193 . T. 4, p. 183, 185, 226. IJ Puzinas J. [Daugiakalbio archcologijos tCIl1linll zodyno kartotcka] II L B F. 52 Nr. 53. '" Graudonis 1. Arhcologijas tcnninu varcITca. Riga, 1994. " Sidrys R. A Lithuanian-Engli h glossary of Baltic archacology = Lictuviq-anglq kalbll baltll archcologijos tClll1iml zodynas II
J\rchacologla Baltica. Vilnius, 1995. Vol. I, p. 174 199.
UETUVOS ARCIIEOLOGIJOS TEZAURO PROJEKTAS
uo 2003 m. pabaigos mokslo disciplin4, kaip ir kit4 visuomenes gyvenimo srici4, telillin4 kurimas yra reglamentuotas istatymu. 16
Kadangi tezaurus paprastai sudaro aprobuoti tenninai arba is kiekvienos sinonimini4 temlin4 grupes isskirtas pagrindinis - vartoti rekomenduojamas - temlinas, temlinija, kuriant Lietuvos archeologijos tezaur<t, bus viena opiausil[ klausimtt. uo jo sprendimo didele dalimi priklausys projekto sekme, tezauro pritaikymo sritys bei mastas.
Reikia pazymeti, kad terminu laikyti siUlomas zodis arba sudurtinis pavadinimas17 taip pat yra Iydimas tam tikf4 papildom4 duomenl!, kuri4 visuma oficialiai vadinama termino straipsniu. Jis privalo susideti is:
I) termino; 2) apibrezties; 3) atitikmen4 kitomis kalbomis ir j4 gramatinil[ duo-
mentt; 4) termino gramatinitt duomen4; 5) termino sinonimtt (jei yra); 6) termino antrumpos, sutrumpinimo (jei yra); 7) termino pavyzdzitt (jei reikia); 8) temlino pried4: simbolitt, fonnuli4, paveiksll!, gra
fiktt ar kt. (jei yra); 9) termino saltinio - teksto, is kurio paimta termi
nas, nuorodos. I
2004 m. mokslo programos RaSa remuose pradetas vartojam4 archeologijos termintt revizijos bei naujl[ termin4 kurimo darbas apeme ir kai kuriuos kitus aspektus. Kiekvienam tenninui papildomai nurodomi sinonimtt ir at itikmen4 kitomis kalbomis saltiniai, asociatyviniai terminai, taip pat pildomi pastab4 del vartosenos, atitikmem[ bei bendr~4 pastabttlaukai.'9
At kirai paminetina, kad atliktas darbas nu tatyta tvarka turi buti recenzuojamas kalbiniu poziuriu ir,jeigu butina, is dalykines reikalo puses.
2004 m. specialistai aprase daugiau kaip 300 terminq kandidatl!, siUlomtt itraukti i Lietuvos archeologijos tezaur'l. ir vartoti juos kaip terminus. Bene daugiausia sunkum4 kilo nustatant j4 atitikmenis kitomis kalbomis. Palyginkime dali sventvietes pavadinimo varianl4 angl4 kalboje: sacred
233
place/ holy place/ sacred natural site/ open-air religious site/ natural sanctuary ir t. t. Lygiai taip pat neretai varijuoja ir lietuviski pavadinimai, tokie kaip mineti: antskrydis - umbas, apkalas - apkaustas, apvara - verinys ir kt.
Tad reziumuojant tai, kas pasakyta, galima teigti, kad archeologijos terminijos kurimas yra ne tik sudetingas, bet taip pat nemazos apimties bei trukmes uzdavinys.
Antras etapas: tezauro struktiira ir apimtis Mokslo disciplin4 tezaurai is esmes remiasi atitinka
mos mokslo srities objektttklasifikacija. Deja, tenka pripazinti, kad speciali4 darbtt, skirt4 archeologijos objekt4 (taigi ir pilillini4 mokslo saltinitt) klasifikacijai, Lietuvoje nera. Kiek daugiau demesio sulauke archeologinittpaminkl4 skirstymas i rUsis. TaCiau ir sioje srityje po paskutinio spau dinto darbo pasirodym02° ivyko nemazai pokycitt. Apskaitos tikslais naudojam4 archeologijos vertybi l[ klasifikatoriai juos at pindi tik is dalie . Be to, ekilnojam~4 kulturos vertybi4 registra byloja, kad apskaitos darbe kartais truksta nuoseklumo vertybems suteikiant oficialius pavadinimus.
Bendr'l vaizd'l. apie archeologini4 radinitt ivairov~ galima susidaryti is atskirus laikotarpius, regionus ar realijas tyrinejancitt monografijtt bei atitinkam4 publikacij4. Jose demesys paprastai telkiamas i labiausiai paplitusi4 darbo irankitt, papuosal4, ginklq ir kai kuri4 kit4 dirbinil[ rusis, tad vaizdas apie vis'l radinitt ivairov~ cia nebus issamus.
Revizijos reikalauja ir ligsiolinis archeologini4laikotarpi4 bei kultur4 skirstymas. J[ nemaza dalimi koreguoja nauji moksliniai tyrinejimai.
Esant tokiai situacijai, vienu svarbiausi4 tezauro kurimo rezultat4 tapt4 detali Lietuvos archeologijos objektq klasi fikacine schema - tezauro strukturos pagrindas.
Kokia turet4 buti optimali archeologijos tezauro apreptis, nera visiskai aisku. Tai, jog disciplina turi daugeli s'llycio task4 su kitomis mokslo sritimis, yra priezastis, del kurios nustatyti labai gridtas archeologijos ribas siandien neimanoma. Jau minetoje J. Puzino kartotekoje atspindeti platus archeologijos akrraciai. Cia yra kortelil.{ su pavadinimais: "audinys", "Elbes germanai", "grudai", "laidotuvi4 puota", "Litorinijos periodas", "meliona ",
16 LR TClmim.J. banko lstatymas, priimtas 2003-12-23 . [ZiGreta 2005 m. kovo I d.]. Priciga pcr intcrnet'!.: <htlp://www3.lrs.1t1 cgl -bin/prcps2?Condition I =224652&Condition2=>; LR Tcrminq banka [interaktyvu]. Vilnius : LRS ir VLKK, 2004. [ZiGreta 2005 m. kovo I d.]. Priciga per intcrnct'!.: <htlp://www3.lrs.lt : 1000I/pl.ltb/tb.scarch>.
17 Del tcrn1ino sampratos zr.: Intcrnational Information Centre for Tcnninology. [ZiG[(!ta 2005 m. vasario 28 d.]. Prieiga per mternet'!.: <htlp://www.inforterm.info/standardizationlbasic PrJ nCI ples .php>.
18 LR TCllnim[ banko mctodika, patvirtinta 2004-02-02. [ZiGrcta 2005 m. kovo I d.]. Priciga per intcrnct<r <hllp://www3.lrs .11I cgi -bm/preps2?Condi tlOn I =227266&Condi tion2=>.
19 Lietuvos archcologijos draugija. [ZiGreta 2005 m. kovo 3 d.]. Prieiga pcr internet'!.: <hllp://www.lad.lf.vu.llltcrmll1oapra. ymas.htm>.
zo Jovaisa E., Markelevicius J. Lietuvos TSR archeologijos paminklai ir j4 apsauga. Metodinc pricmonc. Vilnius, 1976.
234
"molis", "tiltas", "vaisingumo simbolis", "zvyrduobe" ir daugeliu kitl!..
Pavyzdziui, Archaeological Objects Thesaurus, apimantl vien archeologinius radinius, is viso sudaro 2204 tenninai. IS jl!. 1653 galima vadinti pagrindiniais ir aprobuotais terminais, 399 -Ieidziamais vartoti jl!. sinonimai ir 152 - papildomais pagalbiniais pavadinimais. Pastarieji (llode labels ar lIoll-illdex terms) leidzia racionaliau tvarkyti tezaur'l, vienu metu atspindeti kelias perspektyvas (zr. I ir 2 pavyzdzius).
Logiska manyti, kad Lietuvos archeologijos tezauro branduoll turi sudaryti pagrindiniai archeologijos terminai,o iskilus reikalui butl!. naudojamasi kitl!. mokslo sricil!. (pvz., antropologijo , geografijos, etnologijos, istorijos) tezaurais. Taciau toks laikas ateis, matyt, negreit. Tenninijos kurimas Lietuvoje yra letas, tik prasidedantis procesas. Tad gali atsitikti taip, kad naudojant aprobuotet archeologijos telluinijet taip pat teks naudoti ir neaprobuotus, pavyzdziui, Lietuvos geografinil!. regionl!. pavadinimus, kuriais archeologai savo darbuose nuolat operuoja. Del to prioritetinemis Lietuvos archeologijos tezauro sritimis siame etape siUloma laikyti penkias pagrindines kategorijas (abeceles tvarka):
1) archeologiniai radiniai, 2) archeologines vietos, 3) bendrosios SetvOkos, 4) gamtiniai regionai, 5) periodai ir kulturiniai regionai. 1) Archeo\oginiai radiniai. Si kategorija apimtl!. vi
sus kilnojamus (ne topografinius) archeologijos objektus ir jl!. elementq (sudedam4.il!. daliq) pavadinimus. Preliminari jos struktiira ir dalil!. pavadinimai yra sie:
Architektura Buities daiktai Darbo lrankiai Eko radiniai Elementai Ginkluote Kostiumas Muzikos instrumentai Prekybos reikmenys Religiniai reikmenys Simbolines paskirties daiktai Transporto priemones Okines veiklos radiniai
VYKI TAS VAITKEVICIUS
• Zaidimo priemones Zirgo ekipuote 2) Archeo\ogines vietos. Tai apimtl!. visus nekilnoja
mus (topografinius) archeologijos objektus; archeologinil!. radiniq koncentracijas. Preliminari jos struktura ir dalil!. pavadinimai yra sie:
Elementai Gynybine vieta Gyvenamoji vieta Institucine vieta Laidojimo vieta Memorialine vieta Rekreacine vieta Sakraline vieta Ukine vieta 3) Bendrosios Sllvokos. Jos apimtqpagrindinius ben
druosius archeologijos terminu (pavyzdziui, vartojamus kalbant apie kasinejimus), taip pat tokiu ,be kuril!. archeologijai sunku issiversti , nors jie dazniau aptinkami gamtos , humanitariniq, menotyros , socialinil!. ar tiksli4.il!. moksll!. srityse.
Preliminari sios kategorijos struktura ir daliq pavadi-. . ... .
I1Imal yra sle: Archeologiniai kasinej imai Chronologija Etnine istorija Istorine geografija Medziagos Metodai Ornamentas Religija Socialine istorija Techniko 4) Gamtiniai regionai. Laukiant, kol bus aprobuota
Lietuvos geografijos terminija. ir remiantis naujausia publikacija21 siUloma l Lietuvos archeologijo tezauretltraukti pagrindinil!. geografinil!. regionl!. pavadinimus, tokius kaip Musos- emunelio zemuma, Vidurio Lietuvos zemuma ir kitus.
5) Periodai ir kuItiiriniai regionai. Si kategorija remtl!.si neseniai R. Lauziko pasiUlytu modeliu. 21 Jis lrodo, jog laiko ir erdves tarpusavio santykis istorineje perspektyvoje gali buti atitinkamo tezauro strukturos pagrindas. Bandymas per siet prizmt( pazvelgti l Lietuvos archeologijet atrodo sekmingas (zr. 3 pavyzdi.).
11 Kavoliute F. aujieji Lictuvos orografinil! vicnetl! pavadinimai II Geografijos mctrastis. Vilnius. 2000. T. 33. p. 476-479. 11 Lauzikas R. Kultiiros paveldo skaitmeninimas: integralaus, trimacio erdves ir laiko tczauro modclis II Infolll1acijos mokslai .
Vilnius. 2005. t. 31. p. 105-123.
UETUVOS ARCIIEOLOGIJOS TEZAURO PROJEKTAS
LIETUVOS ARCHEOLOGIJOS TEZAURO PERSPEKTYVOS
K valiftkuotai sukurtas tezauras naujajame amziuje tapl4. vienu svarbiausi4. archeologijo instrumenl4.. lis tiksliau apibrezl4. archeologijos objektq, reglamentuot4. mokslines terminijos vartojimq, nustatyt4. tennim[ atitikmenis siuo atveju svarbiausiomis uZsienio kalbomis: angl4., vokieci4., rus4.. Tezauro reiksme tvarkant bei sisteminant duomenis rankrastynuo e ir muziejuose yra akivaizdi. esant tezauro, sunku bus valdyti infom1acij~ duomen4. bazese, be jo efektyviai nedirbs ne viena infonnacine sistema.
Galimas dalykas, pradiniame kurimo etape tezauras veikt4. interaktyvia fonna ir platesniam vartotoj 4. ratui but4.prieinamas intemetu. Tezauro duomenys periodiskai but4. tikslinami ir papildomi. Ateityje interaktyvus Lietuvos archeologijos tezauras galet4. tapti pagrindu ir atskirai publikacijai ar leidiniui.
Dar viena archeologijos tezauro perspektyva yra susijusi su tos pacios mokslo programos RaSa remuose ku-
235
riamais Lietuvos etnologijos ir Lietuvo istorijo tezaurais. Modeliuojant klasifikacines schemas teko konstatuoti, jog visos trys mineto lituanistines mokslo sakos turi nemazai s~lycio task4.. ors vi i gauti rezultatai iki siol yra preliminarus23 ir dar bus tikslinami, galima speti, kad galutiniame variante tam tikros archeologijos, etnologijos bei istorijos tezaur4. dalys tarpusavyje isliks gana panasios; pig. dalis, skirtas ukinei veiklai (I, 2, 4a-b pavyzdziai). Atrodo, kad vienais atvejais mineti trys tezaurai puikiai vienas kit~ papildyt4., kitais - kyla nuog~stavim4. del pasikartoj im4. ar niekam nenaudingo vieno kurio nors tellnino padalijimo i kelias skirtingas dalis.
Galima teigti, kad integralus Lietuvos archeologijos, etnologijos ir istorijos tezauras but4. visapusiskai vertingas specialistams ir vi uomenei. Tad jau pradiniame tezaur4. kurimo etape svarbi minet4. srici4. specialistl[ tarpusavio koordinacija.
Kvieciu visus teikti pastabas ir pasiUlymus Lietuvos archeologijos tezauro projektui, tapti sio idomaus ir atsakingo darbo dalyviais.
" PAVYZDZIAI
J pavy:;dys IStrauka is archeologini4. viet4. kategorijos
- . UKI ES VIETOS
APDIRBIMO VIETOS DIRBTUVES
AKME S GAMI IV GI TARO GAMINIV JUODOJO METALO GAMI IV KAULO IR RAGO GAMINIV KERAMIKOS ODOS GAMI IV
PRAM ONES VIETOS A GLlV DEGIMO VIETA BRAVORAS
•
KALVE LIEJYKLA
-MALU AS
VANDE S MALUNAS APTAR AVIMO VIETOS
•
VA DE VIETES GAVYBOS VIETOS
KASYKLOS
2 pavy:;dys IStrauka is archeologini4. radinill kategorijos
DARBO IRA KIAI AKME S APDIRBIMO IRANKIAI
GLUDINTUVAS MEDZIO APDIRBIMO IRA KIAI
KALTAS KIRVIS SKOBTAS
METALO APDIRBIMO IRA KIAI ODOS APDlRBIMO [RA KIA I
GREMZTUKAS REZTUKAS
PAGALBI IAI DAREO [RA KIAI MOVA
SIUVIMO IRA KIAI ADATA YLA
SPECIALlOS PASKIRTlES DARBO IRA KIAI SKILTUVAS
•
TEKSTILES IRA KIAI -U IVERSALUS [RA KIAI
ZEMDlRBYSTES IRA KIAI ZVElYBOS [RA KIAI
2J Pig. Paukstytc-Saknicnc R., Savoniakaite v., Svidinskaitc D., Sakny t., Sidiskicnc I. Lietllvos etnologijos saltiniq klasifikacija II Liaudies kulttira. Vilnius, 2005. r. I, p. 14 27.
236
Elementai Kalavijo elementai
GELEZTE ASME YS GELEZTES GRiOVELIS GELEZTES I KRUSTACIJA ITVARAS SMAIGALYS
RA KE A APATI IS RA KE OS SKER I IS RANKE OS BUOZELE VIRSUTINIS RANKENOS SKERSI IS
3 pa\'y~dys IStrallka is periodll ir kllitliriniq regionq kategorijo
AKME S AMZIUS MEZOLITAS
Archeologines kulturos JA I LAVICV KOMOR ICOS-STAVI OGOS KUDLAJEVKOS KUNDOS MEZOLITI E EMU 0
NEOLITAS Archeologines kultUro
A K TYVOJI ARVOS •
NEOLITI E EMU 0 DUBICIV ETAPAS
PAMARIV RUTULI IV AMFORV SUK! ES-DUOBELI ES KERAMIKOS VIRVELI ES KERAMIKOS
PALEOLITAS Archeologines kulturos
MADLE 0 KULTORV GRUPE ARE SBURGO
•
BROMES (LIUNGBIU) FEDERMESERIO
SVIDRV BRO ZOS AMZIUS
Archeologines kulturos BROKSNIUOTOSIOS KERAMIKO
4a PGl'y~dys lStrauka is kllriamo Lietuvos etnologijos tezallro (grupes vadove dr. R. Pallk"tyte-Sakniene)
- . UK! E VEIKLA
AMATAI
Dr. Vykintas Vaitkcviclus Lictuvos istonjo institutas, ArchcologlJos skyrius, Krazil\ g. 5,01108, VillllUS, tel. 2614935 . cl. pa~tas . [email protected]
-
VYKI:-:TA VAITKEVIl:IUS
KAIMO MIESTO
DARBO SAMPRATA •
GYVULI I KYSTE •
GYVULI INKYSTES [ I VE TOR[US GYVULI I KYSTES PAPROCIAI [R PRIETARA[
•
GYVUU INKYSTE PRODUKTV P AUOOJIMAS -
NAMI [A[ GYVULlA[ IR GYVU AI AMI IVGYVULlV[RGYVO VPRIEZIORA
Kita ukine veikla •
BITI I KY TE MEDZIOKLE MI KO VERSLAI
ANGLlV DEGIMAS DEGUTO VARYMAS DERVOS GAMYBA MISKO KIRTIMAS MI KO SOD! IMAS SIELIV PLUKDYMAS TERPE TI 0 GAMYBA
RI KIMAS ZVEJYBA
4b pm'y~dys
•
IStrauka is kuriamo Lietuvos istorijo tezauro (grllpes vadove dr. J. Sarceviciene)
UKIS AMATAI
AMATININKAI GI KLAKALlAI KALVIAI
-MURINI KAI PUOOZIAI RACIAl
•
SJUVEJAI CECHAI
AUKSAKALIV GI KLAKALIV KAILIADIRBIV KALVIV
-MURI I KV •
SIUVEJV
THE PROJECT OF THE THESAURU OF LITH ANIAN ARCHAEOLOGY
ReikSmilliai :,o{t:iai - keywords: Lithuanian archaeology, thesaurus .
Gauta 2005 03 15