28

JOLANTA KLIETKUTË „Pirmiejipajûrio fotografai: PaulinaMongirdaitë, Ignas Stropus“

FOTOGRAFIJA

JOLANTA KLIETKUTË „Pirmiejipajûrio fotografai: PaulinaMongirdaitë, Ignas Stropus“PARENGË JURGITA PALANGYTË

„Norisi gràþinti deramà pagarbà Lietuvos prieðkario ikonomis tapusiø vaizdø autoriams.Pajûrio fotografijos pradininkø kûryba ir ðiandien yra aktuali bei ver tinama, todël jienusipelno, kad, publikuojant jø darbus, bûtø paminimos pavardës. Verta iðsamiai iðtyrinëtibiografijas ir palikimà. Ði knyga – bandymas surankioti ir á vienà mozaikà sulipdytiiðbarstytas bei pamirðtas jø gyvenimo, veiklos ir darbø detales.“

Jolanta Klietkutë

Tikriausia ne tik palangiðkiams, kretingiðkiams, bet ir daugeliuitø, kas lankosi mûsø pajûryje, domisi fotografijos ir Lietuvos isto-rija, ta diena, kai ant jø darbo stalo atsirado 2015 m. Jolantos Kliet-kutës knyga „Pirmieji pajûrio fotografai: Paulina Mongirdaitë, Ig-nas Stropus“ tapo tikra ðvente. Net ir ðiais laikais nedaug Lietuvojegali pamatyti knygø, net ir institutø, universitetø iðleistø, kuriø au-toriams, sudarytojams, leidëjams esminiø pastabø net ir prieka-biausias vertintojas negali pateikti. Ðiuo atveju Jolanta – ne akade-mikë ir jokio kito mokslinio laipsnio neturi, o knyga visomis pra-smëmis puiki.

Autorës asmeninëje interneto svetainëje www.polia.info, kurio-je yra paskelbta Klietkø-Þukovskiø giminiø istorija (~1800–2011 m.), Pakutuvënø kaimo istorija, nemaþai informacijos apieikonografijà bei paèios Jolantos autorinës nuotraukos, raðoma: „Gi-miau 1971 m. rugpjûèio 7 dienà 3 val. 45 min. Vilniaus gimdymonamuose. Gimimo liudijime uþraðyta gimimo vieta – Zadvorancø(Uþudvarioniø) kaimas, Vilniaus r. [...]“. Krikðto metu ji gavo Jolan-tos Marijos vardà. Kai Jolantai buvo dveji metai, ðeima ásikûrëbendrabutyje Broliø gatvëje, kuri buvo netoli geleþinkelio, tad ið tømetø bene labiausiai Jolantai ásiminë pro ðalá nuolat dundantystraukiniai ir kaiminystëje gyvenæ panaðaus amþiaus vaikai – Ingair Vytukas. Kai Jolantai buvo septyneri, ðeima apsigyveno buteVilniaus miesto Virðuliðkiø gatvëje. Èia ji lankë ir miesto 45 viduri-næ mokyklà. Vëlesniais metais kartu su ðeima persikëlë gyventi áVilniaus rajono Aviþieniø kaimà, kur tëvai pasistatë namà. Pasakpaèios Jolantos, „Aviþieniai ið vaikystës ir paauglystës ðiltø prisi-minimø nesukelia. Prisimenu, kaip kaimynai vyrai susirinkæ juo-kaudavo, kad mûsø gatvæ reikia pavadinti „dar po vienà“... Kaþkaiptas faktas nutrina kitus prisiminimus.“ Vëliau?

Savo interneto svetainëje Jolanta raðo: „Savotiðkai rinkausi sa-vo bûsimà profesijà. Labai traukë istorija, archeologija. Biblioteko-je buvau perskaièiusi visas P. Tarasenkos knygas ðia tema. Tamreikëjo baigti 11 klasiø ir studijuoti universitete. Taèiau að kaþkodëlbuvau ásitikinusi, kad mûsø ðeima neturi pakankamai pinigø, kad

galëèiau sau leisti dar gerus septynerius metus dykinëti studijuo-dama. Todël nutariau, baigusi aðtuonias klases, eiti mokytis kokiosnors specialybës. Profesiniø mokyklø („profkiø“) autoritetas visaineviliojo, o technikumø siûlomos profesijos nedomino. Draugë Rû-ta tvirtai þinojo, kad ji nori studijuoti prekybà ir bûti prekiø þinove.Man pasiûlë mokytis dirbti kompiuteriais. Ðis pasiûlymas man taippat atrodë labai svetimas. 1986 metais kompiuteris buvo vos ne taspats, kas kosminë raketa. Tad pasiklioviau atsitiktinumu, pasië-miau leidinukà „Kur mokytis?“, uþsimerkiau, atsiverèiau bet kurápuslapá ir bedþiau pirðtu. Atsimerkusi pamaèiau, kad pataikiau áVilniaus elektromechanikos technikumo programavimo greitaei-gëmis matematinëmis maðinomis specialybæ (PS–86A grupë). Tai-gi, buvo nuspræsta kur mokysiuos. Iki pat ðiandien ðio pasirinkimonesigailiu. Darbas man labai „prie ðirdies“.

Dþiaugiuosi, kad pataikiau mokytis bûtent tuomet, o ne vëliau.Teko susipaþinti su kompiuteriø „protëviais“: programuojamais kal-kuliatoriais ir kompiuteriais, kuriø procesorius uþëmë didelæ salæ(atrodë kaip daugybë ðaldytuvø), o centre stovëjo vienas monito-rius, valdantis visà ðià laidø ir „ðaldytuvø“ raizgalynæ. Jo darborezultatas buvo didþiausia krûva perfokortø (kartoniniø korteliø suspausdintuvu tam tikra tvarka iðbadytomis skylutëmis). Perfokor-tas reikëjo labai saugoti, kad jos nepaþirtø, nes paèiam sudëti tapaèia tvarka neámanoma. Tektø visà darbà atlikti kompiuteriu iðnaujo. Apie internetà Lietuvoje tuomet dar në kalbos nebuvo.

Studijuojant antrame kurse atsirado taip vadinami „robotronai“,kompiuteriai jau panaðûs á dabartinius PC. Monitoriai buvo ryðkiaiþalios spalvos ir neturëjo grafikos. Vietoje perfokortø iðorinæ at-mintá sudarë lankstûs magnetiniai diskai „disketës. [...]“

Tæsdama pasakojimà apie save Jolanta raðo:„Studijø laikais grupëje susibûrë neiðskiriama trijulë: Polia (að),

Nepolia (Auðra), UKV (Jurga). Mûsø pomëgiai buvo labai panaðûs,kartu kûrëme programas ir kitokias nesàmones. Treèio kurso pa-baigoje mus visas tris technikumo vadovybë iðsiuntë praktikai áVDR (Vokietijos demokratinæ respublikà). Tikëjomës iðmokti dau-

ZZ_2016_1.pmd 2/25/2016, 8:28 PM28

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 1

29FOTOGRAFIJA

Iinerneto leidinio skyriaus https://sites.google.com/site/poliaparodos/, kuriame pateikiamos Jolantos Klietkutës sukurtos nuotraukos, titulinio puslapiofragmentas

(Nukelta á 30 p.)

Pakutuvënø Ðv. Antano Paduvieèio baþnyèia. Autorius neþinomas.Nuotraukos fragmentas ið interneto puslapio http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=8271&page=2

giau programavimo gudrybiø, o pakliuvome á Eisenacho – miestelákalnuose, kurio priemiestyje teko dirbti neágaliesiems ir emigran-tams pritaikytoje gamykloje. Apie kompiuterius èia nebuvo në kal-bos, gaminome signalines lempas policijos automobiliams: cinka-vome laidelius, surinkinëjome detales, pakavome pagamintà pro-dukcijà... Uþtat laisvalaikiu apvaþiavome didelæ dalá Vokietijos, ma-tëme kaip ardoma, griûva Berlyno siena. Studijø laikais mûsø treje-tukas ásitraukë á aktyvià Sàjûdþio veiklà, platino „Atgimimo“ laik-raðtá, dalyvavo mitinguose, piketuose, pieðë plakatus, organizavoSàjûdþio grupelæ ir jos susirinkimus. [...] Ketvirtame kurse pasikei-të technikumo pavadinimas á Vilniaus elektronikos. Kompiuterinëjeatsirado vienas tikras personalinis kompiuteris (PC) pilku monito-riumi (nespalvotas). Mano diplominio darbo pavadinimas „Elektro-ninës aparatûros parametrø patikimumo skaièiavimo programa“,ávertinta 5 (penkiø balø sistema). [...]“

Vëlesnis Jolantos, nuo maþumës auklëtos krikðèioniðka dva-sia, gyvenimas daug kuo susijæs su Katalikø baþnyèia, broliø pran-ciðkonø veikla Þemaitijoje.

Paþintis su fotografija, pasak paèios Jolantos, „prasidëjo tà die-nà, kai vienà vakarà tëtis, gráþdamas ið darbo namo, parneðë foto-aparatà Smena-8M. Rado stotelëje ant suolo. Jau neprisimenu, kasmane pamokë ádëti juostelæ ir t. t. Neatsimenu ir metø, kada taiávyko. 1985 metø dienoraðtyje radau áraðà, kad fotografavau apvar-vëjusià ir uþðalusià balkono rankenà. Greièiausiai tais metais irbuvo, nes 1986 metø mokyklos uþbaigtuves jau fotografavau pati.Kadangi buvau vyresnë, tai radiná okupavau að, o ne brolis.

Kai su mama ir broliu lankëmës Ukrainoje, Èerkasuose, dëdëSlavikas mane iðmokë daryti nuotraukas, ryðkinti juostas, ruoðtiryðkalus, fiksaþà ir t. t. – vienu þodþiu, visø nuotraukø gamybospagrindø. Sugráþus foto didintuvà man padovanojo pusseserë Mira.Tuomet fotojuostos kainavo kelias kapeikas, tad fotografavau ne-taupydama ir ilgiausias valandas praleisdavau vonioje ryðkinda-ma juostas bei darydama nuotraukas. [...]

Su fotoaparatu nesiskyriau niekada ir niekur. Tai – gyvenimobûdas. Apsigyvenus Kretingoje 1993 metais á „Ðpitolæ“ atëjo brolispranciðkonas Audrius Ðarka. Jis, iðvykdamas noviciatui á Amerikà,nutarë iðdalinti savo „turtà“ ir „Ðpitolën“ atneðë dëþæ su savo daik-tais. Joje buvo ir senutëlis fotoaparatas „Zenit B“, kuris, þinoma,atiteko man. Juo fotografavau iki 2007 m. pavasario, kai, susitau-piusi dovanotø pinigø (taupymas truko 2 metus), ásigijau skaitme-niná „FujiFilm FinePix S9500“. Zenitas labai iðtikimai man tarnavo,juo darytos nuotraukos buvo tikrai áspûdingos, taèiau fotoaparatassusidëvëjo galutinai ir teko já iðleisti á „uþtarnautà poilsá“.

Nebaigiau jokiø fotografijos paslapèiø mokslø ir nemanau, kadmane galima bûtø vadinti profesionale. Fotografija tapo mano gyve-

nimo bûdu. Visos nuotraukos yra „èia ir dabar“. Galiu tûkstanèiuskartø eiti pro tà paèià vietà, kol tûkstantis pirmàjá pamatysiu kaþkànepaprasta. Tas praregëjimas trunka akimirkà ir daugiau nebepasi-kartoja. Tereikia laiku ir vietoje nuspausti fotoaparato mygtukà. [...]

Ávykis, radikaliai pakeitæs mano gyvenimà, poþiûrá á patá gyveni-mà, þmones ir tikëjimà, buvo stovykla Giruliuose. [...] Giruliø sto-vykloje atradome ir pamilome ðventàjá Pranciðkø – neturtëlá, gam-tos mylëtojà, visada ir visur ðlovinantá Kûrëjà. Ið medþio pasidarë-me ir ant kaklo neðiojome pranciðkoniðkus Tau kryþelius. [...] ëmiauleisti Vilniaus pranciðkonø pasaulieèiø leidinukà „Balsas tyruose“.Jis „prigijo“ ir tapo „Tau“ laikraðtuku, kuris gyvavo gerus 4 metus(1 metus leidau að, vëliau tà darbà perëmë Juozelis).

Pirmojo paþado proga 1993 metais organizavome pirmàjà Vil-niuje jaunimo dienà. Ði diena sutapo su ðventojo Kazimiero iðkil-me. [...] Amþinà paþadà po trejø metø jau daviau viena Kretingosbaþnyèioje [...]. Treèiasis ðv. Pranciðkaus ordinas visuomet buvoðalia, bet aktyviai jame daugiau nedalyvavau. Pranciðkoniðkas gy-venimas buvo Kretingoje dirbant Pranciðkoniðkojo jaunimo tarny-boje, Pakutuvënuose gyvenant atsiskyrëliø bendruomenëje. 2001metais mane iðrinko Pranciðkonø pasaulieèiø nacionaline sekreto-re, taèiau to darbo „paragauti“ neteko, nes tuo metu iðtekëjau ir

ZZ_2016_1.pmd 2/25/2016, 8:28 PM29

30 FOTOGRAFIJA

Virðuje ir deðinëje – Paulinos Mongirdaitës nuotraukos, pagal jas iðleistø atvirukø fragmentai.Iliustracijos ið Jolantos Klietkutës knygos „Pirmieji pajûrio fotografai: Paulina Mongirdaitë, IgnasStropus“. Vilnius, 2015 m., p. 136

(Atkelta ið 29 p.)

laikas, kurá galëèiau skirti Ordino reikalams,labai „apsiribojo“ ir pamaþu veikla (bet neryðys) su pranciðkonais pasaulieèiais nu-trûko.

Tapyti ikonas pradëjau gyvendama Pa-kutuvënuose. 1995 m. vasarà vyko ikonog-rafijos stovykla, kurià vedë pranciðkonasbrolis Karlo Bertagnin ið Italijos. Man be ga-lo patiko tos ikonos, bet buvau ásitikinusi,kad nemoku pieðti. Stovykloje padëdavaugaminti valgá, o kai visi susësdavo prie sta-lo, eidavau á pieðimø balkonà baþnyèioje,þiûrëdavau á ikonas. Taèiau 1998 m. þiemà,kai Pakutuvënai buvo visiðkai uþpustyti, ste-bëjau, kaip uþsispyrusiai ir su kokiu ákvëpi-mu Darius pilname þmoniø konteineryje ta-po ikonà, supratau, kad viduje kaþkas ver-da. Ðirdyje jau nuo brolio Karlo stovyklosneðiojausi Dievo Motinos atvaizdà, tad, ra-dusi kaþkieno paliktus aliejinius daþus, su-siieðkojau medinæ lentelæ ir ëmiau tapyti.Tuomet ðildoma buvo tik vienintelë kontei-neriø vir tuvëlë (5–6 vietø), kurioje nuolatbûriavosi þmonës, tad dirbau ledinëje baþ-nyèioje. Viskà pamirðusi sustodavau tik ta-da, kai nuo ðalèio sugrubdavo pirðtai. Savopirmos ikonos „Korðunës Dievo Motinos“nuotraukà nusiunèiau broliams Karlui irPauliui á Italijà, sulaukiau be galo dþiugiosdovanos – daþø ir lentutës ikonai tapyti.

Vëliau mokausi ikonografijos stovykloje

Kaune. Tapant kartais atrodo, kad ne að pie-ðiu, o kaþkas kitas rankà vedþioja. Kai iko-na „atsimerkia“ – suvokiu, kad tai ne að, oji þiûri á mane. Ji nëra mano kûrinys, o at-skiras asmuo.“

Pakutuvënai Jolantai, anot jos paèios, yravieta „á kurià norëèiau gráþti... Tai – praeitis.Beveik ðeðeri gyvenimo metai (1996–2000 m. ir vasaros 2001–2002 m., vëles-nës vasaros – tik ðeimø stovyklos) „pûsty-nëje“ – Pakutuvënuose).“

„Kur daugiau rasi tokià misterijà, kur ty-la ágauna apèiuopiamà pavidalà, kur aidi netalsavimas; vakare, degant þvakei, skaito-mos pasakos; kur negali atitraukti þvilgsnionuo gamtos, o ne nuo televizoriaus; kur oþ-kytës miega tau ant keliø, o katë ir ðuo tam-pa tarsi ðeimos nariais; kur laikas skaièiuo-jamas ne valandomis, o varpo dûþiais irmaldomis; kur þmonës turi savo pasaulá,savo rankø darbà ir begaliná pasitikëjimàVieðpaèiu“, – tai, pasak jos paèios, mintysið dienoraðèio, kurá Jolanta raðë pirmà kar-tà apsilankiusi Pakutuvënuose.

Toliau pasakodama apie save ji raðo, kadbûtent èia, Pakutuvënuose, „buvo sukurtosgraþiausios mano nuotraukos, èia kilo no-ras tapyti ikonas, èia suvokiau, kad galiuturëti klausà ir giedoti psalmes. Èia pamaþukeitësi mano gyvenimas. [...]

Suvokiu, kad Pakutuvënai – tai ne nuola-

tinio gyvenimo vieta. Tai tik stotelë, startasnaujam gyvenimui, kurá kiekvienas turi sa-vità ir nepakartojamà. Seniai savo vietà Þe-mëje (o kai kurie jau Danguje) atrado pir-mieji Pakutuvënø „pustelnikai“ (vadinamiejiatsiskyrëliai; taip mus pavadino aplinkiniøvienkiemiø gyventojai), senokai jau gyvuo-ja reabilitacinë bendruomenë. Ir man Paku-tuvënai buvo vieta, pakeitusi gyvenimà. Vie-ta, á kurià visada noriu sugráþti.

Ásimylëjau ðá kaimà taip, kad surinkau visà(kiek tai buvo ámanoma) jo istorijà – apraðiaukûrimàsi, baþnyèios statybas, netgi èia gyve-nusiø ðeimø istorijas. Tai ir paskatino manesusidomëti savo paèios ðeima bei ðaknimis.

ZZ_2016_1.pmd 2/25/2016, 8:28 PM30

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 1

31FOTOGRAFIJA

Virðuje – Paulina Mongirdaitë, deðinëje –Mongirdø giminës herbas. Iliustracijos iðJolantos Klietkutës knygos „Pirmieji pajûriofotografai: Paulina Mongirdaitë, Ignas Stropus“.Vilnius, 2015 m., p. 31, 32

Kretingos dvarininko, grafo AleksandroTiðkevièiaus (1864–1945) ðeimos grupinisportretas, darytas apie 1905 m. Palangosfotografës Paulinos Mongirdaitës (1865–1916)fotopaviljone. Ið kairës á deðinæ stoviA. Tiðkevièiaus þmona Marija (1866–1939),A. Tiðkevièius, jø sûnûs: Stanislovas JuozapasMarija (1888–1965), priekyje – KazimierasJustinas Viktoras Marija Tiðkevièius (1896–1941). Sëdi dukros Aleksandra (1893–1983),Ona Marija (1897–?), Izabelë (~1900–?), uoðvisStanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindø –sûnus Jurgis (1899–1939). Nuotrauka iðKretingos muziejaus rinkiniø, KM IF6878

(Nukelta á 32 p.)

Senoji Palangos baþnyèia. Fotografë Paulina Mongirdaitë. Iliustracija ið P. Mongirdaitës leidinio„Kretynga“, 1890 m., p. 38. LMAVB RSS A–341

Syká ið Plungës atvykusi laikraðèio ko-respondentë paklausë: „Tu èia gyveni, vi-sais rûpiniesi, o apie savo paèios ateitá arnegalvoji?“ Tuo metu tvarkiau baþnyèià prieðMiðias ir atsakiau tai, kas pirmiausia ðovë ágalvà: „Darau tai, kà manau ðiuo metu esantreikalinga, o dël savo ateities per daug ne-sijaudinu“. Dabar suprantu, kad tame saki-nyje telpa visas mano gyvenimas: esu ÈIAIR DABAR.“

Beje, trumpai apie paèià Jolantos Kliet-kutës interneto svetainæ. Jos áþangoje auto-rë raðo: „Ðià svetainæ galima pavadinti „taipir neiðleista knyga“. Daug metø rinkau Pa-kutuvënø kaimo istorijà ir svajojau apie kny-gà. Nesinorëjo, kad sukaupta medþiaga dû-lëtø stalèiuje. Taigi, interneto dëka knyga gi-më vir tualioje erdvëje. Pakutuvënø kaimoistorija surinkta 1996–2008 metais.“. Bet,kaip minëta anksèiau, tai nëra tik Pakutuvë-nø kaimo istorija. Tai ir jos giminës istorija,jos kûrybos svetainë.

Na o knyga apie pirmuosius Palangosfotografus – jau kitas didþiulis Jolantos dar-bas. Beje, internete (prieiga http://is-suu.com/jolantaklietkute/docs/knygos_ma-keto_juodrastis_2014_10_21) skelbiama irjos elektroninë versija. Leidinio metrikojepaþymëta, kad ðioje „knygoje apþvelgiamafotografijos istorija pajûryje 1890–1944 m.,

remiantis archyvine medþiaga pristatomosfotografø asmenybës, chronologiðkai susi-steminta fotografinë, leidybinë veikla, dar-bai, apþvelgiama genealogija, ðeima, pali-kuonys – ar timiausia aplinka, nulëmusiPaulinos Mongirdaitës ir Igno Stropaus gy-venimus, formavusi asmenybes. Pirmà kar-tà publikuojami paèiø fotografø portretai, ikiðiol saugoti ðeimos albumuose. Knygoje pa-teikiami faktai, kurie buvo neþinomi [...]. Lei-dinys gausiai iliustruotas ikonografine me-dþiaga ið Lietuvos, Lenkijos, Latvijos 14-osmuziejø, 12-os bibliotekø, 18-os kolekcinin-kø bei 24 ðeimos albumø.“

Leidiná sudaro keturios dalys. Pirmojojespausdinama leidinio pratarmë, trumpa, nuo-traukomis iliustruota Palangos XIX a. pab. –XX a. pr. istorija bei Kretingos istorijos ap-

þvalga ir puslapis, kuriame aptariama, kasbuvo fotografijos ateljë XIX ir XX a. sandûroje.

Antroji dalis skir ta Paulinai Mongirdai-

ZZ_2016_1.pmd 2/25/2016, 8:28 PM31

32 FOTOGRAFIJA

Plungës Lurdo grota su koplyèia. I. Stropaus nuotrauka, iðspausdinta atviruke. Apie 1912 m.iðleido „Atelier J. Stropus & A. Survillo, Kretingoj“. Iliustracija ið interneto leidinio http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=14379

Poetas, raðytojas, Þemaièiø kultûrinio sambûrionarys Juozas Butkus (Butkø Juzë, 1893–1947)apie 1914-uosius metus. Fotografas IgnasStropus. Nuotrauka ið Kretingos muziejausrinkiniø, KM IF 7307

(Atkelta ið 31 p.)

tei. Joje pateikta iðsami Mongirdø giminësistorija, iðspausdintas net ðios giminës ge-nealoginis medis. Yra skyrius, skir tas ir Pau-linos Mongirdaitës asmenybei, jos kaip fo-tografës veiklai, gausus pluoðtas Paulinossukurtø nuotraukø. Skyriuje apie P. Mongir-

daitës nuotraukø signatûras taip pat gausuiliustracijø, kaip ir kituose ðiai autorei skir-tuose skyriuose – „Albumai ir nuotraukø rin-kiniai“, „Laiðkeliai“, „Darbai spaudoje“. Ðiknygos dalis uþbaigiama pasakojimu apiefotografës paskutiniuosius gyvenimo metus,fotografiná archyvà ir kruopðèiai knygos au-torës surinkta publikacijø, kuriose raðomaapie P. Mongirdaitæ, bibliografija.

Panaðios apimties, tik jau kiek ávairesnëturinio poþiûriu, yra Ignui Stropui skirta kny-gos dalis. Èia randame skyrelius „Pakutu-vënø kaimo Stropø giminë“ (jame yra ið-spausdintas ir Stropø giminës genealoginismedis), „Igno Stropaus asmenybë“, „Foto-grafo profesija“, „Fotografijos ateljë Palan-goje“, „Plungëje“, „Palangos fotografas“,„Parodos“, „Atvirukai“, „Leidybinë veikla“,„Atsisveikinimas su Palanga“, „Fotografi-nis palikimas“, „Dukterys Genutë ir Milda“,„Sûnus Algirdas“. Ði dalis, kaip ir ankstes-në, uþbaigiama rinktine bibliografija, prista-tanti ávairiuose leidiniuose iðspausdintaspublikacijas apie Ignà Stropø.

Baigiamojoje (ketvir tojoje) knygos daly-je pateikiamos leidinio santraukos anglø irlenkø kalbomis, literatûros sàraðas, iðna-ðos, leidinyje minimø asmenvardþiø rodyk-lë ir sàraðas asmenø, kuriems autorë dëko-ja uþ ávairiapusæ pagalbà, suteiktà rengiantspaudai ðá leidiná.

Knygà, kurià neabejotinai galime pava-dinti monografija, 500 egzemplioriø tiraþuiðspausdino „Standartø spaustuvë“. Leidiná

sumaketavo pati autorë. Knygos iðleidimàfinansavo didelis bûrys juridiniø ir fiziniø as-menø. Solidus knygos konsultantø, vertëjø,kalbos redaktoriø, recenzentø sàraðas. Pui-ki knygos poligrafijos kokybë, geras popie-rius, apgalvotai, labai racionaliai ir átaigiaiiðdëstyta tekstinë ir iliustracinë medþiaga.

Didelë ðios knygos istorinë, iðliekamojivertë. Nepaisant to, kad nemaþa dalis kny-goje pateiktø iliustracijø iki ðiol jau yra bu-væ paskelbta kai kuriuose kituose leidiniuo-se, vieðinami ir Lietuvos integralios muzie-jø informacinës sistemos (LIMIS) portalewww.limis.lt, fotografija ir pajûrio kraðto is-torija besidomintiems skaitytojams ði kny-ga – didelis atradimas, nes joje pateiktadaug ir iki ðiol neþinotø, ðio kraðto istorijà irleidinyje pristatomø fotografø veiklà liudi-janèiø iliustracijø ið privaèiø kolekcijø ir ávai-riø ástaigø rinkiniø. Unikalûs, autorës iðgy-venti, jos paèios kruopðèiai surinkta infor-macija prisodrinti tekstai.

Leidinio pratarmëje J. Klietkutë raðo: „Da-lis Palangos ir Kretingos miesteliø, jø apy-linkiø istorijos bûtø nugrimzdusi nebûtin, jeine fotografai Paulina Mongirdaitë bei IgnasStropus, kurie su didele meile daugybæ kar-tø fotoobjektyvu fiksavo miestelius, gatves,architektûrà, þmones, renginius, ðventes, ki-tus ávykius. Bûtent jø darbai atskleidþia, kaipatrodë Palanga, kà veikë poilsiautojai, ko-kiu transportu vaþinëjo, kokie buvo turgûs,kaip buvo statomos, rekonstruojamos baþ-nyèios... Jø ateljë daryti portretai taip patyra neákainojamas informacijos ðaltinis is-torikams: apranga, ðukuosenos, dekoraci-jos ir t. t. Daugybë didingø dalykø ir maþy-èiø smulkmenø per laiko miglas mus pa-siekia tik atsidavusiø fotografø dëka.

Ëmiau domëtis bûtent ðiomis asmeny-bëmis, nes visuomenei pasiekiama infor-macija apie pajûrio fotografijos pradinin-kus yra labai kukli ir fragmentiðka. Þemai-tija ir pajûris dar nesulaukë vieðø moksli-niø tyrinëjimø. Iðsamiausias ðaltinis –1972 m. Virgilijaus Juodakio surinktos irvëliau Stanislovo Þvirgþdo bei SkirmantoValiulio papildytos þinios. Visa vëlesnë in-formacija – tik perraðymas ávairiomis va-riacijomis. Pagrindiniai ðaltiniai, supaþin-dinæ su P. Mongirdaitës ir I. Stropaus dar-bais, buvo Kretingos muziejaus ikonogra-fijos archyvas, pagal Henriko Grinevièiaus(1924–1998) kolekcijà sudaryta knyga „Se-noji Palanga“, privaèios kolekcijos, ðeimø

ZZ_2016_1.pmd 2/25/2016, 8:28 PM32

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 1

33FOTOGRAFIJA

Ignas Stropus ir jo þmona Ieva. Fotografas neþinomas. Nuotrauka iðAlbino Klijausko ðeimos albumo, paskelbta Jolantos Klietkutës knygos„Pirmieji pajûrio fotografai: Paulina Mongirdaitë, Ignas Stropus“. Vilnius,2015 m., p. 185

albumai, interneto iðtekliai: limis.lt, epaveldas.lt, europeana.lt,libis.lt ir internetiniai aukcionai. Su dalimi ðiø fotografø darbø tekosusipaþinti tik vir tualiu bûdu. Daugelis darbø yra pasklidæ priva-èiose kolekcijose, muziejuose, bibliotekose, archyvuose ir pa-prastam pilieèiui, tuo labiau nemokamai, jie nepasiekiami. Ðiojeknygoje didelë dalis darbø sukaupta vienoje vietoje. [...]

Knyga gimë gan savotiðku laiku – labai pavëluotai ir labai peranksti. Jei ne Virgilijaus Juodakio surinkti interviu, Janinos Vrot-novskos prisiminimø sàsiuviniai, Stanislavos Ðimkienës kruopð-èiai surinkta giminës istorija, vargiai ar bûtø pavykæ taip vaizdin-gai atkurti fotografø asmenybes ir jø gyvenimo detales. Knygaatsirado ir kiek per anksti, nes labai daug nepajudintø lobiø slypimuziejø, archyvø ir didþiøjø bibliotekø fonduose. Juose skaièiuo-jama deðimtimis tûkstanèiø atvirukø ir nuotraukø, kurie dar nërasurûðiuoti, kataloguoti. Per gerà deðimtmetá ðiuos archyvus su-skaitmeninus ir perkëlus á vir tualià erdvæ, tikiu, atsivers dar labaidaug nuostabiø dalykø. [...]

Nujauèiu, kad ne visas fotografø gyvenimo bei veiklos detalespastebëjau, sudëliojau á vientisà mozaikà. Gali bûti, kad ir ðiojeknygoje liko daugybë uþuominø, kuriø vietos dar neradau ar nepa-stebëjau. Istorija – tai nesustojanèio, nuolat judanèio proceso liudi-ninkë, kad senuose laikuose vis atrandama naujø dalykø. Tad irðios knygos pasakojimas nëra baigtinis, jis tæsiasi...“

Visoje knygoje jauèiasi didelë autorës pagarba ne tik spausdi-namø iliustracijø autoriams, bet ir jø savininkams – prie kiekvie-nos iliustracijos nurodyta autoriaus pavardë, ámoniø, kurios nuo-traukas iðspausdino, pavadinimai, iliustracijø savininkai, o jei josinventorintos, tai ir jø apskaitos numeriai.

Ðilti, informatyvûs visi knygoje pateikti tekstai. Ðtai keletas fak-tø ið P. Mongirdaitës gyvenimo:

Gimë 1865 m. Tiksli gimimo data, kaip ir vieta, neþinoma. Mirë1924 m. lapkrièio 5 d. Jà pakir to vëþys. Ðeima nuolat jautë nepritek-liø. Ásikûrus Palangoje, mama pradëjo siûti, taèiau tai kenkë jossilpniems plauèiams. Paulina fotografuoti pradëjo jauna, trumpaipasimokiusi, tikriausia, tik svarbiausiø fotografijos technikos daly-kø. Paèios Paulinos portretiniø nuotraukø nëra pavykæ rasti. Kny-gos autorei tik pas P. Mongirdaitës seserá Lenkijoje pavyko rastiketurias nuotraukas, kuriose kartu su kitais yra áamþinta ir Paulina.Ðeimos ji nesukûrë. Paulinai teko rûpintis ne tik serganèiu tëvu,motina, bet ir apie pusmetá slaugyti vëþiu sirgusià seserá, nuolatmaterialiai padëti sesers ðeimai. Dirbti jai tekdavo daug, tad laikopoilsiui, asmeniniam gyvenimui, pomëgiams (ji mëgo siûti, siuvi-nëti, puikiai pieðë), likdavo nedaug. Paulina, pasak knygos autorës,„laisvai kalbëjo lietuviðkai, lenkiðkai, mokëjo rusø ir prancûzø kal-bas. Judri, liekna, fotografë rûkë popirosus, buvo silpnos sveikatos:sirgo vëþiu, skundësi plauèiais. Labai mylima palangiðkiø, su dau-geliu palaikë draugiðkus santykius; paprastos moterys, netur tin-gos siuvëjos, þuvis pristatanèios þvejø þmonos, þydës, atneðan-èios parduoti kepiniø, didþiajame name greitai sutvarkydavo reika-lus ir ateidavo prie maþojo namelio, kur per langà kalbëdavosi suPaulina, iðsipasakodamos savo vargus, ðeimos rûpesèius, ligas.“

Gerokai kitoks buvo fotografo Igno Stropaus gyvenimas. Gimëjis 1885 m. sausio 20 d. Plungës valsèiaus Pakutuvënø kaime,mirë 1959 m. rugpjûèio 13 d. Kaune. Vaikystëje pirmuosius mokslopagrindus jam dëjo tëvø pasamdytas daraktorius. Vëliau berniukas

mokësi Plungës valsèiaus pradinëje mokykloje ir Palangos progim-nazijoje. Pasak autorës, I. Stropus „buvo meniðkos sielos ir polëkiøþmogus, graþus, aukðtaûgis, lieknas, elegantiðkas, gabus oratorius,tikriausiai ið motinos paveldëjæs ðià dovanà. Labai draugiðkas, kom-panijos þmogus, puikiai sugyvenantis su kaimynais. Net ir senatvëjeiðliko energingas, þvalus, nors, iðvykdamas ið Palangos, „turëjo skau-danèias kojas“. Fotografijos jis mokësi Plungëje. Pirmàjà fotoateljëásteigë dar 1908 m. Kretingoje, tais metais jo fotoateljë veikë ir Pa-langoje.

Tai tik keletas faktø ið J. Klietkutës knygos. Jà lengva ir ádomuskaityti. Net tuo atveju, kai nesi fotografas ir fotografijos þinovas, jeitau ádomi tik Plungës, Palangos ar Kretingos istorija, perskaitæs ðiàknygà, neabejotinai rasi jai vietos savo bibliotekoje ir saugosi jà nemaþiau kaip ðeimos albumus, graþiausius savo gyvenimo prisimi-nimus. Na o fotografijos specialistams, pajûrio kraðto istorijos, et-nografijos tyrinëtojams ta knyga iðskirtinai svarbi. Tad susirasti irperskaityti jà iðties verta.

ZZ_2016_1.pmd 2/25/2016, 8:28 PM33