Lictuvos istorijos in titutas

Klaipcdos univcrsitctas

Vilniaus univcrsitctas

• •

Skiriama

Vytauto UrbanaviCiaus

70-n'zeCio jubiliejui

VIL IUS 2005

UDK 902/904(474.5) Li-227

Redaktoriq koJegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos iSlOrijos institutas)

Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas)

Vytautas Kazakevicius (Lietuvos istorijos institL/tas)

Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) -Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istOlijos institutas)

Vytautas UrbanaviCius (Pili"!. tyrimo centras "Lietuvos pilys")

Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos il1stitutas)

v

Vladas Zulkus (Klaipedos universitetas)

v

Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (Lietuvos istorijos institutas)

ISSN 0207-8694 ISBN 9986-23-123-X

© Lietuvos istorijos institutas, 2005 © Straipsni4 autoriai, 2005

L1ETUVO ARCHEOLOGIJA 2005. T. 28. P 69-80. ISS 0207-869.t

-MEZOLITINIS BUSTAS GLUOBIUOSE

VYGA DAS JUODAGALVIS

Pastatq liekanq mezolitinese stovyklavietese randama retai. edidelesjudrios seimynines misko Zverill medzio­tojq ir zvejq bendruomenes negalejo palikti ryskesniq pa­statq pedsakq. Mezolito antroje puseje, nusistovejus kultliriniq sriciq riboms, turejo isrysketi ir atskirq ben­druomeniq medziokles plotai. apribojantys mezolito gy­ventojq klajones. Taciau medziotojq seimos klajojo bendruomenes medziokle plotq viduje ir retai apsistoda­vo tose paciose vietose. Toks gyvenimo budas leme pasta­tq laikinumCl ir konstrukcijq lengvumCl. Lietuvoje, kaip ir kituose Europos miskq zonos zandriniq Iygumq krastuo­se, retai susidaro sCllygos izoliuotiems stovyklavieciq kul­turiniams sluoksniams islikti. Dazniausiai apie mezolito gyventojq bustus tenka spr~sti is netiesioginiq duomenq ­zidiniq ar titnaginiq dirbiniq sankauPll. kuriuos zmone galejo palikti ir atviroje vietoje. Lietuvoje zinomi tik du archeologiniai objektai, kuriuos galime laikyti mezoliti-

niais bu tais, - vienas prie Varenes upes (Ostrauskas, 200 I) ir antrasis Gluobiuose (Sakiq rajonas, Kudirkos aumies­cio seniunija).

Apie Gluobiq akmens amziaus paminklus trumpai ra­syta archeologineje literatLiroje (Juodagalvis, 1988; I 992a). Kartu su kitais Uznemunes senosios statybos objektais ap­tarinetas ir Gluobiql-os akmens amziaus gyvenviete pa­statas (Juodagalvis, 1994), taciau nauji tyrinej imai ir radiokarboninis datavimas vercia periiureti ankstesnius tei­ginius ir interpretacijas. Be to, siame straipsnyje pateikia­ma anksciau neskelbta Giliobiq I-os akmens amziaus gyvenvietes archeologine medziaga.

G luobiq I-a akmens amziaus gyvenviete buvo aptikta 1984 m. pavasarL zvalgant pakrantes. Molingose desiniojo Sesllpes kranto terasose, atkarpoje tarp Klidir­kos aumiescio ir Siavikl[, aptikta vos keletas akrnens am­zialls radimvieciq. egausu jq ir kairiajame krante

,

1 pay. Gluobilll-a akmcns amziaus gyvcnvictc. Vaizdas is siaurcs rytll. V. JllodagalVlo 1l1l01r..

70

,

I

I

16 ~.---

14

12

10

0/0 8

6

4

2 +

o 0,3

A

- - -

-

0,5 0,7 0,9

VYGA DAS JUODAGALVIS

B

I

-

1,1 1,3 1,5 1,7 ] ,9 2,1 2,3 2,5

em c - --------------------

2 pay. Titnaginiai skaldytiniai (A), skeltcs (8) ir skelciq plocio diagrama (C). V. JlIodaga/vio brei.

,

I

,

I

I\IEZOLlTI,\IS BOSTAS GLlJOUlliOSE

3 pay. Palcolitmc skcltc su vclcsnio apdorojimo ir vartoJilllo zYlllclllis. V. Jllodagall'io 1ll1011:

(TI1MocpeeB, 1983). TaCiau vaizdingos Gluobiq silo, dar vadinamo Svarcgiriu, apylinke buvo tinkamos akmens am­ziaus gyventojams - cia aptiktos 6 atskiros titnaginiq dir­biniq radimvietes. Gluobiq I-a akmens amziaus gyvenviete buvo isikurusi 100 m i rytus nuo desiniojo Sesupe kran­to, ant smeletos antrosios terasos, siaurineje Gluobiq silo pamiskeje (I pav.). Vieta gyvenvietei parinkta sekmingai: is siaures vakarq gyvenviett( saugojo pelketa dauba, is piet­ryciq - gili reva. ors iki van dens toloka, taCiau kranta patogus prieiti, upe cia daro vingi, 0 300 m siauriau yra brasta.

Gluobiq I-os akmen amziaus gyvenvietes kulturinis luoksnis slugsojo 6- 7 m virs dabartinio upes vandens Iy­

gio. 1984, 1990 ir 1991 m. istyrus 84 m2 plotq paaiskejo, jog kulturinis sluoksnis daugelyje vietq sunaikintas karo metai iskastq apkasq ir sprogimq duobiq, 0 rytineje daly­je - arimo. esuardytq, vidutiniskai 20 cm storio kulturi­ni sluok ni talpino geltonas smulkiagrudis smeiis, slUgsojt(s po 40-50 cm torio suartos zemes ir vietomis 4-15 cm sto­rio sviesiai rudo-rausvo, arimo apnaikinto aliuvinio sme­lio sluoksniais.

Gyvenvietes kultliriniame luoksnyje ir suartoje dir­voje surinkti 2155 titnaginiai radiniai: 53 skaldytiniai ir skaldytiniq dalys, 1651 nuoskala, 213 kelciq ir 238 retu­suoti titnagai. Dirbiniams gaminti buvo naudojamas vieti­nis titnagas, kurio nedideliq rieduliq pavidalu pasitaiko

esupes pakrantese. Titnaginiai radiniai dazniau iai pil­ko su balksvais slakeliais palvo ,juodos ir balksvos spal­vos titnagq pasitaike nedaug. Kai kurie titnaginiai radiniai pasideng(( plona melsva patina. Skaldytiniai nedideli, smar-

71

kiai sunaudoti, dauguma neapibreziamos fonnos su kelio­mi skelimo aikstelemis. Buta ir taisyklingq kuginiq vie­nagaliq bei prizminiq dvigaliq - aptikta fragmentq, tuo tarpu sveiko skaldytinio nepasitaike (2:A pav.). Skaldyti­niai buvo paruosiami ir atnaujinami vietoje - aptikta pir­miniq skelciq, nuskeltl[ skelimo aiksteliq ir skaldytiniq smaili4.iq galq. Skeltes trumpos, siauros (2:B, C pav.), daz­niau trikampio pjuvio, 9,15% su zieves liekanomi . Pasi­taike viena plati skelte, aiskiai nepntampanti prie viso titnagq rinkinio: plati, pasidengusi stora balta patina ir nuskelta nuo paleolitinio svidrinio skaldytinio (3 pav.).

1 2 3 4 o

-5 6

o o

10 9

7 8

14 11 12

13 15

c'=== ____ c=== ____ ==~,

17

16 18

4 pay. Mikrohtai: trapccijos (I 5), lancctai (6 10), itvcnalllicJI aSlllcnchai (II IS), Illikrorcztukal (16 18). V. Jllodagall'io pieJ.

72 VYGANDAS JUODAGALVIS

1 2

3 4 5

6 9 7 8

10 11 12 13

:' -•

14 15 16 17 18

c· === ____ c=== ____ ====·

- -

19 20 21

5 pay. Grcrnztukai. V. lllodagaivio pieS.

MEZOLITINIS BOSTAS GL UOBI UOSE

0 0 0 0 0

0 , , • , • • .. • • • , • • • • • 0 • • .. • , • • • • •

, , 0 , , , , , , , , , , , 0

• • • - , • • • 0 • • • • • · , •• , . • • • , • •

, 0 , , , , , , , , 0 , , • 0

• • .. • • • , • • • • • • • • • • • • • • , • , , 0 , ,

• , 0 • , , 0 , • • '0 • • • , • • • • • • 0 - - • • • • • • • • , • • •

• • , , , , , , , 0

, • , , 0 , • • " • • • , • • •• • • • • • • , • • • , . • • • • • , • •

, , , • •• , , ,

• • , 0 • • , , 0 , • • '0 • • • • • • • 0 • • · , • • • , . • • " • • , • • • • • • , , 0 0 0 ,

, , , 0 0

• • " • , • • 0 • • · , - • , . • • • • • • , , 0 0 , ,

0 , 0 0 , • • • • • • • • • • • • • • • • • • - • 0 , , 0 , ,

, 0 , , , ,

0 0 0 , 0 0

6 pay. Grcmztukll morfomctrinc diagrama. V. Juodagall'io bre::.

Mezolitines toyyklo gyyentojai, matyt, skelt« at ine· e is kitur ir ja naudojosi - darbo retusas "syiezias", be patino. Skeltes buyo dalijamos paprastai perlauziant, perlauziant isretusayus igaubel« yiename sone ir mikroreztukiniu bu­du (4:16-18 pay.).

Mikrolitinis stoyyklos inyentorius nor ir negausus, bet pakankamai iYairus, atstoyaujantis pagrindiniams mik­rolitines technikos elementams: aptikta lancetLt, trapecijLt, ityeriam4.itt akmenelitt ir mikroreztuktt. Lancetai - penki, is jtt yienas segmento fonnos, isriesta retusuota nugarele ir su smaigaliu skeltes yirsuneje (4: 10 pay.). Kiti trys -paprasti trikampiai nulauztais pagrindais, yieno smaiga­Iys skeltes pagrinde (4:9 pay.), kitll dyiejtt - skeltes yirsu­neje. lSsiskiria smulkus balto titnago lancetas su retusuotu smaigaliu ir mikroreztukiniu pagrindu (4:6 pay.). Vistt lan­cettt smaigaliai sufonnuoti mikroreztukine techniko bu­duo Tarp penkitt trapecijtt - trys klasikines taisyklingos (4: 1- 3 pay.), yiena asimetriska su retusu yidineje skeltes puseje (4:5 pay.) ir yienos fragmentas (4:4 pay.). Taisyk­lingoms trapecijoms gam inti taip pat taikyta mikroreztu­kine teehnika, tik jos zymes sunkiai pa tebimos, nes trapecijtt sonai po skeltes padalijimo dar budayo paretu­suojami. ttYeriamieji akmeneliai taip pat penki, retusuoti statmenu, pusiau statmenu ir smulkiu yienpusiu retusu, spaudziant is yidine keltes puses (4: 11 - 15 pay.).

Aptikti 36 gremztukai (5 pay.). Syarbiausia sios dir­bin itt grupes bruozas - formtt iyairumas. Keletas gremz­tuktt taisyklingi galiniai (5:1 - 5 pay.), yra soninitt (5:10, 12 pay.), apskrittt(5:7, 12 pay.), oyalitt(5:6 pay.), smailitt (5: 13 pay.), susmaugtomis ityaromis (5: 16, 20 pay.), su

73

granduku (5:21 pay.) ir su reztuko asmeneliu (7: II pay.). 15 skelcitt pagaminta 38,5% gremztuktt, likusieji - is nuoskaltt ir skaldytinitt dalitt. Vyrauja smulkus ir trumpi dirbiniai (6 pay.) .

Visi grandukai (14 yienettt) pagaminti is nuoskaltt ir skaldytinitt daliLt, netaisyklingi.

Reztuktt aptikta 15, is jtt puse pagaminti is skelcitt. Reztukai smulkus (isskyrus yienv, kampiniai (7: 10, 12 pay.), soniniai ir yienas yidurinis (7:8 pay.). Daugumos reztuktt asmenys sufonnuoti keliais yieno krypties isske­limais, matyt, pakartotinai astrinti.

Stambesniems titnago dirbiniams atstoyauja ityeria­mas is I«sio pjuyio kiryis platejanciais asmenimis, be glu­dinimo zymitt (8 pay.), aptiktas apkaso dugne.

Be retusuottt skelcitt (7: 14-17, 19- 22 pay,) ir nuos­kaltt, kurios sudaro didzifti'l titnaginitt dirbinitt dalL dar aptikta yltt ir gr'lztelitt (7: 13, 18 pay.), pjuklelitt (7:3, 4 pay.), droztukas (7: I pay,), neaiskios paskirties dirbinitt (7 :2, 5- 7 pay.).

Statinio zymes - stulpayietes ir tamsi deme isryskejo iskart po ariamos zemes sluoksniu. tgilinimas, uzpildytas tamsiai pilku su smulkiais medzio angliukai smeliu, ais­kiai issiskyre kultiirinio sluoksnio fone (9 pay.), buyo 6,5 m ilgio ryttt- yakartt kryptimi ir 2,8- 3 m plocio siaures- piettt kryptimi (I O:A pay.). Demes sieneles nuolaidzios, dugnas 24~0 em gylyje, matuojant nuo kulturinio sluoksnio pa­yirsiaus, nelygus, palaipsniui isnykstantis metyje ir tik pa­ciame centre siek tiek isiterp«s i balt'l steriltt smeli (10:B pay,), Pietrytinis demes kampas sunaikintas apka­so. tgilinimo ribose uzfiksuotos 8 pilkos, kulturiniame sluoksnyje sunkiai pastebimos stulpayietes. 5 stulpayiete (4-8) koncentrayosi yakarineje igilinimo dalyje, sudary­damos gana tiesi'l dyigub'l eil«, besit«sianci'l siaures- piettt kryptimi. Stulpayiete 10, II buyo beyeik demes centre, stulpayiete 3 - pietYakarineje dalyje, arciau krasto. Dar trys stulpayietes (1,2, 9) buyo aptiktos uz igilinimo ribtt. Visos stulpayietes yertikalios, taciau neyienodtt fonntt ir matmentt. Mazesnes (4-9) buyo smailejancios, 6- 7 em skersmens, 10- 18 em gylio, didesnes 9- 20 em skersmen ir 15~0 em gylio (I O:C pay.). Didesnes stulpayietes dye­jopos: smailejancios (10, 11) ir Iygiai dugnais (I, 2, 3). Pastarosios skyresi nuo kittt: buyo uzpildytos ·yariu balks­yu smeliu, labai aiskitt kontunl, greiciausiai yelyyos, isli­kusios nuo karo.

tgilinimo yietoje islikusios dyiejtt zidinitt liekanos (10 pay.). Vienas zidinys buyo pietvakarineje dalyje, kitas ­siaures rytiniame kampe. Pinnasis, yakarinis, zidinys bu­yo apskritos formos, 70 cm skersmens, 48 em gylio, pus­apyalio pjuYio, Zidinio yirsuje centre aptikta keleta skaldyttt akmentt, dugne - raudono perdegusio smelio de­me (9; I O:D pay.). Antrasis zidinys taip pat buyo apskritas,

74 VYGA~DA JUODAGALVIS

-.

• -. 2

3 4

1

6 7 8 5

c. ==_ r:===-__ ==.

I

10 9

12 13 11

- -. - ,

•

14 15 18 16 17

19 20 21 22 7 pay. Tilnaglniai dirbinial. V. Jllodagah'io pieS.

,

MEZOLITINIS 13 0 TAS GLCOOl UOSE

•

8 pay, Tltnaginis kiryis. V. Jllodagall 'io 1111011:

70-80 em skersmens. 28 em gylio, sukrautas is 8- 13 em skersmens naturali4. ir kaldyt4. ar nuo karscio suskilusi4. akmen4. (10:0; II pav.). Zidinio sieneles buvo beveik

v

statmenos, dugne - 30 em skersmens duobute. Zidinillo-se rasta titnagini4. radini4.. sudegusi4. kauliuk4.. Ypac daug radinil[ pinnajame - vakariniame zidinyje. Antrajame. is akmen4. sukrautame, zidinyje titnag4. nedaug. Prie igili­nimo siaures rytinio kampo buvo aptikta tamsi ovali de­me, iseinanti uz didziosios demes ribll (I O:A pav.). Joje, palyginti su kitais zidiniais, smelis ne toks juodas, ma­ziau angliuk4. ir radini4.. Manyta, jog tai zidinio lieka­nos, taciau pietine demes dalis jungesi su didzi'lia deme ir buvo tos pacios suddies. Greiciausiai tai buta iej imo i pastattt vietos.

75

[gilinimo ribose surinkta 750 titnagini4. radini4., ke­liolika keramikos 5uki4., sudegusiqkauliuk4. (12 pav.). Tarp titnagini4. radini4.: trapeeija (4:2 pav.), 2 laneetai (4:8, 10 pav.), itveriamasis asmenelis (4: II pav.), gremztllkai, grandukai, reztukai, skeltes, retusuotos skeltes, nuoskalos, kaldytiniai. Trapeeija ir vienas laneetas (4:8 pav.) buvo

aptikti vakariniame zidinyje. Tyrinejant smeIio gyvenvietes nuolat iskyla radini4. ir

objekt4. homogeniskumo klausimas. e isimtis ir G luobi4. I-a gyvenviete. Pasesupi4. akmens amziaus paminklam yra budingas titnagini4. dirbini4. mulkumas. et ir ploks­ciai retusuoti velyvojo neolito antgaliai. palyginti su ap­tinkamais kitose Lietuvos srityse, labai mazi (Juodagalvis, 1992, p. 45, pay. II: 1- 3). Mezolite isigalejusi skelCi4. nll­spaudimo teehnika buvo pati tinkamiausia smulkiai vieti-nei titnago zaliavai apdoroti ir, matyt, is ilaike kur ka ilgiau nei kitose Lietuvos dalyse. Pavyzdziu galet4. buti Klibileli4. akmens amziaus gyvenviete, kuri buvo isikurusi 4 km i pietus nuo Gluobi4. kaimo radimvieci4. (Juodagal-vis, 1992). Kubileliuose toje pacioje vietoje buta maziau­siai dviej4. gyvenvieci4. - mezolito antrosios puses (radiokarbonine data T -10919 7550+\-60) ir velyvojo ne­olito, tuo tarpu titnaginis inventorius, isskyrus kelis vien velyvajam neolitlli budingus tipus, ryskiai mikrolitinis. Ti­pologiniai ir teehnologiniai kriterijai ne visuomet yra ab­soliutus ehronologijos garantas. Apibrezdami Gluobill titnagini4. radiniq ehronologines ribas turime atsizvelgti ne tik i tai, kas aptikta, bet ir i tai, ko nera titnagini4. radi­ni4. komplekse. Tvirtai galima teigti,jog nera epipaleoliti­nio palikimo. era ir velyvajam neolitui buding4. dirbini4. tip4.. Trapeeijos, kuri4. isplitimas siejamas u antr'lia me­zolito puse, dar labiau susiaurina ehronologini Gluobill titnaginio komplekso diapazontt. Oide ne titnagini4. radi-ni4. dalis buvo aptikta zemes pavirsiuje ir ariamos dirvos sluoksnyje, taciau kompaktiskas ir apibreztas titnagini4. ra­dini4.pasklidimas leidzia daryti prielaidq,jog dirbinius pa­liko vienos stovyklos gyventojai. Be to, tiek tipologiskai. tiek gamybos teehnikos atzvilgiu titnaginiai radiniai, ap­tikti bu to viduje kulturiniame sluoksnyje ir suartoje dir­voje, neissiskiria.

Radiokarbonine medzio angliq data is vakarinio zidi­nio zymi mezolito pabaigtt - J1E-4714 7060+/-270 BP. Oa­Itt patvirtina ir gyvenvietes mikrolitiniai radiniai, budingi antrajai mezolito pusei. Zidinio rysys su igilinimu gana aiskus. Tyrinejim4.metu uztiksuola, jog zidinys buvo kau­bureliu iskil~s i kulturini sluoksni, beveik sveikas, tik siek tiek apardytas augal4. saknl[ ar gyvun4. urveli4.. Jei igilini­mas bUI4. susiformav~s ar lIformuotas veliau,jis neabejo­

'---~, . tinai but4. sunaikin~ zidini. 0 stai kalbant apie rytini zidini

9 pay. Vakarine pastato dalis ir vakarinio zidinio pjiiyis . V. Jllodagall 'io IlliOIr.

tokio aiskumo nera. Akmenine zidinio konstrukeija ne­budinga Lietuvos mezolito paminklams, medzio anglys

76

A

o 2m -'----'- -- - -- ...... . ,

09 . \

,.­r I \ \ \

\

VYGA'mAS JCODAGALVIS

I I I I I I I , , , , I

\ \

\ \

t_ --1

06

05 , • • • • ••••• •• U· •• • _ • • • • • ••• • • . • • • ••

, , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . - .. ~ •• 0. '0. , , , , ,

\ "-" " '\ 10 11\

• •• •••• ••• e •• - -0 .

"­"-

" " " " "- ./ \ ./

/

/ /

./

, ,

WA

1- ___ , ,

" 0 1 \ I

, , • • • • •

, , , , , , , , , , , / I I

--/

/ - • ( ,

•

" \ I I ) '- --

• • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • •

• ,

/ , , , ,

, , , , , , ,

4 ,

It fl 8

I 3

11,9<> 6

,--,' , I:;::: : . :. ' . ' . '

• • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • •

• • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • •

I

- - v I 0 1m

~

· . . . . . . . . :':'::::::::;:; • • • • • • • • • • • •

B • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • •

V AKARlNIS ZIDINYS

1 2 3 4 5 6 7 8 9 -,

~ , • • • • • • • • •

• • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • •

'-' 10 11

RYTINIS ZIDINYS '\

'\ " ,

o 50cm c •

• • • • • • • • •

c o 50m o •

10 pay, Pastato planas (1\), igilinimo (8), stulpaviecil.l (C) ir zidinil.l (D) pjiiviai: 1 tamsiai pilkas slllclis, 1 juodas anglingas pjiivil.l vietos, 9 -smclis, 3 gel ton as smclis, 4 baltas smclis, 5 rausvas perdcgc; smclis, 6 akmenys, 7 stulpavietcs, 8

vclesnil.l perkas iml.l ribo , V. JI/odllgall'io bre::,

1EZOLlTI~IS BlJSTAS GLUOBIUOSr

II pay. Rylinis zidinys. V. JI/odagalvio IlIIoII:

...., ... ... .... •

I 1 ...... . ~

I .... ... .. •

•

• •

./! ..... --- .... "

• • ~

. .' ............. . •

*-. • • • • . ' . • • ., . • • • • .. .. ~

.'

• • • • •

•

• • .'. •

....... ., . '. ~ .. ." . .. , .... .. ..

• • -~ . . "-

•

• ,.

•

I' .~ ) . I . ...., .. ..!.

•

/ i . • - / ' - . .

\ .. ' .. .. : ~ ... .

\.. .. .fl-• • • '----.. i "\

\

.~ ..... "

•

.. " '.

•

• • .. ..... : .. ..

~

•

II

••

• •

/

•

/

..' •

- J: •

•

.' -. .:.. .... ...

• • • ~ .

• •

. ' . ' . r I .. "

/

/ /

/

"

•

... . .'

• •• • •

w

• • ........ ::! .....

"

• ~. ~

•

•

•

• •

• • •

•

'. • • ;/ ---

-" -".

/.'

o 40

77

jame nesusikristalizavo, kaip tai buna akmens amziaus zi­diniuose, titnagl[ tankumas nedideli . Virsutine zidinio dalis nuarta. Ariamoje dirvoje ir kultiirinio sluoksnio pavirsiu­je buvo aptikta kelios desimtys lipdYl4ploksciadugnil[ puo­dl! sukil[ su mineralinemi priemaisomis molyje ir svaril! molio gabalelil!. Keramika budinga jau gelezie amziui (13 pav.). Matyt, rytinis zidinys taip pat priklause siam lai­kotarpiui.

Gluobil! bustas buvo antzeminis, nes zidinys ir stul­pavietes buvo aptikti demes pavir-iuje, 0 daugiausia radi­nil! surinkta kulturinio sluoksnio virsutinio horizonto Iygyje. Dviguba nedidelil! stulpaviecil! eilute vakariniame demes gale zymejo vidines pertvaros viet<\.. Stulpavietes 10 ir 11 - pedzil./, laikiusil! stogo selmeni, pedsakai. 19i1inimo

- -

I . ' . .. .. I 1

I , ~ '0 , I 2

III II I I 3

..... ...... 5 ' ..... .

I I 6

80 120 160 200cm

, /.. ... .... :. . ....... : .. .. .......... .

/ ~ .. .... .. \ .' . .. &J" ..... .

/. .. -'# .... .. .. .... : /.. .. ...... .. .... ••

U· • " .

• •

\ : . \

\ f .... ........... ~ .. ~ .... ~ " .. / v .. " 'Ii \ .' . I .. ..... · ..

/:: .. "'~. . .'

/. .. .. .., .... .... .... ..

( .. ~ .vtI!J.. .. , .......... 'f··...... .~. " ..... : ..... ., .

• • • •

" ... ~: ... < . \ .. .. .. .- --. ..

\ .... .. v! \ v ~~ I

, ... ~~ ... I '" .. " .. " .:. \: I "I "

• • • .. .. .. .. . , . ••

"," ......... •

• .. " .. . ' • • .. .. .. .6! ...

\ \. •

• • •

--• •• •

------""\ I • (

I ." . '.

I I • I ' . • I I

12 pay. Radinil!. pasklidimas: I - til­naginiai radiniai, 2 keramikos !lu­kes, 3 sudcg« kauIai, 4 velc nil!. pcrkasiml!. ribos, 5 - pastalo igilini-1110 kontiirai, 6 - zidiniai. V. JI/odagalvio brez.

78

I

13 pay. Gcldies amziaus kcramika. V. Jllodagall'io Ill/all:

plotas - 19,5 m2. Atsizvelgiant i tai,jog isorine stulpavie­

te 9 buvo nutolusi nuo igilinimo krasttt 32 cm, galima spe­ti, jog pastatas apeme mazdaug 30 m2 plot'!. OvalUs igilinimai persa prielaid'!., jog ir pastatai buvo oval itt ar apskrittt fOl'm4.., taCiau nebutinai duobitt konturai turejo su­tapti u pa tattt isorinemis sienomis. Greiciausiai ir nesu­tapo, nes igilinimas - tai tik zidinio sufonnuota erdve, laisvas, niekuo neuzstatytas pasta to plotas. 0 juk buste dar turejo buti vietos gultams, maisto atsargoms ir rakandams pasideti. Rekonstruojant pastato plot'!., galima pasiremti analogijomis is tolimesnitt krasttt. eolitinese gyvenvie­It': e Sveicarijoje aptikta keturkampitt pailgtt pastattt lie­kantt su ovaliomis molio aslomis, ant kuril[ buvo irengti zidiniai (Stockli, 1990; Ramseyer, 1992). Molio aslos ape­me tik dali stulpavietemis apibrezto pastattt ploto - nuo 30% iki 50%.

• Zmonitt bustai priklause nuo visuomenes, kurioje jie

gyveno, issivystymo Iygio ir klimato sf\.lygtt. Galima teig­ti , jog tos pacios ekonomines sanklodos ir socialines struk­turos bendruomenes, gyvenusios Europos misktt zonoje, statesi jei ir ne vienodus, tai labai panas ius bustus. Magle­mose-Duvensee kulturineje rityje Danijoje ir Vokietijoje yra aptikta mezolitinil[ bustl[ PUStt zieve ir berzo tosimi isklotomis aslomis (Bokelmann, 1989; Fischer, 1993), Ka­relijoje ir Volgos-Okos tarpupyje - keturkampio ir ova­laus plano statinitt su zidiniai ir tulpavietell1is pedsaktt ()KypaBJIeB, 1983; KOJIbll,OB, COPOKIIH, 1989). Apibendri­nant analogijas galima pasakyli, jog bula dvejoPtt buSIl[: vasarinitt apskrito plano palapinitt ir zieminil[ - ovalaus

VYGANDA Jl:ODAGALVIS

I

ir keturkampio plano stulpinitt kon trukcijl[. et ir istori­niais laikas Sibiro misko zveritt ll1edziotojai statesi sezo­ninius bu tus - va arinius ir ziell1inius (<Dell.OpOBa, 2000). Gluobiu ll1ezolitini pastatas priklauso zieminitt gyvena­mqjl[ busttt tipui.

LlTERATOROS SARASAS

Bokelmann K., 1989 - Eine meso1ithische Kiefern­I'indenmate aus dem Duvenseer Moor II Offa. Berichte und Mitteilungen zur Urgeschichte, FrUgeschichte und Mittelalterarchtio1ogie. Band 46. NeumUnster, 1989, p.17- 22.

Fi cherA., 1993-MesolithicinlandsettlementIlDig­ging into the past. Copenhagen, 1993, p. 58- 64.

Juodagalvis V., 1988 - Gluobitt (Sakitt raj.) akmens amziaus paminklai II Aktualus kulturos paminklLl tyrineji­ml[ uzdaviniai. Vilnius, 1988, p. 3 12.

Juodagalvi V., 1992a - Gluobitt akmens amziaus gy­venvieCitt tyrinejimai II Archeologiniai tyrinejimai Lietu­voje 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992. T. I, p. 23- 27.

Juodagalvi V., 1992b - Kubilelitt velyvojo neolito gyvenvietc II Lietuvo archeologija. Vilniu , 1992, p. 34-55.

Juodagal\'is V., 1994 - Seniausios statybos pedsakai Uznemuneje II Gyvenviecitt ir keramikos raida baltl[ ze­mese.Vilnius, 1994, p. 34-45.

Ostrauskas T., 2001 - GlUko ir Van!nio eZertt apy-

MEZOLITINIS BOSTAS GLUOBIUOSE

linkes II Akmens amzius Pietll Lietuvoje (geologijos, pa­leogeografijos ir archeologijos duomenimis). Vilnius, 200 I, p. 179-182.

Ramseyer D., 1992 - Structures d'habitats neolithi­ques les hypotheses archeoloques confrontees aux don­nees dendrochronologiques: I'exemple des sites littoraux des lacs de Neuchatel et de Morat II Archeologie et Envi­ronnement des Milieux Aquatiques. Actes du 116e Cong­res National des Societes Savantes (Chambery, 1991). Paris, 1992, p. 218, Fig. IS.

Stockli W. E., 1990 - Geschichte eines neolithischen Siedlungsplatzes II Die ersten Bauern. Zurich, 1990, Band I, p. 307-310, Abb. 6.

fypllHa H. H., 1989 - Me30JII1T KapeJIl111 II Apxeo-

79

JIonUI CCCP. Me30JII1T CCCP. MocKBa, 1989, c. 27-31, 215, Ta6JII1ua 8.

)KypaBJIeB A. n., 1983 - HeOJII1Tl1yeCKOe nOCeJIeHl1e llerpeMa VIII B KapeJIl111 II H3blCKaHI15I no Me30JII1Ty 11 HeOJII1Ty CCCP. JIeHI1HrpaA, 1983, c. 39-44.

KOJIbU.OB JI. B., COpOKHH A. n., 1989 - Me30JII1T BOJIrO-OKCKoro Me)l{AypeY5I II ApxeOJIOrl1H CCCP. Me30JII1T CCCP. MocKBa, 1989 c. 68-86, 259, Ta6-JlI1 ua 52.

THMo41eeB B. II., 1983 - Me30JII1Tl1yeCKl1e naM5IT­HI1Kl1 B Hl1)1{HeM TelJeHl111 p. Wewyne II H3blcKaHI15I no Me30JII1TY 11 HeOJII1TY CCCP. JIeHI1HrpaA, 1983, c. 27-35.

<1>eAopoBa E. r., 2000 - MaTepl1aJIbHaH KYJIbTypa II CaJIbIMCKI1M Kpati. EKaTepl1H6ypr, 2000, c. 140-141.

MESOLITHIC DWELLING IN GLUOBIAI

Vygandas Juodagalvis

Summary

Remains of buildings are rare finds in the Mesolithic settlements. Indeed, the small mobile familial communities of forest beast hunters and fishers could not leave any strik­ing traces of buildings. In the second half of the Mesolithic when the boundaries of cultural spheres settled, more dis­tinct became areas of hunting for separate communities, lim­iting the wanderings of Mesolithic people. So, the hunters' families confined themselves to hunting areas of their com­munity, but seldom stayed in the same places. Such life-style accounted for temporal buildings and light-weight construc­tions. In Lithuania only two archaeological objects are known as Mesolithic dwellings. One is situated at the Varene River (Ostrauskas, 200 I), the other in G luobiai (Sakiai district, Kudirkos Naumiestis ward).

The Stone Age settlement ofGluobiai-1 was discovered in spring of 1984 while exploring the banks of the Sesupe River (Fig. I). The explorations took place in 1984, 1990 and 1991. After investigation of the area of 84 sq.m., it was clear that the cultural layer was in many places destroyed by trenches dug out in war years and by pits of explosions, and in that ofthe eastem part by tillage. The undisturbed cultural layer averagely 20 cm thick lay in yellow fine-grained sand beneath the ploughed soil 40-50 cm thick and in places beneath layers of pink alluvial sand 4-15 cm thick partially destroyed by tillage.

In the cultural layer of the settlement and in the tilled soil, 2155 flint finds were detected including 53 cores and their parts (Fig. 2:A), 1651 flakes and 213 blades (Fig. 2:B). Beside the items mentioned above, there were 238 retouched flint artifacts, such as scrapers, burins, small drills and awls,

retouched blades and retouched flakes (Fig. 5; 7). Artifacts were made of local flint, which occurs on the banks of the -Sesupe River in shape of not big boulders. The microlithic stock of the settlement is rather diverse, scarce as it is, and represents the main elements of microlithic technique: lan­cets, trapezia, inserts and mikroburins (Fig. 4). A representa­tive of larger flint artifacts is a lens-section tanged axe with widening blade (Fig. 8). The artifacts were made of local flint, which occurs in shape of not big boulders on the banks of the Sesupe River. The majority of flint finds was detected on the surface of ground and in the layer of tillable soil, how­ever, the compact and defined spreading of flint finds allows assuming that the artifacts were left by people of one settle­ment. Furthem10re, the flint finds detected inside the dwell­ing in the cultural layer and in tilled soil do not stand out either typologically or by technique of making.

The marks of a stmcture - post-holes - and a dark spot revealed immediately beneath the layer of tillable soil (Fig. 9). The sunken place filled by dark gray sand with fine charcoals was clearly visible against the background of the cultural layer. It was 6,5 m long in the east-west direction and 2,8- 3 m wide in the north-south direction (Fig. 10:A). In the sunken place the remnants of two fireplaces remained (Fig. 10:0; II).

The radiocarbon date of the charcoal from the western fireplace marks the end of the Mesolithic - JIE-4714 7060+1 -270 BP. This dating is supported as well by microlithic finds of the settlement typical to the second halfofthe Mesolithic.

In the tillable soil and on the surface ofthe cultural layer, there were found above ten sherds from molded flat-bottom

80

pots with mineral admixtures in clay (Fig. 13). The pottery is already characteristic of the Iron Age. Most likely, the east­ern fireplace also belonged to that period.

The Mesolithic dwelling is elevated, of post-bearing design. The area of the sunken part makes 19.5 sq.m. Sup­posedly the whole building could have approximately cov­ered the area of 30 sq. m.

Human dwellings usually depend on degree of develop­ment of the society lived in and on climatic conditions. It may be stated that communi tie of same economic forma­tion and social structure inhabiting the European forest zone u ed to build very similar, if not uniform dwellings. Those dwellings were seasonal. The Gluobiai Me olithic building belongs to lhe type of winter dwellings.

LIST OF ILLUSTRATIO S

Fig. I. Stone Age settlemenl ofGluobiai-1. View from northeast.

Fig. 2. Flint cores (A), blades (8) and a schematic of blade width (C).

Dr. Vygandas Juodagalvis LicluvOS iSloriJos inslilutaS. Archcologijos skyrius. KraZll\ g. 5, 0 II 08 Vilnius. leI. 261 49 35. clpa~tas: v.juodagalvi @posl.Skynct.ll

VYGA~DAS JUODAGALVIS

Fig. 3. Paleolithic blade with marks of later processing and usage.

Fig. 4. Microliths: trapezia 91 50, lancets 96 100, in-serts (II 15), microburins (16- 18).

Fig. 5. Scraper. Fig. 6. Morphometric schematic of scrapers. Fig. 7. Flint artefacts. Fig. 8. Flint axe. Fig. 9. Western part of the building and sectional view

of western fireplace. Fig. 10. Plan of the building (A), sectional views of

sunken part (8), post-holes (C) and fireplaces (D): I - dark gray sand, 2 black carboniferous sand, 3 - yellow sand, 4 white sand, 5 - pink burnt-out sand, 6 stones, 7 - post­hole ,8 spots of sections, 9 boundaries of later trenehes.

Fig. I I. Eastern fireplace. Fig. 12. Spreading of finds: I Oint finds, 2 ceramic

sherds, 3 burnt bones, 4 boundaries of later trenches, 5 contours of sunken part of building, 6 fireplaces.

Fig. 13. Iron Age pottery.

Gaula 2005 04 03