7 tema. Kriminologinis painimas. Kriminologin informacijaStudentai:Labai domu atlikti tyrim ir pritaikyti inias praktikoje. Vertingi praktiniai patyrimai.Praktinis kriminologinis painimas leido labiau vertinti kriminologijos reikm.domu buvo atlikti tyrim, dirbti grupse, domtis tuo, ko neinai,... apie tau domi tem, kuri pats pasirenki.Pareng dr. Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo samprata (1)Kriminologiniai diskursai nusistovj problem svarstymo bdai.Mokslinis painimas.Kriminologinis tyrimas - paintin, daniausiai mokslin veikla, nagrinjanti nusikalstamum, su juo glaudiai susijusius procesus ir reikinius bei nusikalstamas veikas daranius asmenis. Kriminologinio tyrimo tikslai:1) paintinis i esms tenkina mokslin smalsum ir sudaro prielaidas kit tiksl gyvendinimui;2) prognostinis leidia pagrstai numatyti tolimesn tiriamojo objekto raid, galimas vystymosi alternatyvas;3) taikomasis nukreiptas rezultat pritaikym, praktini pageidaujam priemoni parengim;4) kontrolinis i esms nukreiptas praktini silom taikyti priemoni efektyvumo nustatym, j trkum paalinim.Kriminologinis tyrimas - ne vien mokslinink monopolis.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo samprata (2).Kriminologinis tyrimas - tai ne padrikas atskir paintini veiksm rinkinys, bet nuosekli j seka, sistema. Slyginai galima iskirti penkis kriminologinio tyrimo etapus:1) prielaid atsiradimas tai problemos atsiradimas, teorij, idj klimas, socialinis usakymas ir t.t.2) parengiamasis etapas tai tiksl numatymas, metod parinkimas, programos sudarymas, organizacinis ir materialinis tyrimo aprpinimas, kiti organizaciniai klausimai ir t.t.3) vykdomasis etapas tai informacijos rinkimas, pirmini rezultat nustatymas, tyrimo koregavimas, atsivelgiant kilusias problemas, tarpini ivad formulavimas ir tikrinimas ir t.t.4) baigiamasis etapas tai surinktos informacijos ir rezultat apraymas bei vertinimas, ivad formulavimas, darbo pateikimas, atsiskaitymas usakovui ir t.t.5) potyriminis etapas tai silym ir rekomendacij gyvendinimas, tyrimo patirties ir sukauptos informacijos naudojimas, problem atsiradimas, teorij, koncepcij ir idj krimas, mokslins ir socialins aplinkos pokyiai, nulemti atlikto tyrimo.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo metodai (1)Daniausiai naudojami informacijos rinkimo ir analizs metodai:Dokument analiz - tai informacijos analiz, kurios pagrindinis altinis yra vairs dokumentai. Dokumentams bdinga tai, kad jie nra sudaryti kriminologinio tyrimo tikslams. Tai baudiamosios bylos, nuteist asmen bylos, kiti oficials dokumentai (teiss aktai) bei neoficials dokumentai publikacijos spaudoje, atsiminimai, dienoraiai, laikaiPrivalumai:+ tyrjas nedaro takos dokumentuose ufiksuotai informacijai; + informacija gali bti apie praeityje buvusius vykius, bet fiksuota tyrimo metu;+ nemaa dalis dokument surayti profesionaliai; + galimyb tyrim vykdyti reikiam (norim) laikotarp.Trkumai:galimas alikumas, nes dokumentai gali atspindti to laikotarpio sensacijas; nestandartizuotumas tie patys dalykai skirting autori gali bti ne tik skirtingai vertinti, bet netgi ir vadinami skirtingai;dokument atrankos nereprezentatyvumas, ypa jei tai asmeniniai dokumentai, nes ne visi mons yra vienodai link rayti tokius dokumentus kaip laikai, atsiminimai.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo metodai (2)Stebjimas - tai pirmins informacijos rinkimo metodas, kuris pasireikia suplanuotu, sistemingu konkrei socialini fakt suvokimu ir registracija. Ypa danai naudojama stebjimo forma yra oficiali nusikalstam veik registracija. Informacij centrinei tokio stebjimo staigai pateikia patys juridinius veiksmus atliekantys subjektai, o centrin staiga vykdo tik ios informacijos apskait ir apibendrinim.Privalumai:+ galimyb socialinius reikinius tirti visapusikai, + danai taikomas didelms tiriam objekt grupms.Trkumai:neivengiama subjektyvaus tyrjo poveikio tyrimo eigai; kartais taikomas ribotoms atrankoms, kuri natraliomis slygomis nemanoma koreguoti, PVZ. mitingo dalyvi skaiius.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo metodai (3)Stebjimas.Pagal stebtojo vaidmen tiriamoje situacijoje iskiriamos 4 stebjimo rys:1) atviras aktyvus - kai stebtojas yra ir pilnateisis grups, reikinio, proceso dalyvis, o kartu yra ir tyrjas, apie tai inant kitiems dalyviams;2) slaptas aktyvus - kai stebtojas yra ir pilnateisis grups, reikinio, proceso dalyvis, o kartu yra ir tyrjas, bet kiti dalyviai to neino;3) atviras pasyvus - kai stebtojas nesistengia pilnai sijungti stebim proces, reikin, grup, bet kiti dalyviai ino, kad yra stebimi;4) slaptas pasyvus - kai stebtojas yra tik tyrjas, jis nedalyvauja procese, reikinyje, grupje, o tikrieji dalyviai neino, kad yra stebimi.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo metodai (4)Apklausa tai toks pirmins informacijos rinkimo metodas, kai atrinkti asmenys, madaug tuo paiu metu atsakinja tokius paius jiems pateiktus klausimus.Pagrindiniai apklaus bdai: 1) anketavimas - kai respondentai patys upildo anketas. Ypatingas dmesys - klausim ir atsakym formuluotms (aikumas, vienareikmikumas, vertinamojo pobdio);2) interviu - kai tyrjas (interviu mjas) uduoda respondentui klausimus ir fiksuoja jo atsakymus ar reikmingas pasakojimo dalis. Svarbu - geras psichologinis kontaktas, kad vis interviu mj psichologinis poveikis respondentams bt kuo vienodesnis.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo metodai (5)ApklausaPrivalumai:+ leidia surinkti subjektyvi, iorikai kitur neufiksuot informacij; + galima sudaryti reprezentatyvias apklausas; + galima gauti papildom informacij apie tiriamj objekt, tiriamuosius (apklausiamuosius) ir apie tyrimo metodus i apklausiamj reakcijos, pateikiam pastab, interpretacij; + galima isiaikinti neaikumus - daniausiai grupinio anketavimo atveju, imant interviu.Trkumai:apklausjas daro didel tak tyrimo eigai ir rezultatams; daug anket yra negaunama atgal (ypa individualiame anketavime); kartais bna skuboti, neisams atsakymai ypa grupiniame anketavime t asmen, kurie liau pildo anketas.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo metodai (6)Apklausa.Apklausos metu paprastai renkama informacija: 1) apie tiriamj problem (poiris nusikaltlius, teissaugos veikl ir kt.).2) apie respondent (amius, lytis, isimokslinimas ir kt.); Pagal konstrukcij ir galimus atsakymus klausimai bna:Atviri kai respondentas pats turi suformuluoti atsakym; Udari kai pateikiami galimi atsakym variantai, ir respondentas turi pasirinkti labiausiai, jo nuomone, tinkant atsakym;Mirs klausimai kai respondentas vietoj standartini atsakym pasirinkimo gali pateikti savo variant, arba kai numatoma galimyb pateikti savo argumentacij ir motyvus.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo metodai (7)Ekspertinis vertinimas panaus apklaus metodas, tik ia vietoj klausim yra pateikiama problema, nurodomas objektas, apie kur ekspertas tyrjui pateikia savo nuomon. Paprastai nebna apsiribojama trumpais atsakymais.Tyrjas nurodo j labiausiai dominanius aspektus.is metodas paprastai taikomas ekspert grupei, taiau gali bti taikomas ir vienam ekspertui.Keli ekspert pateiktas nuomones gali apibendrinti tiek tyrjas, tiek ir patys ekspertai, padarydami bendras ivadas, suderindami savo nuomones. Yra daug tokio derinimo bd (Delf metodas).

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo metodai (8)Ekspertinis vertinimas.Privalumai:+ greitas ir pigus metodas; + informacij pateikia ios srities specialistai, panaudodami visas savo inias, patirt, todl ji bna gana patikima; + informacija bna profesionali ir gana standartizuota, todl lengvai apdorojama, paprastai yra ilaikoma svok ir terminologijos vienov.Trkumai:gali bti per maai naujovi, galimi standartiniai tipiniai sprendimo variantai, ablonikumas; atrankos gali bti alikos, nes atsakymus pateikia specifinio kontingento atstovai; galimas nemaas atotrkis tarp teorini samprotavim ir reali tiriamojo objekto savybi.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo metodai (9)Eksperimentas tai informacijos rinkimo metodas, kuriuo siekiama atskleisti proceso, reikinio, objekto funkcionavimo mechanizm, nustatyti prieastinius ryius tarp ms daromo poveikio (nepriklausom kintamj) ir gaunam rezultat, padarini (priklausom kintamj).Reikalavimai eksperimentui:galimyb kontroliuoti aplink, kontrolines ir eksperimentines grupes, nepriklausomj kintamj;galimyb imatuoti priklausom kintamj prie ir po poveikio.Student filmuotas eksperimantas.Geriausiai tinka prevencijos efektyvumui tirti.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo metodai (10)Eksperimentas.Privalumai:+ leidia nustatyti prieastingumo ryius;+ galimyb pakartoti eksperiment (ribota, lyginant su gamtos mokslais). Atlikus tok pat eksperiment su kita toki pai tiriamj grupe, turi bti gauti panas rezultatai.Trkumai:socialiniuose tyrimuose ribotos pritaikymo galimybs;ne visada manoma parinkti kontrolines grupes; danai, siekiant sumainti alutinius poveikius, eksperimentas atliekamas dirbtinmis slygomis, o tai yra alutinis poveikis;eksperimentas danai gali bti pritaikytas tiriant tik maas grupes ar pavienius asmenis.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo metodai (11)Modeliavimas tai metodas, kai realus tikrovs reikinys, procesas, objektas pakeiiamas jo teoriniu ar kitokiu dirbtiniu modeliu, su kuriuo atliekamos vairios paintins operacijos, manipuliacijos, siekiant inagrinti jo savybes, atskleisti vidinis prieastinius ryius. Tikrovje ios operacijos realaus objekto atvilgiu danai yra visikai nemanomos ar nepriimtinos.Privalumai:+ leidia inagrinti visapusik poveik tiriamajam objektui; + modelio atvilgiu leidia atlikti operacijas, kurios realaus objekto atvilgiu negalimos, bet realiai toks poveikis yra tiktinas;Trkumai:visada egzistuoja neatitikimas tarp modelio ir realaus objekto, tikslas yra kiek manoma priartinti model prie tikrovs; reikalingos snaudos, darbas tinkamo modelio sukrimui, palaikymui ir apdorojimui; modelyje gali bti neatsivelgta kai kuriuos labai svarbius, bet dar nenustatytus realaus objekto aspektus, savybes.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinio tyrimo metodai (12).Kriminologiniuose tyrimuose daugiausiai naudojami statistiniai informacijos apdorojimo metodai. J pagalba atskleidiami tiriam objekt dsningumai, savybs. Vliau atliekama i dsningum, savybi vertinimas, interpretacija, paaikinimas. Empirinis-analitinis painimas remiasi duomenimis, kuriuos galima stebti tiesiogiai ar netiesiogiai. Svarbs reikalavimai - intersubjektyvizmas ir galimyb patikrinti teiginius.Nomotetinis painimas remiasi prielaida, kad kiekvienas atvejis ir kiekvienas mogus yra labai individualus ir nepakartojamas, skirtingos ir slygos, kuriomis kiekvienas mogus gyvena. Apraydami tik atskirus mogaus bruous mes prarandame pai svarbiausi informacij apie j. Daugiausiai galimybi suprasti kit mog teikia bandymas patekti jo padt.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinis prognozavimas (1)Prognozavimas yra jau surinktos informacijos analizs bdas.Kriminologinis nusikaltim prognozavimas tai mokslikai pagrstas tiktinas sprendimas apie bsim konkretaus laikotarpio nusikalstamumo paplitim, struktr, raidos tendencijas, j nulemianius veiksnius bei nusikaltim prevencijos galimybes, skaitant kiekybinius ir kokybinius numatom pasikeitim rodiklius bei numatom j atsiradimo laik.Nusikaltim prognozavimo tikslas - nukreipti nusikalstamum pageidaujama linkme, utikrinti savalaikes nusikaltim prevencijos ir kontrols priemones.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinis prognozavimas (2)Prognozavime galima iskirti kelis lygius. Kratutiniai i j:bendrai nusikalstamumo prognozavimas (per nusikaltimus, nusikaltlius, aukas...); individualaus nusikalstamo elgesio, individualaus asmens ar objekto viktimizacijos prognozavimas.Dauguma autori iskiria iuos prognozavimo metodus:1) Ekstrapoliacija - atsivelgiama praeityje veikusius ir dar tebeveikianius veiksnius (tendencijas). Taikoma trumpalaikms, artimos ateities prognozms. Tokios prognozs yra patikimos, jei atitinkami veiksniai, tendencijos yra nekintanios;2) Ekspertinis vertinimas - atsivelgiama ekspert ivadas, vertinimus apie galimus veiksni ir tendencij kitimus per konkret laikotarp;3) Modeliavimas - atsivelgiama daugel veiksni, sukuriamas kiekybinio pobdio tiriamojo objekto matematinis modelis. Daniausiai taikomas ilgalaikms, tolimos ateities prognozms;

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologinis prognozavimas (3).Prognozavimo metodai.4) Lyginamasis metodas - prognozuojama atsivelgiant t pai konkrei nusikalstamumui takos turini veiksni raid, pokyius kitose valstybse ir teritorijose. Daniausiai taikomas siekiant nustatyti bendras apytiksles prognozes ir galimas raidos kryptis.Norint pakankamai tiksliai prognozuoti, btina derinti visus iuos metodus.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologin informacija.Pagal kilms altinio juridin status kriminologin informacija skirstoma :1) oficiali - teiss aktai, statistins ataskaitos, ikiteisminio tyrimo mediagos, privataus kaltinimo bylos, pagreitinto proceso bylos, ...;2) neoficiali - kriminologini tyrim mediaga, mokslin ir mokomoji literatra, iniasklaidos praneimai, asmen pareikimai ir praneimai ir t.t. Toks suskirstymas neduoda atsakymo apie jos tikrum, atitikim realiai padiai.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (1)Nusikalstam veik registracija tai ikiteisminio tyrimo staig vykdoma nusikalstam veik apskaita. Jos pagrindinis trkumas, kad ia neatspindimas latentinis nusikalstamumas.Nusikalstama veika registruojama, kai:pradedamas ikiteisminis tyrimas,teisjas, priima apkaltinamj nuosprend kaltinamajam privataus kaltinimo byloje.Pildoma statistin kortel ar informacija vedama duomen baz.Nusikalstama veika yra uregistruota, kai informacija apie j raoma Nusikalstam veik inybin registr, kur tvarko Informatikos ir ryi departamentas prie Vidaus reikal ministerijos.Registro duomen tvarkymo tikslas - nusikalstam veik tyrimas, prevencija, tariam ir nukentjusi asmen apskaita, statistini ataskait apie nusikalstamas veikas, tariamus ir nukentjusius asmenis rengimas.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (2)Nusikalstam veik registracija

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (3)Nusikalstam veik registracijaPranet policijai nusikaltim registracija priklauso nuo:nusikaltim tyrimo politikos policijoje,baudiamojo persekiojimo politikos prokuratroje,baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso pakitim,registracijos tvarkos pakitim,vieumo kompanijos,kompiuterini sistem traukimo registracijos proces...

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (3)Nusikalstam veik registracijaPolicijoje veikia nusikaltim registracijos filtrai:Vengia registruoti:daniausiai pasitaikanius maiau sunkius nusikaltimusnedraudiminius nusikaltimusPriklauso nuo policijos produktyvumo (policinink skaiius, materialinis aprpinimas, darbo automatizacija, kai kuri funkcij atsisakymas...)Spaudimas policijai pasiekti tam tikr politini tiksl.Taupomi itekliai, gerinami ityrimo rodikliai ir nusikalstamumo lygis...

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (3)Nusikalstam veik registracijaUregistruoto nusikalstamumo pokyiai priklauso (tyrimas Nyderlanduose): nuo registracijos policijoje pokyi, nuo gyventoj praneim pokyi,1 % nuo rizikos tapti nusikaltimo auka pokyi.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (3)Nusikalstam veik registracija LietuvojeMRU 2012 m. atliko tikslins grups tyrim. Jo rezultatai:bkl netenkina vis, neatrodo naudinga, nemato pasekmi, neadekvats itekliai, iaikinamumo procentas, tarpinstitucin priepriea, nukentjusij elgesys, nauja reg. tvarka, atsisakyti maareikmi ir neperspektyvi veik tyrimo, rodikli atsisakymas.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (3)Nusikalstam veik registracijaRegistruotasis nusikalstamumas visada sudaro tik dal viso realaus nusikalstamumo.Ar tik dalies inojimas mums nedaro daugiau alos nei suteikia naudos?Galima ala - tikrojo vaizdo ikreipimas.Pastovaus santykio dsnis.Prof. V. Justickis: Joki tyrinjim negalima atlikti remiantis vien oficialija statistika. Nra joki mokslini garantij, kad oficialiosios statistikos duomenys bent apytikriai atspindi tikrj nusikalstamum.Nusikalstamos veikos yra labai skirtingos savo pobdiu, prieastimis, slygomis, jas darani asmen ypatybmis, todl bt nelogika tiktis, kad vis ri nusikalstamumas registruotoje statistikoje atsispindi vienodai.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (3)Nusikalstam veik registracija LietuvojeRegistruoto nusik. statistika:ikreiptai atspindi realj nusikalstamum (ne apie visas veikas pranea, ne visos uregistruojamos...),taiau maai latentins nusik. rys gana tiksliai,paremta teisikai reikming aplinkybi ityrimu, kur atlieka kvalifikuoti teisininkai,kaupiama nuolat ir sistemikai pagal patvirtint tvark.Todl inojimas apie nusikalstamum, remiantis registruoto nusikalstamumo statistika, yra informatyvus ir prasmingas.Nepriklausomai nuo realios padties ikreipimo registruotojo nusikalstamumo duomenys yra naudingi.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins inf. pagrindiniai altiniai (3)Nusikalstam veik registracijaSkatinantys praneti veiksniai:noras gauti pagalb, apsaug, gydym, kompensacij, draudim;noras atgauti pavogtus daiktus;manymas, kad nukentjs turi pareig praneti (galim. nubausti);noras, kad nusikaltlis bt nubaustas ir neturt naudos;noras, kad nusikaltlis bt sulaikytas nuo nauj nusik. darymo;teigiamas nusistatymas policijos atvilgiu;nukentjusiojo emocins reakcijos stiprumas;jei nusikalstama veika baigta (ne pasiksinimas);patirtos alos didumas;ginklo panaudojimas;patogumas praneti;nusikalstamos veikos pavojingumas, reikmingumas...

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins inf. pagrindiniai altiniai (3)Nusik. veik registracija. Sulaikantys nuo praneimo veiksniai:Manymas, kad policija nieko nedarys;Manymas, kad policija nieko negali padaryti;Nenoras, kad policija ir kiti mons vaistyt laik tirdami vyk;Praneimo kaina, nepatogumai;Praneimas gali bti prisipainimas paties nukentjusiojo silpnybi ar kaltumo, gali sukelti nepritarim i nukentjusiojo aplinkos moni;Praneimas gali sukelti pavoj asmens privatumui;Praneimas gali sukelti atsakomuosius veiksmus ir pablogjusius santykius;Nereikmingas, nepavojingas vykis, maa ala;Galimyb privaiai, asmenikai isiaikinti, isprsti problem;Tai yra danai pasitaikantis vykis;Nukentjusysis nemgsta ar bijo policijos;Nukentjusiojo ankstesn neigiama patirtis su policija, teismais...

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (4)Nusikalstam veik registracija.Registruotojo nusikalstamumo statistikos pagrindinai altiniai:VRM: Informatikos ir ryi departamentas: Statistika http://www.vrm.lt/fileadmin/Image_Archive/IRD/Statistika/index2.phtml?id=198 Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras: Automatizuota statistin informacin sistema http://www.nplc.lt:8000/asis/ Kriminologin statistika http://www.nplc.lt/statistika_krim_stat.aspx Lietuvos statistikos departamentas http://www.stat.gov.lt/lt/

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (5)2) Viktimizacijos tyrimai, kuri metu renkama ir analizuojama informacija, gaunama apklausiant asmenis, ar jie nukentjo nuo nusikalstam veik. Tokios apklausos pradtos reguliariai daryti JAV 1965 m. ios informacijos trkumai, netikslumo prieastys: neteisingas prisiminimas (ypa laiko atvilgiu, daniausiai nusikaltimas priskiriamas apklausiamajam laikotarpiui, nors jis buvo anksiau);apie t pat nusikaltim gali informuoti keli asmenys;geografinio nusikaltim pasiskirstymo neatitikimas respondent pasiskirstymui;netikslus informavimas apie nusikaltim dl juridinio neiprusimo, subjektyvaus nusikaltimo suvokimo;klaidinimas informacijos apie nebtus nusikaltimus pateikimas, ar informacijos, gautos i iniasklaidos, perpateikimas;nenoras informuoti dl asmenini, daniausiai psichologini prieasi (baim, gda, per daug asmenika, abejotinas paties elgesys ir t.t.)...

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (6)Viktimologini tyrim privalumai:Alternatyvus inf. altinis ofic. statistikai, jos vertinimui.VRM ministras politikas, kokio nusikalstamumo jam reikia?Gaunama informacija apie pranetas ir nepranetas veikas, al, (ne-)praneim prieastis.Ar policija vengia registruoti?Tarptautinis viktimizacijos palyginimas.moni vertinimai.Tiksliau parodo nusikalstamumo pokyius, nes respondent prisiminim, nor tiksliai atsakyti klausimus veikia maiau veiksni, negu reg. nusikalstamumo statistik.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (6)Viktimologini tyrim trkumai:Neapima vis auk (jurid. asmen, tam tikro amiaus asmen,...)Klausimai danai ne pagal teisines kategorijas.Respondentai neturi teisinio isilavinimo, subjektyviai suvokia.Neprisimena, netiksliai prisimena.Nenori informuoti...

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (6)Du pagrindiniai empirini duomen apie nusikalstamum altiniai (du spinduliai 2S):Registruoto nusikalstamumo statistika,Gyventoj reprezentatyvi viktimologini tyrim (apklaus) duomenys.

Skirtingas nusikalstamumo vaizdas, skirtingos paklaidos, savi privalumai ir trkumai, 2S duomen santykio problemos.Kaip apjungti (integruoti) iuos duomenis, siekiant vertinti nusikalstamum?

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (6)2 spinduli panaudojimas usienyjeDaugelyje paangiausi valstybi naudojami abu altiniai.Naudojami reguliariai darant nusikalstamumo alyje apvalgas ir vertinimus, formuojant politik policijoje...2S palyginimai, skirtum prieastys, latentinis nusik., nusikalstamumo kitimas, lygis, terit. palygin., nepranet dalis, vengimas uregistruoti, pokyi veiksniai...Skirting altini naudojimas padidina ivad patikimum.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU* K ir kaip norime matyti?

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacijos pagrindiniai altiniai (7).3) Gyventoj savianalizs (Self-report) tyrimai, kuri metu renkama ir analizuojama informacija, gaunama apklausiant asmenis, ar jie padar nusikalstam veik. Apklausa absoliuiai anonimin. Galimi ios informacijos trkumai, netikslumai:didel respondent dalis neatsako arba atsako neteisingai bet kuri pus (daniau sumainimo), kiekybs ir kokybs prasme;skirtingas suvokimas kas yra nusikaltimas (teiss paeidimas). Siekiant tai minimizuoti vykdomos apklausos pagal nusikaltim ris;asmuo galjo bti ne vykdytoju, o kitaip dalyvauti nusikaltime;galjo padaryti veik, bet bti u j neatsakingas.

Alfredas Kikis, MRU

2013.05.16Alfredas Kikis, MRU*Kriminologins informacins sistemos.Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro informacin sistema http://www.nplc.lt/centrov/prog/nplis/_nplis.aspx Kriminologinio pobdio informacins sistemos Lietuvoje. r. Alfredo Kikio disertacijoje http://www.nplc.lt/sena/lit/lit20/lit20-3sk.pdf Usienio valstybse bei tarptautinse organizacijose funkcionuojanios kriminologinio pobdio informacins sistemos. r. Alfredo Kikio disertacijoje http://www.nplc.lt/sena/lit/lit20/lit20-2sk.pdf

Alfredas Kikis, MRU

***********The Experiment, directed by Oliver Hirschbiegel, 2001, 120 minutes, Germany. The film is based on a famous experiment conducted at Stanford University, Palo Alto, California in 1971. Twenty-four male students participated in a psychological study of the effects of prison life, guards versus prisoners, and the resulting power struggle. The study was shut down after six days to avoid impending disaster.

***************************