Nr.24(297�738)

2010 m.liepos 1 � 7 d.

3-7 p.

Mes vël atstatom Katedrà. Jûs matot,Ji bus verta ir Dievo, ir ðio miesto.Bet, broliai mano, ðimtàkart svarbiauIr savo ðirdyse jà atstatyti.

Just. Marcinkevièius �Katedra�

Fotovi(t)raþai 29

Romualdas RAKAUSKAS

Recenzija... ar vieðaegzekucija?

Tautvydas NEMÈINSKAS

Dailininkui VaclovuiRataiskiui-Ratui � 100

Vasaros operetëAudronëMEÐKAUSKAITË

2 p.Violeta ÐOBLINSKAITË ALEKSA

Sakartvela:Gruzija, Georgija,Jurginija... 8 p.

Liepos 2 d., penktadiená, 21.30 val.kaunieèius ir miesto sveèiusPaþaislio festivalis kvieèia

á tradiciná renginá,skirtà Valstybës dienai, �bus parodyta Justino

Marcinkevièiaus drama �Katedra�.

Kauno pilies liekanos. XIX a. Ordos albumo litografija.

2

Vyksmas . 2010 m. liepos 1�7 d., Nr. 24 (297�738)

Adskio krislas

Funikulierius

Birþelis. Lietus. Rumðiðkës. Poetas Justinas Marcinkevièius. Kaiðia-doriø rajono meras Romualdas Urmilevièius jam áteikia Jono Aisèioliteratûrinæ premijà uþ lyrikos knygà �Vëlyvo vëjo vëliavos� (2009) iruþdeda àþuolo lapø laureato vainikà.Lietuva. Jonas Aistis. Justinas Marcinkevièius. Pabaigoje ir Mai-

ronis.Diena, kai ðvenèiamas J. Aisèio gimtadienis ir áteikiama jo vardo

literatûrinë premija, ðámet sutapo su Joninëmis � su poeto vardadieniu.Prieðkario nepriklausomoje Lietuvoje vardo diena labiau ir buvo ðven-èiama. Birþelio 23-iàjà lietus pliaupë be perstojo. Poetas Just. Marcin-kevièius su þmona Genute (kaip vëliau pasakys viena klausytoja � ge-ruoju angelu...) lankë aistiðkàsias vietas � Dovainoniø kaimo medþius,kuriems ðlamant augo tylus vaikas Jonukas, ir Rumðiðkiø kapines, ku-riose 2000 m. Aistis perlaidotas ðalia savo tëvø. Poetas Justinas perðla-po, skëtá buvo pamirðæs automobilyje. Lietus ilgai nedþiûvo nuo jo dra-buþiø lyg kokia giliai ásigërusi atmintis, kuria pasiremdamas Just. Mar-cinkevièius pasakojo jau gan tolimo laiko áspûdþius. �Vokieèiø okupa-cijos metais gimnazistai plaukëme garlaiviu ið Prienø á Kaunà, á teatrà.Netoli Paþaislio, ties Kampiðkiø kaimu, kaþkas parodë � va ten, tarp tøtrobesiø, yra ir Jono Kossu-Aleksandriðkio tëviðkë. Buvome girdëjæ ðiopoeto eilëraðèiø ið knygos �Poezija� (1940), juos mums padeklamavoPrienø�Þiburio�gimnazijosmokytojas JuozasEidukevièius. Man, kaimovaikui, knygos buvo sunkiai gaunamos ir tàsyk per laisvà pamokà mo-kytojo padeklamuoti Aisèio eilëraðèiai paliko didelá áspûdá. Vëliau, at-sivertæs ðià knygà, pajutau aistiðkà liûdesá, sunkiai ávardijamà sopulá,tarsi pamaèiau lygumas prie jo namø...�Iki ðiol visiems ant lûpø buvo Aisèio eilutë �Vienas kraujo laðas bût

tave nuplovæs�, o per ðá J. Aisèio literatûrinës premijos áteikimà sugrá-þome á eilëraðtá �Peizaþas�. �Laukas, kelias, pieva, kryþius (...) Geravargt èia, Lietuvoj!�Stabtelëjæs ties pastaràja eilute, Just. Marcinkevièius tarsi nudþiu-

go � �gal ðie þodþiai sulaikytø emigracijà?� Taèiau tuo paèiu metu irginèijosi su klasiku Aisèiu: �Vargti niekur nëra gerai, nei Anglijoje, neiRusijoje, nei Lietuvoje. Niekur. Bet tikëkime ateitimi, saviðkiø sugráþimuið visø uþsieniø, tikëkime, kad þmonës dar ir tëvynëje patirs darbo, gyve-nimo dþiaugsmà.�Poetas Justinas kalbëjo apie Aistá, gretindamas netolimas jø abiejø

tëviðkiø erdves, kaimo aplinkos ir darbø bendrystæ, dainas, tekstilæ,keramikà � visa formavo poetinæ pasaulëjautà ir jausenà. TaèiauJust. Marcinkevièius pripaþino, jog �neámanoma pakartoti aistiðkosdvasios, jis buvo Dievo siøstas þmogus apdainuoti Lietuvos likimà,liudyti atëjûnø okupantø plitimà. Lenkiuosi jam, myliu Aistá � tikrà,gilø, nedeklaratyvø, jis vienas reikðmingiausiø poetø lietuviø poezijosistorijoje. Be Aisèio gal ir að nebûèiau nei pajëgæs, nei sugebëjæs kurti�.J. Aisèio literatûrine premija Just. Marcinkevièius dþiaugësi ir di-

dþiavosi � santûriai, ramiai, kaip jis vienas temoka, prisipaþindamas,kad J. Aisèio kûryba jam padeda �kalbëti dabartiná Lietuvos jausmà,kalbëti jaunimui�, tarsi gludinti tà Aisèio eilutæ �Gera vargt èia, Lietu-voj!..�, kurià J. Aistis paraðë bûdamas tik 25-eriø metø.Kol Rumðiðkiø kultûros centro salëje aktorë Inesa Paliulytë skaitë

J. Aisèio eilëraðèius, kol Just. Marcinkevièius jø klausësi, kol solistasDanielius Sadauskas dainavo pagal J. Aisèio ir Just. Marcinkevièiausbei kitø poetø þodþius sukurtas dainas, akompanuojant Jûratei Land-sbergytei, uþ lango lijo ir lijo ne tik dangaus vandeniu, bet gal ir amþi-nàja atmintimi, o gal tekëjo ir J. Aisèio sielvarto aðaros dël visø buvusiøir esamø Lietuvos vargø. Taèiau salëje sëdinèiø ir klausanèiø þmoniøveidai nurimo, praðviesëjo, juos sotino klasikø poetinis þodis, kuriokasdienybëje labai stokojame.Iðkilmiø vakaras baigësi aðaromis � ðviesiomis, dël Lietuvos, dël sa-

væs, kai reikia nusiplauti sielos drumzles, iðsigryninti. Sakysite, senti-mentalu? Në kiek! I. Paliulytë paskaitë 1987 m. Just. Marcinkevièiausparaðytà eilëraðèiø ciklà �Pavasario balsai Pasandravy�, skirtà Mai-roniui. Visus pagavo bendras jaudulys, pats autorius ðluostësi aðaras...Tas graudulys � maironiðkas, aistiðkas, marcinkevièiðkas � tarsi trijøkartø poetø laikymasis uþ rankø, lyg jie bûtø giminës, susieti bendrosdidþios Motinos � Lietuvos.Kad ir kaip mes màstytume ir burnotume, jog tëvynë pamotë, kad ir

kaip bûtume iðblësinæ patriotinius jausmus, kad ir kaip trauktume bû-riais ið Lietuvos, vis tiek visada atsiras þmoniø, kurie kartos ðiuos poetøþodþius:�Taèiau Tëvynë dar nepraþuvus...� (Maironis);�Gera èia gyvent ir mirti...� (J. Aistis);�Vakarinio dangaus ðviesoje koks graþus tavo veidas, gimtine...�

(Just.Marcinkevièius).

Kalbëti dabartináLietuvos jausmà

AudronëMEÐKAUSKAITË

Galbût operetë labiau panaði ápavasará, taèiau vasarà ji Kaunemëgsta grynà orà, Kauno pilies pie-vas ir þiûrovø minias. Jau devinta-sis festivalis �Operetë Kauno pi-lyje� vël kvieèia visus uþdainuoti.Jo organizatoriai � Laimutë Kuz-mickaitë-Milaðienë, GediminasMaciulevièius, Danielius Vëbra,paèiame festivalio ákarðtyje ðven-èiantis jubiliejø, ir Benjaminas Þel-vys � ruoðdami koncertø programasvisada paiso Lietuvos kultûriniogyvenimo aktualijø. Todël ir ðiaismetais vienà ið festivalio dienø ski-ria Þalgirio mûðio 600-osioms me-tinëms paminëti. Tradicinëje festi-valio koncertinëje erdvëje, sodely-je prie Kauno valstybinio muziki-nio teatro, birþelio 27 d. skambëjopuèiamøjø instrumentø atliekamamuzika. Jau áprasta, kad èionai daþ-niausiai nuskamba lietuviø autoriøkûriniai. Koncerte patriotiniø dai-nø melodijas, marðus atliko Lietu-vos kariniø oro pajëgø puèiamøjøinstrumentø orkestras, vadovauja-mas kapitono Rièardo Kukulskio,susiejæs ðiandienà su Þalgirio mû-ðio laikais. Koncerte dalyvavo irvyrø vokalinis kvartetas �Opus vo-calis� (Giedrius Prunskus, Min-daugas Zimkus, Þanas Voronovasir Antanas Kulakauskas), kurio re-pertuarà taip pat pripildë patrioti-nës dainos.

Ðiømetø operetës festivalio vieð-nia � prancûzø muzika ir plati josvokalinës sceninës raiðkos retros-pektyva. Du koncertai prie Kaunopilies skirti ðios Europos ðalies sce-ninei muzikai reprezentuoti. �Lie-tuvoje labai daþnai statomos italið-kos operos � verizmas. Todël mesnorëjome prisiliesti prie gilesniøprancûzø autoriø. Prancûziðkojiopera buvo papildyta baletu, nes jipuoselëta Liudviko XIV, kuris begalo mëgo ðoká, dvare. Jo veikiamapasikeièia ir muzika. Prancûzø ope-ra dvelkia karaliðka didybe, turi ne-apsakomà �pudros kvapà� ir dau-gybæ spalvø�, � pasakojo L. Kuz-mickaitë-Milaðienë.Taigi liepos 4 d. 20 val. prieKau-

no pilies skambës prancûzø roman-tiniø operø fragmentai. Graþiausiasarijas ir ansamblius ið kompozitoriøCharleso Gounod, Georgeso Bizet,Jacqueso Offenbacho, Leo Delibe-so, Giacomo Meyerbeerio, Camil-le�io Saint-Saenso, JulesoMassenet,Jacqueso Fromentalio Halevy, Gus-tave�o Charpentier kûrybos dainuosþymûs Lietuvos operosmeistrai: Al-girdas Janutas, Ieva Prudnikovaitë,Sandra Januðaitë,Merûnas Vitulskisir kiti. Vakare dalyvaus ir garsusisLatvijos bosas, teatro �La Scalla� irkitø Europos prestiþiniø operos te-atrø solistas Romanas Polisadovas �jis jau seniai, suþavëtas neáprastos irpatrauklios erdvës, norëjo atvykti ámûsø festivalá. Dainuos þavi vieð-nia ið Prancûzijos � lyrinis sopranasAlketa Cela, kurios pasirodymà tu-rës ávertinti patys klausytojai. Tiki-mës, jog nenusivils.

Vasaros operetë�Nepaprasto groþio ir didybës

kupina barokinë prancûzø muzika.Operose tuo metu dainavo tik vy-rai kastratai, kurie atlikdavo ir mo-teriðkas partijas. Taèiau dabar jauyra gamtos sukurtø kontratenorø.Vienas jø dainuos ir mûsø festiva-lyje � tai solistas ið AzerbaidþanoAleksejus Spirinas, ðiuo metu gy-venantisVilniuje ir pastaraisiaisme-tais lankantis pamokas pas þymiau-sius Lietuvos operos dainininkusbei pedagogus Vytautà Juozapaitáir Sigutæ Stonytæ. �Vos iðgirdæ, su-siþavëjome jo balso tembru. Tai itinreta gamtos dovana, tokiø balsø pa-saulyje labai maþai. Nors uþsimer-kæ spëtume, kad girdime moteriðkàbalsà, jo �metalinis� skambesys visdëlto turi unikalumo. Barokinësmuzikos groþis atsiskleidþia lanks-tume, todël svarbûs visi niuansai,melizmos, forðlagai. Daþniausiaikontratenorai renkasi barokinæ mu-zikà, taèiau ádomu bûtø iðgirsti jøatliekamas ir kai kurias mecosop-ranø, gleþnø jaunuoliø partijas. Be-veik visi ðie dainininkai yra liekni,labai subtilûs ir poetiðki � tarsi neðio amþiaus vyrai�, � sakë L. Kuz-mickaitë-Milaðienë.Dainininkas atliks Marc-Antoi-

ne Charpentier kûriniø, kurie pasmus dar nëra skambëjæ. Todël pro-grama labai ádomi ir intriguojanti.Solistui pritars tik styginiø orkest-ras ir klavesinas, nes ði muzika ne-gali prarasti barokinio ðleifo. Kylaabejoniø, ar atvira erdvë neiðblað-kys muzikos subtilumo ir niuansø,taèiau organizatoriai prisimena is-torijà ir teigia, jog niekas nebus pra-rasta. �Prancûzijos dvare koncertai,spektakliai buvo rengiami ne tik sa-lëse, bet ir labirintø soduose. Vadi-nasi, tai pabandyti galime ir mes.Pilis mums suteikia papildomos ge-ros energetikos, nes yra tarsi gyvadekoracija. Kai ieðkojome vietoskoncertamsKaune, norëjome bûtentðios erdvës. Juk dauguma opere-èiø veiksmø vyksta pilyse, rûmuo-se�, � teigë organizatoriai.Koncerte iðgirsime ir þymøjá ru-

sø violonèelininkà Sergejø Roldu-ginà. Prancûzø operos vakarà diri-guos Julius Geniuðas, Jonas Janu-levièius ir sveèias ið VokietijosBernhardas Epsteinas, su kuriuo or-ganizatoriai susipaþino Ðanchaju-je. Labai dþiugu, kad puikiems pa-saulio muzikams kaunietiðkas fes-tivalis atrodo ádomus. Rusijos jau-nimo simfoninis orkestras dalyvau-ja jau tradiciðkai. Taèiau já papildomûsø ðalies atlikëjai bei du muzi-kai ið Lenkijos ir Latvijos. Festiva-lis � puiki galimybë jiems tobulin-tis. Jauniesiems tai savotiðkosmeistriðkumo pamokos, nes rusø or-kestro lygis labai aukðtas. Deja, dëlfinansiniø sunkumø nebus sureng-tas atlikëjø konkursas, todël bentinstrumentininkai galës pasisemtipatirties.

Liepos 5 d. 20 val. toje pat isto-rinëje erdvëje skambës prancûzøautoriø lengvøjø sceniniø veikaløfragmentai: melodijos ið nuotaikin-gøjø opereèiø (juk bûtent Prancû-zijoje gimë jaunesnioji operos se-suo), kurios pas mus taip pat labairetai statomos. �J. Offenbachas yraoperetës pradininkas, paraðæs 99 ðioþanro kûrinius, kuriø mes visai ne-þinome. Pernai buvo jo jubiliejus,todël ði muzika sulaukë labai daugdëmesio. Tai miniatiûrinës opere-

tës, kurias net kelias galima pama-tyti per vakarà. Todël ir mes pradë-jome nuo J. Offenbacho, gavome joklavyrus ið Vokietijos�, � apie ope-reèiø vakarà pasakojo L. Kuzmic-kaitë-Milaðienë.Prancûzø operetë labai lyriðka

ir kartu dramatiðka. Joje nëra tiekdaug aistros kaip austrø, vokieèiøoperetëse, taèiau gausu þavesio,galantiðkumo, koketiðkumo ir ra-mumo. Festivalio reþisierius Kæs-tutis Jakðtas jau màsto apie ðiø ope-reèiø pastatymus Lietuvos sceno-je. Iki ðiol pas mus vyravo Vienosir Rusijos klasika, nes neturëjomekitokiø galimybiø. Dabar, kai pa-saulis atsiveria, jau norisi paþintinaujus dalykus, kitas muzikavimotradicijas. Prie Kauno pilies � darvienas þavus, graþus ir lengvas va-karas. Be opereèiø, skambës ir po-puliariø ðiuolaikiniø RichardoCocciante bei Claude MichelioSchönbergo miuziklø, kino filmømelodijos bei garsiosios prancûzøchanson. Nors jø klausytis norisiprie þvakiø ðviesos ir vyno taurës,tikimasi, jog bent panaðià atmosfe-rà sukurs pripaþinta ðio þanro atli-këja Rasa Rapalytë, padedama ren-ginio reþisieriaus.

Nukelta á 9 p.

Atsitiko kaip atsitiko:Ministras Èaplikas klupo dël Skiko,Ministras Masiulis dël UrbonoPanaðiai apsiliurbino...

Romanas Polisodovas.

Alketa Cela.

Aleksejus Spirinas.

3

.2010 m. liepos 1�7 d.,

Nr. 24 (297�738)

Romualdas RAKAUSKAS

Kraþiø natiurmortastarp ðkotø ir dzûkø

Kaþkelintà syká pervertus Min-daugo Kavaliausko albumà �Kra-þiø portretas� (�Ðviesos raðtas�.Kaunas, 2009) niekaip nepalieka

keistø abejoniø ðleifas. Maþakal-biui Rimaldui Vikðraièiui papras-èiau � trumpai drûtai ávertino:�nuobodi knyga�, ir jam viskasaiðku, o mums tenka svarstyti, ko-dël toks ðiuolaikiðkas jauno kau-nieèio poþiûris á jaukiai uþdarà irsimpatingà miestelio gyvenimànevirto didþiumà tenkinanèiu,meniðkai gelmingu iðsipildymu.Pirmiausia þvelgdamas á nu-

gelsvëjusias spalvotas fotografi-jas pradedi átarinëti spaustuvës�Arx Baltica� kompiuteriø specia-listus. O gal èia apgalvotas noraspasislinkti senovinio koloritolink? Ávade autorius deklaruoja,kad, sugráþæs ið prabangiø loza-nø, paryþiø, èikagø ir atvaþiavæsá Kraþius, tikëjosi pamirðti viskà,�ko mokësi apie fotografijà, ir pa-keisti nusistovëjusius fotografi-nius poþiûrius�. Tokius revoliu-cingus þodinius siekius gyveni-mo tikrovë daþniausiai pasuka sa-va kryptimi. Tiesa, naujoviðkumoalbume netrûksta, ðiuolaikinis ma-dingas stilius darniai iðlaikomasvisame leidinyje. Bet prisiminæs,

kaip átaigiai, originaliai, su mo-dernia poetine terapija ir taip patspalvotai Lietuvos miesteliusportretuoja Vytautas Stanionis,dokumentiniame informatyvumepaskendusioje Kraþiø temoje pa-sigendi jautresnës gilumos. Netgijaunatviðko verþlumo. Raciona-liai tikslus fotografavimas prime-

na seniokiðkà golfo þaidimà, kurðaltai paskaièiuojamas kamuoliu-ko / fotografijos kelias, kur pirðtu/ objektyvu parodoma, bet ðirdi-mi nesuðildoma.M. Kavaliauskas ypaè mëgsta

gyvenimo fragmentavimà. Sim-boliðka titulinë albumo nuotrau-ka �Liolia ir jos ðuniukas karðtà

2002 m. vasaros dienà�. Autoriuidaug svarbiau ne paèios Lioliosiðgyventais rûpesèiais paþymëtasveidas, o suneðiotas, su þaviaioperetine emblema �Lovely� san-dalas ir meiliai prie jo prisiglau-dæs ðeimininkës numylëtinis. Ar-ba �Laidotuvës Kraþiø kapinëse2002 m. liepà�, kur vietoje gedu-lingo kraþiðkës veido matome re-klamiðkai ðvieèianèià firminæ�Hermes� skarelæ. �Seserys su le-dais ðv. Roko atlaidø mugëje.2002 m. rugpjûtis� � seserø ðiojenuotraukoje iðvis nëra, tik jø apy-rankiuotose ir þieduotose ranko-se laikomi baltakremiø ledø vaf-liniai kauðeliai. Truputëlá kilste-lëjus fotoaparatà ir atvërus saulë-tos jaunystës þvilgsnius, atsiras-tø seserø asmenybës, natiurmor-tas pavirstø portretu. Bet gal tadaneliktø M. Kavaliausko stiliaussavitumo ir neleistinai bûtø pa-þeistos konceptualumo taisyklës.Prabangiai, net dviem fotogra-

fijomis, pristatomas architektas irpoetas ið Èikagos ChristianasNarkiewicz-Laine, kurio ðeimosistorija buvo susieta su senaisiaisKraþiais. Vienur sveèio veidà vi-siðkai uþdengia fotoaparatas, ki-tur � profesionali �Panasonic�vaizdo kamera, o þmogaus taipir nepamatome. Tokie reklami-nio fotografavimo avantiûrizmaiM. Kavaliausko mëgstami ir ver-tinami, tarsi ið tø garsiø firmø jamnubyrëtø koks naudos trupinëlis...Ádomus natiurmortinio stiliaus

atradimas, kai autorius savo he-rojus fotografuoja su jau padary-tomis jø nuotraukomis. Toks dvie-jø vaizdø sugretinimas tarsi iðra-dingas leitmotyvas pereina per vi-sà albumà ir baigiasi sudëtingusugalvojimu: Virgio Bakuèio, josûnaus Justino ir dukros Astospirðtinëtos rankos ant tvenkinioledo laiko savo vasariðkà iðsiren-gusiø ir ákaitusiø mauduoliø at-vaizdà (su veidais). Áspûdingaskontrastas!Labai gerai fotografijø infor-

matyvumà prapleèia iðsamûs pa-raðai: �Modestas Navickas prie të-èio automobilio. Jis viliasi, kad,kai tëtis parduos buliø, nupirksjam ir jo broliams kompiuterá þai-dimams. 2002 m. liepa�, �Sigitasneseniai gráþo ið Norvegijos. Posusitikimo su draugais miestelyjejis gráþta á namus. 2002 m. lapkri-tis.� Pastaroji nuotrauka patraukiane tik pirmojo minkðto sniego nu-balinta erdve, bet ir netikëtai á kai-miðkai jaukià miestelio ramybæásiterpusia Norvegija. Juodomismaðinø provëþomis tolstanti ma-þa Sigito figûrëlë nostalgiðkaiapibendrina gimtinës portretà.Kiek tokiø jaunø tautieèiø kas-dien iðtirpsta abejingo pasauliokraðtovaizdþiuose?

Nukelta á 5 p.

Fotovi(t)raþai 29

Mindaugo KAVALIAUSKO nuotraukos

4

TILTAI . 2010 m. liepos 1�7 d., Nr. 24 (297�738)

Tautvydas NEMÈINSKAS

Ko sau pageidauja menininkas �juk ne pagyros, o jo siekiø suprati-mo, nesvarbu, ar pavykæs jo ban-dymas. /Hermannas Hesse/...mes tik aiðkiname vieni kitø

darbus. Visur knibþda vien komen-tarai. Autoriaus tenka ieðkoti su þi-buriu. /Michel de Montaigne/Në vienas þmogus bet kuriam

kitam þmogui nëra autoritetas vi-sose srityse. /Joseph Maria Bo-chenski/

Kai apie savo kolegø kûrybàëmë raðyti þinomas fotomenininkasRomualdas Rakauskas, nenuste-bau. Pirma � tai kruopðtus savo dar-bo profesionalas. Antra � anksèiaujis jau yra raðæs (turi net þurnalistodiplomà). Treèia � iki ðiol ne vieni�Fotovi(t)raþai� ið tiesø atrodë so-lidûs, argumentuoti ir skoningi,kaip ir pats ðio ciklo pavadinimas.Bet ðtai po netikëtai egzaltuoto

ðios serijos raðinio Nr. 23, kuriamelaukiau populiaraus keliautojo fo-toalbumo pristatymo (ar recenzi-jos?), kilo keletas minèiø, nes teks-to autorius savo kai kur padrikais irnetgi perdëm emocingais iðpuoliaismanæs neátikino. Taigi panoraukiek ramiau pamàstyti ir apie recen-zuojamos (?) knygos autoriø, ir apiepatá recenzentà.Kadangi R. Rakauskas yra pri-

paþintas menininkas (rengiant ðátekstà, �Fotovi(t)raþø� autoriui bu-vo áteikta netgi Nacionalinë kultû-ros irmeno premija), jam gali (ir pri-valo) bûti taikytini aukðèiausi ver-tinimo kriterijai ne tik (!) fotomenosrityje.Ðiuo raðiniu visiðkai nebandau

kvestionuoti R. Rakausko kaip fo-tografo talento. Taip pat neruoðiuginamosios kalbos ir saldþiø liaup-siø keliautojui Pauliui Normantui,kurio ne tiek fotoalbumai, parodosar kita kultûrinë veikla, kiek asmenssavybës atsidûrë ir Andriaus Jaku-èiûno (�Nemunas�, 2009, Nr. 43),ir R. Rakausko (�Nemunas�, 2010,Nr. 1) paniekos taikiklyje.Nors raðinio pradþioje kritikas

bendrais bruoþais ir eksponuoja(kaip duoklæ? � tarsi pro sukàstusdantis) lojalumà P. Normantui(�meniðkai tvirèiausias albumas�,�fotografas átikino savo kûrybiniomeistriðkumo branda�), taèiau tuojpat suprieðina Rytø þinovo profe-soriaus Audriaus Beinoriaus (saky-èiau � labiau Rytø teoretiko ) iðsa-mius pasakojimus apie budizmà irkeliautojo P. Normanto (labiau Ry-tø praktiko) vaizdus: �A. Beino-riaus tekstai sukëlë didelá smalsu-mà ir norà aplankyti tas keturiasypaè patrauklias valstybes�, o ðtaikeliautojo fotografijos �ðitokioporeikio nesuþadino�, � bandoáteigti mums R. Rakauskas. Galtoks suprieðinimas (vienam sutei-kiant pozityvumo, o kitam � ne-gatyvumo) jau buvo nulemtas ið-ankstinës neigiamos nuomonësapie keliautojo asmenybæ? Kadtaip gali bûti � jauti iðsyk. O to-liau skaitydamas �Auksinio LaiVëjaus skersvëjus� pamatai ir ási-tikini tokio spëjimo teisingumu.Gaila, jog iðties iki ðiol kvalifikuo-tai raðæs R. Rakauskas �neiðlaiko�ir ima taðkytis ásiûèio ir þeminimopurslais. �Nesuþadino� � ar tai rim-tas argumentas recenzijoje? Galproblema tûno paties kritiko (re-cenzento) asmenyje?Sutinku � P. Normanto fotoalbu-

mai nëra �prikimðti� vien aukðèiau-sio meninio lygio vaizdø. Prisime-

Recenzija... ar vieða egzekucija?nu, vartant kà tik iðleistà antràjà joknygà �Nenugalëti Amdo tibetie-èiai� ðmëstelëjo nuojauta, kad ðioautoriaus kûryba � visiðkai ne stu-dijiniø ieðkojimø patirties subran-dinti, bet keliautojo þvilgsnio �pa-gauti� kadrai �ið gyvenimo� klajo-jant. O tai jau visiðkai apèiuopia-mas skirtumas, tad nenuostabu, kad,pasak A. Jakuèiûno gandø perpa-sakojimo, �profesionalûs fotografai(anokia èia paslaptis?) raukosi irreikðmingai raudonuoja dël kole-gos fotografijø meninës kokybës�.Gal P. Normanto fotografijos yra

tik sudëtinë ávairiapusës gyvenimoveiklos dalis, todël nereikëtø kiek-vienai jø taikyti aukðèiausiø foto-grafinio meno kriterijø? Tuomet irvilkas bûtø sotus, ir avis sveika. Ko-dël jis negali uþimti savo gyveni-mu susikurtos �niðos�, rinkti � lygdvasiniø patyrimø medø � kelionë-se uþfiksuotø akimirkø herbarus: irþodinius, ir vaizdo?Pirmoje raðinio dalyje R. Ra-

kauskas dar bando (visiðkai neápras-tai sau � pavirðutiniðkai!?) papasa-koti apie pristatomà knygà, o ant-roje nuklysta á padrikà ir visiðkainemandagø pasiðaipymà. Trumpaiaptaræs kai kurias autoriaus fotogra-fijas, ðoka niekinti asmená, visiðkainesigilindamas á jo gyvenimà, ne-ieðkodamas kûrybos intencijø, tuolabiau � esminiø egzistenciniø tiks-lø. Visiðkai nesistengdamas suvok-ti ir pamatyti P. Normanto gyveni-mo ir veiklos visumà. Ádomu, kasiðprovokavo toká nevaldomà pyk-èio priepuolá?�Paðiurpau.AlbumasDievui!Ne-

girdëta puikybë�, � ásiþeidþia R. Ra-kauskas. O að manau atvirkðèiai �tokia dedikacija visiðkai neðoki-ruoja ir jokios puikybës èia nëra.Net jei koks Anglijos premjerlygosfutbolininkas ar ATP 1000 Didþio-jo kirèio turnyro tenisininkas, bëg-damas á aikðtelæ, persiþegnoja � nie-kas, manau, ið to nedaro tragedijos(nes tikëjimas yra privatus asmensdalykas, o þiûrovui svarbiau patsþaidimas), tuo labiau neraðo tokiøtulþingø tekstø.Beje, R. Rakauskas turëtø pa-

ðiurpti ir dël kiekvieno uolaus krikð-èionio Lietuvoje ir pasaulyje, nesjie visas savo intencijas, darbus irnet gyvenimà skiria (savotiðkai de-dikuoja) Dievui (vienuoliai �ypaè!).Jei atsargiai, be iðankstinio ið-

didumo ir arogancijos pastudijuo-tume P. Normanto gyvenimo in-tencijas, þodþius ir veiksmus, pa-aiðkëtø, jog dar prieð 20 metø jissuprato, kad yra... tik Dievo áran-kis. Argi èia nëra tiesos netgi pla-èiausia prasme? Argi mes savo va-lia galime palaikyti savo gyvybæ?Ar patys esame visatos ir visos gy-vybës joje valdytojai? Taigi jispasiðventë bûtent tam darbui, ku-rá dirba iki ðiol. Toks yra P. Nor-manto gyvenimo �stilius� � kiekneáprastas hedonistiðkai nusitei-kusiam miesèioniui.Á keliautojo pasakymà �esu bu-

distiniø paþiûrø Romos katalikas�recenzentas vël sureagavo neadek-vaèiai skaudþiai ir tarsi koks vidu-ramþiø dogmatikas scholastas mes-telëjo: �Ar toká susidvejinimà lei-dþia abiejø religijø dogmos, neþi-nau.�Manyèiau, jog tai yra ne susidve-

jinimas, bet sintezë arba � plates-nis poþiûris. Tai galëèiau árodyti pa-ties P. Normanto biografijos deta-lëmis bei daugybe panaðiø faktø �iðgyvenimo� (bent kiek plaèiau þvel-giantieji á pasaulá tai ið karto suvo-kia). Bet pirmiau á galvà �ðauna�H. Hesse�s prisipaþinimas, kai jisperkopë keturiasdeðimtmetá: �Jaunebesitikiu sugebàs suprantamaiformuluoti savo pasaulëvaizdá.�

Nepaisant to, vëliau jis gavo litera-tûros Nobelio premijà!Jei paþvelgtume á XX a. Euro-

pos kultûrà, nerastume në vieno þy-mesnio menininko ar kultûros vei-këjo, kurio pasaulëþiûros nebûtøpaveikæ Rytai. Tai ir FriedrichasNietzsche, ir Martinas Heideggeris,ir Arthuras Schopenhaueris, JeromeSalingeris, Albertas Schweitzeris,Ezra Poundas, Vincentas van Gog-has ir daugelis kitø.Nesuprantu, kam taip þiauriai

kibti á atlapus, spekuliuojant reli-giniais argumentais, norint panie-kinti nusipelniusá (tikrai ne ma-þiau nei pats kritikas) þmogø?Kiek þinau, netgi aukðèiausi bu-distø ir krikðèioniø hierarchai su-sitinka, bendrauja, o abiejø kon-fesijø vienuoliai renkasi, draugemedituoja. Ir nieko baisaus neat-sitinka...Ðtai kà daugiau nei prieð dvide-

ðimt metø kalbëjo XIV Tibeto Da-lai Lama: �Kadangi skirtingos reli-gijos visais laikais ginèydavosi,uþuot ieðkojusios bûdø bendramtikslui pasiekti, per pastaruosius 20metø að nepraleisdavau në vienosprogos susitikti su krikðèioniø vie-nuoliais � katalikais ir protestan-tais, taip pat su musulmonø, þydøir, be abejo, hinduistø religijø at-stovais. Mes susitikdavome, kartumelsdavomës,medituodavome, dis-kutuodavome apie ávairias filoso-fines idëjas. Að labai domiuosikrikðèioniðka praktika ir tuo, komesgalime iðmokti ið jø sistemos, ly-giai kaip ir budistinës praktikos kaikurie aspektai, ypaè meditacinëspraktikos, galëtø bûti taikomoskrikðèioniø Baþnyèioje.�Man visuomet këlë ðleikðtulá

fanatikai (savotiðki sektantai) �tiek religiniai, tiek verslo, tiek po-litikos � jie ne tik nemato reiðkiniøvisumos, bendrø (ávairiø lygmenø)dësniø ar neáþvelgia reikalo gelmës,bet per prievartà bruka savo siauraisuprastà davatkiðkà vienintelës tie-sos (ar net �iðsigelbëjimo�) modelá.Atleiskite, bet panaðø dvelktelëji-mà pajutau po ðiø gerbiamo R. Ra-kausko raðinio þodþiø...Keista, jog solidus fotomeninin-

kas ima manipuliuoti garsios, nese-niai mus palikusios raðytojos Jur-gos Ivanauskaitës pasakymu priva-èioje aplinkoje (kas dabar gali pa-tikrinti ðá faktà?): �Teisi buvo J. Iva-nauskaitë (...) P. Normantà pavadi-nusi uþterðtos karmos þmogumi.�Taip R. Rakauskas solidarizuojasisu visuomenëje þinomu þmogumi.Ar raðytoja ir dailininkë ið tiesø tu-rëjo tokià Dievo dovanà (ar apara-tûrà?), ágalinusià konstatuoti kar-mos ðvarumo laipsná? Ir kodël raðy-toju bei kritiku pavirtæs fotografasgriebiasi tokios tolimos jam srities?O gal jis pats jau yra ir karmos diag-nostikos specialistas? Nors ir labaipopuliari visuomenëje (tiek dvasi-nëmis paieðkomis, tiek kûrybine sa-viraiðka), J. Ivanauskaitë nebuvobudizmo, o tuo labiau karmos tyri-mo autoritetas. Budizmui paskyru-si trilogijà, vis dëlto liko tik raðyto-ja, dailininkë ir keliautoja. Be abe-jo � nuostabus þmogus. O R. Ra-kauskui turëtø bûti ðiek tiek gëdadël savosios karmos, kad jis, pasi-naudodamas (átaigumo dëlei!) þy-maus þmogaus gal tik panaðiai ið-tartais þodþiais privataus pokalbiometu, kaltina savo vaikystës kaimy-nà, iðvieðindamas savo subjektyviànuomonæ, taip norëdamas sumen-kinti ne tik P. Normanto kûrybà, betir gyvenimà � visà jo tikslingà pa-sirinkimà tarnauti kultûrai ir þmo-nëms. �Budistas niekada neuþdar-biaus ið jam ðventos religijos. Spe-kuliuoti budizmu � ðventvagið-ka�, � nerimsta �Fotovi(t)raþø� au-torius. Ádomu, ar daug to budizmo

P. Normantas �pardavë� ir uþ kiek.Juokingas kaltinimas... O gal ke-liautojas ið tiesø turi ne vienà skly-pà prie Baltijos jûros ar prie Trakøeþero, gal net vieðbutá Vilniaus cen-tre? Kaþin, koks jo sukauptas kapi-talas per tuos 30 klajoniø metø...Gal internete yra jo milijoninë tur-to deklaracija?Pagal kaltinimo tonacijà atrody-

tø, jog R. Rakauskas tikrai þino (jauyra suskaièiavæs) ðio �aferisto� su-grobtus turtus. Ávardytø � ir neliktøjokiø abejoniø. P. Normantas bûtøgalutinai demaskuotas ir �sudoro-tas� (kiek þinau, kelionëse jis ieð-ko nakvynës tik uþ kelis dolerius �kad bûtø pigiau. Ádomu, ar kiekvie-nà mûsø patenkintø tokiø nakvy-niø patogumai visus 30 metø?).Juokauju, suprantama...Bet èia gerbiamas R. Rakauskas

turbût turi galvoje ðventvagiðkàmintá, jog nenuilstantis keliautojastik apsimeta gyvenàs pagal budis-tines tiesas, o ið tiesø priklauso vi-siðkai kitam tikëjimui ar kaþkokiaigrësmingai sektai. Neva budizmàpasitelkia savo asmeniui populia-rinti. Keista, kodël jis gerbiamamrecenzentui atrodo totalus apsime-tëlis?Kaltinti P. Normantà dël garbës

troðkimo taip pat atrodo visiðkai ne-padoru. Ar noras raðyti eilëraðèius,fotografuoti, siekti ásteigti lietuviønamus Tibete ir Rytø muziejø Lie-tuvoje yra tik scenos ir plojimø sie-kimas? Kas ávyko R. Rakausko sie-loje, kad jis viskà ima versti aukð-tyn kojomis? Netiki në vienu ke-liautojo þodþiu, o tuo labiau � vie-ðu veiksmu.Ar nuolatinis alinantis klaidþio-

jimas akmenuotais keliais, neven-giant rizikos ir nesirûpinant savomaterialia ateitimi, nuolat fiksuo-jant tolimiausiø, daþnai skurdþiøtautø egzistencijos akimirkas ir vissiekiant parodyti tai kitiems � pa-rodø, interviu, knygø pavidalais �yra tik labai nemoralus (R. Rakaus-ko manymu) garbës vaikymasis?Kaþin... Matyt, já veja kur kas aukð-tesni tikslai nei tik saviraiðka ar kie-to þemaitiðko charakterio pasireið-kimai.P. Normantui, kiek þinau, malo-

niau stebëti þvaigþdæ pro stogo ply-ðá miegant apleistoje Tibeto trobe-lëje ar medituoti Everesto papëdë-je. Jam daug svarbiau fotojuostelë-je áamþinti dulkëtà vaiko galvelækur nors priekalnëse, nei brautis ámiestuose garbës dalijimo ritualøorgijose besistumdanèiø kolegøbûrelius...Pripaþinkime � kai kurie, bijan-

tieji kur nors toliau iðkiðti nosá, dariki ðiol bando ðildytis prie penkias-deðimties metø senumo laurø, argine taip? Paulius drásta eiti vis pir-myn � vis ið naujo tikrindamas ir sa-vo, ir kitø pasiryþimø trajektorijas.Jau visiðkai perþengiamos pado-

rumo ribos, sviedþiant toká verdik-tà: �(...) save pametæs, be savo þe-mës, be namø, be dvasinës ramy-bës, pasmerkæs save amþinojo kla-joklio lemèiai...� Ko siekia nusipel-næs fotomenininkas R. Rakauskas,vaikystës laikø kaimynà pavadin-damas �nelaimëliu� ir bandydamastokià sampratà áteigti mums?Kas verèia recenzentà taip neko-

rektiðkai ir gana staèiokiðkai áþei-dinëti þmogø, kuris yra viena ryð-kiausiø figûrø pastarøjø deðimtme-èiø Lietuvos (ir ne tik) kultûros ba-ruose? Nejau jis vienas apgavo, ap-dûmë akis visai Lietuvos visuome-nei: paprastiems pilieèiams, kultû-ros atstovams, intelektualams? Galjis � iliuzionistas? Turbût esu itinnaivus, taèiau niekaip negaliu pa-tikëti, jog P. Normantas � apgavi-kas, bejausmis manipuliuotojas vi-suomenës nuomone, apsiðaukëlis iranalfabetas. Negaliu, ir tiek. Matyt,daug laiko reikia pragyventi ðiojeþemëje, kad suprastum kai kuriøþmoniø veiksmø ir kalbø intenci-jas. Galø gale � koks skirtumas, ko-kius �grûdus�mes èiamalame? Lai-

kas viskà sulygina, nugramzdina áuþmarðtá, o þmogui iðëjus lieka tikesminës jo pastangos. Keli já api-bûdinantys darbai ir frazës, pavyz-dþiui: buvo nuoðirdus, auksiniørankø þmogus, bet paskendo... Ar-ba � gërë, valkatavo, bet puikiai gro-davo bandonija... O gal ir taip: ieð-kojo teisybës, geras buvo þmogus,bet vëliau nusigyveno, skurdo ikimirties. Visaip atsitinka.Bet gráþkime prie temos. Keistai

atrodo � nelaimëlis, apdovanotas irLietuvos, ir Vengrijos garbës þen-klais: medaliais, premijomis, besi-dþiaugiantis savo misija, trokðtan-tis ðviesos provincialumu ir de-struktyvumu alsuojanèiai tëvø þe-mei... Raðantis eiles, leidþiantisknygas, rengiantis parodas... Iki ðiolvisgi mylintis savo tëvynæ � kitaipnegráþtø, nebendrautø ir nesidaly-tø ádomiausiomis patirtimis. O ði-taip elgiasi net ne viena deðimtis(ar ðimtai) tûkstanèiø lietuviøemigrantø, kurie visiðkai nesiruo-ðia gráþti ir kaþkodël nepatenka áR. Rakausko akiratá, nëra apskel-biami tëvynës iðdavikais, klajûnaisbe vietos ir panaðiai...Drástu vël nesutikti su R. Ra-

kausku � P. Normantas ne pametësave, bet atrado. Savo valia, sàmo-ningai pasirinko toká gyvenimo bû-dà, pasaulio paþinimo stiliø, kûry-bos specifikà ir... laisvæ. Visus tuosklajoniø deðimtmeèius keliautojasmàstë tik konstruktyviai ir nuosta-biai tikslingai, sutelkæs savo valià,jausmus, protà vienam projektui �dirbti dël Lietuvos, plësti savo, osykiu ir tautieèiø akiratá. Taip, dëlto teko atsisakyti kasdienio kom-forto ir saugumo, áprastø sësliemsmiesèioniams. Taèiau niekada ne-girdëjau jo dejuojant dël sunkumøar dël tokio pasirinkimo. Atvirkð-èiai � kaþkada jis juokaudamas pa-sakë, jog kai nusibos bastytis � vis-kà mes á ðalá, o fotoaparatà � á ugná.Be jokio tragizmo ar pozos.Jau beveik isteriðkoje raðinio pa-

baigoje R. Rakauskas � ásivaizduo-kite! � reiðkia uþuojautà (!?). Neapy-kantos pikas � desperatiðkas �palin-këjimas� (prakeiksmas?): �Tegu saublaðkosi. Tegu ardosi.� Ádomu, ko-kio tikëjimo dogmos leidþia tokávieðà chamizmo su didybës intona-cijomis deklaravimà? Budizmo?Krikðèionybës? Ar islamo? Ne tikman turbût smalsu bûtø suþinoti.Apskritai � kaþkodël vieni P. Nor-

mantà giria (sutinku, gal ir per daugegzaltuotai), o kiti � tiesiog á ðunsdienas... Kaip yra raðæs LeonidasDonskis apie taip pat kontroversið-kai mûsø visuomenëje priimamàasmenybæ, filosofà Arvydà Ðlioge-rá: �Mes nerandame tinkamos kal-bos jam nusakyti, já patogiai apgy-vendinti mûsø kultûros ir egzisten-cijos namuose, pagaliau já ávardy-ti. (...) Ádomu, o kas galëtø ir turëtødidelæ asmenybæ, visada paþeidþia-mà dël savo talento, minties inten-syvumo, atvirumo ar sàmoningosprovokacijos ir rizikos, apsaugoti(...)?� Ar ðiø þodþiø negalëtume tai-kyti ir nestandartinio gyvenimo irmàstymo atstovui � P. Normantui?Ið antrosios �Fotovi(t)raþø�

teksto dalies, þaiþaruojanèios ar-ðios neapykantos fluidais, galimaátarti, jog recenzentà galbût paga-vo klaidingai suprasto postmo-dernizmo stilistika � aðtriø pasisa-kymø ekstazë (lyg bulvarinëse TVlaidose �super.lt�, �Kakadu�, ar�Nuodëmiø top 10�), kai viskasverèiama tik pajuoka. Net tai, kasbrangu, ðventa, dvasinga. Supran-tu � R. Rakauskas taip bando gintilietuvybæ, patriotizmà, bet tai da-ro tyèiodamasis ið kitø, ne maþiausubtiliø dalykø � individualios kû-rybos neáprastumo, nestandartiniogyvenimo bûdo pasirinkimo, veik-los kaip aukos realizavimo, lais-vës rinktis, kà kalbëti, ir daugelágàsdinanèio nuoðirdaus atvirumoiðpaþinimo.

Nukelta á 7 p.

5

. 2010 m. liepos 1�7 d., Nr. 24 (297�738) TILTAI

Fotovi(t)raþai 29Atkelta ið 3 p.

Albume vasaros karðtymeèius pramaiðiuiatvësina subtilaus spalvingumo þiemiðkiKraþiø vaizdai. Juose daugiausia nuotaikøir nuoðirdumo. Prie jø gretintina ir raudo-nais automobilio paþibinèiais iðraiðkingaiperbrëþta slëpininga Vëliniø prieblanda ��Kapiniø gatvës �galinë stotelë� � kapinësVisø Ðventøjø vakarà. 2002 m. lapkritis�.Kaþkuriame interviu M. Kavaliauskas pri-

siminë jo fotografiniø ágûdþiø formavimuisireikðmingà átakà turëjusá, 1976m.mirusá ame-rikieèiø fotografà Paulà Strandà. Mûsø jau-nystës laikais ðis savitas menininkas irgi bu-vo svarbi kelrodë þvaigþdë. Nustebintas jau-nojo kolegos judëjimu tais paèiais tolimos pra-eities meniniais takeliais, susiradau 1954 m.fotografuotà ir po deðimtmeèio Drezdene ið-leistà P. Strando albumà �Land der Graser�.Nekukliai pasidþiaugiau savo dvideðimtme-èio kaimietuko neþinia ið kur tada susiforma-vusiu geru iðmanymu, nes ir ðiandien nedidu-kës Ðkotijos salos ðiaurietiðkai tvirtà ramybæbylojantys þmoniø veidai, rûsèiai akmeningipeizaþai ir sodrûs natiurmortai visiðkai nepra-radæ galingos meninës átaigos. Uþburiamai, sutauriu orumu prie savo akmeniniø namø sie-nø paminkliðkai stovintys ðkotai menininkotalento jëga atrodo tarsi ne pozuotø, o ið topaties akmens iðkalti amþinai ten gyventø kaipuþtikrinti savos þemës ir tvirtø namø ðeimi-ninkai. Pavydþiai pasvaièiojau: gal jie bau-dþiavos ir pereinamo kiemo nusiþeminimø sa-vo istorijoje nepatyrë...Lygindamas su keistaspalviu M. Kava-

liausko albumu, akivaizdþiai pajauti, kokámeninës jëgos pranaðumà turi kokybiðkosnespalvotos fotografijos magija. O kraþið-kiø pozavimuose slypi laikinumas, kartaisnet menkadvasiai pakvailiojimai, kokiesantûriesiems ðkotams ir dvasine ðvarapaþymëtoje P. Strando kûryboje tiesiog ne-ásivaizduojami. Ar fotografo papraðyta, ardidelio vaidybinio noro vedama senutë Ju-zefa, atsigulusi karste, dþiaugiasi, galëda-ma pasiðaipyti ið mirties. Toliau ðitaip ma-kabriðkai smaginasi netgi dvasininkas: �Ku-nigas Stanislovas Letukas, pavaduojantisKraþiø klebonà jo nebuvimo metu, ruoðda-mas baþnyèià laidojimo ceremonijai, pozuo-ja juokaudamas � visi mirsime... 2002 m.spalis.� Gerai, kad bent savo stiliumi M. Ka-valiauskas fragmentuoja tik gulinèio kuni-go batø padø ornamentikà. Visas vaizdas suilgaskverne juoda sutana ir palaimingu vei-du bûtø pasityèiojimo virðûnë.

�Objektyvu siekiau praryti viskà, kas tie-siogine ar perkeltine prasmëmis maitino prie-ðeuropietiðkàjà Lietuvos kasdienybæ.Maniau,kad tai yra graþu, nes tikra.� Tikra groþiu pa-verèia tikkûrëjo talentas.KodëlþavimësP.Stran-do menine tiesa ir abejojame M. Kavaliauskodokumentine tikrove? Todël, kad pirmuojuatveju pasineriama á gyvenimo ir þmoniø psi-chologinæ gelmæ, o antruoju � neturint rei-kiamo dvasinio kuro, nuslystama pavirðuti-niðkumais.Nenuraðykime ir giluminës devyndarbio

taisyklës. Albume pateikiamoje biografijo-je áspûdingai rikiuojasi perpildytas M. Ka-valiausko gyvenimo grafikas: fotografas,menotyrininkas, fotografijos kritikas, kura-torius, publicistas, dëstytojas, leidëjas,vieðosios ástaigos ,,Ðviesos raðtas� vadovas,

fotomeno festivalio �Kaunas Photo�vadovas, fotografijos galerijos �F galerija�ákûrëjas ir vadovas. Pasirodo, net vienuoli-kadarbis! O kada susikaupti menui?Palyginimø laiptais lengviau pasiekiama

tiesa. Atverskime beveik tuo paèiu metu su�Kraþiø portretu� Raimondo Paknio leidyk-loje pasirodþiusá Arûno Baltëno ir Onos Dro-belienës (unikalûs jos uþraðyti tarmiðki teks-tai) albumà / studijà �Ðilø dzûkai�. Visi trysaptariamieji leidiniai savo tematika visiðkaiidentiðki: þmonës, peizaþai, natiurmortai.A. Baltënas nudþiugina jaukiø spalvø

vaivorykðtëmis. Net stebiesi, kad ryðkusspalvingumas neerzina, o padeda dar imliaupajausti dzûkø gyvenimo groþá ir prasmin-gumà. Atsisakius spalvø viskas nykiai su-pilkëtø, prarastø ðviesø gyvybingumà ir dzû-kiðkà optimizmà. Þvelgdamas á smagiau-siais tautieèiais pas mus tituluojamus mie-lus dzûkø veidus dþiaugiesi ir stebiesi, kad,kaip toje dainoje, �rodos, ir vargo nebuvo,ir skausmo upeliai iðdþiuvo...� Netrûkstaðypsenø ir kraþiðkiø veiduose, bet kaþkodëljomis nesinori tikëti.

Sugretinkime dviejø fotografø skerstu-ves. �Marius Trakðelis (kairëje) su tëvaisVirginija ir Antanu ir mamos patëviu Alek-sandru ruoðia �truputá kotletø� studentuiAndriui (antras ið kairës), iðvykstanèiam áKaunà. 2002 m. rugpjûtis.� Prie baigiamosdoroti skerdienos tvarkingai surikiuota ðei-myna su peiliais rankose ne itin draugingaiþvelgia á fotografuojantá egzekutoriø. Uþkeleto atvertimø matome ant staliuko su-krautà kruvinai rausvuojanèiø laðiniø krû-và �Kiauliena ir telefonas. 2002 m. rugpjû-tis�. Blykste apðviestas, atstumiamai natû-ralistinis vaizdas skubina uþversti nema-lonø puslapá. (Vëliau pagalvojau: gal siu-þetus primityvinanti tiesioginë blykstësðviesa yra modernumo privalumas?)�Agutë Jeremièienë su sûnumis doroja

skerdienà. Margionys, 2007.� A. Baltënasnestabdo átempto darbavimosi, o gaudo ið-raiðkingiausià þmoniø iðsidëstymà. Jam tal-kina ramus besaulis apðvietimas. Gretimuo-se puslapiuose raiðkia ðviesa pagyvinti es-tetiðkai patrauklûs ir tiesiog �skanûs� deðrønatiurmortai. Ðie eiliniai kaimiðki epizodaimeniðkumu nepralenkia nuostabiø virtuvi-niø, bendravimo su bitëmis, muzikavimo,audimo, senovinio Vëliniø lauþo ir dauge-lio kitø scenø, bet jie, lyginami su M. Kava-liausko skerstuvëmis, parodo esminius dvie-jø fotografiniø poþiûriø skirtumus � ðaltàracionalumà ir jautrø þmogiðkumà.Be iðlygø renkuosi giliai iðjaustà A. Bal-

tëno gyvenimo matymà ir skaidrø jo sielosþvilgsná. Bet jaunoji karta tikriausiai bal-suoja uþ �postmoderno diskurso� narkoti-nius smilkalus. Jiems taip matosi, jiems taipgyvenasi. Pagaliau taip atsinaujinimokrypèiø nuolat ieðko visi menai.Geranoriðkas baigiamasis istoriko Egi-

dijaus Aleksandravièiaus tekstas �Atrastagentis� � tarsi atskiras tobulai suræstas sta-tinys, kuris deramai galëtø lydëti bet kuráklasikinës lietuviðkos fotografijos leidiná.Moderniam, �nusistovëjusius fotografiniuspoþiûrius pakeisti� atëjusiam M. Kava-liauskui beveik geriau tiktø ðiuolaikiniømenotyrininkø savita ir sudëtinga, tik pa-laimintiesiems ákandama leksika uþkoduo-ti pamàstymai. Jie organiðkai pritaptø priegiminingø vaizdø.Ankstesniuose �Fotovi(t)raþuose� liko

neáterptas Aleksandro Macijausko ðiai te-mai tinkamas negailestingas pastebëjimas:�Konceptualizmas Lietuvos fotografø kûry-boje yra jø ieðkojimø impotencijos pateisi-nimo advokatas. 2010 m.�Ðtai taip, ponai, aukðtøjø modernizmø pi-

lotai!

James Mac Donald. RonaldMac Donald. Neil Mac Donald. Paulo STRANDO nuotraukos

Birutë Bileckienë. Kapiniðkës, 2006 m. Arûno BALTËNO nuotrauka

6

TILTAI . 2010 m. liepos 1�7 d., Nr. 24 (297�738)

Baigæs Kauno meno mo-kyklà Vaclovas pradëjo da-lyvauti parodose Lietuvoje,Latvijoje, Estijoje. 1935 m.dalyvavo Lietuvos grafikosmeno parodoje Èekoslovaki-joje. Uþ Maironio baladës�Jûratë ir Kastytis� medþioraiþiniø iliustracijas Pary-þiaus pasaulinëje parodoje�Menas ir technika moder-niame gyvenime� 1937 m.V. Rataiskis buvo apdovano-tasGarbës prizu. Tais paèiaismetais dalyvavo tarptautinë-je medþio raiþiniø ir litogra-fijos parodoje Èikagoje, pra-dëjo dirbti Vytauto Didþio-jo kultûrosmuziejuje (dabar-tiniame Nacionaliniame M.K. Èiurlionio dailës muzie-juje) vyr. muziejininku.Taèiau netrukus malo-

nios, su kûryba susijusios ke-lionës baigësi. 1944 m. suþmona Regina bei dukterimiRamona teko gelbëtis irtrauktis á Vienà (Austrija), pokaro � á Augsburgà (Vokieti-ja), tenmenininkas spëjo ásteigti pri-vaèià dailës mokyklà, buvo pakvies-tas skaityti paskaitø Tarptautinëjemeno akademijoje Miunchene, �Þi-buriø� savaitraðèiui kûrë iliustraci-jas. Gyvendamas Vokietijoje Vac-lovas dalyvavo tarptautinëje Grafi-kos ir knygos meno parodoje Belgi-joje, o 1949 m. kartu su kitais lietu-viø menininkais iðleido knygà �40medþio raiþiniø� ir pats iliustravo�Dvylika juodvarniø�.1949 m. menininkas su ðeima

emigravo á Australijà. Ið pradþiø áPertà, 1954 m. atvyko á Sidnëjø. Èiapadëjo organizuoti pirmàjà Austra-lijos grafikos meno parodà ir buvovienas ið Sidnëjaus grafikø draugi-jos (Sydney Printmakers) kûrëjø.1967 m., propaguodamas lietuviømenà Australijoje, suredagavo albu-miná leidiná �Vienuolika lietuviødailininkø Australijoje�.V. Rataiskis daug dëmesio skyrë

grafikos estetikai. Juozas Keliuotiskartà já apibûdino taip: �VaclovasRatas-Rataiskis ornamentalus, betjauèiàs grafikos esmæ.�Grafikosme-no, formos, estetikos kokybësV.Ra-tas ieðkojo ávairiausiose grafikostechnikose. Dailininko grafikos sti-liø, motyvus veikë naujos aplinky-bës ir gyvenama vieta, taèiau jambûdingas dekoratyvumas nedingo.Po 1966 m. diagnozuotos leuke-

mijos V. Ratas iðgyveno dar septy-nerius metus ir tada sukûrë paèiusdþiaugsmingiausius, spalvingiau-sius savo grafikos darbus. Spalvin-gose monotipijose vyrauja australið-ki motyvai � gamta, paukðèiai, èia-buviø gyvenimo scenos.Dailininkas mirë 1973 m. Sidnë-

juje.Suþinojusi tëèio ligos diagnozæ

V. Rato kûrybos iðsaugojimu ir pro-

pagavimu ëmë rûpintis duktë Ramo-na. Ji atsisakë baleto trupës gastro-liø ir 1967 m. surengë keletà sëk-mingø tëèio personaliniø parodøNiujorke, Èikagoje, Klivlende, LosAndþele ir Vaðingtone.Dukters dëka V. Rato parodos

vyksta ir Lietuvoje. 1998 m. vienajø buvo surengtaVilniaus dailësmu-

ziejuje. ÐiaismetaisV.Rataiskio-Ra-to jubiliejinë paroda �Dþiaugsmodailininkas� pirmiausia pristatytaNacionaliniame M. K. Èiurlioniodailës muziejuje Kaune � vienojepirmøjø V. Rataiskio darbovieèiø.Ðiuo metu paroda stabtelëjusi Drus-kininkuose � Vytauto Kazimiero Jo-nyno galerijoje, o nuo liepos 7 d. iki

pat vasaros pabaigos jà bus galimaaplankyti Lietuvos dailës muziejausRadvilø rûmuose Vilniuje.V. Rato palikimas saugomas

Australijoje, JAV, Vokietijos, Lie-tuvos muziejuose ir privaèiose ga-lerijose. Nacionalinis M. K. Èiurlio-nio dailës muziejus turi 27 jo dar-bus, kai kuriuos jø dovanojo daili-ninko duktë Ramona bei Èikagosgalerija. Parodoje rodomas 21 mu-ziejaus saugomasV.Rato darbas.Di-dþiàjà ekspozicijos dalá sudaro Lie-tuvos dailës muziejaus turimimenininko kûriniai. Jø net 37 ir 4kliðës bei knyga �Dvylika juodvar-niø�. Taip pat retrospektyvà papil-do 11 dukters Ramonos parodai at-veþtø kûriniø bei kolekcininkø ási-gyti darbai.Radusi laiko tarp baleto pamokø

Vilniuje ir Latvijoje, RamonaRATAS sutiko �Nemunui� papasa-koti apie tëvelio kûrybà ir labai spal-vingà savo paèios gyvenimà.

� V. Rato parodø Lietuvoje buvone tiek ir daug. Per maþai apie jáþinome.� Tai jau treèioji paroda Lietu-

voje, nes po tëvelio mirties Geno-vaitë Kazokienë buvo atveþusi jodarbø ið Australijos á Vilniaus dai-lës galerijà. Taèiau Kaune � pir-masis kartas. Todël dþiugu, kadpagaliau surengta paroda tëveliojaunystës mieste. Jis èia baigë me-no mokyklà, 1937-1940 m. dirboM. K. Èiurlionio muziejuje. Man la-bai padëjo Antano Kuèo � tëveliodraugo ið Kauno meno mokyklos �sûnus Vidimantas. Jis mane susira-do ir pasiûlë daug senø istoriniø nuo-traukø, kuriø net pati nebuvau ma-èiusi. Tuometinë menininkø drau-gystë Kaune buvo tokia stipri, kadperduota net kelioms ateities kar-toms. Jø vaikai tokie patys ðilti. Manypaè dþiugu, kad Lietuvos muzie-jai tëvelio ðimtmeèio proga pasiûlësurengti parodas Kaune, Druskinin-

kuose ir Vilniuje. Esu labai dëkingavisiems, kurie prisidëjo rengiant pa-rodø ciklà, taip pat Australijos lie-tuviø fondui uþ ðiam projektui skir-tà paramà.� Jûs esate profesionali baleto

ðokëja, taèiau meilë grafikai uþko-duota genuose?� Mano gyvenime buvo daug

vingiø ir iðsiðakojimø. Australijo-je, kai ten atvykome, þmonës visið-kai nevertino originaliosios grafi-kos, nes apie jà nieko neþinojo.Ma-no tëvelis V. Ratas pirmasis subûrëgrafikus ir 1960 m. surengë pirmàplaèià Australijos grafikos parodà.1961 m., tëveliui darant didþiausiàátakà, þymiausi Australijos grafikaiásteigë Sidnëjaus grafikø draugijà�Sydney Printmakers�. Dabar ðidraugija yra didelë ir garsi, norsanksèiau Australijos þmonës nesu-gebëjo atskirti originalios grafikosnuo laikraðèio spaudiniø. Todël no-rëjosi pratæsti tëvelio darbus. 1986m., po mamos mirties, radau grafi-kos galerijà, kuri ðvietë þmones.Kartu su ja sukûriau 40 minuèiøtrukmës videojuostà �Kas yra ori-ginalus grafikos darbas?�, kuriojenufilmuota vizualia medþiaga pa-grásta paskaita. Vëliau ði galerija or-ganizavo pirmàjà grafikos mugæ,kurioje buvo demonstruojama ma-no sukurta teorinë medþiaga. Bet irto man buvo negana. Norëjosi gra-fikà nuimti nuo sienos ir sukurti dra-buþiø kolekcijà. Padëjo labai dauggerø þmoniø, tarp jø � Sidnëjausme-nø mokyklos tekstilës skyriaus va-dovas, todël galëjau iðsiversti finan-siðkai ir sukurti pirmà drabuþiø ko-lekcijà, kurià vëliau su Australijosdizaineriais pristaèiau ne vienojepasaulio ðalyje. 1990 m. lankiausipas Amerikos lietuvius, kurie ma-no darbuose atpaþino tëvelio brai-þà. Surinkti pinigai mano siûlymubuvo nusiøsti á Lietuvà, nes mantai daryti buvo labai malonu. Sutekstile dar dirbau gana ilgai. Ákû-riau firmà, kuriai viena ir vadova-vau � man visada sekësi.� O baletas, kodël bûtent jis?� Á já mano kelias nebuvo aiðkus

ir tiesus, pradëjau labai vëlai. Galkad namuose buvo per daug bale-to. Ðoko mano mama, teta ir dëdë.Jie visiðkai atsitiktinai tik atvykæ áAustralijà ásitraukë á susijusius suðokiu darbus. Tuo metu ðalyje pa-geidauta baltaodþiø emigrantø. Vosiðlipæ ið laivo mano giminaièiai bu-vo nufotografuoti, pavadinti bale-to emigrantais ir pateko á laikraðtá.Jau po poros dienø juos pakvietëdirbti tik dël tos vienos sëkmingosnuotraukos.Visada norëjau bûti vaistininkë,

taèiau kûnas privertë apsigalvoti.Dar vaikystëje mano sveikata suðlu-bavo, todël turëjau daugiau judëti,sportuoti. Pamaniau, kad geriausiabûtø ðokti baletà. Nors klasëje bu-vau pati vyriausia, stambiausia, manlabai sekësi.

Nukelta á 7 p.

Ratas apsisukoDailininkui Vaclovui Rataiskiui-Ratui � 100Lietuvai savo pirmosios nepriklausomybës laikømenininkus tenka

susirinkti ið naujo. Visas mûsø aukso fondas sunaikintas, iðbarstytas,todël tenka gelbëti tai, kas dar likæ. Ko nepasiglemþë karas, priglobësvetimos ðalys. Australija � dailininkà, grafikà, pedagogà VaclovàRataiská, kuris dël uþsienieèiams sunkiai iðtariamos pavardës tapoRatu. Taèiau tai tik gyvenimo siûlo galas, o pradþia � 1910-øjø vasa-rio 25 d. Paseirës kaime, Seinø apskrityje, kur senelis, o vëliau ir tëvas,turëjo vandens malûnà. Vaclovas buvo pirmasis ið keturiø vaikø. Jaudeðimtmetis jis atsiskleidë kaip talentingas pieðëjas, todël siûlas nuvin-guriavo á Kaunà. Èia baigæs gimnazijà, V. Rataiskis Kauno meno mo-kykloje studijavo grafikà pas Adomà Galdikà. Vëliau tobulinosi Itali-joje. Priklausë 1933 m. susikûrusiai grupei �Forma�, buvo aktyvusarsininkas, Lietuvos dailininkø sàjungos narys. Australijos motyvai Vaclovo Rato grafikoje.

1934-aisiais... Vaclovas Ratas su dukra Ramona.

Dailininkas Vokietijoje su mokiniais.

7

. 2010 m. liepos 1�7 d., Nr. 24 (297�738) TILTAI

Atkelta ið 6 p.

Po pirmø RAD egzaminø net ga-vau stipendijà. Jau po trijø mënesiøligoninës gydytojui suðokau savopirmàjá menuetà. Vëliau daug dirbauir devyneriømetø trukmësbaletokur-sà baigiau per penkerius metus. Uþ-sibrëþiau tikslà, jog septyniolikosmetø jau bûsiu teatre ðokanti profe-sionalë, ir tai ávykdþiau. Tëvelis visàlaikà mane mokë gyventi kûrybiðkaiir taip áveikti kliûtis. Bûdama ðeðio-likos, dar nepilnametë, ëjau á perþiû-ras teatre. Mokiausi paèiø ávairiau-siø ðokiø, nes maniau, kad tik mokë-dama viskà galësiu aktyviai dirbti irneliksiu bedarbë.Australijoje buvodiegiama tikKa-

raliðkojo ðokio akademijos sistema.Tad ir mano teta turëjo mokytis iðnaujo, nes rusøbaletomokyklos aust-ralai nepripaþino. Mama labai dþiau-gësi mano karjera, nes að pasiekiauviskà, ko jai nepavyko. Ir tëveliopseudonimà iðlaikiau visà gyvenimà.Man tai garbës ir atpaþinimo þenklas,kuriuo didþiuojuosi.� Taèiau svaiginanti karjera stai-

ga nutrûko?� 1962 m. Australijoje ásikûrë

�Ballet Company�, kurioje að pasie-kiau savokarjeros aukðtumas, nes tuometu ðalis kultûrà pasirinko savo pri-oritetu. Visa penkiasdeðimt ðeðiøþmoniø trupë buvo pusmeèiui iðsiøs-ta á pasaulines gastroles. Að visai ne-tikëtai iðgarsëjau patekusi svarbia-me Melburno dienraðtyje á nuotrau-kà kartu su Rudolfu Nurijevu � di-dþiule to meto baleto þvaigþde. Ma-nau, þurnalistai mane palaikë prima-balerina Margot Fontaine, nes buvaulabai á jà panaði.Kai jau tapau soliste, turëjau svar-

biø sutarèiø, numatytø gastroliø, neti-këtai susirgo tëvelis.Negalëjau tuopa-tikëti. Nusprendþiau savo karjerà pri-stabdyti ir jam padëti. Jau anksèiaubuvau surengusi keletà tëvelio grafi-kos parodø Melburne, ið kuriø pirmà-jà atidarë mûsø teatro primabalerina.Vëliau nusprendþiau padaryti pertrau-kà balete ir rengti tëvelio parodasAmerikoje. Ten gyveno daug jo drau-gø ið Lietuvos, todël nebuvo sunku.Man visi dailininkai labai padëjo. Tu-rëjau pasiûlymø likti Niujorke, nesþmogui, kuris pastaruoju metu ðokotrupëje su R. Nurijevu, tai buvo visaipaprasta. Taèiau að gráþau áAustralijà.Ir nesigailiu. Dvideðimt metø baletomokiau privaèiose Sidnëjaus mokyk-lose, dabar vël po ilgesnës pertraukosgráþau á ðià sritá, turiu mokiniø, su ku-riais labai patinka dirbti. Dþiaugiuo-si, kad mano ágûdþiai pripaþinti ir potokio ilgo laiko.� Ryðkiausi prisiminimai apie të-

vus lieka ið vaikystës, kokie jie?� Gyvenimo Lietuvoje að nelabai

ir pamenu. Mëgdavau bûti pas tëtámuziejuje ir pas mamà teatre. Taèiau

daug laiko praleisdavau ir su aukle,kurià mylëjau. Ið Lietuvos turëjau tikvienà þaislà, já mama leido pasiimtiprisiminimui � þvilganèià negriukæ.Emigruodami palikome beveik vis-kà, taèiau tëvelis sakydavo, kad tai,ko þmogui gyvenime reikia, jis galipats susikurti. Todël turtai man irginebuvo svarbûs. Mano tëvelis buvolabai ramus, kantrus ir inteligentið-kas. Niekad nepavargdavo man aið-kinti nesuprantamø dalykø tol, koljie tapdavo svarbûs ir aiðkûs. Niekonegrûsdavo per prievartà.� Tëvelio kûryba turëjo bûti itin

stipri, jei privertë jus nutraukti savodarbus?� Labai dþiaugiausi, kad tëvelio

liga buvo stabilizuota, ir jis tuo metusukûrë paèius dþiaugsmingiausius,spalvotus savo darbus. Bûtent tadaatrado unikalø savo stiliø. Iki to ëjoilgai, nes nenorëjo aklai sekti mada.O ir laiko kûrybai neturëjo tiek daug.Atvykæs á Australijà dirbo privalo-muosius darbus keramikos srityje, omedþio raiþiniai tapo jo laisvalaikiopomëgiu, didþiàja meile. Ið pradþiøAustralijos gamtà ir vaizdus jis iðrai-þydavo kvepianèiame sandalmedy-je. Vieno raiþinio paruoðimas truk-davo visà mënesá, tad vëliau iðradosavo autorinæ technikà � raiþymàgip-se. Tai minkðta medþiaga, todël dar-buose vyravo labai grakðèios, leng-vos, lakios linijos. Pora �gipsiniø�darbø yra ir dabartinëje parodoje.Australijos menininkai, susibûrædraugijoje, stebëjosi V. Rato iðradin-gumu. Darbai �Fragmentai erdvëje�taip pat atlikti nauja jo technika. Të-velis panaudojo paprasèiausià virtu-vinæ folijà ir spalvotus daþus � tech-nikàpavadinometalografika.Ðiedar-bai labai patiko meno gerbëjams, to-dël daþnai ir noriai juospirkdavo.Kû-rybiðkumas tëveliui neleido nurimti.Á Australijà ið Lietuvos jis atsiveþëlabai brangø kiðeniná laikrodá. Vie-nà dienà jis suduþo, taèiau tëvelis joneiðmetë, o panaudojo savo darbe�Pieno fabrikas�. Vëliau jis kurdavodidelio formato darbus ant stiklo, ja-ponø vandens daþø liejimo technikàpakeitæs aliejiniais daþais. Dirbti bu-vo gana sunku, nes tëvai gyveno ma-þame name. Atspausti atspaudus jampadëdavo irmama. Á visusdarbus ádë-ta be galo daug meilës.Tëvelá labai veikë Australija, jos

gamta. Augmenija, gyvûnai, abori-genø kultûra buvo itin svarbi. Ja uþ-sikrëtë ið karto atvykæs á ðià ðalá. Lie-tuviðkumo beveik neliko. Áprastà lie-tuviðkà ornamentiðkumà pakeitë vie-tos formos ir koloritas.� Gal ir nostalgija nekamavo?� Ið pradþiø buvo sunku, nes dve-

jus metus teko atidirbti valdþiai pa-èius sunkiausius darbus. Tuo metuAustralijai reikëjo paprastø darbinin-kø. Todël ir V. Ratui teko kilnoti ply-tas fabrike. Taèiau gerø þmoniø dëka

jis pateko á golfo klubà. Ðis darbasjam buvo tiesiog svajonë. Sukûrëdvideðimt du medþio raiþinius be-vaikðtinëdamas ir rankiodamas ka-muoliukus tuose laukuose. Vëliau te-ko dirbti keramikos fabrike, kuriamepravertë Kaunomokykloje gautos þi-nios apie keramikà, glazûras. Tendirbdamas iðrado dar neþinomø gla-zûrø. Viena vaza bus eksponuojamair Vilniuje. Dailës muziejuje daugiauerdvës, todël ir ekspozicija platesnë.Jie jau turi anksèiau mano dovanotødideliø grafikos darbø. O viskà, kàatveþiau ðá kartà, taip pat èia palik-siu. Kelis darbus, tiesa, teks parduotikolekcininkams, nes Kaune surengtaparoda finansuojama mûsø paèiø, omes nesame milijonieriai. Suprantu,kad Kauno muziejams dabar sunku.Taèiau að apie pinigus stengiuosi kuomaþiaugalvoti.Dar tëvelismokë, kadsvarbiausi dalykai gyvenime yra lais-vë ir kûryba. Su ðia jo dovana iðspren-dþiu visas savo problemas. Kadangiabubuvomemenoþmonës, vienaski-tam padëdavome, paþvelgdavome ávienas kito kûrybà ið ðalies. Kartaisjis praðydavo sugalvoti jo darbamspavadinimus.� O kaip sekasi gyventi Sidnëju-

je? Ten jûs labai aktyviai ásitraukusiá lietuviø bendruomenës veiklà.� Australijos bendruomenëje da-

bar dedasi ne patys geriausi dalykai.Nors þmoniø, rodos, ne tiek jau daug,taèiau susitarti sunku. Deja, kai kuriøjø ðlovës troðkimas ar asmeninës am-bicijos uþgoþia bendrus tikslus. Gai-la, Sidnëjuje lietuviai taip susiprieði-næ, kad nesmagu gyventi. Gal, jei tu-rëtume lietuviðkà baþnyèià ir visusvienijantá kunigà, bûtø lengviau.Taèiau labai daug dirbame, ir að

stengiuosi prisidëti rengiant Australi-jos lietuviø dienas. Ypaè ðokio srity-je. 1998 m. kartu su Jurgiu Þalkauskuásteigëme Lietuvos baleto bièiuliødraugijà, jos deðimtmeèiui buvo su-rengtas spektaklis, á kurá pakviesti trysbaleto ðokëjai ið Lietuvos, Nacionali-nës M. K. Èiurlionio menø mokyklosBaleto skyriaus diplomantai KristinaGudþiûnaitë ir Voicechas Þuromskasbei jø reþisierius, þymus Lietuvos ba-leto primarijus Petras Skirmantas. Bi-èiuliaujamës su ðokio teatru �Aura�,kuris dalyvavo ir atidarant tëvelio pa-rodà Kaune. �Auros� vadovë BirutëLetukaitë ir ðokëja Lina Puodþiukaitëtaip pat dalyvavo tame sëkmingamespektaklyjeSidnëjuje.Prieðkeletàme-tø buvo sukurtas bendras australøme-nininkës, choreografësKarenKerkho-ven ir �Auros� ðokio projektas �Dru-gelio efektas�. Tenka organizuoti lie-tuviø ðokëjø atvykimus ir pasirody-mus Australijoje.Vis dar optimistiðkai þiûrime á at-

eitá, ypaè puoselëdami mainus tarpAustralijos ir Lietuvos.

KalbinoAudronëMEÐKAUSKAITË

Recenzija...ar vieða egzekucija?

Atkelta ið 4 p.

O jei dël pilietybës � að �uþ�Pauliø! Kai kitados raudonøjø ki-nø nelaisvëje atsidûrusiam ke-liautojui reikëjo pagalbos, Lietu-vos jis buvo atstumtas, tai yra �iðduotas, paliktas likimo valiai.Todël jis turi teisæ visiðkai lais-vai pasirinkti savo santyká su to-kia �tëvyne�.Sëslusis niekada nesupras kla-

jûno, �uþsikrëtusysis� Rytais nie-kada nebus normalus krikðèionið-kojo fanatiko arba tuðèiagarbio ci-vilizuoto (?) miesèionio akyse.Nieko baisaus, kad �Fotovi(t)raþø�autorius gan primygtinai bandoáteigti skaitytojui, jog P. Norman-tas gyvena neteisingai, o turëtøgyventi pagal jo, R. Rakausko, ver-sijà.Ið tiesø galima átarti, jog netgi

jø abiejø pasaulëþiûra visiðkaiskirtinga: gyvenimo vertës, kûry-bos esmës, egzistencinio þmogausgyvenimo tikslo prasme. Ðtai kàsako F. Nietzsche apie iðsiskirian-èio ið visø savo unikalumu þmo-gaus sielà: �Didþiadvasá þmogø da-ro tai, kad aistra, kuri tauruolá pa-siglemþia, yra keistenybë, apie ku-rià jis pats nieko neþino; tai reto irunikalaus poþiûrio realizacija gy-venime ir kone beprotystë; taikarðèio jutimas dalykuose, kurievisiems kitiems atrodo ðalti; tai ge-bëjimas atskleisti vertybes, ku-rioms dar neiðrastos svarstyklës;tai aukø atnaðavimas ant aukurø,skirtø neþinomam dievui; tai nar-sa be pretenzijø ágyti garbës; taisavæs patenkinimas, besiliejantisper kraðtus ir atitenkantis þmo-nëms ir daiktams.�Apskritai � suprasti pasaulá tik

pagal vienà vienintelá scenarijøyra, ðvelniai tariant, stagnuojantispoþiûris. Juk nëra vienos tiesos,kaip reikëtø gyventi. Tûkstantme-èius þmonës jos ieðko...Savaime suprantama, kad ir

drastiðkai moralizuojantis (o kurdingo vos prasidëjusi fotografijøalbumo recenzija?) R. Rakauskastiesiog negali bûti autoritetas vi-sose srityse (o ypaè � pasirenkantgyvenimo strategijas). Jam siûly-èiau kiek laisviau (þaidybiðkiau)paþvelgti á P. Normantà. Kad ir to-kiu kampu, kaip neseniai miræsamerikieèiø filosofas RichardasRorty: �Ne taip svarbu, kaip nu-gyvenai savo gyvenimà, svarbiau,ar sugebi apie já papasakoti iki toldar negirdëtu þodynu.� Ar neatro-do, kad P. Normantas jau daugiaukaip prieð 20 metø pradëjo visið-kai kitoká, vakarietiðkiems stan-dartams prieðingà, gyvenimà. Taiplaèios dvasios þmogus, kuris pa-sirinko gyventi toliau nuo dabar-tinëmis technologijomis þaiþa-ruojanèio civilizuoto (?) beprot-namio...Iki ðiol visà laikà jis tarsi kûrë

(jei galima taip formuluoti) pasa-kojimus apie save: interviu, eilë-raðèiø, fotografijø, kelioniø pavi-dalais. Jis integraliai gyveno tame,kà stebëjo, skaitë, raðë. Visas � irsiela, ir kûnu.Dël tokio keliautojo gyvenimo

bûdo gal ir susiformavo tam tikrøpoþiûriø á já visuma, kuri jau pa-nëðëja á legendà. To nepaneigsi.Þvelgdamas á P. Normanto buvi-mo pasaulyje bûdà, negali nepa-stebëti ir sàsajø su daosizmo filo-sofiniais konceptais (pvz., gyveni-mas � kaip menas). Ar nepanaðusðis keliautojas á dao adeptà, ku-riam �nereikia þmogiðkojo patyri-mo, jis vieniðas tarp þmoniø, prie-

ðingas jiems ir pavyzdys pasauliui,jis ieðko sau paskutinës vietos (...),norø turi nedaug (...), nekaupia (...),savo laikiniðkumu lyg iðprotëjæs,bet eina didþiuoju keliu�.Todël Lai Vëjus ir atrodo mûsø,

iðgverusiø vakarieèiø, akimis lygbeprotis, akiplëða ar valkata. To-dël nesuprantami nei jo þodþiai,nei veiksmai. Atitrûkæs nuo laiko,vengiàs civilizacijos trukdþiø, ap-lenkiantis kultûrinio triukðmoðiukðlynø sangrûdas, savanoriðkaipaaukojæs egzistenciná saugumà �jis visai kitaip màsto apie esminesgyvenimo vertybes. Gal dël to, jogtie deðimtmeèiai nuolatiniame ke-lyje iðaðtrino pojûèius, suteikë ga-lios atskirti tikrà dalykà nuo veid-mainystës. Gal dël to, kad jis nie-kada nekalba aplinkui, o viskàdësto tiesiai, aðtriai, atvirai ir rea-guoja tuoj pat! Taip vël papiktin-damas R. Rakauskà, kuriam tai � tik�iðsidirbinëjimai�.Kaip raðë F. Niet-zsche (�Linksmasis mokslas�):�Visoms didelëms problemomsreikia didelës meilës.�Mano galva, be tokios meilës

P. Normantas tikrai negalëtø (jausulaukæs ðeðiasdeðimties metø) bûtikelyje ir fiksuoti tolimø ðaliø tau-tø ir kultûrø gyvenimo, ieðkoti sa-vo, o gal ir visos þmonijos bûtiesprasmës. Tam, kad tautieèiai pa-þvelgtø á pasaulá kiek toliau, neisiekia jø nosys. Tai be galo pla-èios ðirdies þmogus, jei pasirinkotoká gyvenimo kelià ir susikûrënetgi darbo Tibete priesakus. Ðtaikeletas jø: �Mylëk Himalajø tau-tas, gerbk visas religijas ir bûk ðva-rus instrumentas Dievo rankose,skleisk tiesà apie Himalajus.� Okokiø tikslø siekë (ar kokius prie-sakus vykdë) R. Rakauskas teksto�Auksinio Lai Vëjaus skersvëjai�stilistika, panaðia á gatvës slengàar anksèiau minëtø TV laidø sti-liø, suprasti negaliu.Kadangi nenoriu likti galutinis

teisëjas ðioje delikaèioje situaci-joje, pasakysiu ðtai kà � tokie kas-dieniai pasaulietiðki pasiblaðky-mai kaip A. Jakuèiûno kaltinimai(gandø, nuogirdø bei realiø faktøakcentavimas), R. Rakausko áþei-dinëjimai ar mano bandymai ási-þiûrëti á abiejø tekstus, bandyti su-rasti kokià nors tiesà, yra tik van-dens ratilai gyvenimo eþero pavir-ðiuje, palyginti su P. Normanto pa-siðventimu! Gyvenimu-auka, prieðkurià visa tai nublanksta (juk mû-sø tekstai �Nemune� yra viena, orealus, tikslingas, pasiaukojamas irnuolatinis veikimas gyvenime � vi-siðkai kas kita).Pritarèiau ne kokiems áþûlo-

kiems TV peliukams, kaip tai pa-ðaipiai ir su slepiamu pasimëgavi-mu daro R. Rakauskas, bet N. Skru-dupaitei ið TV laidos �Keliaukim�,nuoðirdþiai prisipaþástanèiai: �Ðiokeliautojo mintys tave uþkreèia iriðlaisvina.�P. Normanto gyvenimà (nors dar

nebaigtà) sudëèiau á nuostabià po-eto R. Keturakio metaforà (jà taippat atradau �Nemune�, kuriame jisraðo apie áþymøjá grafikà Romu-aldà Èarnà): �Kito pasirinkimo në-ra � tiktai tas ilgesys, arba paðau-kimo (...) iðdavystë.�Gal visos didþios ir kûrybingos

asmenybës yra nukreiptos (áðven-tintos?) leistis á tam tikrà, vienin-telæ didþià ir originalià, kitiemsvargiai suprantamà (kelianèià sun-kiai paslepiamà pavydà) kelionæper pasaulá?

Paiðybos kursas. 1933 m. Ramonos RATAS asmeninio archyvo nuotraukos

8

Kûryba . 2010 m. liepos 1�7 d., Nr. 24 (297�738)

Justas JASËNAS

***

Ðviesusis medþio angelasPasviræsÁ juodà dvaro langàÁ buvusias akis Dar tebeþiûri Gieda

Jo partitûros � ðitas laukasJo natos � ilgesingos laiko stygosÐitiems namams uþsidega akimirkaPilkom drobëm taku per dobilienà

Tu visad giediJau buvusiems Jau gráþusiems namoDabar kai ima vakarëtiBalti drugiai dar syká suplasnos

Atsimeni verkiau anàkartBalti dangaus sparnaiDar laimina Imu dar vienàStiklo ðukæ � dienà

Tu visad giediÐitiems namams ir laukuiKai vargsta akys þodþiai stringaBalta giesmë juodam lange iðauðo

***

Nepalikti savæsTuðèiame lauke kaip akmensTà dienà kai gimstaÞmogus

Kai delèia pasveikinsTylinèius rytmeèio langus galvosimAr sapnavom? Ar bûsim?Ar reikia?

Nepalikti savæsKaip vandens ir kaip kraujoKai lyja tiesiai á ðirdáTuðèiame lauke matosi þaizdos

Nepalikti savæs prie namøKai auðta dienaSavam keliui ir darbuiNieko nereikia sakyti

Nepalikti savæs ðá pavasaráAnt didþiojo Eþero ledoKai bijoma eiti þiûrëtiKai þmogus ið tolybiø jau nepareis

Geriau jau ákristi á duobæDabar kai dar niekas nematoÞodþiai kaip dûriaiNebegaliu pasakyti tiesos

Dar ðávakar ðávakarKai nieko nëraPasislëpæ drugeliai kuþdaJuk jø sparnai vienadieniai

***

Vieniðøjø sodø tylaIlgesingomis akimis veriasiÁ plentà anapus eþeroTeka gyvenimas

Vienumo celëse þydi daiktaiKalba praviros durysPrisiriðti èia prijaukinti dabarEina pëdos

Uþ tekanèio ryto ribosNieko neatrasto jau nebëraMûsø laikas bijo dainuojaSustojo akimirkos blykstë

Kaip palikt prijaukintus namusIr vaikus � þiûrinèius langusIðeisim ten uþ tikrovësPaþado sodai jau þydi

***

Krentanèios þolës ant tylinèio takoPaþymës rudenëjanèià baigtáVakarëjant dar sugelia ðirdáBitës gráþtanèiø jau nepaþástanèios

Delnuos iðsisklaido ir mirgaTrapus mieganèio vaiko kuþdëjimasAudþia ryto sapnusVorai þiedø aðaras apsikabinæ

Vis garsyn ir garsyn prapultinVeda ir veria þiogo kalbëjimasJau tikrai jau dabarNutilsim dar kartà Gyvenimui

Tik brenda laukimo keleiviaiSuklupæ prieð amþinà BûtáBaltø dobilø mënesienojeRûko krantas tiesà paslëps

Pasirinks ir TaveTolstanèio laiko pavargusios stygosPasilik amþinai su DangumKrentanèiø þvaigþdþiø palytëtu

***

Vakarëjanèio lauko tylojNeberas mûsø paukðèiai namøTik akivarai veriasi veriasiGrobia uþsiskleidusá krislà aky

Namo jau nepareisimMûsø tiesa dangaus EþereGal tada kai nutolsim nutilsimNeliesim baltojo kranto

Pragaiðtys ið ankstyvojo rytoKur palikom varganas pëdasKaþkada ið kaþkur dar sugráðNusivylæ laukimo keleiviai

Balto rûko take pasitiks atsiklaupsPavëlavusio ryto laiðkaiTen mûsø nebusTik laikas pasirinkti uþmirðæs

Tolo nutolo dangusPasivyk ir pralenk delno aðarasMes uþmigsim tylëdamiIr dar kartà � nieko nesuþinojæ

***

Ið kur ðitie þmonës atëjo?Atëjo sustojo ir tyliIr kalba su medþiaisUgnimi ir lietum

Ðita þemë ðventaNubrozdintas laukas ir laikasDienà maitina debesysPaukðèio sparnai ir vanduo

Po kojomis uþaugo þemëIðkankinta sudrëkus nuo vargoAukos dievams ið delnøIð po þemës ið po ðirdies

Ten po þeme neatrastas miestasTakas paèià gyvastá tuojau iðgiedosAnt ðito aukuro ugnysKraujo dëmës ir pelenai

Baltas angelas kyla dangunUpës maitina ir gydoAnt ðio kraujo sudygo javaiBus duonos tylinèiam veidui

Violeta ÐOBLINSKAITË ALEKSA

Snieguotos Kaukazo virðûnës bus vëliau,ðeðtàjà dienà, jau gráþtant á Lietuvà. O kolkas po lëktuvo sparnu � juodþiausia tam-sa. Kai iliuminatoriuose pagaliau ásiþiebiaTbilisis, áspûdis toks pat kaip ir prieð dau-gelá metø, dar Sovietø imperijos laikais: ðismiestas, apsuptas kalnø � gili taurë, sklidi-na naktinës ðviesos brangakmeniø. Oro uos-te, nors Georgijos laiku jau graþiai po vi-durnakèio, pasitinka filologë, vertëja Na-na Devidzë, jos ðeðiolikmetis sûnus Miria-nas, poetai Amiranas Svimoniðvilis (Pako)ir Georgas Nakhutsriðvilis (Gaga). Pernairudeniop sykiu su jais pluðëjome Palango-je, III tarptautiniame poetø ir tapytojø ple-nere, skirtame Lietuvos vardo tûkstantme-èiui, sulaukusiame Uþsienio reikalø minis-terijos rëmimo. Dar vienas �Diemedþio va-karø� bièiulis � Davidas Robakidzë (Data)prisistatys jau iðauðus karðtai Georgijosdienai, tuojau po pusryèiø �Dzveliubani�vieðbutyje, pro kurio langus, þvelgdami áTbilisio senamiesèio sutemas, mes keturiasnaktis galësime stebëti kiaunæ, savo aðtriaisnagiukais elegantiðkai caksinèià ant skar-dinio stogo, ir tylius tamsos vaiduoklius ðikð-nosparnius...Mes, ðeði Lietuvos poetai � Gas-paras Aleksa, Vladas Braziûnas, Birutë Jo-nuðkaitë, Donaldas Kajokas, Sara Poissonir ðiø eiluèiø autorë � ðákart remiami jauKultûros ministerijos, atvykome á Georgi-jà su tam tikra �misija�: tæsti Palangoje pra-dëtà dviejø labai skirtingø, taèiau, laimë,ir labai panaðiø valstybiø ðiuolaikinës li-teratûros sklaidos projektà.Pirmoji diena Tbilisyje, kurio vardas, ið-

vertus á lietuviø kalbà, reiðkia �karðtosiosversmës�, pralekia þaibu: krantinë akmenin-gosios Mtkvari, rusø �perkrikðtytos� á Ku-ra, su miniatiûriniais vienuolynais prie patvandens ir miesto ákûrëju Vachtangu ant ak-meninio þirgo; garsusis Tbilisio fazanas,ákvëpæs valdovà pastatyti ðá miestà, ir Ge-orgija Deda (Motina Gruzija), iðkilusi aukð-tai virð þaliø kalvø, su vyno taure kairëjerankoje � laukiamam sveèiui! � bei apnuo-gintu kardu deðiniojoje � galimam uþpuoli-kui; vësi prietema sobore, sostinës katedro-je, á kurià þengianèios moterys gaubiasilengvuèiais ðydais, ir policininkai, plaèiaþegnone kaip visi mirtingieji pagerbiantysDievo namus; stiklas mineralinio ir ledø por-cija dailininkø, kuriø pavardës prasprûstapro ausis, dirbtuvëje ir iðpûstos akys speci-finio kvapo prisigërusioje Nacionalinës ga-lerijos Aukso fondo salëje, kur galva, regis,susprogs nuo ikonø gausos, nuo neátikëtinojø senumo, nuo tobulos emalio technikos irdar tobulesnës kalybos... Po viso ðio vaizdøir susitikimø kaleidoskopo, po vëlyvø, ne-átikëtinai gardþiø pietø � nepaprastai ðiltasvakaras su skaitytojais Nacionalinëje bib-liotekoje. Daug lietuviø. Moterø. Nors yrair vyrø. Poezijai plojama netaupiai, verti-mams á kartuli � dar aistringiau. Davidas ver-të Birutæ, Donaldà ir Sarà. Dinara, su kuriadidþioji dauguma susipaþástame tik dabar, �Vladà. Georgijus � Gasparà ir mane. Amira-nas � Jonà Liniauskà, kuris (Dieve, kaip gai-la!) á Georgijà neskrido, taèiau vis viena ðávakarà skaitomas: publika Jono poezijà irvertimus palydi audringais aplodismentais.

Visa grupë Mcchetoje, prie Sveticchovelio vienuolyno.

Sakartvela: Gruzija,Georgija, Jurginija...Keturiø vyno ir poezijos dienø fragmentai

Nukelta á 9 p.

9

. 2010 m. liepos 1�7 d., Nr. 24 (297�738) Mozaika

O mes, suþavëti lietuviai, kaip padûkæ plo-jame jaunø vaikinø kvartetui, giedanèiamnepakartojamus Georgijos choralus, bet la-biausiai � �maþylei Natiai�, kuri prisipaþás-ta, kad lietuviø kalba jai graþiausia pasau-lyje, jos per dvejus metus ji iðmoko visiðkaisavarankiðkai, ir kuri, niekados dar nebu-vusi Lietuvoje, be menkiausio akcento su-dainuoja Eurikos Masytës iðpopuliarintà�Laisvæ�, o paskui, akompanuodama sau gi-tara, dar ir aranþuotà lietuviø liaudies dai-nà...Pirmosios dienos áspûdþiams, karðèiui ir

nuovargiui nuplauti � perkûnija su þaibaisir nuostabus raudonas �Kinzmarauli� po-eto Aleksandro Darèiaðvilio namuose uþ-miestyje. Ir dar ðiek tiek poezijos. Jau ne-formalioje aplinkoje.Treèiadienio rytà mûsø laukia Mccheta,

senoji sostinë. Aplankome Dþvará ir kiekaukðèiau pasilypëjusá Sveticchovelá, átai-giai apraðytà Konstantino Gamsachurdijosromane �Meistro ranka�. Apie tai, kad Sve-ticchovelio ðventyklos poþemiuose palai-dotas Kristaus apsiaustas, raðytojas, þino-ma, neuþsimena. Kas jau sovietmeèiu bûtøtokià �erezijà� leidæs?Dþvario vienuolijos papëdëje sutinka-

me vaikø ekskursijà. Pabëgëliai ið okupuo-tos Abchazijos... Pabëgëliams, kad turëtøkur glaustis, valstybë savo lëðomis stato ne-ámantrius kotedþus. Skaudi tema, skau-dþios ir ðnekos. Taip pat ir apie tai, kodëlSakartvela norëtø, kad pasaulis jà vadintøne Gruzija, kaip buvo áprasta Sovietijoje,o Georgija � pagal graikø tradicijà. Geor-gike graikiðkai � þemdirbystë. Bet taip patir epinës poezijos þanras, didaktinio pobû-dþio kûrinys apie kaimo buitá, kasdieniustriûsus, gamtà. Lietuviø literatûroje já to-bulai atitinka Kristijono Donelaièio �Me-tai�. Be abejonës, po visø ðitø ðnekø prisi-menamas ðv. Jurgis � ne vien Georgijos,bet ir Lietuvos globëjas, antrasis po ðv. Ka-zimiero. Georgija � vienintelë ðalis, kuriosikonografija dar �pamena� ðv. Jurgá, ietimiduriantá anaiptol ne slibinà, o þmogø � pas-kutinájá ðio kraðto pagoniø karaliø. Jurgi-nijos dailëtyrininkai tuo labai didþiuojasi.Dar Georgijoje nepaprastai gerbiama ðv.

Nina, krikðèionybës apaðtalë. Taèiau IV a.pastatytame Bodbe vienuolyne, kuriame il-sisi ðv. Ninos palaikai, pabûsime tik rytoj.O kol kas mus ádëmiai seka Georgijos tele-vizijos filmavimo kameros, kad vëlai va-kare galëtø parodyti reportaþà apie lietu-viø poetø kelionæ po karaliaus Miriano irkaralienës Nanos valdas...

Ketvirtadienio rytà ðeðiolikavietis �Mer-cedes� pajuda á paèius Georgijos rytus, Ka-chetijos link. Bëga pro ðalá þydinèios gra-natmedþiø giraitës, iðgenëti vynuogynai,sodriausios þolës kupinos ganyklos. Ðali-kelëse gausiai pardavinëjamos saulëjedþiûvanèios èiurchelos � rieðutø vëriniai,�apauginti� vynuogiø sirupu... Galiausiaimûsø þvilgsniui atsiveria Alazanos upësslënis, ið trijø pusiø apjuostas Kaukazo kal-nagûbrio, Kachetijos ir Gombori kalnø. Visdaugyn asiliukø, kantriai tempianèiø viso-kio gero prikrautus veþimaièius, ir þilagal-viø, nuo vidurdienio kaitros besislepian-èiø kakali (graikinio rieðutmedþio) paunks-nëse. Mes taip pat ieðkome ðeðëlio ir vësos,to su kaupu randame vienuolynuose. Perdvi dienas spëjame iðvaikðèioti Ninodz-mingà, Bodbe, Alaverdi, Ikalto... Pastara-jame, be kita ko, áspûdingi akademijos, ku-rioje, kaip tikinama, iðsilavinimà ágijo Ðo-ta Rustavelis, griuvësiai. Na, o Signachy-je, kurio muziejus saugo 16 Niko Pirosma-nio originalø, griuvësiø su þiburiu neras-tum � nedidelis miestelis dailiai restauruo-tas, iðpuoselëtas... Þydi roþës, sirpsta sau-lëkaitoj treðnës.Penktadiená Telavio muzikos mokyklo-

je � dar vieni skaitymai. Amiranas nuogàs-tauja, kad klausytojø bus maþoka, bet guo-dþiasi pats, o ir mus �guodþia�: á susitikimàatvyko net 3 Kachetijos raðytojø susivieni-jimo nariai, taip pat � Lietuvos pasiuntiny-bës Georgijoje atstovas Gediminas. Vis dël-to, vos tik popietë prasideda, tampa aiðku,jog literatûros gerbëjø salëje � pakankamai.Poezija liejasi laisvai. Intarpuose tarp origi-nalø ir vertimø soluoja juodieji strazdai, nesið salës, kad bûtø daugiau oro, atvertos du-rys á muzikos mokyklos kiemà...Atskira ðneka bûtø apie Vazisupani (lie-

tuviðkai � Vynuogiø kaimas), kuriame nak-vojome. Tai Georgijaus Rèeuliðvilio, Na-nos vyro ir nenuilstanèio mûsø palydovoMiriano tëvo gimtieji namai, kurie soviet-meèiu buvo nacionalizuoti ir kuriuos ðei-ma vargais negalais atsipirko. Gardumynaisnukrautas stalas, kurá Nana, gelbstima kai-mynës Sofijos, ruoðë iðtisà dienà. Georgi-jaus ðaðlykai, rkaciteli ir saperavi ið didþiu-lio ðeimos rûsio. Georgiðkø tostø tradici-jos... Ið plaèios, aplinkui dvi namo sienasnusidriekusios terasos, kurioje vakarojo-me, buvo matyti, kaip nenoromis leidþiasisaulë. Lyg nujausdama, kad netrukus jos,ásaulyje termometrà ávejanèios iki 40 laips-niø, o ir daugiau, pasigesime.Lietuvoje tà savaitæ, kai gráþome, net

dienomis termometro stulpelis retai kadatekilo iki plius penkiolikos...

Vazisupanyje, prieð iðvykstant á Telavá.Autorës nuotraukos

Atkelta ið 8 p.

XV Paþaislio muzikos festivalis skirtas 20-osiomsLietuvos nepriklausomybës atkûrimo metinëms2 d., penktadiená, 21.30 val. Kauno pilyje � J. Marcinkevièius �Ka-

tedra�. Reþisierius Vytautas Rumðas. Scenografë Virginija Idzelytë-Dau-tartienë. Muzikà pritaikë Antanas Kuèinskas. Reþisieriaus asistentë Ga-lina Kevlièienë. Vaidmenis atlieka aktoriai: Laurynas � Vytautas Rumðas (jaun.), VyskupasMasalskis � Rimantas Bagdzevièius, Ieva Teresë � Toma Vaðkevièiûtë, Abatë � Adrija Èe-paitë, Smuikininkas � Saulius Balandis, Steponas (muzikantas) � Robertas Balèiûnas, Kazi-mieras (architektas) � Algirdas Gradauskas, Stanislovas (dailininkas) � Dþiugas Siaurusaitis,Povilas (poetas) � Mantas Vaitiekûnas, Þmogus � Evaldas Jaras, Þibintininkas � RamutisRimeikis, Marðalka � Remigijus Buèius, Ðinkorius � Ðarûnas Puidokas, Miestietis � JonasBraðkys, Miestietis � Mindaugas Jusèius, Miestietë �Jûratë Vilûnaitë, Miestietë � JurgaKalvaitytë, Miestietë � Marcelë Zikaraitë, Moteris � Regina Garuolytë. Dalyvauja pirotech-nikos firma �Blikas�. Bilieto kaina � 10 Lt.

Vasaros operetëAtkelta ið 2 p.

Koncerte taip pat dainuos Kæstutis Alèaus-kis, Raimondas Baranauskas, Tomas Ladiga,Jonas Lamauskas, Liudas Mikalauskas, Gi-tana Peèkytë, Edmundas Seilius, KristinaSiurbytë, Raminta Vaicekauskaitë, ÞanasVo-ronovas, Mindaugas Zimkus, Kristina Zmai-laitë. Tarp sveèiø vël iðvysime prancûzaitæA. Cela, kuri atliks visai mums neþinomø kû-riniø, ir daþnà festivalio vieðnià Jelenà Mir-tovà ið Rusijos. Be abejo, koncerte dalyvausir nuolatinis sveèias profesoriusVirgilijusNo-reika. Ðio vakaro programà diriguos J. Ge-niuðas, J. Janulevièius, Virgilijus Visockis irS. Rolduginas.Organizatoriai dþiaugiasi, kad jø rengia-

mas festivalis atitinka visus ðiuolaikinio fes-tivalio reikalavimus: yra nemokamas, todëljuo gali dþiaugtis labai daug þmoniø, ren-giamas atviroje erdvëje, nes vasarà ir kitoseðalyse vyrauja tokia tradicija. �Kartais messulaukiame priekaiðtø dël pernelyg didelësatlikëjø gausos, nors dar ðiemet teko atsisa-kyti keliø puikiø muzikantø, nes jau negali-me labiau apkrauti klausytojø. Taèiau mumsparodyti muzikantus atrodo labai prasmin-ga. Europoje neturime vadinamøjø mugiø.Muzikai gali pasirodyti tik festivaliuose irper juos patekti á kitas didþiàsias scenas. Tai

ir yra kultûriniai mainai. Taip sëkmingai su-siklostë jau ne viena muzikinë karjera�, � sa-kë L. Kuzmickaitë-Milaðienë.Festivalis kasmet sulaukia labai daug klau-

sytojø. Organizatoriai ásitikinæ, jog lankytiteatrà sau leidþia tik turtingesni þmonës, oèia paèios geriausios muzikos gali pasiklau-syti visi. Á festivalá ateina ir tie, kurie paþástasolistus, nori juos iðgirsti, pamatyti naujojeaplinkoje. Muzikinio teatro lankomumas pa-didëjæs, ir �Operetë Kauno pilyje� prie to,galima manyti, yra nemaþai prisidëjusi.Deja, ðiais metais tenka kalbëti ir apie ðio-

kius tokius finansinius sunkumus. �Teko at-sisakyti kai kuriø uþsienio atlikëjø, sumaþintihonorarus. Taèiau verslininkai supranta irkiek galëdami stengiasi padëti. Manau, þiû-rovams renginyje nieko nepritrûks. Mûsø ko-manda dirba taip atsakingai ir geranoriðkai,kad kitaip ir bûti negali. Menininkai kurianet sunkiausiomis sàlygomis. Pradþioje ir pa-tys nenumanëme, kur veliamës, taèiau dabarþinau, kad net sunkiausiais laikais þiûrovàsugebëtumëme suvilioti. Labai svarbu, kadvisi dainininkai be galo gerbia scenà ir suku-ria ðventæ. Atsipraðome tø, kurie ðiais metaisá festivalá nepateko, nes visø priimti tikrainegalime�, � gero oro laukdama ir ðventinësnuotaikos linkëdama, teigë L. Kuzmickaitë-Milaðienë.

10

Vilniaus langas . 2010 m. liepos 1�7 d., Nr. 24 (297�738)

Nepasitikëti mituAndrius JAKUÈIÛNAS

Ruoðiantis kultûros nakties �Tebûnie nak-tis� renginiams, á galvà ákyriai beldësi min-tys apie Argonautus (taip pat Homero �Ilia-doje� apraðytà �laivø katalogà�) bei Palemo-no ðutvæ. Mane visàlaik baugino faktas, kadmito tikrovëje saugiai ásikûræ didvyriai mû-sø sàmonëje iðkyla kone tobuli, kone tobuloskaidrumo aplinkoje. Tarsi bûtø patalpintivakuume, jie þilpina mûsø patiklias akis sa-vo iðkilybe ir ðaunumu. (Kaip nesinori prisi-minti, jog vyriai anuomet daugiausia uþaug-davo iki metro penkiasdeðimties!) O juk iðávairiø kaimø á þygá atskubëjæ ir á laivus suli-pæ tikrieji argonautai visø pirma bûtø smar-kiai dvokæ mëðlu � kai kurie juk atlëkë tie-siai ið laukø, kuriuose arë þemæ � ir bent pir-màsias savaites labiau bûtø priminæ aviø ban-dà negu kariuomenæ nugalëtojà, sudarytàvien ið didvyriø ir þymûnø. Ne kà geriau ir suPalemono bendraþygiais. Nuo Nerono arbaAtilos impulsyviai pasprukusiems vyrams(sunku patikëti, kad jie galëjo tinkamai pasi-rengti þygiui) tikriausiai bûtø plaukai ant gal-vos pasiðiauðæ suþinojus, kokius taurius irðaunius juos pavaizduos romantiniø mitø kû-rëjai. O juk imperatoriaus (kurio nors vienoið tø dviejø) prieðø knibþdanèiuose laivuosebûtø tvyrojæs nepasitikëjimas, ánirðis, baimë.Iðbadëjæ ir netikrumo kamuojami imperijospadugnës bûtø këlæ nuolatinius maiðtus, siau-bæ pakelës kaimus, oNemuno ir Dubysos san-takoje girti niekingai iðlûþæ ant þolytës, netnesapnuodami apie jokià Roma nova ar ki-tus beprotiðkus nacionalinius darinius, ku-riems esà jiems lemta duoti pradþià.Taip bûna ir su tæstiniais kultûros rengi-

niais. Nors ðimtàsyk esi patyræs, kad rekla-minis tobulumas � netikras, kiekvienàsykið naujo stengiesi átikëti, jog kitais metaisorganizatoriai atsitokës ir suskels kà norstokio... Nesu tikras, ar to paties vyliausi ar-tëjant vadinamajai kultûros nakèiai �Tebû-nie naktis� � galbût tik svajojau, kad ji ne-bus tokia amorfiðka. Bet tokiø minèiø pa-klydëliø, neneigiu, bûta, kol vienoje þi-niasklaidos priemonëje perskaièiau sakiná:�Vilniaus skvereliai prisipildys juoko, oþvakiø ðviesoje vyks Baltijos gintare per mi-lijonus metø sukauptos energijos prijauki-nimo vakarai...� Tai jam, tà sakiná uþraðiu-siam þurnalistui, turiu dëkoti, kad manoþvilgsnis á tai, kas laukia ðeðtadienio naktá,tapo blaivesnis ir objektyvesnis: ðalin nai-vias viltis, kad þodis �kultûra� kada norsbus minimas balsu tik tada, kai to bûtinaireikia! Velniop romantiðkà svajà, kad kasnors ðiame kraðte sugeba pasimokyti ið per-nykðèiø ar uþpernykðèiø klaidø!Trumpai tariant, jokiø teigiamø transforma-

cijø vadinamasis festivalis per metus nepaty-rë: kaip ir anksèiau, potencialius lankytojusvisø pirma stengtasi suvilioti renginiø skai-

èiumi (programoje jø buvo paþymëta net 83),o ne kokybe. Turint galvoje, jog pernai ir pen-kiasdeðimt keliø renginiø buvo gerokai perakis, mat visà laikà neapleido jausmas, kadðiek tiek (ðvelniai kalbant) persistengta, ðiø-metë situacija akivaizdþiai bylojo, jog persi-stengta su kaupu � visu ðimtu procentø. Re-gis, niekam neðovë á galvà, kad Vilniuje, Lie-tuvoje nëra tiek kûrybiniø pajëgø, jog per vie-nà dienà bûtø ámanoma surengti daugiau kaipaðtuoniasdeðimt pakenèiamø renginiø. Bûtenttodël dauguma jø ir buvo, atlaidþiai þiûrint,neástabûs. Tiesa, maþdaug pusë renginiø ga-lëjo pretenduoti á �kultûrinius�, kai kurie ga-lëjo bûti ir visai neblogi, taèiau tikëtini kultû-ros gardësiai (galbût netyèia) buvo taip uþ-maskuoti ðëlionëmis ir garsia fonine muzika,kad sunkiai átarsi èia vykstant (vykus) kà norsrimtesnio, negu lindyhopo ðokiai gatvëse arjau minëtas ásikrovimas Baltijos gintaro ener-gija. Nuo Verkiø dvaro iki kitoje sostinës pu-sëje ásikûrusio Vingio parko ar miesto pakrað-tyje esanèio Pilaitës rajono � visur vyko bruz-dëjimai, triukðmavimai, ðëliojimai, susipaþin-dinëjimai, pasismalsavimai, pasuokimai, ta-èiau ko nors tokio, kuo vienareikðmiðkai þa-vëèiausi, � ne.Nuosekliau aplankyti patikusius rengi-

nius tradiciðkai buvo neámanoma � èia në-maþ negelbëjo savanoriø dalijami þëmëla-piûkðèiai � nes dauguma jø vyko tuo paèiumetu ir skirtingose vietose. Vieni, kaip ko-kios baterijos, krovësi gintaro energija, kitidalyvavo ekskursijoje po naktinæ Verkiødvarvietæ, treti stebëjo VU Botanikos sodeðikðnosparnius. Jau nekalbu apie tokius kul-tûros renginius � suprantama, në vienamejø neleidau sau bûti � kaip naktiniø marðki-niø siuvimo kampelis, þibintø ar aromatin-

gø balzamø ið natûraliø komponentø pagalsenovinius receptus gamyba, norø leidimasá dangø prie Baltojo tilto etc.Tiesa, dëta formaliø pastangø, kad poten-

cialus lankytojas nepasimestø renginiø gau-sybëje ir iðlaikytø bent minimalø nuoseklu-mà; tuo tikslumiestieèiams irmiesto sveèiamsbuvo siûlomi keli teminiai marðrutai: marð-rutas �Muzikaliems� stengësi aprëpti kie-muose, aikðtëse ir salëse vykstanèius muzi-kinius (daugiausia klasikinës muzikos) ren-ginius, marðrutas �Maþiesiems� kvietë á Lë-liø teatro spektaklius ir kûrybines dirbtuves,pasirinkusieji marðrutà �Þingeidiems� (bjau-rus pavadinimas) galëjo dalyvauti ekskursi-jose, paþintinëse programose, parodose, per-formansø ir videofilmø perþiûrose, diskusijøvakaruose, marðrutas �Kûrybingiems� vedëdaugiausia á kûrybines dirbtuves, kuriose bu-vo galima vieðai megzti, pieðti grafiti, þiestipuodà ir t. t. Taip pat buvo siûlomi marðrutai�Tyliems�, �Aktyviems� ir �Poetiðkiems�.Ðiemet galbût galëjo dþiaugtis teatro ger-

bëjai. Bent ðventës organizatoriai teigë, jogketvirtaisiais metais prie naktinës programoskûrimo aktyviai prisidëti nusprendë teatrai.To, anot jø, iki ðiol neteko matyti. Intensy-viausiai po miestà klaidþiojantys ðventës da-lyviai lankësi Menø spaustuvëje, kurios kie-mas nuolat buvo sausakimðas. Tradiciðkai di-dþiulio populiarumo sulaukë maestro PetroGeniuðo organizuotas klasikinës muzikoskoncertas, trukæs iki vëlyvos nakties. Lukið-kiø aikðtëje vykæs renginys sutraukë miniasþmoniø. Taip pat þiûrovø stygiumi nesiskun-dë kino po atviru dangumi programos. Jau-nesnio amþiaus þiûrovai noriai rinkosi á Se-reikiðkiø parko prieigas bei Konstantino Sir-vydo skverà, kuriuose mokësi ðokti. Serei-kiðkiø parke ðokio judesiø mokë profesiona-lus mokytojas, o K. Sirvydo skvere lindyho-po ritmu judëjo visi atëjusieji � nesvarbu, armoka, ar tik nujauèia ðokio þingsnelius.Nors, regis, ávyko dauguma numatytø ren-

giniø, kai kuriais ið jø lankytojai buvo nusi-vylæ. Internete skaièiau, kad dþiazo, filmø irfakyrø naktá þadëjæs vienas Uþupio baras nu-sispjovë á programà. �Vietoj dþiazo � su mu-zika nieko bendro neturintis, bet ðlageriusdainuoti bandantis jaunuolis, vietoj filmø �prastai futbolà rodantis televizorius, o faky-rø në kvapo�, � buvo raðoma naujienø porta-le delfi.lt.Bene ádomiausias kultûros nakties ren-

ginys � Ðiuolaikinio meno centre duris at-vërusi 14-osios Vilniaus tapybos trienalësparoda �Klaidingas atpaþinimas�, siekian-ti, kaip skelbiama, apmàstyti tapyboje ap-tinkamà átampà tarp praeities ir dabarties,tradicijos ir naujumo.Pasak parodos rengëjø, trienalës pavadi-

nimui pasirinktas filosofoHenri Bergsono ter-minas �klaidingas atpaþinimas�, naudojamasaptariant visiems puikiai þinomà pojûtá �de-ja vu�, kad tai jau matyta, kad dar kartà iðgy-vename ne tik vaizdiná ar tam tikrà situacijà,bet iðtisà ávykiø sekà, kuri tarsi iðkyla ið pra-eities, nors ir negalime tiksliai jos atpaþinti.�Tapybos dabartis yra glaudþiai persipy-

nusi su praeitimi, todël ði trienalë yra iððûkisþiûrovui, kaip atpaþinti tapybos transforma-cijas, aptikti kaþko naujo slëpiná, kai ðiuo-laikinëje vaizdø kultûroje viskas atrodo ma-tyta, paþástama ir atpaþástama. Nors tapybayra visuotinai pripaþinta meno forma, ðian-dienos vizualinëje kultûroje, prisodrintojejudanèiø vaizdø ir kinematografiniø efektø,tapybai atsiskleisti itin sudëtinga. Ji yra glau-dþiai suaugusi su tradicija, su kuria nuolatdiskutuoja ieðkodama naujø idëjø ir formø.Ar tapyba turi kurti atvaizdus, ar vengti betkokio iliuzijos kûrimo, tæsti ar neigti tradici-jà?� � svarstoma parodos anotacijoje.Parodoje dalyvauja 36 dailininkai ið 17 pa-

saulio ðaliø: Lietuvos, Latvijos, Estijos,Suomijos, Austrijos, Nyderlandø, Danijos,Baltarusijos, Lenkijos, Prancûzijos, JAV irkt. Lietuvai trienalëje atstovauja Romual-das Balinskas, Ina Budrytë, Henrikas Èera-pas, Patricija Jurkðaitytë, Eglë Karpavièiû-të, Eglë Ridikaitë, Rièardas Povilas Vaitie-kûnas, Auðra Barzdukaitë-Vaitkûnienë ir Al-fonsas Vilpiðauskas.Kalbant apie asmeninius áspûdþius, man

ádomesni pasirodë darbai, kurie reprezenta-vo paèià tapybà, o ne vien idëjas. PatikoOlandijos menininko (gaila, nepasiþymëjaupavardës) darbai, kuriuose jis remiasi maþø-jø olandø tapybos tradicija. Ant þemës sutû-pæ þaidþiantys vaikai, klouno drabuþio frag-mentas, moters portretas ne tik puikai atitin-ka parodos koncepcijà, bet ir demonstruoja,kad paveikus, átaigus darbas nebûtinai turiremtis ðokiruojanèia fantasmagorija. Taip patatmintyje iðliko XIX a. afiðø elementus nau-dojantis kitas olandø menininkas.Prie olandø savaip dera lietuviø dailinin-

kë P. Jurkðaitytë, tiksliau, jos nutapyti vieð-buèiø kambariai. Ið toli jie primena olandið-kus interjerus, tik priëjus arèiau paaiðkëja toáspûdþio iliuziðkumas. Kaip ir visada, malo-nu stabtelëti ties E. Ridikaitës darbais. Ilgusmetus kamavusi þiûrovà sovietinio buto sti-listikos ir interjero niuansais, ðásyk meninin-kë ryþosi ðiek tiek atsinaujinti � kûriniuoseatsirado net peizaþo elementø � todël darbaiatrodo iðskirtiniai ir menininkës pastarojometo kûrybos kontekste (bent kiek esu jø ma-tæs parodose ir albumuose).Tendencija: daugybë menininkø ið savo

darbø formuoja iðtisus plotus ant sienø. Taipadidina jø paveikumà, taèiau tokiu atvejunorëtøsi, kad kiekvienas kûrinys ir iðtrauk-tas ið konteksto �þiûrëtøsi� gerai. Atrodo,tai pavyksta lietuviui R. Balinskui, o kaikuriø uþsienio menininkø nuo sienos nuka-bintas vieniðas bijûnas ar berþynëlis atro-dytø nekaip.Paroda yra ið tø, kurià lankyti dera ne vie-

nà kartà, o ypaè ne atidarymo dienà, todëljoje dar tikrai apsilankysiu, neslegiamas kul-tûros nakties dundesio. Prieðingai nei amor-fiðkoji �Tebûnie naktis�, kuri liûdnai pasi-baigë brëkðtant sekmadienio rytui, ji dar tæ-sis, vadinasi, visi dar turësime progos paieð-koti joje kultûros desertø. Kai kas jø gal netir ras. Svarbiausia � nepasitikëti mitu, o kitaateis savaime.

1 d., ketvirtadiená, 18 val. Lietuvos Didþio-sios Kunigaikðtystës valdovø rûmuose (Kated-ros a. 4, Vilnius) � poezijos ir muzikos vaka-ras, skirtas pergalës Þalgiriomûðyje 600-osiomsmetinëms. Vakare dalyvauja �Literatûros irmeno� savaitraðtyje surengto anoniminio ei-lëraðèio, skirto Þalgirio mûðio 600-osioms me-tinëms, konkurso laureatai, savaitraðèio �Lite-ratûra ir menas� vyriausiasis redaktorius Kor-nelijus Platelis, poetai Vladas Braziûnas, Do-naldas Kajokas, Justinas Marcinkevièius, Ai-das Marèënas, Marcelijus Martinaitis, sveèiasið Baltarusijos poetas Uladzimer Arlou, sve-èias ið Ukrainos poetas Oles Ilèenko, aktoriaiAldona Bendoriûtë, Andrius Bialobþeskis, Re-migijus Vilkaitis, Vilniaus styginiø kvintetas�Intermezzo� (vadovas Lionius Treikauskas),sutartiniø giedotojø grupë �Trys keturiose� (va-dovë Daiva Vyèinienë).Raðytojø klube veikia Kazimiero Ðeðelgio

fotografijø paroda �Tarp þemës ir dangaus: lie-tuviðki peizaþai�.Smulkesnë informacija tel. (85) 2629627; (85)

2617727, el. paðtas: rasytojuklubas@aiva.lt.

Anykðèiø rajono savivaldybës taryba ástei-gë kasmetinæ Antano Baranausko literatû-rinæ premijà uþ profesionaliø kûrëjø groþi-nës literatûros kûrinius (knygas), skiepijan-èius meilæ Lietuvos gamtai ir Antano Bara-nausko gimtinës aplinkai, atskleidþianèiusþmogaus ir gamtos dvasiná ryðá, arba profe-sionalios literatûrologijos kûrinius, skirtusAntano Baranausko kûrybai. Premija skiria-ma konkurso bûdu. Jame bus vertinamos perpastaruosius trejus metus iðleistos knygos.Kandidatus premijai gauti gali siûlyti menokûrëjø asociacijos, visuomeninës organiza-cijos, leidyklos, patys kûriniø autoriai. Pra-ðome kandidatus siûlyti ir knygas (2 egz.)siøsti iki liepos 15 d. Lietuvos raðytojø sà-jungai (K. Sirvydo g. 6, Vilnius).

3 d., ðeðtadiená, 18 val.VUÐv. Jonø baþny-èioje vargonø ir vokalinës muzikos mylëtojaiyra kvieèiami á baritono Konstantino Anikinoir vargonininkës Agnës Petruðkevièiûtës kon-certà. Skambës Johanno Sebastiano Bacho Pre-liudas ir fuga E-dur, BWV 566, kantata Ichhabe genug, BWV 82 ir Eugene Gigout Toka-ta. Bilietai parduodami prieð koncertà rengi-nio vietoje. Bilieto kaina � 15 Lt, mokslei-viams, studentams, neágaliesiems ir senjoramssu paþymëjimais � 10 Lt.

Treèiasis ðiuolaikinio meno festivalis�Kaunas mene: premjeros�Treèiasis tarptautinis ðiuolaikinio

meno festivalis �Kaunas mene: premje-ros� tæsia tarpdisciplinines tradicijas.Video, fotografijø, performanso menas,tapyba, ðokio pasirodymai, kuriuos pri-statys menininkai ið ávairiø Europos ða-liø, Lietuvoje bus eksponuojami pirmàkartà. Festivalio traukos centras � Ro-tuðës aikðtë, kurioje ásikûrusios galeri-jos (�Meno parkas�, �MJ studija�, Kau-no Fotografijos galerija) ir lauko kavi-në �Skliautas� keliais etapais supaþin-dins su festivalio programa. Premjerøkoncepcija grástas festivalis suskirstytasá tris veiksmus, susietus su trimis penk-tadieniniais atidarymais (liepos 2 d., lie-pos 9 d. ir liepos 23 d.).Pirmas veiksmas2 d., penktadiená, 18-20 val. parodø lan-

kymas galerijose. 20 val. Rotuðës aikðtëjeprie lauko kavinës �Skliautas� festivalá ati-darys Kauno ðokio teatro �Aura� pasiro-dymas.Galerijoje �Meno parkas� (Rotuðës a.

27) liepos 2-18 d. bus eksponuojama len-kø kuratoriaus Krzystof Stanisùawski ini-

cijuoto keturiø metø projekto �EasternGirls� paroda �Rytø merginos: Lenkija�.Meno galerijoje �MJ studija� (Rotuðës

a. 1, Kaunas) liepos 2-18 d. bus eksponuo-jama personalinë Sauliaus Paliuko paroda�Paslëpti vaizdai� (video, fotografija).Rotuðës aikðtëje prie lauko kavinës

�Skliautas� liepos 2-10 d. nuo 13 val. buspristatoma italø ðiuolaikinio meno asocia-cijos Fondazione March (Paduja) videoko-lekcija �Camera Video: Movement-Image/ Time-Image�. Programos kuratorë Cate-rina Benvegnu.Tame paèiame lauko ekrane Rotuðës

aikðtëje bus rodomi ir kiti vaizdo kûriniai:Rolando Karaliaus sukurtas video �Portre-tas�, Jeanne vanHeeswijk videofilmas �Be-laukiant sugráþimo� (2010), kurá olandømenininkë sukûrë Kaune, remdamasi mies-tieèiø pasakojimais, prisiminimais ir pasiû-lymais, susijusiais su Senosios Kauno au-tobusø stoties (prie Kauno pilies) atgaivi-nimu. Filme, dedikuotame Lietuvos tûks-tantmeèio paminëjimui, uþfiksuoti 14 per-formansø, kuriø scenarijus gimë kompi-liuojant minëtàsias istorijas.

11

. 2010 m. liepos 1�7 d., Nr. 24 (297�738) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.culture.lt/nemunas �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121� einamoji sàskaita;LT 097300010002230312� biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035� valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: AudronëMeðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945 el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Valdemaras Kukulas, ErikaDrungytë; fotografija � Romualdas Rakauskas; muzika �Eugenija Þakienë; kinas � Gediminas Jankauskas.Fotografai: Zenonas Baltruðis, Narcizas Freimanas.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas� Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino UAB �ArxBaltica�Tiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOSRËMIMO

FONDASKAUNOMIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

In memoriam

Þodis DrauguiValdelis � �artistas su poþiûriu�, taip mes pokðtaudavom

paskutiniaisiais metais. Maironio muziejuje susirinkomeskaityti poezijos, o jis atsineðë iðblizgintus batus dëþutëje.Kai paklausëme, kas ten, atsakë � poþiûris. Taip Valdis þiû-rëjo ir á savo profesijà � pedantiðkai, maksimaliai reikliai, argerai, ar blogiau jautësi, su vilko ar klouno kauke, jis skraidëpo scenà tarsi ðeðiolikmetis.Dabar nekrologuose skelbiama, kad Valdis sukûrë arti pen-

kiasdeðimties vaidmenø teatre: princai, klounai, vilkai, oþiu-kai, katinai, kiti vaikø teatro repertuaro personaþai. Tiems, ku-rie jo nepaþinojo, gali pasirodyti keista: kur Hamletas, Makbe-tas, Lyras, Otelas, ar apie aktoriø jûs èia kalbat? Tokiems pasa-kyèiau: man labai gaila, kad nematëte, kaip Valdis vaidina ðu-ná, vilkà, katinà ar gaidá... Valdis vaidino, kà mokëjo, ir darë taitobulai. Scena niekada nematë jo ligos, èia jis spindëjo, ðvytëjoir visus ðildë. O ryðkiai ðvieèianti þvakë dega trumpiau.Mielas Valdi, tu nepaþinojai natø, bet grojai gitara, piani-

nu, bûgnais, dainavai... Nesimokei ðokti, bet ðokai uþ visusgeriau... Nebaigei konservatorijos, bet buvai aktorius, ið ku-rio mokëmës...Valdi, Tu labai mëgai juokdario dainà ið spektaklio �Pe-

lenë�:

Þvirblis mëgsta stogà smailà,Þuvys plaukia, kur skaidriau.Na, o jaunas, na, o kvailasVisad ieðko, kur geriau.

O pats, savo gyvybingumu ir talentu þavëjæs kolegas dra-miokus, energija ir sàmoju spindëjæs televizijos programo-se, niekada neieðkojai, �kur geriau�... Buvai su mumis �Lëliø teatre: kolega, bendradarbis, bièiulis, brolis.Valdis buvo mûsø ðeimos narys, kuris net sunkiausiomis

akimirkomis savo gera nuotaika, pokðtais, muzika praskaid-rindavo mintis. Su juo visuomet buvo lengva. Lengva dirbti,bendrauti, lengva bûti � jis rasdavo raktà á visø ðirdis.Ilsëkis, brolau, ramybëje!

Andrius ÞIURAUSKAS

VALDIS ALEKSAITIS1960-2010

Mirus pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvosvalstybës Prezidentui,

Nepriklausomybës Akto signataruiALGIRDUI MYKOLUI BRAZAUSKUI,

nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà, gimines ir artimuosius.Lietuvos raðytojø sàjungos valdyba

3 d., ðeðtadiená, 15 val. Nacionaliniame M. K. Èiurlioniodailës muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) vyks literatûri-në-muzikinë popietë ið ciklo �Pasaulis pagal Èiurlioná�. Èiur-lionio laiðkø iðtraukas skaitys Kauno kamerinio teatro akto-rë Kristina Kazakevièiûtë, klasikos ir ðiuolaikinës muzikoskûrinius atliks Zalcburgo Mozarteum universiteto magist-rantë Monika Urbonaitë (altas). Programoje: V. Barkausko,J. S. Bacho, G. Knoxo, F. Zabello, P. Hindemitho kûriniai.

�Kaunas Photo Star� � tai konkursas, atviras visiemsfotografams, nepaisant jø amþiaus, tautybës, fotografijø te-mø ir stiliø ávairovës. �Kaunas Photo Star� prasideda darbøteikimu elektroniniu paðtu. Vëliau, ðiø metø rugsëjo 10-11d., Kaune vyks 50-ies atrinktø fotografø darbø portfolio per-þiûros, kuriose dalyvaus fotografijos kuratoriai, leidëjai, va-dybininkai ið Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitø Europos ða-liø. Nugalëtojas bus pakviestas surengti iðskirtinæ personali-næ parodà atnaujintoje Kauno fotografijos galerijoje festiva-lio �Kaunas Photo� 2011 m. metu.Darbø teikimas iki liepos 15 d., 18 val. el. paðtu: festi-

val@kaunasphoto.info.

2 d., penktadiená, 17 val. Mai-ronio lietuviø literatûros muziejus(Rotuðës a. 13) kvieèia á muzikosir poezijos vakarà �Dviese�. Va-karo metu skambës tai, kà galimaiðreikðti dviese � muzika ir poezi-ja, ir tai, kas pasakoma vieno ki-tam. Dalyvaus vokalistë Tina (Kristina) Lukðaitë ir poetaiTautvyda Marcinkevièiûtë, Aldona Ruseckaitë, Enrika Strio-gaitë, Dovilë Zelèiûtë, Vidmantas Elmiðkis, Skaidrius Kan-dratavièius, Vytautas Sabaliauskas.8 d., ketvirtadiená, 17 val. kunigo Justo Jasëno knygos

�Uþmigdykite mus Eþeruos� sutiktuvës. Kartu su knygos au-toriumi dalyvaus poetë Meilë Kudarauskaitë, smuikininkëDalia Terminaitë, dailininkë Stasë Medytë. Vakarà ves raðy-toja Aldona Ruseckaitë.9 d., penktadiená, 17 val. poetës, þurnalistës, raðytojos

Eglës Juodvalkës kûrybos vakaras. Dalyvaus aktorë OlitaDautartaitë.Maironio lietuviø literatûros muziejuje ðiuo metu veikia

parodos:�Poetas Justinas Marcinkevièius� (fotografijø autorë Ona

Pajedaitë),�Antanui Strazdui � 250�,�Ir plunksna raðalà taðkai� (Henrikui Radauskui � 100),�Kultûrinë tarpukario spauda: tarp iððûkiø ir toleranci-

jos�.

Iðradingø idëjø autoriø Kaune vël lauks�Pecha Kucha�Atsinaujinæs Miestoiq.lt portalas jau antrà vasarà rengia kû-

rybiniø idëjø pristatymo projektà �Pecha Kucha�. Vienas ðioprojekto tikslø yra atspindëti Miestoiq.lt devizà � �bendrauki-me mieste�, todël liepos 8 d., ketvirtadiená, 20.20 val. Kaunosenamiesèio lauko kavinëje �Skliautas� (Rotuðës aikðtëje) vëlsusirinks kûrybiniø ir novatoriðkø idëjø entuziastai. Ðiø metønaujiena � uþ geriausias kûrybines idëjas bus áteikti piniginiaipaskatinimai. Kiekvieno renginio metu bus iðrinktas geriausiasprojektas, kurio prizinis fondas � 500 litø. Nugalëtojà iðrinksþiûrovai balsuodami Miestoiq.lt portale bei komisija (Miestoiq.ltredakcija).�Pecha Kucha� � tai inovatyvi pristatymo forma, naudo-

jama efektyviai, lengvai, informatyviai ir patraukliaipateikti kûrybinius sumanymus. Ðis metodas gimë Tokijomieste 2003 metais, kai architektai Astrid Klein ir Markas Dyt-hamas sugalvojo sukurti patrauklià terpæ susitikti ávairiems me-nininkams, kurie galëtø ádomiai ir koncentruotai pristatyti vi-suomenei savo idëjas ir darbus. Toks pristatymo formatas netru-ko iðplisti po visà pasaulá.�Pecha Kucha� esmë � glausti, ádomûs pristatymai ir gana

didelis praneðëjø skaièius per vienà vakarà. Kiekvienam atlikë-jui skirta 20 per projektoriø rodomø skaidriø ir 20 sekundþiøkiekvienai skaidrei apibûdinti. Taigi kiekvieno praneðëjo te-mos pristatymas trunka 6 minutes 40 sekundþiø.Pernai vykusiø renginiø metu sudalyvavo 25 praneðëjai. Ðiais

metais organizatoriai tikisi dar didesnio dalyviø aktyvumo. Ne-oficialioje aplinkoje susirinkæ idëjø autoriai galës pabendrautiávairiomis jiems rûpimomis temomis, plëtoti diskusijas. Visoðiltojo sezono metu �Pecha Kucha� bus organizuojama keturiskartus, du ið jø vyks Klaipëdoje, du Kaune.Praëjusià þiemà, pasekæ kaunieèiø pëdomis, �Pecha Kucha�

suorganizavo ir vilnieèiai, taigi ðis idëjø pristatymo formatasvis plaèiau sklinda po Lietuvà. �Stengsimës, kad ðiais metaisrenginys ðiek tiek paaugtø, todël atsisakysime pernai daþnaipasitaikiusiø reklaminiø pristatymø�, � teigia �Pecha Kucha�organizatorius Andrius Petkevièius. Anot jo, ðià vasarà �PechaKuchoje� laukiami originaliø idëjø kalviai, kuriø pristatymaibûtø iðskirtiniai, nenuobodûs, iðradingi ir verti ne tik publikosplojimø, bet ir þadamo honoraro.Dalyviø amþius ir fantazija neribojami. Bendrauti miesto erd-

vëje kvieèiami ir norintieji papasakoti kà nors naujo, pasiûlytiinovatyviø idëjø, kurias galbût pavyktø ágyvendinti ateityje. Taippat kvieèiami visi norintys iðgirsti ir suþinoti, apie kà ðiais laikaiskalba ir màsto kûrybingi þmonës. Praneðëjai registruojami tinkla-lapyje www.pecha-kucha.lt. Kontaktinis asmuo: Andrius Petke-vièius, tel.: 8 615 75950, el. paðtas: info@pecha-kucha.lt.

12

Spektras . 2010 m. liepos 1�7 d., Nr. 24 (297�738)

�Nemunas� rekomenduoja

Savaitgalis prie televizoriaus

Gediminas JANKAUSKAS

Antradiená, liepos 6 d., Kitokiokino klube Valstybës dienos progabus rodoma istorinë drama �HerkusMantas�. Tai � savotiðka kompen-sacija visiems, kurie taip ir nesulau-kë daug metø þadëto lietuviðko vai-dybinio filmo apie Vytautà Didájá irÞalgirio mûðá.Taigi kol kas �Herkus Mantas�

yra vienintelis tikrai ðauniai susuk-tas lietuviðkas epas mums aktualiaistorine tema. Ðá filmà statyti pradë-joAlmantasGrikevièius, o baigëMa-rijonasGiedrys. Tai � ne garsios Juo-zo Gruðo dramos ekranizacija, betpagal jauno raðytojo Sauliaus Ðalte-nio scenarijø 1972 m. sukurta istori-në drama, tvirtai �sumûryta� ant darprieðkariu Kaune iðleistos vokieèiøgrafo Botho V. Keiserlingo knygos

Kitokio kino klube � �Herkus Mantas��Sukilëlis Montë� pamatø.Lietuviø kinui tai iðties neeilinis

filmas, kurá, anot dailininko Algir-do Nièiaus, padëjo kurti visa Lietu-va. Autoriai net turëjo tarybø Lietu-vos Ministrø tarybos nutarimà, ku-riame juodu ant balto buvo paraðy-ta: �Suteikti visokeriopà pagalbà.�Rezultatas tikrai áspûdingas. Maþosprûsø tautos kova prieð galingà Kry-þiuoèiø ordinà þadino lietuviø savi-monæ ir pasididþiavimà istoriniaisdidvyriais, iki paskutinio kraujo la-ðo kovojusiais uþ savo laisvæ ir ne-priklausomybæ.1260 m. Magdeburge pavyzdin-

gas krikðèionis ir nuolankus Dievotarnas Henrikas Montë suþino, kadKryþiuoèiø ordinas Prûsijoje pilyjesudegino jo tëvà pagoná su visaisbendraþygiais. Nuvykæs á tëvonijàMontë suburia atskiras prûsø gentiskovai su kryþiuoèiais ir atkakliaiprieðinasi jiems net dvylika metø.Bet jëgos buvo nelygios.AktoriusAntanasÐurnapuikiai at-

skleidþia amþinø prieðtaravimø ka-muojamo karo vado charakterá. Stra-

tego talentas ir pirmø pergalingømû-ðiø prieð Kryþiuoèiø ordinà euforijasustiprino Manto átakà ir autoritetàtarp jo kariuomenës branduolá suda-ranèiø prûsø genèiø vadø. Taèiau iðMagdeburgo parveþta þmona vokie-të Kotryna (jà suvaidino EugenijaPleðkytë) netrukus tapo didelës ne-santaikos prieþastimi. Manto bendra-þygiai pagonys taip ir nesugebëjo su-sitaikyti su mintimi, kad jø vadas�viena ranka kaunasi su kryþiuoèiais,o kita �globojamirtinusprieðus�.Kaipo daug jëgø pareikalavusiø mûðiøprûsø jëgos ëmë silpti, Manto ben-draþygiai slapta nuo savo vado pa-aukojo jo þmonà pagoniðkiems die-vams ðventajame miðke.Ðis momentas filme esminis. Ja-

me A. Ðurnai teko milþiniðkas psi-chologinis krûvis, o amþinai prieðvisus kovoti pavargusio HerkausManto emocingas kaltinimas dan-gui (�Koks gi tu niekðas, Vieðpatie,jeigu leidi þmogui kentëti daugiau,negu jis gali pakelti�) pakyla iki ge-riausiø ðekspyriðkø monologø aukð-tumø.

Gediminas JANKAUSKAS

Ketvirtadienio vakare matysimelabai ádomià mistinæ dramà �DþoBleko vieðnagë� (23.00 val., TV3).Filmas sukurtas pagal Alberto Ca-sellos pjesæ �Mirtis eina atostogau-ti�. Bet pradþia neþada jokios mis-tikos, greièiau dar vienà meilës is-torijà. Visuomenës informavimopriemoniø magnatas Viljamas Pe-riðas (aktorius Anthony Hopkinsas)ramiai sau gyvena sename dvare, au-gina graþuolæ dukrà Sjuzen ir netneátaria, kad visi jo planai kartàsprogs tarsi muilo burbulas. Pelnin-gà verslà klasta uþvaldys artimiau-si bièiuliai, o paèiam Periðui apsi-reikð Mirties angelas. Viskas prasi-dëjo nuo Dþo Bleku (já suvaidinoBradas Pittas) prisistaèiusio jauni-kaièio vieðnagës. Greitai jis pamils-ta ðeimininko dukrà, ir siuþetas pa-krypsta á klasikinës melodramoslankas. Taèiau pamaþu ima ryðkëti

tikrasis atvykëlio misijos tikslas.Susimàstyti bei susijaudinti pri-

vers ir �Potvyniø princas� (penk-tadienis, 1.20 val., TV3), sukurtaspagal JAV raðytojo Pato Con-roy�aus romanà. Pietø Karolinojegyvenantis anglø kalbos mokyto-jas ir futbolo komandos treneris To-mas Vingo (aktorius Nickas Nolte)iðgyvena krizæ. Jis neteko darbo, oir ðeimoje jauèiamas susvetimëjimoðaltis. Bet bëda, kaip sakoma, vie-na nevaikðto. Ið motinos Tomasgauna þinià, kad jo sesuo dvynë Sa-vana, kaþkada palikusi namus ir pa-norusi tapti raðytoja, bandë nusiþu-dyti. Psichoanalitikë Sjuzen Lio-venðtein (jà vaidina filmà reþisavusiBarbra Streisand) nori atkurti kai ku-rias Vingø ðeimos praeities detales,kurios galbût padës suvokti tokádesperatiðkà Savanos poelgá. Ati-dengiamos ir kai kurios negyjan-èios Tomo dvasinës þaizdos.�Fenikso skrydis� (ðeðtadienis,

21.40 val., TV3) pasakoja, kaipMongolijos dykumoje suduþus kro-vininiam lëktuvui likæ gyvi ekipa-þo dalyviai nusprendþia ið nuolau-þø pasidaryti naujà lëktuvà. Pra-dþioje tokia kapitono Frenko Taun-so mintis atrodë visiðka utopija. Bettai vienintelis bûdas katastrofà pa-tyrusiems þmonëms pasiekti Peki-nà. Antraip visø laukia mirtis.Prieð pat vidurnaktá ðeðtadiená

pradedamas rodyti �Psichopatas�(23.50 val., TV3) yra savotiðkai uni-kalus filmas. Mat garsus JAV kinopostmodernistas Gusas Van Santaspasiryþo �klonuoti� klasikiná Alfre-do Hitchcocko kûriná. Nuo 1960 m.ðedevro naujasis filmas skiriasi tikkitais aktoriais, spalvotu vaizdu ir á1998-uosius perkeltu veiksmo laiku,o scenarijus, Bernardo Herrmannomuzika ir beveik visi filmo rakur-sai liko tie patys. Pasauliniame ki-ne tai neturintis analogo atvejis.Nuo ðeðtadienio naktá patirtø siau-

bø prasiblaðkysime sekmadiená þiû-rëdami �Moterø lygà� (18.30 val.,TV6). Ðios nuotaikingos komedi-jos pagrindà sudaro maþai þinomasistorinis faktas. Antrojo pasauliniokaro metais Jungtinëms Valstijomsreikëjo gana originaliu bûdu gel-bëti savo sportiná prestiþà. Kadan-gi pajëgiausi sportininkai buvo mo-bilizuoti, teko sudaryti moterø beis-bolo komandà. Vadovauti rinktineipaskiriamas buvæs ðios ðakos èem-pionas, o dabar tik aistringas stik-liuko kilnotojas Dþimis Duganas.Tomo Hankso ir kitø aktoriø (netMadonnos!) vaidyba tikrai vertaaukðèiausios lygos.Johno Katzenbacho romano ek-

ranizacijoje �Átikinamas moty-vas� (sekmadienis, 21.15 val., TV1)dominuoja dvi vienodai opios JAVvisuomenei temos � prievarta ir ra-sizmas. Harvardo universiteto pro-fesorius Polas Armstrongas (akto-rius Seanas Connery) yra atkaklusmirties bausmës prieðininkas. Kar-tà jo pagalbos papraðo juodaodisBobas Fergiusonas, prieð aðtuone-rius metus nuteistas mirti uþ maþos

mergaitës nuþudymà. Ilgai atidëlio-ta mirties bausmës diena greitai ið-auð, o vaikinas prisiekinëja esàs ne-kaltas. Taèiau teismui reikia aki-vaizdþiø árodymø, todël profesoriuspats imasi narplioti senà bylà.Kriminaliniø romanø mëgëjams

þinomo JAV raðytojo keliose kny-gose veikia juodaodis detektyvasAleksasKrosas. AktoriusMorganasFreemanas kartà já jau vaidino fil-me �Buèiuoti merginas�. Antraja-me filme �Voratinklis� (sekmadie-nis, 22.00 val., TV3) po porininkësnuþudymo Krosas buvo priverstaspalikti tarnybà policijoje. Taèiau ra-miai pailsëti nepavyks � kartu suslaptøjø tarnybø agente Dþyze Fla-nigan jam teks gaudyti piktadará,ið uþdaros elitinës mokyklos pagro-busá senatoriaus dukrà. Pagrobëjaspaskambino Krosui ir pasiûlë labaikeistà þaidimà.Kriminaliniø filmø paradà baigs

�Tiesa apie Èarlá� (sekmadienis,1.45 val., TV3). Tai klasikinio fil-mo �Ðarada� (1963m.) perdirbinys.Tà dienà, kai Redþina Lambert potrejø ðeimyninio gyvenimo metøryþosi pasakyti vyrui apie savo ap-sisprendimà skirtis, ji rado Èarlá jaunegyvà suniokotame bute. Paaiðkë-jo, kad velionis slapta nuo þmonosvertësi juodais darbeliais ir palikodaug skolø. Dabar nusikaltëliai pra-dëjo medþioti paèià Redþinà. Varg-ðë moteris gali pasikliauti tik pa-slaptingu geradariu Dþoðua Peteriuir JAV vyriausybës agentu ponuBartolomju.

Kai mirtis iðeina atostogø

Monika BAGDONAITË

Kauno maþojo teatro spektak-liai visada vilioja galimybe pama-tyti aktorius vos keleto metrø at-stumu � stebint mimikas, dauglengviau ásijausti á jø vaidmenisir iðgyventi emocijas. Ne iðimtisir ðis kartas. Tik dabar galëjau iðarti pamatyti ne tik aktorius, betir paèià pjesës �Mylimiausi� au-toræ Laurà de Weck. Nors pjesëMaþajame teatre anksèiau vaidin-ta jau ne vienà kartà, birþelio 15d. salëje neliko në vienos laisvosvietos, o kai kurie teatro mëgëjaidël susitikimo su L. de Weck pje-sës pastatymà þiûrëjo ne pirmàkartà.Dar neprasidëjus spektakliui

Kauno maþojo teatro meno vado-vas ir reþisierius Vytautas Balsysitin dþiaugsmingai pasakojo apiebendradarbiavimà su pasauliniolygio dramaturgijos þvaigþde L. deWeck. JAV, Rusijoje bei Europoje

Ðiuolaikinio jaunimo portretas teatreþinoma pjesë �Mylimiausi� pasta-tyta ir Kauno teatro scenoje. Entu-ziazmu bei dþiaugsmu trykðtantisV. Balsys net nemaèius spektaklioprivertë patikëti, kad ðiuo vakarunusivilti tikrai neteks.Kai pjesës pradþioje suskambo

tranki, ðiandienos jaunø þmoniøypaè pamëgta muzika ir pasirodëkasdieniais gatvës stiliaus drabu-þiais apsirengæ aktoriai, ið kuriø lû-pø it ið gausybës rago pradëjo lie-tis þargonas bei keiksmaþodþiai,iðkart kilo dvejoniø, ar tai nebusvien tik pavirðutiniðkas gatvës jau-nimo gyvenimo atspindys, kuria-me daug purvo ir banalybës. Ka-dangi aplink sëdëjo nemaþai bran-daus amþiaus þiûrovø, ðiek tiek pa-jutau gëdà, kad esu tos paèios kar-tos atstovë. Vis dëlto veiksmas pa-krypo kita linkme, nei atrodë ið pir-mo þvilgsnio.Pjesës �Mylimiausi� herojai �

ðiø dienø jauni þmonës, kurie sie-kia ágyvendinti savo svajones ir

vizijas, ieðko gyvenimo prasmësbei meilës. Visi veikëjai yra virtu-alios realybës vergai, atskleidþian-tys pagrindinæ ðiandienos jaunimoproblemà � priklausymà dviem,virtualiam ir realiam, gyvenimams,kurie yra sunkiai suderinami.Trumpai tariant, autorë pieðia la-bai atvirà ir átikinamà ðiuolaikiniojaunimo portretà, po veikëjø elg-senos ir bendravimo pavirðutinið-kumu slypi skaudþios gyvenimonesëkmës bei lemtingi nuopuoliai.�Kuo daugiau patiri, tuo daugiauturi�, � toks yra vienos herojës de-vizas, atskleidþiantis ðiuolaikinioþmogaus tragedijà. Tai ir yra aðis,aplink kurià sukasi pjesës veiks-mas.Nors pjesëje gvildenamos egzis-

tencinës problemos, veikëjø kalbair mintys paslëptos po ironijos beihumoro ðydu. Tokiu bûdu gyveni-mo tragedija ágyja komedijos bruo-þø, o amþina problematika susipi-na su ðiuolaikiðkumu.

Po beveik pusantros valandostrukusios dëmesá prikausèiusiospjesës dramaturgë bei aktorë L. deWeck, kaip áprasta Vakarø ðalyse,bendravo su publika, atsakinëjo áþiûrovø klausimus ir kartu su reþi-sieriumi V. Balsiu skaitë savo pa-èios sukurtus dialogus.Autorës teigimu, pjesë �Myli-

miausi� nëra fikcija � visi perso-naþai daugiau ar maþiau atspin-

di jos sutiktus þmones, o kai ku-rie dialogai visiðkai autentiðki.Nepaisant to, kad pjesëje vaiz-duojamos Ðveicarijos jaunimogyvenimo peripetijos, sukurtøcharakteriø gyvenimo, bendravi-mo bei màstymo bûdas atitinkanûdienos Lietuvos jaunø þmoniøáproèius.

Ramûno ÐIMANSKOnuotrauka

Kauno karuselë

Reþisierius Vytautas Balsys ir aktoriai.