Nr. 21(339�780)

2011 m.birþelio 2�8 d.

3-7 p.Proza Renata ÐERELYTË

Poezija Robertas KETURAKIS

Poezijos pavasario premijos laureatas Jonas Kalinauskas.Zenono BALTRUÐIO nuotrauka

2, 8, 9 p.

Poezijospavasaris

2

Poezijos pavasaris . 2011 m. birþelio 2�8 d., Nr. 21 (339�780)

AudronëMEÐKAUSKAITË

Deja, deja, ir vël tenka pradëtinuo oro, nes penktadienio vakaràtamsûs debesys ir pasipylæs lietus,galima sakyti, bandë po stoguperkelti poezijos skaitymus ir Po-ezijos pavasario laureato vainika-vimà Maironio lietuviø literatû-ros muziejaus kiemelyje. Tuo me-tu jokie paukðèiai nedráso skrai-dyti, iðskyrus paèià atspariausià �poezijos paukðtæ grafiniais StasioKrasausko pieðtais sparnais. Ási-dràsinti teko ir poezijos klausy-tojams, nes Aldona Ruseckaitëprimygtinai kvietë á sodà, prisi-mine dar baisesnes Poezijos pa-vasará lydëjusias liûtis, kurios uþ-klupdavo ir Palemono vëjø pagai-rëje. Labiausiai ðia prasme buvonuskriaustas Kornelijus Platelis1996-aisiais. Jo knyga vadinosi�Prakalbos upei�... K. Platelio ap-dovanojimas tais senais laikais tu-rëjo vykti paèioje keisèiausiojevietoje � netoli Kauno pilies, kurpoetø balsai maiðydavosi su dargarsesniu automobiliø burzgimu.Taèiau pasitaikë liûtis, tad tekobëgti slëptis á netoliese buvusáMaironio literatûros muziejø. Irten poetai pasiliko ilgam. Lietusgriauna tradicijas, lietus kartaisjas ir kuria.Apie tradicijà prakalbo ir Kau-

no miesto meras Rimantas Mikai-tis, dar neiðmokæs �valdiðkai� pa-sveikinti renginiø dalyviø ir grei-tai iðbëgti, todël iðklausæs visàskaitymo programà. �Visai nese-niai sveikinau �Gintarinës poros�organizatorius keturiasdeðimt ðeð-tojo renginio proga, o dabar sto-viu prieð keturiasdeðimt septintàjáPoezijos pavasario laureatà. Labaidþiugu, kad Kaunas turi tokiø il-gameèiø tradicijø�, � kalbëjo me-ras, kuriam ir teko garbë naujàjálaureatà papuoðti ðlapiu àþuolo la-

Poezija pro lietø (ið drëgnø rankraðèiø)

... Georgijui Lobþanidzei, ir Erikai Drungytei linksma.

Baigiamasis, bet ne paskutinisElzë ÐILAINYTË

Baigësi tris savaites trukæs Po-ezijos pavasaris. Priskaityta, pridai-nuota, prisidþiaugta iki valios. YpaèLietuvos rajonuose, kaimeliuose,raðytojø memorialiniuose muzie-juose, bibliotekose, mokyklose.Tiek mûsø, o jau tuo labiau ið uþ-sienio atvykæ poetai negalëjo atsi-stebëti, kad Lietuvoje ðitaip myli-ma poezija ir raðytojai. Nesvarbu,ðiokiadienio popietë ar pavakarys,klausytojø á renginius suplaukda-vo ne deðimtimis, o ðimtais � kupi-nos salës, klojimai, aikðtës. Orga-nizatoriai pasirengæ kaip kokiemsvalstybiniams egzaminams: sten-dai, skirti á renginá atvykstantiemspoetams su jø nuotraukomis, biog-rafijomis, knygomis, per ðventæ pui-kiai parengti sveèiø pristatymai,linksmos programos, o jau nuoðir-dumas, o vaiðingumas! Toks jaus-mas, lyg þmonës bûtø suëjæ á seniailauktà metinæ ðventæ � á parapijosatlaidus. Tarsi jiems nereikëtø ra-vëti darþø ar eiti á kokià nors tarny-bà.Sostinës þiûrovas persisotinæs, ið-

rankus, kritiðkas, gal net skeptiðkas.Á baigiamàjá vakarà po visà dienà py-lusio lietaus susirinko ne tiek ir daugklausytojø, bet jie buvo iðtikimiau-si. Po palapinës stogu ásitaisë vaka-ro vedëjai: raðytoja Nijolë Kliukai-të-Kepenienë ir Juozas Ðalkauskas.Sargybiniø lydima atvyko preziden-

të Dalia Grybauskaitë. Kiek atsime-nu, turbût pirmà kartà toks ávykis,kad mûsø ðalies aukðèiausioji val-dþia pagerbtø Poezijos pavasarioðventæ. Prezidentë pasakë: �Tikraidþiaugiuosi, kad susitinkame graþiàpavasario dienà. Graþià todël, kadnuplovë visà blogá, graþià todël, kadpo to prasidës vasara, ir graþià todël,kad Lietuva visada turëjo Poezijospavasará, kurá paðventino mums vi-siems brangus Justinas Marcinkevi-èius. Ir tikrai dþiaugiuosi, kad Lie-tuvos ðirdy � Vilniaus universitetokiemelyje � ðiandien esame ir tie,kurie mylime poezijà, ir tie, kurietiesiog didþiuojasi, kad tauta, kurigali ir turi poetus, kuria ne tik þodá,bet þodis kuria dainà, o dainos kuria

dainuojanèias revoliucijas � tas, ku-rios atneða laisvæ ir mums visiemsateitá. Todël, kol bus Poezijos pava-sariai, kol bus poetai, kol bus lietu-viø kalba, kol bûsime mes visi sujumis kartu, tol Lietuva iðliks, tol tu-rësime ateitá. Todël dþiaugiuosi, kadðiandien galiu pasveikinti Poezijospavasario laureatà Jonà Kalinauskàir palinkëti visiems mûsø poetamsne tik bûti lyriðkiems, geriems, neðtimums ðventà ateities þodá, bet ir bû-ti aðtriems ir kritiðkiems. Todël do-vanoju prezidentiná parkerá su aðt-ria plunksna.�Daugiau lyg ir nebûtø kà pridurti,

tereiktø pasakyti, eikiva, brolyèiai,ir raðykiva, bet... tarsi kokiam met-raðtininkui rûpi paminëti dar ðá bei

tà, kas nutiko tà vakarà. Ne vien apiesklandþiai besiliejanèius eilëraðèiuslietuviø, ukrainieèiø, lenkø, slovakø,retoromanø, latviø kalbomis.Lietingà dienà lydëdami gumi-

niais aulinukais ðvysèiojo á Sarbie-vijaus kiemelá uþklydæ poetø (ir netik jø) vaikiukai. Ieðkojo balø, radosaulës nudþiovintus bordiûrus, laip-telius ir po universiteto arkomis su-tûpusá jaunimà. Bûrys eilëraðèiusskaityti pasirengusiø poetø þvalgë-si á pragiedrëjusá dangø ir turbûtdþiaugësi, kad nereikës porà valan-dø sëdëti po skëèiais. Ðiek tiek nuo-ðaliau, paèiam ðio bûrelio pakrað-tyje, tarsi Rûpintojëlis rymojo Na-cionalinës premijos laureatas Do-naldas Kajokas, o jo dailiai ant ke-

liø laikomi sukabinti pirðtai grojoir grojo tik jam vienam teþinomasmelodijas turbût ið kà tik pasiro-dþiusios knygos �Kurèiam asiliu-kui�... Nuoðaliai smalsia laikraðti-ninko akimi viskà stebëjo ir poetasRimvydas Stankevièius, o dar nuo-ðaliau, jau kaip visai ne ðios dienosscenai priklausantis personaþas, taipasirodydavo, tai pradingdavo pas-taruoju metu þalios kepuraitës susnapeliu nenusiimantis kitas Nacio-nalinës premijos laureatas poetasAidas Marèënas. Vis dëlto savo ei-lëraðtá jis publikai perskaitë. Iðgir-dæ savo pavardes ið þiûrovø bûriopakilo ir prie mikrofono klusniainuþygiavo Daiva Èepauskaitë beiRimantasKmita. Visi kiti buvo tvar-kingi: këlësi nuo jiems skirtø �lak-tø� ir daþniausiai ëjo... atsiimti uþ-tarnautø prizø arba uþ jau gautuspadëkoti eilëraðèiu, kaip kad ðiømetø Poezijos pavasario laureataspoetas Jonas Kalinauskas (uþ eilë-raðèiø knygà �Plunksnø plëðyto-jos�, Vilnius: Lietuvos raðytojø sà-jungos leidykla, 2010);Kasmetinë Dionizo Poðkos pre-

mija atiteko Viktorijai Daujotei uþpoezijos knygà �Bals ûkûs = Balsaiûkuose� (Vilnius: �Regionø kultû-riniø iniciatyvø centras�, 2010). Vil-niaus miesto savivaldybës Laimo-no Noreikos premijos laimëtoju ta-po aktorius Liubomiras Laucevi-èius, o Vilniaus miesto savivaldy-bës mero premijos laureatu � Leo-nardas Gutauskas uþ eilëraðèiø kny-gà �Urbo kalnas� (Vilnius: Lietuvosraðytojø sàjungos leidykla, 2010).

Nukelta á 8 p.

Graþinos ViktorijosPETROÐIENËS nuotrauka

pø vainiku. Ðiais metais ávertintaJono Kalinausko poezijos knyga�Plunksnø plëðytojos�. Lyg ir nie-ko bendra su vandeniu...�Man labai dþiugu, kad pelniau

toká svarbø ávertinimà, nes þinau,kad ðioje vietoje ðiandien galëjostovëti bet kuris kitas poetas. Mantaip pat svarbu apdovanojimàgauti Kaune, kuris yra mano vai-kystës ir paèiø stipriausiø dvasi-niø bûsenø, iðgyvenimø, meilësmiestas�, � dþiaugsmu dalijosi J.Kalinauskas. Savo prisistatymàpoetas pradëjo dar prieð trisdeðimtseptynerius metus paraðytu irspaudai nusiøstu eilëraðèiu apieKaunà. Vëliau já atsivijo nauji ei-lëraðèiai, kaip laureatas teigë, apieJonukà, tiksliau, keletà skirtingøJonukø, kurie sutelpa vienameþmoguje.Tradiciðkai vakaro metu prisi-

mintas Maironis (jo eiles skaitëmoksleivis Deividas Margevi-èius), taèiau tai ir pirmieji metaibe Justino Marcinkevièiaus. Vi-sai netrukus, birþelio mënesá, mi-nësime Vytauto Maèernio 90-àsias gimimo metines. Ðie ir kitijau praeities poetai buvo pagerb-ti eilëmis, kurias skaitë jaunojiKauno valstybinio dramos teat-ro aktoriø karta ir Olita Dautar-taitë priminusi Algirdo Verbosseptyniasdeðimtmetá.V. Maèernio bendraamþis Va-

cys Reimeris, vasarà taip pat tap-siantis jubiliatu, dar ir dabar skai-të savo eiles po laðnojanèiais me-dþiais. Sunku patikëti, kad stovin-tis prieðais poetas ir þmogus ið va-dovëliø fotografijø gali bûti to pa-ties amþiaus.Vakarui ásibëgëjus lietus paga-

liau liovësi, poetai galëjo iðsidþio-vinti rankraðèius, apdovanojamie-siems buvo teikiamos sausos do-vanos ir diplomai. Lietaus pritrû-ko tik vaikams � jie ir toliau prau-

sësi po gluosniø duðais tampyda-mi jø ðakas.�Kauno diena� tradiciðkai átei-

kë savo prizà � jis uþ klasikinëseilëdaros reabilitavimà, ryðkø ási-verþimà á poezijos laukà bei kny-gà, tapusià reiðkiniu, atiteko jau-nai poetei Ilzei Butkutei, ðiaismetais iðleidusiai rinkiná �Kara-vanø lopðinës�. �Dëkoju Kaunuiuþ ðiltà priëmimà. Jauèiu, kad ma-ne èia sutiko ðilèiau nei Vilniu-je�, � atsiimdama premijà, sakëpoetë.Aldona Puiðytë iðkilmingo ren-

ginio Kaune iðvakarëse apdovano-ta Salomëjos Nëries literatûrinepremija. Algimantas Mikuta, ati-dus þiûrovas ir daugelio laidø da-lyvis, ávertintas Kauno televizijospremija. Raðytojas prisipaþino te-levizijà jau ne taip daþnai þiûrin-tis, taèiau bûtent ji kartais parodosvarbiø ir artimø þmoniø, kuriuosðiaip gyvenime retai arba visai ne-besutinki.Paèiame poezijos festivalio

ákarðtyje pasirodë nauja DovilësZelèiûtës knyga �Paleisk manorankà� � jos dar beveik niekas ne-buvo spëjæs nei pamatyti, nei per-skaityti. Tad turëjome progà ið-girsti bent nuotrupà.Stasæ Lygutaitæ ið Þemaitijos

�kukliomis, bet nuoðirdþiomis�dovanomis nudþiugino dabar jauþurnalas �Ðeimininkë� uþ tai, kadpoetës �þodþiai remiasi á þemæ, oðirdis á dangø�.Poetë Erika Drungytë, �Poezijos

pavasario� almanacho sudarytoja,prisipaþino, kad nudirbo be galosunkø darbà. �Kokia èia garbë, jeinuolat gauni pylos, kad ne taip, netuos... Almanache siekia bûti ið-spausdinti trys milijonai poetø...Taèiau dabar rezultatu dþiaugiuo-si�, � teigë ji. Almanachas skirtastyliems susitikimams su skaityto-jais, o Maironio sodelyje buvoskaityti eilëraðèiai, kad susipaþin-tume su paèiais poetais, jø skaity-mo stiliumi.

Nukelta á 8 p.

Ir naujajam Raðytojø sàjungos pirmininkui Antanui A. Jonynui, ir ...

Prezidentë Dalia Grybauskaitë sveikina laureatà Jonà Kalinauskà.

3

.2011 m. birþelio 2�8 d.,

Nr. 21 (339�780)

Kiemelis miesto centre.Maþytis, þydinèiø forzitijø apsuptas ge-

tas.Laikas jame teka ratu, prarydamas savo

pradþià, o toliau, uþ varteliø, miðkelio linknueina laukiniai nepriþiûrimi ðaligatviai.Vienos ið pirmøjø pro suirusias plyteles

prasikala garðvos, paskui � ugniaþolës, jøðaknys traukia pilkà dirvoþemio perkelá irplyteliø trupinius gilyn, prie nesuðylanèiø þe-mës kaulø.Skersgatvis kaip kapiliaras nukertamas

prie miðkelio, sunkiu betono luitu, panaðiu áaukojimo stalà, toliau á kalnà pro atgyjan-èias dilgëles ir kiðkio kopûstus kyla takelis,pro pusplikius krûmus, paþvelgus prieð sau-læ, akyse kaip aðaros spindi ant ðlaito iðmëty-ti plastiko buteliai.Þvaliai ropinëdami, jø dar nesurinko bliz-

giaðarviai vabalai ið partijos bûstinës, ásikû-rusios ant paties kalno, taip aukðtai, kad trauk-tis nebelieka kur, tik per ðaltas plynes, vëjøkoðiama erdve, pasukti tiesiai á rojø.Ið ten plastiko buteliai turbût atrodo kaip

vëliø laiveliai.Ji sëdi ant aukojimo stalo, þalios �Klum-

pës� guli po kojom, vytintos þuvies galvasapnuoja ðaltà gelmæ, uþsisklendusià pum-puruos.Auksaspalviai partieèiai nuolatos pamirð-

ta pasaulá � dalimis, teritorijomis, ir ðios pa-maþu laukëja, gráþta á savo prieðistoriná bû-vá, þalià, tirðtà, be vilties. Bet ji vis tiek ðar-vuoèiø laukia, mat ðie rita prieð save jaukømëðlo rutuliukà, paliekantá ðiltà pëdsakà, ja-me akimirkai apðyla kojos, juk ji tik basa, one mirusi, tik kojelës gleþnos, buoþgalvio arþuvies, ji pati nelabai nuvokia.Gelmë tyli, tik dvelkia ðalèiu ir pamaþu

skleidþiasi.Maþam kiemely tylu, nieko nematyt pro

geltonas forzitijas.Sëdëdama ant betoninio luito, ji girdi, kaip

sunkiai sruvena laikas, stingsta kaip senstan-tis medus.O palei garaþus ant asfalto vis labiau ple-

èiasi benzinu smirdinti vaivorykðtë. Tirðtosir þiaurios spalvos, geriau prie jø nesiliesti,ypaè jei turi menkas kojeles.Trapiais kreidiniais kauliukais, plonyèiais

gyslø siûleliais, iðtirpstanèiais laukinës teri-torijos gomury.

Uþ �Maximos�, skersai gatvës, ant stulpøplazda raudonas transparantas, jame paraðy-ta �Mes þodþius paverèiame darbais�, ir jiþino � jei sukeisi kai kuriuos þodþius vieto-mis, jie bus teisingi. Bet keisti nereikia, nesgali netekti kojeliø. O kojelës, nors varga-nos, vienintelis iðsigelbëjimas teisingai su-kapotame pasaulyje, jame net �Maxima� �iðdidus, atskiras kûno narelis.Parduotuvës vedëjos vardas kaip epide-

mijos, bet primena ir ropiø rûðá � Kalerija.Jos nuotrauka kabo parduotuvës viduj,

prie uþrakinamø penkiasdeðimèia centø spin-teliø, nuolat primindama, kad gyvenimas �tai sapnas.O ant ðaligatvio jau treèia savaitë riogso

septyni juodo plastiko maiðai su pavasarinë-mis ðiukðlëmis, aðtuntasis sëdi, atkiðæs sura-gëjusius skirtingø spalvø batus ir, laikyda-mas gumbuotà Mozës lazdà, abejingai stebi,kaip egiptieèiai traukia á �Maximà�.Nuo Olandø þiedo atmauroja vilkikas, më-

lynos dujos ir kietosios dalelës kaip radiaci-ja pereina kiaurai.Kiemelis panaðus á getà, bet kodël, ji pa-

mirðo.

Renata ÐERELYTË

Basosvarlëskelionë

Novelë

Zenono BALTRUÐIOnuotrauka

Ar ten bëra kas gyvas?..Bilst bilst kojele á vartelius � ar neiðei-

tum, pilka drebulële, maþiausioji ið keturiø,ar neiðtiestum rankeliø, sausø skambanèiø,su penklièiu saujoj?..Ðakø rievës kaip raidës � raðtas negailes-

tingas, civilizacija brutali, nei pasigailëjimo,nei penklièio ið jos nelauk.Eik, kvaila moèia, ið èia, sako ji. Ir nene-

ðiok �Klumpiø�, ir rëèiu vandens nesamstyk,að bûsiu medis ir liksiu, ir mano broliai taippat, o tu taigi dar nesukurta, pati taip sakei,gaivalingoji klimakso roþe apskrudusiaisþiedlapiais!..Suspaudusi lûpas, ji uþtrenkia duris, pa-

byra forzitijø lapai kaip droþlës. Lieka tvir-tas ir kietas sauso chereso kvapas.Nesukurta!.. Trokðtanti rankø, formuojan-

èiø jà pagal savo paveikslà.Uþ �Maximos�, gatvëje, dusliai lyg plas-

tiko pûslë vëjyje brazda transparantas, jameparaðyta �Mes darbus paverèiame þodþiais�,ir ji supranta, kad keisti jø nebereikia, gal tikkiek suðvelninti veiksmaþodá, nes kiekvienametamorfozë yra siaubinga.Þalio plastiko �Klumpës�, juodo plastiko

�Klumpës�.Prie aukojimo stalo jø suversta visa krû-

va, lyg senø batø.Negi jau tiek suneðiota?.. O kam?.. Ji ne-

prisimena.Puðø spygliø nurudintas takelis, ðlapios

puskrûmiø ataugos, gaðliai skverbdamosi iðpo þemiø, aiþo tuðèius sraigiø kiautus ir po-pierinæ tarà, vatinë Lozoriaus antklodë pa-kabinta ant ðakos, kad mirties smarvë iðsiva-dëtø, laukiniø krienø lapai su tirðtu gyveni-mo prieskoniu.Turëjai gi þinot, kaip baisu sraigiðkoj prie-

blandoj, prie kaulus iðkelianèiø ðaknø, benetaip pat kaipmaþyèiam gete, uþrakintameme-dþiø, geltonø ir pilkø, dvelkianèiø cheresu.Kiekvienà syká vis sunkiau atsikelti nuo

þemës, nuo tualetiniø krienø.Vis lëèiau � pro surûdijusià psichiatrinës

tvorà, uþ kurios ilgesingai klykia sidabrinësgervës ir platininiai garniai, negalëdami nie-kur iðskristi, jø nieks ir neiðleis, nes jie � sunkikaip antkapio akmuo nacionalinë vertybë.Pro aukojimo stalà, pro maþytá geltonà ge-

tà, pro paliktus ant laukinio ðaligatvio marð-kinius su rusva dëme ant pilvo � kaþkas pa-dëjo juos tvarkingai, nesumurkðlinæs, uþlen-kë rankoves, kad nesiektø pilkø asfalto dul-kiø, gal prireiks arnoto naktinëms garðvø irugniaþoliø apeigoms.Ðleivom varlës kojelëm, griuvinëdama á

ðonus, bet stengdamasi laikytis tiesiai, ji ei-na þemyn, á pragarà su brazdanèiais transpa-rantais, þadanèiais paversti jà þmogumi.Neámanoma atsispirti ðiam paþadui, nors jis

buvo pamirðtas tà paèià akimirkà, kai vëjaspagavo ir iðpûtë raudonà ir ðiurkðtø audeklà.

***

2009-aisiais A. Nyka-Niliûnas �Dieno-raðèio fragmentuose� raðë: �Kokie baisûsTavo ir Gamtos ástatymai, Vieðpatie!�Vis dëlto ar nebûtø tauriau, jei senatvë-

je galëtume iðtarti: �Kokie teisûs Tavo irGamtos ástatymai, Vieðpatie!� ir papraðytistiprybës, kad ir rytoj ástengtume tai pa-kartoti?Beje, að klausiu, Tëve, o ne tvirtinu.

***

Pats vidurdienis.Sodo tylëjimas.Gilus gilus.Platus platus.Simfoninis.Tai tau ne instrumentinis, uodenantis

zuoze!..cave canem

Danutës JUNEVIÈIENËS nuotrauka

4

. 2011 m. birþelio 2�8 d., Nr. 21 (339�780)KAUKOLAIPTAI

Robertas KETURAKIS

Kaþkas

Balta mergaitë baltà gëlæper kiemà neðasi � katëpabaidë balandþius � o tieprie lesalo plasnoja vëlei

konteineryje vaikas rausiasiðkeldamas tai ðá tai tàir senis kapstosi greta �matyt � nebus laimikiai gausûs

nuo vyðnios nulauþtos þiedaipo kojom byra þvyras èeþamergaitë baltà gëlæ neðaðvytëdama baltai baltai

kaþkas ðeðëliuose jø slypi �kaktos erðkëèiuose � delnøskurde � aukðèiau kûrybosaukðèiau þvaigþdynø ir menø � �

Rûgðtëlës

Prisimeni senelio keiksmà � rûgðtëlës!skradþiosna rûgðtëlës! � ar kas supraskà atstumia þmogus � nelaimæ? ðiukðles?þiaurumà? prisitaikëliø kupras?

Tëvyne Tavo àþuolai ir gojaiðeðëliuos kryþiø � juos kasdien neðuos �man artimi � bet ðiandien nesapnuojunei Iðrinktosios ir nei Vieniðos �

Tu dovanojai ðventà galimybæ �numirt ir prisikelt � bet ne uþ tuoskurie á pakylëtøjø gaurus sukibæatënais kliedi ðiaurëj ir pietuos

Atënai � dekoracija kartonassu spiegianèia � gal katarinkos � dëþuteserþantai du pusantro kapitonoplikiems rekrutams bliaunantys � ðliauþte!

Nebliaukit � ateitin nuðliauðime þarijomir skaistykla nebus mums paskirtanejau nematote kaip liepsnos ryjaPilënus jau su bûsima karta? �

Ruoðiuos

Kitø mirtis taip pat kaþkà naikinamany � jei klausiu nieks dorai neþinotik þvilgteli su gailesèiu � rimtaiir Lietuvos lape (prie vieno: milijonas) veltui

ieðkojau namo � durys jo uþkaltostik ðlama uosis nukirstas � antai

Per vienà vakarà ruduo iðsenkair ovale ðviesos stebiu ne savo rankàiðdëstanèià þodþius kur aitvaras? � mataukaip Tu leki per pievà � siûlas plonasprilaiko aitvarà linksmai geltonàvaikystë paveja Tave � ir gera Tau

Mane uþvaldë gailestis � jurginaijau nuðalnoti � iðkasu ið ðlynosustingusius gumbus � rugienomis neðuosnamo � reikës spalvom ilgai kentëtitamsoj kurios kertëj surado vietàðikðnosparnis á biesà panaðus

Tas uosis nukirstas � uþkaltos durys � gumbasjurgino � aitvaras � nutrûko siûlas trumpasjá vydamas prapuolei debesuosir skersvëjis nuo stalo popierius nuvalo

ir svetima ranka nuslysta uþ ovalotai kà � iðeiti jau ruoðies? ruoðiuos �

Amiantos

(nesuteptas)

Paseno atmintis � vien graudulys vaikystësten glaudþias prie kitø � taip að glaudþiausprie keliø Motinos � Jos akys vis skaudþiaupasako � tos kanèios ðirdis neiðlaikys

Ið prieblandos iðplauks rûdijanèia kekeðaka alyvos � negi nuþydëjogyvenimas? � nelauki uþtarëjosu ta pavargusia sunkiaranka ant apsnigtos galvos �

Kaip gelia man kelius � nedëk ant keliøgalvelës � tiek tebuvo mums dienosir ðlama orlaidëj suplëðyta skiautelëmilgom Tiesa � nors ðirðës në vienos

Eþerø poetams I

Tai ðitaip viskas klostosibrolau tu mano artimas �laivai nuskæsta uostuoseðventiesiems stato kartuves

Þavies � blaivieji tyèiojasverki � kitiems në motaismeldies � po maldà strykèiojakaþkas graþiai raguotas

Tai kas kad nugalëjomeir patikëjom laisve �skanduoja � pralaimëjomeo pergales uþknaisioja

Ko laukiam èia atëjæ

Zenono BALTRUÐIOnuotrauka

net Dievà iðburnojæ?ðvytuoklë sulëtëjair pagaliau sustoja �

Eþerø poetams II

Ten � prie jûros � kur visi keliainaktá nepaþástami ir baugûsmes krante sëdëjom nebyliaikà tik þemën palydëjæ draugà

Þvaigþdës þvelgë ið dangaus � arèiauuþ signalines ugnis � sargybos? ðvyturio?tu tarei � seniai jo nemaèiaunors jauèiau jo paskutiná rytà

Akyse jo ðviesdavo viltisbe kurios mes tiktai dulkës vëjobegalybë uþ peèiø � artidabarties ðiurpiu ðalèiu tylëjo

Naktá jûra oðë be krantøir taip ðvelniai glaudësi prie kojøten � toli saloj � kalbëjai tuAntikos dievai sukûrë rojø

ir mergaitë laukia ten nuoga �Venera pavirtus Afroditë � �

Leisk pasiteisint

Nebark jog kalbu vis tyliau ir maþiaukad nelengva pajust kam skauda neskaudakad stengiuos surast pakenèiamà kiautàpats sau primint � negirdëjau ir nemaèiau

atverk kas ðirdy � likimas sakysar Angelas Sargas � ir ðvies tavo vardaskas bus kai paþvelgæs sutiksiu Tavo akismylinèias Tavo akis nors meilës nevertas?

RomualdoAUGÛNOnuotrauka

5

. 2011 m. birþelio 2�8 d., Nr. 21 (339�780) KAUKOLAIPTAI

Kûrybinëdràsa ir baimë�Pakelës ðunytyje� Cz. Miloszas raðë: �Tikriausia neámanoma nieko

pasiekti nebûnant ásitikinus savo pranaðumu. O ðis atsiranda þiûrint á kitøpasiekimus tarsi per apsuktà þiûronà. Ir paskui sunku iðsivaduoti ið pada-rytos skriaudos jausmo.� Du �Nemuno� klausimai Mariui BUROKUI:

I� Kûrybinë dràsa � kas tai? Kiek ji siejasi su kûrëjo talentu, intelekto

galia, vitaline, dvasine, gyvenimiðkàja patirtim, vidine stiprybe? O gal taiarèiau troðkimo apsinuoginti, atsiverti, parodyti slapèiausias, intymiau-sias savo minèiø, potyriø, ,,nuodëmingiausiø� vizijø kerteles? Be to, ðiaislaikais sparèiai populiarëja dar viena ,,dràsos� rûðis � narsa neiðmanytiamato pagrindø, ignoruoti tradicijà ir kûrybiná palikimà, á ðuns dienasiðdëti visus autoritetus, arogantiðkai manyti, jog tik nuo tavæs ar tavo kartosir prasideda tikroji kûryba. Ar tai nëra jau meninio chuliganizmo poþy-miai? Bet gal ir jis, tarkim, saikingai dozuojamas, gali bûti perspektyvusbei vaisingas?

II� O kas yra kûrybinë nedràsa, sutrikimas, netgi baimë? Kà galëtumëte

pasakyti ir apie Lietuvos, ir apie globalizuoto pasaulio provincijos meni-ninko sindromà? Gal toks visai neegzistuoja?

Juliaus KELERO nuotrauka

I

�Keista, taèiau sëdëdamas prie tuðèio kom-piuterinio lapo su ðiais klausimais, jauèiu daugdidesná netikrumà ir daug maþiau dràsos, neiraðydamas eilëraðtá. Paskubomis brëþdamaspirmuosius eilëraðèio kontûrus neturiu ir ne-galiu bijoti. Neturiu laiko bijoti. Ðie jausmaiateina paskui, þvelgiant á jau paraðytà kûriná.Ið tamsiø kerèiø iðlenda pageltæs savicenzû-ros specialistas su buhalterio rankogaliais, darkeletas nemaloniø pasàmonës tipeliø ir pra-deda ûþti ausis. Svarbiausia jiems nepasiduo-ti, iðlaukti, gerosios mintys pasirodo dar vë-liau. Tai èia að ðiaip, apie save.Jûsø klausime apie kûrybinæ dràsà ið dalies

ir slypi atsakymas. Egzistuoja átampø laukastarp talento, intelekto, dvasinës ir vidinës stip-rybës bei troðkimo apsinuoginti, tamsiosiospusës, narcisizmo, kompleksø ir kito juodojosmegenø viralo. Bûtent ðiame átampø lauke irgimsta tikras, geras kûrinys. Jam reikalingostiek pozityviosios, tiek blogosios vidinio pa-saulio apraiðkos, o kad iðdrástum jas atskleis-ti, á jas gilintis, jas suprasti ir priimti � reikiadràsos ir, þinoma, iðmanymo. Manau, geramkûriniui paraðyti bûtina pusiausvyra tarp ðiødviejø pusiø, kitaip rizikuoji nusirist arba á�falðyvo� optimizmo kupinà ðviesios ateitiespoezijà, arba á niûrø, nepakeliamà pasàmonëslabirintø koðmarà.�Ar þinote tà bjaurø, ðleikðtulá keliantá ne-

visavertiðkumo ir pernelyg didelio apsinuo-ginimo jausmà, kuris apima jus þiûrint á savokà tik iðkeptà kûriná? Galit nesijaudinti, ðiskraupus jausmas jûsø niekada nepaliks, kad irkokie garsûs, skaitomi ir þinomi bûtumët. Taiyra bûtina raðymo dalis, ir jà reikia iðmoktibranginti�, � sako vienas ið þinomiausiø ðiuo-laikinës Britanijos raðytojø Willas Selfas. Ir aðsu juo sutinku.Asmeniðkai man kûrybinë dràsa yra labai

paprastas dalykas � bandymas sàþiningai iratvirai pasakyti, kà màstau, kà jauèiu, kaip vis-kas aplinkui atrodo. Manau, kiekvienas gerasraðytojas pats turi iðrasti ðá dviratá vis ið naujo.Truputá pasikartosiu ir pasakysiu tai, kà jau

teigiau �Bernardinams�: �Raðydamas eilërað-tá daþnai suformuoji dar ir tai, kà pats sau bijaiprisipaþinti, kà ne iki galo suvoki, kas slypimiglose. Eilëraðtis man � màstymo bûdas, irjis turi bûti kaip ámanoma sàþiningesnis. Man,kaip nemëgstanèiam pompastiðkø kalbø, grau-dulingø prisipaþinimø ir atviravimø prie sta-lo, virtuvëje, poezija kartais tampa vieninte-liu bûdu pasisakyti apie save, savo santyká supasauliu ir Dievu. Kartu, pripaþástu, tai ir pa-togus bûdas perteikti tà santyká ir màstymànetradiciðkai ir nebanaliai.� Tiksliau apie tai,kaip suvokiu kûrybà ir dràsà kurti, tikrai ne-pasakysiu.Neketinau burnoti ant antrosios jûsø klau-

simo dalies herojø � amato pagrindø neiðma-nanèiø �narsuoliø� ir arogantiðkø chuliganø.Tai, dauguma atvejø, yra praeinantys reiðki-

niai, neverti eskalavimo ar piktinimosi. Visa-da taip buvo ir visada taip bus. Nors, tiesà sa-kant, pastaruoju metu panieka, jauèiama raðy-tojui, pasiekë neregëtas aukðtumas. Uþtenkaperþvelgti tinklalapio �Delfi� skaitytojø nuo-mones (jos, deja, atspindi gan gausios visuo-menës dalies poþiûrá), kad pasijustum niekamtikusiu veltëdþiu, puntanèiu duonà uþ darbð-èiø, dorø lietuviø sûriu prakaitu uþdirbtus pi-nigus. Siurbëlë, alkoholikas ir durnius � ðtaikas esu að (o ir daugelis kitø), jø nuomone.Apie gebëjimà raðyti në nekalbu.Kita vertus, su nuostaba stebiu gan gausø

agresyviø beraðèiø, ánirtingai besiverþianèiøá raðytojystæ, bûrá. Tarp jø esama visokiø tipø:�iðpindëjusiø� turtuoliø, kuriems maþa nuo-savø sporto komandø, dvarø, þvaigþdþiø ir ikivisiðko pasitenkinimo trûksta dar knygos irnarystës LRS. Esama vazonëliuose augintø re-voliucionieriø, su panieka spjaudanèiø á visàgimtàjà raðtijà, nes ji mat buka ir smirdi nuo-lankumu bei provincialumu. Esama vaidingøgrafomanø, kuriø mëgstamiausias laisvalaikiouþsiëmimas � talentingøjø ðmeiþtas ir skan-dalai. Daug esama. Taèiau jau pradëjau bur-noti. Geriau kalbëti apie teikianèius vilèiø, ta-lentingus chuliganus.Manau, autoritetus á ðuns dienas dëti rei-

kia, net bûtina, taèiau privalu mokët tai dary-ti. Tiesiog iðrëkti savo nepasitenkinimà jo nie-kuo nepagrindþiant � kvailio darbas. Bûtø ge-rai surast argumentø, motyvuoti priekaiðtus, okartu ir savo naujàjá pasaulio matymà.Manymas, kad nuo savos kartos prasideda

tikroji kûryba, taip pat yra vienas ið galimø, ogal ir bûtinø daugumos raðanèiøjø gyvenimoir kûrybos etapø. Tai iðbandymas savarankið-kumu. Iðbandymas, kiek atspari ir patikimayra sava vidinë tikrovë, koks stiprus, tvirtasyra talentas ir paðaukimas.Labiausiai að pasigendu pastarøjø dvide-

ðimties metø permàstymo literatûroje. Kur ro-manai apie �gariûnmetá�? Kur socialiai anga-þuota poezija? Dabar dauguma jaunøjø raðy-tojø � politiðkai ir socialiai aktyvûs, taèiau taibeveik neatsispindi jø tekstuose. Negali gi vie-nas Herkus Kunèius uþ visus atidirbti! Nejau-gi tik jam rûpi tas ádomus klausimas: kas yralietuvis, kokios jo silpnosios ir stipriosios vie-tos, kokie jo kompleksai etc.? Dalis raðytojøbeviltiðkai áklimpæ praeityje, dalis raðo glot-nius euroromanus apie niekà, dar kiti uþsiimabambø stebëjimu. Nieko nuostabaus, kad ra-ðytojas daþno laikomas niekam tikusiu � jiesuvokia mus kaip bëganèius paskui seniai nu-vaþiavusá traukiná.

P. S. Þinoma, visus ðiuos priekaiðtus prisis-kiriu ir sau.

II

� Manau, kûrybinë nedràsa � tai greièiaunepasitikëjimas savo jëgomis, nerimas dël to,ar sugebësi adekvaèiai iðsakyti ir iðreikðti sa-

vo mintá, pasaulá, sumanymà. Nerimas, meta-fizinis siaubas, baimë � labai kûrybingos bû-senos. Ypaè ðiais laikais, skendëdamas soèiojepalaimoje, nedaug kà tesukursi. Tas karðtli-giðkas, neduodantis ramybës tiksëjimas kaþ-kur sielos gilumoje, þieþirba, kuri neleidþianusiraminti, pamirðti, nusisukti, rankà verèiaraðyti, o su ta paskata ateina ir nesupratimo,netikslumo, negebëjimo baimë. Baimë, kadnesugebëjai prasiverþt, kad tai, kà pastebëjaisvarbaus, ið tiesø tik plënys. Taèiau, manau, ðibûsena paþástama daugeliui raðanèiøjø.Nelaikau savæs skurdþiu Europos kultûros

provincialu ir nemanau, kad visi mes tokieesame. Dabar galime itin greitai suþinoti ið vi-sur apie viskà ir visus, esam organiðka to pa-ties globalaus pasaulio dalis, turinti tam tik-ros vietinës specifikos, ir tiek. Galbût provin-cialais mus daro negebëjimas atsiriboti nuodidþiulio globalaus srauto, akimirkai stabte-lëti, nepasiduoti pirmoms pasitaikiusioms ma-doms? Kita vertus, dalis raðanèiøjø yra perne-lyg ásikibæ á tà vëjo perpuèiamà þemës lopinë-lá, ásikniaupæ á seniai nevëdintà savo tekstodrabuþá ir, be jo, nieko daugiau nenori matyt.Provincialumas juk slypi smegenyse, jis ne-

priklauso nuo to, ar tave skaito Europoje ir uþAtlanto. Labai pasistengus, galima iðleisti sa-vo knygø anglø, islandø, albanø ar juodakojøgenties indënø kalbomis. Jas skaitys � tiekpat þmoniø, kiek skaitytø lietuviðkai. Keliosdeðimtys ar keli ðimtai. Tai blogai? Ne, tai ge-rai. Ir nieko èia daugiau nepridursi. Provincia-lumas � tai nuolankiai ir padejuojant prisii-mamas provincialo vaidmuo. Provincialumas� kai mes, lietuviø raðytojai ir menininkai, lai-kome save menkesniais uþ kitus raðytojus armenininkus. Reikia tik blaiviai suvokti savovietà pasaulinës kultûros sraute. Svarbu tikëtiir norët, kad kas nors ið mûsø taptø bûtinasvisiems, pasakytø, sukurtø kaþkà reikalingokaip oras.Galø gale ðiame uþsiëmime viskà valdo ne

tik talentas, o ir jo didenybë ágeidis bei atsi-tiktinumas. Juodoji gulbë. Todël gal bûtø ge-riau pernelyg nesukant sau galvos apie taria-mà menkystæ ir provincialumà atsiverst nepri-raðytà lapà ar naujà �Word� dokumentà? Iruþsiimt tuo, kà moki? Að tikiu gerai atliktudarbu ir, jeigu mano talentas turi tam tikraslubas, aukðèiau kuriø neiððoksiu, � tebûnie.Daug baisesnë kita provincialumo pusë �

susireikðminimas, vazonëlinis mesianizmas,�tautos vado� sindromas. Pritariu á ðià anketàatsakinëjusiam Valdemarui Kukului, kad esa-ma �pernelyg daug pasitikëjimo savimi, kurisvisiðkai sunaikino, suëdë kûrybinæ savikon-trolæ�. Tam labai sunku atsispirti. Reikia þût-bûtinai iðsaugoti distancijà tarp savæs ir mûsøliteratûrinio pasaulio. Nepamirðti, kad esi netik raðytojas, o ir skaitytojas. Visø pirma skai-tytojas.

gal teisinsiuos Tau � per ilgai atskirtinuo tiesos � ir todël nepajutom kas joje

slepiasnebuvau Dieve mano nei sargas nei

panaktinis naktyneþinau kuris brolis � Kainas ar Abelis �

Ðifras

Dar kartà sugráþau prie Vivos plango �gyvenimas vis viena liko nebaisusne jis mane naikino � tik save ko gero

bejëgá ir atkarø

pasaulis telpantis virðeliuos lango �ne mano kaip ir atspindys blaususakiø dugnuos � dioptrijø sietyne

taip viskas susidvejina kadauþuolaidas að naktá atitraukiu � þyravirð sodo þvaigþdës ið Persëjo � ðydàtamsos suplëðæ á skutus � juodapapildo sidabrinæ � kaip pavënësu lapais vynuogiø puoðtu staluûmai pakeièia reginá kasdienákur iðorë svarbi � kitur jau banalu

net vëjo sruoga be tavæs tenaibeformë ir bevardë � nekalbësimji vieniða ar ne � abstrakèià ðviesàvyzdys pavers prasme � dabar þinainet ðifrà këkðto pëdsako � brûkðnysatgal � trys priekin � tarpas � kruvinamaþytë plunksna � perskaityk � ganaklaidint � arba � gûdus pasaulis ðis

K. Kasolos novelë

Tà vakarà skaièiau Kasolà Karlà �novelæ jo �Þmogus ir ðuo� � atsimenatjos pradþià � tuðèias turgus � þmogusant mûrinës tvoros atðlijæs kramto duonàvynu pagardinæs ið maþo butelaièio

jau pameèiau � kas jis? � varovas muloar þemdirbys � tos smulkmenoskaip liudijo siuþeto vingiai �nesvarbios � pabaigojðuo gaudë peteliðkæ (alkanas nelakæskaitroj) � þmogaus nebuvotiktai skambëjo vakaras (ar varpas)

ir kas ið to? � paklausite � neatsakysiutenai manæs nebuvo � negirdëjauinkðtimo ðuns (beviltiðko) � þvelgiauá didelá rugpjûèio dangøir dvigubos þvaigþdës pavargæ akyssutiko mano temstanèias akis

ir keistas nerimas � kur dingovarovas mulo (þemdirbys?) � kodëlnovelës pabaigoj þaisminga peteliðkënenutupia ðuneliui ant galvos? �

Todël

Nelauk � likimas niekad neáspëskur paskutiniai þingsniai gurkðniai ar keraitai kas kad tarp gyvenanèiø slepies �vis viena kalba jog seniai mirei

Ko tikitës? neðoks nieks gelbët musið kur ant veido tie laðai karðtiuþtiðko? brolá brolþudys uþmuðir atpildo neðauks savøjø uþmuðti

Todël nekaltinu neieðkau nepraðauneklausiu � kam kartojasi keistisapnai � tiktai Tavæs meldþiu � neðauká Paskutiná Teismà � mes jau nuteisti

6

. 2011 m. birþelio 2�8 d., Nr. 21 (339�780)KAUKOLAIPTAI

Ieva BIRMANTAITË

Pirmoji paþintis, ar tai bûtø nau-jas draugas, ar knyga, prasideda tie-siog nuo þvilgsnio ir þodþiø: �La-bas, mano vardas...� Tikriausiai ne-nuostabu, jog ðiuo atveju pagrindi-në prieþastis, kodël ið daugelio bû-tent ðioji knyga atkreipia mano dë-mesá, yra þinoma autoriaus pavar-dë, kuri pirmoji imasi mane kalbin-ti. Jonas Mekas, �Þmogus prie ly-janèio lango�*. Taigi vien vardasir pavadinimas � daugiau ði knyga,bent kol kas, nieko negali apie sa-ve pasakyti, nes nëra nei trumposanotacijos, kurià galëèiau slapèiapavadinti savo lûkesèiais, nei áþan-ginio autoriaus þodþio, kuris pra-dëtø dialogà tarp teksto ir manæs,sukurtø deramà tolesnës paþintiesnuotaikà.Ðiø dienø skaitytojui J. Mekas

paþástamas ne tik kaip raðytojas, betir kaip kino filmø kûrëjas � galbûtkaip pastarasis netgi labiau, nes fil-mografijos sàraðas gerokai pranoks-ta jo, literatûros kûrëjo, biblio-grafijà. Todël ðioje trumposios pro-zos rinktinëje pagrástai galima ieð-koti ir rasti sàsajø tarp kino ir litera-tûros. Bûtø netgi tikslu teigti, kad�Þmogus prie lyjanèio lango� yrane trumpø tekstø, bet vaizdeliø rin-kinys, kiekviename jø fiksuojamasatskiras reginys ir judesys. Ðiø vaiz-deliø aðimi tampa þiûrinèiojo ir ma-tanèiojo pozicija, stebëjimas, tarsikino kamera pagaunantis aplinkosobjektus. Pavyzdþiui, tokio paties

pavadinimo (kaip ir knygos) tekstepagrindinis personaþas prasidëjusliûèiai þvelgia pro langà á gatvæ irfiksuoja aplinkà: trys moterys, së-dinèios ir supanèios vaikà, tarpdu-ry besikalbantys vyrai, bëgiojan-tys ir garsiai ðûkaujantys vaikai,balose ðokantys lietaus burbulai...�Gera þiûrëti ir jausti, kaip gyve-nimas teka pro ðalá, ir priimti vis-kà be jokios atrankos. Ir paèiam vi-same tame paskæsti, iðtirpti, susi-lieti� (p. 83). Lietus tampa laidinin-ku tarp stebëtojo ir stebimøjø � la-ðø palietimas ranka leidþia priartë-ti prie stebimos tikrovës. Toks re-giniø uþraðymas skatina prisimintiir J. Meko vizualiøjø menø centràVilniuje, tai yra jo kûrybos savitu-mas, prieþastis, lemianti þodþio vaiz-

dingumà, teksto tapsmà þvilgsniu.Didþioji kûriniø dalis datuoja-

ma 1946-1956 m. Þinoma, kad1944-aisiais J. Mekas buvo suim-tas ir iðsiøstas su broliu priversti-niams darbams á Vokietijà; taip pat,kad 1949 m. emigravo á JAV � ðioskelios biografinës detalës yra svar-bus kontekstas, leidþiantis leng-viau datuojamuose kûriniuose at-paþinti emigracijos þenklus, nuo-rodas á to laikotarpio nuotaikas.�Kaip èia nejauku tarp ðitø barakø!Kokie murzini malksnø stogai,ðiukðliø krûvos su aitriai dvokian-èiom skardinëm� (�Vienas gimi-mas�, p. 48); �Jie visi laukia to pa-ties laivo á Amerikà (...) Jie visi DP,tie þmonës� (�Þmogus prie lyjan-èio lango�, p. 78) � DP stovykloslaikas ir atrastosios Amerikos vaiz-diniai. �Kodël jis èia atvaþiavo, ákità kontinentà, toli nuo savo krað-to? Kodël ðita këdë èia stovi? Ko-dël ðita gëlë? Jam tai nebuvo klau-simai, jam tai buvo faktai� (�Didy-sis skirsnis�, p. 60); �Jam visa taibuvo kaip didþiulis cirkas, visas ði-tas þmoniø marginys, ir kartu su ðitatvanka ir ðiluma, ir su ðituo parku �viskas buvo didþiulë scena� (�Cen-tral park�, p. 54). Emigracijos þen-klus galima sieti su autoriaus biog-rafija, bet J. Mekas á savo persona-þus þiûri ið ðalies, tarsi tekstai bûtøsàmoningai kuriami apie �tà kitàþmogø� (�jis�, �tas þmogus�) ban-dant iðvengti asmeniðkumo, nors irpasirenkama visaþinio naratoriauspozicija. Likusi, nedatuotoji, rinki-

nio tekstø dalis nei struktûra, neitemomis neiðsiskiria, tad skaitantpaeiliui ir nekreipiant dëmesio á ðáformalø skirtumà aiðku, kad datospaminëjimas ar jos nutylëjimas iðesmës nieko nekeièia.Galima ir tokia prielaida � teks-

tais pratæsiama ar papildoma J. Me-ko dienoraðèiø �Þmogus be vietos.Nervuoti dienoraðèiai� tema. Betar ieðkantis þmogus randa TÀ vie-tà prie lyjanèio lango? Tikriausiaine, nes knygoje, kaip ir dienorað-èiuose, jauèiamas ieðkojimo, ëji-mo, vienatvës, nepritapimo moty-vas: �Jam staiga buvo gera, kad jisyra vienas ir svetimam mieste, kurjo niekas neþino ir nepaþásta. Nie-kas jo neriða jokiu moralu ir jis ga-li labai laisvai jaustis ir dabar eitiir stoviniuoti tarp ðitø þmoniø, þiû-rëti á juos, vien malonumui, ar ádo-mumui, nepaþástamam tarp nepa-þástamø� (p. 72). Taèiau tai tik lai-kina malonaus vieniðumo iliuzija,sugriaunama (kaip ir buvo galimatikëtis) toliau plëtojant tekstà:�Jam staiga norëjosi bûtinai su kuonors pasikalbëti, bûtinai rasti ko-ká þmogø. (...) Bet jis gerai þinojo,kad jis yra vienas visoje ðitojetvankoje ir ðitame þmoniø skruz-dëlyne ir ðitoje maiðaty, ðitamemilþiniðkame parke� (�Þmogus anttilto�, p. 74). Taigi nuolat jauèia-mos tos paèios kûrybinës nuotai-kos, kurias jau bûtø galima pava-dinti �mekiðkosiomis�, taèiau taidar nebûtinai reiðkia monotonijà,áprastumà ar nieko naujo nepasa-

Raðyti þvilgsnius ant lyjanèio Jono Meko langokymà, juk ið esmës vietos ieðkoji-mas (kaip vienas ið motyvø) nusa-ko nuolatiná judëjimà, ir neámano-ma to matyti bei patirti pasyviai:�Ir taip jis mëtësi, prapuolæs, ir ne-þinodamas, visà vakarà, mëtomaskeisto ir fantastiðko þaidimo, neisapne, nei realybëje, neþinodamasjau nieko, tik leisdamas pats plauk-ti, iðsviestas, ir kairën ir deðinën, be-jëgis ir be krypties, visà vakarà, be-jëgis, suardytas, iðmuðtas, suplëðy-tas� (�Apie realybæ�, p. 68). Atsi-skleidþianti �mekiðkoji� nuotaikatampa autoriaus tekstø savitumopagrindu, todël ir rinkinys �Þmo-gus prie lyjanèio lango� natûraliai,neiðsiskirdamas ir per daug neste-bindamas dera visame J. Meko kû-rybos (ðiuo atveju � literatûros, one kino) kontekste.Vis dëlto dabar, skaitant ðià re-

cenzijà, turëtø bûti atsakyta á vienàsvarbø, o gal net ir esminá klausimà �verta ði knyga mano (kiekvienoskaitytojo) dëmesio ar ne? Jei bentviena recenzija galëtø atsakyti á játik þodþiu �taip� arba �ne�, veikiau-siai ðis þanras iðnyktø, taèiau, lai-mei, negali. Todël mano atsaky-mas bûtø toks: kiekvienam savaslangas ir savas þvilgsnis pro já. Jeinors truputá smalsu þvilgtelëti irpro J. Meko langà jo paties akimis,tuomet ði nedidelë, vos ðimto pus-lapiø knyga � jums.

* Jonas Mekas, Þmogus prie ly-janèio lango. � Vilnius: �Baltoslankos�, 2010.

Alfas PAKËNAS

�Tavomirusios bitës iðskrido kar-tu � / Ir dabar tartum þvaigþdës virðdzûkø smiltyniø. / NesulaukiamasTëve, að klausiu, kur tu? / Sumedë-jusiø rankø ir kojø sutinusiø / Pasi-ilgau be galo...� Onës Baliukonytëseilëraðèiø rinkinyje �Bokðtai� yra to-kios skaidrios, liûdnokos eilutës.Nieko graþesnio ir tikresnio, skirtoTëvui, lietuviø poezijoje netekoskaityti. Yra daug eilëraðèiø ir pro-zos tekstø apie Motinà, jos gerumà,laukimà, namø jaukumà ir ðilumà.Tëvas visada ðalia � nematomas irtylus. Geru, stipriu eilëraðèiu patikilyg draugu � ásijauti á jo nuotaikà,kartoji þodþius, savaip pratæsi tàliûdnà tekstà, þydinèioj obely èiauð-kant devynbalsei.... Mûsø senoviðkas sieninis laik-

rodis ilgai ir dainingai muða vasarospavakarës valandas. Jis man pir-miausia primena tëvà ir gimtuosiusnamus.Laikrodis buvo sunkus, barokið-

kai puoðnus � didþiausia brangeny-bë paprastoje kaimo gryèioje. Tëvasten laikydavo dokumentus ir mie-liausias relikvijas. Kai laikrodis pra-dëdavo skambinti valandas, girdë-davosi net lauke, ir dabar, po dauge-lio metø, galvoju, apie kà tuo savomonotoniðku kalbëjimu jis byloda-vo atðlaime po senom alyvom su kai-myne sëdinèiai moèiutei, rûpesèiuo-se paskendusiai mamai, paèiam të-vui ir mums, þolynuose nardantiemsvaikigaliams, prisiraðkiusiems pilnaskiðenes sultingø þirniø kolchozolauke?Gal apie vasaros þaras, nakvojan-

èias vakariniame sodo gale, senamevyðnyne, apie jazmino þydëjimà prieðulinio, gal apie dëmëtà stirniukà,dar visai vaikà, suþalotà þydinèiø

dobilø pradalgëje. Apie tai, kad lai-kas eina, eina...Jis niekad negráð á ðità vienkie-

má, sodà, laukus. O sugráþæs nesu-rastø mûsø � tokiø paèiø.Net ir dabar, atminties gilumoj ið-

girdæs tuos dûþius, pajuntu, koks tuð-èias, nykus pasidaro gryèios kam-barys, neiðtveriu jame ir, nerasdamasvietos, tarsi kaþkà svaiginamai ðvie-saus prisiminæs, trinkteliu durimis.Uþsigalvojæs pro tvartà einu kloji-mo link. Ten visada kvepia vasara,iðdþiûvusiu ðienu, pakinktais, po bal-nu klojamos, arklio prakaito prisi-gërusios gûnios smarku... Neþinau,kodël mane èia visados traukia.Tarsi matau, kaip kovo vidurdie-

nio saulës èiulpiami klojimo pa-stogëje tviska ilgi, randuoti var-vekliai � didysis vaikystës dþiaugs-mas. Þiûriu á juos, ásiklausydamas ásave. Ir prisimenu, tyliai kartoju:�Tëvas! Tëvas!� Lyg regiu, kaip jis,nukinkæs ðirmà kumelæ, kelia maneaukðtyn, kad pasiekèiau varveklá,liepia nuskinti... Iðtiesiu rankà, nu-reðkiu skaidrø ledokðná, iðslystu iðtëvo rankø ir ásibëgëjæs paleidþiu jályg sidabrinæ strëlæ sodo gilumon,geltonuojanèiø bièiø aviliø link. Jisakimirkà blyksteli saulëje, greitaikrinta þemyn ir paþyra á smulkiusgabalëlius. O neseniai gimtinën par-lëkæs varnënas antaninëje obelyje,ant savo inkilo stogelio, net uþsi-merkdamas nuo giesmës saldumo,ðvilpia solo suduþusiam varvekliui.Vaikystëje be galo mylëjau tëvà.

Vasaros rytais palydëdavau á darbà ��tik iki plento�. Laukdavau, kol pa-kinkys, paskui linksmai ðvilpauda-mas pagirdys prie ðulinio ðviesiai bë-rà kumelæ keistu vardu Popka. �Ar-klys geri tik ið ðvaraus viedra�, � pri-simenu aukðtaitiðkai tariamus þo-dþius. O kartà kaþkaip slapta, tëvuinematant, apsiþergiau iðsikiðusá ra-tø traininio galà. Prie sodþialkos, kurstovëjo dûmais prakvipusi mûsø pir-tis, kumelë pasibaidë, ðastelëjo at-

gal, á ðonà. Prisimenu, tëvas maneneðë ant rankø kaip suþeistàjá, tebe-girdþiu jo þodþius netoliese ðiena-vusiems pievà þmonëms: �Vyrai, pa-laikykite arklá.� Motina mazgojo du-benëlyje man veidà, rankas, ir grei-tai raudonijo vanduo...O ðtai ðiltas, geltonas kaip pri-

nokusi kriauðë dûlia rugsëjo vidur-dienis (gal tik vaikystëje tokios ryð-kios spalvos?). Mama parveþë ma-ne ið ligoninës, ið miesto. Tëvas pa-sitinka gale sodo, prie vyðnyno.Kvepia ðvieþiai suarta þeme, saulësnudþiovintomis bulvëmis � patsbulviakasis. Jis paskubom ima ma-ne ant rankø, priglaudþia prie taba-ku dvelkianèio, neskusto skruosto,buèiuoja, nesodina veþiman, o ne-ða namo, ðnabþdëdamas kaþkokiusneaiðkius ir jau neatmenamus þo-dþius. Nejaugi tos rankos � stiprios,gyslotos, kietos � kurios kaþkadaneðiojo, glaudë, glostë mano vai-kiðkà galvà, jau seniai dûla po þe-

me þydinèiose Deltuvos kapinëse?Tëvas � tai paèios pirmosios ke-

lionës po savo kraðtà ratais arba ro-gëmis � jis visurmane veþdavosi kar-tu. Tëvas � tai paukðèiø parlëkimaspavasará, inkilø meistravimas ir këli-mas á obelis, kriauðes, á saulëtus pa-ðelmenius � jis taip mëgo varnënus irvadindavo juos ðpokais. Tëvas � taiaidûs, rasø ir rûkø uþgulti ðienapjû-tës rytmeèiai, kai po perþydëjusia, pa-pilnëjusia ieva skardþiai plakamasdalgis. Tai minkðtas, duslus malûnodardëjimas, dar ðiltø miltø kvapas,melancholiðkos bulviakasio dienossu deginamø bulvienojø dûmais, taijaukûs þiemos vakarai, uþ dvigubølangø ir priemenëj linksmai ûþaujantpûgai, kai sekamos pasakos arbakraupûs atsitikimai. Tëvas � tai ðvie-si, tebegundanti vaikystës dienø irnaktø vizija, jos kerinèios spalvos irkarèiø vaikiðkø aðarø nuðluostymasgrubiu nuo darbø, tabaku kvepian-èiu delnu. Tëvas � sidabrinis mëne-

Þodþiai Tëvui

sienos eþeras vëlø vasaros vakarà darþaliø mieþiø lauke, kai net vaikui taipnesinori miego: jis paimdavo maneant rankø, neðdavo prie lango, ir, me-nu, sakydavo: �Paþiûrëk, koks dide-lis mënuo, vaikeli.�Maèiau tëvà ðiurkðtø, áðëlusá dël

kolûkio brigadininko neteisybës, tikniekada neteko matyti � ir niekasnematë � jo girto. Ir neteisingo, no-rinèio paþeminti ar apgauti þmogø.Tiesa juk visiems vienoda, nëra josmaþos ar didelës. Ir paprasta, vals-tietiðka tëvo Tiesa dabar man labaipanaði á tà, sklindanèià ið paslaptin-gos ðviesos nutvieksto M. K. Èiur-lionio paveikslo, ið to gero, neþe-miðko veido. Todël prisimindamassavo tëvà galvoju apie daugelá të-vø � mylinèiø ir nemylinèiø, gerø irnegerø, laimingø ir nelaimingø...Apie save ir kitus, galbût nesuradu-sius tikrøjø keliø � tik dulkëtas kryþ-keles, iðdavusius ir palikusius tai,kas brangiausia pasaulyje.

Romualdo RAKAUSKO nuotrauka

7

. 2011 m. birþelio 2�8 d., Nr. 21 (339�780)

Auðra KAZILIÛNAITË

�Paèiam sau� plius mistika

Eugenijus Aliðanka �Jeigu�: eilërað-èiai. � Lietuvos raðytojø sàjungos leidyk-la, Vilnius, 2011.

�Lygiadienis�, �Peleno miestas�, �Die-vakaulis�, �Ið neparaðytø istorijø�, �Exem-plum�. Ir � �Jeigu�. Arba � �Lygiadienis iðneparaðytø istorijø � peleno miestas, jeigudievakaulis �exemplum�. Taip ir visaip ki-taip. Arba kiek lëèiau, tyliau. Arba nesvar-bu. Tokias ir kitokias rokiruotes galima da-ryti arba jø nedaryti su vieno ið origina-liausiø lietuviø poetø Eugenijaus Aliðan-kos knygø pavadinimais. Savo minimalis-tine raiðka, eilëraðèiø erdvëse brëþiamomistokiomis tiksliomis linijomis, it bûtø neap-sieita be liniuotës, ðis autorius jau seniaiásirëþë á kiekvieno pirmenybæ �delikates-nei poezijai� teikianèio skaitytojo atmin-tá. E. Aliðankos brëþiniai veda mus ið taðkoá taðkà, kablelá ar daugtaðká. Nors pastarø-jø skyrybos þenklø jo knygoje nëra. Nërair trajektorijø, nes pats autorius teigia: �Jeia, tai b.� Ir prideda: �Kompiuterio smege-nis nuo tokiø loginiø pasaþø iðtiktø trum-pas sujungimas. Nebent jis bandytø raðytieilëraðtá. Taip veikia ir mano smegenø kom-piuteris. Kad neperdegtø.� Ir telieka pasi-dþiaugti, kad ðis smegenø kompiuteris ikiðiol neperdega. Tai liudija ir pastaroji au-toriaus knyga �Jeigu�.Dar neskaityti eilëraðèiai puola rengtis

vientisos koncepcijos marðkinukais, vosakimis permetus pirmàjá poezijos rinkinioeilëraðtá �introdukcija�, kuriame teigiama:�kuo pradëti / ar ne sàlygos sakiniu / ar nebobûnës jeigu / sakydavo pasiimsiu su sa-vimi jeigu bûsi geras / jeigu bûsiu / pasi-ims� (�introdukcija�, p. 5). Ðtai tokio as-meninio imperatyvo, apsëto transcenden-cijos sëklelëmis, kurios ima dygti ir skleis-tis skaitytojo galvoje, neleisdamos á teks-tus paþvelgti vien kaip á banalokus dieno-raðèio áraðus, apstu visoje knygoje.Pirmasis �Jeigu� skyrius. Tik pagalvo-

kite! �Pirmasis �Jeigu� skyrius�? Ar ne vel-niðkai graþiai skamba? Taigi pirmasis �Jei-gu� skyrius, pavadintas �Paèiam sau�, pa-þymëtas asmeniðkumo ir eilëraðèiø savi-tiksliðkumo þenklu, geba save aktualizuo-ti per besiskleidþiantá mistiðkumo þiedà ��naktimis kankina miegas / nieko nesëju opjaunu juodà akiduobiø þolæ / galandu dal-gá kol lieka vien aðmenys / kol nieko nelie-ka sapno raþiena� (�þolë þolë þolë�, p. 12).Bûtent mistiðkumu ði E. Aliðankos knygagalëtø bûti iðskirta ið kitø poeto eilëraðèiø

rinkiniø, jei imtume juos lyginti.Toks pat �Paèiam sau� kalbëjimas ne-

nutyla ir kitose knygos dalyse. Tik mistið-kumo jose dar daugiau. Skyriuje �Lietauspratybos� poetas ið tiesø lietui uþmaukðli-na ðalmà, ir prasideda mûðis tarp ðeðëliø,nuovargio, dvejonës, nusivylimo bei vil-ties, kurios plejadoje matyti besisukiojan-ti reinkarnacijos, metamorfozës, atgimimogalimybë. Pastovumas dëvi kaitos kamuf-liaþà: �uþstrigau ðiose ilgumose mylëti so-dinti namus / statyti sûnø auginti plaukus /gyvenimo moderatorius mato ðiose ilgumo-se / þemë nëra derlinga greièiau sudygstaðeðëliai / todël ir sapnuos auga koraliniairifai / stalagmitai ir stalaktitai / ðaknimis ávirðø mangrovinis miðkas / kada nors atsi-busiu kitoj platumoj ilgumoj dykumoj�(�home sweet home�, p. 47).Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus

iðdidi laikysena ir filosofinis paprastumasjo veikale �Sau paèiam� ið tiesø gali bûtigretintinas su E. Aliðankos �Jeigu� kalbë-jimu ne vien dël pavadinimø panaðumo supirmuoju skyriumi �Paèiam sau�. Mistið-kos tos E. Aliðankos rokiruotës bei gene-ruojamos implikacijos. Graþios. Paveikios.Taurios ir melancholiðkos, jeigu...

Pabaigø kekës

Donaldas Kajokas �Kurèiam asiliu-kui�: eilëraðèiai. � Lietuvos raðytojø sà-jungos leidykla, Vilnius, 2011.

Keturioliktoji Nacionalinës kultûros irmeno premijos laureato knyga. Ðio pirmo-jo sakinio bei poeto pavardës veikiausiaivisai pakaktø. Kà daugiau galima pasakytiapie keturioliktàjà Nacionalinës kultûrosir meno premijos laureato D. Kajoko kny-gà ir ar tai apskritai turi kokià prasmæ? Ban-dymas kà nors kalbëti ðiuo atveju daug la-biau atitinka Horacijaus sentencijà �kur-èiam asiliukui pasakëlæ sekti� (tuðèiai au-ðinti burnà), negu laureato knygos tekstøegzistavimo faktas bei pobûdis, kuris ir ap-þaidþiamas tiek knygos pavadinime, tiekðmëkðteli paèiuose tekstuose it katës ðeðë-lis ant stogo vasaros naktá. Bet kokios spal-vos kaèiø ðeðëliai naktá juodi, asiliukø vei-kiausiai taip pat. Kà galima pasakyti apieD. Kajokà já þinantiems �asiliukams�, ku-rie jau seniai apkurtæ nuo ðio �þinojimo�?Nieko, visiðkai nieko.Kas ið tiesø yra kalbëjimas �kurèiam asi-

liukui�? Ir kuo jis skiriasi nuo kalbëjimo�paèiam sau�? Veikiausiai tik raidþiø skai-èiumi, valandø, vienatviø (�vienatvë graþi/ kol netampa / ðiek tiek / gilëlesnë / uþ

ðiltà duobutæ / pagalvëje� (�apie vienat-væ�, p. 16) skaièiumi. Þodþiu � pabaiga vi-suomet skaièius, o pradþia? Arba ne: �vie-nas yra skaièius du / yra skaièius trys yraskaièius / keturi ir visi kiti yra skaièiai // otas kur po jø � jau ne skaièius� (�vienasyra skaièius du�, p. 7). Visos pradþios skir-tingos, o pabaiga ta pati. Arba ne. Kalbëji-mas �kurèiam asiliukui� bei �paèiam sau�skiriasi tik skaièiais, o vardiklis bendras �tas, kur uþ skaièiø. Ðtai toks tad jausmasneapleidþia skaitant ðià knygà.Þvilgsnis anapus: �radau jà, avelæ, tam-

soj dar, anapus auðroto / vaikystës peiza-þo � nuklydusià, ðimtàjà, luoðà / ðypsojospro miegà / laiminga / beveik susiglaudusá roþæ� (�Rose, oh reiner Widerspruch,Lust...�, p. 149), per neiðvengiamybës þiû-ronà. Vienas vienintelis þvilgsnis. Apdo-vanojantis ramybe bei tyla. Po ðio vienovienintelio þvilgsnio anapus, visi þvilgs-niai ðiapus noksta ant ðermukðnio medþiø,vis labiau daþosi neiðvengiamybës spal-va, bet neiðvengiamybë buvotojo jau ne-baugina. Jis kartais ja gërisi, kartais pava-dina maþybiniais vardais ir pasijuokia, su-prasdamas, kad dël vieno vienintelioþvilgsnio jis yra labiau nei bet kada: �ðiektiek buvau / kur kas trumpiau dar bûsiu /bet esu vis labiau� (�ðimtas vëjuos raus-tanèiø ðermukðniø. 3�, p. 94). O �ðimtasvëjuos raustanèiø ðermukðniø� � tai trissykius knygoje pakartotas eilëraðèiø cik-las, kiekvienàkart atidengiant vis kitas jodalis. Nuostabiai lengva, beveik nemato-ma poetika pasiþymintis ciklas labiausiaiiðryðkina anapusybës dvelksmà: �gal kasir gebëtø gyventi / ðimto ðermukðniø gy-venimà, / tik ðermukðniai, kur tuomet / dë-tøs ðermukðniai� (�ðimtas vëjuos raustan-èiø ðermukðniø. 2�, p. 141). Pirmasis ðioástabaus ciklo eilëraðtis, atskleistas jau pir-mojo atidengimo metu, byloja apie trylik-tàjá: �dvylika broliø, tø nusilaksèiusiø /laukë sulaukë / sesës // ir nuklegëjo bû-riu, � liko vëjai / ir tu su lazda gyvate antðakos, / tryliktasis� (�ðimtas vëjuos raus-tanèiø ðermukðniø. 1�, p. 57). Ðiame �áþan-giniame� eilëraðtyje galime uþèiuoptiknygos pradþios ir pabaigos santakà, nesèia susitinka pirmojo knygos skyriaus �iðdvylikos juodvarniø� ir paskutiniojo, su-daryto ið vienintelio eilëraðèio ir pavadin-to �ið tryliktojo�, simboliai. Galime ir dartoliau þengti paskui ðitos minties dangu-mi traukiamà aitvarà � ðiame interaktyvia-me eilëraðtyje-áþangoje á paslaptingàjáciklà telpa visa knyga �Kurèiam asiliu-kui�, netgi paskutiniojo skyriaus vienin-telio eilëraðèio �ðimtoji avelë� ima kore-liuoti su �ðimtu ðermukðniø�.Knyga �Kurèiam asiliukui� apie pabai-

gas � vasaros, skaièiø, dienos, gyvenimo.Tik tos pabaigos ne drastiðkos, ðiurpios arnetikëtai iðliuoksinèios ið uþ kampo. Josramios ir tylios, palengva sirpstanèios, raus-tanèios kaip ðermukðniø kekës, kurias lie-þuviu godþiai grybðteli kurèias asiliukas irpraeina pro ðalá, vangiais uodegëlës jude-siais vaikydamas muses.

Kalbos maita

Valdas Gedgaudas �Olando kepurë�:eilëraðèiai. � Lietuvos raðytojø sàjungosleidykla, Vilnius, 2011.Neseniai pasirodþiusioje ketvirtoje Val-

do Gedgaudo knygoje �Olando kepurë�taip pat galima rasti asiliukà, taèiau jis �ne adresatas autoriui, o tik detalë. Be to,veikiausiai visai nekurèias: �Tamsiø më-nuliø ðviesoje / sudievulëjæs Niko / mer-gaièiø su balionais / ir asiliuko tyko� (�au-toportretas ant asilø tilto�, p. 84). Ðis po-etas labiau pasikliauja kalbinëmis jungti-mis bei kryþkelëmis, nei tuo, kas prasidedajoms pasibaigus. Tad laukia, kol ið pavadi-nimo nuþengs materija arba kol veikiai tarpjø liausis egzistuoti skirties þenklas. Ðtaitokia kalbine statybø medþiaga pasitikintgaliausiai namai �vien ið to� ima regëtis�ne apie tai� ar �ne visai� atitinkantys Ka-lëdø Senelio iðvogtus slëpinius, tad tenka

Etaþerë

ðià kalbà vandaliðkai palauþyti, padarkyti,prie jos prisëlinti ir ðiurkðèiai �patvarky-ti�, kol niekas nemato. Vargu ar apskaièia-vus, greièiau jau instinktyviai tikintis, kadið to rasis bent kiek daugiau gyvybës. Betði slinktis tëra regimybë. Mat gyvybës ne-derëtø painioti su gyvybe kalboje, o gyvy-bës kalboje nederëtø maiðyti su þiþekiðkurealumu (nepainioti su realybe). Á kalbà te-leportavusis gyvybë pati susipakuoja ákarstà. Ar á karstuko formos batà. Tokiosformos batai daþniausiai þavi ávairiausioplauko chuliganus, reketininkus ar ðiaipklubø apsaugininkus. Visø ðiø dþiaugsmøprieþastimi veikiausiai galime laikyti in-terpasyvumo bei interaktyvumo kaità beijø jungties atodangos metu kylanèius in-telektualinius virpesius.Panaðûs virpesiai atsispindi ir knygoje

�Olando kepurë�: �O jau po to turbût fur-ðetas / su juodu parabo dþiazu / pramer-kus aká traiðkanotà / mergaitë su triratuku// nugirgþdanti staèiom pakriûtëm / kurupës tvarstin ávyniotà / nukirkintø laba-nakèiø meðkutá / ant dugno pagalvëliøþiodo� (�kranto bëgiais�, p. 36). Kalbostekëjimas ðiuose nuotekø vamzdþiais vir-tusiuose virpesiuose toks lauþytas, frag-mentuotas, dirbtinis, manieringas ir blabla bla, kad skaityti tikrai nëra malonu arerdvu. �Olando kepurës� kambariai uþ-griozdinti iðkamðomis ir kitu ðlamðtu. Ban-dydamas sekti eilëraðèiø mintis per ðá sà-vartynà, turi ne tik gerokai paðliauþioti,tikëdamasis neprasikirsti galvos, kai uþ-kliûsi uþ privirintø prie lubø kableliø, betdargi rasti daugybæ salsvai dvokianèiø þo-dþiø lavonø, bandþiusiø autoriaus ágei-dþiu savimi arti kambario sienas. Taèiauvisgi skaityti norisi. Ðioje V. Gedgaudoknygoje, atvirkðèiai nei D. Kajoko �Kur-èiam asiliukui�, skaitytojo mintims kla-joti erdvës maþa (be to, ir ji priplëkusi kal-bine balastine lavoniena), taèiau vis tiek�Olando kepuræ� skaitai toliau... Net ra-dæs tokiø razinø: �Maþos baþnytëlës kan-torius / suvarstæs pikardinæ tercijà / tyliaiðnabþda ant viðkø / �Alach Akbar� (�Nau-joji ekumena�, p. 62).Tad kodël, nepaisant þodienos pertek-

liaus bei nuolatinio nusibostanèio ir ðiaippretenzingai neva provokuojanèio merge-liø ir pedofilø motyvo, ðià knygà knietiskaityti? Gal dël panaðiø dirbtiná kvëpavi-mà kalbai ir siuþetams daranèiø nutikimø,gebanèiø atverti ðiurpaus groþio patirèiø:�Namai tuðti. Visi seniai iðëjo. / Gal dau-gintis. Gal ðvæsti. / Gesinki ðviesà tad. Uþ-suk kranus. / Berniuk jau nebe ðeðiametistraiðkanotam sausiui / atsisegant ið lëto juo-do dirþo sagtá� (�karatë do�, p. 55).

KAUKOLAIPTAI

8

. 2011 m. birþelio 2�8 d., Nr. 21 (339�780)

Pegasas ir 1 litas

Poezijos pavasaris

Arûnas SPRAUNIUS

Ar þinote, kad dviejuose treèda-liuose Vilkaviðkio savivaldybësplyti lygumos, uþtat pietvakariuoseesanèioje likusioje dalyje puikuo-jasi kalvos, kuriø didþiausia tik ðe-ðiais centimetrais þemesnë uþ aukð-èiausià ðalies vietà Juozapinës kal-và (kalnà?), iðkilusià virð jûros ly-gio 396 metrus? Kai pagalvoji, kastrukdo kokiu nors bûdu uþbogintiant tos kalvos priekabà þvyro ar ki-tokios natûralios medþiagos, tuos ðe-ðis centimetrus �neutralizuoti� irGuinnesso rekordø siautëjimo lai-kais didþiuotis aukðèiausia ðaliesvieta? Bet, panaðu, suvalkieèiai to-kiais niekais uþsiimti nelinkæ, jiemsyra svarbesniø rûpesèiø. Pavyzdþiui,teturëdami aðtuonis procentus mið-kingø vietø, kaþkaip ásigudrina gry-bø neimportuoti. Bent taip tvirtinopriëmimà surengæs Vilkaviðkio sa-vivaldybës vicemeras Algirdas Ba-guðinskas.Ðtai Ðakiai, kuriuose ásikûræ ðeði

tûkstanèiai gyventojø, turi baseinàir nuosavà cirkà � jo mokyklà lan-ko net 80 vaikø. Miestelio merasJuozas Bertaðius savivaldybæ (ne-iðskirdamas ir jos centro) vadina

Apdairusis Jonas Liniauskas.

Poezija pro lietø(ið drëgnø rankraðèiø)

Atkelta ið 2 p.

Vidmantas Gudas patirties skaitytitokiose scenose turi dar visai nedaug.Kauno kultûros ir meno savaitraðtis�Nemunas� já apdovanojo uþásimintiniausià debiutà almanache iráteikë atminimui tradiciná nemurkian-tá, bet plaèiai besiðypsantá katinà.Maironio literatûros muziejus

turi tradicijà apdovanoti poetà, ku-rio eilëraðèiuose randa bent krislàmuziejinës tematikos. Ðiais metaisprizas atiteko Stanislovui Abroma-vièiui, kuris klausytojams perskai-të visai neseniai paraðytà eilëraðtá.Tema galbût taip pat ðiek tiek mu-ziejinë � apgailestavimas dël to,kad E. Drungytës sudarytame al-manache, kuriame poetai sugru-puoti kartomis, jam teko nelaimëpatekti á patá solidþiausià sàraðà.Kauno raðytojø sàjungos pirmi-

ninkas Viktoras Rudþianskas dþiau-gësi svarbiausiame Poezijos pava-sario renginyje matydamas ávairausamþiaus þiûrovus, daug jaunø vei-dø. O naujasis Raðytojø sàjungos

�Nemuno� katinas almanachodebiutantui Vidmantui Gudui.

ditorijos lûkesèius. Akivaizdu, jogdabartinë ðventës forma reikalaujaðiokiø tokiø korekcijø, bet visa taituri ateiti su laiku. Ðiais metais Kau-ne buvo sekama tradicijomis, taèiauieðkoma naujø erdviø. Prieð kulmi-naciná festivalio vakarà Maironio lie-tuviø literatûros muziejaus sodelyjeLietuvos ir uþsienio poetai eiles skai-tëVytautoDidþiojo universitetoKau-no botanikos sode. O pastaroji poeti-në savaitë iðsibarstë po visà Kaunà:poetø susitikimas su akademine ben-druomene Kauno technologijos uni-versitete, skaitymai Juozo Zikarome-morialiniame muziejuje, valanda supoete Daiva Èepauskaite Kauno me-nininkø namuose, poezijos popietësgimnazijose ir mokyklose, sakralinëspoezijos skaitymai Vytauto Didþio-jo baþnyèioje, �Pegasas 2010� �Kauno raðytojø 2010 m. knygø ap-þvalga, Vieno lito premijos áteikimas,poezijos skaitymai J. Gruðo memo-rialiniame muziejuje.Liekame laukti kito pavasario

� su poezija, jos tradicijomis ir nau-jovëmis.Zenono BALTRUÐIO ir Graþinos

Viktorijos PETROÐIENËSnuotraukos

Atkelta ið 2 p.

Salomëjos Nëries premijà nusky-në Aldona Elena Puiðytë uþ eilërað-èiø knygà �Begaliniam kely� (Kau-nas: �Nemunas�, 2010), oZigmoGë-lës-Gaidamavièiaus � MindaugasNastaravièius uþ pirmà poezijosknygà �Dëmëtø akiø� (Vilnius: Lie-tuvos raðytojø sàjungos leidykla,2010).Prizininku uþ poezijà vaikams ta-

po Jonas Liniauskas (eilëraðèiø kny-ga maþiesiems �Paukðèiø abëcëlë�,Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungosleidykla, 2010), o prizà uþ pasauliopoezijos vertimus á lietuviø kalbàgavo Vytautas Dekðnys.Vertëjas Pietro U. Dini á Lietuvà

neatvyko, todël tradiciná galerijos�Arka� prizà � autoriná dailininkësDovilës Tomkutës grafikos darbà �uþ lietuviø poezijos vertimus á italøkalbà (knyga: In forma di parole:Mapa della poesia lituana del ter-zo Novocento: poetry (Bologna : As-sociazione culturale �In formadi pa-role�, 2010) organizatoriai pasiþa-dëjo perduoti jam vëliau.Visus ir viskà ðiame (o ir kituose

renginiuose) fotografuojantis Regi-mantas Tamoðaitis prizà uþ esë �Kas

suka kartø ratà� �Poezijos pavasaris2011� almanache ir uþ 2010-øjøme-tø eseistikà atsiëmë ið �Lietuvos ry-to� þurnalisto Ramûno Gerbutavi-èiaus rankø. Tuometu didþiulis, gra-þus dailininko Arvydo Kaðausko pa-veikslas padovanotas literatûros kri-tikei Janinai Riðkutei � uþ profesio-nalumà palydint poezijos knygasskaitytojams.Geriausiu uþ ádomø debiutà �Po-

ezijos pavasaris 2011� almanacheávardytas Vidmantas Gudas. Poezi-jos ir dainuojamosios poezijos va-karo �Sueiliuotas pavasaris� prizi-ninkai � poetasErnestasNoreika, po-

etas, dainø autorius ir atlikëjas Po-vilas Urbis visus pamalonino ir savodainomis.Moksleiviø poezijos skaitymø

�Augame kartu su eilëraðèiu� nuga-lëtojas Tadas Zaronskis, UkmergësJ. Basanavièiaus gimnazijos IV kla-sës moksleivis, jau ne naujokas po-ezijos lankose, regis, jis sparèiai ve-jasi sëkmingai ið Ukmergës á Vilniøatþygiavusá Vainiø Bakà.Po eilëraðtá publikai padovanojo

ir jau anksèiau prizus atsiëmusios da-mos: dienraðèio �Kauno diena� lau-reatë Ilzë Butkutë (uþ knygà �Kara-vanø lopðinës�, Vilnius: leidykla

Baigiamasis, bet ne paskutinisPoezija sujungë poetus ir jos klausytojus.

pirmininkas Antanas A. Jonynas tei-gë kitais metais besiruoðiantis reng-ti pasitarimus ir diskusijas, galvoti,kaip turi atrodyti Poezijos pavasa-ris, kad pateisintø kuo platesnës au-

Petras VENCLOVAS

Geguþës 25 d. Kauno menininkønamuose vyko tradicinis Lietuvos ra-ðytojø sàjungos Kauno skyriaus ren-giamas �Pegasas� ir 1 lito premijosáteikimas. Jau kelinti metai ðis rengi-nys patenka tarp Poezijos pavasariopopieèiø, nors jo metu poezija beveikneskaitoma, o ið esmës kalbama apiepraëjusiais metais iðleistas kaunieèiøraðytojø knygas. Ðiemet atsisakytaaptarti vertimus, nes jie beveik nesi-sieja su Kauno autoriø poezijos, pro-zos ir vaikø literatûros knygomis, ne-bent tuo, kad jas vertë kaunieèiai ra-ðytojai.Nelengva kalbëti, analizuoti, ver-

tinti kolegø kûrybà, juolab kad tarpKauno raðytojø neliko aktyviau be-sireiðkianèiø kritikø. Vis dëlto poetë,literatûros mokslø daktarë ErikaDrungytë pasiryþo aptarti poezijosknygas, kurios ið tiesø atrodo soli-dþiai. Dvi ið jø jau apdovanotos: Al-gimanto Mikutos �Veranda� � Vy-riausybës premija, Roberto Ketura-kio �Nuprausti mënesienos� � Kau-no meno kûrëjø asociacijos premija.Erikai ypaè imponavo tarmiðkø eilë-raðèiø pluoðtas ið �Verandos�: prane-ðëjos nuomone, tai � tarsi paukðèiøèiulbesys. R. Keturaká ji pavadinopuikios poezijos kûrëju, þodþiomeistru; Aldonos Elenos Puiðytësknygoje �Begaliniam kely� prele-

gentæ sudomino religinës tematikoseilëraðèiai, autorës susikaupimas, pa-matiniø vertybiø adoravimas. E.Drungytë taip pat aptarë Daivos Èe-pauskaitës eilëraðèiø rinktinæ, iðleis-tà Poezijos pavasario laureatø biblio-tekëlëje, irVytautoPetroBloþës�Me-tø laikus�. Nesiimsiu atpasakoti visoErikos praneðimo, nes manau, kadjam atsiras vietos �Nemuno� pusla-piuose. Tiesa, praneðëja rekomenda-vo � ypaè studentams � Aldonos Ru-seckaitës parengtà knygà �Petras Ba-bickas. Archyvai�.Pernykðtei kaunieèiø autoriø pro-

zai ir vaikø literatûrai aptarti vël te-ko kviestis talkininkø ið VDU: ðá kar-tà doktorantà Ramûnà Èièelá ir ma-gistrantes Eglæ Astrauskaitæ, VitalijàDolgovà ir Akvilæ Kaminskaitæ. R.Èièelio nuomone, A. Ruseckaitës�Marios vandens�,MarijosMacijaus-kienës �Þingsnis po þingsnio� ir Sta-nislovo Abromavièiaus �Partizanømotinos� galëtø gulti á naujojo hu-manizmo lentynëlæ; jos vaizdingos,jose dominuoja estetika, etika, kul-tûrinë atmintis, kiekvienoje knygo-je galima áþvelgti tam tikrà archeti-pà: mokytojo, bendruomenës, moti-nos.E. Astrauskaitë aptarë Edmundo

Januðaièio romanà �Þaliakalnio bru-kas�. Tai poetiðkas, kupinas sapnø,ádomios struktûros kûrinys, sakë pra-neðëja, taèiau nelengvai skaitomas,

�Tyto alba�, 2010) ir savaitraðèio�Ðeimininkë� prizininkë Stasë Ly-gutaitë-Bucevièienë.Kasmetiná savo prizà Raðytojø

sàjungos pirmininkas Antanas A.Jonynas ðá kartà skyrë jau daugybæmetø Poezijos pavasario renginiusLenkijos lietuviams organizuojan-èiam poetui Sigitui Birgeliui � te-gul po visø darbø pasiilsi savaitë-læ Nidoje, LRS kûrybos ir poilsionamuose �Plunksna�. Dëkojo irfestivalio pagrindinëms rengë-joms: Raðytojø klubo direktoreiJaninai Rutkauskienei bei Deiman-tei Kukulienei.Nuotaikinga muzika visus prizi-

ninkus sveikino ir þiûrovø ausá pa-malonino Meninio ugdymo studijossaksofonininkø kvartetas. Organiza-toriø � Raðytojø klubo ir Lietuvosraðytojø sàjungos noras, kad ðis � bai-giamasis � renginys atspindëtø bentdalá ávairiaspalvës festivalio mozai-kos, regis, iðsipildë. Poezijos mylë-tojø rankose liko ðiø metø poetës Eri-kos Drungytës sudarytas tradicinisfestivalio almanachas. Skaitysime,dþiaugsimës, kritikuosime, burnosi-me, komentuosime ne tik saviðkiø ei-les, bet ir kartais ne visai vykusiusvertimus. Taèiau vasara greitai pra-bëgs, poetai priraðys naujø eilëraðèiøir rudeniop vël reikës pradët organi-zuoti 2012m. Poezijos paukðtës skry-dá per Lietuvà. Apie tai jau buvo kal-bama ir po renginio Raðytojø sàjun-goje vykusiose kukliose vaiðëse.

Graþinos ViktorijosPETROÐIENËS nuotrauka

Aktoriui Liubomirui Laucevièiui � Laimono Noreikos premija.

PoezijosVieno lito premijà Aldonai Puiðytei áteikia Viktoras Rudþianskas.

9

. 2011 m. birþelio 2�8 d., Nr. 21 (339�780) Poezijos pavasaris

skaitymai Suvalkijojekaimiðka, kaimiðkumo në kieknesigëdi ir paprastai primena,kad didþiausiose gyvenvietëseðakiðkiai mirk gyvenk pasiryþæiðsaugoti gimnazijas, tiesà sa-kant, tai beveik jau ir padarë. O

kapelø gausa ir ávairove ðakið-kiams Lietuvoje apskritai varguar kas gali prilygti, jas turi visosseniûnijos. Kai vietos muzikan-tai susirenka á varþytuves, tele-vizinis �Duokim garo� atrodo

kaip blyðkus Ðakiø atspindys.Tad á ðias nepaprastas vietas ge-

guþës 26-27 d. iðsiruoðë poetaiPaulina Þemgulytë, Arvydas Va-lionis, Jonas Kantautas, ArûnasSpraunius, Julius Þëkas ir aktorë,

skaitovë Violeta Mickevièiûtë.Geguþës 26-osios vakarà Vilka-viðkio kultûros centre prie jø pri-sidëjo poetë Aldona Elena Pui-ðytë, ðiemet tapusi 39-àja Salo-mëjos Nëries premijos laureate.Beje, laureatas rinktas ir virtua-liojoje erdvëje, buvo galima bal-suoti Vilkaviðkio bibliotekos in-terneto puslapyje. Premijà po-etei áteikë Vilkaviðkio meras Al-gimantas Antanas Greimas.Kaip tokiais atvejais áprasta

sakyti, �vojaþo� dienotvarkësbûta intensyvios, ið ðiø vietø ki-lusios V. Mickevièiûtës dëka dar�ne pagal protokolà� uþsukta áKudirkos Naumiestá, èia gretatautos þadintojo paminklo poetaiiðklausë V. Kudirkos muziejausvedëjos Irenos Zinkevièienës pa-sakojimà apie �Tautiðkos gies-mës� autoriø. Beje, KudirkosNaumiestyje lankësi visi Lietu-vos prezidentai, iðskyrus Jos Eks-celencijà Dalià Grybauskaitæ.Kazys Girnius ðiame miestelyjenet porà metø gydytojavo.Kas dar? Be abejo, poezijos

skaitymai S. Nëries gimtinëjeKirðuose, Vilkaviðkio kultûroscentre, gimtuosiuose Prano Vai-èaièio Sintautuose ir kaimo tu-rizmo sodyboje �Biènamis� Ða-kiø savivaldybëje. Na, ávairovëveikiausiai reiðkia stiprybæ.Vilkaviðkio bibliotekos archyvo nuotrauka

Naisiuose áteikta 35-ojiZigmo Gëlës premija

nes esama painiavos tarp pagrindi-niø veikëjø.V.DolgovakalbëjoapieStasioBa-

bono audioknygà �Pakalnuèiø þydë-jimas�, kurià sudaro aktoriaus áskai-tyti ðioprozininkoapsakymai.Pagrin-diniai veikëjai � daþniausiai nelai-mingi, klystantys, gyvenimo iðkan-kinti, bet siekiantys laimës, konsta-tavo magistrantë. Jos nuomone, jei-gu knyga pasirodytø áprastu forma-tu, jà vertinti bûtø gerokai lengviau.A. Kaminskaitë pamëgino ávertin-

ti gausià vaikø literatûrà: Zitos Gai-þauskaitës �Ið vieno kamieno�, PetroPalilionio �...kaip Peðtukas metë pû-kà�,S.Abromavièiaus�Baltosiosvar-nelëspasakà�,A.E.Puiðytës�Uþburtàraktà�, Laimono Inio �Mënulio rai-telæ� ir dar kelias. Prelegentë atkrei-pë dëmesá, kad ne visada iliustraci-jos atitinka knygelës tekstà, pasitai-ko ir eilëraðèiø be emocinës átampos,pernelyg kasdieniðkø. Taèiau kûriniøvertinimai ið esmës buvo pozityvûs:praneðëjai, regis, padarë áspûdá gam-tos tematika, vaikiðko pasaulio vizi-jos, ádomûs ávaizdþiai, naujadarai,tautosakos motyvai, iðradingi veiks-maþodþiai.Antràjà renginio dalá pradëjo Do-

vilë Zelèiûtë ir Vidmantas Elmiðkis.Pastarasis nutarë tæsti prieð porà me-tø mirusio dailininko ir fotografo Vy-tauto Tamoliûno pradëtà tradicijà �apdovanoti 1 euro premija kurá norsraðytojà. Ðiemet tai buvo 2 daniðkøkronø premija, ji atiteko E. Januðai-èiui uþ �Þaliakalnio brukà�. D. Zel-èiûtë, pati sudarinëjusi �Poezijos pa-vasario� almanachà, �Laimës akme-niu� pagerbë E. Drungytæ, kuriai ðie-met teko nelengva sudarinëtojos da-lia.Galiausiai popietës vedëjai Vio-

leta Ðoblinskaitë-Aleksa ir ViktorasRudþianskas paskelbë, kad 1 lito pre-mija atitenka A. E. Puiðytei uþ lyri-kos rinkiná �Begaliniamkely�. Jai bu-vo áteiktas diplomas ir 1 lito prizas,prie kurio anoniminis rëmëjas pride-da dar 999 litus. Poetë sakë, kad ðipremija jai gana svarbi, nes jà teikiaKauno raðytojai, kolegos. Ji paskaitëeilëraðèiø ið minëto rinkinio.LRS Kauno skyriaus pirmininkas

V. Rudþianskas pasiûlë kitais metais�Pegasà� ir 1 lito premijos áteikimoceremonijà rengti vasariomënesá, nesPoezijos pavasario laikotarpiu turë-tø skambëti tik poezija, tik apie jàreikëtø kalbëti.

Alvydo URBANO nuotrauka

Ramutë DRAGENYTË

Geguþës 26 d. Vilniuje á Raðytojø sàjungosBaltàjà salæ suguþëjo keletas poetø, kritikø, fi-losofø, literatûrologø, rimtai pasiruoðusiø dis-kutuoti tema �Kartos atpaþinimo þenklai po-ezijoje� � taip vadinosi tarptautinë konferen-cija. Tema, matyt, pasirinkta dël to, kad �Po-ezijos pavasario� almanachà sudarytoja ErikaDrungytë kareiviðkai surikiavo pagal skaièiu-kus, turinèius liudyti poetø kartas. Donatas Pet-roðius pasiskundë, jog jis tarsi iðkrinta ið kar-tos, kuriai yra formaliai priskirtas, netgi nela-bai þino �savo kartos� poetø. Taigi konferen-cijai vadovavæ D. Petroðius ir Rimantas Kmitaiðkart atskleidë lietuviðkà skepsá kartø atþvil-giu ir leido situacijà reabilituoti uþsienieèiams.Anot ukrainietës Marijanos Kijanovskos, kar-toje uþkoduoti fakto ir mito elementai, kartosyra tokie �þvërys�, apie kuriø egzistavimà nu-manome tik ið jø pëdsakø. Poetë dalijosi Uk-rainos literatûrinio pasaulio skauduliais, pasa-kojo, kaip moraliai þlugdoma vyresnioji, so-vietø valdþios laikotarpiu debiutavusi karta, ojaunieji, kuriø poezija auga jau ne ant popie-riaus, bet tinklaraðèiuose, yra visiðkai kitokia.Pasak lenko RomanoHoneto, kartas formuo-

ja stipriai iðgyvenami kolektyviniai ávykiai(pvz., Antrasis pasaulinis karas, inspiravæs ko-lumbø kartà) arba tam tikra autoriø grupë tie-siog trokðta bûti suvokiama kaip karta. R. Ho-netas kalbëjo ne tiek apie lenkø, kiek apskritaiapie kartos reiðkiná, teigë, kad teisë braiþyti jøskirtis pirmiausia priklauso literatûros tyrinë-tojams, o lenkø literatûros istorijoje karta atro-do labai rimta sàvoka. Taèiau, anot R. Honeto,kritikø sukuriamos kartos yra be tvirtø pamatø,popierinës. Þymiausi lenkø kalba raðæ poetainesutelpa á jokias kartø kategorijas.Latvë Rûta Meþavilka, dirbanti �kulinari-

niame þurnale�, kurio bendradarbiai veikiau-siai net neátaria, kad ji �uþsiima poezija�, dali-josi fragmentuoto pasaulio ir savo kartos patir-timi bei pastangomis ávardyti jas ir �iðkritu-siuosius�. Jai karta � nostalgijos formuojamapasaulëvoka. Eugenijus Aliðanka neigë kartøegzistavimà ir atskleidë pikantiðkà paslaptá �kaip prieð keliolika metø almanachui �paraðë�eilëraðèiø ciklà, sudarytà ið atsitiktiniø skirtin-go amþiaus autoriø citatø, ir kaip jis recenzen-tø buvæs palankiai ávertintas. E. Aliðankai ant-rino filosofinæ esë paskaitæs Vytautas Rubavi-èius: didieji yra vienatiniai, nei laikui, nei lem-èiai nepavaldþios figûros, kurias ámanu apibû-dinti nebent �amþinybës vienatiniø karta�. Pro-fesorius Vitas Areðka, prieðingai, pasitelkæs popavyzdá bandë árodyti vyresnës ir jaunesnëskartos poetø skirtumus. Regimantas Tamoðai-tis kalbëjo apie vienà ðiandieninës kartos po-ezijos bruoþà � proziðkëjimà. Ðá reiðkiná jis pa-vadino poezijos pseudomorfoze: poezija daro-si vis labiau politiðkai korektiðka, ið jos vis la-biau traukiasi erotika, ánirðis, melancholija, liû-desys ir kitos negatyvios emocijos, ðiuolaiki-nis eilëraðtis negadina nuotaikos, yra lyg ame-rikietiðka ðypsena. Ádëmiai visø klausiusi EglëJuodvalkë pasidalijo skaitymø patirtimi � kaiptrys skirtingo amþiaus vyrukai, ávardyti kon-kurentais, ëmæ prieðtarauti, jog konkurencijosnejauèiantys, nes esà geri bièiuliai. Konferen-cijoje dalyvavo ávairiø kartø praneðëjai, savotrigraðá vis ákiðdavo Aidas Marèënas, bet vistiek viskas baigësi bièiuliðkai, be jokiø kon-fliktø. Net Giedrë Kazlauskaitë, reziumuoda-ma pasisakymus, slopino lietuviðkà skepsá iroponavo Donatai Mitaitei sakydama, kad jau-nieji taip pat ryðkiai jauèia savo kartà, nors irpasitaiko ið konteksto iðkrintanèiø ufonautø.

Kartosir ufonautai

Tarptautinis festivalis Poezijos pavasaris var-gu ar ásivaizduojamas be Zigmo Gëlës-Gaidama-vièiaus premijos, kuri tradiciðkai teikiama poetogimtinëje Naisiuose (Ðiauliø r.) uþ geriausià metøpoezijos debiutà. Geguþës 25 d. Naisiø literatûrosmuziejuje ji áteikta Vilniuje gyvenanèiam poetui,þurnalistui Mindaugui Nastaravièiui (g. 1984) uþknygà �Dëmëtø akiø�, kurià iðleido Lietuvos ra-ðytojø sàjungos leidykla. Be ávertintosios, premi-jai nominuotos dar trys knygos: Alfredo Guðèiaus�Plastëk, ðirdie�, Bronislovo Klimaðausko �Toksgaivus vieversëliø lietus�, Vidmantës Èerniaus-kaitës �Iðvykimo laikas�. Ðventëje dalyvavusi vie-na ið komisijos nariø, Ðiauliø universiteto docen-të Dþuljeta Maskuliûnienë prisipaþino, jog ilgøsvarstymø neprireikë. �Paskaièius Mindaugo kny-gà, viskas tapo aiðku, � kalbëjo ji, � galiu dràsiaipasakyti, kad á lietuviø poezijà ásiliejo dar vienasunikalus balsas, þavintis ne tik màstymo gilumu,bet ir mokëjimu þaisti panaðiø þodþiø sàskambiais,sukurianèiais naujø, daþnai netikëtø prasmiø.� �Þi-noma, malonu bûti ávertintam, taèiau manau, kadpremijos yra antraeilis dalykas, apie jas raðyda-mas niekada negalvoju. Að tiesiog bandau per-teikti savo mintis, o ar man pavyksta, tegu spren-dþia kiti�, � gausiai susirinkusiai publikai prisi-paþino ðiømetis laureatas. M. Nastaravièius taippat pasidþiaugë gana produktyviais metais ir pa-skaitë ne tik eilëraðèiø ið knygos, bet ir naujø kû-riniø. Tiesa, þadëjo paskaityti ir bene vienintelásavo sonetà pavadinimu �Vykdant paþadà�, ta-èiau pamirðo...Visgi geros poezijos buvo apstu. Po kritikës

Janinos Riðkutës pasisakymo þodá tarë pirmoji Z.Gëlës premijos laureatëVidmantë Jasukaitytë, pra-eitø metø laureatas Vytautas Stankus, poetai EglëJuodvalkë, Vytautas Stulpinas, Aivaras Veiknysir kiti. Beje, pastarasis, sveikindamas savo bièiuláir bendraþygá, nepasikuklino vieðai oponuoti J.Riðkutës þodþiams apie tarpusavio konkurencijà.�Vienintelë galima ir garbinga konkurencija yratuomet, kai konkuruoji su paèiu savimi, su buiti-mi ir laiku, kuris daugiau ar maþiau, bet visiemsnegailestingas�, � sakë jis.O laikas tikrai buvo negailestingas. Net apgau-

lingas. Nors atrodë, kad ðventë Naisiø literatûri-niame muziejuje truko tik akimirkà, iðties ji iðsi-tæsë iki trijø valandø. Kadangi naujojo laureatosu nekantrumu laukë ir Ðiauliuose, teko veik ne-ámanomu greièiu sodinti àþuoliukà netoli Z. Gë-

lës kapo, gurkðtelëti bemaþ verdanèios kavos ararbatos ir kaip akis iðdegus dumti á Frenkelio vilà.Na, o ten � vël poezija, plojimai, pavasariu kve-pianèios gëlës. Beje, slapti ðaltiniai kuþda, jog uþ1500 Lt premijà, kurià jaunajam poetui áteikë Ðiau-liø rajono vicemeras Antanas Bezaras, M. Nasta-ravièius planuoja pirkti naujus amortizatorius au-tomobiliui. Juk kelionë dar tik prasidëjo...

,,Nemuno� fotoinformacija

10

Festivalis . 2011 m. birþelio 2�8 d., Nr. 21 (339�780)

Birþelio 5 d., sekmadiená, 20 val.Paþaislio vienuolyne � pradedama-sis koncertas. Lietuvos valstybinissimfoninis orkestras (meno vadovasir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevi-èius), Kauno valstybinis choras (me-no vadovas ir vyr. dirigentas PetrasBingelis). Solistai: Vilija Pilibaitytë-Mia, Rosita Èivilytë, Donatas Mont-vydas, Sasha Song. Dirigentas Gin-taras Rinkevièius. Programoje �Freddy�o Mercury�o, Michaelo Jac-ksono, George�o Michaelo, TinosTurner, Whitney Houston, BryanoAdamso, Barbros Streisand, Lady Ga-gos, Madonnos, �Queen� ir kt. dai-nos. Bilietø kainos � 20, 30 Lt.7 d., antradiená, 18 val. Liutero-

nø baþnyèioje (Muitinës g. 8 A) �Mark Drobinsky (violonèelë, Pran-cûzija), Vladislav Pligovka (bajanas,Baltarusija). Johann Sebastian Bach,Antonio Vivaldi, Sergej Rachmani-nov, Johannes Brahms, Niccolo Pa-ganini, David Popper, Astor Piazzol-la. Bilieto kaina � 15 Lt.11 d., ðeðtadiená, 18 val. Kauno

valstybinëje filharmonijoje � Klai-pëdos kamerinis orkestras (meno va-dovas Mindaugas Baèkus), solistasir dirigentas Alexander Paley (forte-pijonas, JAV). Wolfgango AmadeusMozarto Koncertai fortepijonui ir or-kestrui Nr. 15, 17, 18, 19. Bilietø kai-nos � 10, 15, 20 Lt.12 d., sekmadiená, 17 val. Zapyð-

kio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèio-je � �Dþentelmenø duetas�. Vilhel-mas Èepinskis (smuikas), Sergej Kri-nicin (gitara). Georg Philipp Tele-mann, Niccolo Paganini, Pablo deSarasate, Astor Piazzolla. Bilieto kai-na � 20 Lt.15 d., treèiadiená, 19 val. Paþais-

lio vienuolyne � koncertas Okupaci-jos ir genocido dienai. VidmantoBartulio Requiem. Lietuvos naciona-linis simfoninis orkestras (meno va-dovas ir vyr. dirigentas Juozas Do-markas), Kauno valstybinis choras(meno vadovas ir vyr. dirigentas Pet-ras Bingelis), berniukø ir jaunuoliøchoras �Àþuoliukas� (meno vadovasir vyr. dirigentas Vytautas Miðkinis),valstybinis puèiamøjø instrumentøorkestras �Trimitas� (meno vadovasAlgirdas Budrys). Solistai: Sandra Ja-nuðaitë (sopranas), Vaidas Vyðniaus-kas (tenoras), Egidijus Dauskurdis(bosas). Dirigentas Petras Bingelis. Áë-jimas nemokamas.17 d., penktadiená, 18 val. Zypliø

dvare � �Mefistofelio kerai�. Stygi-niø grupë �Brass arco�. GiedriusDaunoravièius (violonèelë), TomasÐatas (violonèelë), Domas Jakðtas(violonèelë), Dainius Rudvalis (kon-trabosas). Solistas Liudas Mikalaus-

kas (bosas). Wolfgang Amadeus Mo-zart, Gioachino Rossini, Charles Gou-nod, Arrigo Boito, Anton Rubinstein,Modest Musorgskij, Camille Saint-Saens. Bilieto kaina � 15 Lt.18 d., ðeðtadiená, 16 val. Skaruliø

Ðv. Onos baþnyèioje � �Geroji nau-jiena�. Lietuvos obojø kvintetas (me-no vadovas Robertas Beinaris). Ro-bertas Beinaris (obojus), Tomas Bie-liauskas (obojus), Eugenijus Paðke-vièius (meilës obojus), Petras Kurai-tis (anglø ragas), Arûnas Zujus (fago-tas). Solistë Judita Leitaitë (mecosop-ranas). Jean-Baptiste Lully, Wolf-gang Amadeus Mozart, Franz Schu-bert, Cezar Franck, Franz Xaver Bri-xi, Mikalojus Konstantinas Èiurlio-nis, Georg Friedrich Haendel, Fran-cesco Durante, Johann SebastianBach, Antonio Vivaldi, AlgirdasMartinaitis, Kristina Vasiliauskaitë,Vaida Striaupaitë-Beinarienë. Áëji-mas nemokamas.19 d., sekmadiená, 18 val. Kauno

valstybinëje filharmonijoje � Taipë-jaus filharmonijos orkestras (Taiva-nas). Solistai: Vestard Ðimkus (forte-pijonas, Latvija), Igor Kramarev (tri-mitas). Dirigentas Paul Tien-Chi Lin(Taivanas). Bela Bartok, Piotr Èaikov-skij, Dmitrij Ðostakoviè, taivanieèiøliaudies muzika. Bilietø kainos � 10,15, 20 Lt.25 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyð-

kio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèio-je � �Ið ilgesio ir meilës...� Lilija Gu-baidulina (sopranas), Jevgenij Chreb-tov (bosas-baritonas), Rûta Mikelai-tytë-Kaðubienë (fortepijonas), Biru-të Marcinkevièiûtë-Mar (aktorë). Pro-gramoje � Michailo Glinkos, PiotroÈaikovskio, Sergejaus Rachmanino-vo, Cezario Kiuji, Vladimiro Vlaso-vo, Aleksandro Þivcovo romansai irAnnos Achmatovos, Boriso Pasterna-ko, Marinos Cvetajevos, VladislavoChodasevièiaus, Jurgio Baltruðaièioeilës. Bilieto kaina � 20 Lt.26 d., sekmadiená, 19 val. Babty-

no-Þemaitkiemio dvare � �Tango rit-mu�. Akordeonininkø ansamblis�Concertino� (Moldova). Astor Piaz-zolla, Richard Galliano. Bilieto kai-na � 20 Lt.30 d., ketvirtadiená, 18 val. Kau-

no valstybinëje filharmonijoje � kon-certas kompozitoriaus Ferenco Lis-zto 200-osioms gimimo metinëms.Lukas Geniuðas (fortepijonas). Frede-rico Chopino 24 etiudai, Franzo Lis-zto Sonata h-moll. Bilietø kainos �15, 20 Lt.Liepos 1 d., penktadiená, 19 val.

Maironio lietuviø literatûros muzie-jaus kiemelyje � Auðra Lukoðevièiu-të (fleita), Lukas Sarpalius (obojus),Andrius Bernotaitis (klarnetas), An-

drius Dirmauskas (valtorna), PovilasBingelis (fagotas). Samuel Barber, Je-an Fran?aix, Gyorgy Ligeti, PaquitoD�Rivera. Bilieto kaina � 10 Lt.3 d., sekmadiená, 21.30 val. Kau-

no pilyje � bendradarbiaujant su Lie-tuvos nacionaliniu dramos teatru: Jus-tino Marcinkevièiaus �Maþvydas�.Reþisierius Vytautas Rumðas, scenog-rafë Virginija Idzelytë-Dautartienë,muzikà pritaikë Antanas Kuèinskas,ðviesø dailininkas � Gintautas Urba,reþisieriaus asistentë Regina Garuo-lytë, garso reþisierius � RimvydasGaigalas. Vaidmenis atlieka aktoriai:Maþvydas � Saulius Balandis, Benig-na � Adrija Èepaitë, Kristupas � Man-tas Vaitiekûnas, Kasparas � VytautasRumðas (jaun.), Marija � Toma Vað-kevièiûtë, Milkus � Ramutis Rimei-kis, Nikodemas � Ðarûnas Puidokas,Maèys � Evaldas Jaras, Þioba � Jo-nas Braðkys, Tirva � Remigijus Bu-èius, Berankis � Dþiugas Siaurusai-tis, Vilentas � Alvydas Ðlepikas,Burgrovas � Albinas Arkauskas, 1miestietis / kareivis � Irmantas Jan-kaitis, 2 miestietis / Gelèys � Min-daugas Jusèius, Katrikë � Jurga Kal-vaitytë, Gendrë � Regina Garuolytë,Vienuolis � Arûnas Vozbutas. Daly-vauja pirotechnikos firma �Blikas�.Bilieto kaina � 10 Lt.7 d., ketvirtadiená, 19 val. Þeimiø

Ðvè. Mergelës Marijos Gimimo baþ-nyèioje, 8 d., penktadiená, 19 val. Pa-þaislio vienuolyno baþnyèioje, 9 d.,ðeðtadiená, 20 val. Birðtono Ðv. An-tano Paduvieèio baþnyèioje � Kali-fornijos berniukø choras (vadovas irdirigentas Kevin Fox (JAV). MauriceDurufle, Charles Wood, GiovanniPierluigi da Palestrina, Thomas Tal-lis, Eric Whitacre, Gregorio Allegri,Sergej Rachmaninov, spirièiueliai. Áë-jimas nemokamas.9 d. ðeðtadiená, 17 val. Zapyðkio

Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje ��Vasara su kontrabosu�. Asta Krikð-èiûnaitë (sopranas), Donatas Bagurs-kas (kontrabosas), Audronë Kisie-liûtë (fortepijonas). Jules Massenet,Ernest Chausson, Luigi Denza, Mi-chail Glinka, Leonard Bernstein irkitø kompozitoriø duetai. Bilietokaina � 15 Lt.10 d., sekmadiená. 18 val. Taujë-

nø dvare � kamerinis ansamblis �Vil-niaus arsenalas�. Laima Ðulskutë (flei-ta), Rolandas Romoslauskas (altas),Sergejus Okruðko (fortepijonas). So-listë Joana Gedmintaitë (sopranas).Johann Sebastian Bach, Zita Bruþai-të, Vidmantas Bartulis, DomenicoCimarosa, Wolfgang Amadeus Mo-zart, Gioachino Rossini. Bilieto kai-na � 10 Lt.16 d., ðeðtadiená, 18 val. Baisoga-

los dvare � XIX a. romantizmas ir vir-tuozinë salono muzika. Ansamblis�Musica Humana� (meno vadovas irdirigentas Algirdas Vizgirda). Solis-tai: Raminta Vaicekauskaitë (sopra-nas), Paulius Biveinis (smuikas), Ro-bertas Beinaris (obojus). DirigentasA. Vizgirda. Franz Schubert, FritzKreisler, Robert Schumann, Manuelde Falla, Hugo Wolf, Johann WenzelKalliwoda, Edward Elgar. Bilieto kai-na � 10 Lt.17 d., sekmadiená, 17 val. Zapyð-

kio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèio-je � kompozitoriaus Gustavo Mahle-rio 100-osioms mirties metinëms. Ri-ta Preikðaitë (mecosopranas), Ramin-ta Neverdauskaitë (fortepijonas, Lie-tuva-Prancûzija), Diana Sakalauskai-të (aktorë, Lietuva-Prancûzija). Pro-gramoje � Gustavo Mahlerio dainosir laiðkai. Bilieto kaina � 15 Lt.21 d., ketvirtadiená, 18 val. Kau-

no valstybinëje filharmonijoje � An-drius Þlabys (fortepijonas). JohannSebastian Bach, Yevgeniy Sharlat,Ludwig van Beethoven, Sergej Pro-kofjev. Bilietø kainos � 10, 15 Lt.

23 d., ðeðtadiená, 19 val. Ðv. Kry-þiaus (Karmelitø) baþnyèioje � Kau-no styginiø kvartetas. Karolina Bei-narytë (I smuikas), Dalia Terminaitë(II smuikas), Eglë Karþinauskaitë (al-tas), Saulius Bartulis (violonèelë).Solistai: Algirdas Budrys (klarne-tas), Robertas Beinaris (obojus). An-ton Bruckner, Bernhard Henrik Cru-sell, Eduard Herrmann. Áëjimas ne-mokamas.24 d., sekmadiená, 18 val. Kauno

águlos karininkø ramovëje � vyrø vo-kalinis ansamblis �Voices unlimited�(Austrija). Moritz Guttmann (tenoras),Christian Hollerweger (tenoras), Chris-toph Moser (tenoras), Georg Durnber-ger (tenoras), Paul Durnberger (barito-nas), Thomas, Schneider (baritonas),Lukas Oberhammer (bosas), ThomasRamminger (bosas). Programoje �ávairiø pasaulio ðaliø muzika a cap-pella. Bilieto kaina � 15 Lt.30 d., ðeðtadiená, 18 val. Kauno

valstybinëje filharmonijoje � kom-pozitoriaus Mikalojaus KonstantinoÈiurlionio 100-osioms mirties meti-nëms. Baltijos jaunimo filharmoni-jos orkestras (ákûrëjas, dirigentas irmuzikos vadovas Kristjan Jarvi). So-listas Michail Simonyan (smuikas,Rusija), dirigentas K. Jarvi (Estija).Daniel Schnyder, Carl Nielsen, Mi-kalojus Konstantinas Èiurlionis,Dmitrij Ðostakoviè. Bilietø kainos �10, 15, 20 Lt.31 d., sekmadiená, 19 val. Babty-

no-Þemaitkiemio dvare � variacijoskabareto tema. �Music for a while�(Norvegija), Tora Augestad (vokalas),Stian Carstensen (akordeonas, steelguitar), Martin Taxt (tûba), Pal Haus-ken (muðamieji). Kurto Weillio bala-dës, dainos, instrumentinë muzika. Bi-lieto kaina � 15 Lt.Rugpjûèio 6 d., ðeðtadiená, 20 val.

Birðtono Ðv. Antano Paduvieèio baþ-nyèioje � kompozitoriaus MikalojausKonstantino Èiurlionio 100-osiomsmirties metinëms. Valstybinis Vil-niaus kvartetas. Audronë Vainiûnai-të (I smuikas), Artûras Ðilalë (II smui-kas), Girdutis Jakaitis (altas), Augus-tinas Vasiliauskas (violonèelë). So-listas Merûnas Vitulskis (tenoras).Wolfgango Amadeus Mozarto, Mi-kalojaus Konstantino Èiurlionio, ita-lø ir lietuviø kompozitoriø dainos.Áëjimas nemokamas.7 d., sekmadiená, 20 val. Pociûnø

oro uoste � �Atsiliepki Tu mano dai-noj�. Gintarë Skërytë (sopranas), Vir-gilijus Noreika (tenoras), Dainius Pui-ðys (baritonas). Instrumentinis trio:Povilas Jaraminas (fortepijonas), Ja-roslavas Cechanovièius (gitara), Zig-mas Þukas (kontrabosas). Dalyvaujaðokëjai Katerina Voropaj ir VadimasÐuðko. Programoje � tango, fokstro-tai, valsai, neapolietiðkos dainos, ðla-geriai, miuziklø, kino filmø bei po-puliarios lietuviø kompozitoriø, est-rados klasikø melodijos, klasikiniaiir Lotynø Amerikos sportiniai ðokiai.Bilieto kaina � 15 Lt.9 d., antradiená, 18 val. Kauno

valstybinëje filharmonijoje � Lietu-vos kamerinis orkestras (meno vado-vas Sergej Krylov). Solistai: SergejKrylov (smuikas, Italija), EdoardoStrabbioli, (fortepijonas, Italija).Wolfgang Amadeus Mozart, FelixMendelssohn. Bilietø kainos � 10,15, 20 Lt.13 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyðkio

Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje ��Operø partitûras besklaidant...� Sa-bina Martinaitytë (sopranas), ErikaGrigaitytë (mecosopranas), EgidijusBavikinas (tenoras), Andrius Apðega(baritonas), Mantas Gacevièius (bari-tonas), Audronë Eitmanavièiûtë (for-tepijonas). Dalyvauja: VDU Muzikosakademijos studentai: Viktorija Ver-ðinina (sopranas), Ieva Goleckytë (me-cosopranas), Mangirdas Dabkus (te-

noras), Þygimantas Galinis (bosas).Giuseppe Verdi, Anton Rubinstein,Giacomo Puccini, Wolfgang Ama-deus Mozart, Georges Bizet, AntoninDvorak, Amilcare Poncchielli, Char-les Gounod, Richard Wagner, Gioa-chino Rossini, Piotr Èaikovskij, Jac-ques Offenbach, Ruggero Leoncaval-lo. Bilieto kaina � 15 Lt.14 d., sekmadiená, 18 val. Taujë-

nø dvare � �Per epochas a cappellaþingsniu�. Vyrø vokalinis a cappellaansamblis �Quorum�. Vitalij Neuga-simov (kontratenoras, ansamblio me-no vadovas), Andrius Jautakis (teno-ras), Artur Ðulc (tenoras), Þilvinas Èap-likas (baritonas), Vytautas Gailevièius(baritonas), Romanas Savickas (bo-sas), Romuald Olechnoviè (vokalinëperkusija). Bilieto kaina � 10 Lt.15 d., pirmadiená, 15 val. Paþais-

lio vienuolyne � Þoliniø atlaidai, mi-nint Lietuvos ðv. Kazimiero seserøkongregacijos 90-ies metø jubiliejø.Miðias aukoja arkivyskupas SigitasTamkevièius SJ. Dalyvauja: Kaunovalstybinis choras (meno vadovas irvyr. dirigentas Petras Bingelis). So-listai: Elena Kalvaitytë-Vitkauskie-në (sopranas), Inga Gudavièienë (sop-ranas), Þermena Buliauskaitë-Luns-kienë (mecosopranas), Neringa Na-vikauskaitë (mecosopranas), Augus-tinas Kantas (tenoras), Antanas Ku-lakauskas (bosas). Dirigentas P. Bin-gelis.20 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyð-

kio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèio-je � koncertas kompozitoriaus Mi-kalojaus Konstantino Èiurlionio100-osioms mirtiems metinëms. Rû-ta ir Zbignevas Ibelhauptai (fortepi-joninis duetas). Mikalojus Konstan-tinas Èiurlionis, Wolfgang AmadeusMozart, Maurice Ravel, CamilleSaint-Saens. Bilieto kaina � 15 Lt.21 d., sekmadiená, 19 val. Jachtklu-

be � �Johanno Strausso muzika antvandens...� Kauno miesto simfoninisorkestras (vyr. dirigentas ModestasPitrënas). Solistai: Kristina Zmailaitë(sopranas), Edmundas Seilius (teno-ras). Dirigentas Juozas Domarkas.Koncertà veda muzikologas ViktorasGerulaitis. Bilieto kaina � 20 Lt.26 d., penktadiená, 18 val. Þieþ-

mariø kultûros centre, 28 d., sekma-diená, 17 val. Birðtono Ðv. AntanoPaduvieèio baþnyèioje � romantinësnovelës. Styginiø kvartetas �Chor-dos�. Dainius Puodþiukas (I smuikas),Ieva Sipaitytë (II smuikas), RobertasBliðkevièius (altas), Rûta Tamutytë(violonèelë). Solistë Rita Novikaitë(mecosopranas). Franz Schubert,Gabriel Faure, Erwin Schulhoff, Ot-torino Respighi, Zhou Long, Fran-cisco Asenjo Barbieri, Ruperto Cha-pi, Ernesto Leccona. Áëjimas nemo-kamas.27d., ðeðtadiená,16val.M.K.Èiur-

lionio dailës muziejuje � �Ið manosvajoniø...� Aistë Ðirvinskaitë (sop-ranas), Miglë Dikðaitienë (smuikas),Rûta Blaðkytë (fortepijonas). Wolf-gang Amadeus Mozart, Franz Schu-bert, Richard Strauss, Eugene Ysa-ye, Sergej Rachmaninov, ManuelEnriguez, Pietro Mascagni, Alfre-do Catalani, Johannes Brahms, Ri-chard Rodgers, Meredith Willson,Franz Kreisler, Franz Lehar. Bilietokaina � 10 Lt.28 d., sekmadiená, 18 val. Paþais-

lio vienuolyne � baigiamasis koncer-tas. Premjera Lietuvoje! GiacomoPuccini opera �Kregþdutë� (koncer-tinis atlikimas). Atlikëjai: Magda �Elaine Alvarez (sopranas, JAV), Rug-gero � Edgaras Montvidas (tenoras).Kauno miesto simfoninis orkestras(vyr. dirigentas Modestas Pitrënas),Kauno valstybinis choras (meno va-dovas ir vyr. dirigentas Petras Binge-lis). Dirigentas Modestas Pitrënas. Bi-lietø kainos � 20, 30 Lt.

Bilietø galima ásigyti Kauno fil-harmonijos kasoje antradieniais�sek-madieniais 14�18 val. Perkant bilie-tus á 5 festivalio koncertus, suteikia-ma 20 proc. nuolaida. Kauno filhar-monijos kasoje galima ásigyti dova-nø kuponà á Paþaislio muzikos festi-valio organizuojamus renginius. Bi-lietus taip pat platina Tiketa.

XVI Paþaisliomuzikos festivalis

11

. 2011 m. birþelio 2�8 d., Nr. 21 (339�780) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.nemunas.net �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktorius �Viktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945, el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Valdemaras Kukulas, AuðraKaziliûnaitë; fotografija � Romualdas Rakauskas; muzika �Eugenija Þakienë; kinas � Gediminas Jankauskas; teatras �Gediminas Jankus.Fotografas � Zenonas Baltruðis.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino UAB �ArxBaltica�Tiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

90-ojo kûrybiniosezono birþeliomënesio repertuaras

Kauno kamerinis teatras2 d., ketvirtadiená, 18 val. Michalo Walczako

�Pirmasis kartas�. Dviejø daliø spektaklis. Reþi-sierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë � 2.15 val.Bilietø kainos � 24, 30 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I-V 14-18 val., VI-VII

11-18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt irBilietø pasaulis.

2 d., ketvirtadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al.71) � �Moderatoriai�. Dviejø daliø forumas. Reþisierius An-drius Kurienius. Spektaklio trukmë � 1.40 val. Bilietø kai-nos � 15, 30 Lt.3 d., penktadiená, 18 val. Tavernos salëje (Kæstuèio g. 62) �

Inos Pukelytës �Meilë Paryþiuje�. Vienos dalies kabaretinëkomedija. Reþisierë I. Pukelytë. Spektaklio trukmë � 1 val.Bilieto kaina � 25 Lt.4 d., ðeðtadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �

Jeano Dello ir Geraldo Sibleyraso �Tegyvuoja Buðonas�. Vie-nos dalies komedija. Reþisierius Artûras Þukauskas. Spek-taklio trukmë � 1.40 val. Bilieto kaina � 30 Lt.7 d., antradiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �

�Laimingi�. Dviejø daliø spektaklis pagal Friedricho vonSchillerio �Klastà ir meilæ�. Reþisierius Artûras Areima. Spek-taklio trukmë � 2.40 val. Bilieto kaina � 30 Lt.8 d., treèiadiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) �

Antono Èechovo �Palata�. Vienos dalies spektaklis. Insce-nizacijos autorius ir reþisierius Rolandas Kazlas. Spektakliotrukmë � 1.50 val. Bilieto kaina � 60 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30-19 val.,

tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.

2 d., ketvirtadiená, 19 val. �Katytë �P�.Spektaklis tik suaugusiesiems pagal EveEnsler pjesæ �Vaginos monologai�. Reþi-sierius Vytautas Balsys. Spektaklio truk-më � 1.30 val. Bilieto kaina � 40 Lt.8 d., treèiadiená, 19 val. Lauros de

Weck �Mylimiausi�. Vienos dalies spektaklis. ReþisieriusVytautas Balsys. Spektaklio trukmë � 1.10 val. Bilieto kai-na � 30, 35 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III-V 15-19 val., VI

15-18 val., VII � valandà prieð spektaklá, tel.: 40 84 70, 22 6090. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt.

Kauno valstybinis lëliø teatras

4 d., ðeðtadiená, 12 val. Valerijos ir StasioRatkevièiø lëliø muziejuje � �Kiðkis dràsuo-lis�. Spektaklis-þaidimas, kurá padeda kurtivaikai. Nuo 3 m. Reþisierius A. Þiurauskas.Bilieto kaina � 7 Lt.5 d., sekmadiená, 12 val. Maþojoje scenoje � �Meðkiu-

ko gimtadienis�. Muzikinë fëjø pasaka. Nuo 3 m. Reþisie-rë R. Bartninkaitë. Bilietø kainos � 8, 10 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV-V 11-17 val., VI-

VII 10-14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taip pat platina Bilietøpasaulis.

Kauno valstybinis muzikinis teatras3 d., penktadiená, 11, 13, 18 val. Klaipëdos

muzikinio teatro spektaklis � Fransio Pulen-ko �Drambliuko Babaro istorija�. Vienos da-lies muzikinë pasaka vaikams. Bilieto kaina �10 Lt.3 d., penktadiená, 18 val. Giedriaus Kuprevi-

èiaus miuziklas �Veronika�. Reþisierius Jonas Vaitkus, diri-gentas Dainius Pavilionis, scenografas Artûras Ðimonis, kos-tiumø dailininkë Jolanta Rimkutë, choreografë Agnija Ðei-ko, vyr. chormeisteris Vladimiras Konstantinovas. Pagrindi-ná Veronikos vaidmená atliks perspektyvi, kylanti teatro so-listë Judita Butkytë. Spektaklio trukmë � 1.50 val. Bilietøkainos � 15, 25, 30, 40, 45, 50, 100 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II-VII 11-14, 14.45-18

val., tel. 20 09 33. Bilietus taip pat galima ásigyti internetuwww.muzikinisteatras.lt.

3 d., penktadiená, 17 val.koncertas ið ciklo �Tûks-tantmeèio aidai muzikoje� �kamerinis ansamblis �Vil-niaus arsenalas� atliks Lie-tuvos kompozitoriø sàjun-gos Kauno skyriaus nariø �Z. Bruþaitës, A. Briliaus, G. Kuprevièiaus, V. Bartulio, D. Kai-raitytës, A. Kubiliûno ir V. Ðvedo � kûrinius. Vakarà vesmuzikologas Julius Kuzinas. Koncertas nemokamas.4 d., penktadiená, 5 d., sekmadiená, 16 val. Vytauto Di-

dþiojo karo muziejaus sodelyje � varpø muzikos koncertai�Lenkø ir èekø kompozitoriø muzika�. Karilijonu skambinsGiedrius Kuprevièius.7 d., antradiená, 17 val. poeto Petro Palilionio fotografi-

jos darbø parodos �Vardai ir veidai� atidarymas.

3 d., penktadiená, 17 val. Maironiolietuviø literatûros muziejuje (Rotuðës a.13) � Vytauto P. Bloþës knygos �Metølaikai� sutiktuvës. Kartu su poetu dalyvausaktorë Birutë Mar, vakarà ves raðytoja Al-dona Ruseckaitë. Informacija tel. 20 68 42.

2 d., ketvirtadiená, 16 val. Juo-zo Tumo-Vaiþganto muziejus(Aleksoto g. 10-4) kvieèia á poezi-jos popietæ, kurioje Pauliaus Ðirvioeilëraðèius skaitys Alytaus Ðv. Be-nedikto gimnazijos sambûrio�Spindulys� gimnazistai. Dalyvau-ja poeto þmona Birutë Ðirvienë, po-etas Vladas Vaitkevièius.3 d., penktadiená, 17 val. Lietu-

vai pagraþinti draugija ir Juozo Tu-mo-Vaiþganto muziejus kvieèia áSàjûdþio dienos minëjimà ir Nepri-klausomybës akto signataro, aktyvaus sàjûdieèio AlgirdoPatacko knygos �Pastogës Lietuva� pristatymà. Dalyvaujaknygos autorius Algirdas Patackas, lituanistë Rasa Ambra-ziejienë, Kauno vicemeras Povilas Maèiulis, sàjûdietis Vale-rijonas Senvaitis, aktorë Laima Rupðytë, �Naujojo Þidinio�aplinkos þmonës, dainø autorius ir atlikëjas Algis Lipskas.

Einam Kaunas 20112 d, ketvirtadiená, 18�19 val. Klasika Miesto sode (Laisvës

al. 93). Dalyvaus solistë Inga Ulevièiûtë (mecosopranas), aktorëir skaitovë Graþina Urbonaitë, pianistë Graþina Zalatorienë.19.30�20.30 val. Vakarai prie Galerijos (Nepriklausomybës

a. 12). Gopido (kûno paiðymo menas), joga (kûno valdymomeno technika), ðaðkiø þaidimai, dainuojamoji poezija, arbata.21�22 val. �Romuvos pasaþas� (Laisvës al. 54). Audiovi-

zualinës poezijos grupë AVASPO.

4 d., ðeðtadiená, 18 val. Ryðiø istorijos muziejaus (Rotuðësa. 19) kiemelyje � dainuojamosios poezijos festivalio �Sena-miesèio þiogas� atidarymo koncertas. Dalyvaus Kostas Smo-riginas, Andrius Kulikauskas, grupë �Saulës broliai�, JonasBaltokas ir Rokø DP grupë. Bilietø kainos � 20, 25, 30 Lt.Bilietus platina Bilietai.lt.9 d., ketvirtadiená, 19 d. Evelinos Saðenko ir grupës �Ren-

dez-vous� koncertas �Meilës istorija pagal Edith Piaf�. Bi-lietus platina Tiketa ir Bilietø pasaulis.

Birþelio 3 d. � penktadieniniø koncertø ciklas �Dûdos Lais-vës alëjoje�. Dalyvauja: Kauno Juozo Gruodþio konservatori-jos puèiamøjø instrumentø orkestras. Vadovas ir dirigentas Rai-mundas Simanavièius. 16.30 val. orkestro koncertas Miesto so-de. 17 val. orkestro eisena nuo Miesto sodo iki Rotuðës aikðtës.

3 d., penktadiená, 17 val. M. Þilinsko dailës galerijoje (Ne-priklausomybës a. 12) vyks italø menininko Eugenio Molina-ri fotografijø parodos �Kelias á Itakæ� atidarymas. Paroda veiksiki liepos 3 d.

2 d., ketvirtadiená, 15 val. A. ir P. Galauniø namuose (Vy-dûno al. 2) � Kauno J. Gruodþio konservatorijos dainavimoskyriaus mokytojo G. Prunskaus mokiniø koncertas.

2 d., ketvirtadiená, 19 val. P. Stulgos lietuviðkø tautiniøinstrumentø muziejaus kiemelyje (Zamenhofo g. 12) � �Pa-lëpës muzika�: deðimties metø gimtadiená ðvenèianti grupë�Arbata� su draugais. Koncerto trukmë � 3 val. Bilieto kaina �nuo 25 Lt. Bilietus platina Tiketa.

2 d., ketvirtadiená, 18 val. Kauno tautinës kultûros centre(A. Jakðto g. 18) � vakaras �Dainuokim!�: kupolinës dainos.Veda Vita Braziulienë. Áëjimas nemokamas. 18 val. tapybosmokymai suaugusiesiems �Prie molberto�: portretas. Vedadailininkas Gvidas Latakas.4 d., ðeðtadiená, 16 val. paskaita �Dangaus karalystë ir

pasiklydusi avis�. Lektorius Aleksandras Þarskus. 18 val.susitikimas su tautodailininke poete Lina Opulskiene �Ðir-dis � gyvasties ðaltinis�.6 d., pirmadiená, 18 val. KTKC Etninës veiklos studijoje

(Kalnieèiø g. 180) � mokymai jaunimui ir suaugusiesiems�Kûrybos dþiaugsmai�: koliaþas. Veda dailininkë Dalia Þiur-kelienë.

12

Spektras . 2011 m. birþelio 2�8 d., Nr. 21 (339�780)

Kauno karuselë

�Nemunas� rekomenduoja

Savaitgalis prie televizoriaus

Kitokio kino klube ��Smëlio ir rûko namai�Gediminas JANKAUSKAS

Antradiená, birþelio 7 d., Kito-kio kino klube þiûrësime jaudinan-èià dramà �Smëlio ir rûko namai�,kurià Amerikoje sukûrë emigrantasið tarybinës Odesos Vadimas Perel-manas.

Visiems þinoma, kad Amerika �imigrantø ðalis. Tik imigrantai,kaip ir seniausi Jungtiniø Valsti-jø gyventojai, paprastai skirstomiá pirmarûðius ir visus likusius. Ru-sijoje dabar visi juodbruviai þmo-nës automatiðkai patenka á gëdin-gà Kaukazo tautybës asmenø ka-

tegorijà, o po rugsëjo vienuolik-tosios Amerikoje su arabiðkojopasaulio atstovais daþniausiai el-giamasi kaip su potencialiais te-roristais.Kà reiðkia svetimoje ðalyje bûti

antrarûðiu þmogumi, patyrë ir Ma-sudas Amiras Beranis (aktorius Be-nas Kingsley). Gimtajame Irane jisbuvo pulkininkas, o emigravæs áAmerikà tapo juodadarbiu. Taèiaujam pavyko èia ásitvirtinti, iðtekin-ti dukrà, uþmokëti uþ sûnaus studi-jas ir netgi nupirkti padorius apar-tamentus Kalifornijos pakrantëje.Taèiau bûtent dël ðiø �smëlio ir rû-ko namø� greitai ásiplieks tragiðkosaistros.

Apie bandità Makbetà ir kitas beveik ðekspyriðkas istorijasGediminas JANKAUSKAS

Klasikinio Gruzijos kino panora-moje matysime dar vienà ðedevrà �smagià muzikinæ komedijà �Verikvartalo melodijos� (penktadienis,19.05val.,LTV2), kurià1973-iaisiaissukûrë reþisierius Georgijus Ðenge-laja (ankstesniu jo filmu �Pirosma-nis� LTV2 prieð dvi savaites pradë-jo gruzinø kino retrospektyvà).�Veri kvartalo melodijos� savo

stiliumi primena amerikietiðkomiuziklo tradicijas, adaptuotas na-cionalinës kultûros specifikai (ádo-mu, kad beveik tuo pat metu ðá þan-rà sëkmingai perëmë ir lietuviø re-þisierius Arûnas Þebriûnas, sukûræs�Velnio nuotakà�). Senajame Tif-lise � sàmyðis ir maiðtingos nuotai-kos. Visi iðëjo á gatves: gimnazis-tai, kepëjai, pirkliai, vagys, kiem-sargiai, panelës ir muzikantai. Jiereikalauja paleisti ið kalëjimo skal-bëjà Vardo. Geraðirdë moteris pate-ko uþ grotø uþ vagystæ, kurià ávyk-dë, norëdama padëti muzikaliomsveþiko Pavlës dukrelëms.

Filmo pagrindà sudaro Georgi-jaus Tsabadzës muzika, dainomstekstus kûrë garsus poetas MorisasPocchiðvilis, o pagrindinius vaidme-nis atliko ne tik gruzinø numylëti-niai Sofiko Èiaureli ir VachtangasKikabidzë.Miuziklu lengvai galëjo tapti ir

�Princesës dienoraðtis� (penktadie-nis, 20.00 val., TV3), kurio siuþetasprimena operetæ ar stebuklinæ pasa-kà. Ðeðiolikmetë privaèios Manhata-no mokyklos mokinë Mija Termo-polis suþino, jog yra tikrø tikriausiaprincesë ir kaþkur Europoje esanèiosðalies Þenovijos sosto ápëdinë. Ðiàpribloðkiamà naujienà merginai pa-skelbia Mijos senelë, nuostabi kara-lienë Klarisë. Dabar princesei tenkamokytis karaliðko elgesio subtilybiø.Kriminalinës komedijos �Leng-

vi pinigai� (ðeðtadienis, 21.30 val.,Lietuvos ryto TV) autoriai primenasenà iðmintá: �Apgauti apgavikà në-ra apgavystë.� Filmas prasideda kaipkruvinas trileris, taèiau ilgainiui tik-ro kraujo bus kur kas maþiau neiðampano. Uþtai sekti siuþeto posû-

kius � tikras malonumas. Nors kri-minalinio kino ðtampø filme nors ve-þimu veþk, bet sudëlioti jie á labaistilingà pasjansà. Tikro prancûzið-ko þavesio filmui suteikia aktoriøJeano Dujardino ir Jeano Reno tan-demas. Pirmasis vaidina grandiozi-nes aferasmëgstantá elegantiðkà suk-èiø Keðà, antrasis � milþiniðkà patir-tá turintá vagiðiø Maksimà.Kriminalinës tematikos filmø sa-

vaitgalá bus ir daugiau. �45 kalib-ro� (ðeðtadienis, 23.30 val., LTV)veiksmo vieta � Niujorko rajonas�Pragaro virtuvë�, kuriame sutuok-tiniø pora verèiasi ginklø ir narkoti-kø prekyba. Kai Keitei pabosta kæstiðiurkðtaus vyro patyèias, ji vis daþ-niau susimàsto, kaip juo atsikratyti.Naudodamasi savo groþiu moterissuvilioja Elo draugus ir juos ákalbi-nëja nuþudyti sutuoktiná.Kitame Niujorko rajone, vadina-

mame Kinø kvartalu, rutuliojasi tri-lerio �Korumpuotasis� (sekmadie-nis, 22.50 val., LNK) istorija. Kinøkvartale siauèia gangsteriai, o poli-cijos nuovada greièiau panaði á ne-

legalià lindynæ nei á ástatymo bas-tionà. Leitenantas Nikas Èenas èiaiðdirbo net penkiolika metø, nes jamvisada pakako proto staèia galva ne-lásti ten, kur nereikia.Bet, ko gero, originaliausias sa-

vaitgalio kriminalinis trileris sukur-tas pagal... Willliamo Shakespeare�oprieð 400metø paraðytà pjesæ �Mak-betas� (ðeðtadienis, 23.40 val.,BTV). Makbetas èia � dabartiniameMelburne siauèianèios pogrindinësnusikaltëliø gaujos boso deðiniojiranka, o jo þmona � valdþios iðtroð-kusi intrigantë. Ji sukuria boso nu-þudymo planà, kad visa valdþia ati-tektø jai ir Makbetui.Ðekspyriðku uþmoju alsuoja ir

Steveno Spielbergo drama �Miun-chenas� (ðeðtadienis, 0.55 val.,TV3), kurios pagrindà sudaro realûsir vis dar ðiurpà keliantys ávykiai.1972 m. Miuncheno olimpiados me-tu Palestinos teroristø grupë nuþudëvienuolika Izraelio sportininkø.Tuometinë ðios ðalies ministrë pir-mininkë Golda Meir palaimino�Mosado� agentus imtis kerðto ak-

cijos ir paskelbë mirties nuosprendátokiam pat skaièiui su teroro aktususijusiø palestinieèiø.Ið praeities þinome, kad pasmerk-

tieji sulaukë þiauraus (politikai to-kiais atvejais sako �simetriðko�) at-pildo. Ðûvis Romoje, sprogimas Pa-ryþiuje, tikros skerdynës Beirute,Atënuose, Ispanijoje... �Teroristinioturizmo� geografija pleèiasi, o á pir-mà planà ið siuþeto gelmiø vis ryð-kiau kyla svarbiausia mintis: ar ak-lai vykdomas Senojo Testamentoðûkis �Akis uþ aká!� nepaverèia kil-naus kerðto dar vienu amoraliu nu-sikaltimu?Uþtai kitame S. Spielbergo filme

�Pasauliø karas� (sekmadienis,21.30 val., TV3) panaðiø moraliniødilemø nekeliama. Nes tai � Herber-to G.Wellso fantastinio romano ekra-nizacija, kurioje Þemë tampa nuoþ-miø kosminiø ateiviø invazijos zona.Kai þmoniø rasei iðkyla grësmë taptinaujøjø agresoriø vergais, apginti mû-sø planetà nuo nepraðytø sveèiø ten-ka visokiausiø neámanomømisijø spe-cialistui Tomui Cruise�ui.

Geguþës 28 d. Kauno rajono savivaldy-bës vieðosios bibliotekos parodø salëje vy-ko akcijos �Lietuvos fotomenininkai: do-vanok knygas savo kraðto bibliotekai� ren-ginys. Fotografo Antano Sutkaus iniciaty-va buvo padovanotos knygos Kauno rajo-no savivaldybës bibliotekoms bei Kaunorajono mokyklø bibliotekoms: daugiau nei1,5 tûkstanèio vertingø groþinës, moksli-nës literatûros, meninës fotografijos leidi-niø.A. Sutkus prisipaþino, kad idëja surinkti

knygø kaimø bibliotekoms kilo ið sàþinësgrauþaties, nes mûsø vaikai negali pavartytifotografijos albumø ir ið jø mokytis paþintimenà. Fotografas kilæs ið Pakaunës � Zapyð-kio, todël ir pirmiausia prisiminti ðio kraðtovaikai.Kai jau profesinëje veikloje nuveiki dau-

gybæ darbø, ateina laikas dalyti save kitiems,padëti ir taip áprasminti savo buvimà. O bib-liotekos ðiuo metu yra tokios nuskriaustos,kad joms bûtina ypatinga gerø þmoniø atida.Fotografijos albumø skurdþiose mûsø biblio-tekose apskritai galima nesivarginti ir në ne-ieðkoti.Knygas dovanojo: �Tyto alba�, Lietuvos

raðytojø sàjungos leidykla, UAB �Kultûrosbarai�, VðÁ �Antano Sutkaus fotografijø ar-chyvas�, Raimundo Paknio leidykla, �Bal-tos lankos�, A. Sutkus, Justinas Karosas, Sta-sys Brundza, Vytautas Martinkus.Vëliau Garliavoje atidaryta Nacionalinës

premijos laureato, fotografo A. Sutkaus pa-roda �Retrospektyva�.

Dainø slënyje sekmadienio popietæ skam-bëjo dainos, muzika, sukosi ðokëjai. Èia vykopirmoji moksleiviø dainø ir ðokiø ðventë �Vai-kystës taku�, kurioje dalyvavo chorai, orkest-rai, folkloro, tautiniø, ðiuolaikiniø, sportiniø,gatvës ðokiø kolektyvai, gimnastai. Á ðventæþaisminga, maþa, senovine maðinële atvyko,dalyvius, jø vadovus ir þiûrovus pasveikinomiesto meras Rimantas Mikaitis.�Mieli moksleiviai, ðventës dalyviai, dþiau-

giuosi, kad jûs dainuojate, prasmingai leidþia-

te laisvalaiká, ðirdyse auginate dainà.Aèiû jums,kad ðiandien mus dþiuginsite savo dainomis irðokiais�, � sakë meras.Ðventëje dalyvavo ir kiti miesto vadovai,

Ðvietimo ir ugdymo skyriaus specialistai. Jossumanytojas, Kauno valstybinio choro vado-vas, profesorius Petras Bingelis atvaþiavo mo-tociklu.Ðventës pradþioje skambëjo mûsø ðalies ge-

nialaus dailininko ir kompozitoriaus M. K.Èiurlionio harmonizuota daina, neuþmirðtas po-etas Justinas Marcinkevièius bei dainininkasVytautas Kernagis.

Ypaè buvo malonu girdëti, kaip darniai ir sumeile vaikai atlieka visiems gerai þinomas, mu-zikos klasika tapusias, tarpukario laikais gyve-nusiø kompozitoriø sukurtas dainas.Þiûrovus dþiugino atlikëjø meistriðkumas,

reþisûra � kolektyvø vadovø darbo rezultatas.

Geguþës27-29d.Kaunevykodvideðimt ðeð-tasis tarptautinis folkloro festivalis ,,Atatarialamzdþiai 2011�. Kaunieèiai ir miesto sveèiaigalëjo ne tik pasiklausyti autentiðkø dainø, betkartu su festivalio dalyviais paðokti, pamuzi-kuoti, pasigroþëti visø Lietuvos regionø tauti-niais kostiumais, pamatyti ir iðgirsti senøjø mu-zikos instrumentø.Ðiais metais festivalyje dalyvavo daug sve-

èiø ið Lietuvos rajonø: Utenos, Kazlø Rûdos,Këdainiø, Skriaudþiø, Jonavos, Jurbarko, Kai-ðiadoriø, Punsko. Lamzdþiø garsas prikvietësveèiø ið Indijos, Gruzijos, Estijos, Latvijos,Lenkijos.Á festivalá atvyko unikalios kultûros estø

folkloro ansamblis �Kihnu Pillilapsed�, nuo-taikingi latviø �Maskaèkos muzikantai�, ðau-ni Mazovijos kapela ið Ostaszewo, folkloroansamblis �Gimtinë� ið Punsko. Ypaè dide-lio susidomëjimo sulaukë indø tradicinio ðo-kio atlikëja Suparna Banerjee ir gruzinasIrakli Koiava, kurie parodë savo kraðto senà-sias muzikines tradicijas ir savos kûrybos in-terpretacijas.Po ketveriø metø vël buvo surengta folklo-

ro ansambliø eisena, ðeðtadiená vidurdiená vy-ko spalvinga meninë akcija ,,Lietuviðki þen-klai�. Linksmybiø netrûko vakaronëse, kûry-binëse dirbtuvëse, baigiamajame koncerte,,Linksmi bûkim� Ryðiø istorijos muziejuje.

Auðros GARNIENËS nuotrauka