2019 metŲ veiklos ataskaita m. veiklos...2019 metŲ veiklos ataskaita 8 programą (toliau – gimk...

VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBA

PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2020-03-31 Nr. 5-1

Vilnius


2

TURINYS

ĮVADAS 7

1. PRANEŠIMAI APIE GALIMUS VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMUS 10

1.1. GAUTOS INFORMACIJOS APIE GALIMUS VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMUS POBŪDIS IR ŠALTINIAI 10

1.2. NUSTATYTI GALIMI VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMAI 12

1.3. IŠVADOS 15

1.4. VERTINTI IR (NE)NUSTATYTI GRĖSMĖS VAIKUI LYGIAI 16

1.5. SAUGIOS APLINKOS VAIKUI UŽTIKRINIMAS 18

1.6. IŠVADOS 18

1.7. YPATINGI ATVEJAI, SUSIJĘ SU GALIMAIS VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMAIS 19

1.8. IŠVADOS 21

2. NUO SMURTO GALIMAI NUKENTĖJĘ VAIKAI 23

2.1. GALIMŲ SMURTO ATVEJŲ IR GALIMAI NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ SKAIČIUS 23

2.2. SMURTĄ GALIMAI PATYRĘS VAIKAS IR PRIEŠ JĮ SMURTAVĘ ASMENYS 24

2.3. IŠVADOS 26

3. MOBILIŲJŲ KOMANDŲ VEIKLA 28

3.1. MOBILIŲJŲ KOMANDŲ STATISTINIAI DUOMENYS 28

3.2. APSILANKYMŲ ŠEIMOSE SKAIČIUS 29

3.3. MOBILIŲJŲ KOMANDŲ TEIKTA PAGALBA ŠEIMOMS 29

3.4. MOBILIŲJŲ KOMANDŲ BENDRADARBIAVIMAS SU ATVEJO VADYBININKAIS, KITAIS SOCIALINIAIS PARTNERIAIS 30

3.5. TARNYBOS VEIKSMAI, SIEKIANT DIDINTI MOBILIŲJŲ KOMANDŲ VEIKLOS EFEKTYVUMĄ 31

3.6. IŠVADOS 32

4. ATSTOVAVIMAS VAIKO INTERESAMS TEISME IR (ARBA) IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOSE IR TARPININKAVIMAS UŽTIKRINANT VAIKO INTERESUS 33

4.1. BYLŲ DĖL TEISMO LEIDIMO PAIMTI VAIKĄ (-US) IŠ JO ATSTOVO (-Ų) PAGAL ĮSTATYMĄ NAGRINĖJIMO YPATUMAI 33

4.2. ATSTOVAVIMAS VAIKO INTERESAMS CIVILINIAME PROCESE 34

4.3. ATSTOVAVIMAS VAIKO INTERESAMS BAUDŽIAMAJAME PROCESE 44

4.4. ATSTOVAVIMAS VAIKO INTERESAMS ADMINISTRACINIAME PROCESE 47

4.5. TARPININKAVIMAS BENDRAVIMO SU VAIKAIS KLAUSIMAIS 49

4.6. IŠVADOS 50


3

5. VAIKO GLOBA (RŪPYBA) IR TARNYBOS VEIKLA, SUSIJUSI SU GLOBOS ĮSTAIGOMIS 51

5.1. VAIKO GLOBOS (RŪPYBOS) ORGANIZAVIMAS IR NUSTATYMO PAGRINDAI 51

5.2. VAIKŲ GLOBOS (RŪPYBOS) RŪŠYS IR FORMOS 53

5.2.1. GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMOJE 56

5.2.2. GLOBA (RŪPYBA) GLOBOS CENTRE 57

5.2.3. GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMYNOJE 58

5.2.4. GLOBA (RŪPYBA) INSTITUCIJOJE 58

5.3. GLOBOS (RŪPYBOS) KAITA 59

5.4. GLOBOS (RŪPYBOS) PASIBAIGIMO PRIEŽASTYS 59

5.5. GLOBĖJO (RŪPINTOJO) ATLEIDIMAS AR NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ 60

5.6. LAIKINOJI GLOBA (RŪPYBA) TĖVŲ PRAŠYMU 61

5.7. SOCIALINĖS GLOBOS NAMUOSE, KURIŲ SAVININKO TEISES IR PAREIGAS ĮGYVENDINA SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO

MINISTERIJA, AUGANČIŲ VAIKŲ APSKAITOS TVARKYMAS IR SIUNTIMŲ Į ŠIAS ĮSTAIGAS ORGANIZAVIMAS 63

5.7.1. SIUNTIMŲ Į SOCIALINĖS GLOBOS NAMUS, KURIŲ SAVININKO TEISES IR PAREIGAS ĮGYVENDINA SOCIALINĖS APSAUGOS IR

DARBO MINISTERIJA, RENGIMAS 64

5.8. VAIKŲ GLOBOS INSTITUCIJOSE GLOBOJAMŲ (RŪPINAMŲ) VAIKŲ LAIKINO SVEČIAVIMOSI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

PRIEŽIŪRA 68

5.8.1. VAIKŲ GLOBOS INSTITUCIJOSE GLOBOJAMŲ (RŪPINAMŲ) VAIKŲ LAIKINO SVEČIAVIMOSI PAS UŽSIENYJE GYVENANTĮ

FIZINĮ ASMENĮ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA 68

5.8.2. VAIKŲ GLOBOS INSTITUCIJOSE GLOBOJAMŲ (RŪPINAMŲ) VAIKŲ LAIKINO SVEČIAVIMOSI PAS NUOLATOS LIETUVOS

RESPUBLIKOJE GYVENANTĮ FIZINĮ ASMENĮ 69

5.9. IŠVADOS 70

6. TARNYBOS ATESTUOTŲ ASMENŲ VEIKLA IR GLOBOS CENTRŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS 72

6.1. TARNYBOS ATESTUOTŲ ASMENŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS IR ATESTACIJA 72

6.2. IŠVADOS DĖL ASMENS (ŠEIMOS) PASIRENGIMO VAIKO GLOBAI (RŪPYBAI), ĮVAIKINIMUI, BUDINČIO GLOBOTOJO,

ŠEIMYNOS STEIGĖJO, DALYVIO VEIKLAI PAGAL GIMK PROGRAMĄ 73

6.3. MOKYMŲ GRUPĖS PAGAL GIMK PROGRAMĄ 75

6.4. GLOBOS CENTRUOSE TEIKTOS PASLAUGOS 77

6.5. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, ĮGYVENDINANČIŲ PROJEKTUS, SKIRTUS PASLAUGŲ GLOBĖJAMS (RŪPINTOJAMS),

ĮTĖVIAMS, BUDINTIEMS GLOBOTOJAMS, ŠEIMYNŲ DALYVIAMS, TARNYBOS ATESTUOTIEMS ASMENIMS TEIKIMUI IR

VAIKO GLOBOS (RŪPYBOS) ŠEIMOJE IR ĮVAIKINIMO VIEŠINIMUI, VYKDYTŲ VEIKLŲ APŽVALGA 78

6.6. GLOBOS CENTRŲ VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMO APŽVALGA 80

7. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMAS 82


4

7.1. GALIMŲ ĮVAIKINTI VAIKŲ APSKAITA 82

7.1.1. GALIMŲ ĮVAIKINTI VAIKŲ SVEIKATA 85

7.1.2. Į GALIMŲ ĮVAIKINTI VAIKŲ APSKAITĄ ĮRAŠYTOS BROLIŲ IR (ARBA) SESERŲ GRUPĖS 86

7.1.3. UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ ŠEIMOMS, SIŪLOMI ĮVAIKINTI VAIKAI, ATITINKANTYS SPECIALIUOSIUS KRITERIJUS 86

7.1.4. LR PILIEČIAMS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIAMS SIŪLOMI ĮVAIKINTI VAIKAI 87

7.1.5. TARPINSTITUCINĖS ĮVAIKINIMO KOMISIJOS POSĖDŽIAI 88

7.2. NORINČIŲ ĮVAIKINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, GYVENANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE, APSKAITA 89

7.3. NORINTYS ĮVAIKINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIAI, GYVENANTYS LIETUVOS RESPUBLIKOJE IR SUTUOKTINIAI, KURIŲ

VIENAS YRA LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETIS, O KITAS – UŽSIENIO VALSTYBĖS PILIETIS IR KURIŲ NUOLATINĖ GYVENAMOJI

VIETA YRA LIETUVOS RESPUBLIKOJE 92

7.4. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR SUTUOKTINIŲ, KURIŲ VIENAS YRA LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETIS, O KITAS –

UŽSIENIO VALSTYBĖS PILIETIS IR KURIŲ NUOLATINĖ GYVENAMOJI VIETA YRA LIETUVOS RESPUBLIKOJE LŪKESČIAI

NORIMAM ĮVAIKINTI VAIKUI 93

7.4.1. RASTI IR (ARBA) PALIKTI VAIKAI ĮSTAIGOJE, KURIOJE ĮSTEIGTAS „GYVYBĖS LANGELIS“ 94

7.5. NORINČIŲ ĮVAIKINTI ASMENŲ, KURIŲ NUOLATINĖ GYVENAMOJI VIETA YRA UŽSIENIO VALSTYBĖJE, UŽSIENIO VALSTYBĖS

PILIEČIŲ IR ASMENŲ BE PILIETYBĖS, KURIŲ NUOLATINĖ GYVENAMOJI VIETA YRA LIETUVOS RESPUBLIKOJE, APSKAITA 95

7.6. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, NUOLATOS GYVENANČIŲ LIETUVOJE 99

7.7. ĮTĖVIAI 102

7.8. ĮVAIKINIMAS VAIKO BIOLOGINĖS MOTINOS (TĖVO) SUTUOKTINIUI 103

7.9. ĮVAIKINIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIAMS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIAMS, NUOLATOS GYVENANTIEMS

UŽSIENIO VALSTYBĖJE IR LIETUVOS RESPUBLIKOJE 104

7.9.1. 2019 M. ĮVAIKINTI VAIKAI 104

7.9.2. ĮVAIKINTI VAIKAI, ATITINKANTYS SPECIALIUOSIUS KRITERIJUS 105

7.9.3. ĮVAIKINTI VAIKAI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIAMS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIAMS, NUOLATOS GYVENANTIEMS

UŽSIENIO VALSTYBĖJE IR LIETUVOS RESPUBLIKOJE, PAGAL AMŽIŲ 105

7.9.4. ĮVAIKINTI VAIKAI PAGAL BROLIŲ / SESERŲ GRUPES 106

7.9.5. ĮVAIKINTI VAIKAI PAGAL TEISINĮ STATUSĄ 107

7.9.6. 2019 M. ĮVAIKINUSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ, NUOLATOS GYVENANČIŲ

UŽSIENIO VALSTYBĖJE IR LIETUVOS RESPUBLIKOJE ŠEIMOS 108

7.10. GRĮŽTAMOJI INFORMACIJA APIE UŽSIENYJE NUOLATOS GYVENANČIŲ ŠEIMŲ ĮVAIKINTUS VAIKUS 108

7.11. ĮGALIOTOS VEIKTI TARPTAUTINIO ĮVAIKINIMO SRITYJE AKREDITUOTOS UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJOS 110

7.12. ĮVAIKINTŲ VAIKŲ, JŲ BIOLOGINIŲ TĖVŲ, BROLIŲ IR (ARBA) SESERŲ IR KITŲ GIMINAIČIŲ PAIEŠKA 111

7.13. IŠVADOS 112

8. TARPTAUTINĖ VAIKO TEISIŲ APSAUGA 114


5

8.1. TARPTAUTINIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS 114

8.2. NETEISĖTAS VAIKŲ IŠVEŽIMAS IR (ARBA) LAIKYMAS BEI BENDRAVIMO TEISIŲ UŽTIKRINIMAS 118

8.3. GLOBĖJO (RŪPINTOJO) IR GLOBOTINIO (RŪPINTINIO) IŠVYKIMAS Į UŽSIENĮ 125

8.4. NELYDIMI NEPILNAMEČIAI UŽSIENIEČIAI, KURIE NĖRA PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJAI 126

8.5. IŠVADOS 127

9. NEMOKAMOS PAGALBOS TELEFONU KOORDINAVIMAS 130

9.1. EMOCINĖS (PSICHOLOGINĖS) PAGALBOS TARNYBŲ, TEIKIANČIŲ EMOCINĖS (PSICHOLOGINĖS) PAGALBOS TELEFONU

PASLAUGAS, MONITORINGAS 130

9.2. VAIKŲ LINIJOS (PIRMINĖS PAGALBOS) SKAMBUČIŲ SKAIČIUS 131

9.3. PAGALBOS VAIKAMS LINIJA (ANTRINĖ PAGALBA) 132

9.3.1. SKAMBUČIŲ IR ELEKTRONINIŲ LAIŠKŲ SKAIČIUS 132

9.3.2. NEPILNAMEČIŲ SKAMBUČIAI 133

9.3.3. SUAUGUSIŲJŲ SKAMBUČIAI 134

9.3.4. PAGALBOS, REAGUOJANT Į VAIKŲ IR SUAUGUSIŲJŲ SKAMBUČIUS BEI LAIŠKUS, ORGANIZAVIMAS 134

9.4. IŠVADOS 135

10. TARNYBOS VYKDOMA PROJEKTINĖ VEIKLA 136

10.1. PROJEKTO „TVARAUS PERĖJIMO NUO INSTITUCINĖS GLOBOS PRIE ŠEIMOJE IR BENDRUOMENĖJE TEIKIAMŲ PASLAUGŲ

SISTEMOS SĄLYGŲ SUKŪRIMAS LIETUVOJE“ NR. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001 VYKDYMAS 136

10.2. PROJEKTO „PASIRENGIMAS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOS PERTVARKAI“ NR. 10.1.1-ESFA-V-912-02-0005

VYKDYMAS 142

10.3. PROJEKTO „VAIKŲ GEROVĖS IR SAUGUMO DIDINIMAS, PASLAUGŲ ŠEIMAI, GLOBĖJAMS (RŪPINTOJAMS) KOKYBĖS

DIDINIMAS BEI PRIEINAMUMO PLĖTRA“ NR. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 VYKDYMAS 143

10.4. ES PROJEKTAS: JAUNIMO IR VAIKŲ KONSULTAVIMO BEI INFORMAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMAS VIEŠOJE ERDVĖJE 147

10.5. 2014–2021 M. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS FINANSINIO MECHANIZMO PROJEKTO „MULTIDIMENSINIS

POŽIŪRIS Į VAIKŲ IR JAUNIMO ELGESIO PROBLEMAS PER MDFT PROGRAMOS ĮGYVENDINIMĄ“ NR. LT03-1-SADM-TF-

001 RENGIMAS 148

11. KVALIFIKACIJOS KĖLIMO ORGANIZAVIMAS 150

11.1. VAIKO GEROVĖS SRITYJE DIRBANČIŲ SPECIALISTŲ MOKYMAI 155

12. ŽMOGISKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS 159

13. VIDAUS ADMINISTRAVIMO VEIKLA 161

13.1. DOKUMENTŲ VALDYMAS 161

13.2. AUTOMOBILIAI 162


6

13.3. PATALPOS 162

13.4. VIEŠIEJI PIRKIMAI 163


7

ĮVADAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu (toliau – VTAPĮ), nuo

2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos funkcija deleguota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir

įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri įgyvendina

vaiko teisų apsaugos politiką savivaldybių teritorijose ir dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos

srities valstybės politiką.

Tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. BV-57 patvirtinta:

Tarnybos vizija – Tarnyba – profesionali komanda, užtikrinanti vienodą ir aiškią vaiko teisių

apsaugą, garantuojamą kiekvienam vaikui.

Tarnybos misija – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus.

Tarnyba vadovaujasi toliau nurodytomis vertybėmis:

• vaiko balsas;

• bendradarbiavimas;

• darbuotojų profesionalumas;

• veiklos skaidrumas.

2019 m. programos „Sudaryti sąlygas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos

veiklai“ įgyvendinimui skirta 13 426 900,00 Eur, panaudota 100 proc. lėšų.

Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019–2021

metų strateginiame veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. A1-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos 2019–2021 m. strateginio plano patvirtinimo (toliau – Strateginis veiklos planas),

nurodytų programų, taip pat Vaiko gerovės 2019–2021 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A1-612 „Dėl

Vaiko gerovės 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“, priemonių įgyvendinimą ir tarnybos

nuostatus, Tarnyba įgyvendino Strateginio veiklos plano 3.1 programos „Šeimos gerovės ir vaiko

teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ priemones:

• „Remti nevyriausybines organizacijas, teikiančias paslaugas globėjams (rūpintojams),

įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams, Tarnybos atestuotiems asmenims, ir

viešinančias vaiko globą (rūpybą) šeimoje bei įvaikinimą“. Skirta 75 000 Eur, panaudota – 99,73

proc.

• „Organizuoti darbuotojų, siekiančių vykdyti asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais

(rūpintojais), įtėviais, rengimą ir vertinimą, mokymą pagal bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių


8

programą (toliau – GIMK programa) ir organizuoti jų atestavimą“. Skirta 30 000 Eur, panaudota –

89 proc.

• „Organizuoti įvairių sričių specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymus“.

Skirta 50 000 Eur, panaudota – 88 proc.

• „Organizuoti specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymus kompetencijoms,

reikalingoms darbui su negalia ir (arba) specialių poreikių turinčiais vaikais“. Skirta 6 000 Eur,

panaudota – 91,67 proc.

• Organizuoti renginius (seminarus, konferencijas, akcijas), skirtus gerajai vaiko gerovės

patirčiai skleisti, rengti ir išleisti informacinius bei metodinius leidinius, informuoti apie vaiko

gerovės aktualijas ir problemas pasitelkiant visuomenės informavimo priemones, akcijas, šventes,

formuojant teigiamą nuomonę apie vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą“. Skirta

208 000 Eur, panaudota – 99,71 proc.

• „Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės

(psichologinės pagalbos telefonu paslaugas“. Iki 2019-09-30 skirta 367 560 Eur, panaudota – 100

proc. Nuo 2019-10-01 atiduota administruoti Jaunimo reikalų departamentui (toliau – JRD).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu

Nr. A1-716 patvirtinta Tarnybos struktūra (žr. 1 pav.). Tarnybą sudaro: Kokybės vadybos ir pokyčių

valdymo skyrius, Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius, Įvaikinimo ir globos

skyrius, Vidaus administravimo skyrius, Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius, Pagalbos vaikams

skyrius, Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius, Vidaus tyrimo skyrius bei Viešųjų ryšių ir

komunikacijos skyrius. Tarnybai vadovauja direktorius, jam nesant, pavaduoja direktoriaus

pavaduotojas.


9

VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBOS STRUKTŪRA

1 pav. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. A1-716, įsigaliojusiu 2019 m. gruodžio 1

d., patvirtinta Tarnybos struktūra.


10

1. PRANEŠIMAI APIE GALIMUS VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMUS

1.1. Gautos informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus pobūdis ir šaltiniai

Nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 (toliau – ataskaitinis laikotarpis) Tarnyba pranešimus apie

galimus vaiko teisių pažeidimus nagrinėjo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių

apsaugos pagrindų įstatymu (toliau – VTAPĮ), redakcija, galiojusia iki 2019-12-31), Grėsmės vaikui

lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 (toliau – Tvarkos

aprašas), galiojusiu iki 2019-12-31 ir Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo,

informavimo ir nagrinėjimo tvarkos, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d.

įsakymu Nr. BV-247 (toliau – Pranešimų nagrinėjimo tvarka), galiojusi redakcija iki 2019-12-31.

1 lentelė. Pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą.

Pranešimai apie

galimą vaiko

teisių pažeidimą

Iš viso: Pranešta dėl

galimo smurto

Pranešta dėl

galimų

nesmurtinių

vaiko teisių

pažeidimų

Pranešta dėl

smurto ir

nesmurtinių

vaiko teisių

pažeidimų

Pranešimas

arba jo

aplinkybės

nepasitvirtino*

Atvejų skaičius 32 105 21 proc. 77 proc. 2 proc. 20 proc.

*Nepasitvirtinę pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus apima tuos pranešimus, kurių aplinkybės

nepasitvirtino, tačiau vertinant situaciją buvo nustatyti kiti, pranešime nepaminėti, vaiko teisių pažeidimai (pavyzdžiui,

pranešta dėl galimai pažeistos vaiko teisės į mokslą, tačiau nagrinėjant pranešimą nustatytas galimas smurtas prieš

vaiką) bei tie pranešimai, kurių nagrinėjimo metu įvertinus situaciją nebuvo nustatyta vaiko teisių pažeidimų.

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2018 m. II pusmetį, daugiausia pranešimų (77 proc., t. y. 24

740 iš visų 32 105 gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus) buvo dėl nesmurtinių vaiko

teisių pažeidimų (žr. 1 lentelę). Beveik penktadalis pranešimų (6 296 iš visų 32 105 gautų pranešimų

apie galimus vaiko teisių pažeidimus) nepasitvirtino, t. y. pranešimų aplinkybės nepasitvirtino, tačiau

vertinant situaciją buvo nustatyti kiti, pranešime nepaminėti, vaiko teisių pažeidimai (pavyzdžiui,

pranešta dėl galimai pažeistos vaiko teisės į mokslą, tačiau nagrinėjant pranešimą nustatytas galimas

smurtas prieš vaiką) arba pranešimai, kurių nagrinėjimo metu įvertinus situaciją nebuvo nustatyta

vaiko teisių pažeidimų. Tokie pranešimai 2018 m. II pusmetį sudarė 17 proc. visų gautų pranešimų

apie galimus vaiko teisių pažeidimus.


11

2 lentelė. Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus informacijos šaltiniai ir pranešimų

pobūdis. Lentelėje pateikiamas atvejų skaičius (dėl vieno vaiko galėjo būti pranešta daugiau kaip

vieną kartą, iš skirtingų informacijos šaltinių).

Informacijos

šaltiniai Iš viso

Pranešta

dėl galimo

smurto

prieš

vaiką

Pranešta dėl

galimų

nesmurtinių

vaiko teisių

pažeidimų

Pranešta dėl

smurto ir

nesmurtinių

vaiko teisių

pažeidimų

Pranešimas

arba jo

aplinkybės

nepasitvirtino*

Iš viso: Atvejų

skaičius

Procentai

***

Atvejų

skaičius 32 105 - 6 857 24 740 508 6 296

Anoniminis

pranešimas 1 062 3 proc. 203 821 38 502

Atvejo

vadybininkas 811 3 proc. 145 647 19 53

Artimais ryšiais su

vaiku / šeima

susiję asmenys

481 2 proc. 64 411 6 163

Giminystės ryšiais

su vaiku / šeima

susiję asmenys

702 2 proc. 124 571 7 181

Globos centras 183 0,6 proc. 33 139 11 35

Kaimynai 329 1 proc. 33 292 4 134

Krizių centras 50 0,2 proc. 12 38 0 5

Policija 21 692 68 proc. 4 797 16 600 295 3 893

Seniūnija 257 0,8 proc. 37 216 4 20

Socialinių

paslaugų centras 1 345 4 proc. 243 1 074 28 160

Specializuotos

pagalbos centras 112 0,4 proc. 39 71 2 30

Sveikatos

priežiūros /

gydymo įstaiga

1 027 3 proc. 251 770 6 280

Tarpinstitucinio

bendradarbiavimo

koordinatorius

(TBK)

74 0,2 proc. 6 67 1 16

Ugdymo įstaiga 1 114 4 proc. 296 799 19 205


12

Vaikas 154 0,5 proc. 49 89 16 30

Vaikų dienos

centras 16 0,1 proc. 6 10 0 5

Visuomenės

informavimo

priemonės

17 0,1 proc. 4 12 1 3

Tarnybos atstovas 832 3 proc. 139 679 14 119

Kita** 1 847 6 proc. 376 1 434 37 462

*Nepasitvirtinę pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus apima tuos pranešimus, kurių aplinkybės

nepasitvirtino, tačiau vertinant situaciją buvo nustatyti kiti, pranešime nepaminėti, vaiko teisių pažeidimai (pavyzdžiui,

pranešta dėl galimai pažeistos vaiko teisės į mokslą, tačiau nagrinėjant pranešimą nustatytas galimas smurtas prieš

vaiką) bei tie pranešimai, kurių nagrinėjimo metu įvertinus situaciją nebuvo nustatyta vaiko teisių pažeidimų.

**Gauti iš kt. sąraše nesančių fizinių ar juridinių asmenų (pavyzdžiui, probacijos tarnybos ir kt.).

***Procentas skaičiuojamas nuo visų gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičiaus.

Ataskaitiniu laikotarpiu 32 105 atvejais gauti pranešimai dėl 22 893 vaikų galimai pažeistų (-

iamų) teisių. Dėl 5 848 vaikų (t. y. apie 26 proc. visų vaikų) buvo gauti pakartotiniai pranešimai dėl

jų galimai pažeistų (-iamų) teisių. Daugiausia pranešimų gauta dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių

pažeidimų (žr. 2 lentelę) bei kaip ir 2018 m. II pusmetį, ataskaitiniu laikotarpiu daugiausia pranešimų

(68 proc. (21 692 iš visų 32 105 gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus) gauta iš

policijos.

1.2. Nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai

Per ataskaitinį laikotarpį 25 809 atvejais 18 040 vaikų buvo nustatyti galimi vaiko teisių

pažeidimai (žr. 3 lentelę).

3 lentelė*. Nustatyti vaiko teisių pažeidimai.

Nustatyti vaiko teisių

pažeidimai

Nustatyti galimi smurtiniai vaiko

teisių pažeidimai

Nustatyti nesmurtinai vaiko

teisių pažeidimai

Atvejų

skaičius Vaikų skaičius

Atvejų

skaičius

Vaikų

skaičius Atvejų skaičius Vaikų skaičius

Iš viso: 25 809 18 040 6 080 5 136 20 798 14 940

Vaikui

nustatytas

neįgalumas

968 713 269 238 751 567

Vaikas

globojamas

(rūpinamas)

1 981 1 136 359 317 1 653 928

*Duomenys gali skirtis nuo gautų pranešimų dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių statistikos, nes dėl vieno vaiko

galėjo būti gautas daugiau kaip vienas to paties pobūdžio (su analogiškomis aplinkybėmis) pranešimas. Pranešimai,

kuriuose nenurodomos naujos (nei jau nagrinėjamu atveju) aplinkybės, vadovaujantis Pranešimų nagrinėjimo tvarka 10

p., buvo nenagrinėjami. Aritmetinis skaičiavimas netaikomas, nes yra dalis vaikų, kuriems daugiau kaip vieną kartą

nustatyti vaiko teisių pažeidimai.


13

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2018 m. II pusmetį, daugiausia (apie 81 proc., t. y. 20 798 iš

visų 25 809 atvejų, kai buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai) nustatyta nesmurtinių vaiko teisių

pažeidimų (žr. 4 lentelę). Vaikų, kuriems nustatytas neįgalumas, skaičius sudarė 4 proc. (713 iš visų

18 040 vaikų, kuriems nustatyti vaiko teisių pažeidimai), o globojamų (rūpinamų) – 6 proc. (1 136 iš

visų 18 040 vaikų, kuriems nustatyti vaiko teisių pažeidimai) visų vaikų, kuriems buvo nustatyti vaiko

teisių pažeidimai.

4 lentelė. Nustatyti vaiko teisių pažeidimai (procentai). Nustatyti vaiko teisių

pažeidimai*

Nustatyti galimi smurtiniai vaiko

teisių pažeidimai

Nustatyti nesmurtiniai vaiko

teisių pažeidimai

Atvejų

skaičius

Vaikų

skaičius

Atvejų


Atvejų


Iš viso*: 25 809 18 040 24 proc. 29 proc. 81 proc. 83 proc.

Vaikui

nustatytas

neįgalumas

**

4 proc. 4 proc. 4 proc. 5 proc. 4 proc. 4 proc.

Vaikas

globojamas

(rūpinamas

)**

8 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc. 8 proc. 6 proc.

* Procentas apskaičiuojamas atitinkamai nuo viso vaikų ar atvejų skaičiaus. Aritmetinis sumavimas lentelėje

netaikomas.

**Procentas apskaičiuojamas nuo viso vaikų arba atvejų skaičiaus atitinkamame rodiklyje (pavyzdžiui, neįgalių

vaikų, kuriems nustatytas galimas smurtinis vaiko teisių pažeidimas, skaičiaus procentas apskaičiuotas nuo viso vaikų,

kuriems nustatyti galimi smurtiniai vaiko teisių pažeidimai, skaičiaus).

Sąvoka ,,galimas smurtas“ vartojama dėl to, kad Tarnyba nėra ta institucija, kuri renka

įrodymus, neatlieka nusikalstamos veiklos tyrimų ir pan. – tai atlieka teisėsaugos institucijos.

Tarnybos kompetencija – fiksuoti galimo smurto prieš vaikus atvejus, gavus ir (arba) surinkus

informaciją bei esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui vaiko liudijimui, požymiams (pavyzdžiui,

galimo fizinio smurto žymės ir pan.), vaiko tėvų, kitų asmenų / specialistų pateiktai informacijai ir

pan.) imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, siekiant užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus

(reaguoti į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir kt. imperatyvūs veiksmai).

Ataskaitiniu laikotarpiu 1 412 atvejais dėl 1 311 vaikų buvo pateikti pareiškimai pradėti

ikiteisminį tyrimą (į skaičių įeina ir Tarnybos teikti pareiškimai pradėti ikiteisminį tyrimą (žr. 5

lentelę).


14

5 lentelė*. Nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai ir ikiteisminiai tyrimai.

Iš viso:

Nustatytas galimas smurtas prieš

vaiką**

Nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių

pažeidimai**

Atvejų skaičius Vaikų skaičius Atvejų skaičius Vaikų skaičius Atvejų skaičius Vaikų skaičius

Pareiškimai pradėti

ikiteisminį tyrimą (į

skaičių įeina ir

Tarnybos teikti

pareiškimai)

1 412 1 311 1 100 1 045 492 448

Pradėtas ikiteisminis

tyrimas ** 713 670 537 519 261 235

Atsisakyta pradėti

ikiteisminį tyrimą ** 217 210 169 165 77 76

Nutrauktas

ikiteisminis tyrimas ** 156 141 88 88 85 70

Ikiteisminio tyrimo

medžiaga perduota

teismui**

14 14 11 11 9 9

*Aritmetinis sumavimas lentelėje netaikomas.

Ataskaitiniu laikotarpiu, kai buvo pateikti pareiškimai pradėti ikiteisminį tyrimą, 51 proc.

(713 iš visų 1 412 pateiktų pareiškimų atvejų) atvejų jis buvo pradėtas, 15 proc. (217 iš visų 1 412

pateiktų pareiškimų atvejų) atvejų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o 11 proc. (156 iš visų

1 412 pateiktų pareiškimų atvejų) atvejų jis buvo nutrauktas (žr. 6 lentelę).

6 lentelė*. Nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai ir ikiteisminiai tyrimai.

Iš viso:

Nustatytas galimas

smurtas prieš vaiką**

Nustatyti nesmurtiniai vaiko

teisių pažeidimai**

Atvejų skaičius Atvejų skaičius Atvejų skaičius

Pareiškimai pradėti ikiteisminį tyrimą (į

skaičių įeina ir Tarnybos teikti pareiškimai) 6 proc.* 78 proc. 35 proc.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas 51 proc.** 38 proc. 19 proc.

Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą 15 proc.** 12 proc. 6 proc.

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas 11 proc.** 6 proc. 6 proc.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota teismui 1 proc.** 1 proc. 1 proc.

*Procentas apskaičiuojamas nuo viso nustatytų galimų vaiko teisių pažeidimų atvejų skaičiaus (Žr. 3–4 lenteles).

Aritmetinis sumavimas lentelėje netaikomas.

**Procentas apskaičiuojamas nuo visų pateiktų pareiškimų pradėti ikiteisminį tyrimą atvejų skaičiaus.


15

1.3. Išvados

1. Ataskaitiniu laikotarpiu gauti 32 105 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą,

kaip ir 2018 m. II pusmetį, daugiausia pranešimų, t. y. 77 proc. (24 740 iš visų 32 105 gautų

pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą) buvo dėl nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, o beveik

penktadalis pranešimų (6 296 iš visų 32 105 pranešimų) nepasitvirtino. Tokie pranešimai 2018 m. II

pusmetį sudarė 17 proc. visų gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus.

2. Dėl 26 proc. (5 848 iš visų 22 893 vaikų, dėl kurių buvo gauti pranešimai apie galimus

jų teisių pažeidimus) buvo gauti pakartotiniai pranešimai dėl jų galimai pažeistų (-iamų) teisių.

3. Daugiausia pranešimų, kaip ir 2018 m. II pusmetį, apie galimus vaiko teisių pažeidimus,

t. y. 68 proc. (21 692 iš visų 32 105 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus), buvo gauta iš

policijos.

4. Kaip ir 2018 m. II pusmetį, ataskaitiniu laikotarpiu, daugiausia, t. y. apie 81 proc. atvejų

(20 798 iš visų 25 809 atvejų, kai buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai), nustatyti nesmurtiniai vaiko

teisių pažeidimai.

5. 6 proc. atvejų (1 412 iš visų 25 809 atvejų, kai buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai),

buvo pateikti pareiškimai pradėti ikiteisminį tyrimą (į skaičių įeina ir Tarnybos teikti pareiškimai).


16

1.4.Vertinti ir (ne)nustatyti grėsmės vaikui lygiai

Ataskaitiniu laikotarpiu, 31 346 atvejais Tarnybos teritorinių skyrių specialistai 22 514 vaikų

vertino grėsmės jiems lygį (žr. 7 lentelę).

7 lentelė*. Vertintų ir (ne)nustatytų grėsmės vaikui lygių skaičius.

Vertintas grėsmės vaikui

lygis Nenustatytas

grėsmės vaikui

lygis (vaikų

skaičius)

Nustatytas

vienas iš

grėsmės vaikui

lygių (vaikų

skaičius)

Nustatytas

pirmasis

grėsmės vaikui

lygis (vaikų

skaičius)

Nustatytas

antrasis

grėsmės vaikui

lygis (vaikų

skaičius)

Atvejų

skaičius

Vaikų

skaičius

Iš viso:* 31 346 22 514 13 303 10 411 9 781 1 447

Vaikai, kuriems

nustatytas

neįgalumas**

1 103 823 334 529 493 64

Vaikas globojamas

(rūpinamas)** 2 276 1 356 911 579 509 98

*Aritmetinis sumavimas lentelėje netaikomas, nes vienam vaikui grėsmės vaikui lygis ataskaitiniu laikotarpiu

galėjo būti vertintas ne vieną kartą.

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2018 m. II pusmetį, daugiau kaip pusei (59 proc., t. y. 13 303

iš visų 22 514 vaikų, kuriems buvo vertintas grėsmės jiems lygis) vaikų grėsmės lygis nenustatytas

(žr. 8 lentelę). 43 proc. (9 781 iš visų 22 514 vaikų, kuriems buvo vertintas grėsmės jiems lygis)

vaikų, kuriems vertintas grėsmės vaikui lygis, nustatytas pirmasis, o 6 proc. (1 447 iš visų 22 514

vaikų, kuriems buvo vertintas grėsmės jiems lygis) vaikų – antrasis grėsmės vaikui lygiai.

Ataskaitiniu laikotarpiu vaikai, kuriems nustatytas neįgalumas sudarė 4 proc. (823 iš visų 22 514

vaikų, kuriems buvo vertintas grėsmės jiems lygis), o vaikai, kurie yra globojami (rūpinami) – 6 proc.

(1 356 iš visų 22 514 vaikų, kuriems buvo vertintas grėsmės jiems lygis) visų vaikų, kuriems buvo

vertintas grėsmės lygis.


17

8 lentelė. Vertintų ir (ne)nustatytų grėsmės vaikui lygių skaičius procentais.

Vertintas grėsmės vaikui

lygis Nenustatytas

grėsmės vaikui

lygis (vaikų

skaičius)

Nustatytas

vienas iš

grėsmės vaikui

lygių (vaikų

skaičius)

Nustatytas

pirmasis

grėsmės vaikui

lygis (vaikų

skaičius)

Nustatytas

antrasis grėsmės

vaikui lygis

(vaikų skaičius)

Atvejų

skaičius

Vaikų

skaičius

Iš viso:* 31 346 22 514 59 proc. 46 proc. 43 proc. 6 proc.

Vaikai,

kuriems

nustatytas

neįgalumas**

4 proc.* 4 proc.* 2 proc. 2 proc. 2 proc. 0,3 proc.

Vaikas

globojamas

(rūpinamas)**

7 proc.* 6 proc.* 4 proc. 3 proc. 2 proc. 0,4 proc.

*Procentas skaičiuojamas atitinkamai nuo viso vaikų arba atvejų skaičiaus. Aritmetinis sumavimas lentelėje

netaikomas.

**Procentas apskaičiuojamas nuo viso vaikų arba atvejų skaičiaus atitinkamame rodiklyje (pavyzdžiui, neįgalių

vaikų, kuriems nustatytas pirmasis grėsmės lygis, skaičiaus procentas apskaičiuotas nuo viso vaikų, kuriems nustatytas

grėsmės lygis, skaičiaus).

Atvejų skaičius, kai (ne)nustatytas grėsmės vaikui lygis, yra didesnis nei nustatytų vaiko teisių

pažeidimų atvejų skaičius, nes atvejo vadybos proceso metu, sprendžiant klausimą dėl vaiko

grąžinimo į šeimą, pakartotinai buvo vertinamas grėsmės vaikui lygis, siekiant įvertinti pokyčius

šeimoje ir tuo vadovaujantis teikti motyvuotą ir objektyvų Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą

dėl vaiko (ne)grąžinimo į šeimą.


18

1.5. Saugios aplinkos vaikui užtikrinimas

Ataskaitiniu laikotarpiu 5 120 atvejų 4 133 vaikams reikėjo užtikrinti saugią aplinką. 987

atvejais vaikams pakartotinai reikėjo užtikrinti saugią aplinką. Dažniausiai, kaip ir 2018 m. II

pusmetį, laikinai užtikrinta saugi aplinka vaikui dėl vaiko atstovų (arba vienintelio turimo) laikino

negalėjimo pasirūpinti vaiku, dėl abiejų atstovų arba vieno iš jų ligos, suėmimo ar kitų svarbių

priežasčių (žr. 2 pav.).

2 pav.* Vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos (iki bus įvertintas grėsmės vaikui lygis)

priežastys.

*Procentai apskaičiuojami nuo atitinkamai visų vaikų arba atvejų, kai buvo būtina apsaugoti vaiką, skaičiaus.

Aritmetinis sumavimas netaikomas. Aritmetinis skaičiavimas netaikomas, nes ataskaitiniu laikotarpiu vaikas galėjo būti

paimtas iš jam nesaugios aplinkos daugiau kaip vieną kartą.

1.6. Išvados

1. 31 346 atvejais Tarnybos teritorinių skyrių specialistai 22 514 vaikų vertino grėsmės

jiems lygį. Kaip ir 2018 m. II pusmetį, ataskaitiniu laikotarpiu daugiau kaip pusei (59 proc., t. y.

13 303 iš visų 22 514 vaikų, kuriems vertintas grėsmės lygis) vaikų grėsmės vaikui lygis nenustatytas.

2. 43 proc. (9 781 iš 22 514 visų vaikų) vaikų, kuriems buvo vertintas grėsmės vaikui

lygis, nustatytas pirmasis, o 6 proc. (1 447 iš 22 514 visų vaikų, kuriems vertintas grėsmės lygis)

vaikų – antrasis grėsmės vaikui lygis.

3. 5 120 atvejų 4 133 vaikams reikėjo užtikrinti saugią aplinką, iš jų – 19 proc. (987 iš

5 120 atvejų, kai vaikams reikėjo užtikrinti saugią aplinką) atvejų vaikams pakartotinai reikėjo

užtikrinti saugią aplinką.

4. 2018 m. II pusmetį, ataskaitiniu laikotarpiu, dažniausiai, t. y. 70 proc. (3 577 iš 5 120

atvejų, kai vaikams reikėjo užtikrinti saugią aplinką) atvejų laikinai užtikrinta saugi aplinka vaikui

5120

666 (13 proc.) 837 (16 proc.)

40 (1 proc.)

3 557 (70 proc.)

4133

612 (15 proc.)797 (19 proc.)

40 (1 proc.)

2 946 (71 proc.)

Iš viso Grėsmės vaikui lygio

nustatymo metu kilo

realus pavojus vaiko ir

Tarnybos specialisto

sveikatai ir (ar) gyvybei

Vaikas paliktas be

priežiūros arba paliktas

prižiūrėti asmenims,

kurie netinkamai juo

rūpinasi ir dėl to iškilo

grėsmė vaiko sveikatai

ar net gyvybei

Atstovai (arba turimas

vienintelis iš atstovų) yra

dingę ir jų ieškoma (kol

teismas tėvus pripažins

nežinia kur esančiais

arba paskelbs mirusiais)

Atstovas (arba turimas

vienintelis iš atstovų)

laikinai negali rūpintis

vaiku dėl abiejų atstovų

ar vieno iš jų ligos,

suėmimo, bausmės

atlikimo ar kitų

priežasčių

Atvejų skaičius Vaikų skaičius


19

dėl vaiko atstovų (arba vienintelio turimo) laikino negalėjimo pasirūpinti vaiku, dėl abiejų atstovų

arba vieno iš jų ligos, suėmimo ar kitų svarbių priežasčių.

1.7. Ypatingi atvejai, susiję su galimais vaiko teisių pažeidimais

Pagal 2018 m. birželio 29 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-95 patvirtintos Pranešimų

apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo, informavimo ir nagrinėjimo tvarkos (galiojusios

iki 2019-12-31) 2.2. punktą, ypatingu atveju laikomas galimas vaiko teisių pažeidimas, kai:

• yra pagrindas manyti, kad prieš vaiką galimai panaudoti tyčiniai smurtiniai veiksmai,

taip pat vaikas galimai patyrė nepriežiūrą, dėl ko vaikui įtariama arba nustatyta mirtis, sunkiai

sutrikdyta sveikata;

• su galima seksualine prievarta susiję atvejai (kai yra pagrindas manyti ir (arba) įvertinti,

kad galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149

(išžaginimas), 150 (seksualinis prievartavimas), 151 (privertimas lytiškai santykiauti), 151¹ (lytinės

aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar)

neliečiamumą) straipsniuose);

• su prekyba vaikais susiję atvejai (kai yra pagrindas manyti ir (arba) įvertinti, kad galimai

padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 (prekyba

žmonėmis), 1471 (išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms), 147² (naudojimasis asmens

priverstiniu darbu ar paslaugomis), 157 (vaiko pirkimas arba pardavimas) straipsniuose);

• vaiko savižudybės atvejai, bandymo nusižudyti, sukeliančio grėsmę vaiko gyvybei,

atvejai.

Pažymėtina, kad Tvarkoje nenumatyta ypatingų atvejų nagrinėjimo procedūra bei įtvirtinta,

jog ypatingų atvejų bylos užbaigiamos užpildžius Informavimo apie ypatingą atvejį, susijusį su

galimais vaiko teisių pažeidimais, aktą. Per 2019 m. Tarnyboje užregistruoti 187 ypatingi atvejai –

167 ypatingi atvejai, kai vaikas augo šeimose ar globėjų (rūpintojų) šeimose bei 20 ypatingų atvejų,

kai vaikai globojami (rūpinami) globos institucijose (toliau – VGN) ar šeimynose (žr. 9 lentelę).

9 lentelė. 2019 m. ypatingų atvejų ir jų metu galimai nukentėjusių vaikų skaičius.

Ypatingų atvejų skaičius Nukentėjusių vaikų

skaičius

Ypatingi atvejai, kai vaikas auga

šeimoje, globėjų (rūpintojų) šeimoje 167 (89 proc.) 176 (89 proc.)

Ypatingi atvejai, kai vaikas

globojamas VGN / šeimynoje 20 (11 proc.) 21 (11 proc.)

Iš viso: 187 197


20

Lyginant ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyboje užregistruotų ypatingų atvejų (187) ir jų metu

galimai nukentėjusių vaikų skaičių (197) su 2017–2018 m. duomenimis, matyti, jog Tarnyboje

užregistruotų ypatingų atvejų skaičius tolygiai mažėja. Pavyzdžiui, 2019 m. užfiksuota 17 proc. (39

atvejais) mažiau nei 2018 m. (žr. 3 pav.).

3 pav. 2017–2019 m. ypatingų atvejų metu galimai nukentėjusių vaikų skaičius

Ypatingų atvejų metu daugiausiai vaikų galimai nukentėjo nuo seksualinės prievartos –

užfiksuoti 128 seksualinio smurto atvejai, kurių metu galimai nukentėjo 138 vaikai, vienas iš jų

galimai tapo ir prekybos žmonėmis auka. Pažymėtina, kad Tarnybai nebuvo pranešta apie vaikų,

globojamų (rūpinamų) VGN ar šeimynoje, savižudybes bei galimus prekybos žmonėmis atvejus.

Lyginant 2017–2019 m. Tarnyboje užregistruotų ypatingų atvejų pagal smurto rūšį duomenis,

matyti, jog visų smurto formų atvejų skaičius mažėjo, išskyrus seksualinio smurto bei prekybos

vaikais atvejus, kurių skaičius nežymiai išaugo (žr. 4 pav.)

4 pav. 2017–2019 m. ypatingų atvejų metu galimai nukentėjusių vaikų skaičius pagal smurto

rūšį.

2019 m. ypatingų atvejų metu galimai nukentėjo 146 mergaitės, tai sudaro 74 proc. visų

galimai nukentėjusių vaikų. Vertinant 2019 m. ypatingų atvejų skaičių pagal galimai nukentėjusių

2017 m. 2018 m. 2019 m.

171189

167

108

37 20

279

226187

Šeimoje, globėjų (rūpintojų)

šeimoje, šeimynoje

VGN

Iš viso

Seksualinis smurtas

Fizinis smurtas, nepriežiūra

Suicidinis elgesys

Mirties atvejis

Savižudybės

Prekyba žmonėmis

115

63

57

10

10

0

133

18

56

10

8

0

138

10

38

4

7

1

2019 m.

2018 m.

2017 m.


21

vaikų lytį nustatyta, kad mergaitės dažniau nukenčia nuo seksualinės prievartos (t. y. beveik 82 proc.

visų galimos seksualinės prievartos atvejų) ir suicidinio elgesio (t. y. 60,5 proc. visų suicidinio elgesio

atvejų), tačiau berniukai dažniau nusižudo (t. y. 71,5 proc. visų savižudybių atvejų). Ypatingų atvejų

metu galimai nukentėjo 148 vyresnio amžiaus (10–14 ir 15–17 m.) vaikai, tai sudaro apie 75 proc.

visų ypatingų atvejų metu galimai nukentėjusių vaikų (žr. 10 lentelę).

Tarnybos duomenimis, 53 ypatingų atvejų metu prieš vaikus galimai smurtavo svetimi, tačiau

vaikui pažįstami pilnamečiai asmenys (t. y. 44 proc. visų ypatingų atvejų), 34 ypatingų atvejų metu

galimai smurtavo svetimi pažįstami nepilnamečiai asmenys, 35 ypatingų atvejų metu – artimi

pilnamečiai asmenys (t. y. po 18 proc. visų ypatingų atvejų).1 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir

įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių pateiktais duomenis, iš užfiksuotų 160 ypatingų atvejų, kai dėl

smurtavusių asmenų veiksmų galimai nukentėjo vaikas (vaikai), 135 atvejais pradėtas ikiteisminis

tyrimas.

1.8. Išvados

1. Per 2019 m. užfiksuoti 187 ypatingi atvejai, kurių metu galimai nukentėjo 197 vaikai:

89 proc. (167) ypatingų atvejų, kai vaikai augo šeimoje ar globėjų (rūpintojų) šeimoje (galimai

nukentėjo 176 vaikai), ir 11 proc. (20) ypatingų atvejų, kai vaikai globojami (rūpinami) VGN ar

šeimynose (galimai nukentėjo 21 vaikas). 2019 m. užfiksuota 39 atvejais mažiau (17 proc.) nei 2018

m.

2. 2019 m. ypatingų atvejų metu 70 proc. visų galimai nukentėjusių vaikų (138) galimai

nukentėjo nuo seksualinio smurto (vienas iš jų galimai tapo ir prekybos žmonėmis auka).

1 Galimai patyrusius smurtą vaikus skirstant pagal galimai prieš juos smurtavusius asmenis (svetimi ar artimi),

vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsniu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad artimaisiais

giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir

šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Amžiaus

grupė

Suicidinis

elgesys

Seksualinė

prievarta

Sunkus

sveikatos

sutrikdymas

Savižudybė

Mirties atvejis Iš viso:

Lytis M V M V M V M V M V M V

0–3 m. 0 0 2 0 3 2 0 0 2 1 7 3

4–6 m. 0 0 9 6 2 1 0 0 0 0 1 7

7–9 m. 0 1 2 7 0 1 0 0 0 0 2 9

10–14 m. 5 4 3 9 0 1 0 2 0 0 48 16

15–17 m. 8 0 7 3 0 0 2 3 1 0 8 6

Iš viso:

3 5 13 5 5 5 2 5 3 1 46 1

38 (19 proc.) 138 (70 proc.) 10 (5 proc.) 7 (4 proc.) 4 (2 proc.) 197

10 lentelė. 2019 m. ypatingų atvejų metu galimai nukentėjusių vaikų skaičius pagal lytį,

amžiaus grupes bei priežastį.


22

3. 2019 m. ypatingų atvejų metu galimai nukentėjo 146 mergaitės (t. y. 74 proc. visų

galimai nukentėjusių vaikų) bei 148 vyresnio amžiaus (10–14 m. ir 15–17 m.) vaikai (t. y. apie 75

proc. visų ypatingų atvejų metu galimai nukentėjusių vaikų).

4. 2019 m. 44 proc. ypatingų atvejų metu prieš vaikus dažniausiai galimai smurtavo

svetimi, tačiau vaikui pažįstami pilnamečiai asmenys (53 iš 187 ypatingų atvejų galimai smurtavo

svetimi, tačiau vaikui pažįstami pilnamečiai asmenys), taip pat svetimi pažįstami nepilnamečiai

asmenys (34 atvejais, t. y. 18 proc. iš visų ypatingų atvejų) bei artimi pilnamečiai asmenys (35

atvejais, t. y. 18 proc. iš visų ypatingų atvejų).


23

2. NUO SMURTO GALIMAI NUKENTĖJĘ VAIKAI

2.1.Galimų smurto atvejų ir galimai nukentėjusių vaikų skaičius

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, per 2019 m.

užfiksuoti 5 469 galimo smurto prieš vaiką atvejai, kurių metu smurtą galimai patyrė 5 122 vaikai,

tai sudaro 1,03 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų (2017 m. smurtą galimai patyrusių vaikų

skaičius sudarė 0,98 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų, o 2018 m. – 0,88 proc. visų Lietuvoje

gyvenančių vaikų). Pastebėtina, kad skirtingas smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius ir galimo

smurto prieš vaikus atvejų skaičius rodo, kad yra atvejų, kai vaikai ne vieną kartą galimai patyrė

smurtą, taip pat, kai vieno atvejo metu galimai nukentėjo daugiau kaip vienas vaikas. Lyginant šiuos

duomenis su ankstesnių metų duomenimis matyti, kad smurto atvejų ir smurtą galimai patyrusių vaikų

skaičius, 2018 m. šiek tiek sumažėjęs, per 2019 m. vėl paaugo (žr. 5 pav.).

5 pav. Galimo smurto atvejų ir galimai nukentėjusių vaikų skaičius 2017–2019 m.

Pagal Informatikos ir ryšių departamento (toliau – IRD) išankstinius duomenis, per 2019 m.

nuo fizinio, seksualinio, psichologinio smurto bei nepriežiūros nukentėjo 1 591 vaikas. Pažymėtina,

kad IRD fiksuoja duomenis apie ikiteisminio tyrimo įstaigose užregistruotas nusikalstamas veiklas,

kurių metu galimai nukentėjo nepilnamečiai, o SPIS – Tarnybos specialistai fiksuoja galimo smurto

atvejų ir galimai smurtą patyrusių vaikų skaičių. Dėl šios priežasties IRD ir SPIS duomenys skiriasi.

Lyginant su 2018 m. matyti, jog skirtumas tarp IRD užfiksuoto galimai nukentėjusių nuo fizinio,

seksualinio, psichologinio smurto bei nepriežiūros vaikų skaičiaus ir SPIS duomenų padidėjo (žr. 6

pav.)

2017 m. 2018 m. 2019 m.

5 6254 845 5 4694 995

4 4485 122

Smurto atvejų skaičius

Galimai nukentėjusių vaikų

skaičius


24

6 pav. Fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą bei nepriežiūrą galimai patyrusių vaikų skaičius

pagal IRD ir Tarnybos teritorinių skyrių (toliau – VTAS) duomenis.

Lyginant 2019 m. SPIS užfiksuotų atvejų, kai prieš vaikus galimai panaudotas smurtas,

pasiskirstymą pagal patirto smurto rūšį matyti, jog dažniausiai prieš vaikus galimai naudotas

psichologinis (2 022 atvejai, t. y. 37 proc.) bei fizinis (1 884 atvejai, t. y. 34 proc.) smurtas, taip pat

užfiksuoti (1 342 atvejai, t. y. 25 proc.) nepriežiūros bei (221 atvejis, t. y. 4 proc.) seksualinio smurto

atvejai. Iš 1 884 fizinio smurto atvejų 7 proc. (132 atvejai) sudaro fizinės bausmės. Pažymėtina, kad

vaikai, tapę galimo smurto liudininkais bei augę aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama (smurtauta),

priskiriami prie vaikų, patyrusių psichologinį smurtą, todėl psichologinį smurtą galimai patyrusių

vaikų skaičius ženkliai didesnis nei kitos rūšies smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius.

Per 2019 m. 2 786 vaikai galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, tai sudaro apie 54 proc.

visų vaikų, galimai patyrusių smurtą. Lyginant SPIS užfiksuotų nukentėjusių vaikų artimoje aplinkoje

skaičių pagal patirto smurto rūšį matyti, jog daugiausia vaikų galimai patyrė psichologinį (1 694

vaikai, t. y. beveik 61 proc.) smurtą. Lyginant su visų vaikų, galimai patyrusių psichologinį smurtą

(nepriklausomai nuo aplinkos, kurioje jis patirtas), dalimi (37 proc.), matyti, jog psichologinį smurtą

galimai patyrusių vaikų dalis artimoje aplinkoje yra ženkliai didesnė.

2.2.Smurtą galimai patyręs vaikas ir prieš jį smurtavę asmenys

Per 2019 m. užfiksuotas 3 031 smurto atvejis prieš berniukus ir 2 445 atvejai prieš mergaites.

Mergaitės 163 atvejais galimai patyrė seksualinį smurtą (t. y. 74 proc. visų galimo seksualinio smurto

atvejų). Nuo fizinio smurto 1 230 atvejais galimai nukentėjo berniukai (t. y. 65 proc. visų galimo

fizinio smurto atvejų) galimai nukentėjo nuo fizinio smurto (žr. 7 pav.).

2017 m. 2018 m. 2019 m.

4 9954 448

5 122

1 508 1 626 1 591

SPIS duomenys

IRD duomenys


25

7 pav. Galimo smurto prieš vaikus atvejų pasiskirstymas pagal nukentėjusių vaikų lytį.

* Atvejai negali būti sumuojami aritmetiškai, nes vieno atvejo metu galėjo nukentėti ir mergaitė, ir berniukas.

SPIS duomenimis, 2019 m. (kaip ir 2017–2018 m.) daugiausiai atvejų, kai vaikai galimai patyrė

smurtą, užfiksuota 10–14 m. amžiaus grupėje (1 898, t. y. beveik 35 proc. visų galimo smurto prieš

vaikus atvejų). Šio amžiaus grupės vaikai dažniausiai patyrė fizinį (838 atvejai, t. y. 44 proc. galimo

smurto atvejų 10–14 m. amžiaus vaikų grupėje) bei psichologinį smurtą (610 atvejų, t. y. 32 proc.

galimo smurto atvejų 10–14 m. amžiaus vaikų grupėje). Seksualinio smurto atvejų daugiausia

nustatoma tarp vyresnio amžiaus vaikų – užfiksuotas 91 atvejis 10–14 m. vaikų grupėje (41 proc. visų

seksualinio smurto atvejų) bei 64 atvejai 15–17 m. vaikų grupėje (t. y. beveik 29 proc. visų seksualinio

smurto atvejų) (žr. 8 pav.).

8 pav. Galimo smurto prieš vaikus atvejų pasiskirstymas pagal vaikų amžiaus grupes ir smurto

rūšį. *Atvejai negali būti sumuojami aritmetiškai, nes vieno atvejo metu galėjo nukentėti skirtingų amžiaus grupių

vaikai.

Iš visų 5 122 vaikų, galimai patyrusių smurtą, 140 vaikų buvo neįgalūs (t. y. beveik 3 proc. visų

smurtą galimai patyrusių vaikų). 120 smurtą galimai patyrusių vaikų buvo globojami (rūpinami)

šeimoje ar institucijoje (t. y. 2 proc. visų smurtą galimai patyrusių vaikų).

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Fizinis smurtas

Seksualinis smurtas

Psichologinis smurtas

Nepriežiūra

1230

58

1035

708

661

163

987

634

Vyr.

Mot.

0-3 m.

4-6 m.

7-9 m.

10-14 m.

15-17 m.

74

96

250

838

623

5

26

35

91

64

427

331

324

610

330

335

198

242

359

208

Fizinis smurtas Seksualinis smurtas Psichologinis smurtas Nepriežiūra


26

2019 m. prieš vaikus daugiausiai (3 835 atvejais, t. y. 70 proc. visų galimo smurto prieš vaikus

atvejų) galimai smurtavo artimi pilnamečiai asmenys (tėvai ar vienas iš tėvų, globėjai (rūpintojai),

seneliai ir kt.)2, ši tendencija ypač išryškėja kalbant apie psichologinį smurtą (1 868 atvejai, t. y. 92

proc. visų galimo psichologinio smurto atvejų) bei nepriežiūrą (1 315 atvejai, t. y. 98 proc. visų

galimos nepriežiūros atvejų). Seksualinį smurtą vaikai dažniausiai (109 atvejais, t. y. 49 proc. visų

galimo seksualinio smurto atvejų) patyrė nuo svetimų pilnamečių asmenų (žr. 9 pav.).

9 pav. Galimo smurto prieš vaikus atvejų pasiskirstymas pagal smurto rūšį bei smurtautojus.

2.3. Išvados

1. SPIS duomenimis, per 2019 m. užfiksuoti 5 469 galimo smurto prieš vaiką atvejai, kurių

metu smurtą galimai patyrė 5 122 vaikai, tai sudaro 1,03 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų

(2017 m. smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius sudarė 0,98 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų,

o 2018 m. – 0,88 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų).

2. 2019 m. didžiausia dalis vaikų galimai nukentėjo nuo psichologinio (2 022 atvejų,

t. y. 37 proc. visų galimo smurto prieš vaikus atvejų) bei fizinio smurto (1 884 atvejai, t. y. 34 proc.

visų galimo smurto prieš vaikus atvejų), taip pat užfiksuoti 1 342 nepriežiūros (25 proc. visų galimo

smurto prieš vaikus atvejų) bei 221 seksualinio smurto (4 proc. visų galimo smurto prieš vaikus

atvejų) atvejis. Iš 1 884 fizinio smurto atvejų 7 proc. sudaro fizinės bausmės (132 atvejai).

Psichologinį smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius ženkliai didesnis nei kitos rūšies smurtą galimai

2 Skirstant galimo smurto prieš vaikus atvejus pagal prieš vaikus smurtavusius asmenis

(svetimi ar artimi), vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsniu, pagal

kurį artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai

(tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Nepriežiūra

Psichologinis smurtas

Fizinis smurtas

Seksualinis smurtas

27

114

542

109

39

663

53

1315

1868

608

44

0

1

71

15

Svetimi pilnamečiai Svetimi nepilnamečiai Artimi pilnamečiai Artimi nepilnamečiai


27

patyrusių vaikų skaičius, nes vaikai, tapę galimo smurto liudininkais bei augę aplinkoje, kurioje

galimai smurtaujama (smurtauta), priskiriami prie vaikų, patyrusių psichologinį smurtą.

3. SPIS duomenimis, 2019 m. iš visų vaikų, galimai patyrusių smurtą, 2 786 vaikai smurtą

galimai patyrė artimoje aplinkoje (t. y. 54 proc. visų galimo smurto prieš vaikus atvejų). Iš visų vaikų,

galimai patyrusių fizinį smurtą artimoje aplinkoje, daugiausia vaikų galimai patyrė psichologinį

smurtą (1 694 vaikai, t. y. beveik 61 proc. smurto artimoje aplinkoje atvejų). 75 vaikai patyrė fizines

bausmes, tai sudaro beveik 14 proc. vaikų, galimai patyrusių smurtą artimoje aplinkoje.

4. Per 2019 m. užfiksuota 3 031 smurto atvejis prieš berniukus ir 2 445 smurto atvejai

prieš mergaites. Daugiausiai atvejų, kai vaikai galimai patyrė smurtą, užfiksuota 10–14 m. amžiaus

grupėje (1 898, t. y. beveik 35 proc. visų galimo smurto prieš vaikus atvejų). Šio amžiaus grupės

vaikai dažniausiai patyrė fizinį (838 atvejai, t. y. 44 proc. visų galimo smurto atvejų) bei psichologinį

smurtą (610 atvejų, t. y. 32 proc. visų galimo smurto atvejų). Seksualinio smurto atvejų daugiausia

nustatoma tarp vyresnio amžiaus vaikų – užfiksuotas 91 atvejis 10–14 m. vaikų grupėje (t. y. 41 proc.

visų seksualinio smurto atvejų) bei 64 atvejai 15–17 m. vaikų grupėje (t. y. beveik 29 proc. visų

seksualinio smurto atvejų).

5. 2019 m. prieš vaikus daugiausiai galimai smurtavo artimi pilnamečiai asmenys (tėvai

ar vienas iš tėvų, globėjai (rūpintojai), seneliai ir kt.), ši tendencija ypač išryškėja kalbant apie

psichologinį smurtą bei nepriežiūrą. Seksualinį smurtą vaikai dažniausiai patyrė nuo svetimų

pilnamečių asmenų (49 proc. visų galimo seksualinio smurto atvejų).


28

3. MOBILIŲJŲ KOMANDŲ VEIKLA

3.1. Mobiliųjų komandų statistiniai duomenys

Iki 2019 m. pab. gauti 967 kreipimaisi dėl mobiliųjų komandų (toliau – MK) sudarymo –

vidutiniškai po 80,6 prašymų per mėnesį. Palyginus su 2018 m. gautų kreipimųsi skaičiumi, 2019 m.

kreipimųsi sudaryti MK skaičius sumažėjo daugiau kaip 20 proc. (2018 m. vidutinis gautų kreipimųsi

skaičius per mėnesį buvo 101). Daugiausia kreipimųsi dėl MK sudarymo (103) gauta 2019 m.

gegužės mėn., mažiausiai (59) – 2019 m. vasario mėn.

Dalis kreipimųsi sudaryti MK (49) dėl objektyvių priežasčių nebuvo tenkinti (kai antrasis

grėsmės vaikui lygis nustatytas dėl Tvarkos aprašo 1 priedo 2.12 ar 2.13 p. numatytų priežasčių

(vaikui likus be atstovų pagal įstatymą) ar globojamam (rūpinamam) vaikui). 2019 m. pab.

duomenimis 119, t. y. 12,9 proc., šeimų, su kuriomis paskirtos dirbti MK atsisakė MK specialistų

pagalbos, t. y. nepasirašė sutikimo priimti MK pagalbą ir MK su šiomis šeimomis

nedirbo. Pažymėtina, kad lyginant su 2018 m. duomenimis, atsisakiusių MK pagalbos šeimų 2019 m.

šiek tiek padaugėjo (2018 m. 11,6 proc. šeimų atsisakė MK pagalbos). MK iki 2019 m. pab. dirbo ir

iki šiol tęsia intensyvų darbą su 799 šeimomis.

MK efektyvumas kiekvienu atveju priklauso nuo šeimos bendradarbiavimo ir geranoriškumo,

krizės pobūdžio ir stiprumo, kiekvienu individualiu atveju MK apsilankymų šeimoje skaičius,

trukmė, teikiama pagalba yra skirtinga. Siekdami vieno svarbiausių tikslų – krizės šeimoje

suvaldymo, skubios, reikalingos pagalbos (streso įveikos, psichologinio konsultavimo, netinkamo

elgesio korekcijos, priklausomybių suvaldymo ir pan.) suteikimo, MK specialistai vadovaujasi

pagrindiniu – bendradarbiaujančio ryšio su šeima kūrimo – principu: užmezgant kontaktą, suteikiant

informaciją, mažinant pasipriešinimą, neigiamas nuostatas, sukuriant pasitikėjimą vienas kitu ir

abipusį ryšį, motyvuojant priimti pagalbą užtikrinamas sklandus šeimos narių bendradarbiavimas ne

tik su MK specialistais jų darbo su šeima metu, bet ir vėliau šeimai bendraujant su atvejo vadybininku

bei kitais specialistais. Kaip vienas iš MK darbo su šeima rezultatų – atvejo vadybininkui teikiamos

visapusiškos, kompleksiškos, apimančios trijų specialistų (socialinio darbuotojo, psichologo ir

specialisto, dirbančio su priklausomybę ar jos simptomų turinčiais asmenimis) veiklos sritis,

rekomendacijos dėl tolesnio darbo su šeima, kurios parengiamos MK darbo su šeima metu atliktų

vertinimų pagrindu, atsižvelgus į šeimos poreikius, rizikos ir saugumo veiksnius bei galimybes.


29

3.2. Apsilankymų šeimose skaičius

Iki 2019 m. pab. MK specialistai į šeimų gyvenamąsias ar kitas darbo su šeima vietas vyko 3

100 kartų, per MK darbo su šeima terminą (14 kalendorinių dienų) su šeimos nariais susitiko

vidutiniškai 3,58 karto, įvertinus poreikį, kai kuriose šeimose lankytasi 5, 6 ir daugiau kartų per 14

kalendorinių dienų (žr. 10 pav.). Lyginant su 2018 m. duomenimis, vidutinis MK susitikimų su šeima

skaičius palaipsniui augo (nuo 3,22 iki 3,58).

10 pav. Vidutinis apsilankymų šeimose, MK darbo su šeima metu, skaičius 2019 m.

3.3. Mobiliųjų komandų teikta pagalba šeimoms

MK su šeimomis intensyviai bendrauja vertindamos rizikos ir saugumo veiksnius šeimoje,

šeimos stiprybes ir poreikius pagalbai, įvykusius pokyčius šeimoje MK darbo su šeima metu, taip pat

teikia šeimos nariams intensyvią, individualią ar grupinę konsultacinę ir (arba) kitokią pagalbą: iki

2019 m. pab. MK specialistai dažniausiai šeimoms padėjo suteikdami reikalingą aktualią informaciją

(2 251 kartą), motyvuodami šeimos narius (2 236 kartus), padėdami ugdyti tėvystės (1 935 kartus)

bei socialinius įgūdžius (1 856 kartus), 1 873 kartus teiktos psichologo konsultacijos, net 1 245 kartus

šeimos nariams teikta specialisto, dirbančio su priklausomybę ar jos simptomų turinčiais asmenimis,

pagalba (žr. 11 pav.).

11 pav. 2019 m. MK šeimoms teiktos pagalbos tipų skaičius (kartais).

3,3

2,4

6,1

3,6

3,6

2,6

2,8

3,9

4,5

3,1

3,2

3,8

Vilniaus m.

Vilniaus apskr.

Kauno m.

Kauno apskr.

Klaipėdos apskr.

Šiaulių apskr.

Panevėžio apskr.

Marijampolės apskr.

Telšių apskr.

Alytaus apskr.

Utenos apskr.

Tauragės apskr.

1873 1856 1935

2236 2251

9531245

Psichologinė

pagalba

Socialinių įgūdžių

mokymai

Tėvystės įgūdžių

mokymai

Motyvavimas Informavimas Kita socialinė

pagalba

Priklausomybių

specialisto pagalba


30

3.4.Mobiliųjų komandų bendradarbiavimas su atvejo vadybininkais, kitais

socialiniais partneriais

Iki 2019 m. pab. įvyko 1 207 mobiliųjų komandų specialistų susitikimai su atvejo

vadybininkais, mobiliųjų komandų atstovai dalyvavo 643 atvejo vadybos posėdžiuose, taip pat su

atvejo vadybininkais buvo intensyviai bendraujama telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis.

2019 m. duomenimis, mobiliosios komandos parengė 688 rekomendacijas atvejo vadybininkams dėl

tolesnio darbo su šeimomis (žr. 12 pav.).

12 pav. MK bendradarbiavimas su atvejo vadybininkais 2019 m.

MK specialistai per 2019 m. iš socialinių partnerių rinko, analizavo ir apibendrino informaciją

apie kylančius klausimus, sunkumus, problemas dėl MK veiklos ir bendradarbiavimo su socialiniais

partneriais, taip pat, siekdami pristatyti MK veiklą ir funkcijas, aptarti sudėtingus atvejus bei

tarpusavio bendradarbiavimą, spręsti kylančius klausimus ir problemas, įvertinti pasiektus rezultatus

bei pasidalinti gerąja praktika, inicijavo ir dalyvavo susitikimuose kitais teritorinių skyrių

specialistais, miestų / rajonų savivaldybių atvejo vadybininkais, taip pat tarpinstituciniuose

susitikimuose su miestų / rajonų savivaldybių socialinių partnerių (gydymo įstaigų, psichikos

sveikatos centrų, Visuomenės sveikatos biurų Priklausomybių ligų centrų, Anoniminių alkoholikų

grupių, Priklausomybių konsultacinių punktų, nevyriausybinių organizacijų, kitų subjektų, teikiančių

socialinę, psichologinę ir kitą, su MK intensyviu darbu susijusią, pagalbą) atstovais.

73 68

212

147

111

179

114

84

53 6252 5243

33

7767 60 56 56

44 4733

4332

61

36

89 84

5173 67

50 5637 46 42

Susitikimai su AV pagal Mobiliųjų komandų darbo tvarkos aprašą

Dalyvavimas AV posėdžiuose

Parengtų rekomendacijų AV skaičius


31

13 pav. MK darbo su šeimomis 2019 m. rodikliai.

3.5. Tarnybos veiksmai, siekiant didinti mobiliųjų komandų veiklos efektyvumą

Siekiant didinti MK darbo efektyvumą, 2019 m. atliekant MK veiklos stebėseną, rinkti ir

analizuoti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys, parengta Darbo su šeima ataskaitos forma, atlikta MK

parengtų rekomendacijų atvejo vadybininkui analizė ir apibendrinimas, 2019 m. gegužės 16 d. ir 22

d. organizuoti susirinkimai, dalyvaujant MK specialistams ir teritorinių skyrių vedėjams, Tarnybos

vadovams bei Tarnybos administracinių skyrių atstovams, 2019 m. liepos 16 d. parengtas

išaiškinimas dėl MK rekomendacijų atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima formos,

struktūros ir turinio, pateikta pavyzdinė rekomendacijų atvejo vadybininkui forma.

Taip pat MK specialistai per 2019 m. iš socialinių partnerių rinko, analizavo ir apibendrino

informaciją apie kylančius klausimus, sunkumus, problemas dėl MK veiklos ir bendradarbiavimo su

socialiniais partneriais bei organizavo susitikimus su socialiniais partneriais dėl bendradarbiavimo

gerinimo.

2019 m. MK specialistai dalyvavo mokymuose, supervizijose, gruodžio mėn. parengta vaizdo

medžiaga „Bendrieji mobiliosios komandos darbo su šeima principai, Mobiliųjų komandų sudarymo,

specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašo priedų pildymo ypatumai“ bei kituose Tarnybos

specialistams organizuotuose mokymuose.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. išryškėjus tobulintiniems klausimams dėl MK veiklos turinio bei

organizavimo, pasikeitus VTAPĮ nuostatoms, Tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius


32

dalyvavo rengiant, teikė pasiūlymus bei pastabas dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-334 „Dėl mobiliųjų komandų sudarymo,

specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekto.

3.6. Išvados

1. 2019 m. kreipimųsi dėl MK sudarymo skaičius, palyginus su 2018 m., sumažėjo

daugiau kaip 20 proc. – nuo vidutiniškai po 101 kreipimosi dėl MK sudarymo per mėnesį iki 2018

m. vidutiniškai po 80 kreipimųsi per mėnesį 2019 m.

2. 87,1 proc. šeimų, su kuriomis buvo paskirtos dirbti MK, sutiko priimti mobiliųjų

komandų pagalbą – iš 918 šeimų, su kuriomis paskirtos dirbti MK, 799 šeimomis teikta intensyvi MK

pagalba.

3. Vidutinis MK susitikimų su šeima skaičius palaipsniui augo (2018 m. MK specialistai

šeimose lankėsi vidutiniškai 3,22 kartus, 2019 m. – 3,58 kartus).

4. Didžiausią MK pagalbos dalį sudaro šeimos narių motyvavimas, jiems reikalingos

informacijos apie situaciją, procedūras, MK tikslus ir galimybes suteikimas, taip pat kiekvieno

specialisto konsultacijos pagal veiklos sritį.


33

4. ATSTOVAVIMAS VAIKO INTERESAMS TEISME IR (ARBA)

IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOSE IR TARPININKAVIMAS

UŽTIKRINANT VAIKO INTERESUS

4.1.Bylų dėl teismo leidimo paimti vaiką (-us) iš jo atstovo (-ų) pagal įstatymą

nagrinėjimo ypatumai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.2541 str. 1 d. numato, kad esant CK

3.254 str. nustatytiems pagrindams, Tarnyba VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų

pagal įstatymą (tėvų, globėjų). Pagal VTAPĮ nustatytą vaiko paėmimo iš atstovų pagal įstatymą

tvarką, vaiko paėmimas galimas esant dviem sąlygoms: kai vaiko atstovai pagal įstatymą kelia realų

pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir yra nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis (VTAPĮ

redakcija, galiojusi iki 2019-12-31).

Tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais

atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo

paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.2541 str. 2 d.).

Iš turimų Tarnybos duomenų nustatyta, kad VTAS 2019 m. 885 kartus kreipėsi į

teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą. Iš 885 teismams pateiktų prašymų dėl

leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą 36 prašymai buvo atmesti, t. y. 96 proc. prašymų buvo

patenkinti.

Akcentuotina, kad vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą yra neatidėliotino, skubaus

pobūdžio priemonė ir ja naudotis galima išskirtiniais atvejais ir tik išnaudojus visas kitas teisines

priemones. Analizuojant teismų praktiką dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal

įstatymą stebima, jog sprendžiant dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos vertinamos ne tik vaiko paėmimo

metu egzistavusios aplinkybės bei kilusi grėsmė, bet taip pat vertinama bylos nagrinėjimo metu esanti

faktinė situacija – įvertinama ar gyvenamosios aplinkos sąlygos pakito bei sprendžiama ar vaiką

grąžinus į šeimą jam bus užtikrinta saugi aplinka ir nekils pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar

gyvybei. Taikant vaiko paėmimo iš šeimos institutą kyla būtinybė individualiai vertinti šeimos

situaciją ir tik išnaudojus visas pagalbos šeimai galimybes, gali būti svarstoma kraštutinė vaiko

interesų gynimo bei apsaugos priemonė – jo paėmimas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą.

https://www.infolex.lt/tp/1670803

https://www.infolex.lt/ta/60696


https://www.infolex.lt/ta/60696



34

14 pav. VTAS patenkinti / atmesti kreipimaisi dėl teismo leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal

įstatymą išdavimo.

Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 str.

11 d.). Teismo nutartis leisti paimti arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiru

skundu (CPK 582 str. 11 d.). Tarnybos duomenimis, per 2019 m. apeliacinės instancijos teismai

priėmė 16 procesinių sprendimų dėl pirmosios instancijos teismų priimtų nutarčių, kuriomis buvo

išduotas ir (arba) atsisakyta išduoti teismo leidimą paimti vaiką (-us) iš jo atstovo (-ų) pagal įstatymą.

VTAS pateikė 10 atskirųjų skundų dėl pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų, kitais 6

atvejais atskiruosius skundus pateikė suinteresuoti asmenys byloje – vaiko tėvai, seneliai. Apeliacinės

instancijos teismai iš 10 VTAS pateiktų atskirųjų skundų 5 tenkino ir 5 netenkino.

4.2.Atstovavimas vaiko interesams civiliniame procese

CK 3.250 str. 4 d. įtvirtinta, jog Tarnyba yra vaiko, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš

tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas pagal įstatymus tol, kol šiam vaikui paskiriamas globėjas ar

rūpintojas. Tarnybos atstovavimas vaikui sprendžiant vaiko paėmimo iš šeimos klausimą yra

apibrėžtas laike, todėl paimtam iš šeimos vaikui paskyrus globėją (rūpintoją), Tarnyba netenka vaiko

atstovo pagal įstatymą teisių ir pareigų. Per 2019 m. Tarnybos teritoriniai skyriai į teismą dėl leidimo

paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą kreipėsi 885 kartus, atitinkamai 885 kartus Tarnyba

atstovavo vaiko interesams paėmus jį iš atstovo pagal įstatymą iki vaikui buvo paskirtas globėjas

(rūpintojas), t. y. Tarnyba, iki bus priimtas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas

nustatyti vaikui laikinąją globą, privalo atstovauti vaiko interesams gydymo, ugdymo bei kitose


35

institucijose, įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose bei privalo užtikrinti, kad būtų tinkamai

vykdoma vaiko priežiūra.

VTAS, atstovaudami vaiko teisėms ir geriausiems interesams, teikia teismui savarankiškus

ieškinius, prašymus, pareiškimus, dalyvauja teismo posėdžiuose, teikia išvadas, atlieka vaiko atstovo

pagal įstatymą funkciją bei CPK nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises, teisėtus interesus

teisme.

Toliau aptariamos statistikos pagrindinis tikslas – atlikti metinę VTAS veiklos analizę

atstovaujant vaiko interesams civiliniame procese (žr. 11 ir 12 lentelės).

11 lentelė. VTAS veikla, atstovaujant vaiko interesams teisme civilinio proceso nustatyta

tvarka.

Ats

tova

vim

as

va

iko

inte

resa

ms

civil

inia

me

pro

cese

Tarnybos VTAS teismui pateiktų dokumentų skaičius

Iš viso:

Iešk

inia

i

Pra

šym

ai

Par

eišk

imai

Pro

tok

ola

i

Ap

elia

cinia

i

skun

dai

Atl

iep

imai

Išv

ados

Paž

ym

os

Bu

itie

s są

lygų

tyri

mo

akta

i

Info

rmac

ija

apie

vai

ko

gy

ven

imo

sąl

yg

as

Ak

tas,

ku

riam

e

užf

iksu

ota

vai

ko

nu

om

onė

Kit

i do

ku

men

tai

Civilinėse

bylose

pateikta:

1 202 368 486 5 8 49 7 183 6 993 397 117 240 1 234 18 282

Iš pateiktų statistinių duomenų matyti, kad VTAS teismams civilinėse bylose 2019 m. pateikė

iš viso 18 282 procesinius dokumentus (2017 m. – 18 239; 2018 m. – 17 121). Ataskaitiniu laikotarpiu

VTAS pateikė teismams 1 161 dokumentu (6 %) daugiau nei 2018 m. (8 687 pateikė savivaldybių

administracijų VTAS iki pertvarkos ir 8 434 jų pateikta per II 2018 m. pusmetį įvykus vaiko teisių

apsaugos sistemos pertvarkai) ir vos 43 (0,24 %) daugiau nei 2017 m. Pastarųjų trejų metų statistinių

duomenų analizė leidžia prieiti prie išvados, kad kasmet teismams civilinėse bylose teikiamų

procesinių dokumentų skaičius nėra ženkliai pakitęs, tačiau galima įžvelgti didėjimo tendenciją

atsižvelgiant į didėjantį teismuose išnagrinėtų civilinių bylų skaičių bei VTAS būtinybę teikti išvadą

ir (arba) kitus duomenis teismui, nagrinėjančiam bylą dėl ginčo, susijusio su vaiko teisių ir jo

geriausių interesu užtikrinimu.

Analizuojant 2018–2019 metų duomenis pastebimas visų rūšių VTAS teikiamų teismams

procesinių dokumentų augimas, pavyzdžiui, 2019 m. pateikta 228 ieškiniais (19 %) (2018 m. – 974;

2019 m. – 1 202), 1 045 pažymomis (15 %) (2018 m. – 5 948; 2019 m. – 6 993), 138 buities sąlygų

tyrimo aktais (35 %) (2018 m. – 259; 2019 m. – 397), 118 aktais, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė


36

(49 %) (2018 m. – 122; 2019 m. – 240) bei 213 (17 %) (2018 m. – 1 021; 2019 m. – 1 234) kitų

dokumentų daugiau nei jų buvo pateikta teismams civilinėse bylose 2018 metais. Kartu stebimas

atskirų procesinių dokumentų mažėjimas, pavyzdžiui, VTAS pateikė 145 prašymais (28 %) (2018 m.

– 513; 2019 m. – 368), 40 pareiškimų (8 %) (2018 m. – 526; 2019 m. – 486), 15 atsiliepimų į pateiktą

procesinį dokumentą (23 %) (2018 m. – 64; 2019 m. – 49), 311 išvadų (4 %) (2018 m. – 7 494; 2019

m. – 7 183) ir 59 dokumentų, kuriuose teikiama informacija apie vaiko gyvenimo sąlygas (34 %)

(2018 m. – 176; 2019 m. – 117) mažiau nei 2018 metais.

12 lentelė. VTAS pateiktų teismui dokumentų skaičius, atstovaujant vaiko interesams teisme

civilinio proceso nustatyta tvarka.

Atstovavimas

vaiko interesams

civiliniame procese

(civilinėse bylose)

VTAS teismui pateiktų dokumentų skaičius

Iš

viso: Iešk

inia

i

Pra

šym

ai

Par

eišk

imai

Pro

tok

ola

i

Ap

elia

cinia

i sk

un

dai

A

tsil

iep

imai

Išv

ados

Paž

ym

os

Bu

itie

s są

lygų

ty

rim

o

akta

i

Info

rmac

ija

apie

vai

ko

gy

ven

imo

sąl

yg

as

Ak

tas,

ku

riam

e

užf

iksu

ota

vai

ko

nuo

mon

ė

Kit

i do

ku

men

tai

Kit

i do

ku

men

tai

1.1. vaiko atskyrimo

nuo tėvų (tėvo ar

motinos)

69 1 3 0 0 0 6 0 1 0 0 4 83

1.2. vaiko atskyrimo

nuo tėvų

panaikinimo

1 0 3 0 0 0 18 0 0 0 0 0 2

22

1.3. tėvų nušalinimo

nuo vaikams

priklausančio turto

netinkamo tvarkymo

0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1

1.4. teismo duoto

vienam iš

sutuoktinių leidimo

atlikti tam tikrus

veiksmus pakeitimo

ar panaikinimo

0 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 2

1.5. nuolatinės

globos (rūpybos)

nustatymo ir

13 15 167 0 0 0 317 0 2 0 10 20 544


37

globėjo (rūpintojo)

paskyrimo

1.6. globėjo

(rūpintojo)

atleidimo /

nušalinimo (ir dėl

naujo globėjo

(rūpintojo)

paskyrimo)

8 25 241 0 0 0 44 0 1 1 3 30 353

1.7. nepilnamečio

pripažinimo visiškai

veiksniu

(emancipuotu)

0 0 1 0 0 0 18 0 0 0 1 1 21

1.8. nepilnamečio

visiško veiksnumo

pripažinimo

panaikinimo

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

1.9. atėmimo iš

nepilnamečio nuo

14 iki 18 metų teisės

savarankiškai

disponuoti savo

pajamomis bei turtu

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

1.10. santuokos

pripažinimo

negaliojančia, kai

pažeistos jos

sudarymo sąlygos

0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 0 2

1.11. vaiko kilmės iš

motinos nustatymo 3 0 0 0 0 0 3 0 0 0 0 0 6

1.12. tėvystės

nustatymas 3 2 3 0 0 0 387 0 12 1 2 38 445

1.13. laikino ar

neterminuoto tėvų

valdžios apribojimo

1 064 55 22 0 1 6 148 0 10 4 17 104 1 431

1.14. laikino ar

neterminuoto tėvų

valdžios apribojimo

panaikinimo

13 5 0 0 1 8 112 0 4 1 7 11 161

1.15. išlaikymo

priteisimo, kai

nepilnamečių tėvai

(ar vienas iš jų)

nevykdo pareigos

materialiai išlaikyti

7 4 2 0 0 2 430 0 7 6 2 73 531


38

savo nepilnamečius

vaikus

1.16. vaikui

priteisto išlaikymo

dydžio sumažinimo

arba padidinimo

1 12 0 0 0 1 767 0 24 6 12 102 925

1.17. vaikui

priteisto išlaikymo

formos pakeitimo

1 1 0 0 0 2 118 0 2 2 3 34 163

1.18. vaikui skirto

išlaikymo

panaudoto ne vaiko

interesams

išieškojimo

0 0 0 0 0 0 4 0 0 0 0 1 5

1.19. tėvystės

(motinystės)

nuginčijimo

0 8 0 0 0 2 269 0 3 2 7 14 305

1.20. įvaikinimo 0 3 0 0 0 0 97 0 0 0 0 2 99

1.21. sutuoktinių,

turinčių bendrų

nepilnamečių vaikų,

gyvenimo skyrium

0 1 0 0 0 3 106 0 13 6 0 4 133

1.22. santuokinio

amžiaus

sumažinimo

0 0 0 0 0 0 26 1 3 0 0 0 30

1.23. vaiko vardo,

pavardės,

gyvenamosios vietos

nustatymo,

bendravimo su

vaiku ir dalyvavimo

jį auklėjant bei kiti

atstovavimo atvejai

12 68 19 5 0 17 2 814 78 268 62 147 532 4 022

1.24. sutikimo

įvaikinti

patvirtinimo

0 0 0 0 0 1 25 0 0 1 0 1 28

1.25. teismo leidimų

išdavimų 2 150 24 0 6 1 308 6 911 1 6 0 52 7 461

1.26. fizinio asmens

pripažinimo nežinia

kur esančiu

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

1.27. fizinio asmens

paskelbimo mirusiu 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0


39

1.28. laikinųjų

apsaugos priemonių

taikymo

1 18 5 0 1 1 208 1 3 2 4 10 254

1.29. santuokos

nutraukimo ir su tuo

susijusių teisinių

pasekmių

4 3 0 0 0 5 956 0 44 17 25 201 1 255

Iš viso: 1 202 368 486 5 8 49 7 183 6 993 397 117 240 1 234 18 282

I grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimai į

pateiktus procesinius dokumentus (toliau – Procesiniai dokumentai).

2019 m. VTAS teismams parengė 2 118 Procesinių dokumentų (2017 m. – 1 673; 2018 m. –

2 101). Duomenų analizė leidžia teigti, kad kasmet pastebimas teismui rengiamų procesinių

dokumentų skaičiaus didėjimas.

Kaip ir kasmet, daugiausia šios rūšies Procesinių dokumentų civilinėse bylose pateikta dėl

laikino ir (arba) neterminuoto tėvų valdžios apribojimo – 1 148 procesiniai dokumentai (2017 m. –

867; 2018 m. – 933). 2019 m. jų pateikta 215 (19 %) daugiau nei 2018 m.

Pastebėta, kad padaugėjo pateiktų procesinių dokumentų bylose dėl globėjo (rūpintojo)

atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų atlikimo bei kito globėjo paskyrimo – 2019 m. jų pateikta 274,

kai tuo tarpu 2018 m. – 225 (2017 m. – 288), t. y. 2019 metais į šios kategorijos nagrinėtas civilines

bylas buvo pateikta 18 % daugiau Procesinių dokumentų palyginti su 2018 m. statistiniais

duomenimis.

2019 m. stebimas procesinių dokumentų dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos)

skaičiaus didėjimas ir panašumas su 2017 m. laikotarpiu (2017 m. – 79; 2018 m. – 62; 2019 m. – 73).

Visgi, palyginus su 2018 metais, pastebima neženkli Procesinių dokumentų skaičiaus, pateiktų dėl

nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo (2017 m. – 116; 2018 m. –

215; 2019 m. – 195) mažėjimo tendencija, taip pat nuosekliai mažėja ir VTAS pateiktų ieškinių ir

pareiškimų civilinėse bylose dėl išlaikymo priteisimo (2017 m. – 22; 2018 m. – 18; 2019 m. – 13),

bet padaugėjo VTAS parengtų procesinių dokumentų civilinėse bylose dėl tėvystes (motinystės)

nuginčijimo (2017 m. – 6; 2018 m. – 2; 2019 m. – 10).

VTAS inicijuotų tėvystės nustatymo bylų skaičius 2019 m. gerokai sumažėjo palyginti su

2017 m. ir 2018 m. (2017 m. – 11; 2018 m. – 18; 2019 m. – 5). Remiantis šiais duomenimis galima

daryti prielaidą, kad patys asmenys kreipiasi į teismą dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko kilmė

nustatoma abipusiu susitarimu kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m., palyginus su 2018 m., VTAS civilinėse bylose

pateikiamų atsiliepimų į pateiktus procesinius dokumentus skaičius sumažėjo, t. y. 2017 m. jų


40

parengta 62; 2018 m. – 64; o 2019 m. – 49. Paminėtina, kad VTAS dažniausiai civilinėse bylose

dalyvaudamas kito proceso dalyvio procesiniu statusu (CPK 61 str. 1 d.), neturi teisinio

suinteresuotumo bylos baigtimi, teikia išvadą teismui dėl ginčo, susijusio su vaiku, kurios teikimo

tikslas – objektyviai ir nešališkai įvertinti padėtį.

Analizuojant 2018 m. ir 2019 m. VTAS duomenis, matyti, kad bendras asmenų, kuriems

apribota tėvų valdžia ar taikytas vaiko atskyrimas nuo tėvų, skaičius mažėja, t. y. nustatytas apie 12 %

mažesnis tokių asmenų skaičius nei 2018 m. (2017 m. – 963 asmenys; 2018 m. – 990 asmenys; 2019

m. – 870 asmenys).

Lyginant 2017–2019 m. duomenis taip pat pastebėta, jog asmenų, kurių atžvilgiu priimtas

teismo sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, skaičius šiek tiek mažėja (2017 m. – 714

asmenys, 2018 m. – 710 asmenų, 2019 m. – 632). Matyti, kad per 2019 m. tėvų valdžia laikinai

apribota 147 asmeniui, o tai yra 27 proc. mažiau laikino tėvų valdžios apribojimo atvejų, palyginus

su praėjusiais metais (2018 m. – tėvų valdžia laikinai apribota 201 asmeniui). Visgi, pastebima, kad

2019 m. padaugėjo teisminių procesų, kuriuose dalyvauja VTAS, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų,

(2017 m. – 88 asmenys; 2018 m. – 79 asmenys; 2019 m. – 91 asmuo), t. y. maždaug 14 proc. asmenų

daugiau nei 2018 m.

Lyginant 2018 m. ir 2019 m. duomenis, pastebima, kad vaikų, kurių tėvams (tėvui ar motinai)

buvo apribota (laikinai ar neterminuotai) tėvų valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų, skaičius

beveik nėra pakitęs, t. y. 2017 m. tokių vaikų buvo – 978, 2018 m. – 990, o 2019 m. – 986.

15 pav. Tėvų valdžios apribojimas / atskyrimas ir ribojimų panaikinimas per 2017–2019 metų

laikotarpį.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų

ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl

tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Pagal CK 3.182 str. 1 d. ir 2 d. prašymą dėl vaiko atskyrimo


41

nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali

pareikšti vaiko tėvai (vienas iš tėvų), artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos

institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas).

Išanalizavus 2017–2019 m. duomenis, matyti, jog dėl tėvų valdžios apribojimo arba vaikų

atskyrimo nuo tėvų, kaip ir kiekvienais metais, daugiausiai kartų kreipėsi VTAS (2017 m. – 896,

2018 m. – 917, o 2019 m. – 822), tačiau tai 10 proc. mažiau nei 2018 m. ir apie 8 proc. mažiau nei

2017 m.

16 pav. Kreipimaisi dėl tėvų valdžios apribojimo ar atskyrimo.

Taigi, pastebimas VTAS kreipimųsi mažėjimas, tačiau visais laikotarpiais VTAS vyrauja tarp

alternatyvių subjektų, turinčių teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinius. Kiti alternatyvūs CK 3.182 str.

2 d. numatyti subjektai dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaikų atskyrimo nuo tėvų 2019 m. kreipėsi 45

kartus, iš kurių 3 ieškinius pareiškė prokuroras, tačiau daugiausia subjektų tarp besikreipusių į teismą

yra vaiko globėjai, vienas iš vaiko tėvų, artimieji vaiko giminaičiai ir kiti fiziniai asmenys. Pastebima

tendencija, jog prokurorų pateikiamų šio pobūdžio ieškinių skaičius kiekvienais metais ženkliai

mažėja (2017 m. – 19; 2018 m. – 8; 2019 m. – 3).

Atsižvelgiant į tai, galima prieiti prie išvados, kad Tarnyba yra aktyviausias subjektas, ginantis

viešąjį interesą tėvų valdžios apribojimo procese, ginant vaiko teises ir jo geriausius interesus.

Pastebėta, jog lyginant su praėjusiais metais (2018 m.) sumažėjo globėjų (rūpintojų) teismui teikiamų

ieškinių dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaikų atskyrimo nuo tėvų skaičius (2017 m. – 20; 2018 m. –

26; 2019 m. – 16).

Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tik tėvai (tėvas ar motina),

kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 str. 3 d.). Tėvai asmeniškai turi pateikti


42

teismui įrodymus, patvirtinančius pasikeitusį savo elgesį, gyvenimo būdą ir gebėjimą tinkamai

auklėti, auginti savo vaikus bei jais rūpintis. CK 3.181 str. 2 d. yra nustatytos tėvų valdžios apribojimo

panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos reikalauja, kad: 1) tėvai (ar vienas iš tėvų) būtų pakeitę savo

ankstesnį elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas

neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios

ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina remtis visomis trejomis sąlygomis.

Svarbu paminėti, kad 2019 m. duomenimis, bendras asmenų, kuriems panaikintas tėvų valdžios

apribojimas ar vaikų atskyrimas nuo tėvų skaičius (31), lyginant su visų asmenų, kuriems apribota

tėvų valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų (870), skaičiumi, kaip ir 2018 m. sudarė apie 4

proc. asmenų, kuriems panaikintas tėvų valdžios apribojimas ar vaikų atskyrimas nuo tėvų.

Atsižvelgiant į tai, galima prieiti prie išvados, kad tik nedidelė dalis tėvų, kuriems buvo apribota

valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų, buvo pakankamai motyvuoti ir gebėjo panaikinti

priežastis, dėl kurių pastariesiems buvo suvaržytos tėvų teisės.

Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo

sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kiti dokumentai (toliau – Kiti

dokumentai).

VTAS 2019 m. teismams pateikė 16 164 kitų dokumentų (2017 m. – 14 855; 2018 m. – 15

020), t. y. 1 144 daugiau (7 proc.) nei 2018 m. kaip ir 2017 m. bei 2018 m. metais, iš jų didžiąją dalį

sudarė išvados – 7 183 (44 proc.) (2017 m. – 7 705; 2018 m. – 7 494) bei pažymos – 6 993 (43 proc.)

(2017 m. – 6 311; 2018 m. – 5 948).

Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia dokumentų pateikta bylose dėl teismo leidimų,

nagrinėjamų supaprastinto proceso tvarka (tarp jų ir leidimų paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą),

išdavimo – 7 461 (2017 m. – 6 776; 2018 m. – 6 757). Ataskaitiniais metais VTAS teiktų dokumentų

šios kategorijos bylose padidėjo 9 proc. lyginant su 2018 m. 2019 m. pateikta 24 proc. daugiau

procesinių dokumentų ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2017 m. – 166; 2018 m. – 193;

2019 m. – 254).

Pažymėtina, kad VTAS nuostatų, patvirtintų Tarnybos 2018-04-17 direktoriaus įsakymu Nr.

BV- 45 (toliau – VTAS nuostatai) 7.10 p. išvardintas nebaigtinis VTAS funkcijų sąrašas, jiems

dalyvaujant teismo posėdžiuose ir (arba) teikiant teismui išvadas bylose, t. y. teikia išvadas bylose

dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pan. Tarnyba

taip pat teikia teismui duomenis apie vaiko tėvus nagrinėjant bylas dėl leidimo sudaryti sandorius,

susijusius su nepilnamečio (įskaitant globojamo (rūpinamo) vaiko) turtu, ar dėl leidimo perleisti

nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį išdavimo (VTAS

nuostatų 7.19 p.). CPK 582 str. 4 d. numatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko

teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.


43

Kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti

ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas

pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles),

duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos

apie vaiko tėvus, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko

teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus. Pagal minėtą straipsnį

teismas, kai sprendžiamas klausimas yra susijęs su vaiko teisėmis, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes,

turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų duomenis iš VTAS apie vaiko tėvus arba įtraukti į bylos

nagrinėjimą VTAS, kad pastarasis pateiktų išvadą (CPK 49 str. 3 d.). Bylose dėl teismo leidimų

išdavimo VTAS dalyvauja parengdamas išvadą dėl prašomo išduoti leidimo. Minėta išvada siekiama

objektyviai, nešališkai įvertinti konkrečias aplinkybes, turinčias reikšmės leidimo išdavimui bei

pasisakyti dėl tokio procesinio sprendimo galimų pasekmių nepilnamečių vaikų teisėms ir

geriausiems interesams. Bylose dėl teismo leidimų išdavimo (tarp jų ir leidimų paimti vaiką iš jo

atstovo pagal įstatymą) VTAS per 2019 m. iš viso pateikė 7 461 procesinių ir kitų dokumentų, tarp

kurių net 6 911 pažymų apie tėvų valdžios turinį ir vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimą

(VTAPĮ 13 str. ), 308 išvados, kuomet teismas įpareigojo jas pateikti nagrinėjant bylas dėl teismo

leidimo išdavimo bei 242 kiti dokumentai, susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku. Palyginus

su 2018 m. bendras šios kategorijos procesinių dokumentų skaičius išliko beveik nepakitęs (2018 m.

– 6 757).

VTAS 2019 m. pateikė mažiau Kitų dokumentų bylose dėl laikino ar neterminuoto tėvų

valdžios apribojimo lyginant su 2017–2018 m. (2017 m. – 405; 2018 m. – 407; 2019 m. – 283), t. y.

net 30 proc. mažiau nei 2018 m.

Pastebėtina, kad 9 proc. sumažėjo VTAS pateiktų Kitų dokumentų skaičius bylose dėl

išlaikymo priteisimo, kai nepilnamečių tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo

nepilnamečius vaikus – 518 (2017 m. – 620; 2018 m. – 569) lyginant su 2018 m.

Bylose dėl tėvystės nustatymo VTAS 2019 m. pateikė 440 Kitų dokumentų (2017 m. – 446;

2018 m. – 505), bylose dėl ginčų dėl vaiko (vaiko vardo, pavardės keitimo, gyvenamosios vietos

nustatymo, vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir kt.) – 3 901 (2017

m. – 4 441; 2018 m. – 4 428), t. y. šių kategorijų civilinėse byloje stebima pateiktų dokumentų

mažėjimo tendencija.

2019 m. VTAS be kitų pirmiau aptartų atvejų teikiant teismams procesinius dokumentus dėl

geriausių vaiko interesų užtikrinimo, CK ir CPK nustatyta tvarka, taip pat 13 932 kartus dalyvavo

teismo posėdžiuose, kuriuose teikė žodžiu išvadas po įrodymų ištyrimo ar pasisakė dėl kitų teismo

sprendžiamų klausimų proceso metu. 2019 m. VTAS atstovai teismo posėdžiuose dalyvavo aktyviau

(2017 m. – 12 218; 2018 m. – 12 135; 2019 m. – 13 932), t. y. 13 proc. daugiau kartų nei 2018 m.


44

Paminėtina, Tarnybos dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų neturi būti suvokiamas

formaliai, taip pat formaliai negali būti suvokiama VTAS teismui pateikiama išvada, VTAS

atstovavimas bylose, kuriose nagrinėjami vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo ir

kiti su esminiais vaiko interesais susiję klausimai, privalo būti aktyvus, o teismai turi reikalauti ne

formalios, tačiau išsamios ir svarbias aplinkybes atskleidžiančios išvados. Tarnybos nuomone,

VTAS, atstovaujančio teisme geriausiems vaiko interesams, gebėjimas tinkamai nustatyti, taip pat

įvertinti vaiko poreikių ir interesų turinį bei pateikti išsamią, motyvuotą išvadą, turi įtakos teismo

sprendimui, geriausiai atitinkančiam vaiko interesus, priimti.

4.3. Atstovavimas vaiko interesams baudžiamajame procese

Tarnyba pati ar per savo struktūrinius padalinius, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 10.20.

p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytais atvejais ir tvarka

atstovauja vaiko interesams ikiteisminio tyrimo ir (arba) baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme

metu. VTAS, atstovaudamas vaiko teisėms ir geriausiems interesams baudžiamajame procese BPK

53 str. 2 d. nustatyta tvarka gali būti paskirtas, vaiko atstovo pagal įstatymą, reikšti civilinį ieškinį

baudžiamajame procese, taip pat turi teisę prašyti taikyti procesines prievartos priemones. Taip pat

nuo 2018-07-01 įgaliojus BPK pakeitimams, VTAS privalo dalyvauti visose nepilnamečio liudytojo,

nukentėjusiojo, įtariamojo apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir nepilnamečio liudytojo,

nukentėjusiojo, kaltinamojo apklausose baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose. VTAS,

dalyvaudamas procese, ne tik vykdo BPK numatytas tiesiogines funkcijas, bet ir prisideda

garantuodamas, kad baudžiamajame procese būtų naudojami teisėti būdai ir priemonės vaiko

interesams užtikrinti.

Toliau aptariamos statistikos pagrindinis tikslas – atlikti 2019 m. VTAS veiklos analizę,

atstovaujant vaiko interesams teisme bei ikiteisminio tyrimo įstaigose baudžiamojo proceso metu (žr.

13–15 lenteles).


45

13 lentelė. VTAS veikla, rengiant ieškinius / pareiškimus / prašymus / protokolus

baudžiamajame procese.

Atstovavimas vaiko

interesams

baudžiamajame

procese

VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų ieškinių /

pareiškimų / prašymų / protokolų ir kitų dokumentų sk.

Iš viso:

Iešk

inia

i

Pra

šym

ai

Par

eišk

imai

Pro

tok

ola

i

Ap

elia

cinia

i

skun

dai

Atl

iep

imai

į p

atei

ktą

pro

cesi

nį

do

ku

men

tą

Sk

und

ai d

ėl

ikit

eism

inio

ty

rim

o m

etu

pri

imtų

sp

ren

dim

ų

Kit

i do

ku

men

tai

Baudžiamajame procese

pateikta 13 45 6 37 4 1 6 1 013 1 125

14 lentelė. VTAS veikla, rengiant išvadas/pažymas/buities sąlygų tyrimo aktus

baudžiamajame procese.

Atstovavimas vaiko

interesams

baudžiamajame

procese

VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų išvadų / pažymų /

buities sąlygų tyrimo aktų ir kitų dokumentų sk.

Iš viso:

Išvados Pažymos

Buities

sąlygų tyrimo

aktai

Informacija apie

vaiko gyvenimo

ir auklėjimo

sąlygas

Aktas, kuriame

užfiksuota vaiko

nuomonė


pateikta 13 82 38 597 119 849

15 lentelė. VTAS dalyvavimas vaiko apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje,

dalyvavimas teismo posėdyje ir procesinių prievartos priemonių vykdymo procese.

Atstovavimas vaiko

interesams

baudžiamajame

procese

VTAS dalyvavimas vaiko apklausoje ir teismo posėdyje

Iš viso:

Vaiko apklausoje

ikiteisminio

tyrimo metu

Vaiko apklausose

teisminiame

procese

Atstovavimas

baudžiamojoje

byloje

Procesinių

prievartos

priemonių

vykdyme


dalyvauta 5 833 405 2 038 81 8 357

javascript:void(window.open('https://vidinis.spis.lt/TeismoVeiklos/Redaguoti/1869854270','_blank'))







46

VTAS pateikti ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai,

atsiliepimai į pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų

sprendimų ir kiti dokumentai.

2019 m. VTAS ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams pateikė 112 (2018 m. – 127;

2017 m. – 158) procesinių dokumentų, kurių pagrindu buvo inicijuotos baudžiamosios bylos

nagrinėjimas ar skundžiami teismo ar ikiteisminio tyrimo įstaigų sprendimai bylose, susijusiose su

vaikais, t. y. 11,81 proc. mažiau nei 2018 m. ir 29,11 proc. mažiau nei 2017 m.

VTAS pateiktos išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaiko

gyvenimo ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė.

2019 m. VTAS teismams ir ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikė 849 (2018 m. – 915;

2017 m. – 1 033) aptariamos rūšies dokumentus, kas sudaro 7 proc. mažiau lyginant su praėjusiais

metais (2018 m.).

Taip pat 2019 m. teismams ir ikiteisminio tyrimo institucijoms VTAS daugiausiai teikė

dokumentų, kuriuose buvo pateikta informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas – 597

(2018 m. – 753; 2017 m. – 792). Lyginant su 2018 m., minėtų dokumentų yra pateikta 21 proc.

mažiau. Galima prielaida, kad glaudesnis ir efektyvesnis VTAS bendradarbiavimas su ikiteisminio

tyrimo institucijomis ir teismais ir (arba) išsamesnis pirminių dokumentų turinys galėjo nulemti

mažesnį poreikį teikti papildomą informaciją apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

2019 m. VTAS baudžiamojo proceso metu pateikė 119 aktų, kuriuose užfiksuota vaiko

nuomonė (2018 m. – 34; 2017 m. – 19), t. y. 71,43 proc. daugiau nei 2018 m. ir 84 proc. daugiau nei

2017 metais. Galima prieiti prie išvados, kad ikiteisminio tyrimo institucijos, pasinaudodamos

Bendradarbiavimo susitarimo ir Bendradarbiavimo sutarties nuostatomis, kartu su VTAS, siekia

dažniau įgyvendinti vaiko teisę būti išklausytam baudžiamajame procese.

VTAS dalyvavimas posėdžiuose, vaiko apklausose ir atliekant procesinės prievartos

priemones.

2019 m. VTAS dalyvavo 8 357 (2018 m. – 6 543; 2017 m. – 5 751) vaiko apklausose

ikiteisminio tyrimo metu ar teismo posėdyje, atstovavo vaiko interesams baudžiamajame teismo

posėdyje ir procesinių prievartos priemonių vykdyme, apimant, tačiau neapsiribojant dalyvavimu

baudžiamajame procese kuomet VTAS skiriamas nepilnamečio atstovu pagal įstatymą. Pastebima,

kad nuo 2017 m. VTAS dalyvavimo vaiko apklausoje ir teismo posėdyje skaičius ženkliai auga, t. y.

dalyvauta 21,71 proc. daugiau nei 2018 m. ir 31,18 proc. daugiau nei 2017 m. Šių atliekamų veiksmų

padidėjimą nulėmė 2018-07-01 įsigalioję BPK pakeitimai, dėl VTAS privalomo dalyvavimo

kiekvieno nepilnamečio liudytojo, nukentėjusiojo, įtariamojo ar kaltinamojo apklausoje (BPK 186

str. 3 d., 188 str. 5 d., 272 str. 4 d.), iki pakeitimų vaiko apklausoje galėjo dalyvauti VTAS arba

psichologas.


47

4.4.Atstovavimas vaiko interesams administraciniame procese

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 str. 80 p.,

numatoma VTAS teisė pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti

administracinio nusižengimo protokolą dėl šio kodekso 72, 73, 74, 75, 80 str. numatytų

administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad ANK nėra detalizuojama vaiko, kaip nukentėjusiojo

(liudytojo), apklausos atlikimo tvarka, nėra reglamentuojami pareigūnų veiksmai atliekant minėtus

procesinius veiksmus, nenumatyta galimybė įsitraukti į šį procesą vaiko teisių apsaugos institucijoms

bei kitoms tarnyboms, aiškiai neįtvirtinta, kad nepilnamečio asmens apklausoje turi dalyvauti jo

atstovas. Visgi, ANK 593 str. numatyta, kad pareigūnams tiriant administracinius nusižengimus

(apklausiant asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius,

liudytojus arba paimant iš šių asmenų rašytinius parodymus ir kt.), mutatis mutandis taikomos BPK

nuostatos. Todėl vadovaujantis BPK 186 str. 5 d. ir 272 str. 4 d. VTAS taip pat dalyvauja jaunesnių

nei aštuoniolikos metų pažeidėjų, liudytojų arba nukentėjusiųjų apklausoje.

Toliau aptariamos statistikos pagrindinis tikslas – pateikti VTAS veiklos duomenis,

atstovaujant vaiko interesams administracinio proceso metu (žr. 16–18 lenteles).

16 lentelė. VTAS pateikti ieškiniai /pareiškimai / prašymai / protokolai administraciniame

procese.

Atstovavimas vaiko

interesams

administraciniame

procese

VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų

ieškinių / pareiškimų / prašymų / protokolų ir kitų dokumentų sk.

Iš viso:

Iešk

inia

i

Pra

šym

ai

Par

eišk

imai

Pro

tok

ola

i

Ap

elia

cinia

i sk

un

dai

Atl

iep

imai

į p

atei

ktą

pro

cesi

nį

do

ku

men

tai

Sk

und

ai d

ėl

ikit

eism

inio

ty

rim

o m

etu

pri

imtų

sp

ren

dim

ų

Kit

i do

ku

men

tai

Administraciniame

procese pateikta 3 0 4 218 0 4 0 154 383


48

17 lentelė. VTAS veikla, rengiant procesinius išvadas / pažymas / buities sąlygų tyrimo aktus

procese.

Atstovavimas vaiko

interesams

administraciniame

procese

VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų išvadų / pažymų /

buities sąlygų tyrimo aktų ir kitų dokumentų sk.

Iš viso:

Išvados Pažymos

Buities

sąlygų tyrimo

aktai

Informacija apie

vaiko gyvenimo

ir auklėjimo

sąlygas

Aktas, kuriame

užfiksuota vaiko

nuomonė

Administraciniame

procese pateikta 19 4 10 15 2 50

18 lentelė. VTAS dalyvavimas vaiko apklausoje ir (arba) teismo posėdyje administracinėse

bylose.

Atstovavimas vaiko

interesams

administraciniame

procese

VTAS dalyvavimas vaiko apklausoje ir teismo posėdyje

Iš viso:

Vaiko apklausos Dalyvavimas teismo

posėdžiuose

Atlikti kiti procesiniai

veiksmai

Administraciniame teismo

procese dalyvauta 24 122 374 520

2019 m. VTAS administraciniame procese parengė 383 (2018 m. – 248; 2017 m. – 416)

procesinius dokumentus iš kurių 218 yra surašyti administracinių nusižengimų protokolai (2018 m. –

184; 2017 m. – 407), kurie sudaro 88 proc. visų dokumentų, teiktų administraciniame procese.

Lyginant 2018 m. ir 2019 m. protokolų skaičių, matyti kad ataskaitiniu laikotarpiu VTAS dažniau, t.

y. 35,24 proc. daugiau nei 2018 m. taikė vaiko tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą

administracinę atsakomybę už netinkamą pareigų vykdymą vaiko atžvilgiu ar piktnaudžiavimą

turimomis teisėmis (ANK 72–73 str., 589 str. 71 p.).

Pateiktų išvadų, pažymų, buities sąlygų tyrimo aktų, informacijos apie vaiko gyvenimo ir

auklėjimo sąlygas, aktų, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kitų VTAS pateiktų dokumentų

skaičius 2019 metais buvo beveik toks pat kaip ir ankstesniais, t. y. 2018 m. ( 2019 m. – 50; 2018 m.

– 51; 2017 m. – 118), t. y. 2018 m. ir 57,63 proc. mažiau nei 2017 m.

2018 m. VTAS dalyvavo 520 (2018 m. – 150; 2017 m. – 270) teismo posėdžiuose ir (arba)

apklausose bei atliko kitus procesinius veiksmus administracinėse bylose, t. y. 71,15 proc. daugiau

nei 2018 m. Šio skaičiaus augimas sietinas su VTAS aktyvesniu administracinės atsakomybės vaiko

tėvams (vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą taikymu už netinkamą vaiko


49

pareigų vykdymą ir (arba) netinkamą vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą bei didesniu administracinių

protokolų surašymo skaičiumi (ANK 72–73 str., 589 str. 71 p.).

4.5.Tarpininkavimas bendravimo su vaikais klausimais

Vadovaujantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais (toliau – Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2005-10-20 nutarimu Nr. 1114, VTAS konsultuoja vaikus, tėvus, globėjus (rūpintojus),

įtėvius, švietimo, socialinius darbuotojus, kitus fizinius bei juridinius asmenis vaiko teisių apsaugos

ir gynimo klausimais (Nuostatų 10.27. p.), nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus,

susijusius su vaiko teisių apsauga, gynimu, imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami

klausimai (Nuostatų 10.28. p.) ir atlieka kitas jiems priskirtas funkcijas. Nors CK 3.170 str. 3 d.

numato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką

ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas, tačiau

VTAS, vykdydami vaiko teisių pažeidimų prevencijos funkciją, teikdami konsultacijas ir reikiamą

teisinę informaciją, paprastai padeda tėvams, jiems abiem sutinkant, bendru sutarimu pasiekti ginčo

sprendimą, sudaro tėvų tarpusavio susitarimu bendravimo su vaiku tvarką (išskyrus tuos, kuriuos

pagal įstatymus gali spręsti tik teismas), taip pat paaiškina tėvų konfliktų įtaką vaiko psichologinei

būsenai.

CK 3.176 str. 1 d. numato, kad tuo atveju, jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui

bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja

emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas

artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai

ryšiai, bendrauti su vaiku. VTAS atlieka svarbų vaidmenį tarpininkaujant bendravimo su vaikais

klausimais iškilusiuose ginčuose tarp tėvų ar artimųjų giminaičių.

Siekiant įvertinti kylančių nesutarimų tarp tėvų ar artimųjų giminaičių dėl bendravimo su

vaikais mastą ir išieškoti efektyviausių pagalbos būdų Tarnyba nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio rinko

statistinę informaciją apie VTAS sudarytas laikinas bendravimo tvarkas ir asmenų konsultavimą dėl

kylančių nesutarimų ir (arba) trukdymo vaikams bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų ar

artimaisiais giminaičiais.

2019 m. surinktais duomenimis nustatyta, kad dėl asmenims kylančių nesutarimų bendravimo

su vaikais klausimais iš viso kreipėsi 375 asmenų, o vidutiniškai į kiekvieną VTAS per mėnesį

kreipiasi nuo 2 iki 17 asmenų ir yra sudaroma nuo 1 iki 9 laikinų bendravimo tvarkų. 2018 m.

duomenimis aptariamais klausimais vidutiniškai į kiekvieną VTAS per mėnesį kreipėsi nuo 1 iki 10

asmenų, buvo sudaroma nuo 1 iki 5 laikinų bendravimo tvarkų. Tiek 2018 m. tiek 2019 m. beveik


50

kas antrą atvejį tarpininkaujant VTAS vaiko atstovams pagal įstatymą pavyksta išspręsti taikiai, t. y.

abipusių sutarimu sudaromos bendravimo su vaikais tvarkos.

4.6. Išvados

2019 m. VTAS pateiktų procesinių dokumentų skaičius, atstovaujant vaiko interesams teismuose

CPK nustatyta tvarka, palyginus su 2018 m. išaugo 6 proc. (2018 m. – 17 121; 2019 m. – 18 282).

Lyginant su 2018 m., 2019 m. nežymiai padaugėjo VTAS inicijuotų teisminių procesų (2018 m. – 2

101; 2019 m. – 2 118), tačiau kitų procesinių dokumentų pateikta 18 proc. daugiau (2018 m. – 15

020; 2019 m. – 16 164), iš kurių didžiausią dalį sudarė teismui teikiamos pažymos.

2019 m. VTAS dalyvavo 13 932 (2018 m. – 12 135) teismo posėdžiuose atstovaujant vaiko

teisėms ir geriausiems interesams bylose, kuriuose buvo sprendžiami ginčai ir (arba) kiti klausimai

susiję su vaiku, t. y. 13 proc. daugiau nei 2018 m.

VTAS 2019 m. į teismą kreipėsi dėl teismo leidimo paimti vaiką (-us) iš jo atstovo (-ų) pagal

įstatymą 885 kartų (2018 m. – 700), t. y. 21 proc. daugiau nei 2018 m.

VTAS per 2019 m. parengė 1 974 dokumentus baudžiamajame procese (2018 m. – 1 799; 2017

m. – 2 027).

Per 2019 m. VTAS dalyvavo 8 357 (2018 m. – 6 543; 2017 m. – 5 751) kartus vaiko apklausose

ikiteisminio tyrimo metu ar teismo posėdyje, atstovavo vaiko interesams teismo posėdžiuose

nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei dalyvavo procesinių prievartos priemonių vykdyme. Matyti, kad

kiekvienais metais VTAS dalyvavimo baudžiamajame procese skaičius ženkliai didėja.

2019 m. VTAS administraciniame procese iš viso parengė 433 (2018 m. – 299; 2017 m. – 534)

dokumentus ir 520 (2018 m. – 150; 2017 m. – 270) kartų dalyvavo teismo posėdžiuose ir (arba)

apklausose administracinėse bylose bei dalyvavo kitose procesiniuose veiksmuose administracinėse

bylose. Per 2019 m. VTAS aktyviau dalyvavo ir atstovavo vaiko interesams administraciniame

procese.

Per 2019 m. VTAS gavo 375 prašymų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, susijusių su vaiko teise

bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų ar artimu giminaičiu. Kaip ir 2018 m., kas antrą atvejį

tarpininkaujant VTAS tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą pavyko išspręsti taikiai ir

teisminiai procesai inicijuoti nebuvo.


51

5. VAIKO GLOBA (RŪPYBA) IR TARNYBOS VEIKLA, SUSIJUSI

SU GLOBOS ĮSTAIGOMIS

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pradžioje Lietuvoje augo 499 600

vaikų (2018 m. pradžioje – 503 000 vaikų). Palyginus su 2018 m. pradžios duomenimis, vaikų

skaičius sumažėjo 3 400 vaikų, t. y. 0,68 proc. Per paskutinius 5 metus (nuo 2014 m.) vaikų skaičius

Lietuvoje sumažėjo 6,2 proc. (2014 m. – 532 600 vaikų, 2015 m. – 524 500. vaikų, 2016 m. – 518

200 vaikų, 2017 m. – 510 400, 2018 m. – 403 000, 2019 m. – 499 600).

5.1.Vaiko globos (rūpybos) organizavimas ir nustatymo pagrindai

Per 2019 m. 1 306 vaikai neteko tėvų globos, tačiau globos (rūpybos) nustatymo atvejų per

2019 m. buvo 1 346. Skaičių skirtumą lemia tai, kad kai kuriems vaikams per 2019 m. globa

(rūpyba) buvo nustatyta ne vieną kartą, pavyzdžiui, kai po vaiko paėmimo iš šeimos biologinei

šeimai grąžintas vaikas pakartotinai buvo paimtas iš šeimos arba, kai tam pačiam vaikui, kuriam

ataskaitiniais metais nustatyta laikinoji globa (rūpyba), tais pačiais metais laikinosios globos

(rūpybos) forma buvo pakeista į nuolatinę globą (rūpybą). 2019 m. pabaigoje iš viso buvo

globojami (rūpinami) 7 446 vaikai (iš jų 1 431 laikinai globojami (rūpinami) ir 6 015 nuolatos

globojami (rūpinami). Pastebėtina, jog kelis pastaruosius metus vaikų, kuriems nustatoma globa

(rūpyba), mažėja, kaip mažėja ir bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius.

17 pav. Globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius 2017–2019 m.

Per 2019 m. atvejų, kai vaikai neteko tėvų globos, skaičius, lyginant su 2018 m.,

sumažėjo net 35,8 proc. (752 atvejais mažiau nei 2018 m.).

8 912

8 177

7 446

2 4022 003

1 305

2017 2018 2019

Metų pabaigoje Per metus


52

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2017–2018 m., dažniausia tėvų globos netekimo

priežastis buvo tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų nesirūpinimas, nesidomėjimas vaiku, jo

nepriežiūra, netinkamas auklėjimas, fizinio ar psichologinio smurto naudojimas ir dėl to kilęs

pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Dėl šių

priežasčių per 2019 m. tėvų globos vaikai neteko 804 atvejais, ir tai sudaro 59,7 proc. visų tėvų

globos netekimo atvejų (2018 m. buvo 70 proc.). Iš jų, daugiausiai, kaip ir 2018 m., atvejų buvo

susijusių su 10–14 m. amžiaus vaikais (249 atvejai, t. y. 31 proc.) bei su vaikais iki 3 m. amžiaus

(198 atvejai, t. y. 25 proc.). (žr. 19 lentelę).

19 lentelė. Globos (rūpybos) nustatymo pagrindai 2017–2019 m.

Globos (rūpybos) nustatymo pagrindai 2017 m. 2018 m. 2019 m.

1. Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs 52 83 56

2. Abu tėvai arba artimieji giminaičiai nežinomi (rastas vaikas) arba nuo

vaiko radimo dienos per tris mėnesius nenustatyti tėvystės ar

artimos giminystės ryšiai

9

3

7

3. Turimas vienintelis iš tėvų arba abu tėvai yra dingę ir paskelbta jų

paieška 5 0 1

4. Turėtas vienintelis iš tėvų arba tėvai teismo paskelbti mirusiais arba

pripažinti nežinia kur esančiais 1 1 1

5. Turimas vienintelis iš tėvų arba tėvai nustatytąja tvarka pripažinti

neveiksniais 1 1 2

6. Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis

dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų

svarbių priežasčių

469 413 416

7. Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo

neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to

kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam,

doroviniam vystymuisi bei saugumui, ir kuris įstatymų nustatyta tvarka

paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų)

4 894

1 525

804

8. Vaikas įstatymų nustatyta tvarka yra atskirtas nuo tėvų 18 4 6

9. Vaiko tėvams (tėvui ar motinai) įstatymų nustatyta tvarka laikinai ar

neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia 19 32 30

10. Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra neveiksnus

nepilnametis 56 36 23

Iš viso vaikams nustatytos globos (rūpybos) atvejų: 2 524 2 098 1 346

Analizuojant vaikų, kuriems per 2019 m. nustatyta globa (rūpyba), amžių, kaip ir per 2018 m.

bei 2017 m., dažniausiai globa (rūpyba) nustatyta iki 3 m. amžiaus vaikams (344 atvejai) ir 10–14 m.

amžiaus vaikams (386 atvejai), didžiausią vaikų, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu nustatyta globa

(rūpyba), skaičių sudaro 10–14 m. amžiaus grupės vaikai (28,7 proc.).


53

Iš bendro 7 446 globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus didžiausias globojamų (rūpinamų)

vaikų skaičius sudarė vyresnio amžiaus vaikai, t. y., 15–17 m. (2 567 vaikai, t. y. 34,47 proc.) bei 10–

14 m. (2 566 vaikai, t. y. 34,46 proc.) (žr. 18 pav.)

18 pav. Vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta per 2019 m., ir globojamų (rūpinamų)

vaikų skaičius pagal amžių 2019 m. pabaigoje.

5.2.Vaikų globos (rūpybos) rūšys ir formos

CK 3.252 straipsnis įtvirtina dvi globos (rūpybos) rūšis: laikiną ir nuolatinę, bei keturias

globos (rūpybos) formas: globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje, globos centre ir globos institucijoje.

Pažymėtina, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Valstybinė

vaiko teisių apsaugos institucija nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės

paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių,

kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, gali priimti

sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Bendra laikinosios

globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino.

2 567

2 566

1 009

725

579

240

379

188

168

331

15-17 M.

10-14 M.

7-9 M.

4-6 M.

0-3 M.

0 500 1000 1500 2000 2500 3000

Per 2019 metus 2019 metų pabaigoje


54

19 pav. Vaiko globos (rūpybos) formų pasiskirstymas 2019 m.

Analizuojant vaikų globos (rūpybos) formų pasiskirstymą, matoma, kad per 2019 m.

23,2 proc. (2018 m. – 42 proc.) atvejų tėvų globos netekusiems vaikams globa (rūpyba) buvo

nustatyta globos įstaigose, 53,4 proc. atvejų – šeimose (2018 m. – 50 proc.), 0,9 proc. vaikų –

šeimynose (2018 m. – 2 proc.) ir 22,5 proc. vaikų – globos centruose (2018 m. – 6 proc.).

Lyginant su 2018 m. duomenimis matyti, kad 2019 m. ženkliai sumažėjo vaikų globos

(rūpybos) nustatymo atvejų globos įstaigose.

20 pav. Vaikų globa (rūpyba) pagal amžių ir formą (2019 m. pabaigoje).

1 953

251 354

4 888

306 29713

705

GLOBA (RŪPYBA) VAIKŲ GLOBOS INSTITUCIJOJE

GLOBA (RŪPYBA) GLOBOS CENTRE

GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMYNOJE GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMOJE

2019 metų pabaigoje Per 2019 metus

410 537696

1 667

0

4 888

20 31 57 0 0354

94 46 46 46 19251

55 111 210

717860

1 953

0-3 m 4-6 m 7-9 m 10-14 m 15-17 m Iš viso:

Šeimoje Šeimynoje Globos centre Institucijoje


55

21 pav. Vaikų globa (rūpyba) pagal amžių ir rūšį (2019 m. pabaigoje).

550

275

111193

241 210279

339

717

878968

860923

1 049

1 953

2 419

2 872

2274

181

3076

12843

105 133 108183 225

92 132 158

295

570

825

33 4294 81 117 113

167 174 206

609695

743 768 791891

1 656

1 849

2 047

2019 m. 2018 m. 2017 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m.

0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m. Iš viso

Iš viso Laikinoji globa Nuolatinė globa


56

10.1.5.2.1. Globa (rūpyba) šeimoje

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje šeimose buvo globojami (rūpinami) 4 888

vaikai, 2018 m. – 5 249 vaikai, 2017 m. – 5 602 vaikai. Lyginant su bendru Lietuvoje globojamų

(rūpinamų) vaikų skaičiumi, 65,7 proc. vaikų globojami (rūpinami) šeimose, 2018 m. šeimose

globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė apie 64 proc. nuo bendro globojamų (rūpinamų) vaikų

skaičiaus, 2017 m. – 63 proc. vaikų. Taigi, pastebėtina, kad per pastaruosius metus iš visų globojamų

(rūpinamų) vaikų skaičiaus, globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius šeimose, auga.

Ataskaitinių metų pabaigoje iš 4 888 šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų 866 (proc.)

vaikams buvo nustatyta laikinoji, o 4 022 (proc.) vaikams – nuolatinė globa (rūpyba). Kaip 2017 m.

bei 2018 m. taip ir 2019 m. pabaigoje šeimose dažniau buvo globojamų (rūpinamų) mergaičių (2 551)

nei berniukų (2 337). Taip pat išlieka ta pati tendencija, jog didžiąją šeimose globojamų (rūpinamų)

vaikų dalį sudaro vyresni kaip 10 metų vaikai (3 243 vaikai) (66,4 proc.).

2019 m. pabaigoje 3 272 vaikai, t. y. 67 proc. visų šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų, buvo

globojami (rūpinami) giminaičių šeimose (2 575 šeimos / asmenys). Vienas iš pagrindinių vaiko

globos (rūpybos) motyvų – giminystės ryšys su be tėvų globos likusiu vaiku (žr. 22 pav.).

22 pav. Globėjų (rūpintojų) pasiskirstymas pagal giminystės ryšį su vaiku.

Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai tėvų globos netekusio vaiko globėjais (rūpintojais)

skiriami seneliai – 2019 m. pabaigoje 1 598 senelių šeimose buvo globojami (rūpinami) 2 064 vaikai

(63 proc. giminaičių šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų). Kiek rečiau vaikai globojami (rūpinami)

tetų / dėdžių šeimose (724 vaikai – 22 proc.), brolių / seserų šeimose (310 vaikų – 9,5 proc.) ar kitų

1 831

3 771

1 620

3 516

1 616

3 272

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

Globėjais (rūpintojais) paskirti asmenys / Globėjais (rūpintojais) paskirti šeimos, nesusiję giminystės ryšiaissu asmenys / šeimos, susiję giminystės ryšiais su vaiku.

2017 m. 2018 m. 2019 m.


57

giminaičių šeimose (174 vaikai – 5,5 proc.).

2019 m. pabaigoje didžioji dalis globėjų (rūpintojų) (2 963 asmenys / šeimos – 78,4 proc.)

globojo (rūpinosi) vienu vaiku (atitinkamai 2018 m. – 3 237 asmenys / šeimos (79 proc.), 2017 m. –

3 460 asmenų / šeimų (80 proc.). Dviem vaikais 2019 m. pabaigoje globojo (rūpinosi) 609 asmenys

/ šeimos, t. y. 16,1 proc. globėjų (rūpintojų), tris vaikus globojo (rūpinosi) – 151 asmuo / šeimos (4

proc.), keturis vaikus – 42 asmenys / šeimos (1,1 proc.), penkis vaikus – 12 asmenų / šeimų (0,3

proc.), o šešis ir daugiau vaikų – 2 asmenys / šeimos (0,1 proc.).

10.2.5.2.2. Globa (rūpyba) globos centre

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 67 globos centrai, kurie buvo sudarę

bendradarbiavimo sutartis su 201 budinčiu globotoju galinčiu priimti 441 be tėvų globos likusį vaiką.

2019 m. pabaigoje globos centruose globa (rūpyba) buvo nustatyta 251 tėvų globos netekusiam

vaikui, tai sudarė apie 3,4 proc. visų vaikams nustatytų globų (rūpybų) skaičiaus (2018 m. tesudarė 1

proc.). Daugiausiai globų globos centruose nustatoma vaikams iki 3 m. amžiaus ir tai sudaro apie

37,5 proc. visų nustatytų globų, mažiausiai rūpyba globos centruose buvo nustatyta vyresniems kaip

15 m. amžiaus vaikams – 7,6 proc.

20 lentelė. Budinčių globotojų pasiskirstymas pagal apskritis 2019 m.

Eil. Nr. VVTAĮT skyrius

2018 metais 2019 metais

Budinčių

globotojų

skaičius

Iš jų galinčių

priimti vaiką

bet kuriuo

paros metu

skaičius

Budinčių

globotojų

skaičius

Iš jų galinčių

priimti vaiką

bet kuriuo

paros metu

skaičius

1. Alytaus apskr. 9 7 6 5

2. Kauno apskr. 4 1 10 2

3. Kauno m. 3 2 2 2

4. Klaipėdos apskr. 6 3 11 6

5. Marijampolės apskr. 4 1 4 1

6. Panevėžio apskr. 10 8 17 11

7. Šiaulių apskr. 19 7 10 5

8. Tauragės apskr. 6 6 7 7

9. Telšių apskr. 7 3 2 0

10. Utenos apskr. 6 2 12 9

11. Vilniaus m. 9 4 17 8

12. Vilniaus apskr. 22 3 19 8

Iš viso: 105 47 117 64


58

10.3.5.2.3. Globa (rūpyba) šeimynoje

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 55 šeimynos (2018 m. – 53, 2017 m. –

53). Per 2019 m. 2 šeimynos buvo likviduotos, 4 pradėjo savo veiklą. Lyginant paskutinių trejų metų

statistinius duomenis, 2019 m. pabaigoje šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius mažėja:

2019 m. pabaigoje buvo globojami (rūpinami) 354 vaikai, 2018 m. pabaigoje – 394 vaikai, 2017 m.–

438 vaikai. Taip pat sumažėjo ir skaičius vaikų, kuriems globa (rūpyba) buvo nustatyta šeimynoje,

per ataskaitinį laikotarpį: per 2019 m. – 13 vaikų, 2018 m. – 43 vaikams, 2017 m. – 65 vaikams.

Lyginant su bendru Lietuvoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiumi, šeimynose globojamų

(rūpinamų) vaikų skaičius sudarė apie 4,75 proc. nuo visų globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.

Ataskaitinių metų pabaigoje, kaip ir 2018 m., didesniajai daliai vaikų šeimynose nustatyta

nuolatinė globa – 331 vaikui, laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 23 vaikams (2018 m. pabaigoje

nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 359 vaikams, laikinoji – 35 vaikams).

Kaip ir ankstesniais metais, 2019 m. didžiąją šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų dalį

sudarė 10 m. ir vyresnio amžiaus vaikai. 2019 m. pabaigoje šeimynose buvo globojami (rūpinami)

136 vaikai (38 proc.), kurių amžius nuo 10 iki 14 m., ir 110 vaikų, kurių amžius 15–17 metų (31

proc.).

10.4.5.2.4. Globa (rūpyba) institucijoje

2019 m. pabaigoje globos institucijose buvo globojami (rūpinami) 1 954 vaikai (809

mergaitės ir 1 145 berniukai), tai sudarė 26,2 proc. nuo visų Lietuvoje globojamų (rūpinamų) vaikų

skaičiaus. Lyginant su 2018 m. duomenimis, šis skaičius sumažėjo 3,8 proc. Pastebėtina, kad

socialinėse globos įstaigose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai

mažėja (2017 m. – 2 872 vaikai, 2018 m. – 2 419 vaikų). Nuolatinė globa, vaikų globos institucijoje

nustatyta 1 660 vaikų, laikinoji globa (rūpyba) – 294 vaikams.

2019 m. pabaigoje globa (rūpyba) institucijoje dažniausiai buvo nustatyta 10–14 m. vaikams

(718 vaikų – 36,7 proc.) bei 15–17 m. vaikams (860 vaikų, kas sudaro 44 proc. visų vaikų,

apgyvendintų globos įstaigose).

Per 2019 m, vadovaudamiesi Civilinio kodekso 3.261 str. 2 dalimi Tarnybos teritoriniai

skyriai priėmė 25 sprendimus dėl vaikų iki 3 m. amžiaus globos nustatymo institucijoje. Dažniausiai

pasitaikančios vaiko iki 3 m. globos nustatymo institucijoje priežastys – ši globos forma neprieštaravo

geriausiems vaiko interesams dėl vaiko neišskyrimo su broliais / seserimis (11 atvejų), 10 atvejų globa

nustatyta dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nebuvo galimybių nustatyti vaikui

globos šeimoje, globos centre arba šeimynoje ir 4 atvejais globos nustatymui institucijoje pritarta, nes

be tėvų globos likusiam vaikui buvo reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (arba) slaugos


59

paslaugos, kurių teikimas negalėjo būti užtikrintas vaikui nustatant globą šeimoje, globos centre ar

šeimynoje.

2019 m. pabaigos duomenimis 12 vaikų iki 3 m. amžiaus globa institucijoje truko ilgiau kaip

3 mėnesius.

5.3. Globos (rūpybos) kaita

Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai globos (rūpybos) forma keičiama iš globos

(rūpybos) institucijoje į globą (rūpybą) šeimoje. Per 2019 m. 121 vaikui (36 proc.), kurie buvo

globojami (rūpinami) globos institucijose, globėjais (rūpintojais) tapo asmenys / šeimos. (žr. 21

lentelę.).

21 lentelė. Globos (rūpybos) formų kaita 2018−2019 m. (vaikų skaičius).

2018 m. 2019 m.

Globa

pakeista:

Į globą institucijoje

Į globą šeimynoje

Į globą šeimoje

Į globą globos

centre

Į globą institucijoje

Į globą šeimynoje

Į globą šeimoje

Į globą globos centre

Iš globos

šeimoje

83 12 - 23 64 17 0 11

Iš globos

šeimynoje 9 - 10 - 20 0 4 1

Iš globos

institucijoje - 3 226 58 0 10 121 27

Iš globos

centre 3 - 17 - 22 0 37 0

Kaip ir kasmet, išlieka didelis skaičius vaikų (19 proc. nuo visų 334 vaikų, kuriems buvo

keista globos (rūpybos) forma), kuriems globos (rūpybos) forma iš globos (rūpybos) šeimoje pakeista

į globą (rūpybą) institucijoje – 2019 m. – 64 vaikams (per 2018 m. 83 vaikams, o per 2017 m. –

125 vaikams).

5.4. Globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys

Vadovaujantis CK 3.255 ir 3.258 straipsniais, vaiko laikinoji / nuolatinė globa (rūpyba)

pasibaigia, kai: vaikas grąžinimas tėvams; sulaukia pilnametystės arba yra emancipuojamas;

įvaikinamas; arba sudaro santuoką. Laikinoji globa (rūpyba) taip pat baigiasi nustačius vaikui

nuolatinę globą (rūpybą).


60

22 lentelė. Vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys 2018–2019 m.

Per 2018 m. Per 2019 m.

Iš viso: Laikinoji

globa (rūpyba)

Nuolatinė

globa (rūpyba)

Iš viso: Laikinoji

globa (rūpyba)

Nuolatinė

globa (rūpyba)

1. Vaiko globos (rūpybos)

pasibaigimo atvejų skaičius 2 351 1 203 1 146 1 973 901 1 072

1.1. grąžintas tėvams 1 082 1 055 65 850 796 54

1.2. sulaukė pilnametystės arba yra

emancipuotas

1 113 109 963 1 014 76 938

1.3. įvaikintas 146 37 107 108 25 72

1.4. susituokė 3 1 6 4 1 3

1.5. mirė 7 1 5 8 3 5

2. Laikinoji globa (rūpyba)

baigta, nustatyta nuolatinė globa

(rūpyba)

968 968 - 729 729 -

5.5. Globėjo (rūpintojo) atleidimas ar nušalinimas nuo pareigų

Nepilnamečio globėjas (rūpintojas), esant teisės aktuose numatytoms sąlygoms, gali būti

atleistas arba nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo. Vadovaujantis CK 3.246

straipsniu, nepilnamečio globėjas (rūpintojas) teismo nutartimi gali būti atleistas nuo globėjo ar

rūpintojo pareigų, jeigu nepilnametis grąžinamas tėvams arba įtėviams arba jeigu globėjo pareigų

negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų

svarbių priežasčių. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad vaiko globėjas (rūpintojas) teismo

nutartimi gali būti nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų, jei netinkamai atlieka pareigas,

neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos ar naudojasi savo teisėmis

savanaudiškais tikslais.

Iš viso dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo, nušalinimo nuo globėjo pareigų ar mirties per

2019 m. globa (rūpyba) šeimoje baigėsi 576 atvejais (2018 m. – 753 atvejais, 2017 m. – 810

atvejų). Ataskaitiniu laikotarpiu vaiko globėjas (rūpintojas), grąžinus vaiką tėvams, nuo globėjo

pareigų atlikimo buvo atleistas 392 atvejais (68 proc.) (2018 m. – 706 atvejais, 2017 m. – 538

atvejais), dėl paties globėjo (rūpintojo) ar jo artimųjų ligos − 14 atvejų (2018 m. – 19 atvejų, 2017

m. – 26 atvejais), dėl turtinės padėties pablogėjimo – 1 kartą (2018 m. – nei vieno karto, 2017 m.

– 1 kartą), dėl kitų svarbių priežasčių – 136 atvejais (23 proc.) (2018 m. – 176 atvejais, 2017 m. –

178 atvejais). 2019 m. 15 šeimoje vaiką globojusių (rūpinusių) globėjų (rūpintojų) mirė (2018 m.

– 19 atvejų, 2017 m. – 16 atvejų).

Ataskaitiniu laikotarpiu globojamo (rūpinamo) šeimynoje vaiko globėjas (rūpintojas) nuo


61

pareigų iš viso buvo atleistas 45 atvejais (2018 m. – 43 atvejais, 2017 m. − 53 atvejais). Per 2019

m. 20 atvejų (44 proc.) šeimyna nuo globėjo (rūpintojo) pareigų buvo atleista vaiką grąžinus

tėvams, 2 atvejais vaiko globėju (rūpintoju) paskyrus fizinį asmenį ir 15 (33 proc.) atvejais dėl kitų

svarbių priežasčių.

Institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko globėjas (rūpintojas) nuo pareigų atlikimo 2019

m. atleistas 552 atvejais, iš jų 313 atvejų (56 proc.) vaiko globos (rūpybos) institucija atleista nuo

globėjo (rūpintojo) pareigų vaiką grąžinus tėvams, 238 atvejais vaiko globėjas (rūpintojas)

pakeistas, 118 (49 proc.) vaikų globą nustatant fizinių asmenų šeimose, 12 atvejų – dėl vaiko

amžiaus, kai vaikas iš kūdikių namų perkeliamas į globos įstaigą vyresniems vaikams, 12 atvejų –

dėl vaiko specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, žymių sveikatos sutrikimų), 65 atvejais – dėl kitų

svarbių priežasčių, 40 atvejų per ataskaitinį laikotarpį, institucija nuo vaiko globėjo (rūpintojo)

pareigų buvo atleista dėl socialinės globos įstaigos reorganizacijos.

Ataskaitiniu laikotarpiu globojamo (rūpinamo) globos centre vaiko globėjas (rūpintojas)

nuo pareigų iš viso buvo atleistas 175 atvejais. 116 atvejų (66 proc.) globos centras nuo globėjo

(rūpintojo) pareigų buvo atleistas vaiką grąžinus tėvams, 36 atvejais (20 proc.) vaiko globėju

(rūpintoju) paskirtas fizinis asmuo, 4 atvejais (2 proc.) globos centras nuo globėjo (rūpintojo)

pareigų atleistas dėl vaiko specialiųjų poreikių, o 20 atvejų (11 proc.) – dėl kitų svarbių priežasčių.

Per 2019 m., esant globai (rūpybai) šeimoje, 16 atvejų globėjas (rūpintojas) buvo nušalintas

nuo pareigų (2018 m. – 28 atvejais, 2017 m. – 49 atvejais). 12 atvejų globėjas (rūpintojas) buvo

nušalintas nuo pareigų dėl to, kad netinkamai atliko savo pareigas, 4 atvejais – dėl globojamo

(rūpinamo) vaiko interesų neužtikrinimo. 2019 m. 9 atvejais nuo pareigų nušalinta šeimyna, nes

netinkamai atliko globėjo (rūpintojo) pareigas ir vienu atveju nušalinta globos institucija, nes

netinkamai atliko savo pareigas. Nuo pareigų nenušalintas nei vienas globos centras.

5.6. Laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu

Per 2019 m. laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatyta 1 013 vaikų (2018 m. – 1 116,

2017 m. – 1 322).


62

23. pav. Vaikų skaičius, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu 2017–2019 m.

Daugiausia atvejų (94 proc.) laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatoma giminaičių

šeimoje ir 72 proc. atvejų laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu buvo nustatyta mieste. Atitinkamai

laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu buvo nustatyta tolygiai mergaitėms (49,1 proc.) ir berniukams

(50,9 proc.). Pagal amžių laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu dažniausiai buvo nustatyta 10–14 m.

vaikams, 37 proc. atvejų, ir 15–17 m. vaikams, 32 proc. atvejų.

23 lentelė. Vaikų globos (rūpybos) nustatymas tėvų prašymu per 2019 metus.

Vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba)

šeimoje tėvų prašymu dėl tėvų išvykimo iš

Lietuvos Respublikos, iš viso:

Per laikotarpį Laikotarpio

pabaigoje

Vaikų

skaičius* Atvejų skaičius Vaikų skaičius

1 013 1 043 1 467

Pagal subjektą:

giminaičių šeimoje 986 1 009 1 389

kitų asmenų šeimoje 32 34 78

Pagal vietą:

miestas 633 652 1 057

kaimas 385 391 410

Pagal lytį:

berniukai 521 543 746

mergaitės 492 500 721

Pagal amžių:

0–3 m. 125 128 87

4–6 m. 144 147 155

7–9 m. 181 186 220

10–14 m. 353 363 538

15–17 m. 214 219 467

*skaičiuojant vaikų skaičių per metus aritmetinis skaičiavimas netaikomas, kai vienam vaikui globa

(rūpyba) buvo nustatyta kelis kartus.

1 0131 116

1 322

2019 metais 2018 metais 2017 metais

Vaikų skaičius kuriems buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu 2017–2019 metais


63

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020-01-01 įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 patvirtintų Vaiko

laikinos globos (rūpybos) nuostatų, redakcijai, laikinos globos (rūpybos) tėvų prašymu instituto

neliko.

5.7. Socialinės globos namuose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, augančių vaikų apskaitos tvarkymas

ir siuntimų į šias įstaigas organizavimas

Vadovaudamasi Tarnybos nuostatais ir Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio

nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų

poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su

negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“, Tarnyba tvarko socialinės

globos įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija (toliau – SADM) (toliau – Valstybės vaikų globos institucijoje), globojamų (rūpinamų)

vaikų apskaitą, organizuoja vaikų siuntimą į šias įstaigas ir vykdo siuntimų priežiūrą.

Lietuvos Respublikos teritorijoje 2019 m. pabaigoje veikė 7 Valstybės vaikų globos

institucijos. Tarnybos 2019 m. pabaigos duomenimis, Valstybės vaikų globos institucijose augo 183

vaikai ir 23 pilnamečiai asmenys. Šiose įstaigose 2019 m. buvo numatytas planinis vietų skaičius 229

paslaugų gavėjams. Pastebima, kad kasmet vaikų, gaunančių socialinės globos (rūpybos) paslaugas

Valstybės vaikų globos institucijose, skaičius mažėja. 2019 m. pabaigoje lyginant su 2017 m.

pabaigos duomenimis, Valstybės vaikų globos institucijose augančių vaikų skaičius sumažėjo 47

proc. (žr. 24 lentelę).

24 lentelė. Vaikų, augančių Valstybės vaikų globos institucijose, pasiskirstymas pagal amžių

2018 m. pabaigos duomenimis.

Eil.

Nr.

Valstybės vaikų globos

institucijos

0–3 m.

4–6 m.

7–9 m.

10–14 m.

15–17 m.

Pilnamečiai

Iš

viso:

1. Marijampolės specialieji

socialinės globos namai - - - - 3 3 6

2. Obelių vaikų globos namai - 1 3 8 14 10 36

3. Pabradės socialinės globos

namai 1 - 3 4 6 1 16


64

4.

Panevėžio Algimanto

Bandzos kūdikių ir vaikų

globos namai

3 4 5 10 22 9 53

5. Globos namai „Užuovėja“ 2 - - - 1 1 4

6. Ventos socialinės globos

namai - 1 3 13 16 0 33

7. Vilijampolės socialinės

globos namai 1 4 1 10 19 0 35

Iš viso (2019 m.

pabaigoje): 7 10 15 45 81 24 183

Iš viso (2018 m.

pabaigoje):

14

9

27

81

123

34

288

Iš viso (2017 m.

pabaigoje):

14

7

27

92

176

24

340

Pažymėtina, jog 2019 m. pabaigoje Valstybės vaikų globos institucijose gyvenę 23 asmenys

(12 proc. visų Valstybės vaikų globos institucijose gyvenančių asmenų) buvo sulaukę 18 metų, t. y.

pilnamečiai. Valstybės vaikų globos institucijos savo nuostatuose, tvirtinamuose SADM ministro

įsakymu, yra nurodžiusios galimybę teikti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą vaikams iki 18

metų, o jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo lavinimo ar formaliojo profesinio ugdymo programą –

iki 21 metų. Taigi, pilnamečiams asmenims, kurie buvo globojami (rūpinami) konkrečiose Valstybės

vaikų globos institucijose, toliau teikiamos socialinės paslaugos, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą šių

asmenų mokymąsi formaliojo ugdymo įstaigose.

5.7.1. Siuntimų į socialinės globos namus, kurių savininko teises ir

pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,

rengimas

Tarnyba ataskaitiniais metais išrašė 19 siuntimų į Valstybės vaikų globos institucijas. 2019 m.

Tarnyba išrašė 52,5 proc. siuntimų mažiau nei 2018 m.

Mažėjantį nepilnamečių skaičių Valstybės vaikų globos institucijose lėmė įgyvendinama

institucinės globos pertvarka, patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d.

įsakymu Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų

paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 m. veiksmų plano

patvirtinimo“ (toliau – Institucinės globos pertvarka), kurios tikslas – pereiti prie bendruomeninių

paslaugų teikimo. Pažymėtina, jog įtaką mažėjančiam išrašytų siuntimų skaičiui turėjo ir Socialinės


65

apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-220 sudaryta regionų socialinių

paslaugų infrastruktūros tinklo plėtros darbo grupės veikla, susijusi su konkrečiame regione esančių

Pertvarkomų neįgaliųjų įstaigų pertvarka.

25 lentelė. 2017–2019 m. Tarnybos išrašytų siuntimų į Valstybės vaikų globos institucijas

skaičius pagal vaikų amžiaus grupes.

Amžiaus grupė

2017 m. išrašytų

siuntimų skaičius

2018 m. išrašytų

siuntimų skaičius

2019 m. išrašytų

siuntimų skaičius

0–3 m. 8 6 4

4–6 m. 1 4 5

7–9 m. 7 4 1

10–14 m. 14 11 1

15–17 m. 23 15 8

Iš viso: 53 40 19

Remiantis 25 lentele matyti, kad ataskaitiniais metais, kaip ir ankstesniais, daugiausiai

siuntimų išrašyta 15–17 m. amžiaus vaikams. Pažymėtina, jog nors Tarnyba išrašė 19 siuntimų, tačiau

faktiškai buvo pasinaudota tik 16 iš jų, t. y. 3 siuntimai buvo pripažinti netekusiais galios,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d.

įsakymo Nr. A1-94 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos

aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio

nustatymo metodikos patvirtinimo“ 60 punktu.


66

24 pav. 2017–2019 m. Tarnybos išrašytų siuntimų į Valstybės vaikų globos institucijas,

skaičius.

Daugiausiai siuntimų į Valstybės vaikų globos institucijas 2018 m. Tarnyba išrašė dėl vaikų

apgyvendinimo Vilijampolės socialinės globos namuose (7 siuntimus, t. y., 37 proc. visų išrašytų

siuntimų).

26 lentelė. 2017–2019 m. Tarnybos išrašytų siuntimų skaičius pagal savivaldybes ir

savivaldybių kreipimųsi dėl siuntimų išrašymo 2019 m. pagal apskritis skaičių.

Eil.

Nr.

Apskrities

savivaldybės Savivaldybė

Išrašytų

siuntimų

skaičius

2017 m.

Išrašytų

siuntimų

skaičius

2018 m.

Išrašytų

siuntimų

skaičius

2019 m.

Iš viso

išrašytų

siuntimų

skaičius

pagal

apskritis

2019 m.

1. Vilniaus miestas Vilniaus m. 8 2 - 0

2. Vilniaus apskritis Vilniaus r. - - 2

4 Širvintų r. 1 - -

0

0

4

4

0

0

4

7

0

4

2

0

0

9

10

6

0

3

4

6

5

15

4

7

Marijampolės SGN

Obelių VGN

Pabradės SGN

A. Bandzos SPN

"Šaltinis"

"Užuovėja"

Ventos SGN

Vilijampolės SGN

0 2 4 6 8 10 12 14 16

2017 2018 2019


67

Ukmergės r. 1 - -

Šalčininkų r. - - 1

Švenčionių r. 2 - 1

3. Kauno miestas Kauno m. 3 3 - 0

Jonavos r. 5 1 -

4. Kauno apskritis

Kauno r. 1 2 -

2

Prienų r. - - -

Kaišiadorių r. - 1 -

Raseinių r. - 1 -

Kėdainių r. - - 2

5. Klaipėdos apskritis

Kretingos r. - - 1

1 Šilutės r. - - -

Klaipėdos r. - - -

6. Šiaulių apskritis

Kelmės r. - 1 -

1

Šiaulių m. 1 4 -

Šiaulių r. 1 1 -

Akmenės r. - 1 1

Radviliškio r. - - -

7. Panevėžio apskritis

Panevėžio m. 6 1 -

1

Panevėžio r. - - 1

Pasvalio r. - 3 -

Kupiškio r. - 1 -

Rokiškio r. 4 4 -

Biržų r. - 1 -

8. Alytaus apskritis

Alytaus m. 1 - -

3 Alytaus r. - - 3

Varėnos r. - - -

9. Telšių apskritis

Mažeikių r. - - -

1 Skuodo r. 1 - -

Telšių r. 3 1 1

Plungės r. - 2 -

10. Tauragės apskritis

Tauragės r. 2 - 1

2 Pagėgių r. 1 - -

Jurbarko r. 9 9 1

Šilalės r. - - -

11. Utenos apskritis

Anykščių r. 1 - -

3 Molėtų r. 1 - -

Utenos r. - - 1


68

Zarasų r. - - -

12. Marijampolės

apskritis

Marijampolės m. - 1 -

3 Kalvarijos r. 1 - -

Šakių r. - - 1

Vilkaviškio r. - - 2

Iš viso: 53 40 19 19

Daugėjant socialinių paslaugų vaikams (šeimoms) teikimo galimybėms bendruomenėje,

mažėja savivaldybių administracijų kreipimųsi dėl vaikų apgyvendinimo Valstybės vaikų globos

institucijose skaičius. Tai lėmė ir 2019 m. pabaigoje asmenų, laukiančių apgyvendinimo Valstybės

vaikų globos institucijose, nedidelį (3 vaikai) skaičių ( 2018 m. pabaigoje eilėje laukė 3, o 2017 m. –

4 vaikai).

5.8.Vaikų globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų laikino svečiavimosi

programos įgyvendinimo priežiūra

Institucijoje ar šeimynoje globojami (rūpinami) vaikai, laikinai svečiuotis pas nuolatos

Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje gyvenantį fizinį asmenį gali vadovaujantis Socialinės

globos įstaigoje ar šeimynoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos

aprašu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. BV-148 (toliau –

Svečiavimosi tvarkos aprašu).

10.5.5.8.1. Vaikų globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų laikino

svečiavimosi pas užsienyje gyvenantį fizinį asmenį programos

įgyvendinimo priežiūra

Vadovaujantis Svečiavimosi tvarkos aprašo 29 punktu, vaiko globėjas (rūpintojas) gali vaiką

laikinai išleisti svečiuotis pas nuolatos užsienio valstybėje gyvenantį fizinį asmenį, jeigu dėl to

kreipiasi užsienio valstybės organizacija, turinti užsienio valstybės kompetentingos institucijos

išduotą leidimą vykdyti socialinę su vaiko gerove susijusią veiklą (toliau – juridinis asmuo).

Tarnyba, vadovaudamasi Svečiavimosi tvarkos aprašo nuostatomis bei atsižvelgdama į

Tarpžinybinės komisijos rekomendacijas, išduoda juridiniam asmeniui leidimą vykdyti globojamų

(rūpinamų) vaikų laikino svečiavimosi užsienio valstybėje programą Lietuvos Respublikoje (toliau –

Programa) bei prižiūri, kaip juridinis asmuo įgyvendina vykdomą Programą.

Lietuvoje 2019 m. veiklą vykdė 3 užsienio organizacijos: „Otwarty Dom“ (Lenkija), „Serce

Dzieciom“ (Lenkija) ir „Nuovo Cielo Onlus“ (Italija). Programoje dalyvavo 12 Lietuvos vaikų globos


69

institucijų. Kiekviena iš paminėtų užsienio valstybės organizacijų bendradarbiavo su keliomis vaikų

globos institucijomis:

1. Lenkijos draugija „Otwarty Dom“ bendradarbiavo su VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniu

centru“, Pabradės vaikų globos namais bei Vilniaus r. šeimos ir krizių centru;

2. Vilniaus ir Gardino draugų fondas „Serce Dzieciom“ bendradarbiavo su Vilniaus

Antakalnio vaikų socialinės globos namais, Vilniaus „Žolyno“ vaikų socialinės globos namais, VšĮ

„Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centru“, VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ bei

Šalčininkų vaikų globos namais;

3. Italijos asociacija „Nuovo Cielo Onlus“ bendradarbiavo su Vilniaus Antakalnio vaikų

socialinės globos namais, Vilniaus „Žolyno“ vaikų socialinės globos namais, Radviliškio pagalbos

vaikui centru, Ukmergės globos centru, Alytaus miesto šeimos centru, VšĮ „Vaikų ir paauglių centru“

bei Vilniaus vaikų socialinės globos namais „Gilė“.

Juridiniams asmenims išduoti leidimai vykdyti Programą: Lenkijos draugijai „Otwarty Dom“

nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2021 m. birželio 7 d.; Vilniaus ir Gardino draugų fondui „Serce

Dzieciom“ nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2021 m. birželio 7 d.; Italijos asociacijai „Nuovo Cielo

Onlus“ nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d.

27 lentelė. 2019 m. bent kartą Programoje dalyvavusių vaikų skaičius.

Organizacijos pavadinimas 2019 m. Programoje

dalyvavusių įstaigų skaičius

2019 m. bent kartą Programoje

dalyvavusių vaikų skaičius

„Otwarty Dom“ 3 12

„Serce Dzieciom“ 5 34

„Nuovo Cielo Onlus“ 7 38

Paminėtina, jog dažniausiai vaikai svečiuojasi pas tą patį užsienio valstybėje gyvenantį fizinį

asmenį, su kuriuo užmezga darnius, draugiškus santykius bei grįžus į vaikų globos instituciją juos

palaiko kitomis ryšio priemonėmis.

5.8.2. Vaikų globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų laikino

svečiavimosi pas nuolatos Lietuvos Respublikoje gyvenantį fizinį asmenį

Vadovaujantis Svečiavimosi tvarkos aprašo, 65 punktu, kiekvienas Tarnybos teritorinis

skyrius yra įpareigotas kiekvienais metais, iki sausio 31 d., pateikti apibendrintą informaciją Tarnybos

Įvaikinimo ir globos skyriui, kiek iš viso vaikų, kuriems jų teikimu nustatyta globa (rūpyba)


70

Institucijoje ar šeimynoje, per metus laikinai svečiavosi pas giminaičius ir (arba) kitus asmenis

(Aprašo 7 priedas).

Apibendrinus rezultatus matyti, jog dažniausiai vaikai svečiuotis išleidžiami pas giminaičius

(56,57 proc. visų atvejų) ir pas asmenis su kuriais nėra saistomi giminystės ryšiais (43,43 proc.):

28 lentelė. 2019 m. vaikai vykę svečiuotis pas nuolatos Lietuvos Respublikoje gyvenančius

asmenis.

Vyko svečiuotis Lietuvos Respublikoje į: Vykusių svečiuotis globotinių skaičius

Tėvų šeimą 54 vaikai

Brolio ar sesers šeimą 92 vaikai

Kitų giminaičių šeimą 207 vaikas

Kitų asmenų (ne giminaičių) šeimą 271 vaikas

Iš viso: 624

10.6.

5.9. Išvados

1. 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tėvų globos buvo netekę 7 446 vaikai, t. y. 731

vaiku (9 proc.) mažiau nei 2018 m. pabaigoje. Kiekvienais metais šis skaičius mažėja: 2018 m. tėvų

globos netekusių vaikų skaičius siekė 8 177 vaikus, o 2017 m. – 8 912 vaikų.

2. Ataskaitinius laikotarpiu, 804 visų vaikų netekusių tėvų globos atvejais (59,7 proc.

visų atvejų), sudarė atvejai, kai vaikai neteko tėvų globos, dėl tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų

nesirūpinimo, nesidomėjimo vaiku, jo nepriežiūros, netinkamo auklėjimo, fizinio ar psichinio smurto

naudojimo (2018 m. 1525 atvejai sudarė 73 proc.).

3. Analizuojant vaikų, kuriems per 2019 m. nustatyta globa (rūpyba), amžių, kaip ir

per ankstesniais metais, dažniausiai globa (rūpyba) nustatyta 10–14 m. amžiaus vaikams (379

vaikas) ir vaikams iki 3 m. amžiaus (331 vaikas).

4. Per 2019 m. 2 proc. (23) tėvų globos netekusiems vaikams globa (rūpyba) buvo

nustatyta šeimynose, 17 proc. (248) vaikam – globos centruose, 21 proc. (295) – vaikam globos

institucijose (įskaitant bendruomeninius vaikų globos namus) ir 60 proc. (865) vaikam – šeimose.

5. Lyginant 2017–2019 m. duomenis matyti, kad bendras globos įstaigose globojamų

vaikų skaičius mažėja. 2019 m. Globos įstaigose globojamų (rūpinamų) vaikų buvo 30,61 proc.

mažiau nei 2017 m. (2017 m. – 2 813 vaikų, 2019 m. – 1 952 vaikai).

6. 2019 m. pabaigoje šeimose buvo globojami (rūpinami) 4 888 vaikai (2018 m. –

5 249, 2017 m. – 5 602). Lyginant su bendru Lietuvoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiumi,


71

65,7 proc. vaikų yra globojami (rūpinami) šeimose (2018 m. šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų

dalis sudarė apie 64 proc., o 2017 m. šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė apie 63

proc. nuo bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus. Taigi, per pastaruosius 3 metus šeimose

globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius nuolatos auga.

7. Per 2019 m. užfiksuoti 1 973 vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejai.

Pastebėtina, kad per 2019 m., kaip ir ankstesniais metais, dažniausios globos (rūpybos)

pasibaigimo priežastys – vaiko grąžinimas tėvams (850 atvejų, t. y. 43 proc. visų globos (rūpybos)

pasibaigimo atvejų) ir vaiko pilnametystė arba emancipacija (1 014 atvejų, t. y. 51,4 proc. visų

globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų).

8. Per 2019 m. laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu buvo nustatyta 1 013 vaikų, metų

pabaigoje laikinai globojami pagal tėvų prašymus buvo 1 467 vaikai.

9. 2019 m. siuntimų į Valstybės vaikų globos institucijas Tarnyba išrašė 52,5 proc.

mažiau nei 2018 m. 2019 m. pabaigoje Valstybės vaikų globos institucijose augo 37,5 proc. mažiau

vaikų nei 2018 m. pabaigoje. Per 2019 m. išrašyta 52,5 proc. siuntimų mažiau nei 2018 m.

10. 2019 m. Lietuvoje vaikų globos institucijoje arba šeimynoje globojamų (rūpinamų)

vaikų išleidimo svečiuotis į užsienio valstybę programą įgyvendino 3 užsienio organizacijos. Jų

vykdomose programose dalyvavo 12 Lietuvos vaikų globos institucijų.

11. 2019 m. dažniausiai vaikai svečiuotis buvo išleidžiami pas asmenis su kuriais nėra

saistomi giminystės ryšiais (43,43 proc.) ir pas kitus (ne tėvus ir ne brolius / seseris) giminaičius

(33,2 proc. visų atvejų).


72

6. TARNYBOS ATESTUOTŲ ASMENŲ VEIKLA IR GLOBOS CENTRŲ

TEIKIAMOS PASLAUGOS

Globos centro veiklos tikslas – užtikrinti, kad visiems įvaikintiems vaikams, globėjų

(rūpintojų) globojamiems (rūpinamiems) ir budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems

globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti būtų prieinama

reikalinga konsultacinė, psichosocialinė, teisinė ir kita pagalba siekiant tinkamo vaiko, įvaikio

ugdymo ir auklėjimo šeimai artimoje aplinkoje. Kartu vykdydamas savo veiklą ir funkcijas Globos

centras organizuoja ir teikia paslaugas pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių ir

bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (toliau – GIMK) programą.

Globėjams (rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams ir

besirengiantiems jais tapti asmenims paslaugas ir pagalbą 2019 m. savivaldybėse teikė 67 globos

centro funkcijas vykdančios įstaigos. 2018 m. minėtas paslaugas teikė 67 įstaigos, o 2017 m. 68

paslaugas pagal GIMK programą įgyvendinančios įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m.

pabaigoje 67 globos centrai koordinavo 5 680 atvejų.

10.7.6.1. Tarnybos atestuotų asmenų kvalifikacijos tobulinimas ir atestacija

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. iki 2019 m. Tarnybos atestuotų asmenų, vykdančių veiklą ir

teikiančių paslaugas pagal GIMK programą skaičius sumažėjo 48 asmenimis (26 proc.).

25 pav. Tarnybos atestuotų asmenų, teikusių paslaugas ir naujai bei pakartotinai atestuotų

2017–2019 m., skaičius.

2017–2019 m. asmenų, siekiančių įgyti teisę vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis)

ir įvaikinti vaiką patikrinimą atestacijos komisijos (toliau – Atestacijos komisija) sprendimu 82

asmenys atestuoti pirmą kartą 1 metams ir suteikta teisė vykdyti asmenų, siekiančių įgyti teisę

185

38

147

2

155

131

2

137

43

8 3

Tarnybos atestuotų asmenų,teikusių paslaugas skaičius

metų pabaigoje

Atestacija pirmą kartą Pakartotinė atestacija Atnaujinta atestacija

2017 m. 2018 m. 2019 m.


73

vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpinti) ar įvaikinti vaiką patikrinimą, iš jų: 2017 m. 38

asmenys (46 proc.), 2018 m. 1 asmuo (2 proc.), 2019 m. 43 asmenys (52 proc.).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2017–2019 m. savo veiklą savanoriškai susistabdė 74 Tarnybos

atestuoti asmenys, iš jų 7 asmenys (9 proc.) savo atestaciją atnaujino ir toliau vykdo Tarnybos

atestuoto asmens veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. 3 Tarnybos atestuotiems asmenims

atnaujinta teisė vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpinti) ar įvaikinti vaiką patikrinimą.

Tarnyba, įgyvendindama Vaiko gerovės veiksmų 2019–2021 m. plano 3.1. priemonę kasmet

organizuoja kvalifikacijos tobulinimo mokymus skirtus vaiko gerovės srityje dirbantiems

specialistams, tame tarpe ir Tarnybos atestuotiems asmenims. 2019 m. kvalifikaciją tobulino 324

Tarnybos atestuoti asmenys ir Globos centrų specialistai. Didelio specialistų susidomėjimo sulaukė

Tarnybos organizuoti mokymai apie seksualinės prievartos prieš vaikus, įskaitant vaikus su negalia,

atpažinimą, atvejų nustatymą ir pagalbos organizavimą bei 2019 m. gruodžio 18 ir 19 d. organizuota

konferencija „Globojamas vaikas šeimoje: globos centro iššūkiai ir galimybės“. Konferencijos tikslas

– aptarti globos centrų veiklos aktualijas, dalintis gerąja patirtimi bei naujovėmis vaiko globos

(rūpybos) ir įvaikinimo srityje, siekiant užtikrinti vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo kokybę.

Asmenims, siekiantiems vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) ir įvaikinti vaiką patikrinimą.

2019 m. organizuoti mokymai pagal GIMK programą, skirti asmenims, siekiantiems įgyti teisę

vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) ir įvaikinti vaiką patikrinimą, šiuose mokymuose

dalyvavo 46 dalyviai.

6.2. Išvados dėl asmens (šeimos) pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui,

budinčio globotojo, šeimynos steigėjo, dalyvio veiklai pagal GIMK programą

Atsižvelgiant į Tarnybos renkamą statistinę informaciją apie teikiamas paslaugas globėjams

(rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams, steigėjams 2017–2019 m.

Tarnybos atestuoti asmenys parengė 2 017 teigiamų išvadų šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti),

įvaikinti vaiką, tapti budinčiu globotoju, šeimynos dalyviu / steigėju.


74

26 pav. 2017–2019 m. parengtų teigiamų ir neigiamų išvadų pagal GIMK programą skaičius.

Atkreiptinas dėmesys, kad parengtų išvadų skaičius šeimoms yra proporcingas ir ataskaitiniu

laikotarpiu išliko tolygus.

27 pav. 2018 –2019 m. parengtų teigiamų išvadų pagal GIMK programą skaičius.

Atsižvelgiant į pirmiau lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad ir 2018 m. ir 2019 m.

didžiausias teigiamų išvadų skaičius buvo parengtas šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti) vaiką, o

parengtų teigiamų išvadų skaičius asmenims, siekiantiems tapti budinčiais globotojais, lyginant 2018

m. – 2019 m. išsaugo 10 išvadų (12 proc.).


75

341

282

165131

252

189

72 82

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2018 m. 2019 m.Norintiems globoti (rupinti) vaika

28 pav. 2017 –2019 m. parengtų neigiamų išvadų pagal GIMK programą skaičius.

2017–2019 m. Tarnybos atestuoti asmenys parengė 128 neigiamas išvadas šeimoms,

norinčioms globoti (rūpinti), įvaikinti vaiką, tapti budinčiu globotoju, šeimynos dalyviu / steigėju.

Atkreiptinas dėmesys, kad parengtų neigiamų išvadų skaičius šeimoms 2018 m. ir 2019 m. išlieka

proporcingas, lyginant 2017 m. ir 2019 m. matyti, kad 2019 m. neigiamų išvadų buvo parengta 26

proc. mažiau nei 2017 m.

Vertinant 2017–2019 m. duomenis pastebima tendencija, kad neigiamų išvadų dėl

pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojų ar šeimynos veiklai skaičius yra

mažėjantis.

6.3. Mokymų grupės pagal GIMK programą

Vadovaujantis Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo

ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto 2018 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-28 „Dėl globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo

vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau –

Tvarkos aprašas) 6.3. p. globos centrai vykdo budinčių globotojų, globėjų, nesusijusių giminystės

ryšiais, globėjų giminaičių, įtėvių, šeimynų dalyvių pasirengimo globoti (rūpinti), prižiūrėti vaikus,

įvaikinti bei bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų pasirengimo dirbti šiose įstaigose

mokymus pagal GIMK programą. Mokymus pagal GIMK programą sudaro: Pagrindiniai mokymai,

skirti ketinantiems globoti, įvaikinti, tapti budinčiu globotoju, bendruomeninių vaikų globos namų

darbuotojams (toliau – BVGN darbuotojai), šeimynų darbuotojams, Specializuoti mokymai, skirti

asmenims, ketinantiems tapti budinčiais globotojais, šeimynų, BVGN darbuotojams, Tęstiniai

mokymai, skirti globėjams, įtėviams, budintiems globotojams, BVGN darbuotojams, šeimynų

darbuotojams, ir Artimųjų giminaičių programa, skirta vaiko artimiesiems giminaičiams (pagal LR


76

CK), ketinantiems tapti vaiko nuolatiniais globėjais. 2019 m. globos centrai organizavo 270 mokymų

grupių pagal GIMK programos dalis.

29 pav. Mokymų grupių pagal GIMK programą skaičius 2019 m.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. iš 67 globos centrų mokymus pagal GIMK

programos Tęstinę dalį bent 1 kartą vykdė tik 27 globos centrai ( 40 proc.), daugiau kaip pusė globos

centrų 2019 m. minėtų mokymų nevykdė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Asmenų, norinčių tapti

vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, budinčiu globotoju ar įvaikinti vaiką, rengimo,

vertinimo, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo rekomendacijomis, patvirtintomis Tarnybos

direktoriaus 2019 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. BV-289 „Dėl globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos,

rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugų teikimo rekomendacijų pakeitimo“

(toliau – Rekomendacijos), 10 p. mokymai pagal GIMK programos Tęstinę dalį organizuojami ne

rečiau nei 2 kartus per metus.


77

6.4. Globos centruose teiktos paslaugos

29 lentelė. Globos centrų suteiktos paslaugos ir pagalba globojamam (rūpinamam),

įvaikintam vaikui teiktos paslaugos ir pagalba 2019 m.

*kitos suteiktos paslaugos ir pagalba apima švietimo, sveikatos priežiūros ir kitas pirmiau nenurodytas

paslaugas ir teikiamą pagalbą vaikui.

Atsižvelgiant į Globos centrų informacinėje mainų sistemoje pateiktus duomenis nustatyta,

kad 2019 m. Globos centruose globos koordinatoriai 1 6962 kartus teikė paslaugas globojamiems

(rūpinamiems), įvaikintiems vaikams, iš jų: 3 850 kartų (23 proc.) budinčio globotojo šeimoje

prižiūrimiems vaikams, 5 190 kartų (31 proc.) globėjo (rūpintojo) artimojo giminaičio šeimos

globojamiems (rūpinamiems) vaikams, 179 kartus (1 proc.) įvaikintiems vaikams. Per ataskaitinį

laikotarpį 202 kartus (1 proc.) globos koordinatoriai paslaugas teikė globėjų (rūpintojų), budinčių

globotojų, įtėvių šeimose gyvenantiems biologiniams vaikams.

Atkreiptinas dėmesys, kad net 8 665 kartus globos centras paslaugas teikė institucijoje

globojamiems (rūpinamiems) vaikams.

Paslaugos / Pagalba globojamam

(rūpinamam), įvaikintam vaikui

Budinčio globotojo

šeimoje prižiūrimas

vaikas

Globėjo

(rūpintojo)

šeimoje

globojamas

(rūpinamas)

vaikas

Globėjo

(rūpintojo)

artimojo

giminaičio

šeimoje

globojamas

(rūpinams)

vaikas

Įvaikintas vaikas

Šeimynoje

globojamas

(rūpinamas)

vaikas

Globos

institucijoje

globojamas

(rūpinamas)

vaikas

Įtėvių arba globėjų

(rūpintojų), arba

budinčių globotojų

šeimoje

gyvenantiems

biologiniams

vaikams

Paslaugų suteikimo kartai/gavėjai kartai kartai kartai kartai kartai kartai kartai IŠ VISO

Individualus pagalbos vaikui planas 611 648 742 58 158 109 56 2382

Globos koordinatoriaus paslaugos 3850 5132 5190 179 856 1553 202 16962

Socialinio darbuotojo pagalba 1141 2435 2135 235 235 2369 161 8711

Psichologo konsultacija 1167 2357 1780 377 419 3744 393 10237Tarnybos atestuoto asmens (GIMK) konsultacija 421 985 819 129 193 462 105 3114

Psichiatro konsultacija 3 2 13 0 0 1 2 21

Psichoterapeuto konsultacija 0 5 0 1 5 0 0 11

Teisininko konsultacija 3 1 0 0 0 0 0 4

Kitos suteiktos paslaugos ir pagalba 906 702 913 160 104 656 118 3559

Institucijoje globojamam (rūpinamam) vaikui

rastų ir Tarnybos teritoriniam skyriui pateiktų

galimų globėjų skaičius229

IŠ VISO 8102 12267 11592 1139 1970 8894 1037


78

30 lentelė. Globos centrų suteiktos paslaugos ir pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems

globotojams ir įtėviams 2019 m.

*kitos suteiktos paslaugos ir pagalba apima švietimo, sveikatos priežiūros ir kitas pirmiau nenurodytas paslaugas

ir teikiamą pagalbą vaikui.

Atsižvelgiant į Globos centrų pateiktus duomenis nustatyta, kad 2019 m. Globos centruose

globos koordinatoriai 29 731 kartą teikė paslaugas globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams

ir įtėviams, iš jų: 7 164 kartus (24 proc.) budintiems globotojams, 10 184 kartus (34 proc.) globėjams

(rūpintojams) artimiesiems giminaičiams, 497 kartus (2 proc.) įtėviams. Pažymėtina, kad 967 kartus

(3 proc.) globos koordinatoriai paslaugas teikė šeimynų steigėjams, dalyviams.

6.5. Nevyriausybinių organizacijų, įgyvendinančių projektus, skirtus paslaugų

globėjams (rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams,

Tarnybos atestuotiems asmenims teikimui ir vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir

įvaikinimo viešinimui, vykdytų veiklų apžvalga

Įgyvendinant Vaiko gerovės 2019–2021 m. veiksmų plano įgyvendinimo priemonių plano

2.1. priemonę „Remti nevyriausybines organizacijas, teikiančias paslaugas globėjams (rūpintojams),

įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams, Tarnybos atestuotiems asmenims, globos

centrų darbuotojams, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams ir viešinančias vaiko globą

(rūpybą) šeimoje bei įvaikinimą“ 2019 m. paslaugas globėjams (rūpintojams), įtėviams, budintiems

Pagalba globėjams (rūpintojams),

budintiems globotojams ir

įtėviams

Budintis

globotojas

Globėjas

(rūpintojas)

Globėjas

(rūpintojas)

artimas

giminaitis

Norintys

globoti

(rūpintis)

/įvaikinti

vaiką

Įtėviai

Šeimynos

dalyvis/steig

ėjas

Kiti suaugę

šeimos

nariai

Paslaugų suteikimo kartai kartai kartai kartai kartai kartai kartai kartai IŠ VISO

Globos koordinatoriaus paslaugos 7164 9868 10184 497 967 1051 29731Intensyvi pagalba krizių atveju

(nurodyti atvejų skaičių) 1308 1933 1471 160 172 54 5098

Psichologo konsultacija 856 1954 1325 191 302 127 396 5151

Socialinio darbuotojo pagalba 1957 4193 4501 638 167 230 374 12060

Savitarpio pagalbos grupės 183 254 186 14 26 103 293 1600 13 2672

Atokvėpio paslaugos 121 80 2 0 0 2 2 207

Psichiatro konsultacija 2 2 1 0 0 0 2 7

Psichoterapeuto konsultacija 0 0 0 0 6 0 1 7

Teisininko konsultacija 12 5 6 1 0 0 0 24

Mediacijos paslaugos 0 5 0 0 3 3 0 11Bendradarbiavimas su biologiniais

tėvais/susitikimų skaičius 3411 2231 846 33 7 174 215 6917Vaiko aplankymo akto pildymas ir

informacijos VTAS teikimas 444 1146 1689 39 6 194 3518Budinčio globotojo, globėjo

(rūpintojo) veiklos kokybės

vertinimas 192 378 533 5 1108

Informavimas 7166 14201 12523 2267 844 958 1357 39316

Kitos suteiktos paslaugos ir pagalba 1102 1867 1766 490 159 130 112 5626

IŠ VISO: 23918 38117 35033 3673 2177 3065 293 1600 3577

Grupių

skaičius

Asmenų

skaičius

grupėje


79

globotojams, šeimynų dalyviams ir besirengiantiems jais tapti asmenims teikė 10 nevyriausybinių

organizacijų (iš kurių 4 nevyriausybinės organizacijos vykdo globos centro funkcijas),

įgyvendinančių paslaugų globėjams (rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų

dalyviams, Tarnybos atestuotiems asmenims teikimui ir vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir įvaikinimo

viešinimui skirtus projektus (toliau – Projektai).

Vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2019 m. kovo 14 d. potvarkiu Nr.

A3-41 „Dėl Projektų, skirtų nevyriausybinių organizacijų paslaugų globėjams (rūpintojams),

įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams, Tarnybos atestuotiems asmenims teikimui ir

vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir įvaikinimo viešinimui, finansavimo 2019 m.“ Tarnyba pasirašė

sutartis su 10 nevyriausybinių organizacijų dėl Projektų įgyvendinimo. 2019 m. projektams

įgyvendinti skirta 75 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų. Nevyriausybinės organizacijos

įgyvendindamos projektų veiklas organizavo tęstinę pagalbą ir konsultacijas globėjams

(rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams, organizavo mokymus

specialistams, dirbantiems su tėvų globos netekusiais vaikais, supervizijas ir teikė konsultacijas

Tarnybos atestuotiems asmenims bei organizavo vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir įvaikinimo

viešinimą, tokiu būdu skatinant vaiko globą (rūpybą) šeimoje ir įvaikinimą bei tarpinstitucinį

bendradarbiavimą savivaldybėse.

Įgyvendinant projektus organizuoti mokymai pagal GIMK programos pagrindinę dalį,

specializuotą dalį ir tęstinę dalį. Mokymuose dalyvavo 84 vaiko globėjai (rūpintojai), budintys

globotojai, šeimynų dalyviai, steigėjai, įtėviai.

Projektų vykdytojai atliko 23 globėjų (rūpintojų) ir budinčių globotojų globos kokybės

vertinimus ir parengė 18 išvadų asmenims dėl pasirengimo tapti vaiko globėju (rūpintoju), įtėviu,

budinčiu globotoju. Tarnybos atestuotų asmenų, psichologų individualiose / grupinėse konsultacijose

per 2019 m. dalyvavo 411 globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, šeimynų dalyvių.

Organizuotos tėvystės refleksijų grupės, kuriose dalyvavo 21 globėjų (įtėvių) šeima. Suorganizuota

20 savitarpio pagalbos grupių, kuriose dalyvavo 96 globėjai (rūpintojai), įtėviai, budintys globotojai

ir 43 vaikai. Per 2019 m. suorganizuota 16 seminarų / konferencijų / savaitgalinių renginių skirtų

vaiko globėjams (rūpintojams) ir įtėviams, juose dalyvavo 391 dalyvis, iš jų 113 globojamų ir

įvaikintų vaikų. Pažymėtina, kad nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios projektus,

organizavo mokymus globos centrų darbuotojams (koordinatoriams), kuriuose dalyvavo 94

darbuotojai. Tarnybos atestuotiems asmenims organizuotos 6 individualios supervizijos ir 4

intervizijos, kuriose dalyvavo 12 Tarnybos atestuotų asmenų, konsultuoti 27 Tarnybos atestuoti

asmenys ir vyko 2 seminarai skirti Tarnybos atestuotiems asmenims. Vykdytas globos (rūpybos)


80

šeimoje, įvaikinimo viešinimas ir skatinimas, projektų vykdytojai dalyvavo radijo laidose,

organizuoti susitikimai, parengti ir bendruomenėse išplatinti plakatai, lankstinukai, skrajutės,

atmintinės. Kalendoriai, išspausdinti straipsniai rajonų spaudoje, informacija viešinta, interneto

tinklalapiuose.

6.6. Globos centrų veiklos kokybės vertinimo apžvalga

Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 191 straipsnio 7 dalimi Tarnybai kartu su

Socialinių paslaugų priežiūros departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –

Departamentas) pavesta vykdyti Globos centrų veiklos kokybės priežiūrą. Siekiant užtikrinti globos

centro teikiamų paslaugų globojamiems (rūpinamiems), įvaikintiems ir budinčių globotojų

prižiūrimiems vaikams ir budintiems globotojams, socialiniams globėjams, globėjams giminaičiams,

įtėviams, šeimynų dalyviams ir asmenims, ketinantiems jais tapti, kokybės kontrolę 2018 m.

rugpjūčio 23 d. Tarnybos direktoriaus ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. BV-134/V1-426 patvirtintas Globos centrų

veiklos kokybės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal minėtą Tvarkos aprašą Tarnyba kartu su

Departamentu 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. BV-71/171 patvirtino 2019 m. vertinamų globos centrų

sąrašą (įsakymo pakeitimas 2019-08-26 įsakymu Nr. BV-258/VI-575). 2019 m. atlikti 5 planiniai

globos centrų veiklos kokybės vertinimai ir 2 neplaniniai globos centrų veiklos kokybės vertinimai.

Atkreiptinas dėmesys, kad neplaniniai globos centrų veiklos kokybės vertinimai atlikti Tarnybos ir

Departamento iniciatyva esant asmenų pateiktai informacijai apie globos centro veiklą arba gautą

informaciją iš kitų organizacijų dėl globos centro veiklos pažeidimų.

Atliekant planinius globos centrų veiklos kokybės vertinimus yra aptariamos

vykdomos globos centro veiklos ir kylančios problemos. Kiekvienam globos centrui yra teikiamos

vertinimo išvados ir rekomendacijos dėl veiklos trūkumų šalinimo. Globos centrai apie Tarnybos ir

Departamento rekomendacijų įgyvendinimą pateikia grįžtamąją informaciją. Pažymėtina, kad Globos

centrams būtina užtikrinti, kad teikiamos paslaugos tenkintų individualius vaiko ir globėjo

(rūpintojo), įtėvio, budinčio globotojo poreikius ir atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Svarbu, kad globos centrai tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdu spręstų globos (rūpybos) ir

įvaikinimo aktualijas, kartu ieškant naujų viešinimo būdų, kaip skatinti asmenis tapti vaiko globėjais

(rūpintojais), budinčiais globotojais ar įtėviais.


81

6.7. Išvados

1. Nuo 2017 m. iki 2019 m. Tarnybos atestuotų asmenų, vykdančių veiklą ir teikiančių

paslaugas pagal GIMK programą skaičius sumažėjo 48 asmenimis (26 proc.). 2019 m. Tarnybos

organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, skirtuose vaiko gerovės srityje dirbantiems

specialistams, kvalifikaciją tobulino 324 Tarnybos atestuoti asmenys ir Globos centrų specialistai.

2. 2017–2019 m. Tarnybos atestuoti asmenys parengė 2 017 teigiamų ir 128 neigiamas išvadas

šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti), įvaikinti vaiką, tapti budinčiu globotoju, šeimynos dalyviu /

steigėju. Lyginant 2017 m. ir 2019 m. matyti, kad 2019 m. neigiamų išvadų buvo parengta 26 proc.

mažiau nei 2017 m.

3. 2019 m. globos centrai organizavo 270 mokymų grupių pagal GIMK programos dalis. 2019

m. iš 67 globos centrų mokymus pagal GIMK programos Tęstinę dalį bent 1 kartą vykdė tik 27 globos

centrai ( 40 proc.), daugiau kaip pusė globos centrų 2019 m. minėtų mokymų nevykdė.

4. Atsižvelgiant į Globos centrų informacinėje mainų sistemoje pateiktus duomenis nustatyta,

kad 2019 m. Globos centruose globos koordinatoriai 16 962 kartus teikė paslaugas globojamiems

(rūpinamiems), įvaikintiems vaikams, o 29 731 kartą globos koordinatorių paslaugos teiktos

globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams ir įtėviams.

5. 2019 m. 10 nevyriausybinių organizacijų, teikusių paslaugas globėjams (rūpintojams),

įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams ir besirengiantiems jais tapti asmenims,

įgyvendindamos projektų veiklas organizavo mokymus pagal GIMK programą, teikė tęstinę pagalbą

ir konsultacijas globėjams (rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams,

konsultacijos teiktos Tarnybos atestuotiems asmenims bei organizuotas vaiko globos (rūpybos)

šeimoje ir įvaikinimo viešinimas, tokiu būdu skatinant vaiko globą (rūpybą) šeimoje ir įvaikinimą bei

tarpinstitucinį bendradarbiavimą savivaldybėse.

6. 2019 m. Tarnyba kartu su Departamentu atliko 5 planinius ir 2 neplaninius globos centrų

veiklos kokybės vertinimus.


82

7. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMAS

7.1. Galimų įvaikinti vaikų apskaita

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi vaikai, augantys vaikų globos institucijose, yra galimi

įvaikinti, taip pat ir ne visų vaikų, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, vadovaujantis

teisės aktų nustatyta tvarka, geriausius interesus atitinka įvaikinimas.

Vaikai galimi įvaikinti ir įrašytini į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, vadovaujantis Asmenų,

norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo,

patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1422 (Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1135 redakcija) II skyriaus 4 punkte

išvardintiems pagrindams.

Ne visada de jure galimas įvaikinti vaikas siūlomas įvaikinti. Tai priklauso nuo vaiko ryšių

su biologine šeima (seneliais, broliais, seserimis ar kitais giminaičiais), jo amžiaus ir paties vaiko,

galinčio išreikšti savo nuomonę dėl įvaikinimo, sprendimo. Todėl dažnai nors ir yra teisinis pagrindas

įrašyti vaiką į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlyti jį įvaikinti konkrečiai šeimai nėra galimybės

pagal VTAS ir vaiko atstovo pagal įstatymą (vaikų globos institucijos) pateiktą informaciją Tarnybai,

nes tai neatitiktų geriausių jo interesų.

1. Vertinant ataskaitinio laikotarpio duomenis, kiek vaikų globos įstaigose yra globojamų

(rūpinamų) vaikų ir kiek iš jų įrašyta į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, matyti, jog 58 proc.

(palyginimui, 2018 m. – 51 proc.) vaikų, augančių globos įstaigose, turi galimo įvaikinti vaiko

statusą ir yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. 31 lentelėje pateikiamas globos institucijose

globojamų (rūpinamų) vaikų, į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašytų ir siūlomų Lietuvos

Respublikos ir užsienio piliečių šeimoms įvaikinti vaikų santykis, bei per metus įrašomų galimų

įvaikinti vaikų skaičius. Per 2019 m. į Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta

yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė

gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą įrašytos 25 šeimos, t. y. 43 procentais šeimų

mažiau nei 2018 m. Italijos piliečių sutuoktiniai sudarė 56 proc. šių šeimų.

2. 89 proc. šeimų per 2019 metus į Sąrašą įrašytų užsienio valstybės piliečių, nusprendė

įsivaikinti, nes negalėjo susilaukti biologinių vaikų. 74 proc. Sąraše esančių šeimų pageidavo įvaikinti

vieną vaiką, 12 proc. šeimų išreiškė norą įvaikinti trijų galimų įvaikinti vaikų brolių / seserų grupę.

3. 2019 m. gauta 40 šeimų (asmenų) prašymų padėti surasti įvaikintų vaikų giminaičius ar

asmenims suteikti informacijos apie jų artimųjų įvaikinimą.


83

31 lentelė. Globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų, į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą

įrašytų ir galimų (siūlomų) įvaikinti vaikų Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečių šeimoms, santykis,

per metus įrašytų galimų įvaikinti vaikų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d.–2019 m. gruodžio 31 d.

duomenimis.

Ataskaitinių metų pabaigos duomenimis, globos įstaigose globojami (rūpinami) 0,4 proc.

(palyginimui, 2018 m. – 0,5 proc.), o Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje įrašyti 0,2 proc., kaip ir 2018

m., vaikų nuo bendro vaikų skaičiaus, augančių Lietuvoje.

Kaip ir praėjusiais metais, net 84 proc. (2018 m. – 79 proc.) Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje

esančių vaikų sudarė mokyklinio amžiaus vaikai nuo 10 iki 17 m., iš kurių 30 proc. (2018 m. – 28

proc., 2017 m. – 36 proc.) nesutinka būti įvaikinti dėl artimų ryšių su artimaisiais bei giminaičiais.

Vaikų, globojamų (rūpinamų)

institucijoje, skaičius

Į Galimų

įvaikinti vaikų

apskaitą,

įrašytų vaikų

skaičius ir

procentinė

išraiška (%)

nuo bendro

galimų įvaikinti

vaikų skaičiaus

Per

metus į

Galimų

įvaikinti

vaikų

apskaitą

įrašyti

vaikai

Siūlomi įvaikinti vaikai metų pab.

Va

ikų

glo

bo

jam

ų (

rūp

ina

mų

)

inst

itu

cijo

je a

mži

us

Met

ai

Iš v

iso

:

La

ikin

oji

glo

ba

Nu

ola

tin

ė g

lob

a

Siū

lom

i L

R p

ilie

čia

ms

Sp

ren

dži

am

as

tarp

tau

tin

io

įva

ikin

imo k

lau

sim

as

Siū

lom

i u

žsie

nio

pil

ieči

ų š

eim

om

s

pa

ga

l są

rašą

Siū

lom

i įv

aik

inti

va

ika

i,

ati

tin

ka

nty

s sp

ecia

liu

osi

us

kri

terij

us

Iš v

iso

:

0–3 m.

2019 m. 55 22 33 30 (3 %) 52 2 1 0 14 17

2018 m. 146 74 42 75 (6 %) 100 22 2 2 15 41

2017 m. 275 181 94 92 (6 %) 123 21 2 1 26 50

4–6 m.

2019 m. 111 30 81 61 (5 %) 28 8 1 0 31 40

2018 m. 193 76 117 76 (6 %) 37 24 0 0 32 56

2017 m. 241 128 113 81 (6%) 42 20 5 2 38 65

7–9 m.

2019 m. 210 43 167 95 (8 %) 31 13 8 0 41 62

2018 m. 279 105 174 108 (9 %) 30 26 6 1 49 82

2017 m. 339 133 206 146 (10 %) 46 29 13 1 65 108

10–17

m.

2019 m. 1 577 200 1 377 939 (84 %) 158 69 11 0 178 258

2018 m. 1 804 315 1 489 984 (79 %) 82 57 35 1 280 373

2017 m. 2 017 383 1 634 1 118 (78 %) 125 76 50 0 263 389

Iš viso:

2019 m. 1 953 295 1 658 1 125 269 92 21 0 264 377

2018 m. 2 419 570 1 849 1 243 249 129 43 4 376 552

2017 m. 2 872 825 2 047 1 437 336 146 70 4 392 612


84

Kaip ir ankstesniais metais, didesnę dalį, t. y. 61 proc. (684) sudarė berniukai (2018 m. – 742), o 39

proc. (441) – mergaitės (2018 m. – 499).

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. ženkliai mažėja vaikų iki 3 m. amžiaus, globojamų institucijose,

skaičius, kas proporcingai turi įtakos ir galimų įvaikinti vaikų skaičiaus mažėjimui minėtose amžiaus

grupėse.

2019 m. į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyti 269 vaikai (2018 m. – 249 vaikai), iš jų 34

proc. (91) sudarė mergaitės (2018 m. – 44 proc.), iš kurių 21 mergaitė iki 3 m. amžiaus, ir 66 proc.

(173) berniukai (2018 m. – 56 proc.), iš kurių 31 berniukas iki 3 m. amžiaus.

Ataskaitiniais metais į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyta 7 proc. (20 vaikų) daugiau vaikų

nei 2018 m., ir 25 proc. (67 vaikais) mažiau nei 2017 m. Kaip matyti iš 31 lentelės, vaikų iki 3 m.

amžiaus, per 2019 m. įrašytų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, buvo net 48 proc. mažiau nei 2018 m.

ir 58 proc. mažiau nei 2017 m. Tokiam ženkliam vaikų skaičiaus iki 3 m. amžiaus mažėjimui, įtakos

turėjo tai, jog ataskaitiniais metais net 62 proc. lyginant su 2018 m. sumažėjo (ir kasmet nuosekliai

mažėjantis) institucijose globojamų vaikų iki 3 m. amžiaus skaičius, taip pat, su vaiko biologine šeima

intensyviai dirbama, tėvai nukreipiami į tėvystės įgūdžių ugdymo, stiprinimo ir palaikymo mokymus

(kursus), taip pat pasitelkiami ir artimieji, giminaičiai, kurie šeimos krizės metu jai padeda, laikinai

globodami (rūpindami) nepilnamečius vaikus, kad pastarieji nebūtų apgyvendinti globos

institucijose. Taip pat įtakos turi ir nuoseklus mažėjantis bendras gimstamumas ir (arba) mažėjantis

bendras vaikų skaičius Lietuvoje, bet ir paimamų vaikų iš šeimos skaičius, mažėjantis globojamų

vaikų institucijose skaičius, didėjantis grąžinamų vaikų į šeimas skaičius, didėjantis vaikų, kuriuos

paima globoti (rūpintis) artimieji giminaičiai ir asmenys susiję emociniais ryšiais skaičius, bei, kaip

minėta pirmiau, didėjanti socialinių paslaugų, pagalbos biologinei šeimai, įtėviams, globėjams

(rūpintojams) prieinamumas ir jų kokybė.

Apibendrinant 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis, Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje matyti,

kad 34 proc. vaikų iš šioje apskaitoje buvusių 1 125 vaikų buvo siūlomi įvaikinti LR piliečiams ar

užsienio piliečių šeimoms (detaliau skaityti 1.1.4. LR piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams

siūlomi įvaikinti vaikai).


85

7.1.1. Galimų įvaikinti vaikų sveikata

Į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą daugiausia įrašoma vaikų, turinčių įvairių sveikatos ir raidos

sutrikimų (specifinis mišrus raidos sutrikimas, raumenų tonuso sutrikimas, trumparegystė,

neišnešiotumas, toliaregystė, prieširdžių pertvaros defektas, kiti emocijų sutrikimai vaikystėje,

mokymosi sunkumai, širdies ūžesiai, specifinis tarimo ir kalbos raidos sutrikimas, skoliozė ir kt.),

kurie gali būti kompensuojami, pagydomi ar kontroliuojami, teikiant medicinines, pedagogines,

psichologines paslaugas, skiriant medikamentus ar tiesiog specialistų konsultacijas bei vykdant

stebėseną.

30 pav. 2019-12-31, 2018-12-31 ir 2017-12-31 vaikai įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą,

kuriems nustatytas neįgalumas.

Per ataskaitinius metus iš 249 vaikų įrašytų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą 14 proc. (34)

sudarė nepilnamečiai (4 vaikais daugiau nei 2018 m., ir 1 vaiku daugiau nei 2017 m.), kuriems

nustatytas neįgalumas.

Iš jų 4 vaikai buvo iki 3 m. amžiaus, t. y. 4 vaikais mažiau nei 2018 m. 2 vaikais mažiau nei

2017 m. Vaikams nustatytų neįgalumo lygių priežastys: 15 vaikų (2018 m. – 7, 2017 m. – 16) – dėl

įvairaus lygio protinio atsilikimo, 12 (2018 m. – 19, 2017 m. – 15) – dėl specifinio mišraus raidos

sutrikimo, 0 (2018 m. – 1, 2017 m. – 0) – dėl regos sutrikimų, 4 (2018 m. – 2, 2017 m. – 1) – dėl

cerebrinio paralyžiaus, 0 (2018 m. – 1, 2017 m. – 0) – dėl abipusio prikurtimo, 1 – dėl nanizmo, 2 –

dėl encefalopatijos.

2019 m. į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyti 33 (2018 m. – 24, 2017 m. – 13) vaikai su

sveikatos sutrikimais, kurie galimai vis dar kelia didelį nerimą ir baimę, dėl šių vaikų integracijos

visuomenėje, ugdymo įstaigose ir pan.

10

17

7

34

4

26

0

30

6

18

9

33

0

10

20

30

40

lengvas neįgalumo lygis vidutinis neįgalumo lygis sunkus neįgalumo lygis Iš viso

Vaikų skaičius, kuriems nustatytas neįgalumo lygis 2017–2019 m.

2019 m. 2018 m. 2017m


86

62 nepilnamečių, per 2019 m. įrašytų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, medicininiuose

pažymėjimuose nurodyta, kad jie yra sveiki. 2018 m. tokių vaikų buvo 67, o 2017 m. – 87. Iš minėtų

62 galimų įvaikinti vaikų 18 vaikų, 29 proc. (2018 m. – 31) buvo iki 3 m. amžiaus.

7.1.2. Į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašytos brolių ir (arba) seserų

grupės

Lyginant su 2018 metais, Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje 2019 m. išaugo vaikų įrašomų

kartu su vyresniais broliais ir (arba) seserimis, kurių dėl artimų tarpusavio santykių, emocinių ryšių

negalima išskirti, skaičius. Ataskaitiniais metais į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyta 48 (2018 m.

– 16, 2017 m. – 68) brolių ir (arba) seserų grupės. Šių grupių vaikai sudarė 48 proc. (2018 m. – 45

proc., 2017 m. – 53 proc.) visų įrašytų vaikų per 2019 m. Per ataskaitinius metus įrašytų vaikų į

Galimų įvaikinti vaikų apskaitą 52 proc. (2018 m. – 55 proc., 2017 m. – 47 proc.) įrašyti po vieną.

Ataskaitiniais metais į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyti 33 vaikai kartu su broliu arba seserimi

(2018 m. – 11), 7 vaikai kartu su 2 broliais ir (arba) seserimis (2018 m. – 4), 4 vaikai kartu su 3

broliais ir (arba) seserimis, 1 vaikas kartu su 4 broliais ir (arba) seserimis, 2 vaikai kartu su 5 broliais

ir (arba) seserimis, ir 1 vaikas kartu su 7 broliais ir (arba) seserimis.

7.1.3. Užsienio valstybių piliečių šeimoms, siūlomi įvaikinti vaikai,

atitinkantys specialiuosius kriterijus

Ataskaitinių metų pabaigoje daugiausiai buvo siūlyta įvaikinti vaikų, atitinkančių

specialiuosius kriterijus, kurių amžius buvo nuo 10 iki 17 m. amžiaus. 2019 m. net 32 proc. lyginant

su 2018 m., sumažėjo galimų įvaikinti vaikų, atitinkančių specialiuosius kriterijus, skaičius.

Daugiausia jų sumažėjo, kaip matyti 50 pav., 10–17 m. amžiaus grupėje, nes dauguma vaikų atsisakė

galimybės būti įvaikinti užsienio piliečių šeimoje dėl nenoro keisti savo gyvenamąją vietą, nes savo

ateitį planuoja Lietuvoje, taip pat palaikomų artimų ryšių su biologine šeima, artimaisiais giminaičiais

ar kt.


87

31 pav. 2019-12-31, 2018-12-31 ir 2017-12-31 siūlomų įvaikinti vaikų, atitinkančių

specialiuosius kriterijus, skaičiaus pasiskirstymas pagal amžiaus grupes).

7.1.4. LR piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams siūlomi įvaikinti vaikai

Tarnyba organizuoja galimų įvaikinti vaikų ikiteisminę įvaikinimo procedūrą, tik gavusi

VTAS, kurio žinioje yra galimi įvaikinti vaikai, ir vaikų globėjų (rūpintojų) informaciją dėl

konkretaus vaiko įvaikinimo procedūros vykdymo ir vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka.

Paminėtina, kad prioritetas yra teikiamas be tėvų globos likusių vaikų globai (rūpybai) ir

įvaikinimui Lietuvos Respublikoje, todėl net ir esant teigiamam sprendimui dėl vaikų tarptautinio

įvaikinimo bet kuriuo metu Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiai, nuolatos gyvenantys Lietuvoje

ir (arba) vaikų artimieji giminaičiai, ar kiti asmenys gali teikti prašymus dėl vaikų globos (rūpybos)

ar įvaikinimo jų šeimoje, tokiu atveju, vaikų ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra stabdoma

iki kol bus išspręstas klausimas dėl globos (rūpybos) ar įvaikinimo Lietuvos Respublikoje.

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, LR piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams siūlyti

įvaikinti 377 vaikai, 2018 m. gruodžio 31 d. duomenis – 552, 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis –

612.

Iš 1 125 galimų įvaikinti vaikų, esančių apskaitoje 722 vaikų (64 proc.) atžvilgiu įvaikinimo

procedūra nevykdoma dėl toliau išvardintų priežasčių:

– 379 (52 proc.) vaikai nesutinka būti įvaikinti;

– 228 (32 proc.) vaikams įvaikinimo procedūra nutraukta dėl vaikų artimų santykių su

biologine šeima, giminaičiais ar kitais asmenimis;


88

– 67 (9 proc.) vaikams įvaikinimo procedūra pagal specialiųjų poreikių programą

nebevykdoma dėl vaikų amžiaus ir (arba) sunkios jų sveikatos būklės (atsižvelgta į VTAS ir (arba)

VGN pateiktas nuomones);

– 34 (5 proc.) vaikų atžvilgiu sprendžiamas klausimas dėl nuolatinės globos (rūpybos)

nustatymo fizinių asmenų šeimoje;

– 14 (2 proc.) vaikų įvaikinimo procedūra nevykdoma, siekiant išsiaiškinti jų giminaičių

bei kitų asmenų ketinimus ir galimybes pasirūpinti vaikais, iš jų 6 vaikų biologiniai tėvai kreipėsi į

teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Aptariamų 722 vaikų atžvilgiu įvaikinimo procedūros nevykdymas, nereiškia, kad vaikai

nebuvo siūlomi įvaikinti. VTAS kiekvieną mėnesį supažindina savo savivaldybėje gyvenančius

pageidaujančius įvaikinti asmenis su informacija apie vaikus įrašytus į Galimų įvaikinti vaikų

apskaitą ir vadovaujantis CK 3.266 straipsniu, bendradarbiaujama su savivaldybės administracija bei

globos centrais, siekiant nepilnamečiams rasti globėjų (rūpintojų) šeimą Lietuvos Respublikoje.

7.1.5. Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos posėdžiai

Ataskaitiniais metais kaip ir 2018 m. bei 2017 m. įvyko 4 Tarpinstitucinės įvaikinimo

komisijos (toliau – TĮK) posėdžiai, kurių metu svarstyti vaikų tarptautinio įvaikinimo klausimai. TĮK

posėdžių metu priimti sprendimai dėl vaikų tarptautinio įvaikinimo pateikti toliau pateiktoje 32

lentelėje.

32 lentelė. 2017–2019 m. TĮK posėdžių metu priimti sprendimai dėl vaikų tarptautinio

įvaikinimo.

TĮK

posėdžių

metu

svarstytų

vaikų dėl

tarptautinio

įvaikinimo

skaičius

Vaikų

skaičius, dėl

kurių, TĮK

rekomendavo

atidėti

svarstyti

klausimą dėl

tarptautinio

įvaikinimo

arba nesiūlyti

įvaikinti

užsienio

piliečių

šeimoms

Vaikų

skaičius,

kuriuos TĮK

rekomendavo

siūlyti

įvaikinti

užsienio

piliečių

šeimoms

Vaikų skaičius, kuriuos TĮK

rekomendavo siūlyti įvaikinti

užsienio piliečių šeimoms,

įrašytoms į Norinčių įvaikinti

asmenų, kurių nuolatinė

gyvenamoji vieta yra užsienio

valstybėje, užsienio valstybės

piliečių ir asmenų be

pilietybės, kurių nuolatinė

gyvenamoji vieta yra Lietuvos

Respublikoje sąrašą

Vaikų siūlomų

įvaikinti pagal

vaikų, turinčių

specialiuosius

kriterijus,

skaičius

Vaikų

skaičius, kurie

siūlomi

įvaikinti

užsienio

piliečių

šeimoms,

ankstesniais

metais

įvaikinusioms

jų brolį ir

(arba) seserį

2019 m. 75 3 72 5 63 4

2018 m. 109 5 104 5 95 4

2017 m. 102 6 99 4 89 6


89

Iš 72 vaikų, dėl kurių tarptautinio įvaikinimo buvo pritarta, 17 (2018 m. – 17, 2017 m.

– 30) vaikų turėjo sunkius sveikatos sutrikimus: 9 vaikams diagnozuotas Vaisiaus alkoholinis

sindromas (2018 m. – 2, 2017 m. – 11), 1 – Dauno sindromas (2017 m. – 1, 2016 m. – 5), 8 – įvairaus

lygio protinis atsilikimas (2018 m. – 9, 2017 m. – 9), 4 – cerebrinis paralyžius (2018 m. – 1), 2 – ŽIV

arba ŽIV sukelta liga, sukėlusi kitas patikslintas būkles. Likę vaikai taip pat turėjo įvairių sveikatos

ir (arba) raidos sutrikimų, kuriuos gydant ar kontroliuojant reikalingos medicininės, pedagoginės,

psichologinės ar socialinės paslaugos. Svarbu pastebėti, jog net 43 vaikai (2018 m. – 62, 2017 m. –

56) buvo vyresni kaip 7 metų amžiaus.

7.2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos

Respublikoje, apskaita

Per ataskaitinius metus į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė

gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – LR piliečių sąrašas) įrašyta 13 proc.

mažiau šeimų (asmenų) nei 2018 m. ir 9 proc. mažiau nei 2017 m. Pastebėtina, jog didžiąją dalį, t. y.

46 proc. ataskaitiniais metais įrašytų šeimų sudarė šeimos, kurios gyvena Vilniaus m. savivaldybėje

(2018 m. – 41 proc., 2017 m. – 34 proc.). Nuo 2018-11-23 į LR piliečių sąrašą, įrašomi ir sutuoktiniai,

kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienio valstybės pilietis, kurių nuolatinė

gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

32 pav. 2017–2019 m. įrašytų į LR piliečių sąrašą šeimų skaičius per metus ir metų pabaigoje.

113

118

115

3

104

100

4

138

153

150

3

165

160

5

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180

Iš viso LR piliečių sąraše, esančių šeimų

(asmenų) skaičius


(asmenų) skaičius

Lietuvos Respublikos piliečių šeimų

(asmenų) skaičius

Šeimų, iš kurių vienas sutuoktinių buvo

užsienio valstybės pilietis, skaičius


(asmenų) skaičius

Lietuvos Respublikos piliečių šeimų

(asmenų) skaičius

Šeimų, iš kurių vienas sutuoktinių buvo

užsienio valstybės pilietis, skaičius

2017

m.

2018 m

.2019 m

.

Nurodytų metų pabaigoje Per nurodytus metus


90

Tarnyba, vadovaujasi Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir Galimų įvaikinti vaikų apskaitos

Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo

10 d. nutarimu Nr. 1422 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr.

1135 redakcija) 29 punktu, ir per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą įrašyti

norinčius įvaikinti asmenis arba jų neįrašyti į LR piliečių sąrašą. Tarnyba, priimdama sprendimus dėl

būsimų įvaikintojų įrašymo į LR piliečių sąrašą, vertina Tarnybai pateiktus dokumentus bei Tarnybos

atestuotų asmenų parengtą išvadą dėl šeimos (asmens) pasirengimo įvaikinti vaiką (-us). Vertinant

minėtus dokumentus, neretai pastebima, jog tam tikri dokumentai pateikiami Tarnybai neatitinkantys

reikalavimų, arba nepateikiami visai. Taip pat neretai kyla klausimų apie išvadose dėl šeimos

(asmens) pasirengimo įvaikinti vaiką (-us) pateiktą arba trūkstamą informaciją. Tokiais atvejais

prašoma tikslinti informaciją arba pateikti trūkstamus ir reikalavimus atitinkančius dokumentus.

Šeimų (asmenų) įvaikinimo proceso eiga 2017–2019 m. pabaigoje pavaizduota toliau

pateiktame paveikslėlyje.

33 pav. LR piliečių įvaikinimo proceso eiga 2017–2019 m. pabaigoje.

Svarbu pastebėti, kad iš 127 (2018 m. – 77, 2017 m. – 68) šeimų, laukiančių pasiūlymų

įvaikinti, 57 (2018 m. – 31, 2017 m. – 29) šeima (asmuo) nebuvo nurodžiusi lūkesčio pageidaujamo

įvaikinti vaiko lyties atžvilgiu, 58 (2018 m. – 42, 2017 m. – 31) šeimos (asmenys) laukė pasiūlymo

įvaikinti mergaitę ir 12 (2018 m. – 4, 2017 m. – 8) šeimos (asmenys) – berniuką. Akcentuotina, jog

3036

4

68

138

46

28

2

77

153

2215

1

127

165

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

Šeimų skaičius,

kurios negali tęsti

įvaikinimo

procedūros

Sutiko įvaikinti /

byla dėl

įvaikinimo teisme

Pateiktas

pasiūlymas

įvaikinti

Laukia siūlymo

įvaikinti

Iš viso LR piliečių

sąraše, esančių

šeimų skaičius

metų pabaigoje

2017 m. 2018 m. 2019 m.


91

iš 127 laukiančių pasiūlymo įvaikinti šeimų (asmenų) didžioji dalis šeimų (asmenų), t. y. net 96,

(2018 m. – 59, 2017 m. – 54) šeimos (asmenys) pageidavo įvaikinti vaiką (-us) iki 3 metų amžiaus.

Iš 2019 m. pabaigoje šeimų (asmenų), laukiančių pasiūlymų įvaikinti vaiką (-us), 22 šeimoms jau

buvo pateikti pasiūlymai įvaikinti (2018 m. – 16, 2017 m. – 19), tačiau, kaip ir ankstesniais metais,

šeimos atsisakė įvaikinti pasiūlytus vaikus, turėdami abejonių / nerimo dėl vaikų galimų sveikatos ir

raidos sutrikimų ateityje, vaikų biologinių tėvų protinių gebėjimų sutrikimų bei jų gyvenimo būdo.

Tarnyba, atsižvelgdama į šeimų (asmenų) atsisakymų įvaikinti ar laikinai globoti su galimybe

įvaikinti vaikus, kitos šeimos vaikams, likusiems be tėvų globos, komisijos parinkimo metu, vertina

ir atsižvelgia į atsisakymų priežastis, tam tikrais atvejais kilus pagrįstų abejonių dėl šeimos (asmenų)

atsisakymų motyvų įvaikinti kreipiamasi į Tarnybos atestuotus asmenis dėl šeimos (asmenų) norinčių

įvaikinti vaiką lūkesčio patikslinimo, siekiant kuo sėkmingesnio šeimos vaikams parinkimo proceso.

Ataskaitiniais metais buvo atnaujintas Galimų įvaikinti globoti (rūpinti) vaikų sąrašas ir

pateiktas VTAS, kad su šiuo vaikų sąrašu būtų supažindintos įvaikintojų šeimos, esančios LR piliečių

sąraše, siekiant išnaudoti visas galimybes be tėvų globos (rūpybos) likusiems vaikams dar kartą rasti

globėjų (rūpintojų) ar įvaikintojų šeimą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, buvo stebimas intensyvus šeimų

(asmenų), pageidaujančių įvaikinti vaiką (-us) domėjimasis šiame sąraše, esančiais vaikais, nors

šeimos (asmens) lūkestis dėl vaikų skaičiaus, amžiaus, sveikatos būklės, biologinių tėvų sveikatos

būklės, socialinės kilmės ir kt. skyrėsi nuo išvadoje dėl pasirengimo įvaikinti vaiką (-us) nurodyto

lūkesčio.

Per 2019 m. ženkliai sumažėjo vaikų iki 3 metų amžiaus įrašymas į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą

skaičius, todėl atitinkamai sumažėjo ir pasiūlymų įvaikinti šeimoms skaičius, nes dauguma šeimų

pageidauja įvaikinti vaiką (-us) iki 3 metų amžiaus.

Svarbu pažymėti, kad ikiteisminės įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo to, kokį vaiką

šeima yra pasirengusi priimti į savo šeimą, t. y. nuo vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės, socialinės

kilmės, koks biologinių tėvų gyvenimo būdas, jų sveikatos sutrikimai, ypatingai psichinė sveikata, ir

protiniai gebėjimai, ar tėvai turėjo priklausomybių (dažniausiai pasitaikančios priklausomybės dėl

alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo), kokį skaičių vaikų norima įvaikinti. Manytina, jog

pasiūlymo įvaikinti gavimo laikui (laukimo trukmei) gali turėti įtakos ir didėjantis šeimų, norinčių

įvaikinti vaiką (-us), skaičius. Dauguma įvaikintojų šeimų, įrašytų į LR piliečių sąrašą per

pastaruosius trejus metus pageidauja įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus.

Ataskaitiniais metais iš LR piliečių sąrašo iš viso buvo išbraukta 91 šeima (asmuo).

Pagrindinė išbraukimo priežastis – įvaikinimas. Iš viso ataskaitiniais metais 69 (76 proc.) šeimos

(asmenys) įvaikino 74 tėvų globos netekusius vaikus. 5 šeimos (asmenys) įvaikino po 2 vienos šeimos


92

vaikus, 64 šeimos (asmenys) įvaikino po vieną vaiką. 10 (11 proc.) šeimų (asmenų) pateikė prašymą

išbraukti juos iš LR piliečių sąrašo dėl to, jog nusprendė globoti vaiką, 5 (5 proc.) šeimos – pradėjo

lauktis vaiko, arba susilaukė vaiko, 7 (8 proc.) šeimos (asmenys) buvo išbrauktos dėl kitų priežasčių.

7.3. Norintys įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos

Respublikoje ir sutuoktiniai, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o

kitas – užsienio valstybės pilietis ir kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra

Lietuvos Respublikoje

Daugiausiai į LR piliečių sąrašą 2019 m., kaip ir per pastaruosius paskutinius dvejus

metus, įrašyta sutuoktinių porų, t. y. ataskaitiniais metais įrašytos 92 sutuoktinių poros ir 12

nesusituokusių asmenų.

Lyginant pastaruosius trejus metus, pastebėtina, jog dauguma šeimų kreipiasi dėl

įvaikinimo neturėdamos savo vaikų. Iš viso per 2019 m. įrašytų šeimų (asmenų) skaičiaus

pasiskirstymas pagal vaikų, augančių šeimoje, skaičių pavaizduotas toliau pateiktoje lentelėje.

33 lentelė. 2019 m. įrašytų šeimų skaičiaus pasiskirstymas pagal vaikų skaičių šeimose.

Vaikas (-ai) Šeimų

skaičius

Iš viso per 2019 m.

įrašytų šeimų

skaičiaus

pasiskirstymas pagal

vaikų skaičių

šeimose

Šeimų (asmenų) skaičius, kurios

neturėjo vaikų 66


turėjo 1 vaiką

Biologinis 9

23 Įvaikintas 10

Globojamas 4


turėjo 2 vaikus

Biologinis 7

9 Globojamas 1

Įvaikintas /

globojamas 1


turėjo 3 vaikus

Biologinis 3

4 Biologinis /

globojamas 1


turėjo 6 vaikus

Biologinis /

globojamas 1 1


turėjo 11 vaikų

Biologinis /

globojamas 1 1

Iš viso 2019 m. įrašytų šeimų

skaičius 104


93

Vidutinis 2019 m. LR piliečių sąraše esančių moterų amžius – 38 m., o vyrų – 35 m.

Lyginant šiuos rodiklius su pastarųjų dvejų metų duomenimis pastebėtina, jog vidutinis moterų ir

vyrų amžius sumažėjo. Lyginant su 2018 m. duomenimis, pastebėtina, kad moterų bei vyrų amžiaus

vidurkis sumažėjo trejais metais, o lyginant su 2017 m. duomenimis vidutinis moterų amžius

sumažėjo vieneriais metais, o vyrų – šešeriais metais. Ataskaitiniais metais LR piliečių sąraše

jauniausiai moteriai buvo 24 m., vyriausiai – 51 m., jauniausiam vyrui – 26 m., o vyriausiam vyrui –

55 m.

7.4. Lietuvos Respublikos piliečių ir sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos

Respublikos pilietis, o kitas – užsienio valstybės pilietis ir kurių nuolatinė

gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje lūkesčiai norimam įvaikinti vaikui

Šeimų (asmenų), įrašytų į LR piliečių sąrašą per 2019 m., pasiskirstymas pagal šeimų

(asmenų) pageidavimus dėl vaikų lyties ir amžiaus (ir globotų šeimose vaikų, kuriuos globėjai

pageidavo įvaikinti) matomas toliau pateiktame paveikslėlyje.

34 pav. LR piliečių, norinčių įvaikinti, pasiskirstymas pagal jų pageidavimus dėl vaikų lyties ir

amžiaus.

Iš 73 šeimų (asmenų), pageidavusių įvaikinti vaiką (-us) iki 3 m. amžiaus, net 36 proc.

(2018 m. – 39 proc., 2017 m. – 23 proc.) jų norėjo įvaikinti vaiką (-us) iki 1 m. amžiaus. Pastebėtina,

jog nenurodžius pageidaujamo įvaikinti vaiko lyties, ar nurodžius, kad norima įvaikinti vyriškos lyties

vaiką, tikėtina, jog pasiūlymo įvaikinti galima sulaukti greičiau, nes tik maža dalis šeimų (asmenų)

pageidauja įvaikinti vyriškos lyties vaiką. Dauguma 2019 m. į LR piliečių sąrašą įrašytų šeimų

(asmenų), kaip ir ankstesniais metais, pageidavo įvaikinti 1 vaiką, o 3 šeimos (asmenys), į LR piliečių

sąrašą įrašytos ataskaitiniais metais, buvo įvertintos kaip tinkamos įvaikinti iš karto 2 vienos šeimos

2011

3 1

35

135

0 0

18

40

92 0

51

73

25

5 1

104

0

20

40

60

80

100

120

0 - 3 m. 4 - 6 m. 7 - 9 m. 10 - 17 m. Iš viso

Mergaitė Berniukas Vaiko lytis nesvarbi Iš viso


94

vaikus, 9 šeimos – 1 arba 2 vienos šeimos vaikus, tačiau iš šių 9 šeimų net 6 šeimos nurodė, jog norėtų

2 vaikų, jei tai būtų dvyniai. Per pastaruosius trejus metus, tik 2017 m. buvo viena dvynių pora, kuri

buvo siūloma įvaikinimui.

Didžioji dalis į LR piliečių sąrašą per 2017–2019 m. įrašytų šeimų (asmenų) pageidavo

įvaikinti vaiką su nežymiais ar išgydomais, kompensuojamais sveikatos ir raidos sutrikimais.

Pastebėtina, kad vis daugiau šeimų (asmenų) sutinka svarstyti galimybę įvaikinti vaiką (-us), kurių

biologiniams tėvams arba vienam iš jų nustatyti psichinės sveikatos sutrikimai ir (arba) nustatytos

protinės negalios, taip pat kurių biologiniai tėvai ar vienas iš jų turi priklausomybių ir (arba) žalingų

įpročių, kas neretai gali nulemti ir greitesnį pasiūlymo įvaikinti vaiką gavimą. Per ataskaitinius metus

šeimoms (asmenims), esančioms LR piliečių sąraše, Tarnyba pateikė 53 (2018 m. – 106, 2017 m. –

148,) pasiūlymus įvaikinti vaikus, o tai yra 50 proc. mažiau pasiūlymų įvaikinti lyginant su 2018 m.

Iš ataskaitiniais metais pateiktų pasiūlymų įvaikinti, 53 proc. (2018 m. – 55 proc., 2017 m. – 50 proc.)

sutiko įvaikinti galimus įvaikinti vaikus, laikinai globoti rastą ir (arba) paliktą vaiką „Gyvybės

langelyje“, sveikatos priežiūros įstaigoje ar kitose vietose, kol jis taps galimu įvaikinti. Dažniausios

pasiūlymo įvaikinti atsisakymo priežastys kiekvienais metais išlieka tokios pačios: vaiko sveikatos

problemos, vaiko biologinių tėvų sveikatos sutrikimai ar gyvenimo būdas ir kt.

7.4.1. Rasti ir (arba) palikti vaikai įstaigoje, kurioje įsteigtas „Gyvybės

langelis“

Lietuvoje įsteigta 10 ,,Gyvybės langelių“ – Kauno Prano Mažylio gimdymo namuose,

Kauno krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose,

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose, Šiaulių

moters ir vaiko klinikoje, Marijampolės miesto ligoninėje, Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių

namuose, VšĮ Tauragės ligoninėje ir VšĮ Jonavos ligoninėje.

Per pastaruosius trejus metus „Gyvybės langelyje“ rasta 17 naujagimių (2019 m. – 4,

2018 m. – 3, 2017 m. – 10), iš kurių 12 vyriškos lyties ir 5 moteriškos lyties. Toliau pateiktoje 34

lentelėje matomas vaikų, rastų „Gyvybės langelyje“, skaičius ir pasiskirstymas pagal vaiko radimo

vietą 2017–2019 m.


95

34 lentelė. Vaikų, rastų „Gyvybės langelyje“, skaičius ir pasiskirstymas pagal radimo vietą

2017–2019 m.

2017 m. 2018 m. 2019 m.

Kauno Prano Mažylio gimdymo namuose 3 1 1

Kauno krikščioniškuosiuose gimdymo

namuose - - -

Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių

namuose 4 1 3

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 1 - -

Algimanto Bandzos socialinių paslaugų

namuose 2 - -

Šiaulių moters ir vaiko klinikoje - 1 -

Marijampolės miesto ligoninėje - - -

Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi

kūdikių namuose - - -

VšĮ Tauragės ligoninėje - - -

VšĮ Jonavos ligoninėje - - -

Iš viso: 10 3 4

Tarnyba rasto vaiko „Gyvybės langelyje“ atveju, teikia pasiūlymą LR piliečių sąraše,

esančiai konkrečiai šeimai, kurią parenka Tarnybos sudaryta Komisija, laikinai globoti, kol vaikas

įgis galimo įvaikinti vaiko statusą, pabrėžiant, jog išlieka tikimybė, kad vaikas gali būti grąžintas į

biologinę šeimą bei išaiškinant šeimai laikinosios vaiko globos tikslą, nustatytą CK 3.253 str., vaiko

globėjo pareigas, nustatytas CK 3.271 str., pabrėžiant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalis.

2019 m. iš 4 rastų „Gyvybės langelyje“ vaikų, 3 vaikai buvo pasiūlyti LR piliečių sąraše,

esančioms šeimoms, kurios sutiko laikinai globoti, kol vaikai įgis galimo įvaikinti vaiko statusą. Dėl

1 vaiko į VTAS su prašymu susigrąžinti vaiką kreipėsi galima vaiko motina.

7.5. Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio

valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė

gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, apskaita

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji

vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė


96

gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąraše (toliau – Sąrašas) buvo 19 šeimų, t. y. 17,4 proc.

šeimų mažiau nei 2018 m. (žr. 35 pav.). Šeimų pasiskirstymas pagal valstybes laikotarpio pabaigoje

yra: 11 Italijos piliečių šeimų, 2 – JAV, 3 – Kanados, ir 3 šeimos, kurių abu sutuoktiniai yra Lietuvos

Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienio valstybėse (Norvegijos, Švedijos bei Jungtinėje

Karalystėse).

35 pav. Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje,

užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos

Respublikoje, skaičius Sąraše 2017–2019 m.

15 šeimų (60 proc. visų per 2019 m. įrašytų šeimų), kurios 2019 metais buvo įrašytos į Sąrašą buvo

išbrauktos, nes per ataskaitinį laikotarpį įvaikino joms pasiūlytą įvaikinti vaiką (-us). Per 2019 metus

į Sąrašą įrašytų 25 šeimų pasiskirstymas pagal jų gyvenamąją vietą matomas 36 pav.

22 2957

261

369

1040 46

277

373

10 30 38

175

253

0

100

200

300

400

0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-17 m. Iš viso2017…

36 pav. Per 2019 metus įrašytų į Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta

yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė

gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą šeimų skaičiaus pasiskirstymas pagal

gyvenamąją vietą.

Pastebėtina, kad viena šeima įvaikinti vaiko pasiūlymo laukė 1 mėnesį. Toks trumpas šeimos

laukimo laikas buvo nulemtas šeimos apsisprendimo įvaikinti vyresnį tėvų globos netekusį vaiką (iki

0

10

20

30

40

50

2017 m. 2018 m. 2019 m.

2723

19

45 44

25Metų pabaigoje šeimų, esančių

sąraše skaičius

Šeimų, įrašytų per metus,

skaičius


97

9 metų amžiaus). Taigi, pastebėtina, kad šeimų, įrašytų į Sąrašą ne dėl konkretaus vaiko atitinkančio

specialiuosius kriterijus, laukimo terminas tiesiogiai susijęs su šeimos lūkesčiu siekiamam įvaikinti

vaikui (-ams).

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 3 sutuoktinių poros laukė galimų įvaikinti vaikų

pasiūlymo.

37 pav. Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje,

užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos

Respublikoje, šeimų padėtis Sąraše 2019 m. gruodžio 31 d.

Siekiančių įvaikinti sutuoktinių amžiaus vidurkis pateikimas 38 paveiksle.

38 pav. 2019 m. gruodžio 31d. Sąraše esančių šeimų pasiskirstymas pagal sutuoktinių amžių,

lytį ir jų gyvenamąją vietą.

Pastebėtina, kad vyriausieji Sąraše esantys sutuoktiniai, kurių amžius 61 m., ir 65 m. 2019

m. siekė įvaikinti 17 metų amžiaus tėvų globos netekusį nepilnametį. Tai vienintelis tarptautinio

įvaikinimo praktikos Lietuvos Respublikoje atvejis, kuomet užsienio piliečiai išreiškė lūkestį


98

įvaikinti tokio amžiaus nepilnametį. Jauniausi pagal amžių Sąraše buvo Kanados piliečiai, vyras buvo

sulaukęs 29 m., o moteris – 30 m.

Dažniausiai užsienio piliečių šeimos kreipiasi dėl įvaikinimo iš Lietuvos Respublikos, nes

negali susilaukti savo biologinių vaikų. Didžioji (89,4 proc.), 2019 m. gruodžio 31 d. Sąraše esančių

šeimų dalis, t. y. 17 šeimų, neturėjo biologinių vaikų. Sąraše esančios 2 šeimos augino biologinius

vaikus.

Užsienio piliečių, siekiančių įvaikinti iš Lietuvos Respublikos, lūkesčiai siekiamam įvaikinti

vaikui (-ams) pateikiami 39 paveiksle.

0

10

20

30

40

5050 50

32

41 41

48 49

3335

40

v…

39 pav. 2019 m. gruodžio 31d. Sąraše esančių šeimų skaičius pagal jų lūkestį siekiamam

įvaikinti vaikui (-ams).

Užsienio piliečių šeimos, 2019 m., kaip ir ankstesniais metais (nuo 2012 m.), į Sąrašą yra

įrašomos tik dėl konkretaus vaiko (-ų), siūlomo pagal vaikų, atitinkančių specialiuosius kriterijus,

programą. Todėl pastarųjų šeimų lūkesčiai siekiamam įvaikinti vaikui (-ams) priklauso nuo galimų

įvaikinti vaikų skaičiaus pagal minėtą programą.

Per 2019 m. iš Sąrašo išbrauktos 29 šeimos (2017 m.– 46 šeimos, 2018 m. – 47 šeimos).

Pagrindinė išbraukimo iš Sąrašo priežastis – įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl įvaikinimo. 2019 m.

norintys įvaikinti asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo užsienio valstybėje įvaikino 26

šeimos (34 vaikus), t. y. 13 šeimų, 33 proc. (22 vaikais) mažiau nei praėjusiais metais (žr. 35 lentelę).


99

35 lentelė. 2019 m. iš Sąrašo išbrauktų šeimų pasiskirstymas pagal išbraukimo priežastis.

Išbraukimo priežastis Išbrauktų šeimų skaičius

Įvaikinta užsienio valstybės piliečiams ar sutuoktinių

poroms, kuomet vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos

Respublikos pilietis

26

Atsisakė įvaikinti vaikus, siūlomus pagal vaikų, atitinkančių

specialiuosius kriterijus, programą, dėl kurių buvo įrašyti į

Sąrašą

2

Įgaliotas šeimų atstovas pranešė, kad šeima išsibraukia iš

Sąrašo, dėl šeimyninių aplinkybių 1

7.6. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje

įvaikinti vaikai

2019 m. 69 šeimos (62 sutuoktinių poros ir 7 nesusituokę asmenys) įvaikino 74 be tėvų

globos likusius vaikus (2018 m. 90 šeimų įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus, 2017 m. 84

šeimos įvaikino 92 vaikus).

Pagrindine sumažėjusių įvaikinimo rodiklių 2019 m., lyginant su 2018 m. priežastimi

laikytinas vaikų, įrašytų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, amžius. 2019 m. iš 269 įrašytų į Galimų

įvaikinti vaikų apskaitą vaikų, tik 52 vaikai buvo iki 3 m. amžiaus, t. y. net 48 vaikais mažiau nei

2018 m. tokio amžiaus vaikų (2018 m. įrašyta 100 vaikų).

2019 m. 43 įvaikinti vaikai buvo neturintys sveikatos sutrikimų. Pažymėtina, kad į Norinčių

įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaitą įrašytos šeimos

dažniausiai pageidauja įvaikinti sveikus ar su išgydomais sveikatos sutrikimais vaikus, o į Galimų

įvaikinti vaikų apskaitą įrašomų tokius būsimųjų įtėvių lūkesčius atitinkančių vaikų skaičius

ypatingai mažėja. Iš 74 ataskaitiniais metais įvaikintų vaikų, 31 vaikas (42%) turėjo sveikatos

sutrikimų: didžiąją dalį vaikams diagnozuotų sutrikimų sudarė įvairūs raidos sutrikimai (specifinis

mišrus raidos sutrikimas, kalbos išraiškos sutrikimas, judesių raidos sutrikimas, normalios

fiziologinės raidos sutrikimas), širdies problemos (prieširdžių pertvaros defektas, širdies yda, atvira

ovalioji anga), neurologiniai susirgimai (epilepsija, smegeninės kilmės dirglumas, padidinto

neurorefleksinio dirglumo sindromas, miego sutrikimai), plaučių ligos (bronchų astma, plaučių

arterijos hipertenzija), problemos, susijusios su rega (konverguojantis lydimasis žvairumas,

toliaregystė, astigmatizmas), alerginiai susirgimai (atopinis dermatitas, alerginė bronchų astma).


100

40 pav. Įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal lytį ir sveikatos būklę 2017–2019 m.

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai įvaikintų vaikų buvo iki 3 m.

(žr. pav. Įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2017–2019 m.), nes Lietuvos

Respublikos piliečių šeimos dažniausiai pageidauja įvaikinti vaikus iki 3 metų amžiaus. Iš 2019 m.

56 įvaikintų vaikų iki 3 metų amžiaus: 23 vaikai buvo įvaikinti iki vienerių metų amžiaus, 17 – nuo

vienerių iki dvejų metų amžiaus, 10 – nuo dvejų iki trejų metų amžiaus ir 6 vaikai trejų metų amžiaus.

Svarbu pastebėti, kad 2019 m. ženkliai sumažėjus įvaikinimo atvejų Lietuvos Respublikos

piliečiams, nuolatos gyvenantiems Lietuvoje, skaičiui, įvaikintų vaikų nuo 4 iki 6 m. amžiaus

skaičius, lyginant su 2018 m., išliko beveik nepakitęs. Kaip ir praėjusiais metais, ataskaitiniu

laikotarpiu įvaikinti tik keli mokyklinio, t. y. 7–9 m. amžiaus vaikai, ir nei vienas vaikas nuo 10 metų

amžiaus nebuvo įvaikintas.


101

41 pav. Įvaikinti vaikai pagal amžiaus grupes 2017–2019 m.

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir ankstesniais metais, didžiąją dalį įvaikintų vaikų (75 %)

sudarė vaikai, kurių tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų teismo sprendimu buvo neterminuotai

apribota tėvų valdžia (56 vaikai).

36 lentelė. 2017–2019 m. be tėvų globos likę įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą.

Įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai

apribota tėvų valdžia 63 67 56

Tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų yra teismo

nutartimi patvirtinę (-ęs) sutikimą įvaikinti vaiką 22 22 13

Tėvas miręs, motinai neterminuotai apribota valdžia

Motinos valdžia neterminuotai apribota, globėjų

sutikimas įvaikinti vaiką

Motina mirusi, tėvas nežinomas 1 8

Abu tėvai nežinomi 6 4 3

Abu tėvai mirę 1

Motina mirusi, tėvui neterminuotai apribota valdžia 1

Neveiksni motina, globėjo sutikimas 1 1

Iš viso: 92 103 74


102

7.7. Įtėviai

2019 m. iš 74 įvaikintų vaikų 67 vaikus įvaikino 62 sutuoktinių poros ir 7 vaikus įvaikino 7

nesusituokę asmenys (moterys). Lyginant su ankstesniais metais, įvaikinusių nesusituokusių asmenų

skaičius liko toks pats. 2018 m. 7 nesusituokę asmenys (moterys) įvaikino 8 vaikus, 2017 m. 5

nesusituokę asmenys (moterys), įvaikino 5 vaikus.

Po du vaikus ataskaitiniu laikotarpiu įvaikino 5 Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, 2018

m. po du vaikus įvaikinusių šeimų buvo 10 (9 sutuoktinių poros ir 1 nesusituokusi moteris), viena

šeima įvaikino iš karto 3 vaikus, o 2017 m. po du vaikus įvaikino 8 šeimos.

37 lentelė. Lietuvos Respublikos piliečių, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus,

pasiskirstymas pagal šeimoje auginamus vaikus 2016–2018 m.

Įvaikinusius be tėvų globos likusius vaikus LR piliečių

šeimos pagal jose augintus vaikus 2016-2018 m. (iki įvaikinimo)

2017 m.

2018 m.

2019 m.

Šeimos, neturinčios vaikų 42 64 42

Šeimos, turinčios vaikų, iš jų: 42 26 27

šeimos, auginančios biologinius vaikus 18 12 18

šeimos, kurių bent vienas sutuoktinis turi vaiką (-ų) iš

ankstesnės (-ių) santuokos (-ų)

5 1 1

šeimos auginančios įvaikintus vaikus 19 13 8

Iš viso: 84 90 69

2019 m. įvaikinimo tendencijos dar kartą paneigė visuomenėje vyraujančią nuomonę, kad tik

šeimos, neturinčios vaikų, įvaikina be tėvų globos likusius vaikus.

2019 m. daugiausiai likusių be tėvų globos vaikų įvaikino Lietuvos Respublikos piliečiai nuo

36 iki 45 m. amžiaus. Paskutinių metų statistinių duomenų analizė leidžia teigti, kad įtėvių amžiaus

vidurkis po truputį didėja, t. y. 2019 m. daugiausiai įvaikino asmenys 36–45 m. amžiaus, o

ankstesniais metais daugiausiai likusių be tėvų globos vaikų įvaikino Lietuvos Respublikos piliečiai

nuo 31 iki 40 m. amžiaus. Įvaikinusių asmenų iki 30 m. skaičius ir toliau mažėja (2019 m. – 33

asmenys, 2018 m. – 46 asmenys, 2017 m. – 51 asmuo). Jauniausia 2019 m. įvaikinusi moteris buvo

29 m., jauniausias vyras – 28 m., vyriausia įvaikinusi moteris – 50 m., vyriausias įvaikintojas vyras

– 51 m.


103

81

82 1

82

15

3 3

56

16

2 00

10

20

30

40

50

60

70

80

90

0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m.2017 m.

42 pav. Įtėvių pasiskirstymas pagal amžių 2017–2019 m.

7.8. Įvaikinimas vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui

Vaikų, įvaikintų jų biologinės motinos (tėvo) sutuoktinio, skaičius išlieka panašus

pastaruosius trejus metus. 2019 m. įvaikintas 21 vaikas, 2018 m. įvaikinta 20 vaikų, 2017 m. – 19

vaikų.

Ataskaitiniu laikotarpiu 21 vaiką įvaikino 20 asmenų, t. y. motinos / tėvo sutuoktinis. Buvo

įvaikintos 11 mergaičių ir 10 berniukų. Įvaikinti 4 vaikai iki 3 m., 4 vaikai – 4–6 m., 5 vaikai – 7–9

m., 5 vaikai – 10–14 m. ir 3 vaikai – 15–17 m. amžiaus.

43 pav. Vaikai, įvaikinti biologinės motinos (tėvo) sutuoktinio 2017–2019 m.


104

7.9. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams,

nuolatos gyvenantiems užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje

7.9.1. 2019 m. įvaikinti vaikai

2019 m. 26 LR piliečių ir užsienio valstybių piliečių šeimos, nuolat gyvenančios užsienio

valstybėse ir Lietuvos Respublikoje, įvaikino 34 be tėvų globos likusius vaikus, iš jų 17 berniukų ir

17 mergaičių (2018 m. 39 šeimos įvaikino 56 vaikus, 2017 m. 36 šeimos įvaikino 47 vaikus). Iš 34

įvaikintų vaikų, 1 vaiką, likusį be tėvų globos, įvaikino sutuoktinių pora, iš kurių vienas yra LR

pilietis, o kitas užsienietis, nuolatos gyvenantys LR. Į užsienio valstybes įvaikintų vaikų skaičius 2019

m., lyginant su 2018 m., ženkliai sumažėjo. Šis sumažėjimas paaiškinamas tuo, kad ataskaitiniu

laikotarpiu sumažėjo vaikų iki 3 m. amžiaus įrašymas į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą bei buvo

įvaikinta mažiausiai brolių / seserų grupių per pastaruosius kelerius metus. Pastebėtina, kad į užsienį

įvaikinamų vaikų skaičiaus sumažėjimui įtakos galėjo turėti tai, kad didžioji dauguma galimų

įvaikinti vaikų apskaitoje esančių vaikų yra vyresnio amžiaus (10–14 m. ir 15–17 m.) arba

ikimokyklinio amžiaus (0–3 m. ir 4–6 m.), turintys labai rimtų sveikatos sutrikimų. Tokie vaikai taip

pat siūlomi įvaikinti užsieniečiams pagal Galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais

įvaikinimo ikiteisminės procedūros aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-32 (toliau – Galimų įvaikinti vaikų su

specialiaisiais poreikiais įvaikinimo ikiteisminės procedūros aprašas). Turimi duomenys rodo, kad

rimtų sveikatos sutrikimų turintiems vaikams ar vyresnio amžiaus vaikams yra apsunkintos

galimybės rasti šeimas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Įvaikintų vaikų Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams, nuolatos

gyvenantiems užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje, pasiskirstymas pagal valstybes 2017–

2019 m. matomas toliau pateiktame 44 paveiksle.

44 pav. 2017–2019 m. įvaikintų vaikų Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsienio valstybių

piliečiams, nuolatos gyvenantiems užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje, pasiskirstymas pagal

valstybes.


105

7.9.2. Įvaikinti vaikai, atitinkantys specialiuosius kriterijus

Vadovaujantis Galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo ikiteisminės

procedūros aprašu, užsienio valstybės piliečių šeimos nuo 2012-04-01 gali kreiptis tik dėl vaikų,

atitinkančių specialiuosius kriterijus, įvaikinimo. Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir ankstesniais metais,

didžiąją daugumą įvaikintų vaikų sudarė vaikai, atitinkantys specialiuosius kriterijus. Lyginant kelių

pastarųjų metų statistinius duomenis, matyti, kad įvaikintų vaikų, neturinčių specialiųjų poreikių,

skaičius, tolygiai mažėja. Tai iliustruoja toliau pateiktas paveikslėlis.

45 pav. 2017–2019 m. įvaikintų vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, ir vaikų,

neturinčių specialiųjų poreikių, skaičius.

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai buvo įvaikinta vaikų su

sunkiais sveikatos sutrikimais. 2019 m. iš 26 sunkių sveikatos sutrikimų turinčių vaikų 17 vaikų

(65 %) (turinčių specifinį mišrų raidos sutrikimą, lengvą protinį atsilikimą, didelius specialiuosius

ugdymosi poreikius) įvaikino Italijos piliečių šeimos, 2 vaikus (turinčius Dauno sindromą) – JAV

piliečių šeimos, 6 vaikus (turinčius alkoholinį vaisiaus sindromą, specifinius mišrius raidos

sutrikimus) – Kanados piliečių šeimos, 1 vaiką (turintį ŽIV, hepatitą C) – Švedijos piliečių šeima. 4

įvaikinti 2019 m. vaikai atitiko specialųjį amžiaus kriterijų.

7.9.3. Įvaikinti vaikai Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams,

nuolatos gyvenantiems užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje, pagal amžių

Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsienio valstybių piliečiams, nuolatos gyvenantiems

užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje įvaikintų 2019 m. mokyklinio amžiaus (7–9 m. ir 10–14

m. amžiaus grupės) vaikų skaičius (13 vaikų) buvo žymiai mažesnis už ikimokyklinio amžiaus (0–3

m. ir 4–6 m. amžiaus grupės) vaikų skaičių (21 vaikas). Taip pat ir 2018 m. bei 2017 m. dauguma

įvaikintų vaikų į užsienį buvo ikimokyklinio amžiaus vaikai (po 32 vaikus kasmet).


106

Iš 20 pav. matyti, kad palyginus pastarųjų dviejų metų duomenis, ataskaitiniu laikotarpiu

įvaikintų vaikų iki 3 m. skaičius liko toks pats (12 vaikų), nepaisant bendros įvaikinimų į užsienį

mažėjimo tendencijos. Kaip įprasta, beveik visi tokio amžiaus vaikai buvo su specialiaisiais

poreikiais, t. y. turėjo sunkių sveikatos sutrikimų. Dauguma šių vaikų buvo įvaikinti Italijos piliečių

(5 vaikai) ir Kanados piliečių (4 vaikai).

Ataskaitiniu laikotarpiu įvaikintų 4–6 m. amžiaus grupės vaikų skaičius ženkliai sumažėjo,

lyginant su 2018 m. ir 2017 m. Šios amžiaus grupės vaikai taip pat dažniausiai turėjo specialiųjų

poreikių (sunkių sveikatos sutrikimų) arba buvo įvaikinti su vyresniais broliais ir (arba) seserimis.

Dauguma šios amžiaus grupės vaikų taip pat išvyko į Italiją ir Kanadą.

2019 m. 7–9 ir 10–14 m. amžiaus grupės vaikai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai (12

vaikų iš 13) buvo įvaikinti šeimų iš Italijos, nes šios šalies piliečiai dažniausiai ryžtasi įvaikinti

mokyklinio amžiaus vaikus.

46 pav. 2017–2019 m. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio valstybių piliečių, nuolatos

gyvenančių užsienyje, šeimų įvaikintų vaikų pagal amžių skaičius.

7.9.4. Įvaikinti vaikai pagal brolių / seserų grupes

2019 m., priešingai nei ankstesniais metais (2018 m. ir 2017 m.), itin sumažėjo atvejų, kuomet

į užsienį įvaikinti vaikai buvo įvaikinti kartu su savo broliais ir seserimis.

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai brolių ir seserų grupių

įvaikino Italijos piliečių šeimos, brolį ir seserį į vieną šeimą taip pat įvaikino viena Kanados piliečių

šeima. Tarnybai organizuojant įvaikinimo procesą kasmet atsirasdavo šeimų, sutinkančių įvaikinti 3

ir daugiau brolių ir seserų grupes (2018 m. ir 2017 m. tokių šeimų buvo po 3), tačiau 2019 m. tokių


107

šeimų nebuvo. Ataskaitiniu laikotarpiu 18 šeimų įvaikino po vieną vaiką ir 8 šeimos įvaikino po 2

vaikus (brolius / seseris).

47 pav. Šeimų, įvaikinusių po 1, 2 ir 3 vaikus, skaičius.

7.9.5. Įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą

2019 m. iš 34 vaikų, kuriuos įvaikino užsienyje gyvenančios šeimos, kaip ir ankstesniais

metais, didžiąją dalį (99 %) sudarė vaikai, kurių tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų teismo

sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia.

38 lentelė. 2017–2019 m. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio piliečių, nuolatos

gyvenančių užsienyje, šeimų įvaikintų vaikų pagal teisinį statusą skaičius.

Įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Abiem arba turimam vieninteliam iš

tėvų neterminuotai apribota valdžia 42 52 33

Abu arba turimas vienintelis iš tėvų

teisme patvirtinę sutikimą įvaikinti vaiką 1 3 1

Abu arba turimas vienintelis iš tėvų

yra miręs 3 1 -

Globėjai yra teisme patvirtinę

sutikimą įvaikinti 1 - -

Iš viso: 47 56 34


108

7.9.6. 2019 m. įvaikinusios Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio valstybių piliečių,

nuolatos gyvenančių užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje šeimos

2019 m. 33 vaikus įvaikino 25 LR piliečių ir užsienio valstybių piliečių, nuolatos gyvenančių

užsienio valstybėse, sutuoktinių poros (2018 m. 37 LR piliečių ir užsienio valstybių piliečių, nuolatos

gyvenančios užsienio valstybėse, šeimos įvaikino 52 be tėvų globos likusius vaikus, 2017 m. 44

vaikus įvaikino 33 LR piliečių ir užsienio valstybių piliečių, nuolatos gyvenančios užsienio

valstybėse, šeimos), ir viena LR pilietės ir užsienio valstybės piliečio šeima, nuolatos gyvenanti

Lietuvos Respublikoje, įvaikino vieną be tėvų globos likusį vaiką.

Vadovaujantis LR CK 3.210 str. 1 d., įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo

amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir

vyresnio amžiaus asmenims.

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2018 m. bei 2017 m., dauguma iš 52 įvaikinusių asmenų

(sutuoktinių porų) buvo 41–45 m. ir 46–50 m. amžiaus grupėse. Ataskaitiniu laikotarpiu iš Lietuvos

įvaikino viena užsienio piliečių pora, kurioje vienas iš sutuoktinių buvo 28 m. amžiaus. 2018 m.

nebuvo nei vienos įvaikinusios 26–30 metų amžiaus sutuoktinių poros (2017 m. įvaikino viena 25–

30 metų amžiaus sutuoktinių pora). Tiek 31–35, tiek 36–40 ir 56–60 metų amžiaus kategorijoje be

tėvų globos likusius vaikus iš Lietuvos įvaikino vienodas skaičius vyrų ir moterų (4 vyrai ir 4 moterys

įvaikino būdami 31–35 m. amžiaus, 3 vyrai ir 3 moterys įvaikino būdami 36–40 m. amžiaus

kategorijoje ir vienas vyras ir moteris įvaikino būdami atitinkamai 59 ir 57 metų amžiaus).

2019 m. duomenimis, 7 asmenys (4 įvaikinę vyrai ir 3 įvaikinusios moterys) buvo vyresni

kaip 50 metų amžiaus, ankstesniais metais tokių asmenų buvo atitinkamai 6 ir 5 (2018 m. ir 2017 m.),

todėl pastebima tendencija, kad mažėjant į užsienį iš Lietuvos įvaikinamų vaikų skaičiui, vyresnio

amžiaus įvaikintojų skaičius nežymiai didėja.

Analizuojant LR piliečių ir užsieniečių, nuolatos gyvenančių užsienyje, 2019 m. įvaikinusių

vaikus iš Lietuvos, amžių, taip pat matyti, kad, kaip ir ankstesniais metais, 2019 m. įvaikinimo metu

moterys buvo jaunesnės nei jų sutuoktiniai.

7.10. Grįžtamoji informacija apie užsienyje nuolatos gyvenančių šeimų įvaikintus

vaikus

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr. A1-162 patvirtinto Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos

Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašo 22.16. punktą

šeimai atstovaujanti įgaliota užsienio valstybės institucija po įvaikinimo teikia Tarnybai grįžtamąją


109

informaciją apie įvaikintus vaikus (per pirmuosius dvejus metus po įvaikinimo – kas pusę metų, kitus

dvejus metus – kartą per metus, po ketverių metų po įvaikinimo – kai to pareikalauja Tarnyba), kurią

sudaro Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos pranešimai apie įvaikinto vaiko integraciją

į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą ir vaizdinė medžiaga.

Ataskaitiniu laikotarpiu gauta 218 ataskaitų po įvaikinimo apie užsienio piliečių šeimų

įvaikintų vaikų adaptaciją kitose šalyse (2018 m. Tarnyba gavo iš viso 232 ataskaitas po įvaikinimo,

2017 m. – 275 ataskaitas). Iš jų 215 ataskaitų atsiuntė įgaliotos Lietuvoje akredituotos užsienio

valstybių institucijos, 3 – užsienio valstybių centrinės įvaikinimo institucijos (1 ataskaita gauta iš

Vokietijos ir 2 – iš Australijos). 2018 m. 229 ataskaitas atsiuntė įgaliotos Lietuvoje akredituotos

užsienio valstybių institucijos ir 3 – užsienio valstybių centrinės įvaikinimo institucijos.

2019 m. gauta grįžtamoji informacija apie 2014–2019 m. įvaikintus vaikus.

39 lentelėje vaizduojama, kiek 2017–2019 m. ataskaitų po įvaikinimo pateikė įgaliotos

Lietuvoje akredituotos užsienio valstybių įvaikinimo organizacijos.

39 lentelė. 2017–2019 m. gauta grįžtamoji informacija pagal įgaliotas Lietuvoje akredituotas

užsienio valstybių įvaikinimo institucijas.

10.8.

Eil.

Nr. Įvaikinimo institucija Šalis

Pateiktų ataskaitų

skaičius

2017

m.

2018

m.

2019

m.

1. „Barner Framfor Allt–Adoptioner“

(BFA-A) Švedija 48 43 44

2. „Azione per famiglienuove–onlus“

(AFN) Italija 16 12 11

3. „Fondazione AVSI“ Italija 102 71 78

4. „Bethany Christian Services“ JAV 8 - 7

5. „La Primogenita international

adoption“ Italija 12 14 11

6. „Inter country adoption New Zealand“

(ICANZ)

Naujoji

Zelandija 4 2 7

7. „Familia Universal“ Ispanija 20 7 8

8. „Loving Heart International Adoption

Agency“ Kanada 42 28 49

9. „The open door adoption agency, Inc.“ JAV 10 52 -

Iš viso: 262 229 215


110

7.11. Įgaliotos veikti tarptautinio įvaikinimo srityje akredituotos užsienio valstybių

institucijos

2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 8 užsienio valstybių institucijos, įgaliotos veikti vykdant

tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje, iš jų 3 Italijos ir po vieną JAV, Švedijos, Ispanijos, Naujosios

Zelandijos bei Kanados.

Vadovaujantis Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje

suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašo, 2016-01-06 patvirtinto

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-5 „Dėl Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. A1-162 „Dėl

įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo užsienio valstybių

institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, 2019 m. surengti 2 Akreditacijos komisijos

posėdžiai dėl 2 užsienio valstybių institucijų įgaliojimų pratęsimo veikti vykdant tarptautinį

įvaikinimą Lietuvos Respublikoje. 2019-04-25 suorganizuotas Akreditacijos komisijos posėdis dėl

įgaliojimų pratęsimo vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje Kanados įvaikinimo

agentūrai „Loving Heart International Adoption agency“, įgaliojimai veikti vykdant tarptautinį

įvaikinimą Lietuvos Respublikoje pratęsti iki 2020-05-06; 2019-12-16 suorganizuotas Akreditacijos

komisijos posėdis dėl įgaliojimų pratęsimo vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje

Švedijos įvaikinimų organizacijai „Barnen Framfor Allt - Adoptioner“, įgaliojimai veikti vykdant

tarptautinį įvaikinimą šiai agentūrai sustabdyti nuo 2020-01-013. 2019 m. baigėsi Italijos įvaikinimų

organizacijos „Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“ įgaliojimai veikti vykdant tarptautinį

įvaikinimą Lietuvos Respublikoje.

3 Švedijos įvaikinimų organizacijai „Barnen Framfor Allt - Adoptioner“ pateikus trūkstamus dokumentus,

įgaliojimai veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą LR šiai organizacijai atnaujinti nuo 2020-02-01


111

7.12. Įvaikintų vaikų, jų biologinių tėvų, brolių ir (arba) seserų ir kitų giminaičių

paieška

Tiek įtėvių, tiek kitų tėvų globos netekusių vaikų atstovų pagal įstatymą vienas iš uždavinių,

kylančių auginant tėvų globos netekusį vaiką (-us), suteikti žinių apie vaikų praeitį, perduoti visą

žinomą informaciją apie vaikų biologinius tėvus, seseris / brolius, senelius ar kitus giminaičius,

siekiant užpildyti vaiko kilmės (ne)žinojimo spragas. Tarnyba 2019 m. gavo tiek pat, kaip ir 2018 m.,

t. y. 40 šeimų (asmenų) prašymus padėti jiems surasti įvaikių giminaičius, suteikti informacijos apie

jų artimųjų įvaikinimą, tarpininkauti užmezgant ryšį įvaikinusios vaiką iš Lietuvos Respublikos

užsieniečių šeimos ir likusių Lietuvoje jo brolių, seserų ar kitų artimųjų ir pan.

48 pav. 2019 m. Tarnybos analizuotų prašymų, dėl biologinių paieškų, skaičius pagal

besikreipusius asmenis.

Apibendrinus gautų paklausimų turinį, pastebėtina, kad 50 proc. besikreipusių asmenų grupę

sudaro įvaikinti vaikai ar jų įtėvių šeimos, 38 proc. – įvaikintų vaikų broliai / seserys, seneliai ar kiti

giminaičiai.

Per 2019 m. 92,5 proc. Tarnyboje nagrinėtų prašymų esmę sudaro siekiamybė išsiaiškinti

tarpusavio bendravimo galimybes. Pastebėtina, kad 70 proc. šių prašymų skaičių sudaro į užsienio

šalis įvaikintų vaikų ar jų įtėvių prašymai.

Per 2019 m. buvo gauti 5 biologinių tėvų prašymai dėl informacijos pateikimo apie jų įvaikintus

vaikus ir išreikšti norai dėl tarpusavio bendravimo galimybių – tarpusavio ryšių atstatymo ir

palaikymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei giminaičių

pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų

giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip


112

giminaičiams pagal kilmę, įtėviai, veikdami kaip vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę priimti

sprendimus, geriausiai atitinkančius vaikų interesus. Tarnyba, sprendžiant tokio pobūdžio

paklausimus, kreipiasi į įvaikintų vaikų atstovą pagal įstatymą, perduoda biologinės šeimos prašymą,

kurie asmeniškai sprendžia galimybes dėl tarpusavio bendravimo ryšių palaikymo. Analizuojant bet

kokio pobūdžio paklausimus, susijusius su įvaikintų vaikų biologinėmis paieškomis, Tarnybai tenka

svarbus uždavinys – užtikrinti, kad nagrinėjami prašymai siekiant užmegzti tarpusavio bendravimo

ryšius nepažeistų nė vienos iš šalių teisėtų interesų.

7.13. Išvados

1. Ataskaitiniais metais į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyta 7 proc. (20 vaikų) daugiau

vaikų nei 2018 m., ir 25 proc. (67 vaikais) mažiau nei 2017 m. Vaikų iki 3 m. amžiaus, per 2019 m.

įrašytų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, buvo 48 proc. mažiau nei 2018 m. ir 58 proc. mažiau nei

2017 m. Ženkliai sumažėjus vaikų iki 3 metų amžiaus įrašymui į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą

skaičiui, atitinkamai sumažėjo ir pasiūlymų įvaikinti šeimoms skaičius dėl šeimų (asmenų)

pageidavimo įvaikinti vaiką (-us) iki 3 metų amžiaus.

2. Per ataskaitinius metus iš 249 vaikų įrašytų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą 14 proc. (34)

nepilnamečių (4 vaikais daugiau nei 2018 m., ir 1 vaiku daugiau nei 2017 m.) nustatytas neįgalumas.

Per 2019 m. 62 nepilnamečiai, įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, buvo sveiki, iš jų 18 vaikų

(29 proc.) buvo iki 3 m. amžiaus.

3. Kaip ir praėjusiais metais, 2019 m. net 84 proc. (2018 m. – 79 proc.) Galimų įvaikinti vaikų

apskaitoje esantys vaikai buvo mokyklinio amžiaus – nuo 10 iki 17 m., iš kurių 30 proc. (2018 m. –

28 proc., 2017 m. – 36 proc.) nesutiko būti įvaikinti dėl artimų ryšių su artimaisiais bei giminaičiais.

Kaip ir ankstesniais metais, didžiąją dalį Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje esančių vaikų, t. y. 61

proc. (684) sudarė berniukai, o 39 proc. (441) – mergaitės.

4. Per 2019 m. į LR piliečių sąrašą įrašytos 104 šeimos (asmenys), norinčios įvaikinti vaiką (-

us). Ataskaitiniais metais įrašyta 13 proc. mažiau šeimų (asmenų) nei 2018 m. ir 9 proc. mažiau nei

2017 m. 4 ataskaitiniais metais įrašytos šeimos, iš kurių vienas sutuoktinių buvo užsienio valstybės

pilietis. Dėl įvaikinimo dažniausiai kreipiasi sutuoktinių poros, neturinčios savo vaikų. Vidutinis

2019 m. LR piliečių sąraše esančių moterų amžius – 38 m., vyrų – 35 m. 2019 m. daugiausiai vaikų

įvaikino Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 36 m. iki 45 m. amžiaus. Užsienio valstybių piliečiai

dažniausiai įvaikina būdami 41–50 m. amžiaus.

5. Dauguma į LR piliečių sąrašą per 2017–2019 m. įrašytų šeimų pageidavo įvaikinti vaiką

su nežymiais ar išgydomais, kompensuojamais sveikatos sutrikimais. Pastebėtina, kad vis daugiau


113

šeimų (asmenų) sutinka svarstyti galimybę įvaikinti vaiką (-us), kurių biologiniams tėvams arba

vienam iš jų nustatyti psichinės sveikatos sutrikimai ir (arba) nustatytos protinės negalios, taip pat

kurių biologiniai tėvai ar vienas iš jų turi priklausomybių ir (arba) žalingų įpročių, kas neretai gali

nulemti ir greitesnį pasiūlymo įvaikinti vaiką gavimą. 2019 m. iš 74 įvaikintų vaikų 31 vaikas turėjo

sveikatos sutrikimų.

6. Per 2019 m. iš 104 įrašytų šeimų, net 73 (70 proc.) šeimos (asmenys) pageidavo įvaikinti

vaiką (-us) iki 3 m. amžiaus, 25 (24 proc.) šeimos (asmenys) – nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 5 (5 proc.)

šeimos (asmenys) – nuo 7 iki 9 metų amžiaus ir 1 asmuo (1 proc.) – nuo 10 iki 17 metų amžiaus.

Ataskaitiniais metais 62 sutuoktinių poros ir 7 nesusituokę asmenys įvaikino 74 tėvų globos

netekusius vaikus, t. y. 28 proc. mažiau nei 2018 m. įvaikinta vaikų. 2019 m. daugiausiai įvaikintų

vaikų buvo iki 3 m. amžiaus. Įvaikintos 39 mergaitės ir 35 berniukai.

7. Per 2019 m. į Norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio

valstybėje, užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra

Lietuvos Respublikoje, sąrašą įrašytos 25 šeimos, t. y. 43 procentais šeimų mažiau nei 2018 m. 56

procentus šių šeimų sudarė Italijos piliečių sutuoktiniai.

8. 89 proc. šeimų per 2019 metus į Sąrašą įrašytų užsienio valstybės piliečių, nusprendė

įvaikinti, nes negalėjo susilaukti biologinių vaikų. 74 procentai Sąraše esančių šeimų pageidavo

įvaikinti vieną vaiką, 12 proc. šeimų išreiškė norą įvaikinti trijų galimų įvaikinti vaikų brolių / seserų

grupę. Iš 69 įvaikinusių šeimų 27 įvaikinusios šeimos jau turėjo vaikų (biologinių, iš ankstesnių

santuokų ar įvaikintų vaikų).

9. 2019 m. 26 LR piliečių ir užsienio valstybių piliečių šeimos, nuolatos gyvenančios užsienio

valstybėse ir Lietuvos Respublikoje, įvaikino 34 be tėvų globos likusius vaikus, iš jų 17 berniukų ir

17 mergaičių. 2019 m. daugiausiai vaikų, netekusių tėvų globos, įvaikino šeimos iš Italijos (22 vaikai)

ir iš Kanados (7 vaikai). 2019 m. daugiausiai įvaikinta ikimokyklinio amžiaus vaikų. Neįvaikintas nei

vienas 15–17 m. amžiaus vaikas.

10. 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 8 įgaliotos veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą

užsienio valstybių institucijos, iš jų 3 – Italijos ir po 1 JAV, Švedijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos

ir Kanados.

11. 2019 m. gauta 40 šeimų (asmenų) prašymų padėti surasti įvaikintų vaikų giminaičius ar

asmenims suteikti informacijos apie jų artimųjų įvaikinimą.


114

8. TARPTAUTINĖ VAIKO TEISIŲ APSAUGA

8.1.Tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymas

2019 m. Tarnyboje gauti 247 pranešimai dėl 342 vaikų, esančių užsienio valstybėse ir

Lietuvoje, kuriems buvo / yra reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad 2019 m.

gautų pranešimų skaičius yra 9 proc. mažesnis už 2018 m. gautų pranešimų skaičių ir 2 proc. didesnis

už 2017 m. gautų pranešimų skaičių (žr. 49 pav.).

49 pav. 2017–2019 m. gauti pranešimai dėl užsienio valstybėse ir Lietuvoje esančių vaikų,

kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės .

2019 m. iš 247 pranešimų 177 pranešimų buvo dėl 244 vaikų (72 %), esančių užsienio

valstybėse, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones (žr. 40 lentelę), o

70 pranešimų buvo dėl 98 vaikų (28 %), esančių Lietuvoje, kuriems buvo reikalingos tarptautinės

apsaugos priemonės. Per 2019 m. išnagrinėtas 181 pranešimas (78 % visų per 2019 m. gautų

pranešimų). Likę 32 pranešimai dar yra nagrinėjami (tęsiami globos organizavimo procesai, atliekami

galimų vaikų globėjų vertinimai, užsienio valstybėse vyksta teisminiai procesai, kt.).


115

40 lentelė. 2019 m. tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienio

valstybėse.

Vaikų amžius: 0–3 4–6 7–9 10–14 15–17 Vaikų

skaičius:

Airija - 2 3 4 5 14

Belgija 1 - - - - 1

Bulgarija 1 - - - - 1

Čekija - - - - 2 2

Egiptas - - 1 - - 1

Estija 1 1 1 1 - 4

Graikija 1 - - - - 1

Ispanija - 1 - 1 2 4

Islandija - 1 - - - 1

Jungtinė

Karalystė

58 29 24 40 15 166

Kazachstanas 1 - - - - 1

Latvija 1 - - - - 1

Lenkija - - 1 - - 1

Malta - - - 1 1 2

Norvegijos

Karalystė

2 - - 1 1 4

Nyderlandų

Karalystė

2 1 2 1 - 6

Pakistanas 1 - 2 - - 3

Rusijos

Federacija

1 - 2 - - 3

Sirija 2 - - - - 2

Suomija - - - - 1 1

Švedija - - - 1 1 2

Škotija 2 - 1 - - 3

Vokietija 6 3 3 3 4 19

Vietnamas - - - 1 - 1

Vaikų skaičius: 80 38 40 54 32 244


116

Iš 177 gautų pranešimų dėl 244 vaikų, esančių užsienio valstybėse, kurių atžvilgiu buvo /

yra reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones:

1. 60 pranešimų dėl šeimos gyvenimo sąlygų patikrinimo, atsižvelgiant į galimai pažeidžiamas

vaiko teises ir geriausius interesus;

2. 49 pranešimai susiję su informacijos apie konkrečius asmenis ir šeimas pateikimu užsienio

kompetentingoms institucijoms;

3. 39 pranešimai dėl globos nustatymo giminaičių šeimoje, kai vaikams užsienio valstybėje buvo

nustatyta laikinoji globa ir užsienio valstybių kompetentingos institucijos prašė pateikti

informaciją apie artimuosius giminaičius Lietuvoje, galinčius pasirūpinti vaikais, jei jiems

nebūtų galimybės toliau augti biologinėje šeimoje;

4. 12 pranešimų dėl vaiko įstatyminių atstovų pareigos priimti palikimą arba atsisakyti priimti

palikimą nepilnamečio vardu nevykdymo;

5. 10 pranešimų dėl informacijos apie globos priežiūros tęsimą užsienio valstybėje;

6. 3 pranešimai iš vaiko tėvų ir kitų artimų giminaičių dėl vaiko grąžinimo į šeimą;

7. 3 pranešimai dėl teismo sprendimo vykdymo;

8. 1 pranešimas dėl sulaikytų nepilnamečių.

Tarnybai tarpininkaujant 2019 m. iš užsienio valstybių į Lietuvos Respubliką giminaičių

globai (rūpybai) buvo grąžinti 25 vaikai, iš jų – 21 vaikas iš Jungtinės Karalystės, 1 iš Vokietijos, 2

iš Norvegijos Karalystės, 1 iš Nyderlandų Karalystės. Taip pat, Tarnybai tarpininkaujant, 43 vaikai,

kurie užsienio valstybėje buvo paimti iš šeimų, buvo grąžinti tėvų arba giminaičių globai (rūpybai)

užsienio valstybėje.

50 pav. 2017–2019 m. gauti pranešimai dėl Lietuvoje esančių vaikų, kuriems reikalingos

apsaugos priemonės.


117

Ataskaitiniu laikotarpiu, lyginant su 2018 m., Tarnyboje 2019 m. gautų pranešimų dėl

Lietuvoje esančių vaikų, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones,

skaičius padidėjo 17 proc., o lyginant su 2017 m. – 67 proc.

41 lentelė. Lietuvos Respublikoje esantys vaikai, kuriems 2019 m. taikytos tarptautinės

apsaugos priemonės.

Vaikų amžius: Latv

ija

Isp

anija

Šved

ija

Vo

kiet

ija

No

rveg

ijos

Kar

alys

tė

Jun

gtin

ė K

aral

ystė

Ita

lija

Air

ija

Ru

sija

Mo

ldo

va

Ola

nd

ija

Ru

mu

nija

Dan

ija

Ukr

ain

a

Iš v

iso

:

0–3 m. 2 - 1 1 2 18 - 2 2 1 - - - -

4–6 m. - 2 1 1 2 8 3 1 - - 1 - - -

7–9 m. - - - 2 2 7 5 - 1 - - - 1 -

10–14 m. 1 1 - 3 1 7 4 - 3 - - - - 2

15–17 m. 3 - 1 1 - 2 1 - - - 1 1 - -

Vaikų skaičius: 6

3

3

8

7 42 3 3

6

1

2

1

1 2

98

Daugiausia pranešimų dėl tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo vaikams,

esantiems Lietuvoje, kaip ir praėjusiais metais, buvo susiję su Jungtine Karalyste (43 proc.).

Iš visų 70 ataskaitiniu laikotarpiu gautų pranešimų dėl 98 vaikų:

1. 45 pranešimai – patikrinti vaiko gyvenimo ir šeimos aplinkos sąlygas (atvejai, kai šeimos su

nepilnamečiais vaikais grįžta gyventi į Lietuvą ir užsienio valstybių socialinės institucijos

kreipiasi su prašymu patikrinti, ar nepilnamečiai saugiai grįžo ir jais tinkamai rūpinamasi,

arba atvejai, kai šeima išvyksta gyventi į užsienio valstybę ir reikalinga perduoti informaciją

apie šeimą užsienio šalies socialinėms tarnyboms).

2. 20 pranešimai dėl vaiko įkurdinimo užsienio valstybėje (situacijos, kai Lietuvoje globojamą

(rūpinamą) vaiką ketina globoti (rūpinti) užsienio valstybėje gyvenantys asmenys).


118

3. 5 pranešimai dėl informacijos apie vaiko tėvą (ar vieną iš jų), gyvenančius užsienio valstybėje,

pateikimo.

2019 m. iš 70 gautų pranešimų dėl 98 vaikų, esančių Lietuvoje, kurių atžvilgiu buvo / yra

reikalinga taikyti tarptautines vaiko teisių apsaugos priemones, 59 pranešimai (84 proc. visų per 2019

m. gautų pranešimų) buvo išnagrinėti 2019 m. Likę 11 pranešimų dar yra nagrinėjami (tęsiami vaiko

įkurdinimo procesai, atliekami asmenų, siekiančių vaiko globos (rūpybos), vertinimai, vyksta

teisminiai procesai ir kt.).

8.2. Neteisėtas vaikų išvežimas ir (arba) laikymas bei bendravimo teisių užtikrinimas

Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 28 d. nutarimo Nr.

293 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1114 „Dėl Valstybės

vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų

patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintų nuostatų 10.1 punktu, atlieka tarptautinės vaiko teisių apsaugos

ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje, taip pat veikia kaip

centrinė institucija pareigoms, numatytoms 1980 m. Hagos konvencijoje dėl tarptautinio vaikų

grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija), 1996 m. Hagos konvencijoje dėl

jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų

apsaugos priemonių srityje, 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl

jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo,

panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003) bei kituose

tarptautiniuose teisės aktuose, vykdyti.

Per 2019 m. Tarnyba gavo 24 prašymus dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų ir (arba) laikomų

užsienio valstybėse, grąžinimo į Lietuvą bei 14 prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai atvežtų ir (arba)

laikomų Lietuvoje, grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes.


119

51 pav. Prašymų dėl galimai neteisėtai išvežtų (laikomų) vaikų iš Lietuvos ir į Lietuvą skaičius

2017–2019 m.

Lyginant su 2018 m., 2019 m. pastebimas prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų į

užsienio valstybes, skaičiaus sumažėjimas. Per 2019 m., lyginant su 2018 m., Tarnyboje gauta 17

prašymų (45 proc.) dėl iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybes išvežtų vaikų grąžinimo, mažiau.

Prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai atvežtų į Lietuvą, skaičius taip pat sumažėjo – Tarnyboje 2019

m. jų gauta 9 prašymais (39 proc.) mažiau, nei 2018 m. Lyginant 2019 m. duomenis su 2017 m.

duomenimis, per 2019 m. gauta 26 prašymais dėl neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų vaikų

grąžinimo mažiau nei per 2017 m., kuomet buvo gauti 46 prašymai. Lyginant 2019 m. duomenis su

2017 m. duomenimis, prašymų dėl iš užsienio valstybių į Lietuvą atvežtų vaikų grąžinimo skaičius

pakito nežymiai – 2017 m. buvo gauta 15 prašymų dėl galimai neteisėtai iš užsienio valstybių į

Lietuvą atvežtų vaikų grąžinimo, o 2019 m. gauta 14 tokių prašymų. Lyginant su 2017 m., per 2019

m. Tarnyboje buvo gauta 48 proc. mažiau prašymų dėl galimai neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų

vaikų grąžinimo, bei 7 proc. mažiau prašymų dėl neteisėtai į Lietuvą atvežtų vaikų grąžinimo.

2019 m. buvo gauti 24 prašymai pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl 31 vaiko, galimai

neteisėtai išvežto į užsienio valstybes, grąžinimo į Lietuvą (žr. 42 lentelę).


120

42 lentelė. Prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų į užsienio valstybes, pasiskirstymas

pagal vaikų amžių ir valstybes.

Vaikų

amžius: A

ust

rij

a

Šved

ija

JA

V

Nyd

erla

nd

ų K

araly

stė

Air

ija

Norvegij

os

Karaly

stė

Uk

rain

a

Ju

ngti

nė K

araly

stė

Vok

ieti

ja

Šia

urės

Air

ija

Belg

ija

Iš v

iso

:

0–3 2 3 1 2 1 9

4–6 1 2 3 6

7–9 1 2 3 1 7

10–14 2 1 2 1 3 9

15–17 -

Vaikų,

išvežtų į

užsienio

valstybes,

skaičius:

1 2 1 1 4 2 2 10 4 2 2 31

Iš viso per 2019 m. Tarnyboje buvo išnagrinėti 57 prašymai pagal 1980 m. Hagos konvenciją,

iš jų – 30 prašymų dėl neteisėtai iš Lietuvos į užsienio valstybes išvežtų vaikų grąžinimo, 19 prašymų

– dėl iš užsienio valstybių į Lietuvą atvežtų vaikų grąžinimo, ir 8 prašymai – dėl bendravimo teisių

su vaikais, esančiais užsienio valstybėse, užtikrinimo.

Iš 57 per 2019 m. išnagrinėtų prašymų, 20 prašymų buvo gauta ir išnagrinėta 2019 metais. Iš

šių 20 gautų ir išnagrinėtų 2019 m. prašymų, 10 prašymų buvo dėl galimai neteisėtai iš Lietuvos į

užsienio valstybes išvežtų vaikų:

• 4 atvejais vaikus galimai neteisėtai išvežę asmenys savanoriškai juos grąžino į Lietuvą;

• 1 atveju užsienio valstybės kompetentingas teismas priėmė sprendimą grąžinti vaiką į

nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos valstybę – Lietuvą;

• 1 atveju prašymą dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą pateikęs asmuo sutiko su vaiko gyvenamosios

vietos valstybės pakeitimu ir nebepalaikė prašymo grąžinti vaiką į Lietuvą;

• 1 atveju prašymo nagrinėjimas nutrauktas Lietuvos teismui nusprendus, jog vaikas gali

nuolatos gyventi užsienio valstybėje;


121

• 1 atveju prašymo nagrinėjimas nutrauktas pareiškėjui nepatikslinus prašymo ir (arba)

nepateikus jo nagrinėjimui būtinų dokumentų;

• 1 atveju prašymo nagrinėjimas nutrauktas, pareiškėjui atsisakius reikalavimo grąžinti vaiką į

Lietuvą, ir pateikus naują prašymą (dėl bendravimo užtikrinimo);

• 1 atveju pareiškėjas užsienio valstybės teisme davė sutikimą vaikui likti gyventi užsienio

valstybėje.

14 prašymų, gautų per 2019 m., dėl galimai neteisėtai išvežtų į užsienio valstybes vaikų dar

yra nagrinėjami (yra tikslinami, laukiama dokumentų vertimų į užsienio kalbas arba prašymai yra

nagrinėjami užsienio valstybių kompetentingose institucijose ir (arba) teismuose).

52 pav. Prašymų skaičiaus dėl galimai neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų vaikų

pasiskirstymas pagal valstybes 2017–2019 m.

Kaip ir ankstesniais metais, 2019 m. daugiausia prašymų gauta dėl vaikų, galimai neteisėtai

išvežtų į Jungtinę Karalystę (33 proc. nuo visų gautų prašymų). Per 2019 m. iš visų gautų prašymų,

8 prašymai gauti dėl 10 vaikų, galimai neteisėtai išvežtų į Jungtinę Karalystę. Paminėtina, kad 2019

m. Tarnyboje gauti prašymai dėl vaikų, išvežtų į Austriją, Šiaurės Airiją ir Belgiją, sugrąžinimo į

Lietuvą. 2017–2018 m. prašymų dėl vaikų, išvežtų į minėtas valstybes, Tarnyboje nebuvo gauta.

Nagrinėjant prašymus dėl galimai neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų vaikų grąžinimo, per

2019 m. į Lietuvą iš užsienio valstybių buvo grąžinti 22 neteisėtai išvežti vaikai. Iš jų 11 – iš Jungtinės

Karalystės, 3 – iš Norvegijos Karalystės, 2 – iš Ukrainos, 3 – iš Airijos, 2 iš Švedijos ir 1 – iš Ispanijos.

Per 2018 m. pagal Hagos konvenciją į Lietuvą buvo grąžintas 21 vaikas, netesėtai išvežtas į užsienio


122

valstybes, o 2017 m. – 19 vaikų. Nors prašymų 2019 m. gauta mažiau nei ankstesniais metais, tačiau

per ataskaitinį laikotarpį gražintų vaikų skaičius yra didesnis.

2019 metais Tarnyboje gauta 14 prašymų dėl 17 vaikų, galimai neteisėtai atvežtų į Lietuvą

(žr. 43 lentelę).

43 lentelė. Prašymų dėl vaikų, neteisėtai atvežtų į Lietuvą, pasiskirstymas pagal vaikų amžių ir

valstybes.

Vaikų

amžius: V

ok

ieti

ja

Norvegij

a

Nyd

erla

nd

ų

karaly

stė

Ru

sijo

s

Fed

eraci

ja

Ju

ngti

nė

Karaly

stė

Iš v

iso

:

0–3 1 1

1

3

6

4–6 1 4 5

7–9 1 4 5

10–14 1 1

15–17 -

Vaikų,

atvežtų į

Lietuvą,

skaičius:

2 1 1

1 12 17

Daugiausia prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai iš užsienio valstybių atvežtų į Lietuvą 2019

m. gauta iš Jungtinės Karalystės – 9 prašymai dėl 12 vaikų (žr. 53 pav.).


123

53 pav. Prašymų skaičiaus dėl galimai neteisėtai į Lietuvą atvežtų vaikų pasiskirstymas 2017–

2019 m.

Iš 20 per 2019 m. gautų ir išnagrinėtų Tarnyboje prašymų, 8 prašymai buvo išnagrinėti dėl

vaikų, galimai neteisėtai atvežtų iš užsienio valstybių į Lietuvą. Iš jų:

• 1 atveju Lietuvos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl vaikų grąžinimo, pripažino vaikų

atvežimą į Lietuvą neteisėtu, tačiau nutarė negrąžinti vaikų į jų nuolatinės gyvenamosios

vietos valstybę vadovaujantis išimtimis, numatytomis Hagos konvencijoje;

• 2 atvejais vaikai buvo geranoriškai grąžinti į valstybę, iš kurios jie buvo atvežti į Lietuvą;

• 1 atveju asmuo, pateikęs prašymą dėl vaikų sugrąžinimo, sutiko, kad vaikai liktų gyventi

Lietuvoje;

• 3 atvejais Lietuvos teismai priėmė nutartis, nurodančias grąžinti vaikus į valstybes, iš kurių

jie buvo atvežti į Lietuvą;

• 1 atveju Lietuvos teismas nustatė, jog reikalavimą sugrąžinti vaiką pareiškęs asmuo neturi

vaiko globos teisių, todėl vaikas neturi būti grąžintas į šalį, iš kurios buvo išvežtas.

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 6 prašymai dėl galimai neteisėtai iš užsienio valstybių į

Lietuvą atvežtų vaikų dar yra nagrinėjami (sprendžiami klausimai dėl teisinės pagalbos pareiškėjams

suteikimo Lietuvos Respublikoje, rengiami procesiniai dokumentai teismui dėl galimai neteisėtai į

Lietuvą atvežtų vaikų grąžinimo, arba pareiškimai nagrinėjami teisme).

Per 2019 m., nagrinėjant prašymus pagal Hagos konvenciją, iš Lietuvos į užsienio valstybes

iš viso buvo grąžinti 7 vaikai. Iš jų 5 vaikai į Jungtinę Karalystę, 1 vaikas grąžintas į Rusijos


124

Federaciją, 1 vaikas – į Italiją. 2018 m. iš Lietuvos į užsienio valstybes buvo grąžinti 4 vaikai, o 2017

m. – 2 vaikai. Taigi, nors prašymų 2019 m. gauta mažiau nei ankstesniais metais, tačiau per ataskaitinį

laikotarpį gražintų vaikų skaičius yra didesnis.

Vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos nuostatomis, Tarnyboje taip pat nagrinėjami

prašymai dėl teisės matytis (pažeidžiamų bendravimo teisių) su vaiku. 2019 m. Tarnyboje gauti 9

prašymai dėl 15 vaikų, esančių užsienio valstybėse, pažeidžiamų bendravimo teisių. Lyginant su 2018

m. duomenimis, pastebimas tokių prašymų skaičiaus padidėjimas – 2018 m. Tarnyboje buvo gauti 7

prašymai dėl bendravimo teisių su vaikais, gyvenančiais užsienio valstybėse, pažeidimo, t. y. 2019

m. Tarnyboje gauta 22 proc. daugiau prašymų nei 2018 m. (žr. 54 pav.). 2017 m. Tarnyboje buvo

gauta 11 prašymų dėl pažeidžiamų bendravimo teisių su vaikais, gyvenančiais užsienio valstybėse, t.

y. 18 proc. daugiau prašymų nei 2019 m.

54 pav. Prašymų dėl bendravimo teisių užtikrinimo skaičius 2017–2019 m.

Iš 9 per 2019 m. gautų prašymų dėl pažeidžiamų bendravimo teisių su vaikais, 2 prašymai

gauti dėl pažeidžiamų bendravimo teisių su 2 vaikais, gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje, 2

prašymai dėl 5 vaikų, gyvenančių Vokietijoje, 2 prašymai dėl 4 vaikų, gyvenančių Jungtinėse

Amerikos Valstijose, 1 prašymas – dėl bendravimo su 2 vaikais, gyvenančiais Estijoje, 1 prašymas –


125

dėl bendravimo su 1 vaiku, gyvenančiu Ispanijoje ir 1 – dėl bendravimo su vaiku, gyvenančiu

Norvegijos Karalystėje. Iš 9 gautų 2019 m. prašymų dėl pažeidžiamų bendravimo teisių su vaikais, 7

prašymai vis dar yra nagrinėjami. Likusių 2 prašymų nagrinėjimas baigtas, 1 atveju nutrauktas

asmeniui siekiančiam, kad jam būtų užtikrinta teisė bendrauti su vaikais, nesiėmus reikiamų veiksmų

teisminio proceso užsienio valstybės teisme inicijavimui, o 1 atveju – užsienio valstybės teismui

priėmus sprendimą dėl pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

2019 m. Tarnyboje buvo gautas 1 prašymas dėl užsienio valstybėje gyvenančio asmens

bendravimo teisių su 1 Lietuvoje gyvenančiu vaiku užtikrinimo, šio prašymo nagrinėjimas Tarnyboje

yra tęsiamas. Pažymėtina, kad 2018 m. Tarnyboje buvo gauti 3 prašymai dėl bendravimo teisių su

vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, užtikrinimo, o 2017 m. tokių prašymų Tarnyboje nebuvo gauta.

8.3. Globėjo (rūpintojo) ir globotinio (rūpintinio) išvykimas į užsienį

2019 m. į užsienio valstybes su globėjais (rūpintojais) išvyko 22 globojami (rūpinami)

nepilnamečiai, 2018 m. – 35, o 2017 m. tokių nepilnamečių buvo 28 (žr. 55 pav.). Pažymėtina, kad

2019 m. gautų pranešimų skaičius yra 37 proc. mažesnis už 2018 m. gautų pranešimų skaičių ir 21

proc. mažesnis už 2017 m. gautų pranešimų skaičių.

55 pav. 2017–2019 m. į užsienio valstybes išvykę globėjai (rūpintojai) su globotiniais

(rūpintiniais).


126

2019 m. daugiausiai globojamų (rūpinamų) nepilnamečių su globėjais (rūpintojais), kaip ir

2018 m. bei 2017 m., išvyko į Jungtinę Karalystę (41 proc.). 2019 m. gauti duomenys apie 9 vaikus,

išvykusius į Jungtinę Karalystę, 3 – į Italiją, 3 – į Vokietiją, 2 – į Norvegijos Karalystę, 2 – į Švediją,

2 – į nenurodytą užsienio valstybę ir 1 – į Airiją (žr. 44 lentelę).

44 lentelė. Globojami (rūpinami) vaikai, 2019 m. išvykę su globėjais iš Lietuvos.

Vaikų

amžius:

0–3 4–6 7–9 10–14 15–17 Vaikų

skaičius:

Airija 1 - - - - 1

Italija - 2 1 - - 3

Jungtinė

Karalystė

3 2 1 2 1 9

Norvegijos

Karalystė

1 1 - - - 2

Švedija - - - 2 - 2

Vokietija - - 2 1 - 3

Kita 1 1 - - - 2

Vaikų

skaičius:

6 6 4 5 1 22

8.4. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai

Per 2019 m. Tarnyboje gauta informacija apie 11 nustatytų nelydimų nepilnamečių

užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, kurie keliavo vieni ar grupėmis, nelydimi atstovų

pagal įstatymą, neturėdami vizos, suteikiančios teisę atvykti į Europos Sąjungą. Visi šie

nepilnamečiai, Tarnybos sprendimu, apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – Centras).

Visi 2019 m. Centre apgyvendinti nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, kurie nėra

prieglobsčio prašytojai, buvo Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai. Taip pat visi nelydimi

nepilnamečiai užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, savavališkai pasišalino iš Centro ir

negrįžo.

Lyginant su 2018 m., Tarnyboje 2019 m. gautų pranešimų dėl Lietuvoje nustatytų nelydimų

nepilnamečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, skaičius sumažėjo 42 proc., o su 2017 m. – 15 proc.


127

56 pav. 2017–2019 m. gauti pranešimai dėl Lietuvoje nustatytų nelydimų nepilnamečių, kurie

nėra prieglobsčio prašytojai.

8.5. Išvados

1. Per 2019 m. Tarnyba gavo 24 prašymus dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų ir (arba)

laikomų užsienio valstybėse, grąžinimo į Lietuvą. Lyginant gautų prašymų skaičių su ankstesniais

metais, stebimas ženklus gaunamų prašymų dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, grąžinimo į

Lietuvą, mažėjimas.

2. Per 2019 m. Tarnyba gavo 14 prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai atvežtų ir (arba)

laikomų Lietuvoje, grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes. Lyginant šį skaičių

su ankstesniais metais stebimas prašymų dėl vaikų atvežtų į Lietuvą, skaičiaus mažėjimas. 2019 m.

Tarnyboje gauti 9 prašymai dėl pažeidžiamų bendravimo teisių su vaikais, esančiais užsienio

valstybėse. Lyginant su 2017–2018 m., pastebimas tokių prašymų skaičiaus padidėjimas apie 20 proc.

3. 2019 m. Tarnyboje buvo gautas tik 1 prašymas dėl užsienio valstybėje gyvenančio

asmens bendravimo teisių su Lietuvoje gyvenančiu vaiku užtikrinimo. Lyginant su ankstesniais

metais tokių prašymų skaičius išlieka panašus ( 2018 m. – 3 prašymai), 2017 m. prašymų negauta.

4. Daugiausia per 2019 m. gautų prašymų pagal Hagos konvenciją buvo susiję su Jungtine

Karalyste, t. y. jie sudarė 33 proc. nuo visų gautų prašymų dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes,

sugrąžinimo į Lietuvą, ir 64 proc. nuo visų gautų prašymų dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą, sugrąžinimo

į nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, 22 proc. nuo gautų prašymų dėl pažeidžiamų bendravimo

teisių su vaikais, gyvenančiais užsienio valstybėje.


128

5. Nagrinėjant prašymus dėl galimai neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų vaikų

grąžinimo, per 2019 m. į Lietuvą iš užsienio valstybių buvo grąžinti 22 neteisėtai išvežti vaikai. Tai

yra 16 proc. daugiau vaikų nei buvo grąžinta 2017 m. (19 vaikų), ir 5 proc. daugiau nei per 2018 m.

(21 vaikas). Nors gaunamų prašymų yra mažiau, tačiau vaikų grąžinama į jų nuolatinės gyvenamosios

valstybes daugiau.

6. 2019 m. Tarnyboje gauti 247 pranešimai dėl 342 vaikų, esančių užsienio valstybėse ir

Lietuvoje, kuriems buvo / yra reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės. 2019 m. gautų pranešimų

skaičius sumažėjo 9 proc., t. y. gauta 24 pranešimais mažiau nei 2018 metais.

7. 2019 m. išnagrinėtas 181 pranešimas (78 proc. visų per 2019 m. gautų pranešimų), 2018

m. – 194 pranešimai (95 proc. visų per 2018 m. gautų pranešimų), o 2017 m. – 160 pranešimų (66

proc. visų per 2017 m. gautų pranešimų).

8. 2019 m. Tarnyboje daugiausia pranešimų dėl tarptautinių apsaugos priemonių vaikams,

esantiems užsienio valstybėje, taikymo buvo dėl šeimos gyvenimo sąlygų patikrinimo (34 proc.), dėl

informacijos apie konkrečius asmenis ir šeimas pateikimo užsienio kompetentingoms institucijoms

(28 proc.) ir dėl globos nustatymo giminaičių šeimoje, kai vaikams užsienio valstybėje buvo nustatyta

laikinoji globa ir užsienio valstybių kompetentingos institucijos prašė pateikti informaciją apie

artimuosius giminaičius Lietuvoje, galinčius pasirūpinti vaikais, jei jiems nebūtų galimybės toliau

augti biologinėje šeimoje (22 proc.).

9. 2019 m. daugiausia pranešimų dėl tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių

vaikams, esantiems Lietuvoje, taikymo buvo dėl vaiko gyvenimo ir šeimos aplinkos sąlygų įvertinimo

(64 proc.), dėl vaiko įkurdinimo užsienio valstybėje (29 proc.) ir dėl informacijos apie vaiko tėvą (ar

vieną iš jų), gyvenančius užsienio valstybėje, pateikimo (7 proc.).

10. Tarnybai tarpininkaujant 2019 m. iš užsienio valstybių į Lietuvos Respubliką

giminaičių globai (rūpybai) buvo grąžintas 21 vaikas, 2018 m. – 9, o 2017 m. – 31 vaikas. Per

ataskaitinį laikotarpį 43 vaikai, kurie užsienio valstybėje buvo paimti iš šeimų, Tarnybai

tarpininkaujant, buvo grąžinti tėvų arba giminaičių globai (rūpybai) užsienio valstybėje, 2018 m.

tokių vaikų buvo 20, o 2017 m. – 18.

11. Nuo 2017 m. iki 2019 m. Tarnyba daugiausia bendradarbiavo su Jungtinės Karalystės

(apie 70 proc. visų atvejų), Airijos, Vokietijos ir Ispanijos centrinėmis institucijomis.

12. 2019 m. į užsienio valstybes su globėjais (rūpintojais) išvyko 22 globojami (rūpinami)

nepilnamečiai, 2018 m. tokių nepilnamečių buvo 35, 2017 m. – 28.


129

13. Tarnyboje 2019 m. gautų pranešimų skaičius dėl Lietuvoje nustatytų nelydimų

nepilnamečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, lyginant su 2018 m., sumažėjo 42 proc., o su 2017

m. – 15 proc. Visi nelydimi nepilnamečiai buvo Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai.


130

9. NEMOKAMOS PAGALBOS TELEFONU KOORDINAVIMAS

9.1. Emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybų, teikiančių emocinės (psichologinės)

pagalbos telefonu paslaugas, monitoringas

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu

Nr. A1-182 patvirtinta Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo

nukentėjusiems asmenims 2014–2020 m. programos įgyvendinimo 2017–2020 m. veiksmų plano

priemonė „Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės

(psichologinės) pagalbos telefonu paslaugas“ (toliau – Priemonė).

2016 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.

A1-499 „Dėl pavedimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos“, Tarnybai pavesta vykdyti Priemonę. 2019 m. Tarnyba:

Vadovaudamasi Emocinės pagalbos telefonu teikimo 2019 m. projekto atrankos konkurso

organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019

m. sausio 10 d. įsakymu Nr. A1-21 „Dėl emocinės pagalbos telefonu teikimo 2019 m. projekto

atrankos konkurso organizavimo nuostatų patvirtinimo ir projekto vertinimo ir atrankos komisijos

sudarymo“, 49 punktu, su Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija (toliau – Asociacija), 2019

m. kovo 27 d. sudarė Emocinės pagalbos telefonu teikimo valstybės biudžeto lėšomis sutartį Nr. 14-

75.

2019 m. sausio 31 d. su AB „Telia Lietuva“ sudarė paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr.

14-9 dėl 800-ųjų numerių ryšio paslaugų teikimo.

2019 m. kovo 7 d. su AB „Telia Lietuva“ sudarė paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 14-

60 dėl trumpųjų numerių 116 ryšio paslaugų teikimo.

Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministro įsakymu „Dėl pavedimo Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos“ Nr. A1-458, kurio 1.2.2. ir 1.2.3. papunkčiais, finansuoti ir koordinuoti emocinės

(psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu paslaugas

perduota JRD. Atitinkamai 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarytas: 1) papildomas susitarimas dėl 2019 m.

kovo 27 d. Emocinės pagalbos telefonu teikimo valstybės biudžeto lėšomis sutarties Nr. 14-75

pakeitimo; 2) dvišalis (Tarnybos ir Asociacijos) papildomas susitarimas dėl 2012 m. gruodžio 6 d.

darbo ir programinės įrangos panaudos sutarties nutraukimo Nr. TUR-111; 3) trišalis (Tarnybos, JRD

ir UAB „Fima“) papildomas susitarimas dėl 2018 m. kovo 5 d. gamintojo AVAYA programinės

įrangos palaikymo ir atnaujinimo paslaugų prikimo-pardavimo sutarties Nr. 14-6/FIM18/030

pakeitimo; 4) trišalis (Tarnybos, JRD ir UAB Fimos) papildomas susitarimas dėl 2017 m. sausio 16


131

d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 14-2/A17/006 pakeitimo; 5) dvišalis (Tarnybos ir UAB „Fima“)

papildomas susitarimas dėl 2017 m. sausio 16 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 14-2/A17/006 1.1

punkto ir priedo Nr. 1 1 ir 5 dalies pakeitimo; 6) trišalis (Tarnybos, JRD ir Telia Lietuva) papildomas

susitarimas dėl sutarties Nr. US61105254-190125 pakeitimo; 7) trišalis (Tarnybos, JRD ir „Telia

Lietuva“) papildomas susitarimas dėl 2019 m. kovo 7 d. paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr.

14-60 pakeitimo; 8) Tarnybos ir JRD Valstybės turto perduodamo valdyti, naudoti, disponuoti juo

patikėjimo teise perdavimo–priėmimo aktas Nr. TUR-110.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstyta, toliau pateikiama informacija už 2019 m. tris ketvirčius.

Asociacijos duomenimis, Vaikų linija, Jaunimo linija, Vilties linija, Pagalbos moterims linija, linija

Doverija per 2019 m. III ketv. (sausio 1 d. – rugsėjo 30 d.) atsakė į 210 245 gyventojų skambučius.

57 pav. Vaikų linijos ir Pagalbos vaikams linijos bendradarbiavimo schema.

9.2. Vaikų linijos (pirminės pagalbos) skambučių skaičius

Per 2019 m. pirminės pagalbos – Vaikų linijos konsultantai atsiliepė į 176 949 skambučius (iš viso

į liniją bandyta prisiskambinti 313 437 kartus).

Per 2019 m. antrinei pagalbai – Tarnybos Pagalbos vaikams linijai (toliau – PVL) – Vaikų linija

perdavė 193 skambučius (2018 m. – 216, 2017 m. – 315), iš jų 31 perduotas antrinės pagalbos ne

darbo metu (2018 m. – 21, 2017 m. – 39). Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. gegužės 8 d. sutriko

„CC Elite Multichannel“ serverio veikla, gedimas buvo pašalintas 2019 m. gegužės 20 d.


132

Pažymėtina, jog dėl minimo gedimo nėra užfiksuotų duomenų apie 2019 m. balandžio –gegužės mėn.

vid. perduotus skambučius.

Tarnyba, siekdama užtikrinti Vaikų linijos konsultantų tikslinių skambučių perdavimą PVL

konsultantams, pagal bendrą susitarimą dalyvauja Vaikų linijos savanorių mokymuose. 2019 m.

dalyvauta 3 Vaikų linijos savanorių susitikimuose (Vilniuje, Kaune). Emocinę (psichologinę) pagalbą

telefonu teikiančių linijų savanorių mokymų metu pristatyta PVL veikla, vaiko teisių apsaugos

sistema Lietuvoje bei perduotų skambučių pagrindu organizuotos pagalbos vaikams apibendrinimai.

9.3. Pagalbos vaikams linija (Antrinė pagalba)

9.3.1. Skambučių ir elektroninių laiškų skaičius

Pažymėtina, kad iš viso užregistruotų pokalbių su PVL konsultantais – 470 (iš jų, 193 perduoti

Vaikų linijos; 2018 m. iš viso užregistruotų pokalbių 449; 2017 m. – 615). Tokį perduotų ir

užregistruotų skambučių skaičiaus skirtumą lemia tai, kad PVL konsultantai perskambina asmenims,

kurių pranešimai buvo užregistruoti ir perduoti PVL ne darbo metu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad

trumpuoju numeriu 116 111 prisiskambinti gali būti sudėtinga, ne pirmą kartą paskambinęs asmuo,

norėdamas kalbėtis su PVL konsultantu, turėtų Vaikų linijos konsultanto prašyti jį sujungti, tad su

skambinančiuoju sutariama dėl PVL konsultanto skambučio. Taip pat nuo 2013 m. antrojo pusmečio

perduoti skambučius PVL turi galimybę ir kitos linijos. Per 2019 m. Jaunimo linijos konsultantai su

PVL konsultantais sujungė 7 skambinančiuosius (2018 m. – 14, 2017 m. – 3). Skambinantieji į

Tarnybą, norintys pranešti apie skriaudžiamus vaikus arba pasitarti dėl pagalbos jiems klausimais,

taip pat nukreipiami PVL konsultantams. Tokių skambučių, nukreiptų PVL, 2019 m. buvo 129 (2018

m. – 82, 2017 m. – 75). Taip pat paminėtina, jog nuo 2017 m. spalio mėn. VšĮ „Paramos vaikams

centras“ veikia „Tėvų linija“, kuri PVL, ataskaitiniu laikotarpiu, nukreipė 8 skambinančiuosius (2018

m. – 5, 2017 m. – 3).

Vidutinė PVL pokalbių trukmė – 12 min. 56 s.

45 lentelė. Skambučių PVL šaltinis.

Pagalbos vaikams linijai perduoti skambučiai iš:

Skaičius

Vaikų linijos 193

Jaunimo linijos 7

Tėvų linijos 8

Tarnybos 129

PVL perskambinimai 133

Iš viso: 470


133

2019 m. PVL gavo 44 elektroninius laiškus (2018 m. – 63, 2017 m. – 24), kuriuose kreiptasi

dėl psichologinės, socialinės ir teisinės pagalbos, norint pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus

ir kt. Vaikai elektroniniu paštu konsultuoti dėl patiriamų patyčių bei smurto šeimose, santykių su

bendraamžiais ir kt. Daugiausia laiškų sulaukta II ir IV ketv.

Tuo tarpu suaugusieji dažniau konsultuoti apie bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais

tvarkos nustatymą, norėdami pranešti apie galimą smurtą šeimose patiriančius vaikus ir kt.

9.3.2. Nepilnamečių skambučiai

2019 m. į PVL daugiausiai buvo nukreipta mergaičių (141, t. y. 30 proc. iš visų skambinusiųjų),

11–15 m. amžiaus vaikų (151, t. y. 32 proc. iš visų skambinusiųjų). Nukreiptų į PVL berniukų – 74

(16 proc. iš visų skambinusiųjų). Panašios tendencijos vyravo ir 2018–2017 m.

2019 m. PVL daugiausiai sulaukta konsultacinių skambučių – 330, t. y. 70 proc. iš visų

skambučių (2018 m. – 71 proc., 2017 m. – 66 proc.). Daugiausiai su nepilnamečiais įvykusių

konsultacinių skambučių užfiksuota tarp mergaičių (80; 24 proc. iš visų įvykusių konsultacinių

skambučių), 11–15 m. amžiaus vaikų (81; 25 proc. iš visų įvykusių konsultacinių skambučių), kaip

ir 2018–2017 m. Konsultacinių skambučių daugiausiai sulaukta – IV ketv.

Nekonsultacinių skambučių (išdykaujančių ir pan.), kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai

sulaukta taip pat iš mergaičių (66 proc. iš visų įvykusių nekonsultacinių skambučių).

Tiek mergaitės, tiek berniukai, paskambinę į PVL, kalbėjo apie patiriamą smurtą ir prievartą,

santykius su šeimos nariais, mokyklą bei psichosocialinę sveikatą ir kt. 2019 m. problemos, dėl kurių

skambino vaikai, buvo beveik tokios pačios, kaip ir 2018–2017 m. (46 lentelė).

46 lentelė. Pokalbių metu su mergaitėmis ir berniukais dažniausiai konsultantų žymėtos

problemos 2019 m.

Nr.

(1 – dažniausiai

aptarta tema; 5 –

rečiau aptarta tema

pagal eiliškumą)

TEMOS

1. Smurtas ir prievarta: dažniausiai kalbėta apie emocinę ir fizinę prievartą,

nepriežiūrą, patyčias.

2. Santykiai su šeimos nariais, ypač akcentuoti santykiai su tėvais. Su mergaitėmis

dažniau kalbėta apie tėvus, turinčius priklausomybių ir tėvų skyrybas, o su berniukais – apie

tėvus, turinčius priklausomybių.


134

3. Psichosocialinė sveikata: dažniausiai aptartas savęs žalojimas, savižudybė, baimė ir

nerimas. Minėtomis temomis dažniau kalbėta su mergaitėmis.

4. Mokykla: dalijosi sunkumais, susijusiais su mokytojais ir kitais suaugusiaisiais. Taip

pat su mergaitėmis kalbėta apie mokymosi sunkumus.

5. Tiek su mergaitėmis, tiek su berniukais dažniau aptartos temos apie fizinę sveikatą,

psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir santykius su bendraamžiais.

Pastebėtina, jog pokalbių metu buvo aptarinėjama ne viena problema. Vaikui net neįvardijus,

konsultantas atpažindavo gilesnes ir seniai egzistuojančias kelias problemas, kurios neretai buvo

priežastimi, dėl ko vaikas ir paskambino.

9.3.3. Suaugusiųjų skambučiai

PVL konsultantai 2019 m. užregistravo 254 suaugusiųjų konsultacijas, iš jų su 175 moterimis

ir 78 vyrais (2018 m. – 186 moterimis, 57 vyrais, 2017 m. – 196 moterimis, 59 vyrais). 2

skambinusiųjų lytis neidentifikuota.

2019 m. PVL konsultantai užregistravo pokalbių su suaugusiaisiais metu išsakytus sunkumus,

susijusius su:

• smurtu ir prievarta: vaikų patiriamos patyčios, nepriežiūra bei fizinis ir psichologinis

smurtas šeimose, ugdymo įstaigose;

• ugdymo įstaiga: probleminiai vaikų santykiai su mokytojais, ikimokyklinių įstaigų

personalo elgesys, netinkamas vaiko elgesys klasėje / grupėje prieš kitus vaikus ir kt.;

• teisinė informacija, pavyzdžiui, skyrybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas,

bendravimo tvarkos nustatymas, tėvams gyvenant skyriumi ir kt.

Pažymėtina, kiekvienais metais daugėja suaugusiųjų, nerimaujančių dėl jų vaikų fizinės ir

psichinės sveikatos, nes prieš jų vaiką klasės draugas (-ai), kitos klasės mokinys (-iai) ar pedagogas

smurtauja bei suaugusiųjų, kurie praneša apie kaimynystėje gyvenančio vaiko galimus teisių

pažeidimus, skambučių.

9.3.4. Pagalbos, reaguojant į vaikų ir suaugusiųjų skambučius bei laiškus, organizavimas

Skambinantiesiems PVL daugiausia teikta informacija, konsultacijos, emocinė parama,

konsultantai atliko tarpininkų vaidmenis, inicijuodami kitų įstaigų ar organizacijų specialistų pagalbą

vaikui ir (arba) šeimai. 2019 m. PVL specialistai, siekdami išspręsti susidariusias situacijas,

besikreipiančiajam sutikus, kreipėsi į 34 Tarnybos teritorinius padalinius, į keletą iš jų kreiptasi po


135

kelis kartus dėl skirtingų atvejų arba pakartotinai, prašant papildomos informacijos. Dėl patyčių ir

galimų vaikų teisių pažeidimų 12 atvejų informuotos ugdymo įstaigos, 6 atvejais informuoti ir

savivaldybių administracijų Švietimo skyriai. Taip pat dėl 4 atvejų, susijusių su galimu pedagogų

smurtu prieš vaikus, kreiptasi į teisėsaugos institucijas.

Pažymėtina, kad analizuojant gautus Tarnybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų atsakymus dėl

143 unikalių atvejų, tiektina, jog, kaip ir praėjusiais metais, suaugusiųjų pranešimų aplinkybės

pasitvirtino ne visada (2019 m. nepasitvirtino 2,8 proc. suaugusiųjų pranešimų).

9.4. Išvados

1. Per 2019 m. iš viso užregistruota 470 pokalbių su antrinės pagalbos – PVL

konsultantais, t. y. 21 skambučiu daugiau nei praėjusiais metais.

2. Konsultaciniai skambučiai PVL sudaro 70 proc. (330 skambučių) visų atsakytų

skambučių. Daugiausiai su nepilnamečiais įvykusių konsultacinių skambučių užfiksuota tarp

mergaičių (80; 24 proc.) ir 1–15 m. amžiaus vaikų (81; 25 proc.) iš visų įvykusių konsultacinių

skambučių.

3. Vidutinė PVL pokalbių trukmė – 12 min. 56 s.

4. Mergaitės ir berniukai 2019 m. daugiausia kalbėjo apie patiriamą smurtą ir prievartą,

kas gali rodyti vaikų ryžtą kalbėti apie problemas ir siekį jas spręsti. Taip pat kalbėta apie sudėtingus

santykius su tėvais, kas galimai rodo šių santykių svarbą 11–15 m. amžiaus paaugliams.


136

11. TARNYBOS VYKDOMA PROJEKTINĖ VEIKLA

11.1.Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir

bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“

Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001 vykdymas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Europos socialinio fondo agentūra ir Tarnyba

2015 m. lapkričio 3 d. pasirašė trišalę finansavimo ir administravimo sutartį. Vykdomas iš ES

struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001 „Tvaraus

perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų

sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). Projektas vykdomas kartu su partneriu – Neįgaliųjų reikalų

departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Projekto tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingam perėjimui nuo institucinės globos

prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų Lietuvoje, yra tiesiogiai susijęs su institucinės

globos pertvarkos tikslais:

1. Užtikrinti darną ir socialines sąlygas kiekvienam vaikui (ir neįgaliam vaikui) augti savo

šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti

pagalbą bendruomenėje;

2. Sudaryti sąlygas neįgaliems suaugusiems asmenims, jų šeimoms (globėjams, rūpintojams)

gauti individualias jų poreikius atitinkančias bendruomenines paslaugas;

3. Skatinti visuomenės vertybių nuostatų kaitą, formuojant teigiamą visuomenės požiūrį į

sistemos pertvarką, ir užtikrinti vykdomų procesų viešumą.

2019 m. įgyvendintos šios veiklos:

I. Įgyvendintos Institucinės globos pertvarkos klasterio bendradarbiavimo priemonės

Siekiant didinti tarpinstitucinį, tarpžinybinį bei tarpsektorinį bendradarbiavimą, plėtojant naujų

formų bendruomenines paslaugas, užtikrinant socialinių paslaugų teikimo kompleksiškumą, rengiant

pertvarkomų įstaigų, bendruomeninių paslaugų ir jų infrastruktūros planus, bei vykdyti pertvarkos

stebėseną, įvykdytos nacionalinio ir regioninio lygmens apskrito stalo diskusijos.

47 lentelė. 2019 m. vykdytos regioninio ir nacionalinio lygmens apskritos stalo diskusijos.

Laikotarpis Diskusijos

2019-01-16 Tauragės regiono apskrito stalo diskusija, skirta bandomųjų paslaugų

aptarimui


137

2019-03-29 Tauragės regiono apskrito stalo diskusija, skirta bandomųjų paslaugų,

asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią, aptarimui

2019 m. 05–06

mėn.

4 regioninės (Tauragės, Telšių, Klaipėdos; Panevėžio, Šiaulių, Utenos;

Alytaus, Kauno, Marijampolės ir Vilniaus regionų) apskrito stalo diskusijos

apie Globos centrų veiklą

2019-05-27 Nacionalinė apskrito stalo diskusija apie socialinės priežiūros paslaugas,

teikiant kompleksinę pagalbą besilaukiančioms moterims ir motinoms,

vienoms auginančioms vaikus iki 3 metų amžiaus

2019 m. 05–06

mėn.

2 nacionalinės apskrito stalo diskusijos apie Šeimos modelio

bendruomeninių vaikų globos namų paslaugų teikimą vaikams, netekusiems

tėvų globos, ir jų šeimoms

2019-06-10 Nacionalinė apskrito stalo diskusija apie Apsaugoto būsto paslaugos teikimą

asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia

2019-06-12 Kauno ir Šiaulių regionų apskrito stalo diskusija apie bandomąsias

asmeninio asistento paslaugas asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos

negalią

2019-06-18 Nacionalinė apskrito stalo diskusija apie Palydimosios globos paslaugų

teikimą

2019-06-25 Nacionalinė apskrito stalo diskusija apie Laikino atokvėpio paslaugų

teikimą

2019-11-27 Tauragės regiono apskrito stalo diskusija, skirta bendruomeninių paslaugų

ir kitų, su institucine globos pertvarka susijusių, veiklų aptarimui

Iš viso 2019 m. suorganizuotos 8 regioninės apskrito stalo diskusijos ir 6 nacionalinės apskrito

stalo diskusijos, skirtos Projekto metu vykdytų bandomųjų paslaugų aptarimui. Diskusijų metu

dalyviai buvo supažindinti su pertvarkos procesų eiga, teisės aktų pakeitimais, buvo dalinamasi gerąja

patirtimi, bandomųjų paslaugų teikimo ypatumais, aptarti galimi sprendimai sėkmingam Projekte

suplanuotų bandomųjų socialinių paslaugų užbaigimui / tęstinumo užtikrinimui. Manytina, kad

diskusijos apie konkrečias paslaugas, paskatino kai kurių savivaldybių atstovus perimti / apsvarstyti

šių paslaugų finansavimą, taip užtikrinant paslaugų tęstinumą. Tuo pačiu, diskusijų metu gautos

įžvalgos, pastebėjimai paskatino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovus inicijuoti

išbandytų paslaugų norminimą, su paslaugų teikimu susijusių teisės aktų rengimą.


138

II. Įvykdyti mokymai:

Siekiant tobulinti socialines paslaugas administruojančių ir paslaugas vaikams, neįgaliesiems ir

jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) teikiančių darbuotojų profesinę kompetenciją, vykdyti

darbuotojų mokymai.

48 lentelė. 2019 m. vykdyti mokymai.

Laikotarpis Mokymai Apmokytų

asmenų sk.

2019 04–07 mėn. Darbuotojų, dirbančių su šeima, kurioje yra asmuo su proto ir

(arba) psichikos negalia ir (arba) vaikas, turintis elgesio ir

emocijų sutrikimų mokymai

464

2019 03–10 mėn. Globos įstaigų darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su suaugusiais

asmenimis, turinčiais proto, psichikos negalią, bei jų

šeimomis, mokymai

984

2019 04–12 mėn. Globos įstaigų darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su likusiais be

tėvų globos vaikais (įskaitant kūdikius), patiriančiais riziką

vaikais, turinčiais proto ir (arba) psichikos negalią vaikais bei

jų šeimomis, mokymai

1 151

Nuo 2019 06

(vyksta ir 2020 m.)

Bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų ir šeimynų

dalyvių mokymai pagal globėjų (rūpintojų), budinčių

globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų

darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą

346

Nuo 2019 09

(vyksta ir 2020 m.)

Šeimos konferencijos metodo mokymai 84

Iš viso 2019 m. vykdytų mokymų metu apmokyti 2 945 darbuotojai. Mokymų metu darbuotojai,

įgijo žinių ir įgūdžių, reikalingų kokybiškam bendruomeninių paslaugų teikimui. Daugelio dalyvių

nuomone, reikšmingą mokymų pridėtinę vertę sukūrė tai, kad mokymai buvo praktiniai, dalyviai

galėjo aktyviai dalyvauti sprendžiant aktualias darbines situacijas, diskutuoti, dalintis patirtimi.

Tikėtina, kad po mokymų dalyviai įgijo didesnį pasitikėjimą savo jėgomis, atrado naujų sprendimo

būdų kasdienėms problemoms spręsti, įgijo žinių ir įgūdžių, padedančių užtikrinti vykdomos veiklos

kokybę.


139

Taip pat pagal parengtą Šeimos konferencijos metodo mokymų programą iki 2019 m. gruodžio

31 d. apmokyti 84 Šeimos konferencijos koordinatoriai. Šeimos konferencijos metodo įdiegimą

Lietuvoje mokymų dalyviai priėmė labai entuziastingai. Po mokymų dalyviai socialiniame tinkle

susibūrė į uždarą grupę, atsirado aktyvas, kuris paruošė lankstinukus ir pradėjo skleisti informaciją

apie naują darbo su šeima metodą įstaigose, organizuoti Šeimos konferencijos susitikimus.

2019 m. IV ketv. pradėtos viešųjų pirkimų procedūros šių mokymų paslaugų pirkimui:

49 lentelė. 2019 m. IV ketv. pradėti vykdyti mokymo paslaugų pirkimai.

Perkami mokymai Planuojamas

apmokyti dalyvių sk.

Apmokyti atvejo vadybininkai (neįgaliems asmenims) 100

Komandiniai mokymai 975

Elgesio korekcijos metodų taikymas, dirbant su vaikais turinčiais autizmo

spektro sutrikimų

60

Globos centro funkcijas vykdančių darbuotojų mokymai 200

Vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų mokymai 380

III. Teiktos bandomosios socialinės paslaugos:

Siekiant parengti vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) skirtų ir jų

individualius poreikius atitinkančių naujų formų bendruomeninių paslaugų metodinį pagrindą ir

pagerinti esamų socialinių paslaugų prieinamumą bei kokybę, buvo teikiamos bandomosios

socialinės paslaugos.

50 lentelė. 2019 m. teiktų bandomųjų paslaugų gavėjų skaičius.

Paslauga Paslaugą gavusių

asmenų sk.

Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų paslaugos

vaikams, netekusiems tėvų globos, ir jų šeimoms

253

Palydimosios globos paslauga 261

Priežiūros paslauga, teikiant kompleksinę pagalbą besilaukiančioms

moterims ir motinoms su vaikais iki trejų metų amžiaus

120 asmenų (jų šeimose

augo 208 vaikai);


140

Budinčių globotojų veiklos užtikrinimo paslauga 30

Laikino atokvėpio įstaigoje paslauga 105

Apsaugoto būsto paslauga 20

Asmeninio asistento paslauga 53

Atvejo vadybos paslauga 25

Įdarbinimo su pagalba paslauga 26

Iš viso 2019 m. bandomąsias socialines paslaugas gavo 893 asmenys. Šia veikla išbandytos

naujos socialinės bendruomeninės paslaugos, užtikrintas socialinių paslaugų prieinamumas

tikslinėms grupėms, identifikuotos tobulintinos paslaugų teikimo sritys, poreikis konkrečioms

paslaugoms, išplėstas socialinių paslaugų tinklas.

2019 m. atlikti bandomųjų socialinių paslaugų pirkimai:

51 lentelė. 2019 m. vykdyti bandomųjų paslaugų pirkimai.

Nupirkta paslauga Pasirašytų

sutarčių sk.

Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų paslaugos vaikams,

netekusiems tėvų globos, ir jų šeimoms

3

Atvejo vadybos paslaugos vaikams, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią 3

Laikinas atokvėpis įstaigoje 1

Įdarbinimo su pagalba paslauga asmenims turintiems proto ir (arba) psichikos

negalią

2

Iš viso 2019 m. pasirašytos 9 bandomųjų paslaugų sutartys, iš kurių 2 nutrauktos. Taip pat

atliktas pirkimas ir pasirašyta paslaugų sutartis dėl grupinio gyvenimo namų proto ir (arba) psichikos

negalią turintiems suaugusiems asmenims statinio statybos tipinio projekto parengimo paslaugos.

IV. Vykdyta viešinimo veikla:

Siekiant skatinti visuomenės vertybinių nuostatų kaitą, formuojant teigiamą visuomenės požiūrį

į sistemos pertvarką, 2019 m. vykdyta socialinės reklamos masinio informavimo priemonėse

transliacija. Nacionaliniame radijuje ištransliuota 574 klipai, 8-ių regionų radijo stotyse ištransliuota


141

1 800 klipų. Televizijoje ištransliuota 94 680 klipų. Taip pat parengta ir išleista 60 straipsnių

regioninėje spaudoje.

Siekiant užtikrinti vykdomų pertvarkos procesų viešumą ir žinomumą, minimu laikotarpiu

nuolatos buvo skelbiamos informacinės žinutės www.pertvarka.lt., atnaujinamos socialinio tinklo

„Facebook“ paskyros „Institucinės globos pertvarka“. Viešinimo paskyrų lankytojai buvo

supažindinami su Institucinės globos pertvarkos veikla, įvykiais, vykdomomis veiklomis, Projekto

sukurtomis socialinių paslaugų metodikomis.

2019 m. įvykdytas pirkimas ir pasirašyta sutartis dėl 2 mokomųjų filmų apie grupinio gyvenimo

namus ir bendruomeninius vaikų globos namus, kuriuose gyvena vaikai, turintys autizmo spektro

sutrikimų, sukūrimo.

2019 m. IV ketv. pab. pradėtos viešųjų pirkimų procedūros dėl šių viešinimo veiklų:

• Institucinės globos pertvarkos socialinės reklamos išorės lauko reklamos stenduose paslauga;

• Institucinės globos pertvarkos socialinės reklamos interneto portaluose paslauga (baneriai);

• Diskusijos TV;

• Informavimo nacionalinėje spaudoje ir internete paslaugos;

• Institucinės globos pertvarkos vaizdo klipų transliavimo kino teatruose paslaugos.

2019 m. rugsėjo 5 d. pasirašyta paslaugų sutartis dėl institucinės globos pertvarkos I-ojo etapo,

apimant laikotarpį nuo 2014 m. vasario 14 d. iki sutarties su Paslaugų tiekėju pasirašymo dienos

vertinimo paslaugų.

V. Pasirašyti Projekto finansavimo ir administravimo sutarties keitimai:

• 2019-05-27 pasirašytas Projekto sutarties pakeitimas, kuriame perskirstytos Projekto biudžeto

lėšos, pratęsta projekto finansavimo administravimo sutartis.

• 2019-11-14 pasirašytas Projekto sutarties pakeitimas, kuriame įtrauktos papildomos Projekto

veiklos ir perskirstytos biudžeto lėšos.

VI. Projekto lėšų panaudojimas:

Bendra Projekto vertė yra 10 336 028,19 eurų. 2019 m. panaudota 3 587 851,44 Eur. Projekto

lėšų. Iš viso Projekto vykdymo laikotarpiu nuo Projekto pradžios iki 2019 m. pabaigos panaudota

7 133 867,64 Eur. Projekto lėšų.


142

11.2. Projekto „Pasirengimas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“ Nr.

10.1.1-ESFA-V-912-02-0005 vykdymas

SADM kartu su Europos socialinio fondo agentūra ir Tarnyba 2018-08-23 pasirašė projekto

„Pasirengimo vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“ Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-02-0005 pagal

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės

poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.1-ESFA-V-912 priemonę „Nacionalinių

reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“ finansavimo sutartį (toliau –

Pasirengimo pertvarkai projektas), kurią įgyvendino iki 2019-10-23.

Pasirengimo pertvarkai projekto vykdytojas: SADM.

Pasirengimo pertvarkai projekto partneris: Tarnyba.

Pasirengimo pertvarkai projekto tikslas – sukurti vienodą standartą ir apmokyti vaiko

teisių apsaugos specialistus, užtikrinti nepertraukiamą ir tęstinį žinių perdavimą visiems esamiems ir

po 2018-07-01 būsimiems Tarnybos darbuotojams.

Siekiant įgyvendinti Pasirengimo pertvarkai projekto tikslą, laikotarpyje nuo 2018-08-23 iki

2019-10-23, buvo:

• parengtas Tarnybos mobiliųjų komandų darbo organizavimo aprašo projektas ir

Tarnybos mobiliųjų komandų narių kompetencijos tobulinimo programa bei organizuoti mokymai 49

Tarnybos mobiliųjų komandų nariams;

• Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus VTAPĮ pakeitimams, keitėsi Tarnybos mobiliųjų

komandų darbo su šeima terminas, darbo su šeima pobūdis, mobiliosios komandos funkcijos, tikslas,

todėl, siekiant tinkamo, praktiką atitinkančio teisinio mobiliųjų komandų veiklos reglamentavimo,

Pasirengimo pertvarkai projekto lėšomis buvo parengtos rekomendacijos dėl Tarnybos mobiliųjų

komandų veiklos kokybės užtikrinimo;

• parengti 57 vaiko teisių apsaugos sistemos vidiniai regiono mokytojai, kurie apmokė

554 Tarnybos darbuotojus visuose regionuose, siekiant užtikrinti nepertraukiamą ir tęstinį žinių

perdavimą;

• siekiant didinti regiono vidinių mokytojų kompetencijas, darbo efektyvumą sprendžiant

įvairias su darbu, nuolatiniu emociniu nuovargiu dėl sudėtingų darbinių situacijų susijusias problemas

ir padėti jiems išvengti „perdegimo sindromo“, didinti jų veiklos efektyvumą bei pasidalinti

įžvalgomis / apibendrinimais apie įvykdytus mokymus papildomai buvo organizuotos 4 supervizijos

regiono vidiniams mokytojams.

Įgyvendinant Pasirengimo pertvarkai projektą pasiekti planuoti rezultatai bei nustatyti

stebėsenos rodikliai:


143

• 616 viešojo valdymo institucijų darbuotojų, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą

ESFA lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymui ar

institucijų veiklos valdymo tobulinimui reikalingas kompetencijas;

• įgyvendintas 1 projektas, skirtas pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms

ir (arba) koordinuoti jų įgyvendinimą.

Pasirengimo pertvarkai projekto lėšų panaudojimas:

• Bendra Pasirengimo pertvarkai projekto vertė yra 76, 8 tūkst. eurų. Iš viso

Pasirengimo pertvarkai projekto vykdymo laikotarpiu panaudota 76,2 tūkst. eurų Pasirengimo

pertvarkai projekto lėšų.

Platesnę informaciją apie Pasirengimo pertvarkai projekto vykdytas veiklas 2019 m. galite

rasti 11 skyriuje KVALIFIKACIJOS KĖLIMO ORGANIZAVIMAS. Pažymėtina, jog 2019-12-16

gautas ESFA patvirtinimas, jog Pasirengimo pertvarkai projektas yra užbaigtas.

11.3.Projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai,

globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ Nr.

08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 vykdymas

Projektas „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams)

kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 (toliau – GC projektas)

yra įgyvendinamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8

prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-405

„Institucinės globos pertvarka“.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018-12-31–2022-12-31

Projekto partneriai: 60 miestų (rajonų) savivaldybių administracijos ir 66 globos centrai

Projekto biudžetas: 18 624 926, 05 Eur

Finansavimo šaltinis: Europos socialinis fondas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto

lėšos

Projekto tikslas: įveiklinti globos centrus savivaldybėse, padidinti jų teikiamų paslaugų

prieinamumą ir kokybę bei užtikrinti efektyvų Mobiliosios komandos darbą visose savivaldybėse.

Projekto tikslinės grupės: globos centrų darbuotojai, mobiliųjų komandų darbuotojai.


144

Siekiant Projekto tikslų, 2019 m. įgyvendintos šios veiklos:

• Globos centrų ir Mobiliosios komandos darbuotojai

2019 m. sausio 1 d. duomenimis, globos centruose dirbo 205 specialistai, o 2019 m. gruodžio

pab. duomenimis visų savivaldybių globos centruose dirbo 375 specialistai (globos koordinatoriai,

psichologai ir socialiniai darbuotojai), t. y. globos centrų darbuotojų skaičius per 2019 m. padidėjo

83 proc. Iš GC projekto finansuojamų lėšų darbuotojų skaičius per 2019 m. padidėjo beveik 3 kartus

( žr. 57 pav.).

Plačiau apie globos centrų specialistų suteiktas paslaugas žiūrėti Tarnybos veiklos ataskaitos

6.6 poskyryje „GIMK programą įgyvendinančių įstaigų ir globos centrų veiklos kokybės apžvalga“,

o apie MK darbuotojų veiklą bei suteiktas paslaugas žiūrėti 3 skyriuje „Mobiliųjų komandų veikla“.

58 pav. Globos centruose dirbančių specialistų skaičiaus pokytis per 2019 m.

Globos centrų bei Mobiliosios komandos darbuotojų, finansuojamų GC projekto lėšomis, darbo

užmokesčiui / paslaugoms pirkti panaudota 2 355 830,29 Eur. Pažymėtina, kad 2019 m. iš GC

projekto lėšų nupirkta 3 437,5 valandų psichologo ir psichoterapeuto paslaugų.

GC projekto pradžioje teikiančių paslaugas globos centrams budinčių globotojų Lietuvoje buvo

124. Budinčių globotojų skaičius per 2019 metus padidėjo 56 proc. (žr. 58 pav.)

205

61

375

180

0

50

100

150

200

250

300

350

400

Globos centruose dirbančiųspecialistų skaičius iš viso

Iš jų Projekto finansuojamųspecialistų skaičius

2019 metų pradžioje 2019 metų pabaigoje


145

59 pav. Budinčių globotojų skaičiaus pokytis per 2019 m.

Globos centrų darbuotojams, finansuojamiems iš GC projekto lėšų, bei Mobiliosios komandos

darbuotojams įrengtos darbo vietos (finansuotas biuro baldų, telefonų, kompiuterių ir kt. prekių

įsigijimas). Taip pat iš GC projekto lėšų nupirkti 38 nauji lengvieji automobiliai globos centro

paslaugoms teikti, siekiant paslaugų prieinamumo, priartinant paslaugas arčiau kliento. Mobiliosios

komandos specialistų paslaugoms teikti sudarytos dvi sutartys dėl 24 automobilių nuomos, kuri

apmokama iš GC projekto lėšų, siekiant paslaugas teikti klientui jam tinkamiausioje vietoje, atliepiant

klientų poreikius. Iš viso darbo vietų įrengimams ir automobilių įsigijimui / nuomai globos centrų ir

Mobiliosios komandos darbuotojams per 2019 m. panaudota 829 085 Eur GC projekto lėšų.

• Vizitai į globos centrus

GC projekto administravimo komandos nariai per 2019 metus aplankė 65 miestų / rajonų

savivaldybių globos centrus, su tikslu susipažinti su globos centrų vykdoma veikla, aptarti kylančius

klausimus bei sunkumus ir pasidalinti gerąja patirtimi. Po susitikimų parengtos 53 lankymosi globos

centruose ataskaitos ir rekomendacijos globos centrams ir miestų (rajonų) savivaldybių

administracijoms. Globos centrai ir miestų / rajonų savivaldybių administracijos parengė ir su GC

projekto administravimo komanda suderino 53 rekomendacijų įgyvendinimo planus, skirtus globos

centro teikiamų paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimui bei prieinamumo

plėtrai.


146

• Mokymai, konferencijos globos centrų ir Mobiliosios komandos darbuotojams

Per 2019 m. tobulinta globos centrų darbuotojų ir Mobiliosios komandos darbuotojų

kompetencija. Nuo 2019 m. spalio mėn. vyko globos centrų darbuotojams skirti mokymai „Kontakto

užmezgimas ir pokalbis su klientais. Atvejų aptarimas.“ Mokymuose dalyvavo 225 globos centrų

darbuotojai, kurie iš viso išklausė 240 val. minėtų mokymų. Pažymėtina, kad 6 mokymų grupėms tie

patys mokymai planuoti vykdyti 2020 m. I ketv.

2019 m. lapkričio 21 d. suorganizuota Projekto partneriams globos centrų ir miestų (rajonų)

savivaldybių administracijos darbuotojams skirta konferencija „Žinia gyventojams – nuo

strategijos iki komunikacijos“. Dalyvavo 170 dalyvių.

Iš viso 33 Mobiliosios komandos darbuotojai išklausė 232 val. mokymus, finansuojamus iš GC

projekto lėšų.4

Iš viso globos centrų ir Mobiliosios komandos darbuotojų mokymams per 2019 m. panaudota

60224 Eur GC projekto lėšų.

• Tarpžinybiniai susitikimai

Per 2019 m. įgyvendintos tarpinstitucinio, tarpžinybinio bendradarbiavimo priemonės – įvyko

48 savivaldybės lygmens tarpinstituciniai susitikimai ir 12 regiono lygmens tarpžinybinių susitikimų,

kuriuose iš viso dalyvavo 880 dalyvių (globos centrų, miestų / rajonų savivaldybės administracijos ir

VVTAĮT atstovai). Susitikimų metu buvo sprendžiami su globos centrų veikla susiję klausimai,

atliekama atvejų analizė bei aptarti tarpinstitucinio bendradarbiavimo ypatumai.

• Globos centrų mainų sistemos ir tinklapio sukūrimas

Sukurtas informacinių technologijų įrankis – vidinė globos centrų mainų sistema, kurią

pasitelkus valdomos finansinės ir globos centrų suteiktų paslaugų ataskaitos bei vyksta komunikacija

su GC projekto partneriais. Projekto partneriai supažindinti su įrankio valdymu, parengtos

naudojimosi sistema rekomendacijos. Taip pat sukurtas tinklapis www.globoscentrai.lt, kuriame

informacija apie globos centrus (darbuotojų kontaktai, budinčių globotojų skaičius ir pan.) bei

naujienos apie globos centrų vykdomą veiklą sinchronizuojasi iš vidinės globos centrų mainų

sistemos. Internetinėje svetainėje www.globoscentrai.lt taip pat įdiegta klientų apklausos anketa dėl

globos centrų suteiktų paslaugų prieinamumo ir kokybės vertinimo.

4 Plačiau apie Mobiliosios komandos mokymus žr. 12 skyriuje „Kvalifikacijos kėlimo organizavimas“

http://www.globoscentrai.lt/

http://www.globoscentrai.lt/


147

• GC projekto finansavimo sutarties keitimas

2019 m. spalio 30 d. pasirašytas GC projekto finansavimo sutarties Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-

02-0001 keitimas, skirtas papildomas finansavimas papildomoms veikloms įgyvendinti (Globėjų

skambučių centrui įsteigti, padidintas Mobiliosios komandos, darbui su šeimomis, darbuotojų

skaičius) bei pratęstas GC projekto įgyvendinimo laikotarpis iki 2022 m. gruodžio 31 d.

11.4. ES projektas: Jaunimo ir vaikų konsultavimo bei informavimo paslaugų

teikimas viešoje erdvėje

Bendradarbiaujant su JRD, Tarnyba tęsia įgyvendinto ES projekto „Jaunimo ir vaikų

konsultavimo bei informavimo paslaugų teikimas viešojoje e-erdvėje“ (projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-

14-K-01-006) (toliau – Javakis) veiklą.

Tarnyba atlieka 2 iš 5 Javakis paslaugų – pagalbos teikimo vaikams optimizavimas ir plėtra

įvairiomis ryšio priemonėmis bei informavimo-konsultavimo sistemos, skirtos įtėviams ir globėjams

(rūpintojams) sukūrimas.

Pagalbos teikimo vaikams optimizavimas ir plėtra įvairiomis ryšio priemonėmis paslauga

siekiama gerinti vaikams ir jaunimui teikiamų konsultacinių bei informacinių viešųjų paslaugų

kokybę, tobulinant jau esamas bei diegiant naujas, elektroninėje erdvėje. Naujai sukurta sistema siūlo

paslaugas skirtas vaikams, patiriantiems smurtą, turintiems klausimų dėl jų teisių ar pareigų ir pan.

Vaikai gali kreiptis į PVL, siųsdami užklausą konsultantui tiesiogiai pokalbio internete metu (1.2.2.).

Interneto svetainėje www.javakis.lt sudaryta galimybė prisiregistruoti prie vykdomos

savanorių konsultantų nuotolinio mokymo paslaugos (1.3.1.). Sistema teikia mokomąją medžiagą,

testavimą, norintiems tapti PVL savanoriais, joje gali vykti interaktyvus savanorių ir koordinatoriaus

bendravimas.

52 lentelė. Pagalbos teikimo vaikams įvairiomis ryšio priemonėmis paslauga

Paslauga Informacijos turinys

(komponentės)

Paslaugos komponenčių detalizavimas

Pagalbos teikimo vaikams optimizavimas

ir plėtra įvairiomis ryšio priemonėmis

1. 1. vaikų konsultavimas trumpuoju

numeriu.

1.1.1. konsultacijų eilės valdymo

paslauga.

1.2. vaikų konsultavimas kitomis

elektroninėmis priemonėmis.

1.2.1. vaikų konsultavimo elektroniniu

paštu eilės valdymo paslauga.

1.2.2. vaikų on-line konsultavimo

paslauga.

1.3. savanorių rengimas ir palaikymas. 1.3.1. savanorių konsultantų nuotolinio

mokymo paslauga.

http://www.javakis.lt/


148

Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pradėjo veikti skambučių eilės valdymo sistema (1.1.1.). Minėta

skambučių valdymo sistema, tikėtina, padidino galimybę prisiskambinti telefono numeriu 116 111

(Vaikų linija / PVL) bei sumažino įeinančių skambučių skaičių, dėl šios priežasties buvo sudaryta

galimybė telefono numeriu 116 111 prisiskambinti didesniam skaičiui asmenų, kurie tą dieną

skambino pirmą kartą ir pan.

11.5. 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo

projekto „Multidimensinis požiūris į vaikų ir jaunimo elgesio problemas

per MDFT programos įgyvendinimą“ Nr. LT03-1-SADM-TF-001

rengimas

Tarnyba 2019 m. parengė ir Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA) pateikė

2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo projekto „Multidimensinis

požiūris į vaikų ir jaunimo elgesio problemas per MDFT programos įgyvendinimą“ Nr. LT03-1-

SADM-TF-001 (toliau – MDFT projektas) įgyvendinimo paraišką. MDFT projekto įgyvendinimui

skirta suma – 1 200 000 Eur.

Iki MDFT įgyvendinimo sutarties pasirašymo 2019 m. atliktos veiklos:

1. 2019-04-12 pateikta CPVA informacija dėl MDFT projekto;

2. 2019-10-18 pateikta CPVA MDFT projekto paraiška;

3. 2019-12-19 gautas patvirtinimas iš CPVA, jog paraiška teigiamai vertinama.

MDFT projekto tikslas – adaptuoti Lietuvoje Multidimensinės šeimos terapijos programą

(toliau – MDFT programa).

MDFT projekto partneriai:

1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

2. Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacija (KS).

MDFT projekto tikslinės grupės:

1. 11–19 metų vaikai ir jauni žmonės, kuriems būdingas sudėtingas, socialiai nepriimtinas

elgesys, polinkis į nusikalstamumą ir (arba) vaikai ir jauni žmonės, kuriems yra nustatytas elgesio ir

(arba) emocijų sutrikimas;

2. pirmiau nurodytų vaikų ir jaunų žmonių tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą;

3. specialistai, atrinkti vykdyti MDFT programą.

MDFT projekto įgyvendinimo laikotarpiu numatoma:

1. pristatyti MDFT programą vietos bendruomenėms, apimant vietos specialistus, dirbančius

vaiko ir šeimos gerovės srityje;


149

2. sukurti Lietuvoje 3 MDFT programos komandas (Vilniaus m., Kauno m. ir Klaipėdos m.

savivaldybėse) ir parengti 21 su vaikais / jaunuoliais ir jų aplinka dirbantį specialistą;

3. sėkmingai išspręsti mažiausiai 63 vaikų / jaunuolių atvejai (pasiekti reikšmingi jų elgesio

pokyčiai);

4. įgyti visų 21 MDFT programos specialisto licencijavimą (I ir II lygmens);

5. Susipažinti su užsienio šalių (Norvegijos, Estijos, Nyderlandų) gerąja patirtimi, diegiant

MDFT programą ir ją pritaikyti diegiant programą Lietuvoje.


150

12. KVALIFIKACIJOS KĖLIMO ORGANIZAVIMAS

Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsniu,

Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašu,

patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, 2019 m. sudarė sąlygas tobulinti

Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai)

kvalifikaciją ir skatino pačius darbuotojus ją tobulinti. Siekdama sustiprinti Tarnybos darbuotojų

bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas 2019 m. organizavo Tarnybos specialistams mokymus.

Tarnybos specialistai kėlė kvalifikaciją, dalyvaudami grupiniuose mokymuose, šiomis temomis:

„Asmens duomenų apsaugos reikalavimai“. Mokymų metu Tarnybos darbuotojai

supažindinti su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento keliamais reikalavimais, asmens duomenų

apsaugos reikalavimų praktiniu taikymu.

60 pav. Mokymų „Asmens duomenų apsaugos reikalavimai“, dalyviai.

„Administracinių nusižengimų kodekso taikymo praktiniai aspektai“. Mokymų metu

aptartos temos: administracinių nusižengimų teisenos etapai, administracinių nusižengimų tyrimai,

sudėtis, administracinių nusižengimų teisenos pradėjimas (tyrimas ir administracinio nusižengimo

protokolo ir administracinio nurodymo surašymas) bei reikalavimai administracinio nusižengimo

protokolo turiniui, tyrimo rezultatų įforminimas naudojantis Administracinių nusižengimų registru,

administracinės teisės nusižengimų (72, 73, 74, 75, 80 str.), susijusių su vaikais ir šeima, ypatumai.

5

10

4

8

5

19

5

2

5

12

1921

0

5

10

15

20

25Asmens duomenų apsaugos reikalavimai (115 dalyvių)

Alytaus apskrities VTAS

Kauno apskrities VTAS

Kauno miesto VTAS

Klaipėdos apskrities VTAS

Marijampolės apskrities VTAS

Panevėžio apskrities VTAS

Šiaulių apskrities VTAS

Tauragės apskrities VTAS

Telšių apskrities VTAS

Utenos apskrities VTAS

Vilniaus apskrities VTAS

Vilniaus miesto VTAS


151

61 pav. Mokymų „Administracinių nusižengimų kodekso taikymo praktiniai aspektai“, dalyviai.

„Vaiko atstovavimas civiliniame procese“. Mokymų tikslas – supažindinti Tarnybos

darbuotojus su vaiko atstovavimo bei dalyvavimo civiliniame procese kylančiais sunkumais ir

problemomis, pasiūlyti galimus jų sprendimų būdus.

62 pav. Mokymų „Vaiko atstovavimas civiliniame procese“, dalyviai.

„Bendravimo etiketas su stresą patiriančiais, krizę išgyvenančiais asmenimis“. Mokymų

tikslas – išmokyti Tarnybos specialistus tinkamai ir etiškai elgtis įvairiose stresinėse, krizinėse

situacijose, įgalinti Tarnybos specialistus sumažinti kylančią įtampą tarp pačio specialisto ir asmens,

patiriančio stresą, išgyvenančio krizę, taip išvengiant didesnio asmens pasipriešinimo specialisto

atžvilgiu.


152

63 pav. Mokymų „Bendravimo etiketas su stresą patiriančiais, krizę išgyvenančiais

asmenimis“, dalyviai.

„Globos centrų veiklos vertinimas“. Mokymų metu Tarnybos darbuotojams suteikta

teorinių ir praktinių žinių dėl socialinių paslaugų kokybės vertinimo, kad įgytų gebėjimus atlikti

Globos centrų veiklos kokybės vertinimą.

64 pav. Mokymų „Globos centrų vaiklos kokybės vertinimas“, dalyviai.

„Konfliktiškos vaiko atstovų pagal įstatymą skyrybos ir vaiko trauminiai išgyvenimai“.

Mokymų metu Tarnybos darbuotojai gilino žinias ir praktinius įgūdžius, reikalingus užtikrinant vaiko

geriausius interesus, esant konfliktiškoms vaiko atstovų pagal įstatymą skyryboms. 2019 m.

organizuoti mokymai tikslinei Tarnybos darbuotojų grupei – mobiliųjų komandų (toliau – MK)

specialistams. Mokymų tikslas – MK specialistų teorinių žinių apie motyvacines technikas bei

metodus gilinimas ir efektyvaus jų taikymo praktinėse situacijose, dirbant su asmenimis,

17

2019

23

17

21

18

10

17

2120

19

0

5

10

15

20

25

Bendravimo etiketas su stresą patiriančiais, krizę išgyvenančiais asmenimis

(222 dalyviai)

Alytaus apskrities VTAS

Kauno apskrities VTAS

Kauno miesto VTAS

Klaipėdos apskrities VTAS

Marijampolės apskrities VTAS

Panevėžio apskrities VTAS

Šiaulių apskrities VTAS

Tauragės apskrities VTAS

Telšių apskrities VTAS

Utenos apskrities VTAS

Vilniaus apskrities VTAS

Vilniaus miesto VTAS


153

išgyvenančiais krizę šeimoje ir susidūrusiais su sunkia psichologine – emocine situacija, tobulinimas,

užtikrinti sklandų darbą su šeimomis įsigaliojus teisės aktų pakeitimams nuo 2020 m. sausio 1 d.

Mobiliosios komandos specialistas vidutiniškai dalyvavo 4–5 Tarnybos organizuojamuose

mokymuose.

65 pav. Mobiliųjų komandų specialistų, dalyvavusių mokymuose pagal temas, skaičius.

Paminėtina, kad mokymai „Agresijos prevencija ir valdymas“, „Šeimų konsultavimo

pagrindai“, „Krizių įveikimas ir konfliktų valdymas“ bei „Komandinės supervizijos“ organizuoti

Tarnybos vykdomo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Vaikų gerovės ir

saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo

plėtra“.

Siekiant didinti Tarnybos darbuotojų veiklos efektyvumą, aptariant su darbu susijusias

aktualias situacijas ir sprendžiant kylančias problemas bei konfliktus, išgryninti specialistų

vaidmenis, tikslus ir užduotis organizuotos supervizijos.

66 pav. Supervizijų dalyvių skaičius.


154

Tarnybos specialistai taip pat savo kvalifikaciją tobulino dalyvaudami pagal individualius

poreikius kvalifikacijos kėlimo kursuose bei kitų įstaigų organizuojamuose mokymuose. Pažymėtina,

kad kai kurie Tarnybos darbuotojai dalyvavo daugiau kaip vienuose mokymuose.

Tarnyba, vykdydama projektą „Pasirengimas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“

2019 m. organizavo 3 mokymų grupes pagal 4 dienų mokymų ciklą: 1 mokymų diena – Valstybės

vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos

pristatymas, 2 mokymų diena – Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas; 3 mokymų diena – Vaiko

teisių apsaugos srities teisės aktų pakeitimai, įsigaliosiantys / įsigalioję nuo 2018 m. liepos 1 d.; 4

mokymų diena – Įvaikinimo apskaita. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos aktualijos.

Išorinė komunikacija. Mokymų ciklą vedė parengti vidiniai mokytojai Lietuvos regionuose. Mokymų

metu apmokyti 52 vaiko teisių apsaugos specialistai.

2019 m. organizuoti mokymai vidiniams mokytojams parengti, kurie perduotų gautą

informaciją apie etikos kodeksą ir elgesio standartą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir

įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio

2 d. patvirtintus įsakymus Nr. BV-117 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal

darbo sutartis, elgesio standarto patvirtinimo“ ir Nr. BV-118 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir

įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“ Tarnybos specialistams Lietuvos

regionuose. Mokymuose parengti 43 vidiniai mokytojai.

Iki 2019 m. liepos 1 d. organizuotos 28 mokymų grupės visoje Lietuvoje, kuriose parengti

vidiniai mokymai perdavė gautą informaciją apie etikos kodeksą ir elgesio standartą Tarnybos

darbuotojams. Mokymuose dalyvavo 488 Tarnybos darbuotojai.

2019 m. organizuotos supervizijos vidiniams mokytojams. Parengti vidiniai mokytojai 2018–

2019 metais dalinosi su kolegomis žiniomis vesdami mokymus, tuo užtikrindami nepertraukiamą ir

tęstinį informacijos apie naująją vaiko teisių apsaugos sistemą, etikos kodeksą ir elgesio standartą

perdavimą visiems vaiko teisių apsaugos specialistams. Pasibaigus mokymams supervizijomis buvo

siekiama aptarti vidinių mokytojų mokymų vedimo regionuose patirtį, išanalizuoti probleminius

atvejus, pasidalinti įžvalgomis, pasirinktais mokymų vedimo būdais. Supervizijose dalyvavo 26

vidiniai mokytojai.


155

67 pav. 2018 – 2019 m. Projekto „Pasirengimas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“

(projekto Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-02-0005) dalyvių skaičius.

Tarnybos vykdomo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Tvaraus

perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų

sukūrimas Lietuvoje“ (Projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001), mokymuose „Socialinio darbo su

šeima, kurioje yra asmuo su proto ir (arba) psichikos negalia ir (arba) vaikas, turintis elgesio, emocijų

sutrikimų“ dalyvavo 204 Tarnybos specialistai.

12.1. Vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų mokymai

Tarnyba, įgyvendindama Vaiko gerovės 2019–2021 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A1-612 „Dėl

vaiko gerovės 2019–2021 m. veiksmų plano patvirtinimo“ priemonių plano 3.1 priemonę

„Organizuoti įvairių sričių specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymus“, 3.2 priemonę

„Organizuoti specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymus kompetencijoms, reikalingoms

darbui su negalią ir (arba) specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais“ ir 3.3 priemonę

„Organizuoti darbuotojų, siekiančių vykdyti asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais (rūpintojais),

įtėviais, rengimą ir vertinimą, mokymą pagal bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo programą

ir organizuoti jų atestavimą“, 2019 m. organizavo specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje,

mokymus.

Tarnyba organizavo konferenciją „Globojamas vaikas šeimoje: globos centro iššūkiai ir

galimybės“, kurios metu aptarta globos centrų veiklos aktualijos, dalintasi gerąja patirtimi bei

naujovėmis vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo srityje, siekiant užtikrinti vaiko globos (rūpybos) ir

įvaikinimo kokybę. Konferencijoje dalyvavo 256 dalyviai.


156

68 pav. Konferencijos „Globojamas vaikas šeimoje: globos centro iššūkiai ir galimybės“

dalyvių skaičius.

Organizuoti mokymai pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių

vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (toliau – GIMK) programą.

69 pav. Mokymų pagal GIMK programą dalyviai ir jų skaičius.

Siekiant suteikti žinių ir praktinių įgūdžių reikalingų teikiant ir organizuojant paslaugas ir

pagalbą vaikams, įskaitant ir globojamiems (rūpinamiems), įvaikintiems, ar budinčių globotojų

prižiūrimiems ir jų šeimoms, įskaitant ir budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams,

šeimynų steigėjams / dalyviams, bendruomeninių vaikų globos įstaigų darbuotojams organizuoti

mokymai „Seksualinės prievartos prieš vaikus, įskaitant vaikus su negalia, atpažinimas, atvejų

nustatymas ir pagalbos organizavimas“.

17

46

Mokymų pagal GIMK programą dalyviai ir jų skaičius

Tarnybos atestuoti asmenys, siekiantys atsinaujinti teisę vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpinti) ar

įvaikinti vaiką patikrinimą ir vertinimą pagal GIMK programą (32 ak. val.)

Asmenys, siekiantys įgyti teisę vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką

patikrinimą ir vertinimą pagal GIMK programą (112 ak. val.)


157

70 pav. Mokymų „Seksualinės prievartos prieš vaikus, įskaitant vaikus su negalia, atpažinimas,

atvejų nustatymas ir pagalbos organizavimas“, dalyviai.

Siekiant skatinti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp MK specialistų ir atvejo vadybininkų,

tobulinti praktinius bendradarbiavimo ir darbo organizavimo įgūdžius, siekiant išmokti įvertinti savo

ir kitų galimą potencialą dirbant komandoje bei bendradarbiaujant, palaikyti bei skatinti efektyvų

komandinį darbą, skatinti specialistų motyvaciją, sąmoningumą, geriausius darbo rezultatus

organizuoti mokymai „Atvejo vadybininkų ir Mobiliosios komandos specialistų bendradarbiavimas

(remiantis komandinio darbo principu)“.

71 pav. Mokymų „Atvejo vadybininkų ir mobiliosios komandos specialistų bendradarbiavimas.

(remiantis komandinio darbo principu)“, dalyviai.

2019 m. kvalifikaciją tobulino 629 Tarnybos specialistai Tarnybos ir kitų institucijų

organizuojamuose mokymuose.


158

2019 m. Tarnybos organizuojamuose grupiniuose mokymuose dalyvavo 1 097 Tarnybos

dalyviai. Kai kurie Tarnybos darbuotojai dalyvavo daugiau kaip vienuose mokymuose.

2019 m. Tarnybos organizuojamuose vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams

mokymuose iš viso dalyvavo 636 vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai (2018 m. – 368,

2017 m. – 744), iš jų 226 Tarnybos darbuotojai.


159

13. ŽMOGISKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

Užtikrinant Tarnybai pavestų funkcijų vykdymą 2019 m. buvo siekiama kuo greičiau

suformuoti komandą: organizuojami konkursai į valstybės tarnautojų pareigas (pradėtos ir vykdytos

309 į karjeros valstybės tarnautojų pareigas konkursų procedūros, 16 atrankų į pakaitinio valstybės

tarnautojo pareigas procedūros), vykdomi darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, konkursai

(organizuota 21 konkursas), ieškoma valstybės tarnautojų persikelti iš kitų įstaigų tarnybinio kaitumo

būdu. Tarnyba ir 2019 m susidūrė su dideliais iššūkiais formuojant žmogiškuosius išteklius, nes į dalį

paskelbtų konkursų neatsirado pretendentų, dalis į konkursus užsiregistravusių neatvykdavo, todėl

konkursų procedūras reikėjo vykdyti iš naujo.

72 pav. Darbuotojų skaičiaus pokytis 2019 m.

Padidinus didžiausią leistiną pareigybių skaičių, 2019-11-01 įsteigtų pareigybių skaičius

padidintas iki 691.

73 pav. Pareigybių ir darbuotojų pokytis 2019 m.

641

519

691610

0

100

200

300

400

500

600

700

800

Įsteigtų pareigybių skaičius Darbuotojų skaičius

PAREIGYBIŲ IR DARBUOTOJŲ POKYTIS 2019

2019-01-01 2019-12-31


160

Per 2019 m. Tarnyboje dirbančių darbuotojų pareiginės algos koeficientas lyginant sausio ir

gruodžio mėnesius padidėjo vidutiniškai: valstybės tarnautojams 4,86 proc. (66 Eur), darbuotojams,

dirbantiems pagal darbo sutartis, – 4,55 proc. (60 Eur).

Šiais metais didelis dėmesys buvo kreipiamas stiprinti administravimo reglamentavimą, todėl

metų eigoje buvo parengti ir patvirtinti nauji teisės aktai arba parengtos naujos galiojančių teisės aktų

redakcijos: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, elgesio standartas

(patvirtintas 2019 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. BV-117), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir

įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodeksas (patvirtintas 2019 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. BV-

118), Komandiruočių tvarkos aprašas (patvirtintas 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. BV-285),

Adaptacijos programos vykdymo tvarkos aprašas (patvirtintas 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr.

BV-274), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašas

(patvirtintas 2019 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. BV-314), Informacijos apie pažeidimus Valstybės

vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimo

tvarkos aprašas (patvirtintas 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. BV-156). Parengti ir patvirtinti

Vilniaus miesto, Vilniaus apskrities, Kauno miesto, Kauno apskrities, Utenos apskrities, Alytaus

apskrities, Telšių apskrities, Panevėžio apskrities, Šiaulių apskrities, Klaipėdos apskrities, Tauragės

apskrities, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai. Patvirtinti nauji Žmogiškųjų išteklių valdymo

skyriaus, Vidaus administravimo skyriaus nuostatai. Rengti raštai Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijai dėl Tarnybos struktūros pakeitimo. Pakeitus struktūrą 2019 m. lapkričio 1 d. įsteigtas

naujas Vidaus tyrimų skyrius, parengti ir patvirtinti šio skyriaus nuostatai ir valstybės tarnautojų

pareigybių aprašymai.

Turint kvalifikuotą Tarnybos darbuotojų komandą galima įgyvendinta Tarnybos misiją –

saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Todėl didelis dėmesys buvo skiriamas

kvalifikacijos tobulinimui.


161

14. VIDAUS ADMINISTRAVIMO VEIKLA

14.1. Dokumentų valdymas

53 lentelė. Dokumentų apskaita Tarnybos padaliniuose.

2019 m. gautų

dokumentų skaičius

2019 m. siunčiamų


2019 m. parengtų

vidinių ir kitų


Tarnybos

administracija

11 555 3 952 12 010

Vilniaus miesto

VTAS

20 846 9 937 10 863

Kauno miesto VTAS 11 951 5 064 5 441

Vilniaus apskrities

VTAS

9 754 5 677 7 789

Kauno apskrities

VTAS

15 080 6 450 11 192

Klaipėdos apskrities

VTAS

14 107 5 750 6 834

Šiaulių apskrities

VTAS

13 894 6 420 11 795

Panevėžio apskrities

VTAS

13 903 7 035 9 886

Utenos apskrities

VTAS

7 201 3 098 5 895

Telšių apskrities

VTAS

7 066 3 563 5 325

Tauragės apskrities

VTAS

5 720 2 727 9 102

Alytaus apskrities

VTAS

6 915 3 460 5 985

Marijampolės

apskrities VTAS

8 666 4 114 8 233

• 2019 m. gautų dokumentų visuose Tarnybos padaliniuose

146 658

• 2019 m. parengtų siunčiamų dokumentų visuose Tarnybos padaliniuose67 247

• 2019 m. parengtų kitų dokumentų visuose Tarnybos padaliniuose

110 350

• Sukurta užduočių dokumentų valdymo sistemoje151 257


162

74 pav. Tarnyboje gautų ir siunčiamų dokumentų skaičius 2017 – 2019 m.

14.2. Automobiliai

Tarnyba 2018 m. naudojosi 93 automobiliais: 45 perimti iš savivaldybių, 48 automobiliai

nuomojami.

Tarnyba 2019 m. naudojosi 126 automobiliais: 45 perimti iš savivaldybių, 81 automobilis

nuomojamas.

Per 2019 metus Tarnybos tarnybiniais automobiliais nuvažiuota – 1 636 937,18 km, sunaudoti –

125 629,09 litrai kuro.

14.3. Patalpos

54 lentelė. Patalpos.

Patalpų savininkas 2018 m. 2019 m.

Savivaldybės

administracija

39 25

Valstybinio socialinio

draudimo fondo

valdyba*

6 0

Užimtumo

Tarnyba*

6 0

Nuomojamos patalpos iš

įstaigų ar privačių

asmenų

5 6

Vyriausiasis policijos

komisariatas

1 2

Švietimo

centras

1 1

Tarnybos patikėjimo 1 0

12 265

72 336

146 658

6 411

34 329

67 247

2017 m. 2018 m. 2019 m.

Tarnyboje gautų ir siunčiamų dokumentų skaičius 2017–2019 m.

Gautų dokumentų skaičius Siunčiamų dokumentų skaičius


163

teises valdomos

patalpos*

Visuomenės sveikatos

priežiūros centras

0 1

Mokykla

0 1

VĮ Turto bankas

0 29

*patalpas valdyti centralizuotai perrėmė VĮ Turto bankas

14.4. Viešieji pirkimai

2018 m. Tarnyboje atlikta virš 600 pirkimo procedūrų, iš kurių įvykdyti 9 tarptautiniai

konkursai ir 8 supaprastinti pirkimai. Dalis prekių ir paslaugų įsigyta iš Centrinės perkančiosios

organizacijos (CPO), likusi dalis pirkimų vykdyti kaip mažos vertės pirkimai skelbiamos arba

neskelbiamos apklausos būdu. Teisės aktų nustatyta tvarka skelbta informacija apie planuojamus

pirkimus bei informacija apie sudarytas pirkimo sutartis. 2018 metais sudaryta 218 viešojo

pirkimo sutarčių.

2019 m. Tarnyboje atliktos 679 pirkimo procedūros, iš kurių įvykdyti 9 tarptautiniai

konkursai ir 11 supaprastintų atvirų konkursų. Iš Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO)

pirkta 44 kartus, likusi dalis pirkimų vykdyti kaip mažos vertės pirkimai skelbiamos arba

neskelbiamos apklausos būdu. Teisės aktų nustatyta tvarka skelbta informacija apie planuojamus

pirkimus bei informacija apie sudarytas pirkimo sutartis. 2019 metais sudaryta 320 viešojo

pirkimo sutarčių. Mažos vertės pirkimų atlikta už 806 195,45 Eur su PVM.

2019 metŲ veiklos ataskaita m. veiklos...2019 metŲ veiklos ataskaita 8 programą (toliau – gimk...

Documents