LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2017 m. kovo 1 d. Vilnius

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 2

TURINYS

ĮŽANGA ............................................................................................................................................... 3

I. 2016 METŲ VEIKLOS REZULTATAI ............................................................................... 5

1.1. PIRMAS STRATEGINIS TIKSLAS ............................................................................................................. 5

1.1.1. PROGRAMA „MENO KŪRYBOS PLĖTRA IR SKLAIDA LIETUVOJE IR UŽSIENYJE, AUTORIŲ

TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ APSAUGA, KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ PLĖTRA“ (KODAS 01-02) ..... 5

1.2. ANTRAS STRATEGINIS TIKSLAS .......................................................................................................... 10

1.2.1. PROGRAMA „LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMAS, AKTUALIZAVIMAS IR

POPULIARINIMAS, VALSTYBINĖS KALBOS APSAUGA“ (KODAS 02-04) ............................................ 11

1.3. TREČIAS STRATEGINIS TIKSLAS ......................................................................................................... 18

1.3.1. PROGRAMA „VISUOMENĖS INFORMACINIS APRŪPINIMAS IR VIEŠOSIOS INFORMACIJOS

SKLAIDA“ (KODAS 03-03) .............................................................................................................................. 18

1.4. KETVIRTAS STRATEGINIS TIKSLAS .................................................................................................... 24

1.4.1. PROGRAMA „KULTŪROS PRIEINAMUMO VISOJE LIETUVOJE DIDINIMAS IR VISUOMENĖS

DALYVAVIMO KULTŪROJE SKATINIMAS“ (KODAS 04-03) .................................................................. 24

1.4.2. PROGRAMA „KULTŪROS RĖMIMO FONDAS“ (KODAS 04-05) ..................................................... 26

1.5. PENKTAS STRATEGINIS TIKSLAS ........................................................................................................ 29

1.5.1. PROGRAMA „LIETUVOS KULTŪROS INFRASTRUKTŪROS MODERNIZAVIMAS, KULTŪROS

SISTEMOS FINANSAVIMO GERINIMAS BEI KULTŪROS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO

ADMINISTRAVIMAS“ (KODAS 05-01) .......................................................................................................... 29

II. VYRIAUSYBĖS ATASKAITA UŽ 2016 M. ...................................................................... 33

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 3

ĮŽANGA

Pastaraisiais metais viešosios politikos kaitos kontekstas kultūrai ir atskiroms jos sritims buvo

teigiamas. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ ir ją įgyvendinančioje 2014–2020 m.

Nacionalinėje pažangos programoje kultūra pirmą sykį Lietuvos viešosios politikos istorijoje buvo

įtvirtinta kaip horizontalus prioritetas ir visuomenės sanglaudai bei jos ekonominei gerovei svarbi

viešosios politikos sritis, nusipelnanti didesnės dermės su kitomis viešosios politikos sritimis bei

atitinkamai ir didesnių investicijų. 2010 m. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Lietuvos kultūros

politikos kaitos gairės nubrėžė kryptis iki tol dominavusio valstybinio kultūros valdymo modelio

transformavimui į labiau demokratišką modelį. Praktiškai visose kultūros ir meno srityse buvo

apibrėžtos, o kai kuriose jų – pirmą kartą nustatytos jų plėtros kryptys. Pirmą sykį susirūpinta

kokybiškos kultūros statistikos rinkimu ir kaupimu bei sistemingais įrodymais apie kultūros ir meno

įstaigų veiklą bei Lietuvos gyventojų kultūros įpročius.1

Nors atlikta nemažai darbų, tačiau kultūros strateginio vaidmens valstybės politikoje įtvirtinimas

teisėkūrinėmis, finansinėmis bei valdymo tobulinimo priemonėmis išlieka kertiniu prioritetu. Būtina

formuoti atvirą ir įtraukią kultūros politiką, užtikrinti visiems visuomenės nariams prieinamas bei

kokybiškas kultūros paslaugas, ieškoti naujų, inovatyvių kultūros įveiklinimo bei kultūros sklaidos

būdų, ypač regionuose, siekiant geriausiai atliepti gyventojų kultūrinius poreikius.

Įtvirtinant kultūrą kaip strateginį valstybės prioritetą, būtinas glaudus Kultūros, Švietimo ir

mokslo bei kitų ministerijų bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas įgyvendinant bendrus projektus,

ypač tai svarbu ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui. Svarbu užtikrinti, kad

tarpinstitucinės iniciatyvos ir projektai įtrauktų kuo platesnes visuomenės grupes, būtų efektyviai

panaudota turima infrastruktūra ir valstybės ištekliai, visuomenei būtų pasiūlytos kokybiškos,

inovatyvios ir patrauklios kultūros ir meno veiklos, o menininkams ir kūrėjams būtų sudarytos

reikiamos sąlygos jų kūrybinei raiškai.

Taip pat būtini tolimesni kryptingi veiksmai kultūros demokratizavimo ir decentralizavimo

procesų užtikrinimui. Pirmą kartą Kultūros ministerijoje pradėjo veikti ministerijos kolegija –

patariamoji institucija kultūros politikos bei kultūros administravimo klausimais. Ją sudaro kultūros

ministrės politinio pasitikėjimo komandos nariai, ministerijos kancleris bei kultūros lauko profesionalai

iš Lietuvos ir užsienio.

Siekiant pokyčių yra siūloma atnaujinti ir demokratizuoti prie Kultūros ministerijos veikiančių

patariamųjų tarybų bei komisijų sistemą, taip pat suderinti ją su Lietuvos kultūros tarybai įstatymu

pavestomis funkcijomis. Valstybės kontrolės teigimu, patariamųjų tarybų veikloje esama neefektyvumo,

taip pat pastebimas netolygus sektorių atstovavimas. Todėl, siekiant kuo efektyvesnio, demokratiškesnio

ir skaidresnio viso kultūros ir meno lauko atstovavimo, pirmiausia siūloma Kultūros ir meno taryboje

išplėsti atstovaujamų organizacijų skaičių, užtikrinti suderinamumą su kitomis kultūros srities

patariamosiomis institucijomis.

Kita svarbi užduotis – didinti kultūros bendruomenės pasitikėjimą Lietuvos kultūros taryba kaip

svarbia kultūros politikos įgyvendinimo institucija. Būtina atlikti Lietuvos kultūros tarybos programų

peržiūrą, ypatingą dėmesį skiriant regionams ir jų kultūrai bei vaikų ir jaunimo įtraukimui į kultūros

procesus. Taip pat būtina skirti didesnį dėmesį visuomenės, kultūros lauko, žiniasklaidos ir politikų

informavimui apie Lietuvos kultūros tarybos darbo principus, veiklos organizavimą bei rezultatus.

1 2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atliktas 2007–2013

metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio kultūrai vertinimas, p. 141.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 4

Kitas svarbus klausimas – dėl Lietuvos kultūros tarybos finansavimo kultūros ir meno projektams

konkuruoja biudžetinės įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tai sudaro nevienodas konkurencines

sąlygas. Tokią tvarką būtina keisti, numatant atskirus finansavimo mechanizmus biudžetinėms įstaigos

ir nevyriausybiniam sektoriui.

Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo

apmokėjimo įstatymas, kuriuo įtvirtinami biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis,

darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai, materialinės pašalpos, darbuotojų pareigybių lygiai ir grupės, taip

pat kasmetinis veiklos vertinimas. Naujas įstatymas pakeis 24 metus galiojusį Vyriausybės 1993 m.

liepos 8 d. nutarimą „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos

tobulinimo“, numatys naujus darbo santykių reguliavimo mechanizmus, palies didelę dalį dirbančiųjų

kultūros srityje.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 5

I. 2016 METŲ VEIKLOS REZULTATAI

1.1. PIRMAS STRATEGINIS TIKSLAS

KŪRYBINGUMAS:

skatinti Lietuvos profesionaliojo meno kūrybą, meno ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje,

užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsaugą, plėtoti kūrybines industrijas

Kūrybingumas – tai modernios visuomenės ir valstybės pažangos veiksnys, svarbiausias kultūros

ekonomikos išteklius.

Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse kūrybingumas vis plačiau pripažįstamas svariausiu

visuomenės ir šalies pažangos veiksniu. Sparti informacinių technologijų plėtra ir augantis jų vartojimas

visoje Lietuvoje, didėjantis gyventojų mobilumas skatina didesnį kultūros vartojimą bei kelia vis

aukštesnius reikalavimus kultūros paslaugų bei kūrybinių produktų kokybei bei įvairovei. Skatindama

kūrybiškiausios Lietuvos visuomenės dalies – profesionalių kultūros ir meno kūrėjų – veiklą, valstybė

ugdo jos estetinį skonį, kritinio mąstymo gebėjimus, skatina pilietiškumą, patriotizmą, pasididžiavimą

savo šalies kultūra.

Strateginis tikslas apima politikos įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo

24 d. nutarimu Nr. 330 kultūros ministrui pavestose valdymo srityse: profesionalusis menas, autorių

teisės, atlikėjų ir kitos gretutinės teisės, nacionalinės kultūros sklaida užsienyje, kultūrinės ir kūrybinės

industrijos bei kultūrinė edukacija.

Strateginis tikslas įtvirtina siekį sudaryti geresnes sąlygas kurti, atliepiant profesionalaus meno

kūrėjų interesus, atsižvelgus į visuomenės kultūrinius poreikius, sudarant tinkamas sąlygas kūrybai bei

kultūrinių kompetencijų ugdymui (sąlygos nacionaliniam profesionaliajam scenos menui puoselėti ir

plėtoti, profesionaliam kino menui kurti ir skleisti, visuomenę supažindinti su šiuolaikiniu menu, skatinti

meno kūrėjų kūrybinę raišką ir jos pristatymą visuomenei, užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių

apsaugą). Taip pat siekiama stiprinti kultūrinių ir kūrybinių industrijų vaidmenį šalies ūkyje (Lietuvos

kūrybinių industrijų gebėjimą konkuruoti pasaulio rinkose, laimėti šioje konkurencinėje kovoje, sulaukti

naujų investicijų į įvairių sričių kūrybines industrijas).

Strateginiam tikslui įgyvendinti parengta programa „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir

užsienyje, autorių ir gretutinių teisių apsauga, kūrybinių industrijų plėtra“. Toliau pateikiama

informacija apie šios programos įgyvendinimą 2016 metais.

1.1.1. PROGRAMA „MENO KŪRYBOS PLĖTRA IR SKLAIDA LIETUVOJE IR UŽSIENYJE, AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ APSAUGA, KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ PLĖTRA“

(KODAS 01-02)

2016 M. SVARBIAUSI DARBAI IR JAIS PASIEKTI REZULTATAI

Programos tikslai:

skatinti ir plėtoti nacionalinį profesionalųjį scenos meną;

skatinti ir plėtoti profesionalųjį kino meną;

skatinti kultūros ir meno kūrėjų kūrybinę raišką ir jos pristatymą visuomenei;

siekti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsaugos, didinti Lietuvos kūrėjų intelektinį

kapitalą ir juo pagrįstą kūrybinių industrijų konkurencingumą;

skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje, plėsti Lietuvos kultūros erdvę.

Profesionalus scenos menas. Siekiant nustatyti nacionalinio, valstybinio teatro ir koncertinės

įstaigos veiklos specifiką atitinkantį valdymo ir finansavimo modelį, 2016 m. priimtas Profesionaliojo

scenos meno įstatymas, kuris numato palankias sąlygas valstybiniams teatrams ir koncertinėms

įstaigoms pasirinkti biudžetinės ar viešosios įstaigos statusą ir derinti skiriamą dotaciją darbui apmokėti

ir pastatams išlaikyti su galimybe užsidirbti iš teatro spektaklių ir koncertų naujiems projektams

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 6

įgyvendinti. Kūrybinei veiklai vykdyti minėtų įstaigų lėšų poreikis sudaro iki 40 proc. skiriamų

valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, tačiau biudžetinės įstaigos teisinė organizacinė forma ribojo

ūkinės komercinės veiklos galimybes, įstaigos dėl valstybės biudžeto asignavimų ir pajamų įmokų

planavimo ir naudojimo griežto reglamentavimo patirdavo didelę administracinę naštą, buvo ribojama

galimybė veikti lanksčiai, todėl buvo būtina iš esmės keisti teisinį reglamentavimą. Naujai priimtame

įstatyme nustatoma, kad valstybė profesionaliojo scenos meno srityje laiduoja aukšto meistriškumo ir

meninio lygio profesionaliojo scenos meno kūrybą, jos prieinamumą visoms šalies visuomenės

grupėms; sudaroma galimybė biudžetinei įstaigai nacionaliniam, valstybiniam ir savivaldybės teatrui ir

koncertinei įstaigai pasirinkti viešosios įstaigos teisinę formą; valstybinėms ir privačioms

profesionaliojo scenos meno įstaigoms veikti pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jungiant

turimus finansinius, materialinius ir nematerialinius resursus; už išskirtinę profesionaliojo scenos meno

kūrybą ir aukštus veiklos rodiklius konkurso būdu skirti valstybės paramą privačių įstaigų veiklai bei kt.

Profesionaliojo scenos meno įstatyme nustatomi įstaigos kūrybinių darbuotojų darbo santykių

ypatumai, tuo siekiama labiau motyvuoti kūrybinius darbuotojus nuolat tobulinti savo profesinį

meistriškumą ir aktyviai dalyvauti įstaigos kūrybinėje veikloje, papildomos įstaigos kūrybinių

darbuotojų socialinės garantijos; numatyta, kad įžymiam menininkui, kultūros veikėjui, aktyviai

dirbusiam, kūrusiam ir nutraukusiam darbo sutartį su nacionaliniu, valstybiniu, savivaldybės teatru ar

koncertine įstaiga, už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai bei veiklą, kuri padėjo įgyvendinti įstaigos

tikslus, įstaigos vadovo sprendimu būtų suteiktas profesionaliojo scenos meno įstaigos emerito vardas.

Šis garbės vardas leis profesionaliojo scenos meno įstaigos emeritui sudaryti sąlygas kelti šios įstaigos

darbuotojų profesinį meistriškumą, konsultuoti įstaigos darbuotojus veiklos klausimais, dalyvauti šios

įstaigos rengiamose kultūrinės edukacijos programose.

Taip pat Profesionaliojo scenos meno įstatymas numato, kad kultūros ministras turės patariamąjį

organą – Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybą, kuri atliks eksperto ir konsultanto funkcijas,

kultūros ministrui sprendžiant Lietuvos profesionaliojo scenos meno politikos formavimo ir

įgyvendinimo klausimus. Šiai tarybai pavesta teikti išvadas ne tik dėl profesionaliojo scenos meno

srityje veikiančių nacionalinių, valstybinių, savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinės veiklos

programų, strateginių ir metinių planų ir ataskaitų vertinimo, bet ir dėl nevyriausybinių profesionaliojo

scenos meno įstaigų veiklos planų ir pasiektų rezultatų.

Kino meno plėtra ir sklaida. Parengta Kino įstatymo nauja redakcija, įstatymo projektas buvo

rengiamas konsultuojantis su Kino politikos taryba ir Lietuvos kino centru. Įstatymu siekiama nustatyti

kino sektoriaus specifiką bei pasikeitusią aplinką ir turinį atitinkantį valdymo ir finansavimo modelį bei

sudaryti geresnes sąlygas užtikrinant Lietuvos kino plėtrą ir tarptautinį konkurencingumą, įtvirtinti

specifines nuostatas, susijusias su kino politikos formavimu ir įgyvendinimu, kino finansavimu, sklaida,

paveldo išsaugojimu ir teisėta prieiga. Įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti sklandų kino projektų

įgyvendinimą, efektyvų valstybės lėšų panaudojimą bei sumažinti neįsisavintų lėšų riziką, sudaryti

sąlygas įgyvendinti ambicingesnius kino filmų projektus; taip pat siekiama patenkinti žiūrovų poreikius

matyti daugiau kokybiškų lietuviškų filmų, užtikrinti teisėtą filmų naudojimą, garantuoti, jog lietuviški

kino filmai bus išsaugoti ateities kartoms.

Nuo 2014 m. Lietuvoje įsigaliojo pelno mokesčio lengvata, sudaranti palankias filmų gamybos

sąlygas Lietuvos ir užsienio filmų gamintojams, norintiems filmuoti mūsų šalyje, ir sudaranti galimybę

įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti pelno mokestį.

Nuo mokestinės lengvatos kinui įsigaliojimo dienos Lietuvos kino centrui prie Kultūros

ministerijos pateiktos 87 paraiškos dėl galimybės pasinaudoti šia lengvata;

Lietuvos kino centras yra išdavęs 59 investicijos pažymas įmonėms, investavusioms į filmų

gamybą;

Bendra investicijų suma sudaro daugiau kaip 4,7 mln. eurų;

Bendra Lietuvoje patirtų išlaidų suma sudaro daugiau kaip 23,5 mln. eurų;

Investicijos suteiktos 41 kino gamybos projektui (filmui ar filmo daliai).

Pelno mokesčio lengvata 2016 m.:

22 filmų investuotojai skyrė kino gamybai beveik 2 mln. eurų;

Kino gamybos įmonių išlaidos Lietuvoje sudarė beveik 9 mln. eurų;

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 7

Paremta 22 filmų gamyba: 10 užsakomųjų filmų, 6 bendros gamybos filmai, 6 nacionaliniai

filmai.

2016 m. kinui finansuoti skirta daugiau nei 3 mln. eurų. Kino filmų gamybos ir kino kultūros

projektų finansavimas – vienas iš aktualiausių strateginių klausimų artimiausiu metu. Šios srities

finansavimas Lietuvoje keletą kartų mažesnis už panašaus dydžio šalių, kaip Latvija, Estija, Kroatija ar

Makedonija, skiriamą finansavimą. Pastarųjų metų mūsų šalies kino industrijos kūrybiniai ir

ekonominiai rezultatai rodo kur kas didesnį šios kultūros srities potencialą.

2016 m. buvo užbaigta 20 (9 dokumentiniai, 1 animacinis, 8 vaidybiniai ir 2 trumpametražiai)

nacionalinių ir bendros gamybos filmų, dalinai finansuotų valstybės biudžeto lėšomis, iš viso paremti 52

kino sklaidos projektai bei 5 kino platinimo projektai. Didelis dėmesys skiriamas lietuviško kino

sklaidai užsienyje, 2016 m. Lietuva dalyvavo 38 tarptautiniuose kino festivaliuose ir renginiuose,

tarptautiniame Transilvanijos kino filmų festivalyje pristatyta 13 lietuviškų filmų, tarptautiniame Kijevo

kino festivalyje – 9 filmai. 2016 m. kino filmų pajamos sudarė 17,7 tūkst. eurų, lietuviškų filmų rinkos

dalis (pagal pajamas) – apie 19,5 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko susidomėjimo lietuvišku

kinu tyrimą skirtinguose šalies regionuose, iš viso 65-iuose taškuose. Buvo apklausta 1015 skirtingo

išsilavinimo ir socialinio statuso žmonių nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Apklausa parodė, kad pastaraisiais

metais kino filmus žmonės dažniausiai žiūri namuose, taip atsakė net 68 proc. respondentų ir tik 9 proc.

teigė filmus žiūrintys kino teatruose. Kaina lemia apsisprendimą, kur žiūrėti filmą, ir jeigu kaina per

aukšta, 36 proc. žmonių seanso kino teatre atsisako. Lietuviškus filmus kino teatruose apklaustieji

žiūrėjo rečiau nei kartą per metus.

Iš viso 2016 m. kino teatruose apsilankė daugiau nei 3,5 mln. žmonių, iš jų beveik 700 tūkst.

žiūrėjo lietuviškus kino filmus. Lyginant su ankstesniais metais, 2016 m. kino teatrų žiūrovų skaičius

augo apie 10 proc. (2015 m. kino teatruose apsilankė daugiau nei 3 mln. žmonių, iš jų beveik 450 tūkst.

žiūrėjo lietuviškus kino filmus).

2016 m. kino teatrų lankytojų skaičius palyginti vienodai augo ir ES šalyse: kino teatrų

lankomumas augo 19-oje ir sumažėjo vos 5-iose iš 24 ES šalių. Kalbant apie geografiją, ES kino teatrų

lankomumą visų pirma skatino didelis žiūrovų skaičiaus augimas Prancūzijoje (3,6 proc.), Lenkijoje

(16,6 proc.), Ispanijoje (7,5 proc.) ir Italijoje (5,4 proc.). Lietuvos gyventojas kino teatre 2016 m.

vidutiniškai apsilankė 1.29 karto, Latvijos gyventojas – 1.28 karto, o Estijos gyventojas – net 2.54 karto.

Meno kūrėjų socialinė apsauga. Vykdant Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą siekiama

užtikrinti mažas ir nereguliarias pajamas gaunančių meno kūrėjų, taip pat meno kūrėjų, patiriančių

kūrybines prastovas, socialines garantijas. 2016 m. buvo patenkinti 48 meno kūrėjų prašymai kūrybinės

prastovos išmokai gauti (2015 m. – 46 prašymai). Kūrybinių prastovų išmokų mokėjimui išleista per 60

tūkst. eurų. Valstybinio socialinio draudimo įmokų suma sudarė per 1,4 mln. eurų (bendras faktiškai

draustų asmenų skaičius per metus, nepriklausomai nuo trukmės – 1566), privalomojo sveikatos

draudimo įmokų suma sudarė per 216 tūkst. eurų (bendras faktiškai draustų asmenų skaičius per metus,

nepriklausomai nuo trukmės – 785); 2015 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų suma sudarė per

983 tūkst. eurų (bendras faktiškai draustų asmenų skaičius per metus, nepriklausomai nuo trukmės –

1465), privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma sudarė per 174 tūkst. eurų (bendras faktiškai

draustų asmenų skaičius per metus, nepriklausomai nuo trukmės – 482), t.y. socialiai apsaugotų asmenų

skaičius didėjo. Vykdant minėtą programą, ir toliau bus siekiama meno kūrėjams užtikrinti socialinę

apsaugą ir sudaryti geresnes sąlygas meno kūrybai, jos rezultatų sklaidai, kartu suteikti meno kūrėjams

socialinio saugumo ir orumo jausmą bei galimybę kurti.

2016 m. buvo atlikti informacinės sistemos, kuri pagerins meno kūrėjų socialinės padėties

duomenų stebėseną ir meno kūrėjų socialinės apsaugos programos administravimą, parengiamieji

darbai.

Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga. Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvą dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų

naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje, 2016 m. buvo pakeistas Autorių teisių ir

gretutinių teisių įstatymas. Naujomis teisinio reguliavimo normomis siekiama geriau reglamentuoti

kolektyvinio administravimo veiklą, atsižvelgiant į 2016 m. atliktos galimybių studijos „Kolektyvinio

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 8

teisių administravimo sistemos pertvarka“2 išvadas dėl kolektyvinio administravimo asociacijų veiklos

skaidrumo ir jų priežiūros veiksmingumo. Pateiktos išvados turėtų padėti šiuo metu Lietuvoje

veikiančioms kolektyvinio administravimo asociacijoms ir Kultūros ministerijai imtis atitinkamų

priemonių, kurios leistų sklandžiai įgyvendinti siūlomas teisinio reguliavimo nuostatas. Įstatymo

pakeitimais siekiama sudaryti sąlygas kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo

organizacijoms taikyti aiškius ir vienodus reikalavimus; užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių

turėtojams teisę pasirinkti kolektyvinio administravimo organizaciją; nustatyti aiškius reikalavimus

kolektyvinio administravimo organizacijų pajamų ir turto administravimui, jų veiklos skaidrumui ir

teikiamoms ataskaitoms; nustatyti valstybinę kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą

ir sudaryti sąlygas ikiteisminiam su kolektyvinių administravimu susijusių ginčų sprendimui ir

tarpininkavimui derybose dėl atlyginimo tarifų.

Nenustatytų teisių turėtojų kūriniai. Teisės aktai, kuriais sukurta nenustatytų teisių turėtojų kūrinių

(vadinamųjų „kūrinių našlaičių“) naudojimo tvarka ir kompensavimo procedūra paaiškėjus teisių

turėtojams, įpareigoja užtikrinti nenustatytų teisių turėtojų kūrinių kruopščios paieškos tvarką ir tokių

kūrinių statuso registravimą vieningoje Europos duomenų bazėje. Bendradarbiaujant su Nacionaline M.

Mažvydo biblioteka, organizuoti atsakingų įstaigų mokymai apie „kūrinių našlaičių“ naudojimą, taip pat

organizuoti mokymai nacionalinių, regioninių, sektorinių skaitmeninimo kompetencijos centrų, kultūros,

švietimo ir mokslo įstaigų atstovams penkiuose Lietuvos regionuose, kuriuose dalyvavo 140 atstovų iš

67 kultūros, švietimo ir mokslo institucijų. Jie buvo supažindinti su „kūriniais našlaičiais“ ir jų

naudojimo sąlygomis, apmokomi dirbi su ES duomenų baze. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos

internetinėje svetainėje sukurtas speciali skiltis3, skirta „kūriniams našlaičiams“. Tinklapyje pateikiamos

aktualios ir naudingos nuorodos į ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, ES duomenų bazę, jame

skelbiama informacija apie mokymus ir seminarus, įvykusių seminarų ir mokymų medžiaga.

Kompensacinis atlyginimas autoriams. 2016 m. patvirtintas Kompensacinio atlyginimo už kūrinių

atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu surinkimo, paskirstymo, mokėjimo ir grąžinimo

tvarkos aprašas, kuris numato autorių teisių subjektams ir leidėjams teisę į atitinkamą kompensacinį

atlyginimą, kaip kompensaciją už jų teisių įstatyminį apribojimą, susijusį su kūrinių atgaminimu

(kopijavimu) asmeniniais tikslais. Šis aprašas padės įgyvendinti Lietuvos kultūros politikos kaitos

gairėse, LR Seimo patvirtintose dar 2010 m., įtvirtintą siekį patobulinti autorių teisių ir gretutinių teisių

apsaugos sistemos modelį siekiant, kad autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų gaunama nauda

pasiektų ES vidurkį.

2016 m. gegužės mėn. Kultūros ministerija pasirašė sutartis su asociacija LATGA, kurios

pagrindu paskirstytas ir išmokėtas autorinis atlyginimas už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose.

Duomenys apie knygų panaudą buvo renkami iš 64 Lietuvos bibliotekų, kuriose yra pilnai įdiegta

Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema (LIBIS). Surinkti duomenys atskleidžia, kad autorinio

atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą paskirstyme dalyvavo 1373 Lietuvos autoriai, kurie pateikė

paraiškas asociacijai LATGA ir 19 užsienio autorių (iš jų 800 knygų tekstų autoriai, 429 vertėjai, 113

iliustratorių ir 31 knygos dailininkas). Autorinis atlyginimas buvo paskirstytas 1337 autoriams už 17453

kūrinius. Iš viso 2016 m. užregistruoti 107 nauji autoriai, o knygų panaudos duomenų bazė buvo

papildyta 1170 naujais kūriniais.

2016 m. iš valstybės biudžeto atlyginimui už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose buvo

skirta 228,5 tūkst. eurų suma, t.y. 20 proc. daugiau negu 2015 m. (187,7 tūkst. eurų). Atlygis autorių

teisių turėtojams už išduodamas knygas bei leidinius bibliotekose padidėjo, nes Kultūros ministerijos

parengtame bei 2015 m. Vyriausybės priimtoje naujoje Autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių

panaudą bibliotekose mokėjimo tvarkos aprašo redakcijoje numatyta kompensacinį atlyginimą didinti

palaipsniui, kasmet po vieną procentą (nuo 2015 m.).

Tarptautiniai kultūros ryšiai. 2016 m. parengta galimybių studija „Lietuvos kultūros

tarptautiškumo politikos formavimo ir įgyvendinimo tobulinimas“ 4, kurioje konstatuojama, jog kultūros

2 2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu prof. dr. Jūratės Usonienės ir prof. dr. Ramūno Birštono parengta galimybių

studija „Kolektyvinio teisių administravimo sistemos pertvarka“. 3 http://www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/nenustatytu-teisiu-turetoju-kuriniai

4 2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu UAB „PPMI Group“ parengta galimybių studija „Lietuvos kultūros

tarptautiškumo politikos formavimo ir įgyvendinimo tobulinimas“.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 9

tarptautiškumo politika daro tiesioginę įtaką kultūros organizacijų veiklos kokybės ir kūrėjų ir

darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui, padeda siekti ekonominių, kultūrinių kūrybinių industrijų

konkurencingumo, diplomatinių Lietuvos pristatymo užsienyje ir socialinių vystomojo

bendradarbiavimo tikslų. Remiantis šios galimybių studijos išvadomis yra parengtas Lietuvos kultūros

tarptautiškumo politikos strateginių krypčių projektas. Šis dokumentas pateikia aiškią skirtį tarp kultūros

tarptautiškumo politikos kultūrinių tikslų bei kitų tikslų (ekonominių, diplomatinių, socialinių), kuriuos

įgyvendinant yra pasitelkiama kultūra. Dokumentas taip pat turėtų padėti įvardinti problemines kultūros

tarptautiškumo politikos įgyvendinimo sritis bei sudaryti sąlygas tobulinti politikos koordinavimą tarp

susijusių institucijų, visų pirma Kultūros ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos. 2017–2018 m.

planuojama rengti viešas konsultacijas, susijusias su kultūros tarptautiškumo politikos strateginėmis

kryptimis. 2016 m. Lietuva pateikė UNESCO Konvencijos dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir

skatinimo įgyvendinimo ataskaitą už 2012–2016 m. laikotarpį. Ši ataskaita yra viena iš sudedamųjų

pasaulinės duomenų bazės apie darnų kultūros valdymą ir politiką, kultūros prekių ir paslaugų mainus,

menininkų mobilumą, vystomąjį bendradarbiavimą, pilietinę visuomenę ir žmogaus teises kultūros

srityje dalių – tai yra reikšminga priemonė įsivertinti ryškiausias gerąsias patirtis ir įgyvendintas

priemones kultūros srityje.

Svarbus tarptautinis Lietuvos kultūros užsienyje projektas „Lietuva–Ukraina: kultūros partnerystė

2016“. Programą sudarė 16 projektų, vyko 88 renginiai, dalyvavo 210 kultūros ir meno atstovų iš

Lietuvos. Šio projekto koordinatorius – Lietuvos kultūros institutas, projektą globojo Lietuvos

Respublikos ir Ukrainos kultūros ministrai.

Europos kultūros sostinė. 2016 m. organizuotas Europos kultūros sostinės 2022 metais atrankos

pirmasis etapas, kuriame dalyvavo 6 Lietuvos savivaldybės, parengusios paraiškas varžytis dėl Europos

kultūros sostinės 2022 metais titulo. Organizuotas Europos kultūros sostinės atrankos ekspertų grupės

pirmininkės vizitas į Lietuvą susitikimui su atrinktų miestų kandidatų atstovais. Galutinis atrankos

etapas numatytas 2017 m. kovo mėn., jame dalyvauja Kaunas ir Klaipėda. Svarbu užtikrinti valstybės

įsipareigojimus finansuoti projektą, laimėjusiai savivaldybei surasti tinkamiausią projekto valdymo

modelį.

Tarptautinės sutartys. Siekiant stiprinti tarptautinius kultūros ryšius, suderinti ir pasirašyti 3

tarptautiniai susitarimai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Indijos Respublikos kultūros

ministerijos kultūrinių mainų 2016–2018 m., Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Kinijos

Liaudies Respublikos kultūros ministerijos 2017–2021 m. kultūrinio bendradarbiavimo bei Lietuvos

Respublikos kultūros ministerijos ir Baltarusijos Respublikos kultūros ministerijos bendradarbiavimo

kultūros srityje 2016–2018 m. programos.

Pažymėtinas 2016 m. itin suaktyvėjęs bendradarbiavimas su Kinija. 2016 m. Kinijoje pristatyta

virš 20 pavadinimų dramos, eksperimentinio teatro, šiuolaikinio šokio, šokio vaikams spektaklių;

Lietuvių rašytojai dalyvavo literatūros festivalyje „Bookworm“, o leidėjų asociacija – Pekino knygų

mugėje. Šilko kelio muzikos festivalyje koncertavo Lietuvos kamerinis orkestras, Pekine surengta

apžvalginė lietuvių fotografijos paroda. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir Lietuvos

nacionalinė filharmonija šiemet pasirašė partnerystės susitarimus su svarbiausiomis Kinijos kultūros

institucijomis, asociacijomis ir festivaliais, kas turėtų atverti platesnes galimybes komerciniams

projektams, koprodukcijoms. Nacionalinė dailės galerija 2017 m. ruošiasi surengti meno parodą

„Lithuanian Art: Thinking Through Landscape“ Kinijos nacionaliniame dailės muziejuje.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas. Viena svarbiausių Lietuvos valstybės atkūrimo

šimtmečio programos temų – bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių kultūros organizacijų, stiprinant

regioninius ryšius, bendri projektai ir mainai, Baltijos šalių kultūros ir meno pristatymo projektai

užsienyje 2018–2019 m., inicijuojami Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros organizacijų: XIII Baltijos

trienalė (organizatorius Lietuvoje – Šiuolaikinio meno centras), Baltijos šalių nacionalinių bibliotekų

bendra paroda, Baltijos valstybių operos teatrų mainai (organizatorius Lietuvoje – Lietuvos nacionalinis

operos ir baleto teatras), Baltijos valstybių valstybinių simfoninių orkestrų mainai (organizatorius

Lietuvoje – Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras), Baltijos kino dienos, kurių metu visose trijose

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 10

šalyse bus pristatomi valstybių atkūrimo šimtmečiui sukurti filmai, subtitruojami visų trijų valstybių

kalbomis (organizatorius Lietuvoje – Lietuvos kino centras, tikimasi, kad projektas taps tęstiniu).

Baltijos valstybės yra pakviestos 2018 metais tapti šalimis viešniomis tarptautinėje meno mugėje

„ArtVilnius‘18“ (organizatorius – Lietuvos meno galerininkų asociacija), Baltijos akademijų orkestro

turas (organizatorius Lietuvoje – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Reikšmingi visų trijų Baltijos

šalių projektai yra planuojami užsienio šalyse – tai paroda „Simbolizmo amžius Baltijos šalių mene“

Paryžiuje, d‘Orsey muziejuje (organizatoriai iš Lietuvos pusės: Lietuvos dailės muziejus ir Nacionalinis

M. K. Čiurlionio muziejus), Baltijos šalių muzikos festivalis Berlyno koncertų salėje, Baltijos šalių

atlikėjų pasirodymai Baltijos jūros festivalyje Stokholme (organizatorius – Lietuvos nacionalinė

filharmonija).

2018 m. numatomos vykdyti dvišalės Lietuvos kultūros programos: renginių ciklas Prancūzijoje

(koncertas Salle Gaveau, Lietuvos kino filmų retrospektyva Paryžiaus sinematekoje, pirmoji lietuvių

kino retrospektyva, surengta Prancūzijos nacionalinėje kino institucijoje, Baltijos šalių konferencija

Prancūzijos senato rūmuose Paryžiuje, Koncertas Paryžiaus invalidų rūmuose, skirtas Lietuvos 100-

osioms Nepriklausomybės metinėms, Baltijos šalys –Prancūzijos kultūros festivalio „Les Boréales“

garbės viešnios 2018 metais) ir renginių ciklas Italijoje, Romoje, Auditorium – parco della musica, vyks

10 dienų trukmės Lietuvos šimtmečiui skirtas festivalis. Festivalio programą sudarys 10-15 skirtingų

žanrų pasirodymų, nuo klasikinės iki šiuolaikinės muzikos ir džiazo, teatro ir šokio, vizualiųjų menų

projektų ir kt. Festivalis įgyvendinamas bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu bei kitomis

Lietuvos institucijomis. Šioms programoms dėl jų apimties 2018 m. būtina numatyti papildomus

biudžeto asignavimus.

Kultūros atašė tinklo bei ES reikalų koordinavimo tobulinimas. Siekiant tobulinti kultūros atašė

veiklą bei kontrolę, 2016 m. parengta ir įgyvendinta nauja konkurso į kultūros atašė pareigas Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarka. Pagal naujai parengtą tvarką

vykdyta atranka į kultūros atašė pareigas Lenkijoje, Izraelyje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Naujoji tvarka užtikrina atvirą, aiškų ir skaidrų atrankos procesą į kultūros atašė pareigas, kurio iki šiol

trūko. Naujoji tvarka turėtų užtikrinti, kad Lietuvos kultūrai užsienio valstybėse atstovautų

kompetentingi, reikiamus gebėjimus turintys asmenys, atstovaujantys pavaldžių ir nevyriausybinių

kultūros organizacijų ir menininkų interesams bei efektyviai prisidedantys prie Lietuvos pristatymo

užsienio valstybėse veiklų. 2017 m. bus siekiama tobulinti esamą tvarką bei vykdyti bent tris kultūros

atašė atrankos konkursus.

1.2. ANTRAS STRATEGINIS TIKSLAS

ATMINTIS: formuoti bendrą integralią paveldo apsaugos politiką, saugoti valstybinę kalbą

Kultūros paveldas ir valstybinė kalba – neatskiriama šalies ir jos piliečių tapatumo dalis, vienas

svarbiausių valstybės nacionalinio saugumo garantų.

Kultūros paveldas yra valstybei strategiškai svarbus visuomenės nuolat kuriamas išteklius,

atspindintis šalies istorinę–kultūrinę raidą ir pažangą. Paveldo išsaugojimas ir panauda šiuolaikinės

visuomenės poreikiams, akademiniai tyrimai, paveldo atskleidimas ir įvertinimas, jo prieinamumas,

svarbaus Lietuvai paveldo užsienyje nustatymas – visa tai yra neatskiriama valstybės kultūros politikos

dalis. Kultūros paveldo apsaugos suvokimas negali neatsižvelgti į kintančius šiuolaikinės visuomenės

savimonės ir darnios plėtros poreikius. Tai politika, kuri užtikrina nacionalinės kultūros gyvybingumą,

saugumą, telkia visuomenę, suteikia jai bendrų vertybių, bendrų tapatumo atpažinimo bruožų.

Strateginis tikslas apima politikos įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo

24 d. nutarimu Nr. 330 Kultūros ministrui pavestose valdymo srityse: kultūros paveldas, valstybinė

kalba, kultūrinė edukacija.

Strateginiam tikslui įgyvendinti parengta programa „Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas,

aktualizavimas ir populiarinimas, valstybinės kalbos apsauga“. Toliau pateikiama informacija apie

šios programos įgyvendinimą 2016 metais.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 11

1.2.1. PROGRAMA „LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMAS, AKTUALIZAVIMAS IR POPULIARINIMAS, VALSTYBINĖS KALBOS APSAUGA“ (KODAS 02-04)

2016 M. SVARBIAUSI DARBAI IR JAIS PASIEKTI REZULTATAI

Programos tikslai: tobulinti kultūros paveldo apsaugos politikos formavimą ir užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimą;

išsaugoti ir populiarinti muziejuose saugomas kultūros paveldo vertybes;

išsaugoti istorinę ir kultūrinę atmintį;

kontroliuoti valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą.

Kultūros paveldo apsauga. Lietuvos Kultūros vertybių registro duomenimis šiuo metu jame yra

įregistruoti 7227 vnt. nekilnojamojo kultūros paveldo objektų–statinių. Kultūros paveldo departamento

prie Kultūros ministerijos stebėsenos duomenimis šiuo metu Lietuvoje yra 636 neprižiūrimi

nekilnojamojo kultūros paveldo objektai–statiniai, iš jų apie 300 bešeimininkių. Nekilnojamojo kultūros

paveldo fizinė būklė Lietuvoje kasmet blogėja, tą sąlygoja netinkamas kultūros paveldo objektų

valdymas. Valdytojai paveldo statinių tinkamai neprižiūri dėl ribotų finansinių galimybių arba dėl

aplaidumo, o kartais netgi piktavališkai, siekdami savaiminio neprižiūrimų paveldo statinių sunykimo.

2016 m. atliktas Numatomo neprižiūrimų kultūros paveldo statinių sutvarkymo reglamentavimo

prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimas. Šio vertinimo tikslas – pasiūlyti metodus ir

teisines priemones, kuriomis vadovaujantis būtų galima iš esmės spręsti neprižiūrimų kultūros paveldo

statinių problemą.

Pažymėtina, jog kultūros paveldo objektų tvarkybai valdytojai gali gauti dalinį valstybės

finansavimą arba kompensaciją už atliktus tvarkomuosius paveldosaugos darbus: 2016 m.

kompensavimui už kultūros paveldo objektų valdytojų patirtas išlaidas iš viso skirta 453,4 tūkst. eurų –

tai 25 proc. daugiau negu 2015 m.

Įgyvendinant Paveldotvarkos, Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl

bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600

metų jubiliejaus minėjimo 2009–2017 m. bei Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų

pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms programas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros

ministerijos 2016 m. vykdė 51 nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbų projektą, iš jų darbai

užbaigti 24 objektuose – tai sudaro 47 proc. nuo 2016 m. tvarkomų kultūros paveldo objektų ar jų dalių

skaičiaus. Pagal šias programas tvarkybos darbai vykdyti sinagogose, tvarkyta Vilniaus gynybinė siena

bei baigti Medininkų (Aušros)–Subačiaus vartų gynybinės sienos dalies remonto ir restauravimo darbai,

sutvarkyti sakraliniai objektai regionuose – svarus indėlis į regionų vystymo ir kultūros plėtros bei

gyvenimo kokybės gerinimą regionuose. Deja, lėšų trūkumas neleidžia sutvarkyti didesnių sakralinių

objektų per trumpesnį laiką, darbai tęsiami kelerius metus, todėl vykdomi darbai užsitęsia bei

pabrangsta. Dviejuose unikaliuose sakraliniuose paveldo objektuose įrengtos apsaugos nuo gaisrų ir

įsilaužimų priemonės, taip pat dviejuose objektuose parengti apsaugos techninių priemonių įrengimo

darbų projektai, Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuoti dar septinių tokių projektų parengimas.

Pažymėtina, kad 2016 m. siekiant pradėti įgyvendinti Vilniaus krašto kultūros ir kompleksinio paveldo

aktualizavimo, pritaikymo vietos bendruomenės ir verslo reikmėms ir pažeistų teritorijų sutvarkymo

projektus, Glitiškių dvaro sodybos rūmai ir Vilkiškių dvaro sodybos fragmentų rūmai paskelbti

valstybės saugomais kultūros paveldo objektais. Atitinkamai jų valdytojams pagal Nekilnojamojo

kultūros paveldo apsaugos įstatymą sudaryta galimybė gauti dalinį valstybės finansavimą tvarkybai.

Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybės informuotos apie galimybę dar 2016 m. teikti paraiškas

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Vilkiškių ir Glitiškių dvarų daliniam

tvarkybos darbų 2017 m. finansavimui iš Paveldotvarkos programos. 2017 m. prioritetiškai numatoma

skirti finansavimą tęstiniams išsaugojimo, avarinės grėsmės pašalinimo darbams, medinės architektūros

nekilnojamajam kultūros paveldui bei objektams, kuriems skiriamas pareiškėjo ar kito finansavimo

šaltinio finansinis indėlis yra didesnis nei 50 proc. nuo prašomos finansuoti sumos.

Pažymėtina, jog per visą nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpį kultūros paveldo

tvarkybai valstybės biudžete buvo numatoma kelis kartus mažiau lėšų nei esamas poreikis.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 12

Remiantis 2016 m. atliktu 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio

kultūrai vertinimu5, 2007–2013 m. panaudojant ES struktūrinę paramą, buvo tvarkomi ir viešiesiems

poreikiams pritaikomi nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, tačiau tyrėjų atlikta analizė atskleidė,

jog nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkyba ir pritaikymas 2007–2013 m. daugiausia buvo

siejamas su turizmo infrastruktūros plėtra. Tyrime konstatuota, kad įgyvendinant projektus,

nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkyba buvo antrinis tikslas, kuris planuojant ES struktūrinės

paramos lėšas, nebuvo užfiksuotas ES struktūrinės paramos valdymo dokumentuose. Siekiant

kompleksinio požiūrio ir efektyvesnių investicijų į kultūrą, kultūros politikos tikslai buvo susieti su

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos prioritetais, suteikiant galimybes Kultūros

ministerijai priemonių ir projektų finansavimo sąlygose tiesiogiai formuoti nekilnojamojo kultūros

paveldo objektų tvarkybos bei efektyvaus pritaikymo kultūros bei susijusioms paslaugoms tikslus.

2016 m. buvo patvirtinti projektų finansavimo sąlygų aprašai, skirti viešųjų kultūros paveldo objektų

aktualizavimui bei sakralinio kultūros paveldo objektų aktualizavimui – į valstybės projektų sąrašus

įtraukta didžioji dalis projektų, jų vertė sudaro 72 proc. valstybės kultūros paveldo objektų

aktualizavimo priemonei skirtų lėšų (skirta 40,5 mln. eurų). 2016 m. pab. pasirašytos 3 projektų

finansavimo sutartys, prasidėjo pirmųjų projektų įgyvendinimas ir lėšų išmokėjimas. 2017 m. bus

pradėti įgyvendinti kiti suplanuoti projektai. Taip pat 2016 m. patvirtintas viešųjų ir privačių kultūros

paveldo objektų aktualizavimui skirtos priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašas, pagal kurį

projektai bus atrenkami konkurso būdu. Numatoma, kad pagal šią priemonę pirmųjų projektų

įgyvendinimas prasidės 2017 m. pabaigoje. 2016 m. patvirtintas ir savivaldybių kultūros paveldo

aktualizavimo priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašas, į Regionų projektų sąrašus įtraukta

didžioji dalis projektų – jų vertė sudaro 73 proc. priemonei skirtų lėšų. Atitinkamai 2017–2018 m. bus

įgyvendinama didžioji dalis ES fondų lėšomis finansuojamų projektų ir bus užtikrinamas suplanuotų

lėšų tinkamas investavimas.

Ne ką menkesnė problema kultūros paveldo srityje – kultūros paveldo apskaita. Atlikto

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (tvarkybos) paskatų sistemos vertinimo6 duomenimis dėl

nepakankamai sparčios ir nerezultatyvios nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos (vertingųjų savybių

ir teritorijos ribų nustatymo ir tikslinimo) nėra tiksliai žinoma, dėl kokių vertingųjų savybių

nekilnojamojo kultūros paveldo objektai yra saugomi. Tyrime taip pat konstatuota, kad apskaitos

procesas vyksta per lėtai dėl daug laiko ir žmogiškųjų išteklių reikalaujančių didelės apimties apskaitos

dokumentų rengimo, dėl nepakankamo finansavimo ir apskaitos dokumentus ruošiančių specialistų

trūkumo, taip pat dėl to, kad spartesnei kultūros paveldo objektų apskaitai trukdo apskaitos procesą

reglamentuojančių teisės aktų nuostatos bei tai, kad kultūros paveldo apskaita nėra prioritetas planuojant

kultūros paveldo apsaugai skiriamus valstybės biudžeto asignavimus. Pažymėtina, kad 2015 m. pab.

patvirtinus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos 2016–2020 metų programą bei jos įgyvendinimo

2016–2018 m. veiksmų planą, kultūros paveldo apskaitai skirtas didelis dėmesys. Palyginus su 2014 m.

duomenimis, kai vertingosios savybės buvo nustatytos tik apie 30 proc. Kultūros vertybių registre

įrašytų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, 2016 m. nustatytas vertingąsias savybes turi jau

45 proc. kultūros paveldo objektų ir vietovių.

Siekiant konsoliduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo ir Aplinkos

ministerijos reguliavimo srityje esančių atestavimo komisijų veiklą, kuri iš esmės dubliuojasi, 2016 m.

priimtas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas. Patobulinus teisinį

reguliavimą, atskirtas atestavimas pagal įgytą profesinį išsilavinimą, darbų pobūdį ir veiklos rūšį – nuo

2017 m. sausio 1 d. Kultūros ministerija pradėjo atestuoti kultūros paveldo apsaugos specialistus,

atskiriant atestavimo ir leidimų išdavimo funkcijas Kultūros paveldo departamente prie Kultūros

ministerijos. Taip pat įstatymo pakeitimu, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo

teritorijų planavimo, nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos srityse veikiantiems ūkio subjektams

5 2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atliktas 2007–2013

metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio kultūrai vertinimas. 6 2015 m. Kultūros ministerijos užsakymu VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atliktas

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (tvarkybos) paskatų sistemos vertinimas.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 13

keliamų reikalavimų sistema padaryta aiškesnė, skaidresnė, o atestavimo procesas – efektyvesnis ir

patogesnis atestuojamiems subjektams.

2016 m. Vyriausybės nutarimu patvirtintas Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų

metu, palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašas,

reglamentuojantis karų ir pokario metais nužudytų ir žuvusių asmenų palaikų perkėlimą ir jų

palaidojimo vietų įamžinimą. Kartu su patvirtintomis Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo

kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklėmis, šios abi priemonės yra svarbios

siekiant griežčiau reglamentuoti užsienio valstybių veiklą tvarkant kultūros paveldo objektus Lietuvoje

ir užkertant kelią užsienio asmenų perlaidojimą panaudoti užsienio valstybių propagandos tikslams.

Atsižvelgiant į reikminio tyrimo7 apie Antrojo pasaulinio karo memorialus rekomendacijas, 2017 m.

šios srities reglamentavimas bus toliau tobulinamas.

Kultūros paveldo sklaida bei viešinimas. Įgyvendinant 2015 m. patvirtintą Nekilnojamojo kultūros

paveldo apsaugos 2016–2020 metų programą, parengta Kultūros paveldo objektų valdytojų išankstinio

informavimo apie objektų įrašymą į registrą ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimo kultūros paveldo

išsaugojimo planavimo procese tvarka, kuria vadovaujantis numatoma nuo 2017 m. visuomenei ir

kultūros paveldo objektų valdytojams sudaryti daugiau galimybių dalyvauti kultūros paveldo objektų

apskaitos procese teikiant siūlymus dėl naujų objektų įrašymo ar esamų objektų apskaitos dokumentų

tikslinimo bei laiku gauti apie tai informaciją.

2016 m. Vilniuje suorganizuotas Europos Tarybos 6-asis patariamasis Europos kultūros kelių

forumas „Europos Tarybos Kultūros kelių plėtra: iššūkiai ir galimybės“, kuriame dalyvavo 200 dalyvių

iš daugelio Europos šalių. Forumas buvo skirtas Europos kultūros kelių geografinės aprėpties ir

partnerystės plėtojimui bei naujų temų vystymui ir sklaidai. Forume atkreiptas Europos šalių dėmesys į

Lietuvos kultūros paveldą, išryškintas baroko ir žydų kultūros paveldas Lietuvoje. Taip pat forumo metu

priimtas veiksmų planas (angl. Vilnius Roadmap) dėl tolimesnės Europos kultūros kelių plėtros su

konkrečiomis rekomendacijomis tų veiksmų įgyvendinimui.

2016 m. koordinuoti ir organizuoti Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“

renginiai Lietuvoje tema „Kultūros paveldas ir bendruomenės“, siekiant suaktyvinti vietos

bendruomenių įsitraukimą į paveldo pažinimo ir apsaugos procesus. Į Europos paveldo dienų

organizavimą įtraukta 51 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybė, įvairios vietos bendruomenės. Europos

paveldo dienų metu Lietuvos miestuose ir rajonuose pristatyta daugiau kaip 300 kultūros paveldo

objektų ir daugiau nei 200 renginių, kurie atskleidė bendruomenių indėlį ir svarbą išsaugant kultūros

paveldą.

Žydų kultūros paveldas. Pastaraisiais metais žydų kultūros paveldo tema tampa vis aktualesnė, o

žydų kultūros palikimas pritraukia turistų iš įvairių pasaulio šalių. Bendromis pastangomis siekiama,

kad Lietuvoje išlikęs žydų kultūros paveldas būtų žinomas, suvokiama jo vertė, kad jis būtų

aktualizuojamas ir prikeliamas naujam gyvenimui – 2016 m. tvarkybos darbai vykdyti 7 Lietuvos

sinagogose. Regionų visuomenė aktyviai dalyvauja šiuose paveldo išsaugojimo procesuose. Sutvarkytos

sinagogos – garantija, kad žydų kultūros paveldas neišnyks, bus išsaugotas ateities kartoms, tuo pačiu

vietos bendruomenėms atveriamos naujos galimybės kultūrinės veiklos plėtrai tiek vietiniame, tiek

pasauliniame kontekste.

2016 m. parengtas bei įgyvendinamas Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo 2016–

2017 m. veiksmų planas, kuriuo siekiama sudaryti tinkamas sąlygas Panerių memorialo kompleksiniam

sutvarkymui. Siekiant išsamiau ištirti teritoriją, 2016 m. atlikti pradiniai neinvaziniai tyrimai bei

archeologiniai žvalgymai kasinėjimai, taip pat sudarytos galimybės susisteminti turimą istorinių ir

archeologinių žvalgomųjų ir kitokių tyrimų medžiagą apie Panerių memorialą, sustiprintas

bendradarbiavimas su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi, aktyviau į Panerių memorialo

sutvarkymo veiklas įtrauktas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Tačiau

atkreiptinas dėmesys, jog lankytojų centro pastato statymas Panerių memorialo sutvarkymo idėjos

7 2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto atliktas reikminis tyrimas „Antrojo pasaulinio karo

memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės“. Lietuvos mokslo taryba 2015 m. pradėjo

vykdyti veiklą pagal kryptį „Reikminių tyrimų projektai“, kurios paskirtis – finansuoti valstybės poreikiams grįstus skubius

trumpalaikius taikomuosius mokslinius tyrimus.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 14

konkurso metu numatytose dviejose vietose gali pažeisti žydų religijos nuostatas, jeigu bus vykdomas

be papildomų neinvazinių geofizikinių archeologinių tyrimų. Neatlikus tokių tyrimų, Panerių memorialo

kompleksinio sutvarkymo ir pritaikymo lankyti tarpinstitucinė priežiūros komisija Panerių memoriale

vykdyti žemės judinimo darbų (įskaitant statybos darbus) nerekomenduoja.

Taip pat 2016 m. koordinuoti ir organizuoti Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo

kelias Europoje“ sudedamosios dalies – „Europos žydų kultūros dienos“ – renginiai Lietuvoje. 2016 m.

tema – „Žydų kalbos“. Įvairiuose Lietuvos regionuose suorganizuoti 66 renginiai, kuriuose dalyvavo

apie 6 tūkst. žmonių. Europos žydų kultūros dienų renginiais aktualizuotas žydų kultūros paveldas

miestuose ir miesteliuose, atskleidžiant jo įvairovę ir patrauklumą kultūriniam turizmui.

Saugomos kultūrinės/istorinės vietovės. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Valstybinio

Kernavės kultūrinio rezervato bei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuolat tvarko bei prižiūri

valdomas teritorijas (311,4 ha) bei kompleksinius paveldo objektus (6 vnt.). Siekiant šių vietovių

prieinamumo bei jose esančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių pažinimo didinimo, jose

2016 m. buvo suorganizuota 190 edukacinių užsiėmimų ir kultūrinių renginių, surengtos 342

ekskursijos, aktyviai vykdytos tiriamosios, leidybinės bei informacinės sklaidos veiklos.

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje 2016 m. sukurta ir atverta visuomenės

lankymui etnokultūrinė muziejinė ekspozicija po atviru dangumi, kuri sukurta pagal archeologinių

tyrimų duomenis ir medžiagą atkurtame XIII–XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmente.

Ekspozicija pritaikyta moksleivių ir kitų lankytojų edukaciniams ir pažintiniams tikslams. Šioje

ekspozicijoje 2016 m. buvo surengtas tęstinis, švietėjiško pobūdžio, plačiajai visuomenei skirtas XVII-

tas tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

Festivalyje dalyvavo 264 atlikėjai iš 7 užsienio šalių, jie demonstravo senuosius amatus ir procesus,

muzikavo 7 senosios muzikos kolektyvai, renginį per 3 dienas aplankė apie 11 tūkst. lankytojų.

Siekiant Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą pritaikyti visuomenės kultūriniams ir

rekreaciniams poreikiams, parengta Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato planavimo schema

(ribų ir tvarkymo planas). Schema patikslinamos Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribos,

nustatomos rezervato apsaugos ir tvarkymo kryptys bei priemonės, kurios turėtų būti realizuotos

kompleksiškai tvarkant rezervato teritoriją. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato rytinės dalies

– Vilniaus kalnų parko teritorijos tvarkybos ir pritaikymo lankymui darbus planuojama finansuoti ES

fondų investicijų lėšomis, šiuo metu rengiami tam reikalingi dokumentai.

Gedimino kalno problematika. Gedimino kalnas slenka ne pirmus metus, ilgą laiką nebuvo

nuolatinio ir profesionalaus požiūrio dėl kalno tvarkybos kompleksinių darbų. Siekiant apsaugoti

Gedimino kalną nuo tolimesnių nuošliaužų – būtini ne tik skubūs darbai, bet ir ilgalaikė kalno tvarkymo

strategija, aiškus problemų sprendimo procesas, įvardinti ir įgalinti jo dalyviai, vykdytojai ir savininkas,

o kompleksiniai veiksmai turi būti pagrįsti moksliniais taikomaisiais tyrimais ir aiškia komunikacija

miestiečiams. 2016 m. gruodžio 24 d. Gedimino kalnas buvo uždarytas, iš karto po Naujųjų metų

Gedimino kalne buvo įrengti geodinaminiai detektoriai, vasario pabaigoje numatoma baigti betoninių

juostų (rostverkų) tvirtinimo darbus, kurie dabar ir kelia didžiausias problemas. 2017 m. sausio mėn.

buvo sudaryta darbo grupė iš Kultūros ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos

ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato

direkcijos atstovų, kuri koordinuoja ir prižiūri Gedimino kalno avarijos grėsmės pašalinimo darbų

planavimą ir vykdymą. Reikia pažymėti, kad planuojant ir vykdant Gedimino kalno tvarkybos darbus

taip pat glaudžiai bendradarbiaujam su kitais įvairių sričių mokslininkais ir specialistais.

EEE finansinio mechanizmo kultūros programos ir projektai. Kultūros ministerija,

įgyvendindama EEE finansinio mechanizmo kultūros paveldo atgaivinimo programą, 2016 m. baigė

įgyvendinti 9 projektų, kurių dėka reikšmingi kultūros paveldo objektai išsaugoti ateities kartoms ir

pritaikyti visuomenės reikmėms. Siekiant skatinti visuomenės suvokimą apie kultūros paveldo reikšmę,

dalyvauti jį išsaugant, suorganizuotas medinių langų ir durų restauravimo mokymų ciklas visuomenei,

kuriame dalyvavo 100 dalyvių, parengta metodinė video medžiaga bei pradėta rengti kvalifikuotų

medžio meistrų kontaktų bazė. Taip pat siekiant suteikti visuomenei lengvai prieinamą ir suprantamą

informaciją apie kultūros paveldo priežiūrą buvo išleista trijų metodinių leidinių serija, kurios iki šiol

labai trūko.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 15

Skatinant Europos kultūros paveldo kultūros ir menų įvairovę, sėkmingai baigti įgyvendinti 9

tarptautiniai kultūros ir meno projektai bendradarbiaujant su kultūros įstaigoms iš Lietuvos, Norvegijos

ir Islandijos, kurie prisidėjo prie profesionalaus meno sklaidos regionuose ir užsienyje, geresnio kultūros

prieinamumo ir supratimo, sudarė sąlygas menininkų mobilumui, kultūros darbuotojų kompetencijų

kėlimui ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui. Užtikrinant geresnį šių projektų eigos bei rezultatų

matomumą visuomenėje, 2016 m. Vilniuje suorganizuota tarptautinė konferencija „Tarptautinis

bendradarbiavimas: nauda ir iššūkiai kultūros veikėjų akimis“, kurioje apsilankė apie 200 dalyvių iš

skirtingų kultūros institucijų bei įstaigų.

Atsižvelgiant į finansinio mechanizmo paramos administravimo sudėtingumą, tarptautiniu mastu

buvo nuspręsta ateityje įgyvendinti mažiau, bet didesnių programų, pvz., programa „Europos kultūros

paveldo kultūros ir menų įvairovės skatinimas“, kurios biudžetas tesiekė 1 mln. eurų, laikoma

neadekvačiai maža dėl administracinės naštos tiek projektų vykdytojams, tiek administruojančioms

institucijoms. Bendrai sutariama, kad investicijos į infrastruktūrą turi būti ribojamos, dėl to ateinančiame

2014–2021 m. finansavimo periode numatoma apjungti „kietąsias“ ir „minkštąsias“ veiklas. Siekiant

projektų tvarumo, bus skatinamas viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, siekiama aktyvaus

savivaldybių ir bendruomenių įtraukimo, jų interesų derinimo. Kūrybiškos vietokūros principais

įgyvendinami projektai galėtų reikšmingai prisidėti prie įvairių vietų atgaivinimo kultūrinėmis-

kūrybinėmis veiklomis. Kokybiškų partnerysčių užtikrinimas (tiek su Lietuvos, tiek valstybių donorių

organizacijomis) turėtų būti vienas svarbiausių prioritetų. Ateinančiame finansavimo periode taip pat

numatoma galimybė finansuoti vieną ar kelis projektus valstybinio planavimo būdu (anksčiau tokia

galimybė nebuvo sudaryta) – tai būtų prasminga išnaudoti investuojant į kompleksines problemas

sprendžiančius projektus, atliepiančius ne pasekmes (pvz., nykstantis paveldas), o priežastis (pvz.,

švietimo kultūros paveldo reikšmės ir priežiūros klausimais trūkumas, tyrimų trūkumas ir pan.).

Muziejai.8 2016 metais muziejai pritraukė virš 2,1 mln. lankytojų (žr. 1 pav.), palyginus su

2015 m., lankytojų skaičius sumažėjo 2 proc.

1 pav. Respublikinių bei nacionalinių muziejų lankytojų skaičiaus dinamika (tūkst. žm.)

Tam įtakos turėjo mažesnis nacionalinių muziejų lankomumas – 2016 m. ženkliai sumažėjo

lankytojų Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Gedimino pilies bokštas ne visuomet buvo pasiekiamas

funikulieriumi – tai turėjo įtakos bokšto lankymui, taip pat metų pabaigoje Gedimino pilies bokštas

buvo uždarytas dėl avarinės Gedimino kalno būklės; buvo remontuojamas Vinco Kudirkos muziejus)

bei Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (vykusi Laisvės alėjos rekonstrukcija turėjo įtakos

8 Muziejų statistinė informacija pateikiama nacionalinių ir respublikinių muziejų, esančių kultūros ministro valdymo srityje,

aprėptyje.

900,6 970,1 914

1237,1 1135,9 1173,4

818,9 844,6 898,5 942,5 1014,9 934,7

1719,5 1814,7 1812,5

2179,6 2150,8 2108,1

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Respublikiniuose muziejuose

Nacionaliniuose muziejuose

Respublikiniuose ir nacionaliniuose muziejuose

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 16

M. Žilinsko dailės galerijos lankymui; buvo remontuojamas Keramikos muziejus; taip pat pažymėtina,

kad 2015 m. minint 140-ąsias M.K.Čiurlionio gimimo metines, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės

muziejuje buvo surengtas nemokamų renginių ciklas pritraukęs apie 12 tūkst. papildomų lankytojų, deja

2016 m. papildomai pritraukti tokio kiekio lankytojų nepavyko). Visgi, neįskaitant nacionalinių,

respublikinių muziejų lankytojų skaičius palyginus su 2015 m. augo 3,3 proc. Lankomiausi muziejai

2016 m. išlieka tie patys kaip ir 2015 m.: Trakų istorijos, Lietuvos jūrų, Lietuvos dailės, Lietuvos

nacionalinis muziejai bei Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai –

jie pritraukė per 1,5 mln. lankytojų, kas sudaro net 73 proc. visų respublikinių bei nacionalinių muziejų

lankytojų skaičiaus.

2016 m. muziejuose buvo atnaujintos 35 ekspozicijos, muziejuose buvo taikyti inovatyvūs ir

interaktyvūs kūrybiniai sprendimai, surengta 2,6 tūkst. muziejų renginių (181 renginiu daugiau nei

2015 m.), surengta 10,8 tūkst. edukacinių užsiėmimų, kuriuose apsilankė 201,8 tūkst. dalyvių, surengtos

336 laikinos bei 157 virtualios parodos (net 66 virtualiomis parodomis daugiau nei 2015 m.), sukurtos

naujos lankytojų aptarnavimo paslaugos, naujos muziejų e. paslaugos ir e. produktai vartotojams bei kt.

Skatinant muziejų tarpusavio bendradarbiavimą organizuojant jungtines parodas, iš viso 2016 m.

surengtos 98 jungtinės parodos, iš jų 32 surengė nacionaliniai muziejai ir 66 – respublikiniai muziejai.

Daugiausiai jungtinių parodų parengė Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus (15 vnt.), Lietuvos

dailės muziejus (14 vnt.) bei Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (13 vnt.). Viena iš didžiausio

visuomenės susidomėjimo sulaukusių jungtinių parodų – „Žmogus su Saukos veidu“, kurią parengė

Lietuvos dailės muziejus bendradarbiaujant su Nacionaliniu M.K.Čiurlionio dailės muziejumi, Lewben

Art Foundation bei advokatų kontora „Valiunas Ellex“.

Metų pabaigoje muziejuose buvo saugoma per 4 mln. eksponatų, iš jų respublikiniuose

muziejuose saugomų eksponatų skaičiaus augimas, lyginant su 2012 m., sudaro 16,8 proc. – tai

daugiausiai sąlygojo eksponatų įsigijimas dovanojimo būdu ir perimami archeologiniai radiniai. Iš viso

2016 m. įsigyta 71,8 tūkst. naujų eksponatų, o restauruota/konservuota – 19,4 tūkst. eksponatų (4,4

tūkst. eksponatų daugiau nei 2015 m.).

2016 m. suskaitmeninta 61,1 tūkst. muziejinių vertybių (11,3 tūkst. muziejinių vertybių daugiau

nei 2015 m.), iš jų respublikiniuose muziejuose suskaitmenintų muziejinių vertybių skaičiaus augimas,

lyginant su 2012 m., sudaro net 39,9 proc. Iš viso muziejuose suskaitmeninta 386,5 tūkst. muziejinių

vertybių. Eksponatų skaitmeninimo apimtys padidėjo, kadangi muziejai skyrė prioritetą šiai veiklai ir

atitinkamai pastaraisiais metais kai kuriuose muziejuose buvo įdarbinti specialistai tik skaitmeninimo

veikloms atlikti.

Stiprinant muziejų statistikos palyginamumą tarptautiniu lygiu, antrus metus iš eilės parengta ir

Europos muziejų statistikos grupei (angl. EGMUS) pateikta Lietuvos muziejų statistikos suvestinė už

2015 metus, taip pat naujausi Lietuvos muziejų statistikos pokyčiai pristatyti kasmetiniame EGMUS

susitikime Berlyne.

Siekiant savivaldybių muziejuose įtvirtinti paprastesnį ir aiškesnį sprendimų priėmimą dėl

direktoriaus pavaduotojo–vyriausiojo fondų saugotojo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų bei suderinti

šią nuostatą su atitinkamomis Biudžetinių įstaigų bei Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, 2016 m.

priimtas Muziejų įstatymo papildymo 71 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatymu taip pat

siekiama sudaryti teisinę galimybę nacionalinio, respublikinio ar savivaldybių muziejaus vadovui

suteikti muziejaus emerito vardą didelę profesinę patirtį turinčiam muziejininkui, kuris aktyviai dirbo,

kūrė, bet nutraukė darbo sutartį su nacionaliniu, respublikiniu ar savivaldybės muziejumi. Įteisinus

emerito vardo suteikimo galimybę siekiama išlaikyti abipusiai naudingą ryšį su didelę profesinę patirtį

turinčiais muziejininkais, juos kviečiant ir toliau konsultuoti muziejaus veiklos klausimais, prisidėti prie

muziejų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo, dalyvavimo muziejaus edukacinėse ir veiklos

populiarinimo programose.

Muziejų projektai. 2016 m. visuomenė buvo pakviesta į jau vienuoliktą kartą Lietuvoje vykusį

renginį – akciją „Muziejų naktis Lietuvoje“, koordinuojamą Tarptautinės muziejų tarybos (angl. ICOM)

Lietuvos skyriaus bei Lietuvos muziejų asociacijos. Bendras lankytojų skaičius muziejuose akcijoje

„Muziejų naktis Lietuvoje“ nuolat auga: 2016 m. apsilankė 129,1 tūkst. žmonių – tai 5 kartus daugiau

lankytojų nei 2013 m. 2016 m. renginio metu 105-iuose Lietuvos muziejuose vyko 290 renginių,

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 17

kuriuos buvo galima aplankyti nemokamai, lankytojams buvo siūlomos įvairios pramogos ir turiningas

laisvalaikis.

Tarptautinę muziejų dieną – gegužės 18-ąją – per Lietuvą nusidriekė jau penktus metus Lietuvos

muziejų asociacijos organizuojamas nacionalinis kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno

sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų edukacinis projektas „Lietuvos muziejų kelias“.

2016 m. „Lietuvos muziejų kelio“ programoje dalyvavo 50 muziejų iš visos Lietuvos, visuomenei buvo

pristatyta per 100 renginių, kuriuose apsilankė rekordinis lankytojų skaičius – 153,6 tūkst. lankytojų.

Visuomenės susidomėjimas „Lietuvos muziejų kelio“ programa nuolat auga – pirmą kartą 2012-aisiais,

Muziejų metais, surengtas „Lietuvos muziejų kelias“ į renginius sukvietė beveik 29 tūkst. lankytojų,

2014 m. lankytojų skaičius išaugo net iki 54 tūkst., o 2015-aisiais – per 95 tūkst.

Istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas. Kultūros ministerija, įgyvendindama priemones,

skirtas organizuoti renginius, kuriais minimos valstybei svarbios datos, palaikoma „gyvoji atmintis“,

skatinamas lietuviškos kultūrinės ir politinės tapatybės išlaikymas, ugdomi visuomenės tolerancijos,

pilietiniai ir patriotiniai jausmai, 2016 m. organizavo, koordinavo ir užtikrino 9 valstybės švenčių,

atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimo renginių – Valstybės vėliavos dienos (sausio 1 d.), Laisvės

gynėjų dienos (sausio 13 d.), Valstybės atkūrimo dienos (vasario 16 d.), Lietuvos nepriklausomybės

atkūrimo dienos (kovo 11 d.), Gedulo ir vilties dienos (birželio 14 d.), Okupacijos ir genocido dienos

(birželio 15 d.), Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos (liepos 6 d.), Saulės mūšio

780-ųjų metinių (rugsėjo 22 d.) bei Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos (rugsėjo 23 d.) –

įgyvendinimą. Įgyvendinant 2016 m. lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo programą, surengtas

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas, surengtas „Kalbos“ vakaras, dedikuotas Petrui

Skargai, pamokslininkui, pirmajam Lietuvos aukštosios mokyklos (Vilniaus universiteto) rektoriui,

valdovų patarėjui, paminėti, įgyvendinti 9 lituanistikos paveldo įprasminimo projektai.

Kazio Griniaus 150-mečio gimimo metinių minėjimas. Minint prezidento, Steigiamojo Seimo

komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, šeštojo Lietuvos premjero, gydytojo, publicisto

Kazio Griniaus 150-mečio gimimo metines, vykdyti įvairūs mokslo, kultūriniai, edukaciniai, leidybos ir

viešinimo renginiai bei projektai, kuriais siekta Lietuvos ir užsienio šalių visuomenei atskleisti

įvairiapusę K. Griniaus asmenybę ir jo prasmingą veiklą, tarnaujant Lietuvos valstybei: Vilniuje

suorganizuota mokslinė konferencija „Humanisto Kazio Griniaus dilema: tarp tautos ir demokratijos“,

surengta paroda „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“ Istorinėje Lietuvos

Respublikos Prezidentūroje Kaune, išleistas leidinys „Dr. Kazys Grinius. Atsiminimai ir mintys. III ir

IV tomai“, pakartotinai išleistas leidinys „Dr. Kazys Grinius. Atsiminimai ir mintys“ (I ir II tomai). Taip

pat buvo sukurta dokumentinė apybraiža apie prezidentą K. Grinių „Kredo: demokratas“, visuomenei

apybraiža buvo pristatyta LRT televizijos eteryje (LRT duomenimis, premjerą žiūrėjo daugiau nei 102

tūkst. žiūrovų).

Juliaus Juzeliūno 100-mečio gimimo metinių minėjimas. Siekiant šalies visuomenei atskleisti

įvairiapusę vienos ryškiausių XX a. antrosios pusės lietuvių kultūros ir politikos asmenybių –

kompozitoriaus, profesoriaus, daugiau nei 50 lietuvių kompozitorių mokytojo, habilituoto daktaro,

originalios kompozicinės teorijos kūrėjo, vieno iš Sąjūdžio steigėjų, aktyvaus Nepriklausomybės

atstatymo procesų dalyvio Juliaus Juzeliūno asmenybę ir jo prasmingą veiklą bei indėlį į Lietuvos

kultūros ir valstybingumo puoselėjimą, Kultūros ministerija 2016 m. įgyvendino 6 muzikinius,

kultūrinius, edukacinius renginius, nusidriekusius per visą Lietuvą: surengti koncertų ciklai, pristatyta

interaktyvi audiovizualinė paroda-instaliacija „Juliaus Juzeliūno kabinetas: modernėjantis

lietuviškumas“, išleistas katalogas bei pašto ženklas, vokas ir spaudas, skirti J. Juzeliūno 100-osioms

gimimo metinėms paminėti, sukurta kompozitoriaus jubiliejui skirta internetinė svetainė

www.juzeliunas.com, vyko įvairios konferencijos, apskrito stalo diskusijos, kiti renginiai, kvietę

prisiminti ir naujai įvertinti šio žymaus kūrėjo talentą.

Archyvai. Optimizuojant valstybės archyvų tinklą, 2016 m. parengti ir patvirtinti dokumentai,

kuriais vadovaujantis 2017 m. sausio 1 d. buvo įvykdyta valstybės archyvų tinklo pertvarka –

reorganizuoti šešių apskričių archyvai (Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių ir Utenos)

juos, kaip filialus, prijungiant prie Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus regioninių valstybės archyvų.

Pertvarkos rezultate sukurtas valstybės archyvų tinklas, susidedantis iš keturių regioninių archyvų

(vietoj veikusių 10 apskričių archyvų) ir dabar veikiančių penkių centrinių specializuotų valstybės

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 18

archyvų (Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos valstybės

naujojo archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo ir Lietuvos literatūros ir meno archyvo).

Valstybinės kalbos apsauga. Siekiant užtikrinti teisinę ir administracinę valstybinės kalbos

vartojimo ir taisyklingumo kontrolę, Valstybinė kalbos inspekcija kasmet tikrina, kaip Valstybinės

kalbos įstatymo laikomasi įmonėse (patikrinta 60 įmonių bei įstaigų), taip pat tikrinama televizijų ir

radijo stočių (patikrinta 150 laidų, iš jų 15 televizijos informacinių laidų), interneto svetainių

(patikrintos 84 svetainės), knygų, laikraščių bei žurnalų (patikrinti 106 spaudos leidiniai, iš jų 25 vaikų

ir paauglių knygos) kalba. 2016 m. televizijos ir radijo žurnalistai ir laidų vedėjai dažniau buvo

informuojami apie jų daromas klaidas, informacinių, šviečiamųjų laidų kalba tapo taisyklingesnė, visose

laidose pastebėta mažiau netaisyklingų gramatinių formų, kirčiavimo klaidų, taip pat sumažėjo skundų

dėl netaisyklingos kalbos vartojimo televizijos ir radijo laidose. Siekdama, kad knygų kalba būtų

taisyklinga, Valstybinė kalbos inspekcija bendradarbiavo su Edukologijos universitetu, rengiančiu

kalbos redaktorius, organizavo susitikimus su būsimais specialistais, tikimasi bendradarbiauti ir su kitais

universitetais.

Atkreipiamas dėmesys, jog Valstybinės kalbos įstatyme išdėstytos teisės normos yra netikslios ir

pasenusios, neaptarta dalis naujų kalbos vartojimo sričių, nenustatytas jų teisinis reguliavimas, įstatymo

struktūra nebetenkina jam keliamų reikalavimų, nėra sąvokų apibrėžčių, kai kurios formuluotės

nesuderintos su kitais įstatymais. Tikimasi, kad priėmus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus ir

Valstybinės kalbos įstatymą bus reformuota valstybinės kalbos priežiūros ir kontrolės sistema.

1.3. TREČIAS STRATEGINIS TIKSLAS

ŽINIOS: užtikrinti informacijos prieinamumą visuomenei

Informacijos prieinamumas – pagrindinė demokratijos, visuomenės kultūrinių kompetencijų

ugdymo ir jos konkurencingumo sąlyga.

Strateginio tikslo siekis kurti atsakingą, tolerantišką ir plačiai prieinamą viešąją informacinę erdvę.

Šiam tikslui pasiekti visuomenė aprūpinama informacija viešosiose bibliotekose, skatinama Lietuvos

kultūrai reikšmingos literatūros leidyba ir sklaida, skatinamas skaitymas.

Strateginio tikslo įgyvendinimas sudaro žmogui sąlygas: stiprinti gebėjimus suvokti vykstančius

procesus, prisitaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo pokyčių; išlavinti kritinį mąstymą, intuiciją, logiką ir

estetikos pojūtį; formuoti ir turtinti asmenybę; plėtoti prasmingo ir laimingesnio gyvenimo perspektyvas

– atnaujinti žinias, mėgautis literatūra, domėtis istorija ir naujovėmis, siekti geresnės karjeros,

integruotis į bendruomenę, priimti savarankiškus sprendimus bei dalyvauti visuomenės gyvenime.

Strateginis tikslas apima Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330

kultūros ministrui pavestą valdymo sritį – valstybės politikos visuomenės informavimo srityje

įgyvendinimo koordinavimas.

Strateginiam tikslui įgyvendinti parengta programa „Visuomenės informacinis aprūpinimas ir

viešosios informacijos sklaida“. Toliau pateikiama informacija apie šios programos įgyvendinimą 2016

metais.

1.3.1. PROGRAMA „VISUOMENĖS INFORMACINIS APRŪPINIMAS IR VIEŠOSIOS INFORMACIJOS SKLAIDA“ (KODAS 03-03)

2016 M. SVARBIAUSI DARBAI IR JAIS PASIEKTI REZULTATAI

Programos tikslai:

siekti vartotojams teikiamų paslaugų bibliotekose geros kokybės;

skatinti lietuvių literatūros sklaidą, puoselėti knygos meną;

kurti gyvybingą informacinę erdvę, skatinant visuomenės kritinį mastymą ir atsakingą žiniasklaidą.

Bibliotekos. 2016 metais buvo gerinamos sąlygos Lietuvos gyventojams naudotis bibliotekų

teikiamomis paslaugomis bei informacija, įsigyta naujų dokumentų, kuriais aprūpinta 60 savivaldybių

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 19

viešųjų bibliotekų ir 5 apskričių viešosios bibliotekos, plėtojamos bibliotekininkų kompetencijos,

atnaujinta gyventojų mokymams ir viešai interneto prieigai skirta įranga, įgyvendinti gyventojų

informacinio raštingumo projektai (2016 m. viešosiose bibliotekose apmokytų gyventojų skaičius sudarė

per 46,6 tūkst., tai daugiau nei dvigubai apmokytų žmonių palyginus su 2015 m.). Apskričių viešosios

bibliotekos aktyviai vykdė regioninę veiklą, teikė konsultacijas aptarnaujamos teritorijos bibliotekų

darbuotojams. Iš viso 2016 m. bibliotekose apsilankė daugiau nei 38, 6 mln. žmonių, iš jų virtualūs

apsilankymai sudarė 41 proc. Palyginus su 2015 m., fizinių bei virtualių apsilankymų skaičius šalies

bibliotekose sumažėjo 7 proc. Sumažėjimą sąlygojo Vilniaus ir Alytaus regiono bibliotekose vykdomas

projektas „Vilniaus regiono bibliotekos tinkle: internetinių svetainių kūrimas, atnaujinimas ir

pritaikymas neįgaliesiems“, kurio įgyvendinimo metu kilo prieigos prie šio regiono bibliotekų interneto

svetainių trikdžių.

2016 m. patvirtintos Bibliotekų plėtros strateginės kryptys 2016−2022 metams, kuriomis siekiama

nustatyti pagrindines Lietuvos bibliotekų plėtros strategines kryptis, siekti efektyviai išnaudoti

bibliotekų, kaip veiksmingos informacinės infrastruktūros, potencialą, užtikrinant visuomenės narių

mokymosi visą gyvenimą, socialinės ir ekonominės gerovės plėtojimą bei poveikio šalies ir regionų

raidai didinimą. Taip pat 2016 m. patvirtintos Bibliotekų veiklos ir valdymo kokybės rekomendacijos,

kuriomis siekiama tobulinti ir efektyvinti bibliotekų valdymo procesus, įgalinant optimaliai panaudoti

finansinius, materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius bei sudarant tinkamas sąlygas veikloms vykdyti.

Parengti teisės aktai identifikavo bibliotekų sistemos strateginių veiklų lauką, sudarė sąlygas bibliotekų

bendruomenėms operatyviau reaguoti į nacionalinės ir tarptautinės aplinkos pokyčius, diegti

technologines ir socialines naujoves, tobulinti ir efektyvinti bibliotekų valdymo procesus, optimaliai

planuoti, valdyti bei panaudoti finansinius, materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius veikloms vykdyti.

Bibliotekų metai. 2016 metus Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs Bibliotekų metais,

siekiant padidinti bibliotekų įvaizdžio patrauklumą visuomenei, atskleisti daugialypių bibliotekų

teikiamų paslaugų plėtros ir naudos visuomenei potencialą. Ypač sėkmingai įgyvendintas renginys –

skaitymai „Vasara su knyga“, skirtas jaunajam skaitytojui (įtrauktos 407 savivaldybių viešosios bei

mokyklų bibliotekos, skaitymuose dalyvavo beveik 24 tūkst. vaikų ir jaunimo). Siekiant Bibliotekų

metais atkreipti ypatingą visuomenės dėmesį į bibliotekų teikiamas paslaugas, bibliotekų veiklos

pristatytos tarptautinėje XVII-oje Vilniaus knygų mugėje, kurioje įgyvendinti 24 edukaciniai, kūrybiniai

užsiėmimai įvairių amžiaus grupių mugės lankytojams, eksponuotos 4 parodos, organizuotos

savanorystės bibliotekose skatinimo akcijos bei kt. Taip pat Bibliotekų metais vykdytos bibliotekų

bendradarbiavimo ir tarptautinių ryšių stiprinimo bei dialogo su kitais knygų rinkos dalyviais skatinimo,

viešinimo, skaitymui propaguoti ir teigiamam požiūriui į jį formuoti skirtos veiklos.

Bibliotekų fondai – aprūpinimas informacija ir dokumentais. 2016 m. pagerinta šalies gyventojų

prieiga prie tradicinių ir elektroninių leidinių: viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti iš valstybės

biudžeto buvo skirta daugiau nei 1,9 mln. eurų (300 tūkst. eurų daugiau nei 2015 m.), duomenų bazių

centralizuotai prenumeratai – 122 tūkst. eurų. Už skirtas lėšas viešųjų bibliotekų fondai papildyti per

60,8 tūkst. pavadinimų, per 264 tūkst. fizinių vienetų naujais spaudiniais, vaizdo ir garso, elektroniniais

bei kitais dokumentais, t.y. 15 proc. daugiau nei 2015 m. Atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės

poreikius bei užtikrinant bibliotekų elektroninių paslaugų portalo Interaktyvi biblioteka

(www.ibiblioteka.lt), pasiekiamo net atokiausiuose šalies regionuose, atnaujinimą įvairiu ir kokybišku

turiniu, 2016 m. pirmą kartą buvo skirtos valstybės biudžeto lėšos elektroninių knygų įsigijimui –

įsigyta virš 1,2 tūkst. pavadinimų elektroninių knygų bei per 8,2 tūkst. licencijų prieigai prie jų. Per

2016 m. 633 registruoti vartotojai pasiskolino daugiau nei 2 tūkst. el. knygų – vidutiniškai 2016 m.

vienas skaitytojas pasiskolino 3 el. knygas. Elektroninės knygos – sparčiai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje

populiarėjanti alternatyva įprastoms, popierinėms jų versijoms, vis didėjantį jų pripažinimą tarp

vartotojų lemia knygos interaktyvumas, ekologiškumas, galimybė tekstą papildyti vaizdais bei garsais,

paprastesnis ir kur kas greitesnis platinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. taip pat išleistas 4419

regėjimo negalią turintiems žmonėms skirtas leidinys (net 195 leidiniais daugiau nei 2015 m.) – tai

nuoseklaus Lietuvos aklųjų bibliotekos darbo bei sėkmingai vykdytos savanorystės ir projektinės

veiklos rezultatas.

9 Skirtingų pavadinimų leidiniai.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 20

Vis dėlto, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti,

neatitinka šalies gyventojų poreikių ir Europos šalių statistinio vidurkio. Šiuo metu Lietuvoje vieno

gyventojo informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose skiriama 0,69 euro (žr. 2 pav.). Net

įvertinus šalies gyvenimo lygio indeksą, pagal vienam gyventojui skiriamą sumą naujiems leidiniams

viešosiose bibliotekose įsigyti, Lietuva kelis ar net keliolika kartų atsilieka nuo kitų ES šalių: vienam

gyventojui Estijoje skiriama – 2,32, Slovėnijoje – 2,94, Olandijoje – 3,22, Švedijoje – 5,04, Suomijoje –

8,13, Danijoje – 9,27 euro.

2 pav. Vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose skirta lėšų suma (eurai)

Bibliotekų kompiuterizavimas ir plėtros projektai. Siekiant pagerinti bibliotekų teikiamų paslaugų

kokybę bei galimybes naudotis vieša interneto prieiga, 2016 m. buvo įgyvendintas tęstinis investicijų

projektas „Bibliotekų kompiuterizavimas 2016 metais“, kurio metu viešosiose bibliotekose atnaujinta

prieš 7 metus įsigyta kompiuterinė įranga – įsigyti 238 nauji kompiuteriai. Deja, vykdant tęstinį

investicijų projektą per metus vienai bibliotekai vidutiniškai tenka tik 3–4 nauji kompiuteriai. Dėl greito

kompiuterinės įrangos nusidėvėjimo, šių lėšų visiškai atnaujinti bibliotekų turimą įrangą neužtenka,

todėl 2017 m. numatyta pradėti įgyvendinti ES struktūrinėmis lėšomis finansuojamą Lietuvos

nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos projektą, kurio metu bus atnaujinta vieša interneto prieiga visoms

šalies bibliotekoms, sukurtos ir įdiegtos reikalingiausios gyventojų ugdymui skirtos programos ir kt.

Prisidedant prie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Bibliotekos

pažangai 2“ įgyvendinimo, 2016 m. įgyvendinti 9 bibliotekų plėtros projektai, kurių metu įvairiuose

mokymuose dalyvavo ar sukurtas paslaugas išbandė apie 2 tūkst. bibliotekų lankytojų, apmokymuose ir

seminaruose dalyvavo 110 bibliotekų specialistų. Projektų metu šalies bibliotekose buvo vykdyta

socialinių edukacinių ir psichosocialines problemas sprendžiančių virtualių biblioterapinių žaidimų

plėtra; informacinės ir ryšių technologijos (toliau – IRT) pritaikytos kultūrinės ir istorinės atminties

sklaidai, bendruomeniškumo skatinimui; įsigijus reikiamą įrangą ir paslaugas, sudarytos sąlygos

specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo, klausos negalią turinčiųjų bei aklųjų bendruomenių

saviraiškai, skaitmeninių kompetencijų ugdymui bei socialinės atskirties mažinimui. Įgyvendinus šiuos

bibliotekų plėtros projektus visuomenei sudarytos galimybės naudotis naujomis ar išplėstomis

bibliotekų teikiamomis paslaugomis, taip pat prisidėta prie Lietuvos gyventojų skaitmeninės atskirties

mažinimo, skatinant juos įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų sėkmingam IRT naudojimui gyvenimo

kokybės gerinimo tikslais. Tai patvirtino ir 2016 m. atliktas projekto „Bibliotekos pažangai 2“ poveikio

vertinimo tyrimas10

– naujas bibliotekose sukurtas paslaugas apklausos dalyviai vertina labai palankiai:

didžioji dauguma sutinka, kad jos yra naudingos bendruomenei; jų metu galima įgyti naujų žinių,

įgūdžių arba patobulinti esamus; dalyvavimas šiose veiklose praturtina laisvalaikį ir praplečia pažinčių

ratą. Iš visų projekto kontekste sukurtų paslaugų naudotojai geriausiai „pastebi“ įvairius mokymus,

seminarus, kursus bei galimybes naudotis nauja technika (3D aparatas, interaktyvios lentos ar stalai,

multimedija ir pan.).

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimas. Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo politikos

vystymas suteikia geresnes ir sukuria naujas paslaugas vartotojams naudotis skaitmenintu kultūros

paveldu. Įgyvendinant Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015–2020 metų

10

2016 m. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos užsakymu UAB „Socialinės informacijos centras“ ir UAB

„Norstat LT“ atliktas projekto „Bibliotekos pažangai 2“ poveikio vertinimas.

0,5 0,56 0,58 0,58

0,69

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 21

programos įgyvendinimo priemonių 2016–2018 metų planą, 2016 m. sukurta internetinė svetainė

www.ekultura.lt, kurioje visuomenei pateikta aktuali informacija apie vykdomas skaitmeninimo veiklas,

skaitmeninio turinio panaudojimą, teikiamas el. paslaugas, skaitmeninimo veiklose dalyvaujantiems

darbuotojams aktualius teisės aktus, standartus, rekomendacijas ir kt. Nuosekliai didėjanti prieiga prie

skaitmeninto kultūros paveldo suteikia galimybes vartotojams pasiekti svarbiausius ir vertingiausius

Lietuvos kultūros išteklius (šiuo metu skaitmeninto kultūros paveldo informacinėje sistemoje yra

daugiau nei 331 tūkst. objektų, kurie 2016 m. sulaukė 591,5 tūkst. peržiūrų), tačiau Informacinės

visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenimis tik 8 proc. gyventojų (2015 m.

tokių buvo 5 proc.) naudojasi su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis elektroninėmis paslaugomis.

Darytina išvada, jog gyventojai vis dar nepakankamai apie jas informuojami, o paslaugomis daugiausiai

naudojasi tik tam tikromis sritimis besidomintys gyventojai. Ypatingai svarbius rezultatus parodys

2017 m. Kultūros ministerijos numatomas atlikti išsamus naudojimosi elektroninėmis kultūros paveldo

paslaugomis tyrimas, kuris leis identifikuoti pagrindines šios srities vartotojų kryptis, poreikius,

naudojimosi problemas bei perspektyvas ir pan.

Vykdant kultūros paveldo skaitmeninimo rezultatų stebėseną nustatyta, kad 2016 m. nacionaliniai,

regioniniai ir sektoriniai skaitmeninimo kompetencijos centrai suskaitmenino beveik 178 tūkst. kultūros

paveldo objektų, iš viso šalies atminties institucijų skaitmeninėse saugyklose saugoma per 1,2 mln.

skaitmenintų objektų, kurių 71 proc. yra prieinami gyventojams, iš jų – 331 tūkst. portale

www.epaveldas.lt. Siekiant užtikrinti kryptingą šalies kultūros paveldo populiarinimą ir sklaidą Europos

kultūros paveldo erdvėje, skaitmenintas turinys iš Lietuvos atminties institucijų yra teikiamas į Europos

skaitmeninę biblioteką Europeana (http://www.europeana.eu/portal/). Iš viso Europeana prieinamų

suskaitmenintų kultūros paveldo objektų iš Lietuvos skaičius sudaro daugiau nei 163 tūkst.11

Literatūros sklaida, leidyba. Skatinant lietuvių literatūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, 2016 m.

buvo parengta literatūrinių bei kultūrinių renginių programa Lietuvos kaip teminės šalies prisistatymui

2017 metų tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, aktyviai bendradarbiauta su Valstybės turizmo

departamentu. Leipcigo knygų mugėje Lietuva prisistatys su 26 naujais lietuvių literatūros vertimais į

vokiečių kalbą – pirmą kartą lietuvių literatūros sklaidos istorijoje pasiekta tokių rezultatų. Taip pat

buvo ruošiama programa Lietuvos, Latvijos ir Estijos prisistatymui Londono knygų mugėje 2018

metais. Lietuvos prisistatymas 2017 m. Leipcigo bei 2018 m. Londono knygų mugėse įtrauktas į

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą. Rengiantis dalyvavimui šiose mugėse,

suintensyvėjo bendradarbiavimas su vokiečiakalbiais bei britų leidėjais, literatūros vertėjais bei

ekspertais – 2016 m. įvyko 7 Vokietijos ir Austrijos knygų leidėjų ir literatūros organizacijų atstovų bei

7 Vokietijos ir Šveicarijos vaikų knygų leidėjų vizitai į Lietuvą, kurių metu užsienio leidėjai

supažindinti su naujaisiais ir reikšmingiausiais šiuolaikinės lietuvių literatūros kūriniais, įvyko Lietuvos

poetų ir vokiečių vertėjų bei poetų vertimo seminaras-dirbtuvės. Taip pat buvo surengti profesionalių

literatūros kritikų susitikimai su vokiečiakalbių šalių bei Jungtinės Karalystės leidėjais, kurių metu buvo

pasiūlyta visa profesionali kritinė analitinė rekomenduojamoji informacija. Šiais vizitais ir susitikimais

suteiktas papildomas impulsas užsienio leidėjams versti ir leisti lietuvių autorius: 2016 m. pasirašytos 6

sutartys dėl lietuvių literatūros kūrinių vertimo ir leidimo anglų ir 16 – vokiečių kalbomis. Šios veiklos

taip pat prisideda ir prie Nacionalinės literatūros programos įgyvendinimo.

Knygų mugės. Skatinant skaitymą, stiprinant skaitymo įgūdžius bei siekiant sudaryti galimybes

Lietuvos visuomenei ir užsienio svečiams susipažinti su svarbiausiomis literatūros ir knygos kultūros

aktualijomis, paskatinti naudotis inovatyviomis bibliotekų ir muziejų paslaugomis, ugdyti vaikų ir

jaunimo kultūrinę savimonę, kasmet organizuojamas didžiausias ir svarbiausias leidybos sektoriaus

renginys Lietuvoje – Vilniaus knygų mugė. 2016 m. Vilniaus knygų mugės lankytojams buvo pasiūlyta

446 renginių kultūrinė programa, mugė pritraukė 330 dalyvių iš 9 šalių, 35 užsienio svečius iš 14 šalių

bei daugiau nei 67 tūkst. lankytojų – daugiausiai per paskutinius septynerius metus (žr. 3 pav.). Ypač

daug lankytojų dėmesio susilaukė renginiai ir diskusijos, Muzikos salėje vykę susitikimai bei koncertai.

11

2016 m. spalio 3 d. duomenimis.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 22

3 pav. Vilniaus knygų mugės lankytojų dinamika (žm.)

Lietuvos literatūra, leidyba ir knygos menas 2016 m. taip pat pristatyti tarptautinėse Leipcigo ir

Londono knygų mugėse bei Bolonijos vaikų knygų mugėje. Pastarojoje Lietuva tradiciškai prisistatė su

naujausia knygų vaikams kolekcija, iliustruotojais, taip pat surengta personalinė K. Kasparavičiaus

paroda, pristatytas užsienio leidėjams skirtas vaikų ir jaunimo knygų dailininkų katalogas. Lietuvos

literatūrą bei iliustraciją pristatantys renginiai surengti taip pat ir Kijevo bei Lvovo knygų mugėse

projekto „Lietuva–Ukraina: kultūros partnerystė 2016“ metu. Iš viso buvo surengta 14 Lietuvių

literatūros renginių užsienio knygų mugėse, kuriuose apsilankė 650 lankytojų.

2016 m. buvo atlikta Lengvatinio 9 proc. PVM tarifo knygoms ir periodiniams leidiniams

poveikio viešiesiems finansams ir kultūrai analizė12

, kuria siekta išanalizuoti lengvatinio 9 proc.

pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifo knygoms ir periodiniams leidiniams poveikio sritis,

aprėptį ir mastą Lietuvoje, įvertinti šios lengvatos efektyvumą ir tikslingumą. Tyrimas atskleidė, kad

lengvatinis 9 proc. PVM taikymas knygoms ir periodiniams lediniams yra tikslingas ir itin reikšmingas

kultūros ir spaudos sektoriui: išskirtinis knygų ir periodinių leidinių statusas taikant lengvatinį PVM

tarifą Lietuvoje sietinas su skaitymo svarba asmeniui, visuomenei, kalbos puoselėjimui ir išsaugojimui.

Lengvata veikia kaip skaitymą skatinančios aplinkos elementas (didina skaitymų pasiūlą ir

prieinamumą), be komercinės atlikdama ir svarbią visuomeninę funkciją. Tyrimo išvadose taip pat

nurodoma, kad PVM lengvatos spaudai taikymas Lietuvoje atitinka tarptautinę praktiką, kuri taikoma

daugumoje išsivysčiusių pasaulio šalių, taip pat teigiama, kad PVM lengvata spaudai nėra integrali

kultūros ar švietimo politikos dalis, o lengvatos spaudai tikslai, kaip ir daugumos mokestinių lengvatų

Lietuvoje, nėra aiškiai įvardyti ir iškomunikuoti. Konstatuota, kad galutinis PVM lengvatos naudos

gavėjas tiesiogiai per kainą arba netiesiogiai per subsidiją leidėjui (spaudos turinį, prieinamumą,

įvairovę) yra visuomenė. Atsižvelgiant į spaudos sektoriaus svarbą PVM lengvata vertinama kaip

tikslinga dėl plataus masto, objektyvumo, orientacijos į vartotoją ir kokybiškesnio sektoriaus kuriamo

produkto. Tyrimo metu iš identifikuotų alternatyvų nei viena priemonė neužtikrino tokio masto,

aprėpties ir nešališkumo kaip PVM lengvata – konstatuota, jog, svarbiausia, kad parama būtų orientuota

į sektoriaus veiklos efektyvumo ir produktų turinio kokybės gerinimą, o tam yra būtina vykdyti paramos

poveikio stebėseną bei periodiškai atlikti vertinimą.

Visuomenės informavimo politika. Atsižvelgiant į tai, jog visuomenės informavimo politikos

srityje šiandien kyla įvairių iššūkių bei siekiant identifikuoti svarbiausias problemas ir potencialias

grėsmes ir apibrėžti politikos formavimo tikslus, 2016 m. parengtos ilgalaikės strateginės kryptys

pilietiškai atsakingos žiniasklaidos skatinimui bei visuomenės medijų ir informacinio raštingumo

ugdymui.

Siekiant gerinti visuomenės informacinį raštingumą, trečius metus iš eilės įgyvendinama Kultūros

rėmimo fondo lėšomis finansuojama programa „Medijų ir informacinio raštingumo skatinimo projektai“,

kurios apimtyje 2016 m. buvo finansuoti 25 projektai (skirta 85,9 tūkst. eurų), skirti ugdyti visuomenės

gebėjimus naudotis tradicinėmis ir naujomis žiniasklaidos priemonėmis, skatinti kritinį mąstymą,

12

2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atlikta Lengvatinio 9% PVM tarifo

knygoms ir periodiniams leidiniams poveikio viešiesiems finansams ir kultūrai analizė, identifikuojant jo tęstinumo

tikslingumą arba siūlant kitokius valstybės pagalbos mechanizmus.

59200

61800 60200

64000 63200

66300 67820

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 23

patriotinį bei pilietinį ugdymą. Projektų veiklų dalyvių skaičius siekė per 1,1 tūkst., iš kurių 41 proc.

sudarė vaikai ir jaunimas.

VšĮ „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“, kurio viena iš dalininkių taip pat yra ir

Kultūros ministerija, atsižvelgdamas į tai, jog pastaruoju metu iškilęs poreikis stiprinti Lietuvos

Respublikos piliečių atsparumą informacinėms atakoms, plėtoti kritinį mąstymą, stiprinti nacionalinę

viešąją erdvę, ugdyti nacionalinį orumą bei patriotiškumą, gebėti pažinti geopolitinių galių veikimą ir

propagandos metodus, 2016 m. pirmą kartą parėmė medijų raštingumo ugdymo bei visuomenės

informavimo saugumą stiprinančius projektus (skirta daugiau nei 566 tūkst. eurų 85 projektams). VšĮ

„Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo“ parama tautinių mažumų viešosios informacijos rengėjų

projektams 2016 m. buvo didžiausia per pastaruosius penkerius metus ir siekė 44,9 tūkst. eurų – tai beveik

tris kartus didesnė suma nei skirta 2012 m. (16,5 tūkst. eurų) ar 2013 m.(13,8 tūkst. eurų).

2016 m. buvo pakeistas Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios

informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašas, kuriuo tarpusavyje labiau suderintos teisės aktų

nuostatos, reglamentuojančios neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos

skleidimą, aiškesnis šių nuostatų taikymas visuomenės informavimo srityje apimant naujas visuomenės

informavimo paslaugas – užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis

paslaugas ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas.

Kultūros ministerija aktyviai dalyvavo Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos

(2010/13/ES) projekto svarstymuose, pristatydama ir užtikrindama Lietuvos poziciją dėl to, jog būtų

išplėsti pagrindai riboti laisvą televizijos programų priėmimą, (t.y. kad būtų įtrauktas pagrindas grėsmės

visuomenės saugumui, įskaitant nacionaliniam saugumui ir gynybai); suformuoti aiškūs kriterijai

audiovizualinių paslaugų teikėjų jurisdikcijai numatyti; įtvirtinta nuostata, jog informacijos turinio

vertinimą atliktų ir sprendimus priimtų paslaugas priimančios valstybės kompetentinga institucija bei

kad būtų sukurtas veiksmingas mechanizmas tarpvalstybinių ginčų sprendimui ir tam numatyta „skubos

procedūra“. Taip pat toliau aktyviai bendradarbiauta su kitų valstybių narių atstovais, teikiant siūlymus

ES Tarybos darbo grupėse.

Tyrimai ir projektai. Reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, 2016 m. atliktas reikminis

tyrimas13

„Propagandinių technikų atpažinimo metodologijos sukūrimas ir taikymas“, kurio apimtyje

parengta mokslinė monografija – pirmas tokio pobūdžio bandymas visapusiškai išanalizuoti Rusijos

propagandos veikimą Lietuvoje, pradedant ideologija ir baigiant kontrpropagandos priemonių ir efekto

įvertinimu bei praktinėmis rekomendacijomis valstybės institucijoms, kurios apima poreikį koordinuoti

informacinę politiką, informacinį ir žiniasklaidos raštingumą; formuoti kritišką poziciją uždaro

pobūdžio Rusijos propagandos atžvilgiu; palaikyti ryšį su ES ir NATO struktūromis – juridiniais ir

fiziniais asmenimis, stebinčiais Rusijos propagandą, ir skleisti naudingą informaciją Lietuvoje bei

užsienyje bei kt.

2016 m. Kultūros ministerija parengė žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio

nustatymo tyrimo metodiką, remiantis Europos Komisijos parengtomis rekomendacijomis žiniasklaidos

raštingumo lygio visuomenėje nustatymui bei palyginamumui ES lygmeniu. Šios metodikos pagrindu

2017 m. numatoma atlikti reprezentatyvų tyrimą, siekiant nustatyti ir įvertinti Lietuvos gyventojų

gebėjimus naudotis įvairiomis medijomis, jas suprasti bei kritiškai vertinti informaciją.

Taip pat 2016 m. Kultūros ministerija prisijungė prie „Pilietiškumo, demokratijos ir teisės

programų centro“ projekto „Gyvenu laisvai!“ veiklų įgyvendinimo penkiuose Lietuvos regionuose.

Projektu siekiama stiprinti Rytų Lietuvos (Vilniaus r., Šalčininkų, Trakų, Švenčionių ir Visagino)

tautinių bendrijų vaikų ir jaunimo (13–19 m.) pilietiškumą ir patriotiškumą, didinti jų atsparumą išorės

propagandai ir istorijos iškraipymui, kritiškai vertinti informaciją, skatinti integraciją į bendrą valstybės

gyvenimą. Projekto dalyviai kartu su profesionaliais menininkais kūrė filmus ir spektaklius, organizavo

tarptautines vasaros stovyklas, rengė dirbtuves ir organizavo diskusijas su geriausiais įvairių sričių

lektoriais, taip pat profesionaliais žurnalistais, visuomenės veikėjais.

13

2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu atliktas reikšminis tyrimas „Propagandinių technikų atpažinimo metodologijos

sukūrimas ir taikymas“ (tyrimo vadovai: L. Kasčiūnas ir A. Vaišnys). Lietuvos mokslo taryba 2015 m. pradėjo vykdyti veiklą

pagal kryptį „Reikminių tyrimų projektai“, kurios paskirtis – finansuoti valstybės poreikiams grįstus skubius trumpalaikius

taikomuosius mokslinius tyrimus.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 24

1.4. KETVIRTAS STRATEGINIS TIKSLAS

PRIEINAMUMAS IR DALYVAVIMAS:

skatinti kultūros prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms ir jų dalyvavimą kultūroje

puoselėjant kultūros tradicijas bei kultūrinės raiškos įvairovę.

Viena esminių kultūros ir meno institucijų funkcijų yra skleisti kultūrą visoje Lietuvoje, kurti

patrauklią, pažinimo džiaugsmą teikiančią aplinką, kultūriškai šviesti visuomenę, ugdyti Lietuvos

gyventojų pasitikėjimą savimi, skatinti didžiuotis savo šalies kultūros paveldu, gyvąja etninės kultūros

tradicija ir kūryba.

Strateginio tikslo įgyvendinimui ypač svarbus Kultūros rėmimo fondas – pagrindinis Lietuvos

kultūros ir meno projektų finansavimo mechanizmas. Kultūros rėmimo fondas remia architektūros,

cirko, dailės, fotografijos, kino, muziejų, kultūros paveldo, literatūros, muzikos, šokio, tarpdisciplininio

meno, tautodailės, teatro meno ir mėgėjų meno projektus, reikšmingai prisidedančius prie kultūros ir

meno plėtros, sklaidos, prieinamumo, atvirumo bei atsinaujinimo visuose šalies regionuose.

Strateginis tikslas apima LR Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 kultūros ministrui

pavestas šias valdymo sritis – kultūrinė edukacija; profesionalusis menas; nacionalinės kultūros sklaida

užsienyje; kultūros paveldas, etninė kultūra, mėgėjų meninė veikla; tautinių mažumų politikos

koordinavimas.

Strateginiam tikslui įgyvendinti parengtos šios programos: „Kultūros prieinamumo visoje

Lietuvoje didinimas ir visuomenės dalyvavimo kultūroje skatinimas“ ir „Kultūros rėmimo fondas“.

Toliau pateikiama informacija apie šių programų įgyvendinimą 2016 metais.

1.4.1. PROGRAMA „KULTŪROS PRIEINAMUMO VISOJE LIETUVOJE DIDINIMAS IR VISUOMENĖS DALYVAVIMO KULTŪROJE SKATINIMAS“ (KODAS 04-03)

2016 M. SVARBIAUSI DARBAI IR JAIS PASIEKTI REZULTATAI

Programos tikslas – spartinti tolygią kultūros sklaidą ir kūrybiškumą regionuose, stiprinti regionų

savitumą ir kūrybingai jį panaudoti.

Kultūra regionuose. 2016 m. buvo toliau įgyvendinama Regionų kultūros plėtros 2012−2020 m.

programa. Įgyvendinant programą 2016 m. Lietuvos liaudies kultūros centrui buvo suteiktas Lietuvos

nacionalinio kultūros centro statusas bei nustatytos papildomos jo funkcijos: kultūros centrų kultūros ir

meno specialistų kvalifikacijos tobulinimas bei Nematerialaus kultūros paveldo sąvado kūrimas ir

administravimas. 2012 m. panaikinus Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centrą, buvo sugriauta

iki to laiko veikusi kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistema. Kvalifikacijos tobulinimu

rūpinosi asociacijos, teikdamos daliniam finansavimui atskirus kvalifikacijos tobulinimui skirtus

projektus. Kadangi ne visi projektai būdavo iš dalies finansuojami, kvalifikacijos tobulinimas tapo

fragmentiškas ir paviršutiniškas. Pavedus naują kvalifikacijos tobulinimo funkciją Lietuvos

nacionaliniam kultūros centrui, buvo sukurta savivaldybių kultūros centrų kultūros ir meno specialistų

bei įvairių žanrų mėgėjų meno kolektyvų vadovų kvalifikacijos tobulinimo sistema. 2016 m. surengti 44

seminarai ir kursai šešiolikoje savivaldybių, kuriuose dalyvavo 2140 kultūros ir meno darbuotojų.

2016 m. parengta Kultūros centrų įstatymo nauja redakcija. Šio teisės akto tikslas – siekiant

stiprinti ir koordinuoti valstybės kultūros politikos įgyvendinimą kultūros centruose, sudaryti teisines

prielaidas valstybės ir savivaldybių kultūros centrų klasifikavimo, funkcijų bei tinklo sistemos

sukūrimui, nacionalinio kultūros centro funkcijų nustatymui, kultūros paslaugų, teikiamų regionuose,

prieinamumo gerinimui, kultūrinės atskirties mažinimui, regionų gyventojų galimybių dalyvauti

kultūros produktų kūrimo bei vartojimo procesuose didinimui. Projektas kol kas nepateiktas Lietuvos

Respublikos Seimui, kadangi šio projekto nuostatas būtina suderinti su 2016 m. parengto ir nuo 2017 m.

įsigaliojusio Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio įstatymo bei kitų naujai

priimtų įstatymų nuostatomis.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 25

2016 m. buvo įgyvendinamas Etninės kultūros plėtros 2015–2018 metais veiksmų planas, kurio

vienas iš tikslų – siekti nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo bei etninės kultūros tradicijų

tęstinumo. Siekiant užtikrinti nematerialaus kultūros paveldo vertybių nustatymą, apsaugą ir sklaidą,

2016 m. buvo vykdomi Nematerialaus kultūros paveldo vertybių informacinės sistemos – sąvado

rengimo ir įdiegimo darbai (patvirtintos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado: Saugaus

elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės, Veiklos tęstinumo valdymo planas ir Naudotojų

administravimo taisyklės), surengtas respublikinis etninės kultūros specialistų seminaras „Nematerialaus

kultūros paveldo gyvybingumas šiuolaikinėje visuomenėje. Sąvado kūrimas“. Seminaro metu, kuriame

dalyvavo 56 etninės kultūros specialistai, numatyta tolesnio bendradarbiavimo su regionų etnokultūros

specialistais strategija, analizuota dabartinė nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių būklė, numatyti

sąvado kūrimo etapai.

2016 m. parengtas sutartinių tradicijos plėtros planas, rengtos priemonės, padedančios išsaugoti

tradicijos tęstinumą – kasmet vis kitoje savivaldybėje organizuojamas festivalis „Sutarjėla“. Renginys

įtrauktas į Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių meno mėgėjų 2015–2017 m. renginių sąrašą.

Kultūros įstaigos nuolat organizuoja edukacinius užsiėmimus, kuriais stiprinami esami ir

užsimezga nauji ryšiai tarp kultūros įstaigų, kultūros ir ugdymo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų,

kaimo bendruomenių. Populiari Lietuvos nacionalinio muziejaus programa ,,Pažinimas“, Šiaulių

,,Aušros“ muziejaus, Lietuvos liaudies buities muziejaus, Alytaus kraštotyros muziejaus ir kt. parengtos

programos. Neformaliajame mokinių švietime aktyviai dalyvauja kultūros įstaigos: kasmet

suorganizuojama apie 120 etninės pakraipos vasaros stovyklų, kuriose aktyviai atostogauja 5–6

tūkstančiai įvairaus amžiaus vaikų.

Siekiant Lietuvos etnografinių regionų istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo, didinant jų

svarbą, 2016 m. Lietuvos nacionalinis kultūros centras surengė plačiajai visuomenei skirtus etninės

kultūros renginius: Tautinio kostiumo konkursą „Išausta tapatybė“, į kurį kviesti ne tik kolektyvai, bet ir

privatūs asmenys turintys tokius kostiumus, taip pat tradiciniams šokiui skirta akcija „Visa Lietuva

šoka“, kvietusi įsitraukti visų savivaldybių šokio entuziastus, taip pat sukurta tradicinius šokius

populiarinanti priemonė su 3D virtualios realybės akiniais.

Į elektroninę saugojimo laikmeną nuolat perkeliamos nuotraukos ir folkloro įrašai. 2016 m.

Lietuvos nacionaliniame kultūros centre suskaitmeninta 100 garsajuosčių, 300 video juostų, 1000

negatyvų.

Siekiant išlaikyti etninės kultūros tyrinėjimo, saugojimo, ugdymo ir sklaidos prioritetinių krypčių

tęstinumą, Lietuvos kultūros tarybos administruojamos Etninės kultūros ir tautodailės programos

lėšomis 2016 m. finansuoti 172 projektai, kuriems skirta 326 tūkst. eurų.

LR Seimui 2017 m. paskelbus Tautinio kostiumo metais, 2016 m. buvo patvirtintas Tautinio

kostiumo metų minėjimo planas. Numatyta, kad minint Tautinio kostiumo metus bus siekiama

populiarinti Lietuvos tautinį kostiumą, skatinti visuomenę domėtis tautinio kostiumo istorija, suvokti jo

kultūrinę ir meninę vertę, įtvirtinti tautinį kostiumą kaip tautai, visuomenei, kultūrai, valstybei itin

svarbų elementą, išplėsti jo gamybos ir prieinamumo visuomenei galimybes.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas. Tolygi kultūros sklaida, jos prieinamumas

visoje šalies teritorijoje, tinklinė kultūros plėtra yra svarbi gyvenimo kokybės visoje šalyje sąlyga.

Kultūros ministerija, siekdama skatinti kultūrą regionuose bei įtraukti mažiausio valstybės

administracinio vieneto – seniūnijos – gyventojus į aktyvią veiklą, minint Lietuvos valstybės atkūrimo

šimtmetį 2017–2018 metais organizuos nacionalinį Lietuvos seniūnijų konkursą „Valstybę kuriame

mes“. Konkurso tikslas – sutelkti Lietuvos seniūnijas kultūrinėms, pilietinėms iniciatyvoms,

stiprinančioms valstybingumą; suteikti galimybę seniūnaitijoms, miestų, kaimų ir miestelių

bendruomenėms, seniūnijų teritorijose veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, įstaigoms ir

institucijoms, kraštiečiams, verslui atskleisti savo kūrybines iniciatyvas, pilietinę savimonę ir patriotinę

dvasią; puoselėti istorinį kultūrinį paveldą, didinti kultūros bei socialinių paslaugų prieinamumą vietos

gyventojams. Konkurse galės dalyvauti visos Lietuvos seniūnijos, kurios konkursui galės pristatyti jau

įvykdytas ar šiuo metu vykdomas veiklas. Seniūnijos varžysis dėl nominacijų už pilietinę iniciatyvą

valstybės stiprinimo labui, už tautinės savimonės puoselėjimą, už kūrybiškumo ugdymą bei už saugią

Lietuvą. 2016 m. parengtas konkurso nuostatų projektas, bendradarbiauta su konkurso rengimo

partneriais, pradėtos konkurso viešinimo veiklos.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 26

Taip pat itin svarbus ir vienas pagrindinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo

programos renginių – visuotinė dainų šventė „Vardan tos...“. Parengta dainų šventės programa 2016 m.

pristatyta LR Seime ir Vyriausybėje, vykdyti ir kiti pasirengimo 2018 m. dainų šventei darbai:

formuojant repertuarą, organizuotas darbas su kompozitoriais, aranžuotojais, choreografais bei

režisieriais, aptarta programos koncepcija, atrinkti kūriniai, sudarytas naujų kūrinių įsigijimo planas,

suformuluoti meniniai reikalavimai.

Lietuvos kultūros sostinė. 2016 m. buvo vykdomas tęstinis projektas „Lietuvos kultūros sostinė“.

Lietuvos kultūros sostine 2016 m. buvo Telšiai, įgyvendinę projektą „Ant septynių kalvų – septynios

meno kalbos“. Telšiai pristatyti kaip išskirtinis istorinis, ambicingas kultūrinio regiono centras Lietuvoje

ir pasaulyje. Telšiuose, Lietuvos kultūros sostinėje, 2016 m. įvyko virš 90 renginių, kuriuose dalyvavo

apie 40 000 dalyvių, dirbo daugiau kaip 100 savanorių. Telšių rajono savivaldybė projektui skyrė 140

tūkst. eurų, iš privačių rėmėjų buvo surinkta 30 tūkst. eurų. Projekto įgyvendinimo metu sukurta

nemažai naujų kultūros produktų – atsirado nauji arba sustiprėjo ir išsiplėtė tradiciniai renginiai,

festivaliai, surengta įdomių parodų, išleista knygų, sukurti nauji kultūrinio turizmo maršrutai,

dokumentiniai pažintiniai filmai, atnaujinti vietos kultūros objektai ir t.t.

Lietuvos kultūros sostinės vardo suteikimas miestams daro didelę įtaką kultūrinio turizmo

skatinimui, suaktyvina geros kokybės kultūros renginių sklaidą regionuose: 2013 m. Palangai tapus

Lietuvos kultūros sostine, kurortą aplankė daugiau, kaip 3 milijonai turistų; Žagarė, 2015 m. Lietuvos

kultūros sostinė, per metus sulaukė 200 tūkst. lankytojų (2014 m. sulaukė 45 tūkst. lankytojų), mieste

surengtos 292 ekskursijos, sulaukusios 4,4 tūkst. dalyvių (2014 m. – 36 ekskursijos, sulaukusios 837

dalyvių), įvyko 360 įvairių ekspozicijų pristatymų, kuriuose lankėsi 48,5 tūkst. dalyvių (2014 m. 55

ekspozicijų pristatymuose apsilankė 1,9 tūkst. dalyvių).

Akivaizdu, kad iniciatyvos, gimę kaip Lietuvos kultūros sostinių projektai, nesibaigia metų

veiksmu – tai būna judėjimo, jėgų konsolidavimo, ilgalaikių naujų kultūros vystymo programų kūrimo

metai. Lietuvos kultūros sostinės metais pradėtos įgyvendinti iniciatyvos įgyvendinamos toliau – tai

galime teigti apie visas buvusias Lietuvos kultūros sostines, o, palyginti, nedidelis valstybės lėšų

biudžetas (58 tūkst. eurų) išmokė kultūros operatorius ieškoti ir rasti rėmėjų.

Menas žmogaus gerovei. 2016 m. buvo tęsiama iniciatyva „Menas žmogaus gerovei“,

finansuojama Kultūros rėmimo fondo lėšomis. Siekiant sudaryti palankias sąlygas stiprinti meno poveikį

sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sritims, gerinti žmonių gyvenimo kokybę, Kultūros rėmimo

fondo lėšomis 2016 m. finansuoti 34 projektai už 144, 8 tūkst. eurų. Įvairiose projektų veiklose tiesiogiai

dalyvavo 1 630 žmonės (iš jų – 413 socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai ir jaunimas, 638

neįgalieji ir kt.), iš viso projektų renginiuose apsilankė 48 423 žmonės; projektų veiklų apimtyje

kvalifikaciją tobulino 65 muziejų, 10 kultūros centrų specialistų, 174 sveikatos ir socialines paslaugas

teikiantys specialistai. Įgyvendinti įvairūs projektai (spektakliai, stovyklos, terapinių užsiėmimų ciklai,

kūrybinės dirbtuvės ir pan.), didinantys socialinės, kultūros bei sveikatos sričių sanglaudą. Projektai

vyko Lietuvos miestuose, tiek ir miesteliuose bei kaimuose, vienas projektas vyko ir už Lietuvos ribų

(VšĮ „Socialiniai meno projektai“ projekto „Padainuok man labanakt (angl. Sing me to sleep)“ metu

surengė pristatymą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje). Teigiamo meno poveikio žmogaus sveikatai ir gerovei

projektai labai reikalingi ir naudingi tikslinėms projektų dalyvių ir lankytojų grupėms, jų integracijai į

visuomenę, savivertės stiprinimui, socialiniams įgūdžiams puoselėti.

1.4.2. PROGRAMA „KULTŪROS RĖMIMO FONDAS“ (KODAS 04-05)

2016 M. SVARBIAUSI DARBAI IR JAIS PASIEKTI REZULTATAI

Programos tikslas – skatinti kultūros ir meno plėtrą bei sklaidą.

Kultūros plėtra ir sklaida skatina plačiosios visuomenės dalyvavimą kultūros procese,

kūrybiškumą, jos atvirumą bei užtikrina kultūros ir meno prieinamumą skirtingoms visuomenės

grupėms.

Kultūros rėmimo fondo programa įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos įstatymą, Kultūros

rėmimo fondo įstatymą ir kultūros ministro patvirtintas Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 27

projektų teikimo gaires (toliau – KRF Gairės). Programos įgyvendinimas reikšmingai prisideda prie

kultūros plėtros ir raidos, ypač privataus sektoriaus organizacijų, kultūros prieinamumo didinimo, ypač

regionuose, tai instrumentas, skatinantis įvairių visuomenės socialinių grupių atstovų: vaikų ir jaunimo,

vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų ir kt. dalyvavimą kultūrinėje veikloje ir domėjimąsi kultūra.

2016 m. ,,Kultūros rėmimo fondas“ programoje išskirtos 5 prioritetinės sritys: vaikų ir jaunimo

kultūrinis ugdymas, kultūra regionuose, kultūros prieinamumo didinimas visoms amžiaus ir socialinėms

grupėms, kultūros produktų ir paslaugų inovacijos, kultūros tapatumas, lietuvių kalbos gyvybingumo

išsaugojimas. Iš viso Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuotos 8 meno sritys ir 23 programos, jų

įgyvendinimas prisidėjo ir prie kitų Kultūros ministerijos strateginio veiklos plano programų

įgyvendinimo.

Vykdant projektinę veiklą prisidėta prie programos „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir

užsienyje, autorių ir gretutinių teisių apsauga, kūrybinių industrijų plėtra“ įgyvendinimo.

Profesionalus menas. Sudarytos sąlygos profesionaliojo meno plėtrai ir įvairovei šalyje, sukurti

268 nauji profesionalaus scenos meno kūriniai – nauji spektakliai, parengtos naujos koncertinės

programos, paremti projektai, skatinantys scenos meno kūrinių sukūrimą: sukurta 14 šokio spektaklių, 9

projektai buvo skirti vykdyti šokio spektaklių sklaidą Lietuvos regionuose, vienas iš jų – Nacionalinės

M.K. Čiurlionio menų mokyklos projektas „Gabūs ir talentingi“ surengė baleto ir šiuolaikinio šokio

mokymus vaikams Lietuvos regionuose. Iš viso finansuoti 39 šokio srities projektai, kurių

įgyvendinimui skirta per 394 tūkst. eurų. Taip pat paremtas 311 naujų profesionaliųjų vizualiųjų menų

produktų (dailės, fotografijos ir kt.) sukūrimas.

2016 m. Lietuvos kultūros taryba finansavo 104 teatro srities projektus. Jų įgyvendinimui skirta

per 1 mln. eurų. Užsienyje įgyvendinta 11 projektų (Oskaro Koršunovo spektaklių „Žuvėdra“,

„Katedra“ ir Krystian Lupa spektaklio „Didvyrių aikštė“ gastrolės Bosnijoje ir Hercegovinoje,

Prancūzijoje ir kt. Lietuvos regionuose įgyvendinti 52 teatro meno projektai, tarp jų VII-asis Dalios

Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje, XX profesionalių teatrų festivalis „Žaldokynės

kraštas“, penki profesionalaus teatro vakarai Plungėje ir kt.

Profesionalaus meno renginiuose apsilankė per 39 tūkst. žiūrovų Lietuvoje ir beveik 19 tūkst.

žiūrovų užsienyje. Fiksuotų ir skaitmeniniu būdu paviešintų meno ir kultūros kūrinių peržiūrų

elektroninėje erdvėje skaičius viršija 38 tūkst. peržiūrų.

Venecijos bienalė. 2016 m. Lietuvos architektūra pirmą kartą buvo pristatyta vienoje svarbiausių

pasaulio architektūros parodų – Venecijos bienalėje. Esant mažai rinkai Lietuvos architektai ieško

galimybių dirbti kitose šalyse. Nors emigravę, stažuotis ar mokytis išvažiavę Lietuvos architektai yra

vertinami užsienio architektūros biuruose, tačiau nė vienam žymiam architektūros biurui Lietuvos

architektai nevadovauja. Lietuvos architektai, nors ir sėkmingai dalyvauja užsienio konkursuose ir laimi

prizines vietas, tik išimtinais atvejais gauna užsakymą kaip pagrindiniai projektuotojai, todėl Lietuvos

architektams būtina dalyvauti svarbiuose tarptautiniuose projektuose, siekiant tarptautinio žinomumo.

Šį projektą pamatė 30 tūkst. žiūrovų, nors buvo planuotas gerokai mažesnis lankytojų skaičius.

Projektas buvo pristatytas 47 publikacijose tokiuose tarptautiniuose architektūros portaluose, kaip

Dezeen, Archdaily ir kt. Pristatyti Lietuvos architektūrą Venecijos architektūros bienalėje planuojama ir

2018 metais.

Kūrybinės industrijos. Siekiant plėtoti Lietuvos kūrybines industrijas, pristatyti jų pasiekimus

šalyje ir užsienyje, paskatintas kūrybinių industrijų veiklos tarptautiškumas bei kūrybos produktų

eksportas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas, tarptautiniuose kultūros ir kūrybinių industrijų

renginiuose sudaryta 80 naujų kontaktų, pratęsta 30 kontaktų.

Vykdant projektinę veiklą prisidėta prie programos „Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas,

aktualizavimas ir populiarinimas, valstybinės kalbos apsauga“ įgyvendinimo.

Užtikrinta Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, paieška ir grąžinimas į

Lietuvą. Įgyvendinti 9 Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, paieškos,

identifikavimo ir sugrąžinimo projektai, prie kurių prisidėjo ir užsienyje gyvenantys lietuviai, tai 2

projektais daugiau negu praėjusiais metais.

Įgyvendinant kultūros aktualizavimo ir sklaidos projektus, organizuoti du „Kultūros paveldas“

projektų atrankos konkursai. Gavus daug kokybiškų projektinių pasiūlymų, buvo nuspręsta finansuoti 29

projektus vietoje planuotų 22 projektų.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 28

Vykdant projektinę veiklą prisidėta prie programos „Kultūros prieinamumo visoje Lietuvoje

didinimas ir visuomenės dalyvavimo kultūroje skatinimas“ įgyvendinimo.

Mažinant kultūrinę ir socialinę atskirtį regionuose, siekta organizuoti daugiau profesionaliojo

meno renginių ir kultūrinės veiklos iniciatyvų. Vykdant projektines veiklas, aukščiausios kokybės

kultūros produktai pristatyti regionuose. Mažesnių miestų įvairių socialinių grupių gyventojams

pristatyti įvairių žanrų profesionaliojo meno kūriniai (spektakliai, parodos). Gyventojų, apsilankiusių

profesionalaus meno renginiuose regionuose, skaičius gerokai viršijo ankstesnių metų rodiklį, t.y.

2015 m. – virš 786 tūkst. lankytojų, 2016 m. – per 2,2 mln. lankytojų (lankytojų padidėjo daugiau kaip

250 proc.). Profesionalaus meno renginiai regionuose sulaukė daugiau dėmesio, nes 2016 m. buvo

finansuota daugiau projektų, kuriuose buvo numatyta platesnė renginių sklaida regionuose. 2015 m.

kultūrinėse veiklose dalyvavo per 289 tūkst. Lietuvos regionų gyventojų, 2016 m. sulaukta net

361 tūkst. dalyvių, t.y. dalyvaujančių kultūrinėse veiklose regionuose padaugėjo 20 proc.

Vaikų ir jaunimo edukacija. Skatinant įvairių gyventojų grupių kūrybingumą, 2016 m. iš Kultūros

rėmimo fondo Kultūros edukacijos programoje finansuotas 181 projektas. Projektams skirta apie 700

tūkst. eurų. Programos konkursams buvo pateikta 690 paraiškų (apie 11 proc. nuo viso pateiktų paraiškų

skaičiaus), finansavimo poreikis iš Kultūros rėmimo fondo – daugiau nei 6 mln. eurų. Iš viso kultūros

edukacijos veiklose jau įvykdytuose projektuose kaip aktyvūs dalyviai įsitraukė daugiau kaip 71,4 tūkst.

vaikų ir jaunuolių, o projektų renginiuose apsilankė per 70,2 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Projektai vykdyti

ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose miesteliuose, kaimuose: Dautarų k. (Mažeikių r.),

Drąsiuose (Utenos r.), Sintautuose (Šakių r.), Troškūnuose (Anykščių r.), Videniškiuose (Molėtų r.),

Butrimonyse (Alytaus r.). Iš įvykdytų projektų net 89 (daugiau nei 49 proc.) buvo skirti ir/arba įtraukė

socialinės atskirties grupių – neįgaliųjų, provincijose gyvenančių, mažas pajamas gaunančiose šeimose

gyvenančių, pabėgėlių, nuo priklausomybių gyjančių, globos namuose augančių, nuo onkologinių ligų

besigydančių – integracijai ir įtraukimui.

Socialinės atskirties grupių dalyvavimas kultūroje. Vykdytuose projektuose apsilankė 3986

neįgalieji, o projektų kūrybinėse veiklose dalyvavo 1095 neįgalieji. Iš socialinės rizikos grupių vaikų ir

jaunimo kultūros edukacijose veiklose dalyvavo 6701. Iš įvykusių projektų galima išskirti VšĮ Menų

agentūros „Artscape“ 40-čiai paauglių ir jaunų asmenų iš Ruklos ir Pabradės centrų suorganizuotą 4

dienų stovyklą, kurios metu rengtos istorijų kūrimo ir pristatymo („storytelling“) dirbtuvės, sporto

varžybos, dainavimo, šokio, dailės užsiėmimai, žygiai. Kirtimų kultūros centras vykdė projektą „Meet

us“, kurio metu Pabradės centro „Kultūrų įkalnė“ lankytojai, suaugusieji ir vaikai, atvykę iš Ukrainos,

Baltarusijos, Gruzijos, Rusijos, Azerbaidžano, Irako, Tadžikijos, Sirijos, Kirgizijos, dalyvavo kino

peržiūrose, mokėsi apie sutartines, lietuviškus sodus, šiaudinius papuošalus, velykinių kiaušinių

marginimą vašku.

VšĮ „Natrix Natrix“ vykdytame projekte „Kino gijos“ 7–10 klasių skirtingų kalbinių ir tautinių

bendruomenių mokiniai iš 7 mokyklų (iš viso 104 asmenys) interaktyvių užduočių metu analizavo

pilietiškumo temą, kūrė socialines reklamas bei provokacijas. Dalis Nacionalinio Kauno dramos teatro

tęstinio festivalio „Nerk į teatrą“ veiklų buvo skirtos jaunimui su regėjimo sutrikimais (pojūčių teatro

įkūrėjos Karolinos Žernytės užsiėmimas „Pajausk teatrą kitaip“), dalyviams su protine negalia -

režisierės Monikos Klimaitės kūno išlaisvinimo pratybos, klausos negalią turintieji galėjo apsilankyti

ekskursijoje po teatrą. Šiose veiklose apsilankė 55 neįgalūs asmenys.

Nepaisant paminėtų vykdomų projektų, vis dar reikalingas aktyvesnis socialinių, kultūros,

švietimo įstaigų bendradarbiavimas siekiant įtraukti socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių

jaunuosius narius. Būtina stiprinti bendradarbiavimą, ypač tęstiniuose, ne pirmus metus

finansuojamuose projektuose.

Kultūros rėmimo fondo finansavimo modelio pristatymas regionuose. 2016 m. didėjo projektinių

veiklų geografinė aprėptis, t.y. sklaida į regionus, mažesnius miestelius. Vienas iš svarbiausių 2016 m.

numatytų darbų – surengti Kultūros rėmimo fondo finansavimo modelio pristatymus Lietuvos miestų

savivaldybėse. Rugsėjo mėnesį Lietuvos kultūros taryba surengė KRF Gairių pristatymus regionuose.

Vilniuje, Kaune, Anykščiuose, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vykusiuose Lietuvos kultūros

tarybos surengtuose seminaruose pristatytos pirmojo 2017 m. finansavimo konkurso naujovės, aptartas

finansavimo modelis, pristatytos naujos programos ir paraiškų teikimo principai. Projektų vykdytojams,

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 29

negalėjusiems dalyvauti seminaruose, su seminarų vaizdo medžiaga galėjo susipažinti Lietuvos kultūros

tarybos interneto svetainėje (viso 663 peržiūros).

Kvalifikacijos kėlimas. Kvalifikacijos kėlimo programoje 2016 m. paremti 37 projektai skirti

mėgėjų meno, muziejų, muzikos, bibliotekų, etninės kultūros ir folkloro, kino, teatro, architektūros,

tarpsritinio meno sričių darbuotojų kompetencijų kėlimui. Šiems projektams padalinta 200 tūkst. eurų.

Siekiant didinti kultūros paslaugų kokybę, iš viso kvalifikaciją tobulino 3731 kultūros darbuotojas:

37 jaunieji menininkai (26 Lietuvoje ir 11 užsienyje);

1911 bibliotekų darbuotojai;

376 muziejų darbuotojai;

872 mėgėjų meno srityje dirbantys asmenys;

535 kitose kultūros ir meno srityse dirbantys asmenys.

Projektų metu tobulintos atlikėjų (aktorių, muzikantų ir cirko artistų), kultūros įstaigų darbuotojų

kompetencijos, gilintos vadybinės bei specialiosios žinios (pvz., operatoriams arba savivaldybių

architektams skirti projektai), atsižvelgta į inovacijų diegimo ir modernizavimo procesus, meno ir

mokslo sintezę, neįgaliesiems pritaikytų paslaugų tobulinimą (Asociacijos „Lietuvos kurčiųjų draugijos

Kauno teritorinė valdyba“ projektas „Kvalifikacijos kėlimas: specializuotų kultūros paslaugų kūrimas

kurtiesiems“) bei kultūros ir sveikatos sektoriaus bendradarbiavimą (VšĮ „RAUDONOS NOSYS

gydytojai klounai“ projektas „Gydytojų klounų kvalifikacijos kėlimo programa“), taip pat buvo

vykdomi keli projektai, kurių tiesioginė nauda yra skirta vienos įstaigos darbuotojams. Vienoje įstaigoje

pradėtas taikyti LEAN metodas. Finansuotos veiklos buvo vykdomos tiek didžiuosiuose Lietuvos

miestuose, tiek regionuose, taip pat užsienio valstybėse: Didžiojoje Britanijoje, Kroatijoje, Austrijoje,

Čekijoje.

Lyginant su ankstesniais metais, kvalifikaciją tobulinusių kultūros ir meno darbuotojų skaičius

mažėjo. Pagrindinė priežastis – trūksta vieningo sisteminio požiūrio į kultūros darbuotojų kvalifikacijos

tobulinimą, buvo skiriamas tik dalinis finansavimas atskirų sričių kvalifikacijos tobulinimo projektams.

1.5. PENKTAS STRATEGINIS TIKSLAS

SĄLYGOS: sudaryti sąlygas kultūros paslaugų plėtrai

Penktuoju strateginiu tikslu siekiama atnaujinti ir aktualizuoti Lietuvos kultūros įstaigų

infrastruktūrą, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, sudarant sąlygas plėtoti naujas kultūros paslaugas,

užtikrinant efektyvesnę jų sklaidą ir skatinant aktyvesnį visuomenės dalyvavimą kultūros veiklose.

Įgyvendinat šį tikslą taip pat siekiama sudaryti sąlygas efektyviam kultūros politikos formavimui ir ją

įgyvendinti.

Strateginis tikslas apima visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu

Nr. 330 kultūros ministrui pavestas valdymo sritis: profesionalusis menas; kultūros paveldas, etninė

kultūra; kultūrinė edukacija; kitas valdymo sritis ta apimtimi kiek būtina atnaujinti ir plėtoti kultūros

įstaigų infrastruktūrą.

Strateginiam tikslui įgyvendinti parengta programa „Lietuvos kultūros infrastruktūros

modernizavimas, kultūros sistemos finansavimo gerinimas bei kultūros politikos įgyvendinimo

administravimas“. Toliau pateikiama informacija apie šios programos įgyvendinimą 2016 metais.

1.5.1. PROGRAMA „LIETUVOS KULTŪROS INFRASTRUKTŪROS MODERNIZAVIMAS, KULTŪROS SISTEMOS FINANSAVIMO GERINIMAS BEI KULTŪROS POLITIKOS

ĮGYVENDINIMO ADMINISTRAVIMAS“ (KODAS 05-01)

2016 M. SVARBIAUSI DARBAI IR JAIS PASIEKTI REZULTATAI

Programos tikslai:

sudaryti sąlygas efektyviam kultūros politikos formavimui ir jos įgyvendinimui;

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 30

modernizuoti kultūros įstaigų infrastruktūrą.

Efektyvus kultūros politikos formavimas ir įgyvendinimas. Kintant visuomenės poreikiams,

kultūros ir meno įstaigos susiduria su iššūkiais – pirmiausia, siekiant teikti geresnės kokybės bei

įvairesnes kultūros paslaugas, būtina žinoti vartotojo lūkesčius. Skatinant pavaldžias kultūros ir meno

įstaigas rinkti bei analizuoti duomenis apie konkrečios kultūros įstaigos lankytojų nuomonę, jos

teikiamas paslaugas, įvertinti lankytojų poreikius, 2016 m. buvo vykdomas pilotinis projektas, kurio

metu parengta vieninga kultūros ir meno įstaigų lankytojų pasitenkinimo kultūros institucijų

paslaugomis apklausų vykdymo metodika. Metodika parengta bendradarbiaujant su Kauno

technologijos universitetu bei Vilniaus universitetu. Apklausų vykdymo metodikos bei klausimynų

rengime taip pat dalyvavo penkios Kultūros ministro valdymo srities įstaigos: Lietuvos aklųjų

biblioteka, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Kauno IX forto

muziejus, Kauno valstybinė filharmonija ir Nacionalinis Kauno dramos teatras. Pasinaudodamos

parengta metodika bei pasitelkdamos universitetų bei savanorių pagalbą, pilotinės įstaigos atliko

žvalgybinius tyrimus, kurių metu išbandė parengtą metodiką bei klausimyną. Žvalgybinių tyrimų

aptarimo metu konstatuota, kad parengta apklausų vykdymo metodika bei klausimynas gali būti

naudingi visoms suinteresuotoms kultūros ir meno srities įstaigoms.

Kultūros ministerija 2016 m. taip pat organizavo seminarą tema „Nuo strateginio planavimo link

strateginio valdymo kultūros viešojo sektoriaus organizacijose“, siekdama gerinti strateginio planavimo

ir valdymo kultūrą ministro valdymo srityje veikiančiose įstaigose, plėtoti kompetencijas ir kryptingai

didinti į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimus. Seminaras suorganizuotas bendradarbiaujant su

Kauno technologijos universitetu, su kuriuo Kultūros ministerija yra pasirašiusi bendradarbiavimo

sutartį, siekdama glaudesnio mokslo, studijų ir praktikos sąlyčio bei ekspertinių žinių pritaikymo

formuojant kultūros politiką bei gerinant į rezultatus orientuotą valdymą.

2016 m. atlikus 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio kultūrai

vertinimą14

, Kultūros ministerijai buvo pateiktos ES struktūrinių fondų investicijų į kultūrą vertinimo

rekomendacijos, kurių įgyvendinimui buvo patvirtintas ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo

vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planas.

Remiantis atlikto 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio kultūrai

vertinimo išvadomis15

, nustatyta, kad ES parama 2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvoje padėjo stabilizuoti

išlaidų (investicijų) mažinimą kultūrai krizės metu ir iš karto po jos – akivaizdu, kad investicijų į kultūrą

priklausomybė nuo Europos Sąjungos paramos yra didelė. Vertinant intervencijų į kultūrą ES

struktūrinės paramos lėšomis suderinamumą su Lietuvos kultūros (sričių) politikos tikslais ir

atsižvelgiant į ES paramos svorį bendrame viešajame srities finansavime vertinamuoju 2007–2013 m.

laikotarpiu, išskirtinos elektroninės kultūros paslaugos ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba ir

pritaikymas – abiem atvejais paramos svoris buvo didelis ir labai didelis, o suderinamumo laipsnis –

aukštas. Kultūros ir kūrybinėms industrijoms ES parama buvo labai svarbi, o suderinamumo laipsnis (su

esamais politikos dokumentais) aukštas, nors pati politika, palyginti su kaimyninių Baltijos valstybių,

stokojo nuoseklumo, kaip ir ES investicijos. ES investicijų (kaip ir bet kurių kitų viešųjų finansų

intervencijų) poveikis kultūrai yra dvejopas. Pirma, investicijos turi poveikį kultūros paslaugų įvairovei,

prieinamumui, apimčiai ir kokybei (t.y. kultūros pasiūlai). Antra, svarbus yra investicijų poveikis

kultūros paklausai, t.y. gyventojų dalyvavimui kultūroje ir jos vartojimui, taip pat su kultūra susijusiems

socialinės sanglaudos veiksniams – gyventojų pasitikėjimui vieni kitais, valstybės institucijomis ir

pasididžiavimui pilietybe. Apibendrinus poveikio kultūros paklausai per vertinamą laikotarpį pusę,

matyti, kad Lietuvoje ji išaugo net ir ekonomikos krizės metu, o tai paneigia vyraujančią bendrą ES

piliečių dalyvavimo kultūroje ir jos vartojimo smukimo tendenciją – tarp 28 ES valstybių narių šiuo

požiūriu Lietuva yra stipri vidutiniokė. Palyginus Lietuvos gyventojų kultūrinius įpročius su

kaimyninėmis ir mums artimomis valstybėmis (Lenkija, Latvija ir Estija) matyti, kad Lietuva yra

14

2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atliktas 2007–2013

metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio kultūrai vertinimas. 15

2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atliktas 2007–2013

metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio kultūrai vertinimas.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 31

panašiausia į Lenkiją, nors 2013 m. apklausos duomenimis16

ją kai kuriose atskirose kultūros ir meno

srityse jau ir lenkia. Kita vertus, visose srityse Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos, dalyje jų –

reikšmingai. Įvertinus Lietuvos gyventojų dalyvavimo ir vartojimo potencialą17

matyti, kad net ir

vidutinės trukmės laikotarpiu pasivyti nei kaimyninių Baltijos valstybių, o juo labiau Skandinavijos

šalių nepavyks nepriklausomai nuo to, kiek bus investuota į kultūrą.18

Ilgalaikėje perspektyvoje

rezultatyvus būtų visų pirma kultūrinių įpročių formavimas formaliojo švietimo sistemoje, trumpuoju ir

vidutiniu laikotarpiu – į atskirus visuomenės segmentus ir jų domėjimosi kultūra sužadinimo iniciatyvas.

Taip pat remiantis 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio kultūrai

vertinimo išvadomis nustatyta, kad kultūros poveikį visuomenės sanglaudai Lietuvoje atspindinčių

rodiklių reikšmės per 2007–2015 m. reikšmingai nepasikeitė, o ir vienareikšmiškai interpretuoti jų

pokytį sudėtinga dėl galimai skirtingo matavimo tikslumo ekonomikos krizės laikotarpio pradžioje ir

pasikeitusių geopolitinių aplinkybių laikotarpio pabaigoje įtakos. Tyrimai19

rodo, kad socialinio kapitalo

kokybė Lietuvoje nepagerėjo – nedidėja kitais žmonėmis pasitikinčių Lietuvos gyventojų dalis, kaip ir

nedidėja pasitikėjimas valstybės institucijomis. Teigiama, kad vien geresnė kultūros pasiūla padėties

neišspręs – greta kultūrinių įpročių ugdymo mokykloje ir visų pirma formaliosios mokymo programos

metu, reikia labiau diferencijuotų (demografiškai segmentuotų) intervencijų.

Su ES investicijomis į kultūrą Lietuvoje sietini kultūros valdymo pokyčiai – atsiranda daugiametė

viešųjų investicijų perspektyva, auga administraciniai Kultūros ministerijos, kitų institucijų ir projektų

įgyvendintojų gebėjimai. Ši tendencija sietina tiek su 2007–2013 m. ES paramos laikotarpio patirtimi,

tiek su pasirengimu 2014–2020 m. ES investicijų laikotarpiui.

Kultūros ministerija siekdama informuoti visuomenę ir pareiškėjus apie 2014-2020 metų Europos

Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimą per 2016 m. būsimiems

pareiškėjams surengė dvejus mokymus investicijų projektų rengimo tema. Sustiprinus pareiškėjų

kompetenciją, pastebėta, jog pagerėjo pateiktų investicijų projektų ir paraiškų kokybė.

Kultūros ministerija kartu su Finansų ministerija ir Centrine projektų valdymo agentūra, taip pat

su Ūkio bei Aplinkos ministerijomis, įgyvendinant komunikacijos strategiją 2016 m. suformavo

kampanijos „Aktuali kultūra” koncepciją. Vykdant kampaniją „Aktuali kultūra“ bus viešinama žinia

apie profesionalių menininkų, kuriamą pridėtinę ekonominę vertę; bus populiarinamas kultūros

infrastruktūros prieinamumas regionuose; visuomenė bus skatinama dalyvauti kultūrinėje veikloje.

Kultūros infrastruktūros plėtra ir ES parama. Kultūros ministerija yra atsakinga už dviejų 2014–

2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos lėšomis finansuojamų priemonių, skirtų kultūros

infrastruktūros modernizavimui, įgyvendinimą. 2016 m. patvirtinti kultūros infrastruktūros

modernizavimo priemonių „Modernizuoti kultūros infrastruktūrą“ ir „Modernizuoti savivaldybių

kultūros infrastruktūrą“ projektų finansavimo sąlygų aprašai, pareiškėjai buvo pakviesti teikti

projektinius pasiūlymus bei investicijų projektus. Įgyvendinant kultūros infrastruktūros modernizavimo

priemonę „Modernizuoti kultūros infrastruktūrą“ per 2016 m. į valstybės projektų sąrašus įtraukta

didžioji dalis projektų, iš viso 11 projektų už 37,8 mln. eurų, jų vertė sudaro 59 proc. priemonei skirtų

lėšų. 2016 m. prasidėjo pirmųjų projektų įgyvendinimas. Kultūros infrastruktūros modernizavimo

priemonei „Modernizuoti savivaldybių kultūros infrastruktūrą“ įgyvendinti per 2016 m. į regionų

projektų sąrašus įtraukti 36 projektai už 22,5 mln. eurų, tai yra didžioji dalis projektų, jų vertė sudaro 95

proc. priemonei skirtų lėšų. 2017 m. prasidės didžiosios dalies suplanuotų projektų įgyvendinimas ir bus

užtikrinamas suplanuotų lėšų savalaikis investavimas.

2016 m. įgyvendinat Valstybės investicijų programą (kultūros srityje) užbaigta 16 investicinių

projektų. Pilnai užbaigti 2 valstybės kultūros infrastruktūros objektai: Lietuvos vyriausiojo archyvaro

tarnybos Archyvų komplekso pastato Vilniuje, rekonstravimo ir priestato statybos darbai ir Lietuvos

16

Eurobarometro 2007 m. ir 2013 m. gyventojų apklausų tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojų kultūros vartojimas

išaugo, o dalyvavimas kultūroje – sumažėjo. 17

2014 m. Kultūros ministerijos užsakymu atliktas UAB „Socialinės informacijos centras“ ir VšĮ „Europos socialiniai,

teisiniai ir ekonominiai projektai“ Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas. 18

2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atliktas 2007–2013

metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio kultūrai vertinimas, p. 141. 19

2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atliktas 2007–2013

metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio kultūrai vertinimas, p.142.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 32

nacionalinio muziejaus padalinio – Vinco Kudirkos muziejaus kapitalinis remontas. Taip pat atliktas

Kultūros ministerijos pavaldžios įstaigos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Gamybinių dirbtuvių

kapitalinis remontas. Užbaigti 7 savivaldybių kultūros infrastruktūros objektų modernizavimo

investicijų projektai: Biržų, Ignalinos, Širvintų, Kaišiadorių rajonų savivaldybėse ir Panevėžio miesto

savivaldybėje. Taip pat užbaigti ir kiti ilgalaikio turto, sisteminių įrangų įsigijimo ir diegimo bei

renovacijų investiciniai projektai.

Pažymėtina, kad nors darbai iki galo dar nėra baigti, tačiau 2016 m. visuomenei jau atidarytas

restauruotas ir atnaujintas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos pagrindinis pastatas ir

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus pastatas. Iš viso 2016 m. valstybės ir savivaldybės

kultūros infrastruktūros projektų įgyvendinimui skirta per 31,1 mln. eurų.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 33

II. VYRIAUSYBĖS ATASKAITA UŽ 2016 M.

2010 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires (toliau –

Gairės). Šiuo dokumentu Kultūros ministerija iki šiol rėmėsi ir vadovavosi formuodama kultūros

politiką. Gairių nuostatos taip pat atspindėtos valstybės ilgalaikės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“

– sumanios visuomenės dalyje. Lietuvos nacionalinėje pažangos programoje (toliau – NPP) apibrėžtas

horizontalusis prioritetas Kultūra, tuo įtvirtinant holistinį požiūrį į kultūrą bei pripažįstant kultūros

sektorių kaip katalizatorių siekiant ekonominių, socialinių, švietimo politikos, regioninės plėtros ir kitų

tikslų. Kultūros ministerija pirmą kartą tapo tarpine institucija administruojančia 2014–2020 ES

investicijų lėšas. Visi šie veiksmai buvo reikšmingi stiprinant kultūros politikos vaidmenį, tačiau iki

galo neįgyvendino vienos iš pagrindinių Gairių nuostatos: neįtvirtino kultūros kaip strateginės krypties

valstybės politikoje, neužtikrino sektoriui adekvataus finansavimo.

Kaip jau buvo minėta pirmoje ataskaitos dalyje, pagal viešųjų išlaidų kultūrai skiriamą procentą

skiriamą nuo BVP Lietuva yra ES vidutiniokė, ženkliai atsiliekanti nuo Latvijos ir Estijos (žr. 4 pav.).

4 pav. ES šalių bei Islandijos ir Norvegijos viešosios išlaidos kultūrai santykyje su BVP, 2014 m.20

Pažymėtina, kad kultūros įsitvirtinimą strateginėse pozicijose ribojo keletas veiksnių. Tarp jų

finansavimo stoka svarbus, tačiau nėra vienintelis ar pagrindinis faktorius.

Patvirtinus Gaires, Lietuvoje dėl finansinės ir ekonominės krizės buvo gana ženkliai

mažinamas finansavimas visoms kultūros srities biudžeto programoms. Todėl buvo labai ženkliai

apribotos galimybes vykdyti Gairėse numatytas naujas, į inovacijas ir pokyčius orientuotas veiklas,

kadangi joms reikėjo sutelkti papildomas valstybės biudžeto lėšas, o tam nebuvo galimybių. Vienintelis

šaltinis tokioms veikloms finansuoti liko Kultūros rėmimo fondas (toliau – KRF). Todėl priemonės,

susijusios su kūrybinių industrijų vystymu, tarptautiniais kultūros projektais, regionų kultūros plėtra

buvo kelerius metus finansuojamos KRF lėšomis ir ženkliai mažesne apimtimi. KRF lėšomis taip pat

yra finansuojamos ne konkursinio pobūdžio priemonės, tokios kaip kultūros darbuotojų kvalifikacijos

kėlimas, apsaugos nuo gaisro priemonių įrengimas sakraliniuose objektuose. Taigi priemonės, kurias

vykdyti yra valstybei paskirta prievolė, buvo įgyvendinamos konkursiniu principu, atitinkamai

20

2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atliktas 2007–2013

metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio kultūrai vertinimas.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 34

mažinant lėšas kūrybinių, kultūros ir meno projektų sąskaita. Ši situacija kėlė įtampas sektoriuje ir

neprisidėjo prie naujovių diegimo kultūros ir meno produktų bei paslaugų plėtros prasme.

Kita problema yra ta, kad Kultūros ministerija administruoja tik Europos regioninės plėtros

fondo lėšas t.y. gali skirti ES investicijų lėšas kultūros paveldo ir kultūros infrastruktūros

modernizavimui, bet ne projektams, skirtiems veiklai. Nors NPP horizontalaus prioriteto įgyvendinimui

Vyriausybės nutarimu kiekvienais metais tvirtinamas tarpinstitucinis veiklos planas Kultūra (toliau –

NPP TVP Kultūra), kuriame numatytos kitų 8-nių ministerijų intervencijos ir asignavimai kultūros

sektoriuje, pastarųjų metų praktika rodo, kad šis instrumentas nepatenkina kultūros sektoriaus lūkesčių.

Taip yra visų pirma todėl, kad dauguma ministerijų nesiima investuoti į veiklas, kurios turėtų realų

poveikį kultūros srityje, bet linkę ir toliau vykdyti rutinines priemones, kurios dažnai tiesioginių sąsajų

su kultūra neturi. Kita kliūtis – sektorinių ministerijų priemonių įgyvendinimą apibrėžiančiuose

dokumentuose nustatomos sąlygos, neretai ribojančios kultūros sektoriaus galimybes dalyvauti, todėl

kultūros įstaigos negali būti pareiškėjai arba neturi partnerių, su kuriais galėtų vystyti projektą, taip pat

turi konkuruoti su kitais sektoriais, nors pagal NPP TVP Kultūra logiką kultūros projektai turėtų būti

prioretizuojami. Šiuo aspektu reikia pripažinti, kad ir kultūros laukas neturi reikiamų gebėjimų, žinių ir

įgūdžių, todėl negeba vystyti reikiamos kokybės konkurencingų projektų mokslo, inovacijų, verslumo

programoms. Taigi, jau dabar galima konstatuoti, kad horizontalus požiūris į kultūrą per NPP

TVP Kultūra iki galo įtvirtintas nebus. Dar vienas kultūros sektoriaus lyderystę ribojančių veiksnių yra kultūros darbuotojų

kvalifikacija. Kaip jau minėta, 2012 m. panaikinus kultūros darbuotojų tobulinimosi centrą, sisteminis ir

nuoseklus kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimas nėra vykdomas. Tuo tarpu kultūros sektoriaus

darbuotojams labai svarbu tiek tobulintis savo srityje, tiek įgyti naujų įgūdžių, pvz., lankytojų

aptarnavimo, rinkodaros, vadybos, inovacijų diegimo įstaigos darbe srityje. Be šių gebėjimų yra

sudėtinga lauku reaguoti į besikeičiančius lankytojų poreikius, vystyti bendradarbiavimą su partneriais

užsienyje, būti konkurencingais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą problematiką, Kultūros ministerija įgyvendindama XVII-osios

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano II prioriteto 2.3 ir 2.4 kryptis sudarys sąlygas ir

prielaidas strateginio Lietuvos kultūros vaidmens valstybės politikoje įtvirtinimui teisėkūrinėmis,

finansinėmis bei valdymo tobulinimo priemonėmis. 2017 m. planuojama parengti ir Lietuvos

Respublikos Seimui pateikti Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymą ir Mecenatystės įstatymą.

Taip pat bus parengta ir patvirtinta 2017–2030 m. Lietuvos kultūros strategija bei Nacionalinė kultūros

programa. Bus siekiama, kad planavimas kultūros srityje vyktų disponuojant patikimais ir visapusiškais

duomenimis apie kultūros raidos tendencijas, o kultūros įstaigų veiklos efektyvumas bei skiriamas

finansavimas bus vertinamas pagal aiškiai pamatuojamus rezultatus. Todėl planuojama įsteigti ir sukurti

veiksmingą Kultūros raidos analizės ir tendencijų prognozės centrą Lietuvos kultūros taryboje. Taip pat

bus sukurta ir įdiegta efektyvi kultūros ministro valdymo srities įstaigų veiklos planavimo ir rodiklių

kaupimo sistema – centralizuota statistikos bazė. Šie veiksmai leis visuomenei pateikti argumentuotą

informaciją apie kultūros srities pokyčius, vertinti jų pasekmes, galimas rizikas šalies raidai, palyginti

įstaigų veiklos rodiklius tarpusavyje, prioretizuoti problemas ir jas efektyviai spręsti. Kvalifikacijos

kėlimo problema bus sprendžiama inicijuojant ir įgyvendinant kultūros darbuotojų bendrųjų ir

specialiųjų kompetencijų tobulinimo modelį.

Kultūros politikos srityje viena iš svarbių intervencijos sričių išlieka kultūros prieinamumo

didinimas regionuose bei kultūros paslaugų prieinamumo gerinimas socialiai pažeidžiamoms grupėms.

2013 m. Eurobarometer tyrimas „Kultūros prieinamumas ir dalyvavimas“21

rodo, kad kultūros paslaugų

vartojimas ir aktyvumas kūrybinėse veiklose mažėja daugelyje ES šalių narių. Tačiau kai kurie Lietuvos

rodikliai gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Tai ypač aktualu kalbant apie dalyvavimą kūrybinėse

veiklose. Remiantis Eurobarometer tyrimu, 71 proc. Lietuvos gyventojų nedalyvauja jokiose

(individualiose ar grupinėse) kūrybinėse veiklose, kai tuo tarpu ES nedalyvaujančiųjų vidurkis yra 62

proc. Palyginimui, kaimyninėje Latvijoje jokiose kūrybinėse veiklose nedalyvaujančių gyventojų

skaičius siekia tik 58 proc., o Estijoje – 50 proc. Dalyvavimo kultūriniame gyvenime problemas rodo ir

namų ūkių išlaidų kultūrai dydis. ES (be naujųjų valstybių narių) namų ūkių išlaidos kultūrai

21

Eurobarometer, Cultural Access and Participation, 2013.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 35

vidutiniškai sudaro 4,5 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 2,7 proc. visų išlaidų. Palyginimui, mūsų kaimynų

rodikliai – Latvijoje namų ūkių išlaidos kultūrai vidutiniškai sudaro 4,0 proc., Lenkijoje – 4,1 proc.,

Estijoje – 4,3 proc.22

2014 m. atlikto Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimo23

duomenimis kultūrinėse veiklose dalyvaujančių gyventojų dalis mažuose miesteliuose ir kaimuose yra

dar mažesnė. Šio rodiklio reikšmė 2017 m.: 30,88 proc. Norint pasiekti didesnį gyventojų įsitraukimą

į menines kultūrines veiklas taip pat skatinti sąmoningą kultūros vartojimą reikės sisteminių

reformų bei glaudaus kelių ministerijų bendradarbiavimo. Ši situacija spręstina tiek per geresnį

infrastruktūros pritaikymą, pagal poreikį ją koncentruojant/optimizuojant, tiek didinant kultūros

paslaugų patrauklumą, ypatingai užtikrinant specialių programų tikslinėms grupėms pasiūlą.

Kultūros prieinamumo gerinimo tikslu planuojama konsoliduoti išteklius ir gebėjimus regionuose,

siekiant integruotai teikti kultūros, švietimo bei socialines paslaugas. Problema ta, kad iki šiol nėra

susistemintos, patikimos informacijos apie visų rūšių kultūros paslaugas teikiančias įstaigas, jų

pasiskirstymą, aptarnaujamų gyventojų skaičių visos Lietuvos mastu. Kultūros ministerija,

besiruošdama administruoti ES struktūrinę paramą, 2014 m. rinko duomenis apie investicijų poreikį

kultūros infrastruktūrai ir paveldui aktualizuoti. Tačiau surinkti duomenys nebuvo lyginami su

demografiniais rodikliais, gauti poreikiai neįvertinti papildomumo ir integralumo aspektais kitos

infrastruktūros (švietimo, socialinių, paslaugų) koncentracijos/trūkumo atitinkamoje teritorijoje

atžvilgiu. Todėl iki šiol investicijos į infrastruktūrą regionuose yra planuojamos iš vienos

institucijos poreikių perspektyvos. Pvz., kuriama nauja švietimo, socialinių paslaugų infrastruktūra,

kuomet restauruojant šalia esantį kultūros paveldo objektą būtų galima tiek įprasminti vietos gyventojų

kultūriniam identitetui reikšmingą objektą, tiek teikti įvairias paslaugas vienoje vietoje. Naujo požiūrio

kultūros infrastruktūros plėtros bei paslaugų koncentravimo srityje pavyzdys gali būti šalies bibliotekų

tinklas. Lietuvoje viešųjų bibliotekų tinklą sudaro: 1267 savivaldybių bibliotekos, iš jų 60 juridinio

asmens statusą turinčių įstaigų. Ugdymo įstaigų bibliotekų 2016 m. duomenimis yra 1110. Taip pat

Lietuvoje veikia universitetų, mokslo, specializuotos, muziejų bibliotekos, t.y. iš viso 2549 bibliotekos.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuolaikinės bibliotekos samprata ir misija yra pasikeitusi: bibliotekose

gyventojai gali gauti įvairias paslaugas bei informaciją pasinaudodami interneto prieiga, jose vyksta

įvairūs kultūros renginiai, edukacinės programos. Todėl viešųjų, savivaldybių bibliotekų potencialą

reikėtų labiau išnaudoti, sekant Skandinavijos šalių pavyzdžiu bibliotekų teikiamas paslaugas reikia

labiau pritaikyti prie vietos bendruomenės poreikių, padaryti jas atviresnes prasmingo vietos vaikų ir

jaunimo laisvalaikio praleidimui, suteikti naujų įgūdžių darbuotojams. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių

kai kuriose savivaldybėse gali būti tikslinga atlikti ir struktūrines bibliotekų (bei kitų įstaigų) tinklo

peržiūras. Taigi, 2017 m. planuojama atlikti gilesnę analizę, sukuriant bendrą švietimo, kultūros ir

paveldo, socialinių ir sveikatos paslaugų infrastruktūros ir įstaigų žemėlapį regionuose.

Tyrimai taip pat rodo, kad tik 49 proc. Lietuvos gyventojų domisi savo šalies menais ir kultūra,

kai tuo tarpu ES vidurkis yra 69 proc.24

Ši statistika iliustruoja netinkamo kultūros paslaugų

panaudojimo, pasenusios infrastruktūros bei menkos kultūros įstaigų paslaugų kokybės pasekmes.

Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas25

patvirtina,

kad dalyvaujantys kultūrinėse veiklose gyventojai ir kultūros vartotojai yra akivaizdžiai labiau

visuomeniški, laimingi, sveiki, pasitiki kitais bei didžiuojasi savo pilietybe. Kultūros institucijų veikla

bei projektai prisideda prie viešųjų miesto erdvių gyvybingumo, ypač sukultūrinant mažiau patrauklias

periferines ar urbanistines zonas. Atnaujinta kultūros infrastruktūra ir aktyvūs kultūrinės veiklos židiniai

pritraukia į vietovę ir verslo investicijas, jų dėka mieste ar regione sukuriamos naujos darbo vietos,

reikšmingai prisidedama prie gerovės augimo, skatinama socialinė darna, visuomenės grupių integracija

į bendruomenes, stiprinamas bendruomeniškumas, skatinamas kūrybinis mąstymas, padedama žmonėms

lengviau susidoroti su sunkumais ir iššūkiais. Tačiau Lietuvoje kultūros infrastruktūros, kurioje būtų

22

Eurostat, Cultural statistics (Average annual cultural expenditure per household). 23

2014 m. Kultūros ministerijos užsakymu atliktas UAB „Socialinės informacijos centras“ ir VšĮ „Europos socialiniai,

teisiniai ir ekonominiai projektai“ Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas. 24

Eurobarometer, European Cultural Values, 2007. 25

2014 m. Kultūros ministerijos užsakymu atliktas UAB „Socialinės informacijos centras“ ir VšĮ „Europos socialiniai,

teisiniai ir ekonominiai projektai“ Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 36

galima teikti šiuolaikines kultūrines paslaugas, stokos problema sprendžiasi lėtai. Kaip pavyzdį galima

pažymėti, kad iki šiol Lietuvoje nėra nei vienos pasaulinius standartus atitinkančios klasikinės muzikos

koncertų salės. Dėl šios priežasties pasaulinio garso kolektyvai gastrolėms renkasi kaimynines Latviją

arba Lenkiją, kur yra jau ne viena aukštos kokybės akustikos standartus atitinkanti koncertinė salė.

Lietuvos kolektyvai, kurie yra labai aukšto profesionalumo, sulaukiantys pripažinimo žymiausiose

pasaulio scenose, Lietuvoje negali užtikrinti aukšto lygio atlikimo dėl infrastruktūros trūkumo.

Tokia situacija mažina Lietuvos konkurencingumą, nukenčia tiek Lietuvos žiūrovas, tiek atlikėjai.

Lietuvoje iki šiol neatlikta išsami kaštų naudos analizė dėl tokios salės geriausios alternatyvos, valdymo

principų, lokacijos. Todėl jau 2017 m. planuojama imtis veiksmų šios infrastruktūros sukūrimui:

inicijuoti diskusijas su profesionalais, bus konsultuojamasi su akustikos specialistais, atliekama užsienio

praktikos analizė.

Iš kitos pusės, Lietuvos regionuose valstybės investicijų programos lėšomis renovuota nemažai

kultūros centrų bei kitos infrastruktūros, tačiau ne visos regioninės kultūros įstaigos yra pritaikytos

priimti profesionalių teatrų, koncertinių įstaigų produkciją, kadangi nėra technologinių galimybių

užtikrinti spektaklių kokybę. Nors ir skiriant KRF paramą projektams ne vienerius metus prioritetas

nustatomas kultūros sklaidos regionuose projektams, taip pat remiami projektai skatinantys menininkų

mobilumą, esminio proveržio šioje srityje nėra. Kiekvieno Lietuvos gyventojo teisė gauti jo lūkesčius

atitinkančias, naujas, aktualias, inovatyvias paslaugas nėra užtikrinama. Dažna savivaldybių įstaigų, taip

pat ir paveldo objektų renovacijos problema – prioriteto skyrimas pastato sutvarkymui, iš anksto

negalvojant apie turinį ir aktualizavimą. Pvz., muziejaus pastatas sutvarkomas, o ekspozicija lieka sena,

neatveriami fondai, iš anksto nepagalvojama kaip inovatyviai pateikti medžiagą, neturima rinkodaros

strategijos, kaip pritraukti į objektą ne tik vietos gyventojus, bet ir Lietuvos bei užsienio turistus.

Todėl, labai svarbu, kad infrastruktūros pagerinimas, būtų grindžiamas kultūros paslaugų kokybės

ir patrauklumo didinimu. 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio kultūrai

vertinimo rekomendacijose teigiama: „per mažai sukuriama kultūros paslaugų. Dalis sukurtų paslaugų

nėra orientuotos į tikslines grupes, todėl yra visiems ir niekam, o jų tvarumas – abejotinas.“ Todėl

rekomenduojama: „daugiau infrastruktūros projektų sieti su paslaugų kūrimu, o paslaugų projektus

privalomai orientuoti į tikslines auditorijas“.26

Taigi, norint pasiekti geresnių visuomenės dalyvavimo kultūroje rodiklių bei didinti Lietuvos

gyventojų domėjimąsi kultūra ir menu, būtina užtikrinti kokybiško turinio pasiūlą. Šis tikslas bus

įgyvendinamas XVII-osios Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano 2.3. krypties darbais.

Todėl būtina sukurti profesionalių meno kolektyvų judumo šalies regionuose modelį, užtikrinti

finansavimo šaltinius jo realizavimui. Iš kitos pusės, pasinaudojant aukščiau minėtu švietimo, kultūros ir

paveldo, socialinių ir sveikatos paslaugų infrastruktūros ir įstaigų žemėlapiu regionuose, inicijuoti ir

įgyvendinti regioninių bendruomenių paslaugų centrų švietimo, kultūros, socialinėje srityje partnerystes

ir projektus, užtikrinti jų gyvybingumą.

Vis dėlto pagrindinė problema, kurios nepavyko ilgą laiką išspręsti – aiškių sinergijų bei

bendrų prioritetų tarp švietimo ir kultūros sistemų nebuvimas. Jei tikimės sąmoningos, kūrybingos,

besididžiuojančios savo šalimi visuomenės ateityje, turime ugdyti atitinkamas vertybes visuose švietimo

lygmenyse. Akivaizdu, kad vien kultūros politikos priemonėmis to pasiekti neįmanoma. Didindami

kokybiškų kultūros paslaugų pasiūlą kultūros vartojimo ir dalyvavimo kultūroje problemą išspręsime tik

iš dalies. Reikia ugdyti ir paklausą, visų pirma vaikų ir jaunimo tarpe, siekiant dalyvavimą kultūroje

paversti sąmoningu pasirinkimu. Minėtas 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos

poveikio kultūrai vertinimas27

, akcentuoja ES šalių narių ir kultūros srities NVO bendros platformos

rekomendacijas kultūros politikai. Paminėtina, kad šios rekomendacijos grindžiamos ir: „Švietimo kaip

esminio veiksnio geresnei kultūros prieigai akcentavimu, taip pat kultūros suteikiamų įgūdžių svarbos

didesniam švietimo prieinamumui.“ Taip pat pabrėžiama, kad „vienas pagrindinių švietimo uždavinių

yra kompetencijų ugdymas, o kūrybingumas yra viena pamatinių bendrųjų kompetencijų.“

26

2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atliktas 2007–2013

metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio kultūrai vertinimas, p. 162. 27

2016 m. Kultūros ministerijos užsakymu VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ atliktas 2007–2013

metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio kultūrai vertinimas, p. 25.

Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaita | 37

Deja, Lietuvoje kultūros sektoriaus potencialo panaudojimas formaliajame ir

neformaliajame ugdyme nėra sisteminis, dažnai priklauso nuo atskiros ugdymo įstaigos vadovybės

požiūrio, mokytojų arba tėvų individualių iniciatyvų. Gairėse yra įtvirtintas tikslas ugdyti „kultūrines

žmogaus kompetencijas ir kūrybingumą visą jo gyvenimą“ to siekiant numatyta:

1. Organizuoti išsamų ir kokybišką formalųjį ir neformalųjį meninį ugdymą.

2. Formaliojo švietimo sistemoje svarbią vietą skirti kultūriniam švietimui ir visose ugdymo

programose skatinti kūrybingumą.

3. Nuosekliai rengti aukštos kvalifikacijos kultūros ir meno pedagogus bei profesionalius kultūros

vadybininkus.

Iki galo šios nuostatos nebuvo realizuotos. Nors ir buvo vykdomos kūrybingumą skatinančio

švietimo intervencijos, pvz., kūrybinių partnerysčių projektai, šios iniciatyvos nerado stabilios vietos

švietimo sistemoje, neužtikrintas jų tęstinumas, o pasiteisinę pavyzdžiai netiražuojami. Iki šiol nėra ir

bendro Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų strateginio dokumento ir/arba programos,

kuri siektų kultūros, meno ir švietimo sistemų integracijos, ugdant darnią, kūrybingą asmenybę.

Kultūros įstaigų edukacinės programos ne visada kuriamos atliepti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir

bendrojo ugdymo programų turinį, o švietimo įstaigos kultūros įstaigų paslaugomis naudojasi

fragmentiškai, pamokos kultūros įstaigose vedamos retai. Todėl bus siekiama visapusiško, į konkrečius

rezultatus vedančio kultūros ir švietimo sistemų bendradarbiavimo. Bus sprendžiama, kaip sudaryti

vienodas galimybes ugdymuisi kultūros įstaigose vaikams regionuose bei analizuojamos nemokamo

muziejų lankymo socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunimui užtikrinimo alternatyvos.