PATVIRTINTA

Biržų rajono Medeikių pagrindinės mokyklos

direktorės 2015 m. rugsėjo 1 d.

įsakymu Nr. V- 101

2015–2016 IR 2016 – 2017 MOKSLO METŲ MEDEIKIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Biržų rajono Medeikių pagrindinės mokyklos 2015–2016 ir 2016-2017 mokslo metų

bendrasis ugdymo planas ( toliau-Bendrasis ugdymo planas ) reglamentuoja pradinio, pagrindinio

ugdymo programų, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikytų programų ir

taip pat neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje. Ugdymo planas paruoštas

remiantis 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų ,, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendraisiais ugdymo planais “, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015

m. gegužės 6 d. įsakymu Nr.V-457 “ ir „ 2015-2016 metų ir 2016-2017 mokslo metų,, Pradinio

ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu V-459,

Medeikių pagrindinės mokyklos strateginiu planu, patvirtintu direktoriaus 2013 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. V-31, Lietuvos higienos norma HN 21, 2010 ,, Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji

sveikatos saugos reikalavimai“, Patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010

m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-60 ( Žin.,2010, Nr.14-678). Ugdymo planas aptartas Mokytojų

tarybos posėdyje 2015 m. birželio 31 d., protokolo Nr.PT- 3.

2. Mokyklos ugdymo plano tikslai :

2.1.individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį;

2.2. tobulinti mokymo ir mokymosi modelius, kurie užtikrintų kokybišką išsilavinimą;

2.3.organizuoti ugdymą, optimizuojant mokymosi krūvius;

2.4. stiprinti mokytojų/ klasių auklėtojų atsakomybę už kiekvieno mokinio/ vaiko ugdymo

kokybę ir mokymosi sutarčių su mokiniais ir (ar) tėvais globėjais vykdymą;

2.5.užtikrinti kokybišką pagalbos mokiniui teikimą ir ugdymą karjerai;

2.6.sudaryti galimybes kiekvienam besimokančiam įgyti kompetencijų – žinių, gebėjimų ir

nuostatų.

3. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai:

3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pradinio ir pagrindinio ugdymo programoms

įgyvendinti;

3.2. aprašyti pagrindinius ugdymo turinio pritaikymo pagal mokinių mokymosi poreikius

būdus ( individualizuojant ir diferencijuojant, integruojant , kt.);

3.3.organizuoti ugdymo procesą mokykloje.

4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms,

gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne

mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis

dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas,

parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,

skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

2

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos

Respublikos švietimo įstatyme (Žin.,1991,Nr.23-593; 2011, Nr.38-1804) ir kituose švietimą

reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

PIRMASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas 2015–2016 mokslo metais:

5.1.ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas 2016 m. rugpjūčio 31d.

atitinkamai:

Klasė

Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso

trukmė savaitėmis

PUG,

1- 4

5

2016-05-31

32

6–9 -10

2016-06-03

34

5.2. Ugdymo organizavimas 2016–2017 mokslo metais:

5.2.1. ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas 2017 m. rugpjūčio 31d.

atitinkamai:

Klasė

Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso

trukmė savaitėmis

PUG,

1- 4

5

2017-05-30

32

6 -10

2017-06-02

34

5.3. mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

5.3.1. ugdymosi procesas pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas mokyklos

sprendimu skirstomas pusmečiais. Pusmečių datas tvirtina mokyklos direktorius. Nustatoma tokia

pusmečių trukmė:

pirmas pusmetis: 2015 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. sausio 22 d., antras pusmetis: 2016 m.

sausio 25 d. – 2016 m. gegužės 31 d. (I-V klasių mokiniams) , birželio 6 d. (VI-X klasių

mokiniams), 2016-2017 m.m. 1 pusmetis 2016 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. sausio 20 d., 2 pusmetis

2017 m. sausio – 23 d. – 2017 m. birželio 2 d. (VI-X klasių mokiniams) 2017 m. sausio 23 d. –

2017 m. gegužės 30 d. (I-V klasių mokiniams).

3

5.4. mokinių atostogos skiriamos:

Atostogos 2015-2016 m.m. 2016-2017 m.m.

Rudens 2015-10-26-2015-10-30 2015-10-31-2015-11-04

Žiemos ( Kalėdų ) 2015-12-28- 2016-01- 08 2015-12-27-2016-01-06

Žiemos atostogos 2016-02-15 2016-02-17-

Pavasario (Velykų) 2016-03-21-2016-03-25 2016-04-10- 2016-04-14

Vasaros:

1-4 kl.5 kl.

2016-06-01 2016-08-31 2017-05-31- 201708-31

6-10 klasės 2016-06-08-2016-08-31 2017-06-05- 2017-08-31

5.4.1. I-IV ir V klasių mokiniams skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos

(po 5 mokymosi dienas 2 kartus per ugdymo procesą).

5.4.2.

2015-2016 m.m. 2016-2017 m.m.

2015-11-23 – 2015-11-27

2016-05-02 – 2016-05-07

2017-02-13 – 2017-02-15

2017-03-06-2017-03-10

2017-05-02 – 2017-05-03

5.5. Pamokų laikas :

5.5.1.pamokos prasideda 8.30. Pertraukų trukmė 10 min. Pietų pertraukos trukmė – 25 min.

1 pamoka :8.30 – 9.15

(Pusryčių pertrauka )

2 pamoka : 9.25 – 10.10

3 pamoka : 10.20 – 11.05

( Pietų pertrauka)

4 pamoka : 11.35 – 12.20

5 pamoka : 12.30 – 13.15

6 pamoka : 13.25 – 14.10

7 pamoka : 14.20 – 15.05

5.5.2. pamokos trukmė : I klasėje – 35 minutės, II - X klasėse – 45 minutės.

5.5.3. ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sporto, praktinei,

socialinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo

metus skiriama 10 mokymosi dienų:

5.6. I-IV kl. Kultūrinė , pažintinė, sportinė veikla I-IV klasių mokiniams

Eil.

Nr.

Veikla Laikas Paskirtis Atsakingas

1. Mokslo ir žinių diena

Rugsėjis Pilietiškumo, saviraiškos

ugdymas

G.Visockienė

2. Ekskursija ,, Rudenėlio

takais “

Rugsėjis Kūrybiškumo, saviraiškos

ugdymas

Pažintinė veikla

I.Ragaišienė

3. Integruota veikla

pradinukams

,, Rudens gėrybės“

Spalis Kūrybiškumo, ekologinis,

saviraiškos ugdymas

1,2 klasės

mokytoja

4. Edukacinės pamokos

muziejuje

Lapkritis Kūrybiškumo, saviraiškos

ugdymas

1- 4

klasių mokytojos

4

5. Šventė ,, Prie Kalėdinės

eglutės“

Gruodis Kūrybiškumo,saviraiškos,

sveikos gyvensenos

ugdymas

G.Visockienė

6. Meninio skaitymo konkursas Sausis Saviraiškos ugdymas 1-4klasių

mokytojos

7. Užgavėnių šventė Vasaris Sv. gyvensenos,

tautiškumo ugdymas

1-2 kl. mokytoja

8. Viktorina ,, Žemė- mūsų

namai“

Kovo Socialinė veikla,

gamtosauginis, ekologinis

ugdymas

I.Ragaišienė

9. Sportinės varžybos

,, Greičiau, stipriau, vikriau“

Gegužė Prevencija, sveikos

gyvensenos ugdymas

G.Visockienė

I. Ragaišienė

10. Ekskursija ,, Pažinkime savo

gimtąjį kraštą“

Gegužė Kūrybiškumo, sv.

gyvensenos ,saviraiškos

ugdymas

1-4 klasių

mokytojos

5.7.Kultūrinė, pažintinė, sportinė veikla V-X klasių mokiniams:

Eil.

Nr.

Veikla Laikas Paskirtis Atsakingas

1. Rugsėjo 1 šventė Rugsėjo 1 Pilietiškumo,

saviraiškos

ugdymas

G.Einorienė

G.Visockienė

2. Edukacinė išvyka Spalis Pažintinė veikla Klasių vadovai

3. Diena kitaip Lapkritis Prevencija,

sveikos

gyvensenos

ugdymas

R.Tomaševičienė,

A.Kaminskaitė,

V.Jukonis

4. Kalėdų eglutė Gruodis Kūrybiškumas,

meninis ugdymas

Klasių vadovai

G.Einorienė

5. Užgavėnės Vasaris Prevencija,

sveikos

gyvensenos

ugdymas

Klasių mokytojos

S.Balodytė,

D. Nindriūnaitė

6. Amatų diena Kovas Kūrybiškumas,

meninis,

technologinis

ugdymas,

karjeros

planavimas

V.Pociūnienė,

D.Šulnienė

7. Akcija „ Darom “ Balandis Socialinė veikla

Ekologinis,

gamtosauginis

ugdymas

Mokytojai

R.Bėliakaitė,

V.Jukonis

5

8. Sporto šventė Balandis Sportinių įgūdžių,

sveikatos

gyvensenos

ugdymas

V.Tatorienė,

S. Mitrochinas

9. Mokslo metų pabaigos šventė Gegužė Kūrybiškumas,

meninis,

technologinis

ugdymas

B.Mačiulskienė,

G.Visockienė

5.8. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai,

nustačius ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo

viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20

laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą gali neiti PUG,1-5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams

šalčio ar žemesnei temperatūrai 6-10 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų

skaičių ir koreguojama dalyko ugdymo programa.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS, MOKYKLOS

UGDYMO PLANAS

6. Ugdymo planas: 6.1.parengtas darbo grupės, sudarytos mokyklos direktoriaus įsakymu 2015 m. balandžio 12

d. Nr. V-97 ,,Dėl darbo grupės sudarymo ugdymo planų analizei ir rengimui “

6.2. suderintas su Mokyklos taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. , protokolo Nr. MT- 4

7. Mokytojų taryba susitarė :

7.1. ugdymo turinio planavimo principai ir laikotarpiai :

7.1.1. ugdymo turinys mokykloje planuojamas vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų

nurodytam mokymosi dienų ir dalyko programai skiriamų valandų ( pamokų ) skaičiumi;

7.1.2. ilgalaikiai planai dviems metams , pasirenkamųjų dalykų programos rengiamos

metams, modulių programos pagal skirtas valandas. Planuose rašoma: mokymosi tikslas ir

uždaviniai, pagrindinės mokymo priemonės, situacijos analizė, mokinių pasiekimų lygių požymiai,

turinio tematika, valandos, ugdomi gebėjimai, integracija, vertinimas, pastabos. Ilgalaikiai planai

aptariami metodinėje taryboje. Pritaikytos, individualizuotos programos rašomos pusmečiui ir

aptariamos vaiko gerovės komisijoje.

7.1.3. Klasės auklėtojo veiklos planas rengiamas pusmečiui. Programoje trumpa klasės

charakteristika ugdymo tikslai ir uždaviniai, veiklos turinys.

7.1.4. Iki rugsėjo 5 d. pasirenkamųjų dalykų, modulių mokytojai , neformaliojo švietimo

programų vadovai teikia tvirtinti mokyklos direktoriui ugdymo turinio įgyvendinimo programas.

Dalyko mokytojas ugdymo turinio programas suderina su direktoriaus pavaduotoju ugdymui.

Klasės auklėtojas klasės veiklos programas suderina su direktoriaus pavaduotoju ugdymui.

7.2. Pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūla:

7.2.1. pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius mokiniai renkasi laisvai. 5-6 klasių

mokiniams siūloma ,, Sveika gyvensena “, 9 klasė ,, Taikomųjų programų pritaikymas“, 10 klasėje

siūlomi moduliai : ,, Rašykime be klaidų “, ,, Lygčių sprendimas “, ,, Programavimo pagrindai “.

Pasirinkti dalykai, projektai ir moduliai mokiniui tampa privalomi ;

7.2.2. mokinys gali rinktis kitą modulį ( projektą) tik pabaigęs pasirinkto modulio ( projekto)

programą.

7.3. Mokinių socialinės veiklos organizavimas mokykloje :

7.3.1. socialinė veikla yra privaloma pagrindinio ugdymo proceso dalis. Ją sudaro ne mažiau

kaip 5 pamokų ( valandų) trukmės veikla per mokslo metus, kuri atliekama kaip kultūrinės,

meninės, pažintinės, kūrybinės, sportinės, praktinės veiklos dalis. Socialinė veikla siejama su

pilietiškumo ugdymo, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir

socializacijos programomis.

6

7.3.2. mokinių socialinės veiklos organizavimo principai:

7.3.3.formuoti mokinių vertybines nuostatas, asmeninius, socialinius, komunikacinius, darbo

ir veiklos gebėjimus;

7.3.4.skatinti būti savarankiškais, atsakingais, tolerantiškais;

7.3.5.ugdyti norą veikti žmonių gerovei;

7.3.6.dalyvauti pokyčių inicijavime, socialinių ryšių kūrime ir palaikyme.

7.4.Dalyko programai skiriamų valandų skaičių, numatytiems mokinių pasiekimams

Bendrosiose programose pasiekti, mokytojas gali padidinti arba sumažinti iki 10 proc. dėl

pateisinamų priežasčių ( komandiruotės, nedarbingumo, mokymosi atostogų ir kt.).

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

8. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniams, besimokantiems savarankiškai,

mokomiems namie, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

9. Individualus ugdymo planas gali būti sudaromas mokiniams, turintiems mokymosi

sunkumų ar itin sėkmingai besimokantiems ir siekiantiems pagerinti vieno ar kelių dalykų

pasiekimus.

10. Individualaus plano turinį lemia mokinio ugdymosi tikslai ir būdai jų siekti, Vaiko gerovės

komisijos rekomendacijos.

11. Sudarant ir įgyvendinant mokinio individualų ugdymosi planą bendradarbiauja mokytojai,

mokiniai, mokinių tėvai ( globėjai, rūpintojai), pagalbos specialistai, mokyklos vadovai.

12. Individualus ugdymo planas sudaromas pusmečiui pagal priimtą formą. Pagal poreikį

koreguojamas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

13. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290

,, Dėl sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“.

14. Po trijų pamokų aktyvioji pertrauka ( sporto salėj, laukas, tenisas).

15. Mokykla dalyvauja projekte ,, Sveikatą stiprinanti mokykla. Šis projektas integruojamas į

kūno kultūros, biologijos, lietuvių kalbos, technologijų pamokas, klasių vadovų veiklos programas,

neformaliojo švietimo užsiėmimus, kultūrinę, pažintinę, sportinę veiklą.

5/6 klasių mokiniams vedamos ,, Sveikos gyvensenos“ pamokos.

16. Mokykla dalyvauja projekte Olweus programos V-ame vykdymo etape. Ši programa

integruojama į pamokas, neformaliojo švietimo užsiėmimus, klasės valandėles, kultūrinę, pažintinę,

socialinę veiklą.

PENKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

17.Ugdymo turinio diferencijavimas :

18.1. socialinio ugdymo srityje įtraukta Verslumo ir ekonomikos integruojamoji programa,

kuri įgyvendinama per matematikos, geografijos, technologijų ir kitų dalykų pamokas. Ekonomikos

ir verslumo ugdymas susisteminamas privalomame ekonomikos kurse IX klasėje.

18.2.sustiprinti dalykų programų ryšiai su socialine ir mokinių gyvenimo aplinka;

18.3.pilietiškumo ugdymas įgyvendinamas visų dalykų pamokose, neformaliojo švietimo

veikloje, mokyklos savivaldoje. Pilietiškumo ugdymas susisteminamas atskirame privalomame

kurse IX –X klasėje.

7

18.4. informacinių technologijų integruojamoji programa ( pateikta Bendrosiose

programose) įgyvendinama per kitų dalykų pamokas, jų mokymuisi panaudojant informacines

komunikacines technologijas;

18.5. dorinio ugdymo srityje pateikiamas etikos, katalikų, reformatų tikybos pradinio ir

pagrindinio ugdymo programos;

18.6. gimtosios kalbos (lietuvių) ir matematikos mokymui, X klasėje siūlomi moduliai

,,Rašykime be klaidų “, ,,Lygčių sprendimas “.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

19. Bendradarbiaujant mokyklos mokytojams, klasės auklėtojams su mokyklos vaiko

gerovės komisija yra laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius

mokymosi sunkumus informuojami mokinio tėvai ( globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl

mokymosi pagalbos suteikimo. Mokinių mokymosi pagalbą organizuoja, analizuoja panaudotų

priemonių poveikį mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

19.1.Mokymosi pagalba gali būti integruojama į mokymo(si) procesą. Mokymosi pagalbą

mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis,

metodus ir kt.

19.2.Mokymosi pagalba teikiama skiriant trumpalaikes (iki vieno mėnesio) ar ilgalaikes

konsultacijas ( iki 6 mėnesių). Konsultacijos skiriamos mokyklos nuožiūra, įvertinus mokinių

ugdymo poreikius.

19.3.Mokymosi pagalba skiriama sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio

pagalbos, grupes. Šios grupės gali būti sudarytos ir iš gretimų klasių mokinių.

19.4.Mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skiriamos mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

20.Mokykloje yra susitarta dėl sistemingo mokyklos ir mokinių tėvų bendravimo ir

bendradarbiavimo būdų bei formų, leidžiančių visapusiškai informuoti visais ugdymo (si)

klausimais.

20.1. tėvų informavimo, švietimo ir bendradarbiavimo būdai:

20.1.1. klasės tėvų susirinkimai – organizuojami ne rečiau kaip du kartus per mokslo metus.

Per susirinkimus aptariami klasės tikslai ir uždaviniai, mokymosi pasiekimai , pagalba mokiniui,

mokinių elgesys, savivalda, mokyklos tobulinimo lūkesčiai. Reikalui esant, į susirinkimus gali būti

kviečiami mokyklos administracijos atstovai, dalykų mokytojai ir kiti specialistai

20.1.2. šviečiamojo pobūdžio paskaitos tėvams – mokinių ugdymo ir raidos, prevenciniais ir

kt. klausimais.

20.1.3. kitos komunikavimo priemonės – individualios konsultacijos, informacijos teikimas

telefonu, elektroniniu paštu ir naudojant elektroninį dienyną, mokyklos internetinį puslapį.

20.1.4. organizuojamos kelionės, išvykos, vakaronės, popietės, tėvų pamokos vaikams

karjeros ugdymo temomis.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

21.Ugdymo proceso metu mokytojai integruoja:

21.1. kai kurias kelių dalykų temas ar problemas.

21.2. Laisvės kovų istorijai mokyti 18 pamokų integruojama į istorijos ir lietuvių kalbos

pamokų ugdymo turinį.

8

21.3. 7-8 klasėse 50 proc. metinių pamokų skiriama informacinių technologijų kursui, o kita

50 proc. informacinių technologijų pamokų skiriama mokyti integruotai – integravus informacinių

technologijų ir matematikos mokomuosius dalykus.

21.4. į bendrųjų programų ugdymo turinį integruojamos prevencinės ir kitos ugdymo

programos.

21.5. 1-4 klasėse žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr.1159.

21.6. 1-4 klasėse integruojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintos

mokėjimo mokytis, komunikavimo, darnaus vystimosi, kultūrinio sąmoningumo, gyvenimo įgūdžių

ugdymo programų pagrindai. Šios programos nevykdomos.

21.7. 1-4 klasėse informacinių komunikacinių technologijų ugdymas – informacinės

komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat

mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų neformaliojo švietimo metu.

21.8. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių programa – integruojama į 5-8 klasių

valandėlių ugdymo turinį.

21.9. alkoholio, tabako ir kt. psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu

Nr.ISAK-494- integruojama į klasių valandėlių ir biologijos pamokų ugdymo turinį.

21.10. etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. balandžio 12d. įsakymu Nr.V-651 (Žin.,2012, Nr.46-2252) –

integruojama į lietuvių kalbos, istorijos, technologijų, muzikos ir pamokų ugdymo turinį.

21.11. rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ministro 2007 m. vasario 7d. įsakymu Nr.ISAK-179 – integruojama į gamtos

ir žmogaus ( 6 klasė) , biologijos pamokų, klasių valandėlių ugdymo turinį.

21.12. Prekybos žmonėmis prevencijos programa – integruojama į 7-8 klasių valandėlių ir

žmogaus saugos pamokų ugdymo turinį

21.13. Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta, Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-1290 (Žin.,2012, Nr.105-5347)

integruojama į biologijos pamokų ugdymo turinį.

21.14. Smurto prevencijos programa integruojama į dorinio ugdymo pamokų turinį.

22. Ugdymo karjerai- vadovaujamasi profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro 2012m. liepos 4d. įsakymu Nr.V-1090 (A) – 314 ( Žin., 2012, Nr.82-

4284) integruojama į klasių valandėlių ugdymo turinį. Ugdymo turinys integruojamas taikant šiuos

principus ir būdus:

22.1. Integruotoje pamokoje siekiant dalykų Bendrosiose programose numatytų rezultatų;

22.2. Vedamos integruotos pamokos ar organizuojami integruoti meniniai renginiai, akcijos,

vykdomi projektiniai darbai, vedamos klasės valandėlės.

22.3. integruotos pamokos yra planuojamos rengiamuose ilgalaikiuose dalykų planuose.

22.4. integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) integruojamų

dalykų pamokų turinį dienyne įrašo abu mokytojai tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

DEVINTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

23. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas :

23.1.vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis

programomis ir Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004,

Nr. 35-1150) , mokyklos direktorės 2013 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-78 ,, Dėl moksleivių

pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos patvirtinimo “.

9

23.2. I-IV klasių mokinių pasiekimų pažanga fiksuojama įrašant mokinio pasiektą mokymosi

lygį. Mokinių dorinio ugdymo (si) pasiekimai ir mokinių, kurie ugdomi pagal pritaikytą pradinio

ugdymo programą, pasiekimai fiksuojami įrašant padaryta ar nepadaryta pažanga – pp arba ,,np“

23.3. vertinant mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programą pažangą ir

pasiekimus, taikomas formuojamasis (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu ) vertinimas.

23.4. diagnostinis vertinimas atliekamas mokslo metų pradžioje, baigus temą, I pusmečio, II

pusmečio pabaigoje. Taikomi įvairūs vertinimo metodai: praktinės kūrybinės užduotys, kontroliniai,

projektiniai darbai, testai. Per dieną atliekamas vienas diagnostinis darbas

23.5. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio pradžioje ir pradinio

ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai ir pažanga fiksuojama orientuojantis į

Bendrojoje programoje aprašytus pasiekimų lygių pažymius ir įrašomi:

23.5.1. pradinio ugdymo dienyne, elektroniniame dienyne informacija apie mokymosi

pasiekimus (kontroliniai darbai, testai) mokiniams ir tėvams teikiami trumpais komentarais, lygiai

nenurodomi, nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, simboliai)

23.5.2. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės skiltyse įrašomas apibendrintas

ugdymo dalykų mokinio pasiekimų lygis ( patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis ). Nepasiekus

patenkinamo lygio, įrašoma ,, nepatenkinamas “.

23.5.3. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi nurodant padaryta arba nepadaryta pažanga ,,p“

arba ,,np“;

23.5.4. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių bei specialiosios fizinio pajėgumo

grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama įrašant ,,pp“ , ,, np“;

23.5.5. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo

pagal mokyklos priimtą formą pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama

mokyklai, kurioje jis mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

23.5.6 Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą II pusmečio mokymosi

pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu.

23.5.7. Jei pasibaigus ugdymo procesui skirtos užduotys suteikia mokiniui, kurio mokymosi

pasiekimai fiksuoti nepatenkinamu metiniu įvertinimu, galimybę pasiekti ne žemesnį kaip

patenkinamą mokymosi pasiekimų lygį, tai papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

23.5.8. Pradinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintys bent vieno dalyko

nepatenkinamą metinį įvertinimą (po papildomo darbo) paliekamas kartoti kurso.

23.6. pagrindinio ugdymo programos mokinių pasiekimams įvertinti taikoma 10 balų

vertinimo sistema;

23.7.formuojamsis vertinimas ( žodžiu, raštu ) taikomas pastoviai, siekiant fiksuoti mokinio

pažangą, mokyti vertinti ir įsivertinti. Mokinio daroma pažangą atspindi kaupiamasis pažymys

(savarankiški, namų, praktiniai, laboratoriniai darbai ir k.t.);

23.8 diagnostinis vertinimas testai, kontroliniai darbai, kūrybinės užduotys . atliekamos

mokslo metų pradžioje, baigus temą , pusmetį, mokslo metų pabaigoje.

23.9. dorinio ugdymo, žmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės

mokinių pasiekimai vertinami įrašu ,, įskaityta „ arba ,, neįskaityta “

23.10.kūno kultūros, muzikos, dailės, technologijų, ekonomikos, pilietiškumo pagrindų

dalykų mokymosi pasiekimai vertinami pažymiais.

23.11. lietuvių kalbos, matematikos dalykų modulių žinios ir gebėjimai vertinami

kaupiamuoju pažymiu. Jis įskaitomas į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.

23.12. pasirenkamųjų dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu ,, įskaityta “ arba

,,neįskaityta “.

23.13. įrašas ,, atleista “ įrašomas, jei mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir

mokyklos direktoriaus įsakymą

23.14. informacija fiksuojama pagrindinio ugdymo elektriniame dienyne.

23.15. informacija mokiniams teikiama individualiai, pamokoje, per elektroninį dienyną.

Informacija tėvams individuali., per elektroninį dienyną.

23.16. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą dalyko metinis

įvertinimas fiksuojamas atsižvelgus į I, II pusmečio rezultatus.

10

23.17. jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo

įvertinimas laikomas metiniu.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

24. Mokinių mokymosi krūvis :

24.1. mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su

mokinių mokymosi krūvių reguliavimu :

24.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir

mokymosi krūvio optimizavimo klausimus ;

24.3. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų

stebėseną ir kontrolę;

24.4. sudaromas mėnesinis grafikas, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip

vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.

Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.

24.5.per dieną negali būti daugiau kaip 5 pamokos pradinio ugdymo pakopoje, 7 pamokos

pagrindinio ugdymo pakopoje.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

25. Neformalusis vaikų švietimas mokykloje:

25.1.neformaliojo švietimo prioritetai mokykloje yra : sportinė veikla, sveikatingumo

ugdymas, kultūrinė- meninė raiška, projektų vykdymas, socialinių, komunikacinių gebėjimų

ugdymas;

25.2.neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičius ne mažesnis kaip 7 mokiniai. Mokinių

grupės sudėtis per mokslo metus gali kisti. Neformalusis vaikų švietimas mokiniams neprivalomas

ir laisvai pasirenkamas iki rugsėjo 5 dienos ;

25.3. neformaliojo švietimo veikla vykdoma pagal neformaliojo švietimo tvarkaraštį ir

fiksuojama neformaliojo švietimo elektroniniame dienyne;

25.4. neformaliojo švietimo valandos skiriamos :

I-IV klasių mokiniams :

Programos pavadinimas Paskirtis Valandų skaičius

Į magišką meno pasaulį Meninių įgūdžių lavinimas 1

Kompiuteris mano draugas Mokymosi mokytis,

komunikavimo kompetencijų

ugdymas

1

Linksmieji vyturėliai Meninių įgūdžių , saviraiškos

ugdymas

1

Dūdelė mano draugas Meninių įgūdžių, kūrybiškumo

ugdymas

1

Sportuokim Sportinių įgūdžių, sveikos

gyvensenos stiprinimas

1

11

V-X klasių mokiniams :

Programos pavadinimas Paskirtis Valandų skaičius

Skambanti paletė Vokalinių meninių įgūdžių

ugdymas

1

Tinklapių kūrimo pradmenys Mokymosi mokytis,

komunikavimo, kūrybiškumo

kompetencijų ugdymas

1

Mūsų kūrybiniai

sumanymai(dailė)

Meninių įgūdžių lavinimas 2

Aš kuriu (technologijos) Meninių įgūdžių lavinimas 1,5

Judrieji žaidimai Sveikos gyvensenos stiprinimas 3

Mokomės imtynių Sportinių įgūdžių, sveikos

gyvensenos stiprinimas

1

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

26. Klasės jungiamos Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, pagalbą

mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir

pertvarkymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d.

nutarimu Nr.746 ( Žin.,2004, Nr.95-3510 ), nustatyta tvarka.

27. Jungtinės klasės ugdymo planą mokykla rengia pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo

programą Bendruosiuose ugdymo planuose , dalykams ir jungtinei klasei nustatytą savaitinį

pamokų skaičių.

28. Jungtiniam 1-2 klasių komplektui skiriamos 25 pamokos

29. Jungtiniam 5-6 klasių komplektui skiriamos 30 pamokos

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ , BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS

PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

30. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos,

kurioje jie mokėsi, vadovui, lietuvių kalbos, istorijos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis

savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, patvirtintą Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.258 ( Žin.,2003, Nr.33-1397; 2007,

Nr.95-3860). Pageidaujantieji mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią

nuotolinį mokymą.

31.Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių

kilmės užsieniečio, išeivio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus mokykla pripažįsta remdamasi

mokinio turimais dokumentais. Prireikus organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia

rekomendacijas dėl tolesnio mokymosi : sudaro mokiniui individualų ugdymo planą programų

skirtumams likviduoti, numato, kaip ir kokią pagalbą gaus mokinys.

32.Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš

tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. Išeiviais laikomi Lietuvos

Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių

piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės.

33. Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių

kilmės užsieniečio, išeivio, nemokančio ( nepakankamai mokančio ) lietuvių kalbos, lietuvių kalbos

mokymą rekomenduojama organizuoti švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

12

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

34. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymosi

stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-

1405 ( Žin., 2012, Nr.114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas ( išskyrus

aukštojo mokslo studijų programas ) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

35. Mokiniams, mokomiems namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais, (globėjais,

rūpintojais ) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų

ugdymo planą.

35.1. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo

dalykus. Dailė ir technologijos, muzika ugdoma integruotai.

35.2. Namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu mokamam mokiniui 1-3

klasėse skiriama 9 savaitinės ugdymo valandos, 4 klasėse – 11 ugdymo valandų, 5-6 klasėse

skiriama 12 savaitinių pamokų, 7-8 klasėse – 13, 9-10 klasėse – 15.

36. Mokinys, gydytojo leidimu, dalį ugdymo valandų ( pamokų) gali lankyti mokykloje. Šios

ugdymo valandos, pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.

37.Suderinus su mokinio tėvais ( globėjais, rūpintojais ), mokyklos vadovo įsakymu ( 5-10

klasių) mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio

individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma ,, atleista “. Dalis pamokų,

gydytojo leidimu lankomumu mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Esant lėšų,

mokiniui gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę mokinio pasiekimams gerinti.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

39. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama:

39.1. doriniam ugdymui ( etikai, reformatų, katalikų tikybai ). Per etikos ir tikybos pamokas į

vieną grupę sujungiami I-II, III-IV, V-VI, VII-VIII, IX – X klasių mokiniai.

39.2. grupę sudaro 7 mokiniai

40.Pamokos skiriamos trumpo laikotarpio ugdymo diferencijavimui, mokymosi pagalbai,

konsultacijoms, ruošti olimpiadoms, projektinei veiklai, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas, jei pakanka lėšų. Grupę sudaro 5 mokiniai.

III. PRADINIS UGDYMAS

41. Ugdymo proceso organizavimas

41.1. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.

41.2. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitais būdais.

41.3.Ugdomoji veikla ( formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną turėtų būti ne ilgesnė

nei 6 ugdymo valandos per dieną.

41.4.Žmogaus sauga pradinio ugdymo programoje integruojama į kitus dalykus.

42.5. klasės mokiniams, kūno kultūrai skiriamos 2 pamokos, sudaromos sąlygos vieną

valandą per savaitę lankyti neformaliojo švietimo užsiėmimus.

42.6.Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su visa

klase, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas.

43. Užsienio kalbos mokymo organizavimas:

43.1. užsienio kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

43.2. mokykloje siūloma rinktis anglų kalbą;

43.2. užsienio kalbą pradinėse klasėse moko užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turinti

mokytoja.

43.3. užsienio kalbai mokyti 2-4 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę.

13

2015 – 2017 mokslo metai

Dalykai 2015-2016 m.m. 2016-2017 m.m. Pradinio

ugdymo

programa

(1-2 klasės )

1 –oji

klasė

2- oji

klasė

1/2 1 –oji

klasė

2- oji klasė

Dorinis ugdymas

(tikyba arba etika )

1 1 1 1 1 2(1)

Kalbos :

Lietuvių kalba

( gimtoji)

8(1) 7(1) 7 7 8 15

Užsienio kalba

( anglų )

- 2(2) - - 2 2

Matematika 5 (1) 4 4 5 4 9

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 4

Dailė ir

technologijos

2 2 2 2 2 4

Muzika 2 2 2 2 2 4

Kūno kultūra 2 3(1) 2 3 2 5

Minimalus

privalomų pamokų

skaičius mokiniui

22 23 22 23

Pamokos mokinio

ugdymo(si)

poreikiams

tenkinti:

1 1 1 1 2

Jungtinių klasių

pamokų skaičius

2 3 20

2015-2017 mokslo metai

Dalykai 2015-2016 m.m. 2016-2017 m.m.

Pradinio ugdymo programa

(1-4 klasės )

3-oji klasė 4-oji

klasė

3-oji klasė 4-oji klasė

Dorinis ugdymas

(tikyba arba etika )

1 1 1 1 2

Kalbos :

Lietuvių kalba

( gimtoji)

7 7 7 7 14

Užsienio kalba

( anglų )

2 2 2 2 4

Matematika 5 4 5 4 9

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 4

Dailė ir

technologijos

2 2 2 2 4

Muzika 2 2 2 2 4

14

Kūno kultūra 3 3 3 3 6

Minimalus

privalomų pamokų

skaičius

24 23 24 23

Valandos,

skiriamos mokinių

ugdymo(si)

poreikiams tenkinti

1 1 1 1

2

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

44. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi:

44.1. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi : pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir

mokymo organizavimo tvarkos aprašu. Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo

ir mokslo ministro.

44.2. pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui (klasei), naujai

atvykusiems mokiniams, mokykla skiria 1 mėnesio adaptacinį laikotarpį. Adaptaciniu laikotarpiu

mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

44.3. socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai

skiriama ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla per mokslo metus, kuri vykdoma

ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei

veiklai, metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės

tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis.

44.4. mokykla siūlo pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies mokiniams-pagilintas

lietuvių kalbos ir matematikos modulių programas.

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

45.Ugdymo procese per atskirų dalykų pamokas ir kitą ugdomąją veiklą naudojami

metodai, kurie:

45.1. motyvuotų mokinius mokytis, skatintų suvokti mokymosi tikslus;

45.2.orientuotų į procesą, kuris ugdytų bendrąsias kompetencijas ;

45.3. būtų aktualūs ir priimtini mokiniams ir įtraukti į mokymosi procesą;

45.4. padėtų suvokti mokymosi kokybę ir išmokytų rasti būdus jai tobulinti;

45.5. plėtotų įgytas mokinio mokymosi strategijas, įgūdžius ir jų panaudojimą naujose

situacijose;

45.6.formuotų mokinio pilietinę ir tautinę tapatybę, ugdytų bendrakultūrinę kompetenciją,

toleranciją ir pasirengtų įsilieti į Lietuvos visuomenės gyvenimą;

45.7. ugdytų gebėjimus dirbti įvairiose mokinių grupėse.

46. Dorinį ugdymą tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o nuo 14 iki

16 metų mokinys renkasi savarankiškai tikybą arba etiką. Rekomenduojama rinktis dvejiems

metams 5-6,7-8,9-10 klasėse.

15

48. Kalbų ugdymo organizavimas:

49. Lietuvių kalba :

49.1. laikytis bendrų lietuvių kalbos ugdymo reikalavimų, aptartų mokyklos metodinėje

taryboje.

49.2. informacinių technologijų pamokose naudojamasi lietuviška aplinka.

49.3. integruoti lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą 10 klasėje laisvės kovų

istorijai mokyti, skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.

49.4. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas pašalinti mokymosi spragas ( skirti

konsultacijas, organizuoti mokymąsi laikinoje grupėje ).

49.5. mokiniui, atvykusiam iš užsienio, skirti 1 papildomą lietuvių kalbos pamoką per

savaitę.

49.6. Užsienio kalbos :

49.6.1. Užsienio kalba ( anglų) pradėta mokyti pagal pradinio ugdymo programą, toliau

mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

49.6.2. nuo 6 klasės mokiniams siūloma rinktis rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą.

49.6.3. jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu

lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti mokytis

pradėtą kalbą , gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos

pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė.

49.5.4. vienerius mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio

kalbos pamoka per savaitę.

50. Informacinės technologijos

50.1. Informacinių technologijų programa pradedama įgyvendinti V klasėje. Pagrindinio

ugdymo programos pirmoje dalyje V–VIII klasėms skiriama 102 pamokos.

50.2. VII klasėje skiriama 17 dalyko pamokų. I pusmetį, II pusmetį pamokos

integruojamos į kitų dalykų pamokas. 8 klasėje – 17 pamokų II pusmetį.

50.3.IX klasės mokiniams informacinių technologijų programai įgyvendinti teikiamas

pasirenkamasis. ,,Taikomųjų programų pritaikymas“ ir 10 klasėje modulis ,,Programavimo

pagrindai “

51. Socialiniai mokslai:

51.1. pilietiškumo pagrindų mokymui skiriama po 1 savaitinę pamoką 9 ir 10 klasėje.

51.2.istorijos kursą 5-6 klasėje pradėti mokyti nuo Europos istorijos epizodų.

51.3. integruoti istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą 10 klasėje,

skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų, laisvės kovų istorijai mokyti.

51.4. Per pusmetį istorijos, geografijos 3-4 pamokas organizuoti netradicinėje aplinkoje

( muziejuje, lankytinose istorinėse vietose, saugomų teritorijų lankytojų centruose).

52. Technologijos:

51.1. IX klasės mokiniai technologijų dalyką pradeda nuo privalomo 17 valandų

integruoto technologijų kurso. Mokiniams organizuojamos ekskursijos į įmones, darbo biržą.

Organizuojami susitikimai su verslininkais, ūkininkais.

51.2. 9 klasės mokiniai, baigę integruoto technologijų kurso programą, renkasi vieną iš

privalomų technologijų programų ( mitybos, tekstilės, gaminių dizaino ir technologijų, elektronikos,

konstrukcinių medžiagų.)

51.3. Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ( 5-8

klasėse) kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką: mitybos, tekstilės,

konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

53. Kūno kultūra:

53.1. 5 – 10 klasės mokiniams yra sudarytos sąlygos pasirinkti jų pomėgius atitinkančias

aktyvaus judėjimo pratybas ( pvz.: futbolo, kvadrato, tinklinio, krepšinio ) per neformaliojo

švietimo veiklą mokykloje.

16

53.2. mokykla, mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai

dėl ligos, siūlo kitą veiklą ( pvz.: veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, stalo žaidimus,

šachmatus, socialinę veiklą, konsultacijas).

53.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio

aktyvumo pasirinkimo galimybės. Mokiniai gali rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų :

53.3.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromos 7–12 mokinių grupės, kurioms

skiriamos 2 pamokos per savaitę;

53.3.2. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems

skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

53.3.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne

mokykloje;

53.3.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai

skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių

skatinti ligų paūmėjimą;

53.3.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno

kultūros pratybose iki 14 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, o nuo 14 iki 16 metų

– jo paties pageidavimu gali būti vertinami pažymiu. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti

įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių

fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas; 5 klasėje 1 kūno kultūros pamoka, skirta sveikai

gyvensenai. 5/6 klasėje ,, Sveika gyvensena“ integruojama į kūno kultūros 1 pamoką.

54. Žmogaus saugai V,VII-VIII klasėse skiriama 1 val. per metus , IX klasėje 1

pamoka antrą pusmetį. Žmogaus sauga mokoma vadovaujantis ( LR švietimo ir mokslo ministro

2012 m. liepos 16 d. ĮSAK Nr. V-1159) patvirtintą ; Žmogaus saugos ugdymo bendraja programa.

55. Gamtos mokslai :

55.1. organizuojant gamtos mokslų mokymą vadovautis nacionalinių ir tarptautinių TIMSS

mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais bei rekomendacijomis.

55.2. gerinti mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius, tam skiriant ne mažiau 30

procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

56. Matematika

56.1. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias

priemones.

- mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti naudoti Nacionalinio egzaminų centro

parengtomis matematinio raštingumo užduotimis.

- organizuoti mokymąsi remiantis standartizuotų testų rezultatais.

- ugdant gabius matematikai vaikus naudotis nacionalinių olimpiadų, konkurso ,, Kengūra“

užduotimis.

Pasirenkamieji dalykai 5- 10 kl.

Klasė Pusmečiai 2015-2016 m.m. 2016-2017 mokslo metai

5/6 I Sveika gyvensena. Ilgalaikės ir

trumpalaikės konsultacijos, skirtos

mokinių mokymosi pasiekimams gerinti

Ilgalaikės ir trumpalaikės

konsultacijos

7/8 I-II Ilgalaikės ir trumpalaikės konsultacijos

mokinių mokymosi pasiekimams gerinti

Ilgalaikės ir trumpalaikės

konsultacijos

9 Taikomųjų programų pritaikymas Taikomųjų programų

taikymas

10 I Lietuvių kalbos modulis ,, Rašykime be

klaidų”

Lietuvių kalbos modulis

,, Rašykime be klaidų”

10 II Matematikos modulis

,, Lygčių sprendimas “

Matematikos modulis

,, Lygčių sprendimas “

10 I-II Informacinių technologijų modulis

,, Programavimo pagrindai “

Informacinių technologijų

modulis ,, Programavimo

pagrindai “

17

57.Menai:

57.1. V-X klasėse mokiniai mokosi dailės ir muzikos.

58. Dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per vienerius metus .

Dalykai

Dalyko savaitinių pamokų skaičius

2015-2016 m.m. 2016-2017 m.m.

5

klasė

6 klasė 5/6 5

klasė

6 klasė Pagrindinio ugdymo

programa 5-6 klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba

etika)

1 1 1 1 1 69 (1;1)

Kalbos:

Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 5 345 (5;5)

Užsienio kalba (anglų ) 3 3 3 3 3 207 (3;3)

Užsienio kalba (rusų) 2(2) - - 2 70 ( 0;2 )

Matematika 4 4 4 4 4 276 (4;4)

Gamtamokslinis ugdymas:

Gamta ir žmogus 2 2 2 2 2 138 (2;2)

Informacinės technologijos 1 1 1

1 1 69 (1,1)

Socialinis ugdymas:

Istorija 2 2 2 2 2 138 (2;2)

Geografija - 2(2) - - 2 70 (0;2)

Meninis ir technologinis ugdymas:

Dailė 1 1 1 1 1 69 (1;1)

Muzika 1 1 1 1 1 69 (1;1)

Technologijos 2 2 2 2 2 138 (2;2)

Kūno kultūra 3(1) 2 2 3 2 172 (3;2)

Žmogaus sauga 1 (1) - 1 32 (1)

Minimalus pamokų skaičius

mokiniui per savaitę

26

28

26

28

Pamokos mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti

1

1

1

1

3

Jungtinių klasių pamokų skaičius 2 4 24 - -

18

Dalykai

Dalyko savaitinių pamokų skaičius

2015-2016 m.m. 2016-2017 m.m. Pagrindinio ugdymo

programa 7-8 klasės 7

klasė

8 klasė 7 klasė 8 klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba

etika)

1 1 1 1 70 (1;1)

Kalbos:

Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 350 (5;5)

Užsienio kalba (anglų ) 3 3 3 210 (3;3)

Užsienio kalba (rusų) 2 2 2 2 140 (2;2)

Matematika 4 4 4 4 280 (4;4)

Informacinės technologijos 1/0 0/1 1,5/0 0,/1 35 1

Biologija 2 1 2 1 105 (2;1)

Chemija - 2 - 2 70 (0;2)

Fizika 1 2 1 2 105 (1;2)

Istorija 2 2 2 2 140 (2;2)

Geografija 2 2 2 2 140 (2;2)

Dailė 1 1 1 1 70 (1;1)

Muzika 1 1 1 1 70 (1;1)

Technologijos

2

1

1/2 2/1 105 (2;1)

Kūno kultūra 2 2 2 2 140 (2;2)

Žmogaus sauga 0/1 1/0 0/1 1/0 34 (1;0)

Minimalus privalomų pamokų

skaičius

29

30

30

Pamokos mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti

1 1 1 1 2

Dalykai

Dalyko savaitinių pamokų skaičius

2015-2016 m.m. 2016-2017 m.m. Pagrindinio ugdymo

programa 9-10 klasės 9

klasė

10

klasė

9

klasė

10 klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba

etika)

1 1 1 1 70 (1;1)

Lietuvių kalba (gimtoji) 4 5 4 5 315 (4;5)

Užsienio kalba (anglų ) 3 3 3 3 210 (3;3)

Užsienio kalba (rusų) 2 2 2 2 140 (2;2)

Matematika 3 4 3 4 245 (3;4)

Biologija 2 1 2 1 105 (2;1)

Chemija 2 2 2 2 140 (0;2)

Fizika 2 2 2 2 140 (2;2)

Informacinės technologijos 2 2 70 0;2

Istorija 2 2 2 2 140 (2;2)

Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 1 70 (2;2)

Geografija 2 1 2 1 105 (2;1)

Ekonomika ir verslumas 1 35 (1;0)

Dailė 1 1 1 1 70 (1;1)

Muzika 1 1 1 1 70 (1;1)

Technologijos 2/1 1 2/1 1 105 (2//1;1)

Kūno kultūra 2 2 2 2 144 (2;2)

Žmogaus sauga 0/1 0/1 - 17 (0/1;0)

Minimalus privalomų pamokų

skaičius

31

31

31

31

Pamokos mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti

1 1 1 1 2

19

IV. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

I. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

54.Specialiųjų poreikių mokiniams Bendrąsias programas pritaiko mokytojas, konsultuojamas

logopedo, specialiojo pedagogo. Jas aptaria vaiko gerovės komisijoje ir iki rugsėjo 10 d. suderina

su direktoriaus pavaduotoju ugdymui.

55. Mokyklos vaiko gerovės ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų pritarimu

specialiųjų poreikių mokiniai :

56.1.neprigirdintys, turintys vidutinį ir žymų kalbos neišsivystimą, autizmą, elgesio, emocijų

ir socialinės raidos sutrikimų, skaitymo ir/ar rašymų sutrikimų, vidutinį ir labai žymų judesio ir

padėties sutrikimą, ribotą intelektą, sergantys psichikos ligomis – gali nesimokyti ar pradėti mokytis

vėliau, o pagrindinio ugdymo pakopoje- mokytis tik vienos užsienio kalbos;

56.2. judesio ir padėties sutrikimų turintys mokiniai gali būti atleidžiami nuo technologijų

pamokų.

56.3. turintiems nežymų ar vidutinį intelekto sutrikimą mokiniams vietoj gamtos mokslų

srities dalykų galima organizuoti integruotas gamtos mokslų pamokas. Tada mokinys gali

nesimokyti fizikos ir chemijos.

56.4. mokinys, turintys klausos sutrikimų ( išskyrus nežymų) gali nesimokyti muzikos.

56.5. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų specialioms

pratyboms 5-10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų

spragoms šalinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

56.6. logopedinėms arba kitoms specialiosioms pratyboms skiriamos po 2 pamokas 3

mokiniams per savaitę.

56.7.mokinys nuo fizikos, chemijos, technologijų, muzikos ar užsienio kalbos ( vienos ar

abiejų ) pamokų atleidžiamas mokyklos vadovo įsakymu.

II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ

VERTINIMAS

57. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga,

pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus.

III. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS

58. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės

pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005

m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1780 (Žin., 2005, Nr. 107-3938).

59. Mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, skiriama nuo

2 iki 4 valandų per savaitę individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms ir/ar papildomai

dalyko mokytojo pagalbai.

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ MOKYMAS

NAMUOSE

60. Mokinio turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie organizuoja mokykla

pagal vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas.

61. Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniui, ugdomam pagal

individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymas organizuojamas vadovaujantis ugdymo

plano keturiolikto skirsnio 35.2, 36 punktais, 2 pamokos specialiosioms pratyboms.

20

62. Žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti

namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Ugdymas organizuojamas atskiromis veiklos sritimis:

komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis:

62.1. turinčiam vidutinį intelekto sutrikimą skiriamos 8 valandos per savaitę kalbiniam,

matematiniam, socialiniam ugdymui ir specialiosioms pamokoms;

62.2. mokinį , turintį vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą namie ugdo specialusis

pedagogas;

62.3. specialusis pedagogas, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu

su tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro individualią ugdymo programą, konsultuoja tėvus

( globėjus, rūpintojus).

62.4. mokinio kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymosi

pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal programoje numatytus pasiekimus.

V. VADOVĖLIŲ, PRATYBŲ SĄSIUVINIŲ, KITŲ MOKYMO PRIEMONIŲ

PASIRINKIMAS IR NAUDOJIMAS

63. Vadovėliai :

63.1. mokytojas pats pasirenka jam, mokiniams tinkamiausią mokymo (si) priemonę –

vadovėlį.

63.2. mokytojas pats sprendžia, kaip vadovėlį pritaikyti mokinių poreikiams.

64. Pratybų sąsiuviniai:

64.1. Mokytojas sprendžia ar naudoti pratybų sąsiuvinius ir rinktis tokius, kurie padėtų

mokiniams.

64.2. aktyviai mokytis

64.3. ugdytis kūrybiškumą, gebėjimą sietį įgytas patirtis su aktualiais gyvenimo poreikiais;

64.4. plėtoti gebėjimą mokytis ir dirbti su įvairiais šaltiniais

64.5. pratybų užduotis diferencijuoti, atsižvelgti į kiekvieno mokinio pajėgumą.

65. Kiti mokymosi šaltiniai :

65.1. pamokose rekomenduotina naudoti ir kitus konkrečiam dalykui tinkamus mokymosi

šaltinius ir priemones – knygas, žinynus, žodynus, atlasus, žemėlapius, garso bei vaizdo įrašus,

informacines technologijas.

VI. BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU KITAIS SOCIALINIAIS

PARTNERIAIS

72. Kiti socialiniai partneriai: Parovėjos seniūnija, Biržų rajono savivaldybė, Vaikų teisių

apsaugos tarnyba, policija ir kitos įstaigos.

73.Bendradarbiavimas su kitais socialiniais partneriais vyksta žodžiu (telefonu,

individualiai) ar raštu ( susirašinėjimo būdu ).

. ____________________________

SUDERINTA

Mokyklos tarybos posėdis

2015-08-31 Nr.PT-