pagal „Šaltinėlį“ ii klasės 2013 – 2014 m · web viewii klasės 2014–2015 m.m....

II klasės 2014–2015 m.m. LIETUVIŲ KALBOS UGDYMO SAVAITINIAI PLANAI (pagal „Šaltinėlį“)

I pusmetis

Šie savaitiniai planai sudaryti pagal anksčiau leisto lietuvių kalbos vadovėlio „Šaltinėlis“ komplektą, tačiau vadovaujantis 2008 m. Lietuvių kalbos bendrąja programa. Tokių planų savo laiškuose pageidavo mokytojai. Planuose mokomoji vadovėlio medžiaga diferencijuota – prie žvaigždutės ženklo siūlomos užduotys smalsučiams. Kaip pagrindiniai pratybų sąsiuviniai nurodomi „Šaltinėlio“ sąsiuviniai, tačiau prie šio vadovėlio kūrybingas mokytojas gali pritaikyti ir „Naujojo šaltinio“ pratybų sąsiuvinius, todėl plane nurodomi ir „Naujojo šaltinio“ pratybų sąsiuvinio tai temai tinkantys puslapiai (pvz., N.Š.–1. P. 8), tačiau jų seka kai kur nenuosekli. Mokytojas ją gali ir keisti. Be to, naudinga klasėje turėti nors vieną „Naujojo šaltinio“ vadovėlį, kad būtų galima paskaityti mokiniams įdomesnių, naujesnių tekstų.

Tarptautiniai PIRLS 2011 m. tyrimai atskleidė nuolat prastėjančius Lietuvos vaikų skaitymo gebėjimus, mažai mokinių pasiekia aukštesnįjį lygį. Todėl 2014–2015 m. m savaitiniuose planuose ypač akcentuojamas skaitymo mokymas, teksto supratimas, t. y. siūloma įvairių darbų su tekstu. Antrokai turėtų daugiau skaityti, nes susidaryti gerus skaitymo gebėjimus galima tik skaitant. „Šaltinėlyje“ pateikta labai įvairių grožinių ir negrožinių tekstų, paprastesnių ir sudėtingesnių užduočių. Jas atlikdami vaikai išmoks rasti aiškiai pateiktas grožinio teksto detales, veikėjus, įvykius ir kt., lengvai randamą informaciją dalykiniame tekste. Reikia siekti, kad kiekvienas antrokas būtinai skaitytų grožinės ir pažintinės literatūros knygas. Pamokoje reikėtų atsisakyti žaidimo dėl žaidimo, tuščių pasiplepėjimų, pokalbių, nesusijusių su skaitomu tekstu, o kuo daugiau laiko skirti skaitymo pratyboms: vaikai skaito pusbalsiu ar tyliai pašnibždomis (nebijokime darbinio triukšmo), choru, skaito draugui ar pasirengę visai klasei. Dažnai vertinkime kiekvieno mokinio skaitymo technikos ir teksto supratimo gebėjimus (žodžiu), siekime, kad baigdami II klasę visi mokiniai gebėtų sklandžiai skaityti (sakiniais, raiškiai tekstą) ir suprastų tai, ką perskaitė: atsakytų į klausimus, apmąstytų.

Kiekvienai savaitei numatyti pasiekimai iš visų kalbinės veiklos sričių: kalbėjimo ir klausymo, skaitymo ir rašymo. Šie pasiekimai turėtų būti įrašomi į dienyną, plane jie paryškinti. Norime akcentuoti, kad vadovėlyje ir antrajame pratybų sąsiuvinyje ypač daug medžiagos skirta veiksmo žodžių (veiksmažodžių) mokymuisi. Antrokai tikrai gerai pasirengs šios kalbos dalies mokymuisi III klasėje, pasieks gerų ugdymosi rezultatų. Plane taip pat nurodomos mokymo priemonės, o lentelėje pateikiamos svarbiausios temos ir jų suskirstymas pamokomis. Mokytojas, pasitaręs su mokiniais, pats sprendžia, kiek laiko ar pamokų skirs vienai ar kitai veiklai. Išsamūs metodiniai patarimai, kaip optimaliai panaudoti vadovėlio komplekto medžiagą, surašyti II klasės mokytojo knygoje „Šaltinėlis“ (2003), todėl planuose jie nepateikiami. Be to, pravartu turėti ir II klasės mokytojo knygą „Naujasis šaltinis“ (2009), kurioje yra kompaktinė plokštelė su kūrinių įrašais. Dirbant II klasėje pravers ir knyga „Nuo raidės iki teksto: diktantai, atpasakojimai, rašiniai I – II klasei“ (2009). Planuose palikta tuščia skiltis mokytojo refleksijai, pastaboms, mokinių vertinimui.

Rugsėjis. I savaitė (1−5 d.)

Bendraus su klasės draugais – kalbėsis apie vasarą, kartu kurs knygą, klausysis skaitomo eilėraščio. Susipažins su vadovėliu, mokysis naudotis vadovėlio turiniu. Aptars skyriaus pavadinimą „Ir knyga mane augina“. Išsiaiškins knygos reikšmę, susipažins su knygos sandara, mokysis pagarbiai elgtis su knyga.Pradės atgaminti skaitymo ir rašymo įgūdžius, juos įsivertins.Analizuos, lygins žodžių garsus, mokysis juos taisyklingai tarti. Kartos rašytines raides.

Mokymo priemonės: ,,Šaltinėlis“. Pirmoji knyga. P. 2–13; ,,Šaltinėlis“. 1-asis pratybų sąsiuvinis. P. 1–5; ,,Šaltinėlis“. II klasės mokytojo knyga. P. 115–122. „Nuo raidės iki teksto“. I – II kl. Skyrius „Pirmos klasės kurso kartojimas ir plėtimas“. Piešimo popieriaus lapai, spalvoti pieštukai ar kitos piešimo priemonės, „televizoriaus ekranas“ (gali būti padarytas iš didelės kartoninės dėžės), „mikrofonas“ ir pan.; klasėje įrengta „televizijos studija“.

Svarbiausios temos, mokomosios medžiagos paskirstymas Mokytojo refleksija, pastabos, vertinimai

1. Pokalbis apie vasaros atostogas. Įspūdžių pasakojimas. Galima surengti klasėje „televizijos laidą“ arba „spaudos konferenciją“, kiekvienas gali pasakoti, kiekvienas klausti. Žaidime dalyvauja ir mokytojas.

2. Susipažinimas su vadovėliu, pratybų sąsiuviniu. Vadovėlio pavadinimas, turinys, sutartiniai ženklai. Mokymasis juos suprasti, naudotis vadovėlio turiniu.J. Degutytė. Šaltinėlis. Skaitymo įgūdžių atgaminimas. Teksto, svarbiausios jo minties Nežinau, bet ieškosiu... aptarimas.Rašytinių raidžių kartojimas: rašomas labai trumpas sakinių arba raidžių diktantas, kad mokiniai suprastų, jog per vasarą daug ką pamiršo.(Vad.–1. P. 2–5, Pr.–1. Viršelis, priešlapyje sutartiniai ženklai, N.Š. –1. Viršelis, priešlapyje sutartiniai ženklai, lapeliai raidžių rašymui)

3. Pirmo skyriaus „Ir knyga mane augina“ pavadinimo aptarimas:

pokalbis pagal 6 p. iliustraciją. Skyriaus tikslų skaitymas (skaito stipresnieji), aptarimas.Rašytinių raidžių kartojimas: pasitikriname, ar visas raides prisimename, įsivertiname.(Vad.–1. P. 6–7, Pr.–1. P. 1, N.Š. –1. P. 1)

4. Poskyrio „Knygose yra visko“ pavadinimo aptarimas. S. Geda. Kodėl? Klausimų daugybė, bet knygose galima rasti atsakymus į visus klausimus! Mokomės sugalvoti daugiau klausimų.* E. Janikovški. Knygose yra visko. Pokalbis apie knygos reikšmę, ką kiekvienam reiškia knyga.Pokalbis apie S. Gedos knygą „Praniukas pramaniūgas“. Žodžių su o ir ė (arba ilgaisiais ir trumpaisiais garsais) lyginimas. Sakinio skyrybos kartojimas. Dailaus rašto pratimai. (Vad.–1. P. 8–9, Pr.–1. P. 2, N.Š.–1. P. 2)

5. V. Žilinskaitė. Mikės svajonė. Veikėjo svajonių aptarimas. Pokalbis apie svajonę greičiau užaugti. * Apie knygas. Kėdainių pradinės mokyklos 2a klasės „knygiai“. Pokalbis, apie ką rašoma knygose, apie ką kiekvienas mokinys mėgsta skaityti, kurias rekomenduotas ar kitas knygas jau perskaitė. Klasės“knygos“ kūrimas. Žodžių su u ir ū lyginimas.Kodėl galima sakyti, kad ir knyga vaiką augina? (Vad.–1. P. 10–11 , Pr.–1. P. 3–4, N.Š.–1. P. 3)

6. Tęsiamas pokalbis apie knygą. Susipažinkime! Knygos sandara, elgesio su knyga taisyklės. Žodžio kad tarimas ir rašymas. Žodžių su i ir y kartojimas. (Vad.–1. P. 12–13, Pr.–1. P. 5, N.Š.–1. P. 8–9)

7. Vasarą perskaitytų knygų šventė: mokiniai grupelėse pasitarę pristato perskaitytas knygas, stengiasi jomis sudominti kitus.Skaito pasirinktas ištraukas iš tų knygų.

Rugsėjis. II savaitė (8–12 d.)

Klausysis aktoriaus skaitomų kūrinių. Išmoks deklamuoti eilėraštį, sekti pasaką.Tobulins skaitymo gebėjimus: skaitys ir supras komiksą, mįsles, liaudies ir autorinę eiliuotą pasaką, rašytojo pasakojimą, eilėraštį.Kurs pasakojimą pagal paveikslėlių seriją. Atliks garsinę žodžių analizę, mokysis juos rašyti. Kartos rašytines raides.

Mokymo priemonės: ,,Šaltinėlis“. Pirmoji knyga. P. 14–21; ,,Šaltinėlis“. 1-asis pratybų sąsiuvinis. P. 6–12; ,,Šaltinėlis“. II klasės mokytojo knyga. P. 123–129. „Nuo raidės iki teksto“. I – II kl. Skyrius „Pirmos klasės kurso kartojimas ir plėtimas“.


1. Komikso skaitymas ir pasakojimas. Mukas. Piešė A. Pakalnis. Pokalbis apie komiksų knygas.* Mokytojo ar mokinių atneštų komikso žurnalų skaitymas, aptarimas. Keliamas klausimas Ar galima tenkintis tik komiksų skaitymu? Sakinių sudarymas, rašinys pagal paveikslėlių seriją. Žodžių su t ir d lyginimas. Dailaus rašto pratimai.(Vad.–1. P.14, Pr.–1. P. 6, N.Š.–1. P.4–5)

2. Kaliausės mįslės. Kūrybiniai darbai – mįslių kūrimas.* Mįslių rinkinio „Du kiškeliai pagiry“ ar kito kurio skaitymas (atsineša stipresnieji mokiniai arba mokytojas).Kryžiažodžių, laiptažodžių sprendimas (pratybų sąsiuvinyje).Žodžių su b ir p lyginimas. Dailaus rašto pratimai.(Vad.–1. P 15, Pr.–1. P 7, N.Š.–1. P. 6– 7)

3. Lietuvių pasaka. Seneliai ir pupelė (pasakos pradžia). Pasakos veikėjai, veiksmo vieta. * Seneliai ir pupelė (pasakos tęsinys – kuria mokiniai arba skaito mokytojo atneštą tekstą). Mokymasis klausytis pasakos ir ją sekti. Pokalbis apie liaudies pasaką,

pasakų knygas.Žodžių, kurių gale rašomos nosinės, taisyklingas tarimas ir rašymas. (Vad.–1. p. 16, Pr.–1. P 8, N.Š. – 1. P.16)

4. E. Mieželaitis. Zuikis Puikis (Ištrauka). Mokytojos arba aktoriaus skaitomos ištraukos klausymas, pasidalijimas įspūdžiais. Pasakos tęsinio kūrimas (žodžiu), tolesnių įvykių numatymas. Skaičiusieji visą poemėlę referuoja, ar mokiniai atspėjo pasakos įvykius.Pokalbis apie eiliuotą pasaką. Jos kalbos skambumas. Patikusios ištraukos mokymasis atmintinai. Žodžių su dvibalsiais (nevartojant šio termino) garsinė analizė. Skiemenavimas. Dailaus rašto pratimai.(Vad.–1. P. 17, Pr. – 1. P. 9, N.Š.– 1. P 17, CD 1)

5. A. Lindgren. Pepė mokosi skaityti (I dalis) Pasakojimo veikėja – kokia ji?* II dalis. Kūrybinė užduotis – sugalvoti pasakojimo tęsinį (žodžiu). Pokalbis apie rašytojų kuriamus pasakojimus (neeiliuoti tekstai). Ilgų ir trumpų, panašiai skambančių garsų žodžiuose lyginimas. Komikso kūrimas (pratybų sąsiuvinyje). Dailaus rašto pratimai.(Vad.–1. P. 18–19, Pr.–1. p. 10, N.Š.– 1. P. 18)

6. J. Degutytė. Akmenėlio prašymas. Mokytojo arba aktoriaus skaitomo eilėraščio klausymas, savo jausmų reiškimas. Eilėraščio vaizdai ir garsai. * V. Kukulas. Kaštonai. Eilėraščio garsai.Pasirinkto eilėraščio mokymasis atmintinai. Pokalbis apie poeziją, kuo eiliuotas kūrinys skiriasi nuo kitų kūrinių. Žodžių su e, ė, ie garsinė analizė. Dailaus rašto pratimai.(Vad.–1. P. 20–21, Pr. – 1. P. 11–12, N.Š.– 1. P. 21, CD 3) 7. Eilėraščių šventė: deklamuojami anksčiau ir dabar išmokti eilėraščiai, klausomasi mokytojo skaitomų eilėraščių, susipažįstama su naujausiomis ir geriausiomis poezijos knygomis, pasirinktais lietuvių vaikų poetais ar vienu kuriuo nors poetu.

(Poezijos knygos, įrašai)

Rugsėjis. III savaitė (15 –19 d.)

Vaidins dramos kūrinio ištrauką. Kalbėsis apie biblioteką, knygų naujienas, rašytojus.Tobulins skaitymo gebėjimus: skaitys dramos kūrinio ištrauką, dalykinį tekstą ir mokysis juos suprasti, atsakyti į teksto klausimus.Mokysis abėcėlės. Analizuos žodžius garsais, mokysis taisyklingai juos rašyti. Kartos vardų rašymą. Mokysis užrašyti knygos pavadinimą. Lavins gražaus rašto gebėjimus.Apibendrins poskyrį „Knygose yra visko“.



1–2. J. Degutytė. Pelėdžiuko sapnas (ištrauka). Parengtų mokinių ar aktorių vaidinamos ištraukos klausymas, įspūdžių išsakymas. Mokymasis skaityti ir suprasti dramos kūrinį (be šio termino). Lėlių gaminimas (pratybų sąsiuvinyje), ištraukos vaidinimas. Žodžių su u taisyklingas tarimas. (Vad.–1. P. 22–23, Pr.–1. P. 13–14, N.Š.– 1. P. 19–20, CD 2)

3. Iš „Vaikų enciklopedijos“ Bulvė. Dalykinio teksto skaitymas ir supratimas. Ką įdomaus sužinojome iš šio teksto?* „Saldi“ knyga. Mokymasis suprasti ir paaiškinti draugams valgio receptą.Pokalbis apie tai, kada, kur ieškome mums reikalingų žinių. Pratybos su klasėje turimais žodynais, enciklopedijomis, jeigu yra galimybių – internetu. Žodžių su in, ir, ul ir kt. taisyklingas tarimas. Dailaus rašto pratimai. (Vad.–1. P. 24–25, Pr.–1. P. 15, N.Š.–1. P. 22)

4. Poskyrio „Knygose yra visko“ apibendrinimas. Bibliotekoje.Pokalbis apie biblioteką, kolektyvinis lankymasis mokyklos, kitoje bibliotekoje. Susipažinimas su knygų naujienomis. Toliau mokomasi susirasti norimą knygą. Apibendrinimas: kodėl, ką, kaip skaitau. Knygos autoriaus, pavadinimo rašymas. Dailaus rašto pratimai.(Vad.– 1. P. 26–27, Pr.–1. P. 16, N.Š.–1. P. 14, 23) 5. Apibendrinimas. Kuriuos rašytojus jau žinome? Abėcėlė. Kodėl ją reikia mokėti? (Abėcėlę mokomasi atmintinai ne iš karto.)Pasirengimas kartotų raidžių, žodžių diktantui. (Vad.–1. p. 28–29, Pr.–1. p. 17, N.Š.–1. P. 24, 26)

6. Poskyrio apibendrinimas. Tikrinamasis diktantas arba testas. Galima pasirinkti diktantą iš knygos „Nuo raidės iki teksto“ I dalies, pavyzdžiui, 47, 52 p. arba „Naujojo šaltinio“ testų sąs. II kl. 2–4 p. testus (I arba II variantas).

7. Diktanto arba testo aptarimas, vertinimas, taisymas. Siekime, kad mokiniai padarytas klaidas ištaisytų patys, todėl jas tik pažymėkime.

Rugsėjis. IV savaitė (22–26 d.)

Aptars poskyrio „Apie mažus ir didelius“ tikslus. Klausysis autoriaus skaitomo kūrinio, deklamuos. Pasakos savo įspūdžius apie gamtos grožį.Išmoks raiškiai skaityti veikėjų pokalbį, eilėraštį. Mokysis skaityti sunkesnius (su priebalsių samplaikomis) žodžius. Apibūdins kūrinio veikėjus. Turtins savo žodyną.Kartos skyrybos ženklus sakinio gale, toliau mokysis taisyklingai, gražiai rašyti. Kurs tekstą spie rudenį.



1. Poskyrio „Apie mažus ir didelius“ pavadinimo ir tikslų (pateikti mokytojo knygoje) aptarimas. V. Palčinskaitė. Aš esu. Autorės skaitomo eilėraščio klausymas, įspūdžių išsakymas.Išsiaiškinama, kad kūrinyje galima atrasti ir save (tarsi man, apie mane parašyta). Sakinio, kurio gale rašomas šauktukas, skaitymas. Knygos „Sapnų taškuota sraigė“ pristatymas, labiausiai patikusių eilėraščių skaitymas.Žodžių su a, ą taisyklingas tarimas, rašymas. Dailaus rašto pratimai.(Vad.–1. P. 30– 31, Pr.–1. P. 18, N.Š.–1. P. 28–30, CD 28–30)

2. V. Tamulaitis. Pirmoji pamoka. Mokymasis skaityti kūrinioveikėjų pokalbį, kuriame daug įvairios intonacijos sakinių. Ištraukos temos – skruzdėlių gyvenimas – nusakymas. Žodžių su ie, ei taisyklingas tarimas. Sakinio skyrybos ženklų rašymas.* Dž. Rodaris. Beždžionės keliauninkės. Mokymasis raiškiai skaityti prozos tekstą, apibūdinti kūrinio veikėjus. Sakinio skyrybos ženklų rašymas. Nosinių raidžių žodžių gale rašymas. (Vad.– 1. P. 32–33, Pr.–1. P. 19–20, N.Š.–1. P. 31–32)

3. S. Poškus. Vasara. Mokytojo ar autoriaus skaitomo kūrinio klausymas, įspūdžių išsakymas. Eilėraščio žaismas. Mėginimas pratęsti eilėraštį.* M. Vainilaitis. Šalnos avelė. Pasirengti raiškiai skaityti eilėraštį draugams. Eilėraščio apie gamtą vaizdai. Mokymasis deklamuojant perteikti eilėraščio nuotaiką. Žodžiai su trumpais ir ilgais garsais, su –elis, -elė. (Vad.–1. P. 34–35, Pr.–1. P. 21–22, N.Š.–1. P. 35)

4–5. S. Paltanavičius. Klaida. Prozos teksto apie rudens gamtą skaitymas, jo lyginimas su skaitytais eilėraščiais. Vaizdingi rašytojo

pasakymai apie rudenį. Skaitymo gebėjimų tobulinimas – žodžiai su priebalsių samplaikomis.Galima pasiklausyti S. Paltanavičiaus įrašo – pasakojimo apie rudens gamtą.Mokinių žodyno turtinimas spalvų pavadinimais. Žodžių su o ir uo lyginimas. Išlaužo antrokai apie rudenį. Mokinių ranka parašytų tekstų skaitymas ir aptarimas. Rudens gamtos stebėjimas (gali būti mokiniams pasiūlyta stebėti rudens gamtą ilgesnį laiką arba surengta išvyka į artimiausią mišką, parką, sodą), savo įspūdžių, jausmų išsakymas. Rašinėlių apie rudenį temų konkretinimas ir rašymas (gamtai stebėti ir savo įspūdžiams aprašyti reikėtų skirti daugiau laiko, tegul mokiniai kviečia į pagalbą tėvus, kūrybinius darbus gali rašyti ir namie). (Vad.–1. p. 36–37, Pr. – 1. p. 23, N.Š.–1. P. 36, CD 32)

6. Mįslės (apie mažus, bet įdomius...). Įdomiosios skaitymo pratybos. Naujų mįslių kūrimas.* V. Žilinskaitė. Žiogas stiklinėje. Pokalbis apie kilnumą, drąsą. Žodžių su netariama i skaitymas, rašymas pagal pavyzdį.(Vad.–1. P. 38–39, Pr.–1, P. 24, N.Š.–1. P. 34)

7. R. Skučaitė. Sraigės vasara. Pasikartojančių garsų sąskambiai eilėraštyje. Sunkesnių žodžių skaitymas ir rašymas. * Komiksas pagal G. Spango „Pingviną Vilį“. Pasirengti ir nuotaikingai papasakoti draugams pingvinuko nuotykius. Sakinių su įvairiais skyrybos ženklais rašymas.(Vad.–1. P. 40–41, Pr.–1. P. 25–26, N.Š.–1. P. 15)

Rugsėjis. V savaitė (29–30 d.)Spalis. I savaitė (1–3 d.)

Klausysis autoriaus arba aktoriaus skaitomo kūrinio, deklamuos, dainuos, seks pasaką.Skaitys ir lygins grožinį ir negrožinį tekstą panašia tema, supras jų skirtumus. Apibūdins kūrinio veikėjus.

Mokysis taisyklingai tarti ir rašyti sunkesnius žodžius, sudaryti sakinį, rašyti tekstą.Susipažins su kitokiu sąsiuvinio liniavimu – siauresniais tarpais, pradės mokytis rašyti mažesnėmis raidėmis.



1. Just. Marcinkevičius. Grybų karas (Ištrauka). Poeto vaizduotės sugyvinti grybai. Pagrindinis veikėjas – baravykas, kiti veikėjai. Poezijos kalbos skambumas, eilučių sąskambiai. Gali būti klausoma aktoriaus skaitomos poemos ištraukos, perskaitoma visa poemėlė. Mokomasi raiškiai skaityti pasirinktą poemos ištrauką. Kartojama sunkesnių žodžių rašyba. (Vad.– 1. P. 42–43, Pr. – 1. P. 27, N.Š.–1. P. 38, CD 5)

2. Žalsvoji musmirė. Negrožinio teksto skaitymas, mokymasis rasti mokiniui svarbias žinias. * Pasirinktų dalykinių straipsnelių iš turimos enciklopedijos skaitymas.Pasakojimo pagal gairinius žodžius ir paveikslėlius rašymas (pratybų sąsiuvinyje). (Vad.–1. P. 44, Pr.–1. P. 28–29, N.Š.–1. P. 37)

3. D. Mrazkova. Neverk, musmiryte. Komikso skaitymas, vaidinimas. Grožinio ir negrožinio teksto ta pačia tema lyginimas. Žodžių su priebalsių samplaikomis garsinė analizė ir rašymas. Susipažinimas su kitokiu sąsiuvinio liniavimu: mažesni tarpeliai. Mėginimas rašyti mažesnėmis raidėmis. (Vad.–1. P. 45, Pr.–1. P. 30, N.Š.–1. 25)

4. D. Mrazkova. Atodūsių pasaka. Kūrinio žaismingumas. Mėginimas kurti panašiai, bet savitai. Žodžių su il, ir taisyklingas tarimas. Sakinio skyrybos įtvirtinimas.

Rašymas mažesnėmis raidėmis.* Anglų tautosaka. Motulės žąsies eilėraščiai. Įdomiosios skaitymo pratybos. Eilėraštis – mįslė.Įsidėmėtinos rašybos žodžiai. (Vad.– 1. P. 46–47, Pr. – 1. P. 31–32, N.Š.–1. P. 44)

5. Lietuvių daina. Pempė. Įdomiosios skaitymo pratybos. Lietuvių liaudies dainos apie paukščius vaizdų, nuotaikos aptarimas. Dainos mokymasis. Žodžių su ie ir uo tarimas, rašymas. Rašymas mažesnėmis raidėmis.(Vad.– 1. P. 48, Pr. – 1. P. 33, N.Š.–1. P. 27)

6. Lietuvių pasaka. Pono pasakos. Pasakos veikėjai. Žaidimas pasaka. Veikėjų žodžiai.* Pasaka be galo. Žvirblelis ant krantelio. Pasakos nuoseklumo supratimas.Mokymasis pasekti pasirinktą pasaką. Susipažinimas su rinkiniu „Buvo senis ir senutė“.Žodžių su p ir b lyginimas, rašymas. Rašymas mažesnėmis raidėmis.(Vad.– 1. P. 49–51, Pr. – 1. P. 34–35, N.Š.–1. P. 10–11)

7. V. Palčinskaitė. Dramblys gatvėje. Autorės arba mokytojo skaitomo eilėraščio klausymas, įspūdžių išsakymas.Eilėraščio vaizdų, nuotaikos, kalbos aptarimas. Mokymasis meniškai deklamuoti eilėraštį. Žodžių su panašiai skambančiais garsais lyginimas, rašymas. Rašymas mažesnėmis raidėmis.(Vad.– 1. P. 52, Pr. – 1. P. 36, N.Š.–1. P. 33)

Spalis. II savaitė (6–10 d.)

Apibendrins skyrių „Ir knyga mane augina“. Kalbėsis apie bendravimą, svajones, pratęs skaitytus pasakojimus.Gebės pasakyti, apie ką rašoma skaitytoje kūrinio ištraukoje, kokie jos veikėjai, apibendrins ir plės žinias apie knygą, skaitymo reikšmę.

Pasitikrins žodžių rašybos, sakinių skyrybos gebėjimus, toliau mokysis taisyklingai, gražiai rašyti mažesnėmis raidėmis.Rašys pasakojimą pagal paveikslėlių seriją, apie save. Aptars, įsivertins kalbėjimo, skaitymo ir rašymo gebėjimus.



1. E. Liegutė. Pirma diena kitoje mokykloje. Pasakojimo temos supratimas. Kūrinio veikėjų poelgių vertinimas. Pokalbis apie bendravimą.Sakinio, kurio gale rašomas klaustukas, šauktukas, skaitymas ir rašymas. Žodžių su panašiai tariamais garsais rašymas. Dailaus rašto pratybos.(Vad.–1. P. 53, Pr.–1. P. 37, N.Š.–1. P. 24)

2. D. Bisetas. Berniukas, kuris urzgė ant tigrų. (I dalis)Įdomiosios skaitymo pratybos. Pasakojimo temos nusakymas, veikėjų apibūdinimas. * II dalis. Kūrinyje aprašytos situacijos vaidinimas arba išraiškingas pasakos sekimas. Žodžių su priebalsių samplaikomis skaitymas. Užšifruota kalba. Žodžių skirstymas skiemenimis. Dailaus rašto pratybos.(Vad.–1. P. 54–55, Pr. – 1. P. 38, N.Š.–1. P. 12–13)

3. V. Žilinskaitė. Kaip tapti milžinu. Skaitytos ištraukos iš to paties kūrinio prisiminimas. Pasakojimo pabaigos kūrimas. V. Žilinskaitės „Mikė milžinas“ ar kurios nors kitos jos knygos pristatymas.* J. Erlickas. Aš moku augti. Kodėl norime greičiau užaugti?Rašinėlis pagal paveikslėlių seriją (silpnesniesiems) arba rašinys „Kiek mes paaugome“ (stipresniesiems).(Vad.– 1. P. 56–57, Pr. – 1. P. 39–40, N.Š.–1. P. 47)

4. A. Lindgren. Nereikės užaugti! Netikėti dalykai pasakojime. Kodėl vaikai nenorėjo užaugti? Pasakojimo pratęsimas.Pokalbis apie A. Lindgren. Kokius jos kūrinius esame skaitę, ką rekomenduotume perskaityti?(Vad.– 1. P. 58–59, Pr. – 1. P. 41, N.Š.–1. P. 39–40)

5. Skyriaus apibendrinimas. Ką skaitėme? Iš kurių eilėraščių šios eilutės? Kiek mes paaugome skaitydami? Kaip?Skyriaus apibendrinimas: ką skaitėme, sužinojome, supratome skaitydami skyriaus „Ir knyga mane augina“ kūrinius, atlikdami užduotis. Individualus rašinėlis „Kas mane augina“ arba apie pirmą iškritusį dantį. (Vad.–1. P. 60–61, Pr.–1. P. 42–45, N.Š.–1. P. 41–42)

6–7. Skyriaus apibendrinimas. Garsų ir raidžių pieva. Garsų ir raidžių kartojimo apibendrinimas. Skaitymo ir rašymo gebėjimų įsivertinimas. Kaip pasikeitė kiekvieno mokinio požiūris į skaitymą ir rašymą, noras kalbėtis su draugais, juos išklausyti (vertybinių nuostatų apmąstymas). Pasirengimas diktantui arba testui. Diktantas arba pasirinktas testas.Kartotų rašybos, sakinio skyrybos gebėjimų pasitikrinimas ir įsivertinimas. (Vad.–1. P. 62–63, Pr.– 1. P. 46–48, N.Š.–1. P. 43, 45 – 46, 48, testų sąs. p. 5 – 9)

Spalis. III savaitė (13–17 d.)

Aptars skyriaus „Visi visada ką nors veikia. O aš?“ ir poskyrio „Veiksmo žodžiai“ pavadinimus, tikslus. Pasakos pagal iliustracijas, iš asmeninės patirties. Klausysis melų pasakos įrašo, seks šias pasakas.Mokysis atsakyti į teksto klausimus, išklausyti klasės draugų reiškiamas mintis, jausmus, nuotaikas ir atitinkamai reaguoti.Susipažins su veiksmo žodžio sąvoka. Mokysis kelti veiksmo žodžių klausimus, rasti tekste veiksmo žodžius, juos vartoti savo pasakojime.Mokysis rašyti veiksmo žodžius, lavins dailaus rašto įgūdžius.

Mokymo priemonės: ,,Šaltinėlis“. Pirmoji knyga. P. 64–71; ,,Šaltinėlis“. 2-asis pratybų sąsiuvinis. P. 1–8; ,,Šaltinėlis“. II klasės mokytojo knyga. P. 157–162. „Nuo raidės iki teksto“. I – II kl. Skyrius „Veiksmo žodžiai (veiksmažodžiai)“.


1. Antro skyriaus „Visi visada ką nors veikia. O aš?“ pavadinimo aiškinimasis. Pasakojimas pagal nuotraukas (P. 64). Skyriaus tikslų skaitymas (stipresnieji), aptarimas. Žodžių, kurie atsako į klausimus ką veikia?, ką veikiu?, rašymas.(Vad.–1, P. 64–65; Pr.–2, P.1, N.Š.–2, P. 1)

2. Poskyrio pavadinimo „Veiksmo žodžiai“ aptarimas. Džiaugsmo šventė. Atsakymai į teksto klausimus. Pasakojimai iš asmeninės patirties. Pasakojimas pagal paveikslėlius (pratybų sąs.)Žodžių, kurie reiškia veiksmą, radimas tekste.(Vad.–1, P. 66; Pr.–2, P. 2, N.Š.–2, P. 8)

3. V. Miliūnas. Zuikiui pagalbos reikia. Džiaugsmas išgelbėjus zukutį. Klausimų veiksmo žodžiams kėlimas, veiksmo žodžių radimas tekste. Vardų rašymo kartojimas. Dailaus rašto pratybos. (Vad.–1, P. 67; Pr.–2, P. 3, N.Š.–2, P. 2 )

4. Pokalbis telefonu.Veiksmo žodžių (veiksmažodžių) reikšmė. Įvairūs pratimai veiksmo žodžiams atpažinti ir vartoti (pratybų sąs.)(Vad.–1, P.68; Pr –2, P. 4 – 5, N.Š.–2, P. 3)

5. P. Raščius. Kai visi dirba... Eilėraščio skaitymas su draugu. Eilėraščio deklamavimas. Veiksmo žodžių vartojimas tekste, klausimų ką veikia?, ką veikiu? kėlimas, veiksmo žodžių rašyba. Gali būti rašomas trumpas mokomasis diktantas.

(Vad.–1, P. 69; Pr –2, P. 6, N.Š.–2, P. 5 – 7)

6. A. Lindgren. Maža išmonė. Netikėtumas pasakojime. Veikėjo apibūdinimas. Klausimų ką jis veikė? ką ji veikė? kėlimas. Veiksmo žodžių radimas tekste, vartojimas.(Vad.–1, p.70; Pr –2, P. 7, N.Š.–2, P. 11)

7. J. Avyžius. Melagėlio pasakėlė. Pokalbis apie melų pasakas. Pasakos įrašo klausymas. Mokymasis išraiškingai pasekti pasaką. Veiksmo žodžių, kurie atsako į klausimą ką veikiau?, vartojimas. Veiksmo žodžių rašybos pratimai. Žodžių diktantas.(Vad.–1, p.71; Pr –2, P. 8, N.Š.–2, P. 10; CD 6)

Spalis. IV savaitė (20–24 d.)

Klausys, kaip literatūros kūrinį skaito aktorius – pajaus pasakos nuotaiką, jos kalbos grožį. Deklamuos eilėraščius, mins mįsles.Skaitys prozos, poezijos tekstus, atsakys į klausimus. Kurs pasakojimą pagal paveikslėlių seriją. Mokysis vartoti ir rašyti veiksmo žodžius, kurie atsako į klausimą ką veikia?Apibendrins poskyrį „Veiksmo žodžiai“.

Mokymo priemonės: ,,Šaltinėlis“. Pirmoji knyga. P. 72–79; ,,Šaltinėlis“. 2-asis pratybų sąsiuvinis. P. 9–15; ,,Šaltinėlis“. II klasės mokytojo knyga. P. 162–166. „Nuo raidės iki teksto“. I – II kl. Skyrius „Veiksmo žodžiai (veiksmažodžiai)“


1. A. Matutis. Orkestras. Garsų perteikimas eilėraštyje. Eilėraščio deklamavimas. Toliau mokomasi kelti klausimą ką veikia?, rašyti veiksmo žodžius. Gali būti rašomas trumpas mokomasis diktantas.(Vad.–1, P.72; Pr. –2, P. 9, N.Š.–2, P. 12)

2. B. Švagždienė. Girios televizorius. Dalykinio teksto skaitymas.

Atsakymas į klausimą Kodėl poetas eilėraščių rinkinį pavadino ,,Girios televizorius“? Veiksmo žodžių reikšmė, vartojimas. (Vad.–1, P.73; Pr. –2, P. 10, N.Š.–2, P. 12)

3. Lietuvių pasaka. Vargšas ir besotis. Pasakos įrašo klausymasis. Pasakos veikėjai, jų poelgiai. Pasakos sekimas. Jos pratęsimas. Veiksmo žodžiai pasakoje. Klausimo ką veikė? kėlimas.(Vad.–1, P.74–75; Pr. –2, P. 11, N.Š.–2, P. 9, CD 7)

4. Mįslės, kuriose kas nors ką nors veikia. Menu mįslę keturgyslę. Užmintų mįslių įminimas. Naujų mįslių kūrimas. (Vad.–1, P. 76–77; Pr.–2, P. 12–13, N.Š.–2, P. 4)

5–6. Poskyrio „Veiksmo žodžiai“ apibendrinimas. Veiksmo žodžiai. Dalykinio teksto skaitymas ir mokymasis jį suprasti. Pasitikriname, ar atpažįstame veiksmo žodžius, ar mokame juos rašyti (pratybų sąs.). Rašinėlis pagal paveikslėlių seriją ,,Katinas ir žvirblis“. Veiksmo žodžių vartojimas, rašyba. (Vad.–1, P. 78–79; Pr.–2, P. 14–15, N.Š.–2, P. 13)

7. Rašinėlio aptarimas, taisymas arba pokalbis apie perskaitytas knygas. Perskaitytų knygų paroda. Susitariama individualiai arba su draugu ar drauge per atostogas apsilankyti bibliotekoje, susipažinti su knygų naujienomis.

Spalis. V savaitė (27–31 d.) – Lapkritis. I savaitė (1–2 d.) – Rudens atostogos

Lapkritis. II savaitė (3–7 d.)Aptars poskyrio „Dabartis“ tikslus. Pasakos pagal nuotraukas, piešinius, iš asmeninės patirties, vartodami veiksmo žodžius. Mokysis regėti eilėraščio, prozos kūrinio vaizdus, pajausti nuotaiką, gėrėsis rašytojo išmone. Mokysis pastebėti dailininko kūrinio grožį.Suvoks, ką reiškia dabartis, dabar. Ras tekste žodžius, reiškiančius dabartį, mokysis juos vartoti savo pasakojimuose. Mokysis rašyti veiksmo žodžius.



1–2. Antro poskyrio pavadinimo „Dabartis“ aptarimas. Pasakojimas „Karolina Vilniuje“ pagal nuotraukas ir piešinį. Sąvokos: dabartis, dabar. Klausimas ką veikia? Pratimai šiam klausimui įtvirtinti (pratybų sąs.)*S. Poškus. Renkasi draugai į būrį. Eiliuotas pasakojimas. Išmonė eilėraštyje. Knygos „“Nebaigta pasaka“ pristatymas. (Vad.–1, P. 80–81; Pr.–2, p. 16 – 17, N.Š.–2, P. 14–15)

3–4. Dabartis. Mano diena. Pasakojimas, ką vaikai veikia per visą dieną. Klausimo ką veikiu? kėlimas. Veiksmo žodžių vartojimas. (Vad.–1, P. 82–83; Pr.–2, p. 18–19, N.Š.–2, P. 16–17)

5. Dabartis. Maironis. Daina. Eilėraščio vaizdai. Pasikartojantys veiksmo žodžiai. A. Žmuidzinavičiaus paveikslų aptarimas.* Mokytojo parinktų Maironio eilėraščių skaitymas draugams (Pvz., iš rinkinio „Mano gimtinė“).Mokomasis diktantas.(Vad.–1, P. 84, N.Š.–2, P. 24–25)

6. S. Paltanavičius. Į mišką. Gamtos stebėjimas ir įspūdžių pasakojimas. Veiksmo žodžių vartojimas. Klausimų ką veikia?, ką veikiame? kėlimas. Knygos „Kas girelėj ošia“ demonstravimas, aptarimas.* Dabartis. G. Isokas. Asiūkliai rodo kelią. Svarbios informacijos supratimas. Iškalbingi miško augalai. Veiksmo žodžių klausimai, vartojimas. (Vad.–1, P. 85–86; Pr.–2, p. 20, N.Š.–2, P. 22–23)

7. L. Gutauskas. Žiogo smuikas verkia... Įdomūs klausimai ir atsakymai. Poeto ir dailininko iliustracijų aptarimas. Klausimo ką veikia? įtvirtinimas. Knygos „Kam katinui ūsai?“ vartymas, skaitymas.* A. Zurba. Lazdyno delnukai. Rašytojo vaizduotė. O ką aš įsivaizduoju? Žodžių, kurie atsako į klausimą ką veikia?, rašyba. (Vad.–1, P. 87–88; Pr.–2, p. 21, N.Š.–2, P. 18–19)

Lapkritis. III savaitė (10–14 d.)

Aptars poskyrio „Praeitis“ tikslus. Pasakos pagal paveikslą, seks įvairias pasakas. Skaitydami literatūros tekstus apie praeitį, ugdysis laiko sampratą, vaizduotę.Mokysis kelti klausimą ką veikė?, atpažinti tekste praeitį reiškiančius žodžius.Apibendrins dabartį reiškiančių žodžių vartojimą, įsivertins, kaip išmoko juos vartoti.



1–2. Žodžiai, kurie atsako į klausimą ką veikia? Poskyrio „Veiksmo laikas“ apibendrinimas. Dabartį reiškiančių veiksmo žodžių apibendrinimas. Įgytųžinių, gebėjimų pasitikrinimas: pasirinktas testas arba diktantas. (Vad.–1, P. 89; Pr.–2, p. 22–23, N.Š.–2, P. 20–21; testų sąs. P. 11 –13)

3. Poskyrio „Praeitis“ aptarimas: spėjame, apie ką skaitysime, kalbėsime. Karolinos proseneliai prie Neries ir Vilnios. Pokalbis pagal senovinių paveikslų reprodukcijas. Klausimas ką veikė?* J. Sokas. Jogailos kalnas. Istorinio pasakojimo faktų supratimas. Vietovių pavadinimų kilmė. R. Sadausko knygos „Nuo pilies ant

pilies“ pristatymas.Veiksmo žodžių vartojimas. Pavadinimų rašyba. Klausimo ką veikė? kėlimas.(Vad.–1, P. 90–91; Pr.–2, p. 24–25, N.Š.–2, P. 27)

4. Lietuvių padavimas. Kaip pilis žuvo. Pasakojimo įvykių nuoseklumas. Veiksmo žodžiai irgi mena praeitį. Klausimą ką veikė? galima pakeisti klausimu kas buvo, nutiko?* P. Tarasenka. Imtynės. I dalis. Netikėtumas pasakojime. Veiksmo žodžių vartojimas.(Vad.–1, P. 92–93; Pr.–2, p. 26–27, N.Š.–2, P. 26)

5. Praeitis. L.Gutauskas. Pasaka be galo. Veiksmų nuoseklumo supratimas. Veiksmų ratas. Pasakos sekimas. Klausimų ką veikė?, ką veikiau? kėlimas.(Vad.–1, P. 94; Pr.–2, p. 28, N.Š.–2, P. 32 – 33)

6. Praeitis. A. Vaičiulaitis. Berniukas ir zuikis. Prisiminimai. Pasakos įvykių, jų tarpusavio ryšių suvokimas. Pasakos žodžiai, atsakantys į klausimus ką veikė?, ką veikiau?. Veiksmo žodžių rašyba. Trumpas mokomasis diktantas.(Vad.–1, P. 95; Pr.–2, p. 29, N.Š.–2, P. 34)

7. Rusų pasaka. Ropė. (I dalis) Pasikartojimai pasakoje. Atminties lavinimas – sekant pasaką įsiminti veikėjų seką. Veiksmo žodžių vartojimas pasakoje. Pratimai praeitį reiškiantiems veiksmo žodžiams mokytis (pratybų sąs.)* II dalis. Palyginti lietuvių ir rusų pasakas apie ropę. (Vad.–1, P. 96–97; Pr.–2, p. 30–31, N.Š.–2, P. 30)

Lapkritis. IV savaitė (17–21 d.)

Klausysis aktoriaus arba draugų, mokytojo skaitomos eiliuoto kūrinio ištraukos. Vertins bendraamžių pasakojimus.Susipažins su elementaria pasakojimo sandara. Kurs pasakojimą pagal paveikslėlių seriją. Mokysis tvarkingai parašyti tekstą.Ras tekste žodžius, nusakančius praeitį, toliau mokysis juos vartoti ir rašyti. Įsivertins, kaip moka vartoti praeitį nusakančius žodžius.



1–2. Praeitis. Pasakojimas ir jo dalys. Vaižgantas. Draugelis Mikutį ištraukė. Teksto dalių lyginimas su pasakojimo dalimis. Klausimo ką veikė? kėlimas. (Vad.–1, P. 98; Pr.–2, p. 32–33, N.Š.–2, P. 28 – 29 )

3–4. Praeitis. Pasakojimas pagal paveikslėlius. Pasakojimo pavadinimas. Pasakojimo dalys. Sakinio sudarymas, skyryba. Pasakojimo rašymas (daug dėmesio skiriame ne tik teksto turiniui, bet ir užrašymo tvarkai – žr. pratybų sąs.) (Vad.–1, P. 99; Pr.–2, p. 34–35, N.Š.–2, P. 31)

5. Praeitis. Vytė Nemunėlis. Meškiukas Rudnosiukas (ištrauka apie Rudnosiuko tėtį Rudanosį) (I dalis). Įrašo klausymas. Eiliuotas pasakojimas, svarbiausias jo įvykis. Apie tą patį pasakojama įvairiai. * II dalis. Kokį įsivaizduoja meškiną? Veiksmo žodžių vartojimas. Pasirinktos ištraukos mokymasis atmintinai.(Vad.–1, P. 100–101; CD 9)

6–7. Praeitis. Pasakoja vaikai iš Vilniaus. Bendraamžių pasakojimų aptarimas, vertinimas. Savų pasakojimų iš asmeninės patirties kūrimas: kas man kartą nutiko (galima į talką kviestis tėvelius).(Vad.–1, P. 102–103, N.Š.–2, P. 35)

Lapkritis. V savaitė (24–28 d.)

Aptars poskyrio „Ateitis“ tikslus. Pasakos apie savo svajones, išklausys draugus.Skaitys grožinius ir negrožinius tekstus, kuriuose vartojami ateitį reiškiantys veiksmo žodžiai.Mokysis kelti klausimus ką veiks? ką veiksiu?, atpažinti tekste ir vartoti ateitį reiškiančius žodžius.Toliau tobulins taisyklingos rašybos, estetiško rašto gebėjimus.



1– 2. Poskyrio „Ateitis“ pavadinimo reikšmės aptarimas. Mėnulė ateities Vilniuje. Kokius fantastinius vaizdus nupiešė dailininkė? Ką ji pavaizdavo? Kas juose įdomu, netikėta? Klausimo ką veiks? kėlimas.* K. Saja. Povilo svajonės. Kaip dailininko piešiniai pasiekė vaikus? Klausimas ką veiks? Veiksmo žodžių vartojimas. (Vad.–1, P. 104–105; Pr.–2, p. 36, N.Š.–2, P. 36)

3–4. Ateitis. B. Buivydaitė. Kai užaugsiu. Vaiko svajonės. Mokymasis kelti klausimus ką veiksiu?, ką veiksi?* J. Degutytė. Kriaušė ir kriaušytė. Kriaušytės svajonės. Svarbios minties supratimas. Klausimai ką veiksi?, ką veiksiu? (Vad.–1, P. 106–107; Pr.–2, p. 37, N.Š.–2, P. 37)

5–6. Ateitis. Lietuvių pasaka. Kaip iškepti duoną. Pasakos įrašo klausymas. Pasakos veikėjų norai. Svarbiausia pasakos mintis. Mokymasis raiškiai pasekti pasaką. Veiksmo žodžių rašyba: mokomasis diktantas.(Vad.–1, P. 108–109, N.Š.–2, P. 38)

7. Ateitis. Duonos kelias. Veiksmo žodžiai – pasakojimo planas.

Individualūs pasakojimai apie duoną arba mokytojo parinkto tekstoatpasakojimas. (Vad.–1, P. 110)

Gruodis. I savaitė (1–5 d.)

Apibendrins poskyrį „Veiksmo laikas“ ir skyrių „Visi visada ką nors veikia. O aš?“ Įsivertins, kaip skaito ir supranta pasakojamąjį tekstą, koks yra skaitytojas, kiek ir kokių knygų perskaitė.Apibendrins praeitį, dabartį, ateitį reiškiančių žodžių vartojimą. Sukurs pasakojamąjį tekstą iš pateiktų sakinių.



1. Patarlės apie duoną. Patarlių reikšmė. Klausimai ką veiksi? ką veiks? Rašytų pasakojimų arba atpasakojimų aptarimas.(Vad.–1, P. 111)

2–3. Ateitis. K. Kubilinskas. Berniukas Žirniukas, mergelė Pupelė. I dalis. Eiliuotas pasakojimas. Ką veiks kūrinio veikėjai? * II dalis. Pasakos pratęsimas. Kaip atpažįstame ateitį reiškiančius veiksmažodžius. Ką aš veiksiu? (Vad.–1, P.112–113; Pr.–2, P. 38–39, N.Š.–2, P. 39)

4. N. Kepenienė. Laiko mašina. Laiko samprata: praeitis, dabartis, ateitis. Rašytojos išmonės supratimas. (Vad.–1, P.114; Pr.–2, P. 40, N.Š.–2, P. 40)

5–6. Poskyrio apibendrinimas. Laiko ratas. Veiksmo laikas: ateitis, dabartis, praeitis. Įvairūs veiksmo žodžių laikai: dabartis, praeitis, ateitis. Veiksmo žodžių vartojimas. (Vad.–1, P.115; Pr.–2, P. 41, N.Š.–2, P. 43 – 44)

7 . Skyriaus apibendrinimas. Ar atidžiai skaitei? Antrokų norai. Skaitytų knygų prisiminimas: apie ką skaityta, ką jau geba papasakoti, kurią pasaką gali pasekti, kurį eilėraštį norėtų padeklamuoti, kurias mįsles mena. Kokias rekomenduotas ar kitas knygas perskaitė. * Ketvirtokų laiškai knygų veikėjams. Kuriam veikėjui aš norėčiau parašyti laišką?Pasakojimo iš pateiktų sakinių rašymas.(Vad.–1, P.116–119; Pr.–2, P. 42)

Gruodis. II savaitė (8–12 d.)

Aptars perskaitytas knygas, surengs jų parodėlę.Įsivertins, kaip moka bendrauti, dirbti kartu su draugais.Rašys pasakojimą apie save. Pasitikrins, kaip išmoko rašyti veiksmo ir kitus žodžius. Numatys, ką dar gali patobulinti.



1. Ar atidžiai skaitei? Skyriaus apibendrinimas. Skaitytų knygų aptarimo tęsinys. Knygų parodėlė. Rašyto pasakojimo pasitikrinimas ir įsivertinimas. Rašybos spragų taisymas.(Vad.–1, P.116–119; Pr.–2, P. 42, N.Š.–2, P. 45)

2–3. Skyriaus apibendrinimas. Žaidimas,, Kiek paaugau“ .

Mokymasis bendrauti ir dirbti su draugu, grupėje. Veiksmo žodžių įtvirtinimas.Pasakojimo nuoseklumo supratimas: filmo kūrimas (pratybų sąs.)* Pasakojimo pagal sukurtą filmą rašymas.(Vad.–1, P. 120–121; Pr.–2, p. 43–44, N.Š.–2, P. 41 – 42)

4–5. Skyriaus apibendrinimas. Veiksmo žodžių rašyba. Pagrindinis klausimas rašybai pasitikrinti: ką veikia? Mokomasis diktantas.Pasakojimo pagal paveikslėlių seriją kūrimas žodžiu (pratybų sąs. P. 45). Veiksmo žodžių įrašymas į tekstą (P. 46).(Vad.–1, P. 122; Pr.–2, p. 45–46, N.Š.–2, P. 46)

6–7. Skyriaus apibendrinimas. Pasakoju apie save. Bendraamžių rašinių skaitymas ir vertinimas. Pasakojimo apie save rašymas (galima namie paprašyti tėvelių pagalbos).Pasakojimų skaitymas klasėje, nuomonės apie draugų darbus reiškimas. Klasės knygos sudarymas.(Vad.–1, P. 123)

Gruodis. III savaitė (15–19 d.)

Kurs nuoseklų pasakojamąjį tekstą pagal paveikslėlių seriją, įsivertins pasiekimus.Įsivertins, kaip moka atpažinti veiksmo žodžius, juos vartoti ir rašyti. Kalbėsis apie Kalėdas, artėjančias atostogas.



1–2. Skyriaus apibendrinimas. Ar moku pasakoti? Kolektyvinis paveikslėlių serijos aptarimas. Veiksmo žodžių rašybos kartojimas (galima rašyti trumpą žodžių diktantą).Savarankiškas pasakojimo rašymas: pasitikrinama, kaip geba nuosekliai pasakoti pagal paveikslėlius, ar sukurtame pasakojime yra pradžia, įvykis, pabaiga. (Vad.–1, P. 124–125)

3. Pasakojimų aptarimas, vertinimas.(Vad.–1, P. 124–125)

4–5. Tikrinamasis diktantas arba testas pasiekimams įsivertinti ir įvertinti. (Diktantų kn., P. 66–67 ; testų sąs. P. 16 – 19; Pr. –2, P. 48, N.Š.–2, P. 47)

6–7. Pokalbis apie Kalėdų šventes: P. Trevers. Kalėdų pirkiniai; Vytė Nemunėlis. Kalėdos; pasakojimas pagal iliustracijas ,,Visi švenčia, ir aš švenčiu“ (pasakojant vartojami paraštės žodžiai, įvardijami svarbiausi Kalėdų švenčių simboliai). Sveikinimo rašymas.(Vad.–1, P.126–128; Pr.–2, P. 47, N.Š.–2, P. 48)

Gruodžio 22 d. – sausio 4 d. – Kalėdų atostogos.

pagal „Šaltinėlį“ ii klasės 2013 – 2014 m · web viewii klasės 2014–2015 m.m....

Documents