varĖnos technologijos ir verslo mokyklos mokslo … · programa kursas, klasė ugdymo proceso...
TRANSCRIPT
PATVIRTINTA Varėnos technologijos ir verslo
mokyklos direktoriaus
2018 m. rugpjūčio 24 d.
įsakymu Nr. V1-187
VARĖNOS TECHNOLOGIJOS IR VERSLO
MOKYKLOS
2018-2019 MOKSLO METŲ
UGDYMO PLANAS
Varėna
2018
2
I SKYRIUS.................................................................................................................................. 3
BENDROSIOS NUOSTATOS ..................................................................................................... 3
II SKYRIUS ................................................................................................................................ 3
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS, MOKSLO METŲ TRUKMĖ .................................. 3
III SKYRIUS ............................................................................................................................... 6
MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS .... 6
IV SKYRIUS ............................................................................................................................... 8
MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS ...................................... 8
V SKYRIUS ................................................................................................................................ 8
PAŽINTINĖS, KULTŪRINĖS, SOCIALINĖS IR PILIETINĖS VEIKLOS .................................. 8
VI SKYRIUS ............................................................................................................................... 9
MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIS .............................................................................................. 9
VII SKYRIUS .............................................................................................................................. 9
MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS ...................................... 9
VIII SKYRIUS .......................................................................................................................... 11
MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS
ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ ................................................... 11
IX SKYRIUS ............................................................................................................................. 12
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS .................................................... 12
X SKYRIUS .............................................................................................................................. 13
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS ................................................................................... 13
XI SKYRIUS ............................................................................................................................. 14
DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS .............................................................................. 14
XII SKYRIUS ............................................................................................................................ 14
UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS ............................................................................................ 14
XIII SKYRIUS .......................................................................................................................... 15
MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS .......................................... 15
XIV SKYRIUS .......................................................................................................................... 15
MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS ...... 15
XV SKYRIUS ........................................................................................................................... 16
LAIKINŲJŲ MOYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS ............................... 16
XVI SKYRIUS .......................................................................................................................... 16
MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE ............................................................................................... 16
XVII SKYRIUS ......................................................................................................................... 17
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS JAUNIMO KLASĖSE ............ 17
XVIII SKYRIUS ........................................................................................................................ 20
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU FORMALIOJO
PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA ................................................................................... 20
3
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2018 – 2019 m.m. Varėnos technologijos ir verslo mokyklos ugdymo planas
reglamentuoja:
1.1. pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimą jaunimo klasėse;
1.2. vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą kartu su formaliojo profesinio mokymo programa;
1.3. neformalaus ugdymo įgyvendinimą.
2. Varėnos technologijos ir verslo mokyklos 2018 – 2019 m.m. ugdymo planas
parengtas vadovaujantis 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programų Bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442, 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų
Bendraisiais profesinio mokymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-645.
3. Varėnos technologijos ir verslo mokyklos ugdymo plano tikslas – sudaryti
palankias sąlygas ir galimybes kiekvienam mokiniui siekti aukštesnių ugdymo (-si) rezultatų ir įgyti
mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. 4. Ugdymo turiniui įgyvendinti ir ugdymo procesui organizuoti 2018 – 2019 m.m.
keliami šie uždaviniai:
4.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pagrindinio, vidurinio ir formalaus profesinio
ugdymo programoms įgyvendinti;
4.2. pagal mokinių mokymosi poreikius individualizuoti ir diferencijuoti programų
įgyvendinimo turinį;
4.3. kurti ugdymo proceso dalyvių sąveiką (mokytojo ir mokinio, mokinio ir mokinio,
mokymo ir mokymosi aplinkų) ugdymo (-si) procese, siekiant personalizuoto ir savivaldaus
mokymosi;
4.4. Varėnos technologijos ir verslo mokyklos ugdymo turinio formavimas grindžiamas mokytojų, mokinių ir tėvų bendradarbiavimu, vadovaujantis demokratinėmis
nuostatomis.
II SKYRIUS
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS, MOKSLO METŲ TRUKMĖ
5. Ugdymo proceso organizavimas 2018 – 2019 m.m.:
5.1. Mokslo metai 2018 – 2019 m.m. prasideda rugsėjo 1 d.
5.2.Mokslo metai 2018 – 2019 m.m. baigiasi rugpjūčio 31 d.
Programa Kursas, klasė Ugdymo
proceso pabaiga
Pagrindinio
ugdymo proceso
trukmė (dienomis)
Jaunimo klasės 9, 10 2019-06-21 185
Trejų metų trukmės
profesinio mokymo programa kartu su vidurinio
ugdymo programa
I (A-19 gr.) 2019-06-30 ≥ 40 savaičių
II (A-18 gr.) 2019-06-30
2019-05-25 (vid. ugdymo
programa)
≥ 40 savaičių
165 + brandos egzaminai
4
III
(B-18 gr.; A-17 gr.)
2019-06-30 ≥ 40 savaičių + kvalifikaciniai
egzaminai
Pusantrų metų trukmės
profesinio mokymo
programa
I (P-7 gr.) 2019-06-30 ≥ 40 savaičių
Modulinė 110 kreditų apimties programa kartu su
vidurinio ugdymo programa
I (B-20 gr.) 2019-06-30 ≥ 40 savaičių
II (B-19 gr.) 2019-06-30
2019-05-25 (vid. ugdymo
programa)
≥ 40 savaičių
165 + brandos egzaminai
Modulinė 90 kreditų
apimties profesinio mokymo
programa
II (p-6 gr.) 2019-01-31 ≥ 20 savaičių + kvalifikaciniai
egzaminai
5.3. Ugdymas organizuojamas 5 dienas per savaitę.
5.4. Mokymo proceso trukmė įgyvendinant pirminio profesinio mokymo programas –
ne ilgesnė nei 40 savaičių.
5.5. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais:
Programa Kursas,
klasė
I pusmetis II pusmetis
Jaunimo klasės 9, 10 2018-09-03 2019-01-31 2019-02-01 2019-06-21
Trejų metų trukmės
profesinio mokymo
programa kartu su
vidurinio ugdymo
programa
I 2018-09-03 2019-01-31 2019-02-01 2019-06-30
II 2018-09-03 2019-01-31 2019-02-01 2019-06-30 (vidurinio
ugdymo
programa –
2019-05-25)
III 2018-09-03 2019-01-31 2019-02-01 2019-03-01
Modulinė 110 kreditų
apimties programa kartu
su vidurinio ugdymo
programa
I 2018-09-03 2019-01-31 2019-02-01 2019-06-30
II 2018-09-03 2019-01-31 2019-02-01 2019-06-30 (vidurinio
ugdymo
programa –
2019-05-25)
Pusantrų metų trukmės profesinio mokymo
programa
I 2018-09-03 2019-01-31 2019-02-01 2019-06-30
Modulinė 90 kreditų
apimties profesinio
mokymo programa
II 2018-09-03 2018-11-30 - -
5
5.6. Mokinių atostogos:
Programa Kursas,
klasė
Rudens
atostogos
Žiemos
(Kalėdų)
atostogos
Žiemos
atostogos
Pavasario
(Velykų)
atostogos
Jaunimo klasės 9, 10 2018-10-29 -
2018-11-02
2018-12-27 –
2019-01-02
2019-02-18 –
2019-02-22
2019-04-23 –
2019-04-26
Trejų metų trukmės
profesinio mokymo
programa kartu su
vidurinio ugdymo
programa
I
II
2018-10-29 -
2018-11-02
2018-12-27 –
2019-01-02
2019-02-18 –
2019-02-22
2019-04-23 –
2019-04-26
III - 2018-12-27 –
2019-01-02
- -
Modulinė 110 kreditų apimties
programa kartu su
vidurinio ugdymo
programa
I
II
2018-10-29 -
2018-11-02
2018-12-27 –
2019-01-02
2019-02-18 –
2019-02-22
2019-04-23 –
2019-04-26
Pusantrų metų trukmės profesinio
mokymo programa
I 2018-10-29 -
2018-11-02
2018-12-27 –
2019-01-02
2019-02-18 –
2019-02-22
2019-04-23 –
2019-04-26
Modulinė 90 kreditų
apimties profesinio mokymo programa
II - 2018-12-27 –
2019-01-02
- -
*Vasaros atostogos jaunimo klasėms (9, 10) skiriamos suderinus su savivaldybės
vykdomąja institucija; atostogos prasideda 2019-06-24, baigiasi 2019-08-31.
*I, II, III kurso mokiniams vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui; trejų metų trukmės profesinio mokymo programos kartu su vidurinio ugdymo programa II kurso
mokiniams – pasibaigus švietimo ir mokslo ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Vasaros
atostogos trunka iki 2019-08-31.
*Jeigu trejų metų trukmės profesinio mokymo programos kartu su vidurinio ugdymo
programa II kurso mokinys laiko pasirinktą egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų) atostogų metu,
atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po
atostogų.
*Jeigu trejų metų trukmės profesinio mokymo programos kartu su vidurinio ugdymo
programa II kurso mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo
pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į
ugdymo dienų skaičių. 6. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma:
6
6.1. Pamokų laikas:
Pirmadienis – ketvirtadienis
I pamaina II pamaina
1 pamoka 8.00 8.45 15.00 15.45
2 pamoka 8.55 9.40 15.50 16.35
3 pamoka 9.50 10.35 16.40 17.25
4 pamoka 10.45 11.30 17.30 18.15
Pietų pertrauka 11.30 12.00 - -
5 pamoka 12.00 12.45 18.20 19.05
6 pamoka 12.50 13.35 19.10 19.55
7 pamoka 13.40 14.25 20.00 20.45
8 pamoka 14.30 15.15 20.50 21.35
Penktadienis
I pamaina II pamaina
1 pamoka 8.00 8.40 15.00 15.40
2 pamoka 8.45 9.25 15.45 16.25
3 pamoka 9.30 10.10 16.30 17.10
4 pamoka 10.15 10.55 17.15 17.55
Pietų pertrauka 10.55 11.15 - -
5 pamoka 11.15 11.55 18.00 18.40
6 pamoka 12.00 12.40 18.45 19.25
7 pamoka 12.45 13.20 19.30 20.10
7. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai,
nustačius ypatingąją epideminę situaciją dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų
išplitimo, mokyklos vadovas priima sprendimą dėl mokymo proceso koregavimo. Oro temperatūrai
esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei, mokiniai iki 18 m. į mokyklą gali neiti. Šios dienos
įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi
reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir/arba el. dienyne. Jei pamokos nevyko dėl šalčio, karantino ar stichinių nelaimių, dienyne žymimos datos ir parašoma ,,Pamokos
nevyko dėl...“. Mokyklos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo
informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią
instituciją, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos
įgaliotą asmenį.
III SKYRIUS
MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS
8. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo (-si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio
ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m.
gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų
aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008
m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų
programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo
bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011
m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“
(toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308
7
„Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija),
Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo
mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas)
formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo
organizavimo tvarkos aprašas) ir Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl
Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kt.
9. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti rengiamas mokyklos
ugdymo planas. Jį rengia mokyklos vadovo įsakymu sudaryta darbo grupė atsižvelgdama į
mokyklos susitarimus, bendrųjų ugdymo ir profesinio mokymo planų bendrąsias nuostatas, bendrąjį
ugdymą ir profesinį mokymą reglamentuojančius kitus teisės aktus, aprašus, taip pat nuostatas,
skirtas konkrečiai programai vykdyti. Mokyklos ugdymo planas rengiamas, vadovaujantis
demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais. 10. Rengdama mokyklos ugdymo planą, mokykla remiasi švietimo stebėsenos,
mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių
mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais,
mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.
11. Rengiant mokyklos ugdymo planą susitarta:
11.1. dėl ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų; vykdomų profesinio mokymo ir
bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo ypatumų; dalykams (Pagrindinio ugdymo programai
įgyvendinti jaunimo klasėse pamokų skaičius 2018-2019 m.m.; Priedas Nr. 1; Vidurinio ugdymo
kartu su profesinio mokymo programa įgyvendinimui skiriamas valandų skaičius 2018-2019 m.m.;
Priedas Nr. 2; Profesinio mokymo programoms įgyvendinti skiriamas valandų skaičius 2018-2019 m.m., Priedas Nr. 3), pasirenkamiesiems dalykams, moduliams skiriamų valandų skaičiaus,
ilgalaikių ir trumpalaikių konsultacijų ir kt.
11.2. pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas (nesant švietimo ir mokslo
ministro patvirtintų) rengia dalyko mokytojas(-ai), aprobuoja metodinė grupė, tvirtina mokyklos
direktorius. Mokykla, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių turinį vadovaujasi
Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų
formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo“;
11.3. mokytojai ugdymo turinį planuoja vieneriems metams rengdami ilgalaikius
planus (Priedas Nr.: 5). Planai yra aprobuojami metodinėse grupėse ir tvirtinami direktoriaus
pavaduotojo ugdymui; 11.4. teminius planus, skirtus vienos temos nagrinėjimui ar pamokos planą mokytojai
rengia pasirinktinai, laisva forma;
11.5. grupių vadovai teikia direktoriaus pavaduotojui ugdymui tvirtinti grupių vadovų
veiklos planus;
11.6. dėl grupių dalijimo į pogrupius:
11.6.1. praktiniam mokymui mokomoji grupė gali būti dalijama į pogrupius, kai
grupėje yra 20 ir daugiau mokinių;
11.6.2. per informacinių technologijų pamokas mokomoji grupė gali būti dalijama į
pogrupius, kai grupėje yra 22 ir daugiau mokinių;
11.6.3. per kūno kultūros pamokas mokomoji grupė gali būti dalijama į pogrupius, kai berniukų ar mergaičių grupėje daugiau nei 8;
11.6.4. per dorinio ugdymo pamokas, kai mokiniai renkasi etiką ar tikybą ir grupėje
yra daugiau kaip 8 mokiniai, esant galimybei jungiamos paralelės grupės.
8
IV SKYRIUS
MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS
12. Mokykla įgyvendindama ugdymo programas, sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje
psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį
reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas (Smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo
Varėnos TVM tvarka, 2017 m. rugpjūčio 28 d., Nr.: V1-202; Varėnos TVM smurto artimoje
aplinkoje atpažinimo tvarkos aprašas, 2017 m. rugpjūčio 28d., Nr.: V1-202). Mokykloje mokinio
gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos Vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi
mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl
Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.
V-319 redakcija. 13. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja kryptingas
sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas, integruojamas į dalykų ugdymo turinį,
apimančias patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo
prevenciją (Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa,
2017 m. rugpjūčio 28 d., Nr. V1-202), sveikos gyvensenos skatinimą ir sudaro sąlygas kiekvienam
mokiniui nuolat joje dalyvauti, įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose
rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d.
įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų
patvirtinimo“.
14. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos
reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10
d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo
ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).
15. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei
rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941„Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai
programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos programa) (Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei
rengimo šeimai programa, 2017 m. rugpjūčio 28 d., Nr. V1-202).
V SKYRIUS
PAŽINTINĖS, KULTŪRINĖS, SOCIALINĖS IR PILIETINĖS VEIKLOS
16. Mokykloje formuojamojo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų
vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė,
praktinė, socialinė, profesinio informavimo, ir konsultavimo, prevencinė ir kt. veikla, siejama su
mokyklos ugdymo tikslais, mokinių mokymosi poreikiais:
16.1. pažintinei ir kultūrinei, sportinei veiklai bei profesiniam informavimui per
mokslo metus skiriama iki 10 valandų. Ji organizuojama nuosekliai per visus mokslo metus,
įvairiose mokymosi aplinkose, muziejuose mokyklos ugdymo plane nustatytu laiku (Priedas Nr. 6);
16.2. 9 – 10 jaunimo klasių mokiniams yra privaloma 10 valandų (pamokų) socialinė-pilietinė veikla. Ši veikla yra fiksuojama dienyne. Šio pobūdžio veiklos gali būti atliekamos
savarankiškai ar grupelėmis (Socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašas).
9
VI SKYRIUS
MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIS
17. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio stebėsena. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę yra optimalus ir paskirstytas
proporcingai:
17.1. baigiamųjų kursų mokiniams penktadienį organizuojama ne daugiau kaip 7
pamokos, jaunimo klasių mokiniams (9, 10 kl.) – ne daugiau kaip 6 pamokos;
17.2. jaunimo klasių (9, 10 kl.) mokiniams kitomis savaitės dienomis organizuojama
ne daugiau kaip 7 pamokos (neskaičiuojant laisvų laiko tarpų tarp pamokų);
17.3. mokytojai tarpusavyje derina kontrolinių užduočių atlikimo laiką – per dieną
negali būti skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokytojai
mokinius informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai yra nerašomi po ligos ir
atostogų. Mokytojai, kontrolinių darbų datas fiksuoja el. dienyne „Mano dienynas“;
17.4. mokytojai tarpusavyje derina namų darbų skyrimą; 17.5. mokytojai, skirdami namų darbus, turi atsižvelgti į kiekvieno mokinio galias;
17.6. namų darbai neužduodami atostogoms;
17.7. mokiniai, kurie negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių
ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, juos gali atlikti mokykloje;
17.8. paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmą dieną po mokinių atostogų
neorganizuojami kontroliniai darbai;
17.9. jaunimo klasių mokiniams (9, 10 klasės), per savaitę rekomenduojamas
maksimalus pamokų skaičius negali būti didesnis daugiau kaip 10 procentų už minimalų mokiniui
skiriamų pamokų skaičių (34 pamokos);
17.10. didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, mokiniams skiriamas, suderinus su mokinių tėvais
(globėjais, rūpintojais);
17.11. mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikių ar ilgalaikių konsultacijų.
Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi
krūvį, o ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį;
18. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo pamokų tų dalykų,
kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus
nugalėtojas: nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir nuo kitų dalykų
pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą
papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo
programas (ar yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį
švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šių programų turinys
turi derėti su bendrųjų programų turiniu;
19. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu
gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių
saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už
mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai mokykla informuoja tėvus;
20. Mokykla priima sprendimus dėl menų ir sporto srities ar kūno kultūros dalykų, o
išimties atvejais – ir kitų dalykų vertinimų, gautų, mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias
programas, įskaitymo ir konvertavimo į pažymiais pagal dešimtbalę vertinimo sistemą.
VII SKYRIUS
MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS
21. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo
turinio dalis ir dera su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą
10
vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis
programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, Varėnos
technologijos ir verslo mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu,
patvirtintu Varėnos technologijos ir verslo mokyklos direktoriaus įsakymu Nr.: V1-241, 2016 m. lapkričio 2 d.
22. mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti ir įsivertinti yra naudojamas
formuojamasis, diagnostinis, kaupiamasis ir apibendrinamasis vertinimai.
23. Mokykloje vertinimo rezultatai pateikiami įrašais ir (arba) taikant 10 balų
vertinimo sistemą:
Įvertinimas Balai Įrašas
Patenkinamas 4 – 10
Reikšmė Sutrumpinimas
„atleista“ „atl.“
„atlikta“ „Atl“
„įskaityta“ „įsk.“
Nepatenkinamas 1 – 3
„neįskaityta“ „neįsk.“
„neatlikta“ „Nea“
„neatestuota“ „neat“
24. Dorinio ugdymo pasiekimai vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta“.
25. Kūno kultūros mokymosi pasiekimai vertinami pažymiais, išskyrus specialiosios
medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimus, kurie vertinami įrašu „įskaityta“ arba
„neįskaityta“.
26. Dalyko moduliai vertinami „įskaityta“ / „neįskaityta“.
27. Mokinys neatestuojamas, jei be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip 50
proc. mokomojo dalyko pamokų.
28. Visiems naujai atvykusiems mokiniams pirmas dvi savaites yra skiriamas
adaptacinis laikotarpis, todėl per šį laikotarpį mokiniai vertinami taikant formuojamąjį vertinimą.
29. Diagnostinis vertinimas taikomas tokiu dažnumu per pusmetį:
29.1. per pusmetį dalykui skirta 10 – 40 valandų, mokinio žinios ir gebėjimai vertinami ne mažiau kaip 3 pažymiais;
29.2. 41 – 60 valandų – ne mažiau kaip 4 pažymiais;
29.3. 61 ir daugiau valandų – ne mažiau kaip 5 pažymiais.
30. Mokytojai paskutinę I ir II pusmečio (mokslo metų) pamoką organizuoja
mokymosi pasiekimų ir pažangos į (-si)vertinimus.
31. Mokinys, priimtas mokytis į valstybės finansuojamą profesinio mokymo programą
ar jos modulį, kartoti kurso pagal profesinio mokymo programą nepaliekamas.
32. Mokinys, laikomas baigusiu profesinio mokymo programą ar jos modulį, jei visų
mokomųjų dalykų (modulių) jo mokymosi pasiekimai įvertinami patenkinamai.
33. Mokinys laikomas nebaigusiu profesinio mokymo programos ar jos modulio, jei jis nepasiekė visų profesinio mokymo programoje ar modulyje numatytų mokymosi rezultatų, jei ne
visų mokomųjų dalykų (modulių) jo mokymosi pasiekimai buvo įvertinti patenkinamai arba jei jis
neatliko 1/3 praktikos programos dalies ar neįvykdė praktikos programos reikalavimų.
34. Su vertinimo tvarka kiekvienas mokytojas supažindina mokinius per pirmąsias
dalyko pamokas rugsėjo mėnesį, o grupės vadovas supažindina tėvus apie mokykloje taikomą
vertinimo ir atsistatymų tvarką per pirmąjį tėvų susirinkimą.
35. Mokykla diegia individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą:
35.1. mokinys, bendradarbiaudamas su mokytoju, renka ir kaupia kokybinius
kompetencijų įrodymus (visus atsiskaitomuosius darbus) vertinimo aplanke;
11
35.2. mokinys medžiagą vertinimo aplanke kaupia pats. Suinteresuoto asmens
paprašytas, mokinys pateikia vertinimo aplanką;
35.3. mokinys visų dalykų kompetencijų įrodymus kaupia viename vertinimo aplanke;
35.4. po kiekvieno atsiskaitomojo darbo mokinys gali pildyti Individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo lapą;
35.5. pusmečio pabaigoje mokinys gali įsivertinti savo padarytą pažangą pagal
atitinkamo pusmečio sukauptų darbų ir vertinimų visumą ir ją apibendrinti Individualios pažangos
stebėjimo ir fiksavimo lape.
36. Mokinys privalo parašyti visus mokomojo dalyko plane numatytus kontrolinius
darbus.
37. Nerašius kontrolinio darbo (kaip ir savarankiško darbo, apklausos raštu) būtina
atsiskaityti tokia tvarka:
37.1. pateikus gydytojo pažymą būtina atsiskaityti per 2 savaites nuo grįžimo į
mokyklą dienos. Atsiskaitymo laiką mokinys derina su mokytoju;
37.2. kai pamokas teisina tėvai ir kiti asmenys privalu atsiskaityti per savaitę. Atsiskaitymo laiką mokinys derina su mokytoju;
37.3. nerašius kontrolinio darbo ir neatsiskaičius už jį, po „n“ raidės dienyne įrašomas
vertinimas „vienetas“;
37.4. mokiniui nepateisinus praleistos kontrolinio darbo pamokos ar 2/3 ir daugiau
mokinių neatvykus į kontrolinį darbą, kitą pamoką jis / jie rašo kontrolinį darbą, kurio įvertinimas
mažinamas dviem balais;
37.5. mokiniui ilgai sergant ir pateikus gydytojo pažymą I pusmečio kontrolinio darbo
atsiskaitymą galima nukelti į II pusmetį, jei mokiniui sugrįžus į mokyklą liko mažiau nei savaitė iki
pusmečio pabaigos;
37.6. kontrolinio darbo įvertinimai surašomi dienyne tą dieną, kada jis buvo rašytas (kontrolinio darbo rašymo data turi sutapti su pamokos turinio data).
37.7. Mokykla apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinius ir jų tėvus
(globėjus, rūpintojus) informuoja mokyklos nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos
asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.
VIII SKYRIUS
MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS
ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ
38. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo
aukštesnių pasiekimų. 39. Mokykla paskyrė asmenį, atsakingą už mokymosi pasiekimų stebėsenos
koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą mokiniams besimokantiems pagal
pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį.
40. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:
40.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus
pasiekimus turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;
40.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;
40.3. ugdo atkaklumą mokantis;
40.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos metodinėse
grupėse; 40.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją
mokiniams;
40.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija
sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;
40.7.tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus;
12
40.8. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypatingai dalykines
kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų
ir poreikių mokiniams, berniukams ir mergaitėms;
40.9. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą.
41. Mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga (kai
mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys
įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko
įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta
Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai mokinys
demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos
poreikio atvejais), atsižvelgiant į mokančio mokytojo rekomendacijas, ir turi atitikti mokinio
mokymosi galias. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos
poreikio mokiniui, atsižvelgus į mokančio mokytojo rekomendacijas.
42. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas mokykloje yra nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie
atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos mokinio tėvai
(globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos.
Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama reikiama
mokymosi pagalba.
43. Mokykla derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus:
43.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal jį nedelsiant koreguojamas mokinio
mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo (-si) užduotis, metodikas ir kt.;
43.2. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis
mokytojas ar nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį; 43.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;
43.4. savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių
metodiką (mokinys – tėvai – mokytojas).
44. Teikiant mokymosi pagalbą, gali būti sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus
pobūdžio pagalbos, grupės. Šios grupės gali būti sudaromos ir iš gretimų klasių mokinių.
Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba gali būti skiriama ir individualiai.
IX SKYRIUS
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS
45. Mokykla sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių
krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas, todėl kiekvienų mokslo metų pabaigoje,
bendradarbiaudama su mokyklos mokinių savivaldos institucija, įvertina ateinančių mokslo metų
mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į
juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.
46. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius
valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo
ministro ir vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti
neformaliojo vaikų švietimo tikslus. Valandos kiekvienai programai įgyvendinti skiriamos visiems
mokslo metams. 47. Mokykla siūlo mokiniams skirtingų krypčių programas, atitinkančias jų
saviraiškos poreikius, padedančias atsiskleisti pomėgiams ir talentams, kurios ugdo
savarankiškumą, sudaro sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti. Susidarius minimaliam mokinių
skaičiui, numatoma įgyvendinti šias neformaliojo ugdymo programas:
meninės raiškos;
ansamblinio grojimo;
13
krepšinio;
tinklinio;
automechanikos;
automobilių diagnostikos;
staliaus – statybininko;
48. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.
49. Minimalus mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje: 5 mokiniai-
formaliojo profesinio mokymo ir 2 jaunimo klasių mokiniai.
50. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos planus tvirtina mokyklos direktorius iki
einamųjų metų spalio 15 d.
X SKYRIUS
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS
51. Mokykla siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, išanalizavusi numatomų integruoti programų tikslus, turinį ir ryšį su bendrųjų programų tikslais ir turiniu,
atsižvelgdama į mokyklos tikslus ir kontekstą, priėmė sprendimus dėl kelių dalykų turinio temų ar
problemų, integruojamųjų programų įgyvendinimo formų:
51.1. integruoti pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą, patvirtintą
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl
Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros
bendrosios programos patvirtinimo“:
51.1.1. į mokomuosius dalykus (dorinį ugdymą, gimtąją kalbą, istoriją, geografiją,
gamtos mokslus, meno dalykus ir kt.);
51.1.2. į renginius (kalendorines ir kitas šventes);
51.1.3. į socialinę – pilietinę veiklą. 51.2. Mokykla, organizuodama sveikatos ir lytiškumo, vadovaujasi Sveikatos ir
lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941.
51.3. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos organizavimą
planuoja ir koordinuoja direktoriaus įsakymu paskirtas atsakingas asmuo.
51.4. Numatytos temos integruojamos į dorinį ugdymą, kūno kultūrą, gamtamokslinį,
kalbinį meninį ir technologinį ugdymą ir grupių vadovų organizuojamuose grupių valandėlėse.
Numatytos temos atsispindi mokytojų ilgalaikiuose ir grupių vadovų veiklos planuose.
51.5. Vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-
190 „Smurto prevencijos įgyvendinimas mokyklose rekomendacijos“, mokykla, įsivertinusi mokyklos mikroklimatą, mokinių saugumą ir kt., nusprendė įgyvendinti Alkoholio, tabako ir kitų
psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, integruodama ją į dalykų mokymą,
per grupių vadovų valandėles ir organizuojamuose renginiuose.
51.6. Smurto prevencijos įgyvendinimo veiklas organizuoja ir koordinuoja mokyklos
direktoriaus paskirtas atsakingas darbuotojas.
51.7. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Ugdymo karjerai
programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d.
įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“:
51.7.1. ugdymą karjerai planuoja ir organizuoja už ugdymą karjerai atsakingas asmuo;
51.7.2. atskiros ugdymo karjerai priemonių programos įgyvendinimo dalys
integruojamos: 51.7.2.1. dalis pamokų skirtų pažintinei ir kultūrinei veiklai skiriama ugdymui
karjerai;
51.7.2.2. į ekonomikos ir verslo pagrindų dalyko programos turinį;
51.7.2.3. kitų dalykų ugdymo turinį;
14
51.7.2.4. per neformalųjį ugdymą;
51.7.2.5. per grupės valandėles.
51.8. 10 jaunimo klasėse žmogaus saugos dalyko programa integruojama į ikiprofesinį
ugdymą, o I – III kurse – į profesinio mokymo programas, civilinės saugos dalyko turinį arba į modulinės programos saugų elgesį ekstremaliose situacijose. Vidurinio ugdymo dienyne dalykui
„Žmogaus sauga“ skiriamoje vietoje įrašoma, kad žmogaus saugos bendroji programa (17 val.)
integruota į profesinio mokymo programos civilinės saugos dalyko turinį arba modulines profesinio
mokymo programos saugaus elgesio ekstremaliose situacijose modulį;
51.9. laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant 8 pamokų į
istorijos ir 4 pamokas į lietuvių kalbos ir literatūros ir 6 pamokas į pilietiškumo pagrindų ugdymą;
51.10. lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba integruojama į lietuvių kalbos ir
literatūros dalyką;
51.11. dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma:
51.11.1. integruojamoji tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje ar skiltyje, jei
integruojamoji programa integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne būtina įrašyti tų dalykų
apskaitai skirtose elektroninio dienyno skiltyse ar puslapiuose;
51.11.2. integruojamoji programa kaip atskiras dalykas, jei ji įgyvendinama, skiriant
jai pamokų kaip atskiram dalykui;
51.11.3. integruojamoji programa kaip atskiras dalykas, jei jai skiriamos atskiros
mokymosi dienos per mokslo metus (nurodoma, kiek pamokų skiriama);
51.12. mokykla sudaro sąlygas ir skatina mokinius dalyvauti integruotuose gamtos,
socialinių mokslų, matematikos, technologijų, inžinerijos dalykų projektuose ar kitose veiklose,
plėtoja neformaliojo ir formaliojo švietimo galimybes integruoti šiuos dalykus ir vykdomomis
veiklomis prisideda prie mokslo populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo; 51.13. mokykla metodinėse grupėse analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą
mokantis įgyvendinamą integruojamąją programą pasirinktu būdu ir priima sprendimus dėl
įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio integravimo, taip pat stebi, kaip mokiniams
sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytus rezultatus, ir priima sprendimus dėl
tolesnio mokymo organizavimo būdo.
XI SKYRIUS
DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS
52. Mokykla intensyvina mokymą kai per dieną dalykui skiria ne vieną, o keletą viena
po kitos organizuojamų pamokų šiems dalykams: lietuvių kalbai ir literatūrai, gamtos mokslams, užsienio kalboms, matematikai, informacinėms technologijoms, menams ir kt. Taip sudaromos
sąlygos dalykui skirtas pamokas organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams
patrauklia veikla ir ne mokyklos aplinkoje; organizuoti eksperimentus gamtos mokslų pamokose,
organizuoti diagnostinius kontrolinius darbus, bandomuosius BE ir PUPP;
53. Mokykla gali nuspręsti per tam tikrą mokslo metų laikotarpį, pavyzdžiui, antrąjį
pusmetį ar pan., dalyko mokyti intensyviau.
54. Įgyvendindama vidurinio ugdymo programą mokykla intensyvina dorinio ugdymo
dalyko mokymą: programa pradedama ir baigiama 11 klasėje (I kurse).
XII SKYRIUS
UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS
55. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinio turimą patirtį, motyvaciją,
interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius; pagal tai mokiniui pritaikomi
mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo (-si) priemonės, mokymosi
tempas, mokymosi aplinka ir gali būti skiriamas nevienodai mokymosi laiko. Diferencijuoto
15
ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau siekti individualios pažangos.
Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikaliojo
skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.
56. Diferencijavimas taikomas: 56.1. mokiniui individualiai (pamokoje);
56.2. mokinių grupei:
56.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias
mokymosi strategijas;
56.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, brandos
darbai, darbo grupės), sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes;
56.2.3. bendrojo lavinimo dalykams mokytis: doriniam ugdymui (etika, tikyba),
užsienio kalboms (anglų, prancūzų, rusų), socialiniam ugdymui (istorija, geografija),
gamtamoksliniam ugdymui (fizika, biologija, chemija). Į grupes mokiniai skirstomi pagal
pageidavimus ir pasiekimų lygį.
57. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, gali būti trumpo laikotarpio – tik tam tikroms užduotims atlikti
arba tam tikro dalyko pamokoms. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų tariamasi su mokinių tėvais
(globėjais, rūpintojais), jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms,
mokinių santykiams klasėje ir mokykloje.
58. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas:
vadovai, metodinių grupių nariai sistemingai stebėdami ugdomąją veiklą, analizuoja kaip
mokiniams sekasi pasiekti programose numatytų pasiekimų, ir priima sprendimus dėl tolesnio
ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir
ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.
Administracija, mokytojų metodinės grupės analizuoja olimpiadų, brandos, kvalifikacinių egzaminų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų, diagnostinių kontrolinių darbų rezultatus ir
teikia rekomendacijas dalykų mokytojams dėl ugdymo diferencijavimo galimybių.
XIII SKYRIUS
MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS
59. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms
ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo (-si)
pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus
tikslus ir jų siekti.
60. Individualus ugdymo planas sudaromas kiekvienam mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio (9, 10 jaunimo klasės) ir vidurinio ugdymo programą.
61. Mokinio individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai ar dalykų grupės, kurių
mokosi, kokiu kursu, kiek pamokų skiriama, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius
mokinys mokosi, ir kt. Mokinys individualų ugdymo planą suderina su mokyklos galimybėmis arba
renkasi iš mokyklos siūlomų variantų. Individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo mokykla.
XIV SKYRIUS
MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS
62. Mokykla organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą,
siekiant individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir
brandą.
63. Numatoma organizuoti ne mažiau kaip 3 tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimus
mokyklos pasirinkta forma su mokytojais per mokslo metus.
64. Mokykla, esant poreikiui:
64.1. užtikrina, kad tėvai ir mokykla keistųsi abipusiai reikalinga informacija;
16
64.2. sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime,
savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio,
turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;
64.3. užtikrina, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus
mokyklos veiklai tobulinti;
64.4. skatina ir konsultuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) sukurti mokiniams
tinkamą, skatinančią mokytis, edukacinę aplinką namuose; kelti vaikams pagrįstus mokymosi
lūkesčius ir motyvuoti mokytis; padėti vaikams mokytis namuose palaikyti ir stiprinti dvasinius
ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti, domėtis vaiko veiklomis mokykloje ir už jos
ribų; sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už jos ribų.
XV SKYRIUS
LAIKINŲJŲ MOYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS
65. Laikinosios grupės mokykloje sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyko
programos kursą, pasirenkamojo dalyko ar modulio programą.
66. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis nei nustatytas didžiausias
mokinių skaičius grupėje.
67. Nesant galimybių sudaryti laikinosios (mobiliosios) grupės, mokiniai mokomi
švietimo ir mokslo ministro nustatytomis mokymosi formomis ir mokymo organizavimo būdais. 68. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė gali būti dalijama į grupes arba
sudaromos laikinosios grupės:
68.1. dorinio ugdymo, jeigu mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;
68.2. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo
vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma;
68.3. užsienio kalboms, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;
68.4. kitiems dalykams mokyti, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų;
69. Klasė į grupes gali būti dalijama ir sudaromos laikinosios grupės mokymosi,
švietimo pagalbai teikti (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, gamtos mokslų
dalykų eksperimentiniams darbams atlikti, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir
pasiekimams gerinti skirtas pamokas, bet tik tuo atveju, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų.
XVI SKYRIUS
MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE
70. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo
stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu,
patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-
1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose
organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos
aprašu. 71. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso
organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokiniai gali būti mokomi tik
pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su
mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos
rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.
72. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 9–
10, jaunimo klasėse skiriama 15 savaitinių pamokų, 11 – 12 klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojų
konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo
proceso organizavimo būdu. Mokiniams, kurie mokosi namie nuotoliniu mokymo proceso
organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, skiriama iki 15 procentų, grupine mokymosi forma
17
– iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 124, 143 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui
per savaitę.
73. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu
mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis
pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.
Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų
per savaitę. Šios pamokos būtų panaudotos mokinio pasiekimams gerinti.
XVII SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS JAUNIMO KLASĖSE
74. Mokykla, įgyvendindama Pagrindinio ugdymo programą jaunimo klasėse,
vadovaujasi Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų
aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo
bendrosios programos).
75. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama savo ugdymo turinį, gali:
75.1. integruoti dalykų turinį, ypatingai tos pačios ugdymo srities, ir priimti
sprendimus dėl skiriamo pamokų skaičiaus integruotiems dalykams mokyti;
75.2. perskirstyti tarp dalykų iki 25 procentų Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte
nustatyto pamokų skaičiaus, prisidedant prie mokinių pasiekimų gerinimo. Perskirstyti galima tarp kelių ar keliolikos dalykų.
75.3. dalį dalykui skirtų pamokų, atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius,
organizuoti kitokia forma: projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla;
75.4. dalykui mokytis per dieną skirti ne vieną, o dvi viena po kitos vykstančias
pamokas, sudarant galimybę ilgiau mokytis to paties dalyko, taikant aktyvius mokymosi metodus,
praktines veiklas ir pan.;
75.5. numatyti žmogaus saugos dalyko programos integravimą – žmogaus saugos
dalykas integruojamas į įvadinį ikiprofesinio ugdymo programos modulį.
76. Mokykla teikia mokiniams reikiamą mokymosi pagalbą, atsižvelgdama į
Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytus pasiekimų lygius ir užtikrina, kad teikiama
mokymosi pagalba atitiktų mokinių gebėjimus ir galias. Mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.
77. Mokykloje organizuojamas ikiprofesinis ugdymas, kuriam įgyvendinti skiriama iki
40 proc. mokykloje įgyvendinamo ugdymo turinio, perskirstant tarp dalykų iki 40 proc. Bendrųjų
ugdymo planų 124 punkte nustatyto pamokų skaičiaus: 9-10 klasėse – po 4 valandas.
78. Ikiprofesinio ugdymo dalyko programą rengia mokyklos mokytojai.
79. Ikiprofesinio ugdymo dalyko programą sudaro privalomas įvadinis modulis ir
pasirenkamieji – savarankiški arba tęstiniai – moduliai. Įvadinis modulis skirtas supažindinti
mokinius su artimiausioje aplinkoje esančiomis profesijomis, su Lietuvos darbo rinka, ateities
profesijomis.
80. Ikiprofesinio ugdymo dalyko programa pradedama įgyvendinti visiems mokiniams privalomu įvadiniu moduliu, mokiniai supažindinami su galimybe rinktis mokykloje ikiprofesinio
ugdymo programos modulius.
81. Mokykla organizuoja ikiprofesinio ugdymo procesą taip, kad mokinys per visą
dalyko programos mokymosi laiką pasirinktų visus siūlomus modulius.
82. Mokykla siūlo šiuos ikiprofesinio ugdymo programos modulius:
82.1. įvadinis modulis (integruota žmogaus sauga);
18
82.2. mitybos pagrindai;
82.3. pažintinis statybos kursas;
82.4. automobilių eksploatacijos ir remonto pažintinis kursas;
83. Į ikiprofesinio ugdymo dalyko programą įtraukiamos Ugdymo karjerai programos nuostatos.
84. Pamokų perskirstymas derinamas su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos
įgaliotu asmeniu.
85. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika
ir tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis
ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo
ugdymas, socialinė-pilietinė veikla, ekonomika ir verslumas, psichologija), meninis ugdymas (dailė,
muzika, šokis, teatras, šiuolaikiniai menai), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra,
bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga, sveikatos ugdymas, etninė
kultūra ir kt.).
86. Ugdymo sričių įgyvendinimas: 86.1. dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų
parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant
užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą mokinys renkasi dvejiems metams;
86.2. lietuvių kalba ir literatūra. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:
86.2.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo
bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas
(skiria konsultacijų, organizuoja mokymąsi laikinojoje grupėje ir kt.);
86.2.2. gali integruoti į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą
pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.
86.3. užsienio kalbos: 86.3.1. užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau
mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;
86.3.2. baigiant pagrindinio ugdymo programą, organizuojamas užsienio kalbų
pasiekimų patikrinimas centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais
(pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS);
86.3.3. pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų
mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik
tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei
numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar
užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti
mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti
programų skirtumus: vienerius mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio
kalbos pamoka per savaitę; susidarius mokinių grupei, kurios dydį numato mokykla, atsižvelgdama
į mokymo lėšas, visai grupei skiriamos dvi papildomos pamokos;
86.3.4. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą
programą, ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta
Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu
mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla
sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos
pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse; 86.3.5. jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams,
rūpintojams) pritarus, pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi tos kalbos
mokytojo, mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje
vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su
savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.
86.4. matematika:
19
86.4.1. mokinių matematikos žinių lygis, remiantis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų
duomenimis, yra nepakankamas, todėl jai mokyti skiriama daugiau dėmesio sprendžiant skaičių ir
skaičiavimų, algebros, geometrijos uždavinius;
86.4.2. mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti naudojamasi problemų sprendimo bendradarbiaujant, finansinio raštingumo pavyzdinėmis užduotimis, Nacionalinio
egzaminų centro kasmet rengiamomis matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurso
užduotimis, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų leidiniais ir publikacijomis. Visiems mokiniams
keliami aukšti mokymosi lūkesčius;
86.4.3. mokinių matematikos pasikimai yra nuolat stebimi, skiriama pakankamai laiko
uždavinių tekstų analizei, jų vizualizacijai, užrašymui matematiniais simboliais;
86.4.4. tikslingai naudojamasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis,
skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis matematiniam ugdymui (rengiant ir naudojant
interaktyviąsias užduotis).
87. informacinės technologijos:
87.1. 9–10 klasėse informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių
kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip iš dviejų modulių. Modulį renkasi
mokinys.
87.2. gamtamokslinis ugdymas:
87.2.1. per gamtos mokslų dalykų pamokas mokomasi tiriant (ypač per fizikos ir
biologijos pamokas);
87.2.2. gamtos mokslų dalykų turinys apima mokinių gebėjimus analizuoti ir
interpretuoti gamtamokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo procedūras bei sąvokas, taip pat gebėjimų
mąstyti ir diskutuoti gamtos temomis ugdymą;
87.2.3. atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ugdymo procesas yra labiau individualizuojamas, diferencijuojamas. Ugdymo procese taikomos įvairesnės, įdomesnės, įvairaus
sunkumo ir sudėtingumo užduotys. Mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiant į mokinių turimas
žinias, įgūdžius ir ugdymosi poreikius;
87.2.4. įgyvendinant numatytą gamtos mokslų turinį dėmesys skiriamas
gamtamoksliniams tyrimams: stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui,
įvairioms praktinėms veikloms. Ugdymo procese mokiniai skatinami bendradarbiauti ir (ar) dirbti
komandoje, derinami įvairūs ugdymo metodai ir ugdymo inovacijos. Ugdymo turinyje daugiau
dėmesio skiriama gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir technologijų pritaikymui
kasdieniame gyvenime;
87.2.5. mokykla užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti
būtų skiriama ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Nesant sąlygų atlikti eksperimentus mokykloje, kurioje mokosi mokinys, sudaromos sąlygos juos atlikti
kitoje mokykloje, atviruose prieigos centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose;
87.2.6. atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi ne tik kilnojamosiomis ir
virtualiosiomis laboratorijomis, šiuolaikiškomis edukacinėmis erdvėmis, mokymosi ištekliais už
mokyklos ribų (mokslo parkų, universitetų, verslo įmonių laboratorijomis, nacionaliniais parkais ir
kt.), bet turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir
(ar) pasigaminamomis priemonėmis.
87.3. socialinis ugdymas:
87.3.1. per socialinio ugdymo dalykų pamokas mokymasis grįstas tiriamojo pobūdžio
metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu, savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis;
87.3.2. laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant
temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas;
87.3.3. 10 klasėse pilietiškumo ugdymo pagrindų dalyko turinys integruojamas į
istorijos mokymą;
87.4. kūno kultūra:
20
87.4.1. kūno kultūrai skiriama 2 valandos per savaitę. Mokykloje sudaromos sąlygos
visiems mokiniams rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjo pratybas per neformaliojo
švietimo veiklą;
87.4.2. kūno kultūrai mokytis gali būti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš paralelių ar gretimų klasių mokinių;
87.4.3. organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos
normos reikalavimus;
87.4.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaroma
galimybė rinktis fizinį aktyvumą: mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir
krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;
87.4.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir
pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama
pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų
užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines
galimybes ir gydytojo rekomendacijas; 87.4.6. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir
laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą: šaškes, šachmatus, socialinę veiklą, konsultacijas, veiklą
bibliotekoje.
87.5. meninis ugdymas:
87.5.1. meninio ugdymo dalykus sudaro dailės ir muzikos dalykai.
88. Mokinys mokosi visų Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte klasei nurodytų dalykų,
išskyrus tuos atvejus, kai mokykla priėmusi sprendimą intensyvinti dalykų mokymą. Bendrųjų
ugdymo planų 124 punkte nurodomas dalyko bendrosioms programoms įgyvendinti skiriamas
minimalus pamokų skaičius ir minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę.
Mokinys pagal poreikius gali pasirinkti pageidaujamus mokytis pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius ir neformaliojo švietimo veiklas. Mokykla gali skirti mokiniui ilgalaikių ir trumpalaikių
konsultacijų. Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę negali būti didesnis nei nurodytas
Higienos normoje.
XVIII SKYRIUS
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU FORMALIOJO
PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA
89. Mokykla, įgyvendindama profesinio mokymo programas, sudarytas iš atskirų
modulių (toliau – modulinė programa), jas pritaiko darbo rinkos ir mokinių poreikiams, nustato,
kuriuos pasirenkamuosius modulius (išskyrus atvejus, kai pasirenkamųjų modulių modulinėje programoje nėra) siūlo pasirinkti mokiniams. Atsižvelgiant į profesinio mokymo programą,
mokiniui siūloma pasirinkti iš ne mažiau 2 pasirenkamųjų modulių.
90. Modulinės programos 1 kreditui skiriamos 27 valandos. Mokykla, planuodama
įgyvendinti:
90.1. pirmai kvalifikacijai įgyti skirtą modulinę programą, kiekvieno modulio 1 kredito
22 valandas paskirsto kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams
vertinti, o 5 valandas skiria mokinio savarankiškam darbui. Mokinio savarankiškam darbui skirtos
valandos mokytojams nėra tarifikuojamos ir bendruosiuose profesinio mokymo ir bendruosiuose
pagrindinio ir vidurinio ugdymo planuose nėra įskaičiuotos.
91. Planuodama įgyvendinti profesinio mokymo programas (išskyrus modulines programas), mokykla, profesijos praktiniam mokymui ir praktikai skiria 60–70 procentų profesijos
mokymui (teoriniam ir praktiniam mokymui ir praktikai) skirtų valandų, o teorijai skiria atitinkamai
30–40 procentų valandų.
92. Ugdant profesijai reikalingas kompetencijas, kartu ugdomi mokinio bendrieji visą
gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai. Kritinis mąstymas, kūrybingumas, iniciatyvumas,
21
problemų sprendimas, sprendimų priėmimas ir konstruktyvus jausmų valdymas ugdomas kartu su
bendraisiais gebėjimais.
93. Moduliuose integruojamų bendrųjų gebėjimų ugdymui skiriama ne mažiau 10
procentų bendro modulinei programai skirto laiko. 94. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokoma pagal Mokinių, besimokančių pagal
pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašą,
patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.
ISAK-1953 „Dėl Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio profesinio mokymo programas,
darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašo patvirtinimo“, naudojant profesiniam mokymui
skirtas valandas. Modulinėse programose darbuotojų saugos ir sveikatos mokymui skiriami 2
kreditai.
95. Civilinės saugos mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio
mokymo įstaigoms, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio
8 d. įsakymu Nr. 1497 „Dėl Civilinės saugos mokymo programos profesinio mokymo įstaigoms
patvirtinimo“. Modulinėse programose civilinės saugos mokymui skiriamas atskiras modulis. 96. Profesinis orientavimas vykdomas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo
tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314
„Dėl Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Ugdymo karjerai programa,
patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-
72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“. Ugdymas karjerai derinamas su kitomis
profesinio mokymo teikėjo organizuojamomis profesinio orientavimo (karjeros) paslaugomis:
informavimu (kartu su profesiniu veiklinimu) ir konsultavimu.
97. Atsižvelgiant į profesinio mokymo programos turinį, į ją gali būti integruojami
aplinkosauginio ugdymo, estetikos ir profesijos informacinių technologijų dalykai, o ugdymas karjerai – į ekonomikos ir verslo pagrindų dalyką arba (ir) profesinį mokymą, nekeičiant bendros
profesinio mokymo programos trukmės. Modulinėse programose ugdymas karjerai ir verslumo
ugdymas integruojami į modulius.
98. Mokyti pagal profesinio mokymo programą nuotoliniu būdu profesinio mokymo
teikėjas gali vadovaudamasis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo
mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl
Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Mokymo nuotoliniu
ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-111 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso
organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“. 99. Profesinis mokymas organizuojamas mokykline ir pameistrystės forma,
vadovaujantis Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Formaliojo profesinio
mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
100. Profesinio mokymo programą organizuojant pameistrystės forma, mokykla
įgyvendina ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 50 procentų profesinio mokymo ar modulinės
programos laiko, kita jos dalis įgyvendinama pameistrio darbo vietoje.
101. Įgyvendinant profesinio mokymo programas (išskyrus modulines programas)
mokiniui skiriama praktika, kuri gali būti ištisinė arba suskaidyta į atskiras dalis, darbo vietoje.
Siunčiamas į praktiką mokinys turi būti baigęs su praktika susijusius profesinio mokymo programos dalykus ir turi turėti patenkinamus šių dalykų mokymosi pasiekimų įvertinimus.
102. Įgyvendinant modulinių programų privalomuosius modulius praktiniam
profesiniam mokymui skiriama ne mažiau 70 proc. jų apimties, išskyrus atvejus, kai Europos
Sąjungos nacionaliniai teisės aktai nustato kitaip.
103. Įgyvendinant baigiamąjį modulį („Įvadas į darbo rinką“) mokiniams, turintiems
modulių, kurių mokėsi, patenkinamus mokymosi pasiekimų įvertinimus, skiriamas praktinis
22
profesinis mokymas realioje darbo vietoje. Jei dėl objektyvių priežasčių praktinio profesinio
mokymo negalima įgyvendinti realiojo darbo vietoje, jis įgyvendinamas sektoriniame praktinio
mokymo centre.
104. Mokykla skiria mokomosios grupės praktikai (programose, kurios nėra sudarytos iš modulių) prižiūrėti atsakingą darbuotoją, kuriam nustatoma iki 5 kontaktinio darbo valandų per
savaitę. Modulinių profesinio mokymo programų baigiamojo modulio („Įvadas į darbo rinką“)
vykdymo priežiūrai mokykla skiria atsakingą darbuotoją, kuriam nustatoma iki 15 kontaktinio
darbo valandų per savaitę, kurios skiriamos mokinių praktinio mokymo realioje darbo vietoje
priežiūrai, analizei, aptarimui ir konsultacinei pagalbai.
105. Mokiniams, turintiems 18 metų, per savaitę skiriama 40 astronominių valandų (po
60 minučių) praktikos ar mokymo darbo vietoje (realioje) arba 40 akademinių valandų (po 45
minutes), jei praktika ar mokymas darbo vietoje įgyvendinami mokyklos mokymo bazėje ar
sektoriniame praktinio mokymo centre.
106. Praktiniam mokymui arba praktiniam mokymui, vykdomam kartu su teoriniu
mokymu, mokomoji grupė gali būti dalijama į pogrupius, kai grupėje yra 20 ir daugiau mokinių. 107. Atsižvelgdama į skirtus asignavimus, mokykla teorinį mokymą ar su profesija
tiesiogiai nesusijusios modulinės programos dalį įgyvendindama jungia grupes tiems patiems
dalykams mokyti.
108. Mokinių, kurie mokosi pagal modulines programas, mokymosi pasiekimai
apibendrinami baigus kiekvieną modulį, mokyklos nustatyta ir paskelbta tvarka. Į pusmečio
mokymosi pasiekimų suvestinę įrašomi baigtų modulių įvertinimai.
109. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą jiems mokantis, vadovaujamasi
profesinio mokymo programose aprašytais mokymosi rezultatais ir vertinimo kriterijais.
110. Mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio
mokymo programa arba profesinio mokymo programos moduliais, nesimoko technologijų ir integruotų menų. Šių dalykų valandos skiriamos pasirinktos profesijos mokymo dalykams.
_____________________
Pritarta
Mokyklos tarybos
2018 m. rugpjūčio 24 d.
Protokolo Nr. V2-4