2011 m. vasario 2 d., treČiadienis - european parliament2011)02-02_lt.pdf · 2011. 5. 24. ·...

2011 M. VASARIO 2 D., TREČIADIENIS

PIRMININKAVO: Jerzy BUZEKPirmininkas

(Posėdis pradėtas 15.00 val.)

1. Sesijos atnaujinimas

Pirmininkas. − 2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienį, atidėtą Europos Parlamento sesijąskelbiu atnaujinta.

2. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

3. Pirmininko pareiškimai

Pirmininkas. − Išsakydamas pradines pastabas, norėčiau perduoti penkias naujienas.

Pirmiausia norėčiau užsiminti apie padėtį Viduržemio jūros regione – visi žinome, kad jikinta labai sparčiai. Europos Parlamentas buvo ir tebėra pasirengęs remti kaimyninėseEuropos valstybėse pačių piliečių pradėtus demokratinius pokyčius. Šiandien svarstydamiTuniso klausimą, kalbėsime apie šalį partnerę, kuri jau žengė pirmuosius žingsnius tikrosdemokratijos linkme. Visai neseniai susitikau su Tuniso užsienio reikalų ministru, kartusu manimi buvo dar penki Europos Parlamento nariai.

Egipto padėtis kitokia − ten vykstančių dabar jau negrįžtamų pokyčių kryptis ne tokia aiški.Vis dėlto šie pokyčiai neturėtų prarasti pagreičio. Abi valstybės panašios vienu atžvilgiu:visos demokratinės jėgos turi nedelsdamos visokeriopai stengtis vykdyti politines, vėliauir ekonomines bei socialines reformas. Be to, šiose valstybėse reikia sudaryti sąlygas laisviemsdemokratiškiems rinkimams, siekiant patenkinti žmonių išreikštą demokratijos poreikį.Taip pat turime parodyti – tai ir darysime per šią mėnesinę sesiją, šiandien ir rytojbalsuodami – kad demokratijai kaimyninėse šalyse Europos Sąjunga teikia tiek pat svarbos,kiek ir jų stabilumui. Demokratija ir stabilumas − ne alternatyvos, nei vieno, nei kitoatsisakyti negalima.

Antra naujiena tokia, kad 2011 m. sausio 20 d. dvidešimtą kartą minėjome įvykius, Latvijosistorijoje vadinamus Kruvinuoju sekmadieniu. Tą dieną ką tik atgimusios valstybės sostinėjeSovietų Sąjungai tarnaujantys OMON’o padaliniai puolė strateginės reikšmės pastatus.Septyni žmonės žuvo barikadose gindami Latvijos nepriklausomybę, daugybė gynėjų buvosužeista.

2011 m. sausio 29 d. Irane po teismo proceso, per kurį visiškai nepaisyta tarptautiniųstandartų, pakarta Olandijos, taigi ir ES, pilietė Zahra Barhami. Raginčiau Irano valdžiosinstitucijas paaiškinti Z. Barhami pareikštus kaltinimus ir miglotą teisminę procedūrą.Europos Sąjunga vadovaujasi nuostata, kad mirties bausmė jokiomis aplinkybėmis negalibūti laikoma teisingumo išraiška.

2011 m. sausio 26 d. Ugandoje nužudytas veiklus žmogaus ir piliečių teisių gynėjas DavidKato. Raginčiau Ugandos valdžios institucijas patraukti baudžiamojon atsakomybėn šionusikaltimo vykdytojus. Visiems mums nepriimtina, kad šioje valstybėje homoseksualumastebėra laikomas nusikaltimu.

1Europos Parlamento debataiLT02-02-2011

Pagaliau paskutinė naujiena: šiandien diskutuosime apie pasirengimą 2011 m. vasario 4 d.Europos Vadovų Tarybos susitikimui, todėl norėčiau jums pranešti, kad vasario 8 d., kitaiptariant, kitą savaitę, vyks Pirmininkų sueigos posėdis, kuriame gali dalyvauti visi EP nariai.Į šį specialų susitikimą atvyks Europos Vadovų Tarybos pirmininkas H. van Rompuy. Jispristatys penktadienį vyksiančio susitikimo išvadas, nes Lisabonos sutartyje nustatyta, kadPirmininkas mums praneša apie tokius reikalus.

Michael Cashman (S&D). - Pone pirmininke, tikiuosi, kad Europos Parlamento nariaiir jūs suteiksite man privilegiją trumpai pasidžiaugti jūsų žodžiais, skirtais Ugandojenužudytam Davidui Kato. Kaip minėjote, jis gynė žmogaus teises, taip pat lesbiečių, gėjųir biseksualių žmonių teises.

Tiesiog norėjau pasakyti, kad šiame Parlamente patvirtinome pasiūlymą dėl to, kas vykstaUgandoje. Būtina remti Ugandos pilietinę visuomenę ir atminti, kad David buvo didisžmogus, pranokęs tuos, kurie kursto neapykantą, skatina diskriminaciją. Šią liūdną valandąturėtume prisiminti ir jo šeimą.

Pirmininkas. − Ačiū.

4. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)

5. Įgaliojimų tikrinimas (žr. protokolą)

6. Klaidų ištaisymas (Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnis) (žr. protokolą)

7. Anuliuoti rašytiniai pareiškimai (žr. protokolą)

8. Tarybos perduoti susitarimų tekstai (žr. protokolą)

9. Klausimai, į kuriuos atsakoma žodžiu (pateikimas) (žr. protokolą)

10. Įgyvendinimo priemonės (Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnis) (žr. protokolą)

11. Gauti dokumentai (žr. protokolą)

12. Darbų programa

Pirmininkas. − Išdalytas galutinis darbotvarkės projekto variantas, parengtaspasikonsultavus su frakcijomis 2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienį, vykusiame Pirmininkųsueigos posėdyje pagal Darbo tvarkos taisyklių 137 straipsnį. Pasiūlyti šie projektopakeitimai:

[Trečiadienis / mėnesinė sesija Briuselyje]

1 punktas. Po mano pareiškimo dėl Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto romų genocidopripažinimo ES darbas vyks tokia tvarka: Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl romųgenocido, o vėliau žodis suteikiamas frakcijų atstovams.

2 punktas. Diskusijų dėl padėties Tunise pavadinimas keičiamas taip: „Komisijos pirmininkopavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikaipareiškimas dėl padėties Viduržemio jūros regiono valstybėse, ypač Tunise ir Egipte“.

02-02-2011Europos Parlamento debataiLT2

3 punktas. Balsavimas dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Tuniso vyks, kaip numatyta, rytoj.Per vasario mėn. II sesiją Strasbūre bus balsuojama dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Egipto.

4 punktas. Diskusijos dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų dėl didėjančių maisto kainųperkeliamos į vasario mėn. II sesiją. Šios diskusijos keičiamos diskusijomis dėl Tarybos irKomisijos pareiškimų dėl EPI vyresniųjų vadovų skyrimo, o vėliau žodis suteikiamas frakcijųatstovams.

[Ketvirtadienis / mėnesinė sesija Briuselyje]

EP nariams norėčiau pranešti, kad F. E. Speroni pranešimą dėl prašymo atšaukti EuroposParlamento nario Tamáso Deutscho imunitetą išgirsime balsuoti skirtu laiku.

(Darbo tvarka patvirtinta) (1)

Ioan Mircea Paşcu (S&D). - Pone pirmininke, norėčiau, kad per Pirmininkų sueigosposėdį aptartumėte galimybę paankstinti vienos minutės kalboms darbotvarkėje skirtąlaiką, nes pastarosiose mėnesinėse sesijose šios kalbos buvo nustumtos į paskutinę diskusijųvalandą. Dėl to vis mažiau ir mažiau žmonių pageidauja dalyvauti, ir man labai nesinorėtųmanyti, kad tokiu tikslu šios kalbos ir buvo nustumtos į pabaigą.

Taigi prašyčiau aptarti galimybę paankstinti vienos minutės kalboms skirtą laiką ir suteiktimums galimybę jose dalyvauti, kaip anksčiau.

Pirmininkas. − Dėkoju jums už pastabą. Esu tikras, kad šį klausimą svarstysime irnuspręsime, kokių tolesnių veiksmų šiuo atžvilgiu reikėtų imtis.

13. Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto romų genocido pripažinimas ES

Pirmininkas. − Kitas klausimas – Pirmininko pareiškimas dėl Antrojo pasaulinio karometais vykdyto romų genocido pripažinimo ES (2010/3020(RSP)).

Šiandien romai – didžiausia Europos Sąjungos tautinė mažuma. Šiuo metu tai ir labiausiainuskriausta Europos bendruomenė. Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, naciųpersekioti dėl rasės. Išžudyta šimtai tūkstančių romų, kurių protėviai per kartų kartasgyveno Europoje. Šių metų sausio 27 d. minėtos 66-osios išvadavimo iš Aušvico-Birkenaukoncentracijos stovyklos metinės mums primena, kad romai buvo trečia pagal dydį šiosstovyklos aukų grupė. Deja, ne visi europiečiai tai žino. Tik kelios ES valstybės narės oficialiaipripažino romų genocidą. Metas Europos piliečius informuoti, kad tarp mūsų gyvenantysromai kaip bendruomenė nukentėjo nuo genocido. Švietimas – geriausias būdas kovotisu diskriminacija. Europos Parlamentas išreiškia ES valią kovoje už žmogaus teises. Šiandienryžtingai užtariame mūsų brolius ir seseris romus. Norėtume, kad žmonės atmintų romųkančią ir geriau suprastų jų padėtį.

. − Kolegos, dabar vyks labai trumpa diskusija šia tema, todėl prašau neišsivaikščioti.Pirmiausia klausysimės Tarybos pareiškimo, o romų integracija, kaip žinote, − vienasTarybai pirmininkaujančios Vengrijos prioritetų. Vėliau žodis bus suteiktas Komisijai irfrakcijų atstovams.

Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, ponios irponai, kalbą norėčiau pradėti romų holokaustą (romų kalba – Porajmos) pergyvenusios

(1) Kiti darbo tvarkos pakeitimai (žr. protokolą).


Friderikos Kolompár žodžiais: „Mano tėvą radome 1994 ar 1995 m. rugpjūčio 2 d. nuvykęį Aušvicą. Jų vardai buvo įamžinti didelėje plokštėje. Žinojome, kad juos išvežė į Vokietiją,tik tiksliai nežinojome į kurią vietą. Jei vienas čigonų tautybės vyras iš Fehervaro nebūtųmanęs suturėjęs, būčiau kyštelėjusi ranką į krosnį ir išsiėmusi trupinėlį. Maniau, parsivešiujį kaip relikviją. Tą akimirką mano sūnus Józsi perspėjo:

− Nekišk ten rankos, mama, gali užsikrėsti.

– Man vis tiek, sūnau, − atsakiau.

Bet jis pridūrė:

– Iš kur žinai, kad tai dalelė tavo brolio ar tėvo?

Tada apalpau ir mane išnešė iš krematoriumo“.

Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos vardu norėčiau prisidėti prie kilnios iniciatyvos,kuria Europos Parlamentas ir asmeniškai Pirmininkas J. Buzekas išreiškė norą šiame posėdyjepagerbti Porjamos, romų holokausto, aukų atminimą. Kodėl tai svarbu? Ar neturėtumeverčiau rūpintis ateitimi? Amerikiečių istorikas George Santayana 1905 m. rašė štai ką:„Tas, kas neatmena praeities, pasmerktas ją kartoti“.

Net pačiais nuosaikiausiais skaičiavimais, per Antrąjį pasaulinį karą išžudytų romų ir sintųskaičius siekia 220 000 tūkst. Jie buvo žudomi vien todėl, kad priklausė šioms dviemetninėms grupėms arba, jų persekiotojų žodžiais, „rasei“. Jie buvo Vengrijos, Čekijos,Rumunijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ar kokios kitos šalies gyventojai. Vyrai,moterys, senyvo amžiaus žmonės ir vaikai. Labai daug vaikų. Jei būtų likę gyvi, daugelis išjų turėtų ES pilietybę. Minint jų atminimą, nuolat primenama, kad, kitaip nei žydųbelaisviams, Aušvico-Birkenau čigonų stovykloje įkalintoms šeimoms buvo leidžiamagyventi kartu. Vieno holokaustą pergyvenusio vengro žodžiais, „net esesininkai žinojo,kad čigonų šeimų negalima išskirti. Jiems leista gyventi kartu iki 1944 m. rugpjūčio 2–3 d.,kai visi, kurie išliko gyvi 30 000 tūkst. kalinių stovykloje, buvo išžudyti sudeginant jųbarakus“.

Po Antrojo pasaulinio karo ES pakilo iš šio nuosmukio, iš Shoah (hebr. holokaustas) irPorajmos pragaro. ES įkūrėjai svajojo, kad Europos tautos vieningai atmes visa, kas privedėprie tokio kraštutinio žmogaus gyvybės išniekinimo, kaip Aušvice ir Birkenau. VisosEuropos tautos, įskaitant Europos romus, kurių šiuo metu 10−12 milijonų. Galbūt sakysite:„Bet tai – vis dar praeitis. Kur ryšys su ateitimi?“ Tarybai pirmininkaujanti Vengrija įsitikinusi,kad apie praeitį ir ateitį reikia kalbėti vienu metu. Sausio 19 d. Europos Parlamentuipristatydamas Vengrijos pirmininkavimo ES Tarybai programą, Vengrijos MinistrasPirmininkas Viktor Orbán sakė: „Tarybai pirmininkaujanti Vengrija teikia pirmenybę romųstrategijai, nes išmani, tačiau beširdė Europa – nieko verta. O širdį Europa turės tik tada,kai sudarysime sąlygas labiausiai nuskriaustų visuomenės grupių socialinei įtraukčiai“.

Asmeniškai aš labai didžiuočiausi, jei iki Vengrijos pirmininkavimo Tarybai pabaigos visikartu priimtume Europos pagrindų strategiją romų klausimu. Atkakliomis EuroposParlamento ir Europos Komisijos pastangomis šis darbas jau vyksta. Prie jo norėtų prisidėtiir Taryba bei jai pirmininkaujanti Vengrija. Norėtume padėti stiprinti sampratą, kad romai,kaip visos Europos ir pasaulio tautos bei etninės grupės, laikytini ne problema, betekonominiais, kultūriniais ir žmogiškaisiais ištekliais.

Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, prieš keletą dienųEuropos Parlamente kartu su holokaustą pergyvenusiais žmonėmis minėjome Holokausto


atminimo dieną. Komisijos vardu labai džiaugiuosi, kad šiandien minime ir romų genocidoaukų atminimą.

Apsilankius Osvencime, Jad Vašeme ar Vašingtono (Kolumbijos apygardos) Holokaustomuziejuje, visada sukrečia holokausto nusikaltėlių nežmoniškumas. Apsilankiusieji JeruzalėsJad Vašemo muziejaus Vaikų paviljone sutiktų, kad iš paviljono išeini sukrėstas irnegalėdamas patikėti, jog tai galėjo vykti Europoje ir vos prieš 60 ar 70 metų.

Taigi reikia apie tai kalbėti. Turime pasakoti savo vaikams apie šiuos skaudžius įvykius,nes, kaip žinome, istorija linkusi kartotis. Todėl turime visiškai užtikrinti, kad žmonėsatmintų šiuos baisumus ir niekada jų nepakartotų. Imkime ir kartu nugalėkime praeitiesšmėklas.

Istorija mums skaudžiai parodė, kur gali nuvesti rasinė neapykanta ar nepakantumas. TodėlEuropos Sąjungos pamatą sudarančios pagrindinės teisės ir vertybės, tarp jų mažumųapsauga, judėjimo laisvės principas, diskriminacijos draudimas, visokeriopai taikytinos irromams.

Nepriimtina, kad XXI a. romai vis dar diskriminuojami dėl savo tautinės kilmės. Pernelygdaug romų iki šiol susiduria su rasizmu, diskriminacija, socialine atskirtimi. Pernelyg daugromų tautybės vaikų leidžia laiką gatvėje, užuot ėję į mokyklą. Pernelyg daug romų, kuriemsdarbo rinkoje dar nesuteikiamos lygios galimybės. Pernelyg daug romų moterų tebepatiriaprievartą, išnaudojimą.

Romų įtrauktis – ES prioritetas, o jam įgyvendinti būtinos atkaklios ir bendros nacionaliniųir vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir ES institucijų pastangos. Savo ruožtuKomisija pasiryžusi gerinti romų tautybės žmonių padėtį, visų pirma, skatindama socialinęir ekonominę jų integraciją.

Nuosekliai siekiame šiuos tikslus įgyvendinti: tai tęstinis ir ilgalaikis mūsų uždavinys. Tačiauturime pripažinti, kad už romų integraciją visų pirma atsakingos valstybės narės. Štai kodėlpraėjusiais metais mūsų patvirtintame komunikate pateiktas konkrečių veiksmų sąrašas,padėsiantis valstybėms narėms vykdyti veiksmingesnę romų integracijos politiką. Taipirmasis specialiai romams skirtas politikos dokumentas.

Vis dėlto, remiantis mūsų vertinimu, valstybėms narėms reikia toliau rimtai dirbti siekiantdidinti romų integracijai skirtos savo politikos veiksmingumą. Dėl to balandžio mėn.Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Tarybai pirmininkaujančia Vengrija, patvirtinsES romų integracijos nacionalinių strategijų planą, kuriame bus pateikta pasiūlymų, kaipmažinti romų atskirtį.

Baigdamas kalbą, šią iškilmingą akimirką norėčiau dar kartą Komisijos vardu pabrėžtibūtinybę Europoje užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą ir darnią visų žmonių integracijąį visuomenę. Labai svarbu pasirūpinti, kad istorija nieku gyvu nepasikartotų.

Lívia Járóka, PPE frakcijos vardu. – (HU) Valstybės ministre, pone pirmininke, Komisijosnary, ponios ir ponai, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardunorėčiau pasidžiaugti ir padėkoti, kad Europos Parlamentas mini – pirmą kartą – nuoholokausto nukentėjusių romų atminimą. Taip mes, jų palikuoniai, ir turime elgtis: atmintiir mokytis. Turime reikšti pagarbą nukentėjusiųjų kančiai ir vieningai, vieni kitų atžvilgiupakančiai integruoti šias skaudžias pamokas į bendrą mūsų istoriją ir atmintį. Štai kodėlsvarbu remti universitetus, mokslines bendrijas ir mokslinių tyrimų institutus, padedančiusatskleisti per ilgą mūsų istoriją romų patirtus ir iškęstus sunkumus, supažindinti su jais


visuomenę. Siūlau visose Europos valstybėse į nacionalines ugdymo programas įtrauktiištisus amžius trunkančią bendrą daugumos šalių ir romų istoriją.

Šiandiena taip pat teikia progą stiprinti šią bendrystę ir dar kartą patvirtinti, kad mes, romai,– savo valstybių piliečiai, prisidedantys prie valstybės kūrimo. Esame laisvi ir lygūs Europospiliečiai. Neturėtume jaustis kuo nors prastesni.

Praeityje – septyni bendros istorijos šimtmečiai; septyni kovų kupini amžiai, per kuriuosbegalę kartų įrodėme ištikimybę gimtosioms savo šalims ir Europai. Atmindami tamsiusatskirties ir persekiojimų laikus, turime semtis stiprybės iš šių įkvepiančių bendros mūsųistorijos akimirkų ir puoselėti viltį, kad vienydamiesi galime tapti oria darnia bendruomene.Kaip visi žinome, mus sieja ne tik bendra istorinė praeitis, bet ir ateitis, todėl norėčiautikėtis, kad drauge galime pasiekti viską, taip pat esu įsitikinusi, kad viską galime pasiektitik drauge.

Iš kartos į kartą visi turės atkakliai stengtis savo pačių gyvenime ir aplinkoje kurtipriimtinesnį, tobulesnį pasaulį. Mūsų protėviai begalę kartų parodė, jog mūsų tautos galibūti vieningos, kai iškyla išlikimo klausimas. Kaip tik toks mums yra romų padėties Europojeklausimas. Dabar eilė mums ir pirmą žingsnį būtina padaryti šiandien.

Jums leidus, išsakysiu dar vieną mintį, kad antrą žingsnį reikės žengti po dviejų savaičiųper plenarinį posėdį, per kurį, kaip visi tikimės, galbūt pagaliau patvirtinsime Europosstrategiją romų klausimu.

Hannes Swoboda, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, dėkingas jums užpareiškimą, taip pat norėčiau padėkoti einančiai Tarybos pirmininko pareigas ir Komisijospirmininko pavaduotojui. Dėkoju visiems, kurie pasiūlė surengti šias diskusijas, ypač KingaiGöncz iš savo frakcijos. Kaip šiandien, pone pirmininke, sakėte, svarstant žydų genocidoklausimą, romų genocidas dažnai likdavo nustumtas į šešėlį. Tačiau būta ir kitųnacionalsocialistų žvėriškumo aukų. Čia norėčiau paminėti homoseksualus – apie juos,pone pirmininke, taip pat šiandien užsiminėte, kalbėdamas kita tema.

Pritariu Tarybos pirmininko pareigas einančios E. Győri ir ką tik kalbėjusios L. Járókanuomonei, kad geriausias būdas pagerbti atminimą – mąstyti ir apie ateitį. Dabartinė romųpadėtis mūsų žemyne visai nedžiugina. Šios tautybės žmonės vis dar diskriminuojami,tebegyvuoja išankstinis nusistatymas jų atžvilgiu. Tikrai nekritikuoju šalies, svarstančiosgalimybę, siekiant išvengti painiavos, romus, kaip anksčiau, vadinti „čigonais“, tik noriupriminti, kad visų svarbiausia kovoti su išankstiniu nusistatymu ir diskriminacija – pakeistaspavadinimas neturėtų reikšti, kad kova su diskriminacija pralaimėta.

Romų klausimas Europos Parlamente svarstomas ne vienus metus, tačiau tenka pripažinti(netgi lankantis įvairiose valstybėse), kad tebėra labai rimtų problemų, kad romai vis dardiskriminuojami, laikomi prastesniais ir kad daugelis jų vaikų iki šiol mokomi atskirosemokyklose. Todėl ir aš esu labai dėkingas Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai, kad ėmėsišio klausimo. Su juo susijusios mūsų nuomonės, ponia E. Győri, skiriasi, tačiau tikiuosi,kad bendros mūsų pastangos bus labai sėkmingos.

Mūsų frakcija kurį laiką bendravo (per M. Schulzą) su Günteriu Grassu, vokiečių rašytoju,įkūrusiu romams skirtą fondą. Kartą Günter Grass pasakė štai ką: „Jūs, romai, nuolatgyvendami išsibarstę, – iš esmės kalbant – esate europiečiai tokia prasme, kurią mums,įkalintiems savo tautybių ankštume, vertėtų turėti omenyje, kad vieninga Europa netaptųbiurokratijos, administracijos ir visagalės ekonomikos milžine. Bent jau šiuo vienu atžvilgiužmonės, kuriuos vadiname čigonais, dėl tarpvalstybinio savo judumo pranašesni už mus.


Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad šie žmonės galėtų patvirtinti savo tapatybę pateikdamiEuropos pasą, užtikrinantį teisę gyventi bet kurioje vietoje, nuo Rumunijos iki Portugalijos“.(citatos pabaiga)

Turime sudaryti sąlygas visiems romų tautybės žmonėms gerai jaustis savo gyvenamojojevietoje. Taip pat turime pasirūpinti, kad jie galėtų laisvai, negresiant deportacijai, keliautipo Europą. Kai tai galų gale įvyks, tada iš tikrųjų būsime dėl romų nemažai nuveikę ir tadaper Antrąjį pasaulinį karą romams nacių padarytos holokausto baisybės nueis į praeitį.

(Plojimai)

Renate Weber, ALDE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, „Samudaripen“ – romųkalbos žodis, reiškiantis „pragarą žemėje“, kitaip tariant, genocidą ar holokaustą. Pragaruižemėje prilygo Europos romų gyvenimas per Antrąjį pasaulinį karą, kai tūkstančiai jų buvoišžudyta vien todėl, kad jie – romai. Tikslaus aukų skaičiaus, tiesą sakant, ir nežinome.Vašingtono (Kolumbijos apygardos) Holokausto muziejuje nurodyta, kad jų – ketvirtismilijono. Remiantis kitais tyrimais, per tuos metus romų išžudyta daugiau kaip milijonas.Šį neapibrėžtumą lemia tai, kad holokausto aukomis tapę romai mažai kam rūpėjo. Taidar vienas įrodymas, kad ši tauta ištisus šimtmečius gyveno diskriminuojama ir ignoruojama.

Štai kodėl šiandien Pirmininko J. Buzeko paskelbtas Europos Parlamento pareiškimas –istorinis įvykis. Tačiau vien jo neužtenka. Toliau turime imtis konkrečių priemonių ES irvalstybių narių lygmenimis. Tokį romų genocidui pripažinti skirtą veiksmą turi atliktikiekviena valstybė narė, be to, su šiuo mūsų istorijos puslapiu susijusias žinias būtina skelbtiEuropos piliečiams.

Kol Europos vaikai mokyklose negaus žinių apie šį holokaustą ir amžius trukusią romųvergiją daugelyje šalių, kurios dabar priklauso Europos Sąjungai, ir kol Europos visuomenėnesuvoks istorinės mūsų pareigos šios tautybės žmonėms, tol negalėsime tinkamai vykdytikovos su rasizmu kampanijų ir nei Europos Sąjungos, nei nacionalinės romų įtrauktiesstrategijos nebus itin sėkmingos.

Catherine Grèze, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, šią popietę čia kalbuapimta gilių jausmų. Pirmiausia, pone pirmininke, norėčiau padėkoti asmeniškai jums užnuoširdžias pastangas.

Romų genocido pripažinimas – istorinės svarbos įvykis milijonams Europoje gyvenančiųjenišų, sintų, romų, manušų ir klajoklių. Tais tamsos metais išžudyta šimtai tūkstančių jųgiminaičių, dažnai paženklintų gėdinga visuomenės atstumtųjų žyme.

Taip pat šis įvykis istoriškai svarbus visiems Europos Sąjungos piliečiams. Neužmirškime,kad romai pirmieji ėmė judėti iš vienos Europos šalies į kitą – gerokai anksčiau, negusukūrėme bendrąją mūsų erdvę. Šiandien ši 10 mln. gyventojų grupė – didžiausia mūsųmažuma. Jos istorija neatsiejama nuo mūsų istorijos.

Ponios ir ponai, pats laikas atkurti šių Europos piliečių pasitikėjimą Europos institucijomis.Atstumti mūsų visuomenių, romai tebekenčia dvigubą bausmę. Po visų karo baisumų jiesusidūrė su visuomenės nesiskaitymu, abejingumu ir tyla. Taigi romų genocido pripažinimas– tai nuoširdi atminimo išraiška. Šis pripažinimas neabejotinai teikia galimybę atmintipraeitį, bet svarbiausia, kad jis padėtų užtikrinti kitokią ateitį.

Praėjusią savaitę Bundestage Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų nariai – ir išRytų, ir iš Vakarų – prisiėmė atsakomybę už istoriją, skatindami pripažinti šį genocidą. Tai


pirmas žingsnis siekiant keisti mūsų bendrapiliečių požiūrį į šiuos europiečius. Prieš akis– ilgas kelias. Pasiekime, kad romų tautybės žmonės taptų tikrais Europos piliečiais.

Marek Henryk Migalski, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, tai, kad per Antrąjįpasaulinį karą romai nukentėjo nuo genocido – tokia pat akivaizdi tiesa, kaip tai, kad pertuos pačius įvykius nukentėjo žydai. Visiems tai neigiantiems turėtume būti tokie patnegailestingi, kaip ir tiems, kurie nepripažįsta žydų holokausto. Esate teisūs sakydami, kadtarp išžudytųjų Aušvice romai – trečia pagal dydį etninė grupė. Antra pagal dydį grupė –lenkai. Reikia atminti visas nuo holokausto per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusias tautas.Turėtume atsiminti visa, kas per tuos penkerius ar šešerius siaubingus metus įvyko Aušviceir kitose koncentracijos stovyklose, taip pat žudynes Katynėje ir kitur, kad tokie įvykiainiekados nepasikartotų. Europos Parlamentui tenka moralinė ir politinė pareiga užtikrinti,kad šis atminimas gyvuotų, o šiandieninės mūsų diskusijos – vienas iš būdų tai padaryti.

Cornelia Ernst, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiakimirka labai svarbi, nes šiandien – Europos Parlamente pirmą kartą – pagerbiame perholokaustą žuvusių romų ir sintų atminimą.

Pradėdama kalbą, norėčiau paskaityti atsisveikinimo laišką, kurį paliko keturiolikmetisberniukas, Robert Reinhard, iš vienų Vokietijos vaikų namų siunčiamas į Aušvicą. Jis rašė:„Vėl susitikau su tėvais. Mus gabena į koncentracijos stovyklą. Gerai iš vidaus ištyręs save,pagaliau esu pasirengęs sutikti mirtį. Dar kartą dėkoju už viską, ką dėl manęs padarėte.Linkėjimai jums visiems. Iki susitikimo danguje. Robertas“.

Kaip ir kiti 500 tūkst. romų ir sintų, šis berniukas niekad negrįžo, ir nors romai ir sintai –kartu su žydais – tapo pirmosiomis žudynių konvejerio aukomis, šiandien, praėjus 66metams, visa tiesa apie tuos įvykius dar neatskleista. Taip pat dažnai vengiama atviraipripažinti bendrą visuomenės daugumos kaltę. Turime žinoti visą tiesą apie šį istorijostarpsnį.

Už romų ir sintų skriaudas būtina pareikalauti atsakomybės, o jų holokaustą reikia pripažintinusikaltimu prieš žmoniją, siekiant užtikrinti, kad tai niekada nepasikartotų. Turime uoliaistengtis galutinai įveikti išankstinį nusistatymą šių žmonių atžvilgiu. Būtina panaikintirasinę neapykantą ir prievartą, pvz., užpernai pasireiškusias Vengrijoje. Tai turėtume darytidrąsiai laikydamiesi savo įsitikinimų. Laisvė, lygybė ir solidarumas – ne keleto privilegija,bet visų teisė, nes žmogaus teisės ir piliečių teisės neatskiriamos vienos nuo kitų.

Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, norėčiau pritarti iki šiolišsakytoms mintims. Romai reikšmingai prisidėjo prie Europos raidos, ypač kultūros. Manopastaba (racionali pastaba) būtų štai kokia: visos su ES romų klausimais susijusios Komisijosprogramos neišsamios ir dažniausiai priskirtos socialinės atskirties sričiai. Siūlyčiau laikytisracionalesnio požiūrio. Kitaip tariant, Komisija galėtų patvirtinti vien romams skirtąiniciatyvą, nepriklausomą nuo socialinės atskirties mažinimo priemonių, kad tai būtųprograma, pritaikyta specialiai romams. Tai mums padėtų veiksmingiau nacionaliniulygmeniu spręsti romų klausimus.

Pirmininkas. − Ponia einanti Tarybos pirmininko pareigas, pone Komisijos pirmininkopavaduotojau, kolegos, norėčiau jums visiems padėkoti už pastabas. Šios diskusijos labaisvarbios kiekvienam iš mūsų, taip pat visam Europos Parlamentui.

Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)


Cristian Dan Preda (PPE), raštu. – (RO) Labai palankiai vertinu raginimą, kad EuroposSąjunga pripažintų Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą romų genocidą. Kai kuriosvalstybės narės jau to ėmėsi ir viliuosi, kad jų pavyzdžiu seks tiek pat kitų valstybių nariųir Europos Sąjunga kaip institucija. Deja, dauguma Europos piliečių nežino apie romųgenocidą. Todėl Rumunijos Prezidentas 2007 m. spalio mėn. kalboje pripažindamas romųgenocidą pabrėžė, kad neturime pasitenkinti tik simboliniu gestu. Turime raginti įtrauktiinformaciją apie romų holokaustą į Europos mokyklų auklėtinių mokymo programą. Kitavertus, nepriimtina tai, kad, praėjus 66 metams po Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniųišlaisvinimo, visoje Europos Sąjungoje ši tautinė mažuma labai diskriminuojama. Todėlmanau, kad romų socialinei įtraukčiai, vienam iš Tarybai pirmininkaujančios Vengrijosprioritetų, reikia skirti pagrindinį dėmesį Europos politikoje, pagrįstoje konkrečiais,veiksmingais ir pamatuotais veiksmais.

Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. – (PL) Trečiojo pasaulinio karo metais vykdytosTrečiojo Reicho tironijos aukų klausimai tebėra labai opi tema, bet ją verta išsamiai nagrinėti.Šiandien norime išplėsti holokausto sąvokos vartojimo kontekstą, nes plačioji visuomenėholokaustą supranta kaip masinį žydų naikinimą. Reikėtų taip pat prisiminti ir paminėtivadinamąjį Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą valymąsi nuo kitų etninių, tautinių irsocialinių grupių. Pernelyg mažai gyventojų, visų pirma Europos jaunimas, žino, kas vyko.Būtent dėl šios priežasties per šiandienos diskusijas mėginame iškelti skausmingą ir šiektiek užmirštą romų naikinimo klausimą. Romų kalbos sąvoka porajmos reiškia naikinimą,ji vartojama teigiant, kad sunaikinta nuo 5 tūkst. iki 2 mln. romų visoje Europoje. Romaibuvo trečia didžiausia pagal tautybę Aušvice nužudytų žmonių grupė po žydų ir lenkų.Šie faktai nepalieka jokios abejonės dėl to, kokių didelių nuostolių patyrė romųbendruomenė, o tai įpareigoja mus, europiečius, prisiminti tuos, kurie patyrė neteisybę irtapo genocido aukomis, ir skleisti informaciją apie jų likimą. Daugiau informuoti apiešiuos įvykius yra šios ir ateities kartų prioritetas.

Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Šiuo metu romai priklauso didžiausiai ES tautineimažumai, bet amžiams bėgant jie patyrė ir didžiausią priespaudą. Šimtai tūkstančių romųbuvo nužudyti ir persekiojami Antrojo pasaulinio karo metais. Deja, tik kai kurios valstybėsnarės pripažino, kad romų naikinimas iš tiesų buvo genocidas. Pagerbdamas aukų atminimąir parodydamas didžiulės pagarbos ženklą romams, išlikusiems gyviems po holokausto,2007 m. Rumunijos Prezidentas pripažino romų patirtą žiaurumą ir tris genocidąpergyvenusius romus apdovanojo trečiosios klasės nacionaliniu kryžiumi už „ištikimątarnystę“. Romai yra europietiškos Rumunijos ateities dalis. Holokausto tragedija dabaryra mūsų kolektyvinio atminimo dalis. Pasinaudosiu proga palankiai įvertinti vieną Tarybaipirmininkaujančios Vengrijos prioritetą, būtent, romų integravimo strategiją. Geriausiaspaminėjimo būdas – žvelgti į ateitį. Kiekviena valstybė narė turi ištirti istorijos šimtmečius,kurių dalis buvo romai, ir dabar stiprinti šią romų iniciatyvą. Jie yra laisvi, lygūs Europospiliečiai. Taip pat turėtume sudaryti reikiamas sąlygas laisvam romų judėjimui ir vėl jųneišstumti. Mums reikia visiškai į šiuolaikinę visuomenę integruotos bendruomenės.

Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Palankiai vertinu Europos ParlamentoPirmininko Jerzio Buzeko iniciatyvą prašyti, kad Europos Sąjunga oficialiai pripažintųnacių ir jų sąjungininkų Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą romų bendruomenėsgenocidą, nes tai rodo, kad padaryta pažanga kovojant už labiausiai Europoje paplitusiostautinės mažumos teises.

Tūkstančiai romų bendruomenės narių patyrė kankinimus arba buvo nužudyti okupuotoserytinėse teritorijose, tūkstančiai jų mirė nacių režimo koncentracijos stovyklose. Istorikas


Michael Billig apibendrina rasės viršenybės doktrinos principą šiuo teiginiu: „Žmogusnužudomas ne dėl to, ką jis daro, bet dėl to, kas jis yra.“ Šia fraze galima apibendrinti liūdnąmeto, kai daugiau nei milijonas romų patyrė priespaudą ir iš jų buvo atimtos laisvės,įskaitant laisvę daugintis, tikrovę.

Manau, kad mums reikia konkrečių ES lygmens priemonių, kuriomis įveiktume rasizmąir kovotume su socialine atskirtimi. Pritariu, kad vykdant nacionalines ir Europos romųįtraukties strategijas mums reikia geriau bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi ES mastu.

14. Pasirengimas Europos Vadovų Tarybos susitikimui (2011 m. vasario 4 d.)(diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl pasirengimo2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui. Pirmoji Tarybos vardu kalbėsTarybos pirmininko pareigas einanti E. Győri. Prašome tarti žodį.

Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, ponios irponai, Komisijos nary, labai džiaugiuosi galėdama kalbėti jums prieš kitą Europos VadovųTarybos susitikimą, nors Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės vaidmuo yra apibrėžtasLisabonos sutartyje taip, kad už pasirengimą Europos Vadovų Tarybos susitikimamspirmiausia atsakingas nuolatinis pirmininkas. Vis dėlto valstybė narė, einanti Tarybaipirmininkaujančios valstybės narės pareigas, labai glaudžiai bendradarbiavo su nuolatiniupirmininku, rengiant Europos Komisijos susitikimą, pvz., pirmadienį vykusį Bendrųjųreikalų tarybos susitikimą, Tarybai pirmininkaujant Vengrijai. Be to, savaime suprantama,stebime, kaip Europos Vadovų Tarybos išvadas įgyvendina ir Bendrųjų reikalų taryba, irkitos sudėties Taryba.

Leiskite man pirmiausia bendrais bruožais nusakyti pagrindinius vasario mėn. įvykusiosusitikimo darbotvarkės klausimus, kuriuose pirmiausia dėmesys sutelkiamas į energetikąir inovacijas. Nustatydama strategiją „Europa 2020“, Europos Vadovų Taryba 2010 m.kovo mėn. nusprendė surengti diskusijas energetikos ir inovacijų klausimais. Manau,savaime suprantama, kokie nepaprastai svarbūs šie du sektoriai Europos ekonomikosaugimui ir užimtumui. Todėl Europos Vadovų Tarybos užduotis – ne tik reaguoti įtiesiogines krizės situacijas, bet ir parengti strategijos gaires ateičiai.

Pradėkime nuo energetikos klausimo. Energetinis saugumas yra visų mūsų prioritetas.Tam reikia didesnio energijos rinkos integravimo ir tarpusavio jungčių. Turime didintimokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidas, daryti ekonomiką konkurencingesnęir tvaresnę, stiprinti pagrindinių tranzito, energijos gamintojų ir energijos vartotojų šaliųbendradarbiavimą. Todėl pirmas aspektas yra integruota ir tarpusavyje sujungta energijosrinka. Būtina sukurti energijos vidaus rinką. Dėl to Europos Vadovų Taryba turi nuspręstidėl kelių svarbių veiksmų.

Visų pirma turime įgyvendinti energijos vidaus rinkos teisės aktus. Taip pat reikės imtisreglamentavimo uždavinių. Pvz., turime supaprastinti leidimų suteikimo procedūras,taikomas naujai infrastruktūrai kurti. Be to, turime labai stengtis, kad Europos energetikosinfrastruktūra būtų modernesnė, ir turime ją plėsti, taip pat sujungti rinkasbendradarbiaudami tarpvalstybiniu lygmeniu. Neturime leisti jokiai ES šaliai ar regionuibūti atskirtam. Visa tai pirmiausia turi finansuoti privatusis sektorius. Be to, reikia nustatytiatitinkamus tarpvalstybinių investicijų išlaidų padalijimo principus. Trečia, bus projektų,kurie, nepaisant jų didelės svarbos energetiniam saugumui, nebus tiek patrauklūs, kad juosvisiškai finansuotų privatus kapitalas. Tokiais atvejais būtų pagrįsta iš valstybės narės arba


ES išteklių suteikti projektams ribotą viešąjį finansavimą. Vis dėlto dabartinių diskusijųtikslas nėra iš anksto nuspręsti birželio pabaigoje pradėti diskusijas dėl daugiametėsfinansinės programos.

Antra pagrindinė energetikos srities tema yra energijos vartojimo efektyvumas iratsinaujinantieji energijos ištekliai. Nebūtina sakyti, kad taip didinamas konkurencingumasir skatinamas energijos tiekimo tvarumas mažesnėmis sąnaudomis. 2011 m. Tarybanagrinės pasiūlymą dėl naujo energijos vartojimo efektyvumo plano, kurį pateiks Komisija.Pasiūlyme bus atsižvelgta į tai, kas pasiekta iki šiol, kalbant apie ES energijos vartojimoefektyvumo tikslus, nustatytus iki 2013 m., taip pat bus numatytos papildomos priemonės.Energetikos politikai taip pat labai svarbūs užsienio santykiai. Reikia sistemingiaukoordinuoti ES ir valstybių narių veiklą, susijusią su pagrindinių gamintojų, tranzito irvartotojų šalimis. Pvz., būtų naudinga, jeigu valstybės narės ne tik viena su kita dalytųsiinformacija apie sutartis, sudarytas dėl gamtinių dujų, kaip jos dabar daro, bet ir dalytųsiinformacija apie sutartis, sudarytas dėl kitų rūšių energijos. Reikia imtis konkretaus darbo,kad būtų sukurtos partnerystės su pagrindiniais veikėjais dėl reglamentavimo būdų visaisbendro intereso klausimais. Tai, žinoma, taikoma Rusijai, bet taip pat visiems ES partneriamsir kaimynams.

Dabar panagrinėkime inovacijų temą. Būtent inovacijos galėtų padėti spręsti kritiškiausiusmūsų amžiaus socialinius uždavinius, pvz., sveikatos, maisto saugumo, energetiniosaugumo, tvarios plėtros, klimato kaitos ir senėjančios visuomenės, kartu sudaryti sąlygasnaujoms rinkoms. Inovacijos taip pat galėtų padėti spręsti biudžeto drausmės ir augimąskatinančios politikos dilemą. Iš kur gauti finansavimą augimui, kol jis taps savarankiškas?Ne iš kreditų, nes ne to norime. Juk norime baigti skolinimąsi. Todėl būtent inovacijomisgalima atskleisti kūrybiškumo išteklius, galinčius padėti duoti tinkamus atsakymus. Taiginagrinėdami inovacijų temą turime skirti dėmesį svarbių socialinių uždavinių sprendimuiir daryti pažangą Europos mokslinių tyrimų erdvės požiūriu. Mes turime užtikrinti laisvąmokslo darbuotojų judumą, gerinti bendrąsias sąlygas, taikomas inovacijas diegiančiomsįmonėms, o Europos Vadovų Taryba taip pat turi spręsti valstybės pagalbos eiliškumoklausimą.

Energetika ir inovacijos – tai investicija į ateitį. Vis dėlto Europos Vadovų Taryba taip patturi spręsti dabartinius ekonomikos ir finansų klausimus, nes visi žinome, kad krizė nevisiškai įveikta. Atsidūrėme subtilioje padėtyje. Turime daryti, ką galime, kad apsaugotumebendrą valiutą – eurą – ir sumažintume įtampą rinkose. Todėl reikia stiprinti Europosfinansinės padėties stabilizavimo priemonę ir aptarti bankų testavimą nepalankiausiomissąlygomis. Tarybai pirmininkaujanti Vengrija visų pirma įsipareigojusi dėl šešių ekonomikosvaldysenos teisės aktų paketo. Norime pranešti valstybių ir vyriausybių vadovams, kaipvyksta konsultacijos Taryboje ir Parlamente. Pagaliau turime aptarti, kokių papildomųbendrų priemonių reikia, kad užtikrintume konkurencingumą, ir, žinoma, dabar, esantįtemptai padėčiai, valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat kalbės apie Tunisą ir Egiptą.

Ponios ir ponai, tikiuosi, kad Europos Vadovų Taryba nagrinės labai sudėtingus klausimusir bus galima suformuluoti konkrečius klausimus, kurie nulems Europos Vadovų Tarybosdarbą ateinančiais mėnesiais, o jos Pirmininkas Herman Van Rompuy jums apie tai pranešpo susitikimo.

José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. − Pone pirmininke, šis Europos VadovųTarybos susitikimas vyksta labai svarbiu momentu mūsų kaimyninėms šalims, būtent,Egiptui, Tunisui ir Baltarusijai. Tikiuosi, kad Europos Vadovų Taryba, nors ir atsižvelgdama


į skirtingas konkrečias šių šalių padėtis, labai aiškiai pasakys, jog reikia priimti teisinėsvalstybės principus ir jų laikytis, taip pat gerbti pagrindines teises ir pliuralistinę demokratiją.Demokratija yra iš tiesų geriausias būdas, kaip visur kitur, taip ir šiose šalyse siekti stabilumoir gerovės.

Šį penktadienį Europos Vadovų Taryba aptars dvi sritis, kurios taip pat labai svarbiosEuropos ir jos ekonomikos ateičiai: energetikos ir inovacijų sritis. Abi jų yra pagrindinėsstrategijos „Europa 2020“ dalys ir yra svarbiausios siekiant tikslo atkurti tvarų augimą irdidinti Europos Sąjungos konkurencingumą. Neužmirškime, kad energetika ir inovacijostaip pat yra dvi sritys, kur Bendrijos metodas ir europinis mastas gali teikti daug papildomosnaudos. Tai svarbu pabrėžti dabartinėmis aplinkybėmis.

Patvirtindami strategiją „Europa 2020“ jau susitarėme dėl plataus užmojo energetikos irinovacijų tikslų. Galėčiau paminėti praėjusį spalio mėn. patvirtintą pavyzdinę iniciatyvą„Inovacijų sąjunga“ arba tik praėjusią savaitę patvirtintą pavyzdinę iniciatyvą „Tausiaiišteklius naudojanti Europa“, kurioje pabrėžiama energetikos svarba.

Taigi šią savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime reikėtų nustatyti aiškiusir konkrečius laukiamus rezultatus. Diskusija ir išvada turėtų būti kuo labiau pritaikomair naši.

Energetikos politiką pateikiau kaip kitą svarbų Europos integravimo projektą ir nesunkupamatyti, kodėl saugus, patikimas, tvarus ir prieinamas energijos tiekimas, atsižvelgiant įekonominius ir strateginius interesus, yra pagrindinis pasaulinio masto veiksnys. Praeityjedaug nuveikėme su klimato ir energetikos paketu bei vidaus rinkos teisės aktais. Turimetuo remtis ir išnaudoti Lisabonos sutartyje suteiktas galimybes, stiprinti esamąbendradarbiavimą ir pradėti iniciatyvas tokiose naujose srityse kaip energetinis saugumas.

Todėl pirmasis mūsų energetikos politikos patikimumo testas – vykdyti tai, dėl ko esamesusitarę.

Komisija nurodė priemones, kurias, mūsų manymu, reikia skubiai įtraukti į strategiją„Energija 2020“ ir energijos infrastruktūros ryšius. Noriu, kad Europos Vadovų Tarybapatvirtintų šiuos prioritetus ir, visų pirma, aiškiai įsipareigotų iki 2014 m. sukurti energijosvidaus rinką. Šiais metais reikėtų nustatyti elektrinių transporto priemonių įkrovimosistemų bendrą techninį standartą, o iki 2012 m. pabaigos – pažangiųjų tinklų ir skaitikliųtechninį standartą.

Iš tiesų integruota energijos vidaus rinka yra labai svarbi skatinant augimą ir naujų darbovietų kūrimą, taip pat skatinant technologijos pažangą, modernizuojant mūsų infrastruktūrąir mažinant patiriamą importo ir kainų svyravimą.

Taip pat turime užtikrinti, kad, kalbant apie energetiką, jokia valstybė narė nebūtų atskirtanuo kitų Europos šalių. Noriu, kad valstybės narės susitartų iki 2015 m. pasiekti, kadEuropoje nebūtų „energetikos salų“.

Gerai padirbėjome prijungdami Baltijos šalis prie žemyninės Europos sistemos. Dabargrįžtu prie Vidurio ir Rytų Europos, siekdamas toliau plėtoti šiaurės ir pietų energetikostarpusavio jungtis. Noriu, kad rudenį būtų susitarta dėl projektų, kurių reikia Baltijai suAdrija sujungti.

Kalbant apie atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslus, esamais rezultatais pasiekiame tikpusę energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Efektyvesnis energijos vartojimas yrapagrindinis dalykas, kad būtų suteikta daug naudos aplinkai ir ekonomikai, o metinės


Europos išlaidos metinės energijai sumažintos 200 mlrd. EUR. Be to, iki 2020 m. būtųgalima sukurti 2 mln. darbo vietų.

Taigi paprašysiu Europos Vadovų Tarybos, kad suteiktų naują postūmį siekti energijosvartojimo efektyvumo. Galėtume naudotis viešaisiais pirkimais visoje ES, kad iš tikrųjųpaskatintume energijos vartojimo efektyvumą, o kartu vietos darbo vietų kūrimą, darbovietų, kurių negalima perduoti kitiems, bei mažųjų ir vidutinių įmonių darbo vietų kūrimą,taip pat realias pramonės ir namų ūkių santaupas.

Ateinančiomis savaitėmis Komisija patvirtins energijos vartojimo efektyvumo planą,kuriame siūlomos konkrečios priemonės energijos vartojimo efektyvumui skatinti; pvz.,kad iki 2012 m. sausio 1 d. visos valstybės narės įtrauktų energijos vartojimo efektyvumostandartus į viešuosius pirkimus. Tada Komisija peržiūrės šiomis priemonėmis iki 2013 m.pasiektą pažangą ir apsvarstys tolesnes priemones, įskaitant, prireikus, teisiškai privalomųtikslų siūlymą.

Valstybės narės turėtų susitarti dėl galutinio energijos vartojimo efektyvumo standartųįtraukimo į visus valstybinių pastatų ir paslaugų viešuosius pirkimus termino. Komisijasavo ruožtu pasirengusi tirti naujas energijos taupymo miestuose, tvarių biodegalų,pažangiųjų tinklų ir energijos kaupimo sričių priemones.

Mums taip pat reikia sutelkti dėmesį į Europos energetikos politikos išorinę plotmę. Vosprieš dvi savaites raginau diskutuoti su Azerbaidžano ir Turkmėnistano prezidentais dėlEuropos prieigos prie Kaspijos jūroje esančių dujų telkinių, nes tai suteiktų galimybęrealizuoti pietų koridorių. Įvyko svarbus proveržis mums pasirašius bendrą deklaraciją suAzerbaidžanu ir Turkmėnistanui konkrečiai įsipareigojus tiekti dujas Europai.

Iš šio apsilankymo parsivežiau šią žinią: kai kartu Europoje priimame pagrindiniussprendimus dėl energetikos, atliekame svarbų vaidmenį visuotinėse energijos ištekliųlenktynėse. Pabrėždama Europos Sąjungos energetikos politikos išorinės plotmės svarbąEuropos Vadovų Taryba pabrėžtų esminį dalyką, taigi laukiu labai svarbios diskusijos apieenergetiką šiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ir – džiaugiuosi tai sakydamas – čia,Europos Parlamente. Žinau, kad Parlamentas labai palaiko tvirtą Europos energetikospolitiką, o Parlamento Pirmininkas yra tvirto Europos įsipareigojimo energetikos politikosatžvilgiu šalininkas.

Kalbant apie inovacijas, manau, kad jau plačiai susitarta dėl to, kas turėtų paaiškėti poEuropos Vadovų Tarybos susitikimo. Galbūt ne taip aišku, kaip skubiai, kaip nepaprastaiskubiai reikia imtis veiksmų – kodėl dabar reikia skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas,kai visoms valstybėms narėms tenka daryti sudėtingus pasirinkimus sprendžiant, kaipmažinti biudžetą.

Finansų tausojimas ir valstybės parama inovacijoms nėra nesutaikomos politikos sritys.Kelios valstybės narės parodė, kad galima mažinti bendrą biudžetą didinant išlaidas, visųpirma skirtas moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Tai svarbu, nes novatoriškosekonomikos įgyvendinimas yra pagrindinis tvirtas struktūrinis pokytis. Mūsų varžovai taižino, jie jau lažinasi dėl inovacijų.

Kad nebūtume palikti užnugaryje, Europos Vadovų Taryba turi patvirtinti strateginį irintegruotą požiūrį į inovacijas. Inovacijos turi būti mūsų ekonomikos politikos dalis, o netiesiog mokslinių tyrimų priemonė, kaip kai kurie mano.


Europos lygmeniu galime gauti papildomos naudos gerindami mokslinių tyrimų ir inovacijųbendrąsias sąlygas Europos Sąjungoje. Europa turi tapti natūraliais inovacijų namaispasitelkdama veiksmingą derinimą, geresnį intelektinės nuosavybės teisių naudojimą,inovacijoms palankius viešuosius pirkimus ir priemones, kuriomis būtų padedamamažosioms inovacijas diegiančioms įmonėms užtikrinti finansavimą.

Dauguma išvardytų dalykų nekainuoja, bet reikalinga politinė valia. Reikia politinės valiosimtis priemonių taikant europinį metodą ir mastą.

Be to, galime daug daugiau gauti iš Europos mokslinių tyrimų erdvės, visapusiškaiišnaudodami bendrąją rinką, pvz., gerindami mokslo darbuotojų judumą.

O kad galėtume toliau leisti pinigus, turime juos leisti geriau. Atlikdami biudžeto peržiūrąpradėjome diskutuoti apie tai, kaip paprasčiau leisti Europos Sąjungos pinigus ir kaip kurtibendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą. Kitaip sakant,norint geriausiai panaudoti lėšas, reikia mažinti biurokratinius reikalavimus, kad ESfinansuojami mokslininkai galėtų daugiau laiko praleisti laboratorijoje arba prie savo darbo,o ne vykdydami minėtus reikalavimus. Niekada nepritrauksime geriausių mokslininkų irnovatoriškiausių bendrovių turėdami nenuoseklų finansavimo priemonių, grindžiamųsudėtingomis ir biurokratinėmis taisyklėmis, rinkinį.

Taigi šį mėnesį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime bus aptariama energetikair inovacijos. Bet jame taip pat bus nevengiama diskusijų apie ekonomiką. Ekonomika irbedarbių problemos tebėra svarbiausi mūsų piliečiams rūpimi klausimai.

Ką tik pradėjome pirmąjį Europos semestrą įgyvendindami ekonomikos valdyseną. Metinėaugimo apžvalga buvo palankiai įvertinta. Pranešimai koncentruoti ir aiškūs. Suteiktosreikiamos gairės Europos Sąjungos lygmeniu, kad valstybės narės galėtų atsižvelgti įtarpusavio priklausomybę priimdamos nacionalinės politikos sprendimus.

Pasiekta pažanga dėl teisės aktų pasiūlymų, kuriais grindžiama mūsų nauja ekonomikosvaldysenos sistema. Norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai. Visiškaipalaikau Tarybai pirmininkaujančią Vengriją, kuri spartina darbą, kad iki birželio mėn.pasiūlymai būtų patvirtinti.

Be to, šis visapusiškas atsakas apima ir būtinybę imtis neišspręstų Europos finansiniostabilumo fondo ir Europos stabilumo mechanizmo klausimų.

Kalbant apie Europos finansinio stabilumo fondą, užuot plėtus jo apimtį, dabar svarbudidinti jo skolinimo pajėgumo efektyvumą, kaip teigiama Komisijos metinėje augimoapžvalgoje.

Žinoma, šį klausimą reikėtų įtraukti į visapusišką atsaką. Penktadienį įvyksiančio EuroposVadovų Tarybos susitikimo diskusijose tikriausiai bus aptariamas poreikis stiprintiekonomikos politikos sričių koordinavimą Europos Sąjungoje ir euro zonoje. Palankiaivertinu tokią diskusiją, kuri labai tinka Komisijos metinei augimo apžvalgai. Iš tiesų, Europossemestras prisideda ne tik prie biudžeto politikos sričių koordinavimo, bet ir prie platesniųklausimų, pvz., makroekonominio disbalanso ir konkurencingumo spragų, nagrinėjimo.

Be to, neseniai girdėjome patikimų balsų, palankiai atsiliepiančių apie ekonomikosvaldysenos stiprinimą, bet kartu teigiančių, kad tai įmanoma tik taikant tarpvyriausybinįmetodą.


Turime aiškiai suprasti štai ką: Komisija palankiai vertina ekonomikos valdysenos ir politikoskoordinavimo stiprinimą bei spartinimą, įskaitant veiksmus euro zonoje. Bet esame tvirtaiįsitikinę, kad Sutartyje nustatyta tinkama programa ir priemonės šiems tikslams pasiekti.Iš tiesų, negalėtume siekti savo tikslo, jeigu lygiagrečios struktūros veiktų visiškainenuosekliai.

Kuriant tvirtesnę ES ekonomikos valdysenos sistemą ir ypač euro zoną ne pagal EuroposSąjungos sistemą, kyla svarbių ir politiškai labai subtilių klausimų. Valstybės narės tikraiturėtų patvirtinti priemones, visiškai suderinamas su Bendrijos metodu ir Sutartyje nustatytasistema. Kol priemonės priklauso nacionalinei kompetencijai – ir, žinoma, už kai kuriasjų atsakingos nacionalinės institucijos – ši kompetencija turėtų būti vykdoma laikantisbendros Europos Sąjungos sistemos.

Manau, kad šis klausimas labai svarbus, nes tikrai galime daryti didelę pažangą ekonomikosvaldysenos srityje. Mums reikia – ir mes tai palaikome – daugiau politinio koordinavimoir geresnės ekonomikos valdysenos, bet turime to siekti nuosekliai ir suderinamai suSutartimis bei Bendrijos požiūriu.

Komisija bus itin dėmesinga šiems klausimams. Sutartyje, kuriai įsigaliojus pradėtas taikytivadinamasis Bendrijos metodas, labai gerbiamas visų Europos institucijų vaidmuo.

Joseph Daul, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponia E. Győri, poneJ. M. Barroso, ponios ir ponai, kuo Europos visuomenei bus naudingas Europos vadovųsusitikimas Briuselyje? Ar ji supras, kad sąžiningai ieškoma, kaip Europai spręsti euro,energetikos, mokslinių tyrimų, inovacijų ir užimtumo uždavinius? O gal vėl neatsispirsimeapgailėtinam nesutarimo ir kovos dėl valdžios reginiui? Kokius pavadinimus skaitysimepagrindiniuose dienraščiuose? Apie ką žmonės šeštadienį kalbės interneto dienoraščiuoseir svetainėje „Facebook“, minėdami Europos Vadovų Tarybos sprendimus? Apie Europosbaikštumą susidūrus su Viduržemio jūros regiono valstybių, kurios trokšta, kad būtųpaisoma jų teisių, padėtimi, ar, priešingai, apie Europos lyderystę? Europos pareiga šiuoatžvilgiu aiški: Ji turi naudotis visais savo ištekliais ir diplomatiniais įgūdžiais, kad padėtųpereiti prie demokratinių bei viešų rinkimų ir juos organizuoti.

Ponios ir ponai, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nuomone,problemas galime spręsti turėdami daugiau Europos, o ne mažiau. Sprendimą rasime nesiekdami daugiau vadinamųjų nacionalinių pergalių, bet siekdami daugiau bendrų pergaliųir duodami koordinuotą atsaką. Sprendimą rasime ne pro pirštus žiūrėdami į bendrųtaisyklių taikymą, bet laikydamiesi griežtesnės tvarkos. Ponios ir ponai, sprendimą rasimene turėdami skirtingesnius biudžetus, darbo įstatymus ir mokesčių tarifus, bet siekdamijų panašumo.

PPE frakcijos požiūriu, reikia išmokti tik vieną šios krizės pamoką – kad be bendros vizijosir bendrų išteklių mūsų šalių augimas bus vangus ir patirsime socialinę krizę. Krizės patirtisatskleidė vieną dalyką, būtent, jei galvosime, dirbsime ir investuosime kaip europiečiai,mūsų šalys įveiks sudėtingą kelią, kuriuo eina, ir visada nugalės.

Kas kitas, jei ne patirti sunkumai, mus privers veikti vieningai? Kartu su Europos Komisija,su dauguma šio Parlamento kolegų ir, esu įsitikinęs, su 500 mln. Europiečių daugumapateiksiu Europos Vadovų Tarybai tokį klausimą: kada veiksime ir reaguosime vieningiau?

Kalbant apie eurą, dabar žinau, kad mūsų vyriausybės laikysis tvirtai ir neleisspekuliuotojams sugriauti 60 metų trukusios Europos integracijos. Dabar raginu jassusitelkti ir įtvirtinti Finansinės padėties stabilizavimo priemonę, nes tai esminis dalykas.


Raginu jas visų pirma stiprinti biudžetinę drausmę ir toliau stengtis mažinti valstybės skolą.Europos valdysena yra mūsų sėkmės ir bendro projekto sine qua non. Mano frakcija taipalaiko tiek, kiek palaiko eurą, t. y. visiškai.

Kaip minėjau kalbos pradžioje, problemas išspręsime turėdami daugiau Europos, o nemažiau. Tai tinka kalbant ne tik apie užimtumą ir ekonomiką, bet ir apie energetiką – temą,kurią Taryba taip pat nagrinės penktadienį. Turėti daugiau Europos – tai pirmiausia visiškaiįgyvendinti jau esamus su energijos vidaus rinka susijusius teisės aktus. Niekada nebuspakankamai pabrėžiama, kad visiškai išnaudodami šią rinką tapsime konkurencingesni,bus užtikrintas tiekimo saugumas ir esminis atsinaujinančiosios energijos gamybos augimas.

Turėti daugiau Europos taip pat reiškia raginti valstybes spręsti energijos vartojimoefektyvumo didinimo iki 20 proc. uždavinį 2011–2020 m. Jos nustatė sau tokį tikslą.Turime užtikrinti, kad jos jį pasiektų, arba mums reikės griežtinti standartus, kurių jomsreikės laikytis, kad pasiektų tą tikslą. Pagaliau turėti daugiau Europos energetikos srityje –tai daugiau investuoti. Komisija apskaičiavo, kad būtinam infrastruktūros lygiui pasiektireikia 1 mlrd. EUR. Tikimės, kad šiam lygiui pasiekti Europos Taryba priims plataus užmojosprendimus. Europai reikia saugios, švarios energijos taip, kaip jai reikia mokslinių tyrimųir plėtros politikos ir politikos, kuria skatinamos pramonės inovacijos. Čia taip patsprendimą randame turėdami daugiau Europos ir skirdami daugiau dėmesio mažosiomsir vidutinėms įmonėms. Problemas išspręsime šalindami kuo daugiau biurokratinių kliūčiųir pagaliau susitardami dėl Europos patento. Inovacijų srityje iš savo vadovų taip pat tikimėsbendrų sprendimų, o ne menkaverčių ginčų.

Ponios ir ponai, metas palikti automatiškas praeities reakcijas. Skatinti skirtumus yra gerai,bet dar geriau skatinti jų tarpusavio papildomumą. Gali būti naudinga imtis asmeniniųiniciatyvų, bet komandinis žaidimas yra būdas laimėti varžybas. Puoselėti nacionalinesambicijas visiškai teisėta, bet suprasti, kad žaidimas laimimas tarptautiniu lygmeniužaidžiant kaip komandai – reiškia užtikrinti Europos gyventojų ateitį.

Martin Schulz, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Europos Parlamento socialistųir demokratų pažangiojo aljanso frakcija vakar per savo posėdį pasirengė savaitgalįvyksiančiam energetikos aukščiausiojo lygio susitikimui. Vėliau mano kolega M. Ulvskogišsamiau papasakos, apie ką diskutavome. Todėl apsiribosiu dviem esminiais dalykais.

Vertinant „20–20–20“ tikslų, kuriuos patvirtinome ir kuriuos iškilmingai paminėjo kaikurios Europos Sąjungos vyriausybės, įgyvendinimo nacionaliniu mastu lygį, dabartiniumetu pasiekiama ne daugiau kaip 9 proc. nustatytų tikslų. Taigi, kalbant apie energetikospolitiką, šio savaitgalio aukščiausiojo lygio susitikimas yra susitikimas krizės sąlygomis irjeigu visi neįsipareigosime, šie tikslai nebus pasiekti.

Antra pastaba – energetikos kainų rinkoje matyti tendencija, dėl kurios Europa gali patirtienergijos nepriteklių. Energiją ir energijos tiekimą dauguma namų ūkių ima laikytiprivilegija. Papildomos su nuoma susijusios išlaidos didėja tokiu mastu, kad ateityje mažaspajamas turintys žmonės turės dėvėti storus megztinius, nes negalės šildyti savo namų.Išjungti žmonėms energijos tiekimą yra socialinės neteisybės klausimas. Tai klausimai,kuriuos reikia spręsti per tokį energetikos aukščiausiojo lygio susitikimą kaip šis.

(Plojimai)

Vis dėlto, žinoma, per šį aukščiausiojo lygio susitikimą bus aptarti kiti klausimai ir ašnorėčiau tęsti tai, ką pasakė Komisijos Pirmininkas. Federalinio kanclerio vadovaujamaVokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė įvykdė visišką pakeitimą. Viska, kas anksčiau


buvo negerai dėl ekonomikos valdysenos – tai buvo socialistinė idėja – dabar jau gerai. Kągi, geriau vėliau nei niekada. Vis dėlto Komisijos pirmininkas teisus dėl vieno dalyko. Dėlšio visapusiško pokyčio neturi keistis kryptis, kuri suardytų Europos institucijų pusiausvyrą.

Vienas dalykas visiškai aiškus: visa pagal dabartinių sutarčių sistemą egzistuojanti Europospolitika turi būti nagrinėjama esamose institucijose. Čia pagrindinė yra Komisija, ne kitainstitucija, ir, galėčiau pridurti, dėl šios pagrindinės priežasties: Komisija yra institucija,šiuo atžvilgiu susijusi su Parlamentu, o Parlamento suteikiamas leidimas veiksmams, kuriųimamasi suverenumo klausimais, – o pinigų politikos klausimai yra pagrindiniaisuverenumo klausimai, – yra esminis dalykas. Todėl pritariame ekonomikos valdysenai,tačiau ją turi praktiškai įgyvendinti Komisija, tikrinama Europos Parlamento. Tai pagrindinėsąlyga siekiant išlaikyti Europos institucijų pusiausvyrą.

(Plojimai)

Mūsų padėtis tokia, kad Europa turi spręsti vidaus ir tarptautinės politikos uždavinius. Mansukėlė nerimą – ir tai sakau visiškai atvirai – kai kurių Europos politikų pareiškimai. Esusunerimęs, kad Europa nedalyvauja istoriniame procese. Jūs padarėte pareiškimą, poneJ. M Barroso, – tai puiku. H. van Rompuy padarė savo pareiškimą – taip pat puiku. BaronienėC. Ashton padaro pareiškimą – puiku. A. Merkel, N. Sarkozy ir F. Cameron daro pareiškimąbendru komunikatu, – nežinau, kas slypi už šios naujos sąjungos, – taip pat puiku. Visdėlto nėra nė vieno – nė vieno, kuris tiesiogiai bendraudamas su žmonėmis, kovojančiaisdėl demokratijos, kalbėtų apie tai, kaip mes, europiečiai, galime jiems padėti ir palaikyti šįprocesą.

Popieriuje galima rašyti, ką nori, bet popierius mums nepadės. Neturime praleisti esamosprogos. Prisipažinsiu, kad tik praėjusią savaitę C. Bendit man pasakė apie puikią pasitaikiusiąprogą. Turiu prisipažinti, kad iš pradžių nepastebėjau, jog žmonės, kurie gatvėse rengiademonstracijas ir vadovauja šiai revoliucijai, galvoja apie viską, išskyrus religinę valstybę.Jie nori sekuliarizmo. Jie nori civilinės demokratijos. Jie yra mūsų partneriai. Turime dirbtikartu su šiais žmonėmis, kad tuo suteiktume Europai puikią galimybę.

(Plojimai)

Šiuo atžvilgiu taip pat būtina, kad H. Mubarak atsistatydintų. Tai būtų teigiamas irpadrąsinantis ženklas. Kadangi kalbame apie savo vertybes, demokratiją ir žodžio laisvę,džiaugiuosi, kad čia yra E Győri. Ponia E. Győri, norėčiau jums pasakyti vieną dalyką: dabarperskaičiau Vengrijos Vyriausybės atsakymą į Komisijos raštą. Turiu pasakyti, kad Komisijosraštas puikus. Buvo mandagu paklausti, ar Vengrijos Vyriausybė būtų tokia maloni ir mumspasakytų, ar ji sutinka, kad gal jos parengtas įstatymas ne visiškai geras – ir mes atsiprašome,kad to klausiame! Atsakymas buvo toks: kaip jūs galėjote net klausti tokio dalyko; čia viskasgerai. Taip neturėtų būti Europoje. Dar kartą pakartosiu: šis įstatymas nesuderinamas supagrindinėmis Europos taisyklėmis.

(Plojimai)

Jis nesuderinamas su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva. Tai labai grakščiaipasakė pati Komisijos narė N. Kroes. Jei šis įstatymas nebus iš dalies pakeistas, pasijusiuapgautas einančios Tarybos pirmininko pareigas. Šiame Parlamente Vengrijos prezidentasir ministras pirmininkas pasakė: „Jei Komisija pateiks pastabas, padarysime įstatymopakeitimus“. Komisija pateikė pastabas, todėl tikiuosi, kad Vengrija iš dalies pakeis įstatymą.Kaip kitaip ketiname įtikinamai kalbėti apie demokratiją Viduržemio jūros regionovalstybėse, jei patys jos neįgyvendiname Europoje?


Lena Ek, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, krizės laikais būtinos dvi strategijos:stabdyti artėjančią grėsmę ir pasinaudoti galimybėmis bei eiti pirmyn.

Koks bus Tarybos atsakas, kalbant apie energetikos ir klimato krizę? Pasakysiu nuoširdžiai,kad mane jis ir nuvilia, ir trikdo.

Šalys už Europos ribų turi spręsti energetikos uždavinį. JAV investuoja daug pinigų įekologišką technologiją. Praėjusią savaitę savo kalboje apie ES padėtį prezidentas B. Obamapabrėžė energijos vartojimo veiksmingumą ir ekologiškos technologijos teikiamasgalimybes.

(Pirmininkas trumpai įsiterpė dėl procedūrinio klausimo.)

Šias naujas technologijas prezidentas B. Obama netgi palygino su kosmoso varžybomis irpavadino mūsų kartos „Sputniko“ paleidimo momentu.

Dabar, kalbant apie Tarybą, kur yra mūsų „žmogaus paleidimo į mėnulį“ projektas? Jūsnedrįstate net diskutuoti apie privalomą energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Energijosvartojimo efektyvumas yra mėgstama kiekvieno kalbėtojo energetikos klausimu arbapolitiko tema, o Taryba tai atidėlioja iki 2012 m.

Kinija daug investuoja į mokslinius tyrimus ir naująsias technologijas. Šiandien Kinija turidaugiau kaip 400 fotogalvaninius elementus gaminančių bendrovių. Prieš dešimt metųkinai buvo šimtu procentų užėmę pasaulio rinką. Dabar jiems priklauso 23 proc. pasauliorinkos. Prieš dešimt metų jie buvo šimtu procentų užėmę vėjo rinką. Dabar jiems priklauso50 proc.

Ką darome Europoje? Konkurencijos ir inovacijų programa (KIP) siekiama gauti paramąir finansavimą strateginiam energetikos technologijų planui, strateginei energetikostechnologijos programai, ir gauta mažiau nei pusė. Čia esame lyginami su Kinija ir JAV.Tarp mūsų net yra valstybių narių, pvz., Vokietija, kurios jau planuoja sumažinti išmetamųjųteršalų kiekį 30 proc., bet Taryba nedrįsta imtis veiksmų; beje, ir Komisija nedrįsta. Remiantisneseniai pateiktu bendru įmonių Barclays ir Accenture pranešimu, pereinant prie mažoanglies dioksido kiekio ekonomikos itin vystomos tvarios mažo anglies dioksido kiekiotechnologijos. Taigi bankai imasi veiksmų.

O ką veikia Europos vadovai? Taryba ginčijasi dėl energijos tikslo. Nematyti, kad valstybėsnarės vykdytų trečiąjį energetikos rinkos paketą ir netgi vyksta diskusijos dėl moksliniųtyrimų ir inovacijų finansavimo iš daugiamečio biudžeto. Štai kur yra Europa, o Tarybavisiškai nesiima vadovauti kalbant apie energetiką, klimatą, konkurencingumą ir darbovietas. Štai kokia mūsų padėtis.

Krisztina Morvai (NI). – (pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį M. Schulzuiužduotas klausimas, pakėlus mėlynąją kortelę) (HU) Galėjome matyti, kaip Europos socialistųvadovas M. Schulz itin susirūpinęs dėl demokratijos ir žmogaus teisių Vengrijoje. PoneM. Schulzai, turiu jūsų paklausti, kur buvote 2002–2010 m., kai Vengriją valdę jūsųsocialistų partijos nariai visus protestus prieš vyriausybę išvaikydavo jėga? Kur buvote2006 m. spalio 23 d., kai buvo įsakyta guminėmis kulkomis šauti į veidą keturiolikaižmonių galvos aukštyje? Kur buvote 2006 m. rudenį, kai keletas šimtų žmonių, kaip nustatėgalutinis teismas (pirmininkas pertraukė kalbėtoją). Pirmininke, pagal taisykles turiu vienąminutę, tiesa? Kur jūs tada buvote? Taip pat norėčiau paklausti, kodėl Fidesz vyriausybėnekelia jums ir jūsų partijos nariams to paties klausimo šiandien? Kas trukdo Fideszvyriausybei to klausti?


Martin Schulz (S&D). – (DE) Pone pirmininke, ponia K. Morvai, labai atidžiai stebiuVengrijos vidaus politiką. 2002–2010 m. gana dažnai lankiausi Vengrijoje. Taip pat mačiaujūsų uniformuotos Jobbik partijos demonstracijas Budapešte. Nesakysiu, ką man priminėšios demonstracijos. Būdamas vokietis daugiau į tai čia nesigilinsiu.

2002–2010 m. – kad jums aiškiai atsakyčiau – Vengrija buvo, kaip ir dabar, demokratinėvalstybė, grindžiama teisinės valstybės principu, turinti kairiosios pakraipos vyriausybę,valdančią pagal demokratijos taisykles. Kol kas neabejoju, kad taip bus Vengrijoje ir valdantkonservatyvių pažiūrų vyriausybei. Vis dėlto esu tikras dėl vieno dalyko, t. y. kad jūsųpartija yra dešiniojo sparno ekstremistai, neofašistinė partija.

(Plojimai)

Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visaineseniai pateiktuose pranešimuose iš pietų Viduržemio regiono valstybių ir Egipto teigiama,kad Kaire buvo šaudoma. Padėtis aštrėja. Po šių naujienų galiu tik kreiptis į Europos valstybiųir vyriausybių vadovus prašydama nelaukti iki šios savaitės penktadienio pietų, kad susitartų,kokį tinkamą pranešimą reikėtų pasiųsti Egiptui. Smarkiai uždelsėme aiškiai pasakytiH. Mubarakui, kad jis tučtuojau atsistatydintų, nes tai būtina siekiant neleisti neramumamsEgipte plisti ir užtikrinti, kad visa vyktų panašiai kaip Tunise. Būtų tikrai gėda tiesiog lauktiir stebėti, kas vyks Egipte.

(Plojimai)

Aukščiausiojo lygio susitikimą iš tiesų numatyta skirti energetikai. Tačiau matydamapasirengimus, iš tiesų nesu nustebusi, kad dabar į darbotvarkę įtraukiamos ir kitos temos.Remiantis šūkiu „mums reikia energijos tiekimo saugumo“, daug ryšių – visų pirmą jūsų,J. M. Barroso, dėka – užmegzta su Azerbaidžanu ir Turkmėnistanu. G. Oettinger neseniaiPramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete kalbėjo apie tai, kaip mes plėtosimeryšius energetikos srityje su Iraku, Gruzija ir Turkmėnistanu.

Manau, kad tai gana rizikinga, turint omenyje įvykius pietinėse Viduržemio jūros regionovalstybėse, kuriose taip pat matome savo politikos, susijusios su mūsų interesais ir išorėsenergetikos politika, padarinius. Žinau, kad mums reikia energijos šaltinių įvairinimo, nesmūsų padėtis rytinėje dalyje su Rusija ir tranzito šalimis Baltarusija bei Ukraina taip patproblemiška ir labai sudėtinga. Vis dėlto siekdami įvairinimo neturime dabar užmegztiryšių su despotais ir krizę patiriančiomis šalimis.

Energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai yra išeitis norintsiekti geresnio ir saugesnio energijos tiekimo ir turiu pasakyti, pone J. E. Barosso, kad jūsšiuo atžvilgiu buvote labai tolerantiškas. G. Oettinger nepaminėjo srities, kurią gerai tvarkėA. Piebalgs, arba – ir tai yra neigiamas vertinimo būdas – jis vėl pasirinko neskatinti pažangiųtechnologijų, pvz., atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo,ir grįžo prie senojo įvairių energijos šaltinių naudojimo. Staiga suvokėme, kad aukščiausiojolygio susitikime reikia aptarti fiksuotus branduolinių jėgainių atominės energijos tarifus –Dieve mano, ką mes iš tiesų aptariame šiose modernizavimo ir inovacijų diegimodiskusijose? Aš tiesiog netekau kantrybės.

(Plojimai)

Galbūt, kalbant apie ekonomikos valdyseną, iš tiesų buvome pernelyg kantrūs. Atrodo,kad Vokietija eina W. Schäubles nurodytu keliu. Vis dėlto šiuo metu ant mūsų stalo nešiuolaikinės technologijos. Mums reikia daugiau nei mažo stabilumo priemonės pakeitimo.


Turime nedelsdami priimti sprendimą iš dalies pakeisti Graikijos ir Airijos kreditavimosąlygas arba sužlugdysime šias šalis. Mums reikia daugiau lėšų krizės valdymo priemonei,kitaip galime pamiršti bet kokias idėjas, kaip artimiausiu metu teikti pagalbą Ispanijai irPortugalijai.

Pagaliau mums reikia – noriu, kad labai aiškiai suprastume vieni kitus šiuo klausimu –pasiūlymo, kaip ketiname tvarkyti skolos restruktūrizavimą. Visi žino, kad negalime toišvengti, ir mes, kaip Parlamentas, taip pat norime tai toliau svarstyti.

Jan Zahradil, ECR frakcijos vardu. – (CS) Pone pirmininke, energetinis saugumas yra sritis,į kurią ES turėtų įsitraukti ir kur ji turėtų veikti kuo vieningiau ir koordinuočiau, deja, taipneveikiama vykdant daugumą Europos iniciatyvų, todėl mes, konservatoriai ir reformistai,palaikome bendrosios energijos rinkos kūrimą, nes tai sutvirtins valstybių narių pozicijąpagrindinių tiekėjų atžvilgiu; kartu bus apribota kai kurių tiekėjų strateginių žaliavų apimtis,kad jie nepiktnaudžiautų dominuojančia padėtimi, siekdami žaisti užsienio politikosžaidimus. Vis dėlto manome, kad integruojant energetiką reikėtų atsižvelgti ir į konkrečiusnacionalinius veiksnius, kitaip sakant, įvairius nacionalinius energijos šaltinius, įskaitantbranduolinės energijos naudojimą.

Kalbant apie finansus, norėčiau pasakyti, kad mano frakciją daugiausia sudaro šalių, kuriosnepriklauso euro zonai ir nevartoja euro, nariai. Vis dėlto tai nereiškia, kad norime silpnos,trapios ir nepastovios euro zonos ar kad norėtume euro žlugimo. Kita vertus, norėčiauaiškiai pasakyti, kad atkuriant ES ekonomiką ir finansinį stabilumą neturi būti sudarytossąlygos tolesnėms viršvalstybinėms tendencijoms ar fiskaliniam federalizavimui, ir taineturi tapti pretekstu toliau perkelti įgaliojimus iš nacionalinio lygmens į europinį. Mesgriežtai tam prieštaraujame!

Norėčiau padaryti keletą pastabų dėl įvykių Šiaurės Afrikoje, Tunise ir Egipte. Jie labaipanašūs į 1989 m. įvykius Vidurio ir Rytų Europoje. Labai palankiai vertiname šių šaliųdemokratines tendencijas ir turėtume jas palaikyti. Norime, kad ES artimiausios kaimyninėsšalys būtų stabilios ir demokratiškos. Vis dėlto kartu turėtume būti dėmesingi, kad, kitavertus, pagrįstos šių šalių gyventojų pastangos ir raginimai nebūtų iškreipti ir netaptųnedemokratiška, autoritarine ar religine diktatūra. ES turėtų elgtis taip, kad tokių dalykųneįvyktų.

Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, kaip žinome, energetikossektorius yra itin svarbus naujoms darbo vietoms kurti, taigi ši galimybė turėtų būti Tarybossusitikimo, kuriam šiuo metu rengiamės, šūkis ir savaime suprantamas dalykas; deja, taipnėra.

Mums reikia konkrečių investicijų, kad spręstume energijos vartojimo efektyvumo klausimąsavo miestuose, visų pirma šalyse, kurios patiria rimčiausius spekuliacinius išpuolius, irypač tose šalyse, kuriose yra didžiausias nedarbo lygis. Vis dėlto vyriausybių atsakaiformuluojami kaip ir anksčiau, o mes vis dar mėginame juos taikyti.

Mums reikia šiame Tarybos susitikime įvykdyti energijos revoliuciją. Reikia ne tik daugiauviešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių – jos tebėra nesėkmingos. Tebesame labaiprisirišę prie senų energijos išteklių – iškastinio kuro ir branduolinės energijos – ir mumslabai trūksta plačių užmojų kalbant apie naujus energijos išteklius, kurie vieninteliai galiužtikrinti vienodas prieigos galimybes ir tai, kad plataus masto projektai būtų tokie patsvarbūs kaip ir vietos projektai. Tik viską sujungdami galime turėti iš tiesų integruotą


politiką, todėl ši Taryba dirbs kaip ir anksčiau, užuot nutraukusi ryšius su praeitimi, kaipturėtų.

Pone pirmininke, norėčiau paprašyti leidimo kreiptis dėl dar vieno dalyko: susiklosčiusnepaprastosioms padėtims, reikia nepaprastojo kreipimosi, taigi prašau jūsų leisti kreiptis,kad Europos vadovai, kalbant apie įvykius Egipte, tiek solidarizuotųsi su žmonėmis gatvėje,kiek jie turėjo solidarumo esant autoritariniams režimams, kurių valdysena dėmesys kreiptasį ekonomiką ir nepaisyta demokratijos.

Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, nuoširdžiai linkiu mūsų mielamJ. M. Barroso geros kloties. Geros kloties mums visiems turint rinkoje „Azeris“ ir„Turkmenis“. Jie sakė, kad jau pažadėjo tiekti dujas kitiems penkiems partneriams.

Dėl to iš tiesų kyla didelis klausimas. Prieš keletą metų įvyko Rusijos ir Ukrainos krizė irmes vis dar stengiamės ją įveikti. Dabar krizę patiria Šiaurės Afrika. Naftos kaina jau kyla.

Taigi metas į penktadienio susitikimo darbotvarkę įtraukti tai, kad Europa turi tirti savoišteklius ir šaltinius. Metas į darbotvarkę įtraukti eksploatavimą, gavybą ir pan. Manau,galėtumėte paprašyti valstybių narių parengti žemėlapius, kuriuose būtų nurodyta, kaskiekvienoje šalyje vyksta energijos išteklių ir šaltinių eksploatavimo srityje, vertintipažangiausius projektus, patvirtinti iniciatyvas, kuriomis privačios įmonės būtų skatinamosimtis eksploatavimo, ir išsiaiškinti, ką galime nuveikti su savo ištekliais.

Matome šiurpiausią Sueco kanalo praradimo scenarijų. Kalbant apie Egiptą, mums visiemsreikia sklandaus perėjimo prie kitos valdymo sistemos. Kitaip turėsime didelių problemų.

Francisco Sosa Wagner (NI). – (ES) Pone pirmininke, sunkiai padirbėję daug metų,turime labai aiškius Europos energetikos politikos tikslus: kurti vidaus rinką, rūpintis saugiutiekimu, skatinti atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą.

Turint omenyje šiuos išsikeltus tikslus, dokumentui, kurį Europos Vadovų Taryba svarstys,labai trūksta plataus užmojo ir jis šiek tiek blankus. Jeigu skatinti bendrąją Europosenergetikos politiką yra valstybių ir vyriausybių vadovų pareiga, mums dar teks ilgai laukti,nes atrodo, kad jų vyraujantys požiūriai yra nacionalinio pobūdžio, trumparegiški ir pasenę.

Mūsų nagrinėjamas klausimas nėra nereikšmingas, nes energetikos politika yra Europospagrindas. Jos principus reikia vieningai ginti visame pasaulyje, deja, mums toli gražu tainepavyksta.

Herbert Reul (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos Pirmininke, ponia einanti Tarybospirmininko pareigas, ponios ir ponai, Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygiosusitikimas vyksta tuo metu, kai yra tiek daug kitų skubiai nagrinėtinų temų šalia tos, kuriąketinama pateikti diskusijoms.

M. Schulz teisingai paminėjo, kad visi tikimės, jog Europos Vadovų Taryba padaryspareiškimą dėl Egipto ir dėl to, kas ten vyksta, ir rūpinsis tuo reikalu. Tai tiesa. PoneM. Schulzai, aš visiškai su jumis sutikčiau, jei nebūtumėte padaręs klaidos antrojoje savokalbos dalyje, dar kartą parodęs pigų partijos politinį šou besiginčydamas su vengrais. Taineturi nieko bendra su dabartiniais klausimais, šiuo metu kalbame apie Tarybos susitikimąir apie temas, įtrauktas į darbotvarkę.

Ponia R. Harms, taip pat norėčiau paaiškinti vieną dalyką dėl to, ką jūs pasakėte. Jūs teisi,kad šie skubūs klausimai – ekonomikos klausimai, su euru ir Egiptu susiję klausimai – turibūti nagrinėjami, bet jūs taip pat negalite apkaltinti Komisijos nario G. Oettingerio, kad jis


tinkamai nenagrinėja energetikos klausimo. Tai absurdiška. Juk Taryba turi nagrinėti irkitus klausimus.

Nesvarbu, ar energetikos politika jums tinka ir ar kiti žmonės kitokios nuomonės – dėl toji netampa gera ar bloga. Jos negalima vertinti pagal tokį kriterijų. Manau, kad pastaraisiaiskeliais mėnesiais Komisija labai nuodugniai ir nuovokiai rengėsi aukščiausiojo lygiosusitikimui. Ji nesilaiko principo nuolat kelti naujus reikalavimus. Ji verčiau nuovokiai irkruopščiai rengiasi ir imasi priemonių, kuriomis iš tiesų bus pasiekta pokyčių.

Beje, M. Schulz net neklauso, bet nesvarbu, tai tik parlamentinių diskusijų žaidimas, kuriometu mes akivaizdžiai ginčijamės.

(Šūksniai)

Jūs kalbėjote apie nepriteklių, kuris gali kilti dėl energijos kainų. Esate visiškai teisus. Visdėlto, pone M. Schulzai, kad būtume sąžiningi, turime kelti klausimą: kodėl energijoskainos tokios aukštos? Kokia to priežastis? Kiek mes prie to prisidedame, kai tvirtinamepolitikos priemones, dėl kurių kainos nuolat kyla? Tai taip pat pagalbinis veiksnys, nors irne vienintelis, jį taip pat reikėtų įtraukti į sąžiningas diskusijas; be to, turime atsižvelgti įnaujus reikalavimus, kurie čia nuolat nuo ryto iki vakaro tvirtinami.

Mano nuomone, aukščiausiojo lygio susitikimas mums suteikia puikią progą pagaliauplėtoti infrastruktūros klausimą ir užtikrinti, kad būtų investuojama į infrastruktūrą irenergetiką, nes visi kiti klausimai priklauso nuo to, kaip sugebėsime tai atlikti. Čia kylakainų ir patikimumo klausimas, taip pat ar tinkamai integruojame atsinaujinančiuosiusenergijos išteklius į tinklą, ir tam, deja, mums reikia didelių investicijų. Be to, valstybė nebuspajėgi viena padengti šias sąnaudas.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkostaisyklių 149 straipsnio 8 dalį).

PIRMININKAVO: Libor ROUČEKPirmininko pavaduotojas

Rebecca Harms (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, dėl išsamaus pasirengimoaukščiausiojo lygio susitikimui energetikos ir politikos prioritetinių sričių klausimu: poneH. Reuli, kaip vertinate tai, kad šiandien per svarbų interviu Frankfurter Allgemeine ZeitungVokietijoje G. Oettinger perspėjo Europos Sąjungą dėl per didelių užmojų tikslų, susijusiųsu atsinaujinančiosios energijos nustatymu? Tai vyksta praėjus tik keletui savaičių poAtsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos, kuria visi taip didžiavomės, įsigaliojimo.Dėl išsamaus pasirengimo energijos vartojimo efektyvumo klausimu: kaip vertinate tai,kad veiksmų planas dėl energijos vartojimo efektyvumo vis dar guli stalčiuje, todėl nėravisiškai jokios galimybės jį aptarti per aukščiausiojo lygio susitikimą?

Herbert Reul (PPE). – (DE) Pone pirmininke, yra politikų, kurie nuolat reikalauja ko norsnaujo, tačiau niekada nesidomi niekuo iki pat pabaigos. Taip pat yra politikų, kurie puikiaiparengia ir įgyvendina iniciatyvas. Būtent tai ir svarbiausia. Netikiu nuolat keliamaisreikalavimais, todėl G. Oettinger visiškai teisus. Pirmiausia padarykime tai, ką jau esamepasižadėję.

M. Schulz gana teisingai nurodė, kad daugybėje valstybių narių daug tikimasi išveiksmingumo klausimo ir kad daugybė valstybių narių dar nepasiekė savoatsinaujinančiosios energijos kvotų. Elgiamės gana tinkamai, tačiau nepakankamai. Kitaip


sakant, dar toli iki to, ką norime pasiekti. Kartais protingiau pasiekti tai, ką pirmiausianusprendžiame padaryti, prieš žengdami kitą žingsnį. Yra žmonių, kurie bando greitaiviską pasiekti ir tada patys suklumpa.

Marita Ulvskog (S&D). – (SV) Pone pirmininke, kaip anksčiau minėjo M. Schulz, vakarEuropos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija surengėaukščiausiojo lygio susitikimą alternatyvios energijos klausimu. Surengėme jį laikotarpiu,kai vis daugiau šeimų ir piliečių negali sau leisti šildyti savo namų, kai vis dėlto pramonė,kuri priklausoma nuo energetikos ir turi būti konkurencinga, taip pat patiria sunkumų.Kita šio sprendimo priežastis ta, kad ES buvo imtasi labai mažai, su ilgomis pertraukomisir labai silpnų iniciatyvų aukščiausiu politiniu lygmeniu. Atsakant į tai, ką sakė H. Reul, kaikas buvo inicijuota, tačiau vėliau ir liko tik neįgyvendintu dokumentu.

Mūsų žinia po aukščiausiojo lygio susitikimo alternatyvios energijos klausimu, skirta rytojvyksiančiam ES aukščiausiojo lygio susitikimui, labai paprasta ir aiški. Imkitės veiksmų;ką nors darykite čia ir dabar. Užtikrinkite privalomus tikslus, susijusius su energijosvartojimo efektyvumu, kurių iš tiesų būtų laikomasi. Pvz., ES yra apie 190 mlrd. pastatų,kuriuos reikia šildyti. Į juos investavus, siekiant išvengti dabartinio energijos nutekėjimo,būtų užtikrinta finansinė nauda ir naujos darbo vietos. Investuokite į atsinaujinančiuosiusenergijos išteklius, nebent manote, kad tie, kuriuos turime, yra nesibaigiantys, ir investuokiteį skirstymo tinklus, kurie būtų šiuolaikiški ir veiksmingi visų rūšių energijos atžvilgiu.Suteikite vartotojams ir piliečiams tvirtas ir aiškias teises, susijusias su energijos įmonėmis.Užtikrinkite, kad energijos rinka būtų skaidri ir ją būtų galima prižiūrėti. Kaip nepritariamefinansų rinkai, kuri veikia netinkamai ir yra užbaigta ir visiškai nereguliuojama, taipnepritariame ir elektros rinkai, kuri veiktų taip, kaip finansų rinka veikė prieš krizę.

Imkitės radikalių iniciatyvų, kad parodytumėte, jog energijos paklausa yra socialinėsatsakomybės ir politinių sprendimų klausimas, o ne privatus kiekvieno piliečio reikalasspręsti savo problemas. Kaip sakė M. Schulz, parodykime, kad suprantame, jog energetikospolitika yra socialinė politika, pramonės politika ir ateities politika.

Fiona Hall (ALDE). - Pone pirmininke, per šį penktadienį vyksiantį aukščiausiojo lygiosusitikimą strateginis dėmesys turėtų būti skiriamas energijai ir inovacijoms. Tikiuosi,vyriausybių vadovai nebus per daug išsiblaškę dėl padėties Egipte. Taip pat tikiuosi, kaddėl būtinų diskusijų energijos infrastruktūros ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimaisenergijos tiekimo pusė – neužkirs kelio surengti diskusijas dėl energijos paklausos pusės,kuri taip pat svarbi.

20 proc. iki 2020 m. energijos efektyvumo tikslas neatitinka mūsų siekių. Penktadienį išsavo vadovų turime išgirsti ryžtingą pasižadėjimą imtis skubių veiksmų paisyti siekių.Paprasčiausias būdas tai padaryti – nustatyti 20 proc. tikslą kaip privalomą. Kitaip tiesiogiššvaistysime didžiulę dalį šios energijos pasiūlos, kurią taip atkakliai siekiame užtikrinti.Tai nėra tinkama ekonomika, ypač per krizę.

Claude Turmes (Verts/ALE). - Pone pirmininke, energijos svarbą parodo tai, kad čianėra H. V. Rompuy, nes jis dalyvauja spaudos konferencijoje, o J. M. Barroso išvyko. Taipjie parodo, kaip svarbu mūsų klausytis.

Vakar S&D frakcijos kvietimu Briuselyje lankėsi Jeremy Rifkin, kuris aiškiai pateikė naująekonomikos viziją. Pirma, tai atsinaujinantieji energijos ištekliai, kurių klausimą jauįtvirtinome direktyvoje. Antra, kiekvienas pastatas, kuriam šiandien suvartojama 40 proc.mūsų energijos, gali būti pakeistas į mažai energijos suvartojantį pastatą, naudojant


atsinaujinančiuosius energijos išteklius, netgi į teigiamos energijos pastatus. Trečia, manau,daugelis sutinkame, kad turi būti pagreitintas elektros tinklų veikimas. Ketvirta, turimenaudoti kitus MTTP, siekdami išplėtoti saugojimo technologijas, ir galiausiai elektroskištukinius lizdus.

Šiais penkiais siekiais ir, žinoma, tuo, ką minėjo Fiona Hall apie veiksmingumą visuosesektoriuose, pirmiausia užtikrintume mažesnę Europos Sąjungos ekonomikospriklausomybę geopolitine prasme. Antra, tiekdami už Europos Sąjungos ekonomikosribų sutaupytume 300 mlrd. EUR, kuriuos panaudotume investicijoms į darbo vietų kūrimąir kitoms investicijoms. Trečia, kova dėl ekologiškų technologijų prasidėjo; pakankaperskaityti naują Kinijos penkerių metų planą.

Jeigu per ateinančius mėnesius nesukursime sąlygų Europai pirmauti rinkoje dėl visų šiųtechnologijų, patirsime nuostolių viename iš nedaugelio sektorių, kuriuose vis darpirmaujame pasaulio ekonomikoje. Labai gaila, kad šiam aukščiausiojo lygio susitikimuinėra tinkamai pasirengta, už tai iš dalies atsakingas H. Van Rompuy, taip pat G. Oettinger.Jis tinkamai nepasirengė veiksmingumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių klausimaisir paskutinius tris mėnesius bendradarbiavo su dviem ar trimis didelėmis Vokietijosenergetikos įmonėmis?, kurios norėjo sužlugdyti atsinaujinančiųjų energijos ištekliųpramonę.

Galiausiai kai ką ir pasiekėme: G. Oettinger turi 1 iš 26 galimybių pralaimėti, sunaikindamasnacionalinės paramos sistemas. Jį palaiko tik Nyderlandai. Tai apgalvota pergalė, oatsinaujinantieji energijos ištekliai ir toliau bus naudojami. Tai pagrindinis būsimas energijosšaltinis.

Konrad Szymański (ECR). – (PL) Pone pirmininke, ketiname priimti sprendimą skirti1 mlrd. EUR energijos infrastruktūros Europos Sąjungoje išplėtimui. Panaudoti valstybiųpinigus energetikos klausimams verta tik tada, jeigu taip padedama patenkinti saugumoporeikį. Europos Sąjungos energetinis saugumas priklauso nuo plataus įvairinimo, kurisreiškia ne tik naujas perdavimo galimybes, bet ir galimybę naudoti naujus kuro šaltinius.Kitaip vėl pakartosime klaidas, kurias padarėme TEN-T programoje, kurioje buvo teigiama,kad tokie projektai kaip Šiaurės Europos dujotiekis yra Europos Sąjungos projektai. Mumsnebereikia naujų būdų tiekti daugiau tų pačių Rusijos dujų į Europos Sąjungos rinką. Jeigukartosime tas pačias senas klaidas, investavę 1 mlrd. EUR, tik apsimesime sukūrę rinką irkonkurencingumą.

Vladimír Remek (GUE/NGL). – (CS) Pone pirmininke, tikiuosi, kad per aukščiausiojolygio susitikimą dėl energijos galiausiai bus nustatytas išsamus, bet pagrįstas ir atsakingaspožiūris į mūsų piliečių interesus. Remiantis paskutinėmis Eurostato apžvalgomis, energijoskainų stabilumas yra vienas iš pagrindinių prioritetų didelei daliai ES gyventojų. Nenuostabu,kad Čekija pirmauja šioje srityje pagal statistinius duomenis. Dėl neatsakingos politinės irekonominės lobistų veiklos Čekijoje saulės energijos elektrinėms skirta nepakankamafinansinė parama. Dėl spekuliantų, įskaitant esančius užsienyje, didelio skubėjimo ir jųdidžiulių pelnų vaikymosi visuomenė pradedama neigiamai vertinti atsinaujinančiuosiusenergijos išteklius, nes žmonės susiduria su pernelyg dideliu energijos kainų augimu. Tikrainelengva užtikrinti pakankamai energijos už priimtiną kain

2011 m. vasario 2 d., treČiadienis - european parliament2011)02-02_lt.pdf · 2011. 5. 24. ·...

Documents