kauno technologijos universitetas politikos ir … · 2010-10-14 · nevyriausybinės...

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS POLITIKOS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ĮVAIZDIS VISUOMENĖJE

UŽSAKOVAS: LR SEIMO KANCELIARIJA

2002

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE

1 TURINYS LENTELIŲ SĄRAŠAS 3 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 4 ĮVADAS 5 I. LIETUVOS VALSTYBĖS VADOVŲ VEIKLOS VERTINIMAS IR PASITIKĖJIMO LR SEIMU PROBLEMOS

8

1.1. Tyrimo metodika 8 1.2. Statistinės paklaidos įvertinimas 8 1.3. LIETUVOS VALSTYBĖS VADOVŲ VEIKLOS VERTINIMAS IR PASITIKĖJIMO LR SEIMU

PROBLEMOS 9

1.3.1. Ar Jūs pritariate, ar nepritariate tam, kaip Valdas Adamkus atlieka Prezidento darbą? 9 1.3.2. Ar Jūs pritariate, ar nepritariate tam, kaip Artūras Paulauskas atlieka Seimo pirmininko darbą? 10 1.3.3. Ar Jūs pritariate, ar nepritariate tam, kaip Algirdas Brazauskas atlieka Ministro pirmininko darbą? 12 1.3.4. Ar Jūs sutinkate, ar nesutinkate su šiais teiginiais apie Valdą Adamkų? 13 1.3.5. Ar Jūs sutinkate, ar nesutinkate su šiais teiginiais apie Artūrą Paulauską? 14 1.3.6. Ar Jūs sutinkate, ar nesutinkate su šiais teiginiais apie Algirdą Brazauską? 14 1.3.7. Pasitikėjimo LR Seimu problemos 15 Priedas: klausimai 18 II. LR SEIMO NARIAI IR PILIEČIAI 20 2.1. Tyrimo metodika 20 2.2. Kas yra išrinktas Jūsų apygardoje Seimo nariu? 20 2.3. Ar teko susitikti su Jūsų apygardoje rinktu Seimo nariu? 22 2.4. Kuriuos Seimo narius Jums teko matyti per pastarąsias savaites per TV? 24 Priedas: klausimai 28 III. NEPASITIKĖJIMO SEIMU PRIEŽASTYS (Fokusuota grupė, 2002 liepos 11 d.) 29

3.1. Techninė ataskaita 29 3.2. Išvados 29 3.3. Pagrindiniai diskusijos teiginiai 31

3.3.1. Ekonominė ir socialinė situacija Lietuvoje 31 3.3.2. Bendra politinė situacija 31 3.3.3. Asociacijos “SEIMAS“ 32 3.3.4. Teigiami Seimo darbo bruožai 32 3.3.5. Neigiami Seimo darbo bruožai 33 3.3.6. Seimo funkcijos 33 3.3.7. Seimo priimtų įstatymų charakteristikos 33 3.3.8. Geriau partinė daugume, ar koalicija? 34 3.3.9. Asociacijos “SEIMO NARYS“ 34 3.3.10. Seimo sudėties apibūdinimas 35 3.3.11. Seimo narių elgesio kultūra 35 3.3.12. Konfliktai Seime 36 3.3.13. Patinkantys ir nepatinkantys Seimo nariai 36 3.3.14. Asociacija “SEIMO PIRMININKAS” 37 3.3.15. Iš kur sužino apie Seimo darbą? 37 3.3.16. Ar objektyviai žiniasklaida atspindi Seimo darbą? 37 3.3.17. Kuris Seimas buvo geriausias? 38 3.3.18. Ko labiausiai trūksta dabartiniam Seimui? 39


2 IV. KOMANDINIO DARBO VEIKSMINGUMAS –DIAGNOSTINIS TYRIMAS SEIMO KANCELIARIJOS PADALINIUOSE

40

ANOTACIJA 40 4.1. TYRIMO METODIKA 41 4.1.1. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR TEORINIS BEI PRAKTINIS KONTEKSTAS 41 4.1.2. Tyrimo imtis 44 4.1.3. Tyrimo instrumentas 45 4.2. TYRIMO REZULTATAI 49 4.2.1. Komentaras apie testo statistinius rodiklius ir jų aiškinimą 49 4.2.2. Komandinio darbo raiška Seimo kanceliarijos padaliniuose 52 4.2.3. Padalinių reitingas ir grupavimasis pagal komandinio darbo veiksmingumą 52 4.2.4. Komandinio darbo raiška padaliniuose pagal atskiras dimensijas 56 4.2.5. Ypatingi komandinio darbo pasiekimai bei ribotumai: nukrypstančių įverčių analizė. 68 4.2.6. Seimo kanceliarijos komandinio darbo palyginimas su įvairaus pobūdžio organizacijomis 72 4.3. APIBENDRINIMAI, DISKUSIJA, REKOMENDACIJOS 75 BENDROS TYRIMO IŠVADOS 77 Priedas. Pasitikėjimas LR Seimu 1996- 2002m. (Baltijos tyrimų duomenys) 78


3 LENTELIŲ SĄRAŠAS:

1. Pasitikėjimas LR Seimu 2000- 2002m. (Vilmorus duomenys) 7 2. Statistinės paklaidos įvertinimas. 8 3. Valdo Adamkaus veiklos vertinimas 9 4. Artūro Paulausko veiklos vertinimai 11 5. Algirdo Brazausko veiklos vertinimai 12 6. Nuomonės apie V.Adamkų 13 7. Nuomonės apie A.Paulauską. 14 8. Nuomonės apie A.Brazauską. 14 9. Seimo problemų vertinimai (visos demografinės grupės) 15 10. Seimo problemų vertinomas atskirose demografinėse grupėse. 16 11. Žinios apie apygardoje išrinkus Seimo narius 20 12. Kontaktai su išrinktais Seimo nariais 22 13. Paminėti Seimo nariai matyti per TV 24 14. Paminėti per TV matyti Seimo nariai ir respondentų sociodemografiniai bruožai 26 15. Komandinio darbo testo dimensijos, jų aiškinimas ir testo klausimų pavyzdžiai 47 16. Seimo kanceliarijos padalinių grupavimas pagal komandinio darbo veiksmingumą 54 17. Ypatingi komandinio darbo pasiekimai ir ribotumai (komandinio darbo požymiai įgaunantys

nukrypstančius įverčius). 69

18. Komentaras apie lyginamas komandas ir organizacijas 74


4 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS:

1. Pasitikėjimas parlamentais šalyse- kandidatėse į Europos Sąjungą, 2001 m. spalis 6 2. Respondentų statusas. 43 3. Respondentų lytis 43 4. Respondentų skaičius padaliniuose. 44 5. Darbo stažas esamose pareigose. 44 6. Bendras darbo stažas. 44 7. Testo pavyzdys 49 8. Komandinio darbo veiksmingumo diagnostinis profilis. Grafiko pavyzdys 50 9. Komandinio darbo veiksmingumo diagnostinis profilis Z – įverčiais. Grafiko pavyzdys 50 10. Komandinio darbo veiksmingumo reitingas padaliniuose (bendras balas) 52 11. Komandinio darbo veiksmingumo reitingas padaliniuose (Z įverčiai) 53 12. Komandinio darbo veiksmingumas pagal atskiras dimensijas (visi padaliniai) 53 13. Komandinio darbo dimensijų raiška Seimo kanceliarijos padaliniuose. Reitingas 55 14. Teisės departamento komandinio darbo veiksmingumo Z- įverčiai 56 15. Teisės departamento komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai 56 16. Seimo priimamojo komandinio darbo veiksmingumo Z- įverčiai 57 17. Seimo priimamojo komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai 57 18. Personalo skyriaus komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai 58 19. Personalo skyriaus komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai 58 20. Informacijos analizės skyriaus komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai 60 21. Informacijos analizės skyriaus komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai 60 22. Informacinių technologijų departamento komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai) 61 23. Informacijos technologijų departamento komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai) 61 24. Finansų departamento komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai) 62 25. Finansų departamento komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai 62 26. Seimo kanclerio tarnybos komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai) 63 27. Seimo kanclerio tarnybos komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai) 63 28. Seimo spaudos tarnybos komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai 64 29. Seimo spaudos tarnybos komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai 64 30. Tarptautinių ryšių skyriaus komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai 65 31. Tarptautinių ryšių skyriaus komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai 65 32. Seimo pirmininko sekretoriato komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai 66 33. Seimo pirmininko sekretoriato komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai 67 34. Seimo kanceliarijos komandinio darbo veiksmingumas kitų organizacijų kontekste. 72 35. Komandinio darbo dimensijų raiška įvairiose organizacijose 73


5 ĮVADAS

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5-asis straipsnis skelbia, kad „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. […] Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“.

Parlamentas tradiciškai yra svarbiausias šiuolaikinės demokratijos simbolis, nes per šį institutą tiesiogiai išreiškiama valstybės piliečių valia. Visose atstovaujamose demokratijose konstitucinės teorijos požiūriu parlamentai vykdo tris svarbiausias funkcijas: atstovavimą, įstatymų priėmimą ir vykdomosios valdžios kontrolę. 19 amžiuje, kuris neretai vadinamas parlamentų “aukso amžiumi”, Didžiojoje Britanijoje buvo populiarus posakis, kad “parlamentas gali padaryti viską, išskyrus, vyrą pakeisti į moterį”. Šiuolaikinis parlamentas dažniausiai vertinamas kaip institucija, kuri garantuoja ryšį tarp to ką valdžia daro, ir to, ką piliečiai nori, kad ji darytų.

Šiuolaikinėse demokratijose parlamentų vaidmuo yra labiau subalansuotas kitų valstybės institutų galių atžvilgiu, o neretai vyriausybė, ypač, parlamentinėse sistemose turi daugiau realių galių nei parlamentas. Nepaisant, kad parlamentų galios šiuolaikinėse demokratijose yra kiek sumažėję, dabartiniai parlamentai yra: (1) kaip niekada yra atstovaujamosios institucijos dėl visuotinės rinkimų teisės ir demokratinių rinkimų procedūrų, (2) politinio gyvenimo ašis par excellence, ypač, dėl nuolatinio šiuolaikinės žiniasklaidos dėmesio jiems, (3) dėl galių formuojant vyriausybę, kuri parlamentinėse demokratijose atsiranda tik per parlamentus, ir (4) vykdomosios valdžios kontrolę, jei parlamentai sugeba savo pusėn patraukti viešąją nuomonę, kuri neretai yra efektyvesnė, nei ankstesniais laikais.

Pasitikėjimo koncepcija gali būti vartojama įvairiuose atstovaujamosios demokratijos kontekstuose, tačiau dažniausiai ši koncepcija naudojama valdžios ir legitimacijos kontekste. Politinė valdžia visose valstybėse išgyvena, jei ji yra legitimi, kitaip tariant, suvokiama kaip esanti teisėta. M. Weber teigė, kad valdžia legitimaciją įgyja trimis būdais, t.y. per tradiciją, teisines- racionalias normas ir charizmą. Pasitikėjimas yra būtina legitimacijos, valdžios įgijimo ir demokratinės sistemos tvarumo sąlyga.

Pasitikėjimo koncepcija siejasi su demokratinių institucijų atsakomybės ir atskaitomybės koncepcijomis. Jei politinės institucijos nėra pakankamai atsakingos ir atskaitingos, tuomet visuomenėje atsiranda politinio susvetimėjimo ir apatijos požymiai, kaip indiferentiškumas politinėms ir socialinėms problemoms, mažėjantis dalyvavimas politikoje. Pasitikėjimo koncepcija yra tinkamas matas demokratijos efektyvumui, ypač, naujose demokratijose išmatuoti.

Daugelyje naujųjų Rytų ir Vidurio Europos demokratijų 1989- 1991 metais parlamentai buvo ne tik atstovaujamosios demokratijos “kūnas ir kraujas”, bet ir naujos politinės tvarkos institucionalizacijos ašis. Neatsitiktinai, 1991 metais Lietuvoje parlamento veiklą daugiau nei 50% respondentų vertino teigiamai, o tuo pat metu Estijoje ir Latvijoje net daugiau nei 60% apklaustųjų. 1992m. birželyje parlamentinės krizės metu, kai Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo reitingai dėl vidaus konflikto natūraliai turėjo sumažėti, vis dar 33% respondentų parlamento veiklą vertino teigiamai (Vilmorus duomenys).

1993- 2001 metais pasitikėjimas politinėmis institucijomis visose naujose Vidurio Europos demokratijose žymiai sumažėjo ir 2001m. spalio mėnesį atikta Naujojo Europos barometro apklausa rodo, kad tarp 10-ies valstybių- kandidačių į ES, ketvirtadalis respondentų pasitikėjo parlamentu tik Bulgarijoje. Lietuvoje ir Slovakijoje pasitikėjimas siekė vos 9%, o Latvijoje- 8%. Visais atvejais, Lietuvos rodikliai buvo vieni žemiausių tarp 10-ies valstybių (žr.: Paveikslas 1).

Ilgalaikių sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad pasitikėjimo LR Seimu nuosekliame mažėjime galima išskirti kelias reitingų nuosmūkių bangas. Nauja ir vis dar tebesitęsianti pasitikėjimu Seimu sumažėjimo banga prasidėjo 1999-iasiais metais (žr. pavyzdžiui: Baltijos tyrimų duomenis nuo 1996 metų- www.5ci.lt/ratings). Nepaisant, tam tikrų Seimo reitingų svyravimų (trumpalaikių pakilimų) Lietuvos piliečių pasitikėjimas šia institucija turi tendenciją būti gerokai žemesnis palyginus su kitomis valstybės

Parlamentų vaidmuo valstybės gyvenime Pasitikėjimo mažėjimo tendencijos


6 institucijomis. 2001m. sausio- rugsėjo mėnesiais, t.y. besibaigiant 1996- 2000m. Seimo kadencijai, kai parlamentinę daugumą sudarė Tėvynės sąjunga/ Lietuvos konservatoriai ir Lietuvos krikščionių demokratų partija, viešosios nuomonės apklausose pasitikėjimą Seimu dažniausiai pareikšdavo vos 8% respondentų. Pasitikėjimas LR Seimu išaugo dvigubai (iki 16-17%, Vilmorus duomenys) 2000 metų spalyje- gruodyje po Seimo rinkimų. Nuo 2001 metų pradžios pasitikėjimas LR Seimu svyruoja tarp 8- 11% (Vilmorus duomenys). Paveikslas 1. Pasitikėjimas parlamentais šalyse- kandidatėse į Europos Sąjungą, 2001m. spalis

26%

20%

20%

16%

13%

10%

10%

9%

9%

8%

56%

56%

57%

64%

74%

71%

69%

69%

78%

75%

Bulgarija

Čekija

Lenkija

Vengrija

Rumunija

Slovėnija

Estija

Lietuva

Slovakija

Latvija

Pasitiki Nepasitiki

Pasitikėji-mas parlamentais šalyse kandidatėse į ES


7

Lentelė 1. Pasitikėjimas LR Seimu 2000- 2002m. (Vilmorus duomenys)

Seim

as

Vyr

iaus

ybė

Prez

iden

to

tarn

yba

Žini

askl

aida

Pa

sitik

i, %

Pasi

tikej

imo-

ne

pasi

tikej

imo

sant

ykis

Pasi

tiki,

%

Pasi

tikej

imo-

ne

pasi

tikej

imo

sant

ykis

Pasi

tiki,

%

Pasi

tikej

imo-

ne

pasi

tikej

imo

sant

ykis

Pasi

tiki,

%

Pasi

tikej

imo-

ne

pasi

tikej

imo

sant

ykis

Vidurkis 2000.01- 09.

9,43 -51,43 18,00 -28,43 55,57 38,86 63,29 52,43

Median 2000.01- 09.

8,00 -58,00 16,00 -30,00 54,00 36,00 64,00 53,00

Vidurkis 2000.10 – 06.

10,37 -48,26 19,95 -21,68 53,16 32,95 63,42 52,74

Median 2000.10 – 06.

10,00 -49,00 20,00 -23,00 55,00 36,00 63,00 52,00

Santykyje su kitomis valstybės institucijomis 2000-2004 metų kadencijos Seimu

pasitiki vidutiniškai dvigubai mažiau respondentų nei vyriausybe, daugiau nei penkis kartus pasitikėjimo Seimu reitingas yra mažesnis palyginus su Prezidento tarnyba (žr.: 1 lentelė). Dar mažesnio Lietuvos piliečių pasitikėjimo palyginus su LR Seimu tarp politinės sistemos struktūrų nusipelno tik politinės partijos. Gera žinia, bendrame žemo pasitikėjimo Seimu kontekste, yra tik tai, kad respondentai pripažįsta parlamento kaip institucijos reikalingumą demokratijoje, t.y. 2001m. spalio mėn. 56% respondentų Lietuvoje teigė, kad parlamentas yra būtina sudėtinė demokratijos institucija, kai 11% pasisakė už parlamento panaikinimą (šis rodiklis tiksliai sutampa su ES šalių- kandidačių vidurkiu).

Pasitikėjimo viena ar kita politikos institucija analizė apima daugelį elementų. Seimas kaip kiekviena organizacija turi dvi skirtingas aplinkas: išorės, kurią sudaro kitos valstybinės valdžios institucijos (prezidentas, vyriausybė), interesų grupės ir įvairios nevyriausybinės organizacijos, privatus verslas, žiniasklaida, ir pagaliau piliečiai; bei vidaus aplinką, kuri apima politines (parlamento komitetatai ir frakcijos) ir nepolitines (pvz.: Seimo kanceliarija) Seimo struktūras, vadovų ir eilinių narių veiklos standartus ir strategijas, pagaliau darbo kokybę. Dar daugiau, Seimo veiklą riboja socialinis ir ekonominis kontekstas, vyraujančios politinės kultūros bruožai, politikos ir verslo ciklai, pagaliau įvairūs tarptautiniai veiksniai.

Šiame tyrime, kurį atliko Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto mokslininkai (prof. Algis Krupavičius, prof. Gediminas Merkys, dokt. Gintaras Šumskas) bendradarbiaujant su viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centru “Vilmorus” (dr. Vladas Gaidys), analizuoja keturis Lietuvos Respublikos Seimo įvaizdžio aspektus:

(1) LIETUVOS VALSTYBĖS VADOVŲ VEIKLOS VERTINIMAS IR

PASITIKĖJIMO LR SEIMU PROBLEMOS; (2) LR SEIMO NARIAI IR PILIEČIAI; (3) NEPASITIKĖJIMO SEIMU PRIEŽASTYS; (4) KOMANDINIO DARBO VEIKSMINGUMAS –DIAGNOSTINIS TYRIMAS

SEIMO KANCELIARIJOS PADALINIUOSE. Tyrimo laikotarpis- 2002m. birželio- liepos mėnesiai. Tyrimas apima dvi

reprezentatyvias viešosios nuomonės apklausas, fokusuotą grupę, bei diagnostinį komandinio darbo veiksmingumo testą LR Seimo kanceliarijoje.

Pasitikėji-mas LR Seimu LR Seimo įvaizdžio analizės aspektai


8 I. LIETUVOS VALSTYBĖS VADOVŲ VEIKLOS VERTINIMAS IR PASITIKĖJIMO LR SEIMU PROBLEMOS 1.1. Tyrimo metodika

Tyrimo laikas: 2002 m. birželio 6 – 9 d.

Respondentų skaičius: N = 1005

Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai

Apklausos būdas: interviu respondento namuose

Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.

Apklausa vyko: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Druskininkuose, Visagine; Trakų, Alytaus, Šakių, Plungės, Pakruojo, Šilutės, Kėdainių, Utenos, Tauragės ir Rokiškio rajonuose. Tyrimas vyko 18 miestų ir 56 kaimuose.

1.2. Statistinės paklaidos įvertinimas 1000 respondentų atranka duoda gana tikslų rezultatą, tačiau būtina atsižvelgti į atsirandančią statistinę paklaidą. Pavyzdžiui, jeigu nustatyta, kad 50% žmonių pasirinko atsakymą “A”, tai iš tikro su 95% tikimybe galima teigti, kad tikroji reikšmė yra tarp 47% ir 53%. Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamai žmonių grupei. Pavyzdžiui, jeigu nustatyta, kad atsakymą “A” pasirinko 50% kaimo gyventojų, kurių buvo apklausta 300, tai tikroji reikšmė (su 95% tikimybe) yra tarp 44% ir 56%. Taigi, tokius rezultatus, kai analizuojamos mažos žmonių grupės, reikia interpretuoti atsargiai. 2 Lentelė. Statistinės paklaidos įvertinimas.

% 3 97

% 5

95

% 10 90

% 15 85

% 20 80

% 25 75

% 30 70

% 40 60

% 50 50

N

100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10.0

200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1

300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8

400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.0 4.3 4.6 4.9 5.0

500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5

750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.7

1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1

Tyrimo metodika Statistinės paklaidos įvertinimo pavyzdys


9 1.3. Lietuvos valstybės vadovų veiklos vertinimas Politikos personalizacija (įasmeninimas) naujose demokratijose yra įprastas reiškinys. Lietuvos atveju, pastebima ilgalaikė tendencija, kad piliečių pasitikėjimas tam tikros valdžios institucijos vadovais yra aukštesnis nei pačios institucijos reitingas. Pavyzdžiui, 2002m. liepos mėn. V. Adamkų kaip politiką palankiai vertino 69,6% respondentų, o prezidento instituciją- 54,4% apklaustųjų, ir atitinkamai- A. Brazauską- 51,2% ir vyriausybę- 19,5%, A. Paulauską- 37,1% ir Seimą- 8,8%. Siekiant geriau atspindėti vadovo ir institucijos ryšį, šiame tyrime respondentai vertino kaip svarbiausi Lietuvos politikos vadovai- Respublikos prezidentas V. Adamkus, Seimo pirmininkas A. Paulauskas ir Ministras pirmininkas A. Brazauskas atlieka savo pareigas. Bendra tendencija- respondentai šiek tiek palankiau vertino V. Adamkų, A. Paulauską ir A. Brazauską kaip politikus palyginus su jų veiklos atitinkamose pareigomis įvertinimais. 1.3.1. Ar Jūs pritariate, ar nepritariate tam, kaip Valdas Adamkus atlieka Prezidento darbą?

1. Pritariu 2. Nepritariu 3. Sunku pasakyti

N % 1 636 63.3 2 203 20.2 3 166 16.5

Prezidento Adamkaus veiklą kiek palankiau vertina moterys nei vyrai, pagal amžiaus grupių požymį parama yra ypatingai tolygi, tik kiek daugiau palankumo pareiškia 30-39 metų amžiaus respondentai. V. Adamkaus prezidento pareigų atlikimą palankiausiaai vertina respondentai su aukštuoju išsilavinimu, bei turintys aukštesnes pajamas, gyvenantys didesniuose Lietuvos miestuose ir balsuojantys už centro dešinės partijas. 3 Lentelė. Valdo Adamkaus veiklos vertinimas

1 2 3 Iš viso

Lytis Vyras N 304 109 73 486 % 62.6% 22.4% 15.0% 100.0% Moteris N 332 94 93 519 % 64.0% 18.1% 17.9% 100.0%

Amžius iki 29 m. N 88 36 21 145 % 60.7% 24.8% 14.5% 100.0% 30-39 m. N 136 41 27 204 % 66.7% 20.1% 13.2% 100.0% 40-49 m. N 104 34 34 172 % 60.5% 19.8% 19.8% 100.0% 50-59 m. N 113 38 27 178 % 63.5% 21.3% 15.2% 100.0% 60+ m. N 195 54 57 306 % 63.7% 17.6% 18.6% 100.0%

Išsimokslinimas Nebaigtas vidurinis N 132 46 41 219 % 60.3% 21.0% 18.7% 100.0% Vid. ir spec. vid. N 358 132 90 580 % 61.7% 22.8% 15.5% 100.0%

Politikos įasmeninimas Valdo Adamkaus veiklos vertinimas


10 Aukštasis N 145 25 35 205 % 70.7% 12.2% 17.1% 100.0%

Pajamos šeimos nariui

iki 200 Lt N 152 66 51 269

% 56.5% 24.5% 19.0% 100.0% 201-300 Lt N 155 43 51 249 % 62.2% 17.3% 20.5% 100.0% 301-500 Lt N 201 60 41 302 % 66.6% 19.9% 13.6% 100.0% 501+ Lt N 98 19 14 131 % 74.8% 14.5% 10.7% 100.0%

Socialinė padėtis Bedarbis N 58 30 18 106 % 54.7% 28.3% 17.0% 100.0% Pensininkas N 217 64 54 335 % 64.8% 19.1% 16.1% 100.0% Moksleivis, studentas N 26 9 6 41 % 63.4% 22.0% 14.6% 100.0% Specialistas (su aukštuoju) N 91 13 11 115 % 79.1% 11.3% 9.6% 100.0% Tarnautojas (be aukštojo) N 76 21 18 115 % 66.1% 18.3% 15.7% 100.0% Darbininkas N 106 44 35 185 % 57.3% 23.8% 18.9% 100.0%

Gyvenamoji vieta Vilnius N 113 39 20 172 % 65.7% 22.7% 11.6% 100.0% Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,

Panevėžys N 162 44 42 248

% 65.3% 17.7% 16.9% 100.0% Kiti miestai N 164 65 40 269 % 61.0% 24.2% 14.9% 100.0% Kaimas N 197 55 64 316 % 62.3% 17.4% 20.3% 100.0%

Balsuotų už partiją

LSDP N 104 54 35 193

% 53.9% 28.0% 18.1% 100.0% LKD N 60 13 13 86 % 69.8% 15.1% 15.1% 100.0% LS N 59 13 11 83 % 71.1% 15.7% 13.3% 100.0% TS (LK) N 73 3 3 79 % 92.4% 3.8% 3.8% 100.0% CS N 42 4 5 51 % 82.4% 7.8% 9.8% 100.0%

1.3.2. Ar Jūs pritariate, ar nepritariate tam, kaip Artūras Paulauskas atlieka Seimo pirmininko darbą?


N % 1 325 32.3 2 380 37.8 3 300 29.9

Seimo pirmininko A. Paulausko veiklą palankiausiai vertina jauni respondentai

Valdo Adamkaus veiklos vertinimas


11 (iki 29 metų amžiaus, moksleiviai ir studentai), žemas pajamas turintys bei kaime gyvenantys apklaustieji. Beveik 30% respondentų neturėjo aiškios nuomonės apie Seimo pirmininko veiklą. 4 Lentelė. Artūro Paulausko veiklos vertinimai

1 2 3 Iš viso



Išsimokslinimas Nebaigtas vidurinis N 72 87 60 219 % 32.9% 39.7% 27.4% 100.0% Vid. ir spec. vid. N 203 209 168 580 % 35.0% 36.0% 29.0% 100.0% Aukštasis N 50 83 72 205 % 24.4% 40.5% 35.1% 100.0%

Pajamos šeimos iki 200 Lt N 102 92 75 269 % 37.9% 34.2% 27.9% 100.0% 201-300 Lt N 80 86 83 249 % 32.1% 34.5% 33.3% 100.0% 301-500 Lt N 89 126 87 302 % 29.5% 41.7% 28.8% 100.0% 501+ Lt N 36 58 37 131 % 27.5% 44.3% 28.2% 100.0%

Socialinė padėtis Bedarbis N 46 31 29 106 % 43.4% 29.2% 27.4% 100.0% Pensininkas N 100 147 88 335 % 29.9% 43.9% 26.3% 100.0% Moksleivis, studentas N 22 10 9 41 % 53.7% 24.4% 22.0% 100.0% Specialistas (su N 26 48 41 115 % 22.6% 41.7% 35.7% 100.0% Tarnautojas (be aukštojo) N 39 36 40 115 % 33.9% 31.3% 34.8% 100.0% Darbininkas N 59 73 53 185 % 31.9% 39.5% 28.6% 100.0%

Gyvenamoji Vilnius N 56 71 45 172 % 32.6% 41.3% 26.2% 100.0% Kaunas, Klaipėda, N 71 105 72 248 % 28.6% 42.3% 29.0% 100.0% Kiti miestai N 75 106 88 269 % 27.9% 39.4% 32.7% 100.0% Kaimas N 123 98 95 316 % 38.9% 31.0% 30.1% 100.0%

Artūro Paulausko veiklos vertinimai


12 % 38.9% 31.0% 30.1% 100.0%


LSDP N 88 51 54 193


1.3.3. Ar Jūs pritariate, ar nepritariate tam, kaip Algirdas Brazauskas atlieka Ministro pirmininko darbą?


N % 1 456 45.4 2 323 32.1 3 226 22.5

A. Brazausko kaip ministro pirmininko veiklą palankiausiai vertina vyrai, jauni ir

vidutinio amžiaus, žemesnio išsilavinimo, vidutines pajamas gaunantys respondentai, kurie remia Lietuvos socialdemokratų partiją. 5.Lentelė. Algirdo Brazausko veiklos vertinimai

1 2 3 Iš viso



Išsimokslinimas Nebaigtas vidurinis N 100 69 50 219 % 45.7% 31.5% 22.8% 100.0% Vid. ir spec. vid. N 270 183 127 580 % 46.6% 31.6% 21.9% 100.0% Aukštasis N 86 70 49 205 % 42.0% 34.1% 23.9% 100.0%


iki 200 Lt N 126 77 66 269

% 46.8% 28.6% 24.5% 100.0%

Algirdo Brazausko veiklos vertinimai


13 201-300 Lt N 119 71 59 249 % 47.8% 28.5% 23.7% 100.0% 301-500 Lt N 126 111 65 302 % 41.7% 36.8% 21.5% 100.0% 501+ Lt N 55 49 27 131 % 42.0% 37.4% 20.6% 100.0%

Socialinė padėtis Bedarbis N 52 31 23 106 % 49.1% 29.2% 21.7% 100.0% Pensininkas N 149 113 73 335 % 44.5% 33.7% 21.8% 100.0% Moksleivis, studentas N 18 15 8 41 % 43.9% 36.6% 19.5% 100.0% Specialistas (su aukštuoju) N 48 37 30 115 % 41.7% 32.2% 26.1% 100.0% Tarnautojas (be aukštojo) N 56 35 24 115 % 48.7% 30.4% 20.9% 100.0% Darbininkas N 90 55 40 185 % 48.6% 29.7% 21.6% 100.0%

Gyvenamoji vieta

Vilnius N 77 64 31 172

% 44.8% 37.2% 18.0% 100.0% Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,


% 41.1% 36.3% 22.6% 100.0% Kiti miestai N 122 87 60 269 % 45.4% 32.3% 22.3% 100.0% Kaimas N 155 82 79 316 % 49.1% 25.9% 25.0% 100.0%


LSDP N 154 14 25 193


Demokratijose lyderiai yra vertinami ne tik pagal užimamus postus, bet nemažiau

svarbios yra jų asmeninės savybės kaip inteligencija, brandumas, žmogiškumas, o taip pat jų bruožai susiję su vadovavimo sugebėjimais kaip orientacija į organizacijos sėkmę, sugebėjimas matyti perspektyvą, asmeninis organizuotumas, aiški vertybių sistema ir principingumas, sugebėjimas pasiekti tikslus ir kūrybiškumas, komunikaciniai sugebėjimai, socialinė atsakomybė bei gebėjimas rūpintis žmonėmis, ir net humoro jausmas.

1.3.4. Ar Jūs sutinkate, ar nesutinkate su šiais teiginiais apie Valdą Adamkų?

6. Lentelė Nuomonės apie V.Adamkų

Sutinku Nesutinku Sunku pasakyti 1. Supranta paprastų žmonių problemas 56.2% 26.7% 17.1% 2. Griežtas ir ryžtingas vadovas 27.7% 52.5% 19.8% 3. Yra principingas ir vertas

pasitikėjimo 54.7% 22.9% 22.4%

4. Valstybės interesus kelia aukščiau negu asmeninius politinius interesus

65.8% 14.5% 19.7%

Algirdo Brazausko veiklos vertinimai Nuomonės apie V.Adamkų


14 5. Sugeba vienyti skirtingas politines

jėgas 37.0% 32.9% 30.0%

6. Yra pakankamai patyręs politikas 62.8% 20.4% 16.8% 7. Kovoja prieš korupciją ir

nusikalstamumą 42.3% 30.8% 26.9%

8. Jo pažiūros atitinka mano pažiūras 37.9% 34.0% 28.1% 9. Yra išdidus ir arogantiškas 25.3% 56.9% 17.8% 10. Yra nuoširdus ir žmogiškas 74.7% 8.5% 16.8%

Prezidentas Adamkus Lietuvos piliečių palankumą pirmiausia pelno kaip

nuoširdus ir žmogiškas, valstybės interesus keliantis aukščiau negu asmeninius politinius interesus vadovas.

1.3.5. Ar Jūs sutinkate, ar nesutinkate su šiais teiginiais apie Artūrą Paulauską?

7. Lentelė. Nuomonės apie A.Paulauską.

Sutinku Nesutinku Sunku pasakyti 1. Supranta paprastų žmonių problemas 27.1% 49.9% 23.1% 2. Griežtas ir ryžtingas vadovas 29.7% 45.4% 25.0% 3. Yra principingas ir vertas pasitikėjimo 22.4% 49.8% 27.9% 4. Valstybės interesus kelia aukščiau negu

asmeninius politinius interesus 14.2% 54.6% 31.1%

5. Sugeba vienyti skirtingas politines jėgas 18.9% 48.9% 32.2% 6. Yra pakankamai patyręs politikas 35.9% 41.0% 23.1% 7. Kovoja prieš korupciją ir


8. Jo pažiūros atitinka mano pažiūras 13.5% 57.8% 28.7% 9. Yra išdidus ir arogantiškas 42.2% 30.8% 27.0% 10. Yra nuoširdus ir žmogiškas 28.2% 33.0% 38.8%

Apie A. Paulausko, kaip LR Seimo vadovo asmenines savybes, daugiau respondentų nei V. Adamkaus ir A. Brazausko atvejais, neturėjo aiškios nuomonės. Tačiau apklaustieji palankiausiai vertino A. Paulausko kompentenciją kovoje su korupcija ir nusikalstamumu, jo politinį patyrimą.

1.3.6. Ar Jūs sutinkate, ar nesutinkate su šiais teiginiais apie Algirdą Brazauską?

8.Lentelė. Nuomonės apie A.Brazauską.

Sutinku Nesutinku Sunku pasakyti 1. Supranta paprastų žmonių problemas 62.0% 24.1% 13.9% 2. Griežtas ir ryžtingas vadovas 54.8% 26.3% 18.9% 3. Yra principingas ir vertas pasitikėjimo 42.2% 33.6% 24.2% 4. Valstybės interesus kelia aukščiau negu

asmeninius politinius interesus 31.8% 39.2% 29.0%

5. Sugeba vienyti skirtingas politines jėgas 41.4% 29.7% 29.0% 6. Yra pakankamai patyręs politikas 83.7% 8.5% 7.9% 7. Kovoja prieš korupciją ir


8. Jo pažiūros atitinka mano pažiūras 28.8% 41.2% 30.0% 9. Yra išdidus ir arogantiškas 30.1% 46.7% 23.2%

Nuomonės apie A.Paulauską Nuomonės apie A.Brazauską


15 10. Yra nuoširdus ir žmogiškas 53.8% 19.8% 26.4%

Ministrą pirmininką A. Brazauską respondentai palankiausiai vertino dėl jo

politinio patyrimo, sugebėjimo matyti paprastų žmonių problemas, nuoširdumo ir žmogiškumo.

Palyginus svarbiausių Lietuvos valstybės institucijų- Seimo, Vyriausybės ir Prezidento- su jų vadovų vertinimais, akivaizdu, kad didžiausios disproporcijos yra tarp Seimo ir A. Paulausko kaip Seimo pirmininko, Vyriausybės ir A. Brazausko individualių reitingų (daugiau nei 20% skirtumas abiem atvejais). Viena šios disproprorcijos priežasčių yra kolektyvinis abiejų institucijų pobūdis, kuris sąlygoja, kad šių institucijų vadovų vertinimas yra atskiriamas nuo institucijos įvertinimo. Prezidento institucija pagal savo pobūdį yra individualistinė valdžios įstaiga, todėl Prezidento ir jo institucijos populiarumo kreivės yra tarpusavyje artimesnės.

Pasitikėjimo Seimu problemas šiame tyrime įvardijo tik neigiamai Seimo veiklą vertinantys respondentai, kurie sudaro 2/3 visų respondentų. Kaip netinkamiausios Seimo narių savybės buvo įvardinta savanaudiškumas ir grupiniai interesai, rinkiminių pažadų nevykdymas, paprastų žmonių interesų nepaisymas ir įstatymų nepastovumas.

1.3.7.Pasitikėjimo LR Seimu problemos 9.Lentelė. Seimo problemų vertinimai (visos demografinės grupės)

Problemos % Savanaudžiai, gina tik savo/savo grupės interesus 28,8% Nevykdo pažadų, viena kalba – kita daro, melagiai 22,3% Nerūpi paprastų žmonių/Lietuvos interesai 19,7% Priima blogus įstatymus, įstatymus kaitalioja, nepriima gerų 14,2% Nieko nedirba, nelanko posėdžių, daug kalba – mažai daro 10,0% Seime nesutarimai/skandalai 9,8% Blogėja gyvenimas, nėra darbo, o jie nesprendžia problemų 6,5% Prasivogę/korumpuoti 4,0% Kita 9,1%

Pagal socialinius ir demografinius požymius moterys labiau nei vyrai Seimo veiklą

vertina nepatenkinamai, kritiškiausiai šios institucijos veiklą pagal savanaudškumo požymį vertina iki 50 metų amžiaus, aukštas pajamas turintys ir su aukštuoju išsilavinimu, t.y. aktyvūs, kompetentingi ir apsirūpinę respondentai.

Seimo problemų vertinimai

LIET

UV

OS

RES

PUB

LIK

OS

SEIM

O ĮV

AIZ

DIS

LIE

TUV

OS

VIS

UO

MEN

ĖJE

16

10. Lentelė. Seimo problemų vertinomas atskirose demografinėse grupėse.

Sava

naud

žiai

, gi

na ti

k sa

vo/s

avo

grupės

in

tere

sus

Nev

ykdo

pa

žadų

, vi

ena

kalb

a –

kita

dar

o,

mel

agia

i

Nerūp

i pa

pras

tų

žmon

ių/L

iet

uvos

in

tere

sai

Priim

a bl

ogus

įs

taty

mus

, įs

taty

mus

ka

italio

ja,

nepr

iima

gerų

Nie

ko n

edirb

a,

nela

nko

posė

džių

, dau

g ka

lba

– m

ažai

da

ro

Seim

e ne

suta

rima

i/ska

ndal

ai B

logė

ja

gyve

nim

as, nėr

a da

rbo,

o ji

e ne

spre

ndži

a pr

oble

mų

Pras

ivog

ę/ko

rum

puot

i K

ita

Iš v

iso

Lyt

is

Vyr

as

N

78

62

55

37

31

26

16

10

27

281

%

27.8

%

22.1

%

19.6

%

13.2

%

11.0

%

9.3%

5.

7%

3.6%

9.

6%

100.

0%

M

oter

is

N

86

65

57

44

26

30

21

13

25

288

%

29.9

%

22.6

%

19.8

%

15.3

%

9.0%

10

.4%

7.

3%

4.5%

8.

7%

100.

0%

Am

žius

ik

i 29

m.

N

26

11

12

11

7 6

4 4

9 73

%

35

.6%

15

.1%

16

.4%

15

.1%

9.

6%

8.2%

5.

5%

5.5%

12

.3%

10

0.0%

30-3

9 m

. N

37

32

18

11

9

8 8

4 7

115

%

32.2

%

27.8

%

15.7

%

9.6%

7.

8%

7.0%

7.

0%

3.5%

6.

1%

100.

0%

40

-49

m.

N

35

18

25

15

10

11

7 2

12

108

%

32.4

%

16.7

%

23.1

%

13.9

%

9.3%

10

.2%

6.

5%

1.9%

11

.1%

10

0.0%

50-5

9 m

. N

25

19

27

16

13

14

6

6 8

109

%

22.9

%

17.4

%

24.8

%

14.7

%

11.9

%

12.8

%

5.5%

5.

5%

7.3%

10

0.0%

60+

m.

N

41

47

30

28

18

17

12

7 16

16

4

%

25

.0%

28

.7%

18

.3%

17

.1%

11

.0%

10

.4%

7.

3%

4.3%

9.

8%

100.

0%

Išsi

mok

slin

imas

N

ebai

gtas

vid

urin

is

N

25

42

20

18

15

15

12

2 9

121

%

20.7

%

34.7

%

16.5

%

14.9

%

12.4

%

12.4

%

9.9%

1.

7%

7.4%

10

0.0%

Vid

. ir s

pec.

vid

. N

95

76

69

41

32

28

22

16

32

33

5

%

28

.4%

22

.7%

20

.6%

12

.2%

9.

6%

8.4%

6.

6%

4.8%

9.

6%

100.

0%

A

ukšt

asis

N

44

9

23

22

10

13

3 5

11

113

%

38.9

%

8.0%

20

.4%

19

.5%

8.

8%

11.5

%

2.7%

4.

4%

9.7%

10

0.0%

Pa

jam

os še

imos

nar

iui

iki 2

00 L

t N

35

43

35

13

17

14

18

8

12

156

%

22.4

%

27.6

%

22.4

%

8.3%

10

.9%

9.

0%

11.5

%

5.1%

7.

7%

100.

0%

20

1-30

0 Lt

N

36

30

36

21

12

14

9

2 16

14

1

%

25

.5%

21

.3%

25

.5%

14

.9%

8.

5%

9.9%

6.

4%

1.4%

11

.3%

10

0.0%

301-

500

Lt

N

53

37

28

25

19

20

9 7

14

168

%

31.5

%

22.0

%

16.7

%

14.9

%

11.3

%

11.9

%

5.4%

4.

2%

8.3%

10

0.0%

501+

Lt

N

34

10

9 18

7

5

4 6

75

%

45.3

%

13.3

%

12.0

%

24.0

%

9.3%

6.

7%

5.

3%

8.0%

10

0.0%

LIET

UV

OS

RES

PUB

LIK

OS

SEIM

O ĮV

AIZ

DIS

LIE

TUV

OS

VIS

UO

MEN

ĖJE

17

1

2 3

4 5

6 7

8 9

Vis

o So

cial

inė

padė

tis

Bed

arbi

s N

20

17

10

6

10

3 7

6 4

63

%

31.7

%

27.0

%

15.9

%

9.5%

15

.9%

4.

8%

11.1

%

9.5%

6.

3%

100.

0%

Pe

nsin

inka

s N

45

47

36

25

20

25

14

7

19

186

%

24.2

%

25.3

%

19.4

%

13.4

%

10.8

%

13.4

%

7.5%

3.

8%

10.2

%

100.

0%

M

oksl

eivi

s, st

uden

tas

N

5 3

3 4

2 2

1

3 19

%

26

.3%

15

.8%

15

.8%

21

.1%

10

.5%

10

.5%

5.

3%

15

.8%

10

0.0%

Spec

ialis

tas (

su

aukš

t.)

N

27

7 15

12

6

5 1

3 4

63

%

42.9

%

11.1

%

23.8

%

19.0

%

9.5%

7.

9%

1.6%

4.

8%

6.3%

10

0.0%

Tarn

auto

jas (

be

aukš

tojo

) N

17

16

14

14

6

6 1

1 6

67

%

25.4

%

23.9

%

20.9

%

20.9

%

9.0%

9.

0%

1.5%

1.

5%

9.0%

10

0.0%

Dar

bini

nkas

N

31

29

23

16

7

11

10

4 12

12

0

%

25

.8%

24

.2%

19

.2%

13

.3%

5.

8%

9.2%

8.

3%

3.3%

10

.0%

10

0.0%

G

yven

amoj

i vie

ta

Viln

ius

N

30

12

12

10

12

11

9 6

15

98

%

30.6

%

12.2

%

12.2

%

10.2

%

12.2

%

11.2

%

9.2%

6.

1%

15.3

%

100.

0%

K

auna

s, K

laipėd

a,

Šiau

liai,

Pane

vėžy

s N

43

29

36

27

13

9

7 6

12

137

%

31.4

%

21.2

%

26.3

%

19.7

%

9.5%

6.

6%

5.1%

4.

4%

8.8%

10

0.0%

Kiti

mie

stai

N

45

38

39

18

12

20

10

4

12

157

%

28.7

%

24.2

%

24.8

%

11.5

%

7.6%

12

.7%

6.

4%

2.5%

7.

6%

100.

0%

K

aim

as

N

46

48

25

26

20

16

11

7 13

17

7

%

26

.0%

27

.1%

14

.1%

14

.7%

11

.3%

9.

0%

6.2%

4.

0%

7.3%

10

0.0%

B

alsu

otų

už p

artiją

LSD

P N

21

12

15

18

13

9

9 3

8 88

%

23

.9%

13

.6%

17

.0%

20

.5%

14

.8%

10

.2%

10

.2%

3.

4%

9.1%

10

0.0%

LKD

N

13

19

12

10

9

6 3

4 4

62

%

21.0

%

30.6

%

19.4

%

16.1

%

14.5

%

9.7%

4.

8%

6.5%

6.

5%

100.

0%

LS

N

12

8

9 8

5 1

3 2

3 38

%

31

.6%

21

.1%

23

.7%

21

.1%

13

.2%

2.

6%

7.9%

5.

3%

7.9%

10

0.0%

TS (L

K)

N

13

11

9 7

3 7

3 3

8 50

%

26

.0%

22

.0%

18

.0%

14

.0%

6.

0%

14.0

%

6.0%

6.

0%

16.0

%

100.

0%

C

S N

8

4 7

2 2

5 1

3

28

%

28.6

%

14.3

%

25.0

%

7.1%

7.

1%

17.9

%

3.6%

10.7

%

100.

0%


18 Priedas: klausimai A1. Ar Jūs pritariate, ar nepritariate tam, kaip Valdas Adamkus atlieka Prezidento

darbą? 1. Pritariu 2. Nepritariu 3. Sunku pasakyti

A2. Ar Jūs pritariate, ar nepritariate tam, kaip Artūras Paulauskas atlieka Seimo

pirmininko darbą? 1. Pritariu 2. Nepritariu 3. Sunku pasakyti

A3. Ar Jūs pritariate, ar nepritariate tam, kaip Algirdas Brazauskas atlieka Ministro pirmininko darbą?


A4. Ar Jūs sutinkate, ar nesutinkate su šiais teiginiais apie Valdą Adamkų?

Kiekvienoje eilutėje – po atsakymą Sutinku Nesutinku SUNKU

PASAKYTI 1. Supranta paprastų žmonių problemas 1 2 3 2. Griežtas ir ryžtingas vadovas 1 2 3 3. Yra principingas ir vertas pasitikėjimo 1 2 3 4. Valstybės interesus kelia aukščiau

negu asmeninius politinius interesus 1 2 3

5. Sugeba vienyti skirtingas politines jėgas

1 2 3

6. Yra pakankamai patyręs politikas 1 2 3 7. Kovoja prieš korupciją ir

nusikalstamumą 1 2 3

8. Jo pažiūros atitinka mano pažiūras 1 2 3 9. Yra išdidus ir arogantiškas 1 2 3 10. Yra nuoširdus ir žmogiškas 1 2 3

A5. Ar Jūs sutinkate, ar nesutinkate su šiais teiginiais apie Artūrą Paulauską?

Kiekvienoje eilutėje – po atsakymą Sutinku Nesutinku SUNKU

PASAKYTI 1. Supranta paprastų žmonių problemas 1 2 3 2. Griežtas ir ryžtingas vadovas 1 2 3 3. Yra principingas ir vertas pasitikėjimo 1 2 3 4. Valstybės interesus kelia aukščiau

negu asmeninius politinius interesus 1 2 3


1 2 3




Anketos klausimai


19

A6. Ar Jūs sutinkate, ar nesutinkate su šiais teiginiais apie Algirdą Brazauską? Kiekvienoje eilutėje – po atsakymą

Sutinku Nesutinku Sunku pasakyti 1. Supranta paprastų žmonių problemas 1 2 3 2. Griežtas ir ryžtingas vadovas 1 2 3 3. Yra principingas ir vertas pasitikėjimo 1 2 3 4. Valstybės interesus kelia aukščiau negu

asmeninius politinius interesus 1 2 3


1 2 3




A7. Jeigu nepasitikite Seimu, tai nurodykite nepasitikėjimo priežastis (ne daugiau dviejų atsakymų)


20 II. LR SEIMO NARIAI IR PILIEČIAI

2.1. Tyrimo metodika

Tyrimo laikas: 2002 m. liepos 11 - 14 d.

Respondentų skaičius: N = 1045

Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai

Apklausos būdas: interviu respondento namuose

Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.

Apklausa vyko: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Druskininkuose, Visagine; Trakų, Alytaus, Šakių, Plungės, Pakruojo, Šilutės, Kėdainių, Utenos, Tauragės ir Rokiškio rajonuose. Tyrimas vyko 18 miestų ir 56 kaimuose.

2.2 Kas yra išrinktas Jūsų apygardoje Seimo nariu?

1. Žino 2. Nežino

N % 1 436 41.7 2 609 58.3

2002m. liepos mėnesį respondento vienmandatėje apygardoje rinktą Seimo narį

galėjo nurodyti mažiau nei pusė –41,7%- apklaustųjų, kai net 58,3% respondentų nežinojo jų apygardoje rinkto Seimo nario pavardės. 2000 metų LR Seimo rinkimuose dalyvavo 58,6% rinkėjų, kas reiškia, kad net 17% aktyvių rinkėjų nebežino savo vienmandatėje apygardoje išrinkto Seimo nario. Neabejotina, kad vienmandatėse apygardose rinktų Seimo narių žinomumas žymiai priklauso nuo konkrečių politikų teisioginių ryšių su rinkėjais dažnumo, nes žiniasklaidoje populiarių ir matomų politikų sąrašas žymiai skiriasi nuo politikų, kurių pavardes dažniau pamini skirtingų vienmandačių rinkimų apygardų respondentai. Dažniausiai respondentai prisiminė šiuos jų apygardose rinktus Seimo narius: M. Bastį (LSDP), A. Matulevičių (LLS), D. Mikutienę (NS/SL), G. Klišonį (LLS), V. Uspaskich (NS/SL), V. Saulį (LSDP), V. Martišauską (LCS), A. Paulauską (NS/SL), V. Šustauską (Lietuvos laisvės sąjunga), A. Salamakiną (LSDP), R. Karbauskį (VNDPS), V. Baravyką (LSDP), J. Korenką (LSDP) ir V. Einorį (LSDP). Akivaizdu, kad LDSP Seimo nariai aiškiai pirmauja tarp žinomiausių vienmandatėse apygardose rinktų politikų.

Seimo narius, kurie buvo išrinkti vienmandatėse apygardose, geriau žino vyrai nei moterys, vyresnio amžiaus respondentai palyginus su jaunimu, aukštesnio išsilavinimo, bet mažas pajamas, turintys rinkėjai, lietuviai nei nelietuviai, mažesnių Lietuvos miestų ir kaimo gyventojai, bei LSDP, TS/LK, LLS ir NS/SL šalininkai. 10. Lentelė. Žinios apie apygardoje išrinkus Seimo narius

Žino Nežino Iš viso

Lytis Vyras N 222 277 499 % 44.5% 55.5% 100.0% Moteris N 214 332 546

Tyrimo metodika Žinios apie apygardoje išrinkus Seimo narius


21 % 39.2% 60.8% 100.0%

Amžius iki 29 m. N 59 110 169 % 34.9% 65.1% 100.0% 30-39 m. N 81 115 196 % 41.3% 58.7% 100.0% 40-49 m. N 80 111 191 % 41.9% 58.1% 100.0% 50-59 m. N 74 76 150 % 49.3% 50.7% 100.0% 60+ m. N 142 197 339 % 41.9% 58.1% 100.0%

Išsimokslinimas Nebaigtas vidurinis N 98 146 244 % 40.2% 59.8% 100.0% Vid. ir spec. vid. N 266 370 636 % 41.8% 58.2% 100.0% Aukštasis N 72 93 165 % 43.6% 56.4% 100.0%


iki 200 Lt N 122 148 270

% 45.2% 54.8% 100.0% 201-300 Lt N 124 165 289 % 42.9% 57.1% 100.0% 301-500 Lt N 135 192 327 % 41.3% 58.7% 100.0% 501+ Lt N 47 74 121 % 38.8% 61.2% 100.0%

Tautybė Lietuvis N 409 503 912 % 44.8% 55.2% 100.0% Rusas N 16 63 79 % 20.3% 79.7% 100.0% Lenkas N 7 31 38 % 18.4% 81.6% 100.0%

Socialinė padėtis Bedarbis N 42 58 100 % 42.0% 58.0% 100.0% Namų šeimininkė N 14 28 42 % 33.3% 66.7% 100.0% Pensininkas N 154 198 352 % 43.8% 56.3% 100.0% Moksleivis, studentas N 16 38 54 % 29.6% 70.4% 100.0% Specialistas (su aukštuoju) N 32 48 80 % 40.0% 60.0% 100.0% Tarnautojas (be aukštojo) N 50 69 119 % 42.0% 58.0% 100.0% Darbininkas N 84 128 212 % 39.6% 60.4% 100.0%

Gyvenamoji vieta Vilnius N 34 141 175 % 19.4% 80.6% 100.0% Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,

Panevėžys N 51 214 265

% 19.2% 80.8% 100.0% Kiti miestai N 160 120 280 % 57.1% 42.9% 100.0% Kaimas N 191 134 325 % 58.8% 41.2% 100.0%

Balsuotų už tij

LSDP N 105 112 217

Žinios apie apygardoje išrinkus Seimo narius


22 partiją

% 48.4% 51.6% 100.0% TS (LK) N 47 51 98 % 48.0% 52.0% 100.0% LKDP N 40 52 92 % 43.5% 56.5% 100.0% LS N 33 37 70 % 47.1% 52.9% 100.0% NS (SL) N 23 28 51 % 45.1% 54.9% 100.0% Nebalsuotų N 49 80 129 % 38.0% 62.0% 100.0% Nežino N 56 131 187 % 29.9% 70.1% 100.0%

2.3. Ar teko susitikti su Jūsų apygardoje rinktu Seimo nariu?

1. Taip 2. Ne 3. Sunku pasakyti /neatsimena

N % 1 119 11.4 2 885 84.7 3 41 3.9

Viena svarbiausių Seimo nario kaip Tautos atstovo pareigų yra pastovūs ryšiai su

rinkėjais. Per pirmuosius kiek daugiau nei 1,5 metų kadencijos laikotarpį (nuo 2000m. spalio iki 2002m. liepos mėnesio) vienmandatėse apygardose rinkti Seimo nariai susitiko su 11,4% arba 285 tūkst. suaugusių piliečių. Per šį laikotarpį kiekvienas 71-oje vienmandatėje apygardoje rinktas Seimo narys vidutiniškai susitiko su 4014 rinkėjų.

Pagal demografinius ir socialinius požymius į Seimo narius kiek dažniau kreipiasi vyrai (12,2%) nei moterys (10,6%), vidutinio amžiaus (dažniausiai į Seimo narius kreipiasi 30- 49 metų rinkėjai) ir aukštesnio išsilavinimo piliečiai, mažesnių Lietuvos miestų ir kaimo gyventojai, bei stipresnėmis partinėmis tapatybėmis (ypač, valdančiųjų partijų LSDP ir NS/SL šalininkai), pasižymintys rinkėjai. 11. Lentelė Kontaktai su išrinktais Seimo nariais

1 2 3 Iš viso Lytis Vyras N 61 419 19 499

% 12.2% 84.0% 3.8% 100.0% Moteris N 58 466 22 546 % 10.6% 85.3% 4.0% 100.0%


Išsimokslinimas Nebaigtas vidurinis N 20 210 14 244 % 8.2% 86.1% 5.7% 100.0% Vid. ir spec. vid. N 76 538 22 636

Kontaktai su išrinktais Seimo nariais


23 % 11.9% 84.6% 3.5% 100.0% Aukštasis N 23 137 5 165 % 13.9% 83.0% 3.0% 100.0%

Paj. šeimos nariui iki 200 Lt N 36 226 8 270 % 13.3% 83.7% 3.0% 100.0% 201-300 Lt N 26 252 11 289 % 9.0% 87.2% 3.8% 100.0% 301-500 Lt N 40 275 12 327 % 12.2% 84.1% 3.7% 100.0% 501+ Lt N 14 104 3 121 % 11.6% 86.0% 2.5% 100.0%

Tautybė Lietuvis N 109 771 32 912 % 12.0% 84.5% 3.5% 100.0% Rusas N 9 65 5 79 % 11.4% 82.3% 6.3% 100.0% Lenkas N 36 2 38 % 94.7% 5.3% 100.0%

Socialinė padėtis Bedarbis N 13 83 4 100 % 13.0% 83.0% 4.0% 100.0% Namų šeimininkė N 42 42 % 100.0% 100.0% Pensininkas N 36 292 24 352 % 10.2% 83.0% 6.8% 100.0% Moksleivis, studentas N 7 42 5 54 % 13.0% 77.8% 9.3% 100.0% Specialistas (su aukštuoju) N 12 67 1 80 % 15.0% 83.8% 1.3% 100.0% Tarnautojas (be aukštojo) N 16 101 2 119 % 13.4% 84.9% 1.7% 100.0% Darbininkas N 18 191 3 212 % 8.5% 90.1% 1.4% 100.0%

Gyvenamoji vieta Vilnius N 10 152 13 175 % 5.7% 86.9% 7.4% 100.0% Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,


% 3.0% 96.2% .8% 100.0% Kiti miestai N 53 220 7 280 % 18.9% 78.6% 2.5% 100.0% Kaimas N 48 258 19 325 % 14.8% 79.4% 5.8% 100.0%


LSDP N 32 177 8 217

% 14.7% 81.6% 3.7% 100.0% TS (LK) N 11 83 4 98 % 11.2% 84.7% 4.1% 100.0% LKDP N 11 77 4 92 % 12.0% 83.7% 4.3% 100.0% LS N 8 60 2 70 % 11.4% 85.7% 2.9% 100.0% NS (SL) N 7 44 51 % 13.7% 86.3% 100.0% Nebalsuotų N 10 112 7 129 % 7.8% 86.8% 5.4% 100.0% Nežino N 19 157 11 187 % 10.2% 84.0% 5.9% 100.0%

Kontaktai su išrinktais Seimo nariais


24 Šiuolaikinė žiniasklaida yra tas universalus instrumentas, kuris politikus įveda į

kiekvienus namus, formuoja jų įvaidžius ir populiarumo reitingus, viešąją nuomonę apie valstybės institucijas ir politikos dienotvarkę. Šiuolaikinėje visuomenėje atsirado populiarus teiginys, kad politikas, kuris nėra žiniasklaidos objektyve yra žlugęs politikas, kuris kaip tik pabrėžia žiniasklaidos poveikį politikų karjerai ir veiklai. Lietuvoje buvo nemažai atvejų, kai “ketvirtoji valdžia” – žiniasklaida buvo įvardinta kaip jėga, kuri tam tikrais momentais bando pakeisti likusias tris valdžios šakas.

Į apklausos klausimą- kuriuos Seimo narius Jums teko matyti per pastarąsias savaites per TV?- dažniausiai paminėjo A. Brazausko, A. Paulausko, K. Bobelio, R. Pakso, V. Adamkaus pavardes, t.y. politikus, kurie yra populiarūs Lietuvoje. Dar daugiau tarp pimajame dešimtuke paminėtų politikų – A. Brazauskas ir V. Adamkus- nėra Seimo nariai, o antrajame dešimtuke paminėti net keturi politikai nesantys Seimo nariai, t.y. E. Gentvilas, A. Zuokas, V. Blinkevičiūtė ir D. Grybauskaitė. Bendrai tarp 20 dažniausiai per TV stebėtų politikų respondentai paminėjo net 30% ne Seimo narių. Šie faktai rodo dvi tendencijas:

(1) Respondentams (ir su aukštuoju išsilavinimu) trūksta politinių žinių ir

kompetencijos net apie populiariausių Lietuvos politikų užimamas pareigas; (2) “Seimo narys” tapo savotiška bendrine sąvoka, kuria gali būti įvardijamas

kiekvienas centrinėje Lietuvos valdžioje dirbantis ar visuomenėje aktyviai veikiantis politikas ar net valdininkas.

Bendra išvada, kad neigiamas L:R Seimo ir narių įvaizdis daro politikus ir politinę veiklą nepatrauklia visuomenėje apskritai. 2.4. Kuriuos Seimo narius Jums teko matyti per pastarąsias savaites per TV? 13. Lentelė Paminėti Seimo nariai matyti per TV.

N % 1 Brazauskas 376 36.0% 2 Paulauskas 341 32.6% 3 Bobelis 219 21.0% 4 Paksas 196 18.8% 5 Adamkus 167 16.0% 6 Juršėnas 164 15.7% 7 Glaveckas 96 9.2% 8 Andriukaitis 94 9.0% 9 Prunskienė 80 7.7% 10 Kubilius 76 7.3% 11 Landsbergis 65 6.2% 12 Šustauskas 47 4.5% 13 Uspaskich 46 4.4% 14 Gentvilas 37 3.5% 15 Steponavičius 30 2.9% 16 Zuokas 30 2.9% 17 Blinkevičiūtė 27 2.6% 18 Grybauskaitė 25 2.4% 19 A.Matulevičius 20 1.9% 20 Pavilionis 15 1.4% 21 Veselka 15 1.4% 22 Bernatonis 13 1.2% 23 Mikutienė 13 1.2% 24 Kirkilas 11 1.1% 25 Buškevičius 10 1.0% 26 Salamakinas 10 1.0%

99 Nežino /neatsimena 245 23.4%

Mažiau, negu po 1% surinko: Dobrovolskis – 0.8%, Kraujelis – 0.8%, Bičkauskas – 0.8%,

Skardžius – 0.5%, Karosas – 0.5%, Vagnorius – 0.3%, Degutienė – 0.3%, Skarbalius – 0.3%, Masiulis – 0.3%, Juknevičienė – 0.3%, Klišonis – 0.3%, Čėsna – 0.2%, Klimavičius – 0.2%, V li i 0 2% S 0 2% Vilk 0 2% K b ki 0 2% B tk iči 0 2% M t li i

Paminėti Seimo nariai matyti per TV


25 Valionis – 0.2%, Sysas – 0.2%, Vilkas – 0.2%, Karbauskis – 0.2%, Butkevičius - 0.2%, Matulionis – 0.2%, Skamarakas – 0.2%, Pronckus – 0.2%, Bogušis – 0.1%, Linkevičius – 0.1%, Markevičius – 0.1%, Jankauskas – 0.1%, Dargis – 0.1%, Lapėnas – 0.1%, Juozaitis – 0.1%, Matulevičius – 0.1%, Sakalas – 0.1%, Lubys – 0.1%, Medalinskas – 0.1%, Klumbys – 0.1%, Petkevičius – 0.1%, Indriūnas – 0.1%, Monkevičius – 0.1%, Kamarauskas – 0.1%, Jakavonis – 0.1%, Ruzas – 0.1%, Budnikas – 0.1%, Ozolas – 0.1%, Valickas – 0.1%, Martišauskas – 0.1%, Songaila – 0.1%, Greičiūnas – 0.1%, Vaitikauskas – 0.1%, Nekrašas – 0.1%, Oleka – 0.1%, Rutkelytė – 0.1%.

LIET

UV

OS

RES

PUB

LIK

OS

SEIM

O ĮV

AIZ

DIS

LIE

TUV

OS

VIS

UO

MEN

ĖJE

26

14. Lentelė. Paminėti per TV matyti Seimo nariai ir respondentų sociodemografiniai bruožai

1

2

3 4

5 6

7 8

9 10

11

99

Iš

vis

o

L

ytis

V

yras

N

18

0 15

0 11

1 99

76

87

50

49

33

35

31

11

5 49

9

%

36

.1%

30

.1%

22

.2%

19

.8%

15

.2%

17

.4%

10

.0%

9.

8%

6.6%

7.

0%

6.2%

23

.0%

10

0.0%

Mot

eris

N

19

6 19

1 10

8 97

91

77

46

45

47

41

34

13

0 54

6

%

35

.9%

35

.0%

19

.8%

17

.8%

16

.7%

14

.1%

8.

4%

8.2%

8.

6%

7.5%

6.

2%

23.8

%

100.

0%

Am

žius

ik

i 29

m.

N

63

67

31

40

45

15

7 10

9

7 8

33

169

%

37.3

%

39.6

%

18.3

%

23.7

%

26.6

%

8.9%

4.

1%

5.9%

5.

3%

4.1%

4.

7%

19.5

%

100.

0%

30

-39

m.

N

70

68

46

43

39

31

14

17

13

6 11

42

19

6

%

35

.7%

34

.7%

23

.5%

21

.9%

19

.9%

15

.8%

7.

1%

8.7%

6.

6%

3.1%

5.

6%

21.4

%

100.

0%

40

-49

m.

N

65

68

45

39

32

24

22

13

21

12

12

47

191

%

34.0

%

35.6

%

23.6

%

20.4

%

16.8

%

12.6

%

11.5

%

6.8%

11

.0%

6.

3%

6.3%

24

.6%

10

0.0%

50-5

9 m

. N

47

42

33

26

17

31

26

20

12

10

3

34

150

%

31.3

%

28.0

%

22.0

%

17.3

%

11.3

%

20.7

%

17.3

%

13.3

%

8.0%

6.

7%

2.0%

22

.7%

10

0.0%

60+

m.

N

131

96

64

48

34

63

27

34

25

41

31

89

339

%

38.6

%

28.3

%

18.9

%

14.2

%

10.0

%

18.6

%

8.0%

10

.0%

7.

4%

12.1

%

9.1%

26

.3%

10

0.0%

Iš

sim

oksl

inim

as

Neb

aigt

as v

idur

inis

N

95

64

48

40

37

37

13

19

19

28

18

69

24

4

%

38

.9%

26

.2%

19

.7%

16

.4%

15

.2%

15

.2%

5.

3%

7.8%

7.

8%

11.5

%

7.4%

28

.3%

10

0.0%

Vid

. ir s

pec.

vid

. N

23

3 21

7 13

5 13

0 11

6 98

64

60

41

30

32

14

9 63

6

%

36

.6%

34

.1%

21

.2%

20

.4%

18

.2%

15

.4%

10

.1%

9.

4%

6.4%

4.

7%

5.0%

23

.4%

10

0.0%

Auk

štas

is

N

48

60

36

26

14

29

19

15

20

18

15

27

165

%

29.1

%

36.4

%

21.8

%

15.8

%

8.5%

17

.6%

11

.5%

9.

1%

12.1

%

10.9

%

9.1%

16

.4%

10

0.0%

Pa

j. še

imos

nar

iui

iki 2

00 L

t N

98

93

61

55

54

34

22

16

18

12

12

70

27

0

%

36

.3%

34

.4%

22

.6%

20

.4%

20

.0%

12

.6%

8.

1%

5.9%

6.

7%

4.4%

4.

4%

25.9

%

100.

0%

20

1-30

0 Lt

N

11

7 89

58

52

55

46

23

26

26

31

17

64

28

9

%

40

.5%

30

.8%

20

.1%

18

.0%

19

.0%

15

.9%

8.

0%

9.0%

9.

0%

10.7

%

5.9%

22

.1%

10

0.0%

301-

500

Lt

N

123

98

66

62

38

60

36

37

28

28

24

71

327

%

37.6

%

30.0

%

20.2

%

19.0

%

11.6

%

18.3

%

11.0

%

11.3

%

8.6%

8.

6%

7.3%

21

.7%

10

0.0%

501+

Lt

N

27

48

29

23

14

20

10

12

6 5

10

28

121

%

22.3

%

39.7

%

24.0

%

19.0

%

11.6

%

16.5

%

8.3%

9.

9%

5.0%

4.

1%

8.3%

23

.1%

10

0.0%

T

auty

bė

Liet

uvis

N

33

5 30

2 20

2 17

8 15

3 14

9 87

88

73

72

60

19

2 91

2

%

36

.7%

33

.1%

22

.1%

19

.5%

16

.8%

16

.3%

9.

5%

9.6%

8.

0%

7.9%

6.

6%

21.1

%

100.

0%

R

usas

N

23

24

8

7 10

6

5 4

4 3

2 33

79

%

29

.1%

30

.4%

10

.1%

8.

9%

12.7

%

7.6%

6.

3%

5.1%

5.

1%

3.8%

2.

5%

41.8

%

100.

0%

Le

nkas

N

15

12

6

7 4

8 4

2 2

1 2

12

38

%

39.5

%

31.6

%

15.8

%

18.4

%

10.5

%

21.1

%

10.5

%

5.3%

5.

3%

2.6%

5.

3%

31.6

%

100.

0%

1

2

3 4

5 6

7 8

9 10

11

99

Iš

vis

o 99

Iš

vis

o

LIET

UV

OS

RES

PUB

LIK

OS

SEIM

O ĮV

AIZ

DIS

LIE

TUV

OS

VIS

UO

MEN

ĖJE

27

1

2

3 4

5 6

7 8

9 10

11

99

Iš

vis

o So

cial

inė

padė

tis

Bed

arbi

s N

36

38

22

17

20

15

8

6 7

6 5

17

100

%

36.0

%

38.0

%

22.0

%

17.0

%

20.0

%

15.0

%

8.0%

6.

0%

7.0%

6.

0%

5.0%

17

.0%

10

0.0%

Nam

ų še

imin

inkė

N

16

21

12

8

12

4 4

1 3

2

10

42

%

38.1

%

50.0

%

28.6

%

19.0

%

28.6

%

9.5%

9.

5%

2.4%

7.

1%

4.

8%

23.8

%

100.

0%

Pe

nsin

inka

s N

13

5 10

1 66

54

36

60

28

39

28

42

29

94

35

2

%

38

.4%

28

.7%

18

.8%

15

.3%

10

.2%

17

.0%

8.

0%

11.1

%

8.0%

11

.9%

8.

2%

26.7

%

100.

0%

M

oksl

eivi

s, st

uden

tas

N

15

19

8 13

14

6

1 4

2 4

5 12

54

%

27

.8%

35

.2%

14

.8%

24

.1%

25

.9%

11

.1%

1.

9%

7.4%

3.

7%

7.4%

9.

3%

22.2

%

100.

0%

Sp

ecia

lista

s (su

auk

štuo

ju)

N

21

27

19

15

5 12

10

7

12

4 5

13

80

%

26.3

%

33.8

%

23.8

%

18.8

%

6.3%

15

.0%

12

.5%

8.

8%

15.0

%

5.0%

6.

3%

16.3

%

100.

0%

Ta

rnau

toja

s (be

auk

štoj

o)

N

40

40

33

28

22

23

18

14

11

7 3

23

119

%

33.6

%

33.6

%

27.7

%

23.5

%

18.5

%

19.3

%

15.1

%

11.8

%

9.2%

5.

9%

2.5%

19

.3%

10

0.0%

Dar

bini

nkas

N

81

72

47

44

40

32

21

19

15

9

9 48

21

2

%

38

.2%

34

.0%

22

.2%

20

.8%

18

.9%

15

.1%

9.

9%

9.0%

7.

1%

4.2%

4.

2%

22.6

%

100.

0%

Gyv

enam

oji v

ieta

V

ilniu

s N

39

57

27

28

24

22

14

13

9

4 11

55

17

5

%

22

.3%

32

.6%

15

.4%

16

.0%

13

.7%

12

.6%

8.

0%

7.4%

5.

1%

2.3%

6.

3%

31.4

%

100.

0%

K

auna

s, K

laipėd

a, Š

iaul

iai,

Pane

vėžy

s N

10

1 75

61

44

45

53

33

27

20

24

17

60

26

5

%

38

.1%

28

.3%

23

.0%

16

.6%

17

.0%

20

.0%

12

.5%

10

.2%

7.

5%

9.1%

6.

4%

22.6

%

100.

0%

K

iti m

iest

ai

N

115

107

70

61

35

52

26

35

31

24

15

52

280

%

41.1

%

38.2

%

25.0

%

21.8

%

12.5

%

18.6

%

9.3%

12

.5%

11

.1%

8.

6%

5.4%

18

.6%

10

0.0%

Kai

mas

N

12

1 10

2 61

63

63

37

23

19

20

24

22

78

32

5

%

37

.2%

31

.4%

18

.8%

19

.4%

19

.4%

11

.4%

7.

1%

5.8%

6.

2%

7.4%

6.

8%

24.0

%

100.

0%

Bal

suotų

už p

artiją

LSD

P N

93

82

47

40

29

46

27

25

24

17

12

41

21

7

%

42

.9%

37

.8%

21

.7%

18

.4%

13

.4%

21

.2%

12

.4%

11

.5%

11

.1%

7.

8%

5.5%

18

.9%

10

0.0%

TS (L

K)

N

23

33

17

15

7 18

8

14

4 28

15

19

98

%

23

.5%

33

.7%

17

.3%

15

.3%

7.

1%

18.4

%

8.2%

14

.3%

4.

1%

28.6

%

15.3

%

19.4

%

100.

0%

LK

DP

N

35

20

27

21

18

18

12

9 5

7 5

19

92

%

38.0

%

21.7

%

29.3

%

22.8

%

19.6

%

19.6

%

13.0

%

9.8%

5.

4%

7.6%

5.

4%

20.7

%

100.

0%

LS

N

21

27

21

17

14

9

7 3

6 2

3 11

70

%

30

.0%

38

.6%

30

.0%

24

.3%

20

.0%

12

.9%

10

.0%

4.

3%

8.6%

2.

9%

4.3%

15

.7%

10

0.0%

NS

(SL)

N

21

25

12

8

12

5 1

1 4

2 4

7 51

%

41

.2%

49

.0%

23

.5%

15

.7%

23

.5%

9.

8%

2.0%

2.

0%

7.8%

3.

9%

7.8%

13

.7%

10

0.0%

Neb

alsu

otų

N

43

33

17

18

19

13

7 11

8

3 5

44

129

%

33.3

%

25.6

%

13.2

%

14.0

%

14.7

%

10.1

%

5.4%

8.

5%

6.2%

2.

3%

3.9%

34

.1%

10

0.0%

Než

ino

N

65

50

30

29

31

17

14

12

14

5 7

66

187

%

34.8

%

26.7

%

16.0

%

15.5

%

16.6

%

9.1%

7.

5%

6.4%

7.

5%

2.7%

3.

7%

35.3

%

100.

0%


28 Priedas: klausimai R1. Gal galėtumėte pasakyti, kas yra išrinktas Jūsų apygardoje Seimo nariu? _____________________________________________ 99. NEŽINAU R2. Ar teko susitikti su Jūsų apygardoje rinktu Seimo nariu?

1. Taip 2. Ne 3. Sunku pasakyti/Neatsimenu

R3. Kuriuos Seimo narius Jums teko matyti per pastarąsias savaites per TV?

Galimi keli atsakymai

Anketos klausimai


29 III. NEPASITIKĖJIMO SEIMU PRIEŽASTYS –(FOKUSUOTA GRUPĖ, 2002 LIEPOS 11 D.)

3.1. Techninė ataskaita

• Laikas: 2002 m. liepos 11 d., 18.00 • Trukmė: 1 val. 40 min.

• Vieta: Gedimino 1-15, “Vilmorus“ patalpos • Dalyvių skaičius: 10 • Techninė aplinka: audio įrašas, videokamera stebėti diskusiją per monitorių • Tikslinė grupė: nepasitikintys Seimu, 25-55 metų amžiaus respondentai • Grupės sudėtis:

Lytis: 5 vyrai ir 5 moterys

Amžius: 27, 29, 31, 34, 35, 43, 43, 50, 51, 55. Išsilavinimas: aukštasis – 5

aukštesnysis – 2 vidurinis – 3

Darbo sektorius: privatus – 5 valstybinis – 3 nedirbantys – 2

Partinės preferencijos (už ką balsuotų):

TS/LK – 1 Liberalai demokratai – 1 Liberalai – 3 LKD– 1 už kairiuosius – 1 neapsisprendę - 3

3.2. Išvados

1. Socialinė ekonominė situacija suvokiama kaip bloga: maži uždarbiai, mažos pensijos, nėra darbo, sunku verslininkams, pasipūtę valdininkai, tauta nyksta, nepadedama šeimoms. Ekonomikos kilimą jaučia tik turtingiausieji.

2. Politinė situacija apibūdinta kaip stabili, “nieko naujo“. Apie Prezidento rinkimus

dalyviai spontaniškai nekalbėjo.

3. Su Seimu susietos asociacijos buvo negatyvios (bet į diskusiją ir buvo sukviesti žmonės, kurie nepasitiki Seimu): “tuščia salė“, “kiaulių tvartas“, “vaikų darželis“, “teatras“, “privilegijos“ etc.

4. Teigiamų Seimo darbo bruožų beveik nebuvo paminėta (išskyrus Etikos komisiją

Tyrimo metodika Išvados


30 ir “kelias neblogas asmenybes“).

5. Neigiami Seimo darbo bruožai: skuboti ir prieštaringi įstatymai, “daug šneka,

mažai daro“, neatstovauja žmonių, nesilaiko įstatymų, nelanko posėdžių.

6. Seimo funkcijos: dalyviai vieningai nurodė, kad tai įstatymų leidyba. Kita vertus, diskusijoje buvo kalbama ir apie ne Seimo kompetencijoje esančias problemas: bedarbystės sumažinimą, pragyvenimo lygio kėlimą.

7. Seimo priimti įstatymai buvo charakterizuojami kaip skuboti, prieštaringi,

turintys daug poįstatyminių aktų, dažnai kaitaliojami, neapgalvoti, nukopijuoti nuo Vakarų šalių. Balsavimas dėl įstatymų kartais vyksta pustuštėje salėje, įstatymai tarnauja grupuotėms (kurios remia kai kuriuos Seimo narius), dalis Seimo narių nesupranta priimtų įstatymų.

8. Į klausimą, ar geriau vienpartinė dauguma ar koalicija Seime, dalyviai neišsakė

vienareikšmiškos nuomonės. Dominuojanti mintis buvo: “Svarbu, kad dirbtų Lietuvos labui“.

9. Su Seimo nariais susietos asociacijos buvo negatyvios: pasipūtimas, privilegijos,

neaiškūs pinigai, atitrūkimas nuo gyvenimo. 10. Seimo sudėtis buvo apibūdinama taip: savanaudžiai, daug kalbantys, nelankantys

posėdžių, turintys daug interesų ne Seime, mažai specialistų (teisininkų, ekonomistų), mažai sąžiningų žmonių, nejaučia atsakomybės, inteligencijos stoka.

11. Kalbant apie Seimo narių elgesio kultūrą dalyviai nebuvo aktyvūs. Vėlgi labiau

kalbama apie pasipūtimą, posėdžių nelankymą, inteligencijos stoką.

12. Dalyviai beveik nenurodė konkrečių konfliktų Seime. Buvo prisimenama laida “Be tabu“, nurodoma, kad ypač didelių konfliktų nėra.

13. Teigiamai įvertinti Seimo nariai: A. Brazauska (nesantis Seimo nariu), A.

Kubilius, J. Karosas, Č. Juršėnas. Neigiamai: V. Šustauskas, A. Veselka ir R. Karbauskis (pastarasis neateina į posėdžius). Prieštaringai buvo įvertinti: G. Steponavičius, V. Landsbergis, V. Uspaskich, A. Vidžiūnas.

14. Su Seimo pirmininku susietų asociacijų beveik nebuvo. Buvo prisimintas Č.

Juršėnas (teigiamame kontekste) ir A. Paulauskas (neigiamame kontekste). 15. A. Paulausko bruožai ir darbai buvo įvertinti gana kritiškai: netvirtas, nėra

komandos kapitonas, laviruojantis, be nuomonės, neįveda disciplinos Seime. Iš jo veiklos buvo prisimenamas dalyvavimas sporto renginiuose. Neigiamai buvo vertinamas dalyvavimas pramoginiuose renginiuose, rodomuose per TV. Kita vertus, dalyviai aukštai įvertino A. Paulausko šansus Prezidento rinkimuose.

16. Kaip A. Paulauskas atlieka Seimo pirmininko darbą – nuomonės buvo gana

nepalankios (“neatlieka“, “jis – ne autoritetas“, yra kitų įtakoje). Kita vertus, buvo pastebėjimų, kad darbo trūkumai yra susieti su Seimo darbo prigimtimi.

17. Apie Seimo darbą sužinoma iš žiniasklaidos. Buvo minimos TV žinios,

“Spaudos klubas“, “Paskutinė kryžkelė“, “Korida“, “Be tabu“, “Dviračio žinios“, “Lietuvos rytas“.

18. Ar objektyviai žiniasklaida atspindi Seimo darbą – į šį klausimą nebuvo

atsakyta vienareikšmiškai. Gana daug kritikos susilaukė populiarios TV laidos ir spauda (tendencingumas). Labai kritiškai buvo įvertintas politikų dalyvavimas jumoro ir pramoginėse laidose.

Išvados


31 19. Kuris Seimas buvo geriausias – dažniausiai buvo minima Aukščiausioji Taryba

(solidūs, išmintingi, inteligentiški, tarnaujantys liaudžiai, disciplinuoti deputatai).

20. Ko labiausiai trūksta dabartiniam Seimui – profesionalumo priimant įstatymus,

asmeninės deputatų atsakomybės, deputatų, suprantančių žmonių padėtį, nesavanaudiškumo, disciplinos, sudėtyje trūksta teisininkų ir ekonomistų.

3.3. Pagrindiniai diskusijos teiginiai

3.3.1. Ekonominė ir socialinė situacija Lietuvoje Neigiamos charakteristikos

• Didelės kainos • Lietuva atsilikusi (“nuo Europos 40 metų“)

• Verslo problemos

o Nuolat keičiasi mokesčių sistema o Sunku pradėti savo verslą o “Bijai priimti papildomą žmogų, nes neišsimokėsi“ o Maža žmonių perkamoji galia (nieko neperka, todėl paslaugų firmos

susiduria su sunkumais) o Pajamų užtenka tik mokesčiams sumokėti o Valdžios įstaigose nesidomima verslo pasiūlymais o Valdžios įstaigos neduoda informacijos

• Darbdaviai moka tik minimumus, sunku išlaikyti šeimą • Firmos bankrutuoja, žmonės atleidžiami

• “Lietuvoje žmonės nereikalingi“

• Maži atlyginimai – vėliau bus mažos pensijos

(“Pensininkui garantuota šiukšlių dėžė“) Teigiamos charakteristikos Vienas dalyvis pastebėjo, kad Vilniuje vyksta daug statybų (keliai, Gedimino prospektas, tiltas ir t.t.), tačiau paprasti žmonės pagerėjimo nemato. ”Pastebimas ekonominis pagerėjimas, bet tiems, kurie patenka į 5-8 % turtingiausių“. 3.3.2. Bendra politinė situacija Respondentai gana pasyviai kalbėjo šia tema, nukrypdavo nuo temos.

• “Verdam tose pačiose sultyse, nieko naujo“ • ”Politinis teatras, spektaklis“ (atrodo, kad politikai ginčijasi, o iš tikro jie –

vieningi, draugai)

Ekonominė ir socialinė situacija Lietuvoje Bendra politinė situacija


32

• Seimo nariai gerai gyvena ir stengiasi kuo ilgiau išsilaikyti Seime (“įsikibo dantimis ir išsilaikyt“)

• Kaitaliojami įstatymai, kad kuo daugiau surinktų pinigų iš žmonių

Į moderatoriaus priminimą, kad artėja prezidento rinkimai, sureaguota nebuvo. Buvo

kalbama, kad reikia pakeisti Seimą, nėra į ką keisti, kad po kadencijos buvę Seimo nariai gerai įsitaiso gyvenime. 3.3.3. Asociacijos: “SEIMAS“

• Galima neateiti į darbą • N. Oželytė (“ir jos garsi frazė“) • “Pavarymas“ kai ko • Viešoji valgykla • “Kiaulių tvartas, lovys, vienas žviegia, kitas rėkia, kitas kažkur nustumtas laksto“ • “Vaikų darželis: vaikai smėlio dėžėje kapstosi, tai vienas vienam į akis smėlio

įpylė, tai kitam“ • “Ten galima daryti ką nori, ten jokios atsakomybės“ (maža bauda už avariją,

nemoka mokesčių) • “Liaudies teatras“ • “Privilegijos, diplomatinis pasas“

Diskusijos dalyviai pateikė ir kitas negatyvias Seimo

charakteristikas:

• “Neleidžia smulkiam verslui gyvuoti“ • ”Seimas neatstovauja žmonių“ • “Daug šneka, o valdžią turi tik valdininkai“ • “Nepriima gerų įstatymų“ • “Jie nesilaiko įstatymų“ • “Kiekvienas įstatymas turi pataisų“ • Seimo nariai yra vieningi, kai eina kalba apie savo pačių naudą

3.3.4. Teigiami Seimo darbo bruožai

• Dalyviai teigiamų bruožų paminėjo labai mažai:

• Teigiamai charakterizuota Seimo Etikos komisijos veikla (Salamakinas), bet buvo nurodyta, kad “jis, ko gero, bus suvalgytas, nes nereikia

Asociacijos: “SEIMAS“ Teigiami Seimo darbo bruožai


33 tokių“

• “Yra atskirų neblogų asmenybių, bet jos nieko negali padaryti“

• “Padarė, kad lengviau yra važiuoti į užsienį“ 3.3.5. Neigiami Seimo darbo bruožai

• “Daug šneka, mažai daro“ • Priima labai daug skubotų įstatymų • Įstatymai prieštaringi, daug poįstatyminių aktų • Įstatymai neišdiskutuoti • Įstatymai dažnai keičiasi • Seime mažai teisininkų • Seime mažai sąžiningų žmonių • Nekuria darbo vietų, nepritraukia investicijų • “Lopo biudžetą mūsų sąskaita“

3.3.6. Seimo funkcijos Dalyviai vieningai nurodė, kad tai “įstatymų leidyba“ (be to, buvo paminėjimas “kad tautai būtų geriau“). Buvo paminėtos ir kai kurios neigiamos charakteristikos:

• Tarnauja valdininkams

• Viską baigia išparduoti

• “Kad kainos būtų ES, o atlyginimai Afrikos“ 3.3.7. Seimo priimtų įstatymų charakteristikos Diskusijos dalyviai sunkiai galėjo prisiminti konkretų įstatymą, kuris jiems nepatinka. Buvo minima:

• Nėra paramos auginantiems vaikus (“o tauta sensta“) • Vienišos, socialiai remtinos motinos negauna paramos • Vaikų globos namai tapo nesąžiningo verslo sritimi

Neigiami Seimo darbo bruožai Seimo funkcijos Seimo priimtų įstatymų charakteristikos


34 • “Nesudaro galimybių patiems dirbti“ • “Nekuria darbo vietų“ (Vyriausybė) • Prioritetas turi būti švietimo ir sveikatos apsaugos finansavimas • Pensijinio amžiaus teisingas nustatymas • Reikia padidinti neapmokestinamą minimumą

Be to, buvo kalbama, kad: • Įstatymai neišdiskutuoti

• Įstatymai yra priimami nesigilinant į pasekmes

• Seimo nariai neateina balsuoti priimant įstatymus (“neateina

į darbą“)

• Nėra asmeninės atsakomybės už priimtus įstatymus

• Yra Seimo narių, kurie nesupranta priimamų įstatymų

• Paviršutiniškai kopijuoja įstatymus iš Vakarų

• Seimo nariai, priimdami įstatymus, tarnauja grupuotėms, kurios jiems padėjo per rinkimus

3.3.8. Geriau partinė dauguma, ar koalicija?

• Svarbu, kad dirbtų Lietuvos žmonių labui • Turi būti viena komanda (nesvarbu, iš kokių partijų) • Dabartinė koalicija dirbtina (skiriasi pažiūros, programos) • Dabartinė Seimo sudėtis – atėję grynai dėl valdžios (dauguma ar koalicija nėra

svarbu) • Koalicija yra geriau, nes nėra diktato • Didelė dalis Seimo narių turėtų būti profesionalai

Visumoje diskusijos dalyviai aiškiai nepasisakė, kas geriau – vienpartinė dauguma, ar

koalicija. Dalyviams buvo svarbu, kad “Seimas tarnautų Lietuvos žmonėms“. 3.3.9. Asociacijos: “SEIMO NARYS“

• “Turi daug pinigų“ (“pas vieną 19 mln. ir pas kitą tiek“)

• Neaiškiai gauti pinigai

• “Geras postas“

Geriau partinė dauguma, ar koalicija? Asociacijos: “SEIMO NARYS“


35

• “Privilegijuotas pasipūtėlis“

• “Atitrūkimas nuo gyvenimo“ (“šiltnaminis agurkas“)

• “Žmogus su aureole“

Viena dalyvė teigiamai paminėjo Gintarą Steponavičių. 3.3.10. Seimo sudėties apibūdinimas

• “Ne per daugiausiai teigiami“

• “Veiklumas“ (neigiama prasmė)

• “Turi užnugarį“ (kažkas juos finansuoja)

• “Turintys ilgą liežuvį ir mokantys šaukti“

• Netinkamos specialybės (mažai teisininkų ir ekonomistų)

• Turi per daug interesų už Seimo ribų

• Rūpinasi savo asmenine ateitimi, kai nebebus Seimo nariu

Taip pat buvo minima:

• Būtų gerai, kad į Seimą ateityje patektų užsienyje studijavusio jaunimo

• Būtų gerai, kad konsultuotųsi su mokslininkais, kurie dabar yra pamiršti • Būtų gerai, kad pabandytų pragyventi iš minimumo

3.3.11. Seimo narių elgesio kultūra

• Žema elgesio kultūra dėl išsilavinimo stokos

• Trūksta inteligencijos

• Aukščiausioje Taryboje buvo aukšta elgesio kultūra (“Kalbėdavo aštriai, bet nesikoliodavo“)

• Neateina į darbą (“Noriu – ateisiu, noriu – neateisiu“)

• Reikia sukrėtimo, kad atsirastų vieningumas ir disciplina (“Aišku, tik ne tokio, kaip

1991 m.“)

• “Labai atsipalaidavę“

• “Kaip po karo grįžę nugalėtojai“ Tik po moderatoriaus prašymo įvardinti Seimo narius, kurių elgesio kultūra nėra

pakankama, buvo paminėtas V. Šustauskas. Vienas dalyvis nurodė, kad nėra tiesioginių transliacijų iš Seimo, todėl sprendžia iš laidos “Be tabu“ (jo manymu, laidoje yra dalis tiesos).

Seimo sudėtis Seimo narių elgesio kultūra


36 Viena dalyvė paminėjo du Seimo narius, kurių yra aukšta elgesio kultūra: Aloyzas Sakalas ir Vytautas Landsbergis.

3.3.12. Konfliktai Seime Diskusijos dalyviai sunkiai galėjo įvardinti konkretesnius konfliktus Seime:

• “Veselka truputį pasireiškė nebeišturėjęs“ • Kai kas duoną uždirba rodydamas konfliktus • Kai kurie Seimo nariai didžiuojasi, kad pateko į laidą “Be tabu“ • Jeigu Lietuvą priims ES, tai bus daugiau Seimui kontrolės • Tarybiniais laikais valdžios atstovai labai bijojo prarasti postą, o dabar Seimo

nariai nebijo jokios kritikos • “Tai sekta, kurios nepaliesi“ • Didelių konfliktų nėra (“nesimuša taip, kaip užsienyje, niekas nešaudo dar, dar

pusė velnio“) 3.3.13. Patinkantys ir nepatinkantys Seimo nariai Neigiami vertinimai: • V. Šustauskas ir J. Veselka - (“visi beveik išjungia TV, kai juos rodo“)

• R. Karbauskis – “neateina į posėdžius“ Prieštaringi vertinimai:

• “Konservatorių devintukas“ (“aš netikiu jais“ – “o man jie labai patinka“)

• G. Steponavičius (“labai puikus mūsų atstovas“ – “išsišokėlis, karjeristas“)

• V. Landsbergis (“įkūrė našlaičių fondą ir nepasigyrė“ – “jeigu nebūtų giminaitės Amerikoje, fondo, tai nieko nebūtų)

• V. Uspaskich (“ar girdėjot, kad Uspaskich ką gero padarytų?“ – “Rusijoje cerkvę

pastatė, jei būtų leidę, būtų pastatęs ir Lietuvoje“)

• Vidžiūnas (“pakalbėti moka, bet iš jo naudos nėra“) Teigiami vertinimai

• “A. Brazauskas fondą įkūrė“

• “A. Kubilius – kai kalba – gražus“

Konfliktai Seime Patinkantys ir nemėgstami Seimo nariai


37

• G. Karosas (“žaviuosi jo bendravimo maniera“)

• Č. Juršėnas (“moka viską jumoru paversti“) Diskusijos dalyviai kritiškai įvertino Seimo narius, kurie dalyvauja laidoje “Be tabu“. 3.3.14. Asociacijos: “SEIMO PIRMININKAS“

• A. Paulauskas: • Č. Juršėnas (“tinkamas, ten jo vieta“, “senais laikais sugebėdavo gerai laidas vesti“)

• “Kaip teisininkas kažką supranta“

• “Ne visai savo vietoje“

• “Jis kažkoks netvirtas“

• “Jis labai slidus, kaip ungurys“

• “Nesijaučia vadovavimo“

• “Komandos kapitonas turėtų būti“

• “Išlaviruojantis“

• “Be savo nuomonės“ (laukia, ką pasakys A. Brazauskas)

• “Per daug paleido Seimą“ (tačiau tas prasidėjo anksčiau)

• “Aš išvis jo specialybę sunkiai įsivaizduoju“

• “Negirdžiu, kad protingą mintį duotų“

Į moderatoriaus klausimą, ką atsimena per 2 metus apie Seimo pirmininką, buvo nurodyta:

• “Baidarėm plaukė“

• “Prieš rinkimus kažkur tai su motociklu lenktyniavo“

Dauguma dalyvių labai neigiamai pasisakė, kad Seimo nariai dalyvauja

pramoginiuose renginiuose. 3.3.15 Iš kur sužino apie Seimo darbą?

Visi dalyviai nurodė: “žiniasklaida“. 3.3.16. Ar objektyviai žiniasklaida atspindi Seimo darbą? • “Objektyviai“

• “Nėra absoliučios tiesos. Gerai, kad yra daug nuomonių“

Asociacijos: “Seimo pirmininkas“ Iš kur sužino apie Seimo darbą?


38 • “Ten interpretacijos... Galas žino tą objektyvumą – jeigu • pats galėtum ateiti į Seimo posėdį...“

“Be tabu“, “Dviračio žinių“ vertinimas:

• “Liaudies balsas“

• “Šiaip sau“

• “Nusibodo... viskam turi būti saikas“

Dalis diskusijos dalyvių gailėjosi, kad nebėra Seimo posėdžių transliacijų per radiją, tačiau kiti to nesigailėjo. Vienas dalyvis norėjo, kad būtų transliuojami bent jau svarbesni posėdžiai.

Dalyviai gan kritiškai įvertino “Lietuvos rytą“:

• “Nėr ką skaityti absoliučiai, tik nusikaltimai, tik kažkokia korupcija... Kai pradėjo su Brazausku ir jo antra žmona, tai kažkas baisaus“

• “Daugiau nieko kito “Lietrytyje” nėra“

• “Kiekvienas laikraštis sėdi kažkieno kišenėje“

Dalyviai prieštaringai įvertino V. Matulevičiaus laidą:

• “Drąsus vyras“, “O, Matulevičius!“, “Bet ar ilgai jis tęs savo laidas?“

• “Jisai net neduoda kitam pasisakyti“, “Kartais vieną nuomonę į vienus vartus šaudo“

Prieštaringai buvo įvertintas ir “Spaudos klubas“. Teigiama yra tai, kad tiesioginė

transliacija, daug dalyvauja. Neigiama yra tai, kad jaučiasi tendencingumas (tendencingai kviečiami dalyviai).

3.3.17. Kuris Seimas buvo geriausias?

• Kai buvo Aukščiausioji Taryba, žmonės tikėjosi, kad greitai viskas pagerės

• Aukščiausioje Taryboje buvo vieningumas, noras tarnauti žmonėms

• Kai buvo Aukščiausioji Taryba, buvo lengviau pradėti verslą (vienas dalyvis prieštaravo – “tada buvo daug anarchijos“)

• 1996-2000 m. Seimas “šitaip dar nesmaugė mokesčiais“

• “Dabartiniam Seimui yra sunkiau (kiti per daug prižadėjo)“

• Dabartiniam Seimui yra sunku, nes žmonės labai nuskurdinti

• Reikėtų mažiau Seimo narių (buvo ir prieštaraujančių – “bet 10 nepaliksi, nes

papirks“)

Ar objektyviai žiniasklaida atspindi Seimo darbą? Kuris Seimas buvo geriausias?


39 3.3.18. Ko labiausiai trūksta dabartiniam Seimui?

• Profesionalumo priimant įstatymus

• Sudėtyje trūksta teisininkų, ekonomistų, finansininkų

• Trūksta suprantančių žmonių padėtį

• Trūksta asmeninės atsakomybės

Ko labiausiai trūksta dabartiniam Seimui?


40 IV. KOMANDINIO DARBO VEIKSMINGUMAS –DIAGNOSTINIS TYRIMAS SEIMO KANCELIARIJOS PADALINIUOSE.

ANOTACIJA

Komandinio darbo veiksmingumo tyrimas apėmė 10 Seimo Kanceliarijos padalinių. Tai:

1. Seimo Pirmininko sekretoriatas 2. Seimo priimamasis 3. Seimo kanclerio tarnyba 4. Teisės departamentas 5. Personalo skyrius

6. Seimo spaudos tarnyba 7. Informacijos analizės skyrius 8. Informacinių technologijų

departamentas 9. Finansų departamentas 10. Tarptautinių ryšių skyrius

Komandinis darbas minėtuose padaliniuose, buvo tiriamas, panaudojant komandinio darbo testą (klausimyną) „Team Puls“. Šį Vokietijoje sukurtą testą Lietuvos organizacijų sąlygoms adaptavo KTU mokslininkai. Testą sudaro 66 klausimai apie pačius įvairiausius komandinio darbo aspektus. Testuojama buvo anonimiškai, užsakovui pateikti tik statistiškai apibendrinti kiekvieno padalinio duomenys. Iš viso buvo apklausti 57 darbuotojai ir padalinių vadovai. Tyrimui atrinkti darbuotojai visumoje pademonstravo gerą kooperacinę elgseną ir palankų nusiteikimą tyrimo atžvilgiu. Specialūs psichometriniai koeficientai liudija, jog gauti testavimo duomenys yra patikimi.

Tirtų padalinių komandinio darbo veiksmingumas visumoje gali būti vertinamas

teigiamai. Vis dėlto buvo konstatuotas gana didelis požymio išsibarstymas. Tai rodo, jog kai kuriuose padaliniuose komandinis darbas yra labai veiksmingas, o kituose tik vidutinis ir dar yra neišnaudotų galimybių jį tobulinti. Ataskaitoje pateikta 34 grafikai ir 6 lentelės, kuriuose rasti komandinio darbo ypatumai apibūdinti pagal padalinius ir konkrečias komandinio darbo dimensijas.


41 4.1. TYRIMO METODIKA 4.1.1 Tyrimo tikslas, uždaviniai ir teorinis bei praktinis kontekstas

Nekelia abejonių, jog Seimo kaip institucijos įvaizdį bene stipriausiai paveikia pačių parlamentarų socialinė ir politinė elgsena. Pastarąją vėliau pagal savo profesinės virtuvės taisykles visapusiškai „preparuoja“ žiniasklaida ir savo produkciją pateikia visuomenei. Šį faktą suvokiant bei pripažįstant, visgi nederėtų atsiriboti nuo aplinkybės, jog prie Seimo įvaizdžio prisideda ir jo aparato (Kanceliarijos) darbas. Ypač tokie jos padaliniai, kurie pagal savo paskirtį dirba ir organizacijos „vidui“, ir organizacijos „išorei“. Pavyzdžiui Seimo Spaudos tarnyba, Priimamasis, Užsienio ryšių skyrius ir kt.

Galima formuluoti hipotetinę prielaidą, jog tinkamas Seimo kanceliarijos padalinių

darbas didina viso Seimo kaip vieningos organizacijos funkcionalumą ir tuo potencialiai prisideda prie palankaus jo įvaizdžio susiformavimo.

Yra žinoma, kad vienas iš organizacijos veiklos efektyvinimo kelių yra komandinis

darbas, jo puoselėjimas ir tobulinimas organizacijoje. Pažymėtina, jog šiuo metu socialiniai ir elgsenos mokslai neturi vieningos nuomonės apie tai, koks darbas individualus, ar grupinis (komandinis) yra efektyvesnis. Tyrimų duomenys šiuo požiūriu yra labai prieštaringi. Visgi problema yra ta, kad šiuolaikinėje organizacijoje išlieka ir netgi didėja darbo pasidalijimas tarp darbuotojų ir padalinių. Neretai darbuotojams ir padaliniams tenka vykdyti laikinus projektus, skirtus konkretiems rezultatams pasiekti. Greta pastovių personalo ir struktūrinių padalinių nuolat suburiami laikini kolektyvai (komandos). Taigi komandinis darbas šiuolaikinėje organizacijoje yra objektyviai neišvengiamas. Komandinio darbo vaidmuo didėja, kuomet organizacija veikia sąlyginio neapibrėžtumo sąlygomis, nuolat sprendžia sudėtingus ir didelės apimties uždavinius, reikalaujančius kūrybinio priėjimo ir daugialypės specialistų kompetencijos. Akivaizdu, jog Seimo kanceliarijos padaliniai kaip tik ir veikia panašiomis aplinkybėmis.

Čia kyla principinis klausimas, kokiomis sąlygomis komandinis darbas yra

veiksmingas, o kokiomis mažai veiksmingas? Yra žinoma, jog komandinio darbo efektyvumą paveikia daugelis dalykų:

• Darbo tikslų ir darbo taisyklių išaiškinimas • Darbuotojo laisvės ir atsakomybės santykis (subalansuotas ar asimetriškas) • Darbo sprendimų priėmimas (kolegialus ar vienvaldis) • Konfliktų sprendimas (konstruktyvus, nekonstruktyvus, atviras ir viešas ar slaptas) • Darbuotojų motyvavimas (papildomu atlygiu, pagyrimu, karjeros perspektyvomis) • Darbuotojų informavimas apie darbo rezultatus (pakankamas ar nepakankamas) • Vadovavimas (autoritarinis ar demokratinis) • Darbo organizavimas (tinkamas, netinkamas, nuoseklus, nenuoseklus) • Komunikaciniai procesai (aiškūs, patikimi, operatyvūs, pakrikę) • Darbinės komandos sudėtis ( jos narių kompetencija, psichologinis

suderinamumas) • Ir daugelis kitų dalykų.

Tuos dalykus tikrai verta panagrinėti, kadangi juos pažinus, atsiveria galimybės tobulinti organizacijoje komandinį darbą vadybos priemonėmis. Yra žinoma, jog žmogiškųjų išteklių vadybos veiksminimas per komandinio darbo tobulinimą ilgainiui teigiamai paveikia visą organizacijos funkcionalumą. Objektyvus to įrodymas – tyrimais nustatytas teigiamas statistinis ryšys tarp, viena vertus, komandinio darbo veiksmingumo ir, kita vertus, įmonės ekonometrinių rodiklių (pelno, apyvartos, išdirbio per valandą), organizacijos teikiamų paslaugų kokybės apskritai.

Seimo kanceliarijos vaidmuo, formuojant palankų Seimo įvaizdį Komandinio darbas kaip organizacijos veiklos efektyvinimo instrumentas


42 Šios ataskaitos kontekste aktualu apibrėžti komandinio darbo sąvoką.

K o m a n d a i r k o m a n d i n i s d a r b a s g a l i b ū t i a p i b r ė ž t i k a i p

a s m e n ų i r g r u p i ų s ą v e i k a , s u s i k l o s t a n t i , s p r e n d ž i a n t d a r b i n i u s -p r o f e s i n i u s u ž d a v i n i u s p a d a l i n y j e , d i d ž i o j o j e „ m o t i n i n ė j e “ o r g a n i z a c i j o j e b e i j o s a p l i n k o j e . K o m a n d a n u o g r u p ė s ( k a i p i r k o m a n d i n i s d a r b a s n u o g r u p i n i o d a r b o ) s k i r i a s i n e t i e k f o r m a l i a i s i š o r i n i a i s p o ž y m i a i s , k u r i e n e r e t a i s u t a m p a , k i e k k o k y b i n i a i s v e i k l o s p a r a m e t r a i s . K o m a n d i n į d a r b ą c h a r a k t e r i z u o j a n e b e t k o k i a d a r b u o t o j ų i r j ų g r u p i ų s ą v e i k a , o t o k i a s ą v e i k a , k u r i p a s i e k i a t a m t i k r ą k o k y b i n ė s b r a n d o s l y g į , į g a l i n a n t į k o m a n d ą v e i k t i s t a b i l i a u i r e f e k t y v i a u n e i v e i k i a v i e n f o r m a l i o m i s a d m i n i s t r a c i n ėm i s p r i e m o n ėm i s s u k o m p l e k t u o t a d a r b u o t o j ų g r u p ė . S v a r b u s k o m a n d o s b r u o ž a s y r a i r j o s d y d i s , p a p r a s t a i a p i m a n t i s n u o 2 i k i 1 5 ž m o n i ų . Šio tyrimo tikslas buvo, panaudojant komandinio darbo testą, sukaupti ir apibendrinti informaciją, įgalinančią v a d y b o s ir o r g a n i z a c i jų k o n s u l t a v i m o priemonėmis t o b u l i n t i komandinį darbą Seimo kanceliarijos padaliniuose. Minėtas bendras tikslas buvo įgyvendinamas, realizuojant konkrečius dalinius tyrimo uždavinius:

1. Organizuoti komandinio darbo veiksmingumo matavimus Kanceliarijos

padaliniuose 2. Rasti konkrečias statistines komandinio darbo raiškos charakteristikas kanceliarijos

padaliniuose ir jas paaiškinti 3. Palyginti Seimo kanceliarijos padalinių komandinio darbo veiksmingumą su

kitokio tipo organizacijomis 4. Suformuluoti komandinio darbo tobulinimo kanceliarijos padaliniuose gaires

Panašaus tipo taikomieji tyrimai Lietuvos organizacijų vadyboje kol kas yra

sąlyginai retas dalykas. Tuo tarpu išsivysčiusiuose kraštuose, į kuriuos Lietuva norėtų lygiuotis, komentuojamo tipo tyrimai ir jų pagrindu atliekami organizacijų kaitos bei tobulinimo projektai yra masinis reiškinys. Sukurta daug tyrimo instrumentų (testų), skirtų žmogiškųjų išteklių vadybos problemoms organizacijose nagrinėti. Čia gali būti paminėtas „Team Puls“ testas, kurį Lietuvoje preliminariai jau adaptavo ir išbandė KTU mokslininkai. Vakaruose sukurta nemažai konkrečių metodinių modelių, įgalinančių tobulinti organizacijų veiklą. Vakarų šalyse egzistuoja net gi tokia profesija kaip organizacijų konsultantas ir pokyčių agentas.

Komandinio darbo apibrėžtis ir samprata Tyrimo tikslas ir uždaviniai Diagnosti-niai vadybos tyrimai ir organizacijų vystymo projektai


43 4.1.2 Tyrimo imtis

Testavimas (apklausa) vyko 2002m. liepos 11-ą dieną. Duomenys apdoroti

statistinės analizės programa SPSS (Statistical Package for the Social Sciences ). Vykdant tyrimą buvo apklausti 57 atsitiktinai atrinkti respondentai iš 10 Seimo padalinių: Finansų departamento, Informacijos analizės skyriaus, Informacinių technologijų departamento, Personalo skyriaus, Seimo kanclerio tarnybos, Seimo pirmininko sekretoriato, Seimo priimamojo, Seimo spaudos tarnybos, Tarptautinių ryšių skyriaus ir Teisės departamento. Šie padaliniai yra labiausiai susiję su Seimo įvaizdžio formavimu, kadangi jų veikla apima institucijos vidaus ir išorės santykius.

2 Paveikslas. Respondentų statusas. (N=47)

Viso apklausta 21 vyras ir 33 moterys.

3 Paveikslas. Respondentų lytis (N=54)

Respondentų skaičius daugmaž yra proporcingas darbuotojų skaičiui padaliniuose.

Kiekvieną padalinį atstovavo ne mažiau kaip 3 respondentai. Pagal proporciją daugiausiai darbuotojų (14) buvo testuota Informacijos technologijų departamente.

Respondentų statusas Respondentų lytis

Komandos vadovas

13%

Komandos narys 87%

Vyras 39%

Moteris 61%


44 4 Paveikslas. Respondentų skaičius padaliniuose. (N=53)

Vyraujantis apklaustųjų darbuotojų darbo stažas esamose pareigose yra nuo 2 iki 10

metų – 66,6 % (nuo 2 iki 5 m. ir nuo 5 iki 10 m. po 33,3 %). Virš 10 metų dabartinėse pareigose dirba 14,8 %, iki 1 metų – 18,5 % visų respondentų.

5 Paveikslas. Darbo stažas esamose pareigose. (N=54)

Daugumos darbuotojų bendras darbo stažas viršija 5 m. Tik 16,7% respondentų

nurodė trumpesnį nei 5 m. bendrą darbo stažą. 6 Paveikslas. Bendras darbo stažas. (N=54)

Respondentų skaičius padaliniuose Darbo stažas esamose pareigose Bendras darbo stažas

5,7% 5,7%

7,6% 7,6% 7,6% 7,6%

9,4% 9,4%

13,2% 26,4%

Seimo kanclerio tarnyba Personalo skyrius

Teisės departamentas Seimo Pirmininko sekretoriatas

Tarptautinių ryšių skyrius Seimo priimamasis

Seimo spaudos tarnyba Finansų departamentas

Informacijos analizės skyrius Informacijos technologijų departamentas

14,8%

18,5%

33,3%

33,3%

Iki 1 m.

2-5 m.

6-10 m.

Virš 10 m.

25,9%

16,7%

25,9%

31,5%

Iki 5 m.

6-10 m.

11-24 m.

Virš 25 m.


45 4.1.3. Tyrimo instrumentas

„Team Puls“ testą, skirtą komandinio darbo veiksmingumui organizacijose matuoti, 1997-1999 m. sukūrė ir išbandė dvi tarpusavyje bendradarbiaujančios Vokietijos institucijos. Viena iš jų mokslinė - Darbo, organizacijų ir socialinės psichologijos institutas1 Drezdeno technikos universitete. Kita institucija yra praktinė: tai - rinkos sąlygomis veikianti verslo konsultacinė įstaiga - Drezdeno inovacijų vadyba2. 1998 m. Vokietijos patentų tarnyboje Miunchene „Team Puls“ testas buvo užregistruotas kaip prekinis ženklas.

„Team Puls“ testo teorinė koncepcija remiasi modernių vakarietiškų vadybos teorijų deriniu, testas praėjo išbandymus moksliniu tyrimu, pasiteisino įvairaus tipo organizacijų konsultavimo ir vystymo praktikoje.

Testas atveria galimybę preciziškai diagnozuoti bei įvertinti pačių įvairiausių darbinių komandų veiksmingumą (arba jo deficitą). Komandinis darbas gali būti diagnozuotas ir įvertintas pagal labai įvairias komandinio darbo kokybines dimensijas: vadovavimą komandai, komunikaciją komandoje, darbuotojų atsidavimą darbui, darbuotojų atsakomybę ir kt. Testas išryškina ir komandinio darbo pasiekimus, ir trūkumus. Remiantis testavimo duomenimis, galima ir tikslinga inicijuoti komandinio darbo t o b u l i n i m o p o k y č i u s o r g a n i z a c i j o j e . Testu galima atlikti ir pakartotinius matavimus. Pavyzdžiui, pirmą kartą testuoti komandas iki tobulinimo priemonių taikymo, o antrą kartą (ir t.t.) testuoti jau po tobulinimo priemonių įdiegimo. Tokiu būdu atsiveria galimybė a) sekti komandinio darbo veiksmingumo dinamiką; b) įvertinti, ar taikytos vadybinės priemonės, skirtos komandinio darbo tobulinimui, buvo efektyvios, ar jos pasiteisino.

Testu gauta informacija atveria galimybę esmingai tobulinti žmogiškųjų išteklių vadybą organizacijos komandose. Ilgainiui tai paveikia visą organizacijos efektyvumą. Vokiečių atlikti tyrimai rodo, kad tarp komandinio darbo efektyvumo išmatuoto “Team Puls” testu ir objektyvių įmonės ekonometrinių rodiklių (pelno, apyvartos, išdirbio per valandą ir kt.) egzistuoja stiprus ir teigiamas statistinis ryšys. Tai rodo, kad komandinio darbo efektyvumas tiesiogiai siejasi su organizacijos veiklos efektyvumu. Faktai, rodantys tiesioginį sąryšį tarp aukštų „Team Puls“ testo įverčių ir įmonės veiklos efektyvumo buvo nustatyti ir Lietuvos sąlygomis.

“Team-Puls” testo autoriai vokiečiai nurodo, jog testo konstravimas rėmėsi 626 darbuotojų iš skirtingų 80 komandų, tyrimu. Tarp minėtų 80 komandų yra atstovaujamos pačios įvairiausios ir verslo, ir socialinių paslaugų organizacijos Vokietijoje ir Šveicarijoje. Tai:

• gamybinės įmonės • ugdymo ir švietimo įstaigos • Informacijos ir telekomunikacijų paslaugų sektorius • viešojo administravimo institucijos • socialinės pagalbos paslaugų sfera • prekybos, turizmo ir transporto įstaigos • žemės ir miškų ūkio įmonės • finansų sektoriaus organizacijos • amatininkystės organizacijos • vadinamųjų „laisvųjų profesijų“ (žurnalistų, advokatų, architektų) komandos • kita.

Komentuojamas testas pasižymi labai aukštomis psichometrinėmis charakteristikomis. Visų pirma labai aukštu atsakymų suderinamumu (vidine konsistencija). Aukščiau išdėstyti argumentai rodo, kad komentuojamas testas yra patikimas komandinio darbo diagnozės ir organizacijų vadybos tobulinimo instrumentas

„Team Puls“ testas? Kas jį sukūrė ir kur jis taikomas? Ar „Team Puls“ testas matuoja patikimai?

1 Institut für Arbeits- Organisations- und Sozialpsychologie der Technischen universität Dresden. 2 Management Inovation Dresden


46 Kalbiškai adaptavus testą, Lietuvoje šiuo metu jau ištirta apie 600 darbuotojų,

atstovaujančių per 100 komandų iš įvairių organizacijų tipų. Tai yra – verslo organizacijų, socialinių paslaugų organizacijų, statutinių organizacijų.3

Atlikti psichometriniai tyrimai bei skaičiavimai parodė, jog testas Lietuvos organizacijų kultūros sąlygomis komandinį darbą matuoja tinkamai ir patikimai. Nei kiek ne prasčiau nei pirminėje vokiškai kalbančių kraštų organizacijų kultūroje.

Įspūdingas yra viso testo atsakymų suderinamumo rodiklis. Pavyzdžiui, tirtų Seimo kanceliarijos darbuotojų imtyje jis pasiekė 0,97 ribą. Kuo labiau šis rodiklis artėja prie vieneto (1,00), tuo patikimesnis yra testas.

Pažymėtina, jog visų testų, pagrįstų apklausos metodu bei vertinamaisiais atsakymais, silpnoji vieta yra galimas tiriamųjų nenuoširdumas, vengimas atsiverti ir atskleisti tiesą. Pagrindiniai saugikliai čia yra du. Pirmas, tai – t e s t a v i m o a n o n i m i š k u m a s . Antras saugiklis yra tas, kad vieno ir to paties dalyko testuojant yra klausiama keliolika kartų, naudojant vis skirtingas klausimų formuluotes. Vienas kitą dubliuojantys klausimai yra stichiškai „išmėtomi“ po visą testą ir ištirpsta kitų klausimų kontekste. Todėl tiriamajam, turinčiam negerų ketinimų atsakinėti tendencingai, darosi sunku pateikti nuoseklius ir logiškai neprieštaringus atsakymus. Taigi, testuojant neįmanoma priversti tiriamąjį būti nuoširdžiam, tai daugiau priklauso nuo jo paties, bet ne nuo tyrinėtojo valios. Vis dėlto specialiais koeficientais įmanoma įvertinti, ar pateikti atsakymai yra darnūs ir logiškai neprieštaringi. Iš to netiesiogiai galima spręsti ir apie atsakymų nuoširdumą bei patikimumą.

Atliekant tyrimą Seime, kai kurie kanceliarijos darbuotojai išsakė abejones, dėl visiško anonimiškumo garantijų. Esą, norint konkretų tiriamąjį galima identifikuoti, kadangi imtis nedidelė, o padalinys ir kai kurie demografiniai požymiai (stažas, lytis) anketoje turi būti nurodyti. Testuojamiems kanceliarijos darbuotojams buvo patikinta, jog visiškas tyrimo anonimiškumas yra garantuojamas socialinio tyrinėtojo profesine etika ir kad jų darbdavys bei tyrimo užsakovas gaus tik apibendrintus tyrimo duomenis.

Gautas ekstremaliai aukštas atsakymų suderinamumo koeficientas rodo, jog Seimo kanceliarijoje testavimas pavyko, o gauti duomenys yra patikimi.

“Team Puls” testą sudaro 66 klausimai, apimantys labai įvairius komandinio darbo

aspektus, apibendrintus šešiomis dimensijomis (skalėmis). Tai yra: 1. Orientacija į tikslą ir pasiekimus. 2. Atsidavimas darbui ir atsakomybė 3. Komunikacija komandoje. 4. Vadovavimas komandai. 5. Komandos organizavimas. 6. Komandos vaidmuo ir statusas organizacijoje.

Smulkiau žr. 15 lentelę. Kiekviena dimensija kartu yra traktuojama ir kaip skalė. Vidutinis testo įvertis

skaičiuojamas ir visam testui (iš visų 66 klausimų), ir kiekvienai iš 6 dimensijų (skalių) atskirai paėmus. Tokiu būdu, ištestavus padalinį, visuomet gaunami 7 įverčiai.

Ar Team Puls testą galima naudoti Lietuvos organizacijų kultūros sąlygomis? Ar Seimo kanceliarijos darbuotojų testavimo duomenys yra patikimi? Ar galima jais pasikliauti? Kokia yra „Team Puls“ testo struktūra? Kokias komandinio darbo dimensijas matuoja šis testas?

3 Plačiau apie „Team Puls“ testo teorinius pagrindus, taikymą ir jo autorių Vokietijoje įdirbį galite susipažinti tinklalapyje adresu www.teampuls.de.


47

15 lentelė. Komandinio darbo testo dimensijos, jų aiškinimas ir testo klausimų pavyzdžiai

KOMANDINIO

DARBO DIMENSIJOS

(SKALĖS)

DIMENSIJŲ (SKALIŲ)

AIŠKINIMAS

TESTO KLAUSIMŲ PAVYZDŽIAI

1 D

IME

NSI

JA

ORIENTACIJA Į TIKSLĄ IR PASIEKIMUS

Dimensija parodo, kaip, kokiu būdu iškeliami komandos darbo tikslai ir kaip patikrinamas jų įgyvendinimas. Ji, parodo skatinimo būdus, naudojamus siekiant tikslo, ir komandos narių orientaciją į pasiekimus

• Siekiant bendro tikslo, komandoje dirba visi • Visi komandai keliami tikslai yra realūs ir

pasiekiami • Pasiekti komandos rezultatai yra puikūs • Komandai nuolat sugrįžta informacija apie

tai, kaip (gerai ar blogai) yra vertinamas jos darbas

2 D

IME

NSI

JA

ATSIDAVIMAS DARBUI IR ATSAKOMYBĖ

Dimensija apibūdina darbuotojo ryšių su komanda ir su užduotimi tamprumą. Čia priskirtina ir parama, kurią vienas kitam teikia komandos nariai, darbuotojo asmeninė atsakomybė, jo rodoma iniciatyva, taip pat darbuotojo tobulėjimo perspektyvos.

• Aš mielai dirbu šioje komandoje, nes darbas

mane traukia ir teikia malonumą • Visa komanda rimtai suinteresuota sėkme ir

kiekvienas dėl jos labai stengiasi • Pasitaiko, kad atskiri komandos nariai vengia

asmeninės atsakomybės • Komandos nariai pripažįsta vienas kito

pasiekimus ir mato savo klaidas

3 D

IME

NSI

JA

KOMUNIKACIJA KOMANDOJE

Ši dimensija rodo komunikacijos procesų komandoje intensyvumą ir atvirumą. Savo ruožtu tai yra traktuojama kaip tarpasmeninių santykių komandoje indikatorius. Darbuotojų socialinės elgsenos ypatumai darbo pasitarimų metu, konfliktų sprendimo ypatumai taip pat priskirtini šiai dimensijai.

• Komandos pasitarimai vyksta efektyviai • Komandoje visi pasidalina svarbia

informacija • Komandoje galima bet kada laisvai išreikšti ir

nepopuliarią, kitokią nei daugumos nuomonę • Jei kuris nors komandos narys turi rūpesčių ar

problemų, komanda tai pastebi ir atitinkamai reaguoja


48 15 lentelės tęsinys.

KOMANDINIO

DARBO DIMENSIJOS

(SKALĖS)

DIMENSIJŲ (SKALIŲ)

AIŠKINIMAS

TESTO KLAUSIMŲ PAVYZDŽIAI

4 D

IME

NSI

JA

VADOVAVIMAS KOMANDAI

Dimensija parodo tikslingą vadovo psichosocialinį poveikį komandai kaip grupei. Esminis momentas čia yra vadovavimo elgsena (stilius) ir tai, kaip vadovas komandoje yra suvokiamas bei vertinamas. Šiai dimensijai priskirtina ir tai, kaip vadovas atstovauja komandai už jos ribų.

• Komandos vadovas nuolat atsižvelgia į kiekvieno darbuotojo pastangas ir sugebėjimus

• Komandos vadovas nuolat informuoja darbuotojus visais komandą liečiančiais klausimais

• Komandos vadovas reikalų paprastai nesprendžia vienas ir nepasitaręs su kitais komandos nariais

• Vadovas savo klaidas ir „žioplystes“, pasitaikius progai, bando suversti darbuotojams

5 D

IME

NSI

JA

KOMANDOS ORGANIZAVIMAS

Dimensija apibūdina, kaip komanda pati organizuoja savo darbą: pasiskirstymas darbais, dalykiniai susitarimai ir susitarimai dėl terminų. Ji apima ir darbinių sprendimų priėmimo būdus, pasitarimų organizavimą ir darbo atsiskaitymo dokumentų parengimo tvarką (sąskaitų, tabelių ir kitos svarbios darbinės dokumentacijos tvarkymas bei pateikimas).

• Komandos pasitarimams kruopščiai ruošiamasi. pasitarimų tikslai, turinys ir eiga yra aiškūs

• Kiekvieno komandos nario užduotys yra tiksliai išaiškinamos. Kiekvienas žino, ką privalo daryti

• Prieš galutinai nusprendžiant, komanda drauge apsvarsto įvairius variantus ir alternatyvas

• Bendras darbas komandoje kartais būna netinkamai planuojamas ir silpnai koordinuojamas

6 D

IME

NSI

JA

KOMANDOS VAIDMUO IR STATUSAS ORGANIZACIJOJE

Dimensija parodo komandos lokalizaciją ir jos reikšmę bendrojoje organizacijoje. Esminis požymis čia yra išoriniai poveikiai komandai: ar pakankamai suteikta įvairiausių išteklių, koks komandos savarankiškumo laipsnis, kaip komanda traktuojama (vertinama) organizacijos vadovybės, kaip efektyviai kontaktuojama su organizacijos vadovybe bei kitomis organizacijos komandomis. Ši dimensija traktuoja komandą kaip darbinį padalinį, kuris yra kokios nors didesnės organizacijos dalis.

• Turimos priemonės ir ištekliai (personalas, technika, finansai) atitinka komandai keliamus uždavinius

• Jei reikia, komanda sulaukia pakankamai paramos iš kitų padalinių

• Organizacijos valdžia gerai vertina ir moraliai palaiko komandą

• Komanda turi pakankamai laisvių ir sprendimo teisių, reikalingų iškeltoms užduotims atlikti


49 4.2 TYRIMO REZULTATAI 4.2.1. Komentaras apie testo statistinius rodiklius ir jų aiškinimą

Testavimo duomenys apie komandinio darbo veiksmingumą šioje ataskaitoje specialiai yra apibūdinami nesudėtingais statistiniais rodikliais. Kaip rodo patirtis, pastarieji nereikalauja specialaus pasirengimo ir paprasčiausiai intuicijos dėka suprantami kiekvienam vadovui. Tiesiog, norėdamas sąmoningai suvokti ir taikyti testavimo duomenis, gautus jo organizacijoje, vadovas turėtų įsidėmėti keletą punktų (žr. testo pavyzdį 7 pav., ir 8-9 paveikslus).

7 Paveikslas. Testo pavyzdys.

Testo pavyzdys

Žemiau kiekvienoje eilutėje pateikti teiginiai, atspindintys komandos darbo bruožus. Ties KIEKVIENU teiginiu kryželiu pažymėkite atsakymą, kuris labiausiai atitinka Jūsų nuomonę. Kuo didesnį skrituliuką žymite, tuo labiau konkretus bruožas būdingas Jūsų komandai, kurioje dirbate. Kiekvienam teiginiui žymėkite tik po vieną skrituliuką.:

KAIP DAŽNAI JŪSŲ KOMANDOJE PASITAIKO (NEPASITAIKO) ŠIOS SITUACIJOS:

Visai nepasitaiko

Kartais pasitaiko

Dažnai pasitaiko

Labai dažnai

pasitaiko

Reikiamų sričių ir kvalifikacijų darbuotojai parinkti taip, kad komanda iškeltus uždavinius galėtų atlikti kuo geriau Visi komandos uždaviniai apibrėžiami tiksliai ir aiškiai (pvz., atlikti darbą iki nustatyto termino, laikytis sąmatos, siekti kokybės ...)

Siekiant bendro tikslo, komandoje dirba visi Komandos vadovas nuolat atsižvelgia į kiekvieno darbuotojo pastangas ir sugebėjimus Visa komanda rimtai suinteresuota sėkme ir kiekvienas dėl jos labai stengiasi Komandos užduotys gerai išaiškintos tiek visoje organizacijoje, tiek ir komandos viduje Komandos pasitarimams kruopščiai ruošiamasi. Pasitarimų tikslai, turinys ir eiga yra aiškūs Komandos pasitarimai vyksta efektyviai

Visai nepasitaiko

Kartais pasitaiko

Dažnai pasitaiko

Labai dažnai

pasitaiko

Komandos nariai dirba individualiai Susirinkimuose komandos nariai diskutuoja, nusprendžia ir visi kartu padaro, kas reikia

K O M A N D O S D A R B A S

ŽYMĖJIMO PAVYZDYS:


50

8 Paveikslas.Komandinio darbo veiksmingumo diagnostinis Profilis. Grafiko pavyzdys

Aiškinant testavimo rezultatus, greta vidutinio įverčio labai svarbus parametras yra

nuomonės vieningumas. Tarkime, iš keturių padalinio darbuotojų 2 vertina komandinį darbą labai palankiai, o likę 2 darbuotojai – visai nepalankiai. Nuomonė nevieninga, esmingai išsiskirianti. Tuo tarpu, išvedus atitinkamų balų aritmetinį vidurkį, išeitų, jog komandinis darbas padalinyje vertinamas vidutiniškai. Akivaizdu, jog tokia išvada visiškai neatitiktų faktinės tiesos. Testuojamųjų nuomonės vieningumą (ar jo nebuvimą) atspindi statistinis rodiklis - požymio sklaida4 aplink vidurkį. Kuo sklaidos mato įvertis didesnis, tuo nuomonė labiau išsibarsčiusi, kuo šis įvertis mažesnis, tuo testuojamųjų nuomonė yra labiau vieninga. (žr. 8 pav.)

9 Paveikslas. Komandinio darbo veiksmingumo diagnostinis profilis Z–įverčiais Grafiko pavyzdys

Ypač iškalbingas sklaidos matas tampa tada, kai yra operuojama z-įverčiais. Jei

Grafiko pavyzdys Grafiko pavyzdys

0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00

Bendras balas

Vaidmuo ir statusasorganizacijoje

Vadovavimaskomandai

Komunikacijakomandoje

Padalinys N 1,49 1,58 1,57 1,25Padalinys M 2,36 2,20 2,80 2,23Visų padalinių vidurkis 1,98 1,94 2,12 1,78

Bendras balas Vaidmuo ir statusas organizacijoje

Vadovavimas komandai

Komunikacija komandoje

Dimensijų pavadinimai

Požymio sklaida

Visų komandų balų vidurkis

Įverčių lentelė

Formalus skalės vidurys

Neveiksmingos komandos diagnostinis profilis

Veiksmingos komandos diagnostinis profilis

-2,00 -1,50 -1,00 -0,50 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00

Orientacija į tikslą irpasiekimus

Vadovavimaskomandai

Komandosorganizavimas

Bendras balas

Padalinys N (Z įverčiai) -1,58 -0,93 -1,43 -1,20Padalinys M (Z įverčiai) 0,55 1,13 0,81 0,95Požymio sklaida N 0,51 1,48 0,64 0,68Požymio sklaida M 0,75 0,23 0,68 0,49

Orientacija į tikslą ir pasiekimus


Komandos organizavimas Bendras balas

Dimensijų pavadinimai

Vidurkis

Neveiksmingos komandos diagnostinis

Įverčių lentelė

Veiksmingos komandos diagnostinis profilis


51 sklaida padalinyje yra lygi vienetui (1), tai galima teigti, jog ji yra vidutinė. Jei sklaida mažesnė už 1 - nuomonė yra labai vieninga, jei sklaida viršija 1 - nuomonė yra labai išsibarsčiusi. (žr. 9 pav.)

Kaip jau buvo minėta, vidutiniai testo įverčiai skaičiuojami ir visam testui (iš visų 66 klausimų), ir kiekvienai iš 6 dimensijų (skalių) atskirai paėmus. Tokiu būdu, ištestavus padalinį, visuomet gaunami 7 įverčiai. Tai yra bendras įvertis ir įverčiai pagal konkrečias dimensijas.

Bendras vidutinis testo įvertis matuoja ir atspindi komandinio darbo veiksmingumą labai apibendrintai, pagal visus 66 pavienius požymius. Juo remiantis, labai patogu reitinguoti įvairius organizacijos padalinius. Tokie reitingo duomenys yra pateikti 4.2.3. skyrelyje. Komentuojamo rodiklio trūkumas tas, kad bendrasis testo įvertis atskirai nebeparodo pavienių komandinio darbo dimensijų raiškos. Tuo tarpu, norint panagrinėti kiekvieno padalinio pasiekimus bei trūkumus ir juos efektyviai paveikti vadybos sprendimais, privalu komandinio darbo veiksmingumą pažinti detaliau. Būtent todėl ir yra nagrinėjamos minėtos šešios skirtingos komandinio darbo dimensijos. Kiekvieno padalinio tyrimo rezultatai pagal minėtas 6 dimensijas yra pateikti šios ataskaitos 4.2.4. skyrelyje. Remiantis šių dimensijų įverčiais, paprastai sudaromas specialus grafikas, kuris vadinamas diagnostiniu profiliu (žr. 12 pav.).

Iš principo kiekvieno padalinio komandinį darbą galima nagrinėti pagal visus 66 požymius ir sudaryti atitinkamą diagnostinį profilį. Turint galvoje, jog buvo testuota 10 Seimo kanceliarijos padalinių, gautume 660 skaitmeninių rodiklių, kurių gausa paprasčiausiai trukdytų pamatyti visumą. Todėl operavimo pavieniais požymiais šioje ataskaitoje sąmoningai atsisakoma. Išimtį čia sudaro tik vadinamieji nukrypstantys įverčiai. Tai įverčiai, kurie konkrečiame padalinyje labai ženkliai nukrypsta nuo bendrojo vidurkio. Akivaizdu, kad tokie įverčiai išryškina ypatingus padalinio pasiekimus ir trūkumus komandinio darbo srityje. Būtent tokia informacija apie ryškiausius nukrypimus nuo normos (į gerąją ir ypač į blogąją pusę) organizacijos vadovui yra visų vertingiausia. Ji šioje ataskaitoje yra pateikiama 4.2.5. skyrelyje.

Nuomonės vieningumas Bendras vidurinis įvertis ir įverčiai pagal dimensijas Nukrypstan-tys įverčiai ir jų diagnostinė prasmė


52

4.2.2. Komandinio darbo raiška Seimo kanceliarijos padaliniuose 4.2.3 Padalinių reitingas ir grupavimasis pagal komandinio darbo veiksmingumą.

Seimo kanceliarijos padalinių reitingas pagal bendrąjį testo vidutinį įvertį,

apibendrinantį visus 66 pirminius požymius ir šešias dimensijas atsispindi 10 ir 11 paveiksluose.

10 Paveikslas. Komandinio darbo veiksmingumo reitingas padaliniuose (bendras balas)

10 paveiksle reitingo duomenys atspindėti pirminiais balais. Pilka linija, statmena

skalei ir prasidedanti ties 1,50, balu, yra formalus skalės vidurys. Taškinių įverčių buvimas raudoname grafiko fone reiškia silpną komandinį darbą, o įverčių buvimas žaliame fone reiškia veiksmingą komandinį darbą.

Tyrimo duomenys, atsispindintys komentuojamame grafike, rodo, jog komandinio darbo veiksmingumas Seimo kanceliarijos padaliniuose visumoje vertintinas daugiau teigiamai, negu neigiamai. Praktiškai visų padalinių taškiniai įverčiai viršija formalų skalės vidurį ir yra ženkliai pasislinkę į dešinę pusę, kas liudija komandinį darbą esant veiksmingą. Štai, net labiausiai atsiliekančio padalinio – Seimo Pirmininko sekretoriato – taškinis įvertis skalėje sutampa su formaliu skalės viduriu ir į raudoną sritį, rodančią silpną komandinį darbą, nepatenka.

Nepaisant to, jog komandinis darbas Seimo kanceliarijoje visumoje yra neblogas, tenka konstatuoti, jog matuojamo požymio (komandinio darbo) išsibarstymas atskiruose padaliniuose yra pakankamai didelis. Tai geriau atspindi 11 paveikslas. Čia pateiktas tas pats reitingas, tik ne pirminiais balais, o z-įverčiais. Pilka linija, sutampanti su nuliniu įverčiu čia reiškia visų padalinių vidurkį. Kaip matome, skirtumas tarp geriausio ir silpniausio padalinio siekia bemaž tris balus5 ir rodo, jog komandinio darbo veiksmingumas šiuose padaliniuos yra vertinamas ganėtinai skirtingai ir netgi kontrastingai. Vieni padaliniai, kaip antai teisės departamentas , Seimo priimamasis turi ypatingų pasiekimų šioje srityje, kai tuo tarpu kiti padaliniai sąlyginai atsilieka. Šiuo požiūriu paminėtinas Seimo Pirmininko sekretoriatas.

Komandinio darbo veiksmingumo reitingas Komandinio darbo veiksmingumas padaliniuose labai skirtingas

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

1,50

1,75

2,00

2,25

2,50

2,75

3,00

Seimo Pirmininko sekretoriatas

Tarptautinių ryšių skyrius

Finansų departamentas

Seimo kanclerio tarnyba

Informacijos technologijų departamentas

Informacijos analizės skyrius

Seimo spaudos tarnyba

Personalo skyrius

Seimo priimamasis

Teisės departamentas


53 11 Paveikslas. Komandinio darbo veiksmingumo reitingas padaliniuose (Z įverčiai)

Toliau, prasminga panagrinėti, kaip Seimo kanceliarijos padaliniuose pasireiškia

tyrime nagrinėtos 6 komandinio darbo dimensijos. Atitinkamas diagnostinis profilis atsispindi 12 pav.

12. Paveikslas. Komandinio darbo veiksmingumas pagal atskiras dimensijas (visi padaliniai)

Diagnostinis profilis yra ganėtinai charakteringa ta prasme, kad keturių dimensijų

įverčiai bemaž sutampa, o trečios ir ketvirtos dimensijų įverčiai šiek tiek nukrypsta. Štai, dimensijos „komunikacija komandoje“ įvertis sąlyginai nukrypsta į neigiamą pusę, tuo tarpu dimensijos „vadovavimas komandai“ įvertis nukrypsta į dešinę, tai yra - į teigiamą pusę. Tai reiškia, jog komunikacija komandoje gali būti įvardinta, kaip sąlyginai silpnesnė Seimo kanceliarijos darbinių komandų funkcionavimo sritis, o vadovavimas komandai –

Komandinio darbo veiksmingumo reitingas padaliniuose (Z įverčiai) Komandinio darbo veiksmingumas pagal atskiras dimensijas (visi padaliniai) Komunika-cija ko-mandoje –sąlyginai silpnesnė sritis

-2,00

-1,75

-1,50

-1,25

-1,00

-0,75

-0,50

-0,25 0,0

00,2

50,5

00,7

51,0

01,2

51,5

01,7

52,0

0

Seimo Pirmininko sekretoriatas

Tarptautinių ryšių skyrius


Seimo kanclerio tarnyba

Informacijos technologijų departamentas

Informacijos analizės skyrius

Seimo spaudos tarnyba

Personalo skyrius

Seimo priimamasis


Z įverčiai -1,20 -0,50 -0,31 -0,02 0,04 0,07 0,30 0,35 0,64 0,95Požymio sklaida 0,68 0,95 1,19 1,34 1,01 0,89 0,62 1,07 1,13 0,49

Seimo Pirmini

nko

Tarptautinių ryšių

Finansų

depart

Seimo kancler

io

Informacijos techno

Informacijos analizė

Seimo spaud

os

Personalo

skyrius

Seimo priimamasis

Teisės departamenta

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

1,50

1,75

2,00

2,25

2,50

2,75

3,00

Bendras balas


Komandos organizavimas



Atsidavimas darbui iratsakomybė



54 Seimo kanceliarijos darbinių komandų funkcionavimo sritis, o vadovavimas komandai – sąlyginai stipresnė sritis. Prisimintina, jog dimensija „komunikacija komandoje“ apima požymius, atspindinčius informacijos ir nuomonių sklaidą bei mainus padalinyje. Tai – galimybė reikšti alternatyvią nuomonę, konstruktyviai kritikuoti, taip pat tai -informacijos sklaidos ir pasitarimų bei posėdžių efektyvumas ir kt. „Vadovavimo komandai“ dimensija atspindi vadovo asmeninį vadovavimo braižą bei strategiją. Konkretesnis minėtų nukrypstančių komandinio darbo dimensijų turinys atsispindi 15 lentelėje.

Toliau, panaudojant specialius matematinius statistinius modelius6, buvo pabandyta tirtus Seimo kanceliarijos padalinius sugrupuoti pagal jų komandinio darbo veiksmingumą į kokybines kategorijas. Bene priimtiniausias pasirodė esąs modelis, klasifikuojantis padalinius į 4 grupes. Šio grupavimo rezultatai atsispindi 16 lentelėje ir 13 pav.

16 Lentelė. Seimo kanceliarijos padalinių grupavimas pagal komandinio darbo veiksmingumą

Reitingo kategorija

arba grupė Kategorijos paaiškinimas Padaliniai, priklausantys kategorijai

„Viršūnė“

Pirmaujantys padaliniai, kuriuose komandinis darbas yra labai veiksmingas

• Teisės departamentas • Seimo priimamasis • Personalo skyrius

Vidurio „viršus“ Padaliniai, kuriuose komandinio darbo veiksmingumas yra vidutinis

• Seimo spaudos tarnyba • Informacijos analizės

skyrius • Informacijos technologijų

departamentas • Seimo kanclerio tarnyba • Finansų departamentas

Vidurio „apačia“

Padaliniai, kuriuose komandinio darbo veiksmingumas yra vidutinis ir/arba kiek mažesnis už vidutinį

• Tarptautinių ryšių skyrius

„Apačia“

Atsiliekantis padaliniai, kuriuose komandinis darbas yra silpnas

• Seimo Pirmininko sekretoriatas

Vadova-vimas – sąlyginai stipresnė sritis Seimo kanceliarijos padalinių grupavimas


55 13 Paveikslas.Komandinio darbo dimensijų raiška Seimo kanceliarijos padaliniuose. Reitingas.

Komandinio darbo dimensijų raiška Seimo kanceliarijos padaliniuose. Reitingas

-2,00 -1,50 -1,00 -0,50 0,00 0,50 1,00 1,50

Seimo Pirmininkosekretoriatas

Tarptautinių ryšiųskyrius


Seimo kancleriotarnyba

Informacijostechnologijų

departamentas

Informacijos analizėsskyrius

Seimo spaudostarnyba

Personalo skyrius

Seimo priimamasis


Vaidmuo ir statusas organizacijoje Komandos organizavimasVadovavimas komandai Komunikacija komandojeAtsidavimas darbui ir atsakomybė Orientacija į tikslą ir pasiekimus

"Viršūnė"

"Vidurio viršūnė"

"Vidurio apačia"

"Apačia"


56 4.2.4. Komandinio darbo raiška padaliniuose pagal atskiras dimensijas „Viršūnė“, pirmaujantys padaliniai

Pagal komandinio darbo veiksmingumą Teisės departamentas yra akivaizdžiai

pirmaujantis padalinys. 14 ir 15 paveiksluose matyti, kaip ženkliai šio padalinio diagnostinis profilis pasislinkęs į dešinę pusę, į skalės aukštų įverčių sritį. Šią išvadą stiprina ir tas faktas, jog visi keturi testuoti padalinio darbuotojai išsakė labai vieningą (statistiškai neišsibarsčiusią) nuomonę, apie ką liudija gerokai žemesni nei vienetas sklaidos mato įverčiai. Ypatingai palankiai buvo vertinama tokia dimensija, kaip „vadovavimas komandai“, maža to, testuojamieji išsakė šiuo požiūriu ekstremaliai vieningą nuomonę (sklaida tesiekia 0,23).

14 Paveikslas. Teisės departamento komandinio darbo veiksmingumo Z- įverčiai

15 Paveikslas. Teisės departamento komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

Reitingo viršūnė Teisės departamen-to komandinio darbo veiksmingumo Z- įverčiai Teisės departamen-to komandinio darbo veiksmingu-mo pirminiai balai

-2,00

-1,75

-1,50

-1,25

-1,00

-0,75

-0,50

-0,25 0,0

00,2

50,5

00,7

51,0

01,2

51,5

01,7

52,0

0

Bendras balas

Vaidmuo ir statusas organizacijoje




Atsidavimas darbui ir atsakomybė


Z įverčiai 0,95 0,65 0,81 1,13 0,91 1,00 0,55Požymio sklaida 0,49 1,03 0,68 0,23 0,44 0,28 0,75

Bendras balas

Vaidmuo ir

statusas

Komandos

organiza

Vadovavimas

komand

Komunikacija

komand

Atsidavimas

darbui ir

Orientacija į tikslą

ir

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

1,50

1,75

2,00

2,25

2,50

2,75

3,00

Bendras balas








57 Prie pirmaujančių padalinių iš principo priskirtinas ir Seimo priimamasis bei

Personalo skyrius. Šių padalinių diagnostiniai profiliai atsispindi 16-19 paveiksluose. Be kita ko, abiejų padalinių diagnostiniai profiliai labai panašūs.

16 Paveikslas. Seimo priimamojo komandinio darbo veiksmingumo Z- įverčiai

17 Paveikslas. Seimo priimamojo komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

Seimo priimamojo komandinio darbo veiksmingu-mo Z- įverčiai Seimo priimamojo komandinio darbo veiksmingu-mo pirminiai balai

-2,00

-1,75

-1,50

-1,25

-1,00

-0,75

-0,50

-0,25 0,0

00,2

50,5

00,7

51,0

01,2

51,5

01,7

52,0

0

Bendras balas








Bendras balas

Vaidmuo ir statusas organizaci

Komandos

organizavi

Vadovavimas

komandai

Komunikacija

komandoj

Atsidavimas darbui

ir

Orientacija į tikslą ir pasiekimu

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

1,50

1,75

2,00

2,25

2,50

2,75

3,00

Bendras balas








58

18 Paveikslas. Personalo skyriaus komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai

19 Paveikslas. Personalo skyriaus komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

Dimensijos „atsidavimas darbui ir atsakomybė“ bei “komandos organizavimas“ yra

vertinamos sąlyginai palankiau nei kitos komandinio darbo dimensijos. Šios tyrimų ataskaitos vartotojams, visų pirma organizacijos ir padalinių vadovams

vertėtų šių sėkmingų padalinių komandinio darbo pasiekimus panagrinėti detaliau, pabandyti rasti priežastis, kurios čia yra atsakingos, padaryti apibendrinimus ir pabandyti gerąją šių padalinių patirtį išplėsti, pritaikant kitiems Seimo kanceliarijos padaliniams.

Personalo skyriaus komandinio darbo veiksmingu-mo Z-įverčiai Personalo skyriaus komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

-2,00

-1,75

-1,50

-1,25

-1,00

-0,75

-0,50

-0,25 0,0

00,2

50,5

00,7

51,0

01,2

51,5

01,7

52,0

0

Bendras balas








Bendras balas

Vaidmuo ir statusas organizaci

Komandos

organizavi

Vadovavimas

komandai

Komunikacija

komandoj

Atsidavimas darbui

ir

Orientacija į tikslą ir pasiekimu

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

1,50

1,75

2,00

2,25

2,50

2,75

3,00

Bendras balas








59 „Vidurio viršus“ ir „vidurio apačia“.

Į gausiausią reitingo kategoriją, į „vidurio viršūnę“, patenka daugiausiai, tai yra net 5 padaliniai ir tirtų 10 padalinių (žr. 16 lentelę). Taigi tokie padaliniai kaip Seimo spaudos tarnyba, Informacijos analizės skyrius, Informacijos technologijų departamentas, Seimo kanclerio tarnyba ir finansų skyrius pagal komandinio darbo veiksmingumą užima vidutines pozicijas. iš 20-29 paveikslų, akivaizdžiai matyti, jog šių padalinių diagnostiniai profiliai konfigūruojasi aplink vidurkį arba su juo tiesiog sutampa. Simptomiška, jog visų padalinių diagnostiniai profiliai labai panašūs. Minėtuose padaliniuose „vadovavimas komandai“ yra stipresnioji komandinio darbo pusė, o „komunikacija komandoje“ yra sąlyginai silpnesnioji pusė. Prisimintina, jog „vadovavimo komandai“ dimensija atspindi požymius, susijusius su asmeniniu vadovavmo braižu ir strategija (žr. 15 lentelę). Taigi, sveikintina, jog būtent asmeninės vadovo profesinės savybės minėtuose padaliniuose yra vertinamos gana palankiai. Kita vertus galima pagrįstai teigti, jog informacijos sklaidos ir laisvo keitimosi nuomonėmis procesai, kurie kaip tik ir atspindi „komunikacijos“ dimensiją, minėtose padaliniuose yra ta sritis, kurioje dar tikrai yra neišnaudotų galimybių pasitempti.

Bendrame „vidurio viršūnės“ padalinių fone savo komandinio darbo ypatumais

savitai išsiskiria Seimo kanclerio tarnyba. Jos, kaip ir jau aptartų padalinių, sąlyginė atsilikimo sritis yra „komunikacija komandoje“. Vis gi ši tarnyba nuo kitų „vidurio viršūnės“ padalinių skiriasi tuo, kad turi net kelias ir kiek kitokias ryškesnių pasiekimų sritis (žr. 26-27 pav.). Kitaip tariant, pagal „orientavimosi į tikslą ir pasiekimus“ bei pagal „komandos organizavimo“ dimensijas Seimo kanelio tarnyba lenkia kitas „vidurio viršūnės“ komandas. Tas faktas, jog būtent „organizavimas“ yra visų stipriausia minėtos tarnybos sritis yra labai palankus, kadangi Seimo kanclerio tarnyba yra tas padalinys, kuris organizuoja ir koordinuoja visų kitų Seimo kanceliarijos padalinių, aptarnaujančių šalies Parlamentą, darbą.

„Vidurio viršus“ Seimo kanclerio tarnybos savitumas


60

20 Paveikslas. Informacijos analizės skyriaus komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai

21 Paveikslas. Informacijos analizės skyriaus komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

Informacijos analizės skyriaus komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai Informacijos analizės skyriaus komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

-2,00

-1,75

-1,50

-1,25

-1,00

-0,75

-0,50

-0,25 0,0

00,2

50,5

00,7

51,0

01,2

51,5

01,7

52,0

0

Bendras balas


Komandosorganizavimas

Vadovavimaskomandai

Komunikacijakomandoje



Z įverčiai 0,07 0,12 0,10 0,17 0,23 0,18 -0,04

Požymio sklaida 0,89 0,78 0,80 0,80 0,92 1,02 0,87

Bendras balas

Vaidmuo ir statusas

organizacijo

Komandos organizavim

as


Komunikacija

komandoje

Atsidavimas darbui ir

atsakomybė

Orientacija į tikslą ir

pasiekimus

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

1,50

1,75

2,00

2,25

2,50

2,75

3,00

Bendras balas








61

22 Paveikslas. Informacinių technologijų departamento komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai

23 Paveikslas. Informacijos technologijų departamento komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai)

Informacinių technologijų departamen-to komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai Paveikslas. Informacijos technologijų departamen-to komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

-2,00

-1,75

-1,50

-1,25

-1,00

-0,75

-0,50

-0,25 0,0

00,2

50,5

00,7

51,0

01,2

51,5

01,7

52,0

0

Bendras balas







Z įverčiai 0,04 0,23 -0,16 0,06 0,07 0,23 0,10Požymio sklaida 1,01 0,93 0,99 0,97 0,97 0,75 0,99

Bendras balas

Vaidmuo ir

statusa

Komandos

organiz

Vadovavimas

komand

Komunikacija

komand

Atsidavimas

darbui

Orientacija į

tikslą ir

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

1,50

1,75

2,00

2,25

2,50

2,75

3,00

Bendras balas








62

24 Paveikslas. Finansų departamento komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai

25 Paveikslas. Finansų departamento komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

Finansų departamen-to komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai Finansų departamen-to komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

-2,00

-1,75

-1,50

-1,25

-1,00

-0,75

-0,50

-0,25 0,0

00,2

50,5

00,7

51,0

01,2

51,5

01,7

52,0

0

Bendras balas







Z įverčiai -0,31 0,28 -0,08 0,19 0,01 -0,13 -0,14Požymio sklaida 1,19 0,66 1,01 0,80 1,14 0,89 0,70

Bendras balas

Vaidmuo ir

statusas

Komandos

organiza

Vadovavimas

komand

Komunikacija

komand

Atsidavimas

darbui ir

Orientacija į

tikslą ir

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

1,50

1,75

2,00

2,25

2,50

2,75

3,00

Bendras balas








63

26 Paveikslas. Seimo kanclerio tarnybos komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai

27 Paveikslas. Seimo kanclerio tarnybos komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

Paveikslas. Seimo kanclerio tarnybos komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai Seimo kanclerio tarnybos komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

-2,00

-1,75

-1,50

-1,25

-1,00

-0,75

-0,50

-0,25 0,0

00,2

50,5

00,7

51,0

01,2

51,5

01,7

52,0

0

Bendras balas







Z įverčiai -0,02 -0,34 0,49 -0,20 -0,17 0,03 0,52Požymio sklaida 1,34 1,55 1,25 1,21 0,96 0,55 1,37

Bendras balas

Vaidmuo ir

statusa

Komandos

organiz

Vadovavimas

komand

Komunikacija

komand

Atsidavimas

darbui ir

Orientacija į

tikslą ir

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

1,50

1,75

2,00

2,25

2,50

2,75

3,00

Bendras balas








64

28 Paveikslas. Seimo spaudos tarnybos komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai

29 Paveikslas. Seimo spaudos tarnybos komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

Savitą poziciją pagal komandinio darbo raišką užima Tarptautinių ryšių skyrius. Padalinių reitinge jis yra antras nuo galo, visgi yra nemažai požymių, liudijančių šis padalinys visai pagrįstai priskirtinas ne „apačiai“, bet „vidurio apačiai“. Pažymėtina, jog šio skyriaus komandinio darbo vidutinis įvertis bemaž visu balu (tai yra - per standartinį nuokrypį) yra aukštesnis nei paskutinę vietą reitinge užimančio padalinio (žr. 12 pav.).

Seimo spaudos tarnybos komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai Seimo spaudos tarnybos komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

-2,00

-1,75

-1,50

-1,25

-1,00

-0,75

-0,50

-0,25 0,0

00,2

50,5

00,7

51,0

01,2

51,5

01,7

52,0

0

Bendras balas







Z įverčiai 0,30 -0,15 0,30 0,26 -0,16 -0,09 0,19Požymio sklaida 0,62 0,89 0,97 0,37 1,28 0,84 1,18

Bendras balas

Vaidmuo ir

statusa

Komandos

organiz

Vadovavimas

komand

Komunikacija

komand

Atsidavimas

darbui

Orientacija į

tikslą ir

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

1,50

1,75

2,00

2,25

2,50

2,75

3,00

Bendras balas








65

30 Paveikslas. Tarptautinių ryšių skyriaus komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai

31 Paveikslas. Tarptautinių ryšių skyriaus komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

Apskritai Tarptautinių ryšių skyriaus diagnostinis profilis mažai skiriasi nuo

analogiškų profilių tų padalinių, kurie pateko į „vidurio viršaus“ kategoriją (žr. 19-28 pav.). Ryškesnis skirtumas yra tas, kad tarptautinių ryšių skyriuje sąlyginai kritiškiau testuojamieji vertino tokią dimensiją, kaip „vadovavimas komandai“.

.Tarptauti-nių ryšių skyriaus komandinio darbo veiksmingumo Z-įverčiai Tarptautinių ryšių skyriaus komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

-2,00

-1,75

-1,50

-1,25

-1,00

-0,75

-0,50

-0,25 0,0

00,2

50,5

00,7

51,0

01,2

51,5

01,7

52,0

0

Bendras balas







Z įverčiai -0,50 -0,71 -0,19 -1,00 -0,19 -0,32 0,45Požymio sklaida 0,95 1,19 1,19 1,01 0,96 0,28 0,46

Bendras balas

Vaidmuo ir

statusas

Komandos

organiz

Vadovavimas

komand

Komunikacija

komand

Atsidavimas

darbui ir

Orientacija į

tikslą ir

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

1,50

1,75

2,00

2,25

2,50

2,75

3,00

Bendras balas








66

„Apačia“

Šiai kategorijai priklauso vienintelis sąlyginai labiausiai atsiliekantis padalinys – Seimo Pirmininko sekretoriatas. Kaip matyti 12 paveiksle, šio padalinio diagnostinis profilis ženkliai pasislinkęs į kairę pusę (į skalės pradžią) ir rodo komandinį darbą esant silpną, mažai funkcionalų. Padalinys pagal testuojamą savybę gana ženkliai nutolsta netgi nuo padalinio, reitinge užimančio priešpaskutinę vietą, tai yra - nuo Tarptautinių ryšių skyriaus. Seimo Pirmininko sekretoriatas gali būti apibūdintas kaip nukrypstantis nuo bendro Seimo kanceliarijos padalinių komandinio darbo standarto. Labai iškalbingas yra ir tas faktas, jog visi 4 minėto padalinio apklausti darbuotojai demonstravo vieningą nuomonę. Apie tai liudija lentelės, esančios po 32 paveikslu, duomenys. Eilutėje, žyminčioje matuojamo požymio sklaidą (standartinį nuokrypį SD), daug kur figūruoja įverčiai, mažesni nei vienas. Kaip jau buvo minėta, įverčiai mažesni už vienetą, reiškia, jog testuojamųjų nuomonė buvo labai vieninga, o įverčiai, peršokantys vienetą rodo, jog testuojamųjų nuomonė labai išsibarsčiusi. Ypač vieninga testuojamųjų nuomonė buvo pagal tokias santykinai prasčiausiai įvertintas komandinio darbo dimensijas kaip „orientacija į tikslą ir pasiekimus“ (0,51) bei „atsidavimas darbui ir atsakomybė“ (0,81). Sąlyginai šiek tiek palankiau minėtame padalinyje buvo įvertintas „vadovavimas komandai“ bei „komandos vaidmuo ir statusas organizacijoje“, tačiau nuomonė apie pastarąją dimensiją yra nevieninga, apie ką liudija gerokai aukštesnė nei vienetas sklaidos reikšmė (1,48).

32 Paveikslas. Seimo pirmininko sekretoriato komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

Vis dėlto pažymėtina, jog komentuojamo padalinio atsilikimas yra sąlyginis dalykas. Iš šio fakto, žinoma, reikėtų padaryti vadybines išvadas, imtis iniciatyvos padėčiai gerinti, tačiau situacijos nereikėtų dramatizuoti. Argumentas čia yra tas, kad minėto padalinio taškiniai įverčiai, nors ir nukrypsta nuo visų padalinių vidurkio, visgi nemažai jų susitelkia ties formaliu skalės viduriu. Tai vaizdžiai atsispindi 33 paveiksle.

Labiau pagrįsta būtų formuluoti išvadą ne tiek apie labai silpną komandinį darbą Seimo pirmininko sekretoriate kaip absoliutų faktą, kiek apie tai, jog komandinis darbas čia ženkliai atsilieka nuo kitų Seimo kanceliarijos padalinių užduoto standarto, kuris beje tikrai yra ganėtinai aukštas.

“:Apačia” Seimo pirmininko sekretoriato komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

-2,00

-1,75

-1,50

-1,25

-1,00

-0,75

-0,50

-0,25 0,0

00,2

50,5

00,7

51,0

01,2

51,5

01,7

52,0

0

Bendras balas







Z įverčiai -1,20 -0,90 -1,43 -0,93 -1,07 -1,74 -1,58Požymio sklaida 0,68 1,04 0,64 1,48 1,06 0,81 0,51

Bendras balas

Vaidmuo ir

statusa

Komandos

organiz

Vadovavimas

komand

Komunikacija

komand

Atsidavimas

darbui

Orientacija į

tikslą ir


67 33 Paveikslas. Seimo pirmininko sekretoriato komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

Seimo pirmininko sekretoriato komandinio darbo veiksmingumo pirminiai balai

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

1,50

1,75

2,00

2,25

2,50

2,75

3,00

Bendras balas








68 4.2.5. Ypatingi komandinio darbo pasiekimai bei ribotumai padaliniuose: nukrypstančių įverčių analizė.

Kaip jau minėta, komandinio darbo padaliniuose nagrinėjimo pagal visus pavienius

66 požymius (testo klausimus) buvo sąmoningai atsisakyta. Motyvas – per 10 Seimo kanceliarijos padalinių, kurie buvo ištirti, susidarytų 660 skaitmeninių rodiklių, kuriuos tyrimo vartotojui aprėpti būtų problemiška. Be to, pavienius požymius neišvengiamai atsispindi bendras vidutinis balas, kuris minėtais pavieniais požymiais remiantis ir buvo suskaičiuotas.

Taigi pirmiausiai dėmesį verta atkreipti būtent į tuos pavienių požymių įverčius, kurie labai smarkiai nukrypsta nuo vidurkio7. Savaime suprantama, jog tie įverčiai nuo vidurkio gali nukrypti į teigiamą pusę arba į neigiamą pusę. Nukrypstantys įverčiai parodo komandinio darbo pasiekimų bei ribotumų topografiją padalinyje.

Į teigiamą pusę nukrypstantis įvertis rodo, jog pagal atitinkamą komandinio darbo požymį, padalinys smarkiai lenkia daugumą kitų padalinių. Teigiami nukrypstantys įverčiai parodo pagal kokius komandinio darbo požymius padalinys pirmauja ir turi ypatingų pasiekimų. Šiuos ypatingus pasiekimus ir laimėjimus organizacijos vadovams derėtų panagrinėti detaliau, po to apibendrinti ir, esant galimybei, kaip gerąją patirtį paskleisti ir kituose organizacijos padaliniuose. Iš principo reiktų siekti, kad ypatingi pavienių padalinių pasiekimai ir laimėjimai būtų apibendrinti, išplėsti ir pritaikyti visai organizacijai. Kita vertus, pažymėtina, jog situacija anaiptol ne visuomet būna tokia paprasta, kad vieno padalinio patirtį bei pasiekimus būtų galima automatiškai permetinėti į kitus padalinius.

Į neigiamą pusę nukrypstantis įvertis rodo, jog pagal atitinkamą komandinio darbo požymį padalinys ženkliai atsilieka nuo kitų padalinių, jog požymis yra silpnoji komandinio darbo grandis. Tai reiškia, jog padalinyje egzistuoja neišnaudotos galimybės tobulinti konkretų komandinio darbo aspektą. Požymiai su nukrypstančiais neigiamais įverčiais taip pat turėtų tapti organizacijos vadovų ypatingo dėmesio objektu.

17 lentelėje yra pateikti Seimo kanceliarijos padaliniuose aptikti nukrypstantys įverčiai pagal įvairius komandinio darbo požymius. Nukrypstantys įverčiai konstatuoti pagal 46 požymius iš 66. Nukrypstantys požymiai surūšiuoti pagal dimensijas. Raudona spalva lentelėje pažymėti į neigiamą pusę nukrypstantys įverčiai, žalia spalva pažymėti į teigiamą pusę nukrypstantys įverčiai. Gelsva spalva pažymėti tie įverčiai, kurie susitelkia aplink vidurkį ir nuo jo labai nenukrypsta.

Remdamasis 17 lentelės parodymais, kiekvienas vadovas komandinio darbo pasiekimus ir ribotumus savo padalinyje pagal konkrečius požymius gali išsinagrinėti savarankiškai. Kaip pavyzdį panagrinėsime personalo skyrių. Nukrypstantys įverčiai šiame skyriuje konstatuoti tik pagal tris požymius. Du nuokrypiai yra teigiami ir vienas neigiamas. Pagal visus likusius požymius komandinis darbas nesiskiria nuo vidurkio. Pagal požymį „Konfliktai komandoje kyla dėl konkrečių priežasčių ir visuomet išsprendžiami konstruktyviai“ yra gautas neigiamai nukrypstantis įvertis. Vadinasi tikėtina, jog konfliktų be aiškių priežasčių, kuriuos ne visuomet pavyksta spręsti konstruktyviai, šiame padalinyje kyla dažniau nei kituose. Pagal šį požymį padalinys atsilieka nuo kitų padalinių. Pagal požymį „Kai kurie komandos nariai mėgsta išsiveržti į priekį kitų sąskaita“8 personalo skyriaus įvertis nukrypsta į teigiamą pusę. Tai reiškia, jog minėta nesveikos konkurencijos apraiška padalinyje visai nevyksta arba vyksta gerokai rečiau nei kituose padaliniuose. Pagal požymį „Santūrūs ir uždari komandos nariai taip pat yra skatinami pareikšti savo nuomonę“ personalo skyrius taip pat lenkia kitus padalinius.

Nukrypstančių įverčių prasmė

LIET

UV

OS

RES

PUB

LIK

OS

SEIM

O ĮV

AIZ

DIS

LIE

TUV

OS

VIS

UO

MEN

ĖJE

69

17 Lentelė. Ypatingi komandinio darbo pasiekimai ir ribotumai (komandinio darbo požymiai įgaunantys nukrypstančius įverčius).

FINANSŲ DEPARTAMENTAS

INFORMACIJOS ANALIZĖS DEPARTAMENTAS

INFORMACIJOS TECHNOLOGIJŲ

DEPARTAMENTAS

PERSONALO SKYRIUS

SEIMO KANCLERIO TARNYBA

SEIMO PIRMININKO SEKRETORIATAS

SEIMO PRIIMAMASIS

SEIMO SPAUDOS TARNYBA

TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ SKYRIUS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

Yra

galim

ybė

kiek

vieną

kom

ando

s na

rį pa

skat

inti

(fina

nsiš

kai i

r mor

alia

i), k

ad būtų

"dirb

ama

iš p

etie

s"

0 0

0 0

+ 0

0 0

0 0

Kom

anda

i nuo

lat s

ugrįž

ta in

form

acija

api

e ta

i kai

p yr

a ve

rtin

amas

jų d

arba

s 0

0 0

0 0

- 0

0 0

0 K

oman

dos

pasi

ekti

rezu

ltata

i ver

tinam

i kon

kreč

iais

ir iš

mat

uoja

mai

s kr

iterij

ais

0 0

0 0

0 -

0 0

0 0

Net

ir tu

o at

veju

, kai

dar

bu d

aug,

prio

ritet

ines

užd

uoty

s ko

man

dos

naria

ms

yra

aišk

ios

0 0

0 0

0 -

+ 0

0 0

Pasi

ekti

kom

ando

s re

zulta

tai y

ra p

uikū

s 0

0 0

0 0

- 0

0 +

0

Orientacija į tikslą ir

pasiekimus

Siek

iant

ben

dro

tiksl

o, k

oman

doje

dirb

a vi

si

0 0

0 0

0 -

0 0

0 0

Aš

mie

lai d

irbu

šioj

e ko

man

doje

, nes

dar

bas

man

e tr

auki

a ir

teik

ia m

alon

umą

0 0

0 0

0 -

0 0

0 0

Dal

ytis

ats

akom

ybe

kom

ando

je y

ra įp

rast

as d

alyk

as ti

ek sėk

min

gos

veik

los,

tiek

ir n

esėk

mės

atv

eju

0 0

0 0

0 -

0 0

0 0

Kai

kur

ie k

oman

dos

naria

i mėg

sta

išsi

verž

ti į p

riekį

kitu

sąs

kaita

0

0 0

+ 0

0 0

0 0

0 K

oman

da k

iekv

iena

m n

ariu

i sut

eiki

a ga

limybę

tobu

lėti

prof

esijo

je

0 0

0 0

0 -

0 0

0 0

Kom

ando

s na

riai p

ripažįs

ta v

iena

s ki

to p

asie

kim

us ir

mat

o sa

vo k

laid

as

0 0

0 0

0 -

0 0

0 0

Kom

ando

s na

riai ž

ino

savo

sug

ebėj

imų

ir ga

limyb

ių ri

bas

ir to

nes

lepi

a nu

o be

ndra

darb

ių

0 0

0 0

0 -

0 0

0 0

Pasi

taik

o, k

ad a

tski

ri ko

man

dos

naria

i ven

gia

atsa

kom

ybes

0

0 0

0 0

- 0

0 0

0 Sa

vo a

smen

inėm

is p

asta

ngom

is g

aliu

pak

anka

mai

stip

riai p

avei

kti b

endr

o ko

man

dos

darb

o re

zulta

tus

- 0

0 0

0 0

0 0

0 0


Visa

kom

anda

rim

tai s

uint

eres

uota

sėk

me

ir ki

ekvi

enas

dėl

jos

laba

i ste

ngia

si

0 0

0 0

0 -

+ 0

0 0

Kla

idų

prip

ažin

imas

laik

omas

labi

au s

tipry

be n

ei trūk

umu

0 +

0 0

0 0

0 0

0 0

Kom

ando

je g

alim

a be

t kad

a iš

reik

šti i

r nep

opul

iarią

, kito

kią

nei d

augu

mos

nuo

mon

ę 0

0 0

0 -

0 0

0 0

0 K

oman

doje

vis

i pas

idal

ija s

varb

ia in

form

acija

0

0 0

0 0

- +

0 0

+ K

oman

dos

naria

i ger

ai s

upra

nta

vien

i kitu

s. N

esus

ipra

timai

yra

reti

0 0

0 0

0 -

0 0

0 +

Kom

ando

s pa

sita

rimai

vyk

sta

efek

tyvi

ai

0 0

0 0

0 -

0 0

0 +

Kon

flikt

ai k

oman

doje

daž

niau

siai

išky

la dėl

kon

kreč

ių p

rieža

sčių

ir v

isuo

met

išsp

rend

žiam

i kon

stru

ktyv

iai

0 0

0 -

0 0

0 0

0 0

Krit

ikuo

jam

a ko

nstr

ukty

viai

: krit

ika

supr

anta

ma

ir pr

iimam

a ka

ip p

aram

a ve

iklo

s vy

stym

ui

0 0

0 0

0 -

0 0

0 0


Santūrūs

ir u

ždar

i kom

ando

s na

riai t

aip

pat y

ra s

katin

ami p

arei

kšti

savo

nuo

mon

ę 0

0 0

+ 0

0 0

0 0

0

Pada

linia

i

Pirm

inia

i kom

andi

nio

darb

o po

žym

ių p

avyz

džia

i

LIET

UV

OS

RES

PUB

LIK

OS

SEIM

O ĮV

AIZ

DIS

LIE

TUV

OS

VIS

UO

MEN

ĖJE

70

17 Lentelės tęsinys

FINANSŲ DEPARTAMENTAS

INFORMACIJOS ANALIZĖS

DEPARTAMENTAS INFORMACIJOS TECHNOLOGIJŲ

DEPARTAMENTAS

PERSONALO SKYRIUS

SEIMO KANCLERIO TARNYBA

SEIMO PIRMININKO SEKRETORIATAS

SEIMO PRIIMAMASIS

SEIMO SPAUDOS TARNYBA

TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ SKYRIUS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

Į kon

flikt

us k

oman

doje

vad

ovas

reag

uoja

ned

elsi

ant,

daly

kišk

ai, n

epal

ieka

jų s

avie

igai

0

0 0

0 0

0 0

+ 0

0 Je

i kas

kom

ando

je tu

ri rū

pesč

ių a

r pro

blem

ų, v

adov

as iš

kart

tai p

aste

bi ir

tink

amai

reag

uoja

0

0 0

0 0

0 +

0 0

0 K

oman

dos

vado

vas

nuol

at a

tsiž

velg

ia į

kiek

vien

o da

rbuo

tojo

pas

tang

as ir

sug

ebėj

imus

0

0 0

0 0

0 0

0 -

+ K

oman

dos

vado

vas

nuol

at in

form

uoja

dar

buot

ojus

vis

ais

kom

andą

lieč

ianč

iais

kla

usim

ais

0 0

0 0

0 0

0 0

- 0

Kom

ando

s va

dova

s re

ikalų

papr

asta

i nes

pren

džia

vie

nas

ir ne

pasi

tarę

s su

kita

is k

oman

dos

naria

is

0 0

0 0

0 0

0 0

0 +

Kom

ando

s va

dova

s tin

kam

ai a

tsto

vauj

a jo

s in

tere

sus

ir da

rbuo

toja

i tuo

yra

pat

enki

nti

0 0

0 0

0 -

0 0

0 0

Vado

vas

saug

o ir

skat

ina

kom

ando

s vi

enybę

0 0

0 0

0 0

0 0

0 +

Vert

inda

mas

pad

aryt

us d

arbu

s, k

oman

dos

vado

vas

laik

osi p

usia

usvy

ros

- ir p

agiri

a, ir

pak

ritik

uoja

0

0 0

0 0

0 0

0 0

+


Visi

kom

ando

s na

riai p

ilnai

pas

itiki

vad

ovu

0 0

0 0

0 -

0 0

0 +

Ben

dras

dar

bas

kom

ando

je p

apra

stai

būn

a tin

kam

ai p

lanu

ojam

as ir

ger

ai k

oord

inuo

jam

as

0 0

0 0

0 0

+ 0

0 +

Dar

bo k

okyb

e ko

man

doje

užt

ikrin

ama,

kel

iant

kva

lifik

aciją

, pas

itelk

iant

spe

cial

istu

s, d

iegi

ant k

ontr

olę

0 0

0 0

0 -

0 0

0 0

Kei

timas

is re

ikia

ma

info

rmac

ija ta

rp k

oman

dos

narių

vyk

sta

taip

, kad

kuo

pal

anki

au a

tsili

eptų

dar

bui

0 0

0 0

0 -

0 0

0 +

Kie

kvie

no k

oman

dos

nario

užd

uoty

s yr

a tik

slia

i iša

iški

nam

os. K

iekv

iena

s ži

no, ką

priv

alo

dary

ti 0

0 0

0 0

- 0

0 0

0 K

oman

doje

įvai

riem

s de

rinim

ams

ir sv

arst

ymam

s sk

iriam

a pa

stan

gų b

ei la

iko

būte

nt ti

ek k

iek

reik

ia

0 0

0 0

0 -

0 0

0 0

Kom

ando

s pa

sita

rimam

s kr

uopšči

ai ru

ošia

mas

i. Pa

sita

rimų

tiksl

ai, t

urin

ys ir

eig

a yr

a ai

škūs

0

0 0

0 0

- 0

0 0

0 Pr

ieš

galu

tinai

nus

pren

džia

nt, k

oman

da d

raug

e ap

svar

sto įv

airiu

s va

riant

us ir

alte

rnat

yvas

0

0 0

0 0

- 0

0 0

0 R

eiki

amu

srič

ių ir

kva

lifik

acijų

dar

buot

ojai

par

inkt

i tai

p, k

ad k

oman

da u

ždav

iniu

s ga

lėtų

atli

kti k

uo g

eria

u 0

0 0

0 0

- 0

0 0

0


Visi

dar

buot

ojai

ger

ai ž

ino

savo

ir k

itų k

oman

dos

narių

užd

uotis

(kur

bai

gias

i ir p

rasi

deda

kito

nar

io d

arba

s)

0 0

0 0

0 -

0 0

0 0

Kom

anda

turi

paka

nkam

ai la

isvių

ir sp

rend

imo

teis

ių, r

eika

lingų

iške

ltom

s už

duot

ims

atlik

ti 0

+ 0

0 0

0 0

0 -

0 K

oman

dai s

udar

ytos

sąl

ygos

dar

buot

is s

avar

anki

škai

, be

nuol

atin

io k

išim

osi į

jų re

ikal

us iš

šal

ies

0 0

0 0

0 0

0 -

0 0

Kom

ando

s už

duot

ys g

erai

išai

škin

tos

tiek

viso

je o

rgan

izac

ijoje

, tie

k ir

kom

ando

s vi

duje

0

0 0

0 0

- +

0 0

+ O

rgan

izac

ijos

vald

žia

gera

i ver

tina

ir m

oral

iai p

alai

ko k

oman

dą

0 0

0 0

0 0

0 -

0 +

Komandos statusas

organizacijoje

Visa

org

aniz

acija

yra

nuo

lat i

nfor

muo

jam

a ap

ie d

arbų

būk

lę mūsų

kom

ando

je

0 0

0 0

0 -

0 0

0 0

Spal

vini

o žy

mėj

imo

paai

škin

imas

:

- - N

eigi

ami n

ukry

psta

ntys

įverči

ai

0 - A

pie

vidu

rkį s

usite

lkia

ntys

įverči

ai

+ - T

eigi

ami n

ukry

psta

ntys

įverči

ai

Pada

linia

i

Pirm

inia

i kom

andi

nio

darb

o po

žym

ių p

avyz

džia

i


71

Svarbu suvokti, jog testas tiesiogiai neparodo, kodėl komandinis darbas yra silpnas ir kokios aplinkybės bei priežastys yra dėl to atsakingos. Vis dėlto testas gana patikimai parodo pagal kokį požymį (ar požymių derinį) komandinis darbas yra silpnas ir kur tas silpnumas konkrečiai pasireiškia. Konstatavus silpno komandinio darbo topografiją padalinyje, vadovams reikėtų imtis iniciatyvos visų pirma kokybinės analizės bei stebėjimo priemonėmis atrasti pagrindines silpnumo priežastis, galiausiai imtis vadybinių veiksmų šioms priežastims pašalinti ar bent jau sušvelninti jų neigiamą poveikį. Hipotetiškai tos priežastys gali būti labai įvairios. Čia svarbu suvokti, kad personalo vadyba, priešingai nei techninė įranga, kurią galima greitai pakeisti, reikalauja subtilesnio vadybinio priėjimo. Ne mažiau svarbu suvokti, jog personalo kompetenciją (taip pat ir komandinio darbo srityje) galima ugdyti ir tobulinti. Kitaip tariant, personalo kokybės ilgainiui gali subręsti ir keistis norima linkme. Pažymėtina, jog komandinis darbas, besiremiantis tarpasmenine ir grupine sąveika yra ypatinga organizacijos ar padalinio dvasinė kokybė, kuri negali būti sukurta valingais momentiniais administraciniais sprendimais. Komandinio darbo ribotumai anaiptol ne visuomet gali būti visiškai paaiškinti vien individualiais darbuotojų veiklos deficitais: kompetencijos stoka, nepakankama darbo drausme ar motyvacija. Todėl tokias kraštutines administravimo priemones kaip reorganizavimas, nuobaudos, atleidimas iš pareigų reikėtų taikyti tik išskirtinais atvejais, pirmenybę teikiant komandos brandinimui bei ugdymui įvairių konstruktyvių vadybinių iniciatyvų diegimui.

Lentelė parodo ir pirmaujantį teisės departamento padalinį, kuris turi 12 teigiamai nukrypstančių požymių ir neturi nei vieno neigiamai nukrypstančio požymio. Akivaizdžiai matyti ir tai, kad pagal komandinio darbo veiksmingumą labiausiai atsiliekantis padalinys yra Seimo Pirmininko sekretoriatas. Šiame padalinyje nebuvo konstatuotas nei vienas teigiamas nuokrypis, kai tuo tarpu rasti net 28 neigiamai nukrypstantys požymiai. Tai reiškia, jog pagal tuos komandinio darbo požymius minėtas padalinys ženkliai atsilieka nuo kitų padalinių. Tai, kad minimas padalinys atsilieka ir turi problemų, buvo žinoma ir iš bendrųjų testo vidutinių balų (žr. 10-11 paveikslus, 4.2.3. skyrelyje). Vis dėlto šiame skyrelyje komentuojamos 17 lentelės informacinis privalumas tas, kad joje parodyta pagal kokius konkrečius pavienius komandinio darbo požymius padalinys turi problemų ir atsilieka. Kaip matome 17 lentelėje, neigiami nuokrypiai nėra pasiskirstę stichiškai, o pasireiškia tam tikras dėsningumas. Pavyzdžiui pagal 4 dimensiją (vadovavimas komandai) Seimo Pirmininko sekretoriate įverčiai visumoje nesiskiria nuo bendro visų padalinių vidurkio. Iš šešių vertintų dimensijų labiausiai atsiliekama ir turima problemų pagal tris dimensijas:

1-dimensiją (orientavimąsi į tikslą ir pasiekimus) 2-dimensiją (atsidavimą darbui ir atsakomybę) 3-dimensiją (komandos organizavimą) Taigi, komandinio darbo minėtame padalinyje sunkumų bei problemų topografija

kaip tik ir pasireiškia per šių dimensijų požymius. Savitą poziciją užima Informacijos analizės departamentas, kuris neturi nei vieno

nukrypstančio įverčio. Tai reiškia, jog pagal komandinio darbo veiksmingumą šis padalinys užima „aukso“ vidurį.

Atsiliekantis padalinys ir jo problemų topografija


72 4.2.6. Seimo kanceliarijos komandinio darbo palyginimas su įvairaus pobūdžio organizacijomis

Daugumos socialinių ir psichologinių matavimų problema yra ta, jog gavus tegul ir labai patikimus duomenis, matavimo rezultatų norma vis vien yra nežinoma.. Priešingai nei medicinoje, kur kūno temperatūros ar kraujospūdžio norma yra žinoma ir labai konkreti. Taigi mes nežinome kokia yra komandinio darbo veiksmingumo norma. Visų palankiausia būtų Seimo kanceliarijos komandinio darbo pasiekimus lyginti su aibe kitų viešojo administravimo institucijų analogiškais duomenimis. Deja šiame testo adaptavimo etape mūsų duomenų bazėje Seimo kanceliarija yra kol kas vienintelė viešojo administravimo institucija. Esant tokiai situacijai, visai prasminga palyginti Seimo kanceliarijos padalinių komandinį darbą su analogišku rodikliu kitokio tipo organizacijose. Šiuo metu testavimo tyrimo duomenų banke yra duomenis apie komandinį darbą įvairaus tipo organizacijose. Tai yra:

1. švietimo įstaigose 2. sveikatos įstaigose 3. bankuose 4. verslo inkubatoriuose 5. statutinėse organizacijose

Seimo kanceliarijos padalinių komandinio darbo palyginimas su analogiškais

rodikliais minėtų tipų organizacijose atsispindi 34-35 paveiksluose. 34 Paveikslas. Seimo kanceliarijos komandinio darbo veiksmingumas kitų organizacijų kontekste.

Lyginant pagal bendrą vidutinį testo įvertį, apibendrinantį visus 66 požymius,

matyti, jog Seimo kanceliarijos komandinio darbo įvertis praktiškai sutampa su visų organizacijų vidurkiu. Tai reiškia, jog Seimo kanceliarijos padaliniuose komandinio darbo veiksmingumas yra vidutinis. Yra organizacijų tipai, kuriuose komandinis darbas testuojamųjų buvo vertinamas palankiau (sveikatos ir švietimo organizacijose), kita vertus, yra organizacijų tipai, kuriuose komandinio darbo veiksmingumas buvo testuojamųjų vertinamas kritiškiau (bankuose ir statutinėse organizacijose). Taigi pagrindo teigti, jog komandinis darbas Seimo kanceliarijoje yra neveiksmingas, įgavęs krizines apraiškas, nėra.

Seimo kanceliarija kitų organizacijų kontekste Seimo kanceliarijos komandinio darbo veiksmingumas kitų organizacijų kontekste

-0,50 -0,40 -0,30 -0,20 -0,10 0,00 0,10 0,20 0,30 0,40 0,50

Bankai

Statutinės organizacijos

Verslo inkubatoriai

Seimas

Švietimo organizacijos

Sveikatos apsaugosorganizacijos


73 Lyginant organizacijų tipus pagal visas šešias komandinio darbo dimensijas,

konstatuota tendencija išlieka. Iš grafiko matyti, kad Seimo kanceliarijos padalinių įverčiai su minimaliais nuokrypiais praktiškai visuomet susitelkia ties visų organizacijų vidurkiu, kuris z-įverčių skalėje yra lygus nuliui.

Simptomiška, jog pagal visas šešias dimensijas rutuliojasi gana aiškus organizacijų

diagnostinis trendas. Jis pasireiškia tuo, kad:

• sveikatos ir statutinės organizacijos pagal komandinio darbo veiksmingumą aiškiai pirmauja

• Seimo kanceliarija ir verslo inkubatoriai užima vidutinę poziciją • bankai ir statutinės organizacijos pagal komandinio darbo veiksmingumą

akivaizdžiai atsilieka. Palygintos organizacijos iš pirmo žvilgsnio labai skirtingos. Visgi ištirtas jų

komandas vienija tai, kad visais atvejais tai buvo specializuotos profesionalų komandos. Daugumoje atvejų jų darbas reikalauja kvalifikacijos ir kompetencijos, yra kūrybinis ir atsakingas. Per visą tirtų organizacijų įvairovę nebuvo komandos, kurios nariai dirbtų vien rutininį, mechanišką ir daugiau fizinės jėgos nei intelekto ir kūrybiškumo reikalaujantį darbą. Šiuo požiūriu iš pirmo žvilgsnio ganėtinai skirtingų organizacijų palyginimas yra visai prasmingas ir duoda mums patikimus rezultatus, įgalinančius teigti, jog Seimo kanceliarijos padaliniuose komandinis darbas visumoje yra neblogas. Taigi, buvo lyginama su sąlyginai ekvivalentiškomis komandomis (žr. 18 lentelę). 35 Paveikslas. Komandinio darbo dimensijų raiška įvairiose organizacijose.

Lyginimas su kitomis organizacijomis Komandinio darbo dimensijų raiška įvairiose organizacijose

-0,80 -0,60 -0,40 -0,20 0,00 0,20 0,40 0,60 0,80

Bankai

Statutinės organizacijos

Verslo inkubatoriai

Seimas

Švietimo organizacijos

Sveikatos apsaugosorganizacijos

Orientacija į tikslą ir pasiekimus Atsidavimas darbui ir atsakomybė Komunikacija komandoje

Vadovavimas komandai Komandos organizavimas Vaidmuo ir statusas organizacijoje


74

18 Lentelė. Komentaras apie lyginamas komandas ir organizacijas

KOMENTARAS

Pavyzdžiui, bankuose tai buvo analizės grupės, darbo su klientais grupės, kasos tarnybos, kreditavimo grupės ir kt. Švietimo sistemoje tai buvo bendrojo lavinimo mokyklų vadovų komandos (direktorius, pavaduotojai, medikas, socialinis darbuotojas), miesto švietimo skyriaus padalinių darbuotojai. Sveikatos organizacijose buvo testuojami ir stacionarų, ir ambulatorijų (poliklinikų) darbuotojai.

Neturėtų stebinti ir verslo inkubatorių komandos. Nors dažniausiai tai smulkaus verslo komandos, kurioms dar reikalinga verslo inkubatoriaus parama, visgi daugeliu atveju tai intelektualus ir kūrybingas verslas. Atranka į verslo inkubatorius yra konkurencinė ir vykdoma pagal labai griežtus kriterijus. Su primityviomis, į pasenusias technologijas orientuotomis smulkaus verslo idėjomis į inkubatorių paprastai nepatenkama. Reikalinga ambicinga, inovacinė ir į modernias technologijas orientuota verslo idėja. Mūsų tirtos verslo inkubatorių komandos užsiiminėjo pakankamai intelektualiais ir moderniais verslais: saugos sistemų montavimu, nedidelių cheminių avarijų likvidavimu, geodeziniais darbais, statybos kokybės kontrole, marketingo ir reklamos paslaugomis, telekomunikacijų montavimu, programinės įrangos kūrimu. Viena iš tirtų SVV komandų, vadovaujama IV k. studento, per keletą metų praktiškai nuo nulio pasiekė 1,5 milijono metinę apyvartą.

Statutines organizacijas tyrimo duomenų bazėje šiame etape atstovauja įkalinimo įstaigų personalas ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Ir vienų ir kitų darbas yra labai atsakingas, kadangi mažiausia profesinė klaidelė gali sukelti labai sunkias ir pavojingas pasekmes. Atitinkamų pareigų negali užimti bet kas, tai yra asmuo, neturintis tam tikro asmenybės savybių derinio ir tinkamo profesinio pasirengimo. Žinoma, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų profesiniai veiksmai neretai sietini su fiziniu aktyvumu, tačiau to aiškiai nepakanka. Šis darbas iš principo yra kūrybinis, kadangi darbuotojai nuolatos atsiduria ekstremaliose ir nestandartinėse situacijose, kur atsakingus sprendimus tenka priiminėti savarankiškai ir žaibiškai, o vienoje situacijoje įgytą patirtį ne visuomet galima pritaikyti naujoje situacijoje.

35 pav. rodo, jog sąlyginai silpnesnė Seimo kanceliarijos komandinio darbo vieta

yra tokios dimensijos kaip „komunikacija komandoje“ bei „atsidavimas darbui ir atsakomybė“. Pagal šiuos rodiklius testo įverčiai nukrenta mažumėlę žemiau vidurkio. „Orientavimosi į tikslą ir pasiekimus“, „ vadovavimo komandai“, ir „komandos organizavimo“ dimensijas Seimo kanceliarijos padalinių įverčiai praktiškai sutampa su visų organizacijų vidurkiu. Tuo tarpu pagal dimensiją „komandos vieta ir statusas organizacijoje“ Seimo kanceliarijos padaliniai išsiveržia į priekį ir lenkia daugumą kitų organizacijų tipų. Yra visiškai natūralu ir pagirtina, kad parlamentą kaip organizaciją aptarnaujantis kanceliarijos aparatas gerai jaučia savo padalinio vietą, funkcijas ir statusą didžiojoje „motininėje“ organizacijoje ir dėl to nekyla didesnių problemų, kurios trukdytų parlamento darbui.

Lyginamoji išvada apie Seimo kanceliarijos padalinių komandinį darbą kitų organizacijų kontekste visumoje yra palanki. Komandinis darbas Seimo kanceliarijoje, lyginant jį su kitomis organizacijomis, kuriose dirba specialistai-profesionalai, vykdantys atsakingas ir kūrybinio priėjimo reikalaujančias užduotis, užima vidutines pozicijas. Savo ruožtu tai reiškia, jog galimybės tobulinti komandinį darbą Seimo kanceliarijos padaliniuose dar yra neišsemtos.

Komentaras


75 4.3. APIBENDRINIMAI, DISKUSIJA, REKOMENDACIJOS

Šiame tyrime, panaudojant Vokietijos mokslininkų bei organizacijų konsultavimo specialistų-praktikų sukurtą ir Lietuvoje adaptuotą testą, buvo ištirtas komandinis darbas dešimtyje Seimo kanceliarijos padalinių. Komandinis darbas buvo nagrinėjamas gana plačiai. Pirminę matuojamų požymių aibę sudarė 66 patys įvairiausi komandinio darbo aspektai. Atlikus psichometrinius skaičiavimus, 66 pirminiai požymiai buvo apibendrinti šešiomis komandinio darbo dimensijomis. Tai – 1)„orientacija į tikslą ir pasiekimus“, 2) „atsidavimas darbui“, 3) „komunikacija komandoje“,4) „vadovavimas komandai“, 5) „komandos organizavimas“, 6) „komandos vaidmuo ir statusas organizacijoje“.

Buvo atlikti konkretūs tyrimo žingsniai: 1. Sudarytas Seimo kanceliarijos padalinių reitingas ir jo grupavimas pagal

komandinio darbo veiksmingumą. Tokiu būdu buvo išryškinti pirmaujantys, vidutiniai ir sąlyginai atsiliekantys padaliniai.

2. Sudaryti ir grafiškai pateikti Seimo kanceliarijos padalinių komandinio darbo

diagnostiniai profiliai pagal visas šešias nagrinėjamas dimensijas. Tatai leido identifikuoti kiekvieno padalinio komandinio darbo individualųjį „charakterį“, nustatyti privalumus ir trūkumus.

3. Nuo vidurkio ženkliai nukrypstančių įverčių analizės pagrindu buvo atskleisti

ryškesni komandinio darbo pasiekimai bei ribotumai kiekviename tirtame padalinyje. 4. Seimo kanceliarijos padalinių komandinio darbo ypatumai buvo palyginti su

kitokio tipo organizacijų (sveikatos, švietimo, verslo, statutinių organizacijų) komandiniu darbu. Tatai atvėrė galimybę vertinti Seimo kanceliarijos komandinį darbą platesniame kontekste.

Pažymėtina, jog tyrimo duomenys pagrįstai gali būti apibrėžti kaip patikimi. Tai

rodo labai palankios psichometrinių koeficientų reikšmės, paskaičiuotos iš Seimo kanceliarijos darbuotojų imties duomenų. Be to, testas prieš tai jau buvo išbandytas pačiose įvairiausiose Lietuvos organizacijose ir parodė savo gerąsias savybes. Tyrimo duomenų patikimumą didina ir tai, kad testuojama buvo anonimiškai. Be to, Seimo kanceliarijos darbuotojai testavimo metu buvo kooperatyvūs ir linkę nuoširdžiai bendradarbiauti. Seimo kanclerio tarnyba su jos vadovu priešakyje sudarė tyrinėtojų komandai labai geras sąlygas testavimui organizacijos atlikti.

P a g r i n d i n ė t y r i m o i š v a d a y r a t a , k a d v i s u m o j e S e i m o

k a n c e l i a r i j o s p a d a l i n i ų k o m a n d i n i s d a r b a s y r a p a k a n k a m a s . L y g i n a n t s u k i t o m i s o r g a n i z a c i j o m i s j i s y r a , v a i z d ž i a i t a r i a n t , “ a u k s o v i d u r y j e ” . V i s g i t e n k a k o n s t a t u o t i , j o g p a g a l k o m a n d i n i o d a r b o v e i k s m i n g u m ą S e i m o k a n c e l i a r i j o s p a d a l i n i a i y r a g a n a n e v i e n o d i . E g z i s t u o j a a k i v a i z d ž i a i p i r m a u j a n t y s i r a t s i l i e k a n t y s p a d a l i n i a i . P a s t a r a s i s f a k t a s n e t u r ė t ų b ū t i l a b a i d r a m a t i z u o j a m a s , k a d a n g i n e t p a č i a m e s i l p n i a u s i a m e p a d a l i n y j e r a s t i k o m a n d i n i o d a r b o d i m e n s i j ų į v e r č i a i p r a k t i š k a i n e n u k r i t o ž e m i a u f o r m a l a u s s k a l ė s v i d u r i o , t o d ė l t i k s l i n g i a u b ū t ų k a l b ė t i n e a p i e a b s o l i u t ų , b e t s a n t y k i n į a t s i l i k i m ą s t a t i s t i n e p r a s m e . T y r i m a s r o d o , j o g d a u g u m o j e p a d a l i n i ų e g z i s t u o j a n e i š n a u d o t o s g a l i m y b ė s t o b u l i n t i i r b r a n d i n t i k o m a n d i n į d a r b ą .

Informacinę paskatą tobulinimo procesui turėtų duoti šio tyrimo diagnostiniai

duomenys. Ypač tie duomenys, kurie atspindi komandinio darbo raišką pagal konkrečius požymius konkrečiuose padaliniuose. Šio tyrimo duomenys yra pateikti nesudėtinga, kiekvienam vadovui intuityviai suprantama forma. Tyrimo autoriai tikisi, jog tirtų komandų

Reziume Pagrindinė išvada


76 nariai ir jų vadovai savarankiškai pasigilins į faktinius tyrimo duomenis, pabandys atlikti jų refleksiją ir juos kūrybiškai panaudos komandiniam darbui tobulinti.

Tyrimo vartotojams (užsakovams) vertėtų detaliau panagrinėti ypatingus padalinių komandinio darbo pasiekimus ir ribotumus. Reikėtų rasti priežastis ir padaryti konkrečius apibendrinimus, kodėl vienas ar kitas padalinys smarkiai lenkia kitus padalinius arba nuo jų atsilieka. Kokios priežastys ar jų deriniai yra už tai atsakingi. Pagal galimybę reikėtų stengtis, jog vieno padalinio pasiekimai būtų apibendrinti ir gerosios patirties forma perkelti į kitus padalinius. Idealiu atveju ypatingi padalinio pasiekimai turėtų ilgainiui būti išplečiami visai organizacijai. Kita vertus, svarbu suvokti, jog komandinis darbas tai visų pirma dvasinė (mentalinė) kokybė, turinti savo subtilią evoliuciją, raidos dėsnius ir labai sudėtingą (daugiamatį) priežastingumą. Todėl ne visuomet atitinkamus pasiekimus, nelyginant kokį daigą, galima nuolat dauginti. Juo labiau sunku būtų tikėtis gerąja linkme paveikti komandinį darbą nepasvertais administraciniais sprendimais. Veiksminga komanda negali būti suformuota keliais labai valingais momentiniais spendimais. Veiksmingos komandos brendimas ir ugdymas, tai - laipsniškas (evoliucinis) procesas, reikalaujantis ne tik formalių vadybinių žinių, bet ypatingų vadovo asmenybės kokybių ir vadybinės išminties.

Šiame kontekste tyrimo autoriai norėtų pabrėžti tyrimo užsakovo aktyvaus vaidmens svarbą efektyviai pritaikant šio tyrimo duomenis. Svarbu, kad šio tyrimo galimybės būtų įvertintos adekvačiai, viena vertus, mokslo rezultatų nefetišizuojant, kita vertus, paimant iš tyrimo viską, ką galima organizacijos tobulinimui realiai pritaikyti. Pavyzdžiui, testas patikimai ir vienareikšmiai rodo, jog Teisės departamentas yra padalinys, kuriame komandinis darbas yra itin (kad nesakytume - ekstremaliai) veiksmingas praktiškai pagal visus šešis požymius. Taigi, testas parodo, ar komandinis darbas veiksmingas (neveiksmingas) ir kokiais požymiais tatai reiškiasi. Ir ne daugiau. Testas neparodo giluminių priežasčių, kodėl, pavyzdžiui, Teisės departamente yra susiklosčiusi tokia ypatinga situacija? Kokios priežastys už tai yra atsakingos: vadovo talentai, narių kompetencija ir psichologinis suderinamumas, ypatinga skatinimo sistema ar pan.? Pažymėtina, jog tyrinėtojų kolektyvas asmeniškai šio kaip ir kitų padalinių darbuotojų bei vadovų nepažįsta, nežino konkrečios vadybinės situacijos padalinyje. Todėl tyrinėtojų kolektyvo galimybės išskleisti šias priežastis ir interpretuoti gautus duomenis visybiškame padalinio vadybinės raidos kontekste šiame etape yra objektyviai ribotos.

Taigi, ganėtinai svarbu, kad šio tyrimo duomenis savarankiškai imtųsi iniciatyvos studijuoti ir taikyti patys padalinių vadovai, kurie realią padėtį padalinyje žino detaliai ir kontekste. Padalinių vadovams, turintiems patikimus testavimo duomenis ir žinantiems situaciją konkrečiai ir visumoje, atsiveria didelės galimybės tobulinti žmogiškųjų išteklių vadybą savajame padalinyje ir tuo prisidėti prie visos organizacijos funkcionalumo. Tuo tarpu, norint, kad tokią funkciją perimtų tyrinėtojų kolektyvas, projektas turėtų iš diagnostinės fazės pereiti į kitą fazę - pokyčių organizacijoje fazę. Tuo tikslu reikėtų atlikti papildomus tyrimus, susipažinti su vadybine situacija visybiškai, rengti konsultacijas ir seminarus.

Savaime suprantama, jog projektas ateityje gali įgyti įvairias tęstinumo formas. Tarkime, gali būti atlikti pakartotiniai matavimai, kurie parodytų, kokia yra komandinio darbo dinamika ir kiek pasiteisino įdiegtos vadybinės priemonės, skirtos komandiniam darbui tobulinti. Galėtų būti organizuojami nuoseklesni apmokymai, seminarai ir konsultacijos komandinio darbo tobulinimo klausimais. Iš principo galėtų būti nagrinėjamos ir kitos organizacijų raidos ir žmogiškųjų išteklių vadybos problemos (stresas ir jo kontrolė, racionalus laiko išteklių naudojimas, mikroklimatas ir t.t.), o ne vien komandinis darbas.

Tolimesnis tyrinėtojų ir užsakovo bendradarbiavimas


77 BENDROS TYRIMO IŠVADOS

Pagal Mishler ir Rose įstatymų leidyba yra tarp pirmųjų institucijų, kurios yra panaikinamos, kai demokratiniai režimai žlunga, ir ji yra tarp pirmųjų, kai demokratija yra atkuriama ar sukuriama. Politiniai Rytų ir Vidurio Europos procesai po 1989-ųjų patvirtina, kad Mishler ir Rose daugeliu atvejų yra teisūs, nes parlamentai čia, iš tiesų, tapo centrine partinių diskusijų, derybų ir viešosios politikos apibrėžimo vieta. Antra vertus, demokratijos įsitvirtinimą Lietuvoje ir kitose Vidurio Europos valstybėse yra lydi žymus piliečių nepasitikėjimas politinėmis institucijomis, o parlamentai šiame kontekste yra viena tarp kritiškiausiai vertinimų institucijų. Nėra abejonių, kad institucionalizuotą ir teisėtą politinį konfliktą bei politinę konkurenciją dalis piliečių naujose demokratijose laiko nepriimtinu reiškiniu, vis dar prisimindami tariamą politinę tvarką ir bekonfliktiškumą vienpartinėse sistemose.

Pasitikėjimo LR Seimu svyravimai, akivaizdžiai, neturi griežto tiesioginio ryšio su makroekonominės situacijos pokyčiais, nes net ekonominei situacijai gerėjant Seimo populiarumas auga išlėto, arba jis visai nedidėja ar net mažėja. Dėl duomenų nepakankumo negalima patikrinti hipotezės- kiek pasitikėjimo Seimu kreivė turi ryšį su asmenine socialine ir ekonomine savijauta bei asmeninės gerovės vertinimais. Tyrimo duomenys patvirtina paradoksą, kai net valdančiųjų partijų ir populiarių partijų šalininkai, kaip LSDP rėmėjai, kritiškai vertina Seimą nesusiedami paramos konkrečiai partijai su didesniu palankumu Seimui, kur jų remiama partija sudaro parlamentinę daugumą.

Pasitikėjimo Seimu deficito priežasčių reikia pirmiausia ieškoti ilgalaikiuose procesuose kaip politinėje kultūroje, kur pastaraisiais metais pastebimos stiprios nedalyvavimo politikoje tendencijos, individualiuose piliečių efektyvumo ir veiksmingumo politikoje vertinimuose (neretai respondentai teigia, kad jie neturi arba turi labai menkas galimybes paveikti politiką), Seimo ir kitų valdžios institucijų sugebėjimuose atsiliepti į piliečių ir jų grupių poreikius. Trumpalaikiai veiksniai, t.y. politiniai skandalai susiję su Seimo nariais, partiniai konfliktai Seimo viduje ir panašiai, sukelia tik trumpalaikius pasitikėjimo institucija svyravimus.Pavyzdžiui, fokusuotos grupės dalyviai neįžvelgė ypatingų konfliktų dabartinės kadencijos ir šiuo požiūriu Seimo veiklą vertino gana palankiai.

Seimas, šiuo atveju, yra savotiška visos politikos ir valdžios institucijų kvintesencija, kaip ir Seimo narys yra įgijęs apibendrintą “politiko” reikšmę šiuolaikinėje Lietuvoje. Tai reiškia, kad menkas pasitikėjimas Seimu ir vyraujantis neigiamas jo veiklos vertinimas turi tendenciją peraugti į bendresnį nepasitikėjimą politikais, valdžia ir valstybe apskritai.

Šis tyrimas atskleidė, kad piliečiams trūksta nešališkos informacijos apie Seimo veiklą ir politinės kompentencijos, nes respondentai nurodo labai bendrus Seimo darbo trūkumus ir sunkiai įvardija konkrečias problemas ar netinkamus įstatymus, o V. Adamkus ir A. Brazauskas dalies respondentų požiūriu taip pat yra Seimo nariai. Kita vertus, kai mažiau nei pusė respondentų (dar mažiau didžiuosiuose miestuose) nesugeba įvardinti vienmandatėje apygardoje rinkto Seimo nario, rodo, kad dalis Seimo narių skiria per mažai dėmesio teisioginiams kontaktams su rinkėjais. Seimo narius respondentai vertina neigiamai dėl jų asmeninio elgesio kultūros trūkumų, posėdžių nelankymų. Nepaisant fakto, kad dauguma tyrimo dalyvių gerai suvokia, kad svarbiausia Seimo funkcija yra įstatymų leidyba, tačiau kita aiški tendencija yra jam priskirti atsakomybę ir už kitų valdžios institucijų, ypač, nevykusius sprendimus.

Žiniasklaida yra svarbiausias informacijos apie Seimo veiklą šaltinis. Tačiau didelę reikšmę požiūriams į Seimą turi ne vien respektabili žiniasklaida (nors respondentai neretai vertina net svarbiausius Lietuvos dienraščius kaip tendencingus), bet įvairios pramogų laidos, o pirmiausia “Be tabu” ir “Dviračio žinios”. Seimo įvaizdžiui Lietuvos žiniasklaidoje apibrėžti yra būtinas išsamus tyrimas

Svarbiausia komandinio Seimo kanceliarijos padalinių tyrimo išvada yra tai, kad visumoje komandinio darbo prielaidos juose yra pakankamos. L y g i n a n t s u k i t o m i s o r g a n i z a c i j o m i s S e i m o k a n c e l i a r i j a y r a , v a i z d ž i a i t a r i a n t , “ a u k s o v i d u r y j e ” . V i s g i t e n k a k o n s t a t u o t i , j o g p a g a l k o m a n d i n i o d a r b o v e i k s m i n g u mą S e i m o k a n c e l i a r i j o s p a d a l i n i a i y r a g a n a n e v i e n o d i . E g z i s t u o j a a k i v a i z d ž i a i p i r m a u j a n t y s i r a t s i l i e k a n t y s p a d a l i n i a i . P a s t a r a s i s f a k t a s n e t u r ė tų bū t i d r a m a t i z u o j a m a s , k a d a n g i n e t p a č i a m e s i l p n i a u s i a m e p a d a l i n y j e r a s t i k o m a n d i n i o d a r b o d i m e n s i jų įv e r č i a i p r a k t i š k a i n e n u k r i t o ž e m i a u f o r m a l a u s s k a l ė s v i d u r i o , t o d ė l t i k s l i n g i a u bū tų k a l b ė t i n e a p i e a b s o l i u tų , b e t s a n t y k i n į a t s i l i k i m ą s t a t i s t i n e p r a s m e . T y r i m a s r o d o , j o g d a u g u m o j e p a d a l i n ių e g z i s t u o j a n e i š n a u d o t o s g a l i m y b ė s t o b u l i n t i i r b r a n d i n t i k o m a n d i n į d a r b ą .


78 Priedas. Pasitikėjimas LR Seimu 1996- 2002m. (Baltijos tyrimų duomenys)

Seimas Vyriausybe Prezidento tarnyba Žiniasklaida

Dat

a

Pasi

tiki,

%

Net

uri

nuom

onės

, %

Nep

asiti

ki, %

Pasi

tiki,

%

Net

uri

nuom

onės

, %

Nep

asiti

ki, %

Pasi

tiki,

%

Net

uri

nuom

onės

, %

Nep

asiti

ki, %

Pasi

tiki,

%

Net

uri

nuom

onės

, %

Nep

asiti

ki, %

Sau.96 18 8 74 16 7 77 23 22 55 74 5 21 Vas.96 16 7 77 17 9 74 25 6 69 74 10 16 Kov.96 18 10 72 20 12 68 23 25 52 71 8 21 Bal.96 19 6 75 21 8 71 22 20 58 75 7 18

Geg.96 14 8 78 17 9 74 20 22 58 70 7 23 Bir.96 19 9 72 22 11 67 25 24 51 70 8 22

Rgp.96 13 10 77 17 9 74 21 21 58 72 7 21 Rgs.96 17 10 73 21 10 69 21 24 55 71 6 23 Spl.96 15 10 75 20 11 69 23 26 51 69 7 24 Lap.96 22 11 67 25 12 63 26 27 47 71 9 20 Grd.96 39 16 45 39 18 43 30 28 42 74 4 22 Sau.97 33 17 50 38 19 43 29 29 42 71 7 22 Vas.97 29 12 59 35 11 54 31 29 40 76 6 18 Kov.97 34 10 56 43 11 46 40 29 31 74 4 22 Bal.97 30 10 60 34 10 56 36 25 39 76 6 18

Geg.97 32 7 61 39 6 55 41 25 34 73 5 22 Bir.97 28 9 63 34 9 57 39 24 37 75 4 21


Geg.98 31 8 61 45 7 48 63 17 20 81 8 11 Bir.98 29 10 61 40 11 49 63 19 18 81 7 12

Rgp.98 31 9 60 41 17 42 55 22 23 75 6 19 Rgs.98 31 8 61 44 9 47 63 18 19 83 4 13 Spl.98 30 7 63 40 8 52 63 13 24 72 4 24 Lap.98 30 6 64 47 6 47 67 13 20 83 5 12 Grd.98 29 5 66 65 14 21 71 4 25 Sau.99 29 8 63 36 8 56 68 13 19 74 4 22 Vas.99 24 8 68 33 8 59 64 13 23 70 6 24 Kov.99 25 7 68 29 7 64 68 13 19 74 4 22 Bal.99 22 7 71 26 7 67 73 11 16 76 3 21

Geg.99 28 7 65 36 13 51 76 10 14 74 4 22 Bir.99 24 7 69 46 11 43 73 4 23 73 10 17


79

Seimas Vyriausybe Prezidento tarnyba Žiniasklaida

Dat

a

Pasi

tiki,

%

Net

uri

nuom

onės

, %

Nep

asiti

ki, %

Pasi

tiki,

%

Net

uri

nuom

onės

, %

Nep

asiti

ki, %

Pasi

tiki,

%

Net

uri

nuom

onės

, %

Nep

asiti

ki, %

Pasi

tiki,

%

Net

uri

nuom

onės

, %

Nep

asiti

ki, %

Rgp.99 25 8 67 39 11 50 69 12 19 75 6 19 Spl.99 19 3 78 34 9 57 57 13 30 75 4 21 Lap.99 14 5 81 21 8 71 53 13 34 76 4 20 Kov.00 16 5 79 24 7 69 Rgp.00 13 4 83 21 5 74 54 13 33 72 4 24 Rgs.00 13 5 82 18 5 77 54 14 32 68 5 27 Spl.00 28 12 60 32 14 54 57 8 35 73 6 21 Lap.00 28 14 58 35 16 49 50 16 34 71 5 24 Grd.00 24 13 63 33 11 56 57 12 31 77 4 19 Sau.01 23 8 69 29 10 61 55 14 31 74 5 21 Vas.01 21 4 75 27 7 66 48 13 39 76 4 20 Kov.01 18 4 78 21 5 74 40 14 46 74 4 22 Bal.01 17 7 76 21 8 71 44 16 40 76 5 19

Geg.01 21 7 72 25 8 67 45 15 40 76 4 20 Bir.01 18 8 74 22 10 68 44 16 40 72 5 23 Lie.01 19 7 74 28 10 62 52 14 34 73 4 23


Geg.02 20 5 75 29 6 65 54 13 33 73 4 23

kauno technologijos universitetas politikos ir … · 2010-10-14 · nevyriausybinės...

Documents