REDAKCIJA:

vyr. redaktorius Kazys Jonušas tel. (8 5) 261 3410

korespondentai: Lijana Cibulskienë tel. (8 5) 210 3896

Juozas Pocius tel. (8 5) 210 3895

Ilona Skujaitë tel. (8 5) 210 3896

dizainerė Aida Janonytė tel. (8 5) 273 5739

stilistë Erda Valeikienė tel. (8 5) 273 5690

I viršelyje – balandžio 18–22 d. Rukloje (Jonavos r.) vyko Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Žvalgybos kuopos lauko taktikos pratybos „Mūšis mieste“. Kariai mokėsi išsilaipinimo iš sraigtasparnio, taktinio judėjimo šturmuojant pastatus, vykdė kovinio šaudymo užduotis. I, IV viršeliuose ir vidiniame atvarte – A. PLIADŽIO nuotr,

REDAKCIJOS ADRESAS: Pamėnkalnio g. 13, LT-01114 Vilnius faksas (8 5) 262 3658 el. paštas Kazys.Jonusas@kam.lt

OUR ADRESS: „Karys“ („The Warrior“) Pamėnkalnio str. 13, LT-01114 Vilnius e. mail Kazys.Jonusas@kam.lt

Norintiems įsigyti „Kario“ žurnalą kreiptis tel. (8 5) 273 5551

Leidėjas – Krašto apsaugos ministerija

Redakcinė kolegija: Pirmininkė Indrė Pociūtė-Levickienė, pirmininko pavaduotojas gen. mjr. Arvydas Pocius. Nariai: kpt. Tomas Balkus, Danguolė Bičkauskienė, Aida Janonytė, brg. gen. Edvardas Mažeikis, Rūta Putnikienė, dr. Valdas Rakutis.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Nuotraukos, rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.

Tiražas 2 100 egz. Spausdino Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras, Muitinės g. 4, Domeikava, LT-54359 Kauno r. Formatas 60x90/8 Užs. Nr. GL-168 ISSN 2029-5669

ŽURNALAS „KARYS“ ĮSTEIGTAS LIETUVOJE

1919 M. – NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ METAIS.

ATGAIVINTAS JAV 1950 M.

ATKURTAS LIETUVOJE 1991 M.

NR. 5 (1986) 2011 m.

2

8

13

17

22

26

32

36

41

45

48

51

54

Dviguba realybė – Kazlų Rūdos „Čagčaranas“

Kario motyvacija istorijos ir dabarties kryžkelėje (1)

Identifikuotų pamokų kraitis

Karo policininkų misija – grėsmės ir lūkesčiai

Šarvuoti, ginkluoti... Kovingai nusiteikę...

Lauko stovyklos malonumai

Lietuvos partizanų taktikos ypatumai (1)

Latvijos kariuomenė: pagrindas – savanoriai (2)

Kaip kovoti su akių nuovargiu ir nemiga?

Ir be ginklo kariai

Gebėjimas veikti kartu

Pirmosios rinktinės jubiliejus

Knygos

2

8

36

22

17

26

iš arti2

Dviguba realybė – Kazlų rūDos

PAG-13 vertinamosios pratybos prilygo filmui „Matrica“: bri-gados štabas programavo realybę „Čagčaranas Kazlų Rūdo-je“, kurioje visus iššūkius turėjo įveikti PAG-13 kariai. Įvairūs incidentai vyko apie 30 kartų per parą, juose svarbų vai-dmenį atliko „agentai“, galintys judėti tarp dviejų „paralelių pasaulių“ – pratybų „Smegenų centro“ ir PAG-13 stovyklos...

„ČagČaranas“ Vyr

. srž

. R. E

idu

kEV

ičia

us

nu

otr

.

iš arti 3

Matricos programuotojai 9.45 val. Kovo 29 d. „Smegenų centras“ prie skrydžių

valdymo bokšto. Du „agentai“ Vilius ir Karolis prisisega po raudoną kortelę (specialus kodas, leidžiantis patekti į „Čagčaraną Kazlų Rūdoje“), ant „kamufliažo“ velkasi tradicinius afganistaniečių drabužius. 10.15 val. jie turi būti prie PAG-13 stovyklos vartų. „Būsime geranoriškai nusiteikę vietos gyventojai, kurie pasidalins tam tikra informacija, paskui stebėsime, kaip reaguos kariai...“, – paslaptingai užsiminė vyr. ltn. Karolis Zikaras iš KASP, vienas iš pratybų dalyvių, kartu su kolega vyr. eil. Viliu-mi Džiavečka (taip pat iš KASP) per dieną atliekantis po keletą „agentų“ vaidmenų. Šioje matricos pusėje per pratybas veikė daugybė tokių „agentų“, su įvairiomis misijomis nuolat pasirodydavę PAG-13 kariams, o jų vei-klą kruopščiai programavo „Smegenų centras“.

„Mūsų komandoje yra daug žmonių, atsakingų už tam tikras sferas, pvz., medikai, inžinieriai, aprūpinimo, civilių ir kariškių bendradarbiavimo specialistai, skry-džių vadovai ir t. t., kurie organizavo savos srities mo-komąsias situacijas. Mano darbas sudėlioti jas taip, kad sudarytų kylančias ir mažėjančias grėsmes, kurios būtų realistiškos ir susijusios tarpusavyje. Pvz., pratybos ne-gali prasidėti nuo savižudžio išpuolio, o paskui 3 dienas nieko nevykti. Iš pradžių PAG-13 kariai turi gauti infor-macijos apie grėsmes, todėl prieš svarbesnį įvykį kelias dienas „maitiname“ juos informacija: kažkas pasirodo, kas nors įvyksta, siunčiame signalus – būkite atidesni, ruoškitės“, – pasakojo kpt. Antanas Survilas, brigados „Geležinis Vilkas“ štabo žvalgybos karininkas, pratybo-se atsakingas už situacijų valdymą arba „kad PAG‘as tu-rėtų ką veikti“. Ir Antanas tikrai pasistengė: vien kovo 29 d. nuo 8 val. iki 20 val. suplanuotas 31 įvykis, nukreiptas į įvairias PAG-13 veiklos sritis.

Priešų „siurprizas“ už vartų 11 val. Kovo 29 d. PAG-13

stovykla. Gautas pranešimas, kad netoli stovyklos rastas nesprogęs užtaisas. Į vietą siunčiamos stovyklos Greitojo reagavimo pajėgos (24

Vyr

. srž

. R. E

idu

kEV

ičia

us

nu

otr

.

PaG-13 vadas mjr. Nerijus stankevičiusa. Pliadžio nuotr.

Per aktyviąją fazę PaG-13 kariai dažniau nei kas va-landą atsidurdavo įvairiose mokomosiose situacijose. Vyr. ltn. k. Zikaro ir vyr. eil. V. džiavečkos nuotr.

iš arti4

val. per parą budintis vienetas) ir inžinierių grupė – kar-tu misijoje tarnausiantys Lietuvos ir Ukrainos kariai.

„Darbo turime daug: pradedant stovyklos ir jos apy-linkių patikra dėl sprogmenų, baigiant standartinių ir improvizuotų sprogmenų neutralizavimu. Daug vei-klos, karių, koordinavimo, vis sklandžiau suderiname veiksmus, sukaupiame informacijos ir įgauname plates-nį požiūrį į kylančias problemas, todėl per incidentus akys jau netampa „kvadratinėmis“, – pasakojo PAG-13 Štabo kuopos Išminavimo skyriaus vadas kpt. Nerijus Alekna.

Kartu su Lietuvos išminuotojais į Afganistaną metų kadencijai vyksta ir 4 išminuotojai iš Ukrainos, kuriems tokia misija – pirmoji. „Kartu su lietuviais treniruojamės

jau nuo kovo pradžios, nors procedūros skiriasi nuo mūsiškių, bet daug mokomės, gauname naudingos patirties. Šiose pratybose kiekviena situacija įdomi, turi savų niuansų, kaip ją teisingai atlikti“, – įspūdžiais dalijosi mjr. Aleksandr Lisovoj. Pasak išminuotojų, iš pradžių prireikdavo daugiau laiko susitarti dėl veiksmų plano, tačiau kuo toliau, tuo viskas vyksta sklandžiau ir greičiau.

iš arti4 iš arti4

Per pratybas stovyklos prieigose knibždėjo užsimaskavusių „vietos gyventojų“, bandžiusių PaG-13 karių kantrybę ir profesionalumą.

iš arti 5

Ilgasis patrulis: pasirodo kariai-šešėliai 14 val. Kovo 29 d. Į PAG-13 stovyklą po ilgojo patrulio

grįžta Užduočių vykdymo grupė (UVG). „Lydėjome karių ir civilių bendradarbiavimo specialistus, vykusius pa-bendrauti su vietiniais. Išvažiavome pirmadienį po pie-tų, grįžome po paros, į vieną pusę nuo bazės važiavome 100 km, nakvojome miške. Oras nebuvo labai palankus: vėjas, lijo, paskui spaudė šaltukas, ryte buvo slidu, bet

viskas baigėsi gerai. Incidentų nepasitaikė, nors visą lai-ką jų tikėjomės: važiuoji ir svarstai – toje vietoje tikrai kas nors įvyks, jei neįvyko, tai toliau tikrai bus pasala, o kuo arčiau bazės – tuo didesnė įtampa, – įspūdžiais da-lijosi Užduoties vykdymo grupės vadas vyr. ltn. Vaidas Žinys, į misiją vyksiantis pirmą kartą. – Afganistane tar-nausiu kartu su savo būrio kariais, su kuriais dirbu trejus metus, todėl gerai suprantame vienas kitą. Pratybos tikroviškos, bet čia savos vietos ir žmonės, o ten viskas bus nauja. Manau, didžiausias iššūkis man bus pirmasis išvažiavimas į misijos rajoną“.

Šios grupės karys gr. Singaras Čepaitis į Afganistaną vyksta jau antrą kartą: „Tarnavau PAG-6, aplinką žinau, artimiausius kaimus irgi mačiau, daugiausiai nerimo, manau, kels sprogmenų pavojus. Kadangi galiu pa-lyginti, šios pratybos yra realistiškos, įvykiai panašūs kaip Afganistane. Įtampos tikrai yra, pratybų atmosfe-ra neleidžia atsipalaiduoti, vis kalame sau į galvą, kad esi saugus tik tuomet, kai už nugaros užsidaro stovy-klos vartai, o anksčiau – jokiu būdu negalima prarasti budrumo. Per šį patrulį važinėjomės po kaimus, juose laukė du iššūkiai – žaidybinis ir ne: pagal užduotį rei-kėjo saugoti CKB karius, tačiau miestelyje mus apsupo vaikai – viskas jiems įdomu, į mašinas, prie ginklų lenda, todėl reikėjo būti labai akyliems. Žodžiu, ir Lietuvoje, ir Afganistane vaikai tokie patys – labai smalsūs.“

Kartu su šia PAG-13 Užduoties vykdymo grupe važi-nėjo ir dar vienas paslaptingas žmogus, nepriklausan-tis nei „Smegenų centro“ „agentams“, nei PAG-13 sto-vyklai. Jo skiriamasis ženklas – balta kortelė su užrašu „EVAL“ (sakau, gal čia klaida ir turi būti „Evil“ (angl. „blo-gis“) – būtų tikrai geras „Matricos“ personažas, bet pa-aiškėja, kad tai žodis „evaluation“ – „vertinimas“). „Esu šios UVG vertintojas, ji man palieka gerą įspūdį – geri

iš arti 5iš arti 5

Vyr

. srž

. R. E

idu

kEV

ičia

us

nu

otr

.

karių individualieji įgūdžiai, pasirengimo lygis, o svar-biausia – puiki motyvacija, kariai užduotis atlieka su nuotaika ir supranta vieni kitus“, – neabejojo kpt. Dona-tas Blažys iš Kęstučio bataliono, PAG-11 tarnavęs analo-giškos UVG vadu. Vertintojai šiame „matricos žaidime“ buvo tikri kariai-šešėliai – visuomet esantys šalia ir vis-ką stebintys, bet nesikišantys į veiksmus. Baigiamąsias pratybas vertino Sausumos pajėgų ir vasarinio PAG-11 atstovai, kurie tarė galutinį žodį, ar PAG-13 pasiruošusi misijai Afganistane.

„Misijų vilkas“ ir kiti netikėtumai 15.00 val. Kovo 29 d. Į PAG-13 stovyklą atvyksta dar

du „agentai“ – žurnalistai iš Lietuvos. Lėktuvą atstoja paprasta karinė mašina, o žurnalistai, patekę į PAG-13 visuomenės informavimo karininko vyr. ltn. Pauliaus Babilo įtakos sferą, vis bando iššniukštinėti kokių sen-sacijų, kad jų redaktoriai Lietuvoje būtų patenkinti... Bet vyr. ltn. P. Babilas nepasiduoda ir vis išsisuka nuo keblių klausimų... Apžiūrėję stovyklą, pabambėję, kad palapinėse labai dvokia dyzelinu, pasrėbę kareiviškos

košės, jau norėjo išbandyti lauko stovyklos dušus, bet... „Kario“ žurnalistė ėmė karščiuoti, kosėti ir buvo skubiai nulydėta į karo medikų palapinę. Iš paskos nusekė ir „kolega iš Delpio“ (iš tiesų – Laimonas Brazaitis iš KAM Viešųjų ryšių departamento), pasiryžęs viską įmažinti savo fotoaparatu.

Čia „delegaciją“ pasitiko tikras misijų „vilkas“ – KMT Mokymo centro viršininkas mjr. Vilius Kočiubaitis, į Af-ganistaną vykstantis jau trečią kartą, prieš tai misijoje tarnavęs vokiečių karo ligoninėje ir patyręs PAG-1 iš-šūkių. Nemažai šilto ir šalto jis matė ir šiose pratybose. „Buvo visokių ligonių: nudegusių, pašautų, sprogdintų, viduriuojančių, su temperatūra, su įvairiomis traumo-mis, daugiausiai buvo imituojami sunkūs sužeidimai. Nors mūsų medikų kolektyvą sudaro skirtingų KMT padalinių kariai, vis dėlto jau tapome komanda, misijai esame pasiruošę. Kiek stebėjau kolegų veiksmus per pratybas, kaip gydytojas, iš medicininės pusės, neturiu jokių priekaištų“, – sakė mjr. V. Kočiubatis.

Na, „karščiuojanti“ žurnalistė gal ir nebuvo rimtas iššūkis karo medikams, bet paaiškėjo, kad žaidybinė „Smegenų centre“ sugalvota operacija virto tikra: reali 37,5 temperatūra, tonzilitas ir baisiai skaudanti gerklė scenarijų apvertė aukštyn kojom – „agentės“ raudona kortelė pakeista į baltą, o tai buvo lyg kelialapis pakliūti už PAG-13 stovyklos vartų ir galimybė pamatyti „Sme-genų centro“ užkulisius. O ten...

„Tarp mūsų mergaičių“ ir ne tikNa, kol „kolega iš Delpio“ mėgavosi visais lauko stovy-

klos malonumais, o naktį buvo priverstas šokti iš miegų ir bėgti slėptis nuo galimo stovyklos apšaudymo, aš pa-tekau į Kazlų Rūdos poligono kareivines, kuriose buvo įsikūrę vietos gyventojai, valdžios atstovai ir priešai,

iš arti6

Brigada PaG-13 vertinamąsias pratybas stengėsi organizuoti kuo realistiškiau, todėl dalis užduočių vyko civilinėje teritorijoje.

Vyr

. eil

. V. d

žia

VEč

kos

nu

otr

.

Vyr

. ltn

. k. Z

ika

Ro

nu

otr

.

tiksliau – juos imituojantys kariai. Taigi, kitą dieną Kazlų Rūdos „Čagčarane“ turėjo vykti Motinos dienos šventė. Jai intensyviai ruošėsi viena nuoširdi „afganistanietė“, o iš tikrųjų – eil. Marija Bekeraitė iš KASP 8-osios rinktinės 801-osios Karių ir civilių bendradarbiavimo kuopos. Ji rašė šventinę kalbą persiškai. Aš nesuklydau – ji tikrai rašė persiškai, nes šią kalbą išmoko Vilniaus universite-te. Rytoj šios „vietos moterys“ susitiks su PAG-13 atsto-vėmis ir stebės, kaip jos sugebės užmegzti nuoširdų ryšį „tarp mūsų mergaičių“.

Tai bus rytoj, o vakaras ilgas, ir vyr. ltn. Andrėjus Char-sika iš KASP 8-osios rinktinės 801-osios Karių ir civilių bendradarbiavimo (CKB) kuopos atskleidė daugiau kor-tų, kokius išbandymus ruošia PAG-13 CKB specialistams. „Stengiamės sukurti tokias situacijas, kurios galėtų iš tiesų įvykti Afganistane, tiesą sakant, „pritempiame“ prie varianto, kas blogiausia galėtų įvykti. Pats esu tar-navęs misijoje Afganistane, man pasiruošimas Lietuvoje buvo sunkesnis negu pati misija. Žinoma, ruošdamasis negalėjau susidaryti vaizdo, kaip bus ten, bet galvoje liko esminės schemos, kaip reikia bendrauti su vietos gyventojais. Manau, kad ir PAG-13 CKB specialistai per pasiruošimą perprato svarbiausius dalykus, kurie pra-vers misijoje“, – neabejojo vyr. ltn. A. Charsika.

Planai planais, bet į pratybas kartais įsiveržia ir neti-kėtumo vėjai – taip nutiko ir per Motinos dieną. Kadan-gi PAG-13 pratybos vis dėlto nebuvo filmas „Matrica“, kur agentai gali lengvai klonuotis, CKB specialistės mo-terys negalėjo būti dviejose vietose vienu metu, todėl į Motinos dienos susitikimą atvyko PAG-13 Ryšių skyriaus vadė vyr. ltn. Virginija Jurkutė (nes svetimtaučiai vyrai tokiuose moterų susirinkimuose pagal vietos tradicijas nedalyvauja). Susirinkime išrėžusi sau kiek neįprastą kalbą, Karaliaus Mindaugo MPB S6 skyriaus viršininkė vyr. ltn. V. Jurkutė papasakojo ir apie savo sritį: „Žino-te, ryšiai – kaip kvėpavimas, kol nedingsta – tol nejauti. PAG-13 ryšininkai atsakingi už visus stovyklos ryšius ir informacines sistemas PAG bazėje – nuo planavimo iki įvykdymo ir kontroliavimo. Stovykloje visi ryšiai įdiegti mūsų skyriaus karių rankomis. Pagal scenarijų per šias pratybas buvo įvairių situacijų: nuo palydovinio ir lai-dinio ryšio dingimo iki elektroninės kovos veiksmų (tai bene sudėtingiausia situacija, nes, kai ryšys slopinamas, tenka viską perplanuoti iš naujo). Misijoje tarnausime sudėtingo reljefo vietovėje, todėl bus darbo užtikrinant nuolatinį ryšį su padaliniais, tačiau ryšininkų skyrius tam pasiruošęs, į savo pirmąją misiją vykstu rami.“

„Karšta“ pratybų finalo diena Finalinei vertinamųjų pratybų dienai „Smegenų

centras“ suplanavo ekstremaliausią įvykį – vietinių gyventojų riaušes prie PAG-13 stovyklos, dalyvauti šio-

je demonstracijoje buvo sutelkta apie 130 „agentų“. Greta numatytas dar vienas incidentas – sprogimas, kurio metu neva sužeidžiamas karys, o jam evakuoti teks išsikviesti ISAF pajėgų sraigtasparnį (realiai – KOP „malūną“). „Pratybas organizavusios brigados „Geleži-nis Vilkas“ štabas, ruošdamas PAG-13 pamainą į misiją, atliko situacijos analizę, pagrindė ją naujausia infor-macija iš Afganistano, todėl vertinamosiose pratybose sukurtos tikroviškos sąlygos, kad kariai įgytų vertingų žinių ir patirties“, – pasakojo plk. ltn. Alvydas Šiuparis, brigados štabo viršininkas ir pratybų „PAG-13 iššūkis“ direktorius.

Nors finalinę pratybų dieną nuo ryto iki vakaro buvo „karšta“, Karaliaus Mindaugo MPB ir PAG-13 vadas mjr. Nerijus Stankevičius dėl savo karių pasirengimo misijai buvo visiškai ramus: „Mūsų komanda yra puiki, pasirengimas baigtas, misijai esame pasiruošę. Esu pa-tenkintas, kad mano komanda tokia motyvuota, gerai žinanti procedūras ir gebanti veikti darniai, sinchroni-zuotai, tiksliai – kaip šveicariškas laikrodis. Manau, kad PAG-13 misija nebus labiau specifinė negu buvusios iki tol. Žinoma, vasarą yra savų niuansų: karštis, dehidrata-cija, daug lengviau veikti priešiškoms pajėgoms, grės-mių bus šiek tiek daugiau, bet karai yra tam pasiruošę ir žino, kas jų laukia“.

Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vil-kas“ vadas plk. Vilmantas Tamošaitis pratybas vertino palankiai: „Brigada pirmą kartą pati ruošė savo pada-linį misijai Afganistane, esu patenkintas dėl pratybų kokybės, nes štabas turi gerus planavimo pajėgumus ir patirtį, šios pratybos buvo iššūkis, su kuriuo briga-da susidorojo. Pagrindinės gairės buvo pratybas kuo labiau priartinti prie realių sąlygų – nuo užduočių iki vietovių pavadinimo ir veikimo civilinėje teritorijoje. Kad viskas vyktų sklandžiai, daug darbo ir širdies įdėjo plk. ltn. A. Šiuparis, mjr. A. Vaškevičius, mjr. A. Leškevi-čius, mjr. R. Spėčius ir visa komanda. PAG-13 stovyklos Kazlų Rūdos poligone realiu aprūpinimu užsiėmė Vyte-nio bendrosios paramos logistikos batalionas“.

Žinoma, svarbiausias pratybų tikslas buvo įvertinti PAG-13 pasiruošimą misijai Afganistane. „Kaip vadovas galiu pasakyti, kad PAG-13 nėra nei vienos funkcinės srities ar padalinio, kurie man keltų susirūpinimą. Galiu konstatuoti faktą, kad PAG-13 kariai yra aukštos moty-vacijos ir visiškai pasiruošę misijai Afganistane“, – ne-abejojo brigados vadas. Oficialūs pratybų vertintojai taip pat patvirtino, kad 13-oji Lietuvos karių pamaina yra pasirengusi tarptautinei misijai.

PAG-13 kariai, sėkmės jums misijoje tikrame Afganis-tane!

I LO N A S K U J A I T ėkazlų Rūdos „čagčaranas“

iš arti 7

8

Peržengti slenksčiai– „Laikykite savo rankas toliau nuo pulko, jūs, ne-

laimingi civiliai valdininkėliai, be kvietimo lendantys į kariuomenės reikalus, jūs galite būti gudriausi poli-tikai, bet jūs ne kariai ir jų nesuprantate, kariai jums ne pėstininkai šachmatų lentoje“, – pateikėte šią is-torinę feldmaršalo vikonto Volsley citatą iš „Kareivių gyvenimo istorijos“ (1903 m.), kaip atitinkančią mūsų dienų aktualijas?

– Karių aplinkoje girdima nuomonė – esą politikai ne-supranta karių, kalbama, kad jie jų bijo. Taigi yra prasmė kalbėti apie karius kaip tam tikrą specifinę žmonių gru-pę. Kaip istorikas galiu pastebėti – žmonės, nesusipaži-nę su istorija, linkę sureikšminti šių dienų problematiką, įsivaizduodami, kad ji yra originali, tačiau iš tiesų tos problemos nėra naujos – jos tik apsuko ratą ir kartojasi.

– Tad vis dėlto kas, Jūsų manymu, yra karys?– Žmogus, pasirinkęs tikro kario kelią, išgyvena tam

tikrą transformaciją ir svarbius pasikeitimus, jis pereina daug slenksčių, kurie palieka gilius pėdsakus, ypač karo metu. Vienas iš barjerų – gebėjimas žudyti. Juk kiekvie-nas turi tam tikrus stabdžius, kurie neleidžia žmogui elgtis nežmoniškai. Karo metu karys juos peržengia ir tie žingsniai labai skausmingi. Kitas slenkstis – negal-vojimas, ar išgyvensi rytoj. Tik šitaip karys gali ištverti kare. Todėl žmonės iš karo grįžta kitokie. Ryžtas, garbė ir paklusnumas – tai svarbiausios kario savybės, kurias jis puoselėja, jomis gyvena. Karo žmogus turi apginti šias dorines savybes, kurios jam svarbios, to civiliai pa-prastai neturi. Jei karys ryžtingas – jis bus gerbiamas, silpnumui ir abejojimui vietos nėra. Be abejonės, karys, kuris daug ginčijasi, pasmerktas žlugti.

Tarnyba kariuomenėje turi ir kitų neigiamų pusių – mažėja žmogaus tolerancija, jis pasidaro labai užtikrin-tas savimi ir į visus kitaip mąstančius žiūri kaip nepil-naverčius, matyt, iš čia ir gimė tas skeptiškas požiūris į civilius – „A, civiliokai“. Kariui trukdo kritinis mąstymas, jam nebūdingas tarnavimas malonumams, taip pat ne-būdinga asmeninė nauda, nes paprastai kario pozicija yra tokia: jeigu jis siekia asmeninės naudos, nepasiau-kos reikiamu momentu, taip karys išreiškia savo požiūrį į civilius – esą tie siekia naudos. Karys – tai ypatingus

„Kario“ interviu

KARIo MoTyVAcIJA ISToRIJoS IR dAbARTIeS KRyžKeLėJe (1)

„Karys išsiskiria visų jo troškimų des-potiškumu, o civilis žmogus visų pirma vadovaujasi tiesos ir sveiko proto siekiu.“ Šie karvedžio Napoleono žodžiai atspindi karo žmonių esmę – iš tiesų kariai yra daug paprastesni, kitaip jie neišgyventų. Šitaip teigia Lietuvos karo akademijos prorektorius doc. dr. Valdas RAKUTIS. Pokalbyje su juo apžvelgsime kario moty-vaciją per istorinę ir nūdienos prizmę.

senovės Romos politikas ir karvedys Gajus Marijus. Johno Vanderlyno graviūra.

9

įgūdžius ir savitą filosofiją turintis žmogus, kurio ge-riausios savybės atsiskleidžia kritiškomis aplinkybėmis. Jis lengvai randa sprendimą. Ši savybė labai reikalinga visuomenei, kuriai reikia, kad žmogus sunkiu momentu rastų sprendimą. Todėl paprastai kariai civilių yra labai gerbiami. Įprastomis sąlygomis karys trukdo visuome-nei, taip pat ir visuomenė trukdo kariui – jie vienas kito nesupranta ir nemėgsta, tačiau vienas kito ilgisi ir ide-alizuoja. Kuo kariuomenė profesionalesnė ir uždaresnė, tuo daugiau ryškėja išskirtinės savybės iki tokio mo-mento, kad jie nebegali susitarti, rasti bendros kalbos ir gyvena skirtinguose pasauliuose.

Žmonės, kurie perėjo karus, sunkiai adaptuojasi su-grįžę iš jų. Ir civiliniame gyvenime visos jų tiesos, dėl kurių jie liejo kraują, nėra vertinamos. Kaip atsitiko, kad dvidešimto amžiaus pabaigoje žmonės, sugrįžę iš karo, tapo baltomis varnomis, susirgo dvasinėmis ligomis? Jie nepriimami visuomenės. O juk XIX a. buvo kitaip. Klausiu savęs, kaip atsitiko, kad XX a. pabaigoje mūsų visuomenė labai atsiribojo nuo kariškų dalykų, o iškilę slenksčiai pavertė karius atskira kasta?

Kovos dvasia– Savo paskaitose mėgstate aptarti senovės graikų

patirtį – kaip ši tauta sugebėjo pasipriešinti didžiulei persų kariuomenei. Kuo šis pavyzdys įdomus mūsų visuomenei?

– Graikai kariniu požiūriu buvo visiškai silpna tauta, susiskaldžiusi į daugybę polių, neturinti vienos valsty-bės, tačiau sugebėjo pasipriešinti persų kariuomenei, kurios karių skaičius įspūdingas – nuo 300 tūkst. iki milijono ir daugiau, pagaliau juk į persų pusę perėjo ir dalis graikų. Taigi ši patirtis, kuri būtų naudinga mūsų visuomenei, yra ryšys tarp šeimos, genties ir polių (vals-tybės). Mums tarnyba kariuomenėje yra tam tikras išo-rinis aktas, nesusijęs su kario šeima ir vaikyste, tai tarsi labai svetima aplinka. Graikai nepatyrė šios problemos, nes kiekvienas suaugęs vyras, būdamas sveikas, realiai

tapdavo kariu. Visos šeimos turėjo savo karius, nebuvo jokios atskirties. Ir ši siektina savybė dabar būdinga ir labai svarbi šveicarams, jie praktiškai visi yra kariai, nes kariuomenė neskiriama nuo visuomenės: jei reikia mo-bilizuotis, tai vyksta greitai. Jei kas nors mūšio metu pa-bėgtų, visi žinotų, kad tas žmogus bailys, išdavikas, tai motyvuoja kautis narsiai. Žodis „pilietis“ ir lietuvių kal-boje kilęs iš „pilies“, tai susiję su kariniu objektu ir reiš-kia žmogų, kuris gins bendra labą jam paskirtoje vieto-je. Pavyzdžiui, Rusijoje šis žodis nėra susijęs su gynyba. Todėl graikams pilietis yra ir karys, o jeigu jis nėra karys,

„Kario“ interviu

a. P

lia

dž

io n

uo

tr.

negali būti pilietis. Su tuo susijusios ir pi-lietinės laisvės. Šios nuostatos būdingos visam antikiniam pasauliui, kai pergalės ir pralaimėjimai buvo esminiai valstybės įvykiai. Rengimas tokioje visuomenėje, kuri sutverta karui, prasidėdavo tuo-met, kai žmogus gimdavo – iš pradžių nuo pasakų iki tol, kol septynerių metų vaikas būdavo pradedamas rengti kario gyvenimui.

Kalbant apie kovos dvasią – jei susie-tume šeimą, giminę ir draugus ir visa tai pavadintume kariuomene, tai motyva-cija iš tiesų būtų nepaprasta. Tuomet nekiltų klausimų – mokama už tarnybą ar ne, tai būtų jau antraeilis dalykas.

Graikų ir persų sistema – o kaip reikalai klostėsi galingoje

persų kariuomenėje – ar toks mode-lis pasmerktas žlugti?

– Palyginę graikų ir persų sistemas, pamatysime, kad kiekviena turi ir mi-nusų, ir pliusų. Sąmoningas graikų pa-klusnumas buvo labai svarbus – žmo-nės kaudavosi iki paskutinio kraujo lašo, negailėdami savęs, todėl santy-kis galėtų būti toks: dešimt tūkst. grai-kų –daugiau nei penkiasdešimt tūkst. persų. Tačiau pakako ir trūkumų –

graikai iš esmės negalėjo kautis vienoje rikiuotėje, kie-kvienas polis kaudavosi skyriumi, tik Aleksandras Ma-kedonietis sugebėjo suburti iš jų kariuomenę, tuo tarpu persai galėjo mobilizuoti didžiulį skaičių žmonių. Persų sistema buvo „gudri“ – tauta mokėjo mažus mokesčius

ir turėjo ateiti į karo tarnybą, niekas nereguliavo žmo-nių kasdienio gyvenimo, todėl į kariuomenę buvo atei-nama, kaunamasi, tačiau viskas dar priklausė nuo vado: jei vadas stebi, būdavo, kaunasi kaip liūtai, nes nuo to priklausė jų tolesnis gyvenimas, jei nemato – pabėga ar žūva, kariuomenė sugriūva kaip kortų namelis.

Taigi šių dviejų kariuomenių modeliai rodo du kariuo-menės tipus, kuriuos ir šiandien mes turime. Vienas – viskas pagrįsta sąmoningu paklusnumu, iniciatyva, kitas tipas – griežta sistema, kur kiekvienas gali elgtis blogai ar gerai, bet yra griežtos kontrolės mechaniz-mas, kuris priverčia žmogų daryti taip, kaip reikia. Kie-kviena sistema turi privalumų ir kiekviena valstybė turi atsižvelgti, kuris modelis jai labiau tinka.

Kareiviams aklo paklusnumo sistema yra parankesnė negu kūrybinė: jei liepė, tu atlieki, jei ne – esi laisvas. O kai kariuomenėje tau užkraunama atsakomybė, priva-lai rūpintis, kurti, turėti idėjų, taigi kareiviui aktualesnė aklo vykdymo sistema.

Rinktiniai vyrai nulemia kariuomenės kokybę – Kiekvienoje kariuomenėje būna specialūs pa-

daliniai – paprastai tai geriausi, stipriausi, labiausiai motyvuoti kariai.

– Visais laikais ir visose kariuomenėse būta rinktinių vyrų. Tokių vyrų būriai gali būti suformuoti labai įvai-riais principais: štai šventasis būrys – tai Tebų kariuome-nės sudėtinė dalis, kur du šimtai vyrų gyveno kaip viena šeima ir darė stebuklus kautynių lauke. Tai homoseksu-alinė bendruomenė, kuri kovėsi kaip vyras ir žmona. Ši motyvacija buvo pastebėta antikiniame pasaulyje.

Valdantysis luomas – asiriečių ar persų kariuomenės branduolys – buvo sudaromas iš žmonių, kurie turėjo tam tikras aukštesnes pozicijas. Tie žmonės įpratę va-

10 „Kario“ interviu

Bareljefas, vaizduojantis Romos karinę galią.

Graikų kario marmurinė antkapio stela.

aleksandro Makedoniečio karys mūšyje.

dovauti, jie gali puikiai atlikti įvairias funkcijas, kitaip sakant, kasdieniai autoritetai sutapdavo su kariuome-nės organizacija. Tai būdinga bajoriško tipo valstybėms, tuomet nekyla jokių abejonių, kad kas nors neklausys, nes tai lėmė skirtingas luomas.

Bet geriausias yra Aleksandro Makedoniečio išra-dimas – kompanionai. Taikos metu jie visi bendrauja, linksminasi, karo metu kartu kariauja: jei reikia skirti at-sakingą asmenį saugoti užimtą tvirtovę, tuomet galima skirti patikimą vyrą iš kompanionų. Tokia valdanti gru-pė neblogas sprendimas, ji užtikrina, kad vadas galės vadovauti ir nesijausti vienas. Taigi rinktiniai vyrai yra labai svarbi kariuomenes dalis, dažnai lemianti kariuo-menės kokybę.

Samdiniai ar karo prievolininkai?– Tai vis dėlto kokia kariuomenė geresnė – samdyta

ar atliekanti karo prievolę?– Nėra abejonių, kad geriausi kariai, kada nors buvę

Romoje, kurią patys ir sukūrė, yra iš valstiečių. Kalbama, kad romėnai buvo samdomi. Iš tiesų nėra taip – kariai, patekę į kariuomenę, būdavo aprūpinami, bet tik tokia pinigų suma, kad galėtų nusipirkti skydą, kitus reikalin-gus dalykus, maisto, tai, ko nesuteikdavo centrinė ka-riuomenės vadovybė. Taip jie neuždirbdavo iš tarnybos, bet gaudavo pinigų, kad nebūtų kasdieninių rūpesčių. Šie žmonės buvo karo prievolininkai: jei kariuomenės

reikėjo mažai, ji būdavo formuojama iš savanorių, jei karių trūko, imdavo prievarta. Tačiau labai svarbi ten buvo motyvacija. Šie žmonės, tarnaudami kariuomenė-je, gaudavo socialinį avansą – galėdavo pakelti savo vie-tą visuomenėje nuo visai paprastų iki svarbių žmonių.

Pavyzdys – karvedys Marijus, kuris surinko kariuo-menę iš įvairių žmonių, tarp jų ir pabėgusių vergų, ir numalšino maištą Romoje, paėmė karinį grobį ir greitai praturtėjo. Taip atsirado pirmoji profesinė kariuomenė. Iš jų visi juokėsi, tačiau pilietiniai karai, prasidėję tarp karvedžio Marijaus karių ir senatoriaus Sulos vadovau-jamos kariuomenės, parodė, kad Marijui, o ne Romai tarnaujantys kariai yra geresni. Tai pigi kariuomenė,

11„Kario“ interviu

Mozaika, vaizduojanti aleksandrą Makedo-nietį ir darėją mūšyje prie iso.

kuriai vienintelis kelias praturtėti yra per tarnybą. Pa-vyzdys galėtų būti ir mūsų Lietuvos totoriai, kurie ne-turėjo politinių teisių, bet per kariuomenę galėjo tapti svarbiais žmonėmis.

erozija taikos metu– Vadinasi, abi kariuomenės turi privalumų...– Vėlesniais laikais, kai Romos imperija perėjo į stra-

teginę gynybą, atsirado trys keistos kariuomenės rūšys: pasieniečiai, kurie gyveno prie imperijos sienų, – limi-tanei, vidinė kariuomenė krašto regionuose, ateidavusi į pagalbą pasieniečiams, – comitatensis ir pretorijonai, arba palatinai, kurie saugojo rūmus. Pasienio kariuo-menė gyveno toli nuo valstybės centro ir suaugo su provincija, jos komplektavimo principas paprastas – karių vaikai tapdavo kariais. Tačiau šie legionai išsigi-mė – jie gyveno du šimtus metų toje pačioje vietoje, nebeliko ryšių su Romos imperija, kariai tapo vietiniais, nebeturėjo motyvacijos kautis už Romą, svarbu buvo išlikti savoje vietoje. Tai vadinamasis karinių gyven-viečių kompleksas, kai svarbu ne kariauti, o išlikti, nes karių atlyginimas priklausė ne nuo to, kiek jie kariaus, o kiek tarnaus toje vietoje. Tai ir tapo Romos imperijos pražūtimi.

Jei profesinė tarnyba nesusijusi su nuolatiniu pavoju-mi, tai dažniausiai taikos metais atveda prie kariuome-nės erozijos – kariuomenė virsta tam tikra biurokratine įstaiga, kurios pagrindinis tikslas yra paskirstyti gautas

lėšas, o ne atlikti didelius žygius, pagaliau nuo to, ar kariai atliks tuos žygius ar ne, nedaug kas priklauso. Šis erozijos laikotarpis labai panašus į situaciją Europoje, kai turime profesinę kariuomenę, kuri turėtų labai gerai kariauti, tačiau ji neefektyvi, jei nėra karo ar nuolatinio pavojaus zonoje, nes žmonės darosi imlūs pinigams ar galvoja apie karjerą, bet ne apie tai, kaip šauniau pasi-rodyti mūšyje. Taigi profesinės kariuomenės įvedimas Lietuvoje, sukėlęs daug diskusijų ir, kaip tikėtasi, turėjęs gerokai padidinti kariuomenės kokybę, neišsprendžia visų problemų – komplektavimo sistemai nepakanka vien apmokėjimo, tai didesnės ir gilesnės motyvacijos klausimas.

O grįžtant prie Romos – legionų erozija baigėsi tuo, kad į juos pradėjo priimti daugiau barbarų, kurie turėjo geresnę motyvaciją, buvo karingesni, ir germanus pra-dėta skirti vadais. Tada kariuomenė už imperijos sienų ir šiapus mažai kuo besiskyrė. Imperijos gyventojams rei-kėjo mokėti mokesčius, o barbarams, bent jau iš pirmo žvilgsnio, – ne. Karių motyvacijoje irgi pastebime poky-čių: labiausiai motyvuoti barbarai, norintys išsiskirti, o patys romėnai masiškai vengė karo tarnybos. Taigi dar tebeegzistuojančioje Vakarų Romos imperijoje pradėjo formuotis naujosios germanų ir kitų ateivių valstybės su savais papročiais ir kultūra. Ar nematome panašių procesų šiuolaikinėje Europoje?

(Tęsinys – kitame numeryje)Pa re n g ė L I J A N A C I B U L S K I E N ė

12 „Kario“ interviu

a. P

lia

dž

io n

uo

tr.

iDenTiFiKuoTų PaMoKų KraiTis

ĮPP pagrindiniai etapai

Įgytos patirties procesas (ĮPP) – struktūrizuotas procesas. Identifikuota pamoka (angl. lesson indenti-fied) – rekomendacija, suformuluota iš vienos ar keleto apsvarstytų ir išanalizuotų pastabų, kurią naudinga pritaikyti kariniuose struktūriniuose vienetuose. Iden-tifikuota pamoka turi atitikti nustatytus reikalavimus, būti aprobuota funkcinių sričių specialistų / ekspertų ir patvirtinta atitinkamos Lietuvos kariuomenės vadovy-bės (štabų, pajėgų). Pagal rekomendacijų realizavimo galimybes identifikuota pamoka gali būti: vidinė, kai karinio vieneto vadovybė gali ir turi teisę taikyti reko-mendaciją bei įteisinti identifikuotą pamoką, ir išorinė, kai rekomendacijai įgyvendinti reikalinga aukštes-niosios vadovybės parama arba kai už identifikuotą pamoką yra atsakinga aukštesnioji vadovybė.

Išmokta pamoka (angl. lesson learned) – rekomen-dacijų įgyvendinimo rezultatas, kai buvo pagerinta veikla, padidintas esami pajėgumai arba sukurtas naujas. Rekomendacija gali būti įgyvendinta atlikus korekcinį veiksmą arba panaudojus teigiamą patirtį. Išmokta pamoka turi būti įteisinta atitinkamos vadovy-bės ir įforminta atitinkamais dokumentais (doktrino-mis, standartinėmis veiklos procedūromis ir t. t. ).

Įgytos patirties proceso užsakovas ir vartotojas yra Lietuvos kariuomenė, pajėgų ar štabų vadovybė, ka-rys, karinis ar struktūrinis vienetas, kurie suinteresuoti

analizės rezultatais arba gali būti paveikti jų... Žodžiu, įgytos patirties proceso dalyviai – visi KAS kariniai struktūriniai vienetai, kariai, valstybės tarnautojai, dar-buotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, dalyvaujantys įgytos patirties procese.

Kokį identifikuotų pamokų kraitį esame sukaupę Lietuvos kariuomenėje? Apie tai kalbamės su Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro Kompiu-terizuotų pratybų skyriaus viršininku plk. ltn. Rolandu KIŠKIU.

Pagrindiniai įgytos patirties proceso etapai

13savam bŪry

ĮPP aprašymas (detalus)

ĮPP organizavimo principinė schemaRasti problemos sprendimo būdą– Smalsu sužinoti, kaip jūs tapote identifikuotų pa-

mokų specialistu, kokia jūsų karinė specialybė, kur sėmėtės profesinės patirties?

– Pirmoji mano specialybė – karinis inžinierius. Tarny-bą Lietuvos kariuomenėje pradėjau kaip išminuotojas, tačiau trūkstant štabo karininkų, tęsiau tarnybą kaip bataliono štabo karininkas, kol pasiekiau bataliono vado pareigas. Vėliau buvau Vakarų brigados (apygar-dos) operacijų skyriaus viršininkas, kariūnų bataliono vadas. 2008 metais, jau tarnaujant Mokymo ir doktrinų valdyboje, man buvo pavesta kuruoti įgytos patirties proceso organizavimą. Iš esmės be analitinių sugebė-jimų, kurių privalo turėti kiekvienas karininkas, kitų ypatingų sugebėjimų šios srities specialistui tarsi ir nereikia. Svarbu mokėti kruopščiai atlikti identifikuo-tos pamokos analizę. Pradėdamas veiklą šioje srityje turėjau galimybę susipažinti su jau turima Sausumos pajėgų patirtimi, dalyvavau Kanados sausumos pajė-gų išmoktų pamokų centro organizuotame seminare,

14 savam bŪry

vėliau keletą kartų dalyvavau NATO išmoktų pamokų konferencijoje. Ir tai man jau leido geriau susipažinti su šio proceso ypatumais. Be abejo, teko nemažai rinkti informacijos ir studijuoti panašų procesą, kurį taiko ir civiliai (daugiausia užsienio kompanijos).

– Įgytos patirties procese svarbi analizė. Koks jos tikslas, kokie reikalavimai taikomi analizei? Ką reiškia sąvoka „korekcinis veiksmas“?

– Vienas iš svarbiausių proceso etapų yra analizė ir jos pagrindinis tikslas – rasti ir pasiūlyti optimalų proble-mos sprendimo būdą. Svarbu visapusiškai išnagrinėti problemą, įvertinant, kokį poveikį siūlomas sprendimas darys skirtingose srityse (pvz., jeigu norima pakeisti tai-komą judėjimo taktiką, būtina įvertinti, ar bus įmanoma užtikrinti ryšį su esama įranga, ar neiškils kokių logis-tinių problemų, ar bus įmanoma gauti oro paramą, ir t. t.), kitaip sakant, tai gali būti bendra analizė, kur bū-tinas skirtingų sričių specialistų dalyvavimas. Anali-zuojant būtina įvertinti tikimybę įgyvendinti siūlomą sprendimą. Ar realu gauti reikiamas lėšas, kokie gali būti oponentų argumentai prieš šį sprendimą..? Kartais tai yra pakankamai sudėtingas procesas, kurį lemia skir-tingi veiksniai, ir jis ne visada sėkmingas.

Kalbant apie korekcinį veiksmą, tai tiesiog priemonė arba veiksmas, kuris patobulina ar ištaiso esamą neigia-mą situaciją. Dažnai būna, kad kariai patenka į sudėtin-gą situaciją ir patys pasiūlo korekcinį veiksmą, kuris ir tampa optimaliu problemos sprendimo būdu.

Proceso duomenų bazė– Kas sudaro identifikuotų pamokų grupę? Kaip

vyksta identifikuotos pamokos pripažinimas, įteisini-mas (angl. „validation“)?

– Šią grupę sudaro vadovybės paskirti skirtingų sričių specialistai, kurie ir koordinuoja patį procesą konkre-čiame vienete: pasirenka naudingą patirtį, koordinuoja analizę, vertina, ar norimi identifikuotų pamokų įgy-vendinimo rezultatai pasiekti, ar įgyta patirtis yra priei-nama kitiems. Tai gali būti grupė, sudaryta iš Lietuvos kariuomenės vienetų atstovų, procesui tarp taktinio–operacinio–strateginio lygmenų koordinuoti.

Pamokų įteisinimas vyksta šitaip: įgyvendinus pamo-ką (atlikus korekcinį veiksmą arba pakartojus teigiamą patirtį), nustatoma, ar pasiektas norimas kokybinis / kiekybinis efektas (tam įvertinti gali būti rengiamos pratybos arba eksperimentai) ir, esant teigiamam įver-tinimui, identifikuota pamoka pripažįstama išmokta. Kitaip ji grąžinama pakartotiniam procesui. Identifikuo-tas pamokas gali įteisinti atitinkamo lygio vadovybė. Jeigu tobulinamos bataliono procedūros, tai gali įtei-

sinti bataliono vadas, jeigu patirtis naudojama sausu-mos pajėgose, tai atlieka pajėgų vadas.

– Kas yra įgytos patirties proceso produktai? Kur visa tai kaupiama ir saugoma?

– Šio proceso produktai pirmiausiai yra sukaupiami ir paverčiami prieinama LK vienetų personalo patirti-mi. Šiuo metu yra baigiama įteisinti LK įgytos patirties proceso duomenų bazė, kurioje ir bus saugoma įgyta patirtis arba identifikuotos / išmoktos pamokos.

– Kaip jūs formuluojate šio proceso tikslus, kokie yra įgytos patirties proceso pagrindiniai principai?

Pagrindiniai šio proceso tikslai yra tokie:• užtikrinti, kad LK atitiktų NATO standartus ir būtų

nuolat modernizuojama, panaudojant LK ir sąjungi-ninkų vykdomų operacijų bei mokymų patirtį;

• nuolat didinti karinių operacijų (užduočių) vykdymo efektyvumą ir (arba) pajėgumą, atsižvelgiant į naujus reikalavimus;

• inicijuoti LK veiklos tobulinimą pagal atitinkamas sri-tis: doktrinos, organizacija, personalas, įranga, moky-mas, valdymas ir aprūpinimas.

Esminiai šio proceso principai yra šie:• bendradarbiavimas (svarbu, kad kiekvienas karinis

vienetas, LK personalas aktyviai dalyvautų ĮPP);• koordinacija (būtinas veiklos koordinavimas siekiant

išvengti dubliavimo ir konfliktų);• atvirumas (aktyvus ir atviras informacijos apie pamo-

kas ir pastabų teikimas);• objektyvumas (identifikuotų problemų analizė ir re-

komendacijų įvertinimas turi būti atliekamas vado-vaujantis objektyvia informacija);

• kontrolė (identifikuotų pamokų būklė ir (arba) reko-mendacijų įgyvendinimo eiga turi būti nuolat kon-troliuojama ir nustatytų rekomendacijų įgyvendini-mo tikslų pasiekimas turi būti vertinamas).

Pagrindinės problemos– Kokie svarbiausi faktoriai lemia sėkmingą įgytos

patirties procesą?– Pirma, prioritetų nustatymas ir efektyvus išteklių

panaudojimas. Antra, tikslinga ir išsami analizė; trečia, atkaklumas ir ryžtingumas vykdant rekomendacijas ar pamokas; ketvirta, efektyvus įgytos patirties platinimas arba prieinamumo užtikrinimas; penkta, vadovybės pa-rama inicijuojant ir įgyvendinant sisteminius pokyčius.

Ar galėtumėte mūsų skaitytojams paaiškinti, kaip vyksta įgytos patirties proceso organizavimas? Su kokiomis problemomis ir sunkumais tenka šiuo metu susidurti?

15savam bŪry

16 savam bŪry

– ĮPP prasideda, kai atsiranda poreikis patobulinti LK veiklą, kaip karinio vieneto personalo identifikuoto reiškinio ar problemos rezultatas, tiesiogiai darantis įtaką užduočių vykdymo efektyvumui (pastebėtam per pratybas arba operacijas). LK ĮPP vyksta dviem fa-zėmis: pirma – analizės, antra – vykdymo. Pirmosios fa-zės metu vyksta duomenų rinkimas ir analizė. Kariniai vienetai, paskirtas personalas renka operacijų / praty-bų / eksperimentų informaciją, analizuoja ir teikia ją vadovybei. Antrosios fazės metu vyksta rekomendacijų tvirtinimas, jų įgyvendinimas, įteisinimas ir platinimas. Atsakingi kariniai vienetai ar funkcinių sričių specialistai atlieka reikiamus sisteminius pokyčius (vykdo rekomen-dacijas). Atitinkamo lygmens vadovybė tvirtina ir įteisi-na pamokas. ĮPP vienetų personalas renka, archyvuoja ir platina identifikuotas / išmoktas pamokas. Šiuo metu pajėgose yra paskirti atsakingi už proceso koordinavi-mą asmenys. Per operacijas identifikuotos pamokos tei-

kiamos Jungtiniam štabui, per pratybas identifikuotas pamokas artimiausiu metu bus galima teikti Mokymo ir personalo valdybos Identifikuotų pamokų skyriui.

Pagrindinės problemos šiuo metu yra tokios:• organizacinės – nepakankamos karių žinios apie pro-

cesą (kokie jų tikslai, principai ir produktai), mažas informacijos prieinamumas dėl „užsislaptinimo“ arba užsidarymo savame rate (laikymasis pozicijos, kad tai susiję tik su „mumis“);

• techninės – neturėjimas visiems prieinamos duome-nų bazės;

• pagrindinė problema yra psichologinė – LK persona-las nenori dalintis neigiama patirtimi (kad nesumen-kintų savo vertės) arba teigiama patirtimi (nemato iš to naudos sau).Tačiau turint omenyje, kad tai yra pakakamai naujas

procesas Lietuvos kariuomenėje, manau, šios kliūtys iš tiesų yra įveikiamos.

K a l b i n o J U O Z A S P O C I U S

ka

M a

rch

yvo

nu

otr

.

17taiKos partneriai

Pavasaris – karštas metas karo policininkams, besirengiantiems išvykti į Goro provinciją. Policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė (PoMLT) – jau antroji, kuri pakeis Afganistane Goro provincijoje tarnaujančius kolegas. būtent į šį operacinį vienetą sudėti didžiuliai lūkesčiai – juk grupė padės rengtis vietinei policijai perimti atsakomybę už saugumą Goro provincijoje.

Karo PolicininKų Misija –

GRėSMėS IR LūKeSČIAI

Tarptautiniai mokymaiPratybų vadovas kpt. Gedeminas Juškelis vertinamų-

jų pratybų esmę apibūdina taip: „Mūsų tikslas – pažiū-rėti, kaip visa grupė sugeba užmegzti ryšius su vietos policija, kaip gali jiems padėti, kaip kariai veikia įvairio-se taktinėse situacijose ir kaip susitvarko iškilus grėsmei ar priešo išpuolių metu. Grupė dalyvaus ir šaudymo

pratybose, susidurs su priešiškų jėgų, kurias imituos mūsų kariai, išpuoliais, jiems teks mokyti „vietinius po-licininkus“ ir dar laukia daug nelengvų užduočių“. Pasak pratybų vadovo, labiausiai bus vertinamas sugebėjimas bendrauti su vietiniais, dirbti su vertėju, vesti derybas, įtikinti, priimti tai, ką siūlo grupė.

Grupės pratybose dalyvauja ir amerikiečiai. Pagal su-sitarimą su JAV nacionaline Pensilvanijos gvardija dvyli-ka karių įtraukta į POMLT veiklą. Individualiai amerikie-čiai treniravosi savo šalyje, o Pabradės poligone kartu su Lietuvos kariais pradėjo kolektyvinį rengimąsi. Todėl vertinamosios pratybos padės nustatyti ne tik tai, kaip padalinys pasirengęs vykdyti užduotis Afganistane, bet ir jų sąveikos bei suderinamumo galimybes. Aštuonių lietuvių ir dvylikos amerikiečių grupė, kuriai vadovauja mjr. Saulius Gurauskas, gegužę išvyksta į Goro provinci-ją ir ten pradės tarnybą.

Kartu su karo policininkais misijoje dalyvauja du Viešojo saugumo tarnybos karininkai, kurie mokys vie-tinius policininkus konvojavimo ir riaušių malšinimo operacijų.

Pirmosios grupės iššūkiaiPasak Karo policijos štabo viršininko mjr. Vidmanto

Žilakausko, grupės laukia nelengvos užduotys, nes karo policininkai atvažiuoja į kitą valstybę, kuri turi savo tei-sinę bazę, savus įstatymus, savą hierarchiją ir pareigū-nus: „Svarbiausia, mums, tarptautinių pajėgų kariams, surasti kontaktą su pagrindiniais vadais, kad galėtume

18 taiKos partneriai

Vietinės“ policijos atstovų mokymai.

Visi POMLT kariai kelis mėnesius treniravosi vairuoti transporto priemo-nes ekstremaliomis sąlygomis.

sklandžiai atlikti užduotis. Iš praktikos žinome, kad jei neužmezgi draugiškų santykių su tos valstybės saugu-mo pajėgomis, paprastai trūksta kooperacijos, infor-macija gali būti slepiama, nėra atviro bendradarbiavi-mo, o tai labai svarbu, ypač tuomet, kai keičiasi POMLT pamainos. Juk geri žmonių santykiai labai palengvina užduočių atlikimą“.

Dabar pirmoji karo policininkų grupė gyvena Lietu-vos karių stovykloje Afganistane, jie yra atskiras ope-racinis vienetas. Šiai POMLT grupei jau teko rimtas iššūkis. Prieš metus PAG-11 pamainoje įvyko skaudus incidentas – vietos policininkas atidengė ugnį į Lietu-vos karius, du iš jų buvo sunkiai sužeisti, todėl karių ir vietinės policijos santykiai labai pašlijo – teko dėti di-džiules pastangas siekiant vėl užmegzti kontaktą. „Rei-kėjo išsiaiškinti situaciją, kuri galbūt ir nėra tragiška, nes policininkas, tai padaręs, iš tiesų neturėjo, dėl ko pykti ant mūsų karių, tikriausiai buvo papirktas, nes skur-das ten yra labai didelis, – pasakojo štabo viršininkas. Taigi pirmajai POMLT pamainai ir teko labai atsakinga užduotis – vėl užmegzti santykius, pradėti bendradar-biauti. Šiuo metu jau vyksta vietinės policijos atstovų mokymai, padedama organizuoti struktūrą, sprendžia-mi aprūpinimo ir personalo tvarkymo klausimai. Tačiau

19taiKos partneriai

grėsmės išlieka: „Iš tiesų priešiškos jėgos paprastai pla-nuoja išpuolius prieš vietinius policininkus, taip pat jų objektas – saugumo pajėgų mokymo centrai, kur dirba tarptautiniai atstovai. Įžvelgiu dvi grėsmes – tai impro-vizuoti sprogstamieji užtaisai, kurie gali sprogti, ir kita grėsmė – vidinė, kai būtent papirkti ar infiltruoti vietos policininkai gali pabandyti atlikti priešiškus veiksmus. Ši misija yra labai svarbi Lietuvai, nes siekiame tos fazės, kai Afganistane perduosime valdžią ir saugumo situaci-jos kontrolę vietinėms pajėgoms. O POMLT ir yra vienas iš tų įrankių, kuris gali paspartinti šį procesą“.

Kiek kainuoja keptas ėriukas?

Pratybos įdomios ne vien testuojamiems karo po-licininkams, kurių laukia kelionė į tolimą šalį. Prie sce-narijaus kūrimo prisidėję jų kolegos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai džiaugėsi dar labiau – juk tai galimybė atskleisti aktorinius sugebėjimus ir parodyti išradingumą, juolab, kad stebi ne vien savi, bet ir kole-gos iš JAV. Todėl imituojamas pokalbis su Afganistano policijos generolu ir jo svita suteikė daugiau malonu-mo vadinamiesiems „aktoriams“ nei testuojamiems kariams, kuriems teko žaisti pagal improvizuotas taisy-

Pasitarimas su „vietiniais“ vadais – svarbiausia būti korektiškiems ir ramiems.

kles. Pastarųjų garbei reikia pasakyti, kad nors „akto-riai“ iš paskutiniųjų stengėsi išprovokuoti karius, kartais įtraukdami juos į abejotinas situacijas, testuojami karo policininkai žiūrėjo į viską ramiai ir dalykiškai, šauniai laikėsi ir svečiai amerikiečiai, nė vienu veido judesiu neparodė, ką iš tiesų mąsto apie įsijautusių karių fanta-zijas. Pagaliau ką gali žinoti, galbūt iš tiesų ateityje teks išklausyti ilgiausių tolimosios šalies šeimininkų apgai-lestavimų, kad mokymų pradžiai nespės iškepti ėriuko.

Kad ir kaip būtų, improvizacijos, vaidinimai – tai sma-giausios pratybų akimirkos. Ne mažiau linksminosi ir sa-vanorių kariai, kuriems teko vaidinti vietos policininkus, susirinkusius į kursus: „Tokiose pratybose dar neteko būti“, – kraipė galvas jie, kai buvo paprašyti elgtis kuo atsainiau ir pamiršti visus rikiuotės statutus.

„Vietinis“ generolasKaro policininkui kpt. Remigijui Mikalauskui po sep-

tynių mėnesių tarnybos Afganistane, kur bendravo su provincijos gubernatoriumi, generolu, saugumo šefu, šiose pratybose buvo patikėtas generolo vaidmuo. „Mano patirtis rodo, kad su vietiniais įmanoma sutarti, tik reikia kantrybės ir laiko, – pasakojo ką tik vaidmeniu sublizgėjęs karininkas. – Iš tiesų mus kviesdavo į svečius ir nesuprasdavo, jei atsisakydavome. Taigi kiek galėda-mi stengėmės nuvykti.“

Remigijus neabejoja turintis pakankamai patirties būti „vietinių“ generolu, todėl į pastabą, kad galbūt šiek tiek perlenkė vaidindamas ir sunkindamas situaciją, at-sakė: „Vis dėlto geriausia mokytis per pratybas ir suda-

ryti kuo sunkesnes situacijas, nes iš tiesų gali būti taip, kad neturėsi kada pagalvoti. O šiaip kolegos pasirodė neblogai – matome, kad sugeba laviruoti, neduoda tuš-čių pažadų, o šito ir negalima daryti, tiksliai sprendžia, ką galima ir ko negalima padaryti“, – pagyrė kolegas karo policininkas.

Su vietinių garbės kodeksu karo policininkas yra su-sidūręs: nuvežęs vietos pareigūnams skirtą labdarą – striukes, apklotus, batus, nerado žmogaus, atsakingo už logistiką, todėl paprašė vietinio generolo pasirašyti ant perdavimo akto. Šis pasipiktino – ką, manimi nepa-sitiki?! „Sukausi kaip galėdamas, aiškinau, kad viso to man reikia ataskaitai, kurią reikia atiduoti savo valdžiai, tai pasirašė ir numetė. Jis taip ir nesuprato, kodėl turi pasirašyti už dovanas.“

Mąsto kaip vienasPOMLT vadui mjr. Sauliui Gurauskui po trijų mėne-

sių mokslų sunku netgi papasakoti, ko mokėsi: „Iš tiesų visko buvo labai daug – vairuotojai treniravosi vairuoti transporto priemones ekstremaliomis sąlygomis, kul-kosvaidininkai studijavo sunkiuosius kulkosvaidžius, mokėmės užduoties vykdymo grupės veiksmų ir įvairių taktinių elementų, tokių kaip improvizuoto sprogsta-mojo užtaiso susprogdintas automobilis, veiksmų pa-kliuvus į pasalą, nagrinėjome kitas galimas situacijas.“

Beje, ekstremalaus vairavimo kursus tenka baigti ir vadams, kaip tik dabar juose mokosi Karo policijos va-das plk. ltn. Ričardas Pocius, besirengiantis vadovauti trečiajai POMLT pamainai.

20 taiKos partneriai

Po išpuolio prasidėjo sužeistojo evakuacija.

Partneriai iš JAV atvyko prieš kelias savaites ir kursų metu visos grupės kariai tobulino ir bandė suderinti vi-sus veiksmus, supratimą apie kai kuriuos taktinius ele-mentus, nes amerikiečių mokymas skiriasi nuo lietuvių. Per keturias savaites grupė nugludino visus kampus ir dabar mąsto kaip vienas. Mjr. S. Gurauskas pripažino, kad amerikiečių kariai labai gerai parengti, pusė jų turi operacijų patirties, yra profesionalūs ir daug išmano. „Sunku prognozuoti, kas ten mūsų laukia – vasarą suak-tyvėja kriminalinių elementų veikla, tai iššūkis ir mums – reikia saugoti save, – pripažino POMLT vadas. – Ope-racijos koncepcija leidžia, atsižvelgiant į saugumo situ-aciją, dalyvauti kartu su vietiniais įvairiose operacijose ir jiems patarti, ką jie darė blogai ar gerai. Tačiau jei ma-tysime, kad mums nesaugu, galime nedalyvauti.“

Iš savo patirties mjr. S. Gurauskas žino, kad sudėtin-ga vietinius policininkus surinkti į vieną grupę, nes jų personalas gali keistis kasdien, o juk kursai yra kelių savaičių trukmės. Su vietos vadais kartais sunku dėl to sutarti, kad jie sukomplektuotų visą grupę ir nekeistų sudėties per visą kursų laikotarpį.

O ar daug netikėtumų pateikė kolegos per pratybas? Mjr. S. Gurauskas atsakė: „Sunku vertinti, tačiau turiu as-meninę nuomonę. Esu bendravęs Čagčarane su gene-rolu ir iš tiesų realus vaizdas skiriasi nuo to, ką matėme per pratybas, todėl per aptarimą po pratybų aš pateik-siu savas pastabas“.

Svečiai, tapę savaisViešojo saugumo tarnybos pareigūnai kpt. Gintau-

tas Karmonas ir kpt. Audrius Jarulis – puikūs savo srities žinovai, nors iš pradžių susidūrė su sunkumais. Jiems teko mokytis kai kurių dalykų, bet vyrai noriai ėmėsi darbo ir puikiai perprato karinius taktinius mokslus, todėl dabar yra pilnaverčiai komandos nariai. „Iš tiesų nėra sunku, nes savo dalinyje daug ką išeiname, aiš-ku, mokslai ne tokio lygio, čia gautos žinios daug pla-tesnės, sužinojome nemažai naujų dalykų, – pasakojo kpt. G. Karmonas. – Yra specifinių sričių, kur teko kaupti žinias, tai išgyvenimo mokykla, išminavimas, sprogme-nų aptikimas, kaip elgtis juos aptikus. O svarbiausia – reikia dirbti kaip viena komanda.“

Kpt. Audriui Jaruliui labai naudinga ši praktika ir su-sipažinimas su kariška rutina: „Čia kiekvieną dieną ne-trūksta veiklos ir tam reikia nusiteikti. Mūsų darbe ateini ir žinai, ką veiksi, nes yra grafikai, kur viskas surašyta, o čia planai neretai gali būti koreguojami“, – sakė jis.

Pratybos įsiminė ir amerikiečiui vyr. ltn. Tajui Kega-raisui (Ty Kegarise): „Lietuviai – labai profesionalūs ir kompetentingi kariai, labai didžiuojuosi, kad esu čia, šioje komandoje, – pripažino karininkas. – Pratybose pasisėmiau geros patirties, kurią bus galima pritaikyti tarnyboje Afganistane...“ Pasak jo, nors sąlygos Pabra-dės poligone anaiptol neprimena tolimos šalies, tačiau pačios pratybos iš tiesų įdomios. Karininkui tai pirmoji misija tolimuose kraštuose, todėl jis labai atidžiai viską stebi ir stengiasi kuo daugiau išmokti.

L I J A N A C I B U L S K I E N ėNuotr. iš karo policijos archyvų

21taiKos partneriai

Po kelių minučių sraigtasparnis nugabens sužeistą karį ten, kur jam suteiks kvalifikuotą pagalbą.

22 Pažintis

ŠarvuoTi, ginKluoTi... Kovingai nusiTeiKę...Lyg būtume juos iš istorinių laikų natūraliai išsaugoję ir prisijaukinę: XIV a. šarvuoti kariai, su skydais, ietimis ir kalavijais... Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos istorinis senovės karių būrys, pasirodantis įvairių valstybinių švenčių ir iškilmių progomis, tapo Lietuvos kariuomenės įvaizdžio dalimi. o gal ir daugiau – tai tūkstantmetės mūsų valstybės istorinio paveldo dalis.

a. P

lia

dž

io n

uo

tr.

23

ŠarvuoTi, ginKluoTi... Kovingai nusiTeiKę...

Metraščių liudijimai

Kas dabar mano, kad lietuviai nuo senų senovės nebuvo karinga tauta, klysta. Kaip liudija Lietuvos metraštis, 1345 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstu-tis tarė savo broliui didžiajam kunigaikščiui Algirdui: „...Tau pridera būti didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje, tu esi vyresnysis brolis, aš gi su tavim einu iš vieno.“ Ir paso-dino jį didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje, Jaunučiui gi davė Iziaslavlį... Ir sutarė tarp savęs kunigaikštis Kęstutis ir ku-nigaikštis Algirdas, kad visi broliai turi klausyti didžiojo kunigaikščio Algirdo...

Dviejų brolių kunigaikščių Kęstučio ir Algirdo val-džios periodas Lietuvos valstybingumui apginti svar-bus keliais aspektais: šie Lietuvos valdovai turėjo aiškią valstybės gynimo strategiją – atgauti ir apginti lietuvių protėvių žemes. Reikėjo atlaikyti ne tik kryžiuočių ant-puolius ir jie tam gerai pasiruošė. Ties Nemunu sustatė savo pilių sutvirtinimus, apgynė Vilnių. Jie žinojo, ką turi padaryti Vakaruose ir ką veikti su Rytų žemėmis. Livonijos kronikos konstatuoja: „... Algirdo ir Kęstučio derybos su imperatoriumi dėl taikos ir krikšto buvo sunkios. Vienas tariamas imperatoriaus giminaitis, var-du Plave, imperatoriaus aplinkoje šmeiždamas ordiną,

Pažintis

skleidė žinią, kad lietuviai nori krikštytis ir priimti katali-kų tikėjimą. Imperatorius tuo lengvai patikėjo ir reikalo ištirti pasiuntė Prahos arkivyskupą, Oppavijos hercogą ir vokiečių magistrą. Šitie, gavę iš didžiojo magistro pa-tikimus palydovus, su didelėmis išlaidomis atvyko pas lietuvius kaip pasiuntiniai. Tačiau lietuviai reikalavo to-kių sienų: (Vakaruose) nuo Masovijos iki Alle upės išta-kų... iki gėlųjų vandenų (Aismarių), iki sūriųjų vandenų jūros kranto, toliau sūriaisiais vandenimis (jūra) iki tos vietos, kur Dauguva įteka į jūrą... Be to, jie reikalavo, kad ordinas saugotų nuo totorių puolimų ir būtų iškeltas į dykrą tarp totorių ir rusų žemių ir kad ordinas neturėtų jokių teisių į rusus (rutenus). Ir netgi kad visa Rusija (om-nis Russia) turi priklausyti lietuviams (Letwinos); ir sakė: „Jeigu mes savo reikalavimus pasieksime, tai vykdysime imperatoriaus valią“. Pasiuntiniai, nieko nenusprendę, grįžo, nes reikalavimus laikė nepagrįstai dideliais.

1376 m. „Naujoji Prūsijos kronika“ rašė: „... Kęstutis ir Algirdas, pagavę ordino sargybinius, trimis voromis įsiveržia į neįspėtą Nadruvos kraštą ir aplink Įsruties pilį viską išdegina. Nusivaro vyrus, moteris, taip pat ordino brolių arklius su milžinišku grobiu. Kita kariuo-menės vora kaip priešai užpuola Narkyčius. Tenai nio-koja... Taplaukio krašte ir Nadruvoje, nusinešdami pa-

G.M

ak

siM

oV

icZ

nu

otr

.

Po „mūšio“ pavargusį karį atgaivina šaltos giros ąsotėlis iš mylimosios rankų...

kankamą grobį... trečioji vora – Vėluvos žemėje, kurią perbėga, degindami ir naikindami kaimus, bažnyčias ir viską žudydami ar imdami į nelaisvę... Paskui skuba prie Jurgenburgo – vyskupo pilies... Po Velykų, leisda-masis Nemunu žemyn, Kęstutis atplaukė prie Jurbarko su bombardomis...“

XIV a. pab.–XV a. pr. lietuvių karių ginkluotė niekuo nenusileido kaimyninių kraštų karių ginklams. Kariai naudojo kalavijus, ietis, kovos kirvius, skydus, vilkėjo šarvus, nešiojo šalmus. Lietuviai gerai žinojo kovos są-lygas ir buvo puikiai įgudę valdyti savo ginklus, todėl priešininkų ginkluotės pranašumus kovos lauke kom-pensavo iš anksto parengta taktika. Kai Kryžiuočių ir Livonijos ordinai siaubdavo lietuvių žemes, Kęstučio ir Algirdo pulkai atsakydavo jiems tuo pačiu.

Tikslas pasiteisinoBet šiuo atveju mums įdomu pažvelgti į XIV a. Lietu-

vos karį XXI a. piliečių akimis. Faktas yra toks, kad po ilgai užtrukusios polemikos tik 2006 m. buvo pradėti rengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių ap-rangos, ekipuotės ir ginkluotės naudojimo ir priežiūros projekto dokumentai, taisyklės, nuostatai, įstatymai... Pagaliau sulaukėme tos dienos, kada XIV amžiaus Lie-tuvos valdovų asmens sargybos kariai su visa apranga pasirodė mūsų visuomenei.

Mes apie tai kalbėjomės su Lietuvos kariuomenės vy-riausiąja specialiste kultūros vertybių apsaugai Aukse Ūsiene. Ji sakė: „Atkuriant XIV a. Lietuvos kariuomenės autentišką elitinio kario aprangą ir ekipuotę, pagrindi-nis tikslas buvo parodyti dabartinės Lietuvos valsty-bingumo ir jos kariuomenės ištakas bei mūsų ilgaamžę istoriją. Kaip minėjau, vienas ryškiausių viduramžių Lie-tuvos valstybės laikotarpių – XIV amžius. Didžiųjų ku-nigaikščių Algirdo ir Kęstučio kario ginkluotės ir apran-gos atkūrimas geriausiai atspindi šalies istorines šaknis.

Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką ir būtinumą nuolatos puoselėti ilgametes Lietuvos valstybės tradi-cijas ir siekiant tinkamai reprezentuoti Lietuvos valsty-bę ir kariuomenę valstybinių ir karinių švenčių metų ir buvo atkurta Lietuvos kariuomenės reprezentacinėms reikmėms XIV a. Lietuvos valdovų asmens sargybinių dėvėta apranga, naudota ekipuotė ir ginkluotė. Gin-kluotės elementai – kalavijas, kovos kirvis, ietis, šarviniai marškiniai – žieduotis, kojų ir dilbių apsaugos priemo-nės, skydas... XIV a. kario apranga, ekipuotė ir ginkluotė yra Garbės sargybos kuopos uniformų sudedamoji da-lis,“ – kalbėjo Auksė Ūsienė.

daugelyje valstybių Garbės sargybos aprengia-mos šalių klestėjimo laikų kariuomenių uniformomis. Ar buvo kas nusižiūrėta iš jų?

– Prancūzijoje prezidentą sveikina Napoleono laikų raiteliai dragūnai, Didžiosios Britanijos karalienės sar-gyboje – pergalę Vaterlo mūšyje padėję užtikrinti Velso gvardiečiai ir raiteliai kirasyrai... Mums nieko kopijuoti nereikėjo. Mes rėmėmės savo šalies karinės istorijos pa-veldu ir pavyzdžiais.

– Ir tikslas pasiteisino?– Tikrai taip. Ir dabar švenčių progomis mes matome juos: šarvuo-

tus, ginkluotus, kovingus, impozantiškus, visada kovin-gai nusiteikusius istorinius Lietuvos karius.

Kaip jie jaučiasi?Į mūsų pateiktus klausimus atsakė Garbės sargybos

kuopos istorinio būrio vadas vyr. ltn. Virginijus Rudzins-kas.

– Kiek laiko trunka kario aprengimas XIV a. Lietu-vos valdovų asmens sargybos kario apranga?

– Neturint įgūdžių, vieną riterį du kariai rengia apie vieną valandą. Istorinio būrio kariai greičiausiai apren-giami per 15 minučių.

24 Pažintis

žalgirio mūšio inscenizaciją pernai Griunvalde stebėjo daugiatūkstantinė minia.

– Koks šios aprangos svoris kilogramais?– Svoris, priklausomai nuo aprangos komplekto, svy-

ruoja nuo 30 iki 40 kg.– Kokius veiksmus turi atlikti karys, rengdamasis

tokią uniformą?– Apsivelka apatinius marškinėlius ir trumpikes, užsi-

mauna šosus (apatinės kelnės – dvi ilgos atskiros kelnių dalys), apsiauna batus, ant kojų užsimauna pošarvio kelnes, užsideda metalinius antkelius, antblauzdžius, užsivelka pošarvį, grandininius šarvus, užsideda antpe-čius, antalkūnius, antriešius, tuomet apsivelka tuniką, užsimauna pošalmį, grandininių šarvų kapišoną, užsi-deda šalmą, apsijuosia diržą, taip pat diržą su ilguoju kovos peiliu, diržą su kalavijo makštimi, užsikiša kovos kirvį, žiemos metu dar apsigaubia apsiaustu ir užsimau-na šarvines pirštines. Vieno apsirengimo metu vienam riteriui užrišama 19 raištelių ir užsegama 31 diržo sagtis. Taigi istorinio kario aprengimo procesas yra gana sudė-tingas.

– Kaip jaučiasi karys su tokia apranga? Šaltą žiemą dreba iš šalčio? Saulėtą, karštą vasaros dieną – pra-kaituoja kaip pirtyje?

– Karys, apsirengęs XIV a. kario apranga, aišku, jaučia-si suvaržytas, jam nepatogu ir sunku vaikščioti. Žiemą šalta tik galūnėms (rankoms ir kojoms). Iš šalčio jis ne-dreba, o vasarą tikrai jaučiasi kaip pirtyje, nes įkaitusios šarvinės plokštės įkaitina ir pošarvį. Irake tarnavęs Gar-bės sargybos kuopos karys būseną apsirengus šarvais vasaros dieną prilygino būsenai Irake, būnant su visa ekipuote vidurdienį lauke.

– Tokia apranga varžo kario judesių laisvę?– Pirmą kartą apsirengus yra sunku net pajudėti. Įgu-

dę kariai jaučiasi visai neblogai – sumanių pagalbininkų aprengtas riteris gali atlikti praktiškai visus veiksmus. Tai istorinio būrio kariai įrodė pernai, kaudamiesi Žalgi-rio mūšio 600 metų minėjimo inscenizacijoje. Mūšis su visu pasiruošimu truko apie 2 valandas. Tikrai nebuvo lengva spirginant 35 laipsnių karščiui 200 riterių minio-je.

– Ar vien tuo užsiima ir tam treniruojasi istorinio būrio kariai?

– Istorinis būrys yra standartinės pėstininkų struk-tūros būrys ir, kartu su istorine sargyba, atlieka dar ir įprastas garbės sargybos, pėstininkų bei žvalgybiniam būriui skirtas užduotis.

Uniformos priežiūros taisyklėsNepatikėsite: XIV a. Lietuvos valdovų asmens sargy-

bos karių aprangos, ekipuotės ir ginkluotės priežiūros taisyklės yra labai griežtos. Ar žinote, kad prieš kiekvie-ną renginį reikia patikrinti visus raištelius, dirželius (jie turi būti visi užrišti) ir sagtis; patikrinti, ar skydų deko-

racijos nepažeistos ar neatsiklijavusios; prižiūrėti, kad drabužiai būtų švarūs... Na, o po renginio lininius dra-bužius reikia skalbti mašina (20–30 laipsnių temperatū-roje); vilnonius rūbus reikia išdžiovinti, valyti tik sausuo-ju būdu; batus valyti rudu ar bespalviu tepalu; skydus valyti bespalviu batų tepalu; subraižytus antšlaunius sutepti rudu batų tepalu; šarvus sausinti švaria skepe-taite; patikrinti, ar nepažeistos šarvų, skydų, aprangos sujungimo siūlės, dirželiai, dirželių sagtys, skydai, skydų sagtys... Atsiradus korozijai šarvų išorėje, reikia tą vie-tą nušveisti švitriniu popieriumi Nr. 320, kuris turi būti įtaisytas į elektrinį gręžtuvą, šveisti reikia nespaudžiant, sukamaisiais judesiais; nušveitus metalinį paviršių, ima-mas veltinis padas, įtrintas poliravimo pasta ir metalinis paviršius poliruojamas tol, kol ima blizgėti; grandininius šarvus reikia įdėti į dubenį (skalbti rankomis); išskalbtus grandininius šarvus būtina apipilti šveitimo milteliais ir vėl juos skalbti; išskalbti šarvai džiovinami fenu, tačiau fenas turi būti toks, kuris naudojamas baldų gamyboje ar pan. Iškilus rimtesnėms problemoms, tenka kreiptis į specialistus ar gamintojus.

J U O Z A S P O C I U S

25Pažintis

G. a

uk

štik

alN

io n

uo

tr.

G.M

ak

siM

oV

icZ

nu

otr

.

26 tarnybos katile

MalonuMaidabartinėse lauko stovyklose, per rimtas pratybas išdygstančiose poligonuose, galima naudotis visais civilizacijos patogumais: elektra, šildymu, dušu ir net skalbyklos paslaugomis.

lauKo sTovyKlos

27tarnybos katile

Visos paslaugos kartuKai prieš misiją Afganistane vyksta Provincijos atkū-

rimo grupės pamainų vertinamosios pratybos, viena-me iš poligonų įrengiama lauko stovykla, kurioje porą savaičių gyvena 200–250 karių. „Karinėms lauko stovy-kloms teikiame įvairias paslaugas – priklauso nuo pra-tybų pobūdžio: vienas tik aprūpiname, kitoms statome palapines, o PAG pamainų stovyklos išsiskiria tuo, kad joms teikiame visas reikiamas paslaugas: tai palapinės, apgyvendinimas, lauko dušai, maitinimas, skalbykla, elektra, kuras, tualetai“, – pasakojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono Lauko stovyklos kuopos vadas kpt. Marijus Tamošaitis.

Šiemetinė PAG-13 vertinamųjų pratybų stovykla išdy-go Kazlų Rūdos poligone ir užėmė maždaug 500 kv. m plotą. Stovyklą 5 dienas įrenginėjo apie 30 Vytenio ba-taliono karių, jiems talkino ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai. „Kiekvienąkart PAG pamainos nori tokios stovyklos, kuri pagal išdėstymą būtų kuo pana-šesnė į esančią Afganistane ir pasiruošimas vyktų kuo labiau realistiškomis sąlygomis. Prieš statant PAG-13 stovyklą Kazlų Rūdos poligone, buvo įdėta daug darbo ruošiant gruntą, pripilta nemažai smėlio, kad po kojo-mis nebūtų dumblo ir pelkės. Stovykla apjuosta tvora su bokšteliais ir keliais vartais“, – tęsė pasakojimą Lauko stovyklos kuopos vadas. Pasižvalgykime, kokiais pato-gumais galėjo naudotis PAG-13 stovyklos gyventojai.

Kelios rūšys palapinių Žinoma, svarbiausi lauko stovyklos pastatai – palapi-

nės. Jų yra įvairių rūšių, o PAG-13 stovykloje buvo pirmą kartą išbandytas naujas Vytenio bataliono pirkinys – karkasinis 5,5 metrų aukščio angaras. „Iš viso įsigijome tris tokius angarus. Tai yra ne trumpalaikiai pastatai, kaip palapinės, bet skirti naudoti ilgiau – pusę metų ar metus. Juos lengva pastatyti ir nereikia papildomos priežiūros, angare yra kondicionierius ir šildytuvas. Šį laikiną pastatą galima naudoti kaip remonto angarą, viduje vienu metu galima remontuoti du sunkvežimius SISU“, – naujieną pristatė kpt. Marijus Tamošaitis.

Antros pagal dydį yra 50 vietų pripučiamos palapi-nės, kuriose pratybų metu įsikūrė štabas, vertintojai ir valgykla. O daugiausiai pridygo kamufliažinių 10 vietų palapinių, kuriose gyveno PAG-13 pamainos kariai.

Kadangi pratybos vyko dar neatėjus tikram pavasa-riui, palapines teko šildyti. Ta proga iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų batali-ono buvo pasiskolintos dyzelinės krosnelės. 20-ies litrų kuro kanistro užtekdavo parai. Pripučiamos palapinės buvo šildomos šilto oro krosnelėmis.

Vandens malonumų parkas Nors išlepusio miestiečio akimis kariniai lauko dušai –

ne civilizacijos šedevras, bet per pratybas išvargusiems kariams viduryje miškų nusiprausti duše yra didelis pri-valumas ir net malonumas.

Vyr

. ltn

. P. B

aB

ilo

nu

otr

.

Viename dušo komplekte yra 8 kabinos, per valandą jame gali nusiprausti apie 50 karių.

Nukelta į 30 p.

Balandžio 19–21 d. Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės Patrulinių laivų diviziono laivų jūrinių operacijų mokymai „Baltasis balandis 2011“, kuriuose dalyvavo patruliniai laivai P11 „Žemaitis“, P12 „Dzūkas“, P14 „Aukštaitis“ ir P32 „Sėlis“, taip pat Kari-nių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8.

Per mokymus buvo atliekamos ir to-bulinamos įvairios procedūros – laivų manevravimas formuotėmis, šaudymas iš laivų artilerinių pabūklų, priešlėktu-vinė gynyba, antvandeninės kovos, laivų logistinis aprūpinimas jūroje ir kiti veiksmai. Kariai treniravosi užkirsti kelią įsiveržimui vandeniu pramušus korpusą ir valdyti gaisrą laive. Taip pat vyko pagalbos teikimo kitiems laivams pratybos ir laivų darbo su sraigtaspar-niu mokymai.

Pagrindiniai mokymų tikslai buvo patikrinti laivų įgulų kovinį pasirengi-mą, tobulinti Karinių jūrų pajėgų laivų gebėjimą vientisu junginiu vykdyti bendras operacijas jūroje.

K p t . l t n . A N TA N A S B R E N C I U Skarinių jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių

bendradarbiavimui

k JP nuotr.

balTasis balanDis 2011Patrulinių laivų diviziono mokymai

balTasis balanDis 2011

PAG-13 stovykloje buvo pastatyti 2 dušų komplektai RD 300, viename komplekte yra 8 kabinos. „Pagal nor-matyvus vienoje kabinoje karys prausiasi apie 10 min., taigi per valandą viename komplekte gali nusiprausti apie 50 žmonių“, – sakė Lauko stovyklos kuopos vadas.

„Vandens malonumų“ procedūra kariškai paprasta: atsegi kabinos užtrauktuką, įlendi į ją su visais drabu-žiais, nusirengęs juos ir rankšluosčius užsegi kabinos viduje esančiose kišenėse (karių teigimu, jos tikrai ne-peršlampa), 10 min. vandens malonumų – ir atgal į kel-nes. Lauko dušai veikia nustatytomis valandomis ryte ir vakare, juos prižiūri ir paruošia naudoti budintys dušų operatoriai, kurie įjungia siurblius, generatorių, kad iš čiaupų bėgtų karštas vanduo.

Šalia lauko dušų yra dar vienas svarbus objektas – dvi skalbimo mašinos. Viena per dieną gali išskalbti apie 120 kg skalbinių. Čia karių sunešti skalbiniai sveriami, išskalbiami, džiovinami.

Žinoma, visam tam reikia daug vandens ir tuo praty-bų metu rūpinosi Vytenio bataliono Vandens valymo kuopa, į šias pratybas atsivežusi naujutėlaitę amerikie-tišką vandens valymo įrangą ROWPU 1500. PAG stovy-klai aprūpinti reikia nuo 10 iki 30 kub. m vandens per parą, naujos įrangos pajėgumai – apie 6 000 litrų van-dens per valandą. PAG-13 pratyboms aprūpinti buvo naudojamas ir valomas vanduo iš šalia tekančio upelio.

Kariai elektrą irgi taupo Kad PAG-13 stovyklos kariai gautų karšto maisto kelis

kartus per dieną, dirba net kelios virėjų pamainos. „Jei pusryčiai prasideda 6 valandą, maistas gaminamas jau

30 tarnybos katile

a. P

lia

dž

io n

uo

tr.

PaG-13 stovykla išskirtinė tuo, kad joje logistai teikė visas paslaugas: apgyven-dinimą, maitinimą, vandens, elektros kuro tiekimą.

atkelta iš 27 p.

nuo 3 val. nakties. Su virėjais būna problemų, nes jų trūksta net ir tokiai palyginti nedidelei stovyklai, vien šioms pratyboms teko skolintis 3 virėjus iš Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono“, – pa-sakojo kpt. M. Tamošaitis. Maistui gaminti buvo atga-bentos dvi viryklės TFK 250, reikalingi indai ir įrankiai, o valgyklos „klientai“ naudojosi vienkartiniais indais.

Palapinėse buvo elektra, kurią gamino dyzeliniai ge-neratoriai – 15, 25, 50 ir 200 kW galingumo. Kiek stovy-kla sunaudoja elektros per parą – logistai negalėjo tiks-liai pasakyti, nes, pasak jų, tai priklauso nuo daugybės aplinkybių – kas ir ką veikia, pvz., kaip vieną didžiausių elektros „valgytojų“ jie įvardino ryšių mašiną. „Elektrą stovykloje tenka taupyti: mažosiose palapinėse negali-ma jungti elektrinių virdulių, dega tik viena lemputė ir galima įsijungti vieną kompiuterį“, – teigė Laukos sto-vyklos kuopos vadas.

„Nematomi“ kariai ir iššūkiai Akivaizdu, kad be dyzelino lauko stovykla netektų

pusės patogumų, todėl nepastebimoje vietoje buvo įrengti du labai svarbūs objektai – kuro cisternos, kie-kviena po 12 tonų. Jas prižiūrintys logistai pagal poreikį išdavinėjo kurą stovyklos reikmėms, pvz., krosnelėms, generatoriams, transportui (iš talpyklų per 1 min. gali-ma įsipilti 150 litrų kuro, todėl mašinų eilių nesusidary-davo...).

Be abejonės, kad karo lauko stovykla veiktų ir visas realus pratybų aprūpinimas vyktų sklandžiai, tuo rūpi-nasi konkretūs žmonės. Stovyklą prižiūri Lauko stovy-klos kuopos Lauko paslaugų būrys, kuriame dirba lauko

dušų operatoriai, vyriausieji operatoriai, skalbimo pas-laugų operatoriai, virėjai, elektrikai, kuro saugojimo ir išdavimo specialistai. Nors šių karių dažnai nepamatysi pirmame plane per pratybas (todėl ir kyla noras juos pavadinti „nematomais“), bet būtent jie sukuria tą mi-nimalų komfortą, kurio taip reikia per užduotis išvar-gusiems kariams. Taigi, kaip sako mano vienas draugas pėstininkas, mėgėjai rūpinasi taktika, o profesionalai – logistika...

O naujausias iššūkis Vytenio bataliono logistų profe-sionalų laukia birželį per pratybas „Gintarinė viltis“, kur reikės pastatyti stovyklą ir apgyvendinti net 1 500–2 000 karių. Šios didžiulės lauko stovyklos statybos vyks visą mėnesį.

I LO N A S K U J A I T ėl. Brazaičio nuotr.

31tarnybos katile

Per PaG-13 pratybas pirmą kartą buvo iš-bandyta ir sertifikuota naujoji Vytenio Batali-ono vandens valymo įranga RoWPu 1500.

kad pusryčiai būtų paruošti 6 val. ryto, virėjai stovykloje darbą pradėdavo jau 3 val. nakties.

32 laikas

lieTuvos ParTizanų TaKTiKos yPaTuMai (1)

Apie tai, kad partizaninio karo taktika kito ir nuo di-delių susirėmimų 1944–1946 m. buvo pereita prie tri-jų „S“ – „smok, slėpkis, smok“ – taktikos 1946–1948 m. bei pogrindinio-propagandinio karo 1948–1953 m., jau beveik visi žinome. Tačiau vis dar mažai tyrinėtuose di-džiuosiuose pirmojo kovų etapo mūšiuose slypi daug įdomių detalių.

Mobilumo taktika. Bene garsiausias šios taktikos tai-kytojas buvo pirmosios partizanų apygardos įkūrėjas, Lietuvos kariuomenės viršila Jonas Misiūnas-Žalias Vel-nias. Kartais net 100–200 partizanų junginys patrauk-davo į kaimynines apskritis. Žalią Velnią tai vertė daryti didelis Raudonosios armijos ir NKVD dalinių spaudimas. 1945 m. vasario mėn. dauguma 5-osios LLA apygar-dos būrių, vadovaujamų Mykolo Karecko-Serbento ir Jono Misiūno-Žalio Velnio, savaitei ar dviem pasitrau-kė į Švenčionių apskrities miškus nuo Žaslių miestelyje stovinčio NKVD bataliono. Tų pačių metų vasarą 60–70 partizanų būrys, kuriam vadovavo Žalias Velnias ir jo pavaduotojas Piliakalnis, išvyko į Ukmergės apskritį, lankėsi Gelvonų, Musninkų, Veprių, pagal kai kuriuos duomenis – netgi Deltuvos ir Taujėnų valsčiuose.

Didžiausios Žalio Velnio junginio kautynės būtent ir įvyko vasario viduryje Švenčionių apskrities Pabradės valsčiuje. Žuvo apie 20 partizanų. Iš 200 išėjusių į žygį grįžo tik 45, kiti parsirado vėliau, kai kurie legalizavosi. Didelės kautynės buvo ir kovo 20 d. Veprių valsčiuje prie Gudelių kaimo: 60–70 partizanų būrys susidūrė su trimis NKVD batalionais ir keturių miestelių stribais. Mū-šyje žuvo 36 partizanai ir nemažai jų priešininkų.

Siekdamas išvengti susidūrimų su NKVD kariuomene, Žalio Velnio junginys 1945 m. rudenį pradėjo judėti iš vieno punkto į kitą vadinamuoju mažuoju ratu, vienoje vietoje nepasilikdamas ilgiau kaip tris paras. Tai buvo judėjimas su septyniais trumpalaikio poilsio sustoji-mais. Pačiame rate buvo keturios pagrindinės kontro-lės linijos, kurias sudarė žvalgai ir sargybos postai. Jie turėjo nepraleisti į ratą pašalinių asmenų, pasirodžius NKVD daliniams – greitai informuoti štabą, pranešinėti 5-osios LLA apygardos vadovybės nariams, kur yra šta-bas. Prasidėjus dideliems kariuomenės siautimams, šta-bas eidavo didžiuoju ratu, kuris taip pat turėjo nemažai sargybos postų (žr. 1 schemą su žemėlapiu).

Lietuvos karinėje doktrinoje, patvirtintoje 2010 m., rašoma, kad ,,Lietuva priešinsis agresoriui visomis jai prieinamomis priemonėmis: karine gynyba ir partizaniniais veiksmais, civilių piliečių nepaklusnu-mu, nekolaboravimu ir kitais būdais. Kariuomenė, kaip organizuotai valdoma karinė jėga, panaudo-jama karinei gynybai ir partizaniniams veiksmams organizuoti. Todėl kariuomenė turi būti parengta greitai reaguoti ir būti pergrupuota, gerai tarpusavio sąveikai, sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis, taip pat organizuotam pasipriešinimui išsklaidytais kariniais vienetais“. Šių metų pavasarį aukšto rango kariniai pareigūnai patvirtino, kad krizės atveju NATO pajėgos, jeigu visos – politinės ir kitos – aplinkybės klostytųsi palankiai, mums į pagalbą pradėtų atvykti po dviejų savaičių. Noromis nenoromis mintys peršo-ka į tik prieš kelerius metus įvykusį Rusijos ir Gruzijos karą, kurio metu per šešetą parų Gruzija patyrė ,,ša-chą“ ir buvo per keletą ėjimų nuo ,,mato“. Tai nutiko šaliai, kuri turėjo ne tik lengvuosius pėstininkus, bet ir sunkiąją kovinę techniką, įskaitant tankus, taip pat palankų gynybai reljefą... Taigi net be sudėtingos analizės tenka pripažinti, kad maža valstybė prieš akivaizdžiai galingesnį priešą iš karto bus priversta taikyti ir nekonvencinio karo metodus. Beveik niekas tuo neabejoja, bet jau praėjo dvidešimt metų, kai mes tam nesiruošiame! Nei Pilietinės gynybos centre, nei naujai įkurtame Sausumos pajėgų Mokymo centre neužsimenama, kad tarp 54 planuojamų kursų bus ir nekonvencinio karo kursas. Kad ir kaip būtų liūdna, kartojame prieškarinės Lietuvos karinio pasirengimo spragas, kai partizaninio pasipriešini-mo lyderiai aiškiai konstatavo, kad buvo klaida savo kariuomenės ir visuomenės taikos metu nerengti partizaniniam pasipriešinimui... Tad šiame straips-nyje dar kartą pabandysiu atkreipti jūsų dėmesį į patirtį, aplaistytą mūsų partizanų krauju. Apžvelgsiu įdomesnius keleto stambesnių susirėmimų momen-tus, iš kur partizanai perėmė žygio ir kovos rikiuotes, postovio-slėptuvių ypatumus, logistikos vietą nekon-vencinio pasipriešinimo metu.

33laikas

Liudininkai tvirtina, kad ši sistema buvo tokia efektyvi saugumo prasme, kad Žalias Velnias galėjo judėti netgi dienomis ir gerais keliais. Tiesa, viršila buvo lankstus – naudojo savo veikloje ir bunkerius. Šią mobiliąją taktiką 1993–1998 m. vasaros pratybų metu išbandė kažkada egzistavusi Vilniaus pedagoginio universiteto studentų savanorių kuopa. Štai 1993 m. per septynias paras ,,bū-rys minus“ atliko taktinį žygį nuo Vilniaus iki Panevėžio. Buvo judama naktimis, vykdoma objektų žvalgyba ir užpuolimai, naudojamasi ryšininkų – tam tikroje vieto-vėje gyvenusių studentų – pagalba. Būtent per tokias pratybas ėmė aiškėti mobiliosios taktikos priešo užim-toje vietovėje specifika. Ypač išryškėjo apsirūpinimo maisto produktais problemos, gero fizinio pasirengimo ir padalinio stiprios kovinės dvasios būtinumas. 1998 m. KASP Vilniaus rinktinės žvalgų padalinys, suskaidytas į poras, turėjo per penkias dienas, vykdydamas įvairias užduotis, autonomiškai įveikti atstumą nuo Ignalinos iki Vilniaus. Įdomu būtų išgirsti, kuris kariuomenės pa-dalinys yra panašiai treniravęsis per pastaruosius de-šimt metų arba po to, kai jau buvo patvirtinta Lietuvos karinė doktrina?

Pozicinio karo taktika. Dabar žvilgtelkime į du mūšius, kuriems tiesiogiai vadovavo tuometinis Lietu-vos kariuomenės kapitonas Jonas Žemaitis-Vytautas.

1945 m. liepos 22 d. netoli Šiluvos, Virtukų miške, NKVD kariuomenė (apie 1 500 kareivių) apsupo maždaug 54 partizanų stovyklą. Mūšis tęsėsi apie tris valandas. Kai ėmė baigtis šoviniai, buvo nuspręsta trauktis. Dengia-mi 9 vietinių partizanų grupės, kovotojai sugebėjo at-sitraukti nuo priešo. J. Žemaitis ir apie 30 vyrų, nešdami 3 sužeistuosius, pasitraukė į už keliolikos kilometrų bu-vusio Sandravos miško pelkę. Iš viso žuvo 15 partizanų, tarp jų ir visas priedangos skyrius.

Jau po metų, 1946 m. liepos 6 d., tose apylinkėse, Pyragių miške, J. Žemaičio vadovaujamas maždaug 30 partizanų būrys stovykloje buvo netikėtai užpultas maždaug 80 MVD Lyduvėnų geležinkelio stoties įgu-los kareivių ir stribų padalinio, netrukus išsikvietusio į pagalbą pastiprinimą iš Raseinių ir Kalnųjų įgulų. Jau po valandos mūšio pradėjo sekti šaudmenų atsargos, todėl J. Žemaitis nutarė prasiveržti ir trauktis. Sutelkęs į vieną vietą kulkosvaidžius, antruoju bandymu išvedė vyrus iš apsupties. Žuvo tik vienas partizanas, o savaitę vykęs vietovės šukavimas, kurį vykdė apie 1 700 karei-vių, rezultatų nedavė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek Virtukų, Sandra-vos, tiek ir Pyragių miške partizanai įsikūrė gerai įtvir-tintose stovyklose. Visos jos buvo parengtos žiedinei gynybai: buvo iškasti viso profilio tranšėjomis sujungti

žemėlapis, kuriame pavaizduotas sovietinių įgulų išsidėstymas tuometinėje lietuvoje

Mažasis ratas ir jo punktai, per kuriuos judėdavo žalias Velnias.

didysis ratas ir jo punktai, per kuriuos ju-dėdavo žalias Velnias.

žalio Velnio ir 200 par-tizanų žygio į Pabradės apylinkes kryptis.

skaičiai stačiakam-piuose žymi mažojo, didžiojo rato ir žygio į Pabradę apytikslius atstumus.

121 km

220 km110 km

apkasai (tik pelkėtame Sandravos miške, salelėje, aplink į žemę pusiau įkastą bunkerį su šaudymo angomis, buvo sukastas pylimas), parengtos pagrindinės ir atsar-ginės kulkosvaidžių pozicijos ir bunkeriai. Beje, pasta-rųjų paskirtis buvo, matyt, dviguba – gyvenimui ir kaip priedanga mūšio metu. Dėl šios priežasties jie buvo pritaikyti dviem ar trims žmonėms bei išdėstyti pagal stovyklos perimetrą. Štai Pyragių miške stovykla buvo dviejų lygmenų: apatinėse pozicijose buvo 14 bunkerių,

o viršutinėse – 13. Taigi vien tik taktinis vietų stovykloms parinkimas, inžinerinis pozicijų įrengimas ir šaudymo sektorių suplanavimas rodo, kad partizanų padaliniui vadovavo ne profanas, o puikiai parengtas karys ka-rininkas. Kitas to liudijimas yra vadovavimo įgūdžiai mūšio metu. Ir Virtukų, ir Pyragių mūšyje J. Žemaitis pa-demonstravo ir liudininkų minimą šaltakraujiškumą bei sumanumą. Štai Virtukuose vadas atsitraukimui dengti parenka būtent vietinių partizanų padalinį, akivaizdžiai tikėdamasis, kad palankiai susiklosčius aplinkybėms, jie turės daugiau galimybių atsiplėšti nuo priešo gerai pažįstamomis vietovėmis. Pyragiuose kapitonas J. Že-maitis parenka atsitraukimo kryptį ir būtent ten sutelkia visų turimų kulkosvaidžių ugnį. Pagaliau vadas, sekda-mas mūšio eigą, numato lūžio taškų artėjimą – kiek dar galės tęsti kovą su turimais šaudmenimis, kada pasiro-dys priešo pastiprinimas, ir pagal tai pasirenka prasiver-žimo ir atsipalaidavimo momentą. Maža to, išneša su-žeistuosius ir sugeba išvesti padalinį ne tik iš apsupimo, bet ir iš vietovės apsiausties. Tiesa, Pyragiuose buvo pražiūrėta, kad iš žemutinių pozicijų į žygį išėjus maž-daug trisdešimčiai partizanų ir jose likus tik penkiems kariams, tokių pajėgumų gali neužtekti ginti šias pozici-jas (jos buvo užimtos vos per 3 min.). Be to, žemutinėje stovykloje liko ir amunicijos atsargos. Tačiau užtikrintas vado elgesys buvo partizanų pastebėtas. Tai, be abe-jonės, kėlė kovotojų pasitikėjimą ir gyventojų pagarbą Jonui Žemaičiui.

Atskiro tyrimo vertas yra pajėgų sutelktumo ir netikė-tumo principų taikymas. Be jau minėtų prasiveržimo iš apsupimo pavyzdžių, šiuos principus kovotojai naudojo ir puolamosiose akcijose, aktyviai vykdytose beveik iki

34 laikas

didžiosios kovos apygardos vadas Jonas Misiūnas-žalias Velnias (fotografuota kGB kalėjime).

tauro apygardos žalgirio rinktinės par-tizanai nešasi bandyti „pancerfaustą“. apie 1946–1947 m.

1949 m. Labiausiai pastebimos buvo miestelių užpuo-limo operacijos, nors būtent joms atlikti daugiausia ir trūko išmanymo ir patirties. Nežiūrint to, operacijų va-dai gebėdavo suplanuoti ir sutelkti tam tikru laiku, tam tikroje vietoje net kelių vietovių ir skirtingo pavaldumo partizanų padalinius. Yra liudijimų, kad buvo pastangų karines operacijas organizuoti vienu metu skirtingose vietose – tarkime, kiekvieną mėnesį po mėnulio pilna-ties. Tokiu atveju okupantui sunku aprėpti visą kraštą, o partizanams lengviau atsitraukti. Nepaprastai įdomus atvejis fiksuojamas ir Eimuliškių–Ažagų kautynėse ne-toli Panevėžio. Sovietų kariuomenei apsiautus mišką, kažkokiu būdu vienas 90 partizanų padalinys liko ne-apsuptas. Tačiau jie ne atsitraukė, o smogė priešui iš nugaros.

Vadovauti mūšiui prieš dešimt ar dvidešimt kartų gausesnį ir galingesnį priešininką neužteko vien tik gero planavimo. Buvo naudojamasi ir visu spektru gin-kluotės ir apgaulės metodų. Štai po garsiojo Kalniškės mūšio sovietai mini, jog užimtose pozicijose buvo rasti sunkieji kulkosvaidžiai ,,Maksim“, rankiniai kulkosvai-džiai, minosvaidis, įvairūs šautuvai, automatai, pisto-letai, granatos, sprogmenys. Yra užuominų ir apie tai, kad partizanai naudojosi taikliųjų šaulių ar snaiperių įgūdžiais. Minėto Kalniškės mūšio ataskaitoje 220-ojo pasienio pulko vadas rašo, kad buvo nurodęs ,,nuslo-pinti pagrindines priešininko pasipriešinimo priemo-nes – sunkiuosius ir rankinius kulkosvaidžius, ypač truk-dančius judėti, ugnimi „prašukuoti“ medžių viršūnes, kuriose sėdėjo ,,gegutės“ (po Suomijos karo sovietai šitaip vadindavo medžiuose užsimaskavusius snaipe-rius). Apie snaiperinių ginklų ir netgi granatsvaidžių (vokiškų ,,pancerfaustų“) naudojimą liudija ir to meto nuotraukos (žr. 2, 3 nuotraukas).

Tačiau neužtenka turėti ginklus, reikia išmanyti ir jų panaudojimo taktiką. Ir partizanai išmanė. Štai po vienos iš pasalų, nenorėdami veltis į naujas kautynes su atskubančia parama, partizanai stengėsi skubiai pasitraukti. Pasirinkę geras pozicijas, jie iš kilometro nuotolio telktine kulkosvaidžių ugnimi prilaikė bear-tėjančius bolševikus, leisdami atsipalaiduoti žvalgams. Planingai besitraukdami, visi laimingai pasiekė mišką. Beje, atsipalaidavimo įgūdžiai buvo itin svarbūs vado-vaujant partizaniniams mūšiams. Vienas iš metodų – greitis, ugnis ir manevras bei agresija. Dažnai perse-kiojantis priešas buvo prisileidžiamas maksimaliai arti, po to atidengiama sutelkta ugnis, o tada jau atliekami perbėgimai, stengiantis atsiplėšti nuo priešo arba pra-siveržti pro jo gretas. Taip kartais partizanų padalinys sugebėdavo vedžioti sovietus po visą kvartalą iki pat vakaro, kol susidarydavo palankios aplinkybės visiškai

pasitraukti iš kovinių veiksmų rajono. Žiemą tai pada-ryti būdavo ypač sunku dėl paliekamų pėdsakų, tačiau yra liudijimų, kad partizanai darydavo apgaulingas kilpas, kai buvo grįžtama lygiagrečiai savo judėjimo krypčiai, kad būtų galima organizuoti besivejančiam priešui pasalą. Arba tiesiog būdavo manevruojama po apsuptą mišką, kad jame būtų tiek primindyta, jog joks pėdsekys nebesusigaudytų, kas ir kur nuėjo. Sovietai buvo klaidinami ir kitais būdais. Štai, kas rašoma vie-nuose prisiminimuose: ,,Kalesninkų miške, pakankamai toli nuo posėdžiavimo vietos, prie vieno raisto, kuriame buvo geresnio vandens, Žaibas paliko kelis puodus ir šalia dar dėžutę su puskepaliu duonos ir geroku gabalu jautienos. Visa tai neblogai užmaskavo. Netoliese pakū-reno laužą ir apjuodino kelis akmenis taip, tarsi ant jų buvo statomas puodas. Po to laužą ir akmenis taip pat užmaskavo. Apie tai buvo pranešta rusams...“

(tęsinys – kitame numeryje.)

M j r. A L B E R TA S D AU G I R D A Slka Vado ugdymo sekcijos viršininkas

lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

35laikas

Vytauto apygardos vadas Bronius kalytis-siaubas (kairėje) ir Mykolas urbonas- liepa, ginkluoti 1940 m. modelio tokarevo automatiniais šautuvais, ant kurių pritvirtinta vokiška optinė įranga. 1951 m. vasara.

Latvijos kariuomenės Aviacijos pulkas turėjo 8 eskadri-les, 60 lėktuvų, 120 pilotų ir 80 aviacijos technikų, avia-cijos mokyklą, orlaivių remonto dirbtuves.

1992 m. pradėjus atkurti Latvijos karo aviaciją, įsteig-tos Karinės oro pajėgos, taip pat trys Savanorių pajė-gų aviacijos eskadrilės, kurios vėliau buvo sujungtos į Jungtinę eskadrilę, o 2003 m. integruotos į Karines oro pajėgas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. Karinės oro pajėgos re-organizuotos į Oro pajėgų Aviacijos bazę, į kurios sudėtį įeina visi Oro pajėgų padaliniai – Aviacijos bazės štabas, Aviacijos eskadrilė, Oro gynybos divizionas, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės eskadrilė (tarnyba) bei Oro ope-racijų centras. Šiuo metu Latvijos karo aviacijoje tarnau-ja apie 320 karių.

Visas Latvijos karo aviacijos branduolys yra sutelktas vienoje aviacijos bazėje – Lielvardėje. Pastaruoju metu į šios bazės tvarkymą ir modernizavimą buvo investuota nemažai lėšų.

Aviacijos eskadrilę sudaro štabas ir penkios gran-dys – sraigtasparnių, transporto lėktuvų, mokymo, or-laivių techninės priežiūros ir logistikos. Eskadrilė turi keturis sraigtasparnius Mi-8MTV-1, du sraigtasparnius Mi-2 (trečiasis jau nenaudojamas), keturis lengvuosius transporto lėktuvus An-2 ir vieną transporto lėktuvą L-410. Po du buvusioje Čekoslovakijoje pagamintus lėktuvus L-410 trims Baltijos šalims 1993 m. perdavė Vo-

36 kario akiratyje36 kario akiratyje

Karo aviacijaLatvijos karo aviacija gimė nepriklausomybės kovų

sūkuryje 1919 m. Tarpukariu latviai savo kariuomenėje sukūrė pakankamai stiprų karo aviacijos komponentą – Aviacijos pulką su štabu Rygoje ir keliuose šalies aero-dromuose dislokuotomis eskadrilėmis. Iš viso 1939 m.

laTvijos KariuoMenė: PagrinDas – savanoriai (2)Tęsiame pažintį su mūsų artimiausių kaimynų, latvių, karinėmis pajėgomis (pirma dalis – š. m. Nr. 4). Kviečiame susipažinti su Latvijos kariuomenės oro, jūrų pajėgomis, taip pat mokymo, logistikos ir kitais padaliniais bei jų turima ginkluote ir technika.

latvijos kariuomenės vadas gen. mjr. raiMonDs graube

Gimė 1957 m. Rygoje. Tarnybą Latvijos kariuomenėje pradėjo 1991 m. Savanorių kuopos vado pavaduo-toju. Daugelį metų tarnavo Savanorių (Zemessardze) pajėgose: 1992–1993 m. tarnavo Savanorių specialiųjų užduočių rinktinėje, 1993–1995 m. buvo Savanorių pa-jėgų 1-osios brigados vadas, 1995–1998 m. – Savano-rių pajėgų štabo viršininkas, 1998–1999 m. – Savanorių pajėgų vadas. 1999–2003 m. buvo Latvijos kariuome-nės vadas, 2003–2008 m. ir 2009–2010 m. dirbo Gyny-bos ministerijoje, 2008–2009 m. buvo Latvijos karinis atstovas NATO. Nuo 2010 m. liepos antrąkart paskirtas Latvijos kariuomenės vadu. Karo mokslų sėmėsi Latvi-joje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, JAV. Moka latvių, anglų ir rusų kalbas. Vedęs, turi du sūnus.

latvijos kariuomenė turi keturis sraigtas-parnius Mi-8MtV-1.

37kario akiratyje 37kario akiratyje

kietija. Lietuvoje juos sėkmingai naudoja kariuomenė, Estijoje – pasienio apsaugos tarnyba. Latvijoje vienas toks lėktuvas buvo sudaužytas, pilotams bandant atlik-ti aukštojo pilotažo figūrą. Taip pat eskadrilė turi keturis treniruotėms ir patruliavimui naudojamus lengvuosius lenkiškus lėktuvus PZL-104 „Wilga“.

Latvijos valstybės sienos apsaugos Aviacijos rinktinė neseniai įsigijo du modernius itališkus sraigtasparnius „Agusta Westland AW109“.

oro erdvės stebėjimasOro pajėgų aviacijos bazės sudėtyje yra Oro erdvės

stebėjimo eskadrilė. Toks pavadinimas neturėtų klai-dinti – jokių orlaivių ši eskadrilė neturi. Tai – latviškasis mūsų KOP Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos atitikmuo, tiesa, padalinių ir karių skaičiumi gerokai mažesnis. Į eskadrilės sudėtį patenka valdymo grupė,

oro gynybaLatvijos kariuomenės

turima priešlėktuvinė ginkluotė padalinta Oro gynybos divizionui ir šalia Rygos dislokuotam Savano-rių pajėgų 17-ajam oro gynybos batalionui. Oro gynybos divizionas yra ginkluotas švediškais zeni-tiniais raketų kompleksais RBS-70 ir apžvalgos radarais „Giraffe Mk-IV“. Divizioną sudaro valdymo grupė, šta-bas, štabo ir aprūpinimo baterija bei trys oro gynybos baterijos.

Savanorių pajėgų 17-asis oro gynybos batalionas, kurio pagrindinė užduotis – sustiprinti Rygos prieš-lėktuvinę gynybą, yra ginkluotas 22 švediškais 40 mm zenitiniais pabūklais L-70, turi kartu su šiais pabūklais naudojamus radarus ir ugnies valdymo sistemas. Visą šią ginkluotę ir techniką Latvija gavo 2000 m. Iš pradžių zenitiniais pabūklais L-70 buvo ginkluotas Oro gynybos divizionas, tačiau kai jam buvo nupirkti zenitiniai raketų kompleksai RBS-70, senstelėjusi zenitinė artilerija buvo perduota savanoriams.

Taip pat Latvijos kariuomenė turi dešimt vokiškų ze-nitinių 20 mm pabūklų FK-20, dvi pasenusias rusiškas 14,5 mm zenitinių kulkosvaidžių sistemas ZPU-4, pen-kis rusiškus nešiojamuosius zenitinių raketų komplek-sus „Strela 2M“, tačiau neaišku, ar visa ši ginkluotė dar naudojama.

Karo laivynasTarpukariu Latvija turėjo pakankamai gausų ir gerą

laivyną, kuriame, be kita ko, buvo ir du povandeniniai laivai, Latvijos karinių jūrų pajėgų užsakymu 1927 m. pastatyti Prancūzijoje.

štabas, oro operacijų centras, ryšių, inžinerinė techninė ir mobiliųjų radarų grandys bei trys radiolokaciniai pos-tai. Mobiliųjų radarų grandis turi vokišką radarą PS-70. Eskadrilei prireikus taip pat gali būti priskirtas apsaugos būrys.

Radiolokaciniai postai išdėstyti Latvijos rytuose, cen-tre ir vakaruose. Postas Nr. 1 yra Lielvardėje. Jis aprūpin-tas pasenusiu ilgojo nuotolio taikinių aptikimo radaru P-18. Ventspilyje dislokuotas radiolokacinis postas Nr. 2 naudoja dvimatį radarą ARS-7, o Audriniuose (netoli Rezeknės) dislokuotas radiolokacinis postas Nr. 3 – itin modernų trimatį radarą TPS-117. Be to, eskadrilės žinioje yra radiolokacinės pozicijos Ergliuose (netoli Lielvardės) ir Liepojoje. Latvijos oro erdvės stebėjimo sistema yra susieta su Lietuvos ir Estijos sistemomis pagal bendrą BALTNET projektą, ir duomenys iš latvių radarų keliauja į bendrą Valdymo ir pranešimų centrą, esantį Karmėla-voje, šalia Kauno.

audriniuose (netoli Rezeknės) dislokuotas radiolokacinis postas naudoja modernų trimatį radarą tPs-117.

latvijos karo laivyno naujokas – šių metų pradžioje į vandenį nuleistas patrulinis laivas „skrunda“.

Vieną iš dviejų Vokietijos perduotų transporto lėktuvų l-410 latvių pilotai sudaužė, bandydami atlikti aukštojo pilota-žo figūrą.

38 kario akiratyje38 kario akiratyje

Dabartinės Latvijos kariuomenės jūrų pajėgų floti-lės štabas įsikūręs Liepojoje. Flotilės vadui ir štabui yra pavaldūs ir kiti karo laivyno vienetai – Jūrų operacijų centras (Rygoje), Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordina-cinis centras (Rygoje), Patrulinių laivų eskadra (Rygoje), Mininių laivų eskadra (Liepojoje), Pakrančių apsaugos tarnyba (Rygoje), Jūros stebėjimo ir ryšių tarnyba (šta-bas – Ventspilyje) bei Laivų įrangos remonto dirbtuvės (Liepojoje). Pagrindinė laivyno bazė yra Liepojoje. Šia-me uostamiestyje taip pat dislokuotas KJP mokymo centras (pavaldus Mokymo valdybai). Šiuo metu Latvi-jos karo laivyne tarnauja apie 580 jūrininkų.

Mininių laivų eskadroje yra penki laivai – „Vidar“ kla-sės štabo ir aprūpinimo laivas A-53 „Virsaitis“ (minų medžiotojas, pastatytas Norvegijoje 1978 m., ginkluo-tas 40 mm „Bofors“ pabūklu) bei keturi „Tripartite“ tipo minų medžiotojai: M-04 „Imanta“, M-06 „Talivaldis“ ir M-07 „Visvaldis“, pastatyti 1984 m. Olandijoje. Jie pakei-tė du nuo 1994 m. su Latvijos KJP vėliava plaukiojusius „Kondor II“ tipo minų tralerius (pastatyti 1974 m., jie naudoti buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos KJP) ir „Lindau“ tipo minų medžiotoją „Namejs“, pasta-tytą Vokietijoje 1960 m. ir naudotą Latvijos KJP nuo 1999 m. „Tripartite“ tipo minų medžiotojai ginkluoti greitašaudžiais 20 mm artilerijos pabūklais, aprūpinti sonarais ir minų tralavimo įranga.

Taip pat Latvijos karo laivyne nuo 2004 m. yra štabo ir aprūpinimo laivas A-90 „Varonis“. Tai buvęs hidrogra-finis laivas, 1973 m. pastatytas Olandijoje. Nuo 1993 m. Latvijos karo laivyne tarnauja ir uosto kateris A-18 „Per-kons“, pastatytas Gdansko (Lenkija) laivų statykloje dar 1960 m.

Patrulinių laivų eskadra turi keturis „Storm“ klasės patrulinius laivus, statytus Norvegijoje 1966–1968 m.:

P-01 „Zibens“, P-02 „Lode“, P-03 „Linga“ ir P-04 „Bulta“. Šie laivai, ginkluoti „Bofors“ tipo 76 mm ir 40 mm pabū-klais (laivas „Bulta“ turi tik 40 mm pabūklą), išvysto 30 mazgų greitį. Identiškus laivus naudoja ir Lietuvos KJP.

Pakrančių apsaugos tarnyba turi penkis dar 1963–1964 m. statytus patrulinius katerius, kuriuos 1993–1994 m. gavo iš Švedijos. Tai patruliniai kateriai KA-01 „Kristaps“, KA-06 „Gaisma“, KA-07 „Ausma“, KA-08 „Sau-le“ ir KA-09 „Klints“. Šių katerių ilgis – 16,6 metro, plotis – 3,3 metro, greitis – 18 mazgų. Taip pat flotilėje yra ge-rokai naujesnis, 1996 m. Suomijoje pastatytas patrulinis kateris KA-14 „Astra“ (ilgis – 22,8 metro, plotis – 5,6 me-tro, greitis – 30 mazgų). Patruliniai kateriai intensyviai, naudojami kiekviename jų suformuota po dvi įgulas.

Stengiamasi pagal galimybes modernizuoti Latvijos karines jūrų pajėgas. Šių metų sausio mėnesį pirmą kar-tą atkurto Latvijos karo laivyno istorijoje į vandenį buvo nuleistas visiškai naujas šios šalies užsakymu pastaty-tas karo laivas – SWATH klasės patrulinis katamaranas „Skrunda“. Iš viso Latvijos KJP užsisakė penkis tokius laivus, kurie pakeis „Storm“ tipo patrulinius laivus. Lai-vai statomi Vokietijoje, o galutiniai jų įrengimo darbai atliekami Latvijoje.

„Nauji patruliniai laivai pakeis senstelėjusius dabar mūsų turimus patrulinius laivus, statytus praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje Norvegijoje. Nau-ji laivai turi du kylius, todėl jie labai stabilūs esant bet kokioms oro sąlygoms“, – žiniasklaidai džiaugėsi Jūrų pajėgų flotilės vadas jūrų kapitonas Rimantas Štrimai-tis. Anot jo, naujųjų laivų ilgis – 25 metrai, plotis – 13 metrų, greitis – 20 mazgų, ginkluotė – du stambaus kalibro kulkosvaidžiai (ateityje planuojama sumontuoti ir greitašaudžius pabūklus). Autonomiškai jūroje dešim-ties žmonių įgula gali praleisti savaitę.

Kelis pakrančių apsaugos laivus taip pat turi Latvijos pasienio apsaugos tarnyba. Rengiami bendri pasienie-čių ir karo jūrininkų mokymai.

Logistikos valdyba

Latvijos kariuomenės logistinis aprūpinimas yra pavestas Logistikos valdybai, kurios štabas įsikūręs Rygoje. Sostinėje taip pat yra šiai valdybai pavaldūs Autotransporto aprūpinimo, Medicininio aprūpinimo, Judėjimo kontrolės ir Tiekimo bei paslaugų centrai. Taip pat Logistikos valdybai priklauso trys regioniniai logis-tikos centrai. 1-asis regioninis logistikos centras įsikūręs Liepojoje ir skirtas aprūpinti Karinių jūrų pajėgų flotilę bei vakarinėje Latvijos dalyje dislokuotus savanorių da-linius. Šiam logistikos centrui taip pat priklauso tiekimo bazė Rygoje, skirta aprūpinti visų pirma karo laivyno

iš olandijos latvija įsigijo keturis „tripartite“ tipo minų medžiotojus.

3939kario akiratyje 39kario akiratyje

dalinius. 2-asis logistikos centras dislokuotas Lielvardė-je ir aprūpina Oro pajėgų aviacijos bazę ir centrinėje bei rytinėje Latvijos dalyje dislokuotus savanorių dalinius. Šiam logistikos centrui taip pat priklauso atskiros tieki-mo bazės, esančios Rezeknėje ir Kaugurmuižoje. 3-ia-sis regioninis logistikos centras dislokuotas Adažiuose (į šiaurės rytus nuo Rygos). Pagrindinė jo užduotis – teikti tiesioginę logistinę paramą Pėstininkų brigadai. Šiam logistikos centrui taip pat priklauso atskiros tieki-mo bazės, esančios Daugpilyje ir Alūksnėje.

Mokymo valdybaLatvijos kariuomenės mokymo valdyba atsako už

karinių mokymo institucijų darbą, taip pat jai priklauso Doktrinų departamentas, Kariuomenės sporto klubas, Atrankos ir rezervo personalo įskaitos centras ir kiti pa-daliniai.

Mokymo valdybos sudėtyje – net keletas karinio mo-kymo įstaigų. Pėstininkų mokykla dislokuota Alūksnės mieste, netoli Rusijos sienos. Atkūrus Latvijos kariuo-menę, čia buvo įsteigtas Pėstininkų batalionas, tačiau vėliau jo pajėgumai perkelti į Adažius. Pėstininkų mo-kykloje vykdomas bazinis karių rengimas. Karių – spe-cialistų, seržantų, puskarininkių – rengimas, taip pat dalinis į misijas vykstančių karinių vienetų rengimas patikėtas Instruktorių mokyklai, esančiai Cėsiuose.

Karinių jūrų pajėgų reikmėms kariai rengiami Jūros pajėgų mokymo centre, esančiame Liepojoje. Šis cen-tras rengia atskirų sričių specialistus (narus, povande-ninių darbų vadovus, minų paieškos ir naikinimo spe-cialistus, barokamerų operatorius) ne tik Latvijos, bet ir Lietuvos bei Estijos karo laivynams.

Adažiuose yra išminuotojų mokykla, rengianti ka-

riuomenei EOD specialistus, besirūpinanti jų kvalifika-cijos kėlimu. Rygoje, Karo akademijos teritorijoje, yra įsikūrusi Ryšių mokykla, rengianti ryšių, informacinių sistemų ir kriptografijos specialistus visoms Latvijos karinėms pajėgoms. Tame pačiame pastatų komplekse Rygoje įsikūrusi ir kalbų mokykla.

Rengdama karius, Latvijos kariuomenė bendradar-biauja su kitomis šalimis. Pagrindiniai latvių partneriai mokymo srityje yra danai, švedai, vokiečiai, norvegai, britai, kanadiečiai ir prancūzai.

Karo akademijaCentrinė karininkų mokymo institucija Latvijoje yra

Nacionalinė gynybos akademija, kurioje ruošiami kari-ninkai ne tik Sausumos, bet ir Oro bei Jūrų pajėgoms. Būsimuosius aviatorius akademija rengia bendradar-biaudama su Latvijos technikos universitetu Rygoje ir Kremenčiugo skraidymo koledžu Ukrainoje. Būsimieji jūrininkai mokomi kooperuojantis su Latvijos jūrų aka-demija. Akademijoje taip pat vykdoma magistro studi-jų programa „Karinė vadyba ir saugumas“. Akademija rengia įvairių sričių ilgalaikius ir trumpalaikius kursus (jaunesniųjų štabo karininkų, vidurinio lygmens štabo karininkų, logistikos specialistų ir kt.). Akademija karū-nų skaičiumi nėra gausi – 2011 m. balandžio mėnesio duomenimis, iš viso Akademijoje mokėsi 93 kelių spe-cialybių ir specializacijų karūnai (neįskaitant 31 magis-tranto). Įvairiuose kursuose šioje akademijoje tuo metu mokėsi dar 105 klausytojai.

Karo akademija yra ir pagrindinė karo mokslus puo-selėjanti institucija Latvijoje. Čia 2006 m. įsteigtas Latvi-jos Respublikos karo mokslų centras.

Šiuo metu vis didesnis dėmesys skiriamas ir kitų La-

Nacionalinės gy-nybos akademijos kariūnai žygiuoja Rygos gatvėmis.

40 kario akiratyje40 kario akiratyje

tvijos aukštųjų mokyklų studentų kariniam rengimui. Planuojama atkurti studentų karinio rengimo centrus Latvijos universitete (Rygoje), Rygos technikos univer-sitete, Latvijos žemės ūkio akademijoje (Jelgavoje) ir kai kuriose kitose aukštosiose mokyklose. Šiuo metu Rygo-je studijuojantys latvių studentai karinių žinių dažniau-siai įgyja įstoję į savanorių gretas ir tarnaudami atskira-me Savanorių pajėgų Studentų batalione.

Štabo batalionasLatvijos kariuomenės sudėtyje yra ir kitų padalinių.

Kariuomenės vadui tiesiogiai pavaldus Štabo batalio-nas, dislokuotas Rygoje. Batalioną sudaro štabo ir ap-rūpinimo, garbės sargybos, radijo ryšių kuopos, mobili vadavietė, orkestras (jo sudėtyje ir Sausumos bei Jūrų pajėgų grupės). Garbės sargybos kuopoje, kuri yra parengta veikti ir kaip pėstininkų padalinys, yra keturi pėstininkų būriai ir kovinės paramos būrys. Garbės sar-gybos kuopos kariai nuolat budi prie Nepriklausomy-bės paminklo Rygos centre ir prie Rygos pilies, kurioje įsikūrusi prezidentūra.

Kariuomenės vadui tiesiogiai pavaldi ir Centrinė me-dicinos ekspertizės komisija, esanti Rygoje. Sostinėje taip pat įsikūręs Ryšių ir informacinių sistemų paramos centras – mūsų Ryšių ir informacinių sistemų tarnybos (RIST) prie KAM atitikmuo, bei Rygos įgulos komendan-tūra.

Tarptautinės operacijosLatvijos kariai nuolat aktyviai dalyvauja įvairiose mi-

sijose, tarp jų – Bosnijoje ir Hercegovinoje, Albanijoje,

Kosove, Makedonijoje, Gruzijoje. Itin aktyviai latviai įsi-jungė į tarptautinės koalicijos operaciją Irake „Iraqi Fre-edom“. Iš viso Irake 2003–2008 m. ilgesnį ar trumpesnį laiką tarnavo 1 158 kariai. 2004 m. Irake žuvo vienas, o 2006 m. – dar du latvių kariai.

Tarptautinėje operacijoje „International Security Assistance Force“ (ISAF) Afganistane Latvija dalyvau-ja nuo 2003 m. Praėjusių metų pabaigoje Afganistane buvo dislokuoti 175 latvių kariai. Didesnė jų dalis tar-nauja Farjabo provincijoje (į šiaurę nuo Goro provinci-jos), Meimenės karinėje bazėje. Farjabo provincijos at-kūrimo grupei vadovauja norvegai. Misijos Afganistane metu žuvo trys latvių kariai.

Kai kurie Latvijos politikai, ypač priklausantys opozi-cinėms partijoms, dažnai kelia klausimą dėl latvių ka-rių išvedimo iš Afganistano. Spaudimas išvesti karius iš Afganistano ypač sustiprėjo Latvijoje prasidėjus giliai ekonominei krizei. Dalis politikų akcentuoja, esą misijai Afganistane skiriama pernelyg daug skurdoko Latvijos valstybės biudžeto lėšų (2010 m. – 12,05 mln. latų, arba 58,6 mln. litų). Valdančiosios parlamentinės koalicijos ir Krašto apsaugos ministerijos atstovams nuolat tenka atlaikyti opozicijos spaudimą ir aiškinti, kodėl Latvijai reikia dalyvauti ISAF veikloje. Latvijos gynybos minis-tras Artis Pabrikas praėjusių metų pabaigoje vykusių parlamentinių debatų metu sakė: „Šalies saugumo požiūriu mūsų pasitraukimas iš Afganistano būtų savi-žudybė. Tai yra kolektyvinio saugumo klausimas. Kitos NATO šalys padeda mums saugoti oro erdvę, mes pa-dedame partneriams Afganistane. Manau, kad kalbėti apie visišką Latvijos karių išvedimą iš Afganistano bus galima ne anksčiau kaip 2014 metais“.

D r. M A N V Y D A S V I T K Ū N A S

latvijos kariuomenė aktyviai dalyvavo operacijoje „iraqi Freedom“.

Garbės sargybos kuo-pos kariai nuolat budi prie Nepriklausomy-bės paminklo ir prie Rygos pilies, kurioje įsikūrusi prezidentūra.

Žaisdami kompiuteriu tarsi pailsime, bet įtemptai dirba mūsų akys, mes nustojame pakankamai mirksė-ti, apsauginė ašarų plėvelė greitai išdžiūsta ir tada pa-juntame deginimą, akių perštėjimą, taip pat dėl pečių juostos raumenų įtempimo sustingsta kaklas, pablogė-ja tiek akių, tiek galvos smegenų aprūpinimas krauju, smegenys „dūsta“, jei negauna reikiamo deguonies ir energijos kiekio, todėl pradeda „streikuoti“.

Jeigu susikaupusių problemų nesprendžiate, neieš-kote išeities ir nieko nesiimate, sąmonė žaidimo metu lyg ir pailsi, bet po to nakties poilsio metu ima „dirbti“ už jus, pradeda graužti kaltės jausmas, kankina vidiniai prieštaravimai, mintys apie asmeninius rūpesčius ir lau-kimo baimė. Be to, prasiveržia nepatenkinti profesiniai ar asmeniniai poreikiai, o jeigu šalia dar yra partnerys-tės problemų, susvetimėjimo jausmas (žmona ar drau-gė nesupranta, kritikuoja už neveiklumą, nurodinėja ir pan.), tuomet atsiranda ne tik nemiga, sunkus užmigi-mas, bet ir dažnas prabudimas naktį ir ankstyvas rytinis nubudimas. Turime prisiminti – žmogus, eidamas mie-goti, į lovą pasiima ir savo problemas, ir tada jau užbur-tas ratas – bijoma negatyvių minčių, nes jos neleidžia užmigti, o baimė, kad rytojus atneš nuovargį dėl nemi-gos, ir taip blogina darbingumą, dar labiau sustiprina įtampą ir užmigimo fazė dar labiau sutrinka...

Ką daryti? Pirmiausia reiktų pašalinti visas priežastis, kurios gali sukelti akių sausumą ir nemigą – išsiaiškinti veiksnius ir kitus negalavimus, kurie yra susiję su šiais simptomais. Pagrindiniai jų būtų tokie:

aPlinKos veiKsniai: sausas oras, bloga ventiliacija ir apšvietimas, per aukšta temperatūra patalpose, mie-gant – per kieta lova ar pagalvė, per šiltas apklotas, ne į tą pusę atsukta lova, triukšmas už sienos ir t. t.

ĮProČiai ar ligos: per griežta dieta, širdies veiklos nusilpimas, kepenų, blužnies ar inkstų veiklos sutriki-mai, kraujagyslių užsikimšimas sklerotinėmis plokšte-lėmis (gali būti paveldima), chroniški sąnarių skausmai, virškinimo sutrikimai, įvairūs dariniai smegenyse, karš-čiavimas (infekcija), klimakteriniai sutrikimai, depresi-jos pradžia ir kt.

Ką daryti:• Papildyti mitybą riebalais, vitaminais a ir e, žuvų

taukais (dėl riebalų lėčiau skyla ašarų plėvelė), daž-niau mirksėti, sukioti galvą, atlikti kitus pečių at-palaidavimo pratimus (įtempti ir atpalaiduoti kaklo raumenis).

• Gertidaugiaušiltųskysčių,medžiagųapykaitąska-tinančių arbatų, valgyti daugiau šakniavaisių, prieš miegą nevartoti tonizuojančių gėrimų (kokakola, žalioji arbata, kava, energiniai gėrimai), B grupės vi-taminų, mėsos ar tarkuotų bulvių patiekalų, grybų, virtų kiaušinių (virškinami ilgiau kaip 4 val.), nerūkyti bent 3 val. iki miego, negerti stiprių alkoholinių gėri-mų (tinka tik šiltas pienas su romo sirupu).

• Pasirinktilengvąsportošaką–greitąjįėjimą,lengvąplaukymą baseine, plūduriavimą (po sunkiosios atle-tikos ar saunos dėl adrenalino gausos taip pat neuž-migsite), lėtus šokius su muzika.

• Nežiūrėtipriešmiegąsiaubo,įtemptosiužetofilmų,sunkių debatų ir kt., neskaityti rimtų veikalų, geriau pasirinkti mėgstamą poeziją.

• Pasidomėti taškiniu ir atpalaiduojamuoju masažu,mudromis, lengvais jogos pratimais, kurie harmoni-zuotų organizmą.

• Atliktikelispalmingo,stuksenimoargreitųakių ju-desių pratimus.

PratimaiPalmingas – pasyvi akių relaksacija Pašildome delnus, kaip parodyta paveikslėlyje, pir-

ma lengvai uždengiame kairę akį, po to ir dešinę, svar-bu, kad akis galėtų laisvai mirksėti. Palaikome kelias minutes, galvodami apie kažką malonaus, įsivaizduo-jame pajūrį, mylimą žmogų, skaitome mintimis eilėraš-tį... Jei padarysite bent kelis kartus per dieną – tai taps įpročiu, ir akių nuovargio kaip nebūta. Nepamirškite po pratimo sunerti rankas už galvos, atmesti galvą atgal ir pažiūrėti į tolį bei pasvajoti.

41antistresas

S k a i t y t o j o k l a u s i m a s

KaiP KovoTi su aKių nuovargiu ir neMiga?

„bandydamas įveikti stresą, pradėjau žaisti kari-nius kompiuterinius žaidimus, bet pastebėjau, kad vakarais kaista akys, o naktimis ėmė kankinti nemiga ir visokios mintys. Ką turėčiau daryti (be didelių pastangų...)?“(ats. mjr. G. J.)

KONSULTUOJA SVEIKATOS PSICHOLOGė DR. KPT. RAMUTė VAIČAITIENė:

42

stuksenimas ir greiti akių judesiai „švytuoklė“ – atsipalaidavimo priemonė, pašalinanti įtampą smege-nų pusrutulių greito „sujungimo“ būdu.

Kaip atlikti? Sėdint, gulint lovoje (kai kamuoja ne-miga).

Galvodami apie stresą sukeliantį įvykį, mintimis įver-tinkime jo stiprumą nuo 0 iki 10 (stipriausias). Pratimas vertingas tada, kai stresas įvertintas daugiau nei 4. Deši-nės rankos rodomuoju pirštu lengvai stuksename į de-šinės kojos priekinį šlaunies paviršių, po to staigiai pa-keičiame pusę – kairės rankos rodomuoju stuksename kairę šlaunį. Kartojame judesius kelias minutes. Norint užmigti, reikia mintimis kartoti: „aš atsipalaiduoju, aš ramus, aš užmiegu“. Po kelių minučių vėl pabandykite įvertinti streso lygį. Pamatysite, kaip jis mažėja. Pratimą kartokite tol, kol streso balas liks maždaug 0–1, toliau galite naudotis įprasta relaksacine technika (su ausinė-mis, muzika ar tik mintimis).

„Švytuoklė“Jei jums atrodys, kad tai nepadėjo sumažinti įtam-

pos dėl nemigos, atlikite dar vieną pratimą.Pasirinkite du objektus skirtingose kambario pusėse.

Galvodami apie stresą sukėlusią problemą, staigiai pa-sukiokite akis į kairę ir į dešinę (kaip laikrodžio švytuo-klė), žvelgdami į tuos „kraštinius“ objektus maždaug du kartus per sekundę, iš viso – 30–40 kartų. Tai sunku, akys įsitempia, bet galva „atsijungia“. Problemas pamir-šite po keliolikos minučių, jos tiesiog išgaruos, nebebus tokios sunkios.

Galima pakartoti šiuos judesius 4–5 kartus. Pratimo negalima ilgai daryti esant neseniems stipriems trau-miniams išgyvenimams ir antipsichotinius vaistus var-tojantiems asmenims.

Jei turite klausimų, norite gauti patarimų apie sveikatą ir streso įveikimą, rašykite el. paštu ramute.vaicaitiene@mil.lt. Pasikalbėsime, o gerais patarimais pasidalinsime su visais „kario“ skaitytojais. konfidencialumą garantuojame.

antistresas

ČeMPionė –

2010 metų balandžio 7–8 dienomis

keturios geriausios kariuomenės

krepšinio komandos išbandė naujojo

alytaus sporto ir rekreacijos centro,

kuriame įvyks 37-ojo europos vyrų

krepšinio čempionato kovos, parketą.

Puikiai organizuotose varžybose po atkaklių pusfi-nalių ir finalo kovų nugalėtoja tapo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės komanda.

Šiais metais savanorius iš tiesų lydėjo sėkmė, iki kurios jų lygiaverčiams varžovams iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono tetrūko vieno žingsnelio. Finalinėse rungty-nėse inžinierių komanda pirmavo beveik visą pirmąją rungtynių dalį – pirmojo kėlinio rezultatas buvo 41:37. Trečiojo kėlinio viduryje jiems nepavyko apsiginti nuo savanorių tolimų pataikymų, todėl rezultatą alytiš-kių naudai 50:49 persvėrė eil. Darius Kandratavičius. Ir nors rungtynių pabaigoje savanoriai buvo išsiveržę į priekį keturiais taškais, persvaros išlaikyti nepavyko. Niekuomet nepasiduodantys inžinieriai rezultatą išly-gino – 77:77. Per pratęsimą KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės komanda pelnė 12 taškų, o varžovams pritrūko jėgų pasivyti savanorius. Rungtynės baigėsi rezultatu 89:83.

KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė ko-voje dėl trečiosios vietos įveikė Lietuvos karo akademi-jos komandą.

Varžybas stebėjo gausus būrys sirgalių, kurie akty-viai palaikė savo komandas. Daugiafunkciniame sporto ir pramogų komplekse, kuriame varžybas gali stebėti daugiau kaip 5 tūkstančiai žiūrovų, kariuomenės fi-nalinės krepšinio varžybos tapo gražia švente, todėl Lietuvos kariuomenės Sporto klubas ir KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė nuoširdžiai dėkoja Alytaus sporto ir rekreacijos centrui už pagalbą organizuojant šį turnyrą.

Pl k . l t n . A R T Ū R A S J A S I N S K A S

Dai n avos aPyg ar D os 1- os i os r i n K T i n ė s Ko M an Da

kasP 1-osios rinktinės archyvo nuotr.

43bŪk Pirmas

Šaulių čempionate – įprasti varžovaiPavasarį įvykęs šaudymo čempionatas, kuris rengiamas jau antrą dešimtmetį, kaip visuomet, vyko sklandžiai. nors šiemet dalyvavo mažiau komandų nei ankstesniais metais, vis dėlto pagrindiniai kariuomenės šauliai neapleido savo pozicijų.

Nugalėtojų taurė – komandos kapitono rankose.

atminčiai – stipriausia kariuomenės krepšinio komanda.

Į vieną iš populiariausių kariuomenės čempionatų susirinko daug patyrusių senbuvių.

44

Atsitiktinumų nėraNors kai kurie taiklūs šauliai išvykę į tolimąjį Afganis-

taną, dauguma nepamiršo vieno svarbiausių kariuo-menės čempionatų. Kariuomenės vado nurodymu tik kai kuriems daliniams yra privaloma dalyvauti šaudy-mo varžybose, tačiau iš tiesų buvo ir tokių, kurie patys norėjo išbandyti ranką ir atvyko į Jūravos šaudyklą Tau-ragės Sakalinės miškuose. Paprastai atrankų į šį čempi-onatą nėra – daliniuose suformuojamos komandos iš patyrusių ir pasižymėjusių šaulių, kurie kelias savaites ruošiasi pasirodymui. Toks pasiruošimo būdas padeda išlaikyti profesionalų čempionato lygį, tačiau naujoms „žvaigždėms“ atsirasti galimybių nėra daug. „Daugeliui pažįstamos patyrusių šaulių – Vytauto Talaišio, Jono Juchnevičiaus, Zigmo Dangalo ir kitų – pavardės, įpras-ta ir nuolatinė kova vyksta tarp Kęstučio MPB, KASP 2-osios rinktinės, Karo policijos, Dragūnų bataliono – tai leidžia manyti, kad atsitiktinumų nebus daug“, – pri-pažino varžybų organizatorius ir teisėjas Kęstučio MPB S3 skyriaus fizinio rengimo specialistas vyr. srž. Kęstutis Mencleris.

NugalėtojaiTradiciškai čempionatas vyksta dvi dienas – pirmąją

šauliai šaudo su pusiau automatiniais šautuvais M-14,

antrąją bando jėgas pistoletų varžybose. Iš tiesų Tau-ragės bataliono šaudykla pripažinta geriausia Lietuvos kariuomenėje. Uždaroje, miškais apsuptoje teritorijoje paprastai treniruojasi ir šaulių komanda, vyksianti į Pa-saulio kariškių šaudymo čempionatą.

Komandinėje įskaitoje šaudant iš M-14 užtikrintai pir-mavo KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, surinkusi 655 taškus (komandoje dalyvauja keturi šau-liai). Antrojoje vietoje liko KASP Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas (573), treti – KASP Vyčio apygar-dos 5-oji rinktinė, surinkusi tik pora taškų mažiau – 572.

Asmeninėje įskaitoje triumfavo 2-osios rinktinės gr. Henrikas Petrauskas, antrąją vietą užėmė jo koman-dos draugas eil. Jonas Jachimavičius, trečioji vieta atite-ko dragūnui vyr. srž. Gintautui Nesteckiui.

Šaudymo pistoletais varžybose nenugalimi vėl buvo 2-osios rinktinės kariai, surinkę 316 taškų (dalyvauja trys šauliai). Keliais taškais nuo jų atsiliko Kęstučio MPB (313 taškų), tik vienu tašku pralenkę amžinus savo varžovus karo policininkus. Pastarieji surinko 312 taškų, dragūnai šį kartą užėmė ketvirtąją vietą.

Asmeninėje įskaitoje pirmasis – eil. J. Jachimavičius, aplenkęs Kęstučio bataliono kapitoną Gintarą Kuckai-lį. O dragūnui vyr. srž. G. Nesteckiui ir šį kartą fortūna buvo palanki – jis užėmė trečiąją vietą.

L I J A N A C I B U L S K I E N ėkęstučio MPB archyvo nuotr.

bŪk Pirmas

Nugalėtojai, tarp kurių gausu jau daugelį metų nesi-keičiančių šaulių.

45

ir be ginKlo Kariai

žvilGsnis

Eilinė savaitės diena Vytauto Didžiojo karo muzieju-je. Edukacijos ir informacijos skyriuje lyg sirena įsakmiai suskamba specialus skambutis, pranešantis, kad prie muziejaus kasos gido laukia nauja ekskursantų grupė. Jis dažniausiai skamba tik tuo atveju, kai atvykusie-ji ekskursijų nėra užsakę iš anksto. Kai yra išankstinis susitarimas, vienas gidų jau laukia pasirengęs. Ir daž-niausiai ne kasdieniais drabužiais, o pagal ekskursijos temą – atitinkama karine uniforma: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų riterio, kovų už Lietuvos nepriklausomybę kovotojo ar pokario partizano. O ypa-tingomis progomis – tai vyksta minint įvairias sukaktis ar valstybinių švenčių metu – žiūrovų ir klausytojų pa-sitikti gali išeiti ir LDK kunigaikštis, etmonas, Vytautas Didysis ar pats karalius Mindaugas, Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Augustas, kitas istorinis personažas ar karvedys. Priklauso nuo to, kokia tema užsakyta ekskursija ar edukacinė programa. Ir šitaip per dieną kelis kartus, o vadinamųjų pavasario (balandžio–gegužės) ir rudens (spalio–lapkričio) pikų metu per dieną tenka priimti po 5–6 moksleivių, kariškių ar kt. grupes. Per metus – 57–60 tūkst. žmonių, jei suskaičiuo-tume lankytojus. Vien dalyvavusių specialiose edukaci-nėse programose 2010 metais buvo 6 525 lankytojai, pustrečio karto daugiau negu 2009 metais ir per šešis kartus daugiau negu 2007 metais.

Prieš penkerius metus Vytauto Didžiojo karo muzie-jui perėjus į krašto apsaugos sistemą, smarkiai pasikei-tė ir keičiasi ne tik muziejaus ekspozicijos, bet ir per-sonalas bei renginių pobūdis. Vietoj buvusio Ryšių su visuomene skyriaus, kuris taip pat rūpinosi lankytojais, organizuodavo edukacinius renginius, po kelių pervar-dijimų nuo praėjusių metų pradžios buvo reorganizuo-tas į Edukacijos ir informacijos skyrių, kuris yra vienas didžiausių ir dinamiškiausių muziejuje. Jame, be vedė-jos, dviejų gidų ir edukatoriaus, dar dirba fotografas, raštvedė, kompiuterių specialistas, kasininkė.

Pagrindinė veiklos kryptis – ekskursantų grupių priė-mimas, edukacinių programų rengimas ir demonstravi-mas. Skyrius, ypač jo vedėja Regina Rajeckienė, nuolat bendrauja su kariuomenės dalinių ir krašto apsaugos sistemos įstaigomis, mokyklomis, universitetais. Lan-kytojų kontingentas labai įvairus – nuo darželinukų, pradinių klasių mokinių iki kariūnų, pensinio amžiaus

(Gegužės 18-ji – Tarptautinė muziejų diena)

žmonių. Įvairių užsienio svečių, apsilankančių muzieju-je, net tautybes sunku suskaičiuoti. Atsiliepimų knygoje mirga padėkos įrašai ne tik lietuvių, bet ir anglų, lenkų, norvegų, prancūzų, rusų, ispanų, estų, suomių, švedų, turkų – beveik visomis Europos tautų kalbomis. Ir ne tik Europos. Čia taip pat atrasi įrašų arabų, japonų, kinų kalbomis. Lankytojų nurodytos vietovės rodo plačią geografiją – Maskva, Kanada, Čikaga, Adelaidė...

Užkalbinu grupelę ne itin taisyklingai lietuviškai kal-bančių paauglių.

„Aš pirmą kartą Lietuvoje. Kokia turtinga kovų istorija ir kiek senovinių ginklų čia matome“, – kalba lietuvio ir maskvietės dukra Svetlana, su grupe lietuviškos klasės bendraamžių atvykusi aplankyti tėvo krašto.

Pastaraisiais metais muziejuje susiformavo darbšti kūrybingų jaunų žmonių – gidų ir edukatorių – grupė, kurie paruošė 8 edukacines programas. Jos per metus demonstruotos beveik 180 kartų. Populiariausios edu-kacinės programos „Kaip senovėje kariauta“ pirmąjį va-riantą parengė pedagoginį istorikės išsilavinimą turinti buvusi darbuotoja Daiva Žiūrauskienė. Vien 2010 me-tais 5–8 klasių moksleiviams programa buvo surengta net 117 kartų. Po minėtos darbuotojos perėjimo į kitą darbą toliau šią programą, atsižvelgdami į dalyvius,

oršos mūšį pristato M. Grigonis.

46 žvilGsnis

tobulina kiti skyriaus darbuotojai. 33 kartus pirmų–ke-tvirtų, penktų–aštuntų ir net devintų klasių mokiniams surengta programa „Karyba lietuvių padavimuose ir le-gendose“. Edvinas Vaidotas į jo paties paruoštą renginį „Mindaugo Lietuva“ devintokus–dvyliktokus pakvie-tė dešimt kartų, jo kolegos Mindaugo Grigonio temą „Oršos mūšis“ vyresniųjų klasių moksleiviai išklausė du kartus, „Lituanikos“ didvyriai amžinai gyvi“ – penkis kartus.

Edukacinės programos nėra paprastas istorinių fak-tų išdėstymas. Paprastai dar naudojami ir vaizdo įrašai, skaidrės, garsai, pavienių personažų (valdovų, karve-

džių, legendinių žynių) vaidybiniai elementai. Kadangi tai vyksta atnaujintose muziejaus ekspozicijose, visa aplinka ypač sustiprina jaunų žmonių mintis ir vaizduo-tę.

„Mūsų visa edukacinė veikla orientuota į įvairaus am-žiaus moksleivių, gimnazistų grupes“, – kalba jau ketve-rius metus gidu dirbantis M. Grigonis. Mindaugui dar nėra nė trisdešimties, tačiau jis jau žino savarankiškos veiklos skonį – bandė laimę dirbdamas įvairius darbus Škotijoje, JAV.

Panašaus amžiaus, tačiau vos pusmetį dirbantis edukatorius Laurynas Tamulynas – vienintelis iš trijų, „uostęs parako“. Mat Laurynas jau dešimtmetį dalyvau-ja Karo istorijos klubo veikloje, net du kartus dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvalde ir, kaip pats sako, deja, ordino kariaunoje. Laurynas senovinės gin-kluotės žinių fanatikas: pats susikonstravo ir pasigami-no visą riterio amuniciją – per 40 kg sveriančius šarvus ir skydą, programoms gamina fortifikacinius maketus.

Jauniausias gidų skyriuje – Edvinas Vaidotas. Mu-ziejaus vadovybė, patikrinusi jo istorijos žinias, kalbų gebėjimus, prieš porą metų ryžosi priimti jį į darbą, dar besimokantį Vytauto Didžiojo universitete istorijos specialybės. Ir neapsiriko. Vaikinas, kaip ir kiti, nuolat nagrinėja Lietuvos ir bendrosios karybos istoriją. Pra-dėjęs muziejininko karjerą gidu, pastaruoju metu greta ekskursinio darbo vis labiau linksta į mokslinę veiklą.

V. airini, E. Vaidotas ir l. tamulynas apsirengę įvairių epochų karių uniformomis renginyje, skirtame muziejaus 90-mečiui.

Vienuoliktokų istorijos žinių konkursą paį-vairino riterių mūšio fragmentai.

47žvilGsnis

Skyrius inicijavo ne vieną renginį, sutartą su mokymo ir mokslo įstaigomis. Muziejininkai su švietėjiškomis programomis ne kartą buvo išvykę ir į miesto moky-klas. Įsimintini buvo praėjusių metų bataliniai renginiai, skirti Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui. Praėjusių metų lapkričio 15 dieną Edukacijos ir informacijos skyrius kartu su kitų skyrių darbuotojais surengė teatralizuotą edukacinę programą „1410-ieji – Viešpaties metai, su-drebinę Europą“ Šalčininkų Lietuvos 1000-mečio gim-nazijoje.

Praėjusią vasarą Edukacijos ir informacijos skyrius, bendradarbiaudamas su LDK skyriumi, muziejaus vado-vybe ir katalikiška „Vyturio“ gimnazija, gegužės 18-ąją, pažymint Tarptautinę muziejų dieną, muziejaus sode-lyje surengė įspūdingą keliasdešimties minučių insce-nizaciją, skirtą Žalgirio mūšiui paminėti. Per du šimtus penktokų–šeštokų, apsirengę imituotomis kryžiuočių ir sąjungininkų uniformomis, „apsiginklavę“ mediniais kardais ir ietimis, prižiūrimi muziejininkų ir skambant kovingai muzikai, keliasdešimt minučių žūtbūtinai ko-vėsi už savo kariuomenių vėliavas. Mūšio eigą per gar-siakalbį įtaigiai komentavo LDK skyriaus vedėjas Eduar-das Brusokas. Pergalingas „Valio!“, nukovus didįjį ordino magistrą, sudrebino aplinkinių namų langus ir buvo pa-lydėtas gausių gatvės žiūrovų katučių.

Ne taip garsiai, bet prasmingai vyko ir muziejaus 90-mečiui skirtas tris dienas trukęs konkursas. Jame savo žinias demonstravo net 16 miesto gimnazijų vie-nuoliktokų komandų. Nugalėjo darnus „Saulės“ gimna-zijos kolektyvas. Nedaug nuo jų atsiliko ir Kauno Juozo Gruodžio vienuoliktokai, gavę II vietos diplomą, ir treti likę J. Jablonskio gimnazistai. Tačiau, be nugalėtojų, pri-zus ir kitas vertingas dovanas gavo visos dalyvavusios komandos. Jas muziejininkams paruošti padėjo Kauno įgulos karininkų ramovė, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Kauno miesto policijos komisariatas, Jonušo Radvilos mokomasis pulkas, Puskarininkių mokykla, Karo medicinos tarnyba, kiti krašto apsaugos sistemos padaliniai.

Tiek teminės ekskursijos, tiek kiekviena edukacinė programa, prieš pateikiant visuomenei, yra peržiūrima ir išklausoma muziejaus taryboje. Skyriui konsultacijo-mis ir patarimais talkina skyrių vedėjai Eduardas Bru-sokas, Kristina Rickevičiūtė, Dalė Naujalienė, Algirdas Markūnas ir šių skyrių darbuotojai, Fondų skyrius, tarp jų – ginklininkas Vidmantas Airini ir kiti.

Ekspozicijų vitrinos yra istorinis fonas visoms edu-kacinėms programoms. Nors Laurynas Tamulynas įsi-tikinęs, kad kai kurias švietėjiškas programas galima pateikti ir senovine ginkluote apsirūpinusiam Karo is-torijos klubui.

Bet kurį muziejaus renginį ar įvykį profesionaliai fik-suoja skyriaus fotografas Artūras Užgalis. Jis taip pat talkina ir leidžiant knygas, katalogus, rengiant parodas.

Visas naujai parengtas edukacines programas per-žiūri muziejaus taryba ir duoda vertingų pastabų, pa-tarimų. Tik pakoregavę, rengėjai programas „išleidžia į gyvenimą“.

Edukacinio ir informacijos skyriaus vedėja, turinti re-žisierės išsilavinimą, yra nepamainoma renginių vedėja, įvairių renginių programų sudarytoja, muziejaus inter-netinės svetainės kuratorė. Net sirguliuodama skambi-na, domisi skyriaus reikalais. O pats skyrius įsikūręs aki-vaizdžiai per mažame kambarėlyje, kur, be šio skyriaus žmonių, dar glaudžiasi du vadovybės darbuotojai. Tarp stalų, kompiuterių įrangos net prasilenkti sunku, o sve-čius dažnai tenka priimti vestibiulyje. Labai trūksta dar-bo patalpų ir kitiems darbuotojams. Tęsiant muziejaus renovaciją, planuojama gidams įrengti nedidelę patal-pą greta ekspozicijų. Darbuotojai tiki permainomis. Ir brandina naujus sumanymus. 2011 metais planuojama rengti naujas programas, temines ekskursijas. Nors ir be ginklų, skyriaus gidai ir edukatoriai nuolat jaučia einan-tys šalies gynybos paveldo propagavimo tarnybą.

S T E P O N A S G E Č A Sa. užgalio nuotr.

Gidai M. Grigonis ir E. Vaidotas nuolat gilina savo žinias.

Renginį veda R. Rajeckienė

48 žvilGsnis48 Gyveni – mokaisi

Balandžio 4–8 d. Motorizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ (Rukla, Jonavos r.) vyko tarptautiniai štabų mokymai „Raudonasis riteris 2011“ („Red Knight 2011“), kuriuos organizavo Danijos divizija. Penkias dienas trukusiose pratybose dalyvavo Danijos divizi-jos štabo, brigados „Geležinis Vilkas“, Latvijos ir Estijos bei dviejų Danijos sausumos pajėgų brigadų štabai. Iš viso – daugiau nei 400 karių. Pratyboms vadovavo Da-nijos divizijos vadas generolas majoras Peteris Kühnelis (Peter Kühnel).

MPB „Geležinis Vilkas“ kariai pratybose dalyvavo ne tik kaip pagrindinės mokymo auditorijos dalis, bet ir už-tikrino pratybų aprūpinimą, mokymų teritorijoje įrengė modernias lauko vadavietes, kuriose operacijas planavo brigados ir brigadai pavaldžių batalionų, jiems priskir-tų vienetų štabai. Visų penkių pratybose dalyvavusių brigadų štabai operacijas planavo brigados „Geležinis Vilkas“ teritorijoje Rukloje įrengtose vadavietėse, tuo tarpu žvalgybą, atsižvelgdami į operacijos sumanymą,

pratybose dalyvaujantys brigadų vienetai vykdė visoje Lietuvos teritorijoje.

Per pratybas mokymų vietovę iš oro žvalgė Danijos karališkųjų oro pajėgų sraigtasparniai AS 550 „Fennec“ ir Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8. Ant-žeminei tariamos planuojamos operacijos rajono žval-gybai buvo naudojamos ratinės transporto priemonės.

Į pratybas atvykę Lietuvos kariuomenės vadas gene-rolas majoras Arvydas Pocius ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas susitiko su pratyboms vadovaujančiu Danijos divizijos vadu gen. mjr. Peteriu Kühneliu, MPB „Geležinis Vilkas“ vadu plk. Vilmantu Tamošaičiu, stebėjo mokymus, ap-lankė pratybose dalyvaujančius Lietuvos, Danijos, Latvi-jos ir Estijos karius.

Danijos divizijos vadas padėkojo Lietuvos kariuome-nės vadui už Danijos divizijos štabui priskirtų Motori-zuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kari-ninkų tarnybą, papasakojo apie pagrindines Danijos divizijos užduotis, planus ir perspektyvas vykdant kovi-nį Danijos ir Danijos divizijai priskirtų Baltijos valstybių karinių vienetų rengimą.

Susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu gen. mjr. P. Kühnelis sakė, kad Danijos divizijai priskirtos Baltijos šalių brigados yra gerai pasirengusios. Jis pagyrė trijų šalių karių bendradarbiavimą. „Atsakomybės pasidaliji-mas tarp atskirų karybos sričių specialistų ir jų bendra-darbiavimas yra viena stipriųjų pusių karinių operacijų metu,“ – sakė Danijos generolas.

Danijos divizijos vadas pabrėžė, kad MPB „Geležinis Vilkas“ įrengta lauko vadavietė yra moderni, joje visas brigados štabas gali planuoti operacijas lauko sąlygo-mis ir sukurti realią aplinką pratybų dalyviams. Todėl kariniai vienetai gali treniruotis net tik planuodami operacijas, bet ir vykdydami persidislokavimą, įsikurda-mi vietovėje.

Lauko vadavietėse pratybų metu užduotis vykdė Lie-tuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir Lietuvos didžio-sios kunigaikštienės Birutės motorizuotųjų pėstininkų batalionų, Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono, Generolo Romualdo Giedraičio ar-tilerijos bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno 2-osios bei Didžiosios Kovos 8-osios rinktinių kariai. Jie pratybose veikė kaip žemesnio ly-gmens karinių vienetų štabų atstovai.

gebėjiMas veiKTi KarTudanijos divizijos vadas generolas majoras P. Kühnelis: „Tikiu, kad MPb „Geležinis Vilkas“ priskyrimas danijos divizijai yra labai sėkmingas“.

danijos divizijos vadas gen. mjr. P. kühnelis ir lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. a. Pocius.

– Dabar bandome atsižvelgti į visas išmoktas pamo-kas, nustatytas problemines sritis ir tą darome visose srityse visais lygmenimis. Kitas žingsnis Danijos divi-zijos mokymo cikle bus pratybos „Geltonasis riteris“, kurių metu bus naudojamas kompiuterizuotas taktikos treniruoklis. Jos vyks Danijos mieste Oksbol, ten mes turėsime galimybę išbandyti brigados ir divizijos ly-gmens planus, kuriuos parengėme praėjusią savaitę ir aš daug tikiuosi iš šių pratybų.

– Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vil-kas“ priskirta danijos divizijai 2006-aisiais, kokios naudos iš to turėjo ir brigada, ir divizija?

– Visų pirma noriu pasakyti, kad treniruotis tarptauti-nėje aplinkoje yra visapusiškai naudinga visų lygių šta-bams – ir brigados, ir divizijos. Nei Danijos divizija, nei MPB „Geležinis Vilkas“ nėra išimtis. Vadovaujamės tokia kovinio rengimo koncepcija, kurią realizuojant pagal tam tikrus kovinio rengimo laikotarpius organizuoja-me štabų mokymus, naudojame žemėlapius, rengiame vietovės žvalgymo pratybas arba pratybas naudojant kompiuterinį taktinių situacijų stimuliatorių. Tai yra la-bai naudinga visoms priskirtoms brigadoms, taip pat ir MPB „Geležinis Vilkas“. Per visus šiuos mokymus briga-da turi galimybę treniruotis ir koordinuoti veiksmus su aukštesnio lygmens vadaviete – tai labai vertinga pa-tirtis. Tikiu, kad MPB „Geležinis Vilkas“ priskyrimas Da-nijos divizijai yra labai sėkmingas. Brigada yra visiškai integruota į Danijos diviziją, ir man labai patinka dirbti su ja per pratybas. Jau minėjau, kad buvau ypač laimin-gas matydamas, kad pratybų metu brigada įrengė lau-ko vadavietę ir pasinaudojo proga treniruoti bataliono lygmens vienetus. Žinau, kad batalionų štabai taip pat turėjo labai daug naudos iš šių pratybų.

Danijos divizijai Lietuvos kariuomenės brigada „Gele-žinis Vilkas“ buvo priskirta siekiant užtikrinti Lietuvos ir Danijos karinių vienetų gebėjimą kartu veikti įvairiose tarptautinėse operacijose. Priskyrimas reiškia bendrą abiejų šalių karininkų darbą tarptautiniuose štabuose,

49žvilGsnis 49Gyveni – mokaisi

Mokymai „Raudonasis riteris 2011“, kurie rengiami pagal Danijos divizijos kovinio rengimo planą, yra da-lis tęstinio mokymo ciklo. Brigados „Geležinis Vilkas“ kariai kartu su kitų šalių brigadų štabais, priskirtais Da-nijos divizijai, jau ir anksčiau yra dalyvavę Danijos divi-zijos organizuojamuose mokymuose, per kuriuos buvo rengiami operacijų planai. „Raudonojo riterio 2011“ metu parengti gynybos ir puolimo planai bus naudoja-mi per štabų mokymus „Geltonasis riteris 2011“ („Yellow knight“), kurie šį rudenį vyks Danijoje.

Po pratybų danijos divizijos vadas generolas ma-joras Peteris Kühnelis atsakė į keletą klausimų apie pasibaigusias pratybas ir bendradarbiavimą su MPb „Geležinis Vilkas“.

– Pratybos „Raudonasis riteris 2011“ baigėsi, kaip jos pavyko?

– Manau, pratybos pavyko labai gerai. Jos buvo or-ganizuotos siekiant treniruoti karinių vienetų štabus dviem kryptimis: brigados lygmens vadavietes – vyk-dyti operacijų planavimo procesą ir divizijos bei briga-dos lygmens vadavietes – vykdyti žvalgybą vietovėje. Ir pasiekėme gerų rezultatų abiem atvejais.

– Prisiminkime rengimąsi pratyboms – su kokiais iššūkiais susidurta, ar visas problemas pavyko iš-spręsti?

– Mokymo aplinkos, leidžiančios treniruoti penkias brigadas vienu metu, sukūrimas buvo didelis iššūkis. Manau, divizijos štabui pavyko su šiuo iššūkiu susido-roti. Pasiekti rezultatai priklauso nuo pratybų dalyvių. Brigadų indėlis lėmė, jog pasiekti geri rezultatai. Praty-bų aprūpinimas, darbo vietų įrengimas ir realusis aprū-pinimas taip pat buvo iššūkis. Aprūpinimas, kurį užtikri-no Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ ir Lietuvos kariuomenė, buvo puikus, ir mums pavyko viską atlikti idealiai.

– Pratybos „Raudonasis riteris 2011“ – danijos divi-zijos mokymo ciklo dalis, o kas toliau?

bendrus mokymus ir pratybas. Priskyrus brigadą Dani-jos divizijai, Lietuvos kariams buvo suteikta galimybė dalyvauti didesnėse nei iki šiol – divizijos, korpuso ly-gmens – pratybose.

Brigados „Geležinis Vilkas“ ir Danijos divizijos ben-dradarbiavimas itin aktyviai buvo plėtojamas vykdant projektą LITBRIG. Tai trečias bendras Lietuvos ir Danijos projektas gynybos srityje. Sėkmingai baigti projektai LITART ir LITBAT. Įgyvendinant LITART projektą, Danijos karinės pajėgos parengė Generolo Romualdo Giedrai-čio artilerijos bataliono personalą, perdavė Lietuvai

ginkluotės, įrangos ir amunicijos. Pagal LITBAT projektą parengtas brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausantis Lie-tuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas. Šio bataliono pagrindu buvo suformuotas Lietuvos karinis kontingentas, kuris Balti-jos bataliono sudėtyje vykdė budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgų Danijos divizijos vadovautame Sau-sumos komponente.

K P T. S K O M A N TA S P O V I L I O N I SMPB „Geležinis Vilkas“ atstovas spaudai

50 žvilGsnis50 Gyveni – mokaisi

Prieš pradedant žvalgybą iš oro. centre – danijos divizijos vadas.

kariai tikslina vietovės žvalgymo maršrutą.

autoriaus nuotr.

51sUkaktys

„Mumyse – vadinasi, kiekviename iš mūsų, kad ir kur kas būtume, kad ir ką kur veiktume, kad ir ką rytą, dieną, va-karą galvotume, naktį sapnuotume, mūsų jausmai, mūsų mintys, mūsų ryžtas ir veiksmai turi būti nukreipti į tai, kad neištirptume, o išliktume amžiams kompaktiška tauta, su savo nesudarkyta kalba, su savo neiškreiptomis tradicijo-mis ir kultūra, su savo vientisa, nesuniokota žeme – terito-rija. Šiandien, dabar ir visados“, – šiais nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro, diplomato, vertėjo Juozo Urbšio žodžiais Alytaus teatro Didžiojoje salėje prasidėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 20-ųjų įkūrimo metinių minėjimas. Dainavos apygardos rinktinė šiemet, kaip ir kitos, sulaukė garbingo jubiliejaus. 1-osios rinktinės kūrimosi ištakų reikėtų ieškoti dar prieš 1991 m., kai pir-mieji savanoriai ėjo pas tuometinius komendantūros darbuotojus ir registravosi. Oficiali rinktinės įkūrimo data – 1991 m. balandžio 17 d., kai KAD (Krašto apsau-gos departamento) generalinio direktoriaus įsakymu įkurta Alytaus apskrities teritorinė gynybos rinktinė, jos vadu paskirtas Arūnas Dudavičius. Dainavos apygardos rinktinės vardas Alytaus rinktinei suteiktas 1999 m. sausio 15 d. KAM įsakymu, įamžinant Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio partizanų apygardų vardus.

RenginiaiRenginiai, skirti garbingam jubiliejui pažymėti, pra-

sidėjo ankstyvą pavasarį. Kovo 10 d. Lazdijų r. pagrin-dinėje mokykloje surengtos krepšinio 3x3 varžybos, skirtos rinktinės 20-mečiui paminėti, kuriose dalyvavo moksleivių komandos iš aštuonių Alytaus ir Lazdijų savivaldybių ugdymo įstaigų. Rinktinę ir Krosnos pa-grindinę mokyklą sieja nuoširdus bendradarbiavimas ugdant jaunąją kartą – organizuojami bendri projektai, šventės, sporto renginiai.

Alytaus kraštotyros muziejuje iki balandžio 14 d. vei-kė paroda „Rinktinei – 20“. Kovo 30 d. vyko trijų parodų, skirtų rinktinės įkūrimo 20-mečiui, atidarymas: prista-tytos profesionalių fotografų – KASP fotografo vyr. srž. Eugenijaus Žygaičio ir rinktinės 106 kuopos kario sava-norio vyr. srž. Romo Eidukevičiaus – parodos, taip pat moksleivių piešinių konkurso „Koks yra Tėvynės gynė-jas?“ geriausi darbai.

O svarbiausios jubiliejinio minėjimo iškilmės prasidė-jo ankstyvą balandžio 15 d. rytą – Birutės MPB rikiuotės aikštėje kuopoms rinktinės vadas įteikė velukus, nusi-

PirMosios rinKTinės jubiliejus

52

pelniusiems kariams – padėkas, vadovybė rinktinės te-ritorijoje prisiminimui pasodino Dvidešimtmečio ąžuo-lą, Alytaus šv. Kazimiero bažnyčioje aukotos šv. Mišios, po kurių rinktinės kariai savanoriai iškilmingai žygiavo Alytaus miesto gatvėmis.

Renginyje Alytaus miesto teatro Didžiojoje salėje dalyvavo Seimo nariai – Auksutė Ramanauskaitė-Sko-kauskienė, Julius Sabatauskas, Antanas Nedzinskas, pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos va-das – ats. plk. Jonas Gečas, KASP vadas – plk. Romual-das Moldaris, Alytaus ir Marijampolės apskričių vietos savivaldos atstovai, karinių ir sukarintų organizacijų bei visuomeninių organizacijų atstovai, buvę rinktinių vadai, partizanai, dvasininkai, buvę ir esami PKT kariai bei kariai savanoriai. Buvę rinktinių vadai prisiminė savo

vadovavimo rinktinei laikotarpį: tų metų pagrindinius uždavinius, pasiektus rezultatus, įsimintinas datas, įvy-kius, darbuotojus.

Plk. Arūnas Dudavičius, pirmasis rinktinės vadas, pra-dėjęs vadovauti 1991-aisiais, dalijosi prisiminimais apie nelengvą rinktinės kūrimosi pradžią ir pirmųjų savano-rių ryžtą bei patriotizmą, kurio pristingama šiais laikais, apžvelgė savo vadovavimo rinktinei metus.

PirmiejiO pradžia iš tiesų buvo nelengva... Iš tikrųjų Alytaus sa-

vanorių rinktinė pradėjo kurtis jau 1991 m. sausio 13 die-ną. Alytaus miesto savivaldybės pastate, kur buvo ir Są-jūdžio būstinė, rinkosi žmonės, buvo sakomos kalbos, ieškoma pirmųjų Lietuvos savanorių sąrašų, autobusai su naujaisiais savanoriais siunčiami į Vilnių prie Aukš-čiausiosios Tarybos ir televizijos bokšto. Vasario 9 d. re-ferendume savanoriai saugojo biuletenius, balsavimo urnas. Vasario 16 d. ir kovo 11 d. minėjimuose su žaliais raiščiais jie saugojo į mitingus atėjusius alytiškius. Nuo balandžio mėnesio parlamento gynyboje ėmė daly-vauti jau apie 100 Dzūkijos savanorių, o balandžio 8 d., dalyvaujant Krašto apsaugos departamento prie Lietu-vos Respublikos Vyriausybės generaliniam direktoriui Audriui Butkevičiui, priėmė priesaiką.

1991 m. rugpjūčio 21 dieną, ginant parlamentą, su-žeisti Alytaus rinktinės savanoriai Juozas Alyta ir Igoris Kvedaravičius, žuvo rinktinės savanoris Artūras Saka-lauskas Jis palaidotas šalia 1918-ųjų karininko Antano Juozapavičiaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje.

1991 m. gruodį pradėti saugoti svarbūs valstybiniai objektai: Alytaus elektros pastotė Rutkos kaime (1-osios kuopos savanoriai, vadovaujami Albino Buikaus) ir vals-tybinė naftos produktų įmonė Alytuje (2-osios ir 3-io-sios kuopų savanoriai (88), vadovaujami Vytauto Dau-naravičiaus).

Nuveikti darbaiKarštą 1992 m. vasarą savanoriams teko ne tik rusų da-

linius blokuoti, svarbius objektus saugoti, bet ir degan-čius miškus bei durpynus gesinti. Dažnai be reikiamų apsaugos priemonių, ginkluoti tik kastuvais ir šakomis, trokšdami dūmuose jie išgelbėjo ne vieną dešimtį hek-tarų Lietuvos miško. 1992 m. birželio 4 dieną Varėnos–Marcinkonių miške kilusį gaisrą gesino apie 50 rinktinės savanorių, o 1992 m. liepos 10 dieną Valkininkų urėdijo-je miško gaisrą gesino 30 rinktinės savanorių.

Alytaus rinktinės savanoriams spalio mėnesį teko dalyvauti likviduojant ekologinės katastrofos padari-nius – jie šalino iš Nemuno mazutą, kuris pateko į upę Gudijoje, įvykus pramoninei nelaimei.

sUkaktys

didžiosios kunigaikš-tienės Birutės batalio-no rikiuotės aikštėje rinktinės vadas plk. ltn. artūras Jasins-kas nusipelniusiems kariams įteikė padėkas.

Kpt. Kęstučiui Leonavičiui nuo 1995 m. pradėjus va-dovauti Alytaus rinktinei teko toliau spręsti kovinio ren-gimo problemas, stiprėjo ryšiai su Dainavos partizanais, visuomene.

Ats. mjr. E. Svetlauskas apžvelgė 1998–2000-uosius vadovavimo rinktinei metus. Įsimintiniausias įvykis – bendros pratybos su Danijos savanoriais ,,Dainava 99“.

Mjr. Edvardui Svetlauskui išvykus tarnybą tęsti į Gy-nybos štabą, 2000-aisiais rinktinės vadu paskiriamas plk. ltn. Valdas Kiveris. Jis pradėjo vadovauti tuo metu, kai prioritetine tapo veikla, orientuota į NATO standar-tus, taip pat jis sprendė ir kitas tuo metu iškilusias kovi-nio rengimo, aprūpinimo problemas.

Nuo 2003-ųjų rinktinei vadovavo mjr. Raimondas Matulaitis. Lietuvos kariuomenė tampa NATO nare, rinktinės kariai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mo-kymuose, pratybose, misijose. Vykstant kariuomenės reorganizacijai, išformuojama Tauro apygardos 4-oji rinktinė ir Dainavos apygardos 1-ajai rinktinei priskiria-mos trys Tauro apygardos kuopos. Plk. ltn. Raimondas Matulaitis itin gyrė puikiai organizuotus žmones ir pa-brėžė: „Kolegos, nepykite, bet 1-oji rinktinė ir yra pir-moji“.

dabartisVadovaujant dabartiniam rinktinės vadui plk. ltn.

Artūrui Jasinskui buvo suformuota ir parengta 10-oji provincijos atkūrimo grupė. Rinktinės kariai Afganista-

ne sėkmingai įvykdė paskirtas užduotis ir saugiai grįžo namo. Šiandieną rinktinę sudaro ŠAK, SOP ir 9 pėstinin-kų kuopos, teritorija apima Alytaus, Marijampolės aps-kritis (išskyrus Šakių r.) ir Šalčininkų r.

„Su purpurine berete, kardai kokardoj švyti, apginsiu, pažadu, brolau, ir trispalvę, ir Vytį“, – vadas savo kalboje pacitavo šį A. Bubėno ketureilį, akcentuodamas, jog ir dabartiniai kariai savanoriai tarnauja ne dėl piniginio atlygio, bet iš idėjos, patikino, jog visuomenė gali jaus-tis saugiai.

KASP vadas už pavyzdingą tarnybą, uolų ir iniciatyvų pareigų vykdymą ir asmeninį indėlį vykdant paskirtas užduotis KASP 1-osios rinktinės įkūrimo dienos proga apdovanojo karius savanorius KASP monetomis, KASP medaliais „Už pasižymėjimą“, KASP medaliais „Už pa-vyzdingą kario savanorio tarnybą“ (5-erių, 10-ies ir 15-os metų), KASP vado padėkos raštais, PKT karius – KASP medaliais „Už pasižymėjimą“.

Prisiminti ir pagerbti tie, kurie kovojo 1918 m., stiprino valstybę tarpukariu ir atidavė gyvybes pokario metais. Tylos minute pagerbti visi žuvę ir mirę kariai savanoriai bei partizanai.

Susirinkusiesiems koncertavo KASP bigbendas, Aly-taus A. Juozapavičiaus šaulių rinktinės jaunosios šaulės, rinktinės 109-osios kuopos kariai savanoriai, Alytaus muzikos mokyklos akordeonistų ansamblis ir projekto „Lietuvos talentai“ finalininkė – Kristina Radžiukynaitė.

A S TA K A Z L AU S K I E N ėVyr. srž . R . EidukEVičiaus nuotr.

53sUkaktys

iškilmingo minėjimo dalyviams koncerta-vo kasP bigbendas (kapelmeisteris – kapitonas Ričardas čiupkovas), kuris šį mėnesį (balandžio 29 d.) taip pat šventė 20-ąsias įkūrimo metines.

54

Eglė Juodvalkė (g. 1950 m. Jungtinėse Amerikos Vals-tijose) – poetė, žurnalistė, rašytoja. Čikagos universite-te baigė Slavistikos fakultetą, šeštadieninį Pedagoginį lituanistikos institutą. Beveik dvidešimt metų dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių skyriuje Miunchene,

knyGos

aTMinTis gyva Knygose

Albertas Ruzgas. Rezistentų pogrindiniai periodiniai leidiniai. Okupacijų metai, 1940–1989. leidinių sąva-das.– Vilnius, lietuvos gyventojų genocido ir rezistenci-jos tyrimo centras, 2010. – 248 p.

eilėraŠČių rinKinys

Eglė Juodvalkė. Sakalai naktį nemiega. Eilėraščių rinkinys, skirtas partizanams atminti.– Vilnius, lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2011.– 104 p. knyga iliustruota archyvinėmis nuotraukomis

Šiame okupacijų metais (1940–1989) rezistentų leistų periodinių leidinių sąvade pateikiama autoriaus iš įvai-rių šaltinių surinkta informacija apie partizanų, politi-nių kalinių ir tremtinių bei neginkluotosios rezistencijos pogrindinius leidinius.

Spauda – galingas ginklas. Tai gerai suprato ne tik okupantai, bet ir laisvės kovotojai, rezistentai, leidę šim-tus periodinių leidinių, daugintų įvairiausiomis priemo-nėmis (rašomosiomis mašinėlėmis, rotatoriais, šapiro-grafais, ERA aparatais, stiklografijos būdu, rotaprintais), retkarčiais (ypač kalinimo ir tremties sąlygomis) rašytų ranka.

Daugiausia pogrindinių periodinių leidinių nepapras-tai sunkiomis sąlygomis išleido Lietuvos partizanai. Jie tai darė jausdami nuolatinę mirties grėsmę. O išduoti, apsupti priešo verčiau nusišaudavo ar susisprogdinda-vo granata, lyg pakartodami senovės Pilėnų tragiškus įvykius.

Nuostabūs yra politinių kalinių ir tremtinių laikraš-tėliai: juos leido mūsų tautiečiai, čekistų ir jų pakalikų

nuolat sekami ir terorizuojami, neturėdami nei spaus-dinimo priemonių, nei tinkamo popieriaus. Tokiomis sąlygomis leisti laikraštėlius ir burti draugėn tautiečius, kelti jų dvasią, stiprinti solidarumą, organizuoti savitar-pio paramą – išties didinga veikla.

Pogrindinius periodinius leidinius leido ir neginkluo-tojo pasipriešinimo dalyviai, neretai pasislėpę palėpė-se, net rūsiuose, saugodamiesi nuo daugybės sovietinių seklių, stebėjusių tuos, kurie neparsidavė okupantams.

Sąvade nurodyti ir antruoju sovietmečiu čekistų leisti antipartizaniniai provokaciniai laikraštėliai, nes jie taip pat atspindi sunkias, sudėtingas kovas, kurios vyko tarp partizanų ir skaičiumi bei ginkluote pranašesnių, didelę slopinimo patirtį turinčių priešų.

knyGos 55

2010 m. pabaigoje pasirodžiusi knyga „Vakarų Lietu-vos partizanų sritis“ yra antrasis enciklopedinio pobū-džio leidinys, skirtas žuvusiems už laisvę pokario parti-zanams atminti. 2008 m. išleista pirmoji dalis – „Pietų Lietuvos partizanų sritis“. Antroji knyga skirta Vakarų Lietuvos partizanų srities – Kęstučio, Prisikėlimo ir Že-maičių apygardų kovotojams.

Žemaitijos partizanai suvaidino svarbų vaidmenį partizaniniame kare. Palyginti su kitų sričių partizanų struktūriniais daliniais, pasipriešinimui Žemaitijoje būdingi tam tikri specifiniai bruožai. Tam įtakos tu-rėjo beveik iki 1944 m. pabaigos išlikęs frontas. Iš jau okupuotos Lietuvos dalies čia traukėsi pogrindinių organizacijų atstovai, atsinešdami pažangių pasiprie-šinimo organizavimo ir veiklos idėjų. Vakarų Lietuvos partizanų vadovybėje buvo daug gabių karininkų ir organizatorių, čia didžiausią ir ilgalaikę įtaką turėjo Lie-tuvos laisvės armija (LLA). Dėl LLA veiklos Žemaitijoje buvo aukštas organizuotumo lygis, ten buvo sukurta LLA struktūra – Žemaičių legionas, veikė didelė ir sti-pri Jungtinė Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygarda, kuri siekė sujungti ne tik Žemaitijos kovotojus, bet ir visos Lietuvos partizanus.

1948 m. balandžio mėn. įkurtos Prisikėlimo apy-gardos teritorija buvo Lietuvos partizanų centras. Jos

vadovybėje dirbo Jono Žemaičio – Vytauto bendra-žygiai, kurie aktyviai dalyvavo formuojant vyriausiąją partizanų vadovybę. Prisikėlimo apygardos teritorijoje 1949 m. vasario 2–22 d. vyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) ir sudaryta jo vadovybė, paskelbta LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija. Šioje apygar-doje bazavosi LLKS visuomeninė dalis, buvo leidžiami vyriausiosios vadovybės spaudos leidiniai, organizuo-jami ir vykdomi ryšiai su kitomis partizanų sritimis ir apygardomis, labai rūpintasi partizanine spauda. Kaip organizacinis vienetas ilgiausiai išsilaikę Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapa-vičiaus tėvūnijos partizanai iki 1957 m. leido laikraštį „Partizanų šūvių aidas“. Prisikėlimo apygardos parti-zanas Kostas Liuberskis-Žvainys – paskutinis žuvęs (1969 m.) Lietuvos partizanas.

Vokietijoje. E. Juodvalkė – Lietuvos rašytojų sąjungos, tarptautinio rašytojų klubo PEN Lietuvos centro Vilniu-je, Lietuvių rašytojų draugijos Čikagoje narė.

Pristatant jos naująją eilėraščių knygą, matyt, tikslin-ga pacituoti autorės parašytą įžanga:

„Tikros juodos naminės duonos neiškepsi be raugo, o šalies ateities nesukursi be praeities. Subrandintas raugas duoną daro purią, sočią ir kvapnią, o praeitis, skaidriai vertinama ir atsargiai maišoma su dabartimi, leidžia kreipti ateitį prasmingu ir teisingu keliu. Nebran-ginant svarbių tautos istorijos įvykių, ateitis lieka bergž-

vaKarų lieTuvos ParTizanų TaKais

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Vilnius, lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010. – 312 p.

džia, taip kaip ir duona be raugo neiškyla ir greitai pe-lija. Esame laisvi, nes su milžinu stojo į kovą nykštukas. Kai daugelis pasaulio šalių džiaugėsi Antrojo pasaulinio karo pabaiga, Lietuvos miškuose dar beveik dešimtį metų kovojo partizanai. Miško broliai, miškiniai, žaliu-kai, žalieji broliai priešinosi mus okupavusiai Sovietų Sąjungai, gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, au-kojo savo ateitį ir gyvybę. Jų narsa, kančios ir žūtys – tai tarsi duonos raugas. Su juo galime kurti savo ir Lietuvos ateitį. Partizanams, tam duonos raugui, atminti tebūnie skirta ir ši knyga.“

Leidinyje sukaupta ir suklasifikuota daug informaci-jos: sovietinių represinių organizacijų kariniai veiksmai prieš Lietuvos laisvės kovotojus, nurodant antpuolių datą, vietą, aplinkybes, žuvusių partizanų pavardes ir pareigas. Leidinys papildytas žemėlapiais, kuriuose pa-žymėtos kautynių vietos, metai ir aprašymo numeriai. Knyga iliustruota archyvinėmis Lietuvos partizanų ir jų

kovą įamžinančių memorialų, paminklų, kitų atminimo ženklų nuotraukomis, pateikiami išsamūs iliustracijų aprašai ir asmenvardžių rodyklės.

Leidinys padės nuodugniau susipažinti su Lietuvos partizanų kova, geriau suvokti represinių organizacijų vykdyto teroro mastą ir netektis.

E D I TA J A N K AU S K I E N ė

Pirmą kartą Lietuvoje atsirado kauniečių sudarytas albumas (katalogas), kuriame susisteminti Lietuvos kariuomenės ir kitų tarnybų pareigūnų kepurių žen-klai. Knyga pirmiausiai skirta kolekcininkams ir besido-mintiems Lietuvos kariuomene. Autoriai skaitytojams dovanoja kokybiškai išspausdintą, gausiai iliustruotą ir informatyvų leidinį. Jame informacija apie ženklus pateikta lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, todėl turėtų padėti ir kitų valstybių kolekcininkams geriau pažinti Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnų skiriamuo-sius kepurių ženklus – kokardas.

Pateikiami 49 institucijų kokardų aprašai. Katalogą sudaro dvi dalys. Pirmojoje pateikiamos sunumeruotos kepurių ženklų iliustracijos. Jos išsamiau aprašomos antrojoje leidinio dalyje, nurodyti matmenys, spalvos, medžiaga, iš kurios pagaminti ženklai, tvirtinimo prie kepurės būdai. Iš viso apibūdinta 220 ženklų, naudotų

naujiena ženKlų KoleKcininKaMs

Anatolijus Procenko, Ramūnas Skvireckas. Ženklai ant kepurių. Naudoti lietuvos Respublikos kariuo-menės, VRM, kitų ministerijų ir žinybų pareigūnų 1990–2010 m. – alytus , VšĮ „Gintarinė svajonė“, 2011.

nuo 1990 m. iki šių dienų. Kataloge surinkti tiek oficialiai nešioti ženklai, tiek ir žinomi projektiniai ar bandomieji ženklų variantai. Leidinyje pateiktos keleto kolekcinin-kų asmeninėse kolekcijose esančių eksponatų nuotrau-kos bei ženklų aprašymai.

Autoriai numato galimybę ir toliau rinkti informaciją apie kepurių ženklus, tikisi katalogą pildyti ir tobulinti.

G I N TA R A S LU Č I N S K A Salytus

56 knyGos