1

1. Atskleiskite prievols ir prievoli teiss svok ry.

6.1 straipsnis. Prievols samprataPrievol tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig.

Prievoli teis yra civilins teiss poak, kuri sudaro sistema teiss norm, reguliuojani asmen turtinius santykius ir su iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius.

Ryys: Prievoli teis privatins (civilins) teiss poakis; visuma teiss norm, reguliuojani prievoles.Akvils:

Remiantis prievols svoka galima daryti ivad, kad prievol, kaip teisinis santykis, turi poymius, leidianius apibdinti prievoli teis kaip vientis, glaudiai tarpusavyje susijusi sistem, kuri pagal jai bdingus bruous galima atriboti nuo kit teisini santyki.

2. Ar pareiga yra prievols sinonimas? Kodl?

Negalima tapatinti svok prievol ir pareiga. Pareiga yra tik vienas i prievols element.

Prievol turi du elementus tai kreditoriaus teis reikalauti i skolininko tam tikro elgesio ir skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus.

Akvils:

Nra.Kiekviena prievol turi pareigos element,taiau ne kiekviena pareiga yra prievol.

Skiria 3 esminiai bruoai:

Pareiga yra prievols rezultatas.Taigi prievol yra vienas i pareigos atsiradimo pagrind,altini,o ne pati pareiga.Ppareiga nra prievol,o tik vienas i element.

Pareiga gali egzistuoti ir nesant prievols.Pvz.kiekvienas asmuo turi pareig gerbti kito asmens nuosavyb,ginti tvyn nuo upuolimo(Konstitucija).

Pareiga yra prievols elementas,taiau ne vienintelis. Jeigu yra kieno nors pareiga,yra ir kieno nors teis.Kitas btinas prievols elementas yra kito asmens subjeketin teis tiksliau reikalavimo teis.

3. Kaip prievoli teis yra suprantama subjektyvija ir objektyvija prasmmis? Plaija prasme: prievol yra visa tai, k asmen pareigoja atlikti teis, moral, religija ar kitokia normin sistema, kai kartu nustatoma atitinkama sankcija u pareigojimo nevykdym, taiau tam tikras pareigojimas nesiejamas su kito asmens reikalavimo teise. Pavyzdiui, tokia prievol yra mylti ir gerbti artim mog.

Teisikai, arba siaurai suprantant, prievol yra teisinis santykis, kurio dalyviai yra du asmenys- vienas turi reikalavimo teis, o kitas- pareig. Teisiniu poiriu prievol yra toks teisinis santykis, kurio alis sieja tarpusavio teiss ir pareigos, o skolininkui nevykdius pareigos, kreditorius turi teis reikalauti, kad bt atlyginti nuostoliai arba kad skolininkas savo pareig vykdyt natra (CK 6.60-6.61 str.). Taigi prievol steisiniu poiriu vykdymas yra utikrintas galimybe taikyti vasltybs prievartos mechanizm.

??4. Kokia yra prievoli teiss altini hierarchija?

Lietuvoje pagrindinis prievoli teiss altinis - LR civilinis kodeksas, etoji knyga "Prievoli teis".

Konstitucija

?5. Koki romn teiss idj atspindi aptinkame iuolaikinje prievoli teisje?

Dabar, vienas i reikalavim keliam prievols dalykui yra manomumas(manomumas- is reikalavimas grindiamas protingumo principu, nes galima sipareigoti atlikti tik tai, kas manoma). Principas susitarus dl to, kas nemanoma, prievol negalioja( impossibilium nulla obligatio est) atjo i senovs romn teiss. Akvils:

Prievols svoka buvo inoma jau senovs romn teiss doktrinoje ir teisje. Joje buvo skiriama asmens daiktin teis teis daiktui ir asmens asmenin teis teis asmeniui. Tokie pagrindiniai civilins teiss poakiai daiktin ir prievolin teis iliko iki i dien.

?6. Kokios takos prievoli teisei turi Europos Sjungos teiss aktai?

Akvils: Nuo 2004 m. gegus 1 d. Lietuvai tapo privaloma Europos Bendrij Tarybos Direktyva 93/13/EEB dl nesining slyg sutartyse su vartotojais. Pagal Europos Sjungos teis vartojimo sutartys nra atskira sutari ris, sutarties dalyku gali bti bet koks objektas arba paslaug teikimas vartotojui, su jo prekyba ar profesija nesusijusiu tikslu.. Direktyvos nuostat valstyb nar gali netaikyti tiktai Direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sutari slygoms, bet ne siaurinti Direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje tvirtint vartojimo sutarties svok. 3K-3-106/2010

?7. Kokios tarptautins sutartys gali bti laikomos prievoli teiss altiniais?

Akvils:

Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencija

Jungtini Taut 1980 m. Vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimopardavimo sutari tiesiogiai reguliuoja pirkimopardavimo sutarties ali santykius, kai pirkjas ir pardavjas yra skirtingose valstybse.

?8. Kokie rekomendacinio pobdio teiss aktai (angl. soft law) ir kaip yra susij su prievoli teise? Kokios takos ie aktai turi Lietuvos prievoli teisei? Paaikinkite, ar teismai, nagrindami i prievolini teisini santyki kylanius ginus, gali remtis nurodytais teiss altiniais.Akvils: Rekomendacinio pobdio dokumentai (rekomendacijos, komunikatai, gairs, strategijos).

9. Kokios atskiros sudedamosios dalys sudaro vientis prievoli teiss sistem?

Prievoli teiss sistema yra tokia pati kaip ir civilins teiss sistema. Prievoli teisje yra iskiriama bendroji ir ypatingoji dalys.

Bendrj prievoli teiss dal sudaranios civilins teiss normos taikomos visiems prievoliniams santykiams ir yra patalpintos CK etosios knygos I dalyje (6.1 6.153 straipsniai). ios normos reglamentuoja prievols samprat, prievoli atsiradimo pagrindus, prievoli ris, prievoli vykdym ir nevykdymo teisines pasekmes, kreditoriaus interes gynim, prievoli vykdymo utikrinim, asmen pasikeitim prievolje, prievoli pabaig ir restitucij.

Ypatingajai prievoli teiss daliai priskiriamos civilins teiss normos, reglamentuojanios atskiras prievolini santyki ris, kurie yra santykinai savarankiki pagal savo prigimt, atsiradimo pagrindus. Ypatingosios dalies normos patalpintos CK etosios knygos II-IV dalyse.

?10. Ar prievoli teiss klausimai yra reglamentuoti vien tik Civilinio kodekso etojoje knygoje?

Akvils:

Bendrj prievoli teiss dal sudaranios civilins teiss normos taikomos visiems prievoliniams santykiams ir yra patalpintos CK etosios knygos I dalyje (6.1 6.153 straipsniai). Ypatingosios dalies normos patalpintos CK etosios knygos II-IV dalyse.?11. Kokios pagrindins tarptautins privatins teiss taisykls yra taikomos prievoli teisje?

Akvils:

Exequatur yra tarptautinei privatinei teisei bdinga svoka ir taip vadinama teismo nutartis, sankcionuojanti usienyje priimto teismo sprendimo, arbitrao sprendimo, autentik dokument ar teisme sudarytos taikos sutarties vykdym toje valstybje. Panaikinti exequatur procedr tarp valstybi nari visiems teism sprendimams civilinse ir komercinse bylose yra 2000 m gruodio mn. Komisijos ir Tarybos priimtos savitarpio pripainimo programos svarbiausias tikslas.

Forum yra specifin tarptautins privatins teiss svoka. Taip vadinamas teismas, kuriame keliama byla. ia svoka grindiamos svokos lex fori ir forum-shopping.

Forum-shopping yra specifin tarptautins privatins teiss svoka. Asmuo, kuris imasi iniciatyvos kelti teisme byl, gali susigundyti pasirinkti teism pagal ten taikom teis. Asmuo, kuris kelia byl, gali susigundyti pasirinkti forum ne dl to, kad jis yra tinkamiausias forum, bet dl to, kad pagal jame taikomas statym kolizijos taisykles bus taikoma tos valstybs teis, kuriai jis teikia pirmenyb.

Lex causae yra specifin tarptautins privatins teiss svoka, ir ji nurodo bylos esm reglamentuojani valstybs teis, skiriam pagal statym kolizijos taisykles.

Lex fori yra specifin tarptautins privatins teiss svoka, ir ji nurodo teismo, kuriame keliama byla, teis. Kai teismeyra keliama tarptautinio pobdio byla, teismas turi apsvarstyti tai bylai taikytin teis. Tam tikromis aplinkybmis bus taikoma lex fori. Tradicikai lex fori reglamentuoja proceso klausimus, nepaisant lex causae.

Lec loci delicti yra specifin tarptautins privatins teiss svoka, ir ji nurodo valstybs, kurioje nesutartini prievoli slygomis vyko al padars vykis, teis.

12. Koks prievoli teiss ir daiktins teiss santykis? Nurodykite svarbiausius prievoli teiss ir daiktins teiss panaumus ir skirtumus. Vadovlis:

Prievoliniai teisiniai santykiai skiriasi nuo daiktini iais esminiais bruoais:

1)prievol- tai asmeninio pobdio teisinis santykis tarp kreditoriaus ir skolininko, o daiktinio teisinio santykio subjekt ratas nra apibrtas;

2)daiktiniams santykiams bdingas absoliutumas, prievoliniams santykinumas;

3)daiktinio santykio objektas yra daiktai, o prievolinio- valiniai veiksmai;

4)prievoli teisei bdingi specifiniai paeist teisi gynybos bdai: pareigojimas vykdyti prievol natra, netesyb iiekojimas, restitucija, sutarties nutraukimas, pakeitimas ir kt.(CK 1.138 str.).

Skaidrs:

Skirtumai:

1.Prievolinis santykis visada turi dvi alis, kreditorius gali pareikti savo reikalavim tik konkreiam skolininkui (asmenin arba santykin teis). Daikto savininko teis atitinka ne konkretaus asmens, o neapibrto rato asmen pareig (absoliuti daiktins teiss turtojo teis).

2.Daiktins teiss seka paskui daikt; prievolin teis paprastai neseka paskui daikt;

3.Daiktini teisi galiojimas paprastai nra ribojamas terminais arba ie nustatomi labai ilgi. Prievolins teiss paprastai galioja tik tam tikr laik

4.Daiktins teiss gali bti perleidiamos kitiems asmenims arba pereiti paveldjimo bdu beveik be ribojim. Prievolini teisi perleidimas ar perjimas kitiems asmenims yra ribojamas;

5.Dauguma prievoli atsiranda tik ali susitarimu. Daiktins teiss gali atsirasti ir be ali valios (pvz., pagal statym ar teismo sprendim);

6.Skirtingi prievolins ir daiktins teiss gynybos bdai. Daiktinje teisje vindikacinis arba negatorinis iekiniai. Prievoli teisje pagrindinis gynybos bdas nuostoli atlyginimas, netesybos, prevencinis iekinys ir t.t.

7. Daiktini teisi sraas yra isamus (numerus clauses),o prievolini ne (CK 1.136; 6.2; 6.156 str.);

8. Daiktins teiss materialus objektas yra daiktas, apibrtas individualiais poymiais arba individualizuotas (CK 4.1 str.). Prievoli teiss objektas gali bti tiek individualiais, tiek ir riniais poymiais apibrtas.

Bendrybs:

1.Yra miraus prievolinio ir daiktinio pobdio teisi (pvz., nuoma);

2.Daiktins teiss danai yra prievolini teisi priklausiniai; jos paprastai naudojamos siekiant utikrinti prievoli vykdym;

3.Daiktini ir prievolini teisini paeistos teiss gynybos bd priklausomyb (restitucijos taikymo ribas nustato daiktin teis- CK 1.80 str.4.96 str.6.66 str.);

4.Prievolin teis gali bti siejama su tam tikru konkreiu daiktu (prievols vykdymas natra).

5. Prievolins teiss gali atsirasti kaip daiktins teiss padarinys (pvz., uzufruktatoriui atsiranda ne tik daiktin teis, bet ir prievolins pareigos CK 4.144, 4.146 str.);

6. Prievols teiss dalykas gali bti bet koks turtas tiek daiktai, tiek daiktins teiss. Kai kuriais atvejais daiktins teiss objektas yra ne daiktas, o i prievols kilusi teis (pvz., CK 4.204 str.)

7. Prievoli teisei yra svarbi daiktins teiss pateikiama daikt klasifikacija (CK 4.2-4.19 str.), nes priklausomai nuo to skiriasi prievols turinys, nevykdymo teisiniai padariniai, skolininko atsakomyb (CK 6.60 str.).

LAT praktika daiktini ir prievolini teisi santykiui atskleisti

CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyt reikalavim ratu praneti apie ketinim parduoti negalima sutapatinti su oferta, kuri yra konkretus pasilymas sudaryti sutart konkreiomis slygomis. Toks praneimas galt bti vertinamas kaip oferta, jei jis bt aikiai apibrtas praneime adresatas (bendraturtis) bt nurodytas kaip pirkjas, o ne ireiktas ketinimas parduoti dal kitam asmeniui; i praneimo turinio bt galima daryti ivad, kad tai oferta bendraturiui (LAT 2007 m. vasario 8 d.nutartisNr.:3K-7-133/2007)

Ofertai ir akceptui, kaip veiksmams, sukuriantiems, pakeiiantiems ar nutraukiantiems civilinius teisinius santykius, taikytinas CK 6.156 straipsnyje tvirtintas sutarties laisvs principas, pagal kur alys turi teis laisvai sudaryti sutartis ir savo nuoira nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Btent iuo sutarties laisvs aspektu ir atribojama CK 6.156 straipsnio taikymo sritis nuo imperatyviosiomis teiss normomis nustatytos pirmumo teiss sigyti parduodam turt gyvendinimo.

Akcininko praneimas apie ketinim parduoti visas ar dal udarosios akcins bendrovs akcij yra udarosios akcins bendrovs akcij perleidimo procedros, utikrinanios imperatyvia forma statyme tvirtintos bendrovs akcinink pirmumo teiss sigyti parduodam akcij gyvendinim, sudtin dalis. Tok praneim nra pagrindo vertinti kaip pasilym sudaryti sutart CK 6.167 straipsnio prasme, nes pirmumo teiss gyvendinimo imperatyvas paneigia esmin ofertos - laisva valia grindiamo civilinio teisinio veiksmo poym. Paymtina, kad udarosios akcins bendrovs akcinink pirmumo teis sigyti parduodam akcij suponuoja ir dominuojanios apsaugos taikym prie ofertos akceptanto teises, jei nepaisant pirmumo teiss oferta bt pateikta tretiesiems asmenims. (LAT 2008 m. gegus 9 d.nutartisNr.:3K-3-276/2008)

13. Kokios konkreios eimos teiss normos ir kaip yra susijusios su prievoli teise?

Prievoli teis eimos teiss atvilgiu atlieka tarnaujant vaidmen, nes tarp eimos nari taippat susiklosto prievoliniai santykiai. Neretai tai vyksta statymo pagrindu (pvz. ilaikymo prievols: tvai turi ilaikyti vaikus iki 18 m., vaikai senus ir nedarbingus vaikus). Santykiai gali susiklostyti ir deliktpagrindu (pvz. jei vienas sutuoktinis kaltas dl santuokos iirimo).

Akvils: ???eimos teiss normos reglamentuoja turtinius ir asmeninius neturtinius fizini asmen santykius, atsirandanius santuokos, bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerysts), kraujo giminysts, vaikinimo, globos ir rpybos, vaik aukljimo pagrindu. Civilinio teisinio santykio buvimas reikia, kad jo subjektai turi aikiai apibrt tarpusavio teisi ir pareig. Tam, kad atsirast toks asmen tarpusavio ryys (tarpusavio teiss ir pareigos), yra btinos tam tikros prielaidos, t. y. teisini santyki atsiradimo pagrindas.

14. Ar prievoli teis gali bti siejama su baudiamja ir administracine teise? Jei taip, pateikite konkrei pavyzdi. Jei ne- paaikinkite, kodl. Baudiamja teise. i teiss aka skirta apginti vie interes ir valstyb nustato, kokie veiksmai yra laikytini nusikaltimu. Taiau ji nenurodo, kaip atlyginama turtin ala. pagalb ia ateina PT. Todl egzistuoja toks dalykas kaip civilinis iekinys baudiamojoje byloje, kur asmuo reikia iekin alai atlyginti.

Administracine teise. AT nustato, u k baudiama, taiau, kaip atlyginti padaryt al nustato prievoli teis. PT gina viej interes. al gali padaryti ne tik privatus, bet ir vieasis asmuo. Todl PT svarbi netik AT, bet ir administracinis procesas. Bet yra gin, kurie yra mirs, kurie priklauso tiek civilinei, tiekadministracinei teisei. PT naudojama tiek bendrosios, tiek administracins kompetencijos teismuose.

15. Kokie yra svarbiausi prievoli teiss principai ir kokia j praktin reikm?

Reikm:

1)Principai atlieka reglamentavimo funkcij- jie yra orientyras, kurio prievols alys privalo paisyti sudarydamos tarpusavio susitarimus, t.y ali elgesio modelis.

2)Prievoli teiss principai atlieka tiek teiss, tiek sutarties sprag upildymo funkcij, o i yra labai svarbi teiss taikymo praktikai. Pavyzdiui, jeigu bei statymas, nei ali sutartis tam tikro gino klausimo nereglamentuoja, sprag upildo teismas, taikydamas principus.

3)Principaiyra labai svarbi tiek teiss, tiek ali susitarim interpretavimo priemon. Pavyzdiui, CK 1.5 ir 6.193 straipsniuose reikalaujama, kad tiek statymas, tiek sutartis bt aikinama remiantis siningumo principu.

4)Principai yra kolizij alinimo priemon ir jais vadovaujantis paalinamos tiek teiss norm, tiek ali susitarim tarpusavio kolizijos.

Principai:

Siningumas yra bendrasis civilin steiss principas, tvirtintas CK 1.5 straipsnyje. is principas taikomas visoms prievols be iimi. Taigi pareiga elgtis siningai yra sudedamasis prievols turinio elementas. i pareiga nustatyta abiem alims- tiek kreditoriui, tiek skolininkui.

ali lygiateisikumas-daniausiai alis sieja tarpusavio teiss ir pareigos. Reikia utikrinti proting kreditoriaus teisi ir pareig pusiausvyr.ali bendradarbiavimas- padti vienas kitam gyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas. Bendradarbiavimo pareiga apima daugel dalyk- deram kitos alies spjim apie numatom nutarties nutraukim, informacijos, btinos sutariai vykdyti, teikim kitai aliai, praneim apie gyvenamosios ar verslo vietos pakeitim (CK 2.17 str. 3d.), banko rekvizit pasikeitim ir t.t.

ali autonomija- prievols ali galimyb nustatyti tarpusavio teises ir pareigas vadinama ali autonomijos principu.

Prievols privalomumas- prievol turi bti tinkamai vykdoma (CK 6.38 str.), o josnevykdymas lemia civilin atsakomyb. Deramiausias prievols pasibaigimo bdas yra tinkamas jos vykdymas (CK 6.123 str.). Kartu prievols privalomumas reikia, kad jos negalima vienaalikai atsisakyti, taip pat negalima vienaalikai pakeisti vykdymo slyg (CK 6.59 str.). T galima padaryti tik statymo ar ali susitarimo numatytais atvejais ir tvarka. Taiau prievols privalomumo principas nra absoliutus.

16. Kokie elementai sudaro prievol? Pateikite i element sampratas ir atskleiskite j tarpusavio ry.

Prievol turi du elementus tai kreditoriaus teis reikalauti i skolininko tam tikro elgesio ir skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus.

17. Kuo skiriasi prievols dalykas nuo objekto? Daiktas(turtas) plaiuoju poiriu yra objektas, dl kurio susitaria alys, o prievols dalykas yra veiksmas, kur skolininkas privalo atlikti arba atvirkiai, nuo kurio privalo susilaikyti. LAT: Prievols dalykas yra tai, dl ko atsirado prievol. Kas sudaro prievols dalyk, sprendiama pagal tai, kokia yra kreditoriaus reikalavimo teis ir atitinkamai skolininko pareiga. Prievols dalykas apibriamas CK 6.3 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad prievols dalyku gali bti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kuri nedraudia statymai ir kurie neprietarauja vieajai tvarkai ar gerai moralei. Skolininkas gali bti pareigojamas atitinkamai veikti arba neveikti (k nors duoti; k nors padaryti; ko nors nedaryti). Turtini prievoli ali teiss ir pareigos yra susijusios su konkreiu turtu (pastatais, ems sklypais ir kt.), taiau tai nereikia, kad prievols dalykas yra turtas. Prievols dalykas yra kreditoriaus ir skolininko teiss bei pareigos, susijusios su konkreiu turtu, arba dl jo atliekami veiksmai ar neveikimas. CK 6.3 straipsnio 2 dalies nuostata, kad prievols dalyku taip pat gali bti bet koks turtas, aikinamas taip, kad prievols ali veiksmai gali bti susij su turtu, dl kurio susitariama pagal prievol. I to teisj kolegija daro ivad, kad turtas yra prievols vykdymo objektas, o ne prievols dalykas. Skolininko pareiga k nors duoti tai privaljimas perduoti nuosavybs teis (pvz., pardavjas privalo perduoti nuosavybs teis daikt, nuomotojas privalo perduoti nuomininkui teis valdyti daikt ir juo naudotis ir pan.).

Akvils: Prievols objektu gali bti daiktai, veiksmai, veiksm rezultatai, kurie prievolinio teisinio santykio forma pereina i vien asmen kitiems, o prievols dalykas yra veiksmas, kur skolininkas privalo atlikti arba, atvirkiai, nuo kurio privalo susilaikyti. Prievols dalyku pripainti ne daikt, o prievols ali veiksmus yra svarbu.

18. Kokie reikalavimai yra keliami prievols dalykui? Vadovlis:

1.Apibrtumas- prievol galioja tik jeigu manoma nustatyti, k skolininkas privalo duoti, padaryti ar nedaryti.

2.Teistumas- sutikimas su imperatyvi statymo norm reikalavimais ir neprietaravimas vieajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.3 str. 1d.).

3.manomumas- is reikalavimas grindiamas protingumo principu, nes galima sipareigoti atlikti tik tai, kas manoma.

4.Kreditoriaus interesas - prievols dalykas turi tenkinti kreditoriaus interes- tai grindiama protingumo principu, o jeigu kreditorius neturi jokio teisinio intereso prievols dalyku, tai nra ir prievols.

Apibrtumas CK 6.3 str. 2 d.

Teistumas CK 6.3 str. 1 d.

manomumas (realumas) CK 6.3 str. 4 d.

Kreditoriaus interesas (tikslingumas) CK 6.3 str. 3 d

6.3 straipsnis. Prievoli dalykas1. Prievols dalyku gali bti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kuri nedraudia statymai ir kurie neprietarauja vieajai tvarkai ar gerai moralei.

2. Prievols dalyku taip pat gali bti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibdintas pagal r ar kiek arba kur galima apibdinti pagal kitus kriterijus.

3. Prievols dalykas gali turti pinigin arba nepinigin iraik, taiau jis turi atitikti prievols dalykui keliamus reikalavimus.

4. Prievols dalyku negali bti tai, kas nevykdoma.

?19. Pagal kokius kriterijus ir kokias ris yra klasifikuojamos prievols? vardykite konkreias civilins teiss normas, tvirtinanias atskiras prievoli ris. Pagal dalyko dalum prievols skirstomos dalomsias ir nedalomsias. iai klasifikacijai turi reikms ne tik prievols dalyko savybs tai, kad jis pagal savo prigimt yra nedalus, taiau ir statymas arba ali susitarimas. Dalomosiomis yra laikomos visos prievols, iskyrus statym numatytus atvejus, taip pat kai dl prievols dalyko prigimties prievol yra nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme (CK 6.24 str.). Pavyzdiui, daikt pirkimopardavimo sutartis isimoktinai (CK 6.411 str.) ir kt. Nedalomosiomis yra laikomos prievols, kuri dalykas dl savo prigimties yra nedalus, arba jeigu prievols alys susitar dl tokio jos vykdymo bdo, kuriuo vykdyti prievol dalimis nemanoma (CK 6.25 str.).

Pagal dalyko apibrtum prievols skirstomos : a) konkreisias; b) altenatyvisias; c) fakultatyvisias.

Konkreioji yra tokia prievol, kurios dalykas yra konkretus veiksmas. Pavyzdiui, grinti pasiskolint pinig sum.

Alternatyvioji yra tokia prievol, kai skolininkas turi atlikti vien i dviej arba i daugiau skirting veiksm savo, kreditoriaus ar treiojo asmens pasirinkimu. Pavyzdiui, kreditavimo sutartimi alys susitaria, kad kreditas gali bti grintas litais, eurais arba JAV doleriais pagal nustatyt kurs.

Fakultatyvija laikoma prievol, jeigu ji turi tik vien pagrindin dalyk. Taiau jei prievols negalima vykdyti pagrindiniu bdu, j galima vykdyti ir kitu pagrindiniam vykdymo bdui neprietaraujaniu bdu. Pavyzdiui, paskolos sutartimi ilgam terminui skolininkui buvo perduota tam tikra lit suma. alys susitar, kad paskola turi bti grinta litais, taiau jeigu to padaryti bus nemanoma dl to, kad Lietuvai stojus Europos Sjung litas bus iimtas i apyvartos, paskola bus grinta eurais. Alternatyvij ir fakultatyvini prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.266.29 straipsniuose.

Prievols taip pat gali bti neapibrto termino ir terminuotos. Neapibrto termino prievols yra tokios, kuri pabaiga arba vykdymas j atsiradimo momentu nra siejamas su kokiu nors terminu. J vykdymo ypatumus nustato CK 6.53 straipsnis. Terminuot prievoli pabaiga arba vykdymas priklauso nuo tam tikro termino. Terminas gali bti nurodomas kalendorine data, metais, mnesiais, savaitmis, dienomis, valandomis arba vykiu.

Terminuotos prievols taip pat skirstomos : a) atidedamojo termino prievoles; b) naikinamojo termino prievoles. Atidedamojo termino prievole yra laikoma egzistuojanti prievol, kuri nevykdytina tol, kol nesujo tam tikras terminas arba nebuvo tam tikros aplinkybs. Naikinamojo termino prievole yra laikoma prievol, kurios trukm apibria statymai arba ali susitarimai ir kuri baigiasi iam terminui sujus. Terminuot prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.336.35 straipsniuose.

Teisikai reikmingas yra pinigini prievoli iskyrimas (CK 6.36 ir 6.37 str.). Pavyzdiui, praleids pinigins prievols vykdymo termin skolininkas privalo mokti u termino praleidim sutari arba statym nustatytas palkanas (CK 6.261 str.). Piniginmis yra laikomos prievols, kuri turin sudaro pareiga perduoti pinigus (litus arba usienio valiut).

Teisin reikm turi ir kitos prievoli klasifikacijos, kurios CK nra iskiriamos ris, taiau vienaip ar kitaip jame atsispindi- joms suteikiama atitinkama teisin reikm.

Klasikin klasifikacija yra prievoli skirstymas pagal j dalyk :

a) prievoles, kuri dalykas yra k nors duoti (dare);b) prievoles, kuri dalykas yra k nors daryti (facere);c) prievoles, kuri dalykas yra ko nors nedaryti (non facere).

i klasifikacija yra reikminga, pavyzdiui, prievols nevykdymo pasekmms (CK 6.60 ir 6.61 str.).

Teisikai svarbus ir prievoli skirstymas solidarisias ir subsidiarisias.

Solidarija prievole yra vadinama tokia prievol, kurios kreditori ir skolinink reikalavimai bei skolinink ir kreditori pareigos yra solidars. Solidarusis kreditori reikalavimas reikia, kad kiekvienas kreditorius turi teis pareikti skolininkui reikalavim tiek dl visos skolos, tiek ir dl jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Solidarioji skolinink pareiga reikia, jog kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol vykdyt tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris i j skyriumi, be to, tiek j vis, tiek jos dal (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolinink pareiga preziumuojama, jeigu prievol susijusi su paslaug teikimu, jungtine veikla arba keli asmen veiksmais padarytos alos atlyginimu. Solidarij prievoli vykdymo ypatumai reglamentuojami CK 6.66.23 straipsniuose.

Subsidiarija vadinama prievol, kai vykdyti prievol papildomai su pagrindiniu skolininku yra pareigotas papildomas skolininkas, bet tik t dal, kurios nevykd pagrindinis skolininkas. Pavyzdiui, CK 6.92 straipsnio 1 dalis nustato, kad garanto prievol yra subsidiari ir j riboja garantijoje nustatyta suma.

????

Pagal tai, kaip teiss ir pareigos yra susijusios su prievols subjektais, prievols skirstomos asmenines ir neasmenines. Asmenine prievole vadinama prievol, kurios kreditorius arba skolininkas gali bti tik tas, o ne bet kuris kitas asmuo. Asmeninmis daniausiai bna prievols, kylanios dl intelektins veiklos rezultat, taip pat prievols, kuri dalykas yra paslaugos, kai reikmingos kreditoriui yra paslaug teikjo profesins kvalifikacijos savybs. Pavyzdiui, asmuo susitaria su dailininku, kad is nutapys jo portret. Neasmenins prievols yra tokios prievols, kuriose skolininko arba kreditoriaus veiksmus gali atlikti bet kuris asmuo. Pavyzdiui, paskol kreditoriui gali grinti ne tik pats skolininkas, bet ir kitas asmuo. Prievols gali bti pagrindins ir papildomos Pagrindin prievol galioja ir be papildomos prievols, tuo tarpu papildoma prievol priklauso nuo pagrindins. Pavyzdiui, laidavimas yra papildoma prievol. Kai baigiasi pagrindin prievol arba ji pripastama negaliojania, baigiasi ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Papildomas teises pagrindins prievols likimas itinka ir perleidus reikalavim (CK 6.101 str. 2 d.).

Pagal teisi ir pareig pasiskirstym tarp ali prievols skirstomos vienaales ir dviales. Vienaals yra tokios prievols, kuri viena i ali turi tik teises, o kita- tik pareigas. Dviali prievoli atveju abi alys turi ir teises, ir pareigas. i prievoli klasifikacija taip pat teisikai reikminga. Dviali prievoli vykdymas turi savo ypatum. Pavyzdiui, 6.58 straipsnio 5 dalis numato, kad teis sustabdyti dvials prievols vykdym baigiasi, kai kita prievols alis pateikia adevkat savo prievols vykdymo utikrinim. Daline vadinama tokia prievol, kurioje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai, ir kiekvienas i kreditori turi teis reikalauti vykdyti dal prievols, o kiekvienas i skolinink turi pareig vykdyti dal prievols.

Teisinje literatroje pateikiama ir kit klasifikacij. Pavyzdiui, pagal savo turin prievols gali bti skirstomos teigiamo ir neigiamo turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba veiksmus. Esant neigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikr veiksm arba veiksmus.

Vadovlyje sito nera, tik moodlej? Prievol yra slygin, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybs buvimu ar nebuvimu ateityje.

Prievols skirstomos sutartines ir nesutartines. Sutartins prievols pagrindu yra sutartis. Tuo tarpu nesutartins kiti prievoli atsiradimo pagrindai: deliktas ir kt.

20. Pateikikte paprastos turinio struktros ir sudtingos turinio struktros prievoli sampratas ir vardykite pagrindinius i prievoli ri atribojimo kriterijus.Su paprasta turinio struktra prievolinio santykio struktr sudaro vienos alies kreditoriaus subjektin teis,o kitos alies subjektin pareiga.iame prievoliniame santykyje vienos alies teis atitinka kitos alies pareig.Su sudtinga turinio struktra turinio struktr sudaro kiekvienos alies subjektin teis ir pareiga,kurios tarpusavyje yra glaudiai susijusios ir net gi slygojanios viena kit.Akvils:

Daniausiai prievols dalykas yra vienas konkretus veiksmas, bet tam tikrais atvejais gali bti ir keli veiksmai. Prievol, kuriai bdingi keli dalykai, vadinama sudtingj. Paprastoji i vieno konkretaus veiksmo.

Jei tarp prievols ali yra vienas teisinis ryys, tai tokia prievol vadinama paprastja (pvz., pagal paskolos sutart skolininkas turi tik vien pareig - grinti paskol, o joki kit pareig neturi), o jei tarp ali yra ne vienas ryys, tai prievol yra sudtingoji (pvz., daikto pirkimas-pardavimas, pastato statybos sutartis). Kilus ginui, reikia nustatyti prievols pobd, vertinti vis teisi ir pareig kompleks.

21. Kaip suprantamos neigiamo ir teigiamo turinio prievols?

Teisinje literatroje pateikiama ir kit klasifikacij. Pavyzdiui, pagal savo turin prievols gali bti skirstomos teigiamo ir neigiamo turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba veiksmus. Esant neigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikr veiksm arba veiksmus.

Pagal prievols ali teisi ir pareig gyvendinim prievols gali bti teigiamo turinio(kai skolininkas gali vykdyti savo subjektines pareigas atlikdamas pozityvius veiksmus- perduoti daikt, atlikti darbus ir pan.), ir neigiamo turinio(kai skolininkas turi susilaikyti nuo tam tikr veiksm, pavyzdiui, nedaryti alos naudojamam daiktui ir pan.).

Akvils: Esant teigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba veiksmus. Esant neigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikr veiksm arba veiksmus.

22. Ar sandoris visada sukuria prievol?

Ne. Pvz. pats savaime vienaalis sandoris ne visuomet sukuria prievol, kuri, kaip ir bet kuris kitas teisinis santykis, turi sieti maiausiai du asmenis. Kaip pavyzd galtume nagrinti testament. Prievol neatsiras jei pdinis nepriims palikimo, o taip pat ir paiame testamente gali bti pareigojimas pdiniui atlikti tam tikr prievol kito asmens (asmen) naudai (CK 5.23).

Akvils:

CK 6.2 straipsnis numato, kad prievols atsiranda i sandori arba kitoki juridini fakt, kurie pagal galiojanius statymus sukuria prievolinius santykius. i norma turi bti sistemikai aikinama su CK 1.136 straipsniu jame pateikiamas sraas juridini fakt, su kuriais statymas sieja civilini teisi ir pareig atsiradim. Pateikiamas sraas nra baigtinis.

Taiau reikia paymti, kad pats savaime vienaalis sandoris ne visuomet sukuria prievol, kuri, kaip ir bet kuris kitas teisinis santykis, turi sieti maiausiai du asmenis. Todl, pvz: testamento pagrindu neatsiras prievolinis santykis, jeigu testamentinis pdinis nepriims palikimo.

?23. Ar sandor pripainus negaliojaniu, prievol, kilusi i io sandorio ilieka? Akvils:

Ne

Sandorio negaliojimo pasekms: kai sandoris negalioja, viena jo alis privalo grinti kitai sandorio aliai visa, k yra gavusi pagal sandor (restitucija), o kai negalima grinti to, k yra gavusi, natra, atlyginti to vert pinigais, jeigu statymai nenumato kitoki sandorio negaliojimo pasekmi.

?24. Ar gali bti atvej, kai, alis siejant sutartiniams teisiniams santykiams, prievols atsiradimo pagrindu nebus laikoma sutartis?

25. Pateikite prievoli, atsirandani statymo pagrindu, pavyzdi. Kokie yra j ypatumai lyginant su prievolmis, atsirandaniomis kitais pagrindais?

Akvils:

CK 3.192 str.1d.tvai privalo materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus

CK 4.62-4.64 str.radinys

CK4.65str.lobis.

CK 3.205 str.pilnameci vaik pareiga ilaikyti savo tvus

Nereikia prievols ali valios iraikos ar koki nors kit ali veiksm arba papildom juridini fakt.Istatymas tiesiog nustato faktin sudt,kuriai esant tam tikri asmenys gyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas.

statymas, kaip savarankikas prievols atsiradimo pagrindas, iskiriamas tais atvejais, kai prievol statymas nustato be kokio nors asmens sikiimo. Tiesiog statymas nustato juridini fakt sudt, kuriai esant tam tikri asmenys gyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdiui, tvai privalo ilaikyti savo nepilnameius vaikus (CK 3.192 str.), vaikai turi ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tvus (CK 3.205 str.) ir pan.

?26. Ar statymo gyvendinamasis (postatyminis) teiss aktas gali bti pakankamas pagrindas prievolei atsirasti??27. Kaip prievols yra skiriamos pagal vykdymo bd?

Akvils: Prievols gali bti pagrindins ir papildomos Pagrindin prievol galioja ir be papildomos prievols, tuo tarpu papildoma prievol priklauso nuo pagrindins. Pavyzdiui, laidavimas yra papildoma prievol. Kai baigiasi pagrindin prievol arba ji pripastama negaliojania, baigiasi ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Papildomas teises pagrindins prievols likimas itinka ir perleidus reikalavim (CK 6.101 str. 2 d.).

?28. Kuo skiriasi dalins prievols nuo dalomj prievoli?

Daline prievole vadinama tokia prievol, kurioje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai, ir kiekvienas i kreditori turi teis reikalauti vykdyti lygi su kitais kreditoriais prievols dal, o kiekvienas i skolinink privalo vykdyti lygi su kitais skolininkais prievols dal, iskyrus tuos atvejus, kada statymas ar sutartis nurodo kitaip (LR CK 6.5 straipsnis).

6.24 straipsnis. Dalomosios prievols1. Prievols yra dalomosios, iskyrus specialiai statym numatytus atvejus, taip pat kai dl prievols dalyko prigimties prievol nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme.

2. Jeigu prievol yra dalomoji ir j turi daugiau nei vienas skolininkas ar kreditorius, taiau i prievol nra solidarioji, tai kiekvienas kreditorius gali reikalauti patenkinti tik savo dal, o kiekvienas skolininkas yra pareigotas vykdyti tik savo dal.

3. Skolininko pdinis, kuris buvo pareigotas vykdyti prievol arba kuris valdo prievols dalyku esant turt, neturi teiss reikalauti padalyti prievols vykdym.

4. Vieno skolininko prievol vienam kreditoriui gali bti vykdyta tik kaip nedalomoji prievol, taiau i prievol tampa dalomja prievols ali pdiniams, iskyrus atvejus, kai prievol nedali.

Akvils:

Daline vadinama tokia prievol, kurioje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai, ir kiekvienas i kreditori turi teis reikalauti vykdyti dal prievols, o kiekvienas i skolinink turi pareig vykdyti dal prievols.

1.Kiekvienas kreditorius gali reikalauti tik savo dalies, o skolininkas privalo vykdyti tik savo dal;

2.Vieno i dalins prievols skolinink nemokumas neturi takos kit skolinink prievoli vykdymui;

3.Vieno i skolinink prievols pripainimas negaliojaniu dl jo neveiksnumo neturi takos kit skolinink prievoli galiojimui;

4.Prievol paeidus vienam skolininkui atsiranda tik prievol paeidusio, o ne kit bendraskoli atsakomyb u jos paeidim

Dalomosiomis yra laikomos visos prievols, iskyrus statym numatytus atvejus, taip pat kai dl prievols dalyko prigimties prievol yra nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme.

?29. Kokios prezumcijos taikomos skolinink arba kreditori daugeto atvjais ?AKvils:Esant prievols asmen daugetui preziumuojama, kad prievol yra dalin, t.y. dalijama tiek dali, kiek yra bendraskoli. (CK 6.5 str.)

Vis bendraskoli dalys lygios, iskyrus statymo ar sutarties numatytus atvejus

?30. Kokie yra pagrindiniai dalini ir solidarij prievoli panaumai bei skirtumai?

Akvils: Daline vadinama tokia prievol, kurioje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai, ir kiekvienas i kreditori turi teis reikalauti vykdyti dal prievols, o kiekvienas i skolinink turi pareig vykdyti dal prievols.

Solidarija prievole yra vadinama tokia prievol, kurios kreditori ir skolinink reikalavimai bei skolinink ir kreditori pareigos yra solidars. Solidarusis kreditori reikalavimas reikia, kad kiekvienas kreditorius turi teis pareikti skolininkui reikalavim tiek dl visos skolos, tiek ir dl jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Solidarioji skolinink pareiga reikia, jog kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol vykdyt tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris i j skyriumi, be to, tiek j vis, tiek jos dal (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolinink pareiga preziumuojama, jeigu prievol susijusi su paslaug teikimu, jungtine veikla arba keli asmen veiksmais padarytos alos atlyginimu. Solidarij prievoli vykdymo ypatumai reglamentuojami CK 6.66.23 straipsniuose.

?32. Dalins prievols gali atsirasti pagal statym, sutart ar vienaal sandor.

?32. Ar dalins, solidariosios ir subsidiariosios prievols gali atsirasti ir pagal sutart ir pagal statym ?

Solidarioji prievol nra preziumuojama, iskyrus statyme nustatytas iimtis (CK 6.6 str. 1 d.);

Solidarioji prievol atsiranda pagal statym ar ali susitarim, taip pat kai prievols dalykas yra nedalus;

Solidarioji skolinink pareiga preziumuojama, jeigu prievol susijusi su paslaug teikimu, jungtine veikla arba keli asmen veiksmais padarytos alos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.);

Solidarioji prievol pagal atsiradimo pagrind gali bti mirioji vienam skolininkui atsiranda i statymo, kitam i sutarties (pvz, kai asmens, padariusio al civilin atsakomyb yra apdrausta. Tuomet draudimo kompanijos atsakomyb ribojama draudimo suma teism praktikos ivados).

33. Kaip galima atriboti slygin prievol nuo terminuotos? 106 psl. 1)Atidedamosios slygos atveju prievols ali teiss ir pareigos atsiranda tik atsiradus atidedamajai slygai, t.y atidedamoji slyga suspenduoja prievols atsiradim, jos galiojim. Tuo tarpu atidedamojo termino atveju prievol galioja, o terminas tik suspenduoja galiojanios prievols vykdym

2)Nesvarbu kokiu bdu nustatytas terminas, visada aiku, kad tam tikra aplinkyb, kuria jis apibrtas, tikrai anksiau ar vliau atsiras, pavyzdiui, konkretaus asmens mirtis, konkreti data ir kita. Kadangi laikas yra objektyvus veiksnys, terminas aksiau ar vliau tikrai baigsis, nors, kaip yra neapibrto terminp atveju, jo pasibaigimo momentas gali ir nebti tiksliai inomas. Tuo tarpu slyga yra vykis, kuris apskritao neaiku ar vyks.

3) Atidedamosios slygos ir atidedamojo termino skirtumas susijs su atsitiktins daikto ties rizika. Jeigu nustatyta atidedamojo slyga, individualiais poymiais apibrto daikto, kuris yra prievols dalykas, atsitiktins ties ar sugedimo rizika tenka skolininkui (CK4.52 str.) Ir atvirkiai, jeigu prievol terminuota, tai atsitiktins daikto ties rizika tenka kreditoriui (jeigu kreditorius tampa daikto savibinku nuo sutarties sudarymo momento), iskyrus CK 4.52 straipsnyje numatytas iimtis. Pavyzdiui, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis yra slygin(nustatyta atidedamoji slyga), tai atsitiktins daikto ties ar sugedimo rizika tenka pardavjui, nes, kol nra galiojanios prievols, nuosavybs teis daikt pirkjuo negali pereiti. Kai pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytas atidedamasis terminas perduoti daikt, o tokiu atveju pirkjas gyja nuosavybs teis nuo sutarties sudarymo, atsitiktins daikto ties ar sugedimo rizika tenka pirkjui, jeigu sutartis nenumato ko kita.

4) Slygai bdinga grtamojo galia, tuo tarpu terminas jos neturi. 5)Atidedamojo termino atveju kreditorius turi reikalavimo teis, o skolininkas pareig, taiau reikalavimo teis gali bti pradta gyvendinti tik sujus atidedamajam terminui (atitinkamai pareiga vykdyti prievol privalo bti vykdyta tik sujus atidedamajam terminui). Aridedamosios slygos atveju, kol nevykdyta slyga, neatsiranda nei teis, nei pareiga. Todl, skolininkas, vykds prievol dar iki atsirandant atidemajai slygai, tuti teis reikalauti grinti jam visk, k perdav kreditoriui, nes vykd tai, ko neprivaljo. Ir atvirkiai, skolininka svykds prievol iki sueinant atidedamajam terminui, neturi teiss reikalauti grinti jam tai, k perdav (CK 6.33 str.2d., 6.34 str. 2d., 6.241 str. 1d. 1p). Kartais atriboti termin nuo slygos yra gana sunku todl, kad alys sutartyje nepakankamai aikiai nurod, k i tiktj turjo omenyje. Tada tenka vadovautis bendrosiomis sutari aikinimo taisyklmis. Taigi aikinantis tikriuosius ali ketinimus, reikia atsivelgti lingvistines raytins sutarties formuluotes. Pavyzdiui, ali ketinim nustatyti slyg, o ne termin gali patvirtinti sutartyje vartojami odiai :jeigu, kai ir panaiai. Be to, btina atsivelgti ir tai, su kokia aplinkybe alys siejo savo teisi ir pareig atsiradim, Jeigu ta aplinkyb yra tiktinas, neapibrtas vykis ar veiksmas, kurio atlikimas ar neatlikimas nebuvo aikus, pripaintina, kad alys nustat slyg, o ne termin. Tokiais atvejais dar reikia vertinti sutarties pobd, r, ali tarpusavio snatyk, rizikos pasiskirstym tarp ali ir panaiai ir, be abejo, vadovautis protingumo, siningumo ir teisingumo kriterijais. Pavyzdiui, jeigu generalinio rangovo ir subrangovo sutartyje numatyta, akd generalinis rangovas sumoka subrangovui u atliktus darbus po to, kai usakovas sumoka generaliniam rangovui, pripaintina, kad susitarta ne dl slygos, o dl termino. Tokia ivada darytina atsivelgiant tai, kad generalinis rangovas geriau ino usakovo finansin padt ir jo padtis geresn nei subrangovo. Be to, subrangovas, beturdamas santyki su usakovu, neturt prisiimti usakovo nemokumo rizikos. Todl aikinimas, kad tokia sutarties ilyga reikia slyg, o ne termin, nepagrstai pablogint subrangovo padt. ?34. Kas atsitinka, jeigu prievols slygos tampa nemanoma vykdyti? 6.127 straipsnis. Prievols pabaiga, kai nemanoma jos vykdyti1. Prievol baigiasi, kai jos vykdyti nemanoma dl nenugalimos jgos, u kuri skolininkas neatsako. iuo pagrindu prievol baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jga atsirado iki tol, kol skolininkas nepaeid prievols. Nenugalimos jgos fakt turi rodyti skolininkas. Jeigu nebemanoma vykdyti tik dalies prievols, prievol baigiasi, kai skolininkas vykdo t prievols dal, kuri vykdyti dar manoma.

2. io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju dvials sutarties skolininkas privalo grinti kitai aliai visa, k buvo i jos gavs, ir netenka teiss reikalauti to, ko dar nra gavs pagal sutart.

3. Jeigu prievols nebemanoma vykdyti dl neteist valstybs ar savivaldybi institucij akt, tai alys gali reikalauti nuostoli atlyginimo i valstybs ar savivaldybs biudeto. Kai toks aktas pripaintas negaliojaniu, prievol atsinaujina, jeigu ko kita nenumato ali sutartis arba nelemia prievols esm, arba jeigu kreditorius dar nra prarads intereso.

Gali bti, kad skolininkui paeidus prievol, vliau jos nebemanoma vykdyti. Pavyzdiui, gaisro metu sunaikinamas pagal individualius poymius apibdintas pirkimo-pardavimo objektas ir dl to praleids perdavimo termin pardavjas negali daikto perduoti pirkjui. Tokiais atvejais skolininkas atsako u visas pasekmes , susijusias su tuo, kad po paeidimo prievols vykdyti nebemanoma, iskyrus atvejus, kai prievols nemanoma vykdyti dl kreditoriaus kalts. Skolininkas atsakingas net ir tuo atveju, jeigu vliau prievols negalima vykdyti dl aplinkybi, u kurias skolininkas neatsako, pavyzdiui, force majeure. Papildomai 92 psl mlyna knyga.

?Akvils: Prievols dalyku negali bti tai, kas nevykdoma (CK 6.3 str. 4 d). Todl prievolms yra keliamas manomumo vykdyti reikalavimas.

Slygins prievols (slyg rys): CK 6.33

Atidedamoji ir naikinamoji;

Aikiai ireikta ir numanoma;

Atsitiktins, nuo ali valios priklausomos ir mirios;

manomos ir nemanomos

Terminuotos prievols taip pat skirstomos : a) atidedamojo termino prievoles; b) naikinamojo termino prievoles. Atidedamojo termino prievole yra laikoma egzistuojanti prievol, kuri nevykdytina tol, kol nesujo tam tikras terminas arba nebuvo tam tikros aplinkybs. Naikinamojo termino prievole yra laikoma prievol, kurios trukm apibria statymai arba ali susitarimai ir kuri baigiasi iam terminui sujus. Terminuot prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.336.35 straipsniuose.

+-35. Kokie yra pinigini prievoli raikos ir mokjimo ypatumai, susij su valiuta? Ar pinigin prievol gali bti nustatoma JAV doleriais, o sumokama Europos sjungos valiuta eurais?

6.36 straipsnis. Pinigini prievoli valiuta 1. Pinigins prievols turi bti ireikiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojanius statymus yra teista atsiskaitymo priemon Lietuvos Respublikoje.

2. Pinigins prievols gali bti statym nustatyta tvarka apmokamos banknotais (monetomis), ekiais, vekseliais, mokamaisiais pavedimais, naudojant mokamsias korteles ar kitomis teistomis mokjimo priemonmis.

3. Kai iekinys pareiktas Lietuvos Respublikoje dl usienio valiuta ireiktos pinig sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti i sum usienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiut kurs, galiojant mokjimo dien.

4. Jeigu pinigin prievol ireikta valiuta, kuri negali bti teista atsiskaitymo priemone, tai skolininkas privalo apmokti prievol ta valiuta, kuri yra teista atsiskaitymo priemon, pagal valiut kurs, galiojant mokjimo metu prievols vykdymo vietoje.

5. Jeigu skolininkas praleido prievols vykdymo termin, o po io termino pabaigos dl valiut kurs pasikeitimo valiuta, kuria turi bti mokama, nuvertjo, tai skolininkas privalo sumokti kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievols vykdymo termino sujimo metu, ir mokjimo metu esanio kurso skirtum. i taisykl netaikoma, jeigu skolininkas prievols nevykd laiku dl kreditoriaus kalts. i aplinkyb privalo rodyti skolininkas.

6. io straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos, jeigu buvo paeista io straipsnio 1 dalies taisykl.

Akvils:Pinigins prievols turi bti ireikiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojanius statymus yra teista atsiskaitymo priemon Lietuvos Respublikoje. (CK 6.36 str.) pagal vykdymo (mokjimo) pobd. gali bti: vykdomos pilnai arba dalimis.

Galima, jeigu pagal dalyko apibrtum prievol yra fakultatyvioji ir prievols negalima vykdyti pagrindiniu bdu, j galima vykdyti ir kitu pagrindiniam vykdymo bdui neprietaraujaniu bdu. Pvz. alys susitar, kad paskola turi bti grinta litais, taiau dl tam tikr prieasi to padaryti nemanoma, todl j galima grainti ir eurais.

?36. Kokie yra prievols subjekt pasikeitimo bdai? Ar reikalavimo perjimas treiajam asmeniui regreso tvarka ir subrogacija yra laikomi prievols siejam asmen pasikeitimo bdais?2000 m. Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse) aptariami trys asmen

pasikeitimo prievolje bdai:

(Kreditoriaus pasikeitimas prievolje (reikalavimo perleidimas),

(Skolininko pasikeitimas (skolos perklimas kitam bsimam skolininkui),

(Atgrtin teis(nukreipiama skolinink, i jo iiekant).

Akvils:

Naujajame CK nurodomas trij ri asmen pasikeitimas prievolje kreditoriaus pasikeitimas prievolje, skolininko pasikeitimas (skolos perklimas) ir subrogacija prievols vykdymas treiojo asmens, kuris tuo pat metu gyja kreditoriaus teises.

?37. Koks yra reikalavimo teiss perleidimo ir cesijos santykis?

78 psl. Mlyna knyga: Reikalavimo perleidimas teisinje literatroje yra vadinamas cesija.

AKvils:

Pagal Lietuvos Respublikos civilin kodeks kreditoriaus reikalavimo teis, kaip prievolin subjektin teis, yra savarankikas civilini teisini santyki objektas, todl gali bti perleista kitam asmeniui (CK 1.112 str.). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teis kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teiss perleidimo sutart, kuri dar vadinama cesijos sutartimi.?38. Ar sandoris, kurio perleidiama reikalavimo teis, yra laikomas abstrakiu?

Danai cesijos sandor teisini santyki dalyviai laiko abstrakiu sandoriu, neturiniu pagrindo, arba nuo to pagrindo (tikslo) nepriklausaniu, t.y egzistuojaniu savaime. Romn teisje cesija buvo pripastama abstrakiu sandoriu, t.y. buvo laikoma, kad jos galiojimas nepriklauso nuo pagrindo, dl kurio reikalavimas buvo perleistas. Nuomoni, kad cesija turt bti laikoma abstrakiu sandoriu, pareikta ir io meto teisinje literatroje. Bet jei laikytums nuomons, kad cesija yra abstraktus sandoris, tai cesijos atveju reikalavimo teis pereis naujam kreditoriui, net jei niekada nebus pasiektas tikslas, kurio alys siek tokio reikalavimo perleidimu.Toks supratimas nebt pagrstas. Tai, kad cesija nra abstraktus savarankikas sandoris, o susijs su pagrindiniu asmen pasikeitimo sandoriu, rodo ie faktai: 1)CK etosios knygos VI skyriuje Reikalavimo perleidimas reglamentuojami daugiausia santykiai tarp skolininko 39. Kokias slygas turi atitikti reikalavimo perleidimas, kad jis sukelt teisines pasekmes skolininko atvilgiu?

Akvils: Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.

40. Ar Civilinis kodeksas numato reikalavimo perleidimo galimyb, kai reikalavimo teis kyla i dvials sutarties?LR CK skyriuje, kuriame numatytas reikalavimo perleidimas, pareig perjimo klausimas nrareglamentuotas. Pareig ar sipareigojim perleidimas yra nustatytas LR CK etos knygos VIII skyriuje, kur reglamentuojamas skolos perklimas, taiau iame skyriuje nieko nekalbama apie tai, ar skolininkas gali perduoti reikalavimo teis, jei toki turi. Nors Lietuvos civilinje teisje ir vyrauja dispozityvumo principas bei leidiama sudaryti sutartis, kurios n ra udrausto statymu (LR CK 6.156 str. 1 d.), taiau atsivelgiant usienio ali praktik ir jose kylanius teisinius ginus yra btina sureguliuoti pareig perjim reikalavimo perleidimo sutarties pasiraymo atveju.

Akivaizdu, jog Lietuvos statym leidjas nenumat reikalavimo perleidimo galimybes

dvials sutarties atveju.

Akvils: NESUTAMPA : CK nustato tik 6.103. Sutarties form: tai yra: reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. (tiksliau nenustatyta kokia turi bti vienaal ar dvial)

41. Ar reikalavimo perleidimo sutartimi naujajam kreditoriui pereina visos pirmins sutarties nuostatos (pavyzdiui, dl sutartinio teisingumo, taikytinos teiss ir kt.)?Po reikalavimo perleidimo sutarties pasiraymo naujasis kreditorius turi lygiai tokias paias teiss ir tokios paios apimties, kaip ir prie tai turjs pradinis kreditorius, o tai reikia, jog cesionarijus perima ne tik pai reikalavimo teis ir su ja susijusias papildomas teises, bet ir visas pirmins sutarties nuostatas.

Reikalavimo perleidimas niekaip netakoja pirmins sutarties nuostat, jos galioja lygiai taip pat, kaip ir iki reikalavimo perleidimo sutarties pasiraymo, taiau, pasikeitus prievols alimis, jos galioja tarp naujojo kreditoriaus ir skolininko.

42. Kokie yra hipoteka ar keitimu utikrintos prievols kylanios reikalavimo teiss perleidimo ypatumai?

Pagal LR CK 4.189 str. hipotekos reikalavimas perleidiamas perduodant hipotekos

Lakt indosamentu. Indosamentas turi bti raytas hipotekos lakte nurodant asmen, kuriam perleidiamas hipotekos reikalavimas, pasiraytas indosanto (hipotekos lakto turtojo) ir

registruotas hipotekos registre. Hipotekos reikalavimo perleidimas registruojamas hipotekos registre ta paia tvarka kaip ir hipoteka. Paymtina, kad hipotekos reikalavimo perleidimas

sigalioja tik nuo jos registravimo hipotekos registre momento.

Tuo atveju, kai yra perleidiamas registruotu keitimu utikrintas reikalavimas, taip

pat yra btini keitimo lakto pakeitim registravimai hipotekos registre (LR CK 4.223 str. 2 d.). Jei yra perleidiamos visos reikalavimo teiss, pradinis kreditorius privalo perduoti ir turim keist turt naujajam kreditoriui (LR CK 6.104 str. 3 d.). Tokiu bdu pradinis kreditorius visikai pasitraukia i pirmins prievols uleisdamas viet naujajam kreditoriui, kuris tampa tos pirmin

s sutarties alimi ir gyja visas pradinio kreditoriaus turtas teiss, prievoli utikrinimo priemones bei teisin status.

Naujasis kreditorius gyja hipoteka ar keitimu utikrint reikalavimo teis

tik nuo jos registravimo, t. y. tam, kad bt gyjamos visos teiss pagal pirmin sutart, ir pradinis kreditorius nustot bti pirmins prievols alimi, yra btinas atitinkamas hipotekos ar keitimo lakto pakeitimo registravimas.

Akvils:

6.117 straipsnis. Skolos, kurios grinimas utikrintas keitimu (hipoteka), perklimas

keitimo teis skolininko turt, kai skolininkas perkelia keitimo (hipotekos) utikrint skol, lieka galioti.

43. Kaip teism praktikoje aikinamas Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 5 dalyje tvirtintas draudimas perleisti reikalavim, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esmin reikm? Kreditoriaus teis perduoti savo reikalavimo teis kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teiss perleidimo sutart, reglamentuoja CK 6.101-6.110 straipsniai. Tam tikrais atvejais reikalavimo teis negali bti perleista. Draudimai perleisti reikalavimo teis gali bti nustatyti statymo arba sutarties. Pagal CK 6.101 straipsnio 5 dal be skolininko sutikimo kreditoriui draudiama perleisti reikalavim, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esmins reikms. CK 6.101 straipsnio 5 dalyje tvirtintos normos lingvistinis aikinimas (draudiama) patvirtina, kad i teiss norma imperatyvi.

AKvils: Pagal bendr taisykl kreditorius turi teis perleisti reikalavim be skolininko sutikimo, bet sutartis arba statymas gali numatyti tokio sutikimo btinum (6.101 str. 1 d.). T. y., jei ko kita nenustato statymas, niekas nedraudia alims traukti sutart slyg, pagal kuri kre-ditorius netenka teiss perleisti reikalavim treiajam asmeniui. Jei tokios slygos sutartyje nra, kreditorius gali perleisti savo reikalavimo teis, neatsiklausdamas skolininko.

Bet be skolininko sutikimo kreditoriui draudiama perleisti reikalavim, jeigu skolininko asmuo turi kreditoriui esmins reikms (6.101 str. 5 d.). Tai labai svarbi NCK nuostata, kurios nebuvo 1964 m. CK.

Pavyzdiui, sutartimi viena alis sipareigoja teikti kreditus prekine arba pinigine forma, t.y. bankas ar kita kredito staiga sipareigoja teikti pinigines las sutartyje numatytomis sly-gomis ir dydiais. Kredito staiga iame etape yra skolininkas pagal kreditavimo sutart. Toki prievol ji prisiima konkretaus asmens, kurio mokumas nekelia abejoni, atvilgiu. Tarp ali iame etape egzistuoja fiduciariniai santykiai, todl reikalavimo perleidimas be kredito stai-gos sutikimo nra galimas.

?44. Kuo reikalavimo teiss perleidimas skiriasi nuo subrogacijos? Ar reikalavimo perleidim reglamentuojanios teiss normos gali bti subsidiariai taikomos subrogacijai?

?Pagrindinis cesijos ir subrogacijos skirtumas yra susijs su stojanio prievol asmens intereso pobdiu : cesijos atveju cesionarijus siekia gyti cedentui priklausani teis, o subrogacijoje paalinti skolinink i prievols, gydamas teis reikalauti i skolininko pats.

AKvils: Naujojo CK 6 knygos VII skyrius reglamentuoja reikalavimo perjim treiajam asme-niui regreso (subrogacijos) tvarka. t. y. sutapatinant regreso ir subrogacijos sampratas.

Esminis regreso ir cesijos skirtumas yra paioje atitinkamos teiss esmje: regreso atveju atsiranda teis, o cesijos atveju per-duodama jau atsiradusi teis. Cesijos atveju cesionarijus siekia gyti teis, kuri priklauso cedentui, o subrogacijos paalinti skolinink i prievols. Reikalavimo perleidim reglamentuojanios normos subrogacijos atveju taikomos tiek, kiek ko kita nra numaiusios subrogacijos skirsnio nuostatos.

45. Ar subrogacijso terminas yra tapatus regresui? Paaikinkite ias svokas, remdamiesi konkreiais pavyzdiais.

Praktikoje ie institutai yra painiojami tarpusavyje, taiau jie nra tapats.

Lietuvos civiliniame kodekse reikalavimo perjimas treiajam asmeniui regreso tvarka ir subrogacija apibriami viename skyriuje (CK VII skyrius). CK VII skyriaus pavadinimo formuluot nurodo i svok glaud ry, taip pat ir j tapatum, todl svarbu nustatyti koks ryys yra tarp mint svok. Lingvistikai aikinant gali pasirodyti, kad subrogacija ir regresas yra vienas ir tas pats institutas, kuriuo reikalavimas pereina treiajam asmeniui. Svok neatskyrimas CK slygoja vieno ar kito instituto naudojim plaija prasme, taiau ne visada juos teisingai pritaikant. Vadovaujantis iomis svokomis, reikalavimo perleidimas yra tarsi atsiskaitymo ar kompensacijos gavimo priemon. Pvz.: kreditorius reikalavimo perjimu regreso tvarka turi galimyb susigrinti tam tikr sum, kuri yra sumokjs tarkim u draudimin vyk atsakingam treiajam asmeniui. Kartais, nagrin

jant bylas, Lietuvos teisinje sistemoje regresas ir subrogacija taikomi ne pagal savo teisin paskirt, o kaip vienas institutas. Toki nuomon

patvirtina ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso etosios knygos septintojo skyriaus pavadinimas Reikalavimo perjimas treiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija). Teisine prasme, ios svokos skiriasi:

Subrogare pasikeisti, irinkti vietoje kito.

Regresus atgalinis judjimas, grimas.

Regresin prievol yra nauja prievol, kuri paprastai atsiranda treiajam asmeniui vykdius

Prievol u skolinink(tikslas - susigrinti). O subrogacija leidia perleisti jau turim teis

(tikslas ubaigti prievol).

Subrogacija (lot. subrogare pakeisti, irinkti vietoje kito) kreditoriaus reikalavimo teiss perjimas treiajam asmeniui, vykdiusiam prievol u skolinink. Regresas (lot. regresus atgalinis judjimas, sugrimas) ymi reikalavimo naujos teiss atsiradim ne treiajam asmeniui,o skolininkui vykdiusiam prievol u kit asmen.

Pagrindiniai subrogacijos ir regreso skirtumai:

1. Vykstant regresui vyksta ne asmen pasikeitimas prievolje, o atsiranda nauja (atgr

tin) reikalavimo teis. Taigi, esant regresui atsiranda nauja reikalavimo

teis, o esant subrogacijai perduodama jau atsiradusi teis.

2. Vykdant regres vien prievol

keiia kita prievol, kuri laikoma ivestine i pirmins prievols, o esant subrogacijai keiiasi asmenys (alys), bet pati prievol ilieka nedestruktyvizuota.

3. Vykstant subrogacijai treiajam asmeniui, vykdiusiam prievol u skolinink, subrogacija yra ta priemon, kuri leidia treiajam asmeniui kompensuoti turtas ilaidas, kurias jis patyr vykdydamas prievol u skolinink. Galima teigti, kad treiojo asmens atvilgiu, subrogacija graina asmen pradin finansin padt, atkurdama treiojo asmens materialj interes, kuris buvo destruktyvizuotas dl prievols vykdymo kreditoriui u skolinink.

4. Reikalavimo teis subrogacijos tvarka gali pereiti treiajam asmeniui, kuris su prievole, i

kurios kyla reikalavimas, gali bti ir nesusijs (bet gali bti ir susijs, pavyzdiui CK 6.114 straipsnio 3 punkto atveju gali bti solidarus skolininkas). Regreso (atgrtinio reikalavimo) teis atsiranda asmeniui, kuris visada yra skolininkas pagal pagrindin prievol. Pasibaigus pagrindinei prievolei, is asmuo regresinje prievolje gyja kreditoriaus status.

Gilinantis reikalavimo perjim regreso tvarka (subrogacija), norint atskirti regreso teis nuo

subrogacijos teiss, svarbu suprasti, jog vienu ir kitu institutu i esms yra perleidiama teis esant pagrindui. Nors, pagal CK, statym leidjai ir nedaro skirtumo tarp subrogacijos ir regreso, taiau, pagal asmen pasikeitim prievolje (subrogacijos tikslas ubaigti prievol) ir teiss perjim, tam tikru pagrindu pavyzdiui, sukuriant nauj prievol(regreso atveju), skirtumas darosi aikesnis.

Regresin prievol yra nauja prievol, kuri paprastai pereina treiajam asmeniui vykdius

prievol u skolinink. Skolininko prievol kreditoriui pasibaigia tinkamai j vykdius. O subrogacijos atveju (kalbant apie draudiminius santykius), kai draudikas imoka imok

draudjui dl treiojo asmens padarytos draudjui alos, alos atlyginimo prievol, siejanti nukentjusj, draudj ir al padariusj asmen, nepasibaigia (pasikeiia prievolje alys) draudikas, imokjs imok, perima draudjo teises ir pareigas alos atlyginimo prievolje (nra sukuriama nauja prievol, o ali pasikeitimas vyksta jau egzistuojanioje prievolje). Civilins teiss institutai regresas, subrogacija ir cesija yra ir panas, ir, tuo paiu, skirtingi. Subrogacijos ir regreso svokos civiliniame kodekse nepagrstai tapatinamos, o neatskiriant subrogacijos nuo regreso sunkiai pavyksta suvokti ir cesij. ie institutai turt bti i esms skirtingi, nesuplakti t pat reglamentavim, kaip padaryta ms civiliniame kodekse. Subrogacijos turin sudaro cesija, taiau vykstanti ne vien kreditoriaus valia, o teisingumo principu. Esant rengresui, vien prievol keiia kita, o esant subrogacijai gali keistis kreditoriai, kurie dl teisi perleidimo prievols nesugriaus. Tik kai kuriais atvejais LAT iaikinimai padeda tinkamai suvokti subrogacijos ir regreso institutus.

Akvils:Civilins teiss institutai regresas, subrogacija ir cesija yra ir panas, ir, tuo paiu, skirtingi.

Subrogacijos ir regreso svokos civiliniame kodekse nepagrstai tapatinamos, o neatskiriant subrogacijos nuo regreso sunkiai pavyksta suvokti ir cesij. ie institutai turt bti i esms skirtingi, nesuplakti t pat reglamentavim, kaip padaryta ms civiliniame kodekse. Subrogacijos turin sudaro cesija, taiau vykstanti ne vien kreditoriaus valia, o teisingumo principu. Esant rengresui, vien prievol keiia kita, o esant subrogacijai gali keistis kreditoriai, kurie dl teisi perleidimo prievols nesugriaus.

46. Kokia yra iekinio senaties skaiiavimo tvarka subrogacijos atveju? Ar ji skiriasi regreso atveju?

Dl iekinio senaties subrogacijos atveju

Dl to, jog subrogacija yra statymo pagrindu vykstantis asmen pasikeitimas sutartinje ar deliktinje alos atlyginimo prievolje, t. y. subrogacijos atveju alos atlyginimo prievol nepasibaigia, tik pasikeiia ios prievols alis, iekinio senaties terminui ir jo skaiiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje tvirtinta taisykl prievols asmen pasikeitimas nepakeiia iekinio senaties termino ir jo skaiiavimo tvarkos. Tai reikia, kad draudikas, gijs subrogacinio reikalavimo teis, yra saistomas t iekinio senaties termin, kurie bt taikomi draudjo reikalavimui atlyginti al, atsiradusi i sutarties ar delikto.

Dl to subrogacijos atveju iekinio senaties skaiiavimas nesikeiia (CK1.128straipsnis) ir io termino eiga skaiiuojama nuo tos dienos, kuri al patyrs asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Paymtina tai, kad reikia skirti iekinio senaties termino pradios momento nustatym, kai reikiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teiss atsiradimo moment: minta, kad iekinio senaties termino eigos pradia nustatoma pagal tai, kada al patyrs asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim (CK1.127straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo imokos sumokjimo faktas reikia subrogacijos teiss atsiradim draudikas subrogacijos teis gyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudjui draudimo imok pagal j sudaryt draudimo sutart (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinje byloje AB Lietuvos draudimas v. Vieosios policijos apsaugos tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009

Iekinio senatis regreso atveju turi bti skaiiuojama nuo pagrindins prievols vykdymo momento, t. y. pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyt taisykl.

Esant subrogacijai, asmen pasikeitimas prievolje, nepakeiia iekinio senaties termino skaiiavimo tvarkos, todl turi bti taikoma CK 1.128 str., o reikalavimui atsiradusiam i regresini prievoli, iekinio senaties terminas nustatomas nuo pagrindins prievols vykdymo momento ir turi bti taikomas CK 1.127 str. 4 dalis.

Akvils:

Skirti iuos institutus yra ypa svarbu skaiiuojant iekinio senat nes:

A) Subrogacijai taikomas 1.128 straipsnis. Iekinio senaties terminas pasikeitus prievols asmenims

Prievols asmen pasikeitimas nepakeiia iekinio senaties termino ir jo skaiiavimo tvarkos, jeigu statymai nenustato ko kita.

B) Regresui taikomas 1.127 straipsnis. Iekinio senaties termino pradia 4dalis