prievolių teisė ir prievolė. prievolės...

1 tema

Prievolių teisė ir prievolė.

Prievolės subjektai

© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I

PRIEVOLIŲ TEISĖ

Civilinės teisės pošakis, kurį sudaro civilinės teisės normų sistema, kurios, remiantis civilinių santykių teisinio reguliavimo principais, reguliuoja dinamiškus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklosčiusius tarp teisės subjektų dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ar susilaikymo nuo jų atlikimo


Prievolių teisės sistema (1)

Bendroji dalis:

a) bendrieji prievolių klausimai

b) prievolių vykdymas

c) prievolių vykdymo užtikrinimas

d) prievolių pabaiga

e) sutarčių teisės bendrieji klausimai

f) civilinės teisinės atsakomybės bendrieji klausimai


Prievolių teisės sistema (2)

Specialioji dalis – atskiros prievolių rūšys:

a) kvazisutartinės prievolės

b) deliktinės prievolės

c) sutartinės prievolės

d) prievolės, atsirandančios vienašalių sandorių pagrindu


Prievolių teisės šaltiniai

Rašytinė teisė:

a) Konstitucija

b) tarptautinės sutartys, ES teisės aktai

c) Civilinis kodeksas

d) kiti įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, kiek šie gali reguliuoti civilinius teisinius santykius

Teismų praktika

Doktrina

Bendrieji teisės principai

Papročiai

Tarptautiniai dokumentai


Prievolės (obligatio) samprata (1)

PRIEVOLĖ – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.)


Prievolės samprata (2)

Prievolės požymiai:

Tai civilinis teisinis santykis tarp dviejų šalių (tarp kreditoriaus ir skolininko)

Gali būti daugiau nei du asmenys

Prievolės šalis sieja tarpusavio teisės ir pareigos

Prievolės vykdymas užtikrinamas civilinių teisinių sankcijų taikymu


Prievolės samprata (3)

Prievolės elementai

Šalys

Dalykas (pagrindas)

Turinys


Prievolės elementai: šalys

Kreditorius

šalis, turinti teisę reikalauti iš kitos šalies (skolininko), kad šis įvykdytų savo pareigą

Skolininkas

šalis, kuri privalo (turi pareigą) atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo


Prievolės elementai: dalykas

Dalykas – tai skolininko veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriuos jis privalo atlikti, arba nuo kurių atlikimo privalo susilaikyti, t. y. įvykdymas to, ko tikisi kreditorius iš skolininko ir kas skolininkui yra privaloma

Reikalavimai dalykui: Apibrėžtumas

Interesas (kreditoriaus ar trečiojo asmens)

Teisėtumas

Įmanomumas


Prievolės elementai: turinys

Tai kreditoriaus ir skolininko veiksmai, kuriais šalys, atlikdamos arba susilaikydamos nuo jų atlikimo, įgyvendina savo subjektines teises ir pareigas, atsirandančias iš prievolės

Gali būti prievolė su paprasta turinio struktūra ir sudėtinga turinio struktūra

Gali būti neigiamo ir teigiamo turinio prievolė


Prievolių teisės ir daiktinės teisės tarpusavio ryšys

Bendra koncepcija

Prievolinių teisių ir daiktinių teisių gynimo būdų tarpusavio santykis

Daiktinės teisės gali būti papildomos prievolinėms teisėms

Prievolinės teisės gali atsirasti kaip daiktinės teisės padarinys

Daiktinės turtinės prievolės

Prievolių teisės ir daiktinės teisės institutų sąsajumas


Prievolių teisės ir daiktinės teisės skirtumai (1)

Prievolių teisė – santykinė (asmeninė) teisė, o daiktinė teisė – absoliuti teisė

Skirtingas teisinių santykių objektas

Daiktinei teisei taikomas apibrėžtumo principas, o prievolių teisei – iniciatyvos, sutarčių laisvės principai

Sekimo teisė ir pirmumo teisė – daiktinės teisės bruožai


Prievolių teisės ir daiktinės teisės skirtumai (2)

Daiktinių teisių ir prievolinių teisių skirtingi gynimo būdai

Kiti skirtumai

Skirtingi daiktinių teisių ir prievolinių teisių pasibaigimo pagrindai

Skirtingi galiojimo terminai

Skirtinga galimybė perleisti daiktines teises ir prievolines teises


Prievolių atsiradimo pagrindai

Atsiradimo pagrindai – juridiniai faktai ar juridinių faktų sudėtis

Sandoriai

Deliktai

Kvazisutartys

Įstatymas


Prievolių rūšys (1) Pagal atsiradimo pagrindą

Prievolės, atsirandančios sutarties pagrindu (sutartinės prievolės)

Prievolės, atsirandančios vienašalio sandorio pagrindu

Prievolės, atsirandančios delikto pagrindu (deliktinės prievolės)

Prievolės, atsirandančios kvazisutarties pagrindu (kvazisutartinės prievolės)

Prievolės, atsirandančios įstatymo pagrindu


Prievolių rūšys (2)

Pagal dalyką

Prievolės, kurių dalykas yra tam tikrų veiksmų atlikimas

Prievolės, kurių dalykas yra susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo

Prievolės, kurių dalykas yra ką nors duoti



Pagal teisių ir pareigų pasiskirstymą

Vienašalės prievolės

Dvišalės prievolės

Pagal prievolės asmenų daugetą

Dalinės prievolės

Solidariosios prievolės

Subsidiariosios prievolės



Pagal prievolių įvykdymo būdą Dalomosios prievolės

Nedalomosios prievolės

Pagal pareigos ir jos įvykdymo pobūdį Prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą

Prievolės užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį

Prievolės garantuoti



Pagal prievolės šalių teises ir pareigas Turtinės prievolės (daiktinės turtinės prievolės;

asmeninės turtinės prievolės);

Neturtinės prievolės

Pagal prievolės dalyko daugetą Prievolės, susidedančios iš kelių neatskiriamų

dalykų - universaliosios (jungtinės) prievolės

Prievolės, susidedančios iš kelių atskiriamų dalykų alternatyviosios prievolės

fakultatyviosios prievolės



Kitos prievolių rūšys

Sąlyginės prievolės

Terminuotos prievolės

Piniginės prievolės

Regresinės prievolės

Prievolės trečiojo asmens naudai

Kitos


Sąlyginės prievolės (CK 6.30-6.32 str.) (1)

Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje, t. y. prievolės likimas priklauso nuo būsimo, bet neapibrėžto (neaišku, jis įvyks ar ne) įvykio ar veiksmo

Sąlyga gali būti pozityvioji arba negatyvioji

Gali būti atidedamoji ir naikinamoji sąlyga


Sąlyginės prievolės (2)

Reikalavimai sąlygai

Sąlyga negali priklausyti vien nuo skolininko valios (negali būti grynai valinė)

Sąlyga turi būti teisėta ir neprieštarauti gerai moralei bei viešajai tvarkai

Sąlygos buvimo ar nebuvimo įmanomumas


Terminuotos prievolės (CK 6.33-6.35 str.) (1)

Terminas – aplinkybė, kuri tikrai atsiras (laikas yra objektyvus veiksnys

Gali būti atidedamasis ir naikinamasis terminas

Atidedamasis terminas atideda ne prievolės atsiradimą, o jos vykdymą, o naikinamasis – panaikina prievolę tik ateityje

Terminas gali būti apibrėžtas arba neapibrėžtas

Terminą gali nustatyti įstatymai, šalių susitarimas ar teismo sprendimas


Terminuotos prievolės (2)

Prezumpcija - terminas nustatomas skolininko naudai, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, taip pat, kai atsižvelgiant į prievolės esmę ir pobūdį, aišku, kad terminas nustatytas kreditoriaus arba abiejų šalių naudai

Šalis, kurios naudai buvo nustatytas terminas, turi teisę atsisakyti jį taikyti be kitos šalies sutikimo

Vienai šaliai netekus termino lengvatų, prievolę gali reikalauti įvykdyti nedelsiant


Piniginės prievolės (CK 6.36-6.37 str.)

Piniginė prievolė – prievolė, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą sumą pinigų (tam tikros vertės piniginius ženklus), o kreditorius turi teisę reikalauti šios pareigos vykdymo

Piniginės prievolės gali būti tiek savarankiškos, tiek papildomos

Piniginių prievolių išreiškimo ir mokėjimo ypatumai, susiję su valiuta

Palūkanos (mokėjimo, kompensacinės, procesinės)


Dalomosios ir nedalomosios prievolės (1)

Prezumpcija – visos prievolės yra dalomosios, išskyrus įstatymo, sutarties numatytus atvejus, taip pat, kai prievolės dalykas nedalomas nei fizine, nei abstrakčia prasme

Dalomoji prievolė yra ir dalinė prievolė, išskyrus, kai prievolė yra solidarioji

Nesant prievolės asmenų daugeto, prievolė gali būti vykdoma tik kaip nedalomoji, t .y. negalima vykdyti prievolės dalimis, nebent įstatymas ar sutartis numato kitaip



Norint paneigti prezumpciją, kad prievolė yra dalomoji, reikia įrodyti esant konkretų pagrindą, dėl kurio atsirado nedalomoji prievolė

Pagrindai atsirasti nedalomajai prievolei

Įstatymas

Prievolės šalių sutartis

Prievolės dalyko pobūdis (nedalomumas)

Nedalomoji prievolė negali būti padalyta nei skolininkams, nei kreditoriams, nei jų įpėdiniams



Solidarioji prievolė pati savaime nėra laikoma nedalomąja prievole; esminis skirtumas – mirusio (pasibaigusio) solidariojo skolininko ar kreditoriaus pareiga ar reikalavimo teisė padalijama teisių perėmėjams (įpėdiniams), o nedalomoji prievolė nei jos šalims, nei jų teisių perėmėjams negali būti padalyta

Nedalomosios prievolės atveju kiekvienas skolininkas gali būti įpareigotas įvykdyti visą prievolę (kiekvienas kreditorius taip pat turi teisę reikalauti įvykdyti visą prievolę)


Universaliosios (jungtinės) prievolės (1)

Tai prievolė, kuri susideda iš kelių dalykų, kurie sudaro vieną nedalomą visumą

Universalioji prievolė susideda iš atskirų prievolių, kurios galėtų būti savarankiškos, bet, sujungtos į visumą, jos sudaro jungtinę vientisą prievolę

Bus laikoma tinkamai įvykdyta tik atlikus visus veiksmus, sudarančius prievolės dalyką

Vieno veiksmo neatlikimas gali reikšti visos prievolės pažeidimą



Veiksmai, kuriuos privalo atlikti skolininkas, gali būti tiek tapatūs, tiek skirtingi

Kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas atliktų kiekvieną atskirą veiksmą, o ne visus iš karto, nebent kitaip numatyta sutartyje

Kiekvieno dalyko įvykdymo ieškinio senaties terminas skaičiuojamas atskirai (tai taikoma ir termino nutraukimui)



Galima akceliaracijos išlyga – sąlyga, numatanti kreditoriaus teisę reikalauti iš skolininko, neįvykdžiusio vieno ar kelių universaliosios prievolės dalykus sudarančių veiksmų, įvykdyti visą prievolę iš karto

Sukelia tam tikrus procesinius teisinius padarinius – kreditoriaus pareikštas ieškinys dėl dalies veiksmų, neatima iš jo teisės vėliau reikšti naują ieškinį dėl kitų veiksmų


Alternatyviosios prievolės (1)

Tai prievolė, turinti keletą atskiriamų lygiaverčių dalykų

Požymiai

Dalyką sudaro du ar daugiau veiksmų (dalykų)

Dalykai yra atskiriami – skolininkas privalo atlikti tik kurį nors vieną iš jų

Visi veiksmai yra lygiaverčiai



Prievolės atsiradimo momentu turi būti galima ją įvykdyti vienu iš dviejų ar daugiau veiksmų



Veiksmo atlikimo pasirinkimo teisė priklauso skolininkui, išskyrus atvejus, kai įstatymas, sutartis ar teismo sprendimas nustato, kad pasirinkimo teisė priklauso kreditoriui ar trečiajam asmeniui

Pasirinkimo teisė laikoma įgyvendinta, kai yra atliktas konkretus pasirinktas veiksmas, arba turintis pasirinkimo teisę subjektas praneša apie pasirinktą veiksmą



Įgyvendinus pasirinkimo teisę alternatyvioji prievolė virsta paprastąja

Pasirinkimo teisė turi būti įgyvendinta per nustatytą terminą

Jeigu per nustatytą terminą pasirinkimo teisė neįgyvendinama, ši teisė pereina kitai šaliai (tačiau nuo to momento, kai kreditorius gali reikalauti įvykdyti prievolę, arba, kai skolininkas privalo įvykdyti prievolę)



Neįvykdymo teisiniai padariniai:

Nesvarbu, kam priklausė pasirinkimo teisė, jeigu neįmanoma įvykdyti nė vienu iš numatytų būdų dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako, prievolė laikoma pasibaigusia



Kai alternatyviosios prievolės apskritai neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias atsako skolininkas, tai

Jeigu skolininkas turėjo pasirinkimo teisę, jis privalo atlyginti kreditoriui nuostolius, kuriuos sudaro paskutinio veiksmo, kuriuo būtų buvę galima įvykdyti prievolę, piniginė vertė

Jeigu kreditorius turėjo pasirinkimo teisę, tai jis turi teisę pasirinkti, reikalauti įvykdyti kitu galimu būdu ar reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus negalimu įvykdyti būdu



Kai alternatyviosios prievolės neįmanoma vienu iš būdų įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias skolininkas neatsako, tai

Jeigu kreditorius turėjo pasirinkimo teisę, jis turi teisę pasirinkti vieną iš kitų įmanomų įvykdymo būdų

Jeigu skolininkas turėjo pasirinkimo teisę, jis neprivalo vykdyti prievolės kitu įmanomu būdu, o prievolė laikoma pasibaigusia



Jeigu pasirinkimo teisę turėjo skolininkas, ir prievolės negalima įvykdyti vienu iš galimų būdų dėl nenugalimos jėgos ar dėl jo paties kaltės, privalo ją įvykdyti kitu įmanomu būdu

Jeigu pasirinkimo teisę turėjo kreditorius ir vienas iš galimų veiksmų tapo neįmanomas dėl jo paties kaltės, skolininkui išlieka pareiga įvykdyti prievolę kitu galimu būdu


Fakultatyviosios prievolės

Prievolės dalykas yra vienas – pagrindinis (in obligatione), o kitas – tik papildomas (fakultatyvus) (in facultate soliutionis)

Kokiu būdu – pagrindiniu ar fakultatyviu, įvykdyti prievolę, spręsti turi teisę skolininkas

Kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę tik pagrindiniu būdu, tačiau neturi teisės reikalauti įvykdyti fakultatyviu būdu


Prievolės subjektai

Kreditorius – aktyvioji prievolės šalis

Skolininkas – pasyvioji prievolės šalis

Būdingas santykinumas (uždarumas) - teisės ir pareigos atsiranda tik prievolės šalims – kreditoriui ir skolininkui, išskyrus išimtis


Prievolės asmenų daugetas

Aktyvusis asmenų daugetas

Pasyvusis asmenų daugetas

Mišrusis asmenų daugetas


Dalinė prievolė (CK 6.5 str.)

Bendroji taisyklė – esant prievolės asmenų daugetui, preziumuojama, kad prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, kai ji yra solidarioji

Esant dalinei prievolei, preziumuojama, kad visų bendraskolių ar visų kreditorių dalys yra lygios, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus


Dalinės prievolės požymiai (1)

Kiekvienas kreditorius gali reikalauti tik savo dalies, o skolininkas privalo įvykdyti tik savo dalį – atitinkamai prievolė pasibaigia tik ta dalimi, kuri tinkamai įvykdoma

Vienam bendraskoliui pažeidus prievolę, kiti nelaikomi pažeidusiais prievolę, todėl turi būti fiksuojamas kiekvieno bendraskolio prievolės pažeidimo faktas (atitinkamai ir kreditorių daugeto atveju)

Ieškinio senaties terminas nutraukiamas tik kreditoriui, pareiškusiam ieškinį, ar skolininkui, kuriam pareikštas reikalavimas (CK 1.130 str.)


Dalinės prievolės (2)

Vieno iš dalinės prievolės skolininkų nemokumas neturi įtakos kitų skolininkų prievolių vykdymui

Yra pagrindas atsirasti fakultatyviniam procesiniam bendrininkavimui (teismo sprendimas turi res judicata galią tik įtrauktam į bylą ir atsakingam bendraskoliui)

Vieno iš skolininkų prievolės pripažinimas negaliojančia dėl jo neveiksnumo neturi įtakos kitų skolininkų prievolių galiojimui

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tam bendraskoliui, kuris pažeidė prievolę, ir dėl to atsirado nuostolių


Solidarioji prievolė (CK 6.6-6.23 str.)

Grindžiama reikalavimo teisės arba pareigos (skolos) – prievolės dalyko – bendrumo koncepcijos ir prievolių daugeto koncepcijos vienove

Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis

Solidarioji prievolė yra, kai tai numatyta įstatyme, sutartyje (arba vienašaliame sandoryje), arba prievolės dalykas yra nedalus


Solidariosios prievolės požymiai (1)

Pasyvusis solidarumas ir aktyvusis solidarumas

Kiekvienas bendraskolis atsako už visos prievolės (in totum) įvykdymą

Prievolės solidarumui neturi įtakos kai kurių bendraskolių pareigos ypatumai; tai gali lemti tik solidariosios prievolės vykdymo ypatumus

Kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (tiek pilnai, tiek dalinai)



Skolininkai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė

Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui

Kreditorius gali atsisakyti nuo solidarios prievolės vykdymo vieno iš bendraskolių atžvilgiu, jeigu jis priima dalį prievolės įvykdymo iš šio bendraskolio ir tai nurodo, priimdamas įvykdymą



Vieno iš bendraskolio nemokumas neturi įtakos solidariosios prievolės vykdymui

Vieno iš bendraskolio nemokumas turi įtakos bendraskolių tarpusavio santykiams

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu kito nenumato įstatymas ar sutartis



Solidarioji pareiga nepaveldima (ji tampa daline), išskyrus, kai prievolė nedali

Jeigu solidariąją pareigą pripažįsta vienas iš bendraskolių, tai taikoma ir kitiems



Yra pagrindas atsirasti privalomam procesiniam bendrininkavimui

Teismo sprendimas, priimtas byloje tarp kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių, įtakoja ir kitus bendraskolius

Jeigu atsakomybė atsiranda dėl to, kad dėl vieno ar kelių bendraskolių kaltės neįvykdyta prievolė, tai kiti bendraskoliai neatleidžiami nuo pareigos atlyginti nuostolius, išskyrus kreditoriaus papildomus nuostolius



Ieškinio senaties termino taikymas

Ieškinio senaties nutraukimas turi įtakos visiems bendraskoliams

Ieškinio senaties termino sustabdymas vienam iš bendraskolių neturi įtakos kitiems bendraskoliams

Vieno iš skolininkų pareikštas atsisakymas reikalauti taikyti ieškinio senatį neturi įtakos kitiems bendraskoliams, išskyrus jų tarpusavio santykius


Asmenų pasikeitimas prievolėje

Tai naujo asmens stojimas vietoj buvusio kreditoriaus ar skolininko prievolėje

Asmenų pasikeitimo prievolėje būdai

Reikalavimo teisės perleidimas (cesija)

Skolos perkėlimas


Reikalavimo teisės perleidimas (CK 6.101-6.110 str.) (1)

Reikalavimo perleidimo pagrindas – cesijos sutartis, įstatymas, teismo sprendimas

Reikalavimo teisę galima perleisti be skolininko sutikimo (taikoma tik vienašalei prievolei), jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba, jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės


Reikalavimo teisės perleidimas (2)

Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės

Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką ar prieš trečiuosius asmenis nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkui apie tai buvo tinkamai pranešta

Reikalavimo teisę galima perleisti atlygintinai arba neatlygintinai



Gali būti perleista tik galiojanti reikalavimo teisė (turint omenyje ir būsimą reikalavimo teisę)

Perleidžiant reikalavimo teisę kartu su ja perleidžiamos ir papildomos (aksesorinės) teisės, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje

Reikalavimo teisės perleidimo sutarties formai taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir pagrindinei prievolei

Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už perduoto reikalavimo negaliojimą



Pradinis kreditorius turi perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę ir papildomas teises

Pradinis kreditorius neatsako naujajam kreditoriui už tai, kad skolininkas neįvykdys reikalavimo, išskyrus atvejus, kai pradinis kreditorius tai laiduoja



Skolininkas turi teisę panaudoti prieš naująjį kreditorių visus atsikirtimus, kuriuos jis būtų galėjęs panaudoti prieš pradinį kreditorių tuo metu, kai jam tinkamai buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą

Draudžiama perleisti reikalavimo teisę, jeigu

Jos atžvilgiu negalimas išieškojimas

Ji neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu

Dėl jos iškelta byla – teisėjui, prokurorui, advokatui, kurie šioje byloje atlieka savo tarnybines ir profesines pareigas


Subrogacija ir regresas (1)

Subrogacija – reikalavimo teisės perleidimas įstatymo pagrindu (cessio legis) Aktyviosios prievolės šalies (kreditoriaus) pasikeitimas

Yra du prievoliniai teisiniai santykiai Tarp kreditoriaus ir skolininko

Tarp trečiojo asmens ir pirmojo teisinio santykio kreditoriaus arba skolininko

Trečiasis asmuo vykdo savo prievolę kreditoriui

Įvykdęs prievolę trečiasis asmuo jos apimty įstatymo pagrindu perima pirmosios prievolės kreditoriaus reikalavimo teisę skolininko atžvilgiu

Subrogacija ir regresas (2)

Regresas – tai teisė reikalauti iš skolininko to, ką jis už skolininką sumokėjo šio kreditoriui

Nuo reikalavimo perleidimo pagal sutartį ar įstatymą regresas skiriasi tuo, kad regreso atveju

Asmuo-skolininkas vykdo prievolę už kitą asmenį

Vykdoma prievolė jos įvykdymu baigiasi (tarp asmens, kuris vykdė prievolę, ir kreditoriaus)

Atsiranda nauja prievolė – regresinė prievolė (tarp asmens, už kurį įvykdyta buvo prievolė, ir prievolę įvykdžiusio asmens)



Skolos perkėlimas (1)

Skolą perkelti pagal skolininko ir skolos perėmėjo (naujojo skolininko) sutartį galima tik esant kreditoriaus sutikimui

Išskyrus įstatymuose, reglamentuojančiuose kredito įstaigų ir kredito įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, numatytus atvejus (CK 6.116 str. 3 d. (redakcija nuo 2014-01-01)

Kol negautas kreditoriaus sutikimas, tol skolos perkėlimo sutartis neturi jam įtakos, tačiau tokia sutartis turi įtakos skolininko ir naujojo skolininko tarpusavio santykiams, nes pastarasis atsako skolininkui už neigiamas pareigos neįvykdymo pasekmes



Skolos perkėlimas neturi įtakos kreditoriaus papildomoms teisėms, išskyrus Kai papildomos teisės neatsiejamai

susijusios su pradinio skolininko asmeniu

Kai laiduotojas ar įkaito davėjas aiškiai nepareiškia sutikimo atsakyti už naująjį skolininką, jeigu įkaito davėju buvo trečiasis asmuo



Skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė

Naujasis skolininkas gali reikšti kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, paremtus kreditoriaus ir pradinio skolininko prievolių santykiu, išskyrus galimybę taikyti įskaitymą

Jeigu skolos perkėlimo sutartis negalioja, tai atnaujinamos pradinio skolininko prievolės ir visos papildomos teisės ir pareigos, jeigu tai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių, patirtų dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atlyginimo

prievolių teisė ir prievolė. prievolės...

Documents