28

Ðiø metø lapkrièio 3 d. garbø 80 metø jubiliejø ðventë vienas iðaktyviausiø Þemaièiø kultûros draugijos nariø, daugelá Þemaitijoskultûros ir ðvietimo ástaigø savo darbais iðpuoðæs telðiðkis medþiodroþëjas, tautodailininkas Vytautas Konstantinas Savickis. Mûsøþurnalo puslapiuose apie ðá savo mecenatyste garsëjantá kûrëjà jauesame raðæ (þr. „Þemaièiø þemë“, 2008 m. nr. 1, p. 68–70, prieigainternete: http://www.samogit.lt/ZZ_2008_1/ZZ_2008_68_70.pdf.Bendradarbiaudama su Vytautu mûsø þurnalo redakcija 2007 m.spaudai parengë ir iðleido jo svarbiausiø kûriniø katalogà-albumà„Medis – manoji eldija“. Jame pateikta ir iðsami V. Savickiogyvenimo bei kûrybos apþvalga. Jubiliejaus proga vël norisisvarbiausius faktus ið to gyvenimo, kuris buvo atiduotas kûrybai irþmonëms, prisiminti.

Gimë V. K. Savickis 1936 m. lapkrièio 3 d. tuometinës Tauragësapskrities Ðilalës rajono Kvëdarnos valsèiaus Ðakënø kaimo (dabarKlaipëdos apskrities Klaipëdos rajono Judrënø seniûnija) ûkininkøStefanijos ir Pranciðkaus Savickø ðeimoje. S. ir P. Savickai ið visobuvo susilaukæ 14 vaikø (iðaugo 10). Vytautas Konstantinas buvopenktas vaikas ðeimoje.

Po Antrojo pasaulinio karo tris metus tarnavo pas kaimynus –ûkininkus Grasildà ir Broniø Vaitkus.

Droþinëti pradëjo vaikystëje, mokydamasis ið tëvelio. Vëliaudidþiausiu medþio droþybos autoritetu jam tapo Pranas Ðiaulys(mamos sesers vyras), kurio porà darbø yra iðsaugojæs iki ðiol.

1946–1949 m. mokësi Mikø pradinëje mokykloje, 1949–1955 m.(su pertrauka po ðeðtos klasës, kai autoavarijos metu buvo stipriaisuþalotas) – Judrënø septynmetëje mokykloje, 1955–1957 m. –Telðiø taikomosios dailës technikumo Medþio skyriuje. Moky-damasis treèiame kurse dël materialiniø nepritekliø mokslusnutraukë ir pradëjo dirbti. 1957 m. ásidarbino staliumi Telðiø vietinioûkio valdybos pramonës kombinato staliø dirbtuvëse. 1958 m.prasidëjus Telðiø vietinio ûkio valdybos pramonës kombinatoreorganizacijai, buvo pervestas dirbti á Plungës baldø kombinatà.Ten dirbo dvejus metus. Plungës baldø kombinatà reorganizavus á

VYTAUTASKONSTANTINASSAVICKIS: darbaiLietuvai ir josþmonëms

DANUTË MUKIENË

IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

Liaudies kûrybos gaminiø ámonæ „Minija“, Vytautas tapo josdarbuotoju – 16 metø ten kûrë suvenyrø etalonus, o laisvalaikiuuþsiimdavo kûryba.

1958 m. vasario 22 d. sukûrë ðeimà – vedë Julijonà Paulauskaitæ.Nuo vaikystës buvo gana silpnos sveikatos (sirgo ágimta ðirdies

liga, visà gyvenimà jautë paauglystëje patir tos autoavarijospasekmes), todël tarnybos Sovietinëje armijoje jam pasisekëiðvengti.

Dirbdamas Plungës baldø kombinate ir Liaudies kûrybos gaminiøámonëje „Minija“ susipaþino su þemaièiø medþio droþëju JonuPaulausku ir bûriu kitø ðio kraðto talentingø tautodailininkø. 1960 m.Klaipëdos kraðto ir Þemaitijos liaudies meistrai, tarp kuriø buvo ir

Nuotraukoje deðinëje – Julijona ir Vytautas Konstantinas Savickiaisu savo mylimu ðuneliu 2013 m. rugpjûèio 3 d.Publikacijoje panaudotos Arûno Ðimkaus ir Meèislovo Ðilinskonuotraukos ið Vytauto Konstntino Savickio archyvo

Vytautas Kazimieras Savickis (deðinëje) kartu su savo bièiuliu, Palangojedaugelá metø gyvenusiu ir kûrusiu tautodailininku, aktyviu Þemaièiø kul-tûros draugijos nariu Vladu Þulkumi (1933–2016). Fotografas neþinomas

VYTAUTASKONSTANTINASSAVICKIS: darbaiLietuvai ir josþmonëms

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:48 PM28

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 4

29IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

V. K. Savickis, pirmieji Lietuvoje ir visojeanuometinëje Sovietø Sàjungoje sutelkëkraðto tautodailininkus ir ákûrë Þemaitijosliaudies meistrø draugijà, kuri vienijo apie300 ávairiose srityse dirbusiø talentingøliaudies meistrø. Ðis sàjûdis netrukoásiûbuoti ir kituose Lietuvos regionuosegyvenusius tautodailininkus. 1966 m. kovo1 d. buvo ákur ta Lietuvos liaudies meno

draugija (dabar Lietuvos tautodailininkøsàjunga). V. K. Savickis tapo vienu ið pirmøjøjos nariø ir 12 metø vadovavo Klaipëdosliaudies meno draugijos Telðiø skyriui. Akty-vus Lietuvos tautodailininkø sàjungosveikloje jis yra iki ðiol.

1962 m. pradëjo dalyvauti liaudies menoparodose. Tais paèiais metais V. K. Savickiuibuvo suteiktas meno saviveiklos þymûnovardas.

1963 m. ið medþio meistras sukûrëpirmàjà dekoratyvinæ suvenyrinæ lëkðtæ.Toliau dirbdamas ðioje srityje, jis kûrybineprasme aktyviausiais savo gyvenimo me-tais kasmet sukurdavo po 50–100 tokiølëkðèiø ir ðià liaudies meno sritá kartu sugrupe kitø Telðiø kraðto tautodailininkø itiniðtobulino bei iðpopuliarino þemaièiø kraðte.Kiekviena ið V. K. Savickio dekoratyviniølëkðèiø savitai iðpuoðta, kiekvienai jø auto-rius parinkdavo vis kitus raðtus, kurie turidaug sàsajø su senàja lietuviø liaudies daile.

1964 m. gruodþio 30 d. respublikiniamesuvenyrø ir atminimo dovanø pavyzdþiøkonkurse trys V. K. Savickio kûriniai sulaukëaukðèiausio ávertinimo. 1965 m. V. Savickisbuvo apdovanotas atminimo þenklu (me-daliu) „Uþ gerà darbà ir aktyvià visuomeninæveiklà“.

1967 m. V. K. Savickio sukurtais suve-nyrais buvo prekiaujama Monrealyje (Ka-nada) vykusioje pasaulinëje parodoje „Eks-po-67“. Ðios parodos reklaminiame leidinyjebuvo paskelbtos 28 jo sukurtø suvenyrø

Ið kairës: Vytauto Kazimiero Savickio sukurtas konferencijø staliukas ir Vytautas Kazimieras Savickis (kairëje) prie savo kuriamo stogastulpio, skirtoknygneðiams, kartu Lietuvos Respublikos Seimo nariu Valentinu Bukausku. 2008 m.

Vytautas Kazimieras Savickis prie savo sukurtostogastulpio, skirto Judrënø mokyklos 100metø jubiliejui

nuotraukos. 1971 m. vykstant devin-tajaiÞemaitijos liaudies dailës dienai, V. Savickisapdovanotas Garbës raðtu uþ nuopelnusliaudies dailei.

1972 m. jis dalyvavo Liaudies menorûmø organizuotame Ablingos seminare(Klaipëdos rajono Þvaiginiø kaimas) ir jometu Ablingos monumentaliø skulptûrø

Vytauto Konstantino sukurtas antkapinispaminklas Motiejûnams

(Nukelta á 30 p.)

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:48 PM29

30 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

ansambliui sukûrë skulptûrà „Jaunavedþiai“bei alegorinæ kompozicijà „Naujoji Ablinga“,kuri skirta Barborai Luoþytei ir Jonui Beniu-ðiui. Ðioje stovykloje V. K. Savickis buvoapdovanotas Lietuvos liaudies meno drau-gijos Padëkos raðtu.

1973–1989 m. (su vieneriø metøpertrauka, kai buvo tapæs Telðiø autotrans-por to ámonës vairuotoju), dirbo Kaunokombinato „Dailë“ liaudies meistru. Kartusu juo tais metais ðioje ástaigoje dirbo ir joþmona Julijona Savickienë. DirbdamasKauno kombinate „Dailë“, V. K. Savickissulaukë pensijinio amþiaus.

1973 m. sukûrë stogastulpiø triptikàDþiugo piliakalnio prieigoms (Telðiø rajonoSiraièiø kaimas). Tai pirmasis tokios didelësapimties V. K. Savickio monumentalusdarbas, sukurtas po Ablingos seminaro.

1974 m. pirmojoje Lietuvos medþiodroþëjø ðventëje (vyko Kretingoje) jis kartusu kretingiðkiu Adolfu Vilucku buvo iðrinktasIpolito Uþkurnio (1926–2004), kuris minëtoje

(Atkelta ið 29 p.)

Vytauto Kazimiero Savickio sukurtossuvenyrinës lëkðtës, skirtos garbiemsmedikams

ðventëje buvo pripaþintas geriausiu medþiodroþëju (meistrø meistru), pameistriu(gizeliu).

1975–1976 m. kartu su grupe kitø þymiøLietuvos medþio droþëjø (Ipolitu Uþkurniu,Adolfu Gedvilu, Broniumi Gedvilu, JuozuGrabausku, Kaziu Krapausku, JonuPaulausku, Adolfu Vilucku, Justinu Jonuðu,Stanislovu Riauba, Petru Raudþiu ir kt.M. K. Èiurlionio 100-øjø gimimo metiniøproga sukûrë „Èiurlionio kelià“ (Varënosrajono Perlojos, Merkinës gyvenvietës),padarydamas ðiam memorialui skulptûrà„Varpinë“.

1978, 1981 m. dalyvavo kuriant Miliûnømedþio skulptûrø ansamblá (Rokiðkiorajonas). Jis èia ið medþio iðtaðë skulptûrà„Bëgiø karas“.

1979 m., paþymint Vilniaus universitetoákûrimo 400-àsias metines, sukûrë stogas-tulpá Universiteto Ekonomikos fakultetokiemeliui.

1984 m. kar tu su grupe kitø medþiodroþëjø dalyvavo ákuriant poilsio bazæ prieKalviø eþero (Kaiðiadoriø r.) ir uþ nuoðirdødarbà puoselëjant aplinkà buvo apdovanotasKaiðiadoriø miesto Tarybos Garbës raðtu.

1985 m. jis uþ gerà darbà ir visuomeninæveiklà buvo apdovanotas Lietuvos dailësfondo Kauno dailës darbø gamybiniokombinato „Dailë“ Garbës raðtu, 1987 m. –Visasàjunginës þemës ûkio pasiekimøparodos (Maskva) sidabro medaliu uþsëkmingà pasirodymà liaudies menofestivalyje.

V. K. Savickis jau daugiau kaip ðeðideðimtmeèiai aktyviai dalyvauja Þemaitijosir visos Lietuvos tautodailininkø kûrybosparodose. Daugelá jø, ypaè vykusiø Telðiuo-se, jis pats yra ir suorganizavæs. Nemaþaijo darbø buvo eksponuota ir uþsienyje(Èekoslovakijoje, Japonijoje, Vokietijoje,Ðvedijoje ir kt.) vykusiose Lietuvostautodailës parodose. Daug jo kûriniø kaipreprezentaciniai suvenyrai yra iðveþta áuþsienio ðalis, Telðiø rajono savivaldybësatstovø delegacijoms vykstant pas bend-radarbiavimo partnerius.

Lietuvoje V. K. Savickis yra surengæsdaug asmeniniø retrospektyviniø kûrybosparodø. Viena ið didþiausiø atidaryta 1986 m.lapkrièio 22 d. Telðiø rajono kultûrosrûmuose, minint jo gyvenimo 50-àjá jubiliejø.Plaèiai jo kûryba buvo pristatyta ir 1991,2001, 2014 m. Þemaièiø muziejuje „Alka“surengtose V. Savickio kûrybos parodose.Ðiam muziejui jis yra padovanojæs kelis

ðimtus savo kûriniø. Muziejaus prieigaspuoðia trys didþiuliai V. K. Savickio sukurtikoplytstulpiai.

Ið viso V. K. Savickis yra sukûræs apie70 stogastulpiø, koplytstulpiø, daugybæmeniðkø informaciniø rodykliø, kuriosþenklina iðkiliø þemaièiø tëviðkes, amþinojopoilsio vietas, kraðto piliakalnius, primenaapie visai Lietuvai svarbius ávykius ir datas.

Daugelá metø jis kûrë stilizuotais auga-liniais, geometriniais raðtais, horeljefaisiðdabintus suolus ir stalus, medinius laukobaldø komplektus, informacinius stendus,skir tus papuoðti vieðàsias erdves – parkus,skverus, kitas labiausiai turistø lankomas,poilsiautojø, vietiniø gyventojø mëgstamasvietas, ástaigø kiemelius, gyventojø sodybasir kolektyvinius sodus

1991 m., minint pirmàsias Lietuvos nepri-klausomybës atkûrimo metines, kovo 9–11dienomis Ryðkënø (Telðiø r.) kultûros cen-tre buvo surengtas pirmasis tarptautinissunkiosios atletikos turnyras Nepriklau-somybës taurei laimëti, kuris tapo tradiciniu.

Vytauto Kazimiero Savickio sukurtas mediniøðaukðtø komplektas

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:48 PM30

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 4

31IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

V. K. Savickis tapo vienu ið pirmøjø ðioturnyro mecenatø ir daugelá metø já rëmë,minëtoms varþyboms kûrë pagrindiniusprizus, suvenyrinius medalius, kitus medþiodroþinius, varþybø dalyvius pakviesdavo áspecialiai jiems surengtas savo darbøparodas. Uþ didelius nuopelnus puoselëjantsportiná sàjûdá V. K. Savickiui ir jo þmonaiJulijonai buvo suteikti sunkiosios atletikosklubo „Gintarinë saulë“ garbës nariø vardai,o 2001 m., paþymint V. K. Savickio gimimo65-metá, jis buvo apdovanotas Lietuvostautinio olimpinio komiteto diplomu. Taismetais Ryðkënuose surengtas tarptautinisturnyras Lietuvos nepriklausomybës taureilaimëti buvo skirtas V. K. Savickio jubiliejui.

V. K. Savickis ir jo þmona Julijona daugelámetø globojo Telðiø „Ateities“ vidurinæmokyklà, kuriai pirmieji medþio droþiniaibuvo sukur ti dar vykstant ðios mokyklosstatybai. Ðiai mokyklai V. ir J. Savickiai yrasukûræ kelias deðimtis medþio dirbiniø.

2000 m. gruodþio 2 d., minint Telðiø vardo

Vytauto Kazimiero Savickio sukurtø sktyniø,baþnytiniø baldø raðtø margumas

pirmojo paminëjimo raðytiniuose ðaltiniuose550-àsias metines, Vytautui KonstantinuiSavickiui buvo suteiktas Telðiø garbëspilieèio vardas, 2006 m. lapkrièio 2 d.Lietuvos Respublikos kultûros ministroásakymu Nr. ÁV-592 – meno kûrëjo statusas.

V. K. Savickis su þmona Julijona gyvenaTelðiø mieste, kur 1964 m. Baltijos gatvëjepats pasistatë namus, ásirengë dirbtuves irèia kuria iki ðiol.

Daugelá metø menininkas savo kûriniaisdþiugina ir Telðiø rajono, miesto savival-dybes, VÁ Telðiø miðkø urëdijà, savivaldybësðvietimo ir kultûros ástaigas.

Prieð keletà metø stipriai buvo sustrei-kavusi Vytauto ðirdis. Maþai kas tada net iðVytautà operavusiø Vilniaus universitetinësligoninës Santariðkiø ðirdies chirurgijoscentro specialistø tikëjosi, kad jis pakils iðlovos, nes, kaip patys medikai teigë, retaitenka pamatyti taip pavargusià ðirdá. Vytau-

tas pakilo. Medikams prisakius, sunkiødarbø po ðios operacijos Vytautui tekoatsisakyti, taèiau prie smulkesniø meistraspamaþu sugráþo ir po tos operacijos savodirbtuvëlëse dar ne vienà deðimtá ávairiøsuvenyrø sukûrë. Su didþiausia meile Vytau-tas kûrë Padëkos suvenyrus (daugiausiaiið medþio iðdroþtas suvenyrines lëkðtes) jáið mir ties nagø iðtraukusiems minëtos Vil-niaus ligoninës ir Valkininkø sanatorijosmedikams.

Na o ðiø metø lapkrièio 3 d. Þemaièiømuziejus „Alka“ Vytauto Konstantino Savic-kio ar timuosius, draugus ir bendraþygiussukvietë á muziejø, kur buvo surengta Vytautokûrybos paroda ir graþiai paminëtas jo 80-ies metø jubiliejus.

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:48 PM31