visuomenĖs sveikatos biurŲ valdymo problemŲ ir jŲ
TRANSCRIPT
1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Iveta Kučinskaitė
VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURŲ VALDYMO PROBLEMŲ IR JŲ
SPRENDIMO GALIMYBIŲ VERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentas
_______________
Iveta Kučinskaitė
(data)
Mokslinis vadovas
________________
Dr. Snieguolė Kaselienė
(data)
KAUNAS, 2019
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURŲ VALDYMO PROBLEMŲ IR JŲ SPRENDIMO
GALIMYBIŲ VERTINIMAS
Iveta Kučinskaitė
Mokslinis vadovas dr. Snieguolė Kaselienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas.
Kaunas; 2019. 60 p.
Darbo tikslas. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų valdymo proceso funkcijas (planavimą,
vykdymą ir kontrolę) biuruose, šio proceso problemas ir jų sprendimo galimybes.
Uždaviniai. 1. Nustatyti visuomenės sveikatos biurų sveikatos stebėsenos ataskaitų ir veiklos planų
suderinamumą. 2. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūrį į veiklos planavimą,
vykdymą ir kontrolę biuruose. 3. Nustatyti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūrį į biurų
veiklos organizavimo problemas. 4. Išanalizuoti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūrį į
biurų veiklos organizavimo problemų sprendimo galimybes.
Metodika. Pasirinktas kiekybinių epidemiologinių tyrimų metodas – analitinis momentinis tyrimas.
Tyrimas atliktas 2018 m. lapkričio–2019 m. vasario mėnesiais, apklausiant Lietuvos visuomenės
sveikatos biurų darbuotojus. Tyrimo instrumentu pasirinkta anoniminė anketinė apklausa. Gauta
113 tinkamai užpildytų anketų (atsako dažnis 76,4 proc.). Atliekant statistinę duomenų analizę,
skaičiuoti Chi kvadrato, Stjudento t ir Mann-Whitney kriterijai.
Rezultatai. 4 VSB (iš 21) 2018 m. veiklos plane nebuvo suplanavę visuomenės sveikatos
stiprinimo veiklų stebėsenos ataskaitoje nurodytoms problemoms spręsti, 8 VSB buvo suplanavę
veiklas visoms ataskaitoje nurodytoms probleminėms sritims gerinti, likę 9 VSB suplanavo
priemones ne visoms probleminėms sritims gerinti. Bendras skirtingų valdymo funkcijų vertinimas
darbuotojų požiūriu buvo 139,86 balai (± 19,54) iš 180 balų. Stipriausios planavimo funkcijos
dalys: VSB veikla planuojama, atsižvelgiant į gyventojų poreikius (97,3 proc.) ir pagal sveikatos
rodiklių ataskaitos rezultatus (90,2 proc.). Geriausiai įvertintos organizavimo funkcijos dalys buvo:
naudojamos inovatyvios technologijos informacijos sklaidai (91,2 proc.), sudarytos sąlygos
darbuotojų kvalifikacijos kėlimui (86,7 proc.). Geriausiai VSB darbuotojai įvertino biuro veiklos
kontrolę pagal veiklos planą (87,6 proc.).
VSB darbuotojai įvardino pagrindines veiklos valdymo proceso problemas: maži darbuotojų
atlyginimai (54,9 proc.), nepakankamas veiklos finansavimas (48,7 proc.), tarpinstitucinio
bendradarbiavimo trūkumas (45,1 proc.) ir per didelis darbo krūvis (43,4 proc.). Didžiausi požiūrio
skirtumai nustatyti tarp rajono ir miesto VSB ir skirtingą stažą sukaupusių darbuotojų. VSB
darbuotojai išskyrė esminius pasiūlymus VSB veiklos gerinimui: didinti darbuotojų skaičių (50,4
3
proc.), sukurti darbuotojų motyvacinę sistemą (48,7 proc.) ir skirti VSB finansavimą pagal veiklų
įgyvendinimo rodiklius (38,1 proc.). Didžiausi požiūrio skirtumai nustatyti tarp skirtingas pareigas
užimančių ir skirtingo amžiaus VSB darbuotojų.
Išvados. 1. Ne visi VSB 2018 m. veiklos plane buvo suplanavę visuomenės sveikatos stiprinimo
veiklas stebėsenos ataskaitoje nurodytoms problemoms spręsti. 2. Bendras VSB valdymo
vertinimas gana aukštas, geriausiai įvertintos dalys: veiklos planavimas, informacijos sklaida ir
veiklos vertinimas. 3. 4 pagrindinės valdymo proceso problemos: maži darbuotojų atlyginimai,
nepakankamas finansavimas veikloms organizuoti, trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir per
didelis darbo krūvis. 4. Pagrindiniai VSB darbuotojų pasiūlymai dėl biuro veiklos gerinimo:
darbuotojų skaičiaus didinimas, darbuotojų motyvacinės sistemos sukūrimas, biurų finansavimas
pagal veiklų įgyvendinimo rodiklius.
Raktiniai žodžiai. Visuomenės sveikatos biurai, veiklos vertinimas, valdymas.
4
SUMMARY
Management of public health
ANALYSIS OF PUBLIC HEALTH OFFICE MANAGEMENT PROBLEMS AND THEIR
SOLUTIONS
Iveta Kučinskaitė
Supervisor Snieguolė Kaselienė, Dr.
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas;
2019. 60 p.
Aim of the study. To evaluate the functions (planning, organizing and control) of the public health
office management process, the problems and their solutions of management process.
Objectives. 1. To identify harmonization of Health monitoring reports and plans of public health
office performance. 2. To evaluate public health office workers‘ attitude to planning, organizing and
controlling office performance. 3. To identify public health office workers‘ attitude to the problems
of public health office performance. 4. To analyze public health office workers‘ attitude to the
solutions of public health office performance problems.
Methods. The study was conducted in 2018 November – 2019 February. An anonymous
questionnaire was set online, and the informational e-mail with the link of questionnaire was sent to
the workers of public health offices, based in Lithuania. In total, 113 responses were received
(response rate 76.4 percent). For statistical data analysis, the criteria of chi square, Student t, and
Mann-Whitney were calculated.
Results. 4 public health offices (out of 21) in 2018 hadn’t planned any activities to solve the issues
found in the health indicators report; 8 public health offices had planned activities to improve all
problematic areas identified in the report and remaining 9 public health offices had planned
measures but not for all problem areas. The workers of public health offices identify the following
issues of planning, organizing and controlling office performance: lack of financing (48.7 percent)
and employees (31.0 percent), low salaries of employees (54.9 percent), lack of performance
evaluation (25.7 percent). During the research statistically significant differences between the
attitude of the specialists working in the district and the city public health offices were assessed,
when evaluating the financing of the public health office activities and the possibilities of
interinstitutional cooperation (p <0.05).
Conclusion. 1. Not all public health offices had planned activities to address the issues identified in
the Health monitoring report. 2. The overall assessment of the management process was high. The
best rated measures are: activity planning, dissemination of information and performance
evaluation. 3. Employees have identified 4 major operational issues: low salaries, inadequate
funding for activities, lack of interinstitutional cooperation and excessive workload. 4. The main
5
suggestions for performance improvement were: to increase the number of employees, to create
motivation system for employees, to finance offices according to the indicators of implementation
of activities.
Key words. Public Health Offices, Performance Assessment, Management.
6
TURINYS
SANTRUMPOS ........................................................................................................................................ 7
TERMINAI IR SĄVOKOS ....................................................................................................................... 8
ĮVADAS .................................................................................................................................................... 9
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ................................................................................................................... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................................ 12
1.1. Visuomenės sveikatos biurų veikla ir ją reglamentuojanti teisinė bazė ................................... 12
1.2. Organizacijos valdymo procesas............................................................................................... 15
1.2.1. Planavimas ............................................................................................................................ 17
1.2.2. Organizavimas ....................................................................................................................... 19
1.2.3. Kontrolė ................................................................................................................................. 22
1.3. Visuomenės sveikatos biurų veiklos vertinimas ....................................................................... 24
2. TYRIMO METODIKA .................................................................................................................... 28
3. REZULTATAI ................................................................................................................................. 31
3.1. Dokumentų analizės rezultatai .................................................................................................. 31
3.2. Tiriamųjų kontingentas ............................................................................................................. 32
3.3. Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūris į veiklos planavimą, vykdymą ir kontrolę
biuruose ................................................................................................................................................ 33
3.3.1. Planavimas ............................................................................................................................ 33
3.3.2. Organizavimas ....................................................................................................................... 37
3.3.3. Kontrolė ................................................................................................................................. 40
3.4. Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūris į biurų veiklos organizavimo problemas .... 43
3.5. Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūris į biurų veiklos organizavimo problemų
sprendimo galimybes ........................................................................................................................... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS .......................................................................................................... 49
IŠVADOS ................................................................................................................................................ 52
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...................................................................................................... 53
LITERATŪRA ........................................................................................................................................ 54
PRIEDAI ................................................................................................................................................. 60
7
SANTRUMPOS
AIDS – akvizitinis imunodeficito sindromas
BVM – bendrasis vertinimo modelis
EPHA – Europos visuomenės sveikatos aljansas (angl. European Public Health Alliance)
EUPHA – Europos visuomenės sveikatos asociacija (angl. European Public Health Association)
LR – Lietuvos Respublika
LR SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
NACCHO – Amerikos Nacionalinė apskrities ir miesto sveikatos pareigūnų asociacija (angl.
National Association of County and City Health Officials)
NICE – Jungtinis Karalystės Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (angl.
National Institute for Health and Care Excellence)
NVO – nevyriausybinė organizacija
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
SMLPC – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
SWOT – stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė (angl. Strenghts, Weaknesses,
Opportunities, Treats)
VSB – visuomenės sveikatos biuras
8
TERMINAI IR SĄVOKOS
Visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringas) – tikslingai organizuotas ir sistemingai
atliekamas visuomenės sveikatos būklės, ją veikiančių visuomenės sveikatos rizikos veiksnių
duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, analizė ir vertinimas (1).
Visuomenės sveikatos stiprinimas – sveikatos stiprinimas yra procesas, suteikiantis daugiau
galimybių rūpintis savo sveikata ir ją gerinti (2).
Sveikatos rinkodara – procesų visuma, apimanti sveikatos informacijos kūrimą, sklaidą ir teikimą,
naudojant į vartotoją orientuotas ir mokslu grįstas strategijas, siekiant stiprinti įvairių gyventojų
grupių sveikatą (3).
Visuomenės sveikatos priežiūra – organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių bei
medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės
sveikatą bei ją stiprinti, visuma (4).
9
ĮVADAS
Tiriamoji problema. Visuomenės sveikatos priežiūra Europos regiono šalyse labai skiriasi:
politika, organizacinė struktūra, prioritetai, funkcijų paskirstymas įvairiuose lygmenyse ir pan. (5).
Tam, kad suvienodinti valstybių požiūrį į sveikatą, nustatyti bendrus siekius ir prioritetus (dalis jų
yra ir visuomenės sveikatos priežiūros srityje) bei padėti juos pasiekti, Europoje veikia labai stiprios
organizacijos tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO), Europos visuomenės
sveikatos asociacija (angl. EUPHA), Europos visuomenės sveikatos aljansas (angl. EPHA). 2012
metais priimta naujoji Europos sveikatos politikos strategija „Sveikata 2020“, kurioje numatyta
sveikatą iškelti kaip vertybę visose politikos srityse, skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, taip
pat rekomenduojama priimti naujus valdymo modelius ir paskirstyti darbus bei funkcijas
skirtingiems valdžios lygmenims, skiriant ypatingą dėmesį bendruomenėms ir kitiems mažesniems
teritoriniams vienetams (6). Dar prieš 30 metų Europos regione pradėjo veikti PSO Sveikų miestų
tinklas, kuris buvo sukurtas kaip įrankis siekiant stiprinti sveikatos politiką miestuose bei mažinti
sveikatos netolygumus. Tinklo veikla yra nukreipta į pagrindines visuomenės sveikatos problemas,
vyraujančias regione, pagrindiniai šių problemų sprendėjai yra miestuose veikiančios visuomenės
sveikatos priežiūros organizacijos (bendruomenės centrai, visuomenės sveikatos priežiūros skyriai,
visuomenės sveikatos biurai ir pan.) (7).
Visuomenės sveikatos biurų (toliau – VSB) teikiamos paslaugos yra labai specifiškos, todėl
svarbu užtikrinti sklandų biurų darbą ir kokybiškas paslaugas, kad būtų pasiektas pagrindinis šių
įstaigų tikslas – sveikatos visiems užtikrinimas. Viena iš galimybių, padėsianti organizacijoms
išlikti konkurencinėje aplinkoje ir pasiekti užsibrėžtų tikslų, yra įsivertinimo (angl. Self
Assessment) kokybės modelių įdiegimas organizacijoje. Strateginio lygmens įsivertinimo procesas
ir jo rezultatai įgalina organizacijas suvokti dabartinį brandos lygį ir numatyti ateities tikslus,
identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias veiklos sritis bei sudaryti trumpo ir vidutinio laikotarpio
koregavimo veiksmų planus (8). Įsivertinimas laikomas svarbia priemone, leidžiančia: a) palyginti
savo lyderystės, strategijos, vadybos sistemos, išteklių ir procesų brandos lygį su kitomis įmonėmis;
b) nustatyti veiklos privalumus ir trūkumus; c) pastebėti naujas tobulėjimo ir inovacijų galimybes
(9).
Darbo aktualumas. Iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – LR
SAM) teikiamų ataskaitų (10) matyti, kad ne visos visuomenės sveikatos stiprinimo programos
savivaldybėse yra įgyvendinamos 100 procentų, o valstybinio audito duomenimis (11), VSB darbas
nepakankamai matomas tarp gyventojų, todėl siekiant išsiaiškinti, kokios biurų veiklos
organizacijos problemos kliudo sėkmingam visuomenės sveikatos biurų darbui, bus atliekamas šis
mokslinis tyrimas.
10
Mokslinis naujumas. Nors visuomenės sveikatos biurai Lietuvoje veikia jau 10 metų, tačiau
tyrimų, nagrinėjančių jų veiklą – mažai. Plačiau nagrinėjama asmens sveikatos priežiūros įstaigų
veikla, jos rezultatai, lengviau apibrėžiamas paslaugų kokybės vertinimas ir tam skirti įrankiai. Taip
pat nemažai dėmesio skiriama administracinės paskirties viešųjų įstaigų veiklos nagrinėjimui.
Visuomenės sveikatos biurų veiklai skiriama mažai dėmesio galimai dėl šių įstaigų paslaugų
neapibrėžtumo nacionaliniu lygmeniu. Žinoma, kad pagrindinės VSB veiklos sritys yra visuomenės
sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena ir vaikų bei jaunimo sveikatos priežiūra, o
rekomenduojamos veiklos kryptys apima fizinio aktyvumo, sveikos mitybos skatinimą,
užkrečiamųjų ligų ir traumų profilaktiką, psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją ir psichikos
sveikatos stiprinimą. Kad įgyvendintų veiklas nurodytose srityse, VSB turi tinkamai vykdyti ir
valdyti esminius vadybos procesus: planavimą, veiklos organizavimą ir kontrolę. Šie procesai
būdingi ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų viešųjų įstaigų veiklai, todėl dalis metodų
naudojamų vertinti jų veiklą yra tinkami ir visuomenės sveikatos biurų veiklos analizei.
Atlikto tyrimo praktinė reikšmė. Šiame darbe, pasinaudojant keletu modelių bus vertinami
visuomenės sveikatos biurų veiklos planavimo, vykdymo ir kontrolės procesai darbuotojų požiūriu.
Remiantis tyrimo rezultatais bus galima teikti pasiūlymus visuomenės sveikatos biurams ir
savivaldybių administracijoms dėl organizacijų pokyčių įgyvendinimo, Sveikatos apsaugos
ministerijai dėl biurų veiklos vertinimo korekcijos.
11
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti visuomenės sveikatos biurų valdymo proceso funkcijas (planavimą,
vykdymą ir kontrolę) biuruose, šio proceso problemas ir jų sprendimo galimybes.
Uždaviniai:
1. Nustatyti visuomenės sveikatos biurų sveikatos stebėsenos ataskaitų ir veiklos planų
suderinamumą.
2. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūrį į veiklos planavimą, vykdymą ir
kontrolę biuruose.
3. Nustatyti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūrį į biurų veiklos organizavimo
problemas.
4. Išanalizuoti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūrį į biurų veiklos organizavimo
problemų sprendimo galimybes.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Visuomenės sveikatos biurų veikla ir ją reglamentuojanti teisinė bazė
Lietuvos Respublikos (toliau – LR) sveikatos sistemos įstatyme apibrėžiama, kad „visi
asmenys pagal galimybes turi rūpintis visuomenės sveikatos saugojimu ir stiprinimu, kuriais
siekiama ugdyti sveikatą, užkirsti kelią vartojimui skirtų produktų, maisto, geriamojo vandens,
gyvenamosios, darbo ir gamtinės aplinkos kokybės blogėjimui, užkirsti kelią ligoms ir traumoms,
sumažinti sergamumą“ (12). Savivaldybių lygmenyje šią funkciją pavesta vykdyti visuomenės
sveikatos biurams. 2006 m. siekiant įgyvendinti Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos
priežiūros 2006–2013 m. strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2006–2008 m. planą buvo įkurti
4 bandomieji VSB (13). Įvertinusios VSB vykdomas veiklas bei visuomenės sveikatos stiprinimo
veiklų prieinamumą, vis daugiau savivaldybių pritaikė šią praktiką (14). 2018 m. duomenimis šiuo
metu Lietuvoje veikia 47 VSB (15).
LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas apibrėžia visuomenės sveikatos priežiūrą, šios
priežiūros sistemos struktūrą, valstybinį reguliavimą, nustato visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų
ir traumų profilaktikos, visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus, fizinių asmenų teises
verstis visuomenės sveikatos priežiūra įgijimo ir jų profesinio tobulinimo pagrindus, juridinių ir
fizinių asmenų teisinius santykius visuomenės sveikatos priežiūros srityje (4). LR sveikatos
apsaugos ministro įsakyme „Dėl savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pavyzdinių nuostatų
patvirtinimo“ nurodoma, kad „pagrindinis biuro veiklos tikslas – rūpintis savivaldybės gyventojų
sveikata, vykdyti savivaldybės teritorijoje LR įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamą
savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūrą, siekiant mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą,
gerinti gyvenimo kokybę, teikiant kokybiškas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas“.
Pagrindinė biuro veikla apima visuomenės sveikatos stiprinimą savivaldybės bendruomenėje,
visuomenės sveikatos mokymo organizavimą ir vykdymą, visuomenės sveikatos propagavimą,
savivaldybės visuomenės sveikatos stebėseną (monitoringą), neinfekcinių ligų ir traumų profilaktiką
ir kontrolę savivaldybėje, sveikos gyvensenos skatinimą ir panašiai (16). Atskirų VSB nuostatuose
veiklos pobūdis nurodomas konkrečiau. Susisteminus veiklas, galima apibrėžti tris pagrindines VSB
veiklos kryptis: visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringas), sveikatos stiprinimas bei vaikų ir
jaunimo sveikatos gerinimas. Visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringas) – tikslingai
organizuotas ir sistemingai atliekamas visuomenės sveikatos būklės, ją veikiančių visuomenės
sveikatos rizikos veiksnių duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, analizė ir
vertinimas (1). VSB kasmet rengia savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos
projektą, kuriame įvertinti savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodikliai ir išanalizuotos 3
prioritetinės savivaldybės visuomenės sveikatos problemos (17). Sveikatos stiprinimas apima
13
sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos
propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių
mažinimą (4). Pagrindinės sveikatos stiprinimo veiklos nurodytos 1.1.1 paveikslėlyje.
1.1.1 pav. Sveikatos stiprinimo veiklų temos (18)
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros tikslas – saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, aktyviai
bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais). Pagrindiniai vaikų ir jaunimo sveikatos
priežiūros skyriaus uždaviniai:
1. vykdyti mokinių sveikatos būklės stebėseną;
2. ugdyti mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius;
3. vykdyti visuomenės sveikatos rizikos veiksnių stebėseną ir prevenciją mokykloje (19).
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros veiklos taip pat atitinka 1.1.1 pav. nurodytas veiklas.
PSO Europos regiono Sveikatos įrodymų tinklo ataskaitose ir Jungtinės Karalystės
Nacionalinio sveikatos ir klinikinės kompetencijos instituto (NICE) parengtose visuomenės
sveikatos gairių rekomendacijose įrodymais pagrįstos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos
yra papildomai suskirstytos į 7 grupes:
visuomenės sveikatos planavimas ir valdymas;
gyventojų sveikatos ir gerovės stebėsena ir vertinimas;
sveikatos stiprinimas;
visuomenės sveikatos sauga;
ligų profilaktika;
kompetencijų užtikrinimas;
ekstremalios visuomenės sveikatai situacijos (20).
14
Iš viso mokslininkai yra išskyrę 1230 skirtingų visuomenės sveikatai reikšmingų paslaugų, kurių
daugumą sudaro sveikatos stiprinimo (61 proc.), gyventojų sveikatos ir gerovės stebėsenos ir
vertinimo (18 proc.), kompetencijos užtikrinimo paslaugos (11 proc.) bei visuomenės sveikatos
planavimo ir valdymo paslaugos (6 proc.) (20). Visuomenės sveikatos paslaugos taip pat yra
skiriamos tam tikroms gyventojų grupėms, pvz.: besilaukiančioms ir auginančioms jaunesnius nei 2
metų vaikus šeimoms, ikimokyklinio amžiaus vaikams (2–7 m.), mokyklinio amžiaus vaikams ir
jaunimui (7–29 m.), suaugusiems darbingo amžiaus žmonėms (30–65 m.) ir vyresnio amžiaus
asmenims (vyresniems nei 65 m.). Kiekvienai gyventojų grupei, pagal NICE, yra išskiriamos
prioritetinės poveikio sritys, kuriose rekomenduojama plėtoti ir teikti paslaugas (1.1.1 lentelė),
tačiau kiekviena savivaldybė rengdama veiklos planus taip pat turi atsižvelgti į gyventojų sveikatos
rodiklių ataskaitas ir taip nustatyti prioritetines veiklos kryptis.
1.1.1 lentelė. Prioritetinės visuomenės sveikatos poveikio sritys (1 – svarbiausias
prioritetas; 4 – žemiausias prioritetas) (20)
Poveikio sritis
Bes
ilau
kia
nči
os
ir
au
gin
an
čios
jau
nes
niu
s n
ei 2
met
ų v
aik
us
šeim
os
Ikim
ok
yk
lin
io
am
žiau
s vaik
ai
Mok
yk
lin
io
am
žiau
s vaik
ai
ir
jau
nim
as
Su
au
gę
gyven
toja
i
Vyre
snio
am
žiau
s
gyven
toja
i
Alkoholio vartojimo prevencija 1 1
Fizinio aktyvumo skatinimas 3 4 1 2
Lytinė sveikata 2
Motinos ir vaiko sveikata 2
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prevencija 1
Psichikos sveikata 2 3 1 2 1
Rūkymo prevencija 1 1
Sužalojimų prevencija 2 3 3
Sveikos mitybos skatinimas ir nutukimo prevencija 3 4 1 2
Užkrečiamųjų ligų prevencija 1 2
VSB yra savivaldybių biudžetinės įstaigos, kurių veiklos finansuojamos iš valstybės ir
savivaldybės biudžetų lėšų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir kitaip teisėtai
įsigytų lėšų. VSB veiklą papildomai reglamentuoja LR biudžetinių įstaigų įstatymas, kuriame
apibrėžiami biurų steigimo, pertvarkymo, pabaigos, veiklos ir vykdymo procesai (21). LR sveikatos
apsaugos ministerijos įsakyme „Dėl Savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių
sąrašo ir joms keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo“ nustatytos savivaldybės
visuomenės sveikatos biuro privalomos pareigybės: direktorius, visuomenės sveikatos specialistas,
vykdantis visuomenės sveikatos stebėseną, visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis
15
visuomenės sveikatos stiprinimą, visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis sveikatos priežiūrą
mokykloje (22). Pareigybių skaičių biuruose pagal rekomenduojamus normatyvus reglamentuoja
LR SAM įsakymas „Dėl rekomenduojamų visuomenės sveikatos specialistų pareigybių steigimo
savivaldybėse“ (23). Visuomenės sveikatos paslaugos nėra apibrėžtos teisės aktais, todėl VSB
kurdami veiklos planus gali remtis tik rekomendacijoms, geraisiais praktikos pavyzdžiais. Dėl šios
priežasties visuomenės sveikatos veiklų skaičius ir įvairovė savivaldybėse skiriasi.
VSB veikla apima sveikatos stiprinimą, visuomenės sveikatos stebėseną bei vaikų ir jaunimo
sveikatos gerinimą. Rekomenduojamos VSB veiklos kryptys yra fizinis aktyvumas, sveika mityba,
užkrečiamųjų ligų ir traumų profilaktika, psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija ir psichikos
sveikata. Pagrindines visuomenės sveikatos biurų teises, pareigas, veiklos kryptis ir jų
organizavimą bei kontrolę reglamentuoja LR Seimo ir LR SAM priimti dokumentai. Trūksta teisės
aktų, apibrėžiančių konkrečias visuomenės sveikatos biurų teikiamas paslaugas.
1.2. Organizacijos valdymo procesas
Šiuolaikinės organizacijos yra valdomos, remiantis tam tikromis teorijomis, kurių pagrindą
sudaro taip vadinamos klasikinės vadybos mokyklos teorijos. Vadyba apibrėžiama kaip planavimo,
lyderystės, organizavimo ir kontroliavimo procesų visuma žmonių grupėje, kad būtų pasiekti
išsikelti tikslai (24). Vienas pirmųjų darbo organizavimo ir vadybos problemas pradėjo tirti F.
Taylor, kuris yra žinomas mokslinio valdymo teorijos atstovas. Jis naudodamas įvairius analitinius
metodus pradėjo tirti darbo našumą ir savo teorijoje nurodo, kad darbas gali būti našus tik tada, kai
jis yra organizuojamas pagal tam tikras taisykles, principus ar standartus, parengtus naudojant
įvairius mokslo pasiekimus ir praktinę patirtį. Esminiai 4 vadybos principai didinantys darbo
našumą yra: plėtoti mokslinį darbo organizavimą, ieškant būdų kaip geriausiai atlikti tam tikrą
funkciją, teisingai darbuotojams paskirti užduotis ir parengti, apmokyti juos tas užduotis
įgyvendinti, tinkamai padalinti darbus darbuotojams ir juos finansiškai skatinti už geresnius
rezultatus (25). Administracinės vadybos mokyklos pradininkas prancūzų inžinierius Henri Fayol
organizacijos administravimo funkcijas suskirstė į: planavimą, organizavimą, vadovavimą, kontrolę
ir koordinavimą (26). Šią teoriją plėtojo ir kiti mokslininkai, tarp jų – S. L. Gulick, kuris praplėtė H.
Fayol teorijos ribas, prie planavimo, organizavimo ir vadovavimo funkcijų dar prijungdamas
personalo komplektavimą, koordinavimą, atskaitomybę ir biudžeto sudarymą (26). Teorinius F.
Taylor darbus pagrindė vokiečių sociologas M. Weber sukūręs biurokratijos teoriją, kurioje
apibūdinama ideali administracinė organizacija. Griežta tvarka ir organizacijos struktūra užtikrina
organizacijos veiklos efektyvumą. Pagrindiniai biurokratinės teorijos principai nusako, kad
organizacija turi veikti pagal tam tikras taisykles ir tvarką, aiškiai reglamentuotas dokumentuose,
16
taip pat turi būti nustatyta hierarchinė organizacijos struktūra ir darbuotojai turi būti apmokomi
atlikti jiems paskirtas užduotis, pagal numatytas mokymų programas (27). Moderniosios
organizacijų vadybos teorijos į organizacijų valdymo modelius įtraukia vis naujų elementų. Vienas
iš jų – išorinė ir vidinė organizacijos aplinka. Išorinei aplinkai priklauso ekonominė, politinė,
socialinė, kultūrinė aplinka, technologiniai pokyčiai. Vidinei aplinkai priskiriami darbuotojai,
organizacinė kultūra, vadovavimo stilius, organizacijos struktūra, ištekliai (28).
2012–2013 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (toliau – SMLPC) užsakymu,
įgyvendinant projektą „Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas
savivaldybėse“, UAB „Ernst&Young Baltic“ atliko savivaldybių VSB pažangos vertinimo
(bendrojo vertinimo) modelio (toliau – BVM) parengimą ir diegimą 10 savivaldybių. Atliekant
esamos situacijos analizę, buvo nustatyti VSB veiklos procesai ir parengta jų sąveikos schema
(1.2.1 pav.).
1.2.1 pav. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų veiklos procesų sąveikos schema (29)
Schemoje matyti, kad pirmiausia derėtų atlikti suinteresuotų šalių poreikių analizę, šiuo atveju
atlikti gyventojų nuomonės tyrimus apie norimas ir reikalingas veiklas. Vėliau, pagal analizės
rezultatus parengti metinį veiklų/ strateginį planą, paskirstyti biudžetą ir žmogiškuosius išteklius
veikloms įgyvendinti. Veiklų vykdymo procesai turėtų būti periodiškai vertinami ir atliekama jų
kokybės analizė. Norint užtikrinti pagrindinių veiklos procesų progresavimą reikalingas
bendradarbiavimas su socialiniais partneriais (kitomis visuomenės sveikatos labui dirbančiomis
17
organizacijomis, aktyviomis ir stipriomis bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis,
švietimo institucijomis ir kt.) bei sveikatos stiprinimo projektų inicijavimas ir valdymas.
Lygiagrečiai su veiklų organizavimo procesais turėtų būti atsakingai vykdomi ir palaikomieji bei
techniniai procesai (palankios darbo aplinkos kūrimas ir palaikymas, sklandūs ir skaidrūs viešieji
pirkimai bei duomenų bei kitos informacijos sisteminimas ir valdymas), kurių sklandus veikimas
prisideda prie organizacijos tikslų pasiekimo (1.2.1 paveikslėlis) (29).
Šiuolaikiniai organizacijų valdymo metodai persipynę su jau nuo seno žinomomis kertinėmis
vadybos teorijomis, iš kurių paimti priimtiniausi segmentai ir pritaikyti šiuolaikiniam darbo
organizavimui bei valdymui. Susisteminus informaciją apie VSB veiklą, galima išskirti esmines VSB
valdymo proceso dalis (funkcijas): planavimas, organizavimas ir kontrolė.
1.2.1. Planavimas
Planavimas yra pagrindinė valdymo proceso funkcija, kuri turi būti ne vienkartinis veiksmas,
o nenutrūkstantis procesas, atspindintis aplinkos pokyčius ir prisitaikymą prie jų. Išskiriami keli
planavimo žingsniai:
tikslų nustatymas;
organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizė – turėtų būti nustatomi organizacijos,
pranašumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės, taip leidžiant mažomis laiko sąnaudomis
įvertinti esamą situaciją ir priimti sprendimus jai pagerinti. Angliškai ši analizė vadinama
SWOT (Strenghts, Weaknesses, Opportunities, Treats);
strategijos pasirinkimas;
rezultatų įvertinimas (30).
Tikslų ir uždavinių apibrėžimas svarbus tuo, kad darbuotojai gali bendradarbiauti vieni su kitais,
koordinuoti savo veiklą siekdami bendrų tikslų. Vadovams tikslų nustatymas leidžia aiškiau dėlioti
veiksmų planus tiems tikslams pasiekti, o vėliau – vykdyti jų kontrolę, kad kiekvienas atliekamas
veiksmas prisidėtų prie tikslo siekimo. Parengta įstaigos SWOT analizė reikalinga nustatyti veiklos
prioritetus (ar organizacija stengsis susidoroti su kylančiomis grėsmėmis, ar sumažinti silpnybių
sąrašą, ar dar labiau puoselėti stipriąsias savybes, ar stengsis išlaikyti balansą). Ši analizė taip pat
pasitarnauja tuo, kad organizacija įvertina daugiau galimų kliūčių ar galimybių, kurios atsiranda
išorinėje aplinkoje – makro aplinkoje (socialinė, politinė ir ekonominė padėtis, visuomenės poreikis
gauti tam tikras visuomenės sveikatos paslaugas, visuomenės vertybės ir privilegijos visuomenės
sveikatos priežiūros paslaugų atžvilgiu) (31). Amerikos Nacionalinė apskrities ir miesto sveikatos
pareigūnų asociacija (angl. NACCHO) vietiniams sveikatos sektoriams rekomenduoja praeiti šiuos
veiklos planavimo žingsnius:
18
atlikti pradinius planavimo veiksmus: įvertinti biudžeto galimybes, numatyti plano kūrimo
terminus, numatyti prie veiklos galinčius prisidėti žmones ar organizacijas, apsvarstyti plano
kūrimo proceso eigą ir atsakingus asmenis;
apibrėžti organizacijos misiją, viziją ir vertybes.
Svarbu tinkamai sudėlioti veiklų planą, apgalvoti kaip sėkmingai pasiekti reikalingas žmonių
grupes, kaip tinkamai patenkinti gyventojų poreikius ir skatinti juos toliau naudotis teikiamomis
paslaugomis (30).
Idealiu atveju, vykdant visus planavimo ir veiklos organizavimo procesus, sukurtos paslaugos
turėtų pagerinti gyventojų sveikatos rodiklius. Šie tiesioginiai pokyčiai, kuriuos patiria skirtingos
gyventojų grupės, yra veiklos rezultatas, kuris apibūdina bendrą visuomenės sveikatos sistemos
veikimą, įskaitant jos efektyvumą, naudingumą ir gebėjimą mažinti sveikatos netolygumus (32).
Organizacija apibrėžusi savo tikslus taip pat turi numatyti ir siektinus rezultatus, kuriuos būtų
galima išmatuoti kiekybiškai ar kokybiškai.
LR biudžetinių įstaigų įstatyme numatyta, kad VSB turi sukurti įstaigos nuostatus (pagrindinis
dokumentas, kuriuo įstaiga vadovaujasi savo veikloje), kuriuose turi būti apibrėžti veiklos tikslai ir
funkcijos (21). Kiekvienų metų pradžioje yra tvirtinami VSB veiklos planai, kuriuose yra suplanuoti
rezultatų įvertinimo kiekybiniai rodikliai, atitinkantys savivaldybėms ir LR SAM teikiamose
ataskaitose nurodytus rodiklius, tokius kaip renginių, dalyvių, straipsnių skaičius (18). VSB veiklos
plane gali būti numatyti ir kokybiniai veiklos rezultatų vertinimo rodikliai, tačiau į anksčiau minėtas
ataskaitas jie nėra įtraukiami (33). Kadangi VSB yra savivaldybės įsteigta biudžetinė įstaiga, prieš
įgyvendinant veiklos planą privaloma gauti savivaldybės tarybos pritarimą. LR visuomenės
sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatyme apibrėžta visuomenės sveikatos stebėsena savivaldybių
teritorijoje, kurią atlieka VSB. Remiantis objektyvia surinkta informacija siekiama planuoti bei
įgyvendinti vietines visuomenės sveikatos prevencijos priemones, kurias taip pat įgyvendina VSB
(1). Norint pasiekti geriausią rezultatą ir pagerinti gyventojų sveikatos rodiklius, reikia į VSB
veiklos planus įtraukti tokias priemones ir veiklas, kurios gerintų situaciją savivaldybės visuomenės
sveikatos stebėsenos ataskaitoje įvardintas problemines sritis.
Organizacijos veiklos planavimas apima paslaugų poreikio, veiklos tikslų nustatymą, veiklų
kūrimą, galimų grėsmių ar kliūčių ir jų sprendimo būdų apibrėžimą, reikalingų resursų įvertinimą
(tiek finansinių, tiek žmogiškųjų ar techninių). Būtina apsvarstyti galimus partnerius ar veiklos
rėmėjus, už veiklas atsakingus asmenis, nustatyti darbų atlikimo terminus, vertinimo kriterijus ir
metodus.
19
1.2.2. Organizavimas
Siekiant užtikrinti maksimalų tikslų siekimą, organizacijoje turi būti nustatyta aiški
organizacinė struktūra. Šią užduotį įgyvendina įstaigos vadovas. VSB pakankamai nedidelės
organizacijos, todėl vyrauja žema struktūra – nedaug valdymo lygių, kiekvienas lygis turi savo
vadovą. P. F. Drucker žemą struktūrą išskiria, kaip organizacijos privalumą, nes kiekvienas
papildomas valdymo lygis iškreipia tikslų suvokimą, kiekviena papildoma grandis sukelia
papildomą įtampą (34). Nors valdymo lygių ir nedaug, tačiau valdymo struktūra visuomenės
sveikatos biuruose dažniausiai yra stipriai centralizuota (1.2.3.1 pav.). Sprendimai priimami
aukštesniame valdymo lygyje, pasitaiko, kad sprendimai persikelia už organizacijos ribų, kadangi
reikia savivaldybės pritarimo.
1.2.2.1 pav. Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizacinė
valdymo struktūra (35)
Nors sprendimų priėmimas yra tik aukščiausio lygio vadovų atsakomybė, tačiau organizacijoje
turėtų būti užtikrinta, kad pasiūlymai, informacijos sklaida būtų galima ir iš žemesnio lygio aukštyn,
t.y., kad darbuotojai būtų skatinami imtis iniciatyvos organizacijos procesų tobulinimo ir valdymo
klausimais.
Organizacijos kultūra taip pat labai svarbi veiklos procesams. Organizacijos kultūra – tai
simboliai, vertybės, normos, tradicijos, organizacijos narių bendros nuostatos. Įstaigos vadovams
naudinga kurti ir puoselėti organizacijos kultūrą, nes tai stiprina bendrumo jausmą, lojalumą,
mažina darbuotojų kaitą, skatina darbuotojų bendradarbiavimą. Darbuotojams organizacijos kultūra
suteikia tapatumo jausmą, jie jaučiasi įmonės dalimi (26). Įstaigos vadovo buvimas lyderiu
teigiamai veikia organizacijos mikroklimatą, taip pat gali sumažinti kylančių problemų skaičių (36).
20
VSB darbas pagrįstas kūrybiškumu, nuolatiniu partnerių, bendraminčių ieškojimu, todėl
natūralu, kad darbuotojų noras dirbi ir darbo rezultatai metų tarpsnyje pasiskirsto netolygiai.
Darbuotojų motyvavimas organizacijoje yra itin reikšmingas, nes nuo jo priklauso darbuotojų
elgesys ir pastangos įgyvendinti organizacijos tikslus, be to, patenkinti darbuotojai formuoja gerą
įstaigos įvaizdį (26). D. Šavareikienės (2008) teigimu, motyvacija – tai skatinimo procesas, kai,
pasitelkiant vidinius ir išorinius veiksnius, darbuotojas skatinamas konkrečiai veiklai. Autorė
užsimena apie galimas motyvavimo priemones, išskiria kelis motyvavimo tipus:
normatyvinė motyvacija – atitinkamos darbuotojų elgsenos formavimas, taikant tokias
socialines ir psichologines poveikio priemones kaip įtikinėjimas, įtaiga, informavimas,
psichologinis poveikis;
motyvacija bausme – siekimas, naudojantis valdžia ir grasinimais, apriboti darbuotojo
poreikių tenkinimą, jeigu nebus vykdomi atitinkami reikalavimai;
skatinimas – poveikis darbuotojui ne tiesioginis, bet per išorinę aplinką, naudojant
motyvavimo priemones, kad būtų galima paskatinti jį tinkamai elgtis (37).
Motyvacinis procesas iš tikrųjų yra gana sudėtingas, nes nėra išskirtinio motyvacijos modelio, kurį
būtų galima taikyti visiems darbuotojams (26). Tačiau įstaigos vadovas turi išsiaiškinti darbuotojų
poreikius, taip pat kokie metodai veikia norint juos paskatinti, ar nubausti. 2017 m. priimtas LR
Vyriausybės nutarimas „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“, kuriame apibūdinamas darbuotojų metinių veiklų vertinimo procesas. Įstaigos
vadovams taip pat skiriamos metinės užduotys, VSB direktoriaus metines veiklas vertina
savivaldybės taryba. Remiantis metinių užduočių vertinimo išvada darbuotojams ir įstaigos vadovui
gali būti skiriama premija, keistis pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas arba kintamosios
dalies dydis (1.2.3.1 lentelė) (38).
1.2.3.1 lentelė. Biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinės veiklos skatinimas, atsižvelgiant į
vertinimą (38)
Veiklos vertinimas Siūlymai dėl atlyginimo pokyčio
Labai gerai
Nustatyti vieniems metams pareiginės algos kintamosios dalies
dydį, ne mažesnį kaip 10 procentų pareiginės algos pastoviosios
dalies.
Skirti premiją.
Gerai Nustatyti vieniems metams pareiginės algos kintamosios dalies
dydį.
Patenkinamai Vienus metus nenustatyti pareiginės algos kintamosios dalies
dydžio.
Nepatenkinamai Nustatyti mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies
koeficientą, tačiau ne mažesnį, negu nustatytas minimalus
pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas tai pareigybei.
21
Anglija yra pažengusi ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo srityse. Tiek nacionaliniu, tiek
vietiniu lygmeniu galioja stiprus politinis susitarimas dėl visuomenės sveikatos svarbos gerinant
gyventojų sveikatos rodiklius, pagrindinės sveikatos ir socialinės priežiūros strategijos pabrėžia
poreikį stiprinti visuomenės sveikatos paslaugas, siekiant sumažinti sveikatos netolygumus ir
sveikatos priežiūros išlaidas. Vietiniame lygmenyje veikiantys visuomenės sveikatos skyriai ar
bendruomenės centrai (atitikmuo Lietuvoje veikiantiems VSB) yra skatinami bendradarbiauti su
miesto tarybos socialinės priežiūros, švietimo, aplinkos apsaugos skyriais, nevyriausybinėmis
organizacijomis, vietos bendruomenėmis, mokslo institucijomis, siekiant sukurti vieningą
visuomenės sveikatos sistemą (39).
Įmonė ar įstaiga pradėjusi teikti naują paslaugą ar sukūrusi naują produktą nori, kad kuo
daugiau klientų apie juos sužinotų ir norėtų naudotis. Sveikatos rinkodara yra multidisciplininė
visuomenės sveikatos praktikos sritis. Šis požiūris grindžiamas tradicinėmis rinkodaros teorijomis ir
principais, kurių objektas yra mokslų grįstos prevencijos strategijos ir sveikatos stiprinimas (3).
Tinkamai pasirinkti informacijos sklaidos šaltiniai, patrauklios komunikacijos formos – yra
sėkmingos rinkodaros sistemos dalis. PSO išskiria 6 pagrindinius principus sėkmingai ir efektyviai
komunikacijos strategijai įgyvendinti – informacija turi būti: prieinama, veiksminga, patikima,
svarbi pasirinktai tikslinei grupei, suprantama ir pateikta priimtiniausiu laiku. Be abejo, pirmiausia
reikia identifikuoti kiekvienos komunikacijos kampanijos tikslinę grupę (individai, visuomenė,
rizikos grupės, politikai, partneriai ir kt.). Vėliau reikia apsvarstyti galimus ir patogiausius tikslinei
grupei sklaidos kanalus, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į neįgalius asmenis. Žinutė bus
ištransliuota teisingai, jeigu ji bus tinkamai suformuota: pirmiausia žinutė turi būti skirta
sudominimui ar problemos supratimo/ žinomumo didinimui, vėliau turi būti pagrįsta, kodėl
informacija yra aktuali pasirinktai tikslinei grupei, toliau formuojami galimi problemos sprendimo
būdai ar pagalbos galimybės, itin akcentuojami tinkamo sprendimo priėmimo nauda pačiam
žmogui, artimiesiems ar visuomenei. Taip suformuota informacija turėtų klientą/ gyventoją privesti
prie sprendimo priėmimo ir veiksmo atlikimo (40).
Apibendrinant VSB organizavimo funkciją, galima išskirti pagrindines jos dalis: nustatyta
aiški struktūra, formuojama palanki organizacijos kultūra ir darbo atmosfera, sukurta darbuotojų
motyvacinė sistema, palaikomas ryšys su politikais, bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis
ir sektoriais ir veiklų viešinimas.
22
1.2.3. Kontrolė
Kontrolė – tai procesas, užtikrinantis realios ir planuotos veiklos atitikimą. Kontrolė padeda
vadovams stebėti savo planavimo, organizavimo ir vadovavimo efektingumą. Esminė kontrolės
dalis – iškilus reikalui imtis koregavimo veiksmų. Išskiriami 4 kontrolės žingsniai:
standartų ir metodų sukūrimas veiklos atlikimo lygiui įvertinti. Idealiu atveju, per planavimo
procesą, jau turi būti aiškiai suformuluoti tikslai ir numatyti konkretūs galutiniai terminai;
veiklos atlikimo lygio vertinimas, nustatomas vertinimo dažnumas;
nustatymas, ar veiklos atlikimo lygis atitinka standartus. Jeigu veiklų vykdymas atsilieka
nuo plano, vadovai turi įsikišti į organizacijos operacijas;
koregavimo veiksmai – koreguojamos plano dalys ir veiksmai (26).
Veiklos kokybės ir veiksmingumo vertinimas turėtų būti nuolatinis procesas, jam įgyvendinti yra
sukurta daug metodų ir priemonių, kurių daugelis pirmiausia buvo pritaikyti pramonės ir gamybos
sektoriuje. Sveikatos priežiūros sektoriuje paslaugos yra labai specifinės, tačiau per daugelį metų
praktikos tie metodai yra adaptuoti vertinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (41). Kai kurie iš
jų rekomenduojami naudoti ir visuomenės sveikatos priežiūros srityje. E. Demingo ciklas
„Planuok, daryk, tikrink, veik“ yra vienas iš rekomenduojamų metodų, kadangi yra orientuotas į
veiklą, atitinkančią bendruomenės poreikius, siekiant pagerinti gyventojų sveikatą (42). Planuok –
šiame etape numatomas pats veiklos organizavimas, laukiami rezultatai, tikslinės grupės, jų
lūkesčiai ir poreikiai, ir kitos dalys, kurios minėtos 1.2.1 poskyryje. Daryk – rekomenduojama
suplanuotą veiklą įgyvendinti su maža tiksline grupe, vykdomas „bandomasis procesas“. Tikrink –
analizuojami gauti rezultatai, pasitenkinimas veikla, veiksmingumas, tinkamumas pasirinktai
tikslinei grupei, pamatomos veiklos organizavimo spragos. Veik – patobulinta veikla yra
įgyvendinama. Veiklos procesas yra toliau stebimas, vertinama ar per numatytą laikotarpį yra
pasiekiami pirmieji rezultatai pagal išsikeltus vertinimo kriterijus. Jeigu rezultatai netenkina, ciklą
reikia pakartoti iš naujo, įgyvendinti pokyčius ir toliau stebėti. Ciklą galima kartoti tol, kol
pasiekiamas geriausias veiklos variantas ir numatyti jos rezultatai (43). Taip pat VSB veiklos
stebėsenai ir valdymui rekomenduojama organizuoti „baltos lentos susitikimus“ (angl. whiteboard
meetings) kartu taikant ir sąnaudų – naudos analizę (29). Susitikimų metu:
apžvelgiamos naujienos – aptariamas suplanuotų veiklų statusas, darbuotojų pasiekimai ir
nesėkmės;
peržvelgiami vidiniai VSB veiklos ir aktualūs išoriniai rodikliai – vidiniai rodikliai:
įvykdytų apklausų rezultatai, surengtų renginių skaičius ir dalyvavimo juose tendencijos,
išoriniai rodikliai: visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų renkami rodikliai, kitų
visuomenės sveikatą vykdančių institucijų paskelbti rodikliai;
23
nustatomos iškilusios problemos, jų priežastys, aptariami galimi sprendimo būdai,
paskiriami atsakingi asmenys tobulinimo veiksmams atlikti, numatomas laikotarpis, per
kurį šie veiksmai turėtų būti atlikti;
praėjusio laikotarpio (savaitės, mėnesio) numatytų veiklų apžvalga, statusas,
neįgyvendinimo priežastys.
Kai reikia pasirinkti iš galimų problemos sprendimo variantų ar pasirinkti vieną iš siūlomų veiklos
pakeitimo variantų, rekomenduojama taikyti kaštų – naudos analizę, kuomet apsvarstoma
kiekvienos alternatyvos nauda, bei sąnaudos (kaštai, galima įtraukti ir laiko sąnaudas). Prioritetas
turėtų atitekti sprendimui, kuris turėtų didžiausią naudą mažiausiomis sąnaudomis (29).
Veiklos vertinimą gali atlikti du subjektai – vartotojas ir paslaugų teikėjas. Galima išskirti du
vertinimo modelio etapus. Pirmame etape analizuojama, kas yra paslaugos kokybė vartotojo
požiūriu: paslaugos lūkesčius ir rezultatus nustatant remiantis vartotojų patirtimi, jų poreikiais,
pasitenkinimu per komunikacinius pranešimus (anketas, apklausas, interviu ar pan.). Šių tyrimų
rezultatai leidžia paslaugų kokybę, jų rezultatą apibūdinti kaip skirtumą vartotojų lūkesčių, kuriuos
jie puoselėja dėl geriausiojo paslaugų teikėjo aptarnavimo, ir įprastinio teikėjo siūlomos paslaugos
kokybės. Vartotojo pasitenkinimas ar nepasitenkinimas priklauso nuo to, kokią paslaugą jis gavo.
Jei paslauga viršija lūkesčius, vartotojas tai vertina kaip idealią kokybę, ir atvirkščiai – jei
nepasiekia net minimalaus lygio – kaip nepriimtiną. Antrame etape vertinant visuomenės sveikatos
priežiūros paslaugų rezultatus organizaciniu lygmeniu svarbu vertinti kompetentingumo,
prieinamumo kriterijus. Kokybę tiriant paslaugų teikimo lygmeniu vertinti reiktų patikimumo,
reagavimo, paslaugumo, komunikabilumo, pasitikėjimo ir vartotojo pažinimo kriterijais (44).
LR įstatymais numatyta, kad visuomenės sveikatos biurai teikia Sveikatos ugdymo ir
mokymo ataskaitą Nr. 41-1 SMLPC kiekvieną metų ketvirtį ir už visus veiklos metus (45). Šioje
ataskaitoje nurodoma teminėse veiklose dalyvavusių asmenų skaičius (jis išskirstomas pagal
nurodytas tikslines grupes), suorganizuotų įvairių renginių, išleistų leidinių, straipsnių, TV/ radijo
laidų skaičius. LR SAM teikiama „Valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) visuomenės
sveikatos priežiūros funkcijų vykdymo vertinimo kriterijų ataskaita“ du kartus per metus: I
pusmečio ir metinė. Šioje ataskaitoje taip pat pateikiamas sveikatos ugdymo ir mokymo renginių
skaičius, juose dalyvavusių dalyvių skaičius, žodinė, rašytinė ir vaizdinė informacija bei leidinių
skaičius (18). Savivaldybėms teikiamos ataskaitos pagal planavimo/ strateginiuose dokumentuose
numatytus kriterijus. LR finansų ministro įsakymas „Dėl finansų ministro 2008 m. gruodžio 31 d.
įsakymo Nr. 1K-465 „Dėl valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų žemesniojo
lygio biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklių ir formų patvirtinimo“ numato 4 skirtingas
finansines ataskaitas, kurias kas ketvirtį ir po ataskaitinių metų teikia visuomenės sveikatos biurai
(46).
24
Kad VSB veiklos vertinimas labiau atskleistų pačios veiklos naudą ir efektyvumą, SMLPC
rekomenduoja į teikiamas ataskaitas įtraukti veiklos rezultatų rodiklius pagal BVM veiklos rezultatų
vertinimo kriterijus. Tai gali būti (1.2.3.1 lentelė): patenkintų gyventojų, dalyvaujančių VSB
organizuojamos veiklose ar programose, dalis, kvalifikaciją kėlusių darbuotojų dalis, visuomenės
sveikatos rodiklių pokytis dėl VSB organizuojamų programų, paslaugų, teikiamų bendradarbiaujant
su partneriais dalis, biuro veikloms pritrauktų privačių lėšų dalis nuo viso biudžeto, biuro parengtų
ataskaitų ir analizių, kurios buvo panaudotos politikų ar kitų susijusių šalių priimant sprendimus
dalis ir kt. (47).
1.2.3.1 lentelė. Biurų veiklos rezultatų rodikliai (efekto rodikliai) pagal BMV veiklos rezultatų
vertinimo kriterijus (47)
Į piliečius/ klientus orientuoti rezultatai
Klientų, kurių
nuomonė apie VSB
yra palanki, dalis
Klientų, pasinaudojusių
VSB teikiamomis
rekomendacijomis,
dalis
Klientų, kurių
nuomonė apie VSB
paslaugas yra palanki,
dalis
Skundų iš gyventojų ir
kitų organizacijų dėl
VSB veiklos skaičius
Į darbuotojus orientuoti rezultatai
Kvalifikaciją kėlusių VSB darbuotojų dalis Darbuotojų, patenkintų darbu VSB ir vadovų
veikla, dalis
Į visuomenę orientuoti rezultatai
Visuomenės sveikatos rodiklių pokytis dėl VSB organizuojamų programų indeksas
Pagrindinės veiklos rezultatai
VSB paslaugų,
teikiamų
bendradarbiaujant su
partneriais, dalis
VSB organizuotuose
renginiuose
dalyvavusių gyventojų
skaičius ir augimas
VSB veiklai pritrauktų privačių lėšų dalis
Vykdant kontrolės funkciją svarbu išsikelti aiškius ir veikos veiksmingumą apibūdinančius
vertinimo kriterijus bei jų surinkimo metodus. Veiklos stebėjimo ir kokybės vertinimo procesas
turėtų būti nenutrūkstamas, kad būtų pasiektas didžiausias veiklos veiksmingumas ir aukščiausia
kokybė, šiame procese turėtų būti vertinami tiek paslaugos gavėjo, tiek teikėjo požiūriai.
Rekomenduojama praplėsti dabar VSB teikiamų ataskaitų kriterijus, kad šie labiau atspindėtų VSB
vykdomas veiklas.
1.3. Visuomenės sveikatos biurų veiklos vertinimas
Visuomenei svarbu, kad viešojo sektoriaus organizacijos veiktų efektyviai ir atsakingai:
gebėtų greitai spręsti problemas, teiktų kokybiškas paslaugas ir racionaliai naudotų organizacijos
25
veiklai skirtus išteklius. 2000 m. Europos viešojo administravimo tinklo nariai, siekdami padėti
organizacijoms gerinti savo veiklą ir gauti visuomenės poreikius atitinkančius veiklos rezultatus,
sukūrė BVM (48). Šis modelis apima 9 pagrindinius kriterijus (1.3.1 pav.). Kiekvienas kriterijus yra
padalintas į dalinius kriterijus, kurie apibrėžia smulkesnius organizacijos veiklos vertinimo
aspektus.
1.3.1 pav. Bendrojo vertinimo modelio kriterijai (48)
Remiantis vertinimo išvadomis apie organizacijos galimybes ir jos veiklos rezultatus yra
formuluojamos organizacijos veiklos tobulinimo priemonės (48). Pagal šį klausimyną 2013 m. buvo
atliktas 14 VSB veiklos efektyvumo vertinimas. Prasčiausiai vertinamos ir labiausiai tobulintinos
sritys buvo procesų ir pokyčių valdymas, politika ir strateginis planavimas, į darbuotojus orientuoti
rezultatai (49). Diegiant BVM viešojo sektoriaus organizacijose susiduriama su keliomis
problemomis: tai darbuotojų motyvacijos vykdyti pokyčius organizacijoje stoka ir papildomas
krūvis darbuotojams dėl vertinimo įgyvendinimo (reikia organizuoti atskirų grupių mokymus, atlikti
įsivertinimą, parengti ataskaitą, veiklos tobulinimo planą, paskirti atsakingus asmenis ir pan.) (50).
Labai svarbu, kad VSB veiktų vieningai su savivaldybėmis bei SAM. Visų institucijų tikslai
turi sutapti, o suplanuotos veiklos padėti pagal pajėgumus siekti nustatytų tikslų. 2015 metais
atlikus valstybinį auditą savivaldybėse, siekiant įvertinti visuomenės sveikatos stiprinimo
organizavimą, nustatyta:
savivaldybėse sveikatos stiprinimo paslaugos planuojamos netinkamai, nes nepanaudojami
visuomenės sveikatos stebėsenos duomenys, neatliekamos gyventojų tikslinės apklausos, todėl
visuomenės sveikatos priežiūros tikslai nėra aiškiai apibrėžiami. Iš 53 savivaldybių 28 nurodė,
26
kad planuodamos sveikatos stiprinimo srities veiklą, panaudoja visuomenės sveikatos
stebėsenos duomenis, tačiau atlikus dokumentų analizę, nustatyta, kad nei viena savivaldybė
tinkamai nepanaudojo stebėsenos duomenų. Nei viena savivaldybė nevykdė tikslinių gyventojų
apklausų, skirtų įvertinti visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų poreikį;
nenustatyti kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai, duomenų analizės tvarka, todėl tinkamai
nevertinamas visuomenės sveikatos stiprinimo mastas ir vykdomų priemonių poveikis
gyventojų sveikatai. Dauguma savivaldybių (42) veiklą vertino tik pagal kiekybinius kriterijus,
nebuvo analizuojama kaip ir ar teikiamos paslaugos keičia gyventojų elgseną, kokius rezultatus
duoda gyventojų sveikatai;
savivaldybėse gyventojai nepakankamai informuojami apie vykdomą visuomenės sveikatos
stiprinimą, nes biurai neskelbia išsamios informacijos apie visas teikiamas paslaugas, taip pat
biurai mažiau bendradarbiauja su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, todėl mažiau
gyventojų gauna informaciją apie teikiamas paslaugas ir papildomas galimybes jomis
pasinaudoti. Dažniausiai informacija skelbiama biurų interneto svetainėse ir biurų patalpose, o
tai sumažina galimybes informaciją rasti žmonėms, kurie nieko nežino apie biurų veiklą, neturi
galimybės naudotis internetu arba tikslingai neieško informacijos apie VSB teikiamas
paslaugas;
nesusiformavusi praktika, kai gyventojus į VSB nukreipia asmens sveikatos priežiūros
specialistai, socialiniai darbuotojai, todėl neužtikrinama, kad paslaugas gaus didžiausią riziką
susirgti tam tikromis ligomis turinčios gyventojų grupės (11).
Įgyvendinus anksčiau minėtą SMLPC projektą „Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų
paslaugų sistemos tobulinimas savivaldybėse“ ir 2012 m. atlikus VSB veiklos analizę
nustatyta, kad:
daugelis biurų neturi ilgalaikio planavimo dokumentų, nepakankamai sistemingai ir
standartizuotai vykdoma veiklų kontrolė;
biurai neturi apsibrėžę reikalavimų infrastruktūros ir darbo aplinkos valdymui;
nėra nustatyta, kas biure atsakingas už bendradarbiavimo inicijavimą ir palaikymą su
skirtingais socialiniais partneriais, kaip partnerystės turėtų būti valdomos, įskaitant
grįžtamąjį ryšį;
biuruose procesai nėra apibrėžti ir įforminti dokumentais, nenustatyti jų rezultatyvumo
rodikliai;
biurai rengia ir turi pateikti nemažai skirtingų (nestandartizuotų) ataskaitų;
nėra sistemos, kuri įgalintų ir skatintų biurus keistis metodine medžiaga ir dalintis sveikatos
stiprinimo priemonių organizavimui reikalinga informacija, taip pat organizuoti bendrus
27
projektus ir centralizuotai vykdyti biurų veiklos modernizavimui reikalingų priemonių
įsigijimą;
biurai nemažai sveikatos stiprinimo priemonių įgyvendina savo jėgomis, tačiau galėtų būti
ugdoma jų kompetencija rengti projektus/ programas, inicijuoti ir valdyti jų įgyvendinimą
(29).
Vykdant auditą ir keletą užsakomųjų projektų, siekiant įvertinti VSB valdymo procesą,
nustatyta nemažai spragų planavimo ir veiklos organizavimo funkcijų įgyvendinime, kurios mažina
gyventojų sveikatai teikiamą naudą, visuomenės sveikatos paslaugų kokybę ir pasiekiamų tikslinių
grupių skaičių. Akcentuojamos problemos: visuomenės sveikatos rodiklių nepanaudojimas
planavimo dokumentuose, įvairesnių vertinimo kriterijų trūkumas, bendradarbiavimo ir veiklų
viešinimo stoka.
28
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas. Siekiant įvertinti VSB darbuotojų požiūrį į veiklos planavimą, organizavimą ir
kontrolę biuruose, veiklos organizavimo problemas ir jų sprendimo galimybes pasirinktas
kiekybinių epidemiologinių tyrimų metodas – analitinis momentinis tyrimas (stebėjimo tyrimo
tipas). Atliekant momentinį tyrimą yra nustatomas tam tikro reiškinio (ligos, rizikos veiksnio,
elgsenos ir pan.) paplitimas populiacijoje tam tikru laiko momentu (51).
Tyrimo organizavimas. Tyrimas atliktas 2018 m. lapkričio–2019 m. vasario mėnesiais,
apklausiant Lietuvos VSB darbuotojus. Tyrimo atlikimo laikotarpis pasirinktas, atsižvelgiant į VSB
darbuotojų užimtumą (vasarą daugelis specialistų atostogauja), o dėl metų pabaigoje planuojamo
biudžeto ir veiklų apklausa persikėlė į 2019 metus. Prieš apklausos vykdymą su VSB susisiekta
telefonu, paaiškinta, jog bus vykdoma apklausa, kokiu tikslu vykdoma, kur bus panaudoti rezultatai.
Taip pat paprašyta dalyvauti apklausoje ir informuoti darbuotojus apie apklausos vykdymą.
Parengta anketa patalpinta internete, o jos nuoroda su informaciniu laišku išsiųsta el. paštu į VSB.
Informaciniame laiške dar kartą nurodytas tyrimo tikslas, rezultatų panaudojimo galimybės,
paaiškinta klausimyno pildymo metodika, nurodyti mano kontaktai, kad iškilus neaiškumams,
galėtų iš karto kreiptis. Respondentams užpildžius anketą internete, papildomai informuoti apie jos
atlikimą el. laišku nereikėjo. Priminimai ir papildomi kvietimai dalyvauti apklausoje VSB
darbuotojams buvo persiųsti 3 kartus. Dalyvavimas apklausoje savanoriškas, todėl dalis biurų
atsisakė dalyvauti tyrime. Iš viso išsiųsti 154 pakvietimai dalyvauti apklausoje, gauta 113 tinkamai
užpildytų anketų (atsako dažnis 76,4 proc.). Siekiant įvertinti klausimyno efektyvumą bei aiškumą
atliktas žvalgomasis tyrimas 2018 m. rugsėjo mėn. Kauno miesto savivaldybės VSB. Išdalintos 15
anketų, grįžo 15 (atsako dažnis 100 proc.). Po žvalgomojo tyrimo pokyčių anketoje neatlikta, todėl
gautų anketų rezultatai buvo įtraukti į pagrindinį tyrimą.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Tyrimo imtis apskaičiuota remiantis Higienos
Instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro 2018 m. duomenimis apie visuomenės
sveikatos priežiūros specialistus. Iš viso VSB dirba 256 specialistai (15). Naudojantis
reprezentatyviosios imties dydžio skaičiuokle (pasirinkta tikimybė 95 proc., paklaida 5 proc.,
paplitimas 50 proc.) apskaičiuota, kad tyrimo imtis yra 154 visuomenės sveikatos biurų specialistai
(52). Apklausti tyrime sutikusių dalyvauti VSB darbuotojai (biurų vadovai, skyrių vedėjai ir
visuomenės sveikatos specialistai).
Iš viso apklausta 113 VSB darbuotojų (18 vadovų ir 95 visuomenės sveikatos specialistai). 70
respondentų dirbo rajono VSB, 43 respondentai – miesto VSB.
Tyrimo instrumentas ir duomenų šaltiniai. Tyrimo instrumentu pasirinkta anoniminė
anketa (Priedas Nr. 1). Šis duomenų surinkimo būdas pasirinktas dėl anonimiškumo garantijos,
29
sistemingo duomenų surinkimo, taip pat siekiant maksimaliai sumažinti klaidų tikimybę atliekant
tyrimą (51). Klausimynas sudarytas remiantis Bendruoju vertinimo modeliu (48), National Public
Health Performance Standards Program įrankiais (Local Public Health Governance Performance
Assessent Instrument (53), Local Public Health System Performance Assessment Instrument) (54),
kitų mokslinių tyrimų medžiaga bei darbo VSB patirtimi. Anketą sudarė 10 klausimų suskirstytų į 4
dalis (pagal išsikeltus tyrimo uždavinius).
Pirmoji dalis skirta surinkti tiriamųjų socialinius-demografinius duomenis (amžius,
išsilavinimas, darbo stažas ir kt.).
Antrosios dalies teiginiais siekiama išsiaiškinti, kokia yra biurų darbuotojų nuomonė apie
biurų veiklos planavimą, vykdymą ir kontrolę (pateikti 29 teiginiai, kuriuos reikėjo įvertinti pagal
Likerto skalę balais nuo 1 iki 5, kur 1 – visiškai nesutinku; 2 – nesutinku; 3 – nei sutinku, nei
nesutinku; 4 – sutinku; 5 – visiškai sutinku). Pirmieji 15 teiginių apima VSB planavimo veiklas:
paslaugų poreikio analizę, metinių veiklos planų kūrimo procesą, finansinius ir žmogiškuosius
išteklius VSB veikloms vykdyti, struktūrą, įstaigos viziją, misiją ir vertybes. 16 teiginių skirti
įvertinti VSB veiklos organizavimo priemones (veiklos organizavimo formos, politinis požiūris,
informacijos sklaidos strategijos, atskaitomybė, atlyginimas, darbo vieta, kvalifikacijos kėlimas).
Paskutiniai 5 teiginiai skirti įvertinti VSB darbuotojų požiūrį į VSB veiklos kontrolę, kuri apima
veiklos plano laikymąsi, metinį veiklų kiekybinį ir kokybinį vertinimą, pasitenkinimo paslaugomis ir
paslaugų poveikio vertinimą. Vidinis klausimų suderinamumas kiekvienoje klausimų grupėje
įvertintas apskaičiavus Cronbacho alfa koeficientą. Klausimų, skirtų įvertinti VSB veiklų planavimą,
grupės Cronbacho alfa koeficientas buvo 0,714, veiklos organizavimo grupės – 0,893, veiklos
kontrolės – 0,840. Tai rodo gerą šių klausimyno dalių vidinį suderinamumą. Bendras klausimyno,
skirto įvertinti organizacijoje vykdomas funkcijas, vidinis suderinamumas buvo aukštas (Cronbacho
alfa 0,923).
Trečioji dalis skirta nustatyti biurų darbuotojų požiūrį į biurų veiklos organizavimo problemas
(iš 20 pateiktų problemų sąrašo reikėjo pažymėti 5 pagrindines problemas arba įrašyti savo
variantą).
Ketvirtoji dalis skirta išsiaiškinti biurų darbuotojų požiūrį į biurų veiklos organizavimo
problemų sprendimo galimybes (iš 18 išvardintų iniciatyvų reikėjo pasirinkti 5, kurios pagerintų
biuro veiklą, arba įrašyti savo variantą).
Siekiant objektyviai įvertinti VSB planavimo funkciją buvo vertinamas sveikatos stebėsenos
ataskaitų ir veiklos planų suderinamumas, atliekant šių dokumentų analizę. Visuomenės sveikatos
rodiklių stebėsenos ataskaitos buvo paimtos iš Higienos instituto internetinės svetainės, kurioje
kiekvienais metais yra publikuojamos. VSB veiklos planų buvo ieškota visuomenės sveikatos biurų
internetinėse svetainėse. Buvo analizuojamos naujausios 2017 m. pabaigoje teiktos visuomenės
30
sveikatos stebėsenos ataskaitos už 2016 m. ir 2018 m. VSB veiklos planai. Iš viso prieinamų ir
tinkamų analizuoti dokumentų buvo iš 21 visuomenės sveikatos biurų.
Duomenų analizės metodai. Statistinė duomenų analizė buvo atliekama SPSS statistinės
analizės programa. Aprašomajai statistikai buvo skaičiuoti kintamųjų vidurkiai ( ) ir jų standartiniai
nuokrypiai (SN). Hipotezėms apie požymių nepriklausomumą tikrinti skaičiuojamas χ² (chi
kvadrato) kriterijus, o hipotezėms apie dviejų požymių priklausomumą skaičiuojamas z kriterijus.
Siekiant palyginti nepriklausomų imčių vidurkius, kurie tenkina normalumo sąlygą, buvo
skaičiuotas Stjudento t testas. Kadangi ne visų kintamųjų reikšmių pasiskirstymas tenkino
normalumo sąlygą, tikrinant hipotezes apie dviejų nepriklausomų kintamųjų skirstinių lygybę,
taikytas neparametrinis Mann-Whitney testas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai
p<0,05.
Tyrimo etika. Tyrimo metu užtikrintas respondentų anonimiškumas, kadangi tiriamieji buvo
neidentifikuojami pagal vardą ar pavardę. Anketinė apklausa buvo atliekama nedarant įtakos
respondentų atsakymams, kadangi buvo patalpinta internete. Dalyvavimas apklausoje buvo
savanoriškas. Atlikti tyrimą buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (Priedas Nr. 2).
31
3. REZULTATAI
3.1. Dokumentų analizės rezultatai
Visuomenės sveikatos stebėsenos savivaldybėse paskirtis – gauti išsamią informaciją apie
savivaldybių teritorijų visuomenės sveikatos būklę ir remiantis objektyvia informacija planuoti bei
įgyvendinti vietines visuomenės sveikatos prevencijos priemones (19). Gyventojų sveikatos rodiklių
stebėsenos ataskaitose išskirtos prioritetinės probleminės sritys turėtų atsispindėti visuomenės
sveikatos biurų veiklos planuose.
Siekiant įvertinti visuomenės sveikatos biurų sveikatos stebėsenos ataskaitų ir veiklos planų
suderinamumą, buvo atlikta šių dokumentų analizė. VSB veiklos planą ir sveikatos rodiklių
stebėsenos ataskaitą iš viso buvo pateikęs tik 21 VSB (3.1.1 lentelė).
3.1.1 lentelė
Visuomenės sveikatos biurų dokumentų paieškos rezultatai
Visuomenės
sveikatos biuras
Stebėsenos
ataskaita
Veiklos
planas
Visuomenės sveikatos
biuras
Stebėsenos
ataskaita
Veiklos
planas
Akmenės rajono + + Jurbarko rajono + +
Alytaus miesto + + Kaišiadorių rajono +
Alytaus rajono + + Kauno miesto + +
Anykščių rajono + Kauno rajono +
Biržų rajono + Kėdainių rajono +
Druskininkų + Kelmės rajono +
Elektrėnų + Klaipėdos miesto + +
Ignalinos rajono + + Klaipėdos rajono +
Jonavos rajono + Kretingos rajono + +
Joniškio rajono + Lazdijų rajono +
Joniškio rajono + Marijampolės + +
Jurbarko rajono + Mažeikių rajono + +
Pakruojo rajono + Šiaulių miesto +
Palangos miesto + + Šilalės rajono + +
Panevėžio miesto + + Šilutės rajono +
Panevėžio rajono + Švenčionių rajono + +
Pasvalio rajono + Tauragės rajono + +
Plungės rajono + Telšių rajono + +
Prienų rajono + Trakų rajono + +
Radviliškio rajono + Ukmergės rajono +
Raseinių rajono + + Utenos rajono + +
Rokiškio rajono + Varėnos rajono + +
Šakių rajono + Vilkaviškio rajono +
Šalčininkų rajono + + Vilniaus miesto +
Buvo vertinama stebėsenos ataskaitų specialioji dalis, kurioje pateikiami pagrindinio sąrašo
rodikliai suskirstyti pagal Lietuvos sveikatos programoje numatomus įgyvendinti tikslus ir
uždavinius. Šių rodiklių reikšmės yra skirstomos šviesoforo spalvomis, kurios reiškia ar rodiklis yra
geresnis ar blogesnis už Lietuvos vidurkį, ar savivaldybėje situacija tokia pati kaip ir Lietuvoje (55).
32
Toliau iš rodiklių sąrašo, kurie pateko į raudonąją zoną (reikšmė blogesnė nei Lietuvos vidurkis),
yra išrenkami 3–4 rodikliai, kurių reikšmės yra prasčiausios ir visuomenės sveikatos biuro
iniciatyvos gali pagerinti jų situaciją. Nagrinėjant VSB veiklos planus, buvo vertinama ar
prioritetinei problemai pagal stebėsenos ataskaitą yra organizuojamos veiklos (pvz.: renginiai,
akcijos, konkursai, paskaitos, seminarai, formuojama informacinė medžiaga ir t.t.).
8 VSB stebėsenos ataskaitos rezultatai buvo suderinti ir panaudoti planuojant 2018 m. biuro
veiklos priemones: Akmenės r., Klaipėdos m., Kretingos r., Palangos m., Šalčininkų r., Švenčionių
r., Trakų r. ir Varėnos r. VSB veiklos planuose kiekvienai prioritetinei problemai spręsti buvo
nurodytos kelios skirtingos veiklos. 4 VSB (Alytaus m., Jurbarko r., Marijampolės r., Tauragės r.)
nebuvo suplanavę jokių veiklų, kurios padėtų gerinti stebėsenos ataskaitoje nurodytas problemines
sritis, todėl dokumentai tarpusavyje nedera. 9 VSB (Alytaus r., Ignalinos r., Kauno m., Mažeikių r.,
Panevėžio m., Raseinių r., Šilalės r., Telšių r., Utenos r.) buvo numatę priemones, tačiau ne visoms
probleminių sveikatos rodiklių reikšmėms didinti, tai reiškia, kad stebėsenos ataskaitos rezultatai
buvo tik iš dalies panaudoti planuojant VSB veiklą.
Šiek tiek daugiau negu pusė VSB savo internetinėse svetainėse nepublikuoja arba neįkelia
veiklos planų už praėjusios planus. 4 VSB (iš 21) 2018 m. nenaudoja sveikatos stebėsenos
ataskaitos duomenų kuriant veiklos planą, 8 VSB buvo suplanavę veiklas visoms ataskaitoje
nurodytoms probleminėms sritims gerinti (planas ir stebėsenos ataskaita tarpusavyje dera), likę 9
VSB suplanavo priemones ne visoms probleminėms sritims gerinti.
3.2. Tiriamųjų kontingentas
Iš viso buvo apklausta 113 respondentų. Tiriamąją grupę sudarė 98,2 proc. moterų ir 1,8 proc.
vyrų. Darbuotojų amžius labai įvairus: jauniausias – 23 metų, vyriausias – 69 metų. Apklaustųjų
amžiaus vidurkis – 36,63 ± 11,17 metai. Respondentus suskirsčius į atitinkamas amžiaus grupes,
biurų darbuotojai iki 32 m. sudarė 49,6 proc., o vyresni nei 33 m. amžiaus darbuotojai sudarė 50,4
proc. visų respondentų. Didžioji dalis apklaustųjų buvo įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą
(80,5 proc.), mažesnė dalis turėjo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (16,8 proc.) ir 2,7 proc.
apklaustųjų pažymėjo turintys kito laipsnio išsilavinimą (specialusis vidurinis, baigta medicinos
mokykla). Didžiausią dalį respondentų sudarė visuomenės sveikatos specialistai, atsakingi už
visuomenės sveikatos stiprinimą, stebėseną bei vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą (84,1 proc.),
taip pat apklausoje dalyvavo vadovai (15,9 proc.) (į apibrėžimą įtraukti VSB direktoriai,
visuomenės sveikatos stiprinimo vadovai ir skyrių vedėjai). Apklausoje dalyvavo įvairų darbo stažą
pastarajame darbe turintys darbuotojai: mažiausias darbo stažas buvo 3 mėnesiai, ilgiausias – 12
metų. Darbo stažo vidurkis – 5,03 ± 3,36 metų. Suskirsčius darbuotojus pagal darbo stažą į dvi
33
grupe, iki 4 m. dabartinėje darbo vietoje dirbančių respondentų buvo 48,7 proc., likusi dalis
respondentų (51,3 proc.) biure dirbo ilgiau nei 5 m. Daugiausia apklausoje dalyvavusių respondentų
dirbo rajono VSB ir sudarė 61,9 proc. visų apklaustųjų, apie trečdalį respondentų dirbo miesto VSB.
Aktyviausiai apklausoje dalyvavo Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse esančių VSB
darbuotojai (3.2.1 pav.). Mažiausiai respondentų atsakymų sulaukta iš Tauragės, Alytaus ir
Marijampolės apskrityse esančių VSB.
3.2.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal visuomenės sveikatos biuro lokaciją
(N=113)
3.3. Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūris į veiklos planavimą, vykdymą ir
kontrolę biuruose
3.3.1. Planavimas
Didelio nepasitenkinimo VSB veiklos planavimu biurų darbuotojai neišreiškė – dauguma
darbuotojų sutiko su nurodytais teiginiais (3.3.1.1 pav.). Didžioji dalis darbuotojų sutiko, kad VSB
veikla yra planuojama, atsižvelgiant į gyventojų poreikius (97,3 proc.), taip pat veikla planuojama,
remiantis visuomenės sveikatos rodiklių ataskaitos duomenimis (90,2 proc.). 28,3 proc. respondentų
manė, kad veikloms įgyvendinti trūksta darbuotojų, 24,8 proc. manė, kad suplanuoto VSB biudžeto
nepakanka veikloms įgyvendinti.
34
3.3.1.1 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal požiūrį į VSB veiklos planavimo
priemones
Skirtingų planavimo priemonių vertinimo vidurkiai 5 balų skalėje buvo gana aukšti (3.3.1.1
lentelė). Prasčiausiai vertinamos dalys buvo: žmogiškųjų ir finansinių išteklių planavimas, metinių
veiklos planų sudarymas, aktualios informacijos paieška ir analizė bei darbuotojų atranka.
35
3.3.1.1 lentelė
Atskirų VSB veiklos planavimo priemonių įvertinimai
Veiklos planavimo priemonės Vidurkis ± SN* Mediana Min Max
Reguliariai renkami gyventojų sveikatos
duomenys
4,36 ± 0,82 5,0 1 5
Pagal sveikatos rodiklius nustatomos
prioritetinės veiklos sritys
4,41 ± 0,78 5,0 1 5
Renkama informacija apie esamus ir būsimus
visuomenės poreikius bei kita organizacijai
aktuali informacija
3,71 ± 1,08 4,0 1 5
Rengiami metiniai veiklos planai su numatomais
rezultatais
4,71 ± 0,51 5,0 3 5
Į metinių veiklų planų rengimą įtraukiami visi
biuro darbuotojai
4,56 ± 0,73 5,0 2 5
Kuriant metinius veiklų planus remiamasi kitų
šalių ar organizacijų gerąja praktika
3,65 ± 1,05 4,0 1 5
Numatomi finansiniai ištekliai veikloms
įgyvendinti
4,40 ± 0,81 5,0 1 5
Biudžeto pakanka suplanuotoms veikloms
įgyvendinti
3,29 ± 1,16 3,0 1 5
Numatomi žmogiškieji ištekliai veikloms
įgyvendinti
3,79 ± 0,92 4,0 1 5
Pakanka darbuotojų veikloms įgyvendinti 3,19 ± 1,17 3,0 1 5
Darbuotojai teikia pasiūlymus vadovams dėl
pokyčių įgyvendinimo organizacijoje
4,00 ± 0,86 4,0 1 5
Yra paruošti darbuotojų atrankos kriterijai 3,74 ± 0,87 4,0 1 5
Nauji darbuotojai yra kvalifikuoti specialistai 4,09 ± 0,90 4,0 2 5
Darbuotojai žino organizacijos viziją, misiją bei
vertybes
4,10 ± 8,56 4,0 1 5
Yra nustatyta aiški organizacijos struktūra 4,13 ± 0,99 4,0 1 5
Bendras suminis balas (75) 60,12 ± 7,35 60,0 41 75 *SN – standartinis nuokrypis
Bendras veiklos planavimo vertinimas (vertinant suminio balo reikšmes) tarp skirtingų
darbuotojų grupių, išskirtų pagal amžių, sukauptą darbo stažą VSB, užimamas pareigas ir biuro
vietą, nesiskyrė (3.3.1.2 lentelė). Visos nurodytos grupės VSB veiklų planavimą vertino vienodai
gerai.
36
3.3.1.2 lentelė
Suminio VSB veiklos planavimo balo pasiskirstymas pagal socialinius-demografinius
rodiklius
Rodiklis Rodiklio reikšmė Vidurkis ± SN* Mediana Min Max t p
Amžius Iki 32 m. 60,68 ± 7,37 59,5 45 75 0,794 0,429
33 m. ir vyresni 59,58 ± 7,35 61,0 41 71
Stažas Iki 4 m. 60,38 ± 7,15 61,0 46 75 0,362 0,718
Daugiau nei 4 m. 59,88 ± 7,59 60,0 41 75
Pareigos Vadovas 61,83 ± 6,36 61,5 48 72 1,077 0,284
Visuomenės
sveikatos
specialistas
59,80 ± 7,51 60,0 41 75
Biuras Rajono 59,09 ± 6,75 60,0 41 75 -1,860 0,067
Miesto 61,81 ± 8,03 62,0 44 75
*SN – standartinis nuokrypis
Vertinant darbuotojų požiūrį į atskiras planavimo funkcijos priemones nustatyta, kad rajono
VSB dirbantys darbuotojai dažniau nesutiko su teiginiais, kad pakanka darbuotojų ir biudžeto
numatytoms veikloms įgyvendinti, nei jų kolegos, dirbantys miesto VSB (p<0,05) (3.3.1.3 lentelė).
3.3.1.3 lentelė
Darbuotojų nuomonės, apie planavimo funkcijos priemones, pasiskirstymas (proc.) pagal
biuro vietą
Veiklos planavimo
priemonės Atsakymas
Biuras
Reikšmingumas Rajono
(N=70) Miesto (N=43)
Biudžeto pakanka
suplanuotoms
veikloms įgyvendinti
Sutinku 27,1 69,8**
χ²=19,732, lls=2,
p=0,001 Nei sutinku, nei
nesutinku 41,4* 16,3
Nesutinku 31,4* 14,0
Pakanka darbuotojų
veikloms įgyvendinti
Sutinku 37,1 62,8**
χ²=8,859, lls=2,
p=0,012
Nei sutinku, nei
nesutinku 25,7 23,3
Nesutinku 37,1* 14,0 * – p<0,05, lyginant su darbuotojais, dirbančiais miesto VSB
** – p<0,05, lyginant su darbuotojais, dirbančiais rajono VSB
37
Bendrai VSB darbuotojai planavimo funkcijos priemones vertino gerai.. Reikšmingų skirtumų
tarp darbuotojų nepastebėta. Atskirų planavimo priemonių vertinimo balai buvo aukšti, o geriausiai
vertinamas veiklos planavimas, remiantis gyventojų poreikių analize ir sveikatos rodiklių ataskaita.
Kiek prasčiau vertinamas žmogiškųjų ir finansinių išteklių planavimas, metinių veiklos planų
sudarymas, įtraukiant visus darbuotojus.
3.3.2. Organizavimas
Dauguma darbuotojų sutiko su teiginiais, apibūdinančiais VSB organizavimo priemones
(3.3.2.1 pav.). 91,2 proc. darbuotojų manė, kad yra naudojamos inovatyvios technologijos
informacijos sklaidai pagerinti. 86,7 proc. respondentų patvirtino, jog darbuotojams yra sudarytos
sąlygos kelti kvalifikaciją. 34,5 proc. apklaustųjų nesutiko su teiginiu „adekvatus atlyginimas
motyvuoja siekti kuo geresnių rezultatų ir organizacijos tikslų“. 20,4 proc. VSB darbuotojų atkreipė
dėmesį į tai, kad nėra nustatyta problemų, konfliktų sprendimo tvarka (į ką kreiptis, kokiu būdu...).
38
3.3.2.1 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal požiūrį į VSB veiklos organizavimo
procesą
Skirtingų organizavimo priemonių vertinimo vidurkiai 5 balų skalėje buvo gana aukšti ir
atitiko gerą šio proceso vertinimą (3.3.2.1 lentelė). Prasčiausiai vertinamos dalys buvo: darbuotojų
atlyginimas ( 3,11, SN=1,33), problemų ir konfliktų sprendimo tvarka ( 3,35, SN=1,10),
politinis palaikymas ( 3,36, SN=0,96), bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis
( 3,58, SN=1,02).
39
3.3.2.1 lentelė
Atskirų VSB veiklos organizavimo priemonių įvertinimai
Veiklos organizavimo priemonės Vidurkis ± SN* Mediana Min Max Kuriami partnerystės ryšiai su kitomis
organizacijomis sveikatos problemoms spręsti 4,12 ± 0,86 4,0 1 5
Formuojamos darbo grupės iš skirtingų institucijų
sveikatos problemoms spręsti 3,71 ± 0,99 4,0 1 5
Bendradarbiaujama su aukštosiomis švietimo
institucijomis dėl tyrimų vykdymo ir kitos mokslinės
veiklos
3,58 ± 1,02 4,0 1 5
Politikai palaiko vykdomas veiklas 3,36 ± 0,96 3,0 1 5 Rengiamos viešinimo strategijos/planai 3,89 ± 0,85 4,0 1 5 Informacija užtikrintai pasiekia tikslines grupes 3,85 ± 0,80 4,0 2 5 Naudojamos inovatyvios technologijos sklaidai
pagerinti 4,34 ± 0,74 3,0 1 5
Adekvatus atlyginimas motyvuoja siekti kuo geresnių
rezultatų ir organizacijos tikslų 3,11 ± 1,33 3,0 1 5
Darbuotojai papildomai motyvuojami 3,71 ± 1,06 4,0 1 5 Darbuotojams suteikiamos galimybės kelti
kvalifikaciją, kad galėtų įgyvendinti naujas užduotis 4,26 ± 0,81 4,0 1 5
Kiekvienas darbuotojas pagal savo kompetenciją gali
priimti sprendimus, susijusius su jų atliekama veikla 4,00 ± 0,86 4,0 1 5
Darbuotojams lengvai prieinami darbo dokumentai,
šablonai, pavyzdžiai 3,98 ± 1,01 4,0 2 5
Parengti aprašai, kaip turi būti vykdomos tam tikros
funkcijos 3,66 ± 1,07 4,0 1 5
Darbuotojams pakanka įrangos atlikti jiems
suformuotas užduotis 3,86 ± 1,02 4,0 1 5
Nustatyta problemų, konfliktų sprendimo tvarka 3,35 ± 1,10 3,0 1 5 Laikomasi veiklų plane nustatytų terminų 4,14 ± 0,83 4,0 1 5 Bendras suminis balas (80) 60,91 ± 9,72 61,0 30 80 *SN – standartinis nuokrypis
Miesto VSB dirbantys darbuotojai statistiškai reikšmingai geriau vertino VSB organizavimo
funkcijos įgyvendinimą, nei rajono VSB dirbantys darbuotojai (p<0,05) (3.3.2.2 lentelė). Veiklos
organizavimo vertinimas tarp skirtingų darbuotojų grupių, pagal amžių, sukauptą darbo stažą VSB
ir užimamas pareigas, nesiskyrė.
40
3.3.2.2 lentelė
Suminio VSB veiklos organizavimo balo pasiskirstymas pagal socialinius-demografinius
rodiklius
Rodiklis Rodiklio reikšmė Vidurkis ± SN* Mediana Min Max t p
Amžius Iki 32 m. 61,29 ± 8,99 61,0 33 80 0,404 0,687
33 m. ir vyresni 60,54 ± 10,46 61,0 30 78
Stažas Iki 4 m. 61,58 ± 9,47 60,0 30 80 0,712 0,478
Daugiau nei 4 m. 60,28 ± 9,99 62,0 33 74
Pareigos Vadovas 63,44 ± 8,85 65,5 39 74 1,208 0,230
Visuomenės
sveikatos
specialistas
60,43 ± 9,85 60,0 30 80
Biuras Rajono 59,29 ± 9,42 60,0 30 77 -2,311 0,023
Miesto 63,56 ± 9,74** 65,0 38 80
*SN – standartinis nuokrypis
** – p<0,05, lyginant su rajono VSB dirbančiais darbuotojais
Vertinant darbuotojų požiūrį į atskiras veiklos organizavimo proceso dalis reikšmingų
skirtumų tarp skirtingų grupių nenustatyta.
Bendrai VSB darbuotojai organizavimo funkcijos priemones vertino gerai (miesto VSB
dirbantys darbuotojai statistiškai reikšmingai geriau vertino šios funkcijos įgyvendinimą, nei
kolegos iš rajono VSB). Atskirų planavimo priemonių vertinimo balai buvo aukšti. Geriausiai
vertinamos priemonės: inovatyvių technologijų informacijos sklaidai naudojimas, sąlygos
darbuotojams kelti kvalifikaciją. Prasčiausius įvertinimus gavo šios priemonės: darbuotojų
atlyginimas, problemų ir konfliktų sprendimo tvarka, politinis palaikymas ir bendradarbiavimas.
3.3.3. Kontrolė
Dauguma darbuotojų sutiko su teiginiais, apibūdinančiais VSB veiklos kontrolės priemones
(3.3.3.1 pav.). 87,6 proc. darbuotojų sutiko, kad yra vykdomas veiklų vertinimas, nes pagal SAM
nustatytą veiklą yra teikiamos veiklos ataskaitos (10). 84,1 proc. respondentų nurodė, kad VSB,
kaip organizacija, mokosi iš savo klaidų, atsiradus problemoms ar trikdžiams jie yra identifikuojami
ir eliminuojami. 22,1 proc. darbuotojų nesutiko su teiginiu „vertinamas veiklų poveikis (programų
ekonominis efektyvumas, sveikatos rodiklių pokytis“.
41
3.3.3.1 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal požiūrį į VSB veiklos kontrolės
priemones
Skirtingų veiklos kontrolės priemonių vertinimo vidurkiai atitiko gerą šio proceso vertinimą
(3.3.3.1 lentelė). Prasčiausiai vertinamos dalys buvo: veiklų poveikio vertinimas, apklausų dėl
pasitenkinimo paslaugomis vykdymas ir dalinimasis gerąja praktika.
3.3.3.1 lentelė
Atskirų VSB veiklos kontrolės priemonių įvertinimai
Veiklos kontrolės priemonės Vidurkis ± SN* Mediana Min Max
Vykdomas veiklų vertinimas: ar pasiektos visos grupės,
įgyvendinti metiniai tikslai (ataskaitos) 4,22 ± 0,84 4,0 1 5
Atliekamos gyventojų apklausos, siekiant ištirti
pasitenkinimą suteiktomis paslaugomis 3,53 ± 1,01 4,0 1 5
Vertinamas veiklų poveikis (programų ekonominis
efektyvumas, sveikatos rodiklių pokytis) 3,32 ± 1,09 4,0 1 5
Organizacija mokosi iš klaidų (jei įmanoma, klaidos
taisomos einamuoju laikotarpiu; kuriant metinius planus,
atsižvelgiama į praėjusių metų rezultatus, programų
įgyvendinimo rezultatus ir su jais susijusias priežastis)
4,07 ± 0,98 3,0 1 5
Gerąja praktika dalinamasi su kitomis organizacijomis,
užsienio šalimis 3,68 ± 1,03 4,0 1 5
Bendras suminis balas 18,82 ± 3,85 20,0 7 25
*SN – standartinis nuokrypis
Veiklos kontrolės vertinimas tarp skirtingų darbuotojų grupių, išskirtų pagal amžių, sukauptą
darbo stažą VSB, užimamas pareigas ir biuro vietą, nesiskyrė (3.3.3.2 lentelė). Visos nurodytos
grupės VSB veiklų planavimą vertino vienodai gerai.
52,2
57,5
62,8
84,1
87,6
25,7
29,2
28,3
7,1
8,0
22,1
13,3
8,9
8,8
4,4
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Vertinamas veiklų poveikis
Atliekamos gyventojų apklausos, siekiant ištirti
pasitenkinimą suteiktomis paslaugomis
Gerąja praktika dalinamasi su kitomis organizacijomis,
užsienio šalimis
Organizacija mokosi iš klaidų
Vykdomas veiklų vertinimas: ar pasiektos visos grupės,
įgyvendinti metiniai tikslai
Sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Nesutinku
42
3.3.3.2 lentelė
Suminio VSB veiklos kontrolės balo pasiskirstymas pagal socialinius-demografinius rodiklius
Rodiklis Rodiklio reikšmė Mediana Min Max Rangų
vidurkis
Mann
Whitney U
p
Amžius Iki 32 m. 20,0 7 25 58,71 1500,5 0,581
33 m. ir vyresni 20,0 7 25 55,32
Stažas Iki 4 m. 20,0 7 25 59,25 1471,0 0,473
Daugiau nei 4 m. 19,5 7 25 54,86
Pareigos Vadovas 20,5 8 25 67,33 669,0 0,142
Visuomenės sveikatos
specialistas
19,0 7 25 55,04
Biuras Rajono 19,5 8 25 62,80 1754,5 0,137
Miesto 20,0 7 25 53,44
Vertinant darbuotojų požiūrį į atskiras veiklos kontrolės proceso dalis reikšmingų skirtumų
tarp skirtingų grupių nenustatyta.
Bendrai VSB darbuotojai kontrolės funkcijos priemones vertino gerai Atskirų kontrolės
priemonių vertinimo balai buvo aukšti. Geriausiai vertinamos priemonės: veiklų vertinimas ir
mokymasis iš klaidų. Prasčiausius įvertinimus gavo šios priemonės: pasitenkinimo VSB
paslaugomis tyrimas ir dalinimasis gerąja patirtimi.
Kadangi tyrimo imtis nebuvo didelė, siekiant įvertinti darbuotojų požiūrį į VSB veiklos
planavimą, organizavimą ir kontrolę, buvo skaičiuotas šių dalių suminis balas (3.3.1 lentelė).
Bendras visų dalių vertinimo suminis balas kito nuo 86 iki 173 balų, bendro suminio balo vidurkis
139,86 balai (± 19,54). Bendrai VSB darbuotojai visas valdymo proceso funkcijas vertino gerai.
3.3.1 lentelė
Bendras visuomenės sveikatos biurų veiklos procesų vertinimas (suminis balas)
Veiklos dalis Vidurkis ± SN* Mediana Min Max
Planavimas 60,12 ± 7,35 60,0 41 75
Organizavimas 60,91 ± 9,72 61,0 30 80
Kontrolė 18,82 ± 3,85 20,0 7 25
Bendras suminis balas 139,86 ± 19,54 141,0 86 173
*SN – standartinis nuokrypis
43
Tarp visų valdymo proceso funkcijų yra statistiškai reikšmingas stiprus tiesioginis ryšys
(3.3.2 lentelė): kuo respondentai geriau vertina veiklos planavimo dalį, tuo geriau atsiliepia ir apie
veiklos organizavimą.
3.3.2 lentelė
Respondentų vadybos funkcijų vertinimo tarpusavio ryšys (Spearman‘o koreliacijos
koeficientai)
Vadybos funkcijos (1) (2) (3)
Planavimas (1) 1,000
Organizavimas (2) 0,819* 1,000
Kontrolė (3) 0,700* 0,720* 1,000
* – p<0,001
Bendras skirtingų valdymo funkcijų vertinimas darbuotojų požiūriu buvo geras. Skirtingų
funkcijų vertinimas tarpusavyje susijęs: geriau vertinantys planavimą, geriau vertina ir
organizavimą bei kontrolę. Stipriausios planavimo funkcijos dalys: VSB veikla planuojama,
atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir pagal sveikatos rodiklių ataskaitos rezultatus. Silpniausios
dalys: finansinių ir žmogiškųjų išteklių planavimas. Geriausiai įvertintos organizavimo funkcijos
dalys buvo: inovatyvios technologijos informacijos sklaidai, sudarytos sąlygos darbuotojų
kvalifikacijos kėlimui. Silpniausios organizavimo funkcijos dalys buvo: nemotyvuojantis atlyginimas
ir nenustatyta problemų, konfliktų sprendimo sistema. Geriausiai VSB darbuotojai įvertino biuro
veiklos kontrolę pagal veiklos planą, tačiau trūksta konkrečių kokybinių vertinimo kriterijų, kad
būtų galima įvertinti poveikį gyventojų sveikatai.
3.4. Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūris į biurų veiklos organizavimo
problemas
VSB darbuotojai išskyrė 4 pagrindines veiklos organizavimo problemas (3.4.1 pav.): maži
darbuotojų atlyginimai (54,9 proc.), nepakankamas finansavimas veikloms organizuoti (48,7 proc.),
trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo (45,1 proc.) ir per didelis darbo krūvis (43,4 proc.). Kiek
mažiau darbuotojų manė, kad bendruomenė mažai susidomėjusi ir pasyviai dalyvauja
organizuojamose visuomenės sveikatos stiprinimo veiklose (36,3 proc.), trūksta metodinės pagalbos
iš SAM (31,9 proc.), darbuotojų trūkumas (31,0 proc.), biuro veiklos nepalaiko savivaldybės
politikai (29,2 proc.), nėra sukurtos darbuotojų motyvavimo sistemos (28,3 proc.).
44
3.4.1 pav. Pagrindinės VSB veiklos problemos
Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad rajono VSB dirbantys darbuotojai dažniau
įvardino tokias problemas: nepakankamas finansavimas veikloms organizuoti, darbuotojų trūkumas
ir per didelis darbo krūvis nei jų kolegos, dirbantys miesto VSB (p<0,05) (3.4.1 lentelė). Miesto
VSB dirbantys darbuotojai dažniau manė, kad VSB veikla nepasiekia pažeidžiamiausių žmonių
grupių, kurioms labiausiai reikia visuomenės sveikatos paslaugų ir nėra sukurtos darbuotojų
motyvavimo sistemos nei rajono VSB dirbantys darbuotojai.
45
3.4.1 lentelė
Darbuotojų nuomonės, apie biuro veiklos organizavimo problemas, pasiskirstymas (proc.)
pagal biuro vietą
Problema Atsakymas
Biuras
Reikšmingumas Rajono
(N=70) Miesto (N=43)
Nepakankamas
finansavimas
veikloms organizuoti
Sutinku 57,1* 34,9 χ²=5,283, lls=1,
p=0,022 Nesutinku 42,9 65,1
Darbuotojų trūkumas Sutinku 38,6* 18,6 χ²=4,967, lls=1,
p=0,026 Nesutinku 61,4 81,4
Per didelis darbo
krūvis
Sutinku 51,4* 30,2 χ²=4,873, lls=1,
p=0,027 Nesutinku 48,6 69,8
Nepasiekiamos
pažeidžiamiausios
žmonių grupės,
kurioms labiausiai
reikia visuomenės
sveikatos paslaugų
Sutinku 11,4 39,5**
χ²=12,213, lls=1,
p=0,001 Nesutinku 88,6 60,5
Nėra sukurto
darbuotojų
motyvavimo
sistemos
Sutinku 21,4 39,5**
χ²=4,302, lls=1,
p=0,038 Nesutinku 72,6 60,5
* – p<0,05, lyginant su miesto VSB dirbančiais darbuotojais
** – p<0,05, lyginant su rajono VSB dirbančiais darbuotojais
Taip pat ilgiau VSB dirbantiems specialistams dažniau trūko metodinės pagalbos iš SAM
(darbo stažas iki 4 m. – 21,8 proc., darbo stažas daugiau nei 5 m. – 41,4 proc., χ²=4,976, lls=1,
p=0,026). Iki 4 m. stažą VSB turintys darbuotojai dažniau manė, kad bendruomenė yra
nepakankamai susidomėjusi ir įsitraukusi į VSB veiklą nei ilgiau biure dirbantys jų kolegos (darbo
stažas iki 4 m. – 45,5 proc., darbo stažas daugiau nei 5 m. – 27,6 proc., χ²=3,899, lls=1, p=0,048)
VSB darbuotojai įvardino pagrindines veiklos valdymo proceso problemas: maži darbuotojų
atlyginimai, nepakankamas veiklos finansavimas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas ir
per didelis darbo krūvis. Didžiausi požiūrio skirtumai nustatyti tarp rajono ir miesto VSB ir
skirtingą stažą sukaupusių darbuotojų.
3.5. Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūris į biurų veiklos organizavimo
problemų sprendimo galimybes
Pagrindiniai VSB darbuotojų pasiūlymai dėl biuro veiklos gerinimo buvo: darbuotojų
skaičiaus didinimas (50,4 proc.), darbuotojų motyvacinės sistemos sukūrimas (48,7 proc.), biurų
finansavimas pagal veiklų įgyvendinimo rodiklius (38,1 proc.) (3.5.1 pav.). Kiek mažiau darbuotojų
46
balsų surinko šios priemonės: gyventojų apklausų vykdymas, dėl paslaugų poreikio (36,3 proc.),
aiškus atsakomybių paskirstymas darbuotojams (34,5 proc.), partnerių, rėmėjų, kurie padėtų
įgyvendinti veiklas, paieška (33,6 proc.) ir paraiškų teikimas dėl papildomo veiklų finansavimo
(31,0 proc.).
3.5.1 pav. VSB darbuotojų siūlomos priemonės veikos gerinimui
Vadovų ir visuomenės sveikatos specialistų požiūris į kai kurias veiklos tobulinimo priemones
buvo skirtingas (3.5.1 lentelė). Biuro vadovai buvo labiau linkę rinktis veiklos planų kūrimą,
remiantis užsienio šalių, kitų miestų ar organizacijų patirtimi ir galimų rizikos veiklų įvertinimą bei
problemų sprendimo būdų nustatymą VSB veiklos gerinimui nei visuomenės sveikatos specialistai
(p<0,05).
47
3.5.1 lentelė
Darbuotojų nuomonės, apie biuro veiklos problemų sprendimo galimybes, pasiskirstymas
(proc.) pagal užimamas pareigas
Pasiūlymai VSB
veiklos problemoms
spręsti
Atsakymas
Pareigos
Reikšmingumas Vadovas
(N=18)
Visuomenės
sveikatos
specialistas
(N=95)
Veiklos planų
kūrimas remiantis
užsienio šalių, kitų
miestų ar
organizacijų
patirtimi
Sutinku 50,0* 21,1
χ²=6,647, lls=1,
p=0,010 Nesutinku 50,0 78,9
Galimų veiklų
vykdymo rizikų
įvertinimas,
problemų sprendimo
būdų nustatymas
Sutinku 44,4* 13,7 χ²=9,463, lls=1,
p=0,002 Nesutinku 55,6 86,3
*– p<0,05, lyginant su visuomenės sveikatos specialistais
Atlikus tyrimo duomenų analizę nustatyta, kad jaunesni VSB darbuotojai dažniau siūlė rengti
viešinimo planus ir sukurti darbuotojų motyvacinę sistemą, kaip galimas priemones biuro veiklos
gerinimui nei vyresni kolegos (p<0,05) (3.5.2 lentelė).
3.5.2 lentelė
Darbuotojų nuomonės, apie biuro veiklos problemų sprendimo galimybes, pasiskirstymas
(proc.) pagal amžiaus grupes
Pasiūlymai VSB
veiklos problemoms
spręsti
Atsakymas
Amžius
Reikšmingumas Iki 32 m.
(N=56)
33 m. ir vyresni
(N=57)
Viešinimo planų
rengimas
Sutinku 19,6* 7,0 χ²=3,911, lls=1,
p=0,048 Nesutinku 80,4 93,0
Darbuotojų
motyvacinės sistemos
sukūrimas
Sutinku 60,7* 36,8 χ²=6,444, lls=1,
p=0,011 Nesutinku 39,3 63,2
*– p<0,05, lyginant su 33 m. ir vyresniais VSB darbuotojais
Mažesnį stažą biure turintys darbuotojai dažniau rinkosi viešinimo planų rengimą, kaip
priemonę VSB veiklos tobulinimui nei ilgiau biure dirbantys darbuotojai (darbo stažas iki 4 m. –
20,0 proc., darbo stažas daugiau nei 5 m. – 6,9 proc., χ²=4,210, lls=1, p=0,040).
VSB darbuotojai išskyrė esminius pasiūlymus VSB veiklos gerinimui: didinti darbuotojų
skaičių, sukurti darbuotojų motyvacinę sistemą ir skirti VSB finansavimą pagal veiklų įgyvendinimo
48
rodiklius. Didžiausi požiūrio skirtumai nustatyti tarp skirtingas pareigas užimančių ir skirtingo
amžiaus VSB darbuotojų.
49
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Pagrindiniai rezultatai ir jų interpretavimas bei lyginimas su kitais tyrimais. Šiame
moksliniame tiriamajame darbe buvo nagrinėjamas VSB darbuotojų požiūris į biurų veiklos
valdymo procesą bei požiūris į biuro veiklai trukdančius veiksnius ir jų sprendimo galimybes.
Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma darbuotojų biuro veiklos vadybos procesą vertino gerai.
Atskirai vertinant valdymo proceso funkcijas nustatyta, kad darbuotojai prasčiausiai vertino ir
įvardino kaip biurų veiklos problemas šias veiklos dalis: maži darbuotojų atlyginimai,
nepakankamas finansavimas veikloms organizuoti, trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir per
didelis darbo krūvis. Panašios VSB veiklos problemos buvo įvardintos 2013 m. J. Klimavičiūtės
atlikto magistro baigiamojo darbo tyrime „Visuomenės sveikatos biurų veiklos ir veiklos
efektyvumo vertinimas“. Apklausus 199 VSB darbuotojus nustatyta, kad pagrindinėmis
problemomis darbuotojai įvardino: VSB veiklos žinomumo stoką, nedidelį bendruomenės
susidomėjimą VSB veikla, mažus darbuotojų atlyginimus ir nepakankamą finansavimą VSB veiklai
organizuoti (49). Savivaldybių vykdomų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo
2017 m. ataskaitų suvestinėje taip pat nurodyta, kad 36 savivaldybės (iš 60) įvardino nepakankamą
finansavimą, 22 savivaldybės – aukštos kvalifikacijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistų
trūkumą, kaip veiksnius, trukdžiusius 2017 m. savivaldybėms efektyviau vykdyti visuomenės
sveikatos priežiūros funkcijas (10).
Lyginant šio ir 2013 m. atlikto J. Klimavičiūtės tyrimų rezultatus, vertinant atskiras valdymo
proceso funkcijas, įžvelgta pokyčių. Pagal BVM įstaigos veiklos planavimas apima suinteresuotų
šalių poreikių analizę, kokybiškų planų kūrimą (48). VSB darbuotojai 2013 m. šią veiklą vertino
vidutiniškai 3,07 balo (SN=0,873) (49). Per 5 metus VSB darbuotojų požiūris į veiklos planavimą
pagerėjo: atskirų planavimo priemonių vertinimas kito nuo 3,65 iki 4,36 balo. Žmogiškųjų išteklių
vadybos ir planavimo vertinimo balas nukrito nuo 3,70 balo (SN=0,860) iki 3,19 balo (SN=1,17).
Per 5 metus VSB pavyko pagerinti tarpinstitucinio bendradarbiavimo procesus: 2013 m. ši sritis
įvertinta 3,72 balo (SN=0,839), šiais metais VSB darbuotojai skyrė 4,12 balo (SN=0,860). Į
darbuotojus orientuotų rezultatų kriterijus apibūdina, kokių rezultatų pasiekia organizacija,
tenkindama savo darbuotojų poreikius, o pagrindinis šio kriterijaus rodiklis yra pasitenkinimas
sukurta darbuotojų motyvavimo sistema ir atlyginimu (48). Per 5 metus VSB darbuotojų požiūris į
šį kriterijų nelabai pasikeitė ir vis dar yra vertinamas vidutiniškai: 2013 m. skirta 3,13 balo
(SN=0,976), 2019 m. skirta 3,11 balo (SN=1,33). VSB darbuotojų požiūris į veiklos kontrolės
funkciją pagerėjo: 2013 m. ši sritis gavo 3,48 balo (SN=0,702), 2019 m. buvo skirta 4,22 balo
(SN=0,840).
50
2015 m. valstybinio audito ataskaitoje „Visuomenės sveikatos stiprinimo organizavimas
savivaldybėse“ nurodyta, kad išanalizavus 35 savivaldybių veiklos ataskaitas ir planavimo
dokumentus, nustatyta, jog nė viena tinkamai nepanaudojo stebėsenos duomenų, nes nenustatė
sveikatos stiprinimo uždavinių ir priemonių įvardintoms sveikatos problemoms spręsti (apklausos
metu 28 savivaldybės buvo nurodžiusios, jog planuodamos sveikatos stiprinimo srities veiklą,
panaudoja visuomenės sveikatos stebėsenos duomenis) (11). Tais pačiais metais buvo pakeisti
„Bendrieji savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatai“, pagal kuriuos VSB rengdamas
visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos projektą, turi išanalizuoti 3 prioritetines savivaldybės
visuomenės sveikatos problemas. Šis pakeitimas galėjo padėti visuomenės sveikatos biurams
aiškiau apsibrėžti savo veiklos sritis ir numatyti konkrečias priemones problemoms spręsti. Tačiau,
remiantis šio tyrimo duomenimis, situacija išliko nepakitusi: darbuotojų nuomone, biurai planuoja
savo veiklą, remdamiesi sveikatos rodiklių ataskaitos duomenimis (taip nurodė 90,2 proc.
respondentų), tačiau atlikus VSB veiklos planų ir sveikatos rodiklių ataskaitų suderinamumą,
pastebėta, kad tik beveik trečdalis VSB iš tiesų yra suplanavę veiklas sveikatos rodiklių ataskaitoje
nurodytoms probleminėms sritims tobulinti.
Kol buvo atliekamas šis tyrimas ir analizuojamas darbuotojų požiūris į biurų veiklos
organizavimo problemas ir siūlomas priemones toms problemoms spręsti, visuomenės sveikatos
sistemoje įvyko pokyčių. LR SAM atkreipė dėmesį į Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų
asociacijos pateiktus pasiūlymus dėl per didelio moksleivių skaičiaus, tenkančio vienam
visuomenės sveikatos priežiūros specialistui, dirbančiam ugdymo įstaigose. 2019 m. buvo
peržiūrėtas ir sumažintas rekomenduojamas mokinių skaičiaus normatyvas nuo 870 iki 740 mieste,
nuo 420 iki 360 kaime, taip palengvinant darbo krūvį, tenkantį vienam darbuotojui (56). Taip pat,
2019 metams LR SAM iškėlė naujus prioritetus, kuriuos VSB atstovams pristatė Visuomenės
sveikatos departamento direktorius A. Ščeponavičius. Šiems prioritetams skirtas didesnis
finansavimas nei praėjusiais metais. Numatyti prioritetai (VSB darbuotojų kvalifikacijos kėlimo
sąlygų gerinimas ir VSB veiklos viešinimas) užtikrina, VSB darbuotojų įvardintų problemų, tokių
kaip nepakankamas bendruomenės susidomėjimas VSB veiklomis ar kvalifikacijos trūkumas
naujiems VSB darbuotojams, masto mažinimą arba visišką jų panaikinimą.
Problemos, kurių VSB negali išspręsti savo jėgomis (pvz.: etatų skaičiavimo metodika ir
tvarka) yra sprendžiamos per Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociaciją. Ši institucija
atstovauja VSB interesus ir stengiasi teikti pasiūlymus reikalingoms įstaigoms dėl pirminės
visuomenės sveikatos priežiūros veiklos kokybės tobulinimo (57). Papildomam finansavimui gauti
VSB gali teikti paraiškas Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui. Šis fondas
sudarytas siekiant kaupti lėšas ir jas naudoti visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo
veikloms, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus, remti (58).
51
Tyrimo metu pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp rajono ir miesto VSB dirbančių
specialistų požiūrio, vertinant VSB veiklos finansavimą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo
galimybes. Finansavimo skirtumai gali būti susiję su silpnesniu politiniu VSB veiklų palaikymu
rajono savivaldybėse. VSB veiklos gali būti papildomai finansuojamos iš savivaldybės biudžeto
lėšų, tačiau tam reikalingas glaudus bendradarbiavimas su savivaldybės administracija, skyrių
vadovais, suformuoti VSB įsipareigojimai pasiekti veiklų įgyvendinimo rodiklius, nustatytus pagal
savivaldybės administracijos poreikius. Bendradarbiavimo galimybių skirtumus miesto ir rajono
savivaldybėse gali lemti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ugdymo įstaigų ir kitų svarbių
institucijų pasiskirstymo skirtumai. Miestų savivaldybėse lengviau bendradarbiauti su kitomis
įstaigomis, NVO, bendruomenėmis, nes jos išsidėsčiusios, dažniausiai, centrinėje dalyje, jų
valdymas centralizuotas – formuojamos mažesnės komandos visuomenės sveikatos stiprinimo
veikloms įgyvendinti. Rajonų savivaldybėms bendradarbiauti su kitomis organizacijomis yra
sudėtingiau, nes jų yra pakankamai daug ir jos išsibarsčiusios didelėje teritorijoje. Aukštosios
mokyklos (universitetai, kolegijos), kurios galėtų padėti įgyvendinti VSB organizuojamas veiklas,
taip pat yra miestų savivaldybėse.
Tyrimo privalumai ir trūkumai. Tyrimo stiprioji pusė yra pasirinktas tyrimo objektas –
VSB veikla. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nors VSB Lietuvoje veikia jau 10 metų, tačiau jų
veikla vis dar mažai analizuojama, nėra vertinamas jos poveikis. Taip pat, remiantis tyrimo
rezultatus galima sudaryti konkrečias rekomendacijas tiek patiems VSB, tiek SAM. Tyrimo metu
pastebėti skirtumai tarp skirtingų darbuotojų grupių gali būti naudingi tobulinant VSB veiklos
valdymo procesą. Tyrimo silpnoji pusė – pasirinktas tyrimo metodas. Kiekybiniam vertinimui
sunku pritraukti pakankamai respondentų, sudėtinga rasti tinkamą laiką atlikti apklausą, kad būtų
pasiektas maksimalus atsako dažnis.
Tyrimo rezultatų praktinė reikšmė. Remiantis tyrimo duomenimis gali būti suformuoti
konkretūs žingsniai, skirti tobulinti VSB veiklą, ypač, kai tas pačias problemas VSB darbuotojai
įvardina kelis metus iš eilės.
52
IŠVADOS
1. 4 VSB (iš 21) 2018 m. rengdami veiklos planą nesirėmė visuomenės sveikatos stebėsenos
rezultatais (šie dokumentai nėra tarpusavyje suderinti), 8 VSB atsižvelgė į visuomenės sveikatos
stebėsenos ataskaitos rezultatus ir buvo suplanavę veiklas visoms ataskaitoje nurodytoms
probleminėms sritims gerinti, likę 9 VSB suplanavo priemones ne visoms probleminėms sritims
gerinti.
2. Darbuotojai gerai vertino VSB valdymo procesą. Planavimo funkcijos įgyvendinimo procese
nusiskundimų buvo dėl darbuotojų ir veiklų finansavimo trūkumo. Organizavimo funkcijos
trūkumu įvardintas – mažas darbuotojų atlyginimas. Veiklos organizavimą miesto VSB
dirbantys darbuotojai vertino geriau nei jų kolegos, dirbantys rajono VSB. Pagrindinis kontrolės
funkcijos trūkumas – veiklos vertinimo stoka (nenumatyti kokybiniai vertinimo kriterijai).
3. VSB darbuotojai išskyrė 4 pagrindines valdymo proceso problemas: maži darbuotojų
atlyginimai, nepakankamas finansavimas veikloms organizuoti, trūksta tarpinstitucinio
bendradarbiavimo ir per didelis darbo krūvis.
4. Pagrindiniai VSB darbuotojų pasiūlymai dėl biuro veiklos gerinimo yra: darbuotojų skaičiaus
didinimas, darbuotojų motyvacinės sistemos sukūrimas, biurų finansavimas pagal veiklų
įgyvendinimo rodiklius.
53
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
LR Sveikatos apsaugos ministerijai:
Sveikatos programoje numatyti uždaviniai glaudžiai siejasi su visuomenės sveikatos stiprinimu,
todėl reikėtų didinti finansavimą ne tik veiklų organizavimui, bet ir didinti dotaciją VSB
darbuotojų atlyginimams. Taip iš dalies bus užtikrinamos kokybiškesnės visuomenės sveikatos
priežiūros paslaugos, bus užpildyti reikalingi darbuotojų etatai, taip pat bus galima tikėtis
daugiau iniciatyvos iš pačių darbuotojų.
Nustatyti prioritetines veiklos sritis (1 m. ar 3 m. laikotarpiui) bei apsvarstyti, kai kurių
informavimo veiksmų, pavestų vykdyti VSB, naikinimą, dėl šių veiksmų dubliavimo su kitomis
visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis (pvz.: užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir aplinkos
sveikatos gerinimo srityse dirba Nacionalinis visuomenės sveikatos centras).
Parengti rekomendacijas/ metodiką darbui su kitomis įstaigomis, nevyriausybinėmis
organizacijomis, atsižvelgiant į rajonų ir miestų VSB skirtumus.
Nustatyti ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius VSB veiklos vertinimo kriterijus bei
rekomendacijas jiems vertinti, kad būtų užtikrinta VSB veiklos kokybė ir įvertintas paslaugų
poveikis gyventojų sveikatos rodikliams.
Visuomenės sveikatos biurams:
Sukurti ir patvirtinti iškilusių problemų, ar konfliktų sprendimo tvarką, kad kiekvienam
darbuotojui būtų aišku, kaip jis turi į tokią situaciją reaguoti, ką turi informuoti, kokių
priemonių imtis.
Sukurti darbuotojų motyvavimo sistemą. Galima taikyti skatinimo ir apdovanojimo formas, už
gerą darbuotojų darbą ar iniciatyvą (darbuotojų apdovanojimai, pagal galimybes priedai ar
priemokos). Taip pat rekomenduojama organizuoti išvykas, ar darbuotojų susibūrimus.
54
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas: priimtas
Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. liepos 3d. Nr. 72-3022. Valstybės žinios 2002;72-3022.
2. The Ottawa Charter for Health Promotion. [Internetas] [Žiūrėta 2019-03-08]. Prieinama per:
https://www.who.int/healthpromotion/conferences/previous/ottawa/en/.
3. Centers for Disease Control and Prevention. Gateway to Health Communication and Social
Marketing Practice. What is Health Marketing? [Internetas] [Žiūrėta 2019-03-08]. Prieinama
per: https://www.cdc.gov/healthcommunication/toolstemplates/WhatIsHM.html.
4. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas: priimtas Lietuvos
Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-886. Valstybės žinios 2002;56-2225.
5. World Health Organization Regional Office for Europe. European Action Plan for
Strengthening Public Health Capacities and Services. Malta: WHO; 2012. [Internetas]
[Žiūrėta 2019-03-08]. Prieinama per:
http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0005/171770/RC62wd12rev1-Eng.pdf.
6. WHO Regional Office for Europe. Health 2020. A European policy framework and strategy
for the 21st century. Copenhagen: WHO; 2013. [Internetas] [Žiūrėta 2019-03-08]. Prieinama
per: http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0011/199532/Health2020-
Long.pdf?ua=1.
7. WHO Regional Office for Europe. Copenhagen Consensus of Mayors. Healthier and happier
cities for all. A transformative approach for safe, inclusive, sustainable and resilient societies.
Copenhagen: WHO; 2018. [Internetas] [Žiūrėta 2019-03-08]. Prieinama per:
http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0003/361434/consensus-eng.pdf?ua=1.
8. Nitu, L., Nitu, L.D., Solomon, G. ISO 9004 and risk management in practice. U.P.B.Sci.
Bul., 2011, Series D, Vol. 73, issue 4, p. 261–272.
9. LST EN ISO 9004 (2010), Organizacijos, siekiančios ilgalaikės sėkmės, vadyba. Kokybės
vadybos požiūris (ISO 9004:2009).
10. LR SAM. Savivaldybių vykdomų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo
2017 metais ataskaitų suvestinė. [Internetas] [Žiūrėta 2018-12-26] Prieinama per:
https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/visuomenes-sveikatos-
prieziura-savivaldybese.
11. Valstybinio audito ataskaita. Visuomenės sveikatos stiprinimo organizavimas savivaldybėse.
2015 m. kovo 10 d. Nr. VA-P-10-2-3. [Internetas] [Žiūrėta 2018-12-26] Prieinama per:
http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=18372.
55
12. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo
1994 m. liepos 19 d. Nr. I-552. Valstybės žinios 1994;63-1231.
13. Dėl Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategijos ir jos
įgyvendinimo priemonių 2006–2008 metų plano patvirtinimo: Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 941. Valstybės žinios 2001;66-2418.
14. Vičaitė S., Šidagytė R. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vykdomos sveikatos
stiprinimo veiklos įmonėse apžvalga. VS 2017; 4(79):99-106. [Internetas] [Žiūrėta 2018-12-
27] Prieinama per:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2017.4(79)/VS%202017%204(79)%20
Sveikatos%20stiprinimas%20ORIG.pdf.
15. Higienos institutas Visuomenės sveikatos technologijų centras. Visuomenės sveikatos
priežiūros specialistų registro duomenų ataskaita. Vilnius; 2018. [Internetas] [Žiūrėta 2018-
11-12] Prieinama per:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/VSTC%20IS/VSPSR/VSPSR_2018_ataskaita.pdf.
16. Dėl savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pavyzdinių nuostatų patvirtinimo: Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 15 d įsakymas. Nr. V-196. Valstybės
žinios 2008;35-1253.
17. Dėl bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo: Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. V-488.
Valstybės žinios 2003; 81(1)-3720.
18. Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr.
V-1154 „Dėl valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos, skiriamos savivaldybių
biudžetams Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamoms valstybinėms (valstybės
perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti, planavimo,
paskirstymo, naudojimo ir atsiskaitymo už ją tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. V-976.
TAR 2016;21148.
19. Dėl visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-1035/ISAK-2680. Valstybės žinios
2005;153-5657.
20. SMLPC. Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir
prieinamumo tyrimo 10-yje savivaldybių atlikimas. Ataskaitos santrauka. Tyrimas: Mokslo
įrodymais pagrįstų visuomenės sveikatai reikšmingų paslaugų (intervencijų) atranka ir
analizė. 2012. [Internetas] [Žiūrėta 2018-12-27] Prieinama per:
56
http://smlpc.lt/media/file/Metodine%20medziaga/VSP_viesuju_paslaugu_sistemos_tobulini
mas_savivaldybese.pdf.
21. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo
1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1113. Valstybės žinios 1995;104-2322.
22. Dėl Savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašo ir joms keliamų
kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2007 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V-918. Valstybės žinios 2007;121-4983.
23. Dėl rekomenduojamų visuomenės sveikatos specialistų pareigybių steigimo savivaldybėse:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. V-70.
TAR, 2018-01-24, Nr. 1060.
24. Weijrich, H. and Koontz, H. Management A Global Perspective (10th edition). New Delhi:
Tata McGRAW; 1993.
25. Nadrifar A, Bandani E, Shahryari H. An Overview of Classical Management Theories: A
Review Article. IJSR. 2016 Sep; Volume 5, Issue 9: 83-86. [Internetas] [Žiūrėta 2018-12-27]
Prieinama per: https://www.ijsr.net/archive/v5i9/ART20161446.pdf.
26. Vanagas R., Vyšniauskienė L. Vadybos pagrindai: universiteto vadovėlis. Vilnius: Mykolo
Riomerio universiteto leidykla; 2012.
27. Jadwala A. Critical evaluation to the application of principles and ideas drawn from
leadership and management theories in contemporary organizational settings. BS4S16-
Leadership and Management Theories 2015. [Internetas] [Žiūrėta 2018-12-28] Prieinama
per:
https://www.researchgate.net/publication/320287966_Critical_evaluation_to_the_application
_of_principles_and_ideas_drawn_from_leadership_and_management_theories_in_contempo
rary_organisational_settings_BS4S16-Leadership_and_Management_Theories.
28. Daft R. L. Organization Theory and Design. Tenth Edition. Cengage Learning; 2010.
[Internetas] [Žiūrėta 2018-12-27] Prieinama per:
http://www.mim.ac.mw/books/Organization%20Theory%20and%20Design.pdf.
29. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų pažangos vertinimo (bendrojo vertinimo) modelio
(BVM) parengimas ir diegimas 10 savivaldybių. 2012.
30. Robins P.S., Coulter M. Management. Eighth edition. Prentice Hall; 2005.
31. Handler A, Issel M, Turnock B (2001). A Conceptual Framework to Measure Performance of
the Public Health System. American Journal of Public Health 2001; Vol. 91, No 8:1235–
1239. [Internetas] [Žiūrėta 2019-03-25] Prieinama per:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1446752/pdf/0911235.pdf.
57
32. Aday LA, Begley CB, Larson DR, Slater CH. Evaluating the Medical Care System:
Effectiveness, Efficiency, and Equity. Ann Arbor, Mich: Health Administration Press; 1993.
33. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2018 metų darbo planas: patvirtintas
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 20d. sprendimu Nr. T-132. [Internetas]
[Žiūrėta 2018-12-27] Prieinama per: http://kaunovsb.lt/administracine-
informacija/planavimo-dokumentai/36.
34. Drucker P.F. Valdymo iššūkiai XXI amžiuje. Vilnius; 2004.
35. Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizacinė valdymo struktūra:
patvirtinta Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2018 m.
gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-53.
36. Pirola-Merlo A., Hartel Ch., Mann L., Hirst G. How leader influence the impact of affective
events on team climate and performance in R&D teams. The Leadership Quarterly 2002;
Volume 1, Issue 5:561–581.
37. Šavareikienė D. Motyvacija vadybos procese. Šiauliai; 2008.
38. Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo
patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. 254.
TAR 2017;6089.
39. WHO acting as the host organization for, and secretariat of, the European Observatory on
Health Systems and Policies. Organization and financing of public health services in Europe:
Country reports. Copenhagen: WHO; 2018. [Internetas] [Žiūrėta 2019-03-25] Prieinama per:
http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0011/370946/public-health-
services.pdf?ua=1.
40. WHO Strategic Communications Framework for effective communications. Geneva: WHO;
2017. [Internetas] [Žiūrėta 2019-03-25] Prieinama per:
https://www.who.int/mediacentre/communication-framework.pdf.
41. Antanaitienė L. „N“ organizacijos veiklos kokybės tobulinimas organizuojant įstaigos
procesus [magistro darbas]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2014.
42. W. J. Riley, J.W. Moran, L. C. Corso, L. M. Beitsch, R. Bialek, A. Cofsky. Defining Quality
Improvement in Public Health. Journal Public Health Management Practice 2010;16(1):5–7.
43. J. W. Moran, D. L. Duffy, W. Riley. TAPP into the PDCA Cycle to Make Improvements in
Public Health. ASQ‘s Healthcare Update newsletter 2009.
44. SMLPC. Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir
prieinamumo tyrimo 10-yje savivaldybių atlikimas. Ataskaitos santrauka. Tyrimas:
Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybėse paslaugų teikimo rezultatų
reitingavimo rodiklių stebėsenos modelis. 2012. [Internetas] [Žiūrėta 2018-12-27] Prieinama
58
per:
http://smlpc.lt/media/file/Metodine%20medziaga/VSP_viesuju_paslaugu_sistemos_tobulini
mas_savivaldybese.pdf.
45. Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos: Lietuvos
Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 515.
Valstybės žinios 1999;103-2972.
46. Dėl finansų ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1K-465 „Dėl valstybės ir
savivaldybių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų žemesniojo lygio biudžeto vykdymo
ataskaitų sudarymo taisyklių ir formų patvirtinimo“ pakeitimo: Lietuvos Respublikos finansų
ministro 2018 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. 1K-50. TAR 2018;2084.
47. SMLPC. Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas
savivaldybėse. 2014. [Internetas] [Žiūrėta 2018-12-27] Prieinama per:
http://smlpc.lt/media/file/Metodine%20medziaga/VSP_viesuju_paslaugu_sistemos_tobulini
mas_savivaldybese.pdf.
48. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. BVM. Bendrasis vertinimo modelis. 2013.
49. Klimavičiūtė J. Visuomenės sveikatos biurų veiklos ir veiklos efektyvumo vertinimas
[magistro darbas]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2013.
50. Lukauskienė A., Ruževičius J. Bendrojo vertinimo modelio veiksmingumo didinimo
galimybių tyrimas. Verslo ir teisės aktualijos 2013; 8:90-119. [Internetas] [Žiūrėta 2018-12-
27] Prieinama per: http://www.kv.ef.vu.lt/wp-content/uploads/2010/10/STRAIPSNIS-
Bendrojo-vertinimo-modelio-veiksmingumo-galimybiu-tyrimas.pdf.
51. Sauliūnė S, Nadišauskienė RJ. Sveikatos mokslinių tyrimų pradžiamokslis. Kaunas: Lietuvos
sveikatos mokslų universitetas; 2014.
52. Sample size calculator by Raosoft. Prieinama per: http://www.raosoft.com/samplesize.html.
53. U.S. Department of Health and Human Services Centers for Disease Control and Prevention
National Public Health Performance Standards Program. Local Public Health Governance
Performance Assessment Instrument. 2013. [Internetas] [2019-03-25] Prieinama per:
https://www.cdc.gov/od/ocphp/nphpsp/documents/07_110300%20Gov%20Booklet.pdf.
54. The National Association of County and City Health Officials. National Public Health
Performance Standards Program. Local Public Health System Assessment Instrument. 2013.
[Internetas] [2019-03-25] Prieinama per: https://www.naccho.org/uploads/card-
images/public-health-infrastructure-and-
systems/2013_1203_FINAL_NPHPS_LocalAssessmentInstrument.pdf.
55. Želvienė A. Savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų rašymo metodinės
rekomendacijos. 2015. [Internetas] [Žiūrėta 2019-03-26] Prieinama per:
59
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Savivald.%20ataskaitu%20rasymo%2
0vadovas.pdf.
56. Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2019–2021 metų strateginio
veiklos plano patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio
14 d. įsakymas Nr. V-53. [Internetas] [Žiūrėta 2018-12-28]. Prieinama per:
http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-planavimo-ir-atskaitomybes-dokumentai/veiklos-
planai/Veiklos%20planai/SAM%20Strateginis%20veiklos%20planas%202019%202019-01-
14%20Nr%20V-53.pdf.
57. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija. Veiklos tikslai ir uždaviniai. Prieinama
per: http://www.svsba.lt/apie-mus/veiklos-tikslai-ir-uzdaviniai-7/lt/.
58. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos įstatymo Nr. I-552 papildymo 38-1 straipsniu
įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 21 d. Nr. XII-1629. TAR
2015;6582.
60
PRIEDAI
1. Anketa.
2. LSMU Bioetikos centro leidimas.
61
Priedas Nr. 1
ANKETA
1. Lytis
□ Moteris □ Vyras
2. Amžius (įrašykite)
_______________
3. Išsilavinimas
□ Aukštasis universitetinis (baigtas universitetas, akademija, institutas)
□ Aukštasis neuniversitetinis (kolegija)
□ Kita (įrašykite) _________________________
4. Pareigos
□Vadovas (direktorius, visuomenės sveikatos stirprinimo vadovas)
□ Skyriaus vedėjas
□ Visuomenės sveikatos specialistas
□ Kita (įrašykite) ________________________
5. Darbo stažas visuomenės sveikatos biure (įrašykite)
_______metai (-ų) ______ mėnesiai (-ių)
6. Biuras
□ Rajono □ Miesto
7. Kurios apskrities teritorijoje yra Jūsų biuras?
□ Alytaus □ Kauno □ Klaipėdos □ Marijampolės
□ Panevėžio □ Šiaulių □ Tauragės □ Telšių
□ Utenos □ Vilniaus
8. Įvertinkite žemiau pateiktus teiginius, apie organizacijoje vykdomas funkcijas:
1 – visiškai nesutinku
2 – nesutinku
3 – nei sutinku, nei nesutinku
4 – sutinku
5 – visiškai sutinku
Teiginiai: 1 2 3 4 5
8.1. reguliariai renkami gyventojų sveikatos duomenys
8.2. pagal sveikatos rodiklius nustatomos prioritetinės veiklos sritys
8.3. renkama informacija apie esamus ir būsimus visuomenės poreikius
bei kita organizacijai aktuali informacija (atliekamos gyventojų
apklausos apie veiklų, renginių poreikį)
8.4. rengiami metiniai veiklos planai su numatomais rezultatais
8.5. į metinių veiklų planų rengimą įtraukiami visi biuro darbuotojai
8.6. kuriant metinius veiklų planus remiamasi kitų šalių ar organizacijų
gerąja praktika
8.7. numatomi finansiniai ištekliai veikloms įgyvendinti
8.8. biudžeto pakanka suplanuotoms veikloms įgyvendinti
8.9. numatomi žmogiškieji ištekliai veikloms įgyvendinti
8.10. pakanka darbuotojų veikloms įgyvendinti
8.11. darbuotojai teikia pasiūlymus vadovams dėl pokyčių įgyvendinimo
organizacijoje
8.12. yra paruošti darbuotojų atrankos kriterijai
8.13. nauji darbuotojai yra kvalifikuoti specialistai
8.14. darbuotojai žino organizacijos viziją, misiją bei vertybes
8.15. yra nustatyta aiški organizacijos struktūra (darbuotojai žino kas už
ką yra atsakingas, kam reikia atsiskaityti)
62
Teiginiai: 1 2 3 4 5
8.16. kuriami partnerystės ryšiai su kitomis organizacijomis sveikatos
problemoms spręsti
8.17. formuojamos darbo grupės iš skirtingų institucijų sveikatos
problemoms spręsti
8.18. bendradarbiaujama su aukštosiomis švietimo institucijomis dėl
tyrimų vykdymo ir kitos mokslinės veiklos
8.19. politikai palaiko vykdomas veiklas (padeda, prisijungia jas kuriant ar
įgyvendinant)
8.20. rengiamos viešinimo strategijos/planai
8.21. informacija užtikrintai pasiekia tikslines grupes
8.22. naudojamos inovatyvios technologijos sklaidai pagerinti (naudojami
socialiniai tinklai, patraukli internetinė svetainė, radijas, televizija)
8.23. adekvatus atlyginimas motyvuoja siekti kuo geresnių rezultatų ir
organizacijos tikslų
8.24. darbuotojai papildomai motyvuojami (bendros kolektyvo veiklos,
mokymai...)
8.25. darbuotojams suteikiamos galimybės kelti kvalifikaciją, kad galėtų
įgyvendinti naujas užduotis
8.26. kiekvienas darbuotojas pagal savo kompetenciją gali priimti
sprendimus, susijusius su jų atliekama veikla
8.27. darbuotojams lengvai prieinami darbo dokumentai, šablonai,
pavyzdžiai
8.28. parengti aprašai, kaip turi būti vykdomos tam tikros funkcijos (pvz.:
viešųjų pirkimų paraiškos pildymo tvarka ir pavyzdys, laiško šablonas
rėmėjams...)
8.29. darbuotojams pakanka įrangos atlikti jiems suformuotas užduotis
8.30. nustatyta problemų, konfliktų sprendimo tvarka (į ką kreiptis, kokiu
būdu...)
8.31. laikomasi veiklų plane nustatytų terminų (veiklos gali vėluoti,
nevykti dėl nenumatytų ir nevaldomų situacijų, pvz.: oro sąlygų)
8.32. vykdomas veiklų vertinimas: ar pasiektos visos grupės, įgyvendinti
metiniai tikslai (ataskaitos)
8.33. atliekamos gyventojų apklausos, siekiant ištirti pasitenkinimą
suteiktomis paslaugomis
8.34. vertinamas veiklų poveikis (programų ekonominis efektyvumas,
sveikatos rodiklių pokytis)
8.35. organizacija mokosi iš klaidų (jei įmanoma, klaidos taisomos
einamuoju laikotarpiu; kuriant metinius planus, atsižvelgiama į praėjusių
metų rezultatus, programų įgyvendinimo rezultatus ir su jais susijusias
priežastis)
8.36. gerąja praktika dalinamasi su kitomis organizacijomis, užsienio
šalimis.
9. Pažymėkite 5 pagrindines biuro veiklos organizavimo problemas:
□ 9.1. planuojant veiklas, neatsižvelgiama į sveikatos stebėsenos ataskaitos rezultatus
□ 9.2. nevykdoma gyventojų poreikių analizė
□ 9.3. darbuotojai neįtraukiami į biuro veiklos planavimą
□ 9.4. nepakankamas finansavimas veikloms organizuoti
□ 9.5. planuojant veiklas dažnai apsirinkama dėl paslaugų teikimo mastų
63
□ 9.6. darbuotojų trūkumas
□ 9.7. dažna darbuotojų/vadovų kaita
□ 9.8. per didelis darbo krūvis
□ 9.9. neatsižvelgiama į siūlomus vykdyti pokyčius biuro veiklos organizavimo procese
□ 9.10. nekompetentingi darbuotojai
□ 9.11. nėra galimybių tobulinti kompetencijas, reikalingas veikloms įgyvendinti
□ 9.12. darbuotojai negali savarankiškai priimti sprendimų, visi žingsniai turi būti derinami su
vadovais
□ 9.13. biuro veiklos nepalaiko savivaldybės politikai
□ 9.14. trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo
□ 9.15. metodinės pagalbos iš Sveikatos apsaugos ministerijos trūkumas
□ 9.16. naudojamos netinkamos gyventojų informavimo priemonės
□ 9.17. nedidelis bendruomenės susidomėjimas ir dalyvavimas sveikatos stiprinimo renginiuose
□ 9.18. nepasiekiamos pažeidžiamiausios žmonių grupės, kurioms labiausiai reikia visuomenės
sveikatos paslaugų
□ 9.19. maži darbuotojų atlyginimai
□ 9.20. nėra sukurtos darbuotojų motyvavimo sistemos
□ 9.21. teikiamos ataskaitos neatspindi pagrindinės biuro veiklos
□ 9.22. kita (įrašykite)
10. Pažymėkite 5 iniciatyvas, kurių įgyvendinimas, Jūsų nuomone, pagerintų biuro veiklą:
□ 10.1. sveikatos stebėsenos ataskaitos rezultatų naudojimas planuojant biuro veiklas
□ 10.2. gyventojų apklausos dėl paslaugų poreikio
□ 10.3. darbuotojų įtraukimas į veiklos planų kūrimą
□ 10.4. biurų finansavimas pagal veiklų įgyvendinamumo rodiklius
□ 10.5. paraiškų teikimas projektų finansavimui
□ 10.6. darbuotojų skaičiaus didinimas
□ 10.7. veiklos planų kūrimas, remiantis užsienio šalių, kitų miestų ar organizacijų patirtimi
□ 10.8. veiklų ir dalyvių skaičių planavimas, remiantis praėjusių metų rezultatais, lankomumu
□ 10.9. galimų veiklų vykdymo rizikų įvertinimas, problemų sprendimo būdų numatymas
□ 10.10. dalinimasis veiklos rezultatais su politikos atstovais, stipriųjų organizacijos pusių
pristatymas
□ 10.11. aiškių pareigybių aprašų, kvalifikacinių reikalavimų darbuotojams parengimas
□ 10.12. partnerių, rėmėjų, kurie padėtų įgyvendinti veiklas, paieška
□ 10.13. viešinimo planų rengimas
□ 10.14. darbuotojų motyvacinės sistemos sukūrimas
□ 10.15. aiškus atsakomybių paskirstymas
□ 10.16. veiklos rezultatų analizė
□ 10.17. pasiūlymų, dėl veiklų vertinimo rodiklių korekcijos, teikimas
□ 10.18. kita (įrašykite)
Dėkoju už skirtą laiką.